MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETASStanislava Sarapinien Juozas arnas AviienisMUITINS PROCEDROSVadovlisVilnius 2008UDK 339.54(474.5)(075.8) Sa2012007 m. gruodio 7 d. Nr. 07-362 Auktj mokykl bendrj vadovli leidybos komisijos rekomenduotaRecenzavo: prof. habil. dr. Borisas Melnikas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Verslo ir vadybos fakulteto Tarptautins ekonomikos ir vadybos katedros vedjas prof. dr. Antanas Marcijonas, Vilniaus universiteto Teiss fakulteto Konstitucins ir administracins teiss katedros vedjas dr. Valdas Rimkus, Mykolo Romerio universiteto Ekonomikos ir finans valdymo fakulteto Muitins veiklos katedros docentasVadovlis svarstytas Mykolo Romerio universiteto Ekonomikos ir finans valdymo fakulteto tarybos 2007 m. gegus 29 d. posdyje (protokolas Nr. 2EFV-4) ir rekomenduotas spausdintiVadovlis svarstytas Mykolo Romerio universiteto Ekonomikos ir finans valdymo fakulteto Muitins veiklos katedros 2006 m. gruodio 22 d. posdyje (protokolas Nr. 1MVK-4) ir rekomenduotas spausdintiMykolo Romerio universiteto mokslini-mokomj leidini aprobavimo spaudai komisija 2008 m. birelio 18 d. posdyje (protokolas Nr. 2L-6) leidin patvirtino spausdinti Ileista parmus Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministerijaiVisos leidinio leidybos teiss saugomos. io leidinio arba kurios nors jo dalies negalima taisyti, dauginti arba kitaip platinti leidjui nesutikus. ISBN 978-9955-19-091-2 Mykolo Romerio universitetas, 2008TurinysTURINYSVADAS.................................................................................................. 7 1. MUITINS PROCEDR SAMPRATA IR BENDRA CHARAKTERISTIKA..................................................................... 9 1.1. Muitins procedr klasifikacija...................................................... 11 1.2. Muitins procedros vykdytojas, procedros pradia, baigm.........14 2. PREKI VEIMAS BENDRIJOS MUIT TERITORIJ..... 17 2.1. Preki statuso nustatymas................................................................. 18 2.2. Iankstin preki apira.................................................................. 19 2.3. Preki laikinasis saugojimas............................................................. 20 2.4. Bendroji deklaracija.......................................................................... 21 3. PREKI DEKLARAVIMAS. BENDROSIOS NUOSTATOS......25 3.1. Asmenys, turintys teis deklaruoti prekes........................................ 28 3.2. Preki deklaravimas ratu (prastin procedra).............................. 30 3.3. Preki deklaravimas odiu.............................................................. 35 3.4. Preki deklaravimas veiksmu........................................................... 36 3.5. Preki deklaravimas naudojantis automatinio duomen apdorojimo techninmis priemonmis...........................................................38 4. MUITINS PROCEDR VYKDYMAS IR J MUITINS PRIEIRA....................................................................................... 41 4.1. Ileidimas laisv apyvart............................................................... 41 4.1.1. Preki pateikimas ileidimo laisv apyvart procedrai forminti................................................................................. 42 4.1.2. Ileidiam laisv apyvart preki muitins prieira.........45 4.1.3. Galutinis vartojimas............................................................... 45 4.1.4. Leidimo taikyti galutinio vartojimo procedr suteikimas.... 46 4.1.5. Galutinio vartojimo procedros baigimas.............................. 49 4.1.6. Kontrolinio egzemplioriaus T5 naudojimas........................... 50 4.2. Eksportas........................................................................................... 52 4.2.1. Eksporto procedros paskirtis ir eksportuotojo svoka..........533MUITINS PROCEDROS4.2.2. Preki pateikimas eksporto procedrai forminti................... 54 4.2.3. Eksporto procedrai forminti pateikiam preki deklaravimas ir muitins prieira.................................................... 55 4.2.4. Eksportuotos ir grintos preks............................................ 58 4.3. Laikinasis veimas........................................................................... 61 4.3.1. Laikinojo veimo procedros taikymo sritis......................... 61 4.3.2. Leidimo taikyti laikinojo veimo procedr suteikimas....... 63 4.3.3. Leidimo sigaliojimas ir laikinojo veimo (reeksporto) laikotarpis.............................................................................. 65 4.3.4. Preki veimas taikant laikinojo veimo procedr............ 66 4.3.5. Laikinojo veimo procedros baigimas................................ 66 4.3.6. Laikinai vet preki apmokestinimas importo muitais....... 68 4.3.7. Laikinojo veimo procedros taikymas naudojant ATA knygel.................................................................................. 69 4.4. Laikinasis veimas perdirbti............................................................ 73 4.4.1. Laikinojo veimo perdirbti procedros taikymo slygos...... 73 4.4.2. Leidimo taikyti laikinojo veimo perdirbti procedr suteikimo slygos.......................................................................... 74 4.4.3. Leidimo taikyti laikinojo veimo perdirbti procedr suteikimas...................................................................................... 78 4.4.4. Muitins formalum baigimo laikotarpis............................... 79 4.4.5. Ekvivalentik preki naudojimas......................................... 80 4.4.6. Laikinasis preki veimas perdirbti ir perdirbimas............... 81 4.4.7. Laikinojo veimo perdirbti procedros baigimas................. 83 4.4.8. Laikinai vet perdirbti preki apmokestinimas importo muitais................................................................................... 84 4.4.9. Kompensacins palkanos..................................................... 86 4.4.10. Slyginio apmokestinimo (drobeko) sistemos taikymas...... 87 4.4.11. Informacini lap (INF) paskirtis........................................ 89 4.5. Laikinasis iveimas perdirbti.......................................................... 91 4.5.1. Laikinojo iveimo perdirbti procedros taikymo slygos.... 91 4.5.2. Leidimo taikyti laikinojo iveimo perdirbti procedr suteikimas.............................................................................. 93 4.5.3. Leidimo sigaliojimo data ir galiojimo laikas........................ 95 4.5.4. Laikinasis preki iveimas perdirbti ir perdirbimas............. 96 4.5.5. Laikinojo iveimo perdirbti procedros baigimas................ 97 4.5.6. Laikinai ivet perdirbti preki apmokestinimas importo muitais................................................................................... 98 4.5.7. Standartin preki pakeitimo sistema.................................... 100 4.5.8. Informacinio lapo INF 2 paskirtis.......................................... 1014Turinys4.5.9. Laikinojo iveimo perdirbti procedros taikymas tekstils gaminiams..............................................................................102 4.6. Muitins priirimas perdirbimas..................................................... 104 4.6.1. Muitins priirimo perdirbimo procedros taikymo slygos................................................................................... 104 4.6.2. Muitins priirimo perdirbimo procedros taikymas........... 105 4.6.3. Leidimo taikyti muitins priirimo perdirbimo procedr suteikimas.............................................................................. 106 4.6.4. Muitins priirimo perdirbimo procedros vykdymas ir su ja susijusi muitins formalum baigimas............................ 109 4.6.5. Preki, kurioms forminta muitins priirimo perdirbimo procedra, apmokestinimas importo muitais......................... 110 4.7. Muitins sandliai ir muitinio sandliavimo procedra.................... 112 4.7.1. Muitins sandli tipai........................................................... 113 4.7.2. Muitins sandlio steigimas................................................... 115 4.7.3. Muitins sandlio veikla.........................................................118 4.7.4. Muitinio sandliavimo procedra...........................................120 4.7.5. Muitins sandlyje laikom preki apskaita.......................... 121 4.7.6. prastins preki tvarkymo operacijos................................... 123 4.7.7. Preki laikinas igabenimas i muitins sandlio tvarkymo operacijoms atlikti................................................................. 124 4.7.8. Preki perklimas i vieno muitins sandlio kit............... 125 4.7.9. Muitinio sandliavimo procedros baigimas......................... 126 4.8. Tranzitas............................................................................................128 4.8.1. Europos Sjungos tranzito sistema: pagrindiniai principai.... 130 4.8.2. Bendroji tranzito procedra.................................................... 132 4.8.3. Bendrijos tranzito procedra.................................................. 134 4.8.4. Tranzito deklaracijos.............................................................. 136 4.8.5. Tranzito procedros vykdytojas ir tranzito garantijos............141 4.8.6. Tranzito procedros baigimas................................................ 146 4.8.7. TIR tranzito sistema............................................................... 147 4.8.8. Naujoji kompiuterizuota tranzito sistema (NCTS)................ 150 4.8.9. Tranzito procedros atlikimo tvarkos supaprastinimai.......... 158 5. SUPAPRASTINTOS PROCEDROS............................................ 165 5.1. Leidim taikyti supaprastintas procedras suteikimas..................... 166 5.2. Reikalavimai asmenims, norintiems taikyti supaprastintas procedras................................................................................................. 167 5.3. Supaprastint procedr taikymas.................................................... 168 5.4. galiotieji ekonomini operacij vykdytojai..................................... 1705MUITINS PROCEDROS6. KITI MUITINS SANKCIONUOTI VEIKSMAI.........................175 6.1. Laisvosios zonos ir laisvieji sandliai............................................... 175 6.1.1. Laisvj zon ir laisvj sandli steigimo Bendrijos muit teritorijoje bendrieji reikalavimai.......................................... 177 6.1.2. Laisvj sandli steigimas ir leidim juos steigti ataukimas......................................................................................... 179 6.1.3. Preki apskaita laisvosiose zonose ir laisvuosiuose sandliuose......................................................................................180 6.1.4. Preki veimas laisvsias zonas, padjimas laisvuosius sandlius ir j muitins prieira........................................... 181 6.2. Muitins priirimas preki sunaikinimas ir perdavimas valstybs nuosavybn....................................................................................... 185 6.2.1. Praymas ir leidimas sunaikinti muitins priirimas prekes..................................................................................... 186 6.2.2. Muitins priirimas preki sunaikinimas ir jo forminimas............................................................................188 6.2.3. Preki perdavimas valstybs nuosavybn.............................. 190 7. ELEKTRONINS MUITINS INICIATYVA IR TOLESN MUITINS PROCEDR RAIDA................................................ 193 PRIEDAI.................................................................................................201 PAGRINDINS SVOKOS................................................................. 245 LITERATRA....................................................................................... 2516vadasVADASPleiantis tarptautinei prekybai vis daugiau preki gabenama per valstybi ir teritorij sienas. Muitin dalyvauja tarptautins prekybos reguliavimo ir kontrols veikloje formindama muitins procedras ir kitus muitins sankcionuotus veiksmus atitinkam muit teritorij veamoms bei i jos iveamoms prekms. Muitins formalumai ir procedros prasideda nuo to momento, kai veamos preks patenka muit teritorij arba kai pareikiamas noras prekes i jos iveti. Kad ir prekmis disponuojaniam asmeniui, ir muitinei bt aiku, kaip galima disponuoti prekmis priklausomai nuo j paskirties ir kit veiksni, valstybi arba teritorij muit teisje yra nustatytos tam tikros prekms taikytinos muitins procedros arba muitins sankcionuoti veiksmai. Muitins procedros yra labai svarbi muit teiss dalis. Su jomis siejama konkreti preki gabenimo, saugojimo arba naudojimo muit teritorijoje tvarka ir, pirma, apibriamos muitins priirimomis prekmis disponuojanio asmens teiss ir pareigos, antra, preki prieiros priemons, kurias turi taikyti muitin. Europos Sjunga yra muit sjunga, kurios vienas i svarbiausi bruo bendra muit teritorija ir bendra usienio prekybos ir muit politika, pasireikianti taikant bendrj muit tarif (Common Customs Tariff) ir vienodas muitins procedras. Taigi su tomis alimis, kurios nepriklauso Europos Sjungai (jos danai vadinamos treiosiomis alimis), visos Europos Sjungos valstybs nars prekiauja taikydamos tas paias taisykles. Europos Sjungos valstybms narms prekiaujant su treiosiomis alimis taikomos muitins veiklos srities pagrindins taisykls idstytos pamatiniame teiss akte Bendrijos muitins kodekse, kuris yra svarbiausi Europos Sjungos muit teiss norm rinkinys. Visoje Bendrijos muit teritorijoje taikomi bendri muit teiss aktai, todl, Lietuvai stojus Europos Sjung, nuo 2004 m. gegus 1 d. jos muitins veikl taip pat reglamentuoja Bendrijos muitins kodeksas ir Europos Sjungos muit teiss aktai. Remiantis Europos Sjungos teise, nacionaliniai muit teiss aktai negali pakartoti arba perteikti tiesiogiai taikom Europos Sjungos teiss akt nuostat, negali jiems prietarauti, taiau gali reglamentuoti dalykus, kuri nereglamentuoja Europos Sjungos teiss aktai, arba tiksliau apibrti, kaip taikomos Euro7MUITINS PROCEDROSpos Sjungos teiss akt nuostatos, todl nuo Lietuvos stojimo Europos Sjung dienos daugelis nacionalini muit teiss akt neteko galios. iame leidinyje pristatomos Europos Sjungos ir Lietuvos Respublikos muit teiss akt nuostatos, reglamentuojanios preki veimo Bendrijos muit teritorij, deklaravimo ir muitins procedr atlikimo tvark. Tai vis pirma Bendrijos muitins kodeksas (Tarybos reglamentas Nr. 2913/92) ir jo gyvendinimo nuostatos (Komisijos reglamentas Nr. 2454/93), taip pat Lietuvos Respublikos muitins statymas, ivardyt teiss akt taikym isamiau reglamentuojantys Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimai ir Muitins departamento inybiniai teiss aktai. Europos Sjungoje taikomos teiss akt nuostatos, reglamentuojanios muitins procedr ir kit muitins sankcionuot veiksm atlikimo tvark, yra gana sudtingos, nes Europos Sjunga didel valstybi bendrija, taikanti sudting ir skirting muit, prekybos ir bendrj ems kio politik. Sjungoje iuo metu veikia 27 atskiros nacionalins muitins. Kadangi muitins sankcionuoti veiksmai neretai atliekami ne vienoje Europos Sjungos valstybje narje, juos priirinios muitins privalo bendradarbiauti ir keistis darbui reikalinga informacija, naudotis bendromis duomen bazmis ir informacinmis sistemomis. Dl to, kad Europos Sjungos muit teiss akt nuostatos kartais bna suformuluotos gana abstrakiai, valstybs nars turi galimybi ileisti j taikym atitinkamose valstybse smulkiau reglamentuojanius nacionalinius teiss aktus ir taikyti tokias nuostatas atsivelgdamos vietos situacij bei muitins darbo ypatumus. Lietuvoje taip pat ileista gana daug tokio pobdio inybini teiss akt, kuriais remtasi rengiant leidin. Autoriai tikisi, kad is leidinys bus naudingas ne tik studijuojantiesiems muit teis, bet ir verslininkams, muitins tarpinink atstovams, muitins pareignams ir teisininkams kaip vestis gana sudting muit teiss srit, apibriani muitins procedr ir kit muitins sankcionuot veiksm atlikimo tvark. is leidinys gali bti naudojamas ir kaip inynas, kuriame apraytos svarbiausios muit teiss akt nuostatos, reglamentuojanios preki veimo Bendrijos muit teritorij ir iveimo i jos bei muitins formalum atlikimo tvark. Jame nesunkiai galima rasti informacijos, kuri pads nepasiklysti sudtinguose muit teiss akt labirintuose.81. Muitins procedr samprata ir bendra charakteristika1.MUITINS PROCEDR SAMPRATA IR BENDRA CHARAKTERISTIKA Bendrijos muit teritorij i treij ali vetos preks, kol nra ileistos laisv apyvart, yra muitins priirimos, nes nesumokti u tas prekes nustatyti importo mokesiai ir nevykdyti t preki ileidimo Bendrijos vidaus rink reikalavimai. Todl disponavimo tokiomis prekmis laisv btina apriboti sudarant slygas muitinei jas priirti ir utikrinant, kad preks be muitins leidimo nepateks vidaus rink padarydamos alos siningai konkurencijai ir valstybs nars arba Bendrijos finansiniams interesams. Disponavimo muitins priirimomis prekmis apribojimai priklauso nuo daugelio veiksni: preki ries ir savybi; jomis disponuojanio asmens; preki paskirties; veiksm, kuriuos norima su jomis atlikti neileidiant preki laisv apyvart ir kt. Tam, kad ir prekmis disponuojaniam asmeniui, ir muitinei bt aiku, kaip galima disponuoti prekmis priklausomai nuo j paskirties ir kit veiksni, Bendrijos muitins kodekse nustatytos prekms taikytinos muitins procedros ir kiti muitins sankcionuoti veiksmai.9MUITINS PROCEDROSMuitins sankcionuoti veiksmai veiksmai, kuriuos asmenys, turdami muitins sutikim, atlieka su muitins priirimomis prekmis. Muitins sankcionuoti veiksmai apibria muitins priirimomis prekmis disponuojanio asmens teises ir prievoles: kokius veiksmus su tomis prekmis jis gali atlikti, koki reikalavim (pvz., termin, su prekmis atliekam operacij pobdio, muitins panaudot preki identifikavimo priemoni apsaugos, apskaitos ir kt.) atlikdamas tuos veiksmus jis turi laikytis, kokius mokesius mokti, kokias garantijas pateikti. Tai, kad muitins priirimoms prekms forminamas konkretus muitins sankcionuotas veiksmas, ir tai, kad, daniausiai, tik j atlikus, gali bti forminamas kitas, aikiai pasako, koki taisykli turi laikytis to veiksmo vykdytojas ir kokias prieiros priemones jo atvilgiu turi taikyti muitin. Muitins procedr ir kit muitins sankcionuot veiksm vairov i esms lemia preki gamybos bei perdirbimo, prekybos ir transportavimo ypatumai. ie veiksmai prekmis disponuojantiems asmenims turi sudaryti slygas su prekmis atlikti veiksmus, btinus atitinkamoje situacijoje. Tokie veiksmai gali bti: parengimas transportuoti; pakrovimas; transportavimas; perkrovimas; siunt sujungimas arba suskaidymas; peradresavimas; ikrovimas; apira; perpakavimas; sandliavimas; technin prieira; ibandymas; naudojimas; perdirbimas; sunaikinimas ir pan. Svarbu, kad pasirinkdamas tinkamus muitins sankcionuotus veiksmus asmuo galt mokti u prekes nustatytus importo mokesius tik tada, kai preks patenka vidaus rink ir gali bti vartojamos.101. Muitins procedr samprata ir bendra charakteristikaDanai muitins priirimoms prekms galima forminti bet kuri muit teiss aktuose numatyt muitins procedr arba kit muitins sankcionuot veiksm. Konkret veiksm paprastai pasirenka prekmis disponuojantis asmuo arba jo galiotas atstovas. Asmens pasirinkta muitins procedra nurodoma muitins deklaracijoje, kurioje pateikiama ir muitinei reikalinga informacija apie deklaruojamas prekes. Muitins sankcionuot veiksm pasirinkimo laisv gali bti apribota tik dl tam tikroms prekms taikom importo, eksporto ir tranzito draudim arba apribojim arba dl preki statuso (pvz., tik laisvoje apyvartoje esanioms prekms gali bti forminama eksporto procedra ir tik laisvoje apyvartoje nesanioms prekms gali bti forminama ileidimo laisv apyvart procedra).1.1. Muitins procedr klasifikacijaMuitin, kaip valstybs institucija, atsakinga u muit teiss akt gyvendinim, atlikdama jai patiktas funkcijas, veamoms Bendrijos muit teritorij bei iveamoms i jos prekms formina Bendrijos muitins kodekso 4 straipsnio 16 punkte ivardytas muitins procedras ir to paties straipsnio 15 punkte ivardytus kitus muitins sankcionuotus veiksmus, o po to priiri, kaip ios procedros arba veiksmai atliekami. Muitins procedromis vadinami ie muitins sankcionuoti veiksmai (muitins procedros forminimas taip pat laikomas muitins sankcionuotu veiksmu): ileidimas laisv apyvart; laikinasis veimas; laikinasis veimas perdirbti; muitins priirimas perdirbimas; muitinis sandliavimas; eksportas; laikinasis iveimas perdirbti; tranzitas. Kitais muitins sankcionuotais veiksmais (ne muitins procedromis) vadinami: preki veimas laisvj zon arba padjimas laisvj sandl; muitins priirimas preki sunaikinimas; preki perdavimas valstybs nuosavybn;11MUITINS PROCEDROS preki reeksportas i Bendrijos muit teritorijos. Pagrindinis i dviej grupi muitins procedr ir kit muitins sankcionuot veiksm skirtumas yra tai, kad muitins procedra forminama tik pateikus atitinkam muitins deklaracij. Kitiems muitins sankcionuotiems veiksmams forminti danai pakanka paprasto fizinio veiksmo (pvz., fizinio preki veimo tiesiogiai i treiosios alies laisvj zon) arba praneimo muitinei apie nor taikyti atitinkam muitins sankcionuot veiksm. Atsivelgiant Bendrijos muitins kodekso 84 straipsn muitins procedras dar galima suskirstyti : slyginio neapmokestinimo muitins procedras; ekonominio poveikio turinias muitins procedras; kitas muitins procedras. Beje, kai kurios slyginio neapmokestinimo muitins procedros tuo pat metu yra ir ekonominio poveikio turinios muitins procedros. Pagrindinis prie pirmosios grups priskirtin slyginio neapmokestinimo muitins procedr poymis yra tai, kad jas taikant preks slygikai neapmokestinamos u jas kitais atvejais moktinais importo muitais ir mokesiais, daugeliu atvej reikalaujant, kad asmuo pateikt muitinei galimai moktin muit ir mokesi dydio garantij. Taikant ias muitins procedras ne Bendrijos prekes galima teiss akt nustatytomis slygomis laikyti Bendrijos muit teritorijoje, gabenti per i teritorij ir netgi naudoti arba perdirbti ioje teritorijoje nemokant nustatyt importo muit ir mokesi.1 lentel. Slyginio neapmokestinimo muitins procedrosSlyginio neapmokestinimo muitins procedrosIorinis tranzitasMuitinis sandliavimasLaikinasis veimas perdirbtiMuitins priirimas perdirbimasLaikinasis veimas121. Muitins procedr samprata ir bendra charakteristikaAntrj grup sudaro vadinamosios ekonominio poveikio turinios muitins procedros. i muitins procedr taikymas suteikia tam tikros ekonomins naudos j vykdytojams, bet gali padaryti tam tikros alos kitiems verslo subjektams. Todl ias procedras leidiama taikyti tik gavus muitins leidim, kuris duodamas inagrinjus j taikymo ekonomines slygas. Pagrindinis ios analizs tikslas utikrinti, kad taikant ekonominio poveikio turinias muitins procedras nebt padaryta alos kitiems Europos Sjungoje veikiantiems verslo subjektams. Dl tos prieasties ios muitins procedros yra tikslinio ir individualaus pobdio.2 lentel. Ekonominio poveikio turinios muitins procedrosEkonominio poveikio turinios muitins procedrosMuitinio sandliavimo procedraLaikinojo veimo perdirbti procedraMuitins priirimo perdirbimo procedraLaikinojo veimo procedraLaikinojo iveimo perdirbti procedraPagal paskirt ir tikslus muitins procedras dar galima skirstyti : sandliavimo muitins procedras (muitinio sandliavimo procedra), kurias taikant preks gali bti saugomos nepakeiiant j bkls iki kit muitins sankcionuot veiksm forminimo, prireikus atliekant tam tikras j tvarkymo operacijas, utikrinanias preki isaugojim sandliavimo metu ir paruoim toliau transportuoti (pvz., preki riavimas, perpakavimas ir kt.); perdirbimo muitins procedras (laikinojo veimo ir iveimo perdirbti bei muitins priirimo perdirbimo), kurias taikant su prekmis gali bti atliekamos leidime numatytos j perdirbimo, apdirbimo arba remonto operacijos, kuri tikslas visai arba i dalies pakeisti preki bkl; laikino naudojimo procedras (laikinojo veimo procedra), kurias taikant leidiama tam tikr laik naudotis tam tikromis prekmis, laikantis nustatyt j naudojimo slyg (i preki neper13MUITINS PROCEDROSdirbant ir nepakeiiant j bkls, iskyrus natral nusidvjim j naudojimo metu, bei nepaeidiant apribojim, susijusi su ekonomine nauda, gaunama dl tokio preki naudojimo). Treij grup sudaro kitos muitins procedros, kurios pagal savo taikymo pobd yra bendriausios. Tai ileidimo laisv apyvart ir eksporto muitins procedros. Jas taikant turi bti mokami importo arba eksporto muitai bei mokesiai, ir preks arba ileidiamos vidaus rink, arba visam laikui igabenamos u Bendrijos muit teritorijos rib. Ileistos laisv apyvart preks arba gyja Bendrijos preki status ir toliau muitins nebepriirimos (iskyrus prekes, kurioms taikoma j galutinio vartojimo prieira), o eksportuotos preks Bendrijos preki muitin status praranda. Muitins procedr taikymo tvarka suteikia muitinei tam tikrus galiojimus. Jie vis pirma pasireikia muitins sutikimu arba nesutikimu forminti konkreioms prekms suinteresuoto asmens pageidaujam muitins procedr. Sutikimas forminti muitins procedr duodamas (arba atsisakoma j duoti) vertinus konkrei situacij ir atsivelgus vairius ekonominius, aplinkos ir visuomens apsaugos ir netgi politinius (pvz., embargo) veiksnius, kuriuos lemia Bendrijos muit, prekybos ir ems kio politikos priemoni taikymas bei kai kuri kit srii teiss aktai. Ivardyti muitins procedr ir kit muitins sankcionuot veiksm klasifikavimo bdai turi ne tik teorins, bet ir praktins reikms, nes padeda atskleisti i veiksm paskirt, j teisinio reglamentavimo aspektus, ekonomin poveik, rizik bei muitins prieiros ypatumus.1.2. Muitins procedros vykdytojas, procedros pradia, baigmU prekms taikomos muitins procedros reikalavim vykdym yra atsakingas muitins procedros vykdytojas. Muitins procedros vykdytojas asmuo, kurio vardu buvo pateikta muitins deklaracija, arba asmuo, kuriam buvo perduotos su muitins procedra susijusios pirmiau minto asmens teiss ir pareigos. Apie konkrei atsakomyb u atskir muitins procedr atlikimo tvarkos reikalavim vykdym bus kalbama vliau, nagrinjant, kokia tvar141. Muitins procedr samprata ir bendra charakteristikaka atliekamos atskiros muitins procedros. Taiau paymtina, kad kai kuriais atvejais tam tikras prievoles, susijusias su atitinkama muitins procedra, privalo vykdyti ne tik tos muitins procedros vykdytojas, bet ir kai kurie kiti asmenys (pvz., tranzito procedros taikymo atvejais tam tikras prievoles privalo vykdyti vejas, muitinio sandliavimo procedros taikymo atvejais muitins sandlio savininkas ir pan.). Preks gali bti pateikiamos asmens, turinio teis jomis disponuoti, pasirinktai ir deklaruojant prekes nurodytai muitins procedrai forminti, laikantis teiss aktuose nustatyt atitinkamos muitins procedros atlikimo tvarkos reikalavim. Muitins staiga gali atsisakyti forminti suinteresuoto asmens pasirinkt muitins procedr, jeigu nesilaikoma nustatyt reikalavim arba neatlikti btini formalumai (neubaigta prie tai toms paioms prekms taikyta muitins procedra arba kitas muitins sankcionuotas veiksmas, nepateikta garantija, nepateikti privalomi dokumentai, kreiptasi muitins staig, neturini teiss forminti pasirinkt muitins procedr, ir pan.). Muitins procedra forminama, jeigu prekmis disponuojantis asmuo: pateikia muitins deklaracij, kurioje nurodyta praoma forminti muitins procedra ir pateikta atitinkamai muitins procedrai forminti reikalinga informacija; pateikia visus dokumentus, kuri reikia atitinkamai muitins procedrai forminti; pateikia muitinei deklaruojamas prekes; turi leidim taikyti atitinkam muitins procedr (jeigu jo reikia); pateikia garantij (jeigu jos reikia); pateikia rodymus, kad vykdyti atitinkamai procedrai taikyti teiss aktuose nustatyti reikalavimai ir netaikomi draudimai arba apribojimai, dl kuri atitinkama procedra negalt bti forminta. Muitins procedros pradia laikomas preki ileidimas muitins veiksmas, kuriuo asmeniui suteikiama teis su prekmis atlikti veiksmus, leidiamus taikant joms formint muitins procedr. Muitins procedra laikoma baigta, kai vykdomos visos muit teiss aktuose nustatytos prievols, susijusios su atitinkama muitins procedra.15MUITINS PROCEDROS??? Kartojimo klausimai1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. Kokias inote muitins procedras? Kokie muitins sankcionuoti veiksmai (ne muitins procedros) gali bti taikomi Bendrijos muit teritorij vetoms prekms? Paaikinkite svok muitins procedros vykdytojas. Kurios muitins procedros vadinamos ekonominio poveikio turiniomis muitins procedromis? Apibdinkite ekonominio poveikio turinias muitins procedras. Kurios muitins procedros vadinamos slyginio neapmokestinimo muitins procedromis? Apibdinkite slyginio neapmokestinimo muitins procedras. Kada galima pradti vykdyti muitins procedr? Kada ubaigiama muitins procedra?Praktin uduotisNaudodamiesi pateiktais muitins procedr klasifikatoriais pagal pateiktas uduotis nustatykite muitins procedr kodus ir juos pakomentuokite.162. Preki veimas Bendrijos muit teritorij2.PREKI VEIMAS BENDRIJOS MUIT TERITORIJMuit teritorija paprastai laikoma valstybs (arba valstybi bendrijos) teritorija, kurioje galioja atitinkamos valstybs (arba valstybi grups) muit teiss aktai. Europos Bendrijos muit teritorij sudaro 27 Europos Sjungos valstybi nari teritorijos, skaitant kai kuriuos Pranczijos ujrio departamentus (Gvadelup, Gajan, Martinik, Reunion) ir Portugalijai (Azor salos ir Madeira), Ispanijai (Kanar salos) ir Jungtinei Karalystei (Normandijos salos ir Meno sala) priklausanias salas bei Monak, taiau iskyrus: Farer salas ir Grenlandij (Danija); Helgolando sal ir Biusingeno teritorij (Vokietija); Seut ir Melilj (Ispanija); Pranczijos ujrio teritorijas (Naujj Kaledonij, Pranczijos Polinezij, Pranczijos Piet ir Antarkties sritis, Voliso ir Futnos salas, Sent Pjer ir Mikelon bei Majot); Livinjo, Campione dItalia ir tam tikrus Lugano eero teritorinius vandenis (Italija); Arub ir Olandijos Antilus (Olandija); Gibraltar (Jungtin Karalyst).17MUITINS PROCEDROSLietuvos Respublikos muit teritorija sutampa su Lietuvos Respublikos teritorija, kuri riboja Lietuvos Respublikos valstybs siena [8].2.1. Preki statuso nustatymasPreks Bendrijos muit teritorij gali bti veamos tik per pasienio kontrols punktus, skaitant veikianius oro arba jr uostuose. Vadovaujantis Bendrijos muitins kodekso 37 straipsniu Bendrijos muit teritorij vetos preks nuo j veimo momento yra muitins priirimos ir vadovaujantis galiojaniais teiss aktais jos gali bti tikrinamos muitins. Muitins prieira visuma priemoni, kurias taiko muitin, siekdama utikrinti, kad bt laikomasi muitins veiklos taisykli ir, atitinkamais atvejais, kit nuostat, taikom prekms, kurios yra muitins priirimos. Preks lieka muitins priirimos tiek laiko, kiek reikia j turimam Bendrijos preki muitiniam statusui nustatyti, iam statusui gyti arba prekms igabenti i Bendrijos muit teritorijos arba joms sunaikinti. Bendrijos preks tai i Bendrijos muit teritorijos kilusios preks, kuri sudtyje nra importuot preki, arba toje teritorijoje laisv apyvart ileistos preks, taip pat vairs i dviej tip preki deriniai. Ne Bendrijos preks preks, neatitinkanios Bendrijos prekms taikom kriterij. Reikia pasakyti, kad dl Bendrijos muit teritorijos geografini rib ypatum preks i vienos Bendrijos muit teritorijos dalies kit gana danai veamos ne per Bendrijos muit teritorij. Todl labai svarbu, kad jas vl veant Bendrijos muit teritorij muitinei bt pateikti rodymai, kad preks turi Bendrijos preki muitin status. Nustaius, kad vetos preks tai Bendrijos preks, muitins prieira joms nebetaikoma, o ne Bendrijos preks lieka muitins priirimos tol, kol pakeiiamas j muitinis statusas arba jos veamos laisvj zon, padedamos laisvj sandl, reeksportuojamos arba sunaikinamos muitinei priirint.182. Preki veimas Bendrijos muit teritorij Bendrijos muit teritorij prekes ves asmuo (tranzito procedros vykdytojas, vejas, ekspeditorius) arba asmuo, prisims atsakomyb u jau vet muit teritorij preki tolesn gabenim (pvz., vejas, veantis prekes keli transporto priemone, kuri Bendrijos muit teritorij buvo veta jr transportu), laikydamasis muitins nustatyto marruto ir vadovaudamasis muitins nurodymais, privalo jas per muitins nustatyt laik pristatyti nurodytj muitins staig arba kit muitins nustatyt viet arba veti laisvj zon, arba padti laisvj sandl. Jeigu dl tam tikr nenumatyt aplinkybi prekes ves asmuo negali j pristatyti muitins nurodyt viet, jis nedelsdamas turi informuoti muitin apie susidariusi situacij.2.2. Iankstin preki apiraAsmuo, ves prekes Bendrijos muit teritorij, arba asmuo, prisims atsakomyb u jau vet preki tolesn gabenim, privalo ias prekes ir joms gabenti formintus transporto dokumentus pateikti muitinei. Jeigu tai reikalinga muitins sankcionuotam veiksmui, leidiamam atlikti su muitinei pateiktomis prekmis, forminti, pateiktos muitinei preks, gavus muitins leidim, gali bti apirimos arba kitaip patikrinamos (suskaiiuojamos, pasveriamos, imatuojamos, atliekami kiti veiksmai, reikalingi preki kiekybinms arba kokybinms charakteristikoms nustatyti), taip pat imami j pavyzdiai (mginiai). Leidimas apirti arba kitaip patikrinti prekes, imti j pavyzdius (mginius) duodamas, kai asmuo (jo atstovas), turintis teis disponuoti prekmis, pateikia praym muitins staigai (1 priede pateikta Lietuvoje naudojamo raytinio praymo apirti prekes forma). Pirmin preki apira atliekama ir pavyzdiai (mginiai) imami tik muitinei priirint ir laikantis muitins staigos, kuriai pateiktos preks, nurodym. Visa atsakomyb ir ilaidos, susijusios su preki ipakavimu, svrimu, perpakavimu ir kitomis operacijomis, atliekamomis su prekmis, tenka asmeniui, turiniam teis pasirinkti prekms taikytinus muitins sankcionuotus veiksmus. Jis taip pat turi atlyginti visas su preki pavyzdi (mgini) tyrimu susijusias ilaidas. Visa tai atliekama vadovaujantis Muitins departamento generalinio direktoriaus patvirtintomis Leidim apirti muitinei pateiktas prekes ir (arba) imti j pavyzdius (mginius) suteikimo taisyklmis [24].19MUITINS PROCEDROS2.3. Preki laikinasis saugojimasMuitinei pateiktos preks nuo j pateikimo momento iki tol, kol joms forminami muitins sankcionuoti veiksmai, vadovaujantis Bendrijos muitins kodekso 50 straipsniu turi laikinai saugom preki status ir vadinamos laikinai saugomomis prekmis. Laikinasis saugojimas ne Bendrijos preki laikymas muitins nustatytoje vietoje ir nustatytomis slygomis, kol ioms prekms forminami muitins sankcionuoti veiksmai, neapmokestinant j muitais ir kitais mokesiais. Su laikinai saugomomis prekmis leidiama atlikti tik tokius veiksmus, kurie btini j nepakitusiai bklei isaugoti ir nepakeiia preki ivaizdos bei technini savybi. ie veiksmai skiriasi nuo didesns apimties prastini preki tvarkymo operacij, kurias leidiama atlikti su prekmis, laikomomis muitins sandliuose, forminus muitinio sandliavimo procedr, laisvuosiuose sandliuose arba laisvosiose zonose. Be muitins leidimo laikinai saugomos preks negali bti igabentos i j buvimo (laikinojo saugojimo) vietos. Nuostatos, apibrianios preki veimo ir laikinojo saugojimo tvark, pirma, utikrina Bendrijos muit teritorij vet preki muitins prieir nuo pat j veimo per fizin sien (ji gali bti nutolusi nuo muitins staigos, kuriai turi bti pateiktos preks) momento ir, antra, leidia prekes veantiems asmenims (danai tai nebna preki gavjai arba importuotojai, turintys isami informacij apie prekes) pateikti muitinei tik paias prekes ir minimali muitins prieirai btin informacij (paprastai esani preki lydimuosiuose dokumentuose). Vliau, baigiant preki laikinj saugojim, jos turi bti disponento (arba jo atstovo) deklaruojamos konkreiam muitins sankcionuotam veiksmui forminti muitins deklaracijoje pateikiant vis atitinkamam veiksmui taikyti ir priirti reikaling informacij. Laikinai saugomas prekes nuolat laikyti Lietuvos Respublikos muit teritorijoje galima: laikinojo preki saugojimo sandliuose (importo ir eksporto terminaluose); muitins sandliuose; Klaipdos valstybinio jr uosto komplekso pasienio kontrols punkt teritorijoje esaniose muitins priirimose zonose;202. Preki veimas Bendrijos muit teritorij naft Btings naftos terminalo pasienio kontrols punkto teritorijoje esanioje muitins priirimoje zonoje; keleivi daiktus keleivi daikt saugyklose. Ivardyt preki laikinojo saugojimo viet steigimo ir veiklos tvark detaliau reglamentuoja atitinkami Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimai bei kiti inybiniai teiss aktai [12, 13, 32]. Asmuo, turintis teis disponuoti prekmis, gali jas laikinai saugoti ir savo pageidaujamoje vietoje, taiau tokiu atveju privalo gauti muitins leidim. Leidimai laikinai saugoti prekes asmens pageidaujamoje vietoje gali bti: vienkartiniai; ilgalaikiai. Vienkartinis leidimas suteikiamas importuotojams, kuri importuojamoms prekms reikalingos specialios saugojimo, ikrovimo ir tikrinimo slygos; vejams, kurie neranda preki gavjo, o prekms taikomi draudimai arba apribojimai; tranzitu gabenant prekes, jeigu vejas pageidauja prekes pasaugoti muitins staig teritorijoje, kai ten nra laikinojo preki saugojimo sandlio (importo ir eksporto terminalo) arba muitins sandlio, kuriame galima laikinai saugoti prekes. Ilgalaikis leidimas laikinai saugoti prekes asmens pageidaujamoje vietoje suteikiamas ne ilgesniam kaip 1 met laikotarpiui, taiau jo galiojimas gali bti pratstas dar 1 metams. Ilgalaikis leidimas suteikiamas preki importuotojams, kurie ne reiau kaip 2 kartus per savait arba ne reiau kaip 30 kart per ketvirt importuoja prekes.2.4. Bendroji deklaracijaNorint padti prekes laikinojo saugojimo viet, muitinei turi bti pateikta bendroji deklaracija. Bendroji deklaracija tai muitins nustatytos formos dokumentas, kuriame pateikiami muitins reikalaujami duomenys apie laikinai saugomas prekes. Bendroji deklaracija turi bti pateikta tuoj po to, kai preks buvo pateiktos muitinei, arba, muitinei leidus, ne vliau kaip per vien darbo die21MUITINS PROCEDROSn po preki pateikimo muitins staigai. Europos Sjungos muit teiss aktuose tiksli bendrosios deklaracijos forma nenustatyta. Bendrosios deklaracijos spausdinimo, platinimo, pildymo ir muitinio forminimo tvark, taikom Lietuvos Respublikoje, yra nustats Muitins departamento generalinis direktorius [16] (2 priede pateikta Lietuvoje naudojama bendrosios deklaracijos forma). Bendroji deklaracija turi bti upildyta laikantis jos pildymo tvarkos ir pasirayta j pateikusio asmens. Muitin gali leisti vietoj bendrosios deklaracijos naudoti bet kur kit prekybos arba transporto dokument, kuriame pateikti duomenys, reikalingi Bendrijos muit teritorij vet preki tapatybei nustatyti. Jeigu preks, prie jas pateikiant muitinei, buvo gabenamos taikant tranzito procedr, bendrja deklaracija gali bti laikomas tranzito deklaracijos egzempliorius, skirtas paskirties muitins staigai. Muitin gali leisti bendrj deklaracij pateikti ir elektroniniu bdu. Pateikus bendrj deklaracij preks gali bti laikinai saugomos iki 45 kalendorini dien, jeigu jos atgabentos jra, ir iki 20 kalendorini dien jeigu jos atgabentos ne jra. Muitin iuos terminus gali pratsti iki 180 dien skaiiuojant nuo bendrosios deklaracijos pateikimo dienos, suinteresuotam asmeniui pateikus raytin praym [8]. Jeigu per nustatyt laik laikinai saugomoms prekms neforminami muitins sankcionuoti veiksmai, muitin taiko visas btinas priemones, skaitant preki sulaikym, realizavim arba net sunaikinim. Muitin turi teis laikinai sauganio prekes asmens sskaita nugabenti jas speciali muitins priirim viet ir ten jas laikyti tol, kol bus isprsta dl t preki kilusi problema. Nuo 2009 m. liepos 1 d., vadovaujantis Bendrijos muitins kodekso pakeitimais, padarytais 2005 m. balandio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 648/2005, bendroji deklaracija turs bti pateikta i anksto, prie veant prekes Bendrijos muit teritorij arba iveant i jos (jeigu preks iveamos neforminus muitins deklaracijos), ir naudojama su saugumu ir sauga susijusiai rizikos analizei atlikti. Be to, bendroji deklaracija turs bti pateikta naudojantis automatinio duomen apdorojimo techninmis priemonmis, ir visoje Bendrijoje bus taikomas bendras elektronins bendrosios deklaracijos duomen rinkinys.222. Preki veimas Bendrijos muit teritorij??? Kartojimo klausimai1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. Paaikinkite svok muit teritorija. Kas sudaro Europos Bendrijos muit teritorij ir Lietuvos Respublikos muit teritorij? Paaikinkite svokas muitins prieira, muitinis statusas, Bendrijos preks ir ne Bendrijos preks. Kaip suprantate asmens prievol pateikti prekes muitinei? Kokios yra asmen, atsaking u preki pateikim muitinei, teiss ir pareigos? Kada preks gyja laikinai saugom preki status? Kur ir kiek laiko galima laikinai saugoti prekes? Kokius veiksmus galima atlikti su laikinai saugomomis prekmis? Apibdinkite bendrj deklaracij.Praktins uduotys1. Naudodamiesi Bendrosios deklaracijos pildymo instrukcija ir pateiktais klasifikatoriais atlikite uduot upildykite bendrj deklaracij, kuri turi bti pateikta muitins staigai norint forminti Lietuvos Respublikos muit teritorij vet preki laikinj saugojim. Paaikinkite, kuo skirtsi bendrosios deklaracijos pildymas vairiais preki gabenimo atvejais. Bendrijos muit teritorij veus prekes, j lydimuosiuose dokumentuose nepakanka informacijos j tapatybei vienareikmikai nustatyti ir bendrajai deklaracijai upildyti. Kaip tokioje situacijoje turt elgtis asmuo, disponuojantis vetomis prekmis, arba jo galiotas atstovas?2.23MUITINS PROCEDROS243. Preki deklaravimas. Bendrosios nuostatos3.PREKI DEKLARAVIMAS. BENDROSIOS NUOSTATOSVisos importuojamos, eksportuojamos arba tranzitu per Bendrijos muit teritorij gabenamos preks privalo bti deklaruojamos suinteresuoto asmens pasirinktai muitins procedrai forminti ir pateikiamos muitinei tikrinti. Preki deklaravimas tai muitins deklaracijos, kartu su ja privalom pateikti dokument (informacijos) ir deklaruojam preki pateikimas muitins staigai, turiniai teis priimti atitinkam muitins deklaracij. Lietuvoje deklaruojamos preks turi bti pateikiamos muitins staigai jos darbo atitinkamoje muitinio tikrinimo vietoje laiku, kur nustato Muitins departamento generalinis direktorius arba jo galiotas teritorins muitins virininkas. Jeigu muitin sutinka, prekmis disponuojaniam asmeniui praant preks gali bti pateiktos muitinei ir ne muitins staigos darbo laiku, taiau tokiais atvejais asmuo privalo atlyginti visas su tokiu preki muitiniu tikrinimu susijusias muitins ilaidas. Visos preks, pateikiamos kuriai nors muitins procedrai forminti, turi bti deklaruojamos konkreiai nurodant atitinkam muitins procedr.25MUITINS PROCEDROS3 lentel. Muitins deklaracij pateikimo vieta deklaruojant prekes Lietuvos muitinei Muitins Muitins deklaracij procedra pateikimo vieta Ileidimas laisv Muit teritorijos viduje esanapyvart iuose muitins postuose, priklausaniuose teritorinms Eksportas muitinms, kuri veiklos zonai priklauso deklaranto buvein Laikinasis iveimas perdirbti Iimtys1. Prekes deklaruoja keleiviai 2. Preks deklaruojamos odiu 3. Deklaranto buvein yra ne Lietuvos Respublikos muit teritorijoje 4. Oro arba vandens transportu atgabentos (igabenamos) preks 5. Preks, kurioms dl j galutinio vartojimo taikoma sumainta arba nulin importo muito norma 6. Tam tikrais teiss akt nustatytais atvejais 7. Kitais Muitins departamento nustatytais atvejais Laikinasis vei- Muit teritorijos viduje esan- 1. Prekes deklaruoja keleiviai mas iuose muitins postuose, pri- 2. Preks deklaruojamos oklausaniuose teritorinms diu muitinms, kuri veiklos zonai 3. Oro arba vandens transportu priklauso preki naudojimo atgabentos preks vieta (pirmoji preki naudojimo vieta) Laikinasis vei- Muit teritorijos viduje esanmas perdirbti iuose muitins postuose, priklausaniuose teritorinms Muitins priiri- muitinms, kuri veiklos zonai mas perdirbimas priklauso preki perdirbimo vieta (pirmoji preki perdirbimo vieta) Muitinis sandlia- Muitins poste, priiriniame vimas atitinkam muitins sandl Bendrijos (bendra- Ivykimo muitins staigoje, sis) tranzitas atsivelgiant preki gabenimo marrut, transporto r ir kitas slygas263. Preki deklaravimas. Bendrosios nuostatosPrekes galima deklaruoti: ratu; odiu arba veiksmu, kuriuo asmuo, turintis disponavimo prekmis teis, pareikia nor pateikti jas muitins procedrai arba kitam muitins sankcionuotam veiksmui forminti; naudojantis automatinio duomen apdorojimo techninmis priemonmis (elektroninio deklaravimo bdu). Lietuvos Respublikos muit teritorijoje muitins deklaracijos turi bti pateikiamos muitins postams, kuriems pagal kompetencij priklauso jas priimti ir forminti [6]. Iimtys: Keleivi gabenamos preks turi bti deklaruojamos keli, geleinkeli, tarptautini oro ir jr uost pasienio kontrols punktuose esaniose muitins post muitinio tikrinimo vietose, kitose Muitins departamento generalinio direktoriaus nustatytose muitinio tikrinimo vietose, taip pat tarptautiniais marrutais vykstaniuose traukiniuose ir laivuose, kai juose atliekamas muitinis tikrinimas. Bendrijos muit teritorij veamos preks deklaruojamos odiu tose muitins post muitinio tikrinimo vietose, kuriose preks pateikiamos jas veus Bendrijos muit teritorij, o i ios teritorijos iveamos preks iveimo muitins staigose. Tais atvejais, kai deklaranto buvein yra ne Lietuvos Respublikos muit teritorijoje, deklarantas, deklaruodamas prekes, gali pasirinkti bet kur reikiam kompetencij turint muitins post. Kai oro transportu arba vandens transportu igabenamos arba atgabentos preks deklaruojamos eksporto arba ileidimo laisv apyvart procedroms forminti, muitins deklaracija deklarantui pageidaujant gali bti pateikiama oro uostuose arba jr bei upi uostuose veikianiuose muitins postuose. forminant eksporto procedr tokiais atvejais, tas pats muitins postas atlieka ir eksporto muitins staigos, ir iveimo muitins staigos funkcijas. Kai ileidimo laisv apyvart muitins procedrai forminti deklaruojamos preks, kurioms dl j galutinio vartojimo taikoma sumainta arba nulin importo muito norma, muitins deklaracija turi bti pateikiama teritorins muitins, kurios veiklos zonai priklauso preki galutinio vartojimo vieta, postui, jeigu preki galutinio vartojimo vieta viena, arba teritorins muitins, kurios veiklos zonai priklauso leidimo taikyti galutin vartojim turtojo bu27MUITINS PROCEDROSvein, postui, jeigu preki galutinio vartojimo vieta ne viena arba jeigu leidimo taikyti galutin vartojim turtojas numato perduoti atitinkamas prekes kitam tokio leidimo turtojui.3.1. Asmenys, turintys teis deklaruoti prekesMuitins deklaracij ir prekes muitins staigai pateikti turi teis bet kuris asmuo, disponuojantis iomis prekmis. is asmuo taip pat gali, laikydamasis Bendrijos muitins kodekso 64 straipsnio 2 dalyje nustatyt slyg, paskirti savo atstov, galiodamas j atstovauti jam muitinje atliekant muit teiss aktuose nustatytus veiksmus ir formalumus. Deklarantas asmuo, pateikiantis muitins deklaracij savo vardu, arba asmuo, kurio vardu deklaracija pateikiama. Jeigu raytin muitins deklaracij teikiantis asmuo (deklarantas) yra juridinis asmuo, jo vardu muitins deklaracij teikiantis deklaranto darbuotojas arba kitas fizinis asmuo privalo turti ir, muitinei reikalaujant, pateikti dokumentus, liudijanius, kad jis turi teis deklaruoti prekes deklaranto vardu, pateikti jas muitinei tikrinti ir dalyvauti atliekant preki muitin tikrinim. Prekmis disponuojani asmen atstovais danai bna muitins tarpininkai, teikiantys asmenims preki deklaravimo ir kai kurias kitas paslaugas. Muitins tarpininkas tai Lietuvoje registruota ir veikianti mon, staiga, organizacija, usienio juridinio asmens arba kitos organizacijos atstovyb, filialas arba kitoks padalinys arba kitas Lietuvoje registruotas ir veikiantis asmuo, kuris teiss akt nustatyta tvarka yra gijs teis atstovauti kitam asmeniui atliekant muitins formalumus. Muitins tarpinink registravimo ir veiklos Lietuvoje tvarka isamiai idstyta finans ministro patvirtintose Muitins tarpinink registravimo ir veiklos taisyklse [20]. Vadovaujantis Bendrijos muitins kodekso 5 straipsniu santykiuose su muitine galimi du atstovavimo bdai:283. Preki deklaravimas. Bendrosios nuostatos tiesioginis atstovavimas; netiesioginis atstovavimas. Tiesioginio atstovavimo atveju atstovas veikia atstovaujamojo asmens vardu, jo sskaita ir dl jo interes. Netiesioginio atstovavimo atveju atstovas veikia savo vardu ir asmens, kuriam atstovaujama, arba savo sskaita, bet dl atstovaujamojo asmens interes. Bendrijos muitins kodekso 5 straipsnyje numatyta, kad kiekviena Europos Sjungos valstyb nar savo nacionaliniais teiss aktais gali nustatyti, kad tos valstybs teritorijoje tiesioginiais arba netiesioginiais atstovais gali bti tik toje valstybje savo verslu usiimantys muitins tarpininkai. Todl vadovaujantis Muitins statymu [8] Lietuvos Respublikos muit teritorijoje tiesioginiais atstovais gali bti tik Lietuvoje registruoti muitins tarpininkai, o netiesioginiais atstovais visi Bendrijoje steigti asmenys. Muitins tarpininkas gyja teis atstovauti aptarnaujamam asmeniui pagal atitinkam sutart su iuo asmeniu (galiotoju) arba jo galiojim. Pagal muitins tarpininko ir aptarnaujamo asmens sutart arba galiojim aptarnaujamas asmuo perduoda muitins tarpininkui visas deklaranto teises ir pareigas, iskyrus pareig vykdyti skolininko sipareigojimus, kuri perduodama tik tada, kai muitins tarpininkas veikia kaip aptarnaujamo asmens netiesioginis atstovas. Muitins tarpininkai privalo bti apdraud savo civilin atsakomyb ne maesne kaip 500 minimali gyvenimo lygi dydio pinig suma. Tai utikrina, kad muitins tarpininko jo aptarnaujamam asmeniui padaryta ala, nevirijanti nurodytos pinig sumos, bus atlyginta. Deklarantas turi teis: deklaruoti prekes bet kuriai pasirinktai muitins procedrai (muitins sankcionuotam veiksmui) forminti; laikydamasis ios muitins procedros (muitins sankcionuoto veiksmo) atlikimo tvarkoje nustatyt reikalavim dalyvauti atliekant preki muitin tikrinim; tuomet, kai taikomos supaprastintos procedros, savarankikai atlikti kai kuriuos j atlikimo tvarkoje nustatytus muitins formalumus; Bendrijos muitins kodekse ir kituose teiss aktuose nustatyta tvarka apsksti muitins staigos sprendim arba muitins pareigno veiksmus. Deklarantas privalo: laikytis Bendrijos muitins kodekso ir kit jo veikl reglamentuojani teiss akt, susijusi su muitins deklaracijoje nurodytos29MUITINS PROCEDROSmuitins procedros arba kito muitins sankcionuoto veiksmo vykdymu; nustatyta tvarka muitins staigai pateikti muitins deklaracij, kitus muitiniam tikrinimui atlikti privalomus dokumentus ir deklaruojamas prekes; paskirti (sakymu arba kitu ratiku sprendimu) asmen (asmenis), galiot deklaruoti prekes deklaranto vardu; pateikti prekes muitinei ir, muitins staigai pareikalavus, dalyvauti atliekant j muitin tikrinim; laiku sumokti muitus ir (arba) kitus mokesius; muitins staigai pareikalavus pakeisti deklaranto galiot asmen (asmenis); vykdyti kitus teistus muitins pareign reikalavimus. Pagal Bendrijos muitins kodekso gyvendinimo nuostat 199 straipsn deklarantas atsako u muitins deklaracijoje pateiktos informacijos teisingum ir u kartu su muitins deklaracija pateikt dokument tikrum.3.2. Preki deklaravimas ratu (prastin procedra)Deklaruojant prekes ratu (prastin procedra) muitinei pateikiamas nustatyta tvarka upildytas bendrasis administracinis dokumentas. Bendrasis administracinis dokumentas (Single Administrative Document SAD) buvo vestas sigaliojus Europos Bendrijos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) ali Konvencijai dl prekybos prekmis formalum supaprastinimo [37]. Sudarant i konvencij buvo siekiama suvienodinti valstybi taikom muitins deklaracij blank formas, sudaryti slygas jas taikyti plaiau (ne vienoje valstybje ir ne tik muitins reikmms), vartoti daugiau ukoduotos informacijos, tinkamos apdoroti automatinio duomen apdorojimo priemonmis, ir atsisakyti daugelio papildom dokument perkeliant j duomenis bendrj administracin dokument. ios konvencijos susitarianiosios alys bendrj administracin dokument pradjo taikyti nuo 1988 met. Lietuvoje is dokumentas pradtas taikyti 1995 metais ir pakeit iki to laiko naudot krovinio deklaracij. iuo metu baigiama gyvendinti bendrojo administracinio dokumento taikymo reforma (didioji dalis Europos Sjungos valstybi nari, skaitant Lietuv, j jau gyvendino), kuria siekta sumainti jame pateikiamos informacijos apimtis paliekant tik t informacij, kuri tikrai btina, dar didesn dal dokumente pateikiamos303. Preki deklaravimas. Bendrosios nuostatosinformacijos standartizuoti ir ukoduoti. Tai susij su informacini technologij pltra, duomen mainais tarp valstybi ir e. muitins projekto gyvendinimu. Bendrasis administracinis dokumentas tai Bendrijos muitins kodekso gyvendinimo nuostat 31 priede nustatytos formos dokumentas (muitins deklaracija), kuriame nurodomi muitins reikalaujami duomenys apie deklaranto pasirinktai muitins procedrai arba kitam muitins sankcionuotam veiksmui forminti pateikiamas prekes. Bendrasis administracinis dokumentas gali bti pateikiamas kartu su jo papildomaisiais lapais, kuri forma nustatyta Bendrijos muitins kodekso gyvendinimo nuostat 33 priede (3 priede pateikta Bendrojo administracinio dokumento modelin forma). Bendrojo administracinio dokumento ir jo papildomj lap egzemplioriai gali bti komplektuojami tokius rinkinius: nesutrumpint, eksporto, tranzito, importo. Bendrojo administracinio dokumento ir jo papildomj lap nesutrumpint rinkin sudaro 8 egzemplioriai: 1-asis egzempliorius paliekamas muitins staigoje, atlikusioje preki eksporto (isiuntimo) arba Bendrijos, arba bendrojo tranzito pradios formalumus; 2-asis egzempliorius skirtas eksporto statistikos reikmms. Jis taip pat naudojamas kaupiant prekybos tarp Bendrijos ir Bendrijos fiskalinei teritorijai (t. y. teritorijai, kurioje taikomos Tarybos direktyvos Nr. 2006/112/ EB nuostatos) nepriklausani Bendrijos muit teritorijos dali statistinius duomenis (paliekamas muitins staigoje, atlikusioje preki eksporto arba isiuntimo formalumus); 3-iasis egzempliorius atlikus preki eksporto arba isiuntimo formalumus grinamas eksportuotojui; 4-asis egzempliorius paliekamas paskirties muitins staigoje baigus Bendrijos arba bendrojo tranzito operacij. Jis taip pat naudojamas kaip Bendrijos preki muitin status rodantis dokumentas; 5-asis (grinamasis) egzempliorius skirtas Bendrijos arba bendrojo tranzito procedrai kontroliuoti (grinamas ivykimo muitins staig arba muitins staig, kuriai perduodamas 1-asis egzempliorius, i paskirties muitins staigos); 6-asis egzempliorius paliekamas muitins staigoje, atlikusioje preki importo formalumus;31MUITINS PROCEDROS7-asis egzempliorius naudojamas statistikos reikmms, skaitant prekybos tarp Bendrijos ir Bendrijos fiskalinei teritorijai nepriklausani Bendrijos muit teritorijos dali statistik (paliekamas muitins staigoje, atlikusioje preki importo formalumus); 8-asis egzempliorius atlikus preki importo formalumus grinamas gavjui (importuotojui). Nesutrumpintas bendrojo administracinio dokumento ir jo papildomj lap rinkinys Lietuvos muitinje taikomas tik mokymo tikslais. Deklarantui pageidaujant gali bti naudojami tokie jo pasirinktai muitins procedrai arba kitam muitins sankcionuotam veiksmui forminti tinkami bendrojo administracinio dokumento ir jo papildomj lap rinkiniai: eksporto: 1-asis, 2-asis ir 3-iasis egzemplioriai; tranzito: 1-asis, 4-asis ir 5-asis egzemplioriai; importo: 6-asis, 7-asis ir 8-asis egzemplioriai. Tais atvejais, kai Bendrijos preki muitinis statusas rodomas paskirties muitins staigoje, bendrojo administracinio dokumento tranzito rinkinio 4-asis egzempliorius naudojamas kaip Bendrijos preki muitin status rodantis T2L dokumentas. Jeigu muitins deklaracija pateikiama naudojantis automatinio duomen apdorojimo techninmis priemonmis, jos raytin kopija gali bti Bendrijos muitins kodekso gyvendinimo nuostat 32 priede pateiktos formos. Nuo 2006 m. sausio 1 d. raytines tranzito deklaracijas muitin gali priimti tik iimtiniais atvejais (pvz., prekes deklaruojant keleiviams arba neveikiant muitins informacinei sistemai, t. y. taikant grtamj procedr). Prekms deklaruoti gali bti naudojami tik bendrojo administracinio dokumento, jo papildomj lap rinkini blankai, ispausdinti pagal reikalavimus, nustatytus Bendrijos muitins kodekso gyvendinimo nuostatose ir jomis vadovaujantis parengtuose Muitins departamento teiss aktuose. Vienai preki siuntai t. y. vieno siuntjo vienam gavjui siuniamoms prekms, kurioms pageidaujama forminti t pai muitins procedr arba kit muitins sankcionuot veiksm, gabenamoms viena transporto priemone, turi bti pateiktas pasirinktai muitins procedrai arba kitam muitins sankcionuotam veiksmui forminti tinkamas bendrojo administracinio dokumento rinkinys kartu su jo papildomaisiais lapais arba be j (toliau deklaracija). Viena tranzito deklaracija gali bti pateikta tik tuo atveju, jeigu preki siunta gabenama i vienos ivykimo muitins staigos vien paskirties muitins staig. Reikalavimas, kad vien preki siunt sudaranios preks bt gabenamos viena transporto priemone, netaikomas, jeigu jos gabenamos auto323. Preki deklaravimas. Bendrosios nuostatostraukiniu, vien transporto priemon arba autotraukin pakrautais konteineriais. Viena transporto priemone gabenamoms prekms, kurioms pageidaujama forminti skirtingas muitins procedras arba kitus muitins sankcionuotus veiksmus arba kurios pateikiamos muitinei tikrinti ne vienu metu arba ne vienai muitins staigai, turi bti pateiktas atitinkamas deklaracij skaiius. Bendrojo administracinio dokumento papildomj lap rinkiniai naudojami, kai deklaruojamos keli ri vien preki siunt sudaranios preks. Kiekviename papildomojo lapo rinkinyje gali bti pateikta informacija apie trij ri deklaruojamas prekes. Vienos ries preks tai preks, kurios deklaracijoje klasifikuojamos vienodai ir kurioms taikomos tos paios muit ir mokesi normos arba tos paios atleidimo nuo muit ir mokesi slygos. Bendrojo administracinio dokumento papildomj lap rinkinius galima pateikti tik kartu su bendrojo administracinio dokumento rinkiniu. Papildomj lap rinkinio langeliai pildomi taip pat kaip atitinkami bendrojo administracinio dokumento rinkinio langeliai. Lietuvoje deklaracija pildoma lietuvi kalba raomja mainle arba spausdintuvu. Jeigu muitins procedros arba kito muitins sankcionuoto veiksmo pradia ir pabaiga forminama Lietuvoje, deklaracija gali bti surayta ranka raaline raymo priemone spausdintinmis raidmis. Visi deklaracijos lapai turi bti upildyti vienodai, aikiai ir tvarkingai (iskyrus langelius, kuri informacija savaiminio kopijavimo bdu neturi atsispausti). Gabenant prekes, kurioms taikoma bendroji tranzito procedra, forminta ne Lietuvoje, pildomi tik bendrojo administracinio dokumento ir jo papildomj lap blankai, atitinkantys Europos Bendrijos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) ali Konvencijoje dl bendrosios tranzito procedros nustatytus reikalavimus. Bendrojo administracinio dokumento ir jo papildomj lap tranzito rinkiniai turi bti upildyti laikantis mintos konvencijos nustatyt reikalavim (skaitant kalbas, kuriomis ie dokumentai pildomi). Gabenant prekes, kurioms taikoma Bendrijos tranzito procedra, forminta ne Lietuvoje, pildomi tik bendrojo administracinio dokumento ir jo papildomj lap blankai, atitinkantys Bendrijos muitins kodekso gyvendinimo nuostat reikalavimus. iuo atveju bendrojo administracinio dokumento ir jo papildomj lap tranzito rinkiniai turi bti upildyti oficialia Europos Sjungos valstybs nars, kurioje forminta Bendrijos tranzito pro33MUITINS PROCEDROScedra, kalba laikantis Bendrijos muitins kodekso gyvendinimo nuostatose ir atitinkamos valstybs nars teiss aktuose nustatyt reikalavim. Deklaranto galiotas asmuo pildo tik skaiiais paenklintus deklaracijos langelius. Kiti langeliai, paenklinti raidmis, skirti muitins staig atliekamo muitinio forminimo, kontrols ir tyrim tikslams. Bendrojo administracinio dokumento 130 ir 4856 langeliuose nurodomi duomenys, kurie yra bendri visoms vienu bendrojo administracinio dokumento rinkiniu su jo papildomaisiais lapais deklaruojamoms prekms. 3147 langeliuose pateikiama informacija apie vienos ries prekes. Deklaracijose negali bti iskust, sutept, udayt arba uklijuot viet. Taisyti reikia tvarkingai ibraukiant klaidingus duomenis ir vir j ispausdinant arba aikiai uraant teisingus. Kiekvienas taisymas tvirtinamas j atlikusio deklaranto galioto asmens parau. Taisant deklaracijos duomenis negalima udengti kit (netaisom) duomen. Mintas deklaracij pataisas patvirtina muitins pareignai. Jeigu deklaracijos duomenys taisyti nesilaikant reikalavim arba deklaracijos vieno langelio arba skilties duomenys taisyti daugiau kaip vien kart, arba deklaracijoje taisyta didesn dalis duomen, muitins pareignas deklaracijoje paymi, kad ji nepriimta, ir reikalauja pateikti kit deklaracij. Lietuvos Respublikoje Bendrasis administracinis dokumentas pildomas vadovaujantis Muitins departamento generalinio direktoriaus patvirtinta Bendrojo administracinio dokumento pildymo instrukcija [15]. Pateikus deklaracij muitinei tikrinti ir forminti deklaracija gali bti taisoma tik gavus muitins staigos ratik sutikim. Po muitinio forminimo deklaracijas galima taisyti tik teiss aktuose nustatytais atvejais ir tvarka. Deklaracija gali bti pripainta negaliojania po to, kai preks buvo ileistos, vadovaujantis Bendrijos muitins kodekso 66 straipsniu deklarantui pateikus kompetentingai muitins staigai raytin praym, jeigu: deklarantas pateikia rodym, kad preks deklaracijoje nurodytai muitins procedrai forminti buvo deklaruotos per klaid ir visikai atitinka kitos jo norimos forminti muitins procedros taikymo slygas; praymas pateiktas per 3 mnesius nuo deklaracijos primimo muitins staigoje dienos (iimties tvarka muitin gali priimti praym ir pasibaigus nustatytam 3 mnesi laikotarpiui); preks nebuvo naudojamos paeidiant muitins procedros, kuriai forminti jos turjo bti pateiktos, taikymo slygas; prekms i karto forminama muitins procedra, kuriai forminti jos turjo bti pateiktos.343. Preki deklaravimas. Bendrosios nuostatosNaujai forminta deklaracija laikoma galiojania nuo deklaracijos, kuri pripainta negaliojania, primimo dienos.3.3. Preki deklaravimas odiuodins muitins deklaracijos gali bti pateikiamos deklaruojant ileisti laisv apyvart ir eksportuoti skirtas nekomercinio pobdio prekes: gabenamas asmeniniame keleivio bagae; siuniamas fiziniams asmenims; kitais nereikmingais atvejais, muitinei leidus. odins muitins deklaracijos taip pat gali bti pateiktos deklaruojant ileidiamas laisv apyvart ir eksportuojamas komercinio pobdio prekes, kai: vieno deklaranto deklaruojamos vienos preki siuntos vert nevirija Bendrijos teiss aktuose nustatytos statistins slenkstins verts [4]; preki siunta nra reguliariai gabenam panai siunt sekos dalis; preks nra gabenamos nepriklausomo vejo kaip didesnio gabenamo krovinio dalis. odins muitins deklaracijos gali bti pateiktos deklaruojant laikinai veamus: gyvnus, kurie pergenami i ganyklos ganykl, atgenami ganyti, naudoti darbo tikslais ir kaip transporto priemones, bei rang, priklausani asmenims, gyvenantiems Bendrijos pasienio zonoje, ir numatom naudoti ioje zonoje; ne Bendrijoje steigt valstybini arba visuomenini organizacij laikinai veam joms priklausani radijo ir televizijos laid rengimo ir transliacijos rang (tik gavus muitins leidim); tarptautiniais marrutais plaukiojani laiv gulos nari asmeninius daiktus; ne Bendrijoje steigtiems asmenims priklausanius instrumentus ir aparatus, btinus gydytojams, kurie teikia pagalb ligoniams, laukiantiems organ transplantacijos; keleivi (ne Europos Sjungos valstybi nari nuolatini gyventoj) veamus asmeninius daiktus ir sporto prekes;35MUITINS PROCEDROS padklus, jeigu juos numatoma grinti preki siuntjui; konteinerius, paymtus nustatytos formos identifikavimo enklais ir priklausanius ne Bendrijoje steigtam asmeniui; ne Bendrijos muit teritorijoje registruotas transporto priemones.3.4. Preki deklaravimas veiksmuKai preks yra atgabentos muitins staig arba kit muitins nustatyt arba muitinei priimtin viet, muitins deklaracijos pateikimu deklaruojant prekes veiksmu pripastami ie veiksmai: vykimas per alij kanal, paymt urau deklaruojam daikt nra, jeigu muitins staigoje taikoma dviej kanal (aliojo ir raudonojo) sistema; vykimas per muitins staig, kurioje netaikoma dviej kanal sistema, nepareikiant noro pateikti kitoki muitins deklaracij; priekinio keleivins transporto priemons stiklo paymjimas lipduku Deklaruojam daikt nra arba apvaliu muitins deklaracijos enklu, jeigu tai numatyta atitinkamos Europos Sjungos valstybs nars nacionaliniuose teiss aktuose. Dviej kanal sistema taikoma siekiant pagreitinti keleivi vykimo per sien proces. Dviej kanal sistema muitinio tikrinimo sistema, kuri taikant keleivis gali deklaruoti gabenamas prekes, pasirinkdamas vien i dviej kanal alij arba raudonj. Pasirinks alij kanal, keleivis deklaruoja negabens preki, kuri kiekis yra didesnis u nustatytas veimo (iveimo) normas ir u kurias nustatyti importo (eksporto) muitai ir mokesiai arba kurioms taikomi veimo (iveimo) draudimai bei apribojimai. Raudonj kanal reikia pasirinkti, kai nustatytais atvejais leidiama gabenti prekes, kuri kiekis yra didesnis u nustatytas veimo (iveimo) normas ir u kurias nustatyti importo (eksporto) muitai bei mokesiai, ir kurioms taikomi veimo (iveimo) draudimai bei apribojimai. Pasirink raudonj kanal, keleiviai privalo deklaruoti gabenamas prekes odiu, ratu arba naudodamiesi automatinio duomen apdorojimo techninmis priemonmis. Taip sudaromos slygos keleiviams, negabenantiems privalom tokiais bdais deklaruoti preki,363. Preki deklaravimas. Bendrosios nuostatosvykimo per sien formalumus atlikti greiiau negu keleiviams, gabenantiems tokias prekes. Dviej kanal sistema paprastai rengiama tuose valstybs sienos perjimo punktuose, per kuriuos vyksta intensyvus keleivi bei transporto priemoni judjimas (tarptautiniuose oro, jr uostuose, valstybs sienos perjimo vietose). Deklaruoti veiksmu galima: asmeniniame keleivi bagae gabenamas nekomercinio pobdio prekes ir asmeninius daiktus; registruotas transporto priemones; padklus, grinamus arba numatomus grinti preki siuntjui; konteinerius, paymtus nustatytos formos identifikavimo enklais; perveant btinus, taiau nereikmingus importuojam preki kiekius (degalus ir tepalus, esanius transporto priemonse ir reikalingus toms transporto priemonms eksploatuoti, papildomas mediagas, reikalingas prekms apsaugoti perveimo metu, kraik ir paarus, reikalingus gyvnams perveimo metu ir pan.); ems kio produktus, importuojamus Bendrijos ems kio produkcijos gamintoj, kuriuos jie iaugino savo naudojamuose sklypuose, esaniuose usienio valstybje, kuri ribojasi su Bendrijos muit teritorija, jeigu ios preks atleistos nuo importo muit; sklas, tras ir dirvai bei derliui apdoroti skirtus produktus, importuojamus ems kio produkcijos gamintoj, kuri pagrindin veiklos vieta yra usienio valstybje, numatomus naudoti i gamintoj naudojamuose sklypuose, esaniuose Bendrijos muit teritorijoje, kuri ribojasi su ta usienio valstybe, jeigu ios preks atleistos nuo importo muit. Lietuvos Respublikos muit teritorijoje dviej kanal (aliojo ir raudonojo) sistema asmeninmis transporto priemonmis vykstani keleivi gabenamoms prekms deklaruoti taikoma vienu i i bd: kai aliasis ir raudonasis kanalai rengti skirtingose transporto juostose aliojo kanalo transporto juosta ymima alios spalvos taisyklingu atuoniakampiu su urau Deklaruojam daikt nra (Nothing to declare) bei pirmumo kelio enklu Vaiuoti nesustojus draudiama, o raudonojo kanalo transporto juosta raudonos spalvos kvadratu su urau Deklaruojami daiktai (Goods to declare) bei draudiamuoju kelio enklu Muitin. aliojo ir raudonojo kanal transporto juostos turi bti paenklintos atitinkamos spalvos itisinmis linijomis ir atskirtos taip, kad37MUITINS PROCEDROSvaiavus vien i j transporto priemone nebt galima nekliudomai pervaiuoti kit juost; kai dviej kanal (aliojo ir raudonojo) sistema taikoma tikrinant keleivius toje paioje transporto juostoje, prie vaiuojant draudiamuoju kelio enklu Muitin paymt muitinio tikrinimo viet btina pritvirtinti ant automobilio priekinio stiklo (iorinje pusje) aliojo-raudonojo kanalo kupono alij arba raudonj dal. alioji kupono dalis turi bti paymta alios spalvos taisyklingu atuoniakampiu su urau Deklaruojam daikt nra (Nothing to declare), o raudonoji dalis raudonos spalvos kvadratu su urau Deklaruojami daiktai (Goods to declare). Vietoj specialaus aliojo-raudonojo kanalo kupono gali bti naudojami kiti tam paiam tikslui skirti kuponai (talonai), pagal kuriuos manoma aikiai nustatyti, ar pasirinktas aliasis, ar raudonasis kanalas. Lietuvai stojus Europos Sjung, tarptautiniuose oro ir jr uostuose taikoma dviej kanal (aliojo ir raudonojo) sistema papildyta dar vienu treiuoju (mlynuoju) kanalu. kanal turi pasirinkti keleiviai, atvykstantys i kitos Europos Sjungos valstybs nars ir gabenantys tik Bendrijos prekes (t. y. prekes, kuri muitinei deklaruoti nereikia). Kad muitins pareignams bt paprasiau atpainti registruot oro transportu vykstani keleivi baga, priimt veti kitame Bendrijos muit teritorijoje esaniame oro uoste, toks bagaas ymimas specialiomis etiketmis su aliomis juostelmis i krat (j forma ir technins charakteristikos nustatytos Bendrijos muitins kodekso gyvendinimo nuostat 30 priede).3.5. Preki deklaravimas naudojantis automatinio duomen apdorojimo techninmis priemonmisAutomatinio duomen apdorojimo techninmis priemonmis parengtos muitins deklaracijos (elektronins muitins deklaracijos) duomen turinys privalo atitikti raytins muitins deklaracijos duomen turin. Jeigu muitins deklaracija pateikta Lietuvos muitins staigai naudojantis automatinio duomen apdorojimo techninmis priemonmis, muitins staigai turi bti pateiktas ir jai skirtas deklaranto arba jo atstovo pasiraytas tokios muitins deklaracijos raytins kopijos egzempliorius (jeigu jo reikia deklarantui apskaitai). Kartu su muitins deklaracija, parengta automatinio duomen apdorojimo techninmis priemonmis, muitins staigai turi bti pateiktos deklaruojamos preks ir dokumentai (informacija), kuriuos privalu pateikti383. Preki deklaravimas. Bendrosios nuostatosforminant atitinkam muitins procedr arba kit muitins sankcionuot veiksm. Numatyta, kad, muitinei leidus, kai kuri elektroninje muitins deklaracijoje nurodyt dokument muitins staigai pateikti neprivaloma (jie turi bti laikomi muitinei inomoje vietoje ir, jai pareikalavus, pateikti muitiniam tikrinimui atlikti). Elektroninis deklaravimas Lietuvoje pradtas taikyti 2003 metais. Lietuvos muitin pasireng priimti ir tikrinti elektronines deklaracijas visose muitins staigose diegusi kompiuterizuot muitins deklaracij duomen apdorojimo sistem ASYCUDA. Vienas i ASYCUDA sistemos funkcini moduli sudaro galimyb vartotojams pateikti, o muitinei priimti elektronines muitins deklaracijas. mon, kuri pageidauja deklaruoti prekes muitinei elektroniniu bdu, turi pasirayti sutart su teritorine muitine, kurioje smulkiai nustatoma, kaip i mon pateikia elektronines muitins deklaracijas, apibriama deklaranto atsakomyb u tokiu bdu pateikt duomen teisingum, nurodoma, kaip deklarantas bus informuojamas apie deklaracijos primim ir jos tikrinimo rezultatus. Be to, mon turi turti prekms deklaruoti tinkam kompiuterin rang ir taip deklaruoti pasirengusius kvalifikuotus darbuotojus. Didiausias preki elektroninio deklaravimo pranaumas yra tai, kad muitins deklaracij galima pateikti tiesiai i mons patalp, nevykstant muitins staig ir nelaukiant eilse. Vliau muitinei reikia pateikti sistemos ASYCUDA priemonmis ispausdint elektronins muitins deklaracijos raytin kopij (jeigu ji reikalinga mons apskaitai) ir kartu su muitins deklaracija privalomus pateikti dokumentus, kurie, kitaip negu muitins deklaracija, kol kas gali bti tik raytiniai. Elektronins muitins deklaracijos raytins kopijos forminimas utrunka ymiai trumpiau, nes ji jau patikrinta. Papildomas pranaumas yra tai, kad elektroniniu bdu prekes deklaruojanioms monms nereikia rpintis muitins deklaracij blankais, skirti tam laiko ir l, nes elektronini muitins deklaracij raytins kopijos yra spausdinamos ant paprasto popieriaus. Dar patogiau toms monms, kurios turi galimyb sujungti preki elektronin deklaravim ir supaprastint procedr taikym (tokiu atveju deklarantams muitins staigose tenka lankytis dar reiau, nes dokumentai gali bti teikiami periodikai, pvz., kart per mnes). Europos Sjungos valstybse narse elektronini muitins deklaracij nuolat daugja, tai daro didel poveik Bendrijos muitins kodeksui ir kitiems Europos Sjungos muit teiss aktams, kuriuos numatyta i esms reformuoti nustatant, kad prastin muitins deklaracija yra elektronin, o raytin deklaracija priimama tik iimtiniais atvejais. Preki elektroninio dek39MUITINS PROCEDROSlaravimo princip tvirtinimas yra vienas i svarbiausi e. muitins krimo darb.??? Kartojimo klausimai1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. Kokius inote preki deklaravimo bdus? Kur galima deklaruoti prekes? Kur gabenamas prekes deklaruoja keleiviai? Kas turi teis deklaruoti prekes? Apibdinkite svok muitins tarpininkas. Paaikinkite, kuo skiriasi tiesioginis atstovavimas asmenims deklaruojant prekes muitinei nuo netiesioginio atstovavimo. Kaip preks deklaruojamos ratu? Kaip galima taisyti muitins deklaracijos duomenis? Kokiais atvejais muitins deklaracija gali bti pripainta negaliojania? Kokias prekes galima deklaruoti odiu? Kaip suprantate preki deklaravim veiksmu? Apibdinkite dviej kanal (aliojo ir raudonojo) sistem. Paaikinkite, kaip galima deklaruoti prekes naudojantis automatinio duomen apdorojimo techninmis priemonmis.Praktin uduotis1. Rusijos pilietis i Lietuvos mons, prekiaujanios automobiliais, nusipirko lengvj automobil ir nori j isigabenti Rusij. Vadovaudamiesi Bendrojo administracinio dokumento pildymo instrukcija ir kitais muit teiss aktais paaikinkite, kokiu bdu Rusijos pilietis turi deklaruoti iveam i Lietuvos automobil. Pildydamas muitins deklaracij deklarantas suklydo ir neteisingai nurod preki svor bei kiek. Vadovaudamiesi muit teiss aktais paaikinkite, kaip ir kada galima itaisyti neteisingus muitins deklaracijos duomenis.2.404. Muitins procedr vykdymas ir j muitins prieira4.MUITINS PROCEDR VYKDYMAS IR J MUITINS PRIEIRA4.1. Ileidimas laisv apyvartIleidimas laisv apyvart tai viena i svarbiausi muitins procedr, kuri taikant Bendrijos muit teritorij vetos ne Bendrijos preks ileidiamos laisv apyvart toje teritorijoje. Ileidus prekes laisv apyvart pripastama, kad joms pritaikytos Bendrijos prekybos politikos priemons, atlikti j importo formalumai ir preks apmokestintos visais privalomais sumokti muitais. Tai atlikus pasikeiia preki muitinis statusas ir ne Bendrijos preks gyja Bendrijos preki status. Muitins prieira toliau tokioms prekms nebetaikoma (iskyrus atvejus, kai prekms taikoma galutinio vartojimo procedra arba jos atleidiamos nuo muit dl preki paskirties), ir asmuo gali disponuoti jomis be joki apribojim. Sumokjus u importuotas prekes nustatytus muitus (akcizai ir PVM gali bti sumokti ir vliau) ir vykdius teiss aktuose nustatytus importo reikalavimus treij ali preks gali laisvai judti visoje Bendrijos muit teritorijoje. Taigi, nordami taikyti i muitins procedr, preki importuotojai turi vykdyti dvi pagrindines slygas: sumokti importo muitus (jeigu jie nustatyti ir nuo j neatleista);41MUITINS PROCEDROS vykdyti Bendrijos prekybos politikos reikalavimus arba kitus teiss aktuose nustatytus reikalavimus, jeigu atitinkam preki importas ribojamas (reikalingi leidimai, licencijos, kvotos ir kita). Preks, pateiktos ileidimo laisv apyvart procedrai forminti, turi bti deklaruojamos vadovaujantis Bendrijos muitins kodeksu, jo gyvendinimo nuostatomis ir, kai pateikiama raytin muitins deklaracija, Muitins departamento generalinio direktoriaus patvirtinta Bendrojo administracinio dokumento pildymo instrukcija [15].4.1.1. Preki pateikimas ileidimo laisv apyvart procedrai formintiImporto deklaracija ileidimo laisv apyvart procedrai forminti turi bti pateikta importuotoj aptarnaujaniam muitins postui, esaniam Lietuvos Respublikos muit teritorijos viduje ir priklausaniam teritorinei muitinei, kurios veiklos zonoje yra importuotojo buvein (fizinio asmens nuolatin gyvenamoji vieta). Muitins departamento generalinio direktoriaus nustatytais atvejais ir tvarka teritorin muitin, kurios veiklos zonoje yra importuotojo buvein (fizinio asmens nuolatin gyvenamoji vieta), gali leisti importuotojui pateikti importo deklaracij ileidimo laisv apyvart procedrai forminti ir kitoms teritorinms muitinms priklausantiems muitins postams. Keleivi gabenamos preks turi bti deklaruojamos keli, geleinkeli, tarptautini oro ir jr uost pasienio kontrols punktuose esaniose muitins post muitinio tikrinimo vietose, kitose Muitins departamento generalinio direktoriaus nustatytose muitinio tikrinimo vietose, taip pat tarptautiniais marrutais vykstaniuose traukiniuose ir laivuose, kai juose atliekamas muitinis tikrinimas. Bendrijos muit teritorij veamos preks deklaruojamos odiu tose muitins post muitinio tikrinimo vietose, kuriose preks pateikiamos muitinei jas veus Bendrijos muit teritorij. Deklarantas, kurio buvein yra ne Lietuvos Respublikos muit teritorijoje, deklaruodamas prekes ileidimo laisv apyvart procedrai forminti, gali pasirinkti bet kur reikiam kompetencij turint muitins post. Kai oro arba jr transportu atgabentos preks deklaruojamos ileidimo laisv apyvart procedrai forminti, muitins deklaracija deklarantui pageidaujant gali bti pateikiama oro arba jr uostuose veikianiuose muitins postuose, jeigu jie priklauso teritorinei muitinei, kurios veiklos zonoje yra deklaranto buvein.424. Muitins procedr vykdymas ir j muitins prieiraTeiss aktuose gali bti nurodytos muitins staigos, kuriose turi bti forminta tam tikr preki ileidimo laisv apyvart procedra. Jeigu importo deklaracij ileidimo laisv apyvart procedrai forminti pateikia importuotojui atstovaujantis muitins tarpininkas, ji gali bti pateikta ir teritorins muitins, kurios veiklos zonai priklauso muitins tarpininko buvein, postui. Kai ileidimo laisv apyvart muitins procedrai forminti deklaruojamos preks, kurioms dl j galutinio vartojimo taikoma sumainta arba nulin importo muito norma, muitins deklaracija turi bti pateikta teritorins muitins, kurios veiklos zonai priklauso preki galutinio vartojimo vieta, postui, jeigu preki galutinio vartojimo vieta viena, arba teritorins muitins, kurios veiklos zonai priklauso galutinio vartojimo leidimo turtojo buvein, postui, jeigu preki galutinio vartojimo vieta ne viena arba jeigu galutinio vartojimo leidimo turtojas numato perduoti atitinkamas prekes kitam tokio leidimo turtojui. Kartu su importo deklaracija ileidimo laisv apyvart procedrai forminti, vadovaujantis Bendrijos muitins kodekso gyvendinimo nuostat 218 straipsniu, turi bti pateikti ie dokumentai: sskaita faktra, kuria remiantis deklaruojama preki vert; muitins verts deklaracija, jeigu deklaruojam preki muitin vert didesn kaip 10 000 eur; dokumentai, reikalingi preferenciniam muit tarif reimui arba panaioms priemonms taikyti (jeigu toks reimas gali bti taikomas); dokumentai, reikalingi importo draudimams ir apribojimams taikyti (jeigu jie nustatyti); atskirais atvejais transporto dokumentai, pakavimo apraai ir prie tai prekms taikytos muitins procedros dokumentai; visi kiti dokumentai, reikalingi pagal teiss aktus, reglamentuojanius ileidimo laisv apyvart procedros atlikimo tvark. Gavus muitins staigos, kuriai turi bti pateikta importo deklaracija ileidimo laisv apyvart procedrai forminti, sutikim, i deklaracija gali bti pateikta importuotojo pageidaujamoje vietoje ir ne muitins staigos darbo laiku, importuotojui atlyginus muitinei su tokiu muitiniu tikrinimu susijusias ilaidas. Ileidiant laisv apyvart greitai gendanias prekes, taip pat humanitarins pagalbos siuntas, diplomatinms atstovybms skirtas prekes, gyvus gyvnus, kitas skubias siuntas, kuri muitinis tikrinimas ir forminimas turi bti atliekamas skubos tvarka, preks ileidimo laisv apyvart procedrai forminti gali bti pateiktos pirmumo tvarka.43MUITINS PROCEDROSIleidimo laisv apyvart procedra forminama tiesiogiai i treij ali vetoms ne Bendrijos prekms (skaitant grinamas eksportuotas i Bendrijos muit teritorijos prekes), taip pat ne Bendrijos prekms, kurios prie tai buvo laikinai saugomos, laikomos Bendrijos muit teritorijoje esaniose laisvosiose zonose arba laisvuosiuose sandliuose, gabenamos taikant tranzito procedr, perdirbamos taikant laikinojo veimo perdirbti, laikinojo iveimo perdirbti arba muitins priirimo perdirbimo procedr (skaitant kompensacinius ir perdirbtuosius produktus), laikinai vetos Bendrijos muit teritorij arba laikytos muitins sandlyje taikant muitinio sandliavimo procedr. Pagal Importuot ir tiekiam kit Europos Sjungos valstyb nar preki neapmokestinimo importo pridtins verts mokesiu taisykles, patvirtintas Muitins departamento generalinio direktoriaus ir Valstybins mokesi inspekcijos virininko [28], ileidiamos laisv apyvart preks, kurios i Lietuvos tiekiamos kit Europos Sjungos valstyb nar, neapmokestinamos PVM, jeigu vykdytos ios slygos: importo metu inoma, kad preks yra skirtos igabenti ir bus igabentos kit valstyb nar; preki importuotojas importo deklaracijos primimo metu yra registruotas Lietuvoje PVM moktoju; importuot preki tiekimas i Lietuvos kit valstyb nar pagal PVM statymo VI skyriaus nuostatas apmokestinamas taikant nulin PVM tarif; importuotojas kitos valstybs nars PVM moktojui tiekia tas paias prekes, kurias importavo Lietuvos teritorij, skaitant tas, kurios kit valstyb nar igabenamos po j tvarkymo ir (arba) perdirbimo; preks kit valstyb nar igabenamos per 1 mnes nuo j apmokestinimo momento, nurodyto PVM statymo 14 straipsnio 12 arba 13 dalyje, dienos arba per ilgesn laik, kur dl objektyvi aplinkybi (preki pobdis, transportavimo bdas ir slygos, tiekimo sutarties slygos ir pan.) importuotojui praant nustato teritorin muitin, atsivelgusi apskrities valstybins mokesi inspekcijos ivad. Deklaruojant ileidimo laisv apyvart procedrai forminti prekes, kurias norima igabenti kit Europos Sjungos valstyb nar Lietuvoje j neapmokestinus PVM, kartu su importo deklaracija muitiniam tikrinimui atlikti reikia pateikti: importuotojo PVM moktojo registracijos paymjim ir jo nuo444. Muitins procedr vykdymas ir j muitins prieirara (PVM moktojo registracijos paymjimas grinamas, palyginus j su jo nuorau); dokumentus, rodanius, kad Lietuvos teritorij importuotos preks skirtos igabenti ir bus igabentos kit valstyb nar (transporto dokumentai, sutartys ir pan.).4.1.2. Ileidiam laisv apyvart preki muitins prieiraDeklaruojant prekes, kuri ileidimo laisv apyvart procedra forminama baigiant preki laikinj saugojim, prie tai joms taikyt muitins procedr arba kit muitins sankcionuot veiksm, muitins staigai kartu su importo deklaracija iai procedrai forminti btina pateikti laikinai saugotoms prekms formintos bendrosios deklaracijos egzempliori, skirt preki gavjui, arba muitins deklaracijos (bendrojo administracinio dokumento), kurioje forminta anksiau toms paioms prekms taikyta muitins procedra arba kitas muitins sankcionuotas veiksmas, egzempliori, skirt deklarantui. Ileidiam laisv apyvart preki muitinis tikrinimas atliekamas i procedr forminanioje muitins staigoje, laikantis muit teiss aktuose nustatyt reikalavim. Kai be muitinio tikrinimo dar reikia atlikti ir i preki fitosanitarin, veterinarin bei kitok tikrinim, tai (jeigu manoma) atliekama kartu su muitiniu tikrinimu tuo paiu metu ir toje paioje vietoje. Jeigu prekes ileidiant laisv apyvart atsiranda arba vliau gali atsirasti mokestin prievol (skola muitinei), su ja susijusi skolininko sipareigojim vykdymui utikrinti teiss aktuose nustatytais atvejais ir tvarka muitinei turi bti pateikta garantija, kurios atsisakoma prievolei (skolai) inykus arba, jeigu prievol (skola) nebuvo atsiradusi, pripainus, kad ji nebegali atsirasti. Ileidimo laisv apyvart procedra laikoma baigta, kai sumokami u ileistas laisv apyvart prekes nustatyti importo muitai bei, atitinkamais atvejais, mokesiai ir vykdomos nustatytos Bendrijos prekybos politikos arba panaios priemons.4.1.3. Galutinis vartojimasTam tikros importuojamos preks dl savo ypatingos paskirties (pvz., preks, skirtos laivams ir orlaiviams statyti ir remontuoti) visai arba i da45MUITINS PROCEDROSlies neapmokestinamos importo muitais. Tokios preks, ileidus jas laisv apyvart, turi bti vartojamos pagal nustatyt paskirt muitinei priirint. Galutinis vartojimas preki, kurios dl savo ypatingos paskirties visai arba i dalies neapmokestinamos importo muitais, ileidimas laisv apyvart ir muitins priirimas j vartojimas pagal nustatyt paskirt. Preks, ileistos laisv apyvart galutinio vartojimo slygomis, lieka muitins priirimos tol, kol ios slygos vykdomos arba atsisakoma jas vykdyti (pvz., kol atliekamos tokios operacijos, dl kuri ios preks buvo visai arba i dalies neapmokestintos importo muitais, arba kol jos eksportuojamos, sunaikinamos arba pradedamos vartoti pagal kit paskirt, sumokjus muitinei atsiradusi skol). Muitin turi teis reikalauti, kad, forminant galutinio vartojimo procedr, bt pateikta garantija, utikrinanti, kad bus sumokta bet kokia skola, galinti atsirasti dl preki vartojimo ne pagal numatyt galutinio vartojimo paskirt.4.1.4. Leidimo taikyti galutinio vartojimo procedr suteikimasVadovaujantis Bendrijos muitins kodekso gyvendinimo nuostat 292 straipsniu, preks, kuri paskirtis yra galutinis vartojimas, ileidiamos laisv apyvart tik j importuotojui (galutiniam vartotojui) gavus atitinkam raytin muitins leidim (iskyrus atvejus, kai leidimu taikyti galutinio vartojimo procedr laikoma muitins priimta importo deklaracija ileidimo laisv apyvart procedrai forminti). Praymas iduoti leidim taikyti galutinio vartojimo procedr (forma pateikta Bendrijos muitins kodekso gyvendinimo nuostat 67 priede, r. pried Nr. 4) turi bti pateiktas teritorinei muitinei, kurios veiklos zonoje tvarkomi pagrindiniai pareikjo apskaitos registrai arba yra preki galutinio vartojimo vieta. Jeigu asmuo pageidauja patikslinti arba papildyti jam iduot leidim taikyti galutinio vartojimo procedr, jis gali pateikti laisvos formos raytin praym. Praymu iduoti leidim taikyti galutinio vartojimo procedr gali bti laikoma ir importo deklaracija ileidimo laisv apyvart procedrai forminti. Toks praymas gali bti patenkintas, jeigu preki galutinio vartojimo procedr turi priirti tik vienos Europos Sjungos valstybs nars464. Muitins procedr vykdymas ir j muitins prieiramuitin, jeigu visos deklaracijoje (prayme) nurodytos preks yra tos paios paskirties, dl kurios jos visai arba i dalies neapmokestinamos importo muitais, ir jeigu deklaracijoje (prayme) pateiktos informacijos muitinei pakanka preki galutinio vartojimo prieirai utikrinti. Praymas iduoti bendr leidim taikyti galutinio vartojimo procedr, kurio forma pateikta Bendrijos muitins kodekso gyvendinimo nuostat 67 priede, turi bti pateikiamas tuo atveju, kai preki galutinio vartojimo procedr turi priirti keli Europos Sjungos valstybi nari muitins. Jeigu teritorinei muitinei nepakanka informacijos, pateiktos prayme iduoti leidim taikyti galutinio vartojimo procedr, ji turi teis reikalauti, kad pareikjas pateikt informacij papildyt arba patikslint. Tais atvejais, kai praymu laikoma importo deklaracija ileidimo laisv apyvart procedrai forminti, kartu su ja muitins staigai turi bti pateiktas deklaranto pasiraytas dokumentas, kuriame nurodyta i informacija (iskyrus informacij, pateikt paioje deklaracijoje): importuotojo (verslo subjekto, vykdysianio operacijas, dl kuri preks, kurioms taikoma galutinio vartojimo procedra, visai arba i dalies neapmokestinamos importo muitais) pavadinimas ir adresas; galutinio vartojimo pobdis (operacij, numatom atlikti su prekmis, kurioms taikoma galutinio vartojimo procedra, apraymas); preki, kurioms taikoma galutinio vartojimo procedra (atitinkamais atvejais produkt, numatom gauti atlikus galutinio vartojimo operacijas), techninis apraymas ir silomi j identifikavimo bdai; atitinkamais atvejais produkt, numatom gauti atlikus galutinio vartojimo operacijas, planuojama ieiga ir (arba) jos nustatymo metodo apraymas; laikas, per kur su prekmis numatoma atlikti galutinio vartojimo operacijas; vieta (vietos), kurioje numatoma atlikti preki galutinio vartojimo operacijas; dokument pasiraiusio asmens vardas, pavard ir pareigos. Praymai turi bti nagrinjami laikantis Bendrijos muitins kodekse ir jo gyvendinimo nuostatose nustatyt termin. Jeigu praymas nepatenkinamas, apie tai pareikjui reikia praneti ratu, nurodant tokio sprendimo motyvus ir asmens teis j apsksti.47MUITINS PROCEDROSLeidimai taikyti galutinio vartojimo procedr iduodami tik Bendrijos muit teritorijoje steigtiems asmenims ir tik tada, jeigu vykdyti ie reikalavimai: asmens vykdoma arba numatoma vykdyti veikla atitinka galutinio vartojimo procedros slygas ir yra visos prielaidos, kad operacijos, numatomos atlikti su prekmis, kurioms norima taikyti galutinio vartojimo procedr, bus atliktos tinkamai; raytiniu praymu arba kitu dokumentu asmuo prisiima visus sipareigojimus tinkamai atlikti operacijas su prekmis, kurioms norima taikyti galutin vartojim, t. y. naudoti tokias prekes tik pagal j paskirt, nenaudoti j kitais tikslais ir informuoti leidim taikyti galutinio vartojimo procedr idavusi teritorin muitin apie visus veiksnius, galinius turti takos leidime nustatytoms ios procedros atlikimo slygoms; manoma utikrinti efektyvi operacij, atliekam su prekmis, kurioms norima taikyti galutinio vartojimo procedr, muitins prieir, o tam reikaling administracini priemoni snaudos nra pernelyg didels, palyginti su i operacij ekonominiu tikslingumu; asmens tvarkoma preki apskaita sudaro galimybes muitinei tinkamai kontroliuoti, kaip atliekamos operacijos su prekmis, kurioms norima taikyti galutinio vartojimo procedr; teiss aktuose nustatytais atvejais ir tvarka pateikiama garantija, kad bus vykdyti skolininko sipareigojimai, susij su mokestinmis prievolmis (skola muitinei), galiniomis atsirasti atliekant operacijas su prekmis, kurioms norima taikyti galutinio vartojimo procedr. Leidim (r. pried Nr. 5) taikyti galutinio vartojimo procedr iduoda teritorin muitin, kurios veiklos zonoje yra pareikjo buvein. Tais atvejais, kai praymu iduoti tok leidim laikoma importo deklaracija ileidimo laisv apyvart procedrai forminti, leidimo idavimu laikomas ios deklaracijos primimas. Leidimas taikyti galutinio vartojimo procedr sigalioja nuo jo idavimo dienos arba nuo vlesns l