PATVIRTINTA metų... · Web viewKryptingas darbas, gerinant saugomų teritorijų sistemos įvaizdį, didina visuomenės palankumą saugomoms teritorijoms, jose saugomų vertybių

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJA_________________________________________________________________________________________________________________________

(asignavimų valdytojo pavadinimas)

2012 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

2013-03-01

Vilnius

TURINYS

2012 METŲ VEIKLOS ATASKAITA..............................................................................................1I.STRATEGINIŲ POKYČIŲ ĮGYVENDINIMAS.............................................................................3II. STRATEGINIO VEIKLOS PLANO ĮGYVENDINIMO REZULTATAI....................................52.1. 1-ASIS STRATEGINIS TIKSLAS.............................................................................................52.1.1. APLINKOS APSAUGOS KONTROLĖ IR BŪKLĖS VERTINIMAS (01 30)......................72.1.2. APLINKOS TARŠOS MAŽINIMAS IR PREVENCIJA (01 31).........................................142.1.3. BIOLOGINĖS ĮVAIROVĖS APSAUGA, KRAŠTOVAIZDŽIO TVARKYMAS IR IŠSAUGOJIMAS (01 32)................................................................................................................232.2. 2-ASIS STRATEGINIS TIKSLAS...........................................................................................282.2.1. GAMTOS IŠTEKLIŲ IR PAVELDO VERTYBIŲ APSAUGA (02 33)..............................292.2.2. LIETUVOS PASIEKIMŲ PRISTATYMAS PASAULINĖJE PARODOJE KORĖJOJE (02 34) 392.2.3. HIDROMETEOROLOGINIAI STEBĖJIMAI IR PROGNOZĖS (02 36)............................412.3. 3-ASIS STRATEGINIS TIKSLAS..........................................................................................432.3.1. TERITORIJŲ PLANAVIMO, STATYBOS IR BŪSTO POLITIKOS ĮGYVENDINIMO KOORDINAVIMAS (03 37)...........................................................................................................442.4. 4-ASIS STRATEGINIS TIKSLAS..........................................................................................52

2.4.1. BENDROSIOS APLINKOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMO KOORDINAVIMAS (04 38)52

III. KOORDINUOJAMŲ TARPINSTITUCINIŲ VEIKLOS PLANŲ, PLĖTROS PROGRAMŲ IR STRATEGIJŲ ĮGYVENDINIMAS...................................................................................................57IV. VYRIAUSYBĖS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS..............................................................68V. PLANUOJAMI ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO VEIKLOS PRIORITETAI.........................69

2

I. STRATEGINIŲ POKYČIŲ ĮGYVENDINIMAS

2012 m. Aplinkos ministerija įgyvendino Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Aplinkos ministerijos prioritetus ir įvykdė uždavinius, nustatytus strateginiame veiklos plane.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioritetų įgyvendinimas. Prioritetas „Palankesnė aplinka verslui – naujoms darbo vietoms kurti“.

Įgyvendinant šį prioritetą, parengti teisės aktų, susijusių su ūkinės komercinės veiklos leidimų (licencijų) išdavimu, pakeitimų projektai:

1. LRV nutarimu patikslintos Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimo taisyklės, kurios aiškiai reglamentuoja gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijų išdavimo, licencijų duomenų tikslinimo, įspėjimo apie galimą licencijos sustabdymą, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką;

2. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projekte, kuris pateiktas Seimui, nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijavimo reikalavimai;

3. Parengtas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų (toliau –TIPK leidimų) išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių pakeitimo projektas, kuriuo siekiama supaprastinti ir paspartinti paraiškų TIPK leidimui gauti teikimo, derinimo ir TIPK leidimų išdavimo tvarką. Be to, rengiamas Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir panaikinimo taisyklių projektas, kuriame bus nustatyti supaprastinti reikalavimai dabartiniams TIPK taisyklių 2 priedo įrenginiams. Šios priemonės galės būti įvykdytos tik priėmus Aplinkos apsaugos, Mokesčio už aplinkos teršimą, Atliekų tvarkymo, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės, Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymų pakeitimus. Šių įstatymų pakeitimų projektai 2012 m. lapkričio 21 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1405 pateikti LR Seimui.

Prioritetas „Naujos kokybės viešosios paslaugos mūsų žmonėms“. Įgyvendinant prioritetą, sukurtos ir interneto adresu http://alis.am.lt pradėtos teikti

elektroninės paslaugos 17-ai aplinkosaugos leidimų gauti (mėgėjiškos žūklės leidimas; leidimas kirsti mišką; leidimas įvežti į Lietuvos Respubliką arba išvežti iš jos gyvūnus, jų dalis ir gaminius iš jų ir kt.). 2012 metais aplinkosaugos leidimų išdavimo sistemos pagalba buvo išduota ~23000 leidimų. Įgyvendinant šį prioritetą, buvo užtikrinta apvaliosios medienos, pagamintos valstybiniuose miškuose, elektroninės pardavimų sistemos plėtra. Per šią sistemą 2012 metais parduota 2,4 mln. kub. metrų medienos.

Prioritetas „Ekonominės nepriklausomybės stiprinimas (energetikos ir transporto infrastruktūros modernizavimas)“.

Įgyvendinant šį prioritetą, nustatyti normatyviniai statybos reikalavimai energijos beveik nevartojantiems pastatams. Jie skirti visiems statybos proceso dalyviams. Atnaujinta Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa buvo pristatyta 39 seminaruose, 221 diskusijoje su savivaldybėmis ir savivaldybių įmonėmis, surengti 36 programos ir geros praktikos pavyzdžių pristatymai parodose ir kituose viešuosiuose renginiuose, dalyvauta 11 specialiųjų radijo ir televizijos programų. Siekiant įvertinti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo kokybę ir projektinių sprendimų techninį ir ekonominį efektyvumą, atlikta 8 atrinktų modernizuotų daugiabučių namų ekspertizė ir energinis auditas. 2012 m. gruodžio mėnesį pateiktos dalinės 8 pastatų ekspertizės ataskaitos.

Prioritetas „Skaidrumas ir atsakomybė viešajame sektoriuje“.Įgyvendinant šį prioritetą, informacinėje sistemoje „Infostatyba“ sudarytos galimybės

fiziniams ir juridiniams asmenims elektroniniu būdu ne tik pateikti prašymus gauti ar perregistruoti statybos leidimą, leisti atlikti statinio konservavimo ar kitus darbus, bet ir gauti su statybos užbaigimo įforminimu susijusias paslaugas.

Aplinkos ministerijos prioritetų įgyvendinimas. Prioritetas „Skatinti energijos taupymą gyvenamuosiuose namuose“.

3

http://alis.am.lt/

Įgyvendinant šį prioritetą, baigti vykdyti 37 daugiabučių namų atnaujinimo – modernizavimo projektai. Skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos sumažintos 8,6 GWh (iki 104,8 GWh). Parengtas ir 2013-01-17 priimtas Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 13, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XII-149, kuriuo sudarytos lankstesnės sąlygos įgyvendinti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektus, skatinančios savivaldybių iniciatyvą rengti ir įgyvendinti savivaldybių energinio efektyvumo didinimo programas.

Šis prioritetas taip pat įgyvendina LRV prioritetą „Ekonominės nepriklausomybės stiprinimas (energetikos ir transporto infrastruktūros modernizavimas)“.

Prioritetas „Perkeliant viešąsias ir (ar) administracines paslaugas į elektroninę erdvę, užtikrinti didesnį viešųjų ir administracinių paslaugų prieinamumą“.

Informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (toliau – IS) sukurtas atestuotų architektų klasifikatorius, sudarytos galimybės formuoti suvestines ataskaitas apie statybą leidžiančius ir su statybos valstybine priežiūra susijusius dokumentus, jas skelbti IS svetainėje, sudarytos galimybės formuoti naujų pastatų statybos ir leidimų statyti naujus pastatus statistines ataskaitas, modifikuota IS duomenų apie atestuotus statybos proceso dalyvius kaupimo, atnaujinimo ir apdorojimo dalis.

Šis prioritetas taip pat įgyvendina LRV prioritetą „Naujos kokybės viešosios paslaugos mūsų žmonėms“.

Prioritetas „Pasirengti pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai, stiprinant administracinius gebėjimus, įtraukiant socialinius partnerius, informuojant visuomenę apie pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai teikiamą naudą“.

Įgyvendinant šį prioritetą, buvo surinkta ir apibendrinta informacija apie trūkstamo ES Tarybos darbo grupėms aplinkos srityje komandų personalo poreikį, parengtas pirmininkavimo metu Lietuvoje organizuojamų 9 renginių sąrašas ir jų aprašai, parengtos 1 aukšto ir 8 ekspertinio lygmens renginių programos, Aplinkos ministerijos darbuotojai centralizuotai dalyvavo URM organizuojamuose mokymuose ir stažuotėse pagal projektą „Lietuvos valstybės tarnautojų, atstovaujančių Lietuvos interesams ES, kvalifikacijos tobulinimas“, buvo parengtas Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu svarstomų klausimų sąrašas ir aprašai, parengta Trejeto pirmininkavimo programa.

Prioritetas „Atnaujinti biologinės įvairovės išsaugojimo strategines kryptis, siekiant integruoti biologinės įvairovės išsaugojimo aspektus į atskirus ūkio sektorius“.

Biologinės įvairovės išsaugojimo programa yra rengiama. Sudaryta darbo grupė Biologinės įvairovės išsaugojimo programai parengti ir suorganizuotas renginys – diskusija „Biologinės įvairovės išsaugojimo programos (strategijos) parengimo vizija“.

Prioritetas „Užtikrinti efektyvų ES lėšų panaudojimą vandentvarkos, atliekų tvarkymo sistemų plėtrai, nustatyti principines kryptis ir sąlygas 2014–2020 m. programavimo laikotarpio ES lėšoms panaudoti“.

Įgyvendinant šį prioritetą, buvo finansuota vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo infrastruktūros plėtra 283-ose gyvenamosiose vietovėse, didesnėse kaip 500 gyventojų, buvo finansuota regioninių komunalinių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo įrenginių statyba, vykdyta 101 vandentvarkos ir 23 atliekų tvarkymo sistemų plėtros projektų stebėsena, yra rengiamas Valstybinio atliekų tvarkymo plano pakeitimo projektas, nustatytos preliminarios 2014-2020 m. finansavimo kryptys ir priemonės. Nacionalinės pažangos programoje numatyta remti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrą ir renovaciją, paviršinių (lietaus) nuotekų tvarkymo ir gatvių valymo sistemų plėtrą ir renovaciją, vandentvarkos, atliekų ir aplinkos oro kokybės valdymo tobulinimą.

Svarbiausieji veiksniai, kurie padėjo įgyvendinti prioritetus ir pasiekti planuotus rezultatus: kvalifikuoti aplinkos sistemos specialistai, gebantys operatyviai spręsti aplinkos institucijų veiklos problemas. Veiksniai, kurie trukdė įgyvendinti prioritetus ir pasiekti planuotus rezultatus: dideliu biurokratizmu pasižyminčios viešųjų pirkimų procedūros, nepakankamas darbuotojų skaičius dideliam kuruojamų sričių spektrui ir darbų apimčiai.

4

II. STRATEGINIO VEIKLOS PLANO ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

2.1. 1-asis strateginis tikslas

Užtikrinti tinkamą aplinkos kokybę Lietuvos gyventojams, išsaugoti biologinę įvairovę ir kraštovaizdžio savitumą.

Įgyvendinant šį tikslą, toliau buvo tobulinta teisinė, administracinė, ekonominė, poveikio aplinkai vertinimo, aplinkos stebėjimų (monitoringo), valstybinės kontrolės, visuomenės informavimo sistema. Efektyviai panaudojant valstybės ir ES lėšas, sudarytos prielaidos užtikrinti sveiką ir švarią aplinką šalyje.

Efekto kriterijai:1. Pajūrio juostos dalis nuo jūros iki apsauginio paplūdimio kopagūbrio (plotis metrais) Buvo planuota, kad pajūrio juostos dalis nuo jūros iki apsauginio paplūdimio kopagūbrio

2012 m. sieks 40-60 m. Efekto kriterijaus reikšmė pasiekta ir ji sudaro 40-60 m. Pasiektas rezultatas - 100%.

2. Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumas gyventojams (proc.)Remiantis 2012 m. iš savivaldybių surinkta informacija, Lietuvoje apie 76 procentai

(duomenys šiuo metu tikslinami) visų šalies gyventojų aprūpinami tiekiamu saugos ir kokybės reikalavimus atitinkančiu geriamuoju vandeniu. 2012 metais planuota, kad kontroliuojamos kokybės geriamo vandens tiekimo paslauga galės pasinaudoti apie 84 procentų šalies gyventojų. Lietuvoje nuotekų tvarkymo paslauga prieinama apie 67 proc. gyventojų (duomenys šiuo metu tikslinami). Planuota, kad 2012 metais šis rodiklis sieks apie 78 proc. Šie rodikliai nepasiekti, kadangi pritrūko ES paramos lėšų finansuoti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įvadams, savivaldybės ir vandens tiekimo įmonės nesudarė pakankamai palankių sąlygų gyventojams prisijungti prie geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo tinklų. Be to, savivaldybės netinkamai derino infrastruktūros plėtros planuose nustatytas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų plėtros kryptis su individualių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų įrengimu.

2008 m.; Planuota - nuotekos,

procentais; 71


procentais; 71

2010 m.; Planuota - nuotekos, procentais;

71

2011 m.; Planuota - nuotekos, procentais;

75


procentais; 78

2008 m.; Pasiekta - nuotekos,

procentais; 63


procentais; 63

2010 m.; Pasiekta - nuotekos, procentais;

63.16


procentais; 65


procentais; 67

2008 m.; Planuota - ger. van-duo, pro-centais; 78

2009 m.; Planuota - ger. van-duo, pro-

centais; 78

2010 m.; Planuota - ger. van-duo, pro-

centais; 78



2008 m.; Pasiekta - ger. van-duo, pro-

centais; 74


centais; 74

2010 m.; Pasiekta - ger. van-

duo, procen-

tais; 73.5

2011 m.; Pasiekta - ger. van-duo, pro-centais; 75


centais; 76Planuota - nuotekos, procen-taisPasiekta - nuotekos, procen-taisPlanuota - ger. vanduo, procentaisPasiekta - ger. vanduo, procentais

3. Panaudota/perdirbta komunalinių atliekų, proc. nuo susidariusio kiekio Buvo planuota, kad bus panaudota/perdirbta 35 procentai komunalinių atliekų nuo

susidariusio kiekio, tačiau šiuo metu duomenų apie įvykdymą dar nėra. Priežastis – iki einamųjų metų vasario 15 d. įmonės teikia informaciją Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams apie susidariusių ir sutvarkytų atliekų kiekius, Aplinkos apsaugos agentūra apibendrina duomenis apie Lietuvoje susidariusius ir sutvarkytus atliekų kiekius tik AM regionų aplinkos apsaugos departamentams atlikus pateiktų duomenų patikrinimą. Galutiniai duomenys Aplinkos ministerijai pateikiami tik einamųjų metų liepos 1 d. 2011 m. šio kriterijaus reikšmė siekė 20,98 proc. (267,58 tūkst. t)

5

4. Ozono sluoksnį ardančių medžiagų naudojimo esamai įrangai aptarnauti sumažėjimas (proc. palyginus su 2008 m.)

Buvo planuota, kad 2012 m. ozono sluoksnį ardančių medžiagų naudojimas esamai įrangai aptarnauti sumažės 35 proc. palyginus su 2008 m. Duomenų apie įvykdymą dar nėra. Priežastis – įmonės pateikia informaciją Aplinkos apsaugos agentūrai iki 2013-03-31, o Aplinkos apsaugos agentūra, apdorojusi informaciją, pateikia ją Aplinkos ministerijai iki 2013-05-01. 2010 m. kriterijaus reikšmė sudarė 88,2 proc., o 2011 m. – 96 proc.

5. Išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis (t/ 1 mln. Lt BVP).2012 m. šis kriterijus pagal BVP (112 342 mln. Lt) ir prognozuojamus išmetamų šiltnamio

efektą sukeliančių dujų kiekio duomenis 2012 m. (faktiniai išmetimų duomenys turimi tik 2011 m.), – 193,7 CO2 ekvivalentu/1 mln. litų BVP, t. y. daroma prielaida, kad įvykdytas 93,9 procentu, nes buvo planuojamas mažesnis - 182 t CO2 ekvivalentu/1 mln. litų BVP. Kadangi 2012 m. ekonomikos BVP vertės (nominalus) augimas (+3,8%) buvo mažesnis negu 2011 m. (+5,9%), išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis padidėjo nežymiai. Taip pat vertinimo kriterijaus reikšmės padidėjimui turėjo įtakos metinio išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio (t CO2

ekvivalentu) skaičiavimas, neįskaitant žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriaus absorbuoto šių dujų kiekio. Šio sektoriaus absorbuoto kiekio nuspręsta neatimti iš bendro išmesto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, todėl, kad jis neįskaitomas į tikslų vykdymą pagal JTBKKK Kioto protokolo ir Europos Sąjungos teisės aktus.

2008 m.; Planuota;

172

2009 m.; Planuota;

177 2010 m.; Planuota;

131

2011 m.; Planuota;

2362012 m.; Planuota;

182

2008 m.; Pasiekta;

215

2009 m.; Pasiekta;

216 2010 m.; Pasiekta;

1772011 m.; Pasiekta;

169

2012 m.; Pasiekta;

194

PlanuotaPasiekta

6. Surinkta ir sutvarkyta EEĮ atliekų (proc. nuo išleistų į rinką gaminių)Buvo planuota, kad 2012 m. bus surinkta ir sutvarkyta 50 proc. EEĮ atliekų nuo išleistų į

rinką gaminių, tačiau šiuo metu duomenų apie įgyvendinimą dar nėra. Priežastis – iki einamųjų metų vasario 15 d. įmonės teikia informaciją Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams apie surinktą ir sutvarkytą EEĮ atliekų kiekį, Aplinkos apsaugos agentūra apibendrina duomenis apie Lietuvoje surinktą ir sutvarkytą EEĮ atliekų kiekį tik AM regionų aplinkos apsaugos departamentams atlikus pateiktų duomenų patikrinimą. Galutiniai duomenys Aplinkos ministerijai pateikiami einamųjų metų liepos 1 d. 2011 m. šio kriterijaus reikšmė siekė 46,53 proc. (surinkta 11836,841 t).

7. Padidėjęs saugomų teritorijų, pritaikytų lankymui, plotas (proc. lyginant su 2009 m. (3700 ha)).

Naudojant LR biudžeto bei struktūrinių fondų lėšas, lankymui pritaikytų saugomų teritorijų plotas nuolat didėja. 2012 m. buvo sutvarkyti ir pritaikyti lankymui Karoliniškių kraštovaizdžio ir Juozapinės geomorfologinis draustiniai, kuriuose buvo įrengti pėsčiųjų takai, trasos, apžvalgos aikštelės, stendai, nuorodos, suolai, renginių vietos ir kt. Taip pat sutvarkyti ir pritaikyti lankymui 22 gamtos ir kultūros paveldo objektai. Šios įgyvendintos priemonės padeda išsaugoti vertybes, paveldo objektus, kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę, sudaro sąlygas visa tai geriau pažinti, propaguoti, ugdyti ir auklėti visuomenę.

6

2010 m.; Planuota; 0

2011 m.; Planuota;

14

2012 m.; Planuota;

25

2010 m.; Pasiekta;

2.5

2011 m.; Pasiekta; 14

2012 m.; Pasiekta; 25

PlanuotaPasiekta

8. Saugomoms teritorijoms ar jų dalims parengti tvarkymo ir gamtotvarkos planai (proc. nuo saugomų teritorijų)

2012 m. saugomoms teritorijoms ar jų dalims parengti visi numatyti rengti tvarkymo ir gamtotvarkos planai. 2012 m. saugomoms teritorijoms ar jų dalims tvarkymo planai parengti 106164 ha plotui. Bendras parengtais saugomų teritorijų tvarkymo planais ir gamtotvarkos planais apimamas plotas (proc. nuo saugomų teritorijų) 2012 m. pasiekė 88,23 proc. Palyginus su 2011 m., efekto kriterijaus reikšmė padidėjo 12,4 proc. Šio efekto kriterijaus didėjimas parodo, kad vis daugiau saugomų teritorijų turi parengtus tvarkymo planus, užtikrinančius tinkamą šių teritorijų apsaugą bei sudarančius prielaidas leidžiamos veiklos plėtrai, bei gamtotvarkos planus, įvertinančius ir apibūdinančius saugomos teritorijos arba jos dalies ekologinę būklę, kraštovaizdžio apsaugos ir tvarkymo problemas ir galimybes, saugomas nykstančių gyvūnų, augalų ir grybų rūšis, jų buveines ir natūralias buveines, nustatančius teritorijos tvarkymo tikslus, tvarkymo ir apsaugos priemones, reikalingas lėšas ir vykdytojus. 2012 m. parengti ir suderinti Žemaitijos nacionalinio parko ir Nemuno deltos regioninio parko ribų ir tvarkymo planai bei Labanoro regioninio parko tvarkymo planas bei kiti numatyti tvarkymo planai.

Taip pat 2012 m. „Natura 2000“ teritorijoms buvo užbaigta rengti ir suderinta 16 gamtotvarkos planų. Taip pat parengta ir Tarnybos direktoriaus įsakymais patvirtinta 15 tvarkymo programų.

2010 m.; Planuota; 0

2011 m.; Planuota;

77.8

2012 m.; Planuota;

88.22010 m.; Pasiekta;

74.2

2011 m.; Pasiekta;

75.8

2012 m.; Pasiekta;

88.2

PlanuotaPasiekta

2.1.1. APLINKOS APSAUGOS KONTROLĖ IR BŪKLĖS VERTINIMAS (01 30)

1 programos tikslas – aprūpinti valstybės ir tarptautines institucijas, visuomenę patikima informacija apie gamtinės aplinkos būklę ir jos pokyčius, organizuoti tinkamą aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, užtikrinti aplinkosauginio reguliavimo priežiūrą ir taršos prevenciją.

Įgyvendinant šį tikslą, 2012 m. gamtinės aplinkos bei jos elementų būklės kitimo ir antropogeninio poveikio stebėjimo ir vertinimo srityje, buvo:

7

- atliktas aplinkos radiologinės taršos poveikio biotai vertinimas. Ši informacija pateikta Tarptautinėje konferencijoje „Gyventojų apšvita ir pasaulyje įgyta patirtis radiologinių ir branduolinių avarijų metu“, leidinyje „Visuomenės sveikata“. Taip pat vertinimo rezultatai pristatyti TATENA susitikime „Gyventojų apšvitos ir aplinkos apsaugos bei radiologinio poveikio vertinimo kontrolė”.

- vykdyta valstybinė laboratorinė kontrolė. Pagal RAAD poreikius, atlikta kontrolinių tyrimų nuotekose, dumble, ore ir emisijose ir ekotoksikologinių tyrimų, atlikta teršiančių aplinką medžiagų tyrimų ekstremalių situacijų ir avarijų atvejais.

- vykdyta avarijų ir dėl jų susidarančių ekstremalių situacijų prevencija: RAAD pareigūnai patikrino 118 potencialiai pavojingų objektų, vertindami jų vykdomą prevencinę veiklą, pasirengimą galimų avarijų valdymui.

- vykdyta potencialiai pavojingų objektų vykdomos prevencinės veiklos ir pasirengimo galimų avarijų likvidavimui valstybinė kontrolė: kartu su kitomis atsakingomis institucijomis 2012 metais patikrinta 16 potencialiai pavojingų objektų. Taip pat sukurta ir efektyviai veikia potencialiai pavojingų objektų kontrolės sistema. Ypatingas dėmesys kontroliuojant potencialiai pavojingus objektus skiriamas prevencijai, saugiam darbui, kad būtų išvengta avarijų, o joms įvykus jų padariniai būtų minimalūs. Per 2012 metus kontroliuojamuose objektuose susidarė 12 avarinių situacijų, kurios buvo operatyviai suvaldytos, jų padariniai likviduoti. Kontroliuojamuose objektuose nesusidarė nei viena ekstremali situacija.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūros srityje:- siekiant įvertinti vykdomos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės efektyvumą, buvo

atlikti 6 RAAD (19 rajonų agentūrų) patikrinimai, pateiktos išvados bei rekomendacijos kontrolės gerinimui.

- Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – Agentūra), dalyvaudama Aplinkos ministerijos, Europos socialinio fondo agentūros ir Vidaus reikalų ministerijos projekte „Aplinkos ministerijos, ministerijai pavaldžių ir jos reguliavimo sričiai priskirtų institucijų valstybės tarnautojų ir kitų darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas“, 2012 m. organizavo valstybinės kontrolės pareigūnų kvalifikacinius mokymus.

Aplinkosauginio reguliavimo srityje buvo:- patikrintos ir įvertintos 36 ūkio subjektų laboratorijos, atliekančios taršos šaltinių,

išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus, veikla.- vykdyta ūkio subjektų, užsiimančių ribotu genetiškai modifikuotų mikroorganizmų

naudojimu, kontrolė.Ūkio subjektų veiklos priežiūros tobulinimo ir atliekamų priežiūros funkcijų

optimizavimo srityje buvo: - parengta ir patvirtinta 13 ūkinės veiklos sričių aplinkos apsaugos reikalavimų patikrinimų

kontrolinių klausimynų.- Agentūra pasirašė Deklaraciją dėl pirmųjų verslo metų, kuria įsipareigojo pirmaisiais ūkio

subjekto veiklos metais aktyviai teikti konsultacijas bei pagalbą, padedant laikytis teisės aktų, o ne taikyti poveikio priemones.

- sukurta ūkio subjektų konsultavimo sistema.- Agentūros atliekamos ūkio subjektų priežiūros srityje buvo įdiegti veiklos efektyvumo

(rezultatyvumo) rodikliai, kurie yra periodiškai matuojami ir skelbiami Agentūros interneto svetainėje.

Cheminių medžiagų ir preparatų valdymo srityje buvo:- atliktas ūkio subjektų tvarkančių chemines medžiagas rizikos vertinimas.- parengti ir išplatinti 4 lankstinukai „Užklausa“, „REACH 2013“, „Klasifikavimo ir

ženklinimo inventorius“, „Saugos duomenų lapai“.- surengti seminarai „Cheminių mišinių klasifikavimas ir ženklinimas pagal Reglamento

(EB) Nr. 1272/2008 (CLP) reikalavimus“, „Aplinkos apsaugos reikalavimų vykdymas atliekant transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą“, „Pagrindiniai cheminių medžiagų ir mišinių

8

tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai ir atliekų tvarkymas“ 8 Lietuvos miestuose (Klaipėdoje, Alytuje, Marijampolėje, Utenoje, Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose ir Vilniuje).

- užregistruoti duomenys ir informacija apie 540 chemines medžiagas ir 6765 preparatus.Vandens ir nuotekų srityje buvo:- parengti užterštumui jautriausių Lietuvos Baltijos jūros zonų – Lietuvos jūros vandenyse

svarbių bei jautrių taršai saugomų teritorijų, dugno buveinių pasiskirstymo, žuvų bei paukščių susitelkimo, ruonių aptikimo – žemėlapiai bei susijusi informacija, kuri buvo išplatinta vietos institucijoms, atsakingoms už naftos ir kitų teršalų išsiliejimo jūroje padarinių likvidavimą.

Aplinkosauginės informacijos rinkimo, analizavimo ir teikimo nacionalinėms, tarptautinėms institucijoms ir visuomenei srityje buvo:

- išleistas ir išplatintas leidinys „Aplinkos būklė 2011. Tik faktai“, aptariantis 82 geriausiai aplinkos būklę atspindinčius rodiklius.

- parengtas ir išplatintas leidinys „Lietuvos Baltijos jūros aplinkos būklė: preliminarus vertinimas“.

Aplinkos oro kokybės valdymo ir monitoringo srityje:- nenutrūkstamai, atnaujinant kas valandą, Agentūros interneto svetainėje teikiami oro

kokybės tyrimų duomenys iš automatinių oro monitoringo sistemos stočių, taip pat kiekvieną dieną pateikiami apibendrinti paros aplinkos oro kokybės rodikliai, informuojama apie šių rodiklių atitikimą ribinėms vertėms, pateikiama jų viršijimo tikimybės prognozė. Ozono koncentracijos matavimų duomenys, kietųjų dalelių KD10 teikti tiesiogiai, kas valandą atnaujinant (on-line) į Europos aplinkos agentūros tinklalapį. Paskutiniaisiais metų mėnesiais tiesiogiai į šį tinklalapį pradėti teikti ir sieros dioksido bei azoto dioksido koncentracijos matavimų duomenys.

Vandens telkinių valdymo, monitoringo ir vertinimo srityje:- tęsiamas bendradarbiavimas su kaimyninėmis valstybėmis dėl tarpvalstybinių pasienio

vandens telkinių monitoringo ir pasikeitimo informacija bei duomenimis apie vandens kokybę ir teršiančių medžiagų patekimą į vandens telkinius:

pasirašyta atnaujinta Agentūros ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos bendradarbiavimo sutartis su Kaliningrado hidrometeorologijos ir aplinkos monitoringo centru dėl tarpvalstybinių paviršinių vandens telkinių būklės monitoringo (tame tarpe Baltijos jūros ir Kuršių marių) ir keitimosi duomenimis;

įvyko pirmasis Lietuvos–Lenkijos tarpvalstybinių vandenų komisijos darbo grupės posėdis, kuriame pasikeista informacija apie pasienio vandens telkinių monitoringą ir jų būklę, nustatytos tolesnės bendradarbiavimo perspektyvos.

- vykdytas projektas “Visuomenės informavimas apie vandens telkinių apsaugą ir galimybes prisidėti, gerinant vandens telkinių būklę”, kurio pagrindinis tikslas – užtikrinti didesnį visuomenės informavimą apie vandens išteklių valdymą upių baseinų rajonų principu, vandens telkinių taršos mažinimo priemones bei aktyvesnį visuomenės įtraukimą į vandens telkinių būklės gerinimo procesą. Tikslui pasiekti buvo rengiami ir suorganizuojami informaciniai-diskusiniai seminarai-mokymai vandens telkinių kokybės valdymo klausimais probleminiuose vandensaugos požiūriu regionuose, rengiami ir skelbiami straipsniai spaudoje apie vandens telkinių apsaugos ir tvarkymo būdus.

Atliekų tvarkymo srityje:- parengti ir Statistikos departamentui pateikti duomenys apie atliekų susidarymą ir

tvarkymą, aplinkos oro taršą, vandens išteklių naudojimą (pagal Oficialiosios statistikos 2012 metų darbų programą).

Cheminių medžiagų ir preparatų valdymo srityje:- kartu su sekretoriaujančia šalimi Šveicarija surengta kasmetinė 13-oji CLEEN (Chemicals

Legislation European Enforcement Network) konferencija Vilniuje.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau – Agentūra) taip pat įgyvendino šį programos tikslą:

9

- pagal priemonę Nr. VP3-1.4-AM-01-V „Vandens apsaugos ir valdymo priemonių nustatymas“ per 2012 m. buvo įgyvendinami 3 projektai, kuriems skirta 21,6 mln. Lt paramos. Projektai įgyvendino šias veiklas: priemonių vandensaugos tikslams siekti galimybių studijų parengimas, Lietuvos Baltijos jūros aplinkos apsaugos valdymo stiprinimo dokumentų rengimas, Potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapių parengimas Nemuno, Ventos, Lielupės ir Dauguvos upių baseinų rajonuose. Projektai yra tęstiniai, jų veiklos planuojamos įgyvendinti 2013–2014 m.

- pagal priemonę Nr. VP3-1.4-AM-07-V „Aplinkos monitoringo, kontrolės ir prevencijos stiprinimas“ per 2012 m. buvo įgyvendinama 10 projektų (iš jų per 2012 m. baigti 3), kuriems skirta 84,7 mln. Lt paramos. 2012 m. aplinkos apsaugos institucijos aprūpintos valstybinei aplinkos apsaugos kontrolei vykdyti skirtomis transporto priemonėmis su specialia stebėjimo ir kontrolės įranga – 175 padidinto pravažumo automobiliais su specialia įranga, 14 plaukiojimo priemonėmis (5 kateriai, 9 motorinės valtys) su specialia įranga ir 28 termovizoriais (naktinio stebėjimo įranga), kurie leis žymiai sustiprinti valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę ir jos priežiūrą vykdančių institucijų pajėgumus. Įsigytas 1 laivas ir mokslinė įranga bei priemonės, būtinos užtikrinant kokybišką aplinkos apsaugos monitoringo Baltijos jūroje ir Kuršių mariose vykdymą. Taip pat įsigyta 1 mobili bei 17 stacionarių modernizuotų stočių, kurios bus naudojamos užtikrinti aplinkos oro kokybės matavimus bei jų rezultatų teikimą. Papildomai mobili stotis bus naudojama vykdant operatyvius aplinkos oro kokybės matavimus įvykus avarijoms bei vertinant objektų daromą poveikį aplinkai ir gyventojams.

2 programos tikslas – užtikrinti tinkamą aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę regioniniame ir vietiniame lygmenyje.

RAAD įgyvendinant šį tikslą, vandens būklės stebėjimo srityje buvo:- vykdomas upių ir ežerų monitoringas.- Šiaulių RAAD, siekdamas užtikrinti, kad aplinkos būklės vertinimui ir informacijos

valstybei ir visuomenei teikimui būtų naudojami patikimi, kokybiški, palyginami, operatyvūs ir teisiškai pagrįsti aplinkos tyrimų duomenys, sukūrė ir įdiegė atitinkančią LST ISO/IEC 17025 Tyrimų, bandymų ir kalibravimo laboratorijų kompetencijai keliamus bendruosius reikalavimus vadybos sistemą, apimančią administracinę, kokybės bei technines sistemas paviršinio vandens ir nuotekų cheminių tyrimų bei paviršinio vandens ir nuotekų mėginių ėmimo atlikimui.

Aplinkos apsaugos ir taršos kontrolės srityje buvo atlikti išleidžiamų – išmetamų teršalų kiekių atitikimo nustatytiems normatyvams patikrinimai objektuose, ūkinės veiklos patikrinimai dėl aplinkos apsaugos reikalavimų laikymosi, patikrinimai Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus turinčiuose objektuose, laivų patikrinimai, vykdžiusių Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijos valymo/gilinimo, grunto gramzdinimo darbus, įplaukusių į Lietuvos vidaus vandenis, teritorinę jūrą, išskirtinę ekonominę zoną, įvertinant jų atitiktį nustatytiems aplinkosaugos reikalavimams.

Gamtos išteklių naudojimo ir atkūrimo, kraštovaizdžio, žemės gelmių ir biologinės įvairovės srityse buvo:

Gyvosios gamtos išteklių ir atkūrimo srityje: patikrinta turinčių leidimus naudoti žūklės ir medžiojamųjų gyvūnų išteklius plotų naudotojų veikla, atlikti patikrinimai, kontroliuojant Kuršių mariose žvejojančias verslinės žvejybos įmones, organizuoti reidai, skirti laukinės gyvūnijos ir žuvų apsaugai. 2012 m. buvo didinamas skaičius reidų, skirtų žuvų ir laukinės gyvūnijos apsaugai, organizuojamų ne darbo metu. Patikrinti ūkio subjektai, vykdantys prekybą laukiniais gyvūnais, dėl Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijoje (CITES) nurodytų reikalavimų laikymosi. Taip pat buvo atliekami neplaniniai turgaviečių tikrinimai.

Kraštovaizdžio srityje: atlikti patikrinimai kraštovaizdžio ir ekologiškai jautrių teritorijų apsaugos srityje, patikrintos fizinių ar juridinių asmenų eksploatuojamos hidroelektrinės.

Žemės gelmių išteklių srityje: patikrinti arteziniai gręžiniai ir vandenvietės, karjerai ir jų naudojimas, naftos gavyba užsiimančios įmonės dėl jų veiklos atitikimo nustatytiems aplinkosauginiams reikalavimams.

Klimato kaitos srityje buvo:

10

- vykdyta kontrolė N2O dujų AB „Achema“ azoto rūgšties gamybos įrenginiuose, TIPK leidimo sąlygose ir aplinkosauginiame veiksmų plane nustatytų reikalavimų vykdymas.

- azoto rūgšties gamybos HNO3 įrenginiuose 2012 m. baigtas Bendrojo įgyvendinimo projektas pagal Kioto protokolo mechanizmą. Projekto įgyvendinimo metu N2O išmetimai į aplinkos orą sumažėjo 23480 t N2O arba 7278800 tonų CO2.

- vykdyti transporto priemonių išmetamųjų dujų koncentracijų patikrinimai.Cheminių medžiagų ir preparatų valdymo srityje buvo:- patikrinti pavojingi objektai, kuriuose pavojingų medžiagų kiekis prilygsta I arba II lygiui

arba juos viršija.- atlikti 7 patikrinimai chemines medžiagas naudojančiose ir jomis prekiaujančiose įmonėse.Poveikio aplinkai vertinimo srityje buvo:- priimtos 412 atrankų išvados dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai. Daug

atrankos išvadų, susijusių su saulės elektrinių ir vėjo elektrinių statybos poveikio aplinkai vertinimu, dalis susiję su naudingųjų iškasenų karjerų įrengimo ar praplėtimo bei su biokuro katilinių įrengimu, atliekų tvarkymo veiklomis, kuro ir degalų bazių įrengimu.

- priimta 19 sprendimų dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, tame tarpe dėl suskystintų gamtinių dujų importo terminalo ir su juo susijusios veiklos infrastruktūros objektų statybos ir eksploatacijos.

Atliekų tvarkymo srityje buvo:- atlikti patikrinimai įregistruotose atliekas tvarkančiose įmonėse.- atlikti potencialių mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės

atliekomis mokėtojų patikrinimai: patikrinti elektros ir elektroninę įrangą išleidžiantys į rinką ir jų atliekas surenkantys ir apdorojantys, buityje susidarančias elektros ir elektronikos atliekas tvarkantys, metalo atliekas superkantys ūkio subjektai; taip pat patikrinti gamintojai ir importuotojai, išleidžiantys į vidaus rinką gaminiais užpildytą stiklinę ir plastikinę pakuotę, apmokestinamųjų gaminių (akumuliatorių ir galvaninių elementų) gamintojai, importuotojai bei platintojai.

- vykdyta biologiškai skaidžių atliekų perdirbimo kontrolė. Patikrintos įmonės, kuriose susidaro biologiškai skaidžios atliekos. Patikrinta dauguma miestų ir rajonų savivaldybių dėl biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo bei padėtis su biologiškai skaidžių atliekų surinkimo aikštelėmis.

- patikrinta medicininių atliekų tvarkytojų, turinčių aplinkosauginius leidimus ir atliekų tvarkytojų registre registruotų atliekų vežėjų, transportuojančių medicinines atliekas dėl šių atliekų tvarkymo reikalavimų laikymosi.

- pradėti eksploatuoti Vilniaus miesto nuotekų valyklos nuotekų dumblo apdorojimo įrenginiai. Ši nuotekų dumblo tvarkymo technologija leidžia sumažinti po nuotekų valymo susidarančio nuotekų dumblo kiekius nuo 160–200 m3 per parą iki 42,3 m3 per parą.

Teritorijų planavimo ir statybos srityje buvo: parengtos sąlygos teritorijų planavimo dokumentams rengti.

Aplinkosauginių pažeidimų prevencijos, valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės efektyvumo didinimo bei institucijos veiklos tobulinimo būtinų veiksmų srityje buvo:

- dalyvauta aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų mokymuose pagal projektą „Aplinkos ministerijos, ministerijai pavaldžių ir jos reguliavimo sričiai priskirtų institucijų valstybės tarnautojų ir kitų darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas”.

- kovojant su korupcija valdžios sektoriuje, siekiant, kad sumažėtų galimybių korupcijai labiausiai jos pažeidžiamose vietose, RAAD įvykdė 29 korupcijos prevencijos priemones.

Vykdant RAAD ūkio subjektų veiklos priežiūros optimizavimą (įskaitant administracinės naštos verslui mažinimą), buvo:

- sukurta ūkio subjektų konsultavimo sistema.

11

- siekiant didinti valstybės institucijų elektroniniu būdu teikiamų paslaugų skaičių, kompiuterinių informacinių sistemų dėka tiksliai reglamentuota el. leidimų ir licencijų išdavimo tvarka per ALIS http://alis.am.lt/, ir nuo 2012 m. statybų projektų aplinkos apsaugos dalis pradėta derinti naudojantis informaciniu statybų portalu „Infostatyba“.

- siekiant sumažinti administracinę naštą verslui, vykdyta deklaracija dėl pirmųjų verslo metų. Besikreipusiems ūkio subjektams, planuojantiems ar pirmus metus vykdantiems veiklą buvo teikiama metodinė pagalba, patikrinimams atlikti buvo naudojami Kontroliniai klausimynai. Vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, pirmaisiais metais po ūkio subjekto veiklos pradžios, šiam subjektui už atliekamo pirmojo planinio patikrinimo metu nustatytus pažeidimus nebuvo taikomos veiklą ribojančios poveikio priemonės.

PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

Vertinimo kriterijaus

kodas

Programos, tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų pavadinimai ir mato vienetai

Vertinimo kriterijų reikšmėsmetinis įvykdyta Įvykdymo

procentas1 tikslas:1-ajam programos tikslui: Aprūpinti valstybės ir tarptautines institucijas, visuomenę patikima informacija apie gamtinės aplinkos būklę ir jos pokyčius, organizuoti tinkamą aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, užtikrinti aplinkosauginio reguliavimo priežiūrą ir taršos prevenciją

R-30-01-01 Pagal Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus reikalingos pateikti informacijos apie Lietuvos gamtinės aplinkos būklę ir antropogeninio poveikio sąlygotus aplinkos būklės pokyčius surinkimas (proc. nuo reikalingos pateikti informacijos kiekio)

90 90 100

R-30-01-02 Ūkio subjektų, tiekiančių į rinką ar kitaip tvarkančių chemines medžiagas ir mišinius, teikiamos cheminių medžiagų ir preparatų duomenų bazei, informacijos apie Lietuvos Respublikoje gaminamas, importuojamas, eksportuojamas ir gamyboje naudojamas chemines medžiagas ir mišinius, jų savybes bei galimą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, kokybės gerėjimas (teisingai užpildytų ataskaitų dalis, proc.)

55 55 100

R-30-01-03 Administracinės naštos mažinimas verslui (suteiktos konsultacijos ūkio subjektams apie aplinkosauginių reikalavimų įgyvendinimo veiksmingumą, proc. nuo besikreipiančiųjų skaičiaus)

100 100 100

1-ojo tikslo 1-ajam uždaviniui: Užtikrinti nepertraukiamą ir kokybišką aplinkos kokybės ir gamtos išteklių stebėjimą ir vertinimą, aplinkos kokybės pokyčių prognozavimą ir visuomenės informavimą, kurti priemones, leidžiančias siekti geros vandens telkinių būklės bei šalies mastu organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės veiklą, aplinkosauginio reguliavimo įgyvendinimo priežiūrą, cheminių medžiagų valdymą ir taršos prevenciją

P-30-01-01-01 Valstybinio aplinkos monitoringo metinių duomenų surinkimas pagal patvirtintus Valstybinės aplinkos monitoringo programos uždavinių įgyvendinimo planus (proc.)

90 90 100

P-30-01-01-02 Atnaujinta ir pateikta informacija apie aplinkos būklę visuomenei (pateiktų rodiklių, nusakančių aplinkos

100 100 100

12

http://alis.am.lt/%20

Vertinimo kriterijaus

kodas

Programos, tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų pavadinimai ir mato vienetai

Vertinimo kriterijų reikšmėsmetinis įvykdyta Įvykdymo

procentasbūklę ir svarbiausias problemas, dalis proc. nuo reikalingų pateikti rodiklių skaičiaus)

P-30-01-01-03 Įgyvendinta upių baseinų rajonų valdymo planuose ir priemonių programose numatytų ir Aplinkos ministerijai priskirtų priemonių dalis (proc. nuo priskirtų įgyvendinti priemonių skaičiaus)

30 30 100

P-30-01-01-04 Išskirtos teritorijos, kurios gali būti užliejamos potvynių dėl vandens pagausėjimo upėje ir ežere ar vandens lygio pakilimo jūroje bei įvertinti nustatytose teritorijose galimi neigiami padariniai žmonių sveikatai, aplinkai, kultūros paveldui ar ekonominei veiklai (parengtų žemėlapių skaičius).

1 1 100

P-30-01-01-05 Įmonių skaičius, dalyvavusių seminaruose skirtuose EB ir Lietuvos teisės aktų reglamentuojančių cheminių medžiagų valdymą, įgyvendinimui, (vnt.)

160 237 148

P-30-01-01-06 Išduota leidimų tarptautiniams atliekų pervežimams (vnt.). 150 110 73

P-30-01-01-07 Užtikrinant racionalų gyvūnijos ir augalijos išteklių naudojimą, išduotas leidimų specialiajai žvejybai bei naudoti saugomas rūšis skaičius ir leidimų, numatytų Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklėse skaičius (vnt.)

220 248 113

P-30-01-01-08 Modernizuotų aplinkos apsaugos laboratorijų skaičius, vnt 1 1 100

2-ajam programos tikslui: Užtikrinti tinkamą aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę regioniniame ir vietiniame lygmenyje

R-30-02-01 Savalaikis plynai iškirstų biržių atkūrimas (proc.) 90 99 110R-30-02-02 Šiurkščių pažeidimų dalis verslinės ir specialiosios

žvejybos, mėgėjiškos žūklės bei medžioklės srityse (proc. nuo visų išaiškintų gyvūnijos apsaugos teisės aktų pažeidimų skaičiaus)

26 30 115

2-ojo tikslo 1-ajam uždaviniui: Vykdyti efektyvią aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę regioniniame ir vietiniame lygmenyje

P-30-02-01-01 Patikrinta Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimais nustatytomis sąlygomis bei normatyvais reguliuojamų objektų (vnt.).

162 164 101

P-30-02-01-02 Patikrinimų įregistruotose atliekas tvarkančiose įmonėse skaičius (vnt.) 837 1267 151

P-30-02-01-03 Patikrinta laivų, įplaukusių į Lietuvos vidaus vandenis, teritorinę jūrą, išskirtinę ekonominę zoną, įvertinant jų atitikimą nustatytiems aplinkosaugos reikalavimams (laivų skaičius, vnt.)

60 62 103

P-30-02-01-04 Patikrinta miško sklypų įvertinant jų atitikimą leidimams, miškotvarkos projektams, kitiems nustatytiems miško naudojimo, atkūrimo ir apsaugos reikalavimams (patikrintų sklypų skaičius, vnt.)

13000 17664 136

Nepasiektų ar viršytų vertinimo kriterijų priežastys: P-30-01-01-05 - 2012 m. ypatingas dėmesys buvo skirtas informacinių seminarų organizavimui.

Bendradarbiaujant su RAAD, seminarai vyko skirtinguose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Utenoje, Alytuje, todėl planuojamas dalyvavusių įmonių skaičius buvo ženkliai viršytas.

13

R-30-02-01 - toks rezultatas pasiektas skiriant didesnį dėmesį miško savininkų konsultavimui, miško savininkams iš anksto primenant, kad bus tikrinamas savalaikis kirtaviečių atkūrimas ir didėjant miško savininkų atsakingumui.

P-30-02-01-02 - faktinis patikrinimų skaičius fiksuotas didesnis dėl to, kad metų bėgyje buvo atlikta daug neplaninių patikrinimų ir dėl to, kad vykdant LR aplinkos ministerijos viceministro 2012-10-23 pavedimą Nr. (22-1)-D8-9052 „Dėl licencijuotų gamintojų ir importuotojų organizacijų įrengtų elektros ir elektroninės įrangos atliekų priėmimo vietų patikrinimo“ buvo atliekami tiksliniai minėtų atliekų priėmimo vietų neplaniniai patikrinimai.

P-30-02-01-04 - sklypų patikrinimų skaičius padidėjo, nes pasikeitus Miškotvarkos projektų rengimo taisyklėms, miško valdoms iki 3 ha ploto nereikia miškotvarkos projekto, o visas atrėžtas biržes būtina tikrinti miške; likviduojant škvalo padarinius, padidėjo medienos perdirbimo apimtys, todėl ir kontrolės apimtys padidėjo, be to, praėjus škvalui, ženkliai padidėjo želdintinų kirtaviečių plotai, todėl buvo sustiprinta miško atkūrimo kontrolė.

R-30-02-02 - Vykdant Aplinkos ministerijos pavedimą dėl gyvūnijos išteklių naudojimo kontrolės stiprinimo, ypatingą dėmesį skiriant šiurkščių pažeidimų išaiškinimui, 2012 m. buvo išaiškintas didesnis šiurkščių pažeidimų skaičius negu buvo planuotas. Per 2012 m. buvo intensyviau organizuojami reidai, tame tarpe daugiau nakties, poilsio dienų ir švenčių metu, daugiau reidų vykdė rajonų agentūrų pareigūnai. Taip pat itin sėkmingai naudotos turimos bei 2012 m. gautos techninės priemonės.

PROGRAMOS ASIGNAVIMŲ PANAUDOJIMAS

Asignavimai Patvirtinti (patikslinti) asignavimai, tūkst. litų

Panaudoti asignavimai,

tūkst. litų

Asignavimų panaudojimo

procentasIš viso asignavimų programai (1+2) 46550 45590,7 97,94Iš jų pagal finansavimo šaltinius:1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas 46550 45590,7 97,94iš jo:1.1. bendrojo finansavimo lėšos

1442 1331,7 92,35

1.2. Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos

8412 7600,6 90,35

1.3. tikslinės paskirties lėšos ir pajamų įmokos 42 16,2 38,572. Kiti šaltiniai (Europos Sąjungos finansinė parama projektams įgyvendinti ir kitos teisėtai gautos lėšos)

Vadovaujantis 2009 – 2014 m. Europos ekonominės erdvės (toliau – EEE) mechanizmo įgyvendinimo reglamento 4.7 straipsnio 1 dalimi ir Susitarimo memorandumo dėl 2009 – 2014 m. EEE finansinio mechanizmo įgyvendinimo Lietuvoje B priedo 3 dalies A ir B punktais, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – Ministerija), būdama programinės srities „Integruotas jūros ir vidaus vandenų valdymas“ programos operatorė, išlaidas, susijusias su šios programos įgyvendinimu, gali patirti po Finansinio mechanizmo komiteto sprendimo dėl programos patvirtinimo. Nepatvirtinus programos, negalima pradėti numatytų projektų įgyvendinimo. Finansinio mechanizmo komitetas kartu su Finansinio mechanizmo valdyba 2012 m. lapkričio 26 d pateikė naujas pastabas Ministerijos parengtiems programos pasiūlymams dėl minėtos programos įgyvendinimo, todėl laikome, kad programa yra derinama. Patirtos išlaidos susijusios su programos rengimu.

2.1.2. APLINKOS TARŠOS MAŽINIMAS IR PREVENCIJA (01 31)

1 programos tikslas – užtikrinti išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą ir Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos, Kioto protokolo, ES klimato kaitos ir energetikos paketo iki 2020 m. teisės aktų reikalavimų įgyvendinimą.

2012 m. administruojant Klimato kaitos specialiąją programą (toliau – KKSP), parengti 39 teisės aktų projektai, susiję su Nustatytosios šiltnamio efektą sukeliančių dujų normos vienetų (NNV) įsigijimo ir perleidimo sandorių sudarymu, sąmatos patvirtinimu, lėšų paskirstymu, ir finansavimo skyrimu, parengta Nacionalinė šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaita už 2010 m. ir pateikta ES bei JT.

Vykdytos derybos su daugiau nei 10 NNV pirkėjų, tame tarpe su Ispanijos, Austrijos ir Belgijos šalių atstovais, daugiau negu 6 Japonijos kompanijomis.

14

Klimato kaitos specialiosios programos lėšų naudojimo 2012 m. sąmatoje planuota gauti 297,45 mln. Lt. pajamų, tačiau 2012 m. gauta – 98,18 mln. Lt pajamų. Šios pajamos gautos pardavus apyvartinius taršos leidimus (ATL) per bendrąją Europos Sąjungos aukcionų platformą ir nepaskirstytus ATL iš rezervo naujiems įrenginiams bei sudarius 2 NNV įsigijimo ir perleidimo sandorius. Į Klimato kaitos specialiąją programą buvo gauta tik dalis planuotų lėšų, nes rinkoje labai krito NNV ir ATL kaina (NNV kaina, palyginus su 2011 m., kirto daugiau negu 80%, o ATL kaina krito 30%). Kainų kritimą lėmė du kartus sumažėjusi Kioto vienetų paklausa rinkoje, sulėtėjęs ekonomikos augimas Europos Sąjungoje ir Japonijos, vieno iš didžiausių NNV pirkėjų, energetikos įmonių sumažėjęs NNV poreikis.

2012 m. KKSP lėšomis buvo finansuojami energijos efektyvumo didinimo ir atsinaujinančių energijos šaltinių projektai, kuriuos įgyvendinus bus sumažintas išmetamųjų ŠESD kiekis transporto, energetikos, pramonės, namų ūkio sektoriuose.

KKSP lėšomis taip pat buvo finansuojami daugiabučių modernizavimo projektai, jeigu jų įgyvendinimo metu pasiekiama ne mažesnė kaip D pastato energinio naudingumo klasė ir skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos sumažinamos ne mažiau kaip 40 %, palyginti su skaičiuojamosiomis šiluminės energijos sąnaudomis iki projekto įgyvendinimo. Šiems projektams skirta iš viso 70 mln. Lt, tačiau didžioji lėšų dalis per metus neįsisavinta. Taip pat skirta parama labiausiai energetiškai neefektyviems individualiems gyvenamiesiems pastatams, pasiekiant pastato energetinio naudingumo C klasę ir sumažinant energijos suvartojimo sąnaudas ne mažiau nei 20 %, kurie pastatyti pagal iki 1993 m. galiojusios techninius statybos normatyvus (skirta 2 mln. Lt). Daugiausia paramos energijos efektyvumo didinimo srityje skirta visuomeninės paskirties pastatų modernizavimui (60 mln. Lt), t.y. švietimo įstaigų renovacijai.

Pagal atsinaujinančių energijos šaltinių diegimo kryptį buvo finansuojami ekologiško viešojo transporto infrastruktūros plėtros projektai (95 mln. Lt), daugiausia paramos skiriant mažai taršių miesto autobusų diegimui didžiuosiuose Lietuvos miestuose, taip pat keleivinio keltuvo, kaip bendrosios transporto dalies, diegimui.

Kita lėšų suma skirta biokuro katilų visuomeninės paskirties pastatuose diegimui, pakeičiant taršų iškastinį kurą naudojančius mažos galios (iki 500kW) katilus į biokurą naudojančius katilus mažose rajonų savivaldybėse (27 mln. Lt). 40 mln. Lt skirta didelės galios (iki 5 MW) biokuro katilų diegimui šilumos tiekimo įmonėse. Buvo skatinamas ir AEI diegimas individualiuose gyvenamosios paskirties pastatuose, kompensuojant dalį investicijų fiziniams asmenims (skirta 1,9 mln. Lt) ir šių šaltinių įdiegimui daugiabučiuose namuose (0,9 mln. Lt).

Buvo numatytas finansavimas (3 mln. Lt) miško kirtimo atliekų išvežimo biokuro gamybai iš miško kirtaviečių išlaidų kompensavimui, tačiau gautos tik dvi paraiškos.

2 programos tikslas – finansuojant aplinkos apsaugos investicinius projektus privačiame ir visuomeniniame sektoriuose, mažinti neigiamą ūkinės veiklos poveikį aplinkai.

Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos lėšų administravimą nuo 2011 m. sausio 1 d. atlieka biudžetinė įstaiga Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas (toliau – LAAIF), pertvarkyta iš viešosios įstaigos „Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas“.

Pagal LAAIF programą paskirtos subsidijos 14 projektų bendrai 5628,7 tūkst. Lt sumai. Su šių projektų vykdytojais LAAIF sudarė 14 finansavimo ir priežiūros sutarčių.

2012 metais buvo išmokėtos subsidijos 25 aplinkos apsaugos investicinių projektų vykdytojams.

Įgyvendinant 2012 m. ir ankstesniais metais sudarytose finansavimo ir priežiūros sutartyse numatytus įsipareigojimus, pirma subsidijos dalis, t.y. 60 proc. paskirtos subsidijos, buvo išmokėta 18 projektų vykdytojams (16 aplinkos oro taršos mažinimo ir 2 vandens taršos mažinimo projektams), atlikusiems aplinkos taršos mažinimo investicinių projektų techninį įgyvendinimą. Vykdant 2011 m. ir anksčiau sudarytose finansavimo ir priežiūros sutartyse numatytus įsipareigojimus, projektų vykdytojams, įgyvendinusiems 7 investicinius projektus (5 aplinkos oro taršos mažinimo, 1 atliekų tvarkymo ir 1 vandens taršos mažinimo projektams), išmokėta II subsidijos dalis (40 proc.).

15

2012 metais ir anksčiau įgyvendintų 17 aplinkos oro taršos mažinimo projektų vykdytojų 2012 metais pateiktų projektų įgyvendinimo bei aplinkosauginio efekto ataskaitų duomenimis, taršos emisijos sumažėjo 9670 t/metus, arba 10 proc., lyginant su metiniu taršos emisijų kiekiu iki šių projektų įgyvendinimo.

2012 metais ir anksčiau įgyvendintų 3 atliekų tvarkymo projektų (eksploatuojant įrangą pirmus arba antrus metus) paramos gavėjų 2012 metais pateiktų aplinkosauginio efekto ataskaitų duomenimis, sutvarkyta 2152 t/metus atliekų, arba 58,1 proc. daugiau, lyginant su iki projektų įgyvendinimo sutvarkytų atliekų kiekiu.

2012 metais ir anksčiau įgyvendintų 5 vandenų taršos mažinimo projektų (eksploatuojant įrangą pirmus arba antrus metus) paramos gavėjų 2012 metais pateiktų projektų įgyvendinimo bei aplinkosauginio efekto ataskaitų duomenimis, į vandens telkinius išleista 3447 t/metus teršalų, arba 83 proc. mažiau, lyginant su teršalų kiekiu, išleistu iki projektų įgyvendinimo.

3 programos tikslas – sumažinti aplinkos teršimą elektros ir elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekomis.

Įgyvendinant šį tikslą, buvo gerintas elektros ir elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekų tvarkymas, plėstos šių atliekų surinkimo sistemos, rinkti ir perdirbti didesni atliekų kiekiai, informuota visuomenė elektros ir elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekų tvarkymo klausimais.

Panaudojant Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programos lėšas 2012 m. vystyta komunalinių atliekų rūšiavimo infrastruktūra:

- įrengta 106 antrinių žaliavų surinkimo aikštelės savivaldybėse;- nupirkta 69 tūkst. vnt. rūšiavimo konteinerių individualių gyvenamųjų namų kvartaluose;- nupirkta 1,5 tūkst. vnt. antrinių žaliavų rūšiavimui skirtų dėžių viešosios paskirties

pastatuose (Seimo, ministerijų, bibliotekų, muziejų pastatai, geležinkelio, autobusų stotys, kitų valstybės įstaigų pastatai (160 institucijų)).

- sutvarkyta virš 4 tūkst. tonų padangų atliekų.2012 metais buvo kurti apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų surinkimo pajėgumai,

stiprinami savivaldybių komunalinių atliekų rūšiavimo pajėgumai – skirtos dotacijos antrinių žaliavų surinkimo konteinerių individualioms namų valdoms įsigijimui, padangų atliekų transportavimui iki atliekų naudotojo, vykdytos visuomenės švietimo priemonės:

1. Savivaldybėms pristatyti 616 vienetų antrinių žaliavų surinkimo konteinerių, sutarties vertė 0,69 mln. Lt.

2. Savivaldybėms ir regioniniams atliekų tvarkymo centrams suteikta galimybė nemokamai priduoti AB „Akmenės cementas“ jų teritorijoje sukauptas didelių gabaritų padangų atliekas. Sutarties vertė 0,314 mln. Lt;

3. Skirtos subsidijos ūkio subjektams ir dotacijos savivaldybėms elektros ir elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekų tvarkymo sistemų kūrimui, funkcionavimui ir vystymui. Skirti 3,72 mln. Lt subsidijų ūkio subjektams ir 8,78 mln. Lt dotacijų savivaldybėms.

4. Pasirašyta sutartis su UAB „EMP recycling“ dėl smulkios elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo pajėgumų sukūrimo 10-tyje Lietuvos regionų (1,96 mln. Lt);

5. Pasirašyta sutartis su UAB „Magesta“ dėl pakuotės atliekų specialiųjų rūšiavimo dėžių įrengimo viešosios paskirties pastatuose. Sutarties vertė 1,66 mln. Lt;

6. Kurtos ir transliuotos televizijos laidos apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekų tvarkymo tematika (0,27 mln. Lt);

7. Parengta ir išleista knygelė vaikams atliekų tvarkymo, rūšiavimo, šalinimo ir perdirbimo klausimais. Sutarties vertė 0,024 mln. Lt.

8. Parengtos rekomendacijos dėl diferencijuotų įmokų už rūšiuotų ir nerūšiuotų atliekų tvarkymo modelio įgyvendinimo savivaldybėse ir diferencijuotų įmokų skaičiavimo metodikos (0,088 mln. Lt).

9. Parengtos ir AAA tinklalapyje patalpintos rekomendacijos dėl įrangos priskyrimo elektros ir elektroninei įrangai bei atskiroms jos kategorijoms.

16

10. Organizuoti 6 seminarai – mokymai regionų aplinkos apsaugos departamentų darbuotojams elektros ir elektroninės įrangos atliekų, pakuočių atliekų tvarkymo bei apskaitos, apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo ir apskaitos, mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekomis klausimais.

4 programos tikslas – padidinti vandentvarkos ir atliekų tvarkymo paslaugų prieinamumą bei aplinkosauginį informavimą.

Pagal priemonę Nr. VP3-3.1-AM-01-V „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ per 2012 m. buvo įgyvendinami 124 projektai (iš jų per 2012 m. baigti 13), kuriems skirta 1,9 mlrd. Lt paramos.

0

400

800

1200

1600

2000

110 11

1619

2167

24 19 26

Pagal 124 vandentvarkos projektų FAS numatytaPastatytos/rekonstruotos NVĮ, vnt.Pastatytos/rekonstruotos VGĮ, vnt.Nutiesta naujų vandentiekio tinklų, kmNutiesta naujų nuotekų tinklų, kmRekonstruota van-dentiekio tinklų , kmRekonstruota nuotekų tinklų, kmĮsigyta transporto priemonių dumblui transportuoti, vnt.

1 pav. Vandentvarkos sektoriuje atlikti darbai

2012 metais prie nuotekų tinklų buvo prijungti 46.195 gyventojai ir 135 gyvenvietėse modernizuota vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra.

0 50 100 150 200 250 300 350 400

135

378

46.2

156.4 Planuojama prijungti gyventojų, tūkst.

Iki 2012 m. pab. Prijungta, tūkst.

Planuojamų modernizuoti gyvenviečių skaičius.

Iki 2012 m. pab. Modernizuota gyvenviečių

2 pav. Vandentvarkos sektoriaus rezultatai įgyvendinus projektus

Pagal priemonę Nr. VP3-3.2-AM-01-V „Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ per 2012 m. buvo įgyvendinami 26 projektai, kuriems skirta 648,8 mln. Lt paramos. Projektai įgyvendino šias veiklas: senų sąvartynų uždarymas, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių įrengimas, žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelių įrengimas, pavojingų atliekų sąvartyno statyba.

17

Senų sąvartynų ir šiukšlynų uždarymas

Didelių gabaritų atliekų surinkimo

aikštelių įrengimas

Žaliųjų atliekų kompostavimo

aikštelių įrengimas

Pavojingų atliekų sąvartyno įrengimas

0

50

100

150

200

250

300

350344

53 401

92

0 3 0

106

7 13 0

Numatytas pasiekti rodiklisIki 2012 m. pasiektaPer 2012 m. pasiekta

3 pav. Atliekų sektoriuje atlikti ir numatomi atlikti darbai

Senųjų sąvartynų uždarymo darbai vyko sklandžiai. Projektų, kurių apimtyje numatytas didelių gabaritų atliekų surinkimo bei žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelių įrengimas įgyvendinimas užtruko dėl neparengtų planavimo dokumentų bei kitų statybas pradėti leidžiančių dokumentų rengimo bei suderinimo. Dažnai statybos leidimų išdavimą stabdė gyventojų skundai dėl numatomos statyti atliekų surinkimo aikštelės netoli jų gyvenamosios vietos. Įrengus visas planuojamas žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles, numatyta apdoroti iki 130 tūkst. t. žaliųjų atliekų. Vien per 2012 m. buvo sukurti pajėgumai galintys apdoroti apie 40 tūkst. t. žaliųjų atliekų. Pavojingų atliekų sąvartyno įrengimas nusikėlė į 2013 m., nes projekto vykdytojas UAB „Toksika“ nepasirašo paskolos sutarties nuosavam įnašui užtikrinti.

2012 m. buvo įsigyjami įvairaus tūrio (600–900 l) kompostavimo konteineriai individualioms ūkių valdoms, kuriuose galima kompostuoti virtuvės atliekas (vaisių ir daržovių liekanas, kevalus, lukštus, kavos ir arbatos tirščius), sodo ir daržo atliekas (nupjauta žolė, medžių lapai, smulkios šakos). Per 2012 m. išdalintų konteinerių pagalba buvo sukurtos galimybės apdoroti apie 10 tūkst. t. biologiškai skaidžių atliekų, t. y. sudarytos galimybės sumažinti šių atliekų šalinimo sąvartyne apimtis apie 2 proc.

Pagal priemonę Nr. VP3-1.4-AM-08-V „Visuomenės informavimo apie aplinką sistemos sukūrimas ir plėtra“ per 2012 m. buvo įgyvendinami 7 projektai (iš jų per 2012 m. baigtas 1), kuriems skirta 17,2 mln. Lt paramos. Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus sėkmingai įgyvendino projektą „Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus ekspozicijos atnaujinimas“. Projektui įgyvendinti buvo išmokėta 297 tūkst. Lt ES fondų lėšų. Už šias lėšas visose 6 muziejaus ekspozicinėse salėse įrengti interaktyvūs informaciniai taškai, t. y. 6 informaciniai - kompiuteriniai terminalai su garso ir vaizdo sistemomis. Visa tai sudarys sąlygas išlaikyti esamus ir pritraukti naujus lankytojus bei prisidėti prie visuomenės informavimo apie aplinką sistemos kūrimo ir plėtojimo.

Pagal priemonę Nr. VP3-1.4-AM-09-K „Visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką priemonių įgyvendinimas“ per 2012 m. buvo įgyvendinami 45 projektai (iš jų per 2012 m. baigti 17), kuriems skirta 12,7 mln. Lt paramos. VšĮ „Moto grupė“ sėkmingai įgyvendino projektą „Visuomenės informavimo ir švietimo apie motorinių transporto priemonių ir eksploatacinių atliekų daromą žalą gamtai priemonių įgyvendinimas“. Projekto įgyvendinimo metu informuoti vairuotojai apie automobilių ir atliekų daromą žalą gamtai ir apie galimas atliekų utilizavimo galimybes, sukuriant elektroninę informacinę sistemą (panaudotų motociklų detalių utilizavimo vietų žemėlapį), informaciją skelbiant žiniasklaidoje ir viešinant lauko stenduose. Viso informuota apie 1,5 mln. visuomenės narių.

5 programos tikslas – gerinti paviršinio ir požeminio vandens ekologinę ir cheminę būklę.

Pagal priemonę Nr. VP3-1.4-AM-04-R „Vandens telkinių būklės gerinimas“ per 2012 m. buvo įgyvendinami 68 projektai (iš jų per 2012 m. baigti 25), kuriems skirta 88,7 mln. Lt paramos.

Jurbarko rajono savivaldybės administracija sėkmingai įgyvendino projektą „Imsrės upės ekologinės būklės gerinimas“. Įgyvendinant projektą buvo iškertami menkaverčiai (alksniai, ievos,

18

gluosniai), netaisyklingai išaugę, nuskurdę ar nudžiūvę medžiai. Kur nėra stačių šlaitų, naikinami krūmai. Imsrės slėnis buvo ganėtinai užterštas, paveiktas erozijos procesų, atlikus darbus buvo sutvarkytas 1,48 ha pakrančių plotas, iškasta 1500 m3 dumblo. Išvalyta Imsrės upė yra svarbi rekreaciniu požiūriu, formuojamas Imsrės upės slėnis bus paverčiamas parku. Marijampolės savivaldybės administracija sėkmingai įgyvendino projektą „Jevonio upelio išvalymas ir slėnių sutvarkymas“. Projekto įgyvendinimo metu iki mineralinio grunto iškastas ir išvežtas vagoje susikaupęs užterštas dumblas, buitinės šiukšlės, betono atliekos, menkavertė augmenija, išvalytos ar rekonstruotos Jevonio upelio pralaidos, pašalinti upelio vagos kliuviniai ir susikaupusios sąnašos, upelio vaga ir šlaitai sutvirtinti akmenimis, atstatyti nuslinkę ir pažeisti upelio slėnio šlaitai, šios vietos apsėtos žole, sutvarkyta 10 m pločio apsauginė juosta. Išvalius upelį, apsauginėje juostoje pasodinti vertingi medžiai. Gerinant upelio vandens kokybę, pašalinti 6 nelegalūs nuotekų išleistuvai, siekiant pašalinti išsklaidytos taršos prietaką į Jevonio upelį, įrengta 580 m filtracinių tranšėjų. Upelio vandens nuskaidrinimui ir apsivalymui nuo biogeninių medžiagų, vagoje dviejose vietose įrengti tvenkinėliai su makrofitine augalija.

Pagal priemonę Nr. VP3-1.4-AM-06-R „Praeityje užterštų teritorijų tvarkymas“ per 2012 m. buvo įgyvendinami 49 projektai (iš jų per 2012 m. baigti 12), kuriems skirta 33,8 mln. Lt paramos.

2012 m. sėkmingai užbaigtas Tauragės rajono savivaldybės administracijos projektas „Praeityje užterštos teritorijos, esančios Pramonės g., sutvarkymas“ – sutvarkyta 0,14 ha teritorijos – ir Druskininkų rajono savivaldybės administracijos projektas „Buvusios katilinės Veisiejų g. 17, Druskininkuose, naftos bazės teritorijos sutvarkymas“ – sutvarkytas 1,096 ha užterštos naftos bazės teritorijos plotas, išvalyta 2.209 kub. m silpnai ir vidutiniškai ir 240 kub. m stipriai užteršto grunto.


Vertinimo kriterijaus kodas Programos, tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų

pavadinimai ir mato vienetai

Vertinimo kriterijų reikšmėsMetinis planas Įvykdyta Įvykdymas,

procentais1-ajam programos tikslui: Užtikrinti išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą ir Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos, Kioto protokolo, ES klimato kaitos ir energetikos paketo iki 2020 m. teisės aktų reikalavimų įgyvendinimą

R-31-01-01 1. Įgyvendinta pagal Žaliąją investavimo sistemą energijos vartojimo ir gamybos efektyvumo didinimo projektų, panaudojant Specialiosios klimato kaitos programos lėšų (proc.) 48 42 87,5

R-31-01-02 2. Įgyvendinta pagal Žaliąją investavimo sistemą atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo projektų, panaudojant Specialiosios klimato kaitos programos lėšų (proc.) 48 56 116,6

R-31-01-03 3. Įgyvendinta pagal Žaliąją investavimo sistemą kitų projektų, tarp jų JT, ES institucijoms bei visuomenei parengta ataskaitų apie išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, prognozes iki 2020 m., klimato kaitos politikos priemonių įgyvendinimą, panaudojant Specialiosios klimato kaitos programos lėšų (proc.) 4 2 501-ojo tikslo 1-ajam uždaviniui: Sudaryti teisines ir finansines prielaidas Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos, Kioto protokolo ir ES klimato kaitos ir energetikos paketo teisės aktų

19




procentaisreikalavimų įgyvendinimui, užtikrinti tinkamą Šiltnamio efektą sukeliančių dujų registro administravimo sistemos funkcionavimą, Jungtinių Tautų, ES institucijų ir visuomenės informavimą apie klimato kaitos politikos įgyvendinimą Lietuvoje

P-31-01-01-01 Specialiosios klimato kaitos programos pajamų gavimo plano vykdymas (proc.) 30 33 110

P-31-01-01-02 Specialiosios klimato kaitos programos lėšų įsisavinimas Žaliosios investavimo sistemos projektams įgyvendinti 30 4 13,3

P-31-01-01-03 Įgyvendinta pagal Žaliąją investavimo sistemą energijos vartojimo ir gamybos efektyvumo didinimo, atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo, aplinkai palankių technologijų diegimo, miškų atkūrimo ir įveisimo, visuomenės informavimo ir švietimo, mokslo tiriamųjų darbų ir jų sklaidos klimato kaitos srityje ir kt. projektų pagal finansavimo kryptis (vnt.) 5 9 180

P-31-01-01-04 Šiltnamio efektą sukeliančių dujų registro sistema tinkamai funkcionavo per metus (dienų sk.) 365 248 67,9

P-31-01-01-05 Administruotas sąskaitų skaičius Šiltnamio efektą sukeliančių dujų registre (vnt.) 103 119 1162-ajam programos tikslui: finansuojant aplinkos apsaugos investicinius projektus privačiame ir visuomeniniame sektoriuose, mažinti neigiamą ūkinės veiklos poveikį aplinkai

R-31-02-01 Sumažintas neigiamas ūkinės veiklos poveikis aplinkai, įgyvendinus oro taršos mažinimo projektus (proc.) 36 9,98 28

R-31-02-02 Sumažintas neigiamas ūkinės veiklos poveikis aplinkai, įgyvendinus atliekų tvarkymo projektus (proc.) 9 58,1 646

R-31-02-03 Sumažintas neigiamas ūkinės veiklos poveikis aplinkai, įgyvendinus vandenų taršos mažinimo projektus (proc.) 61 83 1362-ojo tikslo 1-ajam uždaviniui: skatinti ir sudaryti prielaidas Lietuvos įmonėms diegti įvairias tarptautinius aplinkos apsaugos standartus atitinkančias technologijas, mažinančias neigiamą ūkinės veiklos poveikį aplinkai

P-31-02-01-01 Įgyvendinta oro taršos mažinimo ir racionalaus gamtos išteklių naudojimo skatinimo projektų (vnt.) 11 17 155

P-31-02-01-02 Įgyvendinta atliekų tvarkymo projektų (vnt.) 5 3 60P-31-02-01-03 Įgyvendinta vandens valymo projektų (vnt.) 5 5 100

3-ajam programos tikslui: Sumažinti aplinkos teršimą elektros ir elektroninės įrangos,

20




procentaisapmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekomis

R-31-03-01 Savivaldybių, kuriose finansuotas elektros ir elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymas, dalis (proc.) 80 80 1003-ojo tikslo 1-ajam uždaviniui: Skatinti elektros ir elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekų tvarkymo (surinkimo ir perdirbimo) sistemų kūrimąsi ir plėtrą

P-31-03-01-01 Pasirašytų ir vykdomų sutarčių, dėl elektros ir elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo, skaičius (vnt.) 30 51 1704-ajam programos tikslui: Padidinti vandentvarkos ir atliekų tvarkymo paslaugų prieinamumą bei aplinkosauginį informavimą.

R-31-04-01Gyvenviečių, kuriose modernizuota vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, skaičius, vnt 21 58 277

R-31-04-02

Savivaldybių, kuriose pagerintos galimybės gyventojams rūšiuoti komunalines atliekas, skaičius, vnt 35 34 98

R-31-04-03 Visuomenės aplinkosauginio informuotumo pagerėjimas, proc. 3 3 1004-ojo tikslo 1-ajam uždaviniui: Plėtoti vandentvarkos, atliekų ir visuomenės informavimo apie aplinką sistemas

P-31-04-01-01 Nutiestų ir (ar) rekonstruotų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų ilgis, km 300 882 294

P-31-04-01-02 Pastatytų komunalinių biologiškai skaidžių atliekų rūšiavimo konteinerių skaičius, vnt 100000 70623 71

P-31-04-01-03 Įgyvendintų visuomenės informavimo apie aplinką projektų/veiklų skaičius, vnt 25 24 965-ajam programos tikslui: Gerinti paviršinio ir požeminio vandens ekologinę ir cheminę būklę

R-31-05-01 Vandens telkiniai, kuriems taikytos būklės gerinimo priemonės, skaičius, vnt 22 28 128

R-31-05-02 Išvalytų teritorijų ir sutvarkytų objektų skaičius, vnt 12 12 1005-ojo tikslo 1-ajam uždaviniui: Tvarkyti vandens telkinius ir praeityje užterštas ir apleistas teritorijas

P-31-05-01-01 Sutvarkytas vandens telkinių plotas, ha 90 179 199P-31-05-01-02 Išvalytos ir sutvarkytos teritorijos plotas, ha 5 6 120

Nepasiektų ar viršytų vertinimo kriterijų priežastys: R-31-01-01 ir R-31-01-02 - Programos lėšos buvo naudojamos iš NNV įsigijimo ir perleidimo sandorių gautų

pajamų, NNV perkanti šalis nustato, kurios projektų finansavimo kryptys turėtų būti įgyvendinamos, todėl didesnė lėšų dalis buvo numatyta atsinaujinančių energijos išteklių diegimo projektams.

R-31-01-03 – didesnė programos lėšų dalis buvo naudojama investiciniams projektams, kiekybiškai mažinantiems išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

P-31-01-01-01 – papildomai buvo aukcionuojami ATL iš neišnaudotų įrenginių rezervo 2008-2012 m.

21

P-31-01-01-02 - užtruko paraiškų vertinimas, pakartotinai skelbtas viešasis pirkimas įrangai įsigyti, didžioji investicinių projektų dalis bus baigta įgyvendinti 2014 m.

P-31-01-01-03 – pakeitus Daugiabučių namų modernizavimo programos nuostatas, papildomai numatyta skirti finansavimą daugiabučių namų modernizavimui iš KKSP, taip pat papildomai atskirai numatyta finansuoti individualių gyvenamųjų pastatų modernizavimą bei AEI diegimą individualiuose pastatuose.

P-31-01-01-04 – Europos Komisijos visų vienetų perleidimų sustabdymas iš/į registro sąskaitas visose ES šalyse dėl saugumo incidentų.

R-31-02-01 – mažesnis nei planuotas neigiamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai efektas pasiektas dėl planavimo paklaidos ir įgyvendintų projektų specifikos.

R-31-02-02 ir R-31-02-03 – paramos gavėjai pasiekė didesnį nei buvo planuotas neigiamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai efektą.

P-31-02-01-01– priežastys, dėl kurių įgyvendinta daugiau nei planuota projektų:2 projektai įgyvendinti pagal 2011 m. finansavimo ir priežiūros sutartyse numatytus patikslintus projektų įgyvendinimo terminus, 4 projektai įgyvendinti pagal 2010 metais sudarytas finansavimo ir priežiūros sutartis.

P-31-02-01-01 – priežastys, dėl kurių 2 projektai neįgyvendinti: dėl UAB “Naitonas” įsipareigojimų nevykdymo nutraukta Finansavimo ir priežiūros sutartis dėl projekto „Bioskaidžių atliekų perdirbimo technologinė linija“ įgyvendinimo, UAB „Antagutė“ paskirtos paramos atsisakė.

P-31-03-01-01 - dėl sutarčių tęstinumo 2011 m. pasirašytų sutarčių administravimas buvo vykdomas ir 2012 m., todėl vertinimo kriterijaus įvykdymo procentas viršija numatytąsias reikšmes.

R-31-04-01 - dėl sutaupymų atsirado galimybė pasirašyti naujas sutartis, vykdyti papildomas veiklas, dėl to daugiau gyvenviečių turėjo galimybę modernizuoti vandentiekio ir nuotekų tinklus.

P-31-04-01-01 - dėl sutaupymų atsirado galimybė pasirašyti naujas sutartis, vykdyti papildomas veiklas, dėl to daugiau nutiesta ir rekonstruota vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų.

R-31-05-01, P-31-05-01-01, P-31-05-01-02 – kriterijų planuotos reikšmės viršytos, nes projektų veiklos buvo įgyvendinamos sparčiau nei planuota.




tūkst. litų


procentasIš viso asignavimų programai (1+2) 856055,1 592985,7 69,27Iš jų pagal finansavimo šaltinius:1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas 856055,1 592985,7 69,27iš jo:1.1. bendrojo finansavimo lėšos

52011 51544,7 99,10


533165 518167,9 97,19

1.3. tikslinės paskirties lėšos ir pajamų įmokos 270879,1 23273,1 8,592. Kiti šaltiniai (Europos Sąjungos finansinė parama projektams įgyvendinti ir kitos teisėtai gautos lėšos)

Mokėjimo prašymai buvo pateikti mažesnėmis nei planuota sumomis dėl vėluojančių pirkimų dėl netinkamai pateiktų pasiūlymų, skundų, teisminių ginčų ir kt., viešųjų pirkimų metu žymiai (20-30 proc.) sumažėjusios/padidėjusios kainos, užsitęsę projektuose nustatytų pažeidimų tyrimai, dėl kurių nebuvo galimybių patvirtinti dalies prašomų apmokėti išlaidų, rangovų, paslaugų teikėjų įsipareigojimų nevykdymas dėl finansinių problemų (pajėgumų trūkumas, inicijuotos bankroto procedūros ir pan.).

Dalis asignavimų sutaupyta, nes 2012 m. perėjus prie konsoliduotos Šiltnamio efektą sukeliančių dujų registrų sistemos, valstybės Šiltnamio efektą sukeliančių dujų registro veikla buvo sustabdyta, dėl ko neliko būtinybės užtikrinti registro programinės ir techninės įrangos priežiūros ir aptarnavimo. Nuo 2013 m. pradėjus pilnai veikti konsoliduotai Šiltnamio efektą sukeliančių dujų registrų sistemai jos programinės ir techninės įrangos priežiūrą ir aptarnavimą kuruoja Europos Komisija. 2012 m. komandiruočių į registrų administratorių susitikimus dažnumas buvo retesnis, todėl susitikimų įvyko mažiau negu planuota. Taip pat registrų administratorių susitikimuose nebuvo aptariami BĮ projektų klausimai, todėl nebuvo būtinybės į komandiruotes vykti abiem Šiltnamio efektą sukeliančių dujų registro administratoriams.

Panaudojant Klimato kaitos specialiosios programos lėšas, dėl didelio gautų paraiškų skaičiaus ir mažų administracinių pajėgumų Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo užtrukęs projektų vertinimas ir finansavimo sutarčių pasirašymas, mokėjimų grafikų derinimas, įrangos darbų pakartotinas viešojo pirkimo organizavimas dėl

22

reikalavimo vykdyti centralizuotą pirkimą, nepakankamas finansavimo poreikis tam tikroms finansavimo priemonėms pagal tam skirtą lėšų kiekį.

Vadovaujantis Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos lėšų naudojimo 2012 m. finansavimo kryptimis, buvo planuojama 22790,5 tūkst. Lt skirti ūkio subjektų subsidijoms pagal naujai gautas paraiškas (todėl lėšų panaudojimas 2012 m. nebuvo planuotas) ir 6800 tūkst. Lt subsidijų išmokėjimams pagal sudarytas finansavimo ir priežiūros sutartis. Atsižvelgiant į Finansavimo kryptyse planuotas subsidijoms išmokėti lėšas, jų tikrasis panaudojimas per 2012 m. sudaro 6518 tūkst. Lt, arba 95,8 proc. Subsidijų išmokėta šiek tiek mažiau nei planuota todėl, kad vienas paramos gavėjas paprašė atidėti projekto techninio įgyvendinimo terminą, vienas atsisakė įgyvendinti projektą, 2 paramos gavėjų pagal ankstesnių metų finansavimo ir priežiūros sutartis pateiktos projektų įgyvendinimo ataskaitos buvo tikslinamos, todėl jiems subsidijų išmokėjimas persikėlė į 2013 metus. Taip pat metų eigoje grąžinus biudžeto tikslinės paskirties lėšas (7219,3 tūkst. Lt), šių lėšų naudojimas Finansavimo kryptyse nebuvo numatytas.

Panaudojant lėšas iš mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ar pakuotės atliekomis, dalis lėšų nepanaudota, nes: pasirašytos subsidijų teikimo sutartys, tačiau mokėjimai nevykdyti, kadangi neįvykdyti sutartyse numatyti įsipareigojimai; su savivaldybėmis pasirašytos dotacijų teikimo sutartys, kai kurie sutartyse numatyti įsipareigojimai dar neįvykdyti arba įvykdyti mažesnėmis vertėmis, nei buvo numatyta. Kitos priežastys: visuomenės švietimui ir mokymui (pagal pasirašytas sutartis ir vykdomus (numatomus vykdyti) viešųjų pirkimų konkursus) liko neįvykdytų mokėjimų dėl projektų tęstinumo; pagal pasirašytą sutartį su konkurso laimėtoju dėl didelių gabaritų padangų atliekų tvarkymo išmokėta mažesnė suma, nei numatyta, kadangi savivaldybės pristatė mažesnį kiekį atliekų nei buvo planuota; pasirašyta sutartis dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo, kadangi sutartyje numatyti įsipareigojimai neįvykdyti, mokėjimai nevykdyti; pasirašyta sutartis dėl pakuotės atliekų rūšiavimo priemonių įrengimo viešos paskirties pastatuose, kadangi sutartiniai įsipareigojimai neįvykdyti, mokėjimai nevykdyti; pasirašytos sutartys dėl paslaugų pirkimo: „Rekomendacijų dėl diferencijuotų įmokų už rūšiuotų ir nerūšiuotų atliekų tvarkymą modelio įgyvendinimo savivaldybėse ir diferencijuotų įmokų skaičiavimo metodikos parengimas“ – pirkimas atliktas mažesne verte, nei buvo numatyta; „Rekomendacijų dėl savivaldybių bendradarbiavimo su gamintojais ir importuotojais, jų steigiamomis organizacijomis parengimas“- sutartiniai įsipareigojimai įvykdyti ne pilnai, sumokėta pusė numatytos sumos; „Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos sukūrimo ekspertinės paslaugos – sutartiniai įsipareigojimai neįvykdyti, mokėjimai nevykdyti.

2.1.3. BIOLOGINĖS ĮVAIROVĖS APSAUGA, KRAŠTOVAIZDŽIO TVARKYMAS IR IŠSAUGOJIMAS (01 32)

1 ir 2 programos tikslai – išsaugoti ir pritaikyti lankymui saugomų teritorijų kraštovaizdį, paveldo vertybes, užtikrinti saugomų teritorijų apsaugą, tvarkymą, naudojimą, gerinti saugomų teritorijų sistemos įvaizdį.

2012 m. parengti ir patvirtinti teisės aktai, reikalingi veiklos saugomų teritorijų kontrolės modeliui pakeisti, prevencinei veiklai saugomose teritorijose vykdyti, pereita prie reindžerystės 8-iose saugomų teritorijų direkcijose. Pakeisti Valstybinės saugomų teritorijų apsaugos kontrolės nuostatai, išgrynintas funkcijų ir atsakomybės paskirstymas tarp regionų aplinkos apsaugos departamentų ir saugomų teritorijų direkcijų. Patvirtintos saugomų teritorijų direkcijų vykdomos priežiūros, pagrįstos prevencija (reindžerystės), gairės ir Reindžerių veiklos rekomendacijos. Suorganizuoti 3 mokymai, skirti saugomų teritorijų direkcijų valstybės tarnautojams (jauniesiems reindžeriams) paruošti reindžerystei. Saugomų teritorijų direkcijos išbrauktos iš institucijų, vykdančių ūkio subjektų (verslo subjektų) kontrolę. 2012 m. įsteigti 8 valstybiniai draustiniai (Jurgelionių, Margupio botaniniai ir Adomiškio, Rūžo, Smiltynės, Svirplinės, Šaltuonos, Žaliosios pievų botaniniai-zoologiniai), patvirtinti jų ribų planai ir nuostatai, įsteigtas Viliukų miško biosferos poligonas, patvirtintas Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas, patvirtinta Anykščių regioninio parko tvarkymo plano atskirų dalių korekcija, gautos patikrinimo išvados dėl 4 buveinių apsaugai svarbių teritorijų: Pelenių kaimo apylinkių, Senosios Įpilties apylinkių, Suktiškių miško dalies, Užuraisčių kaimo apylinkių valstybinių draustinių ribų planams, parengti ir suderinti Žemaitijos nacionalinio parko ir Nemuno deltos regioninio parko ribų ir tvarkymo planai bei Labanoro regioninio parko tvarkymo planas bei kiti numatyti tvarkymo planai.

2012 m. pasirašyta 10 partnerystės sutarčių su savivaldos institucijomis, miškų urėdijomis dėl saugomų teritorijų tvarkymo. 2012 m. saugomose teritorijose veikė 26 lankytojų centrai. 2012 m. lankytojų centruose atidaryta 12 naujų vidaus ekspozicijų. Lankytojų centruose teikiama informacija apie saugomas gamtos ir kultūros paveldo vertybes bei lankymosi, poilsiavimo ir kitos veiklos galimybes, teikiamos gido paslaugos lankytojams, organizuojami įvairūs gamtosauginiai, kraštotyros ir kiti renginiai, tradicinių verslų mokymai, parodos, seminarai, konferencijos,

23

minėjimai. Tarnyba 2012 m. suorganizavo 6 susitikimus su saugomų teritorijų gyventojais (bendruomenėmis) aktualijoms aptarti. Taip pat organizuoti 36 susitikimai su gyventojais dėl saugomų teritorijų planavimo dokumentų (ribų, tvarkymo planų) rengimo. Anykščių, Aukštadvario, Kauno marių, Krekenavos, Rambyno, Varnių, Vištyčio regioninių parkų direkcijos į renginių organizavimą įtraukė ir savanorius pagyvenusius žmones, kurie ne tik koncertavo, demonstravo amatus, bet ir svečiams pristatinėjo to krašto gamtos vertybes. Saugomų teritorijų direkcijose į savanorišką darbą įtraukiami senjorai, kurie lankytojų centruose dirbo savaitgaliais.

Parengti saugomų teritorijų produkto ženklo bendrieji nuostatai, skirti skatinti darnų vystymąsi saugomose teritorijose, suteikiant lankytojui galimybę rinktis produktus ar paslaugas, teikiamas jo lankomoje saugomoje teritorijoje, taip prisidedant prie saugomų teritorijų steigimo tikslų įgyvendinimo ir vietos gyventojų ekonominės veiklos palaikymo. Kryptingas darbas, gerinant saugomų teritorijų sistemos įvaizdį, didina palankų visuomenės požiūrį į saugomas teritorijas, jose saugomų vertybių prieinamumą, žinomumą ir išsaugojimą.

Užbaigus saugomų teritorijų sistemos vidaus administravimo ir veiklos valdymo projektą, įgyvendinta dalis rekomendacijų, susijusių su saugomų teritorijų sistemos veiklos efektyvumu, planavimu ir atsiskaitymu už rezultatus, prevencijos ir kontrolės funkcijų organizavimu, komunikacijos gerinimu. ES struktūrinių fondų ir šalies biudžeto lėšomis valstybiniuose parkuose įrengti 2 lankytojų centrai, 12 vidaus ekspozicijų lankytojų centruose. Šiuose centruose bei ekspozicijose profesionalia ir lankytojams suprantama forma (video, audio, foto, maketai) pateikiama informacija ne tik apie saugomos teritorijos gamtos ir kultūros paveldo vertybes, unikalius objektus, jų lankymo ir pažinimo galimybes, bet ir platesnė informacija apie ekologinę gyvenseną, šiuolaikines aplinkai draugiškas statybų ir energetines technologijas, aplinkai draugiško ūkininkavimo (ekologinė žemdirbystė, miškininkystė) būdus, jų privalumus, pažintinio turizmo objektus, jų teikiamas paslaugas, kt. Direkcijų darbuotojai šiai įvairiapusiškai informacijai lankytojams perduoti nuolat kelia kvalifikaciją įvairiuose mokymuose.

2012 m. buvo intensyviai tęsiama saugomų teritorijų sistemos įvaizdžio gerinimo veikla: - Saugomų teritorijų sistemos ir valstybinių parkų veikla pristatyta žiniasklaidai ir kitoms tikslinėms grupėms, skaitant paskaitas, organizuojant išvykas į saugomas teritorijas ir susitikimus, dalyvaujant parodose.- Visuomenė nuolatos supažindinama su ES remiamais projektais (straipsniai laikraščiuose ir žurnaluose, internetinėje žiniasklaidoje, radijo laidose, lauko reklamos stenduose). - Saugomų teritorijų sistema buvo populiarinama 9 parodų erdvėse surengiant parodas: nacionalinių parkų nuotraukų, regioninių parkų vertybių nuotraukų, „Saugomos teritorijos iš paukščio skrydžio“, „Regioninių parkų emblemos“. - Nuolatos buvo viešinami ES remiami projektai „Saugomų teritorijų tvarkymas (I etapas)“ ir „Saugomų teritorijų tvarkymas (II etapas)“ bei jų rezultatai. - Buvo organizuotas renginys Lietuvos Respublikos Seime, skirtas regioninių parkų 20-mečiui. Organizuotas keliautojų po saugomas teritorijas konkursas „Kviečia Lietuvos regioniniai parkai“. Organizuoti 2 ekologiniai švietėjiški projektai: dviračių žygis „Dviem ratais – gamtos takais“ ir baigiamasis gamtos keliautojų renginys Anykščių regioniniame parke. - Aplankyta 10 mokyklų su „žaliosiomis“ pamokomis apie saugomas teritorijas.

Kryptingas darbas, gerinant saugomų teritorijų sistemos įvaizdį, didina visuomenės palankumą saugomoms teritorijoms, jose saugomų vertybių prieinamumą, žinomumą ir išsaugojimą.

3 programos tikslas – išsaugoti biologinę įvairovę ir kraštovaizdžio savitumą.Pagal priemonę Nr. VP3-1.4-AM-02-V „Biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsauga“ per

2012 m. buvo įgyvendinama 13 projektų (iš jų per 2012 m. baigti 2), kuriems skirta 264,7 mln. Lt paramos. Per 2012 m. buvo įgyvendinti du projektai, t. y. „Saugomų teritorijų steigimo ir planavimo dokumentų rengimas (I etapas)“ (projekto vykdytojas – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba) ir „Retų rūšių apsaugos bei invazinių rūšių gausumo reguliavimo veiksmų planų parengimas“ (projekto vykdytojas – Aplinkos ministerija). Projekto „Retų rūšių apsaugos bei invazinių rūšių gausumo reguliavimo veiksmų planų parengimas“ įgyvendinimo metu buvo parengti 153 apsaugos

24

veiksmų planai 25-ioms saugomoms rūšims ir 130 gausumo reguliavimo planų 7-ioms invazinėms rūšims. Įgyvendinus projektą „Saugomų teritorijų steigimo ir planavimo dokumentų rengimas (I etapas)“ tinkamai sureglamentuota veikla valstybiniuose parkuose, draustiniuose. Parengti: Labanoro regioninio parko tvarkymo planas, Nemuno deltos regioninio ir Žemaitijos nacionalinio parkų ir jų zonų ribų bei tvarkymo planai, Ichtiologinių draustinių ribų (esamų draustinių ribų korektūros) planai bei Juozapinės valstybinio geomorfologinio draustinio ir Karoliniškių kraštovaizdžio draustinio tvarkymo techniniai projektai. Siekiant įgyvendinti ES Tarybos direktyvų dėl laukinių paukščių apsaugos (79/409/EEB) ir dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (92/43/EEB) reikalavimus, parengta 12 „Natura 2000“ tinklo saugomų teritorijų steigimo dokumentų (ribų planų) ir 40 gamtotvarkos planų, kurių pagrindu bus galima užtikrinti tinkamą buveinių ir paukščių apsaugos būklę.

Pagal priemonę Nr. VP3-1.4-AM-05-V „Pajūrio tvarkymas“ įgyvendinamas vienas projektas, kuriam skirta 21,6 mln. Lt paramos. Per 2012 m. projekto įgyvendinimui išmokėta 9,5 mln. Lt ir 2.380 m paplūdimio ruože išpilta apie 423.648 m3 atvežto smėlio.

Nuo 2007 metų Europos Komisija kasmet skelbia kvietimus finansinio instrumento LIFE+ paraiškoms teikti. EK patvirtinus naujų LIFE+ projektų finansavimą, Aplinkos ministerija turi pritarti visų ar dalies šių projektų bendrajam finansavimui iš LR biudžeto. Agentūra 2012 m. pasirašė 4 LIFE + projektų bendrojo finansavimo sutartis bendrai 4,584 mln. Lt sumai. Pagal šias sutartis 2012 metais atlikta mokėjimų 2,222 mln. Lt sumai.

2012 metais buvo įgyvendinami šie projektai, kuriems yra skiriamas bendrasis finansavimas iš valstybės biudžeto:

Degradavusių bei degraduojančių europinės svarbos buveinių atkūrimas Lietuvos valstybiniuose parkuose. Pagrindinis projekto tikslas yra atkurti ir išsaugoti vertingas kadagynų, viržynų ir pievų buveines Salantų ir Kurtuvėnų regioniniuose parkuose, įskaitant Vijurkų pievas (Dubysos upės slėnyje);

Ekologinio tinklo vystymas gamtinio karkaso teritorijose pietinėje Lietuvoje. Pagrindinis projekto tikslas yra sukurti ekologinį tinklą pietų Lietuvoje, užkertantį kelią mažų ir izoliuotų populiacijų (balinio vėžlio ir medvarlės) nykimui ir užtikrinantį šių rūšių normalų egzistavimą Pietų Lietuvoje;

Mažojo erelio rėksnio (Aquila pomarina) apsauga Lietuvos miškuose. Pagrindinis tikslas yra apsaugoti ne mažiau kaip 10% mažojo erelio rėksnio Lietuvos populiacijos lizdaviečių (daugiau nei 200 porų) nuo tiesioginio ir netiesioginio medienos pramonės poveikio;

Jūrinių buveinių ir rūšių inventorizacija NATURA 2000 tinklo plėtrai Lietuvos išimtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje. Pagrindinis tikslas yra įvertinti dugno buveinių, žuvų ir jūrinių paukščių įvairovę bei pasiskirstymą Baltijos jūros Lietuvos išskirtinės ekonominės zonos rajonuose, o, atlikus teritorijų atranką, kriterijus atitinkančiose vietose įsteigti Natura 2000 ekologinio tinklo teritorijas;

Tvaraus ūkininkavimo skatinimas užtikrinant agrarinio kraštovaizdžio globaliai nykstančių paukščių rūšių populiacijų ir jų buveinių apsaugą. Pagrindinis projekto tikslas yra užtikrinti palankią Meldinės nendrinukės, besiveisiančios šlapiose pievose ir atvirose viksvinių žolių žemapelkėse per palankaus ūkininkavimo skatinimą;

2007 m. Baltųjų gandrų (Ciconia ciconia) apsauga Lietuvoje. Pagrindinis tikslas – užtikrinti ilgalaikę ir efektyvią baltųjų gandrų apsaugą Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Vadovaujantis 2009 – 2014 m. Europos ekonominės erdvės (toliau – EEE) mechanizmo įgyvendinimo reglamentu ir Susitarimo memorandumu dėl 2009 – 2014 m. EEE finansinio mechanizmo įgyvendinimo Lietuvoje, Aplinkos ministerija, būdama programinės srities „Biologinė įvairovė ir ekosistemų funkcijos“ programos operatorė, išlaidas, susijusias su šios programos įgyvendinimu, gali patirti po Finansinio mechanizmo komiteto sprendimo dėl programos patvirtinimo. Nepatvirtinus programos, negalima pradėti numatytų projektų įgyvendinimo. Finansinio mechanizmo komitetas kartu su Finansinio mechanizmo valdyba 2012 m. lapkričio 19 d. pateikė naujas pastabas ministerijos parengtiems programos pasiūlymams dėl minėtos programos

25

įgyvendinimo. Patirtos išlaidos per 2012 m. susijusios su programos rengimu. Projektus planuojama pradėti įgyventi 2013 m.





procentais1-ajam programos tikslui: Išsaugoti ir pritaikyti lankymui saugomų teritorijų kraštovaizdį, paveldo vertybes

R-32-01-01 Visuomenės lankymui pritaikytos saugomos teritorijos bei paveldo vertybės, užtikrinant būtiną infrastruktūrą. 1069 1065 99

R-32-01-02 Lankytojų susidomėjimas saugomų teritorijų direkcijų veiklomis (lankytojų skaičius tūkst. vnt.) 200 200 1001-ojo tikslo 1-ajam uždaviniui: Organizuoti saugomų teritorijų apsaugos, tvarkymo, stebėsenos, ekologinio švietimo darbus

P-32-01-01-01 Įrengta/prižiūrėta lankytojų centrų, lauko informacinių sistemų, apžvalgos bokštų, vnt. 69 65 94

P-32-01-01-02 Sutvarkyta/prižiūrėta paveldo objektų, Natura 2000, rekreacinių ir kitų teritorijų, vnt. 1000 1000 100

P-32-01-01-03 Aptarnauta lankytojų lankytojų centruose, edukaciniuose renginiuose, ekskursijose, tūkst. vnt. 200 200 1002-ajam programos tikslui: Užtikrinti saugomų teritorijų apsaugą, tvarkymą, naudojimą, gerinti saugomų teritorijų sistemos įvaizdį

R-32-02-01 Visuomenė įtraukta į saugomų teritorijų vystymo prioritetų nustatymą, apie saugomas teritorijas visuomenei pateikta išsamesnė informacija, susitikimimų skaičius 45 45 1002-ojo tikslo 1-ajam uždaviniui: Organizuoti saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo priežiūrą. Plėtoti saugomų teritorijų sistemą, tobulinti jos valdymą, koordinuoti ir kontroliuoti valstybinių parkų ir rezervatų direkcijų veiklą

P-32-02-01-01 Parengta ribų ir tvarkymo planų, vnt. 22 14 64P-32-02-01-02 Suorganizuota susitikimų su bendruomenėmis 34 34 100P-32-02-01-03 Papildytas LR saugomų teritorijų valstybės

kadastras naujais ir atnaujintais pasikeitusiais kadastro objektais, vnt. 41 116 282,93-ajam programos tikslui: Išsaugoti biologinę įvairovę ir kraštovaizdžio savitumą

R-32-03-01 Sutvarkyto Baltijos jūros kranto ilgis, km 1,5 1,5 100

R-32-03-02 Saugomų teritorijų, kuriose sudarytos sąlygos lankytis be žalos gamtai, padidėjimas, proc. 3 6 200

R-32-03-03Europos Bendrijos svarbos augalų ir gyvūnų (įskaitant ir paukščius) rūšių, kurioms išsaugoti įgyvendintos buveinių apsaugos priemonės, proc. 2 0 0

26




procentais3-ojo tikslo 1-ajam uždaviniui: Plėtoti saugomų teritorijų sistemą ir stabdyti biologinės įvairovės mažėjimą

P-32-03-01-01 Priekrantės ir paplūdimio sąnašų papildymas atvežtiniu smėliu, kub. metrai 150 292 195

P-32-03-01-02Saugomos teritorijos (valstybiniai parkai ir rezervatai), kuriose įrengti lankytojų centrai ir (ar) vaizdo informacinės sistemos, skaičius, vnt 1 2 200

P-32-03-01-03Retųjų rūšių, kurioms išsaugoti įgyvendintos apsaugos priemonės, skaičius, vnt. 2 0 0

Nepasiektų ar viršytų vertinimo kriterijų priežastys: P-32-01-01-01 – Dzūkijos NP lankytojų centras Marcinkonyse turėjo būti rekonstruotas 2012 m., bet statybos

rangovas dėl įmonės restruktūrizavimo proceso sustabdė darbus, kurie buvo atnaujinti tik 2012 m. pabaigoje; Salantų RP lankytojų centro įrengimo darbai sustojo 2012 m. IV ketvirtyje, nes rangovui pradėtas bankroto procesas; Žagarės RP lauko informacinė sistema neįrengta, nes rangovas vėluoja atlikti dalį darbų; Aukštaitijos NP apžvalgos bokšto įrengimo darbai vykdomi, tačiau statybos procesas 2012 m. neužbaigtas dėl užtrukusių viešųjų pirkimų.

P-32-02-01-01 - dėl šio rodiklio apskaitos metodo netobulumo. Dėl užsitęsusių derinimo procedūrų ne visi planavimo dokumentai buvo pateikti tikrinti.

P-32-02-01-03 – dėl naujų 2012 m. valstybės saugomais paskelbtų gamtos paveldo objektų gausos. 2011 m. nepavyko patvirtinti ministro įsakymo dėl naujų valstybės saugomų gamtos paveldo objektų paskelbimo, dėl to 2011 m. inventorizuoti nauji gamtos paveldo objektai, atitinkantys skelbimo valstybės saugomais kriterijus, įrašyti į 2012 m. įsakymą. Taip pat po Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo kadastre 2012 m. buvo įregistruotos naujos Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jo funkcinių zonų ribos. Kadastro objektų skaičius dar padidėjo 40, nes jie nebuvo įtraukti į 2012 m. planuojamų darbų sąrašą.

R-32-03-02 - projektų veiklos buvo įgyvendinamos sparčiau nei planuota.R-32-03-03, P-32-03-01-03 - dėl užsitęsusių viešųjų pirkimų procedūrų nusikėlė veiklų įgyvendinimas. P-32-03-01-01 - pakrantės papildymui buvo reikalingas didesnis kiekis smėlio.P-32-03-01-02 - darbai buvo užbaigti anksčiau nei planuota.




tūkst. litų


procentasIš viso asignavimų programai (1+2) 81261,5 78132 96,15Iš jų pagal finansavimo šaltinius:1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas 81261,5 78132 96,15iš jo:1.1. bendrojo finansavimo lėšos

10310 9833,3 95,38


54061 51447,2 95,17

1.3. tikslinės paskirties lėšos ir pajamų įmokos 821,5 789 96,042. Kiti šaltiniai (Europos Sąjungos finansinė parama projektams įgyvendinti ir kitos teisėtai gautos lėšos)

Mokėjimo prašymai buvo pateikti mažesnėmis nei planuota sumomis dėl vėluojančių pirkimų dėl netinkamai pateiktų pasiūlymų, skundu, teisminių ginčų ir kt., viešųjų pirkimų metu žymiai (20-30 proc.) sumažėjusios/padidėjusios kainos, užsitęsę projektuose nustatytų pažeidimų tyrimai, dėl kurių nebuvo galimybių patvirtinti dalies prašomų apmokėti išlaidų, rangovų, paslaugų teikėjų įsipareigojimų nevykdymas dėl finansinių problemų (pajėgumų trūkumas, inicijuotos bankroto procedūros ir pan.).

Vadovaujantis 2009 – 2014 m. Europos ekonominės erdvės (toliau – EEE) mechanizmo įgyvendinimo reglamento 4.7 straipsnio 1 dalimi ir Susitarimo memorandumo dėl 2009 – 2014 m. EEE finansinio mechanizmo įgyvendinimo Lietuvoje B priedo 3 dalies A ir B punktais, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau –

27

Ministerija), būdama programinės srities „Biologinė įvairovė ir ekosistemų funkcijos“ programos operatorė, išlaidas, susijusias su šios programos įgyvendinimu, gali patirti po Finansinio mechanizmo komiteto sprendimo dėl programos patvirtinimo. Nepatvirtinus programos, negalima pradėti numatytų projektų įgyvendinimo. Finansinio mechanizmo komitetas kartu su Finansinio mechanizmo valdyba 2012 m. lapkričio 19 d. pateikė naujas pastabas Ministerijos parengtiems programos pasiūlymams dėl minėtos programos įgyvendinimo, todėl laikome, kad programa yra derinama. Patirtos išlaidos susijusios su programos rengimu.

Dalis saugomų teritorijų direkcijų negavo planuotų įmokų už teikiamas paslaugas, todėl dalis lėšų į biudžetą nebuvo pervesta ir panaudota.

2.2. 2-asis strateginis tikslas

Užtikrinti racionalų gamtos išteklių naudojimą ir tolesnį jų gausinimą, hidrometeorologinės informacijos teikimą.

Šio tikslo įgyvendinimą parodo 3 efekto kriterijai:

1. Medienos išteklių kiekis šalies miškuose (mln. m3)2012 m. medienos ištekliai buvo apskaitomi naudojantis Nacionalinės miškų

inventorizacijos duomenimis pagal Miško inventorizacijos ir apskaitos tobulinimo veiksmų ir priemonių planą. Medienos išteklių augimas šalies miškuose buvo spartesnis nei prognozuota (tūrio įvertinimo tikslumas – 1,3 proc.), todėl faktinė efekto vertinimo kriterijaus reikšmė padidėjo palyginus su prognozuotąja reikšme.

2008 m.; Planuota;

408

2009 m.; Planuota;

409

2010 m.; Planuota;

429

2011 m.; Planuota;

482

2012 m.; Planuota;

4842008 m.; Pasiekta;

421.6

2009 m.; Pasiekta;

427

2010 m.; Pasiekta;

479

2011 m.; Pasiekta;

494

2012 m.; Pasiekta;

501

PlanuotaPasiekta

2. Sumažintos verslinės žvejybos apimtys vidaus vandenyse (Kauno mariose) (proc.)Nuo 2013 m. sausio 1 d. verslinė žvejyba Kauno mariose ir Kruonio HAE baseine

draudžiama. Pasinaudojusios Europos žuvininkystės fondo lėšomis, iš verslo pasitraukė trys žvejybos

įmonės. Joms išmokėta beveik 1,25 mln. Lt kompensacija iš Europos žuvininkystės fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Trys Kauno marių žvejybos įmonės – UAB ,,Arborator“, UAB ,,Vidora“ ir UAB ,,Kamesta” nenorėjo pasinaudoti šia parama, nors lėšų paramai buvo numatyta pakankamai.

2012 m. lapkričio 23 d. vykusiame Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos įgyvendinimo stebėsenos komiteto posėdyje, kuriame dalyvavo ir Europos Komisijos atstovai, buvo pritarta Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos pakeitimui, įtvirtinant nuostatą, kad verslinė žvejyba Kauno mariose ir Kruonio HAE baseine nebebus vykdoma ir išbraukiant iš jos nuostatas, susijusias su infrastruktūros objektų statyba ir kita parama, susijusia su versline žvejyba Kauno mariose.

3. Modernizuoti hidrometeorologinių stebėjimų tinklą (įsteigtų naujų automatinių vandens matavimo stočių skaičius)

28

Prie upių ir kanalų veikė 80 VMS, prie ežerų ir tvenkinių – 13 VMS. Prie didesnių upių veikė po keletą VMS (pvz., prie Nemuno – 11, prie Neries ir Nevėžio – po 3 VMS), iš viso matavimai buvo vykdomi 50-yje upių ir 2-juose kanaluose. 2012 m. įsteigtos 5 naujos VMS potvynio zonoje ir 1 VMS tarpvalstybinių (Lietuva - Latvija) teritorijų vandenų matavimui. 2012 m. gruodžio 31 d. veikė 91 modernizuota (automatizuota) VMS ir 2 neautomatizuotos.

2.2.1. GAMTOS IŠTEKLIŲ IR PAVELDO VERTYBIŲ APSAUGA (02 33)

1 programos tikslas - išsaugoti augalų genetinius išteklius, kas leis panaudoti sukauptą genofondą bei jo tyrimų rezultatus selekcijoje, mokslo tikslams, gamyboje.

Augalų genų bankas (toliau – AGB) koordinavo augalų genetinių išteklių kaupimą, tyrimą ir atranką, išsaugant augalų nacionalinius genetinius išteklius. 2012 m. Nuolatinės augalų nacionalinių genetinių išteklų komisijos aprobuotiems augalų genetinių išteklių objektams (žemės ūkio, sodo augalų veislėms, linijoms, ekotipams, miško genetiniams draustiniams, sėkliniams (genetiniams) sklypams) suteiktas nacionalinių genetinių išteklių statusas ir bendras jų skaičius siekia 3691 (2012 m. augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams priskirti 338 augalų genetiniai objektai.). Nacionalinis statusas suteiktas ir kitiems augalų genetinių išteklių objektams: 3 lauko kolekcijoms – paprastojo ąžuolo rinkinių želdiniams, dviem paprastosios eglės genetiniams draustiniams (Biržų miškų urėdijoje – plotas 4,4 ha ir Mažeikių miškų urėdijoje – plotas 7,2 ha) ir trims vaistinių ir aromatinių augalų sėkliniams (genetiniams) sklypams (po vieną Tauragės r. – sklypo plotas 1,5 ha, Klaipėdos r. sklypo plotas 1,0 ha ir Pagėgių sav. sklypo plotas 8,5 ha). Juose saugomos tikslinės šios augalų grupės rūšys: pelkinė vingiorykštė, vaistinė kraujalakė, paprastoji gyvatžolė, keturbriaunė jonažolė, paprastoji jonažolė, didžioji dilgėlė, gluosnialapis debesylas, plačialapis gyslotis, balinis ajeras, dirvinis asiūklis, šlaitinė žemuogė, kampuotasis česnakas, porinis česnakas, dirvinis česnakas, laukinis česnakas, paprastoji kraujažolė, tikrasis lipikas, vienapiestė gudobelė. Minėtose miško medžių rūšių želdynuose saugomos vertingiausios paprastojo ąžuolo formos. Paprastosios eglės genetiniuose draustiniuose reprezentuojami derlingiausi, ir kitomis vertingomis savybėmis pasižymintys medžiai. Nacionalinių genetinių išteklių statusas suteiktas 15 pavieniams medžiams ir dviem jų grupėms. Dvi pavienių medžių grupės, paprastosios vinkšnos ir paprastojo ąžuolo, atrinktos Pasvalio rajone. Kiti pavieniai medžiai atrinkti Biržų, Marijampolės, Vilkaviškio, Šilutės rajonuose. Tai tokių rūšių, kaip kalninė guoba, europinis kukmedis, didžialapė liepa, paprastasis uosis ir kt.

Augalų genų banko ilgalaikio sėklų saugojimo saugykloje šiuo metu saugoma beveik 2686 augalų genetinių išteklių sėklų pavyzdžiai. 2012 m. ilgalaikiam saugojimui padėta 71 sėklų pavyzdys. Vadovaujantis Nuolatinės augalų nacionalinių genetinių išteklių komisijos aprobuota metodika, atliktas saugykloje saugomų sėklų daigumo testavimas. Testuoti 174 sėklų pavyzdžiai. Iš jų 20 sėklų pavyzdžių daigumas sumažėjęs žemiau leistinos normos, todėl jie bus perduoti juos pateikusioms įstaigoms padauginti, kad jų daigumas būtų atstatytas (nemažesnis nei 85 proc.).

Vykdant informacijos sklaidą apie augalų nacionalinius genetinius išteklius, parengti ir atspausdinti 12 straipsnių, parengtas iliustruotas leidinys „Lietuviškos juodojo serbento ir paprastojo agrasto veislės “.

2 programos tikslas - didinti Kauno T.Ivanausko zoologijos muziejaus zoologinio rinkinio informatyvumą bei atraktyvumą, sukurtų ekspozicijų pagalba akcentuoti gamtosaugos svarbą visuomenės gyvenime.

2012 metais įgyvendintas dalinai Europos Sąjungos finansuojamas projektas „Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus ekspozicijos atnaujinimas“. Derinant eksponatus ir atraktyvią kompiuteriais valdomą vaizdinę bei garsinę informaciją apie gyvąją gamtą, medžiagą apie Lietuvos gamtosauginę situaciją, gamtosaugos problemas, jų sprendimo būdus, prognozes buvo pasiektas ženklus gamtosauginio edukacinio darbo rezultatas.

Atsižvelgiant į vis aktualėjantį gamtosauginį švietimą ir gamtosauginę edukaciją muziejaus rinkiniai tampa vis aktualesni kaip mokomoji priemonė, todėl būtina juos maksimaliai ir betarpiškai

29

priartinti prie lankytojų. Tuo tikslu muziejaus darbuotojai 2012 metais, bendradarbiaudami su gamtotyros centrais paruošė edukacines programas, kuriose naudojama tiek klasikinė mokomoji medžiaga, tiek ir muziejuje ruošta kolekcinė medžiaga. Moksleiviai ir studentai, konsultuojami muziejaus specialistų bei turėdami galimybę betarpiškai apžiūrėti zoofaktinę medžiagą ar atskirais atvejais paruošti jos preparatus, gauna kokybiškai kitą supratimą apie gyvąją gamtą.

2012 metais muziejaus darbuotojai toliau pildė muziejaus rinkinį, ypatingą dėmesį kreipdami pildymui tęstinėse rinkimo vietose.

2012 metais muziejaus darbuotojai dalyvavo tęstiniuose projektuose: „ Jūrinių erelių žiedavimas spalvotais žiedais“, ‚Smulkiųjų žinduolių rūšinės sudėties nustatymas Kuršių nerijos nacionaliniame parke“, „ Jūrinių erelių apsauga“, „Didžiųjų kormoranų populiacijos gausos reguliavimo programa, „Saugomų vabzdžių rūšių ir jų apsaugos priemonių nustatymas Rokų poligone“, „Punios šilo gamtinio rezervato vabalų rūšinės sudėties tyrimas“, „Migruojantys vakarų Palearktikos paukščiai“, „Europos pietrytinis paukščių migracijos kelias“, „Miegapelių (Grilidae) rūšinė sudėtis ir gausumas Kauno regione“.

3 programos tikslas - populiarinti gamtos apsaugos žinias, supažindinti lankytojus su pasaulio gyvūnų įvairove, organizuoti kultūrinį gyventojų aptarnavimą ir poilsį. 2012 m. daug dėmesio buvo skirta visuomenės švietimui aplinkosaugos, biologinės įvairovės, nykstančių gyvūnų ir jų buveinių išsaugojimo klausimams, taip pat gyvūnų globojimui, saugojimui ir veisimui. Lietuvos zoologijos sode rūšių ir eksponatų skaičius 2012 m., palyginus su 2011m., sumažėjo nuo 245 iki 230. Sumažėjo žuvų, roplių, paukščių ir žinduolių rūšių. Didėjo tik varliagyvių skaičius nuo 2 iki 8 rūšių.

Nors rūšių skaičius 2012 m. sumažėjo, tačiau bendras eksponatų skaičius padidėjo. Tai įvyko akvariumo žuvyčių ir roplių sąskaita. Akvariume žuvyčių skaičius padidėjo nuo 643 iki 1101, t.y. beveik dvigubai. Roplių skaičius nuo 169 iki 225 didėjo daugiausia balinių vėžlių (Emys orbicularis) dalimi. 2012 m. veisėsi 36,5% zoologijos sode gyvenančių gyvūnų rūšių, t.y. tiek išauginta jauniklių. Rodiklis praėjusių metų rezultatą viršija 6,7%. Geriausių rezultatų, neskaitant bestuburių, pasiekė terariumas, veisdamas roplius - 36,4% nuo bendro roplių rūšių skaičiaus. Palyginti neblogi rezultatai ir paukščių skyriuje, kur iš 55 rūšių išaugintas 20 rūšių prieauglis. Tai sudaro 36,4 % nuo bendro paukščių rūšių skaičiaus. Žinduolių vislumas, neskaitant vivariumo graužikų, būtų 31,6%.

2013 m. sausio 1 d. zoologijos sode buvo priskaičiuojama 129 Tarptautinės raudonosios knygos rūšys. Iš jų išaugintas 50 rūšių prieauglis. Tai sudaro 38,8% nuo Tarptautinėje raudonojoje knygoje zoologijos sode įtrauktų rūšių skaičiaus. Lyginant su 2012. m. sausio 1 d. rezultatais šis rodiklis 16 % aukštesnis (iš 136 rūšių buvo išveista 31 rūšis).

Geresnis rezultatas ir veisiant į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktas rūšis. 2012 m. pavyko išauginti 5 rūšių prieauglį, kas sudaro 45,5% nuo zoologijos sode esančių į LRK įtrauktų rūšių skaičiaus. Už parduotą atliekamą gyvūnų prieauglį 2012 m. zoologijos sodas surinko 37565,92 Lt. vietoje planuotų 25000 Lt. Didžiąją dalį sudarė surinktos lėšos už parduotus žinduolius. Buvo parduodamas ir tropinių paukščių, roplių bei akvariumo išaugintas prieauglis. Eksponatų gaišimas 2012 m. sudarė 12,1%.

4 programos tikslas - įgyvendinti tausojančio žemės gelmių naudojimo priemones bei tirti geologinę aplinką ir vystyti valstybinę geologinės informacijos sistemą.

Geologinės aplinkos tyrimai. Užbaigtas projektas „Vilniaus miesto inžinerinių geologinių duomenų bazės sudarymas“. Projekto metu buvo apibendrinta Vilniaus miesto geologinė ir inžinerinė geologinė informacija. Sudaryti skaitmeniniai 1:10 000 masteliu Vilniaus miesto žemėlapiai: 1) kvartero geologinis-geomorfologinis; 2) tektoninis (M 1:25 000); 3) inžinerinis geologinis ir paruošti jų aiškinamieji raštai. Sudaryta Vilniaus miesto geologinė duomenų bazė. Kartografuojant kvartero nuogulas Vilniaus miesto teritorijoje išskirta 215 jaunų aktyvių griovų, daugiausiai jų yra atsiveriančių į Vilnios ir Neries upių slėnius (0,14 ir 0,12 km2). Nustatytos įvairaus amžiaus ir dydžio 47 nuošliaužos ir išskirti 4 nuošliaužų pažeisti ruožai (Daugiausiai Neries ir Vilnios slėnių šlaituose). Išskirta 19 technogeninių įgriuvų atsiradusių ties požeminių

30

inžinerinių tinklų trasomis, namų kiemuose, keliuose. Didesnėje Vilniaus miesto teritorijoje statybos sąlygos yra sudėtingos. Tai lemia sudėtingos geologinės, geomorfologinės, hidrogeologinės sąlygos, kaičios gruntų fizikinės ir mechaninės savybės, šiuolaikinių inžinerinių geologinių procesų ir reiškinių gausa.

Sudarytas Vilniaus miesto tektoninis žemėlapis M 1:25 000.Užbaigtas ES regioninės plėtros fondo lėšomis finansuotas projektas „Geologinės aplinkos

monitoringo pajėgumų stiprinimas“, vykdytas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimo Nr. 787 „Dėl sanglaudos skatinimo veiksmų programos priedo patvirtinimo“ (Valstybės žinios, 2008, Nr. 95-3720) XVIII skirsnio VP3-1.4–AM-07-V priemonę „Aplinkos monitoringo, kontrolės ir prevencijos stiprinimas“. Projekto metu buvo įrengta 20 telemetrinių stočių; nupirkta seisminių stebėjimų stočių įranga (3 plataus diapazono seisminių stočių įrangos komplektai, 8 portatyvinės seisminių stebėjimų stotys) ir įrengtos 2 stacionarios plataus diapazono seisminių stebėjimų stotys bei seisminių stebėjimų duomenų valdymo centras; įrengta mobili laboratorija ir modernizuota stacionarios laboratorijos įranga. Projekto įgyvendinimas sudarė sąlygas hidrogeologinių telemetrinių stočių tinko ir valstybinio seisminių stebėjimų stočių tinklo įkūrimui, valstybinio dirvožemio monitoringo vykdymui ir Lietuvos teritorijos seismingumo įvertinimui. Įgyvendinus šio projekto veiklas, sudarytos prielaidos valstybės mastu gauti patikimus duomenis apie dirvožemio, gruntinio vandens kokybę, šalies seismingumą. Projekto įgyvendinimas prisidėjo prie Lietuvos geologijos tarnybos vieno iš pagrindinių strateginių tikslų – „saugoti geologinės aplinkos kokybę ir prognozuoti jos pokyčius, vystyti nacionalinę geologinės informacijos sistemą“.

Užbaigtas tarptautinis projektas „Klimato kitimas – poveikis, kainos ir prisitaikymas Baltijos jūros regione BaltCICA“ sudėtyje nustatyta, kad prasidėjęs šimtmetis turėtų būti palankus požeminio vandens išteklių pasipildymui. Klaipėdos rajone prognozuojamas gruntinio vandens lygio kilimas iki 2,5–2,8 m.

Parengtas seisminių įvykių duomenų sąvadas, išskirta 10 aktyvių ir potencialiai aktyvių lūžių zonų ir pateiktos jų charakteristikos, atlikta Lietuvos teritorijos seisminio aktyvumo analizė bei rajonavimas ir sudarytas skaitmeninis Lietuvos teritorijos seisminio pavojingumo žemėlapis 50 metų laikotarpiui su 10% viršijimo tikimybe. Nustatyta, kad didesnis seisminis pavojingumas prognozuojamas Rytų Lietuvoje (maksimalus grunto pagreitis – 27 cm/s2) ir Šiaurės Lietuvoje (maksimalus grunto pagreitis – 25 cm/s2); didžiojoje Lietuvos teritorijos dalyje maksimalaus grunto pagreičio reikšmės siekia 10–20 cm/s2.

Vadovaujantis 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvos 91/676/EEB dėl vandens apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių 10(1) straipsniu, Lietuva parengė ataskaitą apie Nitratų direktyvos įgyvendinimą 2008–2011 m. Lietuvoje atskaitiniu laikotarpiu nitratai gruntiniame vandenyje buvo stebimi 62 valstybinio monitoringo postuose. 2008-2011 metais vidutinės nitratų koncentracijos 94% postų neviršijo 24,9 mg/l ir 3% postų viršijo 50 mg/l gruntiniame vandenyje. Nitratų maksimalios reikšmės 5% postų didesnės negu 50 mg/l.

Žemės gelmių naudojimas. Aprobuoti 1 klinties ir dolomito, 3 durpių, 4 sapropelio, 9 smėlio, 5 žvyro ir 21 žvyro ir smėlio telkinių arba naujų plotų prie anksčiau išžvalgytų telkinių ištekliai. Aprobuoti trijų naftos telkinių (Ližių, Auksoro ir Šilalės naftos telkinių) naftos ištekliai. Įregistruota Elektrėnų savivaldybės vandenvietės sanitarinės apsaugos zona.

Valstybinės geologinės informacijos sistema. Žemės gelmių registro žemės gelmių išteklių dalyje įregistruoti 2576 naudingųjų iškasenų telkiniai arba jų sklypai bei požeminio vandens telkiniai ir vandenvietės. Potencialių geologinės aplinkos taršos židinių duomenų bazė buvo papildyta 17 naujų objektų bei 12-ai objektų buvo atnaujinta informacija. 2012 m. pabaigoje Taršos židinių duomenų bazėje yra 11 152 potencialūs geologinės aplinkos taršos židiniai. Visuomenės informavimo ir švietimo srityje: LGT organizavo 13 seminarų, išleido 7 leidinius, paskelbė 14 pranešimų spaudai, išplatino 701 egz. LGT leidinių; LGT specialistai paskelbė 44 publikacijas.

5 programos tikslas - siekti lankytojų gausėjimo, pateikiant visuomenei gausią geologinę medžiagą apie krašto žemės gelmių sandarą, sudėtį, naudingąsias iškasenas ir paleogeografinę raidą.

31

2012 metais sutvarkyti 8662 Lietuvos geologijos muziejaus eksponatai (be gręžinių kerno); priimta saugojimui prof. J.Paškevičiaus archyvas, geologo A.Valos eksponatų rinkinys; studentams, doktorantams ir mokslo darbuotojams pateikta peržiūrai ir tyrimams 3792,0 m gręžinių kerno, revizuota (restauruotos dėžės) 1002,7 m gręžinių kerno iš 3 gręžinių. Lietuvos geologijos tarnybai perduota gręžinių kerno duomenų bazė, įtraukimui į Lietuvos geologijos informacinę sistemą (GEOLIS). Lietuvos geologijos muziejaus ekspozicijas, parodas ir saugyklą 2012 metais aplankė 2230 lankytojų. Lankomumui didžiulę įtaką daro tai, kad muziejus dėl nešildomų patalpų nepriima ekskursijų lapkričio-balandžio mėnesiais. Šatrijos regioninio parko lankytojų centro ekspozicijai paruošta medžiaga apie Šatrijos kalno geologinę sandarą ir sudarytas Šatrijos-1 gręžinio pjūvis, panaudojant gręžinio kerno medžiagą. Šiaulių kolegijos užsakymu pagamintos 4 mokomosios Lietuvos uolienų ir naudingųjų iškasenų kolekcijos, skirtos aplinkos inžinierių ruošimui. Buvo vykdyta moksleivių švietimo veikla jaunųjų geologų vasaros stovykloje Aukštadvario regioniniame parke.

6 programos tikslas - ugdyti visuomenės istorinę savimonę, kokybiškai atnaujinus V. Into akmenų muziejaus veiklą ir sudarius jam sąlygas tinkamai kaupti, saugoti ir populiarinti Lietuvos eratinius riedulius, pasaulio mineralus ir Lietuvos naudingąsias iškasenas. 2012 m. buvo vykdyta naujų geologinių eksponatų paieška, laikinų, kilnojamų ir naujų ekspozicijų kūrimas. Buvo atnaujinta vizuali muziejaus informacija, lauko stendai, parengti akmenų plakatai, reklamuota muziejaus veikla Lietuvos radijuje ir televizijoje, pateikiant kuo daugiau informacijos, vaizdinės medžiagos apie turimas kolekcijas.

2012 m. sutvarkyti dokumentai ir V. Into sodyba tapo memorialine.Lankytojų srautas 2012 metais buvo 9067 vnt., nors planavome 10 000. Priežastis – po

renovacijos V. Into akmenų muziejus atsidarė tik 2012 m. gegužės 2 d. ir tai, kad muziejus yra toli nuo didžiųjų miestų bei kelių, be to, nebuvo pakankamai lėšų reklamai. Nemokamų renginių dalyvių skaičius sudarė 11 530 (110%.).

Buvo užpatentuotas Vaclovo Into sukurtas herbas. Kartu su Skuodo rajono savivaldybe buvo įgyvendinti projektai:

1. „Respublikinio Vaclovo Into akmenų muziejaus plėtros projektas“. Buvo vykdytas ekspozicinių salių įrangos atnaujinimas, Muziejaus saugyklų įrengimas, kompiuterinės muziejaus eksponatų paieškos sistemos sukūrimas, terminalų įrengimas, lazerinių technologijų įrengimas.

2. Projektas ,,Skuodo viešosios turizmo infrastruktūros ir paslaugų plėtra“. Įrengta parko teritorijoje kemperių aikštelė.

3. ,,Mosėdžio miestelio bendruomeninės infrastruktūros ir paslaugų plėtros projektas“. Buvo įrengta lietaus kanalizacija, šiuolaikinis lauko tualetas parke, įvažiavimai neįgaliesiems, nauji šaligatviai ir apšvietimas.

4. Projektas „Bendradarbiavimas saugant Ventos upės baseino arealo gamtos vertybes“. Buvo sutvarkyti Akmenų parko Bartuvos upės vingiai.

7 programos tikslas - užtikrinti aplinkai daromos žalos mažinimą, gamtos išteklių atkūrimą ir gausinimą.

2012 m. Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšomis įgyvendintos aplinkai padarytos žalos likvidavimo, medžiojamųjų gyvūnų išteklių apsaugos ir gausinimo, mokslinių taikomųjų tyrimų, aplinkos monitoringo, aplinkos apsaugos įstaigų ir organizacijų aprūpinimo prietaisais, įrenginiais, medžiagomis, aplinkosauginio švietimo, mokymo, informavimo, aplinkosauginių renginių organizavimo, vardinių premijų už nuopelnus aplinkos apsaugai skyrimo priemonės. Iš viso buvo finansuota ir įgyvendinta 130 priemonių: sutvarkyta dešimt „Natūra 2000“ teritorijų, projektuoti, statyti, rekonstruoti, remontuoti devyni aplinkos apsaugos objektai, įgyvendinti Baltijos jūros tvarkymo (apsauginio kopagūbrio atkūrimo) darbai Kuršių nerijoje ir Baltijos jūros tvirtinimo (krantotvarkos) darbai Pajūrio regioniniame parke, įgyvendinta Pajūrio juostos tvarkymo programa Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, nugriauti šeši neteisėtai pastatyti statiniai, įgyvendintos kormoranų populiacijos gausos reguliavimo priemonės penkiose kolonijose, vykdytos gyvūnų globos priemonės, įgyvendinta Baltijos jūros pilkųjų ruonių reabilitacijos programa,

32

įvertinti požeminio vandens ištekliai, atnaujinamos ir palaikomos augalų nacionalinių genetinių išteklių lauko kolekcijos, kompensuota retų ir nykstančių laukinių gyvūnų ir medžiojamų gyvūnų, kurių medžioklė uždrausta ištisus metus, padaryta žala žemės, miško ir vandens telkinių, sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkams, valdytojams ir naudotojams, vykdyta vienuolika valstybinio aplinkos monitoringo priemonių, įgyvendinta ūkio subjektų ir aplinkos kokybės laboratorinė kontrolė, pasirengta RAAD laboratorijų akreditacijai, vykdyta aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė, visuomenė buvo informuojama apie Lietuvos įvairių aplinkos sektorių aktualijas ir problemas spaudoje, organizuota Europos judrioji savaitė, organizuotas žurnalistų kūrybinis konkursas „Žmogus ir aplinka“ ir įteiktos premijos, įteiktos Viktoro Bergo ir Petro Abukevičiaus premijos, skatinami neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai ir kt.

8 programos tikslas - užtikrinti miškų ir jų išteklių gausinimą ir šiuos išteklius tausojančią miškų ūkio plėtrą, tuo sudarant prielaidas išsaugoti miškus ir patenkinti subalansuotus visuomenės poreikius miškui.

Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos lėšomis buvo vykdyta:1. Miškų inventorizacija ir apskaita. 2012 metais pradėti ir 2013 metais bus užbaigti šie

miškotvarkos darbai: miškotvarkos lauko ir kameriniai darbai VĮ Alytaus, Dubravos, Jonavos, Kaišiadorių, Kėdainių, Radviliškio miškų urėdijų teritorijų miškuose (222200 ha); VĮ Druskininkų, Valkininkų, Varėnos ir Veisiejų miškų urėdijų atrankinės brandžių medynų inventorizacija; kertinių miško buveinių inventorizacija; kvartalinių tinklų geodeziniai matavimai. 2012 m. atliktas VĮ Marijampolės, Šakių, Kazlų Rūdos miškų urėdijų plotų (4700300 ha) aerofotografavimas ir parengti miškotvarkos objektų ortofotoplanai.

2. Miško genetinių išteklių kaupimas, išsaugojimas ir racionalus naudojimas. 2012 metais buvo įgyvendinta Miško genetinių išteklių išsaugojimo ir selekcijos plėtros programa, miško genetinių išteklių duomenų bazės plėtra.

3. Privačių miškų savininkų konsultavimas. Programos lėšomis 2012 metais privačių miškų savininkai buvo konsultuojami praktiniais ir teisiniais miškininkavimo klausimais rajoninėje spaudoje, miškininkystės žurnaluose, internetu, radijo laidose. Atliktas individualus konsultavimas privačių miškų savininkų valdose (miške) ir pakonsultuota 500 privačių miško savininkų parengiant kiekvienam konkrečias ūkininkavimo rekomendacijas.

4. Stichinių nelaimių padarinių, masinių ligų ir kenkėjų židinių likvidavimas bei jų prevencijos vykdymas. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos patikėjimo teise valdomiems miškams audros padarytiems padariniams likviduoti skirta 15 tūkst. Lt.

5. Valstybinės miškų priešgaisrinės sistemos organizavimas ir išlaikymas. 2012 m. Programos lėšos skirtos Kuršių nerijos nacionalinio parko miškų priešgaisrinei apsaugai ir prevencijai vykdyti, dotacijoms, skirtoms valstybės įmonėms miškų urėdijoms miškų gaisrų gesinimui ir jų prevencijai vykdyti, hidrometeorologinei informacijai, reikalingai miškų priešgaisrinei apsaugai vykdyti, parengti, miško gaisrų statistikos ir priešgaisrinei informacijai viešinti spaudoje, garso ir vaizdo klipams priešgaisrine tematika sukurti ir transliuoti, plakatams miško gaisrų prevencijos ir šiukšlinimo klausimais išleisti.

6. Miškų ūkį aptarnaujančių įstaigų (Generalinės miškų urėdijos ir Valstybinės miškų tarnybos) vykdomų programų vykdymas (16 065 tūkst. Lt).

Generalinė miškų urėdija 2012 m. vykdė programą „Miškų urėdijoms priskirtų valstybinių miškų atkūrimo, priežiūros, apsaugos ir miško išteklių naudojimo organizavimas ir koordinavimas, bendros valstybinės priešgaisrinės ir sanitarinės miškų apsaugos sistemos organizavimas“. Įgyvendinus šią programą:

organizuotas miško sanitarinės būklės pagerinimo priemonių planų parengimas ir suderinimas su Valstybine miškų tarnyba ir įgyvendinimas visose VĮ miškų urėdijose;

organizuotas antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemų diegimas VĮ miškų urėdijose: užbaigtų diegti sistemų skaičius – 2, pradėtų diegti sistemų skaičius – 3;

organizuotas naujų miškų įveisimas ( įveista 871,8 ha miškų), ąžuolynų pagal Ąžuolynų atkūrimo valstybiniuose miškuose programą atkūrimas (atkurta 1068,7 ha ąžuolynų);

33

organizuoti medienos pardavimų aukcionai. Per AMEPS parduota 2,4 mln. m3 apvaliosios medienos.

miškų urėdijų privalomųjų atskaitymų į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką per metus surinkta 67,7 mln. Lt, nes vidutinė apvaliosios medienos pardavimo kaina per 2012 m. metus nuo planuotų pasiekti 129 Lt/m3 sumažėjo iki 126 Lt/m3 arba 3 proc., kas turėjo tiesioginės turėjo įtakos įmokų nuo pajamų už medieną į valstybės biudžetą sumažėjimui;

vykdytas valstybinių miškų sektoriaus valdomo turto grąžos koordinavimas ir kontrolė siekiant valstybinių miškų sektoriaus valdomo turto grąžos per metus ne mažiau kaip 18 proc., tačiau pasiektas 16 proc. dydis (sumažėjimą lėmė sumažėję atskaitymai į valstybės biudžetą, negavus 50 mln. Lt pajamų už apvaliąją medieną ir nenukirstą mišką ir padidėjusi ilgalaikio turto vertė iš ES struktūrinių fondų lėšų įsigyto turto verte);

vykdyta VĮ miškų urėdijų pelno prieš apmokestinimą koordinavimas ir kontrolė ir pasiekta 31,7 mln. Lt VĮ miškų urėdijų pelno prieš apmokestinimą per 2012 m.;

organizuotas intelektualios miškų ūkio elektroninių paslaugų informacinės sistemos funkcionavimas;

VĮ miškų urėdijose organizuoti 42 mokymai privačių miškų savininkams; parengtas 1 informacinis leidinys apie valstybinius miškus.Valstybinė miškų tarnyba 2012 m. vykdė programą „Miškotvarka ir miško išteklių apsauga“.

Įgyvendinant šią programą: Nacionalinė miškų inventorizacija: Atrankos metodais inventorizuoti miškai ir ne

miško žemės naudmenos (6,4 mln. ha). Valstybinių ir privačių miškų ir miškų ūkio kontrolės priežiūra: patikrinta

miestų ir rajonų savivaldybėse 6 valstybinių miškų valdytojų ir naudotojų miškų būklė, naudojimas ir apsauga, patikrintas medienos apskaitos ir sanitarinės apsaugos taisyklių laikymasis 353 lentpjūvėse, patikrintas miško atkūrimas 3233 kirtavietėse.

Miško genetinių išteklių išsaugojimas, atranka, kaupimas ir naudojimas: įveista (10,03 ha) ir inventorizuota (7,72 ha) bandomųjų želdinių; įveistos 8 miško sėklinės plantacijos (24,4 ha).

Miško sanitarinė apsauga: atrankos metodais įvertintas miškų sveikumas (2,1 mln. ha).

7. Kitos priemonės. Panaudojant 2012 m. Programos lėšas, buvo atliktas II lygio miškų monitoringas, vykdyta jaunųjų miško bičiulių veikla, pažintinio miško tako įrengimo darbai VĮ Panevėžio miškų urėdijos Pašilių stumbryne.





procentais1 tikslas. Išsaugoti augalų genetinius išteklius, kas leis panaudoti sukauptą genofondą bei jo tyrimų rezultatus selekcijoje, mokslo tikslams, gamybojeRezultato:

R-33-01-01 Atrinktų ir augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams priskirtų objektų procentas nuo augalų genetinių išteklių objektų skaičiaus 38,55 38,89 101,0Produkto:

P-33-01-01-01 1. Atrinktų ir į augalų nacionalinius genetinius išteklius įtrauktų atskirų rūšių augalų individų skaičius(Iš viso numatyta įtraukti 9136 atskirų rūšių

315 328 104,1

34




procentaisaugalų individus, iki 2012-12-31 įtraukta – 3614)

P-33-01-01-02 2. Miško genetinių draustinių, sėklinių medynų, sėklinių (genetinių) sklypų paskelbtų augalų nacionaliniais genetiniais ištekliais skaičius(Iš viso numatyta paskelbti 230 augalų genetinius draustinius, iki 2012-12-31 įtraukta – 152) 5 5 100

P-33-01-01-03 3. Lauko kolekcijų, klonų rinkinių, sėklinių plantacijų, rinkinių želdinių paskelbtų augalų nacionaliniais genetiniais ištekliais skaičius(Iš viso numatyta paskelbti 125 sėklinius sklypus ir plantacijas, iki 2012-12-31 įtraukta – 33) 2 3 1502-ajam programos tikslui: Didinti Kauno T.Ivanausko zoologijos muziejaus zoologinio rinkinio informatyvumą bei atraktyvumą, sukurtų ekspozicijų pagalba akcentuoti gamtosaugos svarbą visuomenės gyvenime

R-33-02-01 1. Kauno T.Ivanausko zoologijos muziejaus lankytojų skaičius per metus (vnt.) 35 050 36680 1052-ojo tikslo 1-ajam uždaviniui: Pasirinktose gamtiniu, geografiniu arba ekologiniu požiūriu tęstinėse komplektavimo teritorijose toliau pildyti muziejaus rinkinį, surinktų eksponatų pagrindu plėsti muziejaus ekspoziciją. Viešinti gamtosaugos aktualijas ir problemas.

P-33-02-01-011.Kauno T.Ivanausko zoologijos muziejaus gamtosauginių renginių skaičius (vnt.) 50 54 108

P-33-02-01-022.Kauno T.Ivanausko zoologijos muziejuje pravestų ekskursijų skaičius (vnt.) 150 158 105

P-33-02-01-033.Kauno T.Ivanausko zoologijos muziejuje surinktų eksponatų skaičius 3 000 2903 973-ajam programos tikslui: Populiarinti gamtos apsaugos žinias, supažindinti lankytojus su pasaulio gyvūnų įvairove, organizuoti kultūrinį gyventojų aptarnavimą ir poilsį

R-33-03-01 1. Lankytojų skaičius Lietuvos zoologijos sode 140000 151787 1083-ojo tikslo 1-ajam uždaviniui: Globoti, saugoti ir veisti gyvūnus, plėsti ir turtinti ekspoziciją, sukurti funkcinį ekspozicinį Lietuvos zoologijos sodo modelį, priartinant gyvūnų gyvenimo sąlygas prie autentiškos jiems aplinkos, kaip reikalauja ES tarybos direktyva dėl laukinių gyvūnų

P-33-03-01-01 1. Retų gyvūnų rūšių skaičius 136 131 96P-33-03-01-02 2. Edukacinių programų skaičius 164 175 106

P-33-03-01-033. Lietuvos zoologijos sodo surinkta suma už teikiamas paslaugas (tūkst. Lt) 1420 1530,3 1084-ajam programos tikslui: Įgyvendinti tausojančio žemės gelmių naudojimo priemones bei tirti geologinę aplinką ir vystyti valstybinę geologinės

35




procentaisinformacijos sistemą

R-33-04-01 1. Parengti žemės gelmių tyrimo ir jų išteklių naudojimo dokumentai (atvejų skaičius) 145 110 75,94-ojo tikslo 1-ajam uždaviniui: Vykdyti žemės gelmių ir jų išteklių tyrimą, naudojimo reguliavimą bei priežiūrą

P-33-04-01-01 Išduoti žemės gelmių tyrimo ir išteklių naudojimo leidimai (vnt.) 40 56 1405-ajam programos tikslui: Siekti lankytojų gausėjimo, pateikiant visuomenei gausią geologinę medžiagą apie krašto žemės gelmių sandarą, sudėtį, naudingąsias iškasenas ir paleogeografinę raidą

R-33-05-01Lietuvos geologijos muziejaus priimti lankytojai (vnt.) 1500 2230 1495-ojo tikslo 1-ajam uždaviniui: Kaupti, saugoti ir eksponuoti geologines vertybes ir gręžinių kerną

P-33-05-01-01

1. Moksliniams renginiams bei tyrėjams Lietuvos geologijos muziejaus pateiktas peržiūrai ir tyrimams gręžinių kernas (m) 2000 3792 190

P-33-05-01-02Sutvarkyti Lietuvos geologijos muziejaus eksponatai (vnt.) 4000 8697 2176-ajam programos tikslui: Ugdyti visuomenės istorinę savimonę, kokybiškai atnaujinus V. Into akmenų muziejaus veiklą ir sudarius jam sąlygas tinkamai kaupti, saugoti ir populiarinti Lietuvos eratinius riedulius, pasaulio mineralus ir Lietuvos naudingąsias iškasenas.

R-33-06-011.Respublikinio Vaclovo Into akmenų muziejaus lankytojų skaičius per metus (vnt.) 10 000 9067 90,676-ojo tikslo 1-ajam uždaviniui: Gamtos paveldo vertybių išsaugojimas

P-33-06-01-011. Respublikinio Vaclovo Into akmenų muziejaus gamtosauginių renginių skaičius (vnt.) 2 2 100

P-33-06-01-022.Respublikinio Vaclovo Into akmenų muziejaus pravestų ekskursijų skaičius (vnt.) 50 46 92

P-33-06-01-03Respublikinio Vaclovo Into akmenų muziejaus laikinų ekspozicijų skaičius (vnt.) 1 4 4007-ajam programos tikslui: Užtikrinti aplinkai daromos žalos mažinimą, gamtos išteklių atkūrimą ir gausinimą

R-33-07-01 Išsaugoti arba atkurti aplinkosaugos objektai ir pašalinti aplinkos taršos šaltiniai 43 52 1217-ojo tikslo 1-ajam uždaviniui: Užtikrinti aplinkai padarytos žalos kompensavimą

P-33-07-01-01 Įgyvendinta priemonių, kuriomis kompensuojama aplinkai padaryta žala, pašalinami aplinkos taršos šaltiniai, atkuriami aplinkosaugos objektai,

68 81 119

36




procentaisgausinami gamtos ištekliai, visuomenė informuojama aplinkosaugos tema

P-33-07-01-02 Atnaujinta Biologinės įvairovės apsaugos strategija 1 0 08-ajam programos tikslui: Užtikrinti miškų ir jų išteklių gausinimą ir šiuos išteklius tausojančią miškų ūkio plėtrą, tuo sudarant prielaidas išsaugoti miškus ir patenkinti subalansuotus visuomenės poreikius miškui

R-33-08-01 Padidintas šalies miškingumas, palyginus su praėjusiais metais (proc.) 0,05 0,05 1008-ojo tikslo 1-ajam uždaviniui: Užtikrinti gerą Lietuvos miškų sanitarinę ir priešgaisrinę būklę, racionalų ir tausojantį miško išteklių naudojimą ir jų gausinimą, visuomenės informavimą apie darnų miškų ūkį

P-33-08-01-01 Inventorizuota ir apskaityta šalies miškų (tūkst. ha) 230 307 133

P-33-08-01-02

Miškų ūkį aptarnaujančių organizacijų metiniuose veiklos planuose nustatytų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų įgyvendinimas (proc.) 100 140 140

Nepasiektų ar viršytų vertinimo kriterijų priežastys:R-33-03-01 - Lietuvos zoologijos sodą aplankė 8 procentais daugiau lankytojų, nei buvo planuota, nes

pagerintos lankytojų informavimo priemonės - parašyta pranešimų ir duota interviu žiniasklaidai, sukurtas Lietuvos zoologijos sodo profilis Facebook socialiniame tinkle http://www.facebook.com/ZoologijosSodas, pradėjo veikti nauja patrauklesnė ir patogesnė lankytojams Lietuvos zoologijos sodo internetinė svetainė ir pravestos išvažiuojamosios edukacinės programos, kas įtakojo norą apsilankyti zoologijos sode, įtakos turėjo ir palankios oro sąlygos bei papildomai surengta šventė.

P-33-03-01-01 - kriterijaus mažėjimą įtakojo tai, kad kai kurių retų rūšių gyvūnų (individų) buvo likę tik po vieną vienetą (tai raudonasis vilkas, kininis ir persinis leopardai, kai kurių rūšių papūgos) ir jie nugaišo. P-33-03-01-02 - kriterijaus viršijimą įtakojo bendradarbiavimas su Kauno miesto švietimo ir ugdymo skyriumi bei švietimo įstaigomis, edukacinių programų atnaujinimas; sukūrus naują Lietuvos zoologijos sodo tinklalapį, atsirado galimybė plačiau ir išsamiau pateikti informaciją apie edukacinių programų paslaugą.

P-33-03-01-03 – kriterijaus viršijimą įtakojo suorganizuotos šventės, kurios pritraukė didesnį lankytojų skaičių, vyko edukacinės programos, įtakos turėjo ir palankios oro sąlygos, didesnis kiekis lankytojų rinkosi papildomas paslaugas. Planuota sąmata viršyta 110,3 tūkst. Lt.

R-33-04-01, P-33-04-01-01 – kriterijų vykdymas priklauso nuo ūkio subjektų interesų, ekonominės padėties, jų veiklos pobūdžio ir kitų privataus sektoriaus rinkos dėsnių, kurių Lietuvos geologijos tarnyba negali įtakoti ar paveikti.

R-33-06-01 – lankytojų srautas 2012 metais sumažėjo iki 9067 vnt., nors buvo planuota 10 000. Tai įtakojo žmonių perkamosios galios sumažėjimas (mažėjo moksleivių ir suaugusiųjų srautai) ir tai, kad muziejus yra toli nuo didžiųjų miestų bei kelių, nebuvo pakankamai lėšų gerai reklamai, po renovacijos muziejus atidarytas tik 2012 - 05- 02.

P-33-06-01-02 - sumažėjus lankytojų srautui, sumažėjo ir gido paslaugų skaičius. Atvažiavę lankytojai skundžiasi, kad neturi tam pinigų, kas patvirtina perkamosios galios sumažėjimą.

R-33-07-01, P-33-07-01-01 – 2012 m. pradėta taikyti nauja AARP lėšų naudojimo tvarka, pagal kurią 2012 m. pirmą kartą buvo teikiamos dotacijos savivaldybėms aplinkos teršimo šaltiniams pašalinti. Planuojant 2012 m. priemones, savivaldybių projektai nebuvo planuojami, nes nebuvo galima įvertinti, kiek ir kokių paraiškų pateiks savivaldybės.

P-33-08-01-01 - apskaičiuojant šio kriterijaus reikšmę, panaudoti duomenys apie šalies miškus, kurie 2011 m. pradėti ir 2012 m. baigti inventorizuoti Druskininkų, Valkininkų, Varėnos, Veisiejų miškų urėdijų teritorijose 247 tūkst. ha plote, taip pat 2010 m. pradėti ir 2011 m. užbaigti inventorizuoti Vilniaus miškų urėdijų teritorijoje 60 tūkst. ha plote.

P-33-08-01-02 - Viršytos vertinimo kriterijaus reikšmės susidarymo priežastys:1. Vyriausybė patvirtino daugiau nei planuota teisės aktų, įtakojančių miškų valstybės kadastro duomenis

(2012 m. planuota – 15 vnt., patvirtinta – 57 vnt.).

37

2. Didesnis nei planuota valstybinės reikšmės miškų plotų schemų patikslinimo projektų, miškų priskyrimo miškų grupėms sąrašų ir schemų rengimo poreikis (2012 m. planuota – 10 vnt., patvirtinta – 26 vnt.).

3. Pateikta tvirtinti ir registruoti daugiau nei planuota privačių miškų vidinių miškotvarkos projektų (2012 m. planuota – 2600 vnt., patvirtinta – 2851 vnt.).

4. prieš išduodant Leidimą kirsti mišką privataus miško savininkui patikrinta 2104 biržių atrėžimo kokybė (2012 m. planuota – 1470 vnt.). Darbų apimtys padidėjo dėl pakeistų Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių.

5. Likviduojant 2010 m. škvalo padarinius, padidėjo medienos perdirbimo apimtys, želdintinų kirtaviečių plotai, todėl buvo sustiprinta kontrolė (2012 m. patikrintos 353 lentpjūvės (planuota patikrinti 177 lentpjūves); patikrintos 3233 kirtavietės (planuota patikrinti 2265 kirtavietes));

6. Per Apvaliosios medienos elektroninę pardavimų sistemą parduota 2,4 mln. m3 apvaliosios medienos (2012 m. planuota 2,0 mln. m3).

P-33-01-01-03 – LAMMC Miškų institutas, vykdantis miško augalų genetinių išteklių funkcijas, atrinko 3 ąžuolo rinkinių želdynus, kuriuos aprobavo Nuolatinė augalų nacionalinių išteklių komisija ir jos teikimu aplinkos ministro įsakymu minėti objektai įrašyti į augalų nacionalinių gentinių išteklių sąrašą.




tūkst. litų


procentasIš viso asignavimų programai (1+2) 73048,8 47705,3 65,31Iš jų pagal finansavimo šaltinius:1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas 73048,8 47705,3 65,31iš jo:1.1. bendrojo finansavimo lėšos1.2. Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos1.3. tikslinės paskirties lėšos ir pajamų įmokos 62580,8 37348,1 59,682. Kiti šaltiniai (Europos Sąjungos finansinė parama projektams įgyvendinti ir kitos teisėtai gautos lėšos)

Didžiąją dalį nepanaudotų aisgnavimų 109,5 tūkst. Lt sudaro Lietuvos geologijos tarnybai skirtos, bet nepanaudotos lėšos:- 27,9 tūkst. Lt - žemės gelmių išteklių tyrimams (tyrimai atlikti mažesnėmis kainomis negu planuota), - 3,4 tūkst. Lt - lėšos darbo užmokesčiui dėl laikinai neužimtų pareigybių,- 1,9 tūkst. Lt - įmokoms socialiniam draudimui,- 76,3 tūkst. Lt - sutaupytos lėšos, skirtos įstaigos išlaikymui.

Nepanaudotus asignavimus sudaro:Lietuvos geologijos tarnybos, Respublikinio Vaclovo Into akmenų muziejaus, Kauno T.Ivanausko zoologijos muziejaus ir Valstybinės miškų tarnybos gruodžio mėn. (ataskaitinio laikotarpio pabaigoje) gautos pajamų įmokos, kurios bus naudojamos 2013 m.

Vykdant Aplinkos apsaugos rėmimo programą (toliau - AARP), buvo panaudota tik dalis asignavimų, numatytų priemonėms, kuriomis kompensuojama aplinkai padaryta žala ir kraštovaizdžio elementams atkurti, kadangi kai kurios pateiktos paraiškos priemonių finansavimui neatitiko AARP įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Programos vykdymo rodiklius įtakojo ir tai, kad 2012 m. negauta 1,9 mln. Lt planuotų pajamų įmokų. 2012 m. sąmatoje nebuvome suplanavę lėšų žuvų ištekliams atkurti ir saugoti, nes dar nebuvo įsigalioję Mėgėjiškos žūklės įstatymo pakeitimai ir nebuvo garantijos, kad bus įplaukų. Tačiau, pasikeitus minėtam įstatymui, realiai įplaukos pagal šią dalį sudaro net 2,2 mln. Lt, kurie galės būti paskirstyti ir panaudoti tik 2013 m. Iš esmės pasikeitus AARP lėšų naudojimo tvarkai ir atsiradus papildomiems etapams (finansavimo krypčių patvirtinimas, dotacijų skyrimas savivaldybėms), didelė dalis lėšų konkretiems projektams buvo paskirstyta tik 2012 m. birželio mėn., todėl viešųjų pirkimų procedūros buvo vykdomos ir sutartys sudarytos tik antrąjį pusmetį ir projektų įgyvendinimo terminai bei lėšų įsisavinimas nusikėlė į 2013 m. Programoje reikalingas tam tikras rezervas, kuris, prireikus, būtų naudojamas avarijų pasekmių likvidavimui, ypatingoms ekstremalioms situacijoms pašalinti, aplinkai padarytos žalos apskaičiavimui ir poveikio aplinkai vertinimui. Dalį nepanaudotų lėšų sudaro likučiai, kurie susidaro vykdant viešuosius pirkimus ir pasirašius sutartis už mažesnes sumas nei skirta AARP.

Pagrindinės Specialiosios bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos asignavimų nepanaudojimo 2012 metais priežastys yra susijusios su tuo, kad programos priemonių vykdymas trunka ilgiau nei vienerius biudžetinius metus, todėl 2012 m. nepanaudoti apie 9320 tūkst. Lt bus reikalingi atsiskaityti už 2013 m. atliktus darbus pagal tęstinius sutartinius įsipareigojimus. Vadovaujantis LR 2012 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu metų

38

pradžioje buvo planuotas 15 proc. dydžio rezervas, kurio lėšų didžioji dalis liko nepanaudotos (3551,8 tūkst. Lt). 1591 tūkst. Lt - neįvykus stichinėms nelaimėms, miško gaisrams, neišplitus masinėms ligoms ir kenkėjams, nepanaudotos šioms priemonėms skirtos lėšos. 642,5 tūkst. Lt - neatsiradus poreikiui, lėšos nepanaudotos miškų ūkį aptarnaujančių organizacijų vykdomoms programoms įgyvendinti (sutaupyta darbo užmokesčiui skirtos lėšos (331 tūkst. Lt) dėl darbuotojų ligos, susidariusių laisvų etatų, kurie buvo užimti ne nuo metų pradžios, dėl racionalaus lėšų naudojimo sutaupytos prekėms ir paslaugoms skrtos lėšos (204,5 tūkst. Lt)); miško mokslo darbams vykdyti (60 tūkst. Lt), leidybos paslaugoms pirkti (47 tūkst. Lt). 70 tūkst. Lt - užsitęsus Apvaliosios medienos pardavimo elektroninės sistemos tobulinimo darbams, nebuvo pirktos šios sistemos audito paslaugos. 489 tūkst. Lt sutaupyta viešųjų pirkimų metu (sutartys pasirašytos mažesnei sumai nei buvo planuota). 1910 tūkst. Lt nepanaudoti dėl neįvykusių viešojo pirkimo procedūrų ar, metų pabaigoje skyrus asignavimus priemonėms įgyvendinti, dėl laiko stokos viešiesiems pirkimams atlikti.

2.2.2. LIETUVOS PASIEKIMŲ PRISTATYMAS PASAULINĖJE PARODOJE KORĖJOJE (02 34)

Programos tikslas - tinkamai pristatyti Lietuvą pasaulinėje parodoje "EXPO 2012". Pasaulinė paroda „EXPO 2012“ Pietų Korėjos Yeosu mieste vyko tris mėnesius. Pagrindinė jos tema – „Gyvieji vandenynai ir pakrantės“. Parodoje buvo pristatytos pažangiausios jūros išteklių įsisavinimo technologijos, aplinkosaugos ir darnaus vystymosi problemos, vandenynų ir jūrų pakrantėse gyvenančių tautų kultūra. Joje dalyvavo 104 valstybės, dešimt tarptautinių organizacijų, stambiausios Pietų Korėjos ir tarptautinės verslo korporacijos. Parodoje per devyniasdešimt tris jos dienas apsilankė 8,2 mln. žmonių, Lietuvos paviljone – 612 tūkstančių. Lietuva pasaulinėje parodoje „EXPO 2012“ buvo pristatyta kaip gintaro kraštas. Architektų Mečislovo ir Martyno Valevičių suprojektuotame paviljone lankytojai galėjo susipažinti su Baltijos gintaro atsiradimo istorija, grožėtis keliomis dešimtimis gintarų su inkliuzais. Eksponatai, tarp jų ir garsusis gintaras su driežo inkliuzu, atkeliavo iš Palangos gintaro muziejaus ir privačių kolekcijų. Stenduose buvo eksponuojamos Kuršių nerijoje surinkto Juodkrantės lobio figūrėlių kopijos, centrinėje paviljono kolonoje ir vitrinose - įvairių laikotarpių gintaro dirbiniai. Paviljono interjerą savitai papildė gintaru inkrustuotas didžiulis žiedas „Gintarinis O“, sukurtas klaipėdiečio Vytauto Karčiausko. Lankytojams taip pat buvo rodomi A. Baryso, V. Jankevičiaus, M. Sargsyano ir kitų autorių filmai apie Baltijos gintarą, Baltiją ties Lietuva, mūsų šalies žmones. Už kūrybiškumą atskleidžiant pagrindinę pasaulinės parodos „EXPO 2012“ temą Tarptautinio parodų biuro sudaryta nepriklausomų ekspertų komisija mūsų šalies paviljonui skyrė sidabro apdovanojimą. Tai pirmasis toks Lietuvos įvertinimas pasaulinėse „EXPO“ parodose po Nepriklausomybės atgavimo. Geriausios ekspozicijos mažų paviljonų kategorijoje garbės įvertinimą Lietuvos paviljonui skyrė žurnalas „Exhibitor Magazine“. Per Lietuvos nacionalinę dieną - birželio 24-ąją - parodą aplankė oficiali Lietuvos delegacija, kuriai vadovavo kultūros ministras Arūnas Gelūnas, koncertavo garsusis Klaipėdos universiteto Menų fakulteto sportinių šokių kolektyvas „Žuvėdra“. Parodos metu šalies paviljone lankėsi Lietuvos Respublikos aplinkos ministras G. Kazlauskas, pranešimus skaitė aplinkos viceministras A. Spruogis ir generalinis miškų urėdas B. Sakalauskas, taip pat susisiekimo ministras E. Masiulis ir žemės ūkio ministras K. Starkevičius, atvykę su ministerijų darbuotojų ir verslininkų delegacijomis. Būsimą Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai pristatė URM atstovai. Lietuvos paviljono konferencijų salėje nuolat vyko įdomių paskaitų. Pranešimą apie klimato kaitą skaitė klimatologė dr. A. Galvonaitė. Akademikai dr. V. Žulkus ir dr. A. Girininkas rengė diskusijas ir keitėsi kontaktais su kitų šalių mokslininkais. Lietuvos dailės muziejaus veiklą pristatė direktorius R. Budrys. Daug dėmesio sulaukė birželį vykusi turizmo savaitė. Per tris parodos mėnesius paviljone surengtos aštuonios fotografijų parodos. Gegužės mėnesį koncertavo Neringos miesto liaudiškų šokių grupė „Kalnapušė“, birželį -Klaipėdos universiteto Menų fakulteto instrumentinio trio muzikantai, pramoginius kūrinius paviljone atliko Irena Starošaitė ir Žilvinas Žvagulis, skrabalais skambino Regimantas Šilinskas, dainavo operos dainininkų trio „El Fuego“, grojo saksofonininkas Petras Vyšniauskas. Liepos 6-ąją

39

paviljone pristatyti kūrybos namų „Studija LT“ (dizainerės I. Ševiakovaitė ir J. Rimkutė) sukurti lietuvišką tapatybę pristatantys drabužiai, koncertavo multiinstrumentininkas Tomas Dobrovolskis. Iš parodos „EXPO 2012“ Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos žurnalistai paruošė ciklą reportažų, kurie buvo parodyti per LRT informacines laidas „Panorama“ ir „Labas rytas“. Pranešimai apie svarbiausius Lietuvai „EXPO 2012“ įvykius buvo transliuojami per didžiausių šalies televizijos kanalų žinių laidas. Apie įdomiausius parodos įvykius rašė interneto pagrindiniai portalai, periodiniai leidiniai. „EXPO 2012“ lankytojams išdalinta 10 tūkst. egzempliorių žurnalo „Made in Lithuania“ specialaus numerio, išsamiai pristačiusio Lietuvą ir jos pajūrį. Informacijos apie mūsų šalies paviljone eksponuotą gintarą buvo galima rasti ne tik gausiai iliustruotoje interneto svetainėje www.2012expo.lt, bet ir naudojantis UAB „Dizaino kryptis“ sukurtomis mobiliosiomis gintarų aplikacijomis išmaniesiems telefonams ir planšetiniams kompiuteriams. Aplikacijoms buvo panaudotos paviljone eksponuotų gintarų ir gintaro dirbinių nuotraukos su aprašymais ir filmas.





procentais1-ajam programos tikslui: Tinkamai pristatyti Lietuvą pasaulinėje parodoje "EXPO 2012 Yeosu Korea"

R-34-01-01 1. Lietuvos paviljono pasaulinėje parodoje ,,EXPO 2012” Yeosu (P. Korėjoje) lankytojų skaičiaus padidėjimas palyginus su paviljono lankytojų skaičiumi pasaulinėje parodoje "EXPO Zaragoza" (tūkst. vnt.) (parodoje "EXPO Zaragoza" Lietuvos paviljoną aplankė apie 0,8 mln. lankytojų) 900 612 681-ojo tikslo 1-ajam uždaviniui: Įrengti ir eksploatuoti modernią, patrauklią ir informatyvią Luietuvos ekspoziciją pasaulinėje parodoje "EXPO 2012" ir pristatyti reprezentuojančią Lietuvą programą

P-34-01-01-01 1. Įrengta Lietuvos paviljono (įskaitant ekspoziciją, tarnybines patalpas ir VIP zoną) dalis, sukurta ir pristatyta ekspozicijos dalis (proc.) 100 100 100

P-34-01-01-02 2. Finansuota personalo atrankos ir išlaikymo, paviljono eksploatavimo (elektra, vanduo, patalpų ir baldų nuoma, valymas, transportavimas, ryšiai ir kt.) išlaidų dalis (proc.) 100 100 100

P-34-01-01-03 3. Organizuota Lietuvos paviljono ir Lietuvos pristatymo renginių Lietuvoje ir Korėjoje, įskaitant ir nacionalinės dienos renginius (vnt.) 7 25 357

Nepasiektų ar viršytų vertinimo kriterijų priežastys:R-34-01-01 - lankytoju pirmus du mėnesius visoje parodoje buvo labai mažai, o per paskutinįjį mėnesį dar

daugiau jų priimti jau buvo neįmanoma.




tūkst. litų


procentas

40

http://www.2012expo.lt/

Dalis asignavimų liko nepanaudota todėl, kad, taupant lėšas, į laikinai patvirtintas pareigybes vėliau negu planuota buvo priimti darbuotojai (buvo įsteigtos 5 pareigybės nuo metų pradžios iki rugsėjo 15 d., o vienas iš 5 darbuotojų pradėjo dirbti nuo vasario, kitas - nuo balandžio vidurio.

2.2.3. HIDROMETEOROLOGINIAI STEBĖJIMAI IR PROGNOZĖS (02 36)

Programos tikslas - aprūpinti visuomenę, valstybės institucijas bei ūkio subjektus patikima hidrometeorologine informacija bei prognozėmis, reikalinga jų veiklai, užtikrinti jos pateikimą tarptautiniams mainams.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (toliau – Tarnyba) internetiniame puslapyje pradėtos teikti 7-ių parų meteorologinės prognozės 5 Lietuvos miestams, visuomenei aktualios pavasario potvynio prognozės, aktyviosios augalų vegetacijos sezonu dešimtadienių agrometeorologinių sąlygų apžvalgos, kasdieninė informacija apie drėgmės sąlygas Lietuvoje.

Tarnybos atliekami meteorologiniai, hidrologiniai, aviaciniai stebėjimai ir prognozės, perspėjimai apie stichinius ir katastrofinius meteorologinius ir hidrologinius reiškinius, meteorologinės, hidrologinės ir aviacinės informacijos teikimas atitinka kokybės vadybos sistemos standarto LST EN ISO 9001:2008 reikalavimus.

2012 m. hidrometeorologiniai stebėjimai ir matavimai buvo atliekami 93 vandens matavimo stotyse (VMS), 28 meteorologijos stotyse (MS), 3 aviacinės meteorologijos stotyse (AS), 43 agrometeorologijos stotyse (AGMS)

2012 m. iš esmės hidrologinių ir meteorologinių stebėjimų įvairovė nepakito, tačiau visgi dėl ekonominių priežasčių vandens matavimo stotyse (VMS), kuriose stebėjimai atliekami be stebėtojų (53 stotys), sumažintas vandens debito kontrolinių matavimų, kuriais remiantis vertinamas automatine įranga gautų duomenų tikslumas, skaičius, taip pat atmosferos radiozondavimas vykdytas tik kartą per dvi paras (buvo kartą per parą).

2012 m. buvo baigtas automatinių stočių įrengimas meteorologinių stebėjimų tinkle. 2012 m. automatizuota 19 vandens matavimo stočių (VMS) ir įdiegta nauja automatinė

vandens lygio, vandens temperatūros ir oro temperatūros matavimo įranga hidrologinių stebėjimų tinkle.

2012 m. įdiegta žaibų aptikimo sistema sukūrė sąlygas tiksliau, realiame laike stebėti žaibavimą, o tai savo ruožtu lemia geresnį stichinių, katastrofinių meteorologinių reiškinių prognozavimą.

Naudojant agrometeorologijos stočių duomenis sukurta nauja paslauga vartotojams – Tarnybos interneto svetainėje pradėta skelbti žemdirbiams aktuali informacija apie drėgmės sąlygas Lietuvoje.

Sukurta 10 meteorologinio radiolokatoriaus informacijos taikymo produktų, skirtų orų prognozavimui: vėjo poslinkio SLINE (Shear line), kritulių kiekio per 1, 3, 12, 24 valandas (RAIN 1, RAIN 3, RAIN 12, RAIN 24 (n-hours rain accumulation) ir kt.

Skaitmeninių prognozių rūšių (debesuotumo, kritulių, temperatūros, vėjo, meteorologinio matomumo) bei vietovių, kurioms skelbiamos prognozės (57 Lietuvos ir 29 kaimyninių valstybių miestams bei 24 Lietuvos ir 12 užsienio vietovėms, esančioms prie buriuotojų pamėgtų vandens telkinių) apimtis nepakito, tačiau prognozių laiko žingsnis 2012 m. antrąjį pusmetį sutankintas (vietoje trijų valandų pereita prie 1 valandos). Prognozės sudaromos 4 kartus per parą atitinkamai teritorijai, duomenys teikiami išorės ir vidiniams vartotojams.

2012 m. sudaromų aviacinių meteorologinių prognozių pasitvirtinimas atitiko „Bendro Europos dangaus“ ir WMO techninių reglamentų bei Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) konvencijos 3 priedo reikalavimus. Modernizuotos Vilniaus ir Palangos oro uostų meteorologinių stebėjimų sistemos.

2012 m. parengtas elektroninis leidinys „Lietuvos kurortų klimatas“, švietėjiška veikla, priimta 189 ekskursijos, iš jų 26 – Smalininkų vandens matavimo stotyje. Moksleiviai ir mokytojai buvo supažindinti su Tarnybos veikla, jos istorija, naudojama matavimų įranga, prognozavimo procesu.

41

2012 m. atlikta internetinė vartotojų apklausa dėl jų pasitenkinimo ir poreikių teikiamoms hidrometeorologinėms paslaugoms. Vartotojų pasitenkinimo hidrometeorologinėmis paslaugomis indeksas (apskaičiuotas pagal EUPAN metodiką, skirtą Lietuvos valstybės įstaigoms) sudaro 65,6%. Tarnybos teikiamas paslaugas gerai ir labai gerai įvertino 81% vartotojų, neigiamai - 3%. Didžiausias gyventojų susidomėjimas paros, 2–5 parų bei skaitmeninėmis prognozėmis. Palankiausiai vertinamos paros ir skaitmeninės prognozės Mažiau palankiai vertinama mėnesio ir keturių savaičių orų prognozės.

2012 m. sumažėjo informacijos apie orus pateikimas žiniasklaidos subjektams dėl nutrauktų sutarčių, tačiau padidėjo poreikis archyvinei hidrometeorologinei informacijai, automobilių kelius projektuojančioms įmonėms.

2012 m. buvo atliekami nenutrūkstami hidrometeorologiniai (atmosferos ir paviršinių vandenų būklės) stebėjimai šalies teritorijoje, vertinami gauti duomenys, prognozuojama hidrometeorologinių sąlygų kaita, teikiama sprendimams priimti reikalinga informacija.

2012 m. Programos įgyvendinimas sudarė prielaidas valstybės institucijoms, visuomenei, ūkio subjektams gauti patikimą hidrometeorologinę informaciją bei prognozes. Hidrometeorologinių stebėjimų tinklo modernizavimas įgalino sukurti ir perduoti vartotojams tarptautinius standartus atitinkančius hidrometeorologinės veiklos produktus.

2012 m. Tarnyba baigė įgyvendinti 2009–2012 m. valstybės investicijų projektą „Vilniaus ir Palangos oro uostų meteorologinių stebėjimų sistemų modernizavimas“, kurio metu Tarnyba ir aviacinės meteorologijos padaliniai Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose buvo apjungti didelės spartos telekomunikaciniu tinklu, panaudojant optinį ryšį.

2012 metais Tarnyba vykdė projektus, finansuojamus ES struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšomis: „Hidrologinio monitoringo tinklo modernizavimas ir vystymas“, „Lietuvos meteorologinių stebėjimų tinklo modernizavimas“, „Pažangių elektroninių paslaugų, suteikiančių galimybę elektroninėje erdvėje gauti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos teikiamas paslaugas, sukūrimas“.





procentais1-ajam programos tikslui: Aprūpinti visuomenę, valstybės institucijas bei ūkio subjektus patikima hidrometeorologine informacija bei prognozėmis, reikalinga jų veiklai, užtikrinti jos pateikimą tarptautiniams mainams

R-36-01-01 Pagrįstos pretenzijos dėl nepateiktos, nekokybiškos ar ne laiku pateiktos hidrometeorologinės informacijos (skaičius) 0 0 100

R-36-01-02 Pagrįstos pretenzijos dėl nepatikimų ir nepakankamo išankstumo hidrometeorologinių prognozių (skaičius) 0 0 100

R-36-01-03 Patenkinamas aviacinės meteorologinės informacijos vartotojų poreikis aviacinei meteorologinei informacijai (proc.) 100 100 1001-ojo tikslo 1-ajam uždaviniui: Užtikrinti reikiamą hidrometeorologinių stebėjimų kokybę, apimtis ir įvairovę, jos perdavimą ir paslaugų teikimą suinteresuotiems vartotojams (valstybės institucijoms, šalies piliečiams, ūkio subjektams ir tarptautiniams mainams), didinti hidrometeorologinių prognozių trukmę ir

42




procentaispatikimumą

P-36-01-01-01 Įsteigtos naujos automatinės vandens matavimo stotys (skaičius) 6 6 100

P-36-01-01-02 Bendrųjų orų prognozių (1-3 paroms) Lietuvai pasitvirtinimas (proc.) 94 95 101

P-36-01-01-03 Modernizuota oro uostų meteorologinių stebėjimų sistemų (skaičius) 2 2 100




tūkst. litų


procentasIš viso asignavimų programai (1+2) 10283,9 10235,7 99,53Iš jų pagal finansavimo šaltinius:1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas 10283,9 10235,7 99,53iš jo:1.1. bendrojo finansavimo lėšos1.2. Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos1.3. tikslinės paskirties lėšos ir pajamų įmokos 2916,9 2878,2 98,672. Kiti šaltiniai (Europos Sąjungos finansinė parama projektams įgyvendinti ir kitos teisėtai gautos lėšos)

Nepanaudota 27,1 tūkst. Lt skirtų turto įsigijimui (konkurso būdu įsigyta pigiau negu buvo planuota), nepanaudota 8,8 tūkst. Lt prekėms ir paslaugoms, iš jų 8,4 tūkst. Lt sudaro asignavimai prekėms, nes nespėta įvykdyti atsarginių dalių pirkimo iš kitų šalių pardavėjų, 2,7 tūkst. Lt nepanaudotų asignavimų darbdavio pašalpoms sumokėti, buvo skirti išeitinėms pašalpoms atleistiems iš darbo darbuotojams ir turės būti mokami kas mėnesį 2013 metais.

2.3.3-asis strateginis tikslas

Užtikrinti darnaus vystymosi principus atitinkantį teritorijų planavimo, statybos ir būsto plėtros procesų, statinių naudojimo ir priežiūros valstybinį reguliavimą.

Šio tikslo įgyvendinimą parodo 3 efekto kriterijai: 1. Teisiškai sureguliuota statybos normavimo proceso dalis (proc.)

Šis efekto kriterijus apskaičiuojamas taip: 100-R/Ex100; čia E – esamų dokumentų skaičius ataskaitiniais metais; R- ateinančiais metais planuojamų parengti ir atnaujinti dokumentų skaičius), planuota – 90 procentų, pasiekta – 91,6 procento, 1,6 procento daugiau nei planuota.

2009 m.; Planuota;

93

2010 m.; Planuota;

94

2011 m.; Planuota;

95

2012 m.; Planuota;

90

2009 m.; Pasiekta;

93

2010 m.; Pasiekta;

95

2011 m.; Pasiekta;

95.5

2012 m.; Pasiekta;

91.6PlanuotaPasiekta

43

2. Šiluminės energijos sąnaudų sumažėjimas atnaujintuose (modernizuotuose) daugiabučiuose namuose, GWh/metus Atnaujintuose (modernizuotuose) daugiabučiuose namuose skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos sumažintos 104,8 GWh, t. y. 12,3 procento daugiau lyginant su planuotu 93,3 GWh/metus šilumos energijos sąnaudų sumažinimu.

2010 m.; Pasiekta;

77.1

2011 m.; Pasiekta;

96.2

2012 m.; Pasiekta;

104.82011 m.; Planuota;

79

2012 m.; Planuota;

93.3

PlanuotaPasiekta

3. Nustatytų teisės aktų reikalavimų pažeidimų mažėjimas, lyginant su 2010 metais (proc. nuo visų atliktų patikrinimų)Nustatytų teisės aktų reikalavimų pažeidimų, lyginant su 2010 metais, sumažėjo 35,9 proc. nuo visų atliktų patikrinimų, lyginant su planuotu sumažėjimu 2 proc., 17,95 karto daugiau. Nustatytų teisės aktų pažeidimų labai sumažėjo aktyviai teikiant konsultavimo paslaugas statybos sektoriaus dalyviams.

2.3.1. TERITORIJŲ PLANAVIMO, STATYBOS IR BŪSTO POLITIKOS ĮGYVENDINIMO KOORDINAVIMAS (03 37)

1 programos tikslas - sukurti skaidrią, pagrįstą profesionaliais sprendimais teritorijų planavimo ir įgyvendinimo sistemą, įgyvendinant teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros srityse darnaus vystymosi principus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos planavimo stebėsenos informacinės sistemos nuostatais ir kuriant Lietuvos Respublikos teritorijos planavimo stebėsenos sistemą (toliau – TPSIS), buvo apžvelgta esama padėtis, užsienio šalių patirtis, ir galimi duomenų tiekėjai, išnagrinėtos informacinės sistemos įgyvendinimo alternatyvos ir galimos rizikos. Taip pat parengta TPSIS specifikacija, kuri reikalinga TPSIS sistemos įdiegimui. Joje aprašyti TPSIS paskirtis ir tikslai, kompiuterizuojamo objekto esama ir pageidaujama būsenos, TPSIS funkcinė ir informacinė struktūra, sistemos naudotojai ir jiems teikiama nauda, sistemos sukūrimo sąnaudos, informacinei sistemai keliami techniniai ir kiti reikalavimai, sistemos kūrimo projekto valdymas, numatomų darbų planas. TPSIS prototipe atvaizduoti preliminarūs sistemos ekraniniai langai, jų struktūra ir leidžiami įrankiai, pateiktas sistemos naudojimo parašymas.

2012-11-15 suorganizuotas renginys – Lietuvos Respublikos Urbanistinis forumas. Jame dalyvavo 250 dalyvių. Šio renginio tema – „Šiuolaikiški miestai ir miesteliai: situacija, vystymas tendencijos, vizija“. Forumo pranešimai buvo paviešinti AM internetinėje svetainėje ir internetiniame DELFI portale.

Rengiant LR teritorijos bendrojo plano papildymą jūrine dalimi, parengtos projekto 3 dalys: 1) esama padėtis, 2) projekto koncepcijos sprendiniai, 3) sprendinių strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (SPAV). Projekto apimama teritorija – Lietuvos Respublikos teritorinė jūra ir išskirtinė ekonominė zona.

Rengiant Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos pasienio regiono teritorijos plėtros planą, parengtos projekto 3 dalys: 1) esama padėtis, 2) projekto koncepcijos sprendiniai, 3) sprendinių strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (SPAV). Dvišalio projekto apimama teritorija – Lietuvos Respublikoje apima 7 savivaldybes šiame pasienio regione ir atitinkamą

44

teritoriją Lenkijos Respublikos pusėje. Kiekviena iš šalių atsakinga už savo šalies teritorijos sprendinių parengimą bendrame projekte.

2 programos tikslas - siekti, kad teritorijų planavimas ir statinių statyba būtų vykdoma teisėtai, apginti visuomenės ir valstybės interesus šioje srityje.

2012 metais Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) atliko toliau nurodytus svarbiausius darbus.

Siekdama užtikrinti vienodą, neprieštaringą konsultacijų teikimą:- nuo 2012 m. sausio 1 d. Inspekcija pradėjo įrašyti pokalbius fiksuotojo ryšio telefonais; - įdiegė bendrą konsultavimo telefonu liniją. Siekiant užtikrinti Inspekcijos pareigūnų veiklos skaidrumą, aiškumą tikrintinose srityse ir

nustatyti svarbiausius tikrintinus aspektus, patvirtinti statybos ir statybos dalyvių veiklų patikrinimo aktai, t. y. kontroliniai klausimynai, atspindintys svarbiausius teisės aktų reikalavimus, – bet kurio iš jų nesilaikymas gali padaryti reikšmingos žalos ar sukelti realų pavojų visuomenei, kitų asmenų interesams, aplinkai. Šiuo metu Inspekcija turi patvirtintus 7 kontrolinius klausimynus, kurie oficialiai paskelbti ir prieinami ūkio subjektams. Taip pat nustatyta, kad Inspekcijos darbuotojas, atlikęs patikrinimą, kartu su pasirašyti teikiamu patikrinimo aktu ūkio subjektui pateikia užpildyti anketą apie patikrinimo akto (klausimyno) taikymo naudingumą. Išanalizavus gautas anketas, 100 proc. ūkio subjektų teigia, kad kontroliniai klausimynai padėjo suvokti teisės aktų reikalavimus ir geriau juos įgyvendinti.

Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje IS „Infostatyba“ (toliau – IS „Infostatyba“) sudarytos galimybės fiziniams ir juridiniams asmenims elektroniniu būdu suteikti 12 paslaugos rūšių (planuota 11), susijusių su statyba. Fiziniai ir juridiniai asmenys, pasinaudoję IS „Infostatyba“ suteiktomis galimybėmis, 2012 metais elektroniniu būdu pateikė 16 126 prašymus, kas sudaro 34,7 proc. nuo visų 46 530 pateiktų ir IS „Infostatyba“ priemonėmis apdorotų prašymų (siekta 5 proc. arba 2 000 prašymų).

Inspekcija, siekdama užtikrinti skaidrumą viešųjų paslaugų teikimo srityje, taip pat vykdo projektus „Viešųjų paslaugų teikimo teritorijų planavimo dokumentams rengti ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinės sistemos sukūrimas“ ir „Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registravimo paslaugų plėtra“. Įgyvendinus šiuos projektus bus sudaryta galimybė teritorijų planavimo procesą organizuoti elektroninėje terpėje, sudarant galimybę visuomenei aktyviai dalyvauti šitame procese, tuo pačiu mažinant prielaidas korupcijai.

Sumažinus administracinę naštą verslui, nustačius aiškias priežiūros taisykles pagerėjo Inspekcijos darbuotojų darbo kokybė. Tokia išvada daroma įvertinus pagrįstų skundų skaičių. Lyginant 2012 ir 2011 metus, 2012 metais pagrįstų skundų skaičius sumažėjo 8 proc.

3 programos tikslas - sukurti atitinkančius šiuolaikines technologijas bei statybos produktus nacionalinius normatyvinius statybos ir statinių priežiūros techninius dokumentus, atsižvelgiant į naujų ES direktyvinių dokumentų reikalavimus.

Pagrindiniai reikalavimai energijos beveik nenaudojantiems pastatams nustatyti ir energinio naudingumo reglamentavimas patobulintas parengtame naujos redakcijos Statybos techniniame reglamente STR 2.01.09:2005 „Pastatų energinis naudingumas“, numatant pastatų energinio naudingumo skaičiavimams taikyti galiojančiais Europos standartais paremtą metodiką, kurioje be faktinės šiluminės pastato charakteristikos numatyti kiti faktoriai, tokie kaip šildymo ir oro kondicionavimo įranga, atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas, pasyvaus šildymo ir vėsinimo elementai, apsauga nuo saulės, pastato konstrukcijų šiluminė talpa, patalpų oro kokybė, pastatų techninių sistemų efektyvumas.

1. Siekiant sukurti naujus ir nuolat atnaujinti, tobulinti nacionalinius normatyvinius techninius dokumentus, reglamentuojančius statybos ir statinių priežiūros valdymą, parengti 4 statybos ir statinių priežiūros techniniai normatyviniai dokumentai (ir kiti teisės aktai).

- STR 2.01.09:2012 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“ (išdėstytas nauja redakcija).

- STR 2.01.11:2012 „Išorinės vėdinamos termoizoliacinės sistemos“ (naujas).

45

- STR 2.02.07:2012 „Sandėliavimo, gamybos ir pramonės statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“ (išdėstytas nauja redakcija).

- STR 2.02.08:2012 „Automobilių saugyklų projektavimas“ (išdėstytas nauja redakcija).Papildomai parengti 3 nauji (neplanuoti) statybos techniniai reglamentai.

2. Patobulinta 18 statybos ir statinių priežiūros procesą reglamentuojančių normatyvinių techninių dokumentų (statybos techninių reglamentų) ir kitų teisės aktų.

4 programos tikslas - atnaujinti daugiabučius namus, siekiant geresnės gyvenimo kokybės ir racionalaus energinių išteklių naudojimo.

Šio tikslo buvo siekiama įgyvendinant Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą (toliau −Programa), skatinant daugiabučių namų butų savininkus atnaujinti (modernizuoti) daugiabučius namus, mažinant jų šiluminės energijos sąnaudas, užtikrinant veiksmingą techninės pagalbos teikimą ir valstybės biudžeto lėšų, skirtų valstybės paramai, administravimą.

2012 metais atnaujinti (modernizuoti) daugiabučius namus apsisprendė 235 daugiabučių namų savininkai, tačiau baigti modernizuoti tik 37 daugiabučiai namai, 29,6 procentai planuotų baigti modernizuoti daugiabučių namų (125). Lyginant su 2011 metais, modernizuota 56,5 procentais mažiau daugiabučių namų. Dar 58 daugiabučių namų modernizavimo darbai vykdomi. Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra įvertino 223 parengtus daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) investicijų projektus, iš jų 175 suderino, 48 grąžinti koreguoti ir/ar yra vertinami. Lyginant su planuotais įvertinti 200 investicijų projektų, įvertinta 11,5 procento daugiau projektų. Modernizuojant daugiabučius namus suteikta 5,04 mln. litų (4,52 mln. litų valstybės biudžeto lėšomis ir 0,52 mln. litų Specialiosios klimato kaitos programos lėšomis) valstybės parama 2765 šeimoms. Jessica kontroliuojančiojo fondo paskolos suteiktos 44 daugiabučių namų modernizavimo projektams įgyvendinti, iš viso 21,74 mln. Lt (6,3 mln. eurų).

Iš viso nuo Programos įgyvendinimo pradžios (2005 metų) modernizuoti 479 daugiabučiai namai, investuota 364,27 mln. litų, modernizuojamų daugiabučių namų savininkams suteikta 161,54 mln. litų valstybės parama. Sprendimą modernizuoti daugiabučius namus pagal naująjį modernizavimo finansavimo (JESSICA) mechanizmą priėmė 393 daugiabučių namų savininkai, Bankai patvirtino paskolas 79 daugiabučių namų savininkams. Siekiant užtikrinti atnaujinimo (modernizavimo) projektų, įgyvendinamų pagal ankstesnį programos finansavimo mechanizmą finansavimą, JESSICA fondo lėšomis suteikta 9,7 mln. litų paskolų. Pagal JESSICA finansavimo mechanizmą įgyvendinamiems atnaujinimo (modernizavimo) projektams suteikta lengvatinių kreditų už 23,5 mln. litų.

Siekiant paskatinti butų savininkus aktyviau rengti ir įgyvendinti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektus, didinančius daugiabučių namų energinį efektyvumą, buvo administruojamas daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų rengimas ir įgyvendinimas, vykdoma įgyvendinamų daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų statybos darbų ir techninės priežiūros vykdymo proceso kontrolė, teikiama valstybės parama, viešinama Programa, tobulintas atnaujinimo (modernizavimo) finansavimo mechanizmo reglamentavimas.

Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos viešinimo ir gerų pavyzdžių praktikos pristatymo kampanija vykdyta įgyvendinant Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšomis finansuojamą projektą „Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) skatinimas, I etapas“, vykdomą pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę Nr. VP3-1.1-AM-02-V „Daugiabučių namų modernizavimo skatinimas“ ir Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros pajėgomis:

Programa pristatyta seminaruose, viešuose renginiuose, diskusijose su savivaldybėmis ir savivaldybių įmonėmis, radijo ir televizijos laidose, spaudoje, nuolat atnaujinama informacija interneto svetainėje www.atnaujinkbusta.lt, buvo parengtos informacinės skrajutės apie konkrečius daugiabučius ir valstybės paramą, skirtos atskiriems miestams, elektroninis naujienų laikraštis.

46

http://www.atnaujinkbusta.lt/

Vadovaujantis Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo stebėsenos tvarkos aprašu, atlikta įgyvendintų daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų stebėsena:− siekiant nustatyti daugiabučių namų gyventojų informuotumą apie Programą ir kitas

energijos taupymo galimybes, ketinimą dalyvauti Programoje arba savarankiškai diegti energijos taupymo priemones, atliktas sociologinis Programos įgyvendinimo rezultatų tyrimas. Įvertinus tyrimo rezultatus ir palyginus juos su 2011 metais atlikto analogiško tyrimo rezultatais, nustatytas didelis gyventojų susidomėjimas Programa. Pagal atliktą tyrimą apie Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą daugiabučių namų (pastatytų iki 1993 m.) gyventojų informuotumas: daug girdėjusių − 43 proc., šiek tiek girdėjusių − 45 proc., girdėjusių, bet kurių nedomina − 6 proc.;

− Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra fiksavo 2012 metais įgyvendintų daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų sutaupytos šiluminės energijos kiekio rodiklius (8,6 GWh/m) ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (CO2) kiekio sumažėjimą (1932,4 t/metus).

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Valstybinio audito „Daugiabučių namų atnaujinimas (modernizavimas)“ ataskaitoje pateiktas rekomendacijas ir siekiant, kad įgyvendinant daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektus šilumos sąnaudos būtų mažinamos efektyviai naudojant gyventojų bei valstybės paramos lėšas:

siekiant įvertinti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo kokybę ir projektinių sprendimų techninį ir ekonominį efektyvumą, atrinkti 8 modernizuoti daugiabučiai namai ekspertizei ir energiniam auditui atlikti. 2012 metais parengtos dalinės 8 pastatų ekspertizės ataskaitos. Kadangi energetinis auditas turi būti atliekamas šildymo sezono metu, galutinė ataskaita sutartyje numatyta 2013 m. kovo mėn.;

parengta Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų ekonominio naudingumo įvertinimo metodika, rekomenduojama taikyti rengiant daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planą, vertinant daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų ekonominį efektyvumą ir atsipirkimą. Metodiką parengė Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra. Ji paskelbta Aplinkos ministerijos ir www.atnaujinkbusta.lt interneto svetainėse.Buvo rengiamas Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) įstatymo projektas,

nustatant Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos finansavimo, valstybės paramos teikimo sąlygas ir būdus, projektų įgyvendinimo finansavimo ir priežiūros principus, siekiant pagerinti modernizavimo teisinę aplinką, kad ji būtų aiškesnė ir labiau suprantama daugiabučių namų savininkams. Atsižvelgiant į Vyriausybės programos nuostatas dėl naujo daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) modelio, siekiant jas įvertinti, Įstatymo projekto pateikimas atidėtas (numatyta pateikti 2013 metų III ketvirtyje).

Tobulinant daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) finansavimo mechanizmą, siekta sudaryti lankstesnes sąlygas įgyvendinti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektus, padidinti savivaldybių iniciatyvą rengti ir įgyvendinti savivaldybių energinio efektyvumo didinimo programas, suaktyvinti atnaujinimo (modernizavimo) procesą ir pašalinti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo procese pastebėtus trukdžius:

- Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 13, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-149 numatytas lengvatinių kreditų daugiabučių namų modernizavimui teikimas ne tik daugiabučių namų savininkams ir bendrojo naudojimo objektų valdytojams, bet ir savivaldybių energinio efektyvumo didinimo programas įgyvendinantiems fiziniams ir juridiniams asmenims;

- Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XII-150 užtikrintas valstybės paramos teikimas nepasiturintiems gyventojams, kai modernizavimo projekto įgyvendinimą finansuoja savivaldybės paskirtas fizinis ar juridinis asmuo;

47

− Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 935 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. 1725 „Dėl Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklių patvirtinimo ir daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui įgyvendinti skirto kaupiamojo įnašo ir (ar) kitų įmokų didžiausios mėnesinės įmokos nustatymo“ pakeitimo“ reglamentuotas lengvatinio kredito teikimas daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui įgyvendinti ne tik butų ir kitų patalpų savininkams, bet ir bendrojo naudojimo objektų valdytojams, veikiantiems butų ir kitų patalpų savininkų naudai;

− Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m vasario 24 d. įsakymu Nr. D1-174/A1-116 „Dėl kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimo už asmenis, turinčius teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, tvarkos aprašo patvirtinimo“ patobulintas kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti) ir palūkanų apmokėjimo už asmenis, turinčius teisę į būsto šildymo išlaidų kompensavimą, tvarka atsižvelgiant į Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimus ir lengvatinius kreditus teikiančių bankų siūlymus;

− Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. D1-536 „Dėl LR aplinkos ministro 2010 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. D1-439 „Dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) statybos techninės priežiūros paslaugų ir statybos rangos darbų pirkimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) statybos techninės priežiūros paslaugų ir statybos rangos darbų pirkimo tvarkos aprašas suderintas su Statybos įstatymo pakeitimais ir 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojusiais STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ ir STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ pakeitimais. Pagal minėtus pakeitimus daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas rengiamas kaip vieningas įgyvendinamų namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonių techninis darbo projektas su sąnaudų žiniaraščiais ir statybos skaičiuojamosios kainos paskaičiavimais ir tampa neatsiejama rangos darbų ir statybos techninės priežiūros pirkimo sąlygų dalimi;

− Lietuvos Respublikos aplinkos 2012 m. rugsėjo 28 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-791 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. lapkričio 10 d. įsakymo Nr. D1-677 „Dėl Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ numatyta, kad rengiant investicinį daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, vertinant numatomą pasiekti šilumos sutaupymą, įskaičiuojamas ir iki jo įgyvendinimo daugiabučių namų savininkų savo iniciatyva įgyvendintomis atskiromis energinį efektyvumą didinančiomis priemonėmis pasiektas šiluminės energijos sąnaudų sutaupymas;

− Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. D1-450 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gegužės 21 d. įsakymo Nr. D1-428 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklos, susijusios su administruojamu daugiabučiu namu, ataskaitos pavyzdinės formos patvirtinimo“ pakeitimo butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklos, susijusios su administruojamu daugiabučiu namu, ataskaitoje, teikiamoje butų ir kitų patalpų savininkams, nustatytas duomenų apie šilumos suvartojimą patalpų šildymui MWh/metus ir KWh/m2 patalpų naudingojo ploto pateikimas ir palyginimas su panašaus tipo namais.

Pagal priemonę Nr. VP3-1.1-AM-02-V „Daugiabučių namų modernizavimo skatinimas“ įgyvendinami du projektai, kuriems skirta 21,6 mln. Lt paramos. Projektų metu sukurtų priemonių visuma sudarė sąlygas informuoti visuomenę apie efektyvaus energijos panaudojimo galimybes daugiabučiuose namuose ir paskatinti daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkus dalyvauti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje.


48




procentais1-ajam programos tikslui: Sukurti skaidrią,

pagrįstą profesionaliais sprendimais teritorijų planavimo ir įgyvendinimo sistemą, įgyvendinant teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros

srityse darnaus vystymosi principus.1-ojo tikslo 1-ajam uždaviniui: Vykdant teisės aktuose nustatytas funkcijas, įgyvendinant strateginiuose dokumentuose numatytas priemones, užtikrinti nacionalinio lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo organizavimą, priimtų planavimo dokumentų, politikos krypčių įgyvendinimą:

P-37-01-01-01 Parengta tiriamųjų darbų, studijų, renginių, informacinių leidinių, skaičius (vnt.) 1 1 1002-ajam programos tikslui: Siekti, kad teritorijų planavimas ir statinių statyba būtų vykdoma teisėtai, apginti visuomenės ir valstybės interesus šioje srityje

R-37-02-01 Nustatyti pažeidimai teritorijų planavimo ir statybos srityje yra pašalinti teisės aktų nustatyta tvarka (proc.) 72 34,8 48,3

R-37-02-02 Pateikta elektroninių prašymų per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ dėl su statyba susijusių paslaugų teikimo (proc. nuo visų teikiamų prašymų) 5 34,7 6942-ojo tikslo 1-ajam uždaviniui: Pagal kompetenciją vykdyti valstybinę teritorijų planavimo ir statybos priežiūrą

P-37-02-01-01 Pateikta išvadų dėl planavimo organizatorių pateiktų tikrinti teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimo tikslingumo ir atlikta patikrinimų, ar planavimo sąlygos savivaldybės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentams rengti, planavimo sąlygų sąvadai savivaldybės lygmens detaliojo teritorijų planavimo dokumentams rengti ir savivaldybių administracijų išduoti statybą leidžiantys dokumentai yra teisėti (proc. nuo pateiktų tikrinti ir rengiamų teritorijų planavimo dokumentų ir išduotų statybą leidžiančių dokumentų skaičiaus) 18 24,2 134,4

P-37-02-01-02 Išnagrinėta fizinių ir juridinių asmenų skundų ir pranešimų, susijusių su teritorijų planavimu ir statyba, ir priimta sprendimų dėl statybos užbaigimo aktų, pažymų ir kitų dokumentų išdavimo (proc. nuo pateiktų skundų, pranešimų ir pateiktų prašymų išduoti dokumentus skaičiaus) 85 90,3 106,2

P-37-02-01-03 Kviečiant kitų priežiūros funkcijas atliekančių institucijų atstovus, patikrintas naujai statomų ir rekonstruojamų ypatingų pastatų statybos teisėtumas (proc. nuo visų naujai statomų ir

72 80,5 111,8

49




procentaisrekonstruojamų ypatingų pastatų skaičiaus)

P-37-02-01-04 Kviečiant kitų priežiūros funkcijas atliekančių institucijų atstovus, surengta reidų galimoms savavališkoms statyboms išaiškinti (vnt.) 240 247 102,92-ojo tikslo 2-ajam uždaviniui: Tobulinti gyventojams ir verslo subjektams teikiamų viešųjų ir administracinių paslaugų prieinamumą statybos srityje ir gerinti jų kokybę naudojantis informacinėmis ir ryšių technologijomis

P-37-02-02-01 Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ sudarytos galimybės fiziniams ir juridiniams asmenims elektroniniu būdu gauti su statyba susijusias paslaugas (paslaugų rūšys vnt.) 11 12 109,13-ajam programos tikslui: Sukurti atitinkančius šiuolaikines technologijas bei statybos produktus nacionalinius normatyvinius statybos ir statinių priežiūros techninius dokumentus, atsižvelgiant į naujų ES direktyvinių dokumentų reikalavimus

R-37-03-01 Sukurti nauji ir atnaujinti nacionaliniai teisės aktai, reglamentuojantys statybos ir statinių priežiūros procesą (vnt.) 4 22 5503-ojo tikslo 1-ajam uždaviniui: Sukurti naujus ir nuolat atnaujinti, tobulinti nacionalinius normatyvinius techninius dokumentus, reglamentuojančius statybos ir statinių priežiūros valdymą, juos versti į kitas kalbas

P-37-03-01-01Parengti statybos ir statinių priežiūros techniniai normatyviniai dokumentai ir kiti teisės aktai (vnt.) 1 4 400

P-37-03-01-02 Patobulinti statybos ir statinių priežiūros procesą reglamentuojantys normatyviniai techniniai dokumentai ir kiti teisės aktai (vnt.) 3 18 6004-ajam programos tikslui: Atnaujinti daugiabučius namus, siekiant geresnės gyvenimo kokybės ir racionalaus energinių išteklių naudojimo.

R-37-04-01 Įgyvendinta daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų (skaičius) 125 37 29,6

R-37-04-02 Įgyvendintos skatinimo iniciatyvos, vnt 15 15 1004-ojo tikslo 1-ajam uždaviniui: Užtikrinti veiksmingą techninės pagalbos teikimą ir valstybės biudžeto lėšų, skirtų valstybės paramai, administravimą, skatinti daugiabučių namų savininkus atnaujinti daugiabučius namus

P-37-04-01-01 Įvertinta parengtų daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) investicijų projektų (skaičius) 200 213 106,5

P-37-04-01-02 Įvertinta įgyvendintų daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų atliekant ekspertizes ar energetinį auditą (vnt.) 4 8 200

50




procentais4-ojo tikslo 2-ajam uždaviniui: Sudaryti ir užtikrinti palankias finansavimo sąlygas įgyvendinti daugiabučių namų atnaujinimo projektus.

P-37-04-02-01 Suteikta valstybės parama šeimoms, dalyvaujančioms įgyvendinant daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) investicijų projektus (vnt.) 6000 2765 46

P-37-04-02-02 Suteikta Jessica kontroliuojančiojo fondo paskolų daugiabučių namų modernizavimo projektams įgyvendinti, vnt 100 44 44

Nepasiektų ar viršytų vertinimo kriterijų priežastys:R-37-02-01 – patikrinimų metu nustatytiems teisės aktų reikalavimų pažeidimams pašalinti per teisės aktų

nustatytus terminus teikiami subjektams raštai, nurodant per nustatytą terminą pašalinti pažeidimus arba priimti atitinkamas priemones jiems pašalinti. Nemažos dalies nustatytų pažeidimų pašalinimo terminai dar nesuėję. Pažeidimų statybos srityje šalinimo procesas ilgai trunka. Dauguma atvejų, siekdama pašalinti pažeidimus statybos srityje, Inspekcija kreipiasi į teismą, kur ilgai trunka ieškinių nagrinėjimo procesas.

R-37-02-02 – planinė reikšmė viršyta, kadangi savivaldybių administracijos, ypač didžiųjų miestų (Vilnius, Kaunas, Klaipėda), labai intensyviai ragina žmones naudotis teikiamomis viešosiomis paslaugomis.

P-37-02-01-01 – dėl didesnio skaičiaus pateiktų tikrinti teritorijų planavimo dokumentų buvo viršyta numatyta planinė reikšmė.

P-37-02-01-02 – didelis fizinių ir juridinių asmenų skundų ir pranešimų teritorijų planavimo ir statybos srityje skaičius.

P-37-02-01-03 - planinė reikšmė viršyta dėl padidėjusio pagal kompetenciją išnagrinėtų skundų ir pranešimų, susijusių su teritorijų planavimo sritimi, ir dėl prašymų patvirtinti deklaracijas apie statybos užbaigimą skaičiaus.

R-37-03-01 - papildomai dėl teisės aktų pakeitimo reglamentuota gaisrinė sauga ir, atsižvelgus į visuomenės pasiūlymus, patobulinta daugiau teisės aktų.

P-37-03-01-01 - atsižvelgiant į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento 2012 m. parengtus teisės aktus, kuriais pakeistas gaisrinės saugos reglamentavimas, Statybos įstatymo pasikeitimus dėl pastatų energinio naudingumo vertinimo ir sertifikavimo, buvo parengti 3 nauji papildomi statybos techniniai reglamentai.

P-37-03-01-02 - atsižvelgus į gautus visuomenės pasiūlymus ir skundus bei pasikeitusias Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas, patobulinta daugiau nei planuota teisės aktų.

R-37-04-01 - pagal seną finansavimo mechanizmą (valstybės parama ‒ 50 proc.) liko neįgyvendinti problematiniai projektai (teisminiai ginčai su rangovais, nepriduoti objektai statybų inspekcijai ir pan.). Pagal naują finansavimo mechanizmą (valstybės parama 15 + 15 proc.) projekto įgyvendinimo trukmė vidutiniškai yra 2 metai, iš 2011 metais suderintų 80 IP, tik 56 projektuose nupirkti rangos darbai. Vykdomi 58 daugiabučių modernizavimo darbai.

P-37-04-01-02 – atrinkti 8 modernizuoti daugiabučiai namai ekspertizei ir energiniam auditui atlikti vadovaujantis Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo stebėsenos tvarkos aprašu, patvirtintu LR aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-1055. Konkurso tvarka atrinkta UAB „Šiltas namas“ ir sudaryta sutartis ekspertizei ir energetiniam auditui atlikti. Kadangi energetinis auditas turi būti atliekamas šildymo sezono metu, sutartyje numatyta, kad galutinė ataskaita bus pateikta 2013 m. kovo mėn. 2012 gruodžio mėn. pateiktos dalinės 8 pastatų ekspertizės ataskaitos.

P-37-04-02-01 – valstybės parama suteikta 2765 šeimoms (4,52 mln. Lt), kadangi įgyvendinta mažiau nei planuota modernizavimo projektų.

P-37-04-02-02 – iš viso suteikta 44 vnt. Jessica kontroliuojančiojo fondo paskolų daugiabučių namų modernizavimo projektams įgyvendinti (JESSICA I - 5.577.796 Eur; JESSICA II –718.909,59 Eur), kadangi įgyvendinta mažiau nei planuota modernizavimo projektų.




tūkst. litų


procentasIš viso asignavimų programai (1+2) 36824,5 29406,5 79,86

51

Iš jų pagal finansavimo šaltinius:1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetasiš jo:1.1. bendrojo finansavimo lėšos

290 289,7 99,90


1642 1641,9 99,99

1.3. tikslinės paskirties lėšos ir pajamų įmokos 5471,5 5471,5 1002. Kiti šaltiniai (Europos Sąjungos finansinė parama projektams įgyvendinti ir kitos teisėtai gautos lėšos)

Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra - iš skirtų valstybės paramai teikti 11,669 mln. litų, įgyvendinus mažiau nei planuota investicijų projektų, liko nepanaudota 7146,5 tūkst. litų. Dalis projektų nebaigti įgyvendinti dėl teisminių ginčų su rangovais arba objektai nepriduoti VTPSI. Pagal naująjį finansavimo mechanizmą projekto vidutinė įgyvendinimo trukmė siekia 2 metus, ilgai trunka rangos darbų pirkimai (2011 m. iš suderintų 80 investicijų projektų rangos darbai nupirkti tik 56). Modernizuotų daugiabučių namų ekspertizei ir energiniam auditui atlikti sutartis sudaryta, pateiktos 8 modernizavimo projektų dalinės ekspertizės, tačiau 52,5 tūkst. litų liko nepanaudota, nes sutarties galutinis įvykdymas, atsižvelgiant į tai, kad energinis auditas turi būti atliekamas šildymo sezono metu, numatytas 2013 m. kovo mėn. Vykdant Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos administravimą sutaupyta 250,0 tūkst. litų (6,3 proc.).

Aplinkos ministerija - investicinio projekto "Lietuvos Respublikos teritorijos planavimo stebėsenos informacinės sistemos sukūrimas" rengimui, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu, atlikus pirkimo procedūras, turto kainos buvo 7,6 tūkst. Lt mažesnės negu planuota.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija - sutaupyta 13,5 tūkst. Lt asignavimų ilgalaikiam turtui įsigyti (atlikus pirkimo procedūras, turto kainos buvo mažesnės negu planuota).

2.4.4-asis strateginis tikslas

Didinti valdymo efektyvumą.

Šio tikslo įgyvendinimą parodo 2 efekto kriterijai:

1. Darbuotojų skaičius 1 vadovaujančiam darbuotojui.Įgyvendinant šį efekto kriterijų, buvo planuota, kad 2012 m. jo reikšmė sieks 3,2 darbuotojų 1

vadovaujančiam darbuotojui. Buvo pasiekta 3,23 šio efekto kriterijaus reikšmė.

2. Žaliųjų pirkimų dalis (proc. nuo tų viešųjų pirkimų, kuriems yra nustatyti aplinkos apsaugos kriterijai, 2009 m. duomenys nuo visų viešųjų pirkimų)

Įgyvendinant šį efekto kriterijų, buvo planuota, kad 2012 m. jo reikšmė sieks 25 procentus nuo tų viešųjų pirkimų, kuriems yra nustatyti aplinkos apsaugos kriterijai, tačiau Viešųjų pirkimų tarnyba duomenų apie šio kriterijaus įgyvendinimą dar nepateikė, juos pateiks 2013 m. kovo-balandžio mėn. (pagal Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktą 2012 m. vykdytų žaliųjų pirkimų ataskaitą).

2.4.1. BENDROSIOS APLINKOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMO KOORDINAVIMAS (04 38)

1 programos tikslas - užtikrinti tinkamą aplinkos politikos įgyvendinimą.Įgyvendinant šį programos tikslą, įvykdytos šios priemonės:Siekiant sukurti bendrą aplinkosaugos informacinę sistemą, prieinamą visuomenei, buvo

sukurtos 22 aplinkos informacijos valdymo integruotos kompiuterinės sistemos (IS AIVIKS) posistemės, įvykdyta šių posistemių bandomoji eksploatacija, sukurtas aplinkos informacijos portalas www.aplinka.lt, skirtas aplinkosauginių duomenų ir informacijos viešinimui, surengti IS AIVIKS teikiamų elektroninių paslaugų, skirtų juridiniams ir fiziniams asmenims, viešinimo seminarai.

Parengta Nacionalinė klimato kaitos valdymo politikos strategija, kurią 2012 m. lapkričio 6 d. patvirtino Seimas (Žin., 2012, Nr. 133–6762). Šiuo metu baigiamas derinti Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos tikslų ir uždavinių 2013–2020 metams įgyvendinimo

52

tarpinstitucinio veiklos plano projektas, kuriame numatytos priemonės strategijoje įtvirtintiems ŠESD mažinimo tikslams ir uždaviniams įgyvendinti 2013–2016 m.

Siekiant iš esmės užbaigti žemės grąžinimą ir privatizavimą, geodezijos ir kartografavimo darbus, sutvarkyti teisinius žemės santykius, siekiant mažinti bendrasavininkiškumą, konsoliduoti sklypus, plėsti žemės rinką, 2012 m. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija organizavo valstybinės reikšmės miškų plotų kadastrinių matavimų ir registravimo Nekilnojamojo turto registre darbus. Buvo organizuoti viešieji pirkimai ir pasirašytos sutartys valstybinės reikšmės miškų kadastriniams matavimams atlikti. Dėl ilgai trunkančio galimai neteisėto nuosavybės teisių atkūrimo į valstybinės reikšmės miškus bei žemės reformos darbų klaidų nagrinėjimo ir jų teisinio įvertinimo bei NŽT teritoriniams žemėtvarkos skyriams dėl didelių darbo apimčių per nustatytą terminą nespėjant patikrinti ir suderinti pateiktų kadastrinių bylų, valstybinės reikšmės miškų registravimas Nekilnojamojo turto registre užsitęsė. Šiuo metu iš 1113 tūkst. ha valstybinės reikšmės miškų plotų Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota 826 tūkst. ha.

Siekiant parengti ir patvirtinti užterštų teritorijų tvarkymo priemonių planą, buvo parengtas ir aplinkos ministro 2012 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-790 patvirtintas Užterštų teritorijų tvarkymo 2013–2020 m. planas (Žin., 2012, Nr. 115-5842).

Rengiantis naujam ES 2014-2020 m. finansiniam laikotarpiui, parengti Valstybinio atliekų tvarkymo 2014-2020 m. plano, kuriame nustatyti atliekų tvarkymo prioritetai, numatyti strateginiai tikslai ir priemonės 2014–2020 metams, siekiant sumažinti atliekų šalinimą sąvartynuose, kuo daugiau perdirbti ar kitaip panaudoti atliekų, ir Valstybinės atliekų prevencijos programos, kuri užtikrins atliekų prevenciją, projektai. Taip pat buvo parengti Atliekų tvarkymo įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai.

Įgyvendinant Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą, parengta Pramoninių ir komunalinių atliekų biologiškai skaidžios dalies atskyrimo, atsižvelgiant į energijos, pagamintos iš pramoninių ir komunalinių atliekų, atsinaujinančią dalį, metodika.

Siekiant patobulinti laukinės gyvūnijos apsaugos ir naudojimo teisinę bazę, buvo parengtos ir patvirtintos Laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms bei Saugomoms rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos, kuriomis bazinio įkainio tarifai buvo padidinti 10 kartų. Taip pat buvo parengtas ir patvirtintas Vilko populiacijos gausos reguliavimo planas. 2012 m. buvo atnaujinta invazinių rūšių gausos reguliavimo teisinė bazė: patvirtintas naujas Lietuvos invazinių rūšių sąrašas bei Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkos aprašas.

2012 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. XI-2231 Lietuva ratifikavo Papildomą protokolą atsakomybės ir žalos atlyginimo srityje, kurio tikslas prisidėti prie biologinės įvairovės išsaugojimo ir tausaus jos naudojimo, taip pat atsižvelgiant į pavojų žmogaus sveikatai, juo nustatant tarptautines taisykles ir procedūras su gyvaisiais modifikuotais organizmais.

2012 m. patobulinta taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) sistema, perkeliant į nacionalinę teisę Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) nuostatas ir siekiant sumažinti administracinę naštą bei koncentruotis į didžiausių ir taršiausių įmonių integruotą taršos prevenciją, parengtas TIPK taisyklių naujos redakcijos projektas, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 3 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Aplinkos apsaugos įstatymo 1, 7 ir 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 19 (1) ir 19 (2) straipsniais įstatymo projektas.

Siekiant mažinti administracinę naštą verslui, panaikinta prievolė turėti aplinkos oro taršos TIPK leidimą eksploatuoti mažesnio kaip 20 MW šiluminio našumo kurą deginančius įrenginius bei tirpiklius naudojančius įrenginius, kurių našumas mažesnis už našumą, dėl kurio pagal ES reikalavimus atsiranda prievolė turėti TIPK leidimą.

Parengtas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (LRS pateiktas 2012-03-07), kuriame numatytas įmonių stambinimas (1 savivaldybė – 1 tiekėjas), nauja kainodara (kainos numatomos trims metams, jos peržiūrimos kasmet), privalomas licencijavimas (visiems vandens tiekėjams), prijungimas prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų

53

tvarkymo tinklų nemokamas (atsakomybė vandens tiekėjams), atsakomybė vandens tiekėjams už paslaugų organizavimo pažeidimus.

Siekiant saugoti gamtos išteklius, kraštovaizdį, užtikrinti aplinkosauginių reikalavimų laikymąsi, aplinkos ir žemės ūkio ministrų įsakymu patvirtinti Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimai.

Vykdant valstybinę funkciją (valstybės perduotą savivaldybėms), susijusią su piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. sausio 10 d. įsakymu savivaldybėms paskirstytos 2012 metų valstybės biudžete skirtos specialiosios tikslinės dotacijos valstybinėms funkcijoms atlikti, iš viso 204 tūkst. litų piliečių prašymams atkurti nuosavybės teises į gyvenamuosius namus, jų dalis, butus, ūkinės komercinės paskirties pastatus nagrinėti ir valstybės garantijoms nuomininkams, išsikeliantiems iš savininkams grąžintų gyvenamųjų namų, vykdyti. Su savivaldybėmis sudaryta 15 dotacijų teikimo sutarčių. Savivaldybės išnagrinėjo 29 piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises ir įvykdė 4 valstybės garantijų nuomininkams, iš viso 55 procentus bendro planuoto skaičiaus. Mažiau valstybinių funkcijų vykdyta, kadangi, pasibaigus Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu nustatytiems nuosavybės teisių atkūrimo terminams, šios valstybinės funkcijos vykdomos pagal teismo priimtus sprendimus ir jų vykdymas priklauso nuo teismo sprendimų turinio ir jų priėmimo laiko. Šioms funkcijoms atlikti savivaldybės panaudojo 123,66 tūkst. litų pagal dotacijų teikimo sutartis joms pervestų dotacijų, t. y. 60,6 procento skirtų lėšų.

2 programos tikslas - užtikrinti tinkamą ES struktūrinės paramos administravimo sistemos funkcionavimą.

2012 m. naudojant techninės paramos lėšas, surengti 9 mokymai, kuriuose kvalifikaciją kėlė 19 darbuotojų, pagaminta 4310 vnt. viešinimo priemonių, 234 kartus paskelbta informacija radijuje, internete ir spaudoje apie ES 2007–2013 m. paramą aplinkosaugos srityje (biologiškai skaidžių atliekų tvarkymą, Ventės rago ornitologijos stoties viziją, numatomą Kauno zoologijos sodo atnaujinimą, investicijas saugomose teritorijose, Palangos paplūdimio platinimą ir kt.), užtikrintos 17 darbuotojų darbo vietos.

3 programos tikslas - efektyviai administruoti ES paramą pagal Agentūrai deleguotas funkcijas.

Per 2012 m. naudojant techninės paramos lėšas, surengti 28 mokymai, kuriuose kvalifikaciją kėlė 88 darbuotojai, pagaminta 1010 vnt. viešinimo priemonių, skelbtas 1 pranešimas radijuje apie naudą jungtis prie centralizuotų vandentvarkos sistemų, pasirodė 8 publikacijos internete ir spaudoje apie ES paramą aplinkosaugos srityje (jungimąsi prie centralizuotų vandentvarkos sistemų, dumblo apdorojimo įrenginius, Lietuvos zoologijos sodo atnaujinimą, atliekų surinkimo aikšteles ir kt.), surengti mokymai projektų vykdytojams bei atlikta projektų vykdytojų apklausa. 2012 m. buvo užtikrintos 88 darbuotojų darbo vietos.





procentais1-ajam programos tikslui: Užtikrinti tinkamą aplinkos politikos įgyvendinimą

R-38-01-01 1. Palyginus su ankstesniais metais gyventojų ir kitų ūkio subjektų pagrįstų (pasitvirtinusių) skundų dalis dėl Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų pareigūnų veiksmų (%). 40 45 891-ojo tikslo 1-ajam uždaviniui: Užtikrinti Aplinkos ministerijos nuostatuose, kituose teisės aktuose nustatytų funkcijų vykdymą, Vyriausybės programoje, kituose strateginiuose dokumentuose

54




procentaisnumatytų priemonių įgyvendinimą

P-38-01-01-01 1. Teisės aktų aplinkos ministro valdymo srityse, paskelbtų leidinyje ,,Valstybės žinios”, skaičius, vnt. 580 970 167

P-38-01-01-02 2. Parengta istorinio ir socialinio pobūdžio pažymų (apie darbo stažą, darbo užmokestį, ypatingas darbo sąlygas, įvairių kursų baigimą) (vnt. per metus) 1800 1509 84

P-38-01-01-03 3. Aplinkos ministerijos parengtų ir suderintų Lietuvos pozicijų aplinkos srityje ES institucijų posėdžiams skaičius (vnt.). 200 187 94

P-38-01-01-04 4. Bendras kabinetų plotas 1 darbuotojui, kv. M 9,0 8,8 98P-38-01-01-05 5. 1 dokumentų valdymo darbuotojui tenkantis

ministerijoje užregistruotų gautų ir siunčiamų dokumentų skaičius 8900 8219 92

P-38-01-01-06 Įsteigti etatai Lietuvos Nuolatinėje atstovybėje ES (toliau - NA) 2 2 100

P-38-01-01-08 Parengtos aukšto lygmens neformalios tarybos, konferencijos, žemesnio lygmens konferencijos ir susitikimų koncepcijų projektai. 7 (1/1/1/4) 10 143

P-38-01-01-09 Įrengtos darbo vietos naujai pagal URM ESF lėšomis įgyvendinamą projektą priimamiems darbuotojams. 27 27 100

P-38-01-01-12 Išnagrinėta piliečių prašymų atkurti nuosavybės teises į gyvenamuosius namus, jų dalis, butus, ūkinės komercinės paskirties pastatus ir įvykdyta valstybės garantijų nuomininkams (skaičius) 60 38 632-ajam programos tikslui: Užtikrinti tinkamą ES struktūrinės paramos administravimo sistemos funkcionavimą

R-38-02-01 1. Prisiimtų įsipareigojimų dalis (proc.) 98 98 1002-ojo tikslo 1-ajam uždaviniui: Užtikrinti efektyvų ES struktūrinės paramos administravimą

P-38-02-01-01 1. Projektų, dėl kurių prisiimti įsipareigojimai, skaičius (vnt.) 50 65 1303-ajam programos tikslui: Efektyviai administruoti ES paramą pagal Agentūrai deleguotas funkcijas

R-38-03-01 Pripažintų deklaruotinomis EK lėšų dalis, proc. 55 60 1093-ojo tikslo 1-ajam uždaviniui: Užtikrinti deleguotų funkcijų vykdymą

P-38-03-01-01 Administruojamų projektų skaičius 297 365 123Nepasiektų ar viršytų vertinimo kriterijų priežastys:P-38-01-01-01 – 2012 m. „Valstybės žiniose“ buvo paskelbta daugiau teisės aktų negu planuota, kadangi

buvo patvirtinta daugiau gamtotvarkos planų, teisės aktų dėl turto perdavimo ir ES lėšų paskirstymo, taip pat priimta daugiau įgyvendinamųjų teisės aktų žvejybos ir žūklės reglamentavimo bei atliekų tvarkymo srityse.

P-38-01-01-08 – įvertinus Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetus ir Europos Komisijos darbo programą, Lietuvoje reikės organizuoti vieną ministrų lygmens susitikimą ir 9 ekspertinio lygmens susitikimus, kuriems parengti koncepcijų projektai.

55

P-38-01-01-12 – savivaldybės šias valstybines funkcijas vykdo pagal teismo sprendimus, dalis jų nevykdyta dėl nepalankių piliečiams teismo sprendimų ir nebaigtų teisme nagrinėti nuosavybės teisių atkūrimo ir valstybės garantijų vykdymo klausimų.

P-38-02-01-01 – siekiant sparčiau naudoti ES struktūrinę paramą, pasirašyta daugiau projektų administravimo ir finansavimo sutarčių nei planuota.

P-38-03-01-01 – dėl užsitęsusio veiklų įgyvendinimo buvo baigti ne visi projektai, kurie turėjo būti užbaigti 2011 metais.




tūkst. litų


procentasIš viso asignavimų programai (1+2) 30578 28123,9 91,97Iš jų pagal finansavimo šaltinius:1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetasiš jo:1.1. bendrojo finansavimo lėšos1.2. Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos

10242 8842,3 86,33

1.3. tikslinės paskirties lėšos ir pajamų įmokos 204 123,7 60,642. Kiti šaltiniai (Europos Sąjungos finansinė parama projektams įgyvendinti ir kitos teisėtai gautos lėšos)

Nepanaudotus asignavimus sudaro:- 42,2 tūkst. Lt Aplinkos ministerijos sutaupytos lėšos (28,8 tūkst. Lt DUF - dėl laikinai neužimtų pareigybių, 8,3

tūkst. Lt - įmokos socialiniam draudimui, 5,1 tūkst. Lt - lėšos kitoms išlaidoms, kurių mokėjimo dokumentai gauti pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, apmokėti)

- 742,5 tūkst. Lt Aplinkos ministerijos sutaupytos lėšos, skirtos pasirengimui pirmininkauti ES Tarybai. Ekonomija susidarė dėl to, kad nuo šių metų Lietuvai rengiantis pirmininkauti ES Tarybai įsteigtos 2 naujos pareigybės, o darbuotojai į šias pareigybes priimti tik kovo–gegužės mėn. (I-II ketvirtį buvo ribojamas į ES Tarybos darbo grupes, Jungtinių Tautų konvencijų, kitus tarptautinius renginius vykstančių dalyvių skaičius), taip pat buvo taikomos ir kitos taupymo priemonės, finansuojant tik būtiniausias priemones.

- 148,6 tūkst. Lt Aplinkos projektų valdymo agentūros sutaupyti asignavimai, iš jų darbo užmokesčio - 84,2 tūkst. Lt. (lėšos darbo užmokesčiui ir transporto išlaidoms buvo taupomos atsižvelgiant į LR Vyriausybės taupymo programą, dalis prekių ir paslaugų įvykdžius viešuosius pirkimus buvo įsigyta už mažesnę kainą ir buvo atsisakyta remontų dėl per didelės pasiūlytos kainos.)

-13,0 tūkst. Lt dėl užsitęsusių viešųjų pirkimų procedūrų nepanaudojo Žinybinis archyvas.Aplinkos projektų valdymo agentūra: 1. Darbo užmokesčio ir transporto išlaidos buvo taupomos atsižvelgiant į LRV taupymo programą.2. Dalis prekių ir paslaugų, įvykdžius viešuosius pirkimus, buvo įsigyta už mažesnę kainą.3. Buvo atsisakyta remontų dėl per didelės pasiūlytos kainos.Aplinkos ministerija: 1. Informavimo ir viešinimo projekto lėšos pradėtos naudoti tik III ketvirtį, nes dėl užsitęsusių viešųjų pirkimų

procedūrų (pirkimas skelbtas du kartus), sutartis su tiekėju buvo sudaryta tik birželio mėnesį. 2. Valstybės tarnautojams nebuvo atstatyti pareiginių algų koeficientai ir kvalifikacinių klasių priedų dydžiai į pradinį lygį, sutaupytos administracinių patalpų išlaikymo išlaidos, pigiau negu buvo planuota nupirktos ekspertų paslaugos, taip pat sutaupytos išlaidos kvalifikacijos kėlimui ir komandiruotėms, nes Finansų ministerija sudarė sutartį „Dėl ES struktūrinę paramą administruojančių valstybės tarnautojų ir darbuotojų kvalifikacijos kėlimo Lietuvoje paslaugų“, nepanaudotos 2012 m. veiksmų programų administravimui skirtos techninės paramos lėšos.

Iš valstybinei funkcijai (valstybės perduotai savivaldybėms), susijusiai su piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu vykdyti, skirtos dotacijos liko nepanaudota 80,3 tūkst. litų, kadangi teismas nepriėmė laukiamų sprendimų dėl juridinio fakto nustatymo ir užtruko dalies ginčų dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir valstybės garantijų vykdymo nagrinėjimas teisme.

III. KOORDINUOJAMŲ TARPINSTITUCINIŲ VEIKLOS PLANŲ, PLĖTROS PROGRAMŲ IR STRATEGIJŲ ĮGYVENDINIMAS

56

Aplinkos ministerija 2012 m. koordinavo devynių tarpinstitucinių programų įgyvendinimą: Baltijos jūros aplinkos apsaugos strategijos, Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos krypčių įgyvendinimo priemonių plano, Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano, Žaliųjų pirkimų įgyvendinimo priemonių plano, Lietuvos būsto strategijos, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo 2008-2015 metų plėtros strategijos, Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos įgyvendinimo iki 2012 metų nacionalinės strategijos, Valstybinės aplinkos monitoringo 2011–2017 metų programos ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano ir jo įgyvendinimo priemonių plano. Baltijos jūros aplinkos apsaugos strategijos įgyvendinimas. Strategija įgyvendinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 1264 „Dėl Baltijos jūros aplinkos apsaugos strategijos patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 105-5431) (toliau – Strategija) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. D1-934 „Dėl Baltijos jūros aplinkos apsaugos strategijos įgyvendinimo priemonių 2010–2015 metų plano patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 138-7074).

1.1.3 ir 1.14 priemonės. Vykdant projektą „Lietuvos Baltijos jūros aplinkos apsaugos valdymo stiprinimo dokumentų parengimas“, 2012 metais atliktas jūros aplinkos būklės ir žmogaus veiklos poveikio jūros aplinkai įvertinimas, nustatytos geros Baltijos jūros aplinkos būklės savybės, pasiūlyti aplinkos apsaugos tikslai gerai Baltijos jūros aplinkos būklei pasiekti ar išlaikyti. Be to, parengtas leidinys visuomenei „Lietuvos Baltijos jūros aplinkos būklė: preliminarus vertinimas“.

3.1.2 priemonė. Įgyvendinant šią priemonę, dalyvauta Europos Bendrijos instrumentu LIFE+ finansuojamame projekte „Baltijos šalių veiksmai siekiant sumažinti Baltijos jūros taršą pavojingomis medžiagomis – BaltActHaz“, kurio metu 2012 m. parengti šie dokumentai: „Pavojingų medžiagų šaltinių tyrimo Lietuvoje ataskaita 2011 m.“, skirta institucijoms, atsakingoms už pavojingų medžiagų valdymo Lietuvoje politikos formavimą ir vykdymą, įstaigoms, išduodančioms leidimus komerciniams (pramoniniams) subjektams bei atliekančioms pramoninių nuotekų stebėseną, taip pat institucijoms, numatančioms pavojingų medžiagų mažinimo priemones. Ataskaitoje pateikti galimų pavojingų medžiagų šaltinių tyrimo Lietuvoje rezultatai, rekomendacijos apie pavojingų medžiagų pirminėje jų atsiradimo vietoje, atliekant įvairių pramonės šakų ir kitų sektorių nuotekų tyrimus, nustatymą. „Leidimų išdavimo gairės“ dirbantiems su pavojingomis cheminėmis medžiagomis, „Pasiūlymai dėl Valstybinės monitoringo programos tobulinimo“, „Rekomendacijos dėl pavojingų medžiagų mažinimo Lietuvoje“ ir informacija visuomenei: „Pavojingos aplinkai medžiagos, informacija apie projekto rezultatus“. Be to, dalyvauta tarptautiniame ES Baltijos jūros programos finansuojamame projekte „Pavojingų medžiagų valdymas Baltijos jūroje (COHIBA)“, kurio metu 2012 m. parengtos ataskaitos „Pagrindiniai šaltiniai ir plitimo keliai Baltijos jūros veiksmų plane nurodytų pavojingų medžiagų“ ir „Šaltinių identifikavimas ir patekimo į Baltijos jūrą bei poveikio jai vertinimas“.

3.2.4 priemonė. Kuriant Aplinkos valdymo ir kontrolės informacinės sistemos (AIVIKS) cheminių medžiagų posistemę, pašalinti ankstesnės sistemos – Cheminių medžiagų ir preparatų duomenų bazės apribojimai: užtikrinta galimybė duomenų teikėjams teikti duomenis internetu tiesiai į informacinę sistemą, užtikrinta galimybė suvesti duomenis apie cheminių medžiagų klasifikavimą ir ženklinimą pagal CLP reglamento (EB Nr. 1272/2008) reikalavimus, užtikrinta galimybė cheminėms medžiagoms nurodyti REACH registracijos numerį ir datą, užtikrinta galimybė atlikti geresnę sukauptų duomenų analizę, neapsiribojant standartiniais paieškos laukais (pvz., „cheminės medžiagos pavadinimas“, „CAS numeris“ ir kt.).

3.2.5 priemonė. Remiantis Europos cheminių medžiagų agentūros viešai skelbiama informacija apie pagal REACH reglamentą įregistruotas chemines medžiagas ir Informacinės cheminių medžiagų ir preparatų duomenų bazės 2010 m. duomenimis, nustatyti objektai, kuriuose vykdomos operacijos su pavojingomis medžiagomis, išvardintomis Nuotekų tvarkymo reglamente, patvirtinto LR aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 (Žin., 2006, Nr. 59-2103; 2007, Nr. 110-4522), ir nurodyta medžiagų naudojimo paskirtis.

57

3.2.8 priemonė. Vykdant šią priemonę, sukurta tarpinstitucinė ES reglamentų Nr. 1907/2006 ir Nr. 1272/2008 reikalavimų vykdymo kontrolės koordinavimo grupė ir 2012 m. gruodžio 6 d. surengtas pirmasis šios grupės posėdis. Be to, vykdant ūkio subjektų, tvarkančių chemines medžiagas, valstybinę kontrolę, atlikti 374 patikrinimai.

4.1.1 priemonė. Vykdant 2005–2009 metais „LIFE Nature“ programos projektą „Saugomos jūrinės teritorijos rytinėje Baltijoje“, parengti Baltijos jūros priekrantės ir Kuršių nerijos nacionalinio parko jūrinės akvatorijos gamtotvarkos planai. Šiuo metu projekto vykdytojai tikslina parengtus planus.

4.1.3 priemonė. Įgyvendinant šią priemonę, 2012 m. parengtas steigiamojo Baltijos jūros biosferos poligono ribų plano ir individualių nuostatų projektas. Planas suderintas su planavimo sąlygas išdavusiomis ir kitomis suinteresuotomis institucijomis.

4.1.9 priemonė. Įgyvendinant priemonę, pateikta paraiška Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšomis finansuojamam projektui „Ruonių populiacijos monitoringas Lietuvos teritoriniuose vandenyse“, siekiant įvertinti ruonių populiacijos įtaką žvejybai.

4.2.1 priemonė. Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Žuvininkystės tarnyba) 2012 m. rinko ir nustatytais terminais Tarptautinei jūrų tyrinėjimo tarybai pateikė duomenis apie Lietuos Respublikos žvejybos laivų sugautų žuvų kiekį ir biologinę struktūrą. Šie duomenys buvo įkelti į dvi Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos duomenų bazes: InterCatch ir FishFrame. InterCatch (http://www.ices.dk/intercatch) duomenų bazė skirta Šiaurės Rytų Atlanto žvejybos stebėjimo pirminiams duomenims kaupti; šia duomenų baze, priimdami svarbius žvejybos valdymo sprendimus, naudojasi Europos Komisijos Jūrinių reikalų ir žuvininkystės generalinis direktoratas, Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos ekspertų grupės ir patariamieji komitetai, Žvejybos Šiaurės Rytų Atlante komisija. FishFrame duomenų (www.fishframe.org) bazė skirta Baltijos ir Šiaurės jūrų ichtiologiniams moksliniams ir verslinės žvejybos laimikių biologiniams duomenims rinkti, saugoti, apdoroti ir platinti. Siekiant surinkti ir pateikti mokslinius duomenis, Žuvininkystės tarnybos laivu „Darius“ mokslinių reisų jūroje metu buvo atliekami pelaginių žuvų hidroakustiniai tyrimai, nustatomi menkių ir plekšnių išteklių gausumo bei biomasės indeksai, rinkti duomenys apie Baltijos jūroje sugaunamų žuvų kiekius, atsižvelgiant į žvejybos vietą, laiką, naudojamus žvejybos įrankius ir laivų dydį, taip pat buvo atliekami žuvų matavimai bei tyrimai laboratorijoje. Duomenys apie žuvų morfofiziologinius parametrus ir kiekybines charakteristikas gaunami iš dviejų šaltinių: verslinės žvejybos duomenys (renkama informacija apie sugaunamas verslines rūšis (menkes, strimeles, šprotus, plekšnes); renkami duomenys apie netinkamas / draudžiamas naudoti žuvis, apie sugautų žuvų išmetimą atgal į jūrą. Duomenys apie biologinę laimikių struktūrą (žuvų ilgis, svoris, amžius, biologiniai parametrai), rinkti žvejybos laivuose jūroje, iškrovimo vietose uoste arba žuvų aukcione. Atlikti 26 tralavimai vadovaujantis mokslinių tyrimų jūroje metodiniais reikalavimais. Jų rezultatai įkelti į centrinę ICES duomenų bazę (DATRAS). Renkant ir teikiant duomenis apie verslines žuvų rūšis, siekiama prisidėti prie šių išteklių dydžio ir būklės įvertinimo ir žvejybos galimybių ateinantiems metams nustatymo.

4.2.2 priemonė. Šiuo metu priimti dviejų Lietuvoje gaudomų verslinių žuvų rūšių atkūrimo ir valdymo planai – Baltijos jūros menkių išteklių ir jų žvejybos būdų daugiametis planas, patvirtintas 2007 m. rugsėjo 18 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1098/2007, nustatančiu Baltijos jūros menkių išteklių ir jų žvejybos būdų daugiametį planą ir iš dalies keičiančiu Reglamentą (EEB) Nr. 2847/93, ir panaikinančiu Reglamentą (EB) Nr. 779/97 (OL 2007 L 248, p. 1), ir Europinių ungurių Anguilla anguilla L. išteklių valdymo Lietuvoje planas, parengtas vadovaujantis 2007 m. rugsėjo 18 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1100/2007, nustatančiu priemones europinių ungurių ištekliams atkurti (OL 2007 L 248, p. 17), ir patvirtintas Europos Komisijos 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimu K(2009)10244.

Įgyvendinant Baltijos jūros menkių išteklių ir jų žvejybos būdų daugiametį planą, Žuvininkystės departamento prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V1-24 patvirtinta Lietuvos žvejybos Baltijos jūroje kontrolės veiksmų programa 2012 metams, kuri paskelbta Žuvininkystės tarnybos interneto

58

svetainėje. Šioje programoje nustatytos menkių žvejybos Baltijos jūroje kontrolės priemonės, žvejybos laivų ir jų iškrovimo uoste kontrolės vykdymo reikalavimai, standartai ir procedūros. Vykdant Lietuvos žvejybos Baltijos jūroje kontrolės veiksmų programą, prioritetas teiktas menkių iškrovimo Klaipėdos uoste kontrolei. 2012 m. Klaipėdos uoste patikrinti 193 menkių iškrovimai iš atviroje Baltijos jūroje žvejojančių Lietuvos Respublikos žvejybos laivų ir 44 iškrovimų iš priekrantėje žvejojančių laivų, iš viso patikrinta 31 % visų menkių iškrovimų. 2012 m. buvo atlikti 46 reidai priekrantėje žvejojančių įmonių žuvų iškrovimo vietose, kurių metu patikrinti 75 laivai. Žvejybos laivų patikrinimo jūroje metu žuvininkystės kontrolės pareigūnai tikrino, ar naudojami žvejybos įrankiai atitinka nustatytus reikalavimus, ar žvejybos žurnale įrašyti duomenys atitinka faktinį žuvų kiekį laive, ar nebuvo sugauta mažesnių nei leidžiama dydžio menkių. 2012 m. Žuvininkystės tarnybos žvejybos kontrolės laivais Baltijos jūroje atlikti 38 žvejybos kontrolės reidai, kurių metu buvo patikrintas 81 laivas. Vykdant menkių pirminio pardavimo kontrolę, atlikta 26 patikrinimų Klaipėdos, Gargždų, Palangos, Plungės, Kretingos, Grobštų k., Panevėžio, Šiaulių, Salantų, Priekulės, Girkalių, Šventosios turgavietėse ir įmonėse, kurių metu patikrinti 52 ūkio subjektai. Taip pat atlikta 14 žuvų, pateiktų pirminiam pardavimui Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcione, patikrinimų, kurių metu patikrinta 98 t (arba 5 %) pateiktų parduoti menkių. 2012 m. kartu su Klaipėdos apskrities valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba atlikti šeši bendri pirminio žuvininkystės produktų pardavimo patikrinimai.

2012 m. buvo įgyvendinamas Europos Sąjungos žuvininkystės kontrolės agentūros patvirtintas bendras kontrolės veiksmų planas, skirtas koordinuoti Europos Sąjungos valstybių narių veiksmus, kontroliuojant menkių žvejybą Baltijos jūroje, pagal kurį Žuvininkystės tarnybos žuvininkystės kontrolės pareigūnai dalyvavo 7-iose iš 9 ir vadovavo dviem bendroms Baltijos jūros ES valstybių narių žvejybos kontrolės operacijoms.

Įgyvendinant reglamento (EB) Nr. 1098/2007 reikalavimus, 2012 m. Lietuvos Respublikos žvejybos laivams išduoti 34 specialieji leidimai žvejoti menkes Baltijos jūroje.

Europinių ungurių Anguilla anguilla L. išteklių valdymo Lietuvoje plane 2012 m. numatytos tokios pagrindinės ungurių išteklių atkūrimo priemonės: 1) vandens telkinių įžuvinimas unguriais ir žuvitakių įrengimas; 2) žvejybos kontrolės vykdymas ir informacijos apie ungurių žvejybą rinkimas.

Įgyvendinant pirmąją priemonę, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 3D-57 patvirtintos Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos trečiosios prioritetinės krypties „Bendro intereso priemonės“ priemonės „Vandens faunos ir floros apsaugai ir plėtojimui skirtos priemonės“ veiklos srities „Parama europinių ungurių išteklių valdymo planui Lietuvoje įgyvendinti“ įgyvendinimo taisyklės, o 2011 m. balandžio 22 d. Žuvininkystės tarnyba pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos paraišką skirti paramą projektui „Europinių ungurių išteklių valdymo plano įgyvendinimas Lietuvoje“. Vykdant šį projektą, į valstybinės reikšmės vandens telkinius bus įveista paaugintų europinių ungurių ir vykdoma ungurių mokslinė stebėsena bei tyrimai. 2011 metais įsigyta 134 tūkst. vnt. paaugintų (trumpesnių nei 20 cm) Europinių ungurių, kurie buvo išleisti į 22 valstybinės reikšmės vandens telkinius. 2012 metais įsigyta 440 tūkst. vnt. paaugintų (trumpesnių nei 20 cm) europinių ungurių, kurie išleisti į 113 vandens telkinių. Įgyvendindami ketvirtąją priemonę, Žuvininkystės tarnybos žuvininkystės kontrolės pareigūnai vykdė verslinės žvejybos Baltijos jūroje kontrolę, kurios metu tikrino kaip laikomasi ungurių žvejybai taikomų Verslinės žvejybos Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir priekrantės žvejybos specialių reikalavimų, rinko ir apibendrino duomenis apie Baltijos jūros priekrantėje sugautų žuvų kiekius.

5.2.1 priemonė. Lietuvos saugios laivybos administracija, vykdydama valstybinę laivų kontrolę, siekdama užtikrinti tarptautinių reikalavimų vykdymą, sumažinti ir panaikinti neteisėtą taršą iš laivų, pagal kompetenciją 2012 m. patikrino 57 Lietuvos Respublikos ir 174 užsienio valstybių laivus Lietuvos uostuose. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2012 m. patikrino 62 laivus Klaipėdos uoste. Tikrinta laivų atitiktis konvencijos reikalavimams. Patikrinimų metu pažeidimų nenustatyta.

5.4.5 priemonė. Remiantis Agentūros įgyvendinamų projektų „Lietuvos Baltijos jūros

59

aplinkos apsaugos valdymo stiprinimas“ ir „Naftos ir pavojingų medžiagų išsiliejimo Baltijos jūroje (BRISK) subregioninė rizika“ (2009–2012) rezultatais, parengti užterštumui jautriausių Lietuvos Baltijos jūros zonų – Lietuvos jūros vandenyse svarbių bei jautrių taršai saugomų teritorijų, dugno buveinių pasiskirstymo, žuvų ir paukščių susitelkimo, ruonių aptikimo – žemėlapiai ir susijusi informacija, kuri buvo išplatinta vietos institucijoms, atsakingoms už naftos ir kitų teršalų išsiliejimo jūroje padarinių likvidavimą.

Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos krypčių įgyvendinimo priemonių planas. Rengiama Kraštovaizdžio formavimo (siektinų kraštovaizdžio etalonų) metodika (toliau -

Metodika). Metodika buvo pradėta rengti 2012 m., panaudojant ES lėšas. 2011 m. Biologinės įvairovės išsaugojimo ir saugomų teritorijų planavimo bei tvarkymo 2007−2013 m. programa, skirta Europos Sąjungos struktūrinės paramos prioritetams įgyvendinti, buvo papildyta projektu „Kraštovaizdžio apsaugos ir tvarkymo optimizavimas, įgyvendinant Lietuvos kraštovaizdžio politiką“. Pagal paslaugų pirkimo sutartį, Metodika buvo parengta 2013 m. sausio mėnesį. Kraštovaizdžio formavimo (siektinų kraštovaizdžio etalonų) metodikos galutinė atskaita ir jos priedai viešai paskelbti Aplinkos ministerijos puslapyje. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu aktyviai rengiamas Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo projektas, kuriame numatoma iš esmės keisti planavimo sistemą, šiuo metu Metodikos tvirtinimas yra pernelyg ankstyvas. Tačiau nepaisant to, Metodikoje išdėstyti kraštovaizdžio planavimo pagrindai, siektinų etalonų formavimo principai bus įdiegti šiuo metu rengiamame Nacionaliniame kraštovaizdžio tvarkymo plane.

2012 m. suorganizuotas konkursas AM apdovanojimui "Už kraštovaizdį" gauti. Laimėtojas -Utenos rajono savivaldybė - pristatytas Europos Tarybos įsteigtam Kraštovaizdžio apdovanojimui gauti. Šiame konkurse (šiemet - 35 pretendentai) Lietuva dalyvaus pirmą kartą.

2012 m. buvo atliktas krantų dinamikos monitoringas žemyno jūrinėje pakrantėje, Kuršių nerijos jūrinėje pakrantėje ir Kuršių marių vakarinėje pakrantėje.

Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo 2008–2015 metų plėtros strategijos įgyvendinimas. Strategijos 1.2.1 priemonė įvykdyta LR Vyriausybei 2012-08-29 patvirtinus nutarimą Nr. 1041 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 761 „Dėl nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančių įmonių sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2012, Nr. 103-5234).

Įgyvendinant Strategijos 2.1.5 priemonę, atlikta teisės aktų analizė, parengtas Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento pakeitimo projektas. Atsižvelgiant į Valstybės kontrolės 2012-04-25 atlikto audito Nr. VA-P-20-2-5 rekomendacijas, parengtas Nuotekų tvarkymo reglamento pakeitimo projektas. Rekomendacijų pakeitimo projektą numatoma rengti kartu su Nuotekų kaupimo rezervuarų bei septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės rekomendacijų pakeitimo projektu, kurį planuojama parengti per tris mėnesius nuo LR geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo priėmimo.

Įgyvendinant Strategijos 1.2.3 priemonę, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT), 2012 metais viešosiose informacijos priemonėse (periodinė spauda, radijas, televizija, internetas), kuriose buvo nagrinėjami geriamojo vandens saugos ir kokybės klausimai, paminėta 143 kartus. VMVT specialistai ne kartą davė žiniasklaidai interviu geriamojo vandens saugos ir kokybės klausimais, parengė šiais klausimais pranešimus visuomenei ir juos paskelbė ne tik VMVT interneto svetainėje, bet ir periodinėje spaudoje, rinko, analizavo ir apibendrino statistinę informaciją apie geriamojo vandens paslaugų teikėjus, jų viešai tiekiamo geriamojo vandens saugą ir kokybę ir kt. Be to, 2012 m. VMVT specialistai parengė informacinį leidinį (lankstinuką) vartotojams ir verslui „Ką turime žinoti apie vandenį“.

Strategijos 2.1.3 priemonė Aplinkos apsaugos agentūros įgyvendinama kiekvienais metais, skelbiant informaciją apie nuotekų išvalymą Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje (http://gamta.lt).Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos įgyvendinimo iki 2012 metų nacionalinės strategijos įgyvendinimas. 2012 m. Aplinkos ministerijos koordinuojamai tarpinstitucinei programai „Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos įgyvendinimo iki 2012 metų nacionalinė strategija“, patvirtintai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. sausio 23

60

d. nutarimu Nr. 94 (Žin., 2008, Nr. 19-685)“, įgyvendinti lėšų nebuvo skirta, todėl šios tarpinstitucinės programos tikslas „Riboti išmetamų į atmosferą šiltnamio dujų kiekį ir užtikrinti Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos, Kioto protokolo nuostatų įgyvendinimą“, užsibrėžti uždaviniai ir priemonės buvo įgyvendinamos Aplinkos ministerijos specialistų pastangomis ir Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis finansuojant projektus. Vienas iš prioritetinių tikslų buvo pasiekti, kad kuo skubiau būtų panaikinti 2011 m. gruodžio 21 d. Kioto protokolo Suderinamumo komiteto nustatyti apribojimai Lietuvai dalyvauti Kioto protokolo lanksčiųjų mechanizmų įgyvendinime. Nacionalinės išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitos tobulinimo planui įgyvendinti Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis buvo finansuojami papildomi etatai Aplinkos apsaugos agentūros Klimato kaitos skyriuje ir Valstybinėje miškų tarnyboje, atliekamos studijos duomenims surinkti: 1) pasėlių, pievų, pelkių, urbanizuotų teritorijų ir kitų žemės naudmenų plotų pokyčių 1990-2011 m. Lietuvoje įvertinimui, 2) miško žemės kaitos Lietuvoje 1990-2011 m. studijos rengimui, 3) Lietuvos mėšlo tvarkymo sistemose susidarančių metano ir azoto suboksido kiekio tyrimui ir vertinimui, 4) šiltnamio efektą sukeliančių dujų nacionalinių emisijų rodiklių energetikos sektoriuje vertinimui, 5) Lietuvos nuotekų valymo įrenginių nuotekose ir dumble susidarančio metano kiekio tyrimui ir vertinimui, 6) fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio naudojimo Lietuvoje 1990-2001 m. analizei ir kt. Pagal studijų duomenis parengtai patikslintai Nacionalinei išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitai įvertinti 2012 m. rugsėjo 28-30 d. organizuota pagreitinta ir spalio 1-6 d. - reguliari JTBKKK sekretoriato 2012 m. ataskaitos vertinimo misijos. Atsižvelgiant į teigiamas JTBKKK sekretoriato ekspertų vertinimo išvadas, 2012 m. spalio 24 d. Kioto protokolo Suderinamumo komitetas panaikino Lietuvai nustatytus apribojimus dėl dalyvavimo Kioto protokolo lanksčiųjų mechanizmų, tarp jų nustatytosios normos vienetų (NNV) ir apyvartinių taršos leidimų (ATL) prekyboje.

2012 m. perkelti ES klimato kaitos ir energetikos paketo iki 2020 m. teisės aktai (ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais direktyva 2009/29/EB, Sprendimas Nr. 406/2009/EB dėl ES VN neprekybiniame sektoriuje) ir pasirengta jų įgyvendinimui. Taip pat parengti: Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo pakeitimas, 6 LRV nutarimai, 16 aplinkos ministro įsakymų, susijusių su ATL paskirstymu veiklos vykdytojams, išmetamųjų ŠESD stebėsena ir ataskaitų teikimu. Tikslintos ir Europos Komisijai pateiktos 3 paraiškos dėl nemokamų ATL ES prekybos ATL sistemoje dalyvaujantiems veiklos vykdytojams: orlaivių naudotojams, stacionariems įrenginiams ir elektros energijos gamybos įrenginiams 2013-2020 m.

Parengta Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategija, kurią LR Seimas 2012 m. lapkričio 6 d. patvirtino nutarimu Nr. XI-2375 (toliau – Strategija). Strategijoje įtvirtinti Lietuvos trumpalaikiai 2013-2020 m. ir indikatyvūs vidutinės trukmės (2030 m ir 2040 m.) bei ilgalaikiai (2050 m.) klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos tikslai ir uždaviniai. Numatytas klimato kaitos švelninimo strateginis tikslas – pasiekti, kad šalies ekonomika augtų daug sparčiau, negu didėtų išmetamųjų ŠESD kiekis. Šio strateginio tikslo įgyvendinimo stebėsenai atlikti nustatytas vertinimo kriterijus – išmetamųjų ŠESD kiekis, tenkantis BVP vienetui (t CO2 e/1 mln. Lt BVP).

2012 m. daug dėmesio buvo skiriama visuomenės ir kitų suinteresuotų grupių, - pramonės įmonių, nevyriausybinių organizacijų ir kt. informavimui apie klimato kaitos problemas ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo reikalavimus, įgyvendinant ES klimato kaitos ir energetikos paketo iki 2020 m. teisės aktus, vykstančias derybas dėl antrojo Kioto protokolo įsipareigojimų laikotarpio, tarptautinio klimato kaitos susitarimo, dėl kurio turi būti susitarta iki 2015 m. ir kuris įsigaliotų 2020 m. Organizuota apie 15 posėdžių Strategijos ir Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos tikslų ir uždavinių 2013–2020 metams įgyvendinimo tarpinstitucinio veiklos plano projektams aptarti su įvairiomis visuomenės grupėmis. Parengta apie 20 pranešimų spaudai, dalyvauta 5 televizijos ir radijo laidose, teikta informacija žiniasklaidos rengiamiems straipsniams.Valstybinė aplinkos monitoringo 2011–2017 metų programa.

61

Požeminio vandens priežiūros monitoringo 2012 m. darbų planą sudarė nuolatiniai ir vienkartiniai požeminio vandens lygio matavimai bei požeminio vandens mėginių ėmimas ir jų laboratoriniai tyrimai. Požeminio vandens kokybės stebėjimai: 2012 metais mėginiai paimti iš 178 stebimųjų vietų ir atliktas jų hidrocheminis tyrimas. Nuolatiniai požeminio vandens lygio stebėjimai – 1 kartą per parą – buvo vykdomi 76 gręžiniuose ir dar 110 gręžinių atliktas vienkartinis lygio matavimas. Visuose vandens mėginiuose tirta bendroji cheminė sudėtis (pagrindiniai anijonai ir katijonai, sausa liekana, bendrasis kietumas, permanganato skaičius, cheminis deguonies sunaudojimas) ir biogeniniai elementai (mineralinis ir organinis fosforas, mineralinis ir organinis azotas). Į požeminio vandens priežiūros monitoringo programą yra įtraukti tarpvalstybinio monitoringo su kaimyninėmis šalimis Lenkija ir Kaliningrado sr. (Rusijos FR) stebimieji gręžiniai. Pasienio monitoringui su Lenkija skirta 17 gręžinių, 6 iš jų įrengti į gruntinį vandeningąjį sluoksnį, 9 į kvartero spūdinius ir 2 į prekvartero spūdinius vandeninguosius sluoksnius. Nuolatiniai vandens lygio matavimai vykdomi 2 gręžiniuose. Monitoringo metodikai ir laboratoriniams tyrimams suderinti kartu su Lenkijos valstybinio geologijos instituto darbuotojais buvo vykdomi bendri lauko darbai, apsikeista mėginiais (po tris mėginius iš Lietuvos ir Lenkijos), atlikti kontroliniai laboratoriniai tyrimai. Pasienio su Kaliningrado sritimi monitoringo tinklą sudaro 18 gręžinių, 9 iš jų įrengti į gruntinį vandeningąjį sluoksnį, 3 į kvartero spūdinius ir 6 į prekvartero spūdinius vandeninguosius sluoksnius. Gruntinio vandens lygis pastoviai matuojamas 6 gręžiniuose. 2012 m. sausio mėn. pasirašyta LGT ir BelNIGRI“ bendradarbiavimo sutartis ir parengta tarptautinio mokslinio-techninio projekto 2013-2014 metams programa, kurioje numatytas ir bendras požeminio vandens monitoringo vykdymas.

Dirvožemio monitoringas. Atlikti lauko darbai likusiose 35 laukų dirvožemio aikštelėse (iš 71) – nustatytos bendrosios dirvožemio savybės, atliktas dirvožemio profilio aprašymas, nustatytas dirvožemio tipas, apibūdinta dirvodarinė uoliena, dokumentuotos aikštelės charakteristikos.

Paimti 76 dirvožemio ėminiai, juose LGT laboratorijoje vyksta grunto granuliometrinės sudėties, organinės medžiagos kiekio (LOI) bei dirvožemio rūgštumo parametrų (pHH2O ir pHKCl) nustatymas.

Organizuotos viešųjų pirkimų procedūros 156-ių valstybinio dirvožemio monitoringo mėginių laboratorinės analizės paslaugoms pirkti. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Agrocheminių tyrimų laboratorijoje buvo nustatyti bendros organinės anglies (Corg) ir bendro organinio azoto (Norg) kiekiai. Acme Analytical Laboratories Ltd (Vancouver, Kanada) nustatyti arseno (As), kadmio (Cd), chromo (Cr), vario (Cu), gyvsidabrio (Hg), vanadžio (V), nikelio (Ni), švino (Pb), seleno (Se), cinko (Zn) bei fosforo (P) ir sieros (S) kiekiai, o Slovakijos Valstybinio Dionizo Šturo Geologijos instituto Geoanalitinėje laboratorijoje atlikti mainų katijonų gebos matavimai.

Vykdant karstinio kraštovaizdžio būklės monitoringą per 2012 metus Šiaurės Lietuvos karstiniame rajone buvo vykdomi karstologinės rekognoskuotės maršrutai. Jų metu buvo stebimi karstinio kraštovaizdžio pokyčiai - naujų smegduobių susidarymas, senų smegduobių formų kitimas, besiformuojančios įslūgos (lėkšti, nedideli pažemėjimai žemės paviršiuje). 2012 m. pabaigoje Valstybinėje geologijos informacinėje sistemoje buvo suvesti duomenys apie 230 smegduobių, 126 karstines įgriuvas, 1 karstinį urvą ir 1 požeminį kanalą. Per 2012 metus buvo susisteminti duomenys apie 12 naujų karstinių reiškinių.

Aplinkos oro kokybės stebėjimo ir vertinimo srityje:- vykdytas oro kokybės monitoringas aglomeracijose ir zonose, atliekant nuolatinius oro

kokybės tyrimus 9-iuose miestuose (didžiausiuose Lietuvos miestuose ir pramonės centruose – Jonavoje, Kėdainiuose, Mažeikiuose, Naujojoje Akmenėje) 14-oje oro kokybės tyrimų stočių bei 4-iose kaimo vietovėse (Aukštaitijos, Žemaitijos, Kuršių nerijos ir Dzūkijos nacionaliniuose parkuose) įrengtose foninėse stotyse. Jose tirta teršalų, kurių vertinimą reglamentuoja ES oro koky-bės direktyvos, koncentracija. Išanalizavus 2012 m. oro kokybės tyrimų duomenis nustatyta, kad daugelis aplinkos oro kokybės vertinimui naudojamų rodiklių (vidutinė metinė pagrindinių teršalų koncentracija, maksimali 1 valandos koncentracija, leistinas viršijimų skaičius) neviršijo 2012 m. galiojusių normų. Pagal miestų aplinkos oro kokybės tyrimų 2012 m. darbų planą atlikta 5174 analizių.

- siekiant papildyti oro monitoringo duomenis, taikant matematinio modeliavimo sistemą sudaryti ir Aplinkos apsaugos agentūros interneto tinklalapyje pateikti kietųjų dalelių (KD10), anglies monoksido (CO), azoto dioksido (NO2) ir sieros dioksido (SO2) erdvinio pasiskirstymo Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus ir Kėdainių miestuose žemėlapiai. Matematinio modeliavimo rezultatai leidžia pateikti visuomenei, suinteresuotoms institucijoms bei organizacijoms, atliekančioms ūkio subjektų poveikio aplinkos orui vertinimą, informaciją apie aplinkos oro užterštumo lygį tose miestų teritorijose, kur neatliekami oro kokybės tyrimai.

62

Vandens būklės stebėjimo ir vertinimo srityje:- vykdytas valstybinis vandens monitoringas 179 upių vietose (iš jų 8-iose vykdytas

tiriamasis monitoringas, įgyvendinant upių baseinų rajonų (toliau – UBR) valdymo planų priemones) ir 72 ežeruose/tvenkiniuose (iš jų 14-oje vykdytas tiriamasis monitoringas, įgyvendinant UBR valdymo planų priemones). 2012 m. vandens monitoringo apimtys įvykdytos virš 95 proc. planuose numatytų apimčių: pagal upių monitoringo 2012 m. darbų planą atlikta 3088 analizių, pagal ežerų monitoringo 2012 m. darbų planą atlikta 1549 analizių;

- įvertinta 177 upių vietų ekologinė būklė. Nustatyta labai gera ir gera būklė – 55 proc. tirtų upių vietų (97 vietose), vidutinė ekologinė būklė – 38 proc. (67 vietose), bloga arba labai bloga ekologinė būklė – 4 proc. (8 vietose), o 3 proc. (5 vietose) ekologinė būklė neklasifikuota, todėl tyrimai bus kartojami;

- įvertinta 18 upių vietų cheminė būklė, iš kurių 4 vietose (Nemune, Neryje ir Skirvytėje) vandens būklė neatitiko geros būklės reikalavimų dėl ftalatų, pentachlorfenolio ir tributilalavo junginių;

- įvertinta 70 ežerų ir tvenkinių ekologinė būklė pagal 2011 m. atlikto valstybinio monitoringo duomenis. Nustatyta labai gera ir gera ekologinė būklė 48 proc. tirtų telkinių (34 telkinių), vidutinė ekologinė būklė – 13 proc. (9 telkinių), bloga ir labai bloga ekologinė būklė – 13 proc. (9 telkinių), o 18 telkinių (26 proc.) – ekologinė būklė neklasifikuota, todėl tyrimai bus kartojami;

- įvertinta Kauno marių cheminė būklė ir nustatyta, kad pagal tirtas pavojingas medžiagas, kurių arba nebuvo aptikta, arba nustatytos labai mažos koncentracijos, svyruojančios ties kiekybinio įvertinimo riba, būklė buvo gera;

- įvertinta tarpinių ir priekrantės vandenų ekologinė būklė pagal 2011 m. atlikto valstybinio monitoringo duomenis. Nustatyta, kad Kuršių mariose ir Baltijos priekrantėje ekologinė būklė atskirose monitoringo vietose atitiko vidutinę, blogą ekologinę būklę, Klaipėdos sąsiauryje - vidutinį ekologinį potencialą. Kuršių marių vandenų išplitimo Baltijos jūroje zonoje ekologinė būklė atitiko vidutinę, blogą ar net labai blogą būklę;

- pagal Baltijos jūros ir tarpinių vandenų monitoringo programą atlikta 221846 stebėjimai/matavimai pakrantės hidrometeorologinių stebėjimų/matavimų postuose;

- pagal Baltijos jūros ir Kuršių marių krantų dinamikos monitoringo programą atlikti 1476 matavimai profiliuose krante bei batimetriniai matavimai 12 profilių jūroje iki 20 m gylio izobatos.

Gyvosios gamtos ir sąlygiškai natūralių ekosistemų būklės, foninės oro taršos ir teršalų išmetimo pokyčių stebėjimo ir vertinimo srityje: - Bendradarbiavimo programos tolimų oro teršalų pernašų Europoje monitoringo ir vertinimo srityje programos (EMEP) stotyje ir Bendradarbiavimo sąlygiškai natūralių ekosistemų kompleksiško monitoringo srityje programos (ICP IM) stotyse atliktų dujinių ir aerozolinių priemaišų ore, pažeminio ozono, pagrindinių cheminių priemaišų foninių koncentracijų ir fizinių parametrų atmosferos iškritose ir polajiniuose krituliuose, gruntinio, dirvožemio bei paviršinio vandens cheminių-fizikinių kokybės parametrų, bentofaunos, žolinės ir sumedėjusios augalijos būklės pokyčių tyrimų bei sunkiųjų metalų ir policiklinių aromatinių angliavandenilių aplinkos ore ir atmosferos iškritose tyrimų rezultatų pagrindu įvertinti tolimųjų oro teršalų pernašų iš kitų valstybių srautai 2012 m., poveikis bendram Lietuvos oro baseino užterštumo lygiui ir svarbiausiems sąlygiškai natūralių (foninių) ekosistemų komponentams, taip įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2004/107/EB dėl arseno, kadmio, gyvsidabrio, nikelio ir policiklinių aromatinių angliavandenilių aplinkos ore, 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje, 2003/3/EB dėl ozono aplinkos ore ir Tarybos direktyvos 96/62/EB dėl aplinkos oro kokybės vertinimo ir valdymo nustatytus reikalavimus informacijai, ICP IM ir EMEP programas. Pagal kompleksinio sąlygiškai natūralių ekosistemų monitoringo programą atlikta 3534 analizės,

- įvertintas radionuklidų atmosferos aerozoliuose indėlis apšvitos dozei stacionariose stotyse Vilniaus mieste ir Ignalinos AE aplinkoje, įgyvendinant EURATOM sutarties 35 ir 36 straipsnius,

- atliktas išmetamų į atmosferą teršalų kiekio bei antropogeninės taršos lygių ir apkrovų ekosistemoms pagal EMEP vertinimas, reikalingas užtikrinti Tarybos direktyvos 2001/81/EB dėl

63

kai kurių teršalų nacionalinių limitų ir Tolimųjų oro teršalų pernašų konvencijos ir jos protokolų nuostatų įgyvendinimą. Tyrimų rezultatų pagrindu buvo atliktas išmetamų į atmosferą teršalų – sieros dioksido, azoto oksidų, kietųjų dalelių, amoniako, nemetaninių lakiųjų organinių junginių, anglies monoksido, sunkiųjų metalų ir policiklinių aromatinių angliavandenilių kiekio bei antropogeninės taršos (sieros dioksido, azoto oksidų, amoniako, nemetaninių lakiųjų organinių junginių, kietųjų dalelių) lygių ir apkrovų ekosistemoms vertinimas, parengta kritinių lygių ir apkrovų vertinimo ataskaita Europos Komisijai bei Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos inventorius ir prognozė bei inventoriaus ataskaita TTOTPK sekretoriatui,

- žemėnaudos, vandens ir kritulių cheminės sudėties ir savybių tyrimų dėka vertinta pasklidoji tarša upių baseinuose vidurio ir vakarų Lietuvos agroekosistemose, apskaičiuoti išplaunamų bei augalų suvartojamų maisto medžiagų kiekiai, vertintas ūkininkavimo baseino teritorijoje poveikis baseinui tipiškose Lietuvos agroekosistemose,

- tyrimų 2012 m. nustatytose teritorijose metu surinkti duomenys Europos Bendrijos svarbos augalų (analizuota informacija iš 30 tyrimo vietų), vabzdžių (analizuota informacija iš 208 tyrimo vietų), žuvų ir nėgių (analizuota informacija iš 54 tyrimo stočių) bei paukščių (analizuota informacija iš 244 tyrimo vietų) rūšių, kurių apsaugai būtina steigti teritorijas, ir jų buveinių būklės pokyčių bei natūralių ir antropogeninių veiksnių poveikio jiems vertinimui, taip įgyvendinant Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos ir floros apsaugos nustatytus reikalavimus informacijai,

- įvertinti invazinių kraujasiurbių upinių mašalų rūšių paplitimo ir gausumo 2012 m. parametrai bei jų pokyčiai aktualiausiose šių mašalų plitimui Nemuno ir Neries upėse,

- įvertinta lašišų ir šlakių populiacijų būklė Lietuvos upėse (14 upių baseinų 78 lašišinėse upėse), migracijos intensyvumas, nustatyta rituolių produkcija, neršto bei veisimo efektyvumas referentinėse upėse,

- vykdyti ichtiofaunos tyrimai, įvertinant ekologinę būklę pagal žuvų rodiklius Lietuvos upėse ir ežeruose. Buvo surinkti duomenys apie žuvų bendrijų struktūrą ir nustatyta tirtų vandens telkinių (140 tyrimo vietų upėse ir 55 ežeruose) ekologinė būklė pagal žuvų indeksą,

- ištirta žuvų bendrijų būklė ir sudėtis Kuršių mariose ir Baltijos jūroje, įvertinant bendrijų rūšinę įvairovę, pagrindinių žuvų rūšių amžinę struktūrą, gausumo ir biomasės populiacinius parametrus, taip sudarant galimybes įvertinti Kuršių marių būklę pagal žuvų rodiklius, paimtuose žuvų mėginiuose ištirtos medžiagos, įtrauktos į HELCOM Baltijos jūros veiksmų plano jūrinei aplinkai pavojingų medžiagų sąrašą.Lietuvos būsto strategijos įgyvendinimas. Lietuvos būsto strategijos tikslai ir prioritetai įgyvendinami per Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, Socialinio būsto fondo plėtros programas bei ES struktūrinės paramos Sanglaudos skatinimo 2007-2013 metų veiksmų programą. Įgyvendinant Lietuvos būsto strategiją, dalyvauja Finansų ministerija, Energetikos ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Statistikos departamentas, savivaldybės.

Valstybės biudžeto asignavimai Lietuvos būsto strategiją įgyvendinančioms programoms skiriami per Aplinkos ministerijos strateginio veiklos plano Teritorijų planavimo, statybos ir būsto politikos įgyvendinimo koordinavimo programą ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos strateginio veiklos plano Specialiąją valstybės paramos būstui įsigyti finansavimo programą.

Valstybės parama būstui išlaikyti (būsto šildymo, karšto ir šalto vandens išlaidų kompensavimo nepasiturintiems gyventojams) teikiama iš valstybės biudžeto dotacijų savivaldybėms pagal Socialinės piniginės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą.

Iš Sanglaudos skatinimo 2007-2013 metų veiksmų programai skirtų asignavimų finansuojamos priemonės:

1) JESSICA kontroliuojantysis fondas (atsakinga Aplinkos ministerija);2) daugiabučių namų atnaujinimas (modernizavimas), pirmiausiai didinant jų energijos

vartojimo efektyvumą probleminėse teritorijose (atsakinga Vidaus reikalų ministerija);3) socialinio būsto plėtra probleminėse teritorijose (atsakinga Vidaus reikalų ministerija).

Įgyvendinant tikslą - išplėsti būsto pasirinkimo galimybę visoms socialinėms grupėms:

64

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos strateginio veiklos plano Specialiojoje valstybės paramos būstui įsigyti finansavimo programoje 2012 metais socialinio būsto fondo plėtrai savivaldybėms numatyta 13,3 mln. litų valstybės biudžeto asignavimų. Iš šių asignavimų savivaldybės panaudojo 12,98 mln. litų (98 proc.) ir savivaldybių socialinio būsto fondą papildė 194 butais. Pagal preliminarius duomenis socialinio (savivaldybių) būsto dalis šalies būsto fonde sudaro 3,0 procento, lyginant su 2004 m. (2,4 procento) socialinio būsto dalis šalies būsto fonde padidėjo 0,6 procento.

Savivaldybių socialinis būstas 2012 metais išnuomotas 1086 šeimų, lyginant su 2011 metais, 14.4 proc. daugiau. Iš bankų kredito išteklių valstybės remiami būsto kreditai suteikti 60 šeimų, iš viso 5,2 mln. litų. 46 šeimoms suteiktos subsidijos būstui įsigyti, iš viso 594,3 tūkst. litų.

Pagal preliminarius duomenis vienam gyventojui tenka 28,4 m2 būsto fondo naudingojo ploto, lyginant su 2004 m. (23,4) vienam gyventojui tenkantis būsto naudingojo plotas padidėjo 5 procentais.

Įgyvendinant tikslą - užtikrinti efektyvų esamo būsto naudojimą, priežiūrą, atnaujinimą ir modernizavimą, tobulintas daugiabučių namų valdymo ir priežiūros teisinis reglamentavimas, įgyvendinta Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa, tobulintas daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo ir finansavimo mechanizmas.

Daugiabučių namų valdymo ir priežiūros teisinis reglamentavimas tobulintas: įgyvendinant Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties

pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. XI-1967 (priimtas 2012 m. balandžio 12 d.) (Žin., 2012, Nr. 50-2440), nuostatas:

− parengtas Daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos narių balsavimo raštu dėl priimamų sprendimų tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. D1-560 (Žin., 2012, Nr. 80-4209);

− patikslintos daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos steigiamojo susirinkimo protokolo ir susirinkimo dalyvių sąrašo pavyzdinės formos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m birželio 28 d. įsakymu Nr. D1-553 (Žin., 2012, Nr. 76-3955)

− parengta daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipinė forma, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012-06-27 įsakymu Nr. D1-549 (Žin., 2012, Nr. 74-3855);

įgyvendinant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.83, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-2005 (Žin., 2012, Nr. 57-2828), nuostatas:

− parengta nauja Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo redakcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. D1-895 (Žin., 2012, Nr. 129-6494);

− parengta Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimų šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. D1-961 (Žin., 2012, Nr. 138-7088);

− parengta Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutarties pavyzdinė forma, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro2012 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. D1-1047 (Žin., 2012, Nr. 141-7284);

− parengtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ projektas.

Atsižvelgiant į Jungtinių Tautų iniciatyvą paminėti HABITAT dieną, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. D1-415 „Dėl Būsto dienos paminėjimo“ (Žin., 2012, Nr. 57-2867) numatyta Lietuvoje kiekvienais metais spalio pirmąjį pirmadienį paminėti Būsto dieną.

Lietuvos būsto strategijos prioritetinė krytis „Gyvenamųjų namų atnaujinimo ir modernizavimo didinant jų energetinį efektyvumą skatinimas, finansavimo mechanizmo tobulinimas“ įgyvendinama vykdant Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 (Žin., 2004,

65

Nr.143-5232; Žin., 2012, Nr. 1-1). Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos siekis − atnaujinant (modernizuojant) senos statybos daugiabučius namus iki 2020 m., sutaupyti ne mažiau kaip 20 proc. šiluminės energijos.

Aplinkos ministerijai įgyvendinant Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą nuo 2005 m. iš viso modernizuoti 479 daugiabučiai namai, tarp jų 299 − kompleksiškai, apšiltinant išorės sienas, investuota 364,28 mln. litų, gyventojams suteikta 161,54 mln. litų valstybės parama. 2012 m. modernizuoti 37 daugiabučiai namai, 58 daugiabučiuose namuose vykdomi modernizavimo darbai. Pagal 2010 metais sukurtą naują modernizavimo finansavimą (JESSICA) sprendimą modernizuoti priėmė 393 daugiabučių namų savininkai.

Daugiabučių namų atnaujinimas (modernizavimas) taip pat finansuojamas pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę VP3-1.1-VRM-03-R „Daugiabučių namų atnaujinimas pirmiausia didinant jų energijos vartojimo efektyvumą“ (atsakinga Vidaus reikalų ministerija). Šiai priemonei skirtomis lėšomis savivaldybės, priskirtos probleminėms teritorijoms, įgyvendindamos savivaldybių probleminių teritorijų plėtros 2011-2013 metų programas, modernizavo 25 daugiabučius namus. Įnvesticijos į šių daugiabučių modernizavimą siekia 17,99 mln. litų, suteikta ES lėšomis valstybės parama − 15,23 mln. litų. Vydomi 304 daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) darbai, kurių investicijos siekia 157,74 mln. litų, numatyta valstybės parama − 133,12 mln. litų

Iš viso 2005 – 2012 metais pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą atnaujinti (modernizuoti) 504 daugiabučiai namai. Investicijos į daugiabučių namų atnaujinimą modernizavimą) siekia 382,27 mln. litų, tarp kurių 176,77 mln. litų − valstybės biudžeto ir ES lėšomis suteikta valstybės parama. Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojų ir gyventojų iniciatyva įgyvendintos 6599 atskiros energiją taupančios priemonės. Vykdomi 362 daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) darbai. Bendras skaičiuojamasis šilumos energijos sąnaudų atnaujintuose (modernizuotuose) daugiabučiuose namuose sutaupymas siekia apie 213 GWh/metus. Skaičiuojamųjų šiluminės energijos sąnaudų santykinis sumažėjimas daugiabučiuose namuose, pastatytuose pagal galiojusius iki 1993 metų statybos techninius normatyvus, palyginti su 2005 metais siekia 4,26 procento. Ketinančių dalyvauti įgyvendinant Programą 2012 metų pabaigoje, lyginant su 2011 metais, padidėjo 48,7 procento.

Siekiant suaktyvinti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimą, patobulintas atnaujinimo (modernizavimo) teisinis reglamentavimas:

− Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 935 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. 1725 „Dėl Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklių patvirtinimo ir daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui įgyvendinti skirto kaupiamojo įnašo ir (ar) kitų įmokų didžiausios mėnesinės įmokos nustatymo“ pakeitimo“ (Žin., 2012, Nr. 90-4695) sudarytos galimybės lengvatinius kreditus daugiabučio namo atnaujinimo projektui įgyvendinti gauti ne tik butų ir kitų patalpų savininkams, bet ir bendrojo naudojimo objektų valdytojams, veikiantiems butų ir kitų patalpų savininkų naudai;

− Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m vasario 24 d. įsakymu Nr. D1-174/A1-116 „Dėl kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimo už asmenis, turinčius teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2012, Nr. 26-1203) reglamentuotas kredito daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti) ir palūkanų apmokėjimas nepasiturintiems asmenims, pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams pagal įstatymą turintiems teisę į būsto šildymo išlaidų kompensavimą teikimas;

− Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. D1-536 „Dėl LR aplinkos ministro 2010 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. D1-439 „Dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) statybos techninės priežiūros paslaugų ir statybos rangos darbų pirkimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2012, Nr. 74-3849) nustatyta, kad daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas rengiamas kaip vieningas įgyvendinamų namo atnaujinimo

66

(modernizavimo) priemonių techninis darbo projektas su sąnaudų žiniaraščiais ir statybos skaičiuojamosios kainos paskaičiavimais ir tampa neatsiejama rangos darbų ir statybos techninės priežiūros pirkimo sąlygų dalimi;

− Lietuvos Respublikos aplinkos 2012 m. rugsėjo 28 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-791 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. lapkričio 10 d. įsakymo Nr. D1-677 „Dėl Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“. (Žin., 2012, Nr. 114-5797) sudaryta galimybė, įgyvendinant daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, įvertinti iki jo įgyvendinimo daugiabučių namų savininkų savo iniciatyva įgyvendintomis atskiromis energinį efektyvumą didinančiomis priemonėmis pasiektą šiluminės energijos sąnaudų sutaupymą;

− Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2012 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. D1-450 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gegužės 21 d. įsakymo Nr. D1-428 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklos, susijusios su administruojamu daugiabučiu namu, ataskaitos pavyzdinės formos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2012, 60-3029) administratoriaus veiklos, susijusios su administruojamu daugiabučiu namu, ataskaitoje butų ir kitų patalpų savininkams, nustatytas duomenų apie šilumos suvartojimą patalpų šildymui MWh/metus ir KWh/m2 patalpų naudingojo ploto) pateikimas ir palyginimas su panašaus tipo namais.

‒ Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 13, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-149 (Žin., 2013, Nr. 10-420) numatytas lengvatinių kreditų daugiabučių namų modernizavimui teikimas ne tik daugiabučių namų savininkams ir bendrojo naudojimo objektų valdytojams, bet ir savivaldybių energijos efektyvumo didinimo programas įgyvendinantiems fiziniams ir juridiniams asmenims.Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano ir jo įgyvendinimo priemonių plano įgyvendinimas. Iš Priemonių plane numatytų 120 priemonių iki 2013 metų sausio 1 d. įgyvendinta 49% priemonių, apie 50% priemonių vykdomos pastoviai, apie 1% priemonių nepradėtos vykdyti, jų įvykdymo terminas 2020 metai.

2012 m. buvo optimizuojama urbanistinė sistema. Vykdant Priemonių plano 1 priemonę užbaigtas rengti ir LRV nutarimu patvirtintas Panevėžio apskrities teritorijos bendrasis planas (Žin., 2012, Nr. 148-7599). Parengti visų savivaldybių teritorijų bendrieji planai, urbanistinių centrų atliekančių regionines aptarnavimo funkcijas bendrieji planai, juose nustatytos pagrindinės jų plėtojimo nuostatos.

Vykdoma Priemonių plano 6 priemonė – „Parengti Lietuvos pasienio regionų teritorijų plėtros planus“. Rengiamas Lietuvos ir Lenkijos pasienio regiono teritorijos plėtros plano dvišalis projektas, atliktos viešojo pirkimo procedūros, parinktas projekto rengėjas, atlikta esamos būklės analizė, parengta koncepcija, atliktos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo, visuomenės informavimo procedūros.

Aplinkos ministerija, atsižvelgdama į socialinius ir ekonominius šalies vystymosi pokyčius ir vykdydama Priemonių plano vykdymo priežiūrą, numato jį tikslinti, įvertindama gautus vykdančių institucijų pasiūlymus ir informaciją apie Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinių įgyvendinimą. 2012 m. pradėtas rengti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano pakeitimo projektas, kuriuo bendrojo plano sprendiniai bus papildyti jūrinių teritorijų dalies sprendiniais, jį patvirtinus bus nustatyta valstybės jūrinių teritorijų vystymo perspektyva ir sukurtas teisinis pagrindas koordinuotam jūrinių teritorijų naudojimui.Žaliųjų pirkimų įgyvendinimo priemonių plano įgyvendinimas. Žaliųjų pirkimų skatinimas vykdytas, stiprinant perkančiųjų organizacijų viešųjų pirkimų specialistų gebėjimus atlikti viešuosius pirkimus, skatinant tiekėjus pateikti į rinką kuo daugiau aplinkai palankių produktų, praplečiant produktų, kuriems taikytini aplinkos apsaugos kriterijai, sąrašą, peržiūrint esamus ir nustatant naujus aplinkos apsaugos kriterijus.

2012 m. buvo atlikta 1-osios, 2-osios ir 3-iosios produktų grupės aplinkos apsaugos kriterijų peržiūra ir parengti šių grupių aplinkos apsaugos kriterijų pakeitimai, praplėstas produktų,

67

kurių viešiesiems pirkimams taikytini aplinkos apsaugos kriterijai, sąrašas naujais produktais (indų plovikliai, skalbinių plovikliai, skalbinių valikliai, gatvių apšvietimo projektavimas, gatvių apšvietimo montavimas), nustatyti jiems aplinkos apsaugos kriterijai, kurie patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. D1-925 ,,Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. D1-508 „Dėl Produktų, kurių viešiesiems pirkimams taikytini aplinkos apsaugos kriterijai, sąrašų, aplinkos apsaugos kriterijų ir aplinkos apsaugos kriterijų, kuriuos perkančiosios organizacijos turi taikyti pirkdamos prekes, paslaugas ar darbus, taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“.

2012 m. gegužės 30 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtinta Žaliųjų pirkimų mokymo programa. Žaliųjų pirkimų mokymo programos tikslas – skatinti žaliuosius pirkimus, suteikti perkančiųjų organizacijų specialistams, atsakingiems už viešųjų pirkimų vykdymą, žinias ir gebėjimus, reikalingus atlikti žaliuosius pirkimus, prekių tiekėjams, paslaugų teikėjams ir rangovams − žinias apie aplinkai palankius produktus, stiprinti tiekėjų sugebėjimus dalyvauti prekės, paslaugos ar darbų žaliuose pirkimuose ir pateikti viešojo pirkimo konkurso dokumentuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus atitinkantį pasiūlymą. Parengti atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus žaliųjų pirkimų tematika.

Informacija apie Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano įgyvendinimą bus pateikta vėliau.

IV. VYRIAUSYBĖS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

2012 m. Aplinkos ministerija ir jai pavaldžios įstaigos įgyvendino LR Vyriausybės 2008–2012 m. programos dalių „Energetika“ ir „Aplinkos politika“ nuostatas ir parengė žemiau aprašytas priemones.

Įgyvendinant LR Vyriausybės programos XV dalies „APLINKOS POLITIKA“ oro taršos mažinimo ir klimato kaitos poveikio švelninimo nuostatas, parengta Nacionalinė klimato kaitos valdymo politikos strategija, kurią 2012 m. lapkričio 6 d. patvirtino Seimas (Žin., 2012, Nr. 133–6762). Šiuo metu baigiamas derinti Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos tikslų ir uždavinių 2013–2020 metams įgyvendinimo tarpinstitucinio veiklos plano projektas, kuriame numatytos priemonės Strategijoje įtvirtintiems ŠESD mažinimo tikslams ir uždaviniams įgyvendinti 2013–2016 m.

Siekiant modernizuoti oro kokybės stebėjimų sistemą, užtikrinti duomenų apie oro kokybę surinkimo pilnumą ir patikimumą, buvo modernizuota 17 oro monitoringo stočių (14 esančių miestuose bei 3 kaimo vietovėse), pakeista susidėvėjusi matavimo įranga bei pagal 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje reikalavimus papildyta nauja matavimo įranga. Taip pat buvo įsigyta mobili oro monitoringo stotis, aprūpinta įranga pagrindinių teršalų matavimams vykdyti bei imti mėginius vėlesnei analizei laboratorijoje atlikti.

Įgyvendinant viešųjų ir privačių interesų nuostatas, siekiant sukurti bendrą aplinkosaugos informacinę sistemą, prieinamą visuomenei, buvo sukurtos 22 aplinkos informacijos valdymo integruotos kompiuterinės sistemos (IS AIVIKS) posistemės, įvykdyta šių posistemių bandomoji eksploatacija, sukurtas aplinkos informacijos portalas www.aplinka.lt, skirtas aplinkosauginių duomenų ir informacijos viešinimui, surengti IS AIVIKS teikiamų elektroninių paslaugų, skirtų juridiniams ir fiziniams asmenims, viešinimo seminarai.

Siekiant parengti ir patvirtinti užterštų teritorijų tvarkymo priemonių planą, buvo parengtas ir aplinkos ministro 2012 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-790 patvirtintas Užterštų teritorijų tvarkymo 2013–2020 m. planas (Žin., 2012, Nr. 115-5842).

Įgyvendinant žemės išteklių valdymo ir aplinkosaugos nuostatas, siekiant iš esmės užbaigti žemės grąžinimą ir privatizavimą, geodezijos ir kartografavimo darbus, sutvarkyti teisinius žemės santykius, siekiant mažinti bendrasavininkiškumą, konsoliduoti sklypus, plėsti žemės rinką, 2012 m. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija organizavo valstybinės reikšmės miškų plotų kadastrinių matavimų ir registravimo Nekilnojamojo turto registre darbus. Buvo organizuoti viešieji

68

pirkimai ir pasirašytos sutartys valstybinės reikšmės miškų kadastriniams matavimams atlikti. Dėl ilgai trunkančio galimai neteisėto nuosavybės teisių atkūrimo į valstybinės reikšmės miškus bei žemės reformos darbų klaidų nagrinėjimo ir jų teisinio įvertinimo bei NŽT teritoriniams žemėtvarkos skyriams dėl didelių darbo apimčių per nustatytą terminą nespėjant patikrinti ir suderinti pateiktų kadastrinių bylų, valstybinės reikšmės miškų registravimas Nekilnojamojo turto registre užsitęsė. Šiuo metu iš 1113 tūkst. ha valstybinės reikšmės miškų plotų Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota 826 tūkst. ha.

Įgyvendinant kraštovaizdžio, kultūros ir ekologiškai jautrių teritorijų apsaugos nuostatas ir skatinant moksliškai pagrįstą ir ekologiškai subalansuotą saugomų teritorijų rekreacinio naudojimo sistemos plėtrą, buvo įrengti 6 lankytojų centrai valstybiniuose parkuose. 8 saugomose teritorijose įrengtos lauko informacinės sistemos, 12 lankytojų centrų įrengtos vidaus ekspozicijos.

Įgyvendinant LR Vyriausybės programos XII dalies „ENERGETIKA“ nuostatas, buvo vykdyta Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamo projekto „Daugiabučių namų modernizavimo skatinimas, I etapas“ Nr. VP3-1.1-AM-02-V-01-001 Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonė Nr. VP3-1.1-AM-02-V „Daugiabučių namų modernizavimo skatinimas“. Parengta ir patvirtinta 10 tipinių daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų. Pradėti dar 10 naujų tipinių projektų pirkimai.

V. PLANUOJAMI ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO VEIKLOS PRIORITETAI

1. Sukurti naują daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) modelį. Įgyvendinant šį prioritetą, bus numatyta daugiau daugiabučių namų modernizavimo projektų įgyvendinimo ir finansavimo būdų, bus reglamentuotas lengvatinio kredito ir valstybės paramos teikimas daugiabučio namo modernizavimo projekto įgyvendinimui, kai projektą įgyvendina savivaldybės paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, bus pradėti vykdyti rangos darbai pagal naująjį daugiabučių namų modernizavimo modelį.

2. Supaprastinti, paspartinti, sudaryti sąlygas efektyviau valdyti teritorijų planavimo procesą. Įgyvendinant šį prioritetą, bus sumažintas būtinų rengti teritorijų planavimo dokumentų skaičius, sutrumpintas jų rengimo laikas, atsisakyta besidubliuojančių procedūrų, bus supaprastintos teritorijų planavimo ir žemės naudojimo paskirties keitimo procedūros, numatyta galimybė nustatyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų, bus sukurta Lietuvos Respublikos teritorijos planavimo stebėsenos informacinė sistema, kuri užtikrintų operatyvų kokybiškos informacijos pateikimą Lietuvos Respublikos teritorijos planavimo stebėsenai vykdyti, tendencijoms nustatyti ir sprendimams priimti.

3. Sukurti ir įdiegti atliekų valdymo ir tvarkymo modelį, orientuotą į atliekų susidarymo mažinimą, atliekų rūšiavimą, kompostavimą, perdirbimą ir jų panaudojimą energijai gauti. Įgyvendinant šį prioritetą, bus nustatyti atliekų tvarkymo prioritetai, numatyti strateginiai tikslai ir priemonės 2014–2020 metams, siekiant sumažinti atliekų šalinimą sąvartynuose, kuo daugiau perdirbti ar kitaip panaudoti atliekas, atliekų prevencijai užtikrinti bus parengta ir patvirtinta Valstybinė atliekų prevencijos programa, veiksmingesnei valstybinei atliekų tvarkymo kontrolei užtikrinti bus sukurtas Atliekų tvarkytojų registras, bus sukurtas efektyvus komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimas.

4. Pasirengti pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai 2013 metų antrą ketvirtį ir užtikrinti sėkmingą pirmininkavimą. Įgyvendinant šį prioritetą, bus parengtos ES pozicijos dalyvavimui 17 tarptautinių renginių, bus suorganizuotas neformalus ES valstybių narių aplinkos ministrų susitikimas Lietuvoje, bus suorganizuoti 9 ES ekspertų (ES klimato kaitos, biologinės įvairovės ir gamtos, miškų, vandens ir jūrų, už teritorinę sanglaudą ir urbanistinį vystymąsi atsakingų direktorių, poveikio aplinkai ekspertų ir kt.) susitikimai Lietuvoje, bus organizuoti darbai, užtikrinantys tinkamą ES Tarybai pirmininkaujančios šalies atstovavimą tarptautinėse organizacijose aplinkos apsaugos srityje, bus organizuotas Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai aplinkos apsaugos srityje veiklų viešinimas.

69

Aplinkos ministerijos kancleris Robertas Klovas

70

Documents

PATVIRTINTA metų... · Web viewKryptingas darbas, gerinant saugomų teritorijų sistemos įvaizdį, didina visuomenės palankumą saugomoms teritorijoms, jose saugomų vertybių