Mokslo tiriamasis darbas Institucin s informacijos ... · Mokslo tiriamasis darbas Institucinės informacijos gebėjimų ugdymo nuostatos Strateginės savivaldos institutas 2005 m

Strateginės savivaldos

institutas

MMookksslloo ttiirriiaammaassiiss ddaarrbbaass

IInnssttiittuucciinnėėss iinnffoorrmmaacciijjooss

ggeebbėėjjiimmųų uuggddyymmoo nnuuoossttaattooss

IIII kkookkyybbiinniiss ttyyrriimmaass

BIBLIONOVA: informacijos gebėjimų ir savarankiško mokymosi įgūdžių ugdymo

metodo kūrimas ir išbandymas besimokančiame regione

KKllaaiippėėddaa––ŠŠiiaauulliiaaii 22000055

Mokslo tiriamasis darbas Institucinės informacijos gebėjimų ugdymo nuostatos

Strateginės savivaldos institutas 2005 m. liepos 4 d.

2

TURINYS

TURINYS.......................................................................................................................................................2 ĮVADAS .........................................................................................................................................................3 1. IGUIN NAUJADAROS METODOLOGINIS INSTRUMENTARIJUS ........................................5

1.1. IGUIN NAUJADAROS KOKYBINIS MODELIS ...................................................................................5 1.2. IGUIN NAUJADAROS STRATEGINIS MODELIAVIMAS ................................................................... 10 1.3. EKSPERTŲ VERTINIMO CHARAKTERISTIKA.................................................................................. 12

2. MOKYMO ĮSTAIGŲ ŠVIETIMO NAUJADAROS KOKYBĖ.................................................... 14 2.1. ŠVIETIMO KOKYBĖS ĮVERTINIMAS............................................................................................... 14 2.2. ŠVIETIMO NAUJADAROS KOKYBĖS ĮVERTINIMAS......................................................................... 16

3. ŠIAURĖS LIETUVOS REGIONO PROJEKTE DALYVAUJANČIŲ MOKYMO ĮSTAIGŲ IGUIN IR JAS SĄLYGOJANČIŲ VEIKSNIŲ KOKYBĖS ĮVERTINIMAS....................................... 18

3.1. IGUIN KOKYBĖS LYGIO BENDRASIS ĮVERTINIMAS...................................................................... 18 3.2. INFORMACIJOS GEBĖJIMŲ UGDYMO POLITIKOS ĮVERTINIMAS...................................................... 20 3.3. INFORMACIJOS GEBĖJIMŲ UGDYMO INFRASTRUKTŪROS IR IŠTEKLIŲ ĮVERTINIMAS..................... 24 3.4. PEDAGOGŲ VAIDMENS TOBULINANT INFORMACIJOS GEBĖJIMUS ĮVERTINIMAS ........................... 27 3.5. BIBLIOTEKININKŲ VAIDMENS UGDANT INFORMACIJOS GEBĖJIMUS ĮVERTINIMAS........................ 31 3.6. PARTNERYSTĖS SU IT SPECIALISTAIS UGDANT INFORMACIJOS GEBĖJIMUS ĮVERTINIMAS ............ 35 3.7. INFORMACIJOS GEBĖJIMŲ UGDYMO ĮTRAUKIMO Į MOKYMO PROGRAMAS ĮVERTINIMAS .............. 38 3.8. IGUIN FORMALIZAVIMO PRIVALUMAI, TRŪKUMAI, GALIMYBĖS IR GRĖSMĖS ............................. 40

4. IGUIN PLĖTROS STRATEGINĖ SAVIVALDOS SISTEMA..................................................... 42 4.1. IGUIN TOBULINIMO STRATEGIJOS SCENARIJAUS PASIRINKIMAS................................................. 42 4.2. TIKSLINĖ IGUIN CHARAKTERISTIKA .......................................................................................... 42

IŠVADOS..................................................................................................................................................... 45 LITERATŪRA ............................................................................................................................................ 47 PRIEDAI...................................................................................................................................................... 48



3

Įvadas

Šiaurės Lietuvos regiono mokymo įstaigos – Šiaulių universitetas, Šiaulių kolegija, Šiaulių profesinio mokymo centras, Panevėžio kolegija ir Žemaitijos kolegija – įgyvendina ES struktūrinių fondų remiamą projektą „BIBLIONOVA: informacinių gebėjimų ir savarankiško mokymosi įgūdžių ugdymo metodo kūrimas ir išbandymas besimokančiame regione“. Kadangi vienas svarbiausių švietimo naujadaros1 galimybes formuojančių veiksnių yra vienu ar kitu būdu įtvirtintos institucinės nuostatos, todėl siekiant suformuoti palankias projekto įgyvendinimo galimybes, numatyta parengti informacijos gebėjimų ugdymo institucinių nuostatų (IGUIN) tyrimą.

Probleminė situacija. Viena esminių informacijos gebėjimų (IG) ugdymo tobulinimo sąlygų yra palanki institucinė politika ir mokymo įstaigos pozityvios nuostatos šios naujadaros atžvilgiu. Tačiau Šiaurės Lietuvoje IGUIN ir jas sąlygojančių veiksnių būklė dar nebuvo detaliai tyrinėta. Todėl, siekiant įgyvendinti projekto tikslus, būtina identifikuoti IG ugdymo kokybinį fenomeną ir pozicionuoti jį Šiaurės Lietuvos mokymo įstaigose.

Pagrindinis tyrimo tikslas – apžvelgus IGUIN metodologinius principus, įvertinti Šiaurės Lietuvos mokymo įstaigų IGUIN ir jas sąlygojančių veiksnių būklę bei suformuoti informacijos gebėjimų ugdymo institucinių nuostatų tobulinimo strateginius tikslus.

Pagrindiniai uždaviniai: 1. Suformuoti IGUIN naujadaros metodologinį instrumentarijų; 2. Įvertinti Šiaurės Lietuvos mokymo įstaigų IGUIN ir jas sąlygojančių veiksnių

būklę; 3. Suformuoti IGUIN formalizavimo strateginius tikslus. Tyrimo objektas – Šiaurės Lietuvos mokymo įstaigų IGUIN tobulinimas 2005

metai ir perspektyvoje iki 2007 metų. Pagrindinė hipotezė – IGUIN tobulinimo galimybes sąlygoja jų naujadaros

komplekso parengimo ir įgyvendinimo kokybė. Tyrimo metodai – mokslinės literatūros analizė, IGUIN tobulinimo patirties

studijavimas, ekspertų apklausa, strateginis modeliavimas. Tyrimą parengė ir įgyvendino VšĮ STRATEGINĖS SAVIVALDOS INSTITUTO

kūrybinė grupė. Tyrimo metodologiją ir metodiką parengė projekto vadovas doc. dr. Stasys Paulauskas. Virtualią anketą sudarė doktorantas Aleksandras Paulauskas. Ekspertų apklausą organizavo, ataskaitą parengė tyrėja Silva Blažulionienė. Tyrimo duomenis apdorojo IT plėtotojas Raimundas Paulauskas. Lietuvių kalbos redaktorė – Romualda Nikžentaitienė.

Rengiant ir įgyvendinant tyrimo uždavinius talkino užsakovo atstovai: projekto BIBLIONOVA vadovė Šiaulių universiteto Studijų skyriaus direktorė doc. dr. Laima

1 S. Paulausko 2004 m. sausio 30 d. pasiūlytas angliškos kilmės termino „inovacijos“ lietuviškas atitikmuo, kurio vartojimui pritarė Valstybinė lietuvių kalbos komisija – http://www.vlkk.lt/naujienos/naujiena.235.html



4

Liuknevičienė, Šiaulių universiteto prorektorė dr. Natalija Mažeikienė, projekte dalyvaujančių mokymo įstaigų koordinatoriai: A.Ožalienė (Šiaulių kolegija), A.Labunskis (Šiaulių profesinio rengimo centras), D.Končiuvienė (Panevėžio kolegija), A.Lengvenienė (Žemaitijos kolegija), M.Labžentienė (Žemaitijos kolegija) ir kt.



5

1. IGUIN naujadaros metodologinis instrumentarijus

1.1. IGUIN naujadaros kokybinis modelis

Informacijos gebėjimai (IG) – tai palyginti nauja žmogaus gebėjimų kokybė, kurios sąvoka ir teorinis pagrindimas dar gyvai aptarinėjami moderniosios edukologijos baruose. Christine Bruce teigia, kad „informaciniai gebėjimai – tai gebėjimas surasti, įvertinti ir organizuoti informacijos taikymą siekiant mokytis, spręsti problemas, priimti sprendimus formaliame ir neformaliame mokymosi kontekste, darbe, namie ir švietimo nuostatose“2.

Elgsenos lygmenyje informacijos gebėjimų naujadara įsivaizduojama kaip veikla, kuria siekiama tirti ir ugdyti informacijos gebėjimus. Tačiau šiame lygmenyje dėl neaprėpiamos žmonių elgsenos įvairovės ir neapibrėžtumo sunku užtikrinti visas naujadaros sąsajas. Atsakingoji ir profesionali naujadara reikalauja remtis tam tikrais raidos harmonizavimo metodologiniais principais ir naujadaros ciklo nuoseklumu. JAV naujadaros ciklą sudaro: a) fundamentiniai tyrimai, b) taikomieji tyrimai, c) plėtra ir d) komercializacija3.

Sociologiniame savireguliacinių mechanizmų lygmenyje informacijos gebėjimų ugdymas – tai pažangus kokybinis fenomenas, natūraliai vykstantis kokybinis procesas. Todėl jo empiriniam interpretavimui sėkmingai taikomas kokybinių raidos procesų virtualiojo modeliavimo metodologinis instrumentarijus4. Tada informacijos gebėjimų ugdymo naujadaros procesas modeliuojamas kaip kokybinis pereinamasis procesas jo formos (Kf), turinio (Kc) ir jų priešpriešos (H) raidos vienovėje (1 pav.).

Institucinė nuostata (IN) – tai esama, dažnai oficialiai įtvirtinta socialinėje sistemoje nuomonė ar požiūris į tam tikrus reiškinius. Institucinės nuostatos sudaro socialinės organizacijos veiklos formą – informacinį modelį, kuris reikalingas turiniui – veiklai. IGUIN – tai mažiau ar daugiau detalizuota informacijos gebėjimų ugdymo programa, kurios įgyvendinimas ir sudaro IGUIN įgyvendinimo turinį arba pačią tikslinę mokymo įstaigos informacijos gebėjimų ugdymo veiklą. Virtualiajame modelyje IGUIN kokybinė raida vyksta pagal tiesioginį logistine funkcija aprašomą formos kokybinį šuolį Kf(t). IGUIN įgyvendinimo – faktinė IG ugdymo veikla plėtojasi pagal turinio kokybinį šuolį Kc(t).

Institucinės nuostatos gali būti neformalios ir formalios. Neformalios institucinės nuostatos atspindi oficialiuose organizacijos dokumentuose neužfiksuotas, tačiau organizacijoje pasireiškiančias nuomones ir požiūrius į organizacijos veiklą bei jos komponentus. Formaliosios institucinės nuostatos – tai organizacijos savivaldos ar valdymo organų patvirtintos, priimtos nuomonės, vertinimai, kriterijai ir pozicijos, kurių paprastai privalo laikytis jos nariai. 2 Bruce Ch. Seven Faces of Information Literacy. Towards inviting students into new experiences Associate Professor and Director of Teaching Faculty of Information Technology. QUT, 2003. 3 Charles W. Wessner. Policies & Programs to Build Entrepreneurship. Perspectives from the U.S. Innovation System. December 15, 2003. 4 Paulauskas S. Savivaldos dialektika. Teorija, metodologija, modeliai. Kompaktinėje laikmenoje: savivaldos teorijos interaktyvus tekstas, treniruoklis egzaminatorius su 863 klausimais ir atsakymais, 12 psichologinių testų, programų. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 1999.



6

Bet kurioje organizacijoje nuolat veikia objektyvus pažangių nuostatų formalizavimo mechanizmas. Bet kurios pažangios mintys ir idėjos pirma užgimsta anksčiau už kitus pajaučiančių naujoves asmenų mintyse (taškas A). Naujovės dažnai turi savo nešėjus – naujadarius, kurių pastangomis ir vyksta pažanga. Tačiau ne kiekviena nauja idėja yra pažangi. O siekiant nustatyti galimas jos įgyvendinimo pasekmes, reikia laiko ir kritiško įvertinimo.

1 pav. Universalus naujadaros kokybinis modelis Ekonomišką požiūrį į naujoves apibrėžia žmogaus prigimtis. Jeigu naujovė

padeda geriau tenkinti poreikius, tai ji būna priimama, ir atvirkščiai, jeigu ji pablogina asmens būklę, tada naujovei priešinamasi. Siekiant atskirti pažangias idėjas nuo neperspektyvių, naujos nuostatos turi išgyventi tam tikrą inkubacinį kritiško vertinimo laikotarpį. Šis reiškinys dažnai suprantamas kaip kova tarp nauja ir sena.

Prieštaravimo tarp nauja ir sena raida turi rezonansinės sinusoidės H(t) pavidalą, atskleidžiantį vis stiprėjantį susidūrimų tarp nauja ir sena švytavimą, kol pasiekiama kulminacija (B). Naujai nuostatai įsitvirtinus daugiau nei pusės organizacijos narių mąstysenoje, įvyksta lūžis – yra diskredituojama senoji opozicinė nuostata K‘f, priimama naujoji Kf ir ją pradedama įgyvendinti.

Daugelyje užsienio šalių institucinės nuostatos IG atžvilgiu jau įgyvendinamos praktiškai. JAV aukštojo mokslo informacijos gebėjimų kompetencijos standarte IG interpretuojami kaip gebėjimas nustatyti, kada informacija yra reikalinga, ir kaip mokėjimas rasti, įvertinti ir naudoti reikalingą informaciją5.

Pradėjus veikti pagal naują nuostatą (Kc), pastaroji ir toliau yra kokybiškai tobulinama pagal kreivę Kc(t). Pasipriešinimo naujovei protrūkiai blėsdami dar 5 American Library Association. Presidential Committee on Information Literacy. Final Report. Chicago: American Library Association, 1989.



7

pasikartoja, kol ilgainiui visai išnyksta (taškas C) įtvirtinus naują nuostatą elgsenos normatyvų (teisės aktų, norminių dokumentų ir kt.) pagrindu. Po taško C dar elgiantis pagal visai įgyvendintą nuostatą, gimsta kita, pažangesnė už ją nuostata, ir ciklas kartojasi.

Virtualus IGU naujadaros modelis susieja tris pasirinktus projekto BIBLIONOVA kokybinio tyrimo etapus:

1. II kokybinio tyrimo operacinė užduotis yra įvertinti IGU formos – IN kokybę Kf 2005 metais ekspertų vertinimo metodu.

2. I kokybinio tyrimo operacinė misija yra išmatuoti faktinę informacinių gebėjimų būklę – IG ugdymo turinio Kc kokybę 2005 metais.

3. III kokybinio tyrimo paskirtis – išmatuoti IG ugdymo turinio Kc būklę 2007 metais.

Šioje ataskaitoje toliau operacionalizuojama II kokybinio tyrimo metodika. Operacinėje IG sudėtyje išskirti trys pagrindiniai cikliškai pasikartojantys

elementai: informacijos paieška, apibendrinimas ir perteikimas. Bendrąsias mokymo įstaigų sąsajas su šiam laikui būdingais visuomenės ir švietimo

sistemos kokybės veiksniais formuoja nacionalinės švietimo strategijos nuostatos6. Žemiau smulkesniu šriftu pateikiame su šiuo tyrimu susietų nacionalinės švietimo strategijos nuostatų santrauką.

Strategijoje numatyta, kad švietimas turi būti plėtojamas atsižvelgiant į Lietuvos visuomenei

tenkančius naujus iššūkius ir atsiveriančias naujas galimybes: demokratijos ir rinkos ūkio plėtrą, globalizaciją, informacijos gausą, sparčią kaitą, visuomenės išsiskaidymą. Švietimo tikslas yra padėti asmeniui ir visuomenei atsakyti į šiuos iššūkius ir pasinaudoti naujomis galimybėmis. Tam būtini esminiai Lietuvos švietimo sistemos pokyčiai, kurie padėtų didinti švietimo sistemos efektyvumą, plėsti švietimo prieinamumą, sukurti sąlygas tęstiniam, visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi, užtikrinti europinius standartus ir šiuolaikinės Lietuvos visuomenės poreikius atitinkančią švietimo kokybę.

Siekiant reformos efektyvumo, švietimo strategijoje numatytos įgyvendinimo priemonės, kurios pagrįstos periodiška visų švietimo lygių būklės analize, į švietimo tobulinimą orientuota vadybos kultūra, visuomenės informavimu ir dalyvavimu. Priemonės aiškiai apibrėžia valstybės, savivaldybių ir mokyklų funkcijas, galias, įsipareigojimus, atsakomybę bei mokymo įstaigų bendradarbiavimo tvarką. Remiantis subsidiarumo principu numatyta decentralizuoti ir dekoncentruoti valdymą. Stiprinama savivaldybių atsakomybė už švietimo prieinamumą ir kokybę savivaldybių teritorijoje. Savivaldybėms ir apskritims perduodama didelė dalis atsakomybės ne tik už bendrąjį lavinimą, bet ir už profesinį mokymą, specialųjį ugdymą, tęstinį suaugusiųjų mokymąsi. Numatyta stiprinti aukštųjų mokyklų atsakomybę už studijų kokybę, glaudų ryšį su darbo rinka, regionų ekonominę plėtrą.

Numatyta visuose švietimo lygiuose įdiegti strateginį planavimą, sukuriant švietimo informacinę sistemą, reikalingą įvairiems švietimo valdymo lygiams ir švietimo socialiniams partneriams. Švietimo finansavimas ir išteklių naudojimas reformuojamas taip, kad padėtų švietimo sistemai geriau prisitaikyti prie laisvos rinkos ir užtikrintų geresnį švietimo prieinamumą bei kokybę. Siekiama kurti Lietuvos mokyklų teikiamų kvalifikacijų ir jų paklausos darbo rinkoje nuolatinio derinimo sistemą.

Įgyvendinimo priemonės numato visuose švietimo lygiuose sustiprinti dėmesį informacinės kultūros ugdymui, užsienio kalbų mokymuisi. Geras dviejų trijų užsienio kalbų mokėjimas tampa natūralia aukštojo išsilavinimo dalimi. Taip pat numatyta, kad visuose švietimo lygiuose būtina sustiprinti dėmesį verslumui skatinti ir finansinei išminčiai ugdyti. Siekiama, kad profesinio mokymo ir studijų programos būtų suderintos su tarptautiniais standartais ir darbo rinkos poreikiais.

Planuojama iš esmės atnaujinti švietimo turinio perteikimo būdus visuose švietimo lygiuose, diegiant aktyvius, savarankiškumą ir bendradarbiavimą skatinančius mokymosi metodus ir savarankiškos 6 LR Seimo nutarimas Nr. IX-1700 „Dėl valstybės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų“. Vilnius, 2003 m. liepos 4 d.



8

veiklos praktiką. Strategijos įgyvendinimo priemonės numato kurti integralią mokytojų rengimo bei kvalifikacijos tobulinimo sistemą, orientuotą į kintantį mokytojo vaidmenį žinių visuomenėje ir šiuolaikiniam mokytojui būtinas naujas kompetencijas bei vertybines nuostatas. Numatyta keisti patį mokytojo vaidmenį: mokytoją – žinių turėtoją ir perteikėją keičia mokytojas – mokymosi organizatorius, mokymosi galimybių kūrėjas, mokymosi patarėjas, partneris, tarpininkas tarp mokinio ir įvairių šiuolaikinių informacijos šaltinių.

Švietimo reformos įgyvendinimo priemonėse ypatingas dėmesys skiriamas originalioms mokomosioms kompiuterinėms programoms, garso ir vaizdo priemonėms kurti ir pritaikyti bei interneto naudojimui mokiniams mokyti ir šviesti.

Tyrimo tikslų atžvilgiu iš nacionalinės švietimo strategijos atrinkti ir

operacionalizuoti du - švietimo kokybės ir švietimo naujadaros kokybės modeliai. Švietimo kokybės raidos modelį sudaro trys nuosekliai laike išsidėsčiusios

kokybinės pakopos pagal mokytojo ir mokinio sąveikos ugdymo procese tipą: A – autokratinė mokykla; D – demokratinė mokykla ir L – liberalioji mokykla (1 lentelė, 4 pav.)7.

1 lentelė Švietimo kokybės tipologija

Švietimo kokybės (mokyklos) tipas

Autokratinė Demokratinė Liberalioji

Žymuo A D L Švietimo kokybės operacinis apibudinimas

Mokykla, kurioje svarbiausi veikėjai yra administracija ir mokytojai, mokantys studentą, dažnai palikdami pastarajam tik mokytinio vaidmenį

Mokykla, kurioje garantuojamas lygiateisis dėstytojų ir studentų bendradarbiavimas, siekiant užtikrinti kuo efektyvesnį pastarųjų mokymą ir savimoką

Mokykla, siekianti visapusiškai ir profesionaliai skatinti pagrindinio asmens – studento saviugdą ir tobulėjimą

Švietimo naujadaros kokybei matuoti sudarytas operacionalizuotas kokybinis

švietimo naujadaros raidos modelis, siejantis tris nuosekliai laike išsidėsčiusias kokybines pakopas: K – konservatyvioji mokykla; B – balansuojanti ir P – pažangi mokykla (2 lentelė, 5 pav.).

2 lentelė Švietimo kokybės tipologija

Švietimo naujadaros kokybės tipas

Konservatyvi Balansuojanti Pažangi

Žymuo K B P Švietimo naujadaros kokybės operacinis apibudinimas

Konservatyvi įstaiga, kurios administracija ir dėstytojai menkai išmano šiuolaikinės edukologijos ir informacijos technologijų naujoves ir dėl to vangiai žiūri į jų paiešką bei įgyvendinimą

Čia paprastai vyrauja konservatyvios nuotaikos, tačiau tuo pat metu stengiamasi neatsilikti nuo kitų švietimo įstaigų, ypač jeigu to reikalauja mokslo ir studijų valdymo institucijos arba ES direktyvos

Tai pažangi švietimo įstaiga, siekianti sparčiau už kitas rasti ir įdiegti į savo praktiką pažangiausius veiklos ir pedagogikos metodus bei įrankius

7 Paulauskas S. Kai kurios mokyklų reformos problemos. Vadyba. Laikmetis. Problemos – 95. Tarptautinės mokslinės konferencijos medžiaga. Kaunas: Vadybos ir kalbų koledžas. 1995, p. 76–85.



9

IGUIN formuojantiems veiksniams struktūrinti pasirinktas Christine Bruce pasiūlytas šio fenomeno modelis (2 pav.)8.

2 pav. Informacijos gebėjimų ugdymo veiksnių sistema

Kokybiškai IGUIN formalizuotas modelis turi hierarchinę „medžio“ struktūrą ir

susideda iš trijų lygmenų. I lygmuo. IGUIN kokybės funkcija Kf(t) išreiškiama kaip išvardytų veiksnių kokybių

Ki(t) vidurkis (1).

)(1)(1

tKm

KtKfm

iiig ∑

=

== . (1)

II lygmuo. Ki(t) reikšmėms nustatyti vienpolių 5 gradacijų skalių (0; 0,25; 0,5; 0,75; 1) pagrindu sudaryti kokybiniai klausimai su atitinkamais institucinės nuostatos veiksnio kokybės gradacijų aprašymais. Ki(t) nustatomas pagal 2 formulę.

∑=

=N

j

iji n

nkK

1

, (2)

kur: kj – atsakymo varianto svorio koeficientas, ni – atsakymų į alternatyvą skaičius, n – bendras atsakymų skaičius.

Gautos indeksų kiekybinės reikšmės deformalizuojamos pagal intervalus: 1) nuo 0 iki 0,2; 2) 0,21 – 0,4; 3) 0,41 – 0,6; 4) 0,61 -0,8; 5) 0,81-1,0.

III lygmuo. Kiekvieno II lygmens veiksnį formuojantys veiksniai formalizuojami tos pačios formulės pagalba, tik čia panaudotos dviejų tipų skalės: a) dvipolė 5 gradacijų skalė (1; 0,5; 0; -0,5; -1,0) ir b)vienpolės 3 gradacijų skalės (1; 0,5; 0).

Deformalizuojant indeksų reikšmes a skalėje taikomi šie prasminiai intervalai: 1) -1 - -0,51 – „stabdo“; 2) -0,5 – 0 – neįtakoja; 3) 0- 0,5 – „skatina“; 0,51 - 1,0 – „labai

8 Bruce Ch. Seven Faces of Information Literacy. Towards inviting students into new experiences Associate Professor and Director of Teaching Faculty of Information Technology. QUT, 2003.



10

skatina“. B tipo skalėse taikomos šios indeksų deformalizavimo intervalų reikšmės: 1) 0-0,33 – „ne“; 2) 0,34 - 0,66 – „iš dalies“; 3)0,67 – 1,0 – „taip“.

Sugrupuoti pagal atsakymus ekspertų žodiniai įrašai anketose 3 priede pateikti autentiškai be kalbinio redagavimo.

1.2. IGUIN naujadaros strateginis modeliavimas

Naujadaros patirtis liudija, kad nepakanka vien išmatuoti ir pozicionuoti problemą bei ją sąlygojančius veiksnius. Kur kas sudėtingiau yra užtikrinti racionalų ir darnų IGUIN harmonizavimo procesą. Šiuo požiūriu pasiteisina strateginės savivaldos metodas, jau daugelį metų taikomas naujadaros baruose9.

Strateginės savivaldos metodas – tai kompleksinė procedūra, su kurios pagalba yra modeliuojami, prognozuojami, planuojami ir valdomi raidos procesai. Jis susieja ilgalaikį strateginį ir operatyvųjį valdymą su socialinės organizacijos savivaldos ciklo įgyvendinimu. Strateginės savivaldos metodas paremtas žmogaus savivaldos principų taikymu. Jis operuoja dviem pagrindiniais reprodukciniais ciklais: strateginiu ir funkciniu (3 pav.). Strateginis ciklas yra ilgesnės trukmės. Funkcinis ciklas „sukasi“ trumpesniais ratais strateginio ciklo viduje. Gnoseologine prasme abu šie ciklai yra panašūs, tačiau sprendžia skirtingus uždavinius.

Pirmasis yra ilgalaikis ir pagal sudėtį gali būti pavadintas metodologine programavimo dalimi. Jis nenutrūkstamai sprendžia veiklos programavimo teorinius bei metodologinius uždavinius:

1. Savivaldos dalyko analizė – tai numatyto valdyti proceso sisteminis skaidymas, siekiant nustatyti dalinio ir bendrojo prieštaravimo priežasties–pasekmės ryšių struktūrą.

2. Raidos proceso modeliavimas – siekimas išreikšti valdomą procesą grafiniais trendais, teikiant privalumą kokybiniams-laikiniams dialektinio santykio modeliams.

3. Monitoringo metodikos rengimas – tai rengimas valdomo proceso momentinės diagnostikos metodikos, taikomos pakartotiniams matavimams visą proceso valdymo laikotarpį.

4. Ilgalaikis prognozavimas – valdomo proceso tikslinių parametrų būklės tolimosios perspektyvos numatymas.

5. Poveikio priemonių įvertinimas – eksperimentiniu būdu nustatomi numatomų proceso valdymo veiksnių galimybių ribos ir stiprumas.

6. Tikslų nustatymas – ekstrapoliacinė procedūra, kuria nustatomos pagrindinių valdomo proceso parametrų reikšmės valdymo laikotarpio pabaigoje.

Antrasis, arba funkcinis, ciklas yra daug trumpesnis, jis apima kartotinio dydžio laiko intervalus ir susideda iš šių etapų:

9 Paulauskas S. Tikslinė programinė savivalda kaip strateginės vadybos metodas / Tarptautinė konferencija „Regionų plėtra“. Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas. 1999 10 21.



11

3 pav. Strateginės savivaldos struktūra

7. Proceso būklės diagnostika valdymo ciklo pradžioje – momentinės diagnostikos instrumentarijumi išmatuojama proceso būklė kiekvienų metų pradžioje.

8. Proceso būklės įvertinimas – tai procedūra, kurios metu diagnostinio matavimo rezultatai palyginami su analogiškų parametrų ilgalaikių tikslų reikšmėmis.

9. Proceso būklės prognozavimas ciklo pabaigoje – ekstrapoliacija nustatomas tikėtinas intervalas, kuriame turėtų atsidurti valdomas parametras metų pabaigoje, neįvertinant tikslinio poveikio valdomam procesui.

10. Proceso būklės planavimas ciklo pabaigoje, įvertinant poveikį – valdomų parametrų reikšmių nustatymas ciklo pabaigoje, įvertinant tikslinį poveikį jiems. Greta to sudaroma poveikio priemonių visuma, įvertinant kiekvieno veiksnio įtraukimo vietą ir laiką.

11. Sprendimo priėmimas – tai savivaldos procedūra, kurios metu kompetentingas ir atsakingas savivaldos organas (taryba) nagrinėja, svarsto, tikslina planinius rodiklius bei poveikio jiems programą ir priima sprendimą dėl jų įgyvendinimo.

12. Vykdymas – poveikis procesui valdymo ciklo laikotarpiu – procedūra, kurios metu atsakingi vykdymo organai, tarnybos, asmenys organizuoja numatytų poveikio priemonių įgyvendinimą pagal patvirtintą programą.



12

13. Vykdymo kontrolė – procedūra, kurios metu visą valdymo ciklo laikotarpį valdymo programą rengusi institucija (plėtros tarnyba, konsultacinė firma ar kt.) vykdo monitoringą – stebi poveikio priemonių įgyvendinimą, rengia ir teikia siūlymus sprendimą priėmusiam organui, kaip pagerinti poveikio efektyvumą. Programos rengėjai, remdamiesi praktiniais jos įgyvendinimo ypatumais, tikslina ir tobulina šios programos rengimo metodologinės dalies klausimus. Strateginės savivaldos metodo pagrindu sprendžiami šio – II kokybinio tyrimo, o

taip pat - I ir III tyrimų uždaviniai.

1.3. Ekspertų vertinimo charakteristika Tyrimo hipotezėms tikrinti ir IGUIN vertinti buvo parengta virtuali anketa, kuri

paskelbta internete adresu http://www.eksponente.lt/e-ank_SU.htm (1 priedas). Projekto vadovai kiekvienoje projekte dalyvaujančioje mokymo įstaigoje sudarė

ekspertų grupes (3 priedas). Iš 40 pagal vyraujančių veiksnių struktūrą atrinktų ekspertų, atstovaujančių skirtingų socialinių grupių interesams ir kompetencijai, anketas užpildė 36 ekspertai (3 ir 4 lentelės).

3 lentelė Ekspertų pasiskirstymas pagal atstovaujamą grupę

Ekspertai Darbdavys Dėstytojas, mokytojas

Studentas, moksleivis

Studijų administratorius Bibliotekininkas

Nuotolinių studijų

specialistas Skaičius 5 11 8 5 5 2

% 14 31 22 14 14 6

Didžiausią grupę – 31% sudarė pedagogai (dėstytojai ir mokytojai) (4 pav.). 22% respondentų – studentai. Vienodomis dalimis – po 14% pristatytos darbdavių, studijų administratorių ir bibliotekininkų vertinimo pajėgos. Ekspertų vertinime dalyvavo du nuotolinių studijų specialistai.

Darbdaviai14%

Dėstytojai30%

Studentai22%

Studijų administratoriai14%

Bibliotekininkai14%

NS specialistai6%

4 pav. Ekspertų pasiskirstymas pagal atstovaujamą grupę

4 lentelė Ekspertų pasiskirstymas priklausomai nuo mokymo įstaigos



13

Ekspertai Šiaulių universitetas Šiaulių kolegija

Šiaulių PRC

Panevėžio kolegija

Žemaitijos kolegija

Skaičius 8 8 7 8 5 % 22 22 19 22 14

Šiaulių universitetą, Šiaulių kolegiją ir Panevėžio kolegijas atstovavo po 8 (22%)

ekspertus (5 pav.). Anketas užpildė 7 (19%) Šiaulių profesinio rengimo centro ir 5 (14%) Žemaitijos kolegijos ekspertai.

Šiaulių universitetas23%

Šiaulių kolegija22%

Šiaulių PRC19%

Panevėžio kolegija22%

Žemaitijos kolegija14%

5 pav. Ekspertų pasiskirstymas pagal mokymo įstaigą

Ekspertų grupės buvo sudaromos tokiu būdu, kad galimus vienų jų interesus

atsvertų kitų interesai. Tačiau koreliacinė analizė įgalino nustatyti, kad vertinimai mažai priklauso nuo eksperto atstovaujamos grupės. Kiek platesnis studentų vertinimų diapazonas sietinas su tuo, kad ne visos mokymo įstaigos IGUIN jiems gali būti vienodai gerai žinomos.



14

2. Mokymo įstaigų švietimo naujadaros kokybė

2.1. Švietimo kokybės įvertinimas

Apibendrinti ekspertų vertinimai parodė, kad Šiaurės Lietuvos mokymo įstaigose yra įsitvirtinusi demokratinė švietimo kokybė. Vertindami savo mokymo įstaigą net 81% apklaustųjų pažymėjo, kad „greičiau tai - demokratinė mokykla, kurioje garantuojamas lygiateisis dėstytojų ir studentų bendradarbiavimas, siekiant užtikrinti kuo efektyvesnį pastarųjų mokymą ir savimoką“ (5 lentelė, 6 pav.). Istoriškai ankstesnę autokratinę švietimo kokybę savo mokykloje įžvelgė tik 3% ekspertų. Svarbu ir tai, kad 14% apklaustųjų identifikavo savo mokymo įstaigą kaip ateities - liberaliąją mokyklą, siekiančią visapusiškai ir profesionaliai skatinti pagrindinio asmens – studento – saviugdą ir tobulėjimą.

5 lentelė Šiaurės Lietuvos mokymo įstaigų švietimo kokybės įvertinimas

1. Greičiau tai -autokratinė mokykla, kurioje svarbiausi veikėjai yra administracija ir mokytojai, mokantys studentą, dažnai palikdami pastarajam tik mokytinio vaidmenį

2. Greičiau tai - demokratinė mokykla, kurioje garantuojamas lygiateisis dėstytojų ir studentų bendradarbiavimas, siekiant užtikrinti kuo efektyvesnį pastarųjų mokymą ir savimoką

3. Greičiau tai -liberalioji mokykla, siekianti visapusiškai ir profesionaliai skatinti pagrindinio asmens – studento saviugdą ir tobulėjimą

4. Kita K

3 81 14 3 0,56

Demokratinė mokykla80%

Kita3%Liberalioji mokykla

14%Autokratinė mokykla

3%

6 pav. Šiaurės Lietuvos mokymo įstaigų švietimo kokybės vertinimas

Švietimo kokybės trichotominio modelio pagrindu (7 pav.) pozicionuota dalyvaujančių projekte Šiaurės Lietuvos mokymo įstaigų švietimo kokybės būklė 2005 metais. Perspektyvi švietimo kokybės tobulinimo kryptis susieta su liberaliosios mokyklos principų įtvirtinimu.



15

7 pav. Tyrime dalyvaujančių mokymo įstaigų švietimo kokybės būklė, įvertinta švietimo kokybinės raidos trichotominio modelio pagrindu.

Gretindami mokymo įstaigas pagal jų ekspertų identifikuotą švietimo kokybės

tipą pastebime, kad jų apibendrinti indeksai yra išsidėstę labai siaurame intervale nuo 0,5 (ŽK, ŠPRC) iki 0,63 (ŠU) (6 lentelė). Vidutinė švietimo kokybės reikšmė yra lygi 0,56.

6 lentelė Apibendrinti mokymo įstaigų švietimo kokybės tipų įvertinimai


Šiaulių profesinio

rengimo centras

Bendri duomenys

Šiaulių kolegija


Šiaulių universitetas

0,50 0,50 0,56 0,56 0,56 0,63

0

20

40

60

80

100

120

Bendri duomenys 3 81 14 3

ŠU 13 50 38 0

ŠK 0 88 13 0

ŠPRC 0 86 0 14

PK 0 88 13 0

ŽK 0 100 0 0

Autokratinė Demokratinė Liberalioji Kita

8 pav. Ekspertų pasiskirstymas pagal mokymo įstaigų švietimo kokybės įvertinimus (ekspertų %).



16

Tačiau skirtingų mokyklų ekspertai nevienodai įvertino savo mokymo įstaigos švietimo kokybės komponentų sudėtį (8 pav.). Daugumai mokyklų būdingas ryškus demokratinio komponento vyravimas, kas rodo, kad šiose mokyklose orientuojamasi į ugdymo ir saviugdos simetriją.

Šiaulių universiteto švietimo kokybė apima visus tris komponentus. Vyraujantis demokratinis komponentas sudaro 50%. Vyraujantį požiūrį į mokinį, kaip vien į mokytinį, pažymėjo 13% ŠU ekspertų. Tačiau net 38% ekspertų įžvelgė Šiaulių universitete labai pažangų liberalųjį požiūrį į studentą, kaip į pagrindinį ir svarbiausią studijų proceso dalyvį. Tokį esminį vertinimų išsibarstymą galėjo lemti tai, kad ŠU yra didelė, daug fakultetų ir padalinių turinti mokymo įstaiga, o ekspertai vertino daugiau akcentuodami tik kai kuriuos iš jų.

2.2. Švietimo naujadaros kokybės įvertinimas

Ekspertų vertinimais, Šiaurės Lietuvos mokymo įstaigoms nebūdingas konservatyvumas. Trečdalis ekspertų įžvelgė savo mokymo įstaigose balansuojančio tipo naujadaros bruožų, kada paprastai vyrauja konservatyvios nuotaikos, tačiau tuo pat metu stengiamasi neatsilikti nuo kitų švietimo įstaigų, ypač jeigu to reikalauja mokslo ir studijų valdymo institucijos arba ES direktyvos (4 lentelė). Tačiau daugiausia, net 61%, ekspertų mano, kad jų mokykla – tai pažangi švietimo įstaiga, siekianti sparčiau už kitas rasti ir įdiegti į savo praktiką pažangiausius veiklos ir pedagogikos metodus bei įrankius.

5 lentelė Švietimo naujadaros kokybės įvertinimas

1. Tai greičiau konservatyvi įstaiga, kurios administracija ir dėstytojai menkai išmano šiuolaikinės edukologijos ir informacijos technologijų naujoves ir dėl to vangiai žiūri į jų paiešką bei įgyvendinimą

2. Čia paprastai vyrauja konservatyvios nuotaikos, tačiau tuo pat metu stengiamasi neatsilikti nuo kitų švietimo įstaigų, ypač jeigu to reikalauja mokslo ir studijų valdymo institucijos arba ES direktyvos

3. Tai pažangi švietimo įstaiga, siekianti sparčiau už kitas rasti ir įdiegti į savo praktiką pažangiausius veiklos ir pedagogikos metodus bei įrankius

4. Kita K

0 31 61 8 0,83 Švietimo naujadaros kokybinio modelio pagrindu įvertintas dalyvavusių tyrime

mokymo įstaigų naujadaros potencialas yra aukštas ir labai palankus šio projekto įgyvendinimui (9 pav.).

9 pav. Naujadaros potencialo įvertinimas



17

Naujadaros tobulinimas susietas su kuo spartesniu mokslinių tyrimų įtraukimu į visus mokymo įstaigos savivaldos ir valdymo sprendimų ciklus.

Atskirų mokyklų naujadaros kokybės vertinimai išsibarstė kiek platesniame diapazone – nuo 0,64 (ŠU) iki absoliučios jo reikšmės 1,0 (ŽK, ŠK). Naujadaros kokybės vidurkis, dalyvaujančių tyrime mokyklų ekspertų vertinimais, sudaro 0,83.

6 lentelė

Švietimo naujadaros kokybės apibendrinti įvertinimai Šiaulių

universitetas Šiaulių profesinio rengimo centras


Bendri duomenys


Šiaulių kolegija

0,64 0,75 0,79 0,83 1,00 1,00

Ekspertų požiūriai į savo mokyklos naujadaros kokybę gerokai išsiskyrė (10 pav.). Nors savo mokyklos konservatyvia nepavadino nė vienas ekspertas, kitas dvi kokybines pakopas jie identifikavo gana skirtingai. Dauguma arba 63% Šiaulių universiteto ekspertų pritarė tam, kad jų mokykloje „...paprastai vyrauja konservatyvios nuotaikos, tačiau tuo pat metu stengiamasi neatsilikti nuo kitų švietimo įstaigų, ypač jeigu to reikalauja mokslo ir studijų valdymo institucijos arba ES direktyvos“. Tačiau kiekvienas ketvirtas ekspertas mano, kad ŠU yra pažangi mokymo įstaiga, „siekianti sparčiau už kitas rasti ir įdiegti į savo praktiką pažangiausius veiklos ir pedagogikos metodus bei įrankius“. 13% ŠU ekspertų išsakė kitokią nuomonę šiuo klausimu.

0

20

40

60

80

100

120

Bendri duomenys 0 31 61 8

ŠU 0 63 25 13

ŠK 0 0 100 0

ŠPRC 0 43 43 14

PK 0 38 50 13

ŽK 0 0 100 0

Konservatyvi Balansuojanti Pažangi Kita

10 pav. Ekspertų pasiskirstymas pagal Šiaurės Lietuvos mokymo įstaigų švietimo naujadaros kokybės

įvertinimus (ekspertų %). Šiaulių profesinio mokymo centro ekspertų nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė. Po 43% nurodė balansuojančią ir pažangią naujadaros kokybines pakopas, o 13% ekspertų išsakė kitokią nuomonę. Panevėžio kolegijoje 50% ekspertų įžvelgė savo mokykloje pažangią švietimo naujadaros kokybę, o 38% - balansuojančią. Visi Šiaulių ir Žemaitijos kolegijų ekspertai vieningai šimtu procentų įvardino savo mokyklų naujadaros kokybę kaip pažangią.



18

3. Šiaurės Lietuvos regiono projekte dalyvaujančių mokymo įstaigų IGUIN ir jas sąlygojančių veiksnių kokybės įvertinimas

3.1. IGUIN kokybės lygio bendrasis įvertinimas

Apibendrinti IGUIN veiksnių kokybės ekspertų vertinimai išsidėstė palyginti siaurame intervale nuo 0,51 iki 0,65 (7 lentelė, 11 pav.)). Silpniausios projekto grandys yra bibliotekininkai ir partnerystė su IT specialistais.

Tyrime dalyvaujančių Šiaurės Lietuvos mokymo įstaigų bendroji IGUIN kokybė 2005 metų birželio mėnesį sudarė 0,60.

7 lentelė IGUIN veiksnių indeksų reikšmės

Rangas IGUIN veiksniai Indeksai Ki 1 Mokymo įstaigos IG ugdymo politika 0,65 2 Infrastruktūra ir ištekliai 0,64 3 Pedagogai 0,64 6 Mokymo programos 0,61 4 Bibliotekininkai 0,53 5 Partnerystė su IT specialistais 0,51

Bendras IGUIN veiksnių indeksas Kig 0,60 IGUIN kokybės lygmens pozicionavimas virtualiame naujadaros modelyje rodo,

kad bendroji indekso reikšmė Kig jau perkopė kritinį tašką B ir pasipriešinimas jos augimui vis mažėja.

11 pav. IGUIN kokybės lygio įvertinimas



19

Viso projekto mastu ir įgyvendinant projektą ši aplinkybė yra labai pozityvi. Kita vertus, ji rodo, kad IGUIN formalizacija įžengė į jų įgyvendinimo stadiją, formuojasi privalomos institucinės nuostatos. O tai sudaro galimybes faktiškai pradėti ugdyti informacijos gebėjimus.

Gretinant atskirų mokymo įstaigų IGUIN kokybės lygmenis stebimas jų išsibarstymas gana plačiame indekso reikšmių diapazone nuo 0,32 ir iki 0,75. Pažymėtina ir tai, kad keturių palyginti nedidelių mokymo įstaigų – ŽK, ŠK, ŠPRC ir PK – bendrieji IGUIN indeksai susitelkė labai siaurame reikšmių diapazone nuo 0,61 iki 0,75 ir yra palankiame IGUIN įgyvendinimo intervale.

8 lentelė IGUIN kokybės lygio vertinimo pagal mokymo įstaigas sugretinimai

Rangas IG ugdymo sėkmės veiksniai

Bendri duomenys



Šiaulių PRC

Šiaulių kolegija


1. Mokymo įstaigos IG ugdymo politika

0,65 0,41 0,59 0,71 0,84 0,75

2. Infrastruktūra ir ištekliai 0,64 0,44 0,66 0,75 0,66 0,75

3. Pedagogai 0,64 0,47 0,56 0,68 0,72 0,85 4. Mokymo

programos 0,61 0,34 0,72 0,64 0,66 0,75

5. Bibliotekininkai 0,53 0,06 0,56 0,57 0,78 0,75 6. Partnerystė su IT

specialistais 0,51 0,22 0,56 0,54 0,66 0,65

Vidurkis 0,60 0,32 0,61 0,65 0,72 0,75

Visai kitokia pozicija tenka didžiausiai mokymo įstaigai – Šiaulių universitetui. Jo IGUIN bendroji kokybės indekso reikšmė sudaro tik 0,32 ir yra prieštaros intensyvėjimo laiko atkarpoje. Be to, ir visų IGUIN veiksnių reikšmės, šios mokyklos ekspertų vertinimais, dar nepasiekė įgyvendinimo pradžios taško. Ypač prastai įvertinta bibliotekininkų ir partnerystės su IT specialistais veiksnių kokybė. IGUIN čia gerokai prasčiau atsispindi studijų programose. Nepakankama mokymo įstaigos IGU politika.

Tam tikrą optimizmą kelia gana aukštas pedagogų pasirengimas ugdyti IG ir patenkinama infrastruktūra bei ištekliai. Tačiau kita vertus, ŠU naujadaros kokybė nėra aukšta, tik kas ketvirtas (25%) jos atstovų yra pažangiosios naujadaros kokybės šalininkai (pav.11). Kiti gi 63% arba dauguma ŠU pedagogų ir studentų turės dar apsispręsti, ar projektas BIBLIONOVA yra pakankama priežastis tam, kad prisiimti sau nepatogumus, susietus su IGU.

Atsižvelgiant į tai, kad ŠU yra stambiausia ir pagrindinė projekto rengėja, reikia būti pasirengusiems, kad gali kilti tam tikras pasipriešinimas pasipriešinimo IGUIN tobulinimui praktiškai iš visų susietų socialinių grupių pusės. Todėl reikia daugiau dėmesio skirti parengiamajam IGUIN formavimo darbui – kognityvinių nuostatų ugdymui, pažangios patirties indeksavimui ir plačiai švietėjiškai veiklai. Reikia daugiau remtis kolektyviniais projekto įgyvendinimo grupės sprendimais ir iniciatyvomis, nesuteikiant per daug galimybių ŠU daryti lemiamą įtaką projekto eigai.



20

3.2. Informacijos gebėjimų ugdymo politikos įvertinimas Vertindami informacijos gebėjimų ugdymo politiką institucijose, 42% ekspertų

teigia, kad švietimo įstaigos vadovybė reikalauja, jog kiekvienas dėstytojas ir studentas taikytų informacines technologijas ir rūpintųsi IG ugdymu (9 lentelė, 12 pav.). 22% ekspertų nuomone, pastaruoju metu tik daug kalbama apie kompiuterio ir interneto naudojimo studijose būtinumą, o 14% girdėjo tik pavienius pasisakymus šiuo klausimu. Ir tik 19% ekspertų nurodė, kad IG sisteminis ugdymas yra privalomas ir įtvirtintas mokyklų dokumentuose.

9 lentelė Informacijos gebėjimų ugdymo politikos bendrasis įvertinimas

1. Apie tai neteko girdėti

2. Tenka išgirsti pavienių pasisakymų apie geresnio IT taikymo studijų procese reikalingumą

3. Pastaruoju metu daug kalbama apie kompiuterio ir interneto naudojimo studijose būtinumą

4. Mokyklos vadovybė reikalauja, kad kiekvienas dėstytojas ir studentas taikytų IT ir rūpintųsi informacijos gebėjimų ugdymu

5. Informacijos gebėjimų sisteminis ugdymas yra privalomas ir įtvirtintas mokyklos dokumentuose (strategijoje, akademinės tarybos nutarimuose ir kt.)

K

3 14 22 42 19 0,65

Neteko girdėti3%

Pavieniai pasisakymai14%

Daug kalbama 22%

Mokyklos vadovybė reikalauja

42%

Privalomas ir įtvirtintas 19%

12 pav. Informacijos gebėjimų ugdymo politikos bendrasis įvertinimas

Vertindami veiksnius, formuojančius IG ugdymo politiką, ekspertai nurodė (10

lentelė), kad labiausiai šią politiką skatina darbo rinkos IG poreikis ir galimybė pasinaudoti ES fondų lėšomis. Šiek tiek mažiau IG ugdymo politikos formavimą skatina mokymo įstaigos administracijos informacijos kompetencija, ES naujadaros politika, mokyklos galimybės plėtoti IG ugdymą, IT specialistų edukologijos kompetencija ir LR švietimo ir mokslo ministerijos reikalavimai IG ugdymo srityje. Savivaldybių švietimo ir darbo rinkos politika IG požiūriu, studentų ir moksleivių vidurinėje mokykloje įgyti IG, bibliotekininkų IT ir edukologijos kompetencija, mokyklos pedagogų informacijos kompetencija bei mokymo įstaigos disponuojamos lėšos nedaro įtakos IG politikos formavimui.



21

10 lentelė Informacijos gebėjimų ugdymo politikos formavimo veiksniai

Rangas Institucinės politikos formavimo veiksniai

Labai skatina

Šiek tiek

skatina

Nedaro įtakos

Šiek tiek

stabdo

Labai stabdo

Sunku pasakyti

Komentaras K

1. Darbo rinkos informacijos gebėjimų poreikiai

56 36 6 0 0 0 0 0,76

2. Galimybė pasinaudoti ES fondų lėšomis

56 28 8 0 0 6 3 0,76

3. Mokymo įstaigos administracijos informacijos kompetencija, IT išmanymas

44 39 8 3 3 3 0 0,61

4. ES naujadaros politika 28 53 6 3 0 8 3 0,59

5. Mokymo įstaigos galimybės savo nuožiūra plėtoti informacijos gebėjimų ugdymą

36 42 0 14 0 8 0 0,55

6. IT specialistų edukologijos kompetencija

39 36 8 11 0 6 0 0,54

7. LR švietimo ir mokslo ministerijos reikalavimai informacijos gebėjimų ugdymo srityje

25 50 11 3 3 6 3 0,50

8. Savivaldybių švietimo ir darbo rinkos politika informacijos gebėjimų požiūriu

14 25 28 3 3 28 0 0,31

9. Studentų ir moksleivių vidurinėje mokykloje įgyti informacijos gebėjimai

25 33 8 25 3 6 0 0,28

10. Bibliotekininkų IT kompetencija 17 33 19 14 3 14 0 0,27

11. Bibliotekininkų edukologijos kompetencija

14 31 22 6 6 22 0 0,27

12. Mokyklos pedagogų informacijos kompetencija

28 28 6 19 11 8 0 0,23

13. Mokymo įstaigos disponuojamos 11 33 8 36 3 3 6 0,08



22

lėšos

Gretinant atskirų mokymo įstaigų apklaustųjų vertinimus (11 lentelė), stebimas jų išsibarstymas gana plačiame indekso reikšmių diapazone nuo -0,25 iki 0,90. Visų institucijų ekspertai nurodė, kad IG ugdymo politiką labiausiai skatina darbo rinkos IG poreikiai ir galimybė pasinaudoti ES fondų lėšomis. Vertinant kitus veiksnius, ekspertų nuomonės išsiskyrė.

11 lentelė Informacijos gebėjimų ugdymo politikos formavimo veiksnių pagal mokymo įstaigas palyginimas*

Rangas Institucinės politikos

formavimo veiksniai

Bendri duomenys


Šiaulių kolegija

Šiaulių PRC



1. Darbo rinkos informacijos gebėjimų poreikiai

0,76 0,75 0,81 0,58 0,75 0,90

2. Galimybė pasinaudoti ES fondų lėšomis

0,76 0,63 0,86 0,79 0,67 0,90

3. Mokymo įstaigos administracijos informacijos kompetencija, IT išmanymas

0,61 0,25 0,81 0,36 0,86 0,90

4. ES naujadaros politika 0,59 0,56 0,75 0,33 0,64 0,70

5. Mokymo įstaigos galimybės savo nuožiūra plėtoti informacijos gebėjimų ugdymą

0,55 0,40 0,88 0,29 0,38 0,80

6. IT specialistų edukologijos kompetencija

0,54 0,43 0,75 0,36 0,43 0,80

7. LR švietimo ir mokslo ministerijos reikalavimai informacijos gebėjimų ugdymo srityje

0,50 0,20 0,75 0,29 0,56 0,60

8. Savivaldybių švietimo ir darbo rinkos politika informacijos gebėjimų požiūriu

0,31 0,17 0,57 -0,17 0,50 0,38

9. Studentų ir moksleivių vidurinėje mokykloje įgyti informacijos gebėjimai

0,28 0,57 -0,14 0,21 0,31 0,50

10. Bibliotekininkų IT kompetencija 0,27 0,29 0,13 0,08 0,42 0,63

11. Bibliotekininkų 0,27 -0,10 0,42 0,17 0,33 0,50



23

edukologijos kompetencija

12. Mokyklos pedagogų informacijos kompetencija

0,23 -0,25 0,64 0,14 0,00 0,80

13. Mokymo įstaigos disponuojamos lėšos

0,08 0,00 0,25 -0,08 -0,13 0,40

Vidurkis 0,44 0,30 0,57 0,26 0,44 0,68 *-tamsiai užspalvinti langeliai žymi veiksnius, kurie stabdo konkrečios mokymo įstaigos IGUIN formavimą, o šviesiai – tie, kurie iš dalies tai skatina. Neužspalvinti langeliai žymi IGUIN formavimą skatinančius veiksnius.

Šiaulių universiteto ekspertai nurodė, kad IG labai skatina ugdyti ES naujadaros politika ir studentų bei moksleivių vidurinėje mokykloje įgyti IG.

Šiaulių kolegijos ekspertai mano, kad labiausiai skatinantys veiksniai yra mokymo įstaigos administracijos informacijos kompetencija, ES naujadaros politika, mokymo įstaigos galimybės, IT specialistų edukologijos kompetencija, LR švietimo ir mokslo ministerijos reikalavimai, savivaldybių švietimo ir darbo rinkos politika bei mokyklos pedagogų informacijos kompetencija, o studentų ir moksleivių vidurinėje mokykloje įgyti IG stabdo šį procesą.

Šiaulių PRC ekspertų nuomone, visi kiti veiksniai nedaro jokios įtakos IG ugdymui, o savivaldybių švietimo ir darbo rinkos politika IG požiūriu ir mokyklos disponuojamos lėšos netgi stabdo IG ugdymo formavimą. Panevėžio kolegijos ekspertai nurodė, kad IG ugdymą skatina mokymo įstaigos administracijos informacijos kompetencija, ES naujadaros politika ir LR švietimo ir mokslo ministerijos reikalavimai, o stabdo - mokyklos disponuojamos lėšos. Žemaitijos kolegijos ekspertai mano, kad beveik visi veiksniai skatina IG ugdymą, o savivaldybių švietimo ir darbo rinkos politika, studentų ir moksleivių vidurinėje mokykloje įgyti IG, bibliotekininkų edukologijos kompetencija ir mokymo įstaigos disponuojamos lėšos nedaro jokios įtakos.



24

3.3. Informacijos gebėjimų ugdymo infrastruktūros ir išteklių įvertinimas

Vertindami, kaip jų mokymo įstaigoje žiūrima į IG ugdymo infrastruktūros ir išteklių plėtojimą (12 lentelė, 13 pav.), beveik pusė ekspertų nurodė, kad jų institucijose siekiama plėtoti mokyklos IG ugdymo sistemą, diegiant vidinį kompiuterių tinklą. 39% vertintojų nuomone, jų mokymo įstaigose tik siekiama didinti kompiuterizuotų vietų skaičių auditorijose ir bibliotekoje. Ir tik 8% ekspertų mano, kad jų institucija siekia plėtoti IG puoselėjimo sistemą, kurdama regioninį informacijos centrą.

12 lentelė

Mokymo įstaigų požiūris į informacijos gebėjimų ugdymo infrastruktūros ir išteklių plėtojimą 1. Vyrauja nuostata, kad kompiuteriai ir internetas reikalingi tik kompiuteriniam raštingumui ugdyti

2. Manoma, kad kompiuterių, programinės įrangos ir interneto prieigos taškų turi būti tiek, kiek jų reikia studijų procese naudotis to pageidaujantiems dėstytojams

3. Siekiama didinti kompiuterizuotų vietų skaičių auditorijose ir bibliotekoje, kad vis daugiau dėstytojų ir studentų galėtų jais pasinaudoti

4. Siekiama plėtoti mokyklos informacijos gebėjimų ugdymo sistemą, diegiant vidinį kompiuterių tinklą, siejantį kompiuterių klases, biblioteką, vidines ir išorines duomenų bazes

5. Regioninio informacijos centro pagrindu siekiama plėtoti informacijos gebėjimų puoselėjimo sistemą, kuri aprėptų regiono informacijos gebėjimų ugdymo poreikių tyrimą ir reikiamų specialistų rengimą

K

3 3 39 47 8 0,64

Siekiama didinti kompiuterizuotų vietų

skaičių 39%

Siekiama plėtoti mokyklos IGU sistemą

47%

Siekiama kurti regioninį informacijos centrą

8%

Tik kompiuteriniam raštingumui

3%

Pageidaujantiems dėstytojams

3%

13 pav. Mokymo įstaigų požiūris į informacijos gebėjimų ugdymo infrastruktūros ir išteklių plėtojimą

Vertindami išteklius informaciniams gebėjimams ugdyti (13 lentelė), ekspertai

nurodė, kad jokių išteklių mokymo įstaigos neturi pakankamai, kartais trūksta mokymosi vietų skaitykloje, knygų ir vadovėlių IG ir savarankiško mokymosi klausimais, licencijuotos programinės įrangos, interneto terminalų (kompiuterių su prieiga prie



25

interneto) ir kompiuterizuotų mokymosi vietų klasėse, savarankiško mokymosi metodinių priemonių. Nepakanka interneto terminalų bibliotekoje, mokymosi treniruoklių ir egzaminatorių, daugialypės terpės projektorių, kompiuterizuotų mokymosi vietų bibliotekoje, prieigos prie specialiųjų duomenų bazių galimybių, interneto terminalų bendrabutyje, nuotolinio mokymosi galimybių.

13 lentelė

Infrastruktūros ir išteklių pakankamumo mokymo įstaigose vertinimas Rangas Informacijos gebėjimų ugdymo

įrangos pakankamumas Pakanka Kartais

trūksta Nepakanka Sunku

pasakyti Komentaras K

1. Mokymosi vietų skaitykloje 39 25 33 3 0 0,532. Knygų ir vadovėlių

informacijos gebėjimų ir savarankiško mokymosi klausimais 17 56 22 6 0 0,47

3. Licencijuotos programinės įrangos 25 31 31 11 3 0,47

4. Interneto terminalų (kompiuterių su prieiga prie interneto) klasėse 25 33 39 3 0 0,43

5. Savarankiško mokymosi metodinių priemonių 14 42 33 11 0 0,39

6. Kompiuterizuotų mokymosi vietų klasėse 17 33 44 3 3 0,35

7. Interneto terminalų bibliotekoje 19 25 53 3 0 0,338. Mokymosi treniruoklių ir

egzaminatorių 14 11 42 33 0 0,299. Daugialypės terpės projektorių 6 36 44 14 0 0,27

10. Kompiuterizuotų mokymosi vietų bibliotekoje 6 39 53 3 0 0,26

11. Prieigos prie specialiųjų duomenų bazių galimybių 8 22 44 22 3 0,26

12. Interneto terminalų bendrabutyje 11 11 47 19 11 0,24

13. Nuotolinio mokymosi galimybių 3 14 47 33 3 0,15

Gretinant atskirų mokymo įstaigų išteklius informaciniams gebėjimams ugdyti (14 lentelė), Šiaulių universitete kartais trūksta mokymosi vietų skaitykloje ir interneto prieigų bendrabutyje, o kitų išteklių nepakanka.

14 lentelė Infrastruktūros ir išteklių pakankamumo mokymo įstaigose vertinimas pagal atskiras institucijas*

Rangas Informacijos gebėjimų ugdymo įrangos pakankamumas

Bendri duomenys


Šiaulių kolegija

Šiaulių PRC



1. Mokymosi vietų skaitykloje 0,53 0,38 0,88 0,21 0,50 0,70

2. Knygų ir vadovėlių informacijos gebėjimų ir savarankiško mokymosi klausimais

0,47 0,19 0,57 0,50 0,64 0,50



26

3. Licencijuotos programinės įrangos 0,47 0,31 0,71 0,25 0,58 0,50

4. Interneto terminalų (kompiuterių su prieiga prie interneto) klasėse

0,43 0,19 0,63 0,14 0,64 0,60

5. Savarankiško mokymosi metodinių priemonių

0,39 0,14 0,43 0,21 0,64 0,63

6. Kompiuterizuotų mokymosi vietų klasėse

0,35 0,13 0,64 0,21 0,36 0,50

7. Interneto terminalų bibliotekoje 0,33 0,19 0,44 0,21 0,43 0,40

8. Mokymosi treniruoklių ir egzaminatorių

0,29 0,19 0,30 0,13 0,70 0,00

9. Daugialypės terpės projektorių 0,27 0,25 0,38 0,33 0,10 0,25

10. Kompiuterizuotų mokymosi vietų bibliotekoje

0,26 0,19 0,38 0,21 0,29 0,20

11. Prieigos prie specialiųjų duomenų bazių galimybių

0,26 0,25 0,14 0,20 0,63 0,17

12. Interneto terminalų bendrabutyje 0,24 0,63 0,17 0,00 0,50 0,00

13. Nuotolinio mokymosi galimybių 0,15 0,14 0,25 0,20 0,10 0,00

Vidurkis 0,34 0,24 0,45 0,22 0,47 0,34 *-užspalvinti infrastruktūros ir išteklių elementai, kurių trūksta konkrečioje mokykloje.

Šiaulių kolegijoje nepakanka mokymosi treniruoklių ir egzaminatorių, prieigų prie specialiųjų duomenų bazių galimybių, interneto terminalų bendrabutyje ir nuotolinio mokymosi galimybių. Kitų išteklių kartais trūksta. Šiaulių PRC ekspertai nurodė, kad kartais trūksta knygų ir vadovėlių IG ir savarankiško mokymosi klausimais, o kitų išteklių nepakanka. Panevėžio kolegijoje nepakanka daugialypės terpės projektorių, kompiuterizuotų mokymosi vietų bibliotekoje, nuotolinio mokymosi galimybių, o kitų išteklių kartais trūksta. Žemaitijos kolegijoje trūksta mokymosi treniruoklių ir egzaminatorių, daugialypės terpės projektorių, kompiuterizuotų mokymosi vietų bibliotekoje, prieigos prie specialiųjų duomenų bazių galimybių, interneto terminalų bendrabutyje ir nuotolinio mokymosi galimybių.



27

3.4. Pedagogų vaidmens tobulinant informacijos gebėjimus įvertinimas

Vertindami požiūrį į pedagogo vaidmenį IG ugdymo srityje (15 lentelė, 14 pav.), dauguma ekspertų (44%) nurodė, kad dėstytojams paliekama spręsti, ar naudoti studijų procese IT. 39% apklaustųjų mano, kad dėstytojai privalo reikalauti, jog studentai, atlikdami visas užduotis, atskleistų informacijos gebėjimus. Tik 11% ekspertų nurodė, kad studentų IG ugdymas yra vienas iš pagrindinių kiekvieno dėstytojo profesinės kompetencijos vertinimo kriterijų, o 6% mano, kad IG ugdomi tik kompiuterinio raštingumo mokymosi metu.

15 lentelė

Mokymo įstaigų požiūris į pedagogo vaidmenį informacijos gebėjimų ugdymo srityje 1. Informacijos gebėjimų ugdymas dažniausiai suprantamas kaip naudojimosi biblioteka pagrindų diegimas dėstant studijų įvadą

2. Informacijos gebėjimai ugdomi kompiuterinio raštingumo mokymosi metu

3. Mokymo dalykų dėstytojams paliekama spręsti, ar naudoti studijų procese IT ir ar skatinti tai daryti studentus

4. Dėstytojai privalo reikalauti, kad studentai, atlikdami visas studijų užduotis, kursinius ir baigiamuosius darbus, atskleistų informacijos gebėjimus

5. Studentų informacijos gebėjimų ugdymas ir praktinė veikla yra vienas iš pagrindinių kiekvieno dėstytojo profesinės kompetencijos vertinimo kriterijų

K

0 6 44 39 11 0,64

Dėstytojams paliekama spręsti44%

Dėstytojai privalo reikalauti iš studentų

39%

Naudojimosi biblioteka pagrindų įsisavinimas

0%Vienas pagrindinių

dėstytojo kompetencijos kriterijų 11%

Kompiuterinio raštingumo mokymosi

metu6%

14 pav. Mokymo įstaigų požiūris į pedagogo vaidmenį informacijos gebėjimų ugdymo srityje

Vertindami savo mokymo įstaigos dėstytojams keliamus IG ugdymo reikalavimus

(16 lentelė), ekspertai nurodė, kad kiekvienas dėstytojas privalo gebėti laisvai vykdyti informacijos paiešką internete, mokėti naudotis savo veiklos srities interneto duomenų bazėmis, mokėti naudotis elektroniniu paštu bendraudami su studentais, rengti Power Point pristatymus, naudotis daugialypės terpės projektoriais, formuoti studentų ir moksleivių gebėjimus taikyti informacijos technologijas studijų procese ir praktinėje veikloje, išsiugdyti kompiuterinį raštingumą ir taikyti IT, dėstydamas savo dalykus.



28

16 lentelė Šiaurės Lietuvos mokymo įstaigų dėstytojams keliamų informacijos gebėjimų ugdymo reikalavimų

įvertinimas Rangas Reikalavimai dėstytojams Taip

Iš dalies

Ne Sunku pasakyti

Komentaras K

1. Kiekvienas dėstytojas turi gebėti laisvai vykdyti informacijos paiešką internete 67 17 11 3 3 0,79

2. Dėstytojai privalo mokėti naudotis savo veiklos srities interneto duomenų bazėmis 58 22 11 6 3 0,76

3. Dėstytojai ir praktinių darbų vadovai privalo mokėti naudotis elektroniniu paštu bendraudami su studentais 56 25 11 6 3 0,74

4. Dėstytojai turi mokėti rengti Power Point pristatymus 56 22 14 6 3 0,73

5. Dėstytojai turi mokėti naudotis daugialypės terpės projektoriais 58 19 17 3 3 0,72

6. Kiekvienas dėstytojas privalo formuoti studentų ir moksleivių gebėjimus taikyti informacijos technologijas studijų procese ir praktinėje veikloje 47 33 11 8 0 0,70

7. Kiekvienas dėstytojas privalo išsiugdyti kompiuterinį raštingumą ir taikyti informacijos technologijas dėstydamas savo dalykus 47 33 14 6 0 0,68

8. Kiekvienas dėstytojas turi mokėti naudotis kompiuteriniais žodynais ir vertimo sistemomis 39 33 19 6 3 0,61

9. Dėstytojai privalo rengti elektroninius dėstomų dalykų modulius 31 36 25 8 0 0,53

10. Dėstytojai privalo mokėti naudotis kompiuterizuotais ir virtualiais saviugdos treniruokliais ir egzaminatoriais, taikyti juos savo dalykų studijoms 31 25 36 8 0 0,47

11. Dėstytojai privalo mokėti naudotis interneto pasitarimų įrankiais (Windows Messenger, MSN Messenger, Skype ar kt.) 25 36 31 6 3 0,47

12. Dėstytojai privalo rengti elektroninius dėstomų dalykų paskaitų konspektus 25 31 39 6 0 0,43

13. Kiekvienas dėstytojas privalo turėti asmeninę interneto svetainę ir gebėti ją valdyti bei naudoti bendraudamas su studentais 28 22 42 6 3 0,42

14. Dėstytojai privalo parengti ir naudoti studijų procese kompiuterizuotus arba virtualius testus 11 39 39 11 0 0,34

15. Dėstytojai turi vesti elektroninę studentų pažangumo apskaitą 14 28 50 6 3 0,30 Iš dalies dėstytojai turi mokėti naudotis kompiuteriniais žodynais ir vertimo

sistemomis, kompiuterizuotais ir virtualiais saviugdos treniruokliais ir egzaminatoriais, taikyti juos savo dalykų studijoms, interneto pasitarimų įrankiais (Windows Messenger, MSN Messenger, Skype ar kt.), rengti elektroninius dėstomų dalykų modulius, elektroninius dėstomų dalykų paskaitų konspektus, kompiuterizuotus arba virtualius



29

testus, turėti asmeninę interneto svetainę ir gebėti ją valdyti bei naudoti bendraujant su studentais. Dėstytojai neturi vesti elektroninės studentų pažangumo apskaitos.

17 lentelė Dėstytojams keliamų informacijos gebėjimų ugdymo reikalavimų įvertinimas pagal atskiras mokymo

įstaigas* Rangas Reikalavimai

dėstytojams Bendri

duomenysŠiaulių

universitetasŠiaulių kolegija

Šiaulių PRC



1. Kiekvienas dėstytojas turi gebėti laisvai vykdyti informacijos paiešką internete

0,79 0,36 0,94 0,93 0,79 1,00

2. Dėstytojai privalo mokėti naudotis savo veiklos srities interneto duomenų bazėmis

0,76 0,42 1,00 0,71 0,64 1,00

3. Dėstytojai ir praktinių darbų vadovai privalo mokėti naudotis elektroniniu paštu bendraudami su studentais

0,74 0,43 0,88 0,86 0,75 0,80

4. Dėstytojai turi mokėti rengti Power Point pristatymus

0,73 0,33 0,69 0,79 0,93 0,90

5. Dėstytojai turi mokėti naudotis daugialypės terpės projektoriais

0,72 0,36 0,75 0,93 0,71 0,90

6. Kiekvienas dėstytojas privalo formuoti studentų ir moksleivių gebėjimus taikyti informacines technologijas studijų procese ir praktinėje veikloje

0,70 0,29 0,94 0,71 0,67 0,90

7. Kiekvienas dėstytojas privalo išsiugdyti kompiuterinį raštingumą ir taikyti informacijos technologijas dėstydamas savo dalykus

0,68 0,29 0,94 0,71 0,57 0,90

8. Kiekvienas dėstytojas turi mokėti naudotis kompiuteriniais žodynais ir vertimo sistemomis

0,61 0,21 0,88 0,71 0,50 0,70

9. Dėstytojai privalo parengti elektroninius dėstomų dalykų modulius

0,53 0,21 0,81 0,50 0,42 0,70

10. Dėstytojai privalo 0,47 0,13 0,50 0,57 0,58 0,70



30

mokėti naudotis kompiuterizuotais ir virtualiais saviugdos treniruokliais ir egzaminatoriais, taikyti juos savo dalykų studijoms

11. Dėstytojai privalo mokėti naudotis interneto pasitarimų įrankiais (Windows Messenger, MSN Messenger, Skype ar kt.)

0,47 0,17 0,63 0,43 0,57 0,50

12. Dėstytojai privalo parengti elektroninius dėstomų dalykų paskaitų konspektus

0,43 0,13 0,63 0,57 0,33 0,50

13. Kiekvienas dėstytojas privalo turėti asmeninę interneto svetainę ir gebėti ją valdyti bei naudoti bendraudamas su studentais

0,42 0,14 0,50 0,57 0,29 0,70

14. Dėstytojai privalo parengti ir naudoti studijų procese kompiuterizuotus arba virtualius testus

0,34 0,13 0,43 0,50 0,33 0,38

15. Dėstytojai turi vesti elektroninę studentų pažangumo apskaitą

0,30 0,07 0,31 0,43 0,17 0,60

Vidurkis 0,58 0,24 0,72 0,66 0,55 0,75 *-užspalvintos nuostatos, kurios nebūdingos konkrečiai mokymo įstaigai.

Gretindami atskirų mokymo įstaigų ekspertų vertinimus (17 lentelė), matome, kad kolegijų bei Šiaulių PRC dėstytojams keliami aukštesni reikalavimai nei Šiaulių universiteto. Kolegijų ekspertai nurodė, kad visi reikalavimai dėstytojams yra privalomi, tik Panevėžio kolegijos dėstytojai iš dalies privalo parengti elektroninius dėstomų dalykų paskaitų konspektus, kompiuterizuotus arba virtualius testus, turėti asmeninę interneto svetainę ir gebėti ją valdyti bei naudoti bendraujant su studentais ir vesti elektroninę studentų pažangumo apskaitą. O Šiaulių universiteto ekspertų nuomone, dėstytojas turi gebėti laisvai vykdyti informacijos paiešką internete, mokėti naudotis savo veiklos srities interneto duomenų bazėmis, elektroniniu paštu bendraudamas su studentais, rengti Power Point pristatymus ir naudotis daugialypės terpės projektoriais. Kiti reikalavimai dėstytojui privalomi tik iš dalies.



31

3.5. Bibliotekininkų vaidmens ugdant informacijos gebėjimus įvertinimas

Vertinant dalyvaujančių projekte mokymo įstaigų požiūrį į bibliotekininko vaidmenį IG ugdymo srityje (18 lentelė, 15 pav.), ekspertų nuomonės išsiskyrė. 33% apklaustųjų mano, kad bibliotekininkas tik privalo pateikti studentams turimus informacijos šaltinius ir pasirūpinti, kad jie būtų laiku grąžinti. 22% ekspertų nurodė, kad bibliotekininkas privalo ne tik teikti informacijos paieškos paslaugas, bet ir aktyviai formuoti mokyklos IG politiką bei talkinti ją įgyvendinant, o 31% vertintojų pažymėjo, kad bibliotekininkas privalo ne tik teikti informacijos paieškos paslaugas, bet ir nuolat tyrinėti, kaupti, sisteminti informaciją, susietą su regiono plėtros poreikiais.

18 lentelė

Mokymo įstaigų požiūris į bibliotekininko vaidmenį informacijos gebėjimų ugdymo srityje 1. Bibliotekininkas privalo pateikti studentams turimus bibliotekoje informacijos šaltinius ir pasirūpinti, kad jie būtų laiku grąžinti

2. Bibliotekininkas privalo pateikti studentams turimus bibliotekoje informacijos šaltinius ir patarti, kur vertėtų ieškoti reikiamos informacijos

3. Bibliotekininkas privalo rasti ir pateikti studentams užsakytą informaciją, taip pat konsultuoti ir mokyti, kaip būtų galima rasti dar daugiau informacijos

4. Bibliotekininkas privalo ne tik teikti informacijos paieškos paslaugas, bet ir aktyviai formuoti mokymo įstaigos informacijos gebėjimų politiką bei talkinti ją įgyvendinant

5. Bibliotekininkas privalo teikti informacijos paieškos paslaugas, taip pat nuolat tyrinėti, kaupti, sisteminti informaciją, susietą su regiono plėtros poreikiais, kad galėtų geriau padėti studentams rasti reikiamą informaciją

K

33 6 8 22 31 0,53

Patarti, kur vertėtų ieškoti

6%Rasti, pateikti ir mokyti

8%

Formuoti IGU politiką bei talkinti 22%

Tyrinėti, kaupti, sisteminti informaciją

31%

Pateikti studentams turimus šaltinius

33%

15 pav. Mokymo įstaigų požiūris į bibliotekininko vaidmenį informacijos gebėjimų ugdymo srityje

Vertindami bibliotekų vaidmenį mokymo įstaigos gyvenime (19 lentelė), ekspertai nurodė, kad bibliotekininkai privalo sekti studijų programas ir pagal jas užsakyti literatūrą, biblioteka turi tapti regioniniu informacijos rinkimo, sisteminimo, pateikimo bei nuotolinio naudojimo centru, reikia skaitmeninti bibliotekų fonduose



32

saugomą informaciją ir padaryti ją prieinamą studentams, o bibliotekoms skiriamų lėšų dažnai nepakanka įsigyti reikiamą jų kiekį.

Daug bibliotekų darbuotojų nemoka anglų kalbos ir todėl jų atliekama informacijos paieška apsiriboja tik informacijos šaltinių bazėmis lietuvių kalba, tradicinės bibliotekų darbuotojų kompetencijos yra labai tolimos šiuolaikinės edukologijos laimėjimams bei šiuolaikinių IT sprendimams, o administracija nemano, kad knygų pirkimas yra tikslingiausia investicija gerinant studijų kokybę.

Apklaustieji nepritarė teiginiams, kad bibliotekų darbuotojai menkai išmano kompiuterio ir interneto galimybes, dabartinės bibliotekos yra tik knygų saugyklos, o mokymo įstaigos administracija dažnai pakenčiamai žiūri į biblioteką tik dėl to, kad studijų kokybės vertintojai apie mokymo įstaigos gebėjimus sprendžia pagal turimų fonduose knygų skaičių. Taip pat jie nepritarė idėjai, kad verta paremti studentus įsigyjant jiems namų asmeninius kompiuterius ir suteikti nemokamą prieigą prie interneto.

19 lentelė Šiaurės Lietuvos regiono mokymo įstaigų ekspertų požiūris į bibliotekų vaidmenį

Rangas Bibliotekų vaidmens vertinimas Taip Iš

dalies Ne Sunku

pasakyti Komentaras K

1. Bibliotekininkai privalo sekti studijų programas ir pagal jas užsakyti literatūrą 67 19 6 3 6 0,83

2. Daugėjant asmeninių kompiuterių namuose, biblioteka turi tapti regioniniu informacijos rinkimo, sisteminimo, pateikimo bei nuotolinio naudojimo centru 67 28 3 3 0 0,83

3. Reikia skaitmeninti bibliotekų fonduose saugomą informaciją ir padaryti ją prieinamą studentams 67 25 6 3 0 0,81

4. Kadangi naujos knygos kainuoja brangiai, bibliotekoms skiriamų lėšų dažnai nepakanka įsigyti reikiamą jų kiekį; knygų kopijavimą riboja autorinių teisių apsaugos įstatymas 50 36 8 6 0 0,72

5. Daug bibliotekų darbuotojų nemoka anglų kalbos, todėl jų atliekama informacijos paieška apsiriboja tik informacijos šaltinių bazėmis lietuvių kalba 17 50 14 19 0 0,52

6. Tradicinės bibliotekų darbuotojų kompetencijos yra labai tolimos šiuolaikinės edukologijos laimėjimams 19 42 17 22 0 0,52

7. Tradicinės bibliotekininkystės specialistų kompetencijos yra labai tolimos šiuolaikinių informacijos technologijų sprendimams 17 44 28 11 0 0,44

8. Administracija nemano, kad knygų pirkimas yra tikslingiausia investicija gerinant studijų kokybę 17 33 39 11 0 0,38

9. Bibliotekų darbuotojai menkai išmano kompiuterio ir interneto galimybes 11 36 44 8 0 0,32

10. Dabartinės bibliotekos – tai knygų saugyklos, kurios turi mažai bendra su šiuolaikinių informacinių technologijų naudojimu 11 36 50 3 0 0,30

11. Užuot be galo didinus kompiuterių ir interneto prieigos vietų skaičių klasėse, bibliotekose ir bendrabučiuose, verčiau paremti studentus įsigyjant jiems namų asmeninius kompiuterius 6 31 44 14 6 0,26



33

ir suteikti nemokamą prieigą prie interneto bei specializuotų duomenų bazių

12. Mokymo įstaigos administracija dažnai pakenčiamai žiūri į biblioteką tik dėl to, kad studijų kokybės vertintojai apie mokymo įstaigos gebėjimus sprendžia pagal turimų fonduose knygų skaičių 11 22 58 8 0 0,24

Gretindami atskirų mokymo įstaigų ekspertų vertinimus (20 lentelė), matome, kad

geriausiai bibliotekų vaidmenį įvertino Šiaulių universiteto ekspertai. Jie sutiko tik su teiginiu, kad daug bibliotekų darbuotojų nemoka anglų kalbos, todėl jų atliekama informacijos paieška apsiriboja informacijos šaltinių bazėmis lietuvių kalba. Šiaulių kolegijos ir Šiaulių PRC vertintojų nuomonės beveik sutapo. Jie nesutiko su teiginiais, kad bibliotekų darbuotojai menkai išmano kompiuterio ir interneto galimybes, o bibliotekos – tik knygų saugyklos.

Taip pat jie nemano, kad reikia paremti studentus, įsigyjant jiems namų asmeninius kompiuterius, o mokymo įstaigos administracija dažnai pakenčiamai žiūri į biblioteką tik dėl to, kad studijų kokybės vertintojai apie mokymo įstaigos gebėjimus sprendžia pagal turimų fonduose knygų skaičių.

20 lentelė Vertintojų požiūris į bibliotekų vaidmenį mokymo įstaigos gyvenime*

Rangas Bibliotekų vaidmens vertinimas Bendri

duomenysŠiaulių

universitetasŠiaulių kolegija

Šiaulių PRC



1. Bibliotekininkai privalo sekti studijų programas ir pagal jas užsakyti literatūrą

0,83 0,67 0,93 0,86 0,88 0,80

2. Daugėjant asmeninių kompiuterių namuose, biblioteka turi tapti regioniniu informacijos rinkimo, sisteminimo, pateikimo bei nuotolinio naudojimo centru

0,83 0,75 0,93 0,86 0,88 0,70

3. Reikia skaitmeninti bibliotekų fonduose saugomą informaciją ir padaryti ją prieinamą studentams

0,81 0,69 0,88 0,79 0,79 1,00

4. Kadangi naujos knygos kainuoja brangiai, bibliotekoms skiriamų lėšų dažnai nepakanka įsigyti reikiamą jų kiekį; knygų kopijavimą riboja autorinių teisių apsaugos įstatymas

0,72 0,71 0,56 0,64 0,86 0,90

5. Daug bibliotekų darbuotojų nemoka anglų kalbos, todėl jų

0,52 0,30 0,58 0,36 0,67 0,70



34

atliekama informacijos paieška apsiriboja tik informacijos šaltinių bazėmis lietuvių kalba

6. Tradicinės bibliotekų darbuotojų kompetencijos yra labai tolimos šiuolaikinės edukologijos laimėjimams

0,52 0,63 0,63 0,40 0,33 0,60

7. Tradicinės bibliotekininkystės specialistų kompetencijos yra labai tolimos šiuolaikinių informacinių technologijų sprendimams

0,44 0,36 0,58 0,50 0,25 0,60

8. Administracija nemano, kad knygų pirkimas yra tikslingiausia investicija gerinant studijų kokybę

0,38 0,36 0,36 0,50 0,38 0,25

9. Bibliotekų darbuotojai menkai išmano kompiuterio ir interneto galimybes

0,32 0,36 0,21 0,21 0,36 0,50

10. Dabartinės bibliotekos – tai knygų saugyklos, kurios turi mažai bendra su šiuolaikinių informacijos technologijų naudojimu

0,30 0,44 0,13 0,36 0,14 0,50

11. Užuot be galo didinus kompiuterių ir interneto prieigos vietų skaičių klasėse, bibliotekose ir bendrabučiuose, verčiau paremti studentus įsigyjant jiems namų asmeninius kompiuterius ir suteikti nemokamą prieigą prie interneto bei specializuotų duomenų bazių

0,26 0,42 0,14 0,29 0,20 0,25

12. Mokymo įstaigos administracija dažnai pakenčiamai žiūri į biblioteką tik dėl to,

0,24 0,43 0,07 0,25 0,13 0,40



35

kad studijų kokybės vertintojai apie mokymo įstaigos gebėjimus sprendžia pagal turimų fonduose knygų skaičių

Vidurkis 0,51 0,51 0,50 0,50 0,49 0,60 *-užspalvintos nuostatos, kurioms nebūdingos konkrečiai mokyklai.

Panevėžio kolegijos vertintojų nuomonė buvo panaši, tik jie nemano, kad bibliotekų darbuotojų kompetencijos yra labai tolimos šiuolaikinės edukologijos laimėjimams ir šiuolaikinių IT sprendimams. Žemaitijos kolegijos apklaustieji mano, kad mokyklų administracija knygų pirkimą laiko tikslingiausia investicija gerinant studijų kokybę ir neverta paremti studentų, įsigyjant jiems namų asmeninius kompiuterius bei suteikti nemokamą prieigą prie interneto.

3.6. Partnerystės su IT specialistais ugdant informacijos gebėjimus įvertinimas

Vertindami projekte dalyvaujančių mokymo įstaigų požiūrį į partnerystę su IT

specialistais IG ugdymo srityje (21 lentelė, 16 pav.), 33% ekspertų nurodė, kad IT specialistai, bendradarbiaudami su pedagogais ir studentais, turi formuoti ir nuolat tobulinti prieigas prie mokymo dalykų specializuotų duomenų bazių. 19% ekspertų yra tos nuomonės, kad IT specialistai atsako tik už kompiuterinės įrangos funkcionavimą, 11% mano, kad IT specialistai prireikus pataria pedagogams, kaip palengvinti informacijos paiešką, 25% nurodė, kad IT specialistai privalo ieškoti ir siūlyti pažangiausius sprendimus, ir tik 11% yra tos nuomonės, kad IT specialistai privalo formuoti ir plėtoti regioninę duomenų bazių naudojimo sistemą.

21 lentelė Mokymo įstaigų požiūris į partnerystę su IT specialistais informacijos gebėjimų ugdymo srityje

1. IT specialistai atsako tik už deramą kompiuterių, jų tinklo, interneto prieigų ir bendrosios programinės įrangos funkcionavimą

2. IT specialistai prašomi pataria pedagogams ir administracijai, kokias priemones ir programinius įrankius verta įdiegti, siekiant palengvinti informacijos paiešką

3. IT specialistai privalo nuolat ieškoti ir siūlyti administracijai pažangiausius ir efektyviausius IT sprendimus

4. IT specialistai, bendradarbiaudami su pedagogais ir studentais, turi formuoti ir nuolat tobulinti prieigas prie mokymo dalykų specializuotų duomenų bazių

5. IT specialistai kartu su biblioteka, pedagogais ir studentais privalo formuoti ir nuolat plėtoti regioninę daugiapakopę bendrųjų ir specializuotų duomenų bazių prieigos ir naudojimo sistemą

K

19 11 25 33 11 0,51



36

Atsako tik už IT veiksnumą

19%

Prašomi pataria 11%

Privalo ieškoti ir siūlyti 25%

Turi formuoti ir nuolat tobulinti

34%

Privalo plėtoti regioninę duomenų bazių sistemą

11%

16 pav. Mokymo įstaigų požiūris į partnerystę su IT specialistais informacijos gebėjimų ugdymo srityje

Vertinimo dalyviai mano (22 lentelė), kad vertingiausia yra turėti savo IT specialistą, kuris prižiūri ir diegia naują kompiuterinę įrangą, gerai išmano IT bei aktyviai dalyvauja, kuriant ir įgyvendinant studijų programas. Tik iš dalies ekspertai sutiko su nuomone, kad institucijose siekiama apsieiti savo studentų ir dėstytojų pajėgomis ir kad geriau, kai mokymo įstaigą aptarnauja ilgalaikės sutarties pagrindu samdytas IT specialistas. Jie nesutiko su nuomone, kad mokymo įstaigą ilgalaikės sutarties pagrindu aptarnautų specializuota IT firma.

22 lentelė

Bendradarbiavimo su IT specialistais formos, labiausiai toleruojamos mokymo įstaigoje Rangas Reikalavimai IT specialistams Taip Iš dalies

Ne Sunku pasakyti

Komentaras K

1. Manoma, kad vertingiausia yra turėti savo IT specialistą, kuris prižiūri ir diegia naują kompiuterinę įrangą 89 8 0 3 0 0,96

2. IT specialistai privalo ne vien gerai išmanyti informacines technologijas, bet ir aktyviai dalyvauti kuriant bei įgyvendinant studijų programas 58 33 6 3 0 0,77

3. Siekiama apsieiti savo studentų ir dėstytojų pajėgomis 22 31 39 8 0 0,41

4. Manoma, kad geriau, kai mokymo įstaigą aptarnauja ilgalaikės sutarties pagrindu samdytas IT specialistas 22 17 36 25 0 0,41

5. Geriau, kai mokymo įstaigą ilgalaikės sutarties pagrindu aptarnauja specializuota IT firma 11 25 36 25 3 0,33

Bendradarbiavimo su IT specialistais formų vertinimai pagal atskiras

institucijas (23 lentelė) beveik sutapo. Šiaulių universiteto ekspertai pritaria arba iš dalies pritaria visoms bendradarbiavimo formoms.

23 lentelė Bendradarbiavimo su IT specialistais formos pagal atskiras mokymo įstaigas*

Rangas Reikalavimai IT Bendri Šiaulių Šiaulių Šiaulių Panevėžio Žemaitijos



37

specialistams duomenys universitetas kolegija PRC kolegija kolegija 1. Manoma, kad

vertingiausia yra turėti savo IT specialistą, kuris prižiūri ir diegia naują kompiuterinę įrangą

0,96 0,93 0,94 0,93 1,00 1,00

2. IT specialistai privalo ne vien gerai išmanyti informacines technologijas, bet ir aktyviai dalyvauti kuriant bei įgyvendinant studijų programas

0,77 0,64 0,75 0,86 0,88 0,70

3. Siekiama apsieiti savo studentų ir dėstytojų pajėgomis

0,41 0,64 0,19 0,14 0,50 0,70

4. Manoma, kad geriau, kai mokymo įstaigą aptarnauja ilgalaikės sutarties pagrindu samdytas IT specialistas

0,41 0,57 0,63 0,20 0,43 0,13

5. Geriau, kai mokymo įstaigą ilgalaikės sutarties pagrindu aptarnauja specializuota IT firma

0,33 0,38 0,25 0,70 0,14 0,25

Vidurkis 0,57 0,63 0,55 0,57 0,59 0,56 *-užspalvintos netoleruojamos netoleruojamos bendradarbiavimo su IT

specialistais formos Šiaulių kolegijos ir Šiaulių PRC apklaustieji mano, kad negalima apsieti tik

savo studentų bei dėstytojų pajėgomis, ir nepritaria tam, kad IT specialistas būtų samdomas ilgalaikės sutarties pagrindu. Su šia paskutine nuostata sutinka ir Pa

Documents

Mokslo tiriamasis darbas Institucin s informacijos ... · Mokslo tiriamasis darbas Institucinės informacijos gebėjimų ugdymo nuostatos Strateginės savivaldos institutas 2005 m