Vilniaus Universitetas

Istorijos fakultetas

Naujosios istorijos katedra

Irvinas Kairys

Naujosios istorijos studijų programa

Bakalauro darbas

POLITINIŲ PARTIJŲ POZICIJOS DĖL LIETUVOS INTEGRACIJOS Į

EUROPOS SĄJUNGĄ 1992–2004 METAIS

(Attitudes of Political Parties to the Integration of Lithuania into the European

Union from 1992 to 2004)

Darbo vadovė: dr. Dalia Bukelevičiūtė

Vilnius, 2009

Turinys

Įvadas...............................................................................................................................................3

1. Lietuvos parlamentinių partijų nuostatos ir pozicijos siekiant Lietuvos narystės Europos

Sąjungoje 1992–2004 metais...........................................................................................................8

1.1. Lietuvos parlamentinių partijų interesų sklaida 1992–1996

metais...............................................................................................................................................8

1.1.1. LDDP pozicija ankstyvojoje stojimo į Europos Sąjungą stadijoje 1992–1996 metais........9

1.1.2. LKDP pozicija dėl narystės Europos Sąjungoje1992–1996 metais ...................................14

1.1.3.Tėvynės Sąjungos – Lietuvos konservatorių pozicija Lietuvai siekiant narystės Europos

Sąjungoje 1992–1996 metais...............................................................................................18

1.2. Lietuvos parlamentinių partijų nuostatos 1996–2000 metais................................................21

1.2.1. LDDP teigiamos pozicijos formavimasis Europos Sąjungos atžvilgiu 1996–2000

metais.............................................................................................................................................22

1.2.2. Tėvynės Sąjungos – Lietuvos konservatorių ir Lietuvos krikščionių demokratų partijų

koalicijos vieningos nuomonės formavimasis 1996–2000 metais.............................................25

1.3. Lietuvos parlamentinių partijų nuostatų vystymasis 1996–2000

metais..............................................................................................................................................30

1.3.1 TS–LK pozicija vykstant deryboms su Europos Sąjunga 2000–2004 metais.................30

1.3.2. Bendra LSDP ir LDDP (vėliau susivienijusios į LSDP) pozicija 2000–2004 metais......32

2. Kitų Lietuvos parlamentinių partijų nuostatos dėl narystės Europos Sąjungoje 1992–2004

metais.............................................................................................................................................37

2.1. M. Murzos asmenybės įtaka pozicijos dėl Europos Sąjungos formavimuisi ir Lietuvos

nacionaldemokratų partija.............................................................................................................37

2.2. Neigiamos Lietuvos tautininkų sąjungos nuostatos dėl Europos Sąjungos 1992–2000

metais............................................................................................................................................39

2.3. Kintanti Lietuvos Centro Sąjungos pozicija eurointegracijos klausimu 1992–2000

metais...........................................................................................................................................42

Išvados.........................................................................................................................................45

Priedai..........................................................................................................................................47

Literatūros sąrašas.......................................................................................................................49

Summary.....................................................................................................................................57

2

Įvadas

Nuo pat nepriklausomybės atkūrimo Lietuva nukreipė savo politikos kursą Europos šalių

kryptimi, stengėsi užmegzti kuo glaudesnius santykius su Vakarų didžiosiomis valstybėmis, kol

galų gale 1995 metais oficialiai pareiškė norą stoti į Europos Sąjungą. Vėliau sekė laikotarpis iki

oficialaus derybų proceso pradžios 2000 m., o dar vėliau – pačios derybos. 2003 m. Lietuvos

tikslas – narystė Europos Sąjungoje (toliau – ES) – įgyvendintas. Šios problemos aktualumas

nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje ilgainiui tapo ypač svarbus.

Šiandien vis dar lieka nepaliestas politinių partijų požiūris į ES. Nagrinėjama

Vyriausybės veikla, bei jai pavaldaus Europos komiteto laimėjimai, o pagrindinės įstatymų

leidžiamosios institucijos – Seimo partijų pozicijos, lieka nuošalyje. Svarbiausi Lietuvos

žingsniai įtvirtini teisės aktų forma buvo priimami būtent Seime, o tarp politinių partijų, jų

nuostatų dažnai vykdavo karštos diskusijos priimant šiuos sprendimus. Dažnai politinė partija

savo atvirą, be diplomatinių vingrybių, poziciją išsakydavo pasitelkdama įvairias žiniasklaidos

priemones. Nenagrinėtos ir neparlamentinių Lietuvos partijų pozicijos, kurios dažniausiai buvo

labiau kritiškos integracijos į ES klausimu.

Pagrindinis šio darbo tikslas – išnagrinėti Lietuvos politinių partijų pozicijas dėl narystės

ES 1992–2004 m. Laikotarpio pradžioje neatsitiktinai praleisti pirmieji nepriklausomybę

atkūrusios Lietuvos metai – 1990–1992 m. Šį pasirinkimą nulėmė tai, jog Lietuvos

nepriklausomybę dauguma valstybių pripažino tik 1991 m., o Konstitucija priimta 1992 m.

pabaigoje visuotiniu referendumu. Tokiu būdu Lietuvos, dar nepripažintos pasaulio

geopolitiniame žemėlapyje, neturinčios savo pastovios Konstitucijos, nesusikūrus daugumai

partijų, o Atkuriamajame Seime Lietuvos visuomenei atstovaujant iš darbo kolektyvų

deleguotiems žmonėms, Lietuvos politinių partijų požiūris dėl narystės ES vargiai įmanomas.

Siekiant darbo tikslo bus keliami uždaviniai: 1) išnagrinėti politinių partijų negatyvias arba

pozityvias pozicijas dėl narystės ES, pozicijų formavimosi aplinkybes; 2) tarpusavyje palyginti

politinių partijų pozicijas dėl narystės ES įvairiais Lietuvai svarbiais klausimais; 3) išnagrinėti,

kuriuos klausimus skirtingos partijos laikė aktualiausiais.

Įgyvendinant darbo tikslus, politinėmis partijomis darbe pasirinktos pagrindinės ir

didžiausios Lietuvos partijos, daugiausia pasisakiusios ir aktyviausiai veikusios Seime bei

žiniasklaidos priemonėse: Lietuvos demokratinės darbo partija (toliau – LDDP), Lietuvos

socialdemokratų partija (toliau – LSDP), Tėvynės sąjungos – Lietuvos konservatoriai (toliau –

TS–LK), Lietuvos krikščionių demokratų partija (toliau – LKDP), Lietuvos nacionaldemokratų

partija (toliau – LNDP), Lietuvos centro sąjunga (toliau – LCS), Lietuvos tautininkų sąjunga

(toliau – LTS). Darbe partijos išskirtos į dvi stambias grupes: parlamentines ir kitas, mažesnes,

parlamentines partijas, iš kurių pirmoji papildomai išskirta į tris atskirus laikotarpius Seimo

3

kadencijų atžvilgiu, t.y. 1992–1996 m., 1996–2000 m., 2000–2004 m. Prie mažesniųjų

parlamentinių partijų priskirta M. Murzos kelis metus vadovauta (2002–2006 m.) LNDP bei jo

asmenybės įtaka iki 2002 m. bendram ypač negatyviai nusiteikusių ir jį palaikančių asmenų

ratui, pakeitusiam kelis pavadinimus, tačiau neatsisakiusiam radikalių nuomonės demonstravimo

metodų. Prie į Seimą nepatekusių partijų atskirais laikotarpiais taip pat būtų galima priskirti LCS

bei LTS (2000–2004 m.), vis dėl to didesnę nagrinėjamo laikotarpio (1992–2004 m.) šios

partijos buvo parlamentinės, todėl priskirtos parlamentinėms.

Istoriografijos apžvalga

Integracija į Europos sąjunga naujas ir dar beveik netyrinėtas reiškinys Lietuvos

istoriografijoje. Vienintelis išsamus leidinys apie Seimo darbą, be kurio ateityje tyrinėdami

vienos aukščiausių Lietuvos institucijų darbą, ko gero, neapsieisime – „Seimas Lietuvos kelyje į

Europos Sąjungą“1. Šiame svarbiausių šaltinių rinkinyje apžvelgiamas Seimo eurointegracinis

darbas nuo pat nepriklausomybės atkūrimo iki įstojimo į Europos Sąjungą. Unikalus šis darbas

savo išsamumu: be laiškų Europos Bendrijos prezidentui ir parlamento pirmininkui

lemtingaisiais 1990–1991 m. čia taip pat galima rasti ir svarbių šaltinių. Visų pirma tai

žymiausių Lietuvos Seimo atstovų kalbų ištraukos, užsienio valstybių atstovų pasisakymai

Seime, jų pranešimai, svarbiausi Seimo priimti įstatymai ir nutarimai, vyriausybės ir jai

pavaldžių ministerijų pranešimai Seimui. Čia surinktas ir pateiktas ilgas Seimo priimtų

eurointegracinių įstatymų sąrašas, o pati knygos pradžia – išsami daugiau nei dešimties metų

laikotarpį apimanti parlamento darbo analizė. Reiktų pridurti, jog čia išvardinti ir svarbiausi

Seimo žingsniai skirti integracijai į ES. Galima tik pasidžiaugti tokiu leidiniu, kuris užpildo

spragą istoriografijoje ir supažindina su Seimo nuveiktais darbais Lietuvą vedant į Europos

Sąjungą. Būtent šios integracijos į ES apžvalgoje pateikiamų svarbiausių Lietuvos Seimo

sprendimų sąrašo pagrindu yra pasirinktos aukščiau minėtos stenogramos.

Darbui taip pat aktualios ir politinių partijų programos bei rinkimų agitacinės laidos,

kuriose diskutuota Lietuvos užsienio politikos klausimais, iš kurių, aišku svarbiausias, buvo

integracijos į ES ir NATO klausimas2. Priešrinkiminiu laikotarpiu parlamentinės ir

neparlamentinės partijos rengiamuose debatuose viešai ir atvirai išreikšdavo savo nuomonę, o

patys debatai neretai virsdavo aršiais ginčais.

1 Loreta Raulinaitytė (sud.). Seimas Lietuvos kelyje į Europos Sąjungą. Vilnius : Valstybės žinios, 2004.2 „Lietuvos nacionaldemokratų partijos programa (Politiniai principai).“ h ttp://www.lndp.lt/index.php?7 [Žiūrėta 2009 02 24]; „A. Brazausko socialdemokratinės koalicijos rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą programa. “ <http://www3.lrs.lt/n/rinkimai/20001008/prog_bsdk.docprog_bsdk.doc> [Žiūrėta 2009 02 13]; Marius Jančius (laidos aut. ir ved.). Ringas [Televizijos laida]. Vilnius, 2000-10-05. <http://n60.lrs.lt:5000/ondemand/btv/ringas/ringas1005.asx> [Žiūrėta 2009 02 12]; Linas Balsys (laidos aut. ir ved.). Seimo rinkimai [Televizijos laida]. Vilnius, 2000-10-04. <http://www3.lrs.lt/n/rinkimai/20001008/20001004b/asx> [Žiūrėta 2009 02 12].

4

Rinkiminės programos gerai atskleidžia partijų požiūrį į užsienio politiką. Programų

tekstuose išdėstomi svarbiausi partijų siekiai bei tikslai padeda orientuotis skirtingų partijų

prioritetuose, tačiau iki galo neatskleidžia jų pozicijos. Šias pozicijas galima suprasti remiantis

jau minėtomis stenogramomis, jas papildant periodinėje spaudoje pasirodydavusiais pranešimais.

Darbe bus remiamasi „Lietuvos ryto“ ir „Lietuvos aido“ publikacijomis. Šie leidiniai palaikė

skirtingas Lietuvos politinio spektro puses. „Lietuvos rytas“ palaikė LDDP neigiamai nevertinęs

jos vykdomos vidaus ir užsienio politikos. „Lietuvos aidas“ laikėsi kur kas griežtesnės linijos –

buvo palankus tiek TS–LK, tiek LKDP ir uoliai kritikuodavo LDDP bei LSDP vykdomą politiką

vis joje įžvelgdamas pataikavimą Rusijai: „Norėdami išlikti valdžioje, vietiniai komunistai bus

priversti remtis Rusijos komunistais, o tai lengvai atves atgal į imperiją“3.

Derybų proceso, o ir pačių įvykių naujumą iliustruoja ir tai, kad iki šių dienų yra išleistos

tik kelios, daugiau ar mažiau tiriančios įvykių eigą knygos. Galima teigti, ir šiuo atveju taip

darydami tikrai nesuklystume, jog tie moksliniai tyrimai yra fait accompli, arba – įvykusių

įvykių apžvalga. O ir pačių tyrimų autoriai vienaip ar kitaip buvo susiję su derybų procesu, ir

todėl negali vertinti įvykių nešališkai. Yra ir teigiamų bruožų. Knygų autoriai, tokie kaip

Ramūnas Vilpišauskas, Klaudijus Maniokas ar Gediminas Vitkus, dirbę Lietuvos integracijos į

Europos Sąjungą labui sukaupė įspūdingą žinių ir patirties, ką puikiai įrodo savo darbuose:

„Lietuvos integracija į Europos Sąjungą: pasiekimai ir problemos“, „Lietuvos kelias į Europos

Sąjungą : Europos susivienijimas ir Lietuvos derybos dėl narystės Europos Sąjungoje“,

„Lietuvos integracija į Europos Sąjungą: būklės, perspektyvų ir pasekmių studija“.4

Viena iš įstaigų, kurios dėka dabar galima susipažinti tiek su Lietuvos derybų procesu,

tiek su pačios Europos Sąjungos požiūriu į Lietuvą yra Europos integracijos studijų centras. Ši

įstaiga, įsteigta 1995 metais, atlieka mokslinius tyrimus, gilinasi į Lietuvos problemas ir

kiekvienais metais išleidžia po keletą veikalų analizuojančių Lietuvą ir ES siejančias problemas.

Šis studijų centras nėra išleidęs nei vienos knygos visapusiškai nagrinėjančios politinių partijų

pozicijas Lietuvos integracijos į ES klausimais. O tokių veikalų reikėtų norint geriau pažinti

Lietuvos politines partijas, jų nuostatas, siekiant pažvelgti į jų darbą tais Lietuvai svarbiais

metais.

Tik vienoje šio centro 2004 m. išleistoje knygoje „Lietuvos kelias į Europos Sąjungą“

galima aptikti, dėl ko aktualiais Lietuvai klausimais (energetikos, žemės ūkio) nesutarė

konservatoriai ir socialdemokratai5. Taigi, norint įsigilinti į politinių partijų ar joms

priklausančių veikėjų pozicijas reiktų remtis daugiausia Lietuvos Respublikos Seimo 3 Lietuva balsavo už tolesnį marazmą // Lietuvos aidas, 1992 m. gruodžio 1 d.4 Klaudijus Maniokas, Gediminas Vitkus, Lietuvos integracija į Europos Sąjungą: būklės, perspektyvų ir pasekmių studija. Vilnius : Europos integracijos studijų centras, 1997; Klaudijus Maniokas, Ramūnas Vilpišauskas, Darius Žeruolis, Lietuvos kelias į Europos Sąjungą : Europos susivienijimas ir Lietuvos derybos dėl narystės Europos Sąjungoje. /.- Vilnius : Eugrimas, 2004; Ramūnas Vilpišauskas, Vitalis Nakrošis ir kt. Lietuvos integracija į Europos Sąjungą: pasiekimai ir problemos. Vilnius : Eugrimas, 2000.

5

stenogramomis, politinių veikėjų prisiminimais, žiniasklaidos pranešimais, rinkimų

programomis, agitacinėmis laidomis ir t.t.

Stenogramos – patys svarbiausi šaltiniai šiame darbe. Internetinėje LR Seimo svetainėje

paskelbtos visos stenogramos, o taip pat visi šios institucijos priimti teisės aktai. Analizuojant

stenogramas galima išsiaiškinti įvairių parlamentinių partijų pozicijas dėl narystės ES, sužinoti ir

ištirti vidinius partijų prieštaravimus svarstant svarbius eurointegracinius sprendimus.

Stenogramų atranka daryta atsižvelgiant į reikšmingiausius Seimo svarstymus priimant su

stojimu į ES susijusius sprendimus. Tokiu būdu nesunku išskirti ir lūžines datas (pvz., Lietuva

iki paraiškos narystei ES pateikimo 1995m. ir po jos). Ne mažiau svarbios ir diskusijų apie

Lietuvos užsienio politiką stenogramos, kuriomis remiantis galima analizuoti atskirų partijų

pozicijas dėl bendros užsienio politikos.6 Šios diskusijos buvo rengiamos bent kartą per metus,

arba susiklosčius ypatingoms aplinkybėms, kaip antai „Diskusijoje skirtoje Lietuvos derybų dėl

narystės Europos Sąjungoje pradžiai“.

Gana prieštaringai vertinami aukščiausių Lietuvos politikos veikėjų atsiminimai irgi turi

reikšmės nagrinėjant Lietuvos polinių partijų požiūrius į ES. Nors ir pateikiama šališka

nuomonė, tačiau esti ir tam tikrų sąlyčio taškų, kuriais galime pažinti politikos veikėjų,

dažniausiai priklausiusių stambioms politinėms partijoms požiūrį. Algirdo Brazausko „Penkeri

Prezidento metai“ yra net atskiras skyrius pavadintas „Maratonas į Europos Sąjungą“7.

Atsiminimai išleisti 2000 m., taigi, Lietuvai jau pradėjus derybas. Iš kai kurių tuometinio LR

prezidento minčių susidaro įspūdis, kad ne viskas taip jau sėkmingai klojosi, kaip kad dažnai

teigta žiniasklaidoje: „Ne sykį stebėjausi politikos vyrų žodingumu ir išradingumu perpasakojant

santūrius ir diplomatiškai aptakius nieko nesprendžiančių Briuselio pasiuntinių pareiškimus“8.

Dar vienas politikos ir visuomenės veikėjas, rašantis, galima drąsiai teigti, ne savo, o

Lietuvos dienoraštį – Romualdas Ozolas. Jo knygos, kuriose smulkių skyrelių pagalba galima

surasti svarbiausius Lietuvai įvykius bei šio politiko filosofinis ir realistinis požiūris į politines

aktualijas, teikia didelę reikšmę šiam darbui. Politinius dienoraščius R. Ozolas rašyti pradėjo dar

prieš atgaunant nepriklausomybę. Didžiausią jo bibliografijos dalį sudaro kelių tomų

dienoraščiai pavadinti „Lietuva. Istorija karštomis pėdomis“. Ši serija apima 1990–1993, 1994–

1997, 1998–2000 metus. Ypač nustebina kiekvienos iš knygų maži skyreliai, aptariantys

dažniausiai vienos savaitės laikotarpį. Kiekvieną savaitinį komentarą politikas atitinkamai ir

pavadino. O patys pavadinimai išties spalvingi: „Rytų kaimynė gniaužia kumštį“, „Į Europos

Sąjungą – su raudonųjų liberalų biudžetu“ ir pan. Apžvalgose galima susipažinti su bendra 5 Lietuvos kelias į Europos Sąjungą : Europos susivienijimas ir Lietuvos derybos dėl narystės Europos Sąjungoje / Klaudijus Maniokas, Ramūnas Vilpišauskas, Darius Žeruolis .- Vilnius : Eugrimas, 2004.6 Svarbiausi eurointegraciniai nutarimai, svarstymai ir diskusijos atrinkti iš Seimo veiklą aptariančio darbo (žr. išnašą nr. 2)7 Algirdas Brazauskas, Penkeri Prezidento metai. Vilnius : Pradai, 2000, P. 232–240.8 Ten pat, P. 233.

6

problemų visuma, kuri Lietuvai buvo aktuali atitinkamu laikotarpiu. Gan dažnai šios apžvalgos

primena kronikas, kita vertus – tai puiki Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą politinių

aplinkybių paveikslo dalis, nes tarp visų savaitinių apžvalgų iš visų trijų knygų galima rasti net

kelias dešimtis R. Ozolo pasakojimų tiesiogiai susijusių su integracijos į ES niuansais.9

Gausūs šaltiniai bei platus periodinių leidinių panaudojimas darbe padeda geriau

išanalizuoti partijų pozicijas dėl Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą. Galima teigti, jog ir

šaltiniai ir periodiniai leidiniai bei literatūra yra lygiaverčiai savo aktualumu. Be stenogramų –

neįmanoma taptų jokia analizė, o be periodinės spaudos ar literatūros darbas praprastų

pagrindinius analizę paremiančius faktus, ar įrodymus.

1. Lietuvos parlamentinių partijų nuostatos ir pozicijos siekiant Lietuvos narystės

Europos Sąjungoje 1992–2004 metais

9 Romualdas Ozolas, Lietuva. 1998–2000 metai. Vilnius : Mintis, 2005; Romualdas Ozolas, Lietuva. 1994–1997 metai. Vilnius : Mintis, 2007; Romualdas Ozolas, Lietuva. 1990–1993 metai. Vilnius : Mintis, 2008.

7

Lietuvos politinės partijos 1992–2004 m. nuėjo ilgą kelią įgyvendinant po

nepriklausomybės atkūrimo užsibrėžtą tikslą – narystę ES. Per dvylika metų Lietuvos Seimas

priėmė daugybę įstatymų, nutarimų, rezoliucijų. Dauguma jų buvo priimta vėlesniuoju

eurointegraciniu laikotarpiu (1996–2004 m.). Tiriant Lietuvos partijų pozicijas dėl narystės ES

svarbus ir pradinis laikotarpis. Žvelgiant retrospektyviai skirtingų Seimo kadencijų akcentuojami

užsienio politikos tikslai ir motyvai skyrėsi ne tik dėl valdančiąją daugumą sudariusių partijų

nuostatų, tačiau ir dėl bendros geopolitinės situacijos. Dažniausiai Lietuva tokios geopolitinės

situacijos pakeisti negalėjo tiek dėl objektyvių, tiek dėl subjektyvių priežasčių. Tačiau politinių

partijų atstovų Seime, turėjusių galimybę konstruoti Lietuvos užsienio politikos kursą, nuomonės

skirdavosi. Vėliau siekdama tapti ES nare Lietuva turėjo ne tik kurti įstatymus atsižvelgdama į

ES reikalavimus, tačiau ir esamus priderinti prie ES normų.

Svarbu pabrėžti, jog kiekvieno Seimo kadencija – tai skirtingos partijų pozicijos. Po

kiekvienų Seimo rinkimų Lietuvos parlamentinės partijos keitėsi buvimu pozicijoje ir

opozicijoje. Valdančiąją daugumą 1992–1996 sudarė LDDP, 1996–2000 m. – TS-LK ir LKDP,

o 2000–2004 m. – LSDP. Todėl dažniausiai opozicijoje buvusios partijos, kritikavusios

valdančiuosius, kitos Seimo kadencijos metu pačios tapusios valdančiosiomis imdavo vykdyti tą

pačią Lietuvos užsienio politiką. Vis dėl to, bendra užsienio politikos kryptis – integracija į

vakarų struktūras – suformuota 1992-1996 Seimo kadencijos metu buvo išlaikyta, o kitų

kadencijų partijos užtikrindavo, jog remsis ankstesnėmis Lietuvos užsienio politikos gairėmis.

1.1. Lietuvos parlamentinių partijų interesų sklaida 1992–1996 metais

1992–1996 m. galima pavadinti kaip santykių užmezgimo su ES metais. Pirmosios

Seimo kadencijos darbo metu didžiosios partijos – LDDP, TS-LK, LKDP, Lietuvos užsienio

politikos, o vėliau ir konkrečiai – ES klausimu pasisakydavo daugiausia. Reikšmingu Lietuvos

politinio gyvenimo akcentu tapo ir naujų politinių lyderių įsitraukimas į politinę veiklą, kurie

savo pozicijos išsakymu dažniausiai nulemdavo partijų bendrą nusistatymą. Aptariamuoju

laikotarpiu lūžinėmis datomis galima laikyti 1995 m. gruodžio 8 d. kuomet Lietuva įteikė

oficialų prašymą dėl narystės Europos Sąjungoje bei 1996 m. birželio 20 d. įteisintas

Konstitucijos pataisas susijusias su leidimu užsieniečiams įsigyti žemę. Būtent nuo šios datos

Lietuvos parlamentinės partijos vis daugiau akcentavo būtinybę ir svarbą stoti į ES, kas iki šios

datos, o ypač iki 1995 m. gruodžio 8 d. nebuvo daroma. To priežastys – neaiškios Lietuvos

geopolitinės prognozės ir galima Rusijos grėsmė.

1.1.1. LDDP pozicija ankstyvojoje stojimo į Europos Sąjungą stadijoje 1992–1996 metais

8

Atsiskyrusi nuo SSRS komunistų partijos Lietuvos komunistų partija (toliau – LKP)

ėmėsi kelti savo autoritetą visuomenėje. Tam tikslui visų pirma reikėjo pakeisti pavadinimą,

atsisakant jame žodžio „komunistų“, kas ir buvo padaryta 1990 m. gruodžio 8 d., kai LKP buvo

pervadinta į Lietuvos demokratinę darbo partiją (toliau – LDDP). Ši partija 1992 m. spalio

mėnesį vykusiuose LR Seimo rinkimuose gavo daugiausia – 71 – mandatą. Algirdas Mykolas

Brazauskas, kuris buvo išrinktas Seimo pirmininku ir laikinai ėjo Lietuvos Respublikos

prezidento pareigas, o taip pat būdamas minėtos LDDP vadovu, visus valdžios svertus sutelkė į

savo rankas.

Praėjus mėnesiui po 1992 m. Seimo rinkimų, tą pačią dieną, kai buvo oficialiai

įforminamos frakcijos, Seimas svarstė „Pareiškimą dėl užsienio politikos tęstinumo“. Dauguma

politinių partijų atstovų, jau svarstė frakcijų klausimą, todėl didesnių diskusijų Seimo pareiškimo

priėmimas nesukėlė. Tai rodė ir balsavimo rezultatai: 123 Seimo nariams balsavus „už“, nė

vienam „prieš“ ir tik trims „susilaikius“. 10 Viena to priežasčių – politinės partijos labiau buvo

linkusios svarstyti frakcijų registravimo klausimą.

Tam tikras valdančiosios daugumos noras primesti savo interesus buvo pastebimas ir

žiniasklaidoje. „Lietuvos rytas“, iškart po lapkričio mėn. 26 d. Seimo pareiškimo dėl užsienio

politikos tęstinumo, išspausdino straipsnį „Rusija siekia iš naujo užkariauti Baltijos valstybes“,

kuriuo mėginta suformuoti viešąją nuomonę, apie LDDP, kaip uoliai kovojančią su Rusijos

įtakos plėtimusi.11

Daugiau diskusijų parlamentinėms partijoms kėlė 1992 m. lapkričio 26 d. Seimo

nutarimas „Dėl atstovų skyrimo į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją“. Didžiausius

svarstymus iššaukė atstovų delegacijos sudarymas12. Būta dviejų siūlymų: 1) pagal frakcijas; 2)

pagal frakcijų mandatų skaičių Seime. Suvokdama savo vyraujančią padėtį LDDP svarstė apie

antrąjį variantą, nors jei būtų buvęs priimtas pirmasis, tai galėjo sukelti LDDP frakcijos skilimą į

kelias mažesnes. Šią mintį savo pasisakyme atskleidė Antanas Baskas: „LDDP tuoj, pavyzdžiui

sukurs 7 frakcijas, jai nieko tai nereiškia“13. Šiuo aspektu, vietoj dviejų narių iš savo frakcijos

siųsdama tik vieną, LDDP greičiausiai stengėsi nesukelti kitų frakcijų pasipiktinimo, o taip pat

rėmėsi kitų valstybių parlamentų tradicija14. Vietoj vienos paaukotos vietos LDDP pasiūlė tą

vietą skirti tautinių mažumų atstovui, konkrečiai – Lietuvos lenkų sąjungos frakcijai. Vis dėl to,

balsavimo procedūra . Vėliau, 1992 gruodžio mėn. LDDP ir toliau laikėsi nuostatos, jog vienas

10 1992 m. lapkričio 26 d., Seimo pirmoji sesija, 3 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Seimo pareiškimo svarstymas (svarstymo tęsinys), stenogramos Nr. 2, p. 17, 19.11 Rusija siekia iš naujo užkariauti Baltijos valstybes // Lietuvos Rytas, 1992 lapkričio 28 d.12 1992 m. lapkričio 26 d., Seimo pirmoji sesija, 3 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Nutarimo „Dėl atstovų skyrimo į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją“ projektas (svarstymas), stenogramos Nr. 2, p. 30–34.13 Ten pat, p. 3214 Ten pat, p. 30.

9

iš atstovų turėtų atstovauti tautinėms mažumoms – Lietuvos lenkams.15 1993 sausio 4 d. LDDP

siūlymai įtraukti lenkų atstovą, kaip tautinių mažumų interesų gynėją, susilaukė įvairios kritikos.

LTS frakcijos narys kritikavo LDDP dėl neva jai anksčiau suteiktos LLS pagalbos ir dabar noro

atsilyginti postu už tą pagalbą16. Vis dėlto, LDDP atsilaikė prieš opozicijos spaudimą ir

priimtame nutarime puikavosi LLS frakcijos atstovo Zbignevo Semenovičiaus pavardė17.

Didesnių diskusijų Seime nekilo nei dėl „Europos Ekonominės bendrijos memorandumo

ir paskolos sutarties ratifikavimo“ (1993 m. gegužės 18 d), nei dėl „Seimo narių delegacijų į

Europos tarptautines organizacijas“ (1994 m. lapkričio 17d.)18. Pirmuoju atveju Seimo nutarimas

buvo priimtas vieningai balsavus „už“, o iš LDDP nario V.V. Zimnicko pasisakymo matyti, jog

stengtasi greičiau nutarimą priimti, „kad mūsų finansų ministerija ir Vyriausybė galėtų užsiimti

tų kreditų gavimu ir skirstymu“19. Antruoju atveju, požiūrį į klausimo svarbą rodo ir balsavusių

23 Seimo narių skaičius, iš kurių 20 – „už“, „prieš“ – 3, „susilaikę“ – 6.20

1993 m. gruodžio 23 d. vyko žymiai margesnė diskusija priimant Seimo rezoliucijos

projektą. Svarbiausi buvo šios rezoliucijos 2, 3 ir 4 punktai: (2) Lietuva rekomenduos LR

Vyriausybei oficialiai pareikšti norą stoti į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją, (3) sieks tapti

asocijuota Europos Sąjungos nare ir (4) kaip galima greičiau taps šios organizacijos nare.21

LDDP pozicija ne tik nesutapo su kitomis partijomis, maža to, dar ir tarp pačių partiečių atsirado

prieštaringų nuomonių. LDDP narys Algirdas Gricius kalbėjo ne tik visos LDDP, bet ir viso

Seimo vardu tvirtindamas: „Mes pasakome savo nuomonę, kad mes remiame šitą pačią intenciją

<...>“22. Iškart supratęs, jog toks jo pareiškimas gali pasirodyti per stiprus Prezidentūros ir LR

Vyriausybės atžvilgiu, suskubo pasitaisyti: „Mes rekomenduojame, taip. Na, mes pareiškiame

savo norą, kad mes rekomenduojame“23. Kitas LDDP narys, Albinas Albertynas anuometinę

geopolitinę situaciją vertino gan neobjektyviai. Nepasakydamas prieš Lietuvos norą tapti ES

nare, jis išreiškė didžiulį nusivylimą, jog tiek Seimas, tiek LDDP „apgavo“ Lietuvos žmones 15 Ten pat, p. 31; 1992 m. gruodžio 29 d., Seimo pirmoji sesija, neeilinis posėdis. Darbotvarkės klausimas: Nutarimo „Dėl atstovų skyrimo į Europos Tarybos parlamentinę asamblėją“ projektas (svarstymas ir balsavimas), stenogramos Nr. 14, p. 2–4.16 1993 m. sausio 4 d., Seimo pirmoji sesija, neeilinis posėdis. Darbotvarkės klausimas: Seimo nutarimo „Dėl atstovų skyrimo į Europos Tarybos Parlamentinę asamblėją“ projektas (svarstymas ir balsavimas) , stenogramos Nr. 15, p. 9.17 Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl atstovų skyrimo į Europos tarybos parlamentinę asamblėją“ // Valstybės žinios. 1993, Nr. 3-51.18 1993 m. gegužės 18 d., Seimo antroji sesija, 39 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Europos Ekonominės Bendrijos memorandumo ir paskolos sutarties ratifikavimo“ projektas (svarstymas ir balsavimas), stenogramos Nr. 54, p. 5; 1994 m. lapkričio 17 d., Seimo penktoji sesija, 31 (neeilinis) posėdis. Darbotvarkės klausimas: Seimo narių delegacijų į Europos tarptautines organizacijas svarstymas ir balsavimas, stenogramos Nr. 174, p. 65–68. 19 Ten pat, p. 5.20 1994 m. lapkričio 17 d., Seimo penktoji sesija, 31 (neeilinis) posėdis. Darbotvarkės klausimas: Seimo narių delegacijų į Europos tarptautines organizacijas svarstymas ir balsavimas, stenogramos Nr. 174, p. 66.21 Lietuvos Respublikos Seimas. Rezoliucija // Valstybės žinios. 1993, Nr. 74-1383.22 1993 m. gruodžio 23 d., Seimo trečioji sesija, 59 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Seimo rezoliucijos projektas Nr. 721(2), stenogramos Nr. 108, p. 29.23 Ten pat.

10

pareikšdama siekį tapti NATO nare. Anot jo, buvo žadėta, jog Lietuva nesijungs į jokį karinį

bloką, o ir Rusija „tampa taikingiausia Europos valstybe, kadangi jinai nė vienai valstybei neturi

teritorinių pretenzijų“24. Pačių diskusijų metu rezoliucijos projekto svarstymas peraugo stojimo į

NATO reikalingumo, ar nereikalingumo klausimą. Tuomet ima ryškėti LDDP vizija – Lietuva

NATO sudėtyje. ES čia turėjo tapti greitesniu keliu į ją, arba tiesiog – katalizatoriumi. Tai

patvirtina ir 1993 m. gruodžio 22 d. vykusios diskusijos apie Lietuvos Respublikos užsienio

politiką eiga. LDDP vengė aštrinti Rusijos galimo pavojaus klausimą, o svarstė tik teigiamus ir

neigiamus stojimo į NATO aspektus25.

Šią prielaidą sustiprina ir Povilo Gylio, LDDP partijos nario bei užsienio reikalų

ministro, Seime po mėnesio perskaitytas pranešimas. Jame užsienio politikos prioritetu įvardinta

integracija į Europos Sąjungą, o strateginiu, ilgalaikiu tikslu – artėjimas prie NATO.26 Verta

pastebėti, kad šiame ministro pareiškime, būta kritikos ir valdančiosios daugumos (LDDP)

opozicijai – visų pirma Sąjūdžio koalicijai. Kita vertus, klausimų apie Lietuvos užsienio

politikos viziją ir, apskritai, koncepciją daugiausiai pateikė tik ministro partiečiai – LDDP.27 Tai

iliustruoja du dalykus: 1) kitų politinių partijų nesuinteresuotumą Lietuvos užsienio politikos

klausimais; 2) LDDP narių nesupratimą apie integracijos į ES ir NATO svarbą. Pirmuoju atveju

įrodymas būtų visiškai paprastas: vienintelis Lietuvos tautininkų sąjungos atstovas L. Milčius

kalbėjo apie Rusijos kariuomenės tranzitą per Lietuvą, o dėl skirtingų nuomonių nebuvimo

spauda P. Gylio pranešimą pavadino „Lietuvos valstybės užsienio politika: LDDP variantas“28.

Kiti opozicijos atstovai P. Gyliui negailėjo kritikos dėl jo nuomonės apie valdančiosios

daugumos opoziciją ir kitus reikalus, niekaip nesusijusius su užsienio politika.

Hipotezę dėl LDDP narių nesuvokimo apie integracijos į ES ir NATO svarbą patvirtina

Algimanto Salamakino, Juliaus Veselkos, Algimanto Pociaus ir kt. partiečių pasisakymai.

Klausti užsienio reikalų ministrą apie narystės tarptautinėse organizacijose svarbą, teirautis ar ne

per greitai Lietuva „tempiama“ į Vakarus, ar domėtis, ką LR Užsienio reikalų ministerija (toliau

– URM) „numato daryti pozityvaus, kad vėl sukeltų opozicijos batalijas“, rodo ne tik vieningos

nuomonės nebuvimą, tačiau ir požiūrio siaurumą integracijos į Vakarų politines ir ekonomines

struktūras atžvilgiu29.

24 Ten pat, p. 28.25 1993 m. gruodžio 22 d., Seimo trečioji sesija, 56 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Diskusija apie Lietuvos Respublikos užsienio politiką, stenogramos Nr. 108.26 1995 m. sausio 26 d., Seimo penktoji sesija, 67 posėdis. Darbotvarkės klausimas: LR Užsienio reikalų ministro P.Gylio pranešimas, stenogramos Nr. 201, p. 27.27 Ten pat, p. 30–32, 34, 36.28 Lietuvos valstybės užsienio politika: LDDP variantas // Atgimimas, 1992 m. vasario 7, 8 d. 29 1995 m. sausio 26 d., Seimo penktoji sesija, 67 posėdis. Darbotvarkės klausimas: LR Užsienio reikalų ministro P.Gylio pranešimas, stenogramos Nr. 201, p. 33.

11

1995 metus taip pat galima laikyti lūžiniais metais. Tai buvo metai, kuomet nuo didesnių

politinių diskusijų pereita prie rimtesnių ir konkrečių sutarčių svarstymo. Didžiausią politinį

svorį turėjo pareiškimas „Dėl Lietuvos respublikos paraiškos narystei Europos Sąjungoje“30.

Įdomu tai, jog nei vienas LDDP narys nepasisakė per Seimo pareiškimo „Dėl rengiamos

Lietuvos ir Europos Sąjungos asociacijos sutarties“ svarstymą 1995 m. gegužės 4 d., kuriuo

įsipareigota artimiausiu metu pakeisti LR Konstitucijos 47 straipsnį (dėl leidimo užsieniečiams

įsigyti žemę)31.

Tarptautinėje politinėje arenoje vis labiau aiškėjant Lietuvos, kaip į Vakarus

nukreipusios savo politinį kursą pozicijai, Rusija ėmėsi provokacijų. Rusijos laikraštis

„Komsomolskaja pravda“ pareiškė, jog jeigu Baltijos šalys įstotų į NATO – Rusija į jas įvestų

kariuomenę. Į tokią poziciją Seimas sureagavo paskelbdamas pareiškimą. Šio pareikšimo

svarstymo metu, 1995 m. spalio 19 d., LDDP ypač stengėsi pabrėžti savo užsienio politikos

orientavimąsi ES ir NATO atžvilgiu. Kiek atsargesnis buvo tik Juozas Bernatonis, bandęs

prieštarauti Lietuvos tautininkų sąjungos nariui L.Milčiui, jog priimtas pareiškimas apie

„nekintantį užsienio politikos kursą nėra LDDP politinės drąsos viršūnė“. Taip matyt, J.

Bernatonis tikriausiai mėgino nepadaryti per daug skubotų ir radikalių pareiškimų Rusijos

atžvilgiu.32

Vis dėl to, drąsiu laikytinas LDDP žingsnis nublanko prieš paraiškos narystei Europos

Sąjungoje svarstymą. Jos metu vyko kur kas aktyvesnės diskusijos tiek tarp pačių LDDP narių,

tiek tarp kitų partijų atstovų.33 Ironiški pasisakymai ir klausimai (daugiausia dėl bendros

informacijos stokos apie ES ir integraciją) išreiškė kintančią LDDP, kaip politinė partijos,

mąstyseną34. Nuo 1995 m. atsiranda skirtingi suvokimai tarp narystės ES ir NATO, todėl galima

teigti, jog LDDP vizija per ES patekti į NATO, kuri buvo gaji 1992–1994 m. pradžioje, virsta

neracionalia ir daugiau tokios užsienio politikos strategijos LDDP nariai nebevystė. 1995 m.

gruodžio 7 d. Seimo pareiškimas buvo reali pradžia stojimui į Europos Sąjungą. Nuo tada LDDP

ėmė laikytis nuosaikios pozicijos Europos Sąjungos atžvilgiu.

Svarstant itin svarbų Lietuvai 1996 m. birželio 20 d. konstitucijos 47 straipsnio pakeitimą

(dėl leidimo užsieniečiams įsigyti žemę) LDDP nariai, išskyrus J. Veselką, ragino greičiau 30 DĖL Lietuvos Respublikos paraiškos tapti Europos Sąjungos nare // Valstybės žinios, 1995-12-13, Nr. 101-2245. 31 1995 m. gegužės 4 d., Seimo šeštoji sesija, 24 posėdis. Darbotvarkės klausimas: pareiškimo „Dėl rengiamos Lietuvos ir Europos Sąjungos asociacijos sutarties“ projektas, stenogramos Nr. 222, p. 26–28.32 Dažniausiai Rusijai bandant provokuoti Lietuvą LDDP bandydavo laviruoti vengdama griežtų ir staigių pareiškimų 1992–1996 m. Seimo dešiniosios partijos neretai prisimindavo LDDP istorines šaknis. Taip buvo ir 1994 m. sausio 20 d. kuomet LDDP opozicijos kaltinta turinti tam tikrų sentimentų Rusijai. (1994 m. sausio 20 d., Seimo trečioji sesija, 65 posėdis. Darbotvarkės klausimas: pareiškimo „Dėl Rusijos politikos grėsmių Lietuvai, Latvijai ir Estijai“ projektas Nr. 749(2) (pateikimas), stenogramos Nr. 112, p. 46); 1995 m. spalio 19 d., Seimo septintoji sesija, 21 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Seimo pareiškimo projektas Nr. 1860 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas), stenogramos Nr. 21, p. 35.33 1995 m. gruodžio 7 d., Seimo septintoji sesija, 41 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Pareiškimo „Dėl Lietuvos Respublikos paraiškos narystei Europos Sąjungoje“ projektas, stenogramos Nr. 266, p. 30–38.34 Ten pat, p. 32, 34.

12

balsuoti, o bendrą LDDP nuomonę galima apibūdinti kaip tvirtą ir ryžtingą35. Tvirta ji buvo dėl

to, jog tik vienintelis J. Veselka pasisakė prieš tokį konstitucijos straipsnio pakeitimą, o ryžtinga

– dėl J. Veselkos išsakytų argumentų apie ekonominius partnerius nepaisymo. Jis teigė, jog

„priimdamas šį straipsnį Seimas padarys daug žalos Lietuvai“, bus diskriminuojami trys

didžiausi ekonominiai partneriai (Rusijos Federacija, Ukraina, Baltarusija)36.

1996 m. birželio 20 d. pirmą kartą iš LDDP nario A. Griciaus išgirstama mintis apie

ateities perspektyvas: „galios tik tie straipsniai, kurie neprieštaraus mūsų derybų rezultatams ir

susitarimui su Europos Sąjunga“37. Tai rodė jau galutinį posūkį LDDP užsienio politikos

suvokime, nes nė žodžiu neužsiminta apie NATO ar apie šios struktūros didesnę svarbą Lietuvai

ES atžvilgiu. Dar daugiau, gana optimistinis kalbėjimas apie derybų rezultatus rodo derybų su

ES pozityvų vertinimą, ir aiškiai įvardijamą Lietuvos užsienio politikos tęstinumo perspektyvą.

LDDP eurointegracinėje pozicijoje svarbus buvo ir tautinių mažumų klausimas iškeltas

per 1992 m. lapkričio 26 d. svarstymą. Partija būdama valdžioje gerai suvokė tautinių mažumų

Lietuvoje problemą. J. Karosas dalyvavęs Belgijoje vykusioje konferencijoje teigė, jog „tautinių

mažumų klausimais Lietuva yra atsilikusi, esame civilizacijos kelio pradžioje“38. Toks LDDP

lyderio pasisakymas „Lietuvos Ryte“ buvo palydėtas replikomis esą viskas yra gerai, o J.

Karosas išsigalvoja: „Įdomu, kuo remdamasis LDDP frakcijos pirmininkas kalba apie Lietuvos

atsilikimą šioje srityje?“39. Tačiau kaip parodė jau daug vėlesnė derybų eiga su ES, Lietuva dar

daug ką turėjo keisti įgyvendinant derybinius reikalavimus. Dėl teisės aktų susijusių su

tautinėmis mažumomis, ES nepareiškė jokių pastabų ir jie buvo pripažinti tvarkingais, tačiau

reali tautinių mažumų situacija Lietuvoje nebuvo nepriekaištinga. Iškelti papildomi reikalavimai

įpareigojo valdžią priimti teisės aktus, kurie garantuotų visapusišką lygybę su kitais valstybės

piliečiais. Lietuvoje esančioms rusų, lenkų, romų ir kitoms tautinėms mažumoms turėjo būti

sukurtos palankios sąlygos dalyvauti valstybės viešajame gyvenime visomis jo formomis:

vyriausybėje, parlamente ir regioninėse savivaldybėse, aktyviai arba pasyviai dalyvauti

rinkimuose, teisė kurti patariamąsias konsultacines institucijas, kultūrinės autonomijos teisė ir

leidimas kurti nevyriausybines tautinių mažumų organizacijas. Lietuva su tautinių mažumų

klausimu išsprendė sėkmingiau nei Estija ar Latvija, kuriose rusų mažumos sudarydamos

nemažą dalį gyventojų ilgą laiką negalėjo įgyti tų valstybių pilietybės, dėl ko kildavo įvairiausių

ginčų.40

35 1996 m. birželio 20 d., Seimo aštuntoji sesija, 54 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antroje dalyje numatytos ne žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuosavybės teisės konstitucinio įstatymo projektas Nr. 2063(2) (priėmimas), stenogramos Nr. 321, p. 4, 6–8. 36 Ten pat, p. 4.37 Ten pat, p. 9.38 Halina Kobeckaitė, Keistokas LDDP frakcijos lyderio atradimas // Lietuvos Rytas, 1993 m. gegužės 19 d.39 Ten pat.40 Rūta Aidukaitė „ES įtaka tautinių mažumų pilietinėms teisėms Baltijos valstybėse.“ Magistro darbas, Vilniaus universitetas, Politikos mokslų ir diplomatijos institutas, 1999,<http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-

13

Vertinant LDDP 1992–1996 m. nuveiktą darbą siekiant Lietuvos narystės Europos

Sąjungoje galima būtų jį išskirti į atskirus laikotarpius: 1) nuo 1992 m iki 1994 m. pabaigos

LDDP dar gerai nesuvokė stojimo į Europos Sąjungą svarbos ir jos skirties nuo NATO. Maža to,

geopolitinės padėties vertinimas, kai buvo teigiama, jog Lietuva – Europos centras, tik įrodo

buvusią žinių spragą. Pačių LDDP narių nuomonės taip pat skirdavosi. Tokiai tendencijai

susiformuoti įtakos, aišku, turėjo Lietuvos Rytinė kaimynė – Rusijos Federacija. LDDP pozicija

pereina į kitą etapą, kai išvedus SSRS kariuomenę iš Lietuvos buvo užmegzti glaudesni santykiai

su ja; 2) antruoju laikotarpiu nuo 1995m. pradžios iki 1996m. (Seimo kadencijos pabaigos)

LDDP daro politinį posūkį užsienio klausimais – nebeakcentuoja NATO svarbos, o vis didesnį

dėmesį kreipia į ES. Tai lėmė tiek pačios ES iškeltų terminų įvykdymo klausimas, tiek LDDP

vadovo A. M. Brazausko galima įtaka. Atsiminimuose buvęs prezidentas teigia aktyviai

dalyvavęs svarstant Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimą su Seimo partijomis41. Neatmestina

lieka ir kitų svarstytų eurointegracinių klausimų įtaka LDDP frakcijai.

1.1.2. LKDP pozicija dėl narystės Europos Sąjungoje 1992–1996 metais

1992 m. Seimo rinkimuose LDKP partija gavo 10 mandatų tapdama rimta politine jėga

galinčia pasipriešinti LDDP pozicijai. 1992–1996 m. metų Seimo kadencijoje LKDP dar buvo

stipri politinė partija turinti dešimt tautos išrinktų atstovų, tačiau vėliau ši partija kelis kartus

skilo42. Apibūdinant LKDP oponavimą valdančiajai daugumai, reiktų pažymėti, jog oponavimas

buvo stiprus – net ir menkiausiai progai pasitaikius stengtasi ją sukritikuoti. Pavyzdžiui, II-oje

LKDP konferencijoje 1993 m. balandžio 25 d. pareikšta, jog partija veikia „grėsmės

demokratijai sąlygomis“, o nepaprastosios padėties sąlygomis „svarstys galimybę tęsti partijos

veiklą pogrindžio sąlygomis“43. Tokia A. Saudargo kategoriška laikysena buvo išreikšta per

1993 m. gruodžio 22 d. diskusiją apie Lietuvos užsienio politiką. Svarbu, tai, jog diskusijoje

dalyvavo LR Prezidentas A. M. Brazauskas, ministrai, nepaprastieji ir įgaliotieji ambasadoriai,

diplomatinių misijų vadovai ir generaliniai konsulai44. Radikalūs pasisakymai neliko nepastebėti

ir spaudoje. Tuo pasinaudojo „Lietuvos aidas“45, užsiminęs apie LKDP ketinimus: „Krikščionių

demokratų partija nesutinka su tokia politika ir niekada nenuolaidžiaus. Jeigu patirs spaudimą –

eis į pogrindį. Spaudimas gali pasireikšti įvedus nepaprastąją padėtį.“46

0001:E.02~2008~D_20080609_114028-20058/DS.005.0.01.ETD> [Žiūrėta 2009 02 10], p. 49–53, 64.41 Algirdas Brazauskas. Penkeri prezidento metai .- Vilnius : Pradai, 2000, P. 237.42 Viktoras Alekna, „Krikščionys demokratai Lietuvoje.“ Vilnius, 1999. <http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=124&p_d=2274&p_k=1> [Žiūrėta 2009 01 30].43 1993 m. gruodžio 22 d., Seimo trečioji sesija, 56 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Diskusija apie Lietuvos Respublikos užsienio politiką, stenogramos Nr. 107, p. 21.44 Ten pat, p. 3.45 „Lietuvos aidas“ buvo TS–LK ir kitas dešiniąsias politines jėgas remiantis laikraštis, tačiau kritikuojant LDDP ir jos veiksmus, galima sakyti, veikė išvien su LKDP.46 Teresė Bancevičiūtė, Brazauskas: „Užsienio politika – ne akmuo, kuris nepajudinamas“ // Lietuvos aidas, 1993 m. gruodžio 23 d.

14

Priešingai nuo LDDP kintančios pozicijos per 1992–1996 m. Seimo kadenciją, LKDP

dažniausiai turėjo pastovią pozityvią nuostatą tiek eurointegraciniais klausimais, tiek – dėl

užsienio politikos vystymo. Tačiau Pirmajame Seimo pareiškime dėl užsienio politikos

tęstinumo svarstyme LKDP jokios pozicijos neišreiškė. Vienintelis pasisakęs buvo V.

Petrauskas, tačiau ir tai buvo tik redakcinės pastabos47. 1993 m. gegužės 18 d. nutarimo projekte

„Dėl Lietuvos Respublikos Europos Ekonominės Bendrijos memorandumo ir paskolos sutarties

ratifikavimo“ LKDP atstovas P. A. Miškinis siūlė pritarti šiai sutarčiai, teigdamas, jog „tai labai

svarbi sutartis“48. LKDP taip pat pritarė ir Seimo rezoliucijai, 1993 m. gruodžio 23d., kuomet

LKDP narys S. Pečeliūnas prieštaravo A. Albertynui dėl jo pernelyg kategoriškų pasisakymų, ir

siūlė balsuoti už šią rezoliuciją. Iš pirmųjų rezoliucijų, nutarimų ir pareiškimų svarstymo

susidaro LKDP kaip provakarietiškai nusiteikusios partijos įvaizdis. Viešai išsakytą ir aiškiai

suformuluotą užsienio politikos koncepciją LKDP išreiškė 1993 m. gruodžio 22 d. Seimo

diskusijoje apie Lietuvos Respublikos užsienio politiką: „1) Pagrindinės Lietuvos partijos yra

sutarusios, kad Lietuvai yra būtina stoti į NATO ir patvirtinusios šį savo sutarimą įgaliotų

atstovų parašais spalio 5 d.; 2) Rusija nuolat didina spaudimą, kad NATO nebūtų plečiama Rytų

kryptimi 3) NATO šalys bei pareigūnai ne kartą yra pareiškę ir turbūt tai patvirtins savo viršūnių

susitikime 1994 m. sausio mėnesį, kad nepripažįsta Rusijai teisės vetuoti savo sprendimo priimti

naujus narius; 4) NATO šalys pritaria JAV partnerystės taikai pasiūlymui ir suteiks Vidurio ir

Rytų Europos šalims galimybę dvišaliais susitarimais pradėti integracijos į NATO procesą; 5)

Ne kartą buvo pabrėžta, kad viskas priklausys nuo pačių stojančių šalių ryžto ir apsisprendimo“49

Nebuvo apsiribota santykiais su Lenkija, kuriais domėjosi P. Petrauskas. A. Saudargas išsakė

kaltinimus tiek valdančiajai daugumai, tiek jos neryžtingumui. Jis teigė, jog „visiškai nereaguota

į LKDP memorandumą dėl Rusijos žalos Lietuvai atlyginimo bei dėl paprieštaravimo

reintegruoti naftos perdirbimą į Rusijos rinką“50. A. Saudargas taip pat kaltino valdančiuosius ir

„dėl užsienio politikos kurso pakeitimo“. Anot jo, anksčiau buvo „laikomasi tęstinumo keliant

tikslą, jog pagrindinis tikslas yra narystė NATO, tačiau dabar imta reikšti kita pozicija, jog

Lietuva nestos į NATO be Latvijos ir Estijos“51. A. Saudargo pasisakymai buvo gerokai

kategoriškesni ir apėmė visą užsienio politikos spektrą (tiek Rytų, tiek Vakarų atžvilgiu),

priešingai nei LDDP, kuri vengdavo aštriau pasisakyti Rusijos klausimu. Dar vienas LKDP

narys, kuris šioje diskusijoje pasisakė buvo V. Petrauskas, kuris ragino Respublikos prezidentą

47 1992 m. lapkričio 26 d., Seimo pirmoji sesija, 3 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Seimo pareiškimo svarstymas (svarstymo tęsinys), stenogramos Nr. 2, p. 18.48 1993 m. gruodžio 18 d., Seimo antroji sesija, 39 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Europos Ekonominės Bendrijos memorandumo ir paskolos sutarties ratifikavimo" projektas (svarstymas ir balsavimas), stenogramos Nr. 54, p. 5.49 1993 m. gruodžio 22 d., Seimo trečioji sesija, 56 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Diskusija apie Lietuvos Respublikos užsienio politiką, stenogramos Nr. 107, p. 21.50 Ten pat p. 20–21.51 Ten pat, p. 31.

15

kuo skubiau pateikti oficialų prašymą stoti į NATO ir skatino Lietuvos vadovybę dėl Rusijos

žalos atlyginimo „kalbėti tiesiai, atvirai ir nebijoti to triukšmo, kuris gali kilti Rusijoje“52.

Vis dėl to, aštresnių diskusijų išsakyti kaltinimai nesukėlė, o pati diskusija labiau

panašėjo į pavienius pasisakymus. Iškart po šios diskusijos, 1993 m. gruodžio 23 d., Seimas

priėmė rezoliuciją dėl tolimesnės Lietuvos užsienio politikos. LKDP taip pat pasisakė už šią

rezoliuciją ir jokių prieštaravimų neišreiškė.53

Ne mažiau aiškiai nei TS-LK, LKDP keltas Rusijos žalos atlyginimo klausimas buvo ir

per LR užsienio reikalų ministro P.Gylio pranešimą 1995 m. sausio 26 d. Šį kartą tokį klausimą

iškėlė LKDP narys P. Jakučionis, kuris teigė, jog iš Lietuvos vadovybės veiksmų „nieko

negirdėti, kad kur nors būtų apie tai kalbama“54 Kitas LKDP narys A. Saudargas išreiškė dar

didesnę kritiką LDDP atžvilgiu. Užsipultas buvo pats pranešėjas P. Gylys, kuris peiktas dėl

kišimosi į opozicijos vidaus reikalus55.

Svarstyme „Dėl rengiamos Lietuvos ir Europos Sąjungos asociacijos sutarties“ projekto

pranešėju buvo LKDP narys A. Saudargas. Jis tvirtino, jog Seimo komitetuose sutarties

projektas apsvarstytas ir ragino greičiau pereiti prie to paties pavadinimo pareiškimo balsavimo.

Maža to tikėtasi, kad „Lietuvos partnerį“ toks pareiškimas tenkins.56 Nors pareiškime Seimas ir

tikino darysiąs viską, jog Lietuvos teisė ir Konstitucija būtų kuo greičiau priderinta prie ES, kad

būtų galima tapti asocijuota, o vėliau ir tikrąja nare, A. Saudargas jokių pastabų ar pasiūlymų

neturėjo57. Vis dėlto, būtent svarstymai dėl Konstitucijos keitimų vėliau, 1996 m. birželio mėn.,

iššauks audringas diskusijas58.

Iš S. Pečeliūno 1995 m. gruodžio 7 d. pasisakymo Seime per Lietuvos paraiškos tapti

Europos Sąjungos nare svarstymą aiškėja dar vienas LKDP bruožas – balsavimas „už“ kai visos

priimamo nutarimo, įstatymo ar pareiškimo detalės nebekelia jokių abejonių, arba raginimas

balsuoti „už“, kai pranešėjas – LKDP narys (asociacijos sutarties ir kt. atvejais59). Dėl Lietuvos

paraiškos narystei Europos Sąjungoje S. Pečeliūnas ragino neskubėti (net du kartus) ir

suredaguoti tekstą pagal visų išsakytas pastabas ir tik tada priimti: „Pamėginkim jas [pastabas –

52 Ten pat, p. 23.53 1993 m. gruodžio 23d., Seimo trečioji sesija, 59 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Seimo rezoliucijos Nr.721(2) projektas Nr.721(2) (svarstymas ir balsavimas), stenogramos Nr. 108, p. 28-31.54 1995 m. sausio 26 d., Seimo penktoji sesija, 67 posėdis. Darbotvarkės klausimas: LR Užsienio reikalų ministro P.Gylio pranešimas, stenogramos Nr. 201, p. 33.55 Ten pat, p. 35.56 1995 m. gegužės 4 d., Seimo šeštoji sesija, 24 posėdis. Darbotvarkės klausimas: „Dėl rengiamos Lietuvos ir Europos Sąjungos asociacijos sutarties“ projekto Nr.1485A svarstymas, stenogramos Nr. 222, p. 27.57 Lietuvos Respublikos Seimas. Pareiškimas // Valstybės žinios. 1995-05-12, Nr. 39-966. 58 1996 m. birželio 20 d., Seimo aštuntoji sesija, 54 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antroje dalyje numatytos ne žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuosavybės teisės konstitucinio įstatymo projektas Nr. 2063 (priėmimas), stenogramos Nr. 321.59 1995 m. gegužės 4 d., Seimo šeštoji sesija, 24 posėdis. Darbotvarkės klausimas: pareiškimo „Dėl rengiamos Lietuvos ir Europos Sąjungos asociacijos sutarties“ projektas, stenogramos Nr. 222.

16

I.K.] įvertinti, pamėginkim suderinti pozicijas, o neprievartauti – greitai, greitai, taip, kaip

Liaudies Seime“60

Viename paskutiniųjų ir ko gero svarbiausiame 1992–1996 m. Seimo kadencijos

priimtame įstatymo projekte dėl Konstitucijos 47 straipsnio antrosios dalies pakeitimo svarstyme

LKDP itin aktyviai reiškė savo poziciją, nevengdama, kaip ir anksčiau, progai pasitaikius

kritikuoti valdančiąją daugumą (nors ji ir sutiko su rengiamomis Konstitucijos pataisomis)61. Šio

svarstymo pranešėjas K. Saudargas, buvo vienas iš rengėjų ruošiant Konstitucijos pataisą.

Nepaisant daugiausia pozityvios LKDP pozicijos svarstomu klausimu, būta ir prieštaringų

nuomonių. V. Petrauskas vėlgi, kaip ir jo kolega S. Pečeliūnas ankstesniame svarstyme, ragino

neskubėti ir abejojo, ar toks greitas Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimas „nesukels

nepageidaujamų pasekmių“62.

Apibendrinant LKDP veiklą reiktų pabrėžti, kad šios partijos veikla 1992–1996 m.

kadencijos Seime, priimant nutarimus susijusius su Europos Sąjunga, buvo viena ryškiausių.

Nebijota, net svarstant pačius svarbiausius eurointegracinius sprendimus, kritikuoti valdančiąją

daugumą, nors daugiausia bendra užsienio politikos pozicija su ja ir sutapdavo. Keliais su

Europos Sąjunga susijusių svarstymų pranešėjais buvo patys LKDP nariai, o tai rodo šios

partijos suinteresuotumą užsienio politikos klausimais63. Nors 1992–1996 m. Seime LKDP

turėjo dešimt atstovų, tačiau iš jų išskirti būtų galima tik A.Saudargą, S. Pečeliūną, P.Petrauską,

kurie akcentuodavo visą užsienio politikos spektrą. Lietuvos krikščionys demokratai 1994 m.

lapkričio mėn. viduryje taip pat organizavo konferenciją „Europos sutartį pasitinkant“64. LKDP

rūpėjo ne tik tai, kaip Lietuva turėtų orientuotis į Vakarus, jai bemaž daugiausiai iš visų partijų

rūpėjo Rusijos žalos Lietuvai atlyginimo klausimas.

1.1.3. Tėvynės Sąjungos – Lietuvos konservatorių pozicija Lietuvai siekiant narystės

Europos Sąjungoje stadijoje 1992–1996 metais

Pagrindinė politinė jėga 1992–1996 m. oponavusi LDDP buvo Tėvynės Sąjungos

(Lietuvos konservatorių) frakcija, kurią daugiausia sudarė Sąjūdžio koalicijos bei Lietuvos

Sąjūdžio atstovai. Šios frakcijos pozicijos Europos Sąjungos klausimais nagrinėjimą apsunkina,

tai, jog nuo aptariamo laikotarpio pradžios šios frakcijos nebuvo. Ji įkurta gerokai vėliau – tik 60 1995 m. gruodžio 7 d., Seimo septintoji sesija, 41 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Pareiškimo „Dėl Lietuvos Respublikos paraiškos narystei Europos Sąjungoje“ projektas, stenogramos Nr. 266, p. 37.61 1996 m. birželio 20 d., Seimo aštuntoji sesija, 54 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antroje dalyje numatytos ne žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuosavybės teisės konstitucinio įstatymo projektas Nr. 2063 (priėmimas), stenogramos Nr. 321, p. 33.62 1996 m. birželio 20 d., Seimo aštuntoji sesija, 54 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio papildymo konstitucinio įstatymo projektas Nr.2062(2) (II priėmimas), stenogramos Nr. 321, p. 13.63 A. Saudargas pranešėju buvo Lietuvos ir Europos Sąjungos sutarties projekto svarstyme bei 47 Konstitucijos straipsnio pakeitimo įstatymo projekto svarstyme. 64 „Kokiais keliais į Europos Sąjungą keliaus Baltijos valstybės“ // Lietuvos Rytas 1994 m. lapkričio 18 d.

17

1994 m. vasario 8 d.65 Per visą Seimo kadenciją pagrindinis TS–LK konkurentas buvo LDDP.

Oficialiai, kaip partija, tokiu pavadinimu ji dalyvavo Seimo rinkimuose tik nuo 1996 m. Vis dėl

to, kai kurių šios frakcijos narių pasisakymai Seime galime sudaryti preliminarų vaizdinį, kokia

buvo jos lyderių, visų pirma A. Kubiliaus bei V. Landsbergio pozicija 1992–1994 m., o nuo

1994 m. galima pilnavertiškai nagrinėti šios frakcijos (vėliau tapusios partija) poziciją. Tėvynės

Sąjungos (Lietuvos konservatorių) frakciją daugiausia sudarė Lietuvos Sąjūdžio bei Sąjūdžio

koalicijos partijų nariai.66 Verta pastebėti, kad kai kurie minėtų partijų atstovai, pavyzdžiui, A.

Endriukaitis, J. Listavičius (abu – Sąjūdžio koalicija), A.V. Patackas (Lietuvos Sąjūdis), L.

Milčius (Lietuvos tautininkų sąjunga) neįsitraukė į frakciją, nors tiek prieš frakcijos sukūrimą,

tiek po jo išreikšdavo savo poziciją svarstant eurointegracinius sprendimus.

1992 m. lapkričio 26 d. „Seimo pareiškimo dėl užsienio politikos tęstinumo“ svarstyme

nekilo didesnių diskusijų tarp LDDP ir tuometinės Sąjūdžio koalicijos atstovų, vis dėlto,

konservatoriai rado būdą kaip sukritikuoti valdančiuosius. „Lietuvos Aidas“ remdamas Tėvynės

Sąjungos politines nuostatas negailėdavo kritikos tiek LDDP užsienio politikos, tiek bendrai –

partijos propaguojamai politikai. 1992 m. lapkričio mėn. 28 d. numeryje po perspausdintu

minėtu pareiškimu pateikta ir publikacija pavadinta „Pasaulio sutramdymas“. Joje naujai

išrinktas Seimas, turintis LDDP daugumą, įvardintas „Liaudies Seimu“, o pačiai LDDP partijai

„klijuojama“ komunistų etiketė.67

Sąjūdžio koalicijos atstovas V. Landsbergis buvo vienas iš daugiausiai pasisakiusių

Seimo narių svarstant Seimo nutarimą „Dėl atstovų skyrimo į Europos Tarybos Parlamentinę

Asamblėją“. Sąjūdžio koalicijos atstovas A. Eigirdas nepritarė LDDP nuomonei, jog viena vieta

galėtų būti skirta Lenkų sąjungos atstovui. Jis įtarė, kad „ten jie šiek tiek dezinformuojančiai

informuoja Europos Tarybą“68.

Dar viena publikacija, kuria paliečiant Lietuvos užsienio politikos interesų sritį bandoma

sumenkinti LDDP autoritetą – 1992 m. gruodžio 2 d. išspausdintas straipsnis „Rusijos interesai

ir LDDP“. Dešiniųjų politinių pažiūrų laikraštis nepraleido progos pasvarstyti, kokie bus Rusijos

ir LDDP ryšiai. Autoriaus Kęstučio Žičkaus argumentai buvo „puolamosios“ žurnalistikos

pobūdžio, o pagrindinė straipsnio mintis – LDDP gali persiorientuoti iš deklaruojamos Vakarų

politikos krypties į Rytų: „A. M. Brazauskas įsipareigojo „atkurti ir sustiprinti“ ekonominius

65 1994 m. vasario 8 d. Seimo trečioji sesija, 67 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Darbotvarkė, stenogramos Nr. 113, p. 5.66

„Tėvynės sąjungos – konservatorių frakcija.“ <http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=4506&p_d=54367&p_k=1>; „1992 – 1996 m. kadencijos Seimo narių sąrašas.“ <http://www3.lrs.lt/docs3/kad2/w5_lrs.seimo_nariu_sarasas-p_kade_id=2&p_kalb_id=1&p_int_tv_id=784.htm> [Žiūrėta 2009 02].67 Kęstutis Žičkus, Pasaulio sutramdymas // Lietuvos Aidas 1992 m. lapkričio 28 d.68 1992 m. lapkričio 26 d., Seimo pirmoji sesija, 3 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Nutarimo "Dėl atstovų skyrimo į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją" projektas (svarstymas), stenogramos Nr. 2 p. 33.

18

ryšius su Rusija „nepainiojant politikos su ekonomika“ nors Rusijai ir dabar tebetenka apie 80

procentų užsienio ekonominių ryšių apimties.“69

Konservatorių pozicija labiau atsiskleidžia diskusijoje dėl Lietuvos Respublikos užsienio

politikos. Ypač domėtasi Rusijos žalos Lietuvai atlyginimo klausimu bei Lietuvos užsienio

politikos perspektyvomis ir skirtingai nei LKDP, itin domėtasi ir NATO klausimu. Šiuo aspektu

aktyviausias buvo A. Kubilius.70

V. Landsbergis kritikavo valdžios institucijų veiklą siekiant integracijos į ES. Kritikuotas

pensijų mokėjimas Lietuvoje gyvenantiems Rusijos federacijos kariškiams, nepakankamai

efektyvus Užsienio reikalų ministerijos darbas per LR ambasadas užsienyje, valstybinės užsienio

politikos (koordinuojamos LDDP) pozicijos silpnumas. Dar daugiau, konservatorių lyderis

pareiškė, jog referendumas dėl stojimo į NATO yra „aiškus veikimas „prieš“ integraciją į

Vakarų struktūras“.71

Anot TS-LK narės L. L. Andrikienės, LDDP rinkimų programa buvo „muilo burbulas“,

nes užsienio politika netapo labiau ekonomizuota, kaip kad buvo žadėta. Integracijos į ES

kontekste konservatoriai nuolat kėlė ir narystės NATO klausimą Vėl kreiptasi į užsienio reikalų

ministrą ir į LR prezidentą su klausimu, ar Lietuva pareikš norą stoti į NATO. Taigi, iš

konservatorių pasisakymų matyti, jog šiame posėdyje nuolat keltas narystės NATO klausimas

stojimo į ES kontekste. Ypač šiuo aspektu pasireiškė TS-LK nariai V. Landsbergis, L. L.

Andrikienė, G. Vagnorius.72

G. Vagnorius LDDP tvirtos užsienio politikos nebuvimą įvardino kaip „pavojų Lietuvai“.

Konservatoriai kėlė ir užsienio prekybos klausimą. Konkretesnis buvo E. Zingeris, kuris

pareiškė, jog „reikėtų vienareikšmio prisijungimo prie visų Vakarų struktūrų.“73

Pasisakiusieji konservatorių atstovai atskleidžia bendrą konservatoriškų pažiūrų partijų,

vėliau susijungusių į Tėvynės Sąjungos frakciją poziciją. Iš pirmųjų ilgesnių pasisakymų galima

daryti išvadą, jog didesnio dėmesio Europos Sąjungai neskirta. Labiau buvo aktualizuota tik

NATO. Taip buvo dėl bendros dešiniųjų politinių jėgų nuostatos nesenai atkurtoje Lietuvoje.

Būtent dešinieji labiausiai akcentavo saugumo užtikrinimą. To priežastis – didžiojo Rytų

kaimyno baimė, visų pirma galimos agresijos atveju, kuri išliko net iki šių dienų. Konservatoriai

šioje diskusijoje siekė: 1) išsiaiškinti aukščiausių valstybės ketinimus (reikalauta „tvirto“ „taip“

arba „ne“ stojimo į NATO klausimu); 2) kritikuoti užsienio politikos silpnumą; 3) aktualizuoti

itin prastą Lietuvos geopolitinę padėtį; 4) kritikuoti silpnas URM darbas pristatant Lietuvą

69 Kęstutis Žičkus, Rusijos interesai ir LDDP // Lietuvos Aidas, 1992 m. gruodžio 2 d.70 V. Landsbergio diskusija su P. Gyliu įgavo dar aštresnį kontekstą, kuomet V. Lansbergio išreiškiamų nuomonių skirtingumas spaudoje ir Seime Užsienio reikalų ministro netiesiogiai buvo pavadintas „dviveidiškumu“. 71 Ten pat, p. 17.72 1993 m. gruodžio 22 d., Seimo trečioji sesija, 56 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Diskusija apie Lietuvos Respublikos užsienio politiką, stenogramos Nr. 108, p. 22.73 Ten pat, p. 32.

19

užsienyje 5) netiesiogiai išreiškė nuomonę, jog LDDP pataikauja Rusijai; 6) Labiausiai iš visų

politinių jėgų teigiamai pasisakyta NATO klausimu.

Geriausiai konservatorių poziciją šios diskusijos, ir apskritai, kaip priešingą LDDP,

atskleidžia dienraštis „Lietuvos Aidas“. Jame pateikiama po šios diskusijos vykusi konservatorių

spaudos konferencija, kurioje V. Landsbergis apibūdino LDDP užsienio politiką, kaip „patyrusią

visišką fiasko“, nes, anot konservatorių lyderio, nei P. Gylys, nei A. M. Brazauskas neturėjo

aiškios nuomonės ir pozicijos svarbiais Lietuvai klausimais, praleido progas išreikšti Lietuvos

norą stoti į NATO. Kad ir kaip bebūtų argumentuota konservatorių pozicija, tačiau, išskyrus

NATO, apie jokias kitas Europos struktūras, įskaitant ES, neužsimenama.74

Konservatorių lyderio V. Landsbergio kategoriškumas atsispindėjo ir pareiškimo „Dėl

Rusijos politikos grėsmių Lietuvai, Latvijai ir Estijai“ svarstyme. V. Landsbergis kategoriškai

reikalavo konkretizuoti Rusijos išpuolius prieš Baltijos šalis. Savo kandžia retorika jis mėgino

„įgelti“ tiek Seimo nariams, tiek vyriausybės pozicijai, tiek LR Prezidentui už pernelyg didelį

nuolaidžiavimą Rytų kaimynui75. Tokie pasisakymai rodo konservatorių didesnį susirūpinimą

Rusijos kariuomenės išvedimu nei eurointegracinių klausimų akcentavimu. Per 1995 m. sausio

26d. LR užsienio reikalų ministro P. Gylio pranešimą taip pat labiau domėtasi ne Europos

Sąjungos klausimais ar apskritai užsienio politika Vakarų atžvilgiu, bet santykiais su Rusija.76

Per 1995 m. gegužės 4 d. vykusį pareiškimo „Dėl rengiamos Lietuvos ir Europos Sąjungos

asociacijos sutarties“ projekto svarstymą nė vienas iš frakcijai77 priklausiusių narių nepasisakė.

Aktyvesnis buvo tik A. Endriukaitis78, kuris, teigė, jog teisės suteikimas Europos Sąjungos

piliečiams įgyti, nuomoti ir disponuoti žemę nieko gero neatnešiąs79.

Geriausiai Seimo stenogramose konservatorių išryškėjusi tvirta provakarietiška pozicija

matyti iš 1995 m. gruodžio 7 d. svarstyto paraiškos narystei Europos Sąjungoje projekto. E.

Zingeris vertindamas svarstomą dokumentą tvirtino, jog „tai svarbiausias Seimo priimamas

dokumentas nuo pat kovo 11 d. akto“ ir ragino kolegas parodyti, jog „mes vieningai už“80.

74 Nei ką atsakyti, nei ką pasakyti. Gylio (DDP) darbai ir sėkmės // Lietuvos Aidas 1993 m. gruodžio 28 d.75 Konservatorių lyderio V. Landsbergio kategoriškumas atsispindėjo ir pareiškimo „Dėl Rusijos politikos grėsmių Lietuvai, Latvijai ir Estijai“ svarstyme. V. Landsbergis kategoriškai reikalavo konkretizuoti Rusijos išpuolius prieš Baltijos šalis. Savo kandžia retorika jis mėgino „įgelti“ tiek Seimo nariams tiek vyriausybės pozicijai, tiek LR Prezidentui už pernelyg didelį nuolaidžiavimą Rytų kaimynui (1994 m. sausio 20 d., Seimo trečioji sesija, 65 posėdis. Darbotvarkės klausimas: pareiškimo „Dėl Rusijos politikos grėsmių Lietuvai, Latvijai ir Estijai“ projektas Nr. 749(2) (pateikimas), stenogramos Nr. 112, p. 45, 46; 1994 m. sausio 20 d., Seimo trečioji sesija, 65 posėdis. Darbotvarkės klausimas: pareiškimo „Dėl Rusijos politikos grėsmių Lietuvai, Latvijai ir Estijai“ projektas Nr. 749(4) (svarstymas ir balsavimas), stenogramos Nr. 112).76 1995 m. sausio 26 d., Seimo penktoji sesija, 67 posėdis. Darbotvarkės klausimas: LR Užsienio reikalų ministro P.Gylio pranešimas, stenogramos Nr. 201, p. 31, 34, 37. 77 Svarstymo metu konservatoriai jau buvo susibūrę į Tėvynės Sąjungos (Lietuvos konservatorių frakciją).78 Tėvynės Sąjungos (Lietuvos konservatorių) frakcijai jis nepriklausė („Tėvynės sąjungos – konservatorių frakcija“. <http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=4506&p_d=54367&p_k=1> [Žiūrėta 2009 02 19].79 1995 m. gegužės 4 d., Seimo šeštoji sesija, 24 posėdis. Darbotvarkės klausimas: pareiškimo „Dėl rengiamos Lietuvos ir Europos Sąjungos asociacijos sutarties“ projektas, stenogramos Nr. 222, p. 27.80 1995 m. gruodžio 7 d., Seimo septintoji sesija, 41 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Pareiškimo „Dėl Lietuvos Respublikos paraiškos narystei Europos Sąjungoje“ projektas, stenogramos Nr. 266, p. 32.

20

1996 m. viduryje vykę Seimo svarstymai dėl Konstitucijos 47 straipsnio antros dalies

pakeitimo susijusio su leidimu užsieniečiams įsigyti žemę Lietuvoje stebina pozityvia

konservatorių pozicija. Nebuvo nė vieno išsakyto prieštaravimo ar apskritai replikos svarstomam

įstatymui – konservatoriai vieningai pritarė svarstomam Konstitucijos pakeitimui81. Geriausiai

teigiamą konservatorių poziciją atspindi V. Landsbergio žodžiai: „Tai valstybiškai reikalingas

sprendimas, neabejotinai teigiamas, pozityvus“.82

Kaip ir LDDP 1992–1996 m. Seimo kadencijoje, TS–LK frakcijai buvo būdingas

didesnis dėmesys gynybinėms struktūroms, nei Europos Sąjungai. V. Lansbergio bei A.

Kubiliaus kritika, dažniausiai nukreipta prieš LDDP užsienio politiką Rytų atžvilgiu, atskleidžia

konservatorių Rytų kaimyno baimę. Kritikai TS–LK buvo pasitelkusi ir jiems palankų „Lietuvos

aidą“, o pačiai partijai užsienio politikos srityje svarbiausi atrodė NATO bei Rusijos

kariuomenės išvedimo klausimai. Ir tik nuo 1995 m. pradžios per paskutiniuosius Seimo

svarstymus, susijusius su užsienio politika išryškėja konservatorių pozityvus požiūris į ES.

1.2. Lietuvos parlamentinių partijų nuostatos 1996–2000 metais

1996 m. Seimo rinkimai pakeitė Lietuvos valdžią politinio spektro atžvilgiu. Į valdžią atėję

dešinieji (TS-LK ir LKDP) sukėlė novatoriškų idėjų bangą, kurią lydėjo nesibaigiančios

diskusijos su LDDP. 1996–2000 m. ryškėja parlamentinių partijų teigiamos pozicijos dėl ES.

Antroji Seimo kadencija – tai Lietuvos siekis pradėti derybas su ES. Tiek kairieji, tiek dešinieji

norėjo paspartinti Lietuvos integraciją, tačiau abiejų politinių sparnų metodai skyrėsi.

Pagrindiniais įvykiais nagrinėjamu laikotarpiu tapo 1996 m. gruodžio 20 d. priimtas

Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas, bei AQUIS programos priėmimas. Pirmasis įtvirtino

du svarbiausius Lietuvos tikslus – ES ir NATO, antrasis – numatė terminus ir sritis, kuriose

Lietuva turi padaryti pažangą.

1.2.1. LDDP teigiamos pozicijos formavimasis Europos Sąjungos atžvilgiu 1996–2000

metais

1996 m. Seimo rinkimai LDDP nebuvo sėkmingi. Pralaimėjusi konservatoriams (TS–

LK) partija pasitraukė į opoziciją. Tiesa, pralaimėjimo priežasčių partija bent jau oficialiai

81 1996 m. birželio 20 d., Seimo aštuntoji sesija, 54 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio papildymo konstitucinio įstatymo projektas Nr.2062(2) (II priėmimas), stenogramos Nr. 321, p. 14–15; 1996 m. birželio 20 d., Seimo aštuntoji sesija, 54 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antroje dalyje numatytos ne žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuosavybės teisės konstitucinio įstatymo projektas Nr.2063(2) (priėmimas), stenogramos Nr. 321, p. 5–6, 8.82 1996 m. birželio 20 d. Seimo aštuntoji sesija, 54 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio papildymo konstitucinio įstatymo projektas Nr.2062(2) (II priėmimas), stenogramos Nr. 321, p. 15.

21

neįvardino83. Internetiniame dabartinės LSDP puslapyje teigiama, jog viena iš pralaimėjimo

priežasčių buvo aštri opozicijos kritika 1992–1996 m. Seimo kadencijoje84. Taigi, Lietuvos

vedimo į Europos Sąjungą vairą teko perleisti konservatoriams.

Natūralu, kad būdami opozicijoje LDDP kritikavo valdančiuosius, tačiau galima įžvelgti

ir teigiamų bruožų. Visų pirma, LDDP gretose nebeliko, ankstesnės Seimo kadencijos opozicijos

prieštaringai vertinto, Albino Albertyno. Toks partijos „apsivalymas“ nuo nekompetentingų

asmenybių ir jų nelogiškų pasisakymų buvo sveikintinas. Jau pirmaisiais naujai išrinkto Seimo

darbo mėnesiais LDDP ėmėsi aktyviai kritikuoti naujosios Seimo daugumos žingsnius.

1996 m. gruodžio 19 d. Seimo priimtame „Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme“

buvo įtvirtinti du svarbiausi Lietuvos prioritetiniai tikslai – integracija į Europos Sąjungą ir

NATO. LDDP nekeitė savo pozicijos – integravimasis į ES ir NATO reikalingas Lietuvai.

Prieštarauta konservatoriams tik dėl Konstitucijos 136 ir 137 straipsnių. Pirmasis straipsnis

deklaruoja, jog Lietuvos Respublika dalyvauja tarptautinėse organizacijose, jeigu tai

neprieštarauja Valstybės interesams ir jos nepriklausomybei. 137 straipsnis tvirtina, jog Lietuvos

Respublikos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių

bazių.85 Aktyviausiai dėl Konstitucijos pasisakė Č. Juršėnas, kuris tvirtino, kad minėtieji

straipsniai būtinai turi būti įtraukti į įstatymo redakciją šalia kitų teisinių nacionalinius saugumo

pagrindus užtikrinančių straipsnių86.

1997 m. lapkričio 4 d. Seimo diskusijoje apie integracijos į Europos Sąjungą problemas

ir perspektyvas LDDP nariai nepasisakė. Pasisakė tik LR Prezidento patarėju užsienio politikos

klausimais tapęs A. Gricius, tačiau jis čia atstovavo valstybės prezidentui.87

Po dviejų dienų vykusiame diskusijos tęsinyje, LDDP atstovai buvo žymiai aktyvesni. G.

Kirkilas visos frakcijos vardu ypač konstruktyviai pasisakė už Lietuvos integraciją į ES ir NATO

ir teigė, jog remia „pasirinktąjį Lietuvos, o ir visos Europos kelią“88. Su šia diskusija G. Kirkilas,

galima sakyti pradeda savo aktyvią politinę karjerą. Iki tol užsiėmęs tik pavieniais komentarais,

dabar jis vis aktyviau ima reikštis ilgesniais ir labiau pagrįstais pasisakymais.

83 Internetiniame dabartinės LSDP puslapyje teigiama jog: „Vyriausybei, dirbusiai aštrios politinės priešpriešos, sukeltos dešiniosios opozicijos, sąlygomis, buvo nelengva įgyvendinti savo programą, juntamai pakelti gyvenimo lygį, išvengti bankų krizės, įveikti biurokratizmą bei korupciją. 1996 m. Seimo rinkimų rezultatus LDDP įvertino kaip griežtą piliečių valios išraišką, skatinančią tobulinti partijos veiklą ir mokytis iš klaidų“ („Lietuvos socialdemokratų partijos istorija“ <http://www.lsdp.lt/lt/index.php/apie-partija> [Žiūrėta 2009 02 05].)84 „Lietuvos socialdemokratų partijos istorija“ <http://www.lsdp.lt/lt/index.php/apie-partija> [Žiūrėta 2009 02 05].85 Lietuvos Respublikos Konstitucija. – Vilnius: Mūsų Saulužė, 2004, P. 29.86 Lietuvos Respublikos Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas // Valstybės Žinios, 1997. Nr. 2-16. <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=285559> [Žiūrėta 2009 02 05].87 1997 m. lapkričio 4 d. Seimo trečioji sesija, 27 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Seimo diskusija „Lietuvos integracija į Europos Sąjungą: problemos ir perspektyvos“. Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijos „Dėl Vyriausybės veiklos prioritetų Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą procese“ projektas Nr.P-832. Lietuvos Respublikos Seimo kreipimosi į šalių, ES narių, parlamentus „Už būsimą vieningą, taikią ir stabilią XXI a. Europą“ projektas Nr.P-833 (pateikimas), stenogramos Nr. 68, p. 23–24.88 1997 m. lapkričio 6 d. Seimo trečioji sesija, 29 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Seimo diskusija (tęsinys). “Lietuvos integracija į Europos Sąjungą: problemos ir perspektyvos“, stenogramos Nr. 69, p. 21.

22

Reiktų pastebėti ir kitą naujovę LDDP politinių įvykių traktavime. Nuo 1997 m. LDDP

iškelia ir žemės ūkio klausimą, kuris bus aktualus ir vėliau89. LDDP pirmąkart akcentavo

biurokratinio aparato mažinimo svarbą, pasisakė už visuotinę taupymo politiką, o M. Pronckus

toliaregiškai įžvelgė muitų bei akcizų derybose su ES svarbą: „reikia derėtis dėl kiekvieno

muito, antraip Europos importas į Lietuvą nusmukdys žemės ūkį“.90 Biurokratinio aparato

mažinimas neužmirštas ir 1998 m. balandžio 28 d. svarstant rezoliuciją „Dėl Lietuvos

integracijos į Europos Sąjungą reikalų vieningo koordinavimo“. LDDP kaip ir anksčiau tvirtino

„esą per kelias institucijas tvarkomi eurointegraciniai reikalai apsunkina reikalų ir sprendimų

koordinavimą“91.

1998 m. pabaigoje LDDP išskyrė dar vieną problemą – Europos Sąjungos, kaip

organizacijos pateikimą visuomenei. J. Karosas taip pat peikė lėtą ir neveiksmingą ACQUIS92

programos įgyvendinimą, bei didelį norą įstoti į ES. Iš šio pasisakymo ryškiausias, ko gero, yra

siekis pateikti visuomenei Europos Sąjungą, kaip ne vien panacėją ar beatodairišką tikslą, bet ir

paaiškinti integracijos teikiamą naudą. Šiuo atžvilgiu LDDP idėjos buvo novatoriškos, nes

ankstesniuose Seimo posėdžiuose LDDP neragino informuoti visuomenės apie ES – buvo

pateikiama daugiau apibendrinta „už“/„prieš“ nuomonė.93

1999 m. spalio 5 d. Seime svarstant ES reikalavimą dėl energetikos strategijos priėmimo

ir energetinio saugumo užtikrinimo LDDP konservatorių pateiktiems siūlymams pritarė tik iš

dalies (vis dėlto strategija buvo priimta ir praktiškai atvėrė kelią derybų pradžiai su ES). P.

Popovas, P. Gylys, V. Einoris kritikavo tiek pačią strategiją, tiek jos rengimą, nes kai kurie šios

strategijos aspektai nebuvo iki galo suderinti. LDDP nebuvo prieš IAE uždarymą, tačiau jai

rūpėjo po šio uždarymo iškilsiančios socialinės problemos ir finansinis uždarymo klausimas.94

2000 m. kovo 20 d. diskusijoje skirtoje Lietuvos derybų dėl narystės Europos Sąjungoje pradžiai

LDDP jau buvo sustygavusi savo poziciją dėl narystės Europos Sąjungoje ir turėjo visą eilę

89 Ten pat, p. 27–28; 1998 m. lapkričio 24 d., Seimo penktoji sesija, 34 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Seimo diskusija apie Vyriausybės dvejų metų darbą, stenogramos Nr. 138, p. 7.90 Žr. išnašą Nr. 47.91 1998 m. balandžio 28 d., Seimo ketvirtoji sesija, 26 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą reikalų vieningo koordinavimo“ projektas Nr.P-1159(3) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas), stenogramos Nr. 101, p. 18–22.92 Tai prancūziškas posakis, kuris iš esmės reiškia ''ES tokia, kokia ji yra'', kitais žodžiais sakant, tai yra ES valstybių bendrų teisių ir pareigų visuma (lietuviškai neretai sakoma ''Bendrijos, arba ES, teisynas''). Sąvoka acquis apima visas ES sutartis ir teisės aktus, deklaracijas ir rezoliucijas, su ES reikalais susijusius tarptautinius susitarimus ir Teisingumo Teismo priimtus sprendimus. Ji taip pat apima veiksmus, kurių ES valstybių vyriausybės imasi ''teisingumo ir vidaus reikalų'' srityje ir bendroje užsienio ir saugumo politikoje. Todėl posakis „perimti acquis“ reiškia pripažinti ES tokią, kokia ji yra. Šalys kandidatės, kad galėtų įstoti į ES, turi perimti acquis ir persitvarkyti taip, kad ES teisė taptų jų nacionalinių teisės aktų dalimi. („Acquis Communautaire.“ <http://www.babylon.com/definition/Acquis_communautaire/Lithuanian> [Žiūrėta 2009 03 14].93 1998 m. gruodžio 22 d., Seimo penktoji sesija, 52 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Seimo diskusija apie Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą problemas ir Nacionalinės Acquis programos įgyvendinimą. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Europos reikalų komiteto parengtos išvados-pranešimo“ projektas Nr.P-1524 (pateikimas). Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Europos reikalų komiteto parengtos išvados-pranešimo“ projektas Nr.P-1525 (pateikimas), stenogramos Nr. 148, p. 7–8.

23

priekaištų valdantiesiems, daugiausiai dėl socialinių problemų.95 Visos LDDP dominusios

problemos buvo išsakytos būtent per šią diskusiją: nedarbas, valstybės skolos, kaimo rėmimo

fondo klausimai, paties žemės ūkio (konkrečiai – pieno) supirkimo kainų klausimai96. Visi šie

klausimai ir problemos buvo įpinti į eurointegracinį faktorių. Tuo LDDP parodė save ne tik kaip

euroentuziastę, bet kaip aktyviai besidominčią visais integracijos niuansais, o ypač socialiniais

klausimais. Nereiktų atmesti ir artėjusių rinkimų bei LDDP siekio šmeižti oponentus. Žemės

ūkio ir pačių žemdirbių problemų aktualizavimas turėjo užtikrinti jų paramą LDDP per

artėjančius 2000 m. Seimo rinkimus.

Nedidelio ekskurso reikalauja ir P. Gylio išreikšta pozicija per Seimo nutarimo svarstymą

„Dėl Lietuvos Respublikos derybų dėl narystės Europos Sąjungoje eigos“. Socialdemokratų

nuostabai, P. Gylys balsavo „prieš“, teigdamas, jog tai – „veržimasis pro atviras duris“ ir

pridūrė, kad skubėti tokiais pareiškimais neverta – pirmiausia reikia susitvarkyti su institucijų

veiklos koordinavimu ir pan.97 Tokia P. Gylio nuostata kiek panašėja į LKDP neskubotos ir

nuoseklios politikos propagavimą. P. Gylio 2000–2004 Seimo kadencijos sudėtyje nebuvo. Jo,

kaip nuolatinio pranešėjo vietą užėmė V. P. Andriukaitis.

Apibendrinant 1996–2000 metus galima teigti, jog LDDP gretose vis aktyviau ES

klausimais ima pasisakyti G. Kirkilas, kuris kartu su kitais ne puolė opoziciją dėl jos

eurointegracinių sprendimų, bet beveik visais klausimais sutiko, diskusijoms palikdamas, galima

sakyti, tik socialinius klausimus ir biurokratinio aparato mažinimą. Pačiose diskusijose

nuomonės buvo išreiškiamos argumentuojant, o tai suteikė solidumo, kurio trūko 1992–1996 m

Seimo kadencijoje. Nuomonių argumentavimas taip pat padėjo kritikuoti konservatorių, kurie

sudarė Seime daugumą, užsienio politiką. Dar daugiau, imta aiškinti integracijos į ES teikiamą

naudą Lietuvai, ko nebuvo 1992–1996 m. Be šių naujų politikos akcentų LDDP taip pat iškelia

žemės ūkio klausimą, kuriuo vėliau ši partija itin domėsis 2000–2004 Seimo kadencijoje.

1.2.2. Tėvynės Sąjungos – Lietuvos konservatorių ir Lietuvos krikščionių demokratų

partijų koalicijos vieningos nuomonės formavimasis 1996–2000 metais

94 1999 m. spalio 5 d., Seimo septintoji sesija, 15 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės energetikos strategijos pagrindinių krypčių patvirtinimo“ projektas Nr.P-1604(4) (svarstymo tęsinys ir priėmimas), stenogramos Nr. 202, p. 23, 28–29; Lauras Bielinis, Lietuvos politinių partijų nuostatos Europos Sąjungos integracijos klausimu // Integracijos žinios, 2000, Nr. 1(10), p. 4.95 96 2000 m. kovo 30 d., Seimo aštuntoji sesija, 14 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Diskusija, skirta Lietuvos derybų dėl narystės Europos Sąjungoje pradžiai, stenogramos Nr. 240, p. 9, 13.97 2000 m. balandžio 20 d., Seimo aštuntoji sesija, 25 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos derybų dėl narystės Europos Sąjungoje eigos“ projektas Nr.P-2427(3) (priėmimas), stenogramos Nr. 246, p. 9.

24

1996 m. į Lietuvos Respublikos Seimą išrinkti 16 LKDP atstovų. LKDP kartu su

Tėvynės Sąjunga (Lietuvos Konservatoriais) 1996 lapkričio 20 d. sudarė koaliciją98. Lietuvos

Respublikos vyriausybėje Užsienio reikalų, Krašto apsaugos ir Švietimo bei mokslo

ministerijoms vadovavo krikščionys demokratai Algirdas Saudargas, Česlovas Stankevičius ir

Zigmas Zinkevičius.99

TS–LK per 1996 m. Seimo rinkimus laimėjo 70 vietų, o LKDP – 16. Nors koalicijoje

TS–LK sudarė daugumą ir neretai užgožė LKDP, tačiau svarbių ministerijų vadovų postų

skyrimas LKDP atstovams rodo glaudų bendradarbiavimą, todėl nagrinėjant 1996–2000 m. TS–

LK bei LKDP pozicijas ES atžvilgiu ir buvo pasirinktas dviejų partijų nagrinėjimo modelis.

Maža to, TS–LK ir LKDP 1996–2000 m. laikotarpis, anot A. Kubiliaus buvo „pats

vaisingiausias ir, bendradarbiavimo požiūriu, garbingiausias“.100

Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo projekte daugiausiai pasisakė LKDP ir TS–LK.

Tai patvirtina šių konservatyvių ir vakarietiškų pažiūrų partijų domėjimąsi Lietuvos saugumo

klausimais, kurie buvo glaudžiai susiję su integraciją į ES ir NATO.101

1997 m. lapkričio 4 d. Seimo diskusijoje dėl integracijos į Europos Sąjungą

konservatoriai akcentavo diplomatines bei ūkines problemas taip pat aktualizavo teisėtvarkos

tvarkymo, reorganizavimo bei užsienio investicijų skatinimo klausimą. Veiksmingos priemonės

turėtų priartinti Lietuvą prie narystės ES ir NATO. V. Landsbergis įvardino ne tik, kaip nuolat

darydavo, naudą Lietuvai susijusią su integraciją į Vakarų struktūras, bet sugebėjo išskirti ir žalą.

Jis teigė, jog ES kandidačių skirstymas, į atskiras grupes, iš kurių viena derybas turėtų pradėti

anksčiau, o kita vėliau yra žalingas Baltijos valstybėms (ypač geopolitiniu požiūriu).102 TS–LK

pozicija išsakyta V. Landsbergio buvo optimistinė ir itin pozityvi: „Ko dar nelaimėjome

šiandien, nėra pralaimėjimas.“103

Vis dėlto, toje pačioje diskusijoje suvokta, kad ne viskas priklauso nuo gero Lietuvos

rengimosi pradėti derybas, ar apskritai, norų. Tokią prielaidą sustiprina ir LKDP nario A.

Saudargo išsakyta nuomonė, jog derybos „nepasibaigs nei derybų pradžioje, nei derybų

98 Koalicija gyvavo iki 1999 birželio 1 d.99

„Krikščionys demokratai Lietuvoje.“ Viktoras Alekna <http://www3.lrs.lt/seimu_istorija/w3_viewer.ViewDoc-p_int_tekst_id=2274&p_int_tv_id=124&p_org=0.htm> [Žiūrėta 2009 02 27].100

„Konservatorių ir krikščionių demokratų integracija būtų natūrali.“ Audronė Škiudaitė<http://www.xxiamzius.lt/archyvas/priedai/atodangos/20041126/1-3.html> [Žiūrėta 2009 02 27].101 1996 gruodžio 19 d., Seimo pirmoji sesija, 18 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo projektas Nr.P-108 (pr.), stenogramos Nr. 10. 102 Žodis „žala“ Seimo stenogramoje išspausdintas paryškintai.103 Stenogramoje „nėra pralaimėjimas“ taip pat paryškinta, (1997 m. lapkričio 4 d., Seimo trečioji sesija, 27 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Seimo diskusija „Lietuvos integracija į Europos Sąjungą: problemos ir perspektyvos“. Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijos „Dėl Vyriausybės veiklos prioritetų Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą procese“ projektas Nr.P-832. Lietuvos Respublikos Seimo kreipimosi į šalių, ES narių, parlamentus „Už būsimą vieningą, taikią ir stabilią XXI a. Europą“ projektas Nr.P-833 (pateikimas), stenogramos Nr. 68 p. 13).

25

pabaigoje“. Kitaip tariant narystė ES bus nuolatinis dialogas su Briuseliu sprendžiant įvairius

klausimus.104 Pozicijos ir opozicijos kritika viena kitai taip pat buvo išsakyta A. Saudargo, kuris

itin džiaugėsi esamos valdančiosios daugumos pasiekimais ir peikė 1992–1996 m. Seimo

kadencijos LDDP darbą: „Buvusioji Vyriausybė buvo pristabdžiusi reformas ir sulėtinusi

privatizavimą. Blogą įspūdį buvo palikusi bankų krizė. Kita vertus, praėjusios sudėties Seimo

dauguma nebuvo vieninga dėl greitos integracijos į Europos Sąjungą, todėl jos suformuota

Vyriausybė nevykdė aktyvios integravimosi politikos. [...] Naujoji Vyriausybė iš karto ėmėsi

energingų veiksmų. Buvo pertvarkyta Vyriausybinė Europos integracijos komisija, kuriai dabar

vadovauja Ministras Pirmininkas, įkurta pasirengimo deryboms dėl narystės delegacija, kurią

sudarė 38 visų svarbiausių ministerijų bei departamentų atstovai“105.

Po dviejų dienų vykusiame diskusijos tęsinyje TS–LK ir LKDP akcentavo opiausias

Lietuvos problemas, kurios turi būti sprendžiamos artimiausiu metu siekiant greitesnės narystės

ES: 1) organizuotas nusikalstamumas; 2) žemės ūkis; 3) energetikos sektorius; 4)valstybės

finansai; 5)valstybės įstaigų administravimas; 6) efektingesnė rinkos ekonomika; 7) efektyvus

struktūrinių fondų panaudojimas; 8) korupcija; 9) Informacinės visuomenės plėtra ir ugdymas;

8) teisinės bazės sutvarkymas.106 Visos TS–LK bei LKDP narių išvardintos problemos, bet

nepateikti jų sprendimo būdai rodo didelį jų suinteresuotumą bei dėmesį, kurį jie kreipė į

„Darbotvarkę 2000“ – ES parengtą dokumentą, kuriame numatyta jos plėtra, bei būsimų jos

narių finansavimas (angl. Agenda 2000)107.

Per Seimo diskusiją dėl Nacionalinės AQUIS priėmimo programos TS–LK ir LKDP

pasisakė ne tik teisinės sistemos tvarkymo klausimais, bet ir dėl importo bei eksporto, kurio

santykis Lietuvos naudai turėtų pagėrėti po integracijos į ES108. Pačiame programos priėmime

abiejų partijų nariai kreipė dėmesį ne tik į būsimus Europos Sąjungos teisinės sistemos

perėmimo niuansus, bet domėjosi, atrodo, kiek nesusijusiomis su svarstomu klausimu

problemomis. Vėl paliestas viešojo administravimo tinkamą sutvarkymą akcentavo L.Sabutis, o

ekonomikos, bei socialinės problemas – B.T. Visokavičienė.

Seimo rezoliucijos svarstyme „Dėl Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą vieningo

koordinavimo“, kuriame siekiant išvengti kai kurių funkcijų dubliavimo tarp ministerijų Seimas

paragino vietoj Europos reikalų ministerijos įkurti specialią instituciją prie Vyriausybės, kuri

104 Ten pat, p. 15, 18.105 Ten pat, p. 18.106 1997 m. lapkričio 6 d., Seimo pirmoji sesija, 29 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Seimo diskusija (tęsinys). „Lietuvos integracija į Europos Sąjungą: problemos ir perspektyvos“, stenogramos Nr. 69, p. 1–2, 7, 14, 18, 20, 22, 24, 29. 107 Ten pat, p. 22.108 1998 m. kovo 3 d., Seimo penktoji sesija, posėdis. Darbotvarkės klausimas: Diskusija dėl Nacionalinės ACQUIS priėmimo programos įgyvendinimo ir kitų prioritetų, siekiant sparčios integracijos į Europos Sąjungą, stenogramos Nr. 91, p. 6.

26

koordinuotų integracijos klausimus109. Tačiau TS–LK narė, Europos reikalų ministerijos vadovė,

L. L . Andrikienė prieštaravo tam, teigdama, jog „kad ir kokia labai speciali ji būtų, bus

žemesnio statuso institucija“. Tačiau šios TS–LK partijos narės nuogąstavimams nebuvo lemta

išsipildyti ir Europos reikalų ministerija buvo panaikinta, vietoj jos gegužės 22 d. įsteigiant

Europos komitetą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės110. 1998 m. birželio 25 d. Seimo

nutarime „Dėl teisinės sistemos reformos metmenų ir jų įgyvendinimo“ TS–LK ir LKDP buvo

vieningi ir atrėmė LDDP ir LSDP kritiką.

Žymiai daugiau klausimų buvo paliesta per 1998 m. lapkričio 24 d. Seimo diskusiją apie

Vyriausybės dviejų metų darbą. Jos metu akcentuoti keli jau anksčiau daug kartų minėti

integracijai svarbūs klausimai: kaimo reikalai bei netobulas biurokratinis aparatas.111 Kaimo

reikalų klausimu pasisakęs V. Lapė tikino, kad reikia artimesnio bendravimo su ūkininkais, o ne

vien „sauso“ įstatymų vykdymo. Taip mėginta ieškoti dialogo su ūkininkais, kuriuos įvairios

reformos dažniausiai paliečia skaudžiai, o tai atsiliepia streikais arba kelių blokadomis. Tokiu

ėjimu mėginta užkirsti tam kelią. V. Bogušis kritikavo blogą ir išsikerojusią biurokratiją bei

ragino peržiūrėti valdininkų algas. LKDP nario užsiminimas apie energetikos strategiją liko kitų

partiečių neišplėtotas, nors pats V. Bogušis teigė, jog dėl IAE reikia ilgai derėtis, o Lietuvos

pozicija neturi būti „kieta“. Be šių klausimų TS–LK ir LKDP kritikavo opozicijos puolimą prieš

jų vyriausybę ir pastangas „bet kokiais būdais „papjauti“ ministrus“.112

Vėlesnėje, 1998 m. gruodžio 22 d., diskusijoje dėl ACQUIS įgyvendinimo LKDP

akcentavo, jog pagrindiniai Lietuvos prioritetai turi būti: 1) vidutinės trukmės laikotarpio

ekonominė strategija, jos rengimas; 2) nacionalinė energetikos strategija; 3) muitinė; 4) ES

standartų suderinimas.

TS–LK ir LKDP buvo svarbus energetikos strategijos pagrindinių krypčių patvirtinimas

svarstytas 1999 m. spalio 5 d., kuriame abiem partijoms oponavo tik R. Smetona,

prieštaraudamas apskritai visai strategijai, kas sukėlė TS–LK nario S. Malkevičiaus kritiką. TS–

LK šiame svarstyme laikėsi atsargios pozicijos atsiribodama nuo konkretaus teigimo, jog

Lietuva turi likti arba nelikti branduoline valstybe. Tačiau kaip galima spręsti iš ankstesnių

Seimo posėdžių valdančioji dauguma turėjo vieningą sutarimą – IAE anksčiau ar vėliau reiks

uždaryti – tiek integracijos, tiek bendro saugumo tikslais113. Energetikos strategijoje TS–LK

109 Loreta Raulinaitytė (sud.). Seimas Lietuvos kelyje į Europos Sąjungą. Vilnius : Valstybės žinios, 2004, P. 24110 Ten pat.111 1998 m. lapkričio 24 d., Seimo penktoji sesija, 34 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Seimo diskusija apie Vyriausybės dvejų metų darbą, stenogramos Nr. 138, p. 6, 7, 9.112 Ten pat, p. 12.113 1997 m. lapkričio 4 d., Seimo trečioji sesija, 27 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Seimo diskusija „Lietuvos integracija į Europos Sąjungą: problemos ir perspektyvos“. Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijos „Dėl Vyriausybės veiklos prioritetų Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą procese“ projektas Nr.P-832. Lietuvos Respublikos Seimo kreipimosi į šalių, ES narių, parlamentus „Už būsimą vieningą, taikią ir stabilią XXI a. Europą“ projektas Nr.P-833 (pateikimas), stenogramos Nr. 68 p. 16.

27

vengė veltis ir į techninius IAE klausimus dėl kuro kanalų, reaktorių tipų ir kitų niuansų

pareikšdami, jog tai „ne politikų, o specialistų darbas“114. Išsakytų pozicijų kontekste TS–LK

atrodo, kaip neatsisakanti branduolinės energijos, tačiau integracijos labui pasiryžusi paaukoti

IAE.

Reikšminga TS–LK ir LKDP buvo Seimo diskusija, skirta Lietuvos derybų dėl narystės

Europos Sąjungoje pradžiai, vykusi 2000 m. kovo 30 d. Šios partijos derybų pradžios nuopelnus

bandė priskirti sau, kaip jų sėkmingos politikos vaisių. Diskusijos metu A. Kubilius įvardijo TS-

LK prioritetus, kuriems valdžia turi skirti didesnį dėmesį: 1) Europos ekonominė integracija; 2)

pramonės modernizavimas; 3) ekonominė gerovė; 4) žmogaus teisės ir laisvės; 5) rinkos

ekonomika. Kiekvienas išvardintas prioritetas buvo argumentuojamas gan paprastais

pavyzdžiais, tokiais, kaip saugumas, auganti ekonomika, užsienio investicijos ir pan.115

Susidomėjimą užsienio politikos klausimu rodė ir R. Juknevičienė, kuri domėjosi ES ir

NATO plėtros santykiu su Rusijos išsakoma pozicija. Iš R. Juknevičienės pasisakymų vis labiau

ryškėja, daugiausia konservatorių, akcentuotas Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių priėmimas

vienu metu, nei atskirai: „Ar kalbantis, derantis, bendraujant su Europos Sąjungos valstybių

politikais ir pačios Europos Sąjungos atstovais yra keliamas klausimas, susijęs su tuo, kad visai

neseniai Rusija (tai nenaujas dalykas) naujoje užsienio politikos strategijoje, skirtoje naujajam

Prezidentui, patvirtino vieną esminį momentą, kuriame yra pabrėžiama, jog greitas Europos

Sąjungos plėtimasis gali padėti išvengti klausimo dėl NATO plėtimosi? Čia turimos galvoje

Baltijos valstybės.“ 116

LKDP narys K. Kuzminskas šioje diskusijoje užsiėmė kitokią poziciją. Jis atliko

„buvimo šalia TS–LK“ vaidmenį. K. Kuzminskas neminėjo problemų, kurios turi būti

sprendžiamos, o tik akcentavo savanorišką Lietuvos apsisprendimą integruotis į ES, kuris bus

palydėtas kilsiančios ekonomikos, gerėjančios socialinės padėties ir kitų dalykų117. Žymiai

išsamesnis buvo jo partietis A. Šimėnas, kuris net numeruodamas išvardijo svarbiausias

integracijos klausimų problemas kurias kelia LKDP: 1) įstatymų vykdymo kontrolės

mechanizmas; 2) geras valstybinių institucijų pasirengimas narystei; 3) finansinės paramos iš ES

tinkamas panaudojimas; 4) silpna rinkos ekonomika. Nesvetimas LKDP atrodė ir žemės ūkio

klausimas, kurio pagrindinė problema buvo tinkamas SAPARD lėšų panaudojimas118.

114 1999 m. spalio 5 d., Seimo septintoji sesija, 15 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės energetikos strategijos pagrindinių krypčių patvirtinimo“ projektas Nr.P-1604(4) (svarstymo tęsinys ir priėmimas), stenogramos Nr. 202, p. 24. 115 2000 m. kovo 30 d., Seimo aštuntoji sesija, 14 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Diskusija, skirta Lietuvos derybų dėl narystės Europos Sąjungoje pradžiai, stenogramos Nr. 240, p. 3, 20.116 Ten pat, p. 8.117 2000 m. kovo 30 d., Seimo aštuntoji sesija, 14 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Diskusija, skirta Lietuvos derybų dėl narystės Europos Sąjungoje pradžiai, stenogramos Nr. 240, p. 19.118 Ten pat, p. 20–21.

28

Informacijos stygius apie ES ir toliau išliko TS–LK įvardijama problema, kuri turi būti

sprendžiama, norint darnios integracijos į ES 119.

2000 m. rugsėjo mėnesį kilo intrigų banga, kurią sukėlė TS–LK. V. Landsbergis nusiuntė

konfidencialų laišką LR prezidentui Valdui Adamkui, kuriame gąsdino, jog Seimo rinkimus

laimėję socialdemokratai „formuos prorusišką vyriausybę“. Jis tvirtino, jog abejonių kelia, kai

kurių politinių partijų lyderių veiksmai ir labiausiai nuogąstavo dėl galimo Lietuvos politinio

posūkio Rytų kryptimi. Šis ginčas sukeltas V. Landsbergio ir neabejotinai nukreiptas prieš A.

Brazauską buvo artėjančių 2000 m. Seimo rinkimų įžanga, tačiau privertė kairiųjų lyderį teisintis

ir įrodinėti savo užsienio politikos viziją: „Socialdemokratinė koalicija laikosi užsienio politikos

tęstinumo ir tai yra neginčijama. Suprantame, ką reiškia Lietuvos narystė Europos Sąjungoje, ir

tam pritariame.“120 Tačiau konservatorių lyderis laikėsi savo pozicijos. „Lietuvos rytas“, kaip

dažniausiai palaikantis kairiąsias politines jėgas, tik dar labiau sustiprino V. Landsbergio

antirusišką įvaizdį, nors TS-LK lyderis nenorėjo prisiimti atsakomybės už savo anksčiau

išsakytas politines prognozes dėl prorusiškos vyriausybės: „Tai iš jų girdėjau 25 kartus, dabar jūs

man 27-ąjį kartą sakote. Nei aš apie tai kalbėjau, nei aš galiu pasakyti, koks bus Seimas. Bet

visko gali būti“121. Panašių nesusipratimų būta ir anksčiau. Dar 1997 m. kovą V. Landsbergio

susitikimas su NATO vadovais, po kurio TS-LK lyderis, turėdamas omeny ne tik Lietuvos siekį

tapti NATO, bet ir ES nare teigė: „Lietuva turi gauti garantijas, nes ji turi daugiau pagrindo

rūpintis savo saugumu negu Rusija“122. Tuo tarpu „Lietuvos rytas“ citavo V. Landsbergio

žodžius: „Narystė dabar ar narystė vėliau, tai nėra toks didelis skirtumas, dėl kurio reikėtų labai

daug diskutuoti“123. Tokiomis citatomis „Lietuvos Rytas“ patvirtino savo kaip konservatoriams

priešiško leidinio reputaciją.

1996–2000 m. TS–LK ir LKDP užsienio politikos srityje susijusioje su integracija į

Vakarų struktūras ima pereiti nuo bendros teigiamos pozicijos prie konkretesnių, aktualesnių

klausimų nagrinėjimo: diplomatinių, ūkinių problemų, teisėtvarkos, ekonomikos – kuriuos reikia

spręsti norint palengvinti Lietuvos integraciją. Taip pat suprasta, jog ne viskas priklauso nuo

Lietuvos politinės valios ir norų – reikia geresnio Lietuvos atstovavimo Europoje. IAE klausimu,

abi partijos buvo vieningos ir sutiko, jog jėgainė turi būti uždaryta. Sutikimas labiau panašėjo į

susitaikymą, nes nei TS–LK nei LKDP finansinis klausimas aktualizuotas nebuvo.

1.3. Lietuvos parlamentinių partijų nuostatų vystymasis 2000–2004 metais

119 Ten pat, p. 24–26.120 Ramunė Sakalauskaitė, Po intrigų – politinė prausykla // Lietuvos rytas, 2000 m. rugsėjo 12 d.121 Ten pat.122 Audrius Bačiulis, V. Landsbergis nekeitė užsienio politikos // Respublika, 1997 m. kovo 8 d.123 Ten pat.

29

Trečioji Seimo kadencija integracijos į ES atžvilgiu tapo pati sėkmingiausia. Pradėjusi

derybas Lietuva sparčiai įgyvendino ES keliamus reikalavimus. 2000–2004 m. iš pozicijos

pasitraukę dešinieji Lietuvos politikos vairą perleido naujajai LSDP. Vis dėlto, vykstant

deryboms ir pasirašius vieningą parlamentinių partijų susitarimą dėl bendradarbiavimo, diskusijų

būta ne mažiau nei 1996–2000 m. Pagrindiniai nesutarimai kilo dėl IAE uždarymo. Sunkiai

apsispręsta, kada reiktų uždaryti elektrinę. Nuo 1996 m. atvira liko ir 47 straipsnio Konstitucijos

pakeitimo problema, nes reikėjo nustatyti pereinamuosius terminus, dėl kurių diskusijų būta ne

mažiau nei dėl paties įstatymo. 2000–2004 m. iškyla klausimas kada Lietuva taps ES nare?

Kiekviena partija prognozuodavo skirtingas datas. Bendras Lietuvos užsienio politikos kursas

jau buvo sustyguotas, o naryste ES tapo tik laiko klausimu.

1.3.1. TS–LK pozicija vykstant deryboms su Europos Sąjunga 2000–2004 metais

Konservatoriai per 2000 m. rinkimus laimėjo 9 mandatus Seime124. Seimo 2000–2004 m.

kadencijoje TS–LK iš esmės pritarė Lietuvos narystei Europos Sąjungoje. Vis dėl to būta ir

niuansų, kurie partijos buvo akcentuoti labiau nei kitų. Konservatorių rinkiminė programa savo

teiginiais buvo labiau lakoniška ir ne tokia optimistinė kaip A. Brazausko socialdemokratinės

rinkiminės koalicijos. Pagrindiniai tikslai – ES, NATO, savaime suprantama, buvo įrašyti kaip

prioritetiniai, tačiau didesnis dėmesys Lietuvos vidaus eurointegraciniams klausimams, kaip,

pavyzdžiui, LSDP socialinis klausimas, neskirtas. TS–LK gretose buvo susiformavusi pozicija,

jog tik narystė ES yra Lietuvos užsienio politikos kryptis, galinti užtikrinti saugumą, bei

apsaugotą erdvę užsienio investuotojams, taigi tuo pačiu teigiamai pasisakyta ir už

privatizavimą. Vis dėl to, privatizacijos klausimu TS–LK kaip ir anksčiau pirmenybę teikė

Vakarų šalims. Investicijų pritraukimas susijęs su naryste ES buvo nauja TS–LK idėja, nes iki to

laiko, daugiausia motyvuota Rusijos grėsme.125

Pirmoje Seimo diskusijoje 2001 m. pradžioje dėl Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą

vienas iš TS–LK lyderių A. Kubilius akcentavo, jog reikia ne tik priimti įstatymus, bet ir dirbti

su rinkėjais, siekti, kad jau priimti įstatymai būtų tinkamai įgyvendinti, o vykdomos reformos

būtų efektyviai pratęstos. TS–LK nepasisakė už biurokratinio aparto mažinimą, bet – už esamo

efektingą veiklą. A. Kubiliaus požiūryje į socialdemokratus būta kritikos tiek V. P.

Andriukaičiui, tiek bendrai socialdemokratams, tačiau bendras požiūris buvo neigiamas ir

anaiptol ne optimistinis: „Nenorėčiau matyti Lietuvoje kitokio vaizdo – kai Lietuvos integracija į

Europos Sąjungą ims lėtėti dėl Lietuvos socialdemokratų ambicijų, nenuoširdumo ar kitokių

124 „Seimo nariai.“ <http://www3.lrs.lt/n/rinkimai/20001008/kandvl.htm-152837.htm> [Žiūrėta 2009 02 27]. 125 Marius Jančius (laidos aut. ir ved.). Ringas [Televizijos laida]. Vilnius, 2000-10-05. <http://n60.lrs.lt:5000/ondemand/btv/ringas/ringas1005.asx> [Žiūrėta 2009 02 12].

30

neeuropietiškų strateginių orientacijų.“126 Socialdemokratams palankesnis buvo J. Razma, kurio

lūkesčiai iš valdančiosios daugumos buvo optimiškesni nei A. Kubiliaus. Pats J. Razma

didžiausias viltis siejo su efektingu Vyriausybės darbu, darbu su nusiteikimu, nes anot jo

Vyriausybė „bus tas pagrindinis garvežys“ Lietuvai vedant derybas su ES. Konkrečių pozicijų

dėl aktualių eurointegracinių klausimų neišsakyta. TS–LK akcentavo ir užimtumo, darbo bei

socialinės politikos tvarkymo reikalingumą, kaip labai svarbią Lietuvai problemą ir siūlė, kad

reformos, kurios pernai buvo pradėtos įgyvendinti ir kurios buvo pozityviai įvertintos pažangos

raporte būtų efektingai pratęstos“127

Konservatoriai ypač politizavo eurointegracinį žemės klausimą. TS–LK partijai kliuvo

rengiamas Seimo nutarimas „Dėl pereinamojo laikotarpio užsienio valstybių asmenims įsigyti

žemės ir miškų ūkio paskirties žemės Lietuvoje tikslingumo ir terminų“. Pastarasis nutarimas

buvo paremtas valdančiosios daugumos balsais, kuriuos parėmė keletas mažesnių partijų –

liberaldemokratai bei Valstiečių ir naujosios demokratijos sąjunga.128 Iki šio nutarimo priėmimo

dešinioji opozicija, o ypač TS–LK kritikavo dėl valdančiųjų neapsisprendimo – reikia derėtis dėl

pereinamojo laikotarpio, ar ne. 2002 m. liepos 1 d., kai kairieji jau buvo apsisprendę „už“

pereinamąjį laikotarpį TS–LK prieštaravo ir bandė kliudyti nutarimo priėmimui gerai

neišsakydami savo negatyvios pozicijos motyvų129.

Šių motyvų reiktų ieškoti 2002 m. pavasarį, kai kovo 6 d. konservatoriai kreipėsi į LR

prezidentą, skųsdamiesi socialdemokratų stabdomomis reformomis. Anot V. Landsbergio viską

„sujaukė V. Andriukaitis su vis naujais savo dokumentais ir idėjomis.“130 Iš tikrųjų šis

socialdemokratų atstovas teikė įvairias pataisas susijusias su ketinimu svarstyti Konstitucijos

pataisas dėl žemės, tačiau konservatorių priekaištai dėl „stabdomų reformų“ buvo susiję su

pereinamųjų laikotarpių klausimu. TS–LK norėjo kiek įmanoma trumpesnio laikotarpio, tuo

tarpu socialdemokratai – pasiekti ES nustatytą maksimumą kaip ir drauge su Lietuva stojančios

šalys – 10 metų.131

Seimo svarstymuose TS–LK išryškino konkrečių veiksmų, spartinančių integracijos

galimybę, reikšmę. Tai sprendimai privatizacijos srityje, rengiant įstatymus, juos derinant, taip

pat optimizuojant Lietuvos valstybės institucijų bendradarbiavimą. Ne mažiau svarbus buvo ir

126 2001 m. sausio 23 d., Seimo pirmoji sesija, 7 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Diskusija dėl Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą, stenogramos Nr. 23 p. 10.127 Ten pat, p. 10.128 Lietuvos kelias į Europos Sąjungą : Europos susivienijimas ir Lietuvos derybos dėl narystės Europos Sąjungoje / Klaudijus Maniokas, Ramūnas Vilpišauskas, Darius Žeruolis .- Vilnius : Eugrimas, 2004, P.180.129 2002 m. liepos 1 d., Seimo ketvirtoji sesija, 65 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Seimo nutarimo „Dėl pereinamojo laikotarpio Europos Sąjungos valstybių asmenims įsigyti žemės ir miškų ūkio paskirties žemę Lietuvoje tikslingumo ir terminų“ projektas Nr.IXP-1405(4) (priėmimas) (taikoma ypatingos skubos tvarka), stenogramos Nr. 146, p. 2, 4–6.130 Tadas Ignatavičius, Opozicija daugumą apskundė Prezidentui // Lietuvos rytas, 2002 m. kovo 6 d.131 Lietuvos kelias į Europos Sąjungą : Europos susivienijimas ir Lietuvos derybos dėl narystės Europos Sąjungoje / Klaudijus Maniokas, Ramūnas Vilpišauskas, Darius Žeruolis .- Vilnius : Eugrimas, 2004, P.178.

31

energetikos klausimas, kuris nors ir turėjo didelę reikšmę, tačiau TS–LK buvo linkusi nusileisti

ES dėl finansavimo būtinumo, ir todėl jo užtikrinimo ir kitų dalykų, kuriuos akcentavo

socialdemokratai, neminėjo. Konservatoriams atrodė, jog pernelyg dideli siekiai dėl finansinės

paramos IAE srityje, gali „supykdyti“ ES: „Galbūt mes pernelyg komplikuojame savo derybinį

procesą“132. Buvimas opozicijoje vertė konservatorius kritikuoti daugumą. Pagrindinė kritikos

mintis šioje Seimo kadencijoje buvo ta, jog dėl socialdemokratų pernelyg didelių ambicijų gali

lėtėti Lietuvos integracija į ES. Tokiame kontekste, TS–LK neįvardintą, tačiau jai trukdančią ir

jos politikai nepritariančią partija galima laikyti LSDP.

1.3.2. Bendra LSDP ir LDDP (vėliau susivienijusios į LSDP) pozicija 2000–2004 metais

Lietuvos socialdemokratų partijos pozicijos nagrinėjimą trumpu vos vienerius metus

trukusiu laikotarpiu apsunkina tai, kad 2000 metais LSDP partijos išsakytų pozicijų negalima

vertinti kaip tikros pozicijos įvardijimą – daug kas buvo daroma artėjančių rinkimų labui, kurie

vyko 2000 m. spalio 8 d. Maža to, politinių pažiūrų supanašėjimas dar labiau sumenkina pozicijų

skirtingumą tarp LDDP ir LSDP.133 Čia reiktų paminėti ir tą faktorių, jog LSDP dalyvavo A.

Brazausko rinkiminėje koalicijoje. Šio vienijimosi priežasčių reiktų ieškoti dar 1996 m., kuomet

LDDP reitingai po ekonominės krizės smuko, ir galima teigti, jog iki pat 2000 m. kovo didesnio

reitingų šuolio nebuvo. LSDP nors ir išvengė didelių reitingų svyravimų, tačiau aukštu

pasitikėjimu visuomenės tarpe pasigirti negalėjo. A. Brazausko rinkiminė koalicija, bei jo paties

sugrįžimas į politinę areną, atkreipė žiniasklaidos ir visuomenės dėmesį (žr. paveikslą Nr. 1; 2),

o partijų susijungimas turėjo dar labiau pakelti partijos reitingus, kas vėliau ir buvo pasiekta.

Rinkiminės radijo bei televizijos laidos, kuriose LSDP bei LDDP atstovai išsakė savo

poziciją dėl integracijos į ES yra vertos dėmesio dėl to, jog iš jų galima susidaryti platesnį ir

aiškesnį vaizdą, kas sunkiai įmanoma analizuojant rinkiminę programą. 2000 m. spalio 4 d.

vykusiuose rinkiminiuose debatuose A. Brazauskas teigė, jog socialdemokratų koalicija pasisako

„už“ Europos Sąjungą, tačiau „Lietuva turi atlikti daug namų darbų, kad galėtų užtikrintai eiti į

ES“. Reiktų pastebėti ir vis dar gyvavusią ankstesnių laikų LDDP nuostatą, kuri ne taip griežtai

reikalavo Rusijos okupacijos žalos Lietuvai atlyginimo.134

Lietuvos socialdemokratų partija, pritardama integracijai, kėlė šias sąlygas: 1)

Nacionalinių įstatymų suderinimas su Europos Bendrijos teisės aktais; 2) Lietuvos

administracinių gebėjimų užtikrinimas; 3) visuomenės parama, viešumas bei galimų pasekmių

įvertinimas; 4) Lietuvos žmonių socialiniams tikslams pajungtas rinkos ekonomikos

132 Be ES pinigų Ignalinos AE nebus uždaroma // Lietuvos rytas. 2000 m. spalio 11 d.133 1999 gegužės 29–30 d. vykusiame suvažiavime LSDP pirmininku išrinkus Vytenį Andriukaitį, prasidėjo suartėjimo su LDDP derybos. Nors pats susijungimas įvyko tik 2001 m. sausio 27 d. 134 Linas Balsys (laidos aut. ir ved.). Seimo rinkimai [Televizijos laida]. Vilnius, 2000-10-04. <http://www3.lrs.lt/n/rinkimai/20001008/20001004b/asx> [Žiūrėta 2009 02 12].

32

mechanizmas; 5) užimtumo didinimas; 6) prieinamas ir priimtinas išsilavinimas; 7) tinkama

sveikatos apsauga. 135

Taigi, A. Brazausko rinkiminė koalicija pasisakė „už“ integraciją, bet ne šalies gyventojų

socialinės padėties pablogėjimo sąskaita. Taip pat pasisakyta ir „už“ privatizavimą, tačiau

akcentuotas „ekonominio naudingumo įvertinimas privatizuojant“136. Vis dėl to, rinkiminė

koalicija rinkimų nelaimėjo, o į valdžia atėjo tik gerokai po rinkimų sudarydama valdančiąją

koaliciją su Naująja sąjunga137. Galima tvirtinti, jos naujoji vyriausybė ir pozicijoje atsidūrę

socialdemokratai laikėsi partijų konsensuso dėl vieningos integracijos į ES.

Socialdemokratams dar būnant opozicijoje Seimo rezoliucija „Apie valstybės užsienio

politikos tęstinumą“ jų buvo paremta. V. P. Andriukaitis išsakė kritiką tik dėl pačios rezoliucijos

teksto138, tačiau iš esmės jam neprieštaravo.139 Ko gero, tam įtakos turėjo V. P. Andriukaičio iš

anksčiau turėta nuostata, jog visi dokumentai turi būti teisiškai preciziškai tikslūs.

2001 m. sausio 23 d. vykusioje diskusijoje dėl integracijos į Europos Sąjungą

socialdemokratai ypač atvirai atskleidė savo poziciją. V. P. Andriukaitis tvirtino, jog

„socialdemokratų koalicija kaip ir anksčiau pritardama integracijai į Europos sąjungą kelia tam

tikras sąlygas, kurias būtina įgyvendinti norint užtikrinti darnų įsiliejimą į Europos sąjungos

narių gretas“140. Visų pirma, tai informacijos apie ES stoka Lietuvoje, kuri turi būti mažinama, o

taip pat Lietuvos žmonių socialiniams tikslams panaudojamos rinkos ekonomikos stiprinimas,

kuris turėtų užtikrinti gerą socialinę apsaugą. Užimtumo didinimas, prieinamas ir priimtinas

išsilavinimas bei tinkama sveikatos apsauga, o ypač mokesčių sistemos sutvarkymas pagal ES

standartus – tai buvo socialdemokratų pamatiniai tikslai, siekiant nesukelti visuomenės ir

ekonomikos šoko integruojantis į ES. Teisės aktų suderinamumas su ES teisės aktais taip pat

buvo paminėtas kaip problema, kuri turi būti sprendžiama greitu laiku.141

Taigi, kaip matyti iš vienerių metų laikotarpio, socialdemokratų pozicija nepasikeitė. 142

135 Lauras Bielinis, Lietuvos politinių partijų nuostatos Europos Sąjungos integracijos klausimu // Integracijos žinios, 2000, Nr. 1(10), p. 5; A. Brazausko socialdemokratinės koalicijos rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą (2000 m.) http://www3.lrs.lt/n/rinkimai/20001008/prog_bsdk.docprog_bsdk.doc [Žiūrėta 2009 02 13].136 Marius Jančius (laidos aut. ir ved.). Ringas [Televizijos laida]. Vilnius, 2000. <http://n60.lrs.lt:5000/ondemand/btv/ringas/ringas1005.asx> [Žiūrėta 2009 02 18].137 Iširo naujosios politikos koalicija, todėl A. Brazausko vadovaujami socialdemokratai sudarė koaliciją su Naująja Sąjunga ir atsidūrė valdančiosios daugumos pozicijoje 2001 m. liepos mėn. („Lietuvos socialdemokratų partijos istorija“. <http://www.lsdp.lt/lt/index.php/apie-partija/92-lsdp-istorija/163-lsdp-istorija?tmpl=component&print=1&page = > [Žiūrėta 2009 02 18].138 Kritika išsakyta tik dėl rezoliucijoje esančio sakinio: „Tarptautinė politika bus tęsiama Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų įtvirtintomis <...> kryptimis“ (Lietuvos Respublikos Seimas. Rezoliucija // Valstybės žinios. 2000-10-31, Nr. 92-2898.) 139 2000 m. spalio 26 d. Seimo devintoji sesija, 5 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Seimo rezoliucijos „Apie valstybės užsienio politikos tęstinumą“ projektas Nr.IXP-2(2) (priėmimas), stenogramos Nr. 3, p. 16.140 2001 m. sausio 23 d., Seimo pirmoji sesija, 7 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Diskusija dėl Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą, stenogramos Nr. 23, p. 9.141 Ten pat, p.8.142 Lauro Bielinio „Integracijos žiniose“ pasirodžiusi publikacija (2000 m. pradžia), A. Brazausko rinkiminės koalicijos programa ( 2000 m. III ketvirtis (?)) bei ši diskusija apie integraciją į Europos Sąjungą (2001 m. sausio 23 d.).

33

Kaip ir anksčiau akcentuoti socialiniai klausimai. Vienintelė naujovė, kuri tiesiogiai susijusi su

įstojimu į ES buvo ta, kad integracija įvertinta ne kaip užsienio politika, bet kaip vidaus politika

susijusi su vykdomų darbų reikalais: „Seimo nutarimo projekte, jau preambulėje, labai detaliai

yra išvardijami dokumentai, kuriais dar kartą pabrėžiame nuoseklią ir ilgalaikę visai aiškią

politiką Europos Sąjungos atžvilgiu. Dėl to turbūt turėtume iš karto visi susitarti, kad pagrindinis

dalykas, kalbant apie Europos Sąjungą, jau nebe užsienio politika. Tai yra mūsų vidaus politikos

klausimas – būtent vidaus politikos klausimas, būtent mūsų pačių atsakymas sau, žmonėms,

Lietuvai.“143

Per 2001 m. gruodžio 19 d. vykusią diskusiją socialdemokratai daugiausia dėmesio skyrė

informacijos stokai ir žemės ūkio bei, apskritai, ūkininkų problemoms nagrinėti. Šioje diskusijoje

iš socialdemokratų gretų pasisakė V. P. Andriukaitis, G. Kirkilas, A. Kunčinas, P. Papovas, M.

Pronckus, V. Einoris. Prie jų galima būtų priskirti ir A. M. Brazauską, kuris tuo metu ėjo ministro

pirmininko pareigas. Pasidžiaugęs Lietuvos laimėjimais derybose su Europos Sąjunga (tuomet

jau buvo baigtos derybos dvidešimt viename derybų skyriuje) ragino atkreipti dėmesį į žemės

ūkio problemas, nedarbo lygį Lietuvoje, informacijos apie ES sklaidos trūkumus bei Ignalinos

AE. Pristatydamas pastarąją problemą LSDP narys ypač akcentavo, kaip ir anksčiau, finansinį

uždarymo klausimą ir IAE, kaip ne tik Lietuvos, bet bendrą Europos Sąjungos problemą.144 Šios

problemos svarbumą socialdemokratams rodo ir tai, jog V. P. Andriukaitis buvo Seimo Europos

reikalų komiteto pirmininkas ir vėlesniuose Seimo svarstymuose taip pat akcentavo IAE

uždarymo finansavimo klausimą, nors prieš patį uždarymą nepasisakė145. Galutinai energetikos

klausimas buvo nuspręstas 2002 m. spalio 10 d. Seimo nutarimu „Dėl Nacionalinės energetikos

strategijos patvirtinimo“. Jame socialdemokratams pavyko nustatyti palankias IAE uždarymo

finansavimo sąlygas, nepaisant TS–LK būgštavimų, jog tai gali Lietuva gali likti ir be IAE ir be

finansinės paramos, kas „nepakeliama našta šalies ekonomikai“146.

Ankstesnėje Seimo diskusijoje aktualias problemas gruodžio 19 d. dar kartą paminėjo V.

P. Andriukaitis kartu su G. Kirkilu, A. Kunčinu, P. Papovu, M. Pronckumi bei V. Einoriu 147.

Tačiau ši Seimo diskusija tarp socialdemokratų turėjo ir naujų idėjų, visų pirma, jau minėtu

143 2001 m. sausio 23 d., Seimo pirmoji sesija, 7 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Diskusija dėl Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą, stenogramos Nr. 23, p. 8–9.144 2001 m. gruodžio 19 d., Seimo trečioji sesija, 51 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Diskusija „Lietuvos derybos dėl narystės Europos Sąjungoje“, stenogramos Nr. 100, p. 5.145 2002 m. gegužės 14 d., Seimo ketvirtoji sesija, 34 posėdis Darbotvarkės klausimas: Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos pozicijų derybose su Europos Sąjunga energetikos derybiniame skyriuje ir Nacionalinės energetikos strategijos pataisų, reikalingų sėkmingai stojimo į Europos Sąjungą eigai užtikrinti“ projektas Nr.IXP-1569(2) (svarstymas), stenogramos Nr. 130, p. 16–17; 2002 m. birželio 27 d. Seimo ketvirtoji sesija, 63 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Diskusija apie derybų dėl narystės Europos Sąjungoje eigą, stenogramos Nr. 145, p. 12.146 2002 m. spalio 10 d., Seimo septintoji sesija, 19 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės energetikos strategijos patvirtinimo“ projektas Nr.IXP-1773(4*) ES (priėmimas), stenogramos Nr. 164, p. 8.147 2001 m. gruodžio 19 d., Seimo trečioji sesija, 51 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Diskusija „Lietuvos derybos dėl narystės Europos Sąjungoje“, stenogramos Nr. 100, p. 11, 14, 19, 21, 30–32.

34

žemės ūkio klausimu. Tai, kad visų socialdemokratų atstovų pasisakymuose minėtos žemės ūkio,

ūkininkių, bei pačios žemės reformos klausimas, rodo socialdemokratų partijoje atsiradusį svarbų

klausimą, kuris koreliavo su jų buvimu pozicijoje, ūkininkų nuomone apie integraciją į ES ir

būsimu referendumu.148 47 Konstitucijos straipsnis buvo aktuali problema ūkininkams, todėl

LSDP turėjo rasti kompromisą tarp eurointegracinių įsipareigojimų ir žemdirbių interesų.

Kompromiso paieškas turėjo sustiprinti ir tai, jog LSDP tikriausiai norėjo išvengti kelių blokadų

ir kitokių streikų, todėl įtikti ūkininkams buvo naudinga. Taigi, LSDP vieningai pritarė

rekomenduoti A. M. Brazausko vyriausybei siekti pereinamojo laikotarpio.149

Aiškiai neapibrėžtų nesutarimų būta tarp valdančiųjų ir opozicijos. Pavyzdžiui, G.

Kirkilas išsakė pasipiktinimą opozicijos veikimu. Jo nuomone, konservatoriai su kitomis

parlamentinėmis partijomis (taip pat ir LSDP) sutarę dėl vieningo darbo stojant į ES, trukdo

socialdemokratams, „stengiasi visokiais būdais kaišioti koją sprendžiant gana nesudėtingus

klausimus“.150

Paskutinėje ilgesnėje Seimo diskusijoje dėl Europos Sąjungos ateities socialdemokratai

išsakė pamatinius savo tikslus, kurie buvo gan lakoniškai išdėstyti J. Oleko: „Ji turi būti bendra

taikos, saugumo, stabilumo ir klestėjimo erdvė, kurioje viešpatautų įstatymų viršenybė ir

pagarba pilietinėms, socialinėms ir politinėms žmonių teisėms“151.

Seimo rezoliuciją dėl Kaliningrado, raginančia Rusijos federaciją kuo greičiau

bendradarbiaujant su Lietuva kuriant sąlygas lanksčiam tranzitui LSDP taip pat parėmė, kas rodo

šios partijos politikos „Rytai–Vakarai“ tęstinumą ir norą gerinti Rusijos ir ES santykius152.

Panaši partijos laikysena buvo ir dėl valstybės ilgalaikės raidos strategijos, kurioje išsakytas

Lietuvos siekis išlikti branduoline valstybe. Šios strategijos palaikymą galima sieti su

socialdemokratų programos pirmame skyriuje išsakytu siekiu, jog Lietuva išsaugotų branduolinę

energetiką153.

Dėl referendumo lygiai kaip ir stojimo į Europos Sąjungą sutarties ratifikavimo LSDP

pritarė vieningai. Pirmiausia, tai buvo vienas paskutinių etapų, įgyvendinant tikslus, užsibrėžtus

per 2000 m. Seimo rinkimus. Antra, priešintis ar kažką bandyti keisti būtų buvę neracionalu

148 Ten pat, p. 4, 13–14, 30, 32.149 2002 m. liepos 1 d., Seimo ketvirtoji sesija, 65 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Seimo nutarimo „Dėl pereinamojo laikotarpio Europos Sąjungos valstybių asmenims įsigyti žemės ir miškų ūkio paskirties žemę Lietuvoje tikslingumo ir terminų“ projektas Nr.IXP-1405(4) (priėmimas) (taikoma ypatingos skubos tvarka), stenogramos Nr. 146, p. 2–8.150 2002 m. sausio 25 d., Seimo trečioji sesija, 66 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo atstovavimo Konvente dėl Europos ateities“ projektas Nr.IXP-1349(4) (pateikimo tęsinys, svarstymas ir priėmimas), stenogramos Nr. 109, p. 12.151 2002 m. liepos 4 d., Seimo ketvirtoji sesija, 71 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Europos plėtros komisaro G.Verheugeno pranešimas ir atsakymai į Seimo narių klausimus, stenogramos Nr. 149, p.18.152 2002 spalio 10d. Seimo penktoji sesija, 20 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Seimo nutarimo „Dėl Kaliningrado“ projektas Nr.IXP-1948(2) (pateikimas), stenogramos Nr. 164, p.1–4.153 A. Brazausko socialdemokratinės koalicijos rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą (2000 m.) http://www3.lrs.lt/n/rinkimai/20001008/prog_bsdk.docprog_bsdk.doc [Žiūrėta 2009 02 13].

35

vykstant deryboms, kai laikotarpiai tarp vyriausiųjų derybininkų lygio, arba ministrų lygio,

Stojimo konferencijų buvo pakankamai maži154.

Paskutiniuoju laikotarpiu, 2000–2004 m. LSDP dar kartą atkreipė dėmesį į socialinę

Lietuvos padėtį, ypač domėjosi žemės ūkiu, visuomenės informuotumo apie Europos Sąjungą

klausimu, aktyviai kėlė Lietuvos energetikos ateities klausimą. Tiek ilgamečių LDDP narių

gretose, tiek LSDP – susijungus į vieningą LSDP paskutiniajame laikotarpyje išryškėja partijos,

kaip ne tik žodžiais, bet ir darbais nukreiptos į ES veidas. Tai patvirtino ir A. Brazauskas: „Kas

buvo tas buvo. Šiandien mes turime gyventi ateitimi. Kelyje į Europos Sąjungą turime nugalėti

paskutines kliūtis žemės ūkyje, energetikoje ir kai kuriose kitose srityse.“155 Kai kurie

sprendimai (ypač dėl 47 Konstitucijos straipsnio) gali būti susiję su savo partinių reitingų

kėlimu, tačiau didelių viešųjų ryšių akcijų šiame laikotarpyje negalima būtų išskirti. Visiškai

pamirštas klausimas tarp LSDP narių liko Rusijos žalos Lietuvai atlyginimas, kuris

pagrindiniuose Seimo eurointegraciniuose svarstymuose bei diskusijose nebuvo keltas. Neskirta

dėmesio ir biurokratinio aparato mažinimui, kuris taip aktyviai buvo akcentuojamas 1996–2000

m.

2. Kitų Lietuvos parlamentinių partijų nuostatos dėl narystės Europos Sąjungoje 1992–

2004 metais

Mažesnės partijos Lietuvos integracijos į ES klausimu išreikšdavo tvirtą poziciją. Nors ši

pozicija ir buvo tvirta, tačiau nebuvo neigiama, o kito – dažniausiai į negatyvią pusę. Iš visų trijų

Seimo kadencijų galima išskirti LCS bei LTS. Prie šių partijų taip pat analizuojama ir LNDP,

kurios sąraše kelis metus buvo ir vienas aršiausiai nusiteikusių Lietuvos euroskeptikų M. Murza.

Visos šioje dalyje analizuojamos politinės jėgos savo veiklą pradėjo prieš 1992 metų Seimo

rinkimus. Kitų, didesnių, partijų akyse neigiamą poziciją dėl ES išsakiusios partijos liko

nesuprastos.

Pozicijos kitimas susijęs su mažesnių partijų siekiu patekti į Lietuvos parlamentą, o taip

pat su šių partijų (išskyrus LCS) dažnu lyderių bei visos partijos sudėties keitimosi.

2.1. M. Murzos asmenybės įtaka pozicijos dėl Europos Sąjungos formavimuisi ir Lietuvos

nacionaldemokratų partija

Mindaugas Murza aktyvią veiklą pradėjo dar 1993 m., kai Savanoriškosios krašto

apsaugos tarnybos (SKAT) 62-ojo bataliono kariai Šiauliuose įkūrė pogrindinę Lietuvos

154 Lietuvos kelias į Europos Sąjungą : Europos susivienijimas ir Lietuvos derybos dėl narystės Europos Sąjungoje / Klaudijus Maniokas, Ramūnas Vilpišauskas, Darius Žeruolis .- Vilnius : Eugrimas, 2004, P. 456–467.155 Dauguma gyrė stabilumą, opozicija pasigedo polėkio // Lietuvos rytas, 2002 m. kovo 20 d.

36

nacionalinės nepriklausomybės sąjungą (toliau – LNNS), o jo vadu išrinktas jaunasis M. Murza,

kuriam tuomet buvo vos 20 metų.156

M. Murza visuomenėje pagarsėjęs kaip antisemitinių pažiūrų atstovas, dažnai

priskiriamas neonaciams. Trumpai nušviečiant jo ir jo santykį su nacionaldemokratų partija

reiktų paminėti kelias datas. Po LNNS sukūrimo, balsavimo būdu buvo sukurtas kovinis dalinys

„savisaugos rinktinė“.157 Tačiau 1996 m. teisėsauga suėmė M. Murzą ir nubaudė viešaisiais

darbais, tačiau neapribojo jo laisvės. 1996 m. lapkričio 24 d. Šiauliuose jis įkūrė visuomeninę

organizaciją – Lietuvių nacionalsocialinės vienybės sąjungą (toliau – LNSVS). 1998–2000 m.

nacionalsocialistai dešimt kartų mėgino įregistruoti savo organizaciją Teisingumo ministerijoje

kaip visuomeninę organizaciją ir dar du kartus – kaip politinę partiją. Visi prašymai buvo

atmesti.158 Tačiau nacionalsocialistai rado būdų legalizuotis. 2000 m. gruodžio 10 d. apie 400

narių su M. Murza priešakyje įstojo į Lietuvos gyvenimo logikos partiją (toliau – LGLP). Kilus

nesutarimams tarp partijos senbuvių ir „murzininkų“, kurie sudarė daugumą iki tol praktiškai

jokios veiklos nevykdžiusioje partijoje, LGLP naujokai nusprendė ieškoti kito būdo kaip patekti

į valdžią. 2001 m. rugsėjo 15 d. neonaciai perėjo į kitą fiktyvią politinę partiją – Lietuvos

nacionaldemokratų partiją (toliau – LNDP).159 LNDP buvo įkurta Rimanto Smetonos dar 1999

m. ir tapo pirmąja euroskeptine partija.160 Iki tol R. Smetona vadovavo Lietuvių tautininkų

sąjungai, kuri taip pat pesimistiškai žiūrėjo į pasirinktą Lietuvos užsienio politikos kryptį ir

kritikavo ES. Naujai įkurta R. Smetonos partija kategoriškai nepritarė Lietuvos narystei ES.

Partijos lyderio manymu, Lietuvos ekonomika yra nepajėgi konkuruoti su Europa, o integracija –

rafinuota, bekraujė tarptautinio kapitalo agresija, Lietuvos ūkio aneksavimas. Vis dėl to,

perspektyvų R. Smetonos propaguojamoje politikoje yra. Lietuva galėtų tapti ES nare tik gavusi

tvirtą ir nedvejojantį Lietuvos žmonių pritarimą.161 Kitas LNDP partietis Alvydas Kazlauskas

interviu teigė, jog Lietuva įstos į ES, kuri nori būti supervalstybe, o tai bus ilgai konstruotos

užsienio politikos pabaiga. Taip pat tvirtinta, jog įstodama į ES Lietuva bus „jos užkampyje, taps

savotiška provincija, o sąlygas jai diktuos Briuselis“162. Kaip ir anksčiau akcentuota, kad Lietuva

turi sutvarkyti mokesčius, išvalyti nuo korupcijos teisėsaugos sistemą, prekiauti su ES, bet jokiu

156 „Dešinysis ekstremizmas šiandieninėje Lietuvoje (1). Lietuvos Nacionaldemokratų partija.“ Giedrius Kiaulakis. http://www.anarchija.lt/index.php/teorija/906-giedrius-kiaulakis-lietuvos-nacionaldemokratu-partija.html [Žiūrėta 2009 02 24].157 Ten pat158 Ten pat.159 Ten pat.160 Ten pat. 161 Lauras Bielinis, Lietuvos politinių partijų nuostatos Europos Sąjungos integracijos klausimu // Integracijos žinios, 2000, Nr. 1(10), p. 4; „Lietuvos nacionaldemokratų partijos programa (Politiniai principai).“ h ttp://www.lndp.lt/index.php?7 [Žiūrėta 2009 02 24].162 Pokalbis su „Kėdainių garso“ žurnalistu Alvydu Kazlausku „Kas laukia Lietuvos Europos Sąjungoje?“ <http://www3.lrs.lt/seimu_istorija/w3_viewer.ViewDoc-p_int_tekst_id=5474&p_int_tv_id=466&p_org=0.htm> [Žiūrėta 2009 02 24].

37

būdu į ją nestoti. Savotiška nuolaida atrodo tai, jog LNDP neprieštaravo dėl stojimo į NATO

saugumo tikslais.163

Po LNDP nesėkmingų 2000 m. Seimo rinkimų R. Smetona pasitraukė iš LNDP narių ir

partijos vadovo posto, o vietoj jo pirmininku išrinktas Kazimieras Uoka, kuris LNDP vadovavo

iki 2002 m.164 ir bent jau dabar esamai Lietuvos narystei ES ir NATO neprieštarauja. K.Uokai

pasitraukus 2002 m. LNDP partijos pirmininku išrinktas M. Murza. Vis dėl to, rinkiminės

nesėkmės 2004 m. Seimo rinkimuose ir jo partiečių konformizmas privedė prie to, jog partijos

pirmininkas atsistatydino 2006 m. ir pasitraukė iš partijos165.

Geriausiai Murzos ir jo bendražygių nuostatą iliustruoja minėtieji mitingai. Dar 2002 m.

rugsėjo 26 d. mitinge Panevėžyje LNDP skelbė „skambius“ pasisakymus: „Lietuvą valdo

okupacinis žydų–masonų režimas, jų tikslas – sunaikinti pačią kūrybingiausią mūsų tautos dalį,

atimti mūsų turtą, o likusią dalį paversti vergais“, „mūsų ateitis – Europos Sąjunga, žydiška, su

spygliuota viela“, „ES yra žydų–masonų tvarinys, skirtas tautų naikinimui“, „žydai yra išrinktoji

tauta, o visi kiti yra gojai, skirti sunaikinimui, numatyta palikti pusantro milijardo pasaulio

gyventojų, kurie vergaus būtent jiems“.166 M. Murzos ir jam prijaučiančių aktyvistų pažiūras

atspindi tame pačiame mitinge demonstruota ES vėliava su Dovydo žvaigžde bei kaukole.167 Dar

nepasirašius stojimo į ES sutarties, 2003 m. pavasarį kitas mitingas įvyko Vilniuje, po kurio,

spaudos konferencijoje, LNDP vadovas skatino budėti, kad Lietuva išliktų laisva ir

nepriklausoma valstybe, bei gąsdino tautinės valstybės nunykimu168. Apskritai nuo pat LNNS

sukūrimo „murzininkai“ vadovavosi nacionalsiocialistine ideologija. Raidos požiūriu pasikeitė

tik retorika. Nuo kovingų siekių (1993–1996 m.) pereita prie iškalbingų antisemitinių šūkių ir

pavojaus skelbimu dėl narystės ES ir NATO LNDP laikraštyje „Tautos kelias“ (2001–2002

m.).169 Pagrindiniai argumentai prieš narystę ES buvo: 1) Lietuva įstojus į ES liks jos provincija;

2) Lietuvai sąlygas diktuos Briuselis; 3) užsieniečiai supirks visą žemę; 4) Lietuva neturi „eiti į

163 Ten pat.

164 K. Uoka iki Lietuvos įstojimo į ES ir jai įstojus buvo aršus euroskeptikas pasisakydavęs prieš integracija, tačiau dabar radikalių pasisakymų nedaro ir atrodo neprieštarauja Lietuvos buvimui ES: „Iki šiol turėjome tik vieną susitarimą – siekį tapti NATO ir ES nariais.“ Savo politines ambicijas jis žada nukreipti kita linkme. (Jurga Tvaskienė, „Uoka: radikalių idėjų dar neatsisakau.“ 2009 sausio 30 d. <http://www.alfa.lt/straipsnis/10257198/?Uoka..radikaliu.ideju.dar.neatsisakau=2009-01-30_07-43> [Žiūėta 2009 02 25].165 „Mindaugas Gervaldas. GYVENIMO APRAŠYMAS.“ <http://www.vlnds.lt/web/vadas/pirmasis-asmuo/mindaugas-gervaldas/> [Žiūrėta 2009 02 24]; „M.Murza traukiasi iš Nacionaldemokratų partijos.“ <http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=11600745> [Žiūrėta 2009 02 24].166 „Dešinysis ekstremizmas šiandieninėje Lietuvoje (1). Lietuvos Nacionaldemokratų partija.“ Giedrius Kiaulakis. http://www.anarchija.lt/index.php/teorija/906-giedrius-kiaulakis-lietuvos-nacionaldemokratu-partija.html [Žiūrėta 2009 02 24].167 Ten pat.168 „Lietuvos euroskeptikų gretose – neonaciai.“ Žinių radijas <http://www.atgimimas.lt/ssi.php?id=1045664627&which=5> [Žiūrėta 2009 02 24].169 „Dešinysis ekstremizmas šiandieninėje Lietuvoje (1). Lietuvos Nacionaldemokratų partija.“ Giedrius Kiaulakis. http://www.anarchija.lt/index.php/teorija/906-giedrius-kiaulakis-lietuvos-nacionaldemokratu-partija.html [Žiūrėta 2009 02 24].

38

Vakarus“, o turi atlikti jungties misiją tarp Rytų ir Vakarų (prekyba, užsienio ryšiai, tačiau jokiu

būdu nesijungimas į tarptautines organizacijas); 5) ES buvo sukurta „žydų – bolševikų“.

Vis dėl to, realios įtakos ši partija neturėjo, o jos radikalius poelgius galima būtų vertinti

kaip visai Europai būdingą euroskeptinių, tautinių idėjų skleidimą ir priešinimąsi racionaliai

pasirinktam Lietuvos užsienio politikos keliui.

2.2. Neigiamos Lietuvos tautininkų sąjungos nuostatos dėl Europos Sąjungos 1992–2000

metais

Viena iš kelių partijų, pasisakiusių prieš narystę ES, kuri turėjo galimybę pasireikšti

Seime buvo Lietuvos tautininkų sąjunga (toliau – LTS). Tautininkai savo veiklą

nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje atkūrė 1990 m. ir į 1992 m. Seimo rinkimus ėjo kartu su

Nepriklausomybė partija ir Lietuvos ūkininkų sąjunga. Nedidelis partijos narių skaičius ir

politinių idėjų panašumas vertė šias partijas vienytis norint laimėti nors kelias vietas Seime.

Šiame skyriuje bus trumpai aptariama LTS požiūris į Lietuvos narystę ES 1992–2000 m.

Laikotarpis pasirinktas dėl to, jog 1992–1996 ir 1996–2000 m. Seimo kadencijose LTS turėjo

savo atstovus. Per 2000 m. Seimo rinkimų, kurie LTS buvo nesėkmingi, jau buvo susikūrusi

LNDP, kuri rinkimuose dalyvavo po LTS sparnu. Visam šiam politiniam dariniui, nesėkmingi

buvo ir 2004 m. Seimo rinkimai. Šiuo metu LTS yra prisijungusi prie Tėvynės Sąjungos.170

Nagrinėjant LTS požiūrį, kuris kartais gali pasirodyti pozityvus ES atžvilgiu reikia turėti

omenyje šios sąjungos atstovų pasisakymų Seimo posėdžiuose koreliavimą su dabartinėmis

nuostatomis171. Tokiu atveju galima stebėti ypatingą pastovumą ir daugmaž neigiamą požiūrį į

ES.

1992 – 1996 m. Seimo kadencijoje Lietuvos tautininkų sąjungai atstovavo L. Milčius, M.

Treinys, A. Baležentis ir K. Skrebys172. Nors pirmuosiuose Seimo svarstymuose dėl

eurointegracijos LTS atstovai nepasisakė, o vėlesniuose turėdavo tik redakcinių pastabų, tačiau

ši sąjunga atsiskleidė kaip neprieštaraujanti integracijai į ES, tačiau reikalaujantys viešo,

skaidraus ir aiškaus proceso bei uoliai ginantys Lietuvos tautines vertybes ir identitetą173. Tačiau

iš negausių LTS atstovų pasisakymų susidaro įspūdis, jog kai kada jie priešinosi ES panašiai

170 „Lietuvių tautininkų sąjungos istorija“ <http://www.tautininkai.lt/istorija.htm> [Žiūrėta 2009 02 26]. 171 „Lietuvių tautininkų sąjungos požiūris į Lietuvos narystę Europos Sąjungoje. Pagrindinės nuostatos.“ 2006 balandžio 26 d. <http://www.tautininkai.lt/pareiskimai/es.htm> [Žiūrėta 2009 02 26].172 A. Baležentis iš pradžių buvo rėmėjas, o vėliau tapo tikru LTS nariu. K. Skrebys priklausė Nepriklausomybės partijai („Lietuvių tautininkų sąjungos istorija“ <http://www.tautininkai.lt/istorija.htm> [Žiūrėta 2009 02 26]; „1992 - 1996 m. kadencijos Seimo narių sąrašas“ <http://www3.lrs.lt/docs3/kad2/w5_lrs.seimo_nariu_sarasas-p_kade_id=2&p_kalb_id=1&p_int_tv_id=784.htm> [Žiūrėta 2009 02 26].173 1995 m. spalio 19 d., Seimo septintoji sesija, 21 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Seimo pareiškimo projektas Nr. 1860 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas), stenogramos Nr. 254, p. 32; 1995 m. gruodžio 7 d., Seimo septintoji sesija, 41 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Pareiškimo „Dėl Lietuvos Respublikos paraiškos narystei Europos Sąjungoje“ projektas, stenogramos Nr. 266, p. 35; Tautininkų interesus atspindi ir vėlesnė jų programa („Lietuvių tautininkų sąjungos programa“ <http://www.tautininkai.lt/programa1999.htm> [Žiūrėta 2009 02 26]).

39

kaip ir LKDP – dėl per didelio skubotumo svarstant eurointegracinius sprendimus174. Kartais

LTS balsuodavo prieš vien dėl to, jog posėdžiuose svarstyti klausimai su jais buvo nederinti

komitetuose175. Vis dėl to, dėl objektyvių priežasčių LTS pozicija dar nebuvo iki galo

susiformavusi. LTS narių pasisakymai rodo konkrečios nuomonės nebuvimą ir negatyvios

pozicijos „pritempimą“ prie svarstomo klausimo kiekvienu atveju vietoj aiškios ir pastovios

laikysenos ES atžvilgiu. Tai patvirtina ir Seimo diskusijos dėl užsienio politikos, kuriuose, nors

ir turėję progą pasisakyti, LTS nariai 1992–1996 m. vengė užsienio politikos Vakarų atžvilgiu

klausimo, o vietoj jo domėjosi grynai užsienio politikos organizaciniais klausimais (pavyzdžiui,

ar ne klaidingas sprendimas buvo panaikinti Ekonominių ryšių su užsieniu ministeriją ir pan.).176

Mažai kito LTS požiūris į Europos Sąjungą ir 1996–2000 m. Seimo kadencijoje. Joje

LTS atstovavo jau tik trys šios partijos nariai: R. Smetona, demokratai S. Pečeliūnas ir J.

Matekonienė. Konkrečiais klausimais, susijusiais su integracija į ES, LTS kiek pakeitė savo

poziciją ir nebereiškė tokios negatyvios pozicijos. Dar 1996 m. birželio 20 d. kuomet buvo

svarstomas 47 Konstitucijos straipsnio pakeitimas, LTS ragino įvesti papildomus saugiklius,

tačiau prieš nebalsavo177.

Tarp LTS atstovų, naujoje Seimo sudėtyje, labiausiai pastebimas R. Smetona. LTS

pasisakymuose galima įžvelgti ir pakitusį pasisakymų ilgumą, kuris susijęs su tuo, jog LTS

lyderis argumentuodamas ir akcentuodamas svarbiausias Lietuvos problemas kritikavo

integracinius Lietuvos siekius. LTS 1996–2000 m. integraciją į ES įvardino kaip būsimą

Lietuvos tautiškumo, ūkio degradavimą. Prisidengiant Konstitucija bandyta įteigti, jog tokiu

svarbiu Lietuvai klausimu reikalingas tautos referendumas dar prieš pradedant derybas.178

Tautininkai kritikavo Seimo sprendimus ir tvirtino, jog galima ir neprarandant nepriklausomybės

ir neįsipareigojant laikytis direktyvų, pasiimti iš Europos teisės tai kas geriausia179. Energetikos

klausimu LTS buvo kiek nuolaidesnė. Ji nepritarė energetikos strategijai, kuri numatė uždaryti

IAE, bet siūlė su pateiktais siūlymais grąžinti Vyriausybei toliau svarstyti energetikos

strategiją.180

174 1995 m. gruodžio 7 d., Seimo septintoji sesija, 41 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Pareiškimo „Dėl Lietuvos Respublikos paraiškos narystei Europos Sąjungoje“ projektas, stenogramos Nr. 266, p. 35.175 Ten pat, p. 38.176 1993 m. gruodžio 22 d., Seimo trečioji sesija, 56 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Diskusija apie Lietuvos Respublikos užsienio politiką, stenogramos Nr. 108. p. 9.177 1996 m. birželio 20 d., Seimo aštuntoji sesija, 54 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antroje dalyje numatytos ne žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuosavybės teisės konstitucinio įstatymo projektas Nr. 2063(2) (priėmimas), stenogramos Nr. 321, p. 7.178 1997 m. lapkričio 6 d., Seimo trečioji sesija, 29 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Seimo diskusija (tęsinys). „Lietuvos integracija į Europos Sąjungą: problemos ir perspektyvos“, stenogramos Nr. 69, p. 18–19.179 1998 m. kovo 17 d., Seimo ketvirtoji sesija, 7 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijos „Dėl Nacionalinės ACQUIS priėmimo programos įgyvendinimo ir kitų prioritetų, siekiant sparčios integracijos į Europos Sąjungą“ projektas Nr.P-1077(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas), stenogramos Nr. 91, p. 18–19.180 1999 m. spalio 5 d., Seimo septintoji sesija, 15 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės energetikos strategijos pagrindinių krypčių patvirtinimo“ projektas Nr.P-1604(4) (svarstymo tęsinys ir

40

2000 m. kovo 30 d. vykusioje Seimo diskusijoje R. Smetona dar vis tvirtino, jog Lietuva

turi derėtis su ES tik įvykus referendumui ir Lietuvos žmonėms tam pritarus, o integraciją

netiesiogiai tapatino su Sovietų Sąjunga ir netgi lygino A. Sniečkaus agitavimą už Sovietų

Sąjungą su dabartinių politikų euroagitacija. Kaip pagrindines kliūtis R. Smetona įvardijo

Lietuvos ūkio silpnumą būsimoje konkurencinėje kovoje su ES.181.

Kaip ir ankstesnėje Seimo kadencijoje LTS kritikavo Seimą ir apskritai bendrą politikų

nuostatą dėl pernelyg skuboto įstatymų priiminėjimų susijusių su integracija į ES.182

1996–2000 m. Seimo kadencijos pabaigos LTS lyderio ir pagrindinio euroskeptiko R.

Smetonos pastangas liudija ir tai, jog Seimo internetinėje svetainėje galima rasti ir pačių Seimo

narių tvarkytus puslapius, iš kurių gausiausias būtent R. Smetonos.183 Jame patalpinti LTS

pareiškimai, kreipimaisi į įvairias institucijas ir politines partijas. Tai rodo šio politiko, o ir visos

LTS išlikusį siekį kritikuoti. Vis dėl to, LTS nesugebėjo išlaikyti savo politinių interesų ir

vėlesniu laikotarpiu (2000–2004 m. nė vienas LTS atstovas nepateko į Seimą) matydami

integracijos procesų sparta, atsargiai, tačiau pritarė stojimui į ES. Vis dėl to, retorika ir čia buvo

išlaikyta vis pabrėžiant, jog stojimas yra lietuvių tautos valia184.

2.3. Kintanti Lietuvos Centro Sąjungos pozicija eurointegracijos klausimu 1992–2000

metais

Lietuvos centristų judėjimas buvo sukurtas 1992 m. rudenį prieš Seimo rinkimus. Buvo

remiamasi populiarios Aukščiausioje Taryboje veikusios Centro frakcijos vardu, o partijos

lyderiu buvo pakviestas žinomas politikas Romualdas Ozolas. Pirmuosiuose rinkimuose

judėjimo kandidatams palyginus nepasisekė, nes į Seimą buvo išrinktas tik R. Ozolas ir E.

Bičkauskas185. Centro judėjimas 1993 m. buvo transformuotas į Lietuvos centro sąjungą, kuri

1996–1999 m. buvo koalicijoje su TS–LK ir LKDP.

Bendros LCS pozicijos nagrinėjimą dėl narystės ES apsunkina ir šios sąjungos lyderio

dominavimas. Publikacijos žiniasklaidoje ir kitų sąjungos narių vengimas afišuotis suformavo

centro kaip R. Ozolo sinonimą. Todėl nagrinėjant LCS poziciją galima tvirtinti, jog tai

daugiausia buvo R. Ozolo išsakyta visos sąjungos pozicija. Pasisakymų Seime 1992–1996 m.

priėmimas), stenogramos Nr. 202, p. 22.181 2000 m. kovo 30 d., Seimo aštuntoji sesija, 14 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Diskusijos, skirtos Lietuvos derybų dėl narystės Europos Sąjungoje pradžiai, tęsinys, stenogramos Nr. 240, p. 27.182 2000 m. balandžio 20 d., Seimo aštuntoji sesija, 25 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos derybų dėl narystės Europos Sąjungoje eigos“ projektas Nr.P-2427(3) (priėmimas), stenogramos Nr. 246, p. 9.183 „Rimantas Smetona.“, <http://www3.seimas.lt/pls/inter/w5_show?p_r=464&p_k=1> [Žiūrėta 2009 02 26].184 „Lietuvių tautininkų sąjungos pareiškimas dėl Lietuvos stojimo į ES ir narystės joje.“ <http://www.tautininkai.lt/pareiskimai_main_iki2003.htm> [Žiūrėta 2009 02 26]. Čia taip pat aktualūs ir kiti tautininkų pareiškimai <http://www.tautininkai.lt/pareiskimai_main_iki2003.htm> [Žiūrėta 2009 02 26].185 „Seimo narių sąrašas.“ <http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=4506&p_d=54374&p_k=1> [Žiūrėta 2009 03 21].

41

tiek užsienio politikos, tiek ES klausimais, kuriais LCS galėjo išreikšti savo poziciją buvo

nedaug.

Iš ankstesniuose skyriuose minėtų 1992–1996 m. Seimo posėdžių vienintelį kartą R.

Ozolas pasisakė 1993 m. gruodžio 22 d. Šioje diskusijoje apie Lietuvos Respublikos užsienio

politiką LCS lyderis užsiminė apie būtinumą Lietuvai stoti į ES ir NATO. Paliestas buvo ir

Karaliaučiaus klausimas, tačiau ne tranzito atžvilgiu, o kaip paskutinis Europoje okupuotas

kraštas: „Mano supratimu, tos vietos deokupacija būtų galutinė Europos deokupacija.“186

Lietuvos užsienio politikos atžvilgiu R. Ozolas teigė, jog jokios koncepcijos nėra ir ji turi būti

sukurta artimiausiu metu.187

Skirtingai nuo pirmosios Seimo kadencijos, 1996–2000 m. pasisakymų Seime iš LCS

narių padaugėjo. 1996 m. Seimo rinkimuose jie laimėjo 13 mandatų188. Tai galima sakyti buvo

LCS „aukso amžius“, nes 2000 m. Seimo rinkimuose partija nelaimėjo nei vienos vietos. 1997

m. lapkričio 4 d. Seimo posėdyje LCS narys Kęstutis Glaveckas pateikė dvi pagrindines

Lietuvos ekonomines problemas kurios turi būti sutvarkytos siekiant stojimo į ES. Pirmoji – tai

efektyvi rinkos ekonomika, antroji – efektinga Lietuvos ekonominė konkurencija su Vakarais. K.

Glaveckas tvirtino, jog šios problemos esminės, tačiau paminėjo ir socialinės rūpybos sistemą,

pensijas, energetiką. Iš LCS nario pasisakymo aišku, jog pozicija ES atžvilgiu buvo teigiama.

Tačiau šiame posėdyje K. Glaveckas tik paminėjo problemas, kurios jam, kaip ekonomistui,

atrodė aktualios189.

Visiškai kitokios mintys buvo išsakytos diskutuojant dėl nacionalinės ACQUIS

programos. LCS narys Arūnas Grumadas kritikavo ne pačią programą o Vyriausybei pavaldžių

institucijų darbuotojų nekompetentingumą: „Vis dėlto nesmagu, kad didelis atotrūkis, kaip

minėjo kolegos, yra tarp tų specialistų, kurie parengė šį dokumentą, ir kitų mūsų valdininkų bet

kokioje Vyriausybės struktūroje.“190 Kaip ir kitos partijos LCS vardu taip pat išsakyti trūkumai

dėl visuomenės informavimo apie ES.

Seimo diskusijoje apie Vyriausybės dviejų metų darbą K. Glaveckas užsienio politikos

srities nepalietė. Minėtos tik valstybės įsipareigojimų, ekonomikos, energetikos, finansų

186 1993 m. gruodžio 22 d., Seimo trečioji sesija, 56 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Diskusija apie Lietuvos Respublikos užsienio politiką, stenogramos Nr. 108, p. 28.187 Ten pat.188 Ainė Ramonienė, Posovietinės Lietuvos politinė anatomija. Vilnius: Versus Aureus, 2007, P. 17.189

„Kęstutis Glaveckas.“ <http://www3.lrs.lt/seimu_istorija/w3_lrs.seimo_narys-p_asm_id=155&p_int_tv_id=784&p_kalb_id=1&p_kade_id=3.htm> [Žiūrėta 2009 03 22]. 190 1998 m. kovo 3 d., Seimo penktoji sesija, 7 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Diskusija dėl Nacionalinės ACQUIS priėmimo programos įgyvendinimo ir kitų prioritetų, siekiant sparčios integracijos į Europos Sąjungą, stenogramos Nr. 91, p. 16.

42

sistemos bei privatizavimo sritys, kurios niekaip nebuvo susietos su integracija į ES.191 Panašios

koncepcijos laikėsi ir R. Šileikis192.

Iš šių LCS narių kalbų matyti, jog partija nereikšdavo vienareikšmiškai pozityvios ar

negatyvios pozicijos. Nors iš bendro konteksto galima spręsti, kad LCS palaikė narystę ES.

Dažniausiai LCS nariai pasisakydavo tik tais klausimais, kurie buvo susiję su svarstomais teisės

aktais ir neišsiplėsdavo kaip, pavyzdžiui, TS–LK.

Didesnės analizės galimybes teikia R. Ozolo politiniai dienoraščiai „Lietuva. Istorija

karštomis pėdomis“. Iš jų aiškėja LCS lyderio pozicija, kurią būtų galima suskirstyti etapais.

Pirmuoju etapu 1990–1993 m. R. Ozolas: 1) minėjo būtinumą spręsti tautinių mažumų klausimą;

2) teigiamai pasisakė Rusijos žalos Lietuvai atlyginimo klausimu; 3) teigė kad Lietuvai kaip ir

kitoms Baltijos šalims būtina stoti į ES; 4) teigiamai vertino Lietuvos siekius tapti NATO

nare.193 Antruoju laikotarpiu 1994–1997 m. R. Ozolas kiek pakeičia savo pažiūras. Pirmiausia

ES nebelaikoma būtinybe ir nuogąstaujama, kad integravimasis gali būti netgi žalingas Lietuvai:

„Ar ne tas taps stojimas blefu arba tragikomedija, Europos Sąjungai išvydus, su kuo turima

reikalų?“194 Centristas taip pat įžvelgė ir būsimus aršią euroentuziastų bei euroskeptikų ginčus –

„nuomonės dėl stojimo į ES kristalizuosis ir aštrės“195. 1997 m. rudenį R. Ozolas dar

pesimistiškiau vertino Lietuvos galimybes greitu laiku patekti į ES gretas196.

1998–2000 m. svarbiausiu derybų klausimu R. Ozolui atrodė IAE uždarymas ir tolesnė

Lietuvos branduolinės energetikos ateities perspektyva. Tačiau centristas teigė, jog su ES turi

būti deramasi, o laikotarpis iki narystės turi būti išnaudotas nacionalinio ūkio ir kultūros

stiprinimui197. Dėl IAE uždarymo R. Ozolas pasisakė neigiamai, tvirtindamas, jog tokio tipo

elektrinė viena geriausiai prižiūrimų Europoje.198 Neliko užmirštas ir žemės ūkis, kuris, anot R.

Ozolo, turės būti intensyvinamas, kad galėtų konkuruoti su ES.199 Visuomenės informavimo

klausimas taip pat buvo paliestas. Tvirtinta, jog Lietuvos stojimas į ES nepakankamai

akcentuojamas.200 Pats R. Ozolas taip pat neliko neprisidėjęs prie visuomenės informavimo apie

ES. Iš centristo pasisakymo joniškiečiams aiškėja ypač negatyvi R. Ozolo pozicija: „Lietuva,

įstojusi į Europos Sąjungą, praras nepriklausomybę“.201

191 1998 m. lapkričio 24 d., Seimo penktoji sesija, 34 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Seimo diskusija apie Vyriausybės dvejų metų darbą, stenogramos Nr. 138, p. 4–5.192 1998 m. lapkričio 24 d., Seimo penktoji sesija, 34 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Seimo diskusija apie Vyriausybės dvejų metų darbą, stenogramos Nr. 138, p. 8.193 Romualdas Ozolas, Lietuva. 1990–1993 metai. Vilnius : Mintis, 2008, P. 285–346.194 Romualdas Ozolas, Lietuva. 1994–1997 metai. Vilnius : Mintis, 2007, P. 171.195 Ten pat, P. 227.196 Ten pat, P. 414.197 Romualdas Ozolas, Lietuva. 1998–2000 metai. Vilnius : Mintis, 2005, P. 44. 198 Ten pat, P. 97.199 Ten pat, P. 217.200 Ten pat, P. 330.201 Algirdas Lititauskas, R. Ozolas joniškiečius gąsdino Europos Sąjunga // Respublika, 1999 m. sausio 7 d.

43

R. Ozolas pasisakydavo negatyviai Lietuvos integracijos į ES klausimais ir kai buvo

keičiami ir derinami LR teisės aktai. Dar 1995 m. neigiamai nevertinęs ES keliamų sąlygų

susijusių su Konstitucija, 2002 m. buvo nusistatęs priešiškai: „Procesą aštrina ir Europos

Sąjunga: siekiant narystės šioje organizacijoje, Konstituciją bandoma grubiai „išplovinėti“.

Turiu omeny 47-ąjį straipsnį, kurį taisant suteikiama teisė žemės ūkio paskirties žemę įsigyti ir

Lietuvos juridiniams asmenims, ir užsieniečiams bei norą, kad užsieniečiai galėtų dalyvauti

Savivaldybių rinkimuose.“202

Apibendrinant galima konstatuoti, jog tiek LCS, tiek pagrindinio jos lyderio R. Ozolo

pozicija integracijos į ES klausimu keitėsi nuo pat pirmosios Seimo kadencijos. Iš pradžių

panašėjusi į TS–LK skubios integracijos poziciją, vėliau keitėsi į atsargesnę, o derybiniame

etape ir kartais ir negatyvią, poziciją. Tačiau 1998–2000 m. laikotarpiu matyti daugiau

eurointegarcinių įvykių fiksavimas popieriuje, nei detalesnė jų interpretacija. Neprieštaraudamas

Lietuvos užsienio politikos pagrindiniam tikslui – narystei ES ir NATO, LCS lyderis daugiausia

akcentavo IAE uždarymo ir Konstitucijos keitimo klausimus, dėl kurių reiškė negatyvią poziciją.

Išvados

1) Darbe analizuotoms didžiosioms politinėms partijoms Lietuvai siekiant tapti ES nare buvo

svarbios lūžinės datos. Pirmosios Seimo kadencijos metu (1992–1996 m.), iki 1995 m.

pabaigos šios partijos labiau domėjosi Lietuvos perspektyva tapti NATO nare. Tai lėmė

geopolitinio saugumo veiksnys, kuriam didžiausią įtaką darė galima Rusijos agresija.

Antrojoje Seimo kadencijoje (1996–2000 m.) padaryta eurointegracinė pažanga. Priimtas

Nacionalinio Saugumo pagrindų įstatymas galutinai įtvirtino Lietuvos siekį tapti ES ir NATO

nare. Šiuo laikotarpiu tarp didžiųjų politinių partijų NATO klausimas nebebuvo toks svarbus,

kaip ankstesniu laikotarpiu. Trečiojoje Seimo kadencijoje (2000–2004 m.) vėl iškilo 1996–

2000 m. nagrinėto IAE uždarymo klausimas. Leidimas parduoti žemę užsieniečiams, suteiktas

1996 m., trečiojoje Seimo kadencijoje vėl tapo aktualiu klausimu, dėl kurio politinės partijos

itin gynė savo pozicijas. Daugumos kitų politinių partijų, kurios visą nagrinėjamą laikotarpį

nebuvo parlamentinėmis, požiūris į Lietuvos integraciją tolygiai kito iš pozityvaus į neutralų

ir netgi negatyvų.

2) LDDP 1992–1996 m. nesuvokė narystės ES svarbos ir dažniau jai svarbesnis buvo stojimo į

NATO klausimas. Tokiai pozicijai susiformuoti turėjo įtakos galima Rusijos agresija Lietuvos

atžvilgiu, o taip pat Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos klausimas. Tik nuo 1995 m.

202 „Konstituciją paliks ramybėje, kai įstosime į Europos Sąjungą“ 2002 m. spalio 25 d. <http://www.ve.lt/?rub=1065924812&data=2002-10-25&id=1035480026> [Žiūrėta 2009 03 23]; Romualdas Ozolas, Lietuva. 1994–1997 metai. Vilnius : Mintis, 2007, P. 226.

44

Lietuvai pareiškus norą stoti į ES LDDP pozicija ima kristalizuotis. 1996–2000 m. – tai

LDDP besiformuojančios, o Seimo kadencijos pabaigoje – ir susiformavusios pozicijos ES

atžvilgiu laikotarpis. Tam įtakos turėjo buvimas opozicijoje ir konfrontacija su

konservatoriais bei siekis kuo greičiau pradėti derybas su ES. 2000–2004 m. LDDP

susijungus su LSDP ir sudarant daugumą Seime prasidėjusios derybos su ES įgavo pagreitį.

Svarbiausiais derybų klausimais LSDP siekė išsiderėti kuo palankesnes sąlygas, tuo tarpu

dešiniosios politinės partijos, pirmiausia TS-LK, siūlė sutikti su visais keliamais reikalavimais

greitesnės narystės ES labui.

3) LKDP 1992–1996 m. reiškėsi kaip palankiai nusitekusi Lietuvos narystei Europos Sąjungoje

ir užėmė tarpinę laikyseną tarp TS-LK ir LDDP. Ši partija nereiškė didelio susidomėjimo

naryste NATO, kaip TS-LK. Formuojant užsienio politiką LKDP pasisakė už integravimąsi į

Vakarų politines struktūras, tačiau tik gerai ir atidžiai viską apsvarsčius ir suderinus. 1992–

1996 m. taip pat būta ryškios priešpriešos su LDDP, kas visos partijos poziciją darė labiau

panašią į TS-LK.

4) TS-LK nuostatos ES atžvilgiu 1992–1996 m. pasireiškė antroje Seimo kadencijos pusėje.

Svarbesnis šiai partijai buvo saugumo, tiesiogiai susijusio su naryste NATO, klausimas.

Tokioms nuostatoms susiformuoti įtakos turėjo galima Rusijos grėsmė. 1996–2000 m.

laimėjusi rinkimus TS-LK, koalicijoje su LKDP, suvokė integracijos į ES svarbą ir kryptingai

dirbo siekdama pradėti derybas su ES. 2000–2004 m. būdama opozicijoje TS-LK siekė kuo

greitesnės narystės ES sutikdama su derybiniais reikalavimais, kas sukėlė dar didesnę šios

partijos ir LSDP nesutarimų bangą. Per tris Seimo kadencijas TS-LK pozicijoje dėl ES

pastebimas koreliavimas su šios partijos buvimu pozicijoje/opozicijoje. 1992–1996 m. ir

2000–2004 m. būdama opozicijoje ši partija itin kritikavo kairiuosius dėl, jų manymu,

netinkamai vykdomos Lietuvos užsienio politikos. 1996–2000 m. būdama pozicijoje TS-LK

nekeitė anksčiau deklaruotų Lietuvos užsienio politikos tikslų.

5) M. Murzos laikysena panaši į radikaliai nusiteikusių euroskeptikų, kurių, politologų

vertinimu, yra visose ES narėse. Dauguma argumentų, siekiančiu pagrįsti negatyvią nuomonę

prieštaravo tiek deklaruojamai tiek vykdomai Europos Sąjungos politikai. Priešingai

radikaliai nusiteikusiam M. Murzai, LTS nuostatos dėl integravimosi į ES 1992–1996 m.

buvo palankios bendrai Lietuvos užsienio politikai, tačiau reikalauta procesų skaidrumo ir

viešumo. 1996–2000 m. ši politinė jėga užėmė kiek negatyvesnę poziciją, kuri susijusi su R.

Smetonos asmenybės įtaka. Šis partijos lyderis išreiškė itin neigiamą nuomonę integracijos į

ES klausimu, kuri, jo kaip ir M. Murzos manymu, būtų visos Lietuvos degradacija. Dėl

priešinimosi integracijai, LTS kitų partijų ir žiniasklaidos buvo priskirta prie euroskeptinių

45

partijų, o dėl itin plačios euroagitacinės kampanijos LTS ir M. Murza su savo bendražygiais

savaime tapo kaip priešiškai nusiteikę formuojamai Lietuvos užsienio politikai.

6) Centro Sąjunga 1992–1996 m. itin akcentavo būtinumą stoti į Europos Sąjungą ir kitas vakarų

politines struktūras. Centro Sąjungos lyderio R. Ozolo pasisakymai dažniausiai buvo kritika

tiek valdančiajai daugumai tiek opozicijai. Neliko nepastebėtas ir Rusijos grėsmės faktorius,

kuriam skirtas nemažas dėmesys ir su tuo susijęs didesnis integracijos į NATO būtinumo

akcentavimas. 1996–2000 m. LCS nuomonė kinta, t.y. narystė ES nebevertinama kaip

panacėja ar beatodairiškas tikslas, o dar daugiau kritikos, būtent integracijos į ES klausimu,

išsakoma konservatoriams. Nuo 2000 m. nebūdama parlamentine partija LCS ypač kritikavo

Konstitucijos keitimą ir kitus, jos nuomone, kenkiančius Lietuvai politinius žingsnius,

tenkinant ES keliamus reikalavimus.

Priedai

1 Paveikslas LDDP ir LSDP reitingo kitimas 1994 – 2000 m. („jeigu kitą sekmadienį būtų Seimo rinkimai“), proc. nuo turinčiųjų nuomonę203

203 „Socialiniai ir politiniai procesai visuomenės nuomonės tyrimų duomenimis“ Lietuva stojant į Europos Sąjungą: ekonominė, sociologinė ir demografinė padėties analizė (2004), P. 64.<http://www.sti.lt/leid_pristat/Tekstai/europa/III_dalis.pdf> [Žiūrėta 2009 02 19].

46

2 Paveikslas LDDP ir LSDP koalicijos, nuo 2001 m. pradžios – LSDP reitingo kitimas („jeigu kitą sekmadienį būtų Seimo rinkimai“), proc. nuo turinčiųjų nuomonę.204

3 Paveikslas

204 „Socialiniai ir politiniai procesai visuomenės nuomonės tyrimų duomenimis“ Lietuva stojant į Europos Sąjungą: ekonominė, sociologinė ir demografinė padėties analizė (2004), P. 64.<http://www.sti.lt/leid_pristat/Tekstai/europa/III_dalis.pdf> [Žiūrėta 2009 02 19].

47

„Ar Jums pakanka, ar nepakanka informacijos apie Lietuvosstojimą į Europos Sąjungą?“ Pateikiami duomenys procentais nuo nuomonę turėjusių gyventojų skaičiaus (tyrimą atliko „Vilmorus“ Vyriausybės kanceliarijos užsakymu) 205

Literatūros sąrašas

205 „Socialiniai ir politiniai procesai visuomenės nuomonės tyrimų duomenimis“ Lietuva stojant į Europos Sąjungą: ekonominė, sociologinė ir demografinė padėties analizė (2004), P. 52.<http://www.sti.lt/leid_pristat/Tekstai/europa/III_dalis.pdf> [Žiūrėta 2009 02 19].

48

Šaltinių sąrašas:

1. 1992 m. gruodžio 29 d., Seimo pirmoji sesija, neeilinis posėdis. Darbotvarkės klausimas:

Nutarimo „Dėl atstovų skyrimo į Europos Tarybos parlamentinę asamblėją“ projektas

(svarstymas ir balsavimas), stenogramos Nr. 14.

2. 1992 m. lapkričio 26 d., Seimo pirmoji sesija, 3 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Seimo

pareiškimo svarstymas (svarstymo tęsinys), stenogramos Nr. 2.

3. 1992 m. lapkričio 26 d., Seimo pirmoji sesija, 3 posėdis. Darbotvarkės klausimas:

Nutarimo „Dėl atstovų skyrimo į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją“ projektas

(svarstymas), stenogramos Nr. 2.

4. 1993 m. gegužės 18 d., Seimo antroji sesija, 39 posėdis. Darbotvarkės klausimas:

Nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Europos Ekonominės Bendrijos memorandumo ir paskolos

sutarties ratifikavimo“ projektas (svarstymas ir balsavimas), stenogramos Nr. 54.

5. 1993 m. gruodžio 22 d., Seimo trečioji sesija, 56 posėdis. Darbotvarkės klausimas:

Diskusija apie Lietuvos Respublikos užsienio politiką, stenogramos Nr. 108.

6. 1993 m. gruodžio 23 d., Seimo trečioji sesija, 59 posėdis. Darbotvarkės klausimas:

Seimo rezoliucijos projektas Nr. 721(2), stenogramos Nr. 108.

7. 1993 m. sausio 4 d., Seimo pirmoji sesija, neeilinis posėdis. Darbotvarkės klausimas:

Seimo nutarimo „Dėl atstovų skyrimo į Europos Tarybos Parlamentinę asamblėją“ projektas

(svarstymas ir balsavimas) , stenogramos Nr. 15.

8. 1994 m. lapkričio 17 d., Seimo penktoji sesija, 31 (neeilinis) posėdis. Darbotvarkės

klausimas: Seimo narių delegacijų į Europos tarptautines organizacijas svarstymas ir balsavimas,

stenogramos Nr. 174.

9. 1994 m. sausio 20 d., Seimo trečioji sesija, 65 posėdis. Darbotvarkės klausimas:

pareiškimo „Dėl Rusijos politikos grėsmių Lietuvai, Latvijai ir Estijai“ projektas Nr. 749(2)

(pateikimas), stenogramos Nr. 112.

10. 1994 m. sausio 20 d., Seimo trečioji sesija, 65 posėdis. Darbotvarkės klausimas:

pareiškimo „Dėl Rusijos politikos grėsmių Lietuvai, Latvijai ir Estijai“ projektas Nr. 749(4)

(svarstymas ir balsavimas), stenogramos Nr. 112.

11. 1994 m. vasario 8 d. Seimo trečioji sesija, 67 posėdis. Darbotvarkės klausimas:

Darbotvarkė, stenogramos Nr. 113.

12. 1995 m. gegužės 4 d., Seimo šeštoji sesija, 24 posėdis. Darbotvarkės klausimas:

pareiškimo „Dėl rengiamos Lietuvos ir Europos Sąjungos asociacijos sutarties“ projektas,

stenogramos Nr. 222.

49

13. 1995 m. gegužės 4 d., Seimo šeštoji sesija, 24 posėdis. Darbotvarkės klausimas: „Dėl

rengiamos Lietuvos ir Europos Sąjungos asociacijos sutarties“ projekto Nr.1485A svarstymas,

stenogramos Nr. 222.

14. 1995 m. gruodžio 7 d., Seimo septintoji sesija, 41 posėdis. Darbotvarkės klausimas:

Pareiškimo „Dėl Lietuvos Respublikos paraiškos narystei Europos Sąjungoje“ projektas,

stenogramos Nr. 266.

15. 1995 m. sausio 26 d., Seimo penktoji sesija, 67 posėdis. Darbotvarkės klausimas: LR

Užsienio reikalų ministro P.Gylio pranešimas, stenogramos Nr. 201.

16. 1995 m. spalio 19 d., Seimo septintoji sesija, 21 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Seimo

pareiškimo projektas Nr. 1860 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas), stenogramos Nr. 254.

17. 1996 gruodžio 19 d., Seimo pirmoji sesija, 18 posėdis. Darbotvarkės klausimas:

Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo projektas Nr.P-108 (pr.), stenogramos Nr. 10.

18. 1996 m. birželio 20 d. Seimo aštuntoji sesija, 54 posėdis. Darbotvarkės klausimas:

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio papildymo konstitucinio įstatymo projektas

Nr.2062(2) (II priėmimas), stenogramos Nr. 321.

19. 1996 m. birželio 20 d., Seimo aštuntoji sesija, 54 posėdis. Darbotvarkės klausimas:

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antroje dalyje numatytos ne žemės ūkio

paskirties žemės sklypų nuosavybės teisės konstitucinio įstatymo projektas Nr. 2063(2)

(priėmimas), stenogramos Nr. 321.

20. 1996 m. birželio 20 d., Seimo aštuntoji sesija, 54 posėdis. Darbotvarkės klausimas:

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antroje dalyje numatytos ne žemės ūkio

paskirties žemės sklypų nuosavybės teisės konstitucinio įstatymo projektas Nr. 2063

(priėmimas), stenogramos Nr. 321.

21. 1997 m. lapkričio 4 d. Seimo trečioji sesija, 27 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Seimo

diskusija „Lietuvos integracija į Europos Sąjungą: problemos ir perspektyvos“. Lietuvos

Respublikos Seimo rezoliucijos „Dėl Vyriausybės veiklos prioritetų Lietuvos integracijos į

Europos Sąjungą procese“ projektas Nr.P-832. Lietuvos Respublikos Seimo kreipimosi į šalių,

ES narių, parlamentus „Už būsimą vieningą, taikią ir stabilią XXI a. Europą“ projektas Nr.P-833

(pateikimas), stenogramos Nr. 68.

22. 1997 m. lapkričio 6 d. Seimo trečioji sesija, 29 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Seimo

diskusija (tęsinys). “Lietuvos integracija į Europos Sąjungą: problemos ir perspektyvos“,

stenogramos Nr. 69.

50

23. 1998 m. balandžio 28 d., Seimo ketvirtoji sesija, 26 posėdis. Darbotvarkės klausimas:

Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą reikalų

vieningo koordinavimo“ projektas Nr.P-1159(3) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas),

stenogramos Nr. 101.

24. 1998 m. gruodžio 22 d., Seimo penktoji sesija, 52 posėdis. Darbotvarkės klausimas:

Seimo diskusija apie Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą problemas ir Nacionalinės Acquis

programos įgyvendinimą. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Europos reikalų komiteto

parengtos išvados-pranešimo“ projektas Nr.P-1524 (pateikimas). Lietuvos Respublikos Seimo

nutarimo „Dėl Europos reikalų komiteto parengtos išvados-pranešimo“ projektas Nr.P-1525

(pateikimas), stenogramos Nr. 148.

25. 1998 m. kovo 17 d., Seimo ketvirtoji sesija, 7 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Lietuvos

Respublikos Seimo rezoliucijos „Dėl Nacionalinės ACQUIS priėmimo programos įgyvendinimo

ir kitų prioritetų, siekiant sparčios integracijos į Europos Sąjungą“ projektas Nr.P-1077(2)

(pateikimas, svarstymas ir priėmimas), stenogramos Nr. 91.

26. 1998 m. kovo 3 d., Seimo penktoji sesija, 7 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Diskusija

dėl Nacionalinės ACQUIS priėmimo programos įgyvendinimo ir kitų prioritetų, siekiant

sparčios integracijos į Europos Sąjungą, stenogramos Nr. 91.

27. 1998 m. lapkričio 24 d., Seimo penktoji sesija, 34 posėdis. Darbotvarkės klausimas:

Seimo diskusija apie Vyriausybės dvejų metų darbą, stenogramos Nr. 138.

28. 1999 m. gegužės 27 d. Seimo šeštoji sesija, 40 posėdis. Darbotvarkės klausimas:

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl prioritetinių įstatymų projektų, susijusių su

nacionaline ACQUIS priėmimo programa bei suvestiniu prioritetinių priemonių, spartinančių

Lietuvos pasirengimą narystei Europos Sąjungoje I–III ketvirčių planu, rengimo ir priėmimo

paspartinimo“ projektas Nr.P-1807(3) (svarstymas ir priėmimas), stenogramos Nr. 180.

29. 1999 m. spalio 5 d., Seimo septintoji sesija, 15 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Seimo

nutarimo „Dėl Nacionalinės energetikos strategijos pagrindinių krypčių patvirtinimo“ projektas

Nr.P-1604(4) (svarstymo tęsinys ir priėmimas), stenogramos Nr. 202.

30. 2000 m. balandžio 20 d., Seimo aštuntoji sesija, 25 posėdis. Darbotvarkės klausimas:

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos derybų dėl narystės Europos Sąjungoje eigos“

projektas Nr.P-2427(3) (priėmimas), stenogramos Nr. 246.

31. 2000 m. kovo 30 d., Seimo aštuntoji sesija, 14 posėdis. Darbotvarkės klausimas:

Diskusija, skirta Lietuvos derybų dėl narystės Europos Sąjungoje pradžiai, stenogramos Nr. 240.

32. 2000 m. kovo 30 d., Seimo aštuntoji sesija, 14 posėdis. Darbotvarkės klausimas:

Diskusijos, skirtos Lietuvos derybų dėl narystės Europos Sąjungoje pradžiai, tęsinys,

stenogramos Nr. 240.

51

33. 2000 m. spalio 26 d. Seimo devintoji sesija, 5 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Seimo

rezoliucijos „Apie valstybės užsienio politikos tęstinumą“ projektas Nr.IXP-2(2) (priėmimas),

stenogramos Nr. 3.

34. 2001 m. gruodžio 19 d., Seimo trečioji sesija, 51 posėdis. Darbotvarkės klausimas:

Diskusija „Lietuvos derybos dėl narystės Europos Sąjungoje“, stenogramos Nr. 100.

35. 2001 m. sausio 23 d., Seimo pirmoji sesija, 7 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Diskusija

dėl Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą, stenogramos Nr. 23.

36. 2002 m. birželio 27 d. Seimo ketvirtoji sesija, 63 posėdis. Darbotvarkės klausimas:

Diskusija apie derybų dėl narystės Europos Sąjungoje eigą, stenogramos Nr. 145.

37. 2002 m. gegužės 14 d., Seimo ketvirtoji sesija, 34 posėdis Darbotvarkės klausimas:

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos pozicijų derybose su Europos Sąjunga energetikos derybiniame

skyriuje ir Nacionalinės energetikos strategijos pataisų, reikalingų sėkmingai stojimo į Europos

Sąjungą eigai užtikrinti“ projektas Nr.IXP-1569(2) (svarstymas), stenogramos Nr. 130.

38. 2002 m. liepos 1 d., Seimo ketvirtoji sesija, 65 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Seimo

nutarimo „Dėl pereinamojo laikotarpio Europos Sąjungos valstybių asmenims įsigyti žemės ir

miškų ūkio paskirties žemę Lietuvoje tikslingumo ir terminų“ projektas Nr.IXP-1405(4)

(priėmimas) (taikoma ypatingos skubos tvarka), stenogramos Nr. 146.

39. 2002 m. liepos 4 d., Seimo ketvirtoji sesija, 71 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Europos

plėtros komisaro G. Verheugeno pranešimas ir atsakymai į Seimo narių klausimus, stenogramos

Nr. 149.

40. 2002 m. sausio 25 d., Seimo trečioji sesija, 66 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Seimo

nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo atstovavimo Konvente dėl Europos ateities“

projektas Nr.IXP-1349(4) (pateikimo tęsinys, svarstymas ir priėmimas), stenogramos Nr. 109.

41. 2002 m. spalio 10 d., Seimo septintoji sesija, 19 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Seimo

nutarimo „Dėl Nacionalinės energetikos strategijos patvirtinimo“ projektas Nr.IXP-1773(4*) ES

(priėmimas), stenogramos Nr. 164.

42. 2002 spalio 10d. Seimo penktoji sesija, 20 posėdis. Darbotvarkės klausimas: Seimo

nutarimo „Dėl Kaliningrado“ projektas Nr.IXP-1948(2) (pateikimas), stenogramos Nr. 164.

43. Aidukaitė Rūta „ES įtaka tautinių mažumų pilietinėms teisėms Baltijos valstybėse.“

Magistro darbas, Vilniaus universitetas, Politikos mokslų ir diplomatijos institutas, 1999,

<http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20080609_114028-20058/

DS.005.0.01.ETD> [Žiūrėta 2009 02 10].

44. DĖL Lietuvos Respublikos paraiškos tapti Europos Sąjungos nare // Valstybės žinios, 1995-

12-13, Nr. 101-2245. 

52

45. Lietuvos Respublikos Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas// Valstybės Žinios, 1997.

Nr. 2-16.

46. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl atstovų skyrimo į Europos tarybos parlamentinę

asamblėją“ // Valstybės žinios. 1993, Nr. 3-51.

47. Lietuvos Respublikos Seimas. Pareiškimas // Valstybės žinios. 1995, Nr. 39-966. 

48. Lietuvos Respublikos Seimas. Rezoliucija // Valstybės žinios. 1993, Nr. 74-1383.

49. Lietuvos Respublikos Seimas. Rezoliucija // Valstybės žinios. 2000, Nr. 92-2898. 

Naudota literatūra:

1. Algirdas Brazauskas. Penkeri prezidento metai.Vilnius : Pradai, 2000.

2. Bielinis Lauras, Lietuvos politinių partijų nuostatos Europos Sąjungos integracijos

klausimu // Integracijos žinios, 2000, Nr. 1(10).

3. Lietuvos kelias į Europos Sąjungą : Europos susivienijimas ir Lietuvos derybos dėl narystės

Europos Sąjungoje / Klaudijus Maniokas, Ramūnas Vilpišauskas, Žeruolis Darius. Vilnius :

Eugrimas, 2004.

4. Lietuvos Respublikos Konstitucija. Vilnius: Mūsų Saulužė, 2004.

5. Maniokas Klaudijus, Vitkus Gediminas, Lietuvos integracija į Europos Sąjungą: būklės,

perspektyvų ir pasekmių studija. Vilnius : Europos integracijos studijų centras, 1997.

6. Maniokas Klaudijus, Vilpišauskas Ramūnas, Žeruolis Darius. Lietuvos kelias į Europos

Sąjungą : Europos susivienijimas ir Lietuvos derybos dėl narystės Europos Sąjungoje.

Vilnius : Eugrimas, 2004.

7. Ozolas Romualdas, Lietuva. 1998–2000 metai. Vilnius : Mintis, 2005.

8. Ozolas Romualdas, Lietuva. 1994–1997 metai. Vilnius : Mintis, 2007.

9. Ozolas Romualdas, Lietuva. 1990–1993 metai. Vilnius : Mintis, 2008.

10. Raulinaitytė Loreta (sud.). Seimas Lietuvos kelyje į Europos Sąjungą. Vilnius : Valstybės

žinios, 2004.

11. Ramonienė Ainė, Posovietinės Lietuvos politinė anatomija. Vilnius: Versus Aureus, 2007.

12. Vilpišauskas Ramūnas, Nakrošis Vitalis ir kt. Lietuvos integracija į Europos Sąjungą:

pasiekimai ir problemos. Vilnius : Eugrimas, 2000.

Naudota spauda:

1. Bancevičiūtė Teresė, Brazauskas: „Užsienio politika – ne akmuo, kuris nepajudinamas“ //

Lietuvos aidas, 1993 m. gruodžio 23 d.

2. Be ES pinigų Ignalinos AE nebus uždaroma // Lietuvos rytas. 2000 m. spalio 11 d.

3. Dauguma gyrė stabilumą, opozicija pasigedo polėkio // Lietuvos rytas, 2002 m. kovo 20 d.

53

4. Ignatavičius Tadas, Opozicija daugumą apskundė Prezidentui // Lietuvos rytas, 2002 m.

kovo 6 d.

5. Kobeckaitė Halina, Keistokas LDDP frakcijos lyderio atradimas // Lietuvos Rytas, 1993 m.

gegužės 19 d.

6. Kokiais keliais į Europos Sąjungą keliaus Baltijos valstybės // Lietuvos Rytas 1994 m.

lapkričio 18 d.

7. Lietuva balsavo už tolesnį marazmą // Lietuvos aidas, 1992 m. gruodžio 1 d.

8. Lietuvos valstybės užsienio politika: LDDP variantas // Atgimimas, 1992 m. vasario 7 d. 8

d.

9. Nei ką atsakyti, nei ką pasakyti. Gylio (DDP) darbai ir sėkmės // Lietuvos Aidas 1993 m.

gruodžio 28 d.

10. Rusija siekia iš naujo užkariauti Baltijos valstybes // Lietuvos Rytas, 1992 lapkričio 28 d.,

Nr. 234.

11. Sakalauskaitė Ramunė, Po intrigų – politinė prausykla // Lietuvos rytas, 2000 m. rugsėjo 12

d.

12. Žičkus Kęstutis, Pasaulio sutramdymas // Lietuvos Aidas 1992 m. lapkričio 28 d.

13. Žičkus Kęstutis, Rusijos interesai ir LDDP // Lietuvos Aidas, 1992 m. gruodžio 2 d.

Internetiniai šaltiniai:

13. Alekna Viktoras, Krikščionys demokratai Lietuvoje. Vilnius, 1999.

<http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=124&p_d=2274&p_k=1> [Žiūrėta 2009 01 30].

14. A. Brazausko socialdemokratinės koalicijos rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą

programa. <http://www3.lrs.lt/n/rinkimai/20001008/prog_bsdk.docprog_bsdk.doc>

[Žiūrėta 2009 02 13].

15. Acquis Communautaire.

<http://www.babylon.com/definition/Acquis_communautaire/Lithuanian> [Žiūrėta

2009 03 14].

16. Brazausko socialdemokratinės koalicijos rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą programa

(2000 m.).< http://www3.lrs.lt/n/rinkimai/20001008/prog_bsdk.docprog_bsdk.doc>

[Žiūrėta 2009 02 13].

17. Kęstutis Glaveckas. <http://www3.lrs.lt/seimu_istorija/w3_lrs.seimo_narys-

p_asm_id=155&p_int_tv_id=784&p_kalb_id=1&p_kade_id=3.htm> [Žiūrėta 2009 03

22].

54

18. Kiaulakis Giedrius. Dešinysis ekstremizmas šiandieninėje Lietuvoje (1). Lietuvos

Nacionaldemokratų partija. http://www.anarchija.lt/index.php/teorija/906-giedrius-

kiaulakis-lietuvos-nacionaldemokratu-partija.html [Žiūrėta 2009 02 24].

19. Konstituciją paliks ramybėje, kai įstosime į Europos Sąjungą. 2002 m. spalio 25 d.

<http://www.ve.lt/?rub=1065924812&data=2002-10-25&id=1035480026> [Žiūrėta 2009

03 23].

20. LDDP. <http://lt.wikipedia.org/wiki/LDDP> [Žiūrėta 2009 03 02].

21. Lietuvos euroskeptikų gretose – neonaciai. Žinių radijas <http://www.atgimimas.lt/ssi.php?

id=1045664627&which=5> [Žiūrėta 2009 02 24].

22. Lietuvos nacionaldemokratų partijos programa (Politiniai principai).

<h ttp://www.lndp.lt/index.php?7 > [Žiūrėta 2009 02 24].

23. Lietuvių tautininkų sąjungos pareiškimas dėl Lietuvos stojimo į ES ir narystės joje.

<http://www.tautininkai.lt/pareiskimai_main_iki2003.htm> [Žiūrėta 2009 02 26].

24. Lietuvos socialdemokratų partijos istorija. <http://www.lsdp.lt/index.php/apie-partija>

[Žiūrėta 2009 02 05].

25. Lietuvių tautininkų sąjungos istorija. <http://www.tautininkai.lt/istorija.htm> [Žiūrėta

2009 02 26].

26. Lietuvių tautininkų sąjungos požiūris į Lietuvos narystę Europos Sąjungoje. Pagrindinės

nuostatos. 2006 balandžio 26 d. <http://www.tautininkai.lt/pareiskimai/es.htm> [Žiūrėta

2009 02 26].

27. Lietuvių tautininkų sąjungos programa. <http://www.tautininkai.lt/programa1999.ht m >

[Žiūrėta 2009 02 26]).

28. Mindaugas Gervaldas. GYVENIMO APRAŠYMAS.

<http://www.vlnds.lt/web/vadas/pirmasis-asmuo/mindaugas-gervaldas/> [Žiūrėta 2009 02

24].

29. M. Murza traukiasi iš Nacionaldemokratų partijos. <http://www.delfi.lt/archive/article.php?

id=11600745> [Žiūrėta 2009 02 24].

30. Pokalbis su „Kėdainių garso“ žurnalistu Alvydu Kazlausku „Kas laukia Lietuvos Europos

Sąjungoje? <http://www3.lrs.lt/seimu_istorija/w3_viewer.ViewDoc-

p_int_tekst_id=5474&p_int_tv_id=466&p_org=0.htm> [Žiūrėta 2009 02 24].

31. Rimantas Smetona. <http://www3.seimas.lt/pls/inter/w5_show?p_r=464&p_k=1> [Žiūrėta

2009 02 26].

32. Škiudaitė Audronė. Konservatorių ir krikščionių demokratų integracija būtų natūrali.

<http://www.xxiamzius.lt/archyvas/priedai/atodangos/20041126/1-3.html> [Žiūrėta 2009

02 27].

55

33. Seimo nariai. <http://www3.lrs.lt/n/rinkimai/20001008/kandvl.htm-152837.htm>

[Žiūrėta 2009 02 27].

34. Seimo narių sąrašas. <http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?

p_r=4506&p_d=54374&p_k=1> [Žiūrėta 2009 03 21].

35. Tėvynės sąjungos – konservatorių frakcija. <http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?

p_r=4506&p_d=54367&p_k=1> [Žiūrėta 2009 02 19].

36. Tvaskienė, Jurga. Uoka: radikalių idėjų dar neatsisakau. 2009 sausio 30 d.

<http://www.alfa.lt/straipsnis/10257198/?Uoka..radikaliu.ideju.dar.neatsisakau=2009-01-

30_07-43> [Žiūėta 2009 02 25].

37. 1992 – 1996 m. kadencijos Seimo narių sąrašas.

<http://www3.lrs.lt/docs3/kad2/w5_lrs.seimo_nariu_sarasas-

p_kade_id=2&p_kalb_id=1&p_int_tv_id=784.htm> [Žiūrėta 2009 02].

38. 1992 - 1996 m. kadencijos Seimo narių sąrašas.

<http://www3.lrs.lt/docs3/kad2/w5_lrs.seimo_nariu_sarasas-

p_kade_id=2&p_kalb_id=1&p_int_tv_id=784.htm> [Žiūrėta 2009 02 26].

Televizijos laidos:

1. Jančius Marius (laidos aut. ir ved.). Ringas [Televizijos laida]. Vilnius, 2000-10-05.

<http://n60.lrs.lt:5000/ondemand/btv/ringas/ringas1005.asx> [Žiūrėta 2009 02 12].

2. Balsys Linas (laidos aut. ir ved.). Seimo rinkimai [Televizijos laida]. Vilnius, 2000-10-04.

<http://www3.lrs.lt/n/rinkimai/20001008/20001004b/asx> [Žiūrėta 2009 02 12].

56

Summary

This work subject is Lithuanian political parties’ attitudes about membership in the

European Union in the years 1992–2004. The work subject is new and actual because there are

still no works published until today. The period was chose because in the year of 1992 first

elections of Lithuanian parliament (Seimas) were made. In these years many parties which still

exist were established. The end of the period naturally was chosen 2004 as a full Lithuanian

membership in the European Union. In 2004 Lithuanian successfully ended negotiation process

and joined the EU. Parties were chose which are the biggest Lithuanian political parties.

The main materials in this work are Seimas stenographs, articles from newspapers and

also memoirs of political parties’ leaders. The picture of Lithuanian political parties’ attitudes

was constructed from this material.

The first part of this work is Lithuanian parliament political parties’ attitudes about

membership in the EU in period 1992–2004. This period is divided into three paragraphs

according to Seimas tenure (1992–1996, 1996–2000, 2000–2004).

Emerged that in 1992–1996 most of the Lithuanian political parties haven‘t any clear

positions about membership in the EU. It was influenced by the soviet army troops which still

were in Lithuania dislocated in Lithuania. Moreover, politicians were afraid of possible Russian

military aggression. The last reason was unfamiliar and vague geopolitical situation. After 1995

Lithuania resolved to join the EU. In the 1992–1996 the biggest discussions in Seimas about

Lithuania‘s foreign policy was between Lithuania Democratic Labour Party (LDDP) and

Fatherland‘s Union – Lithuania‘s Conservatives (TS-LK) members. The most important

question which took debates in 1992–1996 was change of the 47th article of the Constitution.

These debates were won by LDDP. Seimas decided to let buy land for foreign citizens.

In 1996–2000 the biggest discussions was about policies of agriculture, law and

economy. Main competitors in Seimas debates were still LDDP and TS-LK which was

supported by Lithuania’s Christian Democratic Party (LKDP). In this period TS-LK and LKDP

was in position. LDDP criticize every TS-LK and LKDP foreign policy step. The biggest

discussions were about AQUIS and Statue of Basic National security. Moreover, in this period

Lithuania was no more afraid about possible aggression of Russian Federation. Between 1996

and 2000 Lithuanian political parties attitudes cristalized and were positive until full

membership in the EU.

In 2000–2004 LDDP was in the position and TS-LK and LKDP – opposition. The

change of the 47th article of the Constitution resumed. Main argument against LDDP‘s policy

was that land will be sold too fast. There were discussions about Ignalina Nuclear Power-Station

57

too. TS-LK accused LDDP for indulgence for the EU. It developed that TS-LK tried to gain time

and to postpone Ignalina Nuclear Power-Station closure.

The second part of this work is about minor Lithuanian parties attitudes about the membership in

the EU between 1992 and 2004. The minor parties were chosen is as follows: Lithuanian Center

Union, Lithuanians Nationalist Union and Lithuanian National Democratic Party. LCS and LTS

were parliamentary parties in 1996–2000. These parties which had only few members in the

parliament hadn‘t any influence in Lithuanian foreign policy. The LCS position from the

positive in 1992 gradually became negative in 2000 and later. LTS always tried to defend

national economical and ethical Lithuanian interests. Conflicting political force in Lithuania was

LNDP. This party was against Lithuania membership in the EU. LNDP members argued that

Lithuania will become province of the EU and loose the EU market race.

58