LIETUVOS POLITINIØ KALINIØ IR TREMTINIØ SÀJUNGOS

Vëliniø dienà uþdegti þvakutæ ne tikant savo artimojo, bet ir ant visø uþ-mirðto kapo – sena mûsø kraðto tradi-cija. Taèiau lapkrièio 1-àjà, kai kapinësskæsta gëliø ir þvakiø jûroje – gausu vie-tø, kur tamsu ir tuðèia, nors ten atgulæmûsø tautos didvyriai.

Jau penkti metai susiburiame akci-jai, kurios metu lankome gyvybæ uþ Lie-tuvos laisvæ paaukojusiøjø þûties vie-tas, tvarkome jø kapus ir uþdegame pa-garbos þvakutes. Kasmet keliaujamevis didesniu bûriu visoje Lietuvoje!

Praëjusá savaitgalá akcija vyko Dzû-kijoje, Panevëþyje, Utenoje, Vilniuje,Kurðënuose, Kaune.

Apie akcijos idëjà kalbamës su Lie-tuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sà-jungos valdybos pirmininke RasaDUOBAITE-BUMBULIENE – akci-jos Zanavykijoje ir Kaune globëja (apieakcijà Kaune kitame numeryje – red.):

– Rasa, kaip kilo mintis organizuo-ti tokià partizanø pagerbimo akcijà?

– Ðià akcijà Zanavykijoje plaèiai or-ganizuojame jau penktus metus. Ið pra-dþiø idëja kilo mano tëèiui Juozui subendraminèiais visureigiø entuziastaisið klubo „Motorsport.lt“. Að, bûdamaLietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniøsàjungos atstove, pakvieèiau prisijungtiÐakiø filialo tremtinius. Jiems ði idëjalabai patiko, nes tai buvo galimybë vë-lø rudená pasiekti gûdþiuose miðkuoseesanèias partizanø þûties ir bunkeriøvietas, kurios paprastu transportu daþ-nai bûna nebeprivaþiuojamos. Ilgainiuiðià akcijà kartu su visuomenine inicia-tyva partizanutakais.lt iðplatinome viso-je Lietuvoje, ir tuo labai dþiaugiuosi, nesartëjant Vëlinëms labai liûdna matytivietas, kuriose ilsisi tautos didvyriai,

Uþdegëme þvakutæ Zanavykijos kraðto partizanamstuðèias ir tamsias. Tos þvakelës – taisimbolinis mûsø pagarbos þenklas þu-vusiems uþ Lietuvos laisvæ.

– Kas dalyvauja ðiose akcijose?– Ið pradþiø mûsø susirinkdavo ne-

didelis bûrelis ir visi vykdavome vienumarðrutu. Taèiau ilgainiui tas bûrys di-dëjo, nuo pernai prie akcijos prisijun-gë laisvalaikio klubas „Vëjas“, kurionariai, nepabûgæ ðalto oro, lietaus irpaþliugusiø miðko keliukø, aplanko ke-letà vietø. Ðiemet jie nuvyko á Lukðius,pagerbë partizanus prie baþnyèios irkapinëse, Peleniø kaimo kapinaites,menamà Aleksandro Grybino-Faustokapà, Stanislovos Stankevièiûtës þûtiesvietà Zypliø miðke. Kiti ekipaþai vykoKriûkø, Plokðèiø, Gelgaudiðkio, Sin-tautø kryptimi. Pagrindinis marðrutasðiemet driekësi taip: Lukðiø partizanøir tremtiniø pagerbimo þenklø komp-leksas, Valkø mûðio vieta kalvose,J.Bûtëno þûties vieta prie Lekëèiø,Aleksandro Grybino-Fausto þûties vie-ta ir bunkeris Padegëliniø miðke, pa-minklas partizanams Jankuose, Grið-kabûdþio paminklinis ansamblis priebuvusios NKVD bûstinës, Paminklinisansamblis Tauro apygardos Þalgiriorinktinës Vyèio kuopos partizanamsGaliniø kaime, Paminklas þuvusiemspartizanams Skaisgiriø kaime. Gráþo-me temstant. Beveik kasmet sulaukia-me sveèiø. Ðiemet prisijungë du manobièiuliø ekipaþai ið Vilniaus kartu suLR Seimo nariu, Laisvës kovø komisi-jos nariu dr. Laurynu Kasèiûnu. Dþiu-gu, jog pirmà kartà sulaukëme ir mies-to valdþios dëmesio – renginyje apsi-lankë Ðakiø savivaldybës administraci-jos direktorius Dainius Grincevièius,o bendrai maldai visus suvienijo mero

patarëja Violeta Simonavièienë. Þino-ma, visuomet labiausiai dþiaugiuosi Ða-kiø buvusiø politiniø kaliniø ir tremti-niø atstovais, kurie kasmet papasako-ja dar negirdëtø istorijø, prisiminimøir atrandame naujø atminimo vietø,kuriose trûksta þvakelës liepsnos.Nuoðirdþiai dëkoju LPKTS Ðakiø fi-lialo pirmininkui Vilhelm Haase uþ

bendrystæ. Ðáryt pamaèiusi, jog uþlango lyja, tikëjausi sulaukti tik nuo-latiniø akcijos dalyviø, taèiau malo-niai nustebino gausesnis nei bet ka-da bûrys ir nemaþai nematytø veidø.Tai geras signalas, jog atakos prieðvalstybingumà sulaukia prieðingosreakcijos nei siekiama.

(keliama á 4 psl.)

Spalio 27-osios rytà Kurðënø Ðv. Jo-no Krikðtytojo baþnyèioje klebonas,monsinjoras Vytautas Kadys aukojoÐv. Miðias uþ þuvusius ir mirusius par-tizanus. Po pamaldø bûrelis Pavenèiødaugiafunkcio centro mokiniø, lydimøtikybos mokytojo Remi-gijaus Èepo ir LPKTSKurðënø filialo tremtiniø,aplankë Kurðënø kraðtopartizanø kapus. To metoiðgyventais þiauriais prisi-minimais pasidalino Kur-ðënø filialo tarybos ir val-dybos narë, buvusi politinëkalinë, partizanø rëmëjaEugenija Dragûnienë.

Uþdegëme þvakeliø irpadëjome gëliø prie re-zistentø paminklo Ven-tos pakrantëje, prie bu-vusios stribø bûstinës,kur iðkankintø ir nuþu-

Uþdegëme þvakutæ Kurðënø kraðto partizanamsdytø partizanø kûnus sumesdavo á gi-lø ðuliná, norëdami paslëpti savo þiau-rius darbus.

Aplankëme naujas Kurðënø kapines,kur 1990 metais perlaidoti 1945 metø ge-guþës 22 dienà Paþiuþmës miðke þuvu-

siø partizanø Kazio Dragûno, AlbertoVodeikio ir Zigmo Buèo palaikai.

Aplankëme visas partizanø kapavie-tes ir mirusius jau Lietuvos nepriklauso-mybës metais. Micaièiø kapinëse aptvar-këme ir uþdegëme þvakuèiø, pagerbëme

malda buvusios partizanø ryðininkësJuzës Þalienës ir jos ðeimos kapà.

Mokiniai susidomëjæ klausësi pasako-jimø apie skaudþià mûsø tautos praeitá.

Marija ÐADLAUSKIENËRemigijaus Èepo nuotraukos

* *

Nr. 41(1255)

2017 m. lapkrièio 3 d.LIETUVOS POLITINIØ KALINIØ IR TREMTINIØ SÀJUNGOS SAVAITRAÐTIS

Eina nuo 1988 m. spalio 28 d. LPKTS puslapis internete: http://www.lpkts.lt

22222 2017 m. lapkrièio 3 d.Nr. 41 (1255) Tremtinys

Lietuvos politiniø kaliniø ir tremti-niø sàjunga – viena gausiausiø visuome-niniø organizacijø, vienijanti daugiaunei 30 000 nariø, susibûrusiø á 53 filia-lus visoje Lietuvoje, tiesiogiai nuken-tëjusiø nuo Sovietø sàjungos reþimo irrepresijø, trëmimø, kankinimø ir þudy-

Dël bandymø diskredituoti Lietuvos partizanusLPKTS pareiðkimas

mø, girdëdama vieðus kaltinimus vie-no ið Lietuvos laisvës kovø vadø Adol-fo Ramanausko-Vanago atþvilgiu, pa-reiðkia, jog grieþtai smerkia bandymusdiskredituoti Lietuvos laisvës kovasprieð sovietinæ okupacijà ir sumenkin-ti þmoniø, paaukojusiø gyvybæ dël Të-

vynës Laisvës, atminimà.Visus Lietuvos þmones bei þiniask-

laidos priemones kvieèiame susilaiky-ti nuo nepatikrintos ir ðmeiþikiðkos in-formacijos skleidimo visuomenëje, ovisuomenæ raginame neprarasti kriti-nio màstymo.

Dëkojame leidyklai „Alma littera“uþ principingà pozicijà nutraukiantbendradarbiavimà su Lietuvos didvy-rius bandanèia ðmeiþti autore.

Lietuvos Respublikos pilieèius kvie-èiame nenustoti tikëti valstybës didvy-riais, kovojusiais uþ Laisvæ ir Tëvynæ.

TS-LKD Politiniø kaliniø ir tremtiniø frakcija pasmerkë bandymusdiskredituoti ginkluotàjá pasiprieðinimà sovietinei okupacijai

Reaguodami á vieðumoje pasiro-dþiusià ðmeiþikiðkà informacijà apieLietuvos karininkà, partizanà AdolfàRamanauskà-Vanagà, Tëvynës sà-jungos-Lietuvos krikðèioniø demok-ratø partijos Politiniø kaliniø ir trem-tiniø frakcija (TS-LKD PKTF) pa-skelbë pareiðkimà „Dël bandymødiskredituoti ginkluotàjá pasiprieðini-mà sovietinei okupacijai“, kuriamegrieþtai smerkia bandymus visuome-

nëje pasëti nepasitikëjimà ir diskre-dituoti Laisvës kovas prieð sovietinæokupacijà, kvieèia susilaikyti nuo ne-patikrintos ir ðmeiþikiðkos informa-cijos skleidimo visuomenëje. Pareið-kime paþymima, kad tokiu bûdu men-kinama Lietuvos laisvës kovø istori-në svarba Lietuvos valstybingumo tæs-tinumui okupacijos metais, Nepri-klausomybës atkûrimui ir daroma þa-la Lietuvos valstybei.

„Matydami vieðumoje kvestionuo-jamà vieno ið Lietuvos laisvës kovø va-dø Adolfo Ramanausko-Vanago pasi-ðventimo ir tarnystës Tëvynei faktà, ne-galime likti nuoðalyje ir tylëti. Katego-riðkai smerkiame tokius pareiðkimus,kuriuose diskredituojami Laisvës ko-vø dalyviai, niekinami arba savaip in-terpretuojami istoriniai faktai bei gal-bût bandoma ásiteikti Lietuvai nedrau-giðkoms jëgoms“, – pareiðkimo turiná

trumpai pakomentavo TS-LKD PKTFpirmininkë Seimo narë Radvilë Mor-kûnaitë-Mikulënienë.

TS-LKD PKTF ragina Lietuvosþmones iðlikti budrius ir kritiðkus dëltokiø provokaciniø pareiðkimø, oLietuvos Respublikos valstybës insti-tucijas – skatinti ir remti pilietiðkumobei istorinës atminties iniciatyvas, sklai-dà ir átvirtinimà.

TS-LKD PKTF inf.

Praëjusià savaitæ internetinæ erdvæsudrebino knygos „Mûsiðkiai“ autorësRûtos Vanagaitës paskleista „informa-cija“, esà ji surinkusi skandalingø fak-tø apie Lietuvos karininkà, partizanøvadà Adolfà Ramanauskà-Vanagà.Partizanas esà buvo KGB agentas, oSimono Vyzentalio centro Jeruzalëje di-rektorius Efraimas Zuroffas esà net su-rinkæs duomenø apie þydø þudynes.

„Tremtinio“ skaitytojams pateikia-me jaunø istorikø, Lietuvos laisvëskovos áamþintojø sàjûdþio nariø Ais-tës PETRAUSKIENËS ir ÞilvinoMONTVYDO atsakà:

Lietuvos kariuomenës Strateginëskomunikacijos departamentas kasmetpaskelbia 10 propagandos labiausiaiatakuojamø taikiniø sàraðà. Pirmoje ðiosàraðo vietoje – svarbiausiu propagandostaikiniu jau keletà metø ið eilës tampa Lie-tuvos istorija, þemiau savæs palikdamamûsø kariuomenæ, NATO ir ES.

Ðio informacinio karo tikslas – su-menkinti konstitucinæ Lietuvos san-tvarkà, pilieèiø pasitikëjimà ir pasi-

Nepriklausomos Lietuvos kartos atsakas Rûtai Vanagaiteididþiavimà savo valstybe. Kitaip ta-riant, priversti pilietá abejoti valstybe,palauþti valià jà ginti ir prieðintis. Vi-suomenës nuomonæ ir pasitikëjimà sa-vo ðalimi lengva paveikti iðkeliant ak-tualias politines ir ekonomines proble-mas. Patriotiðkumas prieðui yra sun-kiausia kliûtis, jis palaiko ryþtà pavojausakivaizdoje savo ðalá apginti. Èia slypi at-sakymas, kodël istorija, pilietinis ugdy-mas ir su tuo susijusios organizacijos nuo-lat yra propagandos taikiklyje.

Kiekvieno ið mûsø santykis su isto-rija yra asmeninis – ákvepiantys istoriniaiávykiai ir iðkiliø asmenybiø biografijostampa pavyzdþiu, kelia pasididþiavimà,þadina meilæ Tëvynei. Ið esmës prieðai irjø talkininkai atakuoja visà Lietuvos is-torijà, taèiau ypatingas dëmesys skiria-mas temoms, susijusioms su valstybingu-mu arba jo netektimi: viduramþiø LDKistorija priskiriama Baltarusijai, jos val-dovai siejami su slavais, karinëse perga-lëse menkinamas lietuviø indëlis, iðkelia-mas kitø tautø vaidmuo ir t.t.

Naujausiøjø laikø istorijoje pirmà-

jà Lietuvos okupacijà bandoma parody-ti kaip laisvanoriðkà prisijungimà prie So-vietø sàjungos, antràjà okupacijà – kaipiðvadavimà nuo nacizmo. Lietuvos par-tizanai vadinami banditais, siejami su ho-lokaustu ir naciais. Taikinyje taip pat ir1991 metø sausio ávykiai (neva patys ðau-dë á savus), kritikuojama Lietuvos poli-tinë ir ekonominë bûklë po Nepriklau-somybës atkûrimo (esà niekas nepasi-keitë, gyvenimas tik blogëjo).

R.Vanagaitës pareiðkimas apieA.Ramanausko-Vanago ryðius suNKVD, tariamas jo liaupses Sovietø sà-jungai, tikëtinà dalyvavimà holokauste –klasikinë informacinio karo ataka – de-zinformacija iðkeliama tam palankiumetu (2018-uosius ketinama paskelb-ti Sàjûdþio ir A.Ramanausko-Vanagometais), dël aþiotaþo þinia sklinda þy-miai garsiau ir plaèiau. Naujiena skel-biama kaip sensacija, metamas kaltini-mas, kurá tariamai paremia archyve ap-tikti dokumentai (faktai).

Tokiu bûdu neturëjusieji aiðkiosnuomonës apie partizanus juos ima ver-

tinti neigiamai; vertinæ teigiamai –pradeda abejoti; kirðinama visuomenë(Laisvës kovø dalyviai ir jø palikuonys sunuo partizanø nukentëjusiais asmenimis,stribais, antivalstybininkais); sàsaja suholokaustu Lietuvos partizaniná karàdiskredituoja tarptautinës bendruomenësakyse; net ir paneigus neteisingà informa-cijà, skaitytojams iðliks partizano/ban-dito/þydðaudþio vaizdinys, nors men-kiausia þymë; skandalingais faktais pasi-naudos prieðiðkos valstybës þiniasklaida(pavyzdþiui, þiniø antraðte „Lietuva ruo-ðiasi pagerbti KGB agentà“).

R.Vanagaitë neanalizuoja eiliniøpartizanø biografijø. Jai neádomus kai-mo bernas (su visa mûsø pagarba jam),kuris kovojo ir þuvo partizanø greto-se, kuris galbût ið tikrøjø dalyvavo þy-dø þudynëse. Jai reikia skandalo, to-kios asmenybës, apie kurià raðytø visidienraðèiai, kurià þinotø daugelis ðaliesgyventojø, kurios tariamas demaskavi-mas taptø tikra sensacija, o ji – istori-ke, kuri atskleidë nutylëtà tiesà.

(keliama 8 psl.)

Lietuvos þmones paðiurpino vadina-mosios raðytojos Rûtos Vanagaitës raði-niai, menkinantys mûsø istorijà, partiza-ninæ kovà, iðkraipomi vokieèiø okupaci-jos metai, kai buvo naikinami þydai. Taiði moterëlë tuos nusikaltimus priskyrëne esesininkams, bet savo tautieèiams.Kai tie raðinëliai buvo pagarsinti kny-goje „Mûsiðkiai“, iðryðkëjo daug deta-liø, kurios atskleidë jos tendencingumà,neapykantà savo valstybei. Neturëdamaatitinkamo iðsilavinimo, o tik Zurofo sa-paliones, ji ëmësi istoriko vaidmens. De-ja, niekas nesiaiðkino, kokiomis lëðomisbuvo iðleista ta ir kitos knygos.

„Prieð daugiau nei dvejus metus ra-ðydama knygà „Mûsiðkiai“ rizikavau irleidausi á kelionæ su prieðu per masiniøþudyniø vietas. E. Zurofas buvo visosLietuvos ilgametis prieðas, taigi ir ma-no prieðas. Taèiau kelionës po Lietu-và metu pasirodë, kad ðitas prieðas yra

Kaip yla ið purvino maiðo…protingas ir gilus þmogus, tikras drau-gas. Kelionë po masiniø þudyniø vietasbaigësi, iðëjo knyga, o praëjus dar vie-niems metams visai netikëtai prasidëjodar viena mûsø kelionë. Gyvenimo kar-tu kelionë“, – sakë Rûta Vanagaitë. Kiekmums þinoma, ji iki ðios buvo du kartusiðtekëjusi, taèiau galbût nesëkmingai?Gal treèias kartas nemeluos? Beje, ðidraugystë su þydø holokausto ideologunetrukus davë vaisius: Niujorko Simo-no Vyzentalio centras jà apdovanojo uþdràsà (uþ knygà „Mûsiðkiai“ apie þydøgenocidà Lietuvoje 1941 metais).

Kai kam toks R. Vanagaitës atsiver-timas buvo didelë naujiena. Þmonësjau buvo vadinamajai vieðøjø ryðiø spe-cialistei atleidæ uþ klaidas, rinkimøkampanijose keliant á padanges paksi-ninkø melà, vëliau ir kitas marginalinespartijas bei judëjimus. Man tai nebuvonaujiena, nes laukiau, kada gi Rûtos

Vanagaitës tikroji esybë iðkils á pavir-ðiø. Mat gerai prisimenu, kai 1991 me-tais iðmontavus Lenino paminklà Vilniu-je, Lukiðkiø aikðtëje, kilo daug diskusijødël ðios erdvës paskirties. Viena ið idëjøbuvo ten pastatyti paminklà partizanams.Lietuvos televizijoje pasirodë du kultû-ros atstovai: Rûta Vanagaitë ir dabar ge-rai þinomas atlikëjas ir dainø autoriusM. M. (ið pagarbos ðiam þmogui jo pavar-dës nevieðinu). Jiedu visai Lietuvai tei-gë ir mus átikinëjo, kad pokariu nebu-vo jokiø partizanø, o tik banditai, tai yrasusikompromitavæ nusikaltëliai.

Ir ðtai naujas akibrokðtas. Neseniailiûdnai pagarsëjusi Rûta Vanagaitë skan-dalingai pareiðkë, kad yra LGGRTC var-èiusi kelis Lietuvos partizanø vado Adol-fo Ramanausko-Vanago (1918–1957)archyviniø bylø tomus (ið dvideðimtiesten esanèiø), taèiau padariusi iðvadà, kadjis buvo... KGB agentas. Mat jos iðrink-

tasis Simono Vyzentalio centro Jeruza-lëje direktorius Efraimas Zurofas esà netsurinkæs duomenø apie þydø þudynes,prie kuriø prisidëjæs ir Vanagas. R. Va-nagaitës teiginiai – argumentuotai nepa-grásti, nepateikti ðaltiniai. Tai sukëlë di-delæ Lietuvos þmoniø nepasitenkinimobangà. Istorikas Kæstutis Kasparas teigia,kad ðioje istorijoje matyti tik Vanagaitësuþpakalis, atkiðtas vieðam iðplakimui, opats veidas visiems þinomas.

Istorikà jaudina ir po ðio akibrokð-to stojusi akademinës visuomenës ty-la, iðkalbingesnë uþ viskà. Lietuvos þi-niasklaidos bëda, kad ji uþleido R. Va-nagaitei jos nesàmonëms skleisti inter-netinius puslapius, televizijas, kvietëdiskusijoms. O juk su kvailystëmis, ne-sàmonëmis diskutuoti neverta.

1997-aisiais A. Ramanauskui-Vana-gui pripaþintas kario savanorio statusas.

(keliama á 8 psl.)

333332017 m. lapkrièio 3 d. Nr. 41 (1255)TremtinysÁvykiai, komentarai

Seime siûloma 2018-uosius skelbtiSàjûdþio ir A. Ramanausko-Vanagometais. Kaip tik tuo metu Rûta Vana-gaitë pasigiria surinkusi skandalingøfaktø apie partizanø vadà, o netrukusá Lietuvà atvyksiantis E.Zurofas, neva,turi dar rimtesnio „kompromato“.

O dar prieð tai kitas visuomenëje ge-rai þinomas þmogus – Juozas Statke-vièius – Rusijos propagandinei þiniask-laidai pripasakojo, neva „to, kas vyks-ta Lietuvoje, jau neámanoma kæsti“,kad skurdas baisesnis nei ámanoma ási-vaizduoti ir taip toliau, o ðtai Rusija –nuostabi ðalis. Dël pastarojo teiginio ne-protinga ginèytis – juk dël skonio nesigin-èijama. O ðtai dël skurdo... ar Statkevi-èius sàþiningai kalba apie já, ar jis þino, kasyra skurdas? Þurnalistas ir laidø vedëjasAndrius Tapinas pasidomëjo, kiek Stat-kevièiui lëðø skiria mûsø valstybë jau nepirmus metus: „Kultûros taryba prie Kul-tûros ministerijos ðiemet skirstë Dizai-nui skirtus Kultûros rëmimo fondo pi-nigus. Viena ið sàlygø – projektai turë-tø spræsti socialines ir kitas visuome-nei aktualias problemas. Finansavimonegavo Dailës akademijos ir Lietuvosdizaineriø sàjungos projektai, tarptau-tinis Ðiaurës ðaliø dizaino festivalis, Ja-ponijos-Lietuvos dizaineriø bendraparoda ir dar nemaþai kitø idëjø,“ – ra-ðë „Facebook“ paskyroje A. Tapinas.Jis atkreipë dëmesá, kad 8 600 eurø, ar-ba beveik 20 procentø viso valstybinioantrojo etapo finansavimo, atiteko J.Statkevièiaus mados namø projektui„Couture kolekcija Pavasaris/Vasara2018“. A. Tapinas kandþiai pasiðaipë,jog kas kas, bet ðitas madø ðou „labiau-siai sprendþia socialines visuomenësproblemas“. Trumpai tariant, kyla ne-maþai klausimø, kokios prieþastys verèiaJ. Statkevièiø juodinti Lietuvà, nes skur-das jam maþiausiai rûpi. Gal Vakaruosejo tariama ðlovë iðblanko ir drabuþiø si-uvëjas ieðko naujø uþsakovø Rytuose?Tai ir surengë pasirodymà Rusijos pro-pagandistams? Bet nepraëjo në mënuopo Statkevièiaus „ðou“, kai já nustelbëRûtos Vanagaitës akibrokðtas...

Idiotiðka reklama, apgalvota provokacija ar maskuotë?Kai atsitinka tokie dalykai, nenorom

daraisi átarus: kas po jais slepiasi? Juktai nëra ðiaip sau–- buitinio lygmens, supolitika nesusijæ dalykai. Jei karinës sri-ties analitikai tokius reiðkinius ávardi-ja kaip hibridinio karo atakà, jei poli-tologai áþvelgia bandymus neigti isto-rinæ realybæ, tuo siekiant sukelti abe-jones ir valstybingumo pagrástumu – at-sakymas aiðkus: tai ne atsitiktinumas,bet apgalvotas veiksmas, keliantis grës-mæ mûsø visuomenei. Ir to visai nepa-stebëti ar nekreipti dëmesio gali tik aro-gantiðkas mulkis.

Rûtos Vanagaitës iðpuolis prieð mû-sø istorijà sukelia ávairiø minèiø. Pir-miausia pagalvoji – ði moteris buvoRolando Pakso padëjëja, paskui tarna-vo Viktorui Uspaskichui... o kam da-bar? Neseniai sukirðinusi visuomenæraðliava „Mûsiðkiai“ (kita vertus, negaliuþdrausti autorei raðyti apie savo arti-muosius), R. Vanagaitë pagarsëjo kaipstereotipo apie lietuvius, þydø ðaudy-tojus, propaguotoja. Nesvarbu, kad josknygoje faktø vienaðaliðkumas ir mela-gingumas akis bado, svarbu – iðgarsëti!Tai gal ir èia tas atvejis, kai „garsenybi-nis“ godulys nugalëjo blaivø protà? Ta-èiau palyginus su Statkevièiaus ðou ðákartpadëtis atrodo kur kas rimtesnë ir á eilinábandymà skandalingai iðgarsëti nepana-ðu. Negana to, paaiðkëjo, kad dar anks-èiau R. Vanagaitë, dalyvaudama SanktPeterburge „Atviros bibliotekos“ dialo-gø projekte, postringavo, jog emigracijàið Lietuvos gali sustabdyti tik Putinas,okupuodamas Lietuvà. Þinoma, tokiusjos þodþius nereikëtø suprasti kaip tiesio-giná norà, kad okupacija ávyktø, bet kaipraðytoja ji galëjo suprasti, kad „pakaruok-lio namuose apie virvæ nekalbama“. Ir tai,kad jos þodþiai bus iðgirsti ir Lietuvoje.

O paskui nuskambëjo jos pasityèio-jimas ið stalininiø budeliø aukø. Ne-sinori kartoti ðlykðtyniø, pasakytø R.Vanagaitës partizanø vado A. Rama-nausko-Vanago atþvilgiu. Bet visuome-në ðá kartà sujudo ne juokais – èia jumsne Statkevièiaus stereotipinës proru-siðkos propagandos kliðës! Pasipiktino

netgi tie, kas paprastai palaikydavo ma-þesnës apimties iðpuolius prieð Lietuvospartizanus. Sureagavo ir leidykla, iki ðiolspausdinusi ir platinusi R. Vanagaitës kû-rybà – ji pareiðkë iðimanti ið prekybos joskûrinius. Bet labiausiai „pasipiktino“ so-cialiniuose tinkluose besidarbuojantysKremliaus propagandistai – vieni tiesiogvirë ið pykèio „Vanagaitei ir „tam storamþydui“, o kiti baisëjosi Lietuvoje „ásiga-lëjusia raganø medþiokle ir knygø degini-mu“. Ðtai èia vertëtø suklusti – juk tai aið-kûs bandymai sukurstyti antisemitiná gaiva-là, ir net jei tai nepavyktø, vis vien pasauliuibûtø paskleista þinia apie neva Lietuvoje ási-galintá antisemitizmà. Kas dël knygø degi-nimo, tai èia jau Vanagaitës nuopelnas,tai ji pasakë, kad „deginkit, jei nepatin-ka“ (atsakydama á minëtos leidyklos pa-reiðkimà). Vanagaitë pasiûlë, o Krem-liaus propagandistai jau triûbina – „Lie-tuvoje knygas degina!“ Sutapimas ar ap-galvotas bendras veiksmas? R. Vanagaitëveiksmus prieð jos pozicijà ir knygà lygi-no su hitlerine ir stalinine cenzûra, ta-èiau teigë, kad yra vis dar nusiteikusioptimistiðkai. Tiesa, sekmadiená pasi-rodë R. Vanagaitës praneðimas, kad netà norëjo pasakyti ir pan.

Istorikas Arvydas Anuðauskas, pa-teikæs keletà puikiø atsakymø R. Va-nagaitës akibrokðtui, ávertino ir sekmadie-niná jos pareiðkimà : „Na, að to neskubëèiauvadinti atsitraukimu, bet susirûpinimu sa-vo galimybëmis Lietuvoje ir viðtos strime-lës galva perspektyvomis skaitytojø lenty-nose. Atrodo, savo versija apie KGB dar-buotojo ir Ramanausko-Vanago vieno kan-kintojø N. Duðanskio uþraðø naudojimàbûsiu pataikæs tiesiai á deðimtukà. Jokiø„naujø“ dokumentø apie partizanø vadànebus, kaltinimai dalyvavimu þydø þudy-nëse iðlauþti ið savo nusikaltimus þmo-niðkumui slëpusio kagëbisto uþraðø.Beje, akivaizdu, kad atsakymø á savoklausimus ji taip ir neiðgirdo. O jos ci-tuojamas Michailas Bulgakovas yra irkitø fraziø paraðæs, arba, Volando þo-dþiais tariant, „ádomiausia ðiame meletai, kad jis yra melas nuo pirmo iki pas-kutinio þodþio“.

Þurnalistas Romas Sadauskas bu-vo dar taiklesnis: „Perskaièiau du kar-tus nuo pradþios iki galo R. Vanagai-tës laiðkà, o tada dar á paieðkà áraðiauþodá „Atsipraðau“ – nerado. Nors tu-rëjo bûti. Jos vietoje bûtent tuo þodþiupradëèiau laiðkà. Tuo ir uþbaigèiau.Nes visa kita – tik gilesnis klimpimasá tai, á kà ásimynë prieð kelias dienas.“

Tiesos dëlei, reikia paminëti, jog R.Vanagaitë sulaukë ir uþtarëjø: tai TomasVenclova, paraginæs nepulti smerkti Va-nagaitës… Seimo narys Laurynas Kas-èiûnas apie Vanagaitës uþtarëjà raðo:„Perskaièiau T. Venclovos laiðkà. Ele-gantiðkas bandymas aukðtyn kojomisapversti visà Duðanskienës (tokià pra-vardæ uþsitarnavo R. Vanagaitë, red.past.) atakà prieð Lietuvà. Ásiskaityki-te: „(...) jos (Duðanskienës – L.K.) pju-dymas man labai primena sovietiniuslaikus. Beje, jis (pjudymas - L.K.) daugsëkmingiau pasitarnauja Vladimiro Pu-tino propagandai, negu bet kokie Rû-tos Vanagaitës teiginiai“. Dar daugiau:„Asmenys, kurie vieðai ir negailestin-gai puola Rûtà Vanagaitæ, naikina josknygas ir taip toliau, teikia puikios me-dþiagos Putinui, bandanèiam átikintipasaulio vieðàjà nuomonæ, jog Lietuvo-je reiðkiasi faðistinës nuotaikos“. Taitaip iðeina, kad ði „raðytoja“, kuri rem-damasi NKVD/KGB suklastotomis by-lomis ir partizanø budelio atsiminimaisir dergdama Adolfà Ramanauskà-Vana-gà tiesiog gal kiek suklydo, bet kitaip neimes – jà kritikuojantys – nëra „naudingaidiotë“ ir Kremlius ja nesinaudoja ban-dydamas mûsø laisvës kovas susieti su fa-ðizmu ir taip suprieðinti mus su vakarie-tiðka istorine atmintimi. Ir taip sukomp-romituoti mûsø valstybingumo idëjà ap-skritai. Tad jeigu iki ðiol neþinojote, kaipatrodo „moralinis reliatyvizmas“ – ðtaièia yra jo praktinë iðraiðka.“

Paskutinis savaitgalis prieð Vëlinesir Visus Ðventus taip ir praëjo – svars-tant R. Vanagaitës provokacijà. Betneapleidþia mintis, kad ji negalëjo bûtisavatikslë. Tuomet kas po ja slepiama?Laukiame tæsinio.

Klausausi radijo: korespondentëklausinëja þmoniø, kà jie mano apie Ka-talonijos nepriklausomybës pasiskelbi-mà? Atsakymai, þinoma, ávairûs, yra ir„uþ“, ir „prieð“. Taèiau besiklausyda-mas kalbëtojø negali nepastebëti vienodalyko: palaikantieji Katalonijos sepa-ratistus (o kitaip tø þmoniø vadinti ne-iðeina) nelabai susigaudo, kokios prie-þastys daþniausiai lemia tautos pastan-gas iðsikovoti nepriklausomybæ. Vientai, kad katalonø siekius daþnas paly-gina su mûsø pastangomis iðsiverþti iðSovietø sàjungos, penkiasdeðimt metømus slëgusios okupanto padu, árodo vi-siðkà nesusigaudymà „kas yra kas“ ar-ba kritinio màstymo stokà. Katalonainebuvo okupuoti ir represuoti, jø sava-rankiðkumo gali pavydëti bet kuri tau-tinë maþuma, pavyzdþiui, Rusijoje.Niekas jiems netrukdo plëtoti savo kul-tûrà ir ekonomikà, ir, beje, geriausiasto árodymas yra tai, kad Katalonija pa-grástai laikoma labiausiai iðsivysèiusia

Katalonija – nepriklausoma nuo Madrido, bet priklausoma... nuo Kremliaus?Ispanijos dalimi. Kas vis dëlto lëmë,kad Katalonijoje virðø paëmë separa-tistinës jëgos? Sakyti, kad toks buvo vi-sø katalonø sprendimas, jokiu bûdu ne-galima: referendume dalyvavo maþiaunei pusë regiono gyventojø, taigi lëmëmaþesnë dalis (deja, bet visada bûna to-kia pasyvumo kaina). Ðimtatûkstanti-nës vieningos Ispanijos palaikytojø de-monstracijos Katalonijos sostinëjeBarselonoje irgi verèia abejoti katalo-nø lyderiø sprendimu paskelbti Kata-lonijà nepriklausoma valstybe. Iðkylalogiðkas klausimas – tai kodël taip ávy-ko, kad Katalonijoje atsirado politinësjëgos, siekianèios suskaldyti Ispanijà.Politologai teigia, kad dabartines poli-tines katalonø jëgas á arenà prastûmëpraeito deðimtmeèio pabaigoje Euro-poje kilusi ekonominë krizë (jà mes ir-gi patyrëme savo kailiu, ir jeigu ne ryþ-tingi, nors ir skaudûs, A. Kubiliaus vy-riausybës veiksmai, bûtume ir to kailionetekæ). Kaip visuomet bûna tokiais at-

vejais, kraðtutinieji populistai pakerëjokatalonus paprastais krizës sprendimobûdais, vaizdþiai tariant, laivui skæstantreikia mesti per bortà silpnesniuosius irgelbëtis patiems stipriausiems, tai yrakadangi Katalonija yra ekonomiðkaistipriausia Ispanijos dalis, tai nëra kojos resursais gelbëti visà valstybæ. Pri-tarianèiø ir nenorinèiø dalytis visuometatsiranda... Ádomiausia, kad ir èia ne-apsieita be... Kremliaus pastangø. Tie-siog Kremliaus propaganda, skatinan-ti separatistines nuotaikas, liete liejasivisoje Europoje, ne tik Ispanijoje! Ðtaiprieð porà savaièiø Italijoje Lombardi-jos ir Veneto regionai plebiscite pasi-sakë uþ didesnæ autonomijà nuo Ro-mos. O kad neatrodytø, jog „vël rusaipuola“, pasiþiûrëkime, kà raðo uþsie-nio þiniasklaidos priemonës.

„Kremliaus pasiuntiniai skraido pasKatalonijos separatistus Ispanijoje,skatina atsiskyrimo procesus ÐiaurësItalijos regionuose, taip siekdami sil-

pninti, skaldyti Europos valstybes irEuropos Sàjungà,“ – raðo vienas po-puliariausiø Ispanijos dienraðèiø „ElPais“, kurio pagrindinë tema – visuo-meniniø-politiniø ávykiø apþvalga. Tai-gi laikraðtis raðo, kad á turnë po Kata-lonijà ir Italijà pasileido Ðiaurës Ose-tijos, pasiskelbusios „nepriklausomavalstybe“ tariamas uþsienio reikalø mi-nistras Dimitrijus Medojevas, gerai þi-nomas kaip Putino parankinis. Katalo-nijoje jis susitiko su vietos verslininkaisir atidarë biurà, kurio paskirtis – „ska-tinti dviðalius santykius susiduriant sukultûriniais ir humanitariniais iððûkiais“,– cituoja laikraðtis, remdamasis Rusijosnaujienø agentûrø, tokiø kaip „Sputnik“,praneðimais apie ðá vizità. Na, o prieð at-vykdamas á Katalonijà D. Medojevas daruþsuko á Italijà, kur aplankë Lombardi-jos ir Veneto vietos valdþios atstovus.

Galime tik pasvarstyti, ar katalonaiþino, kur juos tempia tokie medojevai?

Gintaras MARKEVIÈIUS


SveikinameSveikinameSveikinameSveikinameSveikiname

Padëka

(atkelta ið 1 psl.)Mes susivienijame ir tampame stip-

resni, pradedame dar labiau didþiuotissavo istorija ir tuo, kas esame. Kvieèiujaunimà pasinaudoti galimybe tokiuo-se renginiuose pabendrauti su gyvaisistorijos liudininkais.

Didþiausias mûsø organizuojamasrenginys, á kurá kvieèiu atvykti, – kas-met rugpjûèio pirmàjá ðeðtadiená Ario-galoje vykstantis sàskrydis „Su Lietu-va ðirdy“, á kurá susirenka daugiau nei6000 buvusiø tremtiniø, politiniø ka-liniø, Laisvës kovø dalyviø, ðiemet pa-jutome padidëjusá jaunosios kartos dë-mesá renginiui.

– Pastaruoju metu gausu iðpuoliø,susijusiø su Lietuvos nepriklausomy-bës atkûrimu, Laisvës kovomis ir gy-venimu laisvoje Lietuvoje. Kaip ma-note, su kuo tai susijæ?

– Að net neabejoju, jog panaðiø ið-puoliø pagausëjo artëjant Lietuvosvalstybës nepriklausomybës ðimtme-èiui. Tai informacinio karo atakos, sie-

kiant sumenkinti Lietuvos laisvës ko-votojus. Praëjusià savaitæ plaèiai nu-skambëjo ir grieþto visuomenës atkir-èio sulaukë R. Vanagaitës pareiðkimaiapie vienà partizaninio karo vadø –1949 metø vasario 16-osios Lietuvoslaisvës kovos sàjûdþio tarybos Dekla-racijos signatarà Adolfà Ramanauskà-Vanagà. Jam ir visam partizaniniam ju-dëjimui palaikyti surengta gausybë pa-garbos akcijø socialiniuose tinkluose iratminimo áamþinimo vietose. Tai labaidþiugina, nes rodo, jog pilietinë visuo-menë gyva. Þinoma, nuoðaly neliko irmûsø organizacija. Kaip ir teigiameLPKTS iðplatintame pareiðkime, grieþ-tai smerkiame bandymus diskredituo-ti Lietuvos Laisvës kovas prieð sovie-tinæ okupacijà ir sieká sumenkinti þmo-niø, paaukojusiø gyvybæ dël TëvynësLaisvës, atminimà, o Lietuvos þmoneskvieèiame nesiliauti tikëti valstybësdidvyriais, kovojusiais uþ Laisvæ ir Të-vynæ Lietuvà, ir pagerbti jø atminimà.

Kalbëjosi Vesta MILERIENË

Uþdegëme þvakutæ Zanavykijoskraðto partizanams

Dëkojame knygos „Vaikystë Sibiro toliuose“ leidybai paaukojusioms:Valerijai Maleckienei – 10 eurø,Emilijai Moliejienei – 10 eurø,Emilijai Urbonienei – 20 eurø.Emilijai Moliejienei – 10 eurø, knygos „Tremties vaikai. Ketvirtoji kny-

ga“ leidybai.LPKTS valdybos pirmininkë Rasa Duobaitë-Bumbulienë

Naujos knygos

Neseniai spaudoje pasirodë RimosKaralienës knyga „Irklais per spygliuo-tà tvorà“. Ji – apie praëjusio amþiausðeðtojo deðimtmeèio Lietuvos irkluoto-jus. Ðiandien jau maþai kas þino, kokiuslaurus skynë „Þalgirio“ aðtuonvietës, ke-turvieèiø, dvivieèiø valèiø meistrai.

Pirmieji puslapiai nukelia skaityto-jà á SSRS akademinio irklavimo pirme-nybes Kijeve. Tada garsëjæ visoje Lie-tuvoje ir uþ jos ribø aðtuonvietës vyrai:Rièardas Vaitkevièius, Alfa Mikðys,Vytautas Briedþius, Zigmas Jukna,Antanas Bagdonavièius, Petras Karla,Povilas Liutkaitis, Celestinas Jucys.Vyresnës kartos skaitytojai prisimena juosvisus. Knygos autorë irkluotojø buitá, jø tre-niruoèiø valandas, paþiûras ir sporte vyra-vusias nuotaikas atskleidþia per Povilo Liut-kaièio asmená. Jo mintys, iðvados, poþiûrisá tø dienø tikrovæ parodo visos komandosnusiteikimà ir siekius.

Matvejevo álanka Ukrainoje. Duo-tas startas ðeðioms aðtuonvietëms, tarpjø ir „Þalgirio“ ekipai.

„Aðtuonios poros kietø vyriðkø del-nø ásikibo á medines, iki blizgesio nu-sitrynusias irklø rankenas ir iðsiyrë á il-gai lauktà „mûðá“. Jiems atrodë, kadðios lenktynës – svarbiausias gyvenimoávykis, riba tarp to, kas buvo ir kas bus,atskaitos taðkas tarp „iki“ ir „po“. (...)Net nesidairydami „Þalgirio“ ekiposvyrai jau mato valties korpusu atsiliku-sius prieðininkus, ir sugráþta tas nuosta-bus jausmas, apëmæs juos plaukiant ástartà, kai atrodo, kad kûnas dainuo-ja, kai gali leisti sau irkluoti graþiai, nesbeviltiðkai atsiliekantys varþovai jaunebekelia jokio pavojaus.“ Tai buvo per-galë ir uþtarnautas lietuviø irkluotojø pra-naðumo prieð kitas komandas svaigulys.Nugalëta Leningrado „Trud“ komanda!Lietuviai – SSRS èempionai! Þalgirieèiaistipriausi ðalyje. Tuometinis „Sporto“laikraðtis iðspausdino straipsná skam-bia antraðte – „Auksinis Tarybø Lie-tuvos irkluotojø sekmadienis.“

Ðlovës aukuro ugnis pradëjo sloptiPraëjusio amþiaus viduryje Sovietø

sàjungoje itin iðkerojo kagëbistiniai dai-gai, prasiskverbæ á visas struktûras: vi-suomeninio gyvenimo, sporto, mokyk-lø, ástaigø ir privatø þmoniø gyvenimà.Átarimai sklandë aplink kiekvienà þmo-gø, kuris savo veikla, stropiu darbu la-biau pasiþymëjo ar iðsiskyrë ið kitø. Ikipanagiø bûdavo narðoma jo biografija,o radus seneliø ar proseneliø „nuodë-miø“, nepasitikëjimo, átarumo ðleifuapgaubdavo jø vaikus ir vaikaièius. Tànepasitikëjimo ðleifà pajuto ir aðtuon-vietës narys Povilas Liutkaitis. „Povi-lai, tu – á keturvietæ“, – pasakë vienà ry-tà treneris. Jo vietà uþëmë maskviðkisDima Semionovas. Aukso medalio iðPovilo Liutkaièio niekas neatëmë, betjam priklijavo etiketæ „nevyezdnoj“ –„neleidþiama iðvykti ið ðalies“. Povilassuprato: prisikasë iki tremtiniø sàraðo,kuriame Povilo, dëdës Prano, tetos,pusbroliø Vytauto ir Algirdo pavardës.Juk në vienas kaimas ar gyvenvietë po-kario metais neliko neaplankyti stribøir jø parankiniø, kurie ir suteikdavo in-formacijà saugumieèiams. Povilui bu-

Neparbloðkë laiko bangos

vo kertama per skaudþiausià vietà –tam tikrais bûdais trukdyti daryti kar-jerà, neleisti iðvykti á uþsiená. Patyræsnuoskaudas Povilas kartà draugui pra-sitarë: „Norëtøsi turëti aiðkià koman-dà, tiesiog treniruotis ir þinoti, kad me-dalá gauni uþ pasiekimus, o ne uþ po-litikà“. Povilas Liutkaitis filosofiðkaivertino gyvenimo realybæ sovietø oku-pacijos metais. Kito pokalbio metu jistaip samprotauja: „Apmaudu, kad esipriverstas brautis per tà spygliuotà tvo-rà tam, kad gintum okupantø garbæ.Ðtai kas baisiausia...“

Nemalonu buvo iðgyventi nuoskau-das, kai Povilui ir kitiems aðtuonvietësnariams, perkeltiems á keturvietes ardvivietes valtis, laikinai teko adaptuo-tis, perprasti irklavimo subtilybes së-dint kitose valtyse, o „Þalgirio“ aðtuon-vietë vyrø komanda Filadelfijoje jau bejo laimëjo pergalæ. Nors þiûrovai visusirkluotojus vadino rusais, lietuviø ko-manda tà „klaidà“ mokëjo „suvirðkinti“,nes nepakeisi upës bëgimo. Tà þinojo vi-si. Þalgirieèiai svajojo apie tarptautiniusvandenis, pasiekimus tarptautiniu lygiu,bet dar reikëjo palaukti... O prasidedantvarþyboms komandos nariai, kai ðalianebûdavo átartinø asmenø, vieningaiskanduodavo: “Uþ Lietuvà!“

Rûpestëliai, svarbesni uþ medaliusÁ Povilo gyvenimà naujø spalvø áne-

ðë pirmagimës dukrelës Raselës atëji-mas. Nuo ðiol reikëjo rûpintis ne tik þmo-na Gite, bet ir maþàja princese, kurià abulabai mylëjo ir puoselëjo jai ðviesià ateitá.Jau ir politiniame gyvenime buvo justimaþà maþà atðilimà: 1962 metais þurna-le „Novyj mir“ buvo iðspausdinta A. Sol-þenicyno knyga „Viena Ivano Denisovi-èiaus diena“, Maskvoje, Manieþo paro-dø rûmuose, buvo surengta alternaty-vaus meno paroda, kuri ne juokais supyk-dë N. Chruðèiovà. Maþais þingsneliaisSovietø sàjunga slinko prie pertvarkø fi-niðo. Laisvëjimo nuotaikos verþësi lyg uþ-tvankoje pabuvæs upeliukas, palietæs vi-sus gyventojø sluoksnius.

Taèiau Povilo karjeroje jis dar bu-vo stabdþiu uþ tëvo „nuodëmes“. Kadan-gi jis Uchtoje buvo kalinamas kaip poli-tinis kalinys, sesuo Elzë taip pat buvo de-portuota, tad ðeðëlis krito ir ant Povilo.

(keliama á 8 psl.)

Uþsiprenumeruokite „Tremtiná“2018 metams

Metinë prenumerata priimama iki gruodþio 28 dienos bet kuriame„Lietuvos paðto“, „Pay Post“ skyriuje, per „Lietuvos paðto“ laiðkininkà,

informacijos tel. 8 700 55 400, internetu www.prenumeruok.lt.Laikraðtis iðeina keturis kartus per mënesá.

Prenumeratos indeksas 0117. Kaina:

11 mën. – 2,45, 3 mën. – 7,34,6 mën. – 14,69 12 mën. – 29,38 Eur.

Ið ugnies nesudegæ iðëjom,Nesuðalæ ið Sibiro gráþom,Ir nuo þemës nenupûtë vëjas,Nepalûþom po sielvarto kryþiais...

Garbingo 90-ojo jubiliejaus proga sveikiname partiza-nø ryðininkæ, buvusià tremtinæ Vincentà ÐIKÐNIENÆ.Linkime stiprybës, sveikatos, artimøjø meilës ir Dievopalaimos.

LPKTS Jurbarko filialas

Garbingo jubiliejaus proga sveikiname buvusias tremtines: Janinà ÐEMEÞYTÆ – 90-ojo,Vincentà LIPNIUVIENÆ – 85-ojo,Irenà OIÈENKIENÆ – 60-ojo.Linkime kuo geriausios sveikatos, prasmingø darbø, dvasios ramybës,

artimøjø meilës. Lai saugo jus Aukðèiausiasis.LPKTS Jurbarko filialas

90-ojo jubiliejaus proga sveikinu partizaninio karo dalyvá Juozà CIÛNÁ.Uþ ánaðà Lietuvos nepriklausomybës stiprinimui Jums dëkinga Dzûkija.

Antanas Bunevièius

555552017 m. lapkrièio 3 d. Nr. 41 (1255)Tremtinys

Irena Baranauskienë, Alë Vitkaus-kienë ir Marytë Kurdusevièienë – trysseserys Rimaðauskaitës gyvena Alytu-je. Savaitraðtis „Tremtinys“ Irenos Ri-maðauskaitës-Baranauskienës pasako-jimà apie ðeimos tremtá á Tomsko sri-ties P.Trojickio rajono Zacharkovà yraraðæs. Taèiau juk kiekvieno vaiko iðgy-venimai Sibire yra savitai baisûs, nepa-kartojami. Tad Alës Vitkauskienës irMarytës Kurdusevièienës pasakojimaipapildys ðios dzûkø ðeimos istorijà.

Septyniø asmenø ðeima iðtremta 1951metø spalio 2-àjà auðtant ið Uþupio kai-mo, Alytaus apskrities: tëtis, mama ir pen-ki maþameèiai vaikai. Maþiausiam An-tanukui buvo vos vienas mënuo...

Alës Rimaðauskaitës-Vitkauskie-nës pasakojimas

Mokiausi Uþupio pradinëje mokyk-loje. Baigusi keturias klases, toliau mo-kiausi Janapolio septynmetëje, penk-toje klasëje. Taèiau jos nebaigiau, nesuþklupo tremtis á svetimus kraðtus.

1951 metø spalio 2-osios vidurnak-tá, apsupæ mûsø namus, pasibeldë uni-formuoti vyrai, NKVD kareiviai. Të-velis jau buvo parëjæs ið darbeliø, o ðei-ma giliai miegojo. Pamenu, áëjæ á namus,jie vis kaþko klausinëjo tëèio ir pildë po-pierius. Tëvai ilgai nesuprato, ko jie no-ri, bet mama pradëjo átarti baisiausia –ketina iðveþti á Sibirà. Tuomet ji mus,vaikus, o buvome penkiese, prikëlë iðmiego ir liepë po truputá krautis daik-tus á maiðus. Po vidurnakèio pasitvir-tino mamos spëjimas, kai atëjûnai pa-sakë, kad ruoðtumës kelionei, nes esa-me tremiami á Rusijos ðiauræ. Visiemsbuvo labai didelis stresas, taèiau turë-jome paklusti jø valiai.

Kareiviai mus akylai saugojo. Nega-lëjome vieni net iðeiti á kiemà. Laukëmemaðinos, kuri turëjo iðveþti, o kur – ne-þinojome. Laukimas buvo þiaurus, bu-vome maþi: jauniausiam broliui Anta-nui – tik du mënesiai, man – 12, Ma-rytei – 10, o Irenai – ðeði su puse metø.Vyriausiam broliui Juozui buvo suka-kæ septyniolika, tai jis labiausiai buvosaugomas. Mûsø ðeima ruoðësi Anta-nuko krikðtynoms: tëvelis ketinoi pjau-ti meitëlá, pasidarë gërimø. Taèiautremties dienà net duonos neturëjom,mama buvo tik kà teðlà uþraugusi. Su-þinojæ apie mûsø nelaimæ, duonos at-neðë kaimynai. Buvome prisiskynæ mai-ðà obuoliø, nes prie namø turëjome so-delá: augo penkios obelys, kriauðë, rie-ðutmedis, buvo slyvø krûmai. Tiesa,trëmëjai, pamatæ krûvà vaikø, leido pa-sipjauti maþà parðelá, o kitus mûsø gy-vulius, tarp jø ir vos ant kojø bestovin-tá meitëlá, vietos kolûkis pristatë vals-tybei tarsi savo uþaugintus.

Iðveþa ið namøApie pusiaudiená pasirodë sunkve-

þimis su tremiama ðeima ið Poteronøkaimo, kurioje irgi buvo maþø vaikø,maþesniø uþ mûsø. Ir mus sukrovë á tàvadinamà „gruzovikà“ ir patraukëmeÐeðtokø geleþinkelio stoties link. Sto-tyje perkraustë visus á stovëjusius va-gonus, kuriuose iki tol buvo veþami gy-vuliai. Mûsø vagonas smirdëjo mëðlu,o prigrûstas þmoniø tiek, kad nebuvonet kur stovëti. Sëdëjome, gulëjome ant

Pamirðti tremties seserys negali...savo maiðø. Kur veþa, nieko neþinojo-me, sargybiniai nieko nesakë.

Po kurio laiko privaþiavus kaþkokiàgeleþinkelio stotelæ, atneðë kelis kibi-rus vandens ir kibirà neskanios sriubos.Jos skonio nepajauèiau, nes nevalgiau.Mes maitinomës savo pasiimtais obuo-liais ir duona. Antanukà mama maiti-no krûtimi, vystyklus dþiovindavo antvagone buvusio vamzdþio. Taip sunkikelionë tæsësi beveik mënesá.

Atveþë á Asino geleþinkelio stotá Si-bire. Ten visus iðlaipino, sukrovë sumanta á sunkveþimá ir nuveþë upës link.Suþinojome, kad jos pavadinimas –Ust-Jul, vadinome Julo upe. Ji buvogana plati, gal kaip du mûsø Nemunai.Èia susodino á plaukiojanèià savaeigæbarþà, ir iðplaukëme prieð srovæ. Kurplaukëm, niekas neþinojo. Mûsø kelio-në upe buvo sustabdyta, nes ja buvo pa-leisti plukdomi ràstai. Tuomet iðlaipi-no ant kranto ir ten gyvenome tol, kolupë nuo ràstø atsilaisvino.

Buvo ðalta ir baisu. Taip prabëgo galsavaitë. Visus kankino vëlyvo rudensmaðalai, mama su medþio ðaka juos nuoAntanëlio vaikydavo. Belaukiant antkranto, susirgo maþasis broliukas An-tanëlis. Netoli buvo kaþkoks kaimelis,kuriame dirbo felèerë. Pakviesta ji at-ëjo ir atneðë vaistø, po kurio laiko bro-liukui pasidarë geriau. Po paros vëlplaukëme iki Almiakovo kaimo. Teniðlaipino. Greitai sukrovë á sunkveþimáir iðveþë á kolûkiná kaimà, buvusá uþ 36kilometrø. Jis vadinosi Apsagacevu.Ten apgyvendino rusø ðeimoje.

Mus priglaudusi moteris gyveno suvaikais, vyro neturëjo, nes jis þuvo fron-te. Troboje mums skyrë kambariukà.Atëjæ priþiûrëtojai sakë, kad apsigyve-nome svetimame kraðte neribotam lai-kui. Èia reikës praleisti visà gyvenimà.Tëtá ir vyriausiàjá brolá Juozà tuoj patiðveþë dirbti á uþ 25 kilometrø buvusiusmiðkus. Mama su mumis liko pas ðei-mininkus. Vëliau mus nuplukdë á mûsøgyvenamàjà vietovæ – Zacharkovà. Ðákaimà pasiekëme tik gruodþio 24-àjà,ðv. Kalëdø dienà. Tëvelis kaþkokiu bû-du paraðë á Lietuvà laiðkà, tad greitaigavome ið jo seserø Marijos ir Onossiuntiná. Mane su broliu Juozu siuntëá paðtà Almiakove to siuntinio atsiim-ti. Beveik keturiasdeðimt kilometrømiðkais, balomis ëjome pësèiomis, ke-liø nebuvo, susisiekimas su mûsø kai-mu buvo galimas tik upëmis. Siunti-nys buvo gal aðtuoniø kilogramø, taibrolis dalá turinio susidëjo á kuprinæ,o að likuèius neðiau dëþëje. Gráþau per-vargusi, pilna erkiø, nutirpusiais pe-èiais. Mama paguldë mane ant grindøir ið kûno traukë erkes. Atsigavau la-bai negreitai.

Prasidëjo naujas gyvenimasTame kaime iðgyvenome ðeðerius

metus. Pradëjau lankyti vietos mokyk-los penktà klasæ. Per tà laikà gana grei-tai iðmokau rusiðkai kalbëti, skaityti irraðyti. Geriausiai sekësi matematika,kuri mane lydëjo visà gyvenimà. Klasë-je buvo ávairiø tautybiø vaikø: rusø, uk-rainieèiø, totoriø, kitø tremtiniø, ta-èiau lietuvaitë buvau viena. Mokslas sekë-si, vaikai buvo draugiðki, rusiukai norëjo sumumis bendrauti. Mano vardo jie nesupra-

to, tai vadino rusiðkuGalia.

Sesuo Irena tapopirmokë. Marytë nesi-mokë, nes jai sunkiausekësi rusø kalba. Be to,ji sirgo, tad tëveliai nu-tarë, kad dël ðios prie-þasties jà kamuos kitøvaikø patyèios. Taipprasidëjo mûsø naujassunkus gyvenimas.

Gyvendami trem-tyje, eidavom á taigà uo-gauti, grybauti. Sunkio-mis sàlygomis gyveno-me, kaip sugebëjome. Ámiðkà reikëjo pontoni-niu tiltu pereiti Juloupæ, ten buvo uogieno-jai. Miðkuose buvo ga-lima labai greitai pasi-klysti. Mama pradëjosiûti drabuþius rusømoterims, ji turëjo ran-kinæ siuvimo maðinà.

Tëtis su broliu Juo-zu dirbo taigoje, ten kir-to medþius ir juos veþio-davo su arkliais priesiaurojo geleþinkelio, oið ten gabendavo iki Ju-lo upës, Èiulymo intako, kranto. Þiemàràstus kraudavo ant upës kranto, o atë-jus pavasariui juos vertë á upæ, plukdë netiki Tomsko, kur Èiulymas átekëjo á An-garà. Visi turëjome pareigas, dirbome,taupëme kiekvienà kapeikà, tad tëveliaiásigijo karvæ. Pasisodinome darþoviø.

Taip ir gyvenome Zacharkove, omûsiðkiai su arkliais dirbo taigoje. Rei-këdavo rogëmis veþioti ið gyvenvietësá miðkø ruoðos vietà arkliams ðieno.Veþant ðienà, susidarydavo keliø rogiøvilkstinë. Kartà ir að panorau vaþiuotipas tëvelá ir brolá. Mane pasodino antvienø rogiø. Buvo labai ðalta. Gal uþ-snûdau, kad nuo rogiø nukritau á pus-nynà. Dievas davë, kad paskutinëmisrogëmis vaþiavæs þmogus pamatë ma-ne sniego pusnyje.

Kelionë á LietuvàSunku buvo pasiekti mokyklà. Þie-

mos buvo ilgos, ðaltos, labai daug pri-snigdavo, tad bridome per pusnis. Ðal-tis siekdavo iki 50–60 laipsniø. Taipgyvenome iki numirë Stalinas. Tad1953 metais visus nepilnameèius pra-dëjo leisti á tëvynæ. Að tais metais bai-giau septynias klases, tad tëvai nutarëir mane iðleisti á Lietuvà. Susiorganiza-vo mûsø, maþøjø tremtiniø, grupë: trysmergaitës Danutë Pocevièiûtë, BirutëGudelevièiûtë ir að bei berniukas – Jo-nas Varþgalys nuo Alauðø. Man jau bu-vo penkiolika, taèiau tëvai, nutaræ ið-leisti namo, labai jaudinosi. Brolis Juo-zas mus palydëjo iki Julo geleþinkeliostoties. Plaukëme Julo upe. Asino sto-tyje nupirko bilietus á Tomskà. Ásodi-no á traukiná, vykusá á Europà, palinkë-jo sëkmës, o pats gráþo atgal.

Po savaitës kelionës atvykome áMaskvà. Ten reikëjo pereiti á kità sto-tá, ið kurios riedëjo traukiniai Lietuvoslink. Ið pradþiø pasijutome nejaukiai,nes neþinojome, kur eiti. Mums padë-jo ten tarnaujantis karininkas lietuvis.

Iðgirdæs mûsø nuogàstavimus ir pama-tæs, kad niekas nelydi, palydëjo iki Bal-tarusijos stoties. Ir taip tæsësi mûsø ke-lionë á Lietuvà. (Beje, kraðtotyrininkasJulius Aukðtaitis apie Jono Varþgaliogyvenimà, tà gráþimà ið Sibiro á Lietu-và 2008 metais yra paraðæs knygà „PriePirðeno ir Alauðø“.)

Atvykome á Kaunà. Kaune mûsø bû-relis iðsiskirstë. Taip atvykome á Aly-tø. Pernakvojome pas Danutës Poce-vièiûtës tetà. Kità dienà su Danutevaikðèiojome po turgø, ten atsitiktinaisutikau dëdæ Vaclovà Zamblauskà, gy-venusá tëviðkëje. Jis mane priglaudë.Vëliau apsigyvenau savo namuose Uþ-upiø kaime, nes kolûkio pirmininkasleido. Davë vienà kambará mûsø trobo-je, kituose gyveno svetimi þmonës.

Mus iðtrëmus, sodyboje padarë san-dëlius, paskui apsigyveno felèeris. Net-rukus su manimi apsigyveno moèiutëAnelë Rimaðauskienë, nes ji nebuvo ið-veþa ir gyveno pas kità dukrà Emilijà Ju-dickienæ. Taip su moèiute ir vëliau atvy-kusia kita sese Maryte ten ir gyvenome,kol gráþo tëvai ir likæ trys jø vaikai.

Buvo 1957 metai. Broliui Antanui jaubuvo ðeðeri, sesei Irenai – trylika, broliuiJuozui – 23 metai. Að mokiausi Alovësvidurinëje mokykloje, kurià baigiau, irbrolio Juozo pagalba pradëjau dirbti Aly-taus autobusø stotyje konduktore. Iðdir-bau ten dvejus metus, kai norëjau pakeistidarbovietæ, iðleisti ið darbo nenorëjo, nesbuvau kruopðti ir sàþininga. Po to man pa-sisekë ásidarbinti Taupomojoje kasojebuhaltere, kur iðdirbau iki pensijos.

Sukûriau su Julium Vitkausku, kilu-siu ið mûsø kaimo, ðeimà. Su juo mokë-mës mokykloje toje paèioje klasëje. Uþ-auginome du vaikus: Auðrà ir Dainiø. Tu-riu tris vaikaièius: Gediminà, Martynàir Lukrecijà bei provaikaitæ Kamilæ.

(Bus daugiau)Spaudai paruoðë

Stanislovas ABROMAVIÈIUS

Ið gausios tremtiniø Rimaðauskø ðeimos liko trys seserys:Marytë, Irena, Alë


Apie „Lakðtingalà“ ið Þagariø kaimoPrisimenant Dainavos apygardos Ðarûno rinktinës partizanø ryðininkæ, eilëraðèiø ir dainø kûrëjà

Elæ RADZEVIÈIÛTÆ-ANDRIUÐKEVIÈIENÆPabaiga.

Pradþia Nr. 40 (1254)

Daina padëjo nepalûþtiSakoma, kad bendra daina, kaip ir

bendras vargas, suartina þmones. Jaunojikalinë, dar vaikystëje pamëgusi lietuvið-kà dainà, nenustojo dainuoti net bûdamatoli nuo gimtøjø namø. Tas pomëgis ne-leido jautriai sielai palûþti. Dainuodavokartu su likimo draugëmis. O ákvëpta po-ezijos, kûrë eilëraðèius, kurie netrukusvirsdavo dainomis, pasakojanèiomis pa-tirtus iðgyvenimus, apdainuojanèiomispalauþtà laisvës troðkimà, prarastà viltásugráþti, meilæ, likusià gimtajame kraðte,artimuosius, tëviðkëlës ilgesá.

Naujai paraðyti Elës eilëraðèiai virs-davo savotiðka sielos ðvente kameroskalinëms, kai eiles norëdavo paverstidaina. Jos imdavo svarstyti, kokia me-lodija tinkamesnë dainai. Tyliai niûniuo-davo, nes garsiai dainuoti buvo draudþia-ma. Elë Radzevièiûtë kartais paraðyda-vo ir linksmesniø posmø, virtusiø maþudþiaugsmu sudauþytoms ðirdims. O jei-gu dainø þodþius pavykdavo permesti peraukðtà tvorà – á vyrø pusæ – dainas ið-mokæ, dainuodavo ir vyrai.

Toli nuo Tëvynës daina kartais virs-davo malda Aukðèiausiajam Kazachs-tane apie 1950 metus ðià dainà giedo-davo kaip maldà, ðventà giesmæ: „OKristau, valdove, karaliau ðirdþiø, /Mylëjai tëvynæ lyg sielà. / Matydams jàþûstanèià, graudþiai verkei – /Jeruza-læ – tëviðkæ mielà“.

Elës Radzevièiûtës-Andriuðkevi-èienës kûrybos kraityje apie 100 eilë-raðèiø, paraðytø iki areðto. Dar maþ-daug tiek – kalëjime ir sugráþus ið jo.Dainos, raudos, eilëraðèiai, uþraðytiprisiminimai kupini graudulio, tikrønuoðirdþiø jausmø, iðgyvenimø, fiziniø irdvasiniø kanèiø, bylojantys apie mylimøir jai artimø þmoniø praradimus pasiprie-ðinimo okupacijai kovose, lagerio kanèio-se. Visa jos kûryba – tarsi pati ji – sudëtadainose, raudose, eilëraðèiuose. Pati dai-nininkë yra sakiusi, kad ,,tai mano irmano likimo broliø kanèiø metraðtis“.

Atlikus bausmæ, negailestingas liki-mas lyg ir neþadëjo nieko gero. Kalë-jimo draugus jau leido vykti á tëvynæ,o jai buvo siûloma tremtis. Elei buvo la-bai skaudu ir liûdna. Todël ir vël gimëdaina, kurioje dainavo: „O likime, þiau-rusis tirone, / Dël ko mûsø takai kru-vini? / Tu baudi ir vël glostai maloniai, /Girdai nuodus, tai vël gaivini...“

Dar rusø – vokieèiø – rusø okupa-cijos metais balsingoji „lakðtingala“dainuodavo kartu su jaunimu, sukur-davo dainoms þodþius. Ásimintinos irtada plaèiai paplitusios dainos, kuriøtekstus platino patys partizanai, buvodainuojamos visoje Dzûkijoje. Viena jø– „Trako mûðis“, paraðyta 1944 metøspalá, skirta vienam pirmøjø mûðiø, vy-kusiø mûsø kraðte. Eilëraðtis „Nepaþi-nau“ tapæs daina, paraðytas 1946 me-tø rudená. Nemaþai kûriniø, skirtø par-tizanams, jø vadams: „Mindaugui ir Bi-jûnui“, „O mylimas vade“, „Iðeini, sû-neli, ðaukiamas Tëvynës“, „Skausmas“ir kiti. Uþ Tëvynæ þuvusiems kovoto-

jams atminti skirtose eilëse yra tikrøvietoviø pavadinimø, vardø, ávykiø.

Dainø kûrëja, papraðyta sesers Ane-lës, dirbusios mokytoja Ricieliuose, su-kûrë dainà partizanui Lietuèiui, þuvu-siam 1946 metais prie Ricieliø kaimo.

Mûsø kraðte gerai þinoma ir dai-nuojama 1946 metais sukurta daina„Arukui“. Tokiu slapyvardþiu partiza-nà Vytautà Kvedarà-Arà vadino uþðvelnumà. Kaip pati poetë prisimena –graþus, garbanotø plaukø berniukas,þuvæs Grikapalio miðke, Lazdijø rajo-ne, kartu su partizanais Vytautu Salyk-liu-Apyniu ið Staiderø kaimo ir JonuÈesnavièiumi-Dulke ið Ðventeþerio.

Elës Radzevièiûtës 1946 metais su-kurta daina apie Kalniðkës mûðá ir jometu þuvusius partizanus yra þinomaLietuvoje ir graþiai ádainuota: „Tu supumpurais palikai sodus, / Tad sugráþkaplankyti þiedø... / Argi tu jø nepasiil-gai, / O gal seka – sugráþti baugu?“

Paskutiniame, devintajame, posmedainuojama: „Simno gatves nuklojo la-vonais, / Visas kalnas pasruvo krauju. /Jisai siurbës á þemæ ir ugdë / Bûrius par-tizanø naujø“.

„Elyte, jei þûsiu, paraðyk apie manedainà... Pagal ðià melodijà,“ – yra praðæsne vienas partizanas. Gal todël jos kûry-boje yra dainø, skirtø konkreèiam parti-zanui ar jø vadui. Tokia yra ir populiaribei daþnam þinoma daina „Desantas“, su-kurta partizanui Vilkui atminti, kurá mir-tis iðtiko 1945 metais Punios miðke.

Nepaisydama jokiø þiauriø draudi-mø, eiliø autorë savo dainomis kvieèiasëti rûtas, statyti atminimo kryþius jau-niems, „paèiame þydëjime“ pasiauko-jusiems partizanams, o pati nesiilsëda-ma tæsia partizanø vadø nurodytus þy-gius ir darbus, kurie nelieka nepaste-bëti ir neávertinti. Uþ pasiaukojimà, at-kaklumà, ryðininko veiklà tarp partiza-nø daliniø kovoje uþ Lietuvos nepri-klausomybës atkûrimà, Dainavos apy-gardos vadas Kazimieraitis, I skyriausvirðininkas Vanagas ir II skyriaus vir-ðininkas Daktaras Þaliamiðkyje apdo-vanojo Elæ Radzevièiûtæ partizanø rë-mëjø Uolumo juostele.

Likimo talþyta, bet nenugalëtaNepalauþta, stipri ir tuo didþiuoda-

masi, 1955 metø geguþæ poetë kovoto-ja gráþo á Lietuvà. Gráþo á namus, kuriepirmàsyk jai nebuvo mieli – tëviðkëje ðei-mininkavo kolûkio fermeriai. Ûkiniaipastatai buvo tapæ kolûkio fermomis.

Gráþo á gimtinæ, gailëdamasi ir ke-lionës metu konfiskuotø dainø, eilërað-èiø, adresø. Taèiau politinës kalinëstremtyje paraðyti eilëraðèiai ir dainosatminty „stebuklingai iðlikæ“ buvo vëlprisiminti ir uþraðyti jai gráþus á gimtuo-sius Þagarius.

Dëkodama Dievui uþ neprarastà at-mintá ir suteiktà iðtvermæ kanèiose,Dzûkijos kraðto balsingoji „lakðtinga-la“ yra sakiusi: „Dëkoju Dievui, kadbent kiek prisiminiau. Dabar lyg karo-liukus veriu ant prisiminimø siûlo – netik savo ðirdies negudrius kûrinëlius,bet ir visus atsiminimus – kas gera arskaudu buvo patirta gyvenime. O poka-

rio ir tremties dai-nos, eilëraðèiai – taimano ðirdies rau-da, mano viltys ir ti-këjimas... Jie tepa-liudija, kiek þmo-gus gali iðkentëti,kaip priplaktas vëlpajëgia pasikeltiir vël gyventi... Ki-tø dþiaugsmui gy-venti...“

Sugráþusià ið la-gerio, Seirijø mili-cijos virðininkaskvietë bendradar-biauti – liaupsintitarybø valdþià. Josatsakas buvo daina „Tu siûlai man pra-bilt prieð savo valià“.

Elës Radzevièiûtës-Andriuðkevièie-nës sukurtos 26 dainos apie pokario re-zistencijos laikà iðleistos dainø rinkinyje,,Suðaudytos dainos“ (Vilnius, 1990).Tai dainos, ne kartà perraðytos partiza-nø bunkeriuose, klajojusios rankraðèiønuoraðais, perduotos ið lûpø á lûpas. Pa-sak kraðtotyrininko Broniaus Kaðelionio,„tik partizanø dainø melodijos nemato-mos klajojo po budeliø kabinetus ir pa-vergtos ðalies laukus, tiesdamos mintiestakà á laisvæ“. Klajojo, gal net neþinant,kas tikrasis tø dainø autorius...

Net ir bûdama garbaus amþiaus, Elënenustojo kurti. Tautinio Atgimimometais jos sukurtuose posmuose – mei-lës tautai, savo artimui skambesys. Pri-simindama praeities negandas, dël lais-vës pasiaukojusius lietuvius, ji nieka-da nenustojo tikëti, kad vis tiek iðauðlaisvas rytas – Lietuva vël bus laisva.

Aktyvi Lazdijø kraðto literatë, Sà-jûdþio aktyvistë 1989 metais sukurta-me eilëraðtyje rimuoja: „Mûs kanèiøbaisumais daug kas netikës, / Ne visiuþjaus mus, þuvusiø gedës... / Mes, ku-rie dar likæ, glauskimës tvirèiau, / Neskasdien prie kapo slenkame arèiau. //(...) Pavyzdá duos Kristus, laimins Ma-rija, / Ið kapø griuvësiø kelsis Lietuva!“

Ne vienas eilëraðtis buvo sukurtaspartizanø atminimo áamþinimo, palaikøperlaidojimo proga. Elës Andriuðkevi-èienës kûryboje savo vietà surado eilësbei dainos, skirtos ir ðeimos nariams:mamai, vyrui, vaikams, vaikaièiams.

Prisimindama savo likimo draugæ,druskininkietë, buvusi Karagandos Spas-ko lagerio politinë kalinë Izabelë Skliu-taitë-Navarackienë negaili nuoðirdþiøþodþiø ir ðiltø atsiliepimø. „Ji buvo pat-riotë. Partizanø ryðininkë – slapyvardþiu„Naktibalda“. Lageryje nenustojusi ra-ðyti dainø, laiðkø. Daþnai – su humoru.Abi buvome „nuo to paties karðto“ (Dau-gai–Alytus–Þagariø kaimai Lazdijø ra-jone – rodos, èia pat). Tas mus dar labiauvienijo. Gráþusios á Lietuvà, artimai ben-dravome. Susitikdavome ávairiø ðvenèiømetu, darbymetyje. Mûsø dainuojamosdainos skambëjo Þagarëje (èia Þagariøkaimas) ir per bulviasodá, ir per bulvia-kasá. Artimai bendravau su jos broliu Vla-du bei seserimi Anele, gyvenusiais Drus-kininkuose. Gerai paþinojau jos vaikus,vyrà. Lankiau jà, atgulusià á ligos patalà.

Tokià mamà ir moèiutæ prisimenajos vaikai ir vaikaièiai

Mûsø mylimai mamytei ir moèiuteiteko ypatinga dalia – patirti daug skaus-mo ir kanèiø. Ji labai mylëjo Tëvynæ, Die-và, artimuosius ir visus, kurie kovojo uþLietuvos laisvæ. Jaunystëje aðtuoneriusmetus, praleistus lageryje, ji laikë tarsi li-kimo ir Dievo siøstu iðbandymu, sakyda-ma: „Lipk dangun, ar kaskis þemën, jeilikimo lemta – Amen“. Bet Dievo ir liki-mo jai buvo skirta gyventi ir sulaukti Lie-tuvos nepriklausomybës.

Pasakojo mums, vaikams, kad sto-vëdama prie stribø nuðautos motinoskapo, ji tvirtai prisiekë – niekada nepa-daryti savo motinai gëdos. Todël liku-sá savo gyvenimà, sujungusá su pana-ðaus likimo vyru Stasiu, garbingai pa-ðventë ðeimai ir Lietuvai.

Savo graþiu pavyzdþiu tëvai mums,dukrai Onutei ir sûnui Algiui, rodë kaipreikia garbingai ir darniai sugyventi,padëjo auginti penkis anûkus.

Mama buvo lyriðkos sielos. Tikrasgamtos vaikas. Kiekvienoje kertelëje,gleþname augalëlyje ar gyvame padarë-lyje matë tai, ko mes, galbût, ir nebûtu-me pastebëjæ. Mokëjo taikliai ir vaizdþiaipasakyti, rodos, apie visai paprastus da-lykus, tokius kaip kaimas, miðkai, puðys.

Dainuodavo visur ir visada. Kartu sumamos dainuojamomis dainomis uþau-gome ir mes. Mama mëgo padainuoti iranûkams prieð miegà. Dainuodavo dai-nas, iðmoktas ið savo mamytës ar paèiossukurtas. Ji nebijojo papasakoti savo kar-èios gyvenimo istorijos.

Sulaukusi Sàjûdþio laikø, stovëjo priekarstø, kuriuose buvo perlaidojami par-tizanai ir skaitë jiems skirtas, naujai iðgy-ventas, ðirdimi paraðytas eiles. Pablogë-jus sveikatai, nenorëjo eiti pas gydyto-jus. Vis sakydavo, kad mano visi drau-gai, visi bendraþygiai, o svarbiausias gy-venimo draugas – vyras – jau Amþiny-bëj. Jie manæs ten laukia...

1998 metø vasario 18 dienà mamapaliko mus visus, nuoðirdþiai jà mylë-jusius ir niekad neuþmirðtanèius.

Kruopðèiai kaupta, iðsaugota ir Lais-vës kovø muziejui perduota Elës Radze-vièiûtës-Andriuðkevièienës – Dzûkijoskraðto „lakðtingalos“ – nuoðirdi kûry-ba lai liks lyg laiðkas mums, gyviesiems,apie dràsià ir jautrià ÐIRDÁ, kupinà pa-siaukojimo, meilës artimajam, Tëvynei.

Irina RADVILAVIÈIENË

Elë Radzevièiûtë (deðinëje) Spasko lageryje 1948 metais

777772017 m. lapkrièio 3 d. Nr. 41 (1255)Tremtinys

Redakcija pasilieka teisæ trumpinti ir redaguoti straipsnius, rankraðèiai negràþinami. Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su autoriaus nuomone.

Adresas: Laisvës al. 39, 44309 Kaunas,Tel. (8 37) 323 204El. p. [email protected]

Tremtinys Kaina 0,61 euro

Leidëjas Lietuvos politiniøkaliniø ir tremtiniø sàjunga

Projektus „Lietuvos Laisvës kovø, tremties ir tautosnetekèiø atspindþiai“ ir „Istorija be „baltø dëmiø“ remia

Ámonës kodas 300032645Ats. sàsk. Nr. LT18 7044 0600 0425 8365, AB „SEB“ bankas

2 spaudos lankaiTiraþas 1780 egz.

Spausdino spaustuvëUAB „Morkûnas ir Ko“,Draugystës g. 17, Kaunas

ISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509X Redaktorë Jolita NavickienëRedakcija: Audronë Kaminskienë, Vesta Milerienë

www.lpkts.lt

Ilsëkitës ramybëje

Skelbimas

Uþjauèiame

Lapkrièio 8 d. (treèiadiená) 17 val. LPKTS salëje (Laisvësal. 39, Kaunas) bus pristatyta Rimos Karalienës knyga „Irklaispro spygliuotà tvorà“. Galësite ásigyti knygø.

Adelë Ðèiglinskienë (1934–2017) dalyvavo Tëvynës laisvëskovoje, uþprogramuota pri-gimties, galima sakyti, genetið-kai. Jos tëvelis Jurgis Naudþiusbuvo Lietuvos savanoris, gavæsþemës buvusiame Raþeliø dva-re Suvalkëliø kaime. Ðis kai-mas priklausë Kauno Panemu-nës parapijai. Taèiau dël artumogyventojai lankë Garliavos baþ-nyèià. Á Panemunæ vaþiuodavoper garsiuosius Ðv. Roko atlai-dus. Parapijas skyrë Jiesia. Su-valkëlius ið pietø ribojo Vy-èiaus upelis, átekantis á Jiesiàtie Garliavos geleþinkelio sto-tele ir skiriantis Pavytës kaimàá dvi dalis, kurá ið vakarø ribojoJiesia, ið rytø – Suvalkëliai, iðpietø Juodgirës dvaras, ási-spraudæs tarp Jiesios ir Suval-këliø, anksèiau priklausiusiøRaþeliø dvarui. Ið pietø ir rytøkaimà supo giria, kuri skyrëpokario partizanø GeleþinioVilko ir Birutës rinktines.

Jurgis Naudþius á savano-rius iðëjo ið Girininkø II, nuto-lusiø nuo Garliavos apie 10 ki-lometrø ir priklausiusiø Mari-jampolës apskrièiai. Ðiame kai-me sovietinës Rusijos okupan-tai iðþudë ðeimas, sukëlæ dide-lá vyrø pasiprieðinimà. Jurgiopusbrolis, praradæs ðeimà, ta-po partizanu Barsuku. Netoliðio kaimo þuvo legendinis par-tizanø vadas Juozas Lukða-Skirmantas, Daumantas.

Adelës mama Marijona Re-neckytë atitekëjo ið Kuodiðkës,esanèios tarp Kaèerginës ir Eþe-rëlio, priklausanèios Zapyðkioparapijai. Mamos tëvelis Mo-tiejus Reneckis buvo rusø–ja-ponø karo dalyvis. Eigulys.Rëmë partizanus. Kadangimokëjo rusø kalbà, tai ir Kaèer-ginës rusakalbiams stribams bu-vo „savas“. Buvo atvejis, kai par-tizanai ir stribai vaiðinosi prie vie-no stalo. Tik pastarieji net neá-tarë, su kuo turi reikalà. Kartujuokavo ir sûnus Stasys Renec-kis. Vëliau paaiðkëjus, kad jis ly-dëjo partizanus, kurie sunaikinoKaèerginës stribø bûstinæ, jisbuvo ákalintas. Iðbuvo 10 metøNorilsko katorgoje.

Iðleistas nuvyko pas seseráOnà Reneckytæ á jos su tëvaistremties vietà – Taljanus Uso-lës rajone Irkutsko srityje, èiasu tremtine Stefanija Seniûnai-te sukûrë ðeimà. Uþaugino duvaikus. Tëvai jau buvo tremty-

Rezistentë Adelë Naudþiûtë-Ðèiglinskienëje miræ. Kai okupanto kolabo-rantai leido, gráþo á tëvynæ. Pa-laidotas Zapyðkio kapinëse ða-lia þmonos, sûnaus ir tëvø, ku-riø palaikus Atgimimo metupargabeno duktë Nijolë, jauLietuvoje uþauginusi du sûnus– Dariø ir Juliø Limbas.

Jurgis Naudþius buvolinksmas þmogus. „Linksmu-mo laðø“ iðsivirdavo pats. Kai-me skundikø nebuvo. Tad jodainos sklido plaèiai: „Saulutënusileido, / raudoni vakarai, /á mano tëviðkëlæ, / uþëjo uba-gai...“ Arba: „Lenins maiðà ne-ðë, / Stalinas atriðo, / daugelubagø, / Lietuvoje priviso...“Ásijausdavo dainuodamas „Pa-linko liepa ðalia kelio“. Parti-zanai jam davë rëmëjo slapy-vardá Dainius. Mëgo patrioti-nes dainas dainuoti ir dukterysAdelë su Janina. Þinoma, be„linksmumo laðø“ – prieð juosvisà gyvenimà abi buvo grieþ-tai nusistaèiusios.

Sûnus Algirdas, partizanoAntano Puþo-Gintaro ið Jonu-èiø ryðininkas, atsidûrë Norils-ke bûdamas nepilnameèiu. Jamreabilitacijos nutarimà pasiraðëjau Nepriklausomos LietuvosAukðèiausiojo Teismo pirmi-ninkas. Likimo pokðtas: No-rilsko katorgoje susitiko savodëdæ Stasá Renecká. Lietuvojevedë ir su þmona Zita uþaugi-no dukteris Vidà ir Sigità.

Naudþiø ðeimà ir Suvalkë-lius, tarp Geleþinio Vilko ir Bi-rutës rinktiniø, skyrë ðiek tiekdaugiau kaip du kilometrai gi-rios, galima vadinti sengirës,ruoþas. Abiejø rinktiniø parti-zanai varþësi dël Naudþiø ðei-mos rëmimo. M. Naudþiuvie-në pasakë neskirsianti jø á sa-vus ar svetimus, o rems kiek ið-galës visus. Sûnus Algirdas, jauNorilske leidþiantis dienas,bendravo su Birutës rinktinëspartizanu Antanu Puþu-Gin-taru ið Jonuèiø kaimo, kurispartizanø vadovybës buvo per-keltas á Geleþinio Vilko rink-tinæ. O sunkiomis Birutësrinktinës vado Broniaus Dau-gëlos-Dragûno ið Stanaièiø(prie Garliavos), Jono Peèiu-laièio-Þvalguèio ir jo brolioPovilo Peèiulaièio-Lakðtinga-los ið Tvarkiðkiø kaimo (Gar-liavos valsèiuje) aplinkybëmis,kurias pastarasis apraðë savoautobiografiniuose prisimini-muose „Ðità paimkite gyvà“,

juos J. Naudþius aptiko savokluone pasislëpusius nuo aud-ros, alkanus, nuo ðalèio sustin-gusius ir pakvietë á trobà, kurbuvo pavaiðinti. Dukterys Ja-nina ir Adelë visus laikë savobroliais, apskalbdavo, neðë ðil-tà maistà á girià. Èia be aukð-èiau paminëtø partizanø dieno-davo Vytauto Juodsnukio kny-goje „Suvalkijos partizanø ta-kais“ paminëti Juozas Iðganai-tis-Dëdë, Klemensas Staèio-kas-Klemensas, Albinas Ka-marauskas-Savanoris, KarolisJazumas-Lokys, þuvæs kartusu vadu Gintaru. Manyèiau,verta patikslinti, jø þûties ap-linkybes pagal prieðo pasako-jimus. Gintaras ne ið karto þu-vo, kaip raðoma knygoje. Jis su-sitikæs su ið JAV atsiøstu de-santu gavo dovanø rankos del-ne paslepiamà pistoletà, kurárodë Naudþiø ðeimai. Þûtiesakimirkà Gintaras pasirodæsdeganèiame name, iðkëlæs ran-kas suðuko: „Pasiduodu!“ Okai MGB papulkininkis Poèin-ka, ðalia kurio buvo MGB ka-pitonas N. Duðanskis, ið pasi-tenkinimo ðoko pats já suimti,ið delno iðlëkë kulka, sunkiaisuþeidusi dþiûgaujantá oku-pantø vadà. Tuo pat metu bu-vo nukautas ir Gintaras, o Lo-kys, iðmetæs prieðui skirtas gra-natas, taip pat þuvo.

Abiem Naudþiûtëms – ve-lionei Adelei ir Janinai – tekopaèioms matyti Birutës rinkti-nës vado Dragûno ir Savanorioþûtá. Jø numatytà apsistojimovietà nurodë MGB inkorpo-ruotas agentas, sugebëjæs ágy-ti pasitikëjimà, nors Gintarassakë, kad labiau galima pasiti-këti maþameèiu vaiku, negujuo. Ðiuos partizanus primenaJurgio Naudþiaus savo sody-boje pasodintas àþuolas ir Ne-priklausomybës metais Sava-noriðkosios kraðto apsaugos

Vladas Þelnys1927–2017

Gimë Panevëþio aps. Ramygalos sen. Ramy-galos k. ûkininkø ðeimoje. Turëjo du brolius Jo-nà ir Vytautà. Tëvas anksti mirë. 1948 m. mo-tina su sûnumis iðtremti á Irkutsko sr. Ust Udins-ko r., prie Angaros upës. Vladas dirbo kolûkyjetraktorininku, vëliau – elektros stotyje. Á Lietu-và gráþo 1958 m. Apsigyveno Panevëþyje, vedë.Uþaugino sûnø. Ásidarbino Autokompresoriøgamykloje ðaltkalviu surinkëju. Juo dirbo ikipensijos. Visà laikà buvo Lietuvos patriotas, da-lyvaudavo LPKTS renginiuose.

Palaidotas Panevëþio Ramygalos g. kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame sûnø su ðeima, artimuosius.

LPKTS Panevëþio filialas

Nuoðirdþiai uþjauèiame buvusià Irkutsko sr. Taiðeto r. Su-jetichos gyv. buvusià tremtinæ Bronæ Brazdþiûtæ-Vaièiulionie-næ ir dukteris dël vyro, tëvelio mirties.

LPKTS Panevëþio filialas

tarnybos pastatytas paminklas.Dabar ði sodyba yra KAM jë-geriø poligone.

Adelë susipaþino su gráþu-siu ið Sibiro tremties VincuÐèiglinsku. Jo brolis partiza-nas Rugys þuvo Dzûkijoje prieDaugø. Adelë ir Vincas sukû-rë ðeimà. Dievas jiems dova-nojo mylimus vaikus Jûratæ irValdà, jø sutuoktinius Rolan-dà ir Rimà, o ið jø – Ingridà irPauliø bei Edgarà ir Edvinà.

Ingrida pradþiugino Ugne ir Eri-ku. Taip vainikuotas Naudþiøðeimos suprastas Dievo paðau-kimas tarnauti þmogui, nepri-klausomai nuo tautybës ar tiky-bos, tautos ir Lietuvos laisvei.

Dr. PovilasVARANAUSKAS,

Nepriklausomybësatkûrimo Akto

signataras,ir LPKTS Garliavos

filialas

Dël politinio kalinio Broniaus Zlatkaus mirties nuoðirdþiaiuþjauèiame ðeimà ir artimuosius.

Lietuvos politiniø kaliniø sàjunga

Á Amþinybæ iðëjus buvusiam Krasnojarsko kr. Kazaèinskor. Parogo gyvenvietës tremtiniui Hendrikui Miðkiniui (1938–2017), nuoðirdþiai uþjauèiame þmonà Irenà, sûnus, jø ðeimasir artimuosius.

LPKTS Rokiðkio filialasir Motiejûnø, Remeikiø ðeimos

Birutë Mikðienë1920–2017Gimë Utenos valsè. Katlëriø k. Tëvai bu-

vo ûkininkai. Ðeimoje augo penki vaikai. 1945 m.Birutë iðtekëjo. Gyveno gretimame kaime. Su sû-neliu vieðëdama pas tëvus, kartu su tëvø ðeima ið-tremta á Permës sr. Po trejø metø iðtrëmë ir jos vy-rà. Tremtyje Birutë iðbuvo penkiolika metø. Grá-þusi ið tremties, namø neberado. Apsigyveno Ðila-lës r. Pajûrio mstl. pas brolá. Dirbo Pajûrio tech-nikume moksleiviø bendrabutyje. Buvo aktyvibendruomenës narë. Raðë eilëraðèius, gamino

ámantriausius rankdarbius, puoselëjo savo sodybà.Palaidota Pajûrio parapijos kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame vaikus, vaikaièius ir artimuosius.

LPKTS Ðilalës filialas


(atkelta ið 4 psl.)Ta etiketë „nevyezdnoj“ buvo tvir-

tai priklijuota ir jau atrodë – visam gy-venimui. Taèiau rizika visada pasiteisina.Kartà, komanda gráþdama ið varþybø, Vil-niaus oro uoste susitiko su vienu átakin-giausiø partiniø funkcionieriø, ir pavykusjá uþkalbinti, treneris kreipësi: ar negali-ma bûtø Povilui Liutkaièiui „atidaryti“iðvykimo su komanda á uþsienio varþybasvartus? Po tam tikro laiko Povilas Liut-kaitis tapo „vyezdnoj“.

Tëvas – politinis kalinysKelionës ið Maskvos á Vilniø metu

Povilas sutiko buvusá tëvo bendraþygá,kuris papasakojo apie jo tëvà.

Mat abu sëdëjo tame paèiame tar-dymo izoliatoriuje, abu laukë lemtin-gos pabaigos. Taèiau Povilo tëvui ne-buvo lemta sulaukti dienos, kada galëtønusimesti visus panèius. Paklausæs, ar tar-dymø metu juos kankino, paðnekovas at-sakë: „Sûnau, kai lauþo tau ne tik kûnà,bet ir sielà,, iðtverti labai sunku. Gali ne-valgyt, negert, smûgius kentët, bet kai try-pia viskà, su kuo tu buvai uþaugintas, kaip

auklëtas ir mokytas, kai iðplëðia tave ið ta-vo paties gyvenimo ir ðeimos – rodos, ið-èiulpia visà gyvybæ“. Tik ið ðio paðneko-vo Povilas suþinojo, kad jo tëvas buvonuteistas 10 metø lagerio ir 5 tremties.Á Lietuvà Povilo tëvas nesugráþo.

Nauji laimëjimaiNors Povilas buvo iðeliminuotas ið

aðtuonvietës, nesunkiai pasiekë naujøpergaliø irkluodamas keturvietæ. Vy-kusioje Didþiojoje Maskvos regatojelietuviø keturvietë laimëjo pirmàjà vie-tà. Atsivërë keliai á SSRS Tautø spar-takiadà ir Europos èempionatà. Ko-penhagoje keturvietininkai laimëjo Eu-ropos èempionato bronzà. Nuotaikabuvo pakili, rodos, visus laurus lietu-viai nuskins.

Lietuviai, kurioje sporto, meno,mokslo srityse nesidarbuotø, buvo ge-rai vertinami, jiems netrûko pagyrø, kasnepatiko partiniams funkcionieriams.Tad neatsitiktinai komandose atsiras-davo „dëdþiø vasiø“ (saugumo uþver-buotø asmenø), kurie þodis þodin at-raportuodavo „kam reikia“ apie nuo-

taikas, ðmaikðèius pasiðaipymus ið tometo sistemos, apie kiekvienà koman-dos ar kolektyvo nará. Daþniausiai taibûdavo rusø tautybës asmenys, bet ne-retai ðiai „veiklai“ surasdavo ir lietuviø.Kai irkluotojø gretas papildydavo ru-sø tautybës asmuo, komanda iðkart pa-tirdavo nepatogumø. Kol jis ásisavinda-vo visas plonybes, kol pritapdavoa prieritmo, nemaþai laiko praeidavo. Betkomandos nariai pakeisti tos tvarkosnegalëjo, tad tekdavo susitaikyti.

Á „tikro“ uþsienio varþybas keturvie-të rengësi labai kruopðèiai – dalyvautiTokijo olimpiadoje. Èia Povilas Liutkai-tis susitiko (antrà kartà) su lietuviu Ka-ziu Makûnu, gyvenanèiu Anglijoje, sovie-tø átariamu ryðiais su Anglijos specialio-siomis tarnybomis. Tai pagreitino P.Liut-kaièio sportinës karjeros baigtá.

Atsilaikæ prieð Sovietø sàjungos rep-resijas, diskriminacijà ir komunistinëspropagandos spaudimà ðeðtojo deðimt-meèio kartos mûsø ðalies irkluotojaipadëjo nepajudinamus pamatus Lietu-vos irklavimo sporte ir ákvëpë didþiulábûrá jaunimo sekti jø pavyzdþiu.

Apie autoræKnygos autorë raðo: „Gimiau irk-

luotojø (Povilo ir Gitës Liutkaièiø) ðei-moje tuo metu, kai mano tëvelis ruo-ðësi Tokijo olimpiniø þaidyniø pirma-jam startui. Savo sportinæ karjerà pra-dëjau bûdama 13 metø. Po ketveriømetø tapau SSRS sporto meistre, pometø – SSRS suaugusiøjø èempionatoprizininke“. R.Karalienë gimë Vilniu-je, vëliau persikëlë á Trakus, arèiau eþe-rø platybës, kurie ákvëpdavo treniruo-tis, siekti rezultatø.

Ðiuo metu R.Karalienë vadovau-ja jos ákurtam privaèiam verslui – irk-lavimo klubui ir irklavimo muziejui.Ðeimoje visi irkluotojai – vyras, vai-kai ir ji pati. Ðià aistrà, paveldëtà ið të-vø, puoselëja ir stengiasi perteikti jau-najai kartai. Ji viliasi, kad okupuotosLietuvos sportininkø dvasia ákvëps21 amþiaus jaunimà branginti laisvæir Tëvynæ.

Knyga iðversta ir á anglø kalbà.Tad prieinama ir angliakalbiamskaitytojui.

Auðra ÐUOPYTË

Neparbloðkë laiko bangos

(atkelta ið 2 psl.)Brigados generolas, Lietuvos laisvës

kovos sàjûdþio gynybos pajëgø vadasA.Ramanauskas-Vanagas, paèiø par-tizanø dukart apdovanotas aukðèiau-siais kariniais apdovanojimais, tam pui-kiai tinka. Akivaizdus R.Vanagaitësbandymas nupieðti A.Ramanauskoportretà, kuris bûtø maþdaug toks: „SuNKVD bendradarbiavæs, baltaraiðèiøbûriui vadovavæs, apie holokaustà þi-nojæs, bet nieko nedaræs, nekankintas,bet visus savo ryðininkus ir rëmëjus ið-davæs, silpnavalis Sovietø sàjungos apo-logetas ir tikrai joks ne didvyris“. Ðávaizdà dar palyginkime (tiksliau, suprie-

ðinkime) su gen. J.Þemaièio-Vytauto as-menybe ir pamatysime silpnà, pagarbosnevertà þmogø. Nejaugi toks gali kànors ákvëpti? Nejaugi tokiu turime di-dþiuotis? Jei toks buvo jø vadas, tai tur-bût visi tie partizanai tokie...

Visa tai yra ne kas kita, kaip siekisformuoti vieðàjà nuomonæ norima kryp-timi. Nors R.Vanagaitë tarsi norëjo pa-rodyti, kad yra Lietuvos, o ne Sovietø sà-jungos pusëje, taèiau atsigræþë bûtentprieð Lietuvà. Suprasdama ar ne, R.Va-nagaitë tapo informacinio karo áran-kiu. Jos iðsakytos mintys jai nebeprik-lauso, jomis naudojasi ir naudosis Ru-sijos propaganda, jos bus pasëtos mû-

sø ðalies pilieèiø galvose, tokiu paèiu irperkurtu pavidalu sklandys internete.Nuo ðiol su jomis susidurs visi, kuriedomësis Lietuvos partizaniniu karu,A.Ramanausko-Vanago asmenybe.

Ketinimu kreiptis á Seimo Valstybësistorinës atminties komisijà R.Vana-gaitë parodo, kaip galima daryti átakà po-litiniams sprendimams – tereikia sukeltiaþiotaþà, sulaukti palaikymo ið tam tik-ros þmoniø grupës ir gali spausti tuos, ku-riems suteikti ágaliojimai. Ðá kartà taiistorija ir valstybiniai minëjimai, vëliaubus kita sritis ir sprendimai, pavyzdþiui,dël kariuomenës stiprinimo. Iðkeliantskandalingus, nors ir nepagrástus fak-

tus, galima sumenkinti bet kurià isto-rinæ asmenybæ, bet kurios valstybës pa-siekimus, ðlovingiausias epochas. La-bai svarbu tokià propagandà atpaþin-ti, parodyti visuomenei, paaiðkinti irsvarbiausia – uþkirsti jai kelià.

1990 metø kovos 11 dienà Lietuvospilieèiai pasiskiepijo nuo panaðaus po-bûdþio virusø. R.Vanagaitës praneðimasadresuotas mums, nepriklausomos Lie-tuvos pilieèiams. Tai egzaminas, pasitik-rinimas, ar Laisvës skiepas dar veikiaprieð virusà, kuris siekia susargdinti, ma-rinti tautà. Në akimirkai nenustokime ti-këti savo tautos herojais, nesuabejokimetais, kurie kovojo uþ laisvæ ir Lietuvà.

Nepriklausomos Lietuvos kartos atsakas Rûtai Vanagaitei

(atkelta ið 2 psl.)Prezidento dekretu 1998-aisiais

jam suteiktas dimisijos brigados gene-rolo laipsnis, 1999-aisiais – 1-ojo laips-nio Vyèio kryþiaus ordinas. 1994 me-tais jo vardu pavadinta Alytaus AdolfoRamanausko-Vanago gimnazija, Kam-po ir Kalnieèiø gatviø sankryþosÞaliakalnyje, Kaune, buvo atidengtasir paðventintas paminklinis akmuo.2018-ieji siûloma paskelbti A. Rama-nausko-Vanago metais.

Viename renginyje Rusijoje R. Va-nagaitë pareiðkë, kad vienintelis bûdasstabdyti emigracijà ir iðsaugoti Lietu-và – jà turëtø okupuoti, uþdaryti sienasRusijos prezidentas Vladimiras Puti-nas. Tai bûtø mums iðsigelbëjimas, nesLietuva tuðtëja ir tokia mûsø lemtis dëlto, kas nutiko Lietuvoje 1941–1944 me-tais. Vëliau, pajutusi þmoniø pasipiktini-mà, karèias replikas elektroninëje erdvë-je, iðsigando. „Kà, þmonës jau humoronesupranta? Jei Lietuva emigruoja, tai aðnemanau, kad yra kita galimybë sustab-dyti emigracijà. Nebent uþdarytø sienas.Nesu idiotë, kad kalbëèiau apie tai rim-tai. Tai sarkazmas, bet tai yra tiesa – jeisienos yra atviros, jaunimas iðsivaikð-èios“, – sakë R. Vanagaitë.

Viename pokalbyje televizijoje R.Vanagaitë teigë, kad vienintelë knyga,kurioje teisingai pavaizduotas pokaris,yra Mindaugo Pociaus „Kita mënuliopusë: Lietuvos partizanø kova su ko-laboravimu 1944–1953 metais“. Kaipknygoje „Pasiprieðinimas Lietuvos nu-kryþiavimui 1944–1953: mitai ir tikro-vë“ Vladas Terleckas raðo, kad tai kny-ga, kurioje autorius (liûdnai pagarsë-jusio L. Truskos mokinys) ðmeiþia lie-tuviø pasiprieðinimà, pieðia partizanuskaip nusikaltëlius, purve ir kraujyje be-simaudþiusius laisvës kovotojus. Èia,anot istoriko Rièardo Èekuèio, skal-biami èekistø ir stribø kruvini marðki-niai, juodinami ir kaltinami savo nepri-klausomybæ gynæ lietuviai.

Mudviejø pokalbyje istorikas Min-daugas Pocius sakë, kad nepritariantisR. Vanagaitës kliedesiams. Jis pas yraiðstudijavæs visus dvideðimt Vanagobaudþiamosios bylos tomus. Jokiø duo-menø apie tai, kad A. Ramanauskas-Vanagas bûtø prisidëjæs prie genocido,tarnavæs sovietiniam saugumui ar bû-tø iðdavæs savo draugus, nëra. Tai bu-vo didvyris. Sako, kad apie partizanødidvyriðkumà galintys paraðyti ne vie-nà knygà, taèiau tokiø yra daug. Tie-

siog anoje liûdnai pagarsëjusioje kny-goje bandë á viskà þvelgti kitomis aki-mis. Gal ir nepasisekë...

Pasak A. Anuðauko, A. Rama-nauskas-Vanagas buvo patyræs bai-siausiø kankinimø – iðkastruotas, ið-durta akis, kankinimø metu patekoá komà. Jis suprato, koks jo laukia„teisingumas“. Nuo pat tardymopradþios jis buvo þiauriai kankina-mas. Po keliø kankinimo valandøitin sunkios bûklës A. Ramanaus-kas buvo nugabentas á kalëjimo ligo-ninæ – saugumieèiai bijojo, kad tar-domasis neiðgyvens. Kalëjimo gydy-tojø pateiktame akte raðoma: „Á klau-simus neatsakinëja, be sàmonës, pe-riodiðki veido, viso kûno galûniø rau-menø traukuliai. Pulsas vos junta-mas, minkðtas, kraujospûdis 60/40. Li-gonis visas kruvinas...“ A. Ramanaus-kas buvo kankinamas fiziðkai ir mora-liðkai beveik metus. 1957 metais jamskirta mirties bausmë.

Paskutinës naujienos: „Maxima“ pre-kybos centras nusprendë nutraukti R.Vanagaitës knygø platinimà, smerkia jospareiðkimus, neatitinkanèius tikrovës.Leidykla „Alma litera“ nutraukë sutar-tá su ðia moteriðkaite, visos iðleistos jos

Kaip yla ið purvino maiðo…

Adolfas Ramanauskas-Vanagas, 1947 m.knygos bus atiduotos á makulatûrà.Matyt, tuo paseks ir kiti.

Ir dar. Man skaudu, kad þmogus,raðantis piktus, pilnus neapykantos Lie-tuvai tekstus, subruka juos á knygeles.Uþ tai þurnalistai vadina jà raðytoja,nors ji nëra Lietuvos raðytojø sàjungosnarë, net ir pretenduoti á raðytojø ben-druomenæ negali. Tad vadinti jà raðy-toja – per daug garbës.

Stanislovas ABROMAVIÈIUS

Documents

LIETUVOS POLITINIØ KALINIØ IR TREMTINIØ SÀJUNGOS