Embed Size (px)
Citation preview
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS
SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA
INGA LUKOŠAITIENĖ
PACIENTŲ, KURIEMS ATLIKTA KEPENŲ TRANSPLANTACIJA,
FIZINĖ IR EMOCINĖ SVEIKATA Magistrantūros studijų programos „Klinikinė slauga“ baigiamasis darbas
Darbo vadovas
Doc. Jolanta Šumskienė
Parašas
KAUNAS, 2013
2
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS
SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA
TVIRTINU
Slaugos fakulteto dekanas
Jūratė Macijauskienė
Parašas
Data
PACIENTŲ, KURIEMS ATLIKTA KEPENŲ TRANSPLANTACIJA,
FIZINĖ IR EMOCINĖ SVEIKATA Magistrantūros studijų programos „Klinikinė slauga“ baigiamasis darbas
Darbo vadovas
Doc. Jolanta Šumskienė
Data
Konsultantas
Doc. Rūta Butkevičienė
Data
Recenzentas Darbą atliko
Dr. Alina Vaškelytė Magistrantė
Inga Lukošaitienė
Data Data
KAUNAS, 2013
3
TURINYS
SANTRUMPOS......................................................................................................................................10
1. ĮVADAS......................................................................................................................................12
2. DARBO TIKSLAS IR TYRIMO KLAUSIMAI........................................................................14
3. LITERATŪROS APŽVALGA...................................................................................................15
3.1. Gyvenimas po kepenų transplantacijos.......................................................................................15
3.1.1. Fizinės sveikatos problemos pacientams, kuriems atlikta kepenų transplantacija......................16
3.1.2. Emocinės sveikatos problemos pacientams, kuriems atlikta kepenų transplantacija..................18
3.2. Holizmo teorijos taikymas pacientų, kuriems atlikta kepenų transplantacija, sveikatos
priežiūroje...................................................................................................................................19
3.3. Sveikatos skatinimo modelio taikymas pacientų, kuriems atlikta kepenų transplantacija,
slaugoje.......................................................................................................................................21
4. TYRIMO METODIKA...............................................................................................................26
4.1. Tyrimo etika................................................................................................................................26
4.2. Tyrimo priemonė.........................................................................................................................27
4.3. Respondentų socialinės ir demografinės charakteristikos...........................................................27
4.4. Tyrimo interviu analizė...............................................................................................................28
5. REZULTATAI............................................................................................................................30
5.1. Pacientų fizinė sveikata po atliktos kepenų transplantacijos......................................................30
5.1.1. Cukrinis diabetas.........................................................................................................................31
5.1.2. Padidėjęs arterinis kraujo spaudimas..........................................................................................32
5.1.3. Problemos susiję su dieta............................................................................................................32
5.1.4. Fizinis aktyvumas........................................................................................................................33
5.1.5. Rūkymas ir alkoholis...................................................................................................................34
5.2. Jausmai po atliktos kepenų transplantacijos................................................................................35
5.2.1. Džiaugsmas gavus „naują gyvenimą“.........................................................................................35
5.2.2. Dėkingumas donoro artimiesiems...............................................................................................35
5.2.3. Kaltės jausmas.............................................................................................................................36
5.3. Informacijos turinys ir pateikimas...............................................................................................36
5.3.1. Noras viską žinoti........................................................................................................................36
5.3.2. Kaip pateikiama informacija.......................................................................................................37
5.4. Parama.........................................................................................................................................38
5.4.1. Artimųjų parama.........................................................................................................................38
4
5.4.2. Likimo draugų pagalba................................................................................................................38
5.4.3. Specialistų pagalba......................................................................................................................39
5.5. Stebėjimas ir tyrėjos patirtis interviu metu.................................................................................40
6. REZULTATŲ APTARIMAS.....................................................................................................42
7. IŠVADOS....................................................................................................................................50
8. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS..........................................................................................51
9. PARENGTŲ PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS..................................................................................52
10. LITERATŪROS SĄRAŠAS.......................................................................................................53
11. PRIEDAI.....................................................................................................................................59
5
SANTRAUKA
Lukošaitienė I. Pacientų, kuriems atlikta kepenų transplantacija, fizinė ir emocinė
sveikata, magistro baigiamasis darbas / mokslinė vadovė doc. dr. J. Šumskienė; Lietuvos
sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra. – Kaunas, 2013, -
61 p.
Lietuvoje vis daugiau atliekama kepenų transplantacijų. Šiuo metu pacientų išgyvenimas
didėja, todėl atsiranda problema, kad slaugytojams, trūksta žinių ir informacijos apie fizinės ir
emocinės sveikatos problemas kylančias pacientams, kuriems yra atlikta kepenų transplantacija.
Gastroenterologijos skyriaus slaugytojų, kurios slaugo pacientus po atliktos kepenų
transplantacijos, vienas iš slaugos tikslų yra skatinti pacientus dalyvauti slaugoje bei siekti sveikatą
skatinančio elgesio.
Atlikus tyrimą bus išsiaiškinta, kokios fizinės ir emocinės sveikatos problemos kyla
pacientams, kuriems atlikta kepenų transplantacija. Suprasdami ir žinodami šiems pacientams
kylančias problemas, slaugytojai galės geriau planuoti slaugą, pasitelkti į pagalbą kitus specialistus.
Darbo tikslas – atskleisti, kokia yra pacientų, kuriems atlikta kepenų transplantacija, fizinė ir
emocinė sveikata.
Šiam tikslui pasiekti buvo pasirinktas atlikti kokybinis tyrimas. Kokybinio tyrimo klausimas:
Kokia yra pacientų, kuriems atlikta kepenų transplantacija, fizinė ir emocinė sveikata?
Tyrimo objektas – pacientų, kuriems atlikta kepenų transplantacija, fizinė ir emocinė sveikata.
Tyrimo priemonė – pusiau struktūruotas interviu.
Tyrimo dalyviai – pacientai, kuriems atlikta kepenų transplantacija ne mažiau kaip prieš du
mėnesius.
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad:
1. Pacientams po atliktos kepenų transplantacijos iškilo naujų fizinės sveikatos problemų susijusių
su atsiradusiu cukriniu diabetu, padidėjusiu arteriniu kraujo spaudimu, specialia dieta, fiziniu
aktyvumu bei rūkymu ir alkoholio vartojimu. Šioms problemoms įveikti jiems trūksta
informacijos bei mokymo, kurie yra slaugytojo darbo funkcija.
2. Pacientams, kuriems atlikta kepenų transplantacija kylantys jausmai yra džiaugsmas gavus
“naują gyvenimą”, dėkingumas donoro artimiesiems. Kaltės jausmas nėra dažnai pasitaikanti
emocija. Pacientams jausmai yra mažiau svarbūs nei jų fizinė sveikata.
3. Pacientams labai svarbu informacija ir jos pateikimas. Jie glaudžiai siejasi su parama, kuri
gaunama iš artimųjų, „likimo draugų“. Iš specialistų pacientai norėtų gauti daugiau
informacijos ir paramos.
6
Pagal gautus rezultatus pateiktos rekomendacijos tirti pacientų, kuriems atlikta kepenų
transplantacija Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose, fizinę ir emocinę sveikatą, tirti
slaugytojų žinias ir turimą informaciją apie pacientų, kuriems atlikta kepenų transplantacija, fizinę
ir emocinę sveikatą bei tirti, kas turėtų padėti pacientams spręsti problemas kylančias po atliktos
kepenų transplantacijos, ar jos yra sprendžiamos, kiek ir kokie specialistai tai daro.
Taip pat pateiktos klinikinės praktikos rekomendacijos vienam slaugytojui, dirbančiam su
slaugytojo padėjėju, slaugyti du pacientus, kuriems atlikta organu transplantacija.
7
SUMMARY
Lukošaitienė I. Physical and Emotional Health of Patients after Liver Transplantation,
master thesis / supervisor Ph. D. J. Šumskienė; Lithuanian University of Health Sciences;
Faculty of Nursing, Department of Nursing and Care. – Kaunas, 2013, - s. 61
Every year more and more liver transplantations are performed in Lithuania.these days more
Patients trial these operations and this creates a problem that nursing staff lacks informatikon about
physical and emotional healtcare problems that these Patients face.
One of the tasks for nursing staff of Gastroenterology divisions is to encourage Patients to
participate in the nursing process and to promote Health-improving behavior.
The research aims to help explaining what physical and emotional healthcare problems
Patients face after liver transplantation. By knowing and understanding these problems nursing staff
will have more tools in nursing planning and also will be able to ask for a timely help by other
specialists.
Goal of this thesis is to examine physical and emotional Health of Patients after liver
transplantation.
Qualitative method was chosed to implement this research.
Key question of the research is: what is the physical and emotional Health of Patients after
liver transplantation?
Object of the research is physical and emotional Health of Patients after liver transplantation.
Tool of the research is semi-structured interview.
Respondents of the research are Patients who experienced liver transplantation not more than
two month ago.
Results of the research are the following:
1. Patients after liver transplantation face new physical healthcare problems related to
diabetes, increased arterial blood presure, special diet, physical activity, smoking and consunning
alcohol. They lack informatikon and knowledge how to overcome these problems, while this is part of
nursing staff functions.
2. Patients after liver transplantation Experience joy because of „new life“ and they are
grateful to relatives of the donor. Blaming is not common emotion. Feelings for these Patients are less
important than the physical Health.
3. Information and the way it is presented is very important for patients. They close-knit
themselves with the suppoert that they receive from relatives and „friends of fate“. They also would
like to get more informatikon and support from nursing staff.
8
According to results of the research recommendations are delivered for futher examination of
physical and emotional health of patients after liver transplantations, which were performed in
Santariškes Clinic of Vilnius University Hospital. And informatikon of nursing staff is also worth
futher examinations in order to improve the way that the problems of the above mentioned Patients are
solved.
This thesis also delivers recommendations of clinical practice on nursing two Patients after
liver transplantation for a nurse, who is working together with assistant nurse.
9
PADĖKA
Dėkoju LSMU KK Gastroenterologijos skyriaus vyresniajai slaugytojai - slaugos
administratorei Joanai Bajorinienei ir skyriaus bendrosios praktikos slaugytojoms už pagalbą rengiant
magistro baigiamąjį darbą „Pacientų, kuriems atlikta kepenų transplantacija, fizinė ir emocinė
sveikata“.
10
SANTRUMPOS
AKS – Arterinis kraujo spaudimas
CD – Cukrinis diabetas
KK – Kauno klinikos
LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija
11
ŽODYNĖLIS
Imunosupresantai – vaistai, kurie sumažina normalų organizmo imuninį atsaką
Recipientas – žmogus, kuris gauna kraujo, audinių ar organų
Takrolimas – imunosupresantas, skiriamas pacientams, kuriems atlikta organų transplantacija
12
1. ĮVADAS
Darbo aktualumas. Lietuvoje sėkmingos kepenų transplantacijos žengia pirmuosius savo
žingsnius. 2002 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose buvo pirmą kartą atlikta
sėkminga kepenų transplantacijos operacija. Vilniuje pirmoji sėkminga tokia operacija atlikta 2005 m.
[3].
Kepenų transplantacija yra stresą sukeliantis įvykis paciento gyvenime. Jis sukelia daug
pasikeitimų prieš ir po kepenų persodinimo operacijos. Pacientams ir jų šeimos nariams reikia išmokti
naujus vaidmenis, peržiūrėti šeimoje esančius ryšius. Svarbu, kad pacientai būtų pasirengę kepenų
transplantacijai, dar laukdami jos, susipažintų su gydymu ir slauga.
Europos šalių mokslininkai pacientų gyvenimą po kepenų transplantacijos tiria labai išsamiai,
apimdami daug aspektų. Atlikus kepenų transplantaciją, pacientai ir jų šeimos nariai turi suvokti, kad
šis pasikeitimas apima ne tik paciento biomedicininę, bet ir psichologinę, socialinę ir ekonominę jo ir
šeimos veiklą, todėl fizinės sveikatos pokyčiai sukelia ir kitų sričių pokyčius.
Gastroenterologijos skyriaus slaugytojų, kurios slaugo pacientus po atliktos kepenų
transplantacijos, vienas iš slaugos tikslų yra skatinti pacientus dalyvauti slaugoje bei siekti sveikatą
skatinančio elgesio. Tik suprasdami ir žinodami šiems pacientams kylančias problemas, slaugytojai
gali planuoti slaugą, pasitelkti į pagalbą kitus specialistus.
Šiuo metu kepenų transplantacijų daugėja bei pacientų išgyvenimas didėja, todėl atsiranda
problema, kad slaugytojams, trūksta žinių ir informacijos apie fizinės ir emocinės sveikatos problemas
kylančias pacientams, kuriems yra atlikta kepenų transplantacija. Iš atliktų tyrimų Lietuvoje ir
užsienyje matoma, kad po organų transplantacijos pacientams kyla problemų ne tik su fizine sveikata.
Jie išgyvena daug emocijų, streso, kyla psichologinių problemų, paliečiama jų socialinė, šeiminė
aplinka. Todėl šio darbo tikslas yra atskleisti, kokia yra pacientų, kuriems atlikta kepenų
transplantacija, fizinė ir emocinė sveikata.
Mokslinis naujumas. Šis darbas naujas tuo, kad Lietuvoje mažai yra atlikta mokslinių tyrimų
nagrinėjant pacientų po atliktos kepenų transplantacijos sveikatą. Užsienio mokslininkų darbuose
plačiai analizuojama pacientų, kuriems atlikta kepenų transplantacija, gyvenimo kokybė, vaistų
pašalinis poveikis, gretutinių ligų pasireiškimas, atmetimo reakcijos ir kt.
Lietuvoje buvo tirti kepenų ciroze sergantys pacientai laukiantys kepenų transplantacijos,
tačiau pacientų, kuriems atlikta kepenų transplantacija, fizinė ir emocinė sveikata nėra išsamiai
tyrinėta. Dėl socialinių, ekonominių, politinių skirtumų tarp šalių, svarbu ištirti ir Lietuvos pacientų,
kuriems atlikta kepenų transplantacija, fizinę ir emocinę sveikatą. Šiame darbe analizuojama, kokios
fizinės ir emocinės sveikatos problemos kyla pacientams, kuriems atlikta kepenų transplantacija.
13
Tyrimui atlikti pasirinktas kokybinis tyrimo metodas. Kokybinio tyrimo metu buvo siekta atskleisti
subjektyvią tikrovę, t.y. tokią, kokią mato ir suvokia respondentai – pacientai, kuriems atlikta kepenų
transplantacija.
Praktinė reikšmė. Įsigilinus į šių pacientų sveikatos problemas, bus galima tobulinti
medicininės ir socialinės priežiūros sistemas bei efektyviau panaudoti žmogiškuosius ir finansinius
resursus. Sveikatos priežiūroje taikant holistinį požiūrį, specialistų komanda tokiems pacientams padės
greičiau išeiti iš ligoninės, adaptuotis socialinėje aplinkoje. Be to pritaikius Sveikatos skatinimo
slaugos modelį, pacientai patys skatins savo sveikimą ir ugdysis sveikatą skatinantį elgesį.
Šio tyrimo rezultatai padės slaugytojams ir kitiems specialistams, dirbantiems su pacientais,
kuriems atlikta kepenų transplantacija, suprasti ir tinkamai vertinti fizinės ir emocinės sveikatos
problemas bei padėti jas spręsti. Tyrimo metu nustatytos recipientų problemos padės slaugytojams ir
kitiems specialistams geriau suprasti ir atpažinti iš šių problemų kylančius poreikius. Tai padės
planuoti individualią slaugą su kiekvienu pacientu, kuriam atlikta kepenų transplantacija, ir padidins
galimybę teikti kokybiškesnes sveikatos priežiūros paslaugas.
14
2. DARBO TIKSLAS IR TYRIMO KLAUSIMAI
Darbo tikslas – atskleisti, kokia yra pacientų, kuriems atlikta kepenų transplantacija, fizinė ir
emocinė sveikata.
Kokybinio tyrimo klausimas
Kokia yra pacientų, kuriems atlikta kepenų transplantacija, fizinė ir emocinė sveikata.
15
3. LITERATŪROS APŽVALGA
Literatūros apžvalgoje aptariama pacientų, kuriems atlikta kepenų transplantacija, fizinė ir
emocinė sveikata. Analizuojama dažniausiai atsirandančios fizinės sveikatos problemos bei
išgyvenami jausmai. Aptariamas teorinis modelis, taikytinas slaugant pacientus, kuriems atlikta
kepenų transplantacija, ir šio modelio praktinio taikymo nauda, suteikianti galimybę aktyviai į slaugą
įsitraukti pacientams ir jų šeimos nariams. Analizuojami pacientams, kuriems atlikta kepenų
transplantacija, kylantys poreikiai susiję su naujai atsiradusiomis fizinės ir emocinės sveikatos
problemomis. Pabrėžiama slaugytojų svarba, teikiant pagalbą pacientams ir jų šeimoms. Ypatingai
atkreipiamas dėmesys į pacientų fizinės ir emocinės sveikatos problemas, skatinimą juos aktyviai
įsitraukti į slaugą ir siekti gerų rezultatų.
3.1. Gyvenimas po kepenų transplantacijos
Kepenų transplantacija yra efektyvus gydymo metodas pacientams, kai operacijai jie
atrenkami remiantis Milano kriterijais ir kai dėl kepenų funkcijos nepakankamumo negalima atlikti
rezekcijos [2]. Atmetimo reakcijos ir išgyvenimas priklauso nuo kelių faktorių: paciento sveikatos
prieš transplantaciją ir gyvenimo kokybės. Kitos priežastys gali būti infekcija, širdies ir kraujagyslių
ligos ir kt. Šių priežasčių supratimas ir žinojimas yra labai svarbus pacientams, jų šeimos nariams ir
sveikatos priežiūros specialistams [8, 30].
Pagal JAV atliktus tyrimus matoma, kad pacientų, kuriems atlikta kepenų transplantacija,
fizinei ir emocinei sveikatai turi įtakos gyvenimo kokybė prieš operaciją. Ši įtaka ypač ryškiai matoma
emocinėje sveikatoje. Jei prieš operaciją emocinė sveikata buvo geresnė ir jie neturėjo mirties baimės,
tai po operacijos emocijos greičiau grįžta į normalų lygį [27,49]. Bownik H. ir Saab S. (2009) atlikto
tyrimo duomenimis emocinė ir psichinė recipientų sveikata pablogėja praėjus metams po kepenų
transplantacijos, o praėjus penkeriems metams pacientams vyresniems nei 60 metų pradeda blogėti ir
fizinė sveikata.
Didelę reikšmę pacientų, kuriems atlikta kepenų transplantacija, fizinei ir emocinei sveikatai
daro imunosupresantų vartojimas. Nereguliarus ir nekokybiškas vaistų vartojimas veda link pacientų
manymo, kad jie negali sustabdyti atmetimo reakcijos. Tokie pacientai turi daugiau simptomų, bet
mažiau į juos reaguoja, transplantaciją vertina mažiau teigiamai [17,28,48]. Panašūs tyrimų rezultatai
gauti Morales JM ir kt. (2012) Ispanijoje, kai dauguma pacientų pasisakė, kad galėdami jie atsisakytų
vakarinės vaistų dozės. Taigi ne toks dažnas vaistų vartojimas būtų gera strategija kokybiško vaistų
16
vartojimo kliūčių mažinimui. Be to gydytojų ir slaugytojų mokymas vartoti vaistus neužtikrina
kokybiško vaistų vartojimo, todėl reikia įtraukti daugiadisciplininę komandą: profesionalius
mokytojus, psichologus, terapeutus [13,54].
Tyrimų metu nustatyta, kad pacientai, kuriems atlikta kepenų transplantacija, susiduria su
daugybe emocinių ir fizinių problemų tuo pačiu metu. Atsiradusios fizinės sveikatos problemos sukelia
emocinį atsaką į jas, o emocijos iššaukia naujų simptomų ir problemų atsiradimą [69].
3.1.1. Fizinės sveikatos problemos pacientams, kuriems atlikta kepenų transplantacija
Dažniausiai pasitaikanti fizinės sveikatos problema yra cukrinis diabetas (CD). CD
atsiradimas pacientams, kuriems atlikta kepenų transplantacija, svyruoja nuo 7 proc. iki 30 proc.
Pagrindiniai veiksniai lemiantys jo atsiradimą jei šeimoje yra sergančių CD, vyresnis nei 45 m.
amžius, gliukozės netoleravimas susijęs su kepenų transplantacija, nutukimas, metabolinis sindromas,
ilgas kortikosteroidų vartojimas, takrolimo vartojimas ir hepatito C infekcija.
Cukrinis diabetas yra pagrindinė priežastis pacientams, kuriems atlikta kepenų transplantacija,
atsirasti širdies ir kraujagyslių ligoms.
Antro tipo CD tarp recipientų dažniausiai yra besimptomis ir randamas tik rutininių tyrimų
metu. Todėl šiems pacientams rekomenduojama speciali dieta ir fizinis aktyvumas, taip pat kūno
masės mažinimas [31].
Pacientams, kuriems atlikta kepenų transplantacija, iškyla naujų problemų susijusių su CD
atsiradimu. Jiems tenka mokytis naujos dietos pagrindų, stengtis mažinti kūno masę, būti aktyviems
fiziškai. Jei cukrinio diabeto kontroliavimui reikalingas gydymas insulinu, tada tenka mokytis insulino
leidimosi technikos, insulino dozių, gliukozės kiekio kraujyje nustatymo, komplikacijų valdymo,
hiper- ir hipoglikemijos atpažinimo. Daugeliui pacientų, tai nauja ir nepatirta prieš kepenų
transplantaciją. Šiems pacientams atsiranda didelis mokymo ir informacijos poreikis [60].
Kita dažnai pasitaikanti fizinės sveikatos problema yra arterinė hipertenzija. Ši liga yra
širdies ir kraujagyslių ligų rizikos faktorius. Tyrimais nustatyta, kad pacientai, kuriems atlikta kepenų
transplantacija, turintys viršsvorį ir cukrinį diabetą serga arterine hipertenzija nuo 70 proc. iki 80 proc.,
turintys viršsvorį – nuo 17 proc. iki 27 proc., sergantys cukriniu diabetu – nuo 21 proc. iki 25 proc.
[24].
Tokiems pacientams pirmiausia siūloma keisti gyvenseną. Jei tai nepadeda, tada skiriami
vaistai arterinei hipertenzijai kontroliuoti.
17
Taigi, vėl iškyla informacijos ir mokymo poreikis. Gydytojai ir slaugytojai teikia informaciją,
moko vartoti vaistus, adekvataus fizinio aktyvumo, kūno masės kontroliavimo, arterinio kraujo
spaudimo matavimo technikos ir kt.
Nutukimas ir viršsvoris yra auganti fizinės sveikatos problema tarp kepenų transplantacijos
recipientų ir donorų [64]. Nutukimas ir viršsvoris įtakoja širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto
atsiradimą. Deja, retai pasitaiko, kad dieta ir kūno masės sumažėjimas sąlygotų lipidų kiekio kraujyje
mažėjimą. Tyrimais įrodyta, kad mirtingumas po atliktos kepenų transplantacijos yra didesnis tarp tų
recipientų, kurie turi II ar III laipsnio nutukimą. Kai kurie mokslininkai mano, kad nutukimas turėtų
būti reliatyvi kontraindikacija kepenų transplantacijos atlikimui. Recipientų kūno masės indeksas turi
įtakos infekcijos, atmetimo reakcijos gydymui, ligoniai ilgiau būna reanimacijos ir intensyvios
terapijos skyriuje, tai pat ilgesnį laiką guli ligoninėje [14].
Dažnai pasitaikančios komplikacijos po kepenų transplantacijos yra lėtinės inkstų ligos. Jos
gali atsirasti dėl prieš transplantaciją buvusių inkstų ligų. Kitos priežastys gali būti cukrinis diabetas,
hipertenzija, staigus inkstų pažeidimas prieš ar po kepenų transplantacijos ir imunosupresantų
vartojimas. Dažniausia inkstų nepakankamumo priežastimi yra imunosupresantų vartojimas. Todėl
norint jo išvengti recipientams mažinamos imunosupresantų dozės.
Lėtinės inkstų ligos pacientams, kuriems atlikta kepenų transplantacija, yra svarbios ne vien
tik dėl inkstų nepakankamumo grėsmės ir galimos inkstų transplantacijos, bet ir dėl ryškiai
padidėjusios rizikos susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis[7].
Tolimosios komplikacijos ir mirtingumas po atliktos kepenų transplantacijos labai daug
priklauso nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei vėžinių susirgimų. Rūkymas yra šių susirgimų rizikos
veiksnys. Van der Heide F. (2009) atlikto tyrimo duomenimis daugiau nei pusė apklaustų recipientų
buvo nerūkantys nei prieš, nei po kepenų transplantacijos ir 17 proc. buvo aktyvūs rūkaliai. Beveik
viena trečioji rūkančiųjų, belaukdami kepenų transplantacijos, metė rūkyti, tačiau beveik 12 proc.,
atlikus operaciją, vėl pradėjo. Daugiausia rūkančiųjų buvo tarp tų recipientų, kurie sirgo alkoholine
kepenų liga, o mažiausiai tarp sergančiųjų sklerozuojančiu cholangitu. Per dešimt metų daugiau kaip
12 proc. rūkalių atsirado komplikacijų, tuo tarpu nerūkančiųjų tarpe vos 2 proc. taigi rūkymas yra
rimta problema pacientams, kuriems atlikta kepenų transplantacija. Todėl prevencijos programas reiktų
taikyti ne tik aktyviems rūkaliams, bet ir visiems kitiems pacientams, kuriems atlikta kepenų
transplantacija [44].
18
Dažnai visuomenėje kyla etinė dilema, ar verta kepenis transplantuoti pacientams, kuriems
yra alkoholinė kepenų cirozė [38]. Tyrėjams kyla klausimas, ar visuomenė nori nubausti pacientus,
kurie patys sąlygoja kepenų ligos atsiradimą [43]. Alkoholio vartojimas prieš kepenų transplantaciją
yra kontraindikacija šiai operacijai. Tačiau pacientai, kurie vartojo alkoholį prieš, dažnai „atkrenta“ ir
vėl pradeda vartoti alkoholį po atliktos kepenų transplantacijos [63]. Ši fizinės sveikatos problema nėra
dažna, bet pacientus, kurie vartojo alkoholį iki transplantacijos būtina stebėti ir mokyti po jos. Tokiems
recipientams reikia teikti daug informacijos, siūlyti savitarpio pagalbos grupes.
Apibendrinimui galima sakyti, kad dažniausiai pasitaikančios fizinės sveikatos problemos po
atliktos kepenų transplantacijos yra cukrinis diabetas, hipertenzija, nutukimas ir viršsvoris, lėtinės
inkstų ligos bei su gyvensena susiję – rūkymas ir alkoholio vartojimas. Šioms problemoms pastebėti ir
spręsti reikalinga gydytojo ir slaugytojo pagalba. Slaugytojas turi žinoti ir suprasti pacientams, kuriems
atlikta kepenų transplantacija, kylančias fizinės sveikatos problemas bei gebėti pastebėti neišsakytus
šių pacientų poreikius. Dažniausiai neišsakyti poreikiai susiję su mokymu ir informacija.
3.1.2. Emocinės sveikatos problemos pacientams, kuriems atlikta kepenų transplantacija
Emocijos pacientams, kuriems atlikta kepenų transplantacija, labai priklauso nuo jų fizinės
sveikatos ir psichologinės būsenos [58,68]. Vaidmens ir emocijų rodikliai yra geresni su šeima
gyvenančių, vedusių recipientų. Turintieji geresnes pajamas yra labiau patenkinti kepenų
transplantacijos rezultatais. Tai rodo Saab S. (2011) atliktas tyrimas vertinęs pacientų gyvenimo
kokybę po atliktos kepenų transplantacijos [36,40,41].
Pagrindinis kepenų transplantacijos tikslas yra pratęsti paciento gyvenimą, pagerinti jo
gyvenimo kokybę ir grąžinti recipientą į visuomenę kaip pilnavertį jos narį. Grįžimo į visuomenę
matas yra įsidarbinimas. Užsienyje prieš kepenų transplantaciją dauguma pacientų dirba, o po
operacijos dirbančiųjų labai sumažėja. Tai iš dalies priklauso nuo buvusio darbo specifikos ir kiek
laiko buvo dirbta. Pagal Saab S. (2007) atlikto tyrimo duomenis, recipientai, kurie dirbo po kepenų
transplantacijos, turėjo geresnę fizinę bei vaidmens – emocinę sveikatą [37].
Pacientai, kuriems atlikta kepenų transplantacija, dažniausiai renkasi dirbti pilną darbo dieną
ir į darbą grįžta po 6 mėn. Mažiau pacientų į darbą grįžta po 6-11 mėn. Ir tik nedaugelis po vienerių
metų. Kai kurie recipientai tampa studentais [37]. Dažniausia nedarbo po kepenų transplantacijos
priežastimi yra ankstyvas išėjimas į pensiją. Tokių recipientų emocinė sveikata pasirodė esanti
prastesnė, nei tų, kurie išėjo iš darbo dėl kitų priežasčių [5].
Lietuvoje pacientams, kuriems atlikta kepenų transplantacija, nustatomas mažas darbingumo
lygis ir jie negali įsidarbinti. Kaip alternatyvą apmokamam darbui būtų galima siūlyti savanorystę arba
19
darbą savitarpio pagalbos grupėse. Tačiau mūsų šalyje savanorystė dar nėra labai paplitusi. Be to nėra
ir draugijos jungiančios pacientus, kuriems atlikta kepenų transplantacija.
Goetzmann L. ir kt. (2008) atlikto tyrimo duomenimis daugumai recipientų po operacijos
atsiranda naujas jausmas – atsakomybė už gautą organą ir jo funkciją. Šis jausmas yra labai stiprus.
Jis stipresnis už jausmus šeimai, draugams ir netgi donorui. Dėl transplantuoto organo nerimauja ir
jaudinasi nedaugelis recipientų.
Iš visų recipientams kylančių jausmų galima išskirti tokius kaip: kaltės jausmas donorui ir
kaltės jausmas prieš kitus pacientus, laukiančius kepenų transplantacijos.
Taigi artumo jausmas donorui yra psichologinis transplantuotų pacientų fenomenas [50]. O
įsisąmonintas kaltės ir gėdos jausmas prieš donorą pasireiškia tik nedaugeliui pacientų, kuriems atlikta
transplantacija. Savo tyrimo metu Goetzmann L. ir kt. (2008) pastebėjo, kad po širdies ir plaučių
transplantacijų, pacientai mažiau nerimauja dėl naujojo organo ir padarė išvadą, kad tai lemia
medikamentų vartojimas ir psichologinė pagalba grupėje.
Užsienio mokslininkai kelia hipotezę, kad religingumas yra susijęs su ilgesniu pacientų,
kuriems atlikta kepenų transplantacija, išgyvenimu. Bonaguidi F. ir kt. (2010) atliko tyrimą Italijoje.
Jie iškėlė hipotezę, kad religingumas (Dievo pagalbos siekimas, tikėjimas Dievu, pasitikėjimas Dievu
ir bandymas priimti ligą kaip Dievo valią) yra susijęs su pacientų, kuriems atlikta kepenų
transplantacija, išgyvenimu. Šio tyrimo metu nustatyta, kad pacientai, kurie neišsakė ieškantys Dievo,
buvo jaunesni, nei tie, kurie Dievo ieškojo. Tačiau netikinčiųjų išgyvenimas po kepenų
transplantacijos buvo mažesnis, nei tikinčiųjų. Taigi tyrėjai padarė išvadą, kad religingumas yra susijęs
su pacientų, kuriems atlikta kepenų transplantacija, išgyvenimu [9].
Apibendrinant, galima matyti, kad tyrimų, kurie būtų atliekami vien tik pacientų , kuriems
atlikta kepenų transplantacija, emocinei sveikatai tirti nėra labai daug. Daugiausia apie emocijas ir
psichologinę šių pacientų sveikatą galima sužinoti iš tyrimų atliekamų recipientų gyvenimo kokybei
įvertinti [11,16,18].
3.2. Holizmo teorijos taikymas pacientų, kuriems atlikta kepenų
transplantacija, sveikatos priežiūroje
Holistinis požiūris yra svarbus medicinoje. Žmogaus kūną sudaro savarankiška ląstelių,
susigrupavusių į audinius ir organus, visuma. Jei viena organizmo dalis sužeidžiama ar sutrinka jos
veikla, kitų dalių veikla taip pat kinta. Sveikatos atstatymas – tai ne tik pažeidimo vietos ar ligos
20
priežasties nustatymas ir gydymas, tačiau ir jų padarytos įtakos koregavimas, nepamirštant žmogaus
psichikos.
Kūnas ir protas nėra atskiri. Mąstymas, jutimas ir atliepimas yra sudėtingi procesai, tačiau jie
remiasi tais pačiais dėsniais, kaip ir kitų organizmo sistemų veikla.
Remiantis Holizmo filosofija buvo suformuluoti pagrindiniai holizmo principai:
1. būtybės ir sistemos egzistuoja kaip visuma.
2. visumos dalys yra dinamiškos, tarpusavyje priklausomos ir susijusios.
3. visuma negali būti suprantama tiriant jos izoliuotas dalis.
4. visuma yra didesnė už atskirų dalių sumą[1].
Holistinis požiūris ypač svarbus pacientų po atliktos kepenų transplantacijos sveikatos
priežiūroje, nes Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertai sveikatą apibrėžia kaip „visapusę
fizinę, dvasinę, socialinę, protinę, emocinę gerovę, o ne tik ligų ar negalių nebuvimą“, kurios kartu su
tokiais pacientais siekiama. Šiuo apibrėžimu akcentuojama, kad sveikatos priežiūra taikoma ne
transplantuotam organui, bet individui ir apima ne tik gydymo, slaugos, reabilitacijos, bet ir socialines,
juridines ir kt. priemones.
Lietuvos sveikatos priežiūroje daugiausiai dėmesio ir lėšų skiriama gydymui, kurio tikslas
gerinti paciento sveikatos būklę. Tačiau sveikata suprantama tik kaip fizinė ar ligos nebuvimas.
Sveikatos priežiūroje skirtoje pacientams po atliktos kepenų transplantacijos reikia įvertinti
šiuos aspektus:
– šių pacientų kūno vientisumas suardomas, kai jų organas pakeičiamas kito žmogaus organu.
Iškyla fizinės sveikatos problemos, atliekami įvairūs laboratoriniai tyrimai, pradedama vartoti daug
įvairių medikamentų. Medikamentų vartojimas sukelia nepageidaujamus reiškinius, kai kuriais atvejais
nustatoma, kad vaistai netinka, todėl keičiami kitais. Pacientai tokiais atvejais kenčia nuo
prasidedančios atmetimo reakcijos, kol kiti vaistai jos nesustabdo. Pradėjus vartoti medikamentus
išryškėja gretutinės ligos (cukrinis diabetas, virusiniai hepatitai, arterinė hipertenzija ir kt.).
Tai pat iškyla psichologinės problemos. Goetzmann L. ir kt. (2008) atlikto tyrimo
duomenimis pacientai po organų transplantacijos jaučiasi atsakingi už naująjį organą. Šis jausmas
netgi stipresnis už santykius su šeimos nariais, draugais, sveikatos priežiūros specialistais ar donoru.
Šie pacientai nerimauja dėl naujojo organo. Kai kurie jaučia kaltę prieš donorą ar kitus pacientus, kurie
laukia transplantacijos. Kito Goetzmann L. ir kt. (2008) atlikto tyrimo rezultatai ir išvados teigia, kad
didelei daliai tokių pacientų reikalinga psichosocialinė parama.
Todėl svarbu gydyti ne tik fizinę sveikatą, bet psichinę, dvasinę bei emocinę.
– pacientai po atliktos kepenų transplantacijos gyvena tam tikroje aplinkoje. Ji yra socialinė
(šeima, draugai, bendruomenė) ir gamtinė. Pacientą supanti aplinka priklauso nuo daugelio aspektų –
21
socialinių ekonominių sąlygų, tradicijų, religijos ir kt. Tiek socialinė, tiek gamtinė aplinka veikia
pacientus.
Socialinėje aplinkoje vyksta pokyčiai, jei pacientai iš šeimos maitintojo, po transplantacijos,
tampa išlaikytiniais, keičiasi vaidmenys šeimoje, santykiai su draugais, darbiniai ir laisvalaikio
užsiėmimai.
De Baere C. ir kt. (2010) tyrimo išvadose teigiama, kad sveikatos priežiūros specialistų turėtų
būti rekomenduojamas apmokamas ar savanoriškas darbas kaip priemonė greičiau ir geriau adaptuotis
bendruomenėje po transplantacijos.
Svarbu ne tik gydyti ir reabilituoti tokius pacientus, bet ir keisti juos supančią aplinką.
Teikiant sveikatos priežiūros paslaugas šiems pacientams būtina spręsti ne tik medicinines,
bet ir socialines problemas. Deja Lietuvoje ilgą laiką sveikatos priežiūra buvo suvokiama tik
medicininiu aspektu, nekreipiant dėmesio į socialinę pagalbą.
Holistinis požiūris vykdant pacientų, kuriems atlikta kepenų transplantacija, sveikatos
priežiūrą svarbus dėl to, kad daugėja tokių pacientų ir jiems reikia kompleksinės priežiūros. Ją vykdo
sveikatos priežiūros specialistų komanda, kurią sudaro keli specialistai (gydytojas, reabilitologas,
slaugytojas, psichologas, socialinis darbuotojas, šeimos narys, likimo draugas, kiti gydytojai
konsultantai). Suprantama, kad iškyla šių specialistų bendravimo, darbo koordinavimo ir vieningo
požiūrio suformavimo problemos.
3.3. Sveikatos skatinimo modelio taikymas pacientų, kuriems atlikta kepenų
transplantacija, slaugoje
Sveikatos skatinimo modelį sukūrė Nola J. Pender 1982 m. [61]. Jis apibrėžia sveikatą kaip
teigiamą dinamišką būklę, o ne ligos nebuvimą. Sveikatos ugdymas yra nukreiptas didinti paciento
gerovės lygį [56,57,62].
Modelio tikslas – padėti slaugytojams suprasti pagrindinius sveikatą lemiančius veiksnius bei
konsultuojant skatinti sveiką gyvenseną. Remiasi slaugos, psichologijos ir visuomenės sveikatos
tyrimų išvadomis apie sveiką elgseną. Kaip pagrindas modelis gali būti naudojamas slaugos
dokumentacijai ir intervencijoms. Praktikoje slaugytojai turėtų sutelkti dėmesį į sveikos elgsenos
kintamųjų nuspėjimą, juos suprasti ir spręsti problemas [56,57,62].
Yra penkios Sveikatos skatinimo modelio sąvokos: asmuo, aplinka, slauga, sveikata ir liga.
Asmuo yra biofizinis organizmas, kurį veikia aplinka. Tačiau jis taip pat siekia pakeisti
aplinką taip, kad galėtų joje laisvai reikštis. Dėl to santykis tarp žmogaus ir aplinkos yra abipusis.
Individualios savybės ir gyvenimo patirtis formuoja asmens elgesį [56,57,62].
22
Kaip ir holistiniame požiūryje, šiame modelyje žmogus nėra vien tik fizinis organizmas.
Slaugytojas , naudodamas šį modelį, žino, kad pacientams, kuriems atlikta kepenų transplantacijos
operacija, svarbu atgauti ne tik fizines jėgas bet ir skatinti siekti sveikatos. Jis renka informaciją apie
pacientų buvusią aplinką, kartu su pacientais siekia ją pertvarkyti (pakeisti) taip, kad ji padėtų siekti
sveikatą skatinantį elgesį.
Aplinka apibūdinama kaip socialinis, kultūrinis ir fizinis kontekstas, kuriame gyvena asmuo.
Asmuo gali ją keisti taip, kad padėtų skatinti sveiką elgseną [56,57,62].
Remiantis modelio teoriniais teiginiais, asmenys yra linkę į sveikatą skatinantį elgesį, o
socialinė aplinka (šeima, draugai, sveikatos priežiūros teikėjai), gal padėti siekti pacientams sveikatą
skatinančio elgesio.
Slaugos vaidmuo yra bendradarbiauti su asmenimis, šeimomis, bendruomene, siekiant sukurti
sąlygas optimaliai sveikatai ir gerovei [56,57,62]. Pacientams po atliktos kepenų transplantacijos labai
svarbu, kad šalia būtų artimieji, šeima, todėl jie yra įtraukiami į slaugos procesą. Lietuvoje dar nėra
tradicijos burtis į bendruomenes, tačiau slaugoje padeda transplantuotų ligonių bendruomenės, kuriose
tokie pacientai gali pasidalinti patirtimi ir išgyvenimais.
Sveikata apibrėžiama kaip žmogiškasis potencialas nukreiptas į savipriežiūrą bei
bendradarbiavimą su kitais, kad išlaikyti optimalią aplinką [56,57,62]. Pacientai, kurie pasirenka
kepenų transplantaciją, nukreipia savo žmogiškąjį potencialą siekti optimalios būklės ir sveikatos.
Liga yra gyvenimo įvykiai, kurie trukdo asmeniui toliau siekti sveikatos. Pacientams po
atliktos kepenų transplantacijos dažniausiai liga būna prasidėjusi senai, sergama ne vienerius metus iki
kepenų persodinimo. Tokie pacientai turi daug patirties kovojant su tomis ligomis, stengiasi pasveikti,
keičia gyvenimo būdą, vartoja vaistus ir kt. Kaip vieną iš ligos įveikimo kelių, jie pasirenka kepenų
transplantaciją.
Sveikatos skatinimo modelis atkreipia dėmesį į tai, kad kiekvienas žmogus yra unikalus
asmeninėmis savybėmis ir patirtimi, kurios turi įtakos vėlesnei veiklai. Šio modelio galutinis tikslas
yra sveikatą skatinantis elgesys. Sveikatą skatinantis elgesys turėtų pagerinti sveikatą, sustiprinti
funkcinius sugebėjimus ir garantuoti geresnę gyvenimo kokybę visuose vystimosi etapuose [59].
Modelio pagrindas yra trys komponentai [56,57,62]:
Individualios savybės ir patirtis;
Specifinio elgesio atradimas ir įtakos;
Elgesio rezultatai.
Sveikatos skatinimo modelio schema pateikiama 1 paveiksle.
23
1pav. Sveikatą skatinančio slaugos modelio schema
Individualias savybes ir patirtį sudaro ankstesnis elgesys ir asmeniniai faktoriai. Pastarieji
yra skirstomi į biologinius, psichologinius ir socio – kultūrinius [56,57,62].
Asmeniniai biologiniai veiksniai, tai pvz.: amžius, lytis, kūno masės indeksas, jėga, judrumas.
Į šiuos veiksnius įeina pacientų fizinė sveikata, kuri po atliktos kepenų transplantacijos pasikeičia.
Asmeniniai psichologiniai veiksniai kintamieji dydžiai tokie kaip savęs motyvacija, savigarba,
asmens kompetencijos suvokimas. Pacientams prieš kepenų transplantaciją atliekami psichologiniai ir
intelekto koeficiento testai, taip stengiamasi išvengti psichologinių problemų po transplantacijos. Kad
problemų kyla parodė Goetzmann L. ir kt. (2008) atliktas tyrimas.
Asmeniniai socio – kultūriniai veiksniai tai rasė, etninė grupė, socialinis ir ekonominis
statusas. Kaip minėta, darbas padeda greičiau adaptuotis visuomenėje po kepenų transplantacijos.
Todėl svarbu asmeninius socio – kultūrinius veiksnius kreipti ta linkme, kad pacientai adaptuotųsi
visuomenėje ir galėtų toliau siekti sveikatą skatinančio elgesio.
Pacientams po atliktos kepenų transplantacijos labai svarbus jų ankstesnis elgesys ir patirtys.
Jie jau turi įgiję žinių, kas skatina kepenų ligos atsiradimą, kas pablogina jų sveikatos būklę. Todėl
Ankstesnis elgesys
Suvokiama veiksmų nauda
Suvokiamos kliūtys
veiksmams
Suvokiamas savo veiksmų efektyvumas
Įtaka susijusi su veikla
Asmeniniai faktoriai
(biologiniai, psichologiniai
ir socio-kultūriniai)
Tarpasmeninė įtaka
Situacijos įtaka
Veiksmų plano
sudarymas
Sveikatą skatinantis
elgesys
Skubūs poreikiai
1. Individualios savybės ir patirtis 2. Specifinis elgesys ir įtakos 3. Elgesio rezultatas
24
turėdami ankstesnių žinių ir patyrimų, jie gali efektyviau siekti sveikatos. Tiems pacientams, kuriems
atsiranda naujos sveikatos problemos, kyla daugiau problemų, didėja mokymo ir informacijos
poreikiai.
Specifinis elgesys ir įtakos taip pat susideda iš kelių dalių. Specifinis elgesys susideda iš
suvokiamos veiksmų naudos, suvokiamų kliūčių veiksmams, suvokiamo savo veiksmingumo
(efektyvumo) bei įtakos susijusios su veikla. Įtaka gali būti tarpasmeninė ir situacijos [56,57,62].
Veiksmų naudos suvokimas reiškia, kad asmuo sveikatą skatinančiai elgdamasis laukia
teigiamų rezultatų [67]. Sveikatą skatinantis elgesys yra kepenų transplantacijos pasirinkimas.
Suvokiamos kliūtys tai tikėtinos, įsivaizduojamos ar tikros kliūtis trukdančios sveikai elgsenai.
Pacientai yra supažindinami su galimomis komplikacijomis, operacijos išeitimis. Apie šias suvokiamas
kliūtis jiems paaiškina sveikatos priežiūros specialistai.
Suvokiamas savęs efektyvumas tai asmens gebėjimas organizuoti sveikatą skatinantį elgesį.
Pacientai įtraukiami į sveikatą skatinančio elgesio organizavimą. Tačiau Lietuvos sveikatos sistemoje
vis dar vyrauja požiūris, kas už paciento sveikatą atsakingi tik sveikatos priežiūros specialistai ir šį
požiūrį reikia keisti. Pacientai turi pradėti suprasti, kad be jų pačių efektyvių veiksmų, laukiamo
rezultato bus siekiama ilgai ir ne visada sėkmingai [65,66].
Įtaka susijusi su sveikatą skatinančia veikla yra subjektyvus asmens jausmas. Jis gali būti
teigiamas arba neigiamas. Atsiranda prieš, per ar po sveikatą skatinančios elgsenos.
Tarpasmeninė įtaka tai kitų asmenų pažiūros, įsitikinimai. Tarpasmeninė įtaka apima
visuomenės normas, socialinę paramą ir modeliavimą. Pirminiai tarpasmeninės įtakos šaltiniai yra
šeima, bendraamžiai, sveikatos paslaugų teikėjai. Kaip ir taikant holistinį požiūrį, pacientų
tarpasmeninė aplinka yra įtraukiama į sveikatą skatinančio elgesio organizavimą. Didelę tarpasmeninę
įtaką daro ligoninėje sutinkami „likimo draugai“.
Situacijos įtaka tai asmens suvokimas kaip situacija gali padėti ar trukdyti sveikatą
skatinančiam elgesiui. Įtraukiama ir aplinka, kurioje sveikatos stiprinimas vyksta. Pacientams po
atliktos kepenų transplantacijos sveikatą skatinančio elgesio siekimas turi prasidėti jau pooperacinėje
palatoje. Matant, kad situacija ir aplinka skatina tai daryti, pacientai patys jaučiasi daugiau motyvuoti
siekti sveikatą skatinančio elgesio.
Elgesio rezultatai susideda iš veiksmų plano sudarymo, skubių poreikių ir pageidavimų ir
sveikatą skatinančio elgesio [56,57,62].
Veiksmų plano sudarymas tai planas, kai atliekant jame numatytus veiksmus, bus pasiekta
sveika elgsena. Veiksmų planas, kaip ir taikant kitus slaugos modelius, yra sudaromas slaugytojo ir
paciento. Kad jį sudaryti, atsižvelgiama į visus anksčiau išvardintus veiksnius ir įtakas.
Skubūs poreikiai ir pageidavimai tai alternatyvūs poreikiai, kurie gali kenkti sveikatą
skatinančiam elgesiui. Šioje vietoje asmenims reikia didelės kontrolės, nes kilus alternatyviam
25
poreikiui, pacientai gali nustoti siekti sveikatą skatinančio elgesio. Pacientams po atliktos kepenų
transplantacijos tokie poreikiai gali kilti paūmėjus gretutinėms ligoms, atsiradus šalutiniams vaistų
reiškiniams, prasidedant kepenų atmetimo reakcijai.
Sveikatą skatinantis elgesys yra veiksmų rezultatas, kuris gali būti nukreiptas į optimalią
gerovę, asmens savirealizaciją, teigiamą sveikatos pokytį. Pacientams po atliktos kepenų
transplantacijos veiksmų rezultatas yra pasiekti tokią sveikatą ir ją skatinti, kad nereikėtų
retransplantacijos, nepasikartotų buvusi kepenų liga [55].
Slaugos procese yra įvertinama individualios savybės bei patirtis, situacijos ir tarpasmeninė
įtaka, specifinis elgesys, kliūtys. Sudaromas veiksmų planas sveikai elgsenai formuoti, atsižvelgiant į
skubius konkuruojančius poreikius. Laukiamas rezultatas yra sveikatą skatinanti elgsena. Todėl po
atliktų intervencijų vertinama, ar šis rezultatas buvo pasiektas [45,56,57,62].
Sveikatą skatinantis modelis reikalauja daug informacijos apie pacientą, tačiau norint, kad
pacientų po atliktos kepenų transplantacijos ne tik fizinė sveikata gerėtų bei būtų pasiektas sveikatą
skatinantis elgesys, reikia informacijos kuo daugiau. Kaip ir taikant holistinį požiūrį į veiksmų planą
įtraukiami ne tik slaugytojai ir gydytojai, bet ir socialiniai darbuotojai, psichologai, dietologai ir kt.
specialistai.
Tokia sveikatos priežiūra yra brangi, nes su pacientais dirba daug specialistų. Tam reikalinga
daug medicininių procedūrų, jų suderinimo. Tačiau jei nėra vieningo holistinio požiūrio, siekiamo
rezultato numatymo ir veiksmai tarp specialistų nėra suderinti, tada sveikatos priežiūra bus neefektyvi
ir dar brangesnė. Pacientams po atliktos kepenų transplantacijos darantis labiau savarankiškiems, jiems
nebereikia brangiai kainuojančios slaugos ir priežiūros, jie grįžta atgal į visuomenę, darbinę veiklą.
Tačiau bet kurią priemonę taikant nesuderinus, be specialistų komandos sutarimo ir
neindividualizuojant pagal pacientą, jo būklę, gyvenimo sąlygas ir kt. galima nesėkmė.
26
4. TYRIMO METODIKA
Šiame darbe yra atliktas kokybinis tyrimas.
Tyrimas buvo vykdomas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose
Gastroenterologijos skyriuje, kuriame gydomi ir slaugomi pacientai, kuriems atlikta kepenų
transplantacija.
Tyrimo duomenys buvo renkami nuo 2012 m. spalio mėnesio iki 2013 m. sausio mėnesio (4
mėn.).
Kokybinio tyrimo metu buvo siekiama atskleisti kokia yra pacientų, kuriems atlikta kepenų
transplantacija, fizinė ir emocinė sveikata.
Šio tyrimo dalyviai – šeši pacientai, kurie gulėjo ligoninėje 2012 m. spalio – 2013 m. sausio
mėnesiais.
Pagrindiniai tiriamųjų parinkimo kriterijai buvo:
sutiko dalyvauti tyrime;
kepenų transplantacija pacientui atlikta ne mažiau kaip prieš du mėnesius;
norėjo pasikalbėti apie savo fizinę ir emocinę sveikatą.
Interviu atlikti pacientai buvo pasirinkti tikslingai, siekiant gauti išsamios informacijos apie jų
fizinę ir emocinę sveikatą [23,33,39], todėl buvo stengiamasi pakviesti pacientus ir vyrus, ir moteris
bei buvo skirtingos socialinės ir demografinės charakteristikos.
Atlikti individualūs pusiau struktūriniai interviu, užduodant pacientams atvirus klausimus.
Interviu su pacientais buvo atliekama ligoninėje, pacientų palatose arba studentų kambaryje
respondentams patogiu laiku. Kiekvieno interviu trukmė buvo nuo 30 iki 90 minučių. Visi interviu,
tiriamiesiems sutikus, buvo įrašomi į diktofoną, vėliau paversti tekstu. Kokybinio tyrimo tiriamųjų
skaičiaus nustatymas priklauso nuo tyrimo tikslo, svarbu, ką norima sužinoti tyrimo metu [32]. Šio
tyrimo metu atliekant penktą ir šeštą interviu, neatsiskleidė naujų temų, tyrimo dalyvių išsakomos
mintys kartojosi, buvo pasiektas duomenų pilnumas (saturacija), todėl tyrimą buvo galima užbaigti.
4.1. Tyrimo etika
Šiam tyrimui atlikti buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro
leidimas (Nr. BEC-KS(M)-38) (1 priedas). Visiems respondentams buvo pateikta pasirašyti „Tiriamojo
asmens (paciento) sutikimo forma“ (2 priedas).
27
4.2. Tyrimo priemonė
Šio tyrimo priemone pasirinktas pusiau struktūrinis interviu. Buvo iš anksto paruošti
svarbiausi klausimai, į kuriuos turėjo atsakyti visi tiriamieji. Tai padėjo tyrėjai būti užtikrintai, kad
interviu metu pacientai, kuriems atlikta kepenų transplantacija, kalbės visomis tyrėjai svarbiomis
temomis. Pateikti atvirieji klausimai respondentams leido laisvai išreikšti savo mintis ir papasakoti
savo istorijas su tiek detalių, kiek jie patys norėjo [34].
Interviu protokolas buvo sudarytas, remiantis tyrimo tikslu – atskleisti pacientų, kuriems
atlikta kepenų transplantacija, fizinę ir emocinę sveikatą jų požiūriu.
Tiriamiesiems buvo pateikti šie klausimai:
Kokia šiuo metu yra Jūsų fizinė sveikata?
Kokius jausmus Jūs šiuo metu jaučiate?
Interviu tikslas buvo pažvelgti į problemą iš tiriamojo asmens, t.y. paciento, kuriam
transplantuotos kepenys, perspektyvos. Kokybinis interviu prasideda nuo prielaidos, kad kito asmens
išsakyta problemos ar reiškinio suvokimo perspektyva yra prasminga, suvokiama ir gali būti tiksliai
išdėstyta [32]. Interviu protokolo klausimai buvo skirti tyrimo tikslui pasiekti. Tai padėjo garantuoti
tokią pačią interviu eigą, siekiant pagrindinio tikslo ir atliekant kiekvieną individualų interviu [32].
Pusiau struktūrinis interviu leido tyrėjai performuluoti klausimus, pateikti juos individualiam asmeniui
suprantamu būdu, stebint ir interpretuojant respondentų nežodinį bendravimą. Užduodant atvirus
klausimus pacientai buvo skatinami prisiminti, analizuoti.
4.3. Respondentų socialinės ir demografinės charakteristikos
Interviu buvo atlikta su šešiais pacientais, kuriems atlikta kepenų transplantacija. Tyrimo
dalyviai ligoninėje gulėjo nuo trijų dienų iki dviejų mėnesių. Jauniausias tyrimo dalyvis buvo 45 metų,
vyriausias – 65 metų. Trys pacientai gyveno Kaune ir trys buvo atvykę iš kitų Lietuvos miestų ir
rajonų. Kepenų transplantacijos atlikimo laikas buvo nuo atliktos prieš 8 metus iki atliktos prieš 2
mėnesius. Tyrimo dalyvių vardai pakeisti, norint apsaugoti asmens konfidencialumą. Tyrimo dalyvių
socialinės ir demografinės charakteristikos pateikiamos 1 lentelėje.
28
1 lentelė. Tyrimo dalyvių socialinės ir demografinės charakteristikos
Suteiktas vardas Gyvenamoji vieta
Prieš kiek laiko atlikta
kepenų
transplantacija
Šeiminė padėtis
Remigijus Kaimas 1,5 m Nesusituokęs
Petras Kaimas 2 mėn. Nesusituokęs
Sergėjus Miestas 4 mėn. Nesusituokęs
Jolanta Miestas 3 mėn. Ištekėjusi
Angelė Miestas 8 m Našlė
Birutė Miestas 4 mėn. Ištekėjusi
4.4. Tyrimo interviu analizė
Kokybinio tyrimo metu informacija paverčiama duomenimis. Tačiau nėra specialių formulių
ar griežtų taisyklių kaip paversti informaciją. Analizuojant kokybinio tyrimo duomenis, taip pat nėra
galimybių naudotis formulėmis duomenų reikšmingumui nustatyti ir specifiniais testais patikimumui ir
pagrįstumui patikrinti. Žmogiškasis veiksnys yra kokybinių tyrimų analizės didžioji jėga ir esminis
trūkumas [32,34,39].
Kokybinio tyrimo duomenys buvo analizuojami, remiantis Silverman (2000), induktyviai
plėtojant pasirinktos tyrimo problemos analizę ir jungiant išskirtas temas į vieningą visumą [21].
Interviu metu į diktofoną įrašyti duomenys buvo paversti tekstu ir analizuojami. Tyrimo duomenų
analizė vyko šiais etapais:
1. iššifruotas interviu tekstas buvo atidžiai skaitomas kelis kartus, stengiamasi suprasti
bendrą kontekstą;
2. vėliau, skaitant tekstą eilutė po eilutės, buvo ieškomi ir išskiriami reikšminiai kodai,
kuriuose tilpo tyrimo dalyvių pasakytos mintys;
3. analizuojant interviu, tyrėjai kilusias interpretacijas ir asociacijas pasižymėjo
užrašuose;
4. išskirti reikšminiai kodai sujungti į potemes ir išskirtos temos.
Atliekant tyrimą buvo laikomasi šių reikalavimų [39]:
atsiriboti nuo išankstinės nuomonės ir tiriamosios problemos žinojimo;
būti atviriems netikėtai informacijai apie tiriamąją problemą;
sutikti „žinomą informaciją kaip naują“;
29
grįžti į „realų pasaulį“ ir stebėti, kas iš tikrųjų vyksta;
tyrimo duomenų analizė turi vykti „nuo aprašymo interpretacijų link“.
Tyrimo pagrįstumui ir tikėtinumui garantuoti kiekvienas interviu buvo analizuojamas trijų
tyrėjų, šio darbo autorės ir jos mokslinės vadovės bei konsultantės, atskirai. Galutinės tyrimo potemės
ir temos išskirtos visų tyrėjų bendrų diskusijų metu [23,34,35,39]. Tai buvo atliekama todėl, kad darbo
autorė pirmą katą atliko kokybinį tyrimą.
30
5. REZULTATAI
Šioje darbo dalyje kokybinio tyrimo rezultatai pateikiami su autorės apibendrinimais ir
interpretacija. „Rezultatų aptarimo“ dalyje pateikiama rezultatų aptarimas ir lyginimas su kitų autorių
darbais.
Iš pradžių gulėjimą ligoninėje pacientai, kuriems atlikta kepenų transplantacija, apibūdina
kaip procesą, kurio metu yra sekama jų būklė ir daromi įvairūs tyrimai. Tačiau vėliau interviu metu
atsiskleidžia šių pacientų fizinės sveikatos problemos ir emocijos, susiję su atlikta kepenų
transplantacijos operacija. Tyrimo metu išskirtos svarbiausios temos ir potemės pateiktos 2 lentelėje.
2 lentelė. Svarbiausios temos ir potemės
Temos Potemės
Cukrinis diabetas
Padidėjęs arterinis kraujo spaudimas
Problemos susiję su dieta
Fizinis aktyvumas
Fizinės sveikatos problemos
Rūkymas ir alkoholis
Džiaugsmas gavus „naują gyvenimą“
Dėkingumas donoro artimiesiems Jausmai po atliktos kepenų transplantacijos
Kaltės jausmas
Noras viską žinoti Informacijos turinys ir pateikimas
Kaip pateikiama informacija
Artimųjų parama
Likimo draugų pagalba Parama
Specialistų pagalba
5.1. Pacientų fizinė sveikata po atliktos kepenų transplantacijos
Pradedant interviu su pacientais, jų buvo prašoma pasakyti prieš kiek laiko buvo atlikta
kepenų transplantacija. Vėliau jų buvo prašoma papasakoti apie esamas ir buvusias fizinės sveikatos
problemas. Visi pacientai savo pasakojimus pradeda sakydami, kad jų sveikata gera ir jie jaučiasi
gerai:
31
„...jie ten pagal kraują tai mato kažką, o man tai taip savijauta gera.“ (Petras).
„Savijauta nebloga, bet tyrimai savo rodo...“ (Jolanta).
„Po operacijos man labai gerai. Aš tik išgulėjau reanimacijoj 11-ka dienų ir perkėlė į
palatą.“ (Birutė).
„Na... tikrai, kad gera, nesiskundžiu niekuo... šiuo momentu.“ (Remigijus).
5.1.1. Cukrinis diabetas
Atliekant interviu išaiškėjo, kad keliems pacientams po kepenų transplantacijos atsirado naujų
sveikatos problemų, kurių nebuvo prieš operaciją. Respondentai teigia, kad nejautė cukrinio diabeto
požymių, o padidėjusį gliukozės kiekį kraujyje rado atlikdami rutininius tyrimus ligoninėje:
„Na ir teisybė, dar atsirado cukraligė, kurios niekad neturėjau. Po mėnesio turbūt? Nepilnai.
Po trijų savaičių... kai kraujas pablogėjo ir automatiškai atsirado cukraligė.<...> pati lyg nejaučiau,
lyg valgyt norėčiau labiau, lyg ką. O paskui, kai jau rado, supratau, kad daugiau noriu valgyti, kad
kažkoks vakarinis, ypatingai, valgymas. Dabar nėra, kad norėčiau... savaitę, tai labai norėjau valgyt.
O dabar kažkaip tai ne... viskas normaliai vėl. Bet vistiek kraujas rodo, kad yra cukraligė ir viskas.“
(Birutė).
„... aš to insulino nebuvau matęs. Žinojau, kad į pilvą leidžiasi, o čia tik parodė man ir jau
pradėjau pats sau leisti... jie cukrų rado didelį.“ (Petras).
„...kai cukrus mažas, na sukasi galva, mirga akyse, silpna... po operacijos reanimacijoj
surado...“ (Sergėjus).
Iš pateiktų interviu atsiskleidžia ir neišsakyti pacientų poreikiai. Nors pacientai neišsako savo
poreikių, bet tai nereiškia, kad šie poreikiai jiems nekyla. Slaugytojai ir kiti specialistai dažnai tikisi,
kad pacientai turėtų pasakyti ar parodyti jiems kylančius poreikius. Specialistai turėtų patys atpažinti
pacientų poreikius ir stengtis šiuos poreikius patenkinti. Interviu analizės metu galima matyti, kad ne
visada yra patenkinami poreikiai susiję su mokymu ir informacija apie cukrinį diabetą. Mokymas ir
informacijos teikimas labai priklauso nuo slaugytojų.
„Ne... dar nežino ar išliks cukraligė, kai nuims vaistus, nes nuo vaistų būna, dėl to nemokina.
Sakė: jeigu jau išleidžiant reikės, tada išrašys ir pamokins.“(Birutė).
„...kai suleidžia man du kart į dieną tam tikrom valandom, tai jaučiu šaltą prakaitą... ir žinau,
kad jau numušė cukrų...va tą tai jaučiu, o kada cukrus padidėja – nieko nejaučiu, aš net neįsivaizduoju
kaip turėtų žmogus jaustis... ką jis turėtų jausti... net nežinau...“ (Birutė).
32
5.1.2. Padidėjęs arterinis kraujo spaudimas
Analizuojant interviu išryškėjo, kad kai kuriems respondentams po kepenų transplantacijos
operacijos atsirado padidėjęs arterinis kraujo spaudimas.
„...kas pasikeitė – prieš operaciją pas mane buvo žemas spaudimas, eidavau, tai net plytelės
keldavosi, atrodo, kad keliu koją, kad peržengt, o dabar aukštas, jeigu negeriu vaistų, tai iškart
pakyla<...> tik truputį pakyla – aš jau iš karto jaučiu, kai buvau pripratus prie žemo... jau tiktai
truputį aukštesnis – galva plyšta, nežinau kur dėtis. O dabar per tuos metus jau greitai jaučiu, kad jau
pakilo<...> stengiuosi vaistus, kaip išrašė, tai jeigu ne visą, tai pusę tabletės išgerti, jau be vaistų
negaliu, nes labai greitai pakyla. Jeigu dvi dienas neišgeri, viskas – jau su 200 vaikštai...“(Angelė)
„Spaudimas tai aukštas, kaip pasakyt, 150 būna ir aukščiau, priklauso... kaip pasakyt?...net
nežinau nuo ko priklauso. Jeigu aš susinervuoju arba ką nors skauda, man labai pakyla spaudimas,
jeigu ramiai, nieko, būna iki 150...145...148..., bet virš 140 visą laiką būna.“ (Birutė).
Tačiau ne visiems pacientams, kurie turėjo padidėjusi arterinį kraujo spaudimą, jis toks ir
išliko. Vienas pacientas pasakoja:
„Buvo po operacijos labai aukštas, aš toj reanimacijoj buvau kaip rūke. Dvi savaites laikė
reanimacijoj, man jau taip reik įtempt smegenis, kad aš prisiminčiau<...> spaudimas buvo aukštas,
paskui jie „numušė“ (Petras).
Iš šio interviu taip pat matoma, kad pacientui trūksta informacijos apie arterinio kraujo
spaudimo reguliavimą. Jis nežino, ar AKS sumažėjo savaime, ar jis šiuo metu vartoja vaistus jo
reguliavimui.
5.1.3. Problemos susiję su dieta
Iš interviu galima matyti, kad pacientų mitybos įpročiai ir dieta keitėsi jau prieš kepenų
transplantaciją, tačiau ne visi vienodai toleruoja ligoninės maistą, jiems atsiranda skirtingos sveikatos
problemos susiję su maisto vartojimu, kitiems dieta keičiasi dėl atsiradusio cukrinio diabeto.
„...iš pradžių pastebėdavau, kad negalėdavau daug valgyti, nes jausdavau sunkumą... daug ir
nevalgydavom, bet jausdavosi toks sunkumas, dabar jau kaip ir nebėra, aišku, ir nevalgau per daug
<...>tas maistas čia toks šviežiai pagamintas – jis neblogas. Aišku neriebus, nekaloringas...“ (Jolanta)
„Paprasčiausiai, kad tik riebiai negaliu valgyt ir viskas. Bandžiau valgyti riebiai gal praeitą
savaitę, riebiai pavalgiau ir blogai pasidarė. Vėmiau. Aš žinojau šitą dalyką, bet galvojau, kad nebus,
bet reiškia pasiteisino“ (Remigijus).
„...nevalgau nežmoniškai sūriai, bet ir „žolės“ nemėgstu. Man druskos turi būti, bet su protu,
aišku.“ (Angelė).
33
Pacientė, kuriai atsirado cukrinis diabetas apie dietą prieš ir po operacijos pasakoja:
„Prieš operaciją daug ko nevalgiau...nes negalima buvo valgyti kepto, riebaus, rūkyto...
Valgydavau visą laiką tą, kas yra, tą, ką galima ir tam tikromis porcijomis, neprisivalgydavau tiek, kad
liptų per gerklę“ (Birutė).
„O po operacijos nešė tokį lengvesnį maistą, o dabar jau neša tokį, kaip pasakyt... irgi pusiau
lengvą. Bet kitą kartą atneša tokį mėsos gabalą, kur aš, pavyzdžiui, nevalgau niekada <...> aš tokių
nevalgau... sakau, man pakeiskit, nes aš nelabai noriu <...>vaisių galima, bet mažom porcijom, sulčių
negalima visai ir angliavandenių mažiau. O mes čia ką gaunam – tik angliavandenius. Tiek duona, tiek
batonas, tiek bulvės, tiek ryžiai, tiek visos kruopos, gi viskas...“ (Birutė).
Iš šio interviu matoma, kad slaugytojai suteikia žinių pacientams apie dietą sergant cukriniu
diabetu, tačiau dalinant maistą mažai kreipia dėmesį į specialios dietos poreikį.
5.1.4. Fizinis aktyvumas
Fizinis aktyvumas yra svarbi sveikimo proceso dalis. Jis svarbus ne tik pooperacinių
komplikacijų prevencijai, bet ir tolimesniame pooperaciniame periode po atliktos kepenų
transplantacijos. Analizuojant interviu matoma, kad slaugytojai ir kiti specialistai pacientus skatina
kuo daugiau judėti. Taip pat ir patys pacientai stengiasi aktyviai judėdami įsitraukti į sveikimo procesą.
„...aš niekur nei bėgioju, nei kilnoju ką <...> kol kas koja už kojos pasieniais vaikštau <...>
nieko per jėgą nedarau. Apsirengiu – sunkiausias darbas“ (Petras).
„Tai mes ir vaikštom, žinokit, mus ragina gydytojai. Mes daugiausia vakarais išeinam
pasivaikščioti koridoriuje, apeinam 2-3 ratus. Vaikščiojam, kad raumenys nesiatrofuotų visiškai. Iš
pradžių einam vieną, paskui 2-3 ratus. Dieną nelabai norim eiti, kad infekcijos „nepasigautumėme“
<...> jeigu jaustumėm, kad jau blogiau, mes sugrįžtume anksčiau, nevaikščiotume“ (Jolanta).
„A, kaip čia nesumelavus, po [kepenų transplantacijos] tai tikrai, kad buvau perspėtas, kad
fizinio darbo jokio negaliu dirbt, kas liečia nešimus, sunkius kėlimus, kuo mažiau, kuo mažiau... Žiūri
savo jėgom, kas per daug, tai nesveika ir viskas... Aš taip ir stengiuosi daryt, per prievartą nieko
nedaryt <...> Aš ir gydytojai sakiau, kad negaliu visai be darbo, tai tokius lengvus darbus dirbu“
(Remigijus).
Pacientė, kuriai kepenų transplantacija atlikta daugiau nei prieš metus, dalinosi savo patirtimi,
kaip į savo fizinį aktyvumą įtraukė ir šeimos narius:
„...man pasakė, kad prieš miegą būtina, tai aš metus laiko – ar lijo, ar snigo, valandą laiko
vaikščiodavau. Vaikas neleisdavo vienos, vakare eidavo verkdamas, liepdavau eiti namo, sakiau: man
reikia, man liepia, aš čia dėl tavęs einu, kad galėčiau gyvent. Metus laiko kiekvieną vakarą ėjau.
34
Paskui apstojau, galvojau, jau užtenka, jau sveikata grįžo. Bet ir dabar vakarais visą laiką prieš miegą
pasivaikštau“ (Angelė).
Kita pacientė pasakoja, kad jai fizinis aktyvumas padeda ne tik atstatyti jėgas, bet ir išvengti
obstipacijų:
„Buvo sukietėję viduriai, tai gydytoja sakė daugiau vaikščiot... Per mažai vaikštau, tupiu
atsisėdus ir viskas. Vaikštau... O tai ką daryt? Reikia vaikščiot, negi paskui tupėsi tualete pusę
dienos?“ (Birutė).
Iš interviu matyti, kad pacientai, kuriems atlikta kepenų transplantacija, noriai įsitraukia į
fizinę veiklą ne tik ligoninėje, bet ir grįžę į namus. Tai jiems padeda atstatyti buvusį fizinio aktyvumo
lygį, siekti greitesnio sveikimo bei tampa profilaktikos priemone.
5.1.5. Rūkymas ir alkoholis
Rūkymas ir alkoholio vartojimas yra svarbūs rizikos veiksniai ne tik pasiruošimo kepenų
transplantacijai procese, bet ir pooperaciniame laikotarpyje bei tolimesniame šių pacientų gyvenime.
Apie alkoholio vartojimą pacientų nuomonės yra labai kategoriškos:
„Gersi, gersi degtinę – tikrai pablogės... pablogės, aišku...“ (Remigijus).
„Tas pats bus ir su gėrimu... parvažiuosiu, tai tuoj draugai su degtine... einam... Ne, jau
dabar viskas. Dar anksčiau, prieš operaciją, išgerdavau...“ (Petras).
Kalbant apie rūkymą, pacientų nuomonės išsiskyrė, vienas metė rūkyti ir pasakoja savo
patirtį:
„Dabar rūkyt mečiau jau... nuo gegužės, po operacijos, dar nerūkiau ir nenoriu... aš ir dabar
turiu žiebtuvėlį ir cigarečių, bet neatplėšiau pakelio specialiai, galvoju – praplėšiu, tai vistiek
neišlaikysiu, taip ir stovi... ir netraukia...“ (Petras).
Kitas pacientas prisipažino, kad vis dar rūko. Šios išsakytos mintys parodo, kad yra
informacijos ir mokymo poreikis. Slaugytojai ir kiti specialistai suteikė mažai informacijos arba ji
paciento buvo nesuprasta ir neįsisavinta.
„Rūkysi gal daug, irgi gal pablogės? Bet aš rūkau. Nedaug rūkau, bet rūkau. Per dieną prieš
operaciją būdavo surūkau pusantro pakelio. O šiai dienai... gal keturias cigaretes daugiausiai
surūkau, daugiausiai...“ (Remigijus).
Pacientas mano, kad tai įprotis, dažniausiai pasireiškiantis, kai susinervuoja. Todėl slaugytojai
turėtų atpažinti neparodytą poreikį susijusį su informacija ir mokymu. Į pagalbos teikimą galima
įtraukti ir kitus specialistus.
35
5.2. Jausmai po atliktos kepenų transplantacijos
Kalbant su pacientais apie jausmus, patirtus po atliktos kepenų transplantacijos, galima
matyti, kad vyrauja teigiamos emocijos. Interviu metu atsikleidžia džiaugsmas, gavus „naują
gyvenimą“, dėkingumas donoro artimiesiems.
Kalbėdami apie savo jausmus pacientai jautėsi nepatogiai, bandė išvengti atsakymų, vertino
savo jausmus kaip antraeilius.
5.2.1. Džiaugsmas gavus „naują gyvenimą“
Džiaugsmas gavus „naują gyvenimą“ atsikleidžia kiekviename interviu. Šis jausmas, sumišęs
su laime, ir yra išsakytas visų respondentų. Ši emocija tarp pacientų, kuriems atlikta kepenų
transplantacija yra ryškiausia.
„Na tai aišku – tik džiaugsmas, tik džiaugsmas...čia kitaip negali būti, čia kaip pagimdytas
antrą sykį gyvenime.“ (Remigijus).
„Tada negalėjau patikėti tuo, kad jau esu perėjusi šitą...tikrai aš tada
džiaugiausi<...>džiaugiausi ir tikėjausi tuo pačiu, kad viskas gerai ir išleis mane į namus“ (Jolanta).
„Džiaugiuosi aš, kad gyvenu. Didžiausia laimė, kad aš gyvenu. Didžiausia laimė, kad tu gali
gyvent...“ (Angelė).
Interviu analizės metu aiškiai galima matyti, kad pacientų emocijos gana pastovios. Tai
priklauso nuo jų fizinės sveikatos, kuriai kintant svyruoja emocijos nuo teigiamų link labiau neigiamų.
Fizinės sveikatos nepastovumas verčia džiaugtis šia diena ir tikėtis, kad rytoj bus geriau.
5.2.2. Dėkingumas donoro artimiesiems
Šio kokybinio tyrimo metu atsiskleidė, kad pacientai, kuriems atlikta kepenų transplantacija,
jaučia dėkingumą donoro artimiesiems. Prieš kepenų transplantaciją pacientai jaučia baimę, nes
suvokia, kad gyvens kažkieno mirties dėka. Atlikus persodinimo operaciją, pacientai nori susipažinti
su donoro artimaisiais, išreikšti jiems užuojautą bei išsakyti savo dėkingumą.
„Buvo labai gaila vaikinuko. Norėjom važiuoti pas tėvus, bet jie patys nesutiko, kad mes
atvažiuotume<...> aišku, aš dėkinga...atsidėkot tokiam žmogui neįmanoma, kuris leido tau gyventi“
(Angelė).
36
„Nes norisi ačiū žmogui pasakyti, bet žinai, kad tas artimas blogai jaučiasi ir <...>kitas,
galbūt, irgi norėtų pamatyti kam atidavė, bet... vienas norėtų pamatyti, o kitas, galbūt, visai nenori,
nes jį tai skaudina“ (Birutė).
Tokia pacientų būklė ir jų žodžiai savo jausmams apibūdinti atskleidžia emocinės situacijos
sudėtingumą.
5.2.3. Kaltės jausmas
Kalbant su pacientais apie emocijas, po atliktos kepenų transplantacijos, galima matyti, kad
kaltės jausmą jaučia vienas respondentas, kiti pacientai teigia šios emocijos neišgyvenę.
„Aš tikrai nesijaučiau niekada kalta ir, tikrai, aš neprisidėjau prie jo mirties...jaučiu padėką
ir visa kita, o kaltės aš tikrai nejaučiu“ (Angelė).
Iš šio interviu matyti, kad pacientė nejaučia kaltės donorui. Tačiau pacientas, jaučiantis kaltę,
ją įvardija ne kaip jaučiamą donorui, o kaip jaučiamą kaltę prieš kitus pacientus.
„Galvoju vis, ar vertėjo man kankintis?<...>gal nereikėjo man kankintis, gal kokiam
geresniam žmogui būtų tikę?“ (Petras).
Tokie pasakojimai apie kaltės jausmą, leidžia daryti prielaidą, kad šis jausmas yra pacientų
suprantamas nevienodai ir yra nukreiptas į skirtingus objektus.
5.3. Informacijos turinys ir pateikimas
5.3.1. Noras viską žinoti
Pabrėždami informacijos svarbą, pacientai teigia, kad svarbu yra kuo daugiau informacijos
gauti apie savo fizinę sveikatą, nesvarbu kokia ji būtų – svarbu žinoti tiesą. Svarbi yra šiandiena, tačiau
ne mažiau rūpi žinoti, kas gali būti, kas bus ateityje. Šią informaciją jie stengiasi gauti ne tik iš
medicinos personalo.
„Aš žinojau, nes mano svainį buvo operavę, taip kad aš žinojau apie visus vaistus, apie
viską... ir kaip, ir kas...Viską žinojau, man net nereikėjo nieko aiškinti. Nes jis buvo išoperuotas
užpraeitais metais, aš išoperuota šiais metais“ (Birutė).
„Gydytoja mane mokino... ji man pasako, tuoj pat susirašau, ką ji man pasako, aš taip ir
darau. Slaugytoja tik atneša man vaistus, bet aš jau žinau kaip gerti, tik gydytojos pasakymas
man<...>slaugytoja ateina, atneša, pasako viską... bet aš jau žinau, ką reikia daryti. Daugiausia
informaciją susirandu aš pats ir plius gydytoja...“ (Remigijus).
37
„Sako, jeigu vaistų negersi arba ne laiku, sumaišysi tvarkaraštį, tai gali pablogėt. Nežinau,
kažkokius duoda imunitetą mažinti...visiem kelia imunitetą, kad gripu nesusirgtų, o man muša, kad
kepenis priimtų... nežinau, čia gydytojams geriau matyt. Man nelabai ką pasakoja, bet jeigu jie dar
„būgnų nemuša“, tai gal ir nieko“ (Petras).
Pateikta citata atskleidžia paciento sutrikimą, netikrumą esamoje situacijoje. Tam, kad galėtų
specialistų klausti ir domėtis, pacientams reikia žinoti, ko paklausti ir turėti tam fizinių ir emocinių
jėgų. Kartais gali prireikti drąsos, nes baiminamasi, kad atsakymas gali būti nieko gero nežadantis ar
bauginantis. Iš paskutinių citatų galima matyti, kad pacientų informacijos poreikis yra iš dalies
patenkinamas gydytojų. Čia atsiskleidžia slaugytojų aktyvumo svarba, kai informacija pacientams turi
būti teikiama nelaukiant, kol jie patys paklaus. Gydytojai teikia pacientams informaciją suprasdami,
kad po transplantacijos pacientai išgyvena įvairius jausmus ir ne visada žino, ko jie turėtų paklausti
apie savo būklę.
Interviu analizės metu atsiskleidžia nepatenkintas poreikis gauti informaciją iš slaugytojų.
Pacientai teigia, kad slaugytojai nepaaiškina, ką ir kodėl jiems daro, kokius vaistus gerti, kokia dieta
jiems reikalinga. Tokį slaugytojų elgesį jie vertina kaip nenorą teikti informaciją.
„Vaistus gerti gydytoja mane mokino...apie dietą pasakojo taip pat gydytoja. Visa informacija
suteikiama gydytojos“ (Remigijus).
Pacientai pažymi, kad svarbu, jog informacija būtų teikiama pastoviai. Jei taip nėra,
nerimaujama, gali atsirasti nepasitikėjimas personalu ir jų teikiama informacija.
„Tai daugiausia gydytojai tenka, nes kas truputį, tai jai skambinu. Turiu telefoną jos asmeninį
ir sakau: ar vaistukų reikia, ar sunegalavau, ar sukosėjau, ar ką... tariesi, kad padėtų, pasakytų ką...o
ką slaugytoja? Nei žinai telefono numerio, nei kuriai skambinti galėtum...“ (Angelė).
5.3.2. Kaip pateikiama informacija
Kalbant apie pacientų, kuriems atlikta kepenų transplantacija, informacijos poreikius
atsiskleidžia keli aspektai kaip pateikiama informacija. Juos galima įvardinti kaip personalo gebėjimą
kokybiškai bendrauti ir santykius su pacientais. Pacientai nori sužinoti kuo daugiau informacijos apie
savo fizinę sveikatą, tačiau svarbu ne tik kokią informaciją personalas suteikia pacientams, bet ir kaip
ji yra pateikiama.
„Vakare kraują paėmė, atlėkė su švirkštu į palatą slaugytoja: kur tau insuliną leidžia? Sakau:
eikit iš palatos, man jokio insulino nereikia. Aš jo nebuvau matęs visai“ (Petras).
Ši citata parodo, kad slaugytojos bendravimas yra nekokybiškas ir ji į pacientą žiūri kaip į
darbo objektą, nesistengdama užmegzti jokių santykių su juo. Tai pat citata atskleidžia pacientų
situaciją ir parodo, kad slaugytojai turi mažai informacijos apie pacientus, kuriuos slaugo, o
38
pacientams paklausti informacijos apie savo sveikatą nėra lengva. Kartais pacientų noras kuo daugiau
sužinoti yra sutinkamas priešiškai ir nemaloniai iš slaugytojų pusės. Todėl pacientai gali pajusti, jog
pakliuvo į tokią situaciją, kai slaugytojai nenori suteikti informacijos ir nukreipia gydytojo
konsultacijai, o bet koks klausimas apie savo sveikatą sutinkamas su nepasitenkinimu.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad pacientų informacijos poreikio patenkinimas skiriasi. Jis
priklauso nuo to, kas teikia informaciją – gydytojas ar slaugytojas. Taigi galima manyti, kad skyriuje
nėra nustatyta taisyklių apie personalo narių informacijos teikimo tvarką ir kompetencijas. Taip pat
galima manyti, kad galbūt yra kitų priežasčių, dėl kurių slaugytojai nesuteikia arba nenoriai teikia
pacientams informaciją.
5.4. Parama
5.4.1. Artimųjų parama
Pacientų, kuriems atlikta kepenų transplantacija, ryšys su artimaisiais atsiskleidžia visų
interviu metu. Šie pacientai pabrėžia šeimos narių ir kitų artimųjų paramos svarbą. Moterys ypač
pabrėžia vyro palaikymą.
„Vyras džiaugėsi, kad ir šeima išliko, ir kad aš jau septynis metus gyvenu. Vyrą palaidojau
jau, jis pirmas iškeliavo, staigiai susirgo, jau buvo vėlu – vėžys, ir mes jį palaidojom<...>jį į ligą
atvedė, turbūt, tai, kad viską skyrė šeimai, jis dirbo, kad tik pinigėlių užtektų, jam nebuvo kada savęs
žiūrėti. Jis mus žiūrėjo. Kai jau griebėm, kad eitų tikrintis – jau buvo vėlu... Galima sakyti, kad jis
mūsų šeimai pasiaukojo, dėl mūsų...“ (Angelė).
„Ateina anūkai, aplanko...lanko vyras beveik kas antrą dieną, duktė atvažiuoja ar dar kas... Ir
sūnus atvažiuoja. Aišku, kad lanko, telefonais kalbam<...> aš net draudžiu važiuoti, pavyzdžiui, vyrui
sakau: tu nevažiuok kas antrą dieną, o jis važiuoja ir važiuoja.“ (Jolanta).
Paskutinės citatos atskleidžia, kad moterims labai svarbu sutuoktinio parama ir pagalba ne tik
po kepenų transplantacijos gulint ligoninėje, bet ir grįžus į namus.
5.4.2. Likimo draugų pagalba
Kitas labai svarbus paramos šaltinis yra pačių pacientų, kuriems atlikta kepenų
transplantacija, tarpusavio bendravimas ir parama. Pacientai yra iš įvairių miestų, todėl būnant
ligoninėje, artimieji lanko retai, dažniausiai savaitgaliais ar vakarais, o išsikalbėjimas, savo problemų
išsipasakojimas kitiems pacientams, kuriems atlikta kepenų transplantacija, yra svarbus. Šie pacientai
39
ligoninėje turi daug laisvo laiko, daug vaikšto, todėl bendrauja už savo palatos durų, kai jiems nėra
atliekamos procedūros. Paprasčiau yra bendrauti tiems pacientams, kurie guli kartu toje pačioje
palatoje su „likimo draugais“.
„Aš visą laiką ateinu, pasikalbu, jeigu yra transplantuotų žmonių, kažkaip įdomu, kai suveda
tos pačios bėdos.<...>mes ir dabar susiskambinam... visą laiką“ (Angelė).
„Dabar išleidžia į koridorių, tai išeinu, susirenkam keliese, tų „kepeninių“ yra daugiau,
pasikalbam, laikas greitai praeina. Kai dvi savaites gulėjau, neleido iš palatos išeiti, tai čia gali
pradėt su sienom kalbėt“ (Petras).
5.4.3. Specialistų pagalba
Interviu su pacientais metu atsiskleidžia dar vienas paramos būdas – socialinio darbuotojo ir
psichologo pagalba pacientams, kuriems atlikta kepenų transplantacija. Tyrimo dalyviai pasakoja, kad
šių specialistų parama jiems nebuvo pasiūlyta, tačiau tik nedaugelis ja norėtų pasinaudoti. Daugelis
pacientų sako, kad jiems nereikia psichologo ir socialinio darbuotojo paslaugų, kiti tiesiog negali
prisiversti bendrauti su šiais specialistais. Galima manyti, kad kreiptis pagalbos sau į specialistus, nėra
įprasta. Tai dar palyginti nauja mūsų šalyje. Taip pat nesikreipimo priežastimi gali būti tai, kad
socialinio darbuotojo ir psichologo paslaugos yra nesuprantamos daugeliui pacientų, kuriems atlikta
kepenų transplantacija.
„Kad aš nelabai tikiu tais psichologais. Ką jie? Tik paklauso, ką tu pasakoji...“ (Petras).
„Kai išsiuntė mane į Birštoną ir psichologą man paskyrė. Kai aš važiavau namo, tai ji man
pasakė: aš nežinau, kas kam padėjo – ar tu man, ar aš tau? Mes labai gerai sugyvenom. Būdavo
valandą laiko ji ateidavo į mano palatą ir vyko užsiėmimai. Kalbėdavom susėdę... Man buvo tragedija,
kai sužinojau apie ligą, kai pasakė, kad cirozė“ (Angelė).
„Nesijaučiu, kad man reikėtų psichologo... Ateitų psichologas, ką jis man patartų, ką jis man
pasakytų..?“ (Jolanta).
„Galbūt daugiau psichologo reikėdavo prieš operaciją, o ne po... Prieš operaciją tai, kad
reikia apsispręsti, kad reikia operuotis... Gal prieš tai ir reikėjo, o dabar tai jau viskas padaryta... Bet
ir tai ne kiekvienam reikia, vienas jautresnis žmogus, kitas ne...“ (Birutė).
Vienas iš respondentų išsakė psichologo konsultacijos poreikį po kepenų transplantacijos
operacijos.
„Koks psichologas gal gerai būtų... Pakalbėtum, nusiramintum kuriam laikui... bet irgi
neilgam...“ (Remigijus).
40
Iš interviu matyti, kad poreikį bendrauti, dalintis patirtimi ir išgyvenimais daugelis pacientų
patenkina bendraudami su „likimo draugais“ ir yra mažiau linkę bendrauti su socialiniu darbuotoju ir
psichologu.
5.5. Stebėjimas ir tyrėjos patirtis interviu metu
Pacientų, kuriems atlikta kepenų transplantacija, fizinės ir emocinės sveikatos tyrimo
rezultatai papildomi tyrėjos stebėjimo refleksijomis. Stebėjimas, kaip tyrimo metodas, šiame darbe
nebuvo numatytas. Tačiau dešimties metų klinikinio darbo patirtis ir tokių pacientų slauga interviu
metu buvo papildomas informacijos šaltinis.
Būtų buvusi labai naudinga interviu vedimo patirtis. Kadangi vieni pacientai aktyviai ir atvirai
kalbėjo apie savo fizinės sveikatos problemas, išsamiai pasakojo savo patirtas teigiamas ir neigiamas
emocijas. Pradedant kitus interviu susidarydavo įspūdis, kad šie interviu gali nepavykti, nes pacientai
labai sunkiai pradėdavo kalbėti paprašius papasakoti apie fizinės sveikatos problemas ir išgyvenamas
emocijas. Tačiau po keleto trumpų atsakymų ir papildomos informacijos apie atliekamą tyrimą,
respondentai pradėdavo atviriau kalbėti. Manyčiau, kad interviu pradžioje, kai kurie pacientai buvo
labai atsargūs ar net įtarūs. Tai sieju su žiniasklaidos sukeltu skandalu apie kepenų transplantacijas, nes
pacientai dažnai klausdavo, ar nesu žurnalistė. Supratę, kad nuoširdžiai domiuosi ir suprantu jų
situaciją, palengva pasidarydavo labiau atviri.
Pastebėjimai interviu metu buvo skausmingi išgyvenimai dėl artimųjų netekties, fizinės
sveikatos problemų. Šiuos jausmus pacientai dažniausiai išreiškė ašaromis, pauzėmis kalboje,
atodūsiais. Vieni pasakojo apie fizinės sveikatos problemas ir jomis susijusiomis neigiamomis
emocijomis. Kiti, kurie gulėjo ligoninėje tyrimams atlikti, daugiau pasakojo apie dėkingumą ir
džiaugsmą atlikus kepenų transplantaciją, manyčiau, kad todėl jų nuotaika buvo geresnė.
Interviu metu jautėsi pacientų nenoras kažką pasakoti apie slaugytojus. Jie daugiausiai
kalbėdavo apie gydytoją, kuris ruošė transplantacijai ir prižiūri po jos. Daugelis pacientų, mano
manymu, nežino, kad slaugytojai turi kompetencijų ne tik atlikti slaugos technikos darbus, bet gali
teiki ir informaciją bei mokyti. Tokį pacientų elgesį galėčiau paaiškinti tuo, kad Lietuvoje pacientai
slaugytoją supranta kaip savo srities profesionalą, o kaip gydytojo pagalbininką. Vienas pacientas
pasiūlė, kad ligoninės skyriuose, kuriuose guli pacientai po transplantacijos, būtų slaugytojas dirbantis
tik su tokiais pacientais. Jis išsakė, kad taip būtų mažiau apkrautas darbu gydytojas ir pacientui būtų
aišku, kad būtent tas slaugytojas supranta bei žino šiems pacientams kylančias problemas, geba jiems
padėti. Taip pat pacientai būtų tikri, kad šiuo slaugytoju galima pasitikėti, kad slaugytojo ir gydytojo
pamokymai ir informacija bus vienoda.
41
Keleto interviu metu, pakalbėjus visomis interviu protokole numatytomis temomis ir
padėkojus už pokalbį, pacientai toliau kalbėdavo apie jiems svarbius dalykus, klausdavo, ar dar
susitiksime ir galėsime pasikalbėti. Todėl susidariau nuomonę, kad pacientams, gulintiems ligoninėje
po kepenų transplantacijos, yra svarbu dalintis jausmais, bendrauti su „likimo draugais“, išsakyti su
fizine sveikata kylančias problemas bei gauti informaciją ir mokymą. Tačiau svarbu yra suprasti ir
įvertinti, kada šie pacientai yra pasirengę kalbėti ir įsisavinti teikiamą informaciją.
42
6. REZULTATŲ APTARIMAS
Apibendrinti tyrimo rezultatus buvo naudota kokybinio tyrimo rezultatai ir mokslinė
literatūra. Tai leido atlikti išsamesnę analizę ir pateikti informaciją apie tiriamą pacientų, kuriems
atlikta kepenų transplantacija, fizinę ir emocinę sveikatą.
Kokybinis tyrimas apėmė nedidelį tiriamųjų skaičių – šešis pacientus, todėl jo metu gautus
rezultatus neteisinga taikyti kitoms populiacijoms.
Pacientų fizinė sveikata po atliktos kepenų transplantacijos
Mūsų atlikto kokybinio tyrimo metu pacientai kalbėjo apie atsiradusi cukrinį diabetą. Pagal
analizuotą literatūrą – tai dažniausiai pasitaikantis fizinės sveikatos sutrikimas pacientams, kuriems
atlikta kepenų transplantacija. CD atsiradimas svyruoja nuo 7 proc. iki 30 proc. [31].
Respondentai pasakojo, kad cukrinis diabetas jiems buvo rastas darant rutininius tyrimus.
Tokias pacientų išsakytas mintis patvirtina užsienyje atliktų tyrimų rezultatai, kurie teigia, kad antro
tipo CD tarp recipientų dažniausiai yra besimptomis ir randamas tik rutininių tyrimų metu. Todėl
šiems pacientams rekomenduojama speciali dieta ir fizinis aktyvumas, taip pat kūno masės mažinimas
[31].
Iš pateiktų interviu atsiskleidžia ir neišsakyti pacientų poreikiai. Nors pacientai neišsako savo
poreikių, bet tai nereiškia, kad šie poreikiai jiems nekyla. Interviu analizės metu galima matyti, kad ne
visada yra patenkinami poreikiai susiję su mokymu ir informacija apie cukrinį diabetą. Mokymas ir
informacijos teikimas labai priklauso nuo slaugytojų. Pacientams, kuriems atlikta kepenų
transplantacija, iškyla naujų problemų susijusių su CD atsiradimu. Jiems tenka mokytis naujos dietos
pagrindų, stengtis mažinti kūno masę, būti aktyviems fiziškai. Jei cukrinio diabeto kontroliavimui
reikalingas gydymas insulinu, tada tenka mokytis insulino leidimosi technikos, insulino dozių,
gliukozės kiekio kraujyje nustatymo, komplikacijų valdymo, hiper- ir hipoglikemijos atpažinimo.
Daugeliui pacientų, tai nauja ir nepatirta prieš kepenų transplantaciją. Šiems pacientams atsiranda
didelis mokymo ir informacijos poreikis, teigiama Madico M. ir kt. (2001) atliktame tyrime apie
pacientų mokymą, po kepenų transplantacijos.
Analizuojant interviu išryškėjo, kad kai kuriems respondentams po kepenų transplantacijos
operacijos atsirado padidėjęs arterinis kraujo spaudimas. Tačiau ne visiems pacientams, kurie
turėjo padidėjusi arterinį kraujo spaudimą, jis toks ir išliko. Iš interviu matoma, kad pacientams
trūksta informacijos apie arterinio kraujo spaudimo reguliavimą. Jie nežino, ar AKS sumažėjo
savaime, ar jie vartoja vaistus jo reguliavimui.
43
Literatūroje teigiama, kad kita dažnai pasitaikanti fizinės sveikatos problema yra arterinė
hipertenzija. Ši liga yra širdies ir kraujagyslių ligų rizikos faktorius. Taigi, vėl iškyla informacijos ir
mokymo poreikis. Gydytojai ir slaugytojai teikia informaciją, moko vartoti vaistus, adekvataus fizinio
aktyvumo, kūno masės kontroliavimo, arterinio kraujo spaudimo matavimo technikos ir kt. [24].
Iš interviu galima matyti, kad pacientų mitybos įpročiai ir dieta keitėsi jau prieš kepenų
transplantaciją, tačiau ne visi vienodai toleruoja ligoninės maistą, jiems atsiranda skirtingos sveikatos
problemos susiję su maisto vartojimu, kitiems dieta keičiasi dėl atsiradusio cukrinio diabeto.
Mokslinėje literatūroje nepavyko rasti duomenų, kurie patvirtintų, kad pacientams, kuriems atlikta
kepenų transplantacija, kyla problemų dėl dietos. Tačiau literatūroje daug dėmesio skiriama nutukimo
ir viršsvorio problemai. Ši problema sprendžiama dieta ir kūno masės mažinimu [14].
Fizinis aktyvumas yra svarbi sveikimo proceso dalis. Jis svarbus ne tik pooperacinių
komplikacijų prevencijai, bet ir tolimesniame pooperaciniame periode po atliktos kepenų
transplantacijos. Analizuojant interviu matoma, kad slaugytojai ir kiti specialistai pacientus skatina
kuo daugiau judėti. Taip pat ir patys pacientai stengiasi aktyviai judėdami įsitraukti į sveikimo procesą.
Iš interviu matyti, kad pacientai, kuriems atlikta kepenų transplantacija, noriai įsitraukia į
fizinę veiklą ne tik ligoninėje, bet ir grįžę į namus. Tai jiems padeda atstatyti buvusį fizinio aktyvumo
lygį, siekti greitesnio sveikimo bei tampa profilaktikos priemone.
Analizuotoje literatūroje nepavyko rasti duomenų apie pacientų, kuriems atlikta kepenų
transplantacija fizinį aktyvumą. Todėl galima manyti, kad fizinio aktyvumo svarba daugiau
pabrėžiama koreguojant arterinę hipertenziją, nutukimą ir viršsvorį, o ne taikoma kaip profilaktikos
priemonė visiems pacientams po atliktos kepenų transplantacijos.
Rūkymas ir alkoholio vartojimas yra svarbūs rizikos veiksniai ne tik pasiruošimo kepenų
transplantacijai procese, bet ir pooperaciniame laikotarpyje bei tolimesniame šių pacientų gyvenime.
Apie alkoholio žalą kalba visi mūsų apklausti pacientai, kai tuo tarpu užsienyje atlikti tyrimai rodo,
kad pacientai, kurie vartojo alkoholį prieš, dažnai „atkrenta“ ir vėl pradeda vartoti alkoholį po atliktos
kepenų transplantacijos [63]. Ši fizinės sveikatos problema nėra dažna, bet pacientus, kurie vartojo
alkoholį iki transplantacijos būtina stebėti ir mokyti po jos. Tokiems recipientams reikia teikti daug
informacijos, siūlyti savitarpio pagalbos grupes.
Kalbant su recipientais apie rūkymą, jų nuomonės išsiskyrė. Vieni pasakojo, kad metė rūkyti,
kiti, kad sumažino surūkomų cigarečių skaičių per dieną, bet mesti neketina. Šios išsakytos mintys
parodo, kad yra informacijos ir mokymo poreikis. Slaugytojai ir kiti specialistai suteikė mažai
44
informacijos arba ji paciento buvo nesuprasta ir neįsisavinta. Slaugytojai turėtų atpažinti neparodytą
poreikį susijusį su informacija ir mokymu. Į pagalbos teikimą galima įtraukti ir kitus specialistus.
Lyginant su užsienio literatūra, matoma, kad Van der Heide F. (2009) atlikto tyrimo
duomenimis daugiau nei pusė apklaustų recipientų buvo nerūkantys nei prieš, nei po kepenų
transplantacijos ir 17 proc. buvo aktyvūs rūkaliai. Daugiausia rūkančiųjų buvo tarp tų recipientų, kurie
sirgo alkoholine kepenų liga. Per dešimt metų daugiau kaip 12 proc. rūkalių atsirado komplikacijų, tuo
tarpu nerūkančiųjų tarpe vos 2 proc. Taigi rūkymas yra rimta problema pacientams, kuriems atlikta
kepenų transplantacija. Todėl prevencijos programas reiktų taikyti ne tik aktyviems rūkaliams, bet ir
visiems kitiems pacientams, kuriems atlikta kepenų transplantacija [44].
Emocinės sveikatos problemos pacientams, kuriems atlikta kepenų transplantacija
Kalbant su pacientais apie jausmus, patirtus po atliktos kepenų transplantacijos, galima
matyti, kad vyrauja teigiamos emocijos. Interviu metu atsikleidžia džiaugsmas, gavus „naują
gyvenimą“, dėkingumas donoro artimiesiems. Kalbėdami apie savo jausmus pacientai jautėsi
nepatogiai, bandė išvengti atsakymų, vertino savo jausmus kaip antraeilius.
Džiaugsmas gavus „naują gyvenimą“ atsikleidžia kiekviename interviu. Šis jausmas,
sumišęs su laime, ir yra išsakytas visų respondentų. Ši emocija tarp pacientų, kuriems atlikta kepenų
transplantacija yra ryškiausia.
Interviu analizės metu aiškiai galima matyti, kad pacientų emocijos gana pastovios. Tai
priklauso nuo jų fizinės sveikatos, kuriai kintant svyruoja emocijos nuo teigiamų link labiau neigiamų.
Fizinės sveikatos nepastovumas verčia džiaugtis šia diena ir tikėtis, kad rytoj bus geriau.
Šio kokybinio tyrimo metu atsiskleidė, kad pacientai, kuriems atlikta kepenų transplantacija,
jaučia dėkingumą donoro artimiesiems. Prieš kepenų transplantaciją pacientai jaučia baimę, nes
suvokia, kad gyvens kažkieno mirties dėka. Atlikus persodinimo operaciją, pacientai nori susipažinti
su donoro artimaisiais, išreikšti jiems užuojautą bei išsakyti savo dėkingumą.
Tokia pacientų būklė ir jų žodžiai savo jausmams apibūdinti atskleidžia emocinės situacijos
sudėtingumą.
Analizuojant mokslinę literatūra paaiškėjo, kad atliekant mokslinius tyrimus apie pacientų,
kuriems atlikta kepenų transplantacija, emocinę sveikatą neišryškėjo tokios emocijos kaip dėkingumas
ir džiaugsmas.
Goetzmann L. ir kt. (2008) atlikto tyrimo duomenimis daugumai recipientų po operacijos
atsiranda naujas jausmas – atsakomybė už gautą organą ir jo funkciją. Šis jausmas yra labai stiprus. Jis
stipresnis už jausmus šeimai, draugams ir netgi donorui. Dėl transplantuoto organo nerimauja ir
jaudinasi nedaugelis recipientų. Taigi galima manyti, kad dėl kultūrinių skirtumų, mūsų šalyje labiau
akcentuojami jausmai ne gautam organui, o donorui ir jo šeimai.
45
Tai pat galima manyti, kad kitų šalių recipientai daugiau dėmesio skiria religijai. Užsienio
mokslininkai kelia hipotezę, kad religingumas yra susijęs su ilgesniu pacientų, kuriems atlikta kepenų
transplantacija, išgyvenimu. Bonaguidi F. ir kt. (2010) atliko tyrimą Italijoje. Jie iškėlė hipotezę, kad
religingumas) yra susijęs su pacientų, kuriems atlikta kepenų transplantacija, išgyvenimu. Šio tyrimo
metu nustatyta, kad pacientai, kurie neišsakė ieškantys Dievo, buvo jaunesni, nei tie, kurie Dievo
ieškojo. Tačiau netikinčiųjų išgyvenimas po kepenų transplantacijos buvo mažesnis, nei tikinčiųjų.
Taigi tyrėjai padarė išvadą, kad religingumas yra susijęs su pacientų, kuriems atlikta kepenų
transplantacija, išgyvenimu [9]. Galima manyti, kad tarp Lietuvoje gyvenančių recipientų religingumas
nėra taip stipriai išreikštas dėl daug metų trukusios okupacijos, kai Dievo buvimas buvo neigiamas ir
religija buvo draudžiama.
Kalbant su pacientais apie emocijas, po atliktos kepenų transplantacijos, galima matyti, kad
kaltės jausmą jaučia vienas respondentas, kiti pacientai teigia šios emocijos neišgyvenę.
Iš interviu matyti, kad pacientė nejaučia kaltės donorui. Tačiau pacientas, jaučiantis kaltę, ją
įvardija ne kaip jaučiamą donorui, o kaip jaučiamą kaltę prieš kitus pacientus.
Tokie pasakojimai apie kaltės jausmą, leidžia daryti prielaidą, kad šis jausmas yra pacientų
suprantamas nevienodai ir yra nukreiptas į skirtingus objektus.
Kad šie jausmai yra išgyvenami daugelio pacientų, kuriems atlikta kepenų transplantacija,
patvirtina ir kitų šalių tyrimai. Iš atliktų tyrimų matoma, kad iš visų recipientams kylančių jausmų
galima išskirti tokius kaip: kaltės jausmas donorui ir kaltės jausmas prieš kitus pacientus,
laukiančius kepenų transplantacijos.
Taigi artumo jausmas donorui yra psichologinis transplantuotų pacientų fenomenas [50]. O
įsisąmonintas kaltės ir gėdos jausmas prieš donorą pasireiškia tik nedaugeliui pacientų, kuriems atlikta
transplantacija.
Informacijos turinys ir pateikimas
Analizuojant interviu, išryškėjo temos, kurios nėra fizinės ar emocinės sveikatos problemos.
Analizuojant mokslinę literatūrą, nebuvo numatyta, kad galima gauti rezultatus susijusius su
informacija ir pagalba pacientams po atliktos kepenų transplantacijos. Pacientai teigia, kad svarbu
yra kuo daugiau informacijos gauti apie savo fizinę sveikatą, nesvarbu kokia ji būtų – svarbu žinoti
tiesą. Svarbi yra šiandiena, tačiau ne mažiau rūpi žinoti, kas gali būti, kas bus ateityje. Šią informaciją
jie stengiasi gauti ne tik iš medicinos personalo.
Interviu atskleidžia pacientų sutrikimą, netikrumą esamoje situacijoje. Tam, kad galėtų
specialistų klausti ir domėtis, pacientams reikia žinoti, ko paklausti ir turėti tam fizinių ir emocinių
jėgų. Kartais gali prireikti drąsos, nes baiminamasi, kad atsakymas gali būti nieko gero nežadantis ar
bauginantis. Iš gautų interviu galima matyti, kad pacientų informacijos poreikis yra iš dalies
46
patenkinamas gydytojų. Čia atsiskleidžia slaugytojų aktyvumo svarba, kai informacija pacientams turi
būti teikiama nelaukiant, kol jie patys paklaus. Gydytojai teikia pacientams informaciją suprasdami,
kad po transplantacijos pacientai išgyvena įvairius jausmus ir ne visada žino, ko jie turėtų paklausti
apie savo būklę.
Interviu analizės metu atsiskleidžia nepatenkintas poreikis gauti informaciją iš slaugytojų.
Pacientai teigia, kad slaugytojai nepaaiškina, ką ir kodėl jiems daro, kokius vaistus gerti, kokia dieta
jiems reikalinga. Tokį slaugytojų elgesį jie vertina kaip nenorą teikti informaciją.
Pacientai pažymi, kad svarbu, jog informacija būtų teikiama pastoviai. Jei taip nėra,
nerimaujama, gali atsirasti nepasitikėjimas personalu ir jų teikiama informacija.
Kalbant apie pacientų, kuriems atlikta kepenų transplantacija, informacijos poreikius
atsiskleidžia keli aspektai kaip pateikiama informacija. Juos galima įvardinti kaip personalo gebėjimą
kokybiškai bendrauti ir santykius su pacientais. Pacientai nori sužinoti kuo daugiau informacijos apie
savo fizinę sveikatą, tačiau svarbu ne tik kokią informaciją personalas suteikia pacientams, bet ir kaip
ji yra pateikiama.
Gauti interviu parodo, kad slaugytojų bendravimas yra nekokybiškas ir jie į pacientą žiūri
kaip į darbo objektą, nesistengdami užmegzti jokių santykių su juo. Tai pat interviu atskleidžia
pacientų situaciją ir parodo, kad slaugytojai turi mažai informacijos apie pacientus, kuriuos slaugo, o
pacientams paklausti informacijos apie savo sveikatą nėra lengva. Kartais pacientų noras kuo daugiau
sužinoti yra sutinkamas priešiškai ir nemaloniai iš slaugytojų pusės. Todėl pacientai gali pajusti, jog
pakliuvo į tokią situaciją, kai slaugytojai nenori suteikti informacijos ir nukreipia gydytojo
konsultacijai, o bet koks klausimas apie savo sveikatą sutinkamas su nepasitenkinimu.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad pacientų informacijos poreikio patenkinimas skiriasi. Jis
priklauso nuo to, kas teikia informaciją – gydytojas ar slaugytojas. Taigi galima manyti, kad skyriuje
nėra nustatyta taisyklių apie personalo narių informacijos teikimo tvarką ir kompetencijas. Taip pat
galima manyti, kad galbūt yra kitų priežasčių, dėl kurių slaugytojai nesuteikia arba nenoriai teikia
pacientams informaciją.
Informacijos poreikiai ir jų tenkinimas glaudžiai siejasi su Sveikatos skatinimo slaugos
modeliu. Sveikatą skatinantis modelis reikalauja daug informacijos apie pacientą, tačiau norint, kad
pacientų po atliktos kepenų transplantacijos ne tik fizinė sveikata gerėtų bei būtų pasiektas sveikatą
skatinantis elgesys, reikia informacijos kuo daugiau. Kaip ir taikant holistinį požiūrį į veiksmų planą
įtraukiami ne tik slaugytojai ir gydytojai, bet ir socialiniai darbuotojai, psichologai, dietologai ir kt.
specialistai.
47
Parama
Pacientų, kuriems atlikta kepenų transplantacija, ryšys su artimaisiais atsiskleidžia visų
interviu metu. Šie pacientai pabrėžia šeimos narių ir kitų artimųjų paramos svarbą. Moterys ypač
pabrėžia vyro palaikymą. Interviu atskleidžia, kad moterims labai svarbu sutuoktinio parama ir pagalba
ne tik po kepenų transplantacijos gulint ligoninėje, bet ir grįžus į namus.
Kitas labai svarbus paramos šaltinis yra pačių pacientų, kuriems atlikta kepenų
transplantacija, tarpusavio bendravimas ir parama. Pacientai yra iš įvairių miestų, todėl būnant
ligoninėje, artimieji lanko retai, dažniausiai savaitgaliais ar vakarais, o išsikalbėjimas, savo problemų
išsipasakojimas kitiems pacientams, kuriems atlikta kepenų transplantacija, yra svarbus. Šie pacientai
ligoninėje turi daug laisvo laiko, daug vaikšto, todėl bendrauja už savo palatos durų, kai jiems nėra
atliekamos procedūros. Paprasčiau yra bendrauti tiems pacientams, kurie guli kartu toje pačioje
palatoje su „likimo draugais“.
Interviu su pacientais metu atsiskleidžia dar vienas paramos būdas – socialinio darbuotojo ir
psichologo pagalba pacientams, kuriems atlikta kepenų transplantacija. Tyrimo dalyviai pasakoja, kad
šių specialistų parama jiems nebuvo pasiūlyta, tačiau tik nedaugelis ja norėtų pasinaudoti. Daugelis
pacientų sako, kad jiems nereikia psichologo ir socialinio darbuotojo paslaugų, kiti tiesiog negali
prisiversti bendrauti su šiais specialistais. Galima manyti, kad kreiptis pagalbos sau į specialistus, nėra
įprasta. Tai dar palyginti nauja mūsų šalyje. Taip pat nesikreipimo priežastimi gali būti tai, kad
socialinio darbuotojo ir psichologo paslaugos yra nesuprantamos daugeliui pacientų, kuriems atlikta
kepenų transplantacija.
Iš interviu matyti, kad poreikį bendrauti, dalintis patirtimi ir išgyvenimais daugelis pacientų
patenkina bendraudami su „likimo draugais“ ir yra mažiau linkę bendrauti su socialiniu darbuotoju ir
psichologu.
Palyginti su kitų šalių recipientų paramos poreikiu nėra galimybės, tačiau galima manyti, kad
emocinei sveikatai gerinti kitose šalyse padeda galimybė dirbti apmokamą darbą. Pagrindinis kepenų
transplantacijos tikslas yra pratęsti paciento gyvenimą, pagerinti jo gyvenimo kokybę ir grąžinti
recipientą į visuomenę kaip pilnavertį jos narį. Grįžimo į visuomenę matas yra įsidarbinimas.
Užsienyje prieš kepenų transplantaciją dauguma pacientų dirba, o po operacijos dirbančiųjų labai
sumažėja. Tai iš dalies priklauso nuo buvusio darbo specifikos ir kiek laiko buvo dirbta. Pagal Saab S.
(2007) atlikto tyrimo duomenis, recipientai, kurie dirba po kepenų transplantacijos, turi geresnę fizinę
bei vaidmens – emocinę sveikatą [37].
Apibendrinimas
Taigi apibendrinant visus duomenis, gautus atliekant šį tyrimą, galima teigti, kad pacientų,
kuriems atlikta kepenų transplantacija, fizinė ir emocinė sveikata yra labai panaši kaip ir kitų šalių
48
recipientų. Kai kuriuos skirtingus gautus rezultatus mūsų tyrimo ir kitose šalyse atliktų tyrimų metu
galima vertinti kaip skirtingų kultūrinių ir socialinių veiksnių įtaką.
Šio tyrimo rezultatai parodo, kokios svarbiausios fizinės ir emocinės sveikatos problemos
kyla pacientams po atliktos kepenų transplantacijos. Atlikta išsami fizinės ir emocinės sveikatos
analizė, padės slaugytojams geriau atpažinti ir suprasti pacientams kylančias problemas ir poreikius,
net jei pacientai to neparodo. Žinodami ir suprasdami pacientams kylančias problemas ir poreikius,
specialistai galės tinkamai jas spręsti ir tenkinti, planuoti individualų darbą, spręsti, kokie pacientų
poreikiai ir kada turėtų būti patenkinti individualios situacijos metu, taikyti tik tam pacientui skirtas
priemones.
Diegdami Sveikatos skatinimo slaugos modelį, kurdami slaugytojų ryšius su pacientais,
kuriems atlikta kepenų transplantacija, ir jų artimaisiais, slaugytojai galės garantuoti pacientų ir
specialistų bendradarbiavimą. Kiekvienos naujovės diegimas yra sudėtingas procesas, nes sveikatos
priežiūros įstaigose dar taikomas medicininis modelis, kurio tikslas – išgydyti ligą, bet ne stiprinti
sveikatą ir sudaryti sąlygas spręsti problemas.
Tyrimo rezultatai parodė, kad slaugytojai nepakankamai bendrauja su pacientais, kuriems
atlikta kepenų transplantacija, ir jų artimaisiais ir nepatenkina jų informacijos bei mokymo poreikių.
Todėl planuojant slaugytojų kvalifikacijos kėlimą, reikia skirti dėmesio nustatyti slaugytojų
kompetenciją, kaip ir kokią informaciją jie gali teikti.
Buvo nustatyta, kad svarbiausi paramos teikėjai yra artimieji ir „likimo draugai“, o socialinio
darbuotojo bei psichologo paslaugos ne visiems pacientams yra priimtinos.
Tyrimo ribotumai
Šis tyrimas buvo atliktas LSMU KK Gastroenterologijos skyriuje, kuris yra vienas iš
dviejų šalyje esančių kepenų transplantacijos centrų. Būtų tikslinga tirti pacientų, kuriems atlikta
kepenų transplantacija, fizinę ir emocinę sveikatą besigydančių Vilniaus universiteto ligoninės
Santariškių klinikų Hepatologijos ir Gastroenterologijos skyriuje. Tai leistų nustatyti Lietuvos
Gastroenterologijos centruose besigydančių pacientų, kuriems atlikta kepenų transplantacija, fizinę
ir emocinę sveikatą.
Šio mokslinio tyrimo interviu metu dalyvavo pacientai, kuriems atlikta kepenų
transplantacija. Norint visapusiškai ištirti šių pacientų fizinę ir emocinę sveikatą, būtų svarbu ištirti
ir slaugytojų žinias apie transplantuotų ligonių fizinę ir emocinę sveikatą. Gauti rezultatai padėtų
specialistams suprasti, kokios fizinės ir emocinės sveikatos problemos ir poreikiai kyla.
Tyrimo metu buvo nustatyta, kokios fizinės ir emocinės sveikatos problemos ir poreikiai
kyla pacientams po atliktos kepenų transplantacijos, tačiau nebuvo keliamas tikslas nustatyti, ar
šios problemos yra sprendžiamos ir poreikiai patenkinami. Todėl būtų įdomu tirti, kas turėtų padėti
49
spręsti iškilusias problemas bei padėtų patenkinti iškilusius poreikius, ar jos yra sprendžiamos,
kokie specialistai jas sprendžia ir patenkina pacientų poreikius.
50
7. IŠVADOS
1. Analizuojant interviu išaiškėjo, kad pacientams po atliktos kepenų transplantacijos kilo naujų
fizinės sveikatos problemų susijusių su atsiradusiu cukriniu diabetu, padidėjusiu arteriniu
kraujo spaudimu, specialia dieta, fiziniu aktyvumu bei rūkymu ir alkoholio vartojimu. Šioms
problemoms įveikti jiems trūksta informacijos bei mokymo, kurie yra slaugytojo darbo
funkcija.
2. Tyrimo metu nustatyta, kad pacientams, kuriems atlikta kepenų transplantacija kylantys
jausmai yra džiaugsmas gavus “naują gyvenimą”, dėkingumas donoro artimiesiems. Kaltės
jausmą prieš kitus pacientus, laukiančius kepenų transplantacijos, dėl jautė vienas pacientas.
Interviu metu savo jausmus pacientai vertina kaip antraeilius ir kalbėdami apie juos jautėsi
nepatogiai.
3. Tyrimo metu nustatyta, kad pacientams labai svarbu informacija ir jos pateikimas. Jie glaudžiai
siejasi su parama, kuri gaunama iš artimųjų, „likimo draugų“. Iš specialistų pacientai norėtų
gauti daugiau informacijos ir paramos. Holistinis slaugytojų požiūris bei sveikatos skatinimo
slaugos modelio naudojimas suteikia galimybę slaugytojams šiuos pacientų poreikius
patenkinti.
51
8. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Remiantis šio tyrimo rezultatais, buvo išskirtos tolesnės mokslinių tyrimų ir klinikinės
praktikos Gastroenterologijos skyriuje rekomendacijos.
Mokslinių pacientų, kuriems atlikta kepenų transplantacija, srities tyrimų
rekomendacijos:
1. Tirti pacientų, kuriems atlikta kepenų transplantacija, fizinę ir emocinę sveikatą Vilniaus
universiteto ligoninės Santariškių klinikų Hepatologijos ir Gastroenterologijos skyriuje.
2. Atlikti kokybinius slaugytojų tyrimus, kurių metu būtų galima išsamiau išanalizuoti
slaugytojų žinias ir turimą informaciją apie pacientų, kuriems atlikta kepenų transplantacija,
fizinę ir emocinę sveikatą.
3. Tirti, kas turėtų padėti pacientams spręsti problemas kylančias po atliktos kepenų
transplantacijos, ar jos yra sprendžiamos, kiek ir kokie specialistai tai daro.
Klinikinės praktikos Gastroenterologijos skyriuje rekomendacijos:
1. Remiantis LR SAM ministro įsakymu 2012 m. gegužės 9d. V-400 „Slaugytojų darbo
krūvio nustatymo tvarkos aprašas“ vienam slaugytojui dirbančiam be slaugytojo padėjėjo
slaugyti vieną transplantuotą ligonį arba vienam slaugytojui dirbančiam su slaugytojo
padėjėju slaugyti du transplantuotus ligonius.
2. Diegiant Sveikatos skatinimo slaugos modelį ir kuriant slaugytojų ryšius su pacientais,
kuriems atlikta kepenų transplantacija, būtina užtikrinti pacientų ir slaugytojų partnerystę.
Dirbant su kiekvienu pacientu reikia naudoti individualias priemones tinkančias tik tam
pacientui konkrečios situacijos metu.
3. Garantuoti, kad kartu su didėjančiu pacientų pasitikėjimu slaugytojais ir jų darbu, didėtų
pacientų noras siekti sveikatą skatinančio elgesio ir kompetencija dalyvauti slaugoje.
4. Sudaryti sąlygas pacientams, kuriems atlikta kepenų transplantacija, gulėti palatoje su
„likimo draugais“.
52
9. PARENGTŲ PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS
1. Lukošaitienė I. Pacientų, kuriems atlikta kepenų transplantacija, sveikatos priežiūra taikant
holistinį požiūrį ir sveikatos skatinimo modelį. Slauga. Mokslas ir praktika 2012; 11(191):4-7.
2. Lukošaitienė I. Pacientų, kuriems atlikta kepenų transplantacija, fizinė ir emocinė sveikata.
Slaugos studijų, mokslo ir praktikos integracija: Pažanga praktikai. [Kaunas, 2013 m. gegužės
9 d.]. Kaunas: 2013. p. 29-31.
53
10. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Davies N. Europa. Istorija. Vilnius. 2002, 495.
2. Mašalaitė L, Valantinas J. Hepatoceliulinės karcinomos gydymo galimybės.
Gastroenterologija 2008; 4:21-25.
3. Paškonis M, Jurgaitis J, Sokolovas V, ir kt. Kepenų transplantacijos raida pasaulyje ir
Lietuvoje. Lietuvos chirurgija. 2007;5(1):77-88.
4. Tarptautinių žodžių žodynas. Vilnius. 2003, 304.
5. Åberg F, Rissanen AM, Sintonen H, et all. Health-Related Quality of Life and Employment
Status of Liver Transplant Patients. Liver Transplantation 2009; 15:64-72.
6. Armenti VT. Pregnancy After Liver Transplantation. Liver Transplantation 2006; 12:1037-
1039.
7. Bahirwani R, Reddy KR. Outcomes After Liver Transplantation: Chronic Kidney Disease.
Liver Transplantation 2009; 15:S70-S74.
8. Belanger S. Check Your Advance Directive at the Door: Transplantation and the Obligation to
Live. The American Journal of Bioethics 2010; 10:65-66.
9. Bonaguidi F, Michelassi C, Filipponi F, et all. Religiosity Associated with Prolonged Survival
in Liver Transplant Recipients. Liver Transplantation 2010; 16:1158-1163.
10. Bownik H, Saab S. Health-Related Quality of Life After Liver Transplantation for Adult
Recipients. Liver Transplantation 2009; 15:S42-S49.
11. Bravata DM, Olkin I, Barnato AE, et all. Health-Related Quality of Life After Liver
Transplantation: A Meta-Analysis. Liver Transplantation and Surgery 1999; 4: 318-331.
12. Burra P. Sexual Dysfunction After Liver Transplantation. Liver Transplantation 2009; 15:S50-
S56.
13. Burra P, Germani G, Gnoato F, et all. Adherence in Liver Transplant Recipients. Liver
Transplantation 2011; 17:760-770.
14. Charlton M. Obesity, Hyperlipidemia, and Metabolic Syndrome. Liver Transplantation 2009;
15:S83-S89.
15. Christopher V, Al-Chalabi T, Richardson PD, et all. Pregnancy Outcomes After Liver
Transplantation: A Single-Center Experience of 71 Pregnancies in 45 Recipients. Liver
Transplantation 2006; 12:1138-1143.
16. Dan AA, Younossi ZM. Long-Term Improvement in Health-Related Quality of Life After
Orthotopic Liver Transplantation. Liver Transplantation 2008; 14:1404-1405.
54
17. De Bleser L, Matteson M, Dobbels F, et all. Interventions to improve medication-adherence
after transplantation: a systematic review. Europien Society for Organ Transplantation 2009;
22:780-797.
18. Desai R, Jamieson NV, Gimson AE, et all. Quality of Life up to 30 years Following Liver
Transplantation. Liver Transplantation 2008; 14:1473-1479.
19. Dew MA, DiMartini AF, Steel J, et all. Meta-Analysis of Risk for Relapse to Substance Use
After Transplantation of the Liver or Other Solid Organs. Liver Transplantation 2008; 14:159-
172.
20. Driscoll CJ, Lyon D, McCain NL. Integrating Genomics Into Biobehavioral Research: A
Transplantation Exempler. SAGE Publications. Biological Research For Nursing 2011;
13:340.
21. Elo S. & Kyngas H. The qualitative content analysis process. J Adv Nurs 2007, 62(1):107-115.
22. Goetzmann L, Sarac N, Ambübl P, et all. Psychological response and quality of life after
transplantation: a comparison between heart, lung, liver and kidney recipients. Swiss Med Wkly
2008; 138(33-34):477-483.
23. Graneheim UH, Lundman B. Qualitative content analysis in nursing research: concepts,
procedures and measures to achieve trustworthiness. Elsevier Ltd. Nurse Education Today
2004, 24:105-112.
24. Guckelberger O. Lomg-Term Medical Comorbidities and Their Management:
Hypertension/Cardiovascular Disease. Liver Transplantation 2009; 15:S75-S78.
25. Heller JCh, Prochazka AV, Everson GT, et all. Long-Term Management After Liver
Transplantation: Primary Care Physician Versus Hepatologist. Liver Transplantation 2009;
15:1330-1335.
26. Ho JK, Ko HH, Schaeffer DF, et all. Sexual Health After Orthotopic Liver Transplantation.
Liver Transplantation 2006; 12:1478-1484.
27. Younossi ZM, McCormick M, Price LL, et all. Impact of Liver Transplantation on Health-
Related Quality of Life. Liver Transplantation 2000; 6:779-783.
28. Kung M, Koschwanez HE, Painter L, et all. Immunosupressant Nonadherence in Heart, Liver,
and Lung Transplant Patients: Associations With Medication Beliefs and Illness Perceptions.
Transplantation 2012; 9:958-963.
29. Morales JM, Varo E, Lazaro P. Immunosuppresant treatment adherence, barriers to adherence
and quality of life in renal and liver recipients in Spain. Clinical Transplantation 2012; 26:369-
376.
30. Neuberger J. What Is the Real Gain After Liver Transplantation? Liver Transplantation 2009;
15:S1-S5.
55
31. Pageaux GF, Faure S, Bouyabrine H, et all. Long-Term Outcomes of Liver Transplantation:
Diabetes Mellitus. Liver Transplantation 2009; 15:S79-S82
32. Patton MQ. Qualitative Research & Evaliuation Methods. 3 Edition. SAGE Publications, Inc.;
2002.
33. Polit DF, Beck ChT. Nursing Research: Principles and Methods. Seventh Edition. Lippincott
Williams & Wilkins; 2004
34. Polit DF & Beck ChT. Nursing Research: Generating and Assesing Evidence for Nursing
Praktice. Eighth Edition. Wolters Kluwer/Lippincot Williams & Wilkins; 2008.
35. Pope C, Ziebland S, Mays N. Analysing qualitative data. BMJ 2000, 320:114-116.
36. Saab S, Bownik H, Ayoub N, et all. Differences in Health-Related Quality of Life Scores After
Orthotopic Liver Transplantation With Respect to Selected Socioeconomic Factors. Liver
Transplantation 2011; 17:580-590.
37. Saab S, Wiese C, Ibrahim A B, et all. Employment and Quality of Life in Liver Transplant
Recipients. Liver Transplantation 2007; 13:1330-1338.
38. Schiano TD, Rhodes R. Ethics and Liver Transplantation: A New Section in Our Journal. Liver
Transplantation 2008; 14:1058-1059.
39. Silverman D. Doing Qualitative Research. A Practical Handbook. SAGE Publications. London
Thousand Oaks New Delhi, 2000.
40. Stilley CS, DiMartini AF, Tarter RE, et all. Liver transplant recipients: individual, social, and
environmental recouses. Prog Transplant 2010; 20(1):68-74.
41. Stilley CS, DiMartini AF, de Vera ME, et all. Individual and environmental correlates and
predictors of early adherence and outcomes after liver transplantation. Prog Transplant 2010;
20(1): 58-67.
42. Tome S, Said A, Lucey M R. Addictive Behavior After Solid Organ Transplantation: What Do
We Know and What Do We Need To Know? Liver Transplanatation 2008; 14:127-129.
43. Ubel PA, Jepson C, Baron J, et all. Allocation of transplantable organs: do people want to
punish patients for causing their illness? Liver Transplantation 2001; 7: 600-7.
44. Van der Heide F, Dijkstra G, Porte RJ, et all. Smoking Behavior in Liver Transplant
Recipients. Liver Transplantation 2009; 15:648-655.
45. Bond MA. Health promotion and disease prevention in kidney transplant recipients. J Transpl
Coord. 1998 December [online]. From National Library of Medicine [cited 2013-02-09].
Available from Internet <http://www.ncbi.nlm.nih.gov>.
46. De Baere C, Delva D, Kloeck A, et all. Return to work and social participation: does type or
organ transplantation matter? Transplantation. 2010 April [online]. From National Library of
Medicine [cited 2013-02-11]. Available from Internet <http://www.ncbi.nlm.nih.gov>.
56
47. De Geest S, Dobbels F, Fluri C, et all. Adherence to the therapeutic regim in heart, lung, and
heart-lung transplant recipients. J Cardiovasc Nurs. 2005 September-October [online]. From
National Library of Medicine [cited 2013-02-06]. Available from Internet
<http://www.ncbi.nlm.nih.gov>.
48. Dharancy S, Giral M, Tetaz R, et all.adherence with immunosuppressive treatment after
transplantation: results from the French trial PREDICT. Clin Transplant. 2012 May-June
[online]. From National Library of Medicine [cited 2013-01-24]. Available from Internet
<http://www.ncbi.nlm.nih.gov>.
49. Dobbels F, Vanhaecke J, Dupont L, et all. Pretransplant predictors of posttransplant adherence
and clinical outcome: an evidence base for pretransplant psychosocial screening.
Transplantation. 2009 May [online]. From National Library of Medicine [cited 2013-01-28].
Available from Internet <http://www.ncbi.nlm.nih.gov>.
50. Forsberg A, Bäckman L, Möller A. Experiencing liver transplantation: phenomenological
approach. J Adv Nurs. 2000 August [online]. From National Library of Medicine [cited 2013-
02-03]. Available from Internet <http://www.ncbi.nlm.nih.gov>.
51. Ghetti CM. Active music engagemant with emotional-approach coping to improve well-being
in liver and kidney transplant recipients. J Music Ther. 2011 Winter [online]. From National
Library of Medicine [cited 2013-01-27]. Available from Internet
<http://www.ncbi.nlm.nih.gov>.
52. Goetzmann L, Ruegg L, Stamm M, et all. Psychosocial profiles after transplantation: a 24-
month follow-up of heart, lung, liver, kidney and allogenic bone-marrow patients.
Transplantation. 2008 September [online]. From National Library of Medicine [cited 2013-02-
12]. Available from Internet <http://www.ncbi.nlm.nih.gov>.
53. Goetzmann L, Lieberherr M, Krombholz L, et all. Subjective experiences fallowing organ
transplantation – a qualitative study of 120 heart, lung, liver, and kidney recipients. Z
Psychosom Med Psychother. 2010 [online]. From National Library of Medicine [cited 2013-
02-10]. Available from Internet <http://www.ncbi.nlm.nih.gov>.
54. Gross CR, Kreitzer MJ, Russas V, et all. Mindfulness meditation to reduce symptoms after
organ transplant: a pilot study. Altern Ther Health Med. 2004 May-June [online]. From
National Library of Medicine [cited 2013-02-08]. Available from Internet
<http://www.ncbi.nlm.nih.gov>.
55. Hagihara A, Murakami M, Miller AS, et all. Association between attitudes toward health
promotion and opinions regarding organ transplants in Japan. Healht Policy. 1997 November
[online]. From National Library of Medicine [cited 2013-02-10]. Available from Internet
<http://www.ncbi.nlm.nih.gov>.
57
56. Health promotion model. [Interaktyvus]. [Žiūrėta 2012-04-15]. Prieiga per internetą:
<http://nursingplanet.com/health_promotion_model.html>.
57. Health Promotion Model: Heuristic Device for Health Care Professionals. [Interaktyvus].
[Žiūrėta 2012-04-16]. Prieiga per internetą:
<http://nursingtheories.blogspot.com/2008/07/health-promotion-model-heuristic-device.html>.
58. Huffman JC, Popkin MK, Stern TA. Psychiatric considerations in the patient receiving organ
transplantation: a clinical case conference. Gen Hosp Psychiatry. 2003 November-December
[online]. From National Library of Medicine [cited 2013-01-30]. Available from Internet
<http://www.ncbi.nlm.nih.gov>.
59. Lin SY, Fetzer SJ, Lee PC, et all. Predicting adherence to health care recommendations using
health promotion bahaviors in kidney transplant recipients within 1-5 years post-transplant. J
Clin Nurs. 2011 December [online]. From National Library of Medicine [cited 2013-02-04].
Available from Internet <http://www.ncbi.nlm.nih.gov>.
60. Madico Cerezo M, Simón Simón C, Pamias Munoz M, et all. Study of the health education
process in liver transplant recipients. Enferm Intensiva 2001 April-June [online]. From
National Library of Medicine [cited 2013-02-02]. Available from Internet
<http://www.ncbi.nlm.nih.gov>.
61. Nola J. Pender. [Interaktyvus]. [Žiūrėta 2012-04-10]. Prieiga per internetą:
<http://nursing.umich.edu/faculty-staff/nola-j-pender>.
62. Nursing theory. [Interaktyvus]. [Žiūrėta 2012-04-15]. Prieiga per internetą: <http://nursing-
theory.org/nursing-theorists/Nola-Pender.php>.
63. Pageaux GP, Bismuth M, Perney P, et all. Alcohol relapse after transplantation for alcoholic
liver disease: does it matter? J Hepatol. 2003 May [online]. From National Library of Medicine
[cited 2013-02-01]. Available from Internet <http://www.ncbi.nlm.nih.gov>.
64. Salyer J, Flattery M, Joyner P, et all. Community-based weight management in long-term heart
transplant recipients: a pilto study. Prog Transplant. 2007 December [online]. From National
Library of Medicine [cited 2013-02-05]. Available from Internet
<http://www.ncbi.nlm.nih.gov>.
65. Salyer J, Flattery MP, Joyner PL, et all. Lifestyle and quality of life in long-term cardiac
transplant recipients. J Heart Lung Transplant. 2003 March [online]. From National Library of
Medicine [cited 2013-02-09]. Available from Internet <http://www.ncbi.nlm.nih.gov>.
66. Sasso-Mendes KD, da Costa Ziviani L, Rossin FM, et all. Perceived self-efficacy among liver
transplant candidates and recipients. Gastroenterol Nur. 2011 May-June [online]. From
National Library of Medicine [cited 2013-01-26]. Available from Internet
<http://www.ncbi.nlm.nih.gov>.
58
67. Talas MS, Bayraktar N. Kidney transplantation: determination of the problems encountered by
Turkish patients and their knowledge and practices on healthy living. J Clin Nurs. 2004 July
[online]. From National Library of Medicine [cited 2013-02-07]. Available from Internet
<http://www.ncbi.nlm.nih.gov>.
68. Telles-Correia D, Barbosa A, Barroso E, et all. Psychiatric approach of liver transplant. Acta
Med Port. 2006 March-April [online]. From National Library of Medicine [cited 2013-01-29].
Available from Internet <http://www.ncbi.nlm.nih.gov>.
69. Telles- Correia D, Barbosa A, Mega I, et all. Psychosocial predictors of adherence after liver
transplant in a single transplant center in Portugal. Prog Transplant. 2012 March [online]. From
National Library of Medicine [cited 2013-01-25]. Available from Internet
<http://www.ncbi.nlm.nih.gov>.
59
11. PRIEDAI
60
1 priedas
61
2 priedas
TIRIAMOJO ASMENS (PACIENTO) SUTIKIMO FORMA
Aš, ............................................................, sutinku, dalyvauti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto
Slaugos fakulteto Klinikinės slaugos magistratūros studijų studentės Ingos Lukošaitienės atliekamame
tyrime, skirtame atskleisti pacientų, kuriems atlikta kepenų transplantacija, fizinę ir emocinę sveikatą
jų požiūriu.
Tiriamojo asmens _____________________
(Parašas)
Nr._______________ Data ____________
