L e i d þ i a m a s n u o 1 9 8 9 m . , d u k a r t u s p e r m ë n e s á Kaina 2 Lt

123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212

MOKSLO L IETUVA 2005 m. kovo 24 � balandþio 6 d. LIETUVOS MOKSLININKØ LAIKRAÐTIS Nr. 6 (318)

11 p. 14-15 p. 15 p.

Mokytisvisà

gyvenimà

Matematikas

apgynë

mitologijos

disertacijà

Viktorui

Aleknai � 90

2 p. 6-7 p.

Prisimenamas

Jonas

Kabelka

Kandidatai

á LMA

prezidentus

Kad Lietuvos vardas skambëtø

Amþinai nelaimingø þmoniø kraðte savigrau-þa yra natûralaus gyvenimo bûdo ir bûties forma,todël diskusijose apie mokslà nuolat girdime ne-sibaigianèius vaitojimus apie Lietuvos moksloprastumà, neatitikimà tarptautiniams reikalavi-mams, darbuotojø senëjimà ir jø nemodernø po-þiûrá á daugelá dalykø. Besiklausant ið atokesnëskertës, kyla mintis, kad vis dëlto Lietuvos moks-las nëra toks jau prastas ir nieko vertas, jeigu tiekdaug (ir tiek daug metø) apie já vis kalbama, dëljo esamø ar tariamø bëdø bëdojama.

Pagaliau yra viena diena metuose, kai moks-lo vanojimo kasdienybæ pakeièia mokslinin-kams labai palanki, geranoriðka ir ðventiðka ap-linka. Tai kasmetinë Lietuvos mokslo premijøteikimo procedûra, rengiama paprastai prieðKovo 11-àjà. Ðá kartà 2004 metø Lietuvos moks-lo premijos buvo teikiamos kovo 8 dienà. Ðtaitada iðgirdome daug pagiriamøjø þodþiø Lietu-vos mokslininkams, pirmiausia laureatams, ta-

èiau ne tik jiems. Pasirodo, kandidatø premi-joms gauti ne tik nestigo, bet vertø buvo gero-kai daugiau, negu premijø. Tiesà sakant, nete-ko girdëti, kad kuriais nors metais premija bû-tø nepaskirta tik dël to, kad nebuvo jos vertødarbø � paprastai bûna prieðingai. Tad gal ið tie-sø tas mûsø mokslas nëra toks jau bëdinas, kaipkad kartais galima susidaryti nuomonæ ið kai ku-riø diskusijø ar Delfio puslapio autoriø skelbia-mø minèiø.

Kad nekankintø alergijaBiomedicinos mokslø srityje ið 10 laurea-

tø � tik viena moteris. Tai Lietuvos mokslø aka-demijos ekspertë, Vilniaus universiteto Medi-cinos fakulteto profesorë, Respublikinio aler-gologijos centro vadovë Rûta Dubakienë, ku-riai mokslo premija skirta uþ darbø ciklà Aler-gologija: ekologinës prielaidos, nauji diagnosti-kos ir gydymo aspektai (1980�2003 m.). Darbo

rezultatai atspausdinti 3 autorës monografijo-se, vadovëlyje, daugiau kaip 100 moksliniøstraipsniø. Ðia tema apgintos 3 daktaro ir 1 ha-bilituoto daktaro disertacija.

R. Dubakienë pirmoji Lietuvoje ir vienapirmøjø pasaulyje ëmësi tyrinëti ekologiniusalergijos veiksnius: namø dulkiø erkes, mikro-skopinius grybus, chemines medþiagas, mais-to alergenus. Namø dulkiø erkes pradëjo tirtiprieð 25 metus. Lietuvoje pirmà kartà rastos22 namø dulkiø erkiø rûðys, priklausanèios9 ðeimoms ir 2 bûriams (ið 50 apraðytø pasau-lyje). Nustatyta vyraujanti rûðis � Dermatopha-goides pteronyssinus � ávairiø alerginiø ligø, tarpjø bronchinës astmos, sukëlëja. Ji sudaro80 proc. visø namø dulkëse rastø erkiø, o dau-giausia randama patalynëje. Kitas ðiø erkiø pli-timo kelias � minkðti þaislai.

Po 20 tyrimo metø pasikeitë dulkiø erkiøekologija. R. Dubakienë papildomai apraðë20 Lietuvai naujø erkiø rûðiø. Ðiuo metu Lietu-voje randama 49 rûðys ið 50 apraðytø pasaulyje.Nustatytos alerginës erkiø rûðys, sukelianèiosalerginá rinità, bronchinæ astmà, atopiná derma-tità ir kitas ligas.

Árodþius erkës Dermatophagoides pteronys-sinus kaip alergeno átakà, sukeliant alerginesligas, bendradarbiaujant su Maskvos I. Meè-nikovo vakcinø ir serumø instituto alergologi-jos laboratorija, buvo sukurtas naujas alerge-nas, skirtas alerginiø ligø diagnostikai ir gydy-mui. Atlikti alergeno autoriniai tyrimai, pasiû-lyti diagnostikos metodai alergenams aptikti.Nagrinëjant 47 rodiklius, árodyta, kad erkiøalergenas yra veiksmingas gydant bronchinæastmà ir kitas alergines ligas. Alergenas pra-dëtas gaminti pramoniniu bûdu ir ádiegtas ámedicininæ praktikà.

Tas stebëtinai ávairus vabzdþiøpasaulis

Vilniaus universiteto Ekologijos instituto vy-riausieji moksliniai darbuotojai habil. dr. Vytau-tas Alfonsas Jonaitis ir dr. Povilas Ivinskis mokslopremijos laureatais tapo uþ darbø ciklà Vabzdþiøfauna, trofiniai ryðiai ir populiacijø dinamika(1966�2003 m.).

Viena ið pagrindiniø vabzdþiø ir augalø ryðioformø yra trofiniai ryðiai. Autoriø ilgameèiø dar-bø tikslas ir buvo nustatyti bei iðanalizuoti trofi-niø ryðiø formas, vyksmus ir intensyvumus, esantávairiems vabzdþiø ir augalø iðtekliams. Tirta taippat vabzdþiø paplitimo, jo pokyèiø, mitybos ry-ðiø gamtinëse sistemose, populiacijø gausumo,

Nukelta á 8 p.

Romualdas Deltuvas � tryliktasis Lietuvosþemës ûkio universiteto rektorius, kuris buvo ið-rinktas 2004 m. lapkrièio 17 d. Universiteto se-nato posëdyje. Pirmuoju rektoriumi 1924�1929 m. buvo prof. Povilas Matulionis (1860�1932 m.), miðkininkas. Tryliktasis rektorius �Romualdas Deltuvas � taip pat yra miðkininkas.

Kaip ir dera, inauguracijos iðkilmëse daly-vavo Lietuvos þemës ûkio universiteto tarybosir senato nariai, profesûra, dëstytojai, studen-tai, Universiteto sveèiai, tarp kuriø buvo Lietu-vos Respublikos Vyriausybës, Þemës ûkio beiÐvietimo ir mokslo ministerijø atstovø, ðaliesaukðtøjø mokyklø rektoriø, LÞÛU garbës dak-tarø, mecenatø, dvasininkø, uþsienio ðaliø uni-versitetø atstovø, urëdijø vadovø. Dalyvavo ir

Te Universitetomedis visados

þaliuojaTryliktasis Lietuvos þemës ûkio uni-

versiteto rektorius profesorius habilituo-tas daktaras Romualdas DELTUVAS savovadovaujamai akademinei bendruomeneiþada naujø darbø pradþià. Rektoriausinauguracija vyko ðiø metø vasario 25 d.

Nukelta á 5 p.

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

Virg

inijo

s Va

luck

ienë

s nu

otra

uka

2004 m. Lietuvos mokslo premijos laureatus Vladà Algirdà Bumelá ir Vytautà Naktiná sveikinaDiana Bumelytë-Markauskienë, Asta Ðoliûnaitë, Laura Basijokaitë-Vitanienë ir Þana Bumelienë

LÞÛU rektorius prof. Romualdas Deltuvas

2 2005 m. kovo 24 d. Nr. 6 (318)

2005 m. kovo 1 d. ávyko Lietuvos moks-lø akademijos visuotinio susirinkimo ata-skaitinë sesija, kurioje kandidatais á Lie-tuvos MA prezidento pareigas buvo iðkeltiakad. Zenonas Rokus Rudzikas ir akad.Juozas Kulys. Remiantis MA statuto nuo-statomis, Lietuvos MA prezidento rinkimaivyks 2005 m. balandþio 5 d. MA visuotinia-me susirinkime.

Pristatome kandidatus ir jø programas.

Kandidato á Lietuvos moksløakademijos prezidento pareigas akad.

Juozo KULIO rinkimø programa

Laikausi nuostatos, kad: Mokslø akademi-ja turëtø bûti aukðèiausio lygio Lietuvos moks-lo ekspertë, formuojanti ðalies mokslo strate-gijà, kryptis ir mokslo politikà; Mokslø akade-mija privalo aktyviai dalyvauti Europos mokslobendrijø veikloje; Mokslø akademija turi at-stovauti visø mokslo ir technologijø krypèiø in-teresams; Mokslø akademija, kaip institucija,turi bûti pripaþástama ir gerbiama visos Lietu-vos visuomenës.

Sieksiu, kad: Mokslø akademija stiprintøsavo prestiþà visuose Lietuvos visuomenëssluoksniuose; Mokslø akademija aktyviai in-tegruotøsi á ávairiø Europos bei pasaulio moks-lo organizacijø veiklà; Mokslø akademijoje bû-tø vienodai atstovaujami visø mokslo ir tech-nologijø krypèiø interesai; Mokslø akademijosveikloje dalyvautø ne tik MA nariai, bet ir visiaukðèiausià kvalifikacijà turintys Lietuvosmokslininkai; Mokslø akademija aktyviau pa-naudotø MA uþsienio akademijø nariø bei ið-vykusiøjø ið Lietuvos mokslininkø patyrimà,remtø savo nariø iniciatyvas; Mokslø akademi-ja á savo veiklà aktyviau átrauktø jaunuosiusmokslininkus, visuomenines mokslo bendrijas,organizacijas ir savivaldybes; Mokslø akade-mija glaudþiai bendradarbiautø su Lietuvosmokslo taryba, aukðtosiomis mokyklomis, ki-tomis organizacijomis mokslo politikos ir ki-tose srityse bei sprendþiant Lietuvai svarbiusstrateginius uþdavinius.

Mano, kaip Mokslø akademijos preziden-to, veiklos tikslai sutampa su bendriausiais MAtikslais: telkti mokslines pajëgas svarbiausiomsLietuvos mokslo, kultûros, kalbos, ûkio bei so-cialinës paþangos problemoms spræsti; skatintiir palaikyti Lietuvoje aukðtà moksliniø tyrimøir studijø lygá; ugdyti mokslininkø asmenybesir individualybes, bûti Lietuvos mokslininkøintelektiniu centru; skatinti ir vykdyti bendrusávairiø disciplinø fundamentinius tyrimus; ska-tinti ir padëti organizuoti moksliná Lietuvos irkitø ðaliø mokslo centrø bendradarbiavimà;bûti mokslo ekspertu mokslo ir studijø, tech-nikos, ûkio, kultûros, socialinës raidos, aplin-kos apsaugos, sveikatos apsaugos ir kitais klau-simais.

SVARBIAUSIOS DATOSIR VEIKLOS ETAPAI

Esu lietuvis. Gimiau 1944 m. Kretingoje.Gimtoji kalba � lietuviø, taip pat kalbu angløir rusø kalbomis. Þmona Vitalija ir dukra Ag-në � daktarës (gamtos mokslø).

1967 m. baigiau Maskvos valstybiná M. V. Lo-monosovo universitetà, 1970 m. ten pat apgyniaudaktaro disertacijà (chemijos mokslø). 1982 m.Maskvos N. N. Semionovo cheminës fizikosinstitute apgyniau habilituoto daktaro diserta-cijà (chemijos mokslø). 1984 m. man suteik-tas profesoriaus mokslo (fizikinë chemija) var-das. 1990�1996 m. � Lietuvos mokslø akade-mijos narys korespondentas, o nuo 1996 m. esuLietuvos mokslø akademijos tikrasis narys(akademikas).

1970�1971 m. dirbau Puslaidininkiø fizi-kos institute jaunesniuoju mokslo darbuotoju.

1971�1974 m. � Biochemijos instituto vy-resnysis mokslo darbuotojas, nuo 1974 m. �Biochemijos instituto Fermentø chemijos sky-riaus vedëjas. 1986�1992 m. � Biochemijos ins-tituto direktorius. Nuo 2001 m. esu VilniausGedimino technikos universiteto Chemijos irbioinþinerijos katedros vedëjas.

Taip pat dirbau moksliná darbà irskaièiau paskaitas uþsienyje: 1988 m.

Iðkelti kandidatai á Lietuvos MoksløAkademijos prezidento pareigas

ir 1990 m. Braunðveigo biotechnologijos cen-tre (Vokietija), 1990 m. Kranfildo technolo-gijos institute (Didþioji Britanija), 1991 m.Miuncheno technikos universitete (Vokieti-ja), 1990, 1992�1994 m. Novo Nordisk ben-drovëje (Danija).

Pagrindinës tyrimø kryptys � cheminë irfermentinë kinetika, biologinis elektronøtransportas, biosensoriai, biotechnologija, kom-piuterinë biologija. Paskelbta per 400 moksli-niø straipsniø, 4 monografijos, 37 iðradimai irpatentai. Bendras darbø citavimo skaièius per1500. Man vadovaujant apginta 21 daktaro di-sertacija, 4 buvæ mokiniai yra habilituoti dak-tarai, ið kuriø 3 � Lietuvos mokslø akademi-jos nariai.

Mokslo organizacinë veikla: VGTU sena-to narys, Biochemijos instituto tarybos narys,Lietuvos biotechnologø asociacijos valdybosnarys, Studijø kokybës ekspertø tarybos narys,Lietuvos mokslø akademijos Biologijos, medi-cinos ir geomokslø skyriaus Biologijos sekci-jos pirmininkas, Europos biotechnologø fede-racijos bei Europos taikomosios biokatalizësdraugijos narys, mokslo þurnalø Bioelectroche-mistry, Biosensors & Bioelectronics, Environ-mental and Chemical Physics, Alergologija ir kli-nikinë imunologija, Biologija ir Nonlinear ana-lysis. Modelling and control redakciniø kolegi-jø narys, jungtinës VGTU ir Biotechnologijosinstituto biotechnologijos doktorantûros ko-misijos pirmininkas.

Man paskirta Valstybinë mokslo premija(1987 m.), Baltijos Asamblëjos mokslo pre-mija (1995 m.) ir Lietuvos mokslo premija(2002 m.).

Kandidato á Lietuvos moksløakademijos prezidento pareigas akad.

Zenono Rokaus RUDZIKO glaustaveiklos programa

VEIKLOS PRIORITETAI

1. Nenukrypstamai vadovautis Lietuvosmokslø akademijos statutu, siekti jame sufor-muluotø strateginiø tikslø ir uþdaviniø ágyven-dinimo.

2. Uþbaigti dalinës kadencijos metu pradë-tus darbus (pvz., MA sesijos Dël Lietuvos in-telektinio potencialo iðsaugojimo nutarimo ágy-vendinimas ir t. t.).

3. Kartu su Ðvietimo ir mokslo ministeri-ja, Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos univer-

sitetø rektoriø konferencija, Lietuvos moks-lo institutø direktoriø konferencija ir kitomissuinteresuotomis institucijomis rengti doku-mentus, reglamentuojanèius mokslo ir studijøinstitucijø, atskirø mokslininkø ir dëstytojøkûrybiná darbà, sudarant maksimaliai palan-kias sàlygas atskleisti jø gebëjimus bei dera-mai ávertinti jø darbo kiekybæ ir kokybæ, at-siþvelgiant á atskirø mokslo srièiø ir krypèiøypatybes.

4. Skatinti Lietuvos mokslo integracijà á ESir euroatlantines bei pasaulines struktûras, or-ganizuoti Lietuvos mokslininkø dalyvavimàatitinkamuose tarptautiniuose projektuose beinaudojimàsi tarptautiniø (ypaè Europos)mokslo centrø infrastruktûra ir potencialu,stiprinti ðalies mokslo ir studijø institucijø ry-ðius su pramone, taip sudarant palankesnes sà-lygas Lisabonos strategijai ágyvendinti. Inici-juoti Lietuvos moksliniø tyrimø jungimàsi á na-cionalines programas.

5. Teikti siûlymus dël ES struktûriniø fon-dø, prioritetiniø mokslo krypèiø, kompleksiniøtarpdisciplininiø tyrimø, aukðtø technologijø,taikomøjø moksliniø tyrimø panaudojimo ða-lies ekonominiam ir intelektiniam potencialuididinti, jø ágyvendinimo efektyvumui kelti.

6. Vadovauti sudarant tarpakademiniomokslinio bendradarbiavimo, tarptautiniømokslininkø mainø programas ir ágyvendinantjas praktikoje.

7. Ypatingà dëmesá skirti MA rûmø grei-tesnei renovacijai, imtis priemoniø, kad MApastatas po kapitalinio remonto bûtø tinkamas

aukðto rango ávairiems tarptautiniams rengi-niams (konferencijoms, simpoziumams irpan.) organizuoti. Koordinuoti jø rengimà,teikti organizatoriams metodinæ ir kità pagal-bà siekiant uþtikrinti aukðtà jø moksliná, orga-nizaciná ir informaciná lygá.

8. Kontroliuoti ir koordinuoti Lietuvos ða-kiniø mokslo draugijø veiklà, teikti joms me-todinæ pagalbà, organizuoti jø atstovavimà ati-tinkamose Europos ir pasaulio mokslinëse or-ganizacijose, tuo siekiant sukurti �kritinæ tyrë-jø masæ�.

9. Kuruoti moksliniø þurnalø leidybà, uþ-tikrinti aukðtà jø moksliná ir poligrafiná lygá,teikti siûlymus dël jø leidybos optimizavimo.

10. Teikti Seimui, Vyriausybei, kitoms Lie-

tuvos ir uþsienio institucijoms mokslines eks-pertizes fundamentinio ir taikomojo mokslobei studijø, technologijø, ûkio, kultûros, socia-linës raidos, aplinkos, sveikatos apsaugos ir ki-tais klausimais.

11. Vadovauti mokslo þiniø sklaidai, moks-lo, kaip visokeriopos paþangos variklio, vaid-mens aiðkinimui ir formuoti teigiamà visuome-nës nuomonæ apie mokslo ir studijø, mokymo-si visà gyvenimà reikðmæ tautos gerovei, josðvietimui ir kultûrai.

12. Organizuoti ir skatinti mokslo krypèiøir ðakø terminijos kûrimà, mokslø istorijos ty-rimus, archyvinës medþiagos kaupimà ir iðsau-gojimà.

13. Didinti MA prezidiumo, mokslo sky-riø, MA institucijø darbo efektyvumà ir koky-bæ, naujausiø informaciniø ir kitø technologi-jø naudojimà.

Dëkoju Lietuvos MA darbuotojams, vi-siems MA nariams uþ nuoðirdø darbà Lietu-vos ir pasaulio mokslo labui.

TRUMPA KÛRYBINËBIOGRAFIJA

Zenonas Rokus Rudzikas lietuvis, gimë1940 m. rugpjûèio 16 d. Gulbiniðkiø kaime,Lazdijø rajone. 1957 m. aukso medaliu baigëvidurinæ mokyklà (Tomsko sr., Asino m.),1962 m. � su pagyrimu VU Fizikos fakultetà,1965 m. apgynë daktaro, 1972 m. � habilituo-to daktaro disertacijas, profesorius (1981 m.),Lietuvos MA akademikas (1994 m.), Lietuvosmokslo premijø laureatas (1976 ir 1999 m.).Källen premija (Ðvedija, 1993 m.), A. Juciopremija (2004 m.).

Administracinës pareigos: Lietuvos MAFizikos instituto direktoriaus pavaduotojas(1977�1988 m.), direktorius (1988�1990 m.).Nuo 1990 m. valstybinio (nuo 2002 m. VU)Teorinës fizikos ir astronomijos instituto di-rektorius, Lietuvos MA prezidentas (nuo2003 m.).

Paraðë daugiau kaip 280 moksliniø publi-kacijø teorinës fizikos ir jos taikymø srityje,tarp jø 5 monografijø, spausdintø Vilniuje, Le-ningrade, Taline, Maskvoje ir Kembridþe (Di-dþioji Britanija) autorius arba bendraautoris.Skaitë praneðimus ir paskaitas JAV, Kanados,Italijos, Didþiosios Britanijos, Ðvedijos, Vokie-tijos ir kitø valstybiø mokslo centruose. Jau1992 m. �ástojo� á NATO, o 1994 m. � á ES, va-dovaudamas jø finansuojamiems tarptauti-niams projektams.

Mokslo ir studijø ekspertas prie LR Vy-riausybës (1993�1996 m.), Lietuvos mokslotarybos narys (1996�2000 m., nuo 2003 m.),Europos Sàjungos Mokslo Direktorato eks-pertas (nuo 1994 m.), Lietuvos fizikø draugi-jos (FD) prezidentas (nuo 1995 m.), EuroposFD Vykdomojo komiteto narys, Tarptautinësastronomø sàjungos, Pasaulio mokslininkøfederacijos, Europos, Didþiosios Britanijos,Lenkijos ir kitø valstybiø FD narys, VPU Ta-rybos pirmininkas, VU senato narys, ESJungtinio tyrimø centro Valdytojø tarybos na-rys (nuo 2004 m.).

Moksliniai interesai: matematinë fizika,teorinë atomø spektroskopija ir jos taikymaiplazmos, taip pat ir lazerinës bei termobran-duolinës, fizikoje bei astrofizikoje, tarpdalyki-niai tyrimai, ekologinës problemos, moksliniøtyrimø organizavimas, tarptautinis bendradar-biavimas.

Þmona Marija � med. m. dr., VU docen-të, vaikai: Andrius � gydytojas, vadybos magist-ras, Graþina � Heidelbergo universiteto ger-manistikos ir politologijos magistrë, vertëja.

Lietuvos mokslø akademijos prezidiumas

Redakcijos pastaba: kandidatø á LietuvosMA akademijos prezidento pareigas rinkimøprogramø kalba netaisyta.

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Kandidatas á Lietuvos MA prezidentusakad. Zenonas Rokus Rudzikas

Kandidatas á Lietuvos MA prezidentusakad. Juozas Kulys

RINKIMAI

2005 m. kovo 24 d. Nr. 6 (318) 3Pabaiga. Pradþia Nr. 5

Ðiais Tarptautiniais fizikos me-tais vasario 18�19 d. Vilniuje vyku-siuose Europos fizikø draugijosVykdomojo komiteto posëdþiuosebuvo svarstomi svarbûs mokslo rai-dos klausimai, iðplëstiniame tarp-tautiniame seminare taip pat nagri-nëti fizikos mokymo klausimai. Pa-gal Vilniuje suformuluotas mokslopolitikos gaires bus atitinkamai krei-piama ir Europos fizikø draugijosveikla ðiais klausimais.

Mokslo Lietuva tæsia paðnekesásu Ispanijos karaliðkajai fizikø drau-gijai Komitete atstovavusiu jos vice-prezidentu prof. Cherardu DelgaduBARIJUMI (Gerardo Delgado Bario).

Savo draugijos renginiustenka atidaryti patiems

fizikamsPone Cherardai Delgadai Barijau,

kas pasikeitë Ispanijos karaliðkosiosfizikø draugijos veikloje, Ispanijai tapusEuropos Sàjungos nare?

Kokiø nors ypatingø pokyèiø ne-ávyko, nes ir prieð Ispanijai ástojant áEuropos Sàjungà mûsø draugija buvoEuropos fizikø draugijos narë. DaugIspanijos fizikø ir iki tol buvo dirbæ ki-tose Europos valstybëse. Man taip pat1972 m., kai apsigyniau daktaro diser-tacijà, penkerius metus teko tobulintisParyþiuje. Þinoma, kai ástojome á Eu-ropos Sàjungà, mûsø bendradarbiavi-mas su kitø ðaliø fizikais sustiprëjo, betir iki tol tokiø ryðiø nestigo.

Kokie sunkumai iðkyla Ispanijos ka-raliðkosios fizikø draugijos veikloje? Ogal didþiausias sunkumas ir yra ávairiøsrièiø fizikus pritraukti á draugijà?

Vis dëlto naujø nariø telkimas ádraugijos veiklà, mano galva, ir yra di-dþiausias bei pagrindinis rûpestis. Ki-tas rûpestis � tai draugijos finansinëbûklë. Norëdami jà pagerinti, neseniaiásteigëme vienà ámonæ. Panaðià turiDidþiosios Britanijos fizikos institutas(The Institute of Physics) ar Amerikosfizikø draugija. Mûsø ásteigtoje ámonë-je dirba 2�3 darbuotojai, jie uþsiimaleidyba, eksperimentiniø priemoniø irárangos mokykloms gamyba. Ði veiklapadeda gerinti mûsø draugijos finan-sinæ bûklæ.

Tai, kad Ispanijos karalius ChuanasKarlosas (Juan Carlos) yra Ispanijos ka-raliðkosios fizikø draugijos prezidentas, arbent kiek turi átakos draugijos prestiþui?

Ne tik Ispanijoje, bet ir kai kurio-se kitose Europos ðalyse, kur formalûsvalstybës vadovai yra karaliðkosios di-nastijos nariai, karaliðkosios ðeimosátaka draugijø valdymui yra minimali,beveiki visai nejauèiama. Bent taip yramûsø draugijoje.

Taèiau Jo karaliðkoji didenybë, kaipIspanijos karaliðkosios fizikø draugijosprezidentas, argi neatidaro draugijos su-vaþiavimø, nepradeda ir kitø renginiø?

Deja, neatidaro, nors man to ir la-bai norëtøsi. Salamankos universiteteðiais metais liepos mënesá mes sureng-sime tarptautinæ fizikø olimpiadà. Ðio-je olimpiadoje pakvieèiau apsilankytikaraliø ir karalienæ. Jeigu Jø karaliðko-sios didenybës atvyks, mums bus labaimalonu, nes tada visi televizijø kana-lai ir laikraðèiai apie tai raðys. Tada bû-tø galima gauti nemaþai lëðø olimpia-dai ið vietinës savivaldos institucijø irfondø.

2003 m. mes ðventëme Ispanijoskaraliðkosios fizikø draugijos 100-me-tá. Ta proga buvo surengta didelë kon-ferencija Madrido centre, dalyvavoapie 1,5 tûkst. þmoniø, taip pat apsilan-kë deðimt Nobelio premijos laureatø.

Kuo gyvena Ispanijos fizikø draugija

Iðkilmëse dalyvavo ir karaliaus sûnus,Ispanijos princas Felipë (Felipe). Su-silaukëme didelio televizijos ir spau-dos dëmesio, kuris labai svarbus mû-sø draugijai. Beje, ðiose mûsø draugi-jos jubiliejinëse iðkilmëse dalyvavo irLietuvos fizikø draugijos prezidentasZenonas Rokus Rudzikas. Ðá kartàVilniuje jis buvo fizikams svarbausrenginio organizatorius ir ðeimininkas.

Mokslo autoritetasIspanijoje

Kokià reikðmæ Ispanijos karaliðka-jai fizikø draugijai turës ðis Jûsø atvy-kimas á Vilniø, kur vyko Europos fizikødraugijos Vykdomojo komiteto posëdþiai,taip pat iðplëstiniame tarptautiniame se-minare buvo svarstomi aktualûs fizikosmokymo klausimai? Kuo Jums asmenið-kai svarbûs ðie renginiai, o gal visa taitëra tik kasdieninis rutininis darbas, ku-rio nestinga bet kurios draugijos veikloje?

Ne, tai nëra kasdieninë veikla.Man � tai ypatingas susitikimas, nesprof. Z. R. Rudzikà paþástu daugiaukaip 20 metø, dirbame panaðiose sri-tyse.

Apskritai Europos fizikø draugi-jos Vykdomojo komiteto nariø susiti-kimai visada yra labai ádomûs. Be to,Vilniuje vyko, sakyèiau, idëjø genera-vimo konferencija apie fizikos moky-mà, kuri man ypaè ádomi ir svarbi. Bû-tø puiku, jei mums pavyktø uþmegztiglaudesnius ryðius su Lietuvos fizikais.Vakar teko vakarieniauti pas Ispanijosambasadoriø Lietuvoje Fidelá LopesàAlvaresà (Fidel Lopez Alvarez), apta-rëme Ispanijos ir Lietuvos santykius.Ambasadorius pritarë, kad bûtø pa-geidautina uþmegzti stiprius moksli-nius ryðius tarp mûsø ðaliø. Að taip patmanau, kad tai labai svarbu.

Labai graþu, jeigu glaudþiai bendra-darbiaus fizikai, o kartu ir mûsø valsty-bës. Beje, bûtø ádomu suþinoti, koká vaid-

mená Ispanijos mokslo reformoje vaidi-na fizikai? Apskritai ar Ispanijoje vyk-doma mokslo reforma?

Kokià mokslo reformà turite min-tyje: politine prasme, o gal humanita-riniø ir socialiniø mokslø srityje?

Lietuvoje tà reformà suprantamekaip visuotinæ visø mokslo srièiø pertvar-kà, siekiant ðalies mokslà integruoti átarptautinæ mokslo sistemà. Be politiniøsprendimø, aiðku, tai bûtø sunku ágyven-dinti.

Ispanijos ir Lietuvos mokslo padë-tis, kaip ir pati mokslo istorija, ko ge-ro, labai skiriasi. Kai að gimiau, Ispa-nijoje buvo diktatûra. 1976 m. baigësidiktatoriaus Francisko Franko reþi-mas. Prisimenu, kaip studijuojant uni-versitete turëjome bëdø dël diktatûrosreþimo. Bent jau man asmeniðkai te-ko patirti daug problemø. Norëdamisavo ðaliai pasiekti demokratijos, mesbuvome labai organizuoti, ypaè fizikai.Tikriausiai Lietuvoje daugelis þinotetokià asmenybæ kaip Chavjeras Sola-na (Javier Solana). Jis � fizikas, manstudijuojant jis taip pat buvo Madridouniversiteto studentas. Vëliau tapo ðiouniversiteto kietojo kûno fizikos pro-fesoriumi. Jeigu netektø dabartiniøEuropos Sàjungos uþsienio ir saugu-mo politikos vadovo pareigø, tai galë-tø gráþti á Madrido universitetà ir bû-tø fizikos profesorius.

Ðie metai paskelbti Tarptauti-niais fizikos metais, jø atidarymasbuvo surengtas Ispanijos parlamen-te, o uþdarymas gruodþio mënesávyks Ispanijos parlamento Senate. Áuþdarymo iðkilmes esu pakvietæs at-vykti ir Ch. Solanà.

Ar visa tai reiðkia, kad Ispanijos ka-raliðkoji fizikø draugija turi didelá auto-ritetà ir tarp savo ðalies politikø?

Matote, Ch. Solana anksèiau yrabuvæs Ispanijos ðvietimo ir moksloministru. Beje, buvo vienas geriau-siø ministrø, sugebëjæs diferencijuoti

universitetø dëstytojø ir profesoriøatlyginimus. Taip siekta motyvuotigeresnæ mokslinæ tiriamàjà veiklà Is-panijos universitetuose ir tyrimoástaigose.

Ar galëtume pasakyti, kad tai vienasið Ispanijos mokslo reformos siekiø?

Taip, suprantama. Per pastaruo-sius 30 metø Ispanijos mokslininkøproduktyvumas padidëjo maþdaug de-ðimtá kartø, o Ch. Solana ir buvo to di-dþiulio kilimo ákvëpëjas. Ir ne tik fizi-kos, bet ir chemijos, biologijos bei ki-tø mokslø srityse.

Universitetai ir fizikaKoks Jûsø poþiûris á Ispanijos uni-

versitetus? Ar tai nëra tos �feodalizmomokslo tvirtovës�, á kurias sunkiai pra-siverþia naujovës, kur studijø programosásisenëjusios ir nëra paprasta jas pakeis-ti? Þodþiu, ar universitetai nëra konser-vatyvûs ir naujovëms sunkiai áveikiamibastionai? Klausiu dël to, kad Lietuvojenesiliauja diskusijos dël universitetø.

Ispanijos karaliðkoji fizikø draugi-ja, galima sakyti, kuruoja tiek moksli-nius tyrimus, tiek studijø procesà ir fi-zikos mokslo reikalus pramonëje. Taiðtai prieð kelis mënesius pasikvieèiauvisus dekanus ið fizikinio pobûdþiouniversitetø, ir pamëginome aptarti,koks turi bûti fizikos mokymas univer-sitetuose. Mat Ispanijos fizikø draugi-ja atstovauja visoms trims minëtomssritims � tiriamajai veiklai mokslo ins-titucijose ir pramonëje bei studijoms.Todël be jokiø apribojimø ir varþymøgalime aptarti visiems aktualius klau-simus. Tokiu bûdu galima parengtibendrà dokumentà, kuriame bûtø nu-rodyti visai ðaliai svarbûs dalykai, plë-tojant fizikos mokslà. Universitetai yraautonomiðki, turi savo savivaldà, tai la-bai gerai, bet visai ðaliai reikðmingi rei-kalai gali ir turi bûti aptariami. Taipstengiamës formuluoti bendrà nuo-monæ.

Vienas dalykas formuluoti ir visaikitas � vykdyti formulavimo nuostatas.Ar ne taip?

Mes negalime reikalauti, kad tosnuostatos bûtø vykdomos. Esame nepolitinë, bet tik visuomeninë organiza-cija. Bûtent tokioje visuomeninëje or-ganizacijoje ir tokiais bûdais patogiau-sia aptarti tuos fizikos mokymo ir stu-dijø klausimus, kurie svarbûs visai Is-panijai. Man pavyko sukviesti Ispani-jos nacionalinës mokslo tarybos atsto-vus ir keletà pramonës atstovø.

Ar Ispanijos pramonës ir versloatstovai visada patenkinti Ispanijosuniversitetø veikla? Jeigu nepatenkin-ti, tai kuo?

Að neteigèiau, kad pramonëjedirbantys þmonës bûtø nepatenkintiuniversitetais. Mûsø susitikimai irsvarstomi klausimai padeda, tarkime,bendrovei Telefonica ar energetikoskomplekso atstovams teikti savo pa-siûlymus universitetams. Pavyzdþiui,jie iðreiðkia pageidavimus, kad uni-versitetuose bûtø sustiprinti kompiu-terijos, informaciniø technologijø, ga-limas dalykas, taip pat kietojo kûno fi-zikos ar nanotechnologijø dëstymokursai. Þodþiu, pramonëje dirbanèiøþmoniø praðymai taip greièiau pasie-kia universitetus.

Apie saveMûsø paðnekesiui artëjant prie pa-

baigos, bûtø nedovanotina, jeigu nepa-klausèiau apie Jûsø paties mokslinius ty-rinëjimus. Jau uþsiminëte, kad dirbateteorinës fizikos srityje. O kà konkreèiai?

Esu 58 metø amþiaus, gimiau Is-panijoje, nuostabiame Santjago deCompostella mieste. Tai katalikams la-bai svarbus miestas, nes ten yra labaisena katalikø katedra ir labai senasuniversitetas, kuriam daugiau kaip500 metø. Ispanijoje yra tik keleriaismetais senesnis Salamankos universi-tetas. Vëliau persikëliau gyventi áMadridà, kur mokiausi teorinës fizi-kos. 1972 m. baigiau ir apsigyniau dak-taro disertacijà, gavau Ph. D. moksli-ná laipsná. Dirbau teorinës molekuli-nës fizikos srityje.

Vëliau 5 metus praleidau d�Orse,Paryþiuje. Persikëliau á JAV, ten dirbauÈikagos universitete. Per 20 metø tek-davo keliauti ið JAV á Madridà ir atgal,nes glaudþiai bendradarbiavome. Darvëliau tapau atominës ir branduolinësfizikos profesoriumi Madrido centri-niame universitete.

Paskutiniaisiais metais perëjau áAukðtøjø moksliniø tyrimø tarybà(Consejo Superior de InvestigacionesCientificas) � nacionalinæ institucijà,kurioje dirba 10 tûkstanèiø darbuoto-jø ávairiose mokslo srityse. Tai ir dok-torantø rengimo institucija, bet ne vienjø. Vadovauju doktorantams, bet dës-tyti studentams, bûsimiesiems baka-laurams ir magistrams, man netenka.Dabar esu minëtos institucijos Mate-matikos ir fizikos instituto prezidentas.2007 m. ðiai institucijai sukaks 100 me-tø. Jai priklauso 240 pastatø, veikia vi-sos Ispanijos mastu, bet 45 proc. su-telkta Madride.

Esame Jums dëkingi uþ �MoksloLietuvai� skirtà laikà ir turiningus atsa-kymus. Linkime Ispanijos karaliðkajaifizikø draugijai ir Jums asmeniðkai vai-singos veiklos.

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

P. S. Redakcija dëkoja Teorinësfizikos ir astronomijos institutomokslo darbuotojui Andriui Berno-tui, talkinusiam rengiant ðáinterviu.

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS

Ispanijos karaliðkosios fizikø draugijos viceprezidentas prof. Cherardas Delgadas Barijus interviu metu su Teorinës fizikosir astronomijos instituto mokslo darbuotoju Andriumi Bernotu

Europos fizikø draugijos Vykdomojo komiteto posëdyje Lenkijos fizikø draugijos prezidentas prof. Maciejus Kolvas,Komiteto narys ið Olandijos prof. Hennie Kelderis ir prof. Cherardas Delgadas Barijus

4 2005 m. kovo 24 d. Nr. 6 (318)

Pradþia Nr. 1

Ðvedijos karaliðkosios huma-nitariniø mokslø akademijos, Nor-vegijos mokslø akademijos, Latvi-jos mokslø akademijos narys, Lie-tuvos mokslø akademijos tikrasisnarys ir Lietuviø katalikø moksloakademijos narys prof. ZigmasZINKEVIÈIUS toliau dalijasi savoturtinga moksline ir gyvenimiðkà-ja patirtimi, uþgriebdamas, kaipnesunku ásitikinti, pakankamaiplatø problemø laukà.

�Kalbininkais� tampa,kas netingi

Ar Jûs knygoje �Istorijos iðkraipy-mai� kritikuojate tik tuos klystanèius iristorinæ tiesà iðkraipanèius politikus, ku-rie neatitinka Jûsø paþiûrø?

Ne, stengiuosi þvelgti plaèiau. Ápolitikà toje knygoje nesileidþiu. Jei-gu kur nors ir galima jà áþvelgti, tai tenyra padarinys, o ne prieþastis. Manrûpi istorijos iðkraipymø faktai. Visainesvarbu, kas kraipo tà istorijà. Jei-gu iðkraipoma, tai apie tai ir raðau.

Á tuos istorijos iðkraipymus, matyt,þvelgiate ið kalbotyros pozicijø? Juk ne-sate istorikas, istorijos archyvø tyrinë-tojas, bet kalbos istorikas.

Ðiuos klausimus stengiuosi nagri-nëti ne vien tik ið kalbotyros pozici-jø. O knygos paskutiniame skyrelyjeapie nemokðø raðliavà ið tiesø taip,daugiausia duodu atkirtá kaip kalbi-ninkas. Matote, tie nemokðos savo ar-gumentams átvirtinti griebiasi lingvis-tikos, apie kurià neturi gyvo suprati-mo. Pasidaro �kalbininkais�. Netneuostæ diachroninës kalbotyros, pri-raðo, ko tik nori.

Taèiau politikai juk nesideda kalboty-ros þinovais ir savo �tiesas�, matyt, mëgi-na grásti bei átvirtinti kitais bûdais. Kokiais?

Jeigu politikas niekus paisto, betnelieèia istorinës tiesos, tai apie tai sa-vo knygoje neðneku � man rûpi tik is-torijos iðkraipymai, teisingiau, manrûpi istorinë tiesa. Senojoje istorijo-je yra daugybë neaiðkiø dalykø, kuriøbent jau ðioje minimoje knygoje ne-lieèiu. Jeigu kartais ir palieèiu, tai la-bai atsargiai: girdi, taip tvirtinama,bet gali bûti ir ne taip. Taèiau jeigukalbama apie pastaruosius laikus, ku-riuos pats atsimenu, man èia viskasdaug aiðkiau.

Negaliu bûti ne istorikasÁdomu, kokie Jûsø santykiai su is-

torikais? Tam tikromis briaunomis lie-tuviø kalbos istorija ir Lietuvos ar lie-tuviø tautos istorija susilieèia.

Esu kalbos istorikas, o kalbos ne-bûna be þmoniø. Be ðnekanèios bû-tybës kalbos nëra. Tirti kalbos istori-jà, vadinasi, tuo paèiu tyrinëti ir ta kal-ba ðnekanèiø þmoniø istorijà. Ðis po-sakis ir nurodo tà santyká. Að negaliubûti ne istorikas.

Ar nesibaiminate, kad galite iðgirs-ti: �Tai ne Jûsø kompetencijos sritis, nesarchyvuose nesëdëjote ir raðytiniø ðal-tiniø netyrinëjote�.

Ginèø pasitaiko ne èia. Tai, kasparaðyta archyvuose, yra vëlyvieji lai-kai, ir að savo straipsniuose juos nag-rinëju maþiausiai. Daugiausia kalbuapie tuos Lietuvos istorijos faktus, ku-riø nepasiekia istorijos ðaltiniai. Jei-gu kalbame apie lietuviø kalbos kil-mæ, tai kà padës ðaltiniai? Jie per-nelyg vëlyvi, patys pirmieji iðliko iðXI amþiaus.

Mintyje turite pirmàjá Lietuvos(Litva) paminëjimà Kvedlinburgo ana-luose 1009 metais?

Kad ir tà ðaltiná, taip patkai kuriuos kitus.

Per kalbà � prie tautosistorijos iðtakø (6)

Naudodamasis proga paklausiu,kaip vis dëlto turëtume to pirmo Lietu-vos paminëjimo vardà lotyniðkai skai-tyti: �Litva� ar �Litua�? Juk galimadvejopai.

Faktiðkai tai yra Litva. Be jokiøabejoniø, slaviðka forma. Raðant lo-tynø kalba v ir u buvo raðoma ta pa-èia raide. Neámanoma ásivaizduoti,kad bûtø tariama Litua. Taigi Litva yrato meto Lietuvos pavadinimas, kurisbuvo þinomas slavø þemëse, nors et-ninës Lietuvos þemës tuo metu su Ru-sia dar nesusisiekë. Skyrë jotvingiai.

Bet nors Lietuva su Rusia ir ne-sisiekë, Rusioje ji buvo puikiausiaiþinoma. Þodis Lietuva slavams turë-jo bûti þinomas maþø maþiausiai500 metø dar iki oficialaus Lietuvosvardo paminëjimo raðtuose. Kitaipslavø kalboje nebûtø atsiradæs balsisi þodyje Litva. Jeigu Lietuvos vardasslavus bûtø pasiekæs po V a., tai bûtøtariama Lietva. Dvibalsis ie kilo ið darsenesnio ei, ir já slavai pavertë á i. Sla-vø kalbose senieji dvibalsiai virto bal-siais. Mûsø ei, vëliau tapæs ie, slavø kal-bose virto i. Lietuviø prielinksnis prieprûsiðkai bûtø prei, o slavai taria pri.

Kada iðsiskyrë slavaiKai sakote � slavai, tai kuriuos sla-

vus turite mintyje? Vakarinius, rytiniusar gyvenanèius Vidurio Europoje?

Kai sakau � slavai, tai turiu galvo-je visus slavus. XI a. tarp ávairiø vë-liau iðsiskyrusiø slavø skirtumas buvo

dar labai menkutis. Juk IX�X a., ofi-cialaus Rusios krikðto metu, senàjabaþnytine slavø kalba, faktiðkai Bal-kanø slavø kalba paraðyti tekstai pli-to visuose slavø kraðtuose ir buvolengvai skaitomi. Slavø kalbà praktið-kai dar visi suprato, labai maþai bu-vo nutolta nuo jos kamieno. Tikrasskilimas prasidëjo tada, kai slavai la-bai iðplito: nuo Pripetës pietuose uþ-plûdo á baltø gyvenamas þemes. Sla-vistai linkæ manyti, kad ðis slavø judë-jimas á baltø þemes prasidëjo pirmai-siais amþiais po Kristaus. Bet tai ga-lëjo bûti dar tik atskirø slavø grupiøprasibrovimas á ðiauræ nuo Pripetës.Ten greitai ateiviai susiliedavo su bal-tais ir iðnykdavo.

Stiprus ir masiðkas këlimasis vy-ko VIII�IX a., gal prasidëjo net VI a.pabaigoje. Dar VIII a. bûta baltø irslavø simbiozës, sunku pasakyti, kurikalba � slavø ar baltø � buvo plaèiauvartojama tame didþiuliame kraðte.Turiu mintyje Aukðtutiná Dneprà, Vol-gos aukðtupá, Protvos upës baseinà.

Tuos procesus tyrinëjo Vladimi-ras Toporovas su Olegu Trubaèiovu.Pastarasis, beje, mano geras draugas,neseniai mirë.

Baltø slavëjimas plitosu krikðtu

Kaip èia iðëjo, kad slaviðkasis sub-stratas tapo pranaðesnis, stipresnis uþbaltiðkàjá? Gal kalbos mokslas mums

galëtø atverti ðià paslaptá?Að manau, kad lemiamà vaidme-

ná suvaidino Rytø apeigø krikðèiony-bë. Slavëjimas ëjo kartu su krikðtu.Apkrikðtytieji baltai perëjo á slavøkalbà.

Vadinasi, kartu su slavais X a. bu-vo krikðtijama taip pat ir dalis baltø?

Taip. Krikðèionybei ið Vakarø pa-siekus Lietuvà, poteriai buvo verèia-mi á lietuviø kalbà, taèiau Rytuose ne-turime në menkiausiø duomenø, kadkur nors poteriai bûtø buvæ iðversti álietuviø kalbà.

Ar galima teigti, kad Rytø krikðèio-nybë buvo ir asimiliacijos priemonë, te-gul ir nesàmoningos asimiliacijos?

Apie sàmoningà asimiliacijà ne-gali bûti ir kalbos. Mat seniems lai-kams negalima taikyti dabartinës ter-minologijos ir supratimo. Tada netstaèiatikybës nebuvo. Ta Rytø apeigøbaþnyèia dogmomis beveik nesiskyrënuo Vakarø krikðèionybës. Skirtumaiatsirado vëliau. Rytø apeigø baþnyèiapriklausë nuo Konstantinopolio, o Va-karø apeigø baþnyèia � nuo Romos.

Nuolatiniame darbøsûkuryje

Labai ádomi mûsø pokalbio tema,nors vertinti turëtø skaitytojas. Norëèiaupaklausti, kà ðiuo metu darote, á kur nu-kreipti Jûsø moksliniai interesai?

Prieð kelias dienas iðëjo manonaujausia knyga Lietuviø kalbos kil-më. Joje stengiausi suraðyti viskà, kàðiø dienø mokslas gali pasakyti apielietuviø tautos kilmæ. Dauigiausia re-miuosi istorinës (diachroninës) kal-botyros duomenimis, nes juk esu kal-bos istorikas. Taèiau nevengiu remtisir archeologijos mokslu, nes ðis moks-las taip pat labai svarbus sprendþiantetnogenezës (tautos kilmës) proble-mas. Knygoje palieèiu ir vëlyvuosiusetnogenezës reiðkinius: visai beið-nykstanèios lietuviø tautos XIX�XX a. atgimimà, taip pat lietuviø et-nokultûriniø srièiø � Þemaitijos,Aukðtaitijos, Dzûkijos, Sûduvos (Su-valkijos), Maþosios Lietuvos � atsira-dimà bei ðiø srièiø istorijà.

Ankstyvojoje lietuviø tautos rai-doje didelá vaidmená atliko krikðèio-nybë � abi jos bangos, kuriø vienaLietuvà pasiekë ið rytø pusës (atslin-kusi nuo Bizantijos pas rytinius sla-vus), kita � ið vakarø pusës (nuo Ro-

mos per vokieèius ir lenkus). Kà galiduoti vakarinës bangos padariniø stu-dijos, esu iðdëstæs knygoje Lietuviø po-teriai (Kalbos mokslo studija, 2002 m.).Dabar rengiu spaudai rytinës krikð-èionybës bangos, pasiekusios Lietuvàanksèiau negu vakarinë banga, ling-vistiná tyrimà � knygà Krikðèionybës ið-takos Lietuvoje (Rytø apeigø krikðèiony-bë vardyno duomenimis). Pastarojiknyga turëtø pasirodyti ðiais metais.

Kaip Jums kyla naujos knygos idë-ja? Kartais gali atrodyti, kad viena idëjaveja kità.

Maþdaug taip ir yra. Mokslo irenciklopedijø leidybos institutas nu-tarë leisti populiarià mokyklinæ en-ciklopedijà. Tai bus serija knygø taisklausimais, kurie jaunuomenei labaisvarbûs, bet mokyklinëse programo-se jø nëra, á vadovëlius neátraukti artik prabëgomis paminimi. Pavyzdþiui,ið kur atsirado lietuviai ir panaðiai.Pirmàjà ðios serijos knygà (jà siûlomapavadinti Lietuviais esame mes gimæ)raðome trise: archeologas AleksejusLuchtanas, antropologas GintautasÈesnys ir að, kaip kalbininkas. Á ma-no jau paraðytà tekstà kiekvienas iðbendraautoriø áterps savo dalá. Ðiknyga bus gausiai iliustruota, puoð-niai iðleista.

Antroji ðios enciklopedijos knygabus skirta raðto kilmei. Ta tema manpatinka, tad jau spëjau knygà paraðy-ti. Tai bus knyga apie lietuviø raðtà,bet plaèiajame pasauliniame fone.Nagrinëju ir kaip apskritai raðtas at-sirado, kokios buvo raðymo priemo-nës, ant ko raðoma, aiðku, prisimena-mos ir seniausios knygos. Antai Ðu-merø�Akado valstybës �knygos� bu-vo raðomos ant molio lenteliø. Dide-lë informacijos dalis bus pateikta periliustracijas, kuriø ið viso numatyta166. Kadangi norima iðleisti puoðniàknygà, tai gerokai esame priklausominuo dailininko � jo laukia didelis dar-bas. Vis vien iðeis ðiais metais.

Ið ko vis dëlto atsirado raðtas? Ið se-nøjø ornamentø, simboliø?

Manau, kad ið pieðiniø. Tai susijæir su simboliais. Pagaliau juk ne vis-kà galima nupieðti. Gana sudëtingidalykai, o knygoje tai bus iðsamiai ið-dëstyta.

Ðiais metais imsiuosi didelio vei-kalo � Lietuviø tarmiø kilmë. Ðá veika-là jau seniai planuoja Lietuviø kalbosinstitutas, kuriam ir mëginu ateiti ápagalbà. Dabar kaip tik vyksta paren-giamieji darbai, o vasarà imsiuosi todarbo. Tikiuosi ðá didelá ir svarbø dar-bà padaryti per metus, arba (jeiatsiras kokiø kliûèiø) per porà metø.

Ið kur, Profesoriau, Jumyse tiek jë-gø?Juk tai Titano pastangø reikalau-jantys darbai.

Tai kas, kad man sukako 80 me-tø. Esu toks pat darbingas, koks bu-vau prieð 40 metø. Moksliniam dar-bui nesu në kiek pasenæs. Fiziniamdarbui jau nebesu pajëgus, tolëliaunueiti taip pat nëra lengva. O galvaveikia, ir në kiek ne prasèiau nei anks-tesniais metais. Atmintimi taip pat ne-siskundþiu. Jeigu ir suðlubuoja, tai pa-deda mokslinio darbo metodologija.

Kokia tai metodologija?Tvarkausi taip, kad viena mintis

keltø kità mintá. Esu patyræs, nes jukiðleidau daugiau kaip 30 knygø. Bettai jau kita tema.

Ko Jums, Profesoriau, bûtø galimapalinkëti? Gal sveikatos, ilgaamþiðku-mo, naujø idëjø? Ir, þinoma, bendra-minèiø.

Labai dëkoju. Matote, mano gi-minëje daug ilgaamþiø. Mama mirë96 metø. Profesoriaus Vytauto Sirvy-dþio ðiek tiek �paremontuotas� jau-èiuosi sveikas, darbingas, ir tai svar-biausia.

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

PAMATAI

Nuolat geros nuotaikos prof. Zigmas Zinkevièius

Minint prof. Zigmo Zinkevièiaus 80-metá Lietuvos mokslø akademijoje

2005 m. kovo 24 d. Nr. 6 (318) 5

trys ðios aukðtosios mokyklos rekto-riai � prof. Zigmas Urbonas, prof. Jo-nas Dromantas ir dvyliktasis rekto-rius prof. Albinas Kusta. Á iðkilmes at-vyko rektoriaus R. Deltuvo mama irdvi seserys.

Docentu taip ir neteko bûtiTrumpai pristatysime naujojo

rektoriaus svarbiausius biografijosduomenis ir veiklà.

R. Deltuvas gimë 1943 m. kovo8 d. Pabalsupiø kaime Ðakiø rajone.1960 m. baigë Kazlø Rûdos viduri-næ mokyklà ir ástojo á Lietuvos þemësûkio akademijà (dabar � Universite-tas). 1965 m. baigë, ágijæs miðkø ûkioinþinieriaus kvalifikacijà. 1972 m. ga-vo miðkotyros daktaro (tuo metumokslø kandidato), 1987 m. miðko-tyros habilituoto daktaro (tuo metu �mokslø daktaro) mokslinius laipsnius.1980 m. � vyresnysis mokslinis bendra-darbis, 1989 m. � profesorius. Paþymë-sime, kad R. Deltuvui niekada netekobûti docentu.

Tobulinosi Maskvos veterinari-jos akademijoje, Helsinkio ir Lundouniversitetuose, staþavosi Vokietijo-je, Austrijoje, Ðvedijoje, Suomijoje,Danijoje, Ðveicarijoje, JAV. Mokaanglø, vokieèiø ir rusø kalbas.R. Deltuvas skaitë paskaitas miðko-tyros krypties magistrantams ir dok-torantams Suomijos, Vokietijos,Austrijos, Ðveicarijos, Latvijos uni-versitetuose. Su bendraautoriais ið-leido knygø, vadovëlá Miðkotvarka(su Vaidotu Antanaièiu), paraðë

Te Universiteto medis visados þaliuoja

mokslinæ monografijà, paskelbëapie ðimtà moksliniø straipsniø lie-tuviø, anglø ir vokieèiø kalbomis.R. Deltuvas yra vadovavæs 9 dokto-rantams, dviejø habilitaciniø darbøvertinimo komitetø narys, vienasLietuvos iðkertamø miðkø ástatymoprojekto rengëjø. R. Deltuva buvokeliø darbo grupiø narys: Lietuvosmiðkø pagrindiniø kirtimo taisykliø,Lietuvos miðkø strategijos bei Lietu-vos miðkotvarkos taisykliø projek-tams parengti vadovas. Tarptautinësmiðkus tirianèiø organizacijø sàjun-gos (IUFRO) darbo grupës Miðkot-varkos metodai vadovas. Profesoriustaip pat yra Lietuvos miðkø sekto-riaus plëtros programos, vienas iðBaltarusijos miðkø ûkio strateginioplano bei Armënijos miðkotvarkosplëtros projekto rengëjø. Be to, jisyra ávairiø tarptautiniø bei Lietuvosinstitucijø tarybø narys, ekspertas,komisijø pirmininkas bei redkolegi-jø narys.

Kad vieðpatautø ðviesair tiesa

Áneðamos inauguruojamo rekto-riaus regalijos ir Universiteto Statu-tas. Buvæs rektorius prof. A. Kustair Senato pirmininkas prof. PovilasAlgimantas Sirvydas kvieèiami rek-toriaus regalijas áteikti prof. R. Del-tuvui. Naujajam rektoriui linkima ið-mintingai vykdyti savo pareigas, san-taros ir kûrybinio darbo, kad Univer-sitete vieðpatautø ðviesa ir tiesa.

Rektorius R. Deltuvas duoda ið-

kilmingà priesaikà, o buvæs rektoriusA. Kusta jam perduoda savo parei-gas. Sunkios pareigos, ypaè dabarti-niame mokslo ir studijø pertvarkosetape, taèiau A. Kusta teigia, kad10 jo rektoriavimo metø pralëkëkaip viena diena. Neprailgo, matyt,ir dël to, kad Universitetas dirbodarniai, susiklausæs, nepaisydamasiðoriniø sunkumø. Ne paslaptis, kaddël galiojusios labai abejotinosmokslo ir studijø institucijø moksli-nës veiklos vertinimo sistemos, ne-daug trûko, kad Universiteto veikla

bûtø buvusi visiðkai iðderinta. Kadto neávyko, didelis A. Kustos nuo-pelnas.

A. Kusta dëkojo visai Universi-teto bendruomenei ir kiekvienamðios bendruomenës nariui, nes visidirbo sàþiningai ir nuoðirdþiai. Ne-paðykðtëjo buvæs rektorius padëkosþodþio ir aukðèiausiø valstybës insti-tucijø pareigûnams bei darbuoto-jams � uþ supratimà, kad Universi-tetas valstybei reikalingas ir turiveikti. Nepamirðo profesorius tartipalankaus þodþio ir þiniasklaidai, ku-ri stengësi pastebëti ir atspindëti ge-rus pokyèius Universitete, o jei kri-tikavo, tai labai saikingai.

Universiteto svarbà supranta ir járemia daugybë institucijø bei orga-nizacijø, verslo partneriø, þemdirbiøsavivaldos organizacijø. Ið jø galimapaminëti Þemës ûkio rûmus, Ûki-ninkø sàjungà ir daugybæ kitø. TarpUniversiteto veiklos ir verslo partne-riø yra daug akciniø bendroviø,asociacijø, kai kurios jau laikytinosUniversiteto mecenatais. Visiemsjiems A. Kusta, perduodamas rek-toriaus pareigas A. Deltuvui, radogerà þodá.

Savo pareigø perëmëjui A. Kus-ta linkëjo dirbti geriau, sëkmingiau,negu jam paèiam pavyko, linkëjo pa-sirinkti iðmintingus sprendimus irryþtingai juos ágyvendinti.

Bûti tryliktuojuInauguruojamo rektoriaus pra-

kalba � visados labiausiai laukiamair bene reikðmingiausia iðkilmiø ri-tualo dalis.

Rektoriai ateina ir iðeina, o univer-sitetas lieka. Rektorius tëra tik þmogus,o universitetas � dvasingø þmoniøbendruomenë � gyvuoja per amþius.Universitetas kiekvienam savo nariuisuteikia didþiausià malonæ, kokià tikgali turëti þmogus visuomenëje � teisælaisvai màstyti ir reikðti savo nuomo-næ. Universitetas yra daugybës þmoniøkartø protø ir ðirdþiø veiklos rezulta-tas. Drásèiau teigti, kad greta tikëjimobaþnyèios, universitetas yra þinojimobaþnyèia. Ðios abi baþnyèios yra pa-ðauktos taurinti þmogø, daryti já dva-singesná, � savo inauguracinëje pra-kalboje teigë rektorius R. Deltuvas.

Ðitaip apibrëþæs universiteto mi-sijà visuomenëje, rektorius tuo paèiuásipareigojo ne tik iðlaikyti aukðtai ið-keltà reikalavimø �kartelæ�, bet irnedviprasmiðkai davë suprasti, kadpasiryþæs jà kelti dar aukðèiau. Kar-tu atkreipë dëmesá á skaièiø 13. Pa-

brëþæs, kad Universitetas � ne vietaprietarams, rektorius neslëpë, kadbûti tryliktuoju rektoriumi � tai ir la-bai ápareigojantis dalykas, verèiantisitin rimtai þvelgti á savo pareigas. Ne-slëpë, kad paties rektoriaus laimin-gas skaièius � 7. Pagal horoskopà bû-damas �þuvis�, priminë, kà aplinki-niams ir jam paèiam ðis þenklas le-mia: �Þuvys� vadovai savo pavaldi-niams gali kelti nervingumà ir nerimà,nors apskritai jie nesavanaudiðkai ten-kina kitø uþgaidas.

Ði horoskopo pranaðystë iðkilmiødalyvius nuteikë gana linksmai, orektoriaus pavaldiniams, atrodo, at-slûgo tam tikras stresas, bûdingaskeièiantis virðininkams. Bent jau vi-si nuoðirdþiai paplojo.

Skaidrumas, grieþtumasir taupumas

Iðkilmës iðkilmëmis, bet neatro-do, kad naujasis rektorius bus linkæsvien tik juokauti ir linksminti. Patsrektorius apie tai subtiliai ir uþsimi-në: jis esà tikras suvalkietis, o jei taip,tai joks horoskopas èia padëti nega-li. Tuo labiau, kad rektorius savo dar-bo principais skelbia skaidrumà,grieþtumà ir taupumà.

Kita vertus, rektorius pats bûda-mas ðios aukðtosios mokyklos auk-lëtinis ir bendruomenës narys, vadi-nasi, joks ið aukðèiau siøstas prana-ðas ar maþai kam suprantamø refor-mø diegëjas, puikiai suvokia, kadvien gerais norais dideliø pokyèiøneatliksi. Reikia bendraminèiø, pa-èios universiteto bendruomenës no-ro keistis.

Savo prakalboje R. Deltuvas rë-mësi antikos iðminèiais ir XIII a.krikðèionybës filosofu Tomu Akvi-nieèiu, citavo Nikolo Makiavelio Val-dovà, ten rado akivaizdþiø paraleliøtarp valstybës valdovo ir universite-to vadovo prievoliø bei pareigø. Su-prantama, kad tokiu atveju kyla min-èiø apie rektoriaus norà siekti idea-liø reikalavimø savo bendruomenësnariams. Kita vertus, ne maþiau uþpraeities autoritetø prisimintàjà ið-mintá ramina ir átikina tas faktas, kadprie Universiteto vairo vël stoja mið-kininkystës mokslø atstovas, poP. Matulionio antrasis ðios profesijosþmogus rektoriaus këdëje. Kas ge-riau uþ ðios profesijos atstovà suvo-kia, kad kiekvienà miðkà sudaro pa-vieniø medþiø sambûris. Ir didþiau-sias miðkas pradedamas auginti nuo

Atkelta ið 1 p.

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Nukelta á 9 p.

LÞÛU senato pirmininkas prof. Povilas Algimantas Sirvydis ir buvæs rektorius prof. Albinas Kusta rektoriaus toga apvilkoprof. Romualdà Deltuvà

Tarp iðkilmiø dalyviø buvo rektoriaus Romualdo Deltuvo mama ir dvi seserys

Naujàjá rektoriø prof. Romualdà Deltuvà sveikino Lietuvos urëdai

MÛSØ UNIVERSITETAI

6 2005 m. kovo 24 d. Nr. 6 (318)

...O mûsø Mokytojas,kà buvo baltams paþadë-jæs, � viskà padarë. Ant joraðomojo stalo nelikonebaigto rankraðèio, ne-iðsiøsto laiðko.

Jonas Balkevièius

Kalbininko Jono Kabelkos(1914 m. lapkrièio 8 d. � 1986 m.gruodþio 26 d.) 90-osioms gimi-mo metinëms skirtas prisimini-mø vakaras vasario 10 d. buvosurengtas Vilniaus universitetoBaltistikos ir bendrosios kalbo-tyros katedros iniciatyva. Rengi-nys vyko Filologijos fakultete,Kristijono Donelaièio skaityklo-je. Savaip simboliðka vieta, neskai J. Kabelkai sukako 50 metø1964-aisiais, jis kaip tik apgynëkandidatinæ disertacijà, kuri taispaèiais metais pasirodë atskiraknyga Kristijono Donelaièio rað-tø leksika. Studijoje kalbininkasanalizavo mûsø didþiojo poetokalbos ypatybes, pateikë maþ-daug 3 tûkst. þodþiø þodynà.

Þinia, tai tik vienas ið ðio litu-anisto darbø, kuriø paraðyta ir ið-leista buvo iðties daug. Spalvin-gos J. Kabelkos asmenybës, jo

savito humoro laiko dulkës, atro-do, dar nespëjo uþkloti, bent jauðitai patvirtino lituanisto ir baltis-to 90-meèio paminëjimas.

Ið vienos klasës � tryspuikûs lituanistai

Vakaras buvo labai gyvas, norin-èiø kalbëti, prisiminti J. Kabelkà ne-stigo, uþ lieþuvio traukti nieko ne-reikëjo. Ko gero, nepralenkiamasbuvo prof. Algirdas Sabaliauskas,kurá Zigmas Zinkevièius visai neat-sitiktinai vadina lietuviðkuoju Nesto-

ru. Ðis lietuviø kal-bos tyrinëjimo isto-rikas taip pat raðo irkalbos mokslo po-puliarinimo knygas,kuriose esama labaivaizdingø ir gerai ási-menamø þiniø, sub-tiliø detaliø apie ávai-riø tautø kalbinin-kus, tyrinëjusius lie-tuviø kalbà. A. Saba-liauskas yra ir puikuspasakotojas, suge-bantis kalbëti turi-ningai ir vaizdþiai.Klausydamas bematásitrauki ir pasijuntitarsi pats bûtumeitiesioginis tø tolimøávykiø dalyvis.

J. Kabelka mo-kësi Rygiðkiø Jonogimnazijoje Mari-jampolëje, tad niekonuostabaus, kadA. Sabaliauskas pri-minë daug labai ádo-miø dalykø apie ðià�mokytuvæ�. Beje, iðpradþiø J. Kabelkamokësi Marijampo-lës marijonø gimna-zijoje. Kai kartà pervienà vakarà J. Ka-belka daug ir graþiai

deklamavo lotyniðkai, tai nustebinoir patá akad. Vytautà Maþiulá. O juktai buvo Marijonø gimnazijos pëdsa-kas, nes ten nuo pirmos klasës buvomokoma lotynø, o nuo treèios ar ket-virtos klasës � ir graikø kalbos.

Rygiðkiø Jono gimnazijoje J. Ka-belka, pasak A. Sabaliausko, mokë-si veikiausiai nuo 6 klasës. Klasë bu-vo iðties neeilinë, nes jà baigë trys fi-lologai, lituanistai, patekæ á lietuviøkalbos tyrinëjimø istorijà: tai Algir-das Julius Greimas, Jonas Kabelkair Juozas Vaiðnys. Pastarasis buvokunigas, jëzuitas ir puikus lituanis-tas, reiðkæsis JAV. Deja, visi trysdraugën baigæ gimnazijà taip nieka-da ir nesusiëjo. A. J. Greimas irJ. Vaiðnys buvo susitikæ JAV, abu lan-kësi Lietuvoje, bet skirtingu metu, bu-vo susitikæ ir su J. Kabelka Vilniuje.

A. J. Greimas ir J. Kabelka gim-nazijoje buvo neperskiriami draugai,nors ir labai skirtingi. A. J. Grei-mas � iðdykæs, iðdaigininkas, visokiø�prajovø� sumanytojas. J. Kabelkabuvo ramesnis. Kadangi lietuviø kal-bos mokytojo jis vis klausdavo, ko-kiai kalbø grupei reikëtø priskirtibuðmenø kalbà, tai klasëje ir buvopramintas �buðmenu�. Turëjo pra-vardæ ir A. J. Greimas � �pieðkë�.Kodël bûtent tokià pravardæ � sun-ku pasakyti. A. Sabaliauskas mano,jog dël to, kad A. J. Greimas atvykoá gimnazijà vëliau uþ kitus ir ið pra-dþiø kalbëdavo Rytø aukðtaièiø tar-me, nors greitai ëmë kalbëti suval-kietiðkai.

Geriausiu savo mokytoju gimna-zijoje J. Kabelka laikë Juozà Rainá.Tai buvo iðties puikus lituanistas, gy-venimà baigæs Sibiro tremtyje. Kaiprof. Merkelis Raèkauskas vizitavi-mo metu, o gal per egzaminà, klau-sësi J. Kabelkos lotynø kalbos atsa-kinëjimo, pagyrë gimnazistà uþ geràiðmanymà, bet atkreipë dëmesá á joiðoræ, kuriai, pasak tikrintojo, gim-nazistas skyrë ne itin daug dëmesio,o ateityje tai galá turëti svarbos. Tie-sa, nuotraukose jau ir tada J. Kabel-

ka ðauniai atrodydavo. Grojo moki-niø puèiamøjø orkestre.

Stipraus posakiomëgëjas

Taip jau atsitiko, kad toje paèio-je Marijampolës gimnazijoje J. Ka-belka tapo ir A. Sabaliausko lietuviøkalbos mokytoju. Bûsimasis profeso-rius Rygiðkiø Jono gimnazijoje mo-kësi 1941�1948 metais. Iki prade-dant mokyti J. Kabelkai, A. Saba-liauskas tvirtina lietuviø kalbos mo-kæsis prastokai, buvo �vidutinis mo-kinys ið miesto�. Mat pagal prieð taibuvusio lietuviø kalbos mokytojoÞakevièiaus originalø grupavimàmokiniai buvo skirstomi á blogus iðkaimo ir blogus ið miesto, vidutiniusið kaimo ir miesto bei gerus moki-nius ið miesto ir ið kaimo. Penkto-kams Þakevièius liepdavo iðkalti deSosiûro dësná, apie kurá �kalëjai� ne-turëdavo në maþiausio supratimo.Mokytojo originalumas bent jauA. Sabaliausko prie lietuviø kalbosnepatraukë.

Kai naujuoju lietuviø kalbos mo-kytoju tapo J. Kabelka, tai mokë pa-gal savo buvusio mokytojo J. Rainiosistemà: perëmæs bet kurià klasæ, lie-tuviø kalbos kursà pradëdavo ið nau-jo. Padiktavæs raðybos, skyrybos tai-sykles, eidavo toliau. Á kalbos daly-kus kreipdavo maþiau dëmesio, uþ-tat labai graþiai dëstë literatûrà.A. Sabaliauskas prisiminë, kaip stu-dijuodamas universitete kartais atsi-pirkdavo gimnazijos mokytojo J. Ka-belkos ádiegtomis þiniomis.

Ásiminë stiprûs J. Kabelkos posa-kiai. Pavyzdþiui, kad ir toks: Vokieèiaiapie Heinrichà Heinæ sako, kad jis jau-nas bûdamas badavo. Bet jis ir labiau-siai badaudamas juodos duonos në ásnuká neimdavo. Tokie ir panaðûs pa-sakymai mokiniams ástrigo visam gy-venimui, o apie juos apsivydavo ir ge-rokai rimtesni dalykai. Anot mokyto-jo J. Kabelkos, visa groþinë kûryba su-kasi apie dvi temas: karà ir meilæ,

meilæ ir karà. Jeigu kas þino kità te-mà, tai praðome pasakyti, bet patsJ. Kabelka tikino to neþinàs. Dráso ið-vardyti penkis, jo manymu, didþiau-sius visø laikø raðytojus: Homerà, Mi-gelá de Servantesà, Viljamà Ðekspyrà,Levà Tolstojø ir Fiodorà Dostojevská.

Mokiniams bûdavo ádomu klau-sytis J. Kabelkos pasakojimø apie jopaties mokytojus. Tarkime, jau ðeð-toje klasëje gimnazistai apie LevàKarsavinà ðtai kà iðgirsdavo. Girdi,rusas, iðmokæs kalbëti graþiausiailietuviðkai, bet to maþa. Juk kaip, pa-sak J. Kabelkos, buvo mokoma isto-rijos: gyveno toks ir toks karalius, ku-riam kitas karalius perdûrë pilvà, oðiam galvà perskëlë treèias valdovas.Ir datos, datos� L. Karsavinas tà is-torijos mokslà sugebëjo perteikti irbe karaliø, ir be atmintá varginanèiødatø, bet visi jautë, kad tai ir yra tik-roji istorija.

J. Kabelka sugebëdavo papipi-rinti ir tarpukario Lietuvos valdþià.Girdi, lietuviai, skirtingai nuo latviø,tarpukariu taip ir nesugebëjo iðleis-ti gerø savo tautosakos rinkiniø. Val-dþios vyrai Kaune statësi namus irturtëjo, o tautinei kultûrai skyrëmenkà dëmesá.

Mokiniø klausinëti nemëgdavo.Jeigu kada paðaukdavo atsakinëti, omokinys nemokëdavo pamokos, taiJ. Kabelka jam nieko nesakydavo.Vaikðèiodavo ir vaikðèiodavo po kla-sæ, paskui paëmæs þurnalà suriesda-vo dvejetà, ir baigta byla. Gal ne vi-sà laikà taip bûdavo, bet A. Saba-liauskui á atmintá ástrigo bûtent toksmokytojo ávaizdis.

Kartais mëgdavo ið mokinio irpasiðaipyti. Sigitas Sinickas, vëliautragiðkai þuvæs ugnyje, pasakojo apieNibelungø giesmæ ir pasakë, kadZygfridas �apsivedë� su Krymhilda.J. Kabelka paklausæs klausia: Tai kurjà, per ðuliná apsivedë? Moksleiviai þi-nojo, kad sakyti þenytis � tai kalbosklaida, bet kad apsivedë blogai � taiá galvà niekam neatëjo.

Ir vëliau, dëstydamas Vilniaus

AMÞININKØ AKIMIS

Prisimenamas Jonas Kabelka,kuris niekada ir nebuvo pamirðtas

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Lituanistas Jonas Kabelka

Prof. Algirdas Sabaliauskas �gyvasis prisiminimø aruodas

Kalbininkas Bronys Savukynas prisimena bendravimo su Jonu Kabelka akimirkas; antras ið deðinës � J. Kabelkos sûnus fizikas Vidimantas Kabelka

2005 m. kovo 24 d. Nr. 6 (318) 7universitete, J. Kabelka niekada irniekur neskubëdavo. Eidavo ið lëto,rankas susikiðæs á kiðenes, o tai labaipatikdavo moksleiviams, kuriemsjuk visi aiðkindavo, kad negalimarankø kiðtis á kiðenes.

Áspûdinga buvo J. Kabelkos kal-ba per brandos atestatø áteikimoðventæ. Ðiaip kalbëjo sklandþiai bejokio raðto, bet tà kartà kalbà buvopasiraðæs. Moksleiviams á ðirdis ástri-go mintis, kad ðtai jø gyvenimas ikiðiol buvo aiðkus, kiekvienas þingsnisnuspëjamas, o rytojaus dienà prieðakis stos tiek daug neþinomybës, pa-sikeis visas gyvenimas�

Ði kalba buvo ir J. Kabelkos at-sisveikinimas su gimnazija, nes, bû-damas mokytoju, vaþinëdavo á Kau-no universitetà, kur eksternu laikëvalstybinius egzaminus, 1947 m. ga-vo diplomà ir iðvyko dëstyti á tà patáKauno universitetà. Jame dëstë1946�1950 m., o vëliau � Vilniausuniversitete.

Dëstytojo autoritetasir latviø kalba

Daug mokytojø keitësi, praëjopro moksleiviø akis, bet J. Kabelkaiðsiskyrë ið daugelio kitø. Prieð tàmokytojà mokiniai jausdavo paslap-tingà baimæ, bet pakako pagarbos irmeilës. Dël vieno J. Kabelkos pasi-ðaipymo A. Sabaliauskas tvirtina vosnetapæs latvistu. Universiteto antra-me kurse buvo dëstoma latviø kalba,bet neprivalomai, o po keliø paskai-tø ir visai nustota dëstyti. Vienoje pa-skaitoje buvo linksniuojamas þodis

liepa. Keliose paskaitose nebuvusáA. Sabaliauskà dëstytojas J. Kabel-ka pakvietë prie lentos ir davë ið-linksniuoti tevs (tëvas). Kadangi stu-dentas jau buvo iðmokæs linksniuotiþodá liepa, tai pagal tà þodá iðlinksnia-vo: tevs, tevo, tevai� J. Kabelka pa-siþiûrëjo á atsakinëjantájá ir sako:Ðiaip jau bûtø neblogai, bet, kiek þi-nau, �tëvas� iki ðiol bûdavo vyriðkosgiminës. Sabaliauskas já padarë mote-riðkos giminës. Neþinau, su dabartinetechnika gal ir galima�

Epizodas su latviø kalba turëjotæsiná. Lotynistas doc. Rièardas Mi-ronas mëgo A. Sabaliauskà, nes ðisbuvo vienas ið trijø studentø, kuriebaigë klausyti jo skaitomà sanskritokalbos kursà. Tai ðtai R. MironasA. Sabaliauskà pakvietë á Vilniauspedagoginá institutà (dabar � Vil-niaus pedagoginis universitetas) va-sarà neakivaizdininkams dëstyti lat-viø kalbà. Tarp pirmo kurso studen-èiø buvo ir tuometinës Valstybinëspolitinës leidyklos redaktorë, kuri J.Kabelkai papasakojo, kad jaunasdëstytojas labai graþiai Pedagoginia-me institute dësto latviø kalbà. J. Ka-belka tuojau susidomëjo, kas tas pui-

kus latvistas, kokia jo pavardë. Susi-tikæs A. Sabaliauskà ironizuoja: Taikà, jau profesoriauji, girdëjau, latviøkalbà dëstai?

A. Sabaliauskui labai nesmagu.Mat koks reikalas: rudená jam reikë-jo laikyti latviø kalbos kandidatiniominimumo egzaminà. EgzaminuosJ. Kabelka, ir kas bus, jeigu nepavyksiðlinksniuoti kokio þodþio? A. Saba-liauskas prisidëjo krûvà latviðkø kny-gø ir du mënesius savo gimtojojeMarijampolëje po aðtuonias valan-das kasdien �kalë� latviø kalbà. Viendël to, kad per egzaminà J. Kabelkajam gali nulupti kailá.

Aèiû Dievui, egzaminà sëkmin-gai iðlaikë ir su J. Kabelka visadamaloniai bendraudavo. Bent triskartus abiem teko vaþiuoti á Rygà:vienà kartà á kalbininko Janio En-dzelyno, kità � á Dainos Zemzarëslaidotuves, treèià � á J. Endzelynominëjimo iðkilmes. Toká dideláJ. Kabelkos pasitikëjimà kaip latviøkalbos mokovas ágijo A. Sabaliaus-kas, kad jam teko net recenzuoti sa-vo buvusio dëstytojo atliktus VilioLacio ir Andrejaus Upyèio verti-mus. Pats J. Kabelka leidykloje pra-ðydavo, kad A. Sabaliauskui bûtøduota recenzuoti.

Anûkë propaguojasenelio vardà

Minint J. Kabelkos 85-øjø gimi-mo metiniø sukaktá þurnale Suvalki-ja, buvo iðspausdintas A. Sabaliaus-ko straipsnis � atsiminimai apieJ. Kabelkà. Straipsná perspausdino

ir Maskvoje leistas lietuviø laikraðtë-lis. Ðis epizodas turëjo ir savo prie-ðistoræ.

Kartà A. Sabaliauskas sutikoJ. Kabelkà, teiraujasi, kas naujo, ge-ro. Tai, matai, sûnus vedë. � Tai kà ve-dë, kas marti? J. Kabelka pagalvojo,pagalvojo ir sako: Nina Antonova iðMaskvos. Bet, þinai, lietuviðkai kalba,labai gero bûdo, jos motina geologë,tai ant sienos turi pasikabinæ persiðkàkilimà. Þodþiu, visai neblogai.

Vëliau J. Kabelkos anûkë, sû-naus ir marèios Ninos duktë, Mask-voje studijavo geografijà, vasaromisbuvodavo Lietuvoje ir savo diplomi-niam darbui pasirinko su Lietuva su-sijusià temà. Paskutinis dalykas, ra-ðytas J. Kabelkos ranka, buvo1986 m. kalëdinis ir naujametinissveikinimas anûkei. Gruodþio 26 d.J. Kabelka mirë.

Tai ðtai J. Kabelkos anûkë A. Sa-baliausko straipsná ið þurnalo Suval-kija su savo paèios priedu ir iðspaus-dino Maskvos lietuviø laikraðtyje.A. Sabaliauskui buvojant Maskvoje,jam buvo áteiktas tas laikraðtëlis sujo straipsniu apie savo mokytojà,dëstytojà ir kolegà J. Kabelkà. Buvo

labai miela, kad tas straipsnis pasie-kë net Maskvà.

Jo dëka prûsø kalbosatðvaitas pateko á

�Þodynà�Apie J. Kabelkà, kaip leksikogra-

fà, kalbëjo, prisiminimus paþadinoprof. Vytautas Vitkauskas. Þodyni-ninkams kone kas dienà tenka naudo-tis J. Kabelkos knygomis, ið jø moky-tis, jomis remtis. Patikimas ðaltinis,norint vienà ar kità dalykà pasitikrin-ti. Ypaè, jeigu tai siejasi su latviø arK. Donelaièio kalba. Tokie J. Kabel-kos veikalai kaip Kristijono Donelai-èio raðtø leksika (1964 m.), vadovëlisLatviø kalba (1975 m.), Latviø-lietu-viø kalbos þodynas (su J. Balkevièiu-mi, 1977 m.) iðliks ir kalbininkamstarnaus dar daug metø, nes tai labaiatsakingai parengtos knygos.

Apie 1952�1953 m. J. Kabelkaëmësi leksikografinio mokslinio dar-bo, kai jam teko dirbti Minties leidyk-loje. Leidykloje dirbo 1948�1965 m.,nuo 1957 m. buvo vyriausiojo redak-toriaus pavaduotojas. Buvo ir Lietu-viø kalbos þodyno (3�6 t.) redakcinëskolegijos narys. Kalbininkams ypaèsvarbus jo darbas � Kristijono Done-laièio raðtø leksika, nes kiekvienas di-dþiojo poeto sakinys patenka á didájáLietuviø kalbos þodynà. Todël tenkakiekvienà þodá transponuoti, ávertin-ti. J. Kabelkos knygose buvo galimarasti tokio darbo gaires. Buvo labaireiklus ir kruopðtus tyrinëtojas. Kaiptvirtina V. Vitkauskas, J. Kabelka yrapraleidæs tik vienà K. Donelaièio þo-

dá � tai þodis manding.Á K. Donelaièio raðtus J. Kabel-

ka paþvelgë savo tarmës poþiûriu irdar kaþkokiu kitokiu poþiûriu, kurá,pasak V. Vitkausko, galima tik atsek-ti ið kai kuriø kalbos reiðkiniø, kurietarmëms bûdingi nuo Zietelos, einaper dzûkø pakraðtá, iki Pajevonio,Kybartø, iki pat K. Donelaièio laikaisgyventø lietuvininkø þemiø, iki jûros.Ko gero, tai kalbininkø neiðtirti da-lykai. V. Vitkausko manymu, tai at-sispindi tokiose þodþiø formose kaipsakysu, darysu, eisu.

Kitas svarbus klausimas: atgaivin-ti iðvirtimas á atgaivyti (priesagos -intiá -yti). J. Kabelkos knygoje palikta at-gaivyt, atmyt, budyt, kibyt. Visur taspats vartojimo kelias: Zietela, Dzûki-jos pakraðtys, Suvalkija, þemaièiai dû-ninkai iki pat Vievirþënø. Leksikog-rafiðkai visa tai pateikta Lietuviø kal-bos þodyne, nors pirmuose tomuoseto ir nëra. Vëlesniuose Þodyno to-muose tai jau padaryta pagal J. Ka-belkà, nors iki tol daþniausiai -yti bû-davo literatûrinama á -inti. Apskritaiðio kalbininko tyrinëtas ir perteiktastam tikras prûsø tarmës atðvaitas visdëlto pateko á Lietuviø kalbos þodynà.

Uþsispyrimo vertë

Kartu V. Vitkauskas apgailesta-vo, kad Prûsø Lietuvà beveiki visaiuþmirðome: jokiame dialektologijosar kokiame kitame lingvistiniame þe-mëlapyje Prûsø Lietuvos neranda-me, iðskyrus nebent Antano Salio þe-mëlapá. Sovietmeèiu to neleido po-litika. Galima tik dþiaugtis, kad to-kios aukðtos kvalifikacijos baltistaskaip J. Kabelka uþsispyrusiai darëdaug kà savaip, kitaip negu tuo me-tu buvo áprasta. Ir ðiandien tai tamtikra kalbotyros máslë, verta nuodug-nesnio tyrinëjimo. Ðio darbo ëmæsityrinëtojai, matyt, turës eiti ir J. Ka-

belkos jau ðiek tiek pramintu taku.J. Kabelkos su J. Balkevièiumi

paraðytas Latviø-lietuviø kalbos þody-nas daugeliui kalbininkø ir þodyni-ninkø taip pat ilgà laikà buvo paran-kinë knyga. Ir ðiais laikais pagal ðáÞodynà tenka pasitikrinti þodþiø kil-mæ ir kitus dalykus. Sudarytojai su-gebëjo á Þodynà áterpti ir gana retøþodþiø.

Pasak V. Vitkausko, J. Kabelkosindëlis á kalbos mokslà yra labai sva-rus, o jo knygos pasitarnaus dar nevienai kalbininkø kartai.

Bus daugiau

Gediminas Zemlickas

LIETUVOS ÞEMËSÛKIO UNIVERSITETAS

skelbia konkursà etatinëms vietoms uþimti:

Agronomijos fakultete:Augalininkystës ir gyvulininkystës katedroje � docento (1,5 etato, ið

jo 0,5 etato � Gyvulininkystës sekcijoje);Dirvotyros ir agrochemijos katedroje � docento (1 etatas);Sodininkystës ir darþininkystës katedroje � docento (1 etatas);Þemdirbystës katedroje � profesoriaus (0,5 etato), docento (2 etatai).

Ekonomikos ir vadybos fakultete:Administravimo ir kaimo plëtros katedroje � docento (1 etatas), lek-

toriaus (1 etatas), asistento (1 etatas);Ekonomikos katedroje � docento (1 etatas), asistento (1 etatas);Verslo vadybos katedroje � lektoriaus (1 etatas).

Miðkø fakultete:Miðkotvarkos katedroje � lektoriaus (0,5 etato).

Vandens ûkio ir þemëtvarkos fakultete:Hidrotechnikos katedroje � lektoriaus (0,5 etato);Statybiniø konstrukcijø katedroje � lektoriaus (1 etatas).

Þemës ûkio inþinerijos fakultete:Agroenergetikos katedroje � docento (1 etatas);Profesinës saugos ir inþinerijos vadybos katedroje � docento (1 etatas).

Aplinkos institute:Chemijos katedroje � docento (1 etatas).

Kaimo kultûros institute:Kûno kultûros katedroje � lektoriaus (1 etatas), asistento (1 etatas);Profesinës pedagogikos ir psichologijos katedroje � docento (1 eta-

tas), lektoriaus (0,5 etato).

Praðymus dalyvauti konkurse pateikti Rektoriaus vardu per mënesá nuopaskelbimo dienos adresu: LÞÛU Personalo skyrius (c. r. 235 kab.), Stu-dentø g. 11, LT-53361 Akademija, Kauno raj. Kartu su praðymu pateikiamitokie dokumentai: diplomø kopijos, CV, paskutiniø 5 metø moksliniø ir me-todiniø darbø sàraðai. Informacija teikiama tel.: (8 ~ 37) 75 22 22.

Rektorius

HIGIENOSINSTITUTAS

skelbia konkursà ðioms pareigoms uþimti:

Visuomenës sveikatos tyrimø skyriuje:vyresniojo mokslo darbuotojo (0,5 etato), specialisto (1,0 etatas),

specialisto (0,5 etato), specialisto (0,5 etato).

Darbo medicinos centro Profesiniø ligø registre:specialisto (0,5 etato).

Ekologinës medicinos centro Sveikatos tyrimø skyriuje:specialisto (1,0 etatas).

Ekspertizës ir informacijos skyriuje:vyresniojo mokslo darbuotojo (1,0 etatas), specialisto (0,5 etato).

Cheminiø veiksniø tyrimo laboratorijoje:vyresniojo mokslo darbuotojo (1,0 etatas), specialisto (1,0 etatas),

specialisto (1,0 etatas), specialisto (0,5 etato).

Pretendentai pateikia: praðymà, iðsilavinimà liudijantá dokumentà, kva-lifikacijos këlimo paþymëjimus (pretenduojantys á mokslo vietas � 5 me-tø straipsniø publikacijas), gyvenimo apraðymà.

Dokumentai priimami 14 kalendoriniø dienø po konkurso paskelbi-mo spaudoje adresu: Didþioji g. 22, Vilnius, tel.: (8 ~ 5) 262 45 83.

Higienos instituto direktorius Julius Kalibatas

AMÞININKØ AKIMIS

Ádëmûs prof. Vytauto Vitkausko klausytojai � profesoriai Juozapas Girdzijauskas, Zigmas Zinkevièius ir Vytautas Ambrazas

8 2005 m. kovo 24 d. Nr. 6 (318)

Kad Lietuvos vardas skambëtølyèiø santykio ir tarpusavio ryðiø dina-mikos tendencijos konkreèiomis gyve-nimo sàlygomis. Autoriai tyrë buvu-sios TSRS ir pavieniø jos regionø te-ritorijos drugiø faunà (Cryptinae poðei-mio ichneumonidø beveik 1000 rûðiøir Phycitidae ðeimos 200 rûðiø). Iðtirtair Lietuvos drugiø daugiau kaip 4tûkst. rûðiø, jø trofiniai ryðiai. Tai su-teikë galimybæ geriau suprasti vabz-dþiø biocenotinius ryðius, populiacijøgausumo tarpekosisteminius poky-èius, suvokti, kaip biocenotiniai poky-èiai atsispindi vabzdþiø individø vidi-niuose procesuose. Iðplëtota naujatyrimø kryptis, kuri teikia naujà su-pratimà apie gamtiniø sistemø funk-cionavimà. Remiantis daugiameèiaisstebëjimais, sukurtas netiesiniø dife-renciniø lygèiø sistemos matematinismodelis, kuris teoriðkai pagrindþiastebësenos duomenis, padeda tyrinëtisistemas, sudaranèias ðeimininko irparazito sàveikà.

Entomofaunos ir augalijos iðtekliøbei jø ryðiø analizë, taip pat ekosiste-mø ir jø intarpø ávairovës bei papliti-mo tyrimai leido sukurti bioávairovësir gamtiniø sistemø struktûros vertini-mo biologinius pagrindus.

Vienas ðio darbo autoriø � V. A. Jo-naitis yra 5 knygø, 2 broðiûrø ir 117 ávai-riø kitø moksliniø darbø autorius ar-ba bendraautoris, 15 moksliniø eks-pedicijø dalyvis. Turi sukaupæs per2 tûkst. rûðiø ichneumonidø kolekcijàið ávairiø Palearkties regionø.

Kitas autorius � P. Ivinskis yra Lie-tuvos drugiø katalogo sudarytojas,9 kolektyviniø leidiniø bendraautoris.Paskelbë daugiau kaip 150 moksliniøstraipsniø ir praneðimø teziø. Apraðënaujø mokslui drugiø rûðiø ið Viduri-nës Azijos, Mongolijos. Turi surinkæsdidþiausià Lietuvoje drugiø bûrio ko-lekcijà. Jo vardu pavadinta viena dru-giø gentis ir penkios rûðys, taip pat vie-na dvisparniø rûðis.

Produktyviausio miðkoformavimo teorija

Darbø ciklas Produktyviausio mið-ko teorijos sukûrimas ir jos taikymaskraðto ekologinio tvarumo didinimui(1972�2002 m.) pelnë 2004 m. Lietu-vos mokslo premijà. Jo autoriai � Le-onardas Kairiûkðtis ir Remigijus Ozo-linèius ið Lietuvos miðkø instituto irAntanas Juodvalkis, dirbantis Lietu-vos þemës ûkio universitete.

XX a. antroji pusë miðkininkys-tës mokslui iðkëlë reikalavimà � su-kurti naujà teorijà, kurios taikymasuþtikrintø kuo didþiausià ûkinio mið-ko produktyvumà jo auginimo cikle,sustiprintø miðko kaip anglies kau-pëjo funkcijà ir iðsaugotø miðko eko-sistemø tvarumà. Kuriant produkty-viausio miðko formavimo teorijà bu-vo árengta daugiau kaip 500 stacio-nariø ir per 1000 laikinø tyrimo ob-jektø visø pagrindiniø rûðiø medy-nuose. Juose buvo atliekami ávairûstyrimai (biometriniai, aktinometri-niai, fiziologiniai, morfologiniai irt. t.). Atskleistas naujas biologinisdësnis, kurá autoriai pavadino me-dþiø streso efektu cenozës susidary-mo proceso metu. Rasta kritinë me-dþiø lajø suartëjimo riba, kai jà pa-siekæ medþiai patiria tarpusavio sà-veikos stresà. Atskleisti medþiø savi-regulos dësningumai medyne. Rastimedþiø tûrio prieaugio didinimo ga-limumai moduliuojant Saulës ener-gijos patekimà, optimizuojant medy-nø tankumà, jø klasinæ struktûrà, la-jø sanklotos laipsná.

Bendradarbiaujant su uþsienio ty-rinëtojais apibendrinta dendrochro-nologijos metodologija, atskleistas su-

perilgalaikis (176 ir 698 metø)klimato cikliðkumas, parengti

bûdai klimato pokyèiø panaudojimuimiðkø ûkyje ir medþiø bûklës indika-cijai stebësenoje. Pagal visus ðiuos dës-nius sukurta produktyviausio miðkoteorija ir miðkø bûklës regioninës ste-bësenos pagrindai.

Ádiegtieji produktyviausiø medynømodeliai-etalonai, jø formavimo pro-gramos padëjo akivaizdþiai padidintimedynø tûrá miðkuose (nuo 198 mln. m3

1973 m. iki 384 mln. m3 2001 m.). Tai pa-veikë ir CO2 balansà Lietuvoje, didinokraðto ekosistemos apsivalymo nuo ant-ropogeninës tarðos pajëgumà, ekologi-ná tvarumà.

Premijai pateiktø darbø ciklà su-daro 7 monografijos (3 su kitais auto-riais), apie 400 straipsniø, 3 iðradimøliudijimai ir gausybë praktiðkø reko-mendacijø ir nuostatø miðkø ugdymo,

dendrochronologiniø metodø taiky-mo, miðkø bûklës vertinimo Lietuvo-je klausimais. Atliekant ðiuos darbus,Lietuvoje apginti 3 mokslø daktaro(dabar � habil. dr.) ir daugiau kaip20 mokslø kandidato (dabar � dakta-ro) disertacijø.

Pleèiantis Lietuvos istorijoshorizontà

Humanitariniø ir socialiniø moks-lø srityje moksliniu produktyvumu,puikiais Lietuvos istorijos tyrinëjimodarbais stebina prof. Meèislovas Juèas,kuriam Lietuvos mokslo premija skir-ta uþ darbø ciklà Lietuvos DidþiosiosKunigaikðtystës valstybingumo ir lietuviøpolitinës tautos tapatumo problemos(1999�2003 m.).

Iki 1996 m., kai pasirodë pro-fesoriaus darbø bibliografinë rodyklë,M. Juèas buvo paraðæs 6 monografijas,paskelbæs daugiau kaip 300 moksliniøstraipsniø. Per 8 pastaruosius metusmokslininkas prie savo darbø lobynopridëjo dar 4 solidþias monografijasir kone tris deðimtis straipsniø. Be-je, ðias knygas iðleido per 5 pastaruo-sius metus. 1999 m. pasirodë M. Ju-èo Þalgirio mûðis (leidykla Baltos lan-kos). Tai iðplëtotas ir papildytas ket-virtasis ðios studijos leidimas (nuo1959 m.). Be ðio veikalo jau neapsi-eis ir kitø ðaliø 1410 m. Þalgirio mû-ðio problematikos tyrinëtojai, nes ðisdarbas grindþiamas giliu pirminiøðaltiniø tyrimais, áþvalgia jø kritika irinterpretacija.

2000 m. Aidø leidykloje pasirodëM. Juèo monografija Lietuvos ir Len-kijos unija (XIV a. vid.�XIX a. pr.) Kny-gà Andþëjus Firevièius (Andrzej Fire-wicz) iðverstë á lenkø kalbà, o Europosedukacijos centras Torûnëje iðleidopavadinimu Unia polsko-litewska. Stu-dijà palankiai ávertino þymiausi Lietu-vos ir Lenkijos istorikai.

2000 m. iðleista M. Juèo knygaKrikðèionybës kelias á Lietuvà. Etapai irproblemos (leidykla Baltos lankos). Taiilgameèiø tyrinëjimø ir apibendrinimøvaisius, fundamentalus veikalas. Iðleis-ta kaip Lietuvos tûkstantmeèio pro-gramos parodos Krikðèionybë Lietuvosmene knyga, ji tapo ir savotiðku kelro-dþiu parodos rengëjams, taip pat irlankytojams.

2002 m. iðspausdinta istoriko stu-dija Lietuvos metraðèiai ir kronikos (lei-dykla Aidai). Tai gerokai papildyta irpataisyta 1968 m. pasirodþiusios stu-dijos Lietuvos metraðèiai nauja inter-pretacija.

Profesoriaus M. Juèo darbai � la-

bai svarus indëlis á Lietuvos istorijostyrinëjimus. Jis kelia tarptautiná Lietu-vos istorijos mokslo autoritetà. Paga-liau tai árodymas, kad kitàmet 80-me-tá minësiantis istorikas iðgyvena vienàproduktyviausiø savo visados labai sà-þiningos veiklos etapø. To árodymas �jam skirtoji Lietuvos mokslo premija.

Ariantis plaèiàliteratûrologijos vagà

Ðiø metø liepos mënesá 70-metáminësiantis literatûrologas prof. Juo-zapas Girdzijauskas taip pat yra pla-èios ir ávairiapusës mokslinës veiklospavyzdys. Jo mokslinës veiklos sritys:eilëtyros, literatûrologinës terminolo-gijos, lietuviø literatûros istoriografi-jos tyrinëjimai. Profesoriaus darbø cik-las Lituanistinës literatûrologijos raidospjûvis: eilëtyra ir istoriografija (1966�2001 m.) ávertintas 2004 m. Lietuvosmokslo premija.

Per 20 tûkst. vien XX a. paraðytø ei-lëraðèiø, ikimaironinio ir tautinio iðsi-vaduojamojo judëjimo laikø poezija ið-analizuota ir susisteminta fundamenta-liose J. Girdzijausko studijose Lietuviøeilëdara: silabinës-toninës sistemos susi-formavimas (1966 m.) bei Lietuviø eilë-dara: XX amþius (1979 m.) ir keliasde-ðimtyje moksliniø straipsniø.

Vëlesnëse J. Girdzijausko pastan-gose � apibendrinantys lituanistiniai is-toriografijos darbai. Lietuviø poetikospradmenys � tai 1985 m. parengtas lie-tuviðkosios raðtijos pradininkø ir puo-selëtojø tekstø rinkinys. Jame ádëta irprofesoriaus studija Lietuviø XVII�XIX a. poetikos rûpesèiai, kurioje nag-rinëjamos poetinës kalbos sàsajos sukultûra, tautos psichologija, filosofijosdoktrinomis. J. Girdzijauskas parengëXIX a. poeto Valerijono AþukalnioRaðtus lietuviðkus, sutvarkë ir iðleidoprof. Jurgio Lebedþio literatûrologinápalikimà, parengë spaudai K. Milkaus,H. Radausko, S. Stanevièiaus ir kitøraðytojø raðtø rinkinius.

2001 m. Lietuviø literatûros irtautosakos institutas iðleido prof.J. Girdzijausko etapiná akademiná vei-kalà Lietuviø literatûros istorija. XIXamþius. Tai iðskirtinis lietuviø literatû-ros istoriografijos reiðkinys, palygina-mas su Europoje pirmaujanèiø huma-nitariniø tyrinëjimø srityje valstybiø at-liktais tokio pobûdþio darbais. J. Gir-dzijauskas yra ðio veikalo koncepcijoskûrëjas, vyriausiasis redaktorius irsvarbiausias autorius, paraðæs pusæknygos tekstø, t. y. apie 450 puslapiø.Ðiame veikale profesorius moderni-zuoja literatûros istorijos traktuotæ.

Atkelta ið 1 p.

Virg

inijo

s Va

luck

ienë

s nu

otra

ukos

Alergologë prof. Rûta Dubakienë priima bendradarbiø ir artimøjø sveikinimus bei gëles

2004 m. Lietuvos mokslo premijos laureatai su Lietuvos Respublikos Ministru Pirmininku Algirdu Mykolu Brazausku ir Lietuvos mokslo premijø komiteto nariais

Fizikui Gintarui Valiuliui diplomà áteikia LR ðvietimo ir mokslo ministrasRemigijus Motuzas, LR Ministras Pirmininkas Algirdas Mykolas Brazauskasir Lietuvos mokslo premijø komiteto pirmininkas prof. Kæstutis Makariûnas

PRIPAÞINIMAS

2005 m. kovo 24 d. Nr. 6 (318) 9

Lietuviø literatûros istorijos modelápateikia kaip modernià ir naujausiusEuropos humanitariniø mokslø meto-dus ir poþiûrius ásisavinanèià lituanis-tinæ literatûrologijà.

Visas gyvenimas skirtassakralinës architektûros

tyrinëjimams

Lietuvos sakralinës architektûros ty-rimai (1957�2003 m.) � tai prof. AlgësReginos Jankevièienës viso gyvenimotyrinëjimø rezultatas, kuris ávertintasaukðèiausiu mokslinës bendruomenësapdovanojimu � 2004 m. Lietuvosmokslo premija.

Darbo esmæ sudaro studijos apiemedines baþnyèias, koplyèias ir varpi-nes, gotikines baþnyèias, neogotikinesir neoromantines baþnyèias bei kitøkonfesijø sakraliniø pastatø architek-tûrà. Profesorë pirmoji atliko tokioplataus masto sakralinës architektûrostyrimus. Apie Lietuvos sakralinæ ar-chitektûrà tyrinëtoja paskelbë 75mokslinius darbus, ið jø 11 knygø (6 subendraautoriais). Atliko apie 600 ob-jektø natûros tyrimus, dokumentinæ irfotografinæ fiksacijà. Lietuvos, Lenki-jos, buvusios TSRS ir daugelio baþny-èiø archyvuose surinko vertingø duo-menø apie tiriamus pastatus. Paraðëper 160 baþnyèiø istorijos ir architek-tûros studijø. Parengë apibendrintasmokslines studijas, kuriose iðtyrë ávai-riø sakraliniø pastatø architektûrosraidà, atskleidë jø savitumà ir sàsajassu kitø Europos kraðtø pastatais.

Darbðèiosios tyrinëtojos darbaiapie sakralinæ architektûrà þinomiLenkijoje, Vokietijoje, Rusijoje, Balta-rusijoje, jie cituojami ir kitø ðaliømokslininkø, yra svarbûs Lietuvos ar-chitektûros paveldà integruojant á pa-

saulio kultûrà. Neámanoma ásivaiz-duoti Lietuvos architektûros istorijosbe prof. A. R. Jankevièienës darbø.Paminklosaugos ir paminklotvarkosveikloje profesorës tyrinëjimai yra ne-ákainojamos vertës.

Siekiant ðvarios gamybos

Technologijos moksluose iðskirtasir Mokslo premija apdovanotas prof.Jurgio Kazimiero Staniðkio darbø cik-las Prevenciniø aplinkos apsaugos stra-tegijø iðvystymas ir diegimas Lietuvospramonëje (1991�2003 m.).

J. K. Staniðkio vadovaujamas Kau-no technologijos universiteto Aplin-kos inþinerijos institutas, panaudo-damas sistemø teorijos ir prevencijosprincipus, plëtojo sisteminius metodusaplinkos apsaugos problemoms spræs-ti, taikant prevencijos priemones.

Dar 1992 m. pirmasis Lietuvojeir vienas pirmøjø Vidurio EuropojeJ. K. Staniðkis pradëjo vykdyti ðvares-nës gamybos/tarðos prevencijos strate-gijà ir diegti ðalies pramonëje. Pirma-jame ðvaresnës gamybos projekte Lie-tuvoje dalyvauti buvo pakviestos 8 la-biausiai aplinkà terðusios Kauno ámo-nës. Projektas buvo atliekamas kartusu Lundo universitetu (Ðvedija) ir Ren-Dan AS (Danija). Remiant Pasaulioaplinkos centrui (JAV), J. K. Staniðkissavo vadovaujamame Aplinkos inþi-nerijos institute ákûrë Tarðos preven-cijos centrà. Jame atliktas didelis dar-bas sisteminiu poþiûriu plëtojo ðvares-nës gamybos/tarðos prevencijos meto-dà ir ádiegiant já Lietuvos ámonëse.Daugiau kaip 60 ðalies ámoniø pritaikëðvaresnës gamybos diegimo galimybiøávertinimo sistemà. Kaunieèiø ir Èeki-jos tarðos prevencijos centrà Ekono-minio bendradarbiavimo ir plëtros or-

ganizacija (OECD) pripaþino geriau-siais ðios srities centrais Vidurio ir Ry-tø Europoje. J. K. Staniðkis tapoOECD bei JT organizacijø (UNEP,UNIDO, UNDP, UNECE) ekspertuprevenciniø aplinkos apsaugos strate-gijø klausimais.

Ðiaurës ðaliø aplinkos apsaugos fi-nansø korporacija (Nordic Environ-ment Finance Corporation � NEF-CO), remdamasi prof. J. K. Staniðkioiniciatyvomis, 1998 m. ásteigë lengva-tinæ kreditinæ linijà Baltijos ðaliø pre-vencinëms inovacijoms diegti. Lietu-voje ðià veiklà vykdo profesoriaus va-dovaujamas Institutas. Dël to 35 Lie-tuvos ámoniø prevencinës ðvaresnësgamybos inovacijos gavo lengvatiniuskreditus ir buvo sëkmingai ádiegtos.1991�2003 m. 69 Lietuvos ámonëseádiegta 141 inovacija, kuriø investici-jos sudarë daugiau kaip 57 mln., o jømetinis ekonominis efektas � per 33mln. litø.

J. K. Staniðkio iðplëtota prevenci-në ðvaresnës gamybos identifikavimo,ávertinimo ir finansavimo metodikapripaþinta kaip viena veiksmingiausiøpasaulyje ir diegiama kai kuriose Af-rikos, Pietryèiø Azijos, CentrinësAmerikos, Vidurio ir Rytø Europosðalyse. Profesoriaus su kolegomis pa-raðytoji knyga Ðvaresnës gamybos kon-cepcija ir jos taikymas iðversta á anglø,rusø, ispanø, vietnamieèiø ir kinø kal-bas. J. K. Staniðkis nuo 1991 iki 2003m. koordinavo arba vadovavo 56 tarp-tautiniams projektams ar progra-moms strategijø plëtros ir diegimoklausimais.

Kad maistas bûtø sveikasir skanus

Prof. Petras Rimantas Venskuto-nis � Mokslo premijos laureatas uþdarbø ciklà Natûraliø maisto priedø irkitø biologiðkai vertingø maistiniø me-dþiagø iðskyrimo, perdirbimo ir panau-dojimo technologijø kûrimas ir tyrimai(1982�2003 m.).

Darbo autorius � daugelio tarp-tautiniø moksliniø projektø koordina-torius, nuolatinis EK FP5 programosekspertas. Premijai gauti pristatomàdarbà sudaro apie 190 straipsniø, 38 iðjø skelbti tarptautiniuose Mokslinësinformacijos instituto (ISI) sàraðuoseesanèiuose þurnaluose, 7 iðradimai irvienas Lietuvos Respublikos patentas.

Premijai pristatytos tematikosdarbai susieti ta paèia maisto moksloir technologijø tematika. Pirmoji da-lis skirta pieniðkos prigimties biologið-kai vertingø maisto medþiagø kûrimuiir tyrimui. Tai daugiausia ið ðalutiniøpieno produktø � varðkës ir sûriø iðrû-gø, baltymø iðrûgø koncentratø, sau-sø pasukø ir kt. kuriami maisto ingre-

kiekvieno atskiro gleþno medelio.Kas jau kas, o miðkininkas visada la-bai gerai suvokia gyvenimo realybæ,organiðkos raidos svarbà, jam nerei-kia aiðkinti skirtumo tarp filosofijosteiginiø idealybës ir kasdienio prak-tiðko gyvenimo keliamø reikalavimø.

Tarp akademiniø senienøir naujienø

Universitete vairas pereina á ge-ras rankas, � sveikinimo kalboje tei-gë Lietuvos þemës ûkio universitetoTarybos pirmininkas, ðio Universite-to garbës daktaras prof. KæstutisKriðèiûnas, nepamirðæs paminëti irbuvusio rektoriaus A. Kustos nuo-pelnø. O Tarybos pirmininko linkë-jimas naujajam rektoriui buvo labaipaprastas: duok Dieve, jëgø ágyven-dinti visas tas mintis, kurias rektoriuspaskelbë savo inauguracinëje pra-kalboje. Palinkëjime nuskambëjo irdar viena mintis: rasti balansà, nepri-siriðant vien tik prie akademiniø se-nienø, bet siekti ir akademiniø nau-jienø. Suvokus, kad jau laikas skatin-ti pokyèius, bûti agresyviai inovaty-viam rektoriui.

Daug puikiø linkëjimø tà pakiliàsavo gyvenimo valandà iðgirdo rek-torius R. Deltuva. Visus juos su-glausti á vienà ar kelis sakinius bûtøsunku, gal ir neámanoma. Vis dëltoryþtamës perteikti tarsi visø tø gerøpalinkëjimø iðvestinæ: Te Universite-to medis visados þaliuoja.

Palinkëkime naujajam rektoriuikuo geriausios kloties, rûpinantismiðku, nepamirðti ir kiekvieno atski-ro medþio.

Margiris Daumantas

Te Universitetomedis visados

þaliuojaAtkelta ið 5 p.

dientai pirmiausia duonos, pyrago ga-miniø mitybinei vertei praturtinti, ma-jonezo ir kitø dispersiðkø maisto gami-niø technologijoms tobulinti. Sukurtivertingi priedai ið pieniðkos kilmës ið-rûgø. Tai ir reguliuojama natûraliøaromatiniø junginiø biosintezë, pa-naudojant natûralius ir biologiðkai ver-tingus mikroorganizmø fermentus. P.R. Venskutonis tiria natûralioms me-dþiagoms panaudojamas augalinës kil-mës þaliavas. Vienas svarbiausiø natû-raliø maisto priedø ðaltinis yra priesko-niniai, aromatiniai ir vaistiniai augalai.Svarbûs Lietuvoje auginamø aromati-niø ir prieskoniniø augalø eterinio alie-jaus ir ekstraktø sudëties tyrimai � su-dëties þinojimas yra natûraliø aroma-tizatoriø kûrimo pagrindas. Tiriamiveiksmingi prieskoniø ir aromatiniø au-galø sterilizavimo procesai, lakiøjø jun-giniø iðsiskyrimo ið aromatinës þaliavosir perdirbtø produktø, kuriamos ðiossrities naujos technologijos. Autoriausdarbai yra novatoriðki turi didelæ moks-linæ ir technologinæ vertæ.

Daug darbø skirta natûraliø an-tioksidantø tyrimams. Paminësimenovatoriðkø praktiniu ir fundamen-tiniu poþiûriu darbø serijà, skirtà au-galø ekstrahavimui anglies dioksidøsuperkrizinëmis ir subkrizinëmis sà-lygomis. Tai aukðtøjø technologijøsritis. Natûraliø konservantø taiky-mo technologijø kûrimas � taip patreikðminga ir logiðka ankðèiau apra-ðytø darbø sekos dalis.

P. R. Venskutonis � ðiø darbø pra-dininkas Lietuvoje. Jis iðplëtojo natûra-liø priedø ir kitø biologiðkai vertingømaistiniø medþiagø technologijø tyri-mus, kurie taikomi, pavyzdþiui, ABStumbras ekstrakcijos ceche, TÛB Më-ta ekstraktø ir eteriniø aliejø gamyboje.Iðtirtos medþiagos ir jø panaudojimotechnologijos gali bûti taikomos funkci-niø maisto produktø ir maisto papildøgamyboje. Ðie rezultatai pripaþinti tarp-tautiniu mastu, reikðmingi praktine irfundamentinio mokslo prasme.

Bus daugiau

Graþvydas KantvydasPirmieji áspûdþiai po mokslo premijø áteikimo

Lietuvos miðkø instituto direktorius prof. Remigijus Ozolinèius su þmona Gina

Kasmet pasirodo po naujà prancû-zø kalba leidþiamo þurnalo Cahiers Li-tuaniens numeris. Jis pradëtas leisti2000 m., tad 2004 m. baigiantis galëjo-me pasidþiaugti penktuoju numeriu.Þurnalo leidëjas � Elzaso ir Lietuvosasociacija, o lëðø skiria Paryþiaus Robe-ro Ðumano fondas bei kiti rëmëjai. Ðiuometu tai vienintelis Lietuvai skirtas þur-nalas prancûzø kalba, kuriame spaus-dinami ávairaus pobûdþio straipsniaiapie Lietuvos istorijà, kultûrà, literatû-rà, menà ir kalbotyrà.

Penktasis þurnalo numeris prade-damas sovietmeèio istorijai skirtustraipsniu apie 1972 m. Lietuvà sukrë-tusá faktà: Romo Kalantos susidegini-mà, protestuojant prieð sovietinæ oku-pacijà, ir po to Kaune ásiplieskusius ávy-kius. Straipsnio autorë � Lietuvos gy-ventojø genocido ir rezistencijos tyrimøcentro darbuotoja Birutë Burauskaitë.

Apie knygneðiø þygdarbá raðoKarolina Paliulis, knygynø Vilniuje irPanevëþyje savininkë. PrisimintasXVIII a. botanikas Þanas Emanue-lis Þiliberas (Jean-Emmanuel Gili-bert) ir jo 1784 m. tekstas apie Lie-tuvos miðkus. Straipsnio áþangoje pa-teikiami Nacionalinio gamtos istori-jos muziejaus Paryþiuje kuratoriausPiotro Daðkievièiaus (Daszkiewicz)paaiðkinimai ir komentarai.

Kultûrai skirtoje þurnalo dalyje

Prancûzø skaitytojams �apie Lietuvà

pristatomas Lietuvos kryþdirbystësmenas, kurá analizuoja etnografijosmokslø daktarë Alë Poèiulpaitë. ApieLietuvos kryþius pagal Adomo Varnoalbumà raðo Adomo Mickevièiausuniversiteto Poznanëje darbuotojaJoana Ostaðevska-Novicka (JoannaOstaszewska-Nowicka).

Kalbai ir literatûrai skirtà skyriøpuoðia iki ðiol nespausdintas UgnësKarvelis paðnekesys su Algiu JuliumiGreimu (1917�1992 m.), vykæs kelismënesius prieð semiotiko mirtá.

Þurnalà puoðia geras pustuzinisdailininko Vytauto Valiaus grafikosdarbø bei estampø, taip pat spausdina-ma Kazio Sajos novelë Dviejø karaliøpasaka.

Graþvydas Kantvydas

10 2005 m. kovo 24 d. Nr. 6 (318)

Pradþia 2004 m. Nr. 20, 22,2005 m. Nr 3, 5.

Vilniaus dailës akademijos pro-rektorius studijoms doc. dr. Arû-nas GELÛNAS ðnekuèiuojasi suMokslo Lietuva apie meno ir religi-jø santyká, remdamasis áspûdþiaisið 2004 m. spalá Akademijoje suKornelio universitetu (JAV) su-rengtos bendros to paties pavadi-nimo tarptautinës konferencijos.

Klaidþiø klystkeliødaugëja

Vargu ar kam kiltø noras tapatin-ti religijà su religinëmis institucijomis.Ar Jûs èia áþvelgiate problemà?

Kaip jau minëjau, þmogui natûra-lu suteikti savo patirèiai kultûrinæ for-mà, kad ir kokia ta patirtis bûtø. Kaiávairiø apklausø metu þmonës klau-siami, ar jie pasitiki Baþnyèia, juk jøneklausiama, ar jie pasitiki JëzumiKristumi. Tai bûtø visai kitas klausi-mas. Bent jau krikðèioniðkoje kultû-roje Baþnyèia yra ta institucija, perkurià sklinda sakramentai, o pats josásteigimas �legalizuotas� Ðventraðty-je. Bet, þinoma, èia esama ir dideliopavojaus, nes sakralumo iðgyvenimutarsi turi pasirûpinti kaþkas kitas, spe-cialistas. O kaipgi tuomet þmogausðirdis, kuri, pasak Fiodoro Dostojev-skio yra ta vieta, kurioje vyksta kovatarp Dievo ir velnio? Manau, kad jinepasiekiama në vienam �specialis-tui�. Pats þmogus turëtø nuspræsti,kokia bus tos kovos baigtis. Man pa-tiko viena prof. Tomo P. Kasulio min-tis, kurià jis iðsakë, kai mes po kon-ferencijos kalbëjomës apie menà, re-ligijà, filosofijà ir daugelá kitø dalykø.Jis pastebëjo, kad meno, religijos ir fi-losofijos kelyje yra atsiradusiø klai-dþiø klystkeliø, keliamos ne tos pro-blemos, kurias reikëtø spræsti. Taèiausvarstydami ðias problemas neturëtu-me painioti nesupainiojamø dalykø,teigë T. P. Kasulis, ir su vandeniu ið vo-nios iðpilti ir kûdikio. Tas neðvarusvanduo gal ir yra institucijø biuro-kratizmas bei dogmatizmas, taèiaudvasinis pradas, kuris yra þmoguje,dvasinis alkis, gërio impulsai, sakra-lumo instinktas � nekaltas kûdikis.

Pats þmoniø nepasitenkinimas �mokslu, menu ar ávairaus pobûdþioinstitucijomis, neiðskiriant në religiniøinstitucijø, juk ir teikia vilties, kaddaug kas keisis � bræsta keitimosi ga-limybë. Periodiðkai iðtinkanèios krizësrodo, kad þmonija dar nëra mirusi arvisai iðvësusi.

Þinome pavyzdþiø, kai religinë-se institucijose vykdavo reformos.Prisiminkime Pranciðkaus Asyþieèioreformà. Ne paslaptis, kad Europosvienuolynai buvo virtæ paleistuvystësþidiniais, ir Pranciðkaus Asyþieèiopavyzdþiu matëme asmenybæ, kuriosdëka ávyko didþiulis dvasinis krikð-èionybës atsinaujinimas, esminëdvasinë reforma.

Tai vyksta nuolat. PranciðkausAsyþieèio pavyzdys tëra vienas ið ðim-tø. Kiekvienoje religijoje bûna nuo-puolio, uþdusimo ir atsinaujinimo me-tø. Bûtø kiek skubota teigti, kad gyve-name visiðkai sekuliarizuotame po-stmetafiziniame pasaulyje ir negalio-ja niekas, kas seniau buvo svarbu. Ta-èiau esame tam tikrame ádomiametaðke ir stebime, kas bus toliau. Jau mi-nëtas màstytojas Leðekas Kolakovskis,labai blaivus balsas, teigia, jog nepai-sant Frydricho Nyèës iðtarmës Dievasmirë!, milijonai þmoniø pasaulyje tvir-tina, kad vis dar girdi Dievo balsà. Visdëlto akivaizdu, kad F. Nyèës mintispagrásta labai jautria áþvalga. Jo gyve-

namu laiku iðsikerojæs scientiz-mas mûsø laikais iðvirto á polin-

ká neretai mokslà prilyginti Dievui: jisiðmokys amþinai gyventi, tegu ir var-tojant vaistus, iðmokys padoriai elgtis,naudojantis psichotechnika.Tai darvienas pavyzdys, kad �sakralumo ins-tinktas� labai gajus: mëginama sudie-vinti jei ne viena, tai kita.

Suvokti �kità�Gráþkime prie konferencijoje �Me-

nas ir pasaulio religijos� dalyvavusioOhajo universiteto prof. T. P. Kasulio.Labai lietuviðkai skambanti pavardë.Gal esama kokio ryðio su Paryþiuje gy-venusiu dailininku Vytautu Kasiuliu?

Ðá klausimà uþdaviau ir paèiamprofesoriui. Apie Vytauto Kasiulioegzistavimà jis neþinojo.

Visi keturi prof. T. P. Kasulio se-neliai buvo lietuviai, taip pat ir abujo tëvai. Taèiau patá bûsimàjá profe-soriø tëvai leido á mokyklà, kuriojedëstoma anglø kalba. Viena ið tëvønuostatø buvo tokia: sûnus turi labaigerai iðmokti anglø kalbà ir kuo grei-èiau pritapti prie amerikietiðkos ap-linkos. Sûnus su kaupu pateisino të-vø lûkesèius: baigë Jeilio (Yale) uni-versitete filosofijà.

Galëtume pasigirti, kad maþø ma-þiausiai du lietuviai yra ðio universi-teto profesoriai � Rimantas Vaiðnys irTomas Venclova, ten yra dëstæs ir poe-tas Josifas Brodskis, literatûros Nobe-lio premijos laureatas.

Taip, tai iðties garbinga mokyk-la. Po Jeilio universiteto T. P. Kasu-lis penkerius metus dirbo Havajøuniversitete, ten paraðë labai já ið-garsinusià knygà Dzen veiksmas, dzen

þmogus (Zen Action, Zen Person). IðHavajø universiteto buvo pakviestasmetams laiko dëstyti á vienà garsiau-siø Amerikoje Harvardo universitetà.

Ðiuo metu T. P. Kasulis dirba di-dþiausiame Amerikoje Ohajo univer-sitete, dësto tris dalykus, susijusius sulyginamàja filosofija, religija ir Japo-nija. Aiðku, èia svarbi budizmo, ðin-toizmo, ðiuolaikinë japonø filosofija,kurià T. P. Kasulis gerai iðmano. Ta-èiau sveèias ne kartà pabrëþë, kad la-bai nenorëtø bûti siejamas vien tik sujaponologija, nes já domina daug pla-tesni klausimai. Jis pasirinko tyrinëtiJaponijà ir tos ðalies þmoniø màsty-senà (budizmà ir ðiuolaikinæ japonøfilosofijà), nes ji labai nepanaði á Va-karø þmoniø màstysenà. Pasak jo, bû-tina tyrinëti ir mëginti suprasti kitàpoþiûrá. Atrodo, kad T. P. Kasuliui taipavyko padaryti, nes jo knygos labaivertinamos ir paèioje Japonijoje.

Pasiremiant intymumoir integralumo teorijaT. P. Kasulis Vilniuje skaitë prane-

ðimà �Meno ir ðventumo santykis: pa-radigmos ir pavyzdþiai� (�The Relationbetween Art and the Sacred: Paradigmsand Instances�). Kuo jis buvo ádomus?

Ðioje konferencijoje T. P. Kasuliopraneðimas buvo pagrindinis, sutei-këme jam 1,5 valandos. Profesoriusádomiai pritaikë savo paties iðplëto-tà intymumo ir integralumo teorijàmeno ir religijø santykiui tyrinëti. In-tegralumo teorija tarsi teigia indivi-dualizmo pradà, èia ir religija, ir me-

nas yra autonomiðkosdisciplinos, tarpusavyjesusijusios per kaþkà ið-oriðka. Jeigu jos atski-riamos, tai ir religija, irmenas egzistuoja tarsipatys sau, be jokiø di-desniø problemø. Inty-mumo teorija teigia,kad religija ir menas su-sijæ glaudþiais ir neatsie-jamais vidiniais ryðiais.Jeigu jos atskiriamos,tai ir religija, ir menasnetenka kaþko ypaèsvarbaus, apie kà kalbë-jome ir ðio mûsø paðne-kesio metu. T. P. Kasulispateikë krikðèionybës,budizmo ir judëjø religi-jos pavyzdþiø. Priminëir kelis pavyzdþius iðprotestantizmo istori-jos, kai asmenybë vienumetu buvo ir religinë, irmeninë persona, kitu

atveju � kai religinë ir visai ne meni-në. T. P. Kasulis plaèiai apþvelgë ávai-rias santykio tarp religijos ir meno for-mas. Beje, viena ið jo knygø ir vadina-si Integralumas ir intymumas. Praneðë-jas pateikë nemaþai konkreèiø pavyz-dþiø, bet sugebëjo iðryðkinti esminesproblemas � vidiniø ir iðoriniø menobei religijos sàsajø skirtingà pobûdá.Ðiuolaikinis þmogus viskà linkæs skirs-tyti: èia fizika, èia estetika, meno vietamuziejuose, religijos � baþnyèioje, oprofesoriaus � universitete.

Antra vertus, ir Vakarø kultûrojebei mûsø ðvietimo sistemoje ðalia ana-lizës ágyvendinamas ir sintezës princi-pas: norime pajusti pasaulio ir jo reið-kiniø integralumà, visumà, gal net in-tymumà, kai kiekvienas esame to pa-saulio vyksmo dalyvis, atsakingas uþjame vykstanèius dalykus. Ar ne taip?

Gal kas nors ir nori pasaulá ma-tyti intymø, bet elgiamës daþniausiaiprieðingai, palengvindami sau ðio pa-saulio ir jame vykstanèiø reiðkiniøsupratimà. Jûsø paminëta proble-ma � vienas didþiausiø ðiuolaikinësðvietimo sistemos �galvos skaus-mø� � kaip iðugdyti universalø þmo-gø. Deja, neretai viskas baigiasi tikgerais norais ir �projektais�, o moky-mas tampa vis labiau specializuotas.

Todël taip vertintinas tarpdiscipli-niðkumas, kuris glaudina, sieja skir-tingus, kartais net ir labai prieðtarin-gus dalykus.

Galiu pritarti, kad tarpdisciplinið-kumas ir sugebëjimas matyti sàsajastarp skirtybiø kaip tik ir glaudina vi-sa, kà iðskaido �dëliojimo á lentynë-

les� principas. Tai ðtai T. P. Kasulioprograminis teiginys ir yra suartintinet ir skirtingus dalykus, parodyti gel-mines jø sàsajas. Neámanoma vienotyrinëti be kito, nes uþtenka vienamkurios nors srities màstytojui pareikð-ti reikðmingà mintá, tai tuojau pat at-siliepia kitose srityse ir net atsispinditø srièiø atstovø elgsenoje.

Apie susiðnekëjimà,kuris nevyksta

Jeigu viskas taip, tai ar ðioje kon-ferencijoje nebuvo vieno ðtai kokio trû-kumo. Diskutavo filosofai, meno ir es-tetikos atstovai, buvo net budizmo re-ligijos iðpaþinëjas japonas, nors ir at-vykæs ið JAV, bet visai nebuvo tiksliøjøar gamtos mokslø atstovø. Neabejoju,kad koks nors abstrakèios matemati-kos atstovas taip pat ir á ðià temà galë-tø álieti labai daug naujo ir gal netikë-to. Kitas klausimas, ar turime apie taimàstanèiø tø kitø mokslø atstovø.

Man yra tekæ dalyvauti humani-tarø konferencijose, á kurias bûdavokvieèiami ir tiksliøjø mokslø atsto-vai. Deja, tokie renginiai, mano nuo-mone, bûdavo nenusisekæ. Tiksliøjømokslø atstovai paprastai laikydavo-si labai �kietos� pozicijos. Girdi,�minkðti� mokslai ir lieka minkðtais,o �kieti� mokslai tëra tikslieji ir gam-tos mokslai. Esant tokiai nuostatai,bent kiek sëkmingesnio dialogo to-se konferencijose neávykdavo. Ta-èiau visiðkai su Jumis sutinku, kadtoks dialogas labai pageidautinas.

Reikia suprasti, kad tiksliøjø moks-lø kultûra, jei mûsø kraðte apskritai to-kia egzistuoja, kol kas gyvuoja ir reið-kiasi savyje, nepakyla iki aukðtesnio hu-manitariniø apibendrinimø lygmens?

Að manau, kad Lietuvoje huma-nitarai bei tiksliøjø ir gamtos moksløatstovai itin prastai susiðneka. Deja,meninë ir humanitarinë kultûra Lie-tuvoje dar labai atsieta nuo tiksliøjøir gamtos mokslø interesø, nors kiturpasaulyje tas dialogas vyksta ir yra pa-sistûmëjæs gerokai á prieká. Geras pa-vyzdys èia bûtø aukðto lygio tarpdis-cipliniðkumu pasiþymintys Masaèiu-setso technologijos instituto leidiniai.

Vadinasi, Lietuvoje vis dar nevyks-ta normalaus kûrybinio dialogo tarphumanitariniø ir tiksliøjø mokslø. La-bai keista, kai fizikai nustato kriteri-jus, kaip humanitarams reikia raðytistraipsnius ir nurodinëja, kur spaus-dinti. Bet kodël taip ávyko � tas susve-timëjimas, vienas kito nepriëmimas?

Man sunku atsakyti. Dabar man36-eri, ir nebuvau sovietmeèio moks-liniø procesø liudininku. Atrodo pro-blema ta, kad humanistika sovietme-èiu buvo neámanoma, o tiksliejimokslai galimi. Þmogus galëjo bûtipuikus matematikas ar fizikas, ir bejokiø kompromisø su sàþine. Turimeneblogø fizikø, nes á ðá mokslà stojolabai geri abiturientai, mat su fizikabuvo siejamas ir to meto mokslo eli-tas. O filosofija buvo susijusi su mark-sizmu, jau nekalbant apie religijoty-rà � koks galëjo bûti sovietmeèiu ðismokslas? Juk, pasak marksistø, reli-gija � tai opiumas liaudþiai.

Gana toli nuklydome nuo konkre-èiø konferencijos reikalø, uþtat �pa-braidëme� po humanitarus, menotyri-ninkus ir religijotyrininkus jaudinan-èiø problemø laukà. O koks ðiandienmokslo ir meno santykis paèioje Vil-niaus dailës akademijoje?

Mokslo ir meno santykis visuometbuvo kiek paradoksalus, taèiau istori-joje esama pavyzdþiø, kai jie puikiaisutardavo, o kartais net iðsitekdavo

Menas ir pasaulio religijos (5)

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

GELMËS

Profesoriaus Tomo P. Kasulio knygos: �Dzen veiksmas, dzen þmogus� (1981 m.),�Intymumas ar integralumas: Filosofija ir kultûriniai skirtumai� (2002 m.) ir �Ðinto: kelias namo� (2004 m.)

Tomas P. Kasulis ir Vilniaus universiteto Orietalistikos centro japonø kalbos dëstytoja Dalia Ðvambarytë

2005 m. kovo 24 d. Nr. 6 (318) 112005 m. vasario 1 d. Rusijos

mokslø akademijos (RMA) Slavisti-kos institute vyko disertacijos Mi-tologiniø konceptø leksinë semantinëanalizë: �þuvies� simbolika baltø ir sla-vø tradicijoje (pasitelkiant indø ir ira-nënø duomenis)* gynimas. Disertan-tas � Lietuvos mokslininkas DainiusRazauskas. Pastaruoju metu DainiusRazauskas dirba þurnalo Liaudies kul-tûra vyresniuoju redaktoriumi.

Filologiná darbà gynëmatematikas

D. Razausko mokslinio darbo va-dovas � þymus tyrinëtojas, beje, daugnuveikæs ir baltistikos srityje, akad. Vla-dimiras Nikolajevièius Toporovas.Oficialûs oponentai � filologijos moksløhabil. dr. prof. Sergejus Nekliudovas(Maskva) ir filologijos mokslø dr. doc.Vanda Kazanskienë (Sankt Peterburgas).

Disertacijos gynimas buvo ganasklandus. Oficialûs ir kiti oponentai pa-lankiai vertino atliktà moksliná darbà.Visus patenkino disertanto atsakymaiá kritines pastabas: vienas ið jø autoriussavikritiðkai pripaþino teisingomis, ki-tas taktiðkai paneigë. Visi dalyvavæ Di-sertacinës tarybos nariai (15 asmenø)balsavo uþ.

Ðis atvejis ypatingas tuo, kad filolo-giná darbà gynë ne filologas, o matema-tikas (D. Razauskas baigë VU Mate-matikos ir informatikos fakultetà), ku-ris pats, savarankiðkai perskaitæs dau-gybæ filologinës literatûros, pasiekë ati-tinkamà moksliná lygá. Todël buvo gali-ma abejoti, kad visi Tarybos nariai pa-lankiai þvelgs á jo darbà. Tai, kad D. Ra-zauskas neturi akademinio iðsilavinimoðioje srityje ir yra uþsienietis (ne savas),apskritai maþai paþástamas, sudarëdaug keblumø. Turint galvoje visas mi-nëtas aplinkybes, ypaè dþiugina tai,kad jo darbas ávertintas labai gerai. Visdëlto teigiamà sprendimà lëmë atliktasdarbas ir disertanto asmenybë, o ne va-dovo, þymaus mokslininko V. Toporo-vo vardas.

Tai, kad ðis gynimas vyko Slavisti-kos institute, neturëtø stebinti, nesV. Toporovo darbai tikrai labai pavei-kë disertanto veiklà ir didele dalimi nu-lëmë jo mokslinæ kryptá. Be to, D. Ra-zauskas gausiai cituoja kitø minëto ins-tituto bendradarbiø darbus ir ðiuo at-þvilgiu jo disertacija yra (ir buvo pripa-þinta per gynimà) vienu ið labiausiai ati-tinkanèiø Maskvos semiotinës mokyk-los tradicijas darbu.

Ði disertacija Maskvoje apginta poilgos pertraukos: po Lietuvos Nepri-klausomybës atkûrimo Maskvoje ne-beliko nei studentø, nei vadinamøjø as-pirantø. Anksèiau disertacijø gynimasir studijos Maskvos aukðtosiose mokyk-lose lietuviams buvo áprastos.

Þuvies simbolisopozicijø tinkle

Disertacijos autorius surinko labaidaug baltø ir slavø tradicijø medþiagos(baltiðkoji dalis iki ðiol buvo maþai pri-einama Rusijos tyrinëtojams, ir dël todarbo vertë dar labiau iðauga), litera-tûros apie þuvies simbolikà ið beveik vi-sø pasaulio mitologiniø tradicijø, apti-ko ir surûðiavo visas þuvies sàvokos(koncepto) semantikos sudedamàsiasdalis, visus mitologinius motyvus. Pagalðá þuvies semantiná modelá galima re-konstruoti mitopoetiná universumà bal-

tø ir slavø tradicijos plaèiame indoeu-ropietiðkame kontekste.

D. Razausko metodas artimas Vil-helmo von Humboldto (Wilhelm vonHumboldt) metodui, pagal kurá sujun-giama filosofija, lingvistika ir psicholo-gija. D. Razauskas savo disertacijoje la-bai daug dëmesio skyrë kalbiniam as-pektui: atskirø þuvø rûðiø pavadini-mams ir jø semantikai, atitinkamø þo-dþiø sàsajoms ir etimologijoms. Daþnaijo iðvados buvo tiesiogiai susijusios bû-tent su lingvistika.

Baltø ir slavø tradicijoje þuvies sim-bolis turi daugybæ ávairiø, ið pirmoþvilgsnio prieðtaringø reikðmiø, kuriosgali bûti iðreikðtos opozicijomis: vir-ðus � apaèia, tamsa � ðviesa, þemë �dangus, vanduo � oras, judëjimas � rim-tis, nebylumas � kalbëjimas, gyvybë �mirtis, vaisingumas � bergþdumas, vy-riðka � moteriðka ir kitomis. Taèiau aky-liau ásiþiûrëjus, kaip tvirtina autorius, ðiávairovë telpa á vientisà semantinæ sche-mà. Pagrindinæ jos aðá sudaro opozici-ja gyvybë � mirtis arba dinamiðkos iðraið-kos mirimas � gimimas, t. y. perëjimasið gyvøjø pasaulio á mirusiøjø pasaulá, iratvirkðèiai. Tai gali bûti pavaizduotakaip alegorija: dvasinis atgimimas kaipprieðprieða þemiðkam gyvenimui. Todëlþuvies simbolika baltø ir slavø tradici-joje persilieja á þuvies-Iðganytojo simbo-lá ir tuo paèiu ágalina suvokti to simbo-lio atsiradimà kaip krikðèioniðkoje, taipir kai kuriose kitose �aukðtose� tradi-cijose, pasàmonës lygyje atlikdama, taipsakant, derlingos dirvos vaidmená.

Þuvies simbolika ávairiopai susiju-si su vandens simbolika. Kadangi van-dens telkinys, ypaè jûra, simbolizuojamirties sferà, mirusiøjø pasaulá ir keliàá já, tai þuvis tampa mirusiojo sielos sim-boliu, o pati mirtis suvokiama kaip vir-timas þuvimi.

Kadangi vanduo yra naujos gyvy-bës ðaltinis, ir vandens talpykla palygin-tina su ásèiomis, tai þuvis tampa nauja-gimio ir (at)gimimo, vaisingumo, ap-skritai, gyvybës simboliu. Bûdinga, kadgimimas vaizduojamas þuvø gaudymovaizdais. Kita vertus, jûra, kaip oro erd-vës prieðingybë, gali simbolizuoti ir gy-vøjø pasaulá, ásikûnijusià egzistencijà �kaip opozicijà bekûnei, dvasinei bûse-nai, kurios atþvilgiu materialusis pasau-lis yra mirtis. Tokiu atveju þuvis simbo-lizuoja materialiojo pasaulio bûtá, kuriprieðinama paukðèiui, kaip dvasinio pa-saulio bûtybei. Paukðèio virtimas þuvi-

Atsinaujina moksliniairyðiai: Vakarai � RytaiLietuvis apgynë filologijos disertacijà Maskvoje

* Äàéíþñ Ðàçàóñêàñ. Ëåêñèêî-ñåìàíòè-÷åñêèé àíàëèç ìèôîëîãè÷åñêèõ êîíöåïòîâ:ñèìâîëèêà «ðûáû» â áàëòî-ñëàâÿíñêîéòðàäèöèè (ñ ïðèâëå÷åíèåì èíäî-èðàíñêèõäàííûõ). Àâòîðåôåðàò äèññåðòàöèè íàñîèñêàíèå ó÷åíîé ñòåïåíè êàíäèäàòà ôè-ëîëîãè÷åñêèõ íàóê Ìîñêâà, 2004.

viename asmenyje kaip Leonardo daVinèio atveju (nors Alberto Enðteinopolinkis groti smuiku èia taip pat atro-do vertas dëmesio). Vilniaus dailësakademijoje mokslas plëtojamas dau-giausia dailëtyros ir architektûros isto-rijos srityse, raðomos ðios srities diser-tacijos, monografijos, rengiamoskonferencijos. Neperdësiu pasakæs, kadmokslo pozicijos Vilniaus dailës akade-mijoje labai sustiprëjo bûtent dabartiniorektoriaus prof. Adomo Butrimo dëka,kuris ið karto po Nepriklausomybës at-gavimo inicijavo daug reformø. Ðiuolai-kiniam menininkui be aukðtojo iðsilavi-nimo ir kai kuriø srièiø moksliniø þiniøkitaip neámanoma gyventi, antraip jisvirstø parankiniu, bet ne menininku.

Kaip studijø prorektorius, jauèiusavo pareigà prisidëti prie mokslo rei-kalø Akademijoje, nes esu ásitikinæspozityvia jo átaka meno studijoms.Konferencija Menas ir pasaulio religi-jos � tai tarptautinis projektas, kaiávairiø srièiø � dailëtyros, filosofijos,religijotyros � amerikieèiø, japonø irlietuviø teoretikai nagrinëjo itin aktu-alias visame pasaulyje problemas.Taigi mûsø Akademijoje toliau tæsia-mos mokslinës diskusijos apie menà.Mano manymu, tai labai svarbu.

Pagaliau konferencija juk vykosakralinëje Vilniaus senamiesèio ap-linkoje, trijø baþnyèiø apsuptyje, kur irásikûrusi Dailës akademija.

Ið tiesø taip. Simboliðka, kad kon-ferencija buvo pradëta Mariaus Irðë-no praneðimu, demonstruojant lietu-viðkus pavyzdþius � akmens amþiausfigûrëles, gintaro radinius. O dr. Da-lios Navikaitës baigiamajame prane-ðime apie sakralinæ ðiuolaikinio me-no dimensijà kaip tik ir nagrinëta, kasvyksta Lietuvoje ðiandien ir dabar,demonstruojant ðiuolaikinio menopavyzdþius, tai, kà praneðëja vadinopostmetafiziniu menu. Jame sakralu-mas ágyja keistà, daþnai ironiðkà trak-tuotæ. Tada menininkas tarsi tampaðventiku, pasiûlo savo paties dvasin-gumo sampratà. Buvo labai ádomu.

Taigi Lietuva buvo pristatyta la-bai senais akmens amþiaus meno pa-vyzdþiais ir paèiais naujausiais � ins-

mi ðiuo atveju reiðkia sielos ásikûnijimàir gimimà, o kai þuvis realizuoja savo�paukðtiðkà� prigimtá, tai suvokiamakaip dvasinis iðsilaisvinimas. Taèiauabiem atvejais iðsaugoma bendra sche-ma: gyvybë (kûniðka/dvasinë) � mirtis(iðsivadavimas ið kûno/ásikûnijimas), ku-ri sutampa su trijø pakopø pasaulio mo-delio (apatinis pasaulis � vidurinis pasau-lis � virðutinis pasaulis) vertikaliàja aðimi.Tokiu bûdu, þuvies koncepto ambivalen-tiðkumas atitinkamø lygiø projekcijojepersikeièia á sistemà ir vientisybæ.

Tautø kultûros analizei �struktûrinë lingvistika ir

semiotika

Vienoje lietuviðkoje kalëdinëje dai-nelëje mergina, bëgdama nuo nemyli-mo jaunikio, ið pradþiø virsta þuvimiupëje, o paskui � þvaigþde:

Þuvelá pagavo, lelimoi,Da ne mani jaunø, lelimoi.O að pavirtau, lelimoi,Dangui þvaigþdelë, lelimoi.Vertikalioji tradicinio pasaulio mo-

delio aðis atsispindi ir paèios disertaci-jos struktûroje: II, III ir IV skyriai skir-ti atitinkamai: þemutiniam, viduriniamir aukðtutiniam pasauliai.

I skyrius �Þuvies� archetipo bran-duolys � ávadas á þuvies simbolikà. Pas-kutiniame (V) skyriuje Ryba � riab� kaipopozicijø sujungimas autorius analizuo-ja tai, kaip þuvies iðorinis pavidalas (rai-bumas) tuo paèiu nurodo á ambivalen-tiðkumà ir panaikina prieðtaringumus,t. y. neutralizuoja pagrindines þuviessimbolá apimanèias opozicijas ir pir-miausia opozicijà ðviesa � tamsa (t. y.raibumas, margumas).

Þuvies simbolika baltø ir slavø tra-dicijoje susiklosto á gana aiðkià struktû-rà, kurioje darniai telpa visa disertaci-joje nagrinëjama medþiaga. Struktûrosdarnumo, estetiðkumo kriterijus tampapapildomu tiesos kriterijumi.

Struktûrinës lingvistikos ir semio-tikos metodø pritaikymas tautø kultû-ros analizei gali duoti teigiamø rezulta-tø. Tà puikiai árodë D. Razauskas savodisertaciniu darbu. O Viaèeslavo Iva-novo ir Vladimiro Toporovo suformu-luoti pagrindiniai pasaulio modelioprincipai padeda suvokti ir iðnagrinëtisvarbiausias tautinës tradicijos savybes.

Marija Zavjalova,Antanas Jonkus

taliacijomis, parodyta jau �klasiki-në� Eglës Rakauskaitës instaliacijasu ðokoladiniais krucifiksais, kadai-se sukëlusi nemaþà skandalà.

Daugelyje ðiuolaikiniø meno kû-riniø sakralumas ar dvasingumaspermàstomas: kartais teigiant pozi-tyviai, kartais � ironiðkai. Dvasiospasaulis, kad ir koks jis bûtø, visadadomino menininkà. Turëkime min-tyje, kad keli tûkstanèiai meno rai-dos metø neatsiejama nuo religiniomeno iki pat Renesanso (Vakaruo-se) ir dar vëliau. Lietuviai meninin-kai religine tema daþnai svarsto iro-niðkai, nes mato visuomenëje tamtikrà religijos fetiðizavimà, t. y. josprimityvøjá aspektà � davatkiðkà irklapèiukiðkà, trafaretiná, visiðkai ne-reflektuotà, ne ið ðirdies kylantá. De-klaruojamas religingumas, o kartumatome visuomenës kataklizmus,korupcijà, vagystes, saviþudybes irkitas piktþaizdes. Taigi menininkuitai tikrai palanki tema.

Tik diskutuojant supasaulio kultûromis

Ar konferencijos praneðimai busiðspausdinti?

Iðleisime straipsniø rinkiná angløkalba, kurá papildysime keliø auto-riø, negalëjusiø atvykti á Vilniø, teks-tais. Nesu nusiteikæs prieð naciona-linæ kultûrà ir visai nenorëèiau bûtiglobalizacijos ðaukliu � prieðingai,nacionalinë kultûra turi bûti ir yraprioritetas. Taèiau ji stiprës tik atsig-ræþdama á savo raidà ir diskutuoda-ma su kitomis kultûromis. Tai pakan-kamai universali tema, kad bûtø ádo-mi ne vien lietuviams, bet ir kitø tau-tø þmonëms. Tikiuosi, kad naujàjàbûsimà knygà su malonumu skaitysir Mokslo Lietuvos skaitytojai.

Priimu tai kaip graþø palinkëjimà.O Jums ir visai Vilniaus dailës akademi-jos bendruomenei leiskite palinkëti kuodràsiau dalyvauti pasaulio menø ir kul-tûrø dialoge. Dëkoju uþ mintis, kuriomisdosniai pasidalijote su mûsø skaitytojais.

Gediminas Zemlickas

Dainius Razauskas ir jo mokslinio darbo vadovasakad. Vladimiras Toporovas

Vilniaus Bernardinø baþnyèios bokðtelis � áspûdingas vëlyvosios gotikos pavyzdys

12 2005 m. kovo 24 d. Nr. 6 (318)

Domeikø giminës takais (4)PAÞINIMAS

Pradþia 2004 m. Nr. 17, 19,2005 m. Nr. 4

Áspûdþiai ið 2004 m. vasaràUNESCO Lietuvos nacionalinëskomisijos ir Lietuvos Ignoto Do-meikos draugijos organizuotoskultûrinës-paþintinës kelionës áBaltarusijà, kur buvo lankomosvietos, susijusios su plaèios Do-meikø giminës bei lietuviðkosioskultûros paveldu.

Gervëèiuose uþsimezgusidraugystë

Nors lietuviðkumo puoselëjimuGervëèiuose kunigas Antanas Dalin-kevièius pasigirti negali, bet ði asme-nybë svarbi kitkuo. Galëtume pasaky-ti, kad tai jo pastangø dëka Lietuva ga-lëjo ágyti þymø geologà kalnø inþinie-riø prof. Juozà Dalinkevièiø (1893�1980 m.). Ðá savo sûnënà ið Pamûðiokaimo Ukmergës apskrityje Gervëèiøbaþnyèios klebonas dar prieð Pirmàjápasauliná karà leido á mokslus Gardi-no gimnazijoje, vëliau 1911�1912 m. �studijuoti astronomijos Sankt Peter-burgo universitete, o 1912�1919 m. �geologijos ir markðeiderystës Sankt Pe-terburgo kasybos institute.

Bûtent Gervëèiuose uþsimezgëromantiðka istorija, kurià dera prisi-minti ir gilinantis á plaèios Domeikøgiminës praeitá. Kadangi Gervëèiødvaro savininkas Vaclovas Melchio-ras Domeika nepalikæs palikuoniøuþbaigë giminës vyriðkàjà savo prose-nio Kazimiero Anupro Domeikos ða-kà, tai prisiminkime moteriðkàjà at-ðakà. V. M. Domeikos sesuo LeonijaIeva Domeikaitë (Leonja Ewa Do-meyko, 1858�1951 m.) susituokë suStanislovu Jokimu Poplavskiu (Sta-nisùaw Joachim Popùawski, 1857�1917 m.) ir susilaukë dviejø dukterø �Sofijos ir Janinos Idalijos Poplavskai-èiø. Tai ðtai Janina Idalija Poplavskai-të (Janina Idalia Popùawska, 1891�1987 m.) buvo bûsimojo kalnø inþi-nieriaus prof. J. Dalinkevièiaus visogyvenimo tikroji meilë, apie kurià ta-lentingi raðytojai kuria nemirtingusromanus. J. Dalinkevièiaus ir J. I. Po-plavskaitës jausmø istorija, kuri iðlai-kë ilgo gyvenimo iðmëginimus, iðtiesverta talentingo raðytojo ar poetoplunksnos. Jausmai nepriklauso nuo to,kokiai tautai, didelei ar maþai, þmoguspriklauso. Tai, kad ði romantiðkø jaus-mø istorija iki ðiol netapo lietuviðko ki-no, teatro ar literatûros kûrinio faktu,tegali bûti suprasta tik kaip mûsø lëta-pëdiðkumas ar tiesiog neþinojimas.

Peterburgo kasybos instituto stu-dentas J. Dalinkevièius vasarodamasGervëèiuose pas savo dëdæ klebonà,susipaþino su taip pat èia vasarodavu-sia J. I. Poplavskaite. Jaunuoliø jaus-mai atsispindi laiðkuose bei JaninosIdalijos prisiminimuose. J. Dalinkevi-èiaus laiðkus mylimajai saugo Prancû-zijoje gyvenantis Marijuðas Hermano-vièius, nes J. I. Poplavskaitë � tai jo se-nelë. Tà meilës istorijà esame ðiek tiekapraðæ Mokslo Lietuvoje (2004 m.Nr. 8), tad ðá kartà neiðsiplësime.

Studento J. Dalinkevièaus interesaiGervëèiuose neapsiribojo tik irstymu-si patvenktoje Aluoðos upëje su JaninaIdalija, viltingais ásimylëjëlio atodûsiaisir kitais romantiðkais nuotykiais. Geo-logas prof. Juozas Paðkevièius siûlo akispakelti á Gervëèiø baþnyèios varpinësbokðtà: esà ið ðio bokðto J. Dalinkevi-èiui labai gerai sekësi stebëti dangauskûnus. Turëjo teleskopà, kurá ir nu-kreipdavo á þvaigþdes. Tada dangausskliaute pasirodë Halio kometa, kuriàJ. Dalinkevièius galëjo stebëti ið baþny-èios bokðto. Jis tvirtino, jog ið èia matë

visas Saulës sistemos planetas,tarp jø � Uranà ir Neptûnà. La-

bai nedaug trûko, kad J. Dalinkevièiusbûtø tapæs astronomu, nes ðirdis já á tàsritá traukë, o Sankt Peterburgo univer-sitete bûtent ðá mokslà jis ir buvo pra-dëjæs studijuoti. Likimas pakrypo taip,kad dangaus romantikà teko pakeisti áÞemës gelmiø tyrinëjimo pragmatikà.Taèiau profesorius á Visatos ir Þemësgelmiø tyrimus dar þvelgë ir filosofiðkai.Jis daþnai sakydavo savo studentams:Astronomija man davë begalinæ erdvæ, ogeologija � begaliná laikà.

Tapæs kalnø inþinieriumi, geolo-gu, J. Dalinkevièius buvo detaliø ge-ologiniø tyrimø pradininkas Lietuvo-je. Tyrë devono, karbono, permo, ju-ros, kreidos, paleogeno, neogenostratigrafijà, tektonikà, naudingàsiasiðkasenas, devono faunà, kreidos sis-temos ichtiofaunà. 1941 m. ákûrusGeologijos institutà, jam ir vadovavo.1949�1952 m. buvo ðios naujosios ins-titucijos direktoriaus pavaduotoju.Sudarë 11 Lietuvos geologiniø þemë-lapiø. Geologijos muziejø VytautoDidþiojo universitete, Vilniaus uni-versitete ir Kauno technologijos uni-versitete steigëjas, iðrinktas Lietuvosmokslø akademijos tikruoju nariu,nuo 1940 iki 1963 metø vadovavo Vil-niaus universiteto Geologijos ir mi-neralogijos katedrai. Lietuvos moks-lø akademijos vardine Juozo Dalin-kevièiaus premija apdovanojami iðki-liausi Lietuvos geologai.

Prof. J. Dalinkevièius iðugdë iðtisàkartà talentingø Lietuvos geologø. Sutrimis ið jø � profesoriais Juozu Paðke-vièiumi, Vytautu Juodkaziu ir Algiman-tu Grigeliu (beje, 1963�1977 m. buvoGeologijos instituto direktoriumi) kaiptik keliavome Domeikø keliais Balta-rusijoje, o tie keliai persipynæ su J. Da-linkevièiaus jaunystëje braidytais takais.

Kur gyveno studentasJ. Dalinkevièius?

Dangaus romantikà J. Dalinkevi-èiø visà gyvenimà traukë þvaigþdës, irðito potraukio nenuslopino net prak-tiðkas geologijos mokslas, teikiantisþmogui itin tvirtà pagrindà po kojo-mis. Profesorius liko iðtikimas ir já pa-viliojusiai astronomijos mûzai. Apsi-gyvenæs Kaune, savo name ásirengënedidelæ astronomijos observatorijà,pasistatë kupolà. Visi ðie objektai, su-sijæ su mokslininko J. Dalinkevièiausvardu, yra Lietuvos mokslo istorijospaveldas, todël yra saugotini.

Prof. J. Paðkevièius priminë, kadJ. Dalinkevièius Gervëèiuose gyvenone klebonijoje, bet atskirame name,kuris yra iðlikæs. Bent taip yra teigæspats J. Dalinkevièius. Bûtø gerai, jeipavyktø nustatyti, kuris tai pastatas.Stanislovas Michno prisimena kai ku-riuos senus miestelio namus, ant kaikuriø buvo uþraðai Rosijskoje stracho-

vojë obðèestvo (Rusijos draudimo ben-drovë) ir data, regis, 1840 metai. Va-dinasi, labai seni gyvenamieji namai.Taèiau mums lankantis Gervëèiuosenebuvo kas mums bûtø nurodæs na-mà, kuriame gyveno J. Dalinkevièius.

Taigi bûtø apie kà paklausinëtiGervëèiø ir ðio kraðto senbuvius, galir baltarusiø kraðtotyrininkus.

Ar pasieks èekiðkos èerpësGervëèius

Gervëèiø Ðvè. Trejybës baþnyèiaskendi pastoliuose � klebonas LeonasNestiukas ëmësi remonto darbø. Di-dþiausias rûpestis � stogas, kuris perðimtà metø visai prakiuro. Prasta irbaþnyèios bokðto bûklë. Uþ paminklo-saugà atsakinga Baltarusijos institucijapareikalavo baþnyèios stogà dengti to-kiomis pat èerpëmis, kokios buvo nau-dotos prieð ðimtà metø. Taip pat tekopadaryti ir pateikti visà stogo dengimodokumentacijà su visais iðmatavimais,apskaièiavimais ir panaðiai. Vargaisnegalais pavyko rasti reikalingas èer-pes Èekijoje ir net uþ jas sumokëti, betatveþti á Gervëèius nepavyksta. Norintjas atgabenti, reikëtø sumokëti10 tûkst. eurø muità, mat èekø ben-drovë neturi savo atstovo Baltarusijo-je. Tokios iðlaidos Gervëèiø parapijaine pagal kiðenæ. Klebonas L. Nestiu-kas kreipësi su praðymu á Baltarusijos

prezidentà Aleksandrà Lukaðenkà,kad paminklinei Gervëèiø baþnyèiaireikalingoms èerpëms nebûtø uþdëtasmuito mokestis, bet kuo visa tai baig-sis, mums lankantis Gervëèiuose darbuvo neámanoma pasakyti.

Ne paslaptis, kad Katalikø baþny-èia kaimyninëje respublikoje nëra itinpalaikoma. Gervëèiø parapijoje daugu-ma tikinèiøjø yra katalikai, ðiuo metu2170, ið jø 840 lietuviø. Staèiatikiø Ger-vëèiø parapijoje tëra 2�3 proc., o kitøreligijø atstovø, iðskyrus vienà musul-monà, ir nëra. Pamaldos baþnyèiojevyksta lietuviø ir lenkø kalbomis. Kle-bonas sako, kad galëtø laikyti pamaldasir gudiðkai, bet atsako nesulaukta. Pa-maldos gudiðkai � perspektyvos klausi-mas. Dar tik spausdinamas miðiolas gu-dø kalba. Kai bus visos reikalingos litur-ginës knygos, tada bus galima spræsti irapie katalikiðkø pamaldø gudø kalbatikslingumà. Visose mûsø aplankytoseBaltarusijos katalikø baþnyèiose pamal-dos laikomos lenkø kalba, ir jas laiko iðLenkijos atvykæ kunigai. Ðiandien kai-muose gudø kalba neatrodo perspek-tyvi, nes jaunimas ten nepasilieka, bë-ga á miestus.

Klebonui L. Nestiukui ðeðtadie-niais tenka laikyti dvejas miðias, o sek-madieniais � net ketverias, taip pat rei-kia aptarnauti dvi koplyèias � Giriosebei Sakelaièiuose. Gervëèiai priklau-so Gardino vyskupijai. Gardino vysku-pas � Aleksandras, prieð tai yra buvæsÐv. Dvasios (Domininkonø) baþnyèiosVilniuje klebonas.

Ið lietuviðkos spaudos gervëtiðkiaidaþniausiai gauna Lietuviø godas, ðálaikraðtá nuo 1993 m. gruodþio Gudi-jos lietuviams leidþia Gervëèiø klu-bas. Kiekvienà mënesá pasirodo4 puslapiø laikraðèio numeris. Iðsky-rus Gervëèiø klubo prezidentà Alfon-sà Augulá, praktiðkai daugiau niekastø laikraðèiø gal ir neatveþa. Atveþtusiðdalina parapijieèiams.

Teiravomës klebono, ar daug jisturi pagalbininkø ir talkininkø, nesbaþnyèios remontas ir aplinkos tvar-kymas reikalauja daugelio þmoniøpagalbos. Taèiau talkomis ar gerano-riðkais pagalbininkais, pasirodo, èianeiðsiversi, nes dauguma baþnyèiosremonto darbø reikalauja profesio-nalø pastangø. Yra pinigø � darbaivyksta, nëra � sustoja. Neturëdamaskuo uþmokëti uþ padarytas stacijas,pardavë sutanà Varnioniø baþnyèiosklebonui ir atsiskaitë su meistrais. Nebëda, jeigu miðias teks laikyti apsivil-kus ir sena sulopyta sutana.

Pasak A. Augulio, klebonas Leo-nas labai artistiðkai laiko miðias, nie-kada neparodo þmonëms jokios sku-bos, nors ir turi begales neatidëlioti-nø darbø. Klebonas gimæs Karagan-doje, o jo tëvas nuo Valkininkø. Ðiodvasininko pastoracinis darbas vertasdidþiausio pagyrimo. Ið aukø susi-rinkti dideliø pinigø nepavyksta, nesþmoniø aukos � po 500, na 1 tûkst.baltarusiðkø rubliø, geriausiu atvejusiekia 5 tûkstanèius rubliø. Beje, uþ 1lità galima gauti 700 baltarusiðkø rub-liø. Suprantama, kad ið aukø parapi-jai sunku iðsilaikyti.

XIX� XX a. pirmojoje pusëje, kaiGervëèiø dvarà valdë Domeikø gimi-nës atstovai, jie ir buvo svarbiausibaþnyèios fundatoriai. AlgimantasGrigelis priminë, jog 3 tûkst. sidabrorubliø fundacijà statomai naujai Ger-vëèiø baþnyèiai buvo skyrusi �Gervë-èiø babûnë� � Anelë Domeikienë iðNaruðevièiø. Pasak A. Augulio, ne-maþai baþnyèiai yra paaukojæ JAV lie-tuviai.

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Gervëèiø parapijos klebonas Leonas Nestiukas apie baþnyèios restauravimo sunkumus pasakoja dr. Eglei Makariûnienei,Gervëèiø klubo prezidentui Alfonsui Auguliui ir prof. Kæstuèiui Makariûnui

Paskutinioji Gervëèiø Domeikø poilsio vieta baþnyèios ðventoriuje

2005 m. kovo 24 d. Nr. 6 (318) 13Geleþinë �Gervëèiø babûnë�

Ið istorinës Gervëèiø trejybës �miestelio, baþnyèios ir buvusio dvaro �graudþiausià áspûdá ðiandien paliekadvaras. Teisingiau, kas ið to dvaro likæ.O likæ nedaug. Nuo XVI a. pradþiosGervëèiø dvaras buvo uþraðytas kaipVilniaus vyskupø stalo dvaras. Paskuti-nis Vilniaus vyskupas, kuriam priklau-së ðis dvaras, buvo kunigaikðtis IgnotasMasalskis. 1796 m. Gervëèiø dvaro in-ventoriuje dvaro administratoriumi nu-rodytas þymus architektas ir 1795 m. su-kilimo dalyvis Laurynas Gucevièius.

I. Masalskio ir L. Gucevièiaus pa-vardës Gervëèiø istorijà dar sieja suLietuvos Didþiosios Kunigaikðtystëspaveldu, nes po Treèiojo Abiejø Tau-tø Respublikos padalijimo atëjo kitisavininkai, prasidëjo kita epocha.

Pusantro ðimto metø Gervëèiødvarà, taigi ir miestelá, valdë Domei-kø giminës atstovai. Tai buvo rûpestin-gi dvarininkai, kuriø tvarkymosi ir ûki-ninkavimo laikus bene geriausiai irprimena didinga neogotikinë Ðvè. Tre-jybës baþnyèia. Be �Gervëèiø babû-nës�, t. y. Anelës Domeikienës ið Na-ruðevièiø, átakos ir materialinës paspir-ties, vargu ar Gervëèiø miestelá bûtøpraturtinæs toks didingas statinys. Pri-minsime, kad �babûnës� sutuoktinisKazimieras Pranciðkus Domeika áprotëviø ðalá iðkeliavo dar 1883 m., t. y.ðeðerius metus prieð prasidedant nau-jos baþnyèios statybai Gervëèiuose.Todël dvaro tvarkymo rûpesèiai uþgulëjo þmonos Anelës peèius, kurie nebu-vo jau tokie silpni kaip daugelio nað-liø peèiai. Kone 33 metus tvarkytis irvadovauti dvarui reikëjo geleþinës va-lios ir pakankamai geros sveikatos. Vi-sus tuos metus kas dienà veþimaièiusavo dvaro valdas apvaþiuodavusi�Gervëèiø babûnë� vietos þmonëms irreiðkë tvirtà naðlës rankà bei valdingàjos bûdà. Beje, �Gervëèiø babûnës�pravardæ þmonës suprato, ko gero,taip, kaip mes dabar suvokiame saky-dami, pavyzdþiui, �geleþinë ledi�.Kaip mums primena prof. A. Grige-lis, I. Poplavskaitë savo atsiminimuo-se raðo, kad �Babûnë� labai mëgopuoðtis, dëvëdavo ilgas, graþias sukne-les, tad savo veþimaityje, apvaþiuoda-ma valdas, stovëdavusi, kad nesusi-lamdytø drabuþiai. Vienà kartà parû-dijæs veþimaièio dugnas, matyt, kres-telëjus iðlûþo, ir �Babûnë� atsidûrë poveþimu. Bûtø nieko, bet susipurvinosuknelæ...

Likimas dvaro statiniø komplek-sui buvo labiau negailestingas negubaþnyèiai. Dvaro valdos prasidëdavonuo pat baþnyèios ir uþëmë 1600 de-ðimtiniø þemës. Dvaro pastatai buvovaizdingoje vietoje ant Aluoðos upëskranto. Be gyvenamojo namo dvarvie-tëje buvo administracijos pastatas, dvi-aukðtë klëtis, klojimas, trys tvartai,�bravoras�. Ið viso apie 20 pastatø.Miestelyje prie turgaus buvo dvaruipriklausanti smuklë. Taip buvoXVIII a. pabaigoje, prieð dvarui ati-tenkant Domeikoms.

Á praeitá nugrimzdæ laikaiKà matome ðiandien? Tenka aukð-

tai kelti kojas, þengiant per tankiai pri-þëlusià þolæ buvusio dvaro sodybos irkiemo vietoje. Visur uþmarðties ir vi-suotinio abejingumo þenklai. Á praeitánegráþtamai nugrimzdusios buvusioscivilizacijos pëdsakai. Jie dabartiniamsvietiniams gyventojams, matyt, ne-daug kà besako. Paskutinë dvaro savi-ninkë Marija Domeikienë ið Zvolins-kiø, Vaclovo Domeikos þmona, mirë1944 m. pradþioje ir palaidota Gervë-èiø baþnyèios ðventoriuje, tame paèia-me kape kaip ir vyras. Nuo to laikoprasidëjo dvaro nykimas, bent kiek ge-resniø pokyèiø ir dabar nematyti.

Pokario metais dvaro gyvenama-

jame pastate veikë Gervëèiø vidurinëmokykla, S. Michno joje mokësi trejusmetus ir 1958 m. baigë, èia gavæs bran-dos atestatà. Jam tai vaikystës ir jau-nystës prisiminimø vieta. Nors mokyk-los pastato, taip pat ir buvusio dvarosvarbiausio statinio nebeliko, bet po-nas Stanislovas ir ðiandien gali pasaky-ti, kur buvo kokia klasë. Prisimena dartuomet iðlikusá parketà ið juodo iráprasto àþuolo � kiekviename kamba-ryje, virtusiame klase, buvo vis kitokieparketo raðtai. Atmintyje iðliko baltøkokliø krosnys, kuriø virðø puoðëámantrûs dekoratyviniai elementai.

Nuotraukos neperteikia buvusiodvaro pastato mastelio. S. Michno sa-ko, kad ten buvusios gana aukðtos lu-bos, þydras, þalias ir raudonas salonai.Tiesa, paèiam Stanislovui tame pasta-te mokantis jau tekdavo tik ið dëdës irtetos pasakojimø ásivaizduoti, kur tiesalonai buvo ir kaip turëjo atrodytiDomeikø laikais. Moksleiviui tie pasa-kojimai darë didelá áspûdá.

Dvaro pastatas buvo ið paprastøràstø, iðorë netinkuota. Didelis pasta-tas, vienoje pusëje buvo deðimt langø.S. Michno atsimena viduje buvus ru-

sø kalba lentelæ: Rusijos draudimobendrovë 1840 metai. Veikiausiai tainebuvo pastato statybos metø da-ta, nes M. Hermanovièiaus duome-nimis, pastatas buvæs pastatytasXVIII a. pabaigoje.

Prisiminimai ið dvarogyvenimo

Kadangi paskutinis Gervëèiødvarininko V. M. Domeikos kamer-dineris buvo S. Michno dëdë, o jo se-suo, t. y. Stanislovo teta, patarnavoponiai M. Domeikienei, tai savo sû-nënui jie yra papasakojæ nemaþaiávairiø dvaro gyvenimo istorijø. MatStanislovas trejus metus gyveno pasðiuos savo bevaikius dëdæ ir tetà. Jøsantykiai su paskutiniaisiais Gervë-èiø dvarininkais Domeikomis buvolabai ðilti, tad jie mielai dalydavosiprisiminimais ið dvaro gyvenimo.Dëdë ir teta buvo labai sàþiningi, la-bai pripratæ prie Domeikø, tad nie-ko nuostabaus, kad ðeimininkai juosvertino ir mylëjo. Pokario metais tiepasakojimai Stanislovui skambëjokaip neátikëtina egzotika: kokios ið-kilmingos dvare buvo puotos, kokiegarbingi ir puoðnûs sveèiai lankydavo-si, kaip gerdavo ðimto metø senumomidø, atneðtà ið dvaro rûsiø. Aiðkinda-vo sûnënui, kaip svarbu teisingai ser-viruoti stalà, kaip turi bûti iðdëlioti si-dabriniai indai ir stalo árankiai.

Viename ið Domeikoms skirtøstraipsniø buvome uþsiminæ, kadS. Michno turi iðsaugojæs kelias Do-

meikø ðeimos relikvijas, kurias yragavæs ið dëdës bei tetos, o jiems uþgerà tarnybà padovanojo paskutinie-ji Domeikos. Pirmiausia tai sidabri-niai ðaukðtai, kuriuose yra iðgravi-ruota data 1850 m. ir pavardë � Da-niðevskij. Kaip raðoma EdmundoLaucevièiaus ir Birutës Rûtos Vit-kauskienës knygoje Lietuvos auksa-kalystë. XV�XIX amþius, Vilniuje irKaune XIX a. antroje pusëje dirboauksakaliø Daniðauskø ðeima. Þy-mus juvelyras Jonas Daniðauskas Tu-mila (JanTumiùùo Daniszewski), ki-læs ið bajorø, dirbo Vilniuje 1844�1880metais. Ant savo gaminiø pasiraðinë-davo lenkiðkai arba rusiðkai, galimasdalykas, priklausomai nuo to, kam at-lieka uþsakymà. J. Daniðauskas turë-jo tris sûnus, taip pat auksakalius � Jo-nà, Juozapà Vikentijø ir Vytautà.

Ne ðiaip �ponëkas�Kalbëdamas apie V. M. Domeikà

(1854�1935 m.), paskutiná Gervëèiødvarininkà, S. Michno sako, jog tai bu-væs ne ðiaip koks nors �ponëkas� (pa-nok), bet tikras ponas, aristokratas �iðdidþiosios raidës�. Tà áspûdá sutvirtino

ir V. M. Domeikos nuotraukos, pada-rytos Drezdene, Odesoje, Pietø Pran-cûzijoje. Pirmoji jo þmona buvo ið Kos-cialkovskiø, vedybos nenusisekë, gavæspaties Romos popieþiaus leidimà, iðsi-skyrë ir 1919 m. vedë savo pusseseræMarijà ið Zvolinskiø.

Þmonës V. M. Domeikà prisimin-davo kaip geros ðirdies dvarininkà, ku-ris neatsisakydavæs padëti patekusiamá bëdà. Jis susiraðinëjo su Ignotu Do-meika ið Èilës ir jo sûnumis. Kai1884 m. I. Domeika su sûnumi Herna-nu lankësi Krokuvoje, kur Jogailaièiøuniversiteto Geologijos muziejui pa-dovanojo dalá ið Èilës atveþtos naudin-gø iðkasenø kolekcijos, ten buvo atvy-kæs ir V. M. Domeika. Jis tada Herna-nui ir padovanojo medalionà su Vil-niaus Auðros vartø Dievo motinos at-vaizdu. Iki ðiol tas medalionas saugo-mas I. Domeikos namuose Santjage.

Pastaèius naujà mokyklà Gervë-èiuose, dvaro rûmuose kurá laikà darveikë kaimo ligoninë. Joje gydësi irS. Michno tëvas. Prieð 20 metø tendar stovëjo dvaro ir kiti pastatai, ku-riuos 1985 m. nufotografavo ið Mins-ko atvykæs, matyt, Domeikø istori-niam palikimui neabejingas asmuo,tas nuotraukas perdavæs Varðuvojegyvenanèiai M. Hermanovièiaus mo-tinai Zofijai. Ji yra V. M. Domeikossesers L. I. Domeikaitës anûkë.

Taigi tik ið nuotraukø galimaspræsti, kaip atrodë Gervëèiø dvaropastatas. Kur iðkeliavo brangûs ir se-ni dvaro baldai ið raudonmedþio, go-belenai, indø servizai, S. Michno pa-

sakyti negali. Gal ne viskas dingo bepëdsako?

Seno dvaroegzotika

S. Michno prisimena, kaip á Ger-vëèius atostogauti buvo atvykæs Lvo-vo universiteto veterinarijos profeso-rius Viktoras Rotomskis. Jo tëvas prieðrusø revoliucijas buvo dvarininkaskaþkur rytø Baltarusijoje. Kai revoliu-cijø ugnyje visko neteko, sugebëjo at-kakti á Lenkijai iki 1939 m. rudens pri-klausiusius Gervëèius. V. M. Domei-ka já priëmë dirbti dvaro komisaru, at-sakingu uþ ûkinæ ir administracinædvaro veiklà. Tai ðtai to komisaro sû-nus profesorius, vedamas senø prisi-minimø, vasarodavo jau buvusiameGervëèiø dvare, kuriame tuo metu, kogero, dar tvyrojo senø laikø dvasia.S. Michno atsimena, kad profesoriusvasarodamas ásikurdavo buvusios dva-ro arklidës virðuje. Ið pono Stanislovopasakojimø galiu spræsti, kad tai buvone tik veterinarijos profesoriui pui-kiausia vasarojimo vieta, tikriausiaikiekvienas ið mûsø mielai vasarai ten

ásikurtume. Taèiau neskubëkime su-tikti, nes pono Stanislovo pasakojimasdar nesibaigë.

Kiekvienam dvarui �po vaiduoklá

Profesorius V. Rotomskis Stanis-lovo dëdei Juzefui, buvusiam Domeikødvaro kamerdineriui, pasakojo, jog kiek-vienà naktá jam miegant virð dvaro arkli-dþiø, tuojau po dvyliktos valandos nak-ties prasideda nesuprantami brazdesiai,keisti garsai ir triukðmas. Þodþiu, suta-rë kartu tø garsø pasiklausyti.

Antrame arklidþiø aukðte buvo dvipatalpos, viename kambaryje vasaraibuvo ásikûræs profesorius, o gretimamebuvo sukrautas visoks senø namø bui-tinis ðlamðtas � skalbiniø lyginimo ko-èëlas, daugybë kitokiø buityje reikalin-gø ir jau nebereikalingø daiktø. Stanis-lovui dëdë vëliau pasakojo, kad iðsyk podvyliktos nakties gretimame kambary-je prasidëjo nesuprantamas ðurmulys.Tarsi kaþkas labai stropiai ten bûtø plu-ðëjæs, ten ir ðen ðmirinëjæs.

Prof. V. Rotomskis su S. Michnodëde Juzefu uþdegë þvakæ ir nutarëáeiti á gretimà patalpà, ið kurios sklidonesuprantamas triukðmas. Priëjo priedurø ir jau norëjo atidaryti. Taèiau pas-kutinæ akimirkà profesorius sako: Þi-nai, Juzefai, neikime á tà kambará. Taimums visai nesuprantamos jëgos ir reið-kinys. Tegu toks ir lieka.

Taip ir neáþengë á tà keistais gar-sais prisodrintà kambará. Paslaptimi li-ko visi brazdesiai ir triukðmas. Gal ir

gerai. Ðiandien pasakytume: polter-geistas, ar dar koks anomalus reiðki-nys. Bet ar gavus tiksliø þiniø bûtø ge-riau? Ko gero, ne. Þmonëms reikia irpaslapties, tam tikro iracionalumo, oseniems pastatams � savo vaiduoklio.

Dvare tvyrojo filomatø dvasiaMums ádomiausia V. M. Domei-

kos asmenybë: ne tik todël, kad tai pas-kutinis Domeikø pavardës paveldëto-jas, uþbaigæs vyriðkàjà savo prosenelioK. A. Domeikos (1725�1780 m.) ge-nealogijos ðakà. V. M. Domeika do-mëjosi savo garsaus giminaièioI. Domeikos gyvenimu Èilëje, palai-kë ryðius su juo paèiu, taip pat ir sujo sûnumis.

V. M. Domeikos domëjimasisgamtos istorija, drugiais, vabzdþiais,ropliais ir mineralais pastebëtas darvaikystëje. Apie tai 1860 m. savo pus-broliui I. Domeikai á Èilæ raðë pasta-rojo pusbrolis Aleksandras Domeika,Vilniaus bajorø vadas. Tiesa, Vaciukuituo metu tebuvo septyneri, bet ið ðiovaiko potraukiø ir pomëgiø LietuvosDomeikos mëgino áþvelgti uþuomaz-gas tø bruoþø, kurie á platø mokslinësveiklos kelià iðvedë jø pagarsëjusá gi-minaitá.

Geografine prasme I. Domeikabuvo toli, net sunku buvo ásivaizduotitoliau likimo nuo Lietuvos nublokðtàþmogø, bet Adomo Mickevièiaus, To-mo Zano, Jono Èeèioto ir kitø filoma-tø, tarp kuriø viena svarbiausiø asme-nybiø buvo ir I. Domeika, dvasia darnebuvo iðblësusi senajame Vilniuje, oið Gedimino sostinës atplazdëdavo ir áGervëèius. Tarnystë Tëvynei � ðtai tosdvasios iðraiðka, ir bûtent ðiai misijai jiebuvo auklëjami. Nepamirðkime, kadVaclovo Melchioro krikðtatëvis buvo nebet kas, o Antanas Edvardas Odinecas(Antoni Edward Odyniec), taigiA. Mickevièiaus ir I. Domeikos bièiu-lis, filomatas.

Ðie vardai kûrë ypatingà Domei-kø namø atmosferà, pripildë juos tuoiðskirtiniu þavesiu, kai kasdienis gyve-nimas nuolat buvo sotinamas filoma-tiðkos Vilniaus praeities, 1831 ir1863 m. sukilimø legenda. Skirtingainuo savo áþymiøjø bendraminèiø filo-matø, priverstø tenkintis tremtinio da-lia Rusijoje ar Orenburgo stepëse,I. Domeika tapo 1831 m. sukilimo da-lyviu ir paties ðio sukilimo vado gene-rolo Dezydero Chlapovskio adjutantu,kovojo drauge su legendine EmilijaPliateryte. Tokia þymaus giminaièioI. Domeikos praeitis nepamirðtama,net jeigu jà vieðai afiðuoti ir nebuvopriimta. Ta praeitis apaugo legendo-mis, tuo labiau, kad tarp jos svarbiau-siø veikëjø buvo iðties svarbios asme-nybës, turëjusios neabejotinà poveikáne vienai jaunimo kartai. Juk uþtekda-vo subræsti naujai kartai ir bûdavo më-ginama atitaisyti Tëvynei padarytasskriaudas. Skaièiuojant nuo TreèiojoJungtinës Abiejø Tautø Respublikospadalijimo 1795 m., tokios valstybës at-kûrimo pastangos sietinos su 1812 m.Napoleono Bonaparto þygiu á Mask-và, kuriame dalyvavo Lenkijos ir Lie-tuvos pulkai. Paskui buvo 1830�1831 m. sukilimas. Nauja krizë sietinasu 1848 m., kai prieð Austrijos�Veng-rijos imperijà sukilo èekai, vengrai irkitos tautos, nedaug trûko, kad revo-liucijos kibirkðtis bûtø persimetusi áLenkijà ir Lietuvà. 1863 m. sukilimasvël þymëjo naujà iðsivaduojamosios ko-vos etapà ir naujas represijas, kurias te-ko patirti sukilimà pralaimëjusiai Len-kijai ir Lietuvai. Visa tai paliko þenkliuspëdsakus ir plaèios Domeikø giminësdvarams, kuriuos turëjome progos ap-lankyti Baltarusijos teritorijoje.

Bus daugiau

Gediminas Zemlickas

PAÞINIMAS

Nuostabø botanikos sodà primena Gervëèiø baþnyèios ðventorius

14 2005 m. kovo 24 d. Nr. 6 (318)

Pradþia 2004 m. Nr. 21, 22,2005 m. Nr. 1, 2

Sunkià valandà rankàiðtiesë Putinas

Salomëja Nëris ir Putinas � ðios te-mos mums nepavyks iðvengti. Gal jautruputá pavëlavome, toli nubëgæ á prie-ká, nes Putino átaka Kauno literatûri-nei aplinkai ir studentijai buvo ganaryðki ir Salomëjos studijø metais. Teksgráþti á tuos metus. Prisiminkime, ko-kie saitai siejo Putinà ir Salomëjà?

Putinas laikydavo pamaldas Kar-melitø baþnyèioje, o studenèiø ben-drabutis S. Daukanto gatvëje buvovisai netoliese, tad studentës kelda-vosi anksti, kad spëtø á rytines Puti-no pamaldas. Eidavo ir Salomëja,klausydavosi rarotø, dalyvaudavo irkitose jo pamaldose. Tada didesnësdraugystës tarp Putino ir Salomëjosnebuvo. Bet vëliau Salomëjai labaisudëtingu ir sunkiu metu Putinas jàrëmë net ir materialiai. Tai ávyks po1931-øjø metø, kai Salomëja, susie-jusi savo likimà su �Treèiuoju fron-tu�, vadinasi, nutraukusi ryðius su at-eitininkais ir gráþusi á Kaunà iðtëviðkës, neturëjo kur gyventi, o kaipkomunistë negalëjo dirbti ir mokyto-ja. Baigësi Salomëjos atostogø pini-gai, palikusi mokyklà visai neturëjoið ko gyventi.

O kà �treèiafrontininkai�?Ið jø nieko negavo. Kvietësi dirb-

ti, o kai poetë metusi mokytojautiLazdijø gimnazijoje, kur dëstë vo-kieèiø kalbà, 1931 m. atvyko á Kau-nà, liko ir be darbo, ir be skatiko.Toks atvejis. Laðmen Pamûðio dva-re netoli Linkuvos netoli Pasvalio gy-veno toks dvarininkëlis Borisas Me-lingailis; pats save laikë poetu, ben-dravo su Kauno literatais, o ðie no-riai atvykdavo á Pamûðá. Kartà atva-þiavæs á Kaunà B. Melingailis á res-toranà pasikvietë sveèiø. Ateina lai-kas mokëti � nëra ið ko. B. Melingai-lis nubëgo pas Salomëjà á namus,praðo paskolinti pinigø. Ta beturinti50 litø, paskutinius atidavë. Toks bu-vo þmogus. Ið �treèiafrontininkø�maþai kas buvo likæ � iðsiblaðkë. Po-etei buvo labai sunkus metas.

Á tëvà kreiptis negalëjo, nes ðis irSalomëjai studijuojant neduodavopinigø. O dabar tëvai pasipiktino,kad Salomëja nutraukë ryðius subaþnyèia, susidëjo su �treèiafronti-ninkais�. Tëvas buvo truputá volde-marininkas, kaip ir vienas Salomëjosbrolis. Tikra gyvenimo drama. Tai kàdaro Salomëja? Susikrauna á krepðe-lá savo daiktukus ir eina skandintis áNemunà.

Kà Jûs sakote?!Nesiskandina, bet pasiekia Alek-

soto tiltà, toliau eina Marvelës gat-ve iki miesto pakraðèio. Randa kaþ-kokià trobelæ, kurioje gyveno ir Vik-toras Mikënas, vienas ið trijø geraiþinomos ðeimos broliø. Salomëja to-je trobelëje ir apsistojo.

Pirmoji apie tai suþinojo Emili-ja Kvedaraitë, kuri nuomojo kamba-rá V. Mykolaièio-Putino bute. 1932 m.pradþioje poetas kaip tik buvo iðsi-nuomojæs erdvø butà naujame Juo-zo Purickio name Vaiþganto g. 18. Ið-girdæs, kas atsitiko Salomëjai, Puti-nas ryþosi jà gelbëti. Dviese suE. Kvedaraite nuëjo pas Salomëjà,Putinas jà ir pakvietë apsigyventikartu su E. Kvedaraite. Sutarë, kadSalomëja padës Putino seseriaiMagdalenai mokytis vokieèiø kal-bos, nes ði universitete buvo pradë-jusi germanistikos studijas. Uþ taiSalomëjai Putinas ne tik davë kam-bará, bet ir jà maitino. Suprato, kadpoetë pakliuvo á didelæ bëdà. Matë

jai padarytà materialiàskriaudà ir stengësi padëti.

Salomëja Nëris:gyvenimo ir kûrybos vingiais (5)

Kovo 19-àjà, per Juozapines,dienà, kai parskrenda pempës,90 metø sukako poetui, raðytojui,publicistui, Stasio Lozoraièio premi-jos laureatui Viktorui Aleknai. Gy-venimas jo neapdovanojo nei skam-biais mokslo laipsniais, nei titulais,nes uþsibuvusiam Vorkutos �kuror-te� galima tik dþiaugtis, kad liko gy-vas ir neprarado paskutinës sveika-tos. Visà gyvenimà átemptai dirbo,tik gaila, kad ne visada tà darbà, ku-riam buvo profesionaliai pasirengæs,o gal ir uþgimæs. Daug metø teko bû-ti kaimo mokytoju. Vis kokiuosenors uþkampiuose, uþkaboriuose,apleistuose Ðirvintø ar Jonavos rajo-nø kampeliuose (1960�1975 m.). Ta-èiau ir ten nepraþuvo, tyrinëtojo irspaudos talkininko kibirkðties ne-prarado. Buvusiam tremtiniui, Vor-kutos angliø kasyklos darbininkui irtokia veikla buvo tylaus didvyriðku-mo pavyzdys, galimybë dirbti suþmonëmis ir plunksna.

Tam tikra prasme ViktorasAlekna � savotiðkas laimës kûdikis,nes ir 90-ties sulaukæs iðliko þvalus,darbingas. Kad tik bûtø kas klauso,o jau V. Aleknai pokalbiams temønestinga. Stebëtina, kad patyræsdaug skriaudø ir neteisybës, jis ne-jauèia pagieþos skriaudëjams, to-kios sàvokos kaip kerðtas, sàskaitø su-vedinëjimas jam visiðkai nepriimtinos,svetimos, gal nelabai ir suprantamos.Pasauliui ðis þmogus nekelia jokiø ið-skirtiniø reikalavimø ar pretenzijø, obendraudamas su kitais visada ieðkodvasinës atramos taðkø. Radæs jau-èiasi esàs tarp bendraminèiø � jam ge-ra ir kitiems su juo jauku.

Nelabai ásivaizduoju V. Aleknàper savo iðskirtiná gimtadiená oriaipriiminëjantá sveikinimus ir gëles,nors tvirtai þinau, kad taip turëtø

Bûtume sau niekada neatleidæ,jei nepasinaudotume V. Aleknos þi-niomis ir geranoriðkumu, kai ðaly-je buvo minimos Juozo Keliuoèio irSalomëjos Nëries 100-øjø gimimometiniø sukaktys. Su J. KeliuoèiuV. Alekna bendradarbiavo XX a.ketvirtojo deðimtmeèio antrojojepusëje dirbdamas Naujosios Romu-vos redakcijoje, tad nieko nuosta-baus, kad jam buvo gana gerai pa-þástama ir to meto intelektinë Kau-no aplinka. O Salomëja Nëris mû-sø jubiliatui � tai literatûrologiniø irbiografinio pobûdþio tyrinëjimø ob-jektas, bet ne tyrinëtojo nusiðalini-mo nuo savo tyrinëjamojo prasme.V. Alekna visada nori suprasti kitoþmogaus vienokiø ar kitokiø poel-giø motyvus, lieka labai tolerantið-kas, savaip atlaidus. Tik ásigilinæs áþmogaus poelgiø motyvus galësi ki-tà suprasti, o supratæs gal ir patei-sinti. Didþiulës gyvenimo patirtiesir ágimto geranoriðkumo, gal net gi-liai iðjaustos krikðèioniðkos nuosta-tos suformuota savybë. Savo mora-lines ir idëjines nuostatas ne visadateisinga taikyti kitam, kuris gali gy-venti ir pagal kitas taisykles. V. Alek-na neperða savo nuostatø, bet nelei-dþia ir kitiems reguliuoti savo gyve-nimo.

Sveikindami garbøjá jubiliatà lin-kime dar daug metø iðsaugoti sveika-tà ir intelektiná guvumà, didþiulá no-rà perteikti savo gyvenimo patirtá, ku-ri savaip unikali ir vertinga. Tæsdamipaðnekesá su V. Alekna apie Salomë-jos Nëries gyvenimo ir kûrybos vin-gius jauèiamës darà patá geriausiàdarbà, koká pajëgus daryti laikraðtis:savo gyvenimo kasdienybëje mëgina-me sustabdyti vienà kità akimirkà,kurià dovanoja mus supantys þmonësir dosnus likimas.

bûti, pagaliau taip ir buvo. Daug leng-viau ðá vydûniðkos dvasios ir iðvaizdosþmogø ásivaizduoti palinkusá priekompiuterio klaviatûros, nes kiektekdavo lankytis jo namuose, daþ-niausiai sëdëdavo su knyga arba priekompiuterio.

Nemaþai yra paraðæs ir MoksloLietuvai. Tikriausiai skaitytojai ásidë-mëjo V. Aleknos straipsnius apie Vi-

suotinës lietuviø enciklopedijos atski-rus tomus. Pats mëgstantis knarpliotiávairius raðtus, rinkdamas ávairiau-sias þinias, t. y. bûdamas enciklope-dinio màstymo þmogus, yra labaigrieþtas Enciklopedijos autoriams irrengëjams, nes giliai suvokia ðio dar-bo svarbà. Sugeba rasti nemaþai ne-tikslumø, nes pats yra labai plaèioserudicijos þmogus.

Ið pradþiø Salomëja gyveno suE. Kvedaraite, bet kai ið gretimokambario iðsikëlë ten gyvenæs agro-nomas, Putinas á tà kambará áleidoSalomëjà.

Vadinasi, Putinas elgësi krikðèio-niðkai. To nepasakysi apie daugelá ki-tø poetæ supusiø þmoniø.

Ne vienas Putinas Salomëjaipadëjo jai sunkià valandà. Sunkiàpoetës padëtá pamatë Juozas Ke-liuotis ir pavasarininkø partijospirmininkas Juozas Leimonas,ëmë màstyti, kaip galëtø padëti.J. Keliuotis net kvietë Salomëjà áNaujàjà Romuvà, bet 1932 m. pra-

dþioje ðis þurnalas taip pat sunkiaivertësi. Vis dëlto Salomëja gavo ið-versti vienà R. M. Rilkës prozoskûriná. Jis buvo iðspausdintas Nau-jojoje Romuvoje, tiesa, be vertëjosparaðo. Taèiau J. Keliuotis netu-rëjo ið ko mokëti honoraro, tad ëjopas poetà kunigà Mykolà Vaitkøpraðyti pinigø. Ðis davë.

Stengësi padëti ir poetaskunigas Mykolas Vaitkus

J. Leimonas ir ateitininkø spau-dos administratorius Simas Zarec-kas taip pat kreipësi á kunigàM. Vaitkø. Jis buvo Ðv. Kazimierodraugijos leidyklos direktorius ir pa-siûlë poetei iðversti jaunos austrø ra-ðytojos E. von Handel-Maceti(E. von Handell-Mazzetti) Ritos laið-kus (lietuviø kalba iðëjo trys tomai),vëliau davë versti ir kitø knygø.Draugija leido daug knygø, bet tàsyknebuvo labai turtinga ir dideliø ho-norarø nemokëdavo. Todël M. Vait-kus Salomëjai net duodavo nuosavøpinigø. Ne kas kitas, o M. Vaitkuspasirûpino, kad Salomëja po trejømetø pertraukos vël galëtø pradëtimokytojauti. Per tuos trejus metusÐv. Kazimiero knygynui jau buvospëjusi iðversti penkias knygas, ir dartris, kurias iðleido kitos leidyklos. Ið

viso � aðtuonios knygos. Buvo labaidarbðti, dirbdavo nuo tamsos ikitamsos.

Apie devintàjà S. Nëries iðverstàknygà þmonës ne kaþin kà ir þino. Jàiðleido Justo Paleckio leidykla Naujasþodis.Tai ið prancûzø kalbos iðverstaknyga. Prancûzø kalbà poetë mokë-jo prastokai, todël versdama rëmësiir vokiðku tos knygos vertimu � vokie-èiø kalbà ji mokëjo geriau. Taèiau taknyga iðleista tiesiog bjauriai � baisupaimti á rankas. Galima tik stebëtis,kokie maþaraðèiai buvo tie �zetceriai�(vok. Setzer � raidþiø rinkëjas), labaimenkai raðtingi.

Putinas kartais savo namuoserengdavo vaiðes, á kurias ateidavoKauno universiteto profesoriai �Vincas Krëvë, Levas Karsavinas,Vladimiras Ðilkarskis ir kiti. Pasiro-do, L. Karsavinas buvo ir poetas, la-bai gabus þmogus. 1933 m. klausyda-mas L. Karsavino Romos istorijospaskaitø stebëjausi, kaip graþiai ðisið Sovietø Rusijos iðtremtas moksli-ninkas iðmoko kalbëti lietuviðkai.Beje, Salomëjos Nëries eilëraðèiøL. Karsavinas buvo iðmokæs atmin-tinai. Putino vaiðëse deklamuodavotø eilëraðèiø lietuviðkai.

Vincas Krëvë tuo metu Universite-te buvo Humanitariniø mokslø fakul-teto dekanas ir fakulteto Tautosakos

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

GYVENIMO VERPETUOSE

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

Jubiliatas Viktoras Alekna prie savo paties portreto,nutapyto dailininko Arvydo Bagdono

Ne vienà þabangà likimas buvo paspendæs Salomëjai Nëriai

2005 m. kovo 24 d. Nr. 6 (318) 15

ES narystë keièianacionalinius tikslus

Tarptautinë Lietuvos integracija áES, NATO ir kitas struktûras, nagri-nëjant Lietuvos plëtros tendencijas, ta-po plaèiausiai vartojama sàvoka. Libe-ralizavus prekybà, laisvai judant kapi-talui, ekonomika tampa ne tik europi-ne, bet ir pasauline. Su tuo negalimanesitaikstyti. Globalizacijai ásibëgëtidaug átakos turi mokslo ir informaci-niø technologijø paþanga. Jos ið esmëskeièia ne tik gamybà, bet ir þmoniø gy-venimo bûdà, bendravimà ir darbà.Laukiama, kad ir toliau informacinëstechnologijos ir genø inþinerija buspaþangos variklis, kaip kad kadaise bu-vo garo maðina ir elektra.

Ágyvendinama rinka ðalyje opti-maliai paskirsto privaèiø prekiø beipaslaugø gamybà ir vartojimà. Betreguliuoti visuomeniniø produktøgamybà rinkos galiø neuþtenka. Bevalstybës pastangø teigiamøjø prekiøgamyba bus per maþa, o neigiamøjø �per didelë. Svarbus visuomeniniøproduktø bruoþas yra ðalutinis jø po-veikis ir vertës didëjimas.

Esant Lietuvai ES nare, kai ku-rie visuomeniniai aspektai yra tapæglobaliais, ir jø jokia valstybë negalikontroliuoti viena � tam reikia pla-èios tarptautinës kooperacijos irbendradarbiavimo. Ið jø paþymëtinitokie aspektai: taika ir saugumas(reikalinga kolektyvinio saugumosistema), pasaulinës rinkos veiks-mingumas (laisva prekyba, suvieno-dinta konkurencija, iðlaikomas fi-nansinis pastovumas), aplinkos ap-sauga, kultûros paveldas, sveikatosapsauga (rizikos padidëjimas dël li-gø perneðimo), þinios ir informaci-ja, teisingumas ir nusikaltimai.

Akivaizdu, kad në vienos ið ðiø pro-blemø Lietuva negali iðspræsti viena.

Nacionalinë Lietuvos valstybë,du ðimtmeèius buvusi varomoji isto-rijos jëga, spaudþiama tarpnaciona-linës integracijos, netenka buvusiosreikðmës. Su tuo reikia susitaikyti.

Ástojimas á ES Lietuvai atveriadideles rinkas, leidþia lengviau pri-eiti prie naujø technologijø ir kapi-talo, bet ir kelia dideliø pavojø: eko-nominës krizës, konkuruoti atvirojerinkoje nemokëjimas, kuriuos áveiktireikia veiksmingos politikos.

Tarptautinis kompiuteriø tinklas �internetas � staigiai keièia pasaulá, kuria-me gyvename, ne tik þiniø plitimo irveiksmingesniø ryðiø poþiûriu. Jo átakaekonomikai, socialinei srièiai ir kultûraiyra labai didelë. Vienas Europos Komi-sijos komisaras taip apibûdino padëtá2000 m.: Verslo ateitis paprasta � diegtiskaitmenines technologijas arba mirti. Taitaikytina ir visai visuomenei. Jeigu mesnepasikeisime dabar, atsiliksime ir pra-laimësime visais lygiais: augimo, darbovietø ir socialinio suartëjimo.

Sparèiai atnaujinti þiniasir gebëjimus

Tai verèia visus, ir ypaè vadovau-janèiuosius nuolatos mokytis, tobulë-ti. Informacinëje visuomenëje, kurio-je gyvename dabar, atsiranda bûtiny-

bë ir sàlygos pereiti nuo bûtinybësmokytis visam gyvenimui prie bûtiny-bës mokytis visà gyvenimà. Tarkime,jei kuris nors specialistas, baigæs ins-titutà prieð 20 metø, bûtø nesimokæssavarankiðkai, dabar jis bûtø beviltið-kas beraðtis. Be uþsienio kalbos, dar-bo su kompiuteriu ágûdþiø joks spe-cialistas negali bûti visavertis.

Visa tai, modernizuojant Lietu-vos valstybës ir visuomenës veiklosmechanizmus, kelia neáprastus aukð-to mokslinio lygio uþdavinius. Buvi-mas ES verèia Lietuvà naujai suvoktisavo tautinius ir valstybinius tikslus.Bûtina modernizuoti ne tik ámoniø,bet ir valstybës bei visuomenës val-dymà, kad jis skatintø technologinæpaþangà ir visø veiklos srièiø atnauji-nimus.

Gerai þinoma, kad ekonomikosaugimo ðaltinis yra mokslas. Taèiautaip pat þinoma, kad þinios paèiossavaime dar nereiðkia ekonomikospaþangos. Jos gali bûti paprasèiau-siai nenaudojamos. Ðiais laikais,kad ir kaip keista bûtø, kurti þiniaskainuoja pigiau negu jas perimti irádiegti. Manoma, kad tyrimams ið-leidþiama apie 20 kartø maþiau, ne-gu mokymui ir lavinimuisi. Aps-kritai moksliniams tyrimams Lietu-voje skiriama dar per maþai lëðø,kurios nesiekia 1 proc. ðalies BVP,o kitose ðalyse � apie 2 proc. Dides-næ ES struktûriniø lëðø dalá turëtøgauti mokslo ástaigos.

ES yra nepakeièiama priemonëágyvendinant ilgalaikius nacionali-nius Lietuvos tikslus, kurie sutampasu ES tikslais. Tai pasakytina ir apiemokslo plëtotæ. ES siekia ir padedasuvienodinti savo nariø ekonomikoslygá, bet iðsaugos tautiná savitumà irplëtos tautinæ kultûrà. Pasiekti nacio-nalinius tikslus greta kitø dalykø, bû-tinos þinios ir gebëjimai. Dabartinia-me dinamiðkame pasaulyje þinios irgebëjimai turi bûti nuolat ir vis spar-èiau atnaujinami. Jø reikia, norint su-prasti visuomenës raidà, ugdyti þmo-gaus gebëjimus ir kûrybines galias.Nei ðalies saugumo, nei þmogaus dva-sinës gelmës negalima pasiekti nuo-lat neatnaujinant gebëjimo. Tai pir-miausia susijæ su vadovaujanèiais ða-lies þmonëmis. Deja, praktika rodo,kad valdþios atstovø gebëjimo klau-simas toli graþu nepakankamas. Áaukðèiausius valdþios sluoksnius pa-tenkama ne pagal protà ar gebëjimø,o pagal partijø sprendimus dalytisvietomis, kartais ir pagal ryðius.

Lietuvos mokslo ðakøplëtotë

Lietuva nëra pajëgi kurti visømokslo ðakø þinias. Dauguma þiniøperimama ið pasaulinio mokslo loby-no. Þinias turi atneðti ðvietimas, pro-fesinis mokymas, aukðtasis mokslasir tik nedidelæ dalá � savi moksliniaityrimai. Bet be savø pasauliniomokslo lygio þinovø ðalis mokslo

pasiekimais liktø priklausoma, ir po-litinë jos nepriklausomybë negali bû-ti visavertë.

Tvarkydama visuomenës gyveni-mà ir ekonomikos plëtrà, ðalies pas-tangos turi bûti grindþiamos mokslineanalize. Pirmiausia be paèiø lietuviø nie-kas neatliks Lietuvos istorijos, lietuviøkalbos ir kultûros tyrinëjimø, neiðsaugostautinio savitumo. Daug sudëtingesniøproblemø kyla svarstant gamtos ir tech-nikos mokslø plëtojimo klausimus.

Pirma, ES planuoja sukurti vie-ningà europinæ moksliniø tyrimøerdvæ, kurioje turës dalyvauti ir Lie-tuva bei galës pasinaudoti Europosmokslinëmis jëgomis.

Antra, kur Lietuva rengs univer-sitetinio mokslo specialistus, turësbûti atliekami moksliniai tyrimai.

Treèia, dauguma pramonës ðakøremsis uþsienio pasiekimais ir ásiveþ-ta áranga. Laukia atsargus pasirinki-mas, kurias gamybos ðakas aprûpintisavomis aukðtosiomis technologijo-mis. Jas nustatyti � vienas svarbiausiømokslo strategijos uþdaviniø. Paspar-tinti aukðtøjø technologijø gamybosaugimà galëtø á Lietuvà atëjusiostarptautiniø korporacijø dukterinësámonës. Tam reikia tinkamai sutvar-kyti ástatymus, sumaþinti papirkinë-jimà ðalyje, parengti aukðto lygio vi-duriniosios grandies inþinierius irtechnikus. Juos turi parengti ásteigtoskolegijos. Geras problemos sprendi-mo pavyzdys yra Airija, dël savo eko-nominio ðuolio vadinama �keltø tig-ru�. Þinoma, mechaniðkai jos patyri-mo perkelti Lietuvai negalima.

Visuomenës organizacija yra la-bai svarbus ðalies plëtros veiksnys.Deja, iki ðiol pilietinës visuomenësproblematika Lietuvai rûpëjo ne-bent per valstybines ðventes, norsdarni pilietinë visuomenë LietuvosKonstitucijoje nurodoma kaip vie-nas ið tautos tikslø. Jos vaidmuo plë-tojant demokratijà yra akivaizdus, oper jà � ekonomikos ir socialineiplëtrai. Ðalies raida turi plësti þmo-gaus pasirinkimo galimybes visaisgyvenimo atþvilgiais.

Daugelis ekonomistø tvirtina,kad svarbiausi ekonomikos plëtrosneekonominiai veiksniai yra politinësantvarka ir Vyriausybës administra-vimo gebëjimai, nes politika ir tvar-kymo sprendimai veikia investicijø irvalstybës iðlaidø pasiskirstymà.

Taigi bûtina atnaujinti þinias irgebëjimus ne tik, tarkime, pavie-niams Seimo ar Vyriausybës na-riams, bet visiems Lietuvos valdþiossluoksniams.

Juozas Burneikis,Lietuvos mokslø akademijos

narys korespondentas

Panaudota literatûra: Lietuvosmokslo ir technologijø baltoji knyga,Mokslo ir studijø departamentasprie Ðvietimo ir mokslo ministerijos,Vilnius, 2001, 192 p.

Mokytis ne �visam gyvenimui�,o �visà gyvenimà�

MATEMATIKOS IR INFORMATIKOSINSTITUTAS

skelbia konkursà eiti vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas Tikimy-biø teorijos skyriuje (1 etatas).

Dokumentai priimami iki ðiø metø kovo 30 d. adresu: Matematikosir informatikos institutas, Akademijos g. 4, LT-08663 Vilnius.

Papildoma informacija teikiama tel.: (8 ~ 5) 210 93 18.Direktorius

komiteto pirmininkas. Komiteto ar-chyvas buvo ketvirtajame Universite-to rûmø aukðte; ten tvarkësi PetrasVaièiûnas. Tuo metu ir kilo mintis,kad Salomëja Nëris galëtø raðyti lie-tuviðkas pasakas. Ið Tautosakos ar-chyvo poetë parsineðë pasakø rinki-niø ir paraðë labai stilizuotø pasakø.1934 m. pradþioje Universitetas iðlei-do Salomëjos Nëries parengtà rinki-ná Mûsø pasakos.

Tai tas pats rinkinys, kurá Ðvieti-mo ministerija atsisakë siøsti á mokyk-las dël pasakø apie vaiduoklius?

Tas pats. 1935 m. rudená Salomë-ja gavo Kregþdutës redaktoriaus Sta-sio Tijûnaièio laiðkà ið Këdainiø. Jispraðë Kregþdutës skaitytojams dova-nø � Salomëjos Nëries sudarytø pa-sakø. Mat tie pasakø vaiduokliai ne-baisûs, o Kregþdutë buvo leidþiamapaties redaktoriaus pastangomis.S. Tijûnaitis primena, kad SalomëjaNëris jam nesanti svetima: kai 1920�1922 m. Kaune jis redagavo Tëvynëssargà, poetë tam laikraðèiui atsiøs-davusi savo pirmøjø kûrinëliø. Ar ðákartà Salomëja atsakë S. Tijûnai-èiui � neþinoma.

Kaip Neris virto NërimiPrisiminkime Salomëjos pasirink-

to literatûrinio pseudonimo �Nëris�prasmæ? Suprantu, nuo upës vardo.Taèiau kodël �Nëris�, o ne �Neris�?Pagaliau ir ðiai upei argi ne labiau bu-vo prigijæs Vilijos vardas? Paèios po-etës eilëraðtyje sakoma:

Vilnele, bëk á Vilijà,O Vilija � á Nemunà.1922 m. Vilkaviðkio gimnazijos

moksleiviai vyko á ekskursijà � á Klai-pëdà ir Palangà. Salomëja geleþinke-liu vaþiavo pro Kaunà, pro Jonavà.Tada Salomëja pirmà kartà ir iðvydoNerá. Buvo skaièiusi Adomo Micke-vièiaus ir Maironio eilëraðèiø, skir-tø Neriai. Po ðios kelionës ji pirmàkartà ir pavartojo slapyvardá � Neris.

Neris, bet ne Nëris?Pasiraðë Neris, kaip kad buvo ra-

ðoma geografijos vadovëlyje. Net1934�1936 m. dirbdama Panevëþiogimnazijoje kartà mergaitës buvopaklausta, kodël jos slapyvardis Ne-ris. Poetë atsakë, jog tai upës vardas.Visà laikà pasiraðinëjo Neris.

O kaip atsirado �Nëris�?Nuneðusi rinkinio Pëdos smëly

rankraðtá (1931 m.) Antanui Kniûkð-tai, Sakalo leidyklos vedëjui, buvopasiraðiusi Salomëja Neris. BetA. Kniûkðtai pasirodë, kad virð e rai-dës slapyvardyje esama taðkelio. Jispaklausë poetës: èia tarsi taðkiukasparaðytas?.. Poetë sumiðo, nieko neat-sakë. Tada A. Kniûkðta pareiðkë taippadarysiàs, kaip paraðyta rankraðty-je. Taip visai atsitiktinai poetës sla-pyvardyje atsirado raidë ë.

Paèios poetës laiðkuose daug kurpasiraðoma � Neris. Taèiau kadangiA. Kniûkðta leido ir kitus Salomëjoseilëraðèiø rinkinius, tai Per lûþtantá le-dà ir Diemedþiu þydësiu jos slapyvar-dá raðë taip pat, kaip ir rinkinyje Pë-dos smëly.

1940 m. poetë gavo labai piktàlaiðkà ið Panevëþio.

Kaip ji drásta terðti ðventà mûsøupës vardà?

Taip, kartu su laiðku gavo ir ilgàeilëraðtá. Nors niekas be jos paèios irlaiðko autorës apie tà laiðkà neþino-jo, bet nuo ðiol poetë ëmë kategorið-kai pasiraðinëti Nëris. Tokia ðio sla-pyvardþio istorija.

Ðitaip áëjo ir á lietuviø literatûrosistorijà.

Kai tik vokieèiai 1941 m. birþeláþengë á Lietuvà, minëtas panevëþie-èiø laiðkas Salomëjai buvo rastasKGB raðtinëje ir buvo iðspausdintasávairiuose pradëtuose leisti patrioti-niuose laikraðèiuose � Kaune, Pane-

vëþyje, Ðiauliuose, regis, ir Marijam-polëje. Bûtent Panevëþio laikraðtyje,paskui ir kituose, buvo iðspausdintaPoema Salomëjai Neriai. Po eilërað-èiu buvo pastaba: Bolðevikø metu Lie-tuvos Aktyvistø paraðyta poema, laiðkupasiøsta Sal. Neriai.

Ið tiesø ðá eilëraðtá paraðë vienamergaitë, buvusi Salomëjos mokinë,1944 m. pasitraukusi á Vakarus. Manpasakojo panevëþieèiai. Tai nëra la-bai geras eilëraðtis, bet jis iðreiðkëdalies þmoniø poþiûrá á poetæ. Salo-mëja Nëris artimiems draugamstada skøsdavosi, kad gaunanti grasi-nimø, ji uþgauliojama. Þmonës ne-galëjo atleisti uþ ið Rytø parveþtàjà�Stalino saulæ�, Poemà apie Stalinàir kitas nuodëmes. Labiausiai þmo-nes sukrëtë prasidëjæs þmoniøveþimas prieð pat karà. Ir ið Panevë-þio buvo iðveþta labai daug þmoniø.

Atëjo metas poetei mokëti uþ iðda-vystæ? Koks bûtø Jûsø, þmogaus, ku-ris patyrë suëmimus ir trëmimus, po-þiûris á sàskaitø suvedinëjimus su po-etais?

Að sakyèiau: Atleisk jai, Vieðpa-tie, nes ji neþino, kà daro. Per Salo-mëjos Nëries 100-àsias gimimo me-tines viename renginuke iðgirdausakant: Að jos nepakenèiu. Geronto-logijos centre, Jeruzalëje, poeteiskirtame renginyje iðgirdau þmonessakant, kad jie nenori klausytis Sa-lomëjos Nëries. Kur eièiau, visadossutiksiu þmoniø, kurie pasiryþæ pa-smerkti mane ar kitus, raðanèiusapie S. Nërá.

Toks smerkiantis poþiûris nebu-vo svetimas ir poetui BernarduiBrazdþioniui. Apie tai esame kalbë-jæ, bet dabar gera proga priminti.Kai 1989 m. geguþæ B. Brazdþionisatvyko á Lietuvà, atvaþiavau ið kaimoÐirvintø rajone su juo susitikti.B. Brazdþionis pasakë: Salomëja Në-ris yra didelë poetë, gal kitos ðitokiospoetës nebus per ðimtà metø. Bet apiejà kalbëti dabar nereikia.

Paskui 1995 m. mes vël susitiko-me Dienovidþio redakcijoje. Savait-raðtyje jau buvo iðspausdintos manobiografinës apysakos Salomëja ið-traukos. B. Brazdþionis piktokai pa-sakë: Tai tu vis dar raðai apie Salomë-jà Nërá?.. Jis buvo vienas pikèiausiøpoetës prieðø.

Poetui B. Brazdþioniui neteko pa-tirti Vorkutos �kurorto� malonumø;jis spëjo pasitraukti á Vakarus, vëliauiki gyvenimo pabaigos gyveno JAV, betjis Salomëjai Nëriai buvo didþiai ne-pakantus, patriotiðkai neatlaidus, taipir negalëjo jai atleisti uþ gyvenimo irkûrybos klaidas. Tarpukario Kauneabu buvo neblogai paþástami, be to, Sa-lomëja Nëris Bernardà Brazdþioná pa-lydëjo á poetinës kûrybos kelià. Matdirbdama iki 1928 m. �Ateities� þur-nale S. Nëris gavo perþiûrëti daugybësjaunø kûrëjø rankraðèiø, tarp kitø � irB. Brazdþionio.

Kitaip nei Bernardas Brazdþionis,poetas Viktoras Alekna savo kailiu pa-tyrë visas totalitarinio reþimo �malo-nes�, iðgyveno visus tironijos reþimoatneðtus Lietuvos þmonëms iðmëgini-mus, bet iðliko atlaidus artimam savoir skriaudëjams atpildo neðaukia. KaipJûs pats paaiðkintumëte ðá keistà da-lykà?

Ðio dalyko nelaikau keistu. Aðnuo jaunø dienø skaièiau ÐventoRaðto Naujàjá Testamentà ir ne vie-noje vietoje radau pasakyta, kad teis-ti gali tik tas, kas be nuodëmës. Aðtoks nesu, todël ir S. Neries negaliuteisti. Juo labiau, jog að suvokiau,kad ir S. Neris suprato savo klaidà �eiti paskui stalinistus, tik jau buvo la-bai sunku iðbristi ið tø pinkliø.

Bus daugiau

Gediminas Zemlickas

MOKSLO LIETUVÀ REMIA:

16 2005 m. kovo 24 d. Nr. 6 (318)

ISSN 1392-7191Leidþia

UAB �Mokslininkø laikraðtis�SL Nr. 169Spausdino

UAB �Sapnø sala�S. Moniuðkos g. 21, 2004 Vilnius

Patarëjai: V. Bûda, R. Goðtautienë, J. Puodþius, A. Ramonas,D. Stanèienë, A. Targamadzë, E. K. Zavadskas.

Redakcijos adresas: J. Basanavièiaus g. 6, 2001 VilniusEl. paðtas: mokslolietuva@takas.lt, tel/faks. (8 ~ 5) 212 12 35

Laikraðtis internete: http://ml.lms.ltRedakcija, pritardama ne visoms autoriø mintims, jas toleruoja.

Perspausdinant ar naudojant laikraðèio �Mokslo Lietuva� ir jo internetinio puslapiohttp://ml.lms.lt paskelbtà medþiagà bûtina nuoroda á �Mokslo Lietuvà�.

Vyriausiasis redaktorius Gediminas Zemlickas

Kalbos redaktorë Rûta Krasnovaitë

Stilistë Jûratë Veniûtë

Dizaineris Valdas Balciukevièius

Ukrainai atgavus nepriklausomybæ, istori-kai atkreipë dëmesá á sovietmeèiu draustà te-mà � dvasinius klausimus, baþnyèiø bei vienuo-lijø istorijà. Ukrainoje veikia penkios oficialiosbaþnyèios: trys staèiatikiø (Kijevo patriarcha-to, Maskvos patriarchato ir Autokefalinë cerk-vë), Rytø (Graikø) ir Lotynø apeigø katalikø.

Mokslininkø tyrinëjimuose nemaþas dë-mesys skiriamas Rytø apeigø katalikams. Jau1996 m. Lvove buvo iðleista viena pirmøjø stu-dijø, skirtø ðiai problematikai. Tai JaroslavoStockio monografija apie Buèiaèio bazilijonøvienuolynà. Galima prisiminti, kad 1712 m.grafø Patockiø pakviesti ið Vilniaus Ðvè. Tre-jybës vienuolyno á Buèiaèá nuvyko pirmieji vie-nuoliai bazilijonai. Ten jie statë vienuolynà,baþnyèià, kûrë mokyklà, pagarsëjo ðvietëjiðkaveikla. Panaðiai buvo ir Lietuvoje, kai 1749 m.pakviesti broliø þemvaldþiø Beinoriø á Padu-bysá prie Ðiauliø atvyko vienuoliai bazilijonaisu tokia paèia misija � ta vietovë ir ðiandien ið-laikiusi vienuoliø vardà � Bazilionai.

Lietuvos bièiulio monografijaIðleista Petro Ðkrabiuko monografija apie katalikams svarbø Rytø (Graikø) apeigø vienuolynà Ukrainoje

Minëtinas Igorio Micko dar-bas apie vienuolius bazilijonusUneve (1998 m.) ir kitos studijos.

2002 m. pasirodë naujas dar-bas, skirtas itin svarbiam bazili-jonø vienuolynui Krechive. Èiapo Dobromilo reformos (1882�1904 m.) buvo perkeltas bazilijo-nø naujokynas (1902 m.). 2003m. Lvove, Krechive ir Dobromi-le buvo organizuota antroji tarp-tautinë mokslinë konferencija iðciklo Ðv. Bazilijaus Didþiojo ordi-nas, skirta Dobromilo reformos120 metø bei Krechivo naujokyno100 metø jubiliejams paminëti.

Ukrainos nacionalinës moks-lø akademijos I. KripjakevièiausUkrainistikos studijø institutasbei tëvø bazilijonø leidykla Mi-sionierius iðleido þinomo þurna-listo, raðytojo, poeto, istorijosmokslø daktaro (Ukrainoje �kandidato) Petro Ðkrabiukoknygà Krechivas: þemiðki ir dan-giðki keliai. Tai vienas ið svarbiø

Ðv. Bazilijaus Didþiojo ordino vienuolynø, ku-riam ir skirta ði knyga.

Mokslininkas, remdamasis jau skelbtaisdarbais apie bazilijonø vienuolius, vienuolynusbei konkreèiai Krechivo vienuolynà, monogra-fijà papildo gausia archyvine medþiaga. Auto-rius sugeba atsakingai ir kritiðkai þvelgti á ávai-rius ðaltinius, juos sumaniai gretinti su anks-tesniø autoriø darbais, pateikia naujø faktø ardetaliø, kurioms tyrinëtojai iki tol beveik ne-skyrë dëmesio. Tad mokslininkas turi galimy-bæ patikslinti ir taisyti istoriografijoje jau ási-galiojusius ávykius, faktus, datas.

Studijoje mokslininkas, atskleisdamasKrechivo vienuolyno istorijà (jà pradeda nuoXVII a. pr.), supaþindina su to laiko Ukrainosistorija, jos problemomis. Autorius skaitytojuipristato ir kitus bazilijonams priklausiusiusvienuolynus. Pavyzdþiui, nemaþai dëmesio ski-ria Þovkvai (miestelis netoli Lvovo). Suþino-me apie miestelio istorijà, jo valdytojus, vie-nuolynus, iðgarsëjusius leidybine veikla (atkû-

rus minëtà bazilijonø leidyklà Misionierius, bu-vo atgauta ir spaustuvë Þovkjoje).

Krechivo vienuolynas sumaniai dr. P. Ðkra-biuko dëstomos medþiagos dëka tarsi áauga áunijà ir á viso Ðv. Bazilijaus Didþiojo ordino is-torijà. Kalbama apie ðio ordino kûrëjus IvanàKuncevièiø � Ðventàjá Juozapatà ir VeljaminàRutská, Vilniaus Ðvè. Trejybës vienuolyne pa-rengusius ordino regulà, apie Rûtos dvare (ne-toli Naugarduko) 1617 m. sukviestà pirmàjàkapitulà, davusià pradþià Ðv. Bazilijaus Didþio-jo ordinui, analizuojama ordino plëtra, jo auk-so amþius, nuosmukiai, okupaciniø valdþiø,ypaè carinës imperijos, pastangos já likviduo-ti, ordino atsigavimas, karø laikai, Krechivo

vienuolyno ir vienuoliø bazilijonø padëtis so-vietmeèiu, jø atgimimas, paskelbus Ukrainosnepriklausomybæ.

Monografijoje aptinkame istoriniø asme-nybiø Bogdano Chmelnickio, Maksimo Krivo-noso, Petro Doroðenko, Petro Mogylo, IvanoMazepos, vyskupo Josifo Ðumlianskio bei ki-tø pavardes. Visi jie susieti su Krechivu: vienijá gina nuo prieðø, kiti � funduoja vienuolyno,

baþnyèiø bei kitø pastatø statybà.Autorius iðsiaiðkino, kad ir Petras I, gráþ-

damas ið uþsienio 1698 m., buvo sustojæs Þov-kvoje, aplankë Krechivà. Tuo metu tai buvodar staèiatikiø vienuolynas, iðlikæs unijinëje ap-linkoje, ir Petras Didysis tuo labai didþiavosi.Tik 1721 m. Krechivo vienuolynas prisijungëprie unijos, o 1739 m. � prie Ðv. Bazilijaus Di-dþiojo ordino.

Mokslinë knyga tarsi �ávilkta� á graþià lite-ratûrinæ kalbà. Ádomiai komponuojamas ir is-torinis siuþetas. Monografijà sudaro 7 skyriai(kiekvienas jø turi nemaþai daliø � nuo 6 iki10), skirti tam tikriems laikotarpiams literatû-riðkai pavadinti (Su Joilu ir be jo; Prieð susivie-nijant; Ant griuvësiø slenksèio; Gerovë ið Dob-romilo; Ugnis ir malda; Kanèiø vainike; Lauk-to atgimimo laikmetis) ir ávadinë dalis Kur dan-gus susitinka su þeme. Kiekvienas skyrius pra-dedamas pranaðø þodþiais ar tëvø bazilijonøposmais. Knygos pabaigoje � santrauka angløkalba (p. 412�413).

Vertingi ir monografijos priedai, juose ið-skirtos svarbiausios vienuolyno istorijos datos(p. 381�384), pateiktas chronologinis igumenøsàraðas (p. 385�388), iðëjus ið pogrindþio dva-sininkø bazilijonø, baigusiø Krechivo novicia-tà, sàraðas, (p. 389), asmenvardþiø (p. 390�404)bei vietovardþiø (p. 405�411) rodyklës.

Monografija gausiai iliustruota portretinë-mis bei vietoviø nuotraukomis. Autorius patei-kæs ne tik istorinës vertës nuotraukas, bet taippat áamþinæs nûdienos tëvus ir brolius bazili-jonus ateities kartoms.

Þinant mokslininko dr. Petro Ðkrabiukodarbðtumà ir gebëjimus, tikëtina, kad monog-rafija apie Krechivà, tai pradþia bûsimø studijøciklo, skirto bazilijonø vienuolynams, rengian-tis Ðv. Bazilijaus Didþiojo ordino 400 metø ju-biliejui. Kitomis monografijomis jis taip patpraturtins Lietuvà, kurioje ir buvo kuriamas ðisRytø apeigø katalikø Ðv. Bazilijaus Didþiojoordinas.

Dr. Aldona VasiliauskienëVU RSTC

Kaip áveikti nemigà?delæ átakà jø savijautai dienà. Tai ver-èia kreiptis á gydytojà, nors daugumaþmoniø pagalbos nesikreipia laiku.Ávairaus amþiaus moterys ir vyresni nei65 metø þmonës pusantro karto daþ-niau linkæ sirgti nemiga nei kiti. Vieni-ði þmonës (pavyzdþiui, naðliai, iðsituo-kæ ar iðsiskyræ), dirbantieji naktimis arpamaininá darbà taip pat rizikuoja pa-tirti nemigà. Taip pat ðis negalavimas la-biau bûdingas þmonëms, sergantiemsterapinëmis ar psichinëmis ligomis.

Nemiga yra negilaus miego poþy-mis. Paprastai ji pasireiðkia tuo, kadsunku uþmigti, daþnai pabundama irprastai miegama. Jei kankina nemiga,nesvarbu, kiek laiko miegama, nesneigiamus ðio negalavimo padariniusþmogus patiria dienà. Daþnai kenèian-tys nuo nemigos þmonës skundþiasi ið-sekimu ir nuovargiu, sunkumu sutelktidëmesá, jie tampa dirglûs, skundþiasiprasta atmintimi. Taigi nemigà lydiávairûs negalavimo poþymiai.

Nemiga gali bûti laikina ir nuola-tinë. Laikina nemiga yra neilgai trun-kantis miego sutrikimas (paprastaitrumpiau nei savaitæ). Jis gali kartotisdël streso, miego aplinkos ar miegoreþimo pasikeitimo. Kai nemiga kar-tojasi daugelá naktø ir tæsiasi ilgiau neimënesá, sakoma, kad ji yra nuolatinë.Tokios nemigos prieþasèiø gali bûtidaug, tarp jø � miego sutrikimai, psi-chikos sutrikimai ar kitos sveikatosproblemos. Taip pat nuolatinæ nemi-gà gali sukelti kai kurie vaistai ir nar-kotinës medþiagos, netinkami miegoáproèiai.

Prieð kreipdamiesi á gydytojà, pir-miausia turëtumëte atsiþvelgti á savomiego áproèius. Jeigu jie tinkami, betjûsø miegas vis tiek sutrikæs, laikaskreiptis pagalbos á savo gydytojà. Daþ-nai gydytojui nustatyti jûsø miego pro-blemas ir nuspræsti, kaip geriausiai jasgydyti, padës miego dienynas, raðomassavaitæ iki apsilankymo pas gydytojà.

Kokie neigiami nemigos padari-niai? Jei kankina nemiga, didëja rizi-ka, kad prasidës depresija, ðirdies irkraujagysliø ligos, maþëja darbingu-mas, pasiekimai darbe, darbo produk-tyvumas ir saugumas.

Þmogus turi miegoti tiek, kaddienà jaustøsi budrus. Geriausiamiegoti 7�9 valandas per parà. Lai-kina ir trumpalaikë nemiga papras-tai kankina þmones, kurie laikinaipatiria stresà, aplinkos trikdþius,temperatûros svyravimus, geria vais-tus. Sunkiau uþmigti þmonëms, ku-rie geria daug kavos, prieð miegà rû-ko, vartoja alkoholá, nuolat snûdu-riuoja dienà ar vakare, nereguliariaieina miegoti ir keliasi.

Kaip gydoma nemiga? Þmonës,kurie skundþiasi laikina nemiga, netu-rëtø pradëti gydytis stipriais vaistais.Pirmiausia reikia iðanalizuoti prieþas-tis, sukëlusias laikinà nemigà. Jei ji yratrumpalaikë, gali padëti ið augaliniø

ekstraktø sukurti vaistai. Pavyzdþiui,neseniai pasirodæs Dormiplant tinkatiems, kurie skundþiasi laikina nemi-ga. Ðiuo metu Dormiplant galima ási-gyti be recepto, nes já vartoti yra sau-gu, prie jo nepriprantama. Dormiplantpakuotëje yra net 50 tableèiø, daugiaunei áprastai panaðios grupës vaistø.

Gyd. Valdas Mulevièius

1 Ïåòðî Øêðàá�þê. Êðåõ³â: äîðîãè çåìí³ ³íåáåñí³. Ëüâ³â. 2002. ñ. 414.

Miegas yra natûralus organizmoporeikis, kurá daugelis þmoniø paten-kina lengvai, kiti � gana sunkiai. Þmo-gus miega treèdalá gyvenimo. Vadina-si, miegas labai svarbus þmogaus orga-nizmui. Jis ypaè reikalingas nervø sis-temos veiklai, protiniam darbui. Mie-godamas þmogus netgi auga.

Miego sutrikimus patiria apie 20�40 proc. þmoniø. Pusë besiskundþian-èiøjø ðia negalia tvirtina, kad jie beveikkasnakt sunkai uþmiega, ir tai turi di-

Gydytojas pataria

Gydytojas Valdas Mulevièius

Nemigos kamuojamasþmogus tampa nedarbingu, lengviau

pasiduoda þalingiems áproèiams

Þurnalistas, raðytojas, istorijos mokslø daktaras Petras Ðkrabiukas

Knygos �Krechivas: þemiðki ir dangiðki keliai� virðelis