Turinys

1. ĮVADAS...........................................................................................................................................22. Tyrimo metodo pagrindimas.........................................................................................................33. Prekės tyrimas................................................................................................................................5

3.1. Vartojimo prekių klasifikavimas...........................................................................................53.2. Padėtis rinkoje.........................................................................................................................73.3. Kaina.........................................................................................................................................8

4. Vartotojų tyrimas...........................................................................................................................94.1. Vartotojo elgesio tyrimas rinkoje........................................................................................114.2. Veiksnių įtaka vartotojų elgsenai.........................................................................................17

5. Rinkos tyrimas..............................................................................................................................205.1. Rinkos paklausos įvertinimas...............................................................................................205.2. Prekės pozicionavimas rinkoje.............................................................................................215.3. Pardavimų prognozė.............................................................................................................23

6. Konkurencinės aplinkos tyrimas................................................................................................257. Išvados ir pasiūlymai....................................................................................................................288. Informacijos šaltiniai...................................................................................................................29

1. ĮVADAS

Degalų kainos kitimas yra labai aktuali tema Lietuvoje. Dabar ypač kai prasidėjo pasaulinė

ekonominė krizė, kuri palietė ir Lietuvą, visi gyventojai stengiasi kuo daugiau taupyti ir kuo mažiau

išleisti nereikalingiems dalykams, kuriems prieš tai išleisdavo daug savo santaupų.

Kainos tai didinamos, tai mažinamos. Esant žemoms kuro kainoms, žmonės dažniau

važinėja automobiliais, tiesiog neapsieina be mašinos. Bet padidėjus kainoms iškart jaučiamas

taupumas, žmonių nepasitenkinimas, stengiamasi kuo mažiau naudotis automobiliais. Bet juk tokių

reakcijų bei poelgių galima ir tikėtis, juk visi nori mažiau mokėti. Tačiau ar šį poveikį jaučia visi

žmonės, nėra žinoma, todėl atlikdama šį darbą stengiuosi išsiaiškinti ar didėjančios degalų kainos

palietė visus žmones, kurie naudojasi automobiliais ir ar žmonės pradėjo daugiau taupyti ar ir toliau

kaip įprastai naudojasi transporto priemonėmis.

Tikslas: nustatyti respondentų nuomonę apie jų naudojimąsi automobiliais, padidėjus

degalų kainoms.

Problema: nuolat didėjančios degalų kainos.

Uždaviniai:

Sužinoti žmonių nuomonę apie didėjančias kuro kainas;

Ar galima apsieiti be automobilio;

Ar visus žmones paveikė padidėjusios degalų kainos;

Sužinoti, kuriose degalinėse yra žemiausios kuro kainos.

Tyrimo metodas: kiekybinis, bus atliekama anketinė apklausa.

Prieš 2008 metų pabaigą buvo paskelbta, kad degalų kainos turėtų pakilti apie 40ct už

vieną litrą, tuo metu litras degalų turėjo kainuoti apie 3lt, tačiau kaina pakilo dar daugiau nei buvo

skelbta, tai buvo iš tikrųjų netikėta daugeliui vairuotojų, kurie labai jautriai reaguoja į tokius

didelius kainų pasikeitimus.

2

2. Tyrimo metodo pagrindimas

Norint atlikti marketingo tyrimą, yra labai svarbu nustatyti, koks tyrimo metodas yra pats

geriausias, kad būtų galima, kuo išsamiau atsakyti į iškeltą problemą. Yra du tyrimo metodai tai:

Kiekybinis

Kokybinis

Kiekybiniai tyrimai gali būti vadinami statistiniais arba eksperimentiniais. Paprastai

kiekybiniams tyrimams taikomi eksperimentiniai metodai, tačiau kartais tokie tyrimai gali turėti tam

tikrą kokybinį aspektą.

Kiekybinį tyrimą galima būtų apibūdinti kaip struktūrizuotą, besiremiantį iš mokslinės

problemos išplaukiančia hipoteze, tyrimą, taikant matematinius analizės metodus tyrimo

duomenims apdoroti bei nagrinėjamam reiškiniui aprašyti.

Kiekybiniams tyrimams būdingas siekis ieškoti išorinių reiškinio požymių, išgaunant

įvairius dydžius.

Pagrindiniai kiekybinių tyrimų bruožai:

Duomenys pateikiami skaičiais;

Tyrimas labiau struktūrizuotas ir suplanuotas;

Orientacija į matavimus ir išvadas.

Paprastai kokybiniai tyrimai apibūdinami kaip natūralistiniai. Jie apima ilgalaikį objekto

tyrimą, kurio tikslas - suprasti asmenį, jo elgesį, jutimus bei fizinės, socialinės ir psichologinės

aplinkos poveikį jam.

Tai pat kokybiniai tyrimai gali būti nusakomi ir kaip etnografiniai, kurie gali būti susijęs

su asmens ar grupės elgsenos tam tikroje aplinkoje tyrimais. Šie tyrimai remiasi žmonių veiklos

stebėjimu, o jų tikslas - atskleisti kas atsitiko tam tikroje socialinėje aplinkoje

Kokybinių tyrimų metodai yra:

Lankstūs;

Atkreipia dėmesį į situacijos ir elgesio ryšį;

Gilinasi į daiktų ir reiškinių kilmę;

Suteikia pastebėti naujas reiškinių ypatybes.

Kokybiniams tyrimams netaikomi griežti imties tūrio reikalavimai, jų reprezentatyvumą

lemia ne tiriamųjų parinkimo būdai, o lankstūs teoriniai kriterijai.

Mes pasirinkome kiekybinį tyrimo metodą ir bus atliekama anketinė apklausa. Nes šis

metodas mums leis labiau įsigilinti į keliamą problemą ir labiau tinka mūsų pasirinktai temai.

3

Kiekybinis metodas yra griežtesnis, objektyvesnis ir anketos būdu mes galėsime labiau

įsigilinti į keliamą problemą. Taip sugaištama mažiau laiko negu jo tektų sugaišti tiesiogiai

bendraujant su respondentu, bei duomenis fiksuoti kituose dokumentuose. Anketoje pateikiami

klausimai, į kuriuos norima gauti atsakymus.

Mes pasirinkome paprastą tikimybinę atranką. Tikimybinės atrankos – tai tokios atrankos,

kurių vykdymo metu visi generalinės visumos vienetai turi žinomą, ne nulinę tikimybę patekti į

atranką. Paprasta tikimybinė atranka (simple random sample) yra geriausiai žinomas metodas. Šios

atrankos vykdymo metu visi generalinės visumos vienetai turi žinomą ir lygią galimybę patekti į

atranką. Tikimybinės atrankos yra palankios tuo, kad sudaro galimybę, jei atranka atlikta griežtai

teisingai, tyrimo rezultatus su kelių proc. (dažniausiai – 5 ) paklaida išplėsti generalinei visumai.

Imties dydis - elementų skaičius, kuris turi būti atrinktas iš tiriamosios visumos ir

pakankamas tyrimui. Imties dydis yra svarbus tyrimo tikslumą lemiantis veiksnys.

Kadangi visuma yra didelė (50000 ir daugiau narių), imties dydis yra apskaičiuojamas

pagal formule:

n=z p(1-p)/e

z – patikimumo laipsnis

e – atrankos klaida

p – visumos proporcijos, kurios atitinka tyrėją dominančias charakteristikas.

(Vytautas Dikčius „Marketingo tyrimai“, Vilnius, 2005 m.)

Tyrime planuojama stengtis gauti 95% patikimumo laipsnį, norima atrankos klaida 3% ,

proporcija 50%. Tada tyrime turės dalyvauti:

n=1,96 0,5(1-0,5)/0,03 =1067

Taigi imties dydis yra 1067, tiek reikėtų apklausti respondentų, tačiau tai užimtų daug

laiko ir būtų didelės išlaidos. Apklausoje nusprendėme, kad dalyvaus 50 respondentų.

4

3. Prekės tyrimas

Prekė – tai marketingo komplekso elementas. Prekei priskiriami sprendimai ir veiksmai

susiję su prekės kūrymu, gamyba, įpakavimu, garantija ir t.t. Mes tiriame prekes, kurios priklauso

transporto grupės prekėms ir paslaugoms.

Mūsų prekės yra automobilių kuras:

Dyzelinas

Dujos

Benzinas

Biokuras

Dyzelinas yra įvairių angliavandenilių mišinys pritaikytas naudoti kaip kuras dyzeliniuose

varikliuose. Dyzelinas gaunamas distiliuojant žalią naftą (dyzelinis distiliatas). Pagrindinės

dyzelinio kuro sudedamosios dalys yra alkanai, cikloalkanai ir aromatiniai angliavandeniliai.

Suskystintos automobilinės dujos yra benzino bei dyzelino pakaitalas automobiliams. Jis

laikomas gamtai mažiau žalinga alternatyva, lyginant su aukščiau paminėtomis kuro rūšimis.

Suskystintos automobilinės dujos gaminamos iš naftos, suspaudžiant daugiausia propano ir butano

dujas.

Benzinas (it. benzina, lot. bonzoë ‘benzoinė derva’) – lengvoji naftos distiliacijos frakcija,

susidedanti iš angliavandenilių (alkanų, alkenų, arenų, naftenų).Lakus, nuodingas, lengvai

užsidegantis bespalvis skystis, gaunamas tiesiogiai distiliuojant naftą. Skirstomas į neetiliuotą

(bešvinį) ir etiliuotą (su švinu, nuodingesnis), apibūdinamas oktaniniu skaičiumi, frakcine sudėtimi,

gebėjimu oksiduotis, rūgštingumu, sieringumu, spalva.Naudojamas kaip transporto priemonių

degalai (automobilinis žieminis bei vasarinis, taip pat aviacinis benzinas), tirpiklis, cheminiam

valymui, aliejaus rafinavimui.

Biokuras – vienas iš atsinaujinančių energijos šaltinių (AEI), gaminamas iš biomasės ir

atliekų.

3.1. Vartojimo prekių klasifikavimas

Pagal pasirinkimą ir pirkimą gali būti skirstomos:

1. Kasdieninės paklausos prekės (vartojamos dažnai).

2. Pasirenkamos prekės (vartojamos rečiau, išsirinkus).

3. Įpatingos prekės (tai tam tikrus, specialius vartotojo poreikus tenkinančios prekės).

4. Pasyvios paklausos prekės (gyvybės draudimas, antkapis ir pan.).

5. Nepageidaujamos paklausos prekės (nenorimos prekės, bet jų kartais reikia).

5

Naudojimasis automobiliais

(klasifikacija)

Mažėjant degalų kainoms

Esant pastovioms kainoms

Didėjant degalų kainoms

Naudojimasis mažėja Naudojimasis

nesikeičia

Naudojimasis mažėja

Naudojimasis nesikeičia

Naudojimasis mažėja

Naudojimasis nesikeičiaNaudojimasis

didėja

Naudojimasis didėja

Naudojimasis didėja

Mūsų analizuojamos prekės priklauso:

1. Kasdienines paklausos prekėms,

2. Pasirenkamos paklausos prekėms.

Vieni žmonės perka kurą kiekvieną dieną, net po kelis kartus, kuriems reikia dažnai

naudotis automobiliais. Kiti perka rečiau, pasirinktinai, kai jiems tai labiausiai reikia. Stengiasi kuo

mažiau važinėti, juk kuro kainos nuolat didėja.

6

Prekės gali būti grupuojamos:

1. Daiktinės prekės ir nematerialios prekės ar paslaugos.

2. Vartojimo prekės ir gamybinės prekės.

3. Vienkartinio ir daugkartinio vartojimo prekės.

4. Viešo ir asmeninio naudojimo prekės.

5. Nominalios ir realios prekės.

6. Vienarūšės ir įvairiarūšės prekės.

7. Pakeičiamos ir papildančios prekės.

Kurą galima priskirti prie:

Vartojimo prekių ir gamybinių prekių,

Vienkartinio ir daugkartinio vartojimo prekių,

Vienarūšėms ir įvairiarūšėms prekėms.

Nes šios prekės yra vartojimo ir gali būti naudojamos gamyboje. Taip pat kuras yra

daugkartinio vartojimo prekės, nes jei turi automobilį, tai degalai pilami ir yra reikalingi dažnai. Ir

šios prekės gali būti vienarūšės ir įvairiarūšės. Pvz.: Benzinas gali būti: 95 EURO, 95 EURO

ultima, 98 ultima. Dyzelinis kuras: Futura, D Fortis, Ventus.

3.2. Padėtis rinkoje

Kuras yra labai paklausi prekė rinkoje. Tai prekė, be kurios daugelis žmonių negalėtų

išsiversti. Tačiau nuolat didėjant degalų kainoms, kartu su naujų mokesčių įvedimu Lietuvos

Respublikos teritorijoje, susiklostė itin nepalanki situacija Lietuvos degalų rinkose. Tokią situaciją

lėmė neigiamą įtaką darantys Lietuvos automobilinių degalų rinkai veiksniai - tuo metu dėl

objektyvių priežasčių susidariusi padėtis besiribojančių su Lietuva Latvijos ir ypač Lenkijos degalų

rinkose.

Preliminariais duomenimis darytina prielaida, jog kainos mažmeninėje degalų rinkoje, t. y.

kainos, kurias patiria ir į kurias reaguoja vartotojai, didžia dalimi priklauso nuo didmeninių degalų

kainų, taigi, galutines degalų kainas apsprendžia ne tiek mokesčiai ir degalinių antkainiai, kiek

konkurencijos sąlygos didmeninėje degalų rinkoje. Šiuo požiūriu Lietuvoje, lyginant su kitomis

kaimyninėmis šalimis, yra nepalankiausia padėtis, kadangi Lietuvos rinkoje parduodama per 90

proc. vietinio gamintojo – AB „Mažeikių nafta“, kuriam Lietuvos rinka yra per ankšta, pagamintų

degalų.

7

3.3. Kaina

Kaina – tai marketingo komplekso elementas apimantis veiksmus, susijusius su kainos

nustatymu ir keitimu. Kad nustatytų kainą, kuri būti paklausi tarp vartotojų ir kad prekė duotų

pelną, įmonė privalo iš pradžių nusistatyti kainodaros tikslą, įvertinti prekių paklausą, kaštus bei

atlikti konkurentų analizę.

Padidėjus akcizams degalų kainos Lietuvoje nuolat vis didėja. Žemiau esančioje lentelė

pateiksime duomenis kaip keitėsi vidutines degalų kainos Lietuve per pastaruosius kelis mėnesius.

(http://www.degalukainos.lt/degalu-kainu-statistika)

 Benzinas A95 (Lt/l)

Benzinas A98 (Lt/l)

Dujos (Lt/l)

Dyzelinas (Lt/l)

Žymėtas Dyzelinas

(Lt/lSausio 20 d. 3,22 Lt 3,36 Lt 1,88 Lt 3,24 Lt 2,11 LtSausio 30 d. 3,24 Lt 3,37 Lt 1,80 Lt 3,17 Lt 1,99 LtVasario 9 d. 3,25 Lt 3,36 Lt 1,74 Lt 3,14 Lt 1,99 Lt

Vasario 19 d. 3,31 Lt 3,42 Lt 1,73 Lt 3,07 Lt 1,99 LtKovo 1 d. 3,30 Lt 3,42 Lt 1,72 Lt 3,05 Lt 1,99 Lt

Kovo 11 d. 3,31 Lt 3,43 Lt 1,70 Lt 2,96 Lt 1,99 LtKovo 21 d. 3,27 Lt 3,40 Lt 1,62 Lt 2,90 Lt 1,85 LtKovo 31 d. 3,30 Lt 3,41 Lt 1,58 Lt 2,92 Lt 1,85 Lt

Balandžio 10 d. 3,35 Lt 3,47 Lt 1,55 Lt 2,97 Lt 1,80 LtBalandžio 20 d. 3,39 Lt 3,51 Lt 1,55 Lt 3,01 Lt 1,80 LtBalandžio 30 d. 3,38 Lt 3,51 Lt 1,57 Lt 3,00 Lt 1,80 LtGegužės 5 d. 3,42 Lt 3,54 Lt 1,57 Lt 3,03 Lt 1,80 Lt

1. Pav. Degalų kainų statistika Lietuvuoje.

Kaip matome iš pateiktų duomenų kuro kainos nuolat svyravo. Benzino A95 ir A98 kainos

galima sakyti nuolat didėjo, retai kada mažėjo arba buvo pastovios.

Dujų kaina nuolat krito ir labai ženkliai, tik paskutinėmis dienomis šiek tiek padidėjo.

Dyzelino kainos iš pradžių krito, tačiau vėliau pradėjo vėl augti, tačiau nepasiekė tokios

kainos, kuri buvo sausio 20 dieną.

Žymėto dyzelino kainos nuolat krito arba buvo pastovios, nebuvo kad augtų.

Kadangi anketinė apklausa buvo atliekama Kaune, tad pateiksime vidutines degalų kainas

ir šiame mieste, pagal tas pačias datas, kad būtų matyti skirtumas.

(http://www.degalukainos.lt/degalu-kainu-statistika/Kaunas)

  Benzinas Benzinas Dujos Dyzelinas Žymėtas

8

A95 (Lt/l) A98 (Lt/l) (Lt/l) (Lt/l)Dyzelinas

(Lt/l)Sausio 20 d. 3,23 Lt 3,36 Lt 1,87 Lt 3,25 Lt 2,11 LtSausio 30 d. 3,24 Lt 3,37 Lt 1,80 Lt 3,17 Lt 1,99 LtVasario 9 d. 3,25 Lt 3,37 Lt 1,75 Lt 3,14 Lt 1,99 Lt

Vasario 19 d. 3,31 Lt 3,43 Lt 1,75 Lt 3,07 Lt 1,99 LtKovo 1 d. 3,31 Lt 3,43 Lt 1,74 Lt 3,05 Lt 1,99 Lt

Kovo 11 d. 3,32 Lt 3,44 Lt 1,75 Lt 2,97 Lt 1,99 LtKovo 21 d. 3,28 Lt 3,40 Lt 1,64 Lt 2,90 Lt 1,85 LtKovo 31 d. 3,32 Lt 3,43 Lt 1,60 Lt 2,92 Lt 1,85 Lt

Balandžio 10 d. 3,36 Lt 3,48 Lt 1,55 Lt 2,98 Lt 1,80 LtBalandžio 20 d. 3,40 Lt 3,52 Lt 1,56 Lt 3,02 Lt 1,80 LtBalandžio 30 d. 3,40 Lt 3,52 Lt 1,59 Lt 3,02 Lt 1,80 LtGegužės 5 d. 3,43 Lt 3,55 Lt 1,59 Lt 3,03 Lt 1,80 Lt

2. Pav. Degalų kainų statistika Kauno mieste.

Kaip matome, kaip kuriomis dienomis degalų kainos skiriasi Kauno mieste, nuo kitų

Lietuvos miestų. Tačiau tas skirtumas yra 1 сt, arba 2 ct.(Kaune didesnės). Žymėto dyzelino kainos

yra visiškai vienodos.

4. Vartotojų tyrimas

Kad išsiaiškintume ar staigus kuro kainų pakilimas turėjo įtakos naudojimuisi

automobiliais turėjome padaryti apklausą, mes pasirinkome anketinę apklausą. Padrėme anketą ir ją

padalinome įvairaus amžiaus žmonėms, beje visi dalyvavę respondentai turėjo daugiau nei 18 metų.

Apklausoje dalyvavo iš viso 50 respondentų, apklausą atlikome Kauno mieste. Taip jau pasitaikė

kad apklausą atliko 33 vyrai ir 17 moterų. Apklausos rezultatus, kiek mūsų apklaustųjų, žiūrint

procentine dalimi buvo vyrai ir moterys, galite matyti šiame paveiksle:

66%

34%

Vyrai

Moterys

3. Pav. Apklausos rezultatai pagal lytį.

9

Atlikus apklausą ir išanalizavus duomenis, paaiškėjo, kad transporto priemonę turi 34

respondentai, iš jų 24 vyrai ir 10 moterų, kadangi daugiau apklaustųjų yra vyrų tai galime daryti

prielaidą, kad tiek vyrai tiek ir moterys šiais laikais transporto priemone naudojasi vienodai, nėra

didelio skirtumo, kuris būdavo prieš dešimt ar penkioliką metų. Likusieji 16 respondentų

transporto priemonės neturėjo, iš jų buvo 10 vyrų ir 6 moterys.

Turinčių transporto priemonę respondentų procentinę dalį galite pamatyti šiame paveiksle:

71%

29%

Vyrai

Moterys

4. Pav. Automobilį vairuojančių respondentų pasiskirstymas pagal lytį.

Anketinė apklausa buvo vykdoma Kauno mieste. Į anketą nusprendė atsakyti įvairaus

amžiaus žmonės. Daugiausiai apklaustųjų respondentų amžius buvo 18-25 metai. Pagal amžių,

kaip mūsų respondentai pasiskirstė pagal amžių, galite matyti žemiau pateiktame paveiksle:

84%

8%2%4% 2%

18-25m

26-33m

34-41m

42-49m

49-56m

5. Pav. Apklaustųjų skaičius pagal amžių.

10

Iš šio paveikslo galime aiškiai matyti, kad daugiausiai apklaustųjų yra 18-25 metų

amžiaus jie sudaro net 84%, visos kitos likusios amžiaus grupės sudarė tik 16% apklaustųjų visos

procentinės dalies.

4.1. Vartotojo elgesio tyrimas rinkoje

Vartotojo elgsena-  tai individo veiksmai susiję su prekių įsigijimu bei vartojimu ir

apimantys ko poelgius nuo problemos, kurią gali išspręsti prekės įsigijimas, atsiradimo iki

reakcijos į jau įsigytą prekę.

Mūsų atliktas tyrimas leidžia atsakyti į šiuos klausimus:

□ Kokią transporto priemonę (automobilį) vairuoja respondentas?

□ Kokią degalų rūsį naudoja respondento automobilis?

□ Koks respondentų automobilio amžius?

□ Kokiu tikslu respondentai naudoja automobilį?

□ Koks respondentų automobilio amžius?

□ Kiek litrų degalų suvartoja respondento automobilis 100km?

□ Kaip dažnai respondentai pilasi degalus?

□ Kiek litrų degalų dažniausiai užsipila vienu kartu?

□ Kuriose degalinėse dažniausiai pilasi degalus respondentai?

□ Kas lemia jų degalinės pasirinkimą?

□ Ar respondentas galėtų apseiti be automobilio?

□ Kuriuo metų laiku dažniausiai respondentas naudojasi automobiliu?

Ir mūsų nuomone du svarbiausi klausimai:

□ Ar respondentams turėjo įtakos staigus kuro kainų pakilimas

naudojimuisi automobiliu?

□ Kas yra kaltas dėl tokių degalų kainų šuolio?

Taigi atlikdami anketinę apklausą norėjome sužinoti pirmiausiai ar respondentas turi

automobilį ar ne. Kiek respondentų turi savo transporto priemonę ir kaip jie yra pasiskirstę pagal

lytį pateikėme 2 paveiksle. Toliau norėjome išsiaiškinti kokią transporto priemonę vairuoja mūsų

apklaustieji respondentai, taigi respondentų vairuojamas mašinas gali matyti kitame puslapyje

pateiktame paveiksle:

11

0 1 2 3 4

Volksw agen

Citroen

Audi

Mitsubishi

Opel

Honda

Infinity

Ford

Nissan

Renault

Peugeot

Mercedes

Rover

Mazda

Toyota

Alfa Romeo

Dodge

Bmw

6. Pav. Respondentų turimos automobilių markės.

Iš šio paveikslo galime matyti, kad daugiausiai respondentų turi „Opel“, „Audi“ bei

„Volkswagen“ automobilius, įdomu dar tai, kad visos, šios trijų rūšių mašinos yra Vokiškos, tai yra

pagamintos Vokietijoje. 3 apklaustieji respondentai turi Honda automobilius, ir toliau visos kitos

markės automobiliai yra pasiskirstę tarp respondentų daugmaž tolygiai, tai yra jas turi du arba

vienas respondentas.

Kaip visi tikriausiai žinome kiekvienas automobilis yra „maitinamas“, tai yra į kuro baką

reikia įpilti degalų, kad žmonės galėtų automobiliu naudotis. Yra skiriamos trys degalų rūšys, kurias

jau mes aptarėme savo darbe, tai yra: benzinas, dyzelinas bei dujos. Pagal atliktą apklausą galime

pateikti tokius duomenis, tai yra kokią kuro rūšį daugiausiai naudoja respondentų automobiliai:

12

24

8

5

Benzinas

Dyzelinas

Benzinas- Dujos

7. Pav. Kuro rūšių pasiskirstymas pagal naudojimą.

Iš šio paveikslo galime spręsti, kad daugiausiai žmonių naudoja benzinininius variklius,

nors šiuo metu benzinas žiūrint į degalų kainas yra pats brangiausias. Daug mažiau respondetų

naudoja dyzeliną, ir paskutinėje vietoje liko benzinas arba dujos, tai yra kai automobilis gali būti

varomas viena ar kita kuro rūšimi, tai yra tikrai patogiausia ir geriausia rūšis, nes jei viena kuro

rūšis baigiasi galima važiuoti kita, tik aišku jei jos yra kuro bake, ir dar vienas dujų privalumas yra

tas, kad šiuo metu tai yra pigiausia kuro rūšis, kuria yra prekiaujama Lietuvoje. Tačiau su dujomis

yra ir viena problema, nes nei vienoje mašinoje, jei perkame ją naują nebūna dujų įrangos ir reikia

ją įsirengti pačiame automobilyje, o tai jau kainuoja papildomus pinigus, todėl su kuria kuro

rūšimi yra pigiausiai važinėti yra labai sunku pasakyti.

Daugiausiai Lietuvoje yra naudojamasi ne naujomis transporto priemonėmis, tai yra

nedaug kas gali pasigirti, kad turi visiškai naują automobilį. Iš anketos duomenų taip pat galime

susidaryti tokį vaizdą, nes iš 34 apklaustų respondentų, kurie turi automobilį, dauguma turėjo 8

metų ar dar senesnį automobilį. Apklaustųjų respondentų procentinę dalį pagal automobilių amžių

galime pamatyti 6 paveiksle.

13

3% 9%

38%

21%

29%Iki 3 metų

4-7 metai

8-11 metų

12 metų 15 metų

16 metų ir senesnis.

8. Pav. Respondentų automobilių amžius.

Kiekvienas žmogus, kuris turi automobilį kažkam jį naudoja, vieni naudoja tiesiog

pramogai, kitiems tai neišvengiamas daiktas be kurio tikrai nebūtų įmanoma apseiti gyvenime, todėl

respondentų paklausėme, kokiem tikslams jie dažniausiai naudoja savo turimą automobilį ir

daugiausiai atsakymų sulaukėme, kad naudoja savo reikmėms, įvairioms išvykoms, vykimui į darbą

ar į paskaitas, vieni tiesiog naudoja pramogai, tai yra išvyksta pasivažinėti po miestą, todėl atrodo,

kad daugelis žmonių, kurie turi automobilį tikrai negalėtų be jo apseiti, todėl, mes susidomėjome

vienu klausimu ar respondentai galėtų apseiti be automobilio? Ir rezultatai yra tokie:

9

17

8

Taip

Ne

Neturi nuomonės

9. Pav. Ar respondentai galėtų apseiti be automobilio?

Pagal gautus rezultatus galime spręsti, kad automobilis yra reikalingas daugumai iš

apklaustųjų, tačiau 9 respondentai teigia, kad galėtų apseiti ir be automobilio ir vietoj jo naudotųsi

viešuoju transportu, vaikščiotų pėsčiomis, ar tiesiog naudotųsi kita transporto priemone, kaip 14

pavyzdžiui, motoroleriu. Dar 8 respondentai neturėjo nuomonės šiuo klausimu. Dar vienas labai

įdomus dalykas yra tai, kad iš atsakiusiųjų į klausimą, ar apseitų be automobilio, iš dešimties

moteriškos lyties atstovių tik viena atsakė, kad galėtų apseiti, nes tam yra viešasis transportas, o

visos kitos respondentės, tai yra daugiau nei pusė, kurie atsakė į šį klausimą neigiamai, atsakė, kad

negalėtų niekaip apseiti be automobilio, nes tai yra labai reikalingas dalykas.

Degalai - skystas arba dujinis kuras, naudojamas vidaus degimo ir kitokiuose varikliuose,

kurio energija panaudojama judėjimui sukurti.

Degalai yra labai svarbus dalykas, nes be degalų nei viena transporto priemonė turinti

variklį, kuris reikalauja vienokių ar kitokių degalų, negalėtų pajudėti iš vietos, todėl respondentų

nusprendėme paklausti keletą klausimų apie degalus, tai yra:

□ Kiek litrų degalų suvartoja respondento automobilis 100km?

□ Kaip dažnai respondentai pilasi degalus?

□ Kiek litrų degalų dažniausiai užsipila vienu kartu?

Kiek litrų degalų vidutiniškai suvartoja šimtui kilometrų nuvažiuoti respondentų

automobiliai nusprendėme pateikti pagal lytį:

Kiek suvartoja Litrų degalų 100km Vyrų skaičius Moterų skaičius

Iki 5 litrų 1 - 

Nuo 5 litrų iki 8 litrų 15 7

Nuo 8 iki 11 litrų 3 3

11 litrų ir daugiau 5 - 10. Pav.

Iš šios lentelės matome, kad daugiausiai vyrų kaip ir moterų automobiliai sunaudoja nuo 5

iki 8 litrų degalų. Lygus skaičius respondentų, tai yra tiek vyrų tiek moterų, kurių automobiliai

sunaudoja nuo 8 iki 11 litrų degalų šimtui kilometrų nuvažiuoti. Taip pat vyrų automobiliai

sunaudoja daugiau degalų nei moterų, nes į 5 respondentai pažymėjo, kad jų automobilis sunaudoja

11 litrų ir daugiau degalų, ir tik vieno respondento automobilis sunaudoja iki 5 litrų degalų šimtui

kilometrų nuvažiuoti.

15

Žemiau pateiktoje lentelėje galite pamatyti, kaip dažnai vyrai ir moterys pilasi degalus bei

kiek vienu kartu litrų degalų dažniausiai užsipila:

Moterys   Vyrai

 

Kaip dažnai pilasi

degalus    

Kaip dažnai pilasi

degalusKartą per savaitę 8   Kiekvieną dieną 1Vieną kartą per mėnesį 1   Kartą per savaitę 7Įvairiai 1   Kelis kartus per savaitę 7      Įvairiai 9         

 

Kiek litrų degalų įsipila vienu kartu    

Kiek litrų degalų įsipila vienu kartu

10-20 litrų 2   iki 10 litrų 320-30 litrų 4   10-20 litrų 1230 litrų ir daugiau 4   20-30 litrų 3      30 litrų ir daugiau 6

11. Pav.

Iš šios lentelės matome, kad moterys, kaip ir vyrai dažniausiai pilasi degalus vieną kartą

per savaitę, tačiau labai skiriasi vyrų ir moterų įsipilto degalų kiekis. Moterys dažniausiai pilasi

didelius kiekius degalų tai yra 20-30 litrų, ar net daugiau, o vyrai dažniausiai pilasi nuo 10 iki 20

litrų, dar 10 respondentų, tarp kurių buvo viena moteris atsakė, kad degalus pilasi labai įvairiai, tai

priklauso nuo situacijos, o daugiausiai atsakymų tarp pasirinkimo „įvairiai“ buvo, kad respondentai

degalus pilasi kelis kartus per mėnesį.

Taip pat mus labai sudomino respondentų kuro pylimosi vietos, tai yra kokios degalinės

yra populiariausios tarp respondentų, ir kas lemia jų tokį pasirinkimą?

Degalinė Moterų skaičius Degalinė Vyrų skaičiusLukoil 2 Lukoil 8Neste 2 Neste 5Statoil 1 Statoil 4Orlean 1 Uno-X 3

Įvairiose 4 Orlean 2Kita 2

Kas lemia tokį pasirinkimą?

Kas lemia tokį pasirinkimą?

Vieta 1 Vieta 5Nuolaidos 1 Kaina 9

Pigesnis kuras 1 Nuolaidos 5Gražus logotipas 1 Kokybė 2

Nepažymėjo 6 Nepažymėjo 312. Pav. Populiariausios degalinės, bei kas tai lemia.

16

Iš gautosios lentelės 10 paveikslas, galime matyti, kad, moterims praktiškai nesvarbu, kur

jos pilasi degalus, nes daugiausiai respondenčių atsakė, kad pilasi degalus įvairiose vietose, tačiau,

kas lemia jų pasirinktą vietą atsakyti negalėjo, nes dauguma arba klausimo nesuprato arba

sąmoningai neatsakė. Štai vyrai daugiausiai degalus pilasi Lukoil degalinėje ir jų pasirinkimą lemia

daugiausiai kaina, dar 10 respondentų pažymėjo, kad jų pasirinkimą lemia vieta bei gaunamos

nuolaidos.

4.2. Veiksnių įtaka vartotojų elgsenai

11 ir 12 paveiksluose, galite pamatyti ar turi įtakos metų laikas automobilių naudojimuisi

bei kada respondentai daugiausiai naudojasi automobiliais:

10%

90%

Vasarą

Metų laikas neturi įtakos

13. Pav. Kuriuo metų laiku daugiausiai naudojasi automobiliu moterys.

Iš 11 paveikslo aiškiai matome, kad metų laikas beveik neturi įtakos naudojimuisi

automobiliu moterims, ta pati situacija yra ir su vyrais (12 pav.) , nors vyrai ne visada vienodai

naudojasi automobiliu, štai net 21% respondentų turinčių automobilį atsakė, kad jie daugiausiai

naudojasi automobiliu vasarą ir 61% respondentų, metų laikas tam neturi jokios įtakos.

17

21%

8%

4%

4%

63%

Vasarą

Pavasarį

Rudenį

Žiemą

Metų laikas neturi įtakos

14. Pav. Kuriuo metų laiku daugiausiai naudojasi automobiliu vyrai.

Manome, kad patys svarbiausi atsakymai į mūsų klausimą ar turėjo įtakos staigus kainų

šuolis naudojimuisi automobiliams turėtų paaiškėti išnagrinėjus šiuos du klausimus, kuriuos mes ir

uždavėme savo respondentams:

□ Ar respondentams turėjo įtakos staigus kuro kainų pakilimas

naudojimuisi automobiliu?

75%

0%4%

13%

8%Neturėjo ir toliau važiuoju

Važiuoju tik savaitgaliais

Pakilus kuro kainoms nustojaunaudotis automobiliu

Važiuoju tik kai tam turiu pinigų

Nežinau

15. Pav. Ar vyrams turėjo įtakos naudojimuisi automobiliu staigus kuro kainų pakilimas?

13. Paveiksle aiškiai matome, kad daugumai vyrų naudojimuisi automobiliams staigus

kainų šuolis neturėjo įtakos ir jie toliau naudojasi automobiliu. O štai 14 paveiksle matome, ką apie

kuro kainų padidėjimą mano moterys. Apibendrinus duomenis matome, kad nei vyrams nei

moterims didesnio poveikio naudojimuisi automobiliais staigus kuro kainų pakilimas nepadarė.

18

80%

10%

10%

Neturėjo ir toliau važiuoju

Važiuoju tik kai tam turiu pinigų

Nežinau

16. Pav. Ar moterims turėjo įtakos naudojimuisi automobiliu staigus kuro kainų pakilimas?

Išsiaiškinę ar turėjo įtakos respondentų naudojimuisi automobiliais staigus kuro kainų

šuolis, nusprendėme sužinoti, kas respondentų manymu yra kaltas dėl tokio staigaus kuro

pabrangimo, dėl to uždavėme jiems klausima: Kas yra kaltas dėl tokių degalų kainų šuolio?

Taigi susumavus rezultatus, o jų sulaukėme tikrai daug ir labai įvairių, galime pasakyti,

kad daugiausiai respondentų mano, kad dėl to yra kalta valdžia bei jos atstovai, ir padidėjęs kuro

akcizas, taip pat buvo paminėta ekonomikos krizė bei naftos kainos augimas pasaulyje.

19

5. Rinkos tyrimas5.1. Rinkos paklausos įvertinimas

Paklausa – tai vartotojo noras ir pajėgumas įsigyti tam tikrą prekę ar paslaugą visomis

esamomis kainomis tam tikru laiku ir tam tikroje vietoje. Prekės ar paslaugos pasiūla atsiras tik

tada, kai jos turės paklausą. Verslo įmonės siūlys prekes ar paslaugas tik tuomet kai galės jas

parduoti už tokią kainą, kuri padengs visus kaštus.

Paklausos kiekis priklauso ne tik nuo prekės kainos, bet ir nuo daugelio kitų veiksnių.

Degalų paklausa priklauso nuo:

1. vartotojų pajamų ir jų kitimo;

2. vartotojų norų ir skaičiaus;

3. reikalingumo;

4. gyventojų skaičius.

5. degalų kainos.

Galima teigti, kad pats svarbiausias veiksnys kuris lemia kuro paklausą yra degalų kaina.

Nes pakilus kainoms, žmonės stengiasi, kuo mažiau važinėti, bando išsiversti be automobilio.

Rinka – tai prekės esamų ir potencialių pirkėjų visuma. Egzistuoja du rinkos būsenos

variantai:

1. pardavėjų rinka,

2. pirkėjų rinka.

Taip pat yra išskiriami penki rinkos tipai:

1. vartojimo prekių rinka,

2. gamybinės paskirties prekių rinka,

3. prekybininkų – tarpininkų rinka,

4. valstybinė rinka,

5. tarptautinė rinka.

Kurą galima priskirti prie vartojimo prekių rinkos, nes vartotojai yra pavieniai asmenys,

perkantys prekes asmeniniam naudojimui.

Nuolat besikeičiant degalų kainoms Lietuvoje vyksta dideli paklausos svyravimai.

Sumažėjus degalų kainoms, labai padidėja pardavimo apimtys, bei žmonių naudojimasis

automobiliais. Tačiau pakilus kainoms, iškart sumažėja paklausa.

20

5.2. Prekės pozicionavimas rinkoje

Rinkos segmentavimas – tai rinkos skaidymas į dalis, kuriose vienodai ar panašiai

reaguojama į marketingo veiksmus. Rinkos segmentavimas turi būti apgalvotas kuo anksčiau rinka

pagrįstos strategijos plėtroje. Segmentai nustatyti, vartotojų vertingumo ištirtos kiekviename

segmente, įmonės pajėgumai suderinti su perspektyvaus segmento galimybėmis ir pozicionavimo

strategija plėtojama ir įgyvendinama kiekviename rinkos taikinyje.

Rinka gali būti segmentuojama:

1. geografiniais požymiais,

2. demografiniais požymiais,

3. psichografiniais požymiais,

4. vartotojų elgsenos (vidiniais) požymiais.

Taigi yra labai svarbu nuspręsti į kurį segmentą arba segmentų derinį sutelkti visas

pastangas.

Pozicionavimas prasideda nuo prekės. Nuo prekės, paslaugos, bendrovės ar netgi

žmogaus. Bet pozicionavimas nėra tai, ką darote prekei, produktui, tai kaip veikiate potencialaus

pirkėjo mintis. Tai yra, jūs pozicionuojate produktą potencialaus pirkėjo mintyse.

Pozicionavimo strategija nustato vietą, kurią prekė siekia užimti rinkoje konkurentų ir

vartotojų atžvilgiu. Jos tikslas – išsiskirti iš konkurentų ir išryškinti savo profilį vartotojų sąmonėje.

Išsiskirti iš konkurentų pasiseka, kai prekė priartėja prie idealios pozicijos ir iš panašių prekių

išsiskiria savitais bruožais.

Pozicinuoti galima pagal:

1. prekės savybę, ar savybių kompleksą,

2. prekės duodamą naudą,

3. vartojimo būdą ar situaciją,

4. vartotoją,

5. pardavimo vietą ar pakuotę,

6. konkurentą,

7. kokybę ar kainą,

8. remiantis tiesioginiu palyginimu.

Prieš apibrėžiant prekės pozicionavimą reiktų pakalbėti apie prekės, produkto poziciją.

Produkto pozicija yra tai, kaip vartotojai apibrėžia svarbias jo savybes. Tai produkto užimama vieta

vartotojų sąmonėje, lyginant tą produktą su konkurento produktais. Produkto pozicija ir

21

konkurencinis pranašumas gali skirtis. Konkurencinis pranašumas – tai stiprioji bendrovės pusė, o

produkto pozicija tai produkto įsivaizduojamoji vieta būsimo pirkėjo sąmonėje. Konkurenciniai

pranašumai, pavyzdžiui, mažos sąnaudos arba puiki kokybė, gali turėti įtakos produkto pozicijai,

tačiau daugeliu atveju nėra ją lemiantys veiksniai.

Produkto pozicija – tai labai sudėtingas suvokimo, įspūdžių ir jausmų apie produktą

derinys vartotojo sąmonėje, lyginant produktą su konkurentų produktais. Vartotojai pozicionuoja

produktą patys arba juos pastūmėja tą daryti rinkodaros specialistų rengiamos kampanijos. Produkto

pozicija yra per daug svarbi, kad ją nulemtų atsitiktinumai, todėl rinkodarininkai numato tokias

produktų pozicijas, kurios pasirinktoje tikslinėje rinkoje produktams suteiktų didžiausią

konkurencinį pranašumą.

Aukšta kaina

Maži pardavimai Dideli pardavimai

Žema kaina

Taigi didėjant kainoms, autimatiškai bus parduodama mažiau kuro, o mažėjant kainai –

pardavimai išaugs.

22

5.3. Pardavimų prognozė

Nuo šių metų pradžios, nepaisant sunkios ekonominės padėties, akcizas benzinui buvo

padidintas trečdaliu, o dyzelinui – penktadaliu. Iki šiol akcizų didinimas būdavo teisinamas ES

reikalavimais. Tačiau Lietuva neprivalėjo taip smarkiai didinti šių akcizų, nes naujieji tarifai

gerokai viršija ES reikalaujamą minimumą. Bešviniam benzinui nustatytas minimumas yra 1240 Lt,

tuo tarpu Lietuvoje naujai įsigaliojęs akcizas siekia 1500 Lt. už 1000 litrų produkto; dyzelino

minimumas (1043 Lt.) taipogi yra mažesnis už nustatytą 1140 Lt. tarifą.

Padidinus akcizus ir šoktelėjus kainoms, dyzelino ir benzino pardavimai Lietuvoje per

pirmąsias keturias šių metų savaites jau smuko 6 proc. Pasienyje padėtis dar prastesnė – ten

dyzelino pardavimai nukrito net 30 proc. Pagrindinė to priežastis, žemesni akcizai kaimyninėse

šalyse – Lenkijoje akcizai dyzelinui siekia jau tik 776 Lt., o Latvijoje – 950 Lt. To pasekoje,

dyzelino kainų skirtumas šeštą šių metų savaitę su Latvija buvo apie 26 centus, o su Lenkija - 56

centai. Skirtumas su kainomis Rusijoje ir Baltarusijoje dar didesnis, atitinkamai 161 ir 108 centai.

Jeigu pardavimai toliau nebekris ir visus metus išliks ties dabartiniu lygiu, biudžetas neteks apie

163 mln. Lt. akcizų pajamų ir 60 mln. Lt. PVM pajamų.

Kol kas didžiausią grėsmę biudžetui kelia degalų pardavimų smukimas pasienio rajonuose,

kur parduodama ketvirtadalis viso Lietuvoje parduoto dyzelino, tačiau išliekant dabartiniams kainų

skirtumams, biudžeto surinkimui gali iškilti dar didesnė grėsmė: pigesnių degalų kontrabanda į

Lietuvą. Kontrabanda yra kaip ir bet kuri kita ekonominė veikla: potencialiam pelnui augant, auga ir 23

paskatos šia veikla užsiimti. 50 centų už litrą kainos skirtumas masins ne vieną pragyvenimo

šaltinio ieškantį asmenį; šalyje didėjant nedarbui, kontrabanda susiviliojusių asmenų skaičius gali

augti. 2008 m. sociologinės apklausos duomenys parodė, kad 7 proc. Lietuvos gyventojų bent

retkarčiais pirko kontrabandinį kurą. Žinant, kad 46 proc. gyventojų visiškai pateisina arba yra linkę

pateisinti kontrabandinių prekių vartojimą, bei kad daugelio finansinė padėtis yra įtempta, tikėtina,

kad kontrabandinių degalų vartojimas taps vienu iš būdų sutaupyti.

Sausio mėnesio valstybės biudžeto duomenimis, šįmet akcizų už degalus pajamos buvo 10

mln. Lt. mažesnės už praeitų metų sausio pajamas, tad pesimistinės akcizų surinkimo prognozės jau

pradeda pildytis.

Naudojant kiekybinį – paprastą prognozavimo metodą galima prognozuoti, kad pardavimai

ir toliau mažės. Kadangi neteikiama informacija apie degalų pardavimų apimtis, sudarysime

prognozę, kiek Lietuvos biudžetas praras pajamų 2010. Planuojama, kad šiais metais vyriausybė

praras apie 220 mln. Lt. pajamų. Kuro kainos turėtų dar daugiau kilti kitais metais, todėl tikėtina,

kad pardavimai dar labiau sumažės, ir bus prarasta 10 % pajamų, daugiau nei 2009 metais.

220 x 1.1 = 242 mln. Lt.

Taigi galima prognozuoti, kad per 2010 metus, bus prarasta 242 mln. Lt. pajamų. Tai 22

mln. Lt. daugiau nei 2009 metais. Tačiau šie duomenys nėra tikslūs, nes nėra žinoma, kiek bus

didinamos degalų kainos.

24

6. Konkurencinės aplinkos tyrimas

Lyginant automobilinių degalų mažmenines kainas Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei

Lenkijoje, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad tuo metu, kai ši problema buvo aktualizuota (t. y. iš karto

po 2009 m. sausio 1 d.), kartu su naujų mokesčių įvedimu Lietuvos Respublikos teritorijoje,

susiklostė itin nepalanki situacija Lietuvos degalų rinkose.

Tokią situaciją lėmė neigiamą įtaką darantys Lietuvos automobilinių degalų rinkai

veiksniai - tuo metu dėl objektyvių priežasčių susidariusi padėtis besiribojančių su Lietuva Latvijos

ir ypač Lenkijos degalų rinkose. Preliminariais duomenimis darytina prielaida, jog kainos

mažmeninėje degalų rinkoje, t. y. kainos, kurias patiria ir į kurias reaguoja vartotojai, didžia dalimi

priklauso nuo didmeninių degalų kainų, taigi, galutines degalų kainas apsprendžia ne tiek mokesčiai

ir degalinių antkainiai, kiek konkurencijos sąlygos didmeninėje degalų rinkoje.

Šiuo požiūriu Lietuvoje, lyginant su kitomis kaimyninėmis šalimis, yra nepalankiausia

padėtis, kadangi Lietuvos rinkoje parduodama per 90 proc. vietinio gamintojo – AB „Mažeikių

nafta“, kuriam Lietuvos rinka yra per ankšta, pagamintų degalų. Latvija ir Estija, kaip žinia, savų

gamintojų neturi, o AB „Mažeikių nafta“ šviesiųjų naftos produktų dalys jų rinkose sudaro

atitinkamai - apie 50 proc. ir apie 40 proc. Tuo tarpu Lenkijoje yra 6 naftos perdirbimo įmonės.

Palyginus Lenkijos gamintojų PKN Orlen bei Grupa LOTOS ir AB „Mažeikių nafta“ skelbiamas

kainas, matyti, kad nuo 2008 m. spalio pabaigos iki 2009 m. sausio 4 d., pirmųjų didmeninė

(gamyklinė iš terminalo) dyzelino ir benzino pardavimo kaina (su akcizu, be PVM) krito iki

rekordinės žemumos – sumažėjo beveik trečdaliu ir buvo viena žemiausių tarp Europos Sąjungos

(toliau – ES) šalių, o vėliau (nuo sausio 4 d.) tolydžio kilo bei jau beveik pasiekė ankstesnį lygį.

Tuo tarpu AB „Mažeikių nafta“ parduodamų degalų kainų tendencijos buvo kiek kitokios: nuo 2009

m. sausio 12 d. iki kovo 2 d. litro dyzelino kaina, skaičiuojant be mokesčių sumažėjo 22 ct, A-95

benzino – padidėjo 16 ct .

Mažmeninės grandies degalų rinkos ES šalyse yra mažai koncentruotos (skirtingai nuo

didmeninės grandies), vienoje ar kitoje šalyje veikia dešimtys tarpusavyje konkuruojančių ūkio

subjektų, kurie vartotojams siūlo įvairias nuolaidas, todėl net ir vienos šalies degalinių siūlomos

kainos (kurios neretai keičiasi net paros bėgyje) tuo pačiu metu gali skirtis.

Kitas dalykas – ilgesnio laikotarpio kainų augimo, jų išsilaikymo tendencijos. Mažmeninių

degalų kainų be mokesčių palyginimas akivaizdžiai parodo, kad kainos Lietuvoje viršija ES vidurkį,

o tai suponuoja, kad vieninteliam šviesiųjų naftos produktų gamintojui - AB „Mažeikių nafta“

nesusiduriant su konkurencija, jis turi visus svertus diktuoti sau palankias sąlygas parduodant

25

degalus Lietuvos rinkoje. Konkurencijos taryba ne kartą teikė savo pasiūlymus, kaip galima būtų

skatinti šviesiųjų naftos produktų importą, kuris išlieka vienintele alternatyva AB „Mažeikių nafta“

dominavimui Lietuvos degalų rinkoje.

Mažmeninės degalų prekybos įmonės degalus įsigyja iš įvairių šaltinių:

tiesiogiai iš "Mažeikių naftos";

iš kitų degalų prekyba besiverčiančių ir turinčių teisę užsiimti šia veikla įmonių;

užsienio šalių rinkose.

Mažmeninės degalų prekybos grandies rinkos dalyvių nustatomoms kainoms valstybė

negali daryti įtakos, nes ši rinka yra visiškai liberalizuota, mažmenines kainas subalansuoja

paklausos ir pasiūlos faktoriai. Tuo paaiškinamas ir tas faktas, kad dyzelino mažmeninių ir

didmeninių kainų skirtumas yra didesnis, negu benzino. Per pastaruosius kelis metus dyzelino

suvartojimas, lyginant su benzino suvartojimu, gerokai išaugo. Tos pačios tendencijos pastebimos

beveik visose ES (ir ne tik) šalyse. Kartu pastebėtina, kad degalinių taikomi antkainiai Lietuvoje

neretai viršija kaimyninių šalių antkainių dydžius. Konkurencijos taryba nuolatos stebi ir analizuoja

padėtį mažmeninėje automobilinių degalų prekybos rinkoje ir, nustačiusi tam tikrus dėsningumus

kainų svyravimuose tarp atskirų degalinių tinklų, kurie galėtų turėti antikonkurencinį pobūdį,

nedelsiant imasi adekvačių veiksmų.

Nors AB „Mažeikių nafta“ savo gamybos degalų kainas nustato pagal PLATT‘S

kainodarą, kurią naudoja daugelis panašių į AB „Mažeikių nafta“ gamintojų ir, pačios AB

„Mažeikių nafta“ teigimu, 8 artimiausios naftos perdirbimo įmonės, kurios naudoja analogišką

kainodarą, yra jos konkurentės, tačiau iš tiesų taip yra tik „ant popieriaus“. Realiai dabartiniu metu

Lietuvos degalų rinkoje sudarytos sąlygos yra palankios tik AB „Mažeikių nafta“, bet ne

importuotojams.

26

Konkurencijos taryba laikosi nuostatos, kad liberalesnių importo sąlygų sudarymas ir šiuo

metu galiojančio LR naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo nustatytų prievolių

importuotojams sumažinimas duotų realią naudą didinant konkurencijos lygį naftos produktų

rinkoje Lietuvoje.

Kitas ne mažiau svarbus veiksnys, darantis įtakos degalų kainoms Lietuvos rinkoje ir

veikiantis konkurencijos lygį – tai degalų privalomas maišymas su biologinės kilmės priedais. Iki

šiol tai nėra privaloma nei Latvijoje, nei Estijoje, nei Lenkijoje.

Tikėtina, kad atsiradus galimybei dalį AB „Klaipėdos nafta“ rezervuarų skirti šviesiųjų

naftos produktų importui, atsirastų ir potencialūs konkurentai AB „Mažeikių nafta“. Tai leistų

ateityje sumažinti degalų kainas.

27

7. Išvados ir pasiūlymai

Atliktas tyrimas leido mums nustatyti ar kuro kainų pakilimas turėjo įtakos žmonių

naudojimuisi automobiliais padidėjus kuro kainoms. Atlikus anketinę apklausą ir išanalizavus

gautus duomenis galime pasakyti, kad daugeliui žmonių padidėjusios kuro kainos neturėjo įtakos jų

naudojimuisi automobiliais ir jie toliau naudojasi automobiliais, kaip ir prieš kuro kainų padidėjimą.

Atlikus tyrimą galime pasakyti:

1. Respondentai daugiausiai naudojasi automobiliais pagamintais Vokietijoje;

2. Daugiausiai respondentų automobiliai naudoja benziną;

3. Respondentų automobilių amžius yra nuo nuo 8 metų ir dar senesni;

4. Tiek moterys tiek vyrai vienodai naudojasi automobiliu ir be jo nelabai galėtų

išsiversti, nes tai jų manymu yra pigiausia ir patogiausia susisiekimo priemonė;

5. Vidutiniškai, tiek vyrų tiek moterų automobiliai dažniausiai sunaudoja nuo penkių

iki aštuonių litrų degalų šimtui kilometrų nuvažiuoti;

6. Moterims, kur piltis degalus yra visiškai nesvarbu, nes jos dažniausiai pilasi

įvairiose vietose, o štai vyrai dažniausiai pilasi „Lukoil“ degalinėse ir jų tokį

pasirinkimą daugiausiai lemia kaina, gaunamos nuolaidos bei degalinių vieta.

7. Žiūrint pagal metų laiką moterims naudojimasis automobiliu tai neturi jokios

įtakos, o vyrai dažniausiai naudojasi vasarą, tačiau daugumai taip pat metų laikas

neturi tam įtakos;

8. Staigų kuro kainų pakilimą respondentų nuomone lėmė: valdžia bei jos atstovai,

ekonominė krizė, padidėjęs kuro akcizas, taip pat buvo paminėta ekonomikos krizė

bei naftos kainos augimas pasaulyje.

Pasiūlymai:

1. Jeigu yra didinamos degalų kainos, tai kad jos kiltų palaipsniui, kas sulauktų

mažesnės žmonių reakcijos.

2. Lietuvos vyriausybei pakeisti įstatymus, dėl akcizo mokesčio, kas leistų

sumažinti degalų kainas.

28

8. Informacijos šaltiniai

1. Vytautas Dikčius „Marketingo tyrimai“, Vilnius, 2005 m.

2. http://www.lrinka.lt/Tyrimai/Verslas/Degalai1.phtml

3. http://lt.wikipedia.org/wiki/Benzinas

4. http://lt.wikipedia.org/wiki/Suskystintos_automobilin%C4%97s_dujos

5. http://lt.wikipedia.org/wiki/Dyzelinas

6. http://www.konkuren.lt/index.php?show=news_view&pr_id=625

7. http://www.degalukainos.lt/degalu-kainu-statistika

8. http://www.marketnews.lt/naujiena/

vyriausybe_sieks_didinti_konkurencija_degalu_rinkoje

29