L e i d þ i a m a s n u o 1 9 8 9 m . , d u k a r t u s p e r m ë n e s á Kaina 2 Lt

123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212

MOKSLO L IETUVA 2005 m. sausio 619 d. LIETUVOS MOKSLININKØ LAIKRAÐTIS Nr. 1 (313)

4 p. 6, 7 p. 14 p.

Stasys

Tijûnaitis

pagerbtas

Ukmergëje

Per kalbà

á tautos

istorijà

KTU bendra-

darbiauja su

pramonë

2 p. 3, 13 p.

Estetikos

idëjø

epinë drobë

Profesoriaus

gyvenimo

credo

Panevëþio miesto savivaldybës irLietuvos mokslø akademijos ryðiaiuþsimezgë prieð metus, miestui prieNevëþio minint 500-àsias savo gyva-vimo metines. Tada Lietuvos MA vy-ko Panevëþio dienai skirtas áspûdin-gas renginys, o Lietuvos MA biblio-tekoje buvo atidaryta Panevëþiomiesto jubiliejui skirta paroda.

2004-iesiems riedant prie dësnin-gos pabaigos, buvo patikrintas ir darlabiau sustiprintas uþsimezgusiø ryðiøgyvybingumas. Gruodþio 15 d. Pane-vëþyje vyko Lietuvos mokslø akademi-jos diena, tad ið Vilniaus ir Kaunomiestà prie Nevëþio aplankë didelisbûrys mokslininkø. Darbas vyko að-tuoniose sekcijose skirtingose miestovietose, o jø aptarimas ir Lietuvos MA

Aukðtaitijos sostinësavo ateitá sieja su

þiniomis ir mokslu (1)

Nukelta á 8 p.

dienos apibendrinimas surengtas Pa-nevëþio miesto savivaldybës administ-racijos pastate.

Siekia regionolyderio vardo

Pasak Panevëþio savivaldybësmero Vito Matuzo, jø miestas ateity-je rimtai pasiryþæs tapti viso regionolyderiu. Kito kelio ir nëra, nes Aukð-taitijai reikia, kad jos sostinë augtøbei stiprëtø. To reikia ir visai Lietu-vai, nes kuo stipresni bus atskiri ðaliesregionai, tuo stipresnë bus valstybë.Ir Lietuvos MA desantà á Panevë-þá meras ávertino kaip ðio miesto ir vi-so Aukðtaitijos regiono stiprinimà.

Strateginiame Panevëþio miesto

plëtros plane, kuris aprëpia laikotar-pá iki 2012 m., ávertinti miesto priva-lumai ir trûkumai. Palanki geografi-në padëtis padës miestui plëtotitransporto infrastruktûrà. Þalias, ðva-rus ir tvarkingas juk tai pramonësmiestas. Meras kiek suabejojo, kaipreikëtø vertinti miesto kompaktiðku-mà: ðiandien tai privalumas, taèiau at-eityje daugëjant transporto, tai gali su-kelti papildomø ekologiniø sunkumø.

Vienas svarbiausiø miesto trûku-mø gana didelis nedarbas. Taèiaumeras, atrodo, linkæs diskutuoti suStatistikos departamentu, kurioduomenimis Panevëþio miesto ne-darbas daugiau nei 6 proc. Mero tei-gimu, Panevëþio darbo birþa teikia

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

Gruodþio 22 d. Kauno technologijos universitete garbës daktaro re-galijomis buvo papuoðtas prof. Romualdas ÐVIEDRYS. Ko gero, pirma-sis humanitaras, istorikas, sociologas, o kartu ir technologijø progno-zavimo specialisto toks pripaþinimas ðiame Universitete. Malonus ávy-kis ir Mokslo Lietuvos redakcijai, nes spausdinome ne vienà su profe-soriumi parengtà pokalbiø ciklà apie technologijø perkëlimà, Venerosproslinkius per Saulës diskà bei kitus mokslo istorijos dalykus. Taigi taimûsø þmogus, Mokslo Lietuvos bièiulis.

Kad atmintissugráþtø

Nukelta á 10 p.

Kauno technologijos universiteto garbës daktaras prof. Romualdas Ðviedrys

Lietuvos mokslø akademijos viceprezidentas akad. Algis Petras Piskarskas Panevëþio savivaldybës merui Vitui Matuzui áteikënaujausiø mokslininkø paraðytø knygø

2 2005 m. sausio 6 d. Nr. 1 (313)Kai manæs papraðo nurodyti vi-

savertæ mokslininko ir visuomenësveikëjo agronomo asmenybæ, aðvisada prisimenu du profesorius:ðviesaus atminimo Petrà Vasinaus-kà ir savo Mokytojà Antanà Stance-vièiø. Du visos Lietuvos arimø gas-padoriai, bandymø laukø ðeiminin-kai, pirmieji juose pasirodantys pava-sará ir paskutinieji juos paliekantysvëlyvà rudená. Jie kaimo reikalø þi-novai, jo þmoniø uþtarëjai

Su profesoriumi Antanu STAN-CEVIÈIUMI Lietuvos þemës ûkio uni-versiteto Agronomijos fakultete dir-bame daugelá metø, tarsi esame se-ni paþástami, bet, prireikus já pakalbin-ti garbaus 85-meèio proga, vartau en-ciklopedinius leidinius, ðiam asme-niui skyrusius iðskirtiná dëmesá.

Algirdas Motuzas: Beveik visas Jû-sø kûrybinës veiklos kelias vingiuoja tarpmokslininkø ir studentø. Kas á já Jus pa-lydëjo ar pakvietë?

Antanas Stancevièius: Bûèiau ne-nuoðirdus, jei sakyèiau, kad agronomospecialybæ pasirinkau vien ið dideliopotraukio kaimui ir þemei. Mano vai-kystës laikais kaimieèiai tik sunkiai irilgai dirbdami pelnydavosi sau duonà.Todël tokioms artojiðkoms studijoms,pasibaigianèiomis agronomo diplo-mu, manæs namiðkiai neskatino, kaippasitaikydavo kai kuriose ðeimose, kurtëvai valdë didelius ûkius ir jau ið anks-to nuspræsdavo, kurá ið vaikø paliksûkininkauti.

Mano tëvas buvo smulkus nauja-kurys. Jis vëlai pradëjo ûkininkautinuosavame 10 ha pelkëtos þemës skly-pe, gautame dalijant Kampaièiø dva-rà praeito amþiaus treèiame deðimt-metyje, kai Lietuvoje vyko þemës re-forma. Manau, kad naujakurystë ge-rokai sutrumpino mano pasiligojusiotëvo gyvenimà. Jo netekau nesulaukæsnë septyneriø metø. Prieð pusantrømetø jau buvo mirusi ir mano motina.Nei broliø, nei seserø neturëjau. Ûki-ninkauti ir mane globoti ëmësi tetos dvi naðlës tëvo seserys, kurios, manolaimei, nors ir maþamokslës, bet buvoðviesios moterys, supratusios moksloreikðmæ. Jos labai stengësi, kad að ga-lëèiau mokytis. Todël anksti supratau,jog pats turiu kabintis á gyvenimà, kadper daug nesunkinèiau savo giminai-èiø. Vadovëliams, sàsiuviniams, buiti-nëms iðlaidoms anksti pradëjau uþsi-dirbti pinigø, padëdamas mokytis jau-nesniø klasiø mokiniams. Baigæs gim-nazijà, po ilgø svarstymø ir dvejoniønusprendþiau, kad studijuoti Kaunenegalësiu. Dar besimokydamas þe-mesnëse gimnazijos klasëse, mëgaugamtos mokslus, geografijà, istorijà.Ypaè domino augalai. Tam turëjo áta-kos gimnazijos direktorius P. Gipiðkis.Vyresnëse klasëse mano dëmesá vis la-biau ëmë traukti groþinë literatûra.Mëginau ir pats raðinëti. Raðiau irsiuntinëjau savo raðinius á Ateities spin-dulius, Ateitá, Moksleivá, Jaunàjà Lietu-và, Mokslo dienas, Skautø aidà.

Taip pamaþu susitaikiau su minti-mi, kad jei galësiu studijuoti, tai rink-siuos tik humanitarinius mokslus. At-sisakyti svajonës mokytis Vytauto Di-dþiojo universitete ir já iðkeisti á Þemësûkio akademijà man buvo nelengva.Nors jau jutau, kad poetu iki grabolentos netapsiu tam neuþtenka ta-lento. Taèiau ðiai permainai turëjaupasirengti, pribræsti, surasdamas mo-tyvà tokiam man paèiam netikëtamþingsniui. Èia man padëjo abiturien-tams skirtas straipsnis, atspausdintas

Studentø dienose. Jame abitu-rientai buvo raginami rinktis

Profesoriaus gyvenimo credolabiau su tautos ûkiu susijusias profe-sijas, svarbias agrarinio kraðto ekono-mikai plëtoti. Prie tokiø profesijø bu-vo priskiriamos miðkininko, agrono-mo, veterinarijos gydytojo.

Studijos Dotnuvoje iðsiskyrë ið ki-tø ir buvo patrauklios tuo, kad Þemësûkio akademija garsëjo geromis finan-sinëmis ir buitinëmis sàlygomis. Paga-liau ir gamtos mokslais grindþiami da-lykai, dëstomi Þemës ûkio akademi-joje, man buvo artimi ir ádomûs. Taippamaþu pajutau, kad þemës ûkiomokslai, ypaè kai buvo kalbama apieaugalus, skatina siekti gilesniø þiniø irteikia viltá ateityje uþsiimti mokslineveikla. Juk mokslinis darbas, kaip ir li-teratûrinë veikla viena ið þmogauskûrybinës veiklos formø.

A. Motuzas: Enciklopedijø skaity-tojui Jûs pristatomas kaip agronomasbotanikas, pirmasis Lietuvoje pradëjæsfitocenologinius lauko piktþoliø tyrimusir sudaræs pirmàjà pasëliø bendrijø kla-sifikacijà. Kokia ðiø tyrimø reikðmë irvieta nûdienos poþiûriu?

A. Stancevièius: 1941 m. vasarà,

pradëjæs dirbti praktikantu Dotnuvosbandymø stotyje, atradau iki tol ma-no maþai paþintà piktþoliø pasaulá. Be-veik kasdien kiekviename þingsnyjesusidurdamas su ávairiomis piktþolë-mis, að, deja, apie jas tada nedaug te-nutuokiau. Nors daugelio jø net loty-niðkus pavadinimus þinojau. Pajutau,kad tokie patys santykiai mane sieja irsu laukuose iðplitusiomis piktþolëmis.Tad nedelsdamas ëmiau gilintis á jøbiologijà, paplitimà, daromà þalà. Netpirmasis agronominis straipsnis manogyvenime, kurá iðspausdinau 1942 m.pavasará Ûkininko patarëjo laikraðtyje,vadinosi Kodël turime naikinti piktþo-les. Po Akademijos baigimo atlikæs di-plomui gauti privalomà gamybinæpraktikà Dotnuvos bandymø stotyje,pradëjau tarnybà Augalø apsaugosstotyje. Ten ëmiausi piktþoliø þiemo-jimo tyrimø. Jø duomenimis pasirë-mæs, paraðiau ir apgyniau originalø di-plominá darbà Piktþolës þieminiuose ja-vuose rudená, kuriame apraðiau daþ-niausiø piktþoliø rûðiø reakcijà á þemøoro temperatûrø poveiká. Vëliau rûpë-jo nenutraukti ryðiø su mokslais apiepiktþoles. Juk ne tik dëstydamas, betir atlikdamas tyrimus turëjau ásitvirtin-ti Botanikos katedroje. Vadinasi, tyri-mai turëjo bûti susijæ su katedrosmokslo darbais.

Seniai pastebëta, kad piktþoliø rû-ðinei ávairovei didelæ átakà daro klima-tas ir dirvoþemis. Vadinasi, tai ir yrapatys pirmieji pasëlá formuojantysveiksniai. Nors þmogaus átaka pasëliui

gali bûti net didesnë nei dirvoþemio arklimato, taèiau pastarøjø veiksniø áta-kos þmogus uþgoþti nepajëgia. Dël toir þemdirbystës sàlygomis atsiradusiosdirbtinës augalø bendrijos (laukø pa-sëliai, sëtinës pievos ir ganyklos) sais-tomos tø paèiø dësniø, kaip ir natûra-lios augalø bendrijos (miðkai, natûra-lios pievos, pelkës).

Að, ávertinæs aplinkybes ir savo ga-limybes, nusprendþiau pradëti Lietu-voje plaèius pasëliø tyrimus fitoceno-logijos metodais. Fitocenologija, arbafitosociologija, tai mokslas, tiriantisaugalø bendrijas. Man rûpëjo pasëliosudëtiniø daliø (kultûriniø augalø, pik-tþoliø ir kitø organizmø), tarpusaviosantykiai ir ryðiai su aplinka, nes nuojø priklauso bendrijø pastovumas. Ki-taip tariant, ryþausi á pasëlá þvilgtelëtine agronomo, bet geobotaniko akimis,kaip tai jau buvo padaryta Vakarø Eu-ropos ðalyse. Tam pasitaikë puiki pro-ga Lietuvos dirvoþemininkai nuo1948 m. ëmësi sudaryti pirmàjá Lietu-vos dirvoþemiø þemëlapá. Jie rengëdaug ekspedicijø po visà Lietuvà dir-

voþemiams tyrinëti. Ið anksto þinojau,kad bendraudamas su jais galësiukompetentingai atlikti darbà ir pasiek-ti geresniø rezultatø, nei dirbdamasvienas. Tuo metu Sovietø Sàjungojetokiø tyrimø niekas neatliko. Tarpmoksliniø daþniausiai dar vyko ginèaidël galimybës þemës ûkio pasëlius lai-kyti fitocenologijos objektu. Tuos gin-èus kurstë praëjusio amþiaus ðeðtamedeðimtmetyje pradëjæ labai plisti þe-mës ûkio praktikoje organinës sinte-zës bûdu pagaminti veiksmingi herbi-cidai, kitos þemës ûkio augalø apsau-gai bei mitybai skirtos priemonës ir ið-tobulëjusi þemës ûkio technika. Tai lei-do tolygiai didëti þmogaus galimy-bëms ið pasëlio iðskirti þemdirbiui ne-naudingus organizmus ir padëjo atsi-rasti intensyvioms technologijoms.Norint jas sëkmingai panaudoti, reikë-jo paprastinti pasëliø rûðinæ sudëtá paversti pasëlius kuo vienodesniø au-galø sàþalynais. Tokios augalinës dan-gos egzistavimà lëmë iðplëtotas antro-pogeninis veiksnys. Jis iðkreipë gam-tiniø veiksniø átakà visiems pasëlio or-ganizmams, kuriø gebëjimai konku-ruoti tarpusavyje labai susilpnëjo. Ta-èiau dabar, kai visose paþangiose pa-saulio ðalyse pleèiasi tausojanèioji irekologinë þemdirbystë, kai svarbiau-siu þemës ûkio gamybos rûpesèiu tam-pa ne produkcijos kiekybë, bet koky-bë ir agrarinë aplinkosauga, ðio moks-lo reikðmë vël ëmë didëti. Fitocenolo-gija tampa teoriniu ðiandienos auga-lininkystës pagrindu. Ji turi padëti

þemdirbiui iðsiaiðkinti prieþastis, kodëlnatûralios augalø bendrijos daugelámetø lieka pastovios ir pagal struktû-rà, ir pagal biomasës kûrimà. Norint su-maþinti þmogaus þalingà átakà gamtai,ateityje teks modeliuoti pasëlius pagal na-tûraliø augalø bendrijø pavyzdá. Ðtai to-kia mano pradëtø tyrimø perspektyva.

A. Motuzas: Jûsø mokslinës karjerosþemdirbystës srityje þinovai vis prisimenadarbus pûdymø sluoksninio dirbimo bû-dø daugiametëms piktþolëms naikinti sri-tyje. Kokia ðiø tyrimø iðliekamoji vertë?

A. Stancevièius: Bûnant Botani-kos katedroje daþnai galvoje kirbëjomintis, kad Þemës ûkio akademijamane rengë ne kaip botanikà, bet kaipagronomà. Nors daug dirbau botani-kos srityje, taèiau visà laikà jauèiausitarytum bûèiau koks apsiðaukëlis.Man atrodë, kad að uþimu diplomuo-to biologo vietà. Be to, ir á Lietuvos þe-mës ûkio akademijà patekau ne iðmokslo ástaigos, bet palikæs Aniðkiotarybinio ûkio direktoriaus këdæ. Prieðtai dar buvau dirbæs Kaune Tabako au-ginimo centro Agronomijos skyriaus

vadovu. Taigi nebuvau naujokas prak-tinëje agronomo veikloje.

Ið mûsø tyrimø paaiðkëjo: viena nebûtina þemæ dirbti sluoksniðkai kas-kart vis giliau, uþtenka jà keletà kartøpakartotiniai sekliai skusti ir purenti;antra nereikia þemës vartyti nuo pa-vasario iki rudens, pakanka vieno pa-vasarinio piktþoliø naikinimo, panau-dojat jø sëklø biologinæ savybæ inten-syviausiai dygti pavasará, dirvai áðilusiki 10120C. Po to, pasëjus greit augan-èius augalus, galima turëti nemaþainaudos ið jø þolës antroje vasaros pusë-je paðarams ar tràðai. Vadinasi, dël tokiopûdymo laikymo tais metais gaunamasaugalø derliaus, ir tai teikia ekonominænaudà. Dabar jo reikëtø turëti ekologi-niuose ûkiuose. Þinoma, tai tik vienatechnologinë priemonë ið daugelio, pa-dedanti iðlaikyti ðvarius, be daugiameèiøpiktþoliø laukus. Taèiau atsisakyti herbi-cidø ir rungtis su piktþolëmis galima tikpanaudojus ne vienà priemonæ, bet vi-sà agrotechniniø priemoniø sistemà. Tomes ir siekiame Þemdirbystës katedro-je tyrimø metu, tikëdami, kad ateis me-tas, kai mûsø laukuose ásisiautëjusá che-miná gaivalà teks tramdyti ir gráþti prieagrotechnikos tobulinimo.

A. Motuzas: Aiðkindamas studen-tams dirvoþemio naðumo atkûrimo ir di-dinimo veiksnius, vis pabrëþiu sëjomai-nos reikðmæ þemdirbystëje. Atrodo, kaddabar racionali sëjomaina ûkyje turi netik technologinæ, bet ir socialinæ vertæ.

A. Stancevièius: Nuo þemdirbioveiklos daug priklauso, ar dirvoþemis

bus alinamas, ar jo naðumas didës. Irtuomet sëjomaina (tiksliau sakant, josbuvimas ar nebuvimas) ðiuose proce-suose yra svarbiausia. Mûsø darbai pa-dëjo pagrásti þemës ûkio augalø kaity-mo principus, kad sëjomaina padëtøþemdirbiui gauti didelius kultûriniøaugalø derlius ir neskriaustø dirvoþe-mio, t. y. keltø jo naðumà arba bent jonesmukdytø. Iki ðiol sëjomainø sche-mø sudarymas priminë kompiuteri-nius þaidimus. Taèiau mums pavykonustatyti dësningumus, kaip galimakaitant þemës ûkio augalus paveiktidirvoþemio naðumo dinamikà. Tai lei-do mums siûlyti atsisakyti daugianariøsëjomainos schemø, paremtø 78 arnet 10 metø trukmës rotacijomis. Dëlto mes manome, kad ið viso nereikiatokiø sëjomainø, kur augalø kaitymasvyksta pagal rotacijos principà. Turibûti pereita prie 24 metø trukmës së-jomainos grandþiø. Pasëliø struktûràsëjomainoje paprastai lemia þemësûkio produktø rinka, t. y. ekonominëssàlygos, dël to sëjomainos yra tokiosnepastovios. Visø sëjomainos gran-dþiø sandara grindþiama viena para-digma grandis turi prasidëti dirvoþe-mio naðumà didinanèiais ar palaikan-èiais, o baigtis já sunaudojanèiais auga-lais. Todël grandies nariø skaièius pri-klauso nuo dirvoþemio naðumui daro-mo poveikio trukmës.

A. Motuzas: Universitete þinomasJûsø maksimalistinis poþiûris, planuo-jant doktorantø tyrimus Bandymø stoty-je. Iðëjæ Jûsø mokyklà, jie tampa ne tikkompetentingi, bet ir uþgrûdinti specia-listai. Kiek jaunøjø mokslininkø palydë-jote á gyvenimà, ko jiems linkite?

A. Stancevièius: Gal kiek perver-tinate mano maksimalizmà reikalautiið savo mokiniø pasiaukojimo dirbantmoksliná darbà. Að tik noriu áskiepytikiekvienam bûsimam mokslininkui,siekianèiam moksliniø laipsniø ar var-dø, pagaliau net bûsimam agronomui,besimokanèiam tam, kad gautø atitin-kamà universitetiná diplomà, jog jisperprastø senà gyvenimo tiesà guolásenatvei reikia pradëti rengti jaunys-tëje. Þemdirbiðkai kalbant, tai reikðtø,kad tik nuo jaunystës darbø priklausogyvenimo saulëlydyje skinamø vaisiøkiekis ir skonis. Dël to að visuometsiekdavau, kad mano aspirantai (da-bar doktorantai), magistrantai ar di-plomantai ðiai veiklai skirtà laikà kuoproduktyviau panaudotø ir paliktøpëdsakà moksle. Aiðku, kiekvienoþmogaus mokslinio darbo sëkmë pri-klauso nuo gabumø ir darbðtumo. Ga-bumai yra gamtos dovana, o darbðtu-mas ágyjama ypatybë. Kaip tik taip vi-suomet vertinau ir savo mokinius,jiems siûlydamas tyrimø kryptá, pa-rinkdamas jø tyrimams klausimus irbûdus atsakymui gauti. Dël to patiemsgabiausiems mano mokiniams papras-tai tekdavo ir pati sunkiausia naðta dirbti tiek, kiek leidþia gabumo poten-cialas. Manau, kad daugelis tokiø ma-no mokiniø, jei doktorantûros studijømetais kiek ir paniurzgëdavo, tai vë-liau dþiaugësi dar jaunystëje pasiektaisrezultatais, kai tapdavo pripaþintaismokslininkais. Juk malonu, kai pir-mieji moksliniai laimëjimai yra svar-bûs ir po daugelio metø. Iki ðiol esuiðleidæs á gyvenimà 25 mokslø dakta-rus. Jø galëjo bûti kokiais 6 ar 7 irdaugiau, bet liko gyva mano nuosta-tà nevarginti nei savæs, nei tø, ku-riuos reikëtø prievarta daryti moks-lininkais. Tai pajutæ, jie paprastai iðmokslinës veiklos pasitraukdavo netnepateikæ disertacijos.

Kalbëjosi Algirdas Motuzas

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

Prof. Antanas Stancevièius gina savo nuomonæ Lietuvos þemës ûkio inþinerijos institute, Raudondvaryje; greta sëdi prof.Algirdas Sliesaravièius, prof. Mindaugas Strukèinskas, antroje eilëje deðinëje ðios publikacijos autorius prof. Algirdas Motuzas

KELIAS

2005 m. sausio 6 d. Nr. 1 (313) 3

Estetikos idëjøepinë drobë (1)

Autoriui turëtø bûti jaudinanèiaismagu matyti pilnà salæ á knygos pa-sitiktuves atëjusiø þmoniø. Net keis-ta, kad taip sudominti galëtø vado-vëlis, tegul ir skirtas estetikai, groþiosupratimo raidai. Beje, neáprastaiáspûdingos apimties lyg toliaðaudësbombardos sviedinys. Veikiausiai taiautoriaus prof. Algirdo Gaiþuèio kaip tyrëjo viso sàmoningo gyveni-mo ir veiklos vaisius. Greta perdëmlakoniðko pavadinimo Estetika daugybæ asociacijø kelianti paan-traðtë Tarp tobulumo ir mirties. Tar-si uþuomina, kad þmonijos auksoamþius, vadinasi, ávairiopo tobulu-mo laikai jau tëra tik negráþtantipraeitis, tik giliai pasàmonëje uþko-duotas prisiminimas, o visas tolesnisþmonijos kelias tik ëjimas natûra-lios ir neiðvengiamos baigties link.

Atsiras analitikø, kurie tà knygospaantraðtæ perskaitys ir suvoks visið-kai kitaip, giliau bei prasmingiau,nes juk daug kas priklauso ir nuo su-vokëjo, t. y. skaitytojo gyvenimiðkospatirties, erudicijos bei daugybës ki-tø dalykø. Taèiau ir pati knyga dau-giau kaip 600 puslapiø estetikos idë-jø epinë drobë tai galimybiø erdvëir tyrinëtojui, ir vertintojui.

Kûrybiná portretàsunku papildyti

Laikas pristatyti ir naujosios Es-tetikos autoriø Algirdà Gaiþutá, priekurio kûrybinio portreto vargu ar kànaujo galime pridëti, nes viskà apiesave knygose bei daugybëje straips-niø yra iðsakæs pats autorius. Juk kal-bëdamas apie meno istorijos daly-kus, estetikos idëjø sankirtas, groþiosupratimà (arba nesupratimà, vienøar kitø vertybiø nepriëmimà) auto-rius neiðvengiamai kalba ir apie sa-ve perteikia tam tikrà savo suvoki-mo diapazonà, iðduoda didesná armaþesná palankumà vienam ar kitammeno stiliui, tyrëjui autoritetui ar ki-tiems dalykams. Nuo savæs nepabëg-si. Pagaliau ko apie save nepasakëpats autorius, tà savo plunksna drau-giðkame A. Gaiþuèio ðarþe perteikëdailininkas prof. Augustinas Savic-kas. Nemaèiusius lieka nukreipti prie2001 m. A. Gaiþuèio 60-meèiui pasi-

rodþiusios bene maþiausios (pagalapimtá, bet ne pagal minèiø krûvá) joknygos Þvilgsnis, kurios virðelá kaiptik ir puoðia vieno profesoriaus nu-pieðtas kito profesoriaus portretas.

Galima neabejoti, kad atsiras,kas gilaus kritiko, filosofo ar meno-tyrininko þvilgsniu iðgvildens bei ið-narplios A. Gaiþuèio paskutinës kny-gos privalumus, gal atras ir vienà ki-tà vis dar pasitaikantá trûkumà.Sëkmës analitikams ir estetikos sub-tilybiø þinovams, kurie naujosiosknygos medþiagoje ras puikø menoir estetikos idëjø kovos atspindá irpaveikslà. Ðiø eiluèiø autorius tokioatsakingo uþdavinio sau nekelia, ap-siribodamas paprastesniu ir gal ma-þiau ápareigojanèiu siekiu pristatytiknygos sutiktuviø popietæ ir, jei pa-vyktø, perteikti to renginio nuotaikà.

Þmonës, kuriuos pritraukë este-tikos istorijai ir teorijoms skirta kny-ga bei jokia paslaptis pati auto-riaus asmenybë, jau savaime yra su-vienyti tam tikros bendros jausenos,gal net panaðiø gyvenimo nuostatø,suvokimo, kad estetinës vertybës

tarp visø kitø þmogø supanèiø verty-biø atlieka toli graþu ne paskutiná irnet ne antraeilá vaidmená.

Tad kaip vis dëlto raðomosstoros knygos

Prof. Domas Kaunas, pats dau-gelio knygø autorius, pasinaudojæsrenginio vedëjo teise, ne juokais pa-siðovë iðkvosti, kaip knygas, ir darskirtas estetikai, raðo filosofai, ðiuokonkreèiu atveju A. Gaiþutis. Nuoko pradeda, kaip klosto galvoje min-tis, kol jos atsiduria ant balto popie-riaus lapo, o vëliau virsta ir knygospavidalu?

Ádomu, kad atsakydamas á ðiuosklausimus, A. Gaiþutis nemëginoremtis nekaltumo prezumpcija: gir-di, að èia niekuo dëtas, tiesiog dan-giðkoji Apvaizda apðvietë protà, su-këlë emocijø pliûpsná, mintys paèiosdëliojosi á tekstus, ir ið viso to iðëjoðtai ði knyga. Viso to profesorius ne-sakë, savo tyrimø ir raðymo metodoaukðtyn kojomis, kaip kad áprastamûsø postmoderniais laikais, never-

të. Jis prisipaþino esàs priklausomasnuo kasdienës bûties bei gyvenamo-sios aplinkos. Tuo gal kiek apvylë ka-lëdiniø stebuklø ir mistifikacijø iðsi-ilgusias sielas. Uþtat sutvirtino pasi-tikëjimà tø, kurie pasikliauja darbuir þmogiðkuoju darbðtumu. A. Gai-þutis daug metø dëstë meno filoso-fijà ir estetikà bûsimiesiems meni-ninkams, architektams, muzikan-tams, muzikologams bei kitø profe-sijø atstovams. Tie vidinio poreikioir gyvenimo bûtinybës pagimdytitekstai gulë vienas po kito á vis sto-resnius aplankus. Autorius sutinka,

kad knygos tapsmas tai gyvas pro-cesas, primenantis gal net organiðkàaugalo augimà. Juk visa, kà darome,tai nëra vien logiðko proto padiktuo-ta dëlionë. Visada lieka vietos intui-cijai ir vaizduotei, ypaè tokioje veik-los srityje, kurioje darbuojasi A. Gai-þutis. Jis prisipaþásta, kad ne syká pa-tirdavo didelá pasitenkinimà, kai poilgo darbo valandø staiga galvon ðau-davo ir visai nebloga mintis. Tarsi at-pildas uþ pastangas.

Kà norëjo pasakyti savàja Esteti-ka? Nagrinëja labai sudëtingà paþi-nimo sritá þmonijos groþio supra-timà, koks jis buvo, keitësi, raibulia-vo per pastaruosius 4 tûkstanèiusávairiø civilizacijø gyvavimo metø.Daugelis jau nugrimzdo á Letà irapie save primena tik buvusiø daik-tø ðukëmis. Tai taip pat raktas á pa-þinimà. Knyga aprëpia iðtisà meno-tyros, estetikos idëjø koncepcijø rai-dà. Tos idëjos, pasak A. Gaiþuèio, va-rinëja mûsø kultûros ir dvasinio gy-venimo kraujà. Autoriui ir rûpëjopaþvelgti, kaip tos idëjos, konceptaivieni kitus persmelkia, kaip idëjoskyla, plëtojasi, gyvena, paplinta, ið-nyksta, o vëliau panaðiais pavidalaisvël ið naujo iðkyla.

Raðydamas prieðokiais, kartais irilgiau save prikaldamas prie dar-bo stalo, A. Gaiþutis vis dëlto nepa-sidavë istorizmo pagundai, menoidëjø raidoje pripaþindamas ne tiknuoseklios raidos principus, bet irspontaniðkumo apraiðkas. Dabar ðiidëjø panorama knygoje net paèiamknygos autoriui atrodo truputá keis-toka, difuziðka, tarsi nepaklûstantiistoriðkumo taisyklëms ir schemoms.

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

sNukelta á 13 p.

Apie tai, kaip raðë svarbiausià savo gyvenimo knygà pasakoja akad. Algirdas Gaiþutis

Gëlës autoriui

Knygos sutiktuvëms pirmininkavæs prof. Domas Kaunas dësto savo áþvalgas apie prof. Algirdo Gaiþuèio EstetikàDailininko Broniaus Leonavièiaus dëka naujoji knyga ágavo iðties

estetiðkà ir meniðkà pavidalà

MOKSLAS APIE GROÞÁ

4 2005 m. sausio 6 d. Nr. 1 (313)Ðiø metø sausio 4 d. á savo

80-àjà gyvenimo virðukalnæ uþ-kopë þymusis mûsø lituanistaskalbininkas prof. Zigmas ZINKE-VIÈIUS, Lietuvos mokslø akade-mijos tikrasis narys. Jubiliatà darprieð Ðv. Kalëdas spëjo pasvei-kinti jo tëviðkënai Ukmergëje, osavo gimimo dienà akademikasLietuvos mokslø akademijojeperskaitë praneðimà Ið studijøapie krikðèionybës iðtakas Lietu-voje. Rytø apeigø krikðèionybë.

Krikðèionybës iðtakoms Lie-tuvoje Z. Zinkevièius skyrë nevienø metø triûsà. Daugeliomoksliniø bei kito pobûdþio kny-gø autorius ir ðá savo jubiliejø pa-sitinka greitai pasirodysianèiadar viena nauja knyga Lietuviøtautos kilmë.

Mokslininko jubiliejus geraproga pasvarstyti apie jo tyrinë-jimus, interesus ir naujas proble-mas, kurios mokslinëje veiklojenesibaigia. Sveikindami prof.Zigmà Zinkevièiø su 80-meèiupasistengsime ásismelkti á jo in-teresø pasaulá.

Atotrûkis tarp kartø

Gerbiamasis Profesoriau, kaip ver-tinate dabartinæ mûsø lituanistikos pa-dëtá, kokias áþvelgiate problemas? Kà ga-lëtumëte pasakyti apie mûsø kalbotyrosmokslà ir baltistikà?

Ðalyje susiklostë nelabai normaline tik baltistikos, bet ir lituanistikospadëtis. Galime pasigirti labai stipriaislituanistais kalbininkais ir baltistais,bet jie jau garbaus amþiaus. Labai sil-pna vidurinioji ðios srities mokslinin-kø karta. Atsitiko paprastas dalykas.Sovietmeèiu ðios srities tyrinëtojusrengdavo vien tik Vilniaus universite-tas, o paskutiná sovietiná deðimtmetáðiame universitete ið viso buvo uþ-drausta lituanistikos kalbinë aspiran-tûra. Mat universitete buvo per dide-lis mokslo daktarø procentas. Tuo me-tu buvau Vilniaus universiteto Lietu-viø kalbos katedros vedëjas ir kartaisman pavykdavo prastumti vienà ki-tà disertantà.

Kaip Jums tai pavykdavo, kokiøgudrybiø tekdavo imtis?

Tuo metu Aukðtojo ir specialiojovidurinio mokslo ministerijoje, kadrøskyriuje, tvarkësi lituanistas. Jis manpraneðdavo, kur vienos ar kitos specia-lybës vietos neuþpildytos. Ministerijabuvo suinteresuota, kad jos bûtø uþpil-dytos. Tada, jei tik turëdavome diser-tacijà gintis pasirengusá aspirantà, já irprakiðdavome.

Vis dëlto tais laikais iðsaugoti pa-rengtus specialistus buvo labai sunku,nes visi absolventai kartu su diplomugaudavo paskyrimà á darbà. Gabiusspecialistus, kurie tiktø dirbti moksli-ná darbà, vëliau iðkrapðtyti ið pasky-rimo vietos bûdavo labai nelengva.Reikëdavo paslaptyje laikyti, visaipsuktis, kad galëtum perspektyvø jau-nà mokslininkà ádarbinti á jam tinka-mà vietà. Ðtai kodël ir susidarë toksatotrûkis tarp vyresniosios ir vidurinio-sios kartos lituanistø, kalbos mokslo irbaltistikos atstovø.

Kas dabar darytina?Turime dëmesá telkti á jaunàjà kar-

tà, kuri labai greitai taps viduriniàjakarta. Natûralus procesas. Be to,mokslo institucijose ir tø naujø etatøstinga kaip ir visais laikais. Jaunimas

bræsta greitai, tad pamaþu vis-kas atsistos á savo vietà.

Per kalbà prie tautosistorijos iðtakø (1)

Lituanistai visur panaðûsKur ðiandien telkiasi lituanistikos

mokslas? Juk ne vien Vilniuje, nors èiabe Vilniaus universiteto yra ir Vilniauspedagoginis universitetas, Lietuviø kal-bos bei Lietuviø literatûros ir tautosakosinstitutai?

Iðties dabar lituanistai rengiami nevien Vilniuje, bet ir Vytauto Didþiojouniversitete, taip pat Klaipëdos irÐiauliø universitetuose.

Tokia decentralizacija geras da-lykas?

Labai sveikintinas. Nors esu pen-sininkas, bet man tenka vadovauti di-sertantams. Beveik kasmet bent vie-nas mano disertantas apsigina dakta-ro disertacijà. Taigi nesijauèiu atitrû-kæs nuo jaunø lituanistø rengimo. Manatrodo, kad po kokiø penkeriø metø,gal net anksèiau, padëtis normalizuo-sis, didelis skirtingø kartø lituanistøatotrûkis iðnyks.

Ar skirtinguose miestuose lituanistørengimas kuo nors skiriasi? Ar galimakalbëti apie Kauno, Klaipëdos ar Ðiauliølituanistø rengimo savitumà, specifikà?

Be Vilniaus universiteto man ge-riausiai paþástamas Vytauto Didþiojouniversitetas, nes nuo jo ásikûrimo pir-møjø dienø jame dësèiau. Gal tik prieðkokius trejus metus galutinai nustojau

dirbti tame universitete. Dësèiau tol,kol pavyko parengti stiprius lituanis-tus. Pirmà veiklos penkmetá á VDUástodavo labai stiprûs pirmakursiai,stipresni netgi uþ panorëjusius studi-juoti Vilniaus universitete. Ilgainiui ið-silygino, stojantys lituanistai kalbinin-kai panaðûs Vilniuje ir Kaune. Jiemspagrindines disciplinas dësto praktið-kai tie patys dëstytojai ir profesoriai Vilniuje ir Kaune.

Kai tiesa buvonepageidaujama

Dabar nepriklausomos valstybës sà-lygomis turime puikiø tarptautinio ben-dradarbiavimo galimybiø. Kà tai duodalituanistikai?

Labai daug duoda. SovietmeèiuVakarø mokslininkai baltistai dar ga-lëdavo atvykti á Lietuvà, bet mes jø ap-lankyti kitose ðalyse negalëjome. Netaip bûdavo paprasta tuos mokslinin-kus pasikviesti: tekdavo ið anksto pra-neðti, kas nori atvaþiuoti, raðyti moks-lines jø charakteristikas. Negalëdavo-me oficialiai rengti tarptautiniø moks-liniø konferencijø, todël tekdavo gud-rauti. Darydavome sàjungines konfe-rencijas, á kurias pakviesdavome ir uþ-sienieèius, todël tos konferencijos bû-davo kaip tarptautinës.

Kodël stiprusis centras taip siekëapriboti tuos lietuviø lituanistø ryðius suVakarø mokslininkais? Norëta, kad vi-siems laikams bûtø pamirðta, jog esameVakarø pasaulio dalis?

Sovietai ir apskritai, bolðevikai ne-trukdë moksliniø lietuviø kalbos tyri-nëjimø. O trukdë visa tai, kas bûtø ga-lëjæ prisidëti prie lietuviø kalbos gel-bëjimo, iðlaikymo. Tai jau buvo tamtikras tabu. Sakysime, vieðai kalbantper radijà ar televizijà negalëjome pa-sakyti, kad tai rusø kalbos átaka. GinkDieve. Galima buvo nebent pasakyti,kad tai kitø kalbø átaka, svetima átakair panaðiai.

Jei nepasakoma tiesa, arba pasako-ma tik dalis tiesos, moksline prasme taijau tam tikra falsifikacija.

Kà padarysi. Susidarë keista padë-tis, kai knygø lentynos lûþo nuo moksli-niø darbø, bet lietuviø kalbos, ypaè ðne-kamosios, reikalai smarkiai prastëjo.

Kartais fantazijos keliatautos ûpà

Ar dabar lietuviø kalbos reikalaigerëja?

Nepasakysiu, kad labai gerëtø, betdabar niekas viso to nedraudþia. Mes ga-lime ðnekëti, kiek norime ir kà norime:kur yra rusø, kur anglø kalbos átaka jo-kiø draudimø nëra. Jeigu didesnës pa-þangos lietuviø kalbos padëèiai ir nesi-mato, tai prieþastis jau buvo paminëta:silpna vidurinioji lituanistø karta.

Turite mintyje lituanistikos moksloreikalus. Kaip lietuviø kalba ðiandienjauèiasi tautoje, valstybëje? Ar kartais nePelenës vietoje?

Platus klausimas, á kurá nëra pa-prasta atsakyti. Negalima atplëðti kal-bos praktikos nuo kalbos mokslo. Jukkiekvienas inteligentas nuo senø laikøsave laikë ir lietuviø kalbos þinovu.

Nuo daktaro Jono Basanavièiauslaikø?

Taip. Visi tà lietuviø kalbà tyrinë-jo: kunigai, medikai ir kas tik nori.Specialistø nebuvo, todël dël jø sty-giaus tyrinëjimo imdavosi visi, kurietik netingëjo.

Aiðku, kad toká tyrinëjimà neið-vengiamai turëjo lydëti ir diletantizmas.Kita vertus, argi nëra gerai, kad kiekvie-nas inteligentas jautë lyg ir asmeninæ at-sakomybæ uþ gimtàjà kalbà.

Blogai tas, kad buvo prikurta dau-

gybë visokiø fantazijø ir niekø. Ið jø darir ðiais laikais nepavyksta iðsivaduoti.Kartais skaitau Lietuvos aidà, ir plau-kai ðiauðiasi. Leidëjas Algirdas Pilve-lis spausdina viskà ir be atrankos.

Cenzûros nëra, moksliniø cenzoriøtaip pat neturime.

Nesu prieð ávairovæ, bet kartais sun-ku iðtverti, kai matai diletantø paistalus.

Tie vadinamieji paistalai daro dideláneigiamà poveiká visuomenei?

Tokios fantazijos kartais gali bûtinaudingos tautos atgimimo laikais, neskelia tautos ûpà. Pridaro ir þalos, nesklaidina þmones.

Dabar baigiau raðyti knygà Lietu-viø tautos kilmë, turëtø knygynuose pa-sirodyti gal sausio pabaigoje. Ir ðtai ko-dël ëmiausi raðyti ðià knygà. Pastebë-jau, kad net viduriniø mokyklø moky-tojai, ypaè baigusieji pedagogikosmokslus, moksleiviams pripaisto nie-kø. Mane net siaubas suëmë, kai suþi-nojau, kad mokytojai tuos nevykusiuslaikraðèiø straipsnelius su nemokslið-kais paistalais rekomenduoja savomoksleiviams. Apie visokius niekusnet ir knygeliø iðleista. Jas taip patskaito moksleiviai, neskirdami tiesosnuo pramanø.

Kalba svarbiausiastautos bruoþas

Kas, jei ne mokytojai, ir turi padëtibent jau atskirti savo dëstomo dalyko pe-lus nuo grûdø. Kaip atsitiko, kad tokámokytojø kontingentà sugebëjo pareng-ti mûsø aukðtosios mokyklos? Juk tai nekokios nors prieðiðkos mums valstybës ið-mestas kenkëjø desantas, bet mûsøuniversitetø parengti specialistai.

Prisimenu, tuometiniuose pedago-giniuose institutuose istorinës kalboty-ros dalykø dëstyta labai maþa beveikvisai nebuvo. Tie parengti mokytojai iðinstitutø iðëjo beveik nepakaustyti is-torinës lituanistikos klausimais. Vil-niaus universitete istorinës kalbotyroskursà klausydavo tik bûsimieji kalbinin-kai, o lietuviø literatûros bei kitø filo-logijos specialybiø studentai ðiais klau-simais taip pat buvo silpni.

Ásitikinæs, kad mûsø mokykloseðiais klausimais reikalai ne kaþin ko-kie, nutariau paraðyti knygà, kurià mo-kytojai galëtø rekomenduoti savo mo-kiniams. Prieð koká pusmetá á manekreipësi Mokslo ir enciklopedijø leidy-bos instituto, vëliau ir Valstybinës lie-tuviø kalbos komisijos vadovai, girdi,jie gauna laiðkø, praðanèiø pakartotimano Lietuviø kalbos istorijos I tomàLietuviø kalbos kilmë. Atsisakiau, nespraëjo 20 metø ir tà tomà reikëtø la-bai smarkiai papildyti, nes be papildy-mø leisti antrà kartà nëra jokios pra-smës. Dar svarbiau yra tai, kad ðian-dien ne tiek aktualu lietuviø kalbos,kiek lietuviø tautos kilmë. Todël vietojpakartotino savo minëtos knygos lei-dimo pasiûliau paraðyti naujà knygàLietuviø tautos kilmë. Aiðku, nemaþapasinaudojau ir ið knygos Lietuviø kal-bos kilmë.

Gal atrodysiu diletantas, bet argitauta gali bûti be kalbos?

Tikra tiesa, bet tautos ir kalbos kil-më nëra tas pats. Kad bûtø aiðkiau,duosiu pavyzdá. Angliðkai kalba ne tikanglai, bet ir amerikieèiai, NaujosiosZelandijos, Australijos ir kai kuriø ki-tø ðaliø gyventojai. Ispanø kaip valsty-binë kalba ásitvirtinusi Vidurio ir Pie-tø Amerikoje, iðskyrus Brazilijà, kurvalstybinë kalba portugalø. Ðveicari-joje keturios valstybinës kalbos: vo-kieèiø, italø, prancûzø ir retoromanø,o tauta viena.

Vis dëlto kalba yra pagrindinistautos bruoþas, ir net tø tautø, kuriosyra pakeitusios savo kalbà.

Bus daugiau

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Savo 80-metá akad. Zigmas Zinkevièius pasitinka kupinas naujø kûrybiniø sumanymø

Prof. Zigmas Zinkevièius su kitais kalbininkais Lietuviø kalbos institute dokumentinio filmo Bûti kalboje premjeroje(2004 m. gruodþio 28 d.)

PAMATAI

2005 m. sausio 6 d. Nr. 1 (313) 5

Kà mena didþiausia XVII a. lietuviðka knyga2004 m., minint lietuviðkosios

spaudos lotyniðkaisiais raðmeni-mis atgavimo 100-metá, antram gy-venimui prikeltas svarbus XVII a.lietuviø literatûros paminklas Knyga nobaþnystës krikðèionið-kos (Kniga nobaznistes krikscio-niszkos). Vilniaus universiteto do-centë, Lietuviø literatûros ir tauto-sakos instituto vyresnioji mokslodarbuotoja dr. Dainora POCIÛTËdalijasi mintimis, kaip Upsalos uni-versiteto bibliotekoje tyrinëjo di-dþiausià Lietuvos Didþiojoje Kuni-gaikðtystëje iðleistà evangelikø re-formatø veikalà, rengdama já pakar-totiniam leidimui. Ðiais lietuviðkosspaudos atgavimo 100-meèio me-tais mûsø senoji lietuviø literatûrapraturtëjo dar vienu paminklu.

Vienintelis egzemplioriuspasaulyje

Gerbiamoji daktare, kaip trumpaiapibûdintumëte Knygà nobaþnystëskrikðèioniðkos?

Tai didþiausia XVII a. lietuviðkaknyga, konvoliutas, 1653 m. iðspaus-dintas Këdainiuose, turintis daugiaukaip 700 puslapiø. Evangelikø refor-matø baþnytiniø knygø rinkinys. Jameyra katekizmas, giesmës, pamokslai,psalmës, t. y. visa, kas buvo reikalingakasdieniam baþnytiniam naudojimui.

Knyga palyginti labai maþai tyri-nëta. XVII a. LDK lietuviðkø kny-gø nebuvo publikuota daug, be to maþais tiraþais, todël tai ypaè retosknygos. Knygos nobaþnystës krikðèio-niðkos faksimilinis leidinys svarbusávykis Lietuvos mokslo ir kultûros is-torijoje. Ðis naujas 2004 m. pakarto-tinai iðleistas leidinys pirmiausia irskirtas tyrinëjimams.

Pernelyg ilgai niekas nebandëparengti Ðvedijoje esanèio originalospaudai. Knyga beveik niekieno ne-lieèiama saugoma Upsalos universi-teto bibliotekoje. Yra iðlikæ sveiki vi-si knygos puslapiai. Tai vienintelisðiuo metu þinomas pasaulyje ðiosknygos egzempliorius.

Galime tik pasidþiaugti, kad Jûsryþotës imtis tokio atsakingo tiriamo-jo darbo. Kaip Jums sekësi?

Nuvykusi á Ðvedijà apþiûrëjauKnygos nobaþnystës krikðèioniðkos ori-ginalà, nustatinëjau popieriaus, antkurio iðspausdinta knyga, vandenþen-klius. Didþiausia knygos dalis iðspaus-dinta ant Jono Tochtermano gamin-to popieriaus, kurio vandenþenklis suþuvimi karpiu. Ðis popierius buvopagamintas Vilniuje, J. Tochtermanopopieriaus dirbtuvëje Markuèiuose, o

knyga iðspausdinta Këdainiuose. To-dël pakartotinai iðleistoje Knygoje no-baþnystës krikðèioniðkos taip pat imi-tavome karpá, jau kaip knygos menopuoðmenà. Tai tapo knygos simbo-liu. Ðis þuvies þenklas siejasi ir su ge-rai þinomu krikðèionybës simboliu,dera religinei knygai. Dþiaugiuosi,kad dailininkei Sigutei Chlebinskaiteipavyko atkurti toká gana autentiðkàknygos vaizdà, perteikti knygos esmæir turiná.

Kaip ði knyga atsidûrë Ðvedijoje?Knyga nobaþnystës krikðèioniðkos

ten atsidûrë XVIII a., kai jà ásigijoðvedø bibliofilas Johanas GabrieliusSparvenfeldas. Jam turëtume bûtidëkingi uþ vienintelá pasaulyje iðliku-sá ðios knygos egzemplioriø.

Kiek ið viso Këdainiuose iðspaus-dinta knygos egzemplioriø?

Turëjo bûti iðspausdinta 400500 egzemplioriø, kodël daugiauneiðliko Lietuvoje, neþinome. Lie-tuviø literatûros ir tautosakos insti-tute dar saugomas labai maþas, ke-liolikos puslapiø ðios knygos maldy-no fragmentas. Galimas dalykas, kadkokioje nors palëpëje dar guli koksegzempliorius. Teko girdëti gandø,kad kaþkas yra matæs tà knygà Lietu-voje, taèiau tai niekur neuþfiksuota.

Kuo pakartotinai iðleista Knyganobaþnystës krikðèioniðkos skiriasinuo XVII a. originalo?

Mes iðleidome faksimiliná leidi-ná, naudojant spalvotos spaudostechnikà, jis gana gerai áskaitomas.Paraðiau ir nemaþa ávadà. Tai turëtøbûti moksliniø ðios knygos tyrinëji-mø pradþia. Ateityje, tikiuosi, bus pa-rengti kritiniai visø ðio konvoliuto da-liø leidimai, nagrinëjimai, analizës.

Pirmas Lietuvojekontrafakcinis leidinysNejau nuo XVII a. ði knyga nieka-

da nebuvo pakartota?Buvo pakartota Karaliauèiuje

1684 m. kaip kontrafakcinis leidinys sutam tikrais pakeitimais, tekstø prie-dais. Mes kartojome Këdainiø origi-nalà, kuris nuo ðiol prieinamas moks-lininkams ir lituanistinëms studijoms.

Kokios prieþastys lëmë, kad Kny-gà nobaþnystës krikðèioniðkos tekospausdinti kaip kontrafakciná leidiná?Kà ir nuo ko reikëjo slëpti?

Ði knyga, galima sakyti, yra pasku-tinë Lietuvos Didþiosios Kunigaikð-tystes reformatø kultûros liudininkë,paskutinis originalus protestantø li-teratûrinis lietuviðkas palikimas, nes,uþsidarius Këdainiø spaustuvei, re-formatø spaustuviø LDK teritorijojefaktiðkai neliko. Pakartotinis knygosleidimas iðëjo Karaliauèiuje 1684 m.kunigaikðtienës Karolinos LiudvikosRadvilaitës (16671695 m.) lëðomis.Tuometinëje reformatø baþnyèiojeLietuvoje jau buvo pasirodæ praneði-mø, kad trûksta lietuviðkø knygø. Va-dinasi, ði knyga jau buvo pabaigta irpritrûko lietuviðkø maldynø bei gies-mynø. Lietuvoje jau buvo ásigalëjusikatalikø cenzûra ir LDK ðios knygosjau buvo neámanoma iðspausdinti. Poðvedø okupacijos 16551660 m. Kë-dainiø reformatø spaustuvë buvo uþ-daryta. LDK reformatai kitos spaus-tuvës ir neturëjo, o ði knyga buvo vie-nintelis lietuviðkas Këdainiø spaus-tuvës leidinys.

Ko gero, ne ðvedai uþdarinëjo Lie-tuvoje spaustuves, ir dar reformatø.

Ne tiek ðvedai buvo kalti, kiek lë-

ðø trûkumas, nes spaustuvininkas su-bankrutavo. 1655 m. gruodþio 31 d.mirus Lietuvos didþiajam etmonui irVilniaus vaivadai kunigaikðèiui Jo-nuðui Radvilai, nebuvo kas iðlaiko tàspaustuvæ. Antrasis knygos leidimasKaraliauèiuje buvo kontrafakcinis dëlkatalikø cenzûros, ir tai yra pirmasLietuvos istorijoje kontrafakcinis lei-dinys. Nurodyta, kad tai Këdainiuo-se 1653 m. iðspausdinta knyga.

Reformatø baþnyèia Lietuvoje te-begyvavo, nepaisant to, kad ðalyje nuo1569 m. ásitvirtino jëzuitai, XVII a.antroje pusëje jau buvo pasiekæ aki-vaizdþià pergalæ. Reformatams viso-je LDK reikëjo knygø, o ypaè Rad-vilø valdose Birþuose, Këdainiuose.Reformatø pozicijos LDK jau buvogerokai susilpnëjusios, bijota skelb-ti tà faktà, kad ið naujo perleidþia-mos reformatø knygos, todël ir bu-vo spausdinamas ðis kontrafakcinisleidinys. Taip norëta nuslëpti patá lei-dimo faktà. Knyga buvo papildyta,ádëta naujø tekstø, nors ir nedaug.20 ar 30 puslapiø papildyta Postilë,ádëtos kelios naujos giesmës, keliosnaujos maldos. Visa knygos sistemaiðliko tokia pati.

Ar pavyko apgauti jëzuitus? Kadanustatyta, kad knyga kontrafakcinë?

Labai vëlai, ið esmës tik XX a.,kai prasidëjo knygos tyrinëjimai. Il-gai neþinota apie Upsalos universi-teto bibliotekoje saugomà ðios kny-gos originalà ið Këdainiø.

Aptikta Upsaloje1968 metais

Kad ir kaip gerbtume senàjà lietu-viðkàjà raðtijà, bet tai juk ne masinio

naudojimo knyga. Kuo ji svarbi tyrinë-tojams, kokius naujus mûsø raðtijos irkultûros klodus padës atverti?

Tokius veikalus leisdami, aiðku,atliekame pirmiausia mokslinæ misi-jà. Lituanistika bûtina universiteti-nëms studijoms. Visai neatsitiktinaikelios mano paèios studentës raðodarbus ðios knygos temomis (Knygosnobaþnystës krikðèioniðkos 1653 ir1684 m. leidimø giesmynai (DaliaMarkevièiûtë); Evangelijø interpre-tacija Jono Bretkûno ir Knygos no-baþnystës krikðèioniðkos postilëse(Vaida Bugaitytë); Knygos nobaþnys-tës krikðèioniðkos: 1653 leidimo ir1684 m. kontrafakcijos palyginimas(Jolita Macelytë); LietuviðkiejiXVIXVIII a. kalvinistø katekizmai(Jûratë Veniûtë)), nes gali laisvainaudotis ðaltiniu. Jà dabar labai pa-togu tyrinëti, turint pakartotiná pagaloriginalà parengtà leidimà. Moksli-niam tyrinëjimui ji tiesiog bûtina, nesnë vienos prieinamos ðios knygos ko-pijos Lietuvos bibliotekose neturëjo-me. Lietuvos mokslø akademijosbibliotekoje buvo tik senas ir labainusitrynæs ðios knygos mikrofilmas.

Kada ðis veikalas buvo aptiktasUpsalos universiteto bibliotekoje?

Aptiktas 1968 m., buvo þinoma,kad tai Këdainiø, Jonuðo Radvilosákurtos spaustuvës leidinys. Ið esmëstai trijø knygø konvoliutas, kiekvie-na ið trijø knygø turi atskira pagina-cijà, t. y. atskirà puslapiø numeraci-jà. Vienà knygà sudaro psalmës irgiesmës (Psalmai Dovydo), antroje pamokslø rinkinys visiems metams,t. y. postilë (Suma, arba Trumpas ið-guldymas evangelijø) ir treèioje maldos (Maldos krikðèioniðkos ir Ka-tekizmas). Pamokslai ir visi kiti kny-gos religiniai tekstai perteikia refor-matø Dievo ir þmogaus sampratà,kuri skiriasi nuo katalikiðkosios. Ið-likæs egzempliorius áriðtas kaip vie-na knyga tikriausiai XVIII a. Apiekitus áriðimus neturime duomenø.

Ásigijo ðvedø poliglotasNorëèiau sugráþti prie ðvedø bibliofi-

lo J. G. Sparvenfeldo. Man ásiminë kny-gotyrininko Vroclovo universiteto prof.Kðyðtofo Migonio (Kszysztof Migoñ) min-tis, kad ðvedai XVIIXVIII a. ne tik karia-vo Vidurio ir Rytø Europos kraðtuose, betir veþë á Ðvedijà knygas ið Lenkijos, Sile-zijos, Èekijos, Lietuvos, dabartinës Balta-rusijos teritorijos. Tad gal ir Knygà no-baþnystës krikðèioniðkos ðitaip iðveþë?

Ðvedai daug knygø veþësi ið pami-nëtø kraðtø, bet ðiuo atveju buvo kitaip.J. G. Sparvenfeldas tà knygà ásigijo kaipkolekcininkas. Buvo þymus Ðvedijos ka-raliaus diplomatas, sykiu aistringas fi-lologas. Karalius jam buvo davæs uþ-duotá rasti ðvedø kalbos ðaknis, iðtyrinë-ti ðvedø kalbos kilmæ. Jis tyrinëjo ðve-dø kalbos santyká su kitomis kalbomis.Kaip poliglotas (mokëjo 13 kalbø, o pa-syviai dar keliolika) ir filologas kelia-vo po Rytø Europà ir Rusijà, mokësislavø kalbø, o lietuviø kalbà taip patmanë esant viena ið slavø kalbø. Raðëslavø kalbos þodynà. Galimas dalykas,kad keliaudamas per Lietuvà ir ásigijoKnygà nobaþnystës krikðèioniðkos. Taèiautiksliø þiniø apie tai, kada ir kur isigijoknygà, neturime. Vienintelis tos knygosásigijimo faktas tai J. G. Sparvenfeldoautografas knygos prieðlapyje.

Ar neteko lyginti ðios knygos su ki-tomis, kurias J. G. Sparvenfeldas ga-lëjo ásigyti toje paèioje kelionëje?

Jo kolekcija labai didelë. Visassavo ásigytas knygas po mirties jis uþ-raðë Upsalos ir Stokholmo

Nukelta á 7 p.

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Dr. Dainora Pociûtë su didþiausia XVII a. lietuviðka knyga Knyga nobaþnystës krikðèioniðkos

Lietuviø literatûros ir tautosakos instituto darbuotojai pristato naujausias savo paraðytas bei parengtas knygas

PAVELDAS

6 2005 m. sausio 6 d. Nr. 1 (313)Prieð trylika metø KTU moks-

lininkø iniciatyva suburta ben-drovë Katra dabar pelnytai vadi-nama rinkos lydere. Jos valdy-bos pirmininkas dr. doc. Ginta-ras Rimða tarp gamybininkø sëk-mës veiksniø paþymëjo glaudøKatros ir universiteto mokslinin-kø bendradarbiavimà.

Patentuoti intelektiniaiproduktai

Tarp svarbiausiø Katros gami-niø  ðilumos, vandens ir nuotekøkiekio apskaitos prietaisai. Jie pla-èiai naudojami ne tik mûsø ðalyje,bet ir Estijoje, Latvijoje, Baltarusi-joje, Ukrainoje, Rusijoje ir kitosevalstybëse metinë bendrovës apy-varta virðija 60 mln. litø. Tai ultra-garsiniai ðilumos ir vandens kiekioskaitikliai, taikomi ðilumos energi-jos ir pratekëjusio vandens apskai-tai uþdaro ir atviro tipo ðildymo beisunaudoto vandens sistemose. Jietinka sunaudotos ðilumos ir van-dens kiekio apskaitai gyvenamuo-siuose namuose, ámonëse, organi-zacijose, tiekiamos ðilumos energi-jos ir vandens kiekio apskaitai ka-tilinëse bei kituose punktuose.

Naujas bendrovës produktas automatizuota komunaliniø paslau-gø telemetrijos sistema. Ji skirtaduomenø surinkimui ið apskaitosprietaisø (vandens, elektros irpan.), panaudojant GSM, GPRS,internetà ar laidiná telefoniná ryðá,arba tiesiogiai prijungus prie ap-skaitos prietaisø. Katros naujovësepanaudotas KTU Telematikos labo-ratorijos mokslininkø, vadovauja-mø prof. Armino Ragausko, inte-lektas. Pasak profesoriaus, kad lie-tuvos prekës áveiktø gausius konku-rentus Vakarø ðalyse, privalomekurti originalius, tinkamus paten-tuoti Europos Sàjungoje bei JAV,gaminius. Prof. Armino Ragausko,vyresniojo mokslo darbuotojo dr.Gedimino Daubaro, sumanaus inþi-nieriaus programuotojo RomanoChomskio ir grupës Katros specia-listø pasiûlyti inovaciniai technolo-giniai sprendimai jau uþpatentuotidaugelyje Vakarø Europos valstybiøir JAV.

Brangiausia prekë inovatyvios þinios

Katros valdybos pirmininkas tei-gë, kad ðiuo metu bendrovë tik apie5 proc. produkcijos eksportuoja áEuropos Sàjungos ðalis. Priimtastrategija ðá skaièiø padidinti bentpenkis kartus. Tad kartu su KTUmokslininkais kuriami originalûs irdaug veiksmingesni ultragarsiniaiðilumos, vandens ir nuotekø kiekiobei srautø apskaitos prietaisai.Produktyviosios þinios reiðkiasikaip technologijos. Didþiausià pri-dedamàjà vertæ sukuria inovacinëstechnologijos, kurios yra patentavimoobjektai. Todël kartu su prof. A. Ra-gausko moksline grupe jau parengë-me medþiagà keliems naujiems paten-tams gauti, kalbëjo dr. G. Rimða.

Pasak prof. A. Ragausko, dau-gelis Lietuvos mokslininkø turëtøperprasti inovatyvios veiklos mo-delá: adekvaèiai reaguoti á sparèiaikintanèios aplinkos poreikius. Pa-gavai pokytá, kurio kiti dar neper-prato ir jau turi raktà lyderiautinaujoje rinkos niðoje. Kol konku-rentai susiorientuos aukðtøjø tech-nologijø srityje, gali pirmauti irgauti visà naujos produkcijos

teikiamà pelnà pusmetá armetus. Vidutinio sudëtingu-

mo technologijø srityje ðis mono-polistinis periodas gali bûti daugilgesnis. Profesoriaus nuostatàrodo skaièiai: þinioms imlios Lie-tuvos pramonës dalis sudaro vos5,9 proc., o ES ðis rodiklis keliskartus didesnis. Amerikoje apie80 proc. ðios ðalies mokslo darbuo-tojø aktyviai bendradarbiauja subendrovëmis, o Lietuvoje ta dalisyra vos 5 procentai. Beje, iðsivys-èiusiose valstybëse apie du treèda-lius lëðø mokslininkai uþdirba ben-draudami su pramone ir tik apie 30proc. skiria valstybë.

Padedant danams partneriai visame

pasaulyje

Prieð metus Danijos technologi-jos instituto pavyzdþiu KTU ákurtoTechnologijø partnerystës biuro nau-dà jau pajuto ne vienas gamybinin-kas bei mokslininkas. UniversitetoInovacijø ir informacijos skyriausvedëjos dr. Violetos Kaunelienësnuomone, minëtas biuras tampa sa-votiðku ðalies pramonës ámoniøproblemø bei techniðkøjø moksløatstovø galimybiø banku. Gruodþio8 d. KTU senojoje auloje surengtatarptautinë konferencija Technolo-gijø partnerystë. Jà pradëjæs Univer-siteto rektorius prof. Ramutis Ban-sevièius, padëkojo danams uþ para-mà kuriant minëtà KTU biurà, ku-ris padeda glaudinti ðalies moksloinstitucijø ir gamybiniø kolektyvøryðius.

Sveèiai ið Kopenhagos HenrikasGivskovas Larsonas (Henrik Giv-skov Larson) ir Larsas Holstas Jor-gensenas (Lars Holst Jorgensen)supaþindino su prieð deðimtmetáákurto Danijos technikos universite-to technologijø partnerystës pada-linio patirtimi. Jø kompetencijostinkle daugiau kaip 22 tûkst. eks-pertø ið 125 tyrimo institucijø ávai-riose ðalyse. Patirtis rodo, kad tokstarpininkavimas tarp gamybiniø ko-lektyvø ir mokslo institucijø turi di-delæ paklausà. Todël ðis kompeten-cijos tinklas nuolat pleèiasi.

Nauji patentai KTU mokslo irpramonës bendradarbiavimo kriterijus

Buitinis kompiuteris sudomino Ministrà Pirmininkà dr. Algirdà Brazauskà; apie já pasakoja prof. Vytautas Ostaðevièiusir prof. Egidijus Kazanavièius (deðinëje)

KTU rektorius prof. Ramutis Bansevièius bei Inovacijø ir informacijos skyriausvedëja dr. Violeta Kaunelienë uþ pagalbà dëkoja Danijos technologijos instituto

atstovui Henrikui Givskovui Larsonui (deðinëje)

Nauji europatentai rûpi prof. Arminui Ragauskui ir UAB Katra vadovuidr. doc. Gintarui Rimðai (kairëje)

Prieð metus, finansuojant da-nams, KTU ákurtas Technologijøpartnerystës biuras tapo pasaulinioekspertø tinklo nariu. Pasak dr.V. Kaunelienës, pirmaisiais uþsako-vais tapo ðalyje þinomos inovatyviosbendrovës Katra, Ekspla, GTV, Aga-ras, Novometa ir Putokðnis. Techno-loginëms problemoms spræsti jossulaukë pasiûlymø ið Vakarø specia-listø. Minëto nacionalinio kompe-tencijos tinklo paslaugomis neseniaipanoro pasinaudoti Achema, Linas,Javinë, Rûta ir kitos ðalies ámonës.Per 14 dienø nuo ámonës paraiðkosgavimo KTU biuro atstovai uþsako-vams pateikia sàraðà pasaulio eks-pertø, kurie yra tos tematikos specia-listai ir gali pateikti kompetetingàsprendimà, kalbëjo dr. V. Kaune-lienë.

KTU veikianèio Technologijøpartnerystës biuro ekspertais yra vi-sø Lietuvos universitetø ir moksloinstitutø bei mokslo paþangà sklei-dþianèiø ámoniø þymiausi specialis-tai. Pasak ðio projekto koordinato-rës dr. V. Kaunelienës, tariamasidël kompetencijos tinklo apie Bal-tijos jûrà sukûrimo. Nacionaliniaitinklai yra Danijoje, Lenkijoje,Ðvedijoje ir Vokietijoje. Pagal da-nø Rytø Europos finansavimo pro-gramà (NAEC) buvo numatyta áKaune ákurtà Technologijø partne-rystës biurà átraukti Latvijà bei Es-tijà, bet, gavus maþesná finansavi-mà, apsiribota tik minëtu Lietuvosbiuru KTU, sakë UniversitetoInovacijø ir informacijos skyriausvedëja. Tikimasi gauti ES struktû-riniø fondø paramà ir iðplësti mi-nëto tinklo galimybes.

Rinkos tyrimai árodo, kad ben-drovës pageidauja ne tik naujø tech-nologijø paieðkø. Perspektyviospraktikantø poreikio, konsultacijødël aukðtøjø technologijø finansavi-mo, dirbanèiøjø kvalifikacijos tobu-linimo ir kitos paslaugos.

Ûkio ministerijos inovacijø irtechnologijø skyriaus vedëjas Arû-nas Keraminas pateikë nelinksmøfaktø. Lietuva pagal darbuotojøskaièiø aukðtøjø technologijø pra-monëje Europos Sàjungoje uþimapaskutinæ vietà. Daugumos ámoniøiðlaidos moksliniams tyrimams irinovacijoms yra gana maþos pagalðá rodiklá ES esame prieðpaskuti-niai. Pasak A. Keramino, sudarytaprograma iki 2010 m. bendroviø ið-laidas moksliniams tyrimams padi-dinti deðimt kartø.

UAB Katra valdybos pirminin-kas G. Rimða geru þodþiu atsiliepëapie bendradarbiavimà su KTUTechnologijø partnerystës biuru.Ðio biuro naudà mes jau pajutome.Kad sparèiau integruotumës á pa-saulio ekspertø erdvæ, pasinaudo-dami Danijos kolegø paslaugomis,suradome bendraminèiø partneriøVakarø ðalyse. Su Didþiosios Brita-nijos, Italijos, Vokietijos, Nyderlan-dø, taip pat KTU Fizikinës elektro-nikos ir Panevëþio institutø kolego-mis sudarëme tarptautiná konsorciu-mà ir teiksime paraiðkà ES 6-osiosbendrosios programos projektui, kalbëjo prof. A. Ragauskas.  Tiki-mës kurti dar modernesnes avangar-dines technologijas, pagrástas aukðtakompetencija ir kûrybiðkø Europosmokslininkø intelektu.

Jono

Klë

man

o nu

otra

ukos

MOKSLAS IR PRAMONË

2005 m. sausio 6 d. Nr. 1 (313) 7Kartu su Katra

buitinis kompiuterisJungtinis KTU mokslininkø ir

bendrovës Katra kûrinys pagal ðaliesaukðtøjø technologijø plëtros pro-gramà bûsto áterptinis kompiute-ris (BIK). Pasak vieno jo kûrëjøKompiuteriø katedros prof. Egidi-jaus Kazanavièiaus, BIK padës in-formacines technologijas pritaikytibûsto reikmëms. Ádiegus projektà,neiðeinant ið pastato, telekomunika-cijomis iðjungti ar ájungti apðvietimà,vandens tiekimà, priklausomai nuoparos meto ájungti signalizacijà val-dant þaliuzes arba uþuolaidas. Atski-rose patalpose galima reguliuoti ðil-dymà ir vëdinimà. Lengvai gali bûtipasirinkti ávairûs ðildymo reþimai(komfortinis, naktinis ir kt.). Sujun-gus sistemà su telekomunikacijostinklu, vartotojas telefonu ar GSMryðiu gali suþinoti ir kontroliuoti pa-stato technines funkcijas. Praneði-mai apie avarines situacijas (ásilau-þimus, gaisrus ir kita) gali bûti auto-matiðkai perduodami uþprogramuo-tais telefono numeriais (avarinëmstarnyboms, apsaugos firmoms ir t. t.).Tokios priemonës suteikia galimybæsutaupyti ávairiø rûðiø energijos, kalbëjo profesorius. KTU moksloprorektorius prof. Vytautas Ostaðevi-èius paþymëjo, kad ðis darbas yra pir-masis informaciniø technologijø plët-ros produktas per visus nepriklauso-mos Lietuvos metus. BIK suprojek-tavo KTU Kompiuteriø katedros Sig-nalø apdorojimo laboratorija. Jamprognozuojama puiki ateitis dabarkompiuteriø bandomàjà gamybà at-lieka konsorciumo partneriai UABKatra ir Rubikon apskaitos sistemos.Naujove susidomëjo bendrovë Vil-niaus energija, kitø miestø energeti-kai, statybininkai bei komunalininkai.

Interaktyvûs sveikatingumotreniruokliai

Dar viena KTU ir UAB Katra beiLietuvos kûno kultûros akademijoskûrybinio bendradarbiavimo sritis þmoniø sveikatingumà gerinanèiøsumaniø treniruokliø kûrimas.Iðplësti þmogaus galimybiø ribas pa-siryþta projektu Þmogaus sveikatini-mo(si) aukðtosios technologijos iráranga. Mokslo þinios gali padëti mû-sø organizmui maksimaliai panau-doti savo fiziologines galias, leidþiapasiekti geriausiø protinës veiklosrezultatø, palaikyti darbingumà, at-kurti fizines jëgas. Gal todël, pavyz-dþiui, Didþiojoje Britanijoje bendrasporto ir laisvalaikio árangos apyvar-ta siekia apie 3 mlrd. svarø sterlingø(daugiau kaip 15 mlrd. Lt) per me-tus. Kartu su gamybininkais kuria-me sporto átaisus, skirtus þmogaus(ágalaus ir neágalaus) judëjimo beikitos veiklos biomechanikos ir fizio-logijos taikomiesiems tyrimamsþmogaus organizmo funkciniø gali-mybiø plëtotës, kompensavimo ir re-abilitacijos technologijoms bei prie-monëms sukurti. Katra kartu su ámo-ne Baltec CNC Technologies pradësðiuos interaktyvius árenginius gamin-ti serijomis, kalbëjo KTU moks-lo prorektorius prof. V. Ostaðevièius.Já papildæs G. Rimða sakë, kad perpirmuosius bendro darbo metus jausukurti penki intelektualûs prietai-sai raumenø grupiø treniruotumuiávertinti, sportininkø ðoklumui beireakcijai kontroliuoti, pagreièiuifiksuoti ir kt. Pagal sudarytà planàtikimasi iðplësti minëtø prietaisøgamà bei sujungti juos á vientisà sis-temà, iðplësti jos universalumà irveiksmingumà.

Dr. Vilius Misevièius

universitetø bibliotekoms. Tose bib-liofilo kolekcijose daug slavistikosknygø, retø rankraðèiø. Ðvedijoje ðiovieno þymiausio kolekcininko rinki-niai tiriami ir apraðomi. J. G. Spar-venfeldo garbei leidþiamos knygos,jo vardu vadinamos ávairios vietos.Ar buvo ásigijæs daugiau lietuviðkøknygø, man neþinoma. Upsalos uni-versiteto bibliotekos lituanika yra la-bai plati, ten yra unikaliø leidiniø,kuriø pasaulyje tëra iðlikusiø po vie-nà egzemplioriø. Pavyzdþiui, tensaugomos vienos pirmøjø LDK re-formatø lenkiðkø knygø, leistø Ne-svyþiuje. Bûnant Upsaloje teko pasi-daryti jø kopijas, dabar tyrinëju tøknygø santyká su lietuviðkais leidi-niais. Nors Upsalos universiteto bib-lioteka tyrinëtojams atvira, bet Lietu-vos mokslininkams iki ðiol buvo ne-labai prieinama, nes nebuvo sudary-ta sàlygø nuvykti ir uþsiimti mokslu.

Kaip Jums pavyko iðvykti á Upsalà?Mano iðvykà á Upsalà rëmë Vals-

tybinë lietuviø kalbos komisija, kuriið dalies finansavo ir knygos leidimà.

Ant lietuviðkopopieriaus

Tvirtinate, kad Jums teko tyrinëtiKnygos nobaþnystës krikðèioniðkospopieriø. Taèiau Jûs juk nesate van-denþenkliø ar popieriaus specialistë?

Tikrai ne, taèiau norëjau suþinotiapie popieriø ir knygos spaudos ap-linkybes daugiau. Nagrinëjau kultû-ros istoriko Edmundo Laucevièiausveikalà Popierius Lietuvoje. XVXVIII a.(1967 m., 2 kn.), kuriame analizuojamiLietuvos knygø vandenþenkliai, uþ-sienio vandenþenkliø katalogai. Tuometu, kai E. Laucevièius sudarinëjosavo katalogà, dar nebuvo aptiktasUpsalos Knygos nobaþnystës krikðèio-niðkos egzempliorius, todël jis spëjo,kad ði knyga iðspausdinta ant prûsið-ko popieriaus.

Kaip Jums pavyko paneigti ðá tei-giná?

Vandenþenkliai gerai matyti kny-gos popieriuje. Buvo matyti vanden-þenkliai ið dviejø LDK popieriausdirbtuviø Jono Tochtermano irMelchioro Giedraièio (nepainioti suvyskupu Merkeliu Giedraièiu, gyve-nusiu XVI a.). Ðis M. Giedraitis tu-rëjo popieriaus dirbtuvæ Paplaujoje,t. y. Vilniuje ties Uþupiu, ant Vilniosupës kranto.

Taigi popierius knygai pirktas iðdviejø skirtingø dirbtuviø. Atskirilankai spausdinti ant vienos ar kitosdirbtuvës popieriaus. Vis dëlto dau-giausia naudota J. Tochtermano po-pieriaus.

Tragiðkas popieriaus malûno sa-vininko vilnieèio J. Tochtermano li-kimas buvo nuþudytas Vilniuje1655 m. rusø okupacijos metu. Kny-ga nobaþnystës krikðèioniðkos ið-spausdinta ant vienos paskutiniø po-pieriaus siuntø ið jo spaustuvës. Vë-liau jo popieriaus dirbtuvë perëjo ki-tiems savininkams.

Taigi ádomu, kad knyga iðspaus-dinta Lietuvoje, Këdainiuose, ir antlietuviðko popieriaus. Sunku pasakyti,ar visas tiraþas, nes, daugiau egzem-plioriø neturint, negalime patikrinti.

Treèioji Lietuvosreformatø knyga

Ar Lietuvoje yra Karaliauèiuje ið-spausdintø kontrafakciniø ðios knygosegzemplioriø?

Yra, net keletas, pavyzdþiui, Lie-tuvos mokslø akademijos biblioteko-je, taip pat VU bibliotekoje. Skiria-si Karaliauèiuje spausdintos knygosðriftas, puoðyba, kaip sakiau, ðiektiek pakeistas ir tekstas.

Ar þinoma, kaip tos kontrafakcinësknygos ið Karaliauèiaus buvo veþamosá Lietuvà? Ar oficialiu keliu? Gal ga-bentos slapta?

Per Baþnyèià turëjo atkeliautioficialiai, nes Evangelikø reformatøbaþnyèia Lietuvoje veikë oficialiai.Taèiau reformatø knygas XVII a.antrojoje pusëje be cenzûros ir val-dþios leidimo Lietuvoje buvo uþ-drausta leisti. Kadangi kontrafakci-në knyga buvo iðleista be tokio leidi-mo, tai ir platinama turëjo bûti slap-tai. Iðliko þiniø, kad Svëdasø klebo-nas buvo apskundæs Vilniaus vysku-pui kai kuriuos asmenis, kurie ðitàknygà platino be leidimo. Vadinasi,buvo lyg ir nelegali.

Kas þinoma apie Knygos nobaþ-nystës krikðèioniðkos sudarytojà? Taivienas asmuo?

Kas Knygà nobaþnystës krikðèio-niðkos rengë spaudai, nëra iðaiðkin-ta. Pamokslai yra versti ið lenkøkalbos, jø autorius Gþegoþas iðÞarnovco. Tai vietovë netoli Kro-kuvos. Jis buvo reformatø kunigas,kurá laikà kunigavæs ir Lietuvoje.Toje knygoje yra reformatø kate-kizmas, taip pat pirmasis evangeli-kø reformatø maldynas. Faktiðkaitai tik treèioji evangelikø reforma-tø lietuviðka knyga.

Tada prisiminkime ir dvi pirmàsias?Pirmoji buvo Merkelio Petkevi-

èiaus Katekizmas (1598 m.), vëliau Jokûbo Morkûno Postilë (1600 m.).Knyga nobaþnystës krikðèioniðkos yratreèioji ir paskutinë originali Lietu-vos reformatø knyga LDK egzistavi-mo metu. XIX a. atskira istorija,Lietuva jau buvo Rusijos imperijossudëtyje. Taèiau vertinant protestan-tiðkosios lietuviø kultûros palikimàLDK, tai Knyga nobaþnystës krikðèio-niðkos yra reikðmingiausia to paliki-mo dalis. Ið jos galima spræsti, susi-daryti áspûdá, kokià Evangelikø re-formatø baþnyèià protestantai Lie-tuvoje sugebëjo sukurti. Þinome,kad Lietuvos reformatai savo Baþny-èioje vartojo lenkø kalbà, iðleidodaug lenkiðkos literatûros vertëBiblijà á lenkø kalbà, raðë lenkiðkasknygas. Vadinasi, nemaþai nusipelnëlenkiðkai kultûrai Lietuvoje. Taèiauvisada buvo þmoniø, kurie stengësisukurti lietuviðkas Evangelikø refor-matø baþnyèios pamaldas. Tø pa-stangø labiausiai prisirpæs vaisius Knyga nobaþnystës krikðèioniðkos.

Intelektualinolietuviø kalbà

Apibendrinkime: kiek praturtëjo li-tuanistika, lietuviðkoji filologinë kultûradabar pakartotinai iðleidus ðià knygà?

Neabejotinai praturtëjo. Manau,kad iki ðiol ði knyga kalbininkø ne-buvo pakankamai ávertinta. Skaity-dami senajai lietuviðkai knygai skir-tas publikacijas, rasime, kad labaigraþi yra Mikalojaus Daukðos, Kon-stantino Sirvydo kalba, o reformatøvartota kalba buvo laikoma perdëmpolonizuota, skurdesnë. Taèiau lai-kas á tà kalbà paþvelgti kiek kitu as-pektu. Reformatø kalba nëra tokiametaforizuota dël jos skirtingo san-tykio su Biblija. Reformatai bibliniustekstus stengësi versti paþodþiui, kadvertinys atitiktø originalo reikðmæ.Dël to jie nevertë sinonimiðkai, per-teikdami perkeltinæ prasmæ. Tie re-formatø vertiniai lietuviø kalbai visdëlto labai daug davë. Pavyzdþiui, re-formatai sukûrë ávairiø lietuviðkø re-liginiø terminø, kuriø Katalikø baþ-nyèia tuo metu neturëjo. Jie yra in-telektualizavæ lietuviø kalbà, taèiautai nëra pakankamai ávertinta.

Vis dëlto tokiø pakiliø ir giliaiprasmingø þodþiø apie lietuviø kalbos,apskritai gimtosios kalbos, reikðmækaip M. Daukðos Postilëje reforma-tø knygose nerasime.

Iðties reformatai gal neturëjo to-kiø asmenybiø kaip M. Daukða arK. Sirvydas. Taèiau nepamirðkime,kad reformatø kultûra LDK nieka-da ir nebuvo skatinama valstybiniumastu. Reformatai, kitaip nei kata-likai, neturëjo Lietuvoje savo univer-siteto, tik atskirø mecenatø, dau-giausia Radvilø lëðomis ir pastango-mis, galëjo plëtoti savo kultûrà.

Prancûziðkos melodijos lyg standartas

Kas toliau, su kokiais naujais pa-darytais darbais galësime vël pasvei-kinti Jus ir Jûsø bendraminèius?

Norime rengti kritinius Knygosnobaþnystës krikðèioniðkos leidimus,dabar uþsiimu kritiniu giesmyno lei-dimo rengimu: nustatinëju lenkið-kuosius ðaltinius, ið kuriø giesmësverstos, jø melodijas. Giesmiø natønëra, bet nustatinëju pagal lenkiðkusleidinius, kaip viena ar kita giesmëbuvo giedama. Bûdavo nurodoma,

pagal kokià melodijà giedoti, o gie-dama bûdavo ið atminties. Lenkiðkigiesmynai Lietuvoje bûdavo leidþia-mi su gaidomis. Lietuvoje buvo labaidaug iðleista lenkiðkø reformatøgiesmynø, labai graþiø ir ádomiø, sugaidomis. Tai Lietuvos muzikos isto-rijos paveldas.

Kiek tie giesmynai originalûs?Dalis melodijø originalios, kitos

perimtos. Labai iðpopuliarëjusiosLietuvoje, Lenkijoje, visoje Europo-je buvo prancûziðkos melodijos prancûzø hugenotø. Net ir prakalbo-je pasakyta, kad dalis psalmiø ir gies-mës giedamos pagal prancûziðkas me-lodijas. Taèiau ne visos. Apie pusëstekstø melodijos buvo senos XVI a.Lietuvos melodijos.

Kai sakome prancûziðkos melodi-jos, tai, matyt, turime mintyje pran-cûzø kompozitoriø ar muzikø sukurtasgiesmiø melodijas?

Vienà autoriø galëèiau nurodyti Klemensà Maro (Clément Marot,14971544 m.). Jis iðvertë prancûzøreformatams pirmà þymø psalmynà,kuriame buvo ávairiø autoriø sukur-tos psalmiø melodijos. Todël jos taipir vadinamos prancûziðkomis me-lodijomis. Jos ir tapo lyg standartureformatø baþnyèiose.

Svarbiausia iniciatyvaKo trûksta mums, lietuviams, kad

galëtume giliau tyrinëti tiek Upsalos uni-versiteto, tiek kitose uþsienio biblioteko-se saugomus lituanistinius leidinius?

Ðiandien jei ko ir reikia, tai pir-miausia iniciatyvos, paèiø tyrinëtojønoro tiems tyrimams atsidëti. Savopaèios iniciatyva ëmiausi rengti Kny-gà nobaþnystës krikðèioniðkos pakarto-tinai spaudai ir susilaukiau pritarimo.Parëmë Valstybinës lietuviø kalboskomisija, prie knygos leidybos prisi-dëjo ir Lietuvos tûkstantmeèio ko-misija. Turime padëkoti ir Upsalosuniversiteto bibliotekai, kuri suteikëdidelæ nuolaidà kopijuojant knygà.700 puslapiø nufotografuoti skaitme-niniu bûdu bûtø labai brangiai kaina-væ, bet mums ðvedai davë 50 proc.nuolaidà. Taip geranoriðkai ðvedai at-siþvelgë á mûsø praðymà. Knygos pra-kalboje padëkojau ðvedams, juos ið-vardijau, ypaè esu dëkinga Kopijavimoskyriaus virðininkui Bo Joansenui.

KalbëjosiGediminas Zemlickas

Kà mena didþiausiaXVII a. lietuviðka knyga

Atkelta ið 5 p.

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

Lietuviø literatûros ir tautosakos Leidybos centro vadovas Gytis Vaðkelis (viduryje) ir kiti knygos pristatymo dalyviaitarptautinës knygø mugës metu Litexpo rûmuose 2004 m.

PAVELDAS

8 2005 m. sausio 6 d. Nr. 1 (313)

duomenis apie bendrà miesto ir ra-jono bedarbystæ, o Panevëþio mies-to nedarbas sudaro 5,2 proc.

Miestas su charakteriuPlësdamasis tokiais tempais kaip

dabar, iki 2022 m. pagal gyventojøskaièiø Panevëþys tikisi aplenktimetropolinio miesto statusà turintáÐiauliø miestà. Pagal paskutinius ur-banistø atliktus tyrimus ir skaièiavi-mus Panevëþys pateks á metropoliniømiestø kategorijà pakoreguotame rytøLietuvos bendrajame plane. ÐiaurësLietuvoje Panevëþys turëtø bûti svar-bus strateginis logistikos, moderniøjøtechnologijø pramonës centras, pa-trauklus verslui ir investicijoms.

Kad ávyktø ðios palankios Pane-vëþiui permainos, reikës ágyvendin-ti keturis miesto plëtros prioritetus.Turimas atitinkamas spræstinø uþda-viniø ir veiksmø planas. Pirma, nu-matyta stiprinti Panevëþio kaip re-giono centro konkurencingumà.Antras prioritetas darbo vietø kû-rimas iðlaikant esamà pramonës po-tencialà ir skatinant verslo plëtrà.Treèia veikimo kryptis kokybiðkosgyvenimo aplinkos kûrimas. Ketvir-tasis prioritetas Panevëþio kaipAukðtaitijos ðvietimo, mokslo, spor-to ir kultûros centro kûrimas.

Norint pasiekti ðiuos labai ambi-cingus tikslus, miesto vadovø nuo-mone, svarbu ugdyti atsakingà uþ sa-vo veiksmus ir savità poþiûrá turintáþmogø. Panevëþieèiai ne juokais pa-siðovæ ugdyti maþas bendruomenesir þmones, atsakingus uþ savo mies-tà bei regionà. Panevëþio ateitis bûti miestu su charakteriu, tokià ið-vadà galima daryti klausant mero Vi-to Matuzo praneðimo Panevëþiomiestas ateityje. Jau ir ðiandien Pane-vëþá galima vadinti Aukðtaitijos kul-tûros, sporto ir meno centru. Ateity-je tai turi bûti miestas, kuriame no-rëtø gyventi ne tik vilnieèiai, bet irþemaièiai. Bent jau tokià programà

sau ir miestui kelia meras Vi-tas Matuzas.

Aukðtaitijos sostinësavo ateitá sieja su

þiniomis ir mokslu (1)

Intermodalinislogistikos centras

Ágyvendinus uþsibrëþtus priorite-tus, Panevëþio kaip regiono lyderiokonkurencingumas turëtø labai ið-augti. Taèiau ið kokiø lëðø visa tai no-rima pasiekti? Pagal tiesiogines uþsie-nio investicijas, ðiandien tenkanèiasvienam gyventojui, Panevëþys ðalyjeyra treèias (2004 m. sausio 1 d. Sta-tistikos departamento duomenys), at-silieka tik nuo Vilniaus ir Klaipëdos.

Didþiausias Panevëþio privalu-mas patogi geografinë padëtis. Èiakertasi geleþinkelis Kaliningradas-Maskva su automagistrale Via Bal-tica, tad nenuostabu, kad norima for-muoti intermodaliná logistikos centrà.Jam suformuoti reikëtø 600 mln. litøir 80 ha þemës ploto. Ðiuo metu taria-masi su partneriais Kaliningrado,Daugpilio ir Mytyðèiø miesto Mask-vos srityje merais dël 9 B transpor-to koridoriaus átraukimo á EuroposSàjungos finansuojamø projektø sà-raðà. Radviliðkio-Panevëþio geleþin-kelio mazgas ir intermodalinis logis-

tikos centras tai tie argumentai, ku-rie gali lemti, kad europinë geleþin-kelio vëþë eitø per Panevëþá.

Panevëþyjeiðkils Babilonas

Panevëþio industrinio parko pro-jekto ágyvendinimui tenka dalyvautikonkurencinëje kovoje, reikës ir ati-tinkamø LR Vyriausybës sprendimø.Panevëþio miestas pageidauja, kadAntrosios aviacinës bazës teritorija apie 200 ha þemës ploto bûtø per-duota miesto savivaldybës tarybosnuosavybei pagal panaudos sutartá.Tai bûtø gera pasiûla investicijai, stei-giant Panevëþio industriná parkà.

Didelæ miesto plëtrà numatytapradëti á Ðiauliø pusæ, aplinkkeliolink. Ten iðkils bûsimas Ogmios cen-tras Panevëþyje. Tai bus apie 30 tûkst.kvadratiniø metrø pramogø ir preky-bos centras Babilonas, didþiausiasÐiaurës rytø Lietuvoje. Ðalia, 46 hasklype, planuojama ágyvendinti pro-jektà, kurio pavadinimas Miestasmieste. Já sudarytø gamybiniai ir pre-

kybiniai pastatai, daugiaaukðèiai gy-venamieji namai bei sporto arenos.

Naujø technologijø paþanga pir-miausia siejama su Ekrano ir kitomisámonëmis, o ypatingas dëmesys buskreipiamas á smulkiø ir vidutiniø ámo-niø steigimà, nes nuo 1998 m. Pane-vëþyje ágyvendinama smulkaus ir vi-dutinio verslo skatinimo programa.Plësis aptarnavimo ir turizmo paslau-gos. Gautas pradinis finansavimassiaurojo geleþinkelio techniniam pro-jektui rengti. Pradiná finansavimà taippat gavo bûsimasis Panevëþio moks-lo ir technologijø parkas. Skelbiamasantras konkursas techniniam projek-tui ir studijai parengti.

Visi ðie nauji projektai, jei pavyk-tø ágyvendinti, pasak mero, turëtø pa-dëti suformuoti modernø ir patogøgyventi miestà, kurio nesinorëtø keis-ti á joká kità. Susitikimo su mokslinin-kais metu panevëþieèiai iðkëlë mintá,kuri vieðai pagarsinta, regis, pirmàkartà: Panevëþys gali bûti tuo miestu,kuriame gyvenant galima dirbti betkurioje Lietuvos vietoje. Pagal esamàkeliø infrastruktûrà, turimà þmogið-

kàjá potencialà ir dabar rengiamusprojektus, jeigu juos pavyks ágyven-dinti, tokià pozicijà ateityje Panevë-þys turëtø uþsitikrinti. Ar pavyks, pri-klausys nuo investicijø á miesto infra-struktûrà, vadinasi, ir nuo verslo beipramonës suinteresuotumo siekti to-kios Panevëþio ateities.

Formuodami Panevëþá kaip ðvie-timo, mokslo, sporto ir kultûros cen-trà, t. y. stengdamiesi ágyvendintiketvirtàjá miesto plëtros prioritetà,panevëþieèiai nusiteikæ veikti pagalbesimokanèio miesto principà. Beje,Ekrano ámonëje matëme filmà Be-simokanti organizacija. Atrodo, kadbesimokanèios ámonës principus, ku-riuos Ekrano darbuotojams diegëKauno technologijos universitetoprofesoriai Palmira Jucevièienë irRobertas Jucevièius, panevëþieèiainori diegti ir savo miesto mastu. Jiepasiryþæ siekti þiniø, tæsti studijas, va-dinasi, tapti amþinais studentais.Kadaise neigiamas tokio posakio at-spalvis panevëþieèiams visai netinka.

Ambicijø pakanka.O amunicijos?

Visø keturiø projektø ágyvendi-nimui reikës 1,7 mlrd. litø. Milþinið-kos lëðos, bet meras Vitas Matuzasþvelgia optimistiðkai, nes turi geràpavyzdá Airijà. Ði ðalis pirmiausiainvestavo á þmogiðkuosius iðteklius,o paskui atsirado ir kiti geri dalykai.Ðiuo metu Airija pagal daugelá ro-dikliø gerokai lenkia ES vidurká.

Taigi ambicijø panevëþieèiamsnestinga. Ar uþteks amunicijos? Pa-galiau ar sulauks supratimo ir bûti-nos paramos ið verslo, pramonës, pa-galiau LR Vyriausybës? Sudëtingiklausimai, o kol atsakymø nëra, ási-klausykime á paèiø panevëþieèiø irmokslo þmoniø mintis.

Vienas didesniø trûkumø, á ku-rá atkreipia dëmesá miesto meras irPanevëþio miesto tarybos nariai, yratas, kad Panevëþyje iki ðiol nëra uni-versiteto.

Kaip gimstauniversitetai

Kauno technologijos universite-to rektorius akad. Ramutis Bansevi-èius, kuris Lietuvos MA nariø iðvy-koje á Panevëþá vadovavo Technikossekcijai II, priminë Lietuvos aukðto-jo mokslo plëtros planà, pagal kuráPanevëþyje turëjo bûti ásteigta ma-gistrantûros teisæ turinti kolegija.Bûtø pirmoji tokia ðalyje. KTU su to-kia pozicija kategoriðkai nesutinka.Pasak rektoriaus, tai bûtø panevëþie-èiø skriaudimas. Mat tokie magistraiturëtø kolegijos, o ne universiteto di-plomà. Dabar Panevëþyje ásteigtasKTU Panevëþio institutas ir jo absol-ventai gaus universiteto baigimo di-plomus.

Kalbëdamas apie savarankiðkouniversiteto Panevëþyje ásteigimo ga-limybes, R. Bansevièius trumpai pri-minë kitø universitetø atsiradimo isto-rijà. KTU natûraliai gimë ið buvusioKauno politechnikos instituto, ið pas-tarojo filialo Vilniuje atsirado Vilniausinþinerinës statybos institutas, o ið jo 

Atkelta ið 1 p.

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Lietuvos mokslo akademijos tikrasis narys prof. Vytautas Jonas SirvydisPanevëþio miesto ateities vizijoje pasigedo medicinos reikalø Meras Vitas Matuzas dalijasi mintimis apie Panevëþio miesto ateitá

Atminimo dovanomis keièiasi KTU rektorius akad. Ramutis Bansevièius ir Panevëþio miesto meras Vitas Matuzas;deðinëje vicemeras Petras Luomanas

REGIONAI

2005 m. sausio 6 d. Nr. 1 (313) 9Vilniaus Gedimino technikos univer-sitetas. Ið buvusio KPI fakulteto uos-tamiestyje iðsirutuliojo Klaipëdos uni-versitetas, o ið padalinio Ðiauliuose Ðiauliø universitetas. Todël rektoriusnemato kliûèiø, kodël tas pats mode-lis negalëtø bûti pritaikytas ir Panevë-þyje. KTU senatas du kartus ið princi-po pritarë ðiai idëjai. Taèiau R. Banse-vièius siûlo neapsiriboti tik noru steigtidailës ar humanitarinio profilio aukð-tàjà mokyklà, kaip kad teigë ir merassavo kalboje.

Universitetas Panevëþiui suteik-tø intelektiná miesto veidà. Visdëlto rektorius rado reikalo perspë-ti: labai skubant galima priskaldytimalkø. Svarbu pirmiausia parengtitokio þingsnio strategijà, kuri bûtøsusieta su miesto plëtra, ekonomika,socialiniais uþdaviniais. Rektoriuspadovanojo merui KTU studijø pla-nà, iðreikðdamas viltá, kad jis busnaudingas svarstant universiteto Pa-nevëþyje ákûrimo galimybes.

Ar turësimeindustrijos daktarus

Toliau R. Bansevièius apibendri-no Technikos sekcijos II apsilankymoEkrano ámonëje áspûdþius. Pasak rek-toriaus, Ekranas yra aukðèiausio lygiomechatronikos ámonë. Ðiuo metupradeda veikti unikali pasaulinio ly-gio kineskopø linija. Taèiau didþiau-sià áspûdá rektoriui ir kitiems iðvykosdalyviams padarë ámonës darbuoto-jai; dauguma jø KTU absolventai.Mokslininkø ir gamybininkø susitiki-mo metu kalbëta ir apie naujo gami-nio reikalingumà ámonëje. Ðiandienniekas negali pasakyti, kiek laiko tu-rës paklausà dabar gaminami kine-skopai. Tad ir apie naujus gaminiusjau dabar turëtø galvoti ir gamybinin-kai, ir mokslininkai.

Mokslininkø susitikimo su ga-mybininkais metu kilo nemaþai kon-kreèiø pasiûlymø. Nutarta praðytimokslininkø pagalbos, sprendþiantmetalo apdirbimo technologijos pa-ruoðimo, medþiagø savybiø irimo la-boratorijos árangos atnaujinimo,naujausiø medþiagø parinkimo, nau-jø gaminiø gamybai galimybiø tyri-mo ir, þinoma, statybos specialistørengimo srityse.

Ðiuo metu Ekrane yra trys moks-lo daktarai. Gamybininkams nëra pa-prasta rengti ir ginti mokslo diserta-cijas, nes visa Lietuvos mokslo siste-ma labiau orientuota á fundamenti-nius tyrimus. Susitikimo metu KTUmokslo prorektorius prof. VytautasOstaðevièius iðkëlë mintá, kad bûtøásteigtas mums naujas mokslo laips-nis industrijos daktaras. Tai bûtø la-biau á praktines, technologines pro-blemas orientuotas laipsnis. Rekto-

rius R. Bansevièius ðià prorektoriaus idë-jà palaikë, mato didelæ jos perspektyvà.

Panevëþyje jau rengiamisporto specialistai

Ðalyje plaèiai þinomi Panevëþiodviratininkai, þaidybiniø sporto ðakøatstovai, boksininkai. Remdami spor-tà, miesto tarybos nariai kartu remiasveikà gyvensenà. Nemaþas viltis pa-nevëþieèiai sieja su 2011 m. Lietuvo-je vyksianèiu Europos vyrø krepðinioèempionatu. Panevëþyje numatytastatyti pasaulinius reikalavimus atitin-kantá 250 m ilgio dviraèiø trekà.

Sporto ir kûno kultûros sekcijossukauptais áspûdþiais dalijosi Vil-niaus pedagoginio universitetoGamtos mokslø fakulteto dekanasdoc. dr. Audronius Vilkas. Ði sekci-ja dirbo Panevëþio kûno kultûros irsporto centre, dalyvaujant miestosporto treneriams. Nagrinëta, ko-kias galimybes sportuoti turi besi-

mokantis jaunimas, kaip rengiamisportininkai, kaip atliekama jaunø-jø sportininkø atranka ir sportinin-kø profesinis ugdymas. Ðiais klausi-mais turëjo progos pasisakyti Vil-niaus pedagoginio universiteto rek-torius akad. Algirdas Gaiþutis, ka-tedros vedëjas prof. Povilas Karob-lis ir kiti. Diskusijø metu iðryðkëjo,kad su jaunimu dirbantiems trene-riams kyla kvalifikacijos këlimo beikitø problemø.

Kad ðios diskusijos yra vaisingos,rodo ir 2003 m. susitikimo Vilniujemetu kilusios idëjos ágyvendinimas.Tada nutarta Panevëþyje ákurti spor-to specialistø rengimo centrà. Buvopasiraðyta Panevëþio miesto savival-dybës sutartis su Vilniaus pedagogi-niu universitetu, kurio dëka Panevë-

þyje pradëti rengti fizinio lavinimotreneriai. Kûno kultûros specialybësbakalauro studijas 2004 m. pradëjolankyti 52 Panevëþio apskrities irmiesto studentai.

Teks þengti ir kitus þingsnius, nesdiskutuojant iðaiðkëjo, kad kûno kul-tûros ir sporto specialistø tobulinimoproblema Panevëþyje akivaizdi. Di-deli pokyèiai vyksta ir Vilniaus peda-goginiame universitete, kuriamenuo 2005 m. sausio 1 d. pradedaveikti naujas Sporto ir sveikatos fa-kultetas. Á jo filialà numatoma reor-ganizuoti ir Panevëþyje ákurtàjà kû-no kultûros specialistø rengimo gru-pæ. Jeigu á jà kasmet bûtø priimamapo pusæ ðimto studentø, toks filialaspuikiausiai galëtø veikti, taèiau no-rint, kad savo priedermes atliktø

kaip reikia, Panevëþyje bûtina plëtotisporto medicinos ir diagnostikoscentrà. Ðiuo metu mieste studijuojadaug talentingø sportininkø, dirbakvalifikuoti treneriai, parengæ nevienà net olimpiná èempionà. Tad begero medicininio aptarnavimo ir so-lidaus sporto centro Panevëþys, ma-tyt, negalës iðsiversti.

Pageidaujama ir tæstiniø sportotreneriø kvalifikacijos këlimo studi-jø. Jos galëtø bûti ávairios, pradedantseminarais, konferencijomis, disku-sijomis ir baigiant konkreèiais temi-niais renginiais.

Daugiau dëmesiomedicinai

Sportas ir kûno kultûra labaireikalinga, bet ateina laikas, kaikiekvienas susiduriame su sveikatosproblemomis. Medicinos problemøsekcijos vadovas Lietuvos MA tikra-sis narys prof. Vytautas Sirvydis ne-abejoja graþia Panevëþio miesto at-eitimi, bet mero praneðime pasigedomedicinos ástaigø plëtros priemoniø.Juk Panevëþys nuo seno þinomas kaipgeriausias Aukðtaitijos medicinos cen-tras. V. Sirvydis priminë, kad ant Lie-tuvos Nepriklausomybës aukuro savogyvybes paaukojo trys ðio miesto gydy-tojai chirurgai ir medicinos sesuo, ku-rie 1941 m. birþelá buvo atplëðti nuooperacinës stalo ir suðaudyti. Panevë-þyje yra dirbæs visai Lietuvai nusipel-næs ginekologas prof. Pranas Maþylisbei daug kitø visai ðaliai nusipelniusiøpuikiø gydytojø.

Panevëþio ligoninëje mokslinin-kai susitiko su gydytojais ir administ-racijos darbuotojais, ásitikino, kad jauðiandien ten naudojamos moderniosmedicinos technologijos, sëkmingaigydomi net labai sunkiai sergantys li-goniai. Mieste dirba puiki gydytojaanesteziologë reanimatologë Eugeni-ja Reinikovienë. Jos vadovaujamø gy-

CHEMIJOSINSTITUTAS

skelbia konkursà ðioms pareigoms uþimti:

Vyriausiojo mokslo darbuotojo Medþiagø struktûros skyriuje;Vyresniojo mokslo darbuotojo Organinës chemijos skyriuje;Mokslo darbuotojo Organinës chemijos skyriuje.

Dokumentus praðymà direktoriaus vardu, mokslo laipsná liudijanèiodokumento kopijà, gyvenimo ir mokslinës veiklos apraðymà, patvirtintàmokslo darbø sàraðà per pastaruosius 5 metus iki kovo 1 d. pateikti moks-linei sekretorei A. Goðtauto 9, Vilnius, tel. (8 ~ 5) 266 12 94. Mokslo dar-buotojø kvalifikaciniai reikalavimai bei atestavimo ir konkursø pareigomseiti nuostatai pateikti http://www.chi.lt.

Direktorius

dytojø indëlá sprendþiant organøtransplantacijos problemas, donorys-tës propagavimà V. Sirvydis vertinakaip labai reikðmingà veiklà. Profeso-rius teigë labai vertinàs Panevëþiochirurgø, neurochirurgø, profesiona-liø èia dirbanèiø kardiochirurgø dar-bà. Pastarieji dirba su naujausiomistechnologijomis, turi ðirdies zondavi-mo kabinetà, daro vainikiniø krauja-gysliø platinimo procedûras. Nuo se-no su Panevëþio medikais bendradar-biauja Vilniaus universiteto Santarið-kiø ligoninës gydytojai.

Medicinos paslaugø paþanga sie-tina su didelëmis ir gera aparatûraaprûpintomis ligoninëmis, kurios tu-ri bûti iðdëstytos lengviausiai pasie-kiamose ðalies vietose, o Panevëþiogeografinë vieta tam labai palanki.V. Sirvydis ásitikinæs, kad ðiamemieste ðalia kitø medicinos specialy-biø turi atsirasti vietos ir ðirdies chi-rurgijai. Tam yra visos prielaidos:dirba profesionalûs kardiologai, tu-rintys geras diagnostikos priemones,geras reanimacijos lygis, pagaliauyra neblogas chirurgijos centras. Tie-sa, norint daryti ðirdies operacijas,tektø atnaujinti operacines. PasakV. Sirvydþio, Panevëþyje reikëtø kas-met atlikti apie 400 ðirdies operaci-jø. Daugiausia tai bûtø skubiai dary-tinos operacijos po ðirdies infark-to, iðtikus avarijai, kai ligonius veþtiá Vilniø ar Kaunà rizikinga.

Pasak kardiochirurgø VytautoSirvydþio ir jo kolegos Giedriaus Uþ-davinio, Panevëþys ir ateityje turi ið-likti svarbus Aukðtaitijos medicinoscentras.Tam yra visos sàlygos, betprireiks ne tik valstybës, bet ir dide-lio miesto vadovø dëmesio. Todël ámiesto plëtros projektà V. Sirvydis irsiûlo átraukti taip pat ir medicinosobjektus.

Bus daugiau

Graþvydas Kantvydas

Panevëþio Gabrielës Petkevièaitës-Bitës bibliotekos galerijoje Lietuvos MA bibliotekos direktoriaus pavaduotojasPovilas Saudargas supaþindina su savo bibliotekos veikla

Prof. Romualdas Grigas aktyviai palaikë panevëþieèiø siekáturëti savo universitetà

Lietuvos mokslø akademijos dienos Panevëþyje dalyviai Panevëþio savivaldybës salëje

REGIONAI

10 2005 m. sausio 6 d. Nr. 1 (313)

Atkelta ið 1 p.

Uþdirba Niujorke,kad iðleistø LietuvojeKo gero, daug daugiau apie prof.

R. Ðviedrá galëtø pasakyti Kauno tech-nologijos universiteto bendruomenësnariai. Ðiame Universitete R. Ðviedrysjau 5 metus skaito mokslo ir technolo-gijø istorijos kursus. R. Ðviedrio ir prof.Juozo Algimanto Krikðtopaièio pastan-gomis Humanitariniø mokslø fakulte-te buvo ásteigta Mokslo ir technologi-jos istorijos bei filosofijos magistran-tûra, pradëti ávairûs nauji moksloprojektai. Jau spëta parengti ir pir-muosius mokslo istorijos bakalaurusLietuvoje. Kad KTU èia pirmauja,didelis ir R. Ðviedrio nuopelnas.

Tiesa, KTU Senato 2004 m. bir-þelio 16 d. sprendime, kuriuo prof.R. Ðviedrys iðrinktas ðio Universite-to garbës daktaru, jis vadinamasNiujorko politechnikos universitetoprofesoriumi. Ið esmës teisingai va-dinamas, nes Kauno technologijosuniversiteto algalapiuose