RAUMENŲ SISTEMA,Systema musculare Mokslas apie raumenis vadinamas miologija

Pagal kilmę, vidinę sandarą ir funkcijas raumeninis audinys skirstomas į:

Lygujį; Skersaruožį.

Lygieji raumenys yra žarnų, kraujagyslių, kvėpavimo takų sienoje ir juos judina.

Skersaruožiai raumenys skirstomi: Į širdies skersaruožius; Į griaučių skersaruožius.

Griaučių raumenys yra mūsų kūno aparato aktyvioji dalis. Jie tvirtindamiesi prie kaulų , kremzlių , fascijų, judina atskiras kūno dalis, keičia kūno padėtį. Jų veikla priklauso nuo mūsų valios.

Griaučių raumenų yra apie 600. Jie vidutiniškai sudaro 35-40 % kūno masės. Griaučių raumenys kūne pasiskirstę netolygiai. Liemens, galvos ir kaklo raumenys sudaro tik

20% visos maskulatūros. Pagrindinė raumenų masė yra galūnėse:

viršutinėse - 30% ir apatinėse – 50% raumenų.

RaumenysSkirstomi į valingus ir nevalingus. Valingus raumenis sudaro skersaruožis griaučių audinys ir susitraukia žmogui panorėjus. Nevalingus raumenis sudaro lygusis raumeninis audinys. Šių raumenų susitraukimas nepriklauso nuo žmogaus valios.

Raumenų veikimo principai

Sinergistai- tą pačią funkciją atliekantys raumenys;

Antagonistai- priešingas funkcijas atliekantys raumenys.

NB! Tie patys raumenys gali būti tuo pačiu ir sinergistais, ir antagonistais!

Raumuo , musculus,yra sudėtingos sandaros organas. Jį sudaro įvairus kiekis raumeninių ląstelių

skaidulų. Skaidulos jungiamuoju audiniu yra susijungusios

į raumeninius pluoštus , kurie skaidulų galuose jungiasi ir išėję iš raumenų, baigiasi sausgysle.

Raumeninių skaidulų skaičius ir jų storis lemia raumens susitraukimo jėgą.

Treniruojant raumenį, jo masė didėja dėl raumeninio skaidulų storėjimo. Raumenų jėgą taip pat sąlygoja raumeninių skaidulų išsidėstymo pobūdis.

Sausgyslės betarpiškai pereina į kaulus. Viename raumens gale sausgyslė yra trumpesnė

- ta raumens dalis vadinama raumens galva. Raumens dalis, turinti ilgesnę sausgyslę,

vadinama raumens uodega. Tarp abiejų galų yra raumens pilvelis.

Raumens sandara

Raumenų formos

ILGIEJI RAUMENYS; TRUMPIEJI RAUMENYS; PLATIEJI RAUMENYS.

Ilgieji raumenys būdingi galūnėms, Trumpieji raumenys yra visose kūno dalyse; Platieji dominuoja liemenyje. Jiems būdingos

plačios sausplėvės, vadinamos aponeurozėmis

PAGAL SANDARĄ RAUMENYS YRA PAPRASTI IR SUDĖTINIAI

Paprasti - turi vieną galvą ir pilvelį. Sudėtiniai- turi kelias galvas (dvigalvis, trigalvis)

ar pilvelius (dvipilvis).

RAUMENŲ PAVADINIMAI YRA LABAI ĮVAIRŪS

Vieni apibūdina jų funkciją (kramtomasis raumuo),

Kiti vadinami pagal jų formą (platusis nugaros raumuo),

Treti – pagal sandarą (dvigalvis, dvipilvis), Ketvirti – pagal skaidulų kryptį (tiesusis pilvo

raumuo), Pagal vietos požymius(tarpšonkauliniai

raumenys ) ir kt.

RAUMENŲ PRIEDAI

Fascijos- tai įvairaus storio jungiamojo audinio plėvės. Jos supa raumenis ar jų grupes. Funkcija:suteikia galimybę susitraukti raumeniui ar jų grupei.

Raumenų sausgyslės: tai įvairaus ilgio ir pločio skaidulio jungiamojo audinio juostos, kuriomis raumuo suaugęs su kaulais ar raiščiais.

Tepalinės makštys: apsupa dilbio bei blauzdos raumenų ilgąsias sausgysles ir apsaugo jas judėjimo metu nuo sužalojimų.

Tepaliniai maišeliai: įsiterpę tarp sausgyslių ir kaulinių iškyšulių. Jie apsaugo raumenis nuo mechaninio sužalojimo.

SAVYBĖS RAUMENINIO AUDINIO: Jaudrumas, santrumpa, tempimas, elastingumas.

Pagrindinė raumens savybė ir paskirtis

Pagrindinė raumens savybė - sugebėjimas susitraukti,

paskirtis - mechaninis darbas. Tuo atveju, kai raumuo susitraukdamas storėja

ir kietėja, bet nesutrumpėja, vyksta izometrinis susitraukimas.

Izotoninis raumens susitraukimas Izotoninio susitraukimo metu raumuo

sutrumpėja. Raumuo gali susitraukti visas arba atskirais pluošteliais. Jis turi vieną pagrindinę ir dažniausiai kelias šalutines funkcijas. Pagrindinė funkcija atliekama viso raumens izoliuoto susitraukimo metu. Šalutinės funkcijos yra tam tikrų raumens dalių susitraukimų sukelti judesiai.

PARADOKSINĖ RAUMENŲ VEIKLA Teoriškai kiekvienas raumuo gali susitraukti

izoliuotai, tačiau praktiškai raumenys susitraukinėja grupėmis.

Sąmoningas vienos ar kelių raumenų grupių susitraukimas sukelia nesąmoningą kitų raumenų susitraukimą. Tai vadinama paradoksine raumenų veikla.

RAUMENŲ PRIEDAI IR TONUSAS Sveikas gyvas raumuo yra šiek tiek įsitempęs.

Tokia raumens savybė vadinama tonusu. Raumenų tonusas yra palaikomas retais

impulsais, kurie yra siunčiami iš CNS. Tonuso dėka kūnas yra palaikomas reikalingoje padėtyje.

Griaučių raumenis inervuoja juntamosios ir judinamosios somatinių nervų skaidulos.

Raumenys negali egzistuoti be kraujagyslių, limfagyslių ir nervų.

LIEMENS RAUMENYS

Jie simetriškai išsidėstę apie kūno ašį – stuburą. Šie raumenys vienu galu prisitvirtina prie

liemens kaulų, o kitu galu – prie galūnių kaulų. Jie įeina į krūtinės, pilvo ir dubens ertmių sienų

sudėtį. Šiems raumenims būdinga koordinacinė veikla,

t.y. atitinkamus liemens judesius vienu metu atlieka keletas raumenų grupių.

Liemens raumenys taip pat gali atitinkama kryptimi judinti galūnes, kaklą, galvą.

Liemens (krūtinės, pilvo, tarpvietės raumenys) atlieka svarbias visceralines funkcijas : kvėpuojant formuoja pilvo presą, kuris palaiko pilvo ertmės organų padėtį, padeda pašalinti į išorę jų turinį.

Skirstomi į: Nugaros, Krūtinės, Pilvo raumenis.

NUGAROS RAUMENYS. MUSCULI DORSI

Skirstomi į: Paviršinius- jie yra tuoj po oda, formuoja

nugaros formą bei reljefą. Jie yra platūs ir išsidėsto dviem sluoksniais.

Skirstomi į galūninius ir savuosius. Giliuosius – jie sudaro storą raumeninę juostą ,

kuri tęsiasi nuo kryžkaulio bei klubakaulio iki pakauškaulio.Skirstomi į ilguosius ir trumpuosius.

1. Paviršiniai: Trapecinis raumuo. Atlošia galvą ir

kaklą;Plačiausiasis nugaros raumuo. Traukia ranką atgal, suka žastą į vidų.

2. Gilieji. Tiesiamasis nugaros raumuo.Tiesia liemenį,

kaklą, atlošia galvą.

PAVIRŠINIAI NUGAROS RAUMENYS Galūniniai nugaros raumenys prasideda nuo

liemens kaulų ir prisitvirtina prie peties lanko kaulų ir žastikaulio. Jiems priklauso trapecinis (plačiausias nugaros raumuo), platusis nugaros raumuo, mažasis ir didysis rombiniai ir keliamasis mentės raumenys. Visi jie veikia peties lanką ir žastikaulį.

Savieji nugaros raumenys nuo liemens kaulų prasideda, ant jų ir pasibaigia (užpakaliniai viršutinis ir apatinis dantytieji raumenys). Viršutinis kelia šonkaulius, o apatinis- nuleidžia.

GILIEJI NUGAROS RAUMENYS Gilieji nugaros raumenys išsidėstę keliais

sluoksniais. Paviršiuje išsidėstę raumenys yra sudaryti iš ilgų raumeninių skaidulų. Giliau esančių - skaidulos tolydžiai trumpėja.

Skirstomi į ilguosius ir trumpuosius. Ilgieji – nugaros tiesiamasis raumuo(palaiko

stačią liemenį, tiesia kaklą, atlošia galvą). Trumpieji – užpildo tarpus tarp stuburo

slankstelių lankų ir ataugų ir apsaugo stuburą nuo iškrypimo, sutvirtina jungtis.

Trapecinis r.,deltinis r.,mažasis apvalusis r.,trigalvis žasto r.

KRŪTINĖS RAUMENYS, musculi thoracis Krūtinės raumenys skirstomi į: galūninius raumenis; savuosius krūtinės raumenis. Galūniniai raumenys prasideda nuo krūtinės

ląstos kaulų ir pasibaigia ant peties lanko kaulų. Jiems priklauso didysis ir mažasis krūtinės raumuo, poraktinis ir priekinis dantytasis raumuo.

SAVIEJI KRŪTINĖS RAUMENYS Savieji krūtinės raumenys prasideda ir baigiasi

ant krūtinės ląstos kaulų. Jie užpildo tarpus tarp šonkaulių. Saviesiems raumenims priklauso išoriniai ir

vidiniai tarpšonkauliniai raumenys, skersinis krūtinės raumuo ir diafragma.

Jie visi dalyvauja kvėpuojant.

DIAFRAGMA, diaphragma Diafragma yra neporinis raumuo, skiriantis krūtinės ląstą

nuo pilvo ertmės. Tai plona raumeninė plokštė, turinti keletą angų, pro

kurias eina stemplė, kraujagyslės ir limfiniai latakai. Diafragma yra stipriausias kvėpavimo raumuo. Susitraukdama ji sutrumpėja ir nusileidžia, dėl to padidėja krūtinės ląstos vertikalusis matmuo - įkvepiama. Šonkaulių pakeliamieji raumenys taip pat dalyvauja įkvėpime. Diafragmai atsipalaiduojant ir susitraukiant šonkaulių nuleidžiamiesiems raumenims krūtinės ląstos talpa sumažėja - iškvepiama.

DIAFRAGMA

PILVO RAUMENYS,musculi abdominis Pilvo raumenys skirstomi į priekinius ir

užpakalinius. Priekinių raumenų grupė sudaro priekinę ir

šoninę pilvo sienas. Priekinėje grupėje yra tiesusis pilvo raumuo, išorinis ir vidinis įstrižiniai pilvo raumenys bei skersinis pilvo raumuo. Visi jie, veikdami kartu su diafragma, sudaro pilvo presą. Ši veikla padeda vemti, gimdyti, šlapintis, palaiko pilvo organus savo vietose.

Užpakalinėje grupėje yra kvadratinis juosmens raumuo. Jis lenkia liemenį į šoną.

VIRŠUTINĖS GALŪNĖS RAUMENYS,musculi membri superioris

Viršutinės galūnės raumenys skirstomi į pečių lanko ir rankos raumenis.

Pečių lanko raumenys prasideda nuo peties lanko kaulų ir prisitvirtina prie žastikaulio.

Rankos raumenys skirstomi į žasto, dilbio ir plaštakos raumenis.

Priekinėje žasto raumenų grupėje yra trys lenkiamieji raumenys. Užpakalinėje pusėje yra trigalvis žasto raumuo, tiesiantis dilbį.

PEČIŲ LANKO RAUMENYS Priklauso 6 raumenys. Deltinis raumuo. Jungia raktikaulį ir mentę su

žastikauliu. Atitraukia ranką. Kiti raumenys- prasideda nuo mentės, tvirtinasi prie žastikaulio.Tai- antdyglinis, podyglinis,didysis ir mažasis apvalieji bei pomentinis raumenys. Funkcijos: suka, atitraukia arba pritraukia žastą, sutvirtina peties sąnarį.

ŽASTO RAUMENYS 1. Priekinė grupė(3 raumenys). Dvigalvis žasto raumuo- lenkia žastą ir dilbį. Žastinis ir snapinis žasto raumenys. 2. Užpakalinė grupė (2 raumenys). Trigalvis žasto raumuo- tiesia žastą ir dilbį.

DILBIO SRITIES RAUMENYS Dilbio raumenys iš visų pusių supa dilbio kaulus.

Yra du sluoksniai - paviršinis ir gilusis. Priekinėje grupėje yra plaštakos ir pirštų

lenkiamieji raumenys, o užpakalinėje grupėje - plaštakos ir pirštų tiesiamieji raumenys.

Plaštakos raumenys yra tik delninėje pusėje.

PLAŠTAKOS RAUMENYS 1. Nykščio pakylos raumenys. Judina nykštį; 2. Mažylio pakylos raumenys. Judina mažylį; 3. Vidurinė grupė. Išskečia ir suglaudžia

pirštus,lenkia pirštus.

APATINĖS GALŪNĖS RAUMENYS, musculi membri inferioris

Apatinės galūnės raumenys skirstomi į dubens ir kojos raumenis.

Dubens raumenys prasideda nuo dubens kaulų ir prisitvirtina prie šlaunikaulio, jie judina šlaunį.

Dubens raumenys skirstomi į priekinius ir užpakalinius.

Užpakaliniai- tiesia šlaunį, stovint fiksuoja dubenį ir liemenį.

Jiems priklauso – didysis sėdmens raumuo, vidurinis ir mažasis sėdmeniniai raumenys.

DUBENS RAUMENYS 1. Priekinė grupė. Klubinis juosmens raumuo.Jungia stuburą ir dubenkaulį su šlaunikauliu. Lenkia šlaunį, juosmenį. 2. Užpakalinė grupė. Didysis sėdmens raumuo. Tiesia šlaunį;stovint fiksuoja dubenį,palaiko vertikalią kūno padėtį. Vidurinis ir mažasis sėdmeniniai raumenys-suformuoja sėdmenų reljefą.Kiti grupės raumenys atitraukia ir suka šlaunį, sutvirtina klubo sąnarį.

APATINĖS GALŪNĖS RAUMENYS, musculi membri inferioris

Kojos raumenims priklauso šlaunies, blauzdos ir pėdos raumenys.

Šlaunies raumenys skirstomi į tris grupes: priekinę, užpakalinę, vidinę.

Priekinėje šlaunies grupėje yra didžiausias kūno raumuo - keturgalvis šlaunies raumuo. Priekinės grupės raumenys tiesia blauzdą ir lenkia šlaunį.

Vidinė šlaunies raumenų grupė pritraukia šlaunį, Užpakalinės grupės raumenys tiesia šlaunį ir

lenkia blauzdą.

ŠLAUNIES RAUMENYS 1. Priekinė grupė. Keturgalvis šlaunies raumuo. Lenkia šlaunį,tiesia blauzdą. 2. Užpakalinė grupė. Tiesia šlaunį, lenkia ir suka blauzdą. 3. Vidinė grupė. Pritraukia šlaunį.

APATINĖS GALŪNĖS RAUMENYS, musculi membri inferioris Blauzdos raumenys skirstomi į priekinę,

užpakalinę ir šoninę dalis. Blauzdos raumenų priekinė grupė tiesia pėdą ir

pirštus, užpakalinė grupė - lenkia pėdą ir pirštus

(trigalvis blauzdos raumuo). šoninės grupės raumenys lenkia ir atitraukia

pėdą. Pėdos raumenys išsidėstę abipus pėdos ir judina

pirštus. BLAUZDOS RAUMENYS 1. Priekinė grupė. Tiesia pėdą ir kojos pirštus. 2. Užpakalinė grupė. Trigalvis blauzdos raumuo. Lenkia blauzdą ir

pėdą. Tvirtinasi prie kulnakaulio Achilo sausgysle.

3. Šoninė grupė. Padeda lenkti pėdą, kelia jos išorinį kraštą.

Šlaunies priekinė pusėKeturgalvis šlaunies raumuo, m. guadriceps femoris. Tai didžiausias ir stipriausias raumuo visame kūne. Visos keturios jo galvos šlaunies apačioje pereina j plačią sausgyslę.Tiesusis šlaunies raumuo (1), m. rectus femoris, Šoninis platusis raumuo (2), m. vastus lateralis, Vidinis platusis raumuo (4), m. vastus medialis, Tarpinis platusis raumuo, m. vastus intermedius, Funkcija: tiesia blauzdą, lenkia šlaunį.Siuvėjo raumuo (5), m. sartorius. Funkcija: lenkia šlaunį ir blauzdą, sulenktą blauzdą suka į vidų.Vidinė grupėGrakštusis raumuo (A), m. gracilis, ilgas ir laibas, yra medialiniame šlaunies paviršiuje. Funkcija: pritraukia šlaunį, lenkia blauzdą ir suka ją į vidų.Ilgasis pritraukiamasis raumuo (B), m. adductor longus,Funkcija: pritraukia šlaunį.Skiauterinis raumuo (C), m. pectineus, Funkcija: lenkia ir pritraukia šlaunį

ŠLAUNIES RAUMENŲ UŽPAKALINĖ GRUPĖ Užpakalinė grupė

Pusgyslinis raumuo (3), m. semitendinosus. Sausgyslė sudaro daugiau negu trečdalį viso raumens ilgio. Funkcija: tiesia šlaunį ir lenkia blauzdą, sulenktą blauzdą suka į vidų.Pusplėvinis raumuo (4), m. semimembranosus.Funkcija: tiesia šlaunį, lenkia ir suka į vidų blauzdą.Dvigalvis šlaunies raumuo, m. biceps femoris. a. Ilgoji galva (1); Funkcija: tiesia šlaunį, lenkia ir suka į išorę blauzdą.b. Trumpoji galva (2).

Funkcija: tiesia šlaunį, lenkia ir suka išorę blauzdą.

GRIAUČIŲ (SOMATINĖS) RAUMENYS Griaučių raumenų funkcijos priklauso nuo to,

kur jie yra pritvirtinti, ir kur yra prisitvirtinimo taškai. Dauguma griaučių raumenų pritvirtinti prie kaulų ir judina sąnarius.

Pilvo raumenys - apsaugo ir palaiko vidinius organus, dalyvauja kvėpavime, žarnos ir šlapimo pūslės turinio pašalinime.

Pagrindiniai paviršiaus raumenys

Pagrindiniai paviršiaus raumenys

RAUMENŲ FUNKCIJOS

Išlenkimas, tiesimas

Lenkimas

Kėlimas

Sukimas į vidų

Nuleidimas

Sukimas į išorę

Raumenų darbas Žmogus turi gerai išsivysčiusius raumenis, kurie palaiko kūną vertikalioje padėtyje.

GALVOS RAUMENYS Mimikos (veido) raumenys. Prasideda nuo veido kaulų, pasibaigia veido odoje. Kramtomieji raumenys. Tvirtinasi prie apatinio žandikaulio ir judina jį per smilkininius apatinio žandikaulio sąnarius.

MIMIKOS RAUMENYSMimikos raumenys yra pritvirtinti prie veido odos. Jie reikalingi, norint išreikšti emocijas ir kalbą.

kaukolės skliauto raumenys (2).Sutraukia kaktos odą, kelia antakius;

ausies raumenys (3). Silpnai išsivystę. Traukia ausį į priekį, viršų iružpakalį;

nosies raumenys (3). Susiaurina arbaišplečia šnerves, traukia žemyn nosies viršūnę;

akies aplinkos raumenys (2).Užmerkia akį, suraukia antakius;

burnos raumenys (11). Sučiaupia lūpas, kelia viršutinę lūpą, traukia įšoną, viršų arba žemyn burnoskampą, kelia smakro odą, traukia žemyn apatinę lūpą ir kt.

Kaukolės skliauto raumenys. Antgalvinis raumuo, m. epicranius, yra

sudarytas iš dviejų pilvelių: kaktinio ir pakaušinio. Juos abu jungia tvirta skaidulinio jungiamojo audinio plėvė, sausplėvinis šalmas. Su oda jis yra suaugęs glaudžiai, o su antkauliu puriai. Kaktinis pilvelis prasideda nuo sausplėvinio šalmo ir prisitvirtina prie antakių odos.

Jo funkcija: kelia antakius, sutraukia kaktos odą, traukia į priekį sausplėvinį šalmą. Pakaušinis pilvelis prasideda nuo pakauškaulio sprandinės linijos ir prisitvirtina prie sausplėvinio šalmo. Jo funkcija: traukia sausplėvinį šalmą atgal.

Ausies aplinkoje yra trys silpnai išsivystę rudimentiniai raumenys.

Nosies raumenys yra šnervių odoje. Tai silpnokai išsivystę raumenys. Vienas iš jų suglaudžia šnerves, kitas jas išplečia.

Akies aplinkos raumenims priklauso žiedinis akių raumuo ir antakių sutraukiamasis raumuo.

Žiedinis akių raumuo, m. orbicularis oculi, yra ovalios plokštelės formos, jis iš visų pusių supa akiduobės kraštus. Skiriamos trys jo dalys:

akiduobinė, vokinė, ašarinė.

Didžiausia iš jų yra akiduobinė dalis. Ji prasideda vidiniame akiduobės kampe nuo kaktikaulio nosinės dalies ir viršutinio žandikaulio kaktinės ataugos. Akiduobinė dalis žiedu supa akiduobę iš viršaus ir apačios, o baigiasi šoniniame akiduobės kampe. Funkcija: traukia žemyn antakius, kelia aukštyn skruostų odą, sudaro raukšles apie akį. Vokinę dalį sudaro plona raumeninė plokštelė, esanti po vokų oda. Funkcija: suglaudžia vokus užmerkdama akį. Ašarinė dalis - tai plonytis raumeninių skaidulų pluoštelis, išplečiantis ašarų maišelį.

Antakių sutraukiamasis raumuo, m. corrugator supercillii, prasideda nuo kaktikaulio nosinės dalies ir pasibaigia antakių odoje. Funkcija: sutraukia antakius žemyn ir į vidinę pusę.

Bu rnos aplinkos raumenys yra labiausiai išsivystę iš visų veido raumenų. Šie raumenys prasideda nuo įvairių kaukolės kaulų ir baigiasi odoje, lūpose ir burnos kraštuose.

Žiedinis burnos raumuo, m. orbicularis oris, yra ovali raumeninė plokštelė; žiedinėmis raumeninėmis skaidulomis ji gaubia burnos plyšį, sudarydama viršutinės ir apatinės lūpų raumeninį pagrindą. Raumuo prasideda ir pasibaigia lūpų kampų srityje. Funkcija: užčiaupia burną ir atkiša lūpas.

KRAMTOMIEJI RAUMENYS

ABIEJOSE VEIDO PUSĖSE YRA PO KETURIS KRAMTOMUOSIUS RAUMENIS

Kramtomasis raumuo, m. masseter, yra stačiakampio formos, prasideda nuo skruostinio lanko, o prisitvirtina prie apatinio žandikaulio kampo.

Funkcija: kelia žandikaulį aukštyn. Smilkininis raumuo, m. temporalis, yra panašus

į vėduoklę, platus, prasideda nuo smilkinio duobės, eidamas žemyn siaurėja ir pereina į sausgyslę, kuri prisitvirtina prie apatinio žandikaulio vainikinės ataugos.

Funkcija: kelia ir traukia atgal apatinį žandikaulį. Šoninis sparninis raumuo, m. pterygoideus

lateralis, yra trikampio formos ir guli posmilkininėje duobėje. Jis prasideda nuo pleištakaulio posmilkininio didžiojo sparno paviršiaus, o baigiasi prie apatinio žandikaulio krumplinės ataugos. Funkcija: susitraukdamas vienoje pusėje, pasuka apatinį žandikaulį smakru į priešingą pusę.

Vidinis sparninis raumuo, m. pterygoideus medialis, savo skaidulų forma ir kryptimi yra panašus į kramtomąjį raumenį. Jis prasideda duobėje, esančioje tarp abiejų pleištakaulio sparninių plokštelių, o baigiasi prie apatinio žandikaulio kampo vidinio paviršiaus. Funkcija: kelia apatinį žandikaulį.

Galvos fascijos būna neryškios, ryškesnė tik savoji galvos fascija. Mimikos raumenys fascijų neturi.

KAKLO RAUMENYS 1. Paviršiniai kaklo raumenys: Poodinis kaklo raumuo. Užima visą kaklo

poodį. Įtempia kaklo odą, traukia apatinį žandikaulį bei burnos kampą ţemyn;

Sukamasis galvos raumuo. Prasideda nuo krūtinkaulio ir raktikaulio, tvirtinasi prie speninės ataugos. Susitraukdamassuka galvą į priešingą pusę. Susitraukę abiejų pusių raumenys atlošia galvą iratkiša smakrą.

2. Polie ž uviniai raumenys. Kramtymo, rijimo ir balso sudarymo funkcijos;

3. Gilieji kaklo raumenys. Lenkia kaklą ir galvą ir priekį ir šoną, suka į savo

pusę.

Kaklo raumenys yra kakle prieš stuburą. Jie tarsi vamzdis gaubia kaklo organus: gerklas, ryklę, kraujagyslių ir nervų pluoštus.

Topografiškai kaklo raumenys skirstomi į 1.paviršinius, 2.poliežuvinius 3. giliuosius. 1.Paviršiniams priklauso poodinis kaklo

raumuo ir sukamasis galvos raumuo Poodinis kaklo raumuo, platysma, užima visą

kaklo poodį. Jis prasideda fascijomis nuo peties lanko ir krūtinės srityje, kyla į viršų ir į vidinę pusę, susisiekia su kitos pusės poodiniu raumeniu ir baigiasi veide, prisitvirtina prie kramtomojo raumens ir paausinės liaukos fascijos ir pereina į mimikos raumenis. Jis įtempia kaklo odą, šiek tiek formuoja veido išraišką.

Sukamasis galvos raumuo, m. sternocleidomastoideus, yra tvirtas ir stiprus. Jis prasideda dviem galvomis nuo raktikaulio ir krūtinkaulio, pasuka įstrižai iš priekio į užpakalį ir prisitvirtina prie smilkinkaulio speninės ataugos. Funkcija: suka galvą į priešingą3.Gilieji kaklo raumenys yra prie pat stuburo. Jie dalijami į šoninę ir vidinę grupes. Vieni iš jų guli labiau į šoną, tvirtinasi prie šonkaulių ir vadinami laiptiniais raumenimis, kiti, vidurinės grupės raumenys, yra stuburo priekyje. Gilieji kaklo raumenys lenkia kaklinę stuburo dalį ir galvą , taip pat kelia I ir II šonkaulius.

Kai kurie raumenys atlieka organizme funkcijas nesusijusias su griaučių judesiais. Šie raumenys turi savotišką formą, išsidėstymą ir susijungimo taškus.

NUOVARGISRaumenys negali nuolat dirbti. Po ilgo susitraukimo raumenys pradeda dirbti lėčiau. Tokia būsena vadinama raumeniniu nuovargiu.Nuovargis - ypatinga būsena, kuripasireiškia judesių funkcijųsuprastėjimu, darbingumo sumažėjimu;Nuovargis trunka laikinai.