51
KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS REABILITACIJOS KLINIKA Ramunė Kreipavičienė JUOSMENS MOBILUMO ĮTAKA NĖŠČIŲJŲ DUBENS DUGNO RAUMENŲ FUNKCINEI BŪKLEI Magistro darbas Darbo vadovė doc. dr. A. Daunoravičienė KAUNAS, 2009

KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS ... · raumenų inervacija (Woodman, PJ. ir Graney, D.O., 2002). DDR griaučių raumenų sudėtį įeina 33% greitųjų ir 67% lėtųjų

  • Upload
    others

  • View
    2

  • Download
    0

Embed Size (px)

Citation preview

Page 1: KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS ... · raumenų inervacija (Woodman, PJ. ir Graney, D.O., 2002). DDR griaučių raumenų sudėtį įeina 33% greitųjų ir 67% lėtųjų

KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS

REABILITACIJOS KLINIKA

Ramunė Kreipavičienė

JUOSMENS MOBILUMO ĮTAKA NĖŠČIŲJŲ DUBENS DUGNO

RAUMENŲ FUNKCINEI BŪKLEI

Magistro darbas

Darbo vadovė

doc dr A Daunoravičienė

KAUNAS 2009

2

KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS

REABILITACIJOS KLINIKA

Tvirtinu

Slaugos fakulteto dekanė

prof dr Jūratė Macijauskienė

2009

JUOSMENS MOBILUMO ĮTAKA NĖŠČIŲJŲ DUBENS DUGNO

RAUMENŲ FUNKCINEI BŪKLEI

Reabilitacijos magistro baigiamasis darbas

Konsultantė Darbo vadovas

kineziterapeutė doc dr Algė Daunoravičienė

Brigita Zachovajevienė 2009

2009

Recenzentas Atliko

Ramunė Kreipavičienė

2009 2009

KAUNAS 2009

3

TURINYS

SANTRAUKA 4

SANTRUMPOS 6

ĮVADAS 7

1 LITERATŪROS APŢVALGA 9

12 DDR funkcijos 10

13 Pagrindinės atramos judamojo aparato problemos nėštumo metu 12

131 DDR funkcijos sutrikimai 13

132 Hipermobilumas 17

133 Netaisyklinga laikysena 21

134 Dubens raiščių atsipalaidavimo sindromas (DRAS) 24

14 Dubens dugno pilvo raumenų ir diafragmos funkciniai ryšiai 24

2 TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA 30

21 Tyrimo organizavimas ir tiriamųjų kontingentas 30

22 Tyrimo metodai 31

221 Literatūros analizė 31

222 DDR jėgos vertinimas 32

223 Juosmens mobilumo vertinimas 33

224 Matematinės statistikos metodai 34

23 Taikytos metodikos aprašymas 34

3 REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS 35

31 Tiriamųjų juosmens mobilumo testavimo duomenys 35

32 Nėščiųjų dubens dugno raumenų vertinimo duomenys 36

33 Skirtingo amţiaus nėščių moterų juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos vertinimo

duomenys 38

34 Dubens dugno raumenų ir juosmens mobilumo priklausomybė grupėse 41

IŠVADOS 44

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS 45

LITERATŪRA 46

4

SANTRAUKA

Kreipavičienė R Juosmens mobilumo įtaka nėščiųjų dubens dugno raumenų funkcinei būklei

reabilitacijos magistro baigiamasis darbas mokslinė vadovė docdr Daunoravičienė A Kauno

medicinos universitetas Slaugos fakultetas Reabilitacijos klinika ndash Kaunas 2009 ndash 51 p

Raktiniai ţodţiai dubens dugno raumenų disfunkcija dubens dugno raumenų stiprinimas nėštumo

metu liemens stabilumas diafragmos dubens dugno ir pilvo raumenų funkciniai ryšiai Tyrimo

objektas nėščių moterų dubens dugno raumenys Tyrimo problema Dubens dugno disfunkcijos

problema Lietuvoje vis dar išlieka aktuali ne tik dėl didelio paplitimo nesugebėjimo rasti tinkamos

pagalbos bet ir dėl taikomų neefektyvių gydymo metodų Darbo tikslas nustatyti juosmens

mobilumo įtaką nėščiųjų dubens dugno raumenų funkcinei būklei Darbo uţdaviniai įvertinti dubens

dugno raumenų jėgos kaitą nėštumo metu kontrolinėje ir tiriamojoje grupėje įvertinti juosmens

mobilumo pokytį nuo 28-tos iki 38-tos nėštumo savaitės kontrolinėje ir tiriamojoje grupėse įvertinti

nėščiųjų amţiaus įtaką dubens dugno raumenų jėgai ir juosmens mobilumui nustatyti juosmens

mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos tarpusavio ryšį Tyrimo metodika Buvo tiriama 60

savanorių nėščių moterų kurios suskirstytos į kontrolinę ir tiriamąją grupes Pagal amţių tiriamosios

buvo suskirstytos į jaunesnių (le29) ir vyresnių (ge30) grupes Tiriamajai grupei buvo taikoma

sveikatingumo programa baseine Naudojant dubens dugno raumenų funkcijos matavimo aparatą

bdquoPelvexiserldquo buvo atliktas objektyvus dubens dugno raumenų maksimalios jėgos įvertinimas

juosmens mobilumas buvo vertinamas Šoberio testo pagalba Rezultatai 38-tą nėštumo savaitę

kontrolinėje grupėje nustatytas juosmens mobilumo (2003plusmn186 plt005) ir dubens dugno raumenų

jėgos (2542 plusmn24 plt005) sumaţėjimas o tiriamojoje ndash neţymus tiek juosmens mobilumo

(206plusmn096 pgt005) tiek dubens dugno raumenų jėgos (149plusmn172 pgt005) sumaţėjimas

Pakartotino testavimo metu jaunesnių nei 30 m grupėje juosmens mobilumo sumaţėjimas siekė

95plusmn174 (plt005) vyresnių nei 30 m grupėje - 1567plusmn329 (plt005) Vyresnių tiriamųjų dubens

dugno raumenų jėgos sumaţėjimo pokytis (1857plusmn432) buvo didesnis nei jaunesnių moterų

grupėje (1175plusmn243 plt005) Kontrolinėje grupėje nustatytas silpnas ryšys (r=0192) tarp dubens

dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo o tiriamojoje grupėje - vidutinio stiprumo (r=0635

plt005) Išvados dubens dugno raumenų jėga nuo 28 iki 38 nėštumo savaitės kontrolinėje grupėje

maţėjo (plt005) o tiriamojoje liko panaši vertinant juosmens mobilumo kaitą nėštumo metu

kontrolinėje grupėje nustatytas reikšmingas sumaţėjimas (plt005) o tiriamojoje grupėje stebėta tik

maţėjimo tendencija jaunesnių nei 30 metų nėščiųjų grupėje juosmens mobilumas ir dubens dugno

raumenų jėga tiek 28-tą tiek ir 38-tą savaitę buvo statistiškai reikšmingai didesnė nei vyresnių

(plt005) juosmens mobilumas įtakoja dubens dugno raumenų funkcinę būklę išlaikant juosmens

mobilumą dubens dugno raumenų jėga nėštumo metu nemaţėja Darbe pateiktos praktinės

rekomendacijos

5

SUMMARY

Kreipavičienė R The influence of lumbar spine mobility on pelvic floor muscles functional state

during pregnancy Rehabilitation masterlsquos final work Supervisor Daunoravičienė A Clinic of

Rehabilitation Faculty of Nursing Kaunas University of Medicine ndash Kaunas 2009ndash51 p

Key words pelvic floor dysfunction pelvic floor training in pregnancy lumbar spine stability

diaphragm pelvic floor and abdominal muscles co-activation The object of research pelvic floor

muscles of pregnant women The problem of research Pelvic floor dysfunction problem is still

actually in Lithuania not only because of increasing prevalence inability to find effective help but

also of not effective methods of treatment Aim of the study to investigate the influence lumbar spine

mobility on functional state of pelvic floor muscles Tasks of the study investigate change of pelvic

floor muscles strength during pregnancy in control and testing group investigate change of lumbar

spine mobility during pregnancy in control and testing group in 28th and 38th pregnancy week to

investigate the influence of pregnant women age on the state of pelvic floor muscles and lumbar spine

mobility to investigate association between pelvic floor muscles and lumbar spine mobility Methods

60 volunteerrsquos pregnant women were investigated They were divided into control and testing groups

into in younger (le29) and older (ge30) pregnant women groups Testing group has been applied to the

aqua health program Pelvic muscles maximum strength was objectively measured using the device

bdquoPelvexiserldquo the lumbar mobility was investigated using Shober test Results There were observed

lumbar spine mobility (2003plusmn186 plt005) and pelvic floor muscles strength (2542 plusmn24 plt005)

reduction in control group though both lumbar spine mobility (206plusmn096 pgt005) and pelvic floor

muscles strength (149plusmn172 pgt005) not significant reduction in testing group in 38th pregnancy

week During repeated testing lumbar spine mobility reduction reached 95plusmn174 (plt005) in

younger than 30 years pregnant women group and 1567plusmn329 (plt005) in older group The change

of pelvic floor muscles strength reduction (1857plusmn432 plt005) in older than 30 years pregnant

women group was more than in younger (1175plusmn243 plt005) There were assessed weak

association (r=0192 plt005) between pelvic floor muscles and lumbar spine mobility in control

group and medium strong (r=0635 plt005) - in testing group Conclusion pelvic floor muscles

strength was reducing in 28th and 38th pregnancy week in control group (plt005) in testing group ndash

has remained similar Significant reduction was observed in control group during investigation of

lumbar spine mobility change during pregnancy (plt005) and in testing group ndash only tendency to

reduce in younger than 30 years pregnant women group pelvic floor muscles strenght has been higher

than the older both in 28th and 38th pregnancy week (plt005) lumbar mobility influence pelvic floor

muscle strength pelvic floor muscle strength has not decreased maintaining the lumbar mobility

during pregnancy There were offered practical recommendations in this study

6

SANTRUMPOS

DDR - dubens dugno raumenys

DRAS - Dubens raiščių atsipalaidavimo sindromas

ŠN ndash šlapimo nelaikymas

7

ĮVADAS

Daugeliui moterų tiek nėštumas tiek gimdymas yra šlapimo nelaikymą (ŠLN) bei daugelį

dubens dugno raumenų (DDR) funkcijos sutrikimus lemiantis veiksnys Paskutiniu metu labai

padaugėjo akušerinių dubens dugno traumų bei aiškėjo jų sąsaja su ateityje atsirandančiomis dubens

dugno raumenų funkcijos problemomis Specialistai teikiantys pirminę prieţiūrą turi būti labai

sąmoningi ir aktyviai imtis prevencinės veiklos uţkertant kelią moterų gyvenimo kokybę

maţinantiems sutrikimams (Goldberg RP 2007) DDR disfunkcija yra fiziškai sekinantis ir socialiai

aktyvumą ribojantis veiksnys Jo atsiradimas skatina pasitikėjimo savimi praradimą bejėgiškumą

depresijos ir nerimo jausmus (Chiarelli ir Cockburn 2002) Šiuo metu pasaulyje nuo šios problemos

kenčia apie 200 mln moterų Lietuvoje ndash apie 280 tūkst (Aniulienė 2002)

Fiziniai pratimai atliekami nėštumo metu stiprina pilvo nugaros dubens raumenis tada gerėja

laikysena priaugama maţiau svorio Kineziterapeutų darbas akušerijoje yra pakoreguoti fizinius

pokyčius vykstančius nėštumo metu ir po gimdymo kad sumaţinti organizmo stresą (Sabino J

Grauer J 2008)

Kaip ir kiti griaučių raumenys nestiprinami dubens dugno raumenys (DDR) susilpnėja ir

atrofuojasi ir turi būti stiprinami Pratimų metu DDR geriau aprūpinami deguonimi todėl tampa

paslankesni Vadinasi lengviau jėgą išlaikyti nei ją grąţinti Tačiau klinikinė dubens raumenų pratimų

reikšmė buvo sunkiai objektyviai patvirtinama Nors logiškai mąstant DDR pratimų taikymas

nėštumo metu ir po gimdymo turėtų sumaţinti šlapimo nelaikymo ir dubens organų nusileidimo bei

iškritimo riziką tačiau daugelio tyrimų rezultatai prieštaringi (Zachovajevas P ir kt 2007)

Atliekami tyrimai leidţia suprasti kad yra tam tikros sinergijos tarp pilvo ir DDR Manoma

kad DDR turi dvejopą funkciją dalyvauja liemens stabilumo palaikyme bei šlapimo ir išmatų šalinime

bei laikyme Šios raumenų sinergijos gali sėkmingai pasitarnauti DDR funkcijos sutrikimų

reabilitacijoje

Kadangi ritmingus kvėpavimo judesius palaiko pilvo ir dubens dugno raumenų sinerginė

veikla tad būtina uţtikrinti normalų šių raumenų funkcionavimą Visi dubens dugno komponentai

sudaro atskirą griaučių-raumenų posistemę susijusią su tuo kaip funkcionuoja kitos griaučių-raumenų

posistemės (Sapsford 2001 Franklin 2003)Dubens dugno raumenų aktyvacijai ir stiprinimui taikoma

Kegelio bei Tansbergerio metodikos (Baumann L 2005)

Juosmens ndash dubens regionui reikalingas stabilumas tam kad būtų galima pernešti krūvį

liemeniui ir viršutinėms galūnėms Tačiau tuo pačiu turi būti ir pakankamas mobilumas kad

uţtikrinti pakankamą judėjimą

8

Temos aktualumas DDR disfunkcijos problema Lietuvoje vis dar išlieka aktuali ne tik dėl

didelio paplitimo nesugebėjimo rasti tinkamos pagalbos bet ir dėl taikomų neefektyvių gydymo

metodų

Temos naujumas Nėštumo metu DDR dėl palaipsniui didėjančio gimdos svorio yra

nuolat tempiami ir neišlaiko jiems tenkamo krūvio todėl izoliuotai aktyvinti šiuos raumenis yra

sudėtinga Ilgą laiką buvo manoma kad liemens stabilizavimo pratimų programa nėščiosioms

įjungiant dubens judesius neįtakoja DDR funkcinės būklės Anksčiau kineziterapeutai mokydami kaip

atlikti dubens dugno raumenų pratimus akcentuodavo pacientams neįtempti pilvo raumenų Šiuo metu

poţiūris šiuo klausimu pasikeitė Egzistuojantis funkcinis ryšys tarp dubens dugno kvėpuojamosios

diafragmos bei pilvo ir nugaros raumenų suteikia galimybę šiuos raumenis aktyvinti netiesiogiai

Todėl šiame tyrime vertinome dubens dugno raumenų jėgos kaitą aktyvindami tik dubens-juosmens

raumenis

Hipotezė juosmens mobilumas įtakoja dubens dugno raumenų funkcinę būklę nėštumo

metu

Tyrimo tikslas nustatyti juosmens mobilumo įtaką nėščiųjų dubens dugno raumenų

funkcinei būklei

Uţdaviniai

įvertinti dubens dugno raumenų jėgos kaitą nėštumo metu kontrolinėje ir tiriamojoje grupėje

įvertinti juosmens mobilumo pokytį nuo 28-tos iki 38-tos nėštumo savaitės kontrolinėje ir

tiriamojoje grupėse

įvertinti nėščiųjų amţiaus įtaką dubens dugno raumenų jėgai ir juosmens mobilumui

nustatyti juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos tarpusavio ryšį

9

1 LITERATŪROS APŢVALGA

12 Dubens dugno raumenys

DDR suformuoja dubens dugno pagrindą (ţr 1 pav) ir uţtikrina šlapimo bei išmatų

sulaikymą dalyvaudami dubens organų padėties palaikyme bei susitraukdami ir uţdarydami esančias

angas (Boslash K ir Sherburn M 2005)

1 pav Dubens dugno raumenys

Tarpvietė ndash tai kompleksinis struktūrinis vienetas esantis tarp šlapimo ir lytinės sistemų Dėl

tarpusavyje besipinančių raumenų ir fascijų tarpvietės anatomija yra gana sudėtinga Tai ypatingai

svarbi struktūra kuri labai daţnai paţeidţiama nėštumo ir gimdymo metu Įvairūs paţeidimai sutrikdo

funkcinį šlapimo ir lytinės bei virškinimo sistemų pajėgumą kuriam turi įtakos su tuo susijusių

raumenų inervacija (Woodman PJ ir Graney DO 2002)

DDR griaučių raumenų sudėtį įeina 33 greitųjų ir 67 lėtųjų skaidulų (Konstantinos H ir

kt 2006) Greitosios skaidulos treniruojamos greitais ir stipriais susitraukimais o lėtosios ndash ilgesniais

susitraukimais (išlaikant) Greitosios skaidulos greičiau pavargsta Lėtosios skaidulos skirtos ištvermės

ir pastovaus tonuso palaikymui (Vickers D ir Davila GW 2006)

DDR padengti fascija kuri jungiasi su pasienine dubens organų fascija ir tokiu būdu

dalyvauja šių organų palaikyme tam tikroje padėtyje Pagrindinis palaikomasis dubens pamatas yra m

levator ani kurio padėtį palaiko jungiamasis audinys o tonusą ndash iš juosmens-kryţmens regiono

ateinantys nervai (Goldberg RP 2007)

10

Nepaisant to kad gilusis ir paviršinis sluoksniai susideda iš skirtingų anatominių struktūrų ir

turi skirtingą inervaciją kliniškai jie veikia kaip vienas funkcinis vienetas DDR susitraukia iš vien ir

tuo pačiu metu bet jų susitraukimo kokybė ir būdas gali skirtis

Teisingas susitraukimas apibūdinamas kaip suspaudimas aplink dubens dugno angas ir jų

įtraukimas vidine kryptimi Magnetinio rezonanso tyrimo metu galima stebėti kaip valingo DDR

susitraukimo metu uodegikaulis juda link gaktinės sąvarţos vadinasi šie raumenys susitraukia

koncentriškai Teisingo susitraukimo metu akimi jokio dubens judesio nesimato (Boslash K ir Sherburn

M 2005 Konstantinos H ir kt 2006)

Aplink esančių stabilizuojančių juosmens ndash dubens regiono raumenų tokių kaip skersinio

pilvo juosmens ir dauginių aktyvacija padeda DDR aktyvacijai (Konstantinos H ir kt 2006)

Submaksimalus DDR susitraukimas turi būti atliekamas izoliuotai Maksimalaus susitraukimo metu

stebimas apatinės pilvo dalies raumenų įsitraukimas vidine kryptimi (būtent m transversus abdominis

bei m internus oblique) (Boslash K ir Sherburn M 2005)

Dubens raumenys yra dalis stuburo stabilumo mechanizmų Jų funkcijos yra tarpusavyje

susiję su kitomis raumenų sistemomis (Sapsford R 2004)

12 DDR funkcijos

Dubens dugnas yra griaučių raumenų sistemos vienetas ir kaip ir kiti tokie vienetai turi

pasyvias nervines ir aktyvias kontrolės sistemas (ţr 2 pav)

Pasyviosios sistemos pagrindą sudaro fascijos ir raiščiai kurių išsitempimo galimybės

priklauso nuo genetinių jungiamojo audinio faktorių gimdymų įtakos ir daţno stanginimosi

tuštinimosi metu Nervinė subsistemos kontrolė priklauso nuo skirtingo sensorinio grįţtamojo ryšio iš

daugybės raumenų verpsčių esančių DDR

Aktyviosios subsistemos rolė yra uţtikrinti šlapimo sulaikymą ir dubens dugno organų

palaikymą veikiant gravitacijai Šios funkcijos reikalauja gebėjimo pradėti veikti prieš padidėjant

vidiniam pilvo spaudimui (Beazel J R 2004)

11

Nervinė

reguliacinė

sistema

Aktyvioji

Sistema

Raumenys

Fascijos

Pasyvioji

sistema

Kaulai

Sąnariai

Raiščiai

2 pav Stabilumo komponentai

Kegelis dubens dugno funkcijas apibrėţia kaip atraminę sutraukiamąją ir seksualinę (Shelly

2005)

Atraminė funkcija Dubens dugnas suteikia atramą dubens organams DendashLancey Jir

Richardson A (1992) teigia kad normali dubens organų padėtis pasiekiama per raiščius iš viršaus ir

per dubens dugno raumenų fasciją iš apačios Jie taip pat pastebėjo kad norint atkurti organų padėtį

reikia skirti dėmesio raiščių atramos ir dubens dugno raumenų funkcijų atstatymui Poilsio metu

dubens dugno raumenys išlaiko minimalų poilsio tonusą Raumenų aktyvumas padidėja kai didėja

vidinis pilvo spaudimas Gravitacijos jėgos ir padidėjęs vidinis pilvo spaudimas (pvz juokiantis

kosint čiaudint keliant sunkius daiktus) paskatina dubens organų iškritimą Stiprūs dubens dugno

raumenys padeda palaikyti organus prieš padidėjusį vidinį pilvo spaudimą ir palaiko normalią funkciją

Atraminę funkciją pirmiausiai atlieka lėto susitraukimo raumenų skaidulos (Shelly 2005)

Kadangi papildoma dubens dugno raumenų funkcija yra atraminė-palaikomoji tai pertempus

šiuos raumenis palaipsniui gali vystytis atrofija sunkesniais atvejais - receptorių ir nervų pakenkimas

sąlygojantis refleksų reguliacijos sutrikimus Todėl daţnai šis raumenų silpnumas pasireiškia daliniu

nevalingu šlapimo nelaikymu sąstoviais maţajame dubenyje gimdos nusmukimu raiščių išsitempimu

ar skausmais (Mens ir kt 2001)

Sutraukiamoji funkcija Esant normaliam šlapimo laikymui dubens dugno raumenys uţdaro

šlaplę Kai funkcija normali anga uţdaroma greitai faziniu greitai susitraukiančių dubens dugno

raumenų skaidulų pagalba Angos uţdarymas poilsio metu atliekamas lėtai susitraukiančių raumenų

12

skaidulų Normalus šlapimo laikymas yra tada kai spaudimas šlaplėje yra didesnis nei spaudimas

šlapimo pūslėje Sutraukiamosios funkcijos praradimas gali sukelti šlapimo nelaikymą (Shelly 2005)

Seksualinė funkcija Makštis turi labai maţai sensorinių nervų skaidulų (Chiarelli 1995)

Dubens dugno raumenys suteikia propriorecepcinius pojūčius kurie prisideda prie seksualinio

malonumo

B Carriegravere (2002) išskyrė tokias dubens dugno raumenų funkcijas

DDR turi būti pakankamai stiprūs kad palaikytų šlapimo pūslę makštį tiesiąją ţarną ir

vidinius pilvo organus

Raumenų atsipalaidavimas yra reikalingas tuštinantis ir šlapinantis bei gimdymo metu

Raumenys uţtikrina šlapimo ir išmatų sulaikymą

Kosulio čiaudėjimo bėgimo ir šokinėjimo metu greiti susitraukimai uţkerta kelią nevalingam

šlapimo išsiskyrimui

Lytiškai santykiaujant ir orgazmo metu DDR susitraukinėja valingai arba nevalingai

DDR dirba kartu (sinergetiškai) su diafragma

DDR veikla turi būti koordinuojama su pilvo nugaros šlaunų raumenų aktyvumu

Šlapimo sulaikymo mechanizme dalyvauja daugelio dubens spinalinių bei supraspinalinių

veiksnių visuma Šiame mechanizme taip pat be galo svarbus šlaplės sienelių lygiųjų bei skersaruoţių

raumenų susitraukimas pakankama kraujotaka nepaţeisti raiščiai ir fascijos palaikančios organus

optimalioje padėtyje didėjant vidiniam pilvo slėgiui (Boslash K ir Sherburn M 2005)

Šlaplės palaikymą tam tikroje padėtyje uţtikrina priekinė makšties sienelė vidinė dubens

fascija sausgyslinis tarpvietės centras bei išangės keliamasis raumuo (DeLancey J 2001) Išangės

keliamasis raumuo vidinė dubens fascija bei raumeninės šlaplės struktūros sudaro sistemą kurių

koordinuota veikla priklauso nuo centrinės nervų sistemos (DeLancey J 2001)

13 Pagrindinės atramos judamojo aparato problemos nėštumo metu

Nėštumo metu spaudţiant vaisiui dirbant sunkesnį fizinį darbą esant ypač silpniems pilvo

diafragmos nugaros raumenims pertempiami dubens dugno raumenys kadangi šios keturios raumenų

grupės veikia kaip funkcinis atraminis vienetas (Mens ir kt 2001) Visos šios problemos nėštumo

metu riboja gyvenimo kokybę ir daţnai sukelia skausmą

13

Daţniausiai sutinkamos šios pagrindinės atramos judamojo aparato problemos nėštumo metu

DDR funkcijos sutrikimai

Hipermobilumas ndash stabilumo stoka

Netaisyklinga laikysena

Dubens raiščių atsipalaidavimo sindromas (DRAS)

131 DDR funkcijos sutrikimai

Dubens dugnas turi palaikyti didėjantį gimdos svorį Paprastai nėštumo metu DDR yra

pertempti ir neišlaiko jiems tenkamo krūvio Šis raumenų funkcijos susilpnėjimas gali įtakoti ne tik

šlapimo nelaikymo epizodus bet ir nugaros skausmus Dubens dugno raumenų silpnumas labai daţnai

yra stipraus persitempimo (daugkartiniai nėštumai) bendro tos srities silpnumo ir paţeidimo

paprastai gimdymo traumos pasekmė

Afrikos valstybėje Kamerūne DDR disfunkcijos paplitimas yra maţesnis nei Europoje ir

Šiaurės Amerikoje todėl laikoma kad DDR disfunkcija yra sociokultūrinė liga kadangi Kamerūno

moterys daţniausiai įtraukia dubenį į šokių judesius ir kasdieninę veiklą Maţesnis problemos

paplitimas Islamiškose šalyse aiškinamas tuo kad religingi asmenys meldţiasi penkis kartus per dieną

tokioje padėtyje kuri stipriai sumaţina dubens dugno apkrovą (Carriegravere 1998)

Literatūroje kalbama apie DDR disfunkcijos priklausomybę nuo rasių Pranešimai apie retai

pasitaikančią DDR disfunkciją tarp kinų moterų paskatino Zacharin atlikti ţemo socialinio-

ekonominio moterų sluoksnio lavonų skrodimus Hong Konge Atradimai parodė kad keliamųjų

išangės raumenų kompleksas buvo daug geriau išsivystęs nei pas vakarų šalių moteris ir turėjo

tankesnę raumenų masę Jungiamasis audinys juosiantis makštį ir išangės kanalą iki raumenų ribos

buvo akivaizdţiai tankesnis ir stipresnis Buvo padaryta išvada kad retesni DDR disfunkcijos atvejai

priklausė nuo audinio kokybės galbūt sunkaus darbo minimalaus nutukimo ir ţemo ūgio Kinų

moterų susitapatinimas su vakarietiška kultūra tęsėsi daug metų Dabar nurodoma kad tos šalies

moterų DDR disfunkcijos daţnumas yra toks pats kaip ir vakaruose Gali būti jog prie to privedė

sumaţėjęs dubens dugno ir pilvo raumenų aktyvumo sinergijos lygis sąlygotas daugiau sėdimo

gyvenimo būdo (Sapsford 2001) Tarp juodaodţių moterų vyraujanti tam tikra dubens forma taip pat

gali būti susijusi su maţesniu DDR disfunkcijos paplitimu tarp šių moterų (Handa ir kt 2003)

Kaip teigia Kim ir kt (2005) DDR funkcijos sutrikimų paplitimo skirtumai gali būti susiję su

paveldėtais anatominiais ir fiziologiniais skirtumais rasinėse grupėse Grodstein ir kt (2003) nustatė

14

kad nevalingas šlapimo išsiskyrimas yra daugiau paplitęs tarp baltaodţių moterų DDR disfunkcijos

paplitimas tarp juodaodţių moterų yra 212 maţesnis

DDR disfunkcija daţniausiai turi kompleksinę prieţastį (Hannestad ir kt 2004 Nygaard ir

kt 1996) Anatominis paaiškinimas akcentuoja šlaplės ir šlapimo pūslės kampo pakitimus dėl

pertemtų arba suţalotų dubens dugno audinių (Burgio ir kt 1986) Kiekybiniai ir kokybiniai

vidudubeninės fascijos pokyčiai ir pakitusi keliamųjų išangės raumenų funkcija yra svarbūs

etiologiniai faktoriai vystantis DDR disfunkcijai (Kim ir kt 2005) Gimdţiusių ir vyresnio amţiaus

moterų tarpe atsiranda DDR morfologiniai pokyčiai tokie kaip raumeninių skaidulų skersmens

pakitimas ir pan (Sapsford 2001) Vienas bendrai pripaţintas etiologinis faktorius yra dubens dugno

atraminių audinių paţeidimas gimdymo metu (Burgio ir kt 1986 Persson ir kt 2000)

DDR funkcijos sutrikimai

Šlapimo nelaikymas

Išmatų nelaikymas

Dubens organų nusileidimas ar iškritimas

Lėtinio skausmo sindromas

Seksualinės problemos (Bo K ir Braekken IH 2005)

Šlapimo nelaikymas - tai būklė pasireiškianti nevalingu šlapinimusi dėl šlapimo pūslės

kontrolės praradimo Tarp penkiasdešimtmečių nelaikančiųjų šlapimo yra apie 20 tarp

šešiasdešimtmečių apie 30 ir net aštuonios-devynios iš dešimties nelaiko šlapimo perkopusios 75-

uosius metus Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis dėl DDR disfunkcijos pasaulyje kenčia

beveik 200 mln moterų Lietuvoje su šia problema susiduria beveik 300 tūkstančių moterų Statistika

rodo kad šlapimo nelaiko kas antra gimdţiusi trisdešimtmetė moteris (Aniulienė R 2002) Šlapimo

nelaikymas plačiai paplitusi būklė palietusi JAV net 13 milijonų ţmonių 85 jų yra moterys

Moterys patiria šlapimo nelaikymą du kartus daţniau nei vyrai (Smith R ir kt 2007)

Fizinio krūvio metu šlapimas nesulaikomas dėl susilpnėjusių DDR ir šlapimo pūslės rauko

nepakankamumo bei hipermobilios šlaplės Tai gali atsitikti po traumą sukėlusio gimdymo

anatomiškai pakitus šlapimo takų padėčiai Net 85 nuo šios ligos kenčiančių moterų yra gimdţiusios

(Smith R ir kt 2007) Mat po gimdymo gali pakisti moters šlapimo ir lytinės sistemos anatomija ir

fiziologija Lyties organai gali pasislinkti ţemyn dėl ko ir sutrinka šlapimo pūslės bdquouţsidarymoldquo

funkcija pakinta spaudimų gradientas šlaplėje ir šlapimo pūslėje (Goldberg RP 2007)

Kadangi šlapimo nelaikymas yra susidrovėjimą kelianti būklė tikėtina kad daugelis atvejų

yra neţinomi ir negydomi bei lemia socialinę izoliaciją depresiją bei maţina savigarbą (Smith R ir

15

kt 2007) Šlapimo nelaikymas susijęs su didelėmis ekonominėmis išlaidomis Šlapimo nelaikymas

gydymas JAV per metus kainuoja apie 11-12 bilijonų dolerių apytiksliai 2000 dolerių kiekvienam

pacientui per metus Apytikriais apskaičiavimais šlapimo nelaikymo paplitimas vyrauja nuo 2 iki

daugiau kaip 50 (Smith R ir kt 2007)

Daţniausi DDR disfunkciją sąlygojantys veiksniai

nėštumas ir gimdymas

amţius

daţnas sunkaus svorio kėlimas

ilgai besitęsiantis kosulys

nutukimas

daţnas stanginimasis (vidurių uţkietėjimas)

menopauzė

daţna infekcija

kai kurie medikamentai

šlapimo takų displazijos

neuroraumeniniai sutrikimai

stresas

rūkymas kofeino vartojimas

harmoniniai pokyčiai menopauzėje

didelis gimdymų skaičius (Smith R ir kt 2007 Ewings P ir kt 2005)

A LOrsquo Boyle ir kt (2003) atlikto tyrimo metu buvo nustatinėjama kaip pasikeitė moterų

dubens organų padėtis nėštumo metu ir kurios iš tiriamųjų patyrė dubens organų nusileidimą Dubens

organų nusileidimas buvo vertinamas balais Išvadoje pranešama kad nėštumas įtakoja dubens organų

padėtį (J Buivydienė 2004)

Autoriai H P Dietz ir kt (2003) tyrė DDR funkciją visais nėštumo trimestrais Atliktas

tyrimas Jame dalyvavo 200 tiriamųjų Išvadose teigiama kad gimdymas turi tiesioginę įtaką dubens

organų nusileidimui Natūralaus gimdymo metu organai nusileidţia ţemiau nei gimdant cezario pjūvio

pagalba Šių organų nusileidimas turi reikšmės DDR funkcijos sutrikimams (J Buivydienė 2004)

J Buivydienės atlikto tyrimo išvadose atsispindi kad nėštumo metu ir po gimdymo DDR

tonusas silpnėja o jėga nėštumo eigoje ir po gimdymo kinta I-II trimestre ndash didėja II ndash III trimestre ndash

sumaţėja o III ndash po gimdymo padidėja (J Buivydienė 2004)

16

Teigiama kad gimdymo poza taip pat gali sąlygoti DDR disfunkciją Maţesnis DDR

disfunkcijos paplitimas Afrikoje ir Kinijoje aiškinamas tuo kad šiose regionuose moteris gimdymo

metu yra atsitūpusi keturpėsčia arba stovimoje padėtyje kas yra funkcionaliau nei gimdymas gulint

ant nugaros kurio metu dubens dugnas yra ištempiamas nefunkcionaliai (Carriegravere 1998)

Kiti veiksniai nulemiantys DDR disfunkcijos etiologiją yra vaisiaus ypatybės operaciniai

vaginaliniai gimdymai ilga antroji gimdymo stadija ir anestezija Duomenys apie šiuos kintamuosius

yra įvairūs vieni autoriai nurodo ryškią priklausomybę kiti - jokio poveikio

Burgio ir kt (2003) tyrę DDR disfunkcijos potencialius rizikos veiksnius nurodė kad

anestezija antros gimdymo stadijos trukmė įplyšimai vaisiaus galvos ypatybės ir sunkiausio vaisiaus

svoris nesusijęs su DDR disfunkcija Kim ir kt (2005) nurodo kad gimdymų skaičius vaginalinis

gimdymas menopauzė ir senėjimas yra labiausiai susiję su vidudubeninės fascijos ir keliamojo išangės

raumens disfunkcija

Tam tikri moterų dubens tipai gali padidinti neuroraumeninių traumų pavojų DDR Šios

traumos gali atsirasi nėštumo ir gimdymo metu bei dėl kitų būklių kurios nesusiję su nėštumu (Handa

ir kt 2003)

Persson ir kt (2000) tyrime kuris siekė nustatyti įtampos šlapimo nelaikymo akušerinius

rizikos veiksnius buvo nustatytas reikšmingas tarpusavio ryšys tarp įtampos šlapimo nelaikymo

chirurginio gydymo ir prieš tai buvusio vaginalinio gimdymo cukrinio diabeto motinos amţiaus

pirmo gimdymo metu epidurinės anestezijos vaginalinio gimdymo metu ir kūno masės indekso

paskutinio gimdymo metu Gauti duomenys rodo kad pirmas gimdymas labiausiai suţaloja dubens

dugną vėlesni gimdymai neţymiai padidina DDR disfunkcijos riziką Grodstein ir kt (2003) nurodė

kad DDR disfunkcija paplitusi tarp moterų kurios yra gimdţiusios vyresnio amţiaus ir kurios buvo

jaunesnės pirmo gimdymo metu

Konservatyvus DDR disfunkcijos gydymas pastaruoju metu kelia didelį susidomėjimą

Konservatyvių terapijų atlikimo bei tyrinėjimo metodai labai patobulėjo dėlto daugiau leidţia suprasti

apie jų naudą arba nepakankamą naudą susijusių su invazinėmis intervencijomis (Cornella JL

2004)

Didţiausias efektyvumas pasiekiamas DDR pratimus atliekant priţiūrint specialistui nes tik

verbalinė konsultacija yra nepakankama (Freeman RM 2004) Vickers D ir Dvaila GW (2006)

teigia kad 50 pacientų Kegelio pratimus atlieka neteisingai

Pirmas konservatyvus būdas gydyti įtampos šlapimo nelaikymui yra valingi DDR pratimai

kurie buvo sukurti ginekologo Arnoldo H Kegelio 1948 m (Sapsford 2001) DDR disfunkcijos

prevencijai moterys buvo skatinamos atlikti DDR pratimus nėštumo metu ir po gimdymo (Morkved ir

kt 2003)

17

Neumann PB ir kiti atliko sisteminę literatūros apţvalgą kurios tikslas buvo atlikti

literatūros analizę ir pristatyti aiškius įrodymus apie DDR pratimų efektyvumą atliekamų be ir kartu

su papildomomis priemonėmis (grįţtamojo ryšio terapija elektrostimuliacija (ES) makšties konusais)

gydant šlapimo disfunkciją Jie nustatė akivaizdų DDR pratimų efektyvumą gydant šlapimo

disfunkciją tačiau reikalingos papildomos studijos nustatyti optimalias gydymo programas ir

treniravimo protokolus įvairiems pacientams turintiems skirtingą simptomatiką Šios studijos metu

paaiškėjo jog teigiami pokyčiai atliekant DDR pratimus pastebimi praėjus nuo vienos savaitės iki

šešių mėnesių tačiau DDR jėga padidėja tik nuo treniravimo pradţios praėjus maţiausiai trims

mėnesiams (2006)

132 Hipermobilumas

Hipermobilumas daugelyje literatūros šaltinių apibūdinamas kaip nestabilumas

Apatinės nugaros dalies stabilumas ndash tai stuburo gebėjimas išlaikyti padėtį tiek statinėje

padėtyje tiek dinaminio judesio metu (Barr KP ir kt 2005)

Nėštumo metu auga gimda ir didėja pilvo apimtis Kartais moters svoris per kelis mėnesius

padidėja iki 25 Raumenys nespėja adaptuotis bdquonaujomis sąlygomisldquo Nepakankamas fizinis

aktyvumas maţina raumenų jėgą ištvermę ir pablogina koordinaciją Todėl sutrinka raumenų funkcija

stabilizuoti sąnarius ir stuburą Svorio centras pasislenka į priekį gali padidėti juosmens linkis

Krūvis tenka ne tarpslanksteliniams diskams o uţpakaliniams tarpslanksteliniams ir kryţmeniniams -

klubų sąnariams (art sacroiliacae)

Didelę reikšmę nugaros skausmų nėštumo metu atsiradimui turi hormonų (relaksino

estrogenų progesterono prolaktino ir kt) pusiausvyros kitimas Vandens ir natrio susilaikymas

jungiamajame audinyje apie sąnarius sukelia raiščių laisvumą Manoma kad naktiniai nugaros

skausmai antroje nėštumo pusėje susiję su hipervolemijos ir apatinės tuščiosios venos (vena cava

inferior) spaudimu Todėl sutrinka veninio kraujo nutekėjimas iš ekstraduralinių veninių rezginių

Vystosi hipoksija ir metabolizmo pakitimai nemielinizuotose skaidulose Hormonai sukelia pasikeitimą

raiščių įsiterpimo į kaulą taške Itin svarbus geltonkūnio išskiriamo relaksino kiekio svyravimas

Hormono koncentracija kraujyje nuolat didėja iki 24 nėštumo savaitės ir vėliau maţai kinta

Relaksinas didina raiščių laisvumą minkština kremzles ir sukelia sinovijos išvešėjimą Tai padeda

moters organizmui pasiruošti gimdymui Tačiau relaksuoti raiščiai ir kapsulės maţina stuburo ir sąnarių

stabilumą (Lockstad 2003)

Paprastai kai mes gulime ar stovime dubuo yra fiksuotas arba stabilioje padėtyje tačiau

vaikštant mobilumas taip pat kaip ir stabilumas turi būti optimalus ty reikalingas kintantis

18

kryţmeninio klubo sąnario stabilumas (stabilumas esant apkrovai ir mobilumas kai apkrovos nėra)

Kryţmeninio klubo sąnario stabilizavimo problemą išsprendţia paties šio sąnario sutvirtinimo ir

fiksavimo mechanizmas apibūdinamas kaip pasyvus ir aktyvus stabilumas (ţr 2 ir 3 pav)

Kryţmeninio klubo sąnario fiksavimo galimybę apsprendţia netaisyklingi sąnario paviršiai

2 pav Pasyvus stabilumas

Stabili aplinka su atitinkančiais sąnarių paviršiais kai nereikalingos pašalinės jėgos sistemos

stabilumui išlaikyti

Kaulinės struktūros

kauliniai elementai

jėgos kurios susidaro nuo raumenų prisitvirtinimo prie kaulo vietos

neutrali stuburo padėtis

kryţmeninio klubo sąnario sąnarinių paviršių stabilumas

Aktyvus stabilumas susideda iš keleto mechanizmų Pirmiausiai kryţkaulio rotacija pirmyn

atsirandanti krūvio metu ty keliantis iš gulimos padėties į sėdimą arba stovimą padėtį padidina

uţpakalinio raiščio tempimą kuris sukelia didesnį sąnarinių paviršių spaudimą Tokiu būdu

kryţmeniniui klubo sąnariui suteikiama daugiau stabilumo Antra vertus kryţmeninio klubo sąnario

sąnarinių paviršių spaudimą padidina krūtininė-juosmeninė fascija ir raumenys Dauginis ir skersinis

pilvo raumenys yra tvirtai sujungti raiščių ir tvirtinasi aplink kryţmeninį klubo sąnarį Nustatyta kad

skersinio pilvo raumens susitraukimas sutvirtina kryţmeninį klubo sąnarį ir taip dauginio ir skersinio

19

pilvo raumenų ko-kontrakcija dar pagerina liemens stabilumą Abu šie raumenys yra tiek liemens tiek

dubens stabilizatoriai Akivaizdu kad dubens dugnas taip pat dalyvauja uţtikrinant dinaminį stabilumą

juosmens-dubens srityje

3 pav Aktyvus stabilumas

Šis terminas naudojamas apibūdinti raumenims dalyvaujantiems kryţmeninio klubo sąnario

stabilizavime

Išorinių jėgų poveikis uţtikrinantis sistemos stabilumą

diafragma

dubens dugnas

dauginiai raumenys

skersinis pilvo raumuo

krūtininė-juosmeninė fascija

uţpakalinės juosmens raumens skaidulos

Judesių valdymas ndash kitas veiksnys stabilizavimo pratimų mechanizme Nervų sistemai

kontroliuojančiai juosmeninės stuburo dalies stabilumą reikalinga numatyti kiek motorinių vienetų

aktyvuoti norint uţtikrinti raumens gebėjimą atlikti atitinkamą funkciją Judesių reguliacijos

sutrikimus lemia aferentinių impulsų stoka trukdanti griţtamųjų ryšių susidarymui Pacientams

turintiems nugaros problemų stebima uţdelsta nervinė impulsacija iš aukštesniųjų nervų sistemos

20

sričių nes neuţtenka informacijos apie stuburo komponentų būklę Dėl to maţėja raumens aktyvumas

jis silpsta ar atrofuojasi

Richardson su bendraautoriais (2005) atliko tyrimą kuriame tiriamiesiems su lokalių

raumenų disfunkcija parinkti specialūs pratimai įtraukiant pakartotinius izometrinius dauginio ir

skersinio pilvo raumenų susitraukimus (tiesiamųjų ir lenkiamųjų raumenų jėgos ir ištvermės gerinimas

nebuvo įtrauktas) Išvadose teigiama lokaliųjų raumenų skersmuo padidėjo tiriant ultragarsinės

diagnostikos metodu Judesių valdymo gerinimo etape atliekami izometriniai pratimai įtraukiantys

dauginio skersinio pilvo raumenų susitraukimus gulint ant pilvo nugaros ar skausmą maţinančiose

padėtyse Daugkartinis tikslus pratimų kartojimas sudaro nervų sistemoje dominantę ty automatinį

raumens įsijungimą į judesio ir statinės padėties išlaikymą Sąlyginai sveikų ţmonių lokalieji

raumenys aktyvuojami anksčiau uţ globaliuosius o besiskundţiančių nugaros skausmais - atvirkščiai

Statinis ir dinaminis stabilumas pasiekiamas kai aktyvios pasyvios ir kontrolinės sistemos

dirba kartu Biomechaniniai dubens sąnarių fiksavimo modeliai apibrėţiami vadinamais formos ir

jėgos dominančių principais Raumenų ndash raiščių sistema valdoma nervų sistemos atsakinga uţ jėgos

dominantę Raumenys skiriami į dvi funkcines sistemas giliejilokalūs ir paviršiniaiglobalūs

Lokalieji yra atsakingi uţ smulkius suderintus tarpsegmentinius nespecifinius jėgos krypčiai

judesius o tuo tarpu globalieji raumenys kontroliuoja stuburo orientavimą į tiesioginius judesius

Judesių kontrolės koncepcija kur giliųjų raumenų korsetas ir globalių raumenų veikla yra

suderinta lemia juosmens - dubens stabilumą Tiesiamasis nugaros raumuo dvigalvis šlaunies raumuo

ir didysis sėdmens raumuo yra svarbiausi raumenys jėgos dominantės palaikymui Skersinis pilvo

raumuo ir DDR yra svarbūs juosmens ndash dubens regiono stabilizavimui

Dėl patologinių biomechaninių ir hormoninių kitimų atsiranda sąnarių ir stuburo segmentų

nestabilumas Todėl sąnarinėse kapsulėse raiščiuose sausgyslėse dirginami skausmo receptoriai

Nestabilumą stengiasi kompensuoti raumenys tačiau tai trunka neilgai kadangi jie negali

pilnavertiškai pakeisti raiščių funkcijos Raumuo vargsta blogėja metabolizmas jie įsitempia

Spazmuotas raumuo sukelia skausmą Bet refleksinį raumens įsitempimą gali sukelti raiščių ir sąnarių

dirginimas (Lockstad 2003)

Nėštumo metu ypač veikiami liemens stabilumą uţtikrinantys raumenys Tie raumenys

vadinami laikysenos raumenimis jie yra trumpi giluminiai neatliekantys judesių tačiau

stabilizuojantys sąnarius raumenys Šią funkciją atlieka toniniai raumenys uţtikrinantys gerą dinaminį

stabilumą liemenyje Liemens stabilumą uţtikrina trys pagrindinai toniniai raumenys ndash skersinis pilvo

(m transversus abdominis) dauginiai (m multifidus) ir vidiniai įstriţiniai pilvo (m internus obliquus)

raumenys

Esant susilpnėjusiam ar pertemptam skersiniam pilvo raumeniui gali atsirasti liemens

nestabilumas tiesiogiai įtakojantis apatinės nugros dalies skausmus (Barkauskas 2002) Skausmas

21

slopina šio raumens susitraukimą atliekant įvairius judesius galūnėmis ir taip prarandamas apsauginis

stabilizavimo efektas Palaipsniui toninis raumuo (skersinis pilvo) tampa faziniu ty dalyvauja liemens

judesiuose ir neuţtikrina liemens stabilumo einant bėgant ar tiesiog atliekant judesius rankomis

(Mohr 1990)

Kulig K ir kolegų atlikto tyrimo hipotezė teigė kad liemens segmentinių judesių skirtumai

įtakoja apatinės nugaros dalies skausmą Tyrimo metu buvo nustatyta kad tiriamosioms kurios

skundėsi apatinės nugros dalies skausmu buvo daugiau padidėjęs juosmeninės dalies mobilumas nei

toms kurios nesiskundė skausmu Padidėjęs mobilumas buvo nustatytas L4-L5 ir L5-S1 segmentuose

(Kulig K ir kiti 2007)

Juosmens ndash dubens regionui reikalingas stabilumas tam kad būtų galima pernešti krūvį

liemeniui ir viršutinėms galūnėms Tačiau tuo pačiu turi būti ir pakankamas mobilumas (fiziologinės

amplitudės ribose) kad uţtikrinti pakankamą judėjimą (Steacutephanie J 2006)

133 Netaisyklinga laikysena

Esant silpniems raumenims palaipsniui susiformuoja netaisyklinga nėščiosios laikysena dėl

ko nėščioji daţnai gali jausti skausmus juosmeninėje ir krūtininėje (tarp menčių) dalyse keliuose ir

pėdose (Osgaard ir kt 1994) Netaisyklinga laikysena daţnai susijusi su krypuojančia eisena

Taip pat dėl hormonų pokyčių padidėja dubens ir juosmeninės dalies sąnarių paslankumas kuris

įtakoja netaisyklingos nėščiosios laikysenos formavimąsi

Kita prieţastis įtakojanti netaisyklingos laikysenos formavimąsi yra palaipsniui didėjantis

vaisiaus apimtis ir svoris moteris priversta atsilošti atgal kad išlaikytų pusiausvyrą stovėdama ar eidama

Dėl to gali padidėti juosmens linkis ir persitempti minkštieji audiniai Tačiau pagal olandų atliktą studiją

(rentgeno pagalba) nagrinėjusią laikysenos pokyčius nėštumo metu teigiama kad juosmens linkis maţėja

Bendras skausmas gali kilti dėl raumenų ir raiščių bei kraujotakos dubens raumenyse ir raiščiuose

pasikeitimo (Bastiaanssen 2004)

Kalbant apie generalizuotą ty viso kūno pusiausvyros lygmenį reikia paminėti kūno masės

centrą kaip labiausiai įtakojantį veiksnį Dėl vienokių ar kitokių prieţasčių pasislinkus kūno masės

centrui apatinės nugaros dalies struktūros patiria daug didesnę kompresinę apkrovą Šiuo atveju

pakenkimo lygmuo tiesiogiai priklauso nuo struktūrų uţtikrinančių nugaros stabilumą gebėjimo

suvaldyti atsiradusią apkrovą Kitas stabilizacinis apatinės nugaros dalies lygmuo atsakingas uţ

dubens ir juosmeninių slankstelių padėties kontrolę ir valdymą Šiame lygmenyje svarbiu veiksniu

tampa fiziologiniai stuburo linkiai (juosmeninis linkis) bei viso kūno laikysena Pačiame ţemiausiame

stabilizacijos kontrolės lygmenyje atsiduria tarpslanktelinių judesių (slinkimas ir sukimas) valdymas

22

Sihvonen T atliktame tyrime buvo nustatyta kad nugaros raumenų atsipalaidavimo laipsnis

lygiagrečiai susijęs su skausmo intensyvumu ir aktyvumo lygis judesio metu turi atvirkštinę

priklausomybę judesių ribotumo lygiui (1998)

Laikysenos pokyčius įtakoja šie kitimai

1 Nėštumo metu nutolsta krūtinkaulio kardinė atauga stuburas išsitiesia pečiai ir galva atlošiami

atgal nugara išsilenkia

2 Kaklo linkis didėja į viršutinę kaklo keterą galva pirmyn (tokia padėtis reikalinga pečių

išlyginimui)

3 Bendras kūno masės centras svyruoja pirmyn ir atgal dėl gimdos ir jos komponentų masės

padidėjimo

4 Tam kad kompensuotų gravitacijos centro poslinkį gali padidėti juosmens linkis ir kelių

hiperekstenzija (keliai per daug išsitiesia tam kad pasikeistų gravitacijos linija) Todėl daţnai

netinkamai apkraunami kelių ir pėdų sąnariai

5 Kinta kūno masės centras pasislenka pirmyn ir tenka didesnis krūvis nugaros ir pilvo

raumenims

Nėštumo metu ypač veikiami liemens stabilumą uţtikrinantys raumenys Tie raumenys

vadinami laikysenos raumenimis jie yra trumpi giluminiai neatliekantys judesių tačiau

stabilizuojantys sąnarius raumenys Šią funkciją atlieka toniniai raumenys uţtikrinantys pakankamą

dinaminį stabilumą liemenyje Liemens stabilumą uţtikrina trys pagrindinai toniniai raumenys

skersinis pilvo (m transversus abdominis) dauginiai (m multifidus) ir vidiniai įstriţiniai pilvo(m

internus obliquus) raumenys Esant susiformavusiai netaisyklingai kūno laikysenai ar funkciniams

nugaros skausmams ypatingą dėmesį būtina kreipti laikysenos kontrolei ir kūno judėjimo mechanikai

Vertikalioje padėtyje atraminę palaikomąją liemens ir vidaus organų funkciją atlieka pilvo nugaros

kvėpavimo diafragmos bei dubens dugno raumenys (Carriere 2002)

Laikysenos kontrolės lavinimui didelis dėmesys skiriamas pilvo raumenų stiprinimui be

aktyvinimui Skersinio pilvo raumens aktyvavimas stabilizuoja liemenį ir uţtikrina geresnį viršutinių ir

apatinių galūnių funkcionavimą

Carriere (2002) nurodo kad pilvo raumenų treniravimas yra būtinas norint sustiprinti silpnus

DDR ir atstatyti jų funkciją nes tuo metu kai raumuo išmoksta dirbti daugelyje kombinacijų jis toliau

automatiškai savaime treniruojasi atliekant kasdieninio gyvenimo veiksmus Yra labai sunku aptikti ir

sąmoningai aktyvuoti skersinius pilvo raumenis Kada skersinis pilvo raumuo yra aktyvus ir yra gerai

įsitempęs jis atpalaiduoja juosmeninę nugaros dalį Kada sėdimieji gumburai atitolsta nuo vienas kito

23

apatinė skersinio pilvo raumens dalis sutrumpėja sėdimiesiems gumburams priartėjus skersinis pilvo

raumuo pailgėja Tai rodo kad skersinis pilvo raumuo ir DDR yra antagonistai kurie visada

funkcionuoja kaip pora (Franklin 2003)

Skersinio pilvo ir dubens dugno raumenų atsakas sustiprėja kuomet pratimai atliekami esant

geram juosmens-kryţkaulio linkiui Pradinė padėtis pasilenkus ir nugaros lenkimas atliekant pratimus

aktyvuoja sukimą skatinančius pilvo raumenis tokius kaip išoriniai įstriţiniai pilvo ir tiesieji pilvo

raumenys o tai apriboja skersinio pilvo raumens įtraukimą į darbą (Sapsford 2001)

Atstatinėjant raumenų tarpusavio pusiausvyrą (paprastai ji būna sutrikusi esant netaisyklingai

laikysenai) tempiamos ir stiprinamos šios raumenų grupės

Stiprinami šie raumenys

viršutinė kaklą lenkianti raumenų dalis apatinė kaklą ir viršutinė krūtinę tiesianti raumenų

dalis

mentę supantys raumenys

išoriniai ţastą sukantys raumenys

liemenį lenkiantys ir stabilizuojantys raumenys (tiesusis ir įstriţiniai pilvo)

šlaunis tiesiantys raumenys

blauzdas tiesiantys raumenys

pėdas tiesiantys raumenys

kvėpavimo raumenys

Tempiami šie raumenys

viršutinė kaklą tiesianti raumenų dalis bei mentės keliamieji raumenys

krūtinės raumenys (didysis ir maţasis krūtinės raumenys)

nugarą tiesiantys raumenys

šlaunis pritraukiantys ir lenkiantys raumenys (nepertempti moterims jaučiančioms dubens

nestabilumą ir skausmą )

blauzdas lenkiantys raumenys (nepertempti moterims jaučiančioms dubens nestabilumą ir

skausmą )

pėdas lenkiantys raumenys

24

134 Dubens raiščių atsipalaidavimo sindromas (DRAS)

Juosmens ndash dubens regiono stabilizavimo sistemas įtakoja hormoniniai ir biomechaniniai

pokyčiai tačiau ne visos moterys patiria nugaros skausmą Anksčiau manyta kad hipermobilumas yra

pagrindinė skausmo prieţastis tačiau šiuo metu manoma jog dinaminės stabilizacijos metu jį lemia

raumenų ndash raiščių sistemos nesugebėjimas kompensuoti padidėjusio dubens sąnarių laisvumo (Gutke

A 2007) Dubens raiščių atsipalaidavimo sindromas (DRAS) yra apibūdinamas kaip būklė

išsivystanti nėštumo ar gimdymo metu ir pasireiškianti stipriu skausmu kryţmeniniame klubo sąnaryje

irar gaktinėje sąvarţoje (Petrikonis 2001)

Kryţmeninio kubo sąnario ir gaktinės sąvarţos atsipalaidavimas nėštumo metu yra

fiziologinis fenomenas kuris paprastai vyksta be simptomų nes jį iš dalies lemia hormoniniai ir

biocheminiai faktoriai Tačiau kai kuriais atvejais šie pokyčiai sąlygoja simptomus 08 -16 moterų

DRAS pasireiškia nėštumo metu Šie simptomai gali atsirasti jau pirmame nėštumo trimestre tačiau

paprastai pasireiškia 5 ndash 8 nėštumo mėnesį

Daugeliui moterų skausmai pranyksta tuoj po gimdymo tačiau kai kuriais atvejais dėl

neaiškių prieţasčių jis uţsitęsia keliolika savaičių po gimdymo Simptomai pasireiškia skausmu

juosmeninėje stuburo dalyje ir padidėjusiu jautrumu kryţmeniniame klubo sąnaryje bei gaktinėje

sąvarţoje (Petrikonis 2001)

14 Dubens dugno pilvo raumenų ir diafragmos funkciniai ryšiai

Visi dubens dugno komponentai sudaro atskirą griaučių raumenų sistemą (ţr 4 pav) kuri

yra susijusi su kitų griaučių raumenų sistemų funkcionavimu (Sapsford 2001 Franklin 2003)

DiafragmaDauginis raumuo

Dubens dugnasKryžkaulis

Skersinis pilvo raumuo

Dauginiai raumenys

4 pav DDR pilvo raumenų ir diafragmos funkciniai ryšiai (Beazel J R 2004)

25

Nurodoma kad DDR kartu su diafragma skersiniais pilvo raumenimis ir klubiniais juosmens

raumenimis suformuoja tam tikrą konteinerį Visų šių raumenų tarpusavio veikla turi svarbią reikšmę

DDR jėgai bei nugaros raumenų funkcinei būklei Konteinerio stogą sudaro diafragma šonines sienas

- skersiniai pilvo raumenys uţpakalinę sieną - klubiniai juosmens raumenys ir pagrindą - DDR

Pasak Carriere (1998) stovint išsitiesus pilvo nugaros raumenys diafragma ir DDR sudaro

pilvo kamerą Visi šie raumenys dėka savo funkcinių jungčių palengvina keliamųjų ir sutraukiamųjų

išangės raumenų funkciją Kosint šokinėjant bėgant šie raumenys turi dirbti kartu kad sustiprintų

DDR DDR nėra izoliuotas vienetas tačiau pilvo kapsulės dalis kuri supa pilvo ir dubens organus

Struktūros sudarančios šią kapsulę yra juosmeninės stuburo dalies slanksteliai ir dauginiai raumenys

diafragma (kuri svarbi tiek laikysenai tiek kvėpavimui) skersiniai pilvo raumenys ir DDR

kompleksas Šie raumenys uţtikrina liemens laikyseną vertikalioje padėtyje ir veikia sinergetiškai

(Sapsford 2001) Skersiniai pilvo raumenys dirba kaip korsetas apjuosdami apatinę pilvo dalį ir

nugarą ir palengvindami dauginių raumenų darbą (Hulme 2002 )

Diafragma pilvo raumenys (ypatingai skersiniai pilvo) plačiausieji nugaros raumenys

sėdmenų raumenys ir dauginiai raumenys yra svarbūs raumenys uţtikrinantys optimalią DDR

funkciją Jie sudaro integruotą atramos sistemą bei pagerina šlapimo pūslės ir tiesiosios ţarnos

funkciją stuburo juosmeninės kryţkaulio dalies stabilumą pusiausvyrą ir vaikščiojimą (Hulme 2002)

Dubens dugnas turi greitai reaguoti į laikysenos liemens raumenų aktyvumo ir vidinio pilvo spaudimo

pokyčius išlaikant sutrauktus raumenis įvairaus intensyvumo fizinio krūvio metu ir juos atpalaiduoti

po krūvio

Diafragma yra svarbiausias kvėpavimo raumuo Ji tarsi kupolas dengia vidaus organus ir

suformuoja atskiriamąjį sluoksnį tarp pilvo ertmės ir krūtinės Diafragmą ir dubens dugną jungia nuo

pilvo ertmės einantis jungiamasis audinys (adventitia) vadinama fascija kuri eina paraleliai

pasidalindama į du lapelius Taigi taisyklingas kvėpavimas yra labai svarbus treniruojant dubens

dugno raumenis Šis kvėpavimas vadinamas diafragminiu arba pilviniu kvėpavimu (Kuhnert Ch

2005)

Diafragma sinergetiškai palengvina skersinio pilvo raumens darbą per kvėpavimo iškvėpimo

fazę Kadangi diafragma pakyla pakeldama vidaus organus 1-3 cm ir sumaţindama vidinį pilvo

spaudimą skersinis pilvo raumuo susitraukia stabilizuodamas juosmens-dubens regioną (Hulme 2002

b) Nurodoma kad nėščiosios kurios sėdi neatsirėmusios ir išlaikydamos taisyklingą juosmeninį

stuburo linkį stovi išsitiesusios ir pas kurias judant apatinės pilvo dalies raumenys yra tvirti

palengvina neintensyvų DDR aktyvumą sinergijoje su giliaisiais pilvo raumenimis didţiąją dienos dalį

Jos pasiţymi gera laikysenos kontrole Tik tada kada pilvo raumenų susitraukimai yra automatiški

dubens dugnas gali atlikti savo atraminę funkciją sulenkus liemenį (Sapsford 2001)

26

Literatūroje nurodoma kad DDR funkcija glaudţiai susijusi su kvėpavimo diafragma

Kvėpuojant diafragma nusileidţia ir grįţta į ramybės padėtį 12-14 kartų per minutę Diafragminis

kvėpavimas yra svarbus norint išlaikyti sveiką stuburą sveiką šlapimo pūslę ir tiesiąją ţarną bei

šlapimo sulaikymą (Hulme 2002)

Įkvėpimo metu kvėpavimo diafragma juda ţemyn pilvas išsipučia o dubens dugnas šiek tiek

pajuda ţemyn jei jis yra elastingas ir atpalaiduotas (Carriere 2002) Nusileidţianti diafragma spaudţia

pilvo organus ir didina šlapimo pūslės ir tiesios ţarnos spaudimą (VPS) (Hulme 2002 ) Organai yra

spaudţiami į pilvo raumenis ir dubens dugną kuris prisitaiko platėdamas Pilvo raumenys ir dubens

dugnas dirba kartu kad paremtų ir subalansuotų diafragmos aktyvumą (Franklin 2003)

Iškvėpimo metu pilvas suplokštėja ir jei iškvėpimas yra stiprus diafragma susitraukia ir juda

į viršų (Carriere 2002) DDR ir pilvo raumenys susitraukia kad galėtų pastumti organus į viršų

(Franklin 2003) Diafragma daugiau kontroliuojama autonominės nervų sistemos nei valingos nervų

sistemos (Hulme 2002 ) Valdomas forsuotas iškvėpimas sukelia ne tik diafragmos bet ir vidinio ir

išorinio įstriţinio pilvo raumenų aktyvaciją Tai skatina įtampos padidėjimą dubens

dugnosutraukiamojo raumens funkciniame vienete (Carriere 1998)

Pagrindiniai liemens organai yra tiesiogiai arba netiesiogiai palaikomi diafragmos taigi

diafragmos ritmiškas judėjimas padeda išlaikyti šių organų normalų mobilumą ir pakelia šlapimo pūslę

2-3 cm per iškvėpimo fazę Diafragma kartu su skersiniu pilvo raumeniu padeda stabilizuoti stuburą

iki padidėjant vidiniam pilvo spaudimui atliekant galūnių judesius

Spaudţiant krūtinės ląstą šonkauliais diafragmos mechanizmas įtakoja ne tik pilvo sienos

raumenis bet ir DDR (Moen ir kt 1990) Ilgalaikis iškvėpimas (ar įsitempimas) aktyvuoja ne tik

diafragmą bet taip pat vidinį ir išorinį įstriţinius pilvo raumenis (Ostergaard ir kt 1992) Tai sukelia

dinaminę funkcinio vieneto DDR padidėjusį įsitempimą Todėl svarbią reikšmę turi gebėjimas

kvėpuoti diafragminiu būdu kurio metu intensyviai priverčiami dirbti pilvo raumenys

Sapsford R R ir Hodges P W atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti ar valingas pilvo raumenų

susitraukimas yra susijęs su dubens dugno raumenų aktyvumu DDR aktyvumas buvo matuojamas

atliekant skirtingo intensyvumo pilvo raumenų susitraukimus gulimoje ir sėdimoje padėtyse DDR

elektromiografinis aktyvumas buvo matuojamas įvedus į makštį ir išeinamąją angą paviršinius

elektrodus Šie matavimai buvo paremti išeinamosios angos ir makšties spaudimo Gauti rezultatai

rodė kad DDR elektromiografijos duomenys padidėjo pilvo raumenų susitraukimo metu DDR

aktyvumas stipraus pilvo raumenų susitraukimo metu nesiskyrė nuo išmatuoto maksimalaus DDR

susitraukimo Išmatuotas pirmiau makšties ir išeinamosios angos slėgio padidėjimas o po to ir pilvo

Išvadose kalbama kad sveikiems tiriamiesiems valingas pilvo raumenų aktyvumas sąlygojo DDR

aktyvumą Dubens slėgio padidėjimas įvykęs prieš pilvo slėgio padidėjimą parodo kad atsakas yra

27

uţprogramuotas Pilvo raumenų treniravimas gali būti labai veiksmingas šių sutrikimų gydyme

(Sapsford R R Hodges P W 2001)

Valingų DDR susitraukimų metu sveikoms moterims kaip atsakas buvo uţregistruotas

charakteringas pilvo raumenų aktyvumas (Steacutephanie J 2006)

Daugelis pilvo raumenis lavinančių pratimų yra įtraukiami į nugaros skausmo ir kitų griaučių

raumenų sistemos sutikimų reabilitavimo programas Buvo atlikta keletas tiriamųjų darbų apie visų

pilvo raumenų aktyvavimą ir įtaką tam tikriems regionams Šis tyrimas parodė kas vidinis apatinės

pilvo sienos vidinės krypties judesys gulimoje ant nugaros padėtyje labiausiai nepriklausomai nuo kitų

pilvo raumenų įtakoja skersinio pilvo raumens aktyvumą (Urquhart DMir kt 2005)

Šlaunų ir liemens judesių metu (Bo ir Stein 1994) izometrinių pilvo pratimų metu (Sapsford

ir kt 1997) ir kitų juosmenį stabilizuojančių raumenų aktyvavimo metu (Jones 1999) buvo

uţregistruotas dubens dugno raumenų elektromiografijos rodiklių padidėjimas

Dar vieno tyrimo metu buvo tiriamas pilvo raumenų atsakas į valingą DDR susitraukimą

moterims anamnezėje neturėjusioms dubens dugno sutrikimų tam kad nustatyti ar yra pilvo ertmę

supančių raumenų ko-aktyvaciją DDR pratimų metu Pilvo raumenų aktyvumas buvo registruojamas

elektromiografijos metodu elektrodų pagalba Tiriamosios sutraukinėjo DDR trijose padėtyse gulint

ant nugaros Visoms tiriamosioms pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas padidėjo virš pradinio

taško atliekant DDR susitraukimus maţiausiai vienoje padėtyje Skersinio pilvo raumens

elektromiografijos aktyvumas buvo didţiausias liemens lenkimo padėtyje o skersinio pilvo raumens

aktyvumas buvo didesnis uţ tiesiojo pilvo raumens aktyvumą liemens tiesimo padėtyje

Buvo atliktas papildomas eksperimentinis tyrimas kurio metu buvo registruojamas gaktinio

stuburgalio raumens ir pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas atliekant tris skirtingus

submaksimalius izometrinius pilvo raumenų pratimus Šio eksperimentinio tyrimo metu nustatytas

gaktinio stuburgalio raumens aktyvumo padidėjimas su kiekvienu pilvo raumenų susitraukimu

Rezultatai rodo kad pilvo raumenų aktyvumas yra normalus atsakas į DDR veiklą

tiriamosioms be DDR sutrikimų ir leidţia manyti kad specifinė pilvo raumenų veikla aktyvuoja DDR

(Sapsford RR ir kt 2001)

Nėštumo metu DDR dėl palaipsniui didėjančio gimdos svorio yra nuolat tempiami ir

neišlaiko jiems tenkamo krūvio todėl izoliuotai aktyvinti šiuos raumenis yra sudėtinga Ilgą laiką buvo

manoma kad liemens stabilizavimo pratimų programa nėščiosioms įjungiant dubens judesius neįtakoja

DDR funkcinės būklės Anksčiau kineziterapeutai mokydami kaip atlikti dubens dugno raumenų

pratimus akcentuodavo pacientams neįtempti pilvo raumenų Šiuo metu poţiūris šiuo klausimu

pasikeitė Egzistuojantis funkcinis ryšys tarp dubens dugno kvėpuojamosios diafragmos bei pilvo ir

nugaros raumenų suteikia galimybę šiuos raumenis aktyvinti netiesiogiai

28

Atliekami tyrimai leidţia suprasti kad yra tam tikros sinergijos tarp pilvo ir DDR Manoma

kad DDR turi dvejopą funkciją dalyvauja liemens stabilumo palaikyme ir šlapimo ir išmatų šalinime

bei laikyme Šios raumenų sinergijos gali sėkmingai pasitarnauti DDR funkcijos sutrikimų

reabilitacijoje Daugeliui moterų prieš ir po gimdymo bendro fizinio aktyvumo pagalba galima

sėkmingai pagerinti dubens dugno raumenų atsigavimą be specifinių dubens dugno raumenų pratimų

Pagrindiniai faktoriai susiję su treniravimosi sėkme yra daugiau pacienčių sutikimas ir

motyvacija nei amţius ar šlapimo nelaikymo laipsnis Paskaičiuota kad tik 15-20 pacienčių sutinka

atlikti DDR treniruotes (Freeman RM 2004)

Nėštumas yra idealus laikotarpis pacienčių edukacijai ir motyvacijai skatinti nes šiuo metu

jos aktyviai lankosi sveikatos prieţiūros įstaigose Yra kilusi idėja kad moterų konsultacijų

laukiamuosiuose moterys galėtų stebėti video medţiagą apie nėštumą ir gimdymą o tuo tarpu ir jų

poveikį DDR šių raumenų pokyčius ir riziką (McLennan MT ir kt 2005)

Bo K ir kitų tyrimo tikslas buvo ištirti kiek moterų nėštumo metu atlieka DDR pratimus

Tyrimo metu nustatyta kad santykinai keletas (17) moterų nėštumo metu reguliariai atliko DDR

pratimus (2006)

Tikėtina kad DDR pakartotinas toninio aktyvumo įgijimas dėl pailgintos skersinių pilvo

raumenų švelnios aktyvacijos prieš padidinant jėgą yra svarbus faktorius atstatantis laiku įvykstantį

DDR atsaką (Sapsford 2001) Kada susitraukia dubens diafragma susitraukia ir pilvo raumenys ir

atvirkščiai Taigi kai dirba DDR jėgos laukas jis palengvina pilvo raumenų susitraukimą (Hulme

2002 )

Funkcinių pratimų tikslas yra atstatyti DDR funkciją Kada DDR lavinimas koordinuojamas

su aplink esančių raumenų treniravimu DDR funkcija yra atstatoma (Carriere 2002)

Tyrimai parodė kad atliekant maksimalų DDR susitraukimą padidėja visų pilvo raumenų

aktyvumas Tiesiojo pilvo raumens atsakas buvo maţiausias Atliekant juosmeninį lenkimą didţiausias

buvo skersinio pilvo raumens ir išorinio įstriţinio raumens aktyvumas Pastebėta kad atliekant netgi

silpną DDR susitraukimą skersinis raumuo duoda atsaką nepriklausomai nuo liemens padėties

Priešingai atliekant įvairius izometrinius pilvo raumenų manevrus padidėjęs pilvo raumenų

elektromiografinis aktyvumas įtakoja gaktinio stuburgalio raumens ir išeinamosios angos raumenų

aktyvumą DDR ir dauginio raumens koaktyvacija taip pat buvo tiriama tačiau patvirtinantys rezultatai

negauti

Atsiţvelgiant į tai kad dubens dugno raumenys yra liemens stabilumo palaikymo sistemos

dalis kurią sudaro tam tikri lokalieji raumenys nepakankama kitų lokaliųjų raumenų veikla veikia

DDR toninį aktyvumą ir įsijungimo į darbą laiko funkcinės veiklos metu Nugaros skausmas gali būti

prieţastimi maţinančia DDR toninį aktyvumą Taip pat ir klubinio kryţkaulio sąnario sutrikimai gali

įtakoti liemens stabilumo sistemą

29

Nuo 1962 m su nėštumu susijusios dubens ir juosmeninės stuburo dalies diagnozė

prognozės ir gydymas kėlė diskusijas ir iki šiol besitęsiantį nuomonių išsiskyrimą Be to naujausi

gydymo strategijų tyrimai atspindi įvairias nuomones iš tiesų rodančias kad egzistuoja profesinis

neapibrėţtumas dėl optimalaus gydymo metodo (Bastiaenen ir kt 2004)

Publikuojami įvairių studijų gydymo rezultatai tačiau didesnė dauguma jų yra nepatvirtinti

Nėščiųjų dubens ir juosmeninės stuburo dalies skausmų gydymas yra nukreiptas į skausmo maţinimą

susidedantį iš padėčių ir kai kurių kasdieninių veiksmų (lipimo laiptais kėlimo liemens sukimo

judesių) vengimo bei korekcinių pratimų programos

Kineziterapija vandenyje labai populiari ir efektyvi forma gydanti daugelį judamojo aparato

ligų Vienas iš privalumų treniruojantis baseine yra tas kad vandenyje neţiūrint judesių stuburas

veikiamas labai nedidelių apkrovų Taip yra dėl to kad vandenyje ţmogus tampa bdquobesvorisldquo

Vandenyje kaip ir sausumoje pasiekiama gerų rezultatų derinant kvėpavimą ir tempimą

didesnis raumenų pailgėjimas įmanomas vandenyje (Freedmann 2000)

Juosmeninės stuburo dalies lenkimas įtakoja DDR atsaką Moterims yra sunkiau aktyvuoti

DDR kada juosmeninė stuburo dalis yra lenkimo padėtyje Pas daugelį moterų pilvo siena pasislenka

pirmyn lenkiantis stovimoje padėtyje ir tai maţina DDR aktyvumą Eksperimentinėje situacijoje

sveikoms moterims pilvo sienos pasislinkimas pirmyn sumaţino šlaplės spaudimą (Sapsford 2001)

Kadangi ritmingus kvėpavimo judesius palaiko pilvo ir dubens dugno raumenų sinerginė veikla tad

būtina uţtikrinti normalų šių raumenų funkcionavimą Dubens dugno raumenų aktyvacijai ir

stiprinimui taikoma Kegelio bei Tansbergerio metodikos (Baumann L 2005)

30

2 TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA

21 Tyrimo organizavimas ir tiriamųjų kontingentas

Tyrimo objektas nėščių moterų dubens dugno raumenys

Tyrimas buvo atliekamas KMUK Akušerijos ginekologijos klinikoje Kauno II klinikinės

ligoninės akušerijos skyriuose bei P Maţylio gimdymo namų fizinės medicinos ir reabilitacijos

skyriuje Tyrimas pradėtas 2007 spalio mėnesį ir tęsėsi iki 2009 kovo mėnesio

Pradiniame tyrimo etape dalyvavo 87 sveikos pirmą kartą besilaukiančios savanorės nėščios

moterys kurių nėštumas buvo nuo 28 nėštumo savaitės Visos tiriamosios buvo stebimos akušerių ndash

ginekologų pagal profilaktinį nėščiųjų prieţiūros planą Tiriamųjų amţius nėštumų skaičius ir kiti

tyrimui svarbūs medicininiai duomenys buvo surinkti iš nėščiųjų medicininės dokumentacijos

Tyrimo baigiamajame etape dalyvavo 60 nėščių moterų 27 nėščiosios dėl įvairių prieţasčių

(nepalankios akušerinės situacijos ūmių kvėpavimo takų susirgimų odos alerginių reakcijų ir kitų

neaiškių prieţasčių) baigiamajame tyrimo etape nedalyvavo

Visos savanorės nėščios moterys sutikusios dalyvauti tyrime buvo suskirstytos į dvi grupes

kontrolinę ir tiriamąją Tiriamąją grupę sudarė moterys sutikusios dalyvauti tyrime ir lankyti mokamas

baseino procedūras Kauno II klinikinės ligoninės bei P Maţylio gimdymo namų fizinės medicinos ir

reabilitacijos skyriuose Kontrolinę grupę sudarė moterys kurios nedalyvavo jokiose fizinės veiklos

procedūrose ir buvo stebimos KMUK Akušerijos ginekologijos klinikos moterų konsultacijoje

Tiriamųjų amţius

Tyrimo metu dalyvavusių respondenčių amţius nuo 20 iki 35 m tiriamojoje grupėje amţiaus

vidurkis lygus 2677plusmn 066 m kontrolinėje grupėje - 274plusmn 061 m(ţr 5 pav)

31

Tiriamųjų amžius

2742677

18

20

22

24

26

28

30

Tiriamoji gr Kontrolinė gr

Meta

i

5 pav Tiriamųjų amžius grupėse

Tam kad įvertinti amţiaus įtaką dubens dugno raumenų jėgai ir juosmens mobilumui

nėštumo metu visos tiriamosios buvo suskirstytos į dvi grupes pagal amţių jaunesnių ir vyresnių nei

30 m (ţr 1 lentelė)

1 lentelė

Tiriamųjų skaičius ir amžiaus vidurkis amžiaus grupėse

Tiriamųjų skaičius

amţiaus grupėse

le29 m (n=45) ge 30 m (n=15)

Amţiaus vidurkis 2558plusmn036 316plusmn046

22 Tyrimo metodai

221 Literatūros analizė

Buvo atlikta sisteminė mokslinių tyrimų analizė kur pateikiami duomenys apie DDR pratimų

metodus jų įtaką gydant įvairius dubens dugno sutrikimus ir pateikta šio darbo Paieškos metu buvo

naudojamos kompiuterinės bibliografinės medicininės duomenų bazės MEDLINE COCHRANE

32

BIOMED Straipsniai atrinkti pagal raktaţodţius dubens dugno raumenų treniravimas nėštumo metu

(pelvic floor training in pregnancy) dubens dugno raumenų disfunkcija (pelvic floor dysfunction)

liemens stabilumas (lumbar spine stability) diafragmos dubens dugno ir pilvo raumenų funkciniai

ryšiai (diaphragma pelvic floor and abdominal muscles co-activation) Panaudoti moksliniai

straipsniai atspausdinti ţurnale bdquoSveikatos mokslaildquo bei vadovai skirti akušerijos ginekologijos bei

urologijos profesionalams

222 DDR jėgos vertinimas

Objektyvi dubens dugno raumenų jėga šio tyrimo metu buvo vertinama atliekant maksimalų

DDR sutraukimą Buvo registruojamas trijų maksimalių DDR sutraukimų tarp kurių poilsio intervalas

2s jėgos (mmHg) vidurkis Jėgos matavimui buvo naudojamas mediciniškai patikrintas DDR

funkcijos matavimo aparatas (bdquoPelvexiserldquo Wolfram Haboeck Co Austria) (ţr 6 pav) sukurtas

gydytojos Ilse Michil Prietaisas yra skirtas testuoti ir gydyti šlapimo nelaikymą bei atstatyti DDR

funkciją Treniruoklis gali suteikti pasipriešinimą atliekant pratimus bei fiziologinio grįţtamojo ryšio

informaciją apie DDR susitraukimus

6 pav bdquoPelvexiserldquo

DDR jėga buvo matuojama moterims gulint ant nugaros kojas sulenkus per kelius pėdomis

remiantis į pagrindą ant kurio guli

33

223 Juosmens mobilumo vertinimas

Šoberio testo pagalba matuojamas juosmeninės stuburo srities mobilumas (ţr 7 pav)

nuo klubakaulio keterų išvedama linija link stuburo paţymimas taškas S2 stuburo slankstelio

lygyje

paţymima 10 cm į viršų

paţymima 5 cm ţemyn

po to tiriamoji lenkiasi į priekį

vėl matuojamas atstumas tarp taškų (Moses S 2008)

Jei atstumas padidėja 5 cm ndash normalus juosmens mobilumas o jei lt4cm ndash juosmens

mobilumas sumaţėjęs Skirtumas tarp dviejų matavimų parodo juosmens mobilumą Yra keletas

problemų susijusių su šiuo tyrimo metodu Pavyzdţiui yra abejonių šio testo patikimumu Literatūroje

yra įrodymų kad bandymai grindţiami orientyrų apčiuopa neduoda patikimų rezultatų Be to

paţymėti ant paciento odos taškai ir išmatuoti atstumai tarp jų yra netinkamas būdas įvertinti

segmentinį mobilumą nes jis gali būti įtakojamas fascijos odos ir riebalinio audinio

Auksinis standartas galėtų būti stereofotogrametrinė analizė siekiant nustatyti kaulų judėjimą

Ši procedūra atliekama vietinės anestezijos pagalba implantavus į odą tam tikrą aparatą (Magee D J

2002)

Nėštumo metu daugelio tyrimo metodų negalima atlikti dėl tam tikrų apribojimų ir įvairios

rizikos Šiame tyrime pasirinktas Šoberio testas juosmens mobilumo vertinimui yra neinvazinė

procedūra nėra ţalingas ar rizikingas tyrimo metodas nėštumo metu

as

as

15cm

7 pav Šoberio testo procedūra

34

224 Matematinės statistikos metodai

Tyrimo metu gauti duomenys apdoroti SPSS 130 for Windows kompiuterine programa

Kiekybiniams kintamiesiems įvertinti buvo skaičiuojami aritmetiniai vidurkiai standartiniai

nuokrypiai ir vidurkių paklaidos Priklausomų ir nepriklausomų imčių vidurkių reikšmių skirtumų

reikšmingumas kai tiriamųjų imtis buvo daugiau kaip 15 skaičiuojamas pagal Stjudento t kriterijų Jei

tiriamųjų imtis buvo maţiau kaip penkiolika buvo taikomas neparametrinis Vilkoksono testas (z)

priklausomoms imtims ir Manio-Vitnio testas (z) nepriklausomoms imtims Nagrinėjamų rodiklių

ryšiams tirti buvo skaičiuojamas Pirsono koreliacijos koeficientas (r) Skirtumas kai plt005 buvo

vertinamas kaip statistiškai patikimas Dydţiai pateikiami kaip aritmetiniai vidurkiai ( x ) plusmn

standartinės vidurkio įverčio paklaidos ( Sx )

23 Taikytos metodikos aprašymas

Tiriamajai grupei buvo taikyta sveikatingumo programa baseine atitinkančiame Lietuvos

higienos normą (Lietuvos higienos norma HN 1092005 Baseinai Įrengimo ir prieţiūros saugos

sveikatai reikalavimai)Vandens temperatūra 32-33 ordm C pH ndash 68-72 liekamojo aktyvaus chloro

koncentracija vandenyje palaikoma nuo 03 iki 10 mgl

Sveikatingumo programos metu nėščiosioms buvo taikyta stuburo stabilizavimo pratimų

programa įjungiant aktyvius dubens-juosmens judesius ir diafragminį kvėpavimą Ši programa paremta

Tansberger aprašyta pratimų metodika (Carriere B 1998) Jos esmė ndash egzistuojantis funkcinis ryšys

tarp diafragmos pilvo dubens dugno ir nugaros raumenų kurie reciprokinės inervacijos principu dirba

kaip vienas funkcinis vienetas Tiriamosios lankė uţsiėmimus 2 kartus per savaitę Uţsiėmimo trukmė

buvo 45 minutės pratimai atliekami vidutiniu tempu po 8-10 kartojimų Vieno uţsiėmimo metu

pratimus atliko 2-3 moterys Buvo taikomi

Kvėpavimo pratimai

Atliekami aktyvūs dubens-juosmens judesiai derinant su diafragminiu kvėpavimu bei

išlaikant juosmens linkį neutralioje padėtyje Įkvėpimo metu diafragmai leidţiantis ţemyn dubuo

sukamas pirmyn atpalaidavus pilvo sienos raumenis ir įtempiant nugaros raumenis (dubuo sukamas iki

fiziologinio juosmens linkio) Iškvėpimo metu dubuo sukamas atgal aktyvuojant skersinį pilvo

raumenį ir tempiant nugaros raumenis Šie aktyvūs dubens-juosmens judesiai atliekami įvairiose

pradinėse padėtyse

Pilvo raumenų stiprinimo pratimai

Nugaros tempimo pratimai

35

3 REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

31 Tiriamųjų juosmens mobilumo testavimo duomenys

Įvertinus gautus tyrimo rezultatus paaiškėjo kad 28-tą nėštumo savaitę juosmens mobilumo

vidurkis tiriamojoje grupėje buvo 848plusmn016 cm o kontrolinėje grupėje ndash 857plusmn019 cm Abiejų grupių

vidurkiai buvo panašūs (pgt005)

Antrojo testavimo metu ty 38-tą nėštumo savaitę kontrolinėje grupėje nustatytas statistiškai

patikimas juosmens mobilumo sumaţėjimas (plt005) kuris sudarė 2003plusmn186 Kontrolinės grupės

nagrinėjamo rodiklio vidutinė reikšmė buvo 685plusmn022 cm Tuo tarpu atlikus tiriamosios grupės

pakartotinio testavimo rezultatų analizę nustatėme neţymų (pgt005) juosmens mobilumo sumaţėjimą

(206plusmn096) Šios grupės vidurkis buvo 828plusmn013 cm Palyginus abiejų grupių juosmens mobilumo

testavimo duomenis nustatytas statistiškai patikimas skirtumas (plt005)

Gautus rezultatus galima paaiškinti tuo kad tiriamosios grupės moterims sveikatingumo

programoje dominavo dubens ndash juosmens mobilumo pratimai

Juosmens mobilumas

828848

685

857

4

5

6

7

8

9

10

28 savaitė 38 savaitė

Am

pli

tud

ė

cen

tim

etr

ai

Tiriamoji gr

Kontrolinė gr

plt005

kontrolinės grupės abiejų tyrimų vidurkiai skiriasi statistiškai patikimai (plt005)

8 pav Juosmens mobilumo vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę

36

Daugelis pilvo raumenis lavinančių pratimų yra įtraukiami į nugaros skausmo ir kitų griaučių

raumenų sistemos sutikimų reabilitavimo programas Buvo atlikta keletas tiriamųjų darbų apie visų

pilvo raumenų aktyvavimą ir įtaką tam tikriems regionams Vienas iš jų tyrimas parodė kad vidinis

apatinės pilvo sienos vidinės krypties judesys gulint ant nugaros nepriklausomai nuo kitų pilvo

raumenų labiausiai įtakoja skersinio pilvo raumens aktyvumą (Urquhart DMir kt 2005)

32 Nėščiųjų dubens dugno raumenų vertinimo duomenys

Vertinant DDR jėgą perineometru 28-tą nėštumo savaitę nustatyta kad tiriamosios ir

kontrolinės grupės testų rezultatai buvo panašūs (pgt005) kontrolinės grupės DDR jėga buvo

1277plusmn030 mmHg tiriamosios grupės ndash 1273plusmn042 mmHg

Antrojo testavimo metu tiriamojoje grupėje DDR jėga statistiškai patikimai nesiskyrė

(pgt005) ir jėgos sumaţėjimas sudarė tik 149plusmn172 o vidurkis buvo lygus 1247plusmn042 mmHg

Kontrolinėje grupėje sumaţėjimas siekė net 2542 plusmn24 jėgos vidurkis buvo lygus 95plusmn026 mmHg

Nustatyta kad 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę DDR jėga kontrolinėje grupėje statistiškai patikimai

skyrėsi (plt005)

DDR jėga

1273 12471277

95

4

6

8

10

12

14

28 savaitė 38 savaitė

mm

Hg

Tiriamoji gr

Kontrolinė gr

plt005

kontrolinės grupės abiejų tyrimų vidurkiai skiriasi statistiškai patikimai (plt005)

9 pav DDR jėgos vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę

37

Gautus rezultatus galima komentuoti taip kad šios grupės moterims sveikatingumo

programos metu atliekant dubens sukamuosius judesius ir juos suderinus su kvėpavimu lengviau

aktyvuojasi ir stiprėja DDR

Lyginant mūsų tyrime gautus duomenis su uţsienio autorių duomenimis rezultatai yra

panašūs 2001m atlikto tyrimo metu buvo tiriamas pilvo raumenų atsakas (elektromiografijos metodu)

į valingą DDR susitraukimą Tiriamosios sutraukinėjo DDR trijose padėtyse gulint ant nugaros

Visoms tiriamosioms pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas padidėjo virš pradinio taško

atliekant DDR susitraukimus maţiausiai vienoje iš padėčių Skersinio pilvo raumens

elektromiografijos aktyvumas buvo didţiausias liemens lenkimo padėtyje o skersinio pilvo raumens

aktyvumas buvo didesnis uţ tiesiojo pilvo raumens aktyvumą liemens tiesimo padėtyje

Buvo atliktas papildomas elektromiografijos tyrimas kurio metu buvo registruojamas

gaktinio stuburgalio raumens ir pilvo raumenų aktyvumas atliekant tris skirtingus submaksimalius

izometrinius pilvo raumenų pratimus Šio eksperimentinio tyrimo metu nustatytas gaktinio stuburgalio

raumens aktyvumo padidėjimas su kiekvienu pilvo raumenų susitraukimu

Rezultatai rodo kad pilvo raumenų aktyvumas yra normalus atsakas į DDR veiklą

tiriamosioms be DDR sutrikimų ir leidţia manyti kad specifinė pilvo raumenų veikla aktyvuoja DDR

( Sapsford RR ir kt 2001)

Skiriant dubens dugno raumenų pratimus dubens dugno raumenų disfunkcijos gydyme

daţnai pabrėţiamas pilvo raumenų atpalaidavimas Šio atlikto tyrimo tikslas buvo ištirti sąveiką tarp

atskirų raumenų pilvo ir dubens dugno raumenų veiklos ir vidinio pilvo spaudimo poveikį raumenų

veiklai naudojant paviršinę ir vidinę raumenų elektromiografiją Tiriamosios buvo tiriamos gulimoje

ant nugaros ir stovimoje padėtyse Rezultatai parodė kad transversus abdominis (TP) ir obliquus

internus (OI) buvo atliekami per visą dubens dugno raumenų susitraukimus Rezultatai parodė kad

skersinis ir vidinis įstriţinis raumuo į veiklą buvo įtraukiami visos dubens dugno raumenų veiklos

metu Dėl šių prieţasčių buvo neįmanoma efektyviai sutraukti dubens dugno raumenų išlaikant

atpalaiduotus pilvo raumenis Vidutinis vidaus pilvo spaudimo padidėjimas 10 mmHg (gulimoje ant

nugaros padėtyje) buvo uţregistruotas maksimalus dubens raumenų susitraukimas Maksimalaus

dubens dugno raumenų susitraukimo metu vidinis pilvo spaudimas vidutiniškai pakildavo 10 mmHg

(gulint ant nugaros)

Šie rezultatai rodo kad atliekant dubens dugno raumenų pratimus patarimai atpalaiduoti

pilvo sieną yra netinkami ir gali neigiamai paveikti pratimų atlikimą (Neumann P ir Gill V 2002)

38

33 Skirtingo amţiaus nėščių moterų juosmens mobilumo ir dubens dugno

raumenų jėgos vertinimo duomenys

Jaunesnių nei 30 m nėščiųjų grupėje juosmens mobilumas tiek pirmo tiek ir pakartotinio

tyrimo metu buvo statistiškai reikšmingai (plt005) didesnis nei vyresnių (ţr 10 pav) 28-tą nėštumo

savaitę jaunesnių nei 30 m grupėje juosmens mobilumas buvo 869plusmn014 cm o vyresniųjų ndash

803plusmn022 cm Atlikus tyrimą 38-tą savaitę jaunesnių grupėje gautas statistiškai reikšmingas juosmens

mobilumo sumaţėjimas - 95plusmn174 (plt005) Vyresnių grupėje pakartotinai atlikus testavimą

nustatytas reikšmingas rezultatų pokytis - 1567plusmn329 (plt005) Nėštumo pabaigoje vyresnių moterų

juosmens mobilumas sumaţėjo iki ndash 68plusmn037 cm Gautus duomenis galime paaiškinti amţiaus ir

mobilumo maţėjimo priklausomybe

Juosmens mobilumas

782

869

68

803

4

5

6

7

8

9

10

28 savaitė 38 savaitė

Am

pli

tud

ė

cen

tim

etr

ai

le 29 m

ge 30 m

plt005 plt005

10 pav Juosmens mobilumo vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę skirtingo amžiaus

grupėse

Jaunesnių nei 30 m nėščiųjų grupėje DDR jėga abiejų testavimų metu buvo statistiškai

reikšmingai didesnė nei vyresnių (plt005) (ţr 11 pav) 28-tą nėštumo savaitę jaunesnių moterų

grupėje DDR jėga buvo lygi 1304plusmn028 mmHg o vyresnių ndash 1187plusmn052 mmHg 38-tą savaitę

jaunesnių grupėje DDR jėgos rodikliai buvo ndash 114plusmn032 mmHg o vyresnių ndash 973plusmn075 mmHg

Abiejų tyrimų vidurkių skirtumai tiek tiriamojoje tiek ir kontrolinėje grupėje buvo statistiškai patikimi

(plt005) Tyrimų rezultatai parodė kad vyresnių tiriamųjų DDR jėgos sumaţėjimo pokytis sudarė

39

1857plusmn432 ir buvo reikšmingai didesnis nei jaunesnių moterų grupėje (plt005) Pastarųjų

testuojamų raumenų jėgos sumaţėjimo pokytis siekė 1175plusmn243

Apie amţiaus įtaką DDR funkcinei būklei savo tyrimų išvadose teigia ir daugelis uţsienio

autorių Viename iš jų Grodstein ir kiti (2003) nurodė kad DDR disfunkcija paplitusi tarp moterų

kurios gimdė vyresnio amţiaus ir kurios buvo jaunesnės pirmo gimdymo metu

DDR jėga

1304

1141187

973

3

5

7

9

11

13

15

28 savaitė 38 savaitė

mm

Hg

le 29 m

ge 30 m

plt005 plt005

11 pav DDR jėgos vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę skirtingo amžiaus grupėse

Vertinant sveikatingumo programos poveikio efektyvumą juosmens mobilumui ir dubens

dugno raumenų jėgai jaunesnių nei 30 grupėje moterų kurioms buvo taikytas poveikis abiejų tyrimų

rezultatai buvo panašūs (pgt005) juosmens mobilumo vidutinės reikšmės sumaţėjimas siekė tik

138plusmn1 o DDR jėgos - 055plusmn203 (ţr 2 lentelė) Jaunesnių moterų kurioms poveikis netaikytas

pirmo ir antro testavimo rezultatai skyrėsi statistiškai reikšmingai (plt005) juosmens mobilumo

vidutinės reikšmės sumaţėjimas sudarė 1879plusmn210 o DDR jėgos - 2455plusmn268 38-tą savaitę gauti

rezultatai parodė statistiškai patikimą skirtumą tarp jaunesnių moterų grupės taikant poveikį ir

netaikant (plt005)

Tyrimų duomenų analizė parodė kad vyresnių nei 30 metų grupėje taikant ir netaikant

sveikatingumo programos poveikį pirmo ir antro testavimo juosmens mobilumo vidutinės reikšmės

statistiškai reikšmingai skyrėsi (plt005) Atlikus tyrimą 38 savaitę grupėje kur poveikis nebuvo

taikytas juosmens mobilumo sumaţėjimas sudarė 2293plusmn383 o grupėje kur sveikatingumo

40

programos poveikis buvo taikytas minėtas rodiklio sumaţėjimas siekė 477plusmn098 Abiejose vyresnių

moterų grupėse juosmens mobilumo pokytis buvo statistiškai patikimas (plt005)

Grupėje kuri nelankė uţsiėmimų baseine abiejų testavimų DDR jėgos vidurkiai statistiškai

patikimai skyrėsi (plt005) 38 savaitę registruotas jėgos sumaţėjimas sudarė 2746plusmn520 Grupėje

kuri lankė uţsiėmimus nagrinėjamo rodiklio sumaţėjimas nebuvo statistiškai reikšmingas (pgt005) ir

siekė 524plusmn252

Analizuojant pakartotinio testavimo nėštumo pabaigoje rezultatus matome kad dubens dugno

raumenų jėga šioje amţiaus grupėje statistiškai patikimai buvo didesnė moterų kurioms buvo taikytas

poveikis (1233plusmn071 cm) palyginus su nėščiosiomis kurios nedalyvavo sveikatingumo programoje

(8plusmn068 cm) (plt005)

Apibendrinant gautus statistiškai patikimus rezultatus galima teigti kad tiek jaunesnėms tiek

vyresnėms nei 30 m moterims sveikatingumo programos poveikis buvo efektyvus dubens dugno

raumenų funkcinei būklei ir juosmens mobilumo išlaikymui nėštumo metu (plt005)

2 lentelė

Sveikatingumo programos pratimų įtaka juosmens mobilumui ir dubens dugno

raumenų jėgai skirtingo amžiaus moterims nėštumo metu

Tiriamosios

Juosmens mobilumas (cm) Dubens dugno raumenų jėga (mmHg)

28 savaitė 38 savaitė

Skirtumo

reikšming

umas

28 savaitė 38 savaitė

Skirtumo

reikšming

umas

le29 m

Be

poveikio 898plusmn02 729plusmn024 plt005 1348plusmn046 1014plusmn046 plt005

Taikant

poveikį 846plusmn019 829plusmn018 pgt005 1267plusmn034 125plusmn028 pgt005

Skirtumo

reikšmingu

mas

pgt005 plt005 - pgt005 plt005 -

ge 30 m

Be

poveikio 761plusmn02 583plusmn025 plt005 1111plusmn068 8plusmn068 plt005

Taikant

poveikį 867plusmn033 825plusmn031 plt005 13plusmn063 1233plusmn071 pgt005

Skirtumo

reikšmingu

mas plt005 plt005 - pgt005 plt005 -

Rodikliai

41

Daugelis autorių įvairiuose literatūros šaltiniuose skelbia panašius rezultatus apie dubens

dugno raumenų pilvo nugaros raumenų ir diafragmos funkcinius ryšius

Sapsford R R ir Hodges P W atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti ar valingas pilvo raumenų

susitraukimas yra susijęs su dubens dugno raumenų aktyvumu DDR aktyvumas buvo matuojamas

atliekant skirtingo intensyvumo pilvo raumenų susitraukimus gulimoje ir sėdimoje padėtyse DDR

elektromiografinis aktyvumas buvo matuojamas įvedus į makštį ir išeinamąją angą paviršinius

elektrodus Šie matavimai buvo paremti išeinamosios angos ir makšties spaudimo

Gauti rezultatai rodė kad DDR elektromiografijos duomenys padidėjo pilvo raumenų

susitraukimo metu DDR aktyvumas stipraus pilvo raumenų susitraukimo metu nesiskyrė nuo

išmatuoto maksimalaus DDR susitraukimo Išmatuotas pirmiau makšties ir išeinamosios angos slėgio

padidėjimas o po to ir pilvo Išvadose kalbama kad sveikiems tiriamiesiems valingas pilvo raumenų

aktyvumas sąlygojo DDR aktyvumą Dubens slėgio padidėjimas įvykęs prieš pilvo slėgio padidėjimą

parodo kad atsakas yra uţprogramuotas Pilvo raumenų treniravimas gali būti labai veiksmingas šių

sutrikimų gydyme ( Sapsford R R Hodges P W 2001)

34 Dubens dugno raumenų ir juosmens mobilumo priklausomybė grupėse

Atlikta nagrinėjamų rodiklių koreliacinė analizė parodė kad tiriamojoje grupėje tarp juosmens

mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių buvo tiesinė tiesioginė priklausomybė maţėjant

juosmens mobilumui maţėja ir dubens dugno raumenų jėga (16 pav) Koreliacijos koeficiento dydis

(r=0635) parodė vidutinio stiprumo statistiškai patikimą poţymių tarpusavio ryšį (plt005)

Dubens dugno raumenų ir juosmens mobilumo priklausomybę analizavo daugelis uţsienio

autorių Madill SJ ir McLean L tyrimo tikslas buvo nustatyti ar pilvo raumenų aktyvacija įtakoja

stiprų dubens dugno raumenų susitraukimą ir taip prisideda prie moterų šlapimo sulaikymo

mechanizmo Buvo siekiama nustatyti pilvo raumenų aktyvacijos lygį ir raumenų veiklos modelius

susijusius su valingais dubens dugno raumenų susitraukimais moterims neturinčioms dubens dugno

raumenų disfunkcijos

Tyrime dalyvavo 15 neturinčių dubens dugno raumenų disfunkcijos moterų Jos atliko tris

kiekvieno iš keturių pilvo raumenų maksimalius susitraukimus ir taip pat dubens dugno raumenų

susitraukimus gulimoje ant nugaros padėtyje Pilvo ir DDR veikla buvo registruojama

elektromiografijos pagalba o vidinis makšties spaudimas matuojamas naudojant modifikuotą

Femiscan zondą Tam tikras aktyvavimo modelis buvo pastebėtas kai skersinis vidinis ir tiesusis pilvo

raumenys dirbo su DDR prasidėjus maksimaliam vidiniam makšties slėgiui PFM veiklos vyravo

42

pradedant didėti makšties spaudimui o vėliau slėgio padidėjimas (iki 70 didţiausio galimo slėgio)

yra susijęs su kombinuota DDR skersinio pilvo tiesiojo ir vidinio įstriţinio raumenų veikla

Išvadose teigiama jog buvo nustatyti tam tikri pilvo raumenų veiklos modeliai kaip atsakas į

valingą dubens dugno raumenų susitraukimą moterims neturinčioms dubens dugno raumenų

disfunkcijos (2006)

Kontrolinės grupės dubens dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo

priklausomybė

-12

-1

-08

-06

-04

-02

0

02

04

06

-25 -2 -15 -1 -05 0 05 1 15 2 25

mmHg

cen

tim

etr

ai

12 pav Juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių tarpusavio priklausomybė

tiriamojoje grupėje

Tuo tarpu kontrolinės grupės juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių

tarpusavio ryšys buvo silpnas statistiškai nepatikimas (r=0192 plt005)

43

Kontrolinės grupės dubens dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo

priklausomybė

-12

-1

-08

-06

-04

-02

0

02

04

06

-25 -2 -15 -1 -05 0 05 1 15 2 25

mmHg

cen

tim

etr

ai

13 pav Juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių tarpusavio priklausomybė

kontrolinėje grupėje

Apibendrinant testavimo rezultatus galima teigti kad išlaikant juosmens mobilumą nėštumo

metu DDR jėga galinti turėti įtakos nėščiųjų epizodiniam šlapimo nelaikymui nemaţėja Esant

susilpnėjusiam ar pertemptam skersiniam pilvo raumeniui gali atsirasti liemens nestabilumas tiesiogiai

įtakojantis apatinės nugaros dalies skausmus bei disfunkcijas

Gautus šio tyrimo rezultatus galime traktuoti ir atvirkščiai ty nėštumo metu didelį dėmesį

skiriant dubens dugno raumenų aktyvacijai įtakojamas ir liemens stabilumas išlaikant dubens ndash

juosmens mobilumą

Tyrimai leidţia suprasti kad yra tam tikros sinergijos tarp pilvo ir DDR Manoma kad DDR

turi dvejopą funkciją dalyvauja liemens stabilumo palaikyme ir šlapimo ir išmatų šalinime bei

laikyme Šios raumenų sinergijos gali sėkmingai pasitarnauti DDR funkcijos sutrikimų reabilitacijoje

Juosmens ndash dubens regionui reikalingas stabilumas tam kad būtų galima pernešti krūvį

liemeniui ir viršutinėms galūnėms Tačiau tuo pačiu turi būti ir pakankamas mobilumas kad

uţtikrinti pakankamą judėjimą

44

IŠVADOS

1 Dubens dugno raumenų jėga nuo 28-tos iki 38-tos nėštumo savaitės kontrolinėje

grupėje maţėjo (plt005) o tiriamojoje liko panaši

2 Vertinant juosmens mobilumo kaitą nėštumo metu kontrolinėje grupėje nustatytas

reikšmingas sumaţėjimas (plt005) o tiriamojoje grupėje stebėta tik maţėjimo

tendencija

3 Jaunesnių nei 30 metų nėščiųjų grupėje juosmens mobilumas ir dubens dugno raumenų

jėga tiek 28-tą tiek ir 38-tą savaitę buvo statistiškai reikšmingai didesnė nei vyresnių

(plt005)

4 Juosmens mobilumas įtakoja dubens dugno raumenų funkcinę būklę išlaikant juosmens

mobilumą dubens dugno raumenų jėga nėštumo metu nemaţėja

45

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1 Izoliuotai aktyvinti dubens dugno raumenis nėštumo metu nėra tikslinga nes šių raumenų

susitraukimas dėl ilgalaikio palaipsniui didėjančio krūvio nėra pakankamai efektyvus

2 Dėka funkcinių ryšių nėštumo metu rekomenduojama didesnį dėmesį skirti kvėpuojamajai

diafragmai pilvo bei nugaros raumenims grąţinant ar lavinant dubens dugno raumenų

funkciją

3 Aktyvinant dubens dugno raumenis tikslinga į pratimų programą įjungti aktyvius dubens-

juosmens judesius akcentuojant kvėpavimą

4 Rekomenduojama nėštumo metu stabilizuoti liemenį Aktyvūs dubens-juosmens judesiai ne tik

išlaiko juosmens mobilumą bet ir stabilizuoja liemenį tiesiogiai susijusį su dubens dugno

raumenų funkciją

46

LITERATŪRA

1 Baumann L(2005) Kineziterapijos efektyvumas maţinant nugaros skausmus

nėštumo metu Magistro baigiamasis darbas Sporto biomedicinos fakultetas

Kineziterapijos ir sporto medicinos katedra ndash Kaunas 65p

2 J Buivydienė (2004) Nėštumo ir gimdymo įtaka dubens dugno raumenų funkcijai

Magistro baigiamasis darbas Kauno medicinos universitetas Visuomenės sveikatos

fakultetas kineziologijos ir sporto medicinos katedra - Kaunas 50p

3 Zachovajevas P Zachovajevienė B Baltaduonienė D Tadaravičiūtė R (2007)

Moterų kurias kamuoja įtampos šlapimo nelaikymas dubens dugno raumenų

lavinimo kineziterapijos metodais veiksmingumas Sveikatos mokslai Volume 17

Number 7

4 Barr KP Griggs M Cadly T (2005)Lumbar stabilization American Journal of

Physical Medicine and Rehabilitation 6473-480

5 Bastiaenen Caroline HG Rob A de Bie Wolters Pieter MJC Janneke M

Bastiaanssen Aldegonda BA Klabbers ir kt (2004) Treatment of pregnancy

related pelvic girdle andor low back pain after delivery design of a randomized

clinical trial within a comprehensive prognostic cohort study BMC Public

HealthDec 244(1)67

6 Beazel J R (2004) Lumbar pelvis and hip examination with emphasis on function

of the lower quarter University of Virginia Healthsouth APTA Presentation

Chicago

7 Boslash K Talseth T Holme I (1999) Single blind randomised controlled trial of

pelvic floor exercises electrical stimulation vaginal cones and no treatment in

management of genuine stress incontinence in women BMJ 318 487minus493

8 Bo K amp Braekken IH (2005) PFMT in treatment and prevention of POP (POP

study) National Library of Medicine December

9 Bo K amp Sherburn M (2005) Evaluation of female pelvic-floor muscle function

and strength Phys Ther 85269 ndash282

10 Bo K amp Stien R (1994) Needle EMG registration of striated urethral wall and pelvic

floor activity patterns Neurourol amp Urodyn 1335-41

11 Burgio K L Robinson J C Engel B T (1986) The role of biofeedback in

Kegel exercise training for stress urinary incontinence American Journal of

Obstetrics and Gynaecology 1 (154) 58minus64

47

12 Burgio K L Zyczynski H Locher J L et al (2003) Urinary Incontinence in the

12-Month Postpartum Period Obstetrics and Gynecology 6 (102) 1291minus1298

13 Carriegravere B (1998) The Swiss Ball Theory Basic Exercises and Clinical

Application New York Springer

14 Carriegravere B (2002) Fitness for the Pelvic Floor New York Thieme

15 Chiarelli P (1995) Womenlsquos Waterworks ndash Curing Incontinence Snohomish WA

Khera Publications

16 Chiarelli J Cockburn J (2002) Promoting urinary continence in women after

delivery randomised controlled trial BMJ 324 1241minus1244

17 Cornella JL (2004) Management in stress urinary incontinence Rev Urol 6(suppl

5)S18-S25

18 DeLancey J Ashton-Miller J Howard D et al (2001) The functional anatomy

of the female pelvic floor and stress continence control system Scand J Urol

Nephrol Suppl(207)17

19 De Lancey J Richardson A (1992) Anatomy of genital support In Benson T

ed Female Pelvic Floor Disorders New York Norton Medical Books

20 Dumoulin C Lemieux M C Bourbonnais D et al (2004) Physiotherapy for

Persistent Postnatal Stress Urinary Incontinence A Randomized Controlled Trail

Obstetrics and Gynecology 3 (104) 504minus510

21 Ewings P S Spencer S Marsh H et al (2005) Obstetric risk factors for urinary

incontinence and preventative pelvic floor exercises Cohort study and nested

randomized controlled trial Journal of Obstetrics and Gynaecology August 25(6)

558 ndash 564

22 Franklin E (2003) Pelvic Power mindbody exercises for strength flexibility

posture and balance for men and women New Jersey Elysian Editions

23 Freedmann F B (2000) Aqua Yoga London Lorenz books

24 Freeman RM (2004) The role of pelvic floor muscle training in urinary

incontinence BJOG an International Journal of Obstetrics and Gynaecology

December Vol 111 Supplement 1 pp 37ndash40

25 Goldberg RP Effects of pregnancy and childbirth on pelvic floor (2007) Springer

London 172 p

26 Grodstein F Fretts F Lifford K Resnick N Curhan G (2003) Association of

age race and obstetric history with urinary symptoms among women in the Nurses

Health Study Americian Journal of Obstetrics and Gynecology 2 (189) 428minus434

48

27 Gutke A (2007) Pelvic Girdle Pain and Lumbar Pain in Relation to Pregnancy

Department of Health and Society Division of Physiotherapy Faculty of Health

Sciences Linkoumlping University Sweden

28 Handa V L Pannu H K Siddique S et al (2003) Architectural Differences in

the Bony Pelvis of Women With and Without Pelvic Floor Disorders Obstetrics

and Gynecology 6 (102) 1283minus1290

29 Hannestad Y S Lie R T Rortveit G Hunskaar S (2004) Familial risk or

urinary incontinence in women population based cross sectional study BMJ 329

889minus891

30 Hulme J A (2002) Pelvic Pain and Low Back Pain A Handbook for Self Care amp

Treatment Montana Phoenix Publishing Co

31 Jones RC (1999) Muscle Balance and Dynamic Stability in Womens Health

Conference Paper Pelvic Stability in Pregnancy and Post Partum Dublin

32 Kim S Harvey M A Johnston S (2005) A Review of the Epidemiology and

Pathophysiology of Pelvic Floor Dysfunction Do Racial Differences Matter

Journal of Obstetrics and Gynaecology Canada 3 (27) 251minus259

33 Konstantinos H Eleni K and Dimitrios H (2006) Dilemmas in the management

of female stress incontinence the role of pelvic floor muscle training Int Urol

Nephrol

34 Kuhnert Ch (2005) Munich Pelvic floor training program Tecsana ltd Munich

35 Kulig K Powers Ch M Landel R F Hungwen Ch Fredericson M Guillet M

and Butts K Segmental lumbar mobility in individuals with low back pain in vivo

assessment during manual and self-imposed motion using dynamic MRI (2007)

BMC Musculoskelet Disord 8 8

36 Laycock J Jerwood D (2001) Pelvic Floor Muscle Assessment The Perfect

Scheme Physiotherapy 12 (87) 631minus642

37 Lockstad Harry MC(2003) Prevence of Back Pain during Pregnancy Spine Apr

1530 (8)983-91

38 Madill SJ McLean L (2006) Relationship between abdominal and pelvic floor

muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle contractions

in healthy continent women Neurourol Urodyn25(7)722-30

39 Magee D J Orthopedic Physical Assessment WB Saunders Company 2002

1020 p

40 Meyer S Hohlfeld P Achtari C De Grandi P (2001) Pelvic Floor Education

After Vaginal Delivery Obstetrics and Gynecology 5 (97) 673minus677

49

41 Mens JM Vleeming A Snijders CJ Koes BW Stam HJ (2001) Reliability

and validity of the actine straight leg raise test in pasterior pelvic pain since

pregnancy Spine 261167-1171

42 Moslashrkved S Boslash K (1997) The effect of postpartum pelvic floor muscle exercise

in the prevention and treatment of urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 4 (8) 217minus222

43 Moen MH Kogstad O Hansen JH ir kt (1990) Pelvic girdle relaxation

Clinical Presentation Tidsskr Nor Laegeforen 110 2211 ndash 2

44 Mohr Joan D (1990) Management of the trunk in adult hemiplegia The Bobash

concetion Topic in neurology APTA

45 Morin M Dumoulin C Bourbonnais D et al (2004) Pelvic floor maximal

strength using vaginal digital assessment compared to dynamometric measurements

Neurourol Urodyn 23336 ndash341

46 Moslashrkved S Boslash K Schei B Salvesen K Aring (2003) Pelvic Floor Muscle

Training During Pregnancy to Prevent Urinary Incontinence A Single-Blind

Randomized Controlled Trial Obstetrics and Gynecology 2 (101) 313minus319

47 Moses S (2008) Schobers Test Family Practice Notebook LLC

48 Neumann PB Grimmer KA and Deenadayalan Y (2006) Pelvic floor muscle

training and adjunctive therapies for the treatment of stress urinary incontinence in

women a systematic review BMC Womenrsquos Health 611

49 Nygaard I E Glowacki C Saltzman C L (1996) Relationship Between Foot

Flexibility and Urinary Incontinence in Nulliparous Varsity Athletes Obstetrics and

Gynecology 6 (87) 1049minus1051

50 Ostergaard M Thomsen BJ (1992) Pelvic insufficiency during pregnancy

Ugeskr Laeger 154 3568 ndash 72

51 Osgaard HC Zetherstrom G Hansson E (1994) The posterior pelvic pain

provocation test in pregnant women Eur Soine J3258 ndash 260

52 Persson J Woslashlner-Hanssen P Rydhstroem H (2000) Obstetric Risk Factors for

Stress Urinary Incontinence A Population-Based Study Obstetrics and

Gynecology 3 (96) 441minus445

53 Reilly E T C Freeman R M Waterfield M R et al (2002) Prevention of

postpartum stress incontinence in primigravidae with increased bladder neck

mobility a randomised controlled trial of antenatal pelvic floor exercises BJOG an

international journal of obstetrics and gynaecology 1 (109) 68minus76

50

54 Richardson CA Hodges P Hides J (2005) Therapeutic exercise for liumbopelvic

stabilizationChurchill Livingstone Harcourt Publishers 12 p

55 Sabino J Grauer J (2008) N Pregnancy and low back pain Curr Rev

Musculoskelet Med 1137ndash141

56 Sapsford R (2001) The Pelvic Floor A clinical model for function and

rehabilitation Physiotherapy 12 (87) 620minus630

57 Sapsford RR (2004) Rehabilitation of pelvic floor muscles utilizing trunk

stabilization Man Ther Feb9(1)3-12

58 Sapsford RR Hodges P W (2001) Contraction of the pelvic floor muscles during

abdominal maneuvers Arch Phys Med Rehabil Aug 82(8)1081-8

59 Sapsford RR Hodges PW Richardson

CA Cooper

DH Markwell

SJ Jull

GA

(2001) Co-activation of the abdominal and pelvic floor muscles during voluntary

exercises Neurourol Urodynam 2031-42 Wiley-Liss Inc

60 Sapsford RR Hodges PW Richardson CA Cooper DA Markwell SJ amp Jull GA

(1997) Activation of puboccygeus during a variety of isometric abdominal

exercises Abstract 115 ICS Yokohama

61 Shelly E (2005) The pelvic floor Hall C M Brody L Th Therapeutic Exercise

Moving Toward Function (p 402ndash435) USA Lippincott Williams amp Wilkins

62 Sihvonen T Huttunen M Makkonen M Airaksinen O (1998) Functional

Changes in Back Muscle Activity Correlate With Pain Intensity and Prediction of

Low Back Pain During Pregnancy Arch Phys Med Rehabil Vol 79 October

63 Smith R Appell R Fenner D et al Clinical management of urinary incontinence

in women APGO Educational Series on Womenrsquo s Health Issues 2007 March 1

64 Steacutephanie J Madill Linda McLean (2006)Relationship between abdominal and

pelvic floor muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle

contractions in healthy continent women Urodynam 25722-730

65 Vickers D amp Davila GW Kegel Exercises and Biofeedback (2006) Springer

London 303-310

66 Urquhart D M Hodges P W Allen T J Story I H (2005) Abdominal muscle

recruitment during a range of voluntary exercises Man Ther May10(2)144-53

67 Wilson P D Herbison G P (1998) A randomized controlled trial of pelvic floor

muscle exercises to treat postnatal urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 5 (9) 257-264

51

68 Woodman PJ amp Graney DO (2002) Anatomy and physiology of the female

perineal body with relevance to obstetrical injury and repair Clinical anatomy

15321ndash334

Page 2: KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS ... · raumenų inervacija (Woodman, PJ. ir Graney, D.O., 2002). DDR griaučių raumenų sudėtį įeina 33% greitųjų ir 67% lėtųjų

2

KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS

REABILITACIJOS KLINIKA

Tvirtinu

Slaugos fakulteto dekanė

prof dr Jūratė Macijauskienė

2009

JUOSMENS MOBILUMO ĮTAKA NĖŠČIŲJŲ DUBENS DUGNO

RAUMENŲ FUNKCINEI BŪKLEI

Reabilitacijos magistro baigiamasis darbas

Konsultantė Darbo vadovas

kineziterapeutė doc dr Algė Daunoravičienė

Brigita Zachovajevienė 2009

2009

Recenzentas Atliko

Ramunė Kreipavičienė

2009 2009

KAUNAS 2009

3

TURINYS

SANTRAUKA 4

SANTRUMPOS 6

ĮVADAS 7

1 LITERATŪROS APŢVALGA 9

12 DDR funkcijos 10

13 Pagrindinės atramos judamojo aparato problemos nėštumo metu 12

131 DDR funkcijos sutrikimai 13

132 Hipermobilumas 17

133 Netaisyklinga laikysena 21

134 Dubens raiščių atsipalaidavimo sindromas (DRAS) 24

14 Dubens dugno pilvo raumenų ir diafragmos funkciniai ryšiai 24

2 TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA 30

21 Tyrimo organizavimas ir tiriamųjų kontingentas 30

22 Tyrimo metodai 31

221 Literatūros analizė 31

222 DDR jėgos vertinimas 32

223 Juosmens mobilumo vertinimas 33

224 Matematinės statistikos metodai 34

23 Taikytos metodikos aprašymas 34

3 REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS 35

31 Tiriamųjų juosmens mobilumo testavimo duomenys 35

32 Nėščiųjų dubens dugno raumenų vertinimo duomenys 36

33 Skirtingo amţiaus nėščių moterų juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos vertinimo

duomenys 38

34 Dubens dugno raumenų ir juosmens mobilumo priklausomybė grupėse 41

IŠVADOS 44

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS 45

LITERATŪRA 46

4

SANTRAUKA

Kreipavičienė R Juosmens mobilumo įtaka nėščiųjų dubens dugno raumenų funkcinei būklei

reabilitacijos magistro baigiamasis darbas mokslinė vadovė docdr Daunoravičienė A Kauno

medicinos universitetas Slaugos fakultetas Reabilitacijos klinika ndash Kaunas 2009 ndash 51 p

Raktiniai ţodţiai dubens dugno raumenų disfunkcija dubens dugno raumenų stiprinimas nėštumo

metu liemens stabilumas diafragmos dubens dugno ir pilvo raumenų funkciniai ryšiai Tyrimo

objektas nėščių moterų dubens dugno raumenys Tyrimo problema Dubens dugno disfunkcijos

problema Lietuvoje vis dar išlieka aktuali ne tik dėl didelio paplitimo nesugebėjimo rasti tinkamos

pagalbos bet ir dėl taikomų neefektyvių gydymo metodų Darbo tikslas nustatyti juosmens

mobilumo įtaką nėščiųjų dubens dugno raumenų funkcinei būklei Darbo uţdaviniai įvertinti dubens

dugno raumenų jėgos kaitą nėštumo metu kontrolinėje ir tiriamojoje grupėje įvertinti juosmens

mobilumo pokytį nuo 28-tos iki 38-tos nėštumo savaitės kontrolinėje ir tiriamojoje grupėse įvertinti

nėščiųjų amţiaus įtaką dubens dugno raumenų jėgai ir juosmens mobilumui nustatyti juosmens

mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos tarpusavio ryšį Tyrimo metodika Buvo tiriama 60

savanorių nėščių moterų kurios suskirstytos į kontrolinę ir tiriamąją grupes Pagal amţių tiriamosios

buvo suskirstytos į jaunesnių (le29) ir vyresnių (ge30) grupes Tiriamajai grupei buvo taikoma

sveikatingumo programa baseine Naudojant dubens dugno raumenų funkcijos matavimo aparatą

bdquoPelvexiserldquo buvo atliktas objektyvus dubens dugno raumenų maksimalios jėgos įvertinimas

juosmens mobilumas buvo vertinamas Šoberio testo pagalba Rezultatai 38-tą nėštumo savaitę

kontrolinėje grupėje nustatytas juosmens mobilumo (2003plusmn186 plt005) ir dubens dugno raumenų

jėgos (2542 plusmn24 plt005) sumaţėjimas o tiriamojoje ndash neţymus tiek juosmens mobilumo

(206plusmn096 pgt005) tiek dubens dugno raumenų jėgos (149plusmn172 pgt005) sumaţėjimas

Pakartotino testavimo metu jaunesnių nei 30 m grupėje juosmens mobilumo sumaţėjimas siekė

95plusmn174 (plt005) vyresnių nei 30 m grupėje - 1567plusmn329 (plt005) Vyresnių tiriamųjų dubens

dugno raumenų jėgos sumaţėjimo pokytis (1857plusmn432) buvo didesnis nei jaunesnių moterų

grupėje (1175plusmn243 plt005) Kontrolinėje grupėje nustatytas silpnas ryšys (r=0192) tarp dubens

dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo o tiriamojoje grupėje - vidutinio stiprumo (r=0635

plt005) Išvados dubens dugno raumenų jėga nuo 28 iki 38 nėštumo savaitės kontrolinėje grupėje

maţėjo (plt005) o tiriamojoje liko panaši vertinant juosmens mobilumo kaitą nėštumo metu

kontrolinėje grupėje nustatytas reikšmingas sumaţėjimas (plt005) o tiriamojoje grupėje stebėta tik

maţėjimo tendencija jaunesnių nei 30 metų nėščiųjų grupėje juosmens mobilumas ir dubens dugno

raumenų jėga tiek 28-tą tiek ir 38-tą savaitę buvo statistiškai reikšmingai didesnė nei vyresnių

(plt005) juosmens mobilumas įtakoja dubens dugno raumenų funkcinę būklę išlaikant juosmens

mobilumą dubens dugno raumenų jėga nėštumo metu nemaţėja Darbe pateiktos praktinės

rekomendacijos

5

SUMMARY

Kreipavičienė R The influence of lumbar spine mobility on pelvic floor muscles functional state

during pregnancy Rehabilitation masterlsquos final work Supervisor Daunoravičienė A Clinic of

Rehabilitation Faculty of Nursing Kaunas University of Medicine ndash Kaunas 2009ndash51 p

Key words pelvic floor dysfunction pelvic floor training in pregnancy lumbar spine stability

diaphragm pelvic floor and abdominal muscles co-activation The object of research pelvic floor

muscles of pregnant women The problem of research Pelvic floor dysfunction problem is still

actually in Lithuania not only because of increasing prevalence inability to find effective help but

also of not effective methods of treatment Aim of the study to investigate the influence lumbar spine

mobility on functional state of pelvic floor muscles Tasks of the study investigate change of pelvic

floor muscles strength during pregnancy in control and testing group investigate change of lumbar

spine mobility during pregnancy in control and testing group in 28th and 38th pregnancy week to

investigate the influence of pregnant women age on the state of pelvic floor muscles and lumbar spine

mobility to investigate association between pelvic floor muscles and lumbar spine mobility Methods

60 volunteerrsquos pregnant women were investigated They were divided into control and testing groups

into in younger (le29) and older (ge30) pregnant women groups Testing group has been applied to the

aqua health program Pelvic muscles maximum strength was objectively measured using the device

bdquoPelvexiserldquo the lumbar mobility was investigated using Shober test Results There were observed

lumbar spine mobility (2003plusmn186 plt005) and pelvic floor muscles strength (2542 plusmn24 plt005)

reduction in control group though both lumbar spine mobility (206plusmn096 pgt005) and pelvic floor

muscles strength (149plusmn172 pgt005) not significant reduction in testing group in 38th pregnancy

week During repeated testing lumbar spine mobility reduction reached 95plusmn174 (plt005) in

younger than 30 years pregnant women group and 1567plusmn329 (plt005) in older group The change

of pelvic floor muscles strength reduction (1857plusmn432 plt005) in older than 30 years pregnant

women group was more than in younger (1175plusmn243 plt005) There were assessed weak

association (r=0192 plt005) between pelvic floor muscles and lumbar spine mobility in control

group and medium strong (r=0635 plt005) - in testing group Conclusion pelvic floor muscles

strength was reducing in 28th and 38th pregnancy week in control group (plt005) in testing group ndash

has remained similar Significant reduction was observed in control group during investigation of

lumbar spine mobility change during pregnancy (plt005) and in testing group ndash only tendency to

reduce in younger than 30 years pregnant women group pelvic floor muscles strenght has been higher

than the older both in 28th and 38th pregnancy week (plt005) lumbar mobility influence pelvic floor

muscle strength pelvic floor muscle strength has not decreased maintaining the lumbar mobility

during pregnancy There were offered practical recommendations in this study

6

SANTRUMPOS

DDR - dubens dugno raumenys

DRAS - Dubens raiščių atsipalaidavimo sindromas

ŠN ndash šlapimo nelaikymas

7

ĮVADAS

Daugeliui moterų tiek nėštumas tiek gimdymas yra šlapimo nelaikymą (ŠLN) bei daugelį

dubens dugno raumenų (DDR) funkcijos sutrikimus lemiantis veiksnys Paskutiniu metu labai

padaugėjo akušerinių dubens dugno traumų bei aiškėjo jų sąsaja su ateityje atsirandančiomis dubens

dugno raumenų funkcijos problemomis Specialistai teikiantys pirminę prieţiūrą turi būti labai

sąmoningi ir aktyviai imtis prevencinės veiklos uţkertant kelią moterų gyvenimo kokybę

maţinantiems sutrikimams (Goldberg RP 2007) DDR disfunkcija yra fiziškai sekinantis ir socialiai

aktyvumą ribojantis veiksnys Jo atsiradimas skatina pasitikėjimo savimi praradimą bejėgiškumą

depresijos ir nerimo jausmus (Chiarelli ir Cockburn 2002) Šiuo metu pasaulyje nuo šios problemos

kenčia apie 200 mln moterų Lietuvoje ndash apie 280 tūkst (Aniulienė 2002)

Fiziniai pratimai atliekami nėštumo metu stiprina pilvo nugaros dubens raumenis tada gerėja

laikysena priaugama maţiau svorio Kineziterapeutų darbas akušerijoje yra pakoreguoti fizinius

pokyčius vykstančius nėštumo metu ir po gimdymo kad sumaţinti organizmo stresą (Sabino J

Grauer J 2008)

Kaip ir kiti griaučių raumenys nestiprinami dubens dugno raumenys (DDR) susilpnėja ir

atrofuojasi ir turi būti stiprinami Pratimų metu DDR geriau aprūpinami deguonimi todėl tampa

paslankesni Vadinasi lengviau jėgą išlaikyti nei ją grąţinti Tačiau klinikinė dubens raumenų pratimų

reikšmė buvo sunkiai objektyviai patvirtinama Nors logiškai mąstant DDR pratimų taikymas

nėštumo metu ir po gimdymo turėtų sumaţinti šlapimo nelaikymo ir dubens organų nusileidimo bei

iškritimo riziką tačiau daugelio tyrimų rezultatai prieštaringi (Zachovajevas P ir kt 2007)

Atliekami tyrimai leidţia suprasti kad yra tam tikros sinergijos tarp pilvo ir DDR Manoma

kad DDR turi dvejopą funkciją dalyvauja liemens stabilumo palaikyme bei šlapimo ir išmatų šalinime

bei laikyme Šios raumenų sinergijos gali sėkmingai pasitarnauti DDR funkcijos sutrikimų

reabilitacijoje

Kadangi ritmingus kvėpavimo judesius palaiko pilvo ir dubens dugno raumenų sinerginė

veikla tad būtina uţtikrinti normalų šių raumenų funkcionavimą Visi dubens dugno komponentai

sudaro atskirą griaučių-raumenų posistemę susijusią su tuo kaip funkcionuoja kitos griaučių-raumenų

posistemės (Sapsford 2001 Franklin 2003)Dubens dugno raumenų aktyvacijai ir stiprinimui taikoma

Kegelio bei Tansbergerio metodikos (Baumann L 2005)

Juosmens ndash dubens regionui reikalingas stabilumas tam kad būtų galima pernešti krūvį

liemeniui ir viršutinėms galūnėms Tačiau tuo pačiu turi būti ir pakankamas mobilumas kad

uţtikrinti pakankamą judėjimą

8

Temos aktualumas DDR disfunkcijos problema Lietuvoje vis dar išlieka aktuali ne tik dėl

didelio paplitimo nesugebėjimo rasti tinkamos pagalbos bet ir dėl taikomų neefektyvių gydymo

metodų

Temos naujumas Nėštumo metu DDR dėl palaipsniui didėjančio gimdos svorio yra

nuolat tempiami ir neišlaiko jiems tenkamo krūvio todėl izoliuotai aktyvinti šiuos raumenis yra

sudėtinga Ilgą laiką buvo manoma kad liemens stabilizavimo pratimų programa nėščiosioms

įjungiant dubens judesius neįtakoja DDR funkcinės būklės Anksčiau kineziterapeutai mokydami kaip

atlikti dubens dugno raumenų pratimus akcentuodavo pacientams neįtempti pilvo raumenų Šiuo metu

poţiūris šiuo klausimu pasikeitė Egzistuojantis funkcinis ryšys tarp dubens dugno kvėpuojamosios

diafragmos bei pilvo ir nugaros raumenų suteikia galimybę šiuos raumenis aktyvinti netiesiogiai

Todėl šiame tyrime vertinome dubens dugno raumenų jėgos kaitą aktyvindami tik dubens-juosmens

raumenis

Hipotezė juosmens mobilumas įtakoja dubens dugno raumenų funkcinę būklę nėštumo

metu

Tyrimo tikslas nustatyti juosmens mobilumo įtaką nėščiųjų dubens dugno raumenų

funkcinei būklei

Uţdaviniai

įvertinti dubens dugno raumenų jėgos kaitą nėštumo metu kontrolinėje ir tiriamojoje grupėje

įvertinti juosmens mobilumo pokytį nuo 28-tos iki 38-tos nėštumo savaitės kontrolinėje ir

tiriamojoje grupėse

įvertinti nėščiųjų amţiaus įtaką dubens dugno raumenų jėgai ir juosmens mobilumui

nustatyti juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos tarpusavio ryšį

9

1 LITERATŪROS APŢVALGA

12 Dubens dugno raumenys

DDR suformuoja dubens dugno pagrindą (ţr 1 pav) ir uţtikrina šlapimo bei išmatų

sulaikymą dalyvaudami dubens organų padėties palaikyme bei susitraukdami ir uţdarydami esančias

angas (Boslash K ir Sherburn M 2005)

1 pav Dubens dugno raumenys

Tarpvietė ndash tai kompleksinis struktūrinis vienetas esantis tarp šlapimo ir lytinės sistemų Dėl

tarpusavyje besipinančių raumenų ir fascijų tarpvietės anatomija yra gana sudėtinga Tai ypatingai

svarbi struktūra kuri labai daţnai paţeidţiama nėštumo ir gimdymo metu Įvairūs paţeidimai sutrikdo

funkcinį šlapimo ir lytinės bei virškinimo sistemų pajėgumą kuriam turi įtakos su tuo susijusių

raumenų inervacija (Woodman PJ ir Graney DO 2002)

DDR griaučių raumenų sudėtį įeina 33 greitųjų ir 67 lėtųjų skaidulų (Konstantinos H ir

kt 2006) Greitosios skaidulos treniruojamos greitais ir stipriais susitraukimais o lėtosios ndash ilgesniais

susitraukimais (išlaikant) Greitosios skaidulos greičiau pavargsta Lėtosios skaidulos skirtos ištvermės

ir pastovaus tonuso palaikymui (Vickers D ir Davila GW 2006)

DDR padengti fascija kuri jungiasi su pasienine dubens organų fascija ir tokiu būdu

dalyvauja šių organų palaikyme tam tikroje padėtyje Pagrindinis palaikomasis dubens pamatas yra m

levator ani kurio padėtį palaiko jungiamasis audinys o tonusą ndash iš juosmens-kryţmens regiono

ateinantys nervai (Goldberg RP 2007)

10

Nepaisant to kad gilusis ir paviršinis sluoksniai susideda iš skirtingų anatominių struktūrų ir

turi skirtingą inervaciją kliniškai jie veikia kaip vienas funkcinis vienetas DDR susitraukia iš vien ir

tuo pačiu metu bet jų susitraukimo kokybė ir būdas gali skirtis

Teisingas susitraukimas apibūdinamas kaip suspaudimas aplink dubens dugno angas ir jų

įtraukimas vidine kryptimi Magnetinio rezonanso tyrimo metu galima stebėti kaip valingo DDR

susitraukimo metu uodegikaulis juda link gaktinės sąvarţos vadinasi šie raumenys susitraukia

koncentriškai Teisingo susitraukimo metu akimi jokio dubens judesio nesimato (Boslash K ir Sherburn

M 2005 Konstantinos H ir kt 2006)

Aplink esančių stabilizuojančių juosmens ndash dubens regiono raumenų tokių kaip skersinio

pilvo juosmens ir dauginių aktyvacija padeda DDR aktyvacijai (Konstantinos H ir kt 2006)

Submaksimalus DDR susitraukimas turi būti atliekamas izoliuotai Maksimalaus susitraukimo metu

stebimas apatinės pilvo dalies raumenų įsitraukimas vidine kryptimi (būtent m transversus abdominis

bei m internus oblique) (Boslash K ir Sherburn M 2005)

Dubens raumenys yra dalis stuburo stabilumo mechanizmų Jų funkcijos yra tarpusavyje

susiję su kitomis raumenų sistemomis (Sapsford R 2004)

12 DDR funkcijos

Dubens dugnas yra griaučių raumenų sistemos vienetas ir kaip ir kiti tokie vienetai turi

pasyvias nervines ir aktyvias kontrolės sistemas (ţr 2 pav)

Pasyviosios sistemos pagrindą sudaro fascijos ir raiščiai kurių išsitempimo galimybės

priklauso nuo genetinių jungiamojo audinio faktorių gimdymų įtakos ir daţno stanginimosi

tuštinimosi metu Nervinė subsistemos kontrolė priklauso nuo skirtingo sensorinio grįţtamojo ryšio iš

daugybės raumenų verpsčių esančių DDR

Aktyviosios subsistemos rolė yra uţtikrinti šlapimo sulaikymą ir dubens dugno organų

palaikymą veikiant gravitacijai Šios funkcijos reikalauja gebėjimo pradėti veikti prieš padidėjant

vidiniam pilvo spaudimui (Beazel J R 2004)

11

Nervinė

reguliacinė

sistema

Aktyvioji

Sistema

Raumenys

Fascijos

Pasyvioji

sistema

Kaulai

Sąnariai

Raiščiai

2 pav Stabilumo komponentai

Kegelis dubens dugno funkcijas apibrėţia kaip atraminę sutraukiamąją ir seksualinę (Shelly

2005)

Atraminė funkcija Dubens dugnas suteikia atramą dubens organams DendashLancey Jir

Richardson A (1992) teigia kad normali dubens organų padėtis pasiekiama per raiščius iš viršaus ir

per dubens dugno raumenų fasciją iš apačios Jie taip pat pastebėjo kad norint atkurti organų padėtį

reikia skirti dėmesio raiščių atramos ir dubens dugno raumenų funkcijų atstatymui Poilsio metu

dubens dugno raumenys išlaiko minimalų poilsio tonusą Raumenų aktyvumas padidėja kai didėja

vidinis pilvo spaudimas Gravitacijos jėgos ir padidėjęs vidinis pilvo spaudimas (pvz juokiantis

kosint čiaudint keliant sunkius daiktus) paskatina dubens organų iškritimą Stiprūs dubens dugno

raumenys padeda palaikyti organus prieš padidėjusį vidinį pilvo spaudimą ir palaiko normalią funkciją

Atraminę funkciją pirmiausiai atlieka lėto susitraukimo raumenų skaidulos (Shelly 2005)

Kadangi papildoma dubens dugno raumenų funkcija yra atraminė-palaikomoji tai pertempus

šiuos raumenis palaipsniui gali vystytis atrofija sunkesniais atvejais - receptorių ir nervų pakenkimas

sąlygojantis refleksų reguliacijos sutrikimus Todėl daţnai šis raumenų silpnumas pasireiškia daliniu

nevalingu šlapimo nelaikymu sąstoviais maţajame dubenyje gimdos nusmukimu raiščių išsitempimu

ar skausmais (Mens ir kt 2001)

Sutraukiamoji funkcija Esant normaliam šlapimo laikymui dubens dugno raumenys uţdaro

šlaplę Kai funkcija normali anga uţdaroma greitai faziniu greitai susitraukiančių dubens dugno

raumenų skaidulų pagalba Angos uţdarymas poilsio metu atliekamas lėtai susitraukiančių raumenų

12

skaidulų Normalus šlapimo laikymas yra tada kai spaudimas šlaplėje yra didesnis nei spaudimas

šlapimo pūslėje Sutraukiamosios funkcijos praradimas gali sukelti šlapimo nelaikymą (Shelly 2005)

Seksualinė funkcija Makštis turi labai maţai sensorinių nervų skaidulų (Chiarelli 1995)

Dubens dugno raumenys suteikia propriorecepcinius pojūčius kurie prisideda prie seksualinio

malonumo

B Carriegravere (2002) išskyrė tokias dubens dugno raumenų funkcijas

DDR turi būti pakankamai stiprūs kad palaikytų šlapimo pūslę makštį tiesiąją ţarną ir

vidinius pilvo organus

Raumenų atsipalaidavimas yra reikalingas tuštinantis ir šlapinantis bei gimdymo metu

Raumenys uţtikrina šlapimo ir išmatų sulaikymą

Kosulio čiaudėjimo bėgimo ir šokinėjimo metu greiti susitraukimai uţkerta kelią nevalingam

šlapimo išsiskyrimui

Lytiškai santykiaujant ir orgazmo metu DDR susitraukinėja valingai arba nevalingai

DDR dirba kartu (sinergetiškai) su diafragma

DDR veikla turi būti koordinuojama su pilvo nugaros šlaunų raumenų aktyvumu

Šlapimo sulaikymo mechanizme dalyvauja daugelio dubens spinalinių bei supraspinalinių

veiksnių visuma Šiame mechanizme taip pat be galo svarbus šlaplės sienelių lygiųjų bei skersaruoţių

raumenų susitraukimas pakankama kraujotaka nepaţeisti raiščiai ir fascijos palaikančios organus

optimalioje padėtyje didėjant vidiniam pilvo slėgiui (Boslash K ir Sherburn M 2005)

Šlaplės palaikymą tam tikroje padėtyje uţtikrina priekinė makšties sienelė vidinė dubens

fascija sausgyslinis tarpvietės centras bei išangės keliamasis raumuo (DeLancey J 2001) Išangės

keliamasis raumuo vidinė dubens fascija bei raumeninės šlaplės struktūros sudaro sistemą kurių

koordinuota veikla priklauso nuo centrinės nervų sistemos (DeLancey J 2001)

13 Pagrindinės atramos judamojo aparato problemos nėštumo metu

Nėštumo metu spaudţiant vaisiui dirbant sunkesnį fizinį darbą esant ypač silpniems pilvo

diafragmos nugaros raumenims pertempiami dubens dugno raumenys kadangi šios keturios raumenų

grupės veikia kaip funkcinis atraminis vienetas (Mens ir kt 2001) Visos šios problemos nėštumo

metu riboja gyvenimo kokybę ir daţnai sukelia skausmą

13

Daţniausiai sutinkamos šios pagrindinės atramos judamojo aparato problemos nėštumo metu

DDR funkcijos sutrikimai

Hipermobilumas ndash stabilumo stoka

Netaisyklinga laikysena

Dubens raiščių atsipalaidavimo sindromas (DRAS)

131 DDR funkcijos sutrikimai

Dubens dugnas turi palaikyti didėjantį gimdos svorį Paprastai nėštumo metu DDR yra

pertempti ir neišlaiko jiems tenkamo krūvio Šis raumenų funkcijos susilpnėjimas gali įtakoti ne tik

šlapimo nelaikymo epizodus bet ir nugaros skausmus Dubens dugno raumenų silpnumas labai daţnai

yra stipraus persitempimo (daugkartiniai nėštumai) bendro tos srities silpnumo ir paţeidimo

paprastai gimdymo traumos pasekmė

Afrikos valstybėje Kamerūne DDR disfunkcijos paplitimas yra maţesnis nei Europoje ir

Šiaurės Amerikoje todėl laikoma kad DDR disfunkcija yra sociokultūrinė liga kadangi Kamerūno

moterys daţniausiai įtraukia dubenį į šokių judesius ir kasdieninę veiklą Maţesnis problemos

paplitimas Islamiškose šalyse aiškinamas tuo kad religingi asmenys meldţiasi penkis kartus per dieną

tokioje padėtyje kuri stipriai sumaţina dubens dugno apkrovą (Carriegravere 1998)

Literatūroje kalbama apie DDR disfunkcijos priklausomybę nuo rasių Pranešimai apie retai

pasitaikančią DDR disfunkciją tarp kinų moterų paskatino Zacharin atlikti ţemo socialinio-

ekonominio moterų sluoksnio lavonų skrodimus Hong Konge Atradimai parodė kad keliamųjų

išangės raumenų kompleksas buvo daug geriau išsivystęs nei pas vakarų šalių moteris ir turėjo

tankesnę raumenų masę Jungiamasis audinys juosiantis makštį ir išangės kanalą iki raumenų ribos

buvo akivaizdţiai tankesnis ir stipresnis Buvo padaryta išvada kad retesni DDR disfunkcijos atvejai

priklausė nuo audinio kokybės galbūt sunkaus darbo minimalaus nutukimo ir ţemo ūgio Kinų

moterų susitapatinimas su vakarietiška kultūra tęsėsi daug metų Dabar nurodoma kad tos šalies

moterų DDR disfunkcijos daţnumas yra toks pats kaip ir vakaruose Gali būti jog prie to privedė

sumaţėjęs dubens dugno ir pilvo raumenų aktyvumo sinergijos lygis sąlygotas daugiau sėdimo

gyvenimo būdo (Sapsford 2001) Tarp juodaodţių moterų vyraujanti tam tikra dubens forma taip pat

gali būti susijusi su maţesniu DDR disfunkcijos paplitimu tarp šių moterų (Handa ir kt 2003)

Kaip teigia Kim ir kt (2005) DDR funkcijos sutrikimų paplitimo skirtumai gali būti susiję su

paveldėtais anatominiais ir fiziologiniais skirtumais rasinėse grupėse Grodstein ir kt (2003) nustatė

14

kad nevalingas šlapimo išsiskyrimas yra daugiau paplitęs tarp baltaodţių moterų DDR disfunkcijos

paplitimas tarp juodaodţių moterų yra 212 maţesnis

DDR disfunkcija daţniausiai turi kompleksinę prieţastį (Hannestad ir kt 2004 Nygaard ir

kt 1996) Anatominis paaiškinimas akcentuoja šlaplės ir šlapimo pūslės kampo pakitimus dėl

pertemtų arba suţalotų dubens dugno audinių (Burgio ir kt 1986) Kiekybiniai ir kokybiniai

vidudubeninės fascijos pokyčiai ir pakitusi keliamųjų išangės raumenų funkcija yra svarbūs

etiologiniai faktoriai vystantis DDR disfunkcijai (Kim ir kt 2005) Gimdţiusių ir vyresnio amţiaus

moterų tarpe atsiranda DDR morfologiniai pokyčiai tokie kaip raumeninių skaidulų skersmens

pakitimas ir pan (Sapsford 2001) Vienas bendrai pripaţintas etiologinis faktorius yra dubens dugno

atraminių audinių paţeidimas gimdymo metu (Burgio ir kt 1986 Persson ir kt 2000)

DDR funkcijos sutrikimai

Šlapimo nelaikymas

Išmatų nelaikymas

Dubens organų nusileidimas ar iškritimas

Lėtinio skausmo sindromas

Seksualinės problemos (Bo K ir Braekken IH 2005)

Šlapimo nelaikymas - tai būklė pasireiškianti nevalingu šlapinimusi dėl šlapimo pūslės

kontrolės praradimo Tarp penkiasdešimtmečių nelaikančiųjų šlapimo yra apie 20 tarp

šešiasdešimtmečių apie 30 ir net aštuonios-devynios iš dešimties nelaiko šlapimo perkopusios 75-

uosius metus Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis dėl DDR disfunkcijos pasaulyje kenčia

beveik 200 mln moterų Lietuvoje su šia problema susiduria beveik 300 tūkstančių moterų Statistika

rodo kad šlapimo nelaiko kas antra gimdţiusi trisdešimtmetė moteris (Aniulienė R 2002) Šlapimo

nelaikymas plačiai paplitusi būklė palietusi JAV net 13 milijonų ţmonių 85 jų yra moterys

Moterys patiria šlapimo nelaikymą du kartus daţniau nei vyrai (Smith R ir kt 2007)

Fizinio krūvio metu šlapimas nesulaikomas dėl susilpnėjusių DDR ir šlapimo pūslės rauko

nepakankamumo bei hipermobilios šlaplės Tai gali atsitikti po traumą sukėlusio gimdymo

anatomiškai pakitus šlapimo takų padėčiai Net 85 nuo šios ligos kenčiančių moterų yra gimdţiusios

(Smith R ir kt 2007) Mat po gimdymo gali pakisti moters šlapimo ir lytinės sistemos anatomija ir

fiziologija Lyties organai gali pasislinkti ţemyn dėl ko ir sutrinka šlapimo pūslės bdquouţsidarymoldquo

funkcija pakinta spaudimų gradientas šlaplėje ir šlapimo pūslėje (Goldberg RP 2007)

Kadangi šlapimo nelaikymas yra susidrovėjimą kelianti būklė tikėtina kad daugelis atvejų

yra neţinomi ir negydomi bei lemia socialinę izoliaciją depresiją bei maţina savigarbą (Smith R ir

15

kt 2007) Šlapimo nelaikymas susijęs su didelėmis ekonominėmis išlaidomis Šlapimo nelaikymas

gydymas JAV per metus kainuoja apie 11-12 bilijonų dolerių apytiksliai 2000 dolerių kiekvienam

pacientui per metus Apytikriais apskaičiavimais šlapimo nelaikymo paplitimas vyrauja nuo 2 iki

daugiau kaip 50 (Smith R ir kt 2007)

Daţniausi DDR disfunkciją sąlygojantys veiksniai

nėštumas ir gimdymas

amţius

daţnas sunkaus svorio kėlimas

ilgai besitęsiantis kosulys

nutukimas

daţnas stanginimasis (vidurių uţkietėjimas)

menopauzė

daţna infekcija

kai kurie medikamentai

šlapimo takų displazijos

neuroraumeniniai sutrikimai

stresas

rūkymas kofeino vartojimas

harmoniniai pokyčiai menopauzėje

didelis gimdymų skaičius (Smith R ir kt 2007 Ewings P ir kt 2005)

A LOrsquo Boyle ir kt (2003) atlikto tyrimo metu buvo nustatinėjama kaip pasikeitė moterų

dubens organų padėtis nėštumo metu ir kurios iš tiriamųjų patyrė dubens organų nusileidimą Dubens

organų nusileidimas buvo vertinamas balais Išvadoje pranešama kad nėštumas įtakoja dubens organų

padėtį (J Buivydienė 2004)

Autoriai H P Dietz ir kt (2003) tyrė DDR funkciją visais nėštumo trimestrais Atliktas

tyrimas Jame dalyvavo 200 tiriamųjų Išvadose teigiama kad gimdymas turi tiesioginę įtaką dubens

organų nusileidimui Natūralaus gimdymo metu organai nusileidţia ţemiau nei gimdant cezario pjūvio

pagalba Šių organų nusileidimas turi reikšmės DDR funkcijos sutrikimams (J Buivydienė 2004)

J Buivydienės atlikto tyrimo išvadose atsispindi kad nėštumo metu ir po gimdymo DDR

tonusas silpnėja o jėga nėštumo eigoje ir po gimdymo kinta I-II trimestre ndash didėja II ndash III trimestre ndash

sumaţėja o III ndash po gimdymo padidėja (J Buivydienė 2004)

16

Teigiama kad gimdymo poza taip pat gali sąlygoti DDR disfunkciją Maţesnis DDR

disfunkcijos paplitimas Afrikoje ir Kinijoje aiškinamas tuo kad šiose regionuose moteris gimdymo

metu yra atsitūpusi keturpėsčia arba stovimoje padėtyje kas yra funkcionaliau nei gimdymas gulint

ant nugaros kurio metu dubens dugnas yra ištempiamas nefunkcionaliai (Carriegravere 1998)

Kiti veiksniai nulemiantys DDR disfunkcijos etiologiją yra vaisiaus ypatybės operaciniai

vaginaliniai gimdymai ilga antroji gimdymo stadija ir anestezija Duomenys apie šiuos kintamuosius

yra įvairūs vieni autoriai nurodo ryškią priklausomybę kiti - jokio poveikio

Burgio ir kt (2003) tyrę DDR disfunkcijos potencialius rizikos veiksnius nurodė kad

anestezija antros gimdymo stadijos trukmė įplyšimai vaisiaus galvos ypatybės ir sunkiausio vaisiaus

svoris nesusijęs su DDR disfunkcija Kim ir kt (2005) nurodo kad gimdymų skaičius vaginalinis

gimdymas menopauzė ir senėjimas yra labiausiai susiję su vidudubeninės fascijos ir keliamojo išangės

raumens disfunkcija

Tam tikri moterų dubens tipai gali padidinti neuroraumeninių traumų pavojų DDR Šios

traumos gali atsirasi nėštumo ir gimdymo metu bei dėl kitų būklių kurios nesusiję su nėštumu (Handa

ir kt 2003)

Persson ir kt (2000) tyrime kuris siekė nustatyti įtampos šlapimo nelaikymo akušerinius

rizikos veiksnius buvo nustatytas reikšmingas tarpusavio ryšys tarp įtampos šlapimo nelaikymo

chirurginio gydymo ir prieš tai buvusio vaginalinio gimdymo cukrinio diabeto motinos amţiaus

pirmo gimdymo metu epidurinės anestezijos vaginalinio gimdymo metu ir kūno masės indekso

paskutinio gimdymo metu Gauti duomenys rodo kad pirmas gimdymas labiausiai suţaloja dubens

dugną vėlesni gimdymai neţymiai padidina DDR disfunkcijos riziką Grodstein ir kt (2003) nurodė

kad DDR disfunkcija paplitusi tarp moterų kurios yra gimdţiusios vyresnio amţiaus ir kurios buvo

jaunesnės pirmo gimdymo metu

Konservatyvus DDR disfunkcijos gydymas pastaruoju metu kelia didelį susidomėjimą

Konservatyvių terapijų atlikimo bei tyrinėjimo metodai labai patobulėjo dėlto daugiau leidţia suprasti

apie jų naudą arba nepakankamą naudą susijusių su invazinėmis intervencijomis (Cornella JL

2004)

Didţiausias efektyvumas pasiekiamas DDR pratimus atliekant priţiūrint specialistui nes tik

verbalinė konsultacija yra nepakankama (Freeman RM 2004) Vickers D ir Dvaila GW (2006)

teigia kad 50 pacientų Kegelio pratimus atlieka neteisingai

Pirmas konservatyvus būdas gydyti įtampos šlapimo nelaikymui yra valingi DDR pratimai

kurie buvo sukurti ginekologo Arnoldo H Kegelio 1948 m (Sapsford 2001) DDR disfunkcijos

prevencijai moterys buvo skatinamos atlikti DDR pratimus nėštumo metu ir po gimdymo (Morkved ir

kt 2003)

17

Neumann PB ir kiti atliko sisteminę literatūros apţvalgą kurios tikslas buvo atlikti

literatūros analizę ir pristatyti aiškius įrodymus apie DDR pratimų efektyvumą atliekamų be ir kartu

su papildomomis priemonėmis (grįţtamojo ryšio terapija elektrostimuliacija (ES) makšties konusais)

gydant šlapimo disfunkciją Jie nustatė akivaizdų DDR pratimų efektyvumą gydant šlapimo

disfunkciją tačiau reikalingos papildomos studijos nustatyti optimalias gydymo programas ir

treniravimo protokolus įvairiems pacientams turintiems skirtingą simptomatiką Šios studijos metu

paaiškėjo jog teigiami pokyčiai atliekant DDR pratimus pastebimi praėjus nuo vienos savaitės iki

šešių mėnesių tačiau DDR jėga padidėja tik nuo treniravimo pradţios praėjus maţiausiai trims

mėnesiams (2006)

132 Hipermobilumas

Hipermobilumas daugelyje literatūros šaltinių apibūdinamas kaip nestabilumas

Apatinės nugaros dalies stabilumas ndash tai stuburo gebėjimas išlaikyti padėtį tiek statinėje

padėtyje tiek dinaminio judesio metu (Barr KP ir kt 2005)

Nėštumo metu auga gimda ir didėja pilvo apimtis Kartais moters svoris per kelis mėnesius

padidėja iki 25 Raumenys nespėja adaptuotis bdquonaujomis sąlygomisldquo Nepakankamas fizinis

aktyvumas maţina raumenų jėgą ištvermę ir pablogina koordinaciją Todėl sutrinka raumenų funkcija

stabilizuoti sąnarius ir stuburą Svorio centras pasislenka į priekį gali padidėti juosmens linkis

Krūvis tenka ne tarpslanksteliniams diskams o uţpakaliniams tarpslanksteliniams ir kryţmeniniams -

klubų sąnariams (art sacroiliacae)

Didelę reikšmę nugaros skausmų nėštumo metu atsiradimui turi hormonų (relaksino

estrogenų progesterono prolaktino ir kt) pusiausvyros kitimas Vandens ir natrio susilaikymas

jungiamajame audinyje apie sąnarius sukelia raiščių laisvumą Manoma kad naktiniai nugaros

skausmai antroje nėštumo pusėje susiję su hipervolemijos ir apatinės tuščiosios venos (vena cava

inferior) spaudimu Todėl sutrinka veninio kraujo nutekėjimas iš ekstraduralinių veninių rezginių

Vystosi hipoksija ir metabolizmo pakitimai nemielinizuotose skaidulose Hormonai sukelia pasikeitimą

raiščių įsiterpimo į kaulą taške Itin svarbus geltonkūnio išskiriamo relaksino kiekio svyravimas

Hormono koncentracija kraujyje nuolat didėja iki 24 nėštumo savaitės ir vėliau maţai kinta

Relaksinas didina raiščių laisvumą minkština kremzles ir sukelia sinovijos išvešėjimą Tai padeda

moters organizmui pasiruošti gimdymui Tačiau relaksuoti raiščiai ir kapsulės maţina stuburo ir sąnarių

stabilumą (Lockstad 2003)

Paprastai kai mes gulime ar stovime dubuo yra fiksuotas arba stabilioje padėtyje tačiau

vaikštant mobilumas taip pat kaip ir stabilumas turi būti optimalus ty reikalingas kintantis

18

kryţmeninio klubo sąnario stabilumas (stabilumas esant apkrovai ir mobilumas kai apkrovos nėra)

Kryţmeninio klubo sąnario stabilizavimo problemą išsprendţia paties šio sąnario sutvirtinimo ir

fiksavimo mechanizmas apibūdinamas kaip pasyvus ir aktyvus stabilumas (ţr 2 ir 3 pav)

Kryţmeninio klubo sąnario fiksavimo galimybę apsprendţia netaisyklingi sąnario paviršiai

2 pav Pasyvus stabilumas

Stabili aplinka su atitinkančiais sąnarių paviršiais kai nereikalingos pašalinės jėgos sistemos

stabilumui išlaikyti

Kaulinės struktūros

kauliniai elementai

jėgos kurios susidaro nuo raumenų prisitvirtinimo prie kaulo vietos

neutrali stuburo padėtis

kryţmeninio klubo sąnario sąnarinių paviršių stabilumas

Aktyvus stabilumas susideda iš keleto mechanizmų Pirmiausiai kryţkaulio rotacija pirmyn

atsirandanti krūvio metu ty keliantis iš gulimos padėties į sėdimą arba stovimą padėtį padidina

uţpakalinio raiščio tempimą kuris sukelia didesnį sąnarinių paviršių spaudimą Tokiu būdu

kryţmeniniui klubo sąnariui suteikiama daugiau stabilumo Antra vertus kryţmeninio klubo sąnario

sąnarinių paviršių spaudimą padidina krūtininė-juosmeninė fascija ir raumenys Dauginis ir skersinis

pilvo raumenys yra tvirtai sujungti raiščių ir tvirtinasi aplink kryţmeninį klubo sąnarį Nustatyta kad

skersinio pilvo raumens susitraukimas sutvirtina kryţmeninį klubo sąnarį ir taip dauginio ir skersinio

19

pilvo raumenų ko-kontrakcija dar pagerina liemens stabilumą Abu šie raumenys yra tiek liemens tiek

dubens stabilizatoriai Akivaizdu kad dubens dugnas taip pat dalyvauja uţtikrinant dinaminį stabilumą

juosmens-dubens srityje

3 pav Aktyvus stabilumas

Šis terminas naudojamas apibūdinti raumenims dalyvaujantiems kryţmeninio klubo sąnario

stabilizavime

Išorinių jėgų poveikis uţtikrinantis sistemos stabilumą

diafragma

dubens dugnas

dauginiai raumenys

skersinis pilvo raumuo

krūtininė-juosmeninė fascija

uţpakalinės juosmens raumens skaidulos

Judesių valdymas ndash kitas veiksnys stabilizavimo pratimų mechanizme Nervų sistemai

kontroliuojančiai juosmeninės stuburo dalies stabilumą reikalinga numatyti kiek motorinių vienetų

aktyvuoti norint uţtikrinti raumens gebėjimą atlikti atitinkamą funkciją Judesių reguliacijos

sutrikimus lemia aferentinių impulsų stoka trukdanti griţtamųjų ryšių susidarymui Pacientams

turintiems nugaros problemų stebima uţdelsta nervinė impulsacija iš aukštesniųjų nervų sistemos

20

sričių nes neuţtenka informacijos apie stuburo komponentų būklę Dėl to maţėja raumens aktyvumas

jis silpsta ar atrofuojasi

Richardson su bendraautoriais (2005) atliko tyrimą kuriame tiriamiesiems su lokalių

raumenų disfunkcija parinkti specialūs pratimai įtraukiant pakartotinius izometrinius dauginio ir

skersinio pilvo raumenų susitraukimus (tiesiamųjų ir lenkiamųjų raumenų jėgos ir ištvermės gerinimas

nebuvo įtrauktas) Išvadose teigiama lokaliųjų raumenų skersmuo padidėjo tiriant ultragarsinės

diagnostikos metodu Judesių valdymo gerinimo etape atliekami izometriniai pratimai įtraukiantys

dauginio skersinio pilvo raumenų susitraukimus gulint ant pilvo nugaros ar skausmą maţinančiose

padėtyse Daugkartinis tikslus pratimų kartojimas sudaro nervų sistemoje dominantę ty automatinį

raumens įsijungimą į judesio ir statinės padėties išlaikymą Sąlyginai sveikų ţmonių lokalieji

raumenys aktyvuojami anksčiau uţ globaliuosius o besiskundţiančių nugaros skausmais - atvirkščiai

Statinis ir dinaminis stabilumas pasiekiamas kai aktyvios pasyvios ir kontrolinės sistemos

dirba kartu Biomechaniniai dubens sąnarių fiksavimo modeliai apibrėţiami vadinamais formos ir

jėgos dominančių principais Raumenų ndash raiščių sistema valdoma nervų sistemos atsakinga uţ jėgos

dominantę Raumenys skiriami į dvi funkcines sistemas giliejilokalūs ir paviršiniaiglobalūs

Lokalieji yra atsakingi uţ smulkius suderintus tarpsegmentinius nespecifinius jėgos krypčiai

judesius o tuo tarpu globalieji raumenys kontroliuoja stuburo orientavimą į tiesioginius judesius

Judesių kontrolės koncepcija kur giliųjų raumenų korsetas ir globalių raumenų veikla yra

suderinta lemia juosmens - dubens stabilumą Tiesiamasis nugaros raumuo dvigalvis šlaunies raumuo

ir didysis sėdmens raumuo yra svarbiausi raumenys jėgos dominantės palaikymui Skersinis pilvo

raumuo ir DDR yra svarbūs juosmens ndash dubens regiono stabilizavimui

Dėl patologinių biomechaninių ir hormoninių kitimų atsiranda sąnarių ir stuburo segmentų

nestabilumas Todėl sąnarinėse kapsulėse raiščiuose sausgyslėse dirginami skausmo receptoriai

Nestabilumą stengiasi kompensuoti raumenys tačiau tai trunka neilgai kadangi jie negali

pilnavertiškai pakeisti raiščių funkcijos Raumuo vargsta blogėja metabolizmas jie įsitempia

Spazmuotas raumuo sukelia skausmą Bet refleksinį raumens įsitempimą gali sukelti raiščių ir sąnarių

dirginimas (Lockstad 2003)

Nėštumo metu ypač veikiami liemens stabilumą uţtikrinantys raumenys Tie raumenys

vadinami laikysenos raumenimis jie yra trumpi giluminiai neatliekantys judesių tačiau

stabilizuojantys sąnarius raumenys Šią funkciją atlieka toniniai raumenys uţtikrinantys gerą dinaminį

stabilumą liemenyje Liemens stabilumą uţtikrina trys pagrindinai toniniai raumenys ndash skersinis pilvo

(m transversus abdominis) dauginiai (m multifidus) ir vidiniai įstriţiniai pilvo (m internus obliquus)

raumenys

Esant susilpnėjusiam ar pertemptam skersiniam pilvo raumeniui gali atsirasti liemens

nestabilumas tiesiogiai įtakojantis apatinės nugros dalies skausmus (Barkauskas 2002) Skausmas

21

slopina šio raumens susitraukimą atliekant įvairius judesius galūnėmis ir taip prarandamas apsauginis

stabilizavimo efektas Palaipsniui toninis raumuo (skersinis pilvo) tampa faziniu ty dalyvauja liemens

judesiuose ir neuţtikrina liemens stabilumo einant bėgant ar tiesiog atliekant judesius rankomis

(Mohr 1990)

Kulig K ir kolegų atlikto tyrimo hipotezė teigė kad liemens segmentinių judesių skirtumai

įtakoja apatinės nugaros dalies skausmą Tyrimo metu buvo nustatyta kad tiriamosioms kurios

skundėsi apatinės nugros dalies skausmu buvo daugiau padidėjęs juosmeninės dalies mobilumas nei

toms kurios nesiskundė skausmu Padidėjęs mobilumas buvo nustatytas L4-L5 ir L5-S1 segmentuose

(Kulig K ir kiti 2007)

Juosmens ndash dubens regionui reikalingas stabilumas tam kad būtų galima pernešti krūvį

liemeniui ir viršutinėms galūnėms Tačiau tuo pačiu turi būti ir pakankamas mobilumas (fiziologinės

amplitudės ribose) kad uţtikrinti pakankamą judėjimą (Steacutephanie J 2006)

133 Netaisyklinga laikysena

Esant silpniems raumenims palaipsniui susiformuoja netaisyklinga nėščiosios laikysena dėl

ko nėščioji daţnai gali jausti skausmus juosmeninėje ir krūtininėje (tarp menčių) dalyse keliuose ir

pėdose (Osgaard ir kt 1994) Netaisyklinga laikysena daţnai susijusi su krypuojančia eisena

Taip pat dėl hormonų pokyčių padidėja dubens ir juosmeninės dalies sąnarių paslankumas kuris

įtakoja netaisyklingos nėščiosios laikysenos formavimąsi

Kita prieţastis įtakojanti netaisyklingos laikysenos formavimąsi yra palaipsniui didėjantis

vaisiaus apimtis ir svoris moteris priversta atsilošti atgal kad išlaikytų pusiausvyrą stovėdama ar eidama

Dėl to gali padidėti juosmens linkis ir persitempti minkštieji audiniai Tačiau pagal olandų atliktą studiją

(rentgeno pagalba) nagrinėjusią laikysenos pokyčius nėštumo metu teigiama kad juosmens linkis maţėja

Bendras skausmas gali kilti dėl raumenų ir raiščių bei kraujotakos dubens raumenyse ir raiščiuose

pasikeitimo (Bastiaanssen 2004)

Kalbant apie generalizuotą ty viso kūno pusiausvyros lygmenį reikia paminėti kūno masės

centrą kaip labiausiai įtakojantį veiksnį Dėl vienokių ar kitokių prieţasčių pasislinkus kūno masės

centrui apatinės nugaros dalies struktūros patiria daug didesnę kompresinę apkrovą Šiuo atveju

pakenkimo lygmuo tiesiogiai priklauso nuo struktūrų uţtikrinančių nugaros stabilumą gebėjimo

suvaldyti atsiradusią apkrovą Kitas stabilizacinis apatinės nugaros dalies lygmuo atsakingas uţ

dubens ir juosmeninių slankstelių padėties kontrolę ir valdymą Šiame lygmenyje svarbiu veiksniu

tampa fiziologiniai stuburo linkiai (juosmeninis linkis) bei viso kūno laikysena Pačiame ţemiausiame

stabilizacijos kontrolės lygmenyje atsiduria tarpslanktelinių judesių (slinkimas ir sukimas) valdymas

22

Sihvonen T atliktame tyrime buvo nustatyta kad nugaros raumenų atsipalaidavimo laipsnis

lygiagrečiai susijęs su skausmo intensyvumu ir aktyvumo lygis judesio metu turi atvirkštinę

priklausomybę judesių ribotumo lygiui (1998)

Laikysenos pokyčius įtakoja šie kitimai

1 Nėštumo metu nutolsta krūtinkaulio kardinė atauga stuburas išsitiesia pečiai ir galva atlošiami

atgal nugara išsilenkia

2 Kaklo linkis didėja į viršutinę kaklo keterą galva pirmyn (tokia padėtis reikalinga pečių

išlyginimui)

3 Bendras kūno masės centras svyruoja pirmyn ir atgal dėl gimdos ir jos komponentų masės

padidėjimo

4 Tam kad kompensuotų gravitacijos centro poslinkį gali padidėti juosmens linkis ir kelių

hiperekstenzija (keliai per daug išsitiesia tam kad pasikeistų gravitacijos linija) Todėl daţnai

netinkamai apkraunami kelių ir pėdų sąnariai

5 Kinta kūno masės centras pasislenka pirmyn ir tenka didesnis krūvis nugaros ir pilvo

raumenims

Nėštumo metu ypač veikiami liemens stabilumą uţtikrinantys raumenys Tie raumenys

vadinami laikysenos raumenimis jie yra trumpi giluminiai neatliekantys judesių tačiau

stabilizuojantys sąnarius raumenys Šią funkciją atlieka toniniai raumenys uţtikrinantys pakankamą

dinaminį stabilumą liemenyje Liemens stabilumą uţtikrina trys pagrindinai toniniai raumenys

skersinis pilvo (m transversus abdominis) dauginiai (m multifidus) ir vidiniai įstriţiniai pilvo(m

internus obliquus) raumenys Esant susiformavusiai netaisyklingai kūno laikysenai ar funkciniams

nugaros skausmams ypatingą dėmesį būtina kreipti laikysenos kontrolei ir kūno judėjimo mechanikai

Vertikalioje padėtyje atraminę palaikomąją liemens ir vidaus organų funkciją atlieka pilvo nugaros

kvėpavimo diafragmos bei dubens dugno raumenys (Carriere 2002)

Laikysenos kontrolės lavinimui didelis dėmesys skiriamas pilvo raumenų stiprinimui be

aktyvinimui Skersinio pilvo raumens aktyvavimas stabilizuoja liemenį ir uţtikrina geresnį viršutinių ir

apatinių galūnių funkcionavimą

Carriere (2002) nurodo kad pilvo raumenų treniravimas yra būtinas norint sustiprinti silpnus

DDR ir atstatyti jų funkciją nes tuo metu kai raumuo išmoksta dirbti daugelyje kombinacijų jis toliau

automatiškai savaime treniruojasi atliekant kasdieninio gyvenimo veiksmus Yra labai sunku aptikti ir

sąmoningai aktyvuoti skersinius pilvo raumenis Kada skersinis pilvo raumuo yra aktyvus ir yra gerai

įsitempęs jis atpalaiduoja juosmeninę nugaros dalį Kada sėdimieji gumburai atitolsta nuo vienas kito

23

apatinė skersinio pilvo raumens dalis sutrumpėja sėdimiesiems gumburams priartėjus skersinis pilvo

raumuo pailgėja Tai rodo kad skersinis pilvo raumuo ir DDR yra antagonistai kurie visada

funkcionuoja kaip pora (Franklin 2003)

Skersinio pilvo ir dubens dugno raumenų atsakas sustiprėja kuomet pratimai atliekami esant

geram juosmens-kryţkaulio linkiui Pradinė padėtis pasilenkus ir nugaros lenkimas atliekant pratimus

aktyvuoja sukimą skatinančius pilvo raumenis tokius kaip išoriniai įstriţiniai pilvo ir tiesieji pilvo

raumenys o tai apriboja skersinio pilvo raumens įtraukimą į darbą (Sapsford 2001)

Atstatinėjant raumenų tarpusavio pusiausvyrą (paprastai ji būna sutrikusi esant netaisyklingai

laikysenai) tempiamos ir stiprinamos šios raumenų grupės

Stiprinami šie raumenys

viršutinė kaklą lenkianti raumenų dalis apatinė kaklą ir viršutinė krūtinę tiesianti raumenų

dalis

mentę supantys raumenys

išoriniai ţastą sukantys raumenys

liemenį lenkiantys ir stabilizuojantys raumenys (tiesusis ir įstriţiniai pilvo)

šlaunis tiesiantys raumenys

blauzdas tiesiantys raumenys

pėdas tiesiantys raumenys

kvėpavimo raumenys

Tempiami šie raumenys

viršutinė kaklą tiesianti raumenų dalis bei mentės keliamieji raumenys

krūtinės raumenys (didysis ir maţasis krūtinės raumenys)

nugarą tiesiantys raumenys

šlaunis pritraukiantys ir lenkiantys raumenys (nepertempti moterims jaučiančioms dubens

nestabilumą ir skausmą )

blauzdas lenkiantys raumenys (nepertempti moterims jaučiančioms dubens nestabilumą ir

skausmą )

pėdas lenkiantys raumenys

24

134 Dubens raiščių atsipalaidavimo sindromas (DRAS)

Juosmens ndash dubens regiono stabilizavimo sistemas įtakoja hormoniniai ir biomechaniniai

pokyčiai tačiau ne visos moterys patiria nugaros skausmą Anksčiau manyta kad hipermobilumas yra

pagrindinė skausmo prieţastis tačiau šiuo metu manoma jog dinaminės stabilizacijos metu jį lemia

raumenų ndash raiščių sistemos nesugebėjimas kompensuoti padidėjusio dubens sąnarių laisvumo (Gutke

A 2007) Dubens raiščių atsipalaidavimo sindromas (DRAS) yra apibūdinamas kaip būklė

išsivystanti nėštumo ar gimdymo metu ir pasireiškianti stipriu skausmu kryţmeniniame klubo sąnaryje

irar gaktinėje sąvarţoje (Petrikonis 2001)

Kryţmeninio kubo sąnario ir gaktinės sąvarţos atsipalaidavimas nėštumo metu yra

fiziologinis fenomenas kuris paprastai vyksta be simptomų nes jį iš dalies lemia hormoniniai ir

biocheminiai faktoriai Tačiau kai kuriais atvejais šie pokyčiai sąlygoja simptomus 08 -16 moterų

DRAS pasireiškia nėštumo metu Šie simptomai gali atsirasti jau pirmame nėštumo trimestre tačiau

paprastai pasireiškia 5 ndash 8 nėštumo mėnesį

Daugeliui moterų skausmai pranyksta tuoj po gimdymo tačiau kai kuriais atvejais dėl

neaiškių prieţasčių jis uţsitęsia keliolika savaičių po gimdymo Simptomai pasireiškia skausmu

juosmeninėje stuburo dalyje ir padidėjusiu jautrumu kryţmeniniame klubo sąnaryje bei gaktinėje

sąvarţoje (Petrikonis 2001)

14 Dubens dugno pilvo raumenų ir diafragmos funkciniai ryšiai

Visi dubens dugno komponentai sudaro atskirą griaučių raumenų sistemą (ţr 4 pav) kuri

yra susijusi su kitų griaučių raumenų sistemų funkcionavimu (Sapsford 2001 Franklin 2003)

DiafragmaDauginis raumuo

Dubens dugnasKryžkaulis

Skersinis pilvo raumuo

Dauginiai raumenys

4 pav DDR pilvo raumenų ir diafragmos funkciniai ryšiai (Beazel J R 2004)

25

Nurodoma kad DDR kartu su diafragma skersiniais pilvo raumenimis ir klubiniais juosmens

raumenimis suformuoja tam tikrą konteinerį Visų šių raumenų tarpusavio veikla turi svarbią reikšmę

DDR jėgai bei nugaros raumenų funkcinei būklei Konteinerio stogą sudaro diafragma šonines sienas

- skersiniai pilvo raumenys uţpakalinę sieną - klubiniai juosmens raumenys ir pagrindą - DDR

Pasak Carriere (1998) stovint išsitiesus pilvo nugaros raumenys diafragma ir DDR sudaro

pilvo kamerą Visi šie raumenys dėka savo funkcinių jungčių palengvina keliamųjų ir sutraukiamųjų

išangės raumenų funkciją Kosint šokinėjant bėgant šie raumenys turi dirbti kartu kad sustiprintų

DDR DDR nėra izoliuotas vienetas tačiau pilvo kapsulės dalis kuri supa pilvo ir dubens organus

Struktūros sudarančios šią kapsulę yra juosmeninės stuburo dalies slanksteliai ir dauginiai raumenys

diafragma (kuri svarbi tiek laikysenai tiek kvėpavimui) skersiniai pilvo raumenys ir DDR

kompleksas Šie raumenys uţtikrina liemens laikyseną vertikalioje padėtyje ir veikia sinergetiškai

(Sapsford 2001) Skersiniai pilvo raumenys dirba kaip korsetas apjuosdami apatinę pilvo dalį ir

nugarą ir palengvindami dauginių raumenų darbą (Hulme 2002 )

Diafragma pilvo raumenys (ypatingai skersiniai pilvo) plačiausieji nugaros raumenys

sėdmenų raumenys ir dauginiai raumenys yra svarbūs raumenys uţtikrinantys optimalią DDR

funkciją Jie sudaro integruotą atramos sistemą bei pagerina šlapimo pūslės ir tiesiosios ţarnos

funkciją stuburo juosmeninės kryţkaulio dalies stabilumą pusiausvyrą ir vaikščiojimą (Hulme 2002)

Dubens dugnas turi greitai reaguoti į laikysenos liemens raumenų aktyvumo ir vidinio pilvo spaudimo

pokyčius išlaikant sutrauktus raumenis įvairaus intensyvumo fizinio krūvio metu ir juos atpalaiduoti

po krūvio

Diafragma yra svarbiausias kvėpavimo raumuo Ji tarsi kupolas dengia vidaus organus ir

suformuoja atskiriamąjį sluoksnį tarp pilvo ertmės ir krūtinės Diafragmą ir dubens dugną jungia nuo

pilvo ertmės einantis jungiamasis audinys (adventitia) vadinama fascija kuri eina paraleliai

pasidalindama į du lapelius Taigi taisyklingas kvėpavimas yra labai svarbus treniruojant dubens

dugno raumenis Šis kvėpavimas vadinamas diafragminiu arba pilviniu kvėpavimu (Kuhnert Ch

2005)

Diafragma sinergetiškai palengvina skersinio pilvo raumens darbą per kvėpavimo iškvėpimo

fazę Kadangi diafragma pakyla pakeldama vidaus organus 1-3 cm ir sumaţindama vidinį pilvo

spaudimą skersinis pilvo raumuo susitraukia stabilizuodamas juosmens-dubens regioną (Hulme 2002

b) Nurodoma kad nėščiosios kurios sėdi neatsirėmusios ir išlaikydamos taisyklingą juosmeninį

stuburo linkį stovi išsitiesusios ir pas kurias judant apatinės pilvo dalies raumenys yra tvirti

palengvina neintensyvų DDR aktyvumą sinergijoje su giliaisiais pilvo raumenimis didţiąją dienos dalį

Jos pasiţymi gera laikysenos kontrole Tik tada kada pilvo raumenų susitraukimai yra automatiški

dubens dugnas gali atlikti savo atraminę funkciją sulenkus liemenį (Sapsford 2001)

26

Literatūroje nurodoma kad DDR funkcija glaudţiai susijusi su kvėpavimo diafragma

Kvėpuojant diafragma nusileidţia ir grįţta į ramybės padėtį 12-14 kartų per minutę Diafragminis

kvėpavimas yra svarbus norint išlaikyti sveiką stuburą sveiką šlapimo pūslę ir tiesiąją ţarną bei

šlapimo sulaikymą (Hulme 2002)

Įkvėpimo metu kvėpavimo diafragma juda ţemyn pilvas išsipučia o dubens dugnas šiek tiek

pajuda ţemyn jei jis yra elastingas ir atpalaiduotas (Carriere 2002) Nusileidţianti diafragma spaudţia

pilvo organus ir didina šlapimo pūslės ir tiesios ţarnos spaudimą (VPS) (Hulme 2002 ) Organai yra

spaudţiami į pilvo raumenis ir dubens dugną kuris prisitaiko platėdamas Pilvo raumenys ir dubens

dugnas dirba kartu kad paremtų ir subalansuotų diafragmos aktyvumą (Franklin 2003)

Iškvėpimo metu pilvas suplokštėja ir jei iškvėpimas yra stiprus diafragma susitraukia ir juda

į viršų (Carriere 2002) DDR ir pilvo raumenys susitraukia kad galėtų pastumti organus į viršų

(Franklin 2003) Diafragma daugiau kontroliuojama autonominės nervų sistemos nei valingos nervų

sistemos (Hulme 2002 ) Valdomas forsuotas iškvėpimas sukelia ne tik diafragmos bet ir vidinio ir

išorinio įstriţinio pilvo raumenų aktyvaciją Tai skatina įtampos padidėjimą dubens

dugnosutraukiamojo raumens funkciniame vienete (Carriere 1998)

Pagrindiniai liemens organai yra tiesiogiai arba netiesiogiai palaikomi diafragmos taigi

diafragmos ritmiškas judėjimas padeda išlaikyti šių organų normalų mobilumą ir pakelia šlapimo pūslę

2-3 cm per iškvėpimo fazę Diafragma kartu su skersiniu pilvo raumeniu padeda stabilizuoti stuburą

iki padidėjant vidiniam pilvo spaudimui atliekant galūnių judesius

Spaudţiant krūtinės ląstą šonkauliais diafragmos mechanizmas įtakoja ne tik pilvo sienos

raumenis bet ir DDR (Moen ir kt 1990) Ilgalaikis iškvėpimas (ar įsitempimas) aktyvuoja ne tik

diafragmą bet taip pat vidinį ir išorinį įstriţinius pilvo raumenis (Ostergaard ir kt 1992) Tai sukelia

dinaminę funkcinio vieneto DDR padidėjusį įsitempimą Todėl svarbią reikšmę turi gebėjimas

kvėpuoti diafragminiu būdu kurio metu intensyviai priverčiami dirbti pilvo raumenys

Sapsford R R ir Hodges P W atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti ar valingas pilvo raumenų

susitraukimas yra susijęs su dubens dugno raumenų aktyvumu DDR aktyvumas buvo matuojamas

atliekant skirtingo intensyvumo pilvo raumenų susitraukimus gulimoje ir sėdimoje padėtyse DDR

elektromiografinis aktyvumas buvo matuojamas įvedus į makštį ir išeinamąją angą paviršinius

elektrodus Šie matavimai buvo paremti išeinamosios angos ir makšties spaudimo Gauti rezultatai

rodė kad DDR elektromiografijos duomenys padidėjo pilvo raumenų susitraukimo metu DDR

aktyvumas stipraus pilvo raumenų susitraukimo metu nesiskyrė nuo išmatuoto maksimalaus DDR

susitraukimo Išmatuotas pirmiau makšties ir išeinamosios angos slėgio padidėjimas o po to ir pilvo

Išvadose kalbama kad sveikiems tiriamiesiems valingas pilvo raumenų aktyvumas sąlygojo DDR

aktyvumą Dubens slėgio padidėjimas įvykęs prieš pilvo slėgio padidėjimą parodo kad atsakas yra

27

uţprogramuotas Pilvo raumenų treniravimas gali būti labai veiksmingas šių sutrikimų gydyme

(Sapsford R R Hodges P W 2001)

Valingų DDR susitraukimų metu sveikoms moterims kaip atsakas buvo uţregistruotas

charakteringas pilvo raumenų aktyvumas (Steacutephanie J 2006)

Daugelis pilvo raumenis lavinančių pratimų yra įtraukiami į nugaros skausmo ir kitų griaučių

raumenų sistemos sutikimų reabilitavimo programas Buvo atlikta keletas tiriamųjų darbų apie visų

pilvo raumenų aktyvavimą ir įtaką tam tikriems regionams Šis tyrimas parodė kas vidinis apatinės

pilvo sienos vidinės krypties judesys gulimoje ant nugaros padėtyje labiausiai nepriklausomai nuo kitų

pilvo raumenų įtakoja skersinio pilvo raumens aktyvumą (Urquhart DMir kt 2005)

Šlaunų ir liemens judesių metu (Bo ir Stein 1994) izometrinių pilvo pratimų metu (Sapsford

ir kt 1997) ir kitų juosmenį stabilizuojančių raumenų aktyvavimo metu (Jones 1999) buvo

uţregistruotas dubens dugno raumenų elektromiografijos rodiklių padidėjimas

Dar vieno tyrimo metu buvo tiriamas pilvo raumenų atsakas į valingą DDR susitraukimą

moterims anamnezėje neturėjusioms dubens dugno sutrikimų tam kad nustatyti ar yra pilvo ertmę

supančių raumenų ko-aktyvaciją DDR pratimų metu Pilvo raumenų aktyvumas buvo registruojamas

elektromiografijos metodu elektrodų pagalba Tiriamosios sutraukinėjo DDR trijose padėtyse gulint

ant nugaros Visoms tiriamosioms pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas padidėjo virš pradinio

taško atliekant DDR susitraukimus maţiausiai vienoje padėtyje Skersinio pilvo raumens

elektromiografijos aktyvumas buvo didţiausias liemens lenkimo padėtyje o skersinio pilvo raumens

aktyvumas buvo didesnis uţ tiesiojo pilvo raumens aktyvumą liemens tiesimo padėtyje

Buvo atliktas papildomas eksperimentinis tyrimas kurio metu buvo registruojamas gaktinio

stuburgalio raumens ir pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas atliekant tris skirtingus

submaksimalius izometrinius pilvo raumenų pratimus Šio eksperimentinio tyrimo metu nustatytas

gaktinio stuburgalio raumens aktyvumo padidėjimas su kiekvienu pilvo raumenų susitraukimu

Rezultatai rodo kad pilvo raumenų aktyvumas yra normalus atsakas į DDR veiklą

tiriamosioms be DDR sutrikimų ir leidţia manyti kad specifinė pilvo raumenų veikla aktyvuoja DDR

(Sapsford RR ir kt 2001)

Nėštumo metu DDR dėl palaipsniui didėjančio gimdos svorio yra nuolat tempiami ir

neišlaiko jiems tenkamo krūvio todėl izoliuotai aktyvinti šiuos raumenis yra sudėtinga Ilgą laiką buvo

manoma kad liemens stabilizavimo pratimų programa nėščiosioms įjungiant dubens judesius neįtakoja

DDR funkcinės būklės Anksčiau kineziterapeutai mokydami kaip atlikti dubens dugno raumenų

pratimus akcentuodavo pacientams neįtempti pilvo raumenų Šiuo metu poţiūris šiuo klausimu

pasikeitė Egzistuojantis funkcinis ryšys tarp dubens dugno kvėpuojamosios diafragmos bei pilvo ir

nugaros raumenų suteikia galimybę šiuos raumenis aktyvinti netiesiogiai

28

Atliekami tyrimai leidţia suprasti kad yra tam tikros sinergijos tarp pilvo ir DDR Manoma

kad DDR turi dvejopą funkciją dalyvauja liemens stabilumo palaikyme ir šlapimo ir išmatų šalinime

bei laikyme Šios raumenų sinergijos gali sėkmingai pasitarnauti DDR funkcijos sutrikimų

reabilitacijoje Daugeliui moterų prieš ir po gimdymo bendro fizinio aktyvumo pagalba galima

sėkmingai pagerinti dubens dugno raumenų atsigavimą be specifinių dubens dugno raumenų pratimų

Pagrindiniai faktoriai susiję su treniravimosi sėkme yra daugiau pacienčių sutikimas ir

motyvacija nei amţius ar šlapimo nelaikymo laipsnis Paskaičiuota kad tik 15-20 pacienčių sutinka

atlikti DDR treniruotes (Freeman RM 2004)

Nėštumas yra idealus laikotarpis pacienčių edukacijai ir motyvacijai skatinti nes šiuo metu

jos aktyviai lankosi sveikatos prieţiūros įstaigose Yra kilusi idėja kad moterų konsultacijų

laukiamuosiuose moterys galėtų stebėti video medţiagą apie nėštumą ir gimdymą o tuo tarpu ir jų

poveikį DDR šių raumenų pokyčius ir riziką (McLennan MT ir kt 2005)

Bo K ir kitų tyrimo tikslas buvo ištirti kiek moterų nėštumo metu atlieka DDR pratimus

Tyrimo metu nustatyta kad santykinai keletas (17) moterų nėštumo metu reguliariai atliko DDR

pratimus (2006)

Tikėtina kad DDR pakartotinas toninio aktyvumo įgijimas dėl pailgintos skersinių pilvo

raumenų švelnios aktyvacijos prieš padidinant jėgą yra svarbus faktorius atstatantis laiku įvykstantį

DDR atsaką (Sapsford 2001) Kada susitraukia dubens diafragma susitraukia ir pilvo raumenys ir

atvirkščiai Taigi kai dirba DDR jėgos laukas jis palengvina pilvo raumenų susitraukimą (Hulme

2002 )

Funkcinių pratimų tikslas yra atstatyti DDR funkciją Kada DDR lavinimas koordinuojamas

su aplink esančių raumenų treniravimu DDR funkcija yra atstatoma (Carriere 2002)

Tyrimai parodė kad atliekant maksimalų DDR susitraukimą padidėja visų pilvo raumenų

aktyvumas Tiesiojo pilvo raumens atsakas buvo maţiausias Atliekant juosmeninį lenkimą didţiausias

buvo skersinio pilvo raumens ir išorinio įstriţinio raumens aktyvumas Pastebėta kad atliekant netgi

silpną DDR susitraukimą skersinis raumuo duoda atsaką nepriklausomai nuo liemens padėties

Priešingai atliekant įvairius izometrinius pilvo raumenų manevrus padidėjęs pilvo raumenų

elektromiografinis aktyvumas įtakoja gaktinio stuburgalio raumens ir išeinamosios angos raumenų

aktyvumą DDR ir dauginio raumens koaktyvacija taip pat buvo tiriama tačiau patvirtinantys rezultatai

negauti

Atsiţvelgiant į tai kad dubens dugno raumenys yra liemens stabilumo palaikymo sistemos

dalis kurią sudaro tam tikri lokalieji raumenys nepakankama kitų lokaliųjų raumenų veikla veikia

DDR toninį aktyvumą ir įsijungimo į darbą laiko funkcinės veiklos metu Nugaros skausmas gali būti

prieţastimi maţinančia DDR toninį aktyvumą Taip pat ir klubinio kryţkaulio sąnario sutrikimai gali

įtakoti liemens stabilumo sistemą

29

Nuo 1962 m su nėštumu susijusios dubens ir juosmeninės stuburo dalies diagnozė

prognozės ir gydymas kėlė diskusijas ir iki šiol besitęsiantį nuomonių išsiskyrimą Be to naujausi

gydymo strategijų tyrimai atspindi įvairias nuomones iš tiesų rodančias kad egzistuoja profesinis

neapibrėţtumas dėl optimalaus gydymo metodo (Bastiaenen ir kt 2004)

Publikuojami įvairių studijų gydymo rezultatai tačiau didesnė dauguma jų yra nepatvirtinti

Nėščiųjų dubens ir juosmeninės stuburo dalies skausmų gydymas yra nukreiptas į skausmo maţinimą

susidedantį iš padėčių ir kai kurių kasdieninių veiksmų (lipimo laiptais kėlimo liemens sukimo

judesių) vengimo bei korekcinių pratimų programos

Kineziterapija vandenyje labai populiari ir efektyvi forma gydanti daugelį judamojo aparato

ligų Vienas iš privalumų treniruojantis baseine yra tas kad vandenyje neţiūrint judesių stuburas

veikiamas labai nedidelių apkrovų Taip yra dėl to kad vandenyje ţmogus tampa bdquobesvorisldquo

Vandenyje kaip ir sausumoje pasiekiama gerų rezultatų derinant kvėpavimą ir tempimą

didesnis raumenų pailgėjimas įmanomas vandenyje (Freedmann 2000)

Juosmeninės stuburo dalies lenkimas įtakoja DDR atsaką Moterims yra sunkiau aktyvuoti

DDR kada juosmeninė stuburo dalis yra lenkimo padėtyje Pas daugelį moterų pilvo siena pasislenka

pirmyn lenkiantis stovimoje padėtyje ir tai maţina DDR aktyvumą Eksperimentinėje situacijoje

sveikoms moterims pilvo sienos pasislinkimas pirmyn sumaţino šlaplės spaudimą (Sapsford 2001)

Kadangi ritmingus kvėpavimo judesius palaiko pilvo ir dubens dugno raumenų sinerginė veikla tad

būtina uţtikrinti normalų šių raumenų funkcionavimą Dubens dugno raumenų aktyvacijai ir

stiprinimui taikoma Kegelio bei Tansbergerio metodikos (Baumann L 2005)

30

2 TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA

21 Tyrimo organizavimas ir tiriamųjų kontingentas

Tyrimo objektas nėščių moterų dubens dugno raumenys

Tyrimas buvo atliekamas KMUK Akušerijos ginekologijos klinikoje Kauno II klinikinės

ligoninės akušerijos skyriuose bei P Maţylio gimdymo namų fizinės medicinos ir reabilitacijos

skyriuje Tyrimas pradėtas 2007 spalio mėnesį ir tęsėsi iki 2009 kovo mėnesio

Pradiniame tyrimo etape dalyvavo 87 sveikos pirmą kartą besilaukiančios savanorės nėščios

moterys kurių nėštumas buvo nuo 28 nėštumo savaitės Visos tiriamosios buvo stebimos akušerių ndash

ginekologų pagal profilaktinį nėščiųjų prieţiūros planą Tiriamųjų amţius nėštumų skaičius ir kiti

tyrimui svarbūs medicininiai duomenys buvo surinkti iš nėščiųjų medicininės dokumentacijos

Tyrimo baigiamajame etape dalyvavo 60 nėščių moterų 27 nėščiosios dėl įvairių prieţasčių

(nepalankios akušerinės situacijos ūmių kvėpavimo takų susirgimų odos alerginių reakcijų ir kitų

neaiškių prieţasčių) baigiamajame tyrimo etape nedalyvavo

Visos savanorės nėščios moterys sutikusios dalyvauti tyrime buvo suskirstytos į dvi grupes

kontrolinę ir tiriamąją Tiriamąją grupę sudarė moterys sutikusios dalyvauti tyrime ir lankyti mokamas

baseino procedūras Kauno II klinikinės ligoninės bei P Maţylio gimdymo namų fizinės medicinos ir

reabilitacijos skyriuose Kontrolinę grupę sudarė moterys kurios nedalyvavo jokiose fizinės veiklos

procedūrose ir buvo stebimos KMUK Akušerijos ginekologijos klinikos moterų konsultacijoje

Tiriamųjų amţius

Tyrimo metu dalyvavusių respondenčių amţius nuo 20 iki 35 m tiriamojoje grupėje amţiaus

vidurkis lygus 2677plusmn 066 m kontrolinėje grupėje - 274plusmn 061 m(ţr 5 pav)

31

Tiriamųjų amžius

2742677

18

20

22

24

26

28

30

Tiriamoji gr Kontrolinė gr

Meta

i

5 pav Tiriamųjų amžius grupėse

Tam kad įvertinti amţiaus įtaką dubens dugno raumenų jėgai ir juosmens mobilumui

nėštumo metu visos tiriamosios buvo suskirstytos į dvi grupes pagal amţių jaunesnių ir vyresnių nei

30 m (ţr 1 lentelė)

1 lentelė

Tiriamųjų skaičius ir amžiaus vidurkis amžiaus grupėse

Tiriamųjų skaičius

amţiaus grupėse

le29 m (n=45) ge 30 m (n=15)

Amţiaus vidurkis 2558plusmn036 316plusmn046

22 Tyrimo metodai

221 Literatūros analizė

Buvo atlikta sisteminė mokslinių tyrimų analizė kur pateikiami duomenys apie DDR pratimų

metodus jų įtaką gydant įvairius dubens dugno sutrikimus ir pateikta šio darbo Paieškos metu buvo

naudojamos kompiuterinės bibliografinės medicininės duomenų bazės MEDLINE COCHRANE

32

BIOMED Straipsniai atrinkti pagal raktaţodţius dubens dugno raumenų treniravimas nėštumo metu

(pelvic floor training in pregnancy) dubens dugno raumenų disfunkcija (pelvic floor dysfunction)

liemens stabilumas (lumbar spine stability) diafragmos dubens dugno ir pilvo raumenų funkciniai

ryšiai (diaphragma pelvic floor and abdominal muscles co-activation) Panaudoti moksliniai

straipsniai atspausdinti ţurnale bdquoSveikatos mokslaildquo bei vadovai skirti akušerijos ginekologijos bei

urologijos profesionalams

222 DDR jėgos vertinimas

Objektyvi dubens dugno raumenų jėga šio tyrimo metu buvo vertinama atliekant maksimalų

DDR sutraukimą Buvo registruojamas trijų maksimalių DDR sutraukimų tarp kurių poilsio intervalas

2s jėgos (mmHg) vidurkis Jėgos matavimui buvo naudojamas mediciniškai patikrintas DDR

funkcijos matavimo aparatas (bdquoPelvexiserldquo Wolfram Haboeck Co Austria) (ţr 6 pav) sukurtas

gydytojos Ilse Michil Prietaisas yra skirtas testuoti ir gydyti šlapimo nelaikymą bei atstatyti DDR

funkciją Treniruoklis gali suteikti pasipriešinimą atliekant pratimus bei fiziologinio grįţtamojo ryšio

informaciją apie DDR susitraukimus

6 pav bdquoPelvexiserldquo

DDR jėga buvo matuojama moterims gulint ant nugaros kojas sulenkus per kelius pėdomis

remiantis į pagrindą ant kurio guli

33

223 Juosmens mobilumo vertinimas

Šoberio testo pagalba matuojamas juosmeninės stuburo srities mobilumas (ţr 7 pav)

nuo klubakaulio keterų išvedama linija link stuburo paţymimas taškas S2 stuburo slankstelio

lygyje

paţymima 10 cm į viršų

paţymima 5 cm ţemyn

po to tiriamoji lenkiasi į priekį

vėl matuojamas atstumas tarp taškų (Moses S 2008)

Jei atstumas padidėja 5 cm ndash normalus juosmens mobilumas o jei lt4cm ndash juosmens

mobilumas sumaţėjęs Skirtumas tarp dviejų matavimų parodo juosmens mobilumą Yra keletas

problemų susijusių su šiuo tyrimo metodu Pavyzdţiui yra abejonių šio testo patikimumu Literatūroje

yra įrodymų kad bandymai grindţiami orientyrų apčiuopa neduoda patikimų rezultatų Be to

paţymėti ant paciento odos taškai ir išmatuoti atstumai tarp jų yra netinkamas būdas įvertinti

segmentinį mobilumą nes jis gali būti įtakojamas fascijos odos ir riebalinio audinio

Auksinis standartas galėtų būti stereofotogrametrinė analizė siekiant nustatyti kaulų judėjimą

Ši procedūra atliekama vietinės anestezijos pagalba implantavus į odą tam tikrą aparatą (Magee D J

2002)

Nėštumo metu daugelio tyrimo metodų negalima atlikti dėl tam tikrų apribojimų ir įvairios

rizikos Šiame tyrime pasirinktas Šoberio testas juosmens mobilumo vertinimui yra neinvazinė

procedūra nėra ţalingas ar rizikingas tyrimo metodas nėštumo metu

as

as

15cm

7 pav Šoberio testo procedūra

34

224 Matematinės statistikos metodai

Tyrimo metu gauti duomenys apdoroti SPSS 130 for Windows kompiuterine programa

Kiekybiniams kintamiesiems įvertinti buvo skaičiuojami aritmetiniai vidurkiai standartiniai

nuokrypiai ir vidurkių paklaidos Priklausomų ir nepriklausomų imčių vidurkių reikšmių skirtumų

reikšmingumas kai tiriamųjų imtis buvo daugiau kaip 15 skaičiuojamas pagal Stjudento t kriterijų Jei

tiriamųjų imtis buvo maţiau kaip penkiolika buvo taikomas neparametrinis Vilkoksono testas (z)

priklausomoms imtims ir Manio-Vitnio testas (z) nepriklausomoms imtims Nagrinėjamų rodiklių

ryšiams tirti buvo skaičiuojamas Pirsono koreliacijos koeficientas (r) Skirtumas kai plt005 buvo

vertinamas kaip statistiškai patikimas Dydţiai pateikiami kaip aritmetiniai vidurkiai ( x ) plusmn

standartinės vidurkio įverčio paklaidos ( Sx )

23 Taikytos metodikos aprašymas

Tiriamajai grupei buvo taikyta sveikatingumo programa baseine atitinkančiame Lietuvos

higienos normą (Lietuvos higienos norma HN 1092005 Baseinai Įrengimo ir prieţiūros saugos

sveikatai reikalavimai)Vandens temperatūra 32-33 ordm C pH ndash 68-72 liekamojo aktyvaus chloro

koncentracija vandenyje palaikoma nuo 03 iki 10 mgl

Sveikatingumo programos metu nėščiosioms buvo taikyta stuburo stabilizavimo pratimų

programa įjungiant aktyvius dubens-juosmens judesius ir diafragminį kvėpavimą Ši programa paremta

Tansberger aprašyta pratimų metodika (Carriere B 1998) Jos esmė ndash egzistuojantis funkcinis ryšys

tarp diafragmos pilvo dubens dugno ir nugaros raumenų kurie reciprokinės inervacijos principu dirba

kaip vienas funkcinis vienetas Tiriamosios lankė uţsiėmimus 2 kartus per savaitę Uţsiėmimo trukmė

buvo 45 minutės pratimai atliekami vidutiniu tempu po 8-10 kartojimų Vieno uţsiėmimo metu

pratimus atliko 2-3 moterys Buvo taikomi

Kvėpavimo pratimai

Atliekami aktyvūs dubens-juosmens judesiai derinant su diafragminiu kvėpavimu bei

išlaikant juosmens linkį neutralioje padėtyje Įkvėpimo metu diafragmai leidţiantis ţemyn dubuo

sukamas pirmyn atpalaidavus pilvo sienos raumenis ir įtempiant nugaros raumenis (dubuo sukamas iki

fiziologinio juosmens linkio) Iškvėpimo metu dubuo sukamas atgal aktyvuojant skersinį pilvo

raumenį ir tempiant nugaros raumenis Šie aktyvūs dubens-juosmens judesiai atliekami įvairiose

pradinėse padėtyse

Pilvo raumenų stiprinimo pratimai

Nugaros tempimo pratimai

35

3 REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

31 Tiriamųjų juosmens mobilumo testavimo duomenys

Įvertinus gautus tyrimo rezultatus paaiškėjo kad 28-tą nėštumo savaitę juosmens mobilumo

vidurkis tiriamojoje grupėje buvo 848plusmn016 cm o kontrolinėje grupėje ndash 857plusmn019 cm Abiejų grupių

vidurkiai buvo panašūs (pgt005)

Antrojo testavimo metu ty 38-tą nėštumo savaitę kontrolinėje grupėje nustatytas statistiškai

patikimas juosmens mobilumo sumaţėjimas (plt005) kuris sudarė 2003plusmn186 Kontrolinės grupės

nagrinėjamo rodiklio vidutinė reikšmė buvo 685plusmn022 cm Tuo tarpu atlikus tiriamosios grupės

pakartotinio testavimo rezultatų analizę nustatėme neţymų (pgt005) juosmens mobilumo sumaţėjimą

(206plusmn096) Šios grupės vidurkis buvo 828plusmn013 cm Palyginus abiejų grupių juosmens mobilumo

testavimo duomenis nustatytas statistiškai patikimas skirtumas (plt005)

Gautus rezultatus galima paaiškinti tuo kad tiriamosios grupės moterims sveikatingumo

programoje dominavo dubens ndash juosmens mobilumo pratimai

Juosmens mobilumas

828848

685

857

4

5

6

7

8

9

10

28 savaitė 38 savaitė

Am

pli

tud

ė

cen

tim

etr

ai

Tiriamoji gr

Kontrolinė gr

plt005

kontrolinės grupės abiejų tyrimų vidurkiai skiriasi statistiškai patikimai (plt005)

8 pav Juosmens mobilumo vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę

36

Daugelis pilvo raumenis lavinančių pratimų yra įtraukiami į nugaros skausmo ir kitų griaučių

raumenų sistemos sutikimų reabilitavimo programas Buvo atlikta keletas tiriamųjų darbų apie visų

pilvo raumenų aktyvavimą ir įtaką tam tikriems regionams Vienas iš jų tyrimas parodė kad vidinis

apatinės pilvo sienos vidinės krypties judesys gulint ant nugaros nepriklausomai nuo kitų pilvo

raumenų labiausiai įtakoja skersinio pilvo raumens aktyvumą (Urquhart DMir kt 2005)

32 Nėščiųjų dubens dugno raumenų vertinimo duomenys

Vertinant DDR jėgą perineometru 28-tą nėštumo savaitę nustatyta kad tiriamosios ir

kontrolinės grupės testų rezultatai buvo panašūs (pgt005) kontrolinės grupės DDR jėga buvo

1277plusmn030 mmHg tiriamosios grupės ndash 1273plusmn042 mmHg

Antrojo testavimo metu tiriamojoje grupėje DDR jėga statistiškai patikimai nesiskyrė

(pgt005) ir jėgos sumaţėjimas sudarė tik 149plusmn172 o vidurkis buvo lygus 1247plusmn042 mmHg

Kontrolinėje grupėje sumaţėjimas siekė net 2542 plusmn24 jėgos vidurkis buvo lygus 95plusmn026 mmHg

Nustatyta kad 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę DDR jėga kontrolinėje grupėje statistiškai patikimai

skyrėsi (plt005)

DDR jėga

1273 12471277

95

4

6

8

10

12

14

28 savaitė 38 savaitė

mm

Hg

Tiriamoji gr

Kontrolinė gr

plt005

kontrolinės grupės abiejų tyrimų vidurkiai skiriasi statistiškai patikimai (plt005)

9 pav DDR jėgos vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę

37

Gautus rezultatus galima komentuoti taip kad šios grupės moterims sveikatingumo

programos metu atliekant dubens sukamuosius judesius ir juos suderinus su kvėpavimu lengviau

aktyvuojasi ir stiprėja DDR

Lyginant mūsų tyrime gautus duomenis su uţsienio autorių duomenimis rezultatai yra

panašūs 2001m atlikto tyrimo metu buvo tiriamas pilvo raumenų atsakas (elektromiografijos metodu)

į valingą DDR susitraukimą Tiriamosios sutraukinėjo DDR trijose padėtyse gulint ant nugaros

Visoms tiriamosioms pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas padidėjo virš pradinio taško

atliekant DDR susitraukimus maţiausiai vienoje iš padėčių Skersinio pilvo raumens

elektromiografijos aktyvumas buvo didţiausias liemens lenkimo padėtyje o skersinio pilvo raumens

aktyvumas buvo didesnis uţ tiesiojo pilvo raumens aktyvumą liemens tiesimo padėtyje

Buvo atliktas papildomas elektromiografijos tyrimas kurio metu buvo registruojamas

gaktinio stuburgalio raumens ir pilvo raumenų aktyvumas atliekant tris skirtingus submaksimalius

izometrinius pilvo raumenų pratimus Šio eksperimentinio tyrimo metu nustatytas gaktinio stuburgalio

raumens aktyvumo padidėjimas su kiekvienu pilvo raumenų susitraukimu

Rezultatai rodo kad pilvo raumenų aktyvumas yra normalus atsakas į DDR veiklą

tiriamosioms be DDR sutrikimų ir leidţia manyti kad specifinė pilvo raumenų veikla aktyvuoja DDR

( Sapsford RR ir kt 2001)

Skiriant dubens dugno raumenų pratimus dubens dugno raumenų disfunkcijos gydyme

daţnai pabrėţiamas pilvo raumenų atpalaidavimas Šio atlikto tyrimo tikslas buvo ištirti sąveiką tarp

atskirų raumenų pilvo ir dubens dugno raumenų veiklos ir vidinio pilvo spaudimo poveikį raumenų

veiklai naudojant paviršinę ir vidinę raumenų elektromiografiją Tiriamosios buvo tiriamos gulimoje

ant nugaros ir stovimoje padėtyse Rezultatai parodė kad transversus abdominis (TP) ir obliquus

internus (OI) buvo atliekami per visą dubens dugno raumenų susitraukimus Rezultatai parodė kad

skersinis ir vidinis įstriţinis raumuo į veiklą buvo įtraukiami visos dubens dugno raumenų veiklos

metu Dėl šių prieţasčių buvo neįmanoma efektyviai sutraukti dubens dugno raumenų išlaikant

atpalaiduotus pilvo raumenis Vidutinis vidaus pilvo spaudimo padidėjimas 10 mmHg (gulimoje ant

nugaros padėtyje) buvo uţregistruotas maksimalus dubens raumenų susitraukimas Maksimalaus

dubens dugno raumenų susitraukimo metu vidinis pilvo spaudimas vidutiniškai pakildavo 10 mmHg

(gulint ant nugaros)

Šie rezultatai rodo kad atliekant dubens dugno raumenų pratimus patarimai atpalaiduoti

pilvo sieną yra netinkami ir gali neigiamai paveikti pratimų atlikimą (Neumann P ir Gill V 2002)

38

33 Skirtingo amţiaus nėščių moterų juosmens mobilumo ir dubens dugno

raumenų jėgos vertinimo duomenys

Jaunesnių nei 30 m nėščiųjų grupėje juosmens mobilumas tiek pirmo tiek ir pakartotinio

tyrimo metu buvo statistiškai reikšmingai (plt005) didesnis nei vyresnių (ţr 10 pav) 28-tą nėštumo

savaitę jaunesnių nei 30 m grupėje juosmens mobilumas buvo 869plusmn014 cm o vyresniųjų ndash

803plusmn022 cm Atlikus tyrimą 38-tą savaitę jaunesnių grupėje gautas statistiškai reikšmingas juosmens

mobilumo sumaţėjimas - 95plusmn174 (plt005) Vyresnių grupėje pakartotinai atlikus testavimą

nustatytas reikšmingas rezultatų pokytis - 1567plusmn329 (plt005) Nėštumo pabaigoje vyresnių moterų

juosmens mobilumas sumaţėjo iki ndash 68plusmn037 cm Gautus duomenis galime paaiškinti amţiaus ir

mobilumo maţėjimo priklausomybe

Juosmens mobilumas

782

869

68

803

4

5

6

7

8

9

10

28 savaitė 38 savaitė

Am

pli

tud

ė

cen

tim

etr

ai

le 29 m

ge 30 m

plt005 plt005

10 pav Juosmens mobilumo vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę skirtingo amžiaus

grupėse

Jaunesnių nei 30 m nėščiųjų grupėje DDR jėga abiejų testavimų metu buvo statistiškai

reikšmingai didesnė nei vyresnių (plt005) (ţr 11 pav) 28-tą nėštumo savaitę jaunesnių moterų

grupėje DDR jėga buvo lygi 1304plusmn028 mmHg o vyresnių ndash 1187plusmn052 mmHg 38-tą savaitę

jaunesnių grupėje DDR jėgos rodikliai buvo ndash 114plusmn032 mmHg o vyresnių ndash 973plusmn075 mmHg

Abiejų tyrimų vidurkių skirtumai tiek tiriamojoje tiek ir kontrolinėje grupėje buvo statistiškai patikimi

(plt005) Tyrimų rezultatai parodė kad vyresnių tiriamųjų DDR jėgos sumaţėjimo pokytis sudarė

39

1857plusmn432 ir buvo reikšmingai didesnis nei jaunesnių moterų grupėje (plt005) Pastarųjų

testuojamų raumenų jėgos sumaţėjimo pokytis siekė 1175plusmn243

Apie amţiaus įtaką DDR funkcinei būklei savo tyrimų išvadose teigia ir daugelis uţsienio

autorių Viename iš jų Grodstein ir kiti (2003) nurodė kad DDR disfunkcija paplitusi tarp moterų

kurios gimdė vyresnio amţiaus ir kurios buvo jaunesnės pirmo gimdymo metu

DDR jėga

1304

1141187

973

3

5

7

9

11

13

15

28 savaitė 38 savaitė

mm

Hg

le 29 m

ge 30 m

plt005 plt005

11 pav DDR jėgos vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę skirtingo amžiaus grupėse

Vertinant sveikatingumo programos poveikio efektyvumą juosmens mobilumui ir dubens

dugno raumenų jėgai jaunesnių nei 30 grupėje moterų kurioms buvo taikytas poveikis abiejų tyrimų

rezultatai buvo panašūs (pgt005) juosmens mobilumo vidutinės reikšmės sumaţėjimas siekė tik

138plusmn1 o DDR jėgos - 055plusmn203 (ţr 2 lentelė) Jaunesnių moterų kurioms poveikis netaikytas

pirmo ir antro testavimo rezultatai skyrėsi statistiškai reikšmingai (plt005) juosmens mobilumo

vidutinės reikšmės sumaţėjimas sudarė 1879plusmn210 o DDR jėgos - 2455plusmn268 38-tą savaitę gauti

rezultatai parodė statistiškai patikimą skirtumą tarp jaunesnių moterų grupės taikant poveikį ir

netaikant (plt005)

Tyrimų duomenų analizė parodė kad vyresnių nei 30 metų grupėje taikant ir netaikant

sveikatingumo programos poveikį pirmo ir antro testavimo juosmens mobilumo vidutinės reikšmės

statistiškai reikšmingai skyrėsi (plt005) Atlikus tyrimą 38 savaitę grupėje kur poveikis nebuvo

taikytas juosmens mobilumo sumaţėjimas sudarė 2293plusmn383 o grupėje kur sveikatingumo

40

programos poveikis buvo taikytas minėtas rodiklio sumaţėjimas siekė 477plusmn098 Abiejose vyresnių

moterų grupėse juosmens mobilumo pokytis buvo statistiškai patikimas (plt005)

Grupėje kuri nelankė uţsiėmimų baseine abiejų testavimų DDR jėgos vidurkiai statistiškai

patikimai skyrėsi (plt005) 38 savaitę registruotas jėgos sumaţėjimas sudarė 2746plusmn520 Grupėje

kuri lankė uţsiėmimus nagrinėjamo rodiklio sumaţėjimas nebuvo statistiškai reikšmingas (pgt005) ir

siekė 524plusmn252

Analizuojant pakartotinio testavimo nėštumo pabaigoje rezultatus matome kad dubens dugno

raumenų jėga šioje amţiaus grupėje statistiškai patikimai buvo didesnė moterų kurioms buvo taikytas

poveikis (1233plusmn071 cm) palyginus su nėščiosiomis kurios nedalyvavo sveikatingumo programoje

(8plusmn068 cm) (plt005)

Apibendrinant gautus statistiškai patikimus rezultatus galima teigti kad tiek jaunesnėms tiek

vyresnėms nei 30 m moterims sveikatingumo programos poveikis buvo efektyvus dubens dugno

raumenų funkcinei būklei ir juosmens mobilumo išlaikymui nėštumo metu (plt005)

2 lentelė

Sveikatingumo programos pratimų įtaka juosmens mobilumui ir dubens dugno

raumenų jėgai skirtingo amžiaus moterims nėštumo metu

Tiriamosios

Juosmens mobilumas (cm) Dubens dugno raumenų jėga (mmHg)

28 savaitė 38 savaitė

Skirtumo

reikšming

umas

28 savaitė 38 savaitė

Skirtumo

reikšming

umas

le29 m

Be

poveikio 898plusmn02 729plusmn024 plt005 1348plusmn046 1014plusmn046 plt005

Taikant

poveikį 846plusmn019 829plusmn018 pgt005 1267plusmn034 125plusmn028 pgt005

Skirtumo

reikšmingu

mas

pgt005 plt005 - pgt005 plt005 -

ge 30 m

Be

poveikio 761plusmn02 583plusmn025 plt005 1111plusmn068 8plusmn068 plt005

Taikant

poveikį 867plusmn033 825plusmn031 plt005 13plusmn063 1233plusmn071 pgt005

Skirtumo

reikšmingu

mas plt005 plt005 - pgt005 plt005 -

Rodikliai

41

Daugelis autorių įvairiuose literatūros šaltiniuose skelbia panašius rezultatus apie dubens

dugno raumenų pilvo nugaros raumenų ir diafragmos funkcinius ryšius

Sapsford R R ir Hodges P W atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti ar valingas pilvo raumenų

susitraukimas yra susijęs su dubens dugno raumenų aktyvumu DDR aktyvumas buvo matuojamas

atliekant skirtingo intensyvumo pilvo raumenų susitraukimus gulimoje ir sėdimoje padėtyse DDR

elektromiografinis aktyvumas buvo matuojamas įvedus į makštį ir išeinamąją angą paviršinius

elektrodus Šie matavimai buvo paremti išeinamosios angos ir makšties spaudimo

Gauti rezultatai rodė kad DDR elektromiografijos duomenys padidėjo pilvo raumenų

susitraukimo metu DDR aktyvumas stipraus pilvo raumenų susitraukimo metu nesiskyrė nuo

išmatuoto maksimalaus DDR susitraukimo Išmatuotas pirmiau makšties ir išeinamosios angos slėgio

padidėjimas o po to ir pilvo Išvadose kalbama kad sveikiems tiriamiesiems valingas pilvo raumenų

aktyvumas sąlygojo DDR aktyvumą Dubens slėgio padidėjimas įvykęs prieš pilvo slėgio padidėjimą

parodo kad atsakas yra uţprogramuotas Pilvo raumenų treniravimas gali būti labai veiksmingas šių

sutrikimų gydyme ( Sapsford R R Hodges P W 2001)

34 Dubens dugno raumenų ir juosmens mobilumo priklausomybė grupėse

Atlikta nagrinėjamų rodiklių koreliacinė analizė parodė kad tiriamojoje grupėje tarp juosmens

mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių buvo tiesinė tiesioginė priklausomybė maţėjant

juosmens mobilumui maţėja ir dubens dugno raumenų jėga (16 pav) Koreliacijos koeficiento dydis

(r=0635) parodė vidutinio stiprumo statistiškai patikimą poţymių tarpusavio ryšį (plt005)

Dubens dugno raumenų ir juosmens mobilumo priklausomybę analizavo daugelis uţsienio

autorių Madill SJ ir McLean L tyrimo tikslas buvo nustatyti ar pilvo raumenų aktyvacija įtakoja

stiprų dubens dugno raumenų susitraukimą ir taip prisideda prie moterų šlapimo sulaikymo

mechanizmo Buvo siekiama nustatyti pilvo raumenų aktyvacijos lygį ir raumenų veiklos modelius

susijusius su valingais dubens dugno raumenų susitraukimais moterims neturinčioms dubens dugno

raumenų disfunkcijos

Tyrime dalyvavo 15 neturinčių dubens dugno raumenų disfunkcijos moterų Jos atliko tris

kiekvieno iš keturių pilvo raumenų maksimalius susitraukimus ir taip pat dubens dugno raumenų

susitraukimus gulimoje ant nugaros padėtyje Pilvo ir DDR veikla buvo registruojama

elektromiografijos pagalba o vidinis makšties spaudimas matuojamas naudojant modifikuotą

Femiscan zondą Tam tikras aktyvavimo modelis buvo pastebėtas kai skersinis vidinis ir tiesusis pilvo

raumenys dirbo su DDR prasidėjus maksimaliam vidiniam makšties slėgiui PFM veiklos vyravo

42

pradedant didėti makšties spaudimui o vėliau slėgio padidėjimas (iki 70 didţiausio galimo slėgio)

yra susijęs su kombinuota DDR skersinio pilvo tiesiojo ir vidinio įstriţinio raumenų veikla

Išvadose teigiama jog buvo nustatyti tam tikri pilvo raumenų veiklos modeliai kaip atsakas į

valingą dubens dugno raumenų susitraukimą moterims neturinčioms dubens dugno raumenų

disfunkcijos (2006)

Kontrolinės grupės dubens dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo

priklausomybė

-12

-1

-08

-06

-04

-02

0

02

04

06

-25 -2 -15 -1 -05 0 05 1 15 2 25

mmHg

cen

tim

etr

ai

12 pav Juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių tarpusavio priklausomybė

tiriamojoje grupėje

Tuo tarpu kontrolinės grupės juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių

tarpusavio ryšys buvo silpnas statistiškai nepatikimas (r=0192 plt005)

43

Kontrolinės grupės dubens dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo

priklausomybė

-12

-1

-08

-06

-04

-02

0

02

04

06

-25 -2 -15 -1 -05 0 05 1 15 2 25

mmHg

cen

tim

etr

ai

13 pav Juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių tarpusavio priklausomybė

kontrolinėje grupėje

Apibendrinant testavimo rezultatus galima teigti kad išlaikant juosmens mobilumą nėštumo

metu DDR jėga galinti turėti įtakos nėščiųjų epizodiniam šlapimo nelaikymui nemaţėja Esant

susilpnėjusiam ar pertemptam skersiniam pilvo raumeniui gali atsirasti liemens nestabilumas tiesiogiai

įtakojantis apatinės nugaros dalies skausmus bei disfunkcijas

Gautus šio tyrimo rezultatus galime traktuoti ir atvirkščiai ty nėštumo metu didelį dėmesį

skiriant dubens dugno raumenų aktyvacijai įtakojamas ir liemens stabilumas išlaikant dubens ndash

juosmens mobilumą

Tyrimai leidţia suprasti kad yra tam tikros sinergijos tarp pilvo ir DDR Manoma kad DDR

turi dvejopą funkciją dalyvauja liemens stabilumo palaikyme ir šlapimo ir išmatų šalinime bei

laikyme Šios raumenų sinergijos gali sėkmingai pasitarnauti DDR funkcijos sutrikimų reabilitacijoje

Juosmens ndash dubens regionui reikalingas stabilumas tam kad būtų galima pernešti krūvį

liemeniui ir viršutinėms galūnėms Tačiau tuo pačiu turi būti ir pakankamas mobilumas kad

uţtikrinti pakankamą judėjimą

44

IŠVADOS

1 Dubens dugno raumenų jėga nuo 28-tos iki 38-tos nėštumo savaitės kontrolinėje

grupėje maţėjo (plt005) o tiriamojoje liko panaši

2 Vertinant juosmens mobilumo kaitą nėštumo metu kontrolinėje grupėje nustatytas

reikšmingas sumaţėjimas (plt005) o tiriamojoje grupėje stebėta tik maţėjimo

tendencija

3 Jaunesnių nei 30 metų nėščiųjų grupėje juosmens mobilumas ir dubens dugno raumenų

jėga tiek 28-tą tiek ir 38-tą savaitę buvo statistiškai reikšmingai didesnė nei vyresnių

(plt005)

4 Juosmens mobilumas įtakoja dubens dugno raumenų funkcinę būklę išlaikant juosmens

mobilumą dubens dugno raumenų jėga nėštumo metu nemaţėja

45

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1 Izoliuotai aktyvinti dubens dugno raumenis nėštumo metu nėra tikslinga nes šių raumenų

susitraukimas dėl ilgalaikio palaipsniui didėjančio krūvio nėra pakankamai efektyvus

2 Dėka funkcinių ryšių nėštumo metu rekomenduojama didesnį dėmesį skirti kvėpuojamajai

diafragmai pilvo bei nugaros raumenims grąţinant ar lavinant dubens dugno raumenų

funkciją

3 Aktyvinant dubens dugno raumenis tikslinga į pratimų programą įjungti aktyvius dubens-

juosmens judesius akcentuojant kvėpavimą

4 Rekomenduojama nėštumo metu stabilizuoti liemenį Aktyvūs dubens-juosmens judesiai ne tik

išlaiko juosmens mobilumą bet ir stabilizuoja liemenį tiesiogiai susijusį su dubens dugno

raumenų funkciją

46

LITERATŪRA

1 Baumann L(2005) Kineziterapijos efektyvumas maţinant nugaros skausmus

nėštumo metu Magistro baigiamasis darbas Sporto biomedicinos fakultetas

Kineziterapijos ir sporto medicinos katedra ndash Kaunas 65p

2 J Buivydienė (2004) Nėštumo ir gimdymo įtaka dubens dugno raumenų funkcijai

Magistro baigiamasis darbas Kauno medicinos universitetas Visuomenės sveikatos

fakultetas kineziologijos ir sporto medicinos katedra - Kaunas 50p

3 Zachovajevas P Zachovajevienė B Baltaduonienė D Tadaravičiūtė R (2007)

Moterų kurias kamuoja įtampos šlapimo nelaikymas dubens dugno raumenų

lavinimo kineziterapijos metodais veiksmingumas Sveikatos mokslai Volume 17

Number 7

4 Barr KP Griggs M Cadly T (2005)Lumbar stabilization American Journal of

Physical Medicine and Rehabilitation 6473-480

5 Bastiaenen Caroline HG Rob A de Bie Wolters Pieter MJC Janneke M

Bastiaanssen Aldegonda BA Klabbers ir kt (2004) Treatment of pregnancy

related pelvic girdle andor low back pain after delivery design of a randomized

clinical trial within a comprehensive prognostic cohort study BMC Public

HealthDec 244(1)67

6 Beazel J R (2004) Lumbar pelvis and hip examination with emphasis on function

of the lower quarter University of Virginia Healthsouth APTA Presentation

Chicago

7 Boslash K Talseth T Holme I (1999) Single blind randomised controlled trial of

pelvic floor exercises electrical stimulation vaginal cones and no treatment in

management of genuine stress incontinence in women BMJ 318 487minus493

8 Bo K amp Braekken IH (2005) PFMT in treatment and prevention of POP (POP

study) National Library of Medicine December

9 Bo K amp Sherburn M (2005) Evaluation of female pelvic-floor muscle function

and strength Phys Ther 85269 ndash282

10 Bo K amp Stien R (1994) Needle EMG registration of striated urethral wall and pelvic

floor activity patterns Neurourol amp Urodyn 1335-41

11 Burgio K L Robinson J C Engel B T (1986) The role of biofeedback in

Kegel exercise training for stress urinary incontinence American Journal of

Obstetrics and Gynaecology 1 (154) 58minus64

47

12 Burgio K L Zyczynski H Locher J L et al (2003) Urinary Incontinence in the

12-Month Postpartum Period Obstetrics and Gynecology 6 (102) 1291minus1298

13 Carriegravere B (1998) The Swiss Ball Theory Basic Exercises and Clinical

Application New York Springer

14 Carriegravere B (2002) Fitness for the Pelvic Floor New York Thieme

15 Chiarelli P (1995) Womenlsquos Waterworks ndash Curing Incontinence Snohomish WA

Khera Publications

16 Chiarelli J Cockburn J (2002) Promoting urinary continence in women after

delivery randomised controlled trial BMJ 324 1241minus1244

17 Cornella JL (2004) Management in stress urinary incontinence Rev Urol 6(suppl

5)S18-S25

18 DeLancey J Ashton-Miller J Howard D et al (2001) The functional anatomy

of the female pelvic floor and stress continence control system Scand J Urol

Nephrol Suppl(207)17

19 De Lancey J Richardson A (1992) Anatomy of genital support In Benson T

ed Female Pelvic Floor Disorders New York Norton Medical Books

20 Dumoulin C Lemieux M C Bourbonnais D et al (2004) Physiotherapy for

Persistent Postnatal Stress Urinary Incontinence A Randomized Controlled Trail

Obstetrics and Gynecology 3 (104) 504minus510

21 Ewings P S Spencer S Marsh H et al (2005) Obstetric risk factors for urinary

incontinence and preventative pelvic floor exercises Cohort study and nested

randomized controlled trial Journal of Obstetrics and Gynaecology August 25(6)

558 ndash 564

22 Franklin E (2003) Pelvic Power mindbody exercises for strength flexibility

posture and balance for men and women New Jersey Elysian Editions

23 Freedmann F B (2000) Aqua Yoga London Lorenz books

24 Freeman RM (2004) The role of pelvic floor muscle training in urinary

incontinence BJOG an International Journal of Obstetrics and Gynaecology

December Vol 111 Supplement 1 pp 37ndash40

25 Goldberg RP Effects of pregnancy and childbirth on pelvic floor (2007) Springer

London 172 p

26 Grodstein F Fretts F Lifford K Resnick N Curhan G (2003) Association of

age race and obstetric history with urinary symptoms among women in the Nurses

Health Study Americian Journal of Obstetrics and Gynecology 2 (189) 428minus434

48

27 Gutke A (2007) Pelvic Girdle Pain and Lumbar Pain in Relation to Pregnancy

Department of Health and Society Division of Physiotherapy Faculty of Health

Sciences Linkoumlping University Sweden

28 Handa V L Pannu H K Siddique S et al (2003) Architectural Differences in

the Bony Pelvis of Women With and Without Pelvic Floor Disorders Obstetrics

and Gynecology 6 (102) 1283minus1290

29 Hannestad Y S Lie R T Rortveit G Hunskaar S (2004) Familial risk or

urinary incontinence in women population based cross sectional study BMJ 329

889minus891

30 Hulme J A (2002) Pelvic Pain and Low Back Pain A Handbook for Self Care amp

Treatment Montana Phoenix Publishing Co

31 Jones RC (1999) Muscle Balance and Dynamic Stability in Womens Health

Conference Paper Pelvic Stability in Pregnancy and Post Partum Dublin

32 Kim S Harvey M A Johnston S (2005) A Review of the Epidemiology and

Pathophysiology of Pelvic Floor Dysfunction Do Racial Differences Matter

Journal of Obstetrics and Gynaecology Canada 3 (27) 251minus259

33 Konstantinos H Eleni K and Dimitrios H (2006) Dilemmas in the management

of female stress incontinence the role of pelvic floor muscle training Int Urol

Nephrol

34 Kuhnert Ch (2005) Munich Pelvic floor training program Tecsana ltd Munich

35 Kulig K Powers Ch M Landel R F Hungwen Ch Fredericson M Guillet M

and Butts K Segmental lumbar mobility in individuals with low back pain in vivo

assessment during manual and self-imposed motion using dynamic MRI (2007)

BMC Musculoskelet Disord 8 8

36 Laycock J Jerwood D (2001) Pelvic Floor Muscle Assessment The Perfect

Scheme Physiotherapy 12 (87) 631minus642

37 Lockstad Harry MC(2003) Prevence of Back Pain during Pregnancy Spine Apr

1530 (8)983-91

38 Madill SJ McLean L (2006) Relationship between abdominal and pelvic floor

muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle contractions

in healthy continent women Neurourol Urodyn25(7)722-30

39 Magee D J Orthopedic Physical Assessment WB Saunders Company 2002

1020 p

40 Meyer S Hohlfeld P Achtari C De Grandi P (2001) Pelvic Floor Education

After Vaginal Delivery Obstetrics and Gynecology 5 (97) 673minus677

49

41 Mens JM Vleeming A Snijders CJ Koes BW Stam HJ (2001) Reliability

and validity of the actine straight leg raise test in pasterior pelvic pain since

pregnancy Spine 261167-1171

42 Moslashrkved S Boslash K (1997) The effect of postpartum pelvic floor muscle exercise

in the prevention and treatment of urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 4 (8) 217minus222

43 Moen MH Kogstad O Hansen JH ir kt (1990) Pelvic girdle relaxation

Clinical Presentation Tidsskr Nor Laegeforen 110 2211 ndash 2

44 Mohr Joan D (1990) Management of the trunk in adult hemiplegia The Bobash

concetion Topic in neurology APTA

45 Morin M Dumoulin C Bourbonnais D et al (2004) Pelvic floor maximal

strength using vaginal digital assessment compared to dynamometric measurements

Neurourol Urodyn 23336 ndash341

46 Moslashrkved S Boslash K Schei B Salvesen K Aring (2003) Pelvic Floor Muscle

Training During Pregnancy to Prevent Urinary Incontinence A Single-Blind

Randomized Controlled Trial Obstetrics and Gynecology 2 (101) 313minus319

47 Moses S (2008) Schobers Test Family Practice Notebook LLC

48 Neumann PB Grimmer KA and Deenadayalan Y (2006) Pelvic floor muscle

training and adjunctive therapies for the treatment of stress urinary incontinence in

women a systematic review BMC Womenrsquos Health 611

49 Nygaard I E Glowacki C Saltzman C L (1996) Relationship Between Foot

Flexibility and Urinary Incontinence in Nulliparous Varsity Athletes Obstetrics and

Gynecology 6 (87) 1049minus1051

50 Ostergaard M Thomsen BJ (1992) Pelvic insufficiency during pregnancy

Ugeskr Laeger 154 3568 ndash 72

51 Osgaard HC Zetherstrom G Hansson E (1994) The posterior pelvic pain

provocation test in pregnant women Eur Soine J3258 ndash 260

52 Persson J Woslashlner-Hanssen P Rydhstroem H (2000) Obstetric Risk Factors for

Stress Urinary Incontinence A Population-Based Study Obstetrics and

Gynecology 3 (96) 441minus445

53 Reilly E T C Freeman R M Waterfield M R et al (2002) Prevention of

postpartum stress incontinence in primigravidae with increased bladder neck

mobility a randomised controlled trial of antenatal pelvic floor exercises BJOG an

international journal of obstetrics and gynaecology 1 (109) 68minus76

50

54 Richardson CA Hodges P Hides J (2005) Therapeutic exercise for liumbopelvic

stabilizationChurchill Livingstone Harcourt Publishers 12 p

55 Sabino J Grauer J (2008) N Pregnancy and low back pain Curr Rev

Musculoskelet Med 1137ndash141

56 Sapsford R (2001) The Pelvic Floor A clinical model for function and

rehabilitation Physiotherapy 12 (87) 620minus630

57 Sapsford RR (2004) Rehabilitation of pelvic floor muscles utilizing trunk

stabilization Man Ther Feb9(1)3-12

58 Sapsford RR Hodges P W (2001) Contraction of the pelvic floor muscles during

abdominal maneuvers Arch Phys Med Rehabil Aug 82(8)1081-8

59 Sapsford RR Hodges PW Richardson

CA Cooper

DH Markwell

SJ Jull

GA

(2001) Co-activation of the abdominal and pelvic floor muscles during voluntary

exercises Neurourol Urodynam 2031-42 Wiley-Liss Inc

60 Sapsford RR Hodges PW Richardson CA Cooper DA Markwell SJ amp Jull GA

(1997) Activation of puboccygeus during a variety of isometric abdominal

exercises Abstract 115 ICS Yokohama

61 Shelly E (2005) The pelvic floor Hall C M Brody L Th Therapeutic Exercise

Moving Toward Function (p 402ndash435) USA Lippincott Williams amp Wilkins

62 Sihvonen T Huttunen M Makkonen M Airaksinen O (1998) Functional

Changes in Back Muscle Activity Correlate With Pain Intensity and Prediction of

Low Back Pain During Pregnancy Arch Phys Med Rehabil Vol 79 October

63 Smith R Appell R Fenner D et al Clinical management of urinary incontinence

in women APGO Educational Series on Womenrsquo s Health Issues 2007 March 1

64 Steacutephanie J Madill Linda McLean (2006)Relationship between abdominal and

pelvic floor muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle

contractions in healthy continent women Urodynam 25722-730

65 Vickers D amp Davila GW Kegel Exercises and Biofeedback (2006) Springer

London 303-310

66 Urquhart D M Hodges P W Allen T J Story I H (2005) Abdominal muscle

recruitment during a range of voluntary exercises Man Ther May10(2)144-53

67 Wilson P D Herbison G P (1998) A randomized controlled trial of pelvic floor

muscle exercises to treat postnatal urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 5 (9) 257-264

51

68 Woodman PJ amp Graney DO (2002) Anatomy and physiology of the female

perineal body with relevance to obstetrical injury and repair Clinical anatomy

15321ndash334

Page 3: KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS ... · raumenų inervacija (Woodman, PJ. ir Graney, D.O., 2002). DDR griaučių raumenų sudėtį įeina 33% greitųjų ir 67% lėtųjų

3

TURINYS

SANTRAUKA 4

SANTRUMPOS 6

ĮVADAS 7

1 LITERATŪROS APŢVALGA 9

12 DDR funkcijos 10

13 Pagrindinės atramos judamojo aparato problemos nėštumo metu 12

131 DDR funkcijos sutrikimai 13

132 Hipermobilumas 17

133 Netaisyklinga laikysena 21

134 Dubens raiščių atsipalaidavimo sindromas (DRAS) 24

14 Dubens dugno pilvo raumenų ir diafragmos funkciniai ryšiai 24

2 TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA 30

21 Tyrimo organizavimas ir tiriamųjų kontingentas 30

22 Tyrimo metodai 31

221 Literatūros analizė 31

222 DDR jėgos vertinimas 32

223 Juosmens mobilumo vertinimas 33

224 Matematinės statistikos metodai 34

23 Taikytos metodikos aprašymas 34

3 REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS 35

31 Tiriamųjų juosmens mobilumo testavimo duomenys 35

32 Nėščiųjų dubens dugno raumenų vertinimo duomenys 36

33 Skirtingo amţiaus nėščių moterų juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos vertinimo

duomenys 38

34 Dubens dugno raumenų ir juosmens mobilumo priklausomybė grupėse 41

IŠVADOS 44

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS 45

LITERATŪRA 46

4

SANTRAUKA

Kreipavičienė R Juosmens mobilumo įtaka nėščiųjų dubens dugno raumenų funkcinei būklei

reabilitacijos magistro baigiamasis darbas mokslinė vadovė docdr Daunoravičienė A Kauno

medicinos universitetas Slaugos fakultetas Reabilitacijos klinika ndash Kaunas 2009 ndash 51 p

Raktiniai ţodţiai dubens dugno raumenų disfunkcija dubens dugno raumenų stiprinimas nėštumo

metu liemens stabilumas diafragmos dubens dugno ir pilvo raumenų funkciniai ryšiai Tyrimo

objektas nėščių moterų dubens dugno raumenys Tyrimo problema Dubens dugno disfunkcijos

problema Lietuvoje vis dar išlieka aktuali ne tik dėl didelio paplitimo nesugebėjimo rasti tinkamos

pagalbos bet ir dėl taikomų neefektyvių gydymo metodų Darbo tikslas nustatyti juosmens

mobilumo įtaką nėščiųjų dubens dugno raumenų funkcinei būklei Darbo uţdaviniai įvertinti dubens

dugno raumenų jėgos kaitą nėštumo metu kontrolinėje ir tiriamojoje grupėje įvertinti juosmens

mobilumo pokytį nuo 28-tos iki 38-tos nėštumo savaitės kontrolinėje ir tiriamojoje grupėse įvertinti

nėščiųjų amţiaus įtaką dubens dugno raumenų jėgai ir juosmens mobilumui nustatyti juosmens

mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos tarpusavio ryšį Tyrimo metodika Buvo tiriama 60

savanorių nėščių moterų kurios suskirstytos į kontrolinę ir tiriamąją grupes Pagal amţių tiriamosios

buvo suskirstytos į jaunesnių (le29) ir vyresnių (ge30) grupes Tiriamajai grupei buvo taikoma

sveikatingumo programa baseine Naudojant dubens dugno raumenų funkcijos matavimo aparatą

bdquoPelvexiserldquo buvo atliktas objektyvus dubens dugno raumenų maksimalios jėgos įvertinimas

juosmens mobilumas buvo vertinamas Šoberio testo pagalba Rezultatai 38-tą nėštumo savaitę

kontrolinėje grupėje nustatytas juosmens mobilumo (2003plusmn186 plt005) ir dubens dugno raumenų

jėgos (2542 plusmn24 plt005) sumaţėjimas o tiriamojoje ndash neţymus tiek juosmens mobilumo

(206plusmn096 pgt005) tiek dubens dugno raumenų jėgos (149plusmn172 pgt005) sumaţėjimas

Pakartotino testavimo metu jaunesnių nei 30 m grupėje juosmens mobilumo sumaţėjimas siekė

95plusmn174 (plt005) vyresnių nei 30 m grupėje - 1567plusmn329 (plt005) Vyresnių tiriamųjų dubens

dugno raumenų jėgos sumaţėjimo pokytis (1857plusmn432) buvo didesnis nei jaunesnių moterų

grupėje (1175plusmn243 plt005) Kontrolinėje grupėje nustatytas silpnas ryšys (r=0192) tarp dubens

dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo o tiriamojoje grupėje - vidutinio stiprumo (r=0635

plt005) Išvados dubens dugno raumenų jėga nuo 28 iki 38 nėštumo savaitės kontrolinėje grupėje

maţėjo (plt005) o tiriamojoje liko panaši vertinant juosmens mobilumo kaitą nėštumo metu

kontrolinėje grupėje nustatytas reikšmingas sumaţėjimas (plt005) o tiriamojoje grupėje stebėta tik

maţėjimo tendencija jaunesnių nei 30 metų nėščiųjų grupėje juosmens mobilumas ir dubens dugno

raumenų jėga tiek 28-tą tiek ir 38-tą savaitę buvo statistiškai reikšmingai didesnė nei vyresnių

(plt005) juosmens mobilumas įtakoja dubens dugno raumenų funkcinę būklę išlaikant juosmens

mobilumą dubens dugno raumenų jėga nėštumo metu nemaţėja Darbe pateiktos praktinės

rekomendacijos

5

SUMMARY

Kreipavičienė R The influence of lumbar spine mobility on pelvic floor muscles functional state

during pregnancy Rehabilitation masterlsquos final work Supervisor Daunoravičienė A Clinic of

Rehabilitation Faculty of Nursing Kaunas University of Medicine ndash Kaunas 2009ndash51 p

Key words pelvic floor dysfunction pelvic floor training in pregnancy lumbar spine stability

diaphragm pelvic floor and abdominal muscles co-activation The object of research pelvic floor

muscles of pregnant women The problem of research Pelvic floor dysfunction problem is still

actually in Lithuania not only because of increasing prevalence inability to find effective help but

also of not effective methods of treatment Aim of the study to investigate the influence lumbar spine

mobility on functional state of pelvic floor muscles Tasks of the study investigate change of pelvic

floor muscles strength during pregnancy in control and testing group investigate change of lumbar

spine mobility during pregnancy in control and testing group in 28th and 38th pregnancy week to

investigate the influence of pregnant women age on the state of pelvic floor muscles and lumbar spine

mobility to investigate association between pelvic floor muscles and lumbar spine mobility Methods

60 volunteerrsquos pregnant women were investigated They were divided into control and testing groups

into in younger (le29) and older (ge30) pregnant women groups Testing group has been applied to the

aqua health program Pelvic muscles maximum strength was objectively measured using the device

bdquoPelvexiserldquo the lumbar mobility was investigated using Shober test Results There were observed

lumbar spine mobility (2003plusmn186 plt005) and pelvic floor muscles strength (2542 plusmn24 plt005)

reduction in control group though both lumbar spine mobility (206plusmn096 pgt005) and pelvic floor

muscles strength (149plusmn172 pgt005) not significant reduction in testing group in 38th pregnancy

week During repeated testing lumbar spine mobility reduction reached 95plusmn174 (plt005) in

younger than 30 years pregnant women group and 1567plusmn329 (plt005) in older group The change

of pelvic floor muscles strength reduction (1857plusmn432 plt005) in older than 30 years pregnant

women group was more than in younger (1175plusmn243 plt005) There were assessed weak

association (r=0192 plt005) between pelvic floor muscles and lumbar spine mobility in control

group and medium strong (r=0635 plt005) - in testing group Conclusion pelvic floor muscles

strength was reducing in 28th and 38th pregnancy week in control group (plt005) in testing group ndash

has remained similar Significant reduction was observed in control group during investigation of

lumbar spine mobility change during pregnancy (plt005) and in testing group ndash only tendency to

reduce in younger than 30 years pregnant women group pelvic floor muscles strenght has been higher

than the older both in 28th and 38th pregnancy week (plt005) lumbar mobility influence pelvic floor

muscle strength pelvic floor muscle strength has not decreased maintaining the lumbar mobility

during pregnancy There were offered practical recommendations in this study

6

SANTRUMPOS

DDR - dubens dugno raumenys

DRAS - Dubens raiščių atsipalaidavimo sindromas

ŠN ndash šlapimo nelaikymas

7

ĮVADAS

Daugeliui moterų tiek nėštumas tiek gimdymas yra šlapimo nelaikymą (ŠLN) bei daugelį

dubens dugno raumenų (DDR) funkcijos sutrikimus lemiantis veiksnys Paskutiniu metu labai

padaugėjo akušerinių dubens dugno traumų bei aiškėjo jų sąsaja su ateityje atsirandančiomis dubens

dugno raumenų funkcijos problemomis Specialistai teikiantys pirminę prieţiūrą turi būti labai

sąmoningi ir aktyviai imtis prevencinės veiklos uţkertant kelią moterų gyvenimo kokybę

maţinantiems sutrikimams (Goldberg RP 2007) DDR disfunkcija yra fiziškai sekinantis ir socialiai

aktyvumą ribojantis veiksnys Jo atsiradimas skatina pasitikėjimo savimi praradimą bejėgiškumą

depresijos ir nerimo jausmus (Chiarelli ir Cockburn 2002) Šiuo metu pasaulyje nuo šios problemos

kenčia apie 200 mln moterų Lietuvoje ndash apie 280 tūkst (Aniulienė 2002)

Fiziniai pratimai atliekami nėštumo metu stiprina pilvo nugaros dubens raumenis tada gerėja

laikysena priaugama maţiau svorio Kineziterapeutų darbas akušerijoje yra pakoreguoti fizinius

pokyčius vykstančius nėštumo metu ir po gimdymo kad sumaţinti organizmo stresą (Sabino J

Grauer J 2008)

Kaip ir kiti griaučių raumenys nestiprinami dubens dugno raumenys (DDR) susilpnėja ir

atrofuojasi ir turi būti stiprinami Pratimų metu DDR geriau aprūpinami deguonimi todėl tampa

paslankesni Vadinasi lengviau jėgą išlaikyti nei ją grąţinti Tačiau klinikinė dubens raumenų pratimų

reikšmė buvo sunkiai objektyviai patvirtinama Nors logiškai mąstant DDR pratimų taikymas

nėštumo metu ir po gimdymo turėtų sumaţinti šlapimo nelaikymo ir dubens organų nusileidimo bei

iškritimo riziką tačiau daugelio tyrimų rezultatai prieštaringi (Zachovajevas P ir kt 2007)

Atliekami tyrimai leidţia suprasti kad yra tam tikros sinergijos tarp pilvo ir DDR Manoma

kad DDR turi dvejopą funkciją dalyvauja liemens stabilumo palaikyme bei šlapimo ir išmatų šalinime

bei laikyme Šios raumenų sinergijos gali sėkmingai pasitarnauti DDR funkcijos sutrikimų

reabilitacijoje

Kadangi ritmingus kvėpavimo judesius palaiko pilvo ir dubens dugno raumenų sinerginė

veikla tad būtina uţtikrinti normalų šių raumenų funkcionavimą Visi dubens dugno komponentai

sudaro atskirą griaučių-raumenų posistemę susijusią su tuo kaip funkcionuoja kitos griaučių-raumenų

posistemės (Sapsford 2001 Franklin 2003)Dubens dugno raumenų aktyvacijai ir stiprinimui taikoma

Kegelio bei Tansbergerio metodikos (Baumann L 2005)

Juosmens ndash dubens regionui reikalingas stabilumas tam kad būtų galima pernešti krūvį

liemeniui ir viršutinėms galūnėms Tačiau tuo pačiu turi būti ir pakankamas mobilumas kad

uţtikrinti pakankamą judėjimą

8

Temos aktualumas DDR disfunkcijos problema Lietuvoje vis dar išlieka aktuali ne tik dėl

didelio paplitimo nesugebėjimo rasti tinkamos pagalbos bet ir dėl taikomų neefektyvių gydymo

metodų

Temos naujumas Nėštumo metu DDR dėl palaipsniui didėjančio gimdos svorio yra

nuolat tempiami ir neišlaiko jiems tenkamo krūvio todėl izoliuotai aktyvinti šiuos raumenis yra

sudėtinga Ilgą laiką buvo manoma kad liemens stabilizavimo pratimų programa nėščiosioms

įjungiant dubens judesius neįtakoja DDR funkcinės būklės Anksčiau kineziterapeutai mokydami kaip

atlikti dubens dugno raumenų pratimus akcentuodavo pacientams neįtempti pilvo raumenų Šiuo metu

poţiūris šiuo klausimu pasikeitė Egzistuojantis funkcinis ryšys tarp dubens dugno kvėpuojamosios

diafragmos bei pilvo ir nugaros raumenų suteikia galimybę šiuos raumenis aktyvinti netiesiogiai

Todėl šiame tyrime vertinome dubens dugno raumenų jėgos kaitą aktyvindami tik dubens-juosmens

raumenis

Hipotezė juosmens mobilumas įtakoja dubens dugno raumenų funkcinę būklę nėštumo

metu

Tyrimo tikslas nustatyti juosmens mobilumo įtaką nėščiųjų dubens dugno raumenų

funkcinei būklei

Uţdaviniai

įvertinti dubens dugno raumenų jėgos kaitą nėštumo metu kontrolinėje ir tiriamojoje grupėje

įvertinti juosmens mobilumo pokytį nuo 28-tos iki 38-tos nėštumo savaitės kontrolinėje ir

tiriamojoje grupėse

įvertinti nėščiųjų amţiaus įtaką dubens dugno raumenų jėgai ir juosmens mobilumui

nustatyti juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos tarpusavio ryšį

9

1 LITERATŪROS APŢVALGA

12 Dubens dugno raumenys

DDR suformuoja dubens dugno pagrindą (ţr 1 pav) ir uţtikrina šlapimo bei išmatų

sulaikymą dalyvaudami dubens organų padėties palaikyme bei susitraukdami ir uţdarydami esančias

angas (Boslash K ir Sherburn M 2005)

1 pav Dubens dugno raumenys

Tarpvietė ndash tai kompleksinis struktūrinis vienetas esantis tarp šlapimo ir lytinės sistemų Dėl

tarpusavyje besipinančių raumenų ir fascijų tarpvietės anatomija yra gana sudėtinga Tai ypatingai

svarbi struktūra kuri labai daţnai paţeidţiama nėštumo ir gimdymo metu Įvairūs paţeidimai sutrikdo

funkcinį šlapimo ir lytinės bei virškinimo sistemų pajėgumą kuriam turi įtakos su tuo susijusių

raumenų inervacija (Woodman PJ ir Graney DO 2002)

DDR griaučių raumenų sudėtį įeina 33 greitųjų ir 67 lėtųjų skaidulų (Konstantinos H ir

kt 2006) Greitosios skaidulos treniruojamos greitais ir stipriais susitraukimais o lėtosios ndash ilgesniais

susitraukimais (išlaikant) Greitosios skaidulos greičiau pavargsta Lėtosios skaidulos skirtos ištvermės

ir pastovaus tonuso palaikymui (Vickers D ir Davila GW 2006)

DDR padengti fascija kuri jungiasi su pasienine dubens organų fascija ir tokiu būdu

dalyvauja šių organų palaikyme tam tikroje padėtyje Pagrindinis palaikomasis dubens pamatas yra m

levator ani kurio padėtį palaiko jungiamasis audinys o tonusą ndash iš juosmens-kryţmens regiono

ateinantys nervai (Goldberg RP 2007)

10

Nepaisant to kad gilusis ir paviršinis sluoksniai susideda iš skirtingų anatominių struktūrų ir

turi skirtingą inervaciją kliniškai jie veikia kaip vienas funkcinis vienetas DDR susitraukia iš vien ir

tuo pačiu metu bet jų susitraukimo kokybė ir būdas gali skirtis

Teisingas susitraukimas apibūdinamas kaip suspaudimas aplink dubens dugno angas ir jų

įtraukimas vidine kryptimi Magnetinio rezonanso tyrimo metu galima stebėti kaip valingo DDR

susitraukimo metu uodegikaulis juda link gaktinės sąvarţos vadinasi šie raumenys susitraukia

koncentriškai Teisingo susitraukimo metu akimi jokio dubens judesio nesimato (Boslash K ir Sherburn

M 2005 Konstantinos H ir kt 2006)

Aplink esančių stabilizuojančių juosmens ndash dubens regiono raumenų tokių kaip skersinio

pilvo juosmens ir dauginių aktyvacija padeda DDR aktyvacijai (Konstantinos H ir kt 2006)

Submaksimalus DDR susitraukimas turi būti atliekamas izoliuotai Maksimalaus susitraukimo metu

stebimas apatinės pilvo dalies raumenų įsitraukimas vidine kryptimi (būtent m transversus abdominis

bei m internus oblique) (Boslash K ir Sherburn M 2005)

Dubens raumenys yra dalis stuburo stabilumo mechanizmų Jų funkcijos yra tarpusavyje

susiję su kitomis raumenų sistemomis (Sapsford R 2004)

12 DDR funkcijos

Dubens dugnas yra griaučių raumenų sistemos vienetas ir kaip ir kiti tokie vienetai turi

pasyvias nervines ir aktyvias kontrolės sistemas (ţr 2 pav)

Pasyviosios sistemos pagrindą sudaro fascijos ir raiščiai kurių išsitempimo galimybės

priklauso nuo genetinių jungiamojo audinio faktorių gimdymų įtakos ir daţno stanginimosi

tuštinimosi metu Nervinė subsistemos kontrolė priklauso nuo skirtingo sensorinio grįţtamojo ryšio iš

daugybės raumenų verpsčių esančių DDR

Aktyviosios subsistemos rolė yra uţtikrinti šlapimo sulaikymą ir dubens dugno organų

palaikymą veikiant gravitacijai Šios funkcijos reikalauja gebėjimo pradėti veikti prieš padidėjant

vidiniam pilvo spaudimui (Beazel J R 2004)

11

Nervinė

reguliacinė

sistema

Aktyvioji

Sistema

Raumenys

Fascijos

Pasyvioji

sistema

Kaulai

Sąnariai

Raiščiai

2 pav Stabilumo komponentai

Kegelis dubens dugno funkcijas apibrėţia kaip atraminę sutraukiamąją ir seksualinę (Shelly

2005)

Atraminė funkcija Dubens dugnas suteikia atramą dubens organams DendashLancey Jir

Richardson A (1992) teigia kad normali dubens organų padėtis pasiekiama per raiščius iš viršaus ir

per dubens dugno raumenų fasciją iš apačios Jie taip pat pastebėjo kad norint atkurti organų padėtį

reikia skirti dėmesio raiščių atramos ir dubens dugno raumenų funkcijų atstatymui Poilsio metu

dubens dugno raumenys išlaiko minimalų poilsio tonusą Raumenų aktyvumas padidėja kai didėja

vidinis pilvo spaudimas Gravitacijos jėgos ir padidėjęs vidinis pilvo spaudimas (pvz juokiantis

kosint čiaudint keliant sunkius daiktus) paskatina dubens organų iškritimą Stiprūs dubens dugno

raumenys padeda palaikyti organus prieš padidėjusį vidinį pilvo spaudimą ir palaiko normalią funkciją

Atraminę funkciją pirmiausiai atlieka lėto susitraukimo raumenų skaidulos (Shelly 2005)

Kadangi papildoma dubens dugno raumenų funkcija yra atraminė-palaikomoji tai pertempus

šiuos raumenis palaipsniui gali vystytis atrofija sunkesniais atvejais - receptorių ir nervų pakenkimas

sąlygojantis refleksų reguliacijos sutrikimus Todėl daţnai šis raumenų silpnumas pasireiškia daliniu

nevalingu šlapimo nelaikymu sąstoviais maţajame dubenyje gimdos nusmukimu raiščių išsitempimu

ar skausmais (Mens ir kt 2001)

Sutraukiamoji funkcija Esant normaliam šlapimo laikymui dubens dugno raumenys uţdaro

šlaplę Kai funkcija normali anga uţdaroma greitai faziniu greitai susitraukiančių dubens dugno

raumenų skaidulų pagalba Angos uţdarymas poilsio metu atliekamas lėtai susitraukiančių raumenų

12

skaidulų Normalus šlapimo laikymas yra tada kai spaudimas šlaplėje yra didesnis nei spaudimas

šlapimo pūslėje Sutraukiamosios funkcijos praradimas gali sukelti šlapimo nelaikymą (Shelly 2005)

Seksualinė funkcija Makštis turi labai maţai sensorinių nervų skaidulų (Chiarelli 1995)

Dubens dugno raumenys suteikia propriorecepcinius pojūčius kurie prisideda prie seksualinio

malonumo

B Carriegravere (2002) išskyrė tokias dubens dugno raumenų funkcijas

DDR turi būti pakankamai stiprūs kad palaikytų šlapimo pūslę makštį tiesiąją ţarną ir

vidinius pilvo organus

Raumenų atsipalaidavimas yra reikalingas tuštinantis ir šlapinantis bei gimdymo metu

Raumenys uţtikrina šlapimo ir išmatų sulaikymą

Kosulio čiaudėjimo bėgimo ir šokinėjimo metu greiti susitraukimai uţkerta kelią nevalingam

šlapimo išsiskyrimui

Lytiškai santykiaujant ir orgazmo metu DDR susitraukinėja valingai arba nevalingai

DDR dirba kartu (sinergetiškai) su diafragma

DDR veikla turi būti koordinuojama su pilvo nugaros šlaunų raumenų aktyvumu

Šlapimo sulaikymo mechanizme dalyvauja daugelio dubens spinalinių bei supraspinalinių

veiksnių visuma Šiame mechanizme taip pat be galo svarbus šlaplės sienelių lygiųjų bei skersaruoţių

raumenų susitraukimas pakankama kraujotaka nepaţeisti raiščiai ir fascijos palaikančios organus

optimalioje padėtyje didėjant vidiniam pilvo slėgiui (Boslash K ir Sherburn M 2005)

Šlaplės palaikymą tam tikroje padėtyje uţtikrina priekinė makšties sienelė vidinė dubens

fascija sausgyslinis tarpvietės centras bei išangės keliamasis raumuo (DeLancey J 2001) Išangės

keliamasis raumuo vidinė dubens fascija bei raumeninės šlaplės struktūros sudaro sistemą kurių

koordinuota veikla priklauso nuo centrinės nervų sistemos (DeLancey J 2001)

13 Pagrindinės atramos judamojo aparato problemos nėštumo metu

Nėštumo metu spaudţiant vaisiui dirbant sunkesnį fizinį darbą esant ypač silpniems pilvo

diafragmos nugaros raumenims pertempiami dubens dugno raumenys kadangi šios keturios raumenų

grupės veikia kaip funkcinis atraminis vienetas (Mens ir kt 2001) Visos šios problemos nėštumo

metu riboja gyvenimo kokybę ir daţnai sukelia skausmą

13

Daţniausiai sutinkamos šios pagrindinės atramos judamojo aparato problemos nėštumo metu

DDR funkcijos sutrikimai

Hipermobilumas ndash stabilumo stoka

Netaisyklinga laikysena

Dubens raiščių atsipalaidavimo sindromas (DRAS)

131 DDR funkcijos sutrikimai

Dubens dugnas turi palaikyti didėjantį gimdos svorį Paprastai nėštumo metu DDR yra

pertempti ir neišlaiko jiems tenkamo krūvio Šis raumenų funkcijos susilpnėjimas gali įtakoti ne tik

šlapimo nelaikymo epizodus bet ir nugaros skausmus Dubens dugno raumenų silpnumas labai daţnai

yra stipraus persitempimo (daugkartiniai nėštumai) bendro tos srities silpnumo ir paţeidimo

paprastai gimdymo traumos pasekmė

Afrikos valstybėje Kamerūne DDR disfunkcijos paplitimas yra maţesnis nei Europoje ir

Šiaurės Amerikoje todėl laikoma kad DDR disfunkcija yra sociokultūrinė liga kadangi Kamerūno

moterys daţniausiai įtraukia dubenį į šokių judesius ir kasdieninę veiklą Maţesnis problemos

paplitimas Islamiškose šalyse aiškinamas tuo kad religingi asmenys meldţiasi penkis kartus per dieną

tokioje padėtyje kuri stipriai sumaţina dubens dugno apkrovą (Carriegravere 1998)

Literatūroje kalbama apie DDR disfunkcijos priklausomybę nuo rasių Pranešimai apie retai

pasitaikančią DDR disfunkciją tarp kinų moterų paskatino Zacharin atlikti ţemo socialinio-

ekonominio moterų sluoksnio lavonų skrodimus Hong Konge Atradimai parodė kad keliamųjų

išangės raumenų kompleksas buvo daug geriau išsivystęs nei pas vakarų šalių moteris ir turėjo

tankesnę raumenų masę Jungiamasis audinys juosiantis makštį ir išangės kanalą iki raumenų ribos

buvo akivaizdţiai tankesnis ir stipresnis Buvo padaryta išvada kad retesni DDR disfunkcijos atvejai

priklausė nuo audinio kokybės galbūt sunkaus darbo minimalaus nutukimo ir ţemo ūgio Kinų

moterų susitapatinimas su vakarietiška kultūra tęsėsi daug metų Dabar nurodoma kad tos šalies

moterų DDR disfunkcijos daţnumas yra toks pats kaip ir vakaruose Gali būti jog prie to privedė

sumaţėjęs dubens dugno ir pilvo raumenų aktyvumo sinergijos lygis sąlygotas daugiau sėdimo

gyvenimo būdo (Sapsford 2001) Tarp juodaodţių moterų vyraujanti tam tikra dubens forma taip pat

gali būti susijusi su maţesniu DDR disfunkcijos paplitimu tarp šių moterų (Handa ir kt 2003)

Kaip teigia Kim ir kt (2005) DDR funkcijos sutrikimų paplitimo skirtumai gali būti susiję su

paveldėtais anatominiais ir fiziologiniais skirtumais rasinėse grupėse Grodstein ir kt (2003) nustatė

14

kad nevalingas šlapimo išsiskyrimas yra daugiau paplitęs tarp baltaodţių moterų DDR disfunkcijos

paplitimas tarp juodaodţių moterų yra 212 maţesnis

DDR disfunkcija daţniausiai turi kompleksinę prieţastį (Hannestad ir kt 2004 Nygaard ir

kt 1996) Anatominis paaiškinimas akcentuoja šlaplės ir šlapimo pūslės kampo pakitimus dėl

pertemtų arba suţalotų dubens dugno audinių (Burgio ir kt 1986) Kiekybiniai ir kokybiniai

vidudubeninės fascijos pokyčiai ir pakitusi keliamųjų išangės raumenų funkcija yra svarbūs

etiologiniai faktoriai vystantis DDR disfunkcijai (Kim ir kt 2005) Gimdţiusių ir vyresnio amţiaus

moterų tarpe atsiranda DDR morfologiniai pokyčiai tokie kaip raumeninių skaidulų skersmens

pakitimas ir pan (Sapsford 2001) Vienas bendrai pripaţintas etiologinis faktorius yra dubens dugno

atraminių audinių paţeidimas gimdymo metu (Burgio ir kt 1986 Persson ir kt 2000)

DDR funkcijos sutrikimai

Šlapimo nelaikymas

Išmatų nelaikymas

Dubens organų nusileidimas ar iškritimas

Lėtinio skausmo sindromas

Seksualinės problemos (Bo K ir Braekken IH 2005)

Šlapimo nelaikymas - tai būklė pasireiškianti nevalingu šlapinimusi dėl šlapimo pūslės

kontrolės praradimo Tarp penkiasdešimtmečių nelaikančiųjų šlapimo yra apie 20 tarp

šešiasdešimtmečių apie 30 ir net aštuonios-devynios iš dešimties nelaiko šlapimo perkopusios 75-

uosius metus Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis dėl DDR disfunkcijos pasaulyje kenčia

beveik 200 mln moterų Lietuvoje su šia problema susiduria beveik 300 tūkstančių moterų Statistika

rodo kad šlapimo nelaiko kas antra gimdţiusi trisdešimtmetė moteris (Aniulienė R 2002) Šlapimo

nelaikymas plačiai paplitusi būklė palietusi JAV net 13 milijonų ţmonių 85 jų yra moterys

Moterys patiria šlapimo nelaikymą du kartus daţniau nei vyrai (Smith R ir kt 2007)

Fizinio krūvio metu šlapimas nesulaikomas dėl susilpnėjusių DDR ir šlapimo pūslės rauko

nepakankamumo bei hipermobilios šlaplės Tai gali atsitikti po traumą sukėlusio gimdymo

anatomiškai pakitus šlapimo takų padėčiai Net 85 nuo šios ligos kenčiančių moterų yra gimdţiusios

(Smith R ir kt 2007) Mat po gimdymo gali pakisti moters šlapimo ir lytinės sistemos anatomija ir

fiziologija Lyties organai gali pasislinkti ţemyn dėl ko ir sutrinka šlapimo pūslės bdquouţsidarymoldquo

funkcija pakinta spaudimų gradientas šlaplėje ir šlapimo pūslėje (Goldberg RP 2007)

Kadangi šlapimo nelaikymas yra susidrovėjimą kelianti būklė tikėtina kad daugelis atvejų

yra neţinomi ir negydomi bei lemia socialinę izoliaciją depresiją bei maţina savigarbą (Smith R ir

15

kt 2007) Šlapimo nelaikymas susijęs su didelėmis ekonominėmis išlaidomis Šlapimo nelaikymas

gydymas JAV per metus kainuoja apie 11-12 bilijonų dolerių apytiksliai 2000 dolerių kiekvienam

pacientui per metus Apytikriais apskaičiavimais šlapimo nelaikymo paplitimas vyrauja nuo 2 iki

daugiau kaip 50 (Smith R ir kt 2007)

Daţniausi DDR disfunkciją sąlygojantys veiksniai

nėštumas ir gimdymas

amţius

daţnas sunkaus svorio kėlimas

ilgai besitęsiantis kosulys

nutukimas

daţnas stanginimasis (vidurių uţkietėjimas)

menopauzė

daţna infekcija

kai kurie medikamentai

šlapimo takų displazijos

neuroraumeniniai sutrikimai

stresas

rūkymas kofeino vartojimas

harmoniniai pokyčiai menopauzėje

didelis gimdymų skaičius (Smith R ir kt 2007 Ewings P ir kt 2005)

A LOrsquo Boyle ir kt (2003) atlikto tyrimo metu buvo nustatinėjama kaip pasikeitė moterų

dubens organų padėtis nėštumo metu ir kurios iš tiriamųjų patyrė dubens organų nusileidimą Dubens

organų nusileidimas buvo vertinamas balais Išvadoje pranešama kad nėštumas įtakoja dubens organų

padėtį (J Buivydienė 2004)

Autoriai H P Dietz ir kt (2003) tyrė DDR funkciją visais nėštumo trimestrais Atliktas

tyrimas Jame dalyvavo 200 tiriamųjų Išvadose teigiama kad gimdymas turi tiesioginę įtaką dubens

organų nusileidimui Natūralaus gimdymo metu organai nusileidţia ţemiau nei gimdant cezario pjūvio

pagalba Šių organų nusileidimas turi reikšmės DDR funkcijos sutrikimams (J Buivydienė 2004)

J Buivydienės atlikto tyrimo išvadose atsispindi kad nėštumo metu ir po gimdymo DDR

tonusas silpnėja o jėga nėštumo eigoje ir po gimdymo kinta I-II trimestre ndash didėja II ndash III trimestre ndash

sumaţėja o III ndash po gimdymo padidėja (J Buivydienė 2004)

16

Teigiama kad gimdymo poza taip pat gali sąlygoti DDR disfunkciją Maţesnis DDR

disfunkcijos paplitimas Afrikoje ir Kinijoje aiškinamas tuo kad šiose regionuose moteris gimdymo

metu yra atsitūpusi keturpėsčia arba stovimoje padėtyje kas yra funkcionaliau nei gimdymas gulint

ant nugaros kurio metu dubens dugnas yra ištempiamas nefunkcionaliai (Carriegravere 1998)

Kiti veiksniai nulemiantys DDR disfunkcijos etiologiją yra vaisiaus ypatybės operaciniai

vaginaliniai gimdymai ilga antroji gimdymo stadija ir anestezija Duomenys apie šiuos kintamuosius

yra įvairūs vieni autoriai nurodo ryškią priklausomybę kiti - jokio poveikio

Burgio ir kt (2003) tyrę DDR disfunkcijos potencialius rizikos veiksnius nurodė kad

anestezija antros gimdymo stadijos trukmė įplyšimai vaisiaus galvos ypatybės ir sunkiausio vaisiaus

svoris nesusijęs su DDR disfunkcija Kim ir kt (2005) nurodo kad gimdymų skaičius vaginalinis

gimdymas menopauzė ir senėjimas yra labiausiai susiję su vidudubeninės fascijos ir keliamojo išangės

raumens disfunkcija

Tam tikri moterų dubens tipai gali padidinti neuroraumeninių traumų pavojų DDR Šios

traumos gali atsirasi nėštumo ir gimdymo metu bei dėl kitų būklių kurios nesusiję su nėštumu (Handa

ir kt 2003)

Persson ir kt (2000) tyrime kuris siekė nustatyti įtampos šlapimo nelaikymo akušerinius

rizikos veiksnius buvo nustatytas reikšmingas tarpusavio ryšys tarp įtampos šlapimo nelaikymo

chirurginio gydymo ir prieš tai buvusio vaginalinio gimdymo cukrinio diabeto motinos amţiaus

pirmo gimdymo metu epidurinės anestezijos vaginalinio gimdymo metu ir kūno masės indekso

paskutinio gimdymo metu Gauti duomenys rodo kad pirmas gimdymas labiausiai suţaloja dubens

dugną vėlesni gimdymai neţymiai padidina DDR disfunkcijos riziką Grodstein ir kt (2003) nurodė

kad DDR disfunkcija paplitusi tarp moterų kurios yra gimdţiusios vyresnio amţiaus ir kurios buvo

jaunesnės pirmo gimdymo metu

Konservatyvus DDR disfunkcijos gydymas pastaruoju metu kelia didelį susidomėjimą

Konservatyvių terapijų atlikimo bei tyrinėjimo metodai labai patobulėjo dėlto daugiau leidţia suprasti

apie jų naudą arba nepakankamą naudą susijusių su invazinėmis intervencijomis (Cornella JL

2004)

Didţiausias efektyvumas pasiekiamas DDR pratimus atliekant priţiūrint specialistui nes tik

verbalinė konsultacija yra nepakankama (Freeman RM 2004) Vickers D ir Dvaila GW (2006)

teigia kad 50 pacientų Kegelio pratimus atlieka neteisingai

Pirmas konservatyvus būdas gydyti įtampos šlapimo nelaikymui yra valingi DDR pratimai

kurie buvo sukurti ginekologo Arnoldo H Kegelio 1948 m (Sapsford 2001) DDR disfunkcijos

prevencijai moterys buvo skatinamos atlikti DDR pratimus nėštumo metu ir po gimdymo (Morkved ir

kt 2003)

17

Neumann PB ir kiti atliko sisteminę literatūros apţvalgą kurios tikslas buvo atlikti

literatūros analizę ir pristatyti aiškius įrodymus apie DDR pratimų efektyvumą atliekamų be ir kartu

su papildomomis priemonėmis (grįţtamojo ryšio terapija elektrostimuliacija (ES) makšties konusais)

gydant šlapimo disfunkciją Jie nustatė akivaizdų DDR pratimų efektyvumą gydant šlapimo

disfunkciją tačiau reikalingos papildomos studijos nustatyti optimalias gydymo programas ir

treniravimo protokolus įvairiems pacientams turintiems skirtingą simptomatiką Šios studijos metu

paaiškėjo jog teigiami pokyčiai atliekant DDR pratimus pastebimi praėjus nuo vienos savaitės iki

šešių mėnesių tačiau DDR jėga padidėja tik nuo treniravimo pradţios praėjus maţiausiai trims

mėnesiams (2006)

132 Hipermobilumas

Hipermobilumas daugelyje literatūros šaltinių apibūdinamas kaip nestabilumas

Apatinės nugaros dalies stabilumas ndash tai stuburo gebėjimas išlaikyti padėtį tiek statinėje

padėtyje tiek dinaminio judesio metu (Barr KP ir kt 2005)

Nėštumo metu auga gimda ir didėja pilvo apimtis Kartais moters svoris per kelis mėnesius

padidėja iki 25 Raumenys nespėja adaptuotis bdquonaujomis sąlygomisldquo Nepakankamas fizinis

aktyvumas maţina raumenų jėgą ištvermę ir pablogina koordinaciją Todėl sutrinka raumenų funkcija

stabilizuoti sąnarius ir stuburą Svorio centras pasislenka į priekį gali padidėti juosmens linkis

Krūvis tenka ne tarpslanksteliniams diskams o uţpakaliniams tarpslanksteliniams ir kryţmeniniams -

klubų sąnariams (art sacroiliacae)

Didelę reikšmę nugaros skausmų nėštumo metu atsiradimui turi hormonų (relaksino

estrogenų progesterono prolaktino ir kt) pusiausvyros kitimas Vandens ir natrio susilaikymas

jungiamajame audinyje apie sąnarius sukelia raiščių laisvumą Manoma kad naktiniai nugaros

skausmai antroje nėštumo pusėje susiję su hipervolemijos ir apatinės tuščiosios venos (vena cava

inferior) spaudimu Todėl sutrinka veninio kraujo nutekėjimas iš ekstraduralinių veninių rezginių

Vystosi hipoksija ir metabolizmo pakitimai nemielinizuotose skaidulose Hormonai sukelia pasikeitimą

raiščių įsiterpimo į kaulą taške Itin svarbus geltonkūnio išskiriamo relaksino kiekio svyravimas

Hormono koncentracija kraujyje nuolat didėja iki 24 nėštumo savaitės ir vėliau maţai kinta

Relaksinas didina raiščių laisvumą minkština kremzles ir sukelia sinovijos išvešėjimą Tai padeda

moters organizmui pasiruošti gimdymui Tačiau relaksuoti raiščiai ir kapsulės maţina stuburo ir sąnarių

stabilumą (Lockstad 2003)

Paprastai kai mes gulime ar stovime dubuo yra fiksuotas arba stabilioje padėtyje tačiau

vaikštant mobilumas taip pat kaip ir stabilumas turi būti optimalus ty reikalingas kintantis

18

kryţmeninio klubo sąnario stabilumas (stabilumas esant apkrovai ir mobilumas kai apkrovos nėra)

Kryţmeninio klubo sąnario stabilizavimo problemą išsprendţia paties šio sąnario sutvirtinimo ir

fiksavimo mechanizmas apibūdinamas kaip pasyvus ir aktyvus stabilumas (ţr 2 ir 3 pav)

Kryţmeninio klubo sąnario fiksavimo galimybę apsprendţia netaisyklingi sąnario paviršiai

2 pav Pasyvus stabilumas

Stabili aplinka su atitinkančiais sąnarių paviršiais kai nereikalingos pašalinės jėgos sistemos

stabilumui išlaikyti

Kaulinės struktūros

kauliniai elementai

jėgos kurios susidaro nuo raumenų prisitvirtinimo prie kaulo vietos

neutrali stuburo padėtis

kryţmeninio klubo sąnario sąnarinių paviršių stabilumas

Aktyvus stabilumas susideda iš keleto mechanizmų Pirmiausiai kryţkaulio rotacija pirmyn

atsirandanti krūvio metu ty keliantis iš gulimos padėties į sėdimą arba stovimą padėtį padidina

uţpakalinio raiščio tempimą kuris sukelia didesnį sąnarinių paviršių spaudimą Tokiu būdu

kryţmeniniui klubo sąnariui suteikiama daugiau stabilumo Antra vertus kryţmeninio klubo sąnario

sąnarinių paviršių spaudimą padidina krūtininė-juosmeninė fascija ir raumenys Dauginis ir skersinis

pilvo raumenys yra tvirtai sujungti raiščių ir tvirtinasi aplink kryţmeninį klubo sąnarį Nustatyta kad

skersinio pilvo raumens susitraukimas sutvirtina kryţmeninį klubo sąnarį ir taip dauginio ir skersinio

19

pilvo raumenų ko-kontrakcija dar pagerina liemens stabilumą Abu šie raumenys yra tiek liemens tiek

dubens stabilizatoriai Akivaizdu kad dubens dugnas taip pat dalyvauja uţtikrinant dinaminį stabilumą

juosmens-dubens srityje

3 pav Aktyvus stabilumas

Šis terminas naudojamas apibūdinti raumenims dalyvaujantiems kryţmeninio klubo sąnario

stabilizavime

Išorinių jėgų poveikis uţtikrinantis sistemos stabilumą

diafragma

dubens dugnas

dauginiai raumenys

skersinis pilvo raumuo

krūtininė-juosmeninė fascija

uţpakalinės juosmens raumens skaidulos

Judesių valdymas ndash kitas veiksnys stabilizavimo pratimų mechanizme Nervų sistemai

kontroliuojančiai juosmeninės stuburo dalies stabilumą reikalinga numatyti kiek motorinių vienetų

aktyvuoti norint uţtikrinti raumens gebėjimą atlikti atitinkamą funkciją Judesių reguliacijos

sutrikimus lemia aferentinių impulsų stoka trukdanti griţtamųjų ryšių susidarymui Pacientams

turintiems nugaros problemų stebima uţdelsta nervinė impulsacija iš aukštesniųjų nervų sistemos

20

sričių nes neuţtenka informacijos apie stuburo komponentų būklę Dėl to maţėja raumens aktyvumas

jis silpsta ar atrofuojasi

Richardson su bendraautoriais (2005) atliko tyrimą kuriame tiriamiesiems su lokalių

raumenų disfunkcija parinkti specialūs pratimai įtraukiant pakartotinius izometrinius dauginio ir

skersinio pilvo raumenų susitraukimus (tiesiamųjų ir lenkiamųjų raumenų jėgos ir ištvermės gerinimas

nebuvo įtrauktas) Išvadose teigiama lokaliųjų raumenų skersmuo padidėjo tiriant ultragarsinės

diagnostikos metodu Judesių valdymo gerinimo etape atliekami izometriniai pratimai įtraukiantys

dauginio skersinio pilvo raumenų susitraukimus gulint ant pilvo nugaros ar skausmą maţinančiose

padėtyse Daugkartinis tikslus pratimų kartojimas sudaro nervų sistemoje dominantę ty automatinį

raumens įsijungimą į judesio ir statinės padėties išlaikymą Sąlyginai sveikų ţmonių lokalieji

raumenys aktyvuojami anksčiau uţ globaliuosius o besiskundţiančių nugaros skausmais - atvirkščiai

Statinis ir dinaminis stabilumas pasiekiamas kai aktyvios pasyvios ir kontrolinės sistemos

dirba kartu Biomechaniniai dubens sąnarių fiksavimo modeliai apibrėţiami vadinamais formos ir

jėgos dominančių principais Raumenų ndash raiščių sistema valdoma nervų sistemos atsakinga uţ jėgos

dominantę Raumenys skiriami į dvi funkcines sistemas giliejilokalūs ir paviršiniaiglobalūs

Lokalieji yra atsakingi uţ smulkius suderintus tarpsegmentinius nespecifinius jėgos krypčiai

judesius o tuo tarpu globalieji raumenys kontroliuoja stuburo orientavimą į tiesioginius judesius

Judesių kontrolės koncepcija kur giliųjų raumenų korsetas ir globalių raumenų veikla yra

suderinta lemia juosmens - dubens stabilumą Tiesiamasis nugaros raumuo dvigalvis šlaunies raumuo

ir didysis sėdmens raumuo yra svarbiausi raumenys jėgos dominantės palaikymui Skersinis pilvo

raumuo ir DDR yra svarbūs juosmens ndash dubens regiono stabilizavimui

Dėl patologinių biomechaninių ir hormoninių kitimų atsiranda sąnarių ir stuburo segmentų

nestabilumas Todėl sąnarinėse kapsulėse raiščiuose sausgyslėse dirginami skausmo receptoriai

Nestabilumą stengiasi kompensuoti raumenys tačiau tai trunka neilgai kadangi jie negali

pilnavertiškai pakeisti raiščių funkcijos Raumuo vargsta blogėja metabolizmas jie įsitempia

Spazmuotas raumuo sukelia skausmą Bet refleksinį raumens įsitempimą gali sukelti raiščių ir sąnarių

dirginimas (Lockstad 2003)

Nėštumo metu ypač veikiami liemens stabilumą uţtikrinantys raumenys Tie raumenys

vadinami laikysenos raumenimis jie yra trumpi giluminiai neatliekantys judesių tačiau

stabilizuojantys sąnarius raumenys Šią funkciją atlieka toniniai raumenys uţtikrinantys gerą dinaminį

stabilumą liemenyje Liemens stabilumą uţtikrina trys pagrindinai toniniai raumenys ndash skersinis pilvo

(m transversus abdominis) dauginiai (m multifidus) ir vidiniai įstriţiniai pilvo (m internus obliquus)

raumenys

Esant susilpnėjusiam ar pertemptam skersiniam pilvo raumeniui gali atsirasti liemens

nestabilumas tiesiogiai įtakojantis apatinės nugros dalies skausmus (Barkauskas 2002) Skausmas

21

slopina šio raumens susitraukimą atliekant įvairius judesius galūnėmis ir taip prarandamas apsauginis

stabilizavimo efektas Palaipsniui toninis raumuo (skersinis pilvo) tampa faziniu ty dalyvauja liemens

judesiuose ir neuţtikrina liemens stabilumo einant bėgant ar tiesiog atliekant judesius rankomis

(Mohr 1990)

Kulig K ir kolegų atlikto tyrimo hipotezė teigė kad liemens segmentinių judesių skirtumai

įtakoja apatinės nugaros dalies skausmą Tyrimo metu buvo nustatyta kad tiriamosioms kurios

skundėsi apatinės nugros dalies skausmu buvo daugiau padidėjęs juosmeninės dalies mobilumas nei

toms kurios nesiskundė skausmu Padidėjęs mobilumas buvo nustatytas L4-L5 ir L5-S1 segmentuose

(Kulig K ir kiti 2007)

Juosmens ndash dubens regionui reikalingas stabilumas tam kad būtų galima pernešti krūvį

liemeniui ir viršutinėms galūnėms Tačiau tuo pačiu turi būti ir pakankamas mobilumas (fiziologinės

amplitudės ribose) kad uţtikrinti pakankamą judėjimą (Steacutephanie J 2006)

133 Netaisyklinga laikysena

Esant silpniems raumenims palaipsniui susiformuoja netaisyklinga nėščiosios laikysena dėl

ko nėščioji daţnai gali jausti skausmus juosmeninėje ir krūtininėje (tarp menčių) dalyse keliuose ir

pėdose (Osgaard ir kt 1994) Netaisyklinga laikysena daţnai susijusi su krypuojančia eisena

Taip pat dėl hormonų pokyčių padidėja dubens ir juosmeninės dalies sąnarių paslankumas kuris

įtakoja netaisyklingos nėščiosios laikysenos formavimąsi

Kita prieţastis įtakojanti netaisyklingos laikysenos formavimąsi yra palaipsniui didėjantis

vaisiaus apimtis ir svoris moteris priversta atsilošti atgal kad išlaikytų pusiausvyrą stovėdama ar eidama

Dėl to gali padidėti juosmens linkis ir persitempti minkštieji audiniai Tačiau pagal olandų atliktą studiją

(rentgeno pagalba) nagrinėjusią laikysenos pokyčius nėštumo metu teigiama kad juosmens linkis maţėja

Bendras skausmas gali kilti dėl raumenų ir raiščių bei kraujotakos dubens raumenyse ir raiščiuose

pasikeitimo (Bastiaanssen 2004)

Kalbant apie generalizuotą ty viso kūno pusiausvyros lygmenį reikia paminėti kūno masės

centrą kaip labiausiai įtakojantį veiksnį Dėl vienokių ar kitokių prieţasčių pasislinkus kūno masės

centrui apatinės nugaros dalies struktūros patiria daug didesnę kompresinę apkrovą Šiuo atveju

pakenkimo lygmuo tiesiogiai priklauso nuo struktūrų uţtikrinančių nugaros stabilumą gebėjimo

suvaldyti atsiradusią apkrovą Kitas stabilizacinis apatinės nugaros dalies lygmuo atsakingas uţ

dubens ir juosmeninių slankstelių padėties kontrolę ir valdymą Šiame lygmenyje svarbiu veiksniu

tampa fiziologiniai stuburo linkiai (juosmeninis linkis) bei viso kūno laikysena Pačiame ţemiausiame

stabilizacijos kontrolės lygmenyje atsiduria tarpslanktelinių judesių (slinkimas ir sukimas) valdymas

22

Sihvonen T atliktame tyrime buvo nustatyta kad nugaros raumenų atsipalaidavimo laipsnis

lygiagrečiai susijęs su skausmo intensyvumu ir aktyvumo lygis judesio metu turi atvirkštinę

priklausomybę judesių ribotumo lygiui (1998)

Laikysenos pokyčius įtakoja šie kitimai

1 Nėštumo metu nutolsta krūtinkaulio kardinė atauga stuburas išsitiesia pečiai ir galva atlošiami

atgal nugara išsilenkia

2 Kaklo linkis didėja į viršutinę kaklo keterą galva pirmyn (tokia padėtis reikalinga pečių

išlyginimui)

3 Bendras kūno masės centras svyruoja pirmyn ir atgal dėl gimdos ir jos komponentų masės

padidėjimo

4 Tam kad kompensuotų gravitacijos centro poslinkį gali padidėti juosmens linkis ir kelių

hiperekstenzija (keliai per daug išsitiesia tam kad pasikeistų gravitacijos linija) Todėl daţnai

netinkamai apkraunami kelių ir pėdų sąnariai

5 Kinta kūno masės centras pasislenka pirmyn ir tenka didesnis krūvis nugaros ir pilvo

raumenims

Nėštumo metu ypač veikiami liemens stabilumą uţtikrinantys raumenys Tie raumenys

vadinami laikysenos raumenimis jie yra trumpi giluminiai neatliekantys judesių tačiau

stabilizuojantys sąnarius raumenys Šią funkciją atlieka toniniai raumenys uţtikrinantys pakankamą

dinaminį stabilumą liemenyje Liemens stabilumą uţtikrina trys pagrindinai toniniai raumenys

skersinis pilvo (m transversus abdominis) dauginiai (m multifidus) ir vidiniai įstriţiniai pilvo(m

internus obliquus) raumenys Esant susiformavusiai netaisyklingai kūno laikysenai ar funkciniams

nugaros skausmams ypatingą dėmesį būtina kreipti laikysenos kontrolei ir kūno judėjimo mechanikai

Vertikalioje padėtyje atraminę palaikomąją liemens ir vidaus organų funkciją atlieka pilvo nugaros

kvėpavimo diafragmos bei dubens dugno raumenys (Carriere 2002)

Laikysenos kontrolės lavinimui didelis dėmesys skiriamas pilvo raumenų stiprinimui be

aktyvinimui Skersinio pilvo raumens aktyvavimas stabilizuoja liemenį ir uţtikrina geresnį viršutinių ir

apatinių galūnių funkcionavimą

Carriere (2002) nurodo kad pilvo raumenų treniravimas yra būtinas norint sustiprinti silpnus

DDR ir atstatyti jų funkciją nes tuo metu kai raumuo išmoksta dirbti daugelyje kombinacijų jis toliau

automatiškai savaime treniruojasi atliekant kasdieninio gyvenimo veiksmus Yra labai sunku aptikti ir

sąmoningai aktyvuoti skersinius pilvo raumenis Kada skersinis pilvo raumuo yra aktyvus ir yra gerai

įsitempęs jis atpalaiduoja juosmeninę nugaros dalį Kada sėdimieji gumburai atitolsta nuo vienas kito

23

apatinė skersinio pilvo raumens dalis sutrumpėja sėdimiesiems gumburams priartėjus skersinis pilvo

raumuo pailgėja Tai rodo kad skersinis pilvo raumuo ir DDR yra antagonistai kurie visada

funkcionuoja kaip pora (Franklin 2003)

Skersinio pilvo ir dubens dugno raumenų atsakas sustiprėja kuomet pratimai atliekami esant

geram juosmens-kryţkaulio linkiui Pradinė padėtis pasilenkus ir nugaros lenkimas atliekant pratimus

aktyvuoja sukimą skatinančius pilvo raumenis tokius kaip išoriniai įstriţiniai pilvo ir tiesieji pilvo

raumenys o tai apriboja skersinio pilvo raumens įtraukimą į darbą (Sapsford 2001)

Atstatinėjant raumenų tarpusavio pusiausvyrą (paprastai ji būna sutrikusi esant netaisyklingai

laikysenai) tempiamos ir stiprinamos šios raumenų grupės

Stiprinami šie raumenys

viršutinė kaklą lenkianti raumenų dalis apatinė kaklą ir viršutinė krūtinę tiesianti raumenų

dalis

mentę supantys raumenys

išoriniai ţastą sukantys raumenys

liemenį lenkiantys ir stabilizuojantys raumenys (tiesusis ir įstriţiniai pilvo)

šlaunis tiesiantys raumenys

blauzdas tiesiantys raumenys

pėdas tiesiantys raumenys

kvėpavimo raumenys

Tempiami šie raumenys

viršutinė kaklą tiesianti raumenų dalis bei mentės keliamieji raumenys

krūtinės raumenys (didysis ir maţasis krūtinės raumenys)

nugarą tiesiantys raumenys

šlaunis pritraukiantys ir lenkiantys raumenys (nepertempti moterims jaučiančioms dubens

nestabilumą ir skausmą )

blauzdas lenkiantys raumenys (nepertempti moterims jaučiančioms dubens nestabilumą ir

skausmą )

pėdas lenkiantys raumenys

24

134 Dubens raiščių atsipalaidavimo sindromas (DRAS)

Juosmens ndash dubens regiono stabilizavimo sistemas įtakoja hormoniniai ir biomechaniniai

pokyčiai tačiau ne visos moterys patiria nugaros skausmą Anksčiau manyta kad hipermobilumas yra

pagrindinė skausmo prieţastis tačiau šiuo metu manoma jog dinaminės stabilizacijos metu jį lemia

raumenų ndash raiščių sistemos nesugebėjimas kompensuoti padidėjusio dubens sąnarių laisvumo (Gutke

A 2007) Dubens raiščių atsipalaidavimo sindromas (DRAS) yra apibūdinamas kaip būklė

išsivystanti nėštumo ar gimdymo metu ir pasireiškianti stipriu skausmu kryţmeniniame klubo sąnaryje

irar gaktinėje sąvarţoje (Petrikonis 2001)

Kryţmeninio kubo sąnario ir gaktinės sąvarţos atsipalaidavimas nėštumo metu yra

fiziologinis fenomenas kuris paprastai vyksta be simptomų nes jį iš dalies lemia hormoniniai ir

biocheminiai faktoriai Tačiau kai kuriais atvejais šie pokyčiai sąlygoja simptomus 08 -16 moterų

DRAS pasireiškia nėštumo metu Šie simptomai gali atsirasti jau pirmame nėštumo trimestre tačiau

paprastai pasireiškia 5 ndash 8 nėštumo mėnesį

Daugeliui moterų skausmai pranyksta tuoj po gimdymo tačiau kai kuriais atvejais dėl

neaiškių prieţasčių jis uţsitęsia keliolika savaičių po gimdymo Simptomai pasireiškia skausmu

juosmeninėje stuburo dalyje ir padidėjusiu jautrumu kryţmeniniame klubo sąnaryje bei gaktinėje

sąvarţoje (Petrikonis 2001)

14 Dubens dugno pilvo raumenų ir diafragmos funkciniai ryšiai

Visi dubens dugno komponentai sudaro atskirą griaučių raumenų sistemą (ţr 4 pav) kuri

yra susijusi su kitų griaučių raumenų sistemų funkcionavimu (Sapsford 2001 Franklin 2003)

DiafragmaDauginis raumuo

Dubens dugnasKryžkaulis

Skersinis pilvo raumuo

Dauginiai raumenys

4 pav DDR pilvo raumenų ir diafragmos funkciniai ryšiai (Beazel J R 2004)

25

Nurodoma kad DDR kartu su diafragma skersiniais pilvo raumenimis ir klubiniais juosmens

raumenimis suformuoja tam tikrą konteinerį Visų šių raumenų tarpusavio veikla turi svarbią reikšmę

DDR jėgai bei nugaros raumenų funkcinei būklei Konteinerio stogą sudaro diafragma šonines sienas

- skersiniai pilvo raumenys uţpakalinę sieną - klubiniai juosmens raumenys ir pagrindą - DDR

Pasak Carriere (1998) stovint išsitiesus pilvo nugaros raumenys diafragma ir DDR sudaro

pilvo kamerą Visi šie raumenys dėka savo funkcinių jungčių palengvina keliamųjų ir sutraukiamųjų

išangės raumenų funkciją Kosint šokinėjant bėgant šie raumenys turi dirbti kartu kad sustiprintų

DDR DDR nėra izoliuotas vienetas tačiau pilvo kapsulės dalis kuri supa pilvo ir dubens organus

Struktūros sudarančios šią kapsulę yra juosmeninės stuburo dalies slanksteliai ir dauginiai raumenys

diafragma (kuri svarbi tiek laikysenai tiek kvėpavimui) skersiniai pilvo raumenys ir DDR

kompleksas Šie raumenys uţtikrina liemens laikyseną vertikalioje padėtyje ir veikia sinergetiškai

(Sapsford 2001) Skersiniai pilvo raumenys dirba kaip korsetas apjuosdami apatinę pilvo dalį ir

nugarą ir palengvindami dauginių raumenų darbą (Hulme 2002 )

Diafragma pilvo raumenys (ypatingai skersiniai pilvo) plačiausieji nugaros raumenys

sėdmenų raumenys ir dauginiai raumenys yra svarbūs raumenys uţtikrinantys optimalią DDR

funkciją Jie sudaro integruotą atramos sistemą bei pagerina šlapimo pūslės ir tiesiosios ţarnos

funkciją stuburo juosmeninės kryţkaulio dalies stabilumą pusiausvyrą ir vaikščiojimą (Hulme 2002)

Dubens dugnas turi greitai reaguoti į laikysenos liemens raumenų aktyvumo ir vidinio pilvo spaudimo

pokyčius išlaikant sutrauktus raumenis įvairaus intensyvumo fizinio krūvio metu ir juos atpalaiduoti

po krūvio

Diafragma yra svarbiausias kvėpavimo raumuo Ji tarsi kupolas dengia vidaus organus ir

suformuoja atskiriamąjį sluoksnį tarp pilvo ertmės ir krūtinės Diafragmą ir dubens dugną jungia nuo

pilvo ertmės einantis jungiamasis audinys (adventitia) vadinama fascija kuri eina paraleliai

pasidalindama į du lapelius Taigi taisyklingas kvėpavimas yra labai svarbus treniruojant dubens

dugno raumenis Šis kvėpavimas vadinamas diafragminiu arba pilviniu kvėpavimu (Kuhnert Ch

2005)

Diafragma sinergetiškai palengvina skersinio pilvo raumens darbą per kvėpavimo iškvėpimo

fazę Kadangi diafragma pakyla pakeldama vidaus organus 1-3 cm ir sumaţindama vidinį pilvo

spaudimą skersinis pilvo raumuo susitraukia stabilizuodamas juosmens-dubens regioną (Hulme 2002

b) Nurodoma kad nėščiosios kurios sėdi neatsirėmusios ir išlaikydamos taisyklingą juosmeninį

stuburo linkį stovi išsitiesusios ir pas kurias judant apatinės pilvo dalies raumenys yra tvirti

palengvina neintensyvų DDR aktyvumą sinergijoje su giliaisiais pilvo raumenimis didţiąją dienos dalį

Jos pasiţymi gera laikysenos kontrole Tik tada kada pilvo raumenų susitraukimai yra automatiški

dubens dugnas gali atlikti savo atraminę funkciją sulenkus liemenį (Sapsford 2001)

26

Literatūroje nurodoma kad DDR funkcija glaudţiai susijusi su kvėpavimo diafragma

Kvėpuojant diafragma nusileidţia ir grįţta į ramybės padėtį 12-14 kartų per minutę Diafragminis

kvėpavimas yra svarbus norint išlaikyti sveiką stuburą sveiką šlapimo pūslę ir tiesiąją ţarną bei

šlapimo sulaikymą (Hulme 2002)

Įkvėpimo metu kvėpavimo diafragma juda ţemyn pilvas išsipučia o dubens dugnas šiek tiek

pajuda ţemyn jei jis yra elastingas ir atpalaiduotas (Carriere 2002) Nusileidţianti diafragma spaudţia

pilvo organus ir didina šlapimo pūslės ir tiesios ţarnos spaudimą (VPS) (Hulme 2002 ) Organai yra

spaudţiami į pilvo raumenis ir dubens dugną kuris prisitaiko platėdamas Pilvo raumenys ir dubens

dugnas dirba kartu kad paremtų ir subalansuotų diafragmos aktyvumą (Franklin 2003)

Iškvėpimo metu pilvas suplokštėja ir jei iškvėpimas yra stiprus diafragma susitraukia ir juda

į viršų (Carriere 2002) DDR ir pilvo raumenys susitraukia kad galėtų pastumti organus į viršų

(Franklin 2003) Diafragma daugiau kontroliuojama autonominės nervų sistemos nei valingos nervų

sistemos (Hulme 2002 ) Valdomas forsuotas iškvėpimas sukelia ne tik diafragmos bet ir vidinio ir

išorinio įstriţinio pilvo raumenų aktyvaciją Tai skatina įtampos padidėjimą dubens

dugnosutraukiamojo raumens funkciniame vienete (Carriere 1998)

Pagrindiniai liemens organai yra tiesiogiai arba netiesiogiai palaikomi diafragmos taigi

diafragmos ritmiškas judėjimas padeda išlaikyti šių organų normalų mobilumą ir pakelia šlapimo pūslę

2-3 cm per iškvėpimo fazę Diafragma kartu su skersiniu pilvo raumeniu padeda stabilizuoti stuburą

iki padidėjant vidiniam pilvo spaudimui atliekant galūnių judesius

Spaudţiant krūtinės ląstą šonkauliais diafragmos mechanizmas įtakoja ne tik pilvo sienos

raumenis bet ir DDR (Moen ir kt 1990) Ilgalaikis iškvėpimas (ar įsitempimas) aktyvuoja ne tik

diafragmą bet taip pat vidinį ir išorinį įstriţinius pilvo raumenis (Ostergaard ir kt 1992) Tai sukelia

dinaminę funkcinio vieneto DDR padidėjusį įsitempimą Todėl svarbią reikšmę turi gebėjimas

kvėpuoti diafragminiu būdu kurio metu intensyviai priverčiami dirbti pilvo raumenys

Sapsford R R ir Hodges P W atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti ar valingas pilvo raumenų

susitraukimas yra susijęs su dubens dugno raumenų aktyvumu DDR aktyvumas buvo matuojamas

atliekant skirtingo intensyvumo pilvo raumenų susitraukimus gulimoje ir sėdimoje padėtyse DDR

elektromiografinis aktyvumas buvo matuojamas įvedus į makštį ir išeinamąją angą paviršinius

elektrodus Šie matavimai buvo paremti išeinamosios angos ir makšties spaudimo Gauti rezultatai

rodė kad DDR elektromiografijos duomenys padidėjo pilvo raumenų susitraukimo metu DDR

aktyvumas stipraus pilvo raumenų susitraukimo metu nesiskyrė nuo išmatuoto maksimalaus DDR

susitraukimo Išmatuotas pirmiau makšties ir išeinamosios angos slėgio padidėjimas o po to ir pilvo

Išvadose kalbama kad sveikiems tiriamiesiems valingas pilvo raumenų aktyvumas sąlygojo DDR

aktyvumą Dubens slėgio padidėjimas įvykęs prieš pilvo slėgio padidėjimą parodo kad atsakas yra

27

uţprogramuotas Pilvo raumenų treniravimas gali būti labai veiksmingas šių sutrikimų gydyme

(Sapsford R R Hodges P W 2001)

Valingų DDR susitraukimų metu sveikoms moterims kaip atsakas buvo uţregistruotas

charakteringas pilvo raumenų aktyvumas (Steacutephanie J 2006)

Daugelis pilvo raumenis lavinančių pratimų yra įtraukiami į nugaros skausmo ir kitų griaučių

raumenų sistemos sutikimų reabilitavimo programas Buvo atlikta keletas tiriamųjų darbų apie visų

pilvo raumenų aktyvavimą ir įtaką tam tikriems regionams Šis tyrimas parodė kas vidinis apatinės

pilvo sienos vidinės krypties judesys gulimoje ant nugaros padėtyje labiausiai nepriklausomai nuo kitų

pilvo raumenų įtakoja skersinio pilvo raumens aktyvumą (Urquhart DMir kt 2005)

Šlaunų ir liemens judesių metu (Bo ir Stein 1994) izometrinių pilvo pratimų metu (Sapsford

ir kt 1997) ir kitų juosmenį stabilizuojančių raumenų aktyvavimo metu (Jones 1999) buvo

uţregistruotas dubens dugno raumenų elektromiografijos rodiklių padidėjimas

Dar vieno tyrimo metu buvo tiriamas pilvo raumenų atsakas į valingą DDR susitraukimą

moterims anamnezėje neturėjusioms dubens dugno sutrikimų tam kad nustatyti ar yra pilvo ertmę

supančių raumenų ko-aktyvaciją DDR pratimų metu Pilvo raumenų aktyvumas buvo registruojamas

elektromiografijos metodu elektrodų pagalba Tiriamosios sutraukinėjo DDR trijose padėtyse gulint

ant nugaros Visoms tiriamosioms pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas padidėjo virš pradinio

taško atliekant DDR susitraukimus maţiausiai vienoje padėtyje Skersinio pilvo raumens

elektromiografijos aktyvumas buvo didţiausias liemens lenkimo padėtyje o skersinio pilvo raumens

aktyvumas buvo didesnis uţ tiesiojo pilvo raumens aktyvumą liemens tiesimo padėtyje

Buvo atliktas papildomas eksperimentinis tyrimas kurio metu buvo registruojamas gaktinio

stuburgalio raumens ir pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas atliekant tris skirtingus

submaksimalius izometrinius pilvo raumenų pratimus Šio eksperimentinio tyrimo metu nustatytas

gaktinio stuburgalio raumens aktyvumo padidėjimas su kiekvienu pilvo raumenų susitraukimu

Rezultatai rodo kad pilvo raumenų aktyvumas yra normalus atsakas į DDR veiklą

tiriamosioms be DDR sutrikimų ir leidţia manyti kad specifinė pilvo raumenų veikla aktyvuoja DDR

(Sapsford RR ir kt 2001)

Nėštumo metu DDR dėl palaipsniui didėjančio gimdos svorio yra nuolat tempiami ir

neišlaiko jiems tenkamo krūvio todėl izoliuotai aktyvinti šiuos raumenis yra sudėtinga Ilgą laiką buvo

manoma kad liemens stabilizavimo pratimų programa nėščiosioms įjungiant dubens judesius neįtakoja

DDR funkcinės būklės Anksčiau kineziterapeutai mokydami kaip atlikti dubens dugno raumenų

pratimus akcentuodavo pacientams neįtempti pilvo raumenų Šiuo metu poţiūris šiuo klausimu

pasikeitė Egzistuojantis funkcinis ryšys tarp dubens dugno kvėpuojamosios diafragmos bei pilvo ir

nugaros raumenų suteikia galimybę šiuos raumenis aktyvinti netiesiogiai

28

Atliekami tyrimai leidţia suprasti kad yra tam tikros sinergijos tarp pilvo ir DDR Manoma

kad DDR turi dvejopą funkciją dalyvauja liemens stabilumo palaikyme ir šlapimo ir išmatų šalinime

bei laikyme Šios raumenų sinergijos gali sėkmingai pasitarnauti DDR funkcijos sutrikimų

reabilitacijoje Daugeliui moterų prieš ir po gimdymo bendro fizinio aktyvumo pagalba galima

sėkmingai pagerinti dubens dugno raumenų atsigavimą be specifinių dubens dugno raumenų pratimų

Pagrindiniai faktoriai susiję su treniravimosi sėkme yra daugiau pacienčių sutikimas ir

motyvacija nei amţius ar šlapimo nelaikymo laipsnis Paskaičiuota kad tik 15-20 pacienčių sutinka

atlikti DDR treniruotes (Freeman RM 2004)

Nėštumas yra idealus laikotarpis pacienčių edukacijai ir motyvacijai skatinti nes šiuo metu

jos aktyviai lankosi sveikatos prieţiūros įstaigose Yra kilusi idėja kad moterų konsultacijų

laukiamuosiuose moterys galėtų stebėti video medţiagą apie nėštumą ir gimdymą o tuo tarpu ir jų

poveikį DDR šių raumenų pokyčius ir riziką (McLennan MT ir kt 2005)

Bo K ir kitų tyrimo tikslas buvo ištirti kiek moterų nėštumo metu atlieka DDR pratimus

Tyrimo metu nustatyta kad santykinai keletas (17) moterų nėštumo metu reguliariai atliko DDR

pratimus (2006)

Tikėtina kad DDR pakartotinas toninio aktyvumo įgijimas dėl pailgintos skersinių pilvo

raumenų švelnios aktyvacijos prieš padidinant jėgą yra svarbus faktorius atstatantis laiku įvykstantį

DDR atsaką (Sapsford 2001) Kada susitraukia dubens diafragma susitraukia ir pilvo raumenys ir

atvirkščiai Taigi kai dirba DDR jėgos laukas jis palengvina pilvo raumenų susitraukimą (Hulme

2002 )

Funkcinių pratimų tikslas yra atstatyti DDR funkciją Kada DDR lavinimas koordinuojamas

su aplink esančių raumenų treniravimu DDR funkcija yra atstatoma (Carriere 2002)

Tyrimai parodė kad atliekant maksimalų DDR susitraukimą padidėja visų pilvo raumenų

aktyvumas Tiesiojo pilvo raumens atsakas buvo maţiausias Atliekant juosmeninį lenkimą didţiausias

buvo skersinio pilvo raumens ir išorinio įstriţinio raumens aktyvumas Pastebėta kad atliekant netgi

silpną DDR susitraukimą skersinis raumuo duoda atsaką nepriklausomai nuo liemens padėties

Priešingai atliekant įvairius izometrinius pilvo raumenų manevrus padidėjęs pilvo raumenų

elektromiografinis aktyvumas įtakoja gaktinio stuburgalio raumens ir išeinamosios angos raumenų

aktyvumą DDR ir dauginio raumens koaktyvacija taip pat buvo tiriama tačiau patvirtinantys rezultatai

negauti

Atsiţvelgiant į tai kad dubens dugno raumenys yra liemens stabilumo palaikymo sistemos

dalis kurią sudaro tam tikri lokalieji raumenys nepakankama kitų lokaliųjų raumenų veikla veikia

DDR toninį aktyvumą ir įsijungimo į darbą laiko funkcinės veiklos metu Nugaros skausmas gali būti

prieţastimi maţinančia DDR toninį aktyvumą Taip pat ir klubinio kryţkaulio sąnario sutrikimai gali

įtakoti liemens stabilumo sistemą

29

Nuo 1962 m su nėštumu susijusios dubens ir juosmeninės stuburo dalies diagnozė

prognozės ir gydymas kėlė diskusijas ir iki šiol besitęsiantį nuomonių išsiskyrimą Be to naujausi

gydymo strategijų tyrimai atspindi įvairias nuomones iš tiesų rodančias kad egzistuoja profesinis

neapibrėţtumas dėl optimalaus gydymo metodo (Bastiaenen ir kt 2004)

Publikuojami įvairių studijų gydymo rezultatai tačiau didesnė dauguma jų yra nepatvirtinti

Nėščiųjų dubens ir juosmeninės stuburo dalies skausmų gydymas yra nukreiptas į skausmo maţinimą

susidedantį iš padėčių ir kai kurių kasdieninių veiksmų (lipimo laiptais kėlimo liemens sukimo

judesių) vengimo bei korekcinių pratimų programos

Kineziterapija vandenyje labai populiari ir efektyvi forma gydanti daugelį judamojo aparato

ligų Vienas iš privalumų treniruojantis baseine yra tas kad vandenyje neţiūrint judesių stuburas

veikiamas labai nedidelių apkrovų Taip yra dėl to kad vandenyje ţmogus tampa bdquobesvorisldquo

Vandenyje kaip ir sausumoje pasiekiama gerų rezultatų derinant kvėpavimą ir tempimą

didesnis raumenų pailgėjimas įmanomas vandenyje (Freedmann 2000)

Juosmeninės stuburo dalies lenkimas įtakoja DDR atsaką Moterims yra sunkiau aktyvuoti

DDR kada juosmeninė stuburo dalis yra lenkimo padėtyje Pas daugelį moterų pilvo siena pasislenka

pirmyn lenkiantis stovimoje padėtyje ir tai maţina DDR aktyvumą Eksperimentinėje situacijoje

sveikoms moterims pilvo sienos pasislinkimas pirmyn sumaţino šlaplės spaudimą (Sapsford 2001)

Kadangi ritmingus kvėpavimo judesius palaiko pilvo ir dubens dugno raumenų sinerginė veikla tad

būtina uţtikrinti normalų šių raumenų funkcionavimą Dubens dugno raumenų aktyvacijai ir

stiprinimui taikoma Kegelio bei Tansbergerio metodikos (Baumann L 2005)

30

2 TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA

21 Tyrimo organizavimas ir tiriamųjų kontingentas

Tyrimo objektas nėščių moterų dubens dugno raumenys

Tyrimas buvo atliekamas KMUK Akušerijos ginekologijos klinikoje Kauno II klinikinės

ligoninės akušerijos skyriuose bei P Maţylio gimdymo namų fizinės medicinos ir reabilitacijos

skyriuje Tyrimas pradėtas 2007 spalio mėnesį ir tęsėsi iki 2009 kovo mėnesio

Pradiniame tyrimo etape dalyvavo 87 sveikos pirmą kartą besilaukiančios savanorės nėščios

moterys kurių nėštumas buvo nuo 28 nėštumo savaitės Visos tiriamosios buvo stebimos akušerių ndash

ginekologų pagal profilaktinį nėščiųjų prieţiūros planą Tiriamųjų amţius nėštumų skaičius ir kiti

tyrimui svarbūs medicininiai duomenys buvo surinkti iš nėščiųjų medicininės dokumentacijos

Tyrimo baigiamajame etape dalyvavo 60 nėščių moterų 27 nėščiosios dėl įvairių prieţasčių

(nepalankios akušerinės situacijos ūmių kvėpavimo takų susirgimų odos alerginių reakcijų ir kitų

neaiškių prieţasčių) baigiamajame tyrimo etape nedalyvavo

Visos savanorės nėščios moterys sutikusios dalyvauti tyrime buvo suskirstytos į dvi grupes

kontrolinę ir tiriamąją Tiriamąją grupę sudarė moterys sutikusios dalyvauti tyrime ir lankyti mokamas

baseino procedūras Kauno II klinikinės ligoninės bei P Maţylio gimdymo namų fizinės medicinos ir

reabilitacijos skyriuose Kontrolinę grupę sudarė moterys kurios nedalyvavo jokiose fizinės veiklos

procedūrose ir buvo stebimos KMUK Akušerijos ginekologijos klinikos moterų konsultacijoje

Tiriamųjų amţius

Tyrimo metu dalyvavusių respondenčių amţius nuo 20 iki 35 m tiriamojoje grupėje amţiaus

vidurkis lygus 2677plusmn 066 m kontrolinėje grupėje - 274plusmn 061 m(ţr 5 pav)

31

Tiriamųjų amžius

2742677

18

20

22

24

26

28

30

Tiriamoji gr Kontrolinė gr

Meta

i

5 pav Tiriamųjų amžius grupėse

Tam kad įvertinti amţiaus įtaką dubens dugno raumenų jėgai ir juosmens mobilumui

nėštumo metu visos tiriamosios buvo suskirstytos į dvi grupes pagal amţių jaunesnių ir vyresnių nei

30 m (ţr 1 lentelė)

1 lentelė

Tiriamųjų skaičius ir amžiaus vidurkis amžiaus grupėse

Tiriamųjų skaičius

amţiaus grupėse

le29 m (n=45) ge 30 m (n=15)

Amţiaus vidurkis 2558plusmn036 316plusmn046

22 Tyrimo metodai

221 Literatūros analizė

Buvo atlikta sisteminė mokslinių tyrimų analizė kur pateikiami duomenys apie DDR pratimų

metodus jų įtaką gydant įvairius dubens dugno sutrikimus ir pateikta šio darbo Paieškos metu buvo

naudojamos kompiuterinės bibliografinės medicininės duomenų bazės MEDLINE COCHRANE

32

BIOMED Straipsniai atrinkti pagal raktaţodţius dubens dugno raumenų treniravimas nėštumo metu

(pelvic floor training in pregnancy) dubens dugno raumenų disfunkcija (pelvic floor dysfunction)

liemens stabilumas (lumbar spine stability) diafragmos dubens dugno ir pilvo raumenų funkciniai

ryšiai (diaphragma pelvic floor and abdominal muscles co-activation) Panaudoti moksliniai

straipsniai atspausdinti ţurnale bdquoSveikatos mokslaildquo bei vadovai skirti akušerijos ginekologijos bei

urologijos profesionalams

222 DDR jėgos vertinimas

Objektyvi dubens dugno raumenų jėga šio tyrimo metu buvo vertinama atliekant maksimalų

DDR sutraukimą Buvo registruojamas trijų maksimalių DDR sutraukimų tarp kurių poilsio intervalas

2s jėgos (mmHg) vidurkis Jėgos matavimui buvo naudojamas mediciniškai patikrintas DDR

funkcijos matavimo aparatas (bdquoPelvexiserldquo Wolfram Haboeck Co Austria) (ţr 6 pav) sukurtas

gydytojos Ilse Michil Prietaisas yra skirtas testuoti ir gydyti šlapimo nelaikymą bei atstatyti DDR

funkciją Treniruoklis gali suteikti pasipriešinimą atliekant pratimus bei fiziologinio grįţtamojo ryšio

informaciją apie DDR susitraukimus

6 pav bdquoPelvexiserldquo

DDR jėga buvo matuojama moterims gulint ant nugaros kojas sulenkus per kelius pėdomis

remiantis į pagrindą ant kurio guli

33

223 Juosmens mobilumo vertinimas

Šoberio testo pagalba matuojamas juosmeninės stuburo srities mobilumas (ţr 7 pav)

nuo klubakaulio keterų išvedama linija link stuburo paţymimas taškas S2 stuburo slankstelio

lygyje

paţymima 10 cm į viršų

paţymima 5 cm ţemyn

po to tiriamoji lenkiasi į priekį

vėl matuojamas atstumas tarp taškų (Moses S 2008)

Jei atstumas padidėja 5 cm ndash normalus juosmens mobilumas o jei lt4cm ndash juosmens

mobilumas sumaţėjęs Skirtumas tarp dviejų matavimų parodo juosmens mobilumą Yra keletas

problemų susijusių su šiuo tyrimo metodu Pavyzdţiui yra abejonių šio testo patikimumu Literatūroje

yra įrodymų kad bandymai grindţiami orientyrų apčiuopa neduoda patikimų rezultatų Be to

paţymėti ant paciento odos taškai ir išmatuoti atstumai tarp jų yra netinkamas būdas įvertinti

segmentinį mobilumą nes jis gali būti įtakojamas fascijos odos ir riebalinio audinio

Auksinis standartas galėtų būti stereofotogrametrinė analizė siekiant nustatyti kaulų judėjimą

Ši procedūra atliekama vietinės anestezijos pagalba implantavus į odą tam tikrą aparatą (Magee D J

2002)

Nėštumo metu daugelio tyrimo metodų negalima atlikti dėl tam tikrų apribojimų ir įvairios

rizikos Šiame tyrime pasirinktas Šoberio testas juosmens mobilumo vertinimui yra neinvazinė

procedūra nėra ţalingas ar rizikingas tyrimo metodas nėštumo metu

as

as

15cm

7 pav Šoberio testo procedūra

34

224 Matematinės statistikos metodai

Tyrimo metu gauti duomenys apdoroti SPSS 130 for Windows kompiuterine programa

Kiekybiniams kintamiesiems įvertinti buvo skaičiuojami aritmetiniai vidurkiai standartiniai

nuokrypiai ir vidurkių paklaidos Priklausomų ir nepriklausomų imčių vidurkių reikšmių skirtumų

reikšmingumas kai tiriamųjų imtis buvo daugiau kaip 15 skaičiuojamas pagal Stjudento t kriterijų Jei

tiriamųjų imtis buvo maţiau kaip penkiolika buvo taikomas neparametrinis Vilkoksono testas (z)

priklausomoms imtims ir Manio-Vitnio testas (z) nepriklausomoms imtims Nagrinėjamų rodiklių

ryšiams tirti buvo skaičiuojamas Pirsono koreliacijos koeficientas (r) Skirtumas kai plt005 buvo

vertinamas kaip statistiškai patikimas Dydţiai pateikiami kaip aritmetiniai vidurkiai ( x ) plusmn

standartinės vidurkio įverčio paklaidos ( Sx )

23 Taikytos metodikos aprašymas

Tiriamajai grupei buvo taikyta sveikatingumo programa baseine atitinkančiame Lietuvos

higienos normą (Lietuvos higienos norma HN 1092005 Baseinai Įrengimo ir prieţiūros saugos

sveikatai reikalavimai)Vandens temperatūra 32-33 ordm C pH ndash 68-72 liekamojo aktyvaus chloro

koncentracija vandenyje palaikoma nuo 03 iki 10 mgl

Sveikatingumo programos metu nėščiosioms buvo taikyta stuburo stabilizavimo pratimų

programa įjungiant aktyvius dubens-juosmens judesius ir diafragminį kvėpavimą Ši programa paremta

Tansberger aprašyta pratimų metodika (Carriere B 1998) Jos esmė ndash egzistuojantis funkcinis ryšys

tarp diafragmos pilvo dubens dugno ir nugaros raumenų kurie reciprokinės inervacijos principu dirba

kaip vienas funkcinis vienetas Tiriamosios lankė uţsiėmimus 2 kartus per savaitę Uţsiėmimo trukmė

buvo 45 minutės pratimai atliekami vidutiniu tempu po 8-10 kartojimų Vieno uţsiėmimo metu

pratimus atliko 2-3 moterys Buvo taikomi

Kvėpavimo pratimai

Atliekami aktyvūs dubens-juosmens judesiai derinant su diafragminiu kvėpavimu bei

išlaikant juosmens linkį neutralioje padėtyje Įkvėpimo metu diafragmai leidţiantis ţemyn dubuo

sukamas pirmyn atpalaidavus pilvo sienos raumenis ir įtempiant nugaros raumenis (dubuo sukamas iki

fiziologinio juosmens linkio) Iškvėpimo metu dubuo sukamas atgal aktyvuojant skersinį pilvo

raumenį ir tempiant nugaros raumenis Šie aktyvūs dubens-juosmens judesiai atliekami įvairiose

pradinėse padėtyse

Pilvo raumenų stiprinimo pratimai

Nugaros tempimo pratimai

35

3 REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

31 Tiriamųjų juosmens mobilumo testavimo duomenys

Įvertinus gautus tyrimo rezultatus paaiškėjo kad 28-tą nėštumo savaitę juosmens mobilumo

vidurkis tiriamojoje grupėje buvo 848plusmn016 cm o kontrolinėje grupėje ndash 857plusmn019 cm Abiejų grupių

vidurkiai buvo panašūs (pgt005)

Antrojo testavimo metu ty 38-tą nėštumo savaitę kontrolinėje grupėje nustatytas statistiškai

patikimas juosmens mobilumo sumaţėjimas (plt005) kuris sudarė 2003plusmn186 Kontrolinės grupės

nagrinėjamo rodiklio vidutinė reikšmė buvo 685plusmn022 cm Tuo tarpu atlikus tiriamosios grupės

pakartotinio testavimo rezultatų analizę nustatėme neţymų (pgt005) juosmens mobilumo sumaţėjimą

(206plusmn096) Šios grupės vidurkis buvo 828plusmn013 cm Palyginus abiejų grupių juosmens mobilumo

testavimo duomenis nustatytas statistiškai patikimas skirtumas (plt005)

Gautus rezultatus galima paaiškinti tuo kad tiriamosios grupės moterims sveikatingumo

programoje dominavo dubens ndash juosmens mobilumo pratimai

Juosmens mobilumas

828848

685

857

4

5

6

7

8

9

10

28 savaitė 38 savaitė

Am

pli

tud

ė

cen

tim

etr

ai

Tiriamoji gr

Kontrolinė gr

plt005

kontrolinės grupės abiejų tyrimų vidurkiai skiriasi statistiškai patikimai (plt005)

8 pav Juosmens mobilumo vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę

36

Daugelis pilvo raumenis lavinančių pratimų yra įtraukiami į nugaros skausmo ir kitų griaučių

raumenų sistemos sutikimų reabilitavimo programas Buvo atlikta keletas tiriamųjų darbų apie visų

pilvo raumenų aktyvavimą ir įtaką tam tikriems regionams Vienas iš jų tyrimas parodė kad vidinis

apatinės pilvo sienos vidinės krypties judesys gulint ant nugaros nepriklausomai nuo kitų pilvo

raumenų labiausiai įtakoja skersinio pilvo raumens aktyvumą (Urquhart DMir kt 2005)

32 Nėščiųjų dubens dugno raumenų vertinimo duomenys

Vertinant DDR jėgą perineometru 28-tą nėštumo savaitę nustatyta kad tiriamosios ir

kontrolinės grupės testų rezultatai buvo panašūs (pgt005) kontrolinės grupės DDR jėga buvo

1277plusmn030 mmHg tiriamosios grupės ndash 1273plusmn042 mmHg

Antrojo testavimo metu tiriamojoje grupėje DDR jėga statistiškai patikimai nesiskyrė

(pgt005) ir jėgos sumaţėjimas sudarė tik 149plusmn172 o vidurkis buvo lygus 1247plusmn042 mmHg

Kontrolinėje grupėje sumaţėjimas siekė net 2542 plusmn24 jėgos vidurkis buvo lygus 95plusmn026 mmHg

Nustatyta kad 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę DDR jėga kontrolinėje grupėje statistiškai patikimai

skyrėsi (plt005)

DDR jėga

1273 12471277

95

4

6

8

10

12

14

28 savaitė 38 savaitė

mm

Hg

Tiriamoji gr

Kontrolinė gr

plt005

kontrolinės grupės abiejų tyrimų vidurkiai skiriasi statistiškai patikimai (plt005)

9 pav DDR jėgos vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę

37

Gautus rezultatus galima komentuoti taip kad šios grupės moterims sveikatingumo

programos metu atliekant dubens sukamuosius judesius ir juos suderinus su kvėpavimu lengviau

aktyvuojasi ir stiprėja DDR

Lyginant mūsų tyrime gautus duomenis su uţsienio autorių duomenimis rezultatai yra

panašūs 2001m atlikto tyrimo metu buvo tiriamas pilvo raumenų atsakas (elektromiografijos metodu)

į valingą DDR susitraukimą Tiriamosios sutraukinėjo DDR trijose padėtyse gulint ant nugaros

Visoms tiriamosioms pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas padidėjo virš pradinio taško

atliekant DDR susitraukimus maţiausiai vienoje iš padėčių Skersinio pilvo raumens

elektromiografijos aktyvumas buvo didţiausias liemens lenkimo padėtyje o skersinio pilvo raumens

aktyvumas buvo didesnis uţ tiesiojo pilvo raumens aktyvumą liemens tiesimo padėtyje

Buvo atliktas papildomas elektromiografijos tyrimas kurio metu buvo registruojamas

gaktinio stuburgalio raumens ir pilvo raumenų aktyvumas atliekant tris skirtingus submaksimalius

izometrinius pilvo raumenų pratimus Šio eksperimentinio tyrimo metu nustatytas gaktinio stuburgalio

raumens aktyvumo padidėjimas su kiekvienu pilvo raumenų susitraukimu

Rezultatai rodo kad pilvo raumenų aktyvumas yra normalus atsakas į DDR veiklą

tiriamosioms be DDR sutrikimų ir leidţia manyti kad specifinė pilvo raumenų veikla aktyvuoja DDR

( Sapsford RR ir kt 2001)

Skiriant dubens dugno raumenų pratimus dubens dugno raumenų disfunkcijos gydyme

daţnai pabrėţiamas pilvo raumenų atpalaidavimas Šio atlikto tyrimo tikslas buvo ištirti sąveiką tarp

atskirų raumenų pilvo ir dubens dugno raumenų veiklos ir vidinio pilvo spaudimo poveikį raumenų

veiklai naudojant paviršinę ir vidinę raumenų elektromiografiją Tiriamosios buvo tiriamos gulimoje

ant nugaros ir stovimoje padėtyse Rezultatai parodė kad transversus abdominis (TP) ir obliquus

internus (OI) buvo atliekami per visą dubens dugno raumenų susitraukimus Rezultatai parodė kad

skersinis ir vidinis įstriţinis raumuo į veiklą buvo įtraukiami visos dubens dugno raumenų veiklos

metu Dėl šių prieţasčių buvo neįmanoma efektyviai sutraukti dubens dugno raumenų išlaikant

atpalaiduotus pilvo raumenis Vidutinis vidaus pilvo spaudimo padidėjimas 10 mmHg (gulimoje ant

nugaros padėtyje) buvo uţregistruotas maksimalus dubens raumenų susitraukimas Maksimalaus

dubens dugno raumenų susitraukimo metu vidinis pilvo spaudimas vidutiniškai pakildavo 10 mmHg

(gulint ant nugaros)

Šie rezultatai rodo kad atliekant dubens dugno raumenų pratimus patarimai atpalaiduoti

pilvo sieną yra netinkami ir gali neigiamai paveikti pratimų atlikimą (Neumann P ir Gill V 2002)

38

33 Skirtingo amţiaus nėščių moterų juosmens mobilumo ir dubens dugno

raumenų jėgos vertinimo duomenys

Jaunesnių nei 30 m nėščiųjų grupėje juosmens mobilumas tiek pirmo tiek ir pakartotinio

tyrimo metu buvo statistiškai reikšmingai (plt005) didesnis nei vyresnių (ţr 10 pav) 28-tą nėštumo

savaitę jaunesnių nei 30 m grupėje juosmens mobilumas buvo 869plusmn014 cm o vyresniųjų ndash

803plusmn022 cm Atlikus tyrimą 38-tą savaitę jaunesnių grupėje gautas statistiškai reikšmingas juosmens

mobilumo sumaţėjimas - 95plusmn174 (plt005) Vyresnių grupėje pakartotinai atlikus testavimą

nustatytas reikšmingas rezultatų pokytis - 1567plusmn329 (plt005) Nėštumo pabaigoje vyresnių moterų

juosmens mobilumas sumaţėjo iki ndash 68plusmn037 cm Gautus duomenis galime paaiškinti amţiaus ir

mobilumo maţėjimo priklausomybe

Juosmens mobilumas

782

869

68

803

4

5

6

7

8

9

10

28 savaitė 38 savaitė

Am

pli

tud

ė

cen

tim

etr

ai

le 29 m

ge 30 m

plt005 plt005

10 pav Juosmens mobilumo vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę skirtingo amžiaus

grupėse

Jaunesnių nei 30 m nėščiųjų grupėje DDR jėga abiejų testavimų metu buvo statistiškai

reikšmingai didesnė nei vyresnių (plt005) (ţr 11 pav) 28-tą nėštumo savaitę jaunesnių moterų

grupėje DDR jėga buvo lygi 1304plusmn028 mmHg o vyresnių ndash 1187plusmn052 mmHg 38-tą savaitę

jaunesnių grupėje DDR jėgos rodikliai buvo ndash 114plusmn032 mmHg o vyresnių ndash 973plusmn075 mmHg

Abiejų tyrimų vidurkių skirtumai tiek tiriamojoje tiek ir kontrolinėje grupėje buvo statistiškai patikimi

(plt005) Tyrimų rezultatai parodė kad vyresnių tiriamųjų DDR jėgos sumaţėjimo pokytis sudarė

39

1857plusmn432 ir buvo reikšmingai didesnis nei jaunesnių moterų grupėje (plt005) Pastarųjų

testuojamų raumenų jėgos sumaţėjimo pokytis siekė 1175plusmn243

Apie amţiaus įtaką DDR funkcinei būklei savo tyrimų išvadose teigia ir daugelis uţsienio

autorių Viename iš jų Grodstein ir kiti (2003) nurodė kad DDR disfunkcija paplitusi tarp moterų

kurios gimdė vyresnio amţiaus ir kurios buvo jaunesnės pirmo gimdymo metu

DDR jėga

1304

1141187

973

3

5

7

9

11

13

15

28 savaitė 38 savaitė

mm

Hg

le 29 m

ge 30 m

plt005 plt005

11 pav DDR jėgos vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę skirtingo amžiaus grupėse

Vertinant sveikatingumo programos poveikio efektyvumą juosmens mobilumui ir dubens

dugno raumenų jėgai jaunesnių nei 30 grupėje moterų kurioms buvo taikytas poveikis abiejų tyrimų

rezultatai buvo panašūs (pgt005) juosmens mobilumo vidutinės reikšmės sumaţėjimas siekė tik

138plusmn1 o DDR jėgos - 055plusmn203 (ţr 2 lentelė) Jaunesnių moterų kurioms poveikis netaikytas

pirmo ir antro testavimo rezultatai skyrėsi statistiškai reikšmingai (plt005) juosmens mobilumo

vidutinės reikšmės sumaţėjimas sudarė 1879plusmn210 o DDR jėgos - 2455plusmn268 38-tą savaitę gauti

rezultatai parodė statistiškai patikimą skirtumą tarp jaunesnių moterų grupės taikant poveikį ir

netaikant (plt005)

Tyrimų duomenų analizė parodė kad vyresnių nei 30 metų grupėje taikant ir netaikant

sveikatingumo programos poveikį pirmo ir antro testavimo juosmens mobilumo vidutinės reikšmės

statistiškai reikšmingai skyrėsi (plt005) Atlikus tyrimą 38 savaitę grupėje kur poveikis nebuvo

taikytas juosmens mobilumo sumaţėjimas sudarė 2293plusmn383 o grupėje kur sveikatingumo

40

programos poveikis buvo taikytas minėtas rodiklio sumaţėjimas siekė 477plusmn098 Abiejose vyresnių

moterų grupėse juosmens mobilumo pokytis buvo statistiškai patikimas (plt005)

Grupėje kuri nelankė uţsiėmimų baseine abiejų testavimų DDR jėgos vidurkiai statistiškai

patikimai skyrėsi (plt005) 38 savaitę registruotas jėgos sumaţėjimas sudarė 2746plusmn520 Grupėje

kuri lankė uţsiėmimus nagrinėjamo rodiklio sumaţėjimas nebuvo statistiškai reikšmingas (pgt005) ir

siekė 524plusmn252

Analizuojant pakartotinio testavimo nėštumo pabaigoje rezultatus matome kad dubens dugno

raumenų jėga šioje amţiaus grupėje statistiškai patikimai buvo didesnė moterų kurioms buvo taikytas

poveikis (1233plusmn071 cm) palyginus su nėščiosiomis kurios nedalyvavo sveikatingumo programoje

(8plusmn068 cm) (plt005)

Apibendrinant gautus statistiškai patikimus rezultatus galima teigti kad tiek jaunesnėms tiek

vyresnėms nei 30 m moterims sveikatingumo programos poveikis buvo efektyvus dubens dugno

raumenų funkcinei būklei ir juosmens mobilumo išlaikymui nėštumo metu (plt005)

2 lentelė

Sveikatingumo programos pratimų įtaka juosmens mobilumui ir dubens dugno

raumenų jėgai skirtingo amžiaus moterims nėštumo metu

Tiriamosios

Juosmens mobilumas (cm) Dubens dugno raumenų jėga (mmHg)

28 savaitė 38 savaitė

Skirtumo

reikšming

umas

28 savaitė 38 savaitė

Skirtumo

reikšming

umas

le29 m

Be

poveikio 898plusmn02 729plusmn024 plt005 1348plusmn046 1014plusmn046 plt005

Taikant

poveikį 846plusmn019 829plusmn018 pgt005 1267plusmn034 125plusmn028 pgt005

Skirtumo

reikšmingu

mas

pgt005 plt005 - pgt005 plt005 -

ge 30 m

Be

poveikio 761plusmn02 583plusmn025 plt005 1111plusmn068 8plusmn068 plt005

Taikant

poveikį 867plusmn033 825plusmn031 plt005 13plusmn063 1233plusmn071 pgt005

Skirtumo

reikšmingu

mas plt005 plt005 - pgt005 plt005 -

Rodikliai

41

Daugelis autorių įvairiuose literatūros šaltiniuose skelbia panašius rezultatus apie dubens

dugno raumenų pilvo nugaros raumenų ir diafragmos funkcinius ryšius

Sapsford R R ir Hodges P W atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti ar valingas pilvo raumenų

susitraukimas yra susijęs su dubens dugno raumenų aktyvumu DDR aktyvumas buvo matuojamas

atliekant skirtingo intensyvumo pilvo raumenų susitraukimus gulimoje ir sėdimoje padėtyse DDR

elektromiografinis aktyvumas buvo matuojamas įvedus į makštį ir išeinamąją angą paviršinius

elektrodus Šie matavimai buvo paremti išeinamosios angos ir makšties spaudimo

Gauti rezultatai rodė kad DDR elektromiografijos duomenys padidėjo pilvo raumenų

susitraukimo metu DDR aktyvumas stipraus pilvo raumenų susitraukimo metu nesiskyrė nuo

išmatuoto maksimalaus DDR susitraukimo Išmatuotas pirmiau makšties ir išeinamosios angos slėgio

padidėjimas o po to ir pilvo Išvadose kalbama kad sveikiems tiriamiesiems valingas pilvo raumenų

aktyvumas sąlygojo DDR aktyvumą Dubens slėgio padidėjimas įvykęs prieš pilvo slėgio padidėjimą

parodo kad atsakas yra uţprogramuotas Pilvo raumenų treniravimas gali būti labai veiksmingas šių

sutrikimų gydyme ( Sapsford R R Hodges P W 2001)

34 Dubens dugno raumenų ir juosmens mobilumo priklausomybė grupėse

Atlikta nagrinėjamų rodiklių koreliacinė analizė parodė kad tiriamojoje grupėje tarp juosmens

mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių buvo tiesinė tiesioginė priklausomybė maţėjant

juosmens mobilumui maţėja ir dubens dugno raumenų jėga (16 pav) Koreliacijos koeficiento dydis

(r=0635) parodė vidutinio stiprumo statistiškai patikimą poţymių tarpusavio ryšį (plt005)

Dubens dugno raumenų ir juosmens mobilumo priklausomybę analizavo daugelis uţsienio

autorių Madill SJ ir McLean L tyrimo tikslas buvo nustatyti ar pilvo raumenų aktyvacija įtakoja

stiprų dubens dugno raumenų susitraukimą ir taip prisideda prie moterų šlapimo sulaikymo

mechanizmo Buvo siekiama nustatyti pilvo raumenų aktyvacijos lygį ir raumenų veiklos modelius

susijusius su valingais dubens dugno raumenų susitraukimais moterims neturinčioms dubens dugno

raumenų disfunkcijos

Tyrime dalyvavo 15 neturinčių dubens dugno raumenų disfunkcijos moterų Jos atliko tris

kiekvieno iš keturių pilvo raumenų maksimalius susitraukimus ir taip pat dubens dugno raumenų

susitraukimus gulimoje ant nugaros padėtyje Pilvo ir DDR veikla buvo registruojama

elektromiografijos pagalba o vidinis makšties spaudimas matuojamas naudojant modifikuotą

Femiscan zondą Tam tikras aktyvavimo modelis buvo pastebėtas kai skersinis vidinis ir tiesusis pilvo

raumenys dirbo su DDR prasidėjus maksimaliam vidiniam makšties slėgiui PFM veiklos vyravo

42

pradedant didėti makšties spaudimui o vėliau slėgio padidėjimas (iki 70 didţiausio galimo slėgio)

yra susijęs su kombinuota DDR skersinio pilvo tiesiojo ir vidinio įstriţinio raumenų veikla

Išvadose teigiama jog buvo nustatyti tam tikri pilvo raumenų veiklos modeliai kaip atsakas į

valingą dubens dugno raumenų susitraukimą moterims neturinčioms dubens dugno raumenų

disfunkcijos (2006)

Kontrolinės grupės dubens dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo

priklausomybė

-12

-1

-08

-06

-04

-02

0

02

04

06

-25 -2 -15 -1 -05 0 05 1 15 2 25

mmHg

cen

tim

etr

ai

12 pav Juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių tarpusavio priklausomybė

tiriamojoje grupėje

Tuo tarpu kontrolinės grupės juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių

tarpusavio ryšys buvo silpnas statistiškai nepatikimas (r=0192 plt005)

43

Kontrolinės grupės dubens dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo

priklausomybė

-12

-1

-08

-06

-04

-02

0

02

04

06

-25 -2 -15 -1 -05 0 05 1 15 2 25

mmHg

cen

tim

etr

ai

13 pav Juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių tarpusavio priklausomybė

kontrolinėje grupėje

Apibendrinant testavimo rezultatus galima teigti kad išlaikant juosmens mobilumą nėštumo

metu DDR jėga galinti turėti įtakos nėščiųjų epizodiniam šlapimo nelaikymui nemaţėja Esant

susilpnėjusiam ar pertemptam skersiniam pilvo raumeniui gali atsirasti liemens nestabilumas tiesiogiai

įtakojantis apatinės nugaros dalies skausmus bei disfunkcijas

Gautus šio tyrimo rezultatus galime traktuoti ir atvirkščiai ty nėštumo metu didelį dėmesį

skiriant dubens dugno raumenų aktyvacijai įtakojamas ir liemens stabilumas išlaikant dubens ndash

juosmens mobilumą

Tyrimai leidţia suprasti kad yra tam tikros sinergijos tarp pilvo ir DDR Manoma kad DDR

turi dvejopą funkciją dalyvauja liemens stabilumo palaikyme ir šlapimo ir išmatų šalinime bei

laikyme Šios raumenų sinergijos gali sėkmingai pasitarnauti DDR funkcijos sutrikimų reabilitacijoje

Juosmens ndash dubens regionui reikalingas stabilumas tam kad būtų galima pernešti krūvį

liemeniui ir viršutinėms galūnėms Tačiau tuo pačiu turi būti ir pakankamas mobilumas kad

uţtikrinti pakankamą judėjimą

44

IŠVADOS

1 Dubens dugno raumenų jėga nuo 28-tos iki 38-tos nėštumo savaitės kontrolinėje

grupėje maţėjo (plt005) o tiriamojoje liko panaši

2 Vertinant juosmens mobilumo kaitą nėštumo metu kontrolinėje grupėje nustatytas

reikšmingas sumaţėjimas (plt005) o tiriamojoje grupėje stebėta tik maţėjimo

tendencija

3 Jaunesnių nei 30 metų nėščiųjų grupėje juosmens mobilumas ir dubens dugno raumenų

jėga tiek 28-tą tiek ir 38-tą savaitę buvo statistiškai reikšmingai didesnė nei vyresnių

(plt005)

4 Juosmens mobilumas įtakoja dubens dugno raumenų funkcinę būklę išlaikant juosmens

mobilumą dubens dugno raumenų jėga nėštumo metu nemaţėja

45

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1 Izoliuotai aktyvinti dubens dugno raumenis nėštumo metu nėra tikslinga nes šių raumenų

susitraukimas dėl ilgalaikio palaipsniui didėjančio krūvio nėra pakankamai efektyvus

2 Dėka funkcinių ryšių nėštumo metu rekomenduojama didesnį dėmesį skirti kvėpuojamajai

diafragmai pilvo bei nugaros raumenims grąţinant ar lavinant dubens dugno raumenų

funkciją

3 Aktyvinant dubens dugno raumenis tikslinga į pratimų programą įjungti aktyvius dubens-

juosmens judesius akcentuojant kvėpavimą

4 Rekomenduojama nėštumo metu stabilizuoti liemenį Aktyvūs dubens-juosmens judesiai ne tik

išlaiko juosmens mobilumą bet ir stabilizuoja liemenį tiesiogiai susijusį su dubens dugno

raumenų funkciją

46

LITERATŪRA

1 Baumann L(2005) Kineziterapijos efektyvumas maţinant nugaros skausmus

nėštumo metu Magistro baigiamasis darbas Sporto biomedicinos fakultetas

Kineziterapijos ir sporto medicinos katedra ndash Kaunas 65p

2 J Buivydienė (2004) Nėštumo ir gimdymo įtaka dubens dugno raumenų funkcijai

Magistro baigiamasis darbas Kauno medicinos universitetas Visuomenės sveikatos

fakultetas kineziologijos ir sporto medicinos katedra - Kaunas 50p

3 Zachovajevas P Zachovajevienė B Baltaduonienė D Tadaravičiūtė R (2007)

Moterų kurias kamuoja įtampos šlapimo nelaikymas dubens dugno raumenų

lavinimo kineziterapijos metodais veiksmingumas Sveikatos mokslai Volume 17

Number 7

4 Barr KP Griggs M Cadly T (2005)Lumbar stabilization American Journal of

Physical Medicine and Rehabilitation 6473-480

5 Bastiaenen Caroline HG Rob A de Bie Wolters Pieter MJC Janneke M

Bastiaanssen Aldegonda BA Klabbers ir kt (2004) Treatment of pregnancy

related pelvic girdle andor low back pain after delivery design of a randomized

clinical trial within a comprehensive prognostic cohort study BMC Public

HealthDec 244(1)67

6 Beazel J R (2004) Lumbar pelvis and hip examination with emphasis on function

of the lower quarter University of Virginia Healthsouth APTA Presentation

Chicago

7 Boslash K Talseth T Holme I (1999) Single blind randomised controlled trial of

pelvic floor exercises electrical stimulation vaginal cones and no treatment in

management of genuine stress incontinence in women BMJ 318 487minus493

8 Bo K amp Braekken IH (2005) PFMT in treatment and prevention of POP (POP

study) National Library of Medicine December

9 Bo K amp Sherburn M (2005) Evaluation of female pelvic-floor muscle function

and strength Phys Ther 85269 ndash282

10 Bo K amp Stien R (1994) Needle EMG registration of striated urethral wall and pelvic

floor activity patterns Neurourol amp Urodyn 1335-41

11 Burgio K L Robinson J C Engel B T (1986) The role of biofeedback in

Kegel exercise training for stress urinary incontinence American Journal of

Obstetrics and Gynaecology 1 (154) 58minus64

47

12 Burgio K L Zyczynski H Locher J L et al (2003) Urinary Incontinence in the

12-Month Postpartum Period Obstetrics and Gynecology 6 (102) 1291minus1298

13 Carriegravere B (1998) The Swiss Ball Theory Basic Exercises and Clinical

Application New York Springer

14 Carriegravere B (2002) Fitness for the Pelvic Floor New York Thieme

15 Chiarelli P (1995) Womenlsquos Waterworks ndash Curing Incontinence Snohomish WA

Khera Publications

16 Chiarelli J Cockburn J (2002) Promoting urinary continence in women after

delivery randomised controlled trial BMJ 324 1241minus1244

17 Cornella JL (2004) Management in stress urinary incontinence Rev Urol 6(suppl

5)S18-S25

18 DeLancey J Ashton-Miller J Howard D et al (2001) The functional anatomy

of the female pelvic floor and stress continence control system Scand J Urol

Nephrol Suppl(207)17

19 De Lancey J Richardson A (1992) Anatomy of genital support In Benson T

ed Female Pelvic Floor Disorders New York Norton Medical Books

20 Dumoulin C Lemieux M C Bourbonnais D et al (2004) Physiotherapy for

Persistent Postnatal Stress Urinary Incontinence A Randomized Controlled Trail

Obstetrics and Gynecology 3 (104) 504minus510

21 Ewings P S Spencer S Marsh H et al (2005) Obstetric risk factors for urinary

incontinence and preventative pelvic floor exercises Cohort study and nested

randomized controlled trial Journal of Obstetrics and Gynaecology August 25(6)

558 ndash 564

22 Franklin E (2003) Pelvic Power mindbody exercises for strength flexibility

posture and balance for men and women New Jersey Elysian Editions

23 Freedmann F B (2000) Aqua Yoga London Lorenz books

24 Freeman RM (2004) The role of pelvic floor muscle training in urinary

incontinence BJOG an International Journal of Obstetrics and Gynaecology

December Vol 111 Supplement 1 pp 37ndash40

25 Goldberg RP Effects of pregnancy and childbirth on pelvic floor (2007) Springer

London 172 p

26 Grodstein F Fretts F Lifford K Resnick N Curhan G (2003) Association of

age race and obstetric history with urinary symptoms among women in the Nurses

Health Study Americian Journal of Obstetrics and Gynecology 2 (189) 428minus434

48

27 Gutke A (2007) Pelvic Girdle Pain and Lumbar Pain in Relation to Pregnancy

Department of Health and Society Division of Physiotherapy Faculty of Health

Sciences Linkoumlping University Sweden

28 Handa V L Pannu H K Siddique S et al (2003) Architectural Differences in

the Bony Pelvis of Women With and Without Pelvic Floor Disorders Obstetrics

and Gynecology 6 (102) 1283minus1290

29 Hannestad Y S Lie R T Rortveit G Hunskaar S (2004) Familial risk or

urinary incontinence in women population based cross sectional study BMJ 329

889minus891

30 Hulme J A (2002) Pelvic Pain and Low Back Pain A Handbook for Self Care amp

Treatment Montana Phoenix Publishing Co

31 Jones RC (1999) Muscle Balance and Dynamic Stability in Womens Health

Conference Paper Pelvic Stability in Pregnancy and Post Partum Dublin

32 Kim S Harvey M A Johnston S (2005) A Review of the Epidemiology and

Pathophysiology of Pelvic Floor Dysfunction Do Racial Differences Matter

Journal of Obstetrics and Gynaecology Canada 3 (27) 251minus259

33 Konstantinos H Eleni K and Dimitrios H (2006) Dilemmas in the management

of female stress incontinence the role of pelvic floor muscle training Int Urol

Nephrol

34 Kuhnert Ch (2005) Munich Pelvic floor training program Tecsana ltd Munich

35 Kulig K Powers Ch M Landel R F Hungwen Ch Fredericson M Guillet M

and Butts K Segmental lumbar mobility in individuals with low back pain in vivo

assessment during manual and self-imposed motion using dynamic MRI (2007)

BMC Musculoskelet Disord 8 8

36 Laycock J Jerwood D (2001) Pelvic Floor Muscle Assessment The Perfect

Scheme Physiotherapy 12 (87) 631minus642

37 Lockstad Harry MC(2003) Prevence of Back Pain during Pregnancy Spine Apr

1530 (8)983-91

38 Madill SJ McLean L (2006) Relationship between abdominal and pelvic floor

muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle contractions

in healthy continent women Neurourol Urodyn25(7)722-30

39 Magee D J Orthopedic Physical Assessment WB Saunders Company 2002

1020 p

40 Meyer S Hohlfeld P Achtari C De Grandi P (2001) Pelvic Floor Education

After Vaginal Delivery Obstetrics and Gynecology 5 (97) 673minus677

49

41 Mens JM Vleeming A Snijders CJ Koes BW Stam HJ (2001) Reliability

and validity of the actine straight leg raise test in pasterior pelvic pain since

pregnancy Spine 261167-1171

42 Moslashrkved S Boslash K (1997) The effect of postpartum pelvic floor muscle exercise

in the prevention and treatment of urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 4 (8) 217minus222

43 Moen MH Kogstad O Hansen JH ir kt (1990) Pelvic girdle relaxation

Clinical Presentation Tidsskr Nor Laegeforen 110 2211 ndash 2

44 Mohr Joan D (1990) Management of the trunk in adult hemiplegia The Bobash

concetion Topic in neurology APTA

45 Morin M Dumoulin C Bourbonnais D et al (2004) Pelvic floor maximal

strength using vaginal digital assessment compared to dynamometric measurements

Neurourol Urodyn 23336 ndash341

46 Moslashrkved S Boslash K Schei B Salvesen K Aring (2003) Pelvic Floor Muscle

Training During Pregnancy to Prevent Urinary Incontinence A Single-Blind

Randomized Controlled Trial Obstetrics and Gynecology 2 (101) 313minus319

47 Moses S (2008) Schobers Test Family Practice Notebook LLC

48 Neumann PB Grimmer KA and Deenadayalan Y (2006) Pelvic floor muscle

training and adjunctive therapies for the treatment of stress urinary incontinence in

women a systematic review BMC Womenrsquos Health 611

49 Nygaard I E Glowacki C Saltzman C L (1996) Relationship Between Foot

Flexibility and Urinary Incontinence in Nulliparous Varsity Athletes Obstetrics and

Gynecology 6 (87) 1049minus1051

50 Ostergaard M Thomsen BJ (1992) Pelvic insufficiency during pregnancy

Ugeskr Laeger 154 3568 ndash 72

51 Osgaard HC Zetherstrom G Hansson E (1994) The posterior pelvic pain

provocation test in pregnant women Eur Soine J3258 ndash 260

52 Persson J Woslashlner-Hanssen P Rydhstroem H (2000) Obstetric Risk Factors for

Stress Urinary Incontinence A Population-Based Study Obstetrics and

Gynecology 3 (96) 441minus445

53 Reilly E T C Freeman R M Waterfield M R et al (2002) Prevention of

postpartum stress incontinence in primigravidae with increased bladder neck

mobility a randomised controlled trial of antenatal pelvic floor exercises BJOG an

international journal of obstetrics and gynaecology 1 (109) 68minus76

50

54 Richardson CA Hodges P Hides J (2005) Therapeutic exercise for liumbopelvic

stabilizationChurchill Livingstone Harcourt Publishers 12 p

55 Sabino J Grauer J (2008) N Pregnancy and low back pain Curr Rev

Musculoskelet Med 1137ndash141

56 Sapsford R (2001) The Pelvic Floor A clinical model for function and

rehabilitation Physiotherapy 12 (87) 620minus630

57 Sapsford RR (2004) Rehabilitation of pelvic floor muscles utilizing trunk

stabilization Man Ther Feb9(1)3-12

58 Sapsford RR Hodges P W (2001) Contraction of the pelvic floor muscles during

abdominal maneuvers Arch Phys Med Rehabil Aug 82(8)1081-8

59 Sapsford RR Hodges PW Richardson

CA Cooper

DH Markwell

SJ Jull

GA

(2001) Co-activation of the abdominal and pelvic floor muscles during voluntary

exercises Neurourol Urodynam 2031-42 Wiley-Liss Inc

60 Sapsford RR Hodges PW Richardson CA Cooper DA Markwell SJ amp Jull GA

(1997) Activation of puboccygeus during a variety of isometric abdominal

exercises Abstract 115 ICS Yokohama

61 Shelly E (2005) The pelvic floor Hall C M Brody L Th Therapeutic Exercise

Moving Toward Function (p 402ndash435) USA Lippincott Williams amp Wilkins

62 Sihvonen T Huttunen M Makkonen M Airaksinen O (1998) Functional

Changes in Back Muscle Activity Correlate With Pain Intensity and Prediction of

Low Back Pain During Pregnancy Arch Phys Med Rehabil Vol 79 October

63 Smith R Appell R Fenner D et al Clinical management of urinary incontinence

in women APGO Educational Series on Womenrsquo s Health Issues 2007 March 1

64 Steacutephanie J Madill Linda McLean (2006)Relationship between abdominal and

pelvic floor muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle

contractions in healthy continent women Urodynam 25722-730

65 Vickers D amp Davila GW Kegel Exercises and Biofeedback (2006) Springer

London 303-310

66 Urquhart D M Hodges P W Allen T J Story I H (2005) Abdominal muscle

recruitment during a range of voluntary exercises Man Ther May10(2)144-53

67 Wilson P D Herbison G P (1998) A randomized controlled trial of pelvic floor

muscle exercises to treat postnatal urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 5 (9) 257-264

51

68 Woodman PJ amp Graney DO (2002) Anatomy and physiology of the female

perineal body with relevance to obstetrical injury and repair Clinical anatomy

15321ndash334

Page 4: KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS ... · raumenų inervacija (Woodman, PJ. ir Graney, D.O., 2002). DDR griaučių raumenų sudėtį įeina 33% greitųjų ir 67% lėtųjų

4

SANTRAUKA

Kreipavičienė R Juosmens mobilumo įtaka nėščiųjų dubens dugno raumenų funkcinei būklei

reabilitacijos magistro baigiamasis darbas mokslinė vadovė docdr Daunoravičienė A Kauno

medicinos universitetas Slaugos fakultetas Reabilitacijos klinika ndash Kaunas 2009 ndash 51 p

Raktiniai ţodţiai dubens dugno raumenų disfunkcija dubens dugno raumenų stiprinimas nėštumo

metu liemens stabilumas diafragmos dubens dugno ir pilvo raumenų funkciniai ryšiai Tyrimo

objektas nėščių moterų dubens dugno raumenys Tyrimo problema Dubens dugno disfunkcijos

problema Lietuvoje vis dar išlieka aktuali ne tik dėl didelio paplitimo nesugebėjimo rasti tinkamos

pagalbos bet ir dėl taikomų neefektyvių gydymo metodų Darbo tikslas nustatyti juosmens

mobilumo įtaką nėščiųjų dubens dugno raumenų funkcinei būklei Darbo uţdaviniai įvertinti dubens

dugno raumenų jėgos kaitą nėštumo metu kontrolinėje ir tiriamojoje grupėje įvertinti juosmens

mobilumo pokytį nuo 28-tos iki 38-tos nėštumo savaitės kontrolinėje ir tiriamojoje grupėse įvertinti

nėščiųjų amţiaus įtaką dubens dugno raumenų jėgai ir juosmens mobilumui nustatyti juosmens

mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos tarpusavio ryšį Tyrimo metodika Buvo tiriama 60

savanorių nėščių moterų kurios suskirstytos į kontrolinę ir tiriamąją grupes Pagal amţių tiriamosios

buvo suskirstytos į jaunesnių (le29) ir vyresnių (ge30) grupes Tiriamajai grupei buvo taikoma

sveikatingumo programa baseine Naudojant dubens dugno raumenų funkcijos matavimo aparatą

bdquoPelvexiserldquo buvo atliktas objektyvus dubens dugno raumenų maksimalios jėgos įvertinimas

juosmens mobilumas buvo vertinamas Šoberio testo pagalba Rezultatai 38-tą nėštumo savaitę

kontrolinėje grupėje nustatytas juosmens mobilumo (2003plusmn186 plt005) ir dubens dugno raumenų

jėgos (2542 plusmn24 plt005) sumaţėjimas o tiriamojoje ndash neţymus tiek juosmens mobilumo

(206plusmn096 pgt005) tiek dubens dugno raumenų jėgos (149plusmn172 pgt005) sumaţėjimas

Pakartotino testavimo metu jaunesnių nei 30 m grupėje juosmens mobilumo sumaţėjimas siekė

95plusmn174 (plt005) vyresnių nei 30 m grupėje - 1567plusmn329 (plt005) Vyresnių tiriamųjų dubens

dugno raumenų jėgos sumaţėjimo pokytis (1857plusmn432) buvo didesnis nei jaunesnių moterų

grupėje (1175plusmn243 plt005) Kontrolinėje grupėje nustatytas silpnas ryšys (r=0192) tarp dubens

dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo o tiriamojoje grupėje - vidutinio stiprumo (r=0635

plt005) Išvados dubens dugno raumenų jėga nuo 28 iki 38 nėštumo savaitės kontrolinėje grupėje

maţėjo (plt005) o tiriamojoje liko panaši vertinant juosmens mobilumo kaitą nėštumo metu

kontrolinėje grupėje nustatytas reikšmingas sumaţėjimas (plt005) o tiriamojoje grupėje stebėta tik

maţėjimo tendencija jaunesnių nei 30 metų nėščiųjų grupėje juosmens mobilumas ir dubens dugno

raumenų jėga tiek 28-tą tiek ir 38-tą savaitę buvo statistiškai reikšmingai didesnė nei vyresnių

(plt005) juosmens mobilumas įtakoja dubens dugno raumenų funkcinę būklę išlaikant juosmens

mobilumą dubens dugno raumenų jėga nėštumo metu nemaţėja Darbe pateiktos praktinės

rekomendacijos

5

SUMMARY

Kreipavičienė R The influence of lumbar spine mobility on pelvic floor muscles functional state

during pregnancy Rehabilitation masterlsquos final work Supervisor Daunoravičienė A Clinic of

Rehabilitation Faculty of Nursing Kaunas University of Medicine ndash Kaunas 2009ndash51 p

Key words pelvic floor dysfunction pelvic floor training in pregnancy lumbar spine stability

diaphragm pelvic floor and abdominal muscles co-activation The object of research pelvic floor

muscles of pregnant women The problem of research Pelvic floor dysfunction problem is still

actually in Lithuania not only because of increasing prevalence inability to find effective help but

also of not effective methods of treatment Aim of the study to investigate the influence lumbar spine

mobility on functional state of pelvic floor muscles Tasks of the study investigate change of pelvic

floor muscles strength during pregnancy in control and testing group investigate change of lumbar

spine mobility during pregnancy in control and testing group in 28th and 38th pregnancy week to

investigate the influence of pregnant women age on the state of pelvic floor muscles and lumbar spine

mobility to investigate association between pelvic floor muscles and lumbar spine mobility Methods

60 volunteerrsquos pregnant women were investigated They were divided into control and testing groups

into in younger (le29) and older (ge30) pregnant women groups Testing group has been applied to the

aqua health program Pelvic muscles maximum strength was objectively measured using the device

bdquoPelvexiserldquo the lumbar mobility was investigated using Shober test Results There were observed

lumbar spine mobility (2003plusmn186 plt005) and pelvic floor muscles strength (2542 plusmn24 plt005)

reduction in control group though both lumbar spine mobility (206plusmn096 pgt005) and pelvic floor

muscles strength (149plusmn172 pgt005) not significant reduction in testing group in 38th pregnancy

week During repeated testing lumbar spine mobility reduction reached 95plusmn174 (plt005) in

younger than 30 years pregnant women group and 1567plusmn329 (plt005) in older group The change

of pelvic floor muscles strength reduction (1857plusmn432 plt005) in older than 30 years pregnant

women group was more than in younger (1175plusmn243 plt005) There were assessed weak

association (r=0192 plt005) between pelvic floor muscles and lumbar spine mobility in control

group and medium strong (r=0635 plt005) - in testing group Conclusion pelvic floor muscles

strength was reducing in 28th and 38th pregnancy week in control group (plt005) in testing group ndash

has remained similar Significant reduction was observed in control group during investigation of

lumbar spine mobility change during pregnancy (plt005) and in testing group ndash only tendency to

reduce in younger than 30 years pregnant women group pelvic floor muscles strenght has been higher

than the older both in 28th and 38th pregnancy week (plt005) lumbar mobility influence pelvic floor

muscle strength pelvic floor muscle strength has not decreased maintaining the lumbar mobility

during pregnancy There were offered practical recommendations in this study

6

SANTRUMPOS

DDR - dubens dugno raumenys

DRAS - Dubens raiščių atsipalaidavimo sindromas

ŠN ndash šlapimo nelaikymas

7

ĮVADAS

Daugeliui moterų tiek nėštumas tiek gimdymas yra šlapimo nelaikymą (ŠLN) bei daugelį

dubens dugno raumenų (DDR) funkcijos sutrikimus lemiantis veiksnys Paskutiniu metu labai

padaugėjo akušerinių dubens dugno traumų bei aiškėjo jų sąsaja su ateityje atsirandančiomis dubens

dugno raumenų funkcijos problemomis Specialistai teikiantys pirminę prieţiūrą turi būti labai

sąmoningi ir aktyviai imtis prevencinės veiklos uţkertant kelią moterų gyvenimo kokybę

maţinantiems sutrikimams (Goldberg RP 2007) DDR disfunkcija yra fiziškai sekinantis ir socialiai

aktyvumą ribojantis veiksnys Jo atsiradimas skatina pasitikėjimo savimi praradimą bejėgiškumą

depresijos ir nerimo jausmus (Chiarelli ir Cockburn 2002) Šiuo metu pasaulyje nuo šios problemos

kenčia apie 200 mln moterų Lietuvoje ndash apie 280 tūkst (Aniulienė 2002)

Fiziniai pratimai atliekami nėštumo metu stiprina pilvo nugaros dubens raumenis tada gerėja

laikysena priaugama maţiau svorio Kineziterapeutų darbas akušerijoje yra pakoreguoti fizinius

pokyčius vykstančius nėštumo metu ir po gimdymo kad sumaţinti organizmo stresą (Sabino J

Grauer J 2008)

Kaip ir kiti griaučių raumenys nestiprinami dubens dugno raumenys (DDR) susilpnėja ir

atrofuojasi ir turi būti stiprinami Pratimų metu DDR geriau aprūpinami deguonimi todėl tampa

paslankesni Vadinasi lengviau jėgą išlaikyti nei ją grąţinti Tačiau klinikinė dubens raumenų pratimų

reikšmė buvo sunkiai objektyviai patvirtinama Nors logiškai mąstant DDR pratimų taikymas

nėštumo metu ir po gimdymo turėtų sumaţinti šlapimo nelaikymo ir dubens organų nusileidimo bei

iškritimo riziką tačiau daugelio tyrimų rezultatai prieštaringi (Zachovajevas P ir kt 2007)

Atliekami tyrimai leidţia suprasti kad yra tam tikros sinergijos tarp pilvo ir DDR Manoma

kad DDR turi dvejopą funkciją dalyvauja liemens stabilumo palaikyme bei šlapimo ir išmatų šalinime

bei laikyme Šios raumenų sinergijos gali sėkmingai pasitarnauti DDR funkcijos sutrikimų

reabilitacijoje

Kadangi ritmingus kvėpavimo judesius palaiko pilvo ir dubens dugno raumenų sinerginė

veikla tad būtina uţtikrinti normalų šių raumenų funkcionavimą Visi dubens dugno komponentai

sudaro atskirą griaučių-raumenų posistemę susijusią su tuo kaip funkcionuoja kitos griaučių-raumenų

posistemės (Sapsford 2001 Franklin 2003)Dubens dugno raumenų aktyvacijai ir stiprinimui taikoma

Kegelio bei Tansbergerio metodikos (Baumann L 2005)

Juosmens ndash dubens regionui reikalingas stabilumas tam kad būtų galima pernešti krūvį

liemeniui ir viršutinėms galūnėms Tačiau tuo pačiu turi būti ir pakankamas mobilumas kad

uţtikrinti pakankamą judėjimą

8

Temos aktualumas DDR disfunkcijos problema Lietuvoje vis dar išlieka aktuali ne tik dėl

didelio paplitimo nesugebėjimo rasti tinkamos pagalbos bet ir dėl taikomų neefektyvių gydymo

metodų

Temos naujumas Nėštumo metu DDR dėl palaipsniui didėjančio gimdos svorio yra

nuolat tempiami ir neišlaiko jiems tenkamo krūvio todėl izoliuotai aktyvinti šiuos raumenis yra

sudėtinga Ilgą laiką buvo manoma kad liemens stabilizavimo pratimų programa nėščiosioms

įjungiant dubens judesius neįtakoja DDR funkcinės būklės Anksčiau kineziterapeutai mokydami kaip

atlikti dubens dugno raumenų pratimus akcentuodavo pacientams neįtempti pilvo raumenų Šiuo metu

poţiūris šiuo klausimu pasikeitė Egzistuojantis funkcinis ryšys tarp dubens dugno kvėpuojamosios

diafragmos bei pilvo ir nugaros raumenų suteikia galimybę šiuos raumenis aktyvinti netiesiogiai

Todėl šiame tyrime vertinome dubens dugno raumenų jėgos kaitą aktyvindami tik dubens-juosmens

raumenis

Hipotezė juosmens mobilumas įtakoja dubens dugno raumenų funkcinę būklę nėštumo

metu

Tyrimo tikslas nustatyti juosmens mobilumo įtaką nėščiųjų dubens dugno raumenų

funkcinei būklei

Uţdaviniai

įvertinti dubens dugno raumenų jėgos kaitą nėštumo metu kontrolinėje ir tiriamojoje grupėje

įvertinti juosmens mobilumo pokytį nuo 28-tos iki 38-tos nėštumo savaitės kontrolinėje ir

tiriamojoje grupėse

įvertinti nėščiųjų amţiaus įtaką dubens dugno raumenų jėgai ir juosmens mobilumui

nustatyti juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos tarpusavio ryšį

9

1 LITERATŪROS APŢVALGA

12 Dubens dugno raumenys

DDR suformuoja dubens dugno pagrindą (ţr 1 pav) ir uţtikrina šlapimo bei išmatų

sulaikymą dalyvaudami dubens organų padėties palaikyme bei susitraukdami ir uţdarydami esančias

angas (Boslash K ir Sherburn M 2005)

1 pav Dubens dugno raumenys

Tarpvietė ndash tai kompleksinis struktūrinis vienetas esantis tarp šlapimo ir lytinės sistemų Dėl

tarpusavyje besipinančių raumenų ir fascijų tarpvietės anatomija yra gana sudėtinga Tai ypatingai

svarbi struktūra kuri labai daţnai paţeidţiama nėštumo ir gimdymo metu Įvairūs paţeidimai sutrikdo

funkcinį šlapimo ir lytinės bei virškinimo sistemų pajėgumą kuriam turi įtakos su tuo susijusių

raumenų inervacija (Woodman PJ ir Graney DO 2002)

DDR griaučių raumenų sudėtį įeina 33 greitųjų ir 67 lėtųjų skaidulų (Konstantinos H ir

kt 2006) Greitosios skaidulos treniruojamos greitais ir stipriais susitraukimais o lėtosios ndash ilgesniais

susitraukimais (išlaikant) Greitosios skaidulos greičiau pavargsta Lėtosios skaidulos skirtos ištvermės

ir pastovaus tonuso palaikymui (Vickers D ir Davila GW 2006)

DDR padengti fascija kuri jungiasi su pasienine dubens organų fascija ir tokiu būdu

dalyvauja šių organų palaikyme tam tikroje padėtyje Pagrindinis palaikomasis dubens pamatas yra m

levator ani kurio padėtį palaiko jungiamasis audinys o tonusą ndash iš juosmens-kryţmens regiono

ateinantys nervai (Goldberg RP 2007)

10

Nepaisant to kad gilusis ir paviršinis sluoksniai susideda iš skirtingų anatominių struktūrų ir

turi skirtingą inervaciją kliniškai jie veikia kaip vienas funkcinis vienetas DDR susitraukia iš vien ir

tuo pačiu metu bet jų susitraukimo kokybė ir būdas gali skirtis

Teisingas susitraukimas apibūdinamas kaip suspaudimas aplink dubens dugno angas ir jų

įtraukimas vidine kryptimi Magnetinio rezonanso tyrimo metu galima stebėti kaip valingo DDR

susitraukimo metu uodegikaulis juda link gaktinės sąvarţos vadinasi šie raumenys susitraukia

koncentriškai Teisingo susitraukimo metu akimi jokio dubens judesio nesimato (Boslash K ir Sherburn

M 2005 Konstantinos H ir kt 2006)

Aplink esančių stabilizuojančių juosmens ndash dubens regiono raumenų tokių kaip skersinio

pilvo juosmens ir dauginių aktyvacija padeda DDR aktyvacijai (Konstantinos H ir kt 2006)

Submaksimalus DDR susitraukimas turi būti atliekamas izoliuotai Maksimalaus susitraukimo metu

stebimas apatinės pilvo dalies raumenų įsitraukimas vidine kryptimi (būtent m transversus abdominis

bei m internus oblique) (Boslash K ir Sherburn M 2005)

Dubens raumenys yra dalis stuburo stabilumo mechanizmų Jų funkcijos yra tarpusavyje

susiję su kitomis raumenų sistemomis (Sapsford R 2004)

12 DDR funkcijos

Dubens dugnas yra griaučių raumenų sistemos vienetas ir kaip ir kiti tokie vienetai turi

pasyvias nervines ir aktyvias kontrolės sistemas (ţr 2 pav)

Pasyviosios sistemos pagrindą sudaro fascijos ir raiščiai kurių išsitempimo galimybės

priklauso nuo genetinių jungiamojo audinio faktorių gimdymų įtakos ir daţno stanginimosi

tuštinimosi metu Nervinė subsistemos kontrolė priklauso nuo skirtingo sensorinio grįţtamojo ryšio iš

daugybės raumenų verpsčių esančių DDR

Aktyviosios subsistemos rolė yra uţtikrinti šlapimo sulaikymą ir dubens dugno organų

palaikymą veikiant gravitacijai Šios funkcijos reikalauja gebėjimo pradėti veikti prieš padidėjant

vidiniam pilvo spaudimui (Beazel J R 2004)

11

Nervinė

reguliacinė

sistema

Aktyvioji

Sistema

Raumenys

Fascijos

Pasyvioji

sistema

Kaulai

Sąnariai

Raiščiai

2 pav Stabilumo komponentai

Kegelis dubens dugno funkcijas apibrėţia kaip atraminę sutraukiamąją ir seksualinę (Shelly

2005)

Atraminė funkcija Dubens dugnas suteikia atramą dubens organams DendashLancey Jir

Richardson A (1992) teigia kad normali dubens organų padėtis pasiekiama per raiščius iš viršaus ir

per dubens dugno raumenų fasciją iš apačios Jie taip pat pastebėjo kad norint atkurti organų padėtį

reikia skirti dėmesio raiščių atramos ir dubens dugno raumenų funkcijų atstatymui Poilsio metu

dubens dugno raumenys išlaiko minimalų poilsio tonusą Raumenų aktyvumas padidėja kai didėja

vidinis pilvo spaudimas Gravitacijos jėgos ir padidėjęs vidinis pilvo spaudimas (pvz juokiantis

kosint čiaudint keliant sunkius daiktus) paskatina dubens organų iškritimą Stiprūs dubens dugno

raumenys padeda palaikyti organus prieš padidėjusį vidinį pilvo spaudimą ir palaiko normalią funkciją

Atraminę funkciją pirmiausiai atlieka lėto susitraukimo raumenų skaidulos (Shelly 2005)

Kadangi papildoma dubens dugno raumenų funkcija yra atraminė-palaikomoji tai pertempus

šiuos raumenis palaipsniui gali vystytis atrofija sunkesniais atvejais - receptorių ir nervų pakenkimas

sąlygojantis refleksų reguliacijos sutrikimus Todėl daţnai šis raumenų silpnumas pasireiškia daliniu

nevalingu šlapimo nelaikymu sąstoviais maţajame dubenyje gimdos nusmukimu raiščių išsitempimu

ar skausmais (Mens ir kt 2001)

Sutraukiamoji funkcija Esant normaliam šlapimo laikymui dubens dugno raumenys uţdaro

šlaplę Kai funkcija normali anga uţdaroma greitai faziniu greitai susitraukiančių dubens dugno

raumenų skaidulų pagalba Angos uţdarymas poilsio metu atliekamas lėtai susitraukiančių raumenų

12

skaidulų Normalus šlapimo laikymas yra tada kai spaudimas šlaplėje yra didesnis nei spaudimas

šlapimo pūslėje Sutraukiamosios funkcijos praradimas gali sukelti šlapimo nelaikymą (Shelly 2005)

Seksualinė funkcija Makštis turi labai maţai sensorinių nervų skaidulų (Chiarelli 1995)

Dubens dugno raumenys suteikia propriorecepcinius pojūčius kurie prisideda prie seksualinio

malonumo

B Carriegravere (2002) išskyrė tokias dubens dugno raumenų funkcijas

DDR turi būti pakankamai stiprūs kad palaikytų šlapimo pūslę makštį tiesiąją ţarną ir

vidinius pilvo organus

Raumenų atsipalaidavimas yra reikalingas tuštinantis ir šlapinantis bei gimdymo metu

Raumenys uţtikrina šlapimo ir išmatų sulaikymą

Kosulio čiaudėjimo bėgimo ir šokinėjimo metu greiti susitraukimai uţkerta kelią nevalingam

šlapimo išsiskyrimui

Lytiškai santykiaujant ir orgazmo metu DDR susitraukinėja valingai arba nevalingai

DDR dirba kartu (sinergetiškai) su diafragma

DDR veikla turi būti koordinuojama su pilvo nugaros šlaunų raumenų aktyvumu

Šlapimo sulaikymo mechanizme dalyvauja daugelio dubens spinalinių bei supraspinalinių

veiksnių visuma Šiame mechanizme taip pat be galo svarbus šlaplės sienelių lygiųjų bei skersaruoţių

raumenų susitraukimas pakankama kraujotaka nepaţeisti raiščiai ir fascijos palaikančios organus

optimalioje padėtyje didėjant vidiniam pilvo slėgiui (Boslash K ir Sherburn M 2005)

Šlaplės palaikymą tam tikroje padėtyje uţtikrina priekinė makšties sienelė vidinė dubens

fascija sausgyslinis tarpvietės centras bei išangės keliamasis raumuo (DeLancey J 2001) Išangės

keliamasis raumuo vidinė dubens fascija bei raumeninės šlaplės struktūros sudaro sistemą kurių

koordinuota veikla priklauso nuo centrinės nervų sistemos (DeLancey J 2001)

13 Pagrindinės atramos judamojo aparato problemos nėštumo metu

Nėštumo metu spaudţiant vaisiui dirbant sunkesnį fizinį darbą esant ypač silpniems pilvo

diafragmos nugaros raumenims pertempiami dubens dugno raumenys kadangi šios keturios raumenų

grupės veikia kaip funkcinis atraminis vienetas (Mens ir kt 2001) Visos šios problemos nėštumo

metu riboja gyvenimo kokybę ir daţnai sukelia skausmą

13

Daţniausiai sutinkamos šios pagrindinės atramos judamojo aparato problemos nėštumo metu

DDR funkcijos sutrikimai

Hipermobilumas ndash stabilumo stoka

Netaisyklinga laikysena

Dubens raiščių atsipalaidavimo sindromas (DRAS)

131 DDR funkcijos sutrikimai

Dubens dugnas turi palaikyti didėjantį gimdos svorį Paprastai nėštumo metu DDR yra

pertempti ir neišlaiko jiems tenkamo krūvio Šis raumenų funkcijos susilpnėjimas gali įtakoti ne tik

šlapimo nelaikymo epizodus bet ir nugaros skausmus Dubens dugno raumenų silpnumas labai daţnai

yra stipraus persitempimo (daugkartiniai nėštumai) bendro tos srities silpnumo ir paţeidimo

paprastai gimdymo traumos pasekmė

Afrikos valstybėje Kamerūne DDR disfunkcijos paplitimas yra maţesnis nei Europoje ir

Šiaurės Amerikoje todėl laikoma kad DDR disfunkcija yra sociokultūrinė liga kadangi Kamerūno

moterys daţniausiai įtraukia dubenį į šokių judesius ir kasdieninę veiklą Maţesnis problemos

paplitimas Islamiškose šalyse aiškinamas tuo kad religingi asmenys meldţiasi penkis kartus per dieną

tokioje padėtyje kuri stipriai sumaţina dubens dugno apkrovą (Carriegravere 1998)

Literatūroje kalbama apie DDR disfunkcijos priklausomybę nuo rasių Pranešimai apie retai

pasitaikančią DDR disfunkciją tarp kinų moterų paskatino Zacharin atlikti ţemo socialinio-

ekonominio moterų sluoksnio lavonų skrodimus Hong Konge Atradimai parodė kad keliamųjų

išangės raumenų kompleksas buvo daug geriau išsivystęs nei pas vakarų šalių moteris ir turėjo

tankesnę raumenų masę Jungiamasis audinys juosiantis makštį ir išangės kanalą iki raumenų ribos

buvo akivaizdţiai tankesnis ir stipresnis Buvo padaryta išvada kad retesni DDR disfunkcijos atvejai

priklausė nuo audinio kokybės galbūt sunkaus darbo minimalaus nutukimo ir ţemo ūgio Kinų

moterų susitapatinimas su vakarietiška kultūra tęsėsi daug metų Dabar nurodoma kad tos šalies

moterų DDR disfunkcijos daţnumas yra toks pats kaip ir vakaruose Gali būti jog prie to privedė

sumaţėjęs dubens dugno ir pilvo raumenų aktyvumo sinergijos lygis sąlygotas daugiau sėdimo

gyvenimo būdo (Sapsford 2001) Tarp juodaodţių moterų vyraujanti tam tikra dubens forma taip pat

gali būti susijusi su maţesniu DDR disfunkcijos paplitimu tarp šių moterų (Handa ir kt 2003)

Kaip teigia Kim ir kt (2005) DDR funkcijos sutrikimų paplitimo skirtumai gali būti susiję su

paveldėtais anatominiais ir fiziologiniais skirtumais rasinėse grupėse Grodstein ir kt (2003) nustatė

14

kad nevalingas šlapimo išsiskyrimas yra daugiau paplitęs tarp baltaodţių moterų DDR disfunkcijos

paplitimas tarp juodaodţių moterų yra 212 maţesnis

DDR disfunkcija daţniausiai turi kompleksinę prieţastį (Hannestad ir kt 2004 Nygaard ir

kt 1996) Anatominis paaiškinimas akcentuoja šlaplės ir šlapimo pūslės kampo pakitimus dėl

pertemtų arba suţalotų dubens dugno audinių (Burgio ir kt 1986) Kiekybiniai ir kokybiniai

vidudubeninės fascijos pokyčiai ir pakitusi keliamųjų išangės raumenų funkcija yra svarbūs

etiologiniai faktoriai vystantis DDR disfunkcijai (Kim ir kt 2005) Gimdţiusių ir vyresnio amţiaus

moterų tarpe atsiranda DDR morfologiniai pokyčiai tokie kaip raumeninių skaidulų skersmens

pakitimas ir pan (Sapsford 2001) Vienas bendrai pripaţintas etiologinis faktorius yra dubens dugno

atraminių audinių paţeidimas gimdymo metu (Burgio ir kt 1986 Persson ir kt 2000)

DDR funkcijos sutrikimai

Šlapimo nelaikymas

Išmatų nelaikymas

Dubens organų nusileidimas ar iškritimas

Lėtinio skausmo sindromas

Seksualinės problemos (Bo K ir Braekken IH 2005)

Šlapimo nelaikymas - tai būklė pasireiškianti nevalingu šlapinimusi dėl šlapimo pūslės

kontrolės praradimo Tarp penkiasdešimtmečių nelaikančiųjų šlapimo yra apie 20 tarp

šešiasdešimtmečių apie 30 ir net aštuonios-devynios iš dešimties nelaiko šlapimo perkopusios 75-

uosius metus Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis dėl DDR disfunkcijos pasaulyje kenčia

beveik 200 mln moterų Lietuvoje su šia problema susiduria beveik 300 tūkstančių moterų Statistika

rodo kad šlapimo nelaiko kas antra gimdţiusi trisdešimtmetė moteris (Aniulienė R 2002) Šlapimo

nelaikymas plačiai paplitusi būklė palietusi JAV net 13 milijonų ţmonių 85 jų yra moterys

Moterys patiria šlapimo nelaikymą du kartus daţniau nei vyrai (Smith R ir kt 2007)

Fizinio krūvio metu šlapimas nesulaikomas dėl susilpnėjusių DDR ir šlapimo pūslės rauko

nepakankamumo bei hipermobilios šlaplės Tai gali atsitikti po traumą sukėlusio gimdymo

anatomiškai pakitus šlapimo takų padėčiai Net 85 nuo šios ligos kenčiančių moterų yra gimdţiusios

(Smith R ir kt 2007) Mat po gimdymo gali pakisti moters šlapimo ir lytinės sistemos anatomija ir

fiziologija Lyties organai gali pasislinkti ţemyn dėl ko ir sutrinka šlapimo pūslės bdquouţsidarymoldquo

funkcija pakinta spaudimų gradientas šlaplėje ir šlapimo pūslėje (Goldberg RP 2007)

Kadangi šlapimo nelaikymas yra susidrovėjimą kelianti būklė tikėtina kad daugelis atvejų

yra neţinomi ir negydomi bei lemia socialinę izoliaciją depresiją bei maţina savigarbą (Smith R ir

15

kt 2007) Šlapimo nelaikymas susijęs su didelėmis ekonominėmis išlaidomis Šlapimo nelaikymas

gydymas JAV per metus kainuoja apie 11-12 bilijonų dolerių apytiksliai 2000 dolerių kiekvienam

pacientui per metus Apytikriais apskaičiavimais šlapimo nelaikymo paplitimas vyrauja nuo 2 iki

daugiau kaip 50 (Smith R ir kt 2007)

Daţniausi DDR disfunkciją sąlygojantys veiksniai

nėštumas ir gimdymas

amţius

daţnas sunkaus svorio kėlimas

ilgai besitęsiantis kosulys

nutukimas

daţnas stanginimasis (vidurių uţkietėjimas)

menopauzė

daţna infekcija

kai kurie medikamentai

šlapimo takų displazijos

neuroraumeniniai sutrikimai

stresas

rūkymas kofeino vartojimas

harmoniniai pokyčiai menopauzėje

didelis gimdymų skaičius (Smith R ir kt 2007 Ewings P ir kt 2005)

A LOrsquo Boyle ir kt (2003) atlikto tyrimo metu buvo nustatinėjama kaip pasikeitė moterų

dubens organų padėtis nėštumo metu ir kurios iš tiriamųjų patyrė dubens organų nusileidimą Dubens

organų nusileidimas buvo vertinamas balais Išvadoje pranešama kad nėštumas įtakoja dubens organų

padėtį (J Buivydienė 2004)

Autoriai H P Dietz ir kt (2003) tyrė DDR funkciją visais nėštumo trimestrais Atliktas

tyrimas Jame dalyvavo 200 tiriamųjų Išvadose teigiama kad gimdymas turi tiesioginę įtaką dubens

organų nusileidimui Natūralaus gimdymo metu organai nusileidţia ţemiau nei gimdant cezario pjūvio

pagalba Šių organų nusileidimas turi reikšmės DDR funkcijos sutrikimams (J Buivydienė 2004)

J Buivydienės atlikto tyrimo išvadose atsispindi kad nėštumo metu ir po gimdymo DDR

tonusas silpnėja o jėga nėštumo eigoje ir po gimdymo kinta I-II trimestre ndash didėja II ndash III trimestre ndash

sumaţėja o III ndash po gimdymo padidėja (J Buivydienė 2004)

16

Teigiama kad gimdymo poza taip pat gali sąlygoti DDR disfunkciją Maţesnis DDR

disfunkcijos paplitimas Afrikoje ir Kinijoje aiškinamas tuo kad šiose regionuose moteris gimdymo

metu yra atsitūpusi keturpėsčia arba stovimoje padėtyje kas yra funkcionaliau nei gimdymas gulint

ant nugaros kurio metu dubens dugnas yra ištempiamas nefunkcionaliai (Carriegravere 1998)

Kiti veiksniai nulemiantys DDR disfunkcijos etiologiją yra vaisiaus ypatybės operaciniai

vaginaliniai gimdymai ilga antroji gimdymo stadija ir anestezija Duomenys apie šiuos kintamuosius

yra įvairūs vieni autoriai nurodo ryškią priklausomybę kiti - jokio poveikio

Burgio ir kt (2003) tyrę DDR disfunkcijos potencialius rizikos veiksnius nurodė kad

anestezija antros gimdymo stadijos trukmė įplyšimai vaisiaus galvos ypatybės ir sunkiausio vaisiaus

svoris nesusijęs su DDR disfunkcija Kim ir kt (2005) nurodo kad gimdymų skaičius vaginalinis

gimdymas menopauzė ir senėjimas yra labiausiai susiję su vidudubeninės fascijos ir keliamojo išangės

raumens disfunkcija

Tam tikri moterų dubens tipai gali padidinti neuroraumeninių traumų pavojų DDR Šios

traumos gali atsirasi nėštumo ir gimdymo metu bei dėl kitų būklių kurios nesusiję su nėštumu (Handa

ir kt 2003)

Persson ir kt (2000) tyrime kuris siekė nustatyti įtampos šlapimo nelaikymo akušerinius

rizikos veiksnius buvo nustatytas reikšmingas tarpusavio ryšys tarp įtampos šlapimo nelaikymo

chirurginio gydymo ir prieš tai buvusio vaginalinio gimdymo cukrinio diabeto motinos amţiaus

pirmo gimdymo metu epidurinės anestezijos vaginalinio gimdymo metu ir kūno masės indekso

paskutinio gimdymo metu Gauti duomenys rodo kad pirmas gimdymas labiausiai suţaloja dubens

dugną vėlesni gimdymai neţymiai padidina DDR disfunkcijos riziką Grodstein ir kt (2003) nurodė

kad DDR disfunkcija paplitusi tarp moterų kurios yra gimdţiusios vyresnio amţiaus ir kurios buvo

jaunesnės pirmo gimdymo metu

Konservatyvus DDR disfunkcijos gydymas pastaruoju metu kelia didelį susidomėjimą

Konservatyvių terapijų atlikimo bei tyrinėjimo metodai labai patobulėjo dėlto daugiau leidţia suprasti

apie jų naudą arba nepakankamą naudą susijusių su invazinėmis intervencijomis (Cornella JL

2004)

Didţiausias efektyvumas pasiekiamas DDR pratimus atliekant priţiūrint specialistui nes tik

verbalinė konsultacija yra nepakankama (Freeman RM 2004) Vickers D ir Dvaila GW (2006)

teigia kad 50 pacientų Kegelio pratimus atlieka neteisingai

Pirmas konservatyvus būdas gydyti įtampos šlapimo nelaikymui yra valingi DDR pratimai

kurie buvo sukurti ginekologo Arnoldo H Kegelio 1948 m (Sapsford 2001) DDR disfunkcijos

prevencijai moterys buvo skatinamos atlikti DDR pratimus nėštumo metu ir po gimdymo (Morkved ir

kt 2003)

17

Neumann PB ir kiti atliko sisteminę literatūros apţvalgą kurios tikslas buvo atlikti

literatūros analizę ir pristatyti aiškius įrodymus apie DDR pratimų efektyvumą atliekamų be ir kartu

su papildomomis priemonėmis (grįţtamojo ryšio terapija elektrostimuliacija (ES) makšties konusais)

gydant šlapimo disfunkciją Jie nustatė akivaizdų DDR pratimų efektyvumą gydant šlapimo

disfunkciją tačiau reikalingos papildomos studijos nustatyti optimalias gydymo programas ir

treniravimo protokolus įvairiems pacientams turintiems skirtingą simptomatiką Šios studijos metu

paaiškėjo jog teigiami pokyčiai atliekant DDR pratimus pastebimi praėjus nuo vienos savaitės iki

šešių mėnesių tačiau DDR jėga padidėja tik nuo treniravimo pradţios praėjus maţiausiai trims

mėnesiams (2006)

132 Hipermobilumas

Hipermobilumas daugelyje literatūros šaltinių apibūdinamas kaip nestabilumas

Apatinės nugaros dalies stabilumas ndash tai stuburo gebėjimas išlaikyti padėtį tiek statinėje

padėtyje tiek dinaminio judesio metu (Barr KP ir kt 2005)

Nėštumo metu auga gimda ir didėja pilvo apimtis Kartais moters svoris per kelis mėnesius

padidėja iki 25 Raumenys nespėja adaptuotis bdquonaujomis sąlygomisldquo Nepakankamas fizinis

aktyvumas maţina raumenų jėgą ištvermę ir pablogina koordinaciją Todėl sutrinka raumenų funkcija

stabilizuoti sąnarius ir stuburą Svorio centras pasislenka į priekį gali padidėti juosmens linkis

Krūvis tenka ne tarpslanksteliniams diskams o uţpakaliniams tarpslanksteliniams ir kryţmeniniams -

klubų sąnariams (art sacroiliacae)

Didelę reikšmę nugaros skausmų nėštumo metu atsiradimui turi hormonų (relaksino

estrogenų progesterono prolaktino ir kt) pusiausvyros kitimas Vandens ir natrio susilaikymas

jungiamajame audinyje apie sąnarius sukelia raiščių laisvumą Manoma kad naktiniai nugaros

skausmai antroje nėštumo pusėje susiję su hipervolemijos ir apatinės tuščiosios venos (vena cava

inferior) spaudimu Todėl sutrinka veninio kraujo nutekėjimas iš ekstraduralinių veninių rezginių

Vystosi hipoksija ir metabolizmo pakitimai nemielinizuotose skaidulose Hormonai sukelia pasikeitimą

raiščių įsiterpimo į kaulą taške Itin svarbus geltonkūnio išskiriamo relaksino kiekio svyravimas

Hormono koncentracija kraujyje nuolat didėja iki 24 nėštumo savaitės ir vėliau maţai kinta

Relaksinas didina raiščių laisvumą minkština kremzles ir sukelia sinovijos išvešėjimą Tai padeda

moters organizmui pasiruošti gimdymui Tačiau relaksuoti raiščiai ir kapsulės maţina stuburo ir sąnarių

stabilumą (Lockstad 2003)

Paprastai kai mes gulime ar stovime dubuo yra fiksuotas arba stabilioje padėtyje tačiau

vaikštant mobilumas taip pat kaip ir stabilumas turi būti optimalus ty reikalingas kintantis

18

kryţmeninio klubo sąnario stabilumas (stabilumas esant apkrovai ir mobilumas kai apkrovos nėra)

Kryţmeninio klubo sąnario stabilizavimo problemą išsprendţia paties šio sąnario sutvirtinimo ir

fiksavimo mechanizmas apibūdinamas kaip pasyvus ir aktyvus stabilumas (ţr 2 ir 3 pav)

Kryţmeninio klubo sąnario fiksavimo galimybę apsprendţia netaisyklingi sąnario paviršiai

2 pav Pasyvus stabilumas

Stabili aplinka su atitinkančiais sąnarių paviršiais kai nereikalingos pašalinės jėgos sistemos

stabilumui išlaikyti

Kaulinės struktūros

kauliniai elementai

jėgos kurios susidaro nuo raumenų prisitvirtinimo prie kaulo vietos

neutrali stuburo padėtis

kryţmeninio klubo sąnario sąnarinių paviršių stabilumas

Aktyvus stabilumas susideda iš keleto mechanizmų Pirmiausiai kryţkaulio rotacija pirmyn

atsirandanti krūvio metu ty keliantis iš gulimos padėties į sėdimą arba stovimą padėtį padidina

uţpakalinio raiščio tempimą kuris sukelia didesnį sąnarinių paviršių spaudimą Tokiu būdu

kryţmeniniui klubo sąnariui suteikiama daugiau stabilumo Antra vertus kryţmeninio klubo sąnario

sąnarinių paviršių spaudimą padidina krūtininė-juosmeninė fascija ir raumenys Dauginis ir skersinis

pilvo raumenys yra tvirtai sujungti raiščių ir tvirtinasi aplink kryţmeninį klubo sąnarį Nustatyta kad

skersinio pilvo raumens susitraukimas sutvirtina kryţmeninį klubo sąnarį ir taip dauginio ir skersinio

19

pilvo raumenų ko-kontrakcija dar pagerina liemens stabilumą Abu šie raumenys yra tiek liemens tiek

dubens stabilizatoriai Akivaizdu kad dubens dugnas taip pat dalyvauja uţtikrinant dinaminį stabilumą

juosmens-dubens srityje

3 pav Aktyvus stabilumas

Šis terminas naudojamas apibūdinti raumenims dalyvaujantiems kryţmeninio klubo sąnario

stabilizavime

Išorinių jėgų poveikis uţtikrinantis sistemos stabilumą

diafragma

dubens dugnas

dauginiai raumenys

skersinis pilvo raumuo

krūtininė-juosmeninė fascija

uţpakalinės juosmens raumens skaidulos

Judesių valdymas ndash kitas veiksnys stabilizavimo pratimų mechanizme Nervų sistemai

kontroliuojančiai juosmeninės stuburo dalies stabilumą reikalinga numatyti kiek motorinių vienetų

aktyvuoti norint uţtikrinti raumens gebėjimą atlikti atitinkamą funkciją Judesių reguliacijos

sutrikimus lemia aferentinių impulsų stoka trukdanti griţtamųjų ryšių susidarymui Pacientams

turintiems nugaros problemų stebima uţdelsta nervinė impulsacija iš aukštesniųjų nervų sistemos

20

sričių nes neuţtenka informacijos apie stuburo komponentų būklę Dėl to maţėja raumens aktyvumas

jis silpsta ar atrofuojasi

Richardson su bendraautoriais (2005) atliko tyrimą kuriame tiriamiesiems su lokalių

raumenų disfunkcija parinkti specialūs pratimai įtraukiant pakartotinius izometrinius dauginio ir

skersinio pilvo raumenų susitraukimus (tiesiamųjų ir lenkiamųjų raumenų jėgos ir ištvermės gerinimas

nebuvo įtrauktas) Išvadose teigiama lokaliųjų raumenų skersmuo padidėjo tiriant ultragarsinės

diagnostikos metodu Judesių valdymo gerinimo etape atliekami izometriniai pratimai įtraukiantys

dauginio skersinio pilvo raumenų susitraukimus gulint ant pilvo nugaros ar skausmą maţinančiose

padėtyse Daugkartinis tikslus pratimų kartojimas sudaro nervų sistemoje dominantę ty automatinį

raumens įsijungimą į judesio ir statinės padėties išlaikymą Sąlyginai sveikų ţmonių lokalieji

raumenys aktyvuojami anksčiau uţ globaliuosius o besiskundţiančių nugaros skausmais - atvirkščiai

Statinis ir dinaminis stabilumas pasiekiamas kai aktyvios pasyvios ir kontrolinės sistemos

dirba kartu Biomechaniniai dubens sąnarių fiksavimo modeliai apibrėţiami vadinamais formos ir

jėgos dominančių principais Raumenų ndash raiščių sistema valdoma nervų sistemos atsakinga uţ jėgos

dominantę Raumenys skiriami į dvi funkcines sistemas giliejilokalūs ir paviršiniaiglobalūs

Lokalieji yra atsakingi uţ smulkius suderintus tarpsegmentinius nespecifinius jėgos krypčiai

judesius o tuo tarpu globalieji raumenys kontroliuoja stuburo orientavimą į tiesioginius judesius

Judesių kontrolės koncepcija kur giliųjų raumenų korsetas ir globalių raumenų veikla yra

suderinta lemia juosmens - dubens stabilumą Tiesiamasis nugaros raumuo dvigalvis šlaunies raumuo

ir didysis sėdmens raumuo yra svarbiausi raumenys jėgos dominantės palaikymui Skersinis pilvo

raumuo ir DDR yra svarbūs juosmens ndash dubens regiono stabilizavimui

Dėl patologinių biomechaninių ir hormoninių kitimų atsiranda sąnarių ir stuburo segmentų

nestabilumas Todėl sąnarinėse kapsulėse raiščiuose sausgyslėse dirginami skausmo receptoriai

Nestabilumą stengiasi kompensuoti raumenys tačiau tai trunka neilgai kadangi jie negali

pilnavertiškai pakeisti raiščių funkcijos Raumuo vargsta blogėja metabolizmas jie įsitempia

Spazmuotas raumuo sukelia skausmą Bet refleksinį raumens įsitempimą gali sukelti raiščių ir sąnarių

dirginimas (Lockstad 2003)

Nėštumo metu ypač veikiami liemens stabilumą uţtikrinantys raumenys Tie raumenys

vadinami laikysenos raumenimis jie yra trumpi giluminiai neatliekantys judesių tačiau

stabilizuojantys sąnarius raumenys Šią funkciją atlieka toniniai raumenys uţtikrinantys gerą dinaminį

stabilumą liemenyje Liemens stabilumą uţtikrina trys pagrindinai toniniai raumenys ndash skersinis pilvo

(m transversus abdominis) dauginiai (m multifidus) ir vidiniai įstriţiniai pilvo (m internus obliquus)

raumenys

Esant susilpnėjusiam ar pertemptam skersiniam pilvo raumeniui gali atsirasti liemens

nestabilumas tiesiogiai įtakojantis apatinės nugros dalies skausmus (Barkauskas 2002) Skausmas

21

slopina šio raumens susitraukimą atliekant įvairius judesius galūnėmis ir taip prarandamas apsauginis

stabilizavimo efektas Palaipsniui toninis raumuo (skersinis pilvo) tampa faziniu ty dalyvauja liemens

judesiuose ir neuţtikrina liemens stabilumo einant bėgant ar tiesiog atliekant judesius rankomis

(Mohr 1990)

Kulig K ir kolegų atlikto tyrimo hipotezė teigė kad liemens segmentinių judesių skirtumai

įtakoja apatinės nugaros dalies skausmą Tyrimo metu buvo nustatyta kad tiriamosioms kurios

skundėsi apatinės nugros dalies skausmu buvo daugiau padidėjęs juosmeninės dalies mobilumas nei

toms kurios nesiskundė skausmu Padidėjęs mobilumas buvo nustatytas L4-L5 ir L5-S1 segmentuose

(Kulig K ir kiti 2007)

Juosmens ndash dubens regionui reikalingas stabilumas tam kad būtų galima pernešti krūvį

liemeniui ir viršutinėms galūnėms Tačiau tuo pačiu turi būti ir pakankamas mobilumas (fiziologinės

amplitudės ribose) kad uţtikrinti pakankamą judėjimą (Steacutephanie J 2006)

133 Netaisyklinga laikysena

Esant silpniems raumenims palaipsniui susiformuoja netaisyklinga nėščiosios laikysena dėl

ko nėščioji daţnai gali jausti skausmus juosmeninėje ir krūtininėje (tarp menčių) dalyse keliuose ir

pėdose (Osgaard ir kt 1994) Netaisyklinga laikysena daţnai susijusi su krypuojančia eisena

Taip pat dėl hormonų pokyčių padidėja dubens ir juosmeninės dalies sąnarių paslankumas kuris

įtakoja netaisyklingos nėščiosios laikysenos formavimąsi

Kita prieţastis įtakojanti netaisyklingos laikysenos formavimąsi yra palaipsniui didėjantis

vaisiaus apimtis ir svoris moteris priversta atsilošti atgal kad išlaikytų pusiausvyrą stovėdama ar eidama

Dėl to gali padidėti juosmens linkis ir persitempti minkštieji audiniai Tačiau pagal olandų atliktą studiją

(rentgeno pagalba) nagrinėjusią laikysenos pokyčius nėštumo metu teigiama kad juosmens linkis maţėja

Bendras skausmas gali kilti dėl raumenų ir raiščių bei kraujotakos dubens raumenyse ir raiščiuose

pasikeitimo (Bastiaanssen 2004)

Kalbant apie generalizuotą ty viso kūno pusiausvyros lygmenį reikia paminėti kūno masės

centrą kaip labiausiai įtakojantį veiksnį Dėl vienokių ar kitokių prieţasčių pasislinkus kūno masės

centrui apatinės nugaros dalies struktūros patiria daug didesnę kompresinę apkrovą Šiuo atveju

pakenkimo lygmuo tiesiogiai priklauso nuo struktūrų uţtikrinančių nugaros stabilumą gebėjimo

suvaldyti atsiradusią apkrovą Kitas stabilizacinis apatinės nugaros dalies lygmuo atsakingas uţ

dubens ir juosmeninių slankstelių padėties kontrolę ir valdymą Šiame lygmenyje svarbiu veiksniu

tampa fiziologiniai stuburo linkiai (juosmeninis linkis) bei viso kūno laikysena Pačiame ţemiausiame

stabilizacijos kontrolės lygmenyje atsiduria tarpslanktelinių judesių (slinkimas ir sukimas) valdymas

22

Sihvonen T atliktame tyrime buvo nustatyta kad nugaros raumenų atsipalaidavimo laipsnis

lygiagrečiai susijęs su skausmo intensyvumu ir aktyvumo lygis judesio metu turi atvirkštinę

priklausomybę judesių ribotumo lygiui (1998)

Laikysenos pokyčius įtakoja šie kitimai

1 Nėštumo metu nutolsta krūtinkaulio kardinė atauga stuburas išsitiesia pečiai ir galva atlošiami

atgal nugara išsilenkia

2 Kaklo linkis didėja į viršutinę kaklo keterą galva pirmyn (tokia padėtis reikalinga pečių

išlyginimui)

3 Bendras kūno masės centras svyruoja pirmyn ir atgal dėl gimdos ir jos komponentų masės

padidėjimo

4 Tam kad kompensuotų gravitacijos centro poslinkį gali padidėti juosmens linkis ir kelių

hiperekstenzija (keliai per daug išsitiesia tam kad pasikeistų gravitacijos linija) Todėl daţnai

netinkamai apkraunami kelių ir pėdų sąnariai

5 Kinta kūno masės centras pasislenka pirmyn ir tenka didesnis krūvis nugaros ir pilvo

raumenims

Nėštumo metu ypač veikiami liemens stabilumą uţtikrinantys raumenys Tie raumenys

vadinami laikysenos raumenimis jie yra trumpi giluminiai neatliekantys judesių tačiau

stabilizuojantys sąnarius raumenys Šią funkciją atlieka toniniai raumenys uţtikrinantys pakankamą

dinaminį stabilumą liemenyje Liemens stabilumą uţtikrina trys pagrindinai toniniai raumenys

skersinis pilvo (m transversus abdominis) dauginiai (m multifidus) ir vidiniai įstriţiniai pilvo(m

internus obliquus) raumenys Esant susiformavusiai netaisyklingai kūno laikysenai ar funkciniams

nugaros skausmams ypatingą dėmesį būtina kreipti laikysenos kontrolei ir kūno judėjimo mechanikai

Vertikalioje padėtyje atraminę palaikomąją liemens ir vidaus organų funkciją atlieka pilvo nugaros

kvėpavimo diafragmos bei dubens dugno raumenys (Carriere 2002)

Laikysenos kontrolės lavinimui didelis dėmesys skiriamas pilvo raumenų stiprinimui be

aktyvinimui Skersinio pilvo raumens aktyvavimas stabilizuoja liemenį ir uţtikrina geresnį viršutinių ir

apatinių galūnių funkcionavimą

Carriere (2002) nurodo kad pilvo raumenų treniravimas yra būtinas norint sustiprinti silpnus

DDR ir atstatyti jų funkciją nes tuo metu kai raumuo išmoksta dirbti daugelyje kombinacijų jis toliau

automatiškai savaime treniruojasi atliekant kasdieninio gyvenimo veiksmus Yra labai sunku aptikti ir

sąmoningai aktyvuoti skersinius pilvo raumenis Kada skersinis pilvo raumuo yra aktyvus ir yra gerai

įsitempęs jis atpalaiduoja juosmeninę nugaros dalį Kada sėdimieji gumburai atitolsta nuo vienas kito

23

apatinė skersinio pilvo raumens dalis sutrumpėja sėdimiesiems gumburams priartėjus skersinis pilvo

raumuo pailgėja Tai rodo kad skersinis pilvo raumuo ir DDR yra antagonistai kurie visada

funkcionuoja kaip pora (Franklin 2003)

Skersinio pilvo ir dubens dugno raumenų atsakas sustiprėja kuomet pratimai atliekami esant

geram juosmens-kryţkaulio linkiui Pradinė padėtis pasilenkus ir nugaros lenkimas atliekant pratimus

aktyvuoja sukimą skatinančius pilvo raumenis tokius kaip išoriniai įstriţiniai pilvo ir tiesieji pilvo

raumenys o tai apriboja skersinio pilvo raumens įtraukimą į darbą (Sapsford 2001)

Atstatinėjant raumenų tarpusavio pusiausvyrą (paprastai ji būna sutrikusi esant netaisyklingai

laikysenai) tempiamos ir stiprinamos šios raumenų grupės

Stiprinami šie raumenys

viršutinė kaklą lenkianti raumenų dalis apatinė kaklą ir viršutinė krūtinę tiesianti raumenų

dalis

mentę supantys raumenys

išoriniai ţastą sukantys raumenys

liemenį lenkiantys ir stabilizuojantys raumenys (tiesusis ir įstriţiniai pilvo)

šlaunis tiesiantys raumenys

blauzdas tiesiantys raumenys

pėdas tiesiantys raumenys

kvėpavimo raumenys

Tempiami šie raumenys

viršutinė kaklą tiesianti raumenų dalis bei mentės keliamieji raumenys

krūtinės raumenys (didysis ir maţasis krūtinės raumenys)

nugarą tiesiantys raumenys

šlaunis pritraukiantys ir lenkiantys raumenys (nepertempti moterims jaučiančioms dubens

nestabilumą ir skausmą )

blauzdas lenkiantys raumenys (nepertempti moterims jaučiančioms dubens nestabilumą ir

skausmą )

pėdas lenkiantys raumenys

24

134 Dubens raiščių atsipalaidavimo sindromas (DRAS)

Juosmens ndash dubens regiono stabilizavimo sistemas įtakoja hormoniniai ir biomechaniniai

pokyčiai tačiau ne visos moterys patiria nugaros skausmą Anksčiau manyta kad hipermobilumas yra

pagrindinė skausmo prieţastis tačiau šiuo metu manoma jog dinaminės stabilizacijos metu jį lemia

raumenų ndash raiščių sistemos nesugebėjimas kompensuoti padidėjusio dubens sąnarių laisvumo (Gutke

A 2007) Dubens raiščių atsipalaidavimo sindromas (DRAS) yra apibūdinamas kaip būklė

išsivystanti nėštumo ar gimdymo metu ir pasireiškianti stipriu skausmu kryţmeniniame klubo sąnaryje

irar gaktinėje sąvarţoje (Petrikonis 2001)

Kryţmeninio kubo sąnario ir gaktinės sąvarţos atsipalaidavimas nėštumo metu yra

fiziologinis fenomenas kuris paprastai vyksta be simptomų nes jį iš dalies lemia hormoniniai ir

biocheminiai faktoriai Tačiau kai kuriais atvejais šie pokyčiai sąlygoja simptomus 08 -16 moterų

DRAS pasireiškia nėštumo metu Šie simptomai gali atsirasti jau pirmame nėštumo trimestre tačiau

paprastai pasireiškia 5 ndash 8 nėštumo mėnesį

Daugeliui moterų skausmai pranyksta tuoj po gimdymo tačiau kai kuriais atvejais dėl

neaiškių prieţasčių jis uţsitęsia keliolika savaičių po gimdymo Simptomai pasireiškia skausmu

juosmeninėje stuburo dalyje ir padidėjusiu jautrumu kryţmeniniame klubo sąnaryje bei gaktinėje

sąvarţoje (Petrikonis 2001)

14 Dubens dugno pilvo raumenų ir diafragmos funkciniai ryšiai

Visi dubens dugno komponentai sudaro atskirą griaučių raumenų sistemą (ţr 4 pav) kuri

yra susijusi su kitų griaučių raumenų sistemų funkcionavimu (Sapsford 2001 Franklin 2003)

DiafragmaDauginis raumuo

Dubens dugnasKryžkaulis

Skersinis pilvo raumuo

Dauginiai raumenys

4 pav DDR pilvo raumenų ir diafragmos funkciniai ryšiai (Beazel J R 2004)

25

Nurodoma kad DDR kartu su diafragma skersiniais pilvo raumenimis ir klubiniais juosmens

raumenimis suformuoja tam tikrą konteinerį Visų šių raumenų tarpusavio veikla turi svarbią reikšmę

DDR jėgai bei nugaros raumenų funkcinei būklei Konteinerio stogą sudaro diafragma šonines sienas

- skersiniai pilvo raumenys uţpakalinę sieną - klubiniai juosmens raumenys ir pagrindą - DDR

Pasak Carriere (1998) stovint išsitiesus pilvo nugaros raumenys diafragma ir DDR sudaro

pilvo kamerą Visi šie raumenys dėka savo funkcinių jungčių palengvina keliamųjų ir sutraukiamųjų

išangės raumenų funkciją Kosint šokinėjant bėgant šie raumenys turi dirbti kartu kad sustiprintų

DDR DDR nėra izoliuotas vienetas tačiau pilvo kapsulės dalis kuri supa pilvo ir dubens organus

Struktūros sudarančios šią kapsulę yra juosmeninės stuburo dalies slanksteliai ir dauginiai raumenys

diafragma (kuri svarbi tiek laikysenai tiek kvėpavimui) skersiniai pilvo raumenys ir DDR

kompleksas Šie raumenys uţtikrina liemens laikyseną vertikalioje padėtyje ir veikia sinergetiškai

(Sapsford 2001) Skersiniai pilvo raumenys dirba kaip korsetas apjuosdami apatinę pilvo dalį ir

nugarą ir palengvindami dauginių raumenų darbą (Hulme 2002 )

Diafragma pilvo raumenys (ypatingai skersiniai pilvo) plačiausieji nugaros raumenys

sėdmenų raumenys ir dauginiai raumenys yra svarbūs raumenys uţtikrinantys optimalią DDR

funkciją Jie sudaro integruotą atramos sistemą bei pagerina šlapimo pūslės ir tiesiosios ţarnos

funkciją stuburo juosmeninės kryţkaulio dalies stabilumą pusiausvyrą ir vaikščiojimą (Hulme 2002)

Dubens dugnas turi greitai reaguoti į laikysenos liemens raumenų aktyvumo ir vidinio pilvo spaudimo

pokyčius išlaikant sutrauktus raumenis įvairaus intensyvumo fizinio krūvio metu ir juos atpalaiduoti

po krūvio

Diafragma yra svarbiausias kvėpavimo raumuo Ji tarsi kupolas dengia vidaus organus ir

suformuoja atskiriamąjį sluoksnį tarp pilvo ertmės ir krūtinės Diafragmą ir dubens dugną jungia nuo

pilvo ertmės einantis jungiamasis audinys (adventitia) vadinama fascija kuri eina paraleliai

pasidalindama į du lapelius Taigi taisyklingas kvėpavimas yra labai svarbus treniruojant dubens

dugno raumenis Šis kvėpavimas vadinamas diafragminiu arba pilviniu kvėpavimu (Kuhnert Ch

2005)

Diafragma sinergetiškai palengvina skersinio pilvo raumens darbą per kvėpavimo iškvėpimo

fazę Kadangi diafragma pakyla pakeldama vidaus organus 1-3 cm ir sumaţindama vidinį pilvo

spaudimą skersinis pilvo raumuo susitraukia stabilizuodamas juosmens-dubens regioną (Hulme 2002

b) Nurodoma kad nėščiosios kurios sėdi neatsirėmusios ir išlaikydamos taisyklingą juosmeninį

stuburo linkį stovi išsitiesusios ir pas kurias judant apatinės pilvo dalies raumenys yra tvirti

palengvina neintensyvų DDR aktyvumą sinergijoje su giliaisiais pilvo raumenimis didţiąją dienos dalį

Jos pasiţymi gera laikysenos kontrole Tik tada kada pilvo raumenų susitraukimai yra automatiški

dubens dugnas gali atlikti savo atraminę funkciją sulenkus liemenį (Sapsford 2001)

26

Literatūroje nurodoma kad DDR funkcija glaudţiai susijusi su kvėpavimo diafragma

Kvėpuojant diafragma nusileidţia ir grįţta į ramybės padėtį 12-14 kartų per minutę Diafragminis

kvėpavimas yra svarbus norint išlaikyti sveiką stuburą sveiką šlapimo pūslę ir tiesiąją ţarną bei

šlapimo sulaikymą (Hulme 2002)

Įkvėpimo metu kvėpavimo diafragma juda ţemyn pilvas išsipučia o dubens dugnas šiek tiek

pajuda ţemyn jei jis yra elastingas ir atpalaiduotas (Carriere 2002) Nusileidţianti diafragma spaudţia

pilvo organus ir didina šlapimo pūslės ir tiesios ţarnos spaudimą (VPS) (Hulme 2002 ) Organai yra

spaudţiami į pilvo raumenis ir dubens dugną kuris prisitaiko platėdamas Pilvo raumenys ir dubens

dugnas dirba kartu kad paremtų ir subalansuotų diafragmos aktyvumą (Franklin 2003)

Iškvėpimo metu pilvas suplokštėja ir jei iškvėpimas yra stiprus diafragma susitraukia ir juda

į viršų (Carriere 2002) DDR ir pilvo raumenys susitraukia kad galėtų pastumti organus į viršų

(Franklin 2003) Diafragma daugiau kontroliuojama autonominės nervų sistemos nei valingos nervų

sistemos (Hulme 2002 ) Valdomas forsuotas iškvėpimas sukelia ne tik diafragmos bet ir vidinio ir

išorinio įstriţinio pilvo raumenų aktyvaciją Tai skatina įtampos padidėjimą dubens

dugnosutraukiamojo raumens funkciniame vienete (Carriere 1998)

Pagrindiniai liemens organai yra tiesiogiai arba netiesiogiai palaikomi diafragmos taigi

diafragmos ritmiškas judėjimas padeda išlaikyti šių organų normalų mobilumą ir pakelia šlapimo pūslę

2-3 cm per iškvėpimo fazę Diafragma kartu su skersiniu pilvo raumeniu padeda stabilizuoti stuburą

iki padidėjant vidiniam pilvo spaudimui atliekant galūnių judesius

Spaudţiant krūtinės ląstą šonkauliais diafragmos mechanizmas įtakoja ne tik pilvo sienos

raumenis bet ir DDR (Moen ir kt 1990) Ilgalaikis iškvėpimas (ar įsitempimas) aktyvuoja ne tik

diafragmą bet taip pat vidinį ir išorinį įstriţinius pilvo raumenis (Ostergaard ir kt 1992) Tai sukelia

dinaminę funkcinio vieneto DDR padidėjusį įsitempimą Todėl svarbią reikšmę turi gebėjimas

kvėpuoti diafragminiu būdu kurio metu intensyviai priverčiami dirbti pilvo raumenys

Sapsford R R ir Hodges P W atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti ar valingas pilvo raumenų

susitraukimas yra susijęs su dubens dugno raumenų aktyvumu DDR aktyvumas buvo matuojamas

atliekant skirtingo intensyvumo pilvo raumenų susitraukimus gulimoje ir sėdimoje padėtyse DDR

elektromiografinis aktyvumas buvo matuojamas įvedus į makštį ir išeinamąją angą paviršinius

elektrodus Šie matavimai buvo paremti išeinamosios angos ir makšties spaudimo Gauti rezultatai

rodė kad DDR elektromiografijos duomenys padidėjo pilvo raumenų susitraukimo metu DDR

aktyvumas stipraus pilvo raumenų susitraukimo metu nesiskyrė nuo išmatuoto maksimalaus DDR

susitraukimo Išmatuotas pirmiau makšties ir išeinamosios angos slėgio padidėjimas o po to ir pilvo

Išvadose kalbama kad sveikiems tiriamiesiems valingas pilvo raumenų aktyvumas sąlygojo DDR

aktyvumą Dubens slėgio padidėjimas įvykęs prieš pilvo slėgio padidėjimą parodo kad atsakas yra

27

uţprogramuotas Pilvo raumenų treniravimas gali būti labai veiksmingas šių sutrikimų gydyme

(Sapsford R R Hodges P W 2001)

Valingų DDR susitraukimų metu sveikoms moterims kaip atsakas buvo uţregistruotas

charakteringas pilvo raumenų aktyvumas (Steacutephanie J 2006)

Daugelis pilvo raumenis lavinančių pratimų yra įtraukiami į nugaros skausmo ir kitų griaučių

raumenų sistemos sutikimų reabilitavimo programas Buvo atlikta keletas tiriamųjų darbų apie visų

pilvo raumenų aktyvavimą ir įtaką tam tikriems regionams Šis tyrimas parodė kas vidinis apatinės

pilvo sienos vidinės krypties judesys gulimoje ant nugaros padėtyje labiausiai nepriklausomai nuo kitų

pilvo raumenų įtakoja skersinio pilvo raumens aktyvumą (Urquhart DMir kt 2005)

Šlaunų ir liemens judesių metu (Bo ir Stein 1994) izometrinių pilvo pratimų metu (Sapsford

ir kt 1997) ir kitų juosmenį stabilizuojančių raumenų aktyvavimo metu (Jones 1999) buvo

uţregistruotas dubens dugno raumenų elektromiografijos rodiklių padidėjimas

Dar vieno tyrimo metu buvo tiriamas pilvo raumenų atsakas į valingą DDR susitraukimą

moterims anamnezėje neturėjusioms dubens dugno sutrikimų tam kad nustatyti ar yra pilvo ertmę

supančių raumenų ko-aktyvaciją DDR pratimų metu Pilvo raumenų aktyvumas buvo registruojamas

elektromiografijos metodu elektrodų pagalba Tiriamosios sutraukinėjo DDR trijose padėtyse gulint

ant nugaros Visoms tiriamosioms pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas padidėjo virš pradinio

taško atliekant DDR susitraukimus maţiausiai vienoje padėtyje Skersinio pilvo raumens

elektromiografijos aktyvumas buvo didţiausias liemens lenkimo padėtyje o skersinio pilvo raumens

aktyvumas buvo didesnis uţ tiesiojo pilvo raumens aktyvumą liemens tiesimo padėtyje

Buvo atliktas papildomas eksperimentinis tyrimas kurio metu buvo registruojamas gaktinio

stuburgalio raumens ir pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas atliekant tris skirtingus

submaksimalius izometrinius pilvo raumenų pratimus Šio eksperimentinio tyrimo metu nustatytas

gaktinio stuburgalio raumens aktyvumo padidėjimas su kiekvienu pilvo raumenų susitraukimu

Rezultatai rodo kad pilvo raumenų aktyvumas yra normalus atsakas į DDR veiklą

tiriamosioms be DDR sutrikimų ir leidţia manyti kad specifinė pilvo raumenų veikla aktyvuoja DDR

(Sapsford RR ir kt 2001)

Nėštumo metu DDR dėl palaipsniui didėjančio gimdos svorio yra nuolat tempiami ir

neišlaiko jiems tenkamo krūvio todėl izoliuotai aktyvinti šiuos raumenis yra sudėtinga Ilgą laiką buvo

manoma kad liemens stabilizavimo pratimų programa nėščiosioms įjungiant dubens judesius neįtakoja

DDR funkcinės būklės Anksčiau kineziterapeutai mokydami kaip atlikti dubens dugno raumenų

pratimus akcentuodavo pacientams neįtempti pilvo raumenų Šiuo metu poţiūris šiuo klausimu

pasikeitė Egzistuojantis funkcinis ryšys tarp dubens dugno kvėpuojamosios diafragmos bei pilvo ir

nugaros raumenų suteikia galimybę šiuos raumenis aktyvinti netiesiogiai

28

Atliekami tyrimai leidţia suprasti kad yra tam tikros sinergijos tarp pilvo ir DDR Manoma

kad DDR turi dvejopą funkciją dalyvauja liemens stabilumo palaikyme ir šlapimo ir išmatų šalinime

bei laikyme Šios raumenų sinergijos gali sėkmingai pasitarnauti DDR funkcijos sutrikimų

reabilitacijoje Daugeliui moterų prieš ir po gimdymo bendro fizinio aktyvumo pagalba galima

sėkmingai pagerinti dubens dugno raumenų atsigavimą be specifinių dubens dugno raumenų pratimų

Pagrindiniai faktoriai susiję su treniravimosi sėkme yra daugiau pacienčių sutikimas ir

motyvacija nei amţius ar šlapimo nelaikymo laipsnis Paskaičiuota kad tik 15-20 pacienčių sutinka

atlikti DDR treniruotes (Freeman RM 2004)

Nėštumas yra idealus laikotarpis pacienčių edukacijai ir motyvacijai skatinti nes šiuo metu

jos aktyviai lankosi sveikatos prieţiūros įstaigose Yra kilusi idėja kad moterų konsultacijų

laukiamuosiuose moterys galėtų stebėti video medţiagą apie nėštumą ir gimdymą o tuo tarpu ir jų

poveikį DDR šių raumenų pokyčius ir riziką (McLennan MT ir kt 2005)

Bo K ir kitų tyrimo tikslas buvo ištirti kiek moterų nėštumo metu atlieka DDR pratimus

Tyrimo metu nustatyta kad santykinai keletas (17) moterų nėštumo metu reguliariai atliko DDR

pratimus (2006)

Tikėtina kad DDR pakartotinas toninio aktyvumo įgijimas dėl pailgintos skersinių pilvo

raumenų švelnios aktyvacijos prieš padidinant jėgą yra svarbus faktorius atstatantis laiku įvykstantį

DDR atsaką (Sapsford 2001) Kada susitraukia dubens diafragma susitraukia ir pilvo raumenys ir

atvirkščiai Taigi kai dirba DDR jėgos laukas jis palengvina pilvo raumenų susitraukimą (Hulme

2002 )

Funkcinių pratimų tikslas yra atstatyti DDR funkciją Kada DDR lavinimas koordinuojamas

su aplink esančių raumenų treniravimu DDR funkcija yra atstatoma (Carriere 2002)

Tyrimai parodė kad atliekant maksimalų DDR susitraukimą padidėja visų pilvo raumenų

aktyvumas Tiesiojo pilvo raumens atsakas buvo maţiausias Atliekant juosmeninį lenkimą didţiausias

buvo skersinio pilvo raumens ir išorinio įstriţinio raumens aktyvumas Pastebėta kad atliekant netgi

silpną DDR susitraukimą skersinis raumuo duoda atsaką nepriklausomai nuo liemens padėties

Priešingai atliekant įvairius izometrinius pilvo raumenų manevrus padidėjęs pilvo raumenų

elektromiografinis aktyvumas įtakoja gaktinio stuburgalio raumens ir išeinamosios angos raumenų

aktyvumą DDR ir dauginio raumens koaktyvacija taip pat buvo tiriama tačiau patvirtinantys rezultatai

negauti

Atsiţvelgiant į tai kad dubens dugno raumenys yra liemens stabilumo palaikymo sistemos

dalis kurią sudaro tam tikri lokalieji raumenys nepakankama kitų lokaliųjų raumenų veikla veikia

DDR toninį aktyvumą ir įsijungimo į darbą laiko funkcinės veiklos metu Nugaros skausmas gali būti

prieţastimi maţinančia DDR toninį aktyvumą Taip pat ir klubinio kryţkaulio sąnario sutrikimai gali

įtakoti liemens stabilumo sistemą

29

Nuo 1962 m su nėštumu susijusios dubens ir juosmeninės stuburo dalies diagnozė

prognozės ir gydymas kėlė diskusijas ir iki šiol besitęsiantį nuomonių išsiskyrimą Be to naujausi

gydymo strategijų tyrimai atspindi įvairias nuomones iš tiesų rodančias kad egzistuoja profesinis

neapibrėţtumas dėl optimalaus gydymo metodo (Bastiaenen ir kt 2004)

Publikuojami įvairių studijų gydymo rezultatai tačiau didesnė dauguma jų yra nepatvirtinti

Nėščiųjų dubens ir juosmeninės stuburo dalies skausmų gydymas yra nukreiptas į skausmo maţinimą

susidedantį iš padėčių ir kai kurių kasdieninių veiksmų (lipimo laiptais kėlimo liemens sukimo

judesių) vengimo bei korekcinių pratimų programos

Kineziterapija vandenyje labai populiari ir efektyvi forma gydanti daugelį judamojo aparato

ligų Vienas iš privalumų treniruojantis baseine yra tas kad vandenyje neţiūrint judesių stuburas

veikiamas labai nedidelių apkrovų Taip yra dėl to kad vandenyje ţmogus tampa bdquobesvorisldquo

Vandenyje kaip ir sausumoje pasiekiama gerų rezultatų derinant kvėpavimą ir tempimą

didesnis raumenų pailgėjimas įmanomas vandenyje (Freedmann 2000)

Juosmeninės stuburo dalies lenkimas įtakoja DDR atsaką Moterims yra sunkiau aktyvuoti

DDR kada juosmeninė stuburo dalis yra lenkimo padėtyje Pas daugelį moterų pilvo siena pasislenka

pirmyn lenkiantis stovimoje padėtyje ir tai maţina DDR aktyvumą Eksperimentinėje situacijoje

sveikoms moterims pilvo sienos pasislinkimas pirmyn sumaţino šlaplės spaudimą (Sapsford 2001)

Kadangi ritmingus kvėpavimo judesius palaiko pilvo ir dubens dugno raumenų sinerginė veikla tad

būtina uţtikrinti normalų šių raumenų funkcionavimą Dubens dugno raumenų aktyvacijai ir

stiprinimui taikoma Kegelio bei Tansbergerio metodikos (Baumann L 2005)

30

2 TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA

21 Tyrimo organizavimas ir tiriamųjų kontingentas

Tyrimo objektas nėščių moterų dubens dugno raumenys

Tyrimas buvo atliekamas KMUK Akušerijos ginekologijos klinikoje Kauno II klinikinės

ligoninės akušerijos skyriuose bei P Maţylio gimdymo namų fizinės medicinos ir reabilitacijos

skyriuje Tyrimas pradėtas 2007 spalio mėnesį ir tęsėsi iki 2009 kovo mėnesio

Pradiniame tyrimo etape dalyvavo 87 sveikos pirmą kartą besilaukiančios savanorės nėščios

moterys kurių nėštumas buvo nuo 28 nėštumo savaitės Visos tiriamosios buvo stebimos akušerių ndash

ginekologų pagal profilaktinį nėščiųjų prieţiūros planą Tiriamųjų amţius nėštumų skaičius ir kiti

tyrimui svarbūs medicininiai duomenys buvo surinkti iš nėščiųjų medicininės dokumentacijos

Tyrimo baigiamajame etape dalyvavo 60 nėščių moterų 27 nėščiosios dėl įvairių prieţasčių

(nepalankios akušerinės situacijos ūmių kvėpavimo takų susirgimų odos alerginių reakcijų ir kitų

neaiškių prieţasčių) baigiamajame tyrimo etape nedalyvavo

Visos savanorės nėščios moterys sutikusios dalyvauti tyrime buvo suskirstytos į dvi grupes

kontrolinę ir tiriamąją Tiriamąją grupę sudarė moterys sutikusios dalyvauti tyrime ir lankyti mokamas

baseino procedūras Kauno II klinikinės ligoninės bei P Maţylio gimdymo namų fizinės medicinos ir

reabilitacijos skyriuose Kontrolinę grupę sudarė moterys kurios nedalyvavo jokiose fizinės veiklos

procedūrose ir buvo stebimos KMUK Akušerijos ginekologijos klinikos moterų konsultacijoje

Tiriamųjų amţius

Tyrimo metu dalyvavusių respondenčių amţius nuo 20 iki 35 m tiriamojoje grupėje amţiaus

vidurkis lygus 2677plusmn 066 m kontrolinėje grupėje - 274plusmn 061 m(ţr 5 pav)

31

Tiriamųjų amžius

2742677

18

20

22

24

26

28

30

Tiriamoji gr Kontrolinė gr

Meta

i

5 pav Tiriamųjų amžius grupėse

Tam kad įvertinti amţiaus įtaką dubens dugno raumenų jėgai ir juosmens mobilumui

nėštumo metu visos tiriamosios buvo suskirstytos į dvi grupes pagal amţių jaunesnių ir vyresnių nei

30 m (ţr 1 lentelė)

1 lentelė

Tiriamųjų skaičius ir amžiaus vidurkis amžiaus grupėse

Tiriamųjų skaičius

amţiaus grupėse

le29 m (n=45) ge 30 m (n=15)

Amţiaus vidurkis 2558plusmn036 316plusmn046

22 Tyrimo metodai

221 Literatūros analizė

Buvo atlikta sisteminė mokslinių tyrimų analizė kur pateikiami duomenys apie DDR pratimų

metodus jų įtaką gydant įvairius dubens dugno sutrikimus ir pateikta šio darbo Paieškos metu buvo

naudojamos kompiuterinės bibliografinės medicininės duomenų bazės MEDLINE COCHRANE

32

BIOMED Straipsniai atrinkti pagal raktaţodţius dubens dugno raumenų treniravimas nėštumo metu

(pelvic floor training in pregnancy) dubens dugno raumenų disfunkcija (pelvic floor dysfunction)

liemens stabilumas (lumbar spine stability) diafragmos dubens dugno ir pilvo raumenų funkciniai

ryšiai (diaphragma pelvic floor and abdominal muscles co-activation) Panaudoti moksliniai

straipsniai atspausdinti ţurnale bdquoSveikatos mokslaildquo bei vadovai skirti akušerijos ginekologijos bei

urologijos profesionalams

222 DDR jėgos vertinimas

Objektyvi dubens dugno raumenų jėga šio tyrimo metu buvo vertinama atliekant maksimalų

DDR sutraukimą Buvo registruojamas trijų maksimalių DDR sutraukimų tarp kurių poilsio intervalas

2s jėgos (mmHg) vidurkis Jėgos matavimui buvo naudojamas mediciniškai patikrintas DDR

funkcijos matavimo aparatas (bdquoPelvexiserldquo Wolfram Haboeck Co Austria) (ţr 6 pav) sukurtas

gydytojos Ilse Michil Prietaisas yra skirtas testuoti ir gydyti šlapimo nelaikymą bei atstatyti DDR

funkciją Treniruoklis gali suteikti pasipriešinimą atliekant pratimus bei fiziologinio grįţtamojo ryšio

informaciją apie DDR susitraukimus

6 pav bdquoPelvexiserldquo

DDR jėga buvo matuojama moterims gulint ant nugaros kojas sulenkus per kelius pėdomis

remiantis į pagrindą ant kurio guli

33

223 Juosmens mobilumo vertinimas

Šoberio testo pagalba matuojamas juosmeninės stuburo srities mobilumas (ţr 7 pav)

nuo klubakaulio keterų išvedama linija link stuburo paţymimas taškas S2 stuburo slankstelio

lygyje

paţymima 10 cm į viršų

paţymima 5 cm ţemyn

po to tiriamoji lenkiasi į priekį

vėl matuojamas atstumas tarp taškų (Moses S 2008)

Jei atstumas padidėja 5 cm ndash normalus juosmens mobilumas o jei lt4cm ndash juosmens

mobilumas sumaţėjęs Skirtumas tarp dviejų matavimų parodo juosmens mobilumą Yra keletas

problemų susijusių su šiuo tyrimo metodu Pavyzdţiui yra abejonių šio testo patikimumu Literatūroje

yra įrodymų kad bandymai grindţiami orientyrų apčiuopa neduoda patikimų rezultatų Be to

paţymėti ant paciento odos taškai ir išmatuoti atstumai tarp jų yra netinkamas būdas įvertinti

segmentinį mobilumą nes jis gali būti įtakojamas fascijos odos ir riebalinio audinio

Auksinis standartas galėtų būti stereofotogrametrinė analizė siekiant nustatyti kaulų judėjimą

Ši procedūra atliekama vietinės anestezijos pagalba implantavus į odą tam tikrą aparatą (Magee D J

2002)

Nėštumo metu daugelio tyrimo metodų negalima atlikti dėl tam tikrų apribojimų ir įvairios

rizikos Šiame tyrime pasirinktas Šoberio testas juosmens mobilumo vertinimui yra neinvazinė

procedūra nėra ţalingas ar rizikingas tyrimo metodas nėštumo metu

as

as

15cm

7 pav Šoberio testo procedūra

34

224 Matematinės statistikos metodai

Tyrimo metu gauti duomenys apdoroti SPSS 130 for Windows kompiuterine programa

Kiekybiniams kintamiesiems įvertinti buvo skaičiuojami aritmetiniai vidurkiai standartiniai

nuokrypiai ir vidurkių paklaidos Priklausomų ir nepriklausomų imčių vidurkių reikšmių skirtumų

reikšmingumas kai tiriamųjų imtis buvo daugiau kaip 15 skaičiuojamas pagal Stjudento t kriterijų Jei

tiriamųjų imtis buvo maţiau kaip penkiolika buvo taikomas neparametrinis Vilkoksono testas (z)

priklausomoms imtims ir Manio-Vitnio testas (z) nepriklausomoms imtims Nagrinėjamų rodiklių

ryšiams tirti buvo skaičiuojamas Pirsono koreliacijos koeficientas (r) Skirtumas kai plt005 buvo

vertinamas kaip statistiškai patikimas Dydţiai pateikiami kaip aritmetiniai vidurkiai ( x ) plusmn

standartinės vidurkio įverčio paklaidos ( Sx )

23 Taikytos metodikos aprašymas

Tiriamajai grupei buvo taikyta sveikatingumo programa baseine atitinkančiame Lietuvos

higienos normą (Lietuvos higienos norma HN 1092005 Baseinai Įrengimo ir prieţiūros saugos

sveikatai reikalavimai)Vandens temperatūra 32-33 ordm C pH ndash 68-72 liekamojo aktyvaus chloro

koncentracija vandenyje palaikoma nuo 03 iki 10 mgl

Sveikatingumo programos metu nėščiosioms buvo taikyta stuburo stabilizavimo pratimų

programa įjungiant aktyvius dubens-juosmens judesius ir diafragminį kvėpavimą Ši programa paremta

Tansberger aprašyta pratimų metodika (Carriere B 1998) Jos esmė ndash egzistuojantis funkcinis ryšys

tarp diafragmos pilvo dubens dugno ir nugaros raumenų kurie reciprokinės inervacijos principu dirba

kaip vienas funkcinis vienetas Tiriamosios lankė uţsiėmimus 2 kartus per savaitę Uţsiėmimo trukmė

buvo 45 minutės pratimai atliekami vidutiniu tempu po 8-10 kartojimų Vieno uţsiėmimo metu

pratimus atliko 2-3 moterys Buvo taikomi

Kvėpavimo pratimai

Atliekami aktyvūs dubens-juosmens judesiai derinant su diafragminiu kvėpavimu bei

išlaikant juosmens linkį neutralioje padėtyje Įkvėpimo metu diafragmai leidţiantis ţemyn dubuo

sukamas pirmyn atpalaidavus pilvo sienos raumenis ir įtempiant nugaros raumenis (dubuo sukamas iki

fiziologinio juosmens linkio) Iškvėpimo metu dubuo sukamas atgal aktyvuojant skersinį pilvo

raumenį ir tempiant nugaros raumenis Šie aktyvūs dubens-juosmens judesiai atliekami įvairiose

pradinėse padėtyse

Pilvo raumenų stiprinimo pratimai

Nugaros tempimo pratimai

35

3 REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

31 Tiriamųjų juosmens mobilumo testavimo duomenys

Įvertinus gautus tyrimo rezultatus paaiškėjo kad 28-tą nėštumo savaitę juosmens mobilumo

vidurkis tiriamojoje grupėje buvo 848plusmn016 cm o kontrolinėje grupėje ndash 857plusmn019 cm Abiejų grupių

vidurkiai buvo panašūs (pgt005)

Antrojo testavimo metu ty 38-tą nėštumo savaitę kontrolinėje grupėje nustatytas statistiškai

patikimas juosmens mobilumo sumaţėjimas (plt005) kuris sudarė 2003plusmn186 Kontrolinės grupės

nagrinėjamo rodiklio vidutinė reikšmė buvo 685plusmn022 cm Tuo tarpu atlikus tiriamosios grupės

pakartotinio testavimo rezultatų analizę nustatėme neţymų (pgt005) juosmens mobilumo sumaţėjimą

(206plusmn096) Šios grupės vidurkis buvo 828plusmn013 cm Palyginus abiejų grupių juosmens mobilumo

testavimo duomenis nustatytas statistiškai patikimas skirtumas (plt005)

Gautus rezultatus galima paaiškinti tuo kad tiriamosios grupės moterims sveikatingumo

programoje dominavo dubens ndash juosmens mobilumo pratimai

Juosmens mobilumas

828848

685

857

4

5

6

7

8

9

10

28 savaitė 38 savaitė

Am

pli

tud

ė

cen

tim

etr

ai

Tiriamoji gr

Kontrolinė gr

plt005

kontrolinės grupės abiejų tyrimų vidurkiai skiriasi statistiškai patikimai (plt005)

8 pav Juosmens mobilumo vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę

36

Daugelis pilvo raumenis lavinančių pratimų yra įtraukiami į nugaros skausmo ir kitų griaučių

raumenų sistemos sutikimų reabilitavimo programas Buvo atlikta keletas tiriamųjų darbų apie visų

pilvo raumenų aktyvavimą ir įtaką tam tikriems regionams Vienas iš jų tyrimas parodė kad vidinis

apatinės pilvo sienos vidinės krypties judesys gulint ant nugaros nepriklausomai nuo kitų pilvo

raumenų labiausiai įtakoja skersinio pilvo raumens aktyvumą (Urquhart DMir kt 2005)

32 Nėščiųjų dubens dugno raumenų vertinimo duomenys

Vertinant DDR jėgą perineometru 28-tą nėštumo savaitę nustatyta kad tiriamosios ir

kontrolinės grupės testų rezultatai buvo panašūs (pgt005) kontrolinės grupės DDR jėga buvo

1277plusmn030 mmHg tiriamosios grupės ndash 1273plusmn042 mmHg

Antrojo testavimo metu tiriamojoje grupėje DDR jėga statistiškai patikimai nesiskyrė

(pgt005) ir jėgos sumaţėjimas sudarė tik 149plusmn172 o vidurkis buvo lygus 1247plusmn042 mmHg

Kontrolinėje grupėje sumaţėjimas siekė net 2542 plusmn24 jėgos vidurkis buvo lygus 95plusmn026 mmHg

Nustatyta kad 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę DDR jėga kontrolinėje grupėje statistiškai patikimai

skyrėsi (plt005)

DDR jėga

1273 12471277

95

4

6

8

10

12

14

28 savaitė 38 savaitė

mm

Hg

Tiriamoji gr

Kontrolinė gr

plt005

kontrolinės grupės abiejų tyrimų vidurkiai skiriasi statistiškai patikimai (plt005)

9 pav DDR jėgos vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę

37

Gautus rezultatus galima komentuoti taip kad šios grupės moterims sveikatingumo

programos metu atliekant dubens sukamuosius judesius ir juos suderinus su kvėpavimu lengviau

aktyvuojasi ir stiprėja DDR

Lyginant mūsų tyrime gautus duomenis su uţsienio autorių duomenimis rezultatai yra

panašūs 2001m atlikto tyrimo metu buvo tiriamas pilvo raumenų atsakas (elektromiografijos metodu)

į valingą DDR susitraukimą Tiriamosios sutraukinėjo DDR trijose padėtyse gulint ant nugaros

Visoms tiriamosioms pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas padidėjo virš pradinio taško

atliekant DDR susitraukimus maţiausiai vienoje iš padėčių Skersinio pilvo raumens

elektromiografijos aktyvumas buvo didţiausias liemens lenkimo padėtyje o skersinio pilvo raumens

aktyvumas buvo didesnis uţ tiesiojo pilvo raumens aktyvumą liemens tiesimo padėtyje

Buvo atliktas papildomas elektromiografijos tyrimas kurio metu buvo registruojamas

gaktinio stuburgalio raumens ir pilvo raumenų aktyvumas atliekant tris skirtingus submaksimalius

izometrinius pilvo raumenų pratimus Šio eksperimentinio tyrimo metu nustatytas gaktinio stuburgalio

raumens aktyvumo padidėjimas su kiekvienu pilvo raumenų susitraukimu

Rezultatai rodo kad pilvo raumenų aktyvumas yra normalus atsakas į DDR veiklą

tiriamosioms be DDR sutrikimų ir leidţia manyti kad specifinė pilvo raumenų veikla aktyvuoja DDR

( Sapsford RR ir kt 2001)

Skiriant dubens dugno raumenų pratimus dubens dugno raumenų disfunkcijos gydyme

daţnai pabrėţiamas pilvo raumenų atpalaidavimas Šio atlikto tyrimo tikslas buvo ištirti sąveiką tarp

atskirų raumenų pilvo ir dubens dugno raumenų veiklos ir vidinio pilvo spaudimo poveikį raumenų

veiklai naudojant paviršinę ir vidinę raumenų elektromiografiją Tiriamosios buvo tiriamos gulimoje

ant nugaros ir stovimoje padėtyse Rezultatai parodė kad transversus abdominis (TP) ir obliquus

internus (OI) buvo atliekami per visą dubens dugno raumenų susitraukimus Rezultatai parodė kad

skersinis ir vidinis įstriţinis raumuo į veiklą buvo įtraukiami visos dubens dugno raumenų veiklos

metu Dėl šių prieţasčių buvo neįmanoma efektyviai sutraukti dubens dugno raumenų išlaikant

atpalaiduotus pilvo raumenis Vidutinis vidaus pilvo spaudimo padidėjimas 10 mmHg (gulimoje ant

nugaros padėtyje) buvo uţregistruotas maksimalus dubens raumenų susitraukimas Maksimalaus

dubens dugno raumenų susitraukimo metu vidinis pilvo spaudimas vidutiniškai pakildavo 10 mmHg

(gulint ant nugaros)

Šie rezultatai rodo kad atliekant dubens dugno raumenų pratimus patarimai atpalaiduoti

pilvo sieną yra netinkami ir gali neigiamai paveikti pratimų atlikimą (Neumann P ir Gill V 2002)

38

33 Skirtingo amţiaus nėščių moterų juosmens mobilumo ir dubens dugno

raumenų jėgos vertinimo duomenys

Jaunesnių nei 30 m nėščiųjų grupėje juosmens mobilumas tiek pirmo tiek ir pakartotinio

tyrimo metu buvo statistiškai reikšmingai (plt005) didesnis nei vyresnių (ţr 10 pav) 28-tą nėštumo

savaitę jaunesnių nei 30 m grupėje juosmens mobilumas buvo 869plusmn014 cm o vyresniųjų ndash

803plusmn022 cm Atlikus tyrimą 38-tą savaitę jaunesnių grupėje gautas statistiškai reikšmingas juosmens

mobilumo sumaţėjimas - 95plusmn174 (plt005) Vyresnių grupėje pakartotinai atlikus testavimą

nustatytas reikšmingas rezultatų pokytis - 1567plusmn329 (plt005) Nėštumo pabaigoje vyresnių moterų

juosmens mobilumas sumaţėjo iki ndash 68plusmn037 cm Gautus duomenis galime paaiškinti amţiaus ir

mobilumo maţėjimo priklausomybe

Juosmens mobilumas

782

869

68

803

4

5

6

7

8

9

10

28 savaitė 38 savaitė

Am

pli

tud

ė

cen

tim

etr

ai

le 29 m

ge 30 m

plt005 plt005

10 pav Juosmens mobilumo vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę skirtingo amžiaus

grupėse

Jaunesnių nei 30 m nėščiųjų grupėje DDR jėga abiejų testavimų metu buvo statistiškai

reikšmingai didesnė nei vyresnių (plt005) (ţr 11 pav) 28-tą nėštumo savaitę jaunesnių moterų

grupėje DDR jėga buvo lygi 1304plusmn028 mmHg o vyresnių ndash 1187plusmn052 mmHg 38-tą savaitę

jaunesnių grupėje DDR jėgos rodikliai buvo ndash 114plusmn032 mmHg o vyresnių ndash 973plusmn075 mmHg

Abiejų tyrimų vidurkių skirtumai tiek tiriamojoje tiek ir kontrolinėje grupėje buvo statistiškai patikimi

(plt005) Tyrimų rezultatai parodė kad vyresnių tiriamųjų DDR jėgos sumaţėjimo pokytis sudarė

39

1857plusmn432 ir buvo reikšmingai didesnis nei jaunesnių moterų grupėje (plt005) Pastarųjų

testuojamų raumenų jėgos sumaţėjimo pokytis siekė 1175plusmn243

Apie amţiaus įtaką DDR funkcinei būklei savo tyrimų išvadose teigia ir daugelis uţsienio

autorių Viename iš jų Grodstein ir kiti (2003) nurodė kad DDR disfunkcija paplitusi tarp moterų

kurios gimdė vyresnio amţiaus ir kurios buvo jaunesnės pirmo gimdymo metu

DDR jėga

1304

1141187

973

3

5

7

9

11

13

15

28 savaitė 38 savaitė

mm

Hg

le 29 m

ge 30 m

plt005 plt005

11 pav DDR jėgos vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę skirtingo amžiaus grupėse

Vertinant sveikatingumo programos poveikio efektyvumą juosmens mobilumui ir dubens

dugno raumenų jėgai jaunesnių nei 30 grupėje moterų kurioms buvo taikytas poveikis abiejų tyrimų

rezultatai buvo panašūs (pgt005) juosmens mobilumo vidutinės reikšmės sumaţėjimas siekė tik

138plusmn1 o DDR jėgos - 055plusmn203 (ţr 2 lentelė) Jaunesnių moterų kurioms poveikis netaikytas

pirmo ir antro testavimo rezultatai skyrėsi statistiškai reikšmingai (plt005) juosmens mobilumo

vidutinės reikšmės sumaţėjimas sudarė 1879plusmn210 o DDR jėgos - 2455plusmn268 38-tą savaitę gauti

rezultatai parodė statistiškai patikimą skirtumą tarp jaunesnių moterų grupės taikant poveikį ir

netaikant (plt005)

Tyrimų duomenų analizė parodė kad vyresnių nei 30 metų grupėje taikant ir netaikant

sveikatingumo programos poveikį pirmo ir antro testavimo juosmens mobilumo vidutinės reikšmės

statistiškai reikšmingai skyrėsi (plt005) Atlikus tyrimą 38 savaitę grupėje kur poveikis nebuvo

taikytas juosmens mobilumo sumaţėjimas sudarė 2293plusmn383 o grupėje kur sveikatingumo

40

programos poveikis buvo taikytas minėtas rodiklio sumaţėjimas siekė 477plusmn098 Abiejose vyresnių

moterų grupėse juosmens mobilumo pokytis buvo statistiškai patikimas (plt005)

Grupėje kuri nelankė uţsiėmimų baseine abiejų testavimų DDR jėgos vidurkiai statistiškai

patikimai skyrėsi (plt005) 38 savaitę registruotas jėgos sumaţėjimas sudarė 2746plusmn520 Grupėje

kuri lankė uţsiėmimus nagrinėjamo rodiklio sumaţėjimas nebuvo statistiškai reikšmingas (pgt005) ir

siekė 524plusmn252

Analizuojant pakartotinio testavimo nėštumo pabaigoje rezultatus matome kad dubens dugno

raumenų jėga šioje amţiaus grupėje statistiškai patikimai buvo didesnė moterų kurioms buvo taikytas

poveikis (1233plusmn071 cm) palyginus su nėščiosiomis kurios nedalyvavo sveikatingumo programoje

(8plusmn068 cm) (plt005)

Apibendrinant gautus statistiškai patikimus rezultatus galima teigti kad tiek jaunesnėms tiek

vyresnėms nei 30 m moterims sveikatingumo programos poveikis buvo efektyvus dubens dugno

raumenų funkcinei būklei ir juosmens mobilumo išlaikymui nėštumo metu (plt005)

2 lentelė

Sveikatingumo programos pratimų įtaka juosmens mobilumui ir dubens dugno

raumenų jėgai skirtingo amžiaus moterims nėštumo metu

Tiriamosios

Juosmens mobilumas (cm) Dubens dugno raumenų jėga (mmHg)

28 savaitė 38 savaitė

Skirtumo

reikšming

umas

28 savaitė 38 savaitė

Skirtumo

reikšming

umas

le29 m

Be

poveikio 898plusmn02 729plusmn024 plt005 1348plusmn046 1014plusmn046 plt005

Taikant

poveikį 846plusmn019 829plusmn018 pgt005 1267plusmn034 125plusmn028 pgt005

Skirtumo

reikšmingu

mas

pgt005 plt005 - pgt005 plt005 -

ge 30 m

Be

poveikio 761plusmn02 583plusmn025 plt005 1111plusmn068 8plusmn068 plt005

Taikant

poveikį 867plusmn033 825plusmn031 plt005 13plusmn063 1233plusmn071 pgt005

Skirtumo

reikšmingu

mas plt005 plt005 - pgt005 plt005 -

Rodikliai

41

Daugelis autorių įvairiuose literatūros šaltiniuose skelbia panašius rezultatus apie dubens

dugno raumenų pilvo nugaros raumenų ir diafragmos funkcinius ryšius

Sapsford R R ir Hodges P W atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti ar valingas pilvo raumenų

susitraukimas yra susijęs su dubens dugno raumenų aktyvumu DDR aktyvumas buvo matuojamas

atliekant skirtingo intensyvumo pilvo raumenų susitraukimus gulimoje ir sėdimoje padėtyse DDR

elektromiografinis aktyvumas buvo matuojamas įvedus į makštį ir išeinamąją angą paviršinius

elektrodus Šie matavimai buvo paremti išeinamosios angos ir makšties spaudimo

Gauti rezultatai rodė kad DDR elektromiografijos duomenys padidėjo pilvo raumenų

susitraukimo metu DDR aktyvumas stipraus pilvo raumenų susitraukimo metu nesiskyrė nuo

išmatuoto maksimalaus DDR susitraukimo Išmatuotas pirmiau makšties ir išeinamosios angos slėgio

padidėjimas o po to ir pilvo Išvadose kalbama kad sveikiems tiriamiesiems valingas pilvo raumenų

aktyvumas sąlygojo DDR aktyvumą Dubens slėgio padidėjimas įvykęs prieš pilvo slėgio padidėjimą

parodo kad atsakas yra uţprogramuotas Pilvo raumenų treniravimas gali būti labai veiksmingas šių

sutrikimų gydyme ( Sapsford R R Hodges P W 2001)

34 Dubens dugno raumenų ir juosmens mobilumo priklausomybė grupėse

Atlikta nagrinėjamų rodiklių koreliacinė analizė parodė kad tiriamojoje grupėje tarp juosmens

mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių buvo tiesinė tiesioginė priklausomybė maţėjant

juosmens mobilumui maţėja ir dubens dugno raumenų jėga (16 pav) Koreliacijos koeficiento dydis

(r=0635) parodė vidutinio stiprumo statistiškai patikimą poţymių tarpusavio ryšį (plt005)

Dubens dugno raumenų ir juosmens mobilumo priklausomybę analizavo daugelis uţsienio

autorių Madill SJ ir McLean L tyrimo tikslas buvo nustatyti ar pilvo raumenų aktyvacija įtakoja

stiprų dubens dugno raumenų susitraukimą ir taip prisideda prie moterų šlapimo sulaikymo

mechanizmo Buvo siekiama nustatyti pilvo raumenų aktyvacijos lygį ir raumenų veiklos modelius

susijusius su valingais dubens dugno raumenų susitraukimais moterims neturinčioms dubens dugno

raumenų disfunkcijos

Tyrime dalyvavo 15 neturinčių dubens dugno raumenų disfunkcijos moterų Jos atliko tris

kiekvieno iš keturių pilvo raumenų maksimalius susitraukimus ir taip pat dubens dugno raumenų

susitraukimus gulimoje ant nugaros padėtyje Pilvo ir DDR veikla buvo registruojama

elektromiografijos pagalba o vidinis makšties spaudimas matuojamas naudojant modifikuotą

Femiscan zondą Tam tikras aktyvavimo modelis buvo pastebėtas kai skersinis vidinis ir tiesusis pilvo

raumenys dirbo su DDR prasidėjus maksimaliam vidiniam makšties slėgiui PFM veiklos vyravo

42

pradedant didėti makšties spaudimui o vėliau slėgio padidėjimas (iki 70 didţiausio galimo slėgio)

yra susijęs su kombinuota DDR skersinio pilvo tiesiojo ir vidinio įstriţinio raumenų veikla

Išvadose teigiama jog buvo nustatyti tam tikri pilvo raumenų veiklos modeliai kaip atsakas į

valingą dubens dugno raumenų susitraukimą moterims neturinčioms dubens dugno raumenų

disfunkcijos (2006)

Kontrolinės grupės dubens dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo

priklausomybė

-12

-1

-08

-06

-04

-02

0

02

04

06

-25 -2 -15 -1 -05 0 05 1 15 2 25

mmHg

cen

tim

etr

ai

12 pav Juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių tarpusavio priklausomybė

tiriamojoje grupėje

Tuo tarpu kontrolinės grupės juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių

tarpusavio ryšys buvo silpnas statistiškai nepatikimas (r=0192 plt005)

43

Kontrolinės grupės dubens dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo

priklausomybė

-12

-1

-08

-06

-04

-02

0

02

04

06

-25 -2 -15 -1 -05 0 05 1 15 2 25

mmHg

cen

tim

etr

ai

13 pav Juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių tarpusavio priklausomybė

kontrolinėje grupėje

Apibendrinant testavimo rezultatus galima teigti kad išlaikant juosmens mobilumą nėštumo

metu DDR jėga galinti turėti įtakos nėščiųjų epizodiniam šlapimo nelaikymui nemaţėja Esant

susilpnėjusiam ar pertemptam skersiniam pilvo raumeniui gali atsirasti liemens nestabilumas tiesiogiai

įtakojantis apatinės nugaros dalies skausmus bei disfunkcijas

Gautus šio tyrimo rezultatus galime traktuoti ir atvirkščiai ty nėštumo metu didelį dėmesį

skiriant dubens dugno raumenų aktyvacijai įtakojamas ir liemens stabilumas išlaikant dubens ndash

juosmens mobilumą

Tyrimai leidţia suprasti kad yra tam tikros sinergijos tarp pilvo ir DDR Manoma kad DDR

turi dvejopą funkciją dalyvauja liemens stabilumo palaikyme ir šlapimo ir išmatų šalinime bei

laikyme Šios raumenų sinergijos gali sėkmingai pasitarnauti DDR funkcijos sutrikimų reabilitacijoje

Juosmens ndash dubens regionui reikalingas stabilumas tam kad būtų galima pernešti krūvį

liemeniui ir viršutinėms galūnėms Tačiau tuo pačiu turi būti ir pakankamas mobilumas kad

uţtikrinti pakankamą judėjimą

44

IŠVADOS

1 Dubens dugno raumenų jėga nuo 28-tos iki 38-tos nėštumo savaitės kontrolinėje

grupėje maţėjo (plt005) o tiriamojoje liko panaši

2 Vertinant juosmens mobilumo kaitą nėštumo metu kontrolinėje grupėje nustatytas

reikšmingas sumaţėjimas (plt005) o tiriamojoje grupėje stebėta tik maţėjimo

tendencija

3 Jaunesnių nei 30 metų nėščiųjų grupėje juosmens mobilumas ir dubens dugno raumenų

jėga tiek 28-tą tiek ir 38-tą savaitę buvo statistiškai reikšmingai didesnė nei vyresnių

(plt005)

4 Juosmens mobilumas įtakoja dubens dugno raumenų funkcinę būklę išlaikant juosmens

mobilumą dubens dugno raumenų jėga nėštumo metu nemaţėja

45

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1 Izoliuotai aktyvinti dubens dugno raumenis nėštumo metu nėra tikslinga nes šių raumenų

susitraukimas dėl ilgalaikio palaipsniui didėjančio krūvio nėra pakankamai efektyvus

2 Dėka funkcinių ryšių nėštumo metu rekomenduojama didesnį dėmesį skirti kvėpuojamajai

diafragmai pilvo bei nugaros raumenims grąţinant ar lavinant dubens dugno raumenų

funkciją

3 Aktyvinant dubens dugno raumenis tikslinga į pratimų programą įjungti aktyvius dubens-

juosmens judesius akcentuojant kvėpavimą

4 Rekomenduojama nėštumo metu stabilizuoti liemenį Aktyvūs dubens-juosmens judesiai ne tik

išlaiko juosmens mobilumą bet ir stabilizuoja liemenį tiesiogiai susijusį su dubens dugno

raumenų funkciją

46

LITERATŪRA

1 Baumann L(2005) Kineziterapijos efektyvumas maţinant nugaros skausmus

nėštumo metu Magistro baigiamasis darbas Sporto biomedicinos fakultetas

Kineziterapijos ir sporto medicinos katedra ndash Kaunas 65p

2 J Buivydienė (2004) Nėštumo ir gimdymo įtaka dubens dugno raumenų funkcijai

Magistro baigiamasis darbas Kauno medicinos universitetas Visuomenės sveikatos

fakultetas kineziologijos ir sporto medicinos katedra - Kaunas 50p

3 Zachovajevas P Zachovajevienė B Baltaduonienė D Tadaravičiūtė R (2007)

Moterų kurias kamuoja įtampos šlapimo nelaikymas dubens dugno raumenų

lavinimo kineziterapijos metodais veiksmingumas Sveikatos mokslai Volume 17

Number 7

4 Barr KP Griggs M Cadly T (2005)Lumbar stabilization American Journal of

Physical Medicine and Rehabilitation 6473-480

5 Bastiaenen Caroline HG Rob A de Bie Wolters Pieter MJC Janneke M

Bastiaanssen Aldegonda BA Klabbers ir kt (2004) Treatment of pregnancy

related pelvic girdle andor low back pain after delivery design of a randomized

clinical trial within a comprehensive prognostic cohort study BMC Public

HealthDec 244(1)67

6 Beazel J R (2004) Lumbar pelvis and hip examination with emphasis on function

of the lower quarter University of Virginia Healthsouth APTA Presentation

Chicago

7 Boslash K Talseth T Holme I (1999) Single blind randomised controlled trial of

pelvic floor exercises electrical stimulation vaginal cones and no treatment in

management of genuine stress incontinence in women BMJ 318 487minus493

8 Bo K amp Braekken IH (2005) PFMT in treatment and prevention of POP (POP

study) National Library of Medicine December

9 Bo K amp Sherburn M (2005) Evaluation of female pelvic-floor muscle function

and strength Phys Ther 85269 ndash282

10 Bo K amp Stien R (1994) Needle EMG registration of striated urethral wall and pelvic

floor activity patterns Neurourol amp Urodyn 1335-41

11 Burgio K L Robinson J C Engel B T (1986) The role of biofeedback in

Kegel exercise training for stress urinary incontinence American Journal of

Obstetrics and Gynaecology 1 (154) 58minus64

47

12 Burgio K L Zyczynski H Locher J L et al (2003) Urinary Incontinence in the

12-Month Postpartum Period Obstetrics and Gynecology 6 (102) 1291minus1298

13 Carriegravere B (1998) The Swiss Ball Theory Basic Exercises and Clinical

Application New York Springer

14 Carriegravere B (2002) Fitness for the Pelvic Floor New York Thieme

15 Chiarelli P (1995) Womenlsquos Waterworks ndash Curing Incontinence Snohomish WA

Khera Publications

16 Chiarelli J Cockburn J (2002) Promoting urinary continence in women after

delivery randomised controlled trial BMJ 324 1241minus1244

17 Cornella JL (2004) Management in stress urinary incontinence Rev Urol 6(suppl

5)S18-S25

18 DeLancey J Ashton-Miller J Howard D et al (2001) The functional anatomy

of the female pelvic floor and stress continence control system Scand J Urol

Nephrol Suppl(207)17

19 De Lancey J Richardson A (1992) Anatomy of genital support In Benson T

ed Female Pelvic Floor Disorders New York Norton Medical Books

20 Dumoulin C Lemieux M C Bourbonnais D et al (2004) Physiotherapy for

Persistent Postnatal Stress Urinary Incontinence A Randomized Controlled Trail

Obstetrics and Gynecology 3 (104) 504minus510

21 Ewings P S Spencer S Marsh H et al (2005) Obstetric risk factors for urinary

incontinence and preventative pelvic floor exercises Cohort study and nested

randomized controlled trial Journal of Obstetrics and Gynaecology August 25(6)

558 ndash 564

22 Franklin E (2003) Pelvic Power mindbody exercises for strength flexibility

posture and balance for men and women New Jersey Elysian Editions

23 Freedmann F B (2000) Aqua Yoga London Lorenz books

24 Freeman RM (2004) The role of pelvic floor muscle training in urinary

incontinence BJOG an International Journal of Obstetrics and Gynaecology

December Vol 111 Supplement 1 pp 37ndash40

25 Goldberg RP Effects of pregnancy and childbirth on pelvic floor (2007) Springer

London 172 p

26 Grodstein F Fretts F Lifford K Resnick N Curhan G (2003) Association of

age race and obstetric history with urinary symptoms among women in the Nurses

Health Study Americian Journal of Obstetrics and Gynecology 2 (189) 428minus434

48

27 Gutke A (2007) Pelvic Girdle Pain and Lumbar Pain in Relation to Pregnancy

Department of Health and Society Division of Physiotherapy Faculty of Health

Sciences Linkoumlping University Sweden

28 Handa V L Pannu H K Siddique S et al (2003) Architectural Differences in

the Bony Pelvis of Women With and Without Pelvic Floor Disorders Obstetrics

and Gynecology 6 (102) 1283minus1290

29 Hannestad Y S Lie R T Rortveit G Hunskaar S (2004) Familial risk or

urinary incontinence in women population based cross sectional study BMJ 329

889minus891

30 Hulme J A (2002) Pelvic Pain and Low Back Pain A Handbook for Self Care amp

Treatment Montana Phoenix Publishing Co

31 Jones RC (1999) Muscle Balance and Dynamic Stability in Womens Health

Conference Paper Pelvic Stability in Pregnancy and Post Partum Dublin

32 Kim S Harvey M A Johnston S (2005) A Review of the Epidemiology and

Pathophysiology of Pelvic Floor Dysfunction Do Racial Differences Matter

Journal of Obstetrics and Gynaecology Canada 3 (27) 251minus259

33 Konstantinos H Eleni K and Dimitrios H (2006) Dilemmas in the management

of female stress incontinence the role of pelvic floor muscle training Int Urol

Nephrol

34 Kuhnert Ch (2005) Munich Pelvic floor training program Tecsana ltd Munich

35 Kulig K Powers Ch M Landel R F Hungwen Ch Fredericson M Guillet M

and Butts K Segmental lumbar mobility in individuals with low back pain in vivo

assessment during manual and self-imposed motion using dynamic MRI (2007)

BMC Musculoskelet Disord 8 8

36 Laycock J Jerwood D (2001) Pelvic Floor Muscle Assessment The Perfect

Scheme Physiotherapy 12 (87) 631minus642

37 Lockstad Harry MC(2003) Prevence of Back Pain during Pregnancy Spine Apr

1530 (8)983-91

38 Madill SJ McLean L (2006) Relationship between abdominal and pelvic floor

muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle contractions

in healthy continent women Neurourol Urodyn25(7)722-30

39 Magee D J Orthopedic Physical Assessment WB Saunders Company 2002

1020 p

40 Meyer S Hohlfeld P Achtari C De Grandi P (2001) Pelvic Floor Education

After Vaginal Delivery Obstetrics and Gynecology 5 (97) 673minus677

49

41 Mens JM Vleeming A Snijders CJ Koes BW Stam HJ (2001) Reliability

and validity of the actine straight leg raise test in pasterior pelvic pain since

pregnancy Spine 261167-1171

42 Moslashrkved S Boslash K (1997) The effect of postpartum pelvic floor muscle exercise

in the prevention and treatment of urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 4 (8) 217minus222

43 Moen MH Kogstad O Hansen JH ir kt (1990) Pelvic girdle relaxation

Clinical Presentation Tidsskr Nor Laegeforen 110 2211 ndash 2

44 Mohr Joan D (1990) Management of the trunk in adult hemiplegia The Bobash

concetion Topic in neurology APTA

45 Morin M Dumoulin C Bourbonnais D et al (2004) Pelvic floor maximal

strength using vaginal digital assessment compared to dynamometric measurements

Neurourol Urodyn 23336 ndash341

46 Moslashrkved S Boslash K Schei B Salvesen K Aring (2003) Pelvic Floor Muscle

Training During Pregnancy to Prevent Urinary Incontinence A Single-Blind

Randomized Controlled Trial Obstetrics and Gynecology 2 (101) 313minus319

47 Moses S (2008) Schobers Test Family Practice Notebook LLC

48 Neumann PB Grimmer KA and Deenadayalan Y (2006) Pelvic floor muscle

training and adjunctive therapies for the treatment of stress urinary incontinence in

women a systematic review BMC Womenrsquos Health 611

49 Nygaard I E Glowacki C Saltzman C L (1996) Relationship Between Foot

Flexibility and Urinary Incontinence in Nulliparous Varsity Athletes Obstetrics and

Gynecology 6 (87) 1049minus1051

50 Ostergaard M Thomsen BJ (1992) Pelvic insufficiency during pregnancy

Ugeskr Laeger 154 3568 ndash 72

51 Osgaard HC Zetherstrom G Hansson E (1994) The posterior pelvic pain

provocation test in pregnant women Eur Soine J3258 ndash 260

52 Persson J Woslashlner-Hanssen P Rydhstroem H (2000) Obstetric Risk Factors for

Stress Urinary Incontinence A Population-Based Study Obstetrics and

Gynecology 3 (96) 441minus445

53 Reilly E T C Freeman R M Waterfield M R et al (2002) Prevention of

postpartum stress incontinence in primigravidae with increased bladder neck

mobility a randomised controlled trial of antenatal pelvic floor exercises BJOG an

international journal of obstetrics and gynaecology 1 (109) 68minus76

50

54 Richardson CA Hodges P Hides J (2005) Therapeutic exercise for liumbopelvic

stabilizationChurchill Livingstone Harcourt Publishers 12 p

55 Sabino J Grauer J (2008) N Pregnancy and low back pain Curr Rev

Musculoskelet Med 1137ndash141

56 Sapsford R (2001) The Pelvic Floor A clinical model for function and

rehabilitation Physiotherapy 12 (87) 620minus630

57 Sapsford RR (2004) Rehabilitation of pelvic floor muscles utilizing trunk

stabilization Man Ther Feb9(1)3-12

58 Sapsford RR Hodges P W (2001) Contraction of the pelvic floor muscles during

abdominal maneuvers Arch Phys Med Rehabil Aug 82(8)1081-8

59 Sapsford RR Hodges PW Richardson

CA Cooper

DH Markwell

SJ Jull

GA

(2001) Co-activation of the abdominal and pelvic floor muscles during voluntary

exercises Neurourol Urodynam 2031-42 Wiley-Liss Inc

60 Sapsford RR Hodges PW Richardson CA Cooper DA Markwell SJ amp Jull GA

(1997) Activation of puboccygeus during a variety of isometric abdominal

exercises Abstract 115 ICS Yokohama

61 Shelly E (2005) The pelvic floor Hall C M Brody L Th Therapeutic Exercise

Moving Toward Function (p 402ndash435) USA Lippincott Williams amp Wilkins

62 Sihvonen T Huttunen M Makkonen M Airaksinen O (1998) Functional

Changes in Back Muscle Activity Correlate With Pain Intensity and Prediction of

Low Back Pain During Pregnancy Arch Phys Med Rehabil Vol 79 October

63 Smith R Appell R Fenner D et al Clinical management of urinary incontinence

in women APGO Educational Series on Womenrsquo s Health Issues 2007 March 1

64 Steacutephanie J Madill Linda McLean (2006)Relationship between abdominal and

pelvic floor muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle

contractions in healthy continent women Urodynam 25722-730

65 Vickers D amp Davila GW Kegel Exercises and Biofeedback (2006) Springer

London 303-310

66 Urquhart D M Hodges P W Allen T J Story I H (2005) Abdominal muscle

recruitment during a range of voluntary exercises Man Ther May10(2)144-53

67 Wilson P D Herbison G P (1998) A randomized controlled trial of pelvic floor

muscle exercises to treat postnatal urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 5 (9) 257-264

51

68 Woodman PJ amp Graney DO (2002) Anatomy and physiology of the female

perineal body with relevance to obstetrical injury and repair Clinical anatomy

15321ndash334

Page 5: KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS ... · raumenų inervacija (Woodman, PJ. ir Graney, D.O., 2002). DDR griaučių raumenų sudėtį įeina 33% greitųjų ir 67% lėtųjų

5

SUMMARY

Kreipavičienė R The influence of lumbar spine mobility on pelvic floor muscles functional state

during pregnancy Rehabilitation masterlsquos final work Supervisor Daunoravičienė A Clinic of

Rehabilitation Faculty of Nursing Kaunas University of Medicine ndash Kaunas 2009ndash51 p

Key words pelvic floor dysfunction pelvic floor training in pregnancy lumbar spine stability

diaphragm pelvic floor and abdominal muscles co-activation The object of research pelvic floor

muscles of pregnant women The problem of research Pelvic floor dysfunction problem is still

actually in Lithuania not only because of increasing prevalence inability to find effective help but

also of not effective methods of treatment Aim of the study to investigate the influence lumbar spine

mobility on functional state of pelvic floor muscles Tasks of the study investigate change of pelvic

floor muscles strength during pregnancy in control and testing group investigate change of lumbar

spine mobility during pregnancy in control and testing group in 28th and 38th pregnancy week to

investigate the influence of pregnant women age on the state of pelvic floor muscles and lumbar spine

mobility to investigate association between pelvic floor muscles and lumbar spine mobility Methods

60 volunteerrsquos pregnant women were investigated They were divided into control and testing groups

into in younger (le29) and older (ge30) pregnant women groups Testing group has been applied to the

aqua health program Pelvic muscles maximum strength was objectively measured using the device

bdquoPelvexiserldquo the lumbar mobility was investigated using Shober test Results There were observed

lumbar spine mobility (2003plusmn186 plt005) and pelvic floor muscles strength (2542 plusmn24 plt005)

reduction in control group though both lumbar spine mobility (206plusmn096 pgt005) and pelvic floor

muscles strength (149plusmn172 pgt005) not significant reduction in testing group in 38th pregnancy

week During repeated testing lumbar spine mobility reduction reached 95plusmn174 (plt005) in

younger than 30 years pregnant women group and 1567plusmn329 (plt005) in older group The change

of pelvic floor muscles strength reduction (1857plusmn432 plt005) in older than 30 years pregnant

women group was more than in younger (1175plusmn243 plt005) There were assessed weak

association (r=0192 plt005) between pelvic floor muscles and lumbar spine mobility in control

group and medium strong (r=0635 plt005) - in testing group Conclusion pelvic floor muscles

strength was reducing in 28th and 38th pregnancy week in control group (plt005) in testing group ndash

has remained similar Significant reduction was observed in control group during investigation of

lumbar spine mobility change during pregnancy (plt005) and in testing group ndash only tendency to

reduce in younger than 30 years pregnant women group pelvic floor muscles strenght has been higher

than the older both in 28th and 38th pregnancy week (plt005) lumbar mobility influence pelvic floor

muscle strength pelvic floor muscle strength has not decreased maintaining the lumbar mobility

during pregnancy There were offered practical recommendations in this study

6

SANTRUMPOS

DDR - dubens dugno raumenys

DRAS - Dubens raiščių atsipalaidavimo sindromas

ŠN ndash šlapimo nelaikymas

7

ĮVADAS

Daugeliui moterų tiek nėštumas tiek gimdymas yra šlapimo nelaikymą (ŠLN) bei daugelį

dubens dugno raumenų (DDR) funkcijos sutrikimus lemiantis veiksnys Paskutiniu metu labai

padaugėjo akušerinių dubens dugno traumų bei aiškėjo jų sąsaja su ateityje atsirandančiomis dubens

dugno raumenų funkcijos problemomis Specialistai teikiantys pirminę prieţiūrą turi būti labai

sąmoningi ir aktyviai imtis prevencinės veiklos uţkertant kelią moterų gyvenimo kokybę

maţinantiems sutrikimams (Goldberg RP 2007) DDR disfunkcija yra fiziškai sekinantis ir socialiai

aktyvumą ribojantis veiksnys Jo atsiradimas skatina pasitikėjimo savimi praradimą bejėgiškumą

depresijos ir nerimo jausmus (Chiarelli ir Cockburn 2002) Šiuo metu pasaulyje nuo šios problemos

kenčia apie 200 mln moterų Lietuvoje ndash apie 280 tūkst (Aniulienė 2002)

Fiziniai pratimai atliekami nėštumo metu stiprina pilvo nugaros dubens raumenis tada gerėja

laikysena priaugama maţiau svorio Kineziterapeutų darbas akušerijoje yra pakoreguoti fizinius

pokyčius vykstančius nėštumo metu ir po gimdymo kad sumaţinti organizmo stresą (Sabino J

Grauer J 2008)

Kaip ir kiti griaučių raumenys nestiprinami dubens dugno raumenys (DDR) susilpnėja ir

atrofuojasi ir turi būti stiprinami Pratimų metu DDR geriau aprūpinami deguonimi todėl tampa

paslankesni Vadinasi lengviau jėgą išlaikyti nei ją grąţinti Tačiau klinikinė dubens raumenų pratimų

reikšmė buvo sunkiai objektyviai patvirtinama Nors logiškai mąstant DDR pratimų taikymas

nėštumo metu ir po gimdymo turėtų sumaţinti šlapimo nelaikymo ir dubens organų nusileidimo bei

iškritimo riziką tačiau daugelio tyrimų rezultatai prieštaringi (Zachovajevas P ir kt 2007)

Atliekami tyrimai leidţia suprasti kad yra tam tikros sinergijos tarp pilvo ir DDR Manoma

kad DDR turi dvejopą funkciją dalyvauja liemens stabilumo palaikyme bei šlapimo ir išmatų šalinime

bei laikyme Šios raumenų sinergijos gali sėkmingai pasitarnauti DDR funkcijos sutrikimų

reabilitacijoje

Kadangi ritmingus kvėpavimo judesius palaiko pilvo ir dubens dugno raumenų sinerginė

veikla tad būtina uţtikrinti normalų šių raumenų funkcionavimą Visi dubens dugno komponentai

sudaro atskirą griaučių-raumenų posistemę susijusią su tuo kaip funkcionuoja kitos griaučių-raumenų

posistemės (Sapsford 2001 Franklin 2003)Dubens dugno raumenų aktyvacijai ir stiprinimui taikoma

Kegelio bei Tansbergerio metodikos (Baumann L 2005)

Juosmens ndash dubens regionui reikalingas stabilumas tam kad būtų galima pernešti krūvį

liemeniui ir viršutinėms galūnėms Tačiau tuo pačiu turi būti ir pakankamas mobilumas kad

uţtikrinti pakankamą judėjimą

8

Temos aktualumas DDR disfunkcijos problema Lietuvoje vis dar išlieka aktuali ne tik dėl

didelio paplitimo nesugebėjimo rasti tinkamos pagalbos bet ir dėl taikomų neefektyvių gydymo

metodų

Temos naujumas Nėštumo metu DDR dėl palaipsniui didėjančio gimdos svorio yra

nuolat tempiami ir neišlaiko jiems tenkamo krūvio todėl izoliuotai aktyvinti šiuos raumenis yra

sudėtinga Ilgą laiką buvo manoma kad liemens stabilizavimo pratimų programa nėščiosioms

įjungiant dubens judesius neįtakoja DDR funkcinės būklės Anksčiau kineziterapeutai mokydami kaip

atlikti dubens dugno raumenų pratimus akcentuodavo pacientams neįtempti pilvo raumenų Šiuo metu

poţiūris šiuo klausimu pasikeitė Egzistuojantis funkcinis ryšys tarp dubens dugno kvėpuojamosios

diafragmos bei pilvo ir nugaros raumenų suteikia galimybę šiuos raumenis aktyvinti netiesiogiai

Todėl šiame tyrime vertinome dubens dugno raumenų jėgos kaitą aktyvindami tik dubens-juosmens

raumenis

Hipotezė juosmens mobilumas įtakoja dubens dugno raumenų funkcinę būklę nėštumo

metu

Tyrimo tikslas nustatyti juosmens mobilumo įtaką nėščiųjų dubens dugno raumenų

funkcinei būklei

Uţdaviniai

įvertinti dubens dugno raumenų jėgos kaitą nėštumo metu kontrolinėje ir tiriamojoje grupėje

įvertinti juosmens mobilumo pokytį nuo 28-tos iki 38-tos nėštumo savaitės kontrolinėje ir

tiriamojoje grupėse

įvertinti nėščiųjų amţiaus įtaką dubens dugno raumenų jėgai ir juosmens mobilumui

nustatyti juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos tarpusavio ryšį

9

1 LITERATŪROS APŢVALGA

12 Dubens dugno raumenys

DDR suformuoja dubens dugno pagrindą (ţr 1 pav) ir uţtikrina šlapimo bei išmatų

sulaikymą dalyvaudami dubens organų padėties palaikyme bei susitraukdami ir uţdarydami esančias

angas (Boslash K ir Sherburn M 2005)

1 pav Dubens dugno raumenys

Tarpvietė ndash tai kompleksinis struktūrinis vienetas esantis tarp šlapimo ir lytinės sistemų Dėl

tarpusavyje besipinančių raumenų ir fascijų tarpvietės anatomija yra gana sudėtinga Tai ypatingai

svarbi struktūra kuri labai daţnai paţeidţiama nėštumo ir gimdymo metu Įvairūs paţeidimai sutrikdo

funkcinį šlapimo ir lytinės bei virškinimo sistemų pajėgumą kuriam turi įtakos su tuo susijusių

raumenų inervacija (Woodman PJ ir Graney DO 2002)

DDR griaučių raumenų sudėtį įeina 33 greitųjų ir 67 lėtųjų skaidulų (Konstantinos H ir

kt 2006) Greitosios skaidulos treniruojamos greitais ir stipriais susitraukimais o lėtosios ndash ilgesniais

susitraukimais (išlaikant) Greitosios skaidulos greičiau pavargsta Lėtosios skaidulos skirtos ištvermės

ir pastovaus tonuso palaikymui (Vickers D ir Davila GW 2006)

DDR padengti fascija kuri jungiasi su pasienine dubens organų fascija ir tokiu būdu

dalyvauja šių organų palaikyme tam tikroje padėtyje Pagrindinis palaikomasis dubens pamatas yra m

levator ani kurio padėtį palaiko jungiamasis audinys o tonusą ndash iš juosmens-kryţmens regiono

ateinantys nervai (Goldberg RP 2007)

10

Nepaisant to kad gilusis ir paviršinis sluoksniai susideda iš skirtingų anatominių struktūrų ir

turi skirtingą inervaciją kliniškai jie veikia kaip vienas funkcinis vienetas DDR susitraukia iš vien ir

tuo pačiu metu bet jų susitraukimo kokybė ir būdas gali skirtis

Teisingas susitraukimas apibūdinamas kaip suspaudimas aplink dubens dugno angas ir jų

įtraukimas vidine kryptimi Magnetinio rezonanso tyrimo metu galima stebėti kaip valingo DDR

susitraukimo metu uodegikaulis juda link gaktinės sąvarţos vadinasi šie raumenys susitraukia

koncentriškai Teisingo susitraukimo metu akimi jokio dubens judesio nesimato (Boslash K ir Sherburn

M 2005 Konstantinos H ir kt 2006)

Aplink esančių stabilizuojančių juosmens ndash dubens regiono raumenų tokių kaip skersinio

pilvo juosmens ir dauginių aktyvacija padeda DDR aktyvacijai (Konstantinos H ir kt 2006)

Submaksimalus DDR susitraukimas turi būti atliekamas izoliuotai Maksimalaus susitraukimo metu

stebimas apatinės pilvo dalies raumenų įsitraukimas vidine kryptimi (būtent m transversus abdominis

bei m internus oblique) (Boslash K ir Sherburn M 2005)

Dubens raumenys yra dalis stuburo stabilumo mechanizmų Jų funkcijos yra tarpusavyje

susiję su kitomis raumenų sistemomis (Sapsford R 2004)

12 DDR funkcijos

Dubens dugnas yra griaučių raumenų sistemos vienetas ir kaip ir kiti tokie vienetai turi

pasyvias nervines ir aktyvias kontrolės sistemas (ţr 2 pav)

Pasyviosios sistemos pagrindą sudaro fascijos ir raiščiai kurių išsitempimo galimybės

priklauso nuo genetinių jungiamojo audinio faktorių gimdymų įtakos ir daţno stanginimosi

tuštinimosi metu Nervinė subsistemos kontrolė priklauso nuo skirtingo sensorinio grįţtamojo ryšio iš

daugybės raumenų verpsčių esančių DDR

Aktyviosios subsistemos rolė yra uţtikrinti šlapimo sulaikymą ir dubens dugno organų

palaikymą veikiant gravitacijai Šios funkcijos reikalauja gebėjimo pradėti veikti prieš padidėjant

vidiniam pilvo spaudimui (Beazel J R 2004)

11

Nervinė

reguliacinė

sistema

Aktyvioji

Sistema

Raumenys

Fascijos

Pasyvioji

sistema

Kaulai

Sąnariai

Raiščiai

2 pav Stabilumo komponentai

Kegelis dubens dugno funkcijas apibrėţia kaip atraminę sutraukiamąją ir seksualinę (Shelly

2005)

Atraminė funkcija Dubens dugnas suteikia atramą dubens organams DendashLancey Jir

Richardson A (1992) teigia kad normali dubens organų padėtis pasiekiama per raiščius iš viršaus ir

per dubens dugno raumenų fasciją iš apačios Jie taip pat pastebėjo kad norint atkurti organų padėtį

reikia skirti dėmesio raiščių atramos ir dubens dugno raumenų funkcijų atstatymui Poilsio metu

dubens dugno raumenys išlaiko minimalų poilsio tonusą Raumenų aktyvumas padidėja kai didėja

vidinis pilvo spaudimas Gravitacijos jėgos ir padidėjęs vidinis pilvo spaudimas (pvz juokiantis

kosint čiaudint keliant sunkius daiktus) paskatina dubens organų iškritimą Stiprūs dubens dugno

raumenys padeda palaikyti organus prieš padidėjusį vidinį pilvo spaudimą ir palaiko normalią funkciją

Atraminę funkciją pirmiausiai atlieka lėto susitraukimo raumenų skaidulos (Shelly 2005)

Kadangi papildoma dubens dugno raumenų funkcija yra atraminė-palaikomoji tai pertempus

šiuos raumenis palaipsniui gali vystytis atrofija sunkesniais atvejais - receptorių ir nervų pakenkimas

sąlygojantis refleksų reguliacijos sutrikimus Todėl daţnai šis raumenų silpnumas pasireiškia daliniu

nevalingu šlapimo nelaikymu sąstoviais maţajame dubenyje gimdos nusmukimu raiščių išsitempimu

ar skausmais (Mens ir kt 2001)

Sutraukiamoji funkcija Esant normaliam šlapimo laikymui dubens dugno raumenys uţdaro

šlaplę Kai funkcija normali anga uţdaroma greitai faziniu greitai susitraukiančių dubens dugno

raumenų skaidulų pagalba Angos uţdarymas poilsio metu atliekamas lėtai susitraukiančių raumenų

12

skaidulų Normalus šlapimo laikymas yra tada kai spaudimas šlaplėje yra didesnis nei spaudimas

šlapimo pūslėje Sutraukiamosios funkcijos praradimas gali sukelti šlapimo nelaikymą (Shelly 2005)

Seksualinė funkcija Makštis turi labai maţai sensorinių nervų skaidulų (Chiarelli 1995)

Dubens dugno raumenys suteikia propriorecepcinius pojūčius kurie prisideda prie seksualinio

malonumo

B Carriegravere (2002) išskyrė tokias dubens dugno raumenų funkcijas

DDR turi būti pakankamai stiprūs kad palaikytų šlapimo pūslę makštį tiesiąją ţarną ir

vidinius pilvo organus

Raumenų atsipalaidavimas yra reikalingas tuštinantis ir šlapinantis bei gimdymo metu

Raumenys uţtikrina šlapimo ir išmatų sulaikymą

Kosulio čiaudėjimo bėgimo ir šokinėjimo metu greiti susitraukimai uţkerta kelią nevalingam

šlapimo išsiskyrimui

Lytiškai santykiaujant ir orgazmo metu DDR susitraukinėja valingai arba nevalingai

DDR dirba kartu (sinergetiškai) su diafragma

DDR veikla turi būti koordinuojama su pilvo nugaros šlaunų raumenų aktyvumu

Šlapimo sulaikymo mechanizme dalyvauja daugelio dubens spinalinių bei supraspinalinių

veiksnių visuma Šiame mechanizme taip pat be galo svarbus šlaplės sienelių lygiųjų bei skersaruoţių

raumenų susitraukimas pakankama kraujotaka nepaţeisti raiščiai ir fascijos palaikančios organus

optimalioje padėtyje didėjant vidiniam pilvo slėgiui (Boslash K ir Sherburn M 2005)

Šlaplės palaikymą tam tikroje padėtyje uţtikrina priekinė makšties sienelė vidinė dubens

fascija sausgyslinis tarpvietės centras bei išangės keliamasis raumuo (DeLancey J 2001) Išangės

keliamasis raumuo vidinė dubens fascija bei raumeninės šlaplės struktūros sudaro sistemą kurių

koordinuota veikla priklauso nuo centrinės nervų sistemos (DeLancey J 2001)

13 Pagrindinės atramos judamojo aparato problemos nėštumo metu

Nėštumo metu spaudţiant vaisiui dirbant sunkesnį fizinį darbą esant ypač silpniems pilvo

diafragmos nugaros raumenims pertempiami dubens dugno raumenys kadangi šios keturios raumenų

grupės veikia kaip funkcinis atraminis vienetas (Mens ir kt 2001) Visos šios problemos nėštumo

metu riboja gyvenimo kokybę ir daţnai sukelia skausmą

13

Daţniausiai sutinkamos šios pagrindinės atramos judamojo aparato problemos nėštumo metu

DDR funkcijos sutrikimai

Hipermobilumas ndash stabilumo stoka

Netaisyklinga laikysena

Dubens raiščių atsipalaidavimo sindromas (DRAS)

131 DDR funkcijos sutrikimai

Dubens dugnas turi palaikyti didėjantį gimdos svorį Paprastai nėštumo metu DDR yra

pertempti ir neišlaiko jiems tenkamo krūvio Šis raumenų funkcijos susilpnėjimas gali įtakoti ne tik

šlapimo nelaikymo epizodus bet ir nugaros skausmus Dubens dugno raumenų silpnumas labai daţnai

yra stipraus persitempimo (daugkartiniai nėštumai) bendro tos srities silpnumo ir paţeidimo

paprastai gimdymo traumos pasekmė

Afrikos valstybėje Kamerūne DDR disfunkcijos paplitimas yra maţesnis nei Europoje ir

Šiaurės Amerikoje todėl laikoma kad DDR disfunkcija yra sociokultūrinė liga kadangi Kamerūno

moterys daţniausiai įtraukia dubenį į šokių judesius ir kasdieninę veiklą Maţesnis problemos

paplitimas Islamiškose šalyse aiškinamas tuo kad religingi asmenys meldţiasi penkis kartus per dieną

tokioje padėtyje kuri stipriai sumaţina dubens dugno apkrovą (Carriegravere 1998)

Literatūroje kalbama apie DDR disfunkcijos priklausomybę nuo rasių Pranešimai apie retai

pasitaikančią DDR disfunkciją tarp kinų moterų paskatino Zacharin atlikti ţemo socialinio-

ekonominio moterų sluoksnio lavonų skrodimus Hong Konge Atradimai parodė kad keliamųjų

išangės raumenų kompleksas buvo daug geriau išsivystęs nei pas vakarų šalių moteris ir turėjo

tankesnę raumenų masę Jungiamasis audinys juosiantis makštį ir išangės kanalą iki raumenų ribos

buvo akivaizdţiai tankesnis ir stipresnis Buvo padaryta išvada kad retesni DDR disfunkcijos atvejai

priklausė nuo audinio kokybės galbūt sunkaus darbo minimalaus nutukimo ir ţemo ūgio Kinų

moterų susitapatinimas su vakarietiška kultūra tęsėsi daug metų Dabar nurodoma kad tos šalies

moterų DDR disfunkcijos daţnumas yra toks pats kaip ir vakaruose Gali būti jog prie to privedė

sumaţėjęs dubens dugno ir pilvo raumenų aktyvumo sinergijos lygis sąlygotas daugiau sėdimo

gyvenimo būdo (Sapsford 2001) Tarp juodaodţių moterų vyraujanti tam tikra dubens forma taip pat

gali būti susijusi su maţesniu DDR disfunkcijos paplitimu tarp šių moterų (Handa ir kt 2003)

Kaip teigia Kim ir kt (2005) DDR funkcijos sutrikimų paplitimo skirtumai gali būti susiję su

paveldėtais anatominiais ir fiziologiniais skirtumais rasinėse grupėse Grodstein ir kt (2003) nustatė

14

kad nevalingas šlapimo išsiskyrimas yra daugiau paplitęs tarp baltaodţių moterų DDR disfunkcijos

paplitimas tarp juodaodţių moterų yra 212 maţesnis

DDR disfunkcija daţniausiai turi kompleksinę prieţastį (Hannestad ir kt 2004 Nygaard ir

kt 1996) Anatominis paaiškinimas akcentuoja šlaplės ir šlapimo pūslės kampo pakitimus dėl

pertemtų arba suţalotų dubens dugno audinių (Burgio ir kt 1986) Kiekybiniai ir kokybiniai

vidudubeninės fascijos pokyčiai ir pakitusi keliamųjų išangės raumenų funkcija yra svarbūs

etiologiniai faktoriai vystantis DDR disfunkcijai (Kim ir kt 2005) Gimdţiusių ir vyresnio amţiaus

moterų tarpe atsiranda DDR morfologiniai pokyčiai tokie kaip raumeninių skaidulų skersmens

pakitimas ir pan (Sapsford 2001) Vienas bendrai pripaţintas etiologinis faktorius yra dubens dugno

atraminių audinių paţeidimas gimdymo metu (Burgio ir kt 1986 Persson ir kt 2000)

DDR funkcijos sutrikimai

Šlapimo nelaikymas

Išmatų nelaikymas

Dubens organų nusileidimas ar iškritimas

Lėtinio skausmo sindromas

Seksualinės problemos (Bo K ir Braekken IH 2005)

Šlapimo nelaikymas - tai būklė pasireiškianti nevalingu šlapinimusi dėl šlapimo pūslės

kontrolės praradimo Tarp penkiasdešimtmečių nelaikančiųjų šlapimo yra apie 20 tarp

šešiasdešimtmečių apie 30 ir net aštuonios-devynios iš dešimties nelaiko šlapimo perkopusios 75-

uosius metus Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis dėl DDR disfunkcijos pasaulyje kenčia

beveik 200 mln moterų Lietuvoje su šia problema susiduria beveik 300 tūkstančių moterų Statistika

rodo kad šlapimo nelaiko kas antra gimdţiusi trisdešimtmetė moteris (Aniulienė R 2002) Šlapimo

nelaikymas plačiai paplitusi būklė palietusi JAV net 13 milijonų ţmonių 85 jų yra moterys

Moterys patiria šlapimo nelaikymą du kartus daţniau nei vyrai (Smith R ir kt 2007)

Fizinio krūvio metu šlapimas nesulaikomas dėl susilpnėjusių DDR ir šlapimo pūslės rauko

nepakankamumo bei hipermobilios šlaplės Tai gali atsitikti po traumą sukėlusio gimdymo

anatomiškai pakitus šlapimo takų padėčiai Net 85 nuo šios ligos kenčiančių moterų yra gimdţiusios

(Smith R ir kt 2007) Mat po gimdymo gali pakisti moters šlapimo ir lytinės sistemos anatomija ir

fiziologija Lyties organai gali pasislinkti ţemyn dėl ko ir sutrinka šlapimo pūslės bdquouţsidarymoldquo

funkcija pakinta spaudimų gradientas šlaplėje ir šlapimo pūslėje (Goldberg RP 2007)

Kadangi šlapimo nelaikymas yra susidrovėjimą kelianti būklė tikėtina kad daugelis atvejų

yra neţinomi ir negydomi bei lemia socialinę izoliaciją depresiją bei maţina savigarbą (Smith R ir

15

kt 2007) Šlapimo nelaikymas susijęs su didelėmis ekonominėmis išlaidomis Šlapimo nelaikymas

gydymas JAV per metus kainuoja apie 11-12 bilijonų dolerių apytiksliai 2000 dolerių kiekvienam

pacientui per metus Apytikriais apskaičiavimais šlapimo nelaikymo paplitimas vyrauja nuo 2 iki

daugiau kaip 50 (Smith R ir kt 2007)

Daţniausi DDR disfunkciją sąlygojantys veiksniai

nėštumas ir gimdymas

amţius

daţnas sunkaus svorio kėlimas

ilgai besitęsiantis kosulys

nutukimas

daţnas stanginimasis (vidurių uţkietėjimas)

menopauzė

daţna infekcija

kai kurie medikamentai

šlapimo takų displazijos

neuroraumeniniai sutrikimai

stresas

rūkymas kofeino vartojimas

harmoniniai pokyčiai menopauzėje

didelis gimdymų skaičius (Smith R ir kt 2007 Ewings P ir kt 2005)

A LOrsquo Boyle ir kt (2003) atlikto tyrimo metu buvo nustatinėjama kaip pasikeitė moterų

dubens organų padėtis nėštumo metu ir kurios iš tiriamųjų patyrė dubens organų nusileidimą Dubens

organų nusileidimas buvo vertinamas balais Išvadoje pranešama kad nėštumas įtakoja dubens organų

padėtį (J Buivydienė 2004)

Autoriai H P Dietz ir kt (2003) tyrė DDR funkciją visais nėštumo trimestrais Atliktas

tyrimas Jame dalyvavo 200 tiriamųjų Išvadose teigiama kad gimdymas turi tiesioginę įtaką dubens

organų nusileidimui Natūralaus gimdymo metu organai nusileidţia ţemiau nei gimdant cezario pjūvio

pagalba Šių organų nusileidimas turi reikšmės DDR funkcijos sutrikimams (J Buivydienė 2004)

J Buivydienės atlikto tyrimo išvadose atsispindi kad nėštumo metu ir po gimdymo DDR

tonusas silpnėja o jėga nėštumo eigoje ir po gimdymo kinta I-II trimestre ndash didėja II ndash III trimestre ndash

sumaţėja o III ndash po gimdymo padidėja (J Buivydienė 2004)

16

Teigiama kad gimdymo poza taip pat gali sąlygoti DDR disfunkciją Maţesnis DDR

disfunkcijos paplitimas Afrikoje ir Kinijoje aiškinamas tuo kad šiose regionuose moteris gimdymo

metu yra atsitūpusi keturpėsčia arba stovimoje padėtyje kas yra funkcionaliau nei gimdymas gulint

ant nugaros kurio metu dubens dugnas yra ištempiamas nefunkcionaliai (Carriegravere 1998)

Kiti veiksniai nulemiantys DDR disfunkcijos etiologiją yra vaisiaus ypatybės operaciniai

vaginaliniai gimdymai ilga antroji gimdymo stadija ir anestezija Duomenys apie šiuos kintamuosius

yra įvairūs vieni autoriai nurodo ryškią priklausomybę kiti - jokio poveikio

Burgio ir kt (2003) tyrę DDR disfunkcijos potencialius rizikos veiksnius nurodė kad

anestezija antros gimdymo stadijos trukmė įplyšimai vaisiaus galvos ypatybės ir sunkiausio vaisiaus

svoris nesusijęs su DDR disfunkcija Kim ir kt (2005) nurodo kad gimdymų skaičius vaginalinis

gimdymas menopauzė ir senėjimas yra labiausiai susiję su vidudubeninės fascijos ir keliamojo išangės

raumens disfunkcija

Tam tikri moterų dubens tipai gali padidinti neuroraumeninių traumų pavojų DDR Šios

traumos gali atsirasi nėštumo ir gimdymo metu bei dėl kitų būklių kurios nesusiję su nėštumu (Handa

ir kt 2003)

Persson ir kt (2000) tyrime kuris siekė nustatyti įtampos šlapimo nelaikymo akušerinius

rizikos veiksnius buvo nustatytas reikšmingas tarpusavio ryšys tarp įtampos šlapimo nelaikymo

chirurginio gydymo ir prieš tai buvusio vaginalinio gimdymo cukrinio diabeto motinos amţiaus

pirmo gimdymo metu epidurinės anestezijos vaginalinio gimdymo metu ir kūno masės indekso

paskutinio gimdymo metu Gauti duomenys rodo kad pirmas gimdymas labiausiai suţaloja dubens

dugną vėlesni gimdymai neţymiai padidina DDR disfunkcijos riziką Grodstein ir kt (2003) nurodė

kad DDR disfunkcija paplitusi tarp moterų kurios yra gimdţiusios vyresnio amţiaus ir kurios buvo

jaunesnės pirmo gimdymo metu

Konservatyvus DDR disfunkcijos gydymas pastaruoju metu kelia didelį susidomėjimą

Konservatyvių terapijų atlikimo bei tyrinėjimo metodai labai patobulėjo dėlto daugiau leidţia suprasti

apie jų naudą arba nepakankamą naudą susijusių su invazinėmis intervencijomis (Cornella JL

2004)

Didţiausias efektyvumas pasiekiamas DDR pratimus atliekant priţiūrint specialistui nes tik

verbalinė konsultacija yra nepakankama (Freeman RM 2004) Vickers D ir Dvaila GW (2006)

teigia kad 50 pacientų Kegelio pratimus atlieka neteisingai

Pirmas konservatyvus būdas gydyti įtampos šlapimo nelaikymui yra valingi DDR pratimai

kurie buvo sukurti ginekologo Arnoldo H Kegelio 1948 m (Sapsford 2001) DDR disfunkcijos

prevencijai moterys buvo skatinamos atlikti DDR pratimus nėštumo metu ir po gimdymo (Morkved ir

kt 2003)

17

Neumann PB ir kiti atliko sisteminę literatūros apţvalgą kurios tikslas buvo atlikti

literatūros analizę ir pristatyti aiškius įrodymus apie DDR pratimų efektyvumą atliekamų be ir kartu

su papildomomis priemonėmis (grįţtamojo ryšio terapija elektrostimuliacija (ES) makšties konusais)

gydant šlapimo disfunkciją Jie nustatė akivaizdų DDR pratimų efektyvumą gydant šlapimo

disfunkciją tačiau reikalingos papildomos studijos nustatyti optimalias gydymo programas ir

treniravimo protokolus įvairiems pacientams turintiems skirtingą simptomatiką Šios studijos metu

paaiškėjo jog teigiami pokyčiai atliekant DDR pratimus pastebimi praėjus nuo vienos savaitės iki

šešių mėnesių tačiau DDR jėga padidėja tik nuo treniravimo pradţios praėjus maţiausiai trims

mėnesiams (2006)

132 Hipermobilumas

Hipermobilumas daugelyje literatūros šaltinių apibūdinamas kaip nestabilumas

Apatinės nugaros dalies stabilumas ndash tai stuburo gebėjimas išlaikyti padėtį tiek statinėje

padėtyje tiek dinaminio judesio metu (Barr KP ir kt 2005)

Nėštumo metu auga gimda ir didėja pilvo apimtis Kartais moters svoris per kelis mėnesius

padidėja iki 25 Raumenys nespėja adaptuotis bdquonaujomis sąlygomisldquo Nepakankamas fizinis

aktyvumas maţina raumenų jėgą ištvermę ir pablogina koordinaciją Todėl sutrinka raumenų funkcija

stabilizuoti sąnarius ir stuburą Svorio centras pasislenka į priekį gali padidėti juosmens linkis

Krūvis tenka ne tarpslanksteliniams diskams o uţpakaliniams tarpslanksteliniams ir kryţmeniniams -

klubų sąnariams (art sacroiliacae)

Didelę reikšmę nugaros skausmų nėštumo metu atsiradimui turi hormonų (relaksino

estrogenų progesterono prolaktino ir kt) pusiausvyros kitimas Vandens ir natrio susilaikymas

jungiamajame audinyje apie sąnarius sukelia raiščių laisvumą Manoma kad naktiniai nugaros

skausmai antroje nėštumo pusėje susiję su hipervolemijos ir apatinės tuščiosios venos (vena cava

inferior) spaudimu Todėl sutrinka veninio kraujo nutekėjimas iš ekstraduralinių veninių rezginių

Vystosi hipoksija ir metabolizmo pakitimai nemielinizuotose skaidulose Hormonai sukelia pasikeitimą

raiščių įsiterpimo į kaulą taške Itin svarbus geltonkūnio išskiriamo relaksino kiekio svyravimas

Hormono koncentracija kraujyje nuolat didėja iki 24 nėštumo savaitės ir vėliau maţai kinta

Relaksinas didina raiščių laisvumą minkština kremzles ir sukelia sinovijos išvešėjimą Tai padeda

moters organizmui pasiruošti gimdymui Tačiau relaksuoti raiščiai ir kapsulės maţina stuburo ir sąnarių

stabilumą (Lockstad 2003)

Paprastai kai mes gulime ar stovime dubuo yra fiksuotas arba stabilioje padėtyje tačiau

vaikštant mobilumas taip pat kaip ir stabilumas turi būti optimalus ty reikalingas kintantis

18

kryţmeninio klubo sąnario stabilumas (stabilumas esant apkrovai ir mobilumas kai apkrovos nėra)

Kryţmeninio klubo sąnario stabilizavimo problemą išsprendţia paties šio sąnario sutvirtinimo ir

fiksavimo mechanizmas apibūdinamas kaip pasyvus ir aktyvus stabilumas (ţr 2 ir 3 pav)

Kryţmeninio klubo sąnario fiksavimo galimybę apsprendţia netaisyklingi sąnario paviršiai

2 pav Pasyvus stabilumas

Stabili aplinka su atitinkančiais sąnarių paviršiais kai nereikalingos pašalinės jėgos sistemos

stabilumui išlaikyti

Kaulinės struktūros

kauliniai elementai

jėgos kurios susidaro nuo raumenų prisitvirtinimo prie kaulo vietos

neutrali stuburo padėtis

kryţmeninio klubo sąnario sąnarinių paviršių stabilumas

Aktyvus stabilumas susideda iš keleto mechanizmų Pirmiausiai kryţkaulio rotacija pirmyn

atsirandanti krūvio metu ty keliantis iš gulimos padėties į sėdimą arba stovimą padėtį padidina

uţpakalinio raiščio tempimą kuris sukelia didesnį sąnarinių paviršių spaudimą Tokiu būdu

kryţmeniniui klubo sąnariui suteikiama daugiau stabilumo Antra vertus kryţmeninio klubo sąnario

sąnarinių paviršių spaudimą padidina krūtininė-juosmeninė fascija ir raumenys Dauginis ir skersinis

pilvo raumenys yra tvirtai sujungti raiščių ir tvirtinasi aplink kryţmeninį klubo sąnarį Nustatyta kad

skersinio pilvo raumens susitraukimas sutvirtina kryţmeninį klubo sąnarį ir taip dauginio ir skersinio

19

pilvo raumenų ko-kontrakcija dar pagerina liemens stabilumą Abu šie raumenys yra tiek liemens tiek

dubens stabilizatoriai Akivaizdu kad dubens dugnas taip pat dalyvauja uţtikrinant dinaminį stabilumą

juosmens-dubens srityje

3 pav Aktyvus stabilumas

Šis terminas naudojamas apibūdinti raumenims dalyvaujantiems kryţmeninio klubo sąnario

stabilizavime

Išorinių jėgų poveikis uţtikrinantis sistemos stabilumą

diafragma

dubens dugnas

dauginiai raumenys

skersinis pilvo raumuo

krūtininė-juosmeninė fascija

uţpakalinės juosmens raumens skaidulos

Judesių valdymas ndash kitas veiksnys stabilizavimo pratimų mechanizme Nervų sistemai

kontroliuojančiai juosmeninės stuburo dalies stabilumą reikalinga numatyti kiek motorinių vienetų

aktyvuoti norint uţtikrinti raumens gebėjimą atlikti atitinkamą funkciją Judesių reguliacijos

sutrikimus lemia aferentinių impulsų stoka trukdanti griţtamųjų ryšių susidarymui Pacientams

turintiems nugaros problemų stebima uţdelsta nervinė impulsacija iš aukštesniųjų nervų sistemos

20

sričių nes neuţtenka informacijos apie stuburo komponentų būklę Dėl to maţėja raumens aktyvumas

jis silpsta ar atrofuojasi

Richardson su bendraautoriais (2005) atliko tyrimą kuriame tiriamiesiems su lokalių

raumenų disfunkcija parinkti specialūs pratimai įtraukiant pakartotinius izometrinius dauginio ir

skersinio pilvo raumenų susitraukimus (tiesiamųjų ir lenkiamųjų raumenų jėgos ir ištvermės gerinimas

nebuvo įtrauktas) Išvadose teigiama lokaliųjų raumenų skersmuo padidėjo tiriant ultragarsinės

diagnostikos metodu Judesių valdymo gerinimo etape atliekami izometriniai pratimai įtraukiantys

dauginio skersinio pilvo raumenų susitraukimus gulint ant pilvo nugaros ar skausmą maţinančiose

padėtyse Daugkartinis tikslus pratimų kartojimas sudaro nervų sistemoje dominantę ty automatinį

raumens įsijungimą į judesio ir statinės padėties išlaikymą Sąlyginai sveikų ţmonių lokalieji

raumenys aktyvuojami anksčiau uţ globaliuosius o besiskundţiančių nugaros skausmais - atvirkščiai

Statinis ir dinaminis stabilumas pasiekiamas kai aktyvios pasyvios ir kontrolinės sistemos

dirba kartu Biomechaniniai dubens sąnarių fiksavimo modeliai apibrėţiami vadinamais formos ir

jėgos dominančių principais Raumenų ndash raiščių sistema valdoma nervų sistemos atsakinga uţ jėgos

dominantę Raumenys skiriami į dvi funkcines sistemas giliejilokalūs ir paviršiniaiglobalūs

Lokalieji yra atsakingi uţ smulkius suderintus tarpsegmentinius nespecifinius jėgos krypčiai

judesius o tuo tarpu globalieji raumenys kontroliuoja stuburo orientavimą į tiesioginius judesius

Judesių kontrolės koncepcija kur giliųjų raumenų korsetas ir globalių raumenų veikla yra

suderinta lemia juosmens - dubens stabilumą Tiesiamasis nugaros raumuo dvigalvis šlaunies raumuo

ir didysis sėdmens raumuo yra svarbiausi raumenys jėgos dominantės palaikymui Skersinis pilvo

raumuo ir DDR yra svarbūs juosmens ndash dubens regiono stabilizavimui

Dėl patologinių biomechaninių ir hormoninių kitimų atsiranda sąnarių ir stuburo segmentų

nestabilumas Todėl sąnarinėse kapsulėse raiščiuose sausgyslėse dirginami skausmo receptoriai

Nestabilumą stengiasi kompensuoti raumenys tačiau tai trunka neilgai kadangi jie negali

pilnavertiškai pakeisti raiščių funkcijos Raumuo vargsta blogėja metabolizmas jie įsitempia

Spazmuotas raumuo sukelia skausmą Bet refleksinį raumens įsitempimą gali sukelti raiščių ir sąnarių

dirginimas (Lockstad 2003)

Nėštumo metu ypač veikiami liemens stabilumą uţtikrinantys raumenys Tie raumenys

vadinami laikysenos raumenimis jie yra trumpi giluminiai neatliekantys judesių tačiau

stabilizuojantys sąnarius raumenys Šią funkciją atlieka toniniai raumenys uţtikrinantys gerą dinaminį

stabilumą liemenyje Liemens stabilumą uţtikrina trys pagrindinai toniniai raumenys ndash skersinis pilvo

(m transversus abdominis) dauginiai (m multifidus) ir vidiniai įstriţiniai pilvo (m internus obliquus)

raumenys

Esant susilpnėjusiam ar pertemptam skersiniam pilvo raumeniui gali atsirasti liemens

nestabilumas tiesiogiai įtakojantis apatinės nugros dalies skausmus (Barkauskas 2002) Skausmas

21

slopina šio raumens susitraukimą atliekant įvairius judesius galūnėmis ir taip prarandamas apsauginis

stabilizavimo efektas Palaipsniui toninis raumuo (skersinis pilvo) tampa faziniu ty dalyvauja liemens

judesiuose ir neuţtikrina liemens stabilumo einant bėgant ar tiesiog atliekant judesius rankomis

(Mohr 1990)

Kulig K ir kolegų atlikto tyrimo hipotezė teigė kad liemens segmentinių judesių skirtumai

įtakoja apatinės nugaros dalies skausmą Tyrimo metu buvo nustatyta kad tiriamosioms kurios

skundėsi apatinės nugros dalies skausmu buvo daugiau padidėjęs juosmeninės dalies mobilumas nei

toms kurios nesiskundė skausmu Padidėjęs mobilumas buvo nustatytas L4-L5 ir L5-S1 segmentuose

(Kulig K ir kiti 2007)

Juosmens ndash dubens regionui reikalingas stabilumas tam kad būtų galima pernešti krūvį

liemeniui ir viršutinėms galūnėms Tačiau tuo pačiu turi būti ir pakankamas mobilumas (fiziologinės

amplitudės ribose) kad uţtikrinti pakankamą judėjimą (Steacutephanie J 2006)

133 Netaisyklinga laikysena

Esant silpniems raumenims palaipsniui susiformuoja netaisyklinga nėščiosios laikysena dėl

ko nėščioji daţnai gali jausti skausmus juosmeninėje ir krūtininėje (tarp menčių) dalyse keliuose ir

pėdose (Osgaard ir kt 1994) Netaisyklinga laikysena daţnai susijusi su krypuojančia eisena

Taip pat dėl hormonų pokyčių padidėja dubens ir juosmeninės dalies sąnarių paslankumas kuris

įtakoja netaisyklingos nėščiosios laikysenos formavimąsi

Kita prieţastis įtakojanti netaisyklingos laikysenos formavimąsi yra palaipsniui didėjantis

vaisiaus apimtis ir svoris moteris priversta atsilošti atgal kad išlaikytų pusiausvyrą stovėdama ar eidama

Dėl to gali padidėti juosmens linkis ir persitempti minkštieji audiniai Tačiau pagal olandų atliktą studiją

(rentgeno pagalba) nagrinėjusią laikysenos pokyčius nėštumo metu teigiama kad juosmens linkis maţėja

Bendras skausmas gali kilti dėl raumenų ir raiščių bei kraujotakos dubens raumenyse ir raiščiuose

pasikeitimo (Bastiaanssen 2004)

Kalbant apie generalizuotą ty viso kūno pusiausvyros lygmenį reikia paminėti kūno masės

centrą kaip labiausiai įtakojantį veiksnį Dėl vienokių ar kitokių prieţasčių pasislinkus kūno masės

centrui apatinės nugaros dalies struktūros patiria daug didesnę kompresinę apkrovą Šiuo atveju

pakenkimo lygmuo tiesiogiai priklauso nuo struktūrų uţtikrinančių nugaros stabilumą gebėjimo

suvaldyti atsiradusią apkrovą Kitas stabilizacinis apatinės nugaros dalies lygmuo atsakingas uţ

dubens ir juosmeninių slankstelių padėties kontrolę ir valdymą Šiame lygmenyje svarbiu veiksniu

tampa fiziologiniai stuburo linkiai (juosmeninis linkis) bei viso kūno laikysena Pačiame ţemiausiame

stabilizacijos kontrolės lygmenyje atsiduria tarpslanktelinių judesių (slinkimas ir sukimas) valdymas

22

Sihvonen T atliktame tyrime buvo nustatyta kad nugaros raumenų atsipalaidavimo laipsnis

lygiagrečiai susijęs su skausmo intensyvumu ir aktyvumo lygis judesio metu turi atvirkštinę

priklausomybę judesių ribotumo lygiui (1998)

Laikysenos pokyčius įtakoja šie kitimai

1 Nėštumo metu nutolsta krūtinkaulio kardinė atauga stuburas išsitiesia pečiai ir galva atlošiami

atgal nugara išsilenkia

2 Kaklo linkis didėja į viršutinę kaklo keterą galva pirmyn (tokia padėtis reikalinga pečių

išlyginimui)

3 Bendras kūno masės centras svyruoja pirmyn ir atgal dėl gimdos ir jos komponentų masės

padidėjimo

4 Tam kad kompensuotų gravitacijos centro poslinkį gali padidėti juosmens linkis ir kelių

hiperekstenzija (keliai per daug išsitiesia tam kad pasikeistų gravitacijos linija) Todėl daţnai

netinkamai apkraunami kelių ir pėdų sąnariai

5 Kinta kūno masės centras pasislenka pirmyn ir tenka didesnis krūvis nugaros ir pilvo

raumenims

Nėštumo metu ypač veikiami liemens stabilumą uţtikrinantys raumenys Tie raumenys

vadinami laikysenos raumenimis jie yra trumpi giluminiai neatliekantys judesių tačiau

stabilizuojantys sąnarius raumenys Šią funkciją atlieka toniniai raumenys uţtikrinantys pakankamą

dinaminį stabilumą liemenyje Liemens stabilumą uţtikrina trys pagrindinai toniniai raumenys

skersinis pilvo (m transversus abdominis) dauginiai (m multifidus) ir vidiniai įstriţiniai pilvo(m

internus obliquus) raumenys Esant susiformavusiai netaisyklingai kūno laikysenai ar funkciniams

nugaros skausmams ypatingą dėmesį būtina kreipti laikysenos kontrolei ir kūno judėjimo mechanikai

Vertikalioje padėtyje atraminę palaikomąją liemens ir vidaus organų funkciją atlieka pilvo nugaros

kvėpavimo diafragmos bei dubens dugno raumenys (Carriere 2002)

Laikysenos kontrolės lavinimui didelis dėmesys skiriamas pilvo raumenų stiprinimui be

aktyvinimui Skersinio pilvo raumens aktyvavimas stabilizuoja liemenį ir uţtikrina geresnį viršutinių ir

apatinių galūnių funkcionavimą

Carriere (2002) nurodo kad pilvo raumenų treniravimas yra būtinas norint sustiprinti silpnus

DDR ir atstatyti jų funkciją nes tuo metu kai raumuo išmoksta dirbti daugelyje kombinacijų jis toliau

automatiškai savaime treniruojasi atliekant kasdieninio gyvenimo veiksmus Yra labai sunku aptikti ir

sąmoningai aktyvuoti skersinius pilvo raumenis Kada skersinis pilvo raumuo yra aktyvus ir yra gerai

įsitempęs jis atpalaiduoja juosmeninę nugaros dalį Kada sėdimieji gumburai atitolsta nuo vienas kito

23

apatinė skersinio pilvo raumens dalis sutrumpėja sėdimiesiems gumburams priartėjus skersinis pilvo

raumuo pailgėja Tai rodo kad skersinis pilvo raumuo ir DDR yra antagonistai kurie visada

funkcionuoja kaip pora (Franklin 2003)

Skersinio pilvo ir dubens dugno raumenų atsakas sustiprėja kuomet pratimai atliekami esant

geram juosmens-kryţkaulio linkiui Pradinė padėtis pasilenkus ir nugaros lenkimas atliekant pratimus

aktyvuoja sukimą skatinančius pilvo raumenis tokius kaip išoriniai įstriţiniai pilvo ir tiesieji pilvo

raumenys o tai apriboja skersinio pilvo raumens įtraukimą į darbą (Sapsford 2001)

Atstatinėjant raumenų tarpusavio pusiausvyrą (paprastai ji būna sutrikusi esant netaisyklingai

laikysenai) tempiamos ir stiprinamos šios raumenų grupės

Stiprinami šie raumenys

viršutinė kaklą lenkianti raumenų dalis apatinė kaklą ir viršutinė krūtinę tiesianti raumenų

dalis

mentę supantys raumenys

išoriniai ţastą sukantys raumenys

liemenį lenkiantys ir stabilizuojantys raumenys (tiesusis ir įstriţiniai pilvo)

šlaunis tiesiantys raumenys

blauzdas tiesiantys raumenys

pėdas tiesiantys raumenys

kvėpavimo raumenys

Tempiami šie raumenys

viršutinė kaklą tiesianti raumenų dalis bei mentės keliamieji raumenys

krūtinės raumenys (didysis ir maţasis krūtinės raumenys)

nugarą tiesiantys raumenys

šlaunis pritraukiantys ir lenkiantys raumenys (nepertempti moterims jaučiančioms dubens

nestabilumą ir skausmą )

blauzdas lenkiantys raumenys (nepertempti moterims jaučiančioms dubens nestabilumą ir

skausmą )

pėdas lenkiantys raumenys

24

134 Dubens raiščių atsipalaidavimo sindromas (DRAS)

Juosmens ndash dubens regiono stabilizavimo sistemas įtakoja hormoniniai ir biomechaniniai

pokyčiai tačiau ne visos moterys patiria nugaros skausmą Anksčiau manyta kad hipermobilumas yra

pagrindinė skausmo prieţastis tačiau šiuo metu manoma jog dinaminės stabilizacijos metu jį lemia

raumenų ndash raiščių sistemos nesugebėjimas kompensuoti padidėjusio dubens sąnarių laisvumo (Gutke

A 2007) Dubens raiščių atsipalaidavimo sindromas (DRAS) yra apibūdinamas kaip būklė

išsivystanti nėštumo ar gimdymo metu ir pasireiškianti stipriu skausmu kryţmeniniame klubo sąnaryje

irar gaktinėje sąvarţoje (Petrikonis 2001)

Kryţmeninio kubo sąnario ir gaktinės sąvarţos atsipalaidavimas nėštumo metu yra

fiziologinis fenomenas kuris paprastai vyksta be simptomų nes jį iš dalies lemia hormoniniai ir

biocheminiai faktoriai Tačiau kai kuriais atvejais šie pokyčiai sąlygoja simptomus 08 -16 moterų

DRAS pasireiškia nėštumo metu Šie simptomai gali atsirasti jau pirmame nėštumo trimestre tačiau

paprastai pasireiškia 5 ndash 8 nėštumo mėnesį

Daugeliui moterų skausmai pranyksta tuoj po gimdymo tačiau kai kuriais atvejais dėl

neaiškių prieţasčių jis uţsitęsia keliolika savaičių po gimdymo Simptomai pasireiškia skausmu

juosmeninėje stuburo dalyje ir padidėjusiu jautrumu kryţmeniniame klubo sąnaryje bei gaktinėje

sąvarţoje (Petrikonis 2001)

14 Dubens dugno pilvo raumenų ir diafragmos funkciniai ryšiai

Visi dubens dugno komponentai sudaro atskirą griaučių raumenų sistemą (ţr 4 pav) kuri

yra susijusi su kitų griaučių raumenų sistemų funkcionavimu (Sapsford 2001 Franklin 2003)

DiafragmaDauginis raumuo

Dubens dugnasKryžkaulis

Skersinis pilvo raumuo

Dauginiai raumenys

4 pav DDR pilvo raumenų ir diafragmos funkciniai ryšiai (Beazel J R 2004)

25

Nurodoma kad DDR kartu su diafragma skersiniais pilvo raumenimis ir klubiniais juosmens

raumenimis suformuoja tam tikrą konteinerį Visų šių raumenų tarpusavio veikla turi svarbią reikšmę

DDR jėgai bei nugaros raumenų funkcinei būklei Konteinerio stogą sudaro diafragma šonines sienas

- skersiniai pilvo raumenys uţpakalinę sieną - klubiniai juosmens raumenys ir pagrindą - DDR

Pasak Carriere (1998) stovint išsitiesus pilvo nugaros raumenys diafragma ir DDR sudaro

pilvo kamerą Visi šie raumenys dėka savo funkcinių jungčių palengvina keliamųjų ir sutraukiamųjų

išangės raumenų funkciją Kosint šokinėjant bėgant šie raumenys turi dirbti kartu kad sustiprintų

DDR DDR nėra izoliuotas vienetas tačiau pilvo kapsulės dalis kuri supa pilvo ir dubens organus

Struktūros sudarančios šią kapsulę yra juosmeninės stuburo dalies slanksteliai ir dauginiai raumenys

diafragma (kuri svarbi tiek laikysenai tiek kvėpavimui) skersiniai pilvo raumenys ir DDR

kompleksas Šie raumenys uţtikrina liemens laikyseną vertikalioje padėtyje ir veikia sinergetiškai

(Sapsford 2001) Skersiniai pilvo raumenys dirba kaip korsetas apjuosdami apatinę pilvo dalį ir

nugarą ir palengvindami dauginių raumenų darbą (Hulme 2002 )

Diafragma pilvo raumenys (ypatingai skersiniai pilvo) plačiausieji nugaros raumenys

sėdmenų raumenys ir dauginiai raumenys yra svarbūs raumenys uţtikrinantys optimalią DDR

funkciją Jie sudaro integruotą atramos sistemą bei pagerina šlapimo pūslės ir tiesiosios ţarnos

funkciją stuburo juosmeninės kryţkaulio dalies stabilumą pusiausvyrą ir vaikščiojimą (Hulme 2002)

Dubens dugnas turi greitai reaguoti į laikysenos liemens raumenų aktyvumo ir vidinio pilvo spaudimo

pokyčius išlaikant sutrauktus raumenis įvairaus intensyvumo fizinio krūvio metu ir juos atpalaiduoti

po krūvio

Diafragma yra svarbiausias kvėpavimo raumuo Ji tarsi kupolas dengia vidaus organus ir

suformuoja atskiriamąjį sluoksnį tarp pilvo ertmės ir krūtinės Diafragmą ir dubens dugną jungia nuo

pilvo ertmės einantis jungiamasis audinys (adventitia) vadinama fascija kuri eina paraleliai

pasidalindama į du lapelius Taigi taisyklingas kvėpavimas yra labai svarbus treniruojant dubens

dugno raumenis Šis kvėpavimas vadinamas diafragminiu arba pilviniu kvėpavimu (Kuhnert Ch

2005)

Diafragma sinergetiškai palengvina skersinio pilvo raumens darbą per kvėpavimo iškvėpimo

fazę Kadangi diafragma pakyla pakeldama vidaus organus 1-3 cm ir sumaţindama vidinį pilvo

spaudimą skersinis pilvo raumuo susitraukia stabilizuodamas juosmens-dubens regioną (Hulme 2002

b) Nurodoma kad nėščiosios kurios sėdi neatsirėmusios ir išlaikydamos taisyklingą juosmeninį

stuburo linkį stovi išsitiesusios ir pas kurias judant apatinės pilvo dalies raumenys yra tvirti

palengvina neintensyvų DDR aktyvumą sinergijoje su giliaisiais pilvo raumenimis didţiąją dienos dalį

Jos pasiţymi gera laikysenos kontrole Tik tada kada pilvo raumenų susitraukimai yra automatiški

dubens dugnas gali atlikti savo atraminę funkciją sulenkus liemenį (Sapsford 2001)

26

Literatūroje nurodoma kad DDR funkcija glaudţiai susijusi su kvėpavimo diafragma

Kvėpuojant diafragma nusileidţia ir grįţta į ramybės padėtį 12-14 kartų per minutę Diafragminis

kvėpavimas yra svarbus norint išlaikyti sveiką stuburą sveiką šlapimo pūslę ir tiesiąją ţarną bei

šlapimo sulaikymą (Hulme 2002)

Įkvėpimo metu kvėpavimo diafragma juda ţemyn pilvas išsipučia o dubens dugnas šiek tiek

pajuda ţemyn jei jis yra elastingas ir atpalaiduotas (Carriere 2002) Nusileidţianti diafragma spaudţia

pilvo organus ir didina šlapimo pūslės ir tiesios ţarnos spaudimą (VPS) (Hulme 2002 ) Organai yra

spaudţiami į pilvo raumenis ir dubens dugną kuris prisitaiko platėdamas Pilvo raumenys ir dubens

dugnas dirba kartu kad paremtų ir subalansuotų diafragmos aktyvumą (Franklin 2003)

Iškvėpimo metu pilvas suplokštėja ir jei iškvėpimas yra stiprus diafragma susitraukia ir juda

į viršų (Carriere 2002) DDR ir pilvo raumenys susitraukia kad galėtų pastumti organus į viršų

(Franklin 2003) Diafragma daugiau kontroliuojama autonominės nervų sistemos nei valingos nervų

sistemos (Hulme 2002 ) Valdomas forsuotas iškvėpimas sukelia ne tik diafragmos bet ir vidinio ir

išorinio įstriţinio pilvo raumenų aktyvaciją Tai skatina įtampos padidėjimą dubens

dugnosutraukiamojo raumens funkciniame vienete (Carriere 1998)

Pagrindiniai liemens organai yra tiesiogiai arba netiesiogiai palaikomi diafragmos taigi

diafragmos ritmiškas judėjimas padeda išlaikyti šių organų normalų mobilumą ir pakelia šlapimo pūslę

2-3 cm per iškvėpimo fazę Diafragma kartu su skersiniu pilvo raumeniu padeda stabilizuoti stuburą

iki padidėjant vidiniam pilvo spaudimui atliekant galūnių judesius

Spaudţiant krūtinės ląstą šonkauliais diafragmos mechanizmas įtakoja ne tik pilvo sienos

raumenis bet ir DDR (Moen ir kt 1990) Ilgalaikis iškvėpimas (ar įsitempimas) aktyvuoja ne tik

diafragmą bet taip pat vidinį ir išorinį įstriţinius pilvo raumenis (Ostergaard ir kt 1992) Tai sukelia

dinaminę funkcinio vieneto DDR padidėjusį įsitempimą Todėl svarbią reikšmę turi gebėjimas

kvėpuoti diafragminiu būdu kurio metu intensyviai priverčiami dirbti pilvo raumenys

Sapsford R R ir Hodges P W atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti ar valingas pilvo raumenų

susitraukimas yra susijęs su dubens dugno raumenų aktyvumu DDR aktyvumas buvo matuojamas

atliekant skirtingo intensyvumo pilvo raumenų susitraukimus gulimoje ir sėdimoje padėtyse DDR

elektromiografinis aktyvumas buvo matuojamas įvedus į makštį ir išeinamąją angą paviršinius

elektrodus Šie matavimai buvo paremti išeinamosios angos ir makšties spaudimo Gauti rezultatai

rodė kad DDR elektromiografijos duomenys padidėjo pilvo raumenų susitraukimo metu DDR

aktyvumas stipraus pilvo raumenų susitraukimo metu nesiskyrė nuo išmatuoto maksimalaus DDR

susitraukimo Išmatuotas pirmiau makšties ir išeinamosios angos slėgio padidėjimas o po to ir pilvo

Išvadose kalbama kad sveikiems tiriamiesiems valingas pilvo raumenų aktyvumas sąlygojo DDR

aktyvumą Dubens slėgio padidėjimas įvykęs prieš pilvo slėgio padidėjimą parodo kad atsakas yra

27

uţprogramuotas Pilvo raumenų treniravimas gali būti labai veiksmingas šių sutrikimų gydyme

(Sapsford R R Hodges P W 2001)

Valingų DDR susitraukimų metu sveikoms moterims kaip atsakas buvo uţregistruotas

charakteringas pilvo raumenų aktyvumas (Steacutephanie J 2006)

Daugelis pilvo raumenis lavinančių pratimų yra įtraukiami į nugaros skausmo ir kitų griaučių

raumenų sistemos sutikimų reabilitavimo programas Buvo atlikta keletas tiriamųjų darbų apie visų

pilvo raumenų aktyvavimą ir įtaką tam tikriems regionams Šis tyrimas parodė kas vidinis apatinės

pilvo sienos vidinės krypties judesys gulimoje ant nugaros padėtyje labiausiai nepriklausomai nuo kitų

pilvo raumenų įtakoja skersinio pilvo raumens aktyvumą (Urquhart DMir kt 2005)

Šlaunų ir liemens judesių metu (Bo ir Stein 1994) izometrinių pilvo pratimų metu (Sapsford

ir kt 1997) ir kitų juosmenį stabilizuojančių raumenų aktyvavimo metu (Jones 1999) buvo

uţregistruotas dubens dugno raumenų elektromiografijos rodiklių padidėjimas

Dar vieno tyrimo metu buvo tiriamas pilvo raumenų atsakas į valingą DDR susitraukimą

moterims anamnezėje neturėjusioms dubens dugno sutrikimų tam kad nustatyti ar yra pilvo ertmę

supančių raumenų ko-aktyvaciją DDR pratimų metu Pilvo raumenų aktyvumas buvo registruojamas

elektromiografijos metodu elektrodų pagalba Tiriamosios sutraukinėjo DDR trijose padėtyse gulint

ant nugaros Visoms tiriamosioms pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas padidėjo virš pradinio

taško atliekant DDR susitraukimus maţiausiai vienoje padėtyje Skersinio pilvo raumens

elektromiografijos aktyvumas buvo didţiausias liemens lenkimo padėtyje o skersinio pilvo raumens

aktyvumas buvo didesnis uţ tiesiojo pilvo raumens aktyvumą liemens tiesimo padėtyje

Buvo atliktas papildomas eksperimentinis tyrimas kurio metu buvo registruojamas gaktinio

stuburgalio raumens ir pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas atliekant tris skirtingus

submaksimalius izometrinius pilvo raumenų pratimus Šio eksperimentinio tyrimo metu nustatytas

gaktinio stuburgalio raumens aktyvumo padidėjimas su kiekvienu pilvo raumenų susitraukimu

Rezultatai rodo kad pilvo raumenų aktyvumas yra normalus atsakas į DDR veiklą

tiriamosioms be DDR sutrikimų ir leidţia manyti kad specifinė pilvo raumenų veikla aktyvuoja DDR

(Sapsford RR ir kt 2001)

Nėštumo metu DDR dėl palaipsniui didėjančio gimdos svorio yra nuolat tempiami ir

neišlaiko jiems tenkamo krūvio todėl izoliuotai aktyvinti šiuos raumenis yra sudėtinga Ilgą laiką buvo

manoma kad liemens stabilizavimo pratimų programa nėščiosioms įjungiant dubens judesius neįtakoja

DDR funkcinės būklės Anksčiau kineziterapeutai mokydami kaip atlikti dubens dugno raumenų

pratimus akcentuodavo pacientams neįtempti pilvo raumenų Šiuo metu poţiūris šiuo klausimu

pasikeitė Egzistuojantis funkcinis ryšys tarp dubens dugno kvėpuojamosios diafragmos bei pilvo ir

nugaros raumenų suteikia galimybę šiuos raumenis aktyvinti netiesiogiai

28

Atliekami tyrimai leidţia suprasti kad yra tam tikros sinergijos tarp pilvo ir DDR Manoma

kad DDR turi dvejopą funkciją dalyvauja liemens stabilumo palaikyme ir šlapimo ir išmatų šalinime

bei laikyme Šios raumenų sinergijos gali sėkmingai pasitarnauti DDR funkcijos sutrikimų

reabilitacijoje Daugeliui moterų prieš ir po gimdymo bendro fizinio aktyvumo pagalba galima

sėkmingai pagerinti dubens dugno raumenų atsigavimą be specifinių dubens dugno raumenų pratimų

Pagrindiniai faktoriai susiję su treniravimosi sėkme yra daugiau pacienčių sutikimas ir

motyvacija nei amţius ar šlapimo nelaikymo laipsnis Paskaičiuota kad tik 15-20 pacienčių sutinka

atlikti DDR treniruotes (Freeman RM 2004)

Nėštumas yra idealus laikotarpis pacienčių edukacijai ir motyvacijai skatinti nes šiuo metu

jos aktyviai lankosi sveikatos prieţiūros įstaigose Yra kilusi idėja kad moterų konsultacijų

laukiamuosiuose moterys galėtų stebėti video medţiagą apie nėštumą ir gimdymą o tuo tarpu ir jų

poveikį DDR šių raumenų pokyčius ir riziką (McLennan MT ir kt 2005)

Bo K ir kitų tyrimo tikslas buvo ištirti kiek moterų nėštumo metu atlieka DDR pratimus

Tyrimo metu nustatyta kad santykinai keletas (17) moterų nėštumo metu reguliariai atliko DDR

pratimus (2006)

Tikėtina kad DDR pakartotinas toninio aktyvumo įgijimas dėl pailgintos skersinių pilvo

raumenų švelnios aktyvacijos prieš padidinant jėgą yra svarbus faktorius atstatantis laiku įvykstantį

DDR atsaką (Sapsford 2001) Kada susitraukia dubens diafragma susitraukia ir pilvo raumenys ir

atvirkščiai Taigi kai dirba DDR jėgos laukas jis palengvina pilvo raumenų susitraukimą (Hulme

2002 )

Funkcinių pratimų tikslas yra atstatyti DDR funkciją Kada DDR lavinimas koordinuojamas

su aplink esančių raumenų treniravimu DDR funkcija yra atstatoma (Carriere 2002)

Tyrimai parodė kad atliekant maksimalų DDR susitraukimą padidėja visų pilvo raumenų

aktyvumas Tiesiojo pilvo raumens atsakas buvo maţiausias Atliekant juosmeninį lenkimą didţiausias

buvo skersinio pilvo raumens ir išorinio įstriţinio raumens aktyvumas Pastebėta kad atliekant netgi

silpną DDR susitraukimą skersinis raumuo duoda atsaką nepriklausomai nuo liemens padėties

Priešingai atliekant įvairius izometrinius pilvo raumenų manevrus padidėjęs pilvo raumenų

elektromiografinis aktyvumas įtakoja gaktinio stuburgalio raumens ir išeinamosios angos raumenų

aktyvumą DDR ir dauginio raumens koaktyvacija taip pat buvo tiriama tačiau patvirtinantys rezultatai

negauti

Atsiţvelgiant į tai kad dubens dugno raumenys yra liemens stabilumo palaikymo sistemos

dalis kurią sudaro tam tikri lokalieji raumenys nepakankama kitų lokaliųjų raumenų veikla veikia

DDR toninį aktyvumą ir įsijungimo į darbą laiko funkcinės veiklos metu Nugaros skausmas gali būti

prieţastimi maţinančia DDR toninį aktyvumą Taip pat ir klubinio kryţkaulio sąnario sutrikimai gali

įtakoti liemens stabilumo sistemą

29

Nuo 1962 m su nėštumu susijusios dubens ir juosmeninės stuburo dalies diagnozė

prognozės ir gydymas kėlė diskusijas ir iki šiol besitęsiantį nuomonių išsiskyrimą Be to naujausi

gydymo strategijų tyrimai atspindi įvairias nuomones iš tiesų rodančias kad egzistuoja profesinis

neapibrėţtumas dėl optimalaus gydymo metodo (Bastiaenen ir kt 2004)

Publikuojami įvairių studijų gydymo rezultatai tačiau didesnė dauguma jų yra nepatvirtinti

Nėščiųjų dubens ir juosmeninės stuburo dalies skausmų gydymas yra nukreiptas į skausmo maţinimą

susidedantį iš padėčių ir kai kurių kasdieninių veiksmų (lipimo laiptais kėlimo liemens sukimo

judesių) vengimo bei korekcinių pratimų programos

Kineziterapija vandenyje labai populiari ir efektyvi forma gydanti daugelį judamojo aparato

ligų Vienas iš privalumų treniruojantis baseine yra tas kad vandenyje neţiūrint judesių stuburas

veikiamas labai nedidelių apkrovų Taip yra dėl to kad vandenyje ţmogus tampa bdquobesvorisldquo

Vandenyje kaip ir sausumoje pasiekiama gerų rezultatų derinant kvėpavimą ir tempimą

didesnis raumenų pailgėjimas įmanomas vandenyje (Freedmann 2000)

Juosmeninės stuburo dalies lenkimas įtakoja DDR atsaką Moterims yra sunkiau aktyvuoti

DDR kada juosmeninė stuburo dalis yra lenkimo padėtyje Pas daugelį moterų pilvo siena pasislenka

pirmyn lenkiantis stovimoje padėtyje ir tai maţina DDR aktyvumą Eksperimentinėje situacijoje

sveikoms moterims pilvo sienos pasislinkimas pirmyn sumaţino šlaplės spaudimą (Sapsford 2001)

Kadangi ritmingus kvėpavimo judesius palaiko pilvo ir dubens dugno raumenų sinerginė veikla tad

būtina uţtikrinti normalų šių raumenų funkcionavimą Dubens dugno raumenų aktyvacijai ir

stiprinimui taikoma Kegelio bei Tansbergerio metodikos (Baumann L 2005)

30

2 TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA

21 Tyrimo organizavimas ir tiriamųjų kontingentas

Tyrimo objektas nėščių moterų dubens dugno raumenys

Tyrimas buvo atliekamas KMUK Akušerijos ginekologijos klinikoje Kauno II klinikinės

ligoninės akušerijos skyriuose bei P Maţylio gimdymo namų fizinės medicinos ir reabilitacijos

skyriuje Tyrimas pradėtas 2007 spalio mėnesį ir tęsėsi iki 2009 kovo mėnesio

Pradiniame tyrimo etape dalyvavo 87 sveikos pirmą kartą besilaukiančios savanorės nėščios

moterys kurių nėštumas buvo nuo 28 nėštumo savaitės Visos tiriamosios buvo stebimos akušerių ndash

ginekologų pagal profilaktinį nėščiųjų prieţiūros planą Tiriamųjų amţius nėštumų skaičius ir kiti

tyrimui svarbūs medicininiai duomenys buvo surinkti iš nėščiųjų medicininės dokumentacijos

Tyrimo baigiamajame etape dalyvavo 60 nėščių moterų 27 nėščiosios dėl įvairių prieţasčių

(nepalankios akušerinės situacijos ūmių kvėpavimo takų susirgimų odos alerginių reakcijų ir kitų

neaiškių prieţasčių) baigiamajame tyrimo etape nedalyvavo

Visos savanorės nėščios moterys sutikusios dalyvauti tyrime buvo suskirstytos į dvi grupes

kontrolinę ir tiriamąją Tiriamąją grupę sudarė moterys sutikusios dalyvauti tyrime ir lankyti mokamas

baseino procedūras Kauno II klinikinės ligoninės bei P Maţylio gimdymo namų fizinės medicinos ir

reabilitacijos skyriuose Kontrolinę grupę sudarė moterys kurios nedalyvavo jokiose fizinės veiklos

procedūrose ir buvo stebimos KMUK Akušerijos ginekologijos klinikos moterų konsultacijoje

Tiriamųjų amţius

Tyrimo metu dalyvavusių respondenčių amţius nuo 20 iki 35 m tiriamojoje grupėje amţiaus

vidurkis lygus 2677plusmn 066 m kontrolinėje grupėje - 274plusmn 061 m(ţr 5 pav)

31

Tiriamųjų amžius

2742677

18

20

22

24

26

28

30

Tiriamoji gr Kontrolinė gr

Meta

i

5 pav Tiriamųjų amžius grupėse

Tam kad įvertinti amţiaus įtaką dubens dugno raumenų jėgai ir juosmens mobilumui

nėštumo metu visos tiriamosios buvo suskirstytos į dvi grupes pagal amţių jaunesnių ir vyresnių nei

30 m (ţr 1 lentelė)

1 lentelė

Tiriamųjų skaičius ir amžiaus vidurkis amžiaus grupėse

Tiriamųjų skaičius

amţiaus grupėse

le29 m (n=45) ge 30 m (n=15)

Amţiaus vidurkis 2558plusmn036 316plusmn046

22 Tyrimo metodai

221 Literatūros analizė

Buvo atlikta sisteminė mokslinių tyrimų analizė kur pateikiami duomenys apie DDR pratimų

metodus jų įtaką gydant įvairius dubens dugno sutrikimus ir pateikta šio darbo Paieškos metu buvo

naudojamos kompiuterinės bibliografinės medicininės duomenų bazės MEDLINE COCHRANE

32

BIOMED Straipsniai atrinkti pagal raktaţodţius dubens dugno raumenų treniravimas nėštumo metu

(pelvic floor training in pregnancy) dubens dugno raumenų disfunkcija (pelvic floor dysfunction)

liemens stabilumas (lumbar spine stability) diafragmos dubens dugno ir pilvo raumenų funkciniai

ryšiai (diaphragma pelvic floor and abdominal muscles co-activation) Panaudoti moksliniai

straipsniai atspausdinti ţurnale bdquoSveikatos mokslaildquo bei vadovai skirti akušerijos ginekologijos bei

urologijos profesionalams

222 DDR jėgos vertinimas

Objektyvi dubens dugno raumenų jėga šio tyrimo metu buvo vertinama atliekant maksimalų

DDR sutraukimą Buvo registruojamas trijų maksimalių DDR sutraukimų tarp kurių poilsio intervalas

2s jėgos (mmHg) vidurkis Jėgos matavimui buvo naudojamas mediciniškai patikrintas DDR

funkcijos matavimo aparatas (bdquoPelvexiserldquo Wolfram Haboeck Co Austria) (ţr 6 pav) sukurtas

gydytojos Ilse Michil Prietaisas yra skirtas testuoti ir gydyti šlapimo nelaikymą bei atstatyti DDR

funkciją Treniruoklis gali suteikti pasipriešinimą atliekant pratimus bei fiziologinio grįţtamojo ryšio

informaciją apie DDR susitraukimus

6 pav bdquoPelvexiserldquo

DDR jėga buvo matuojama moterims gulint ant nugaros kojas sulenkus per kelius pėdomis

remiantis į pagrindą ant kurio guli

33

223 Juosmens mobilumo vertinimas

Šoberio testo pagalba matuojamas juosmeninės stuburo srities mobilumas (ţr 7 pav)

nuo klubakaulio keterų išvedama linija link stuburo paţymimas taškas S2 stuburo slankstelio

lygyje

paţymima 10 cm į viršų

paţymima 5 cm ţemyn

po to tiriamoji lenkiasi į priekį

vėl matuojamas atstumas tarp taškų (Moses S 2008)

Jei atstumas padidėja 5 cm ndash normalus juosmens mobilumas o jei lt4cm ndash juosmens

mobilumas sumaţėjęs Skirtumas tarp dviejų matavimų parodo juosmens mobilumą Yra keletas

problemų susijusių su šiuo tyrimo metodu Pavyzdţiui yra abejonių šio testo patikimumu Literatūroje

yra įrodymų kad bandymai grindţiami orientyrų apčiuopa neduoda patikimų rezultatų Be to

paţymėti ant paciento odos taškai ir išmatuoti atstumai tarp jų yra netinkamas būdas įvertinti

segmentinį mobilumą nes jis gali būti įtakojamas fascijos odos ir riebalinio audinio

Auksinis standartas galėtų būti stereofotogrametrinė analizė siekiant nustatyti kaulų judėjimą

Ši procedūra atliekama vietinės anestezijos pagalba implantavus į odą tam tikrą aparatą (Magee D J

2002)

Nėštumo metu daugelio tyrimo metodų negalima atlikti dėl tam tikrų apribojimų ir įvairios

rizikos Šiame tyrime pasirinktas Šoberio testas juosmens mobilumo vertinimui yra neinvazinė

procedūra nėra ţalingas ar rizikingas tyrimo metodas nėštumo metu

as

as

15cm

7 pav Šoberio testo procedūra

34

224 Matematinės statistikos metodai

Tyrimo metu gauti duomenys apdoroti SPSS 130 for Windows kompiuterine programa

Kiekybiniams kintamiesiems įvertinti buvo skaičiuojami aritmetiniai vidurkiai standartiniai

nuokrypiai ir vidurkių paklaidos Priklausomų ir nepriklausomų imčių vidurkių reikšmių skirtumų

reikšmingumas kai tiriamųjų imtis buvo daugiau kaip 15 skaičiuojamas pagal Stjudento t kriterijų Jei

tiriamųjų imtis buvo maţiau kaip penkiolika buvo taikomas neparametrinis Vilkoksono testas (z)

priklausomoms imtims ir Manio-Vitnio testas (z) nepriklausomoms imtims Nagrinėjamų rodiklių

ryšiams tirti buvo skaičiuojamas Pirsono koreliacijos koeficientas (r) Skirtumas kai plt005 buvo

vertinamas kaip statistiškai patikimas Dydţiai pateikiami kaip aritmetiniai vidurkiai ( x ) plusmn

standartinės vidurkio įverčio paklaidos ( Sx )

23 Taikytos metodikos aprašymas

Tiriamajai grupei buvo taikyta sveikatingumo programa baseine atitinkančiame Lietuvos

higienos normą (Lietuvos higienos norma HN 1092005 Baseinai Įrengimo ir prieţiūros saugos

sveikatai reikalavimai)Vandens temperatūra 32-33 ordm C pH ndash 68-72 liekamojo aktyvaus chloro

koncentracija vandenyje palaikoma nuo 03 iki 10 mgl

Sveikatingumo programos metu nėščiosioms buvo taikyta stuburo stabilizavimo pratimų

programa įjungiant aktyvius dubens-juosmens judesius ir diafragminį kvėpavimą Ši programa paremta

Tansberger aprašyta pratimų metodika (Carriere B 1998) Jos esmė ndash egzistuojantis funkcinis ryšys

tarp diafragmos pilvo dubens dugno ir nugaros raumenų kurie reciprokinės inervacijos principu dirba

kaip vienas funkcinis vienetas Tiriamosios lankė uţsiėmimus 2 kartus per savaitę Uţsiėmimo trukmė

buvo 45 minutės pratimai atliekami vidutiniu tempu po 8-10 kartojimų Vieno uţsiėmimo metu

pratimus atliko 2-3 moterys Buvo taikomi

Kvėpavimo pratimai

Atliekami aktyvūs dubens-juosmens judesiai derinant su diafragminiu kvėpavimu bei

išlaikant juosmens linkį neutralioje padėtyje Įkvėpimo metu diafragmai leidţiantis ţemyn dubuo

sukamas pirmyn atpalaidavus pilvo sienos raumenis ir įtempiant nugaros raumenis (dubuo sukamas iki

fiziologinio juosmens linkio) Iškvėpimo metu dubuo sukamas atgal aktyvuojant skersinį pilvo

raumenį ir tempiant nugaros raumenis Šie aktyvūs dubens-juosmens judesiai atliekami įvairiose

pradinėse padėtyse

Pilvo raumenų stiprinimo pratimai

Nugaros tempimo pratimai

35

3 REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

31 Tiriamųjų juosmens mobilumo testavimo duomenys

Įvertinus gautus tyrimo rezultatus paaiškėjo kad 28-tą nėštumo savaitę juosmens mobilumo

vidurkis tiriamojoje grupėje buvo 848plusmn016 cm o kontrolinėje grupėje ndash 857plusmn019 cm Abiejų grupių

vidurkiai buvo panašūs (pgt005)

Antrojo testavimo metu ty 38-tą nėštumo savaitę kontrolinėje grupėje nustatytas statistiškai

patikimas juosmens mobilumo sumaţėjimas (plt005) kuris sudarė 2003plusmn186 Kontrolinės grupės

nagrinėjamo rodiklio vidutinė reikšmė buvo 685plusmn022 cm Tuo tarpu atlikus tiriamosios grupės

pakartotinio testavimo rezultatų analizę nustatėme neţymų (pgt005) juosmens mobilumo sumaţėjimą

(206plusmn096) Šios grupės vidurkis buvo 828plusmn013 cm Palyginus abiejų grupių juosmens mobilumo

testavimo duomenis nustatytas statistiškai patikimas skirtumas (plt005)

Gautus rezultatus galima paaiškinti tuo kad tiriamosios grupės moterims sveikatingumo

programoje dominavo dubens ndash juosmens mobilumo pratimai

Juosmens mobilumas

828848

685

857

4

5

6

7

8

9

10

28 savaitė 38 savaitė

Am

pli

tud

ė

cen

tim

etr

ai

Tiriamoji gr

Kontrolinė gr

plt005

kontrolinės grupės abiejų tyrimų vidurkiai skiriasi statistiškai patikimai (plt005)

8 pav Juosmens mobilumo vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę

36

Daugelis pilvo raumenis lavinančių pratimų yra įtraukiami į nugaros skausmo ir kitų griaučių

raumenų sistemos sutikimų reabilitavimo programas Buvo atlikta keletas tiriamųjų darbų apie visų

pilvo raumenų aktyvavimą ir įtaką tam tikriems regionams Vienas iš jų tyrimas parodė kad vidinis

apatinės pilvo sienos vidinės krypties judesys gulint ant nugaros nepriklausomai nuo kitų pilvo

raumenų labiausiai įtakoja skersinio pilvo raumens aktyvumą (Urquhart DMir kt 2005)

32 Nėščiųjų dubens dugno raumenų vertinimo duomenys

Vertinant DDR jėgą perineometru 28-tą nėštumo savaitę nustatyta kad tiriamosios ir

kontrolinės grupės testų rezultatai buvo panašūs (pgt005) kontrolinės grupės DDR jėga buvo

1277plusmn030 mmHg tiriamosios grupės ndash 1273plusmn042 mmHg

Antrojo testavimo metu tiriamojoje grupėje DDR jėga statistiškai patikimai nesiskyrė

(pgt005) ir jėgos sumaţėjimas sudarė tik 149plusmn172 o vidurkis buvo lygus 1247plusmn042 mmHg

Kontrolinėje grupėje sumaţėjimas siekė net 2542 plusmn24 jėgos vidurkis buvo lygus 95plusmn026 mmHg

Nustatyta kad 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę DDR jėga kontrolinėje grupėje statistiškai patikimai

skyrėsi (plt005)

DDR jėga

1273 12471277

95

4

6

8

10

12

14

28 savaitė 38 savaitė

mm

Hg

Tiriamoji gr

Kontrolinė gr

plt005

kontrolinės grupės abiejų tyrimų vidurkiai skiriasi statistiškai patikimai (plt005)

9 pav DDR jėgos vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę

37

Gautus rezultatus galima komentuoti taip kad šios grupės moterims sveikatingumo

programos metu atliekant dubens sukamuosius judesius ir juos suderinus su kvėpavimu lengviau

aktyvuojasi ir stiprėja DDR

Lyginant mūsų tyrime gautus duomenis su uţsienio autorių duomenimis rezultatai yra

panašūs 2001m atlikto tyrimo metu buvo tiriamas pilvo raumenų atsakas (elektromiografijos metodu)

į valingą DDR susitraukimą Tiriamosios sutraukinėjo DDR trijose padėtyse gulint ant nugaros

Visoms tiriamosioms pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas padidėjo virš pradinio taško

atliekant DDR susitraukimus maţiausiai vienoje iš padėčių Skersinio pilvo raumens

elektromiografijos aktyvumas buvo didţiausias liemens lenkimo padėtyje o skersinio pilvo raumens

aktyvumas buvo didesnis uţ tiesiojo pilvo raumens aktyvumą liemens tiesimo padėtyje

Buvo atliktas papildomas elektromiografijos tyrimas kurio metu buvo registruojamas

gaktinio stuburgalio raumens ir pilvo raumenų aktyvumas atliekant tris skirtingus submaksimalius

izometrinius pilvo raumenų pratimus Šio eksperimentinio tyrimo metu nustatytas gaktinio stuburgalio

raumens aktyvumo padidėjimas su kiekvienu pilvo raumenų susitraukimu

Rezultatai rodo kad pilvo raumenų aktyvumas yra normalus atsakas į DDR veiklą

tiriamosioms be DDR sutrikimų ir leidţia manyti kad specifinė pilvo raumenų veikla aktyvuoja DDR

( Sapsford RR ir kt 2001)

Skiriant dubens dugno raumenų pratimus dubens dugno raumenų disfunkcijos gydyme

daţnai pabrėţiamas pilvo raumenų atpalaidavimas Šio atlikto tyrimo tikslas buvo ištirti sąveiką tarp

atskirų raumenų pilvo ir dubens dugno raumenų veiklos ir vidinio pilvo spaudimo poveikį raumenų

veiklai naudojant paviršinę ir vidinę raumenų elektromiografiją Tiriamosios buvo tiriamos gulimoje

ant nugaros ir stovimoje padėtyse Rezultatai parodė kad transversus abdominis (TP) ir obliquus

internus (OI) buvo atliekami per visą dubens dugno raumenų susitraukimus Rezultatai parodė kad

skersinis ir vidinis įstriţinis raumuo į veiklą buvo įtraukiami visos dubens dugno raumenų veiklos

metu Dėl šių prieţasčių buvo neįmanoma efektyviai sutraukti dubens dugno raumenų išlaikant

atpalaiduotus pilvo raumenis Vidutinis vidaus pilvo spaudimo padidėjimas 10 mmHg (gulimoje ant

nugaros padėtyje) buvo uţregistruotas maksimalus dubens raumenų susitraukimas Maksimalaus

dubens dugno raumenų susitraukimo metu vidinis pilvo spaudimas vidutiniškai pakildavo 10 mmHg

(gulint ant nugaros)

Šie rezultatai rodo kad atliekant dubens dugno raumenų pratimus patarimai atpalaiduoti

pilvo sieną yra netinkami ir gali neigiamai paveikti pratimų atlikimą (Neumann P ir Gill V 2002)

38

33 Skirtingo amţiaus nėščių moterų juosmens mobilumo ir dubens dugno

raumenų jėgos vertinimo duomenys

Jaunesnių nei 30 m nėščiųjų grupėje juosmens mobilumas tiek pirmo tiek ir pakartotinio

tyrimo metu buvo statistiškai reikšmingai (plt005) didesnis nei vyresnių (ţr 10 pav) 28-tą nėštumo

savaitę jaunesnių nei 30 m grupėje juosmens mobilumas buvo 869plusmn014 cm o vyresniųjų ndash

803plusmn022 cm Atlikus tyrimą 38-tą savaitę jaunesnių grupėje gautas statistiškai reikšmingas juosmens

mobilumo sumaţėjimas - 95plusmn174 (plt005) Vyresnių grupėje pakartotinai atlikus testavimą

nustatytas reikšmingas rezultatų pokytis - 1567plusmn329 (plt005) Nėštumo pabaigoje vyresnių moterų

juosmens mobilumas sumaţėjo iki ndash 68plusmn037 cm Gautus duomenis galime paaiškinti amţiaus ir

mobilumo maţėjimo priklausomybe

Juosmens mobilumas

782

869

68

803

4

5

6

7

8

9

10

28 savaitė 38 savaitė

Am

pli

tud

ė

cen

tim

etr

ai

le 29 m

ge 30 m

plt005 plt005

10 pav Juosmens mobilumo vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę skirtingo amžiaus

grupėse

Jaunesnių nei 30 m nėščiųjų grupėje DDR jėga abiejų testavimų metu buvo statistiškai

reikšmingai didesnė nei vyresnių (plt005) (ţr 11 pav) 28-tą nėštumo savaitę jaunesnių moterų

grupėje DDR jėga buvo lygi 1304plusmn028 mmHg o vyresnių ndash 1187plusmn052 mmHg 38-tą savaitę

jaunesnių grupėje DDR jėgos rodikliai buvo ndash 114plusmn032 mmHg o vyresnių ndash 973plusmn075 mmHg

Abiejų tyrimų vidurkių skirtumai tiek tiriamojoje tiek ir kontrolinėje grupėje buvo statistiškai patikimi

(plt005) Tyrimų rezultatai parodė kad vyresnių tiriamųjų DDR jėgos sumaţėjimo pokytis sudarė

39

1857plusmn432 ir buvo reikšmingai didesnis nei jaunesnių moterų grupėje (plt005) Pastarųjų

testuojamų raumenų jėgos sumaţėjimo pokytis siekė 1175plusmn243

Apie amţiaus įtaką DDR funkcinei būklei savo tyrimų išvadose teigia ir daugelis uţsienio

autorių Viename iš jų Grodstein ir kiti (2003) nurodė kad DDR disfunkcija paplitusi tarp moterų

kurios gimdė vyresnio amţiaus ir kurios buvo jaunesnės pirmo gimdymo metu

DDR jėga

1304

1141187

973

3

5

7

9

11

13

15

28 savaitė 38 savaitė

mm

Hg

le 29 m

ge 30 m

plt005 plt005

11 pav DDR jėgos vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę skirtingo amžiaus grupėse

Vertinant sveikatingumo programos poveikio efektyvumą juosmens mobilumui ir dubens

dugno raumenų jėgai jaunesnių nei 30 grupėje moterų kurioms buvo taikytas poveikis abiejų tyrimų

rezultatai buvo panašūs (pgt005) juosmens mobilumo vidutinės reikšmės sumaţėjimas siekė tik

138plusmn1 o DDR jėgos - 055plusmn203 (ţr 2 lentelė) Jaunesnių moterų kurioms poveikis netaikytas

pirmo ir antro testavimo rezultatai skyrėsi statistiškai reikšmingai (plt005) juosmens mobilumo

vidutinės reikšmės sumaţėjimas sudarė 1879plusmn210 o DDR jėgos - 2455plusmn268 38-tą savaitę gauti

rezultatai parodė statistiškai patikimą skirtumą tarp jaunesnių moterų grupės taikant poveikį ir

netaikant (plt005)

Tyrimų duomenų analizė parodė kad vyresnių nei 30 metų grupėje taikant ir netaikant

sveikatingumo programos poveikį pirmo ir antro testavimo juosmens mobilumo vidutinės reikšmės

statistiškai reikšmingai skyrėsi (plt005) Atlikus tyrimą 38 savaitę grupėje kur poveikis nebuvo

taikytas juosmens mobilumo sumaţėjimas sudarė 2293plusmn383 o grupėje kur sveikatingumo

40

programos poveikis buvo taikytas minėtas rodiklio sumaţėjimas siekė 477plusmn098 Abiejose vyresnių

moterų grupėse juosmens mobilumo pokytis buvo statistiškai patikimas (plt005)

Grupėje kuri nelankė uţsiėmimų baseine abiejų testavimų DDR jėgos vidurkiai statistiškai

patikimai skyrėsi (plt005) 38 savaitę registruotas jėgos sumaţėjimas sudarė 2746plusmn520 Grupėje

kuri lankė uţsiėmimus nagrinėjamo rodiklio sumaţėjimas nebuvo statistiškai reikšmingas (pgt005) ir

siekė 524plusmn252

Analizuojant pakartotinio testavimo nėštumo pabaigoje rezultatus matome kad dubens dugno

raumenų jėga šioje amţiaus grupėje statistiškai patikimai buvo didesnė moterų kurioms buvo taikytas

poveikis (1233plusmn071 cm) palyginus su nėščiosiomis kurios nedalyvavo sveikatingumo programoje

(8plusmn068 cm) (plt005)

Apibendrinant gautus statistiškai patikimus rezultatus galima teigti kad tiek jaunesnėms tiek

vyresnėms nei 30 m moterims sveikatingumo programos poveikis buvo efektyvus dubens dugno

raumenų funkcinei būklei ir juosmens mobilumo išlaikymui nėštumo metu (plt005)

2 lentelė

Sveikatingumo programos pratimų įtaka juosmens mobilumui ir dubens dugno

raumenų jėgai skirtingo amžiaus moterims nėštumo metu

Tiriamosios

Juosmens mobilumas (cm) Dubens dugno raumenų jėga (mmHg)

28 savaitė 38 savaitė

Skirtumo

reikšming

umas

28 savaitė 38 savaitė

Skirtumo

reikšming

umas

le29 m

Be

poveikio 898plusmn02 729plusmn024 plt005 1348plusmn046 1014plusmn046 plt005

Taikant

poveikį 846plusmn019 829plusmn018 pgt005 1267plusmn034 125plusmn028 pgt005

Skirtumo

reikšmingu

mas

pgt005 plt005 - pgt005 plt005 -

ge 30 m

Be

poveikio 761plusmn02 583plusmn025 plt005 1111plusmn068 8plusmn068 plt005

Taikant

poveikį 867plusmn033 825plusmn031 plt005 13plusmn063 1233plusmn071 pgt005

Skirtumo

reikšmingu

mas plt005 plt005 - pgt005 plt005 -

Rodikliai

41

Daugelis autorių įvairiuose literatūros šaltiniuose skelbia panašius rezultatus apie dubens

dugno raumenų pilvo nugaros raumenų ir diafragmos funkcinius ryšius

Sapsford R R ir Hodges P W atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti ar valingas pilvo raumenų

susitraukimas yra susijęs su dubens dugno raumenų aktyvumu DDR aktyvumas buvo matuojamas

atliekant skirtingo intensyvumo pilvo raumenų susitraukimus gulimoje ir sėdimoje padėtyse DDR

elektromiografinis aktyvumas buvo matuojamas įvedus į makštį ir išeinamąją angą paviršinius

elektrodus Šie matavimai buvo paremti išeinamosios angos ir makšties spaudimo

Gauti rezultatai rodė kad DDR elektromiografijos duomenys padidėjo pilvo raumenų

susitraukimo metu DDR aktyvumas stipraus pilvo raumenų susitraukimo metu nesiskyrė nuo

išmatuoto maksimalaus DDR susitraukimo Išmatuotas pirmiau makšties ir išeinamosios angos slėgio

padidėjimas o po to ir pilvo Išvadose kalbama kad sveikiems tiriamiesiems valingas pilvo raumenų

aktyvumas sąlygojo DDR aktyvumą Dubens slėgio padidėjimas įvykęs prieš pilvo slėgio padidėjimą

parodo kad atsakas yra uţprogramuotas Pilvo raumenų treniravimas gali būti labai veiksmingas šių

sutrikimų gydyme ( Sapsford R R Hodges P W 2001)

34 Dubens dugno raumenų ir juosmens mobilumo priklausomybė grupėse

Atlikta nagrinėjamų rodiklių koreliacinė analizė parodė kad tiriamojoje grupėje tarp juosmens

mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių buvo tiesinė tiesioginė priklausomybė maţėjant

juosmens mobilumui maţėja ir dubens dugno raumenų jėga (16 pav) Koreliacijos koeficiento dydis

(r=0635) parodė vidutinio stiprumo statistiškai patikimą poţymių tarpusavio ryšį (plt005)

Dubens dugno raumenų ir juosmens mobilumo priklausomybę analizavo daugelis uţsienio

autorių Madill SJ ir McLean L tyrimo tikslas buvo nustatyti ar pilvo raumenų aktyvacija įtakoja

stiprų dubens dugno raumenų susitraukimą ir taip prisideda prie moterų šlapimo sulaikymo

mechanizmo Buvo siekiama nustatyti pilvo raumenų aktyvacijos lygį ir raumenų veiklos modelius

susijusius su valingais dubens dugno raumenų susitraukimais moterims neturinčioms dubens dugno

raumenų disfunkcijos

Tyrime dalyvavo 15 neturinčių dubens dugno raumenų disfunkcijos moterų Jos atliko tris

kiekvieno iš keturių pilvo raumenų maksimalius susitraukimus ir taip pat dubens dugno raumenų

susitraukimus gulimoje ant nugaros padėtyje Pilvo ir DDR veikla buvo registruojama

elektromiografijos pagalba o vidinis makšties spaudimas matuojamas naudojant modifikuotą

Femiscan zondą Tam tikras aktyvavimo modelis buvo pastebėtas kai skersinis vidinis ir tiesusis pilvo

raumenys dirbo su DDR prasidėjus maksimaliam vidiniam makšties slėgiui PFM veiklos vyravo

42

pradedant didėti makšties spaudimui o vėliau slėgio padidėjimas (iki 70 didţiausio galimo slėgio)

yra susijęs su kombinuota DDR skersinio pilvo tiesiojo ir vidinio įstriţinio raumenų veikla

Išvadose teigiama jog buvo nustatyti tam tikri pilvo raumenų veiklos modeliai kaip atsakas į

valingą dubens dugno raumenų susitraukimą moterims neturinčioms dubens dugno raumenų

disfunkcijos (2006)

Kontrolinės grupės dubens dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo

priklausomybė

-12

-1

-08

-06

-04

-02

0

02

04

06

-25 -2 -15 -1 -05 0 05 1 15 2 25

mmHg

cen

tim

etr

ai

12 pav Juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių tarpusavio priklausomybė

tiriamojoje grupėje

Tuo tarpu kontrolinės grupės juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių

tarpusavio ryšys buvo silpnas statistiškai nepatikimas (r=0192 plt005)

43

Kontrolinės grupės dubens dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo

priklausomybė

-12

-1

-08

-06

-04

-02

0

02

04

06

-25 -2 -15 -1 -05 0 05 1 15 2 25

mmHg

cen

tim

etr

ai

13 pav Juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių tarpusavio priklausomybė

kontrolinėje grupėje

Apibendrinant testavimo rezultatus galima teigti kad išlaikant juosmens mobilumą nėštumo

metu DDR jėga galinti turėti įtakos nėščiųjų epizodiniam šlapimo nelaikymui nemaţėja Esant

susilpnėjusiam ar pertemptam skersiniam pilvo raumeniui gali atsirasti liemens nestabilumas tiesiogiai

įtakojantis apatinės nugaros dalies skausmus bei disfunkcijas

Gautus šio tyrimo rezultatus galime traktuoti ir atvirkščiai ty nėštumo metu didelį dėmesį

skiriant dubens dugno raumenų aktyvacijai įtakojamas ir liemens stabilumas išlaikant dubens ndash

juosmens mobilumą

Tyrimai leidţia suprasti kad yra tam tikros sinergijos tarp pilvo ir DDR Manoma kad DDR

turi dvejopą funkciją dalyvauja liemens stabilumo palaikyme ir šlapimo ir išmatų šalinime bei

laikyme Šios raumenų sinergijos gali sėkmingai pasitarnauti DDR funkcijos sutrikimų reabilitacijoje

Juosmens ndash dubens regionui reikalingas stabilumas tam kad būtų galima pernešti krūvį

liemeniui ir viršutinėms galūnėms Tačiau tuo pačiu turi būti ir pakankamas mobilumas kad

uţtikrinti pakankamą judėjimą

44

IŠVADOS

1 Dubens dugno raumenų jėga nuo 28-tos iki 38-tos nėštumo savaitės kontrolinėje

grupėje maţėjo (plt005) o tiriamojoje liko panaši

2 Vertinant juosmens mobilumo kaitą nėštumo metu kontrolinėje grupėje nustatytas

reikšmingas sumaţėjimas (plt005) o tiriamojoje grupėje stebėta tik maţėjimo

tendencija

3 Jaunesnių nei 30 metų nėščiųjų grupėje juosmens mobilumas ir dubens dugno raumenų

jėga tiek 28-tą tiek ir 38-tą savaitę buvo statistiškai reikšmingai didesnė nei vyresnių

(plt005)

4 Juosmens mobilumas įtakoja dubens dugno raumenų funkcinę būklę išlaikant juosmens

mobilumą dubens dugno raumenų jėga nėštumo metu nemaţėja

45

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1 Izoliuotai aktyvinti dubens dugno raumenis nėštumo metu nėra tikslinga nes šių raumenų

susitraukimas dėl ilgalaikio palaipsniui didėjančio krūvio nėra pakankamai efektyvus

2 Dėka funkcinių ryšių nėštumo metu rekomenduojama didesnį dėmesį skirti kvėpuojamajai

diafragmai pilvo bei nugaros raumenims grąţinant ar lavinant dubens dugno raumenų

funkciją

3 Aktyvinant dubens dugno raumenis tikslinga į pratimų programą įjungti aktyvius dubens-

juosmens judesius akcentuojant kvėpavimą

4 Rekomenduojama nėštumo metu stabilizuoti liemenį Aktyvūs dubens-juosmens judesiai ne tik

išlaiko juosmens mobilumą bet ir stabilizuoja liemenį tiesiogiai susijusį su dubens dugno

raumenų funkciją

46

LITERATŪRA

1 Baumann L(2005) Kineziterapijos efektyvumas maţinant nugaros skausmus

nėštumo metu Magistro baigiamasis darbas Sporto biomedicinos fakultetas

Kineziterapijos ir sporto medicinos katedra ndash Kaunas 65p

2 J Buivydienė (2004) Nėštumo ir gimdymo įtaka dubens dugno raumenų funkcijai

Magistro baigiamasis darbas Kauno medicinos universitetas Visuomenės sveikatos

fakultetas kineziologijos ir sporto medicinos katedra - Kaunas 50p

3 Zachovajevas P Zachovajevienė B Baltaduonienė D Tadaravičiūtė R (2007)

Moterų kurias kamuoja įtampos šlapimo nelaikymas dubens dugno raumenų

lavinimo kineziterapijos metodais veiksmingumas Sveikatos mokslai Volume 17

Number 7

4 Barr KP Griggs M Cadly T (2005)Lumbar stabilization American Journal of

Physical Medicine and Rehabilitation 6473-480

5 Bastiaenen Caroline HG Rob A de Bie Wolters Pieter MJC Janneke M

Bastiaanssen Aldegonda BA Klabbers ir kt (2004) Treatment of pregnancy

related pelvic girdle andor low back pain after delivery design of a randomized

clinical trial within a comprehensive prognostic cohort study BMC Public

HealthDec 244(1)67

6 Beazel J R (2004) Lumbar pelvis and hip examination with emphasis on function

of the lower quarter University of Virginia Healthsouth APTA Presentation

Chicago

7 Boslash K Talseth T Holme I (1999) Single blind randomised controlled trial of

pelvic floor exercises electrical stimulation vaginal cones and no treatment in

management of genuine stress incontinence in women BMJ 318 487minus493

8 Bo K amp Braekken IH (2005) PFMT in treatment and prevention of POP (POP

study) National Library of Medicine December

9 Bo K amp Sherburn M (2005) Evaluation of female pelvic-floor muscle function

and strength Phys Ther 85269 ndash282

10 Bo K amp Stien R (1994) Needle EMG registration of striated urethral wall and pelvic

floor activity patterns Neurourol amp Urodyn 1335-41

11 Burgio K L Robinson J C Engel B T (1986) The role of biofeedback in

Kegel exercise training for stress urinary incontinence American Journal of

Obstetrics and Gynaecology 1 (154) 58minus64

47

12 Burgio K L Zyczynski H Locher J L et al (2003) Urinary Incontinence in the

12-Month Postpartum Period Obstetrics and Gynecology 6 (102) 1291minus1298

13 Carriegravere B (1998) The Swiss Ball Theory Basic Exercises and Clinical

Application New York Springer

14 Carriegravere B (2002) Fitness for the Pelvic Floor New York Thieme

15 Chiarelli P (1995) Womenlsquos Waterworks ndash Curing Incontinence Snohomish WA

Khera Publications

16 Chiarelli J Cockburn J (2002) Promoting urinary continence in women after

delivery randomised controlled trial BMJ 324 1241minus1244

17 Cornella JL (2004) Management in stress urinary incontinence Rev Urol 6(suppl

5)S18-S25

18 DeLancey J Ashton-Miller J Howard D et al (2001) The functional anatomy

of the female pelvic floor and stress continence control system Scand J Urol

Nephrol Suppl(207)17

19 De Lancey J Richardson A (1992) Anatomy of genital support In Benson T

ed Female Pelvic Floor Disorders New York Norton Medical Books

20 Dumoulin C Lemieux M C Bourbonnais D et al (2004) Physiotherapy for

Persistent Postnatal Stress Urinary Incontinence A Randomized Controlled Trail

Obstetrics and Gynecology 3 (104) 504minus510

21 Ewings P S Spencer S Marsh H et al (2005) Obstetric risk factors for urinary

incontinence and preventative pelvic floor exercises Cohort study and nested

randomized controlled trial Journal of Obstetrics and Gynaecology August 25(6)

558 ndash 564

22 Franklin E (2003) Pelvic Power mindbody exercises for strength flexibility

posture and balance for men and women New Jersey Elysian Editions

23 Freedmann F B (2000) Aqua Yoga London Lorenz books

24 Freeman RM (2004) The role of pelvic floor muscle training in urinary

incontinence BJOG an International Journal of Obstetrics and Gynaecology

December Vol 111 Supplement 1 pp 37ndash40

25 Goldberg RP Effects of pregnancy and childbirth on pelvic floor (2007) Springer

London 172 p

26 Grodstein F Fretts F Lifford K Resnick N Curhan G (2003) Association of

age race and obstetric history with urinary symptoms among women in the Nurses

Health Study Americian Journal of Obstetrics and Gynecology 2 (189) 428minus434

48

27 Gutke A (2007) Pelvic Girdle Pain and Lumbar Pain in Relation to Pregnancy

Department of Health and Society Division of Physiotherapy Faculty of Health

Sciences Linkoumlping University Sweden

28 Handa V L Pannu H K Siddique S et al (2003) Architectural Differences in

the Bony Pelvis of Women With and Without Pelvic Floor Disorders Obstetrics

and Gynecology 6 (102) 1283minus1290

29 Hannestad Y S Lie R T Rortveit G Hunskaar S (2004) Familial risk or

urinary incontinence in women population based cross sectional study BMJ 329

889minus891

30 Hulme J A (2002) Pelvic Pain and Low Back Pain A Handbook for Self Care amp

Treatment Montana Phoenix Publishing Co

31 Jones RC (1999) Muscle Balance and Dynamic Stability in Womens Health

Conference Paper Pelvic Stability in Pregnancy and Post Partum Dublin

32 Kim S Harvey M A Johnston S (2005) A Review of the Epidemiology and

Pathophysiology of Pelvic Floor Dysfunction Do Racial Differences Matter

Journal of Obstetrics and Gynaecology Canada 3 (27) 251minus259

33 Konstantinos H Eleni K and Dimitrios H (2006) Dilemmas in the management

of female stress incontinence the role of pelvic floor muscle training Int Urol

Nephrol

34 Kuhnert Ch (2005) Munich Pelvic floor training program Tecsana ltd Munich

35 Kulig K Powers Ch M Landel R F Hungwen Ch Fredericson M Guillet M

and Butts K Segmental lumbar mobility in individuals with low back pain in vivo

assessment during manual and self-imposed motion using dynamic MRI (2007)

BMC Musculoskelet Disord 8 8

36 Laycock J Jerwood D (2001) Pelvic Floor Muscle Assessment The Perfect

Scheme Physiotherapy 12 (87) 631minus642

37 Lockstad Harry MC(2003) Prevence of Back Pain during Pregnancy Spine Apr

1530 (8)983-91

38 Madill SJ McLean L (2006) Relationship between abdominal and pelvic floor

muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle contractions

in healthy continent women Neurourol Urodyn25(7)722-30

39 Magee D J Orthopedic Physical Assessment WB Saunders Company 2002

1020 p

40 Meyer S Hohlfeld P Achtari C De Grandi P (2001) Pelvic Floor Education

After Vaginal Delivery Obstetrics and Gynecology 5 (97) 673minus677

49

41 Mens JM Vleeming A Snijders CJ Koes BW Stam HJ (2001) Reliability

and validity of the actine straight leg raise test in pasterior pelvic pain since

pregnancy Spine 261167-1171

42 Moslashrkved S Boslash K (1997) The effect of postpartum pelvic floor muscle exercise

in the prevention and treatment of urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 4 (8) 217minus222

43 Moen MH Kogstad O Hansen JH ir kt (1990) Pelvic girdle relaxation

Clinical Presentation Tidsskr Nor Laegeforen 110 2211 ndash 2

44 Mohr Joan D (1990) Management of the trunk in adult hemiplegia The Bobash

concetion Topic in neurology APTA

45 Morin M Dumoulin C Bourbonnais D et al (2004) Pelvic floor maximal

strength using vaginal digital assessment compared to dynamometric measurements

Neurourol Urodyn 23336 ndash341

46 Moslashrkved S Boslash K Schei B Salvesen K Aring (2003) Pelvic Floor Muscle

Training During Pregnancy to Prevent Urinary Incontinence A Single-Blind

Randomized Controlled Trial Obstetrics and Gynecology 2 (101) 313minus319

47 Moses S (2008) Schobers Test Family Practice Notebook LLC

48 Neumann PB Grimmer KA and Deenadayalan Y (2006) Pelvic floor muscle

training and adjunctive therapies for the treatment of stress urinary incontinence in

women a systematic review BMC Womenrsquos Health 611

49 Nygaard I E Glowacki C Saltzman C L (1996) Relationship Between Foot

Flexibility and Urinary Incontinence in Nulliparous Varsity Athletes Obstetrics and

Gynecology 6 (87) 1049minus1051

50 Ostergaard M Thomsen BJ (1992) Pelvic insufficiency during pregnancy

Ugeskr Laeger 154 3568 ndash 72

51 Osgaard HC Zetherstrom G Hansson E (1994) The posterior pelvic pain

provocation test in pregnant women Eur Soine J3258 ndash 260

52 Persson J Woslashlner-Hanssen P Rydhstroem H (2000) Obstetric Risk Factors for

Stress Urinary Incontinence A Population-Based Study Obstetrics and

Gynecology 3 (96) 441minus445

53 Reilly E T C Freeman R M Waterfield M R et al (2002) Prevention of

postpartum stress incontinence in primigravidae with increased bladder neck

mobility a randomised controlled trial of antenatal pelvic floor exercises BJOG an

international journal of obstetrics and gynaecology 1 (109) 68minus76

50

54 Richardson CA Hodges P Hides J (2005) Therapeutic exercise for liumbopelvic

stabilizationChurchill Livingstone Harcourt Publishers 12 p

55 Sabino J Grauer J (2008) N Pregnancy and low back pain Curr Rev

Musculoskelet Med 1137ndash141

56 Sapsford R (2001) The Pelvic Floor A clinical model for function and

rehabilitation Physiotherapy 12 (87) 620minus630

57 Sapsford RR (2004) Rehabilitation of pelvic floor muscles utilizing trunk

stabilization Man Ther Feb9(1)3-12

58 Sapsford RR Hodges P W (2001) Contraction of the pelvic floor muscles during

abdominal maneuvers Arch Phys Med Rehabil Aug 82(8)1081-8

59 Sapsford RR Hodges PW Richardson

CA Cooper

DH Markwell

SJ Jull

GA

(2001) Co-activation of the abdominal and pelvic floor muscles during voluntary

exercises Neurourol Urodynam 2031-42 Wiley-Liss Inc

60 Sapsford RR Hodges PW Richardson CA Cooper DA Markwell SJ amp Jull GA

(1997) Activation of puboccygeus during a variety of isometric abdominal

exercises Abstract 115 ICS Yokohama

61 Shelly E (2005) The pelvic floor Hall C M Brody L Th Therapeutic Exercise

Moving Toward Function (p 402ndash435) USA Lippincott Williams amp Wilkins

62 Sihvonen T Huttunen M Makkonen M Airaksinen O (1998) Functional

Changes in Back Muscle Activity Correlate With Pain Intensity and Prediction of

Low Back Pain During Pregnancy Arch Phys Med Rehabil Vol 79 October

63 Smith R Appell R Fenner D et al Clinical management of urinary incontinence

in women APGO Educational Series on Womenrsquo s Health Issues 2007 March 1

64 Steacutephanie J Madill Linda McLean (2006)Relationship between abdominal and

pelvic floor muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle

contractions in healthy continent women Urodynam 25722-730

65 Vickers D amp Davila GW Kegel Exercises and Biofeedback (2006) Springer

London 303-310

66 Urquhart D M Hodges P W Allen T J Story I H (2005) Abdominal muscle

recruitment during a range of voluntary exercises Man Ther May10(2)144-53

67 Wilson P D Herbison G P (1998) A randomized controlled trial of pelvic floor

muscle exercises to treat postnatal urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 5 (9) 257-264

51

68 Woodman PJ amp Graney DO (2002) Anatomy and physiology of the female

perineal body with relevance to obstetrical injury and repair Clinical anatomy

15321ndash334

Page 6: KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS ... · raumenų inervacija (Woodman, PJ. ir Graney, D.O., 2002). DDR griaučių raumenų sudėtį įeina 33% greitųjų ir 67% lėtųjų

6

SANTRUMPOS

DDR - dubens dugno raumenys

DRAS - Dubens raiščių atsipalaidavimo sindromas

ŠN ndash šlapimo nelaikymas

7

ĮVADAS

Daugeliui moterų tiek nėštumas tiek gimdymas yra šlapimo nelaikymą (ŠLN) bei daugelį

dubens dugno raumenų (DDR) funkcijos sutrikimus lemiantis veiksnys Paskutiniu metu labai

padaugėjo akušerinių dubens dugno traumų bei aiškėjo jų sąsaja su ateityje atsirandančiomis dubens

dugno raumenų funkcijos problemomis Specialistai teikiantys pirminę prieţiūrą turi būti labai

sąmoningi ir aktyviai imtis prevencinės veiklos uţkertant kelią moterų gyvenimo kokybę

maţinantiems sutrikimams (Goldberg RP 2007) DDR disfunkcija yra fiziškai sekinantis ir socialiai

aktyvumą ribojantis veiksnys Jo atsiradimas skatina pasitikėjimo savimi praradimą bejėgiškumą

depresijos ir nerimo jausmus (Chiarelli ir Cockburn 2002) Šiuo metu pasaulyje nuo šios problemos

kenčia apie 200 mln moterų Lietuvoje ndash apie 280 tūkst (Aniulienė 2002)

Fiziniai pratimai atliekami nėštumo metu stiprina pilvo nugaros dubens raumenis tada gerėja

laikysena priaugama maţiau svorio Kineziterapeutų darbas akušerijoje yra pakoreguoti fizinius

pokyčius vykstančius nėštumo metu ir po gimdymo kad sumaţinti organizmo stresą (Sabino J

Grauer J 2008)

Kaip ir kiti griaučių raumenys nestiprinami dubens dugno raumenys (DDR) susilpnėja ir

atrofuojasi ir turi būti stiprinami Pratimų metu DDR geriau aprūpinami deguonimi todėl tampa

paslankesni Vadinasi lengviau jėgą išlaikyti nei ją grąţinti Tačiau klinikinė dubens raumenų pratimų

reikšmė buvo sunkiai objektyviai patvirtinama Nors logiškai mąstant DDR pratimų taikymas

nėštumo metu ir po gimdymo turėtų sumaţinti šlapimo nelaikymo ir dubens organų nusileidimo bei

iškritimo riziką tačiau daugelio tyrimų rezultatai prieštaringi (Zachovajevas P ir kt 2007)

Atliekami tyrimai leidţia suprasti kad yra tam tikros sinergijos tarp pilvo ir DDR Manoma

kad DDR turi dvejopą funkciją dalyvauja liemens stabilumo palaikyme bei šlapimo ir išmatų šalinime

bei laikyme Šios raumenų sinergijos gali sėkmingai pasitarnauti DDR funkcijos sutrikimų

reabilitacijoje

Kadangi ritmingus kvėpavimo judesius palaiko pilvo ir dubens dugno raumenų sinerginė

veikla tad būtina uţtikrinti normalų šių raumenų funkcionavimą Visi dubens dugno komponentai

sudaro atskirą griaučių-raumenų posistemę susijusią su tuo kaip funkcionuoja kitos griaučių-raumenų

posistemės (Sapsford 2001 Franklin 2003)Dubens dugno raumenų aktyvacijai ir stiprinimui taikoma

Kegelio bei Tansbergerio metodikos (Baumann L 2005)

Juosmens ndash dubens regionui reikalingas stabilumas tam kad būtų galima pernešti krūvį

liemeniui ir viršutinėms galūnėms Tačiau tuo pačiu turi būti ir pakankamas mobilumas kad

uţtikrinti pakankamą judėjimą

8

Temos aktualumas DDR disfunkcijos problema Lietuvoje vis dar išlieka aktuali ne tik dėl

didelio paplitimo nesugebėjimo rasti tinkamos pagalbos bet ir dėl taikomų neefektyvių gydymo

metodų

Temos naujumas Nėštumo metu DDR dėl palaipsniui didėjančio gimdos svorio yra

nuolat tempiami ir neišlaiko jiems tenkamo krūvio todėl izoliuotai aktyvinti šiuos raumenis yra

sudėtinga Ilgą laiką buvo manoma kad liemens stabilizavimo pratimų programa nėščiosioms

įjungiant dubens judesius neįtakoja DDR funkcinės būklės Anksčiau kineziterapeutai mokydami kaip

atlikti dubens dugno raumenų pratimus akcentuodavo pacientams neįtempti pilvo raumenų Šiuo metu

poţiūris šiuo klausimu pasikeitė Egzistuojantis funkcinis ryšys tarp dubens dugno kvėpuojamosios

diafragmos bei pilvo ir nugaros raumenų suteikia galimybę šiuos raumenis aktyvinti netiesiogiai

Todėl šiame tyrime vertinome dubens dugno raumenų jėgos kaitą aktyvindami tik dubens-juosmens

raumenis

Hipotezė juosmens mobilumas įtakoja dubens dugno raumenų funkcinę būklę nėštumo

metu

Tyrimo tikslas nustatyti juosmens mobilumo įtaką nėščiųjų dubens dugno raumenų

funkcinei būklei

Uţdaviniai

įvertinti dubens dugno raumenų jėgos kaitą nėštumo metu kontrolinėje ir tiriamojoje grupėje

įvertinti juosmens mobilumo pokytį nuo 28-tos iki 38-tos nėštumo savaitės kontrolinėje ir

tiriamojoje grupėse

įvertinti nėščiųjų amţiaus įtaką dubens dugno raumenų jėgai ir juosmens mobilumui

nustatyti juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos tarpusavio ryšį

9

1 LITERATŪROS APŢVALGA

12 Dubens dugno raumenys

DDR suformuoja dubens dugno pagrindą (ţr 1 pav) ir uţtikrina šlapimo bei išmatų

sulaikymą dalyvaudami dubens organų padėties palaikyme bei susitraukdami ir uţdarydami esančias

angas (Boslash K ir Sherburn M 2005)

1 pav Dubens dugno raumenys

Tarpvietė ndash tai kompleksinis struktūrinis vienetas esantis tarp šlapimo ir lytinės sistemų Dėl

tarpusavyje besipinančių raumenų ir fascijų tarpvietės anatomija yra gana sudėtinga Tai ypatingai

svarbi struktūra kuri labai daţnai paţeidţiama nėštumo ir gimdymo metu Įvairūs paţeidimai sutrikdo

funkcinį šlapimo ir lytinės bei virškinimo sistemų pajėgumą kuriam turi įtakos su tuo susijusių

raumenų inervacija (Woodman PJ ir Graney DO 2002)

DDR griaučių raumenų sudėtį įeina 33 greitųjų ir 67 lėtųjų skaidulų (Konstantinos H ir

kt 2006) Greitosios skaidulos treniruojamos greitais ir stipriais susitraukimais o lėtosios ndash ilgesniais

susitraukimais (išlaikant) Greitosios skaidulos greičiau pavargsta Lėtosios skaidulos skirtos ištvermės

ir pastovaus tonuso palaikymui (Vickers D ir Davila GW 2006)

DDR padengti fascija kuri jungiasi su pasienine dubens organų fascija ir tokiu būdu

dalyvauja šių organų palaikyme tam tikroje padėtyje Pagrindinis palaikomasis dubens pamatas yra m

levator ani kurio padėtį palaiko jungiamasis audinys o tonusą ndash iš juosmens-kryţmens regiono

ateinantys nervai (Goldberg RP 2007)

10

Nepaisant to kad gilusis ir paviršinis sluoksniai susideda iš skirtingų anatominių struktūrų ir

turi skirtingą inervaciją kliniškai jie veikia kaip vienas funkcinis vienetas DDR susitraukia iš vien ir

tuo pačiu metu bet jų susitraukimo kokybė ir būdas gali skirtis

Teisingas susitraukimas apibūdinamas kaip suspaudimas aplink dubens dugno angas ir jų

įtraukimas vidine kryptimi Magnetinio rezonanso tyrimo metu galima stebėti kaip valingo DDR

susitraukimo metu uodegikaulis juda link gaktinės sąvarţos vadinasi šie raumenys susitraukia

koncentriškai Teisingo susitraukimo metu akimi jokio dubens judesio nesimato (Boslash K ir Sherburn

M 2005 Konstantinos H ir kt 2006)

Aplink esančių stabilizuojančių juosmens ndash dubens regiono raumenų tokių kaip skersinio

pilvo juosmens ir dauginių aktyvacija padeda DDR aktyvacijai (Konstantinos H ir kt 2006)

Submaksimalus DDR susitraukimas turi būti atliekamas izoliuotai Maksimalaus susitraukimo metu

stebimas apatinės pilvo dalies raumenų įsitraukimas vidine kryptimi (būtent m transversus abdominis

bei m internus oblique) (Boslash K ir Sherburn M 2005)

Dubens raumenys yra dalis stuburo stabilumo mechanizmų Jų funkcijos yra tarpusavyje

susiję su kitomis raumenų sistemomis (Sapsford R 2004)

12 DDR funkcijos

Dubens dugnas yra griaučių raumenų sistemos vienetas ir kaip ir kiti tokie vienetai turi

pasyvias nervines ir aktyvias kontrolės sistemas (ţr 2 pav)

Pasyviosios sistemos pagrindą sudaro fascijos ir raiščiai kurių išsitempimo galimybės

priklauso nuo genetinių jungiamojo audinio faktorių gimdymų įtakos ir daţno stanginimosi

tuštinimosi metu Nervinė subsistemos kontrolė priklauso nuo skirtingo sensorinio grįţtamojo ryšio iš

daugybės raumenų verpsčių esančių DDR

Aktyviosios subsistemos rolė yra uţtikrinti šlapimo sulaikymą ir dubens dugno organų

palaikymą veikiant gravitacijai Šios funkcijos reikalauja gebėjimo pradėti veikti prieš padidėjant

vidiniam pilvo spaudimui (Beazel J R 2004)

11

Nervinė

reguliacinė

sistema

Aktyvioji

Sistema

Raumenys

Fascijos

Pasyvioji

sistema

Kaulai

Sąnariai

Raiščiai

2 pav Stabilumo komponentai

Kegelis dubens dugno funkcijas apibrėţia kaip atraminę sutraukiamąją ir seksualinę (Shelly

2005)

Atraminė funkcija Dubens dugnas suteikia atramą dubens organams DendashLancey Jir

Richardson A (1992) teigia kad normali dubens organų padėtis pasiekiama per raiščius iš viršaus ir

per dubens dugno raumenų fasciją iš apačios Jie taip pat pastebėjo kad norint atkurti organų padėtį

reikia skirti dėmesio raiščių atramos ir dubens dugno raumenų funkcijų atstatymui Poilsio metu

dubens dugno raumenys išlaiko minimalų poilsio tonusą Raumenų aktyvumas padidėja kai didėja

vidinis pilvo spaudimas Gravitacijos jėgos ir padidėjęs vidinis pilvo spaudimas (pvz juokiantis

kosint čiaudint keliant sunkius daiktus) paskatina dubens organų iškritimą Stiprūs dubens dugno

raumenys padeda palaikyti organus prieš padidėjusį vidinį pilvo spaudimą ir palaiko normalią funkciją

Atraminę funkciją pirmiausiai atlieka lėto susitraukimo raumenų skaidulos (Shelly 2005)

Kadangi papildoma dubens dugno raumenų funkcija yra atraminė-palaikomoji tai pertempus

šiuos raumenis palaipsniui gali vystytis atrofija sunkesniais atvejais - receptorių ir nervų pakenkimas

sąlygojantis refleksų reguliacijos sutrikimus Todėl daţnai šis raumenų silpnumas pasireiškia daliniu

nevalingu šlapimo nelaikymu sąstoviais maţajame dubenyje gimdos nusmukimu raiščių išsitempimu

ar skausmais (Mens ir kt 2001)

Sutraukiamoji funkcija Esant normaliam šlapimo laikymui dubens dugno raumenys uţdaro

šlaplę Kai funkcija normali anga uţdaroma greitai faziniu greitai susitraukiančių dubens dugno

raumenų skaidulų pagalba Angos uţdarymas poilsio metu atliekamas lėtai susitraukiančių raumenų

12

skaidulų Normalus šlapimo laikymas yra tada kai spaudimas šlaplėje yra didesnis nei spaudimas

šlapimo pūslėje Sutraukiamosios funkcijos praradimas gali sukelti šlapimo nelaikymą (Shelly 2005)

Seksualinė funkcija Makštis turi labai maţai sensorinių nervų skaidulų (Chiarelli 1995)

Dubens dugno raumenys suteikia propriorecepcinius pojūčius kurie prisideda prie seksualinio

malonumo

B Carriegravere (2002) išskyrė tokias dubens dugno raumenų funkcijas

DDR turi būti pakankamai stiprūs kad palaikytų šlapimo pūslę makštį tiesiąją ţarną ir

vidinius pilvo organus

Raumenų atsipalaidavimas yra reikalingas tuštinantis ir šlapinantis bei gimdymo metu

Raumenys uţtikrina šlapimo ir išmatų sulaikymą

Kosulio čiaudėjimo bėgimo ir šokinėjimo metu greiti susitraukimai uţkerta kelią nevalingam

šlapimo išsiskyrimui

Lytiškai santykiaujant ir orgazmo metu DDR susitraukinėja valingai arba nevalingai

DDR dirba kartu (sinergetiškai) su diafragma

DDR veikla turi būti koordinuojama su pilvo nugaros šlaunų raumenų aktyvumu

Šlapimo sulaikymo mechanizme dalyvauja daugelio dubens spinalinių bei supraspinalinių

veiksnių visuma Šiame mechanizme taip pat be galo svarbus šlaplės sienelių lygiųjų bei skersaruoţių

raumenų susitraukimas pakankama kraujotaka nepaţeisti raiščiai ir fascijos palaikančios organus

optimalioje padėtyje didėjant vidiniam pilvo slėgiui (Boslash K ir Sherburn M 2005)

Šlaplės palaikymą tam tikroje padėtyje uţtikrina priekinė makšties sienelė vidinė dubens

fascija sausgyslinis tarpvietės centras bei išangės keliamasis raumuo (DeLancey J 2001) Išangės

keliamasis raumuo vidinė dubens fascija bei raumeninės šlaplės struktūros sudaro sistemą kurių

koordinuota veikla priklauso nuo centrinės nervų sistemos (DeLancey J 2001)

13 Pagrindinės atramos judamojo aparato problemos nėštumo metu

Nėštumo metu spaudţiant vaisiui dirbant sunkesnį fizinį darbą esant ypač silpniems pilvo

diafragmos nugaros raumenims pertempiami dubens dugno raumenys kadangi šios keturios raumenų

grupės veikia kaip funkcinis atraminis vienetas (Mens ir kt 2001) Visos šios problemos nėštumo

metu riboja gyvenimo kokybę ir daţnai sukelia skausmą

13

Daţniausiai sutinkamos šios pagrindinės atramos judamojo aparato problemos nėštumo metu

DDR funkcijos sutrikimai

Hipermobilumas ndash stabilumo stoka

Netaisyklinga laikysena

Dubens raiščių atsipalaidavimo sindromas (DRAS)

131 DDR funkcijos sutrikimai

Dubens dugnas turi palaikyti didėjantį gimdos svorį Paprastai nėštumo metu DDR yra

pertempti ir neišlaiko jiems tenkamo krūvio Šis raumenų funkcijos susilpnėjimas gali įtakoti ne tik

šlapimo nelaikymo epizodus bet ir nugaros skausmus Dubens dugno raumenų silpnumas labai daţnai

yra stipraus persitempimo (daugkartiniai nėštumai) bendro tos srities silpnumo ir paţeidimo

paprastai gimdymo traumos pasekmė

Afrikos valstybėje Kamerūne DDR disfunkcijos paplitimas yra maţesnis nei Europoje ir

Šiaurės Amerikoje todėl laikoma kad DDR disfunkcija yra sociokultūrinė liga kadangi Kamerūno

moterys daţniausiai įtraukia dubenį į šokių judesius ir kasdieninę veiklą Maţesnis problemos

paplitimas Islamiškose šalyse aiškinamas tuo kad religingi asmenys meldţiasi penkis kartus per dieną

tokioje padėtyje kuri stipriai sumaţina dubens dugno apkrovą (Carriegravere 1998)

Literatūroje kalbama apie DDR disfunkcijos priklausomybę nuo rasių Pranešimai apie retai

pasitaikančią DDR disfunkciją tarp kinų moterų paskatino Zacharin atlikti ţemo socialinio-

ekonominio moterų sluoksnio lavonų skrodimus Hong Konge Atradimai parodė kad keliamųjų

išangės raumenų kompleksas buvo daug geriau išsivystęs nei pas vakarų šalių moteris ir turėjo

tankesnę raumenų masę Jungiamasis audinys juosiantis makštį ir išangės kanalą iki raumenų ribos

buvo akivaizdţiai tankesnis ir stipresnis Buvo padaryta išvada kad retesni DDR disfunkcijos atvejai

priklausė nuo audinio kokybės galbūt sunkaus darbo minimalaus nutukimo ir ţemo ūgio Kinų

moterų susitapatinimas su vakarietiška kultūra tęsėsi daug metų Dabar nurodoma kad tos šalies

moterų DDR disfunkcijos daţnumas yra toks pats kaip ir vakaruose Gali būti jog prie to privedė

sumaţėjęs dubens dugno ir pilvo raumenų aktyvumo sinergijos lygis sąlygotas daugiau sėdimo

gyvenimo būdo (Sapsford 2001) Tarp juodaodţių moterų vyraujanti tam tikra dubens forma taip pat

gali būti susijusi su maţesniu DDR disfunkcijos paplitimu tarp šių moterų (Handa ir kt 2003)

Kaip teigia Kim ir kt (2005) DDR funkcijos sutrikimų paplitimo skirtumai gali būti susiję su

paveldėtais anatominiais ir fiziologiniais skirtumais rasinėse grupėse Grodstein ir kt (2003) nustatė

14

kad nevalingas šlapimo išsiskyrimas yra daugiau paplitęs tarp baltaodţių moterų DDR disfunkcijos

paplitimas tarp juodaodţių moterų yra 212 maţesnis

DDR disfunkcija daţniausiai turi kompleksinę prieţastį (Hannestad ir kt 2004 Nygaard ir

kt 1996) Anatominis paaiškinimas akcentuoja šlaplės ir šlapimo pūslės kampo pakitimus dėl

pertemtų arba suţalotų dubens dugno audinių (Burgio ir kt 1986) Kiekybiniai ir kokybiniai

vidudubeninės fascijos pokyčiai ir pakitusi keliamųjų išangės raumenų funkcija yra svarbūs

etiologiniai faktoriai vystantis DDR disfunkcijai (Kim ir kt 2005) Gimdţiusių ir vyresnio amţiaus

moterų tarpe atsiranda DDR morfologiniai pokyčiai tokie kaip raumeninių skaidulų skersmens

pakitimas ir pan (Sapsford 2001) Vienas bendrai pripaţintas etiologinis faktorius yra dubens dugno

atraminių audinių paţeidimas gimdymo metu (Burgio ir kt 1986 Persson ir kt 2000)

DDR funkcijos sutrikimai

Šlapimo nelaikymas

Išmatų nelaikymas

Dubens organų nusileidimas ar iškritimas

Lėtinio skausmo sindromas

Seksualinės problemos (Bo K ir Braekken IH 2005)

Šlapimo nelaikymas - tai būklė pasireiškianti nevalingu šlapinimusi dėl šlapimo pūslės

kontrolės praradimo Tarp penkiasdešimtmečių nelaikančiųjų šlapimo yra apie 20 tarp

šešiasdešimtmečių apie 30 ir net aštuonios-devynios iš dešimties nelaiko šlapimo perkopusios 75-

uosius metus Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis dėl DDR disfunkcijos pasaulyje kenčia

beveik 200 mln moterų Lietuvoje su šia problema susiduria beveik 300 tūkstančių moterų Statistika

rodo kad šlapimo nelaiko kas antra gimdţiusi trisdešimtmetė moteris (Aniulienė R 2002) Šlapimo

nelaikymas plačiai paplitusi būklė palietusi JAV net 13 milijonų ţmonių 85 jų yra moterys

Moterys patiria šlapimo nelaikymą du kartus daţniau nei vyrai (Smith R ir kt 2007)

Fizinio krūvio metu šlapimas nesulaikomas dėl susilpnėjusių DDR ir šlapimo pūslės rauko

nepakankamumo bei hipermobilios šlaplės Tai gali atsitikti po traumą sukėlusio gimdymo

anatomiškai pakitus šlapimo takų padėčiai Net 85 nuo šios ligos kenčiančių moterų yra gimdţiusios

(Smith R ir kt 2007) Mat po gimdymo gali pakisti moters šlapimo ir lytinės sistemos anatomija ir

fiziologija Lyties organai gali pasislinkti ţemyn dėl ko ir sutrinka šlapimo pūslės bdquouţsidarymoldquo

funkcija pakinta spaudimų gradientas šlaplėje ir šlapimo pūslėje (Goldberg RP 2007)

Kadangi šlapimo nelaikymas yra susidrovėjimą kelianti būklė tikėtina kad daugelis atvejų

yra neţinomi ir negydomi bei lemia socialinę izoliaciją depresiją bei maţina savigarbą (Smith R ir

15

kt 2007) Šlapimo nelaikymas susijęs su didelėmis ekonominėmis išlaidomis Šlapimo nelaikymas

gydymas JAV per metus kainuoja apie 11-12 bilijonų dolerių apytiksliai 2000 dolerių kiekvienam

pacientui per metus Apytikriais apskaičiavimais šlapimo nelaikymo paplitimas vyrauja nuo 2 iki

daugiau kaip 50 (Smith R ir kt 2007)

Daţniausi DDR disfunkciją sąlygojantys veiksniai

nėštumas ir gimdymas

amţius

daţnas sunkaus svorio kėlimas

ilgai besitęsiantis kosulys

nutukimas

daţnas stanginimasis (vidurių uţkietėjimas)

menopauzė

daţna infekcija

kai kurie medikamentai

šlapimo takų displazijos

neuroraumeniniai sutrikimai

stresas

rūkymas kofeino vartojimas

harmoniniai pokyčiai menopauzėje

didelis gimdymų skaičius (Smith R ir kt 2007 Ewings P ir kt 2005)

A LOrsquo Boyle ir kt (2003) atlikto tyrimo metu buvo nustatinėjama kaip pasikeitė moterų

dubens organų padėtis nėštumo metu ir kurios iš tiriamųjų patyrė dubens organų nusileidimą Dubens

organų nusileidimas buvo vertinamas balais Išvadoje pranešama kad nėštumas įtakoja dubens organų

padėtį (J Buivydienė 2004)

Autoriai H P Dietz ir kt (2003) tyrė DDR funkciją visais nėštumo trimestrais Atliktas

tyrimas Jame dalyvavo 200 tiriamųjų Išvadose teigiama kad gimdymas turi tiesioginę įtaką dubens

organų nusileidimui Natūralaus gimdymo metu organai nusileidţia ţemiau nei gimdant cezario pjūvio

pagalba Šių organų nusileidimas turi reikšmės DDR funkcijos sutrikimams (J Buivydienė 2004)

J Buivydienės atlikto tyrimo išvadose atsispindi kad nėštumo metu ir po gimdymo DDR

tonusas silpnėja o jėga nėštumo eigoje ir po gimdymo kinta I-II trimestre ndash didėja II ndash III trimestre ndash

sumaţėja o III ndash po gimdymo padidėja (J Buivydienė 2004)

16

Teigiama kad gimdymo poza taip pat gali sąlygoti DDR disfunkciją Maţesnis DDR

disfunkcijos paplitimas Afrikoje ir Kinijoje aiškinamas tuo kad šiose regionuose moteris gimdymo

metu yra atsitūpusi keturpėsčia arba stovimoje padėtyje kas yra funkcionaliau nei gimdymas gulint

ant nugaros kurio metu dubens dugnas yra ištempiamas nefunkcionaliai (Carriegravere 1998)

Kiti veiksniai nulemiantys DDR disfunkcijos etiologiją yra vaisiaus ypatybės operaciniai

vaginaliniai gimdymai ilga antroji gimdymo stadija ir anestezija Duomenys apie šiuos kintamuosius

yra įvairūs vieni autoriai nurodo ryškią priklausomybę kiti - jokio poveikio

Burgio ir kt (2003) tyrę DDR disfunkcijos potencialius rizikos veiksnius nurodė kad

anestezija antros gimdymo stadijos trukmė įplyšimai vaisiaus galvos ypatybės ir sunkiausio vaisiaus

svoris nesusijęs su DDR disfunkcija Kim ir kt (2005) nurodo kad gimdymų skaičius vaginalinis

gimdymas menopauzė ir senėjimas yra labiausiai susiję su vidudubeninės fascijos ir keliamojo išangės

raumens disfunkcija

Tam tikri moterų dubens tipai gali padidinti neuroraumeninių traumų pavojų DDR Šios

traumos gali atsirasi nėštumo ir gimdymo metu bei dėl kitų būklių kurios nesusiję su nėštumu (Handa

ir kt 2003)

Persson ir kt (2000) tyrime kuris siekė nustatyti įtampos šlapimo nelaikymo akušerinius

rizikos veiksnius buvo nustatytas reikšmingas tarpusavio ryšys tarp įtampos šlapimo nelaikymo

chirurginio gydymo ir prieš tai buvusio vaginalinio gimdymo cukrinio diabeto motinos amţiaus

pirmo gimdymo metu epidurinės anestezijos vaginalinio gimdymo metu ir kūno masės indekso

paskutinio gimdymo metu Gauti duomenys rodo kad pirmas gimdymas labiausiai suţaloja dubens

dugną vėlesni gimdymai neţymiai padidina DDR disfunkcijos riziką Grodstein ir kt (2003) nurodė

kad DDR disfunkcija paplitusi tarp moterų kurios yra gimdţiusios vyresnio amţiaus ir kurios buvo

jaunesnės pirmo gimdymo metu

Konservatyvus DDR disfunkcijos gydymas pastaruoju metu kelia didelį susidomėjimą

Konservatyvių terapijų atlikimo bei tyrinėjimo metodai labai patobulėjo dėlto daugiau leidţia suprasti

apie jų naudą arba nepakankamą naudą susijusių su invazinėmis intervencijomis (Cornella JL

2004)

Didţiausias efektyvumas pasiekiamas DDR pratimus atliekant priţiūrint specialistui nes tik

verbalinė konsultacija yra nepakankama (Freeman RM 2004) Vickers D ir Dvaila GW (2006)

teigia kad 50 pacientų Kegelio pratimus atlieka neteisingai

Pirmas konservatyvus būdas gydyti įtampos šlapimo nelaikymui yra valingi DDR pratimai

kurie buvo sukurti ginekologo Arnoldo H Kegelio 1948 m (Sapsford 2001) DDR disfunkcijos

prevencijai moterys buvo skatinamos atlikti DDR pratimus nėštumo metu ir po gimdymo (Morkved ir

kt 2003)

17

Neumann PB ir kiti atliko sisteminę literatūros apţvalgą kurios tikslas buvo atlikti

literatūros analizę ir pristatyti aiškius įrodymus apie DDR pratimų efektyvumą atliekamų be ir kartu

su papildomomis priemonėmis (grįţtamojo ryšio terapija elektrostimuliacija (ES) makšties konusais)

gydant šlapimo disfunkciją Jie nustatė akivaizdų DDR pratimų efektyvumą gydant šlapimo

disfunkciją tačiau reikalingos papildomos studijos nustatyti optimalias gydymo programas ir

treniravimo protokolus įvairiems pacientams turintiems skirtingą simptomatiką Šios studijos metu

paaiškėjo jog teigiami pokyčiai atliekant DDR pratimus pastebimi praėjus nuo vienos savaitės iki

šešių mėnesių tačiau DDR jėga padidėja tik nuo treniravimo pradţios praėjus maţiausiai trims

mėnesiams (2006)

132 Hipermobilumas

Hipermobilumas daugelyje literatūros šaltinių apibūdinamas kaip nestabilumas

Apatinės nugaros dalies stabilumas ndash tai stuburo gebėjimas išlaikyti padėtį tiek statinėje

padėtyje tiek dinaminio judesio metu (Barr KP ir kt 2005)

Nėštumo metu auga gimda ir didėja pilvo apimtis Kartais moters svoris per kelis mėnesius

padidėja iki 25 Raumenys nespėja adaptuotis bdquonaujomis sąlygomisldquo Nepakankamas fizinis

aktyvumas maţina raumenų jėgą ištvermę ir pablogina koordinaciją Todėl sutrinka raumenų funkcija

stabilizuoti sąnarius ir stuburą Svorio centras pasislenka į priekį gali padidėti juosmens linkis

Krūvis tenka ne tarpslanksteliniams diskams o uţpakaliniams tarpslanksteliniams ir kryţmeniniams -

klubų sąnariams (art sacroiliacae)

Didelę reikšmę nugaros skausmų nėštumo metu atsiradimui turi hormonų (relaksino

estrogenų progesterono prolaktino ir kt) pusiausvyros kitimas Vandens ir natrio susilaikymas

jungiamajame audinyje apie sąnarius sukelia raiščių laisvumą Manoma kad naktiniai nugaros

skausmai antroje nėštumo pusėje susiję su hipervolemijos ir apatinės tuščiosios venos (vena cava

inferior) spaudimu Todėl sutrinka veninio kraujo nutekėjimas iš ekstraduralinių veninių rezginių

Vystosi hipoksija ir metabolizmo pakitimai nemielinizuotose skaidulose Hormonai sukelia pasikeitimą

raiščių įsiterpimo į kaulą taške Itin svarbus geltonkūnio išskiriamo relaksino kiekio svyravimas

Hormono koncentracija kraujyje nuolat didėja iki 24 nėštumo savaitės ir vėliau maţai kinta

Relaksinas didina raiščių laisvumą minkština kremzles ir sukelia sinovijos išvešėjimą Tai padeda

moters organizmui pasiruošti gimdymui Tačiau relaksuoti raiščiai ir kapsulės maţina stuburo ir sąnarių

stabilumą (Lockstad 2003)

Paprastai kai mes gulime ar stovime dubuo yra fiksuotas arba stabilioje padėtyje tačiau

vaikštant mobilumas taip pat kaip ir stabilumas turi būti optimalus ty reikalingas kintantis

18

kryţmeninio klubo sąnario stabilumas (stabilumas esant apkrovai ir mobilumas kai apkrovos nėra)

Kryţmeninio klubo sąnario stabilizavimo problemą išsprendţia paties šio sąnario sutvirtinimo ir

fiksavimo mechanizmas apibūdinamas kaip pasyvus ir aktyvus stabilumas (ţr 2 ir 3 pav)

Kryţmeninio klubo sąnario fiksavimo galimybę apsprendţia netaisyklingi sąnario paviršiai

2 pav Pasyvus stabilumas

Stabili aplinka su atitinkančiais sąnarių paviršiais kai nereikalingos pašalinės jėgos sistemos

stabilumui išlaikyti

Kaulinės struktūros

kauliniai elementai

jėgos kurios susidaro nuo raumenų prisitvirtinimo prie kaulo vietos

neutrali stuburo padėtis

kryţmeninio klubo sąnario sąnarinių paviršių stabilumas

Aktyvus stabilumas susideda iš keleto mechanizmų Pirmiausiai kryţkaulio rotacija pirmyn

atsirandanti krūvio metu ty keliantis iš gulimos padėties į sėdimą arba stovimą padėtį padidina

uţpakalinio raiščio tempimą kuris sukelia didesnį sąnarinių paviršių spaudimą Tokiu būdu

kryţmeniniui klubo sąnariui suteikiama daugiau stabilumo Antra vertus kryţmeninio klubo sąnario

sąnarinių paviršių spaudimą padidina krūtininė-juosmeninė fascija ir raumenys Dauginis ir skersinis

pilvo raumenys yra tvirtai sujungti raiščių ir tvirtinasi aplink kryţmeninį klubo sąnarį Nustatyta kad

skersinio pilvo raumens susitraukimas sutvirtina kryţmeninį klubo sąnarį ir taip dauginio ir skersinio

19

pilvo raumenų ko-kontrakcija dar pagerina liemens stabilumą Abu šie raumenys yra tiek liemens tiek

dubens stabilizatoriai Akivaizdu kad dubens dugnas taip pat dalyvauja uţtikrinant dinaminį stabilumą

juosmens-dubens srityje

3 pav Aktyvus stabilumas

Šis terminas naudojamas apibūdinti raumenims dalyvaujantiems kryţmeninio klubo sąnario

stabilizavime

Išorinių jėgų poveikis uţtikrinantis sistemos stabilumą

diafragma

dubens dugnas

dauginiai raumenys

skersinis pilvo raumuo

krūtininė-juosmeninė fascija

uţpakalinės juosmens raumens skaidulos

Judesių valdymas ndash kitas veiksnys stabilizavimo pratimų mechanizme Nervų sistemai

kontroliuojančiai juosmeninės stuburo dalies stabilumą reikalinga numatyti kiek motorinių vienetų

aktyvuoti norint uţtikrinti raumens gebėjimą atlikti atitinkamą funkciją Judesių reguliacijos

sutrikimus lemia aferentinių impulsų stoka trukdanti griţtamųjų ryšių susidarymui Pacientams

turintiems nugaros problemų stebima uţdelsta nervinė impulsacija iš aukštesniųjų nervų sistemos

20

sričių nes neuţtenka informacijos apie stuburo komponentų būklę Dėl to maţėja raumens aktyvumas

jis silpsta ar atrofuojasi

Richardson su bendraautoriais (2005) atliko tyrimą kuriame tiriamiesiems su lokalių

raumenų disfunkcija parinkti specialūs pratimai įtraukiant pakartotinius izometrinius dauginio ir

skersinio pilvo raumenų susitraukimus (tiesiamųjų ir lenkiamųjų raumenų jėgos ir ištvermės gerinimas

nebuvo įtrauktas) Išvadose teigiama lokaliųjų raumenų skersmuo padidėjo tiriant ultragarsinės

diagnostikos metodu Judesių valdymo gerinimo etape atliekami izometriniai pratimai įtraukiantys

dauginio skersinio pilvo raumenų susitraukimus gulint ant pilvo nugaros ar skausmą maţinančiose

padėtyse Daugkartinis tikslus pratimų kartojimas sudaro nervų sistemoje dominantę ty automatinį

raumens įsijungimą į judesio ir statinės padėties išlaikymą Sąlyginai sveikų ţmonių lokalieji

raumenys aktyvuojami anksčiau uţ globaliuosius o besiskundţiančių nugaros skausmais - atvirkščiai

Statinis ir dinaminis stabilumas pasiekiamas kai aktyvios pasyvios ir kontrolinės sistemos

dirba kartu Biomechaniniai dubens sąnarių fiksavimo modeliai apibrėţiami vadinamais formos ir

jėgos dominančių principais Raumenų ndash raiščių sistema valdoma nervų sistemos atsakinga uţ jėgos

dominantę Raumenys skiriami į dvi funkcines sistemas giliejilokalūs ir paviršiniaiglobalūs

Lokalieji yra atsakingi uţ smulkius suderintus tarpsegmentinius nespecifinius jėgos krypčiai

judesius o tuo tarpu globalieji raumenys kontroliuoja stuburo orientavimą į tiesioginius judesius

Judesių kontrolės koncepcija kur giliųjų raumenų korsetas ir globalių raumenų veikla yra

suderinta lemia juosmens - dubens stabilumą Tiesiamasis nugaros raumuo dvigalvis šlaunies raumuo

ir didysis sėdmens raumuo yra svarbiausi raumenys jėgos dominantės palaikymui Skersinis pilvo

raumuo ir DDR yra svarbūs juosmens ndash dubens regiono stabilizavimui

Dėl patologinių biomechaninių ir hormoninių kitimų atsiranda sąnarių ir stuburo segmentų

nestabilumas Todėl sąnarinėse kapsulėse raiščiuose sausgyslėse dirginami skausmo receptoriai

Nestabilumą stengiasi kompensuoti raumenys tačiau tai trunka neilgai kadangi jie negali

pilnavertiškai pakeisti raiščių funkcijos Raumuo vargsta blogėja metabolizmas jie įsitempia

Spazmuotas raumuo sukelia skausmą Bet refleksinį raumens įsitempimą gali sukelti raiščių ir sąnarių

dirginimas (Lockstad 2003)

Nėštumo metu ypač veikiami liemens stabilumą uţtikrinantys raumenys Tie raumenys

vadinami laikysenos raumenimis jie yra trumpi giluminiai neatliekantys judesių tačiau

stabilizuojantys sąnarius raumenys Šią funkciją atlieka toniniai raumenys uţtikrinantys gerą dinaminį

stabilumą liemenyje Liemens stabilumą uţtikrina trys pagrindinai toniniai raumenys ndash skersinis pilvo

(m transversus abdominis) dauginiai (m multifidus) ir vidiniai įstriţiniai pilvo (m internus obliquus)

raumenys

Esant susilpnėjusiam ar pertemptam skersiniam pilvo raumeniui gali atsirasti liemens

nestabilumas tiesiogiai įtakojantis apatinės nugros dalies skausmus (Barkauskas 2002) Skausmas

21

slopina šio raumens susitraukimą atliekant įvairius judesius galūnėmis ir taip prarandamas apsauginis

stabilizavimo efektas Palaipsniui toninis raumuo (skersinis pilvo) tampa faziniu ty dalyvauja liemens

judesiuose ir neuţtikrina liemens stabilumo einant bėgant ar tiesiog atliekant judesius rankomis

(Mohr 1990)

Kulig K ir kolegų atlikto tyrimo hipotezė teigė kad liemens segmentinių judesių skirtumai

įtakoja apatinės nugaros dalies skausmą Tyrimo metu buvo nustatyta kad tiriamosioms kurios

skundėsi apatinės nugros dalies skausmu buvo daugiau padidėjęs juosmeninės dalies mobilumas nei

toms kurios nesiskundė skausmu Padidėjęs mobilumas buvo nustatytas L4-L5 ir L5-S1 segmentuose

(Kulig K ir kiti 2007)

Juosmens ndash dubens regionui reikalingas stabilumas tam kad būtų galima pernešti krūvį

liemeniui ir viršutinėms galūnėms Tačiau tuo pačiu turi būti ir pakankamas mobilumas (fiziologinės

amplitudės ribose) kad uţtikrinti pakankamą judėjimą (Steacutephanie J 2006)

133 Netaisyklinga laikysena

Esant silpniems raumenims palaipsniui susiformuoja netaisyklinga nėščiosios laikysena dėl

ko nėščioji daţnai gali jausti skausmus juosmeninėje ir krūtininėje (tarp menčių) dalyse keliuose ir

pėdose (Osgaard ir kt 1994) Netaisyklinga laikysena daţnai susijusi su krypuojančia eisena

Taip pat dėl hormonų pokyčių padidėja dubens ir juosmeninės dalies sąnarių paslankumas kuris

įtakoja netaisyklingos nėščiosios laikysenos formavimąsi

Kita prieţastis įtakojanti netaisyklingos laikysenos formavimąsi yra palaipsniui didėjantis

vaisiaus apimtis ir svoris moteris priversta atsilošti atgal kad išlaikytų pusiausvyrą stovėdama ar eidama

Dėl to gali padidėti juosmens linkis ir persitempti minkštieji audiniai Tačiau pagal olandų atliktą studiją

(rentgeno pagalba) nagrinėjusią laikysenos pokyčius nėštumo metu teigiama kad juosmens linkis maţėja

Bendras skausmas gali kilti dėl raumenų ir raiščių bei kraujotakos dubens raumenyse ir raiščiuose

pasikeitimo (Bastiaanssen 2004)

Kalbant apie generalizuotą ty viso kūno pusiausvyros lygmenį reikia paminėti kūno masės

centrą kaip labiausiai įtakojantį veiksnį Dėl vienokių ar kitokių prieţasčių pasislinkus kūno masės

centrui apatinės nugaros dalies struktūros patiria daug didesnę kompresinę apkrovą Šiuo atveju

pakenkimo lygmuo tiesiogiai priklauso nuo struktūrų uţtikrinančių nugaros stabilumą gebėjimo

suvaldyti atsiradusią apkrovą Kitas stabilizacinis apatinės nugaros dalies lygmuo atsakingas uţ

dubens ir juosmeninių slankstelių padėties kontrolę ir valdymą Šiame lygmenyje svarbiu veiksniu

tampa fiziologiniai stuburo linkiai (juosmeninis linkis) bei viso kūno laikysena Pačiame ţemiausiame

stabilizacijos kontrolės lygmenyje atsiduria tarpslanktelinių judesių (slinkimas ir sukimas) valdymas

22

Sihvonen T atliktame tyrime buvo nustatyta kad nugaros raumenų atsipalaidavimo laipsnis

lygiagrečiai susijęs su skausmo intensyvumu ir aktyvumo lygis judesio metu turi atvirkštinę

priklausomybę judesių ribotumo lygiui (1998)

Laikysenos pokyčius įtakoja šie kitimai

1 Nėštumo metu nutolsta krūtinkaulio kardinė atauga stuburas išsitiesia pečiai ir galva atlošiami

atgal nugara išsilenkia

2 Kaklo linkis didėja į viršutinę kaklo keterą galva pirmyn (tokia padėtis reikalinga pečių

išlyginimui)

3 Bendras kūno masės centras svyruoja pirmyn ir atgal dėl gimdos ir jos komponentų masės

padidėjimo

4 Tam kad kompensuotų gravitacijos centro poslinkį gali padidėti juosmens linkis ir kelių

hiperekstenzija (keliai per daug išsitiesia tam kad pasikeistų gravitacijos linija) Todėl daţnai

netinkamai apkraunami kelių ir pėdų sąnariai

5 Kinta kūno masės centras pasislenka pirmyn ir tenka didesnis krūvis nugaros ir pilvo

raumenims

Nėštumo metu ypač veikiami liemens stabilumą uţtikrinantys raumenys Tie raumenys

vadinami laikysenos raumenimis jie yra trumpi giluminiai neatliekantys judesių tačiau

stabilizuojantys sąnarius raumenys Šią funkciją atlieka toniniai raumenys uţtikrinantys pakankamą

dinaminį stabilumą liemenyje Liemens stabilumą uţtikrina trys pagrindinai toniniai raumenys

skersinis pilvo (m transversus abdominis) dauginiai (m multifidus) ir vidiniai įstriţiniai pilvo(m

internus obliquus) raumenys Esant susiformavusiai netaisyklingai kūno laikysenai ar funkciniams

nugaros skausmams ypatingą dėmesį būtina kreipti laikysenos kontrolei ir kūno judėjimo mechanikai

Vertikalioje padėtyje atraminę palaikomąją liemens ir vidaus organų funkciją atlieka pilvo nugaros

kvėpavimo diafragmos bei dubens dugno raumenys (Carriere 2002)

Laikysenos kontrolės lavinimui didelis dėmesys skiriamas pilvo raumenų stiprinimui be

aktyvinimui Skersinio pilvo raumens aktyvavimas stabilizuoja liemenį ir uţtikrina geresnį viršutinių ir

apatinių galūnių funkcionavimą

Carriere (2002) nurodo kad pilvo raumenų treniravimas yra būtinas norint sustiprinti silpnus

DDR ir atstatyti jų funkciją nes tuo metu kai raumuo išmoksta dirbti daugelyje kombinacijų jis toliau

automatiškai savaime treniruojasi atliekant kasdieninio gyvenimo veiksmus Yra labai sunku aptikti ir

sąmoningai aktyvuoti skersinius pilvo raumenis Kada skersinis pilvo raumuo yra aktyvus ir yra gerai

įsitempęs jis atpalaiduoja juosmeninę nugaros dalį Kada sėdimieji gumburai atitolsta nuo vienas kito

23

apatinė skersinio pilvo raumens dalis sutrumpėja sėdimiesiems gumburams priartėjus skersinis pilvo

raumuo pailgėja Tai rodo kad skersinis pilvo raumuo ir DDR yra antagonistai kurie visada

funkcionuoja kaip pora (Franklin 2003)

Skersinio pilvo ir dubens dugno raumenų atsakas sustiprėja kuomet pratimai atliekami esant

geram juosmens-kryţkaulio linkiui Pradinė padėtis pasilenkus ir nugaros lenkimas atliekant pratimus

aktyvuoja sukimą skatinančius pilvo raumenis tokius kaip išoriniai įstriţiniai pilvo ir tiesieji pilvo

raumenys o tai apriboja skersinio pilvo raumens įtraukimą į darbą (Sapsford 2001)

Atstatinėjant raumenų tarpusavio pusiausvyrą (paprastai ji būna sutrikusi esant netaisyklingai

laikysenai) tempiamos ir stiprinamos šios raumenų grupės

Stiprinami šie raumenys

viršutinė kaklą lenkianti raumenų dalis apatinė kaklą ir viršutinė krūtinę tiesianti raumenų

dalis

mentę supantys raumenys

išoriniai ţastą sukantys raumenys

liemenį lenkiantys ir stabilizuojantys raumenys (tiesusis ir įstriţiniai pilvo)

šlaunis tiesiantys raumenys

blauzdas tiesiantys raumenys

pėdas tiesiantys raumenys

kvėpavimo raumenys

Tempiami šie raumenys

viršutinė kaklą tiesianti raumenų dalis bei mentės keliamieji raumenys

krūtinės raumenys (didysis ir maţasis krūtinės raumenys)

nugarą tiesiantys raumenys

šlaunis pritraukiantys ir lenkiantys raumenys (nepertempti moterims jaučiančioms dubens

nestabilumą ir skausmą )

blauzdas lenkiantys raumenys (nepertempti moterims jaučiančioms dubens nestabilumą ir

skausmą )

pėdas lenkiantys raumenys

24

134 Dubens raiščių atsipalaidavimo sindromas (DRAS)

Juosmens ndash dubens regiono stabilizavimo sistemas įtakoja hormoniniai ir biomechaniniai

pokyčiai tačiau ne visos moterys patiria nugaros skausmą Anksčiau manyta kad hipermobilumas yra

pagrindinė skausmo prieţastis tačiau šiuo metu manoma jog dinaminės stabilizacijos metu jį lemia

raumenų ndash raiščių sistemos nesugebėjimas kompensuoti padidėjusio dubens sąnarių laisvumo (Gutke

A 2007) Dubens raiščių atsipalaidavimo sindromas (DRAS) yra apibūdinamas kaip būklė

išsivystanti nėštumo ar gimdymo metu ir pasireiškianti stipriu skausmu kryţmeniniame klubo sąnaryje

irar gaktinėje sąvarţoje (Petrikonis 2001)

Kryţmeninio kubo sąnario ir gaktinės sąvarţos atsipalaidavimas nėštumo metu yra

fiziologinis fenomenas kuris paprastai vyksta be simptomų nes jį iš dalies lemia hormoniniai ir

biocheminiai faktoriai Tačiau kai kuriais atvejais šie pokyčiai sąlygoja simptomus 08 -16 moterų

DRAS pasireiškia nėštumo metu Šie simptomai gali atsirasti jau pirmame nėštumo trimestre tačiau

paprastai pasireiškia 5 ndash 8 nėštumo mėnesį

Daugeliui moterų skausmai pranyksta tuoj po gimdymo tačiau kai kuriais atvejais dėl

neaiškių prieţasčių jis uţsitęsia keliolika savaičių po gimdymo Simptomai pasireiškia skausmu

juosmeninėje stuburo dalyje ir padidėjusiu jautrumu kryţmeniniame klubo sąnaryje bei gaktinėje

sąvarţoje (Petrikonis 2001)

14 Dubens dugno pilvo raumenų ir diafragmos funkciniai ryšiai

Visi dubens dugno komponentai sudaro atskirą griaučių raumenų sistemą (ţr 4 pav) kuri

yra susijusi su kitų griaučių raumenų sistemų funkcionavimu (Sapsford 2001 Franklin 2003)

DiafragmaDauginis raumuo

Dubens dugnasKryžkaulis

Skersinis pilvo raumuo

Dauginiai raumenys

4 pav DDR pilvo raumenų ir diafragmos funkciniai ryšiai (Beazel J R 2004)

25

Nurodoma kad DDR kartu su diafragma skersiniais pilvo raumenimis ir klubiniais juosmens

raumenimis suformuoja tam tikrą konteinerį Visų šių raumenų tarpusavio veikla turi svarbią reikšmę

DDR jėgai bei nugaros raumenų funkcinei būklei Konteinerio stogą sudaro diafragma šonines sienas

- skersiniai pilvo raumenys uţpakalinę sieną - klubiniai juosmens raumenys ir pagrindą - DDR

Pasak Carriere (1998) stovint išsitiesus pilvo nugaros raumenys diafragma ir DDR sudaro

pilvo kamerą Visi šie raumenys dėka savo funkcinių jungčių palengvina keliamųjų ir sutraukiamųjų

išangės raumenų funkciją Kosint šokinėjant bėgant šie raumenys turi dirbti kartu kad sustiprintų

DDR DDR nėra izoliuotas vienetas tačiau pilvo kapsulės dalis kuri supa pilvo ir dubens organus

Struktūros sudarančios šią kapsulę yra juosmeninės stuburo dalies slanksteliai ir dauginiai raumenys

diafragma (kuri svarbi tiek laikysenai tiek kvėpavimui) skersiniai pilvo raumenys ir DDR

kompleksas Šie raumenys uţtikrina liemens laikyseną vertikalioje padėtyje ir veikia sinergetiškai

(Sapsford 2001) Skersiniai pilvo raumenys dirba kaip korsetas apjuosdami apatinę pilvo dalį ir

nugarą ir palengvindami dauginių raumenų darbą (Hulme 2002 )

Diafragma pilvo raumenys (ypatingai skersiniai pilvo) plačiausieji nugaros raumenys

sėdmenų raumenys ir dauginiai raumenys yra svarbūs raumenys uţtikrinantys optimalią DDR

funkciją Jie sudaro integruotą atramos sistemą bei pagerina šlapimo pūslės ir tiesiosios ţarnos

funkciją stuburo juosmeninės kryţkaulio dalies stabilumą pusiausvyrą ir vaikščiojimą (Hulme 2002)

Dubens dugnas turi greitai reaguoti į laikysenos liemens raumenų aktyvumo ir vidinio pilvo spaudimo

pokyčius išlaikant sutrauktus raumenis įvairaus intensyvumo fizinio krūvio metu ir juos atpalaiduoti

po krūvio

Diafragma yra svarbiausias kvėpavimo raumuo Ji tarsi kupolas dengia vidaus organus ir

suformuoja atskiriamąjį sluoksnį tarp pilvo ertmės ir krūtinės Diafragmą ir dubens dugną jungia nuo

pilvo ertmės einantis jungiamasis audinys (adventitia) vadinama fascija kuri eina paraleliai

pasidalindama į du lapelius Taigi taisyklingas kvėpavimas yra labai svarbus treniruojant dubens

dugno raumenis Šis kvėpavimas vadinamas diafragminiu arba pilviniu kvėpavimu (Kuhnert Ch

2005)

Diafragma sinergetiškai palengvina skersinio pilvo raumens darbą per kvėpavimo iškvėpimo

fazę Kadangi diafragma pakyla pakeldama vidaus organus 1-3 cm ir sumaţindama vidinį pilvo

spaudimą skersinis pilvo raumuo susitraukia stabilizuodamas juosmens-dubens regioną (Hulme 2002

b) Nurodoma kad nėščiosios kurios sėdi neatsirėmusios ir išlaikydamos taisyklingą juosmeninį

stuburo linkį stovi išsitiesusios ir pas kurias judant apatinės pilvo dalies raumenys yra tvirti

palengvina neintensyvų DDR aktyvumą sinergijoje su giliaisiais pilvo raumenimis didţiąją dienos dalį

Jos pasiţymi gera laikysenos kontrole Tik tada kada pilvo raumenų susitraukimai yra automatiški

dubens dugnas gali atlikti savo atraminę funkciją sulenkus liemenį (Sapsford 2001)

26

Literatūroje nurodoma kad DDR funkcija glaudţiai susijusi su kvėpavimo diafragma

Kvėpuojant diafragma nusileidţia ir grįţta į ramybės padėtį 12-14 kartų per minutę Diafragminis

kvėpavimas yra svarbus norint išlaikyti sveiką stuburą sveiką šlapimo pūslę ir tiesiąją ţarną bei

šlapimo sulaikymą (Hulme 2002)

Įkvėpimo metu kvėpavimo diafragma juda ţemyn pilvas išsipučia o dubens dugnas šiek tiek

pajuda ţemyn jei jis yra elastingas ir atpalaiduotas (Carriere 2002) Nusileidţianti diafragma spaudţia

pilvo organus ir didina šlapimo pūslės ir tiesios ţarnos spaudimą (VPS) (Hulme 2002 ) Organai yra

spaudţiami į pilvo raumenis ir dubens dugną kuris prisitaiko platėdamas Pilvo raumenys ir dubens

dugnas dirba kartu kad paremtų ir subalansuotų diafragmos aktyvumą (Franklin 2003)

Iškvėpimo metu pilvas suplokštėja ir jei iškvėpimas yra stiprus diafragma susitraukia ir juda

į viršų (Carriere 2002) DDR ir pilvo raumenys susitraukia kad galėtų pastumti organus į viršų

(Franklin 2003) Diafragma daugiau kontroliuojama autonominės nervų sistemos nei valingos nervų

sistemos (Hulme 2002 ) Valdomas forsuotas iškvėpimas sukelia ne tik diafragmos bet ir vidinio ir

išorinio įstriţinio pilvo raumenų aktyvaciją Tai skatina įtampos padidėjimą dubens

dugnosutraukiamojo raumens funkciniame vienete (Carriere 1998)

Pagrindiniai liemens organai yra tiesiogiai arba netiesiogiai palaikomi diafragmos taigi

diafragmos ritmiškas judėjimas padeda išlaikyti šių organų normalų mobilumą ir pakelia šlapimo pūslę

2-3 cm per iškvėpimo fazę Diafragma kartu su skersiniu pilvo raumeniu padeda stabilizuoti stuburą

iki padidėjant vidiniam pilvo spaudimui atliekant galūnių judesius

Spaudţiant krūtinės ląstą šonkauliais diafragmos mechanizmas įtakoja ne tik pilvo sienos

raumenis bet ir DDR (Moen ir kt 1990) Ilgalaikis iškvėpimas (ar įsitempimas) aktyvuoja ne tik

diafragmą bet taip pat vidinį ir išorinį įstriţinius pilvo raumenis (Ostergaard ir kt 1992) Tai sukelia

dinaminę funkcinio vieneto DDR padidėjusį įsitempimą Todėl svarbią reikšmę turi gebėjimas

kvėpuoti diafragminiu būdu kurio metu intensyviai priverčiami dirbti pilvo raumenys

Sapsford R R ir Hodges P W atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti ar valingas pilvo raumenų

susitraukimas yra susijęs su dubens dugno raumenų aktyvumu DDR aktyvumas buvo matuojamas

atliekant skirtingo intensyvumo pilvo raumenų susitraukimus gulimoje ir sėdimoje padėtyse DDR

elektromiografinis aktyvumas buvo matuojamas įvedus į makštį ir išeinamąją angą paviršinius

elektrodus Šie matavimai buvo paremti išeinamosios angos ir makšties spaudimo Gauti rezultatai

rodė kad DDR elektromiografijos duomenys padidėjo pilvo raumenų susitraukimo metu DDR

aktyvumas stipraus pilvo raumenų susitraukimo metu nesiskyrė nuo išmatuoto maksimalaus DDR

susitraukimo Išmatuotas pirmiau makšties ir išeinamosios angos slėgio padidėjimas o po to ir pilvo

Išvadose kalbama kad sveikiems tiriamiesiems valingas pilvo raumenų aktyvumas sąlygojo DDR

aktyvumą Dubens slėgio padidėjimas įvykęs prieš pilvo slėgio padidėjimą parodo kad atsakas yra

27

uţprogramuotas Pilvo raumenų treniravimas gali būti labai veiksmingas šių sutrikimų gydyme

(Sapsford R R Hodges P W 2001)

Valingų DDR susitraukimų metu sveikoms moterims kaip atsakas buvo uţregistruotas

charakteringas pilvo raumenų aktyvumas (Steacutephanie J 2006)

Daugelis pilvo raumenis lavinančių pratimų yra įtraukiami į nugaros skausmo ir kitų griaučių

raumenų sistemos sutikimų reabilitavimo programas Buvo atlikta keletas tiriamųjų darbų apie visų

pilvo raumenų aktyvavimą ir įtaką tam tikriems regionams Šis tyrimas parodė kas vidinis apatinės

pilvo sienos vidinės krypties judesys gulimoje ant nugaros padėtyje labiausiai nepriklausomai nuo kitų

pilvo raumenų įtakoja skersinio pilvo raumens aktyvumą (Urquhart DMir kt 2005)

Šlaunų ir liemens judesių metu (Bo ir Stein 1994) izometrinių pilvo pratimų metu (Sapsford

ir kt 1997) ir kitų juosmenį stabilizuojančių raumenų aktyvavimo metu (Jones 1999) buvo

uţregistruotas dubens dugno raumenų elektromiografijos rodiklių padidėjimas

Dar vieno tyrimo metu buvo tiriamas pilvo raumenų atsakas į valingą DDR susitraukimą

moterims anamnezėje neturėjusioms dubens dugno sutrikimų tam kad nustatyti ar yra pilvo ertmę

supančių raumenų ko-aktyvaciją DDR pratimų metu Pilvo raumenų aktyvumas buvo registruojamas

elektromiografijos metodu elektrodų pagalba Tiriamosios sutraukinėjo DDR trijose padėtyse gulint

ant nugaros Visoms tiriamosioms pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas padidėjo virš pradinio

taško atliekant DDR susitraukimus maţiausiai vienoje padėtyje Skersinio pilvo raumens

elektromiografijos aktyvumas buvo didţiausias liemens lenkimo padėtyje o skersinio pilvo raumens

aktyvumas buvo didesnis uţ tiesiojo pilvo raumens aktyvumą liemens tiesimo padėtyje

Buvo atliktas papildomas eksperimentinis tyrimas kurio metu buvo registruojamas gaktinio

stuburgalio raumens ir pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas atliekant tris skirtingus

submaksimalius izometrinius pilvo raumenų pratimus Šio eksperimentinio tyrimo metu nustatytas

gaktinio stuburgalio raumens aktyvumo padidėjimas su kiekvienu pilvo raumenų susitraukimu

Rezultatai rodo kad pilvo raumenų aktyvumas yra normalus atsakas į DDR veiklą

tiriamosioms be DDR sutrikimų ir leidţia manyti kad specifinė pilvo raumenų veikla aktyvuoja DDR

(Sapsford RR ir kt 2001)

Nėštumo metu DDR dėl palaipsniui didėjančio gimdos svorio yra nuolat tempiami ir

neišlaiko jiems tenkamo krūvio todėl izoliuotai aktyvinti šiuos raumenis yra sudėtinga Ilgą laiką buvo

manoma kad liemens stabilizavimo pratimų programa nėščiosioms įjungiant dubens judesius neįtakoja

DDR funkcinės būklės Anksčiau kineziterapeutai mokydami kaip atlikti dubens dugno raumenų

pratimus akcentuodavo pacientams neįtempti pilvo raumenų Šiuo metu poţiūris šiuo klausimu

pasikeitė Egzistuojantis funkcinis ryšys tarp dubens dugno kvėpuojamosios diafragmos bei pilvo ir

nugaros raumenų suteikia galimybę šiuos raumenis aktyvinti netiesiogiai

28

Atliekami tyrimai leidţia suprasti kad yra tam tikros sinergijos tarp pilvo ir DDR Manoma

kad DDR turi dvejopą funkciją dalyvauja liemens stabilumo palaikyme ir šlapimo ir išmatų šalinime

bei laikyme Šios raumenų sinergijos gali sėkmingai pasitarnauti DDR funkcijos sutrikimų

reabilitacijoje Daugeliui moterų prieš ir po gimdymo bendro fizinio aktyvumo pagalba galima

sėkmingai pagerinti dubens dugno raumenų atsigavimą be specifinių dubens dugno raumenų pratimų

Pagrindiniai faktoriai susiję su treniravimosi sėkme yra daugiau pacienčių sutikimas ir

motyvacija nei amţius ar šlapimo nelaikymo laipsnis Paskaičiuota kad tik 15-20 pacienčių sutinka

atlikti DDR treniruotes (Freeman RM 2004)

Nėštumas yra idealus laikotarpis pacienčių edukacijai ir motyvacijai skatinti nes šiuo metu

jos aktyviai lankosi sveikatos prieţiūros įstaigose Yra kilusi idėja kad moterų konsultacijų

laukiamuosiuose moterys galėtų stebėti video medţiagą apie nėštumą ir gimdymą o tuo tarpu ir jų

poveikį DDR šių raumenų pokyčius ir riziką (McLennan MT ir kt 2005)

Bo K ir kitų tyrimo tikslas buvo ištirti kiek moterų nėštumo metu atlieka DDR pratimus

Tyrimo metu nustatyta kad santykinai keletas (17) moterų nėštumo metu reguliariai atliko DDR

pratimus (2006)

Tikėtina kad DDR pakartotinas toninio aktyvumo įgijimas dėl pailgintos skersinių pilvo

raumenų švelnios aktyvacijos prieš padidinant jėgą yra svarbus faktorius atstatantis laiku įvykstantį

DDR atsaką (Sapsford 2001) Kada susitraukia dubens diafragma susitraukia ir pilvo raumenys ir

atvirkščiai Taigi kai dirba DDR jėgos laukas jis palengvina pilvo raumenų susitraukimą (Hulme

2002 )

Funkcinių pratimų tikslas yra atstatyti DDR funkciją Kada DDR lavinimas koordinuojamas

su aplink esančių raumenų treniravimu DDR funkcija yra atstatoma (Carriere 2002)

Tyrimai parodė kad atliekant maksimalų DDR susitraukimą padidėja visų pilvo raumenų

aktyvumas Tiesiojo pilvo raumens atsakas buvo maţiausias Atliekant juosmeninį lenkimą didţiausias

buvo skersinio pilvo raumens ir išorinio įstriţinio raumens aktyvumas Pastebėta kad atliekant netgi

silpną DDR susitraukimą skersinis raumuo duoda atsaką nepriklausomai nuo liemens padėties

Priešingai atliekant įvairius izometrinius pilvo raumenų manevrus padidėjęs pilvo raumenų

elektromiografinis aktyvumas įtakoja gaktinio stuburgalio raumens ir išeinamosios angos raumenų

aktyvumą DDR ir dauginio raumens koaktyvacija taip pat buvo tiriama tačiau patvirtinantys rezultatai

negauti

Atsiţvelgiant į tai kad dubens dugno raumenys yra liemens stabilumo palaikymo sistemos

dalis kurią sudaro tam tikri lokalieji raumenys nepakankama kitų lokaliųjų raumenų veikla veikia

DDR toninį aktyvumą ir įsijungimo į darbą laiko funkcinės veiklos metu Nugaros skausmas gali būti

prieţastimi maţinančia DDR toninį aktyvumą Taip pat ir klubinio kryţkaulio sąnario sutrikimai gali

įtakoti liemens stabilumo sistemą

29

Nuo 1962 m su nėštumu susijusios dubens ir juosmeninės stuburo dalies diagnozė

prognozės ir gydymas kėlė diskusijas ir iki šiol besitęsiantį nuomonių išsiskyrimą Be to naujausi

gydymo strategijų tyrimai atspindi įvairias nuomones iš tiesų rodančias kad egzistuoja profesinis

neapibrėţtumas dėl optimalaus gydymo metodo (Bastiaenen ir kt 2004)

Publikuojami įvairių studijų gydymo rezultatai tačiau didesnė dauguma jų yra nepatvirtinti

Nėščiųjų dubens ir juosmeninės stuburo dalies skausmų gydymas yra nukreiptas į skausmo maţinimą

susidedantį iš padėčių ir kai kurių kasdieninių veiksmų (lipimo laiptais kėlimo liemens sukimo

judesių) vengimo bei korekcinių pratimų programos

Kineziterapija vandenyje labai populiari ir efektyvi forma gydanti daugelį judamojo aparato

ligų Vienas iš privalumų treniruojantis baseine yra tas kad vandenyje neţiūrint judesių stuburas

veikiamas labai nedidelių apkrovų Taip yra dėl to kad vandenyje ţmogus tampa bdquobesvorisldquo

Vandenyje kaip ir sausumoje pasiekiama gerų rezultatų derinant kvėpavimą ir tempimą

didesnis raumenų pailgėjimas įmanomas vandenyje (Freedmann 2000)

Juosmeninės stuburo dalies lenkimas įtakoja DDR atsaką Moterims yra sunkiau aktyvuoti

DDR kada juosmeninė stuburo dalis yra lenkimo padėtyje Pas daugelį moterų pilvo siena pasislenka

pirmyn lenkiantis stovimoje padėtyje ir tai maţina DDR aktyvumą Eksperimentinėje situacijoje

sveikoms moterims pilvo sienos pasislinkimas pirmyn sumaţino šlaplės spaudimą (Sapsford 2001)

Kadangi ritmingus kvėpavimo judesius palaiko pilvo ir dubens dugno raumenų sinerginė veikla tad

būtina uţtikrinti normalų šių raumenų funkcionavimą Dubens dugno raumenų aktyvacijai ir

stiprinimui taikoma Kegelio bei Tansbergerio metodikos (Baumann L 2005)

30

2 TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA

21 Tyrimo organizavimas ir tiriamųjų kontingentas

Tyrimo objektas nėščių moterų dubens dugno raumenys

Tyrimas buvo atliekamas KMUK Akušerijos ginekologijos klinikoje Kauno II klinikinės

ligoninės akušerijos skyriuose bei P Maţylio gimdymo namų fizinės medicinos ir reabilitacijos

skyriuje Tyrimas pradėtas 2007 spalio mėnesį ir tęsėsi iki 2009 kovo mėnesio

Pradiniame tyrimo etape dalyvavo 87 sveikos pirmą kartą besilaukiančios savanorės nėščios

moterys kurių nėštumas buvo nuo 28 nėštumo savaitės Visos tiriamosios buvo stebimos akušerių ndash

ginekologų pagal profilaktinį nėščiųjų prieţiūros planą Tiriamųjų amţius nėštumų skaičius ir kiti

tyrimui svarbūs medicininiai duomenys buvo surinkti iš nėščiųjų medicininės dokumentacijos

Tyrimo baigiamajame etape dalyvavo 60 nėščių moterų 27 nėščiosios dėl įvairių prieţasčių

(nepalankios akušerinės situacijos ūmių kvėpavimo takų susirgimų odos alerginių reakcijų ir kitų

neaiškių prieţasčių) baigiamajame tyrimo etape nedalyvavo

Visos savanorės nėščios moterys sutikusios dalyvauti tyrime buvo suskirstytos į dvi grupes

kontrolinę ir tiriamąją Tiriamąją grupę sudarė moterys sutikusios dalyvauti tyrime ir lankyti mokamas

baseino procedūras Kauno II klinikinės ligoninės bei P Maţylio gimdymo namų fizinės medicinos ir

reabilitacijos skyriuose Kontrolinę grupę sudarė moterys kurios nedalyvavo jokiose fizinės veiklos

procedūrose ir buvo stebimos KMUK Akušerijos ginekologijos klinikos moterų konsultacijoje

Tiriamųjų amţius

Tyrimo metu dalyvavusių respondenčių amţius nuo 20 iki 35 m tiriamojoje grupėje amţiaus

vidurkis lygus 2677plusmn 066 m kontrolinėje grupėje - 274plusmn 061 m(ţr 5 pav)

31

Tiriamųjų amžius

2742677

18

20

22

24

26

28

30

Tiriamoji gr Kontrolinė gr

Meta

i

5 pav Tiriamųjų amžius grupėse

Tam kad įvertinti amţiaus įtaką dubens dugno raumenų jėgai ir juosmens mobilumui

nėštumo metu visos tiriamosios buvo suskirstytos į dvi grupes pagal amţių jaunesnių ir vyresnių nei

30 m (ţr 1 lentelė)

1 lentelė

Tiriamųjų skaičius ir amžiaus vidurkis amžiaus grupėse

Tiriamųjų skaičius

amţiaus grupėse

le29 m (n=45) ge 30 m (n=15)

Amţiaus vidurkis 2558plusmn036 316plusmn046

22 Tyrimo metodai

221 Literatūros analizė

Buvo atlikta sisteminė mokslinių tyrimų analizė kur pateikiami duomenys apie DDR pratimų

metodus jų įtaką gydant įvairius dubens dugno sutrikimus ir pateikta šio darbo Paieškos metu buvo

naudojamos kompiuterinės bibliografinės medicininės duomenų bazės MEDLINE COCHRANE

32

BIOMED Straipsniai atrinkti pagal raktaţodţius dubens dugno raumenų treniravimas nėštumo metu

(pelvic floor training in pregnancy) dubens dugno raumenų disfunkcija (pelvic floor dysfunction)

liemens stabilumas (lumbar spine stability) diafragmos dubens dugno ir pilvo raumenų funkciniai

ryšiai (diaphragma pelvic floor and abdominal muscles co-activation) Panaudoti moksliniai

straipsniai atspausdinti ţurnale bdquoSveikatos mokslaildquo bei vadovai skirti akušerijos ginekologijos bei

urologijos profesionalams

222 DDR jėgos vertinimas

Objektyvi dubens dugno raumenų jėga šio tyrimo metu buvo vertinama atliekant maksimalų

DDR sutraukimą Buvo registruojamas trijų maksimalių DDR sutraukimų tarp kurių poilsio intervalas

2s jėgos (mmHg) vidurkis Jėgos matavimui buvo naudojamas mediciniškai patikrintas DDR

funkcijos matavimo aparatas (bdquoPelvexiserldquo Wolfram Haboeck Co Austria) (ţr 6 pav) sukurtas

gydytojos Ilse Michil Prietaisas yra skirtas testuoti ir gydyti šlapimo nelaikymą bei atstatyti DDR

funkciją Treniruoklis gali suteikti pasipriešinimą atliekant pratimus bei fiziologinio grįţtamojo ryšio

informaciją apie DDR susitraukimus

6 pav bdquoPelvexiserldquo

DDR jėga buvo matuojama moterims gulint ant nugaros kojas sulenkus per kelius pėdomis

remiantis į pagrindą ant kurio guli

33

223 Juosmens mobilumo vertinimas

Šoberio testo pagalba matuojamas juosmeninės stuburo srities mobilumas (ţr 7 pav)

nuo klubakaulio keterų išvedama linija link stuburo paţymimas taškas S2 stuburo slankstelio

lygyje

paţymima 10 cm į viršų

paţymima 5 cm ţemyn

po to tiriamoji lenkiasi į priekį

vėl matuojamas atstumas tarp taškų (Moses S 2008)

Jei atstumas padidėja 5 cm ndash normalus juosmens mobilumas o jei lt4cm ndash juosmens

mobilumas sumaţėjęs Skirtumas tarp dviejų matavimų parodo juosmens mobilumą Yra keletas

problemų susijusių su šiuo tyrimo metodu Pavyzdţiui yra abejonių šio testo patikimumu Literatūroje

yra įrodymų kad bandymai grindţiami orientyrų apčiuopa neduoda patikimų rezultatų Be to

paţymėti ant paciento odos taškai ir išmatuoti atstumai tarp jų yra netinkamas būdas įvertinti

segmentinį mobilumą nes jis gali būti įtakojamas fascijos odos ir riebalinio audinio

Auksinis standartas galėtų būti stereofotogrametrinė analizė siekiant nustatyti kaulų judėjimą

Ši procedūra atliekama vietinės anestezijos pagalba implantavus į odą tam tikrą aparatą (Magee D J

2002)

Nėštumo metu daugelio tyrimo metodų negalima atlikti dėl tam tikrų apribojimų ir įvairios

rizikos Šiame tyrime pasirinktas Šoberio testas juosmens mobilumo vertinimui yra neinvazinė

procedūra nėra ţalingas ar rizikingas tyrimo metodas nėštumo metu

as

as

15cm

7 pav Šoberio testo procedūra

34

224 Matematinės statistikos metodai

Tyrimo metu gauti duomenys apdoroti SPSS 130 for Windows kompiuterine programa

Kiekybiniams kintamiesiems įvertinti buvo skaičiuojami aritmetiniai vidurkiai standartiniai

nuokrypiai ir vidurkių paklaidos Priklausomų ir nepriklausomų imčių vidurkių reikšmių skirtumų

reikšmingumas kai tiriamųjų imtis buvo daugiau kaip 15 skaičiuojamas pagal Stjudento t kriterijų Jei

tiriamųjų imtis buvo maţiau kaip penkiolika buvo taikomas neparametrinis Vilkoksono testas (z)

priklausomoms imtims ir Manio-Vitnio testas (z) nepriklausomoms imtims Nagrinėjamų rodiklių

ryšiams tirti buvo skaičiuojamas Pirsono koreliacijos koeficientas (r) Skirtumas kai plt005 buvo

vertinamas kaip statistiškai patikimas Dydţiai pateikiami kaip aritmetiniai vidurkiai ( x ) plusmn

standartinės vidurkio įverčio paklaidos ( Sx )

23 Taikytos metodikos aprašymas

Tiriamajai grupei buvo taikyta sveikatingumo programa baseine atitinkančiame Lietuvos

higienos normą (Lietuvos higienos norma HN 1092005 Baseinai Įrengimo ir prieţiūros saugos

sveikatai reikalavimai)Vandens temperatūra 32-33 ordm C pH ndash 68-72 liekamojo aktyvaus chloro

koncentracija vandenyje palaikoma nuo 03 iki 10 mgl

Sveikatingumo programos metu nėščiosioms buvo taikyta stuburo stabilizavimo pratimų

programa įjungiant aktyvius dubens-juosmens judesius ir diafragminį kvėpavimą Ši programa paremta

Tansberger aprašyta pratimų metodika (Carriere B 1998) Jos esmė ndash egzistuojantis funkcinis ryšys

tarp diafragmos pilvo dubens dugno ir nugaros raumenų kurie reciprokinės inervacijos principu dirba

kaip vienas funkcinis vienetas Tiriamosios lankė uţsiėmimus 2 kartus per savaitę Uţsiėmimo trukmė

buvo 45 minutės pratimai atliekami vidutiniu tempu po 8-10 kartojimų Vieno uţsiėmimo metu

pratimus atliko 2-3 moterys Buvo taikomi

Kvėpavimo pratimai

Atliekami aktyvūs dubens-juosmens judesiai derinant su diafragminiu kvėpavimu bei

išlaikant juosmens linkį neutralioje padėtyje Įkvėpimo metu diafragmai leidţiantis ţemyn dubuo

sukamas pirmyn atpalaidavus pilvo sienos raumenis ir įtempiant nugaros raumenis (dubuo sukamas iki

fiziologinio juosmens linkio) Iškvėpimo metu dubuo sukamas atgal aktyvuojant skersinį pilvo

raumenį ir tempiant nugaros raumenis Šie aktyvūs dubens-juosmens judesiai atliekami įvairiose

pradinėse padėtyse

Pilvo raumenų stiprinimo pratimai

Nugaros tempimo pratimai

35

3 REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

31 Tiriamųjų juosmens mobilumo testavimo duomenys

Įvertinus gautus tyrimo rezultatus paaiškėjo kad 28-tą nėštumo savaitę juosmens mobilumo

vidurkis tiriamojoje grupėje buvo 848plusmn016 cm o kontrolinėje grupėje ndash 857plusmn019 cm Abiejų grupių

vidurkiai buvo panašūs (pgt005)

Antrojo testavimo metu ty 38-tą nėštumo savaitę kontrolinėje grupėje nustatytas statistiškai

patikimas juosmens mobilumo sumaţėjimas (plt005) kuris sudarė 2003plusmn186 Kontrolinės grupės

nagrinėjamo rodiklio vidutinė reikšmė buvo 685plusmn022 cm Tuo tarpu atlikus tiriamosios grupės

pakartotinio testavimo rezultatų analizę nustatėme neţymų (pgt005) juosmens mobilumo sumaţėjimą

(206plusmn096) Šios grupės vidurkis buvo 828plusmn013 cm Palyginus abiejų grupių juosmens mobilumo

testavimo duomenis nustatytas statistiškai patikimas skirtumas (plt005)

Gautus rezultatus galima paaiškinti tuo kad tiriamosios grupės moterims sveikatingumo

programoje dominavo dubens ndash juosmens mobilumo pratimai

Juosmens mobilumas

828848

685

857

4

5

6

7

8

9

10

28 savaitė 38 savaitė

Am

pli

tud

ė

cen

tim

etr

ai

Tiriamoji gr

Kontrolinė gr

plt005

kontrolinės grupės abiejų tyrimų vidurkiai skiriasi statistiškai patikimai (plt005)

8 pav Juosmens mobilumo vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę

36

Daugelis pilvo raumenis lavinančių pratimų yra įtraukiami į nugaros skausmo ir kitų griaučių

raumenų sistemos sutikimų reabilitavimo programas Buvo atlikta keletas tiriamųjų darbų apie visų

pilvo raumenų aktyvavimą ir įtaką tam tikriems regionams Vienas iš jų tyrimas parodė kad vidinis

apatinės pilvo sienos vidinės krypties judesys gulint ant nugaros nepriklausomai nuo kitų pilvo

raumenų labiausiai įtakoja skersinio pilvo raumens aktyvumą (Urquhart DMir kt 2005)

32 Nėščiųjų dubens dugno raumenų vertinimo duomenys

Vertinant DDR jėgą perineometru 28-tą nėštumo savaitę nustatyta kad tiriamosios ir

kontrolinės grupės testų rezultatai buvo panašūs (pgt005) kontrolinės grupės DDR jėga buvo

1277plusmn030 mmHg tiriamosios grupės ndash 1273plusmn042 mmHg

Antrojo testavimo metu tiriamojoje grupėje DDR jėga statistiškai patikimai nesiskyrė

(pgt005) ir jėgos sumaţėjimas sudarė tik 149plusmn172 o vidurkis buvo lygus 1247plusmn042 mmHg

Kontrolinėje grupėje sumaţėjimas siekė net 2542 plusmn24 jėgos vidurkis buvo lygus 95plusmn026 mmHg

Nustatyta kad 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę DDR jėga kontrolinėje grupėje statistiškai patikimai

skyrėsi (plt005)

DDR jėga

1273 12471277

95

4

6

8

10

12

14

28 savaitė 38 savaitė

mm

Hg

Tiriamoji gr

Kontrolinė gr

plt005

kontrolinės grupės abiejų tyrimų vidurkiai skiriasi statistiškai patikimai (plt005)

9 pav DDR jėgos vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę

37

Gautus rezultatus galima komentuoti taip kad šios grupės moterims sveikatingumo

programos metu atliekant dubens sukamuosius judesius ir juos suderinus su kvėpavimu lengviau

aktyvuojasi ir stiprėja DDR

Lyginant mūsų tyrime gautus duomenis su uţsienio autorių duomenimis rezultatai yra

panašūs 2001m atlikto tyrimo metu buvo tiriamas pilvo raumenų atsakas (elektromiografijos metodu)

į valingą DDR susitraukimą Tiriamosios sutraukinėjo DDR trijose padėtyse gulint ant nugaros

Visoms tiriamosioms pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas padidėjo virš pradinio taško

atliekant DDR susitraukimus maţiausiai vienoje iš padėčių Skersinio pilvo raumens

elektromiografijos aktyvumas buvo didţiausias liemens lenkimo padėtyje o skersinio pilvo raumens

aktyvumas buvo didesnis uţ tiesiojo pilvo raumens aktyvumą liemens tiesimo padėtyje

Buvo atliktas papildomas elektromiografijos tyrimas kurio metu buvo registruojamas

gaktinio stuburgalio raumens ir pilvo raumenų aktyvumas atliekant tris skirtingus submaksimalius

izometrinius pilvo raumenų pratimus Šio eksperimentinio tyrimo metu nustatytas gaktinio stuburgalio

raumens aktyvumo padidėjimas su kiekvienu pilvo raumenų susitraukimu

Rezultatai rodo kad pilvo raumenų aktyvumas yra normalus atsakas į DDR veiklą

tiriamosioms be DDR sutrikimų ir leidţia manyti kad specifinė pilvo raumenų veikla aktyvuoja DDR

( Sapsford RR ir kt 2001)

Skiriant dubens dugno raumenų pratimus dubens dugno raumenų disfunkcijos gydyme

daţnai pabrėţiamas pilvo raumenų atpalaidavimas Šio atlikto tyrimo tikslas buvo ištirti sąveiką tarp

atskirų raumenų pilvo ir dubens dugno raumenų veiklos ir vidinio pilvo spaudimo poveikį raumenų

veiklai naudojant paviršinę ir vidinę raumenų elektromiografiją Tiriamosios buvo tiriamos gulimoje

ant nugaros ir stovimoje padėtyse Rezultatai parodė kad transversus abdominis (TP) ir obliquus

internus (OI) buvo atliekami per visą dubens dugno raumenų susitraukimus Rezultatai parodė kad

skersinis ir vidinis įstriţinis raumuo į veiklą buvo įtraukiami visos dubens dugno raumenų veiklos

metu Dėl šių prieţasčių buvo neįmanoma efektyviai sutraukti dubens dugno raumenų išlaikant

atpalaiduotus pilvo raumenis Vidutinis vidaus pilvo spaudimo padidėjimas 10 mmHg (gulimoje ant

nugaros padėtyje) buvo uţregistruotas maksimalus dubens raumenų susitraukimas Maksimalaus

dubens dugno raumenų susitraukimo metu vidinis pilvo spaudimas vidutiniškai pakildavo 10 mmHg

(gulint ant nugaros)

Šie rezultatai rodo kad atliekant dubens dugno raumenų pratimus patarimai atpalaiduoti

pilvo sieną yra netinkami ir gali neigiamai paveikti pratimų atlikimą (Neumann P ir Gill V 2002)

38

33 Skirtingo amţiaus nėščių moterų juosmens mobilumo ir dubens dugno

raumenų jėgos vertinimo duomenys

Jaunesnių nei 30 m nėščiųjų grupėje juosmens mobilumas tiek pirmo tiek ir pakartotinio

tyrimo metu buvo statistiškai reikšmingai (plt005) didesnis nei vyresnių (ţr 10 pav) 28-tą nėštumo

savaitę jaunesnių nei 30 m grupėje juosmens mobilumas buvo 869plusmn014 cm o vyresniųjų ndash

803plusmn022 cm Atlikus tyrimą 38-tą savaitę jaunesnių grupėje gautas statistiškai reikšmingas juosmens

mobilumo sumaţėjimas - 95plusmn174 (plt005) Vyresnių grupėje pakartotinai atlikus testavimą

nustatytas reikšmingas rezultatų pokytis - 1567plusmn329 (plt005) Nėštumo pabaigoje vyresnių moterų

juosmens mobilumas sumaţėjo iki ndash 68plusmn037 cm Gautus duomenis galime paaiškinti amţiaus ir

mobilumo maţėjimo priklausomybe

Juosmens mobilumas

782

869

68

803

4

5

6

7

8

9

10

28 savaitė 38 savaitė

Am

pli

tud

ė

cen

tim

etr

ai

le 29 m

ge 30 m

plt005 plt005

10 pav Juosmens mobilumo vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę skirtingo amžiaus

grupėse

Jaunesnių nei 30 m nėščiųjų grupėje DDR jėga abiejų testavimų metu buvo statistiškai

reikšmingai didesnė nei vyresnių (plt005) (ţr 11 pav) 28-tą nėštumo savaitę jaunesnių moterų

grupėje DDR jėga buvo lygi 1304plusmn028 mmHg o vyresnių ndash 1187plusmn052 mmHg 38-tą savaitę

jaunesnių grupėje DDR jėgos rodikliai buvo ndash 114plusmn032 mmHg o vyresnių ndash 973plusmn075 mmHg

Abiejų tyrimų vidurkių skirtumai tiek tiriamojoje tiek ir kontrolinėje grupėje buvo statistiškai patikimi

(plt005) Tyrimų rezultatai parodė kad vyresnių tiriamųjų DDR jėgos sumaţėjimo pokytis sudarė

39

1857plusmn432 ir buvo reikšmingai didesnis nei jaunesnių moterų grupėje (plt005) Pastarųjų

testuojamų raumenų jėgos sumaţėjimo pokytis siekė 1175plusmn243

Apie amţiaus įtaką DDR funkcinei būklei savo tyrimų išvadose teigia ir daugelis uţsienio

autorių Viename iš jų Grodstein ir kiti (2003) nurodė kad DDR disfunkcija paplitusi tarp moterų

kurios gimdė vyresnio amţiaus ir kurios buvo jaunesnės pirmo gimdymo metu

DDR jėga

1304

1141187

973

3

5

7

9

11

13

15

28 savaitė 38 savaitė

mm

Hg

le 29 m

ge 30 m

plt005 plt005

11 pav DDR jėgos vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę skirtingo amžiaus grupėse

Vertinant sveikatingumo programos poveikio efektyvumą juosmens mobilumui ir dubens

dugno raumenų jėgai jaunesnių nei 30 grupėje moterų kurioms buvo taikytas poveikis abiejų tyrimų

rezultatai buvo panašūs (pgt005) juosmens mobilumo vidutinės reikšmės sumaţėjimas siekė tik

138plusmn1 o DDR jėgos - 055plusmn203 (ţr 2 lentelė) Jaunesnių moterų kurioms poveikis netaikytas

pirmo ir antro testavimo rezultatai skyrėsi statistiškai reikšmingai (plt005) juosmens mobilumo

vidutinės reikšmės sumaţėjimas sudarė 1879plusmn210 o DDR jėgos - 2455plusmn268 38-tą savaitę gauti

rezultatai parodė statistiškai patikimą skirtumą tarp jaunesnių moterų grupės taikant poveikį ir

netaikant (plt005)

Tyrimų duomenų analizė parodė kad vyresnių nei 30 metų grupėje taikant ir netaikant

sveikatingumo programos poveikį pirmo ir antro testavimo juosmens mobilumo vidutinės reikšmės

statistiškai reikšmingai skyrėsi (plt005) Atlikus tyrimą 38 savaitę grupėje kur poveikis nebuvo

taikytas juosmens mobilumo sumaţėjimas sudarė 2293plusmn383 o grupėje kur sveikatingumo

40

programos poveikis buvo taikytas minėtas rodiklio sumaţėjimas siekė 477plusmn098 Abiejose vyresnių

moterų grupėse juosmens mobilumo pokytis buvo statistiškai patikimas (plt005)

Grupėje kuri nelankė uţsiėmimų baseine abiejų testavimų DDR jėgos vidurkiai statistiškai

patikimai skyrėsi (plt005) 38 savaitę registruotas jėgos sumaţėjimas sudarė 2746plusmn520 Grupėje

kuri lankė uţsiėmimus nagrinėjamo rodiklio sumaţėjimas nebuvo statistiškai reikšmingas (pgt005) ir

siekė 524plusmn252

Analizuojant pakartotinio testavimo nėštumo pabaigoje rezultatus matome kad dubens dugno

raumenų jėga šioje amţiaus grupėje statistiškai patikimai buvo didesnė moterų kurioms buvo taikytas

poveikis (1233plusmn071 cm) palyginus su nėščiosiomis kurios nedalyvavo sveikatingumo programoje

(8plusmn068 cm) (plt005)

Apibendrinant gautus statistiškai patikimus rezultatus galima teigti kad tiek jaunesnėms tiek

vyresnėms nei 30 m moterims sveikatingumo programos poveikis buvo efektyvus dubens dugno

raumenų funkcinei būklei ir juosmens mobilumo išlaikymui nėštumo metu (plt005)

2 lentelė

Sveikatingumo programos pratimų įtaka juosmens mobilumui ir dubens dugno

raumenų jėgai skirtingo amžiaus moterims nėštumo metu

Tiriamosios

Juosmens mobilumas (cm) Dubens dugno raumenų jėga (mmHg)

28 savaitė 38 savaitė

Skirtumo

reikšming

umas

28 savaitė 38 savaitė

Skirtumo

reikšming

umas

le29 m

Be

poveikio 898plusmn02 729plusmn024 plt005 1348plusmn046 1014plusmn046 plt005

Taikant

poveikį 846plusmn019 829plusmn018 pgt005 1267plusmn034 125plusmn028 pgt005

Skirtumo

reikšmingu

mas

pgt005 plt005 - pgt005 plt005 -

ge 30 m

Be

poveikio 761plusmn02 583plusmn025 plt005 1111plusmn068 8plusmn068 plt005

Taikant

poveikį 867plusmn033 825plusmn031 plt005 13plusmn063 1233plusmn071 pgt005

Skirtumo

reikšmingu

mas plt005 plt005 - pgt005 plt005 -

Rodikliai

41

Daugelis autorių įvairiuose literatūros šaltiniuose skelbia panašius rezultatus apie dubens

dugno raumenų pilvo nugaros raumenų ir diafragmos funkcinius ryšius

Sapsford R R ir Hodges P W atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti ar valingas pilvo raumenų

susitraukimas yra susijęs su dubens dugno raumenų aktyvumu DDR aktyvumas buvo matuojamas

atliekant skirtingo intensyvumo pilvo raumenų susitraukimus gulimoje ir sėdimoje padėtyse DDR

elektromiografinis aktyvumas buvo matuojamas įvedus į makštį ir išeinamąją angą paviršinius

elektrodus Šie matavimai buvo paremti išeinamosios angos ir makšties spaudimo

Gauti rezultatai rodė kad DDR elektromiografijos duomenys padidėjo pilvo raumenų

susitraukimo metu DDR aktyvumas stipraus pilvo raumenų susitraukimo metu nesiskyrė nuo

išmatuoto maksimalaus DDR susitraukimo Išmatuotas pirmiau makšties ir išeinamosios angos slėgio

padidėjimas o po to ir pilvo Išvadose kalbama kad sveikiems tiriamiesiems valingas pilvo raumenų

aktyvumas sąlygojo DDR aktyvumą Dubens slėgio padidėjimas įvykęs prieš pilvo slėgio padidėjimą

parodo kad atsakas yra uţprogramuotas Pilvo raumenų treniravimas gali būti labai veiksmingas šių

sutrikimų gydyme ( Sapsford R R Hodges P W 2001)

34 Dubens dugno raumenų ir juosmens mobilumo priklausomybė grupėse

Atlikta nagrinėjamų rodiklių koreliacinė analizė parodė kad tiriamojoje grupėje tarp juosmens

mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių buvo tiesinė tiesioginė priklausomybė maţėjant

juosmens mobilumui maţėja ir dubens dugno raumenų jėga (16 pav) Koreliacijos koeficiento dydis

(r=0635) parodė vidutinio stiprumo statistiškai patikimą poţymių tarpusavio ryšį (plt005)

Dubens dugno raumenų ir juosmens mobilumo priklausomybę analizavo daugelis uţsienio

autorių Madill SJ ir McLean L tyrimo tikslas buvo nustatyti ar pilvo raumenų aktyvacija įtakoja

stiprų dubens dugno raumenų susitraukimą ir taip prisideda prie moterų šlapimo sulaikymo

mechanizmo Buvo siekiama nustatyti pilvo raumenų aktyvacijos lygį ir raumenų veiklos modelius

susijusius su valingais dubens dugno raumenų susitraukimais moterims neturinčioms dubens dugno

raumenų disfunkcijos

Tyrime dalyvavo 15 neturinčių dubens dugno raumenų disfunkcijos moterų Jos atliko tris

kiekvieno iš keturių pilvo raumenų maksimalius susitraukimus ir taip pat dubens dugno raumenų

susitraukimus gulimoje ant nugaros padėtyje Pilvo ir DDR veikla buvo registruojama

elektromiografijos pagalba o vidinis makšties spaudimas matuojamas naudojant modifikuotą

Femiscan zondą Tam tikras aktyvavimo modelis buvo pastebėtas kai skersinis vidinis ir tiesusis pilvo

raumenys dirbo su DDR prasidėjus maksimaliam vidiniam makšties slėgiui PFM veiklos vyravo

42

pradedant didėti makšties spaudimui o vėliau slėgio padidėjimas (iki 70 didţiausio galimo slėgio)

yra susijęs su kombinuota DDR skersinio pilvo tiesiojo ir vidinio įstriţinio raumenų veikla

Išvadose teigiama jog buvo nustatyti tam tikri pilvo raumenų veiklos modeliai kaip atsakas į

valingą dubens dugno raumenų susitraukimą moterims neturinčioms dubens dugno raumenų

disfunkcijos (2006)

Kontrolinės grupės dubens dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo

priklausomybė

-12

-1

-08

-06

-04

-02

0

02

04

06

-25 -2 -15 -1 -05 0 05 1 15 2 25

mmHg

cen

tim

etr

ai

12 pav Juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių tarpusavio priklausomybė

tiriamojoje grupėje

Tuo tarpu kontrolinės grupės juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių

tarpusavio ryšys buvo silpnas statistiškai nepatikimas (r=0192 plt005)

43

Kontrolinės grupės dubens dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo

priklausomybė

-12

-1

-08

-06

-04

-02

0

02

04

06

-25 -2 -15 -1 -05 0 05 1 15 2 25

mmHg

cen

tim

etr

ai

13 pav Juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių tarpusavio priklausomybė

kontrolinėje grupėje

Apibendrinant testavimo rezultatus galima teigti kad išlaikant juosmens mobilumą nėštumo

metu DDR jėga galinti turėti įtakos nėščiųjų epizodiniam šlapimo nelaikymui nemaţėja Esant

susilpnėjusiam ar pertemptam skersiniam pilvo raumeniui gali atsirasti liemens nestabilumas tiesiogiai

įtakojantis apatinės nugaros dalies skausmus bei disfunkcijas

Gautus šio tyrimo rezultatus galime traktuoti ir atvirkščiai ty nėštumo metu didelį dėmesį

skiriant dubens dugno raumenų aktyvacijai įtakojamas ir liemens stabilumas išlaikant dubens ndash

juosmens mobilumą

Tyrimai leidţia suprasti kad yra tam tikros sinergijos tarp pilvo ir DDR Manoma kad DDR

turi dvejopą funkciją dalyvauja liemens stabilumo palaikyme ir šlapimo ir išmatų šalinime bei

laikyme Šios raumenų sinergijos gali sėkmingai pasitarnauti DDR funkcijos sutrikimų reabilitacijoje

Juosmens ndash dubens regionui reikalingas stabilumas tam kad būtų galima pernešti krūvį

liemeniui ir viršutinėms galūnėms Tačiau tuo pačiu turi būti ir pakankamas mobilumas kad

uţtikrinti pakankamą judėjimą

44

IŠVADOS

1 Dubens dugno raumenų jėga nuo 28-tos iki 38-tos nėštumo savaitės kontrolinėje

grupėje maţėjo (plt005) o tiriamojoje liko panaši

2 Vertinant juosmens mobilumo kaitą nėštumo metu kontrolinėje grupėje nustatytas

reikšmingas sumaţėjimas (plt005) o tiriamojoje grupėje stebėta tik maţėjimo

tendencija

3 Jaunesnių nei 30 metų nėščiųjų grupėje juosmens mobilumas ir dubens dugno raumenų

jėga tiek 28-tą tiek ir 38-tą savaitę buvo statistiškai reikšmingai didesnė nei vyresnių

(plt005)

4 Juosmens mobilumas įtakoja dubens dugno raumenų funkcinę būklę išlaikant juosmens

mobilumą dubens dugno raumenų jėga nėštumo metu nemaţėja

45

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1 Izoliuotai aktyvinti dubens dugno raumenis nėštumo metu nėra tikslinga nes šių raumenų

susitraukimas dėl ilgalaikio palaipsniui didėjančio krūvio nėra pakankamai efektyvus

2 Dėka funkcinių ryšių nėštumo metu rekomenduojama didesnį dėmesį skirti kvėpuojamajai

diafragmai pilvo bei nugaros raumenims grąţinant ar lavinant dubens dugno raumenų

funkciją

3 Aktyvinant dubens dugno raumenis tikslinga į pratimų programą įjungti aktyvius dubens-

juosmens judesius akcentuojant kvėpavimą

4 Rekomenduojama nėštumo metu stabilizuoti liemenį Aktyvūs dubens-juosmens judesiai ne tik

išlaiko juosmens mobilumą bet ir stabilizuoja liemenį tiesiogiai susijusį su dubens dugno

raumenų funkciją

46

LITERATŪRA

1 Baumann L(2005) Kineziterapijos efektyvumas maţinant nugaros skausmus

nėštumo metu Magistro baigiamasis darbas Sporto biomedicinos fakultetas

Kineziterapijos ir sporto medicinos katedra ndash Kaunas 65p

2 J Buivydienė (2004) Nėštumo ir gimdymo įtaka dubens dugno raumenų funkcijai

Magistro baigiamasis darbas Kauno medicinos universitetas Visuomenės sveikatos

fakultetas kineziologijos ir sporto medicinos katedra - Kaunas 50p

3 Zachovajevas P Zachovajevienė B Baltaduonienė D Tadaravičiūtė R (2007)

Moterų kurias kamuoja įtampos šlapimo nelaikymas dubens dugno raumenų

lavinimo kineziterapijos metodais veiksmingumas Sveikatos mokslai Volume 17

Number 7

4 Barr KP Griggs M Cadly T (2005)Lumbar stabilization American Journal of

Physical Medicine and Rehabilitation 6473-480

5 Bastiaenen Caroline HG Rob A de Bie Wolters Pieter MJC Janneke M

Bastiaanssen Aldegonda BA Klabbers ir kt (2004) Treatment of pregnancy

related pelvic girdle andor low back pain after delivery design of a randomized

clinical trial within a comprehensive prognostic cohort study BMC Public

HealthDec 244(1)67

6 Beazel J R (2004) Lumbar pelvis and hip examination with emphasis on function

of the lower quarter University of Virginia Healthsouth APTA Presentation

Chicago

7 Boslash K Talseth T Holme I (1999) Single blind randomised controlled trial of

pelvic floor exercises electrical stimulation vaginal cones and no treatment in

management of genuine stress incontinence in women BMJ 318 487minus493

8 Bo K amp Braekken IH (2005) PFMT in treatment and prevention of POP (POP

study) National Library of Medicine December

9 Bo K amp Sherburn M (2005) Evaluation of female pelvic-floor muscle function

and strength Phys Ther 85269 ndash282

10 Bo K amp Stien R (1994) Needle EMG registration of striated urethral wall and pelvic

floor activity patterns Neurourol amp Urodyn 1335-41

11 Burgio K L Robinson J C Engel B T (1986) The role of biofeedback in

Kegel exercise training for stress urinary incontinence American Journal of

Obstetrics and Gynaecology 1 (154) 58minus64

47

12 Burgio K L Zyczynski H Locher J L et al (2003) Urinary Incontinence in the

12-Month Postpartum Period Obstetrics and Gynecology 6 (102) 1291minus1298

13 Carriegravere B (1998) The Swiss Ball Theory Basic Exercises and Clinical

Application New York Springer

14 Carriegravere B (2002) Fitness for the Pelvic Floor New York Thieme

15 Chiarelli P (1995) Womenlsquos Waterworks ndash Curing Incontinence Snohomish WA

Khera Publications

16 Chiarelli J Cockburn J (2002) Promoting urinary continence in women after

delivery randomised controlled trial BMJ 324 1241minus1244

17 Cornella JL (2004) Management in stress urinary incontinence Rev Urol 6(suppl

5)S18-S25

18 DeLancey J Ashton-Miller J Howard D et al (2001) The functional anatomy

of the female pelvic floor and stress continence control system Scand J Urol

Nephrol Suppl(207)17

19 De Lancey J Richardson A (1992) Anatomy of genital support In Benson T

ed Female Pelvic Floor Disorders New York Norton Medical Books

20 Dumoulin C Lemieux M C Bourbonnais D et al (2004) Physiotherapy for

Persistent Postnatal Stress Urinary Incontinence A Randomized Controlled Trail

Obstetrics and Gynecology 3 (104) 504minus510

21 Ewings P S Spencer S Marsh H et al (2005) Obstetric risk factors for urinary

incontinence and preventative pelvic floor exercises Cohort study and nested

randomized controlled trial Journal of Obstetrics and Gynaecology August 25(6)

558 ndash 564

22 Franklin E (2003) Pelvic Power mindbody exercises for strength flexibility

posture and balance for men and women New Jersey Elysian Editions

23 Freedmann F B (2000) Aqua Yoga London Lorenz books

24 Freeman RM (2004) The role of pelvic floor muscle training in urinary

incontinence BJOG an International Journal of Obstetrics and Gynaecology

December Vol 111 Supplement 1 pp 37ndash40

25 Goldberg RP Effects of pregnancy and childbirth on pelvic floor (2007) Springer

London 172 p

26 Grodstein F Fretts F Lifford K Resnick N Curhan G (2003) Association of

age race and obstetric history with urinary symptoms among women in the Nurses

Health Study Americian Journal of Obstetrics and Gynecology 2 (189) 428minus434

48

27 Gutke A (2007) Pelvic Girdle Pain and Lumbar Pain in Relation to Pregnancy

Department of Health and Society Division of Physiotherapy Faculty of Health

Sciences Linkoumlping University Sweden

28 Handa V L Pannu H K Siddique S et al (2003) Architectural Differences in

the Bony Pelvis of Women With and Without Pelvic Floor Disorders Obstetrics

and Gynecology 6 (102) 1283minus1290

29 Hannestad Y S Lie R T Rortveit G Hunskaar S (2004) Familial risk or

urinary incontinence in women population based cross sectional study BMJ 329

889minus891

30 Hulme J A (2002) Pelvic Pain and Low Back Pain A Handbook for Self Care amp

Treatment Montana Phoenix Publishing Co

31 Jones RC (1999) Muscle Balance and Dynamic Stability in Womens Health

Conference Paper Pelvic Stability in Pregnancy and Post Partum Dublin

32 Kim S Harvey M A Johnston S (2005) A Review of the Epidemiology and

Pathophysiology of Pelvic Floor Dysfunction Do Racial Differences Matter

Journal of Obstetrics and Gynaecology Canada 3 (27) 251minus259

33 Konstantinos H Eleni K and Dimitrios H (2006) Dilemmas in the management

of female stress incontinence the role of pelvic floor muscle training Int Urol

Nephrol

34 Kuhnert Ch (2005) Munich Pelvic floor training program Tecsana ltd Munich

35 Kulig K Powers Ch M Landel R F Hungwen Ch Fredericson M Guillet M

and Butts K Segmental lumbar mobility in individuals with low back pain in vivo

assessment during manual and self-imposed motion using dynamic MRI (2007)

BMC Musculoskelet Disord 8 8

36 Laycock J Jerwood D (2001) Pelvic Floor Muscle Assessment The Perfect

Scheme Physiotherapy 12 (87) 631minus642

37 Lockstad Harry MC(2003) Prevence of Back Pain during Pregnancy Spine Apr

1530 (8)983-91

38 Madill SJ McLean L (2006) Relationship between abdominal and pelvic floor

muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle contractions

in healthy continent women Neurourol Urodyn25(7)722-30

39 Magee D J Orthopedic Physical Assessment WB Saunders Company 2002

1020 p

40 Meyer S Hohlfeld P Achtari C De Grandi P (2001) Pelvic Floor Education

After Vaginal Delivery Obstetrics and Gynecology 5 (97) 673minus677

49

41 Mens JM Vleeming A Snijders CJ Koes BW Stam HJ (2001) Reliability

and validity of the actine straight leg raise test in pasterior pelvic pain since

pregnancy Spine 261167-1171

42 Moslashrkved S Boslash K (1997) The effect of postpartum pelvic floor muscle exercise

in the prevention and treatment of urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 4 (8) 217minus222

43 Moen MH Kogstad O Hansen JH ir kt (1990) Pelvic girdle relaxation

Clinical Presentation Tidsskr Nor Laegeforen 110 2211 ndash 2

44 Mohr Joan D (1990) Management of the trunk in adult hemiplegia The Bobash

concetion Topic in neurology APTA

45 Morin M Dumoulin C Bourbonnais D et al (2004) Pelvic floor maximal

strength using vaginal digital assessment compared to dynamometric measurements

Neurourol Urodyn 23336 ndash341

46 Moslashrkved S Boslash K Schei B Salvesen K Aring (2003) Pelvic Floor Muscle

Training During Pregnancy to Prevent Urinary Incontinence A Single-Blind

Randomized Controlled Trial Obstetrics and Gynecology 2 (101) 313minus319

47 Moses S (2008) Schobers Test Family Practice Notebook LLC

48 Neumann PB Grimmer KA and Deenadayalan Y (2006) Pelvic floor muscle

training and adjunctive therapies for the treatment of stress urinary incontinence in

women a systematic review BMC Womenrsquos Health 611

49 Nygaard I E Glowacki C Saltzman C L (1996) Relationship Between Foot

Flexibility and Urinary Incontinence in Nulliparous Varsity Athletes Obstetrics and

Gynecology 6 (87) 1049minus1051

50 Ostergaard M Thomsen BJ (1992) Pelvic insufficiency during pregnancy

Ugeskr Laeger 154 3568 ndash 72

51 Osgaard HC Zetherstrom G Hansson E (1994) The posterior pelvic pain

provocation test in pregnant women Eur Soine J3258 ndash 260

52 Persson J Woslashlner-Hanssen P Rydhstroem H (2000) Obstetric Risk Factors for

Stress Urinary Incontinence A Population-Based Study Obstetrics and

Gynecology 3 (96) 441minus445

53 Reilly E T C Freeman R M Waterfield M R et al (2002) Prevention of

postpartum stress incontinence in primigravidae with increased bladder neck

mobility a randomised controlled trial of antenatal pelvic floor exercises BJOG an

international journal of obstetrics and gynaecology 1 (109) 68minus76

50

54 Richardson CA Hodges P Hides J (2005) Therapeutic exercise for liumbopelvic

stabilizationChurchill Livingstone Harcourt Publishers 12 p

55 Sabino J Grauer J (2008) N Pregnancy and low back pain Curr Rev

Musculoskelet Med 1137ndash141

56 Sapsford R (2001) The Pelvic Floor A clinical model for function and

rehabilitation Physiotherapy 12 (87) 620minus630

57 Sapsford RR (2004) Rehabilitation of pelvic floor muscles utilizing trunk

stabilization Man Ther Feb9(1)3-12

58 Sapsford RR Hodges P W (2001) Contraction of the pelvic floor muscles during

abdominal maneuvers Arch Phys Med Rehabil Aug 82(8)1081-8

59 Sapsford RR Hodges PW Richardson

CA Cooper

DH Markwell

SJ Jull

GA

(2001) Co-activation of the abdominal and pelvic floor muscles during voluntary

exercises Neurourol Urodynam 2031-42 Wiley-Liss Inc

60 Sapsford RR Hodges PW Richardson CA Cooper DA Markwell SJ amp Jull GA

(1997) Activation of puboccygeus during a variety of isometric abdominal

exercises Abstract 115 ICS Yokohama

61 Shelly E (2005) The pelvic floor Hall C M Brody L Th Therapeutic Exercise

Moving Toward Function (p 402ndash435) USA Lippincott Williams amp Wilkins

62 Sihvonen T Huttunen M Makkonen M Airaksinen O (1998) Functional

Changes in Back Muscle Activity Correlate With Pain Intensity and Prediction of

Low Back Pain During Pregnancy Arch Phys Med Rehabil Vol 79 October

63 Smith R Appell R Fenner D et al Clinical management of urinary incontinence

in women APGO Educational Series on Womenrsquo s Health Issues 2007 March 1

64 Steacutephanie J Madill Linda McLean (2006)Relationship between abdominal and

pelvic floor muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle

contractions in healthy continent women Urodynam 25722-730

65 Vickers D amp Davila GW Kegel Exercises and Biofeedback (2006) Springer

London 303-310

66 Urquhart D M Hodges P W Allen T J Story I H (2005) Abdominal muscle

recruitment during a range of voluntary exercises Man Ther May10(2)144-53

67 Wilson P D Herbison G P (1998) A randomized controlled trial of pelvic floor

muscle exercises to treat postnatal urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 5 (9) 257-264

51

68 Woodman PJ amp Graney DO (2002) Anatomy and physiology of the female

perineal body with relevance to obstetrical injury and repair Clinical anatomy

15321ndash334

Page 7: KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS ... · raumenų inervacija (Woodman, PJ. ir Graney, D.O., 2002). DDR griaučių raumenų sudėtį įeina 33% greitųjų ir 67% lėtųjų

7

ĮVADAS

Daugeliui moterų tiek nėštumas tiek gimdymas yra šlapimo nelaikymą (ŠLN) bei daugelį

dubens dugno raumenų (DDR) funkcijos sutrikimus lemiantis veiksnys Paskutiniu metu labai

padaugėjo akušerinių dubens dugno traumų bei aiškėjo jų sąsaja su ateityje atsirandančiomis dubens

dugno raumenų funkcijos problemomis Specialistai teikiantys pirminę prieţiūrą turi būti labai

sąmoningi ir aktyviai imtis prevencinės veiklos uţkertant kelią moterų gyvenimo kokybę

maţinantiems sutrikimams (Goldberg RP 2007) DDR disfunkcija yra fiziškai sekinantis ir socialiai

aktyvumą ribojantis veiksnys Jo atsiradimas skatina pasitikėjimo savimi praradimą bejėgiškumą

depresijos ir nerimo jausmus (Chiarelli ir Cockburn 2002) Šiuo metu pasaulyje nuo šios problemos

kenčia apie 200 mln moterų Lietuvoje ndash apie 280 tūkst (Aniulienė 2002)

Fiziniai pratimai atliekami nėštumo metu stiprina pilvo nugaros dubens raumenis tada gerėja

laikysena priaugama maţiau svorio Kineziterapeutų darbas akušerijoje yra pakoreguoti fizinius

pokyčius vykstančius nėštumo metu ir po gimdymo kad sumaţinti organizmo stresą (Sabino J

Grauer J 2008)

Kaip ir kiti griaučių raumenys nestiprinami dubens dugno raumenys (DDR) susilpnėja ir

atrofuojasi ir turi būti stiprinami Pratimų metu DDR geriau aprūpinami deguonimi todėl tampa

paslankesni Vadinasi lengviau jėgą išlaikyti nei ją grąţinti Tačiau klinikinė dubens raumenų pratimų

reikšmė buvo sunkiai objektyviai patvirtinama Nors logiškai mąstant DDR pratimų taikymas

nėštumo metu ir po gimdymo turėtų sumaţinti šlapimo nelaikymo ir dubens organų nusileidimo bei

iškritimo riziką tačiau daugelio tyrimų rezultatai prieštaringi (Zachovajevas P ir kt 2007)

Atliekami tyrimai leidţia suprasti kad yra tam tikros sinergijos tarp pilvo ir DDR Manoma

kad DDR turi dvejopą funkciją dalyvauja liemens stabilumo palaikyme bei šlapimo ir išmatų šalinime

bei laikyme Šios raumenų sinergijos gali sėkmingai pasitarnauti DDR funkcijos sutrikimų

reabilitacijoje

Kadangi ritmingus kvėpavimo judesius palaiko pilvo ir dubens dugno raumenų sinerginė

veikla tad būtina uţtikrinti normalų šių raumenų funkcionavimą Visi dubens dugno komponentai

sudaro atskirą griaučių-raumenų posistemę susijusią su tuo kaip funkcionuoja kitos griaučių-raumenų

posistemės (Sapsford 2001 Franklin 2003)Dubens dugno raumenų aktyvacijai ir stiprinimui taikoma

Kegelio bei Tansbergerio metodikos (Baumann L 2005)

Juosmens ndash dubens regionui reikalingas stabilumas tam kad būtų galima pernešti krūvį

liemeniui ir viršutinėms galūnėms Tačiau tuo pačiu turi būti ir pakankamas mobilumas kad

uţtikrinti pakankamą judėjimą

8

Temos aktualumas DDR disfunkcijos problema Lietuvoje vis dar išlieka aktuali ne tik dėl

didelio paplitimo nesugebėjimo rasti tinkamos pagalbos bet ir dėl taikomų neefektyvių gydymo

metodų

Temos naujumas Nėštumo metu DDR dėl palaipsniui didėjančio gimdos svorio yra

nuolat tempiami ir neišlaiko jiems tenkamo krūvio todėl izoliuotai aktyvinti šiuos raumenis yra

sudėtinga Ilgą laiką buvo manoma kad liemens stabilizavimo pratimų programa nėščiosioms

įjungiant dubens judesius neįtakoja DDR funkcinės būklės Anksčiau kineziterapeutai mokydami kaip

atlikti dubens dugno raumenų pratimus akcentuodavo pacientams neįtempti pilvo raumenų Šiuo metu

poţiūris šiuo klausimu pasikeitė Egzistuojantis funkcinis ryšys tarp dubens dugno kvėpuojamosios

diafragmos bei pilvo ir nugaros raumenų suteikia galimybę šiuos raumenis aktyvinti netiesiogiai

Todėl šiame tyrime vertinome dubens dugno raumenų jėgos kaitą aktyvindami tik dubens-juosmens

raumenis

Hipotezė juosmens mobilumas įtakoja dubens dugno raumenų funkcinę būklę nėštumo

metu

Tyrimo tikslas nustatyti juosmens mobilumo įtaką nėščiųjų dubens dugno raumenų

funkcinei būklei

Uţdaviniai

įvertinti dubens dugno raumenų jėgos kaitą nėštumo metu kontrolinėje ir tiriamojoje grupėje

įvertinti juosmens mobilumo pokytį nuo 28-tos iki 38-tos nėštumo savaitės kontrolinėje ir

tiriamojoje grupėse

įvertinti nėščiųjų amţiaus įtaką dubens dugno raumenų jėgai ir juosmens mobilumui

nustatyti juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos tarpusavio ryšį

9

1 LITERATŪROS APŢVALGA

12 Dubens dugno raumenys

DDR suformuoja dubens dugno pagrindą (ţr 1 pav) ir uţtikrina šlapimo bei išmatų

sulaikymą dalyvaudami dubens organų padėties palaikyme bei susitraukdami ir uţdarydami esančias

angas (Boslash K ir Sherburn M 2005)

1 pav Dubens dugno raumenys

Tarpvietė ndash tai kompleksinis struktūrinis vienetas esantis tarp šlapimo ir lytinės sistemų Dėl

tarpusavyje besipinančių raumenų ir fascijų tarpvietės anatomija yra gana sudėtinga Tai ypatingai

svarbi struktūra kuri labai daţnai paţeidţiama nėštumo ir gimdymo metu Įvairūs paţeidimai sutrikdo

funkcinį šlapimo ir lytinės bei virškinimo sistemų pajėgumą kuriam turi įtakos su tuo susijusių

raumenų inervacija (Woodman PJ ir Graney DO 2002)

DDR griaučių raumenų sudėtį įeina 33 greitųjų ir 67 lėtųjų skaidulų (Konstantinos H ir

kt 2006) Greitosios skaidulos treniruojamos greitais ir stipriais susitraukimais o lėtosios ndash ilgesniais

susitraukimais (išlaikant) Greitosios skaidulos greičiau pavargsta Lėtosios skaidulos skirtos ištvermės

ir pastovaus tonuso palaikymui (Vickers D ir Davila GW 2006)

DDR padengti fascija kuri jungiasi su pasienine dubens organų fascija ir tokiu būdu

dalyvauja šių organų palaikyme tam tikroje padėtyje Pagrindinis palaikomasis dubens pamatas yra m

levator ani kurio padėtį palaiko jungiamasis audinys o tonusą ndash iš juosmens-kryţmens regiono

ateinantys nervai (Goldberg RP 2007)

10

Nepaisant to kad gilusis ir paviršinis sluoksniai susideda iš skirtingų anatominių struktūrų ir

turi skirtingą inervaciją kliniškai jie veikia kaip vienas funkcinis vienetas DDR susitraukia iš vien ir

tuo pačiu metu bet jų susitraukimo kokybė ir būdas gali skirtis

Teisingas susitraukimas apibūdinamas kaip suspaudimas aplink dubens dugno angas ir jų

įtraukimas vidine kryptimi Magnetinio rezonanso tyrimo metu galima stebėti kaip valingo DDR

susitraukimo metu uodegikaulis juda link gaktinės sąvarţos vadinasi šie raumenys susitraukia

koncentriškai Teisingo susitraukimo metu akimi jokio dubens judesio nesimato (Boslash K ir Sherburn

M 2005 Konstantinos H ir kt 2006)

Aplink esančių stabilizuojančių juosmens ndash dubens regiono raumenų tokių kaip skersinio

pilvo juosmens ir dauginių aktyvacija padeda DDR aktyvacijai (Konstantinos H ir kt 2006)

Submaksimalus DDR susitraukimas turi būti atliekamas izoliuotai Maksimalaus susitraukimo metu

stebimas apatinės pilvo dalies raumenų įsitraukimas vidine kryptimi (būtent m transversus abdominis

bei m internus oblique) (Boslash K ir Sherburn M 2005)

Dubens raumenys yra dalis stuburo stabilumo mechanizmų Jų funkcijos yra tarpusavyje

susiję su kitomis raumenų sistemomis (Sapsford R 2004)

12 DDR funkcijos

Dubens dugnas yra griaučių raumenų sistemos vienetas ir kaip ir kiti tokie vienetai turi

pasyvias nervines ir aktyvias kontrolės sistemas (ţr 2 pav)

Pasyviosios sistemos pagrindą sudaro fascijos ir raiščiai kurių išsitempimo galimybės

priklauso nuo genetinių jungiamojo audinio faktorių gimdymų įtakos ir daţno stanginimosi

tuštinimosi metu Nervinė subsistemos kontrolė priklauso nuo skirtingo sensorinio grįţtamojo ryšio iš

daugybės raumenų verpsčių esančių DDR

Aktyviosios subsistemos rolė yra uţtikrinti šlapimo sulaikymą ir dubens dugno organų

palaikymą veikiant gravitacijai Šios funkcijos reikalauja gebėjimo pradėti veikti prieš padidėjant

vidiniam pilvo spaudimui (Beazel J R 2004)

11

Nervinė

reguliacinė

sistema

Aktyvioji

Sistema

Raumenys

Fascijos

Pasyvioji

sistema

Kaulai

Sąnariai

Raiščiai

2 pav Stabilumo komponentai

Kegelis dubens dugno funkcijas apibrėţia kaip atraminę sutraukiamąją ir seksualinę (Shelly

2005)

Atraminė funkcija Dubens dugnas suteikia atramą dubens organams DendashLancey Jir

Richardson A (1992) teigia kad normali dubens organų padėtis pasiekiama per raiščius iš viršaus ir

per dubens dugno raumenų fasciją iš apačios Jie taip pat pastebėjo kad norint atkurti organų padėtį

reikia skirti dėmesio raiščių atramos ir dubens dugno raumenų funkcijų atstatymui Poilsio metu

dubens dugno raumenys išlaiko minimalų poilsio tonusą Raumenų aktyvumas padidėja kai didėja

vidinis pilvo spaudimas Gravitacijos jėgos ir padidėjęs vidinis pilvo spaudimas (pvz juokiantis

kosint čiaudint keliant sunkius daiktus) paskatina dubens organų iškritimą Stiprūs dubens dugno

raumenys padeda palaikyti organus prieš padidėjusį vidinį pilvo spaudimą ir palaiko normalią funkciją

Atraminę funkciją pirmiausiai atlieka lėto susitraukimo raumenų skaidulos (Shelly 2005)

Kadangi papildoma dubens dugno raumenų funkcija yra atraminė-palaikomoji tai pertempus

šiuos raumenis palaipsniui gali vystytis atrofija sunkesniais atvejais - receptorių ir nervų pakenkimas

sąlygojantis refleksų reguliacijos sutrikimus Todėl daţnai šis raumenų silpnumas pasireiškia daliniu

nevalingu šlapimo nelaikymu sąstoviais maţajame dubenyje gimdos nusmukimu raiščių išsitempimu

ar skausmais (Mens ir kt 2001)

Sutraukiamoji funkcija Esant normaliam šlapimo laikymui dubens dugno raumenys uţdaro

šlaplę Kai funkcija normali anga uţdaroma greitai faziniu greitai susitraukiančių dubens dugno

raumenų skaidulų pagalba Angos uţdarymas poilsio metu atliekamas lėtai susitraukiančių raumenų

12

skaidulų Normalus šlapimo laikymas yra tada kai spaudimas šlaplėje yra didesnis nei spaudimas

šlapimo pūslėje Sutraukiamosios funkcijos praradimas gali sukelti šlapimo nelaikymą (Shelly 2005)

Seksualinė funkcija Makštis turi labai maţai sensorinių nervų skaidulų (Chiarelli 1995)

Dubens dugno raumenys suteikia propriorecepcinius pojūčius kurie prisideda prie seksualinio

malonumo

B Carriegravere (2002) išskyrė tokias dubens dugno raumenų funkcijas

DDR turi būti pakankamai stiprūs kad palaikytų šlapimo pūslę makštį tiesiąją ţarną ir

vidinius pilvo organus

Raumenų atsipalaidavimas yra reikalingas tuštinantis ir šlapinantis bei gimdymo metu

Raumenys uţtikrina šlapimo ir išmatų sulaikymą

Kosulio čiaudėjimo bėgimo ir šokinėjimo metu greiti susitraukimai uţkerta kelią nevalingam

šlapimo išsiskyrimui

Lytiškai santykiaujant ir orgazmo metu DDR susitraukinėja valingai arba nevalingai

DDR dirba kartu (sinergetiškai) su diafragma

DDR veikla turi būti koordinuojama su pilvo nugaros šlaunų raumenų aktyvumu

Šlapimo sulaikymo mechanizme dalyvauja daugelio dubens spinalinių bei supraspinalinių

veiksnių visuma Šiame mechanizme taip pat be galo svarbus šlaplės sienelių lygiųjų bei skersaruoţių

raumenų susitraukimas pakankama kraujotaka nepaţeisti raiščiai ir fascijos palaikančios organus

optimalioje padėtyje didėjant vidiniam pilvo slėgiui (Boslash K ir Sherburn M 2005)

Šlaplės palaikymą tam tikroje padėtyje uţtikrina priekinė makšties sienelė vidinė dubens

fascija sausgyslinis tarpvietės centras bei išangės keliamasis raumuo (DeLancey J 2001) Išangės

keliamasis raumuo vidinė dubens fascija bei raumeninės šlaplės struktūros sudaro sistemą kurių

koordinuota veikla priklauso nuo centrinės nervų sistemos (DeLancey J 2001)

13 Pagrindinės atramos judamojo aparato problemos nėštumo metu

Nėštumo metu spaudţiant vaisiui dirbant sunkesnį fizinį darbą esant ypač silpniems pilvo

diafragmos nugaros raumenims pertempiami dubens dugno raumenys kadangi šios keturios raumenų

grupės veikia kaip funkcinis atraminis vienetas (Mens ir kt 2001) Visos šios problemos nėštumo

metu riboja gyvenimo kokybę ir daţnai sukelia skausmą

13

Daţniausiai sutinkamos šios pagrindinės atramos judamojo aparato problemos nėštumo metu

DDR funkcijos sutrikimai

Hipermobilumas ndash stabilumo stoka

Netaisyklinga laikysena

Dubens raiščių atsipalaidavimo sindromas (DRAS)

131 DDR funkcijos sutrikimai

Dubens dugnas turi palaikyti didėjantį gimdos svorį Paprastai nėštumo metu DDR yra

pertempti ir neišlaiko jiems tenkamo krūvio Šis raumenų funkcijos susilpnėjimas gali įtakoti ne tik

šlapimo nelaikymo epizodus bet ir nugaros skausmus Dubens dugno raumenų silpnumas labai daţnai

yra stipraus persitempimo (daugkartiniai nėštumai) bendro tos srities silpnumo ir paţeidimo

paprastai gimdymo traumos pasekmė

Afrikos valstybėje Kamerūne DDR disfunkcijos paplitimas yra maţesnis nei Europoje ir

Šiaurės Amerikoje todėl laikoma kad DDR disfunkcija yra sociokultūrinė liga kadangi Kamerūno

moterys daţniausiai įtraukia dubenį į šokių judesius ir kasdieninę veiklą Maţesnis problemos

paplitimas Islamiškose šalyse aiškinamas tuo kad religingi asmenys meldţiasi penkis kartus per dieną

tokioje padėtyje kuri stipriai sumaţina dubens dugno apkrovą (Carriegravere 1998)

Literatūroje kalbama apie DDR disfunkcijos priklausomybę nuo rasių Pranešimai apie retai

pasitaikančią DDR disfunkciją tarp kinų moterų paskatino Zacharin atlikti ţemo socialinio-

ekonominio moterų sluoksnio lavonų skrodimus Hong Konge Atradimai parodė kad keliamųjų

išangės raumenų kompleksas buvo daug geriau išsivystęs nei pas vakarų šalių moteris ir turėjo

tankesnę raumenų masę Jungiamasis audinys juosiantis makštį ir išangės kanalą iki raumenų ribos

buvo akivaizdţiai tankesnis ir stipresnis Buvo padaryta išvada kad retesni DDR disfunkcijos atvejai

priklausė nuo audinio kokybės galbūt sunkaus darbo minimalaus nutukimo ir ţemo ūgio Kinų

moterų susitapatinimas su vakarietiška kultūra tęsėsi daug metų Dabar nurodoma kad tos šalies

moterų DDR disfunkcijos daţnumas yra toks pats kaip ir vakaruose Gali būti jog prie to privedė

sumaţėjęs dubens dugno ir pilvo raumenų aktyvumo sinergijos lygis sąlygotas daugiau sėdimo

gyvenimo būdo (Sapsford 2001) Tarp juodaodţių moterų vyraujanti tam tikra dubens forma taip pat

gali būti susijusi su maţesniu DDR disfunkcijos paplitimu tarp šių moterų (Handa ir kt 2003)

Kaip teigia Kim ir kt (2005) DDR funkcijos sutrikimų paplitimo skirtumai gali būti susiję su

paveldėtais anatominiais ir fiziologiniais skirtumais rasinėse grupėse Grodstein ir kt (2003) nustatė

14

kad nevalingas šlapimo išsiskyrimas yra daugiau paplitęs tarp baltaodţių moterų DDR disfunkcijos

paplitimas tarp juodaodţių moterų yra 212 maţesnis

DDR disfunkcija daţniausiai turi kompleksinę prieţastį (Hannestad ir kt 2004 Nygaard ir

kt 1996) Anatominis paaiškinimas akcentuoja šlaplės ir šlapimo pūslės kampo pakitimus dėl

pertemtų arba suţalotų dubens dugno audinių (Burgio ir kt 1986) Kiekybiniai ir kokybiniai

vidudubeninės fascijos pokyčiai ir pakitusi keliamųjų išangės raumenų funkcija yra svarbūs

etiologiniai faktoriai vystantis DDR disfunkcijai (Kim ir kt 2005) Gimdţiusių ir vyresnio amţiaus

moterų tarpe atsiranda DDR morfologiniai pokyčiai tokie kaip raumeninių skaidulų skersmens

pakitimas ir pan (Sapsford 2001) Vienas bendrai pripaţintas etiologinis faktorius yra dubens dugno

atraminių audinių paţeidimas gimdymo metu (Burgio ir kt 1986 Persson ir kt 2000)

DDR funkcijos sutrikimai

Šlapimo nelaikymas

Išmatų nelaikymas

Dubens organų nusileidimas ar iškritimas

Lėtinio skausmo sindromas

Seksualinės problemos (Bo K ir Braekken IH 2005)

Šlapimo nelaikymas - tai būklė pasireiškianti nevalingu šlapinimusi dėl šlapimo pūslės

kontrolės praradimo Tarp penkiasdešimtmečių nelaikančiųjų šlapimo yra apie 20 tarp

šešiasdešimtmečių apie 30 ir net aštuonios-devynios iš dešimties nelaiko šlapimo perkopusios 75-

uosius metus Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis dėl DDR disfunkcijos pasaulyje kenčia

beveik 200 mln moterų Lietuvoje su šia problema susiduria beveik 300 tūkstančių moterų Statistika

rodo kad šlapimo nelaiko kas antra gimdţiusi trisdešimtmetė moteris (Aniulienė R 2002) Šlapimo

nelaikymas plačiai paplitusi būklė palietusi JAV net 13 milijonų ţmonių 85 jų yra moterys

Moterys patiria šlapimo nelaikymą du kartus daţniau nei vyrai (Smith R ir kt 2007)

Fizinio krūvio metu šlapimas nesulaikomas dėl susilpnėjusių DDR ir šlapimo pūslės rauko

nepakankamumo bei hipermobilios šlaplės Tai gali atsitikti po traumą sukėlusio gimdymo

anatomiškai pakitus šlapimo takų padėčiai Net 85 nuo šios ligos kenčiančių moterų yra gimdţiusios

(Smith R ir kt 2007) Mat po gimdymo gali pakisti moters šlapimo ir lytinės sistemos anatomija ir

fiziologija Lyties organai gali pasislinkti ţemyn dėl ko ir sutrinka šlapimo pūslės bdquouţsidarymoldquo

funkcija pakinta spaudimų gradientas šlaplėje ir šlapimo pūslėje (Goldberg RP 2007)

Kadangi šlapimo nelaikymas yra susidrovėjimą kelianti būklė tikėtina kad daugelis atvejų

yra neţinomi ir negydomi bei lemia socialinę izoliaciją depresiją bei maţina savigarbą (Smith R ir

15

kt 2007) Šlapimo nelaikymas susijęs su didelėmis ekonominėmis išlaidomis Šlapimo nelaikymas

gydymas JAV per metus kainuoja apie 11-12 bilijonų dolerių apytiksliai 2000 dolerių kiekvienam

pacientui per metus Apytikriais apskaičiavimais šlapimo nelaikymo paplitimas vyrauja nuo 2 iki

daugiau kaip 50 (Smith R ir kt 2007)

Daţniausi DDR disfunkciją sąlygojantys veiksniai

nėštumas ir gimdymas

amţius

daţnas sunkaus svorio kėlimas

ilgai besitęsiantis kosulys

nutukimas

daţnas stanginimasis (vidurių uţkietėjimas)

menopauzė

daţna infekcija

kai kurie medikamentai

šlapimo takų displazijos

neuroraumeniniai sutrikimai

stresas

rūkymas kofeino vartojimas

harmoniniai pokyčiai menopauzėje

didelis gimdymų skaičius (Smith R ir kt 2007 Ewings P ir kt 2005)

A LOrsquo Boyle ir kt (2003) atlikto tyrimo metu buvo nustatinėjama kaip pasikeitė moterų

dubens organų padėtis nėštumo metu ir kurios iš tiriamųjų patyrė dubens organų nusileidimą Dubens

organų nusileidimas buvo vertinamas balais Išvadoje pranešama kad nėštumas įtakoja dubens organų

padėtį (J Buivydienė 2004)

Autoriai H P Dietz ir kt (2003) tyrė DDR funkciją visais nėštumo trimestrais Atliktas

tyrimas Jame dalyvavo 200 tiriamųjų Išvadose teigiama kad gimdymas turi tiesioginę įtaką dubens

organų nusileidimui Natūralaus gimdymo metu organai nusileidţia ţemiau nei gimdant cezario pjūvio

pagalba Šių organų nusileidimas turi reikšmės DDR funkcijos sutrikimams (J Buivydienė 2004)

J Buivydienės atlikto tyrimo išvadose atsispindi kad nėštumo metu ir po gimdymo DDR

tonusas silpnėja o jėga nėštumo eigoje ir po gimdymo kinta I-II trimestre ndash didėja II ndash III trimestre ndash

sumaţėja o III ndash po gimdymo padidėja (J Buivydienė 2004)

16

Teigiama kad gimdymo poza taip pat gali sąlygoti DDR disfunkciją Maţesnis DDR

disfunkcijos paplitimas Afrikoje ir Kinijoje aiškinamas tuo kad šiose regionuose moteris gimdymo

metu yra atsitūpusi keturpėsčia arba stovimoje padėtyje kas yra funkcionaliau nei gimdymas gulint

ant nugaros kurio metu dubens dugnas yra ištempiamas nefunkcionaliai (Carriegravere 1998)

Kiti veiksniai nulemiantys DDR disfunkcijos etiologiją yra vaisiaus ypatybės operaciniai

vaginaliniai gimdymai ilga antroji gimdymo stadija ir anestezija Duomenys apie šiuos kintamuosius

yra įvairūs vieni autoriai nurodo ryškią priklausomybę kiti - jokio poveikio

Burgio ir kt (2003) tyrę DDR disfunkcijos potencialius rizikos veiksnius nurodė kad

anestezija antros gimdymo stadijos trukmė įplyšimai vaisiaus galvos ypatybės ir sunkiausio vaisiaus

svoris nesusijęs su DDR disfunkcija Kim ir kt (2005) nurodo kad gimdymų skaičius vaginalinis

gimdymas menopauzė ir senėjimas yra labiausiai susiję su vidudubeninės fascijos ir keliamojo išangės

raumens disfunkcija

Tam tikri moterų dubens tipai gali padidinti neuroraumeninių traumų pavojų DDR Šios

traumos gali atsirasi nėštumo ir gimdymo metu bei dėl kitų būklių kurios nesusiję su nėštumu (Handa

ir kt 2003)

Persson ir kt (2000) tyrime kuris siekė nustatyti įtampos šlapimo nelaikymo akušerinius

rizikos veiksnius buvo nustatytas reikšmingas tarpusavio ryšys tarp įtampos šlapimo nelaikymo

chirurginio gydymo ir prieš tai buvusio vaginalinio gimdymo cukrinio diabeto motinos amţiaus

pirmo gimdymo metu epidurinės anestezijos vaginalinio gimdymo metu ir kūno masės indekso

paskutinio gimdymo metu Gauti duomenys rodo kad pirmas gimdymas labiausiai suţaloja dubens

dugną vėlesni gimdymai neţymiai padidina DDR disfunkcijos riziką Grodstein ir kt (2003) nurodė

kad DDR disfunkcija paplitusi tarp moterų kurios yra gimdţiusios vyresnio amţiaus ir kurios buvo

jaunesnės pirmo gimdymo metu

Konservatyvus DDR disfunkcijos gydymas pastaruoju metu kelia didelį susidomėjimą

Konservatyvių terapijų atlikimo bei tyrinėjimo metodai labai patobulėjo dėlto daugiau leidţia suprasti

apie jų naudą arba nepakankamą naudą susijusių su invazinėmis intervencijomis (Cornella JL

2004)

Didţiausias efektyvumas pasiekiamas DDR pratimus atliekant priţiūrint specialistui nes tik

verbalinė konsultacija yra nepakankama (Freeman RM 2004) Vickers D ir Dvaila GW (2006)

teigia kad 50 pacientų Kegelio pratimus atlieka neteisingai

Pirmas konservatyvus būdas gydyti įtampos šlapimo nelaikymui yra valingi DDR pratimai

kurie buvo sukurti ginekologo Arnoldo H Kegelio 1948 m (Sapsford 2001) DDR disfunkcijos

prevencijai moterys buvo skatinamos atlikti DDR pratimus nėštumo metu ir po gimdymo (Morkved ir

kt 2003)

17

Neumann PB ir kiti atliko sisteminę literatūros apţvalgą kurios tikslas buvo atlikti

literatūros analizę ir pristatyti aiškius įrodymus apie DDR pratimų efektyvumą atliekamų be ir kartu

su papildomomis priemonėmis (grįţtamojo ryšio terapija elektrostimuliacija (ES) makšties konusais)

gydant šlapimo disfunkciją Jie nustatė akivaizdų DDR pratimų efektyvumą gydant šlapimo

disfunkciją tačiau reikalingos papildomos studijos nustatyti optimalias gydymo programas ir

treniravimo protokolus įvairiems pacientams turintiems skirtingą simptomatiką Šios studijos metu

paaiškėjo jog teigiami pokyčiai atliekant DDR pratimus pastebimi praėjus nuo vienos savaitės iki

šešių mėnesių tačiau DDR jėga padidėja tik nuo treniravimo pradţios praėjus maţiausiai trims

mėnesiams (2006)

132 Hipermobilumas

Hipermobilumas daugelyje literatūros šaltinių apibūdinamas kaip nestabilumas

Apatinės nugaros dalies stabilumas ndash tai stuburo gebėjimas išlaikyti padėtį tiek statinėje

padėtyje tiek dinaminio judesio metu (Barr KP ir kt 2005)

Nėštumo metu auga gimda ir didėja pilvo apimtis Kartais moters svoris per kelis mėnesius

padidėja iki 25 Raumenys nespėja adaptuotis bdquonaujomis sąlygomisldquo Nepakankamas fizinis

aktyvumas maţina raumenų jėgą ištvermę ir pablogina koordinaciją Todėl sutrinka raumenų funkcija

stabilizuoti sąnarius ir stuburą Svorio centras pasislenka į priekį gali padidėti juosmens linkis

Krūvis tenka ne tarpslanksteliniams diskams o uţpakaliniams tarpslanksteliniams ir kryţmeniniams -

klubų sąnariams (art sacroiliacae)

Didelę reikšmę nugaros skausmų nėštumo metu atsiradimui turi hormonų (relaksino

estrogenų progesterono prolaktino ir kt) pusiausvyros kitimas Vandens ir natrio susilaikymas

jungiamajame audinyje apie sąnarius sukelia raiščių laisvumą Manoma kad naktiniai nugaros

skausmai antroje nėštumo pusėje susiję su hipervolemijos ir apatinės tuščiosios venos (vena cava

inferior) spaudimu Todėl sutrinka veninio kraujo nutekėjimas iš ekstraduralinių veninių rezginių

Vystosi hipoksija ir metabolizmo pakitimai nemielinizuotose skaidulose Hormonai sukelia pasikeitimą

raiščių įsiterpimo į kaulą taške Itin svarbus geltonkūnio išskiriamo relaksino kiekio svyravimas

Hormono koncentracija kraujyje nuolat didėja iki 24 nėštumo savaitės ir vėliau maţai kinta

Relaksinas didina raiščių laisvumą minkština kremzles ir sukelia sinovijos išvešėjimą Tai padeda

moters organizmui pasiruošti gimdymui Tačiau relaksuoti raiščiai ir kapsulės maţina stuburo ir sąnarių

stabilumą (Lockstad 2003)

Paprastai kai mes gulime ar stovime dubuo yra fiksuotas arba stabilioje padėtyje tačiau

vaikštant mobilumas taip pat kaip ir stabilumas turi būti optimalus ty reikalingas kintantis

18

kryţmeninio klubo sąnario stabilumas (stabilumas esant apkrovai ir mobilumas kai apkrovos nėra)

Kryţmeninio klubo sąnario stabilizavimo problemą išsprendţia paties šio sąnario sutvirtinimo ir

fiksavimo mechanizmas apibūdinamas kaip pasyvus ir aktyvus stabilumas (ţr 2 ir 3 pav)

Kryţmeninio klubo sąnario fiksavimo galimybę apsprendţia netaisyklingi sąnario paviršiai

2 pav Pasyvus stabilumas

Stabili aplinka su atitinkančiais sąnarių paviršiais kai nereikalingos pašalinės jėgos sistemos

stabilumui išlaikyti

Kaulinės struktūros

kauliniai elementai

jėgos kurios susidaro nuo raumenų prisitvirtinimo prie kaulo vietos

neutrali stuburo padėtis

kryţmeninio klubo sąnario sąnarinių paviršių stabilumas

Aktyvus stabilumas susideda iš keleto mechanizmų Pirmiausiai kryţkaulio rotacija pirmyn

atsirandanti krūvio metu ty keliantis iš gulimos padėties į sėdimą arba stovimą padėtį padidina

uţpakalinio raiščio tempimą kuris sukelia didesnį sąnarinių paviršių spaudimą Tokiu būdu

kryţmeniniui klubo sąnariui suteikiama daugiau stabilumo Antra vertus kryţmeninio klubo sąnario

sąnarinių paviršių spaudimą padidina krūtininė-juosmeninė fascija ir raumenys Dauginis ir skersinis

pilvo raumenys yra tvirtai sujungti raiščių ir tvirtinasi aplink kryţmeninį klubo sąnarį Nustatyta kad

skersinio pilvo raumens susitraukimas sutvirtina kryţmeninį klubo sąnarį ir taip dauginio ir skersinio

19

pilvo raumenų ko-kontrakcija dar pagerina liemens stabilumą Abu šie raumenys yra tiek liemens tiek

dubens stabilizatoriai Akivaizdu kad dubens dugnas taip pat dalyvauja uţtikrinant dinaminį stabilumą

juosmens-dubens srityje

3 pav Aktyvus stabilumas

Šis terminas naudojamas apibūdinti raumenims dalyvaujantiems kryţmeninio klubo sąnario

stabilizavime

Išorinių jėgų poveikis uţtikrinantis sistemos stabilumą

diafragma

dubens dugnas

dauginiai raumenys

skersinis pilvo raumuo

krūtininė-juosmeninė fascija

uţpakalinės juosmens raumens skaidulos

Judesių valdymas ndash kitas veiksnys stabilizavimo pratimų mechanizme Nervų sistemai

kontroliuojančiai juosmeninės stuburo dalies stabilumą reikalinga numatyti kiek motorinių vienetų

aktyvuoti norint uţtikrinti raumens gebėjimą atlikti atitinkamą funkciją Judesių reguliacijos

sutrikimus lemia aferentinių impulsų stoka trukdanti griţtamųjų ryšių susidarymui Pacientams

turintiems nugaros problemų stebima uţdelsta nervinė impulsacija iš aukštesniųjų nervų sistemos

20

sričių nes neuţtenka informacijos apie stuburo komponentų būklę Dėl to maţėja raumens aktyvumas

jis silpsta ar atrofuojasi

Richardson su bendraautoriais (2005) atliko tyrimą kuriame tiriamiesiems su lokalių

raumenų disfunkcija parinkti specialūs pratimai įtraukiant pakartotinius izometrinius dauginio ir

skersinio pilvo raumenų susitraukimus (tiesiamųjų ir lenkiamųjų raumenų jėgos ir ištvermės gerinimas

nebuvo įtrauktas) Išvadose teigiama lokaliųjų raumenų skersmuo padidėjo tiriant ultragarsinės

diagnostikos metodu Judesių valdymo gerinimo etape atliekami izometriniai pratimai įtraukiantys

dauginio skersinio pilvo raumenų susitraukimus gulint ant pilvo nugaros ar skausmą maţinančiose

padėtyse Daugkartinis tikslus pratimų kartojimas sudaro nervų sistemoje dominantę ty automatinį

raumens įsijungimą į judesio ir statinės padėties išlaikymą Sąlyginai sveikų ţmonių lokalieji

raumenys aktyvuojami anksčiau uţ globaliuosius o besiskundţiančių nugaros skausmais - atvirkščiai

Statinis ir dinaminis stabilumas pasiekiamas kai aktyvios pasyvios ir kontrolinės sistemos

dirba kartu Biomechaniniai dubens sąnarių fiksavimo modeliai apibrėţiami vadinamais formos ir

jėgos dominančių principais Raumenų ndash raiščių sistema valdoma nervų sistemos atsakinga uţ jėgos

dominantę Raumenys skiriami į dvi funkcines sistemas giliejilokalūs ir paviršiniaiglobalūs

Lokalieji yra atsakingi uţ smulkius suderintus tarpsegmentinius nespecifinius jėgos krypčiai

judesius o tuo tarpu globalieji raumenys kontroliuoja stuburo orientavimą į tiesioginius judesius

Judesių kontrolės koncepcija kur giliųjų raumenų korsetas ir globalių raumenų veikla yra

suderinta lemia juosmens - dubens stabilumą Tiesiamasis nugaros raumuo dvigalvis šlaunies raumuo

ir didysis sėdmens raumuo yra svarbiausi raumenys jėgos dominantės palaikymui Skersinis pilvo

raumuo ir DDR yra svarbūs juosmens ndash dubens regiono stabilizavimui

Dėl patologinių biomechaninių ir hormoninių kitimų atsiranda sąnarių ir stuburo segmentų

nestabilumas Todėl sąnarinėse kapsulėse raiščiuose sausgyslėse dirginami skausmo receptoriai

Nestabilumą stengiasi kompensuoti raumenys tačiau tai trunka neilgai kadangi jie negali

pilnavertiškai pakeisti raiščių funkcijos Raumuo vargsta blogėja metabolizmas jie įsitempia

Spazmuotas raumuo sukelia skausmą Bet refleksinį raumens įsitempimą gali sukelti raiščių ir sąnarių

dirginimas (Lockstad 2003)

Nėštumo metu ypač veikiami liemens stabilumą uţtikrinantys raumenys Tie raumenys

vadinami laikysenos raumenimis jie yra trumpi giluminiai neatliekantys judesių tačiau

stabilizuojantys sąnarius raumenys Šią funkciją atlieka toniniai raumenys uţtikrinantys gerą dinaminį

stabilumą liemenyje Liemens stabilumą uţtikrina trys pagrindinai toniniai raumenys ndash skersinis pilvo

(m transversus abdominis) dauginiai (m multifidus) ir vidiniai įstriţiniai pilvo (m internus obliquus)

raumenys

Esant susilpnėjusiam ar pertemptam skersiniam pilvo raumeniui gali atsirasti liemens

nestabilumas tiesiogiai įtakojantis apatinės nugros dalies skausmus (Barkauskas 2002) Skausmas

21

slopina šio raumens susitraukimą atliekant įvairius judesius galūnėmis ir taip prarandamas apsauginis

stabilizavimo efektas Palaipsniui toninis raumuo (skersinis pilvo) tampa faziniu ty dalyvauja liemens

judesiuose ir neuţtikrina liemens stabilumo einant bėgant ar tiesiog atliekant judesius rankomis

(Mohr 1990)

Kulig K ir kolegų atlikto tyrimo hipotezė teigė kad liemens segmentinių judesių skirtumai

įtakoja apatinės nugaros dalies skausmą Tyrimo metu buvo nustatyta kad tiriamosioms kurios

skundėsi apatinės nugros dalies skausmu buvo daugiau padidėjęs juosmeninės dalies mobilumas nei

toms kurios nesiskundė skausmu Padidėjęs mobilumas buvo nustatytas L4-L5 ir L5-S1 segmentuose

(Kulig K ir kiti 2007)

Juosmens ndash dubens regionui reikalingas stabilumas tam kad būtų galima pernešti krūvį

liemeniui ir viršutinėms galūnėms Tačiau tuo pačiu turi būti ir pakankamas mobilumas (fiziologinės

amplitudės ribose) kad uţtikrinti pakankamą judėjimą (Steacutephanie J 2006)

133 Netaisyklinga laikysena

Esant silpniems raumenims palaipsniui susiformuoja netaisyklinga nėščiosios laikysena dėl

ko nėščioji daţnai gali jausti skausmus juosmeninėje ir krūtininėje (tarp menčių) dalyse keliuose ir

pėdose (Osgaard ir kt 1994) Netaisyklinga laikysena daţnai susijusi su krypuojančia eisena

Taip pat dėl hormonų pokyčių padidėja dubens ir juosmeninės dalies sąnarių paslankumas kuris

įtakoja netaisyklingos nėščiosios laikysenos formavimąsi

Kita prieţastis įtakojanti netaisyklingos laikysenos formavimąsi yra palaipsniui didėjantis

vaisiaus apimtis ir svoris moteris priversta atsilošti atgal kad išlaikytų pusiausvyrą stovėdama ar eidama

Dėl to gali padidėti juosmens linkis ir persitempti minkštieji audiniai Tačiau pagal olandų atliktą studiją

(rentgeno pagalba) nagrinėjusią laikysenos pokyčius nėštumo metu teigiama kad juosmens linkis maţėja

Bendras skausmas gali kilti dėl raumenų ir raiščių bei kraujotakos dubens raumenyse ir raiščiuose

pasikeitimo (Bastiaanssen 2004)

Kalbant apie generalizuotą ty viso kūno pusiausvyros lygmenį reikia paminėti kūno masės

centrą kaip labiausiai įtakojantį veiksnį Dėl vienokių ar kitokių prieţasčių pasislinkus kūno masės

centrui apatinės nugaros dalies struktūros patiria daug didesnę kompresinę apkrovą Šiuo atveju

pakenkimo lygmuo tiesiogiai priklauso nuo struktūrų uţtikrinančių nugaros stabilumą gebėjimo

suvaldyti atsiradusią apkrovą Kitas stabilizacinis apatinės nugaros dalies lygmuo atsakingas uţ

dubens ir juosmeninių slankstelių padėties kontrolę ir valdymą Šiame lygmenyje svarbiu veiksniu

tampa fiziologiniai stuburo linkiai (juosmeninis linkis) bei viso kūno laikysena Pačiame ţemiausiame

stabilizacijos kontrolės lygmenyje atsiduria tarpslanktelinių judesių (slinkimas ir sukimas) valdymas

22

Sihvonen T atliktame tyrime buvo nustatyta kad nugaros raumenų atsipalaidavimo laipsnis

lygiagrečiai susijęs su skausmo intensyvumu ir aktyvumo lygis judesio metu turi atvirkštinę

priklausomybę judesių ribotumo lygiui (1998)

Laikysenos pokyčius įtakoja šie kitimai

1 Nėštumo metu nutolsta krūtinkaulio kardinė atauga stuburas išsitiesia pečiai ir galva atlošiami

atgal nugara išsilenkia

2 Kaklo linkis didėja į viršutinę kaklo keterą galva pirmyn (tokia padėtis reikalinga pečių

išlyginimui)

3 Bendras kūno masės centras svyruoja pirmyn ir atgal dėl gimdos ir jos komponentų masės

padidėjimo

4 Tam kad kompensuotų gravitacijos centro poslinkį gali padidėti juosmens linkis ir kelių

hiperekstenzija (keliai per daug išsitiesia tam kad pasikeistų gravitacijos linija) Todėl daţnai

netinkamai apkraunami kelių ir pėdų sąnariai

5 Kinta kūno masės centras pasislenka pirmyn ir tenka didesnis krūvis nugaros ir pilvo

raumenims

Nėštumo metu ypač veikiami liemens stabilumą uţtikrinantys raumenys Tie raumenys

vadinami laikysenos raumenimis jie yra trumpi giluminiai neatliekantys judesių tačiau

stabilizuojantys sąnarius raumenys Šią funkciją atlieka toniniai raumenys uţtikrinantys pakankamą

dinaminį stabilumą liemenyje Liemens stabilumą uţtikrina trys pagrindinai toniniai raumenys

skersinis pilvo (m transversus abdominis) dauginiai (m multifidus) ir vidiniai įstriţiniai pilvo(m

internus obliquus) raumenys Esant susiformavusiai netaisyklingai kūno laikysenai ar funkciniams

nugaros skausmams ypatingą dėmesį būtina kreipti laikysenos kontrolei ir kūno judėjimo mechanikai

Vertikalioje padėtyje atraminę palaikomąją liemens ir vidaus organų funkciją atlieka pilvo nugaros

kvėpavimo diafragmos bei dubens dugno raumenys (Carriere 2002)

Laikysenos kontrolės lavinimui didelis dėmesys skiriamas pilvo raumenų stiprinimui be

aktyvinimui Skersinio pilvo raumens aktyvavimas stabilizuoja liemenį ir uţtikrina geresnį viršutinių ir

apatinių galūnių funkcionavimą

Carriere (2002) nurodo kad pilvo raumenų treniravimas yra būtinas norint sustiprinti silpnus

DDR ir atstatyti jų funkciją nes tuo metu kai raumuo išmoksta dirbti daugelyje kombinacijų jis toliau

automatiškai savaime treniruojasi atliekant kasdieninio gyvenimo veiksmus Yra labai sunku aptikti ir

sąmoningai aktyvuoti skersinius pilvo raumenis Kada skersinis pilvo raumuo yra aktyvus ir yra gerai

įsitempęs jis atpalaiduoja juosmeninę nugaros dalį Kada sėdimieji gumburai atitolsta nuo vienas kito

23

apatinė skersinio pilvo raumens dalis sutrumpėja sėdimiesiems gumburams priartėjus skersinis pilvo

raumuo pailgėja Tai rodo kad skersinis pilvo raumuo ir DDR yra antagonistai kurie visada

funkcionuoja kaip pora (Franklin 2003)

Skersinio pilvo ir dubens dugno raumenų atsakas sustiprėja kuomet pratimai atliekami esant

geram juosmens-kryţkaulio linkiui Pradinė padėtis pasilenkus ir nugaros lenkimas atliekant pratimus

aktyvuoja sukimą skatinančius pilvo raumenis tokius kaip išoriniai įstriţiniai pilvo ir tiesieji pilvo

raumenys o tai apriboja skersinio pilvo raumens įtraukimą į darbą (Sapsford 2001)

Atstatinėjant raumenų tarpusavio pusiausvyrą (paprastai ji būna sutrikusi esant netaisyklingai

laikysenai) tempiamos ir stiprinamos šios raumenų grupės

Stiprinami šie raumenys

viršutinė kaklą lenkianti raumenų dalis apatinė kaklą ir viršutinė krūtinę tiesianti raumenų

dalis

mentę supantys raumenys

išoriniai ţastą sukantys raumenys

liemenį lenkiantys ir stabilizuojantys raumenys (tiesusis ir įstriţiniai pilvo)

šlaunis tiesiantys raumenys

blauzdas tiesiantys raumenys

pėdas tiesiantys raumenys

kvėpavimo raumenys

Tempiami šie raumenys

viršutinė kaklą tiesianti raumenų dalis bei mentės keliamieji raumenys

krūtinės raumenys (didysis ir maţasis krūtinės raumenys)

nugarą tiesiantys raumenys

šlaunis pritraukiantys ir lenkiantys raumenys (nepertempti moterims jaučiančioms dubens

nestabilumą ir skausmą )

blauzdas lenkiantys raumenys (nepertempti moterims jaučiančioms dubens nestabilumą ir

skausmą )

pėdas lenkiantys raumenys

24

134 Dubens raiščių atsipalaidavimo sindromas (DRAS)

Juosmens ndash dubens regiono stabilizavimo sistemas įtakoja hormoniniai ir biomechaniniai

pokyčiai tačiau ne visos moterys patiria nugaros skausmą Anksčiau manyta kad hipermobilumas yra

pagrindinė skausmo prieţastis tačiau šiuo metu manoma jog dinaminės stabilizacijos metu jį lemia

raumenų ndash raiščių sistemos nesugebėjimas kompensuoti padidėjusio dubens sąnarių laisvumo (Gutke

A 2007) Dubens raiščių atsipalaidavimo sindromas (DRAS) yra apibūdinamas kaip būklė

išsivystanti nėštumo ar gimdymo metu ir pasireiškianti stipriu skausmu kryţmeniniame klubo sąnaryje

irar gaktinėje sąvarţoje (Petrikonis 2001)

Kryţmeninio kubo sąnario ir gaktinės sąvarţos atsipalaidavimas nėštumo metu yra

fiziologinis fenomenas kuris paprastai vyksta be simptomų nes jį iš dalies lemia hormoniniai ir

biocheminiai faktoriai Tačiau kai kuriais atvejais šie pokyčiai sąlygoja simptomus 08 -16 moterų

DRAS pasireiškia nėštumo metu Šie simptomai gali atsirasti jau pirmame nėštumo trimestre tačiau

paprastai pasireiškia 5 ndash 8 nėštumo mėnesį

Daugeliui moterų skausmai pranyksta tuoj po gimdymo tačiau kai kuriais atvejais dėl

neaiškių prieţasčių jis uţsitęsia keliolika savaičių po gimdymo Simptomai pasireiškia skausmu

juosmeninėje stuburo dalyje ir padidėjusiu jautrumu kryţmeniniame klubo sąnaryje bei gaktinėje

sąvarţoje (Petrikonis 2001)

14 Dubens dugno pilvo raumenų ir diafragmos funkciniai ryšiai

Visi dubens dugno komponentai sudaro atskirą griaučių raumenų sistemą (ţr 4 pav) kuri

yra susijusi su kitų griaučių raumenų sistemų funkcionavimu (Sapsford 2001 Franklin 2003)

DiafragmaDauginis raumuo

Dubens dugnasKryžkaulis

Skersinis pilvo raumuo

Dauginiai raumenys

4 pav DDR pilvo raumenų ir diafragmos funkciniai ryšiai (Beazel J R 2004)

25

Nurodoma kad DDR kartu su diafragma skersiniais pilvo raumenimis ir klubiniais juosmens

raumenimis suformuoja tam tikrą konteinerį Visų šių raumenų tarpusavio veikla turi svarbią reikšmę

DDR jėgai bei nugaros raumenų funkcinei būklei Konteinerio stogą sudaro diafragma šonines sienas

- skersiniai pilvo raumenys uţpakalinę sieną - klubiniai juosmens raumenys ir pagrindą - DDR

Pasak Carriere (1998) stovint išsitiesus pilvo nugaros raumenys diafragma ir DDR sudaro

pilvo kamerą Visi šie raumenys dėka savo funkcinių jungčių palengvina keliamųjų ir sutraukiamųjų

išangės raumenų funkciją Kosint šokinėjant bėgant šie raumenys turi dirbti kartu kad sustiprintų

DDR DDR nėra izoliuotas vienetas tačiau pilvo kapsulės dalis kuri supa pilvo ir dubens organus

Struktūros sudarančios šią kapsulę yra juosmeninės stuburo dalies slanksteliai ir dauginiai raumenys

diafragma (kuri svarbi tiek laikysenai tiek kvėpavimui) skersiniai pilvo raumenys ir DDR

kompleksas Šie raumenys uţtikrina liemens laikyseną vertikalioje padėtyje ir veikia sinergetiškai

(Sapsford 2001) Skersiniai pilvo raumenys dirba kaip korsetas apjuosdami apatinę pilvo dalį ir

nugarą ir palengvindami dauginių raumenų darbą (Hulme 2002 )

Diafragma pilvo raumenys (ypatingai skersiniai pilvo) plačiausieji nugaros raumenys

sėdmenų raumenys ir dauginiai raumenys yra svarbūs raumenys uţtikrinantys optimalią DDR

funkciją Jie sudaro integruotą atramos sistemą bei pagerina šlapimo pūslės ir tiesiosios ţarnos

funkciją stuburo juosmeninės kryţkaulio dalies stabilumą pusiausvyrą ir vaikščiojimą (Hulme 2002)

Dubens dugnas turi greitai reaguoti į laikysenos liemens raumenų aktyvumo ir vidinio pilvo spaudimo

pokyčius išlaikant sutrauktus raumenis įvairaus intensyvumo fizinio krūvio metu ir juos atpalaiduoti

po krūvio

Diafragma yra svarbiausias kvėpavimo raumuo Ji tarsi kupolas dengia vidaus organus ir

suformuoja atskiriamąjį sluoksnį tarp pilvo ertmės ir krūtinės Diafragmą ir dubens dugną jungia nuo

pilvo ertmės einantis jungiamasis audinys (adventitia) vadinama fascija kuri eina paraleliai

pasidalindama į du lapelius Taigi taisyklingas kvėpavimas yra labai svarbus treniruojant dubens

dugno raumenis Šis kvėpavimas vadinamas diafragminiu arba pilviniu kvėpavimu (Kuhnert Ch

2005)

Diafragma sinergetiškai palengvina skersinio pilvo raumens darbą per kvėpavimo iškvėpimo

fazę Kadangi diafragma pakyla pakeldama vidaus organus 1-3 cm ir sumaţindama vidinį pilvo

spaudimą skersinis pilvo raumuo susitraukia stabilizuodamas juosmens-dubens regioną (Hulme 2002

b) Nurodoma kad nėščiosios kurios sėdi neatsirėmusios ir išlaikydamos taisyklingą juosmeninį

stuburo linkį stovi išsitiesusios ir pas kurias judant apatinės pilvo dalies raumenys yra tvirti

palengvina neintensyvų DDR aktyvumą sinergijoje su giliaisiais pilvo raumenimis didţiąją dienos dalį

Jos pasiţymi gera laikysenos kontrole Tik tada kada pilvo raumenų susitraukimai yra automatiški

dubens dugnas gali atlikti savo atraminę funkciją sulenkus liemenį (Sapsford 2001)

26

Literatūroje nurodoma kad DDR funkcija glaudţiai susijusi su kvėpavimo diafragma

Kvėpuojant diafragma nusileidţia ir grįţta į ramybės padėtį 12-14 kartų per minutę Diafragminis

kvėpavimas yra svarbus norint išlaikyti sveiką stuburą sveiką šlapimo pūslę ir tiesiąją ţarną bei

šlapimo sulaikymą (Hulme 2002)

Įkvėpimo metu kvėpavimo diafragma juda ţemyn pilvas išsipučia o dubens dugnas šiek tiek

pajuda ţemyn jei jis yra elastingas ir atpalaiduotas (Carriere 2002) Nusileidţianti diafragma spaudţia

pilvo organus ir didina šlapimo pūslės ir tiesios ţarnos spaudimą (VPS) (Hulme 2002 ) Organai yra

spaudţiami į pilvo raumenis ir dubens dugną kuris prisitaiko platėdamas Pilvo raumenys ir dubens

dugnas dirba kartu kad paremtų ir subalansuotų diafragmos aktyvumą (Franklin 2003)

Iškvėpimo metu pilvas suplokštėja ir jei iškvėpimas yra stiprus diafragma susitraukia ir juda

į viršų (Carriere 2002) DDR ir pilvo raumenys susitraukia kad galėtų pastumti organus į viršų

(Franklin 2003) Diafragma daugiau kontroliuojama autonominės nervų sistemos nei valingos nervų

sistemos (Hulme 2002 ) Valdomas forsuotas iškvėpimas sukelia ne tik diafragmos bet ir vidinio ir

išorinio įstriţinio pilvo raumenų aktyvaciją Tai skatina įtampos padidėjimą dubens

dugnosutraukiamojo raumens funkciniame vienete (Carriere 1998)

Pagrindiniai liemens organai yra tiesiogiai arba netiesiogiai palaikomi diafragmos taigi

diafragmos ritmiškas judėjimas padeda išlaikyti šių organų normalų mobilumą ir pakelia šlapimo pūslę

2-3 cm per iškvėpimo fazę Diafragma kartu su skersiniu pilvo raumeniu padeda stabilizuoti stuburą

iki padidėjant vidiniam pilvo spaudimui atliekant galūnių judesius

Spaudţiant krūtinės ląstą šonkauliais diafragmos mechanizmas įtakoja ne tik pilvo sienos

raumenis bet ir DDR (Moen ir kt 1990) Ilgalaikis iškvėpimas (ar įsitempimas) aktyvuoja ne tik

diafragmą bet taip pat vidinį ir išorinį įstriţinius pilvo raumenis (Ostergaard ir kt 1992) Tai sukelia

dinaminę funkcinio vieneto DDR padidėjusį įsitempimą Todėl svarbią reikšmę turi gebėjimas

kvėpuoti diafragminiu būdu kurio metu intensyviai priverčiami dirbti pilvo raumenys

Sapsford R R ir Hodges P W atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti ar valingas pilvo raumenų

susitraukimas yra susijęs su dubens dugno raumenų aktyvumu DDR aktyvumas buvo matuojamas

atliekant skirtingo intensyvumo pilvo raumenų susitraukimus gulimoje ir sėdimoje padėtyse DDR

elektromiografinis aktyvumas buvo matuojamas įvedus į makštį ir išeinamąją angą paviršinius

elektrodus Šie matavimai buvo paremti išeinamosios angos ir makšties spaudimo Gauti rezultatai

rodė kad DDR elektromiografijos duomenys padidėjo pilvo raumenų susitraukimo metu DDR

aktyvumas stipraus pilvo raumenų susitraukimo metu nesiskyrė nuo išmatuoto maksimalaus DDR

susitraukimo Išmatuotas pirmiau makšties ir išeinamosios angos slėgio padidėjimas o po to ir pilvo

Išvadose kalbama kad sveikiems tiriamiesiems valingas pilvo raumenų aktyvumas sąlygojo DDR

aktyvumą Dubens slėgio padidėjimas įvykęs prieš pilvo slėgio padidėjimą parodo kad atsakas yra

27

uţprogramuotas Pilvo raumenų treniravimas gali būti labai veiksmingas šių sutrikimų gydyme

(Sapsford R R Hodges P W 2001)

Valingų DDR susitraukimų metu sveikoms moterims kaip atsakas buvo uţregistruotas

charakteringas pilvo raumenų aktyvumas (Steacutephanie J 2006)

Daugelis pilvo raumenis lavinančių pratimų yra įtraukiami į nugaros skausmo ir kitų griaučių

raumenų sistemos sutikimų reabilitavimo programas Buvo atlikta keletas tiriamųjų darbų apie visų

pilvo raumenų aktyvavimą ir įtaką tam tikriems regionams Šis tyrimas parodė kas vidinis apatinės

pilvo sienos vidinės krypties judesys gulimoje ant nugaros padėtyje labiausiai nepriklausomai nuo kitų

pilvo raumenų įtakoja skersinio pilvo raumens aktyvumą (Urquhart DMir kt 2005)

Šlaunų ir liemens judesių metu (Bo ir Stein 1994) izometrinių pilvo pratimų metu (Sapsford

ir kt 1997) ir kitų juosmenį stabilizuojančių raumenų aktyvavimo metu (Jones 1999) buvo

uţregistruotas dubens dugno raumenų elektromiografijos rodiklių padidėjimas

Dar vieno tyrimo metu buvo tiriamas pilvo raumenų atsakas į valingą DDR susitraukimą

moterims anamnezėje neturėjusioms dubens dugno sutrikimų tam kad nustatyti ar yra pilvo ertmę

supančių raumenų ko-aktyvaciją DDR pratimų metu Pilvo raumenų aktyvumas buvo registruojamas

elektromiografijos metodu elektrodų pagalba Tiriamosios sutraukinėjo DDR trijose padėtyse gulint

ant nugaros Visoms tiriamosioms pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas padidėjo virš pradinio

taško atliekant DDR susitraukimus maţiausiai vienoje padėtyje Skersinio pilvo raumens

elektromiografijos aktyvumas buvo didţiausias liemens lenkimo padėtyje o skersinio pilvo raumens

aktyvumas buvo didesnis uţ tiesiojo pilvo raumens aktyvumą liemens tiesimo padėtyje

Buvo atliktas papildomas eksperimentinis tyrimas kurio metu buvo registruojamas gaktinio

stuburgalio raumens ir pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas atliekant tris skirtingus

submaksimalius izometrinius pilvo raumenų pratimus Šio eksperimentinio tyrimo metu nustatytas

gaktinio stuburgalio raumens aktyvumo padidėjimas su kiekvienu pilvo raumenų susitraukimu

Rezultatai rodo kad pilvo raumenų aktyvumas yra normalus atsakas į DDR veiklą

tiriamosioms be DDR sutrikimų ir leidţia manyti kad specifinė pilvo raumenų veikla aktyvuoja DDR

(Sapsford RR ir kt 2001)

Nėštumo metu DDR dėl palaipsniui didėjančio gimdos svorio yra nuolat tempiami ir

neišlaiko jiems tenkamo krūvio todėl izoliuotai aktyvinti šiuos raumenis yra sudėtinga Ilgą laiką buvo

manoma kad liemens stabilizavimo pratimų programa nėščiosioms įjungiant dubens judesius neįtakoja

DDR funkcinės būklės Anksčiau kineziterapeutai mokydami kaip atlikti dubens dugno raumenų

pratimus akcentuodavo pacientams neįtempti pilvo raumenų Šiuo metu poţiūris šiuo klausimu

pasikeitė Egzistuojantis funkcinis ryšys tarp dubens dugno kvėpuojamosios diafragmos bei pilvo ir

nugaros raumenų suteikia galimybę šiuos raumenis aktyvinti netiesiogiai

28

Atliekami tyrimai leidţia suprasti kad yra tam tikros sinergijos tarp pilvo ir DDR Manoma

kad DDR turi dvejopą funkciją dalyvauja liemens stabilumo palaikyme ir šlapimo ir išmatų šalinime

bei laikyme Šios raumenų sinergijos gali sėkmingai pasitarnauti DDR funkcijos sutrikimų

reabilitacijoje Daugeliui moterų prieš ir po gimdymo bendro fizinio aktyvumo pagalba galima

sėkmingai pagerinti dubens dugno raumenų atsigavimą be specifinių dubens dugno raumenų pratimų

Pagrindiniai faktoriai susiję su treniravimosi sėkme yra daugiau pacienčių sutikimas ir

motyvacija nei amţius ar šlapimo nelaikymo laipsnis Paskaičiuota kad tik 15-20 pacienčių sutinka

atlikti DDR treniruotes (Freeman RM 2004)

Nėštumas yra idealus laikotarpis pacienčių edukacijai ir motyvacijai skatinti nes šiuo metu

jos aktyviai lankosi sveikatos prieţiūros įstaigose Yra kilusi idėja kad moterų konsultacijų

laukiamuosiuose moterys galėtų stebėti video medţiagą apie nėštumą ir gimdymą o tuo tarpu ir jų

poveikį DDR šių raumenų pokyčius ir riziką (McLennan MT ir kt 2005)

Bo K ir kitų tyrimo tikslas buvo ištirti kiek moterų nėštumo metu atlieka DDR pratimus

Tyrimo metu nustatyta kad santykinai keletas (17) moterų nėštumo metu reguliariai atliko DDR

pratimus (2006)

Tikėtina kad DDR pakartotinas toninio aktyvumo įgijimas dėl pailgintos skersinių pilvo

raumenų švelnios aktyvacijos prieš padidinant jėgą yra svarbus faktorius atstatantis laiku įvykstantį

DDR atsaką (Sapsford 2001) Kada susitraukia dubens diafragma susitraukia ir pilvo raumenys ir

atvirkščiai Taigi kai dirba DDR jėgos laukas jis palengvina pilvo raumenų susitraukimą (Hulme

2002 )

Funkcinių pratimų tikslas yra atstatyti DDR funkciją Kada DDR lavinimas koordinuojamas

su aplink esančių raumenų treniravimu DDR funkcija yra atstatoma (Carriere 2002)

Tyrimai parodė kad atliekant maksimalų DDR susitraukimą padidėja visų pilvo raumenų

aktyvumas Tiesiojo pilvo raumens atsakas buvo maţiausias Atliekant juosmeninį lenkimą didţiausias

buvo skersinio pilvo raumens ir išorinio įstriţinio raumens aktyvumas Pastebėta kad atliekant netgi

silpną DDR susitraukimą skersinis raumuo duoda atsaką nepriklausomai nuo liemens padėties

Priešingai atliekant įvairius izometrinius pilvo raumenų manevrus padidėjęs pilvo raumenų

elektromiografinis aktyvumas įtakoja gaktinio stuburgalio raumens ir išeinamosios angos raumenų

aktyvumą DDR ir dauginio raumens koaktyvacija taip pat buvo tiriama tačiau patvirtinantys rezultatai

negauti

Atsiţvelgiant į tai kad dubens dugno raumenys yra liemens stabilumo palaikymo sistemos

dalis kurią sudaro tam tikri lokalieji raumenys nepakankama kitų lokaliųjų raumenų veikla veikia

DDR toninį aktyvumą ir įsijungimo į darbą laiko funkcinės veiklos metu Nugaros skausmas gali būti

prieţastimi maţinančia DDR toninį aktyvumą Taip pat ir klubinio kryţkaulio sąnario sutrikimai gali

įtakoti liemens stabilumo sistemą

29

Nuo 1962 m su nėštumu susijusios dubens ir juosmeninės stuburo dalies diagnozė

prognozės ir gydymas kėlė diskusijas ir iki šiol besitęsiantį nuomonių išsiskyrimą Be to naujausi

gydymo strategijų tyrimai atspindi įvairias nuomones iš tiesų rodančias kad egzistuoja profesinis

neapibrėţtumas dėl optimalaus gydymo metodo (Bastiaenen ir kt 2004)

Publikuojami įvairių studijų gydymo rezultatai tačiau didesnė dauguma jų yra nepatvirtinti

Nėščiųjų dubens ir juosmeninės stuburo dalies skausmų gydymas yra nukreiptas į skausmo maţinimą

susidedantį iš padėčių ir kai kurių kasdieninių veiksmų (lipimo laiptais kėlimo liemens sukimo

judesių) vengimo bei korekcinių pratimų programos

Kineziterapija vandenyje labai populiari ir efektyvi forma gydanti daugelį judamojo aparato

ligų Vienas iš privalumų treniruojantis baseine yra tas kad vandenyje neţiūrint judesių stuburas

veikiamas labai nedidelių apkrovų Taip yra dėl to kad vandenyje ţmogus tampa bdquobesvorisldquo

Vandenyje kaip ir sausumoje pasiekiama gerų rezultatų derinant kvėpavimą ir tempimą

didesnis raumenų pailgėjimas įmanomas vandenyje (Freedmann 2000)

Juosmeninės stuburo dalies lenkimas įtakoja DDR atsaką Moterims yra sunkiau aktyvuoti

DDR kada juosmeninė stuburo dalis yra lenkimo padėtyje Pas daugelį moterų pilvo siena pasislenka

pirmyn lenkiantis stovimoje padėtyje ir tai maţina DDR aktyvumą Eksperimentinėje situacijoje

sveikoms moterims pilvo sienos pasislinkimas pirmyn sumaţino šlaplės spaudimą (Sapsford 2001)

Kadangi ritmingus kvėpavimo judesius palaiko pilvo ir dubens dugno raumenų sinerginė veikla tad

būtina uţtikrinti normalų šių raumenų funkcionavimą Dubens dugno raumenų aktyvacijai ir

stiprinimui taikoma Kegelio bei Tansbergerio metodikos (Baumann L 2005)

30

2 TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA

21 Tyrimo organizavimas ir tiriamųjų kontingentas

Tyrimo objektas nėščių moterų dubens dugno raumenys

Tyrimas buvo atliekamas KMUK Akušerijos ginekologijos klinikoje Kauno II klinikinės

ligoninės akušerijos skyriuose bei P Maţylio gimdymo namų fizinės medicinos ir reabilitacijos

skyriuje Tyrimas pradėtas 2007 spalio mėnesį ir tęsėsi iki 2009 kovo mėnesio

Pradiniame tyrimo etape dalyvavo 87 sveikos pirmą kartą besilaukiančios savanorės nėščios

moterys kurių nėštumas buvo nuo 28 nėštumo savaitės Visos tiriamosios buvo stebimos akušerių ndash

ginekologų pagal profilaktinį nėščiųjų prieţiūros planą Tiriamųjų amţius nėštumų skaičius ir kiti

tyrimui svarbūs medicininiai duomenys buvo surinkti iš nėščiųjų medicininės dokumentacijos

Tyrimo baigiamajame etape dalyvavo 60 nėščių moterų 27 nėščiosios dėl įvairių prieţasčių

(nepalankios akušerinės situacijos ūmių kvėpavimo takų susirgimų odos alerginių reakcijų ir kitų

neaiškių prieţasčių) baigiamajame tyrimo etape nedalyvavo

Visos savanorės nėščios moterys sutikusios dalyvauti tyrime buvo suskirstytos į dvi grupes

kontrolinę ir tiriamąją Tiriamąją grupę sudarė moterys sutikusios dalyvauti tyrime ir lankyti mokamas

baseino procedūras Kauno II klinikinės ligoninės bei P Maţylio gimdymo namų fizinės medicinos ir

reabilitacijos skyriuose Kontrolinę grupę sudarė moterys kurios nedalyvavo jokiose fizinės veiklos

procedūrose ir buvo stebimos KMUK Akušerijos ginekologijos klinikos moterų konsultacijoje

Tiriamųjų amţius

Tyrimo metu dalyvavusių respondenčių amţius nuo 20 iki 35 m tiriamojoje grupėje amţiaus

vidurkis lygus 2677plusmn 066 m kontrolinėje grupėje - 274plusmn 061 m(ţr 5 pav)

31

Tiriamųjų amžius

2742677

18

20

22

24

26

28

30

Tiriamoji gr Kontrolinė gr

Meta

i

5 pav Tiriamųjų amžius grupėse

Tam kad įvertinti amţiaus įtaką dubens dugno raumenų jėgai ir juosmens mobilumui

nėštumo metu visos tiriamosios buvo suskirstytos į dvi grupes pagal amţių jaunesnių ir vyresnių nei

30 m (ţr 1 lentelė)

1 lentelė

Tiriamųjų skaičius ir amžiaus vidurkis amžiaus grupėse

Tiriamųjų skaičius

amţiaus grupėse

le29 m (n=45) ge 30 m (n=15)

Amţiaus vidurkis 2558plusmn036 316plusmn046

22 Tyrimo metodai

221 Literatūros analizė

Buvo atlikta sisteminė mokslinių tyrimų analizė kur pateikiami duomenys apie DDR pratimų

metodus jų įtaką gydant įvairius dubens dugno sutrikimus ir pateikta šio darbo Paieškos metu buvo

naudojamos kompiuterinės bibliografinės medicininės duomenų bazės MEDLINE COCHRANE

32

BIOMED Straipsniai atrinkti pagal raktaţodţius dubens dugno raumenų treniravimas nėštumo metu

(pelvic floor training in pregnancy) dubens dugno raumenų disfunkcija (pelvic floor dysfunction)

liemens stabilumas (lumbar spine stability) diafragmos dubens dugno ir pilvo raumenų funkciniai

ryšiai (diaphragma pelvic floor and abdominal muscles co-activation) Panaudoti moksliniai

straipsniai atspausdinti ţurnale bdquoSveikatos mokslaildquo bei vadovai skirti akušerijos ginekologijos bei

urologijos profesionalams

222 DDR jėgos vertinimas

Objektyvi dubens dugno raumenų jėga šio tyrimo metu buvo vertinama atliekant maksimalų

DDR sutraukimą Buvo registruojamas trijų maksimalių DDR sutraukimų tarp kurių poilsio intervalas

2s jėgos (mmHg) vidurkis Jėgos matavimui buvo naudojamas mediciniškai patikrintas DDR

funkcijos matavimo aparatas (bdquoPelvexiserldquo Wolfram Haboeck Co Austria) (ţr 6 pav) sukurtas

gydytojos Ilse Michil Prietaisas yra skirtas testuoti ir gydyti šlapimo nelaikymą bei atstatyti DDR

funkciją Treniruoklis gali suteikti pasipriešinimą atliekant pratimus bei fiziologinio grįţtamojo ryšio

informaciją apie DDR susitraukimus

6 pav bdquoPelvexiserldquo

DDR jėga buvo matuojama moterims gulint ant nugaros kojas sulenkus per kelius pėdomis

remiantis į pagrindą ant kurio guli

33

223 Juosmens mobilumo vertinimas

Šoberio testo pagalba matuojamas juosmeninės stuburo srities mobilumas (ţr 7 pav)

nuo klubakaulio keterų išvedama linija link stuburo paţymimas taškas S2 stuburo slankstelio

lygyje

paţymima 10 cm į viršų

paţymima 5 cm ţemyn

po to tiriamoji lenkiasi į priekį

vėl matuojamas atstumas tarp taškų (Moses S 2008)

Jei atstumas padidėja 5 cm ndash normalus juosmens mobilumas o jei lt4cm ndash juosmens

mobilumas sumaţėjęs Skirtumas tarp dviejų matavimų parodo juosmens mobilumą Yra keletas

problemų susijusių su šiuo tyrimo metodu Pavyzdţiui yra abejonių šio testo patikimumu Literatūroje

yra įrodymų kad bandymai grindţiami orientyrų apčiuopa neduoda patikimų rezultatų Be to

paţymėti ant paciento odos taškai ir išmatuoti atstumai tarp jų yra netinkamas būdas įvertinti

segmentinį mobilumą nes jis gali būti įtakojamas fascijos odos ir riebalinio audinio

Auksinis standartas galėtų būti stereofotogrametrinė analizė siekiant nustatyti kaulų judėjimą

Ši procedūra atliekama vietinės anestezijos pagalba implantavus į odą tam tikrą aparatą (Magee D J

2002)

Nėštumo metu daugelio tyrimo metodų negalima atlikti dėl tam tikrų apribojimų ir įvairios

rizikos Šiame tyrime pasirinktas Šoberio testas juosmens mobilumo vertinimui yra neinvazinė

procedūra nėra ţalingas ar rizikingas tyrimo metodas nėštumo metu

as

as

15cm

7 pav Šoberio testo procedūra

34

224 Matematinės statistikos metodai

Tyrimo metu gauti duomenys apdoroti SPSS 130 for Windows kompiuterine programa

Kiekybiniams kintamiesiems įvertinti buvo skaičiuojami aritmetiniai vidurkiai standartiniai

nuokrypiai ir vidurkių paklaidos Priklausomų ir nepriklausomų imčių vidurkių reikšmių skirtumų

reikšmingumas kai tiriamųjų imtis buvo daugiau kaip 15 skaičiuojamas pagal Stjudento t kriterijų Jei

tiriamųjų imtis buvo maţiau kaip penkiolika buvo taikomas neparametrinis Vilkoksono testas (z)

priklausomoms imtims ir Manio-Vitnio testas (z) nepriklausomoms imtims Nagrinėjamų rodiklių

ryšiams tirti buvo skaičiuojamas Pirsono koreliacijos koeficientas (r) Skirtumas kai plt005 buvo

vertinamas kaip statistiškai patikimas Dydţiai pateikiami kaip aritmetiniai vidurkiai ( x ) plusmn

standartinės vidurkio įverčio paklaidos ( Sx )

23 Taikytos metodikos aprašymas

Tiriamajai grupei buvo taikyta sveikatingumo programa baseine atitinkančiame Lietuvos

higienos normą (Lietuvos higienos norma HN 1092005 Baseinai Įrengimo ir prieţiūros saugos

sveikatai reikalavimai)Vandens temperatūra 32-33 ordm C pH ndash 68-72 liekamojo aktyvaus chloro

koncentracija vandenyje palaikoma nuo 03 iki 10 mgl

Sveikatingumo programos metu nėščiosioms buvo taikyta stuburo stabilizavimo pratimų

programa įjungiant aktyvius dubens-juosmens judesius ir diafragminį kvėpavimą Ši programa paremta

Tansberger aprašyta pratimų metodika (Carriere B 1998) Jos esmė ndash egzistuojantis funkcinis ryšys

tarp diafragmos pilvo dubens dugno ir nugaros raumenų kurie reciprokinės inervacijos principu dirba

kaip vienas funkcinis vienetas Tiriamosios lankė uţsiėmimus 2 kartus per savaitę Uţsiėmimo trukmė

buvo 45 minutės pratimai atliekami vidutiniu tempu po 8-10 kartojimų Vieno uţsiėmimo metu

pratimus atliko 2-3 moterys Buvo taikomi

Kvėpavimo pratimai

Atliekami aktyvūs dubens-juosmens judesiai derinant su diafragminiu kvėpavimu bei

išlaikant juosmens linkį neutralioje padėtyje Įkvėpimo metu diafragmai leidţiantis ţemyn dubuo

sukamas pirmyn atpalaidavus pilvo sienos raumenis ir įtempiant nugaros raumenis (dubuo sukamas iki

fiziologinio juosmens linkio) Iškvėpimo metu dubuo sukamas atgal aktyvuojant skersinį pilvo

raumenį ir tempiant nugaros raumenis Šie aktyvūs dubens-juosmens judesiai atliekami įvairiose

pradinėse padėtyse

Pilvo raumenų stiprinimo pratimai

Nugaros tempimo pratimai

35

3 REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

31 Tiriamųjų juosmens mobilumo testavimo duomenys

Įvertinus gautus tyrimo rezultatus paaiškėjo kad 28-tą nėštumo savaitę juosmens mobilumo

vidurkis tiriamojoje grupėje buvo 848plusmn016 cm o kontrolinėje grupėje ndash 857plusmn019 cm Abiejų grupių

vidurkiai buvo panašūs (pgt005)

Antrojo testavimo metu ty 38-tą nėštumo savaitę kontrolinėje grupėje nustatytas statistiškai

patikimas juosmens mobilumo sumaţėjimas (plt005) kuris sudarė 2003plusmn186 Kontrolinės grupės

nagrinėjamo rodiklio vidutinė reikšmė buvo 685plusmn022 cm Tuo tarpu atlikus tiriamosios grupės

pakartotinio testavimo rezultatų analizę nustatėme neţymų (pgt005) juosmens mobilumo sumaţėjimą

(206plusmn096) Šios grupės vidurkis buvo 828plusmn013 cm Palyginus abiejų grupių juosmens mobilumo

testavimo duomenis nustatytas statistiškai patikimas skirtumas (plt005)

Gautus rezultatus galima paaiškinti tuo kad tiriamosios grupės moterims sveikatingumo

programoje dominavo dubens ndash juosmens mobilumo pratimai

Juosmens mobilumas

828848

685

857

4

5

6

7

8

9

10

28 savaitė 38 savaitė

Am

pli

tud

ė

cen

tim

etr

ai

Tiriamoji gr

Kontrolinė gr

plt005

kontrolinės grupės abiejų tyrimų vidurkiai skiriasi statistiškai patikimai (plt005)

8 pav Juosmens mobilumo vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę

36

Daugelis pilvo raumenis lavinančių pratimų yra įtraukiami į nugaros skausmo ir kitų griaučių

raumenų sistemos sutikimų reabilitavimo programas Buvo atlikta keletas tiriamųjų darbų apie visų

pilvo raumenų aktyvavimą ir įtaką tam tikriems regionams Vienas iš jų tyrimas parodė kad vidinis

apatinės pilvo sienos vidinės krypties judesys gulint ant nugaros nepriklausomai nuo kitų pilvo

raumenų labiausiai įtakoja skersinio pilvo raumens aktyvumą (Urquhart DMir kt 2005)

32 Nėščiųjų dubens dugno raumenų vertinimo duomenys

Vertinant DDR jėgą perineometru 28-tą nėštumo savaitę nustatyta kad tiriamosios ir

kontrolinės grupės testų rezultatai buvo panašūs (pgt005) kontrolinės grupės DDR jėga buvo

1277plusmn030 mmHg tiriamosios grupės ndash 1273plusmn042 mmHg

Antrojo testavimo metu tiriamojoje grupėje DDR jėga statistiškai patikimai nesiskyrė

(pgt005) ir jėgos sumaţėjimas sudarė tik 149plusmn172 o vidurkis buvo lygus 1247plusmn042 mmHg

Kontrolinėje grupėje sumaţėjimas siekė net 2542 plusmn24 jėgos vidurkis buvo lygus 95plusmn026 mmHg

Nustatyta kad 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę DDR jėga kontrolinėje grupėje statistiškai patikimai

skyrėsi (plt005)

DDR jėga

1273 12471277

95

4

6

8

10

12

14

28 savaitė 38 savaitė

mm

Hg

Tiriamoji gr

Kontrolinė gr

plt005

kontrolinės grupės abiejų tyrimų vidurkiai skiriasi statistiškai patikimai (plt005)

9 pav DDR jėgos vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę

37

Gautus rezultatus galima komentuoti taip kad šios grupės moterims sveikatingumo

programos metu atliekant dubens sukamuosius judesius ir juos suderinus su kvėpavimu lengviau

aktyvuojasi ir stiprėja DDR

Lyginant mūsų tyrime gautus duomenis su uţsienio autorių duomenimis rezultatai yra

panašūs 2001m atlikto tyrimo metu buvo tiriamas pilvo raumenų atsakas (elektromiografijos metodu)

į valingą DDR susitraukimą Tiriamosios sutraukinėjo DDR trijose padėtyse gulint ant nugaros

Visoms tiriamosioms pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas padidėjo virš pradinio taško

atliekant DDR susitraukimus maţiausiai vienoje iš padėčių Skersinio pilvo raumens

elektromiografijos aktyvumas buvo didţiausias liemens lenkimo padėtyje o skersinio pilvo raumens

aktyvumas buvo didesnis uţ tiesiojo pilvo raumens aktyvumą liemens tiesimo padėtyje

Buvo atliktas papildomas elektromiografijos tyrimas kurio metu buvo registruojamas

gaktinio stuburgalio raumens ir pilvo raumenų aktyvumas atliekant tris skirtingus submaksimalius

izometrinius pilvo raumenų pratimus Šio eksperimentinio tyrimo metu nustatytas gaktinio stuburgalio

raumens aktyvumo padidėjimas su kiekvienu pilvo raumenų susitraukimu

Rezultatai rodo kad pilvo raumenų aktyvumas yra normalus atsakas į DDR veiklą

tiriamosioms be DDR sutrikimų ir leidţia manyti kad specifinė pilvo raumenų veikla aktyvuoja DDR

( Sapsford RR ir kt 2001)

Skiriant dubens dugno raumenų pratimus dubens dugno raumenų disfunkcijos gydyme

daţnai pabrėţiamas pilvo raumenų atpalaidavimas Šio atlikto tyrimo tikslas buvo ištirti sąveiką tarp

atskirų raumenų pilvo ir dubens dugno raumenų veiklos ir vidinio pilvo spaudimo poveikį raumenų

veiklai naudojant paviršinę ir vidinę raumenų elektromiografiją Tiriamosios buvo tiriamos gulimoje

ant nugaros ir stovimoje padėtyse Rezultatai parodė kad transversus abdominis (TP) ir obliquus

internus (OI) buvo atliekami per visą dubens dugno raumenų susitraukimus Rezultatai parodė kad

skersinis ir vidinis įstriţinis raumuo į veiklą buvo įtraukiami visos dubens dugno raumenų veiklos

metu Dėl šių prieţasčių buvo neįmanoma efektyviai sutraukti dubens dugno raumenų išlaikant

atpalaiduotus pilvo raumenis Vidutinis vidaus pilvo spaudimo padidėjimas 10 mmHg (gulimoje ant

nugaros padėtyje) buvo uţregistruotas maksimalus dubens raumenų susitraukimas Maksimalaus

dubens dugno raumenų susitraukimo metu vidinis pilvo spaudimas vidutiniškai pakildavo 10 mmHg

(gulint ant nugaros)

Šie rezultatai rodo kad atliekant dubens dugno raumenų pratimus patarimai atpalaiduoti

pilvo sieną yra netinkami ir gali neigiamai paveikti pratimų atlikimą (Neumann P ir Gill V 2002)

38

33 Skirtingo amţiaus nėščių moterų juosmens mobilumo ir dubens dugno

raumenų jėgos vertinimo duomenys

Jaunesnių nei 30 m nėščiųjų grupėje juosmens mobilumas tiek pirmo tiek ir pakartotinio

tyrimo metu buvo statistiškai reikšmingai (plt005) didesnis nei vyresnių (ţr 10 pav) 28-tą nėštumo

savaitę jaunesnių nei 30 m grupėje juosmens mobilumas buvo 869plusmn014 cm o vyresniųjų ndash

803plusmn022 cm Atlikus tyrimą 38-tą savaitę jaunesnių grupėje gautas statistiškai reikšmingas juosmens

mobilumo sumaţėjimas - 95plusmn174 (plt005) Vyresnių grupėje pakartotinai atlikus testavimą

nustatytas reikšmingas rezultatų pokytis - 1567plusmn329 (plt005) Nėštumo pabaigoje vyresnių moterų

juosmens mobilumas sumaţėjo iki ndash 68plusmn037 cm Gautus duomenis galime paaiškinti amţiaus ir

mobilumo maţėjimo priklausomybe

Juosmens mobilumas

782

869

68

803

4

5

6

7

8

9

10

28 savaitė 38 savaitė

Am

pli

tud

ė

cen

tim

etr

ai

le 29 m

ge 30 m

plt005 plt005

10 pav Juosmens mobilumo vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę skirtingo amžiaus

grupėse

Jaunesnių nei 30 m nėščiųjų grupėje DDR jėga abiejų testavimų metu buvo statistiškai

reikšmingai didesnė nei vyresnių (plt005) (ţr 11 pav) 28-tą nėštumo savaitę jaunesnių moterų

grupėje DDR jėga buvo lygi 1304plusmn028 mmHg o vyresnių ndash 1187plusmn052 mmHg 38-tą savaitę

jaunesnių grupėje DDR jėgos rodikliai buvo ndash 114plusmn032 mmHg o vyresnių ndash 973plusmn075 mmHg

Abiejų tyrimų vidurkių skirtumai tiek tiriamojoje tiek ir kontrolinėje grupėje buvo statistiškai patikimi

(plt005) Tyrimų rezultatai parodė kad vyresnių tiriamųjų DDR jėgos sumaţėjimo pokytis sudarė

39

1857plusmn432 ir buvo reikšmingai didesnis nei jaunesnių moterų grupėje (plt005) Pastarųjų

testuojamų raumenų jėgos sumaţėjimo pokytis siekė 1175plusmn243

Apie amţiaus įtaką DDR funkcinei būklei savo tyrimų išvadose teigia ir daugelis uţsienio

autorių Viename iš jų Grodstein ir kiti (2003) nurodė kad DDR disfunkcija paplitusi tarp moterų

kurios gimdė vyresnio amţiaus ir kurios buvo jaunesnės pirmo gimdymo metu

DDR jėga

1304

1141187

973

3

5

7

9

11

13

15

28 savaitė 38 savaitė

mm

Hg

le 29 m

ge 30 m

plt005 plt005

11 pav DDR jėgos vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę skirtingo amžiaus grupėse

Vertinant sveikatingumo programos poveikio efektyvumą juosmens mobilumui ir dubens

dugno raumenų jėgai jaunesnių nei 30 grupėje moterų kurioms buvo taikytas poveikis abiejų tyrimų

rezultatai buvo panašūs (pgt005) juosmens mobilumo vidutinės reikšmės sumaţėjimas siekė tik

138plusmn1 o DDR jėgos - 055plusmn203 (ţr 2 lentelė) Jaunesnių moterų kurioms poveikis netaikytas

pirmo ir antro testavimo rezultatai skyrėsi statistiškai reikšmingai (plt005) juosmens mobilumo

vidutinės reikšmės sumaţėjimas sudarė 1879plusmn210 o DDR jėgos - 2455plusmn268 38-tą savaitę gauti

rezultatai parodė statistiškai patikimą skirtumą tarp jaunesnių moterų grupės taikant poveikį ir

netaikant (plt005)

Tyrimų duomenų analizė parodė kad vyresnių nei 30 metų grupėje taikant ir netaikant

sveikatingumo programos poveikį pirmo ir antro testavimo juosmens mobilumo vidutinės reikšmės

statistiškai reikšmingai skyrėsi (plt005) Atlikus tyrimą 38 savaitę grupėje kur poveikis nebuvo

taikytas juosmens mobilumo sumaţėjimas sudarė 2293plusmn383 o grupėje kur sveikatingumo

40

programos poveikis buvo taikytas minėtas rodiklio sumaţėjimas siekė 477plusmn098 Abiejose vyresnių

moterų grupėse juosmens mobilumo pokytis buvo statistiškai patikimas (plt005)

Grupėje kuri nelankė uţsiėmimų baseine abiejų testavimų DDR jėgos vidurkiai statistiškai

patikimai skyrėsi (plt005) 38 savaitę registruotas jėgos sumaţėjimas sudarė 2746plusmn520 Grupėje

kuri lankė uţsiėmimus nagrinėjamo rodiklio sumaţėjimas nebuvo statistiškai reikšmingas (pgt005) ir

siekė 524plusmn252

Analizuojant pakartotinio testavimo nėštumo pabaigoje rezultatus matome kad dubens dugno

raumenų jėga šioje amţiaus grupėje statistiškai patikimai buvo didesnė moterų kurioms buvo taikytas

poveikis (1233plusmn071 cm) palyginus su nėščiosiomis kurios nedalyvavo sveikatingumo programoje

(8plusmn068 cm) (plt005)

Apibendrinant gautus statistiškai patikimus rezultatus galima teigti kad tiek jaunesnėms tiek

vyresnėms nei 30 m moterims sveikatingumo programos poveikis buvo efektyvus dubens dugno

raumenų funkcinei būklei ir juosmens mobilumo išlaikymui nėštumo metu (plt005)

2 lentelė

Sveikatingumo programos pratimų įtaka juosmens mobilumui ir dubens dugno

raumenų jėgai skirtingo amžiaus moterims nėštumo metu

Tiriamosios

Juosmens mobilumas (cm) Dubens dugno raumenų jėga (mmHg)

28 savaitė 38 savaitė

Skirtumo

reikšming

umas

28 savaitė 38 savaitė

Skirtumo

reikšming

umas

le29 m

Be

poveikio 898plusmn02 729plusmn024 plt005 1348plusmn046 1014plusmn046 plt005

Taikant

poveikį 846plusmn019 829plusmn018 pgt005 1267plusmn034 125plusmn028 pgt005

Skirtumo

reikšmingu

mas

pgt005 plt005 - pgt005 plt005 -

ge 30 m

Be

poveikio 761plusmn02 583plusmn025 plt005 1111plusmn068 8plusmn068 plt005

Taikant

poveikį 867plusmn033 825plusmn031 plt005 13plusmn063 1233plusmn071 pgt005

Skirtumo

reikšmingu

mas plt005 plt005 - pgt005 plt005 -

Rodikliai

41

Daugelis autorių įvairiuose literatūros šaltiniuose skelbia panašius rezultatus apie dubens

dugno raumenų pilvo nugaros raumenų ir diafragmos funkcinius ryšius

Sapsford R R ir Hodges P W atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti ar valingas pilvo raumenų

susitraukimas yra susijęs su dubens dugno raumenų aktyvumu DDR aktyvumas buvo matuojamas

atliekant skirtingo intensyvumo pilvo raumenų susitraukimus gulimoje ir sėdimoje padėtyse DDR

elektromiografinis aktyvumas buvo matuojamas įvedus į makštį ir išeinamąją angą paviršinius

elektrodus Šie matavimai buvo paremti išeinamosios angos ir makšties spaudimo

Gauti rezultatai rodė kad DDR elektromiografijos duomenys padidėjo pilvo raumenų

susitraukimo metu DDR aktyvumas stipraus pilvo raumenų susitraukimo metu nesiskyrė nuo

išmatuoto maksimalaus DDR susitraukimo Išmatuotas pirmiau makšties ir išeinamosios angos slėgio

padidėjimas o po to ir pilvo Išvadose kalbama kad sveikiems tiriamiesiems valingas pilvo raumenų

aktyvumas sąlygojo DDR aktyvumą Dubens slėgio padidėjimas įvykęs prieš pilvo slėgio padidėjimą

parodo kad atsakas yra uţprogramuotas Pilvo raumenų treniravimas gali būti labai veiksmingas šių

sutrikimų gydyme ( Sapsford R R Hodges P W 2001)

34 Dubens dugno raumenų ir juosmens mobilumo priklausomybė grupėse

Atlikta nagrinėjamų rodiklių koreliacinė analizė parodė kad tiriamojoje grupėje tarp juosmens

mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių buvo tiesinė tiesioginė priklausomybė maţėjant

juosmens mobilumui maţėja ir dubens dugno raumenų jėga (16 pav) Koreliacijos koeficiento dydis

(r=0635) parodė vidutinio stiprumo statistiškai patikimą poţymių tarpusavio ryšį (plt005)

Dubens dugno raumenų ir juosmens mobilumo priklausomybę analizavo daugelis uţsienio

autorių Madill SJ ir McLean L tyrimo tikslas buvo nustatyti ar pilvo raumenų aktyvacija įtakoja

stiprų dubens dugno raumenų susitraukimą ir taip prisideda prie moterų šlapimo sulaikymo

mechanizmo Buvo siekiama nustatyti pilvo raumenų aktyvacijos lygį ir raumenų veiklos modelius

susijusius su valingais dubens dugno raumenų susitraukimais moterims neturinčioms dubens dugno

raumenų disfunkcijos

Tyrime dalyvavo 15 neturinčių dubens dugno raumenų disfunkcijos moterų Jos atliko tris

kiekvieno iš keturių pilvo raumenų maksimalius susitraukimus ir taip pat dubens dugno raumenų

susitraukimus gulimoje ant nugaros padėtyje Pilvo ir DDR veikla buvo registruojama

elektromiografijos pagalba o vidinis makšties spaudimas matuojamas naudojant modifikuotą

Femiscan zondą Tam tikras aktyvavimo modelis buvo pastebėtas kai skersinis vidinis ir tiesusis pilvo

raumenys dirbo su DDR prasidėjus maksimaliam vidiniam makšties slėgiui PFM veiklos vyravo

42

pradedant didėti makšties spaudimui o vėliau slėgio padidėjimas (iki 70 didţiausio galimo slėgio)

yra susijęs su kombinuota DDR skersinio pilvo tiesiojo ir vidinio įstriţinio raumenų veikla

Išvadose teigiama jog buvo nustatyti tam tikri pilvo raumenų veiklos modeliai kaip atsakas į

valingą dubens dugno raumenų susitraukimą moterims neturinčioms dubens dugno raumenų

disfunkcijos (2006)

Kontrolinės grupės dubens dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo

priklausomybė

-12

-1

-08

-06

-04

-02

0

02

04

06

-25 -2 -15 -1 -05 0 05 1 15 2 25

mmHg

cen

tim

etr

ai

12 pav Juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių tarpusavio priklausomybė

tiriamojoje grupėje

Tuo tarpu kontrolinės grupės juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių

tarpusavio ryšys buvo silpnas statistiškai nepatikimas (r=0192 plt005)

43

Kontrolinės grupės dubens dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo

priklausomybė

-12

-1

-08

-06

-04

-02

0

02

04

06

-25 -2 -15 -1 -05 0 05 1 15 2 25

mmHg

cen

tim

etr

ai

13 pav Juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių tarpusavio priklausomybė

kontrolinėje grupėje

Apibendrinant testavimo rezultatus galima teigti kad išlaikant juosmens mobilumą nėštumo

metu DDR jėga galinti turėti įtakos nėščiųjų epizodiniam šlapimo nelaikymui nemaţėja Esant

susilpnėjusiam ar pertemptam skersiniam pilvo raumeniui gali atsirasti liemens nestabilumas tiesiogiai

įtakojantis apatinės nugaros dalies skausmus bei disfunkcijas

Gautus šio tyrimo rezultatus galime traktuoti ir atvirkščiai ty nėštumo metu didelį dėmesį

skiriant dubens dugno raumenų aktyvacijai įtakojamas ir liemens stabilumas išlaikant dubens ndash

juosmens mobilumą

Tyrimai leidţia suprasti kad yra tam tikros sinergijos tarp pilvo ir DDR Manoma kad DDR

turi dvejopą funkciją dalyvauja liemens stabilumo palaikyme ir šlapimo ir išmatų šalinime bei

laikyme Šios raumenų sinergijos gali sėkmingai pasitarnauti DDR funkcijos sutrikimų reabilitacijoje

Juosmens ndash dubens regionui reikalingas stabilumas tam kad būtų galima pernešti krūvį

liemeniui ir viršutinėms galūnėms Tačiau tuo pačiu turi būti ir pakankamas mobilumas kad

uţtikrinti pakankamą judėjimą

44

IŠVADOS

1 Dubens dugno raumenų jėga nuo 28-tos iki 38-tos nėštumo savaitės kontrolinėje

grupėje maţėjo (plt005) o tiriamojoje liko panaši

2 Vertinant juosmens mobilumo kaitą nėštumo metu kontrolinėje grupėje nustatytas

reikšmingas sumaţėjimas (plt005) o tiriamojoje grupėje stebėta tik maţėjimo

tendencija

3 Jaunesnių nei 30 metų nėščiųjų grupėje juosmens mobilumas ir dubens dugno raumenų

jėga tiek 28-tą tiek ir 38-tą savaitę buvo statistiškai reikšmingai didesnė nei vyresnių

(plt005)

4 Juosmens mobilumas įtakoja dubens dugno raumenų funkcinę būklę išlaikant juosmens

mobilumą dubens dugno raumenų jėga nėštumo metu nemaţėja

45

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1 Izoliuotai aktyvinti dubens dugno raumenis nėštumo metu nėra tikslinga nes šių raumenų

susitraukimas dėl ilgalaikio palaipsniui didėjančio krūvio nėra pakankamai efektyvus

2 Dėka funkcinių ryšių nėštumo metu rekomenduojama didesnį dėmesį skirti kvėpuojamajai

diafragmai pilvo bei nugaros raumenims grąţinant ar lavinant dubens dugno raumenų

funkciją

3 Aktyvinant dubens dugno raumenis tikslinga į pratimų programą įjungti aktyvius dubens-

juosmens judesius akcentuojant kvėpavimą

4 Rekomenduojama nėštumo metu stabilizuoti liemenį Aktyvūs dubens-juosmens judesiai ne tik

išlaiko juosmens mobilumą bet ir stabilizuoja liemenį tiesiogiai susijusį su dubens dugno

raumenų funkciją

46

LITERATŪRA

1 Baumann L(2005) Kineziterapijos efektyvumas maţinant nugaros skausmus

nėštumo metu Magistro baigiamasis darbas Sporto biomedicinos fakultetas

Kineziterapijos ir sporto medicinos katedra ndash Kaunas 65p

2 J Buivydienė (2004) Nėštumo ir gimdymo įtaka dubens dugno raumenų funkcijai

Magistro baigiamasis darbas Kauno medicinos universitetas Visuomenės sveikatos

fakultetas kineziologijos ir sporto medicinos katedra - Kaunas 50p

3 Zachovajevas P Zachovajevienė B Baltaduonienė D Tadaravičiūtė R (2007)

Moterų kurias kamuoja įtampos šlapimo nelaikymas dubens dugno raumenų

lavinimo kineziterapijos metodais veiksmingumas Sveikatos mokslai Volume 17

Number 7

4 Barr KP Griggs M Cadly T (2005)Lumbar stabilization American Journal of

Physical Medicine and Rehabilitation 6473-480

5 Bastiaenen Caroline HG Rob A de Bie Wolters Pieter MJC Janneke M

Bastiaanssen Aldegonda BA Klabbers ir kt (2004) Treatment of pregnancy

related pelvic girdle andor low back pain after delivery design of a randomized

clinical trial within a comprehensive prognostic cohort study BMC Public

HealthDec 244(1)67

6 Beazel J R (2004) Lumbar pelvis and hip examination with emphasis on function

of the lower quarter University of Virginia Healthsouth APTA Presentation

Chicago

7 Boslash K Talseth T Holme I (1999) Single blind randomised controlled trial of

pelvic floor exercises electrical stimulation vaginal cones and no treatment in

management of genuine stress incontinence in women BMJ 318 487minus493

8 Bo K amp Braekken IH (2005) PFMT in treatment and prevention of POP (POP

study) National Library of Medicine December

9 Bo K amp Sherburn M (2005) Evaluation of female pelvic-floor muscle function

and strength Phys Ther 85269 ndash282

10 Bo K amp Stien R (1994) Needle EMG registration of striated urethral wall and pelvic

floor activity patterns Neurourol amp Urodyn 1335-41

11 Burgio K L Robinson J C Engel B T (1986) The role of biofeedback in

Kegel exercise training for stress urinary incontinence American Journal of

Obstetrics and Gynaecology 1 (154) 58minus64

47

12 Burgio K L Zyczynski H Locher J L et al (2003) Urinary Incontinence in the

12-Month Postpartum Period Obstetrics and Gynecology 6 (102) 1291minus1298

13 Carriegravere B (1998) The Swiss Ball Theory Basic Exercises and Clinical

Application New York Springer

14 Carriegravere B (2002) Fitness for the Pelvic Floor New York Thieme

15 Chiarelli P (1995) Womenlsquos Waterworks ndash Curing Incontinence Snohomish WA

Khera Publications

16 Chiarelli J Cockburn J (2002) Promoting urinary continence in women after

delivery randomised controlled trial BMJ 324 1241minus1244

17 Cornella JL (2004) Management in stress urinary incontinence Rev Urol 6(suppl

5)S18-S25

18 DeLancey J Ashton-Miller J Howard D et al (2001) The functional anatomy

of the female pelvic floor and stress continence control system Scand J Urol

Nephrol Suppl(207)17

19 De Lancey J Richardson A (1992) Anatomy of genital support In Benson T

ed Female Pelvic Floor Disorders New York Norton Medical Books

20 Dumoulin C Lemieux M C Bourbonnais D et al (2004) Physiotherapy for

Persistent Postnatal Stress Urinary Incontinence A Randomized Controlled Trail

Obstetrics and Gynecology 3 (104) 504minus510

21 Ewings P S Spencer S Marsh H et al (2005) Obstetric risk factors for urinary

incontinence and preventative pelvic floor exercises Cohort study and nested

randomized controlled trial Journal of Obstetrics and Gynaecology August 25(6)

558 ndash 564

22 Franklin E (2003) Pelvic Power mindbody exercises for strength flexibility

posture and balance for men and women New Jersey Elysian Editions

23 Freedmann F B (2000) Aqua Yoga London Lorenz books

24 Freeman RM (2004) The role of pelvic floor muscle training in urinary

incontinence BJOG an International Journal of Obstetrics and Gynaecology

December Vol 111 Supplement 1 pp 37ndash40

25 Goldberg RP Effects of pregnancy and childbirth on pelvic floor (2007) Springer

London 172 p

26 Grodstein F Fretts F Lifford K Resnick N Curhan G (2003) Association of

age race and obstetric history with urinary symptoms among women in the Nurses

Health Study Americian Journal of Obstetrics and Gynecology 2 (189) 428minus434

48

27 Gutke A (2007) Pelvic Girdle Pain and Lumbar Pain in Relation to Pregnancy

Department of Health and Society Division of Physiotherapy Faculty of Health

Sciences Linkoumlping University Sweden

28 Handa V L Pannu H K Siddique S et al (2003) Architectural Differences in

the Bony Pelvis of Women With and Without Pelvic Floor Disorders Obstetrics

and Gynecology 6 (102) 1283minus1290

29 Hannestad Y S Lie R T Rortveit G Hunskaar S (2004) Familial risk or

urinary incontinence in women population based cross sectional study BMJ 329

889minus891

30 Hulme J A (2002) Pelvic Pain and Low Back Pain A Handbook for Self Care amp

Treatment Montana Phoenix Publishing Co

31 Jones RC (1999) Muscle Balance and Dynamic Stability in Womens Health

Conference Paper Pelvic Stability in Pregnancy and Post Partum Dublin

32 Kim S Harvey M A Johnston S (2005) A Review of the Epidemiology and

Pathophysiology of Pelvic Floor Dysfunction Do Racial Differences Matter

Journal of Obstetrics and Gynaecology Canada 3 (27) 251minus259

33 Konstantinos H Eleni K and Dimitrios H (2006) Dilemmas in the management

of female stress incontinence the role of pelvic floor muscle training Int Urol

Nephrol

34 Kuhnert Ch (2005) Munich Pelvic floor training program Tecsana ltd Munich

35 Kulig K Powers Ch M Landel R F Hungwen Ch Fredericson M Guillet M

and Butts K Segmental lumbar mobility in individuals with low back pain in vivo

assessment during manual and self-imposed motion using dynamic MRI (2007)

BMC Musculoskelet Disord 8 8

36 Laycock J Jerwood D (2001) Pelvic Floor Muscle Assessment The Perfect

Scheme Physiotherapy 12 (87) 631minus642

37 Lockstad Harry MC(2003) Prevence of Back Pain during Pregnancy Spine Apr

1530 (8)983-91

38 Madill SJ McLean L (2006) Relationship between abdominal and pelvic floor

muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle contractions

in healthy continent women Neurourol Urodyn25(7)722-30

39 Magee D J Orthopedic Physical Assessment WB Saunders Company 2002

1020 p

40 Meyer S Hohlfeld P Achtari C De Grandi P (2001) Pelvic Floor Education

After Vaginal Delivery Obstetrics and Gynecology 5 (97) 673minus677

49

41 Mens JM Vleeming A Snijders CJ Koes BW Stam HJ (2001) Reliability

and validity of the actine straight leg raise test in pasterior pelvic pain since

pregnancy Spine 261167-1171

42 Moslashrkved S Boslash K (1997) The effect of postpartum pelvic floor muscle exercise

in the prevention and treatment of urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 4 (8) 217minus222

43 Moen MH Kogstad O Hansen JH ir kt (1990) Pelvic girdle relaxation

Clinical Presentation Tidsskr Nor Laegeforen 110 2211 ndash 2

44 Mohr Joan D (1990) Management of the trunk in adult hemiplegia The Bobash

concetion Topic in neurology APTA

45 Morin M Dumoulin C Bourbonnais D et al (2004) Pelvic floor maximal

strength using vaginal digital assessment compared to dynamometric measurements

Neurourol Urodyn 23336 ndash341

46 Moslashrkved S Boslash K Schei B Salvesen K Aring (2003) Pelvic Floor Muscle

Training During Pregnancy to Prevent Urinary Incontinence A Single-Blind

Randomized Controlled Trial Obstetrics and Gynecology 2 (101) 313minus319

47 Moses S (2008) Schobers Test Family Practice Notebook LLC

48 Neumann PB Grimmer KA and Deenadayalan Y (2006) Pelvic floor muscle

training and adjunctive therapies for the treatment of stress urinary incontinence in

women a systematic review BMC Womenrsquos Health 611

49 Nygaard I E Glowacki C Saltzman C L (1996) Relationship Between Foot

Flexibility and Urinary Incontinence in Nulliparous Varsity Athletes Obstetrics and

Gynecology 6 (87) 1049minus1051

50 Ostergaard M Thomsen BJ (1992) Pelvic insufficiency during pregnancy

Ugeskr Laeger 154 3568 ndash 72

51 Osgaard HC Zetherstrom G Hansson E (1994) The posterior pelvic pain

provocation test in pregnant women Eur Soine J3258 ndash 260

52 Persson J Woslashlner-Hanssen P Rydhstroem H (2000) Obstetric Risk Factors for

Stress Urinary Incontinence A Population-Based Study Obstetrics and

Gynecology 3 (96) 441minus445

53 Reilly E T C Freeman R M Waterfield M R et al (2002) Prevention of

postpartum stress incontinence in primigravidae with increased bladder neck

mobility a randomised controlled trial of antenatal pelvic floor exercises BJOG an

international journal of obstetrics and gynaecology 1 (109) 68minus76

50

54 Richardson CA Hodges P Hides J (2005) Therapeutic exercise for liumbopelvic

stabilizationChurchill Livingstone Harcourt Publishers 12 p

55 Sabino J Grauer J (2008) N Pregnancy and low back pain Curr Rev

Musculoskelet Med 1137ndash141

56 Sapsford R (2001) The Pelvic Floor A clinical model for function and

rehabilitation Physiotherapy 12 (87) 620minus630

57 Sapsford RR (2004) Rehabilitation of pelvic floor muscles utilizing trunk

stabilization Man Ther Feb9(1)3-12

58 Sapsford RR Hodges P W (2001) Contraction of the pelvic floor muscles during

abdominal maneuvers Arch Phys Med Rehabil Aug 82(8)1081-8

59 Sapsford RR Hodges PW Richardson

CA Cooper

DH Markwell

SJ Jull

GA

(2001) Co-activation of the abdominal and pelvic floor muscles during voluntary

exercises Neurourol Urodynam 2031-42 Wiley-Liss Inc

60 Sapsford RR Hodges PW Richardson CA Cooper DA Markwell SJ amp Jull GA

(1997) Activation of puboccygeus during a variety of isometric abdominal

exercises Abstract 115 ICS Yokohama

61 Shelly E (2005) The pelvic floor Hall C M Brody L Th Therapeutic Exercise

Moving Toward Function (p 402ndash435) USA Lippincott Williams amp Wilkins

62 Sihvonen T Huttunen M Makkonen M Airaksinen O (1998) Functional

Changes in Back Muscle Activity Correlate With Pain Intensity and Prediction of

Low Back Pain During Pregnancy Arch Phys Med Rehabil Vol 79 October

63 Smith R Appell R Fenner D et al Clinical management of urinary incontinence

in women APGO Educational Series on Womenrsquo s Health Issues 2007 March 1

64 Steacutephanie J Madill Linda McLean (2006)Relationship between abdominal and

pelvic floor muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle

contractions in healthy continent women Urodynam 25722-730

65 Vickers D amp Davila GW Kegel Exercises and Biofeedback (2006) Springer

London 303-310

66 Urquhart D M Hodges P W Allen T J Story I H (2005) Abdominal muscle

recruitment during a range of voluntary exercises Man Ther May10(2)144-53

67 Wilson P D Herbison G P (1998) A randomized controlled trial of pelvic floor

muscle exercises to treat postnatal urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 5 (9) 257-264

51

68 Woodman PJ amp Graney DO (2002) Anatomy and physiology of the female

perineal body with relevance to obstetrical injury and repair Clinical anatomy

15321ndash334

Page 8: KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS ... · raumenų inervacija (Woodman, PJ. ir Graney, D.O., 2002). DDR griaučių raumenų sudėtį įeina 33% greitųjų ir 67% lėtųjų

8

Temos aktualumas DDR disfunkcijos problema Lietuvoje vis dar išlieka aktuali ne tik dėl

didelio paplitimo nesugebėjimo rasti tinkamos pagalbos bet ir dėl taikomų neefektyvių gydymo

metodų

Temos naujumas Nėštumo metu DDR dėl palaipsniui didėjančio gimdos svorio yra

nuolat tempiami ir neišlaiko jiems tenkamo krūvio todėl izoliuotai aktyvinti šiuos raumenis yra

sudėtinga Ilgą laiką buvo manoma kad liemens stabilizavimo pratimų programa nėščiosioms

įjungiant dubens judesius neįtakoja DDR funkcinės būklės Anksčiau kineziterapeutai mokydami kaip

atlikti dubens dugno raumenų pratimus akcentuodavo pacientams neįtempti pilvo raumenų Šiuo metu

poţiūris šiuo klausimu pasikeitė Egzistuojantis funkcinis ryšys tarp dubens dugno kvėpuojamosios

diafragmos bei pilvo ir nugaros raumenų suteikia galimybę šiuos raumenis aktyvinti netiesiogiai

Todėl šiame tyrime vertinome dubens dugno raumenų jėgos kaitą aktyvindami tik dubens-juosmens

raumenis

Hipotezė juosmens mobilumas įtakoja dubens dugno raumenų funkcinę būklę nėštumo

metu

Tyrimo tikslas nustatyti juosmens mobilumo įtaką nėščiųjų dubens dugno raumenų

funkcinei būklei

Uţdaviniai

įvertinti dubens dugno raumenų jėgos kaitą nėštumo metu kontrolinėje ir tiriamojoje grupėje

įvertinti juosmens mobilumo pokytį nuo 28-tos iki 38-tos nėštumo savaitės kontrolinėje ir

tiriamojoje grupėse

įvertinti nėščiųjų amţiaus įtaką dubens dugno raumenų jėgai ir juosmens mobilumui

nustatyti juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos tarpusavio ryšį

9

1 LITERATŪROS APŢVALGA

12 Dubens dugno raumenys

DDR suformuoja dubens dugno pagrindą (ţr 1 pav) ir uţtikrina šlapimo bei išmatų

sulaikymą dalyvaudami dubens organų padėties palaikyme bei susitraukdami ir uţdarydami esančias

angas (Boslash K ir Sherburn M 2005)

1 pav Dubens dugno raumenys

Tarpvietė ndash tai kompleksinis struktūrinis vienetas esantis tarp šlapimo ir lytinės sistemų Dėl

tarpusavyje besipinančių raumenų ir fascijų tarpvietės anatomija yra gana sudėtinga Tai ypatingai

svarbi struktūra kuri labai daţnai paţeidţiama nėštumo ir gimdymo metu Įvairūs paţeidimai sutrikdo

funkcinį šlapimo ir lytinės bei virškinimo sistemų pajėgumą kuriam turi įtakos su tuo susijusių

raumenų inervacija (Woodman PJ ir Graney DO 2002)

DDR griaučių raumenų sudėtį įeina 33 greitųjų ir 67 lėtųjų skaidulų (Konstantinos H ir

kt 2006) Greitosios skaidulos treniruojamos greitais ir stipriais susitraukimais o lėtosios ndash ilgesniais

susitraukimais (išlaikant) Greitosios skaidulos greičiau pavargsta Lėtosios skaidulos skirtos ištvermės

ir pastovaus tonuso palaikymui (Vickers D ir Davila GW 2006)

DDR padengti fascija kuri jungiasi su pasienine dubens organų fascija ir tokiu būdu

dalyvauja šių organų palaikyme tam tikroje padėtyje Pagrindinis palaikomasis dubens pamatas yra m

levator ani kurio padėtį palaiko jungiamasis audinys o tonusą ndash iš juosmens-kryţmens regiono

ateinantys nervai (Goldberg RP 2007)

10

Nepaisant to kad gilusis ir paviršinis sluoksniai susideda iš skirtingų anatominių struktūrų ir

turi skirtingą inervaciją kliniškai jie veikia kaip vienas funkcinis vienetas DDR susitraukia iš vien ir

tuo pačiu metu bet jų susitraukimo kokybė ir būdas gali skirtis

Teisingas susitraukimas apibūdinamas kaip suspaudimas aplink dubens dugno angas ir jų

įtraukimas vidine kryptimi Magnetinio rezonanso tyrimo metu galima stebėti kaip valingo DDR

susitraukimo metu uodegikaulis juda link gaktinės sąvarţos vadinasi šie raumenys susitraukia

koncentriškai Teisingo susitraukimo metu akimi jokio dubens judesio nesimato (Boslash K ir Sherburn

M 2005 Konstantinos H ir kt 2006)

Aplink esančių stabilizuojančių juosmens ndash dubens regiono raumenų tokių kaip skersinio

pilvo juosmens ir dauginių aktyvacija padeda DDR aktyvacijai (Konstantinos H ir kt 2006)

Submaksimalus DDR susitraukimas turi būti atliekamas izoliuotai Maksimalaus susitraukimo metu

stebimas apatinės pilvo dalies raumenų įsitraukimas vidine kryptimi (būtent m transversus abdominis

bei m internus oblique) (Boslash K ir Sherburn M 2005)

Dubens raumenys yra dalis stuburo stabilumo mechanizmų Jų funkcijos yra tarpusavyje

susiję su kitomis raumenų sistemomis (Sapsford R 2004)

12 DDR funkcijos

Dubens dugnas yra griaučių raumenų sistemos vienetas ir kaip ir kiti tokie vienetai turi

pasyvias nervines ir aktyvias kontrolės sistemas (ţr 2 pav)

Pasyviosios sistemos pagrindą sudaro fascijos ir raiščiai kurių išsitempimo galimybės

priklauso nuo genetinių jungiamojo audinio faktorių gimdymų įtakos ir daţno stanginimosi

tuštinimosi metu Nervinė subsistemos kontrolė priklauso nuo skirtingo sensorinio grįţtamojo ryšio iš

daugybės raumenų verpsčių esančių DDR

Aktyviosios subsistemos rolė yra uţtikrinti šlapimo sulaikymą ir dubens dugno organų

palaikymą veikiant gravitacijai Šios funkcijos reikalauja gebėjimo pradėti veikti prieš padidėjant

vidiniam pilvo spaudimui (Beazel J R 2004)

11

Nervinė

reguliacinė

sistema

Aktyvioji

Sistema

Raumenys

Fascijos

Pasyvioji

sistema

Kaulai

Sąnariai

Raiščiai

2 pav Stabilumo komponentai

Kegelis dubens dugno funkcijas apibrėţia kaip atraminę sutraukiamąją ir seksualinę (Shelly

2005)

Atraminė funkcija Dubens dugnas suteikia atramą dubens organams DendashLancey Jir

Richardson A (1992) teigia kad normali dubens organų padėtis pasiekiama per raiščius iš viršaus ir

per dubens dugno raumenų fasciją iš apačios Jie taip pat pastebėjo kad norint atkurti organų padėtį

reikia skirti dėmesio raiščių atramos ir dubens dugno raumenų funkcijų atstatymui Poilsio metu

dubens dugno raumenys išlaiko minimalų poilsio tonusą Raumenų aktyvumas padidėja kai didėja

vidinis pilvo spaudimas Gravitacijos jėgos ir padidėjęs vidinis pilvo spaudimas (pvz juokiantis

kosint čiaudint keliant sunkius daiktus) paskatina dubens organų iškritimą Stiprūs dubens dugno

raumenys padeda palaikyti organus prieš padidėjusį vidinį pilvo spaudimą ir palaiko normalią funkciją

Atraminę funkciją pirmiausiai atlieka lėto susitraukimo raumenų skaidulos (Shelly 2005)

Kadangi papildoma dubens dugno raumenų funkcija yra atraminė-palaikomoji tai pertempus

šiuos raumenis palaipsniui gali vystytis atrofija sunkesniais atvejais - receptorių ir nervų pakenkimas

sąlygojantis refleksų reguliacijos sutrikimus Todėl daţnai šis raumenų silpnumas pasireiškia daliniu

nevalingu šlapimo nelaikymu sąstoviais maţajame dubenyje gimdos nusmukimu raiščių išsitempimu

ar skausmais (Mens ir kt 2001)

Sutraukiamoji funkcija Esant normaliam šlapimo laikymui dubens dugno raumenys uţdaro

šlaplę Kai funkcija normali anga uţdaroma greitai faziniu greitai susitraukiančių dubens dugno

raumenų skaidulų pagalba Angos uţdarymas poilsio metu atliekamas lėtai susitraukiančių raumenų

12

skaidulų Normalus šlapimo laikymas yra tada kai spaudimas šlaplėje yra didesnis nei spaudimas

šlapimo pūslėje Sutraukiamosios funkcijos praradimas gali sukelti šlapimo nelaikymą (Shelly 2005)

Seksualinė funkcija Makštis turi labai maţai sensorinių nervų skaidulų (Chiarelli 1995)

Dubens dugno raumenys suteikia propriorecepcinius pojūčius kurie prisideda prie seksualinio

malonumo

B Carriegravere (2002) išskyrė tokias dubens dugno raumenų funkcijas

DDR turi būti pakankamai stiprūs kad palaikytų šlapimo pūslę makštį tiesiąją ţarną ir

vidinius pilvo organus

Raumenų atsipalaidavimas yra reikalingas tuštinantis ir šlapinantis bei gimdymo metu

Raumenys uţtikrina šlapimo ir išmatų sulaikymą

Kosulio čiaudėjimo bėgimo ir šokinėjimo metu greiti susitraukimai uţkerta kelią nevalingam

šlapimo išsiskyrimui

Lytiškai santykiaujant ir orgazmo metu DDR susitraukinėja valingai arba nevalingai

DDR dirba kartu (sinergetiškai) su diafragma

DDR veikla turi būti koordinuojama su pilvo nugaros šlaunų raumenų aktyvumu

Šlapimo sulaikymo mechanizme dalyvauja daugelio dubens spinalinių bei supraspinalinių

veiksnių visuma Šiame mechanizme taip pat be galo svarbus šlaplės sienelių lygiųjų bei skersaruoţių

raumenų susitraukimas pakankama kraujotaka nepaţeisti raiščiai ir fascijos palaikančios organus

optimalioje padėtyje didėjant vidiniam pilvo slėgiui (Boslash K ir Sherburn M 2005)

Šlaplės palaikymą tam tikroje padėtyje uţtikrina priekinė makšties sienelė vidinė dubens

fascija sausgyslinis tarpvietės centras bei išangės keliamasis raumuo (DeLancey J 2001) Išangės

keliamasis raumuo vidinė dubens fascija bei raumeninės šlaplės struktūros sudaro sistemą kurių

koordinuota veikla priklauso nuo centrinės nervų sistemos (DeLancey J 2001)

13 Pagrindinės atramos judamojo aparato problemos nėštumo metu

Nėštumo metu spaudţiant vaisiui dirbant sunkesnį fizinį darbą esant ypač silpniems pilvo

diafragmos nugaros raumenims pertempiami dubens dugno raumenys kadangi šios keturios raumenų

grupės veikia kaip funkcinis atraminis vienetas (Mens ir kt 2001) Visos šios problemos nėštumo

metu riboja gyvenimo kokybę ir daţnai sukelia skausmą

13

Daţniausiai sutinkamos šios pagrindinės atramos judamojo aparato problemos nėštumo metu

DDR funkcijos sutrikimai

Hipermobilumas ndash stabilumo stoka

Netaisyklinga laikysena

Dubens raiščių atsipalaidavimo sindromas (DRAS)

131 DDR funkcijos sutrikimai

Dubens dugnas turi palaikyti didėjantį gimdos svorį Paprastai nėštumo metu DDR yra

pertempti ir neišlaiko jiems tenkamo krūvio Šis raumenų funkcijos susilpnėjimas gali įtakoti ne tik

šlapimo nelaikymo epizodus bet ir nugaros skausmus Dubens dugno raumenų silpnumas labai daţnai

yra stipraus persitempimo (daugkartiniai nėštumai) bendro tos srities silpnumo ir paţeidimo

paprastai gimdymo traumos pasekmė

Afrikos valstybėje Kamerūne DDR disfunkcijos paplitimas yra maţesnis nei Europoje ir

Šiaurės Amerikoje todėl laikoma kad DDR disfunkcija yra sociokultūrinė liga kadangi Kamerūno

moterys daţniausiai įtraukia dubenį į šokių judesius ir kasdieninę veiklą Maţesnis problemos

paplitimas Islamiškose šalyse aiškinamas tuo kad religingi asmenys meldţiasi penkis kartus per dieną

tokioje padėtyje kuri stipriai sumaţina dubens dugno apkrovą (Carriegravere 1998)

Literatūroje kalbama apie DDR disfunkcijos priklausomybę nuo rasių Pranešimai apie retai

pasitaikančią DDR disfunkciją tarp kinų moterų paskatino Zacharin atlikti ţemo socialinio-

ekonominio moterų sluoksnio lavonų skrodimus Hong Konge Atradimai parodė kad keliamųjų

išangės raumenų kompleksas buvo daug geriau išsivystęs nei pas vakarų šalių moteris ir turėjo

tankesnę raumenų masę Jungiamasis audinys juosiantis makštį ir išangės kanalą iki raumenų ribos

buvo akivaizdţiai tankesnis ir stipresnis Buvo padaryta išvada kad retesni DDR disfunkcijos atvejai

priklausė nuo audinio kokybės galbūt sunkaus darbo minimalaus nutukimo ir ţemo ūgio Kinų

moterų susitapatinimas su vakarietiška kultūra tęsėsi daug metų Dabar nurodoma kad tos šalies

moterų DDR disfunkcijos daţnumas yra toks pats kaip ir vakaruose Gali būti jog prie to privedė

sumaţėjęs dubens dugno ir pilvo raumenų aktyvumo sinergijos lygis sąlygotas daugiau sėdimo

gyvenimo būdo (Sapsford 2001) Tarp juodaodţių moterų vyraujanti tam tikra dubens forma taip pat

gali būti susijusi su maţesniu DDR disfunkcijos paplitimu tarp šių moterų (Handa ir kt 2003)

Kaip teigia Kim ir kt (2005) DDR funkcijos sutrikimų paplitimo skirtumai gali būti susiję su

paveldėtais anatominiais ir fiziologiniais skirtumais rasinėse grupėse Grodstein ir kt (2003) nustatė

14

kad nevalingas šlapimo išsiskyrimas yra daugiau paplitęs tarp baltaodţių moterų DDR disfunkcijos

paplitimas tarp juodaodţių moterų yra 212 maţesnis

DDR disfunkcija daţniausiai turi kompleksinę prieţastį (Hannestad ir kt 2004 Nygaard ir

kt 1996) Anatominis paaiškinimas akcentuoja šlaplės ir šlapimo pūslės kampo pakitimus dėl

pertemtų arba suţalotų dubens dugno audinių (Burgio ir kt 1986) Kiekybiniai ir kokybiniai

vidudubeninės fascijos pokyčiai ir pakitusi keliamųjų išangės raumenų funkcija yra svarbūs

etiologiniai faktoriai vystantis DDR disfunkcijai (Kim ir kt 2005) Gimdţiusių ir vyresnio amţiaus

moterų tarpe atsiranda DDR morfologiniai pokyčiai tokie kaip raumeninių skaidulų skersmens

pakitimas ir pan (Sapsford 2001) Vienas bendrai pripaţintas etiologinis faktorius yra dubens dugno

atraminių audinių paţeidimas gimdymo metu (Burgio ir kt 1986 Persson ir kt 2000)

DDR funkcijos sutrikimai

Šlapimo nelaikymas

Išmatų nelaikymas

Dubens organų nusileidimas ar iškritimas

Lėtinio skausmo sindromas

Seksualinės problemos (Bo K ir Braekken IH 2005)

Šlapimo nelaikymas - tai būklė pasireiškianti nevalingu šlapinimusi dėl šlapimo pūslės

kontrolės praradimo Tarp penkiasdešimtmečių nelaikančiųjų šlapimo yra apie 20 tarp

šešiasdešimtmečių apie 30 ir net aštuonios-devynios iš dešimties nelaiko šlapimo perkopusios 75-

uosius metus Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis dėl DDR disfunkcijos pasaulyje kenčia

beveik 200 mln moterų Lietuvoje su šia problema susiduria beveik 300 tūkstančių moterų Statistika

rodo kad šlapimo nelaiko kas antra gimdţiusi trisdešimtmetė moteris (Aniulienė R 2002) Šlapimo

nelaikymas plačiai paplitusi būklė palietusi JAV net 13 milijonų ţmonių 85 jų yra moterys

Moterys patiria šlapimo nelaikymą du kartus daţniau nei vyrai (Smith R ir kt 2007)

Fizinio krūvio metu šlapimas nesulaikomas dėl susilpnėjusių DDR ir šlapimo pūslės rauko

nepakankamumo bei hipermobilios šlaplės Tai gali atsitikti po traumą sukėlusio gimdymo

anatomiškai pakitus šlapimo takų padėčiai Net 85 nuo šios ligos kenčiančių moterų yra gimdţiusios

(Smith R ir kt 2007) Mat po gimdymo gali pakisti moters šlapimo ir lytinės sistemos anatomija ir

fiziologija Lyties organai gali pasislinkti ţemyn dėl ko ir sutrinka šlapimo pūslės bdquouţsidarymoldquo

funkcija pakinta spaudimų gradientas šlaplėje ir šlapimo pūslėje (Goldberg RP 2007)

Kadangi šlapimo nelaikymas yra susidrovėjimą kelianti būklė tikėtina kad daugelis atvejų

yra neţinomi ir negydomi bei lemia socialinę izoliaciją depresiją bei maţina savigarbą (Smith R ir

15

kt 2007) Šlapimo nelaikymas susijęs su didelėmis ekonominėmis išlaidomis Šlapimo nelaikymas

gydymas JAV per metus kainuoja apie 11-12 bilijonų dolerių apytiksliai 2000 dolerių kiekvienam

pacientui per metus Apytikriais apskaičiavimais šlapimo nelaikymo paplitimas vyrauja nuo 2 iki

daugiau kaip 50 (Smith R ir kt 2007)

Daţniausi DDR disfunkciją sąlygojantys veiksniai

nėštumas ir gimdymas

amţius

daţnas sunkaus svorio kėlimas

ilgai besitęsiantis kosulys

nutukimas

daţnas stanginimasis (vidurių uţkietėjimas)

menopauzė

daţna infekcija

kai kurie medikamentai

šlapimo takų displazijos

neuroraumeniniai sutrikimai

stresas

rūkymas kofeino vartojimas

harmoniniai pokyčiai menopauzėje

didelis gimdymų skaičius (Smith R ir kt 2007 Ewings P ir kt 2005)

A LOrsquo Boyle ir kt (2003) atlikto tyrimo metu buvo nustatinėjama kaip pasikeitė moterų

dubens organų padėtis nėštumo metu ir kurios iš tiriamųjų patyrė dubens organų nusileidimą Dubens

organų nusileidimas buvo vertinamas balais Išvadoje pranešama kad nėštumas įtakoja dubens organų

padėtį (J Buivydienė 2004)

Autoriai H P Dietz ir kt (2003) tyrė DDR funkciją visais nėštumo trimestrais Atliktas

tyrimas Jame dalyvavo 200 tiriamųjų Išvadose teigiama kad gimdymas turi tiesioginę įtaką dubens

organų nusileidimui Natūralaus gimdymo metu organai nusileidţia ţemiau nei gimdant cezario pjūvio

pagalba Šių organų nusileidimas turi reikšmės DDR funkcijos sutrikimams (J Buivydienė 2004)

J Buivydienės atlikto tyrimo išvadose atsispindi kad nėštumo metu ir po gimdymo DDR

tonusas silpnėja o jėga nėštumo eigoje ir po gimdymo kinta I-II trimestre ndash didėja II ndash III trimestre ndash

sumaţėja o III ndash po gimdymo padidėja (J Buivydienė 2004)

16

Teigiama kad gimdymo poza taip pat gali sąlygoti DDR disfunkciją Maţesnis DDR

disfunkcijos paplitimas Afrikoje ir Kinijoje aiškinamas tuo kad šiose regionuose moteris gimdymo

metu yra atsitūpusi keturpėsčia arba stovimoje padėtyje kas yra funkcionaliau nei gimdymas gulint

ant nugaros kurio metu dubens dugnas yra ištempiamas nefunkcionaliai (Carriegravere 1998)

Kiti veiksniai nulemiantys DDR disfunkcijos etiologiją yra vaisiaus ypatybės operaciniai

vaginaliniai gimdymai ilga antroji gimdymo stadija ir anestezija Duomenys apie šiuos kintamuosius

yra įvairūs vieni autoriai nurodo ryškią priklausomybę kiti - jokio poveikio

Burgio ir kt (2003) tyrę DDR disfunkcijos potencialius rizikos veiksnius nurodė kad

anestezija antros gimdymo stadijos trukmė įplyšimai vaisiaus galvos ypatybės ir sunkiausio vaisiaus

svoris nesusijęs su DDR disfunkcija Kim ir kt (2005) nurodo kad gimdymų skaičius vaginalinis

gimdymas menopauzė ir senėjimas yra labiausiai susiję su vidudubeninės fascijos ir keliamojo išangės

raumens disfunkcija

Tam tikri moterų dubens tipai gali padidinti neuroraumeninių traumų pavojų DDR Šios

traumos gali atsirasi nėštumo ir gimdymo metu bei dėl kitų būklių kurios nesusiję su nėštumu (Handa

ir kt 2003)

Persson ir kt (2000) tyrime kuris siekė nustatyti įtampos šlapimo nelaikymo akušerinius

rizikos veiksnius buvo nustatytas reikšmingas tarpusavio ryšys tarp įtampos šlapimo nelaikymo

chirurginio gydymo ir prieš tai buvusio vaginalinio gimdymo cukrinio diabeto motinos amţiaus

pirmo gimdymo metu epidurinės anestezijos vaginalinio gimdymo metu ir kūno masės indekso

paskutinio gimdymo metu Gauti duomenys rodo kad pirmas gimdymas labiausiai suţaloja dubens

dugną vėlesni gimdymai neţymiai padidina DDR disfunkcijos riziką Grodstein ir kt (2003) nurodė

kad DDR disfunkcija paplitusi tarp moterų kurios yra gimdţiusios vyresnio amţiaus ir kurios buvo

jaunesnės pirmo gimdymo metu

Konservatyvus DDR disfunkcijos gydymas pastaruoju metu kelia didelį susidomėjimą

Konservatyvių terapijų atlikimo bei tyrinėjimo metodai labai patobulėjo dėlto daugiau leidţia suprasti

apie jų naudą arba nepakankamą naudą susijusių su invazinėmis intervencijomis (Cornella JL

2004)

Didţiausias efektyvumas pasiekiamas DDR pratimus atliekant priţiūrint specialistui nes tik

verbalinė konsultacija yra nepakankama (Freeman RM 2004) Vickers D ir Dvaila GW (2006)

teigia kad 50 pacientų Kegelio pratimus atlieka neteisingai

Pirmas konservatyvus būdas gydyti įtampos šlapimo nelaikymui yra valingi DDR pratimai

kurie buvo sukurti ginekologo Arnoldo H Kegelio 1948 m (Sapsford 2001) DDR disfunkcijos

prevencijai moterys buvo skatinamos atlikti DDR pratimus nėštumo metu ir po gimdymo (Morkved ir

kt 2003)

17

Neumann PB ir kiti atliko sisteminę literatūros apţvalgą kurios tikslas buvo atlikti

literatūros analizę ir pristatyti aiškius įrodymus apie DDR pratimų efektyvumą atliekamų be ir kartu

su papildomomis priemonėmis (grįţtamojo ryšio terapija elektrostimuliacija (ES) makšties konusais)

gydant šlapimo disfunkciją Jie nustatė akivaizdų DDR pratimų efektyvumą gydant šlapimo

disfunkciją tačiau reikalingos papildomos studijos nustatyti optimalias gydymo programas ir

treniravimo protokolus įvairiems pacientams turintiems skirtingą simptomatiką Šios studijos metu

paaiškėjo jog teigiami pokyčiai atliekant DDR pratimus pastebimi praėjus nuo vienos savaitės iki

šešių mėnesių tačiau DDR jėga padidėja tik nuo treniravimo pradţios praėjus maţiausiai trims

mėnesiams (2006)

132 Hipermobilumas

Hipermobilumas daugelyje literatūros šaltinių apibūdinamas kaip nestabilumas

Apatinės nugaros dalies stabilumas ndash tai stuburo gebėjimas išlaikyti padėtį tiek statinėje

padėtyje tiek dinaminio judesio metu (Barr KP ir kt 2005)

Nėštumo metu auga gimda ir didėja pilvo apimtis Kartais moters svoris per kelis mėnesius

padidėja iki 25 Raumenys nespėja adaptuotis bdquonaujomis sąlygomisldquo Nepakankamas fizinis

aktyvumas maţina raumenų jėgą ištvermę ir pablogina koordinaciją Todėl sutrinka raumenų funkcija

stabilizuoti sąnarius ir stuburą Svorio centras pasislenka į priekį gali padidėti juosmens linkis

Krūvis tenka ne tarpslanksteliniams diskams o uţpakaliniams tarpslanksteliniams ir kryţmeniniams -

klubų sąnariams (art sacroiliacae)

Didelę reikšmę nugaros skausmų nėštumo metu atsiradimui turi hormonų (relaksino

estrogenų progesterono prolaktino ir kt) pusiausvyros kitimas Vandens ir natrio susilaikymas

jungiamajame audinyje apie sąnarius sukelia raiščių laisvumą Manoma kad naktiniai nugaros

skausmai antroje nėštumo pusėje susiję su hipervolemijos ir apatinės tuščiosios venos (vena cava

inferior) spaudimu Todėl sutrinka veninio kraujo nutekėjimas iš ekstraduralinių veninių rezginių

Vystosi hipoksija ir metabolizmo pakitimai nemielinizuotose skaidulose Hormonai sukelia pasikeitimą

raiščių įsiterpimo į kaulą taške Itin svarbus geltonkūnio išskiriamo relaksino kiekio svyravimas

Hormono koncentracija kraujyje nuolat didėja iki 24 nėštumo savaitės ir vėliau maţai kinta

Relaksinas didina raiščių laisvumą minkština kremzles ir sukelia sinovijos išvešėjimą Tai padeda

moters organizmui pasiruošti gimdymui Tačiau relaksuoti raiščiai ir kapsulės maţina stuburo ir sąnarių

stabilumą (Lockstad 2003)

Paprastai kai mes gulime ar stovime dubuo yra fiksuotas arba stabilioje padėtyje tačiau

vaikštant mobilumas taip pat kaip ir stabilumas turi būti optimalus ty reikalingas kintantis

18

kryţmeninio klubo sąnario stabilumas (stabilumas esant apkrovai ir mobilumas kai apkrovos nėra)

Kryţmeninio klubo sąnario stabilizavimo problemą išsprendţia paties šio sąnario sutvirtinimo ir

fiksavimo mechanizmas apibūdinamas kaip pasyvus ir aktyvus stabilumas (ţr 2 ir 3 pav)

Kryţmeninio klubo sąnario fiksavimo galimybę apsprendţia netaisyklingi sąnario paviršiai

2 pav Pasyvus stabilumas

Stabili aplinka su atitinkančiais sąnarių paviršiais kai nereikalingos pašalinės jėgos sistemos

stabilumui išlaikyti

Kaulinės struktūros

kauliniai elementai

jėgos kurios susidaro nuo raumenų prisitvirtinimo prie kaulo vietos

neutrali stuburo padėtis

kryţmeninio klubo sąnario sąnarinių paviršių stabilumas

Aktyvus stabilumas susideda iš keleto mechanizmų Pirmiausiai kryţkaulio rotacija pirmyn

atsirandanti krūvio metu ty keliantis iš gulimos padėties į sėdimą arba stovimą padėtį padidina

uţpakalinio raiščio tempimą kuris sukelia didesnį sąnarinių paviršių spaudimą Tokiu būdu

kryţmeniniui klubo sąnariui suteikiama daugiau stabilumo Antra vertus kryţmeninio klubo sąnario

sąnarinių paviršių spaudimą padidina krūtininė-juosmeninė fascija ir raumenys Dauginis ir skersinis

pilvo raumenys yra tvirtai sujungti raiščių ir tvirtinasi aplink kryţmeninį klubo sąnarį Nustatyta kad

skersinio pilvo raumens susitraukimas sutvirtina kryţmeninį klubo sąnarį ir taip dauginio ir skersinio

19

pilvo raumenų ko-kontrakcija dar pagerina liemens stabilumą Abu šie raumenys yra tiek liemens tiek

dubens stabilizatoriai Akivaizdu kad dubens dugnas taip pat dalyvauja uţtikrinant dinaminį stabilumą

juosmens-dubens srityje

3 pav Aktyvus stabilumas

Šis terminas naudojamas apibūdinti raumenims dalyvaujantiems kryţmeninio klubo sąnario

stabilizavime

Išorinių jėgų poveikis uţtikrinantis sistemos stabilumą

diafragma

dubens dugnas

dauginiai raumenys

skersinis pilvo raumuo

krūtininė-juosmeninė fascija

uţpakalinės juosmens raumens skaidulos

Judesių valdymas ndash kitas veiksnys stabilizavimo pratimų mechanizme Nervų sistemai

kontroliuojančiai juosmeninės stuburo dalies stabilumą reikalinga numatyti kiek motorinių vienetų

aktyvuoti norint uţtikrinti raumens gebėjimą atlikti atitinkamą funkciją Judesių reguliacijos

sutrikimus lemia aferentinių impulsų stoka trukdanti griţtamųjų ryšių susidarymui Pacientams

turintiems nugaros problemų stebima uţdelsta nervinė impulsacija iš aukštesniųjų nervų sistemos

20

sričių nes neuţtenka informacijos apie stuburo komponentų būklę Dėl to maţėja raumens aktyvumas

jis silpsta ar atrofuojasi

Richardson su bendraautoriais (2005) atliko tyrimą kuriame tiriamiesiems su lokalių

raumenų disfunkcija parinkti specialūs pratimai įtraukiant pakartotinius izometrinius dauginio ir

skersinio pilvo raumenų susitraukimus (tiesiamųjų ir lenkiamųjų raumenų jėgos ir ištvermės gerinimas

nebuvo įtrauktas) Išvadose teigiama lokaliųjų raumenų skersmuo padidėjo tiriant ultragarsinės

diagnostikos metodu Judesių valdymo gerinimo etape atliekami izometriniai pratimai įtraukiantys

dauginio skersinio pilvo raumenų susitraukimus gulint ant pilvo nugaros ar skausmą maţinančiose

padėtyse Daugkartinis tikslus pratimų kartojimas sudaro nervų sistemoje dominantę ty automatinį

raumens įsijungimą į judesio ir statinės padėties išlaikymą Sąlyginai sveikų ţmonių lokalieji

raumenys aktyvuojami anksčiau uţ globaliuosius o besiskundţiančių nugaros skausmais - atvirkščiai

Statinis ir dinaminis stabilumas pasiekiamas kai aktyvios pasyvios ir kontrolinės sistemos

dirba kartu Biomechaniniai dubens sąnarių fiksavimo modeliai apibrėţiami vadinamais formos ir

jėgos dominančių principais Raumenų ndash raiščių sistema valdoma nervų sistemos atsakinga uţ jėgos

dominantę Raumenys skiriami į dvi funkcines sistemas giliejilokalūs ir paviršiniaiglobalūs

Lokalieji yra atsakingi uţ smulkius suderintus tarpsegmentinius nespecifinius jėgos krypčiai

judesius o tuo tarpu globalieji raumenys kontroliuoja stuburo orientavimą į tiesioginius judesius

Judesių kontrolės koncepcija kur giliųjų raumenų korsetas ir globalių raumenų veikla yra

suderinta lemia juosmens - dubens stabilumą Tiesiamasis nugaros raumuo dvigalvis šlaunies raumuo

ir didysis sėdmens raumuo yra svarbiausi raumenys jėgos dominantės palaikymui Skersinis pilvo

raumuo ir DDR yra svarbūs juosmens ndash dubens regiono stabilizavimui

Dėl patologinių biomechaninių ir hormoninių kitimų atsiranda sąnarių ir stuburo segmentų

nestabilumas Todėl sąnarinėse kapsulėse raiščiuose sausgyslėse dirginami skausmo receptoriai

Nestabilumą stengiasi kompensuoti raumenys tačiau tai trunka neilgai kadangi jie negali

pilnavertiškai pakeisti raiščių funkcijos Raumuo vargsta blogėja metabolizmas jie įsitempia

Spazmuotas raumuo sukelia skausmą Bet refleksinį raumens įsitempimą gali sukelti raiščių ir sąnarių

dirginimas (Lockstad 2003)

Nėštumo metu ypač veikiami liemens stabilumą uţtikrinantys raumenys Tie raumenys

vadinami laikysenos raumenimis jie yra trumpi giluminiai neatliekantys judesių tačiau

stabilizuojantys sąnarius raumenys Šią funkciją atlieka toniniai raumenys uţtikrinantys gerą dinaminį

stabilumą liemenyje Liemens stabilumą uţtikrina trys pagrindinai toniniai raumenys ndash skersinis pilvo

(m transversus abdominis) dauginiai (m multifidus) ir vidiniai įstriţiniai pilvo (m internus obliquus)

raumenys

Esant susilpnėjusiam ar pertemptam skersiniam pilvo raumeniui gali atsirasti liemens

nestabilumas tiesiogiai įtakojantis apatinės nugros dalies skausmus (Barkauskas 2002) Skausmas

21

slopina šio raumens susitraukimą atliekant įvairius judesius galūnėmis ir taip prarandamas apsauginis

stabilizavimo efektas Palaipsniui toninis raumuo (skersinis pilvo) tampa faziniu ty dalyvauja liemens

judesiuose ir neuţtikrina liemens stabilumo einant bėgant ar tiesiog atliekant judesius rankomis

(Mohr 1990)

Kulig K ir kolegų atlikto tyrimo hipotezė teigė kad liemens segmentinių judesių skirtumai

įtakoja apatinės nugaros dalies skausmą Tyrimo metu buvo nustatyta kad tiriamosioms kurios

skundėsi apatinės nugros dalies skausmu buvo daugiau padidėjęs juosmeninės dalies mobilumas nei

toms kurios nesiskundė skausmu Padidėjęs mobilumas buvo nustatytas L4-L5 ir L5-S1 segmentuose

(Kulig K ir kiti 2007)

Juosmens ndash dubens regionui reikalingas stabilumas tam kad būtų galima pernešti krūvį

liemeniui ir viršutinėms galūnėms Tačiau tuo pačiu turi būti ir pakankamas mobilumas (fiziologinės

amplitudės ribose) kad uţtikrinti pakankamą judėjimą (Steacutephanie J 2006)

133 Netaisyklinga laikysena

Esant silpniems raumenims palaipsniui susiformuoja netaisyklinga nėščiosios laikysena dėl

ko nėščioji daţnai gali jausti skausmus juosmeninėje ir krūtininėje (tarp menčių) dalyse keliuose ir

pėdose (Osgaard ir kt 1994) Netaisyklinga laikysena daţnai susijusi su krypuojančia eisena

Taip pat dėl hormonų pokyčių padidėja dubens ir juosmeninės dalies sąnarių paslankumas kuris

įtakoja netaisyklingos nėščiosios laikysenos formavimąsi

Kita prieţastis įtakojanti netaisyklingos laikysenos formavimąsi yra palaipsniui didėjantis

vaisiaus apimtis ir svoris moteris priversta atsilošti atgal kad išlaikytų pusiausvyrą stovėdama ar eidama

Dėl to gali padidėti juosmens linkis ir persitempti minkštieji audiniai Tačiau pagal olandų atliktą studiją

(rentgeno pagalba) nagrinėjusią laikysenos pokyčius nėštumo metu teigiama kad juosmens linkis maţėja

Bendras skausmas gali kilti dėl raumenų ir raiščių bei kraujotakos dubens raumenyse ir raiščiuose

pasikeitimo (Bastiaanssen 2004)

Kalbant apie generalizuotą ty viso kūno pusiausvyros lygmenį reikia paminėti kūno masės

centrą kaip labiausiai įtakojantį veiksnį Dėl vienokių ar kitokių prieţasčių pasislinkus kūno masės

centrui apatinės nugaros dalies struktūros patiria daug didesnę kompresinę apkrovą Šiuo atveju

pakenkimo lygmuo tiesiogiai priklauso nuo struktūrų uţtikrinančių nugaros stabilumą gebėjimo

suvaldyti atsiradusią apkrovą Kitas stabilizacinis apatinės nugaros dalies lygmuo atsakingas uţ

dubens ir juosmeninių slankstelių padėties kontrolę ir valdymą Šiame lygmenyje svarbiu veiksniu

tampa fiziologiniai stuburo linkiai (juosmeninis linkis) bei viso kūno laikysena Pačiame ţemiausiame

stabilizacijos kontrolės lygmenyje atsiduria tarpslanktelinių judesių (slinkimas ir sukimas) valdymas

22

Sihvonen T atliktame tyrime buvo nustatyta kad nugaros raumenų atsipalaidavimo laipsnis

lygiagrečiai susijęs su skausmo intensyvumu ir aktyvumo lygis judesio metu turi atvirkštinę

priklausomybę judesių ribotumo lygiui (1998)

Laikysenos pokyčius įtakoja šie kitimai

1 Nėštumo metu nutolsta krūtinkaulio kardinė atauga stuburas išsitiesia pečiai ir galva atlošiami

atgal nugara išsilenkia

2 Kaklo linkis didėja į viršutinę kaklo keterą galva pirmyn (tokia padėtis reikalinga pečių

išlyginimui)

3 Bendras kūno masės centras svyruoja pirmyn ir atgal dėl gimdos ir jos komponentų masės

padidėjimo

4 Tam kad kompensuotų gravitacijos centro poslinkį gali padidėti juosmens linkis ir kelių

hiperekstenzija (keliai per daug išsitiesia tam kad pasikeistų gravitacijos linija) Todėl daţnai

netinkamai apkraunami kelių ir pėdų sąnariai

5 Kinta kūno masės centras pasislenka pirmyn ir tenka didesnis krūvis nugaros ir pilvo

raumenims

Nėštumo metu ypač veikiami liemens stabilumą uţtikrinantys raumenys Tie raumenys

vadinami laikysenos raumenimis jie yra trumpi giluminiai neatliekantys judesių tačiau

stabilizuojantys sąnarius raumenys Šią funkciją atlieka toniniai raumenys uţtikrinantys pakankamą

dinaminį stabilumą liemenyje Liemens stabilumą uţtikrina trys pagrindinai toniniai raumenys

skersinis pilvo (m transversus abdominis) dauginiai (m multifidus) ir vidiniai įstriţiniai pilvo(m

internus obliquus) raumenys Esant susiformavusiai netaisyklingai kūno laikysenai ar funkciniams

nugaros skausmams ypatingą dėmesį būtina kreipti laikysenos kontrolei ir kūno judėjimo mechanikai

Vertikalioje padėtyje atraminę palaikomąją liemens ir vidaus organų funkciją atlieka pilvo nugaros

kvėpavimo diafragmos bei dubens dugno raumenys (Carriere 2002)

Laikysenos kontrolės lavinimui didelis dėmesys skiriamas pilvo raumenų stiprinimui be

aktyvinimui Skersinio pilvo raumens aktyvavimas stabilizuoja liemenį ir uţtikrina geresnį viršutinių ir

apatinių galūnių funkcionavimą

Carriere (2002) nurodo kad pilvo raumenų treniravimas yra būtinas norint sustiprinti silpnus

DDR ir atstatyti jų funkciją nes tuo metu kai raumuo išmoksta dirbti daugelyje kombinacijų jis toliau

automatiškai savaime treniruojasi atliekant kasdieninio gyvenimo veiksmus Yra labai sunku aptikti ir

sąmoningai aktyvuoti skersinius pilvo raumenis Kada skersinis pilvo raumuo yra aktyvus ir yra gerai

įsitempęs jis atpalaiduoja juosmeninę nugaros dalį Kada sėdimieji gumburai atitolsta nuo vienas kito

23

apatinė skersinio pilvo raumens dalis sutrumpėja sėdimiesiems gumburams priartėjus skersinis pilvo

raumuo pailgėja Tai rodo kad skersinis pilvo raumuo ir DDR yra antagonistai kurie visada

funkcionuoja kaip pora (Franklin 2003)

Skersinio pilvo ir dubens dugno raumenų atsakas sustiprėja kuomet pratimai atliekami esant

geram juosmens-kryţkaulio linkiui Pradinė padėtis pasilenkus ir nugaros lenkimas atliekant pratimus

aktyvuoja sukimą skatinančius pilvo raumenis tokius kaip išoriniai įstriţiniai pilvo ir tiesieji pilvo

raumenys o tai apriboja skersinio pilvo raumens įtraukimą į darbą (Sapsford 2001)

Atstatinėjant raumenų tarpusavio pusiausvyrą (paprastai ji būna sutrikusi esant netaisyklingai

laikysenai) tempiamos ir stiprinamos šios raumenų grupės

Stiprinami šie raumenys

viršutinė kaklą lenkianti raumenų dalis apatinė kaklą ir viršutinė krūtinę tiesianti raumenų

dalis

mentę supantys raumenys

išoriniai ţastą sukantys raumenys

liemenį lenkiantys ir stabilizuojantys raumenys (tiesusis ir įstriţiniai pilvo)

šlaunis tiesiantys raumenys

blauzdas tiesiantys raumenys

pėdas tiesiantys raumenys

kvėpavimo raumenys

Tempiami šie raumenys

viršutinė kaklą tiesianti raumenų dalis bei mentės keliamieji raumenys

krūtinės raumenys (didysis ir maţasis krūtinės raumenys)

nugarą tiesiantys raumenys

šlaunis pritraukiantys ir lenkiantys raumenys (nepertempti moterims jaučiančioms dubens

nestabilumą ir skausmą )

blauzdas lenkiantys raumenys (nepertempti moterims jaučiančioms dubens nestabilumą ir

skausmą )

pėdas lenkiantys raumenys

24

134 Dubens raiščių atsipalaidavimo sindromas (DRAS)

Juosmens ndash dubens regiono stabilizavimo sistemas įtakoja hormoniniai ir biomechaniniai

pokyčiai tačiau ne visos moterys patiria nugaros skausmą Anksčiau manyta kad hipermobilumas yra

pagrindinė skausmo prieţastis tačiau šiuo metu manoma jog dinaminės stabilizacijos metu jį lemia

raumenų ndash raiščių sistemos nesugebėjimas kompensuoti padidėjusio dubens sąnarių laisvumo (Gutke

A 2007) Dubens raiščių atsipalaidavimo sindromas (DRAS) yra apibūdinamas kaip būklė

išsivystanti nėštumo ar gimdymo metu ir pasireiškianti stipriu skausmu kryţmeniniame klubo sąnaryje

irar gaktinėje sąvarţoje (Petrikonis 2001)

Kryţmeninio kubo sąnario ir gaktinės sąvarţos atsipalaidavimas nėštumo metu yra

fiziologinis fenomenas kuris paprastai vyksta be simptomų nes jį iš dalies lemia hormoniniai ir

biocheminiai faktoriai Tačiau kai kuriais atvejais šie pokyčiai sąlygoja simptomus 08 -16 moterų

DRAS pasireiškia nėštumo metu Šie simptomai gali atsirasti jau pirmame nėštumo trimestre tačiau

paprastai pasireiškia 5 ndash 8 nėštumo mėnesį

Daugeliui moterų skausmai pranyksta tuoj po gimdymo tačiau kai kuriais atvejais dėl

neaiškių prieţasčių jis uţsitęsia keliolika savaičių po gimdymo Simptomai pasireiškia skausmu

juosmeninėje stuburo dalyje ir padidėjusiu jautrumu kryţmeniniame klubo sąnaryje bei gaktinėje

sąvarţoje (Petrikonis 2001)

14 Dubens dugno pilvo raumenų ir diafragmos funkciniai ryšiai

Visi dubens dugno komponentai sudaro atskirą griaučių raumenų sistemą (ţr 4 pav) kuri

yra susijusi su kitų griaučių raumenų sistemų funkcionavimu (Sapsford 2001 Franklin 2003)

DiafragmaDauginis raumuo

Dubens dugnasKryžkaulis

Skersinis pilvo raumuo

Dauginiai raumenys

4 pav DDR pilvo raumenų ir diafragmos funkciniai ryšiai (Beazel J R 2004)

25

Nurodoma kad DDR kartu su diafragma skersiniais pilvo raumenimis ir klubiniais juosmens

raumenimis suformuoja tam tikrą konteinerį Visų šių raumenų tarpusavio veikla turi svarbią reikšmę

DDR jėgai bei nugaros raumenų funkcinei būklei Konteinerio stogą sudaro diafragma šonines sienas

- skersiniai pilvo raumenys uţpakalinę sieną - klubiniai juosmens raumenys ir pagrindą - DDR

Pasak Carriere (1998) stovint išsitiesus pilvo nugaros raumenys diafragma ir DDR sudaro

pilvo kamerą Visi šie raumenys dėka savo funkcinių jungčių palengvina keliamųjų ir sutraukiamųjų

išangės raumenų funkciją Kosint šokinėjant bėgant šie raumenys turi dirbti kartu kad sustiprintų

DDR DDR nėra izoliuotas vienetas tačiau pilvo kapsulės dalis kuri supa pilvo ir dubens organus

Struktūros sudarančios šią kapsulę yra juosmeninės stuburo dalies slanksteliai ir dauginiai raumenys

diafragma (kuri svarbi tiek laikysenai tiek kvėpavimui) skersiniai pilvo raumenys ir DDR

kompleksas Šie raumenys uţtikrina liemens laikyseną vertikalioje padėtyje ir veikia sinergetiškai

(Sapsford 2001) Skersiniai pilvo raumenys dirba kaip korsetas apjuosdami apatinę pilvo dalį ir

nugarą ir palengvindami dauginių raumenų darbą (Hulme 2002 )

Diafragma pilvo raumenys (ypatingai skersiniai pilvo) plačiausieji nugaros raumenys

sėdmenų raumenys ir dauginiai raumenys yra svarbūs raumenys uţtikrinantys optimalią DDR

funkciją Jie sudaro integruotą atramos sistemą bei pagerina šlapimo pūslės ir tiesiosios ţarnos

funkciją stuburo juosmeninės kryţkaulio dalies stabilumą pusiausvyrą ir vaikščiojimą (Hulme 2002)

Dubens dugnas turi greitai reaguoti į laikysenos liemens raumenų aktyvumo ir vidinio pilvo spaudimo

pokyčius išlaikant sutrauktus raumenis įvairaus intensyvumo fizinio krūvio metu ir juos atpalaiduoti

po krūvio

Diafragma yra svarbiausias kvėpavimo raumuo Ji tarsi kupolas dengia vidaus organus ir

suformuoja atskiriamąjį sluoksnį tarp pilvo ertmės ir krūtinės Diafragmą ir dubens dugną jungia nuo

pilvo ertmės einantis jungiamasis audinys (adventitia) vadinama fascija kuri eina paraleliai

pasidalindama į du lapelius Taigi taisyklingas kvėpavimas yra labai svarbus treniruojant dubens

dugno raumenis Šis kvėpavimas vadinamas diafragminiu arba pilviniu kvėpavimu (Kuhnert Ch

2005)

Diafragma sinergetiškai palengvina skersinio pilvo raumens darbą per kvėpavimo iškvėpimo

fazę Kadangi diafragma pakyla pakeldama vidaus organus 1-3 cm ir sumaţindama vidinį pilvo

spaudimą skersinis pilvo raumuo susitraukia stabilizuodamas juosmens-dubens regioną (Hulme 2002

b) Nurodoma kad nėščiosios kurios sėdi neatsirėmusios ir išlaikydamos taisyklingą juosmeninį

stuburo linkį stovi išsitiesusios ir pas kurias judant apatinės pilvo dalies raumenys yra tvirti

palengvina neintensyvų DDR aktyvumą sinergijoje su giliaisiais pilvo raumenimis didţiąją dienos dalį

Jos pasiţymi gera laikysenos kontrole Tik tada kada pilvo raumenų susitraukimai yra automatiški

dubens dugnas gali atlikti savo atraminę funkciją sulenkus liemenį (Sapsford 2001)

26

Literatūroje nurodoma kad DDR funkcija glaudţiai susijusi su kvėpavimo diafragma

Kvėpuojant diafragma nusileidţia ir grįţta į ramybės padėtį 12-14 kartų per minutę Diafragminis

kvėpavimas yra svarbus norint išlaikyti sveiką stuburą sveiką šlapimo pūslę ir tiesiąją ţarną bei

šlapimo sulaikymą (Hulme 2002)

Įkvėpimo metu kvėpavimo diafragma juda ţemyn pilvas išsipučia o dubens dugnas šiek tiek

pajuda ţemyn jei jis yra elastingas ir atpalaiduotas (Carriere 2002) Nusileidţianti diafragma spaudţia

pilvo organus ir didina šlapimo pūslės ir tiesios ţarnos spaudimą (VPS) (Hulme 2002 ) Organai yra

spaudţiami į pilvo raumenis ir dubens dugną kuris prisitaiko platėdamas Pilvo raumenys ir dubens

dugnas dirba kartu kad paremtų ir subalansuotų diafragmos aktyvumą (Franklin 2003)

Iškvėpimo metu pilvas suplokštėja ir jei iškvėpimas yra stiprus diafragma susitraukia ir juda

į viršų (Carriere 2002) DDR ir pilvo raumenys susitraukia kad galėtų pastumti organus į viršų

(Franklin 2003) Diafragma daugiau kontroliuojama autonominės nervų sistemos nei valingos nervų

sistemos (Hulme 2002 ) Valdomas forsuotas iškvėpimas sukelia ne tik diafragmos bet ir vidinio ir

išorinio įstriţinio pilvo raumenų aktyvaciją Tai skatina įtampos padidėjimą dubens

dugnosutraukiamojo raumens funkciniame vienete (Carriere 1998)

Pagrindiniai liemens organai yra tiesiogiai arba netiesiogiai palaikomi diafragmos taigi

diafragmos ritmiškas judėjimas padeda išlaikyti šių organų normalų mobilumą ir pakelia šlapimo pūslę

2-3 cm per iškvėpimo fazę Diafragma kartu su skersiniu pilvo raumeniu padeda stabilizuoti stuburą

iki padidėjant vidiniam pilvo spaudimui atliekant galūnių judesius

Spaudţiant krūtinės ląstą šonkauliais diafragmos mechanizmas įtakoja ne tik pilvo sienos

raumenis bet ir DDR (Moen ir kt 1990) Ilgalaikis iškvėpimas (ar įsitempimas) aktyvuoja ne tik

diafragmą bet taip pat vidinį ir išorinį įstriţinius pilvo raumenis (Ostergaard ir kt 1992) Tai sukelia

dinaminę funkcinio vieneto DDR padidėjusį įsitempimą Todėl svarbią reikšmę turi gebėjimas

kvėpuoti diafragminiu būdu kurio metu intensyviai priverčiami dirbti pilvo raumenys

Sapsford R R ir Hodges P W atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti ar valingas pilvo raumenų

susitraukimas yra susijęs su dubens dugno raumenų aktyvumu DDR aktyvumas buvo matuojamas

atliekant skirtingo intensyvumo pilvo raumenų susitraukimus gulimoje ir sėdimoje padėtyse DDR

elektromiografinis aktyvumas buvo matuojamas įvedus į makštį ir išeinamąją angą paviršinius

elektrodus Šie matavimai buvo paremti išeinamosios angos ir makšties spaudimo Gauti rezultatai

rodė kad DDR elektromiografijos duomenys padidėjo pilvo raumenų susitraukimo metu DDR

aktyvumas stipraus pilvo raumenų susitraukimo metu nesiskyrė nuo išmatuoto maksimalaus DDR

susitraukimo Išmatuotas pirmiau makšties ir išeinamosios angos slėgio padidėjimas o po to ir pilvo

Išvadose kalbama kad sveikiems tiriamiesiems valingas pilvo raumenų aktyvumas sąlygojo DDR

aktyvumą Dubens slėgio padidėjimas įvykęs prieš pilvo slėgio padidėjimą parodo kad atsakas yra

27

uţprogramuotas Pilvo raumenų treniravimas gali būti labai veiksmingas šių sutrikimų gydyme

(Sapsford R R Hodges P W 2001)

Valingų DDR susitraukimų metu sveikoms moterims kaip atsakas buvo uţregistruotas

charakteringas pilvo raumenų aktyvumas (Steacutephanie J 2006)

Daugelis pilvo raumenis lavinančių pratimų yra įtraukiami į nugaros skausmo ir kitų griaučių

raumenų sistemos sutikimų reabilitavimo programas Buvo atlikta keletas tiriamųjų darbų apie visų

pilvo raumenų aktyvavimą ir įtaką tam tikriems regionams Šis tyrimas parodė kas vidinis apatinės

pilvo sienos vidinės krypties judesys gulimoje ant nugaros padėtyje labiausiai nepriklausomai nuo kitų

pilvo raumenų įtakoja skersinio pilvo raumens aktyvumą (Urquhart DMir kt 2005)

Šlaunų ir liemens judesių metu (Bo ir Stein 1994) izometrinių pilvo pratimų metu (Sapsford

ir kt 1997) ir kitų juosmenį stabilizuojančių raumenų aktyvavimo metu (Jones 1999) buvo

uţregistruotas dubens dugno raumenų elektromiografijos rodiklių padidėjimas

Dar vieno tyrimo metu buvo tiriamas pilvo raumenų atsakas į valingą DDR susitraukimą

moterims anamnezėje neturėjusioms dubens dugno sutrikimų tam kad nustatyti ar yra pilvo ertmę

supančių raumenų ko-aktyvaciją DDR pratimų metu Pilvo raumenų aktyvumas buvo registruojamas

elektromiografijos metodu elektrodų pagalba Tiriamosios sutraukinėjo DDR trijose padėtyse gulint

ant nugaros Visoms tiriamosioms pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas padidėjo virš pradinio

taško atliekant DDR susitraukimus maţiausiai vienoje padėtyje Skersinio pilvo raumens

elektromiografijos aktyvumas buvo didţiausias liemens lenkimo padėtyje o skersinio pilvo raumens

aktyvumas buvo didesnis uţ tiesiojo pilvo raumens aktyvumą liemens tiesimo padėtyje

Buvo atliktas papildomas eksperimentinis tyrimas kurio metu buvo registruojamas gaktinio

stuburgalio raumens ir pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas atliekant tris skirtingus

submaksimalius izometrinius pilvo raumenų pratimus Šio eksperimentinio tyrimo metu nustatytas

gaktinio stuburgalio raumens aktyvumo padidėjimas su kiekvienu pilvo raumenų susitraukimu

Rezultatai rodo kad pilvo raumenų aktyvumas yra normalus atsakas į DDR veiklą

tiriamosioms be DDR sutrikimų ir leidţia manyti kad specifinė pilvo raumenų veikla aktyvuoja DDR

(Sapsford RR ir kt 2001)

Nėštumo metu DDR dėl palaipsniui didėjančio gimdos svorio yra nuolat tempiami ir

neišlaiko jiems tenkamo krūvio todėl izoliuotai aktyvinti šiuos raumenis yra sudėtinga Ilgą laiką buvo

manoma kad liemens stabilizavimo pratimų programa nėščiosioms įjungiant dubens judesius neįtakoja

DDR funkcinės būklės Anksčiau kineziterapeutai mokydami kaip atlikti dubens dugno raumenų

pratimus akcentuodavo pacientams neįtempti pilvo raumenų Šiuo metu poţiūris šiuo klausimu

pasikeitė Egzistuojantis funkcinis ryšys tarp dubens dugno kvėpuojamosios diafragmos bei pilvo ir

nugaros raumenų suteikia galimybę šiuos raumenis aktyvinti netiesiogiai

28

Atliekami tyrimai leidţia suprasti kad yra tam tikros sinergijos tarp pilvo ir DDR Manoma

kad DDR turi dvejopą funkciją dalyvauja liemens stabilumo palaikyme ir šlapimo ir išmatų šalinime

bei laikyme Šios raumenų sinergijos gali sėkmingai pasitarnauti DDR funkcijos sutrikimų

reabilitacijoje Daugeliui moterų prieš ir po gimdymo bendro fizinio aktyvumo pagalba galima

sėkmingai pagerinti dubens dugno raumenų atsigavimą be specifinių dubens dugno raumenų pratimų

Pagrindiniai faktoriai susiję su treniravimosi sėkme yra daugiau pacienčių sutikimas ir

motyvacija nei amţius ar šlapimo nelaikymo laipsnis Paskaičiuota kad tik 15-20 pacienčių sutinka

atlikti DDR treniruotes (Freeman RM 2004)

Nėštumas yra idealus laikotarpis pacienčių edukacijai ir motyvacijai skatinti nes šiuo metu

jos aktyviai lankosi sveikatos prieţiūros įstaigose Yra kilusi idėja kad moterų konsultacijų

laukiamuosiuose moterys galėtų stebėti video medţiagą apie nėštumą ir gimdymą o tuo tarpu ir jų

poveikį DDR šių raumenų pokyčius ir riziką (McLennan MT ir kt 2005)

Bo K ir kitų tyrimo tikslas buvo ištirti kiek moterų nėštumo metu atlieka DDR pratimus

Tyrimo metu nustatyta kad santykinai keletas (17) moterų nėštumo metu reguliariai atliko DDR

pratimus (2006)

Tikėtina kad DDR pakartotinas toninio aktyvumo įgijimas dėl pailgintos skersinių pilvo

raumenų švelnios aktyvacijos prieš padidinant jėgą yra svarbus faktorius atstatantis laiku įvykstantį

DDR atsaką (Sapsford 2001) Kada susitraukia dubens diafragma susitraukia ir pilvo raumenys ir

atvirkščiai Taigi kai dirba DDR jėgos laukas jis palengvina pilvo raumenų susitraukimą (Hulme

2002 )

Funkcinių pratimų tikslas yra atstatyti DDR funkciją Kada DDR lavinimas koordinuojamas

su aplink esančių raumenų treniravimu DDR funkcija yra atstatoma (Carriere 2002)

Tyrimai parodė kad atliekant maksimalų DDR susitraukimą padidėja visų pilvo raumenų

aktyvumas Tiesiojo pilvo raumens atsakas buvo maţiausias Atliekant juosmeninį lenkimą didţiausias

buvo skersinio pilvo raumens ir išorinio įstriţinio raumens aktyvumas Pastebėta kad atliekant netgi

silpną DDR susitraukimą skersinis raumuo duoda atsaką nepriklausomai nuo liemens padėties

Priešingai atliekant įvairius izometrinius pilvo raumenų manevrus padidėjęs pilvo raumenų

elektromiografinis aktyvumas įtakoja gaktinio stuburgalio raumens ir išeinamosios angos raumenų

aktyvumą DDR ir dauginio raumens koaktyvacija taip pat buvo tiriama tačiau patvirtinantys rezultatai

negauti

Atsiţvelgiant į tai kad dubens dugno raumenys yra liemens stabilumo palaikymo sistemos

dalis kurią sudaro tam tikri lokalieji raumenys nepakankama kitų lokaliųjų raumenų veikla veikia

DDR toninį aktyvumą ir įsijungimo į darbą laiko funkcinės veiklos metu Nugaros skausmas gali būti

prieţastimi maţinančia DDR toninį aktyvumą Taip pat ir klubinio kryţkaulio sąnario sutrikimai gali

įtakoti liemens stabilumo sistemą

29

Nuo 1962 m su nėštumu susijusios dubens ir juosmeninės stuburo dalies diagnozė

prognozės ir gydymas kėlė diskusijas ir iki šiol besitęsiantį nuomonių išsiskyrimą Be to naujausi

gydymo strategijų tyrimai atspindi įvairias nuomones iš tiesų rodančias kad egzistuoja profesinis

neapibrėţtumas dėl optimalaus gydymo metodo (Bastiaenen ir kt 2004)

Publikuojami įvairių studijų gydymo rezultatai tačiau didesnė dauguma jų yra nepatvirtinti

Nėščiųjų dubens ir juosmeninės stuburo dalies skausmų gydymas yra nukreiptas į skausmo maţinimą

susidedantį iš padėčių ir kai kurių kasdieninių veiksmų (lipimo laiptais kėlimo liemens sukimo

judesių) vengimo bei korekcinių pratimų programos

Kineziterapija vandenyje labai populiari ir efektyvi forma gydanti daugelį judamojo aparato

ligų Vienas iš privalumų treniruojantis baseine yra tas kad vandenyje neţiūrint judesių stuburas

veikiamas labai nedidelių apkrovų Taip yra dėl to kad vandenyje ţmogus tampa bdquobesvorisldquo

Vandenyje kaip ir sausumoje pasiekiama gerų rezultatų derinant kvėpavimą ir tempimą

didesnis raumenų pailgėjimas įmanomas vandenyje (Freedmann 2000)

Juosmeninės stuburo dalies lenkimas įtakoja DDR atsaką Moterims yra sunkiau aktyvuoti

DDR kada juosmeninė stuburo dalis yra lenkimo padėtyje Pas daugelį moterų pilvo siena pasislenka

pirmyn lenkiantis stovimoje padėtyje ir tai maţina DDR aktyvumą Eksperimentinėje situacijoje

sveikoms moterims pilvo sienos pasislinkimas pirmyn sumaţino šlaplės spaudimą (Sapsford 2001)

Kadangi ritmingus kvėpavimo judesius palaiko pilvo ir dubens dugno raumenų sinerginė veikla tad

būtina uţtikrinti normalų šių raumenų funkcionavimą Dubens dugno raumenų aktyvacijai ir

stiprinimui taikoma Kegelio bei Tansbergerio metodikos (Baumann L 2005)

30

2 TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA

21 Tyrimo organizavimas ir tiriamųjų kontingentas

Tyrimo objektas nėščių moterų dubens dugno raumenys

Tyrimas buvo atliekamas KMUK Akušerijos ginekologijos klinikoje Kauno II klinikinės

ligoninės akušerijos skyriuose bei P Maţylio gimdymo namų fizinės medicinos ir reabilitacijos

skyriuje Tyrimas pradėtas 2007 spalio mėnesį ir tęsėsi iki 2009 kovo mėnesio

Pradiniame tyrimo etape dalyvavo 87 sveikos pirmą kartą besilaukiančios savanorės nėščios

moterys kurių nėštumas buvo nuo 28 nėštumo savaitės Visos tiriamosios buvo stebimos akušerių ndash

ginekologų pagal profilaktinį nėščiųjų prieţiūros planą Tiriamųjų amţius nėštumų skaičius ir kiti

tyrimui svarbūs medicininiai duomenys buvo surinkti iš nėščiųjų medicininės dokumentacijos

Tyrimo baigiamajame etape dalyvavo 60 nėščių moterų 27 nėščiosios dėl įvairių prieţasčių

(nepalankios akušerinės situacijos ūmių kvėpavimo takų susirgimų odos alerginių reakcijų ir kitų

neaiškių prieţasčių) baigiamajame tyrimo etape nedalyvavo

Visos savanorės nėščios moterys sutikusios dalyvauti tyrime buvo suskirstytos į dvi grupes

kontrolinę ir tiriamąją Tiriamąją grupę sudarė moterys sutikusios dalyvauti tyrime ir lankyti mokamas

baseino procedūras Kauno II klinikinės ligoninės bei P Maţylio gimdymo namų fizinės medicinos ir

reabilitacijos skyriuose Kontrolinę grupę sudarė moterys kurios nedalyvavo jokiose fizinės veiklos

procedūrose ir buvo stebimos KMUK Akušerijos ginekologijos klinikos moterų konsultacijoje

Tiriamųjų amţius

Tyrimo metu dalyvavusių respondenčių amţius nuo 20 iki 35 m tiriamojoje grupėje amţiaus

vidurkis lygus 2677plusmn 066 m kontrolinėje grupėje - 274plusmn 061 m(ţr 5 pav)

31

Tiriamųjų amžius

2742677

18

20

22

24

26

28

30

Tiriamoji gr Kontrolinė gr

Meta

i

5 pav Tiriamųjų amžius grupėse

Tam kad įvertinti amţiaus įtaką dubens dugno raumenų jėgai ir juosmens mobilumui

nėštumo metu visos tiriamosios buvo suskirstytos į dvi grupes pagal amţių jaunesnių ir vyresnių nei

30 m (ţr 1 lentelė)

1 lentelė

Tiriamųjų skaičius ir amžiaus vidurkis amžiaus grupėse

Tiriamųjų skaičius

amţiaus grupėse

le29 m (n=45) ge 30 m (n=15)

Amţiaus vidurkis 2558plusmn036 316plusmn046

22 Tyrimo metodai

221 Literatūros analizė

Buvo atlikta sisteminė mokslinių tyrimų analizė kur pateikiami duomenys apie DDR pratimų

metodus jų įtaką gydant įvairius dubens dugno sutrikimus ir pateikta šio darbo Paieškos metu buvo

naudojamos kompiuterinės bibliografinės medicininės duomenų bazės MEDLINE COCHRANE

32

BIOMED Straipsniai atrinkti pagal raktaţodţius dubens dugno raumenų treniravimas nėštumo metu

(pelvic floor training in pregnancy) dubens dugno raumenų disfunkcija (pelvic floor dysfunction)

liemens stabilumas (lumbar spine stability) diafragmos dubens dugno ir pilvo raumenų funkciniai

ryšiai (diaphragma pelvic floor and abdominal muscles co-activation) Panaudoti moksliniai

straipsniai atspausdinti ţurnale bdquoSveikatos mokslaildquo bei vadovai skirti akušerijos ginekologijos bei

urologijos profesionalams

222 DDR jėgos vertinimas

Objektyvi dubens dugno raumenų jėga šio tyrimo metu buvo vertinama atliekant maksimalų

DDR sutraukimą Buvo registruojamas trijų maksimalių DDR sutraukimų tarp kurių poilsio intervalas

2s jėgos (mmHg) vidurkis Jėgos matavimui buvo naudojamas mediciniškai patikrintas DDR

funkcijos matavimo aparatas (bdquoPelvexiserldquo Wolfram Haboeck Co Austria) (ţr 6 pav) sukurtas

gydytojos Ilse Michil Prietaisas yra skirtas testuoti ir gydyti šlapimo nelaikymą bei atstatyti DDR

funkciją Treniruoklis gali suteikti pasipriešinimą atliekant pratimus bei fiziologinio grįţtamojo ryšio

informaciją apie DDR susitraukimus

6 pav bdquoPelvexiserldquo

DDR jėga buvo matuojama moterims gulint ant nugaros kojas sulenkus per kelius pėdomis

remiantis į pagrindą ant kurio guli

33

223 Juosmens mobilumo vertinimas

Šoberio testo pagalba matuojamas juosmeninės stuburo srities mobilumas (ţr 7 pav)

nuo klubakaulio keterų išvedama linija link stuburo paţymimas taškas S2 stuburo slankstelio

lygyje

paţymima 10 cm į viršų

paţymima 5 cm ţemyn

po to tiriamoji lenkiasi į priekį

vėl matuojamas atstumas tarp taškų (Moses S 2008)

Jei atstumas padidėja 5 cm ndash normalus juosmens mobilumas o jei lt4cm ndash juosmens

mobilumas sumaţėjęs Skirtumas tarp dviejų matavimų parodo juosmens mobilumą Yra keletas

problemų susijusių su šiuo tyrimo metodu Pavyzdţiui yra abejonių šio testo patikimumu Literatūroje

yra įrodymų kad bandymai grindţiami orientyrų apčiuopa neduoda patikimų rezultatų Be to

paţymėti ant paciento odos taškai ir išmatuoti atstumai tarp jų yra netinkamas būdas įvertinti

segmentinį mobilumą nes jis gali būti įtakojamas fascijos odos ir riebalinio audinio

Auksinis standartas galėtų būti stereofotogrametrinė analizė siekiant nustatyti kaulų judėjimą

Ši procedūra atliekama vietinės anestezijos pagalba implantavus į odą tam tikrą aparatą (Magee D J

2002)

Nėštumo metu daugelio tyrimo metodų negalima atlikti dėl tam tikrų apribojimų ir įvairios

rizikos Šiame tyrime pasirinktas Šoberio testas juosmens mobilumo vertinimui yra neinvazinė

procedūra nėra ţalingas ar rizikingas tyrimo metodas nėštumo metu

as

as

15cm

7 pav Šoberio testo procedūra

34

224 Matematinės statistikos metodai

Tyrimo metu gauti duomenys apdoroti SPSS 130 for Windows kompiuterine programa

Kiekybiniams kintamiesiems įvertinti buvo skaičiuojami aritmetiniai vidurkiai standartiniai

nuokrypiai ir vidurkių paklaidos Priklausomų ir nepriklausomų imčių vidurkių reikšmių skirtumų

reikšmingumas kai tiriamųjų imtis buvo daugiau kaip 15 skaičiuojamas pagal Stjudento t kriterijų Jei

tiriamųjų imtis buvo maţiau kaip penkiolika buvo taikomas neparametrinis Vilkoksono testas (z)

priklausomoms imtims ir Manio-Vitnio testas (z) nepriklausomoms imtims Nagrinėjamų rodiklių

ryšiams tirti buvo skaičiuojamas Pirsono koreliacijos koeficientas (r) Skirtumas kai plt005 buvo

vertinamas kaip statistiškai patikimas Dydţiai pateikiami kaip aritmetiniai vidurkiai ( x ) plusmn

standartinės vidurkio įverčio paklaidos ( Sx )

23 Taikytos metodikos aprašymas

Tiriamajai grupei buvo taikyta sveikatingumo programa baseine atitinkančiame Lietuvos

higienos normą (Lietuvos higienos norma HN 1092005 Baseinai Įrengimo ir prieţiūros saugos

sveikatai reikalavimai)Vandens temperatūra 32-33 ordm C pH ndash 68-72 liekamojo aktyvaus chloro

koncentracija vandenyje palaikoma nuo 03 iki 10 mgl

Sveikatingumo programos metu nėščiosioms buvo taikyta stuburo stabilizavimo pratimų

programa įjungiant aktyvius dubens-juosmens judesius ir diafragminį kvėpavimą Ši programa paremta

Tansberger aprašyta pratimų metodika (Carriere B 1998) Jos esmė ndash egzistuojantis funkcinis ryšys

tarp diafragmos pilvo dubens dugno ir nugaros raumenų kurie reciprokinės inervacijos principu dirba

kaip vienas funkcinis vienetas Tiriamosios lankė uţsiėmimus 2 kartus per savaitę Uţsiėmimo trukmė

buvo 45 minutės pratimai atliekami vidutiniu tempu po 8-10 kartojimų Vieno uţsiėmimo metu

pratimus atliko 2-3 moterys Buvo taikomi

Kvėpavimo pratimai

Atliekami aktyvūs dubens-juosmens judesiai derinant su diafragminiu kvėpavimu bei

išlaikant juosmens linkį neutralioje padėtyje Įkvėpimo metu diafragmai leidţiantis ţemyn dubuo

sukamas pirmyn atpalaidavus pilvo sienos raumenis ir įtempiant nugaros raumenis (dubuo sukamas iki

fiziologinio juosmens linkio) Iškvėpimo metu dubuo sukamas atgal aktyvuojant skersinį pilvo

raumenį ir tempiant nugaros raumenis Šie aktyvūs dubens-juosmens judesiai atliekami įvairiose

pradinėse padėtyse

Pilvo raumenų stiprinimo pratimai

Nugaros tempimo pratimai

35

3 REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

31 Tiriamųjų juosmens mobilumo testavimo duomenys

Įvertinus gautus tyrimo rezultatus paaiškėjo kad 28-tą nėštumo savaitę juosmens mobilumo

vidurkis tiriamojoje grupėje buvo 848plusmn016 cm o kontrolinėje grupėje ndash 857plusmn019 cm Abiejų grupių

vidurkiai buvo panašūs (pgt005)

Antrojo testavimo metu ty 38-tą nėštumo savaitę kontrolinėje grupėje nustatytas statistiškai

patikimas juosmens mobilumo sumaţėjimas (plt005) kuris sudarė 2003plusmn186 Kontrolinės grupės

nagrinėjamo rodiklio vidutinė reikšmė buvo 685plusmn022 cm Tuo tarpu atlikus tiriamosios grupės

pakartotinio testavimo rezultatų analizę nustatėme neţymų (pgt005) juosmens mobilumo sumaţėjimą

(206plusmn096) Šios grupės vidurkis buvo 828plusmn013 cm Palyginus abiejų grupių juosmens mobilumo

testavimo duomenis nustatytas statistiškai patikimas skirtumas (plt005)

Gautus rezultatus galima paaiškinti tuo kad tiriamosios grupės moterims sveikatingumo

programoje dominavo dubens ndash juosmens mobilumo pratimai

Juosmens mobilumas

828848

685

857

4

5

6

7

8

9

10

28 savaitė 38 savaitė

Am

pli

tud

ė

cen

tim

etr

ai

Tiriamoji gr

Kontrolinė gr

plt005

kontrolinės grupės abiejų tyrimų vidurkiai skiriasi statistiškai patikimai (plt005)

8 pav Juosmens mobilumo vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę

36

Daugelis pilvo raumenis lavinančių pratimų yra įtraukiami į nugaros skausmo ir kitų griaučių

raumenų sistemos sutikimų reabilitavimo programas Buvo atlikta keletas tiriamųjų darbų apie visų

pilvo raumenų aktyvavimą ir įtaką tam tikriems regionams Vienas iš jų tyrimas parodė kad vidinis

apatinės pilvo sienos vidinės krypties judesys gulint ant nugaros nepriklausomai nuo kitų pilvo

raumenų labiausiai įtakoja skersinio pilvo raumens aktyvumą (Urquhart DMir kt 2005)

32 Nėščiųjų dubens dugno raumenų vertinimo duomenys

Vertinant DDR jėgą perineometru 28-tą nėštumo savaitę nustatyta kad tiriamosios ir

kontrolinės grupės testų rezultatai buvo panašūs (pgt005) kontrolinės grupės DDR jėga buvo

1277plusmn030 mmHg tiriamosios grupės ndash 1273plusmn042 mmHg

Antrojo testavimo metu tiriamojoje grupėje DDR jėga statistiškai patikimai nesiskyrė

(pgt005) ir jėgos sumaţėjimas sudarė tik 149plusmn172 o vidurkis buvo lygus 1247plusmn042 mmHg

Kontrolinėje grupėje sumaţėjimas siekė net 2542 plusmn24 jėgos vidurkis buvo lygus 95plusmn026 mmHg

Nustatyta kad 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę DDR jėga kontrolinėje grupėje statistiškai patikimai

skyrėsi (plt005)

DDR jėga

1273 12471277

95

4

6

8

10

12

14

28 savaitė 38 savaitė

mm

Hg

Tiriamoji gr

Kontrolinė gr

plt005

kontrolinės grupės abiejų tyrimų vidurkiai skiriasi statistiškai patikimai (plt005)

9 pav DDR jėgos vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę

37

Gautus rezultatus galima komentuoti taip kad šios grupės moterims sveikatingumo

programos metu atliekant dubens sukamuosius judesius ir juos suderinus su kvėpavimu lengviau

aktyvuojasi ir stiprėja DDR

Lyginant mūsų tyrime gautus duomenis su uţsienio autorių duomenimis rezultatai yra

panašūs 2001m atlikto tyrimo metu buvo tiriamas pilvo raumenų atsakas (elektromiografijos metodu)

į valingą DDR susitraukimą Tiriamosios sutraukinėjo DDR trijose padėtyse gulint ant nugaros

Visoms tiriamosioms pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas padidėjo virš pradinio taško

atliekant DDR susitraukimus maţiausiai vienoje iš padėčių Skersinio pilvo raumens

elektromiografijos aktyvumas buvo didţiausias liemens lenkimo padėtyje o skersinio pilvo raumens

aktyvumas buvo didesnis uţ tiesiojo pilvo raumens aktyvumą liemens tiesimo padėtyje

Buvo atliktas papildomas elektromiografijos tyrimas kurio metu buvo registruojamas

gaktinio stuburgalio raumens ir pilvo raumenų aktyvumas atliekant tris skirtingus submaksimalius

izometrinius pilvo raumenų pratimus Šio eksperimentinio tyrimo metu nustatytas gaktinio stuburgalio

raumens aktyvumo padidėjimas su kiekvienu pilvo raumenų susitraukimu

Rezultatai rodo kad pilvo raumenų aktyvumas yra normalus atsakas į DDR veiklą

tiriamosioms be DDR sutrikimų ir leidţia manyti kad specifinė pilvo raumenų veikla aktyvuoja DDR

( Sapsford RR ir kt 2001)

Skiriant dubens dugno raumenų pratimus dubens dugno raumenų disfunkcijos gydyme

daţnai pabrėţiamas pilvo raumenų atpalaidavimas Šio atlikto tyrimo tikslas buvo ištirti sąveiką tarp

atskirų raumenų pilvo ir dubens dugno raumenų veiklos ir vidinio pilvo spaudimo poveikį raumenų

veiklai naudojant paviršinę ir vidinę raumenų elektromiografiją Tiriamosios buvo tiriamos gulimoje

ant nugaros ir stovimoje padėtyse Rezultatai parodė kad transversus abdominis (TP) ir obliquus

internus (OI) buvo atliekami per visą dubens dugno raumenų susitraukimus Rezultatai parodė kad

skersinis ir vidinis įstriţinis raumuo į veiklą buvo įtraukiami visos dubens dugno raumenų veiklos

metu Dėl šių prieţasčių buvo neįmanoma efektyviai sutraukti dubens dugno raumenų išlaikant

atpalaiduotus pilvo raumenis Vidutinis vidaus pilvo spaudimo padidėjimas 10 mmHg (gulimoje ant

nugaros padėtyje) buvo uţregistruotas maksimalus dubens raumenų susitraukimas Maksimalaus

dubens dugno raumenų susitraukimo metu vidinis pilvo spaudimas vidutiniškai pakildavo 10 mmHg

(gulint ant nugaros)

Šie rezultatai rodo kad atliekant dubens dugno raumenų pratimus patarimai atpalaiduoti

pilvo sieną yra netinkami ir gali neigiamai paveikti pratimų atlikimą (Neumann P ir Gill V 2002)

38

33 Skirtingo amţiaus nėščių moterų juosmens mobilumo ir dubens dugno

raumenų jėgos vertinimo duomenys

Jaunesnių nei 30 m nėščiųjų grupėje juosmens mobilumas tiek pirmo tiek ir pakartotinio

tyrimo metu buvo statistiškai reikšmingai (plt005) didesnis nei vyresnių (ţr 10 pav) 28-tą nėštumo

savaitę jaunesnių nei 30 m grupėje juosmens mobilumas buvo 869plusmn014 cm o vyresniųjų ndash

803plusmn022 cm Atlikus tyrimą 38-tą savaitę jaunesnių grupėje gautas statistiškai reikšmingas juosmens

mobilumo sumaţėjimas - 95plusmn174 (plt005) Vyresnių grupėje pakartotinai atlikus testavimą

nustatytas reikšmingas rezultatų pokytis - 1567plusmn329 (plt005) Nėštumo pabaigoje vyresnių moterų

juosmens mobilumas sumaţėjo iki ndash 68plusmn037 cm Gautus duomenis galime paaiškinti amţiaus ir

mobilumo maţėjimo priklausomybe

Juosmens mobilumas

782

869

68

803

4

5

6

7

8

9

10

28 savaitė 38 savaitė

Am

pli

tud

ė

cen

tim

etr

ai

le 29 m

ge 30 m

plt005 plt005

10 pav Juosmens mobilumo vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę skirtingo amžiaus

grupėse

Jaunesnių nei 30 m nėščiųjų grupėje DDR jėga abiejų testavimų metu buvo statistiškai

reikšmingai didesnė nei vyresnių (plt005) (ţr 11 pav) 28-tą nėštumo savaitę jaunesnių moterų

grupėje DDR jėga buvo lygi 1304plusmn028 mmHg o vyresnių ndash 1187plusmn052 mmHg 38-tą savaitę

jaunesnių grupėje DDR jėgos rodikliai buvo ndash 114plusmn032 mmHg o vyresnių ndash 973plusmn075 mmHg

Abiejų tyrimų vidurkių skirtumai tiek tiriamojoje tiek ir kontrolinėje grupėje buvo statistiškai patikimi

(plt005) Tyrimų rezultatai parodė kad vyresnių tiriamųjų DDR jėgos sumaţėjimo pokytis sudarė

39

1857plusmn432 ir buvo reikšmingai didesnis nei jaunesnių moterų grupėje (plt005) Pastarųjų

testuojamų raumenų jėgos sumaţėjimo pokytis siekė 1175plusmn243

Apie amţiaus įtaką DDR funkcinei būklei savo tyrimų išvadose teigia ir daugelis uţsienio

autorių Viename iš jų Grodstein ir kiti (2003) nurodė kad DDR disfunkcija paplitusi tarp moterų

kurios gimdė vyresnio amţiaus ir kurios buvo jaunesnės pirmo gimdymo metu

DDR jėga

1304

1141187

973

3

5

7

9

11

13

15

28 savaitė 38 savaitė

mm

Hg

le 29 m

ge 30 m

plt005 plt005

11 pav DDR jėgos vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę skirtingo amžiaus grupėse

Vertinant sveikatingumo programos poveikio efektyvumą juosmens mobilumui ir dubens

dugno raumenų jėgai jaunesnių nei 30 grupėje moterų kurioms buvo taikytas poveikis abiejų tyrimų

rezultatai buvo panašūs (pgt005) juosmens mobilumo vidutinės reikšmės sumaţėjimas siekė tik

138plusmn1 o DDR jėgos - 055plusmn203 (ţr 2 lentelė) Jaunesnių moterų kurioms poveikis netaikytas

pirmo ir antro testavimo rezultatai skyrėsi statistiškai reikšmingai (plt005) juosmens mobilumo

vidutinės reikšmės sumaţėjimas sudarė 1879plusmn210 o DDR jėgos - 2455plusmn268 38-tą savaitę gauti

rezultatai parodė statistiškai patikimą skirtumą tarp jaunesnių moterų grupės taikant poveikį ir

netaikant (plt005)

Tyrimų duomenų analizė parodė kad vyresnių nei 30 metų grupėje taikant ir netaikant

sveikatingumo programos poveikį pirmo ir antro testavimo juosmens mobilumo vidutinės reikšmės

statistiškai reikšmingai skyrėsi (plt005) Atlikus tyrimą 38 savaitę grupėje kur poveikis nebuvo

taikytas juosmens mobilumo sumaţėjimas sudarė 2293plusmn383 o grupėje kur sveikatingumo

40

programos poveikis buvo taikytas minėtas rodiklio sumaţėjimas siekė 477plusmn098 Abiejose vyresnių

moterų grupėse juosmens mobilumo pokytis buvo statistiškai patikimas (plt005)

Grupėje kuri nelankė uţsiėmimų baseine abiejų testavimų DDR jėgos vidurkiai statistiškai

patikimai skyrėsi (plt005) 38 savaitę registruotas jėgos sumaţėjimas sudarė 2746plusmn520 Grupėje

kuri lankė uţsiėmimus nagrinėjamo rodiklio sumaţėjimas nebuvo statistiškai reikšmingas (pgt005) ir

siekė 524plusmn252

Analizuojant pakartotinio testavimo nėštumo pabaigoje rezultatus matome kad dubens dugno

raumenų jėga šioje amţiaus grupėje statistiškai patikimai buvo didesnė moterų kurioms buvo taikytas

poveikis (1233plusmn071 cm) palyginus su nėščiosiomis kurios nedalyvavo sveikatingumo programoje

(8plusmn068 cm) (plt005)

Apibendrinant gautus statistiškai patikimus rezultatus galima teigti kad tiek jaunesnėms tiek

vyresnėms nei 30 m moterims sveikatingumo programos poveikis buvo efektyvus dubens dugno

raumenų funkcinei būklei ir juosmens mobilumo išlaikymui nėštumo metu (plt005)

2 lentelė

Sveikatingumo programos pratimų įtaka juosmens mobilumui ir dubens dugno

raumenų jėgai skirtingo amžiaus moterims nėštumo metu

Tiriamosios

Juosmens mobilumas (cm) Dubens dugno raumenų jėga (mmHg)

28 savaitė 38 savaitė

Skirtumo

reikšming

umas

28 savaitė 38 savaitė

Skirtumo

reikšming

umas

le29 m

Be

poveikio 898plusmn02 729plusmn024 plt005 1348plusmn046 1014plusmn046 plt005

Taikant

poveikį 846plusmn019 829plusmn018 pgt005 1267plusmn034 125plusmn028 pgt005

Skirtumo

reikšmingu

mas

pgt005 plt005 - pgt005 plt005 -

ge 30 m

Be

poveikio 761plusmn02 583plusmn025 plt005 1111plusmn068 8plusmn068 plt005

Taikant

poveikį 867plusmn033 825plusmn031 plt005 13plusmn063 1233plusmn071 pgt005

Skirtumo

reikšmingu

mas plt005 plt005 - pgt005 plt005 -

Rodikliai

41

Daugelis autorių įvairiuose literatūros šaltiniuose skelbia panašius rezultatus apie dubens

dugno raumenų pilvo nugaros raumenų ir diafragmos funkcinius ryšius

Sapsford R R ir Hodges P W atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti ar valingas pilvo raumenų

susitraukimas yra susijęs su dubens dugno raumenų aktyvumu DDR aktyvumas buvo matuojamas

atliekant skirtingo intensyvumo pilvo raumenų susitraukimus gulimoje ir sėdimoje padėtyse DDR

elektromiografinis aktyvumas buvo matuojamas įvedus į makštį ir išeinamąją angą paviršinius

elektrodus Šie matavimai buvo paremti išeinamosios angos ir makšties spaudimo

Gauti rezultatai rodė kad DDR elektromiografijos duomenys padidėjo pilvo raumenų

susitraukimo metu DDR aktyvumas stipraus pilvo raumenų susitraukimo metu nesiskyrė nuo

išmatuoto maksimalaus DDR susitraukimo Išmatuotas pirmiau makšties ir išeinamosios angos slėgio

padidėjimas o po to ir pilvo Išvadose kalbama kad sveikiems tiriamiesiems valingas pilvo raumenų

aktyvumas sąlygojo DDR aktyvumą Dubens slėgio padidėjimas įvykęs prieš pilvo slėgio padidėjimą

parodo kad atsakas yra uţprogramuotas Pilvo raumenų treniravimas gali būti labai veiksmingas šių

sutrikimų gydyme ( Sapsford R R Hodges P W 2001)

34 Dubens dugno raumenų ir juosmens mobilumo priklausomybė grupėse

Atlikta nagrinėjamų rodiklių koreliacinė analizė parodė kad tiriamojoje grupėje tarp juosmens

mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių buvo tiesinė tiesioginė priklausomybė maţėjant

juosmens mobilumui maţėja ir dubens dugno raumenų jėga (16 pav) Koreliacijos koeficiento dydis

(r=0635) parodė vidutinio stiprumo statistiškai patikimą poţymių tarpusavio ryšį (plt005)

Dubens dugno raumenų ir juosmens mobilumo priklausomybę analizavo daugelis uţsienio

autorių Madill SJ ir McLean L tyrimo tikslas buvo nustatyti ar pilvo raumenų aktyvacija įtakoja

stiprų dubens dugno raumenų susitraukimą ir taip prisideda prie moterų šlapimo sulaikymo

mechanizmo Buvo siekiama nustatyti pilvo raumenų aktyvacijos lygį ir raumenų veiklos modelius

susijusius su valingais dubens dugno raumenų susitraukimais moterims neturinčioms dubens dugno

raumenų disfunkcijos

Tyrime dalyvavo 15 neturinčių dubens dugno raumenų disfunkcijos moterų Jos atliko tris

kiekvieno iš keturių pilvo raumenų maksimalius susitraukimus ir taip pat dubens dugno raumenų

susitraukimus gulimoje ant nugaros padėtyje Pilvo ir DDR veikla buvo registruojama

elektromiografijos pagalba o vidinis makšties spaudimas matuojamas naudojant modifikuotą

Femiscan zondą Tam tikras aktyvavimo modelis buvo pastebėtas kai skersinis vidinis ir tiesusis pilvo

raumenys dirbo su DDR prasidėjus maksimaliam vidiniam makšties slėgiui PFM veiklos vyravo

42

pradedant didėti makšties spaudimui o vėliau slėgio padidėjimas (iki 70 didţiausio galimo slėgio)

yra susijęs su kombinuota DDR skersinio pilvo tiesiojo ir vidinio įstriţinio raumenų veikla

Išvadose teigiama jog buvo nustatyti tam tikri pilvo raumenų veiklos modeliai kaip atsakas į

valingą dubens dugno raumenų susitraukimą moterims neturinčioms dubens dugno raumenų

disfunkcijos (2006)

Kontrolinės grupės dubens dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo

priklausomybė

-12

-1

-08

-06

-04

-02

0

02

04

06

-25 -2 -15 -1 -05 0 05 1 15 2 25

mmHg

cen

tim

etr

ai

12 pav Juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių tarpusavio priklausomybė

tiriamojoje grupėje

Tuo tarpu kontrolinės grupės juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių

tarpusavio ryšys buvo silpnas statistiškai nepatikimas (r=0192 plt005)

43

Kontrolinės grupės dubens dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo

priklausomybė

-12

-1

-08

-06

-04

-02

0

02

04

06

-25 -2 -15 -1 -05 0 05 1 15 2 25

mmHg

cen

tim

etr

ai

13 pav Juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių tarpusavio priklausomybė

kontrolinėje grupėje

Apibendrinant testavimo rezultatus galima teigti kad išlaikant juosmens mobilumą nėštumo

metu DDR jėga galinti turėti įtakos nėščiųjų epizodiniam šlapimo nelaikymui nemaţėja Esant

susilpnėjusiam ar pertemptam skersiniam pilvo raumeniui gali atsirasti liemens nestabilumas tiesiogiai

įtakojantis apatinės nugaros dalies skausmus bei disfunkcijas

Gautus šio tyrimo rezultatus galime traktuoti ir atvirkščiai ty nėštumo metu didelį dėmesį

skiriant dubens dugno raumenų aktyvacijai įtakojamas ir liemens stabilumas išlaikant dubens ndash

juosmens mobilumą

Tyrimai leidţia suprasti kad yra tam tikros sinergijos tarp pilvo ir DDR Manoma kad DDR

turi dvejopą funkciją dalyvauja liemens stabilumo palaikyme ir šlapimo ir išmatų šalinime bei

laikyme Šios raumenų sinergijos gali sėkmingai pasitarnauti DDR funkcijos sutrikimų reabilitacijoje

Juosmens ndash dubens regionui reikalingas stabilumas tam kad būtų galima pernešti krūvį

liemeniui ir viršutinėms galūnėms Tačiau tuo pačiu turi būti ir pakankamas mobilumas kad

uţtikrinti pakankamą judėjimą

44

IŠVADOS

1 Dubens dugno raumenų jėga nuo 28-tos iki 38-tos nėštumo savaitės kontrolinėje

grupėje maţėjo (plt005) o tiriamojoje liko panaši

2 Vertinant juosmens mobilumo kaitą nėštumo metu kontrolinėje grupėje nustatytas

reikšmingas sumaţėjimas (plt005) o tiriamojoje grupėje stebėta tik maţėjimo

tendencija

3 Jaunesnių nei 30 metų nėščiųjų grupėje juosmens mobilumas ir dubens dugno raumenų

jėga tiek 28-tą tiek ir 38-tą savaitę buvo statistiškai reikšmingai didesnė nei vyresnių

(plt005)

4 Juosmens mobilumas įtakoja dubens dugno raumenų funkcinę būklę išlaikant juosmens

mobilumą dubens dugno raumenų jėga nėštumo metu nemaţėja

45

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1 Izoliuotai aktyvinti dubens dugno raumenis nėštumo metu nėra tikslinga nes šių raumenų

susitraukimas dėl ilgalaikio palaipsniui didėjančio krūvio nėra pakankamai efektyvus

2 Dėka funkcinių ryšių nėštumo metu rekomenduojama didesnį dėmesį skirti kvėpuojamajai

diafragmai pilvo bei nugaros raumenims grąţinant ar lavinant dubens dugno raumenų

funkciją

3 Aktyvinant dubens dugno raumenis tikslinga į pratimų programą įjungti aktyvius dubens-

juosmens judesius akcentuojant kvėpavimą

4 Rekomenduojama nėštumo metu stabilizuoti liemenį Aktyvūs dubens-juosmens judesiai ne tik

išlaiko juosmens mobilumą bet ir stabilizuoja liemenį tiesiogiai susijusį su dubens dugno

raumenų funkciją

46

LITERATŪRA

1 Baumann L(2005) Kineziterapijos efektyvumas maţinant nugaros skausmus

nėštumo metu Magistro baigiamasis darbas Sporto biomedicinos fakultetas

Kineziterapijos ir sporto medicinos katedra ndash Kaunas 65p

2 J Buivydienė (2004) Nėštumo ir gimdymo įtaka dubens dugno raumenų funkcijai

Magistro baigiamasis darbas Kauno medicinos universitetas Visuomenės sveikatos

fakultetas kineziologijos ir sporto medicinos katedra - Kaunas 50p

3 Zachovajevas P Zachovajevienė B Baltaduonienė D Tadaravičiūtė R (2007)

Moterų kurias kamuoja įtampos šlapimo nelaikymas dubens dugno raumenų

lavinimo kineziterapijos metodais veiksmingumas Sveikatos mokslai Volume 17

Number 7

4 Barr KP Griggs M Cadly T (2005)Lumbar stabilization American Journal of

Physical Medicine and Rehabilitation 6473-480

5 Bastiaenen Caroline HG Rob A de Bie Wolters Pieter MJC Janneke M

Bastiaanssen Aldegonda BA Klabbers ir kt (2004) Treatment of pregnancy

related pelvic girdle andor low back pain after delivery design of a randomized

clinical trial within a comprehensive prognostic cohort study BMC Public

HealthDec 244(1)67

6 Beazel J R (2004) Lumbar pelvis and hip examination with emphasis on function

of the lower quarter University of Virginia Healthsouth APTA Presentation

Chicago

7 Boslash K Talseth T Holme I (1999) Single blind randomised controlled trial of

pelvic floor exercises electrical stimulation vaginal cones and no treatment in

management of genuine stress incontinence in women BMJ 318 487minus493

8 Bo K amp Braekken IH (2005) PFMT in treatment and prevention of POP (POP

study) National Library of Medicine December

9 Bo K amp Sherburn M (2005) Evaluation of female pelvic-floor muscle function

and strength Phys Ther 85269 ndash282

10 Bo K amp Stien R (1994) Needle EMG registration of striated urethral wall and pelvic

floor activity patterns Neurourol amp Urodyn 1335-41

11 Burgio K L Robinson J C Engel B T (1986) The role of biofeedback in

Kegel exercise training for stress urinary incontinence American Journal of

Obstetrics and Gynaecology 1 (154) 58minus64

47

12 Burgio K L Zyczynski H Locher J L et al (2003) Urinary Incontinence in the

12-Month Postpartum Period Obstetrics and Gynecology 6 (102) 1291minus1298

13 Carriegravere B (1998) The Swiss Ball Theory Basic Exercises and Clinical

Application New York Springer

14 Carriegravere B (2002) Fitness for the Pelvic Floor New York Thieme

15 Chiarelli P (1995) Womenlsquos Waterworks ndash Curing Incontinence Snohomish WA

Khera Publications

16 Chiarelli J Cockburn J (2002) Promoting urinary continence in women after

delivery randomised controlled trial BMJ 324 1241minus1244

17 Cornella JL (2004) Management in stress urinary incontinence Rev Urol 6(suppl

5)S18-S25

18 DeLancey J Ashton-Miller J Howard D et al (2001) The functional anatomy

of the female pelvic floor and stress continence control system Scand J Urol

Nephrol Suppl(207)17

19 De Lancey J Richardson A (1992) Anatomy of genital support In Benson T

ed Female Pelvic Floor Disorders New York Norton Medical Books

20 Dumoulin C Lemieux M C Bourbonnais D et al (2004) Physiotherapy for

Persistent Postnatal Stress Urinary Incontinence A Randomized Controlled Trail

Obstetrics and Gynecology 3 (104) 504minus510

21 Ewings P S Spencer S Marsh H et al (2005) Obstetric risk factors for urinary

incontinence and preventative pelvic floor exercises Cohort study and nested

randomized controlled trial Journal of Obstetrics and Gynaecology August 25(6)

558 ndash 564

22 Franklin E (2003) Pelvic Power mindbody exercises for strength flexibility

posture and balance for men and women New Jersey Elysian Editions

23 Freedmann F B (2000) Aqua Yoga London Lorenz books

24 Freeman RM (2004) The role of pelvic floor muscle training in urinary

incontinence BJOG an International Journal of Obstetrics and Gynaecology

December Vol 111 Supplement 1 pp 37ndash40

25 Goldberg RP Effects of pregnancy and childbirth on pelvic floor (2007) Springer

London 172 p

26 Grodstein F Fretts F Lifford K Resnick N Curhan G (2003) Association of

age race and obstetric history with urinary symptoms among women in the Nurses

Health Study Americian Journal of Obstetrics and Gynecology 2 (189) 428minus434

48

27 Gutke A (2007) Pelvic Girdle Pain and Lumbar Pain in Relation to Pregnancy

Department of Health and Society Division of Physiotherapy Faculty of Health

Sciences Linkoumlping University Sweden

28 Handa V L Pannu H K Siddique S et al (2003) Architectural Differences in

the Bony Pelvis of Women With and Without Pelvic Floor Disorders Obstetrics

and Gynecology 6 (102) 1283minus1290

29 Hannestad Y S Lie R T Rortveit G Hunskaar S (2004) Familial risk or

urinary incontinence in women population based cross sectional study BMJ 329

889minus891

30 Hulme J A (2002) Pelvic Pain and Low Back Pain A Handbook for Self Care amp

Treatment Montana Phoenix Publishing Co

31 Jones RC (1999) Muscle Balance and Dynamic Stability in Womens Health

Conference Paper Pelvic Stability in Pregnancy and Post Partum Dublin

32 Kim S Harvey M A Johnston S (2005) A Review of the Epidemiology and

Pathophysiology of Pelvic Floor Dysfunction Do Racial Differences Matter

Journal of Obstetrics and Gynaecology Canada 3 (27) 251minus259

33 Konstantinos H Eleni K and Dimitrios H (2006) Dilemmas in the management

of female stress incontinence the role of pelvic floor muscle training Int Urol

Nephrol

34 Kuhnert Ch (2005) Munich Pelvic floor training program Tecsana ltd Munich

35 Kulig K Powers Ch M Landel R F Hungwen Ch Fredericson M Guillet M

and Butts K Segmental lumbar mobility in individuals with low back pain in vivo

assessment during manual and self-imposed motion using dynamic MRI (2007)

BMC Musculoskelet Disord 8 8

36 Laycock J Jerwood D (2001) Pelvic Floor Muscle Assessment The Perfect

Scheme Physiotherapy 12 (87) 631minus642

37 Lockstad Harry MC(2003) Prevence of Back Pain during Pregnancy Spine Apr

1530 (8)983-91

38 Madill SJ McLean L (2006) Relationship between abdominal and pelvic floor

muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle contractions

in healthy continent women Neurourol Urodyn25(7)722-30

39 Magee D J Orthopedic Physical Assessment WB Saunders Company 2002

1020 p

40 Meyer S Hohlfeld P Achtari C De Grandi P (2001) Pelvic Floor Education

After Vaginal Delivery Obstetrics and Gynecology 5 (97) 673minus677

49

41 Mens JM Vleeming A Snijders CJ Koes BW Stam HJ (2001) Reliability

and validity of the actine straight leg raise test in pasterior pelvic pain since

pregnancy Spine 261167-1171

42 Moslashrkved S Boslash K (1997) The effect of postpartum pelvic floor muscle exercise

in the prevention and treatment of urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 4 (8) 217minus222

43 Moen MH Kogstad O Hansen JH ir kt (1990) Pelvic girdle relaxation

Clinical Presentation Tidsskr Nor Laegeforen 110 2211 ndash 2

44 Mohr Joan D (1990) Management of the trunk in adult hemiplegia The Bobash

concetion Topic in neurology APTA

45 Morin M Dumoulin C Bourbonnais D et al (2004) Pelvic floor maximal

strength using vaginal digital assessment compared to dynamometric measurements

Neurourol Urodyn 23336 ndash341

46 Moslashrkved S Boslash K Schei B Salvesen K Aring (2003) Pelvic Floor Muscle

Training During Pregnancy to Prevent Urinary Incontinence A Single-Blind

Randomized Controlled Trial Obstetrics and Gynecology 2 (101) 313minus319

47 Moses S (2008) Schobers Test Family Practice Notebook LLC

48 Neumann PB Grimmer KA and Deenadayalan Y (2006) Pelvic floor muscle

training and adjunctive therapies for the treatment of stress urinary incontinence in

women a systematic review BMC Womenrsquos Health 611

49 Nygaard I E Glowacki C Saltzman C L (1996) Relationship Between Foot

Flexibility and Urinary Incontinence in Nulliparous Varsity Athletes Obstetrics and

Gynecology 6 (87) 1049minus1051

50 Ostergaard M Thomsen BJ (1992) Pelvic insufficiency during pregnancy

Ugeskr Laeger 154 3568 ndash 72

51 Osgaard HC Zetherstrom G Hansson E (1994) The posterior pelvic pain

provocation test in pregnant women Eur Soine J3258 ndash 260

52 Persson J Woslashlner-Hanssen P Rydhstroem H (2000) Obstetric Risk Factors for

Stress Urinary Incontinence A Population-Based Study Obstetrics and

Gynecology 3 (96) 441minus445

53 Reilly E T C Freeman R M Waterfield M R et al (2002) Prevention of

postpartum stress incontinence in primigravidae with increased bladder neck

mobility a randomised controlled trial of antenatal pelvic floor exercises BJOG an

international journal of obstetrics and gynaecology 1 (109) 68minus76

50

54 Richardson CA Hodges P Hides J (2005) Therapeutic exercise for liumbopelvic

stabilizationChurchill Livingstone Harcourt Publishers 12 p

55 Sabino J Grauer J (2008) N Pregnancy and low back pain Curr Rev

Musculoskelet Med 1137ndash141

56 Sapsford R (2001) The Pelvic Floor A clinical model for function and

rehabilitation Physiotherapy 12 (87) 620minus630

57 Sapsford RR (2004) Rehabilitation of pelvic floor muscles utilizing trunk

stabilization Man Ther Feb9(1)3-12

58 Sapsford RR Hodges P W (2001) Contraction of the pelvic floor muscles during

abdominal maneuvers Arch Phys Med Rehabil Aug 82(8)1081-8

59 Sapsford RR Hodges PW Richardson

CA Cooper

DH Markwell

SJ Jull

GA

(2001) Co-activation of the abdominal and pelvic floor muscles during voluntary

exercises Neurourol Urodynam 2031-42 Wiley-Liss Inc

60 Sapsford RR Hodges PW Richardson CA Cooper DA Markwell SJ amp Jull GA

(1997) Activation of puboccygeus during a variety of isometric abdominal

exercises Abstract 115 ICS Yokohama

61 Shelly E (2005) The pelvic floor Hall C M Brody L Th Therapeutic Exercise

Moving Toward Function (p 402ndash435) USA Lippincott Williams amp Wilkins

62 Sihvonen T Huttunen M Makkonen M Airaksinen O (1998) Functional

Changes in Back Muscle Activity Correlate With Pain Intensity and Prediction of

Low Back Pain During Pregnancy Arch Phys Med Rehabil Vol 79 October

63 Smith R Appell R Fenner D et al Clinical management of urinary incontinence

in women APGO Educational Series on Womenrsquo s Health Issues 2007 March 1

64 Steacutephanie J Madill Linda McLean (2006)Relationship between abdominal and

pelvic floor muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle

contractions in healthy continent women Urodynam 25722-730

65 Vickers D amp Davila GW Kegel Exercises and Biofeedback (2006) Springer

London 303-310

66 Urquhart D M Hodges P W Allen T J Story I H (2005) Abdominal muscle

recruitment during a range of voluntary exercises Man Ther May10(2)144-53

67 Wilson P D Herbison G P (1998) A randomized controlled trial of pelvic floor

muscle exercises to treat postnatal urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 5 (9) 257-264

51

68 Woodman PJ amp Graney DO (2002) Anatomy and physiology of the female

perineal body with relevance to obstetrical injury and repair Clinical anatomy

15321ndash334

Page 9: KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS ... · raumenų inervacija (Woodman, PJ. ir Graney, D.O., 2002). DDR griaučių raumenų sudėtį įeina 33% greitųjų ir 67% lėtųjų

9

1 LITERATŪROS APŢVALGA

12 Dubens dugno raumenys

DDR suformuoja dubens dugno pagrindą (ţr 1 pav) ir uţtikrina šlapimo bei išmatų

sulaikymą dalyvaudami dubens organų padėties palaikyme bei susitraukdami ir uţdarydami esančias

angas (Boslash K ir Sherburn M 2005)

1 pav Dubens dugno raumenys

Tarpvietė ndash tai kompleksinis struktūrinis vienetas esantis tarp šlapimo ir lytinės sistemų Dėl

tarpusavyje besipinančių raumenų ir fascijų tarpvietės anatomija yra gana sudėtinga Tai ypatingai

svarbi struktūra kuri labai daţnai paţeidţiama nėštumo ir gimdymo metu Įvairūs paţeidimai sutrikdo

funkcinį šlapimo ir lytinės bei virškinimo sistemų pajėgumą kuriam turi įtakos su tuo susijusių

raumenų inervacija (Woodman PJ ir Graney DO 2002)

DDR griaučių raumenų sudėtį įeina 33 greitųjų ir 67 lėtųjų skaidulų (Konstantinos H ir

kt 2006) Greitosios skaidulos treniruojamos greitais ir stipriais susitraukimais o lėtosios ndash ilgesniais

susitraukimais (išlaikant) Greitosios skaidulos greičiau pavargsta Lėtosios skaidulos skirtos ištvermės

ir pastovaus tonuso palaikymui (Vickers D ir Davila GW 2006)

DDR padengti fascija kuri jungiasi su pasienine dubens organų fascija ir tokiu būdu

dalyvauja šių organų palaikyme tam tikroje padėtyje Pagrindinis palaikomasis dubens pamatas yra m

levator ani kurio padėtį palaiko jungiamasis audinys o tonusą ndash iš juosmens-kryţmens regiono

ateinantys nervai (Goldberg RP 2007)

10

Nepaisant to kad gilusis ir paviršinis sluoksniai susideda iš skirtingų anatominių struktūrų ir

turi skirtingą inervaciją kliniškai jie veikia kaip vienas funkcinis vienetas DDR susitraukia iš vien ir

tuo pačiu metu bet jų susitraukimo kokybė ir būdas gali skirtis

Teisingas susitraukimas apibūdinamas kaip suspaudimas aplink dubens dugno angas ir jų

įtraukimas vidine kryptimi Magnetinio rezonanso tyrimo metu galima stebėti kaip valingo DDR

susitraukimo metu uodegikaulis juda link gaktinės sąvarţos vadinasi šie raumenys susitraukia

koncentriškai Teisingo susitraukimo metu akimi jokio dubens judesio nesimato (Boslash K ir Sherburn

M 2005 Konstantinos H ir kt 2006)

Aplink esančių stabilizuojančių juosmens ndash dubens regiono raumenų tokių kaip skersinio

pilvo juosmens ir dauginių aktyvacija padeda DDR aktyvacijai (Konstantinos H ir kt 2006)

Submaksimalus DDR susitraukimas turi būti atliekamas izoliuotai Maksimalaus susitraukimo metu

stebimas apatinės pilvo dalies raumenų įsitraukimas vidine kryptimi (būtent m transversus abdominis

bei m internus oblique) (Boslash K ir Sherburn M 2005)

Dubens raumenys yra dalis stuburo stabilumo mechanizmų Jų funkcijos yra tarpusavyje

susiję su kitomis raumenų sistemomis (Sapsford R 2004)

12 DDR funkcijos

Dubens dugnas yra griaučių raumenų sistemos vienetas ir kaip ir kiti tokie vienetai turi

pasyvias nervines ir aktyvias kontrolės sistemas (ţr 2 pav)

Pasyviosios sistemos pagrindą sudaro fascijos ir raiščiai kurių išsitempimo galimybės

priklauso nuo genetinių jungiamojo audinio faktorių gimdymų įtakos ir daţno stanginimosi

tuštinimosi metu Nervinė subsistemos kontrolė priklauso nuo skirtingo sensorinio grįţtamojo ryšio iš

daugybės raumenų verpsčių esančių DDR

Aktyviosios subsistemos rolė yra uţtikrinti šlapimo sulaikymą ir dubens dugno organų

palaikymą veikiant gravitacijai Šios funkcijos reikalauja gebėjimo pradėti veikti prieš padidėjant

vidiniam pilvo spaudimui (Beazel J R 2004)

11

Nervinė

reguliacinė

sistema

Aktyvioji

Sistema

Raumenys

Fascijos

Pasyvioji

sistema

Kaulai

Sąnariai

Raiščiai

2 pav Stabilumo komponentai

Kegelis dubens dugno funkcijas apibrėţia kaip atraminę sutraukiamąją ir seksualinę (Shelly

2005)

Atraminė funkcija Dubens dugnas suteikia atramą dubens organams DendashLancey Jir

Richardson A (1992) teigia kad normali dubens organų padėtis pasiekiama per raiščius iš viršaus ir

per dubens dugno raumenų fasciją iš apačios Jie taip pat pastebėjo kad norint atkurti organų padėtį

reikia skirti dėmesio raiščių atramos ir dubens dugno raumenų funkcijų atstatymui Poilsio metu

dubens dugno raumenys išlaiko minimalų poilsio tonusą Raumenų aktyvumas padidėja kai didėja

vidinis pilvo spaudimas Gravitacijos jėgos ir padidėjęs vidinis pilvo spaudimas (pvz juokiantis

kosint čiaudint keliant sunkius daiktus) paskatina dubens organų iškritimą Stiprūs dubens dugno

raumenys padeda palaikyti organus prieš padidėjusį vidinį pilvo spaudimą ir palaiko normalią funkciją

Atraminę funkciją pirmiausiai atlieka lėto susitraukimo raumenų skaidulos (Shelly 2005)

Kadangi papildoma dubens dugno raumenų funkcija yra atraminė-palaikomoji tai pertempus

šiuos raumenis palaipsniui gali vystytis atrofija sunkesniais atvejais - receptorių ir nervų pakenkimas

sąlygojantis refleksų reguliacijos sutrikimus Todėl daţnai šis raumenų silpnumas pasireiškia daliniu

nevalingu šlapimo nelaikymu sąstoviais maţajame dubenyje gimdos nusmukimu raiščių išsitempimu

ar skausmais (Mens ir kt 2001)

Sutraukiamoji funkcija Esant normaliam šlapimo laikymui dubens dugno raumenys uţdaro

šlaplę Kai funkcija normali anga uţdaroma greitai faziniu greitai susitraukiančių dubens dugno

raumenų skaidulų pagalba Angos uţdarymas poilsio metu atliekamas lėtai susitraukiančių raumenų

12

skaidulų Normalus šlapimo laikymas yra tada kai spaudimas šlaplėje yra didesnis nei spaudimas

šlapimo pūslėje Sutraukiamosios funkcijos praradimas gali sukelti šlapimo nelaikymą (Shelly 2005)

Seksualinė funkcija Makštis turi labai maţai sensorinių nervų skaidulų (Chiarelli 1995)

Dubens dugno raumenys suteikia propriorecepcinius pojūčius kurie prisideda prie seksualinio

malonumo

B Carriegravere (2002) išskyrė tokias dubens dugno raumenų funkcijas

DDR turi būti pakankamai stiprūs kad palaikytų šlapimo pūslę makštį tiesiąją ţarną ir

vidinius pilvo organus

Raumenų atsipalaidavimas yra reikalingas tuštinantis ir šlapinantis bei gimdymo metu

Raumenys uţtikrina šlapimo ir išmatų sulaikymą

Kosulio čiaudėjimo bėgimo ir šokinėjimo metu greiti susitraukimai uţkerta kelią nevalingam

šlapimo išsiskyrimui

Lytiškai santykiaujant ir orgazmo metu DDR susitraukinėja valingai arba nevalingai

DDR dirba kartu (sinergetiškai) su diafragma

DDR veikla turi būti koordinuojama su pilvo nugaros šlaunų raumenų aktyvumu

Šlapimo sulaikymo mechanizme dalyvauja daugelio dubens spinalinių bei supraspinalinių

veiksnių visuma Šiame mechanizme taip pat be galo svarbus šlaplės sienelių lygiųjų bei skersaruoţių

raumenų susitraukimas pakankama kraujotaka nepaţeisti raiščiai ir fascijos palaikančios organus

optimalioje padėtyje didėjant vidiniam pilvo slėgiui (Boslash K ir Sherburn M 2005)

Šlaplės palaikymą tam tikroje padėtyje uţtikrina priekinė makšties sienelė vidinė dubens

fascija sausgyslinis tarpvietės centras bei išangės keliamasis raumuo (DeLancey J 2001) Išangės

keliamasis raumuo vidinė dubens fascija bei raumeninės šlaplės struktūros sudaro sistemą kurių

koordinuota veikla priklauso nuo centrinės nervų sistemos (DeLancey J 2001)

13 Pagrindinės atramos judamojo aparato problemos nėštumo metu

Nėštumo metu spaudţiant vaisiui dirbant sunkesnį fizinį darbą esant ypač silpniems pilvo

diafragmos nugaros raumenims pertempiami dubens dugno raumenys kadangi šios keturios raumenų

grupės veikia kaip funkcinis atraminis vienetas (Mens ir kt 2001) Visos šios problemos nėštumo

metu riboja gyvenimo kokybę ir daţnai sukelia skausmą

13

Daţniausiai sutinkamos šios pagrindinės atramos judamojo aparato problemos nėštumo metu

DDR funkcijos sutrikimai

Hipermobilumas ndash stabilumo stoka

Netaisyklinga laikysena

Dubens raiščių atsipalaidavimo sindromas (DRAS)

131 DDR funkcijos sutrikimai

Dubens dugnas turi palaikyti didėjantį gimdos svorį Paprastai nėštumo metu DDR yra

pertempti ir neišlaiko jiems tenkamo krūvio Šis raumenų funkcijos susilpnėjimas gali įtakoti ne tik

šlapimo nelaikymo epizodus bet ir nugaros skausmus Dubens dugno raumenų silpnumas labai daţnai

yra stipraus persitempimo (daugkartiniai nėštumai) bendro tos srities silpnumo ir paţeidimo

paprastai gimdymo traumos pasekmė

Afrikos valstybėje Kamerūne DDR disfunkcijos paplitimas yra maţesnis nei Europoje ir

Šiaurės Amerikoje todėl laikoma kad DDR disfunkcija yra sociokultūrinė liga kadangi Kamerūno

moterys daţniausiai įtraukia dubenį į šokių judesius ir kasdieninę veiklą Maţesnis problemos

paplitimas Islamiškose šalyse aiškinamas tuo kad religingi asmenys meldţiasi penkis kartus per dieną

tokioje padėtyje kuri stipriai sumaţina dubens dugno apkrovą (Carriegravere 1998)

Literatūroje kalbama apie DDR disfunkcijos priklausomybę nuo rasių Pranešimai apie retai

pasitaikančią DDR disfunkciją tarp kinų moterų paskatino Zacharin atlikti ţemo socialinio-

ekonominio moterų sluoksnio lavonų skrodimus Hong Konge Atradimai parodė kad keliamųjų

išangės raumenų kompleksas buvo daug geriau išsivystęs nei pas vakarų šalių moteris ir turėjo

tankesnę raumenų masę Jungiamasis audinys juosiantis makštį ir išangės kanalą iki raumenų ribos

buvo akivaizdţiai tankesnis ir stipresnis Buvo padaryta išvada kad retesni DDR disfunkcijos atvejai

priklausė nuo audinio kokybės galbūt sunkaus darbo minimalaus nutukimo ir ţemo ūgio Kinų

moterų susitapatinimas su vakarietiška kultūra tęsėsi daug metų Dabar nurodoma kad tos šalies

moterų DDR disfunkcijos daţnumas yra toks pats kaip ir vakaruose Gali būti jog prie to privedė

sumaţėjęs dubens dugno ir pilvo raumenų aktyvumo sinergijos lygis sąlygotas daugiau sėdimo

gyvenimo būdo (Sapsford 2001) Tarp juodaodţių moterų vyraujanti tam tikra dubens forma taip pat

gali būti susijusi su maţesniu DDR disfunkcijos paplitimu tarp šių moterų (Handa ir kt 2003)

Kaip teigia Kim ir kt (2005) DDR funkcijos sutrikimų paplitimo skirtumai gali būti susiję su

paveldėtais anatominiais ir fiziologiniais skirtumais rasinėse grupėse Grodstein ir kt (2003) nustatė

14

kad nevalingas šlapimo išsiskyrimas yra daugiau paplitęs tarp baltaodţių moterų DDR disfunkcijos

paplitimas tarp juodaodţių moterų yra 212 maţesnis

DDR disfunkcija daţniausiai turi kompleksinę prieţastį (Hannestad ir kt 2004 Nygaard ir

kt 1996) Anatominis paaiškinimas akcentuoja šlaplės ir šlapimo pūslės kampo pakitimus dėl

pertemtų arba suţalotų dubens dugno audinių (Burgio ir kt 1986) Kiekybiniai ir kokybiniai

vidudubeninės fascijos pokyčiai ir pakitusi keliamųjų išangės raumenų funkcija yra svarbūs

etiologiniai faktoriai vystantis DDR disfunkcijai (Kim ir kt 2005) Gimdţiusių ir vyresnio amţiaus

moterų tarpe atsiranda DDR morfologiniai pokyčiai tokie kaip raumeninių skaidulų skersmens

pakitimas ir pan (Sapsford 2001) Vienas bendrai pripaţintas etiologinis faktorius yra dubens dugno

atraminių audinių paţeidimas gimdymo metu (Burgio ir kt 1986 Persson ir kt 2000)

DDR funkcijos sutrikimai

Šlapimo nelaikymas

Išmatų nelaikymas

Dubens organų nusileidimas ar iškritimas

Lėtinio skausmo sindromas

Seksualinės problemos (Bo K ir Braekken IH 2005)

Šlapimo nelaikymas - tai būklė pasireiškianti nevalingu šlapinimusi dėl šlapimo pūslės

kontrolės praradimo Tarp penkiasdešimtmečių nelaikančiųjų šlapimo yra apie 20 tarp

šešiasdešimtmečių apie 30 ir net aštuonios-devynios iš dešimties nelaiko šlapimo perkopusios 75-

uosius metus Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis dėl DDR disfunkcijos pasaulyje kenčia

beveik 200 mln moterų Lietuvoje su šia problema susiduria beveik 300 tūkstančių moterų Statistika

rodo kad šlapimo nelaiko kas antra gimdţiusi trisdešimtmetė moteris (Aniulienė R 2002) Šlapimo

nelaikymas plačiai paplitusi būklė palietusi JAV net 13 milijonų ţmonių 85 jų yra moterys

Moterys patiria šlapimo nelaikymą du kartus daţniau nei vyrai (Smith R ir kt 2007)

Fizinio krūvio metu šlapimas nesulaikomas dėl susilpnėjusių DDR ir šlapimo pūslės rauko

nepakankamumo bei hipermobilios šlaplės Tai gali atsitikti po traumą sukėlusio gimdymo

anatomiškai pakitus šlapimo takų padėčiai Net 85 nuo šios ligos kenčiančių moterų yra gimdţiusios

(Smith R ir kt 2007) Mat po gimdymo gali pakisti moters šlapimo ir lytinės sistemos anatomija ir

fiziologija Lyties organai gali pasislinkti ţemyn dėl ko ir sutrinka šlapimo pūslės bdquouţsidarymoldquo

funkcija pakinta spaudimų gradientas šlaplėje ir šlapimo pūslėje (Goldberg RP 2007)

Kadangi šlapimo nelaikymas yra susidrovėjimą kelianti būklė tikėtina kad daugelis atvejų

yra neţinomi ir negydomi bei lemia socialinę izoliaciją depresiją bei maţina savigarbą (Smith R ir

15

kt 2007) Šlapimo nelaikymas susijęs su didelėmis ekonominėmis išlaidomis Šlapimo nelaikymas

gydymas JAV per metus kainuoja apie 11-12 bilijonų dolerių apytiksliai 2000 dolerių kiekvienam

pacientui per metus Apytikriais apskaičiavimais šlapimo nelaikymo paplitimas vyrauja nuo 2 iki

daugiau kaip 50 (Smith R ir kt 2007)

Daţniausi DDR disfunkciją sąlygojantys veiksniai

nėštumas ir gimdymas

amţius

daţnas sunkaus svorio kėlimas

ilgai besitęsiantis kosulys

nutukimas

daţnas stanginimasis (vidurių uţkietėjimas)

menopauzė

daţna infekcija

kai kurie medikamentai

šlapimo takų displazijos

neuroraumeniniai sutrikimai

stresas

rūkymas kofeino vartojimas

harmoniniai pokyčiai menopauzėje

didelis gimdymų skaičius (Smith R ir kt 2007 Ewings P ir kt 2005)

A LOrsquo Boyle ir kt (2003) atlikto tyrimo metu buvo nustatinėjama kaip pasikeitė moterų

dubens organų padėtis nėštumo metu ir kurios iš tiriamųjų patyrė dubens organų nusileidimą Dubens

organų nusileidimas buvo vertinamas balais Išvadoje pranešama kad nėštumas įtakoja dubens organų

padėtį (J Buivydienė 2004)

Autoriai H P Dietz ir kt (2003) tyrė DDR funkciją visais nėštumo trimestrais Atliktas

tyrimas Jame dalyvavo 200 tiriamųjų Išvadose teigiama kad gimdymas turi tiesioginę įtaką dubens

organų nusileidimui Natūralaus gimdymo metu organai nusileidţia ţemiau nei gimdant cezario pjūvio

pagalba Šių organų nusileidimas turi reikšmės DDR funkcijos sutrikimams (J Buivydienė 2004)

J Buivydienės atlikto tyrimo išvadose atsispindi kad nėštumo metu ir po gimdymo DDR

tonusas silpnėja o jėga nėštumo eigoje ir po gimdymo kinta I-II trimestre ndash didėja II ndash III trimestre ndash

sumaţėja o III ndash po gimdymo padidėja (J Buivydienė 2004)

16

Teigiama kad gimdymo poza taip pat gali sąlygoti DDR disfunkciją Maţesnis DDR

disfunkcijos paplitimas Afrikoje ir Kinijoje aiškinamas tuo kad šiose regionuose moteris gimdymo

metu yra atsitūpusi keturpėsčia arba stovimoje padėtyje kas yra funkcionaliau nei gimdymas gulint

ant nugaros kurio metu dubens dugnas yra ištempiamas nefunkcionaliai (Carriegravere 1998)

Kiti veiksniai nulemiantys DDR disfunkcijos etiologiją yra vaisiaus ypatybės operaciniai

vaginaliniai gimdymai ilga antroji gimdymo stadija ir anestezija Duomenys apie šiuos kintamuosius

yra įvairūs vieni autoriai nurodo ryškią priklausomybę kiti - jokio poveikio

Burgio ir kt (2003) tyrę DDR disfunkcijos potencialius rizikos veiksnius nurodė kad

anestezija antros gimdymo stadijos trukmė įplyšimai vaisiaus galvos ypatybės ir sunkiausio vaisiaus

svoris nesusijęs su DDR disfunkcija Kim ir kt (2005) nurodo kad gimdymų skaičius vaginalinis

gimdymas menopauzė ir senėjimas yra labiausiai susiję su vidudubeninės fascijos ir keliamojo išangės

raumens disfunkcija

Tam tikri moterų dubens tipai gali padidinti neuroraumeninių traumų pavojų DDR Šios

traumos gali atsirasi nėštumo ir gimdymo metu bei dėl kitų būklių kurios nesusiję su nėštumu (Handa

ir kt 2003)

Persson ir kt (2000) tyrime kuris siekė nustatyti įtampos šlapimo nelaikymo akušerinius

rizikos veiksnius buvo nustatytas reikšmingas tarpusavio ryšys tarp įtampos šlapimo nelaikymo

chirurginio gydymo ir prieš tai buvusio vaginalinio gimdymo cukrinio diabeto motinos amţiaus

pirmo gimdymo metu epidurinės anestezijos vaginalinio gimdymo metu ir kūno masės indekso

paskutinio gimdymo metu Gauti duomenys rodo kad pirmas gimdymas labiausiai suţaloja dubens

dugną vėlesni gimdymai neţymiai padidina DDR disfunkcijos riziką Grodstein ir kt (2003) nurodė

kad DDR disfunkcija paplitusi tarp moterų kurios yra gimdţiusios vyresnio amţiaus ir kurios buvo

jaunesnės pirmo gimdymo metu

Konservatyvus DDR disfunkcijos gydymas pastaruoju metu kelia didelį susidomėjimą

Konservatyvių terapijų atlikimo bei tyrinėjimo metodai labai patobulėjo dėlto daugiau leidţia suprasti

apie jų naudą arba nepakankamą naudą susijusių su invazinėmis intervencijomis (Cornella JL

2004)

Didţiausias efektyvumas pasiekiamas DDR pratimus atliekant priţiūrint specialistui nes tik

verbalinė konsultacija yra nepakankama (Freeman RM 2004) Vickers D ir Dvaila GW (2006)

teigia kad 50 pacientų Kegelio pratimus atlieka neteisingai

Pirmas konservatyvus būdas gydyti įtampos šlapimo nelaikymui yra valingi DDR pratimai

kurie buvo sukurti ginekologo Arnoldo H Kegelio 1948 m (Sapsford 2001) DDR disfunkcijos

prevencijai moterys buvo skatinamos atlikti DDR pratimus nėštumo metu ir po gimdymo (Morkved ir

kt 2003)

17

Neumann PB ir kiti atliko sisteminę literatūros apţvalgą kurios tikslas buvo atlikti

literatūros analizę ir pristatyti aiškius įrodymus apie DDR pratimų efektyvumą atliekamų be ir kartu

su papildomomis priemonėmis (grįţtamojo ryšio terapija elektrostimuliacija (ES) makšties konusais)

gydant šlapimo disfunkciją Jie nustatė akivaizdų DDR pratimų efektyvumą gydant šlapimo

disfunkciją tačiau reikalingos papildomos studijos nustatyti optimalias gydymo programas ir

treniravimo protokolus įvairiems pacientams turintiems skirtingą simptomatiką Šios studijos metu

paaiškėjo jog teigiami pokyčiai atliekant DDR pratimus pastebimi praėjus nuo vienos savaitės iki

šešių mėnesių tačiau DDR jėga padidėja tik nuo treniravimo pradţios praėjus maţiausiai trims

mėnesiams (2006)

132 Hipermobilumas

Hipermobilumas daugelyje literatūros šaltinių apibūdinamas kaip nestabilumas

Apatinės nugaros dalies stabilumas ndash tai stuburo gebėjimas išlaikyti padėtį tiek statinėje

padėtyje tiek dinaminio judesio metu (Barr KP ir kt 2005)

Nėštumo metu auga gimda ir didėja pilvo apimtis Kartais moters svoris per kelis mėnesius

padidėja iki 25 Raumenys nespėja adaptuotis bdquonaujomis sąlygomisldquo Nepakankamas fizinis

aktyvumas maţina raumenų jėgą ištvermę ir pablogina koordinaciją Todėl sutrinka raumenų funkcija

stabilizuoti sąnarius ir stuburą Svorio centras pasislenka į priekį gali padidėti juosmens linkis

Krūvis tenka ne tarpslanksteliniams diskams o uţpakaliniams tarpslanksteliniams ir kryţmeniniams -

klubų sąnariams (art sacroiliacae)

Didelę reikšmę nugaros skausmų nėštumo metu atsiradimui turi hormonų (relaksino

estrogenų progesterono prolaktino ir kt) pusiausvyros kitimas Vandens ir natrio susilaikymas

jungiamajame audinyje apie sąnarius sukelia raiščių laisvumą Manoma kad naktiniai nugaros

skausmai antroje nėštumo pusėje susiję su hipervolemijos ir apatinės tuščiosios venos (vena cava

inferior) spaudimu Todėl sutrinka veninio kraujo nutekėjimas iš ekstraduralinių veninių rezginių

Vystosi hipoksija ir metabolizmo pakitimai nemielinizuotose skaidulose Hormonai sukelia pasikeitimą

raiščių įsiterpimo į kaulą taške Itin svarbus geltonkūnio išskiriamo relaksino kiekio svyravimas

Hormono koncentracija kraujyje nuolat didėja iki 24 nėštumo savaitės ir vėliau maţai kinta

Relaksinas didina raiščių laisvumą minkština kremzles ir sukelia sinovijos išvešėjimą Tai padeda

moters organizmui pasiruošti gimdymui Tačiau relaksuoti raiščiai ir kapsulės maţina stuburo ir sąnarių

stabilumą (Lockstad 2003)

Paprastai kai mes gulime ar stovime dubuo yra fiksuotas arba stabilioje padėtyje tačiau

vaikštant mobilumas taip pat kaip ir stabilumas turi būti optimalus ty reikalingas kintantis

18

kryţmeninio klubo sąnario stabilumas (stabilumas esant apkrovai ir mobilumas kai apkrovos nėra)

Kryţmeninio klubo sąnario stabilizavimo problemą išsprendţia paties šio sąnario sutvirtinimo ir

fiksavimo mechanizmas apibūdinamas kaip pasyvus ir aktyvus stabilumas (ţr 2 ir 3 pav)

Kryţmeninio klubo sąnario fiksavimo galimybę apsprendţia netaisyklingi sąnario paviršiai

2 pav Pasyvus stabilumas

Stabili aplinka su atitinkančiais sąnarių paviršiais kai nereikalingos pašalinės jėgos sistemos

stabilumui išlaikyti

Kaulinės struktūros

kauliniai elementai

jėgos kurios susidaro nuo raumenų prisitvirtinimo prie kaulo vietos

neutrali stuburo padėtis

kryţmeninio klubo sąnario sąnarinių paviršių stabilumas

Aktyvus stabilumas susideda iš keleto mechanizmų Pirmiausiai kryţkaulio rotacija pirmyn

atsirandanti krūvio metu ty keliantis iš gulimos padėties į sėdimą arba stovimą padėtį padidina

uţpakalinio raiščio tempimą kuris sukelia didesnį sąnarinių paviršių spaudimą Tokiu būdu

kryţmeniniui klubo sąnariui suteikiama daugiau stabilumo Antra vertus kryţmeninio klubo sąnario

sąnarinių paviršių spaudimą padidina krūtininė-juosmeninė fascija ir raumenys Dauginis ir skersinis

pilvo raumenys yra tvirtai sujungti raiščių ir tvirtinasi aplink kryţmeninį klubo sąnarį Nustatyta kad

skersinio pilvo raumens susitraukimas sutvirtina kryţmeninį klubo sąnarį ir taip dauginio ir skersinio

19

pilvo raumenų ko-kontrakcija dar pagerina liemens stabilumą Abu šie raumenys yra tiek liemens tiek

dubens stabilizatoriai Akivaizdu kad dubens dugnas taip pat dalyvauja uţtikrinant dinaminį stabilumą

juosmens-dubens srityje

3 pav Aktyvus stabilumas

Šis terminas naudojamas apibūdinti raumenims dalyvaujantiems kryţmeninio klubo sąnario

stabilizavime

Išorinių jėgų poveikis uţtikrinantis sistemos stabilumą

diafragma

dubens dugnas

dauginiai raumenys

skersinis pilvo raumuo

krūtininė-juosmeninė fascija

uţpakalinės juosmens raumens skaidulos

Judesių valdymas ndash kitas veiksnys stabilizavimo pratimų mechanizme Nervų sistemai

kontroliuojančiai juosmeninės stuburo dalies stabilumą reikalinga numatyti kiek motorinių vienetų

aktyvuoti norint uţtikrinti raumens gebėjimą atlikti atitinkamą funkciją Judesių reguliacijos

sutrikimus lemia aferentinių impulsų stoka trukdanti griţtamųjų ryšių susidarymui Pacientams

turintiems nugaros problemų stebima uţdelsta nervinė impulsacija iš aukštesniųjų nervų sistemos

20

sričių nes neuţtenka informacijos apie stuburo komponentų būklę Dėl to maţėja raumens aktyvumas

jis silpsta ar atrofuojasi

Richardson su bendraautoriais (2005) atliko tyrimą kuriame tiriamiesiems su lokalių

raumenų disfunkcija parinkti specialūs pratimai įtraukiant pakartotinius izometrinius dauginio ir

skersinio pilvo raumenų susitraukimus (tiesiamųjų ir lenkiamųjų raumenų jėgos ir ištvermės gerinimas

nebuvo įtrauktas) Išvadose teigiama lokaliųjų raumenų skersmuo padidėjo tiriant ultragarsinės

diagnostikos metodu Judesių valdymo gerinimo etape atliekami izometriniai pratimai įtraukiantys

dauginio skersinio pilvo raumenų susitraukimus gulint ant pilvo nugaros ar skausmą maţinančiose

padėtyse Daugkartinis tikslus pratimų kartojimas sudaro nervų sistemoje dominantę ty automatinį

raumens įsijungimą į judesio ir statinės padėties išlaikymą Sąlyginai sveikų ţmonių lokalieji

raumenys aktyvuojami anksčiau uţ globaliuosius o besiskundţiančių nugaros skausmais - atvirkščiai

Statinis ir dinaminis stabilumas pasiekiamas kai aktyvios pasyvios ir kontrolinės sistemos

dirba kartu Biomechaniniai dubens sąnarių fiksavimo modeliai apibrėţiami vadinamais formos ir

jėgos dominančių principais Raumenų ndash raiščių sistema valdoma nervų sistemos atsakinga uţ jėgos

dominantę Raumenys skiriami į dvi funkcines sistemas giliejilokalūs ir paviršiniaiglobalūs

Lokalieji yra atsakingi uţ smulkius suderintus tarpsegmentinius nespecifinius jėgos krypčiai

judesius o tuo tarpu globalieji raumenys kontroliuoja stuburo orientavimą į tiesioginius judesius

Judesių kontrolės koncepcija kur giliųjų raumenų korsetas ir globalių raumenų veikla yra

suderinta lemia juosmens - dubens stabilumą Tiesiamasis nugaros raumuo dvigalvis šlaunies raumuo

ir didysis sėdmens raumuo yra svarbiausi raumenys jėgos dominantės palaikymui Skersinis pilvo

raumuo ir DDR yra svarbūs juosmens ndash dubens regiono stabilizavimui

Dėl patologinių biomechaninių ir hormoninių kitimų atsiranda sąnarių ir stuburo segmentų

nestabilumas Todėl sąnarinėse kapsulėse raiščiuose sausgyslėse dirginami skausmo receptoriai

Nestabilumą stengiasi kompensuoti raumenys tačiau tai trunka neilgai kadangi jie negali

pilnavertiškai pakeisti raiščių funkcijos Raumuo vargsta blogėja metabolizmas jie įsitempia

Spazmuotas raumuo sukelia skausmą Bet refleksinį raumens įsitempimą gali sukelti raiščių ir sąnarių

dirginimas (Lockstad 2003)

Nėštumo metu ypač veikiami liemens stabilumą uţtikrinantys raumenys Tie raumenys

vadinami laikysenos raumenimis jie yra trumpi giluminiai neatliekantys judesių tačiau

stabilizuojantys sąnarius raumenys Šią funkciją atlieka toniniai raumenys uţtikrinantys gerą dinaminį

stabilumą liemenyje Liemens stabilumą uţtikrina trys pagrindinai toniniai raumenys ndash skersinis pilvo

(m transversus abdominis) dauginiai (m multifidus) ir vidiniai įstriţiniai pilvo (m internus obliquus)

raumenys

Esant susilpnėjusiam ar pertemptam skersiniam pilvo raumeniui gali atsirasti liemens

nestabilumas tiesiogiai įtakojantis apatinės nugros dalies skausmus (Barkauskas 2002) Skausmas

21

slopina šio raumens susitraukimą atliekant įvairius judesius galūnėmis ir taip prarandamas apsauginis

stabilizavimo efektas Palaipsniui toninis raumuo (skersinis pilvo) tampa faziniu ty dalyvauja liemens

judesiuose ir neuţtikrina liemens stabilumo einant bėgant ar tiesiog atliekant judesius rankomis

(Mohr 1990)

Kulig K ir kolegų atlikto tyrimo hipotezė teigė kad liemens segmentinių judesių skirtumai

įtakoja apatinės nugaros dalies skausmą Tyrimo metu buvo nustatyta kad tiriamosioms kurios

skundėsi apatinės nugros dalies skausmu buvo daugiau padidėjęs juosmeninės dalies mobilumas nei

toms kurios nesiskundė skausmu Padidėjęs mobilumas buvo nustatytas L4-L5 ir L5-S1 segmentuose

(Kulig K ir kiti 2007)

Juosmens ndash dubens regionui reikalingas stabilumas tam kad būtų galima pernešti krūvį

liemeniui ir viršutinėms galūnėms Tačiau tuo pačiu turi būti ir pakankamas mobilumas (fiziologinės

amplitudės ribose) kad uţtikrinti pakankamą judėjimą (Steacutephanie J 2006)

133 Netaisyklinga laikysena

Esant silpniems raumenims palaipsniui susiformuoja netaisyklinga nėščiosios laikysena dėl

ko nėščioji daţnai gali jausti skausmus juosmeninėje ir krūtininėje (tarp menčių) dalyse keliuose ir

pėdose (Osgaard ir kt 1994) Netaisyklinga laikysena daţnai susijusi su krypuojančia eisena

Taip pat dėl hormonų pokyčių padidėja dubens ir juosmeninės dalies sąnarių paslankumas kuris

įtakoja netaisyklingos nėščiosios laikysenos formavimąsi

Kita prieţastis įtakojanti netaisyklingos laikysenos formavimąsi yra palaipsniui didėjantis

vaisiaus apimtis ir svoris moteris priversta atsilošti atgal kad išlaikytų pusiausvyrą stovėdama ar eidama

Dėl to gali padidėti juosmens linkis ir persitempti minkštieji audiniai Tačiau pagal olandų atliktą studiją

(rentgeno pagalba) nagrinėjusią laikysenos pokyčius nėštumo metu teigiama kad juosmens linkis maţėja

Bendras skausmas gali kilti dėl raumenų ir raiščių bei kraujotakos dubens raumenyse ir raiščiuose

pasikeitimo (Bastiaanssen 2004)

Kalbant apie generalizuotą ty viso kūno pusiausvyros lygmenį reikia paminėti kūno masės

centrą kaip labiausiai įtakojantį veiksnį Dėl vienokių ar kitokių prieţasčių pasislinkus kūno masės

centrui apatinės nugaros dalies struktūros patiria daug didesnę kompresinę apkrovą Šiuo atveju

pakenkimo lygmuo tiesiogiai priklauso nuo struktūrų uţtikrinančių nugaros stabilumą gebėjimo

suvaldyti atsiradusią apkrovą Kitas stabilizacinis apatinės nugaros dalies lygmuo atsakingas uţ

dubens ir juosmeninių slankstelių padėties kontrolę ir valdymą Šiame lygmenyje svarbiu veiksniu

tampa fiziologiniai stuburo linkiai (juosmeninis linkis) bei viso kūno laikysena Pačiame ţemiausiame

stabilizacijos kontrolės lygmenyje atsiduria tarpslanktelinių judesių (slinkimas ir sukimas) valdymas

22

Sihvonen T atliktame tyrime buvo nustatyta kad nugaros raumenų atsipalaidavimo laipsnis

lygiagrečiai susijęs su skausmo intensyvumu ir aktyvumo lygis judesio metu turi atvirkštinę

priklausomybę judesių ribotumo lygiui (1998)

Laikysenos pokyčius įtakoja šie kitimai

1 Nėštumo metu nutolsta krūtinkaulio kardinė atauga stuburas išsitiesia pečiai ir galva atlošiami

atgal nugara išsilenkia

2 Kaklo linkis didėja į viršutinę kaklo keterą galva pirmyn (tokia padėtis reikalinga pečių

išlyginimui)

3 Bendras kūno masės centras svyruoja pirmyn ir atgal dėl gimdos ir jos komponentų masės

padidėjimo

4 Tam kad kompensuotų gravitacijos centro poslinkį gali padidėti juosmens linkis ir kelių

hiperekstenzija (keliai per daug išsitiesia tam kad pasikeistų gravitacijos linija) Todėl daţnai

netinkamai apkraunami kelių ir pėdų sąnariai

5 Kinta kūno masės centras pasislenka pirmyn ir tenka didesnis krūvis nugaros ir pilvo

raumenims

Nėštumo metu ypač veikiami liemens stabilumą uţtikrinantys raumenys Tie raumenys

vadinami laikysenos raumenimis jie yra trumpi giluminiai neatliekantys judesių tačiau

stabilizuojantys sąnarius raumenys Šią funkciją atlieka toniniai raumenys uţtikrinantys pakankamą

dinaminį stabilumą liemenyje Liemens stabilumą uţtikrina trys pagrindinai toniniai raumenys

skersinis pilvo (m transversus abdominis) dauginiai (m multifidus) ir vidiniai įstriţiniai pilvo(m

internus obliquus) raumenys Esant susiformavusiai netaisyklingai kūno laikysenai ar funkciniams

nugaros skausmams ypatingą dėmesį būtina kreipti laikysenos kontrolei ir kūno judėjimo mechanikai

Vertikalioje padėtyje atraminę palaikomąją liemens ir vidaus organų funkciją atlieka pilvo nugaros

kvėpavimo diafragmos bei dubens dugno raumenys (Carriere 2002)

Laikysenos kontrolės lavinimui didelis dėmesys skiriamas pilvo raumenų stiprinimui be

aktyvinimui Skersinio pilvo raumens aktyvavimas stabilizuoja liemenį ir uţtikrina geresnį viršutinių ir

apatinių galūnių funkcionavimą

Carriere (2002) nurodo kad pilvo raumenų treniravimas yra būtinas norint sustiprinti silpnus

DDR ir atstatyti jų funkciją nes tuo metu kai raumuo išmoksta dirbti daugelyje kombinacijų jis toliau

automatiškai savaime treniruojasi atliekant kasdieninio gyvenimo veiksmus Yra labai sunku aptikti ir

sąmoningai aktyvuoti skersinius pilvo raumenis Kada skersinis pilvo raumuo yra aktyvus ir yra gerai

įsitempęs jis atpalaiduoja juosmeninę nugaros dalį Kada sėdimieji gumburai atitolsta nuo vienas kito

23

apatinė skersinio pilvo raumens dalis sutrumpėja sėdimiesiems gumburams priartėjus skersinis pilvo

raumuo pailgėja Tai rodo kad skersinis pilvo raumuo ir DDR yra antagonistai kurie visada

funkcionuoja kaip pora (Franklin 2003)

Skersinio pilvo ir dubens dugno raumenų atsakas sustiprėja kuomet pratimai atliekami esant

geram juosmens-kryţkaulio linkiui Pradinė padėtis pasilenkus ir nugaros lenkimas atliekant pratimus

aktyvuoja sukimą skatinančius pilvo raumenis tokius kaip išoriniai įstriţiniai pilvo ir tiesieji pilvo

raumenys o tai apriboja skersinio pilvo raumens įtraukimą į darbą (Sapsford 2001)

Atstatinėjant raumenų tarpusavio pusiausvyrą (paprastai ji būna sutrikusi esant netaisyklingai

laikysenai) tempiamos ir stiprinamos šios raumenų grupės

Stiprinami šie raumenys

viršutinė kaklą lenkianti raumenų dalis apatinė kaklą ir viršutinė krūtinę tiesianti raumenų

dalis

mentę supantys raumenys

išoriniai ţastą sukantys raumenys

liemenį lenkiantys ir stabilizuojantys raumenys (tiesusis ir įstriţiniai pilvo)

šlaunis tiesiantys raumenys

blauzdas tiesiantys raumenys

pėdas tiesiantys raumenys

kvėpavimo raumenys

Tempiami šie raumenys

viršutinė kaklą tiesianti raumenų dalis bei mentės keliamieji raumenys

krūtinės raumenys (didysis ir maţasis krūtinės raumenys)

nugarą tiesiantys raumenys

šlaunis pritraukiantys ir lenkiantys raumenys (nepertempti moterims jaučiančioms dubens

nestabilumą ir skausmą )

blauzdas lenkiantys raumenys (nepertempti moterims jaučiančioms dubens nestabilumą ir

skausmą )

pėdas lenkiantys raumenys

24

134 Dubens raiščių atsipalaidavimo sindromas (DRAS)

Juosmens ndash dubens regiono stabilizavimo sistemas įtakoja hormoniniai ir biomechaniniai

pokyčiai tačiau ne visos moterys patiria nugaros skausmą Anksčiau manyta kad hipermobilumas yra

pagrindinė skausmo prieţastis tačiau šiuo metu manoma jog dinaminės stabilizacijos metu jį lemia

raumenų ndash raiščių sistemos nesugebėjimas kompensuoti padidėjusio dubens sąnarių laisvumo (Gutke

A 2007) Dubens raiščių atsipalaidavimo sindromas (DRAS) yra apibūdinamas kaip būklė

išsivystanti nėštumo ar gimdymo metu ir pasireiškianti stipriu skausmu kryţmeniniame klubo sąnaryje

irar gaktinėje sąvarţoje (Petrikonis 2001)

Kryţmeninio kubo sąnario ir gaktinės sąvarţos atsipalaidavimas nėštumo metu yra

fiziologinis fenomenas kuris paprastai vyksta be simptomų nes jį iš dalies lemia hormoniniai ir

biocheminiai faktoriai Tačiau kai kuriais atvejais šie pokyčiai sąlygoja simptomus 08 -16 moterų

DRAS pasireiškia nėštumo metu Šie simptomai gali atsirasti jau pirmame nėštumo trimestre tačiau

paprastai pasireiškia 5 ndash 8 nėštumo mėnesį

Daugeliui moterų skausmai pranyksta tuoj po gimdymo tačiau kai kuriais atvejais dėl

neaiškių prieţasčių jis uţsitęsia keliolika savaičių po gimdymo Simptomai pasireiškia skausmu

juosmeninėje stuburo dalyje ir padidėjusiu jautrumu kryţmeniniame klubo sąnaryje bei gaktinėje

sąvarţoje (Petrikonis 2001)

14 Dubens dugno pilvo raumenų ir diafragmos funkciniai ryšiai

Visi dubens dugno komponentai sudaro atskirą griaučių raumenų sistemą (ţr 4 pav) kuri

yra susijusi su kitų griaučių raumenų sistemų funkcionavimu (Sapsford 2001 Franklin 2003)

DiafragmaDauginis raumuo

Dubens dugnasKryžkaulis

Skersinis pilvo raumuo

Dauginiai raumenys

4 pav DDR pilvo raumenų ir diafragmos funkciniai ryšiai (Beazel J R 2004)

25

Nurodoma kad DDR kartu su diafragma skersiniais pilvo raumenimis ir klubiniais juosmens

raumenimis suformuoja tam tikrą konteinerį Visų šių raumenų tarpusavio veikla turi svarbią reikšmę

DDR jėgai bei nugaros raumenų funkcinei būklei Konteinerio stogą sudaro diafragma šonines sienas

- skersiniai pilvo raumenys uţpakalinę sieną - klubiniai juosmens raumenys ir pagrindą - DDR

Pasak Carriere (1998) stovint išsitiesus pilvo nugaros raumenys diafragma ir DDR sudaro

pilvo kamerą Visi šie raumenys dėka savo funkcinių jungčių palengvina keliamųjų ir sutraukiamųjų

išangės raumenų funkciją Kosint šokinėjant bėgant šie raumenys turi dirbti kartu kad sustiprintų

DDR DDR nėra izoliuotas vienetas tačiau pilvo kapsulės dalis kuri supa pilvo ir dubens organus

Struktūros sudarančios šią kapsulę yra juosmeninės stuburo dalies slanksteliai ir dauginiai raumenys

diafragma (kuri svarbi tiek laikysenai tiek kvėpavimui) skersiniai pilvo raumenys ir DDR

kompleksas Šie raumenys uţtikrina liemens laikyseną vertikalioje padėtyje ir veikia sinergetiškai

(Sapsford 2001) Skersiniai pilvo raumenys dirba kaip korsetas apjuosdami apatinę pilvo dalį ir

nugarą ir palengvindami dauginių raumenų darbą (Hulme 2002 )

Diafragma pilvo raumenys (ypatingai skersiniai pilvo) plačiausieji nugaros raumenys

sėdmenų raumenys ir dauginiai raumenys yra svarbūs raumenys uţtikrinantys optimalią DDR

funkciją Jie sudaro integruotą atramos sistemą bei pagerina šlapimo pūslės ir tiesiosios ţarnos

funkciją stuburo juosmeninės kryţkaulio dalies stabilumą pusiausvyrą ir vaikščiojimą (Hulme 2002)

Dubens dugnas turi greitai reaguoti į laikysenos liemens raumenų aktyvumo ir vidinio pilvo spaudimo

pokyčius išlaikant sutrauktus raumenis įvairaus intensyvumo fizinio krūvio metu ir juos atpalaiduoti

po krūvio

Diafragma yra svarbiausias kvėpavimo raumuo Ji tarsi kupolas dengia vidaus organus ir

suformuoja atskiriamąjį sluoksnį tarp pilvo ertmės ir krūtinės Diafragmą ir dubens dugną jungia nuo

pilvo ertmės einantis jungiamasis audinys (adventitia) vadinama fascija kuri eina paraleliai

pasidalindama į du lapelius Taigi taisyklingas kvėpavimas yra labai svarbus treniruojant dubens

dugno raumenis Šis kvėpavimas vadinamas diafragminiu arba pilviniu kvėpavimu (Kuhnert Ch

2005)

Diafragma sinergetiškai palengvina skersinio pilvo raumens darbą per kvėpavimo iškvėpimo

fazę Kadangi diafragma pakyla pakeldama vidaus organus 1-3 cm ir sumaţindama vidinį pilvo

spaudimą skersinis pilvo raumuo susitraukia stabilizuodamas juosmens-dubens regioną (Hulme 2002

b) Nurodoma kad nėščiosios kurios sėdi neatsirėmusios ir išlaikydamos taisyklingą juosmeninį

stuburo linkį stovi išsitiesusios ir pas kurias judant apatinės pilvo dalies raumenys yra tvirti

palengvina neintensyvų DDR aktyvumą sinergijoje su giliaisiais pilvo raumenimis didţiąją dienos dalį

Jos pasiţymi gera laikysenos kontrole Tik tada kada pilvo raumenų susitraukimai yra automatiški

dubens dugnas gali atlikti savo atraminę funkciją sulenkus liemenį (Sapsford 2001)

26

Literatūroje nurodoma kad DDR funkcija glaudţiai susijusi su kvėpavimo diafragma

Kvėpuojant diafragma nusileidţia ir grįţta į ramybės padėtį 12-14 kartų per minutę Diafragminis

kvėpavimas yra svarbus norint išlaikyti sveiką stuburą sveiką šlapimo pūslę ir tiesiąją ţarną bei

šlapimo sulaikymą (Hulme 2002)

Įkvėpimo metu kvėpavimo diafragma juda ţemyn pilvas išsipučia o dubens dugnas šiek tiek

pajuda ţemyn jei jis yra elastingas ir atpalaiduotas (Carriere 2002) Nusileidţianti diafragma spaudţia

pilvo organus ir didina šlapimo pūslės ir tiesios ţarnos spaudimą (VPS) (Hulme 2002 ) Organai yra

spaudţiami į pilvo raumenis ir dubens dugną kuris prisitaiko platėdamas Pilvo raumenys ir dubens

dugnas dirba kartu kad paremtų ir subalansuotų diafragmos aktyvumą (Franklin 2003)

Iškvėpimo metu pilvas suplokštėja ir jei iškvėpimas yra stiprus diafragma susitraukia ir juda

į viršų (Carriere 2002) DDR ir pilvo raumenys susitraukia kad galėtų pastumti organus į viršų

(Franklin 2003) Diafragma daugiau kontroliuojama autonominės nervų sistemos nei valingos nervų

sistemos (Hulme 2002 ) Valdomas forsuotas iškvėpimas sukelia ne tik diafragmos bet ir vidinio ir

išorinio įstriţinio pilvo raumenų aktyvaciją Tai skatina įtampos padidėjimą dubens

dugnosutraukiamojo raumens funkciniame vienete (Carriere 1998)

Pagrindiniai liemens organai yra tiesiogiai arba netiesiogiai palaikomi diafragmos taigi

diafragmos ritmiškas judėjimas padeda išlaikyti šių organų normalų mobilumą ir pakelia šlapimo pūslę

2-3 cm per iškvėpimo fazę Diafragma kartu su skersiniu pilvo raumeniu padeda stabilizuoti stuburą

iki padidėjant vidiniam pilvo spaudimui atliekant galūnių judesius

Spaudţiant krūtinės ląstą šonkauliais diafragmos mechanizmas įtakoja ne tik pilvo sienos

raumenis bet ir DDR (Moen ir kt 1990) Ilgalaikis iškvėpimas (ar įsitempimas) aktyvuoja ne tik

diafragmą bet taip pat vidinį ir išorinį įstriţinius pilvo raumenis (Ostergaard ir kt 1992) Tai sukelia

dinaminę funkcinio vieneto DDR padidėjusį įsitempimą Todėl svarbią reikšmę turi gebėjimas

kvėpuoti diafragminiu būdu kurio metu intensyviai priverčiami dirbti pilvo raumenys

Sapsford R R ir Hodges P W atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti ar valingas pilvo raumenų

susitraukimas yra susijęs su dubens dugno raumenų aktyvumu DDR aktyvumas buvo matuojamas

atliekant skirtingo intensyvumo pilvo raumenų susitraukimus gulimoje ir sėdimoje padėtyse DDR

elektromiografinis aktyvumas buvo matuojamas įvedus į makštį ir išeinamąją angą paviršinius

elektrodus Šie matavimai buvo paremti išeinamosios angos ir makšties spaudimo Gauti rezultatai

rodė kad DDR elektromiografijos duomenys padidėjo pilvo raumenų susitraukimo metu DDR

aktyvumas stipraus pilvo raumenų susitraukimo metu nesiskyrė nuo išmatuoto maksimalaus DDR

susitraukimo Išmatuotas pirmiau makšties ir išeinamosios angos slėgio padidėjimas o po to ir pilvo

Išvadose kalbama kad sveikiems tiriamiesiems valingas pilvo raumenų aktyvumas sąlygojo DDR

aktyvumą Dubens slėgio padidėjimas įvykęs prieš pilvo slėgio padidėjimą parodo kad atsakas yra

27

uţprogramuotas Pilvo raumenų treniravimas gali būti labai veiksmingas šių sutrikimų gydyme

(Sapsford R R Hodges P W 2001)

Valingų DDR susitraukimų metu sveikoms moterims kaip atsakas buvo uţregistruotas

charakteringas pilvo raumenų aktyvumas (Steacutephanie J 2006)

Daugelis pilvo raumenis lavinančių pratimų yra įtraukiami į nugaros skausmo ir kitų griaučių

raumenų sistemos sutikimų reabilitavimo programas Buvo atlikta keletas tiriamųjų darbų apie visų

pilvo raumenų aktyvavimą ir įtaką tam tikriems regionams Šis tyrimas parodė kas vidinis apatinės

pilvo sienos vidinės krypties judesys gulimoje ant nugaros padėtyje labiausiai nepriklausomai nuo kitų

pilvo raumenų įtakoja skersinio pilvo raumens aktyvumą (Urquhart DMir kt 2005)

Šlaunų ir liemens judesių metu (Bo ir Stein 1994) izometrinių pilvo pratimų metu (Sapsford

ir kt 1997) ir kitų juosmenį stabilizuojančių raumenų aktyvavimo metu (Jones 1999) buvo

uţregistruotas dubens dugno raumenų elektromiografijos rodiklių padidėjimas

Dar vieno tyrimo metu buvo tiriamas pilvo raumenų atsakas į valingą DDR susitraukimą

moterims anamnezėje neturėjusioms dubens dugno sutrikimų tam kad nustatyti ar yra pilvo ertmę

supančių raumenų ko-aktyvaciją DDR pratimų metu Pilvo raumenų aktyvumas buvo registruojamas

elektromiografijos metodu elektrodų pagalba Tiriamosios sutraukinėjo DDR trijose padėtyse gulint

ant nugaros Visoms tiriamosioms pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas padidėjo virš pradinio

taško atliekant DDR susitraukimus maţiausiai vienoje padėtyje Skersinio pilvo raumens

elektromiografijos aktyvumas buvo didţiausias liemens lenkimo padėtyje o skersinio pilvo raumens

aktyvumas buvo didesnis uţ tiesiojo pilvo raumens aktyvumą liemens tiesimo padėtyje

Buvo atliktas papildomas eksperimentinis tyrimas kurio metu buvo registruojamas gaktinio

stuburgalio raumens ir pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas atliekant tris skirtingus

submaksimalius izometrinius pilvo raumenų pratimus Šio eksperimentinio tyrimo metu nustatytas

gaktinio stuburgalio raumens aktyvumo padidėjimas su kiekvienu pilvo raumenų susitraukimu

Rezultatai rodo kad pilvo raumenų aktyvumas yra normalus atsakas į DDR veiklą

tiriamosioms be DDR sutrikimų ir leidţia manyti kad specifinė pilvo raumenų veikla aktyvuoja DDR

(Sapsford RR ir kt 2001)

Nėštumo metu DDR dėl palaipsniui didėjančio gimdos svorio yra nuolat tempiami ir

neišlaiko jiems tenkamo krūvio todėl izoliuotai aktyvinti šiuos raumenis yra sudėtinga Ilgą laiką buvo

manoma kad liemens stabilizavimo pratimų programa nėščiosioms įjungiant dubens judesius neįtakoja

DDR funkcinės būklės Anksčiau kineziterapeutai mokydami kaip atlikti dubens dugno raumenų

pratimus akcentuodavo pacientams neįtempti pilvo raumenų Šiuo metu poţiūris šiuo klausimu

pasikeitė Egzistuojantis funkcinis ryšys tarp dubens dugno kvėpuojamosios diafragmos bei pilvo ir

nugaros raumenų suteikia galimybę šiuos raumenis aktyvinti netiesiogiai

28

Atliekami tyrimai leidţia suprasti kad yra tam tikros sinergijos tarp pilvo ir DDR Manoma

kad DDR turi dvejopą funkciją dalyvauja liemens stabilumo palaikyme ir šlapimo ir išmatų šalinime

bei laikyme Šios raumenų sinergijos gali sėkmingai pasitarnauti DDR funkcijos sutrikimų

reabilitacijoje Daugeliui moterų prieš ir po gimdymo bendro fizinio aktyvumo pagalba galima

sėkmingai pagerinti dubens dugno raumenų atsigavimą be specifinių dubens dugno raumenų pratimų

Pagrindiniai faktoriai susiję su treniravimosi sėkme yra daugiau pacienčių sutikimas ir

motyvacija nei amţius ar šlapimo nelaikymo laipsnis Paskaičiuota kad tik 15-20 pacienčių sutinka

atlikti DDR treniruotes (Freeman RM 2004)

Nėštumas yra idealus laikotarpis pacienčių edukacijai ir motyvacijai skatinti nes šiuo metu

jos aktyviai lankosi sveikatos prieţiūros įstaigose Yra kilusi idėja kad moterų konsultacijų

laukiamuosiuose moterys galėtų stebėti video medţiagą apie nėštumą ir gimdymą o tuo tarpu ir jų

poveikį DDR šių raumenų pokyčius ir riziką (McLennan MT ir kt 2005)

Bo K ir kitų tyrimo tikslas buvo ištirti kiek moterų nėštumo metu atlieka DDR pratimus

Tyrimo metu nustatyta kad santykinai keletas (17) moterų nėštumo metu reguliariai atliko DDR

pratimus (2006)

Tikėtina kad DDR pakartotinas toninio aktyvumo įgijimas dėl pailgintos skersinių pilvo

raumenų švelnios aktyvacijos prieš padidinant jėgą yra svarbus faktorius atstatantis laiku įvykstantį

DDR atsaką (Sapsford 2001) Kada susitraukia dubens diafragma susitraukia ir pilvo raumenys ir

atvirkščiai Taigi kai dirba DDR jėgos laukas jis palengvina pilvo raumenų susitraukimą (Hulme

2002 )

Funkcinių pratimų tikslas yra atstatyti DDR funkciją Kada DDR lavinimas koordinuojamas

su aplink esančių raumenų treniravimu DDR funkcija yra atstatoma (Carriere 2002)

Tyrimai parodė kad atliekant maksimalų DDR susitraukimą padidėja visų pilvo raumenų

aktyvumas Tiesiojo pilvo raumens atsakas buvo maţiausias Atliekant juosmeninį lenkimą didţiausias

buvo skersinio pilvo raumens ir išorinio įstriţinio raumens aktyvumas Pastebėta kad atliekant netgi

silpną DDR susitraukimą skersinis raumuo duoda atsaką nepriklausomai nuo liemens padėties

Priešingai atliekant įvairius izometrinius pilvo raumenų manevrus padidėjęs pilvo raumenų

elektromiografinis aktyvumas įtakoja gaktinio stuburgalio raumens ir išeinamosios angos raumenų

aktyvumą DDR ir dauginio raumens koaktyvacija taip pat buvo tiriama tačiau patvirtinantys rezultatai

negauti

Atsiţvelgiant į tai kad dubens dugno raumenys yra liemens stabilumo palaikymo sistemos

dalis kurią sudaro tam tikri lokalieji raumenys nepakankama kitų lokaliųjų raumenų veikla veikia

DDR toninį aktyvumą ir įsijungimo į darbą laiko funkcinės veiklos metu Nugaros skausmas gali būti

prieţastimi maţinančia DDR toninį aktyvumą Taip pat ir klubinio kryţkaulio sąnario sutrikimai gali

įtakoti liemens stabilumo sistemą

29

Nuo 1962 m su nėštumu susijusios dubens ir juosmeninės stuburo dalies diagnozė

prognozės ir gydymas kėlė diskusijas ir iki šiol besitęsiantį nuomonių išsiskyrimą Be to naujausi

gydymo strategijų tyrimai atspindi įvairias nuomones iš tiesų rodančias kad egzistuoja profesinis

neapibrėţtumas dėl optimalaus gydymo metodo (Bastiaenen ir kt 2004)

Publikuojami įvairių studijų gydymo rezultatai tačiau didesnė dauguma jų yra nepatvirtinti

Nėščiųjų dubens ir juosmeninės stuburo dalies skausmų gydymas yra nukreiptas į skausmo maţinimą

susidedantį iš padėčių ir kai kurių kasdieninių veiksmų (lipimo laiptais kėlimo liemens sukimo

judesių) vengimo bei korekcinių pratimų programos

Kineziterapija vandenyje labai populiari ir efektyvi forma gydanti daugelį judamojo aparato

ligų Vienas iš privalumų treniruojantis baseine yra tas kad vandenyje neţiūrint judesių stuburas

veikiamas labai nedidelių apkrovų Taip yra dėl to kad vandenyje ţmogus tampa bdquobesvorisldquo

Vandenyje kaip ir sausumoje pasiekiama gerų rezultatų derinant kvėpavimą ir tempimą

didesnis raumenų pailgėjimas įmanomas vandenyje (Freedmann 2000)

Juosmeninės stuburo dalies lenkimas įtakoja DDR atsaką Moterims yra sunkiau aktyvuoti

DDR kada juosmeninė stuburo dalis yra lenkimo padėtyje Pas daugelį moterų pilvo siena pasislenka

pirmyn lenkiantis stovimoje padėtyje ir tai maţina DDR aktyvumą Eksperimentinėje situacijoje

sveikoms moterims pilvo sienos pasislinkimas pirmyn sumaţino šlaplės spaudimą (Sapsford 2001)

Kadangi ritmingus kvėpavimo judesius palaiko pilvo ir dubens dugno raumenų sinerginė veikla tad

būtina uţtikrinti normalų šių raumenų funkcionavimą Dubens dugno raumenų aktyvacijai ir

stiprinimui taikoma Kegelio bei Tansbergerio metodikos (Baumann L 2005)

30

2 TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA

21 Tyrimo organizavimas ir tiriamųjų kontingentas

Tyrimo objektas nėščių moterų dubens dugno raumenys

Tyrimas buvo atliekamas KMUK Akušerijos ginekologijos klinikoje Kauno II klinikinės

ligoninės akušerijos skyriuose bei P Maţylio gimdymo namų fizinės medicinos ir reabilitacijos

skyriuje Tyrimas pradėtas 2007 spalio mėnesį ir tęsėsi iki 2009 kovo mėnesio

Pradiniame tyrimo etape dalyvavo 87 sveikos pirmą kartą besilaukiančios savanorės nėščios

moterys kurių nėštumas buvo nuo 28 nėštumo savaitės Visos tiriamosios buvo stebimos akušerių ndash

ginekologų pagal profilaktinį nėščiųjų prieţiūros planą Tiriamųjų amţius nėštumų skaičius ir kiti

tyrimui svarbūs medicininiai duomenys buvo surinkti iš nėščiųjų medicininės dokumentacijos

Tyrimo baigiamajame etape dalyvavo 60 nėščių moterų 27 nėščiosios dėl įvairių prieţasčių

(nepalankios akušerinės situacijos ūmių kvėpavimo takų susirgimų odos alerginių reakcijų ir kitų

neaiškių prieţasčių) baigiamajame tyrimo etape nedalyvavo

Visos savanorės nėščios moterys sutikusios dalyvauti tyrime buvo suskirstytos į dvi grupes

kontrolinę ir tiriamąją Tiriamąją grupę sudarė moterys sutikusios dalyvauti tyrime ir lankyti mokamas

baseino procedūras Kauno II klinikinės ligoninės bei P Maţylio gimdymo namų fizinės medicinos ir

reabilitacijos skyriuose Kontrolinę grupę sudarė moterys kurios nedalyvavo jokiose fizinės veiklos

procedūrose ir buvo stebimos KMUK Akušerijos ginekologijos klinikos moterų konsultacijoje

Tiriamųjų amţius

Tyrimo metu dalyvavusių respondenčių amţius nuo 20 iki 35 m tiriamojoje grupėje amţiaus

vidurkis lygus 2677plusmn 066 m kontrolinėje grupėje - 274plusmn 061 m(ţr 5 pav)

31

Tiriamųjų amžius

2742677

18

20

22

24

26

28

30

Tiriamoji gr Kontrolinė gr

Meta

i

5 pav Tiriamųjų amžius grupėse

Tam kad įvertinti amţiaus įtaką dubens dugno raumenų jėgai ir juosmens mobilumui

nėštumo metu visos tiriamosios buvo suskirstytos į dvi grupes pagal amţių jaunesnių ir vyresnių nei

30 m (ţr 1 lentelė)

1 lentelė

Tiriamųjų skaičius ir amžiaus vidurkis amžiaus grupėse

Tiriamųjų skaičius

amţiaus grupėse

le29 m (n=45) ge 30 m (n=15)

Amţiaus vidurkis 2558plusmn036 316plusmn046

22 Tyrimo metodai

221 Literatūros analizė

Buvo atlikta sisteminė mokslinių tyrimų analizė kur pateikiami duomenys apie DDR pratimų

metodus jų įtaką gydant įvairius dubens dugno sutrikimus ir pateikta šio darbo Paieškos metu buvo

naudojamos kompiuterinės bibliografinės medicininės duomenų bazės MEDLINE COCHRANE

32

BIOMED Straipsniai atrinkti pagal raktaţodţius dubens dugno raumenų treniravimas nėštumo metu

(pelvic floor training in pregnancy) dubens dugno raumenų disfunkcija (pelvic floor dysfunction)

liemens stabilumas (lumbar spine stability) diafragmos dubens dugno ir pilvo raumenų funkciniai

ryšiai (diaphragma pelvic floor and abdominal muscles co-activation) Panaudoti moksliniai

straipsniai atspausdinti ţurnale bdquoSveikatos mokslaildquo bei vadovai skirti akušerijos ginekologijos bei

urologijos profesionalams

222 DDR jėgos vertinimas

Objektyvi dubens dugno raumenų jėga šio tyrimo metu buvo vertinama atliekant maksimalų

DDR sutraukimą Buvo registruojamas trijų maksimalių DDR sutraukimų tarp kurių poilsio intervalas

2s jėgos (mmHg) vidurkis Jėgos matavimui buvo naudojamas mediciniškai patikrintas DDR

funkcijos matavimo aparatas (bdquoPelvexiserldquo Wolfram Haboeck Co Austria) (ţr 6 pav) sukurtas

gydytojos Ilse Michil Prietaisas yra skirtas testuoti ir gydyti šlapimo nelaikymą bei atstatyti DDR

funkciją Treniruoklis gali suteikti pasipriešinimą atliekant pratimus bei fiziologinio grįţtamojo ryšio

informaciją apie DDR susitraukimus

6 pav bdquoPelvexiserldquo

DDR jėga buvo matuojama moterims gulint ant nugaros kojas sulenkus per kelius pėdomis

remiantis į pagrindą ant kurio guli

33

223 Juosmens mobilumo vertinimas

Šoberio testo pagalba matuojamas juosmeninės stuburo srities mobilumas (ţr 7 pav)

nuo klubakaulio keterų išvedama linija link stuburo paţymimas taškas S2 stuburo slankstelio

lygyje

paţymima 10 cm į viršų

paţymima 5 cm ţemyn

po to tiriamoji lenkiasi į priekį

vėl matuojamas atstumas tarp taškų (Moses S 2008)

Jei atstumas padidėja 5 cm ndash normalus juosmens mobilumas o jei lt4cm ndash juosmens

mobilumas sumaţėjęs Skirtumas tarp dviejų matavimų parodo juosmens mobilumą Yra keletas

problemų susijusių su šiuo tyrimo metodu Pavyzdţiui yra abejonių šio testo patikimumu Literatūroje

yra įrodymų kad bandymai grindţiami orientyrų apčiuopa neduoda patikimų rezultatų Be to

paţymėti ant paciento odos taškai ir išmatuoti atstumai tarp jų yra netinkamas būdas įvertinti

segmentinį mobilumą nes jis gali būti įtakojamas fascijos odos ir riebalinio audinio

Auksinis standartas galėtų būti stereofotogrametrinė analizė siekiant nustatyti kaulų judėjimą

Ši procedūra atliekama vietinės anestezijos pagalba implantavus į odą tam tikrą aparatą (Magee D J

2002)

Nėštumo metu daugelio tyrimo metodų negalima atlikti dėl tam tikrų apribojimų ir įvairios

rizikos Šiame tyrime pasirinktas Šoberio testas juosmens mobilumo vertinimui yra neinvazinė

procedūra nėra ţalingas ar rizikingas tyrimo metodas nėštumo metu

as

as

15cm

7 pav Šoberio testo procedūra

34

224 Matematinės statistikos metodai

Tyrimo metu gauti duomenys apdoroti SPSS 130 for Windows kompiuterine programa

Kiekybiniams kintamiesiems įvertinti buvo skaičiuojami aritmetiniai vidurkiai standartiniai

nuokrypiai ir vidurkių paklaidos Priklausomų ir nepriklausomų imčių vidurkių reikšmių skirtumų

reikšmingumas kai tiriamųjų imtis buvo daugiau kaip 15 skaičiuojamas pagal Stjudento t kriterijų Jei

tiriamųjų imtis buvo maţiau kaip penkiolika buvo taikomas neparametrinis Vilkoksono testas (z)

priklausomoms imtims ir Manio-Vitnio testas (z) nepriklausomoms imtims Nagrinėjamų rodiklių

ryšiams tirti buvo skaičiuojamas Pirsono koreliacijos koeficientas (r) Skirtumas kai plt005 buvo

vertinamas kaip statistiškai patikimas Dydţiai pateikiami kaip aritmetiniai vidurkiai ( x ) plusmn

standartinės vidurkio įverčio paklaidos ( Sx )

23 Taikytos metodikos aprašymas

Tiriamajai grupei buvo taikyta sveikatingumo programa baseine atitinkančiame Lietuvos

higienos normą (Lietuvos higienos norma HN 1092005 Baseinai Įrengimo ir prieţiūros saugos

sveikatai reikalavimai)Vandens temperatūra 32-33 ordm C pH ndash 68-72 liekamojo aktyvaus chloro

koncentracija vandenyje palaikoma nuo 03 iki 10 mgl

Sveikatingumo programos metu nėščiosioms buvo taikyta stuburo stabilizavimo pratimų

programa įjungiant aktyvius dubens-juosmens judesius ir diafragminį kvėpavimą Ši programa paremta

Tansberger aprašyta pratimų metodika (Carriere B 1998) Jos esmė ndash egzistuojantis funkcinis ryšys

tarp diafragmos pilvo dubens dugno ir nugaros raumenų kurie reciprokinės inervacijos principu dirba

kaip vienas funkcinis vienetas Tiriamosios lankė uţsiėmimus 2 kartus per savaitę Uţsiėmimo trukmė

buvo 45 minutės pratimai atliekami vidutiniu tempu po 8-10 kartojimų Vieno uţsiėmimo metu

pratimus atliko 2-3 moterys Buvo taikomi

Kvėpavimo pratimai

Atliekami aktyvūs dubens-juosmens judesiai derinant su diafragminiu kvėpavimu bei

išlaikant juosmens linkį neutralioje padėtyje Įkvėpimo metu diafragmai leidţiantis ţemyn dubuo

sukamas pirmyn atpalaidavus pilvo sienos raumenis ir įtempiant nugaros raumenis (dubuo sukamas iki

fiziologinio juosmens linkio) Iškvėpimo metu dubuo sukamas atgal aktyvuojant skersinį pilvo

raumenį ir tempiant nugaros raumenis Šie aktyvūs dubens-juosmens judesiai atliekami įvairiose

pradinėse padėtyse

Pilvo raumenų stiprinimo pratimai

Nugaros tempimo pratimai

35

3 REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

31 Tiriamųjų juosmens mobilumo testavimo duomenys

Įvertinus gautus tyrimo rezultatus paaiškėjo kad 28-tą nėštumo savaitę juosmens mobilumo

vidurkis tiriamojoje grupėje buvo 848plusmn016 cm o kontrolinėje grupėje ndash 857plusmn019 cm Abiejų grupių

vidurkiai buvo panašūs (pgt005)

Antrojo testavimo metu ty 38-tą nėštumo savaitę kontrolinėje grupėje nustatytas statistiškai

patikimas juosmens mobilumo sumaţėjimas (plt005) kuris sudarė 2003plusmn186 Kontrolinės grupės

nagrinėjamo rodiklio vidutinė reikšmė buvo 685plusmn022 cm Tuo tarpu atlikus tiriamosios grupės

pakartotinio testavimo rezultatų analizę nustatėme neţymų (pgt005) juosmens mobilumo sumaţėjimą

(206plusmn096) Šios grupės vidurkis buvo 828plusmn013 cm Palyginus abiejų grupių juosmens mobilumo

testavimo duomenis nustatytas statistiškai patikimas skirtumas (plt005)

Gautus rezultatus galima paaiškinti tuo kad tiriamosios grupės moterims sveikatingumo

programoje dominavo dubens ndash juosmens mobilumo pratimai

Juosmens mobilumas

828848

685

857

4

5

6

7

8

9

10

28 savaitė 38 savaitė

Am

pli

tud

ė

cen

tim

etr

ai

Tiriamoji gr

Kontrolinė gr

plt005

kontrolinės grupės abiejų tyrimų vidurkiai skiriasi statistiškai patikimai (plt005)

8 pav Juosmens mobilumo vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę

36

Daugelis pilvo raumenis lavinančių pratimų yra įtraukiami į nugaros skausmo ir kitų griaučių

raumenų sistemos sutikimų reabilitavimo programas Buvo atlikta keletas tiriamųjų darbų apie visų

pilvo raumenų aktyvavimą ir įtaką tam tikriems regionams Vienas iš jų tyrimas parodė kad vidinis

apatinės pilvo sienos vidinės krypties judesys gulint ant nugaros nepriklausomai nuo kitų pilvo

raumenų labiausiai įtakoja skersinio pilvo raumens aktyvumą (Urquhart DMir kt 2005)

32 Nėščiųjų dubens dugno raumenų vertinimo duomenys

Vertinant DDR jėgą perineometru 28-tą nėštumo savaitę nustatyta kad tiriamosios ir

kontrolinės grupės testų rezultatai buvo panašūs (pgt005) kontrolinės grupės DDR jėga buvo

1277plusmn030 mmHg tiriamosios grupės ndash 1273plusmn042 mmHg

Antrojo testavimo metu tiriamojoje grupėje DDR jėga statistiškai patikimai nesiskyrė

(pgt005) ir jėgos sumaţėjimas sudarė tik 149plusmn172 o vidurkis buvo lygus 1247plusmn042 mmHg

Kontrolinėje grupėje sumaţėjimas siekė net 2542 plusmn24 jėgos vidurkis buvo lygus 95plusmn026 mmHg

Nustatyta kad 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę DDR jėga kontrolinėje grupėje statistiškai patikimai

skyrėsi (plt005)

DDR jėga

1273 12471277

95

4

6

8

10

12

14

28 savaitė 38 savaitė

mm

Hg

Tiriamoji gr

Kontrolinė gr

plt005

kontrolinės grupės abiejų tyrimų vidurkiai skiriasi statistiškai patikimai (plt005)

9 pav DDR jėgos vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę

37

Gautus rezultatus galima komentuoti taip kad šios grupės moterims sveikatingumo

programos metu atliekant dubens sukamuosius judesius ir juos suderinus su kvėpavimu lengviau

aktyvuojasi ir stiprėja DDR

Lyginant mūsų tyrime gautus duomenis su uţsienio autorių duomenimis rezultatai yra

panašūs 2001m atlikto tyrimo metu buvo tiriamas pilvo raumenų atsakas (elektromiografijos metodu)

į valingą DDR susitraukimą Tiriamosios sutraukinėjo DDR trijose padėtyse gulint ant nugaros

Visoms tiriamosioms pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas padidėjo virš pradinio taško

atliekant DDR susitraukimus maţiausiai vienoje iš padėčių Skersinio pilvo raumens

elektromiografijos aktyvumas buvo didţiausias liemens lenkimo padėtyje o skersinio pilvo raumens

aktyvumas buvo didesnis uţ tiesiojo pilvo raumens aktyvumą liemens tiesimo padėtyje

Buvo atliktas papildomas elektromiografijos tyrimas kurio metu buvo registruojamas

gaktinio stuburgalio raumens ir pilvo raumenų aktyvumas atliekant tris skirtingus submaksimalius

izometrinius pilvo raumenų pratimus Šio eksperimentinio tyrimo metu nustatytas gaktinio stuburgalio

raumens aktyvumo padidėjimas su kiekvienu pilvo raumenų susitraukimu

Rezultatai rodo kad pilvo raumenų aktyvumas yra normalus atsakas į DDR veiklą

tiriamosioms be DDR sutrikimų ir leidţia manyti kad specifinė pilvo raumenų veikla aktyvuoja DDR

( Sapsford RR ir kt 2001)

Skiriant dubens dugno raumenų pratimus dubens dugno raumenų disfunkcijos gydyme

daţnai pabrėţiamas pilvo raumenų atpalaidavimas Šio atlikto tyrimo tikslas buvo ištirti sąveiką tarp

atskirų raumenų pilvo ir dubens dugno raumenų veiklos ir vidinio pilvo spaudimo poveikį raumenų

veiklai naudojant paviršinę ir vidinę raumenų elektromiografiją Tiriamosios buvo tiriamos gulimoje

ant nugaros ir stovimoje padėtyse Rezultatai parodė kad transversus abdominis (TP) ir obliquus

internus (OI) buvo atliekami per visą dubens dugno raumenų susitraukimus Rezultatai parodė kad

skersinis ir vidinis įstriţinis raumuo į veiklą buvo įtraukiami visos dubens dugno raumenų veiklos

metu Dėl šių prieţasčių buvo neįmanoma efektyviai sutraukti dubens dugno raumenų išlaikant

atpalaiduotus pilvo raumenis Vidutinis vidaus pilvo spaudimo padidėjimas 10 mmHg (gulimoje ant

nugaros padėtyje) buvo uţregistruotas maksimalus dubens raumenų susitraukimas Maksimalaus

dubens dugno raumenų susitraukimo metu vidinis pilvo spaudimas vidutiniškai pakildavo 10 mmHg

(gulint ant nugaros)

Šie rezultatai rodo kad atliekant dubens dugno raumenų pratimus patarimai atpalaiduoti

pilvo sieną yra netinkami ir gali neigiamai paveikti pratimų atlikimą (Neumann P ir Gill V 2002)

38

33 Skirtingo amţiaus nėščių moterų juosmens mobilumo ir dubens dugno

raumenų jėgos vertinimo duomenys

Jaunesnių nei 30 m nėščiųjų grupėje juosmens mobilumas tiek pirmo tiek ir pakartotinio

tyrimo metu buvo statistiškai reikšmingai (plt005) didesnis nei vyresnių (ţr 10 pav) 28-tą nėštumo

savaitę jaunesnių nei 30 m grupėje juosmens mobilumas buvo 869plusmn014 cm o vyresniųjų ndash

803plusmn022 cm Atlikus tyrimą 38-tą savaitę jaunesnių grupėje gautas statistiškai reikšmingas juosmens

mobilumo sumaţėjimas - 95plusmn174 (plt005) Vyresnių grupėje pakartotinai atlikus testavimą

nustatytas reikšmingas rezultatų pokytis - 1567plusmn329 (plt005) Nėštumo pabaigoje vyresnių moterų

juosmens mobilumas sumaţėjo iki ndash 68plusmn037 cm Gautus duomenis galime paaiškinti amţiaus ir

mobilumo maţėjimo priklausomybe

Juosmens mobilumas

782

869

68

803

4

5

6

7

8

9

10

28 savaitė 38 savaitė

Am

pli

tud

ė

cen

tim

etr

ai

le 29 m

ge 30 m

plt005 plt005

10 pav Juosmens mobilumo vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę skirtingo amžiaus

grupėse

Jaunesnių nei 30 m nėščiųjų grupėje DDR jėga abiejų testavimų metu buvo statistiškai

reikšmingai didesnė nei vyresnių (plt005) (ţr 11 pav) 28-tą nėštumo savaitę jaunesnių moterų

grupėje DDR jėga buvo lygi 1304plusmn028 mmHg o vyresnių ndash 1187plusmn052 mmHg 38-tą savaitę

jaunesnių grupėje DDR jėgos rodikliai buvo ndash 114plusmn032 mmHg o vyresnių ndash 973plusmn075 mmHg

Abiejų tyrimų vidurkių skirtumai tiek tiriamojoje tiek ir kontrolinėje grupėje buvo statistiškai patikimi

(plt005) Tyrimų rezultatai parodė kad vyresnių tiriamųjų DDR jėgos sumaţėjimo pokytis sudarė

39

1857plusmn432 ir buvo reikšmingai didesnis nei jaunesnių moterų grupėje (plt005) Pastarųjų

testuojamų raumenų jėgos sumaţėjimo pokytis siekė 1175plusmn243

Apie amţiaus įtaką DDR funkcinei būklei savo tyrimų išvadose teigia ir daugelis uţsienio

autorių Viename iš jų Grodstein ir kiti (2003) nurodė kad DDR disfunkcija paplitusi tarp moterų

kurios gimdė vyresnio amţiaus ir kurios buvo jaunesnės pirmo gimdymo metu

DDR jėga

1304

1141187

973

3

5

7

9

11

13

15

28 savaitė 38 savaitė

mm

Hg

le 29 m

ge 30 m

plt005 plt005

11 pav DDR jėgos vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę skirtingo amžiaus grupėse

Vertinant sveikatingumo programos poveikio efektyvumą juosmens mobilumui ir dubens

dugno raumenų jėgai jaunesnių nei 30 grupėje moterų kurioms buvo taikytas poveikis abiejų tyrimų

rezultatai buvo panašūs (pgt005) juosmens mobilumo vidutinės reikšmės sumaţėjimas siekė tik

138plusmn1 o DDR jėgos - 055plusmn203 (ţr 2 lentelė) Jaunesnių moterų kurioms poveikis netaikytas

pirmo ir antro testavimo rezultatai skyrėsi statistiškai reikšmingai (plt005) juosmens mobilumo

vidutinės reikšmės sumaţėjimas sudarė 1879plusmn210 o DDR jėgos - 2455plusmn268 38-tą savaitę gauti

rezultatai parodė statistiškai patikimą skirtumą tarp jaunesnių moterų grupės taikant poveikį ir

netaikant (plt005)

Tyrimų duomenų analizė parodė kad vyresnių nei 30 metų grupėje taikant ir netaikant

sveikatingumo programos poveikį pirmo ir antro testavimo juosmens mobilumo vidutinės reikšmės

statistiškai reikšmingai skyrėsi (plt005) Atlikus tyrimą 38 savaitę grupėje kur poveikis nebuvo

taikytas juosmens mobilumo sumaţėjimas sudarė 2293plusmn383 o grupėje kur sveikatingumo

40

programos poveikis buvo taikytas minėtas rodiklio sumaţėjimas siekė 477plusmn098 Abiejose vyresnių

moterų grupėse juosmens mobilumo pokytis buvo statistiškai patikimas (plt005)

Grupėje kuri nelankė uţsiėmimų baseine abiejų testavimų DDR jėgos vidurkiai statistiškai

patikimai skyrėsi (plt005) 38 savaitę registruotas jėgos sumaţėjimas sudarė 2746plusmn520 Grupėje

kuri lankė uţsiėmimus nagrinėjamo rodiklio sumaţėjimas nebuvo statistiškai reikšmingas (pgt005) ir

siekė 524plusmn252

Analizuojant pakartotinio testavimo nėštumo pabaigoje rezultatus matome kad dubens dugno

raumenų jėga šioje amţiaus grupėje statistiškai patikimai buvo didesnė moterų kurioms buvo taikytas

poveikis (1233plusmn071 cm) palyginus su nėščiosiomis kurios nedalyvavo sveikatingumo programoje

(8plusmn068 cm) (plt005)

Apibendrinant gautus statistiškai patikimus rezultatus galima teigti kad tiek jaunesnėms tiek

vyresnėms nei 30 m moterims sveikatingumo programos poveikis buvo efektyvus dubens dugno

raumenų funkcinei būklei ir juosmens mobilumo išlaikymui nėštumo metu (plt005)

2 lentelė

Sveikatingumo programos pratimų įtaka juosmens mobilumui ir dubens dugno

raumenų jėgai skirtingo amžiaus moterims nėštumo metu

Tiriamosios

Juosmens mobilumas (cm) Dubens dugno raumenų jėga (mmHg)

28 savaitė 38 savaitė

Skirtumo

reikšming

umas

28 savaitė 38 savaitė

Skirtumo

reikšming

umas

le29 m

Be

poveikio 898plusmn02 729plusmn024 plt005 1348plusmn046 1014plusmn046 plt005

Taikant

poveikį 846plusmn019 829plusmn018 pgt005 1267plusmn034 125plusmn028 pgt005

Skirtumo

reikšmingu

mas

pgt005 plt005 - pgt005 plt005 -

ge 30 m

Be

poveikio 761plusmn02 583plusmn025 plt005 1111plusmn068 8plusmn068 plt005

Taikant

poveikį 867plusmn033 825plusmn031 plt005 13plusmn063 1233plusmn071 pgt005

Skirtumo

reikšmingu

mas plt005 plt005 - pgt005 plt005 -

Rodikliai

41

Daugelis autorių įvairiuose literatūros šaltiniuose skelbia panašius rezultatus apie dubens

dugno raumenų pilvo nugaros raumenų ir diafragmos funkcinius ryšius

Sapsford R R ir Hodges P W atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti ar valingas pilvo raumenų

susitraukimas yra susijęs su dubens dugno raumenų aktyvumu DDR aktyvumas buvo matuojamas

atliekant skirtingo intensyvumo pilvo raumenų susitraukimus gulimoje ir sėdimoje padėtyse DDR

elektromiografinis aktyvumas buvo matuojamas įvedus į makštį ir išeinamąją angą paviršinius

elektrodus Šie matavimai buvo paremti išeinamosios angos ir makšties spaudimo

Gauti rezultatai rodė kad DDR elektromiografijos duomenys padidėjo pilvo raumenų

susitraukimo metu DDR aktyvumas stipraus pilvo raumenų susitraukimo metu nesiskyrė nuo

išmatuoto maksimalaus DDR susitraukimo Išmatuotas pirmiau makšties ir išeinamosios angos slėgio

padidėjimas o po to ir pilvo Išvadose kalbama kad sveikiems tiriamiesiems valingas pilvo raumenų

aktyvumas sąlygojo DDR aktyvumą Dubens slėgio padidėjimas įvykęs prieš pilvo slėgio padidėjimą

parodo kad atsakas yra uţprogramuotas Pilvo raumenų treniravimas gali būti labai veiksmingas šių

sutrikimų gydyme ( Sapsford R R Hodges P W 2001)

34 Dubens dugno raumenų ir juosmens mobilumo priklausomybė grupėse

Atlikta nagrinėjamų rodiklių koreliacinė analizė parodė kad tiriamojoje grupėje tarp juosmens

mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių buvo tiesinė tiesioginė priklausomybė maţėjant

juosmens mobilumui maţėja ir dubens dugno raumenų jėga (16 pav) Koreliacijos koeficiento dydis

(r=0635) parodė vidutinio stiprumo statistiškai patikimą poţymių tarpusavio ryšį (plt005)

Dubens dugno raumenų ir juosmens mobilumo priklausomybę analizavo daugelis uţsienio

autorių Madill SJ ir McLean L tyrimo tikslas buvo nustatyti ar pilvo raumenų aktyvacija įtakoja

stiprų dubens dugno raumenų susitraukimą ir taip prisideda prie moterų šlapimo sulaikymo

mechanizmo Buvo siekiama nustatyti pilvo raumenų aktyvacijos lygį ir raumenų veiklos modelius

susijusius su valingais dubens dugno raumenų susitraukimais moterims neturinčioms dubens dugno

raumenų disfunkcijos

Tyrime dalyvavo 15 neturinčių dubens dugno raumenų disfunkcijos moterų Jos atliko tris

kiekvieno iš keturių pilvo raumenų maksimalius susitraukimus ir taip pat dubens dugno raumenų

susitraukimus gulimoje ant nugaros padėtyje Pilvo ir DDR veikla buvo registruojama

elektromiografijos pagalba o vidinis makšties spaudimas matuojamas naudojant modifikuotą

Femiscan zondą Tam tikras aktyvavimo modelis buvo pastebėtas kai skersinis vidinis ir tiesusis pilvo

raumenys dirbo su DDR prasidėjus maksimaliam vidiniam makšties slėgiui PFM veiklos vyravo

42

pradedant didėti makšties spaudimui o vėliau slėgio padidėjimas (iki 70 didţiausio galimo slėgio)

yra susijęs su kombinuota DDR skersinio pilvo tiesiojo ir vidinio įstriţinio raumenų veikla

Išvadose teigiama jog buvo nustatyti tam tikri pilvo raumenų veiklos modeliai kaip atsakas į

valingą dubens dugno raumenų susitraukimą moterims neturinčioms dubens dugno raumenų

disfunkcijos (2006)

Kontrolinės grupės dubens dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo

priklausomybė

-12

-1

-08

-06

-04

-02

0

02

04

06

-25 -2 -15 -1 -05 0 05 1 15 2 25

mmHg

cen

tim

etr

ai

12 pav Juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių tarpusavio priklausomybė

tiriamojoje grupėje

Tuo tarpu kontrolinės grupės juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių

tarpusavio ryšys buvo silpnas statistiškai nepatikimas (r=0192 plt005)

43

Kontrolinės grupės dubens dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo

priklausomybė

-12

-1

-08

-06

-04

-02

0

02

04

06

-25 -2 -15 -1 -05 0 05 1 15 2 25

mmHg

cen

tim

etr

ai

13 pav Juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių tarpusavio priklausomybė

kontrolinėje grupėje

Apibendrinant testavimo rezultatus galima teigti kad išlaikant juosmens mobilumą nėštumo

metu DDR jėga galinti turėti įtakos nėščiųjų epizodiniam šlapimo nelaikymui nemaţėja Esant

susilpnėjusiam ar pertemptam skersiniam pilvo raumeniui gali atsirasti liemens nestabilumas tiesiogiai

įtakojantis apatinės nugaros dalies skausmus bei disfunkcijas

Gautus šio tyrimo rezultatus galime traktuoti ir atvirkščiai ty nėštumo metu didelį dėmesį

skiriant dubens dugno raumenų aktyvacijai įtakojamas ir liemens stabilumas išlaikant dubens ndash

juosmens mobilumą

Tyrimai leidţia suprasti kad yra tam tikros sinergijos tarp pilvo ir DDR Manoma kad DDR

turi dvejopą funkciją dalyvauja liemens stabilumo palaikyme ir šlapimo ir išmatų šalinime bei

laikyme Šios raumenų sinergijos gali sėkmingai pasitarnauti DDR funkcijos sutrikimų reabilitacijoje

Juosmens ndash dubens regionui reikalingas stabilumas tam kad būtų galima pernešti krūvį

liemeniui ir viršutinėms galūnėms Tačiau tuo pačiu turi būti ir pakankamas mobilumas kad

uţtikrinti pakankamą judėjimą

44

IŠVADOS

1 Dubens dugno raumenų jėga nuo 28-tos iki 38-tos nėštumo savaitės kontrolinėje

grupėje maţėjo (plt005) o tiriamojoje liko panaši

2 Vertinant juosmens mobilumo kaitą nėštumo metu kontrolinėje grupėje nustatytas

reikšmingas sumaţėjimas (plt005) o tiriamojoje grupėje stebėta tik maţėjimo

tendencija

3 Jaunesnių nei 30 metų nėščiųjų grupėje juosmens mobilumas ir dubens dugno raumenų

jėga tiek 28-tą tiek ir 38-tą savaitę buvo statistiškai reikšmingai didesnė nei vyresnių

(plt005)

4 Juosmens mobilumas įtakoja dubens dugno raumenų funkcinę būklę išlaikant juosmens

mobilumą dubens dugno raumenų jėga nėštumo metu nemaţėja

45

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1 Izoliuotai aktyvinti dubens dugno raumenis nėštumo metu nėra tikslinga nes šių raumenų

susitraukimas dėl ilgalaikio palaipsniui didėjančio krūvio nėra pakankamai efektyvus

2 Dėka funkcinių ryšių nėštumo metu rekomenduojama didesnį dėmesį skirti kvėpuojamajai

diafragmai pilvo bei nugaros raumenims grąţinant ar lavinant dubens dugno raumenų

funkciją

3 Aktyvinant dubens dugno raumenis tikslinga į pratimų programą įjungti aktyvius dubens-

juosmens judesius akcentuojant kvėpavimą

4 Rekomenduojama nėštumo metu stabilizuoti liemenį Aktyvūs dubens-juosmens judesiai ne tik

išlaiko juosmens mobilumą bet ir stabilizuoja liemenį tiesiogiai susijusį su dubens dugno

raumenų funkciją

46

LITERATŪRA

1 Baumann L(2005) Kineziterapijos efektyvumas maţinant nugaros skausmus

nėštumo metu Magistro baigiamasis darbas Sporto biomedicinos fakultetas

Kineziterapijos ir sporto medicinos katedra ndash Kaunas 65p

2 J Buivydienė (2004) Nėštumo ir gimdymo įtaka dubens dugno raumenų funkcijai

Magistro baigiamasis darbas Kauno medicinos universitetas Visuomenės sveikatos

fakultetas kineziologijos ir sporto medicinos katedra - Kaunas 50p

3 Zachovajevas P Zachovajevienė B Baltaduonienė D Tadaravičiūtė R (2007)

Moterų kurias kamuoja įtampos šlapimo nelaikymas dubens dugno raumenų

lavinimo kineziterapijos metodais veiksmingumas Sveikatos mokslai Volume 17

Number 7

4 Barr KP Griggs M Cadly T (2005)Lumbar stabilization American Journal of

Physical Medicine and Rehabilitation 6473-480

5 Bastiaenen Caroline HG Rob A de Bie Wolters Pieter MJC Janneke M

Bastiaanssen Aldegonda BA Klabbers ir kt (2004) Treatment of pregnancy

related pelvic girdle andor low back pain after delivery design of a randomized

clinical trial within a comprehensive prognostic cohort study BMC Public

HealthDec 244(1)67

6 Beazel J R (2004) Lumbar pelvis and hip examination with emphasis on function

of the lower quarter University of Virginia Healthsouth APTA Presentation

Chicago

7 Boslash K Talseth T Holme I (1999) Single blind randomised controlled trial of

pelvic floor exercises electrical stimulation vaginal cones and no treatment in

management of genuine stress incontinence in women BMJ 318 487minus493

8 Bo K amp Braekken IH (2005) PFMT in treatment and prevention of POP (POP

study) National Library of Medicine December

9 Bo K amp Sherburn M (2005) Evaluation of female pelvic-floor muscle function

and strength Phys Ther 85269 ndash282

10 Bo K amp Stien R (1994) Needle EMG registration of striated urethral wall and pelvic

floor activity patterns Neurourol amp Urodyn 1335-41

11 Burgio K L Robinson J C Engel B T (1986) The role of biofeedback in

Kegel exercise training for stress urinary incontinence American Journal of

Obstetrics and Gynaecology 1 (154) 58minus64

47

12 Burgio K L Zyczynski H Locher J L et al (2003) Urinary Incontinence in the

12-Month Postpartum Period Obstetrics and Gynecology 6 (102) 1291minus1298

13 Carriegravere B (1998) The Swiss Ball Theory Basic Exercises and Clinical

Application New York Springer

14 Carriegravere B (2002) Fitness for the Pelvic Floor New York Thieme

15 Chiarelli P (1995) Womenlsquos Waterworks ndash Curing Incontinence Snohomish WA

Khera Publications

16 Chiarelli J Cockburn J (2002) Promoting urinary continence in women after

delivery randomised controlled trial BMJ 324 1241minus1244

17 Cornella JL (2004) Management in stress urinary incontinence Rev Urol 6(suppl

5)S18-S25

18 DeLancey J Ashton-Miller J Howard D et al (2001) The functional anatomy

of the female pelvic floor and stress continence control system Scand J Urol

Nephrol Suppl(207)17

19 De Lancey J Richardson A (1992) Anatomy of genital support In Benson T

ed Female Pelvic Floor Disorders New York Norton Medical Books

20 Dumoulin C Lemieux M C Bourbonnais D et al (2004) Physiotherapy for

Persistent Postnatal Stress Urinary Incontinence A Randomized Controlled Trail

Obstetrics and Gynecology 3 (104) 504minus510

21 Ewings P S Spencer S Marsh H et al (2005) Obstetric risk factors for urinary

incontinence and preventative pelvic floor exercises Cohort study and nested

randomized controlled trial Journal of Obstetrics and Gynaecology August 25(6)

558 ndash 564

22 Franklin E (2003) Pelvic Power mindbody exercises for strength flexibility

posture and balance for men and women New Jersey Elysian Editions

23 Freedmann F B (2000) Aqua Yoga London Lorenz books

24 Freeman RM (2004) The role of pelvic floor muscle training in urinary

incontinence BJOG an International Journal of Obstetrics and Gynaecology

December Vol 111 Supplement 1 pp 37ndash40

25 Goldberg RP Effects of pregnancy and childbirth on pelvic floor (2007) Springer

London 172 p

26 Grodstein F Fretts F Lifford K Resnick N Curhan G (2003) Association of

age race and obstetric history with urinary symptoms among women in the Nurses

Health Study Americian Journal of Obstetrics and Gynecology 2 (189) 428minus434

48

27 Gutke A (2007) Pelvic Girdle Pain and Lumbar Pain in Relation to Pregnancy

Department of Health and Society Division of Physiotherapy Faculty of Health

Sciences Linkoumlping University Sweden

28 Handa V L Pannu H K Siddique S et al (2003) Architectural Differences in

the Bony Pelvis of Women With and Without Pelvic Floor Disorders Obstetrics

and Gynecology 6 (102) 1283minus1290

29 Hannestad Y S Lie R T Rortveit G Hunskaar S (2004) Familial risk or

urinary incontinence in women population based cross sectional study BMJ 329

889minus891

30 Hulme J A (2002) Pelvic Pain and Low Back Pain A Handbook for Self Care amp

Treatment Montana Phoenix Publishing Co

31 Jones RC (1999) Muscle Balance and Dynamic Stability in Womens Health

Conference Paper Pelvic Stability in Pregnancy and Post Partum Dublin

32 Kim S Harvey M A Johnston S (2005) A Review of the Epidemiology and

Pathophysiology of Pelvic Floor Dysfunction Do Racial Differences Matter

Journal of Obstetrics and Gynaecology Canada 3 (27) 251minus259

33 Konstantinos H Eleni K and Dimitrios H (2006) Dilemmas in the management

of female stress incontinence the role of pelvic floor muscle training Int Urol

Nephrol

34 Kuhnert Ch (2005) Munich Pelvic floor training program Tecsana ltd Munich

35 Kulig K Powers Ch M Landel R F Hungwen Ch Fredericson M Guillet M

and Butts K Segmental lumbar mobility in individuals with low back pain in vivo

assessment during manual and self-imposed motion using dynamic MRI (2007)

BMC Musculoskelet Disord 8 8

36 Laycock J Jerwood D (2001) Pelvic Floor Muscle Assessment The Perfect

Scheme Physiotherapy 12 (87) 631minus642

37 Lockstad Harry MC(2003) Prevence of Back Pain during Pregnancy Spine Apr

1530 (8)983-91

38 Madill SJ McLean L (2006) Relationship between abdominal and pelvic floor

muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle contractions

in healthy continent women Neurourol Urodyn25(7)722-30

39 Magee D J Orthopedic Physical Assessment WB Saunders Company 2002

1020 p

40 Meyer S Hohlfeld P Achtari C De Grandi P (2001) Pelvic Floor Education

After Vaginal Delivery Obstetrics and Gynecology 5 (97) 673minus677

49

41 Mens JM Vleeming A Snijders CJ Koes BW Stam HJ (2001) Reliability

and validity of the actine straight leg raise test in pasterior pelvic pain since

pregnancy Spine 261167-1171

42 Moslashrkved S Boslash K (1997) The effect of postpartum pelvic floor muscle exercise

in the prevention and treatment of urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 4 (8) 217minus222

43 Moen MH Kogstad O Hansen JH ir kt (1990) Pelvic girdle relaxation

Clinical Presentation Tidsskr Nor Laegeforen 110 2211 ndash 2

44 Mohr Joan D (1990) Management of the trunk in adult hemiplegia The Bobash

concetion Topic in neurology APTA

45 Morin M Dumoulin C Bourbonnais D et al (2004) Pelvic floor maximal

strength using vaginal digital assessment compared to dynamometric measurements

Neurourol Urodyn 23336 ndash341

46 Moslashrkved S Boslash K Schei B Salvesen K Aring (2003) Pelvic Floor Muscle

Training During Pregnancy to Prevent Urinary Incontinence A Single-Blind

Randomized Controlled Trial Obstetrics and Gynecology 2 (101) 313minus319

47 Moses S (2008) Schobers Test Family Practice Notebook LLC

48 Neumann PB Grimmer KA and Deenadayalan Y (2006) Pelvic floor muscle

training and adjunctive therapies for the treatment of stress urinary incontinence in

women a systematic review BMC Womenrsquos Health 611

49 Nygaard I E Glowacki C Saltzman C L (1996) Relationship Between Foot

Flexibility and Urinary Incontinence in Nulliparous Varsity Athletes Obstetrics and

Gynecology 6 (87) 1049minus1051

50 Ostergaard M Thomsen BJ (1992) Pelvic insufficiency during pregnancy

Ugeskr Laeger 154 3568 ndash 72

51 Osgaard HC Zetherstrom G Hansson E (1994) The posterior pelvic pain

provocation test in pregnant women Eur Soine J3258 ndash 260

52 Persson J Woslashlner-Hanssen P Rydhstroem H (2000) Obstetric Risk Factors for

Stress Urinary Incontinence A Population-Based Study Obstetrics and

Gynecology 3 (96) 441minus445

53 Reilly E T C Freeman R M Waterfield M R et al (2002) Prevention of

postpartum stress incontinence in primigravidae with increased bladder neck

mobility a randomised controlled trial of antenatal pelvic floor exercises BJOG an

international journal of obstetrics and gynaecology 1 (109) 68minus76

50

54 Richardson CA Hodges P Hides J (2005) Therapeutic exercise for liumbopelvic

stabilizationChurchill Livingstone Harcourt Publishers 12 p

55 Sabino J Grauer J (2008) N Pregnancy and low back pain Curr Rev

Musculoskelet Med 1137ndash141

56 Sapsford R (2001) The Pelvic Floor A clinical model for function and

rehabilitation Physiotherapy 12 (87) 620minus630

57 Sapsford RR (2004) Rehabilitation of pelvic floor muscles utilizing trunk

stabilization Man Ther Feb9(1)3-12

58 Sapsford RR Hodges P W (2001) Contraction of the pelvic floor muscles during

abdominal maneuvers Arch Phys Med Rehabil Aug 82(8)1081-8

59 Sapsford RR Hodges PW Richardson

CA Cooper

DH Markwell

SJ Jull

GA

(2001) Co-activation of the abdominal and pelvic floor muscles during voluntary

exercises Neurourol Urodynam 2031-42 Wiley-Liss Inc

60 Sapsford RR Hodges PW Richardson CA Cooper DA Markwell SJ amp Jull GA

(1997) Activation of puboccygeus during a variety of isometric abdominal

exercises Abstract 115 ICS Yokohama

61 Shelly E (2005) The pelvic floor Hall C M Brody L Th Therapeutic Exercise

Moving Toward Function (p 402ndash435) USA Lippincott Williams amp Wilkins

62 Sihvonen T Huttunen M Makkonen M Airaksinen O (1998) Functional

Changes in Back Muscle Activity Correlate With Pain Intensity and Prediction of

Low Back Pain During Pregnancy Arch Phys Med Rehabil Vol 79 October

63 Smith R Appell R Fenner D et al Clinical management of urinary incontinence

in women APGO Educational Series on Womenrsquo s Health Issues 2007 March 1

64 Steacutephanie J Madill Linda McLean (2006)Relationship between abdominal and

pelvic floor muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle

contractions in healthy continent women Urodynam 25722-730

65 Vickers D amp Davila GW Kegel Exercises and Biofeedback (2006) Springer

London 303-310

66 Urquhart D M Hodges P W Allen T J Story I H (2005) Abdominal muscle

recruitment during a range of voluntary exercises Man Ther May10(2)144-53

67 Wilson P D Herbison G P (1998) A randomized controlled trial of pelvic floor

muscle exercises to treat postnatal urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 5 (9) 257-264

51

68 Woodman PJ amp Graney DO (2002) Anatomy and physiology of the female

perineal body with relevance to obstetrical injury and repair Clinical anatomy

15321ndash334

Page 10: KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS ... · raumenų inervacija (Woodman, PJ. ir Graney, D.O., 2002). DDR griaučių raumenų sudėtį įeina 33% greitųjų ir 67% lėtųjų

10

Nepaisant to kad gilusis ir paviršinis sluoksniai susideda iš skirtingų anatominių struktūrų ir

turi skirtingą inervaciją kliniškai jie veikia kaip vienas funkcinis vienetas DDR susitraukia iš vien ir

tuo pačiu metu bet jų susitraukimo kokybė ir būdas gali skirtis

Teisingas susitraukimas apibūdinamas kaip suspaudimas aplink dubens dugno angas ir jų

įtraukimas vidine kryptimi Magnetinio rezonanso tyrimo metu galima stebėti kaip valingo DDR

susitraukimo metu uodegikaulis juda link gaktinės sąvarţos vadinasi šie raumenys susitraukia

koncentriškai Teisingo susitraukimo metu akimi jokio dubens judesio nesimato (Boslash K ir Sherburn

M 2005 Konstantinos H ir kt 2006)

Aplink esančių stabilizuojančių juosmens ndash dubens regiono raumenų tokių kaip skersinio

pilvo juosmens ir dauginių aktyvacija padeda DDR aktyvacijai (Konstantinos H ir kt 2006)

Submaksimalus DDR susitraukimas turi būti atliekamas izoliuotai Maksimalaus susitraukimo metu

stebimas apatinės pilvo dalies raumenų įsitraukimas vidine kryptimi (būtent m transversus abdominis

bei m internus oblique) (Boslash K ir Sherburn M 2005)

Dubens raumenys yra dalis stuburo stabilumo mechanizmų Jų funkcijos yra tarpusavyje

susiję su kitomis raumenų sistemomis (Sapsford R 2004)

12 DDR funkcijos

Dubens dugnas yra griaučių raumenų sistemos vienetas ir kaip ir kiti tokie vienetai turi

pasyvias nervines ir aktyvias kontrolės sistemas (ţr 2 pav)

Pasyviosios sistemos pagrindą sudaro fascijos ir raiščiai kurių išsitempimo galimybės

priklauso nuo genetinių jungiamojo audinio faktorių gimdymų įtakos ir daţno stanginimosi

tuštinimosi metu Nervinė subsistemos kontrolė priklauso nuo skirtingo sensorinio grįţtamojo ryšio iš

daugybės raumenų verpsčių esančių DDR

Aktyviosios subsistemos rolė yra uţtikrinti šlapimo sulaikymą ir dubens dugno organų

palaikymą veikiant gravitacijai Šios funkcijos reikalauja gebėjimo pradėti veikti prieš padidėjant

vidiniam pilvo spaudimui (Beazel J R 2004)

11

Nervinė

reguliacinė

sistema

Aktyvioji

Sistema

Raumenys

Fascijos

Pasyvioji

sistema

Kaulai

Sąnariai

Raiščiai

2 pav Stabilumo komponentai

Kegelis dubens dugno funkcijas apibrėţia kaip atraminę sutraukiamąją ir seksualinę (Shelly

2005)

Atraminė funkcija Dubens dugnas suteikia atramą dubens organams DendashLancey Jir

Richardson A (1992) teigia kad normali dubens organų padėtis pasiekiama per raiščius iš viršaus ir

per dubens dugno raumenų fasciją iš apačios Jie taip pat pastebėjo kad norint atkurti organų padėtį

reikia skirti dėmesio raiščių atramos ir dubens dugno raumenų funkcijų atstatymui Poilsio metu

dubens dugno raumenys išlaiko minimalų poilsio tonusą Raumenų aktyvumas padidėja kai didėja

vidinis pilvo spaudimas Gravitacijos jėgos ir padidėjęs vidinis pilvo spaudimas (pvz juokiantis

kosint čiaudint keliant sunkius daiktus) paskatina dubens organų iškritimą Stiprūs dubens dugno

raumenys padeda palaikyti organus prieš padidėjusį vidinį pilvo spaudimą ir palaiko normalią funkciją

Atraminę funkciją pirmiausiai atlieka lėto susitraukimo raumenų skaidulos (Shelly 2005)

Kadangi papildoma dubens dugno raumenų funkcija yra atraminė-palaikomoji tai pertempus

šiuos raumenis palaipsniui gali vystytis atrofija sunkesniais atvejais - receptorių ir nervų pakenkimas

sąlygojantis refleksų reguliacijos sutrikimus Todėl daţnai šis raumenų silpnumas pasireiškia daliniu

nevalingu šlapimo nelaikymu sąstoviais maţajame dubenyje gimdos nusmukimu raiščių išsitempimu

ar skausmais (Mens ir kt 2001)

Sutraukiamoji funkcija Esant normaliam šlapimo laikymui dubens dugno raumenys uţdaro

šlaplę Kai funkcija normali anga uţdaroma greitai faziniu greitai susitraukiančių dubens dugno

raumenų skaidulų pagalba Angos uţdarymas poilsio metu atliekamas lėtai susitraukiančių raumenų

12

skaidulų Normalus šlapimo laikymas yra tada kai spaudimas šlaplėje yra didesnis nei spaudimas

šlapimo pūslėje Sutraukiamosios funkcijos praradimas gali sukelti šlapimo nelaikymą (Shelly 2005)

Seksualinė funkcija Makštis turi labai maţai sensorinių nervų skaidulų (Chiarelli 1995)

Dubens dugno raumenys suteikia propriorecepcinius pojūčius kurie prisideda prie seksualinio

malonumo

B Carriegravere (2002) išskyrė tokias dubens dugno raumenų funkcijas

DDR turi būti pakankamai stiprūs kad palaikytų šlapimo pūslę makštį tiesiąją ţarną ir

vidinius pilvo organus

Raumenų atsipalaidavimas yra reikalingas tuštinantis ir šlapinantis bei gimdymo metu

Raumenys uţtikrina šlapimo ir išmatų sulaikymą

Kosulio čiaudėjimo bėgimo ir šokinėjimo metu greiti susitraukimai uţkerta kelią nevalingam

šlapimo išsiskyrimui

Lytiškai santykiaujant ir orgazmo metu DDR susitraukinėja valingai arba nevalingai

DDR dirba kartu (sinergetiškai) su diafragma

DDR veikla turi būti koordinuojama su pilvo nugaros šlaunų raumenų aktyvumu

Šlapimo sulaikymo mechanizme dalyvauja daugelio dubens spinalinių bei supraspinalinių

veiksnių visuma Šiame mechanizme taip pat be galo svarbus šlaplės sienelių lygiųjų bei skersaruoţių

raumenų susitraukimas pakankama kraujotaka nepaţeisti raiščiai ir fascijos palaikančios organus

optimalioje padėtyje didėjant vidiniam pilvo slėgiui (Boslash K ir Sherburn M 2005)

Šlaplės palaikymą tam tikroje padėtyje uţtikrina priekinė makšties sienelė vidinė dubens

fascija sausgyslinis tarpvietės centras bei išangės keliamasis raumuo (DeLancey J 2001) Išangės

keliamasis raumuo vidinė dubens fascija bei raumeninės šlaplės struktūros sudaro sistemą kurių

koordinuota veikla priklauso nuo centrinės nervų sistemos (DeLancey J 2001)

13 Pagrindinės atramos judamojo aparato problemos nėštumo metu

Nėštumo metu spaudţiant vaisiui dirbant sunkesnį fizinį darbą esant ypač silpniems pilvo

diafragmos nugaros raumenims pertempiami dubens dugno raumenys kadangi šios keturios raumenų

grupės veikia kaip funkcinis atraminis vienetas (Mens ir kt 2001) Visos šios problemos nėštumo

metu riboja gyvenimo kokybę ir daţnai sukelia skausmą

13

Daţniausiai sutinkamos šios pagrindinės atramos judamojo aparato problemos nėštumo metu

DDR funkcijos sutrikimai

Hipermobilumas ndash stabilumo stoka

Netaisyklinga laikysena

Dubens raiščių atsipalaidavimo sindromas (DRAS)

131 DDR funkcijos sutrikimai

Dubens dugnas turi palaikyti didėjantį gimdos svorį Paprastai nėštumo metu DDR yra

pertempti ir neišlaiko jiems tenkamo krūvio Šis raumenų funkcijos susilpnėjimas gali įtakoti ne tik

šlapimo nelaikymo epizodus bet ir nugaros skausmus Dubens dugno raumenų silpnumas labai daţnai

yra stipraus persitempimo (daugkartiniai nėštumai) bendro tos srities silpnumo ir paţeidimo

paprastai gimdymo traumos pasekmė

Afrikos valstybėje Kamerūne DDR disfunkcijos paplitimas yra maţesnis nei Europoje ir

Šiaurės Amerikoje todėl laikoma kad DDR disfunkcija yra sociokultūrinė liga kadangi Kamerūno

moterys daţniausiai įtraukia dubenį į šokių judesius ir kasdieninę veiklą Maţesnis problemos

paplitimas Islamiškose šalyse aiškinamas tuo kad religingi asmenys meldţiasi penkis kartus per dieną

tokioje padėtyje kuri stipriai sumaţina dubens dugno apkrovą (Carriegravere 1998)

Literatūroje kalbama apie DDR disfunkcijos priklausomybę nuo rasių Pranešimai apie retai

pasitaikančią DDR disfunkciją tarp kinų moterų paskatino Zacharin atlikti ţemo socialinio-

ekonominio moterų sluoksnio lavonų skrodimus Hong Konge Atradimai parodė kad keliamųjų

išangės raumenų kompleksas buvo daug geriau išsivystęs nei pas vakarų šalių moteris ir turėjo

tankesnę raumenų masę Jungiamasis audinys juosiantis makštį ir išangės kanalą iki raumenų ribos

buvo akivaizdţiai tankesnis ir stipresnis Buvo padaryta išvada kad retesni DDR disfunkcijos atvejai

priklausė nuo audinio kokybės galbūt sunkaus darbo minimalaus nutukimo ir ţemo ūgio Kinų

moterų susitapatinimas su vakarietiška kultūra tęsėsi daug metų Dabar nurodoma kad tos šalies

moterų DDR disfunkcijos daţnumas yra toks pats kaip ir vakaruose Gali būti jog prie to privedė

sumaţėjęs dubens dugno ir pilvo raumenų aktyvumo sinergijos lygis sąlygotas daugiau sėdimo

gyvenimo būdo (Sapsford 2001) Tarp juodaodţių moterų vyraujanti tam tikra dubens forma taip pat

gali būti susijusi su maţesniu DDR disfunkcijos paplitimu tarp šių moterų (Handa ir kt 2003)

Kaip teigia Kim ir kt (2005) DDR funkcijos sutrikimų paplitimo skirtumai gali būti susiję su

paveldėtais anatominiais ir fiziologiniais skirtumais rasinėse grupėse Grodstein ir kt (2003) nustatė

14

kad nevalingas šlapimo išsiskyrimas yra daugiau paplitęs tarp baltaodţių moterų DDR disfunkcijos

paplitimas tarp juodaodţių moterų yra 212 maţesnis

DDR disfunkcija daţniausiai turi kompleksinę prieţastį (Hannestad ir kt 2004 Nygaard ir

kt 1996) Anatominis paaiškinimas akcentuoja šlaplės ir šlapimo pūslės kampo pakitimus dėl

pertemtų arba suţalotų dubens dugno audinių (Burgio ir kt 1986) Kiekybiniai ir kokybiniai

vidudubeninės fascijos pokyčiai ir pakitusi keliamųjų išangės raumenų funkcija yra svarbūs

etiologiniai faktoriai vystantis DDR disfunkcijai (Kim ir kt 2005) Gimdţiusių ir vyresnio amţiaus

moterų tarpe atsiranda DDR morfologiniai pokyčiai tokie kaip raumeninių skaidulų skersmens

pakitimas ir pan (Sapsford 2001) Vienas bendrai pripaţintas etiologinis faktorius yra dubens dugno

atraminių audinių paţeidimas gimdymo metu (Burgio ir kt 1986 Persson ir kt 2000)

DDR funkcijos sutrikimai

Šlapimo nelaikymas

Išmatų nelaikymas

Dubens organų nusileidimas ar iškritimas

Lėtinio skausmo sindromas

Seksualinės problemos (Bo K ir Braekken IH 2005)

Šlapimo nelaikymas - tai būklė pasireiškianti nevalingu šlapinimusi dėl šlapimo pūslės

kontrolės praradimo Tarp penkiasdešimtmečių nelaikančiųjų šlapimo yra apie 20 tarp

šešiasdešimtmečių apie 30 ir net aštuonios-devynios iš dešimties nelaiko šlapimo perkopusios 75-

uosius metus Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis dėl DDR disfunkcijos pasaulyje kenčia

beveik 200 mln moterų Lietuvoje su šia problema susiduria beveik 300 tūkstančių moterų Statistika

rodo kad šlapimo nelaiko kas antra gimdţiusi trisdešimtmetė moteris (Aniulienė R 2002) Šlapimo

nelaikymas plačiai paplitusi būklė palietusi JAV net 13 milijonų ţmonių 85 jų yra moterys

Moterys patiria šlapimo nelaikymą du kartus daţniau nei vyrai (Smith R ir kt 2007)

Fizinio krūvio metu šlapimas nesulaikomas dėl susilpnėjusių DDR ir šlapimo pūslės rauko

nepakankamumo bei hipermobilios šlaplės Tai gali atsitikti po traumą sukėlusio gimdymo

anatomiškai pakitus šlapimo takų padėčiai Net 85 nuo šios ligos kenčiančių moterų yra gimdţiusios

(Smith R ir kt 2007) Mat po gimdymo gali pakisti moters šlapimo ir lytinės sistemos anatomija ir

fiziologija Lyties organai gali pasislinkti ţemyn dėl ko ir sutrinka šlapimo pūslės bdquouţsidarymoldquo

funkcija pakinta spaudimų gradientas šlaplėje ir šlapimo pūslėje (Goldberg RP 2007)

Kadangi šlapimo nelaikymas yra susidrovėjimą kelianti būklė tikėtina kad daugelis atvejų

yra neţinomi ir negydomi bei lemia socialinę izoliaciją depresiją bei maţina savigarbą (Smith R ir

15

kt 2007) Šlapimo nelaikymas susijęs su didelėmis ekonominėmis išlaidomis Šlapimo nelaikymas

gydymas JAV per metus kainuoja apie 11-12 bilijonų dolerių apytiksliai 2000 dolerių kiekvienam

pacientui per metus Apytikriais apskaičiavimais šlapimo nelaikymo paplitimas vyrauja nuo 2 iki

daugiau kaip 50 (Smith R ir kt 2007)

Daţniausi DDR disfunkciją sąlygojantys veiksniai

nėštumas ir gimdymas

amţius

daţnas sunkaus svorio kėlimas

ilgai besitęsiantis kosulys

nutukimas

daţnas stanginimasis (vidurių uţkietėjimas)

menopauzė

daţna infekcija

kai kurie medikamentai

šlapimo takų displazijos

neuroraumeniniai sutrikimai

stresas

rūkymas kofeino vartojimas

harmoniniai pokyčiai menopauzėje

didelis gimdymų skaičius (Smith R ir kt 2007 Ewings P ir kt 2005)

A LOrsquo Boyle ir kt (2003) atlikto tyrimo metu buvo nustatinėjama kaip pasikeitė moterų

dubens organų padėtis nėštumo metu ir kurios iš tiriamųjų patyrė dubens organų nusileidimą Dubens

organų nusileidimas buvo vertinamas balais Išvadoje pranešama kad nėštumas įtakoja dubens organų

padėtį (J Buivydienė 2004)

Autoriai H P Dietz ir kt (2003) tyrė DDR funkciją visais nėštumo trimestrais Atliktas

tyrimas Jame dalyvavo 200 tiriamųjų Išvadose teigiama kad gimdymas turi tiesioginę įtaką dubens

organų nusileidimui Natūralaus gimdymo metu organai nusileidţia ţemiau nei gimdant cezario pjūvio

pagalba Šių organų nusileidimas turi reikšmės DDR funkcijos sutrikimams (J Buivydienė 2004)

J Buivydienės atlikto tyrimo išvadose atsispindi kad nėštumo metu ir po gimdymo DDR

tonusas silpnėja o jėga nėštumo eigoje ir po gimdymo kinta I-II trimestre ndash didėja II ndash III trimestre ndash

sumaţėja o III ndash po gimdymo padidėja (J Buivydienė 2004)

16

Teigiama kad gimdymo poza taip pat gali sąlygoti DDR disfunkciją Maţesnis DDR

disfunkcijos paplitimas Afrikoje ir Kinijoje aiškinamas tuo kad šiose regionuose moteris gimdymo

metu yra atsitūpusi keturpėsčia arba stovimoje padėtyje kas yra funkcionaliau nei gimdymas gulint

ant nugaros kurio metu dubens dugnas yra ištempiamas nefunkcionaliai (Carriegravere 1998)

Kiti veiksniai nulemiantys DDR disfunkcijos etiologiją yra vaisiaus ypatybės operaciniai

vaginaliniai gimdymai ilga antroji gimdymo stadija ir anestezija Duomenys apie šiuos kintamuosius

yra įvairūs vieni autoriai nurodo ryškią priklausomybę kiti - jokio poveikio

Burgio ir kt (2003) tyrę DDR disfunkcijos potencialius rizikos veiksnius nurodė kad

anestezija antros gimdymo stadijos trukmė įplyšimai vaisiaus galvos ypatybės ir sunkiausio vaisiaus

svoris nesusijęs su DDR disfunkcija Kim ir kt (2005) nurodo kad gimdymų skaičius vaginalinis

gimdymas menopauzė ir senėjimas yra labiausiai susiję su vidudubeninės fascijos ir keliamojo išangės

raumens disfunkcija

Tam tikri moterų dubens tipai gali padidinti neuroraumeninių traumų pavojų DDR Šios

traumos gali atsirasi nėštumo ir gimdymo metu bei dėl kitų būklių kurios nesusiję su nėštumu (Handa

ir kt 2003)

Persson ir kt (2000) tyrime kuris siekė nustatyti įtampos šlapimo nelaikymo akušerinius

rizikos veiksnius buvo nustatytas reikšmingas tarpusavio ryšys tarp įtampos šlapimo nelaikymo

chirurginio gydymo ir prieš tai buvusio vaginalinio gimdymo cukrinio diabeto motinos amţiaus

pirmo gimdymo metu epidurinės anestezijos vaginalinio gimdymo metu ir kūno masės indekso

paskutinio gimdymo metu Gauti duomenys rodo kad pirmas gimdymas labiausiai suţaloja dubens

dugną vėlesni gimdymai neţymiai padidina DDR disfunkcijos riziką Grodstein ir kt (2003) nurodė

kad DDR disfunkcija paplitusi tarp moterų kurios yra gimdţiusios vyresnio amţiaus ir kurios buvo

jaunesnės pirmo gimdymo metu

Konservatyvus DDR disfunkcijos gydymas pastaruoju metu kelia didelį susidomėjimą

Konservatyvių terapijų atlikimo bei tyrinėjimo metodai labai patobulėjo dėlto daugiau leidţia suprasti

apie jų naudą arba nepakankamą naudą susijusių su invazinėmis intervencijomis (Cornella JL

2004)

Didţiausias efektyvumas pasiekiamas DDR pratimus atliekant priţiūrint specialistui nes tik

verbalinė konsultacija yra nepakankama (Freeman RM 2004) Vickers D ir Dvaila GW (2006)

teigia kad 50 pacientų Kegelio pratimus atlieka neteisingai

Pirmas konservatyvus būdas gydyti įtampos šlapimo nelaikymui yra valingi DDR pratimai

kurie buvo sukurti ginekologo Arnoldo H Kegelio 1948 m (Sapsford 2001) DDR disfunkcijos

prevencijai moterys buvo skatinamos atlikti DDR pratimus nėštumo metu ir po gimdymo (Morkved ir

kt 2003)

17

Neumann PB ir kiti atliko sisteminę literatūros apţvalgą kurios tikslas buvo atlikti

literatūros analizę ir pristatyti aiškius įrodymus apie DDR pratimų efektyvumą atliekamų be ir kartu

su papildomomis priemonėmis (grįţtamojo ryšio terapija elektrostimuliacija (ES) makšties konusais)

gydant šlapimo disfunkciją Jie nustatė akivaizdų DDR pratimų efektyvumą gydant šlapimo

disfunkciją tačiau reikalingos papildomos studijos nustatyti optimalias gydymo programas ir

treniravimo protokolus įvairiems pacientams turintiems skirtingą simptomatiką Šios studijos metu

paaiškėjo jog teigiami pokyčiai atliekant DDR pratimus pastebimi praėjus nuo vienos savaitės iki

šešių mėnesių tačiau DDR jėga padidėja tik nuo treniravimo pradţios praėjus maţiausiai trims

mėnesiams (2006)

132 Hipermobilumas

Hipermobilumas daugelyje literatūros šaltinių apibūdinamas kaip nestabilumas

Apatinės nugaros dalies stabilumas ndash tai stuburo gebėjimas išlaikyti padėtį tiek statinėje

padėtyje tiek dinaminio judesio metu (Barr KP ir kt 2005)

Nėštumo metu auga gimda ir didėja pilvo apimtis Kartais moters svoris per kelis mėnesius

padidėja iki 25 Raumenys nespėja adaptuotis bdquonaujomis sąlygomisldquo Nepakankamas fizinis

aktyvumas maţina raumenų jėgą ištvermę ir pablogina koordinaciją Todėl sutrinka raumenų funkcija

stabilizuoti sąnarius ir stuburą Svorio centras pasislenka į priekį gali padidėti juosmens linkis

Krūvis tenka ne tarpslanksteliniams diskams o uţpakaliniams tarpslanksteliniams ir kryţmeniniams -

klubų sąnariams (art sacroiliacae)

Didelę reikšmę nugaros skausmų nėštumo metu atsiradimui turi hormonų (relaksino

estrogenų progesterono prolaktino ir kt) pusiausvyros kitimas Vandens ir natrio susilaikymas

jungiamajame audinyje apie sąnarius sukelia raiščių laisvumą Manoma kad naktiniai nugaros

skausmai antroje nėštumo pusėje susiję su hipervolemijos ir apatinės tuščiosios venos (vena cava

inferior) spaudimu Todėl sutrinka veninio kraujo nutekėjimas iš ekstraduralinių veninių rezginių

Vystosi hipoksija ir metabolizmo pakitimai nemielinizuotose skaidulose Hormonai sukelia pasikeitimą

raiščių įsiterpimo į kaulą taške Itin svarbus geltonkūnio išskiriamo relaksino kiekio svyravimas

Hormono koncentracija kraujyje nuolat didėja iki 24 nėštumo savaitės ir vėliau maţai kinta

Relaksinas didina raiščių laisvumą minkština kremzles ir sukelia sinovijos išvešėjimą Tai padeda

moters organizmui pasiruošti gimdymui Tačiau relaksuoti raiščiai ir kapsulės maţina stuburo ir sąnarių

stabilumą (Lockstad 2003)

Paprastai kai mes gulime ar stovime dubuo yra fiksuotas arba stabilioje padėtyje tačiau

vaikštant mobilumas taip pat kaip ir stabilumas turi būti optimalus ty reikalingas kintantis

18

kryţmeninio klubo sąnario stabilumas (stabilumas esant apkrovai ir mobilumas kai apkrovos nėra)

Kryţmeninio klubo sąnario stabilizavimo problemą išsprendţia paties šio sąnario sutvirtinimo ir

fiksavimo mechanizmas apibūdinamas kaip pasyvus ir aktyvus stabilumas (ţr 2 ir 3 pav)

Kryţmeninio klubo sąnario fiksavimo galimybę apsprendţia netaisyklingi sąnario paviršiai

2 pav Pasyvus stabilumas

Stabili aplinka su atitinkančiais sąnarių paviršiais kai nereikalingos pašalinės jėgos sistemos

stabilumui išlaikyti

Kaulinės struktūros

kauliniai elementai

jėgos kurios susidaro nuo raumenų prisitvirtinimo prie kaulo vietos

neutrali stuburo padėtis

kryţmeninio klubo sąnario sąnarinių paviršių stabilumas

Aktyvus stabilumas susideda iš keleto mechanizmų Pirmiausiai kryţkaulio rotacija pirmyn

atsirandanti krūvio metu ty keliantis iš gulimos padėties į sėdimą arba stovimą padėtį padidina

uţpakalinio raiščio tempimą kuris sukelia didesnį sąnarinių paviršių spaudimą Tokiu būdu

kryţmeniniui klubo sąnariui suteikiama daugiau stabilumo Antra vertus kryţmeninio klubo sąnario

sąnarinių paviršių spaudimą padidina krūtininė-juosmeninė fascija ir raumenys Dauginis ir skersinis

pilvo raumenys yra tvirtai sujungti raiščių ir tvirtinasi aplink kryţmeninį klubo sąnarį Nustatyta kad

skersinio pilvo raumens susitraukimas sutvirtina kryţmeninį klubo sąnarį ir taip dauginio ir skersinio

19

pilvo raumenų ko-kontrakcija dar pagerina liemens stabilumą Abu šie raumenys yra tiek liemens tiek

dubens stabilizatoriai Akivaizdu kad dubens dugnas taip pat dalyvauja uţtikrinant dinaminį stabilumą

juosmens-dubens srityje

3 pav Aktyvus stabilumas

Šis terminas naudojamas apibūdinti raumenims dalyvaujantiems kryţmeninio klubo sąnario

stabilizavime

Išorinių jėgų poveikis uţtikrinantis sistemos stabilumą

diafragma

dubens dugnas

dauginiai raumenys

skersinis pilvo raumuo

krūtininė-juosmeninė fascija

uţpakalinės juosmens raumens skaidulos

Judesių valdymas ndash kitas veiksnys stabilizavimo pratimų mechanizme Nervų sistemai

kontroliuojančiai juosmeninės stuburo dalies stabilumą reikalinga numatyti kiek motorinių vienetų

aktyvuoti norint uţtikrinti raumens gebėjimą atlikti atitinkamą funkciją Judesių reguliacijos

sutrikimus lemia aferentinių impulsų stoka trukdanti griţtamųjų ryšių susidarymui Pacientams

turintiems nugaros problemų stebima uţdelsta nervinė impulsacija iš aukštesniųjų nervų sistemos

20

sričių nes neuţtenka informacijos apie stuburo komponentų būklę Dėl to maţėja raumens aktyvumas

jis silpsta ar atrofuojasi

Richardson su bendraautoriais (2005) atliko tyrimą kuriame tiriamiesiems su lokalių

raumenų disfunkcija parinkti specialūs pratimai įtraukiant pakartotinius izometrinius dauginio ir

skersinio pilvo raumenų susitraukimus (tiesiamųjų ir lenkiamųjų raumenų jėgos ir ištvermės gerinimas

nebuvo įtrauktas) Išvadose teigiama lokaliųjų raumenų skersmuo padidėjo tiriant ultragarsinės

diagnostikos metodu Judesių valdymo gerinimo etape atliekami izometriniai pratimai įtraukiantys

dauginio skersinio pilvo raumenų susitraukimus gulint ant pilvo nugaros ar skausmą maţinančiose

padėtyse Daugkartinis tikslus pratimų kartojimas sudaro nervų sistemoje dominantę ty automatinį

raumens įsijungimą į judesio ir statinės padėties išlaikymą Sąlyginai sveikų ţmonių lokalieji

raumenys aktyvuojami anksčiau uţ globaliuosius o besiskundţiančių nugaros skausmais - atvirkščiai

Statinis ir dinaminis stabilumas pasiekiamas kai aktyvios pasyvios ir kontrolinės sistemos

dirba kartu Biomechaniniai dubens sąnarių fiksavimo modeliai apibrėţiami vadinamais formos ir

jėgos dominančių principais Raumenų ndash raiščių sistema valdoma nervų sistemos atsakinga uţ jėgos

dominantę Raumenys skiriami į dvi funkcines sistemas giliejilokalūs ir paviršiniaiglobalūs

Lokalieji yra atsakingi uţ smulkius suderintus tarpsegmentinius nespecifinius jėgos krypčiai

judesius o tuo tarpu globalieji raumenys kontroliuoja stuburo orientavimą į tiesioginius judesius

Judesių kontrolės koncepcija kur giliųjų raumenų korsetas ir globalių raumenų veikla yra

suderinta lemia juosmens - dubens stabilumą Tiesiamasis nugaros raumuo dvigalvis šlaunies raumuo

ir didysis sėdmens raumuo yra svarbiausi raumenys jėgos dominantės palaikymui Skersinis pilvo

raumuo ir DDR yra svarbūs juosmens ndash dubens regiono stabilizavimui

Dėl patologinių biomechaninių ir hormoninių kitimų atsiranda sąnarių ir stuburo segmentų

nestabilumas Todėl sąnarinėse kapsulėse raiščiuose sausgyslėse dirginami skausmo receptoriai

Nestabilumą stengiasi kompensuoti raumenys tačiau tai trunka neilgai kadangi jie negali

pilnavertiškai pakeisti raiščių funkcijos Raumuo vargsta blogėja metabolizmas jie įsitempia

Spazmuotas raumuo sukelia skausmą Bet refleksinį raumens įsitempimą gali sukelti raiščių ir sąnarių

dirginimas (Lockstad 2003)

Nėštumo metu ypač veikiami liemens stabilumą uţtikrinantys raumenys Tie raumenys

vadinami laikysenos raumenimis jie yra trumpi giluminiai neatliekantys judesių tačiau

stabilizuojantys sąnarius raumenys Šią funkciją atlieka toniniai raumenys uţtikrinantys gerą dinaminį

stabilumą liemenyje Liemens stabilumą uţtikrina trys pagrindinai toniniai raumenys ndash skersinis pilvo

(m transversus abdominis) dauginiai (m multifidus) ir vidiniai įstriţiniai pilvo (m internus obliquus)

raumenys

Esant susilpnėjusiam ar pertemptam skersiniam pilvo raumeniui gali atsirasti liemens

nestabilumas tiesiogiai įtakojantis apatinės nugros dalies skausmus (Barkauskas 2002) Skausmas

21

slopina šio raumens susitraukimą atliekant įvairius judesius galūnėmis ir taip prarandamas apsauginis

stabilizavimo efektas Palaipsniui toninis raumuo (skersinis pilvo) tampa faziniu ty dalyvauja liemens

judesiuose ir neuţtikrina liemens stabilumo einant bėgant ar tiesiog atliekant judesius rankomis

(Mohr 1990)

Kulig K ir kolegų atlikto tyrimo hipotezė teigė kad liemens segmentinių judesių skirtumai

įtakoja apatinės nugaros dalies skausmą Tyrimo metu buvo nustatyta kad tiriamosioms kurios

skundėsi apatinės nugros dalies skausmu buvo daugiau padidėjęs juosmeninės dalies mobilumas nei

toms kurios nesiskundė skausmu Padidėjęs mobilumas buvo nustatytas L4-L5 ir L5-S1 segmentuose

(Kulig K ir kiti 2007)

Juosmens ndash dubens regionui reikalingas stabilumas tam kad būtų galima pernešti krūvį

liemeniui ir viršutinėms galūnėms Tačiau tuo pačiu turi būti ir pakankamas mobilumas (fiziologinės

amplitudės ribose) kad uţtikrinti pakankamą judėjimą (Steacutephanie J 2006)

133 Netaisyklinga laikysena

Esant silpniems raumenims palaipsniui susiformuoja netaisyklinga nėščiosios laikysena dėl

ko nėščioji daţnai gali jausti skausmus juosmeninėje ir krūtininėje (tarp menčių) dalyse keliuose ir

pėdose (Osgaard ir kt 1994) Netaisyklinga laikysena daţnai susijusi su krypuojančia eisena

Taip pat dėl hormonų pokyčių padidėja dubens ir juosmeninės dalies sąnarių paslankumas kuris

įtakoja netaisyklingos nėščiosios laikysenos formavimąsi

Kita prieţastis įtakojanti netaisyklingos laikysenos formavimąsi yra palaipsniui didėjantis

vaisiaus apimtis ir svoris moteris priversta atsilošti atgal kad išlaikytų pusiausvyrą stovėdama ar eidama

Dėl to gali padidėti juosmens linkis ir persitempti minkštieji audiniai Tačiau pagal olandų atliktą studiją

(rentgeno pagalba) nagrinėjusią laikysenos pokyčius nėštumo metu teigiama kad juosmens linkis maţėja

Bendras skausmas gali kilti dėl raumenų ir raiščių bei kraujotakos dubens raumenyse ir raiščiuose

pasikeitimo (Bastiaanssen 2004)

Kalbant apie generalizuotą ty viso kūno pusiausvyros lygmenį reikia paminėti kūno masės

centrą kaip labiausiai įtakojantį veiksnį Dėl vienokių ar kitokių prieţasčių pasislinkus kūno masės

centrui apatinės nugaros dalies struktūros patiria daug didesnę kompresinę apkrovą Šiuo atveju

pakenkimo lygmuo tiesiogiai priklauso nuo struktūrų uţtikrinančių nugaros stabilumą gebėjimo

suvaldyti atsiradusią apkrovą Kitas stabilizacinis apatinės nugaros dalies lygmuo atsakingas uţ

dubens ir juosmeninių slankstelių padėties kontrolę ir valdymą Šiame lygmenyje svarbiu veiksniu

tampa fiziologiniai stuburo linkiai (juosmeninis linkis) bei viso kūno laikysena Pačiame ţemiausiame

stabilizacijos kontrolės lygmenyje atsiduria tarpslanktelinių judesių (slinkimas ir sukimas) valdymas

22

Sihvonen T atliktame tyrime buvo nustatyta kad nugaros raumenų atsipalaidavimo laipsnis

lygiagrečiai susijęs su skausmo intensyvumu ir aktyvumo lygis judesio metu turi atvirkštinę

priklausomybę judesių ribotumo lygiui (1998)

Laikysenos pokyčius įtakoja šie kitimai

1 Nėštumo metu nutolsta krūtinkaulio kardinė atauga stuburas išsitiesia pečiai ir galva atlošiami

atgal nugara išsilenkia

2 Kaklo linkis didėja į viršutinę kaklo keterą galva pirmyn (tokia padėtis reikalinga pečių

išlyginimui)

3 Bendras kūno masės centras svyruoja pirmyn ir atgal dėl gimdos ir jos komponentų masės

padidėjimo

4 Tam kad kompensuotų gravitacijos centro poslinkį gali padidėti juosmens linkis ir kelių

hiperekstenzija (keliai per daug išsitiesia tam kad pasikeistų gravitacijos linija) Todėl daţnai

netinkamai apkraunami kelių ir pėdų sąnariai

5 Kinta kūno masės centras pasislenka pirmyn ir tenka didesnis krūvis nugaros ir pilvo

raumenims

Nėštumo metu ypač veikiami liemens stabilumą uţtikrinantys raumenys Tie raumenys

vadinami laikysenos raumenimis jie yra trumpi giluminiai neatliekantys judesių tačiau

stabilizuojantys sąnarius raumenys Šią funkciją atlieka toniniai raumenys uţtikrinantys pakankamą

dinaminį stabilumą liemenyje Liemens stabilumą uţtikrina trys pagrindinai toniniai raumenys

skersinis pilvo (m transversus abdominis) dauginiai (m multifidus) ir vidiniai įstriţiniai pilvo(m

internus obliquus) raumenys Esant susiformavusiai netaisyklingai kūno laikysenai ar funkciniams

nugaros skausmams ypatingą dėmesį būtina kreipti laikysenos kontrolei ir kūno judėjimo mechanikai

Vertikalioje padėtyje atraminę palaikomąją liemens ir vidaus organų funkciją atlieka pilvo nugaros

kvėpavimo diafragmos bei dubens dugno raumenys (Carriere 2002)

Laikysenos kontrolės lavinimui didelis dėmesys skiriamas pilvo raumenų stiprinimui be

aktyvinimui Skersinio pilvo raumens aktyvavimas stabilizuoja liemenį ir uţtikrina geresnį viršutinių ir

apatinių galūnių funkcionavimą

Carriere (2002) nurodo kad pilvo raumenų treniravimas yra būtinas norint sustiprinti silpnus

DDR ir atstatyti jų funkciją nes tuo metu kai raumuo išmoksta dirbti daugelyje kombinacijų jis toliau

automatiškai savaime treniruojasi atliekant kasdieninio gyvenimo veiksmus Yra labai sunku aptikti ir

sąmoningai aktyvuoti skersinius pilvo raumenis Kada skersinis pilvo raumuo yra aktyvus ir yra gerai

įsitempęs jis atpalaiduoja juosmeninę nugaros dalį Kada sėdimieji gumburai atitolsta nuo vienas kito

23

apatinė skersinio pilvo raumens dalis sutrumpėja sėdimiesiems gumburams priartėjus skersinis pilvo

raumuo pailgėja Tai rodo kad skersinis pilvo raumuo ir DDR yra antagonistai kurie visada

funkcionuoja kaip pora (Franklin 2003)

Skersinio pilvo ir dubens dugno raumenų atsakas sustiprėja kuomet pratimai atliekami esant

geram juosmens-kryţkaulio linkiui Pradinė padėtis pasilenkus ir nugaros lenkimas atliekant pratimus

aktyvuoja sukimą skatinančius pilvo raumenis tokius kaip išoriniai įstriţiniai pilvo ir tiesieji pilvo

raumenys o tai apriboja skersinio pilvo raumens įtraukimą į darbą (Sapsford 2001)

Atstatinėjant raumenų tarpusavio pusiausvyrą (paprastai ji būna sutrikusi esant netaisyklingai

laikysenai) tempiamos ir stiprinamos šios raumenų grupės

Stiprinami šie raumenys

viršutinė kaklą lenkianti raumenų dalis apatinė kaklą ir viršutinė krūtinę tiesianti raumenų

dalis

mentę supantys raumenys

išoriniai ţastą sukantys raumenys

liemenį lenkiantys ir stabilizuojantys raumenys (tiesusis ir įstriţiniai pilvo)

šlaunis tiesiantys raumenys

blauzdas tiesiantys raumenys

pėdas tiesiantys raumenys

kvėpavimo raumenys

Tempiami šie raumenys

viršutinė kaklą tiesianti raumenų dalis bei mentės keliamieji raumenys

krūtinės raumenys (didysis ir maţasis krūtinės raumenys)

nugarą tiesiantys raumenys

šlaunis pritraukiantys ir lenkiantys raumenys (nepertempti moterims jaučiančioms dubens

nestabilumą ir skausmą )

blauzdas lenkiantys raumenys (nepertempti moterims jaučiančioms dubens nestabilumą ir

skausmą )

pėdas lenkiantys raumenys

24

134 Dubens raiščių atsipalaidavimo sindromas (DRAS)

Juosmens ndash dubens regiono stabilizavimo sistemas įtakoja hormoniniai ir biomechaniniai

pokyčiai tačiau ne visos moterys patiria nugaros skausmą Anksčiau manyta kad hipermobilumas yra

pagrindinė skausmo prieţastis tačiau šiuo metu manoma jog dinaminės stabilizacijos metu jį lemia

raumenų ndash raiščių sistemos nesugebėjimas kompensuoti padidėjusio dubens sąnarių laisvumo (Gutke

A 2007) Dubens raiščių atsipalaidavimo sindromas (DRAS) yra apibūdinamas kaip būklė

išsivystanti nėštumo ar gimdymo metu ir pasireiškianti stipriu skausmu kryţmeniniame klubo sąnaryje

irar gaktinėje sąvarţoje (Petrikonis 2001)

Kryţmeninio kubo sąnario ir gaktinės sąvarţos atsipalaidavimas nėštumo metu yra

fiziologinis fenomenas kuris paprastai vyksta be simptomų nes jį iš dalies lemia hormoniniai ir

biocheminiai faktoriai Tačiau kai kuriais atvejais šie pokyčiai sąlygoja simptomus 08 -16 moterų

DRAS pasireiškia nėštumo metu Šie simptomai gali atsirasti jau pirmame nėštumo trimestre tačiau

paprastai pasireiškia 5 ndash 8 nėštumo mėnesį

Daugeliui moterų skausmai pranyksta tuoj po gimdymo tačiau kai kuriais atvejais dėl

neaiškių prieţasčių jis uţsitęsia keliolika savaičių po gimdymo Simptomai pasireiškia skausmu

juosmeninėje stuburo dalyje ir padidėjusiu jautrumu kryţmeniniame klubo sąnaryje bei gaktinėje

sąvarţoje (Petrikonis 2001)

14 Dubens dugno pilvo raumenų ir diafragmos funkciniai ryšiai

Visi dubens dugno komponentai sudaro atskirą griaučių raumenų sistemą (ţr 4 pav) kuri

yra susijusi su kitų griaučių raumenų sistemų funkcionavimu (Sapsford 2001 Franklin 2003)

DiafragmaDauginis raumuo

Dubens dugnasKryžkaulis

Skersinis pilvo raumuo

Dauginiai raumenys

4 pav DDR pilvo raumenų ir diafragmos funkciniai ryšiai (Beazel J R 2004)

25

Nurodoma kad DDR kartu su diafragma skersiniais pilvo raumenimis ir klubiniais juosmens

raumenimis suformuoja tam tikrą konteinerį Visų šių raumenų tarpusavio veikla turi svarbią reikšmę

DDR jėgai bei nugaros raumenų funkcinei būklei Konteinerio stogą sudaro diafragma šonines sienas

- skersiniai pilvo raumenys uţpakalinę sieną - klubiniai juosmens raumenys ir pagrindą - DDR

Pasak Carriere (1998) stovint išsitiesus pilvo nugaros raumenys diafragma ir DDR sudaro

pilvo kamerą Visi šie raumenys dėka savo funkcinių jungčių palengvina keliamųjų ir sutraukiamųjų

išangės raumenų funkciją Kosint šokinėjant bėgant šie raumenys turi dirbti kartu kad sustiprintų

DDR DDR nėra izoliuotas vienetas tačiau pilvo kapsulės dalis kuri supa pilvo ir dubens organus

Struktūros sudarančios šią kapsulę yra juosmeninės stuburo dalies slanksteliai ir dauginiai raumenys

diafragma (kuri svarbi tiek laikysenai tiek kvėpavimui) skersiniai pilvo raumenys ir DDR

kompleksas Šie raumenys uţtikrina liemens laikyseną vertikalioje padėtyje ir veikia sinergetiškai

(Sapsford 2001) Skersiniai pilvo raumenys dirba kaip korsetas apjuosdami apatinę pilvo dalį ir

nugarą ir palengvindami dauginių raumenų darbą (Hulme 2002 )

Diafragma pilvo raumenys (ypatingai skersiniai pilvo) plačiausieji nugaros raumenys

sėdmenų raumenys ir dauginiai raumenys yra svarbūs raumenys uţtikrinantys optimalią DDR

funkciją Jie sudaro integruotą atramos sistemą bei pagerina šlapimo pūslės ir tiesiosios ţarnos

funkciją stuburo juosmeninės kryţkaulio dalies stabilumą pusiausvyrą ir vaikščiojimą (Hulme 2002)

Dubens dugnas turi greitai reaguoti į laikysenos liemens raumenų aktyvumo ir vidinio pilvo spaudimo

pokyčius išlaikant sutrauktus raumenis įvairaus intensyvumo fizinio krūvio metu ir juos atpalaiduoti

po krūvio

Diafragma yra svarbiausias kvėpavimo raumuo Ji tarsi kupolas dengia vidaus organus ir

suformuoja atskiriamąjį sluoksnį tarp pilvo ertmės ir krūtinės Diafragmą ir dubens dugną jungia nuo

pilvo ertmės einantis jungiamasis audinys (adventitia) vadinama fascija kuri eina paraleliai

pasidalindama į du lapelius Taigi taisyklingas kvėpavimas yra labai svarbus treniruojant dubens

dugno raumenis Šis kvėpavimas vadinamas diafragminiu arba pilviniu kvėpavimu (Kuhnert Ch

2005)

Diafragma sinergetiškai palengvina skersinio pilvo raumens darbą per kvėpavimo iškvėpimo

fazę Kadangi diafragma pakyla pakeldama vidaus organus 1-3 cm ir sumaţindama vidinį pilvo

spaudimą skersinis pilvo raumuo susitraukia stabilizuodamas juosmens-dubens regioną (Hulme 2002

b) Nurodoma kad nėščiosios kurios sėdi neatsirėmusios ir išlaikydamos taisyklingą juosmeninį

stuburo linkį stovi išsitiesusios ir pas kurias judant apatinės pilvo dalies raumenys yra tvirti

palengvina neintensyvų DDR aktyvumą sinergijoje su giliaisiais pilvo raumenimis didţiąją dienos dalį

Jos pasiţymi gera laikysenos kontrole Tik tada kada pilvo raumenų susitraukimai yra automatiški

dubens dugnas gali atlikti savo atraminę funkciją sulenkus liemenį (Sapsford 2001)

26

Literatūroje nurodoma kad DDR funkcija glaudţiai susijusi su kvėpavimo diafragma

Kvėpuojant diafragma nusileidţia ir grįţta į ramybės padėtį 12-14 kartų per minutę Diafragminis

kvėpavimas yra svarbus norint išlaikyti sveiką stuburą sveiką šlapimo pūslę ir tiesiąją ţarną bei

šlapimo sulaikymą (Hulme 2002)

Įkvėpimo metu kvėpavimo diafragma juda ţemyn pilvas išsipučia o dubens dugnas šiek tiek

pajuda ţemyn jei jis yra elastingas ir atpalaiduotas (Carriere 2002) Nusileidţianti diafragma spaudţia

pilvo organus ir didina šlapimo pūslės ir tiesios ţarnos spaudimą (VPS) (Hulme 2002 ) Organai yra

spaudţiami į pilvo raumenis ir dubens dugną kuris prisitaiko platėdamas Pilvo raumenys ir dubens

dugnas dirba kartu kad paremtų ir subalansuotų diafragmos aktyvumą (Franklin 2003)

Iškvėpimo metu pilvas suplokštėja ir jei iškvėpimas yra stiprus diafragma susitraukia ir juda

į viršų (Carriere 2002) DDR ir pilvo raumenys susitraukia kad galėtų pastumti organus į viršų

(Franklin 2003) Diafragma daugiau kontroliuojama autonominės nervų sistemos nei valingos nervų

sistemos (Hulme 2002 ) Valdomas forsuotas iškvėpimas sukelia ne tik diafragmos bet ir vidinio ir

išorinio įstriţinio pilvo raumenų aktyvaciją Tai skatina įtampos padidėjimą dubens

dugnosutraukiamojo raumens funkciniame vienete (Carriere 1998)

Pagrindiniai liemens organai yra tiesiogiai arba netiesiogiai palaikomi diafragmos taigi

diafragmos ritmiškas judėjimas padeda išlaikyti šių organų normalų mobilumą ir pakelia šlapimo pūslę

2-3 cm per iškvėpimo fazę Diafragma kartu su skersiniu pilvo raumeniu padeda stabilizuoti stuburą

iki padidėjant vidiniam pilvo spaudimui atliekant galūnių judesius

Spaudţiant krūtinės ląstą šonkauliais diafragmos mechanizmas įtakoja ne tik pilvo sienos

raumenis bet ir DDR (Moen ir kt 1990) Ilgalaikis iškvėpimas (ar įsitempimas) aktyvuoja ne tik

diafragmą bet taip pat vidinį ir išorinį įstriţinius pilvo raumenis (Ostergaard ir kt 1992) Tai sukelia

dinaminę funkcinio vieneto DDR padidėjusį įsitempimą Todėl svarbią reikšmę turi gebėjimas

kvėpuoti diafragminiu būdu kurio metu intensyviai priverčiami dirbti pilvo raumenys

Sapsford R R ir Hodges P W atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti ar valingas pilvo raumenų

susitraukimas yra susijęs su dubens dugno raumenų aktyvumu DDR aktyvumas buvo matuojamas

atliekant skirtingo intensyvumo pilvo raumenų susitraukimus gulimoje ir sėdimoje padėtyse DDR

elektromiografinis aktyvumas buvo matuojamas įvedus į makštį ir išeinamąją angą paviršinius

elektrodus Šie matavimai buvo paremti išeinamosios angos ir makšties spaudimo Gauti rezultatai

rodė kad DDR elektromiografijos duomenys padidėjo pilvo raumenų susitraukimo metu DDR

aktyvumas stipraus pilvo raumenų susitraukimo metu nesiskyrė nuo išmatuoto maksimalaus DDR

susitraukimo Išmatuotas pirmiau makšties ir išeinamosios angos slėgio padidėjimas o po to ir pilvo

Išvadose kalbama kad sveikiems tiriamiesiems valingas pilvo raumenų aktyvumas sąlygojo DDR

aktyvumą Dubens slėgio padidėjimas įvykęs prieš pilvo slėgio padidėjimą parodo kad atsakas yra

27

uţprogramuotas Pilvo raumenų treniravimas gali būti labai veiksmingas šių sutrikimų gydyme

(Sapsford R R Hodges P W 2001)

Valingų DDR susitraukimų metu sveikoms moterims kaip atsakas buvo uţregistruotas

charakteringas pilvo raumenų aktyvumas (Steacutephanie J 2006)

Daugelis pilvo raumenis lavinančių pratimų yra įtraukiami į nugaros skausmo ir kitų griaučių

raumenų sistemos sutikimų reabilitavimo programas Buvo atlikta keletas tiriamųjų darbų apie visų

pilvo raumenų aktyvavimą ir įtaką tam tikriems regionams Šis tyrimas parodė kas vidinis apatinės

pilvo sienos vidinės krypties judesys gulimoje ant nugaros padėtyje labiausiai nepriklausomai nuo kitų

pilvo raumenų įtakoja skersinio pilvo raumens aktyvumą (Urquhart DMir kt 2005)

Šlaunų ir liemens judesių metu (Bo ir Stein 1994) izometrinių pilvo pratimų metu (Sapsford

ir kt 1997) ir kitų juosmenį stabilizuojančių raumenų aktyvavimo metu (Jones 1999) buvo

uţregistruotas dubens dugno raumenų elektromiografijos rodiklių padidėjimas

Dar vieno tyrimo metu buvo tiriamas pilvo raumenų atsakas į valingą DDR susitraukimą

moterims anamnezėje neturėjusioms dubens dugno sutrikimų tam kad nustatyti ar yra pilvo ertmę

supančių raumenų ko-aktyvaciją DDR pratimų metu Pilvo raumenų aktyvumas buvo registruojamas

elektromiografijos metodu elektrodų pagalba Tiriamosios sutraukinėjo DDR trijose padėtyse gulint

ant nugaros Visoms tiriamosioms pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas padidėjo virš pradinio

taško atliekant DDR susitraukimus maţiausiai vienoje padėtyje Skersinio pilvo raumens

elektromiografijos aktyvumas buvo didţiausias liemens lenkimo padėtyje o skersinio pilvo raumens

aktyvumas buvo didesnis uţ tiesiojo pilvo raumens aktyvumą liemens tiesimo padėtyje

Buvo atliktas papildomas eksperimentinis tyrimas kurio metu buvo registruojamas gaktinio

stuburgalio raumens ir pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas atliekant tris skirtingus

submaksimalius izometrinius pilvo raumenų pratimus Šio eksperimentinio tyrimo metu nustatytas

gaktinio stuburgalio raumens aktyvumo padidėjimas su kiekvienu pilvo raumenų susitraukimu

Rezultatai rodo kad pilvo raumenų aktyvumas yra normalus atsakas į DDR veiklą

tiriamosioms be DDR sutrikimų ir leidţia manyti kad specifinė pilvo raumenų veikla aktyvuoja DDR

(Sapsford RR ir kt 2001)

Nėštumo metu DDR dėl palaipsniui didėjančio gimdos svorio yra nuolat tempiami ir

neišlaiko jiems tenkamo krūvio todėl izoliuotai aktyvinti šiuos raumenis yra sudėtinga Ilgą laiką buvo

manoma kad liemens stabilizavimo pratimų programa nėščiosioms įjungiant dubens judesius neįtakoja

DDR funkcinės būklės Anksčiau kineziterapeutai mokydami kaip atlikti dubens dugno raumenų

pratimus akcentuodavo pacientams neįtempti pilvo raumenų Šiuo metu poţiūris šiuo klausimu

pasikeitė Egzistuojantis funkcinis ryšys tarp dubens dugno kvėpuojamosios diafragmos bei pilvo ir

nugaros raumenų suteikia galimybę šiuos raumenis aktyvinti netiesiogiai

28

Atliekami tyrimai leidţia suprasti kad yra tam tikros sinergijos tarp pilvo ir DDR Manoma

kad DDR turi dvejopą funkciją dalyvauja liemens stabilumo palaikyme ir šlapimo ir išmatų šalinime

bei laikyme Šios raumenų sinergijos gali sėkmingai pasitarnauti DDR funkcijos sutrikimų

reabilitacijoje Daugeliui moterų prieš ir po gimdymo bendro fizinio aktyvumo pagalba galima

sėkmingai pagerinti dubens dugno raumenų atsigavimą be specifinių dubens dugno raumenų pratimų

Pagrindiniai faktoriai susiję su treniravimosi sėkme yra daugiau pacienčių sutikimas ir

motyvacija nei amţius ar šlapimo nelaikymo laipsnis Paskaičiuota kad tik 15-20 pacienčių sutinka

atlikti DDR treniruotes (Freeman RM 2004)

Nėštumas yra idealus laikotarpis pacienčių edukacijai ir motyvacijai skatinti nes šiuo metu

jos aktyviai lankosi sveikatos prieţiūros įstaigose Yra kilusi idėja kad moterų konsultacijų

laukiamuosiuose moterys galėtų stebėti video medţiagą apie nėštumą ir gimdymą o tuo tarpu ir jų

poveikį DDR šių raumenų pokyčius ir riziką (McLennan MT ir kt 2005)

Bo K ir kitų tyrimo tikslas buvo ištirti kiek moterų nėštumo metu atlieka DDR pratimus

Tyrimo metu nustatyta kad santykinai keletas (17) moterų nėštumo metu reguliariai atliko DDR

pratimus (2006)

Tikėtina kad DDR pakartotinas toninio aktyvumo įgijimas dėl pailgintos skersinių pilvo

raumenų švelnios aktyvacijos prieš padidinant jėgą yra svarbus faktorius atstatantis laiku įvykstantį

DDR atsaką (Sapsford 2001) Kada susitraukia dubens diafragma susitraukia ir pilvo raumenys ir

atvirkščiai Taigi kai dirba DDR jėgos laukas jis palengvina pilvo raumenų susitraukimą (Hulme

2002 )

Funkcinių pratimų tikslas yra atstatyti DDR funkciją Kada DDR lavinimas koordinuojamas

su aplink esančių raumenų treniravimu DDR funkcija yra atstatoma (Carriere 2002)

Tyrimai parodė kad atliekant maksimalų DDR susitraukimą padidėja visų pilvo raumenų

aktyvumas Tiesiojo pilvo raumens atsakas buvo maţiausias Atliekant juosmeninį lenkimą didţiausias

buvo skersinio pilvo raumens ir išorinio įstriţinio raumens aktyvumas Pastebėta kad atliekant netgi

silpną DDR susitraukimą skersinis raumuo duoda atsaką nepriklausomai nuo liemens padėties

Priešingai atliekant įvairius izometrinius pilvo raumenų manevrus padidėjęs pilvo raumenų

elektromiografinis aktyvumas įtakoja gaktinio stuburgalio raumens ir išeinamosios angos raumenų

aktyvumą DDR ir dauginio raumens koaktyvacija taip pat buvo tiriama tačiau patvirtinantys rezultatai

negauti

Atsiţvelgiant į tai kad dubens dugno raumenys yra liemens stabilumo palaikymo sistemos

dalis kurią sudaro tam tikri lokalieji raumenys nepakankama kitų lokaliųjų raumenų veikla veikia

DDR toninį aktyvumą ir įsijungimo į darbą laiko funkcinės veiklos metu Nugaros skausmas gali būti

prieţastimi maţinančia DDR toninį aktyvumą Taip pat ir klubinio kryţkaulio sąnario sutrikimai gali

įtakoti liemens stabilumo sistemą

29

Nuo 1962 m su nėštumu susijusios dubens ir juosmeninės stuburo dalies diagnozė

prognozės ir gydymas kėlė diskusijas ir iki šiol besitęsiantį nuomonių išsiskyrimą Be to naujausi

gydymo strategijų tyrimai atspindi įvairias nuomones iš tiesų rodančias kad egzistuoja profesinis

neapibrėţtumas dėl optimalaus gydymo metodo (Bastiaenen ir kt 2004)

Publikuojami įvairių studijų gydymo rezultatai tačiau didesnė dauguma jų yra nepatvirtinti

Nėščiųjų dubens ir juosmeninės stuburo dalies skausmų gydymas yra nukreiptas į skausmo maţinimą

susidedantį iš padėčių ir kai kurių kasdieninių veiksmų (lipimo laiptais kėlimo liemens sukimo

judesių) vengimo bei korekcinių pratimų programos

Kineziterapija vandenyje labai populiari ir efektyvi forma gydanti daugelį judamojo aparato

ligų Vienas iš privalumų treniruojantis baseine yra tas kad vandenyje neţiūrint judesių stuburas

veikiamas labai nedidelių apkrovų Taip yra dėl to kad vandenyje ţmogus tampa bdquobesvorisldquo

Vandenyje kaip ir sausumoje pasiekiama gerų rezultatų derinant kvėpavimą ir tempimą

didesnis raumenų pailgėjimas įmanomas vandenyje (Freedmann 2000)

Juosmeninės stuburo dalies lenkimas įtakoja DDR atsaką Moterims yra sunkiau aktyvuoti

DDR kada juosmeninė stuburo dalis yra lenkimo padėtyje Pas daugelį moterų pilvo siena pasislenka

pirmyn lenkiantis stovimoje padėtyje ir tai maţina DDR aktyvumą Eksperimentinėje situacijoje

sveikoms moterims pilvo sienos pasislinkimas pirmyn sumaţino šlaplės spaudimą (Sapsford 2001)

Kadangi ritmingus kvėpavimo judesius palaiko pilvo ir dubens dugno raumenų sinerginė veikla tad

būtina uţtikrinti normalų šių raumenų funkcionavimą Dubens dugno raumenų aktyvacijai ir

stiprinimui taikoma Kegelio bei Tansbergerio metodikos (Baumann L 2005)

30

2 TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA

21 Tyrimo organizavimas ir tiriamųjų kontingentas

Tyrimo objektas nėščių moterų dubens dugno raumenys

Tyrimas buvo atliekamas KMUK Akušerijos ginekologijos klinikoje Kauno II klinikinės

ligoninės akušerijos skyriuose bei P Maţylio gimdymo namų fizinės medicinos ir reabilitacijos

skyriuje Tyrimas pradėtas 2007 spalio mėnesį ir tęsėsi iki 2009 kovo mėnesio

Pradiniame tyrimo etape dalyvavo 87 sveikos pirmą kartą besilaukiančios savanorės nėščios

moterys kurių nėštumas buvo nuo 28 nėštumo savaitės Visos tiriamosios buvo stebimos akušerių ndash

ginekologų pagal profilaktinį nėščiųjų prieţiūros planą Tiriamųjų amţius nėštumų skaičius ir kiti

tyrimui svarbūs medicininiai duomenys buvo surinkti iš nėščiųjų medicininės dokumentacijos

Tyrimo baigiamajame etape dalyvavo 60 nėščių moterų 27 nėščiosios dėl įvairių prieţasčių

(nepalankios akušerinės situacijos ūmių kvėpavimo takų susirgimų odos alerginių reakcijų ir kitų

neaiškių prieţasčių) baigiamajame tyrimo etape nedalyvavo

Visos savanorės nėščios moterys sutikusios dalyvauti tyrime buvo suskirstytos į dvi grupes

kontrolinę ir tiriamąją Tiriamąją grupę sudarė moterys sutikusios dalyvauti tyrime ir lankyti mokamas

baseino procedūras Kauno II klinikinės ligoninės bei P Maţylio gimdymo namų fizinės medicinos ir

reabilitacijos skyriuose Kontrolinę grupę sudarė moterys kurios nedalyvavo jokiose fizinės veiklos

procedūrose ir buvo stebimos KMUK Akušerijos ginekologijos klinikos moterų konsultacijoje

Tiriamųjų amţius

Tyrimo metu dalyvavusių respondenčių amţius nuo 20 iki 35 m tiriamojoje grupėje amţiaus

vidurkis lygus 2677plusmn 066 m kontrolinėje grupėje - 274plusmn 061 m(ţr 5 pav)

31

Tiriamųjų amžius

2742677

18

20

22

24

26

28

30

Tiriamoji gr Kontrolinė gr

Meta

i

5 pav Tiriamųjų amžius grupėse

Tam kad įvertinti amţiaus įtaką dubens dugno raumenų jėgai ir juosmens mobilumui

nėštumo metu visos tiriamosios buvo suskirstytos į dvi grupes pagal amţių jaunesnių ir vyresnių nei

30 m (ţr 1 lentelė)

1 lentelė

Tiriamųjų skaičius ir amžiaus vidurkis amžiaus grupėse

Tiriamųjų skaičius

amţiaus grupėse

le29 m (n=45) ge 30 m (n=15)

Amţiaus vidurkis 2558plusmn036 316plusmn046

22 Tyrimo metodai

221 Literatūros analizė

Buvo atlikta sisteminė mokslinių tyrimų analizė kur pateikiami duomenys apie DDR pratimų

metodus jų įtaką gydant įvairius dubens dugno sutrikimus ir pateikta šio darbo Paieškos metu buvo

naudojamos kompiuterinės bibliografinės medicininės duomenų bazės MEDLINE COCHRANE

32

BIOMED Straipsniai atrinkti pagal raktaţodţius dubens dugno raumenų treniravimas nėštumo metu

(pelvic floor training in pregnancy) dubens dugno raumenų disfunkcija (pelvic floor dysfunction)

liemens stabilumas (lumbar spine stability) diafragmos dubens dugno ir pilvo raumenų funkciniai

ryšiai (diaphragma pelvic floor and abdominal muscles co-activation) Panaudoti moksliniai

straipsniai atspausdinti ţurnale bdquoSveikatos mokslaildquo bei vadovai skirti akušerijos ginekologijos bei

urologijos profesionalams

222 DDR jėgos vertinimas

Objektyvi dubens dugno raumenų jėga šio tyrimo metu buvo vertinama atliekant maksimalų

DDR sutraukimą Buvo registruojamas trijų maksimalių DDR sutraukimų tarp kurių poilsio intervalas

2s jėgos (mmHg) vidurkis Jėgos matavimui buvo naudojamas mediciniškai patikrintas DDR

funkcijos matavimo aparatas (bdquoPelvexiserldquo Wolfram Haboeck Co Austria) (ţr 6 pav) sukurtas

gydytojos Ilse Michil Prietaisas yra skirtas testuoti ir gydyti šlapimo nelaikymą bei atstatyti DDR

funkciją Treniruoklis gali suteikti pasipriešinimą atliekant pratimus bei fiziologinio grįţtamojo ryšio

informaciją apie DDR susitraukimus

6 pav bdquoPelvexiserldquo

DDR jėga buvo matuojama moterims gulint ant nugaros kojas sulenkus per kelius pėdomis

remiantis į pagrindą ant kurio guli

33

223 Juosmens mobilumo vertinimas

Šoberio testo pagalba matuojamas juosmeninės stuburo srities mobilumas (ţr 7 pav)

nuo klubakaulio keterų išvedama linija link stuburo paţymimas taškas S2 stuburo slankstelio

lygyje

paţymima 10 cm į viršų

paţymima 5 cm ţemyn

po to tiriamoji lenkiasi į priekį

vėl matuojamas atstumas tarp taškų (Moses S 2008)

Jei atstumas padidėja 5 cm ndash normalus juosmens mobilumas o jei lt4cm ndash juosmens

mobilumas sumaţėjęs Skirtumas tarp dviejų matavimų parodo juosmens mobilumą Yra keletas

problemų susijusių su šiuo tyrimo metodu Pavyzdţiui yra abejonių šio testo patikimumu Literatūroje

yra įrodymų kad bandymai grindţiami orientyrų apčiuopa neduoda patikimų rezultatų Be to

paţymėti ant paciento odos taškai ir išmatuoti atstumai tarp jų yra netinkamas būdas įvertinti

segmentinį mobilumą nes jis gali būti įtakojamas fascijos odos ir riebalinio audinio

Auksinis standartas galėtų būti stereofotogrametrinė analizė siekiant nustatyti kaulų judėjimą

Ši procedūra atliekama vietinės anestezijos pagalba implantavus į odą tam tikrą aparatą (Magee D J

2002)

Nėštumo metu daugelio tyrimo metodų negalima atlikti dėl tam tikrų apribojimų ir įvairios

rizikos Šiame tyrime pasirinktas Šoberio testas juosmens mobilumo vertinimui yra neinvazinė

procedūra nėra ţalingas ar rizikingas tyrimo metodas nėštumo metu

as

as

15cm

7 pav Šoberio testo procedūra

34

224 Matematinės statistikos metodai

Tyrimo metu gauti duomenys apdoroti SPSS 130 for Windows kompiuterine programa

Kiekybiniams kintamiesiems įvertinti buvo skaičiuojami aritmetiniai vidurkiai standartiniai

nuokrypiai ir vidurkių paklaidos Priklausomų ir nepriklausomų imčių vidurkių reikšmių skirtumų

reikšmingumas kai tiriamųjų imtis buvo daugiau kaip 15 skaičiuojamas pagal Stjudento t kriterijų Jei

tiriamųjų imtis buvo maţiau kaip penkiolika buvo taikomas neparametrinis Vilkoksono testas (z)

priklausomoms imtims ir Manio-Vitnio testas (z) nepriklausomoms imtims Nagrinėjamų rodiklių

ryšiams tirti buvo skaičiuojamas Pirsono koreliacijos koeficientas (r) Skirtumas kai plt005 buvo

vertinamas kaip statistiškai patikimas Dydţiai pateikiami kaip aritmetiniai vidurkiai ( x ) plusmn

standartinės vidurkio įverčio paklaidos ( Sx )

23 Taikytos metodikos aprašymas

Tiriamajai grupei buvo taikyta sveikatingumo programa baseine atitinkančiame Lietuvos

higienos normą (Lietuvos higienos norma HN 1092005 Baseinai Įrengimo ir prieţiūros saugos

sveikatai reikalavimai)Vandens temperatūra 32-33 ordm C pH ndash 68-72 liekamojo aktyvaus chloro

koncentracija vandenyje palaikoma nuo 03 iki 10 mgl

Sveikatingumo programos metu nėščiosioms buvo taikyta stuburo stabilizavimo pratimų

programa įjungiant aktyvius dubens-juosmens judesius ir diafragminį kvėpavimą Ši programa paremta

Tansberger aprašyta pratimų metodika (Carriere B 1998) Jos esmė ndash egzistuojantis funkcinis ryšys

tarp diafragmos pilvo dubens dugno ir nugaros raumenų kurie reciprokinės inervacijos principu dirba

kaip vienas funkcinis vienetas Tiriamosios lankė uţsiėmimus 2 kartus per savaitę Uţsiėmimo trukmė

buvo 45 minutės pratimai atliekami vidutiniu tempu po 8-10 kartojimų Vieno uţsiėmimo metu

pratimus atliko 2-3 moterys Buvo taikomi

Kvėpavimo pratimai

Atliekami aktyvūs dubens-juosmens judesiai derinant su diafragminiu kvėpavimu bei

išlaikant juosmens linkį neutralioje padėtyje Įkvėpimo metu diafragmai leidţiantis ţemyn dubuo

sukamas pirmyn atpalaidavus pilvo sienos raumenis ir įtempiant nugaros raumenis (dubuo sukamas iki

fiziologinio juosmens linkio) Iškvėpimo metu dubuo sukamas atgal aktyvuojant skersinį pilvo

raumenį ir tempiant nugaros raumenis Šie aktyvūs dubens-juosmens judesiai atliekami įvairiose

pradinėse padėtyse

Pilvo raumenų stiprinimo pratimai

Nugaros tempimo pratimai

35

3 REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

31 Tiriamųjų juosmens mobilumo testavimo duomenys

Įvertinus gautus tyrimo rezultatus paaiškėjo kad 28-tą nėštumo savaitę juosmens mobilumo

vidurkis tiriamojoje grupėje buvo 848plusmn016 cm o kontrolinėje grupėje ndash 857plusmn019 cm Abiejų grupių

vidurkiai buvo panašūs (pgt005)

Antrojo testavimo metu ty 38-tą nėštumo savaitę kontrolinėje grupėje nustatytas statistiškai

patikimas juosmens mobilumo sumaţėjimas (plt005) kuris sudarė 2003plusmn186 Kontrolinės grupės

nagrinėjamo rodiklio vidutinė reikšmė buvo 685plusmn022 cm Tuo tarpu atlikus tiriamosios grupės

pakartotinio testavimo rezultatų analizę nustatėme neţymų (pgt005) juosmens mobilumo sumaţėjimą

(206plusmn096) Šios grupės vidurkis buvo 828plusmn013 cm Palyginus abiejų grupių juosmens mobilumo

testavimo duomenis nustatytas statistiškai patikimas skirtumas (plt005)

Gautus rezultatus galima paaiškinti tuo kad tiriamosios grupės moterims sveikatingumo

programoje dominavo dubens ndash juosmens mobilumo pratimai

Juosmens mobilumas

828848

685

857

4

5

6

7

8

9

10

28 savaitė 38 savaitė

Am

pli

tud

ė

cen

tim

etr

ai

Tiriamoji gr

Kontrolinė gr

plt005

kontrolinės grupės abiejų tyrimų vidurkiai skiriasi statistiškai patikimai (plt005)

8 pav Juosmens mobilumo vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę

36

Daugelis pilvo raumenis lavinančių pratimų yra įtraukiami į nugaros skausmo ir kitų griaučių

raumenų sistemos sutikimų reabilitavimo programas Buvo atlikta keletas tiriamųjų darbų apie visų

pilvo raumenų aktyvavimą ir įtaką tam tikriems regionams Vienas iš jų tyrimas parodė kad vidinis

apatinės pilvo sienos vidinės krypties judesys gulint ant nugaros nepriklausomai nuo kitų pilvo

raumenų labiausiai įtakoja skersinio pilvo raumens aktyvumą (Urquhart DMir kt 2005)

32 Nėščiųjų dubens dugno raumenų vertinimo duomenys

Vertinant DDR jėgą perineometru 28-tą nėštumo savaitę nustatyta kad tiriamosios ir

kontrolinės grupės testų rezultatai buvo panašūs (pgt005) kontrolinės grupės DDR jėga buvo

1277plusmn030 mmHg tiriamosios grupės ndash 1273plusmn042 mmHg

Antrojo testavimo metu tiriamojoje grupėje DDR jėga statistiškai patikimai nesiskyrė

(pgt005) ir jėgos sumaţėjimas sudarė tik 149plusmn172 o vidurkis buvo lygus 1247plusmn042 mmHg

Kontrolinėje grupėje sumaţėjimas siekė net 2542 plusmn24 jėgos vidurkis buvo lygus 95plusmn026 mmHg

Nustatyta kad 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę DDR jėga kontrolinėje grupėje statistiškai patikimai

skyrėsi (plt005)

DDR jėga

1273 12471277

95

4

6

8

10

12

14

28 savaitė 38 savaitė

mm

Hg

Tiriamoji gr

Kontrolinė gr

plt005

kontrolinės grupės abiejų tyrimų vidurkiai skiriasi statistiškai patikimai (plt005)

9 pav DDR jėgos vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę

37

Gautus rezultatus galima komentuoti taip kad šios grupės moterims sveikatingumo

programos metu atliekant dubens sukamuosius judesius ir juos suderinus su kvėpavimu lengviau

aktyvuojasi ir stiprėja DDR

Lyginant mūsų tyrime gautus duomenis su uţsienio autorių duomenimis rezultatai yra

panašūs 2001m atlikto tyrimo metu buvo tiriamas pilvo raumenų atsakas (elektromiografijos metodu)

į valingą DDR susitraukimą Tiriamosios sutraukinėjo DDR trijose padėtyse gulint ant nugaros

Visoms tiriamosioms pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas padidėjo virš pradinio taško

atliekant DDR susitraukimus maţiausiai vienoje iš padėčių Skersinio pilvo raumens

elektromiografijos aktyvumas buvo didţiausias liemens lenkimo padėtyje o skersinio pilvo raumens

aktyvumas buvo didesnis uţ tiesiojo pilvo raumens aktyvumą liemens tiesimo padėtyje

Buvo atliktas papildomas elektromiografijos tyrimas kurio metu buvo registruojamas

gaktinio stuburgalio raumens ir pilvo raumenų aktyvumas atliekant tris skirtingus submaksimalius

izometrinius pilvo raumenų pratimus Šio eksperimentinio tyrimo metu nustatytas gaktinio stuburgalio

raumens aktyvumo padidėjimas su kiekvienu pilvo raumenų susitraukimu

Rezultatai rodo kad pilvo raumenų aktyvumas yra normalus atsakas į DDR veiklą

tiriamosioms be DDR sutrikimų ir leidţia manyti kad specifinė pilvo raumenų veikla aktyvuoja DDR

( Sapsford RR ir kt 2001)

Skiriant dubens dugno raumenų pratimus dubens dugno raumenų disfunkcijos gydyme

daţnai pabrėţiamas pilvo raumenų atpalaidavimas Šio atlikto tyrimo tikslas buvo ištirti sąveiką tarp

atskirų raumenų pilvo ir dubens dugno raumenų veiklos ir vidinio pilvo spaudimo poveikį raumenų

veiklai naudojant paviršinę ir vidinę raumenų elektromiografiją Tiriamosios buvo tiriamos gulimoje

ant nugaros ir stovimoje padėtyse Rezultatai parodė kad transversus abdominis (TP) ir obliquus

internus (OI) buvo atliekami per visą dubens dugno raumenų susitraukimus Rezultatai parodė kad

skersinis ir vidinis įstriţinis raumuo į veiklą buvo įtraukiami visos dubens dugno raumenų veiklos

metu Dėl šių prieţasčių buvo neįmanoma efektyviai sutraukti dubens dugno raumenų išlaikant

atpalaiduotus pilvo raumenis Vidutinis vidaus pilvo spaudimo padidėjimas 10 mmHg (gulimoje ant

nugaros padėtyje) buvo uţregistruotas maksimalus dubens raumenų susitraukimas Maksimalaus

dubens dugno raumenų susitraukimo metu vidinis pilvo spaudimas vidutiniškai pakildavo 10 mmHg

(gulint ant nugaros)

Šie rezultatai rodo kad atliekant dubens dugno raumenų pratimus patarimai atpalaiduoti

pilvo sieną yra netinkami ir gali neigiamai paveikti pratimų atlikimą (Neumann P ir Gill V 2002)

38

33 Skirtingo amţiaus nėščių moterų juosmens mobilumo ir dubens dugno

raumenų jėgos vertinimo duomenys

Jaunesnių nei 30 m nėščiųjų grupėje juosmens mobilumas tiek pirmo tiek ir pakartotinio

tyrimo metu buvo statistiškai reikšmingai (plt005) didesnis nei vyresnių (ţr 10 pav) 28-tą nėštumo

savaitę jaunesnių nei 30 m grupėje juosmens mobilumas buvo 869plusmn014 cm o vyresniųjų ndash

803plusmn022 cm Atlikus tyrimą 38-tą savaitę jaunesnių grupėje gautas statistiškai reikšmingas juosmens

mobilumo sumaţėjimas - 95plusmn174 (plt005) Vyresnių grupėje pakartotinai atlikus testavimą

nustatytas reikšmingas rezultatų pokytis - 1567plusmn329 (plt005) Nėštumo pabaigoje vyresnių moterų

juosmens mobilumas sumaţėjo iki ndash 68plusmn037 cm Gautus duomenis galime paaiškinti amţiaus ir

mobilumo maţėjimo priklausomybe

Juosmens mobilumas

782

869

68

803

4

5

6

7

8

9

10

28 savaitė 38 savaitė

Am

pli

tud

ė

cen

tim

etr

ai

le 29 m

ge 30 m

plt005 plt005

10 pav Juosmens mobilumo vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę skirtingo amžiaus

grupėse

Jaunesnių nei 30 m nėščiųjų grupėje DDR jėga abiejų testavimų metu buvo statistiškai

reikšmingai didesnė nei vyresnių (plt005) (ţr 11 pav) 28-tą nėštumo savaitę jaunesnių moterų

grupėje DDR jėga buvo lygi 1304plusmn028 mmHg o vyresnių ndash 1187plusmn052 mmHg 38-tą savaitę

jaunesnių grupėje DDR jėgos rodikliai buvo ndash 114plusmn032 mmHg o vyresnių ndash 973plusmn075 mmHg

Abiejų tyrimų vidurkių skirtumai tiek tiriamojoje tiek ir kontrolinėje grupėje buvo statistiškai patikimi

(plt005) Tyrimų rezultatai parodė kad vyresnių tiriamųjų DDR jėgos sumaţėjimo pokytis sudarė

39

1857plusmn432 ir buvo reikšmingai didesnis nei jaunesnių moterų grupėje (plt005) Pastarųjų

testuojamų raumenų jėgos sumaţėjimo pokytis siekė 1175plusmn243

Apie amţiaus įtaką DDR funkcinei būklei savo tyrimų išvadose teigia ir daugelis uţsienio

autorių Viename iš jų Grodstein ir kiti (2003) nurodė kad DDR disfunkcija paplitusi tarp moterų

kurios gimdė vyresnio amţiaus ir kurios buvo jaunesnės pirmo gimdymo metu

DDR jėga

1304

1141187

973

3

5

7

9

11

13

15

28 savaitė 38 savaitė

mm

Hg

le 29 m

ge 30 m

plt005 plt005

11 pav DDR jėgos vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę skirtingo amžiaus grupėse

Vertinant sveikatingumo programos poveikio efektyvumą juosmens mobilumui ir dubens

dugno raumenų jėgai jaunesnių nei 30 grupėje moterų kurioms buvo taikytas poveikis abiejų tyrimų

rezultatai buvo panašūs (pgt005) juosmens mobilumo vidutinės reikšmės sumaţėjimas siekė tik

138plusmn1 o DDR jėgos - 055plusmn203 (ţr 2 lentelė) Jaunesnių moterų kurioms poveikis netaikytas

pirmo ir antro testavimo rezultatai skyrėsi statistiškai reikšmingai (plt005) juosmens mobilumo

vidutinės reikšmės sumaţėjimas sudarė 1879plusmn210 o DDR jėgos - 2455plusmn268 38-tą savaitę gauti

rezultatai parodė statistiškai patikimą skirtumą tarp jaunesnių moterų grupės taikant poveikį ir

netaikant (plt005)

Tyrimų duomenų analizė parodė kad vyresnių nei 30 metų grupėje taikant ir netaikant

sveikatingumo programos poveikį pirmo ir antro testavimo juosmens mobilumo vidutinės reikšmės

statistiškai reikšmingai skyrėsi (plt005) Atlikus tyrimą 38 savaitę grupėje kur poveikis nebuvo

taikytas juosmens mobilumo sumaţėjimas sudarė 2293plusmn383 o grupėje kur sveikatingumo

40

programos poveikis buvo taikytas minėtas rodiklio sumaţėjimas siekė 477plusmn098 Abiejose vyresnių

moterų grupėse juosmens mobilumo pokytis buvo statistiškai patikimas (plt005)

Grupėje kuri nelankė uţsiėmimų baseine abiejų testavimų DDR jėgos vidurkiai statistiškai

patikimai skyrėsi (plt005) 38 savaitę registruotas jėgos sumaţėjimas sudarė 2746plusmn520 Grupėje

kuri lankė uţsiėmimus nagrinėjamo rodiklio sumaţėjimas nebuvo statistiškai reikšmingas (pgt005) ir

siekė 524plusmn252

Analizuojant pakartotinio testavimo nėštumo pabaigoje rezultatus matome kad dubens dugno

raumenų jėga šioje amţiaus grupėje statistiškai patikimai buvo didesnė moterų kurioms buvo taikytas

poveikis (1233plusmn071 cm) palyginus su nėščiosiomis kurios nedalyvavo sveikatingumo programoje

(8plusmn068 cm) (plt005)

Apibendrinant gautus statistiškai patikimus rezultatus galima teigti kad tiek jaunesnėms tiek

vyresnėms nei 30 m moterims sveikatingumo programos poveikis buvo efektyvus dubens dugno

raumenų funkcinei būklei ir juosmens mobilumo išlaikymui nėštumo metu (plt005)

2 lentelė

Sveikatingumo programos pratimų įtaka juosmens mobilumui ir dubens dugno

raumenų jėgai skirtingo amžiaus moterims nėštumo metu

Tiriamosios

Juosmens mobilumas (cm) Dubens dugno raumenų jėga (mmHg)

28 savaitė 38 savaitė

Skirtumo

reikšming

umas

28 savaitė 38 savaitė

Skirtumo

reikšming

umas

le29 m

Be

poveikio 898plusmn02 729plusmn024 plt005 1348plusmn046 1014plusmn046 plt005

Taikant

poveikį 846plusmn019 829plusmn018 pgt005 1267plusmn034 125plusmn028 pgt005

Skirtumo

reikšmingu

mas

pgt005 plt005 - pgt005 plt005 -

ge 30 m

Be

poveikio 761plusmn02 583plusmn025 plt005 1111plusmn068 8plusmn068 plt005

Taikant

poveikį 867plusmn033 825plusmn031 plt005 13plusmn063 1233plusmn071 pgt005

Skirtumo

reikšmingu

mas plt005 plt005 - pgt005 plt005 -

Rodikliai

41

Daugelis autorių įvairiuose literatūros šaltiniuose skelbia panašius rezultatus apie dubens

dugno raumenų pilvo nugaros raumenų ir diafragmos funkcinius ryšius

Sapsford R R ir Hodges P W atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti ar valingas pilvo raumenų

susitraukimas yra susijęs su dubens dugno raumenų aktyvumu DDR aktyvumas buvo matuojamas

atliekant skirtingo intensyvumo pilvo raumenų susitraukimus gulimoje ir sėdimoje padėtyse DDR

elektromiografinis aktyvumas buvo matuojamas įvedus į makštį ir išeinamąją angą paviršinius

elektrodus Šie matavimai buvo paremti išeinamosios angos ir makšties spaudimo

Gauti rezultatai rodė kad DDR elektromiografijos duomenys padidėjo pilvo raumenų

susitraukimo metu DDR aktyvumas stipraus pilvo raumenų susitraukimo metu nesiskyrė nuo

išmatuoto maksimalaus DDR susitraukimo Išmatuotas pirmiau makšties ir išeinamosios angos slėgio

padidėjimas o po to ir pilvo Išvadose kalbama kad sveikiems tiriamiesiems valingas pilvo raumenų

aktyvumas sąlygojo DDR aktyvumą Dubens slėgio padidėjimas įvykęs prieš pilvo slėgio padidėjimą

parodo kad atsakas yra uţprogramuotas Pilvo raumenų treniravimas gali būti labai veiksmingas šių

sutrikimų gydyme ( Sapsford R R Hodges P W 2001)

34 Dubens dugno raumenų ir juosmens mobilumo priklausomybė grupėse

Atlikta nagrinėjamų rodiklių koreliacinė analizė parodė kad tiriamojoje grupėje tarp juosmens

mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių buvo tiesinė tiesioginė priklausomybė maţėjant

juosmens mobilumui maţėja ir dubens dugno raumenų jėga (16 pav) Koreliacijos koeficiento dydis

(r=0635) parodė vidutinio stiprumo statistiškai patikimą poţymių tarpusavio ryšį (plt005)

Dubens dugno raumenų ir juosmens mobilumo priklausomybę analizavo daugelis uţsienio

autorių Madill SJ ir McLean L tyrimo tikslas buvo nustatyti ar pilvo raumenų aktyvacija įtakoja

stiprų dubens dugno raumenų susitraukimą ir taip prisideda prie moterų šlapimo sulaikymo

mechanizmo Buvo siekiama nustatyti pilvo raumenų aktyvacijos lygį ir raumenų veiklos modelius

susijusius su valingais dubens dugno raumenų susitraukimais moterims neturinčioms dubens dugno

raumenų disfunkcijos

Tyrime dalyvavo 15 neturinčių dubens dugno raumenų disfunkcijos moterų Jos atliko tris

kiekvieno iš keturių pilvo raumenų maksimalius susitraukimus ir taip pat dubens dugno raumenų

susitraukimus gulimoje ant nugaros padėtyje Pilvo ir DDR veikla buvo registruojama

elektromiografijos pagalba o vidinis makšties spaudimas matuojamas naudojant modifikuotą

Femiscan zondą Tam tikras aktyvavimo modelis buvo pastebėtas kai skersinis vidinis ir tiesusis pilvo

raumenys dirbo su DDR prasidėjus maksimaliam vidiniam makšties slėgiui PFM veiklos vyravo

42

pradedant didėti makšties spaudimui o vėliau slėgio padidėjimas (iki 70 didţiausio galimo slėgio)

yra susijęs su kombinuota DDR skersinio pilvo tiesiojo ir vidinio įstriţinio raumenų veikla

Išvadose teigiama jog buvo nustatyti tam tikri pilvo raumenų veiklos modeliai kaip atsakas į

valingą dubens dugno raumenų susitraukimą moterims neturinčioms dubens dugno raumenų

disfunkcijos (2006)

Kontrolinės grupės dubens dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo

priklausomybė

-12

-1

-08

-06

-04

-02

0

02

04

06

-25 -2 -15 -1 -05 0 05 1 15 2 25

mmHg

cen

tim

etr

ai

12 pav Juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių tarpusavio priklausomybė

tiriamojoje grupėje

Tuo tarpu kontrolinės grupės juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių

tarpusavio ryšys buvo silpnas statistiškai nepatikimas (r=0192 plt005)

43

Kontrolinės grupės dubens dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo

priklausomybė

-12

-1

-08

-06

-04

-02

0

02

04

06

-25 -2 -15 -1 -05 0 05 1 15 2 25

mmHg

cen

tim

etr

ai

13 pav Juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių tarpusavio priklausomybė

kontrolinėje grupėje

Apibendrinant testavimo rezultatus galima teigti kad išlaikant juosmens mobilumą nėštumo

metu DDR jėga galinti turėti įtakos nėščiųjų epizodiniam šlapimo nelaikymui nemaţėja Esant

susilpnėjusiam ar pertemptam skersiniam pilvo raumeniui gali atsirasti liemens nestabilumas tiesiogiai

įtakojantis apatinės nugaros dalies skausmus bei disfunkcijas

Gautus šio tyrimo rezultatus galime traktuoti ir atvirkščiai ty nėštumo metu didelį dėmesį

skiriant dubens dugno raumenų aktyvacijai įtakojamas ir liemens stabilumas išlaikant dubens ndash

juosmens mobilumą

Tyrimai leidţia suprasti kad yra tam tikros sinergijos tarp pilvo ir DDR Manoma kad DDR

turi dvejopą funkciją dalyvauja liemens stabilumo palaikyme ir šlapimo ir išmatų šalinime bei

laikyme Šios raumenų sinergijos gali sėkmingai pasitarnauti DDR funkcijos sutrikimų reabilitacijoje

Juosmens ndash dubens regionui reikalingas stabilumas tam kad būtų galima pernešti krūvį

liemeniui ir viršutinėms galūnėms Tačiau tuo pačiu turi būti ir pakankamas mobilumas kad

uţtikrinti pakankamą judėjimą

44

IŠVADOS

1 Dubens dugno raumenų jėga nuo 28-tos iki 38-tos nėštumo savaitės kontrolinėje

grupėje maţėjo (plt005) o tiriamojoje liko panaši

2 Vertinant juosmens mobilumo kaitą nėštumo metu kontrolinėje grupėje nustatytas

reikšmingas sumaţėjimas (plt005) o tiriamojoje grupėje stebėta tik maţėjimo

tendencija

3 Jaunesnių nei 30 metų nėščiųjų grupėje juosmens mobilumas ir dubens dugno raumenų

jėga tiek 28-tą tiek ir 38-tą savaitę buvo statistiškai reikšmingai didesnė nei vyresnių

(plt005)

4 Juosmens mobilumas įtakoja dubens dugno raumenų funkcinę būklę išlaikant juosmens

mobilumą dubens dugno raumenų jėga nėštumo metu nemaţėja

45

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1 Izoliuotai aktyvinti dubens dugno raumenis nėštumo metu nėra tikslinga nes šių raumenų

susitraukimas dėl ilgalaikio palaipsniui didėjančio krūvio nėra pakankamai efektyvus

2 Dėka funkcinių ryšių nėštumo metu rekomenduojama didesnį dėmesį skirti kvėpuojamajai

diafragmai pilvo bei nugaros raumenims grąţinant ar lavinant dubens dugno raumenų

funkciją

3 Aktyvinant dubens dugno raumenis tikslinga į pratimų programą įjungti aktyvius dubens-

juosmens judesius akcentuojant kvėpavimą

4 Rekomenduojama nėštumo metu stabilizuoti liemenį Aktyvūs dubens-juosmens judesiai ne tik

išlaiko juosmens mobilumą bet ir stabilizuoja liemenį tiesiogiai susijusį su dubens dugno

raumenų funkciją

46

LITERATŪRA

1 Baumann L(2005) Kineziterapijos efektyvumas maţinant nugaros skausmus

nėštumo metu Magistro baigiamasis darbas Sporto biomedicinos fakultetas

Kineziterapijos ir sporto medicinos katedra ndash Kaunas 65p

2 J Buivydienė (2004) Nėštumo ir gimdymo įtaka dubens dugno raumenų funkcijai

Magistro baigiamasis darbas Kauno medicinos universitetas Visuomenės sveikatos

fakultetas kineziologijos ir sporto medicinos katedra - Kaunas 50p

3 Zachovajevas P Zachovajevienė B Baltaduonienė D Tadaravičiūtė R (2007)

Moterų kurias kamuoja įtampos šlapimo nelaikymas dubens dugno raumenų

lavinimo kineziterapijos metodais veiksmingumas Sveikatos mokslai Volume 17

Number 7

4 Barr KP Griggs M Cadly T (2005)Lumbar stabilization American Journal of

Physical Medicine and Rehabilitation 6473-480

5 Bastiaenen Caroline HG Rob A de Bie Wolters Pieter MJC Janneke M

Bastiaanssen Aldegonda BA Klabbers ir kt (2004) Treatment of pregnancy

related pelvic girdle andor low back pain after delivery design of a randomized

clinical trial within a comprehensive prognostic cohort study BMC Public

HealthDec 244(1)67

6 Beazel J R (2004) Lumbar pelvis and hip examination with emphasis on function

of the lower quarter University of Virginia Healthsouth APTA Presentation

Chicago

7 Boslash K Talseth T Holme I (1999) Single blind randomised controlled trial of

pelvic floor exercises electrical stimulation vaginal cones and no treatment in

management of genuine stress incontinence in women BMJ 318 487minus493

8 Bo K amp Braekken IH (2005) PFMT in treatment and prevention of POP (POP

study) National Library of Medicine December

9 Bo K amp Sherburn M (2005) Evaluation of female pelvic-floor muscle function

and strength Phys Ther 85269 ndash282

10 Bo K amp Stien R (1994) Needle EMG registration of striated urethral wall and pelvic

floor activity patterns Neurourol amp Urodyn 1335-41

11 Burgio K L Robinson J C Engel B T (1986) The role of biofeedback in

Kegel exercise training for stress urinary incontinence American Journal of

Obstetrics and Gynaecology 1 (154) 58minus64

47

12 Burgio K L Zyczynski H Locher J L et al (2003) Urinary Incontinence in the

12-Month Postpartum Period Obstetrics and Gynecology 6 (102) 1291minus1298

13 Carriegravere B (1998) The Swiss Ball Theory Basic Exercises and Clinical

Application New York Springer

14 Carriegravere B (2002) Fitness for the Pelvic Floor New York Thieme

15 Chiarelli P (1995) Womenlsquos Waterworks ndash Curing Incontinence Snohomish WA

Khera Publications

16 Chiarelli J Cockburn J (2002) Promoting urinary continence in women after

delivery randomised controlled trial BMJ 324 1241minus1244

17 Cornella JL (2004) Management in stress urinary incontinence Rev Urol 6(suppl

5)S18-S25

18 DeLancey J Ashton-Miller J Howard D et al (2001) The functional anatomy

of the female pelvic floor and stress continence control system Scand J Urol

Nephrol Suppl(207)17

19 De Lancey J Richardson A (1992) Anatomy of genital support In Benson T

ed Female Pelvic Floor Disorders New York Norton Medical Books

20 Dumoulin C Lemieux M C Bourbonnais D et al (2004) Physiotherapy for

Persistent Postnatal Stress Urinary Incontinence A Randomized Controlled Trail

Obstetrics and Gynecology 3 (104) 504minus510

21 Ewings P S Spencer S Marsh H et al (2005) Obstetric risk factors for urinary

incontinence and preventative pelvic floor exercises Cohort study and nested

randomized controlled trial Journal of Obstetrics and Gynaecology August 25(6)

558 ndash 564

22 Franklin E (2003) Pelvic Power mindbody exercises for strength flexibility

posture and balance for men and women New Jersey Elysian Editions

23 Freedmann F B (2000) Aqua Yoga London Lorenz books

24 Freeman RM (2004) The role of pelvic floor muscle training in urinary

incontinence BJOG an International Journal of Obstetrics and Gynaecology

December Vol 111 Supplement 1 pp 37ndash40

25 Goldberg RP Effects of pregnancy and childbirth on pelvic floor (2007) Springer

London 172 p

26 Grodstein F Fretts F Lifford K Resnick N Curhan G (2003) Association of

age race and obstetric history with urinary symptoms among women in the Nurses

Health Study Americian Journal of Obstetrics and Gynecology 2 (189) 428minus434

48

27 Gutke A (2007) Pelvic Girdle Pain and Lumbar Pain in Relation to Pregnancy

Department of Health and Society Division of Physiotherapy Faculty of Health

Sciences Linkoumlping University Sweden

28 Handa V L Pannu H K Siddique S et al (2003) Architectural Differences in

the Bony Pelvis of Women With and Without Pelvic Floor Disorders Obstetrics

and Gynecology 6 (102) 1283minus1290

29 Hannestad Y S Lie R T Rortveit G Hunskaar S (2004) Familial risk or

urinary incontinence in women population based cross sectional study BMJ 329

889minus891

30 Hulme J A (2002) Pelvic Pain and Low Back Pain A Handbook for Self Care amp

Treatment Montana Phoenix Publishing Co

31 Jones RC (1999) Muscle Balance and Dynamic Stability in Womens Health

Conference Paper Pelvic Stability in Pregnancy and Post Partum Dublin

32 Kim S Harvey M A Johnston S (2005) A Review of the Epidemiology and

Pathophysiology of Pelvic Floor Dysfunction Do Racial Differences Matter

Journal of Obstetrics and Gynaecology Canada 3 (27) 251minus259

33 Konstantinos H Eleni K and Dimitrios H (2006) Dilemmas in the management

of female stress incontinence the role of pelvic floor muscle training Int Urol

Nephrol

34 Kuhnert Ch (2005) Munich Pelvic floor training program Tecsana ltd Munich

35 Kulig K Powers Ch M Landel R F Hungwen Ch Fredericson M Guillet M

and Butts K Segmental lumbar mobility in individuals with low back pain in vivo

assessment during manual and self-imposed motion using dynamic MRI (2007)

BMC Musculoskelet Disord 8 8

36 Laycock J Jerwood D (2001) Pelvic Floor Muscle Assessment The Perfect

Scheme Physiotherapy 12 (87) 631minus642

37 Lockstad Harry MC(2003) Prevence of Back Pain during Pregnancy Spine Apr

1530 (8)983-91

38 Madill SJ McLean L (2006) Relationship between abdominal and pelvic floor

muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle contractions

in healthy continent women Neurourol Urodyn25(7)722-30

39 Magee D J Orthopedic Physical Assessment WB Saunders Company 2002

1020 p

40 Meyer S Hohlfeld P Achtari C De Grandi P (2001) Pelvic Floor Education

After Vaginal Delivery Obstetrics and Gynecology 5 (97) 673minus677

49

41 Mens JM Vleeming A Snijders CJ Koes BW Stam HJ (2001) Reliability

and validity of the actine straight leg raise test in pasterior pelvic pain since

pregnancy Spine 261167-1171

42 Moslashrkved S Boslash K (1997) The effect of postpartum pelvic floor muscle exercise

in the prevention and treatment of urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 4 (8) 217minus222

43 Moen MH Kogstad O Hansen JH ir kt (1990) Pelvic girdle relaxation

Clinical Presentation Tidsskr Nor Laegeforen 110 2211 ndash 2

44 Mohr Joan D (1990) Management of the trunk in adult hemiplegia The Bobash

concetion Topic in neurology APTA

45 Morin M Dumoulin C Bourbonnais D et al (2004) Pelvic floor maximal

strength using vaginal digital assessment compared to dynamometric measurements

Neurourol Urodyn 23336 ndash341

46 Moslashrkved S Boslash K Schei B Salvesen K Aring (2003) Pelvic Floor Muscle

Training During Pregnancy to Prevent Urinary Incontinence A Single-Blind

Randomized Controlled Trial Obstetrics and Gynecology 2 (101) 313minus319

47 Moses S (2008) Schobers Test Family Practice Notebook LLC

48 Neumann PB Grimmer KA and Deenadayalan Y (2006) Pelvic floor muscle

training and adjunctive therapies for the treatment of stress urinary incontinence in

women a systematic review BMC Womenrsquos Health 611

49 Nygaard I E Glowacki C Saltzman C L (1996) Relationship Between Foot

Flexibility and Urinary Incontinence in Nulliparous Varsity Athletes Obstetrics and

Gynecology 6 (87) 1049minus1051

50 Ostergaard M Thomsen BJ (1992) Pelvic insufficiency during pregnancy

Ugeskr Laeger 154 3568 ndash 72

51 Osgaard HC Zetherstrom G Hansson E (1994) The posterior pelvic pain

provocation test in pregnant women Eur Soine J3258 ndash 260

52 Persson J Woslashlner-Hanssen P Rydhstroem H (2000) Obstetric Risk Factors for

Stress Urinary Incontinence A Population-Based Study Obstetrics and

Gynecology 3 (96) 441minus445

53 Reilly E T C Freeman R M Waterfield M R et al (2002) Prevention of

postpartum stress incontinence in primigravidae with increased bladder neck

mobility a randomised controlled trial of antenatal pelvic floor exercises BJOG an

international journal of obstetrics and gynaecology 1 (109) 68minus76

50

54 Richardson CA Hodges P Hides J (2005) Therapeutic exercise for liumbopelvic

stabilizationChurchill Livingstone Harcourt Publishers 12 p

55 Sabino J Grauer J (2008) N Pregnancy and low back pain Curr Rev

Musculoskelet Med 1137ndash141

56 Sapsford R (2001) The Pelvic Floor A clinical model for function and

rehabilitation Physiotherapy 12 (87) 620minus630

57 Sapsford RR (2004) Rehabilitation of pelvic floor muscles utilizing trunk

stabilization Man Ther Feb9(1)3-12

58 Sapsford RR Hodges P W (2001) Contraction of the pelvic floor muscles during

abdominal maneuvers Arch Phys Med Rehabil Aug 82(8)1081-8

59 Sapsford RR Hodges PW Richardson

CA Cooper

DH Markwell

SJ Jull

GA

(2001) Co-activation of the abdominal and pelvic floor muscles during voluntary

exercises Neurourol Urodynam 2031-42 Wiley-Liss Inc

60 Sapsford RR Hodges PW Richardson CA Cooper DA Markwell SJ amp Jull GA

(1997) Activation of puboccygeus during a variety of isometric abdominal

exercises Abstract 115 ICS Yokohama

61 Shelly E (2005) The pelvic floor Hall C M Brody L Th Therapeutic Exercise

Moving Toward Function (p 402ndash435) USA Lippincott Williams amp Wilkins

62 Sihvonen T Huttunen M Makkonen M Airaksinen O (1998) Functional

Changes in Back Muscle Activity Correlate With Pain Intensity and Prediction of

Low Back Pain During Pregnancy Arch Phys Med Rehabil Vol 79 October

63 Smith R Appell R Fenner D et al Clinical management of urinary incontinence

in women APGO Educational Series on Womenrsquo s Health Issues 2007 March 1

64 Steacutephanie J Madill Linda McLean (2006)Relationship between abdominal and

pelvic floor muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle

contractions in healthy continent women Urodynam 25722-730

65 Vickers D amp Davila GW Kegel Exercises and Biofeedback (2006) Springer

London 303-310

66 Urquhart D M Hodges P W Allen T J Story I H (2005) Abdominal muscle

recruitment during a range of voluntary exercises Man Ther May10(2)144-53

67 Wilson P D Herbison G P (1998) A randomized controlled trial of pelvic floor

muscle exercises to treat postnatal urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 5 (9) 257-264

51

68 Woodman PJ amp Graney DO (2002) Anatomy and physiology of the female

perineal body with relevance to obstetrical injury and repair Clinical anatomy

15321ndash334

Page 11: KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS ... · raumenų inervacija (Woodman, PJ. ir Graney, D.O., 2002). DDR griaučių raumenų sudėtį įeina 33% greitųjų ir 67% lėtųjų

11

Nervinė

reguliacinė

sistema

Aktyvioji

Sistema

Raumenys

Fascijos

Pasyvioji

sistema

Kaulai

Sąnariai

Raiščiai

2 pav Stabilumo komponentai

Kegelis dubens dugno funkcijas apibrėţia kaip atraminę sutraukiamąją ir seksualinę (Shelly

2005)

Atraminė funkcija Dubens dugnas suteikia atramą dubens organams DendashLancey Jir

Richardson A (1992) teigia kad normali dubens organų padėtis pasiekiama per raiščius iš viršaus ir

per dubens dugno raumenų fasciją iš apačios Jie taip pat pastebėjo kad norint atkurti organų padėtį

reikia skirti dėmesio raiščių atramos ir dubens dugno raumenų funkcijų atstatymui Poilsio metu

dubens dugno raumenys išlaiko minimalų poilsio tonusą Raumenų aktyvumas padidėja kai didėja

vidinis pilvo spaudimas Gravitacijos jėgos ir padidėjęs vidinis pilvo spaudimas (pvz juokiantis

kosint čiaudint keliant sunkius daiktus) paskatina dubens organų iškritimą Stiprūs dubens dugno

raumenys padeda palaikyti organus prieš padidėjusį vidinį pilvo spaudimą ir palaiko normalią funkciją

Atraminę funkciją pirmiausiai atlieka lėto susitraukimo raumenų skaidulos (Shelly 2005)

Kadangi papildoma dubens dugno raumenų funkcija yra atraminė-palaikomoji tai pertempus

šiuos raumenis palaipsniui gali vystytis atrofija sunkesniais atvejais - receptorių ir nervų pakenkimas

sąlygojantis refleksų reguliacijos sutrikimus Todėl daţnai šis raumenų silpnumas pasireiškia daliniu

nevalingu šlapimo nelaikymu sąstoviais maţajame dubenyje gimdos nusmukimu raiščių išsitempimu

ar skausmais (Mens ir kt 2001)

Sutraukiamoji funkcija Esant normaliam šlapimo laikymui dubens dugno raumenys uţdaro

šlaplę Kai funkcija normali anga uţdaroma greitai faziniu greitai susitraukiančių dubens dugno

raumenų skaidulų pagalba Angos uţdarymas poilsio metu atliekamas lėtai susitraukiančių raumenų

12

skaidulų Normalus šlapimo laikymas yra tada kai spaudimas šlaplėje yra didesnis nei spaudimas

šlapimo pūslėje Sutraukiamosios funkcijos praradimas gali sukelti šlapimo nelaikymą (Shelly 2005)

Seksualinė funkcija Makštis turi labai maţai sensorinių nervų skaidulų (Chiarelli 1995)

Dubens dugno raumenys suteikia propriorecepcinius pojūčius kurie prisideda prie seksualinio

malonumo

B Carriegravere (2002) išskyrė tokias dubens dugno raumenų funkcijas

DDR turi būti pakankamai stiprūs kad palaikytų šlapimo pūslę makštį tiesiąją ţarną ir

vidinius pilvo organus

Raumenų atsipalaidavimas yra reikalingas tuštinantis ir šlapinantis bei gimdymo metu

Raumenys uţtikrina šlapimo ir išmatų sulaikymą

Kosulio čiaudėjimo bėgimo ir šokinėjimo metu greiti susitraukimai uţkerta kelią nevalingam

šlapimo išsiskyrimui

Lytiškai santykiaujant ir orgazmo metu DDR susitraukinėja valingai arba nevalingai

DDR dirba kartu (sinergetiškai) su diafragma

DDR veikla turi būti koordinuojama su pilvo nugaros šlaunų raumenų aktyvumu

Šlapimo sulaikymo mechanizme dalyvauja daugelio dubens spinalinių bei supraspinalinių

veiksnių visuma Šiame mechanizme taip pat be galo svarbus šlaplės sienelių lygiųjų bei skersaruoţių

raumenų susitraukimas pakankama kraujotaka nepaţeisti raiščiai ir fascijos palaikančios organus

optimalioje padėtyje didėjant vidiniam pilvo slėgiui (Boslash K ir Sherburn M 2005)

Šlaplės palaikymą tam tikroje padėtyje uţtikrina priekinė makšties sienelė vidinė dubens

fascija sausgyslinis tarpvietės centras bei išangės keliamasis raumuo (DeLancey J 2001) Išangės

keliamasis raumuo vidinė dubens fascija bei raumeninės šlaplės struktūros sudaro sistemą kurių

koordinuota veikla priklauso nuo centrinės nervų sistemos (DeLancey J 2001)

13 Pagrindinės atramos judamojo aparato problemos nėštumo metu

Nėštumo metu spaudţiant vaisiui dirbant sunkesnį fizinį darbą esant ypač silpniems pilvo

diafragmos nugaros raumenims pertempiami dubens dugno raumenys kadangi šios keturios raumenų

grupės veikia kaip funkcinis atraminis vienetas (Mens ir kt 2001) Visos šios problemos nėštumo

metu riboja gyvenimo kokybę ir daţnai sukelia skausmą

13

Daţniausiai sutinkamos šios pagrindinės atramos judamojo aparato problemos nėštumo metu

DDR funkcijos sutrikimai

Hipermobilumas ndash stabilumo stoka

Netaisyklinga laikysena

Dubens raiščių atsipalaidavimo sindromas (DRAS)

131 DDR funkcijos sutrikimai

Dubens dugnas turi palaikyti didėjantį gimdos svorį Paprastai nėštumo metu DDR yra

pertempti ir neišlaiko jiems tenkamo krūvio Šis raumenų funkcijos susilpnėjimas gali įtakoti ne tik

šlapimo nelaikymo epizodus bet ir nugaros skausmus Dubens dugno raumenų silpnumas labai daţnai

yra stipraus persitempimo (daugkartiniai nėštumai) bendro tos srities silpnumo ir paţeidimo

paprastai gimdymo traumos pasekmė

Afrikos valstybėje Kamerūne DDR disfunkcijos paplitimas yra maţesnis nei Europoje ir

Šiaurės Amerikoje todėl laikoma kad DDR disfunkcija yra sociokultūrinė liga kadangi Kamerūno

moterys daţniausiai įtraukia dubenį į šokių judesius ir kasdieninę veiklą Maţesnis problemos

paplitimas Islamiškose šalyse aiškinamas tuo kad religingi asmenys meldţiasi penkis kartus per dieną

tokioje padėtyje kuri stipriai sumaţina dubens dugno apkrovą (Carriegravere 1998)

Literatūroje kalbama apie DDR disfunkcijos priklausomybę nuo rasių Pranešimai apie retai

pasitaikančią DDR disfunkciją tarp kinų moterų paskatino Zacharin atlikti ţemo socialinio-

ekonominio moterų sluoksnio lavonų skrodimus Hong Konge Atradimai parodė kad keliamųjų

išangės raumenų kompleksas buvo daug geriau išsivystęs nei pas vakarų šalių moteris ir turėjo

tankesnę raumenų masę Jungiamasis audinys juosiantis makštį ir išangės kanalą iki raumenų ribos

buvo akivaizdţiai tankesnis ir stipresnis Buvo padaryta išvada kad retesni DDR disfunkcijos atvejai

priklausė nuo audinio kokybės galbūt sunkaus darbo minimalaus nutukimo ir ţemo ūgio Kinų

moterų susitapatinimas su vakarietiška kultūra tęsėsi daug metų Dabar nurodoma kad tos šalies

moterų DDR disfunkcijos daţnumas yra toks pats kaip ir vakaruose Gali būti jog prie to privedė

sumaţėjęs dubens dugno ir pilvo raumenų aktyvumo sinergijos lygis sąlygotas daugiau sėdimo

gyvenimo būdo (Sapsford 2001) Tarp juodaodţių moterų vyraujanti tam tikra dubens forma taip pat

gali būti susijusi su maţesniu DDR disfunkcijos paplitimu tarp šių moterų (Handa ir kt 2003)

Kaip teigia Kim ir kt (2005) DDR funkcijos sutrikimų paplitimo skirtumai gali būti susiję su

paveldėtais anatominiais ir fiziologiniais skirtumais rasinėse grupėse Grodstein ir kt (2003) nustatė

14

kad nevalingas šlapimo išsiskyrimas yra daugiau paplitęs tarp baltaodţių moterų DDR disfunkcijos

paplitimas tarp juodaodţių moterų yra 212 maţesnis

DDR disfunkcija daţniausiai turi kompleksinę prieţastį (Hannestad ir kt 2004 Nygaard ir

kt 1996) Anatominis paaiškinimas akcentuoja šlaplės ir šlapimo pūslės kampo pakitimus dėl

pertemtų arba suţalotų dubens dugno audinių (Burgio ir kt 1986) Kiekybiniai ir kokybiniai

vidudubeninės fascijos pokyčiai ir pakitusi keliamųjų išangės raumenų funkcija yra svarbūs

etiologiniai faktoriai vystantis DDR disfunkcijai (Kim ir kt 2005) Gimdţiusių ir vyresnio amţiaus

moterų tarpe atsiranda DDR morfologiniai pokyčiai tokie kaip raumeninių skaidulų skersmens

pakitimas ir pan (Sapsford 2001) Vienas bendrai pripaţintas etiologinis faktorius yra dubens dugno

atraminių audinių paţeidimas gimdymo metu (Burgio ir kt 1986 Persson ir kt 2000)

DDR funkcijos sutrikimai

Šlapimo nelaikymas

Išmatų nelaikymas

Dubens organų nusileidimas ar iškritimas

Lėtinio skausmo sindromas

Seksualinės problemos (Bo K ir Braekken IH 2005)

Šlapimo nelaikymas - tai būklė pasireiškianti nevalingu šlapinimusi dėl šlapimo pūslės

kontrolės praradimo Tarp penkiasdešimtmečių nelaikančiųjų šlapimo yra apie 20 tarp

šešiasdešimtmečių apie 30 ir net aštuonios-devynios iš dešimties nelaiko šlapimo perkopusios 75-

uosius metus Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis dėl DDR disfunkcijos pasaulyje kenčia

beveik 200 mln moterų Lietuvoje su šia problema susiduria beveik 300 tūkstančių moterų Statistika

rodo kad šlapimo nelaiko kas antra gimdţiusi trisdešimtmetė moteris (Aniulienė R 2002) Šlapimo

nelaikymas plačiai paplitusi būklė palietusi JAV net 13 milijonų ţmonių 85 jų yra moterys

Moterys patiria šlapimo nelaikymą du kartus daţniau nei vyrai (Smith R ir kt 2007)

Fizinio krūvio metu šlapimas nesulaikomas dėl susilpnėjusių DDR ir šlapimo pūslės rauko

nepakankamumo bei hipermobilios šlaplės Tai gali atsitikti po traumą sukėlusio gimdymo

anatomiškai pakitus šlapimo takų padėčiai Net 85 nuo šios ligos kenčiančių moterų yra gimdţiusios

(Smith R ir kt 2007) Mat po gimdymo gali pakisti moters šlapimo ir lytinės sistemos anatomija ir

fiziologija Lyties organai gali pasislinkti ţemyn dėl ko ir sutrinka šlapimo pūslės bdquouţsidarymoldquo

funkcija pakinta spaudimų gradientas šlaplėje ir šlapimo pūslėje (Goldberg RP 2007)

Kadangi šlapimo nelaikymas yra susidrovėjimą kelianti būklė tikėtina kad daugelis atvejų

yra neţinomi ir negydomi bei lemia socialinę izoliaciją depresiją bei maţina savigarbą (Smith R ir

15

kt 2007) Šlapimo nelaikymas susijęs su didelėmis ekonominėmis išlaidomis Šlapimo nelaikymas

gydymas JAV per metus kainuoja apie 11-12 bilijonų dolerių apytiksliai 2000 dolerių kiekvienam

pacientui per metus Apytikriais apskaičiavimais šlapimo nelaikymo paplitimas vyrauja nuo 2 iki

daugiau kaip 50 (Smith R ir kt 2007)

Daţniausi DDR disfunkciją sąlygojantys veiksniai

nėštumas ir gimdymas

amţius

daţnas sunkaus svorio kėlimas

ilgai besitęsiantis kosulys

nutukimas

daţnas stanginimasis (vidurių uţkietėjimas)

menopauzė

daţna infekcija

kai kurie medikamentai

šlapimo takų displazijos

neuroraumeniniai sutrikimai

stresas

rūkymas kofeino vartojimas

harmoniniai pokyčiai menopauzėje

didelis gimdymų skaičius (Smith R ir kt 2007 Ewings P ir kt 2005)

A LOrsquo Boyle ir kt (2003) atlikto tyrimo metu buvo nustatinėjama kaip pasikeitė moterų

dubens organų padėtis nėštumo metu ir kurios iš tiriamųjų patyrė dubens organų nusileidimą Dubens

organų nusileidimas buvo vertinamas balais Išvadoje pranešama kad nėštumas įtakoja dubens organų

padėtį (J Buivydienė 2004)

Autoriai H P Dietz ir kt (2003) tyrė DDR funkciją visais nėštumo trimestrais Atliktas

tyrimas Jame dalyvavo 200 tiriamųjų Išvadose teigiama kad gimdymas turi tiesioginę įtaką dubens

organų nusileidimui Natūralaus gimdymo metu organai nusileidţia ţemiau nei gimdant cezario pjūvio

pagalba Šių organų nusileidimas turi reikšmės DDR funkcijos sutrikimams (J Buivydienė 2004)

J Buivydienės atlikto tyrimo išvadose atsispindi kad nėštumo metu ir po gimdymo DDR

tonusas silpnėja o jėga nėštumo eigoje ir po gimdymo kinta I-II trimestre ndash didėja II ndash III trimestre ndash

sumaţėja o III ndash po gimdymo padidėja (J Buivydienė 2004)

16

Teigiama kad gimdymo poza taip pat gali sąlygoti DDR disfunkciją Maţesnis DDR

disfunkcijos paplitimas Afrikoje ir Kinijoje aiškinamas tuo kad šiose regionuose moteris gimdymo

metu yra atsitūpusi keturpėsčia arba stovimoje padėtyje kas yra funkcionaliau nei gimdymas gulint

ant nugaros kurio metu dubens dugnas yra ištempiamas nefunkcionaliai (Carriegravere 1998)

Kiti veiksniai nulemiantys DDR disfunkcijos etiologiją yra vaisiaus ypatybės operaciniai

vaginaliniai gimdymai ilga antroji gimdymo stadija ir anestezija Duomenys apie šiuos kintamuosius

yra įvairūs vieni autoriai nurodo ryškią priklausomybę kiti - jokio poveikio

Burgio ir kt (2003) tyrę DDR disfunkcijos potencialius rizikos veiksnius nurodė kad

anestezija antros gimdymo stadijos trukmė įplyšimai vaisiaus galvos ypatybės ir sunkiausio vaisiaus

svoris nesusijęs su DDR disfunkcija Kim ir kt (2005) nurodo kad gimdymų skaičius vaginalinis

gimdymas menopauzė ir senėjimas yra labiausiai susiję su vidudubeninės fascijos ir keliamojo išangės

raumens disfunkcija

Tam tikri moterų dubens tipai gali padidinti neuroraumeninių traumų pavojų DDR Šios

traumos gali atsirasi nėštumo ir gimdymo metu bei dėl kitų būklių kurios nesusiję su nėštumu (Handa

ir kt 2003)

Persson ir kt (2000) tyrime kuris siekė nustatyti įtampos šlapimo nelaikymo akušerinius

rizikos veiksnius buvo nustatytas reikšmingas tarpusavio ryšys tarp įtampos šlapimo nelaikymo

chirurginio gydymo ir prieš tai buvusio vaginalinio gimdymo cukrinio diabeto motinos amţiaus

pirmo gimdymo metu epidurinės anestezijos vaginalinio gimdymo metu ir kūno masės indekso

paskutinio gimdymo metu Gauti duomenys rodo kad pirmas gimdymas labiausiai suţaloja dubens

dugną vėlesni gimdymai neţymiai padidina DDR disfunkcijos riziką Grodstein ir kt (2003) nurodė

kad DDR disfunkcija paplitusi tarp moterų kurios yra gimdţiusios vyresnio amţiaus ir kurios buvo

jaunesnės pirmo gimdymo metu

Konservatyvus DDR disfunkcijos gydymas pastaruoju metu kelia didelį susidomėjimą

Konservatyvių terapijų atlikimo bei tyrinėjimo metodai labai patobulėjo dėlto daugiau leidţia suprasti

apie jų naudą arba nepakankamą naudą susijusių su invazinėmis intervencijomis (Cornella JL

2004)

Didţiausias efektyvumas pasiekiamas DDR pratimus atliekant priţiūrint specialistui nes tik

verbalinė konsultacija yra nepakankama (Freeman RM 2004) Vickers D ir Dvaila GW (2006)

teigia kad 50 pacientų Kegelio pratimus atlieka neteisingai

Pirmas konservatyvus būdas gydyti įtampos šlapimo nelaikymui yra valingi DDR pratimai

kurie buvo sukurti ginekologo Arnoldo H Kegelio 1948 m (Sapsford 2001) DDR disfunkcijos

prevencijai moterys buvo skatinamos atlikti DDR pratimus nėštumo metu ir po gimdymo (Morkved ir

kt 2003)

17

Neumann PB ir kiti atliko sisteminę literatūros apţvalgą kurios tikslas buvo atlikti

literatūros analizę ir pristatyti aiškius įrodymus apie DDR pratimų efektyvumą atliekamų be ir kartu

su papildomomis priemonėmis (grįţtamojo ryšio terapija elektrostimuliacija (ES) makšties konusais)

gydant šlapimo disfunkciją Jie nustatė akivaizdų DDR pratimų efektyvumą gydant šlapimo

disfunkciją tačiau reikalingos papildomos studijos nustatyti optimalias gydymo programas ir

treniravimo protokolus įvairiems pacientams turintiems skirtingą simptomatiką Šios studijos metu

paaiškėjo jog teigiami pokyčiai atliekant DDR pratimus pastebimi praėjus nuo vienos savaitės iki

šešių mėnesių tačiau DDR jėga padidėja tik nuo treniravimo pradţios praėjus maţiausiai trims

mėnesiams (2006)

132 Hipermobilumas

Hipermobilumas daugelyje literatūros šaltinių apibūdinamas kaip nestabilumas

Apatinės nugaros dalies stabilumas ndash tai stuburo gebėjimas išlaikyti padėtį tiek statinėje

padėtyje tiek dinaminio judesio metu (Barr KP ir kt 2005)

Nėštumo metu auga gimda ir didėja pilvo apimtis Kartais moters svoris per kelis mėnesius

padidėja iki 25 Raumenys nespėja adaptuotis bdquonaujomis sąlygomisldquo Nepakankamas fizinis

aktyvumas maţina raumenų jėgą ištvermę ir pablogina koordinaciją Todėl sutrinka raumenų funkcija

stabilizuoti sąnarius ir stuburą Svorio centras pasislenka į priekį gali padidėti juosmens linkis

Krūvis tenka ne tarpslanksteliniams diskams o uţpakaliniams tarpslanksteliniams ir kryţmeniniams -

klubų sąnariams (art sacroiliacae)

Didelę reikšmę nugaros skausmų nėštumo metu atsiradimui turi hormonų (relaksino

estrogenų progesterono prolaktino ir kt) pusiausvyros kitimas Vandens ir natrio susilaikymas

jungiamajame audinyje apie sąnarius sukelia raiščių laisvumą Manoma kad naktiniai nugaros

skausmai antroje nėštumo pusėje susiję su hipervolemijos ir apatinės tuščiosios venos (vena cava

inferior) spaudimu Todėl sutrinka veninio kraujo nutekėjimas iš ekstraduralinių veninių rezginių

Vystosi hipoksija ir metabolizmo pakitimai nemielinizuotose skaidulose Hormonai sukelia pasikeitimą

raiščių įsiterpimo į kaulą taške Itin svarbus geltonkūnio išskiriamo relaksino kiekio svyravimas

Hormono koncentracija kraujyje nuolat didėja iki 24 nėštumo savaitės ir vėliau maţai kinta

Relaksinas didina raiščių laisvumą minkština kremzles ir sukelia sinovijos išvešėjimą Tai padeda

moters organizmui pasiruošti gimdymui Tačiau relaksuoti raiščiai ir kapsulės maţina stuburo ir sąnarių

stabilumą (Lockstad 2003)

Paprastai kai mes gulime ar stovime dubuo yra fiksuotas arba stabilioje padėtyje tačiau

vaikštant mobilumas taip pat kaip ir stabilumas turi būti optimalus ty reikalingas kintantis

18

kryţmeninio klubo sąnario stabilumas (stabilumas esant apkrovai ir mobilumas kai apkrovos nėra)

Kryţmeninio klubo sąnario stabilizavimo problemą išsprendţia paties šio sąnario sutvirtinimo ir

fiksavimo mechanizmas apibūdinamas kaip pasyvus ir aktyvus stabilumas (ţr 2 ir 3 pav)

Kryţmeninio klubo sąnario fiksavimo galimybę apsprendţia netaisyklingi sąnario paviršiai

2 pav Pasyvus stabilumas

Stabili aplinka su atitinkančiais sąnarių paviršiais kai nereikalingos pašalinės jėgos sistemos

stabilumui išlaikyti

Kaulinės struktūros

kauliniai elementai

jėgos kurios susidaro nuo raumenų prisitvirtinimo prie kaulo vietos

neutrali stuburo padėtis

kryţmeninio klubo sąnario sąnarinių paviršių stabilumas

Aktyvus stabilumas susideda iš keleto mechanizmų Pirmiausiai kryţkaulio rotacija pirmyn

atsirandanti krūvio metu ty keliantis iš gulimos padėties į sėdimą arba stovimą padėtį padidina

uţpakalinio raiščio tempimą kuris sukelia didesnį sąnarinių paviršių spaudimą Tokiu būdu

kryţmeniniui klubo sąnariui suteikiama daugiau stabilumo Antra vertus kryţmeninio klubo sąnario

sąnarinių paviršių spaudimą padidina krūtininė-juosmeninė fascija ir raumenys Dauginis ir skersinis

pilvo raumenys yra tvirtai sujungti raiščių ir tvirtinasi aplink kryţmeninį klubo sąnarį Nustatyta kad

skersinio pilvo raumens susitraukimas sutvirtina kryţmeninį klubo sąnarį ir taip dauginio ir skersinio

19

pilvo raumenų ko-kontrakcija dar pagerina liemens stabilumą Abu šie raumenys yra tiek liemens tiek

dubens stabilizatoriai Akivaizdu kad dubens dugnas taip pat dalyvauja uţtikrinant dinaminį stabilumą

juosmens-dubens srityje

3 pav Aktyvus stabilumas

Šis terminas naudojamas apibūdinti raumenims dalyvaujantiems kryţmeninio klubo sąnario

stabilizavime

Išorinių jėgų poveikis uţtikrinantis sistemos stabilumą

diafragma

dubens dugnas

dauginiai raumenys

skersinis pilvo raumuo

krūtininė-juosmeninė fascija

uţpakalinės juosmens raumens skaidulos

Judesių valdymas ndash kitas veiksnys stabilizavimo pratimų mechanizme Nervų sistemai

kontroliuojančiai juosmeninės stuburo dalies stabilumą reikalinga numatyti kiek motorinių vienetų

aktyvuoti norint uţtikrinti raumens gebėjimą atlikti atitinkamą funkciją Judesių reguliacijos

sutrikimus lemia aferentinių impulsų stoka trukdanti griţtamųjų ryšių susidarymui Pacientams

turintiems nugaros problemų stebima uţdelsta nervinė impulsacija iš aukštesniųjų nervų sistemos

20

sričių nes neuţtenka informacijos apie stuburo komponentų būklę Dėl to maţėja raumens aktyvumas

jis silpsta ar atrofuojasi

Richardson su bendraautoriais (2005) atliko tyrimą kuriame tiriamiesiems su lokalių

raumenų disfunkcija parinkti specialūs pratimai įtraukiant pakartotinius izometrinius dauginio ir

skersinio pilvo raumenų susitraukimus (tiesiamųjų ir lenkiamųjų raumenų jėgos ir ištvermės gerinimas

nebuvo įtrauktas) Išvadose teigiama lokaliųjų raumenų skersmuo padidėjo tiriant ultragarsinės

diagnostikos metodu Judesių valdymo gerinimo etape atliekami izometriniai pratimai įtraukiantys

dauginio skersinio pilvo raumenų susitraukimus gulint ant pilvo nugaros ar skausmą maţinančiose

padėtyse Daugkartinis tikslus pratimų kartojimas sudaro nervų sistemoje dominantę ty automatinį

raumens įsijungimą į judesio ir statinės padėties išlaikymą Sąlyginai sveikų ţmonių lokalieji

raumenys aktyvuojami anksčiau uţ globaliuosius o besiskundţiančių nugaros skausmais - atvirkščiai

Statinis ir dinaminis stabilumas pasiekiamas kai aktyvios pasyvios ir kontrolinės sistemos

dirba kartu Biomechaniniai dubens sąnarių fiksavimo modeliai apibrėţiami vadinamais formos ir

jėgos dominančių principais Raumenų ndash raiščių sistema valdoma nervų sistemos atsakinga uţ jėgos

dominantę Raumenys skiriami į dvi funkcines sistemas giliejilokalūs ir paviršiniaiglobalūs

Lokalieji yra atsakingi uţ smulkius suderintus tarpsegmentinius nespecifinius jėgos krypčiai

judesius o tuo tarpu globalieji raumenys kontroliuoja stuburo orientavimą į tiesioginius judesius

Judesių kontrolės koncepcija kur giliųjų raumenų korsetas ir globalių raumenų veikla yra

suderinta lemia juosmens - dubens stabilumą Tiesiamasis nugaros raumuo dvigalvis šlaunies raumuo

ir didysis sėdmens raumuo yra svarbiausi raumenys jėgos dominantės palaikymui Skersinis pilvo

raumuo ir DDR yra svarbūs juosmens ndash dubens regiono stabilizavimui

Dėl patologinių biomechaninių ir hormoninių kitimų atsiranda sąnarių ir stuburo segmentų

nestabilumas Todėl sąnarinėse kapsulėse raiščiuose sausgyslėse dirginami skausmo receptoriai

Nestabilumą stengiasi kompensuoti raumenys tačiau tai trunka neilgai kadangi jie negali

pilnavertiškai pakeisti raiščių funkcijos Raumuo vargsta blogėja metabolizmas jie įsitempia

Spazmuotas raumuo sukelia skausmą Bet refleksinį raumens įsitempimą gali sukelti raiščių ir sąnarių

dirginimas (Lockstad 2003)

Nėštumo metu ypač veikiami liemens stabilumą uţtikrinantys raumenys Tie raumenys

vadinami laikysenos raumenimis jie yra trumpi giluminiai neatliekantys judesių tačiau

stabilizuojantys sąnarius raumenys Šią funkciją atlieka toniniai raumenys uţtikrinantys gerą dinaminį

stabilumą liemenyje Liemens stabilumą uţtikrina trys pagrindinai toniniai raumenys ndash skersinis pilvo

(m transversus abdominis) dauginiai (m multifidus) ir vidiniai įstriţiniai pilvo (m internus obliquus)

raumenys

Esant susilpnėjusiam ar pertemptam skersiniam pilvo raumeniui gali atsirasti liemens

nestabilumas tiesiogiai įtakojantis apatinės nugros dalies skausmus (Barkauskas 2002) Skausmas

21

slopina šio raumens susitraukimą atliekant įvairius judesius galūnėmis ir taip prarandamas apsauginis

stabilizavimo efektas Palaipsniui toninis raumuo (skersinis pilvo) tampa faziniu ty dalyvauja liemens

judesiuose ir neuţtikrina liemens stabilumo einant bėgant ar tiesiog atliekant judesius rankomis

(Mohr 1990)

Kulig K ir kolegų atlikto tyrimo hipotezė teigė kad liemens segmentinių judesių skirtumai

įtakoja apatinės nugaros dalies skausmą Tyrimo metu buvo nustatyta kad tiriamosioms kurios

skundėsi apatinės nugros dalies skausmu buvo daugiau padidėjęs juosmeninės dalies mobilumas nei

toms kurios nesiskundė skausmu Padidėjęs mobilumas buvo nustatytas L4-L5 ir L5-S1 segmentuose

(Kulig K ir kiti 2007)

Juosmens ndash dubens regionui reikalingas stabilumas tam kad būtų galima pernešti krūvį

liemeniui ir viršutinėms galūnėms Tačiau tuo pačiu turi būti ir pakankamas mobilumas (fiziologinės

amplitudės ribose) kad uţtikrinti pakankamą judėjimą (Steacutephanie J 2006)

133 Netaisyklinga laikysena

Esant silpniems raumenims palaipsniui susiformuoja netaisyklinga nėščiosios laikysena dėl

ko nėščioji daţnai gali jausti skausmus juosmeninėje ir krūtininėje (tarp menčių) dalyse keliuose ir

pėdose (Osgaard ir kt 1994) Netaisyklinga laikysena daţnai susijusi su krypuojančia eisena

Taip pat dėl hormonų pokyčių padidėja dubens ir juosmeninės dalies sąnarių paslankumas kuris

įtakoja netaisyklingos nėščiosios laikysenos formavimąsi

Kita prieţastis įtakojanti netaisyklingos laikysenos formavimąsi yra palaipsniui didėjantis

vaisiaus apimtis ir svoris moteris priversta atsilošti atgal kad išlaikytų pusiausvyrą stovėdama ar eidama

Dėl to gali padidėti juosmens linkis ir persitempti minkštieji audiniai Tačiau pagal olandų atliktą studiją

(rentgeno pagalba) nagrinėjusią laikysenos pokyčius nėštumo metu teigiama kad juosmens linkis maţėja

Bendras skausmas gali kilti dėl raumenų ir raiščių bei kraujotakos dubens raumenyse ir raiščiuose

pasikeitimo (Bastiaanssen 2004)

Kalbant apie generalizuotą ty viso kūno pusiausvyros lygmenį reikia paminėti kūno masės

centrą kaip labiausiai įtakojantį veiksnį Dėl vienokių ar kitokių prieţasčių pasislinkus kūno masės

centrui apatinės nugaros dalies struktūros patiria daug didesnę kompresinę apkrovą Šiuo atveju

pakenkimo lygmuo tiesiogiai priklauso nuo struktūrų uţtikrinančių nugaros stabilumą gebėjimo

suvaldyti atsiradusią apkrovą Kitas stabilizacinis apatinės nugaros dalies lygmuo atsakingas uţ

dubens ir juosmeninių slankstelių padėties kontrolę ir valdymą Šiame lygmenyje svarbiu veiksniu

tampa fiziologiniai stuburo linkiai (juosmeninis linkis) bei viso kūno laikysena Pačiame ţemiausiame

stabilizacijos kontrolės lygmenyje atsiduria tarpslanktelinių judesių (slinkimas ir sukimas) valdymas

22

Sihvonen T atliktame tyrime buvo nustatyta kad nugaros raumenų atsipalaidavimo laipsnis

lygiagrečiai susijęs su skausmo intensyvumu ir aktyvumo lygis judesio metu turi atvirkštinę

priklausomybę judesių ribotumo lygiui (1998)

Laikysenos pokyčius įtakoja šie kitimai

1 Nėštumo metu nutolsta krūtinkaulio kardinė atauga stuburas išsitiesia pečiai ir galva atlošiami

atgal nugara išsilenkia

2 Kaklo linkis didėja į viršutinę kaklo keterą galva pirmyn (tokia padėtis reikalinga pečių

išlyginimui)

3 Bendras kūno masės centras svyruoja pirmyn ir atgal dėl gimdos ir jos komponentų masės

padidėjimo

4 Tam kad kompensuotų gravitacijos centro poslinkį gali padidėti juosmens linkis ir kelių

hiperekstenzija (keliai per daug išsitiesia tam kad pasikeistų gravitacijos linija) Todėl daţnai

netinkamai apkraunami kelių ir pėdų sąnariai

5 Kinta kūno masės centras pasislenka pirmyn ir tenka didesnis krūvis nugaros ir pilvo

raumenims

Nėštumo metu ypač veikiami liemens stabilumą uţtikrinantys raumenys Tie raumenys

vadinami laikysenos raumenimis jie yra trumpi giluminiai neatliekantys judesių tačiau

stabilizuojantys sąnarius raumenys Šią funkciją atlieka toniniai raumenys uţtikrinantys pakankamą

dinaminį stabilumą liemenyje Liemens stabilumą uţtikrina trys pagrindinai toniniai raumenys

skersinis pilvo (m transversus abdominis) dauginiai (m multifidus) ir vidiniai įstriţiniai pilvo(m

internus obliquus) raumenys Esant susiformavusiai netaisyklingai kūno laikysenai ar funkciniams

nugaros skausmams ypatingą dėmesį būtina kreipti laikysenos kontrolei ir kūno judėjimo mechanikai

Vertikalioje padėtyje atraminę palaikomąją liemens ir vidaus organų funkciją atlieka pilvo nugaros

kvėpavimo diafragmos bei dubens dugno raumenys (Carriere 2002)

Laikysenos kontrolės lavinimui didelis dėmesys skiriamas pilvo raumenų stiprinimui be

aktyvinimui Skersinio pilvo raumens aktyvavimas stabilizuoja liemenį ir uţtikrina geresnį viršutinių ir

apatinių galūnių funkcionavimą

Carriere (2002) nurodo kad pilvo raumenų treniravimas yra būtinas norint sustiprinti silpnus

DDR ir atstatyti jų funkciją nes tuo metu kai raumuo išmoksta dirbti daugelyje kombinacijų jis toliau

automatiškai savaime treniruojasi atliekant kasdieninio gyvenimo veiksmus Yra labai sunku aptikti ir

sąmoningai aktyvuoti skersinius pilvo raumenis Kada skersinis pilvo raumuo yra aktyvus ir yra gerai

įsitempęs jis atpalaiduoja juosmeninę nugaros dalį Kada sėdimieji gumburai atitolsta nuo vienas kito

23

apatinė skersinio pilvo raumens dalis sutrumpėja sėdimiesiems gumburams priartėjus skersinis pilvo

raumuo pailgėja Tai rodo kad skersinis pilvo raumuo ir DDR yra antagonistai kurie visada

funkcionuoja kaip pora (Franklin 2003)

Skersinio pilvo ir dubens dugno raumenų atsakas sustiprėja kuomet pratimai atliekami esant

geram juosmens-kryţkaulio linkiui Pradinė padėtis pasilenkus ir nugaros lenkimas atliekant pratimus

aktyvuoja sukimą skatinančius pilvo raumenis tokius kaip išoriniai įstriţiniai pilvo ir tiesieji pilvo

raumenys o tai apriboja skersinio pilvo raumens įtraukimą į darbą (Sapsford 2001)

Atstatinėjant raumenų tarpusavio pusiausvyrą (paprastai ji būna sutrikusi esant netaisyklingai

laikysenai) tempiamos ir stiprinamos šios raumenų grupės

Stiprinami šie raumenys

viršutinė kaklą lenkianti raumenų dalis apatinė kaklą ir viršutinė krūtinę tiesianti raumenų

dalis

mentę supantys raumenys

išoriniai ţastą sukantys raumenys

liemenį lenkiantys ir stabilizuojantys raumenys (tiesusis ir įstriţiniai pilvo)

šlaunis tiesiantys raumenys

blauzdas tiesiantys raumenys

pėdas tiesiantys raumenys

kvėpavimo raumenys

Tempiami šie raumenys

viršutinė kaklą tiesianti raumenų dalis bei mentės keliamieji raumenys

krūtinės raumenys (didysis ir maţasis krūtinės raumenys)

nugarą tiesiantys raumenys

šlaunis pritraukiantys ir lenkiantys raumenys (nepertempti moterims jaučiančioms dubens

nestabilumą ir skausmą )

blauzdas lenkiantys raumenys (nepertempti moterims jaučiančioms dubens nestabilumą ir

skausmą )

pėdas lenkiantys raumenys

24

134 Dubens raiščių atsipalaidavimo sindromas (DRAS)

Juosmens ndash dubens regiono stabilizavimo sistemas įtakoja hormoniniai ir biomechaniniai

pokyčiai tačiau ne visos moterys patiria nugaros skausmą Anksčiau manyta kad hipermobilumas yra

pagrindinė skausmo prieţastis tačiau šiuo metu manoma jog dinaminės stabilizacijos metu jį lemia

raumenų ndash raiščių sistemos nesugebėjimas kompensuoti padidėjusio dubens sąnarių laisvumo (Gutke

A 2007) Dubens raiščių atsipalaidavimo sindromas (DRAS) yra apibūdinamas kaip būklė

išsivystanti nėštumo ar gimdymo metu ir pasireiškianti stipriu skausmu kryţmeniniame klubo sąnaryje

irar gaktinėje sąvarţoje (Petrikonis 2001)

Kryţmeninio kubo sąnario ir gaktinės sąvarţos atsipalaidavimas nėštumo metu yra

fiziologinis fenomenas kuris paprastai vyksta be simptomų nes jį iš dalies lemia hormoniniai ir

biocheminiai faktoriai Tačiau kai kuriais atvejais šie pokyčiai sąlygoja simptomus 08 -16 moterų

DRAS pasireiškia nėštumo metu Šie simptomai gali atsirasti jau pirmame nėštumo trimestre tačiau

paprastai pasireiškia 5 ndash 8 nėštumo mėnesį

Daugeliui moterų skausmai pranyksta tuoj po gimdymo tačiau kai kuriais atvejais dėl

neaiškių prieţasčių jis uţsitęsia keliolika savaičių po gimdymo Simptomai pasireiškia skausmu

juosmeninėje stuburo dalyje ir padidėjusiu jautrumu kryţmeniniame klubo sąnaryje bei gaktinėje

sąvarţoje (Petrikonis 2001)

14 Dubens dugno pilvo raumenų ir diafragmos funkciniai ryšiai

Visi dubens dugno komponentai sudaro atskirą griaučių raumenų sistemą (ţr 4 pav) kuri

yra susijusi su kitų griaučių raumenų sistemų funkcionavimu (Sapsford 2001 Franklin 2003)

DiafragmaDauginis raumuo

Dubens dugnasKryžkaulis

Skersinis pilvo raumuo

Dauginiai raumenys

4 pav DDR pilvo raumenų ir diafragmos funkciniai ryšiai (Beazel J R 2004)

25

Nurodoma kad DDR kartu su diafragma skersiniais pilvo raumenimis ir klubiniais juosmens

raumenimis suformuoja tam tikrą konteinerį Visų šių raumenų tarpusavio veikla turi svarbią reikšmę

DDR jėgai bei nugaros raumenų funkcinei būklei Konteinerio stogą sudaro diafragma šonines sienas

- skersiniai pilvo raumenys uţpakalinę sieną - klubiniai juosmens raumenys ir pagrindą - DDR

Pasak Carriere (1998) stovint išsitiesus pilvo nugaros raumenys diafragma ir DDR sudaro

pilvo kamerą Visi šie raumenys dėka savo funkcinių jungčių palengvina keliamųjų ir sutraukiamųjų

išangės raumenų funkciją Kosint šokinėjant bėgant šie raumenys turi dirbti kartu kad sustiprintų

DDR DDR nėra izoliuotas vienetas tačiau pilvo kapsulės dalis kuri supa pilvo ir dubens organus

Struktūros sudarančios šią kapsulę yra juosmeninės stuburo dalies slanksteliai ir dauginiai raumenys

diafragma (kuri svarbi tiek laikysenai tiek kvėpavimui) skersiniai pilvo raumenys ir DDR

kompleksas Šie raumenys uţtikrina liemens laikyseną vertikalioje padėtyje ir veikia sinergetiškai

(Sapsford 2001) Skersiniai pilvo raumenys dirba kaip korsetas apjuosdami apatinę pilvo dalį ir

nugarą ir palengvindami dauginių raumenų darbą (Hulme 2002 )

Diafragma pilvo raumenys (ypatingai skersiniai pilvo) plačiausieji nugaros raumenys

sėdmenų raumenys ir dauginiai raumenys yra svarbūs raumenys uţtikrinantys optimalią DDR

funkciją Jie sudaro integruotą atramos sistemą bei pagerina šlapimo pūslės ir tiesiosios ţarnos

funkciją stuburo juosmeninės kryţkaulio dalies stabilumą pusiausvyrą ir vaikščiojimą (Hulme 2002)

Dubens dugnas turi greitai reaguoti į laikysenos liemens raumenų aktyvumo ir vidinio pilvo spaudimo

pokyčius išlaikant sutrauktus raumenis įvairaus intensyvumo fizinio krūvio metu ir juos atpalaiduoti

po krūvio

Diafragma yra svarbiausias kvėpavimo raumuo Ji tarsi kupolas dengia vidaus organus ir

suformuoja atskiriamąjį sluoksnį tarp pilvo ertmės ir krūtinės Diafragmą ir dubens dugną jungia nuo

pilvo ertmės einantis jungiamasis audinys (adventitia) vadinama fascija kuri eina paraleliai

pasidalindama į du lapelius Taigi taisyklingas kvėpavimas yra labai svarbus treniruojant dubens

dugno raumenis Šis kvėpavimas vadinamas diafragminiu arba pilviniu kvėpavimu (Kuhnert Ch

2005)

Diafragma sinergetiškai palengvina skersinio pilvo raumens darbą per kvėpavimo iškvėpimo

fazę Kadangi diafragma pakyla pakeldama vidaus organus 1-3 cm ir sumaţindama vidinį pilvo

spaudimą skersinis pilvo raumuo susitraukia stabilizuodamas juosmens-dubens regioną (Hulme 2002

b) Nurodoma kad nėščiosios kurios sėdi neatsirėmusios ir išlaikydamos taisyklingą juosmeninį

stuburo linkį stovi išsitiesusios ir pas kurias judant apatinės pilvo dalies raumenys yra tvirti

palengvina neintensyvų DDR aktyvumą sinergijoje su giliaisiais pilvo raumenimis didţiąją dienos dalį

Jos pasiţymi gera laikysenos kontrole Tik tada kada pilvo raumenų susitraukimai yra automatiški

dubens dugnas gali atlikti savo atraminę funkciją sulenkus liemenį (Sapsford 2001)

26

Literatūroje nurodoma kad DDR funkcija glaudţiai susijusi su kvėpavimo diafragma

Kvėpuojant diafragma nusileidţia ir grįţta į ramybės padėtį 12-14 kartų per minutę Diafragminis

kvėpavimas yra svarbus norint išlaikyti sveiką stuburą sveiką šlapimo pūslę ir tiesiąją ţarną bei

šlapimo sulaikymą (Hulme 2002)

Įkvėpimo metu kvėpavimo diafragma juda ţemyn pilvas išsipučia o dubens dugnas šiek tiek

pajuda ţemyn jei jis yra elastingas ir atpalaiduotas (Carriere 2002) Nusileidţianti diafragma spaudţia

pilvo organus ir didina šlapimo pūslės ir tiesios ţarnos spaudimą (VPS) (Hulme 2002 ) Organai yra

spaudţiami į pilvo raumenis ir dubens dugną kuris prisitaiko platėdamas Pilvo raumenys ir dubens

dugnas dirba kartu kad paremtų ir subalansuotų diafragmos aktyvumą (Franklin 2003)

Iškvėpimo metu pilvas suplokštėja ir jei iškvėpimas yra stiprus diafragma susitraukia ir juda

į viršų (Carriere 2002) DDR ir pilvo raumenys susitraukia kad galėtų pastumti organus į viršų

(Franklin 2003) Diafragma daugiau kontroliuojama autonominės nervų sistemos nei valingos nervų

sistemos (Hulme 2002 ) Valdomas forsuotas iškvėpimas sukelia ne tik diafragmos bet ir vidinio ir

išorinio įstriţinio pilvo raumenų aktyvaciją Tai skatina įtampos padidėjimą dubens

dugnosutraukiamojo raumens funkciniame vienete (Carriere 1998)

Pagrindiniai liemens organai yra tiesiogiai arba netiesiogiai palaikomi diafragmos taigi

diafragmos ritmiškas judėjimas padeda išlaikyti šių organų normalų mobilumą ir pakelia šlapimo pūslę

2-3 cm per iškvėpimo fazę Diafragma kartu su skersiniu pilvo raumeniu padeda stabilizuoti stuburą

iki padidėjant vidiniam pilvo spaudimui atliekant galūnių judesius

Spaudţiant krūtinės ląstą šonkauliais diafragmos mechanizmas įtakoja ne tik pilvo sienos

raumenis bet ir DDR (Moen ir kt 1990) Ilgalaikis iškvėpimas (ar įsitempimas) aktyvuoja ne tik

diafragmą bet taip pat vidinį ir išorinį įstriţinius pilvo raumenis (Ostergaard ir kt 1992) Tai sukelia

dinaminę funkcinio vieneto DDR padidėjusį įsitempimą Todėl svarbią reikšmę turi gebėjimas

kvėpuoti diafragminiu būdu kurio metu intensyviai priverčiami dirbti pilvo raumenys

Sapsford R R ir Hodges P W atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti ar valingas pilvo raumenų

susitraukimas yra susijęs su dubens dugno raumenų aktyvumu DDR aktyvumas buvo matuojamas

atliekant skirtingo intensyvumo pilvo raumenų susitraukimus gulimoje ir sėdimoje padėtyse DDR

elektromiografinis aktyvumas buvo matuojamas įvedus į makštį ir išeinamąją angą paviršinius

elektrodus Šie matavimai buvo paremti išeinamosios angos ir makšties spaudimo Gauti rezultatai

rodė kad DDR elektromiografijos duomenys padidėjo pilvo raumenų susitraukimo metu DDR

aktyvumas stipraus pilvo raumenų susitraukimo metu nesiskyrė nuo išmatuoto maksimalaus DDR

susitraukimo Išmatuotas pirmiau makšties ir išeinamosios angos slėgio padidėjimas o po to ir pilvo

Išvadose kalbama kad sveikiems tiriamiesiems valingas pilvo raumenų aktyvumas sąlygojo DDR

aktyvumą Dubens slėgio padidėjimas įvykęs prieš pilvo slėgio padidėjimą parodo kad atsakas yra

27

uţprogramuotas Pilvo raumenų treniravimas gali būti labai veiksmingas šių sutrikimų gydyme

(Sapsford R R Hodges P W 2001)

Valingų DDR susitraukimų metu sveikoms moterims kaip atsakas buvo uţregistruotas

charakteringas pilvo raumenų aktyvumas (Steacutephanie J 2006)

Daugelis pilvo raumenis lavinančių pratimų yra įtraukiami į nugaros skausmo ir kitų griaučių

raumenų sistemos sutikimų reabilitavimo programas Buvo atlikta keletas tiriamųjų darbų apie visų

pilvo raumenų aktyvavimą ir įtaką tam tikriems regionams Šis tyrimas parodė kas vidinis apatinės

pilvo sienos vidinės krypties judesys gulimoje ant nugaros padėtyje labiausiai nepriklausomai nuo kitų

pilvo raumenų įtakoja skersinio pilvo raumens aktyvumą (Urquhart DMir kt 2005)

Šlaunų ir liemens judesių metu (Bo ir Stein 1994) izometrinių pilvo pratimų metu (Sapsford

ir kt 1997) ir kitų juosmenį stabilizuojančių raumenų aktyvavimo metu (Jones 1999) buvo

uţregistruotas dubens dugno raumenų elektromiografijos rodiklių padidėjimas

Dar vieno tyrimo metu buvo tiriamas pilvo raumenų atsakas į valingą DDR susitraukimą

moterims anamnezėje neturėjusioms dubens dugno sutrikimų tam kad nustatyti ar yra pilvo ertmę

supančių raumenų ko-aktyvaciją DDR pratimų metu Pilvo raumenų aktyvumas buvo registruojamas

elektromiografijos metodu elektrodų pagalba Tiriamosios sutraukinėjo DDR trijose padėtyse gulint

ant nugaros Visoms tiriamosioms pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas padidėjo virš pradinio

taško atliekant DDR susitraukimus maţiausiai vienoje padėtyje Skersinio pilvo raumens

elektromiografijos aktyvumas buvo didţiausias liemens lenkimo padėtyje o skersinio pilvo raumens

aktyvumas buvo didesnis uţ tiesiojo pilvo raumens aktyvumą liemens tiesimo padėtyje

Buvo atliktas papildomas eksperimentinis tyrimas kurio metu buvo registruojamas gaktinio

stuburgalio raumens ir pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas atliekant tris skirtingus

submaksimalius izometrinius pilvo raumenų pratimus Šio eksperimentinio tyrimo metu nustatytas

gaktinio stuburgalio raumens aktyvumo padidėjimas su kiekvienu pilvo raumenų susitraukimu

Rezultatai rodo kad pilvo raumenų aktyvumas yra normalus atsakas į DDR veiklą

tiriamosioms be DDR sutrikimų ir leidţia manyti kad specifinė pilvo raumenų veikla aktyvuoja DDR

(Sapsford RR ir kt 2001)

Nėštumo metu DDR dėl palaipsniui didėjančio gimdos svorio yra nuolat tempiami ir

neišlaiko jiems tenkamo krūvio todėl izoliuotai aktyvinti šiuos raumenis yra sudėtinga Ilgą laiką buvo

manoma kad liemens stabilizavimo pratimų programa nėščiosioms įjungiant dubens judesius neįtakoja

DDR funkcinės būklės Anksčiau kineziterapeutai mokydami kaip atlikti dubens dugno raumenų

pratimus akcentuodavo pacientams neįtempti pilvo raumenų Šiuo metu poţiūris šiuo klausimu

pasikeitė Egzistuojantis funkcinis ryšys tarp dubens dugno kvėpuojamosios diafragmos bei pilvo ir

nugaros raumenų suteikia galimybę šiuos raumenis aktyvinti netiesiogiai

28

Atliekami tyrimai leidţia suprasti kad yra tam tikros sinergijos tarp pilvo ir DDR Manoma

kad DDR turi dvejopą funkciją dalyvauja liemens stabilumo palaikyme ir šlapimo ir išmatų šalinime

bei laikyme Šios raumenų sinergijos gali sėkmingai pasitarnauti DDR funkcijos sutrikimų

reabilitacijoje Daugeliui moterų prieš ir po gimdymo bendro fizinio aktyvumo pagalba galima

sėkmingai pagerinti dubens dugno raumenų atsigavimą be specifinių dubens dugno raumenų pratimų

Pagrindiniai faktoriai susiję su treniravimosi sėkme yra daugiau pacienčių sutikimas ir

motyvacija nei amţius ar šlapimo nelaikymo laipsnis Paskaičiuota kad tik 15-20 pacienčių sutinka

atlikti DDR treniruotes (Freeman RM 2004)

Nėštumas yra idealus laikotarpis pacienčių edukacijai ir motyvacijai skatinti nes šiuo metu

jos aktyviai lankosi sveikatos prieţiūros įstaigose Yra kilusi idėja kad moterų konsultacijų

laukiamuosiuose moterys galėtų stebėti video medţiagą apie nėštumą ir gimdymą o tuo tarpu ir jų

poveikį DDR šių raumenų pokyčius ir riziką (McLennan MT ir kt 2005)

Bo K ir kitų tyrimo tikslas buvo ištirti kiek moterų nėštumo metu atlieka DDR pratimus

Tyrimo metu nustatyta kad santykinai keletas (17) moterų nėštumo metu reguliariai atliko DDR

pratimus (2006)

Tikėtina kad DDR pakartotinas toninio aktyvumo įgijimas dėl pailgintos skersinių pilvo

raumenų švelnios aktyvacijos prieš padidinant jėgą yra svarbus faktorius atstatantis laiku įvykstantį

DDR atsaką (Sapsford 2001) Kada susitraukia dubens diafragma susitraukia ir pilvo raumenys ir

atvirkščiai Taigi kai dirba DDR jėgos laukas jis palengvina pilvo raumenų susitraukimą (Hulme

2002 )

Funkcinių pratimų tikslas yra atstatyti DDR funkciją Kada DDR lavinimas koordinuojamas

su aplink esančių raumenų treniravimu DDR funkcija yra atstatoma (Carriere 2002)

Tyrimai parodė kad atliekant maksimalų DDR susitraukimą padidėja visų pilvo raumenų

aktyvumas Tiesiojo pilvo raumens atsakas buvo maţiausias Atliekant juosmeninį lenkimą didţiausias

buvo skersinio pilvo raumens ir išorinio įstriţinio raumens aktyvumas Pastebėta kad atliekant netgi

silpną DDR susitraukimą skersinis raumuo duoda atsaką nepriklausomai nuo liemens padėties

Priešingai atliekant įvairius izometrinius pilvo raumenų manevrus padidėjęs pilvo raumenų

elektromiografinis aktyvumas įtakoja gaktinio stuburgalio raumens ir išeinamosios angos raumenų

aktyvumą DDR ir dauginio raumens koaktyvacija taip pat buvo tiriama tačiau patvirtinantys rezultatai

negauti

Atsiţvelgiant į tai kad dubens dugno raumenys yra liemens stabilumo palaikymo sistemos

dalis kurią sudaro tam tikri lokalieji raumenys nepakankama kitų lokaliųjų raumenų veikla veikia

DDR toninį aktyvumą ir įsijungimo į darbą laiko funkcinės veiklos metu Nugaros skausmas gali būti

prieţastimi maţinančia DDR toninį aktyvumą Taip pat ir klubinio kryţkaulio sąnario sutrikimai gali

įtakoti liemens stabilumo sistemą

29

Nuo 1962 m su nėštumu susijusios dubens ir juosmeninės stuburo dalies diagnozė

prognozės ir gydymas kėlė diskusijas ir iki šiol besitęsiantį nuomonių išsiskyrimą Be to naujausi

gydymo strategijų tyrimai atspindi įvairias nuomones iš tiesų rodančias kad egzistuoja profesinis

neapibrėţtumas dėl optimalaus gydymo metodo (Bastiaenen ir kt 2004)

Publikuojami įvairių studijų gydymo rezultatai tačiau didesnė dauguma jų yra nepatvirtinti

Nėščiųjų dubens ir juosmeninės stuburo dalies skausmų gydymas yra nukreiptas į skausmo maţinimą

susidedantį iš padėčių ir kai kurių kasdieninių veiksmų (lipimo laiptais kėlimo liemens sukimo

judesių) vengimo bei korekcinių pratimų programos

Kineziterapija vandenyje labai populiari ir efektyvi forma gydanti daugelį judamojo aparato

ligų Vienas iš privalumų treniruojantis baseine yra tas kad vandenyje neţiūrint judesių stuburas

veikiamas labai nedidelių apkrovų Taip yra dėl to kad vandenyje ţmogus tampa bdquobesvorisldquo

Vandenyje kaip ir sausumoje pasiekiama gerų rezultatų derinant kvėpavimą ir tempimą

didesnis raumenų pailgėjimas įmanomas vandenyje (Freedmann 2000)

Juosmeninės stuburo dalies lenkimas įtakoja DDR atsaką Moterims yra sunkiau aktyvuoti

DDR kada juosmeninė stuburo dalis yra lenkimo padėtyje Pas daugelį moterų pilvo siena pasislenka

pirmyn lenkiantis stovimoje padėtyje ir tai maţina DDR aktyvumą Eksperimentinėje situacijoje

sveikoms moterims pilvo sienos pasislinkimas pirmyn sumaţino šlaplės spaudimą (Sapsford 2001)

Kadangi ritmingus kvėpavimo judesius palaiko pilvo ir dubens dugno raumenų sinerginė veikla tad

būtina uţtikrinti normalų šių raumenų funkcionavimą Dubens dugno raumenų aktyvacijai ir

stiprinimui taikoma Kegelio bei Tansbergerio metodikos (Baumann L 2005)

30

2 TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA

21 Tyrimo organizavimas ir tiriamųjų kontingentas

Tyrimo objektas nėščių moterų dubens dugno raumenys

Tyrimas buvo atliekamas KMUK Akušerijos ginekologijos klinikoje Kauno II klinikinės

ligoninės akušerijos skyriuose bei P Maţylio gimdymo namų fizinės medicinos ir reabilitacijos

skyriuje Tyrimas pradėtas 2007 spalio mėnesį ir tęsėsi iki 2009 kovo mėnesio

Pradiniame tyrimo etape dalyvavo 87 sveikos pirmą kartą besilaukiančios savanorės nėščios

moterys kurių nėštumas buvo nuo 28 nėštumo savaitės Visos tiriamosios buvo stebimos akušerių ndash

ginekologų pagal profilaktinį nėščiųjų prieţiūros planą Tiriamųjų amţius nėštumų skaičius ir kiti

tyrimui svarbūs medicininiai duomenys buvo surinkti iš nėščiųjų medicininės dokumentacijos

Tyrimo baigiamajame etape dalyvavo 60 nėščių moterų 27 nėščiosios dėl įvairių prieţasčių

(nepalankios akušerinės situacijos ūmių kvėpavimo takų susirgimų odos alerginių reakcijų ir kitų

neaiškių prieţasčių) baigiamajame tyrimo etape nedalyvavo

Visos savanorės nėščios moterys sutikusios dalyvauti tyrime buvo suskirstytos į dvi grupes

kontrolinę ir tiriamąją Tiriamąją grupę sudarė moterys sutikusios dalyvauti tyrime ir lankyti mokamas

baseino procedūras Kauno II klinikinės ligoninės bei P Maţylio gimdymo namų fizinės medicinos ir

reabilitacijos skyriuose Kontrolinę grupę sudarė moterys kurios nedalyvavo jokiose fizinės veiklos

procedūrose ir buvo stebimos KMUK Akušerijos ginekologijos klinikos moterų konsultacijoje

Tiriamųjų amţius

Tyrimo metu dalyvavusių respondenčių amţius nuo 20 iki 35 m tiriamojoje grupėje amţiaus

vidurkis lygus 2677plusmn 066 m kontrolinėje grupėje - 274plusmn 061 m(ţr 5 pav)

31

Tiriamųjų amžius

2742677

18

20

22

24

26

28

30

Tiriamoji gr Kontrolinė gr

Meta

i

5 pav Tiriamųjų amžius grupėse

Tam kad įvertinti amţiaus įtaką dubens dugno raumenų jėgai ir juosmens mobilumui

nėštumo metu visos tiriamosios buvo suskirstytos į dvi grupes pagal amţių jaunesnių ir vyresnių nei

30 m (ţr 1 lentelė)

1 lentelė

Tiriamųjų skaičius ir amžiaus vidurkis amžiaus grupėse

Tiriamųjų skaičius

amţiaus grupėse

le29 m (n=45) ge 30 m (n=15)

Amţiaus vidurkis 2558plusmn036 316plusmn046

22 Tyrimo metodai

221 Literatūros analizė

Buvo atlikta sisteminė mokslinių tyrimų analizė kur pateikiami duomenys apie DDR pratimų

metodus jų įtaką gydant įvairius dubens dugno sutrikimus ir pateikta šio darbo Paieškos metu buvo

naudojamos kompiuterinės bibliografinės medicininės duomenų bazės MEDLINE COCHRANE

32

BIOMED Straipsniai atrinkti pagal raktaţodţius dubens dugno raumenų treniravimas nėštumo metu

(pelvic floor training in pregnancy) dubens dugno raumenų disfunkcija (pelvic floor dysfunction)

liemens stabilumas (lumbar spine stability) diafragmos dubens dugno ir pilvo raumenų funkciniai

ryšiai (diaphragma pelvic floor and abdominal muscles co-activation) Panaudoti moksliniai

straipsniai atspausdinti ţurnale bdquoSveikatos mokslaildquo bei vadovai skirti akušerijos ginekologijos bei

urologijos profesionalams

222 DDR jėgos vertinimas

Objektyvi dubens dugno raumenų jėga šio tyrimo metu buvo vertinama atliekant maksimalų

DDR sutraukimą Buvo registruojamas trijų maksimalių DDR sutraukimų tarp kurių poilsio intervalas

2s jėgos (mmHg) vidurkis Jėgos matavimui buvo naudojamas mediciniškai patikrintas DDR

funkcijos matavimo aparatas (bdquoPelvexiserldquo Wolfram Haboeck Co Austria) (ţr 6 pav) sukurtas

gydytojos Ilse Michil Prietaisas yra skirtas testuoti ir gydyti šlapimo nelaikymą bei atstatyti DDR

funkciją Treniruoklis gali suteikti pasipriešinimą atliekant pratimus bei fiziologinio grįţtamojo ryšio

informaciją apie DDR susitraukimus

6 pav bdquoPelvexiserldquo

DDR jėga buvo matuojama moterims gulint ant nugaros kojas sulenkus per kelius pėdomis

remiantis į pagrindą ant kurio guli

33

223 Juosmens mobilumo vertinimas

Šoberio testo pagalba matuojamas juosmeninės stuburo srities mobilumas (ţr 7 pav)

nuo klubakaulio keterų išvedama linija link stuburo paţymimas taškas S2 stuburo slankstelio

lygyje

paţymima 10 cm į viršų

paţymima 5 cm ţemyn

po to tiriamoji lenkiasi į priekį

vėl matuojamas atstumas tarp taškų (Moses S 2008)

Jei atstumas padidėja 5 cm ndash normalus juosmens mobilumas o jei lt4cm ndash juosmens

mobilumas sumaţėjęs Skirtumas tarp dviejų matavimų parodo juosmens mobilumą Yra keletas

problemų susijusių su šiuo tyrimo metodu Pavyzdţiui yra abejonių šio testo patikimumu Literatūroje

yra įrodymų kad bandymai grindţiami orientyrų apčiuopa neduoda patikimų rezultatų Be to

paţymėti ant paciento odos taškai ir išmatuoti atstumai tarp jų yra netinkamas būdas įvertinti

segmentinį mobilumą nes jis gali būti įtakojamas fascijos odos ir riebalinio audinio

Auksinis standartas galėtų būti stereofotogrametrinė analizė siekiant nustatyti kaulų judėjimą

Ši procedūra atliekama vietinės anestezijos pagalba implantavus į odą tam tikrą aparatą (Magee D J

2002)

Nėštumo metu daugelio tyrimo metodų negalima atlikti dėl tam tikrų apribojimų ir įvairios

rizikos Šiame tyrime pasirinktas Šoberio testas juosmens mobilumo vertinimui yra neinvazinė

procedūra nėra ţalingas ar rizikingas tyrimo metodas nėštumo metu

as

as

15cm

7 pav Šoberio testo procedūra

34

224 Matematinės statistikos metodai

Tyrimo metu gauti duomenys apdoroti SPSS 130 for Windows kompiuterine programa

Kiekybiniams kintamiesiems įvertinti buvo skaičiuojami aritmetiniai vidurkiai standartiniai

nuokrypiai ir vidurkių paklaidos Priklausomų ir nepriklausomų imčių vidurkių reikšmių skirtumų

reikšmingumas kai tiriamųjų imtis buvo daugiau kaip 15 skaičiuojamas pagal Stjudento t kriterijų Jei

tiriamųjų imtis buvo maţiau kaip penkiolika buvo taikomas neparametrinis Vilkoksono testas (z)

priklausomoms imtims ir Manio-Vitnio testas (z) nepriklausomoms imtims Nagrinėjamų rodiklių

ryšiams tirti buvo skaičiuojamas Pirsono koreliacijos koeficientas (r) Skirtumas kai plt005 buvo

vertinamas kaip statistiškai patikimas Dydţiai pateikiami kaip aritmetiniai vidurkiai ( x ) plusmn

standartinės vidurkio įverčio paklaidos ( Sx )

23 Taikytos metodikos aprašymas

Tiriamajai grupei buvo taikyta sveikatingumo programa baseine atitinkančiame Lietuvos

higienos normą (Lietuvos higienos norma HN 1092005 Baseinai Įrengimo ir prieţiūros saugos

sveikatai reikalavimai)Vandens temperatūra 32-33 ordm C pH ndash 68-72 liekamojo aktyvaus chloro

koncentracija vandenyje palaikoma nuo 03 iki 10 mgl

Sveikatingumo programos metu nėščiosioms buvo taikyta stuburo stabilizavimo pratimų

programa įjungiant aktyvius dubens-juosmens judesius ir diafragminį kvėpavimą Ši programa paremta

Tansberger aprašyta pratimų metodika (Carriere B 1998) Jos esmė ndash egzistuojantis funkcinis ryšys

tarp diafragmos pilvo dubens dugno ir nugaros raumenų kurie reciprokinės inervacijos principu dirba

kaip vienas funkcinis vienetas Tiriamosios lankė uţsiėmimus 2 kartus per savaitę Uţsiėmimo trukmė

buvo 45 minutės pratimai atliekami vidutiniu tempu po 8-10 kartojimų Vieno uţsiėmimo metu

pratimus atliko 2-3 moterys Buvo taikomi

Kvėpavimo pratimai

Atliekami aktyvūs dubens-juosmens judesiai derinant su diafragminiu kvėpavimu bei

išlaikant juosmens linkį neutralioje padėtyje Įkvėpimo metu diafragmai leidţiantis ţemyn dubuo

sukamas pirmyn atpalaidavus pilvo sienos raumenis ir įtempiant nugaros raumenis (dubuo sukamas iki

fiziologinio juosmens linkio) Iškvėpimo metu dubuo sukamas atgal aktyvuojant skersinį pilvo

raumenį ir tempiant nugaros raumenis Šie aktyvūs dubens-juosmens judesiai atliekami įvairiose

pradinėse padėtyse

Pilvo raumenų stiprinimo pratimai

Nugaros tempimo pratimai

35

3 REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

31 Tiriamųjų juosmens mobilumo testavimo duomenys

Įvertinus gautus tyrimo rezultatus paaiškėjo kad 28-tą nėštumo savaitę juosmens mobilumo

vidurkis tiriamojoje grupėje buvo 848plusmn016 cm o kontrolinėje grupėje ndash 857plusmn019 cm Abiejų grupių

vidurkiai buvo panašūs (pgt005)

Antrojo testavimo metu ty 38-tą nėštumo savaitę kontrolinėje grupėje nustatytas statistiškai

patikimas juosmens mobilumo sumaţėjimas (plt005) kuris sudarė 2003plusmn186 Kontrolinės grupės

nagrinėjamo rodiklio vidutinė reikšmė buvo 685plusmn022 cm Tuo tarpu atlikus tiriamosios grupės

pakartotinio testavimo rezultatų analizę nustatėme neţymų (pgt005) juosmens mobilumo sumaţėjimą

(206plusmn096) Šios grupės vidurkis buvo 828plusmn013 cm Palyginus abiejų grupių juosmens mobilumo

testavimo duomenis nustatytas statistiškai patikimas skirtumas (plt005)

Gautus rezultatus galima paaiškinti tuo kad tiriamosios grupės moterims sveikatingumo

programoje dominavo dubens ndash juosmens mobilumo pratimai

Juosmens mobilumas

828848

685

857

4

5

6

7

8

9

10

28 savaitė 38 savaitė

Am

pli

tud

ė

cen

tim

etr

ai

Tiriamoji gr

Kontrolinė gr

plt005

kontrolinės grupės abiejų tyrimų vidurkiai skiriasi statistiškai patikimai (plt005)

8 pav Juosmens mobilumo vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę

36

Daugelis pilvo raumenis lavinančių pratimų yra įtraukiami į nugaros skausmo ir kitų griaučių

raumenų sistemos sutikimų reabilitavimo programas Buvo atlikta keletas tiriamųjų darbų apie visų

pilvo raumenų aktyvavimą ir įtaką tam tikriems regionams Vienas iš jų tyrimas parodė kad vidinis

apatinės pilvo sienos vidinės krypties judesys gulint ant nugaros nepriklausomai nuo kitų pilvo

raumenų labiausiai įtakoja skersinio pilvo raumens aktyvumą (Urquhart DMir kt 2005)

32 Nėščiųjų dubens dugno raumenų vertinimo duomenys

Vertinant DDR jėgą perineometru 28-tą nėštumo savaitę nustatyta kad tiriamosios ir

kontrolinės grupės testų rezultatai buvo panašūs (pgt005) kontrolinės grupės DDR jėga buvo

1277plusmn030 mmHg tiriamosios grupės ndash 1273plusmn042 mmHg

Antrojo testavimo metu tiriamojoje grupėje DDR jėga statistiškai patikimai nesiskyrė

(pgt005) ir jėgos sumaţėjimas sudarė tik 149plusmn172 o vidurkis buvo lygus 1247plusmn042 mmHg

Kontrolinėje grupėje sumaţėjimas siekė net 2542 plusmn24 jėgos vidurkis buvo lygus 95plusmn026 mmHg

Nustatyta kad 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę DDR jėga kontrolinėje grupėje statistiškai patikimai

skyrėsi (plt005)

DDR jėga

1273 12471277

95

4

6

8

10

12

14

28 savaitė 38 savaitė

mm

Hg

Tiriamoji gr

Kontrolinė gr

plt005

kontrolinės grupės abiejų tyrimų vidurkiai skiriasi statistiškai patikimai (plt005)

9 pav DDR jėgos vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę

37

Gautus rezultatus galima komentuoti taip kad šios grupės moterims sveikatingumo

programos metu atliekant dubens sukamuosius judesius ir juos suderinus su kvėpavimu lengviau

aktyvuojasi ir stiprėja DDR

Lyginant mūsų tyrime gautus duomenis su uţsienio autorių duomenimis rezultatai yra

panašūs 2001m atlikto tyrimo metu buvo tiriamas pilvo raumenų atsakas (elektromiografijos metodu)

į valingą DDR susitraukimą Tiriamosios sutraukinėjo DDR trijose padėtyse gulint ant nugaros

Visoms tiriamosioms pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas padidėjo virš pradinio taško

atliekant DDR susitraukimus maţiausiai vienoje iš padėčių Skersinio pilvo raumens

elektromiografijos aktyvumas buvo didţiausias liemens lenkimo padėtyje o skersinio pilvo raumens

aktyvumas buvo didesnis uţ tiesiojo pilvo raumens aktyvumą liemens tiesimo padėtyje

Buvo atliktas papildomas elektromiografijos tyrimas kurio metu buvo registruojamas

gaktinio stuburgalio raumens ir pilvo raumenų aktyvumas atliekant tris skirtingus submaksimalius

izometrinius pilvo raumenų pratimus Šio eksperimentinio tyrimo metu nustatytas gaktinio stuburgalio

raumens aktyvumo padidėjimas su kiekvienu pilvo raumenų susitraukimu

Rezultatai rodo kad pilvo raumenų aktyvumas yra normalus atsakas į DDR veiklą

tiriamosioms be DDR sutrikimų ir leidţia manyti kad specifinė pilvo raumenų veikla aktyvuoja DDR

( Sapsford RR ir kt 2001)

Skiriant dubens dugno raumenų pratimus dubens dugno raumenų disfunkcijos gydyme

daţnai pabrėţiamas pilvo raumenų atpalaidavimas Šio atlikto tyrimo tikslas buvo ištirti sąveiką tarp

atskirų raumenų pilvo ir dubens dugno raumenų veiklos ir vidinio pilvo spaudimo poveikį raumenų

veiklai naudojant paviršinę ir vidinę raumenų elektromiografiją Tiriamosios buvo tiriamos gulimoje

ant nugaros ir stovimoje padėtyse Rezultatai parodė kad transversus abdominis (TP) ir obliquus

internus (OI) buvo atliekami per visą dubens dugno raumenų susitraukimus Rezultatai parodė kad

skersinis ir vidinis įstriţinis raumuo į veiklą buvo įtraukiami visos dubens dugno raumenų veiklos

metu Dėl šių prieţasčių buvo neįmanoma efektyviai sutraukti dubens dugno raumenų išlaikant

atpalaiduotus pilvo raumenis Vidutinis vidaus pilvo spaudimo padidėjimas 10 mmHg (gulimoje ant

nugaros padėtyje) buvo uţregistruotas maksimalus dubens raumenų susitraukimas Maksimalaus

dubens dugno raumenų susitraukimo metu vidinis pilvo spaudimas vidutiniškai pakildavo 10 mmHg

(gulint ant nugaros)

Šie rezultatai rodo kad atliekant dubens dugno raumenų pratimus patarimai atpalaiduoti

pilvo sieną yra netinkami ir gali neigiamai paveikti pratimų atlikimą (Neumann P ir Gill V 2002)

38

33 Skirtingo amţiaus nėščių moterų juosmens mobilumo ir dubens dugno

raumenų jėgos vertinimo duomenys

Jaunesnių nei 30 m nėščiųjų grupėje juosmens mobilumas tiek pirmo tiek ir pakartotinio

tyrimo metu buvo statistiškai reikšmingai (plt005) didesnis nei vyresnių (ţr 10 pav) 28-tą nėštumo

savaitę jaunesnių nei 30 m grupėje juosmens mobilumas buvo 869plusmn014 cm o vyresniųjų ndash

803plusmn022 cm Atlikus tyrimą 38-tą savaitę jaunesnių grupėje gautas statistiškai reikšmingas juosmens

mobilumo sumaţėjimas - 95plusmn174 (plt005) Vyresnių grupėje pakartotinai atlikus testavimą

nustatytas reikšmingas rezultatų pokytis - 1567plusmn329 (plt005) Nėštumo pabaigoje vyresnių moterų

juosmens mobilumas sumaţėjo iki ndash 68plusmn037 cm Gautus duomenis galime paaiškinti amţiaus ir

mobilumo maţėjimo priklausomybe

Juosmens mobilumas

782

869

68

803

4

5

6

7

8

9

10

28 savaitė 38 savaitė

Am

pli

tud

ė

cen

tim

etr

ai

le 29 m

ge 30 m

plt005 plt005

10 pav Juosmens mobilumo vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę skirtingo amžiaus

grupėse

Jaunesnių nei 30 m nėščiųjų grupėje DDR jėga abiejų testavimų metu buvo statistiškai

reikšmingai didesnė nei vyresnių (plt005) (ţr 11 pav) 28-tą nėštumo savaitę jaunesnių moterų

grupėje DDR jėga buvo lygi 1304plusmn028 mmHg o vyresnių ndash 1187plusmn052 mmHg 38-tą savaitę

jaunesnių grupėje DDR jėgos rodikliai buvo ndash 114plusmn032 mmHg o vyresnių ndash 973plusmn075 mmHg

Abiejų tyrimų vidurkių skirtumai tiek tiriamojoje tiek ir kontrolinėje grupėje buvo statistiškai patikimi

(plt005) Tyrimų rezultatai parodė kad vyresnių tiriamųjų DDR jėgos sumaţėjimo pokytis sudarė

39

1857plusmn432 ir buvo reikšmingai didesnis nei jaunesnių moterų grupėje (plt005) Pastarųjų

testuojamų raumenų jėgos sumaţėjimo pokytis siekė 1175plusmn243

Apie amţiaus įtaką DDR funkcinei būklei savo tyrimų išvadose teigia ir daugelis uţsienio

autorių Viename iš jų Grodstein ir kiti (2003) nurodė kad DDR disfunkcija paplitusi tarp moterų

kurios gimdė vyresnio amţiaus ir kurios buvo jaunesnės pirmo gimdymo metu

DDR jėga

1304

1141187

973

3

5

7

9

11

13

15

28 savaitė 38 savaitė

mm

Hg

le 29 m

ge 30 m

plt005 plt005

11 pav DDR jėgos vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę skirtingo amžiaus grupėse

Vertinant sveikatingumo programos poveikio efektyvumą juosmens mobilumui ir dubens

dugno raumenų jėgai jaunesnių nei 30 grupėje moterų kurioms buvo taikytas poveikis abiejų tyrimų

rezultatai buvo panašūs (pgt005) juosmens mobilumo vidutinės reikšmės sumaţėjimas siekė tik

138plusmn1 o DDR jėgos - 055plusmn203 (ţr 2 lentelė) Jaunesnių moterų kurioms poveikis netaikytas

pirmo ir antro testavimo rezultatai skyrėsi statistiškai reikšmingai (plt005) juosmens mobilumo

vidutinės reikšmės sumaţėjimas sudarė 1879plusmn210 o DDR jėgos - 2455plusmn268 38-tą savaitę gauti

rezultatai parodė statistiškai patikimą skirtumą tarp jaunesnių moterų grupės taikant poveikį ir

netaikant (plt005)

Tyrimų duomenų analizė parodė kad vyresnių nei 30 metų grupėje taikant ir netaikant

sveikatingumo programos poveikį pirmo ir antro testavimo juosmens mobilumo vidutinės reikšmės

statistiškai reikšmingai skyrėsi (plt005) Atlikus tyrimą 38 savaitę grupėje kur poveikis nebuvo

taikytas juosmens mobilumo sumaţėjimas sudarė 2293plusmn383 o grupėje kur sveikatingumo

40

programos poveikis buvo taikytas minėtas rodiklio sumaţėjimas siekė 477plusmn098 Abiejose vyresnių

moterų grupėse juosmens mobilumo pokytis buvo statistiškai patikimas (plt005)

Grupėje kuri nelankė uţsiėmimų baseine abiejų testavimų DDR jėgos vidurkiai statistiškai

patikimai skyrėsi (plt005) 38 savaitę registruotas jėgos sumaţėjimas sudarė 2746plusmn520 Grupėje

kuri lankė uţsiėmimus nagrinėjamo rodiklio sumaţėjimas nebuvo statistiškai reikšmingas (pgt005) ir

siekė 524plusmn252

Analizuojant pakartotinio testavimo nėštumo pabaigoje rezultatus matome kad dubens dugno

raumenų jėga šioje amţiaus grupėje statistiškai patikimai buvo didesnė moterų kurioms buvo taikytas

poveikis (1233plusmn071 cm) palyginus su nėščiosiomis kurios nedalyvavo sveikatingumo programoje

(8plusmn068 cm) (plt005)

Apibendrinant gautus statistiškai patikimus rezultatus galima teigti kad tiek jaunesnėms tiek

vyresnėms nei 30 m moterims sveikatingumo programos poveikis buvo efektyvus dubens dugno

raumenų funkcinei būklei ir juosmens mobilumo išlaikymui nėštumo metu (plt005)

2 lentelė

Sveikatingumo programos pratimų įtaka juosmens mobilumui ir dubens dugno

raumenų jėgai skirtingo amžiaus moterims nėštumo metu

Tiriamosios

Juosmens mobilumas (cm) Dubens dugno raumenų jėga (mmHg)

28 savaitė 38 savaitė

Skirtumo

reikšming

umas

28 savaitė 38 savaitė

Skirtumo

reikšming

umas

le29 m

Be

poveikio 898plusmn02 729plusmn024 plt005 1348plusmn046 1014plusmn046 plt005

Taikant

poveikį 846plusmn019 829plusmn018 pgt005 1267plusmn034 125plusmn028 pgt005

Skirtumo

reikšmingu

mas

pgt005 plt005 - pgt005 plt005 -

ge 30 m

Be

poveikio 761plusmn02 583plusmn025 plt005 1111plusmn068 8plusmn068 plt005

Taikant

poveikį 867plusmn033 825plusmn031 plt005 13plusmn063 1233plusmn071 pgt005

Skirtumo

reikšmingu

mas plt005 plt005 - pgt005 plt005 -

Rodikliai

41

Daugelis autorių įvairiuose literatūros šaltiniuose skelbia panašius rezultatus apie dubens

dugno raumenų pilvo nugaros raumenų ir diafragmos funkcinius ryšius

Sapsford R R ir Hodges P W atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti ar valingas pilvo raumenų

susitraukimas yra susijęs su dubens dugno raumenų aktyvumu DDR aktyvumas buvo matuojamas

atliekant skirtingo intensyvumo pilvo raumenų susitraukimus gulimoje ir sėdimoje padėtyse DDR

elektromiografinis aktyvumas buvo matuojamas įvedus į makštį ir išeinamąją angą paviršinius

elektrodus Šie matavimai buvo paremti išeinamosios angos ir makšties spaudimo

Gauti rezultatai rodė kad DDR elektromiografijos duomenys padidėjo pilvo raumenų

susitraukimo metu DDR aktyvumas stipraus pilvo raumenų susitraukimo metu nesiskyrė nuo

išmatuoto maksimalaus DDR susitraukimo Išmatuotas pirmiau makšties ir išeinamosios angos slėgio

padidėjimas o po to ir pilvo Išvadose kalbama kad sveikiems tiriamiesiems valingas pilvo raumenų

aktyvumas sąlygojo DDR aktyvumą Dubens slėgio padidėjimas įvykęs prieš pilvo slėgio padidėjimą

parodo kad atsakas yra uţprogramuotas Pilvo raumenų treniravimas gali būti labai veiksmingas šių

sutrikimų gydyme ( Sapsford R R Hodges P W 2001)

34 Dubens dugno raumenų ir juosmens mobilumo priklausomybė grupėse

Atlikta nagrinėjamų rodiklių koreliacinė analizė parodė kad tiriamojoje grupėje tarp juosmens

mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių buvo tiesinė tiesioginė priklausomybė maţėjant

juosmens mobilumui maţėja ir dubens dugno raumenų jėga (16 pav) Koreliacijos koeficiento dydis

(r=0635) parodė vidutinio stiprumo statistiškai patikimą poţymių tarpusavio ryšį (plt005)

Dubens dugno raumenų ir juosmens mobilumo priklausomybę analizavo daugelis uţsienio

autorių Madill SJ ir McLean L tyrimo tikslas buvo nustatyti ar pilvo raumenų aktyvacija įtakoja

stiprų dubens dugno raumenų susitraukimą ir taip prisideda prie moterų šlapimo sulaikymo

mechanizmo Buvo siekiama nustatyti pilvo raumenų aktyvacijos lygį ir raumenų veiklos modelius

susijusius su valingais dubens dugno raumenų susitraukimais moterims neturinčioms dubens dugno

raumenų disfunkcijos

Tyrime dalyvavo 15 neturinčių dubens dugno raumenų disfunkcijos moterų Jos atliko tris

kiekvieno iš keturių pilvo raumenų maksimalius susitraukimus ir taip pat dubens dugno raumenų

susitraukimus gulimoje ant nugaros padėtyje Pilvo ir DDR veikla buvo registruojama

elektromiografijos pagalba o vidinis makšties spaudimas matuojamas naudojant modifikuotą

Femiscan zondą Tam tikras aktyvavimo modelis buvo pastebėtas kai skersinis vidinis ir tiesusis pilvo

raumenys dirbo su DDR prasidėjus maksimaliam vidiniam makšties slėgiui PFM veiklos vyravo

42

pradedant didėti makšties spaudimui o vėliau slėgio padidėjimas (iki 70 didţiausio galimo slėgio)

yra susijęs su kombinuota DDR skersinio pilvo tiesiojo ir vidinio įstriţinio raumenų veikla

Išvadose teigiama jog buvo nustatyti tam tikri pilvo raumenų veiklos modeliai kaip atsakas į

valingą dubens dugno raumenų susitraukimą moterims neturinčioms dubens dugno raumenų

disfunkcijos (2006)

Kontrolinės grupės dubens dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo

priklausomybė

-12

-1

-08

-06

-04

-02

0

02

04

06

-25 -2 -15 -1 -05 0 05 1 15 2 25

mmHg

cen

tim

etr

ai

12 pav Juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių tarpusavio priklausomybė

tiriamojoje grupėje

Tuo tarpu kontrolinės grupės juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių

tarpusavio ryšys buvo silpnas statistiškai nepatikimas (r=0192 plt005)

43

Kontrolinės grupės dubens dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo

priklausomybė

-12

-1

-08

-06

-04

-02

0

02

04

06

-25 -2 -15 -1 -05 0 05 1 15 2 25

mmHg

cen

tim

etr

ai

13 pav Juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių tarpusavio priklausomybė

kontrolinėje grupėje

Apibendrinant testavimo rezultatus galima teigti kad išlaikant juosmens mobilumą nėštumo

metu DDR jėga galinti turėti įtakos nėščiųjų epizodiniam šlapimo nelaikymui nemaţėja Esant

susilpnėjusiam ar pertemptam skersiniam pilvo raumeniui gali atsirasti liemens nestabilumas tiesiogiai

įtakojantis apatinės nugaros dalies skausmus bei disfunkcijas

Gautus šio tyrimo rezultatus galime traktuoti ir atvirkščiai ty nėštumo metu didelį dėmesį

skiriant dubens dugno raumenų aktyvacijai įtakojamas ir liemens stabilumas išlaikant dubens ndash

juosmens mobilumą

Tyrimai leidţia suprasti kad yra tam tikros sinergijos tarp pilvo ir DDR Manoma kad DDR

turi dvejopą funkciją dalyvauja liemens stabilumo palaikyme ir šlapimo ir išmatų šalinime bei

laikyme Šios raumenų sinergijos gali sėkmingai pasitarnauti DDR funkcijos sutrikimų reabilitacijoje

Juosmens ndash dubens regionui reikalingas stabilumas tam kad būtų galima pernešti krūvį

liemeniui ir viršutinėms galūnėms Tačiau tuo pačiu turi būti ir pakankamas mobilumas kad

uţtikrinti pakankamą judėjimą

44

IŠVADOS

1 Dubens dugno raumenų jėga nuo 28-tos iki 38-tos nėštumo savaitės kontrolinėje

grupėje maţėjo (plt005) o tiriamojoje liko panaši

2 Vertinant juosmens mobilumo kaitą nėštumo metu kontrolinėje grupėje nustatytas

reikšmingas sumaţėjimas (plt005) o tiriamojoje grupėje stebėta tik maţėjimo

tendencija

3 Jaunesnių nei 30 metų nėščiųjų grupėje juosmens mobilumas ir dubens dugno raumenų

jėga tiek 28-tą tiek ir 38-tą savaitę buvo statistiškai reikšmingai didesnė nei vyresnių

(plt005)

4 Juosmens mobilumas įtakoja dubens dugno raumenų funkcinę būklę išlaikant juosmens

mobilumą dubens dugno raumenų jėga nėštumo metu nemaţėja

45

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1 Izoliuotai aktyvinti dubens dugno raumenis nėštumo metu nėra tikslinga nes šių raumenų

susitraukimas dėl ilgalaikio palaipsniui didėjančio krūvio nėra pakankamai efektyvus

2 Dėka funkcinių ryšių nėštumo metu rekomenduojama didesnį dėmesį skirti kvėpuojamajai

diafragmai pilvo bei nugaros raumenims grąţinant ar lavinant dubens dugno raumenų

funkciją

3 Aktyvinant dubens dugno raumenis tikslinga į pratimų programą įjungti aktyvius dubens-

juosmens judesius akcentuojant kvėpavimą

4 Rekomenduojama nėštumo metu stabilizuoti liemenį Aktyvūs dubens-juosmens judesiai ne tik

išlaiko juosmens mobilumą bet ir stabilizuoja liemenį tiesiogiai susijusį su dubens dugno

raumenų funkciją

46

LITERATŪRA

1 Baumann L(2005) Kineziterapijos efektyvumas maţinant nugaros skausmus

nėštumo metu Magistro baigiamasis darbas Sporto biomedicinos fakultetas

Kineziterapijos ir sporto medicinos katedra ndash Kaunas 65p

2 J Buivydienė (2004) Nėštumo ir gimdymo įtaka dubens dugno raumenų funkcijai

Magistro baigiamasis darbas Kauno medicinos universitetas Visuomenės sveikatos

fakultetas kineziologijos ir sporto medicinos katedra - Kaunas 50p

3 Zachovajevas P Zachovajevienė B Baltaduonienė D Tadaravičiūtė R (2007)

Moterų kurias kamuoja įtampos šlapimo nelaikymas dubens dugno raumenų

lavinimo kineziterapijos metodais veiksmingumas Sveikatos mokslai Volume 17

Number 7

4 Barr KP Griggs M Cadly T (2005)Lumbar stabilization American Journal of

Physical Medicine and Rehabilitation 6473-480

5 Bastiaenen Caroline HG Rob A de Bie Wolters Pieter MJC Janneke M

Bastiaanssen Aldegonda BA Klabbers ir kt (2004) Treatment of pregnancy

related pelvic girdle andor low back pain after delivery design of a randomized

clinical trial within a comprehensive prognostic cohort study BMC Public

HealthDec 244(1)67

6 Beazel J R (2004) Lumbar pelvis and hip examination with emphasis on function

of the lower quarter University of Virginia Healthsouth APTA Presentation

Chicago

7 Boslash K Talseth T Holme I (1999) Single blind randomised controlled trial of

pelvic floor exercises electrical stimulation vaginal cones and no treatment in

management of genuine stress incontinence in women BMJ 318 487minus493

8 Bo K amp Braekken IH (2005) PFMT in treatment and prevention of POP (POP

study) National Library of Medicine December

9 Bo K amp Sherburn M (2005) Evaluation of female pelvic-floor muscle function

and strength Phys Ther 85269 ndash282

10 Bo K amp Stien R (1994) Needle EMG registration of striated urethral wall and pelvic

floor activity patterns Neurourol amp Urodyn 1335-41

11 Burgio K L Robinson J C Engel B T (1986) The role of biofeedback in

Kegel exercise training for stress urinary incontinence American Journal of

Obstetrics and Gynaecology 1 (154) 58minus64

47

12 Burgio K L Zyczynski H Locher J L et al (2003) Urinary Incontinence in the

12-Month Postpartum Period Obstetrics and Gynecology 6 (102) 1291minus1298

13 Carriegravere B (1998) The Swiss Ball Theory Basic Exercises and Clinical

Application New York Springer

14 Carriegravere B (2002) Fitness for the Pelvic Floor New York Thieme

15 Chiarelli P (1995) Womenlsquos Waterworks ndash Curing Incontinence Snohomish WA

Khera Publications

16 Chiarelli J Cockburn J (2002) Promoting urinary continence in women after

delivery randomised controlled trial BMJ 324 1241minus1244

17 Cornella JL (2004) Management in stress urinary incontinence Rev Urol 6(suppl

5)S18-S25

18 DeLancey J Ashton-Miller J Howard D et al (2001) The functional anatomy

of the female pelvic floor and stress continence control system Scand J Urol

Nephrol Suppl(207)17

19 De Lancey J Richardson A (1992) Anatomy of genital support In Benson T

ed Female Pelvic Floor Disorders New York Norton Medical Books

20 Dumoulin C Lemieux M C Bourbonnais D et al (2004) Physiotherapy for

Persistent Postnatal Stress Urinary Incontinence A Randomized Controlled Trail

Obstetrics and Gynecology 3 (104) 504minus510

21 Ewings P S Spencer S Marsh H et al (2005) Obstetric risk factors for urinary

incontinence and preventative pelvic floor exercises Cohort study and nested

randomized controlled trial Journal of Obstetrics and Gynaecology August 25(6)

558 ndash 564

22 Franklin E (2003) Pelvic Power mindbody exercises for strength flexibility

posture and balance for men and women New Jersey Elysian Editions

23 Freedmann F B (2000) Aqua Yoga London Lorenz books

24 Freeman RM (2004) The role of pelvic floor muscle training in urinary

incontinence BJOG an International Journal of Obstetrics and Gynaecology

December Vol 111 Supplement 1 pp 37ndash40

25 Goldberg RP Effects of pregnancy and childbirth on pelvic floor (2007) Springer

London 172 p

26 Grodstein F Fretts F Lifford K Resnick N Curhan G (2003) Association of

age race and obstetric history with urinary symptoms among women in the Nurses

Health Study Americian Journal of Obstetrics and Gynecology 2 (189) 428minus434

48

27 Gutke A (2007) Pelvic Girdle Pain and Lumbar Pain in Relation to Pregnancy

Department of Health and Society Division of Physiotherapy Faculty of Health

Sciences Linkoumlping University Sweden

28 Handa V L Pannu H K Siddique S et al (2003) Architectural Differences in

the Bony Pelvis of Women With and Without Pelvic Floor Disorders Obstetrics

and Gynecology 6 (102) 1283minus1290

29 Hannestad Y S Lie R T Rortveit G Hunskaar S (2004) Familial risk or

urinary incontinence in women population based cross sectional study BMJ 329

889minus891

30 Hulme J A (2002) Pelvic Pain and Low Back Pain A Handbook for Self Care amp

Treatment Montana Phoenix Publishing Co

31 Jones RC (1999) Muscle Balance and Dynamic Stability in Womens Health

Conference Paper Pelvic Stability in Pregnancy and Post Partum Dublin

32 Kim S Harvey M A Johnston S (2005) A Review of the Epidemiology and

Pathophysiology of Pelvic Floor Dysfunction Do Racial Differences Matter

Journal of Obstetrics and Gynaecology Canada 3 (27) 251minus259

33 Konstantinos H Eleni K and Dimitrios H (2006) Dilemmas in the management

of female stress incontinence the role of pelvic floor muscle training Int Urol

Nephrol

34 Kuhnert Ch (2005) Munich Pelvic floor training program Tecsana ltd Munich

35 Kulig K Powers Ch M Landel R F Hungwen Ch Fredericson M Guillet M

and Butts K Segmental lumbar mobility in individuals with low back pain in vivo

assessment during manual and self-imposed motion using dynamic MRI (2007)

BMC Musculoskelet Disord 8 8

36 Laycock J Jerwood D (2001) Pelvic Floor Muscle Assessment The Perfect

Scheme Physiotherapy 12 (87) 631minus642

37 Lockstad Harry MC(2003) Prevence of Back Pain during Pregnancy Spine Apr

1530 (8)983-91

38 Madill SJ McLean L (2006) Relationship between abdominal and pelvic floor

muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle contractions

in healthy continent women Neurourol Urodyn25(7)722-30

39 Magee D J Orthopedic Physical Assessment WB Saunders Company 2002

1020 p

40 Meyer S Hohlfeld P Achtari C De Grandi P (2001) Pelvic Floor Education

After Vaginal Delivery Obstetrics and Gynecology 5 (97) 673minus677

49

41 Mens JM Vleeming A Snijders CJ Koes BW Stam HJ (2001) Reliability

and validity of the actine straight leg raise test in pasterior pelvic pain since

pregnancy Spine 261167-1171

42 Moslashrkved S Boslash K (1997) The effect of postpartum pelvic floor muscle exercise

in the prevention and treatment of urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 4 (8) 217minus222

43 Moen MH Kogstad O Hansen JH ir kt (1990) Pelvic girdle relaxation

Clinical Presentation Tidsskr Nor Laegeforen 110 2211 ndash 2

44 Mohr Joan D (1990) Management of the trunk in adult hemiplegia The Bobash

concetion Topic in neurology APTA

45 Morin M Dumoulin C Bourbonnais D et al (2004) Pelvic floor maximal

strength using vaginal digital assessment compared to dynamometric measurements

Neurourol Urodyn 23336 ndash341

46 Moslashrkved S Boslash K Schei B Salvesen K Aring (2003) Pelvic Floor Muscle

Training During Pregnancy to Prevent Urinary Incontinence A Single-Blind

Randomized Controlled Trial Obstetrics and Gynecology 2 (101) 313minus319

47 Moses S (2008) Schobers Test Family Practice Notebook LLC

48 Neumann PB Grimmer KA and Deenadayalan Y (2006) Pelvic floor muscle

training and adjunctive therapies for the treatment of stress urinary incontinence in

women a systematic review BMC Womenrsquos Health 611

49 Nygaard I E Glowacki C Saltzman C L (1996) Relationship Between Foot

Flexibility and Urinary Incontinence in Nulliparous Varsity Athletes Obstetrics and

Gynecology 6 (87) 1049minus1051

50 Ostergaard M Thomsen BJ (1992) Pelvic insufficiency during pregnancy

Ugeskr Laeger 154 3568 ndash 72

51 Osgaard HC Zetherstrom G Hansson E (1994) The posterior pelvic pain

provocation test in pregnant women Eur Soine J3258 ndash 260

52 Persson J Woslashlner-Hanssen P Rydhstroem H (2000) Obstetric Risk Factors for

Stress Urinary Incontinence A Population-Based Study Obstetrics and

Gynecology 3 (96) 441minus445

53 Reilly E T C Freeman R M Waterfield M R et al (2002) Prevention of

postpartum stress incontinence in primigravidae with increased bladder neck

mobility a randomised controlled trial of antenatal pelvic floor exercises BJOG an

international journal of obstetrics and gynaecology 1 (109) 68minus76

50

54 Richardson CA Hodges P Hides J (2005) Therapeutic exercise for liumbopelvic

stabilizationChurchill Livingstone Harcourt Publishers 12 p

55 Sabino J Grauer J (2008) N Pregnancy and low back pain Curr Rev

Musculoskelet Med 1137ndash141

56 Sapsford R (2001) The Pelvic Floor A clinical model for function and

rehabilitation Physiotherapy 12 (87) 620minus630

57 Sapsford RR (2004) Rehabilitation of pelvic floor muscles utilizing trunk

stabilization Man Ther Feb9(1)3-12

58 Sapsford RR Hodges P W (2001) Contraction of the pelvic floor muscles during

abdominal maneuvers Arch Phys Med Rehabil Aug 82(8)1081-8

59 Sapsford RR Hodges PW Richardson

CA Cooper

DH Markwell

SJ Jull

GA

(2001) Co-activation of the abdominal and pelvic floor muscles during voluntary

exercises Neurourol Urodynam 2031-42 Wiley-Liss Inc

60 Sapsford RR Hodges PW Richardson CA Cooper DA Markwell SJ amp Jull GA

(1997) Activation of puboccygeus during a variety of isometric abdominal

exercises Abstract 115 ICS Yokohama

61 Shelly E (2005) The pelvic floor Hall C M Brody L Th Therapeutic Exercise

Moving Toward Function (p 402ndash435) USA Lippincott Williams amp Wilkins

62 Sihvonen T Huttunen M Makkonen M Airaksinen O (1998) Functional

Changes in Back Muscle Activity Correlate With Pain Intensity and Prediction of

Low Back Pain During Pregnancy Arch Phys Med Rehabil Vol 79 October

63 Smith R Appell R Fenner D et al Clinical management of urinary incontinence

in women APGO Educational Series on Womenrsquo s Health Issues 2007 March 1

64 Steacutephanie J Madill Linda McLean (2006)Relationship between abdominal and

pelvic floor muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle

contractions in healthy continent women Urodynam 25722-730

65 Vickers D amp Davila GW Kegel Exercises and Biofeedback (2006) Springer

London 303-310

66 Urquhart D M Hodges P W Allen T J Story I H (2005) Abdominal muscle

recruitment during a range of voluntary exercises Man Ther May10(2)144-53

67 Wilson P D Herbison G P (1998) A randomized controlled trial of pelvic floor

muscle exercises to treat postnatal urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 5 (9) 257-264

51

68 Woodman PJ amp Graney DO (2002) Anatomy and physiology of the female

perineal body with relevance to obstetrical injury and repair Clinical anatomy

15321ndash334

Page 12: KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS ... · raumenų inervacija (Woodman, PJ. ir Graney, D.O., 2002). DDR griaučių raumenų sudėtį įeina 33% greitųjų ir 67% lėtųjų

12

skaidulų Normalus šlapimo laikymas yra tada kai spaudimas šlaplėje yra didesnis nei spaudimas

šlapimo pūslėje Sutraukiamosios funkcijos praradimas gali sukelti šlapimo nelaikymą (Shelly 2005)

Seksualinė funkcija Makštis turi labai maţai sensorinių nervų skaidulų (Chiarelli 1995)

Dubens dugno raumenys suteikia propriorecepcinius pojūčius kurie prisideda prie seksualinio

malonumo

B Carriegravere (2002) išskyrė tokias dubens dugno raumenų funkcijas

DDR turi būti pakankamai stiprūs kad palaikytų šlapimo pūslę makštį tiesiąją ţarną ir

vidinius pilvo organus

Raumenų atsipalaidavimas yra reikalingas tuštinantis ir šlapinantis bei gimdymo metu

Raumenys uţtikrina šlapimo ir išmatų sulaikymą

Kosulio čiaudėjimo bėgimo ir šokinėjimo metu greiti susitraukimai uţkerta kelią nevalingam

šlapimo išsiskyrimui

Lytiškai santykiaujant ir orgazmo metu DDR susitraukinėja valingai arba nevalingai

DDR dirba kartu (sinergetiškai) su diafragma

DDR veikla turi būti koordinuojama su pilvo nugaros šlaunų raumenų aktyvumu

Šlapimo sulaikymo mechanizme dalyvauja daugelio dubens spinalinių bei supraspinalinių

veiksnių visuma Šiame mechanizme taip pat be galo svarbus šlaplės sienelių lygiųjų bei skersaruoţių

raumenų susitraukimas pakankama kraujotaka nepaţeisti raiščiai ir fascijos palaikančios organus

optimalioje padėtyje didėjant vidiniam pilvo slėgiui (Boslash K ir Sherburn M 2005)

Šlaplės palaikymą tam tikroje padėtyje uţtikrina priekinė makšties sienelė vidinė dubens

fascija sausgyslinis tarpvietės centras bei išangės keliamasis raumuo (DeLancey J 2001) Išangės

keliamasis raumuo vidinė dubens fascija bei raumeninės šlaplės struktūros sudaro sistemą kurių

koordinuota veikla priklauso nuo centrinės nervų sistemos (DeLancey J 2001)

13 Pagrindinės atramos judamojo aparato problemos nėštumo metu

Nėštumo metu spaudţiant vaisiui dirbant sunkesnį fizinį darbą esant ypač silpniems pilvo

diafragmos nugaros raumenims pertempiami dubens dugno raumenys kadangi šios keturios raumenų

grupės veikia kaip funkcinis atraminis vienetas (Mens ir kt 2001) Visos šios problemos nėštumo

metu riboja gyvenimo kokybę ir daţnai sukelia skausmą

13

Daţniausiai sutinkamos šios pagrindinės atramos judamojo aparato problemos nėštumo metu

DDR funkcijos sutrikimai

Hipermobilumas ndash stabilumo stoka

Netaisyklinga laikysena

Dubens raiščių atsipalaidavimo sindromas (DRAS)

131 DDR funkcijos sutrikimai

Dubens dugnas turi palaikyti didėjantį gimdos svorį Paprastai nėštumo metu DDR yra

pertempti ir neišlaiko jiems tenkamo krūvio Šis raumenų funkcijos susilpnėjimas gali įtakoti ne tik

šlapimo nelaikymo epizodus bet ir nugaros skausmus Dubens dugno raumenų silpnumas labai daţnai

yra stipraus persitempimo (daugkartiniai nėštumai) bendro tos srities silpnumo ir paţeidimo

paprastai gimdymo traumos pasekmė

Afrikos valstybėje Kamerūne DDR disfunkcijos paplitimas yra maţesnis nei Europoje ir

Šiaurės Amerikoje todėl laikoma kad DDR disfunkcija yra sociokultūrinė liga kadangi Kamerūno

moterys daţniausiai įtraukia dubenį į šokių judesius ir kasdieninę veiklą Maţesnis problemos

paplitimas Islamiškose šalyse aiškinamas tuo kad religingi asmenys meldţiasi penkis kartus per dieną

tokioje padėtyje kuri stipriai sumaţina dubens dugno apkrovą (Carriegravere 1998)

Literatūroje kalbama apie DDR disfunkcijos priklausomybę nuo rasių Pranešimai apie retai

pasitaikančią DDR disfunkciją tarp kinų moterų paskatino Zacharin atlikti ţemo socialinio-

ekonominio moterų sluoksnio lavonų skrodimus Hong Konge Atradimai parodė kad keliamųjų

išangės raumenų kompleksas buvo daug geriau išsivystęs nei pas vakarų šalių moteris ir turėjo

tankesnę raumenų masę Jungiamasis audinys juosiantis makštį ir išangės kanalą iki raumenų ribos

buvo akivaizdţiai tankesnis ir stipresnis Buvo padaryta išvada kad retesni DDR disfunkcijos atvejai

priklausė nuo audinio kokybės galbūt sunkaus darbo minimalaus nutukimo ir ţemo ūgio Kinų

moterų susitapatinimas su vakarietiška kultūra tęsėsi daug metų Dabar nurodoma kad tos šalies

moterų DDR disfunkcijos daţnumas yra toks pats kaip ir vakaruose Gali būti jog prie to privedė

sumaţėjęs dubens dugno ir pilvo raumenų aktyvumo sinergijos lygis sąlygotas daugiau sėdimo

gyvenimo būdo (Sapsford 2001) Tarp juodaodţių moterų vyraujanti tam tikra dubens forma taip pat

gali būti susijusi su maţesniu DDR disfunkcijos paplitimu tarp šių moterų (Handa ir kt 2003)

Kaip teigia Kim ir kt (2005) DDR funkcijos sutrikimų paplitimo skirtumai gali būti susiję su

paveldėtais anatominiais ir fiziologiniais skirtumais rasinėse grupėse Grodstein ir kt (2003) nustatė

14

kad nevalingas šlapimo išsiskyrimas yra daugiau paplitęs tarp baltaodţių moterų DDR disfunkcijos

paplitimas tarp juodaodţių moterų yra 212 maţesnis

DDR disfunkcija daţniausiai turi kompleksinę prieţastį (Hannestad ir kt 2004 Nygaard ir

kt 1996) Anatominis paaiškinimas akcentuoja šlaplės ir šlapimo pūslės kampo pakitimus dėl

pertemtų arba suţalotų dubens dugno audinių (Burgio ir kt 1986) Kiekybiniai ir kokybiniai

vidudubeninės fascijos pokyčiai ir pakitusi keliamųjų išangės raumenų funkcija yra svarbūs

etiologiniai faktoriai vystantis DDR disfunkcijai (Kim ir kt 2005) Gimdţiusių ir vyresnio amţiaus

moterų tarpe atsiranda DDR morfologiniai pokyčiai tokie kaip raumeninių skaidulų skersmens

pakitimas ir pan (Sapsford 2001) Vienas bendrai pripaţintas etiologinis faktorius yra dubens dugno

atraminių audinių paţeidimas gimdymo metu (Burgio ir kt 1986 Persson ir kt 2000)

DDR funkcijos sutrikimai

Šlapimo nelaikymas

Išmatų nelaikymas

Dubens organų nusileidimas ar iškritimas

Lėtinio skausmo sindromas

Seksualinės problemos (Bo K ir Braekken IH 2005)

Šlapimo nelaikymas - tai būklė pasireiškianti nevalingu šlapinimusi dėl šlapimo pūslės

kontrolės praradimo Tarp penkiasdešimtmečių nelaikančiųjų šlapimo yra apie 20 tarp

šešiasdešimtmečių apie 30 ir net aštuonios-devynios iš dešimties nelaiko šlapimo perkopusios 75-

uosius metus Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis dėl DDR disfunkcijos pasaulyje kenčia

beveik 200 mln moterų Lietuvoje su šia problema susiduria beveik 300 tūkstančių moterų Statistika

rodo kad šlapimo nelaiko kas antra gimdţiusi trisdešimtmetė moteris (Aniulienė R 2002) Šlapimo

nelaikymas plačiai paplitusi būklė palietusi JAV net 13 milijonų ţmonių 85 jų yra moterys

Moterys patiria šlapimo nelaikymą du kartus daţniau nei vyrai (Smith R ir kt 2007)

Fizinio krūvio metu šlapimas nesulaikomas dėl susilpnėjusių DDR ir šlapimo pūslės rauko

nepakankamumo bei hipermobilios šlaplės Tai gali atsitikti po traumą sukėlusio gimdymo

anatomiškai pakitus šlapimo takų padėčiai Net 85 nuo šios ligos kenčiančių moterų yra gimdţiusios

(Smith R ir kt 2007) Mat po gimdymo gali pakisti moters šlapimo ir lytinės sistemos anatomija ir

fiziologija Lyties organai gali pasislinkti ţemyn dėl ko ir sutrinka šlapimo pūslės bdquouţsidarymoldquo

funkcija pakinta spaudimų gradientas šlaplėje ir šlapimo pūslėje (Goldberg RP 2007)

Kadangi šlapimo nelaikymas yra susidrovėjimą kelianti būklė tikėtina kad daugelis atvejų

yra neţinomi ir negydomi bei lemia socialinę izoliaciją depresiją bei maţina savigarbą (Smith R ir

15

kt 2007) Šlapimo nelaikymas susijęs su didelėmis ekonominėmis išlaidomis Šlapimo nelaikymas

gydymas JAV per metus kainuoja apie 11-12 bilijonų dolerių apytiksliai 2000 dolerių kiekvienam

pacientui per metus Apytikriais apskaičiavimais šlapimo nelaikymo paplitimas vyrauja nuo 2 iki

daugiau kaip 50 (Smith R ir kt 2007)

Daţniausi DDR disfunkciją sąlygojantys veiksniai

nėštumas ir gimdymas

amţius

daţnas sunkaus svorio kėlimas

ilgai besitęsiantis kosulys

nutukimas

daţnas stanginimasis (vidurių uţkietėjimas)

menopauzė

daţna infekcija

kai kurie medikamentai

šlapimo takų displazijos

neuroraumeniniai sutrikimai

stresas

rūkymas kofeino vartojimas

harmoniniai pokyčiai menopauzėje

didelis gimdymų skaičius (Smith R ir kt 2007 Ewings P ir kt 2005)

A LOrsquo Boyle ir kt (2003) atlikto tyrimo metu buvo nustatinėjama kaip pasikeitė moterų

dubens organų padėtis nėštumo metu ir kurios iš tiriamųjų patyrė dubens organų nusileidimą Dubens

organų nusileidimas buvo vertinamas balais Išvadoje pranešama kad nėštumas įtakoja dubens organų

padėtį (J Buivydienė 2004)

Autoriai H P Dietz ir kt (2003) tyrė DDR funkciją visais nėštumo trimestrais Atliktas

tyrimas Jame dalyvavo 200 tiriamųjų Išvadose teigiama kad gimdymas turi tiesioginę įtaką dubens

organų nusileidimui Natūralaus gimdymo metu organai nusileidţia ţemiau nei gimdant cezario pjūvio

pagalba Šių organų nusileidimas turi reikšmės DDR funkcijos sutrikimams (J Buivydienė 2004)

J Buivydienės atlikto tyrimo išvadose atsispindi kad nėštumo metu ir po gimdymo DDR

tonusas silpnėja o jėga nėštumo eigoje ir po gimdymo kinta I-II trimestre ndash didėja II ndash III trimestre ndash

sumaţėja o III ndash po gimdymo padidėja (J Buivydienė 2004)

16

Teigiama kad gimdymo poza taip pat gali sąlygoti DDR disfunkciją Maţesnis DDR

disfunkcijos paplitimas Afrikoje ir Kinijoje aiškinamas tuo kad šiose regionuose moteris gimdymo

metu yra atsitūpusi keturpėsčia arba stovimoje padėtyje kas yra funkcionaliau nei gimdymas gulint

ant nugaros kurio metu dubens dugnas yra ištempiamas nefunkcionaliai (Carriegravere 1998)

Kiti veiksniai nulemiantys DDR disfunkcijos etiologiją yra vaisiaus ypatybės operaciniai

vaginaliniai gimdymai ilga antroji gimdymo stadija ir anestezija Duomenys apie šiuos kintamuosius

yra įvairūs vieni autoriai nurodo ryškią priklausomybę kiti - jokio poveikio

Burgio ir kt (2003) tyrę DDR disfunkcijos potencialius rizikos veiksnius nurodė kad

anestezija antros gimdymo stadijos trukmė įplyšimai vaisiaus galvos ypatybės ir sunkiausio vaisiaus

svoris nesusijęs su DDR disfunkcija Kim ir kt (2005) nurodo kad gimdymų skaičius vaginalinis

gimdymas menopauzė ir senėjimas yra labiausiai susiję su vidudubeninės fascijos ir keliamojo išangės

raumens disfunkcija

Tam tikri moterų dubens tipai gali padidinti neuroraumeninių traumų pavojų DDR Šios

traumos gali atsirasi nėštumo ir gimdymo metu bei dėl kitų būklių kurios nesusiję su nėštumu (Handa

ir kt 2003)

Persson ir kt (2000) tyrime kuris siekė nustatyti įtampos šlapimo nelaikymo akušerinius

rizikos veiksnius buvo nustatytas reikšmingas tarpusavio ryšys tarp įtampos šlapimo nelaikymo

chirurginio gydymo ir prieš tai buvusio vaginalinio gimdymo cukrinio diabeto motinos amţiaus

pirmo gimdymo metu epidurinės anestezijos vaginalinio gimdymo metu ir kūno masės indekso

paskutinio gimdymo metu Gauti duomenys rodo kad pirmas gimdymas labiausiai suţaloja dubens

dugną vėlesni gimdymai neţymiai padidina DDR disfunkcijos riziką Grodstein ir kt (2003) nurodė

kad DDR disfunkcija paplitusi tarp moterų kurios yra gimdţiusios vyresnio amţiaus ir kurios buvo

jaunesnės pirmo gimdymo metu

Konservatyvus DDR disfunkcijos gydymas pastaruoju metu kelia didelį susidomėjimą

Konservatyvių terapijų atlikimo bei tyrinėjimo metodai labai patobulėjo dėlto daugiau leidţia suprasti

apie jų naudą arba nepakankamą naudą susijusių su invazinėmis intervencijomis (Cornella JL

2004)

Didţiausias efektyvumas pasiekiamas DDR pratimus atliekant priţiūrint specialistui nes tik

verbalinė konsultacija yra nepakankama (Freeman RM 2004) Vickers D ir Dvaila GW (2006)

teigia kad 50 pacientų Kegelio pratimus atlieka neteisingai

Pirmas konservatyvus būdas gydyti įtampos šlapimo nelaikymui yra valingi DDR pratimai

kurie buvo sukurti ginekologo Arnoldo H Kegelio 1948 m (Sapsford 2001) DDR disfunkcijos

prevencijai moterys buvo skatinamos atlikti DDR pratimus nėštumo metu ir po gimdymo (Morkved ir

kt 2003)

17

Neumann PB ir kiti atliko sisteminę literatūros apţvalgą kurios tikslas buvo atlikti

literatūros analizę ir pristatyti aiškius įrodymus apie DDR pratimų efektyvumą atliekamų be ir kartu

su papildomomis priemonėmis (grįţtamojo ryšio terapija elektrostimuliacija (ES) makšties konusais)

gydant šlapimo disfunkciją Jie nustatė akivaizdų DDR pratimų efektyvumą gydant šlapimo

disfunkciją tačiau reikalingos papildomos studijos nustatyti optimalias gydymo programas ir

treniravimo protokolus įvairiems pacientams turintiems skirtingą simptomatiką Šios studijos metu

paaiškėjo jog teigiami pokyčiai atliekant DDR pratimus pastebimi praėjus nuo vienos savaitės iki

šešių mėnesių tačiau DDR jėga padidėja tik nuo treniravimo pradţios praėjus maţiausiai trims

mėnesiams (2006)

132 Hipermobilumas

Hipermobilumas daugelyje literatūros šaltinių apibūdinamas kaip nestabilumas

Apatinės nugaros dalies stabilumas ndash tai stuburo gebėjimas išlaikyti padėtį tiek statinėje

padėtyje tiek dinaminio judesio metu (Barr KP ir kt 2005)

Nėštumo metu auga gimda ir didėja pilvo apimtis Kartais moters svoris per kelis mėnesius

padidėja iki 25 Raumenys nespėja adaptuotis bdquonaujomis sąlygomisldquo Nepakankamas fizinis

aktyvumas maţina raumenų jėgą ištvermę ir pablogina koordinaciją Todėl sutrinka raumenų funkcija

stabilizuoti sąnarius ir stuburą Svorio centras pasislenka į priekį gali padidėti juosmens linkis

Krūvis tenka ne tarpslanksteliniams diskams o uţpakaliniams tarpslanksteliniams ir kryţmeniniams -

klubų sąnariams (art sacroiliacae)

Didelę reikšmę nugaros skausmų nėštumo metu atsiradimui turi hormonų (relaksino

estrogenų progesterono prolaktino ir kt) pusiausvyros kitimas Vandens ir natrio susilaikymas

jungiamajame audinyje apie sąnarius sukelia raiščių laisvumą Manoma kad naktiniai nugaros

skausmai antroje nėštumo pusėje susiję su hipervolemijos ir apatinės tuščiosios venos (vena cava

inferior) spaudimu Todėl sutrinka veninio kraujo nutekėjimas iš ekstraduralinių veninių rezginių

Vystosi hipoksija ir metabolizmo pakitimai nemielinizuotose skaidulose Hormonai sukelia pasikeitimą

raiščių įsiterpimo į kaulą taške Itin svarbus geltonkūnio išskiriamo relaksino kiekio svyravimas

Hormono koncentracija kraujyje nuolat didėja iki 24 nėštumo savaitės ir vėliau maţai kinta

Relaksinas didina raiščių laisvumą minkština kremzles ir sukelia sinovijos išvešėjimą Tai padeda

moters organizmui pasiruošti gimdymui Tačiau relaksuoti raiščiai ir kapsulės maţina stuburo ir sąnarių

stabilumą (Lockstad 2003)

Paprastai kai mes gulime ar stovime dubuo yra fiksuotas arba stabilioje padėtyje tačiau

vaikštant mobilumas taip pat kaip ir stabilumas turi būti optimalus ty reikalingas kintantis

18

kryţmeninio klubo sąnario stabilumas (stabilumas esant apkrovai ir mobilumas kai apkrovos nėra)

Kryţmeninio klubo sąnario stabilizavimo problemą išsprendţia paties šio sąnario sutvirtinimo ir

fiksavimo mechanizmas apibūdinamas kaip pasyvus ir aktyvus stabilumas (ţr 2 ir 3 pav)

Kryţmeninio klubo sąnario fiksavimo galimybę apsprendţia netaisyklingi sąnario paviršiai

2 pav Pasyvus stabilumas

Stabili aplinka su atitinkančiais sąnarių paviršiais kai nereikalingos pašalinės jėgos sistemos

stabilumui išlaikyti

Kaulinės struktūros

kauliniai elementai

jėgos kurios susidaro nuo raumenų prisitvirtinimo prie kaulo vietos

neutrali stuburo padėtis

kryţmeninio klubo sąnario sąnarinių paviršių stabilumas

Aktyvus stabilumas susideda iš keleto mechanizmų Pirmiausiai kryţkaulio rotacija pirmyn

atsirandanti krūvio metu ty keliantis iš gulimos padėties į sėdimą arba stovimą padėtį padidina

uţpakalinio raiščio tempimą kuris sukelia didesnį sąnarinių paviršių spaudimą Tokiu būdu

kryţmeniniui klubo sąnariui suteikiama daugiau stabilumo Antra vertus kryţmeninio klubo sąnario

sąnarinių paviršių spaudimą padidina krūtininė-juosmeninė fascija ir raumenys Dauginis ir skersinis

pilvo raumenys yra tvirtai sujungti raiščių ir tvirtinasi aplink kryţmeninį klubo sąnarį Nustatyta kad

skersinio pilvo raumens susitraukimas sutvirtina kryţmeninį klubo sąnarį ir taip dauginio ir skersinio

19

pilvo raumenų ko-kontrakcija dar pagerina liemens stabilumą Abu šie raumenys yra tiek liemens tiek

dubens stabilizatoriai Akivaizdu kad dubens dugnas taip pat dalyvauja uţtikrinant dinaminį stabilumą

juosmens-dubens srityje

3 pav Aktyvus stabilumas

Šis terminas naudojamas apibūdinti raumenims dalyvaujantiems kryţmeninio klubo sąnario

stabilizavime

Išorinių jėgų poveikis uţtikrinantis sistemos stabilumą

diafragma

dubens dugnas

dauginiai raumenys

skersinis pilvo raumuo

krūtininė-juosmeninė fascija

uţpakalinės juosmens raumens skaidulos

Judesių valdymas ndash kitas veiksnys stabilizavimo pratimų mechanizme Nervų sistemai

kontroliuojančiai juosmeninės stuburo dalies stabilumą reikalinga numatyti kiek motorinių vienetų

aktyvuoti norint uţtikrinti raumens gebėjimą atlikti atitinkamą funkciją Judesių reguliacijos

sutrikimus lemia aferentinių impulsų stoka trukdanti griţtamųjų ryšių susidarymui Pacientams

turintiems nugaros problemų stebima uţdelsta nervinė impulsacija iš aukštesniųjų nervų sistemos

20

sričių nes neuţtenka informacijos apie stuburo komponentų būklę Dėl to maţėja raumens aktyvumas

jis silpsta ar atrofuojasi

Richardson su bendraautoriais (2005) atliko tyrimą kuriame tiriamiesiems su lokalių

raumenų disfunkcija parinkti specialūs pratimai įtraukiant pakartotinius izometrinius dauginio ir

skersinio pilvo raumenų susitraukimus (tiesiamųjų ir lenkiamųjų raumenų jėgos ir ištvermės gerinimas

nebuvo įtrauktas) Išvadose teigiama lokaliųjų raumenų skersmuo padidėjo tiriant ultragarsinės

diagnostikos metodu Judesių valdymo gerinimo etape atliekami izometriniai pratimai įtraukiantys

dauginio skersinio pilvo raumenų susitraukimus gulint ant pilvo nugaros ar skausmą maţinančiose

padėtyse Daugkartinis tikslus pratimų kartojimas sudaro nervų sistemoje dominantę ty automatinį

raumens įsijungimą į judesio ir statinės padėties išlaikymą Sąlyginai sveikų ţmonių lokalieji

raumenys aktyvuojami anksčiau uţ globaliuosius o besiskundţiančių nugaros skausmais - atvirkščiai

Statinis ir dinaminis stabilumas pasiekiamas kai aktyvios pasyvios ir kontrolinės sistemos

dirba kartu Biomechaniniai dubens sąnarių fiksavimo modeliai apibrėţiami vadinamais formos ir

jėgos dominančių principais Raumenų ndash raiščių sistema valdoma nervų sistemos atsakinga uţ jėgos

dominantę Raumenys skiriami į dvi funkcines sistemas giliejilokalūs ir paviršiniaiglobalūs

Lokalieji yra atsakingi uţ smulkius suderintus tarpsegmentinius nespecifinius jėgos krypčiai

judesius o tuo tarpu globalieji raumenys kontroliuoja stuburo orientavimą į tiesioginius judesius

Judesių kontrolės koncepcija kur giliųjų raumenų korsetas ir globalių raumenų veikla yra

suderinta lemia juosmens - dubens stabilumą Tiesiamasis nugaros raumuo dvigalvis šlaunies raumuo

ir didysis sėdmens raumuo yra svarbiausi raumenys jėgos dominantės palaikymui Skersinis pilvo

raumuo ir DDR yra svarbūs juosmens ndash dubens regiono stabilizavimui

Dėl patologinių biomechaninių ir hormoninių kitimų atsiranda sąnarių ir stuburo segmentų

nestabilumas Todėl sąnarinėse kapsulėse raiščiuose sausgyslėse dirginami skausmo receptoriai

Nestabilumą stengiasi kompensuoti raumenys tačiau tai trunka neilgai kadangi jie negali

pilnavertiškai pakeisti raiščių funkcijos Raumuo vargsta blogėja metabolizmas jie įsitempia

Spazmuotas raumuo sukelia skausmą Bet refleksinį raumens įsitempimą gali sukelti raiščių ir sąnarių

dirginimas (Lockstad 2003)

Nėštumo metu ypač veikiami liemens stabilumą uţtikrinantys raumenys Tie raumenys

vadinami laikysenos raumenimis jie yra trumpi giluminiai neatliekantys judesių tačiau

stabilizuojantys sąnarius raumenys Šią funkciją atlieka toniniai raumenys uţtikrinantys gerą dinaminį

stabilumą liemenyje Liemens stabilumą uţtikrina trys pagrindinai toniniai raumenys ndash skersinis pilvo

(m transversus abdominis) dauginiai (m multifidus) ir vidiniai įstriţiniai pilvo (m internus obliquus)

raumenys

Esant susilpnėjusiam ar pertemptam skersiniam pilvo raumeniui gali atsirasti liemens

nestabilumas tiesiogiai įtakojantis apatinės nugros dalies skausmus (Barkauskas 2002) Skausmas

21

slopina šio raumens susitraukimą atliekant įvairius judesius galūnėmis ir taip prarandamas apsauginis

stabilizavimo efektas Palaipsniui toninis raumuo (skersinis pilvo) tampa faziniu ty dalyvauja liemens

judesiuose ir neuţtikrina liemens stabilumo einant bėgant ar tiesiog atliekant judesius rankomis

(Mohr 1990)

Kulig K ir kolegų atlikto tyrimo hipotezė teigė kad liemens segmentinių judesių skirtumai

įtakoja apatinės nugaros dalies skausmą Tyrimo metu buvo nustatyta kad tiriamosioms kurios

skundėsi apatinės nugros dalies skausmu buvo daugiau padidėjęs juosmeninės dalies mobilumas nei

toms kurios nesiskundė skausmu Padidėjęs mobilumas buvo nustatytas L4-L5 ir L5-S1 segmentuose

(Kulig K ir kiti 2007)

Juosmens ndash dubens regionui reikalingas stabilumas tam kad būtų galima pernešti krūvį

liemeniui ir viršutinėms galūnėms Tačiau tuo pačiu turi būti ir pakankamas mobilumas (fiziologinės

amplitudės ribose) kad uţtikrinti pakankamą judėjimą (Steacutephanie J 2006)

133 Netaisyklinga laikysena

Esant silpniems raumenims palaipsniui susiformuoja netaisyklinga nėščiosios laikysena dėl

ko nėščioji daţnai gali jausti skausmus juosmeninėje ir krūtininėje (tarp menčių) dalyse keliuose ir

pėdose (Osgaard ir kt 1994) Netaisyklinga laikysena daţnai susijusi su krypuojančia eisena

Taip pat dėl hormonų pokyčių padidėja dubens ir juosmeninės dalies sąnarių paslankumas kuris

įtakoja netaisyklingos nėščiosios laikysenos formavimąsi

Kita prieţastis įtakojanti netaisyklingos laikysenos formavimąsi yra palaipsniui didėjantis

vaisiaus apimtis ir svoris moteris priversta atsilošti atgal kad išlaikytų pusiausvyrą stovėdama ar eidama

Dėl to gali padidėti juosmens linkis ir persitempti minkštieji audiniai Tačiau pagal olandų atliktą studiją

(rentgeno pagalba) nagrinėjusią laikysenos pokyčius nėštumo metu teigiama kad juosmens linkis maţėja

Bendras skausmas gali kilti dėl raumenų ir raiščių bei kraujotakos dubens raumenyse ir raiščiuose

pasikeitimo (Bastiaanssen 2004)

Kalbant apie generalizuotą ty viso kūno pusiausvyros lygmenį reikia paminėti kūno masės

centrą kaip labiausiai įtakojantį veiksnį Dėl vienokių ar kitokių prieţasčių pasislinkus kūno masės

centrui apatinės nugaros dalies struktūros patiria daug didesnę kompresinę apkrovą Šiuo atveju

pakenkimo lygmuo tiesiogiai priklauso nuo struktūrų uţtikrinančių nugaros stabilumą gebėjimo

suvaldyti atsiradusią apkrovą Kitas stabilizacinis apatinės nugaros dalies lygmuo atsakingas uţ

dubens ir juosmeninių slankstelių padėties kontrolę ir valdymą Šiame lygmenyje svarbiu veiksniu

tampa fiziologiniai stuburo linkiai (juosmeninis linkis) bei viso kūno laikysena Pačiame ţemiausiame

stabilizacijos kontrolės lygmenyje atsiduria tarpslanktelinių judesių (slinkimas ir sukimas) valdymas

22

Sihvonen T atliktame tyrime buvo nustatyta kad nugaros raumenų atsipalaidavimo laipsnis

lygiagrečiai susijęs su skausmo intensyvumu ir aktyvumo lygis judesio metu turi atvirkštinę

priklausomybę judesių ribotumo lygiui (1998)

Laikysenos pokyčius įtakoja šie kitimai

1 Nėštumo metu nutolsta krūtinkaulio kardinė atauga stuburas išsitiesia pečiai ir galva atlošiami

atgal nugara išsilenkia

2 Kaklo linkis didėja į viršutinę kaklo keterą galva pirmyn (tokia padėtis reikalinga pečių

išlyginimui)

3 Bendras kūno masės centras svyruoja pirmyn ir atgal dėl gimdos ir jos komponentų masės

padidėjimo

4 Tam kad kompensuotų gravitacijos centro poslinkį gali padidėti juosmens linkis ir kelių

hiperekstenzija (keliai per daug išsitiesia tam kad pasikeistų gravitacijos linija) Todėl daţnai

netinkamai apkraunami kelių ir pėdų sąnariai

5 Kinta kūno masės centras pasislenka pirmyn ir tenka didesnis krūvis nugaros ir pilvo

raumenims

Nėštumo metu ypač veikiami liemens stabilumą uţtikrinantys raumenys Tie raumenys

vadinami laikysenos raumenimis jie yra trumpi giluminiai neatliekantys judesių tačiau

stabilizuojantys sąnarius raumenys Šią funkciją atlieka toniniai raumenys uţtikrinantys pakankamą

dinaminį stabilumą liemenyje Liemens stabilumą uţtikrina trys pagrindinai toniniai raumenys

skersinis pilvo (m transversus abdominis) dauginiai (m multifidus) ir vidiniai įstriţiniai pilvo(m

internus obliquus) raumenys Esant susiformavusiai netaisyklingai kūno laikysenai ar funkciniams

nugaros skausmams ypatingą dėmesį būtina kreipti laikysenos kontrolei ir kūno judėjimo mechanikai

Vertikalioje padėtyje atraminę palaikomąją liemens ir vidaus organų funkciją atlieka pilvo nugaros

kvėpavimo diafragmos bei dubens dugno raumenys (Carriere 2002)

Laikysenos kontrolės lavinimui didelis dėmesys skiriamas pilvo raumenų stiprinimui be

aktyvinimui Skersinio pilvo raumens aktyvavimas stabilizuoja liemenį ir uţtikrina geresnį viršutinių ir

apatinių galūnių funkcionavimą

Carriere (2002) nurodo kad pilvo raumenų treniravimas yra būtinas norint sustiprinti silpnus

DDR ir atstatyti jų funkciją nes tuo metu kai raumuo išmoksta dirbti daugelyje kombinacijų jis toliau

automatiškai savaime treniruojasi atliekant kasdieninio gyvenimo veiksmus Yra labai sunku aptikti ir

sąmoningai aktyvuoti skersinius pilvo raumenis Kada skersinis pilvo raumuo yra aktyvus ir yra gerai

įsitempęs jis atpalaiduoja juosmeninę nugaros dalį Kada sėdimieji gumburai atitolsta nuo vienas kito

23

apatinė skersinio pilvo raumens dalis sutrumpėja sėdimiesiems gumburams priartėjus skersinis pilvo

raumuo pailgėja Tai rodo kad skersinis pilvo raumuo ir DDR yra antagonistai kurie visada

funkcionuoja kaip pora (Franklin 2003)

Skersinio pilvo ir dubens dugno raumenų atsakas sustiprėja kuomet pratimai atliekami esant

geram juosmens-kryţkaulio linkiui Pradinė padėtis pasilenkus ir nugaros lenkimas atliekant pratimus

aktyvuoja sukimą skatinančius pilvo raumenis tokius kaip išoriniai įstriţiniai pilvo ir tiesieji pilvo

raumenys o tai apriboja skersinio pilvo raumens įtraukimą į darbą (Sapsford 2001)

Atstatinėjant raumenų tarpusavio pusiausvyrą (paprastai ji būna sutrikusi esant netaisyklingai

laikysenai) tempiamos ir stiprinamos šios raumenų grupės

Stiprinami šie raumenys

viršutinė kaklą lenkianti raumenų dalis apatinė kaklą ir viršutinė krūtinę tiesianti raumenų

dalis

mentę supantys raumenys

išoriniai ţastą sukantys raumenys

liemenį lenkiantys ir stabilizuojantys raumenys (tiesusis ir įstriţiniai pilvo)

šlaunis tiesiantys raumenys

blauzdas tiesiantys raumenys

pėdas tiesiantys raumenys

kvėpavimo raumenys

Tempiami šie raumenys

viršutinė kaklą tiesianti raumenų dalis bei mentės keliamieji raumenys

krūtinės raumenys (didysis ir maţasis krūtinės raumenys)

nugarą tiesiantys raumenys

šlaunis pritraukiantys ir lenkiantys raumenys (nepertempti moterims jaučiančioms dubens

nestabilumą ir skausmą )

blauzdas lenkiantys raumenys (nepertempti moterims jaučiančioms dubens nestabilumą ir

skausmą )

pėdas lenkiantys raumenys

24

134 Dubens raiščių atsipalaidavimo sindromas (DRAS)

Juosmens ndash dubens regiono stabilizavimo sistemas įtakoja hormoniniai ir biomechaniniai

pokyčiai tačiau ne visos moterys patiria nugaros skausmą Anksčiau manyta kad hipermobilumas yra

pagrindinė skausmo prieţastis tačiau šiuo metu manoma jog dinaminės stabilizacijos metu jį lemia

raumenų ndash raiščių sistemos nesugebėjimas kompensuoti padidėjusio dubens sąnarių laisvumo (Gutke

A 2007) Dubens raiščių atsipalaidavimo sindromas (DRAS) yra apibūdinamas kaip būklė

išsivystanti nėštumo ar gimdymo metu ir pasireiškianti stipriu skausmu kryţmeniniame klubo sąnaryje

irar gaktinėje sąvarţoje (Petrikonis 2001)

Kryţmeninio kubo sąnario ir gaktinės sąvarţos atsipalaidavimas nėštumo metu yra

fiziologinis fenomenas kuris paprastai vyksta be simptomų nes jį iš dalies lemia hormoniniai ir

biocheminiai faktoriai Tačiau kai kuriais atvejais šie pokyčiai sąlygoja simptomus 08 -16 moterų

DRAS pasireiškia nėštumo metu Šie simptomai gali atsirasti jau pirmame nėštumo trimestre tačiau

paprastai pasireiškia 5 ndash 8 nėštumo mėnesį

Daugeliui moterų skausmai pranyksta tuoj po gimdymo tačiau kai kuriais atvejais dėl

neaiškių prieţasčių jis uţsitęsia keliolika savaičių po gimdymo Simptomai pasireiškia skausmu

juosmeninėje stuburo dalyje ir padidėjusiu jautrumu kryţmeniniame klubo sąnaryje bei gaktinėje

sąvarţoje (Petrikonis 2001)

14 Dubens dugno pilvo raumenų ir diafragmos funkciniai ryšiai

Visi dubens dugno komponentai sudaro atskirą griaučių raumenų sistemą (ţr 4 pav) kuri

yra susijusi su kitų griaučių raumenų sistemų funkcionavimu (Sapsford 2001 Franklin 2003)

DiafragmaDauginis raumuo

Dubens dugnasKryžkaulis

Skersinis pilvo raumuo

Dauginiai raumenys

4 pav DDR pilvo raumenų ir diafragmos funkciniai ryšiai (Beazel J R 2004)

25

Nurodoma kad DDR kartu su diafragma skersiniais pilvo raumenimis ir klubiniais juosmens

raumenimis suformuoja tam tikrą konteinerį Visų šių raumenų tarpusavio veikla turi svarbią reikšmę

DDR jėgai bei nugaros raumenų funkcinei būklei Konteinerio stogą sudaro diafragma šonines sienas

- skersiniai pilvo raumenys uţpakalinę sieną - klubiniai juosmens raumenys ir pagrindą - DDR

Pasak Carriere (1998) stovint išsitiesus pilvo nugaros raumenys diafragma ir DDR sudaro

pilvo kamerą Visi šie raumenys dėka savo funkcinių jungčių palengvina keliamųjų ir sutraukiamųjų

išangės raumenų funkciją Kosint šokinėjant bėgant šie raumenys turi dirbti kartu kad sustiprintų

DDR DDR nėra izoliuotas vienetas tačiau pilvo kapsulės dalis kuri supa pilvo ir dubens organus

Struktūros sudarančios šią kapsulę yra juosmeninės stuburo dalies slanksteliai ir dauginiai raumenys

diafragma (kuri svarbi tiek laikysenai tiek kvėpavimui) skersiniai pilvo raumenys ir DDR

kompleksas Šie raumenys uţtikrina liemens laikyseną vertikalioje padėtyje ir veikia sinergetiškai

(Sapsford 2001) Skersiniai pilvo raumenys dirba kaip korsetas apjuosdami apatinę pilvo dalį ir

nugarą ir palengvindami dauginių raumenų darbą (Hulme 2002 )

Diafragma pilvo raumenys (ypatingai skersiniai pilvo) plačiausieji nugaros raumenys

sėdmenų raumenys ir dauginiai raumenys yra svarbūs raumenys uţtikrinantys optimalią DDR

funkciją Jie sudaro integruotą atramos sistemą bei pagerina šlapimo pūslės ir tiesiosios ţarnos

funkciją stuburo juosmeninės kryţkaulio dalies stabilumą pusiausvyrą ir vaikščiojimą (Hulme 2002)

Dubens dugnas turi greitai reaguoti į laikysenos liemens raumenų aktyvumo ir vidinio pilvo spaudimo

pokyčius išlaikant sutrauktus raumenis įvairaus intensyvumo fizinio krūvio metu ir juos atpalaiduoti

po krūvio

Diafragma yra svarbiausias kvėpavimo raumuo Ji tarsi kupolas dengia vidaus organus ir

suformuoja atskiriamąjį sluoksnį tarp pilvo ertmės ir krūtinės Diafragmą ir dubens dugną jungia nuo

pilvo ertmės einantis jungiamasis audinys (adventitia) vadinama fascija kuri eina paraleliai

pasidalindama į du lapelius Taigi taisyklingas kvėpavimas yra labai svarbus treniruojant dubens

dugno raumenis Šis kvėpavimas vadinamas diafragminiu arba pilviniu kvėpavimu (Kuhnert Ch

2005)

Diafragma sinergetiškai palengvina skersinio pilvo raumens darbą per kvėpavimo iškvėpimo

fazę Kadangi diafragma pakyla pakeldama vidaus organus 1-3 cm ir sumaţindama vidinį pilvo

spaudimą skersinis pilvo raumuo susitraukia stabilizuodamas juosmens-dubens regioną (Hulme 2002

b) Nurodoma kad nėščiosios kurios sėdi neatsirėmusios ir išlaikydamos taisyklingą juosmeninį

stuburo linkį stovi išsitiesusios ir pas kurias judant apatinės pilvo dalies raumenys yra tvirti

palengvina neintensyvų DDR aktyvumą sinergijoje su giliaisiais pilvo raumenimis didţiąją dienos dalį

Jos pasiţymi gera laikysenos kontrole Tik tada kada pilvo raumenų susitraukimai yra automatiški

dubens dugnas gali atlikti savo atraminę funkciją sulenkus liemenį (Sapsford 2001)

26

Literatūroje nurodoma kad DDR funkcija glaudţiai susijusi su kvėpavimo diafragma

Kvėpuojant diafragma nusileidţia ir grįţta į ramybės padėtį 12-14 kartų per minutę Diafragminis

kvėpavimas yra svarbus norint išlaikyti sveiką stuburą sveiką šlapimo pūslę ir tiesiąją ţarną bei

šlapimo sulaikymą (Hulme 2002)

Įkvėpimo metu kvėpavimo diafragma juda ţemyn pilvas išsipučia o dubens dugnas šiek tiek

pajuda ţemyn jei jis yra elastingas ir atpalaiduotas (Carriere 2002) Nusileidţianti diafragma spaudţia

pilvo organus ir didina šlapimo pūslės ir tiesios ţarnos spaudimą (VPS) (Hulme 2002 ) Organai yra

spaudţiami į pilvo raumenis ir dubens dugną kuris prisitaiko platėdamas Pilvo raumenys ir dubens

dugnas dirba kartu kad paremtų ir subalansuotų diafragmos aktyvumą (Franklin 2003)

Iškvėpimo metu pilvas suplokštėja ir jei iškvėpimas yra stiprus diafragma susitraukia ir juda

į viršų (Carriere 2002) DDR ir pilvo raumenys susitraukia kad galėtų pastumti organus į viršų

(Franklin 2003) Diafragma daugiau kontroliuojama autonominės nervų sistemos nei valingos nervų

sistemos (Hulme 2002 ) Valdomas forsuotas iškvėpimas sukelia ne tik diafragmos bet ir vidinio ir

išorinio įstriţinio pilvo raumenų aktyvaciją Tai skatina įtampos padidėjimą dubens

dugnosutraukiamojo raumens funkciniame vienete (Carriere 1998)

Pagrindiniai liemens organai yra tiesiogiai arba netiesiogiai palaikomi diafragmos taigi

diafragmos ritmiškas judėjimas padeda išlaikyti šių organų normalų mobilumą ir pakelia šlapimo pūslę

2-3 cm per iškvėpimo fazę Diafragma kartu su skersiniu pilvo raumeniu padeda stabilizuoti stuburą

iki padidėjant vidiniam pilvo spaudimui atliekant galūnių judesius

Spaudţiant krūtinės ląstą šonkauliais diafragmos mechanizmas įtakoja ne tik pilvo sienos

raumenis bet ir DDR (Moen ir kt 1990) Ilgalaikis iškvėpimas (ar įsitempimas) aktyvuoja ne tik

diafragmą bet taip pat vidinį ir išorinį įstriţinius pilvo raumenis (Ostergaard ir kt 1992) Tai sukelia

dinaminę funkcinio vieneto DDR padidėjusį įsitempimą Todėl svarbią reikšmę turi gebėjimas

kvėpuoti diafragminiu būdu kurio metu intensyviai priverčiami dirbti pilvo raumenys

Sapsford R R ir Hodges P W atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti ar valingas pilvo raumenų

susitraukimas yra susijęs su dubens dugno raumenų aktyvumu DDR aktyvumas buvo matuojamas

atliekant skirtingo intensyvumo pilvo raumenų susitraukimus gulimoje ir sėdimoje padėtyse DDR

elektromiografinis aktyvumas buvo matuojamas įvedus į makštį ir išeinamąją angą paviršinius

elektrodus Šie matavimai buvo paremti išeinamosios angos ir makšties spaudimo Gauti rezultatai

rodė kad DDR elektromiografijos duomenys padidėjo pilvo raumenų susitraukimo metu DDR

aktyvumas stipraus pilvo raumenų susitraukimo metu nesiskyrė nuo išmatuoto maksimalaus DDR

susitraukimo Išmatuotas pirmiau makšties ir išeinamosios angos slėgio padidėjimas o po to ir pilvo

Išvadose kalbama kad sveikiems tiriamiesiems valingas pilvo raumenų aktyvumas sąlygojo DDR

aktyvumą Dubens slėgio padidėjimas įvykęs prieš pilvo slėgio padidėjimą parodo kad atsakas yra

27

uţprogramuotas Pilvo raumenų treniravimas gali būti labai veiksmingas šių sutrikimų gydyme

(Sapsford R R Hodges P W 2001)

Valingų DDR susitraukimų metu sveikoms moterims kaip atsakas buvo uţregistruotas

charakteringas pilvo raumenų aktyvumas (Steacutephanie J 2006)

Daugelis pilvo raumenis lavinančių pratimų yra įtraukiami į nugaros skausmo ir kitų griaučių

raumenų sistemos sutikimų reabilitavimo programas Buvo atlikta keletas tiriamųjų darbų apie visų

pilvo raumenų aktyvavimą ir įtaką tam tikriems regionams Šis tyrimas parodė kas vidinis apatinės

pilvo sienos vidinės krypties judesys gulimoje ant nugaros padėtyje labiausiai nepriklausomai nuo kitų

pilvo raumenų įtakoja skersinio pilvo raumens aktyvumą (Urquhart DMir kt 2005)

Šlaunų ir liemens judesių metu (Bo ir Stein 1994) izometrinių pilvo pratimų metu (Sapsford

ir kt 1997) ir kitų juosmenį stabilizuojančių raumenų aktyvavimo metu (Jones 1999) buvo

uţregistruotas dubens dugno raumenų elektromiografijos rodiklių padidėjimas

Dar vieno tyrimo metu buvo tiriamas pilvo raumenų atsakas į valingą DDR susitraukimą

moterims anamnezėje neturėjusioms dubens dugno sutrikimų tam kad nustatyti ar yra pilvo ertmę

supančių raumenų ko-aktyvaciją DDR pratimų metu Pilvo raumenų aktyvumas buvo registruojamas

elektromiografijos metodu elektrodų pagalba Tiriamosios sutraukinėjo DDR trijose padėtyse gulint

ant nugaros Visoms tiriamosioms pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas padidėjo virš pradinio

taško atliekant DDR susitraukimus maţiausiai vienoje padėtyje Skersinio pilvo raumens

elektromiografijos aktyvumas buvo didţiausias liemens lenkimo padėtyje o skersinio pilvo raumens

aktyvumas buvo didesnis uţ tiesiojo pilvo raumens aktyvumą liemens tiesimo padėtyje

Buvo atliktas papildomas eksperimentinis tyrimas kurio metu buvo registruojamas gaktinio

stuburgalio raumens ir pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas atliekant tris skirtingus

submaksimalius izometrinius pilvo raumenų pratimus Šio eksperimentinio tyrimo metu nustatytas

gaktinio stuburgalio raumens aktyvumo padidėjimas su kiekvienu pilvo raumenų susitraukimu

Rezultatai rodo kad pilvo raumenų aktyvumas yra normalus atsakas į DDR veiklą

tiriamosioms be DDR sutrikimų ir leidţia manyti kad specifinė pilvo raumenų veikla aktyvuoja DDR

(Sapsford RR ir kt 2001)

Nėštumo metu DDR dėl palaipsniui didėjančio gimdos svorio yra nuolat tempiami ir

neišlaiko jiems tenkamo krūvio todėl izoliuotai aktyvinti šiuos raumenis yra sudėtinga Ilgą laiką buvo

manoma kad liemens stabilizavimo pratimų programa nėščiosioms įjungiant dubens judesius neįtakoja

DDR funkcinės būklės Anksčiau kineziterapeutai mokydami kaip atlikti dubens dugno raumenų

pratimus akcentuodavo pacientams neįtempti pilvo raumenų Šiuo metu poţiūris šiuo klausimu

pasikeitė Egzistuojantis funkcinis ryšys tarp dubens dugno kvėpuojamosios diafragmos bei pilvo ir

nugaros raumenų suteikia galimybę šiuos raumenis aktyvinti netiesiogiai

28

Atliekami tyrimai leidţia suprasti kad yra tam tikros sinergijos tarp pilvo ir DDR Manoma

kad DDR turi dvejopą funkciją dalyvauja liemens stabilumo palaikyme ir šlapimo ir išmatų šalinime

bei laikyme Šios raumenų sinergijos gali sėkmingai pasitarnauti DDR funkcijos sutrikimų

reabilitacijoje Daugeliui moterų prieš ir po gimdymo bendro fizinio aktyvumo pagalba galima

sėkmingai pagerinti dubens dugno raumenų atsigavimą be specifinių dubens dugno raumenų pratimų

Pagrindiniai faktoriai susiję su treniravimosi sėkme yra daugiau pacienčių sutikimas ir

motyvacija nei amţius ar šlapimo nelaikymo laipsnis Paskaičiuota kad tik 15-20 pacienčių sutinka

atlikti DDR treniruotes (Freeman RM 2004)

Nėštumas yra idealus laikotarpis pacienčių edukacijai ir motyvacijai skatinti nes šiuo metu

jos aktyviai lankosi sveikatos prieţiūros įstaigose Yra kilusi idėja kad moterų konsultacijų

laukiamuosiuose moterys galėtų stebėti video medţiagą apie nėštumą ir gimdymą o tuo tarpu ir jų

poveikį DDR šių raumenų pokyčius ir riziką (McLennan MT ir kt 2005)

Bo K ir kitų tyrimo tikslas buvo ištirti kiek moterų nėštumo metu atlieka DDR pratimus

Tyrimo metu nustatyta kad santykinai keletas (17) moterų nėštumo metu reguliariai atliko DDR

pratimus (2006)

Tikėtina kad DDR pakartotinas toninio aktyvumo įgijimas dėl pailgintos skersinių pilvo

raumenų švelnios aktyvacijos prieš padidinant jėgą yra svarbus faktorius atstatantis laiku įvykstantį

DDR atsaką (Sapsford 2001) Kada susitraukia dubens diafragma susitraukia ir pilvo raumenys ir

atvirkščiai Taigi kai dirba DDR jėgos laukas jis palengvina pilvo raumenų susitraukimą (Hulme

2002 )

Funkcinių pratimų tikslas yra atstatyti DDR funkciją Kada DDR lavinimas koordinuojamas

su aplink esančių raumenų treniravimu DDR funkcija yra atstatoma (Carriere 2002)

Tyrimai parodė kad atliekant maksimalų DDR susitraukimą padidėja visų pilvo raumenų

aktyvumas Tiesiojo pilvo raumens atsakas buvo maţiausias Atliekant juosmeninį lenkimą didţiausias

buvo skersinio pilvo raumens ir išorinio įstriţinio raumens aktyvumas Pastebėta kad atliekant netgi

silpną DDR susitraukimą skersinis raumuo duoda atsaką nepriklausomai nuo liemens padėties

Priešingai atliekant įvairius izometrinius pilvo raumenų manevrus padidėjęs pilvo raumenų

elektromiografinis aktyvumas įtakoja gaktinio stuburgalio raumens ir išeinamosios angos raumenų

aktyvumą DDR ir dauginio raumens koaktyvacija taip pat buvo tiriama tačiau patvirtinantys rezultatai

negauti

Atsiţvelgiant į tai kad dubens dugno raumenys yra liemens stabilumo palaikymo sistemos

dalis kurią sudaro tam tikri lokalieji raumenys nepakankama kitų lokaliųjų raumenų veikla veikia

DDR toninį aktyvumą ir įsijungimo į darbą laiko funkcinės veiklos metu Nugaros skausmas gali būti

prieţastimi maţinančia DDR toninį aktyvumą Taip pat ir klubinio kryţkaulio sąnario sutrikimai gali

įtakoti liemens stabilumo sistemą

29

Nuo 1962 m su nėštumu susijusios dubens ir juosmeninės stuburo dalies diagnozė

prognozės ir gydymas kėlė diskusijas ir iki šiol besitęsiantį nuomonių išsiskyrimą Be to naujausi

gydymo strategijų tyrimai atspindi įvairias nuomones iš tiesų rodančias kad egzistuoja profesinis

neapibrėţtumas dėl optimalaus gydymo metodo (Bastiaenen ir kt 2004)

Publikuojami įvairių studijų gydymo rezultatai tačiau didesnė dauguma jų yra nepatvirtinti

Nėščiųjų dubens ir juosmeninės stuburo dalies skausmų gydymas yra nukreiptas į skausmo maţinimą

susidedantį iš padėčių ir kai kurių kasdieninių veiksmų (lipimo laiptais kėlimo liemens sukimo

judesių) vengimo bei korekcinių pratimų programos

Kineziterapija vandenyje labai populiari ir efektyvi forma gydanti daugelį judamojo aparato

ligų Vienas iš privalumų treniruojantis baseine yra tas kad vandenyje neţiūrint judesių stuburas

veikiamas labai nedidelių apkrovų Taip yra dėl to kad vandenyje ţmogus tampa bdquobesvorisldquo

Vandenyje kaip ir sausumoje pasiekiama gerų rezultatų derinant kvėpavimą ir tempimą

didesnis raumenų pailgėjimas įmanomas vandenyje (Freedmann 2000)

Juosmeninės stuburo dalies lenkimas įtakoja DDR atsaką Moterims yra sunkiau aktyvuoti

DDR kada juosmeninė stuburo dalis yra lenkimo padėtyje Pas daugelį moterų pilvo siena pasislenka

pirmyn lenkiantis stovimoje padėtyje ir tai maţina DDR aktyvumą Eksperimentinėje situacijoje

sveikoms moterims pilvo sienos pasislinkimas pirmyn sumaţino šlaplės spaudimą (Sapsford 2001)

Kadangi ritmingus kvėpavimo judesius palaiko pilvo ir dubens dugno raumenų sinerginė veikla tad

būtina uţtikrinti normalų šių raumenų funkcionavimą Dubens dugno raumenų aktyvacijai ir

stiprinimui taikoma Kegelio bei Tansbergerio metodikos (Baumann L 2005)

30

2 TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA

21 Tyrimo organizavimas ir tiriamųjų kontingentas

Tyrimo objektas nėščių moterų dubens dugno raumenys

Tyrimas buvo atliekamas KMUK Akušerijos ginekologijos klinikoje Kauno II klinikinės

ligoninės akušerijos skyriuose bei P Maţylio gimdymo namų fizinės medicinos ir reabilitacijos

skyriuje Tyrimas pradėtas 2007 spalio mėnesį ir tęsėsi iki 2009 kovo mėnesio

Pradiniame tyrimo etape dalyvavo 87 sveikos pirmą kartą besilaukiančios savanorės nėščios

moterys kurių nėštumas buvo nuo 28 nėštumo savaitės Visos tiriamosios buvo stebimos akušerių ndash

ginekologų pagal profilaktinį nėščiųjų prieţiūros planą Tiriamųjų amţius nėštumų skaičius ir kiti

tyrimui svarbūs medicininiai duomenys buvo surinkti iš nėščiųjų medicininės dokumentacijos

Tyrimo baigiamajame etape dalyvavo 60 nėščių moterų 27 nėščiosios dėl įvairių prieţasčių

(nepalankios akušerinės situacijos ūmių kvėpavimo takų susirgimų odos alerginių reakcijų ir kitų

neaiškių prieţasčių) baigiamajame tyrimo etape nedalyvavo

Visos savanorės nėščios moterys sutikusios dalyvauti tyrime buvo suskirstytos į dvi grupes

kontrolinę ir tiriamąją Tiriamąją grupę sudarė moterys sutikusios dalyvauti tyrime ir lankyti mokamas

baseino procedūras Kauno II klinikinės ligoninės bei P Maţylio gimdymo namų fizinės medicinos ir

reabilitacijos skyriuose Kontrolinę grupę sudarė moterys kurios nedalyvavo jokiose fizinės veiklos

procedūrose ir buvo stebimos KMUK Akušerijos ginekologijos klinikos moterų konsultacijoje

Tiriamųjų amţius

Tyrimo metu dalyvavusių respondenčių amţius nuo 20 iki 35 m tiriamojoje grupėje amţiaus

vidurkis lygus 2677plusmn 066 m kontrolinėje grupėje - 274plusmn 061 m(ţr 5 pav)

31

Tiriamųjų amžius

2742677

18

20

22

24

26

28

30

Tiriamoji gr Kontrolinė gr

Meta

i

5 pav Tiriamųjų amžius grupėse

Tam kad įvertinti amţiaus įtaką dubens dugno raumenų jėgai ir juosmens mobilumui

nėštumo metu visos tiriamosios buvo suskirstytos į dvi grupes pagal amţių jaunesnių ir vyresnių nei

30 m (ţr 1 lentelė)

1 lentelė

Tiriamųjų skaičius ir amžiaus vidurkis amžiaus grupėse

Tiriamųjų skaičius

amţiaus grupėse

le29 m (n=45) ge 30 m (n=15)

Amţiaus vidurkis 2558plusmn036 316plusmn046

22 Tyrimo metodai

221 Literatūros analizė

Buvo atlikta sisteminė mokslinių tyrimų analizė kur pateikiami duomenys apie DDR pratimų

metodus jų įtaką gydant įvairius dubens dugno sutrikimus ir pateikta šio darbo Paieškos metu buvo

naudojamos kompiuterinės bibliografinės medicininės duomenų bazės MEDLINE COCHRANE

32

BIOMED Straipsniai atrinkti pagal raktaţodţius dubens dugno raumenų treniravimas nėštumo metu

(pelvic floor training in pregnancy) dubens dugno raumenų disfunkcija (pelvic floor dysfunction)

liemens stabilumas (lumbar spine stability) diafragmos dubens dugno ir pilvo raumenų funkciniai

ryšiai (diaphragma pelvic floor and abdominal muscles co-activation) Panaudoti moksliniai

straipsniai atspausdinti ţurnale bdquoSveikatos mokslaildquo bei vadovai skirti akušerijos ginekologijos bei

urologijos profesionalams

222 DDR jėgos vertinimas

Objektyvi dubens dugno raumenų jėga šio tyrimo metu buvo vertinama atliekant maksimalų

DDR sutraukimą Buvo registruojamas trijų maksimalių DDR sutraukimų tarp kurių poilsio intervalas

2s jėgos (mmHg) vidurkis Jėgos matavimui buvo naudojamas mediciniškai patikrintas DDR

funkcijos matavimo aparatas (bdquoPelvexiserldquo Wolfram Haboeck Co Austria) (ţr 6 pav) sukurtas

gydytojos Ilse Michil Prietaisas yra skirtas testuoti ir gydyti šlapimo nelaikymą bei atstatyti DDR

funkciją Treniruoklis gali suteikti pasipriešinimą atliekant pratimus bei fiziologinio grįţtamojo ryšio

informaciją apie DDR susitraukimus

6 pav bdquoPelvexiserldquo

DDR jėga buvo matuojama moterims gulint ant nugaros kojas sulenkus per kelius pėdomis

remiantis į pagrindą ant kurio guli

33

223 Juosmens mobilumo vertinimas

Šoberio testo pagalba matuojamas juosmeninės stuburo srities mobilumas (ţr 7 pav)

nuo klubakaulio keterų išvedama linija link stuburo paţymimas taškas S2 stuburo slankstelio

lygyje

paţymima 10 cm į viršų

paţymima 5 cm ţemyn

po to tiriamoji lenkiasi į priekį

vėl matuojamas atstumas tarp taškų (Moses S 2008)

Jei atstumas padidėja 5 cm ndash normalus juosmens mobilumas o jei lt4cm ndash juosmens

mobilumas sumaţėjęs Skirtumas tarp dviejų matavimų parodo juosmens mobilumą Yra keletas

problemų susijusių su šiuo tyrimo metodu Pavyzdţiui yra abejonių šio testo patikimumu Literatūroje

yra įrodymų kad bandymai grindţiami orientyrų apčiuopa neduoda patikimų rezultatų Be to

paţymėti ant paciento odos taškai ir išmatuoti atstumai tarp jų yra netinkamas būdas įvertinti

segmentinį mobilumą nes jis gali būti įtakojamas fascijos odos ir riebalinio audinio

Auksinis standartas galėtų būti stereofotogrametrinė analizė siekiant nustatyti kaulų judėjimą

Ši procedūra atliekama vietinės anestezijos pagalba implantavus į odą tam tikrą aparatą (Magee D J

2002)

Nėštumo metu daugelio tyrimo metodų negalima atlikti dėl tam tikrų apribojimų ir įvairios

rizikos Šiame tyrime pasirinktas Šoberio testas juosmens mobilumo vertinimui yra neinvazinė

procedūra nėra ţalingas ar rizikingas tyrimo metodas nėštumo metu

as

as

15cm

7 pav Šoberio testo procedūra

34

224 Matematinės statistikos metodai

Tyrimo metu gauti duomenys apdoroti SPSS 130 for Windows kompiuterine programa

Kiekybiniams kintamiesiems įvertinti buvo skaičiuojami aritmetiniai vidurkiai standartiniai

nuokrypiai ir vidurkių paklaidos Priklausomų ir nepriklausomų imčių vidurkių reikšmių skirtumų

reikšmingumas kai tiriamųjų imtis buvo daugiau kaip 15 skaičiuojamas pagal Stjudento t kriterijų Jei

tiriamųjų imtis buvo maţiau kaip penkiolika buvo taikomas neparametrinis Vilkoksono testas (z)

priklausomoms imtims ir Manio-Vitnio testas (z) nepriklausomoms imtims Nagrinėjamų rodiklių

ryšiams tirti buvo skaičiuojamas Pirsono koreliacijos koeficientas (r) Skirtumas kai plt005 buvo

vertinamas kaip statistiškai patikimas Dydţiai pateikiami kaip aritmetiniai vidurkiai ( x ) plusmn

standartinės vidurkio įverčio paklaidos ( Sx )

23 Taikytos metodikos aprašymas

Tiriamajai grupei buvo taikyta sveikatingumo programa baseine atitinkančiame Lietuvos

higienos normą (Lietuvos higienos norma HN 1092005 Baseinai Įrengimo ir prieţiūros saugos

sveikatai reikalavimai)Vandens temperatūra 32-33 ordm C pH ndash 68-72 liekamojo aktyvaus chloro

koncentracija vandenyje palaikoma nuo 03 iki 10 mgl

Sveikatingumo programos metu nėščiosioms buvo taikyta stuburo stabilizavimo pratimų

programa įjungiant aktyvius dubens-juosmens judesius ir diafragminį kvėpavimą Ši programa paremta

Tansberger aprašyta pratimų metodika (Carriere B 1998) Jos esmė ndash egzistuojantis funkcinis ryšys

tarp diafragmos pilvo dubens dugno ir nugaros raumenų kurie reciprokinės inervacijos principu dirba

kaip vienas funkcinis vienetas Tiriamosios lankė uţsiėmimus 2 kartus per savaitę Uţsiėmimo trukmė

buvo 45 minutės pratimai atliekami vidutiniu tempu po 8-10 kartojimų Vieno uţsiėmimo metu

pratimus atliko 2-3 moterys Buvo taikomi

Kvėpavimo pratimai

Atliekami aktyvūs dubens-juosmens judesiai derinant su diafragminiu kvėpavimu bei

išlaikant juosmens linkį neutralioje padėtyje Įkvėpimo metu diafragmai leidţiantis ţemyn dubuo

sukamas pirmyn atpalaidavus pilvo sienos raumenis ir įtempiant nugaros raumenis (dubuo sukamas iki

fiziologinio juosmens linkio) Iškvėpimo metu dubuo sukamas atgal aktyvuojant skersinį pilvo

raumenį ir tempiant nugaros raumenis Šie aktyvūs dubens-juosmens judesiai atliekami įvairiose

pradinėse padėtyse

Pilvo raumenų stiprinimo pratimai

Nugaros tempimo pratimai

35

3 REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

31 Tiriamųjų juosmens mobilumo testavimo duomenys

Įvertinus gautus tyrimo rezultatus paaiškėjo kad 28-tą nėštumo savaitę juosmens mobilumo

vidurkis tiriamojoje grupėje buvo 848plusmn016 cm o kontrolinėje grupėje ndash 857plusmn019 cm Abiejų grupių

vidurkiai buvo panašūs (pgt005)

Antrojo testavimo metu ty 38-tą nėštumo savaitę kontrolinėje grupėje nustatytas statistiškai

patikimas juosmens mobilumo sumaţėjimas (plt005) kuris sudarė 2003plusmn186 Kontrolinės grupės

nagrinėjamo rodiklio vidutinė reikšmė buvo 685plusmn022 cm Tuo tarpu atlikus tiriamosios grupės

pakartotinio testavimo rezultatų analizę nustatėme neţymų (pgt005) juosmens mobilumo sumaţėjimą

(206plusmn096) Šios grupės vidurkis buvo 828plusmn013 cm Palyginus abiejų grupių juosmens mobilumo

testavimo duomenis nustatytas statistiškai patikimas skirtumas (plt005)

Gautus rezultatus galima paaiškinti tuo kad tiriamosios grupės moterims sveikatingumo

programoje dominavo dubens ndash juosmens mobilumo pratimai

Juosmens mobilumas

828848

685

857

4

5

6

7

8

9

10

28 savaitė 38 savaitė

Am

pli

tud

ė

cen

tim

etr

ai

Tiriamoji gr

Kontrolinė gr

plt005

kontrolinės grupės abiejų tyrimų vidurkiai skiriasi statistiškai patikimai (plt005)

8 pav Juosmens mobilumo vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę

36

Daugelis pilvo raumenis lavinančių pratimų yra įtraukiami į nugaros skausmo ir kitų griaučių

raumenų sistemos sutikimų reabilitavimo programas Buvo atlikta keletas tiriamųjų darbų apie visų

pilvo raumenų aktyvavimą ir įtaką tam tikriems regionams Vienas iš jų tyrimas parodė kad vidinis

apatinės pilvo sienos vidinės krypties judesys gulint ant nugaros nepriklausomai nuo kitų pilvo

raumenų labiausiai įtakoja skersinio pilvo raumens aktyvumą (Urquhart DMir kt 2005)

32 Nėščiųjų dubens dugno raumenų vertinimo duomenys

Vertinant DDR jėgą perineometru 28-tą nėštumo savaitę nustatyta kad tiriamosios ir

kontrolinės grupės testų rezultatai buvo panašūs (pgt005) kontrolinės grupės DDR jėga buvo

1277plusmn030 mmHg tiriamosios grupės ndash 1273plusmn042 mmHg

Antrojo testavimo metu tiriamojoje grupėje DDR jėga statistiškai patikimai nesiskyrė

(pgt005) ir jėgos sumaţėjimas sudarė tik 149plusmn172 o vidurkis buvo lygus 1247plusmn042 mmHg

Kontrolinėje grupėje sumaţėjimas siekė net 2542 plusmn24 jėgos vidurkis buvo lygus 95plusmn026 mmHg

Nustatyta kad 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę DDR jėga kontrolinėje grupėje statistiškai patikimai

skyrėsi (plt005)

DDR jėga

1273 12471277

95

4

6

8

10

12

14

28 savaitė 38 savaitė

mm

Hg

Tiriamoji gr

Kontrolinė gr

plt005

kontrolinės grupės abiejų tyrimų vidurkiai skiriasi statistiškai patikimai (plt005)

9 pav DDR jėgos vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę

37

Gautus rezultatus galima komentuoti taip kad šios grupės moterims sveikatingumo

programos metu atliekant dubens sukamuosius judesius ir juos suderinus su kvėpavimu lengviau

aktyvuojasi ir stiprėja DDR

Lyginant mūsų tyrime gautus duomenis su uţsienio autorių duomenimis rezultatai yra

panašūs 2001m atlikto tyrimo metu buvo tiriamas pilvo raumenų atsakas (elektromiografijos metodu)

į valingą DDR susitraukimą Tiriamosios sutraukinėjo DDR trijose padėtyse gulint ant nugaros

Visoms tiriamosioms pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas padidėjo virš pradinio taško

atliekant DDR susitraukimus maţiausiai vienoje iš padėčių Skersinio pilvo raumens

elektromiografijos aktyvumas buvo didţiausias liemens lenkimo padėtyje o skersinio pilvo raumens

aktyvumas buvo didesnis uţ tiesiojo pilvo raumens aktyvumą liemens tiesimo padėtyje

Buvo atliktas papildomas elektromiografijos tyrimas kurio metu buvo registruojamas

gaktinio stuburgalio raumens ir pilvo raumenų aktyvumas atliekant tris skirtingus submaksimalius

izometrinius pilvo raumenų pratimus Šio eksperimentinio tyrimo metu nustatytas gaktinio stuburgalio

raumens aktyvumo padidėjimas su kiekvienu pilvo raumenų susitraukimu

Rezultatai rodo kad pilvo raumenų aktyvumas yra normalus atsakas į DDR veiklą

tiriamosioms be DDR sutrikimų ir leidţia manyti kad specifinė pilvo raumenų veikla aktyvuoja DDR

( Sapsford RR ir kt 2001)

Skiriant dubens dugno raumenų pratimus dubens dugno raumenų disfunkcijos gydyme

daţnai pabrėţiamas pilvo raumenų atpalaidavimas Šio atlikto tyrimo tikslas buvo ištirti sąveiką tarp

atskirų raumenų pilvo ir dubens dugno raumenų veiklos ir vidinio pilvo spaudimo poveikį raumenų

veiklai naudojant paviršinę ir vidinę raumenų elektromiografiją Tiriamosios buvo tiriamos gulimoje

ant nugaros ir stovimoje padėtyse Rezultatai parodė kad transversus abdominis (TP) ir obliquus

internus (OI) buvo atliekami per visą dubens dugno raumenų susitraukimus Rezultatai parodė kad

skersinis ir vidinis įstriţinis raumuo į veiklą buvo įtraukiami visos dubens dugno raumenų veiklos

metu Dėl šių prieţasčių buvo neįmanoma efektyviai sutraukti dubens dugno raumenų išlaikant

atpalaiduotus pilvo raumenis Vidutinis vidaus pilvo spaudimo padidėjimas 10 mmHg (gulimoje ant

nugaros padėtyje) buvo uţregistruotas maksimalus dubens raumenų susitraukimas Maksimalaus

dubens dugno raumenų susitraukimo metu vidinis pilvo spaudimas vidutiniškai pakildavo 10 mmHg

(gulint ant nugaros)

Šie rezultatai rodo kad atliekant dubens dugno raumenų pratimus patarimai atpalaiduoti

pilvo sieną yra netinkami ir gali neigiamai paveikti pratimų atlikimą (Neumann P ir Gill V 2002)

38

33 Skirtingo amţiaus nėščių moterų juosmens mobilumo ir dubens dugno

raumenų jėgos vertinimo duomenys

Jaunesnių nei 30 m nėščiųjų grupėje juosmens mobilumas tiek pirmo tiek ir pakartotinio

tyrimo metu buvo statistiškai reikšmingai (plt005) didesnis nei vyresnių (ţr 10 pav) 28-tą nėštumo

savaitę jaunesnių nei 30 m grupėje juosmens mobilumas buvo 869plusmn014 cm o vyresniųjų ndash

803plusmn022 cm Atlikus tyrimą 38-tą savaitę jaunesnių grupėje gautas statistiškai reikšmingas juosmens

mobilumo sumaţėjimas - 95plusmn174 (plt005) Vyresnių grupėje pakartotinai atlikus testavimą

nustatytas reikšmingas rezultatų pokytis - 1567plusmn329 (plt005) Nėštumo pabaigoje vyresnių moterų

juosmens mobilumas sumaţėjo iki ndash 68plusmn037 cm Gautus duomenis galime paaiškinti amţiaus ir

mobilumo maţėjimo priklausomybe

Juosmens mobilumas

782

869

68

803

4

5

6

7

8

9

10

28 savaitė 38 savaitė

Am

pli

tud

ė

cen

tim

etr

ai

le 29 m

ge 30 m

plt005 plt005

10 pav Juosmens mobilumo vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę skirtingo amžiaus

grupėse

Jaunesnių nei 30 m nėščiųjų grupėje DDR jėga abiejų testavimų metu buvo statistiškai

reikšmingai didesnė nei vyresnių (plt005) (ţr 11 pav) 28-tą nėštumo savaitę jaunesnių moterų

grupėje DDR jėga buvo lygi 1304plusmn028 mmHg o vyresnių ndash 1187plusmn052 mmHg 38-tą savaitę

jaunesnių grupėje DDR jėgos rodikliai buvo ndash 114plusmn032 mmHg o vyresnių ndash 973plusmn075 mmHg

Abiejų tyrimų vidurkių skirtumai tiek tiriamojoje tiek ir kontrolinėje grupėje buvo statistiškai patikimi

(plt005) Tyrimų rezultatai parodė kad vyresnių tiriamųjų DDR jėgos sumaţėjimo pokytis sudarė

39

1857plusmn432 ir buvo reikšmingai didesnis nei jaunesnių moterų grupėje (plt005) Pastarųjų

testuojamų raumenų jėgos sumaţėjimo pokytis siekė 1175plusmn243

Apie amţiaus įtaką DDR funkcinei būklei savo tyrimų išvadose teigia ir daugelis uţsienio

autorių Viename iš jų Grodstein ir kiti (2003) nurodė kad DDR disfunkcija paplitusi tarp moterų

kurios gimdė vyresnio amţiaus ir kurios buvo jaunesnės pirmo gimdymo metu

DDR jėga

1304

1141187

973

3

5

7

9

11

13

15

28 savaitė 38 savaitė

mm

Hg

le 29 m

ge 30 m

plt005 plt005

11 pav DDR jėgos vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę skirtingo amžiaus grupėse

Vertinant sveikatingumo programos poveikio efektyvumą juosmens mobilumui ir dubens

dugno raumenų jėgai jaunesnių nei 30 grupėje moterų kurioms buvo taikytas poveikis abiejų tyrimų

rezultatai buvo panašūs (pgt005) juosmens mobilumo vidutinės reikšmės sumaţėjimas siekė tik

138plusmn1 o DDR jėgos - 055plusmn203 (ţr 2 lentelė) Jaunesnių moterų kurioms poveikis netaikytas

pirmo ir antro testavimo rezultatai skyrėsi statistiškai reikšmingai (plt005) juosmens mobilumo

vidutinės reikšmės sumaţėjimas sudarė 1879plusmn210 o DDR jėgos - 2455plusmn268 38-tą savaitę gauti

rezultatai parodė statistiškai patikimą skirtumą tarp jaunesnių moterų grupės taikant poveikį ir

netaikant (plt005)

Tyrimų duomenų analizė parodė kad vyresnių nei 30 metų grupėje taikant ir netaikant

sveikatingumo programos poveikį pirmo ir antro testavimo juosmens mobilumo vidutinės reikšmės

statistiškai reikšmingai skyrėsi (plt005) Atlikus tyrimą 38 savaitę grupėje kur poveikis nebuvo

taikytas juosmens mobilumo sumaţėjimas sudarė 2293plusmn383 o grupėje kur sveikatingumo

40

programos poveikis buvo taikytas minėtas rodiklio sumaţėjimas siekė 477plusmn098 Abiejose vyresnių

moterų grupėse juosmens mobilumo pokytis buvo statistiškai patikimas (plt005)

Grupėje kuri nelankė uţsiėmimų baseine abiejų testavimų DDR jėgos vidurkiai statistiškai

patikimai skyrėsi (plt005) 38 savaitę registruotas jėgos sumaţėjimas sudarė 2746plusmn520 Grupėje

kuri lankė uţsiėmimus nagrinėjamo rodiklio sumaţėjimas nebuvo statistiškai reikšmingas (pgt005) ir

siekė 524plusmn252

Analizuojant pakartotinio testavimo nėštumo pabaigoje rezultatus matome kad dubens dugno

raumenų jėga šioje amţiaus grupėje statistiškai patikimai buvo didesnė moterų kurioms buvo taikytas

poveikis (1233plusmn071 cm) palyginus su nėščiosiomis kurios nedalyvavo sveikatingumo programoje

(8plusmn068 cm) (plt005)

Apibendrinant gautus statistiškai patikimus rezultatus galima teigti kad tiek jaunesnėms tiek

vyresnėms nei 30 m moterims sveikatingumo programos poveikis buvo efektyvus dubens dugno

raumenų funkcinei būklei ir juosmens mobilumo išlaikymui nėštumo metu (plt005)

2 lentelė

Sveikatingumo programos pratimų įtaka juosmens mobilumui ir dubens dugno

raumenų jėgai skirtingo amžiaus moterims nėštumo metu

Tiriamosios

Juosmens mobilumas (cm) Dubens dugno raumenų jėga (mmHg)

28 savaitė 38 savaitė

Skirtumo

reikšming

umas

28 savaitė 38 savaitė

Skirtumo

reikšming

umas

le29 m

Be

poveikio 898plusmn02 729plusmn024 plt005 1348plusmn046 1014plusmn046 plt005

Taikant

poveikį 846plusmn019 829plusmn018 pgt005 1267plusmn034 125plusmn028 pgt005

Skirtumo

reikšmingu

mas

pgt005 plt005 - pgt005 plt005 -

ge 30 m

Be

poveikio 761plusmn02 583plusmn025 plt005 1111plusmn068 8plusmn068 plt005

Taikant

poveikį 867plusmn033 825plusmn031 plt005 13plusmn063 1233plusmn071 pgt005

Skirtumo

reikšmingu

mas plt005 plt005 - pgt005 plt005 -

Rodikliai

41

Daugelis autorių įvairiuose literatūros šaltiniuose skelbia panašius rezultatus apie dubens

dugno raumenų pilvo nugaros raumenų ir diafragmos funkcinius ryšius

Sapsford R R ir Hodges P W atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti ar valingas pilvo raumenų

susitraukimas yra susijęs su dubens dugno raumenų aktyvumu DDR aktyvumas buvo matuojamas

atliekant skirtingo intensyvumo pilvo raumenų susitraukimus gulimoje ir sėdimoje padėtyse DDR

elektromiografinis aktyvumas buvo matuojamas įvedus į makštį ir išeinamąją angą paviršinius

elektrodus Šie matavimai buvo paremti išeinamosios angos ir makšties spaudimo

Gauti rezultatai rodė kad DDR elektromiografijos duomenys padidėjo pilvo raumenų

susitraukimo metu DDR aktyvumas stipraus pilvo raumenų susitraukimo metu nesiskyrė nuo

išmatuoto maksimalaus DDR susitraukimo Išmatuotas pirmiau makšties ir išeinamosios angos slėgio

padidėjimas o po to ir pilvo Išvadose kalbama kad sveikiems tiriamiesiems valingas pilvo raumenų

aktyvumas sąlygojo DDR aktyvumą Dubens slėgio padidėjimas įvykęs prieš pilvo slėgio padidėjimą

parodo kad atsakas yra uţprogramuotas Pilvo raumenų treniravimas gali būti labai veiksmingas šių

sutrikimų gydyme ( Sapsford R R Hodges P W 2001)

34 Dubens dugno raumenų ir juosmens mobilumo priklausomybė grupėse

Atlikta nagrinėjamų rodiklių koreliacinė analizė parodė kad tiriamojoje grupėje tarp juosmens

mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių buvo tiesinė tiesioginė priklausomybė maţėjant

juosmens mobilumui maţėja ir dubens dugno raumenų jėga (16 pav) Koreliacijos koeficiento dydis

(r=0635) parodė vidutinio stiprumo statistiškai patikimą poţymių tarpusavio ryšį (plt005)

Dubens dugno raumenų ir juosmens mobilumo priklausomybę analizavo daugelis uţsienio

autorių Madill SJ ir McLean L tyrimo tikslas buvo nustatyti ar pilvo raumenų aktyvacija įtakoja

stiprų dubens dugno raumenų susitraukimą ir taip prisideda prie moterų šlapimo sulaikymo

mechanizmo Buvo siekiama nustatyti pilvo raumenų aktyvacijos lygį ir raumenų veiklos modelius

susijusius su valingais dubens dugno raumenų susitraukimais moterims neturinčioms dubens dugno

raumenų disfunkcijos

Tyrime dalyvavo 15 neturinčių dubens dugno raumenų disfunkcijos moterų Jos atliko tris

kiekvieno iš keturių pilvo raumenų maksimalius susitraukimus ir taip pat dubens dugno raumenų

susitraukimus gulimoje ant nugaros padėtyje Pilvo ir DDR veikla buvo registruojama

elektromiografijos pagalba o vidinis makšties spaudimas matuojamas naudojant modifikuotą

Femiscan zondą Tam tikras aktyvavimo modelis buvo pastebėtas kai skersinis vidinis ir tiesusis pilvo

raumenys dirbo su DDR prasidėjus maksimaliam vidiniam makšties slėgiui PFM veiklos vyravo

42

pradedant didėti makšties spaudimui o vėliau slėgio padidėjimas (iki 70 didţiausio galimo slėgio)

yra susijęs su kombinuota DDR skersinio pilvo tiesiojo ir vidinio įstriţinio raumenų veikla

Išvadose teigiama jog buvo nustatyti tam tikri pilvo raumenų veiklos modeliai kaip atsakas į

valingą dubens dugno raumenų susitraukimą moterims neturinčioms dubens dugno raumenų

disfunkcijos (2006)

Kontrolinės grupės dubens dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo

priklausomybė

-12

-1

-08

-06

-04

-02

0

02

04

06

-25 -2 -15 -1 -05 0 05 1 15 2 25

mmHg

cen

tim

etr

ai

12 pav Juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių tarpusavio priklausomybė

tiriamojoje grupėje

Tuo tarpu kontrolinės grupės juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių

tarpusavio ryšys buvo silpnas statistiškai nepatikimas (r=0192 plt005)

43

Kontrolinės grupės dubens dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo

priklausomybė

-12

-1

-08

-06

-04

-02

0

02

04

06

-25 -2 -15 -1 -05 0 05 1 15 2 25

mmHg

cen

tim

etr

ai

13 pav Juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių tarpusavio priklausomybė

kontrolinėje grupėje

Apibendrinant testavimo rezultatus galima teigti kad išlaikant juosmens mobilumą nėštumo

metu DDR jėga galinti turėti įtakos nėščiųjų epizodiniam šlapimo nelaikymui nemaţėja Esant

susilpnėjusiam ar pertemptam skersiniam pilvo raumeniui gali atsirasti liemens nestabilumas tiesiogiai

įtakojantis apatinės nugaros dalies skausmus bei disfunkcijas

Gautus šio tyrimo rezultatus galime traktuoti ir atvirkščiai ty nėštumo metu didelį dėmesį

skiriant dubens dugno raumenų aktyvacijai įtakojamas ir liemens stabilumas išlaikant dubens ndash

juosmens mobilumą

Tyrimai leidţia suprasti kad yra tam tikros sinergijos tarp pilvo ir DDR Manoma kad DDR

turi dvejopą funkciją dalyvauja liemens stabilumo palaikyme ir šlapimo ir išmatų šalinime bei

laikyme Šios raumenų sinergijos gali sėkmingai pasitarnauti DDR funkcijos sutrikimų reabilitacijoje

Juosmens ndash dubens regionui reikalingas stabilumas tam kad būtų galima pernešti krūvį

liemeniui ir viršutinėms galūnėms Tačiau tuo pačiu turi būti ir pakankamas mobilumas kad

uţtikrinti pakankamą judėjimą

44

IŠVADOS

1 Dubens dugno raumenų jėga nuo 28-tos iki 38-tos nėštumo savaitės kontrolinėje

grupėje maţėjo (plt005) o tiriamojoje liko panaši

2 Vertinant juosmens mobilumo kaitą nėštumo metu kontrolinėje grupėje nustatytas

reikšmingas sumaţėjimas (plt005) o tiriamojoje grupėje stebėta tik maţėjimo

tendencija

3 Jaunesnių nei 30 metų nėščiųjų grupėje juosmens mobilumas ir dubens dugno raumenų

jėga tiek 28-tą tiek ir 38-tą savaitę buvo statistiškai reikšmingai didesnė nei vyresnių

(plt005)

4 Juosmens mobilumas įtakoja dubens dugno raumenų funkcinę būklę išlaikant juosmens

mobilumą dubens dugno raumenų jėga nėštumo metu nemaţėja

45

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1 Izoliuotai aktyvinti dubens dugno raumenis nėštumo metu nėra tikslinga nes šių raumenų

susitraukimas dėl ilgalaikio palaipsniui didėjančio krūvio nėra pakankamai efektyvus

2 Dėka funkcinių ryšių nėštumo metu rekomenduojama didesnį dėmesį skirti kvėpuojamajai

diafragmai pilvo bei nugaros raumenims grąţinant ar lavinant dubens dugno raumenų

funkciją

3 Aktyvinant dubens dugno raumenis tikslinga į pratimų programą įjungti aktyvius dubens-

juosmens judesius akcentuojant kvėpavimą

4 Rekomenduojama nėštumo metu stabilizuoti liemenį Aktyvūs dubens-juosmens judesiai ne tik

išlaiko juosmens mobilumą bet ir stabilizuoja liemenį tiesiogiai susijusį su dubens dugno

raumenų funkciją

46

LITERATŪRA

1 Baumann L(2005) Kineziterapijos efektyvumas maţinant nugaros skausmus

nėštumo metu Magistro baigiamasis darbas Sporto biomedicinos fakultetas

Kineziterapijos ir sporto medicinos katedra ndash Kaunas 65p

2 J Buivydienė (2004) Nėštumo ir gimdymo įtaka dubens dugno raumenų funkcijai

Magistro baigiamasis darbas Kauno medicinos universitetas Visuomenės sveikatos

fakultetas kineziologijos ir sporto medicinos katedra - Kaunas 50p

3 Zachovajevas P Zachovajevienė B Baltaduonienė D Tadaravičiūtė R (2007)

Moterų kurias kamuoja įtampos šlapimo nelaikymas dubens dugno raumenų

lavinimo kineziterapijos metodais veiksmingumas Sveikatos mokslai Volume 17

Number 7

4 Barr KP Griggs M Cadly T (2005)Lumbar stabilization American Journal of

Physical Medicine and Rehabilitation 6473-480

5 Bastiaenen Caroline HG Rob A de Bie Wolters Pieter MJC Janneke M

Bastiaanssen Aldegonda BA Klabbers ir kt (2004) Treatment of pregnancy

related pelvic girdle andor low back pain after delivery design of a randomized

clinical trial within a comprehensive prognostic cohort study BMC Public

HealthDec 244(1)67

6 Beazel J R (2004) Lumbar pelvis and hip examination with emphasis on function

of the lower quarter University of Virginia Healthsouth APTA Presentation

Chicago

7 Boslash K Talseth T Holme I (1999) Single blind randomised controlled trial of

pelvic floor exercises electrical stimulation vaginal cones and no treatment in

management of genuine stress incontinence in women BMJ 318 487minus493

8 Bo K amp Braekken IH (2005) PFMT in treatment and prevention of POP (POP

study) National Library of Medicine December

9 Bo K amp Sherburn M (2005) Evaluation of female pelvic-floor muscle function

and strength Phys Ther 85269 ndash282

10 Bo K amp Stien R (1994) Needle EMG registration of striated urethral wall and pelvic

floor activity patterns Neurourol amp Urodyn 1335-41

11 Burgio K L Robinson J C Engel B T (1986) The role of biofeedback in

Kegel exercise training for stress urinary incontinence American Journal of

Obstetrics and Gynaecology 1 (154) 58minus64

47

12 Burgio K L Zyczynski H Locher J L et al (2003) Urinary Incontinence in the

12-Month Postpartum Period Obstetrics and Gynecology 6 (102) 1291minus1298

13 Carriegravere B (1998) The Swiss Ball Theory Basic Exercises and Clinical

Application New York Springer

14 Carriegravere B (2002) Fitness for the Pelvic Floor New York Thieme

15 Chiarelli P (1995) Womenlsquos Waterworks ndash Curing Incontinence Snohomish WA

Khera Publications

16 Chiarelli J Cockburn J (2002) Promoting urinary continence in women after

delivery randomised controlled trial BMJ 324 1241minus1244

17 Cornella JL (2004) Management in stress urinary incontinence Rev Urol 6(suppl

5)S18-S25

18 DeLancey J Ashton-Miller J Howard D et al (2001) The functional anatomy

of the female pelvic floor and stress continence control system Scand J Urol

Nephrol Suppl(207)17

19 De Lancey J Richardson A (1992) Anatomy of genital support In Benson T

ed Female Pelvic Floor Disorders New York Norton Medical Books

20 Dumoulin C Lemieux M C Bourbonnais D et al (2004) Physiotherapy for

Persistent Postnatal Stress Urinary Incontinence A Randomized Controlled Trail

Obstetrics and Gynecology 3 (104) 504minus510

21 Ewings P S Spencer S Marsh H et al (2005) Obstetric risk factors for urinary

incontinence and preventative pelvic floor exercises Cohort study and nested

randomized controlled trial Journal of Obstetrics and Gynaecology August 25(6)

558 ndash 564

22 Franklin E (2003) Pelvic Power mindbody exercises for strength flexibility

posture and balance for men and women New Jersey Elysian Editions

23 Freedmann F B (2000) Aqua Yoga London Lorenz books

24 Freeman RM (2004) The role of pelvic floor muscle training in urinary

incontinence BJOG an International Journal of Obstetrics and Gynaecology

December Vol 111 Supplement 1 pp 37ndash40

25 Goldberg RP Effects of pregnancy and childbirth on pelvic floor (2007) Springer

London 172 p

26 Grodstein F Fretts F Lifford K Resnick N Curhan G (2003) Association of

age race and obstetric history with urinary symptoms among women in the Nurses

Health Study Americian Journal of Obstetrics and Gynecology 2 (189) 428minus434

48

27 Gutke A (2007) Pelvic Girdle Pain and Lumbar Pain in Relation to Pregnancy

Department of Health and Society Division of Physiotherapy Faculty of Health

Sciences Linkoumlping University Sweden

28 Handa V L Pannu H K Siddique S et al (2003) Architectural Differences in

the Bony Pelvis of Women With and Without Pelvic Floor Disorders Obstetrics

and Gynecology 6 (102) 1283minus1290

29 Hannestad Y S Lie R T Rortveit G Hunskaar S (2004) Familial risk or

urinary incontinence in women population based cross sectional study BMJ 329

889minus891

30 Hulme J A (2002) Pelvic Pain and Low Back Pain A Handbook for Self Care amp

Treatment Montana Phoenix Publishing Co

31 Jones RC (1999) Muscle Balance and Dynamic Stability in Womens Health

Conference Paper Pelvic Stability in Pregnancy and Post Partum Dublin

32 Kim S Harvey M A Johnston S (2005) A Review of the Epidemiology and

Pathophysiology of Pelvic Floor Dysfunction Do Racial Differences Matter

Journal of Obstetrics and Gynaecology Canada 3 (27) 251minus259

33 Konstantinos H Eleni K and Dimitrios H (2006) Dilemmas in the management

of female stress incontinence the role of pelvic floor muscle training Int Urol

Nephrol

34 Kuhnert Ch (2005) Munich Pelvic floor training program Tecsana ltd Munich

35 Kulig K Powers Ch M Landel R F Hungwen Ch Fredericson M Guillet M

and Butts K Segmental lumbar mobility in individuals with low back pain in vivo

assessment during manual and self-imposed motion using dynamic MRI (2007)

BMC Musculoskelet Disord 8 8

36 Laycock J Jerwood D (2001) Pelvic Floor Muscle Assessment The Perfect

Scheme Physiotherapy 12 (87) 631minus642

37 Lockstad Harry MC(2003) Prevence of Back Pain during Pregnancy Spine Apr

1530 (8)983-91

38 Madill SJ McLean L (2006) Relationship between abdominal and pelvic floor

muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle contractions

in healthy continent women Neurourol Urodyn25(7)722-30

39 Magee D J Orthopedic Physical Assessment WB Saunders Company 2002

1020 p

40 Meyer S Hohlfeld P Achtari C De Grandi P (2001) Pelvic Floor Education

After Vaginal Delivery Obstetrics and Gynecology 5 (97) 673minus677

49

41 Mens JM Vleeming A Snijders CJ Koes BW Stam HJ (2001) Reliability

and validity of the actine straight leg raise test in pasterior pelvic pain since

pregnancy Spine 261167-1171

42 Moslashrkved S Boslash K (1997) The effect of postpartum pelvic floor muscle exercise

in the prevention and treatment of urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 4 (8) 217minus222

43 Moen MH Kogstad O Hansen JH ir kt (1990) Pelvic girdle relaxation

Clinical Presentation Tidsskr Nor Laegeforen 110 2211 ndash 2

44 Mohr Joan D (1990) Management of the trunk in adult hemiplegia The Bobash

concetion Topic in neurology APTA

45 Morin M Dumoulin C Bourbonnais D et al (2004) Pelvic floor maximal

strength using vaginal digital assessment compared to dynamometric measurements

Neurourol Urodyn 23336 ndash341

46 Moslashrkved S Boslash K Schei B Salvesen K Aring (2003) Pelvic Floor Muscle

Training During Pregnancy to Prevent Urinary Incontinence A Single-Blind

Randomized Controlled Trial Obstetrics and Gynecology 2 (101) 313minus319

47 Moses S (2008) Schobers Test Family Practice Notebook LLC

48 Neumann PB Grimmer KA and Deenadayalan Y (2006) Pelvic floor muscle

training and adjunctive therapies for the treatment of stress urinary incontinence in

women a systematic review BMC Womenrsquos Health 611

49 Nygaard I E Glowacki C Saltzman C L (1996) Relationship Between Foot

Flexibility and Urinary Incontinence in Nulliparous Varsity Athletes Obstetrics and

Gynecology 6 (87) 1049minus1051

50 Ostergaard M Thomsen BJ (1992) Pelvic insufficiency during pregnancy

Ugeskr Laeger 154 3568 ndash 72

51 Osgaard HC Zetherstrom G Hansson E (1994) The posterior pelvic pain

provocation test in pregnant women Eur Soine J3258 ndash 260

52 Persson J Woslashlner-Hanssen P Rydhstroem H (2000) Obstetric Risk Factors for

Stress Urinary Incontinence A Population-Based Study Obstetrics and

Gynecology 3 (96) 441minus445

53 Reilly E T C Freeman R M Waterfield M R et al (2002) Prevention of

postpartum stress incontinence in primigravidae with increased bladder neck

mobility a randomised controlled trial of antenatal pelvic floor exercises BJOG an

international journal of obstetrics and gynaecology 1 (109) 68minus76

50

54 Richardson CA Hodges P Hides J (2005) Therapeutic exercise for liumbopelvic

stabilizationChurchill Livingstone Harcourt Publishers 12 p

55 Sabino J Grauer J (2008) N Pregnancy and low back pain Curr Rev

Musculoskelet Med 1137ndash141

56 Sapsford R (2001) The Pelvic Floor A clinical model for function and

rehabilitation Physiotherapy 12 (87) 620minus630

57 Sapsford RR (2004) Rehabilitation of pelvic floor muscles utilizing trunk

stabilization Man Ther Feb9(1)3-12

58 Sapsford RR Hodges P W (2001) Contraction of the pelvic floor muscles during

abdominal maneuvers Arch Phys Med Rehabil Aug 82(8)1081-8

59 Sapsford RR Hodges PW Richardson

CA Cooper

DH Markwell

SJ Jull

GA

(2001) Co-activation of the abdominal and pelvic floor muscles during voluntary

exercises Neurourol Urodynam 2031-42 Wiley-Liss Inc

60 Sapsford RR Hodges PW Richardson CA Cooper DA Markwell SJ amp Jull GA

(1997) Activation of puboccygeus during a variety of isometric abdominal

exercises Abstract 115 ICS Yokohama

61 Shelly E (2005) The pelvic floor Hall C M Brody L Th Therapeutic Exercise

Moving Toward Function (p 402ndash435) USA Lippincott Williams amp Wilkins

62 Sihvonen T Huttunen M Makkonen M Airaksinen O (1998) Functional

Changes in Back Muscle Activity Correlate With Pain Intensity and Prediction of

Low Back Pain During Pregnancy Arch Phys Med Rehabil Vol 79 October

63 Smith R Appell R Fenner D et al Clinical management of urinary incontinence

in women APGO Educational Series on Womenrsquo s Health Issues 2007 March 1

64 Steacutephanie J Madill Linda McLean (2006)Relationship between abdominal and

pelvic floor muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle

contractions in healthy continent women Urodynam 25722-730

65 Vickers D amp Davila GW Kegel Exercises and Biofeedback (2006) Springer

London 303-310

66 Urquhart D M Hodges P W Allen T J Story I H (2005) Abdominal muscle

recruitment during a range of voluntary exercises Man Ther May10(2)144-53

67 Wilson P D Herbison G P (1998) A randomized controlled trial of pelvic floor

muscle exercises to treat postnatal urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 5 (9) 257-264

51

68 Woodman PJ amp Graney DO (2002) Anatomy and physiology of the female

perineal body with relevance to obstetrical injury and repair Clinical anatomy

15321ndash334

Page 13: KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS ... · raumenų inervacija (Woodman, PJ. ir Graney, D.O., 2002). DDR griaučių raumenų sudėtį įeina 33% greitųjų ir 67% lėtųjų

13

Daţniausiai sutinkamos šios pagrindinės atramos judamojo aparato problemos nėštumo metu

DDR funkcijos sutrikimai

Hipermobilumas ndash stabilumo stoka

Netaisyklinga laikysena

Dubens raiščių atsipalaidavimo sindromas (DRAS)

131 DDR funkcijos sutrikimai

Dubens dugnas turi palaikyti didėjantį gimdos svorį Paprastai nėštumo metu DDR yra

pertempti ir neišlaiko jiems tenkamo krūvio Šis raumenų funkcijos susilpnėjimas gali įtakoti ne tik

šlapimo nelaikymo epizodus bet ir nugaros skausmus Dubens dugno raumenų silpnumas labai daţnai

yra stipraus persitempimo (daugkartiniai nėštumai) bendro tos srities silpnumo ir paţeidimo

paprastai gimdymo traumos pasekmė

Afrikos valstybėje Kamerūne DDR disfunkcijos paplitimas yra maţesnis nei Europoje ir

Šiaurės Amerikoje todėl laikoma kad DDR disfunkcija yra sociokultūrinė liga kadangi Kamerūno

moterys daţniausiai įtraukia dubenį į šokių judesius ir kasdieninę veiklą Maţesnis problemos

paplitimas Islamiškose šalyse aiškinamas tuo kad religingi asmenys meldţiasi penkis kartus per dieną

tokioje padėtyje kuri stipriai sumaţina dubens dugno apkrovą (Carriegravere 1998)

Literatūroje kalbama apie DDR disfunkcijos priklausomybę nuo rasių Pranešimai apie retai

pasitaikančią DDR disfunkciją tarp kinų moterų paskatino Zacharin atlikti ţemo socialinio-

ekonominio moterų sluoksnio lavonų skrodimus Hong Konge Atradimai parodė kad keliamųjų

išangės raumenų kompleksas buvo daug geriau išsivystęs nei pas vakarų šalių moteris ir turėjo

tankesnę raumenų masę Jungiamasis audinys juosiantis makštį ir išangės kanalą iki raumenų ribos

buvo akivaizdţiai tankesnis ir stipresnis Buvo padaryta išvada kad retesni DDR disfunkcijos atvejai

priklausė nuo audinio kokybės galbūt sunkaus darbo minimalaus nutukimo ir ţemo ūgio Kinų

moterų susitapatinimas su vakarietiška kultūra tęsėsi daug metų Dabar nurodoma kad tos šalies

moterų DDR disfunkcijos daţnumas yra toks pats kaip ir vakaruose Gali būti jog prie to privedė

sumaţėjęs dubens dugno ir pilvo raumenų aktyvumo sinergijos lygis sąlygotas daugiau sėdimo

gyvenimo būdo (Sapsford 2001) Tarp juodaodţių moterų vyraujanti tam tikra dubens forma taip pat

gali būti susijusi su maţesniu DDR disfunkcijos paplitimu tarp šių moterų (Handa ir kt 2003)

Kaip teigia Kim ir kt (2005) DDR funkcijos sutrikimų paplitimo skirtumai gali būti susiję su

paveldėtais anatominiais ir fiziologiniais skirtumais rasinėse grupėse Grodstein ir kt (2003) nustatė

14

kad nevalingas šlapimo išsiskyrimas yra daugiau paplitęs tarp baltaodţių moterų DDR disfunkcijos

paplitimas tarp juodaodţių moterų yra 212 maţesnis

DDR disfunkcija daţniausiai turi kompleksinę prieţastį (Hannestad ir kt 2004 Nygaard ir

kt 1996) Anatominis paaiškinimas akcentuoja šlaplės ir šlapimo pūslės kampo pakitimus dėl

pertemtų arba suţalotų dubens dugno audinių (Burgio ir kt 1986) Kiekybiniai ir kokybiniai

vidudubeninės fascijos pokyčiai ir pakitusi keliamųjų išangės raumenų funkcija yra svarbūs

etiologiniai faktoriai vystantis DDR disfunkcijai (Kim ir kt 2005) Gimdţiusių ir vyresnio amţiaus

moterų tarpe atsiranda DDR morfologiniai pokyčiai tokie kaip raumeninių skaidulų skersmens

pakitimas ir pan (Sapsford 2001) Vienas bendrai pripaţintas etiologinis faktorius yra dubens dugno

atraminių audinių paţeidimas gimdymo metu (Burgio ir kt 1986 Persson ir kt 2000)

DDR funkcijos sutrikimai

Šlapimo nelaikymas

Išmatų nelaikymas

Dubens organų nusileidimas ar iškritimas

Lėtinio skausmo sindromas

Seksualinės problemos (Bo K ir Braekken IH 2005)

Šlapimo nelaikymas - tai būklė pasireiškianti nevalingu šlapinimusi dėl šlapimo pūslės

kontrolės praradimo Tarp penkiasdešimtmečių nelaikančiųjų šlapimo yra apie 20 tarp

šešiasdešimtmečių apie 30 ir net aštuonios-devynios iš dešimties nelaiko šlapimo perkopusios 75-

uosius metus Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis dėl DDR disfunkcijos pasaulyje kenčia

beveik 200 mln moterų Lietuvoje su šia problema susiduria beveik 300 tūkstančių moterų Statistika

rodo kad šlapimo nelaiko kas antra gimdţiusi trisdešimtmetė moteris (Aniulienė R 2002) Šlapimo

nelaikymas plačiai paplitusi būklė palietusi JAV net 13 milijonų ţmonių 85 jų yra moterys

Moterys patiria šlapimo nelaikymą du kartus daţniau nei vyrai (Smith R ir kt 2007)

Fizinio krūvio metu šlapimas nesulaikomas dėl susilpnėjusių DDR ir šlapimo pūslės rauko

nepakankamumo bei hipermobilios šlaplės Tai gali atsitikti po traumą sukėlusio gimdymo

anatomiškai pakitus šlapimo takų padėčiai Net 85 nuo šios ligos kenčiančių moterų yra gimdţiusios

(Smith R ir kt 2007) Mat po gimdymo gali pakisti moters šlapimo ir lytinės sistemos anatomija ir

fiziologija Lyties organai gali pasislinkti ţemyn dėl ko ir sutrinka šlapimo pūslės bdquouţsidarymoldquo

funkcija pakinta spaudimų gradientas šlaplėje ir šlapimo pūslėje (Goldberg RP 2007)

Kadangi šlapimo nelaikymas yra susidrovėjimą kelianti būklė tikėtina kad daugelis atvejų

yra neţinomi ir negydomi bei lemia socialinę izoliaciją depresiją bei maţina savigarbą (Smith R ir

15

kt 2007) Šlapimo nelaikymas susijęs su didelėmis ekonominėmis išlaidomis Šlapimo nelaikymas

gydymas JAV per metus kainuoja apie 11-12 bilijonų dolerių apytiksliai 2000 dolerių kiekvienam

pacientui per metus Apytikriais apskaičiavimais šlapimo nelaikymo paplitimas vyrauja nuo 2 iki

daugiau kaip 50 (Smith R ir kt 2007)

Daţniausi DDR disfunkciją sąlygojantys veiksniai

nėštumas ir gimdymas

amţius

daţnas sunkaus svorio kėlimas

ilgai besitęsiantis kosulys

nutukimas

daţnas stanginimasis (vidurių uţkietėjimas)

menopauzė

daţna infekcija

kai kurie medikamentai

šlapimo takų displazijos

neuroraumeniniai sutrikimai

stresas

rūkymas kofeino vartojimas

harmoniniai pokyčiai menopauzėje

didelis gimdymų skaičius (Smith R ir kt 2007 Ewings P ir kt 2005)

A LOrsquo Boyle ir kt (2003) atlikto tyrimo metu buvo nustatinėjama kaip pasikeitė moterų

dubens organų padėtis nėštumo metu ir kurios iš tiriamųjų patyrė dubens organų nusileidimą Dubens

organų nusileidimas buvo vertinamas balais Išvadoje pranešama kad nėštumas įtakoja dubens organų

padėtį (J Buivydienė 2004)

Autoriai H P Dietz ir kt (2003) tyrė DDR funkciją visais nėštumo trimestrais Atliktas

tyrimas Jame dalyvavo 200 tiriamųjų Išvadose teigiama kad gimdymas turi tiesioginę įtaką dubens

organų nusileidimui Natūralaus gimdymo metu organai nusileidţia ţemiau nei gimdant cezario pjūvio

pagalba Šių organų nusileidimas turi reikšmės DDR funkcijos sutrikimams (J Buivydienė 2004)

J Buivydienės atlikto tyrimo išvadose atsispindi kad nėštumo metu ir po gimdymo DDR

tonusas silpnėja o jėga nėštumo eigoje ir po gimdymo kinta I-II trimestre ndash didėja II ndash III trimestre ndash

sumaţėja o III ndash po gimdymo padidėja (J Buivydienė 2004)

16

Teigiama kad gimdymo poza taip pat gali sąlygoti DDR disfunkciją Maţesnis DDR

disfunkcijos paplitimas Afrikoje ir Kinijoje aiškinamas tuo kad šiose regionuose moteris gimdymo

metu yra atsitūpusi keturpėsčia arba stovimoje padėtyje kas yra funkcionaliau nei gimdymas gulint

ant nugaros kurio metu dubens dugnas yra ištempiamas nefunkcionaliai (Carriegravere 1998)

Kiti veiksniai nulemiantys DDR disfunkcijos etiologiją yra vaisiaus ypatybės operaciniai

vaginaliniai gimdymai ilga antroji gimdymo stadija ir anestezija Duomenys apie šiuos kintamuosius

yra įvairūs vieni autoriai nurodo ryškią priklausomybę kiti - jokio poveikio

Burgio ir kt (2003) tyrę DDR disfunkcijos potencialius rizikos veiksnius nurodė kad

anestezija antros gimdymo stadijos trukmė įplyšimai vaisiaus galvos ypatybės ir sunkiausio vaisiaus

svoris nesusijęs su DDR disfunkcija Kim ir kt (2005) nurodo kad gimdymų skaičius vaginalinis

gimdymas menopauzė ir senėjimas yra labiausiai susiję su vidudubeninės fascijos ir keliamojo išangės

raumens disfunkcija

Tam tikri moterų dubens tipai gali padidinti neuroraumeninių traumų pavojų DDR Šios

traumos gali atsirasi nėštumo ir gimdymo metu bei dėl kitų būklių kurios nesusiję su nėštumu (Handa

ir kt 2003)

Persson ir kt (2000) tyrime kuris siekė nustatyti įtampos šlapimo nelaikymo akušerinius

rizikos veiksnius buvo nustatytas reikšmingas tarpusavio ryšys tarp įtampos šlapimo nelaikymo

chirurginio gydymo ir prieš tai buvusio vaginalinio gimdymo cukrinio diabeto motinos amţiaus

pirmo gimdymo metu epidurinės anestezijos vaginalinio gimdymo metu ir kūno masės indekso

paskutinio gimdymo metu Gauti duomenys rodo kad pirmas gimdymas labiausiai suţaloja dubens

dugną vėlesni gimdymai neţymiai padidina DDR disfunkcijos riziką Grodstein ir kt (2003) nurodė

kad DDR disfunkcija paplitusi tarp moterų kurios yra gimdţiusios vyresnio amţiaus ir kurios buvo

jaunesnės pirmo gimdymo metu

Konservatyvus DDR disfunkcijos gydymas pastaruoju metu kelia didelį susidomėjimą

Konservatyvių terapijų atlikimo bei tyrinėjimo metodai labai patobulėjo dėlto daugiau leidţia suprasti

apie jų naudą arba nepakankamą naudą susijusių su invazinėmis intervencijomis (Cornella JL

2004)

Didţiausias efektyvumas pasiekiamas DDR pratimus atliekant priţiūrint specialistui nes tik

verbalinė konsultacija yra nepakankama (Freeman RM 2004) Vickers D ir Dvaila GW (2006)

teigia kad 50 pacientų Kegelio pratimus atlieka neteisingai

Pirmas konservatyvus būdas gydyti įtampos šlapimo nelaikymui yra valingi DDR pratimai

kurie buvo sukurti ginekologo Arnoldo H Kegelio 1948 m (Sapsford 2001) DDR disfunkcijos

prevencijai moterys buvo skatinamos atlikti DDR pratimus nėštumo metu ir po gimdymo (Morkved ir

kt 2003)

17

Neumann PB ir kiti atliko sisteminę literatūros apţvalgą kurios tikslas buvo atlikti

literatūros analizę ir pristatyti aiškius įrodymus apie DDR pratimų efektyvumą atliekamų be ir kartu

su papildomomis priemonėmis (grįţtamojo ryšio terapija elektrostimuliacija (ES) makšties konusais)

gydant šlapimo disfunkciją Jie nustatė akivaizdų DDR pratimų efektyvumą gydant šlapimo

disfunkciją tačiau reikalingos papildomos studijos nustatyti optimalias gydymo programas ir

treniravimo protokolus įvairiems pacientams turintiems skirtingą simptomatiką Šios studijos metu

paaiškėjo jog teigiami pokyčiai atliekant DDR pratimus pastebimi praėjus nuo vienos savaitės iki

šešių mėnesių tačiau DDR jėga padidėja tik nuo treniravimo pradţios praėjus maţiausiai trims

mėnesiams (2006)

132 Hipermobilumas

Hipermobilumas daugelyje literatūros šaltinių apibūdinamas kaip nestabilumas

Apatinės nugaros dalies stabilumas ndash tai stuburo gebėjimas išlaikyti padėtį tiek statinėje

padėtyje tiek dinaminio judesio metu (Barr KP ir kt 2005)

Nėštumo metu auga gimda ir didėja pilvo apimtis Kartais moters svoris per kelis mėnesius

padidėja iki 25 Raumenys nespėja adaptuotis bdquonaujomis sąlygomisldquo Nepakankamas fizinis

aktyvumas maţina raumenų jėgą ištvermę ir pablogina koordinaciją Todėl sutrinka raumenų funkcija

stabilizuoti sąnarius ir stuburą Svorio centras pasislenka į priekį gali padidėti juosmens linkis

Krūvis tenka ne tarpslanksteliniams diskams o uţpakaliniams tarpslanksteliniams ir kryţmeniniams -

klubų sąnariams (art sacroiliacae)

Didelę reikšmę nugaros skausmų nėštumo metu atsiradimui turi hormonų (relaksino

estrogenų progesterono prolaktino ir kt) pusiausvyros kitimas Vandens ir natrio susilaikymas

jungiamajame audinyje apie sąnarius sukelia raiščių laisvumą Manoma kad naktiniai nugaros

skausmai antroje nėštumo pusėje susiję su hipervolemijos ir apatinės tuščiosios venos (vena cava

inferior) spaudimu Todėl sutrinka veninio kraujo nutekėjimas iš ekstraduralinių veninių rezginių

Vystosi hipoksija ir metabolizmo pakitimai nemielinizuotose skaidulose Hormonai sukelia pasikeitimą

raiščių įsiterpimo į kaulą taške Itin svarbus geltonkūnio išskiriamo relaksino kiekio svyravimas

Hormono koncentracija kraujyje nuolat didėja iki 24 nėštumo savaitės ir vėliau maţai kinta

Relaksinas didina raiščių laisvumą minkština kremzles ir sukelia sinovijos išvešėjimą Tai padeda

moters organizmui pasiruošti gimdymui Tačiau relaksuoti raiščiai ir kapsulės maţina stuburo ir sąnarių

stabilumą (Lockstad 2003)

Paprastai kai mes gulime ar stovime dubuo yra fiksuotas arba stabilioje padėtyje tačiau

vaikštant mobilumas taip pat kaip ir stabilumas turi būti optimalus ty reikalingas kintantis

18

kryţmeninio klubo sąnario stabilumas (stabilumas esant apkrovai ir mobilumas kai apkrovos nėra)

Kryţmeninio klubo sąnario stabilizavimo problemą išsprendţia paties šio sąnario sutvirtinimo ir

fiksavimo mechanizmas apibūdinamas kaip pasyvus ir aktyvus stabilumas (ţr 2 ir 3 pav)

Kryţmeninio klubo sąnario fiksavimo galimybę apsprendţia netaisyklingi sąnario paviršiai

2 pav Pasyvus stabilumas

Stabili aplinka su atitinkančiais sąnarių paviršiais kai nereikalingos pašalinės jėgos sistemos

stabilumui išlaikyti

Kaulinės struktūros

kauliniai elementai

jėgos kurios susidaro nuo raumenų prisitvirtinimo prie kaulo vietos

neutrali stuburo padėtis

kryţmeninio klubo sąnario sąnarinių paviršių stabilumas

Aktyvus stabilumas susideda iš keleto mechanizmų Pirmiausiai kryţkaulio rotacija pirmyn

atsirandanti krūvio metu ty keliantis iš gulimos padėties į sėdimą arba stovimą padėtį padidina

uţpakalinio raiščio tempimą kuris sukelia didesnį sąnarinių paviršių spaudimą Tokiu būdu

kryţmeniniui klubo sąnariui suteikiama daugiau stabilumo Antra vertus kryţmeninio klubo sąnario

sąnarinių paviršių spaudimą padidina krūtininė-juosmeninė fascija ir raumenys Dauginis ir skersinis

pilvo raumenys yra tvirtai sujungti raiščių ir tvirtinasi aplink kryţmeninį klubo sąnarį Nustatyta kad

skersinio pilvo raumens susitraukimas sutvirtina kryţmeninį klubo sąnarį ir taip dauginio ir skersinio

19

pilvo raumenų ko-kontrakcija dar pagerina liemens stabilumą Abu šie raumenys yra tiek liemens tiek

dubens stabilizatoriai Akivaizdu kad dubens dugnas taip pat dalyvauja uţtikrinant dinaminį stabilumą

juosmens-dubens srityje

3 pav Aktyvus stabilumas

Šis terminas naudojamas apibūdinti raumenims dalyvaujantiems kryţmeninio klubo sąnario

stabilizavime

Išorinių jėgų poveikis uţtikrinantis sistemos stabilumą

diafragma

dubens dugnas

dauginiai raumenys

skersinis pilvo raumuo

krūtininė-juosmeninė fascija

uţpakalinės juosmens raumens skaidulos

Judesių valdymas ndash kitas veiksnys stabilizavimo pratimų mechanizme Nervų sistemai

kontroliuojančiai juosmeninės stuburo dalies stabilumą reikalinga numatyti kiek motorinių vienetų

aktyvuoti norint uţtikrinti raumens gebėjimą atlikti atitinkamą funkciją Judesių reguliacijos

sutrikimus lemia aferentinių impulsų stoka trukdanti griţtamųjų ryšių susidarymui Pacientams

turintiems nugaros problemų stebima uţdelsta nervinė impulsacija iš aukštesniųjų nervų sistemos

20

sričių nes neuţtenka informacijos apie stuburo komponentų būklę Dėl to maţėja raumens aktyvumas

jis silpsta ar atrofuojasi

Richardson su bendraautoriais (2005) atliko tyrimą kuriame tiriamiesiems su lokalių

raumenų disfunkcija parinkti specialūs pratimai įtraukiant pakartotinius izometrinius dauginio ir

skersinio pilvo raumenų susitraukimus (tiesiamųjų ir lenkiamųjų raumenų jėgos ir ištvermės gerinimas

nebuvo įtrauktas) Išvadose teigiama lokaliųjų raumenų skersmuo padidėjo tiriant ultragarsinės

diagnostikos metodu Judesių valdymo gerinimo etape atliekami izometriniai pratimai įtraukiantys

dauginio skersinio pilvo raumenų susitraukimus gulint ant pilvo nugaros ar skausmą maţinančiose

padėtyse Daugkartinis tikslus pratimų kartojimas sudaro nervų sistemoje dominantę ty automatinį

raumens įsijungimą į judesio ir statinės padėties išlaikymą Sąlyginai sveikų ţmonių lokalieji

raumenys aktyvuojami anksčiau uţ globaliuosius o besiskundţiančių nugaros skausmais - atvirkščiai

Statinis ir dinaminis stabilumas pasiekiamas kai aktyvios pasyvios ir kontrolinės sistemos

dirba kartu Biomechaniniai dubens sąnarių fiksavimo modeliai apibrėţiami vadinamais formos ir

jėgos dominančių principais Raumenų ndash raiščių sistema valdoma nervų sistemos atsakinga uţ jėgos

dominantę Raumenys skiriami į dvi funkcines sistemas giliejilokalūs ir paviršiniaiglobalūs

Lokalieji yra atsakingi uţ smulkius suderintus tarpsegmentinius nespecifinius jėgos krypčiai

judesius o tuo tarpu globalieji raumenys kontroliuoja stuburo orientavimą į tiesioginius judesius

Judesių kontrolės koncepcija kur giliųjų raumenų korsetas ir globalių raumenų veikla yra

suderinta lemia juosmens - dubens stabilumą Tiesiamasis nugaros raumuo dvigalvis šlaunies raumuo

ir didysis sėdmens raumuo yra svarbiausi raumenys jėgos dominantės palaikymui Skersinis pilvo

raumuo ir DDR yra svarbūs juosmens ndash dubens regiono stabilizavimui

Dėl patologinių biomechaninių ir hormoninių kitimų atsiranda sąnarių ir stuburo segmentų

nestabilumas Todėl sąnarinėse kapsulėse raiščiuose sausgyslėse dirginami skausmo receptoriai

Nestabilumą stengiasi kompensuoti raumenys tačiau tai trunka neilgai kadangi jie negali

pilnavertiškai pakeisti raiščių funkcijos Raumuo vargsta blogėja metabolizmas jie įsitempia

Spazmuotas raumuo sukelia skausmą Bet refleksinį raumens įsitempimą gali sukelti raiščių ir sąnarių

dirginimas (Lockstad 2003)

Nėštumo metu ypač veikiami liemens stabilumą uţtikrinantys raumenys Tie raumenys

vadinami laikysenos raumenimis jie yra trumpi giluminiai neatliekantys judesių tačiau

stabilizuojantys sąnarius raumenys Šią funkciją atlieka toniniai raumenys uţtikrinantys gerą dinaminį

stabilumą liemenyje Liemens stabilumą uţtikrina trys pagrindinai toniniai raumenys ndash skersinis pilvo

(m transversus abdominis) dauginiai (m multifidus) ir vidiniai įstriţiniai pilvo (m internus obliquus)

raumenys

Esant susilpnėjusiam ar pertemptam skersiniam pilvo raumeniui gali atsirasti liemens

nestabilumas tiesiogiai įtakojantis apatinės nugros dalies skausmus (Barkauskas 2002) Skausmas

21

slopina šio raumens susitraukimą atliekant įvairius judesius galūnėmis ir taip prarandamas apsauginis

stabilizavimo efektas Palaipsniui toninis raumuo (skersinis pilvo) tampa faziniu ty dalyvauja liemens

judesiuose ir neuţtikrina liemens stabilumo einant bėgant ar tiesiog atliekant judesius rankomis

(Mohr 1990)

Kulig K ir kolegų atlikto tyrimo hipotezė teigė kad liemens segmentinių judesių skirtumai

įtakoja apatinės nugaros dalies skausmą Tyrimo metu buvo nustatyta kad tiriamosioms kurios

skundėsi apatinės nugros dalies skausmu buvo daugiau padidėjęs juosmeninės dalies mobilumas nei

toms kurios nesiskundė skausmu Padidėjęs mobilumas buvo nustatytas L4-L5 ir L5-S1 segmentuose

(Kulig K ir kiti 2007)

Juosmens ndash dubens regionui reikalingas stabilumas tam kad būtų galima pernešti krūvį

liemeniui ir viršutinėms galūnėms Tačiau tuo pačiu turi būti ir pakankamas mobilumas (fiziologinės

amplitudės ribose) kad uţtikrinti pakankamą judėjimą (Steacutephanie J 2006)

133 Netaisyklinga laikysena

Esant silpniems raumenims palaipsniui susiformuoja netaisyklinga nėščiosios laikysena dėl

ko nėščioji daţnai gali jausti skausmus juosmeninėje ir krūtininėje (tarp menčių) dalyse keliuose ir

pėdose (Osgaard ir kt 1994) Netaisyklinga laikysena daţnai susijusi su krypuojančia eisena

Taip pat dėl hormonų pokyčių padidėja dubens ir juosmeninės dalies sąnarių paslankumas kuris

įtakoja netaisyklingos nėščiosios laikysenos formavimąsi

Kita prieţastis įtakojanti netaisyklingos laikysenos formavimąsi yra palaipsniui didėjantis

vaisiaus apimtis ir svoris moteris priversta atsilošti atgal kad išlaikytų pusiausvyrą stovėdama ar eidama

Dėl to gali padidėti juosmens linkis ir persitempti minkštieji audiniai Tačiau pagal olandų atliktą studiją

(rentgeno pagalba) nagrinėjusią laikysenos pokyčius nėštumo metu teigiama kad juosmens linkis maţėja

Bendras skausmas gali kilti dėl raumenų ir raiščių bei kraujotakos dubens raumenyse ir raiščiuose

pasikeitimo (Bastiaanssen 2004)

Kalbant apie generalizuotą ty viso kūno pusiausvyros lygmenį reikia paminėti kūno masės

centrą kaip labiausiai įtakojantį veiksnį Dėl vienokių ar kitokių prieţasčių pasislinkus kūno masės

centrui apatinės nugaros dalies struktūros patiria daug didesnę kompresinę apkrovą Šiuo atveju

pakenkimo lygmuo tiesiogiai priklauso nuo struktūrų uţtikrinančių nugaros stabilumą gebėjimo

suvaldyti atsiradusią apkrovą Kitas stabilizacinis apatinės nugaros dalies lygmuo atsakingas uţ

dubens ir juosmeninių slankstelių padėties kontrolę ir valdymą Šiame lygmenyje svarbiu veiksniu

tampa fiziologiniai stuburo linkiai (juosmeninis linkis) bei viso kūno laikysena Pačiame ţemiausiame

stabilizacijos kontrolės lygmenyje atsiduria tarpslanktelinių judesių (slinkimas ir sukimas) valdymas

22

Sihvonen T atliktame tyrime buvo nustatyta kad nugaros raumenų atsipalaidavimo laipsnis

lygiagrečiai susijęs su skausmo intensyvumu ir aktyvumo lygis judesio metu turi atvirkštinę

priklausomybę judesių ribotumo lygiui (1998)

Laikysenos pokyčius įtakoja šie kitimai

1 Nėštumo metu nutolsta krūtinkaulio kardinė atauga stuburas išsitiesia pečiai ir galva atlošiami

atgal nugara išsilenkia

2 Kaklo linkis didėja į viršutinę kaklo keterą galva pirmyn (tokia padėtis reikalinga pečių

išlyginimui)

3 Bendras kūno masės centras svyruoja pirmyn ir atgal dėl gimdos ir jos komponentų masės

padidėjimo

4 Tam kad kompensuotų gravitacijos centro poslinkį gali padidėti juosmens linkis ir kelių

hiperekstenzija (keliai per daug išsitiesia tam kad pasikeistų gravitacijos linija) Todėl daţnai

netinkamai apkraunami kelių ir pėdų sąnariai

5 Kinta kūno masės centras pasislenka pirmyn ir tenka didesnis krūvis nugaros ir pilvo

raumenims

Nėštumo metu ypač veikiami liemens stabilumą uţtikrinantys raumenys Tie raumenys

vadinami laikysenos raumenimis jie yra trumpi giluminiai neatliekantys judesių tačiau

stabilizuojantys sąnarius raumenys Šią funkciją atlieka toniniai raumenys uţtikrinantys pakankamą

dinaminį stabilumą liemenyje Liemens stabilumą uţtikrina trys pagrindinai toniniai raumenys

skersinis pilvo (m transversus abdominis) dauginiai (m multifidus) ir vidiniai įstriţiniai pilvo(m

internus obliquus) raumenys Esant susiformavusiai netaisyklingai kūno laikysenai ar funkciniams

nugaros skausmams ypatingą dėmesį būtina kreipti laikysenos kontrolei ir kūno judėjimo mechanikai

Vertikalioje padėtyje atraminę palaikomąją liemens ir vidaus organų funkciją atlieka pilvo nugaros

kvėpavimo diafragmos bei dubens dugno raumenys (Carriere 2002)

Laikysenos kontrolės lavinimui didelis dėmesys skiriamas pilvo raumenų stiprinimui be

aktyvinimui Skersinio pilvo raumens aktyvavimas stabilizuoja liemenį ir uţtikrina geresnį viršutinių ir

apatinių galūnių funkcionavimą

Carriere (2002) nurodo kad pilvo raumenų treniravimas yra būtinas norint sustiprinti silpnus

DDR ir atstatyti jų funkciją nes tuo metu kai raumuo išmoksta dirbti daugelyje kombinacijų jis toliau

automatiškai savaime treniruojasi atliekant kasdieninio gyvenimo veiksmus Yra labai sunku aptikti ir

sąmoningai aktyvuoti skersinius pilvo raumenis Kada skersinis pilvo raumuo yra aktyvus ir yra gerai

įsitempęs jis atpalaiduoja juosmeninę nugaros dalį Kada sėdimieji gumburai atitolsta nuo vienas kito

23

apatinė skersinio pilvo raumens dalis sutrumpėja sėdimiesiems gumburams priartėjus skersinis pilvo

raumuo pailgėja Tai rodo kad skersinis pilvo raumuo ir DDR yra antagonistai kurie visada

funkcionuoja kaip pora (Franklin 2003)

Skersinio pilvo ir dubens dugno raumenų atsakas sustiprėja kuomet pratimai atliekami esant

geram juosmens-kryţkaulio linkiui Pradinė padėtis pasilenkus ir nugaros lenkimas atliekant pratimus

aktyvuoja sukimą skatinančius pilvo raumenis tokius kaip išoriniai įstriţiniai pilvo ir tiesieji pilvo

raumenys o tai apriboja skersinio pilvo raumens įtraukimą į darbą (Sapsford 2001)

Atstatinėjant raumenų tarpusavio pusiausvyrą (paprastai ji būna sutrikusi esant netaisyklingai

laikysenai) tempiamos ir stiprinamos šios raumenų grupės

Stiprinami šie raumenys

viršutinė kaklą lenkianti raumenų dalis apatinė kaklą ir viršutinė krūtinę tiesianti raumenų

dalis

mentę supantys raumenys

išoriniai ţastą sukantys raumenys

liemenį lenkiantys ir stabilizuojantys raumenys (tiesusis ir įstriţiniai pilvo)

šlaunis tiesiantys raumenys

blauzdas tiesiantys raumenys

pėdas tiesiantys raumenys

kvėpavimo raumenys

Tempiami šie raumenys

viršutinė kaklą tiesianti raumenų dalis bei mentės keliamieji raumenys

krūtinės raumenys (didysis ir maţasis krūtinės raumenys)

nugarą tiesiantys raumenys

šlaunis pritraukiantys ir lenkiantys raumenys (nepertempti moterims jaučiančioms dubens

nestabilumą ir skausmą )

blauzdas lenkiantys raumenys (nepertempti moterims jaučiančioms dubens nestabilumą ir

skausmą )

pėdas lenkiantys raumenys

24

134 Dubens raiščių atsipalaidavimo sindromas (DRAS)

Juosmens ndash dubens regiono stabilizavimo sistemas įtakoja hormoniniai ir biomechaniniai

pokyčiai tačiau ne visos moterys patiria nugaros skausmą Anksčiau manyta kad hipermobilumas yra

pagrindinė skausmo prieţastis tačiau šiuo metu manoma jog dinaminės stabilizacijos metu jį lemia

raumenų ndash raiščių sistemos nesugebėjimas kompensuoti padidėjusio dubens sąnarių laisvumo (Gutke

A 2007) Dubens raiščių atsipalaidavimo sindromas (DRAS) yra apibūdinamas kaip būklė

išsivystanti nėštumo ar gimdymo metu ir pasireiškianti stipriu skausmu kryţmeniniame klubo sąnaryje

irar gaktinėje sąvarţoje (Petrikonis 2001)

Kryţmeninio kubo sąnario ir gaktinės sąvarţos atsipalaidavimas nėštumo metu yra

fiziologinis fenomenas kuris paprastai vyksta be simptomų nes jį iš dalies lemia hormoniniai ir

biocheminiai faktoriai Tačiau kai kuriais atvejais šie pokyčiai sąlygoja simptomus 08 -16 moterų

DRAS pasireiškia nėštumo metu Šie simptomai gali atsirasti jau pirmame nėštumo trimestre tačiau

paprastai pasireiškia 5 ndash 8 nėštumo mėnesį

Daugeliui moterų skausmai pranyksta tuoj po gimdymo tačiau kai kuriais atvejais dėl

neaiškių prieţasčių jis uţsitęsia keliolika savaičių po gimdymo Simptomai pasireiškia skausmu

juosmeninėje stuburo dalyje ir padidėjusiu jautrumu kryţmeniniame klubo sąnaryje bei gaktinėje

sąvarţoje (Petrikonis 2001)

14 Dubens dugno pilvo raumenų ir diafragmos funkciniai ryšiai

Visi dubens dugno komponentai sudaro atskirą griaučių raumenų sistemą (ţr 4 pav) kuri

yra susijusi su kitų griaučių raumenų sistemų funkcionavimu (Sapsford 2001 Franklin 2003)

DiafragmaDauginis raumuo

Dubens dugnasKryžkaulis

Skersinis pilvo raumuo

Dauginiai raumenys

4 pav DDR pilvo raumenų ir diafragmos funkciniai ryšiai (Beazel J R 2004)

25

Nurodoma kad DDR kartu su diafragma skersiniais pilvo raumenimis ir klubiniais juosmens

raumenimis suformuoja tam tikrą konteinerį Visų šių raumenų tarpusavio veikla turi svarbią reikšmę

DDR jėgai bei nugaros raumenų funkcinei būklei Konteinerio stogą sudaro diafragma šonines sienas

- skersiniai pilvo raumenys uţpakalinę sieną - klubiniai juosmens raumenys ir pagrindą - DDR

Pasak Carriere (1998) stovint išsitiesus pilvo nugaros raumenys diafragma ir DDR sudaro

pilvo kamerą Visi šie raumenys dėka savo funkcinių jungčių palengvina keliamųjų ir sutraukiamųjų

išangės raumenų funkciją Kosint šokinėjant bėgant šie raumenys turi dirbti kartu kad sustiprintų

DDR DDR nėra izoliuotas vienetas tačiau pilvo kapsulės dalis kuri supa pilvo ir dubens organus

Struktūros sudarančios šią kapsulę yra juosmeninės stuburo dalies slanksteliai ir dauginiai raumenys

diafragma (kuri svarbi tiek laikysenai tiek kvėpavimui) skersiniai pilvo raumenys ir DDR

kompleksas Šie raumenys uţtikrina liemens laikyseną vertikalioje padėtyje ir veikia sinergetiškai

(Sapsford 2001) Skersiniai pilvo raumenys dirba kaip korsetas apjuosdami apatinę pilvo dalį ir

nugarą ir palengvindami dauginių raumenų darbą (Hulme 2002 )

Diafragma pilvo raumenys (ypatingai skersiniai pilvo) plačiausieji nugaros raumenys

sėdmenų raumenys ir dauginiai raumenys yra svarbūs raumenys uţtikrinantys optimalią DDR

funkciją Jie sudaro integruotą atramos sistemą bei pagerina šlapimo pūslės ir tiesiosios ţarnos

funkciją stuburo juosmeninės kryţkaulio dalies stabilumą pusiausvyrą ir vaikščiojimą (Hulme 2002)

Dubens dugnas turi greitai reaguoti į laikysenos liemens raumenų aktyvumo ir vidinio pilvo spaudimo

pokyčius išlaikant sutrauktus raumenis įvairaus intensyvumo fizinio krūvio metu ir juos atpalaiduoti

po krūvio

Diafragma yra svarbiausias kvėpavimo raumuo Ji tarsi kupolas dengia vidaus organus ir

suformuoja atskiriamąjį sluoksnį tarp pilvo ertmės ir krūtinės Diafragmą ir dubens dugną jungia nuo

pilvo ertmės einantis jungiamasis audinys (adventitia) vadinama fascija kuri eina paraleliai

pasidalindama į du lapelius Taigi taisyklingas kvėpavimas yra labai svarbus treniruojant dubens

dugno raumenis Šis kvėpavimas vadinamas diafragminiu arba pilviniu kvėpavimu (Kuhnert Ch

2005)

Diafragma sinergetiškai palengvina skersinio pilvo raumens darbą per kvėpavimo iškvėpimo

fazę Kadangi diafragma pakyla pakeldama vidaus organus 1-3 cm ir sumaţindama vidinį pilvo

spaudimą skersinis pilvo raumuo susitraukia stabilizuodamas juosmens-dubens regioną (Hulme 2002

b) Nurodoma kad nėščiosios kurios sėdi neatsirėmusios ir išlaikydamos taisyklingą juosmeninį

stuburo linkį stovi išsitiesusios ir pas kurias judant apatinės pilvo dalies raumenys yra tvirti

palengvina neintensyvų DDR aktyvumą sinergijoje su giliaisiais pilvo raumenimis didţiąją dienos dalį

Jos pasiţymi gera laikysenos kontrole Tik tada kada pilvo raumenų susitraukimai yra automatiški

dubens dugnas gali atlikti savo atraminę funkciją sulenkus liemenį (Sapsford 2001)

26

Literatūroje nurodoma kad DDR funkcija glaudţiai susijusi su kvėpavimo diafragma

Kvėpuojant diafragma nusileidţia ir grįţta į ramybės padėtį 12-14 kartų per minutę Diafragminis

kvėpavimas yra svarbus norint išlaikyti sveiką stuburą sveiką šlapimo pūslę ir tiesiąją ţarną bei

šlapimo sulaikymą (Hulme 2002)

Įkvėpimo metu kvėpavimo diafragma juda ţemyn pilvas išsipučia o dubens dugnas šiek tiek

pajuda ţemyn jei jis yra elastingas ir atpalaiduotas (Carriere 2002) Nusileidţianti diafragma spaudţia

pilvo organus ir didina šlapimo pūslės ir tiesios ţarnos spaudimą (VPS) (Hulme 2002 ) Organai yra

spaudţiami į pilvo raumenis ir dubens dugną kuris prisitaiko platėdamas Pilvo raumenys ir dubens

dugnas dirba kartu kad paremtų ir subalansuotų diafragmos aktyvumą (Franklin 2003)

Iškvėpimo metu pilvas suplokštėja ir jei iškvėpimas yra stiprus diafragma susitraukia ir juda

į viršų (Carriere 2002) DDR ir pilvo raumenys susitraukia kad galėtų pastumti organus į viršų

(Franklin 2003) Diafragma daugiau kontroliuojama autonominės nervų sistemos nei valingos nervų

sistemos (Hulme 2002 ) Valdomas forsuotas iškvėpimas sukelia ne tik diafragmos bet ir vidinio ir

išorinio įstriţinio pilvo raumenų aktyvaciją Tai skatina įtampos padidėjimą dubens

dugnosutraukiamojo raumens funkciniame vienete (Carriere 1998)

Pagrindiniai liemens organai yra tiesiogiai arba netiesiogiai palaikomi diafragmos taigi

diafragmos ritmiškas judėjimas padeda išlaikyti šių organų normalų mobilumą ir pakelia šlapimo pūslę

2-3 cm per iškvėpimo fazę Diafragma kartu su skersiniu pilvo raumeniu padeda stabilizuoti stuburą

iki padidėjant vidiniam pilvo spaudimui atliekant galūnių judesius

Spaudţiant krūtinės ląstą šonkauliais diafragmos mechanizmas įtakoja ne tik pilvo sienos

raumenis bet ir DDR (Moen ir kt 1990) Ilgalaikis iškvėpimas (ar įsitempimas) aktyvuoja ne tik

diafragmą bet taip pat vidinį ir išorinį įstriţinius pilvo raumenis (Ostergaard ir kt 1992) Tai sukelia

dinaminę funkcinio vieneto DDR padidėjusį įsitempimą Todėl svarbią reikšmę turi gebėjimas

kvėpuoti diafragminiu būdu kurio metu intensyviai priverčiami dirbti pilvo raumenys

Sapsford R R ir Hodges P W atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti ar valingas pilvo raumenų

susitraukimas yra susijęs su dubens dugno raumenų aktyvumu DDR aktyvumas buvo matuojamas

atliekant skirtingo intensyvumo pilvo raumenų susitraukimus gulimoje ir sėdimoje padėtyse DDR

elektromiografinis aktyvumas buvo matuojamas įvedus į makštį ir išeinamąją angą paviršinius

elektrodus Šie matavimai buvo paremti išeinamosios angos ir makšties spaudimo Gauti rezultatai

rodė kad DDR elektromiografijos duomenys padidėjo pilvo raumenų susitraukimo metu DDR

aktyvumas stipraus pilvo raumenų susitraukimo metu nesiskyrė nuo išmatuoto maksimalaus DDR

susitraukimo Išmatuotas pirmiau makšties ir išeinamosios angos slėgio padidėjimas o po to ir pilvo

Išvadose kalbama kad sveikiems tiriamiesiems valingas pilvo raumenų aktyvumas sąlygojo DDR

aktyvumą Dubens slėgio padidėjimas įvykęs prieš pilvo slėgio padidėjimą parodo kad atsakas yra

27

uţprogramuotas Pilvo raumenų treniravimas gali būti labai veiksmingas šių sutrikimų gydyme

(Sapsford R R Hodges P W 2001)

Valingų DDR susitraukimų metu sveikoms moterims kaip atsakas buvo uţregistruotas

charakteringas pilvo raumenų aktyvumas (Steacutephanie J 2006)

Daugelis pilvo raumenis lavinančių pratimų yra įtraukiami į nugaros skausmo ir kitų griaučių

raumenų sistemos sutikimų reabilitavimo programas Buvo atlikta keletas tiriamųjų darbų apie visų

pilvo raumenų aktyvavimą ir įtaką tam tikriems regionams Šis tyrimas parodė kas vidinis apatinės

pilvo sienos vidinės krypties judesys gulimoje ant nugaros padėtyje labiausiai nepriklausomai nuo kitų

pilvo raumenų įtakoja skersinio pilvo raumens aktyvumą (Urquhart DMir kt 2005)

Šlaunų ir liemens judesių metu (Bo ir Stein 1994) izometrinių pilvo pratimų metu (Sapsford

ir kt 1997) ir kitų juosmenį stabilizuojančių raumenų aktyvavimo metu (Jones 1999) buvo

uţregistruotas dubens dugno raumenų elektromiografijos rodiklių padidėjimas

Dar vieno tyrimo metu buvo tiriamas pilvo raumenų atsakas į valingą DDR susitraukimą

moterims anamnezėje neturėjusioms dubens dugno sutrikimų tam kad nustatyti ar yra pilvo ertmę

supančių raumenų ko-aktyvaciją DDR pratimų metu Pilvo raumenų aktyvumas buvo registruojamas

elektromiografijos metodu elektrodų pagalba Tiriamosios sutraukinėjo DDR trijose padėtyse gulint

ant nugaros Visoms tiriamosioms pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas padidėjo virš pradinio

taško atliekant DDR susitraukimus maţiausiai vienoje padėtyje Skersinio pilvo raumens

elektromiografijos aktyvumas buvo didţiausias liemens lenkimo padėtyje o skersinio pilvo raumens

aktyvumas buvo didesnis uţ tiesiojo pilvo raumens aktyvumą liemens tiesimo padėtyje

Buvo atliktas papildomas eksperimentinis tyrimas kurio metu buvo registruojamas gaktinio

stuburgalio raumens ir pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas atliekant tris skirtingus

submaksimalius izometrinius pilvo raumenų pratimus Šio eksperimentinio tyrimo metu nustatytas

gaktinio stuburgalio raumens aktyvumo padidėjimas su kiekvienu pilvo raumenų susitraukimu

Rezultatai rodo kad pilvo raumenų aktyvumas yra normalus atsakas į DDR veiklą

tiriamosioms be DDR sutrikimų ir leidţia manyti kad specifinė pilvo raumenų veikla aktyvuoja DDR

(Sapsford RR ir kt 2001)

Nėštumo metu DDR dėl palaipsniui didėjančio gimdos svorio yra nuolat tempiami ir

neišlaiko jiems tenkamo krūvio todėl izoliuotai aktyvinti šiuos raumenis yra sudėtinga Ilgą laiką buvo

manoma kad liemens stabilizavimo pratimų programa nėščiosioms įjungiant dubens judesius neįtakoja

DDR funkcinės būklės Anksčiau kineziterapeutai mokydami kaip atlikti dubens dugno raumenų

pratimus akcentuodavo pacientams neįtempti pilvo raumenų Šiuo metu poţiūris šiuo klausimu

pasikeitė Egzistuojantis funkcinis ryšys tarp dubens dugno kvėpuojamosios diafragmos bei pilvo ir

nugaros raumenų suteikia galimybę šiuos raumenis aktyvinti netiesiogiai

28

Atliekami tyrimai leidţia suprasti kad yra tam tikros sinergijos tarp pilvo ir DDR Manoma

kad DDR turi dvejopą funkciją dalyvauja liemens stabilumo palaikyme ir šlapimo ir išmatų šalinime

bei laikyme Šios raumenų sinergijos gali sėkmingai pasitarnauti DDR funkcijos sutrikimų

reabilitacijoje Daugeliui moterų prieš ir po gimdymo bendro fizinio aktyvumo pagalba galima

sėkmingai pagerinti dubens dugno raumenų atsigavimą be specifinių dubens dugno raumenų pratimų

Pagrindiniai faktoriai susiję su treniravimosi sėkme yra daugiau pacienčių sutikimas ir

motyvacija nei amţius ar šlapimo nelaikymo laipsnis Paskaičiuota kad tik 15-20 pacienčių sutinka

atlikti DDR treniruotes (Freeman RM 2004)

Nėštumas yra idealus laikotarpis pacienčių edukacijai ir motyvacijai skatinti nes šiuo metu

jos aktyviai lankosi sveikatos prieţiūros įstaigose Yra kilusi idėja kad moterų konsultacijų

laukiamuosiuose moterys galėtų stebėti video medţiagą apie nėštumą ir gimdymą o tuo tarpu ir jų

poveikį DDR šių raumenų pokyčius ir riziką (McLennan MT ir kt 2005)

Bo K ir kitų tyrimo tikslas buvo ištirti kiek moterų nėštumo metu atlieka DDR pratimus

Tyrimo metu nustatyta kad santykinai keletas (17) moterų nėštumo metu reguliariai atliko DDR

pratimus (2006)

Tikėtina kad DDR pakartotinas toninio aktyvumo įgijimas dėl pailgintos skersinių pilvo

raumenų švelnios aktyvacijos prieš padidinant jėgą yra svarbus faktorius atstatantis laiku įvykstantį

DDR atsaką (Sapsford 2001) Kada susitraukia dubens diafragma susitraukia ir pilvo raumenys ir

atvirkščiai Taigi kai dirba DDR jėgos laukas jis palengvina pilvo raumenų susitraukimą (Hulme

2002 )

Funkcinių pratimų tikslas yra atstatyti DDR funkciją Kada DDR lavinimas koordinuojamas

su aplink esančių raumenų treniravimu DDR funkcija yra atstatoma (Carriere 2002)

Tyrimai parodė kad atliekant maksimalų DDR susitraukimą padidėja visų pilvo raumenų

aktyvumas Tiesiojo pilvo raumens atsakas buvo maţiausias Atliekant juosmeninį lenkimą didţiausias

buvo skersinio pilvo raumens ir išorinio įstriţinio raumens aktyvumas Pastebėta kad atliekant netgi

silpną DDR susitraukimą skersinis raumuo duoda atsaką nepriklausomai nuo liemens padėties

Priešingai atliekant įvairius izometrinius pilvo raumenų manevrus padidėjęs pilvo raumenų

elektromiografinis aktyvumas įtakoja gaktinio stuburgalio raumens ir išeinamosios angos raumenų

aktyvumą DDR ir dauginio raumens koaktyvacija taip pat buvo tiriama tačiau patvirtinantys rezultatai

negauti

Atsiţvelgiant į tai kad dubens dugno raumenys yra liemens stabilumo palaikymo sistemos

dalis kurią sudaro tam tikri lokalieji raumenys nepakankama kitų lokaliųjų raumenų veikla veikia

DDR toninį aktyvumą ir įsijungimo į darbą laiko funkcinės veiklos metu Nugaros skausmas gali būti

prieţastimi maţinančia DDR toninį aktyvumą Taip pat ir klubinio kryţkaulio sąnario sutrikimai gali

įtakoti liemens stabilumo sistemą

29

Nuo 1962 m su nėštumu susijusios dubens ir juosmeninės stuburo dalies diagnozė

prognozės ir gydymas kėlė diskusijas ir iki šiol besitęsiantį nuomonių išsiskyrimą Be to naujausi

gydymo strategijų tyrimai atspindi įvairias nuomones iš tiesų rodančias kad egzistuoja profesinis

neapibrėţtumas dėl optimalaus gydymo metodo (Bastiaenen ir kt 2004)

Publikuojami įvairių studijų gydymo rezultatai tačiau didesnė dauguma jų yra nepatvirtinti

Nėščiųjų dubens ir juosmeninės stuburo dalies skausmų gydymas yra nukreiptas į skausmo maţinimą

susidedantį iš padėčių ir kai kurių kasdieninių veiksmų (lipimo laiptais kėlimo liemens sukimo

judesių) vengimo bei korekcinių pratimų programos

Kineziterapija vandenyje labai populiari ir efektyvi forma gydanti daugelį judamojo aparato

ligų Vienas iš privalumų treniruojantis baseine yra tas kad vandenyje neţiūrint judesių stuburas

veikiamas labai nedidelių apkrovų Taip yra dėl to kad vandenyje ţmogus tampa bdquobesvorisldquo

Vandenyje kaip ir sausumoje pasiekiama gerų rezultatų derinant kvėpavimą ir tempimą

didesnis raumenų pailgėjimas įmanomas vandenyje (Freedmann 2000)

Juosmeninės stuburo dalies lenkimas įtakoja DDR atsaką Moterims yra sunkiau aktyvuoti

DDR kada juosmeninė stuburo dalis yra lenkimo padėtyje Pas daugelį moterų pilvo siena pasislenka

pirmyn lenkiantis stovimoje padėtyje ir tai maţina DDR aktyvumą Eksperimentinėje situacijoje

sveikoms moterims pilvo sienos pasislinkimas pirmyn sumaţino šlaplės spaudimą (Sapsford 2001)

Kadangi ritmingus kvėpavimo judesius palaiko pilvo ir dubens dugno raumenų sinerginė veikla tad

būtina uţtikrinti normalų šių raumenų funkcionavimą Dubens dugno raumenų aktyvacijai ir

stiprinimui taikoma Kegelio bei Tansbergerio metodikos (Baumann L 2005)

30

2 TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA

21 Tyrimo organizavimas ir tiriamųjų kontingentas

Tyrimo objektas nėščių moterų dubens dugno raumenys

Tyrimas buvo atliekamas KMUK Akušerijos ginekologijos klinikoje Kauno II klinikinės

ligoninės akušerijos skyriuose bei P Maţylio gimdymo namų fizinės medicinos ir reabilitacijos

skyriuje Tyrimas pradėtas 2007 spalio mėnesį ir tęsėsi iki 2009 kovo mėnesio

Pradiniame tyrimo etape dalyvavo 87 sveikos pirmą kartą besilaukiančios savanorės nėščios

moterys kurių nėštumas buvo nuo 28 nėštumo savaitės Visos tiriamosios buvo stebimos akušerių ndash

ginekologų pagal profilaktinį nėščiųjų prieţiūros planą Tiriamųjų amţius nėštumų skaičius ir kiti

tyrimui svarbūs medicininiai duomenys buvo surinkti iš nėščiųjų medicininės dokumentacijos

Tyrimo baigiamajame etape dalyvavo 60 nėščių moterų 27 nėščiosios dėl įvairių prieţasčių

(nepalankios akušerinės situacijos ūmių kvėpavimo takų susirgimų odos alerginių reakcijų ir kitų

neaiškių prieţasčių) baigiamajame tyrimo etape nedalyvavo

Visos savanorės nėščios moterys sutikusios dalyvauti tyrime buvo suskirstytos į dvi grupes

kontrolinę ir tiriamąją Tiriamąją grupę sudarė moterys sutikusios dalyvauti tyrime ir lankyti mokamas

baseino procedūras Kauno II klinikinės ligoninės bei P Maţylio gimdymo namų fizinės medicinos ir

reabilitacijos skyriuose Kontrolinę grupę sudarė moterys kurios nedalyvavo jokiose fizinės veiklos

procedūrose ir buvo stebimos KMUK Akušerijos ginekologijos klinikos moterų konsultacijoje

Tiriamųjų amţius

Tyrimo metu dalyvavusių respondenčių amţius nuo 20 iki 35 m tiriamojoje grupėje amţiaus

vidurkis lygus 2677plusmn 066 m kontrolinėje grupėje - 274plusmn 061 m(ţr 5 pav)

31

Tiriamųjų amžius

2742677

18

20

22

24

26

28

30

Tiriamoji gr Kontrolinė gr

Meta

i

5 pav Tiriamųjų amžius grupėse

Tam kad įvertinti amţiaus įtaką dubens dugno raumenų jėgai ir juosmens mobilumui

nėštumo metu visos tiriamosios buvo suskirstytos į dvi grupes pagal amţių jaunesnių ir vyresnių nei

30 m (ţr 1 lentelė)

1 lentelė

Tiriamųjų skaičius ir amžiaus vidurkis amžiaus grupėse

Tiriamųjų skaičius

amţiaus grupėse

le29 m (n=45) ge 30 m (n=15)

Amţiaus vidurkis 2558plusmn036 316plusmn046

22 Tyrimo metodai

221 Literatūros analizė

Buvo atlikta sisteminė mokslinių tyrimų analizė kur pateikiami duomenys apie DDR pratimų

metodus jų įtaką gydant įvairius dubens dugno sutrikimus ir pateikta šio darbo Paieškos metu buvo

naudojamos kompiuterinės bibliografinės medicininės duomenų bazės MEDLINE COCHRANE

32

BIOMED Straipsniai atrinkti pagal raktaţodţius dubens dugno raumenų treniravimas nėštumo metu

(pelvic floor training in pregnancy) dubens dugno raumenų disfunkcija (pelvic floor dysfunction)

liemens stabilumas (lumbar spine stability) diafragmos dubens dugno ir pilvo raumenų funkciniai

ryšiai (diaphragma pelvic floor and abdominal muscles co-activation) Panaudoti moksliniai

straipsniai atspausdinti ţurnale bdquoSveikatos mokslaildquo bei vadovai skirti akušerijos ginekologijos bei

urologijos profesionalams

222 DDR jėgos vertinimas

Objektyvi dubens dugno raumenų jėga šio tyrimo metu buvo vertinama atliekant maksimalų

DDR sutraukimą Buvo registruojamas trijų maksimalių DDR sutraukimų tarp kurių poilsio intervalas

2s jėgos (mmHg) vidurkis Jėgos matavimui buvo naudojamas mediciniškai patikrintas DDR

funkcijos matavimo aparatas (bdquoPelvexiserldquo Wolfram Haboeck Co Austria) (ţr 6 pav) sukurtas

gydytojos Ilse Michil Prietaisas yra skirtas testuoti ir gydyti šlapimo nelaikymą bei atstatyti DDR

funkciją Treniruoklis gali suteikti pasipriešinimą atliekant pratimus bei fiziologinio grįţtamojo ryšio

informaciją apie DDR susitraukimus

6 pav bdquoPelvexiserldquo

DDR jėga buvo matuojama moterims gulint ant nugaros kojas sulenkus per kelius pėdomis

remiantis į pagrindą ant kurio guli

33

223 Juosmens mobilumo vertinimas

Šoberio testo pagalba matuojamas juosmeninės stuburo srities mobilumas (ţr 7 pav)

nuo klubakaulio keterų išvedama linija link stuburo paţymimas taškas S2 stuburo slankstelio

lygyje

paţymima 10 cm į viršų

paţymima 5 cm ţemyn

po to tiriamoji lenkiasi į priekį

vėl matuojamas atstumas tarp taškų (Moses S 2008)

Jei atstumas padidėja 5 cm ndash normalus juosmens mobilumas o jei lt4cm ndash juosmens

mobilumas sumaţėjęs Skirtumas tarp dviejų matavimų parodo juosmens mobilumą Yra keletas

problemų susijusių su šiuo tyrimo metodu Pavyzdţiui yra abejonių šio testo patikimumu Literatūroje

yra įrodymų kad bandymai grindţiami orientyrų apčiuopa neduoda patikimų rezultatų Be to

paţymėti ant paciento odos taškai ir išmatuoti atstumai tarp jų yra netinkamas būdas įvertinti

segmentinį mobilumą nes jis gali būti įtakojamas fascijos odos ir riebalinio audinio

Auksinis standartas galėtų būti stereofotogrametrinė analizė siekiant nustatyti kaulų judėjimą

Ši procedūra atliekama vietinės anestezijos pagalba implantavus į odą tam tikrą aparatą (Magee D J

2002)

Nėštumo metu daugelio tyrimo metodų negalima atlikti dėl tam tikrų apribojimų ir įvairios

rizikos Šiame tyrime pasirinktas Šoberio testas juosmens mobilumo vertinimui yra neinvazinė

procedūra nėra ţalingas ar rizikingas tyrimo metodas nėštumo metu

as

as

15cm

7 pav Šoberio testo procedūra

34

224 Matematinės statistikos metodai

Tyrimo metu gauti duomenys apdoroti SPSS 130 for Windows kompiuterine programa

Kiekybiniams kintamiesiems įvertinti buvo skaičiuojami aritmetiniai vidurkiai standartiniai

nuokrypiai ir vidurkių paklaidos Priklausomų ir nepriklausomų imčių vidurkių reikšmių skirtumų

reikšmingumas kai tiriamųjų imtis buvo daugiau kaip 15 skaičiuojamas pagal Stjudento t kriterijų Jei

tiriamųjų imtis buvo maţiau kaip penkiolika buvo taikomas neparametrinis Vilkoksono testas (z)

priklausomoms imtims ir Manio-Vitnio testas (z) nepriklausomoms imtims Nagrinėjamų rodiklių

ryšiams tirti buvo skaičiuojamas Pirsono koreliacijos koeficientas (r) Skirtumas kai plt005 buvo

vertinamas kaip statistiškai patikimas Dydţiai pateikiami kaip aritmetiniai vidurkiai ( x ) plusmn

standartinės vidurkio įverčio paklaidos ( Sx )

23 Taikytos metodikos aprašymas

Tiriamajai grupei buvo taikyta sveikatingumo programa baseine atitinkančiame Lietuvos

higienos normą (Lietuvos higienos norma HN 1092005 Baseinai Įrengimo ir prieţiūros saugos

sveikatai reikalavimai)Vandens temperatūra 32-33 ordm C pH ndash 68-72 liekamojo aktyvaus chloro

koncentracija vandenyje palaikoma nuo 03 iki 10 mgl

Sveikatingumo programos metu nėščiosioms buvo taikyta stuburo stabilizavimo pratimų

programa įjungiant aktyvius dubens-juosmens judesius ir diafragminį kvėpavimą Ši programa paremta

Tansberger aprašyta pratimų metodika (Carriere B 1998) Jos esmė ndash egzistuojantis funkcinis ryšys

tarp diafragmos pilvo dubens dugno ir nugaros raumenų kurie reciprokinės inervacijos principu dirba

kaip vienas funkcinis vienetas Tiriamosios lankė uţsiėmimus 2 kartus per savaitę Uţsiėmimo trukmė

buvo 45 minutės pratimai atliekami vidutiniu tempu po 8-10 kartojimų Vieno uţsiėmimo metu

pratimus atliko 2-3 moterys Buvo taikomi

Kvėpavimo pratimai

Atliekami aktyvūs dubens-juosmens judesiai derinant su diafragminiu kvėpavimu bei

išlaikant juosmens linkį neutralioje padėtyje Įkvėpimo metu diafragmai leidţiantis ţemyn dubuo

sukamas pirmyn atpalaidavus pilvo sienos raumenis ir įtempiant nugaros raumenis (dubuo sukamas iki

fiziologinio juosmens linkio) Iškvėpimo metu dubuo sukamas atgal aktyvuojant skersinį pilvo

raumenį ir tempiant nugaros raumenis Šie aktyvūs dubens-juosmens judesiai atliekami įvairiose

pradinėse padėtyse

Pilvo raumenų stiprinimo pratimai

Nugaros tempimo pratimai

35

3 REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

31 Tiriamųjų juosmens mobilumo testavimo duomenys

Įvertinus gautus tyrimo rezultatus paaiškėjo kad 28-tą nėštumo savaitę juosmens mobilumo

vidurkis tiriamojoje grupėje buvo 848plusmn016 cm o kontrolinėje grupėje ndash 857plusmn019 cm Abiejų grupių

vidurkiai buvo panašūs (pgt005)

Antrojo testavimo metu ty 38-tą nėštumo savaitę kontrolinėje grupėje nustatytas statistiškai

patikimas juosmens mobilumo sumaţėjimas (plt005) kuris sudarė 2003plusmn186 Kontrolinės grupės

nagrinėjamo rodiklio vidutinė reikšmė buvo 685plusmn022 cm Tuo tarpu atlikus tiriamosios grupės

pakartotinio testavimo rezultatų analizę nustatėme neţymų (pgt005) juosmens mobilumo sumaţėjimą

(206plusmn096) Šios grupės vidurkis buvo 828plusmn013 cm Palyginus abiejų grupių juosmens mobilumo

testavimo duomenis nustatytas statistiškai patikimas skirtumas (plt005)

Gautus rezultatus galima paaiškinti tuo kad tiriamosios grupės moterims sveikatingumo

programoje dominavo dubens ndash juosmens mobilumo pratimai

Juosmens mobilumas

828848

685

857

4

5

6

7

8

9

10

28 savaitė 38 savaitė

Am

pli

tud

ė

cen

tim

etr

ai

Tiriamoji gr

Kontrolinė gr

plt005

kontrolinės grupės abiejų tyrimų vidurkiai skiriasi statistiškai patikimai (plt005)

8 pav Juosmens mobilumo vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę

36

Daugelis pilvo raumenis lavinančių pratimų yra įtraukiami į nugaros skausmo ir kitų griaučių

raumenų sistemos sutikimų reabilitavimo programas Buvo atlikta keletas tiriamųjų darbų apie visų

pilvo raumenų aktyvavimą ir įtaką tam tikriems regionams Vienas iš jų tyrimas parodė kad vidinis

apatinės pilvo sienos vidinės krypties judesys gulint ant nugaros nepriklausomai nuo kitų pilvo

raumenų labiausiai įtakoja skersinio pilvo raumens aktyvumą (Urquhart DMir kt 2005)

32 Nėščiųjų dubens dugno raumenų vertinimo duomenys

Vertinant DDR jėgą perineometru 28-tą nėštumo savaitę nustatyta kad tiriamosios ir

kontrolinės grupės testų rezultatai buvo panašūs (pgt005) kontrolinės grupės DDR jėga buvo

1277plusmn030 mmHg tiriamosios grupės ndash 1273plusmn042 mmHg

Antrojo testavimo metu tiriamojoje grupėje DDR jėga statistiškai patikimai nesiskyrė

(pgt005) ir jėgos sumaţėjimas sudarė tik 149plusmn172 o vidurkis buvo lygus 1247plusmn042 mmHg

Kontrolinėje grupėje sumaţėjimas siekė net 2542 plusmn24 jėgos vidurkis buvo lygus 95plusmn026 mmHg

Nustatyta kad 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę DDR jėga kontrolinėje grupėje statistiškai patikimai

skyrėsi (plt005)

DDR jėga

1273 12471277

95

4

6

8

10

12

14

28 savaitė 38 savaitė

mm

Hg

Tiriamoji gr

Kontrolinė gr

plt005

kontrolinės grupės abiejų tyrimų vidurkiai skiriasi statistiškai patikimai (plt005)

9 pav DDR jėgos vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę

37

Gautus rezultatus galima komentuoti taip kad šios grupės moterims sveikatingumo

programos metu atliekant dubens sukamuosius judesius ir juos suderinus su kvėpavimu lengviau

aktyvuojasi ir stiprėja DDR

Lyginant mūsų tyrime gautus duomenis su uţsienio autorių duomenimis rezultatai yra

panašūs 2001m atlikto tyrimo metu buvo tiriamas pilvo raumenų atsakas (elektromiografijos metodu)

į valingą DDR susitraukimą Tiriamosios sutraukinėjo DDR trijose padėtyse gulint ant nugaros

Visoms tiriamosioms pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas padidėjo virš pradinio taško

atliekant DDR susitraukimus maţiausiai vienoje iš padėčių Skersinio pilvo raumens

elektromiografijos aktyvumas buvo didţiausias liemens lenkimo padėtyje o skersinio pilvo raumens

aktyvumas buvo didesnis uţ tiesiojo pilvo raumens aktyvumą liemens tiesimo padėtyje

Buvo atliktas papildomas elektromiografijos tyrimas kurio metu buvo registruojamas

gaktinio stuburgalio raumens ir pilvo raumenų aktyvumas atliekant tris skirtingus submaksimalius

izometrinius pilvo raumenų pratimus Šio eksperimentinio tyrimo metu nustatytas gaktinio stuburgalio

raumens aktyvumo padidėjimas su kiekvienu pilvo raumenų susitraukimu

Rezultatai rodo kad pilvo raumenų aktyvumas yra normalus atsakas į DDR veiklą

tiriamosioms be DDR sutrikimų ir leidţia manyti kad specifinė pilvo raumenų veikla aktyvuoja DDR

( Sapsford RR ir kt 2001)

Skiriant dubens dugno raumenų pratimus dubens dugno raumenų disfunkcijos gydyme

daţnai pabrėţiamas pilvo raumenų atpalaidavimas Šio atlikto tyrimo tikslas buvo ištirti sąveiką tarp

atskirų raumenų pilvo ir dubens dugno raumenų veiklos ir vidinio pilvo spaudimo poveikį raumenų

veiklai naudojant paviršinę ir vidinę raumenų elektromiografiją Tiriamosios buvo tiriamos gulimoje

ant nugaros ir stovimoje padėtyse Rezultatai parodė kad transversus abdominis (TP) ir obliquus

internus (OI) buvo atliekami per visą dubens dugno raumenų susitraukimus Rezultatai parodė kad

skersinis ir vidinis įstriţinis raumuo į veiklą buvo įtraukiami visos dubens dugno raumenų veiklos

metu Dėl šių prieţasčių buvo neįmanoma efektyviai sutraukti dubens dugno raumenų išlaikant

atpalaiduotus pilvo raumenis Vidutinis vidaus pilvo spaudimo padidėjimas 10 mmHg (gulimoje ant

nugaros padėtyje) buvo uţregistruotas maksimalus dubens raumenų susitraukimas Maksimalaus

dubens dugno raumenų susitraukimo metu vidinis pilvo spaudimas vidutiniškai pakildavo 10 mmHg

(gulint ant nugaros)

Šie rezultatai rodo kad atliekant dubens dugno raumenų pratimus patarimai atpalaiduoti

pilvo sieną yra netinkami ir gali neigiamai paveikti pratimų atlikimą (Neumann P ir Gill V 2002)

38

33 Skirtingo amţiaus nėščių moterų juosmens mobilumo ir dubens dugno

raumenų jėgos vertinimo duomenys

Jaunesnių nei 30 m nėščiųjų grupėje juosmens mobilumas tiek pirmo tiek ir pakartotinio

tyrimo metu buvo statistiškai reikšmingai (plt005) didesnis nei vyresnių (ţr 10 pav) 28-tą nėštumo

savaitę jaunesnių nei 30 m grupėje juosmens mobilumas buvo 869plusmn014 cm o vyresniųjų ndash

803plusmn022 cm Atlikus tyrimą 38-tą savaitę jaunesnių grupėje gautas statistiškai reikšmingas juosmens

mobilumo sumaţėjimas - 95plusmn174 (plt005) Vyresnių grupėje pakartotinai atlikus testavimą

nustatytas reikšmingas rezultatų pokytis - 1567plusmn329 (plt005) Nėštumo pabaigoje vyresnių moterų

juosmens mobilumas sumaţėjo iki ndash 68plusmn037 cm Gautus duomenis galime paaiškinti amţiaus ir

mobilumo maţėjimo priklausomybe

Juosmens mobilumas

782

869

68

803

4

5

6

7

8

9

10

28 savaitė 38 savaitė

Am

pli

tud

ė

cen

tim

etr

ai

le 29 m

ge 30 m

plt005 plt005

10 pav Juosmens mobilumo vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę skirtingo amžiaus

grupėse

Jaunesnių nei 30 m nėščiųjų grupėje DDR jėga abiejų testavimų metu buvo statistiškai

reikšmingai didesnė nei vyresnių (plt005) (ţr 11 pav) 28-tą nėštumo savaitę jaunesnių moterų

grupėje DDR jėga buvo lygi 1304plusmn028 mmHg o vyresnių ndash 1187plusmn052 mmHg 38-tą savaitę

jaunesnių grupėje DDR jėgos rodikliai buvo ndash 114plusmn032 mmHg o vyresnių ndash 973plusmn075 mmHg

Abiejų tyrimų vidurkių skirtumai tiek tiriamojoje tiek ir kontrolinėje grupėje buvo statistiškai patikimi

(plt005) Tyrimų rezultatai parodė kad vyresnių tiriamųjų DDR jėgos sumaţėjimo pokytis sudarė

39

1857plusmn432 ir buvo reikšmingai didesnis nei jaunesnių moterų grupėje (plt005) Pastarųjų

testuojamų raumenų jėgos sumaţėjimo pokytis siekė 1175plusmn243

Apie amţiaus įtaką DDR funkcinei būklei savo tyrimų išvadose teigia ir daugelis uţsienio

autorių Viename iš jų Grodstein ir kiti (2003) nurodė kad DDR disfunkcija paplitusi tarp moterų

kurios gimdė vyresnio amţiaus ir kurios buvo jaunesnės pirmo gimdymo metu

DDR jėga

1304

1141187

973

3

5

7

9

11

13

15

28 savaitė 38 savaitė

mm

Hg

le 29 m

ge 30 m

plt005 plt005

11 pav DDR jėgos vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę skirtingo amžiaus grupėse

Vertinant sveikatingumo programos poveikio efektyvumą juosmens mobilumui ir dubens

dugno raumenų jėgai jaunesnių nei 30 grupėje moterų kurioms buvo taikytas poveikis abiejų tyrimų

rezultatai buvo panašūs (pgt005) juosmens mobilumo vidutinės reikšmės sumaţėjimas siekė tik

138plusmn1 o DDR jėgos - 055plusmn203 (ţr 2 lentelė) Jaunesnių moterų kurioms poveikis netaikytas

pirmo ir antro testavimo rezultatai skyrėsi statistiškai reikšmingai (plt005) juosmens mobilumo

vidutinės reikšmės sumaţėjimas sudarė 1879plusmn210 o DDR jėgos - 2455plusmn268 38-tą savaitę gauti

rezultatai parodė statistiškai patikimą skirtumą tarp jaunesnių moterų grupės taikant poveikį ir

netaikant (plt005)

Tyrimų duomenų analizė parodė kad vyresnių nei 30 metų grupėje taikant ir netaikant

sveikatingumo programos poveikį pirmo ir antro testavimo juosmens mobilumo vidutinės reikšmės

statistiškai reikšmingai skyrėsi (plt005) Atlikus tyrimą 38 savaitę grupėje kur poveikis nebuvo

taikytas juosmens mobilumo sumaţėjimas sudarė 2293plusmn383 o grupėje kur sveikatingumo

40

programos poveikis buvo taikytas minėtas rodiklio sumaţėjimas siekė 477plusmn098 Abiejose vyresnių

moterų grupėse juosmens mobilumo pokytis buvo statistiškai patikimas (plt005)

Grupėje kuri nelankė uţsiėmimų baseine abiejų testavimų DDR jėgos vidurkiai statistiškai

patikimai skyrėsi (plt005) 38 savaitę registruotas jėgos sumaţėjimas sudarė 2746plusmn520 Grupėje

kuri lankė uţsiėmimus nagrinėjamo rodiklio sumaţėjimas nebuvo statistiškai reikšmingas (pgt005) ir

siekė 524plusmn252

Analizuojant pakartotinio testavimo nėštumo pabaigoje rezultatus matome kad dubens dugno

raumenų jėga šioje amţiaus grupėje statistiškai patikimai buvo didesnė moterų kurioms buvo taikytas

poveikis (1233plusmn071 cm) palyginus su nėščiosiomis kurios nedalyvavo sveikatingumo programoje

(8plusmn068 cm) (plt005)

Apibendrinant gautus statistiškai patikimus rezultatus galima teigti kad tiek jaunesnėms tiek

vyresnėms nei 30 m moterims sveikatingumo programos poveikis buvo efektyvus dubens dugno

raumenų funkcinei būklei ir juosmens mobilumo išlaikymui nėštumo metu (plt005)

2 lentelė

Sveikatingumo programos pratimų įtaka juosmens mobilumui ir dubens dugno

raumenų jėgai skirtingo amžiaus moterims nėštumo metu

Tiriamosios

Juosmens mobilumas (cm) Dubens dugno raumenų jėga (mmHg)

28 savaitė 38 savaitė

Skirtumo

reikšming

umas

28 savaitė 38 savaitė

Skirtumo

reikšming

umas

le29 m

Be

poveikio 898plusmn02 729plusmn024 plt005 1348plusmn046 1014plusmn046 plt005

Taikant

poveikį 846plusmn019 829plusmn018 pgt005 1267plusmn034 125plusmn028 pgt005

Skirtumo

reikšmingu

mas

pgt005 plt005 - pgt005 plt005 -

ge 30 m

Be

poveikio 761plusmn02 583plusmn025 plt005 1111plusmn068 8plusmn068 plt005

Taikant

poveikį 867plusmn033 825plusmn031 plt005 13plusmn063 1233plusmn071 pgt005

Skirtumo

reikšmingu

mas plt005 plt005 - pgt005 plt005 -

Rodikliai

41

Daugelis autorių įvairiuose literatūros šaltiniuose skelbia panašius rezultatus apie dubens

dugno raumenų pilvo nugaros raumenų ir diafragmos funkcinius ryšius

Sapsford R R ir Hodges P W atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti ar valingas pilvo raumenų

susitraukimas yra susijęs su dubens dugno raumenų aktyvumu DDR aktyvumas buvo matuojamas

atliekant skirtingo intensyvumo pilvo raumenų susitraukimus gulimoje ir sėdimoje padėtyse DDR

elektromiografinis aktyvumas buvo matuojamas įvedus į makštį ir išeinamąją angą paviršinius

elektrodus Šie matavimai buvo paremti išeinamosios angos ir makšties spaudimo

Gauti rezultatai rodė kad DDR elektromiografijos duomenys padidėjo pilvo raumenų

susitraukimo metu DDR aktyvumas stipraus pilvo raumenų susitraukimo metu nesiskyrė nuo

išmatuoto maksimalaus DDR susitraukimo Išmatuotas pirmiau makšties ir išeinamosios angos slėgio

padidėjimas o po to ir pilvo Išvadose kalbama kad sveikiems tiriamiesiems valingas pilvo raumenų

aktyvumas sąlygojo DDR aktyvumą Dubens slėgio padidėjimas įvykęs prieš pilvo slėgio padidėjimą

parodo kad atsakas yra uţprogramuotas Pilvo raumenų treniravimas gali būti labai veiksmingas šių

sutrikimų gydyme ( Sapsford R R Hodges P W 2001)

34 Dubens dugno raumenų ir juosmens mobilumo priklausomybė grupėse

Atlikta nagrinėjamų rodiklių koreliacinė analizė parodė kad tiriamojoje grupėje tarp juosmens

mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių buvo tiesinė tiesioginė priklausomybė maţėjant

juosmens mobilumui maţėja ir dubens dugno raumenų jėga (16 pav) Koreliacijos koeficiento dydis

(r=0635) parodė vidutinio stiprumo statistiškai patikimą poţymių tarpusavio ryšį (plt005)

Dubens dugno raumenų ir juosmens mobilumo priklausomybę analizavo daugelis uţsienio

autorių Madill SJ ir McLean L tyrimo tikslas buvo nustatyti ar pilvo raumenų aktyvacija įtakoja

stiprų dubens dugno raumenų susitraukimą ir taip prisideda prie moterų šlapimo sulaikymo

mechanizmo Buvo siekiama nustatyti pilvo raumenų aktyvacijos lygį ir raumenų veiklos modelius

susijusius su valingais dubens dugno raumenų susitraukimais moterims neturinčioms dubens dugno

raumenų disfunkcijos

Tyrime dalyvavo 15 neturinčių dubens dugno raumenų disfunkcijos moterų Jos atliko tris

kiekvieno iš keturių pilvo raumenų maksimalius susitraukimus ir taip pat dubens dugno raumenų

susitraukimus gulimoje ant nugaros padėtyje Pilvo ir DDR veikla buvo registruojama

elektromiografijos pagalba o vidinis makšties spaudimas matuojamas naudojant modifikuotą

Femiscan zondą Tam tikras aktyvavimo modelis buvo pastebėtas kai skersinis vidinis ir tiesusis pilvo

raumenys dirbo su DDR prasidėjus maksimaliam vidiniam makšties slėgiui PFM veiklos vyravo

42

pradedant didėti makšties spaudimui o vėliau slėgio padidėjimas (iki 70 didţiausio galimo slėgio)

yra susijęs su kombinuota DDR skersinio pilvo tiesiojo ir vidinio įstriţinio raumenų veikla

Išvadose teigiama jog buvo nustatyti tam tikri pilvo raumenų veiklos modeliai kaip atsakas į

valingą dubens dugno raumenų susitraukimą moterims neturinčioms dubens dugno raumenų

disfunkcijos (2006)

Kontrolinės grupės dubens dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo

priklausomybė

-12

-1

-08

-06

-04

-02

0

02

04

06

-25 -2 -15 -1 -05 0 05 1 15 2 25

mmHg

cen

tim

etr

ai

12 pav Juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių tarpusavio priklausomybė

tiriamojoje grupėje

Tuo tarpu kontrolinės grupės juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių

tarpusavio ryšys buvo silpnas statistiškai nepatikimas (r=0192 plt005)

43

Kontrolinės grupės dubens dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo

priklausomybė

-12

-1

-08

-06

-04

-02

0

02

04

06

-25 -2 -15 -1 -05 0 05 1 15 2 25

mmHg

cen

tim

etr

ai

13 pav Juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių tarpusavio priklausomybė

kontrolinėje grupėje

Apibendrinant testavimo rezultatus galima teigti kad išlaikant juosmens mobilumą nėštumo

metu DDR jėga galinti turėti įtakos nėščiųjų epizodiniam šlapimo nelaikymui nemaţėja Esant

susilpnėjusiam ar pertemptam skersiniam pilvo raumeniui gali atsirasti liemens nestabilumas tiesiogiai

įtakojantis apatinės nugaros dalies skausmus bei disfunkcijas

Gautus šio tyrimo rezultatus galime traktuoti ir atvirkščiai ty nėštumo metu didelį dėmesį

skiriant dubens dugno raumenų aktyvacijai įtakojamas ir liemens stabilumas išlaikant dubens ndash

juosmens mobilumą

Tyrimai leidţia suprasti kad yra tam tikros sinergijos tarp pilvo ir DDR Manoma kad DDR

turi dvejopą funkciją dalyvauja liemens stabilumo palaikyme ir šlapimo ir išmatų šalinime bei

laikyme Šios raumenų sinergijos gali sėkmingai pasitarnauti DDR funkcijos sutrikimų reabilitacijoje

Juosmens ndash dubens regionui reikalingas stabilumas tam kad būtų galima pernešti krūvį

liemeniui ir viršutinėms galūnėms Tačiau tuo pačiu turi būti ir pakankamas mobilumas kad

uţtikrinti pakankamą judėjimą

44

IŠVADOS

1 Dubens dugno raumenų jėga nuo 28-tos iki 38-tos nėštumo savaitės kontrolinėje

grupėje maţėjo (plt005) o tiriamojoje liko panaši

2 Vertinant juosmens mobilumo kaitą nėštumo metu kontrolinėje grupėje nustatytas

reikšmingas sumaţėjimas (plt005) o tiriamojoje grupėje stebėta tik maţėjimo

tendencija

3 Jaunesnių nei 30 metų nėščiųjų grupėje juosmens mobilumas ir dubens dugno raumenų

jėga tiek 28-tą tiek ir 38-tą savaitę buvo statistiškai reikšmingai didesnė nei vyresnių

(plt005)

4 Juosmens mobilumas įtakoja dubens dugno raumenų funkcinę būklę išlaikant juosmens

mobilumą dubens dugno raumenų jėga nėštumo metu nemaţėja

45

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1 Izoliuotai aktyvinti dubens dugno raumenis nėštumo metu nėra tikslinga nes šių raumenų

susitraukimas dėl ilgalaikio palaipsniui didėjančio krūvio nėra pakankamai efektyvus

2 Dėka funkcinių ryšių nėštumo metu rekomenduojama didesnį dėmesį skirti kvėpuojamajai

diafragmai pilvo bei nugaros raumenims grąţinant ar lavinant dubens dugno raumenų

funkciją

3 Aktyvinant dubens dugno raumenis tikslinga į pratimų programą įjungti aktyvius dubens-

juosmens judesius akcentuojant kvėpavimą

4 Rekomenduojama nėštumo metu stabilizuoti liemenį Aktyvūs dubens-juosmens judesiai ne tik

išlaiko juosmens mobilumą bet ir stabilizuoja liemenį tiesiogiai susijusį su dubens dugno

raumenų funkciją

46

LITERATŪRA

1 Baumann L(2005) Kineziterapijos efektyvumas maţinant nugaros skausmus

nėštumo metu Magistro baigiamasis darbas Sporto biomedicinos fakultetas

Kineziterapijos ir sporto medicinos katedra ndash Kaunas 65p

2 J Buivydienė (2004) Nėštumo ir gimdymo įtaka dubens dugno raumenų funkcijai

Magistro baigiamasis darbas Kauno medicinos universitetas Visuomenės sveikatos

fakultetas kineziologijos ir sporto medicinos katedra - Kaunas 50p

3 Zachovajevas P Zachovajevienė B Baltaduonienė D Tadaravičiūtė R (2007)

Moterų kurias kamuoja įtampos šlapimo nelaikymas dubens dugno raumenų

lavinimo kineziterapijos metodais veiksmingumas Sveikatos mokslai Volume 17

Number 7

4 Barr KP Griggs M Cadly T (2005)Lumbar stabilization American Journal of

Physical Medicine and Rehabilitation 6473-480

5 Bastiaenen Caroline HG Rob A de Bie Wolters Pieter MJC Janneke M

Bastiaanssen Aldegonda BA Klabbers ir kt (2004) Treatment of pregnancy

related pelvic girdle andor low back pain after delivery design of a randomized

clinical trial within a comprehensive prognostic cohort study BMC Public

HealthDec 244(1)67

6 Beazel J R (2004) Lumbar pelvis and hip examination with emphasis on function

of the lower quarter University of Virginia Healthsouth APTA Presentation

Chicago

7 Boslash K Talseth T Holme I (1999) Single blind randomised controlled trial of

pelvic floor exercises electrical stimulation vaginal cones and no treatment in

management of genuine stress incontinence in women BMJ 318 487minus493

8 Bo K amp Braekken IH (2005) PFMT in treatment and prevention of POP (POP

study) National Library of Medicine December

9 Bo K amp Sherburn M (2005) Evaluation of female pelvic-floor muscle function

and strength Phys Ther 85269 ndash282

10 Bo K amp Stien R (1994) Needle EMG registration of striated urethral wall and pelvic

floor activity patterns Neurourol amp Urodyn 1335-41

11 Burgio K L Robinson J C Engel B T (1986) The role of biofeedback in

Kegel exercise training for stress urinary incontinence American Journal of

Obstetrics and Gynaecology 1 (154) 58minus64

47

12 Burgio K L Zyczynski H Locher J L et al (2003) Urinary Incontinence in the

12-Month Postpartum Period Obstetrics and Gynecology 6 (102) 1291minus1298

13 Carriegravere B (1998) The Swiss Ball Theory Basic Exercises and Clinical

Application New York Springer

14 Carriegravere B (2002) Fitness for the Pelvic Floor New York Thieme

15 Chiarelli P (1995) Womenlsquos Waterworks ndash Curing Incontinence Snohomish WA

Khera Publications

16 Chiarelli J Cockburn J (2002) Promoting urinary continence in women after

delivery randomised controlled trial BMJ 324 1241minus1244

17 Cornella JL (2004) Management in stress urinary incontinence Rev Urol 6(suppl

5)S18-S25

18 DeLancey J Ashton-Miller J Howard D et al (2001) The functional anatomy

of the female pelvic floor and stress continence control system Scand J Urol

Nephrol Suppl(207)17

19 De Lancey J Richardson A (1992) Anatomy of genital support In Benson T

ed Female Pelvic Floor Disorders New York Norton Medical Books

20 Dumoulin C Lemieux M C Bourbonnais D et al (2004) Physiotherapy for

Persistent Postnatal Stress Urinary Incontinence A Randomized Controlled Trail

Obstetrics and Gynecology 3 (104) 504minus510

21 Ewings P S Spencer S Marsh H et al (2005) Obstetric risk factors for urinary

incontinence and preventative pelvic floor exercises Cohort study and nested

randomized controlled trial Journal of Obstetrics and Gynaecology August 25(6)

558 ndash 564

22 Franklin E (2003) Pelvic Power mindbody exercises for strength flexibility

posture and balance for men and women New Jersey Elysian Editions

23 Freedmann F B (2000) Aqua Yoga London Lorenz books

24 Freeman RM (2004) The role of pelvic floor muscle training in urinary

incontinence BJOG an International Journal of Obstetrics and Gynaecology

December Vol 111 Supplement 1 pp 37ndash40

25 Goldberg RP Effects of pregnancy and childbirth on pelvic floor (2007) Springer

London 172 p

26 Grodstein F Fretts F Lifford K Resnick N Curhan G (2003) Association of

age race and obstetric history with urinary symptoms among women in the Nurses

Health Study Americian Journal of Obstetrics and Gynecology 2 (189) 428minus434

48

27 Gutke A (2007) Pelvic Girdle Pain and Lumbar Pain in Relation to Pregnancy

Department of Health and Society Division of Physiotherapy Faculty of Health

Sciences Linkoumlping University Sweden

28 Handa V L Pannu H K Siddique S et al (2003) Architectural Differences in

the Bony Pelvis of Women With and Without Pelvic Floor Disorders Obstetrics

and Gynecology 6 (102) 1283minus1290

29 Hannestad Y S Lie R T Rortveit G Hunskaar S (2004) Familial risk or

urinary incontinence in women population based cross sectional study BMJ 329

889minus891

30 Hulme J A (2002) Pelvic Pain and Low Back Pain A Handbook for Self Care amp

Treatment Montana Phoenix Publishing Co

31 Jones RC (1999) Muscle Balance and Dynamic Stability in Womens Health

Conference Paper Pelvic Stability in Pregnancy and Post Partum Dublin

32 Kim S Harvey M A Johnston S (2005) A Review of the Epidemiology and

Pathophysiology of Pelvic Floor Dysfunction Do Racial Differences Matter

Journal of Obstetrics and Gynaecology Canada 3 (27) 251minus259

33 Konstantinos H Eleni K and Dimitrios H (2006) Dilemmas in the management

of female stress incontinence the role of pelvic floor muscle training Int Urol

Nephrol

34 Kuhnert Ch (2005) Munich Pelvic floor training program Tecsana ltd Munich

35 Kulig K Powers Ch M Landel R F Hungwen Ch Fredericson M Guillet M

and Butts K Segmental lumbar mobility in individuals with low back pain in vivo

assessment during manual and self-imposed motion using dynamic MRI (2007)

BMC Musculoskelet Disord 8 8

36 Laycock J Jerwood D (2001) Pelvic Floor Muscle Assessment The Perfect

Scheme Physiotherapy 12 (87) 631minus642

37 Lockstad Harry MC(2003) Prevence of Back Pain during Pregnancy Spine Apr

1530 (8)983-91

38 Madill SJ McLean L (2006) Relationship between abdominal and pelvic floor

muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle contractions

in healthy continent women Neurourol Urodyn25(7)722-30

39 Magee D J Orthopedic Physical Assessment WB Saunders Company 2002

1020 p

40 Meyer S Hohlfeld P Achtari C De Grandi P (2001) Pelvic Floor Education

After Vaginal Delivery Obstetrics and Gynecology 5 (97) 673minus677

49

41 Mens JM Vleeming A Snijders CJ Koes BW Stam HJ (2001) Reliability

and validity of the actine straight leg raise test in pasterior pelvic pain since

pregnancy Spine 261167-1171

42 Moslashrkved S Boslash K (1997) The effect of postpartum pelvic floor muscle exercise

in the prevention and treatment of urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 4 (8) 217minus222

43 Moen MH Kogstad O Hansen JH ir kt (1990) Pelvic girdle relaxation

Clinical Presentation Tidsskr Nor Laegeforen 110 2211 ndash 2

44 Mohr Joan D (1990) Management of the trunk in adult hemiplegia The Bobash

concetion Topic in neurology APTA

45 Morin M Dumoulin C Bourbonnais D et al (2004) Pelvic floor maximal

strength using vaginal digital assessment compared to dynamometric measurements

Neurourol Urodyn 23336 ndash341

46 Moslashrkved S Boslash K Schei B Salvesen K Aring (2003) Pelvic Floor Muscle

Training During Pregnancy to Prevent Urinary Incontinence A Single-Blind

Randomized Controlled Trial Obstetrics and Gynecology 2 (101) 313minus319

47 Moses S (2008) Schobers Test Family Practice Notebook LLC

48 Neumann PB Grimmer KA and Deenadayalan Y (2006) Pelvic floor muscle

training and adjunctive therapies for the treatment of stress urinary incontinence in

women a systematic review BMC Womenrsquos Health 611

49 Nygaard I E Glowacki C Saltzman C L (1996) Relationship Between Foot

Flexibility and Urinary Incontinence in Nulliparous Varsity Athletes Obstetrics and

Gynecology 6 (87) 1049minus1051

50 Ostergaard M Thomsen BJ (1992) Pelvic insufficiency during pregnancy

Ugeskr Laeger 154 3568 ndash 72

51 Osgaard HC Zetherstrom G Hansson E (1994) The posterior pelvic pain

provocation test in pregnant women Eur Soine J3258 ndash 260

52 Persson J Woslashlner-Hanssen P Rydhstroem H (2000) Obstetric Risk Factors for

Stress Urinary Incontinence A Population-Based Study Obstetrics and

Gynecology 3 (96) 441minus445

53 Reilly E T C Freeman R M Waterfield M R et al (2002) Prevention of

postpartum stress incontinence in primigravidae with increased bladder neck

mobility a randomised controlled trial of antenatal pelvic floor exercises BJOG an

international journal of obstetrics and gynaecology 1 (109) 68minus76

50

54 Richardson CA Hodges P Hides J (2005) Therapeutic exercise for liumbopelvic

stabilizationChurchill Livingstone Harcourt Publishers 12 p

55 Sabino J Grauer J (2008) N Pregnancy and low back pain Curr Rev

Musculoskelet Med 1137ndash141

56 Sapsford R (2001) The Pelvic Floor A clinical model for function and

rehabilitation Physiotherapy 12 (87) 620minus630

57 Sapsford RR (2004) Rehabilitation of pelvic floor muscles utilizing trunk

stabilization Man Ther Feb9(1)3-12

58 Sapsford RR Hodges P W (2001) Contraction of the pelvic floor muscles during

abdominal maneuvers Arch Phys Med Rehabil Aug 82(8)1081-8

59 Sapsford RR Hodges PW Richardson

CA Cooper

DH Markwell

SJ Jull

GA

(2001) Co-activation of the abdominal and pelvic floor muscles during voluntary

exercises Neurourol Urodynam 2031-42 Wiley-Liss Inc

60 Sapsford RR Hodges PW Richardson CA Cooper DA Markwell SJ amp Jull GA

(1997) Activation of puboccygeus during a variety of isometric abdominal

exercises Abstract 115 ICS Yokohama

61 Shelly E (2005) The pelvic floor Hall C M Brody L Th Therapeutic Exercise

Moving Toward Function (p 402ndash435) USA Lippincott Williams amp Wilkins

62 Sihvonen T Huttunen M Makkonen M Airaksinen O (1998) Functional

Changes in Back Muscle Activity Correlate With Pain Intensity and Prediction of

Low Back Pain During Pregnancy Arch Phys Med Rehabil Vol 79 October

63 Smith R Appell R Fenner D et al Clinical management of urinary incontinence

in women APGO Educational Series on Womenrsquo s Health Issues 2007 March 1

64 Steacutephanie J Madill Linda McLean (2006)Relationship between abdominal and

pelvic floor muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle

contractions in healthy continent women Urodynam 25722-730

65 Vickers D amp Davila GW Kegel Exercises and Biofeedback (2006) Springer

London 303-310

66 Urquhart D M Hodges P W Allen T J Story I H (2005) Abdominal muscle

recruitment during a range of voluntary exercises Man Ther May10(2)144-53

67 Wilson P D Herbison G P (1998) A randomized controlled trial of pelvic floor

muscle exercises to treat postnatal urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 5 (9) 257-264

51

68 Woodman PJ amp Graney DO (2002) Anatomy and physiology of the female

perineal body with relevance to obstetrical injury and repair Clinical anatomy

15321ndash334

Page 14: KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS ... · raumenų inervacija (Woodman, PJ. ir Graney, D.O., 2002). DDR griaučių raumenų sudėtį įeina 33% greitųjų ir 67% lėtųjų

14

kad nevalingas šlapimo išsiskyrimas yra daugiau paplitęs tarp baltaodţių moterų DDR disfunkcijos

paplitimas tarp juodaodţių moterų yra 212 maţesnis

DDR disfunkcija daţniausiai turi kompleksinę prieţastį (Hannestad ir kt 2004 Nygaard ir

kt 1996) Anatominis paaiškinimas akcentuoja šlaplės ir šlapimo pūslės kampo pakitimus dėl

pertemtų arba suţalotų dubens dugno audinių (Burgio ir kt 1986) Kiekybiniai ir kokybiniai

vidudubeninės fascijos pokyčiai ir pakitusi keliamųjų išangės raumenų funkcija yra svarbūs

etiologiniai faktoriai vystantis DDR disfunkcijai (Kim ir kt 2005) Gimdţiusių ir vyresnio amţiaus

moterų tarpe atsiranda DDR morfologiniai pokyčiai tokie kaip raumeninių skaidulų skersmens

pakitimas ir pan (Sapsford 2001) Vienas bendrai pripaţintas etiologinis faktorius yra dubens dugno

atraminių audinių paţeidimas gimdymo metu (Burgio ir kt 1986 Persson ir kt 2000)

DDR funkcijos sutrikimai

Šlapimo nelaikymas

Išmatų nelaikymas

Dubens organų nusileidimas ar iškritimas

Lėtinio skausmo sindromas

Seksualinės problemos (Bo K ir Braekken IH 2005)

Šlapimo nelaikymas - tai būklė pasireiškianti nevalingu šlapinimusi dėl šlapimo pūslės

kontrolės praradimo Tarp penkiasdešimtmečių nelaikančiųjų šlapimo yra apie 20 tarp

šešiasdešimtmečių apie 30 ir net aštuonios-devynios iš dešimties nelaiko šlapimo perkopusios 75-

uosius metus Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis dėl DDR disfunkcijos pasaulyje kenčia

beveik 200 mln moterų Lietuvoje su šia problema susiduria beveik 300 tūkstančių moterų Statistika

rodo kad šlapimo nelaiko kas antra gimdţiusi trisdešimtmetė moteris (Aniulienė R 2002) Šlapimo

nelaikymas plačiai paplitusi būklė palietusi JAV net 13 milijonų ţmonių 85 jų yra moterys

Moterys patiria šlapimo nelaikymą du kartus daţniau nei vyrai (Smith R ir kt 2007)

Fizinio krūvio metu šlapimas nesulaikomas dėl susilpnėjusių DDR ir šlapimo pūslės rauko

nepakankamumo bei hipermobilios šlaplės Tai gali atsitikti po traumą sukėlusio gimdymo

anatomiškai pakitus šlapimo takų padėčiai Net 85 nuo šios ligos kenčiančių moterų yra gimdţiusios

(Smith R ir kt 2007) Mat po gimdymo gali pakisti moters šlapimo ir lytinės sistemos anatomija ir

fiziologija Lyties organai gali pasislinkti ţemyn dėl ko ir sutrinka šlapimo pūslės bdquouţsidarymoldquo

funkcija pakinta spaudimų gradientas šlaplėje ir šlapimo pūslėje (Goldberg RP 2007)

Kadangi šlapimo nelaikymas yra susidrovėjimą kelianti būklė tikėtina kad daugelis atvejų

yra neţinomi ir negydomi bei lemia socialinę izoliaciją depresiją bei maţina savigarbą (Smith R ir

15

kt 2007) Šlapimo nelaikymas susijęs su didelėmis ekonominėmis išlaidomis Šlapimo nelaikymas

gydymas JAV per metus kainuoja apie 11-12 bilijonų dolerių apytiksliai 2000 dolerių kiekvienam

pacientui per metus Apytikriais apskaičiavimais šlapimo nelaikymo paplitimas vyrauja nuo 2 iki

daugiau kaip 50 (Smith R ir kt 2007)

Daţniausi DDR disfunkciją sąlygojantys veiksniai

nėštumas ir gimdymas

amţius

daţnas sunkaus svorio kėlimas

ilgai besitęsiantis kosulys

nutukimas

daţnas stanginimasis (vidurių uţkietėjimas)

menopauzė

daţna infekcija

kai kurie medikamentai

šlapimo takų displazijos

neuroraumeniniai sutrikimai

stresas

rūkymas kofeino vartojimas

harmoniniai pokyčiai menopauzėje

didelis gimdymų skaičius (Smith R ir kt 2007 Ewings P ir kt 2005)

A LOrsquo Boyle ir kt (2003) atlikto tyrimo metu buvo nustatinėjama kaip pasikeitė moterų

dubens organų padėtis nėštumo metu ir kurios iš tiriamųjų patyrė dubens organų nusileidimą Dubens

organų nusileidimas buvo vertinamas balais Išvadoje pranešama kad nėštumas įtakoja dubens organų

padėtį (J Buivydienė 2004)

Autoriai H P Dietz ir kt (2003) tyrė DDR funkciją visais nėštumo trimestrais Atliktas

tyrimas Jame dalyvavo 200 tiriamųjų Išvadose teigiama kad gimdymas turi tiesioginę įtaką dubens

organų nusileidimui Natūralaus gimdymo metu organai nusileidţia ţemiau nei gimdant cezario pjūvio

pagalba Šių organų nusileidimas turi reikšmės DDR funkcijos sutrikimams (J Buivydienė 2004)

J Buivydienės atlikto tyrimo išvadose atsispindi kad nėštumo metu ir po gimdymo DDR

tonusas silpnėja o jėga nėštumo eigoje ir po gimdymo kinta I-II trimestre ndash didėja II ndash III trimestre ndash

sumaţėja o III ndash po gimdymo padidėja (J Buivydienė 2004)

16

Teigiama kad gimdymo poza taip pat gali sąlygoti DDR disfunkciją Maţesnis DDR

disfunkcijos paplitimas Afrikoje ir Kinijoje aiškinamas tuo kad šiose regionuose moteris gimdymo

metu yra atsitūpusi keturpėsčia arba stovimoje padėtyje kas yra funkcionaliau nei gimdymas gulint

ant nugaros kurio metu dubens dugnas yra ištempiamas nefunkcionaliai (Carriegravere 1998)

Kiti veiksniai nulemiantys DDR disfunkcijos etiologiją yra vaisiaus ypatybės operaciniai

vaginaliniai gimdymai ilga antroji gimdymo stadija ir anestezija Duomenys apie šiuos kintamuosius

yra įvairūs vieni autoriai nurodo ryškią priklausomybę kiti - jokio poveikio

Burgio ir kt (2003) tyrę DDR disfunkcijos potencialius rizikos veiksnius nurodė kad

anestezija antros gimdymo stadijos trukmė įplyšimai vaisiaus galvos ypatybės ir sunkiausio vaisiaus

svoris nesusijęs su DDR disfunkcija Kim ir kt (2005) nurodo kad gimdymų skaičius vaginalinis

gimdymas menopauzė ir senėjimas yra labiausiai susiję su vidudubeninės fascijos ir keliamojo išangės

raumens disfunkcija

Tam tikri moterų dubens tipai gali padidinti neuroraumeninių traumų pavojų DDR Šios

traumos gali atsirasi nėštumo ir gimdymo metu bei dėl kitų būklių kurios nesusiję su nėštumu (Handa

ir kt 2003)

Persson ir kt (2000) tyrime kuris siekė nustatyti įtampos šlapimo nelaikymo akušerinius

rizikos veiksnius buvo nustatytas reikšmingas tarpusavio ryšys tarp įtampos šlapimo nelaikymo

chirurginio gydymo ir prieš tai buvusio vaginalinio gimdymo cukrinio diabeto motinos amţiaus

pirmo gimdymo metu epidurinės anestezijos vaginalinio gimdymo metu ir kūno masės indekso

paskutinio gimdymo metu Gauti duomenys rodo kad pirmas gimdymas labiausiai suţaloja dubens

dugną vėlesni gimdymai neţymiai padidina DDR disfunkcijos riziką Grodstein ir kt (2003) nurodė

kad DDR disfunkcija paplitusi tarp moterų kurios yra gimdţiusios vyresnio amţiaus ir kurios buvo

jaunesnės pirmo gimdymo metu

Konservatyvus DDR disfunkcijos gydymas pastaruoju metu kelia didelį susidomėjimą

Konservatyvių terapijų atlikimo bei tyrinėjimo metodai labai patobulėjo dėlto daugiau leidţia suprasti

apie jų naudą arba nepakankamą naudą susijusių su invazinėmis intervencijomis (Cornella JL

2004)

Didţiausias efektyvumas pasiekiamas DDR pratimus atliekant priţiūrint specialistui nes tik

verbalinė konsultacija yra nepakankama (Freeman RM 2004) Vickers D ir Dvaila GW (2006)

teigia kad 50 pacientų Kegelio pratimus atlieka neteisingai

Pirmas konservatyvus būdas gydyti įtampos šlapimo nelaikymui yra valingi DDR pratimai

kurie buvo sukurti ginekologo Arnoldo H Kegelio 1948 m (Sapsford 2001) DDR disfunkcijos

prevencijai moterys buvo skatinamos atlikti DDR pratimus nėštumo metu ir po gimdymo (Morkved ir

kt 2003)

17

Neumann PB ir kiti atliko sisteminę literatūros apţvalgą kurios tikslas buvo atlikti

literatūros analizę ir pristatyti aiškius įrodymus apie DDR pratimų efektyvumą atliekamų be ir kartu

su papildomomis priemonėmis (grįţtamojo ryšio terapija elektrostimuliacija (ES) makšties konusais)

gydant šlapimo disfunkciją Jie nustatė akivaizdų DDR pratimų efektyvumą gydant šlapimo

disfunkciją tačiau reikalingos papildomos studijos nustatyti optimalias gydymo programas ir

treniravimo protokolus įvairiems pacientams turintiems skirtingą simptomatiką Šios studijos metu

paaiškėjo jog teigiami pokyčiai atliekant DDR pratimus pastebimi praėjus nuo vienos savaitės iki

šešių mėnesių tačiau DDR jėga padidėja tik nuo treniravimo pradţios praėjus maţiausiai trims

mėnesiams (2006)

132 Hipermobilumas

Hipermobilumas daugelyje literatūros šaltinių apibūdinamas kaip nestabilumas

Apatinės nugaros dalies stabilumas ndash tai stuburo gebėjimas išlaikyti padėtį tiek statinėje

padėtyje tiek dinaminio judesio metu (Barr KP ir kt 2005)

Nėštumo metu auga gimda ir didėja pilvo apimtis Kartais moters svoris per kelis mėnesius

padidėja iki 25 Raumenys nespėja adaptuotis bdquonaujomis sąlygomisldquo Nepakankamas fizinis

aktyvumas maţina raumenų jėgą ištvermę ir pablogina koordinaciją Todėl sutrinka raumenų funkcija

stabilizuoti sąnarius ir stuburą Svorio centras pasislenka į priekį gali padidėti juosmens linkis

Krūvis tenka ne tarpslanksteliniams diskams o uţpakaliniams tarpslanksteliniams ir kryţmeniniams -

klubų sąnariams (art sacroiliacae)

Didelę reikšmę nugaros skausmų nėštumo metu atsiradimui turi hormonų (relaksino

estrogenų progesterono prolaktino ir kt) pusiausvyros kitimas Vandens ir natrio susilaikymas

jungiamajame audinyje apie sąnarius sukelia raiščių laisvumą Manoma kad naktiniai nugaros

skausmai antroje nėštumo pusėje susiję su hipervolemijos ir apatinės tuščiosios venos (vena cava

inferior) spaudimu Todėl sutrinka veninio kraujo nutekėjimas iš ekstraduralinių veninių rezginių

Vystosi hipoksija ir metabolizmo pakitimai nemielinizuotose skaidulose Hormonai sukelia pasikeitimą

raiščių įsiterpimo į kaulą taške Itin svarbus geltonkūnio išskiriamo relaksino kiekio svyravimas

Hormono koncentracija kraujyje nuolat didėja iki 24 nėštumo savaitės ir vėliau maţai kinta

Relaksinas didina raiščių laisvumą minkština kremzles ir sukelia sinovijos išvešėjimą Tai padeda

moters organizmui pasiruošti gimdymui Tačiau relaksuoti raiščiai ir kapsulės maţina stuburo ir sąnarių

stabilumą (Lockstad 2003)

Paprastai kai mes gulime ar stovime dubuo yra fiksuotas arba stabilioje padėtyje tačiau

vaikštant mobilumas taip pat kaip ir stabilumas turi būti optimalus ty reikalingas kintantis

18

kryţmeninio klubo sąnario stabilumas (stabilumas esant apkrovai ir mobilumas kai apkrovos nėra)

Kryţmeninio klubo sąnario stabilizavimo problemą išsprendţia paties šio sąnario sutvirtinimo ir

fiksavimo mechanizmas apibūdinamas kaip pasyvus ir aktyvus stabilumas (ţr 2 ir 3 pav)

Kryţmeninio klubo sąnario fiksavimo galimybę apsprendţia netaisyklingi sąnario paviršiai

2 pav Pasyvus stabilumas

Stabili aplinka su atitinkančiais sąnarių paviršiais kai nereikalingos pašalinės jėgos sistemos

stabilumui išlaikyti

Kaulinės struktūros

kauliniai elementai

jėgos kurios susidaro nuo raumenų prisitvirtinimo prie kaulo vietos

neutrali stuburo padėtis

kryţmeninio klubo sąnario sąnarinių paviršių stabilumas

Aktyvus stabilumas susideda iš keleto mechanizmų Pirmiausiai kryţkaulio rotacija pirmyn

atsirandanti krūvio metu ty keliantis iš gulimos padėties į sėdimą arba stovimą padėtį padidina

uţpakalinio raiščio tempimą kuris sukelia didesnį sąnarinių paviršių spaudimą Tokiu būdu

kryţmeniniui klubo sąnariui suteikiama daugiau stabilumo Antra vertus kryţmeninio klubo sąnario

sąnarinių paviršių spaudimą padidina krūtininė-juosmeninė fascija ir raumenys Dauginis ir skersinis

pilvo raumenys yra tvirtai sujungti raiščių ir tvirtinasi aplink kryţmeninį klubo sąnarį Nustatyta kad

skersinio pilvo raumens susitraukimas sutvirtina kryţmeninį klubo sąnarį ir taip dauginio ir skersinio

19

pilvo raumenų ko-kontrakcija dar pagerina liemens stabilumą Abu šie raumenys yra tiek liemens tiek

dubens stabilizatoriai Akivaizdu kad dubens dugnas taip pat dalyvauja uţtikrinant dinaminį stabilumą

juosmens-dubens srityje

3 pav Aktyvus stabilumas

Šis terminas naudojamas apibūdinti raumenims dalyvaujantiems kryţmeninio klubo sąnario

stabilizavime

Išorinių jėgų poveikis uţtikrinantis sistemos stabilumą

diafragma

dubens dugnas

dauginiai raumenys

skersinis pilvo raumuo

krūtininė-juosmeninė fascija

uţpakalinės juosmens raumens skaidulos

Judesių valdymas ndash kitas veiksnys stabilizavimo pratimų mechanizme Nervų sistemai

kontroliuojančiai juosmeninės stuburo dalies stabilumą reikalinga numatyti kiek motorinių vienetų

aktyvuoti norint uţtikrinti raumens gebėjimą atlikti atitinkamą funkciją Judesių reguliacijos

sutrikimus lemia aferentinių impulsų stoka trukdanti griţtamųjų ryšių susidarymui Pacientams

turintiems nugaros problemų stebima uţdelsta nervinė impulsacija iš aukštesniųjų nervų sistemos

20

sričių nes neuţtenka informacijos apie stuburo komponentų būklę Dėl to maţėja raumens aktyvumas

jis silpsta ar atrofuojasi

Richardson su bendraautoriais (2005) atliko tyrimą kuriame tiriamiesiems su lokalių

raumenų disfunkcija parinkti specialūs pratimai įtraukiant pakartotinius izometrinius dauginio ir

skersinio pilvo raumenų susitraukimus (tiesiamųjų ir lenkiamųjų raumenų jėgos ir ištvermės gerinimas

nebuvo įtrauktas) Išvadose teigiama lokaliųjų raumenų skersmuo padidėjo tiriant ultragarsinės

diagnostikos metodu Judesių valdymo gerinimo etape atliekami izometriniai pratimai įtraukiantys

dauginio skersinio pilvo raumenų susitraukimus gulint ant pilvo nugaros ar skausmą maţinančiose

padėtyse Daugkartinis tikslus pratimų kartojimas sudaro nervų sistemoje dominantę ty automatinį

raumens įsijungimą į judesio ir statinės padėties išlaikymą Sąlyginai sveikų ţmonių lokalieji

raumenys aktyvuojami anksčiau uţ globaliuosius o besiskundţiančių nugaros skausmais - atvirkščiai

Statinis ir dinaminis stabilumas pasiekiamas kai aktyvios pasyvios ir kontrolinės sistemos

dirba kartu Biomechaniniai dubens sąnarių fiksavimo modeliai apibrėţiami vadinamais formos ir

jėgos dominančių principais Raumenų ndash raiščių sistema valdoma nervų sistemos atsakinga uţ jėgos

dominantę Raumenys skiriami į dvi funkcines sistemas giliejilokalūs ir paviršiniaiglobalūs

Lokalieji yra atsakingi uţ smulkius suderintus tarpsegmentinius nespecifinius jėgos krypčiai

judesius o tuo tarpu globalieji raumenys kontroliuoja stuburo orientavimą į tiesioginius judesius

Judesių kontrolės koncepcija kur giliųjų raumenų korsetas ir globalių raumenų veikla yra

suderinta lemia juosmens - dubens stabilumą Tiesiamasis nugaros raumuo dvigalvis šlaunies raumuo

ir didysis sėdmens raumuo yra svarbiausi raumenys jėgos dominantės palaikymui Skersinis pilvo

raumuo ir DDR yra svarbūs juosmens ndash dubens regiono stabilizavimui

Dėl patologinių biomechaninių ir hormoninių kitimų atsiranda sąnarių ir stuburo segmentų

nestabilumas Todėl sąnarinėse kapsulėse raiščiuose sausgyslėse dirginami skausmo receptoriai

Nestabilumą stengiasi kompensuoti raumenys tačiau tai trunka neilgai kadangi jie negali

pilnavertiškai pakeisti raiščių funkcijos Raumuo vargsta blogėja metabolizmas jie įsitempia

Spazmuotas raumuo sukelia skausmą Bet refleksinį raumens įsitempimą gali sukelti raiščių ir sąnarių

dirginimas (Lockstad 2003)

Nėštumo metu ypač veikiami liemens stabilumą uţtikrinantys raumenys Tie raumenys

vadinami laikysenos raumenimis jie yra trumpi giluminiai neatliekantys judesių tačiau

stabilizuojantys sąnarius raumenys Šią funkciją atlieka toniniai raumenys uţtikrinantys gerą dinaminį

stabilumą liemenyje Liemens stabilumą uţtikrina trys pagrindinai toniniai raumenys ndash skersinis pilvo

(m transversus abdominis) dauginiai (m multifidus) ir vidiniai įstriţiniai pilvo (m internus obliquus)

raumenys

Esant susilpnėjusiam ar pertemptam skersiniam pilvo raumeniui gali atsirasti liemens

nestabilumas tiesiogiai įtakojantis apatinės nugros dalies skausmus (Barkauskas 2002) Skausmas

21

slopina šio raumens susitraukimą atliekant įvairius judesius galūnėmis ir taip prarandamas apsauginis

stabilizavimo efektas Palaipsniui toninis raumuo (skersinis pilvo) tampa faziniu ty dalyvauja liemens

judesiuose ir neuţtikrina liemens stabilumo einant bėgant ar tiesiog atliekant judesius rankomis

(Mohr 1990)

Kulig K ir kolegų atlikto tyrimo hipotezė teigė kad liemens segmentinių judesių skirtumai

įtakoja apatinės nugaros dalies skausmą Tyrimo metu buvo nustatyta kad tiriamosioms kurios

skundėsi apatinės nugros dalies skausmu buvo daugiau padidėjęs juosmeninės dalies mobilumas nei

toms kurios nesiskundė skausmu Padidėjęs mobilumas buvo nustatytas L4-L5 ir L5-S1 segmentuose

(Kulig K ir kiti 2007)

Juosmens ndash dubens regionui reikalingas stabilumas tam kad būtų galima pernešti krūvį

liemeniui ir viršutinėms galūnėms Tačiau tuo pačiu turi būti ir pakankamas mobilumas (fiziologinės

amplitudės ribose) kad uţtikrinti pakankamą judėjimą (Steacutephanie J 2006)

133 Netaisyklinga laikysena

Esant silpniems raumenims palaipsniui susiformuoja netaisyklinga nėščiosios laikysena dėl

ko nėščioji daţnai gali jausti skausmus juosmeninėje ir krūtininėje (tarp menčių) dalyse keliuose ir

pėdose (Osgaard ir kt 1994) Netaisyklinga laikysena daţnai susijusi su krypuojančia eisena

Taip pat dėl hormonų pokyčių padidėja dubens ir juosmeninės dalies sąnarių paslankumas kuris

įtakoja netaisyklingos nėščiosios laikysenos formavimąsi

Kita prieţastis įtakojanti netaisyklingos laikysenos formavimąsi yra palaipsniui didėjantis

vaisiaus apimtis ir svoris moteris priversta atsilošti atgal kad išlaikytų pusiausvyrą stovėdama ar eidama

Dėl to gali padidėti juosmens linkis ir persitempti minkštieji audiniai Tačiau pagal olandų atliktą studiją

(rentgeno pagalba) nagrinėjusią laikysenos pokyčius nėštumo metu teigiama kad juosmens linkis maţėja

Bendras skausmas gali kilti dėl raumenų ir raiščių bei kraujotakos dubens raumenyse ir raiščiuose

pasikeitimo (Bastiaanssen 2004)

Kalbant apie generalizuotą ty viso kūno pusiausvyros lygmenį reikia paminėti kūno masės

centrą kaip labiausiai įtakojantį veiksnį Dėl vienokių ar kitokių prieţasčių pasislinkus kūno masės

centrui apatinės nugaros dalies struktūros patiria daug didesnę kompresinę apkrovą Šiuo atveju

pakenkimo lygmuo tiesiogiai priklauso nuo struktūrų uţtikrinančių nugaros stabilumą gebėjimo

suvaldyti atsiradusią apkrovą Kitas stabilizacinis apatinės nugaros dalies lygmuo atsakingas uţ

dubens ir juosmeninių slankstelių padėties kontrolę ir valdymą Šiame lygmenyje svarbiu veiksniu

tampa fiziologiniai stuburo linkiai (juosmeninis linkis) bei viso kūno laikysena Pačiame ţemiausiame

stabilizacijos kontrolės lygmenyje atsiduria tarpslanktelinių judesių (slinkimas ir sukimas) valdymas

22

Sihvonen T atliktame tyrime buvo nustatyta kad nugaros raumenų atsipalaidavimo laipsnis

lygiagrečiai susijęs su skausmo intensyvumu ir aktyvumo lygis judesio metu turi atvirkštinę

priklausomybę judesių ribotumo lygiui (1998)

Laikysenos pokyčius įtakoja šie kitimai

1 Nėštumo metu nutolsta krūtinkaulio kardinė atauga stuburas išsitiesia pečiai ir galva atlošiami

atgal nugara išsilenkia

2 Kaklo linkis didėja į viršutinę kaklo keterą galva pirmyn (tokia padėtis reikalinga pečių

išlyginimui)

3 Bendras kūno masės centras svyruoja pirmyn ir atgal dėl gimdos ir jos komponentų masės

padidėjimo

4 Tam kad kompensuotų gravitacijos centro poslinkį gali padidėti juosmens linkis ir kelių

hiperekstenzija (keliai per daug išsitiesia tam kad pasikeistų gravitacijos linija) Todėl daţnai

netinkamai apkraunami kelių ir pėdų sąnariai

5 Kinta kūno masės centras pasislenka pirmyn ir tenka didesnis krūvis nugaros ir pilvo

raumenims

Nėštumo metu ypač veikiami liemens stabilumą uţtikrinantys raumenys Tie raumenys

vadinami laikysenos raumenimis jie yra trumpi giluminiai neatliekantys judesių tačiau

stabilizuojantys sąnarius raumenys Šią funkciją atlieka toniniai raumenys uţtikrinantys pakankamą

dinaminį stabilumą liemenyje Liemens stabilumą uţtikrina trys pagrindinai toniniai raumenys

skersinis pilvo (m transversus abdominis) dauginiai (m multifidus) ir vidiniai įstriţiniai pilvo(m

internus obliquus) raumenys Esant susiformavusiai netaisyklingai kūno laikysenai ar funkciniams

nugaros skausmams ypatingą dėmesį būtina kreipti laikysenos kontrolei ir kūno judėjimo mechanikai

Vertikalioje padėtyje atraminę palaikomąją liemens ir vidaus organų funkciją atlieka pilvo nugaros

kvėpavimo diafragmos bei dubens dugno raumenys (Carriere 2002)

Laikysenos kontrolės lavinimui didelis dėmesys skiriamas pilvo raumenų stiprinimui be

aktyvinimui Skersinio pilvo raumens aktyvavimas stabilizuoja liemenį ir uţtikrina geresnį viršutinių ir

apatinių galūnių funkcionavimą

Carriere (2002) nurodo kad pilvo raumenų treniravimas yra būtinas norint sustiprinti silpnus

DDR ir atstatyti jų funkciją nes tuo metu kai raumuo išmoksta dirbti daugelyje kombinacijų jis toliau

automatiškai savaime treniruojasi atliekant kasdieninio gyvenimo veiksmus Yra labai sunku aptikti ir

sąmoningai aktyvuoti skersinius pilvo raumenis Kada skersinis pilvo raumuo yra aktyvus ir yra gerai

įsitempęs jis atpalaiduoja juosmeninę nugaros dalį Kada sėdimieji gumburai atitolsta nuo vienas kito

23

apatinė skersinio pilvo raumens dalis sutrumpėja sėdimiesiems gumburams priartėjus skersinis pilvo

raumuo pailgėja Tai rodo kad skersinis pilvo raumuo ir DDR yra antagonistai kurie visada

funkcionuoja kaip pora (Franklin 2003)

Skersinio pilvo ir dubens dugno raumenų atsakas sustiprėja kuomet pratimai atliekami esant

geram juosmens-kryţkaulio linkiui Pradinė padėtis pasilenkus ir nugaros lenkimas atliekant pratimus

aktyvuoja sukimą skatinančius pilvo raumenis tokius kaip išoriniai įstriţiniai pilvo ir tiesieji pilvo

raumenys o tai apriboja skersinio pilvo raumens įtraukimą į darbą (Sapsford 2001)

Atstatinėjant raumenų tarpusavio pusiausvyrą (paprastai ji būna sutrikusi esant netaisyklingai

laikysenai) tempiamos ir stiprinamos šios raumenų grupės

Stiprinami šie raumenys

viršutinė kaklą lenkianti raumenų dalis apatinė kaklą ir viršutinė krūtinę tiesianti raumenų

dalis

mentę supantys raumenys

išoriniai ţastą sukantys raumenys

liemenį lenkiantys ir stabilizuojantys raumenys (tiesusis ir įstriţiniai pilvo)

šlaunis tiesiantys raumenys

blauzdas tiesiantys raumenys

pėdas tiesiantys raumenys

kvėpavimo raumenys

Tempiami šie raumenys

viršutinė kaklą tiesianti raumenų dalis bei mentės keliamieji raumenys

krūtinės raumenys (didysis ir maţasis krūtinės raumenys)

nugarą tiesiantys raumenys

šlaunis pritraukiantys ir lenkiantys raumenys (nepertempti moterims jaučiančioms dubens

nestabilumą ir skausmą )

blauzdas lenkiantys raumenys (nepertempti moterims jaučiančioms dubens nestabilumą ir

skausmą )

pėdas lenkiantys raumenys

24

134 Dubens raiščių atsipalaidavimo sindromas (DRAS)

Juosmens ndash dubens regiono stabilizavimo sistemas įtakoja hormoniniai ir biomechaniniai

pokyčiai tačiau ne visos moterys patiria nugaros skausmą Anksčiau manyta kad hipermobilumas yra

pagrindinė skausmo prieţastis tačiau šiuo metu manoma jog dinaminės stabilizacijos metu jį lemia

raumenų ndash raiščių sistemos nesugebėjimas kompensuoti padidėjusio dubens sąnarių laisvumo (Gutke

A 2007) Dubens raiščių atsipalaidavimo sindromas (DRAS) yra apibūdinamas kaip būklė

išsivystanti nėštumo ar gimdymo metu ir pasireiškianti stipriu skausmu kryţmeniniame klubo sąnaryje

irar gaktinėje sąvarţoje (Petrikonis 2001)

Kryţmeninio kubo sąnario ir gaktinės sąvarţos atsipalaidavimas nėštumo metu yra

fiziologinis fenomenas kuris paprastai vyksta be simptomų nes jį iš dalies lemia hormoniniai ir

biocheminiai faktoriai Tačiau kai kuriais atvejais šie pokyčiai sąlygoja simptomus 08 -16 moterų

DRAS pasireiškia nėštumo metu Šie simptomai gali atsirasti jau pirmame nėštumo trimestre tačiau

paprastai pasireiškia 5 ndash 8 nėštumo mėnesį

Daugeliui moterų skausmai pranyksta tuoj po gimdymo tačiau kai kuriais atvejais dėl

neaiškių prieţasčių jis uţsitęsia keliolika savaičių po gimdymo Simptomai pasireiškia skausmu

juosmeninėje stuburo dalyje ir padidėjusiu jautrumu kryţmeniniame klubo sąnaryje bei gaktinėje

sąvarţoje (Petrikonis 2001)

14 Dubens dugno pilvo raumenų ir diafragmos funkciniai ryšiai

Visi dubens dugno komponentai sudaro atskirą griaučių raumenų sistemą (ţr 4 pav) kuri

yra susijusi su kitų griaučių raumenų sistemų funkcionavimu (Sapsford 2001 Franklin 2003)

DiafragmaDauginis raumuo

Dubens dugnasKryžkaulis

Skersinis pilvo raumuo

Dauginiai raumenys

4 pav DDR pilvo raumenų ir diafragmos funkciniai ryšiai (Beazel J R 2004)

25

Nurodoma kad DDR kartu su diafragma skersiniais pilvo raumenimis ir klubiniais juosmens

raumenimis suformuoja tam tikrą konteinerį Visų šių raumenų tarpusavio veikla turi svarbią reikšmę

DDR jėgai bei nugaros raumenų funkcinei būklei Konteinerio stogą sudaro diafragma šonines sienas

- skersiniai pilvo raumenys uţpakalinę sieną - klubiniai juosmens raumenys ir pagrindą - DDR

Pasak Carriere (1998) stovint išsitiesus pilvo nugaros raumenys diafragma ir DDR sudaro

pilvo kamerą Visi šie raumenys dėka savo funkcinių jungčių palengvina keliamųjų ir sutraukiamųjų

išangės raumenų funkciją Kosint šokinėjant bėgant šie raumenys turi dirbti kartu kad sustiprintų

DDR DDR nėra izoliuotas vienetas tačiau pilvo kapsulės dalis kuri supa pilvo ir dubens organus

Struktūros sudarančios šią kapsulę yra juosmeninės stuburo dalies slanksteliai ir dauginiai raumenys

diafragma (kuri svarbi tiek laikysenai tiek kvėpavimui) skersiniai pilvo raumenys ir DDR

kompleksas Šie raumenys uţtikrina liemens laikyseną vertikalioje padėtyje ir veikia sinergetiškai

(Sapsford 2001) Skersiniai pilvo raumenys dirba kaip korsetas apjuosdami apatinę pilvo dalį ir

nugarą ir palengvindami dauginių raumenų darbą (Hulme 2002 )

Diafragma pilvo raumenys (ypatingai skersiniai pilvo) plačiausieji nugaros raumenys

sėdmenų raumenys ir dauginiai raumenys yra svarbūs raumenys uţtikrinantys optimalią DDR

funkciją Jie sudaro integruotą atramos sistemą bei pagerina šlapimo pūslės ir tiesiosios ţarnos

funkciją stuburo juosmeninės kryţkaulio dalies stabilumą pusiausvyrą ir vaikščiojimą (Hulme 2002)

Dubens dugnas turi greitai reaguoti į laikysenos liemens raumenų aktyvumo ir vidinio pilvo spaudimo

pokyčius išlaikant sutrauktus raumenis įvairaus intensyvumo fizinio krūvio metu ir juos atpalaiduoti

po krūvio

Diafragma yra svarbiausias kvėpavimo raumuo Ji tarsi kupolas dengia vidaus organus ir

suformuoja atskiriamąjį sluoksnį tarp pilvo ertmės ir krūtinės Diafragmą ir dubens dugną jungia nuo

pilvo ertmės einantis jungiamasis audinys (adventitia) vadinama fascija kuri eina paraleliai

pasidalindama į du lapelius Taigi taisyklingas kvėpavimas yra labai svarbus treniruojant dubens

dugno raumenis Šis kvėpavimas vadinamas diafragminiu arba pilviniu kvėpavimu (Kuhnert Ch

2005)

Diafragma sinergetiškai palengvina skersinio pilvo raumens darbą per kvėpavimo iškvėpimo

fazę Kadangi diafragma pakyla pakeldama vidaus organus 1-3 cm ir sumaţindama vidinį pilvo

spaudimą skersinis pilvo raumuo susitraukia stabilizuodamas juosmens-dubens regioną (Hulme 2002

b) Nurodoma kad nėščiosios kurios sėdi neatsirėmusios ir išlaikydamos taisyklingą juosmeninį

stuburo linkį stovi išsitiesusios ir pas kurias judant apatinės pilvo dalies raumenys yra tvirti

palengvina neintensyvų DDR aktyvumą sinergijoje su giliaisiais pilvo raumenimis didţiąją dienos dalį

Jos pasiţymi gera laikysenos kontrole Tik tada kada pilvo raumenų susitraukimai yra automatiški

dubens dugnas gali atlikti savo atraminę funkciją sulenkus liemenį (Sapsford 2001)

26

Literatūroje nurodoma kad DDR funkcija glaudţiai susijusi su kvėpavimo diafragma

Kvėpuojant diafragma nusileidţia ir grįţta į ramybės padėtį 12-14 kartų per minutę Diafragminis

kvėpavimas yra svarbus norint išlaikyti sveiką stuburą sveiką šlapimo pūslę ir tiesiąją ţarną bei

šlapimo sulaikymą (Hulme 2002)

Įkvėpimo metu kvėpavimo diafragma juda ţemyn pilvas išsipučia o dubens dugnas šiek tiek

pajuda ţemyn jei jis yra elastingas ir atpalaiduotas (Carriere 2002) Nusileidţianti diafragma spaudţia

pilvo organus ir didina šlapimo pūslės ir tiesios ţarnos spaudimą (VPS) (Hulme 2002 ) Organai yra

spaudţiami į pilvo raumenis ir dubens dugną kuris prisitaiko platėdamas Pilvo raumenys ir dubens

dugnas dirba kartu kad paremtų ir subalansuotų diafragmos aktyvumą (Franklin 2003)

Iškvėpimo metu pilvas suplokštėja ir jei iškvėpimas yra stiprus diafragma susitraukia ir juda

į viršų (Carriere 2002) DDR ir pilvo raumenys susitraukia kad galėtų pastumti organus į viršų

(Franklin 2003) Diafragma daugiau kontroliuojama autonominės nervų sistemos nei valingos nervų

sistemos (Hulme 2002 ) Valdomas forsuotas iškvėpimas sukelia ne tik diafragmos bet ir vidinio ir

išorinio įstriţinio pilvo raumenų aktyvaciją Tai skatina įtampos padidėjimą dubens

dugnosutraukiamojo raumens funkciniame vienete (Carriere 1998)

Pagrindiniai liemens organai yra tiesiogiai arba netiesiogiai palaikomi diafragmos taigi

diafragmos ritmiškas judėjimas padeda išlaikyti šių organų normalų mobilumą ir pakelia šlapimo pūslę

2-3 cm per iškvėpimo fazę Diafragma kartu su skersiniu pilvo raumeniu padeda stabilizuoti stuburą

iki padidėjant vidiniam pilvo spaudimui atliekant galūnių judesius

Spaudţiant krūtinės ląstą šonkauliais diafragmos mechanizmas įtakoja ne tik pilvo sienos

raumenis bet ir DDR (Moen ir kt 1990) Ilgalaikis iškvėpimas (ar įsitempimas) aktyvuoja ne tik

diafragmą bet taip pat vidinį ir išorinį įstriţinius pilvo raumenis (Ostergaard ir kt 1992) Tai sukelia

dinaminę funkcinio vieneto DDR padidėjusį įsitempimą Todėl svarbią reikšmę turi gebėjimas

kvėpuoti diafragminiu būdu kurio metu intensyviai priverčiami dirbti pilvo raumenys

Sapsford R R ir Hodges P W atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti ar valingas pilvo raumenų

susitraukimas yra susijęs su dubens dugno raumenų aktyvumu DDR aktyvumas buvo matuojamas

atliekant skirtingo intensyvumo pilvo raumenų susitraukimus gulimoje ir sėdimoje padėtyse DDR

elektromiografinis aktyvumas buvo matuojamas įvedus į makštį ir išeinamąją angą paviršinius

elektrodus Šie matavimai buvo paremti išeinamosios angos ir makšties spaudimo Gauti rezultatai

rodė kad DDR elektromiografijos duomenys padidėjo pilvo raumenų susitraukimo metu DDR

aktyvumas stipraus pilvo raumenų susitraukimo metu nesiskyrė nuo išmatuoto maksimalaus DDR

susitraukimo Išmatuotas pirmiau makšties ir išeinamosios angos slėgio padidėjimas o po to ir pilvo

Išvadose kalbama kad sveikiems tiriamiesiems valingas pilvo raumenų aktyvumas sąlygojo DDR

aktyvumą Dubens slėgio padidėjimas įvykęs prieš pilvo slėgio padidėjimą parodo kad atsakas yra

27

uţprogramuotas Pilvo raumenų treniravimas gali būti labai veiksmingas šių sutrikimų gydyme

(Sapsford R R Hodges P W 2001)

Valingų DDR susitraukimų metu sveikoms moterims kaip atsakas buvo uţregistruotas

charakteringas pilvo raumenų aktyvumas (Steacutephanie J 2006)

Daugelis pilvo raumenis lavinančių pratimų yra įtraukiami į nugaros skausmo ir kitų griaučių

raumenų sistemos sutikimų reabilitavimo programas Buvo atlikta keletas tiriamųjų darbų apie visų

pilvo raumenų aktyvavimą ir įtaką tam tikriems regionams Šis tyrimas parodė kas vidinis apatinės

pilvo sienos vidinės krypties judesys gulimoje ant nugaros padėtyje labiausiai nepriklausomai nuo kitų

pilvo raumenų įtakoja skersinio pilvo raumens aktyvumą (Urquhart DMir kt 2005)

Šlaunų ir liemens judesių metu (Bo ir Stein 1994) izometrinių pilvo pratimų metu (Sapsford

ir kt 1997) ir kitų juosmenį stabilizuojančių raumenų aktyvavimo metu (Jones 1999) buvo

uţregistruotas dubens dugno raumenų elektromiografijos rodiklių padidėjimas

Dar vieno tyrimo metu buvo tiriamas pilvo raumenų atsakas į valingą DDR susitraukimą

moterims anamnezėje neturėjusioms dubens dugno sutrikimų tam kad nustatyti ar yra pilvo ertmę

supančių raumenų ko-aktyvaciją DDR pratimų metu Pilvo raumenų aktyvumas buvo registruojamas

elektromiografijos metodu elektrodų pagalba Tiriamosios sutraukinėjo DDR trijose padėtyse gulint

ant nugaros Visoms tiriamosioms pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas padidėjo virš pradinio

taško atliekant DDR susitraukimus maţiausiai vienoje padėtyje Skersinio pilvo raumens

elektromiografijos aktyvumas buvo didţiausias liemens lenkimo padėtyje o skersinio pilvo raumens

aktyvumas buvo didesnis uţ tiesiojo pilvo raumens aktyvumą liemens tiesimo padėtyje

Buvo atliktas papildomas eksperimentinis tyrimas kurio metu buvo registruojamas gaktinio

stuburgalio raumens ir pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas atliekant tris skirtingus

submaksimalius izometrinius pilvo raumenų pratimus Šio eksperimentinio tyrimo metu nustatytas

gaktinio stuburgalio raumens aktyvumo padidėjimas su kiekvienu pilvo raumenų susitraukimu

Rezultatai rodo kad pilvo raumenų aktyvumas yra normalus atsakas į DDR veiklą

tiriamosioms be DDR sutrikimų ir leidţia manyti kad specifinė pilvo raumenų veikla aktyvuoja DDR

(Sapsford RR ir kt 2001)

Nėštumo metu DDR dėl palaipsniui didėjančio gimdos svorio yra nuolat tempiami ir

neišlaiko jiems tenkamo krūvio todėl izoliuotai aktyvinti šiuos raumenis yra sudėtinga Ilgą laiką buvo

manoma kad liemens stabilizavimo pratimų programa nėščiosioms įjungiant dubens judesius neįtakoja

DDR funkcinės būklės Anksčiau kineziterapeutai mokydami kaip atlikti dubens dugno raumenų

pratimus akcentuodavo pacientams neįtempti pilvo raumenų Šiuo metu poţiūris šiuo klausimu

pasikeitė Egzistuojantis funkcinis ryšys tarp dubens dugno kvėpuojamosios diafragmos bei pilvo ir

nugaros raumenų suteikia galimybę šiuos raumenis aktyvinti netiesiogiai

28

Atliekami tyrimai leidţia suprasti kad yra tam tikros sinergijos tarp pilvo ir DDR Manoma

kad DDR turi dvejopą funkciją dalyvauja liemens stabilumo palaikyme ir šlapimo ir išmatų šalinime

bei laikyme Šios raumenų sinergijos gali sėkmingai pasitarnauti DDR funkcijos sutrikimų

reabilitacijoje Daugeliui moterų prieš ir po gimdymo bendro fizinio aktyvumo pagalba galima

sėkmingai pagerinti dubens dugno raumenų atsigavimą be specifinių dubens dugno raumenų pratimų

Pagrindiniai faktoriai susiję su treniravimosi sėkme yra daugiau pacienčių sutikimas ir

motyvacija nei amţius ar šlapimo nelaikymo laipsnis Paskaičiuota kad tik 15-20 pacienčių sutinka

atlikti DDR treniruotes (Freeman RM 2004)

Nėštumas yra idealus laikotarpis pacienčių edukacijai ir motyvacijai skatinti nes šiuo metu

jos aktyviai lankosi sveikatos prieţiūros įstaigose Yra kilusi idėja kad moterų konsultacijų

laukiamuosiuose moterys galėtų stebėti video medţiagą apie nėštumą ir gimdymą o tuo tarpu ir jų

poveikį DDR šių raumenų pokyčius ir riziką (McLennan MT ir kt 2005)

Bo K ir kitų tyrimo tikslas buvo ištirti kiek moterų nėštumo metu atlieka DDR pratimus

Tyrimo metu nustatyta kad santykinai keletas (17) moterų nėštumo metu reguliariai atliko DDR

pratimus (2006)

Tikėtina kad DDR pakartotinas toninio aktyvumo įgijimas dėl pailgintos skersinių pilvo

raumenų švelnios aktyvacijos prieš padidinant jėgą yra svarbus faktorius atstatantis laiku įvykstantį

DDR atsaką (Sapsford 2001) Kada susitraukia dubens diafragma susitraukia ir pilvo raumenys ir

atvirkščiai Taigi kai dirba DDR jėgos laukas jis palengvina pilvo raumenų susitraukimą (Hulme

2002 )

Funkcinių pratimų tikslas yra atstatyti DDR funkciją Kada DDR lavinimas koordinuojamas

su aplink esančių raumenų treniravimu DDR funkcija yra atstatoma (Carriere 2002)

Tyrimai parodė kad atliekant maksimalų DDR susitraukimą padidėja visų pilvo raumenų

aktyvumas Tiesiojo pilvo raumens atsakas buvo maţiausias Atliekant juosmeninį lenkimą didţiausias

buvo skersinio pilvo raumens ir išorinio įstriţinio raumens aktyvumas Pastebėta kad atliekant netgi

silpną DDR susitraukimą skersinis raumuo duoda atsaką nepriklausomai nuo liemens padėties

Priešingai atliekant įvairius izometrinius pilvo raumenų manevrus padidėjęs pilvo raumenų

elektromiografinis aktyvumas įtakoja gaktinio stuburgalio raumens ir išeinamosios angos raumenų

aktyvumą DDR ir dauginio raumens koaktyvacija taip pat buvo tiriama tačiau patvirtinantys rezultatai

negauti

Atsiţvelgiant į tai kad dubens dugno raumenys yra liemens stabilumo palaikymo sistemos

dalis kurią sudaro tam tikri lokalieji raumenys nepakankama kitų lokaliųjų raumenų veikla veikia

DDR toninį aktyvumą ir įsijungimo į darbą laiko funkcinės veiklos metu Nugaros skausmas gali būti

prieţastimi maţinančia DDR toninį aktyvumą Taip pat ir klubinio kryţkaulio sąnario sutrikimai gali

įtakoti liemens stabilumo sistemą

29

Nuo 1962 m su nėštumu susijusios dubens ir juosmeninės stuburo dalies diagnozė

prognozės ir gydymas kėlė diskusijas ir iki šiol besitęsiantį nuomonių išsiskyrimą Be to naujausi

gydymo strategijų tyrimai atspindi įvairias nuomones iš tiesų rodančias kad egzistuoja profesinis

neapibrėţtumas dėl optimalaus gydymo metodo (Bastiaenen ir kt 2004)

Publikuojami įvairių studijų gydymo rezultatai tačiau didesnė dauguma jų yra nepatvirtinti

Nėščiųjų dubens ir juosmeninės stuburo dalies skausmų gydymas yra nukreiptas į skausmo maţinimą

susidedantį iš padėčių ir kai kurių kasdieninių veiksmų (lipimo laiptais kėlimo liemens sukimo

judesių) vengimo bei korekcinių pratimų programos

Kineziterapija vandenyje labai populiari ir efektyvi forma gydanti daugelį judamojo aparato

ligų Vienas iš privalumų treniruojantis baseine yra tas kad vandenyje neţiūrint judesių stuburas

veikiamas labai nedidelių apkrovų Taip yra dėl to kad vandenyje ţmogus tampa bdquobesvorisldquo

Vandenyje kaip ir sausumoje pasiekiama gerų rezultatų derinant kvėpavimą ir tempimą

didesnis raumenų pailgėjimas įmanomas vandenyje (Freedmann 2000)

Juosmeninės stuburo dalies lenkimas įtakoja DDR atsaką Moterims yra sunkiau aktyvuoti

DDR kada juosmeninė stuburo dalis yra lenkimo padėtyje Pas daugelį moterų pilvo siena pasislenka

pirmyn lenkiantis stovimoje padėtyje ir tai maţina DDR aktyvumą Eksperimentinėje situacijoje

sveikoms moterims pilvo sienos pasislinkimas pirmyn sumaţino šlaplės spaudimą (Sapsford 2001)

Kadangi ritmingus kvėpavimo judesius palaiko pilvo ir dubens dugno raumenų sinerginė veikla tad

būtina uţtikrinti normalų šių raumenų funkcionavimą Dubens dugno raumenų aktyvacijai ir

stiprinimui taikoma Kegelio bei Tansbergerio metodikos (Baumann L 2005)

30

2 TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA

21 Tyrimo organizavimas ir tiriamųjų kontingentas

Tyrimo objektas nėščių moterų dubens dugno raumenys

Tyrimas buvo atliekamas KMUK Akušerijos ginekologijos klinikoje Kauno II klinikinės

ligoninės akušerijos skyriuose bei P Maţylio gimdymo namų fizinės medicinos ir reabilitacijos

skyriuje Tyrimas pradėtas 2007 spalio mėnesį ir tęsėsi iki 2009 kovo mėnesio

Pradiniame tyrimo etape dalyvavo 87 sveikos pirmą kartą besilaukiančios savanorės nėščios

moterys kurių nėštumas buvo nuo 28 nėštumo savaitės Visos tiriamosios buvo stebimos akušerių ndash

ginekologų pagal profilaktinį nėščiųjų prieţiūros planą Tiriamųjų amţius nėštumų skaičius ir kiti

tyrimui svarbūs medicininiai duomenys buvo surinkti iš nėščiųjų medicininės dokumentacijos

Tyrimo baigiamajame etape dalyvavo 60 nėščių moterų 27 nėščiosios dėl įvairių prieţasčių

(nepalankios akušerinės situacijos ūmių kvėpavimo takų susirgimų odos alerginių reakcijų ir kitų

neaiškių prieţasčių) baigiamajame tyrimo etape nedalyvavo

Visos savanorės nėščios moterys sutikusios dalyvauti tyrime buvo suskirstytos į dvi grupes

kontrolinę ir tiriamąją Tiriamąją grupę sudarė moterys sutikusios dalyvauti tyrime ir lankyti mokamas

baseino procedūras Kauno II klinikinės ligoninės bei P Maţylio gimdymo namų fizinės medicinos ir

reabilitacijos skyriuose Kontrolinę grupę sudarė moterys kurios nedalyvavo jokiose fizinės veiklos

procedūrose ir buvo stebimos KMUK Akušerijos ginekologijos klinikos moterų konsultacijoje

Tiriamųjų amţius

Tyrimo metu dalyvavusių respondenčių amţius nuo 20 iki 35 m tiriamojoje grupėje amţiaus

vidurkis lygus 2677plusmn 066 m kontrolinėje grupėje - 274plusmn 061 m(ţr 5 pav)

31

Tiriamųjų amžius

2742677

18

20

22

24

26

28

30

Tiriamoji gr Kontrolinė gr

Meta

i

5 pav Tiriamųjų amžius grupėse

Tam kad įvertinti amţiaus įtaką dubens dugno raumenų jėgai ir juosmens mobilumui

nėštumo metu visos tiriamosios buvo suskirstytos į dvi grupes pagal amţių jaunesnių ir vyresnių nei

30 m (ţr 1 lentelė)

1 lentelė

Tiriamųjų skaičius ir amžiaus vidurkis amžiaus grupėse

Tiriamųjų skaičius

amţiaus grupėse

le29 m (n=45) ge 30 m (n=15)

Amţiaus vidurkis 2558plusmn036 316plusmn046

22 Tyrimo metodai

221 Literatūros analizė

Buvo atlikta sisteminė mokslinių tyrimų analizė kur pateikiami duomenys apie DDR pratimų

metodus jų įtaką gydant įvairius dubens dugno sutrikimus ir pateikta šio darbo Paieškos metu buvo

naudojamos kompiuterinės bibliografinės medicininės duomenų bazės MEDLINE COCHRANE

32

BIOMED Straipsniai atrinkti pagal raktaţodţius dubens dugno raumenų treniravimas nėštumo metu

(pelvic floor training in pregnancy) dubens dugno raumenų disfunkcija (pelvic floor dysfunction)

liemens stabilumas (lumbar spine stability) diafragmos dubens dugno ir pilvo raumenų funkciniai

ryšiai (diaphragma pelvic floor and abdominal muscles co-activation) Panaudoti moksliniai

straipsniai atspausdinti ţurnale bdquoSveikatos mokslaildquo bei vadovai skirti akušerijos ginekologijos bei

urologijos profesionalams

222 DDR jėgos vertinimas

Objektyvi dubens dugno raumenų jėga šio tyrimo metu buvo vertinama atliekant maksimalų

DDR sutraukimą Buvo registruojamas trijų maksimalių DDR sutraukimų tarp kurių poilsio intervalas

2s jėgos (mmHg) vidurkis Jėgos matavimui buvo naudojamas mediciniškai patikrintas DDR

funkcijos matavimo aparatas (bdquoPelvexiserldquo Wolfram Haboeck Co Austria) (ţr 6 pav) sukurtas

gydytojos Ilse Michil Prietaisas yra skirtas testuoti ir gydyti šlapimo nelaikymą bei atstatyti DDR

funkciją Treniruoklis gali suteikti pasipriešinimą atliekant pratimus bei fiziologinio grįţtamojo ryšio

informaciją apie DDR susitraukimus

6 pav bdquoPelvexiserldquo

DDR jėga buvo matuojama moterims gulint ant nugaros kojas sulenkus per kelius pėdomis

remiantis į pagrindą ant kurio guli

33

223 Juosmens mobilumo vertinimas

Šoberio testo pagalba matuojamas juosmeninės stuburo srities mobilumas (ţr 7 pav)

nuo klubakaulio keterų išvedama linija link stuburo paţymimas taškas S2 stuburo slankstelio

lygyje

paţymima 10 cm į viršų

paţymima 5 cm ţemyn

po to tiriamoji lenkiasi į priekį

vėl matuojamas atstumas tarp taškų (Moses S 2008)

Jei atstumas padidėja 5 cm ndash normalus juosmens mobilumas o jei lt4cm ndash juosmens

mobilumas sumaţėjęs Skirtumas tarp dviejų matavimų parodo juosmens mobilumą Yra keletas

problemų susijusių su šiuo tyrimo metodu Pavyzdţiui yra abejonių šio testo patikimumu Literatūroje

yra įrodymų kad bandymai grindţiami orientyrų apčiuopa neduoda patikimų rezultatų Be to

paţymėti ant paciento odos taškai ir išmatuoti atstumai tarp jų yra netinkamas būdas įvertinti

segmentinį mobilumą nes jis gali būti įtakojamas fascijos odos ir riebalinio audinio

Auksinis standartas galėtų būti stereofotogrametrinė analizė siekiant nustatyti kaulų judėjimą

Ši procedūra atliekama vietinės anestezijos pagalba implantavus į odą tam tikrą aparatą (Magee D J

2002)

Nėštumo metu daugelio tyrimo metodų negalima atlikti dėl tam tikrų apribojimų ir įvairios

rizikos Šiame tyrime pasirinktas Šoberio testas juosmens mobilumo vertinimui yra neinvazinė

procedūra nėra ţalingas ar rizikingas tyrimo metodas nėštumo metu

as

as

15cm

7 pav Šoberio testo procedūra

34

224 Matematinės statistikos metodai

Tyrimo metu gauti duomenys apdoroti SPSS 130 for Windows kompiuterine programa

Kiekybiniams kintamiesiems įvertinti buvo skaičiuojami aritmetiniai vidurkiai standartiniai

nuokrypiai ir vidurkių paklaidos Priklausomų ir nepriklausomų imčių vidurkių reikšmių skirtumų

reikšmingumas kai tiriamųjų imtis buvo daugiau kaip 15 skaičiuojamas pagal Stjudento t kriterijų Jei

tiriamųjų imtis buvo maţiau kaip penkiolika buvo taikomas neparametrinis Vilkoksono testas (z)

priklausomoms imtims ir Manio-Vitnio testas (z) nepriklausomoms imtims Nagrinėjamų rodiklių

ryšiams tirti buvo skaičiuojamas Pirsono koreliacijos koeficientas (r) Skirtumas kai plt005 buvo

vertinamas kaip statistiškai patikimas Dydţiai pateikiami kaip aritmetiniai vidurkiai ( x ) plusmn

standartinės vidurkio įverčio paklaidos ( Sx )

23 Taikytos metodikos aprašymas

Tiriamajai grupei buvo taikyta sveikatingumo programa baseine atitinkančiame Lietuvos

higienos normą (Lietuvos higienos norma HN 1092005 Baseinai Įrengimo ir prieţiūros saugos

sveikatai reikalavimai)Vandens temperatūra 32-33 ordm C pH ndash 68-72 liekamojo aktyvaus chloro

koncentracija vandenyje palaikoma nuo 03 iki 10 mgl

Sveikatingumo programos metu nėščiosioms buvo taikyta stuburo stabilizavimo pratimų

programa įjungiant aktyvius dubens-juosmens judesius ir diafragminį kvėpavimą Ši programa paremta

Tansberger aprašyta pratimų metodika (Carriere B 1998) Jos esmė ndash egzistuojantis funkcinis ryšys

tarp diafragmos pilvo dubens dugno ir nugaros raumenų kurie reciprokinės inervacijos principu dirba

kaip vienas funkcinis vienetas Tiriamosios lankė uţsiėmimus 2 kartus per savaitę Uţsiėmimo trukmė

buvo 45 minutės pratimai atliekami vidutiniu tempu po 8-10 kartojimų Vieno uţsiėmimo metu

pratimus atliko 2-3 moterys Buvo taikomi

Kvėpavimo pratimai

Atliekami aktyvūs dubens-juosmens judesiai derinant su diafragminiu kvėpavimu bei

išlaikant juosmens linkį neutralioje padėtyje Įkvėpimo metu diafragmai leidţiantis ţemyn dubuo

sukamas pirmyn atpalaidavus pilvo sienos raumenis ir įtempiant nugaros raumenis (dubuo sukamas iki

fiziologinio juosmens linkio) Iškvėpimo metu dubuo sukamas atgal aktyvuojant skersinį pilvo

raumenį ir tempiant nugaros raumenis Šie aktyvūs dubens-juosmens judesiai atliekami įvairiose

pradinėse padėtyse

Pilvo raumenų stiprinimo pratimai

Nugaros tempimo pratimai

35

3 REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

31 Tiriamųjų juosmens mobilumo testavimo duomenys

Įvertinus gautus tyrimo rezultatus paaiškėjo kad 28-tą nėštumo savaitę juosmens mobilumo

vidurkis tiriamojoje grupėje buvo 848plusmn016 cm o kontrolinėje grupėje ndash 857plusmn019 cm Abiejų grupių

vidurkiai buvo panašūs (pgt005)

Antrojo testavimo metu ty 38-tą nėštumo savaitę kontrolinėje grupėje nustatytas statistiškai

patikimas juosmens mobilumo sumaţėjimas (plt005) kuris sudarė 2003plusmn186 Kontrolinės grupės

nagrinėjamo rodiklio vidutinė reikšmė buvo 685plusmn022 cm Tuo tarpu atlikus tiriamosios grupės

pakartotinio testavimo rezultatų analizę nustatėme neţymų (pgt005) juosmens mobilumo sumaţėjimą

(206plusmn096) Šios grupės vidurkis buvo 828plusmn013 cm Palyginus abiejų grupių juosmens mobilumo

testavimo duomenis nustatytas statistiškai patikimas skirtumas (plt005)

Gautus rezultatus galima paaiškinti tuo kad tiriamosios grupės moterims sveikatingumo

programoje dominavo dubens ndash juosmens mobilumo pratimai

Juosmens mobilumas

828848

685

857

4

5

6

7

8

9

10

28 savaitė 38 savaitė

Am

pli

tud

ė

cen

tim

etr

ai

Tiriamoji gr

Kontrolinė gr

plt005

kontrolinės grupės abiejų tyrimų vidurkiai skiriasi statistiškai patikimai (plt005)

8 pav Juosmens mobilumo vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę

36

Daugelis pilvo raumenis lavinančių pratimų yra įtraukiami į nugaros skausmo ir kitų griaučių

raumenų sistemos sutikimų reabilitavimo programas Buvo atlikta keletas tiriamųjų darbų apie visų

pilvo raumenų aktyvavimą ir įtaką tam tikriems regionams Vienas iš jų tyrimas parodė kad vidinis

apatinės pilvo sienos vidinės krypties judesys gulint ant nugaros nepriklausomai nuo kitų pilvo

raumenų labiausiai įtakoja skersinio pilvo raumens aktyvumą (Urquhart DMir kt 2005)

32 Nėščiųjų dubens dugno raumenų vertinimo duomenys

Vertinant DDR jėgą perineometru 28-tą nėštumo savaitę nustatyta kad tiriamosios ir

kontrolinės grupės testų rezultatai buvo panašūs (pgt005) kontrolinės grupės DDR jėga buvo

1277plusmn030 mmHg tiriamosios grupės ndash 1273plusmn042 mmHg

Antrojo testavimo metu tiriamojoje grupėje DDR jėga statistiškai patikimai nesiskyrė

(pgt005) ir jėgos sumaţėjimas sudarė tik 149plusmn172 o vidurkis buvo lygus 1247plusmn042 mmHg

Kontrolinėje grupėje sumaţėjimas siekė net 2542 plusmn24 jėgos vidurkis buvo lygus 95plusmn026 mmHg

Nustatyta kad 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę DDR jėga kontrolinėje grupėje statistiškai patikimai

skyrėsi (plt005)

DDR jėga

1273 12471277

95

4

6

8

10

12

14

28 savaitė 38 savaitė

mm

Hg

Tiriamoji gr

Kontrolinė gr

plt005

kontrolinės grupės abiejų tyrimų vidurkiai skiriasi statistiškai patikimai (plt005)

9 pav DDR jėgos vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę

37

Gautus rezultatus galima komentuoti taip kad šios grupės moterims sveikatingumo

programos metu atliekant dubens sukamuosius judesius ir juos suderinus su kvėpavimu lengviau

aktyvuojasi ir stiprėja DDR

Lyginant mūsų tyrime gautus duomenis su uţsienio autorių duomenimis rezultatai yra

panašūs 2001m atlikto tyrimo metu buvo tiriamas pilvo raumenų atsakas (elektromiografijos metodu)

į valingą DDR susitraukimą Tiriamosios sutraukinėjo DDR trijose padėtyse gulint ant nugaros

Visoms tiriamosioms pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas padidėjo virš pradinio taško

atliekant DDR susitraukimus maţiausiai vienoje iš padėčių Skersinio pilvo raumens

elektromiografijos aktyvumas buvo didţiausias liemens lenkimo padėtyje o skersinio pilvo raumens

aktyvumas buvo didesnis uţ tiesiojo pilvo raumens aktyvumą liemens tiesimo padėtyje

Buvo atliktas papildomas elektromiografijos tyrimas kurio metu buvo registruojamas

gaktinio stuburgalio raumens ir pilvo raumenų aktyvumas atliekant tris skirtingus submaksimalius

izometrinius pilvo raumenų pratimus Šio eksperimentinio tyrimo metu nustatytas gaktinio stuburgalio

raumens aktyvumo padidėjimas su kiekvienu pilvo raumenų susitraukimu

Rezultatai rodo kad pilvo raumenų aktyvumas yra normalus atsakas į DDR veiklą

tiriamosioms be DDR sutrikimų ir leidţia manyti kad specifinė pilvo raumenų veikla aktyvuoja DDR

( Sapsford RR ir kt 2001)

Skiriant dubens dugno raumenų pratimus dubens dugno raumenų disfunkcijos gydyme

daţnai pabrėţiamas pilvo raumenų atpalaidavimas Šio atlikto tyrimo tikslas buvo ištirti sąveiką tarp

atskirų raumenų pilvo ir dubens dugno raumenų veiklos ir vidinio pilvo spaudimo poveikį raumenų

veiklai naudojant paviršinę ir vidinę raumenų elektromiografiją Tiriamosios buvo tiriamos gulimoje

ant nugaros ir stovimoje padėtyse Rezultatai parodė kad transversus abdominis (TP) ir obliquus

internus (OI) buvo atliekami per visą dubens dugno raumenų susitraukimus Rezultatai parodė kad

skersinis ir vidinis įstriţinis raumuo į veiklą buvo įtraukiami visos dubens dugno raumenų veiklos

metu Dėl šių prieţasčių buvo neįmanoma efektyviai sutraukti dubens dugno raumenų išlaikant

atpalaiduotus pilvo raumenis Vidutinis vidaus pilvo spaudimo padidėjimas 10 mmHg (gulimoje ant

nugaros padėtyje) buvo uţregistruotas maksimalus dubens raumenų susitraukimas Maksimalaus

dubens dugno raumenų susitraukimo metu vidinis pilvo spaudimas vidutiniškai pakildavo 10 mmHg

(gulint ant nugaros)

Šie rezultatai rodo kad atliekant dubens dugno raumenų pratimus patarimai atpalaiduoti

pilvo sieną yra netinkami ir gali neigiamai paveikti pratimų atlikimą (Neumann P ir Gill V 2002)

38

33 Skirtingo amţiaus nėščių moterų juosmens mobilumo ir dubens dugno

raumenų jėgos vertinimo duomenys

Jaunesnių nei 30 m nėščiųjų grupėje juosmens mobilumas tiek pirmo tiek ir pakartotinio

tyrimo metu buvo statistiškai reikšmingai (plt005) didesnis nei vyresnių (ţr 10 pav) 28-tą nėštumo

savaitę jaunesnių nei 30 m grupėje juosmens mobilumas buvo 869plusmn014 cm o vyresniųjų ndash

803plusmn022 cm Atlikus tyrimą 38-tą savaitę jaunesnių grupėje gautas statistiškai reikšmingas juosmens

mobilumo sumaţėjimas - 95plusmn174 (plt005) Vyresnių grupėje pakartotinai atlikus testavimą

nustatytas reikšmingas rezultatų pokytis - 1567plusmn329 (plt005) Nėštumo pabaigoje vyresnių moterų

juosmens mobilumas sumaţėjo iki ndash 68plusmn037 cm Gautus duomenis galime paaiškinti amţiaus ir

mobilumo maţėjimo priklausomybe

Juosmens mobilumas

782

869

68

803

4

5

6

7

8

9

10

28 savaitė 38 savaitė

Am

pli

tud

ė

cen

tim

etr

ai

le 29 m

ge 30 m

plt005 plt005

10 pav Juosmens mobilumo vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę skirtingo amžiaus

grupėse

Jaunesnių nei 30 m nėščiųjų grupėje DDR jėga abiejų testavimų metu buvo statistiškai

reikšmingai didesnė nei vyresnių (plt005) (ţr 11 pav) 28-tą nėštumo savaitę jaunesnių moterų

grupėje DDR jėga buvo lygi 1304plusmn028 mmHg o vyresnių ndash 1187plusmn052 mmHg 38-tą savaitę

jaunesnių grupėje DDR jėgos rodikliai buvo ndash 114plusmn032 mmHg o vyresnių ndash 973plusmn075 mmHg

Abiejų tyrimų vidurkių skirtumai tiek tiriamojoje tiek ir kontrolinėje grupėje buvo statistiškai patikimi

(plt005) Tyrimų rezultatai parodė kad vyresnių tiriamųjų DDR jėgos sumaţėjimo pokytis sudarė

39

1857plusmn432 ir buvo reikšmingai didesnis nei jaunesnių moterų grupėje (plt005) Pastarųjų

testuojamų raumenų jėgos sumaţėjimo pokytis siekė 1175plusmn243

Apie amţiaus įtaką DDR funkcinei būklei savo tyrimų išvadose teigia ir daugelis uţsienio

autorių Viename iš jų Grodstein ir kiti (2003) nurodė kad DDR disfunkcija paplitusi tarp moterų

kurios gimdė vyresnio amţiaus ir kurios buvo jaunesnės pirmo gimdymo metu

DDR jėga

1304

1141187

973

3

5

7

9

11

13

15

28 savaitė 38 savaitė

mm

Hg

le 29 m

ge 30 m

plt005 plt005

11 pav DDR jėgos vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę skirtingo amžiaus grupėse

Vertinant sveikatingumo programos poveikio efektyvumą juosmens mobilumui ir dubens

dugno raumenų jėgai jaunesnių nei 30 grupėje moterų kurioms buvo taikytas poveikis abiejų tyrimų

rezultatai buvo panašūs (pgt005) juosmens mobilumo vidutinės reikšmės sumaţėjimas siekė tik

138plusmn1 o DDR jėgos - 055plusmn203 (ţr 2 lentelė) Jaunesnių moterų kurioms poveikis netaikytas

pirmo ir antro testavimo rezultatai skyrėsi statistiškai reikšmingai (plt005) juosmens mobilumo

vidutinės reikšmės sumaţėjimas sudarė 1879plusmn210 o DDR jėgos - 2455plusmn268 38-tą savaitę gauti

rezultatai parodė statistiškai patikimą skirtumą tarp jaunesnių moterų grupės taikant poveikį ir

netaikant (plt005)

Tyrimų duomenų analizė parodė kad vyresnių nei 30 metų grupėje taikant ir netaikant

sveikatingumo programos poveikį pirmo ir antro testavimo juosmens mobilumo vidutinės reikšmės

statistiškai reikšmingai skyrėsi (plt005) Atlikus tyrimą 38 savaitę grupėje kur poveikis nebuvo

taikytas juosmens mobilumo sumaţėjimas sudarė 2293plusmn383 o grupėje kur sveikatingumo

40

programos poveikis buvo taikytas minėtas rodiklio sumaţėjimas siekė 477plusmn098 Abiejose vyresnių

moterų grupėse juosmens mobilumo pokytis buvo statistiškai patikimas (plt005)

Grupėje kuri nelankė uţsiėmimų baseine abiejų testavimų DDR jėgos vidurkiai statistiškai

patikimai skyrėsi (plt005) 38 savaitę registruotas jėgos sumaţėjimas sudarė 2746plusmn520 Grupėje

kuri lankė uţsiėmimus nagrinėjamo rodiklio sumaţėjimas nebuvo statistiškai reikšmingas (pgt005) ir

siekė 524plusmn252

Analizuojant pakartotinio testavimo nėštumo pabaigoje rezultatus matome kad dubens dugno

raumenų jėga šioje amţiaus grupėje statistiškai patikimai buvo didesnė moterų kurioms buvo taikytas

poveikis (1233plusmn071 cm) palyginus su nėščiosiomis kurios nedalyvavo sveikatingumo programoje

(8plusmn068 cm) (plt005)

Apibendrinant gautus statistiškai patikimus rezultatus galima teigti kad tiek jaunesnėms tiek

vyresnėms nei 30 m moterims sveikatingumo programos poveikis buvo efektyvus dubens dugno

raumenų funkcinei būklei ir juosmens mobilumo išlaikymui nėštumo metu (plt005)

2 lentelė

Sveikatingumo programos pratimų įtaka juosmens mobilumui ir dubens dugno

raumenų jėgai skirtingo amžiaus moterims nėštumo metu

Tiriamosios

Juosmens mobilumas (cm) Dubens dugno raumenų jėga (mmHg)

28 savaitė 38 savaitė

Skirtumo

reikšming

umas

28 savaitė 38 savaitė

Skirtumo

reikšming

umas

le29 m

Be

poveikio 898plusmn02 729plusmn024 plt005 1348plusmn046 1014plusmn046 plt005

Taikant

poveikį 846plusmn019 829plusmn018 pgt005 1267plusmn034 125plusmn028 pgt005

Skirtumo

reikšmingu

mas

pgt005 plt005 - pgt005 plt005 -

ge 30 m

Be

poveikio 761plusmn02 583plusmn025 plt005 1111plusmn068 8plusmn068 plt005

Taikant

poveikį 867plusmn033 825plusmn031 plt005 13plusmn063 1233plusmn071 pgt005

Skirtumo

reikšmingu

mas plt005 plt005 - pgt005 plt005 -

Rodikliai

41

Daugelis autorių įvairiuose literatūros šaltiniuose skelbia panašius rezultatus apie dubens

dugno raumenų pilvo nugaros raumenų ir diafragmos funkcinius ryšius

Sapsford R R ir Hodges P W atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti ar valingas pilvo raumenų

susitraukimas yra susijęs su dubens dugno raumenų aktyvumu DDR aktyvumas buvo matuojamas

atliekant skirtingo intensyvumo pilvo raumenų susitraukimus gulimoje ir sėdimoje padėtyse DDR

elektromiografinis aktyvumas buvo matuojamas įvedus į makštį ir išeinamąją angą paviršinius

elektrodus Šie matavimai buvo paremti išeinamosios angos ir makšties spaudimo

Gauti rezultatai rodė kad DDR elektromiografijos duomenys padidėjo pilvo raumenų

susitraukimo metu DDR aktyvumas stipraus pilvo raumenų susitraukimo metu nesiskyrė nuo

išmatuoto maksimalaus DDR susitraukimo Išmatuotas pirmiau makšties ir išeinamosios angos slėgio

padidėjimas o po to ir pilvo Išvadose kalbama kad sveikiems tiriamiesiems valingas pilvo raumenų

aktyvumas sąlygojo DDR aktyvumą Dubens slėgio padidėjimas įvykęs prieš pilvo slėgio padidėjimą

parodo kad atsakas yra uţprogramuotas Pilvo raumenų treniravimas gali būti labai veiksmingas šių

sutrikimų gydyme ( Sapsford R R Hodges P W 2001)

34 Dubens dugno raumenų ir juosmens mobilumo priklausomybė grupėse

Atlikta nagrinėjamų rodiklių koreliacinė analizė parodė kad tiriamojoje grupėje tarp juosmens

mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių buvo tiesinė tiesioginė priklausomybė maţėjant

juosmens mobilumui maţėja ir dubens dugno raumenų jėga (16 pav) Koreliacijos koeficiento dydis

(r=0635) parodė vidutinio stiprumo statistiškai patikimą poţymių tarpusavio ryšį (plt005)

Dubens dugno raumenų ir juosmens mobilumo priklausomybę analizavo daugelis uţsienio

autorių Madill SJ ir McLean L tyrimo tikslas buvo nustatyti ar pilvo raumenų aktyvacija įtakoja

stiprų dubens dugno raumenų susitraukimą ir taip prisideda prie moterų šlapimo sulaikymo

mechanizmo Buvo siekiama nustatyti pilvo raumenų aktyvacijos lygį ir raumenų veiklos modelius

susijusius su valingais dubens dugno raumenų susitraukimais moterims neturinčioms dubens dugno

raumenų disfunkcijos

Tyrime dalyvavo 15 neturinčių dubens dugno raumenų disfunkcijos moterų Jos atliko tris

kiekvieno iš keturių pilvo raumenų maksimalius susitraukimus ir taip pat dubens dugno raumenų

susitraukimus gulimoje ant nugaros padėtyje Pilvo ir DDR veikla buvo registruojama

elektromiografijos pagalba o vidinis makšties spaudimas matuojamas naudojant modifikuotą

Femiscan zondą Tam tikras aktyvavimo modelis buvo pastebėtas kai skersinis vidinis ir tiesusis pilvo

raumenys dirbo su DDR prasidėjus maksimaliam vidiniam makšties slėgiui PFM veiklos vyravo

42

pradedant didėti makšties spaudimui o vėliau slėgio padidėjimas (iki 70 didţiausio galimo slėgio)

yra susijęs su kombinuota DDR skersinio pilvo tiesiojo ir vidinio įstriţinio raumenų veikla

Išvadose teigiama jog buvo nustatyti tam tikri pilvo raumenų veiklos modeliai kaip atsakas į

valingą dubens dugno raumenų susitraukimą moterims neturinčioms dubens dugno raumenų

disfunkcijos (2006)

Kontrolinės grupės dubens dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo

priklausomybė

-12

-1

-08

-06

-04

-02

0

02

04

06

-25 -2 -15 -1 -05 0 05 1 15 2 25

mmHg

cen

tim

etr

ai

12 pav Juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių tarpusavio priklausomybė

tiriamojoje grupėje

Tuo tarpu kontrolinės grupės juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių

tarpusavio ryšys buvo silpnas statistiškai nepatikimas (r=0192 plt005)

43

Kontrolinės grupės dubens dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo

priklausomybė

-12

-1

-08

-06

-04

-02

0

02

04

06

-25 -2 -15 -1 -05 0 05 1 15 2 25

mmHg

cen

tim

etr

ai

13 pav Juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių tarpusavio priklausomybė

kontrolinėje grupėje

Apibendrinant testavimo rezultatus galima teigti kad išlaikant juosmens mobilumą nėštumo

metu DDR jėga galinti turėti įtakos nėščiųjų epizodiniam šlapimo nelaikymui nemaţėja Esant

susilpnėjusiam ar pertemptam skersiniam pilvo raumeniui gali atsirasti liemens nestabilumas tiesiogiai

įtakojantis apatinės nugaros dalies skausmus bei disfunkcijas

Gautus šio tyrimo rezultatus galime traktuoti ir atvirkščiai ty nėštumo metu didelį dėmesį

skiriant dubens dugno raumenų aktyvacijai įtakojamas ir liemens stabilumas išlaikant dubens ndash

juosmens mobilumą

Tyrimai leidţia suprasti kad yra tam tikros sinergijos tarp pilvo ir DDR Manoma kad DDR

turi dvejopą funkciją dalyvauja liemens stabilumo palaikyme ir šlapimo ir išmatų šalinime bei

laikyme Šios raumenų sinergijos gali sėkmingai pasitarnauti DDR funkcijos sutrikimų reabilitacijoje

Juosmens ndash dubens regionui reikalingas stabilumas tam kad būtų galima pernešti krūvį

liemeniui ir viršutinėms galūnėms Tačiau tuo pačiu turi būti ir pakankamas mobilumas kad

uţtikrinti pakankamą judėjimą

44

IŠVADOS

1 Dubens dugno raumenų jėga nuo 28-tos iki 38-tos nėštumo savaitės kontrolinėje

grupėje maţėjo (plt005) o tiriamojoje liko panaši

2 Vertinant juosmens mobilumo kaitą nėštumo metu kontrolinėje grupėje nustatytas

reikšmingas sumaţėjimas (plt005) o tiriamojoje grupėje stebėta tik maţėjimo

tendencija

3 Jaunesnių nei 30 metų nėščiųjų grupėje juosmens mobilumas ir dubens dugno raumenų

jėga tiek 28-tą tiek ir 38-tą savaitę buvo statistiškai reikšmingai didesnė nei vyresnių

(plt005)

4 Juosmens mobilumas įtakoja dubens dugno raumenų funkcinę būklę išlaikant juosmens

mobilumą dubens dugno raumenų jėga nėštumo metu nemaţėja

45

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1 Izoliuotai aktyvinti dubens dugno raumenis nėštumo metu nėra tikslinga nes šių raumenų

susitraukimas dėl ilgalaikio palaipsniui didėjančio krūvio nėra pakankamai efektyvus

2 Dėka funkcinių ryšių nėštumo metu rekomenduojama didesnį dėmesį skirti kvėpuojamajai

diafragmai pilvo bei nugaros raumenims grąţinant ar lavinant dubens dugno raumenų

funkciją

3 Aktyvinant dubens dugno raumenis tikslinga į pratimų programą įjungti aktyvius dubens-

juosmens judesius akcentuojant kvėpavimą

4 Rekomenduojama nėštumo metu stabilizuoti liemenį Aktyvūs dubens-juosmens judesiai ne tik

išlaiko juosmens mobilumą bet ir stabilizuoja liemenį tiesiogiai susijusį su dubens dugno

raumenų funkciją

46

LITERATŪRA

1 Baumann L(2005) Kineziterapijos efektyvumas maţinant nugaros skausmus

nėštumo metu Magistro baigiamasis darbas Sporto biomedicinos fakultetas

Kineziterapijos ir sporto medicinos katedra ndash Kaunas 65p

2 J Buivydienė (2004) Nėštumo ir gimdymo įtaka dubens dugno raumenų funkcijai

Magistro baigiamasis darbas Kauno medicinos universitetas Visuomenės sveikatos

fakultetas kineziologijos ir sporto medicinos katedra - Kaunas 50p

3 Zachovajevas P Zachovajevienė B Baltaduonienė D Tadaravičiūtė R (2007)

Moterų kurias kamuoja įtampos šlapimo nelaikymas dubens dugno raumenų

lavinimo kineziterapijos metodais veiksmingumas Sveikatos mokslai Volume 17

Number 7

4 Barr KP Griggs M Cadly T (2005)Lumbar stabilization American Journal of

Physical Medicine and Rehabilitation 6473-480

5 Bastiaenen Caroline HG Rob A de Bie Wolters Pieter MJC Janneke M

Bastiaanssen Aldegonda BA Klabbers ir kt (2004) Treatment of pregnancy

related pelvic girdle andor low back pain after delivery design of a randomized

clinical trial within a comprehensive prognostic cohort study BMC Public

HealthDec 244(1)67

6 Beazel J R (2004) Lumbar pelvis and hip examination with emphasis on function

of the lower quarter University of Virginia Healthsouth APTA Presentation

Chicago

7 Boslash K Talseth T Holme I (1999) Single blind randomised controlled trial of

pelvic floor exercises electrical stimulation vaginal cones and no treatment in

management of genuine stress incontinence in women BMJ 318 487minus493

8 Bo K amp Braekken IH (2005) PFMT in treatment and prevention of POP (POP

study) National Library of Medicine December

9 Bo K amp Sherburn M (2005) Evaluation of female pelvic-floor muscle function

and strength Phys Ther 85269 ndash282

10 Bo K amp Stien R (1994) Needle EMG registration of striated urethral wall and pelvic

floor activity patterns Neurourol amp Urodyn 1335-41

11 Burgio K L Robinson J C Engel B T (1986) The role of biofeedback in

Kegel exercise training for stress urinary incontinence American Journal of

Obstetrics and Gynaecology 1 (154) 58minus64

47

12 Burgio K L Zyczynski H Locher J L et al (2003) Urinary Incontinence in the

12-Month Postpartum Period Obstetrics and Gynecology 6 (102) 1291minus1298

13 Carriegravere B (1998) The Swiss Ball Theory Basic Exercises and Clinical

Application New York Springer

14 Carriegravere B (2002) Fitness for the Pelvic Floor New York Thieme

15 Chiarelli P (1995) Womenlsquos Waterworks ndash Curing Incontinence Snohomish WA

Khera Publications

16 Chiarelli J Cockburn J (2002) Promoting urinary continence in women after

delivery randomised controlled trial BMJ 324 1241minus1244

17 Cornella JL (2004) Management in stress urinary incontinence Rev Urol 6(suppl

5)S18-S25

18 DeLancey J Ashton-Miller J Howard D et al (2001) The functional anatomy

of the female pelvic floor and stress continence control system Scand J Urol

Nephrol Suppl(207)17

19 De Lancey J Richardson A (1992) Anatomy of genital support In Benson T

ed Female Pelvic Floor Disorders New York Norton Medical Books

20 Dumoulin C Lemieux M C Bourbonnais D et al (2004) Physiotherapy for

Persistent Postnatal Stress Urinary Incontinence A Randomized Controlled Trail

Obstetrics and Gynecology 3 (104) 504minus510

21 Ewings P S Spencer S Marsh H et al (2005) Obstetric risk factors for urinary

incontinence and preventative pelvic floor exercises Cohort study and nested

randomized controlled trial Journal of Obstetrics and Gynaecology August 25(6)

558 ndash 564

22 Franklin E (2003) Pelvic Power mindbody exercises for strength flexibility

posture and balance for men and women New Jersey Elysian Editions

23 Freedmann F B (2000) Aqua Yoga London Lorenz books

24 Freeman RM (2004) The role of pelvic floor muscle training in urinary

incontinence BJOG an International Journal of Obstetrics and Gynaecology

December Vol 111 Supplement 1 pp 37ndash40

25 Goldberg RP Effects of pregnancy and childbirth on pelvic floor (2007) Springer

London 172 p

26 Grodstein F Fretts F Lifford K Resnick N Curhan G (2003) Association of

age race and obstetric history with urinary symptoms among women in the Nurses

Health Study Americian Journal of Obstetrics and Gynecology 2 (189) 428minus434

48

27 Gutke A (2007) Pelvic Girdle Pain and Lumbar Pain in Relation to Pregnancy

Department of Health and Society Division of Physiotherapy Faculty of Health

Sciences Linkoumlping University Sweden

28 Handa V L Pannu H K Siddique S et al (2003) Architectural Differences in

the Bony Pelvis of Women With and Without Pelvic Floor Disorders Obstetrics

and Gynecology 6 (102) 1283minus1290

29 Hannestad Y S Lie R T Rortveit G Hunskaar S (2004) Familial risk or

urinary incontinence in women population based cross sectional study BMJ 329

889minus891

30 Hulme J A (2002) Pelvic Pain and Low Back Pain A Handbook for Self Care amp

Treatment Montana Phoenix Publishing Co

31 Jones RC (1999) Muscle Balance and Dynamic Stability in Womens Health

Conference Paper Pelvic Stability in Pregnancy and Post Partum Dublin

32 Kim S Harvey M A Johnston S (2005) A Review of the Epidemiology and

Pathophysiology of Pelvic Floor Dysfunction Do Racial Differences Matter

Journal of Obstetrics and Gynaecology Canada 3 (27) 251minus259

33 Konstantinos H Eleni K and Dimitrios H (2006) Dilemmas in the management

of female stress incontinence the role of pelvic floor muscle training Int Urol

Nephrol

34 Kuhnert Ch (2005) Munich Pelvic floor training program Tecsana ltd Munich

35 Kulig K Powers Ch M Landel R F Hungwen Ch Fredericson M Guillet M

and Butts K Segmental lumbar mobility in individuals with low back pain in vivo

assessment during manual and self-imposed motion using dynamic MRI (2007)

BMC Musculoskelet Disord 8 8

36 Laycock J Jerwood D (2001) Pelvic Floor Muscle Assessment The Perfect

Scheme Physiotherapy 12 (87) 631minus642

37 Lockstad Harry MC(2003) Prevence of Back Pain during Pregnancy Spine Apr

1530 (8)983-91

38 Madill SJ McLean L (2006) Relationship between abdominal and pelvic floor

muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle contractions

in healthy continent women Neurourol Urodyn25(7)722-30

39 Magee D J Orthopedic Physical Assessment WB Saunders Company 2002

1020 p

40 Meyer S Hohlfeld P Achtari C De Grandi P (2001) Pelvic Floor Education

After Vaginal Delivery Obstetrics and Gynecology 5 (97) 673minus677

49

41 Mens JM Vleeming A Snijders CJ Koes BW Stam HJ (2001) Reliability

and validity of the actine straight leg raise test in pasterior pelvic pain since

pregnancy Spine 261167-1171

42 Moslashrkved S Boslash K (1997) The effect of postpartum pelvic floor muscle exercise

in the prevention and treatment of urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 4 (8) 217minus222

43 Moen MH Kogstad O Hansen JH ir kt (1990) Pelvic girdle relaxation

Clinical Presentation Tidsskr Nor Laegeforen 110 2211 ndash 2

44 Mohr Joan D (1990) Management of the trunk in adult hemiplegia The Bobash

concetion Topic in neurology APTA

45 Morin M Dumoulin C Bourbonnais D et al (2004) Pelvic floor maximal

strength using vaginal digital assessment compared to dynamometric measurements

Neurourol Urodyn 23336 ndash341

46 Moslashrkved S Boslash K Schei B Salvesen K Aring (2003) Pelvic Floor Muscle

Training During Pregnancy to Prevent Urinary Incontinence A Single-Blind

Randomized Controlled Trial Obstetrics and Gynecology 2 (101) 313minus319

47 Moses S (2008) Schobers Test Family Practice Notebook LLC

48 Neumann PB Grimmer KA and Deenadayalan Y (2006) Pelvic floor muscle

training and adjunctive therapies for the treatment of stress urinary incontinence in

women a systematic review BMC Womenrsquos Health 611

49 Nygaard I E Glowacki C Saltzman C L (1996) Relationship Between Foot

Flexibility and Urinary Incontinence in Nulliparous Varsity Athletes Obstetrics and

Gynecology 6 (87) 1049minus1051

50 Ostergaard M Thomsen BJ (1992) Pelvic insufficiency during pregnancy

Ugeskr Laeger 154 3568 ndash 72

51 Osgaard HC Zetherstrom G Hansson E (1994) The posterior pelvic pain

provocation test in pregnant women Eur Soine J3258 ndash 260

52 Persson J Woslashlner-Hanssen P Rydhstroem H (2000) Obstetric Risk Factors for

Stress Urinary Incontinence A Population-Based Study Obstetrics and

Gynecology 3 (96) 441minus445

53 Reilly E T C Freeman R M Waterfield M R et al (2002) Prevention of

postpartum stress incontinence in primigravidae with increased bladder neck

mobility a randomised controlled trial of antenatal pelvic floor exercises BJOG an

international journal of obstetrics and gynaecology 1 (109) 68minus76

50

54 Richardson CA Hodges P Hides J (2005) Therapeutic exercise for liumbopelvic

stabilizationChurchill Livingstone Harcourt Publishers 12 p

55 Sabino J Grauer J (2008) N Pregnancy and low back pain Curr Rev

Musculoskelet Med 1137ndash141

56 Sapsford R (2001) The Pelvic Floor A clinical model for function and

rehabilitation Physiotherapy 12 (87) 620minus630

57 Sapsford RR (2004) Rehabilitation of pelvic floor muscles utilizing trunk

stabilization Man Ther Feb9(1)3-12

58 Sapsford RR Hodges P W (2001) Contraction of the pelvic floor muscles during

abdominal maneuvers Arch Phys Med Rehabil Aug 82(8)1081-8

59 Sapsford RR Hodges PW Richardson

CA Cooper

DH Markwell

SJ Jull

GA

(2001) Co-activation of the abdominal and pelvic floor muscles during voluntary

exercises Neurourol Urodynam 2031-42 Wiley-Liss Inc

60 Sapsford RR Hodges PW Richardson CA Cooper DA Markwell SJ amp Jull GA

(1997) Activation of puboccygeus during a variety of isometric abdominal

exercises Abstract 115 ICS Yokohama

61 Shelly E (2005) The pelvic floor Hall C M Brody L Th Therapeutic Exercise

Moving Toward Function (p 402ndash435) USA Lippincott Williams amp Wilkins

62 Sihvonen T Huttunen M Makkonen M Airaksinen O (1998) Functional

Changes in Back Muscle Activity Correlate With Pain Intensity and Prediction of

Low Back Pain During Pregnancy Arch Phys Med Rehabil Vol 79 October

63 Smith R Appell R Fenner D et al Clinical management of urinary incontinence

in women APGO Educational Series on Womenrsquo s Health Issues 2007 March 1

64 Steacutephanie J Madill Linda McLean (2006)Relationship between abdominal and

pelvic floor muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle

contractions in healthy continent women Urodynam 25722-730

65 Vickers D amp Davila GW Kegel Exercises and Biofeedback (2006) Springer

London 303-310

66 Urquhart D M Hodges P W Allen T J Story I H (2005) Abdominal muscle

recruitment during a range of voluntary exercises Man Ther May10(2)144-53

67 Wilson P D Herbison G P (1998) A randomized controlled trial of pelvic floor

muscle exercises to treat postnatal urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 5 (9) 257-264

51

68 Woodman PJ amp Graney DO (2002) Anatomy and physiology of the female

perineal body with relevance to obstetrical injury and repair Clinical anatomy

15321ndash334

Page 15: KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS ... · raumenų inervacija (Woodman, PJ. ir Graney, D.O., 2002). DDR griaučių raumenų sudėtį įeina 33% greitųjų ir 67% lėtųjų

15

kt 2007) Šlapimo nelaikymas susijęs su didelėmis ekonominėmis išlaidomis Šlapimo nelaikymas

gydymas JAV per metus kainuoja apie 11-12 bilijonų dolerių apytiksliai 2000 dolerių kiekvienam

pacientui per metus Apytikriais apskaičiavimais šlapimo nelaikymo paplitimas vyrauja nuo 2 iki

daugiau kaip 50 (Smith R ir kt 2007)

Daţniausi DDR disfunkciją sąlygojantys veiksniai

nėštumas ir gimdymas

amţius

daţnas sunkaus svorio kėlimas

ilgai besitęsiantis kosulys

nutukimas

daţnas stanginimasis (vidurių uţkietėjimas)

menopauzė

daţna infekcija

kai kurie medikamentai

šlapimo takų displazijos

neuroraumeniniai sutrikimai

stresas

rūkymas kofeino vartojimas

harmoniniai pokyčiai menopauzėje

didelis gimdymų skaičius (Smith R ir kt 2007 Ewings P ir kt 2005)

A LOrsquo Boyle ir kt (2003) atlikto tyrimo metu buvo nustatinėjama kaip pasikeitė moterų

dubens organų padėtis nėštumo metu ir kurios iš tiriamųjų patyrė dubens organų nusileidimą Dubens

organų nusileidimas buvo vertinamas balais Išvadoje pranešama kad nėštumas įtakoja dubens organų

padėtį (J Buivydienė 2004)

Autoriai H P Dietz ir kt (2003) tyrė DDR funkciją visais nėštumo trimestrais Atliktas

tyrimas Jame dalyvavo 200 tiriamųjų Išvadose teigiama kad gimdymas turi tiesioginę įtaką dubens

organų nusileidimui Natūralaus gimdymo metu organai nusileidţia ţemiau nei gimdant cezario pjūvio

pagalba Šių organų nusileidimas turi reikšmės DDR funkcijos sutrikimams (J Buivydienė 2004)

J Buivydienės atlikto tyrimo išvadose atsispindi kad nėštumo metu ir po gimdymo DDR

tonusas silpnėja o jėga nėštumo eigoje ir po gimdymo kinta I-II trimestre ndash didėja II ndash III trimestre ndash

sumaţėja o III ndash po gimdymo padidėja (J Buivydienė 2004)

16

Teigiama kad gimdymo poza taip pat gali sąlygoti DDR disfunkciją Maţesnis DDR

disfunkcijos paplitimas Afrikoje ir Kinijoje aiškinamas tuo kad šiose regionuose moteris gimdymo

metu yra atsitūpusi keturpėsčia arba stovimoje padėtyje kas yra funkcionaliau nei gimdymas gulint

ant nugaros kurio metu dubens dugnas yra ištempiamas nefunkcionaliai (Carriegravere 1998)

Kiti veiksniai nulemiantys DDR disfunkcijos etiologiją yra vaisiaus ypatybės operaciniai

vaginaliniai gimdymai ilga antroji gimdymo stadija ir anestezija Duomenys apie šiuos kintamuosius

yra įvairūs vieni autoriai nurodo ryškią priklausomybę kiti - jokio poveikio

Burgio ir kt (2003) tyrę DDR disfunkcijos potencialius rizikos veiksnius nurodė kad

anestezija antros gimdymo stadijos trukmė įplyšimai vaisiaus galvos ypatybės ir sunkiausio vaisiaus

svoris nesusijęs su DDR disfunkcija Kim ir kt (2005) nurodo kad gimdymų skaičius vaginalinis

gimdymas menopauzė ir senėjimas yra labiausiai susiję su vidudubeninės fascijos ir keliamojo išangės

raumens disfunkcija

Tam tikri moterų dubens tipai gali padidinti neuroraumeninių traumų pavojų DDR Šios

traumos gali atsirasi nėštumo ir gimdymo metu bei dėl kitų būklių kurios nesusiję su nėštumu (Handa

ir kt 2003)

Persson ir kt (2000) tyrime kuris siekė nustatyti įtampos šlapimo nelaikymo akušerinius

rizikos veiksnius buvo nustatytas reikšmingas tarpusavio ryšys tarp įtampos šlapimo nelaikymo

chirurginio gydymo ir prieš tai buvusio vaginalinio gimdymo cukrinio diabeto motinos amţiaus

pirmo gimdymo metu epidurinės anestezijos vaginalinio gimdymo metu ir kūno masės indekso

paskutinio gimdymo metu Gauti duomenys rodo kad pirmas gimdymas labiausiai suţaloja dubens

dugną vėlesni gimdymai neţymiai padidina DDR disfunkcijos riziką Grodstein ir kt (2003) nurodė

kad DDR disfunkcija paplitusi tarp moterų kurios yra gimdţiusios vyresnio amţiaus ir kurios buvo

jaunesnės pirmo gimdymo metu

Konservatyvus DDR disfunkcijos gydymas pastaruoju metu kelia didelį susidomėjimą

Konservatyvių terapijų atlikimo bei tyrinėjimo metodai labai patobulėjo dėlto daugiau leidţia suprasti

apie jų naudą arba nepakankamą naudą susijusių su invazinėmis intervencijomis (Cornella JL

2004)

Didţiausias efektyvumas pasiekiamas DDR pratimus atliekant priţiūrint specialistui nes tik

verbalinė konsultacija yra nepakankama (Freeman RM 2004) Vickers D ir Dvaila GW (2006)

teigia kad 50 pacientų Kegelio pratimus atlieka neteisingai

Pirmas konservatyvus būdas gydyti įtampos šlapimo nelaikymui yra valingi DDR pratimai

kurie buvo sukurti ginekologo Arnoldo H Kegelio 1948 m (Sapsford 2001) DDR disfunkcijos

prevencijai moterys buvo skatinamos atlikti DDR pratimus nėštumo metu ir po gimdymo (Morkved ir

kt 2003)

17

Neumann PB ir kiti atliko sisteminę literatūros apţvalgą kurios tikslas buvo atlikti

literatūros analizę ir pristatyti aiškius įrodymus apie DDR pratimų efektyvumą atliekamų be ir kartu

su papildomomis priemonėmis (grįţtamojo ryšio terapija elektrostimuliacija (ES) makšties konusais)

gydant šlapimo disfunkciją Jie nustatė akivaizdų DDR pratimų efektyvumą gydant šlapimo

disfunkciją tačiau reikalingos papildomos studijos nustatyti optimalias gydymo programas ir

treniravimo protokolus įvairiems pacientams turintiems skirtingą simptomatiką Šios studijos metu

paaiškėjo jog teigiami pokyčiai atliekant DDR pratimus pastebimi praėjus nuo vienos savaitės iki

šešių mėnesių tačiau DDR jėga padidėja tik nuo treniravimo pradţios praėjus maţiausiai trims

mėnesiams (2006)

132 Hipermobilumas

Hipermobilumas daugelyje literatūros šaltinių apibūdinamas kaip nestabilumas

Apatinės nugaros dalies stabilumas ndash tai stuburo gebėjimas išlaikyti padėtį tiek statinėje

padėtyje tiek dinaminio judesio metu (Barr KP ir kt 2005)

Nėštumo metu auga gimda ir didėja pilvo apimtis Kartais moters svoris per kelis mėnesius

padidėja iki 25 Raumenys nespėja adaptuotis bdquonaujomis sąlygomisldquo Nepakankamas fizinis

aktyvumas maţina raumenų jėgą ištvermę ir pablogina koordinaciją Todėl sutrinka raumenų funkcija

stabilizuoti sąnarius ir stuburą Svorio centras pasislenka į priekį gali padidėti juosmens linkis

Krūvis tenka ne tarpslanksteliniams diskams o uţpakaliniams tarpslanksteliniams ir kryţmeniniams -

klubų sąnariams (art sacroiliacae)

Didelę reikšmę nugaros skausmų nėštumo metu atsiradimui turi hormonų (relaksino

estrogenų progesterono prolaktino ir kt) pusiausvyros kitimas Vandens ir natrio susilaikymas

jungiamajame audinyje apie sąnarius sukelia raiščių laisvumą Manoma kad naktiniai nugaros

skausmai antroje nėštumo pusėje susiję su hipervolemijos ir apatinės tuščiosios venos (vena cava

inferior) spaudimu Todėl sutrinka veninio kraujo nutekėjimas iš ekstraduralinių veninių rezginių

Vystosi hipoksija ir metabolizmo pakitimai nemielinizuotose skaidulose Hormonai sukelia pasikeitimą

raiščių įsiterpimo į kaulą taške Itin svarbus geltonkūnio išskiriamo relaksino kiekio svyravimas

Hormono koncentracija kraujyje nuolat didėja iki 24 nėštumo savaitės ir vėliau maţai kinta

Relaksinas didina raiščių laisvumą minkština kremzles ir sukelia sinovijos išvešėjimą Tai padeda

moters organizmui pasiruošti gimdymui Tačiau relaksuoti raiščiai ir kapsulės maţina stuburo ir sąnarių

stabilumą (Lockstad 2003)

Paprastai kai mes gulime ar stovime dubuo yra fiksuotas arba stabilioje padėtyje tačiau

vaikštant mobilumas taip pat kaip ir stabilumas turi būti optimalus ty reikalingas kintantis

18

kryţmeninio klubo sąnario stabilumas (stabilumas esant apkrovai ir mobilumas kai apkrovos nėra)

Kryţmeninio klubo sąnario stabilizavimo problemą išsprendţia paties šio sąnario sutvirtinimo ir

fiksavimo mechanizmas apibūdinamas kaip pasyvus ir aktyvus stabilumas (ţr 2 ir 3 pav)

Kryţmeninio klubo sąnario fiksavimo galimybę apsprendţia netaisyklingi sąnario paviršiai

2 pav Pasyvus stabilumas

Stabili aplinka su atitinkančiais sąnarių paviršiais kai nereikalingos pašalinės jėgos sistemos

stabilumui išlaikyti

Kaulinės struktūros

kauliniai elementai

jėgos kurios susidaro nuo raumenų prisitvirtinimo prie kaulo vietos

neutrali stuburo padėtis

kryţmeninio klubo sąnario sąnarinių paviršių stabilumas

Aktyvus stabilumas susideda iš keleto mechanizmų Pirmiausiai kryţkaulio rotacija pirmyn

atsirandanti krūvio metu ty keliantis iš gulimos padėties į sėdimą arba stovimą padėtį padidina

uţpakalinio raiščio tempimą kuris sukelia didesnį sąnarinių paviršių spaudimą Tokiu būdu

kryţmeniniui klubo sąnariui suteikiama daugiau stabilumo Antra vertus kryţmeninio klubo sąnario

sąnarinių paviršių spaudimą padidina krūtininė-juosmeninė fascija ir raumenys Dauginis ir skersinis

pilvo raumenys yra tvirtai sujungti raiščių ir tvirtinasi aplink kryţmeninį klubo sąnarį Nustatyta kad

skersinio pilvo raumens susitraukimas sutvirtina kryţmeninį klubo sąnarį ir taip dauginio ir skersinio

19

pilvo raumenų ko-kontrakcija dar pagerina liemens stabilumą Abu šie raumenys yra tiek liemens tiek

dubens stabilizatoriai Akivaizdu kad dubens dugnas taip pat dalyvauja uţtikrinant dinaminį stabilumą

juosmens-dubens srityje

3 pav Aktyvus stabilumas

Šis terminas naudojamas apibūdinti raumenims dalyvaujantiems kryţmeninio klubo sąnario

stabilizavime

Išorinių jėgų poveikis uţtikrinantis sistemos stabilumą

diafragma

dubens dugnas

dauginiai raumenys

skersinis pilvo raumuo

krūtininė-juosmeninė fascija

uţpakalinės juosmens raumens skaidulos

Judesių valdymas ndash kitas veiksnys stabilizavimo pratimų mechanizme Nervų sistemai

kontroliuojančiai juosmeninės stuburo dalies stabilumą reikalinga numatyti kiek motorinių vienetų

aktyvuoti norint uţtikrinti raumens gebėjimą atlikti atitinkamą funkciją Judesių reguliacijos

sutrikimus lemia aferentinių impulsų stoka trukdanti griţtamųjų ryšių susidarymui Pacientams

turintiems nugaros problemų stebima uţdelsta nervinė impulsacija iš aukštesniųjų nervų sistemos

20

sričių nes neuţtenka informacijos apie stuburo komponentų būklę Dėl to maţėja raumens aktyvumas

jis silpsta ar atrofuojasi

Richardson su bendraautoriais (2005) atliko tyrimą kuriame tiriamiesiems su lokalių

raumenų disfunkcija parinkti specialūs pratimai įtraukiant pakartotinius izometrinius dauginio ir

skersinio pilvo raumenų susitraukimus (tiesiamųjų ir lenkiamųjų raumenų jėgos ir ištvermės gerinimas

nebuvo įtrauktas) Išvadose teigiama lokaliųjų raumenų skersmuo padidėjo tiriant ultragarsinės

diagnostikos metodu Judesių valdymo gerinimo etape atliekami izometriniai pratimai įtraukiantys

dauginio skersinio pilvo raumenų susitraukimus gulint ant pilvo nugaros ar skausmą maţinančiose

padėtyse Daugkartinis tikslus pratimų kartojimas sudaro nervų sistemoje dominantę ty automatinį

raumens įsijungimą į judesio ir statinės padėties išlaikymą Sąlyginai sveikų ţmonių lokalieji

raumenys aktyvuojami anksčiau uţ globaliuosius o besiskundţiančių nugaros skausmais - atvirkščiai

Statinis ir dinaminis stabilumas pasiekiamas kai aktyvios pasyvios ir kontrolinės sistemos

dirba kartu Biomechaniniai dubens sąnarių fiksavimo modeliai apibrėţiami vadinamais formos ir

jėgos dominančių principais Raumenų ndash raiščių sistema valdoma nervų sistemos atsakinga uţ jėgos

dominantę Raumenys skiriami į dvi funkcines sistemas giliejilokalūs ir paviršiniaiglobalūs

Lokalieji yra atsakingi uţ smulkius suderintus tarpsegmentinius nespecifinius jėgos krypčiai

judesius o tuo tarpu globalieji raumenys kontroliuoja stuburo orientavimą į tiesioginius judesius

Judesių kontrolės koncepcija kur giliųjų raumenų korsetas ir globalių raumenų veikla yra

suderinta lemia juosmens - dubens stabilumą Tiesiamasis nugaros raumuo dvigalvis šlaunies raumuo

ir didysis sėdmens raumuo yra svarbiausi raumenys jėgos dominantės palaikymui Skersinis pilvo

raumuo ir DDR yra svarbūs juosmens ndash dubens regiono stabilizavimui

Dėl patologinių biomechaninių ir hormoninių kitimų atsiranda sąnarių ir stuburo segmentų

nestabilumas Todėl sąnarinėse kapsulėse raiščiuose sausgyslėse dirginami skausmo receptoriai

Nestabilumą stengiasi kompensuoti raumenys tačiau tai trunka neilgai kadangi jie negali

pilnavertiškai pakeisti raiščių funkcijos Raumuo vargsta blogėja metabolizmas jie įsitempia

Spazmuotas raumuo sukelia skausmą Bet refleksinį raumens įsitempimą gali sukelti raiščių ir sąnarių

dirginimas (Lockstad 2003)

Nėštumo metu ypač veikiami liemens stabilumą uţtikrinantys raumenys Tie raumenys

vadinami laikysenos raumenimis jie yra trumpi giluminiai neatliekantys judesių tačiau

stabilizuojantys sąnarius raumenys Šią funkciją atlieka toniniai raumenys uţtikrinantys gerą dinaminį

stabilumą liemenyje Liemens stabilumą uţtikrina trys pagrindinai toniniai raumenys ndash skersinis pilvo

(m transversus abdominis) dauginiai (m multifidus) ir vidiniai įstriţiniai pilvo (m internus obliquus)

raumenys

Esant susilpnėjusiam ar pertemptam skersiniam pilvo raumeniui gali atsirasti liemens

nestabilumas tiesiogiai įtakojantis apatinės nugros dalies skausmus (Barkauskas 2002) Skausmas

21

slopina šio raumens susitraukimą atliekant įvairius judesius galūnėmis ir taip prarandamas apsauginis

stabilizavimo efektas Palaipsniui toninis raumuo (skersinis pilvo) tampa faziniu ty dalyvauja liemens

judesiuose ir neuţtikrina liemens stabilumo einant bėgant ar tiesiog atliekant judesius rankomis

(Mohr 1990)

Kulig K ir kolegų atlikto tyrimo hipotezė teigė kad liemens segmentinių judesių skirtumai

įtakoja apatinės nugaros dalies skausmą Tyrimo metu buvo nustatyta kad tiriamosioms kurios

skundėsi apatinės nugros dalies skausmu buvo daugiau padidėjęs juosmeninės dalies mobilumas nei

toms kurios nesiskundė skausmu Padidėjęs mobilumas buvo nustatytas L4-L5 ir L5-S1 segmentuose

(Kulig K ir kiti 2007)

Juosmens ndash dubens regionui reikalingas stabilumas tam kad būtų galima pernešti krūvį

liemeniui ir viršutinėms galūnėms Tačiau tuo pačiu turi būti ir pakankamas mobilumas (fiziologinės

amplitudės ribose) kad uţtikrinti pakankamą judėjimą (Steacutephanie J 2006)

133 Netaisyklinga laikysena

Esant silpniems raumenims palaipsniui susiformuoja netaisyklinga nėščiosios laikysena dėl

ko nėščioji daţnai gali jausti skausmus juosmeninėje ir krūtininėje (tarp menčių) dalyse keliuose ir

pėdose (Osgaard ir kt 1994) Netaisyklinga laikysena daţnai susijusi su krypuojančia eisena

Taip pat dėl hormonų pokyčių padidėja dubens ir juosmeninės dalies sąnarių paslankumas kuris

įtakoja netaisyklingos nėščiosios laikysenos formavimąsi

Kita prieţastis įtakojanti netaisyklingos laikysenos formavimąsi yra palaipsniui didėjantis

vaisiaus apimtis ir svoris moteris priversta atsilošti atgal kad išlaikytų pusiausvyrą stovėdama ar eidama

Dėl to gali padidėti juosmens linkis ir persitempti minkštieji audiniai Tačiau pagal olandų atliktą studiją

(rentgeno pagalba) nagrinėjusią laikysenos pokyčius nėštumo metu teigiama kad juosmens linkis maţėja

Bendras skausmas gali kilti dėl raumenų ir raiščių bei kraujotakos dubens raumenyse ir raiščiuose

pasikeitimo (Bastiaanssen 2004)

Kalbant apie generalizuotą ty viso kūno pusiausvyros lygmenį reikia paminėti kūno masės

centrą kaip labiausiai įtakojantį veiksnį Dėl vienokių ar kitokių prieţasčių pasislinkus kūno masės

centrui apatinės nugaros dalies struktūros patiria daug didesnę kompresinę apkrovą Šiuo atveju

pakenkimo lygmuo tiesiogiai priklauso nuo struktūrų uţtikrinančių nugaros stabilumą gebėjimo

suvaldyti atsiradusią apkrovą Kitas stabilizacinis apatinės nugaros dalies lygmuo atsakingas uţ

dubens ir juosmeninių slankstelių padėties kontrolę ir valdymą Šiame lygmenyje svarbiu veiksniu

tampa fiziologiniai stuburo linkiai (juosmeninis linkis) bei viso kūno laikysena Pačiame ţemiausiame

stabilizacijos kontrolės lygmenyje atsiduria tarpslanktelinių judesių (slinkimas ir sukimas) valdymas

22

Sihvonen T atliktame tyrime buvo nustatyta kad nugaros raumenų atsipalaidavimo laipsnis

lygiagrečiai susijęs su skausmo intensyvumu ir aktyvumo lygis judesio metu turi atvirkštinę

priklausomybę judesių ribotumo lygiui (1998)

Laikysenos pokyčius įtakoja šie kitimai

1 Nėštumo metu nutolsta krūtinkaulio kardinė atauga stuburas išsitiesia pečiai ir galva atlošiami

atgal nugara išsilenkia

2 Kaklo linkis didėja į viršutinę kaklo keterą galva pirmyn (tokia padėtis reikalinga pečių

išlyginimui)

3 Bendras kūno masės centras svyruoja pirmyn ir atgal dėl gimdos ir jos komponentų masės

padidėjimo

4 Tam kad kompensuotų gravitacijos centro poslinkį gali padidėti juosmens linkis ir kelių

hiperekstenzija (keliai per daug išsitiesia tam kad pasikeistų gravitacijos linija) Todėl daţnai

netinkamai apkraunami kelių ir pėdų sąnariai

5 Kinta kūno masės centras pasislenka pirmyn ir tenka didesnis krūvis nugaros ir pilvo

raumenims

Nėštumo metu ypač veikiami liemens stabilumą uţtikrinantys raumenys Tie raumenys

vadinami laikysenos raumenimis jie yra trumpi giluminiai neatliekantys judesių tačiau

stabilizuojantys sąnarius raumenys Šią funkciją atlieka toniniai raumenys uţtikrinantys pakankamą

dinaminį stabilumą liemenyje Liemens stabilumą uţtikrina trys pagrindinai toniniai raumenys

skersinis pilvo (m transversus abdominis) dauginiai (m multifidus) ir vidiniai įstriţiniai pilvo(m

internus obliquus) raumenys Esant susiformavusiai netaisyklingai kūno laikysenai ar funkciniams

nugaros skausmams ypatingą dėmesį būtina kreipti laikysenos kontrolei ir kūno judėjimo mechanikai

Vertikalioje padėtyje atraminę palaikomąją liemens ir vidaus organų funkciją atlieka pilvo nugaros

kvėpavimo diafragmos bei dubens dugno raumenys (Carriere 2002)

Laikysenos kontrolės lavinimui didelis dėmesys skiriamas pilvo raumenų stiprinimui be

aktyvinimui Skersinio pilvo raumens aktyvavimas stabilizuoja liemenį ir uţtikrina geresnį viršutinių ir

apatinių galūnių funkcionavimą

Carriere (2002) nurodo kad pilvo raumenų treniravimas yra būtinas norint sustiprinti silpnus

DDR ir atstatyti jų funkciją nes tuo metu kai raumuo išmoksta dirbti daugelyje kombinacijų jis toliau

automatiškai savaime treniruojasi atliekant kasdieninio gyvenimo veiksmus Yra labai sunku aptikti ir

sąmoningai aktyvuoti skersinius pilvo raumenis Kada skersinis pilvo raumuo yra aktyvus ir yra gerai

įsitempęs jis atpalaiduoja juosmeninę nugaros dalį Kada sėdimieji gumburai atitolsta nuo vienas kito

23

apatinė skersinio pilvo raumens dalis sutrumpėja sėdimiesiems gumburams priartėjus skersinis pilvo

raumuo pailgėja Tai rodo kad skersinis pilvo raumuo ir DDR yra antagonistai kurie visada

funkcionuoja kaip pora (Franklin 2003)

Skersinio pilvo ir dubens dugno raumenų atsakas sustiprėja kuomet pratimai atliekami esant

geram juosmens-kryţkaulio linkiui Pradinė padėtis pasilenkus ir nugaros lenkimas atliekant pratimus

aktyvuoja sukimą skatinančius pilvo raumenis tokius kaip išoriniai įstriţiniai pilvo ir tiesieji pilvo

raumenys o tai apriboja skersinio pilvo raumens įtraukimą į darbą (Sapsford 2001)

Atstatinėjant raumenų tarpusavio pusiausvyrą (paprastai ji būna sutrikusi esant netaisyklingai

laikysenai) tempiamos ir stiprinamos šios raumenų grupės

Stiprinami šie raumenys

viršutinė kaklą lenkianti raumenų dalis apatinė kaklą ir viršutinė krūtinę tiesianti raumenų

dalis

mentę supantys raumenys

išoriniai ţastą sukantys raumenys

liemenį lenkiantys ir stabilizuojantys raumenys (tiesusis ir įstriţiniai pilvo)

šlaunis tiesiantys raumenys

blauzdas tiesiantys raumenys

pėdas tiesiantys raumenys

kvėpavimo raumenys

Tempiami šie raumenys

viršutinė kaklą tiesianti raumenų dalis bei mentės keliamieji raumenys

krūtinės raumenys (didysis ir maţasis krūtinės raumenys)

nugarą tiesiantys raumenys

šlaunis pritraukiantys ir lenkiantys raumenys (nepertempti moterims jaučiančioms dubens

nestabilumą ir skausmą )

blauzdas lenkiantys raumenys (nepertempti moterims jaučiančioms dubens nestabilumą ir

skausmą )

pėdas lenkiantys raumenys

24

134 Dubens raiščių atsipalaidavimo sindromas (DRAS)

Juosmens ndash dubens regiono stabilizavimo sistemas įtakoja hormoniniai ir biomechaniniai

pokyčiai tačiau ne visos moterys patiria nugaros skausmą Anksčiau manyta kad hipermobilumas yra

pagrindinė skausmo prieţastis tačiau šiuo metu manoma jog dinaminės stabilizacijos metu jį lemia

raumenų ndash raiščių sistemos nesugebėjimas kompensuoti padidėjusio dubens sąnarių laisvumo (Gutke

A 2007) Dubens raiščių atsipalaidavimo sindromas (DRAS) yra apibūdinamas kaip būklė

išsivystanti nėštumo ar gimdymo metu ir pasireiškianti stipriu skausmu kryţmeniniame klubo sąnaryje

irar gaktinėje sąvarţoje (Petrikonis 2001)

Kryţmeninio kubo sąnario ir gaktinės sąvarţos atsipalaidavimas nėštumo metu yra

fiziologinis fenomenas kuris paprastai vyksta be simptomų nes jį iš dalies lemia hormoniniai ir

biocheminiai faktoriai Tačiau kai kuriais atvejais šie pokyčiai sąlygoja simptomus 08 -16 moterų

DRAS pasireiškia nėštumo metu Šie simptomai gali atsirasti jau pirmame nėštumo trimestre tačiau

paprastai pasireiškia 5 ndash 8 nėštumo mėnesį

Daugeliui moterų skausmai pranyksta tuoj po gimdymo tačiau kai kuriais atvejais dėl

neaiškių prieţasčių jis uţsitęsia keliolika savaičių po gimdymo Simptomai pasireiškia skausmu

juosmeninėje stuburo dalyje ir padidėjusiu jautrumu kryţmeniniame klubo sąnaryje bei gaktinėje

sąvarţoje (Petrikonis 2001)

14 Dubens dugno pilvo raumenų ir diafragmos funkciniai ryšiai

Visi dubens dugno komponentai sudaro atskirą griaučių raumenų sistemą (ţr 4 pav) kuri

yra susijusi su kitų griaučių raumenų sistemų funkcionavimu (Sapsford 2001 Franklin 2003)

DiafragmaDauginis raumuo

Dubens dugnasKryžkaulis

Skersinis pilvo raumuo

Dauginiai raumenys

4 pav DDR pilvo raumenų ir diafragmos funkciniai ryšiai (Beazel J R 2004)

25

Nurodoma kad DDR kartu su diafragma skersiniais pilvo raumenimis ir klubiniais juosmens

raumenimis suformuoja tam tikrą konteinerį Visų šių raumenų tarpusavio veikla turi svarbią reikšmę

DDR jėgai bei nugaros raumenų funkcinei būklei Konteinerio stogą sudaro diafragma šonines sienas

- skersiniai pilvo raumenys uţpakalinę sieną - klubiniai juosmens raumenys ir pagrindą - DDR

Pasak Carriere (1998) stovint išsitiesus pilvo nugaros raumenys diafragma ir DDR sudaro

pilvo kamerą Visi šie raumenys dėka savo funkcinių jungčių palengvina keliamųjų ir sutraukiamųjų

išangės raumenų funkciją Kosint šokinėjant bėgant šie raumenys turi dirbti kartu kad sustiprintų

DDR DDR nėra izoliuotas vienetas tačiau pilvo kapsulės dalis kuri supa pilvo ir dubens organus

Struktūros sudarančios šią kapsulę yra juosmeninės stuburo dalies slanksteliai ir dauginiai raumenys

diafragma (kuri svarbi tiek laikysenai tiek kvėpavimui) skersiniai pilvo raumenys ir DDR

kompleksas Šie raumenys uţtikrina liemens laikyseną vertikalioje padėtyje ir veikia sinergetiškai

(Sapsford 2001) Skersiniai pilvo raumenys dirba kaip korsetas apjuosdami apatinę pilvo dalį ir

nugarą ir palengvindami dauginių raumenų darbą (Hulme 2002 )

Diafragma pilvo raumenys (ypatingai skersiniai pilvo) plačiausieji nugaros raumenys

sėdmenų raumenys ir dauginiai raumenys yra svarbūs raumenys uţtikrinantys optimalią DDR

funkciją Jie sudaro integruotą atramos sistemą bei pagerina šlapimo pūslės ir tiesiosios ţarnos

funkciją stuburo juosmeninės kryţkaulio dalies stabilumą pusiausvyrą ir vaikščiojimą (Hulme 2002)

Dubens dugnas turi greitai reaguoti į laikysenos liemens raumenų aktyvumo ir vidinio pilvo spaudimo

pokyčius išlaikant sutrauktus raumenis įvairaus intensyvumo fizinio krūvio metu ir juos atpalaiduoti

po krūvio

Diafragma yra svarbiausias kvėpavimo raumuo Ji tarsi kupolas dengia vidaus organus ir

suformuoja atskiriamąjį sluoksnį tarp pilvo ertmės ir krūtinės Diafragmą ir dubens dugną jungia nuo

pilvo ertmės einantis jungiamasis audinys (adventitia) vadinama fascija kuri eina paraleliai

pasidalindama į du lapelius Taigi taisyklingas kvėpavimas yra labai svarbus treniruojant dubens

dugno raumenis Šis kvėpavimas vadinamas diafragminiu arba pilviniu kvėpavimu (Kuhnert Ch

2005)

Diafragma sinergetiškai palengvina skersinio pilvo raumens darbą per kvėpavimo iškvėpimo

fazę Kadangi diafragma pakyla pakeldama vidaus organus 1-3 cm ir sumaţindama vidinį pilvo

spaudimą skersinis pilvo raumuo susitraukia stabilizuodamas juosmens-dubens regioną (Hulme 2002

b) Nurodoma kad nėščiosios kurios sėdi neatsirėmusios ir išlaikydamos taisyklingą juosmeninį

stuburo linkį stovi išsitiesusios ir pas kurias judant apatinės pilvo dalies raumenys yra tvirti

palengvina neintensyvų DDR aktyvumą sinergijoje su giliaisiais pilvo raumenimis didţiąją dienos dalį

Jos pasiţymi gera laikysenos kontrole Tik tada kada pilvo raumenų susitraukimai yra automatiški

dubens dugnas gali atlikti savo atraminę funkciją sulenkus liemenį (Sapsford 2001)

26

Literatūroje nurodoma kad DDR funkcija glaudţiai susijusi su kvėpavimo diafragma

Kvėpuojant diafragma nusileidţia ir grįţta į ramybės padėtį 12-14 kartų per minutę Diafragminis

kvėpavimas yra svarbus norint išlaikyti sveiką stuburą sveiką šlapimo pūslę ir tiesiąją ţarną bei

šlapimo sulaikymą (Hulme 2002)

Įkvėpimo metu kvėpavimo diafragma juda ţemyn pilvas išsipučia o dubens dugnas šiek tiek

pajuda ţemyn jei jis yra elastingas ir atpalaiduotas (Carriere 2002) Nusileidţianti diafragma spaudţia

pilvo organus ir didina šlapimo pūslės ir tiesios ţarnos spaudimą (VPS) (Hulme 2002 ) Organai yra

spaudţiami į pilvo raumenis ir dubens dugną kuris prisitaiko platėdamas Pilvo raumenys ir dubens

dugnas dirba kartu kad paremtų ir subalansuotų diafragmos aktyvumą (Franklin 2003)

Iškvėpimo metu pilvas suplokštėja ir jei iškvėpimas yra stiprus diafragma susitraukia ir juda

į viršų (Carriere 2002) DDR ir pilvo raumenys susitraukia kad galėtų pastumti organus į viršų

(Franklin 2003) Diafragma daugiau kontroliuojama autonominės nervų sistemos nei valingos nervų

sistemos (Hulme 2002 ) Valdomas forsuotas iškvėpimas sukelia ne tik diafragmos bet ir vidinio ir

išorinio įstriţinio pilvo raumenų aktyvaciją Tai skatina įtampos padidėjimą dubens

dugnosutraukiamojo raumens funkciniame vienete (Carriere 1998)

Pagrindiniai liemens organai yra tiesiogiai arba netiesiogiai palaikomi diafragmos taigi

diafragmos ritmiškas judėjimas padeda išlaikyti šių organų normalų mobilumą ir pakelia šlapimo pūslę

2-3 cm per iškvėpimo fazę Diafragma kartu su skersiniu pilvo raumeniu padeda stabilizuoti stuburą

iki padidėjant vidiniam pilvo spaudimui atliekant galūnių judesius

Spaudţiant krūtinės ląstą šonkauliais diafragmos mechanizmas įtakoja ne tik pilvo sienos

raumenis bet ir DDR (Moen ir kt 1990) Ilgalaikis iškvėpimas (ar įsitempimas) aktyvuoja ne tik

diafragmą bet taip pat vidinį ir išorinį įstriţinius pilvo raumenis (Ostergaard ir kt 1992) Tai sukelia

dinaminę funkcinio vieneto DDR padidėjusį įsitempimą Todėl svarbią reikšmę turi gebėjimas

kvėpuoti diafragminiu būdu kurio metu intensyviai priverčiami dirbti pilvo raumenys

Sapsford R R ir Hodges P W atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti ar valingas pilvo raumenų

susitraukimas yra susijęs su dubens dugno raumenų aktyvumu DDR aktyvumas buvo matuojamas

atliekant skirtingo intensyvumo pilvo raumenų susitraukimus gulimoje ir sėdimoje padėtyse DDR

elektromiografinis aktyvumas buvo matuojamas įvedus į makštį ir išeinamąją angą paviršinius

elektrodus Šie matavimai buvo paremti išeinamosios angos ir makšties spaudimo Gauti rezultatai

rodė kad DDR elektromiografijos duomenys padidėjo pilvo raumenų susitraukimo metu DDR

aktyvumas stipraus pilvo raumenų susitraukimo metu nesiskyrė nuo išmatuoto maksimalaus DDR

susitraukimo Išmatuotas pirmiau makšties ir išeinamosios angos slėgio padidėjimas o po to ir pilvo

Išvadose kalbama kad sveikiems tiriamiesiems valingas pilvo raumenų aktyvumas sąlygojo DDR

aktyvumą Dubens slėgio padidėjimas įvykęs prieš pilvo slėgio padidėjimą parodo kad atsakas yra

27

uţprogramuotas Pilvo raumenų treniravimas gali būti labai veiksmingas šių sutrikimų gydyme

(Sapsford R R Hodges P W 2001)

Valingų DDR susitraukimų metu sveikoms moterims kaip atsakas buvo uţregistruotas

charakteringas pilvo raumenų aktyvumas (Steacutephanie J 2006)

Daugelis pilvo raumenis lavinančių pratimų yra įtraukiami į nugaros skausmo ir kitų griaučių

raumenų sistemos sutikimų reabilitavimo programas Buvo atlikta keletas tiriamųjų darbų apie visų

pilvo raumenų aktyvavimą ir įtaką tam tikriems regionams Šis tyrimas parodė kas vidinis apatinės

pilvo sienos vidinės krypties judesys gulimoje ant nugaros padėtyje labiausiai nepriklausomai nuo kitų

pilvo raumenų įtakoja skersinio pilvo raumens aktyvumą (Urquhart DMir kt 2005)

Šlaunų ir liemens judesių metu (Bo ir Stein 1994) izometrinių pilvo pratimų metu (Sapsford

ir kt 1997) ir kitų juosmenį stabilizuojančių raumenų aktyvavimo metu (Jones 1999) buvo

uţregistruotas dubens dugno raumenų elektromiografijos rodiklių padidėjimas

Dar vieno tyrimo metu buvo tiriamas pilvo raumenų atsakas į valingą DDR susitraukimą

moterims anamnezėje neturėjusioms dubens dugno sutrikimų tam kad nustatyti ar yra pilvo ertmę

supančių raumenų ko-aktyvaciją DDR pratimų metu Pilvo raumenų aktyvumas buvo registruojamas

elektromiografijos metodu elektrodų pagalba Tiriamosios sutraukinėjo DDR trijose padėtyse gulint

ant nugaros Visoms tiriamosioms pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas padidėjo virš pradinio

taško atliekant DDR susitraukimus maţiausiai vienoje padėtyje Skersinio pilvo raumens

elektromiografijos aktyvumas buvo didţiausias liemens lenkimo padėtyje o skersinio pilvo raumens

aktyvumas buvo didesnis uţ tiesiojo pilvo raumens aktyvumą liemens tiesimo padėtyje

Buvo atliktas papildomas eksperimentinis tyrimas kurio metu buvo registruojamas gaktinio

stuburgalio raumens ir pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas atliekant tris skirtingus

submaksimalius izometrinius pilvo raumenų pratimus Šio eksperimentinio tyrimo metu nustatytas

gaktinio stuburgalio raumens aktyvumo padidėjimas su kiekvienu pilvo raumenų susitraukimu

Rezultatai rodo kad pilvo raumenų aktyvumas yra normalus atsakas į DDR veiklą

tiriamosioms be DDR sutrikimų ir leidţia manyti kad specifinė pilvo raumenų veikla aktyvuoja DDR

(Sapsford RR ir kt 2001)

Nėštumo metu DDR dėl palaipsniui didėjančio gimdos svorio yra nuolat tempiami ir

neišlaiko jiems tenkamo krūvio todėl izoliuotai aktyvinti šiuos raumenis yra sudėtinga Ilgą laiką buvo

manoma kad liemens stabilizavimo pratimų programa nėščiosioms įjungiant dubens judesius neįtakoja

DDR funkcinės būklės Anksčiau kineziterapeutai mokydami kaip atlikti dubens dugno raumenų

pratimus akcentuodavo pacientams neįtempti pilvo raumenų Šiuo metu poţiūris šiuo klausimu

pasikeitė Egzistuojantis funkcinis ryšys tarp dubens dugno kvėpuojamosios diafragmos bei pilvo ir

nugaros raumenų suteikia galimybę šiuos raumenis aktyvinti netiesiogiai

28

Atliekami tyrimai leidţia suprasti kad yra tam tikros sinergijos tarp pilvo ir DDR Manoma

kad DDR turi dvejopą funkciją dalyvauja liemens stabilumo palaikyme ir šlapimo ir išmatų šalinime

bei laikyme Šios raumenų sinergijos gali sėkmingai pasitarnauti DDR funkcijos sutrikimų

reabilitacijoje Daugeliui moterų prieš ir po gimdymo bendro fizinio aktyvumo pagalba galima

sėkmingai pagerinti dubens dugno raumenų atsigavimą be specifinių dubens dugno raumenų pratimų

Pagrindiniai faktoriai susiję su treniravimosi sėkme yra daugiau pacienčių sutikimas ir

motyvacija nei amţius ar šlapimo nelaikymo laipsnis Paskaičiuota kad tik 15-20 pacienčių sutinka

atlikti DDR treniruotes (Freeman RM 2004)

Nėštumas yra idealus laikotarpis pacienčių edukacijai ir motyvacijai skatinti nes šiuo metu

jos aktyviai lankosi sveikatos prieţiūros įstaigose Yra kilusi idėja kad moterų konsultacijų

laukiamuosiuose moterys galėtų stebėti video medţiagą apie nėštumą ir gimdymą o tuo tarpu ir jų

poveikį DDR šių raumenų pokyčius ir riziką (McLennan MT ir kt 2005)

Bo K ir kitų tyrimo tikslas buvo ištirti kiek moterų nėštumo metu atlieka DDR pratimus

Tyrimo metu nustatyta kad santykinai keletas (17) moterų nėštumo metu reguliariai atliko DDR

pratimus (2006)

Tikėtina kad DDR pakartotinas toninio aktyvumo įgijimas dėl pailgintos skersinių pilvo

raumenų švelnios aktyvacijos prieš padidinant jėgą yra svarbus faktorius atstatantis laiku įvykstantį

DDR atsaką (Sapsford 2001) Kada susitraukia dubens diafragma susitraukia ir pilvo raumenys ir

atvirkščiai Taigi kai dirba DDR jėgos laukas jis palengvina pilvo raumenų susitraukimą (Hulme

2002 )

Funkcinių pratimų tikslas yra atstatyti DDR funkciją Kada DDR lavinimas koordinuojamas

su aplink esančių raumenų treniravimu DDR funkcija yra atstatoma (Carriere 2002)

Tyrimai parodė kad atliekant maksimalų DDR susitraukimą padidėja visų pilvo raumenų

aktyvumas Tiesiojo pilvo raumens atsakas buvo maţiausias Atliekant juosmeninį lenkimą didţiausias

buvo skersinio pilvo raumens ir išorinio įstriţinio raumens aktyvumas Pastebėta kad atliekant netgi

silpną DDR susitraukimą skersinis raumuo duoda atsaką nepriklausomai nuo liemens padėties

Priešingai atliekant įvairius izometrinius pilvo raumenų manevrus padidėjęs pilvo raumenų

elektromiografinis aktyvumas įtakoja gaktinio stuburgalio raumens ir išeinamosios angos raumenų

aktyvumą DDR ir dauginio raumens koaktyvacija taip pat buvo tiriama tačiau patvirtinantys rezultatai

negauti

Atsiţvelgiant į tai kad dubens dugno raumenys yra liemens stabilumo palaikymo sistemos

dalis kurią sudaro tam tikri lokalieji raumenys nepakankama kitų lokaliųjų raumenų veikla veikia

DDR toninį aktyvumą ir įsijungimo į darbą laiko funkcinės veiklos metu Nugaros skausmas gali būti

prieţastimi maţinančia DDR toninį aktyvumą Taip pat ir klubinio kryţkaulio sąnario sutrikimai gali

įtakoti liemens stabilumo sistemą

29

Nuo 1962 m su nėštumu susijusios dubens ir juosmeninės stuburo dalies diagnozė

prognozės ir gydymas kėlė diskusijas ir iki šiol besitęsiantį nuomonių išsiskyrimą Be to naujausi

gydymo strategijų tyrimai atspindi įvairias nuomones iš tiesų rodančias kad egzistuoja profesinis

neapibrėţtumas dėl optimalaus gydymo metodo (Bastiaenen ir kt 2004)

Publikuojami įvairių studijų gydymo rezultatai tačiau didesnė dauguma jų yra nepatvirtinti

Nėščiųjų dubens ir juosmeninės stuburo dalies skausmų gydymas yra nukreiptas į skausmo maţinimą

susidedantį iš padėčių ir kai kurių kasdieninių veiksmų (lipimo laiptais kėlimo liemens sukimo

judesių) vengimo bei korekcinių pratimų programos

Kineziterapija vandenyje labai populiari ir efektyvi forma gydanti daugelį judamojo aparato

ligų Vienas iš privalumų treniruojantis baseine yra tas kad vandenyje neţiūrint judesių stuburas

veikiamas labai nedidelių apkrovų Taip yra dėl to kad vandenyje ţmogus tampa bdquobesvorisldquo

Vandenyje kaip ir sausumoje pasiekiama gerų rezultatų derinant kvėpavimą ir tempimą

didesnis raumenų pailgėjimas įmanomas vandenyje (Freedmann 2000)

Juosmeninės stuburo dalies lenkimas įtakoja DDR atsaką Moterims yra sunkiau aktyvuoti

DDR kada juosmeninė stuburo dalis yra lenkimo padėtyje Pas daugelį moterų pilvo siena pasislenka

pirmyn lenkiantis stovimoje padėtyje ir tai maţina DDR aktyvumą Eksperimentinėje situacijoje

sveikoms moterims pilvo sienos pasislinkimas pirmyn sumaţino šlaplės spaudimą (Sapsford 2001)

Kadangi ritmingus kvėpavimo judesius palaiko pilvo ir dubens dugno raumenų sinerginė veikla tad

būtina uţtikrinti normalų šių raumenų funkcionavimą Dubens dugno raumenų aktyvacijai ir

stiprinimui taikoma Kegelio bei Tansbergerio metodikos (Baumann L 2005)

30

2 TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA

21 Tyrimo organizavimas ir tiriamųjų kontingentas

Tyrimo objektas nėščių moterų dubens dugno raumenys

Tyrimas buvo atliekamas KMUK Akušerijos ginekologijos klinikoje Kauno II klinikinės

ligoninės akušerijos skyriuose bei P Maţylio gimdymo namų fizinės medicinos ir reabilitacijos

skyriuje Tyrimas pradėtas 2007 spalio mėnesį ir tęsėsi iki 2009 kovo mėnesio

Pradiniame tyrimo etape dalyvavo 87 sveikos pirmą kartą besilaukiančios savanorės nėščios

moterys kurių nėštumas buvo nuo 28 nėštumo savaitės Visos tiriamosios buvo stebimos akušerių ndash

ginekologų pagal profilaktinį nėščiųjų prieţiūros planą Tiriamųjų amţius nėštumų skaičius ir kiti

tyrimui svarbūs medicininiai duomenys buvo surinkti iš nėščiųjų medicininės dokumentacijos

Tyrimo baigiamajame etape dalyvavo 60 nėščių moterų 27 nėščiosios dėl įvairių prieţasčių

(nepalankios akušerinės situacijos ūmių kvėpavimo takų susirgimų odos alerginių reakcijų ir kitų

neaiškių prieţasčių) baigiamajame tyrimo etape nedalyvavo

Visos savanorės nėščios moterys sutikusios dalyvauti tyrime buvo suskirstytos į dvi grupes

kontrolinę ir tiriamąją Tiriamąją grupę sudarė moterys sutikusios dalyvauti tyrime ir lankyti mokamas

baseino procedūras Kauno II klinikinės ligoninės bei P Maţylio gimdymo namų fizinės medicinos ir

reabilitacijos skyriuose Kontrolinę grupę sudarė moterys kurios nedalyvavo jokiose fizinės veiklos

procedūrose ir buvo stebimos KMUK Akušerijos ginekologijos klinikos moterų konsultacijoje

Tiriamųjų amţius

Tyrimo metu dalyvavusių respondenčių amţius nuo 20 iki 35 m tiriamojoje grupėje amţiaus

vidurkis lygus 2677plusmn 066 m kontrolinėje grupėje - 274plusmn 061 m(ţr 5 pav)

31

Tiriamųjų amžius

2742677

18

20

22

24

26

28

30

Tiriamoji gr Kontrolinė gr

Meta

i

5 pav Tiriamųjų amžius grupėse

Tam kad įvertinti amţiaus įtaką dubens dugno raumenų jėgai ir juosmens mobilumui

nėštumo metu visos tiriamosios buvo suskirstytos į dvi grupes pagal amţių jaunesnių ir vyresnių nei

30 m (ţr 1 lentelė)

1 lentelė

Tiriamųjų skaičius ir amžiaus vidurkis amžiaus grupėse

Tiriamųjų skaičius

amţiaus grupėse

le29 m (n=45) ge 30 m (n=15)

Amţiaus vidurkis 2558plusmn036 316plusmn046

22 Tyrimo metodai

221 Literatūros analizė

Buvo atlikta sisteminė mokslinių tyrimų analizė kur pateikiami duomenys apie DDR pratimų

metodus jų įtaką gydant įvairius dubens dugno sutrikimus ir pateikta šio darbo Paieškos metu buvo

naudojamos kompiuterinės bibliografinės medicininės duomenų bazės MEDLINE COCHRANE

32

BIOMED Straipsniai atrinkti pagal raktaţodţius dubens dugno raumenų treniravimas nėštumo metu

(pelvic floor training in pregnancy) dubens dugno raumenų disfunkcija (pelvic floor dysfunction)

liemens stabilumas (lumbar spine stability) diafragmos dubens dugno ir pilvo raumenų funkciniai

ryšiai (diaphragma pelvic floor and abdominal muscles co-activation) Panaudoti moksliniai

straipsniai atspausdinti ţurnale bdquoSveikatos mokslaildquo bei vadovai skirti akušerijos ginekologijos bei

urologijos profesionalams

222 DDR jėgos vertinimas

Objektyvi dubens dugno raumenų jėga šio tyrimo metu buvo vertinama atliekant maksimalų

DDR sutraukimą Buvo registruojamas trijų maksimalių DDR sutraukimų tarp kurių poilsio intervalas

2s jėgos (mmHg) vidurkis Jėgos matavimui buvo naudojamas mediciniškai patikrintas DDR

funkcijos matavimo aparatas (bdquoPelvexiserldquo Wolfram Haboeck Co Austria) (ţr 6 pav) sukurtas

gydytojos Ilse Michil Prietaisas yra skirtas testuoti ir gydyti šlapimo nelaikymą bei atstatyti DDR

funkciją Treniruoklis gali suteikti pasipriešinimą atliekant pratimus bei fiziologinio grįţtamojo ryšio

informaciją apie DDR susitraukimus

6 pav bdquoPelvexiserldquo

DDR jėga buvo matuojama moterims gulint ant nugaros kojas sulenkus per kelius pėdomis

remiantis į pagrindą ant kurio guli

33

223 Juosmens mobilumo vertinimas

Šoberio testo pagalba matuojamas juosmeninės stuburo srities mobilumas (ţr 7 pav)

nuo klubakaulio keterų išvedama linija link stuburo paţymimas taškas S2 stuburo slankstelio

lygyje

paţymima 10 cm į viršų

paţymima 5 cm ţemyn

po to tiriamoji lenkiasi į priekį

vėl matuojamas atstumas tarp taškų (Moses S 2008)

Jei atstumas padidėja 5 cm ndash normalus juosmens mobilumas o jei lt4cm ndash juosmens

mobilumas sumaţėjęs Skirtumas tarp dviejų matavimų parodo juosmens mobilumą Yra keletas

problemų susijusių su šiuo tyrimo metodu Pavyzdţiui yra abejonių šio testo patikimumu Literatūroje

yra įrodymų kad bandymai grindţiami orientyrų apčiuopa neduoda patikimų rezultatų Be to

paţymėti ant paciento odos taškai ir išmatuoti atstumai tarp jų yra netinkamas būdas įvertinti

segmentinį mobilumą nes jis gali būti įtakojamas fascijos odos ir riebalinio audinio

Auksinis standartas galėtų būti stereofotogrametrinė analizė siekiant nustatyti kaulų judėjimą

Ši procedūra atliekama vietinės anestezijos pagalba implantavus į odą tam tikrą aparatą (Magee D J

2002)

Nėštumo metu daugelio tyrimo metodų negalima atlikti dėl tam tikrų apribojimų ir įvairios

rizikos Šiame tyrime pasirinktas Šoberio testas juosmens mobilumo vertinimui yra neinvazinė

procedūra nėra ţalingas ar rizikingas tyrimo metodas nėštumo metu

as

as

15cm

7 pav Šoberio testo procedūra

34

224 Matematinės statistikos metodai

Tyrimo metu gauti duomenys apdoroti SPSS 130 for Windows kompiuterine programa

Kiekybiniams kintamiesiems įvertinti buvo skaičiuojami aritmetiniai vidurkiai standartiniai

nuokrypiai ir vidurkių paklaidos Priklausomų ir nepriklausomų imčių vidurkių reikšmių skirtumų

reikšmingumas kai tiriamųjų imtis buvo daugiau kaip 15 skaičiuojamas pagal Stjudento t kriterijų Jei

tiriamųjų imtis buvo maţiau kaip penkiolika buvo taikomas neparametrinis Vilkoksono testas (z)

priklausomoms imtims ir Manio-Vitnio testas (z) nepriklausomoms imtims Nagrinėjamų rodiklių

ryšiams tirti buvo skaičiuojamas Pirsono koreliacijos koeficientas (r) Skirtumas kai plt005 buvo

vertinamas kaip statistiškai patikimas Dydţiai pateikiami kaip aritmetiniai vidurkiai ( x ) plusmn

standartinės vidurkio įverčio paklaidos ( Sx )

23 Taikytos metodikos aprašymas

Tiriamajai grupei buvo taikyta sveikatingumo programa baseine atitinkančiame Lietuvos

higienos normą (Lietuvos higienos norma HN 1092005 Baseinai Įrengimo ir prieţiūros saugos

sveikatai reikalavimai)Vandens temperatūra 32-33 ordm C pH ndash 68-72 liekamojo aktyvaus chloro

koncentracija vandenyje palaikoma nuo 03 iki 10 mgl

Sveikatingumo programos metu nėščiosioms buvo taikyta stuburo stabilizavimo pratimų

programa įjungiant aktyvius dubens-juosmens judesius ir diafragminį kvėpavimą Ši programa paremta

Tansberger aprašyta pratimų metodika (Carriere B 1998) Jos esmė ndash egzistuojantis funkcinis ryšys

tarp diafragmos pilvo dubens dugno ir nugaros raumenų kurie reciprokinės inervacijos principu dirba

kaip vienas funkcinis vienetas Tiriamosios lankė uţsiėmimus 2 kartus per savaitę Uţsiėmimo trukmė

buvo 45 minutės pratimai atliekami vidutiniu tempu po 8-10 kartojimų Vieno uţsiėmimo metu

pratimus atliko 2-3 moterys Buvo taikomi

Kvėpavimo pratimai

Atliekami aktyvūs dubens-juosmens judesiai derinant su diafragminiu kvėpavimu bei

išlaikant juosmens linkį neutralioje padėtyje Įkvėpimo metu diafragmai leidţiantis ţemyn dubuo

sukamas pirmyn atpalaidavus pilvo sienos raumenis ir įtempiant nugaros raumenis (dubuo sukamas iki

fiziologinio juosmens linkio) Iškvėpimo metu dubuo sukamas atgal aktyvuojant skersinį pilvo

raumenį ir tempiant nugaros raumenis Šie aktyvūs dubens-juosmens judesiai atliekami įvairiose

pradinėse padėtyse

Pilvo raumenų stiprinimo pratimai

Nugaros tempimo pratimai

35

3 REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

31 Tiriamųjų juosmens mobilumo testavimo duomenys

Įvertinus gautus tyrimo rezultatus paaiškėjo kad 28-tą nėštumo savaitę juosmens mobilumo

vidurkis tiriamojoje grupėje buvo 848plusmn016 cm o kontrolinėje grupėje ndash 857plusmn019 cm Abiejų grupių

vidurkiai buvo panašūs (pgt005)

Antrojo testavimo metu ty 38-tą nėštumo savaitę kontrolinėje grupėje nustatytas statistiškai

patikimas juosmens mobilumo sumaţėjimas (plt005) kuris sudarė 2003plusmn186 Kontrolinės grupės

nagrinėjamo rodiklio vidutinė reikšmė buvo 685plusmn022 cm Tuo tarpu atlikus tiriamosios grupės

pakartotinio testavimo rezultatų analizę nustatėme neţymų (pgt005) juosmens mobilumo sumaţėjimą

(206plusmn096) Šios grupės vidurkis buvo 828plusmn013 cm Palyginus abiejų grupių juosmens mobilumo

testavimo duomenis nustatytas statistiškai patikimas skirtumas (plt005)

Gautus rezultatus galima paaiškinti tuo kad tiriamosios grupės moterims sveikatingumo

programoje dominavo dubens ndash juosmens mobilumo pratimai

Juosmens mobilumas

828848

685

857

4

5

6

7

8

9

10

28 savaitė 38 savaitė

Am

pli

tud

ė

cen

tim

etr

ai

Tiriamoji gr

Kontrolinė gr

plt005

kontrolinės grupės abiejų tyrimų vidurkiai skiriasi statistiškai patikimai (plt005)

8 pav Juosmens mobilumo vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę

36

Daugelis pilvo raumenis lavinančių pratimų yra įtraukiami į nugaros skausmo ir kitų griaučių

raumenų sistemos sutikimų reabilitavimo programas Buvo atlikta keletas tiriamųjų darbų apie visų

pilvo raumenų aktyvavimą ir įtaką tam tikriems regionams Vienas iš jų tyrimas parodė kad vidinis

apatinės pilvo sienos vidinės krypties judesys gulint ant nugaros nepriklausomai nuo kitų pilvo

raumenų labiausiai įtakoja skersinio pilvo raumens aktyvumą (Urquhart DMir kt 2005)

32 Nėščiųjų dubens dugno raumenų vertinimo duomenys

Vertinant DDR jėgą perineometru 28-tą nėštumo savaitę nustatyta kad tiriamosios ir

kontrolinės grupės testų rezultatai buvo panašūs (pgt005) kontrolinės grupės DDR jėga buvo

1277plusmn030 mmHg tiriamosios grupės ndash 1273plusmn042 mmHg

Antrojo testavimo metu tiriamojoje grupėje DDR jėga statistiškai patikimai nesiskyrė

(pgt005) ir jėgos sumaţėjimas sudarė tik 149plusmn172 o vidurkis buvo lygus 1247plusmn042 mmHg

Kontrolinėje grupėje sumaţėjimas siekė net 2542 plusmn24 jėgos vidurkis buvo lygus 95plusmn026 mmHg

Nustatyta kad 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę DDR jėga kontrolinėje grupėje statistiškai patikimai

skyrėsi (plt005)

DDR jėga

1273 12471277

95

4

6

8

10

12

14

28 savaitė 38 savaitė

mm

Hg

Tiriamoji gr

Kontrolinė gr

plt005

kontrolinės grupės abiejų tyrimų vidurkiai skiriasi statistiškai patikimai (plt005)

9 pav DDR jėgos vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę

37

Gautus rezultatus galima komentuoti taip kad šios grupės moterims sveikatingumo

programos metu atliekant dubens sukamuosius judesius ir juos suderinus su kvėpavimu lengviau

aktyvuojasi ir stiprėja DDR

Lyginant mūsų tyrime gautus duomenis su uţsienio autorių duomenimis rezultatai yra

panašūs 2001m atlikto tyrimo metu buvo tiriamas pilvo raumenų atsakas (elektromiografijos metodu)

į valingą DDR susitraukimą Tiriamosios sutraukinėjo DDR trijose padėtyse gulint ant nugaros

Visoms tiriamosioms pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas padidėjo virš pradinio taško

atliekant DDR susitraukimus maţiausiai vienoje iš padėčių Skersinio pilvo raumens

elektromiografijos aktyvumas buvo didţiausias liemens lenkimo padėtyje o skersinio pilvo raumens

aktyvumas buvo didesnis uţ tiesiojo pilvo raumens aktyvumą liemens tiesimo padėtyje

Buvo atliktas papildomas elektromiografijos tyrimas kurio metu buvo registruojamas

gaktinio stuburgalio raumens ir pilvo raumenų aktyvumas atliekant tris skirtingus submaksimalius

izometrinius pilvo raumenų pratimus Šio eksperimentinio tyrimo metu nustatytas gaktinio stuburgalio

raumens aktyvumo padidėjimas su kiekvienu pilvo raumenų susitraukimu

Rezultatai rodo kad pilvo raumenų aktyvumas yra normalus atsakas į DDR veiklą

tiriamosioms be DDR sutrikimų ir leidţia manyti kad specifinė pilvo raumenų veikla aktyvuoja DDR

( Sapsford RR ir kt 2001)

Skiriant dubens dugno raumenų pratimus dubens dugno raumenų disfunkcijos gydyme

daţnai pabrėţiamas pilvo raumenų atpalaidavimas Šio atlikto tyrimo tikslas buvo ištirti sąveiką tarp

atskirų raumenų pilvo ir dubens dugno raumenų veiklos ir vidinio pilvo spaudimo poveikį raumenų

veiklai naudojant paviršinę ir vidinę raumenų elektromiografiją Tiriamosios buvo tiriamos gulimoje

ant nugaros ir stovimoje padėtyse Rezultatai parodė kad transversus abdominis (TP) ir obliquus

internus (OI) buvo atliekami per visą dubens dugno raumenų susitraukimus Rezultatai parodė kad

skersinis ir vidinis įstriţinis raumuo į veiklą buvo įtraukiami visos dubens dugno raumenų veiklos

metu Dėl šių prieţasčių buvo neįmanoma efektyviai sutraukti dubens dugno raumenų išlaikant

atpalaiduotus pilvo raumenis Vidutinis vidaus pilvo spaudimo padidėjimas 10 mmHg (gulimoje ant

nugaros padėtyje) buvo uţregistruotas maksimalus dubens raumenų susitraukimas Maksimalaus

dubens dugno raumenų susitraukimo metu vidinis pilvo spaudimas vidutiniškai pakildavo 10 mmHg

(gulint ant nugaros)

Šie rezultatai rodo kad atliekant dubens dugno raumenų pratimus patarimai atpalaiduoti

pilvo sieną yra netinkami ir gali neigiamai paveikti pratimų atlikimą (Neumann P ir Gill V 2002)

38

33 Skirtingo amţiaus nėščių moterų juosmens mobilumo ir dubens dugno

raumenų jėgos vertinimo duomenys

Jaunesnių nei 30 m nėščiųjų grupėje juosmens mobilumas tiek pirmo tiek ir pakartotinio

tyrimo metu buvo statistiškai reikšmingai (plt005) didesnis nei vyresnių (ţr 10 pav) 28-tą nėštumo

savaitę jaunesnių nei 30 m grupėje juosmens mobilumas buvo 869plusmn014 cm o vyresniųjų ndash

803plusmn022 cm Atlikus tyrimą 38-tą savaitę jaunesnių grupėje gautas statistiškai reikšmingas juosmens

mobilumo sumaţėjimas - 95plusmn174 (plt005) Vyresnių grupėje pakartotinai atlikus testavimą

nustatytas reikšmingas rezultatų pokytis - 1567plusmn329 (plt005) Nėštumo pabaigoje vyresnių moterų

juosmens mobilumas sumaţėjo iki ndash 68plusmn037 cm Gautus duomenis galime paaiškinti amţiaus ir

mobilumo maţėjimo priklausomybe

Juosmens mobilumas

782

869

68

803

4

5

6

7

8

9

10

28 savaitė 38 savaitė

Am

pli

tud

ė

cen

tim

etr

ai

le 29 m

ge 30 m

plt005 plt005

10 pav Juosmens mobilumo vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę skirtingo amžiaus

grupėse

Jaunesnių nei 30 m nėščiųjų grupėje DDR jėga abiejų testavimų metu buvo statistiškai

reikšmingai didesnė nei vyresnių (plt005) (ţr 11 pav) 28-tą nėštumo savaitę jaunesnių moterų

grupėje DDR jėga buvo lygi 1304plusmn028 mmHg o vyresnių ndash 1187plusmn052 mmHg 38-tą savaitę

jaunesnių grupėje DDR jėgos rodikliai buvo ndash 114plusmn032 mmHg o vyresnių ndash 973plusmn075 mmHg

Abiejų tyrimų vidurkių skirtumai tiek tiriamojoje tiek ir kontrolinėje grupėje buvo statistiškai patikimi

(plt005) Tyrimų rezultatai parodė kad vyresnių tiriamųjų DDR jėgos sumaţėjimo pokytis sudarė

39

1857plusmn432 ir buvo reikšmingai didesnis nei jaunesnių moterų grupėje (plt005) Pastarųjų

testuojamų raumenų jėgos sumaţėjimo pokytis siekė 1175plusmn243

Apie amţiaus įtaką DDR funkcinei būklei savo tyrimų išvadose teigia ir daugelis uţsienio

autorių Viename iš jų Grodstein ir kiti (2003) nurodė kad DDR disfunkcija paplitusi tarp moterų

kurios gimdė vyresnio amţiaus ir kurios buvo jaunesnės pirmo gimdymo metu

DDR jėga

1304

1141187

973

3

5

7

9

11

13

15

28 savaitė 38 savaitė

mm

Hg

le 29 m

ge 30 m

plt005 plt005

11 pav DDR jėgos vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę skirtingo amžiaus grupėse

Vertinant sveikatingumo programos poveikio efektyvumą juosmens mobilumui ir dubens

dugno raumenų jėgai jaunesnių nei 30 grupėje moterų kurioms buvo taikytas poveikis abiejų tyrimų

rezultatai buvo panašūs (pgt005) juosmens mobilumo vidutinės reikšmės sumaţėjimas siekė tik

138plusmn1 o DDR jėgos - 055plusmn203 (ţr 2 lentelė) Jaunesnių moterų kurioms poveikis netaikytas

pirmo ir antro testavimo rezultatai skyrėsi statistiškai reikšmingai (plt005) juosmens mobilumo

vidutinės reikšmės sumaţėjimas sudarė 1879plusmn210 o DDR jėgos - 2455plusmn268 38-tą savaitę gauti

rezultatai parodė statistiškai patikimą skirtumą tarp jaunesnių moterų grupės taikant poveikį ir

netaikant (plt005)

Tyrimų duomenų analizė parodė kad vyresnių nei 30 metų grupėje taikant ir netaikant

sveikatingumo programos poveikį pirmo ir antro testavimo juosmens mobilumo vidutinės reikšmės

statistiškai reikšmingai skyrėsi (plt005) Atlikus tyrimą 38 savaitę grupėje kur poveikis nebuvo

taikytas juosmens mobilumo sumaţėjimas sudarė 2293plusmn383 o grupėje kur sveikatingumo

40

programos poveikis buvo taikytas minėtas rodiklio sumaţėjimas siekė 477plusmn098 Abiejose vyresnių

moterų grupėse juosmens mobilumo pokytis buvo statistiškai patikimas (plt005)

Grupėje kuri nelankė uţsiėmimų baseine abiejų testavimų DDR jėgos vidurkiai statistiškai

patikimai skyrėsi (plt005) 38 savaitę registruotas jėgos sumaţėjimas sudarė 2746plusmn520 Grupėje

kuri lankė uţsiėmimus nagrinėjamo rodiklio sumaţėjimas nebuvo statistiškai reikšmingas (pgt005) ir

siekė 524plusmn252

Analizuojant pakartotinio testavimo nėštumo pabaigoje rezultatus matome kad dubens dugno

raumenų jėga šioje amţiaus grupėje statistiškai patikimai buvo didesnė moterų kurioms buvo taikytas

poveikis (1233plusmn071 cm) palyginus su nėščiosiomis kurios nedalyvavo sveikatingumo programoje

(8plusmn068 cm) (plt005)

Apibendrinant gautus statistiškai patikimus rezultatus galima teigti kad tiek jaunesnėms tiek

vyresnėms nei 30 m moterims sveikatingumo programos poveikis buvo efektyvus dubens dugno

raumenų funkcinei būklei ir juosmens mobilumo išlaikymui nėštumo metu (plt005)

2 lentelė

Sveikatingumo programos pratimų įtaka juosmens mobilumui ir dubens dugno

raumenų jėgai skirtingo amžiaus moterims nėštumo metu

Tiriamosios

Juosmens mobilumas (cm) Dubens dugno raumenų jėga (mmHg)

28 savaitė 38 savaitė

Skirtumo

reikšming

umas

28 savaitė 38 savaitė

Skirtumo

reikšming

umas

le29 m

Be

poveikio 898plusmn02 729plusmn024 plt005 1348plusmn046 1014plusmn046 plt005

Taikant

poveikį 846plusmn019 829plusmn018 pgt005 1267plusmn034 125plusmn028 pgt005

Skirtumo

reikšmingu

mas

pgt005 plt005 - pgt005 plt005 -

ge 30 m

Be

poveikio 761plusmn02 583plusmn025 plt005 1111plusmn068 8plusmn068 plt005

Taikant

poveikį 867plusmn033 825plusmn031 plt005 13plusmn063 1233plusmn071 pgt005

Skirtumo

reikšmingu

mas plt005 plt005 - pgt005 plt005 -

Rodikliai

41

Daugelis autorių įvairiuose literatūros šaltiniuose skelbia panašius rezultatus apie dubens

dugno raumenų pilvo nugaros raumenų ir diafragmos funkcinius ryšius

Sapsford R R ir Hodges P W atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti ar valingas pilvo raumenų

susitraukimas yra susijęs su dubens dugno raumenų aktyvumu DDR aktyvumas buvo matuojamas

atliekant skirtingo intensyvumo pilvo raumenų susitraukimus gulimoje ir sėdimoje padėtyse DDR

elektromiografinis aktyvumas buvo matuojamas įvedus į makštį ir išeinamąją angą paviršinius

elektrodus Šie matavimai buvo paremti išeinamosios angos ir makšties spaudimo

Gauti rezultatai rodė kad DDR elektromiografijos duomenys padidėjo pilvo raumenų

susitraukimo metu DDR aktyvumas stipraus pilvo raumenų susitraukimo metu nesiskyrė nuo

išmatuoto maksimalaus DDR susitraukimo Išmatuotas pirmiau makšties ir išeinamosios angos slėgio

padidėjimas o po to ir pilvo Išvadose kalbama kad sveikiems tiriamiesiems valingas pilvo raumenų

aktyvumas sąlygojo DDR aktyvumą Dubens slėgio padidėjimas įvykęs prieš pilvo slėgio padidėjimą

parodo kad atsakas yra uţprogramuotas Pilvo raumenų treniravimas gali būti labai veiksmingas šių

sutrikimų gydyme ( Sapsford R R Hodges P W 2001)

34 Dubens dugno raumenų ir juosmens mobilumo priklausomybė grupėse

Atlikta nagrinėjamų rodiklių koreliacinė analizė parodė kad tiriamojoje grupėje tarp juosmens

mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių buvo tiesinė tiesioginė priklausomybė maţėjant

juosmens mobilumui maţėja ir dubens dugno raumenų jėga (16 pav) Koreliacijos koeficiento dydis

(r=0635) parodė vidutinio stiprumo statistiškai patikimą poţymių tarpusavio ryšį (plt005)

Dubens dugno raumenų ir juosmens mobilumo priklausomybę analizavo daugelis uţsienio

autorių Madill SJ ir McLean L tyrimo tikslas buvo nustatyti ar pilvo raumenų aktyvacija įtakoja

stiprų dubens dugno raumenų susitraukimą ir taip prisideda prie moterų šlapimo sulaikymo

mechanizmo Buvo siekiama nustatyti pilvo raumenų aktyvacijos lygį ir raumenų veiklos modelius

susijusius su valingais dubens dugno raumenų susitraukimais moterims neturinčioms dubens dugno

raumenų disfunkcijos

Tyrime dalyvavo 15 neturinčių dubens dugno raumenų disfunkcijos moterų Jos atliko tris

kiekvieno iš keturių pilvo raumenų maksimalius susitraukimus ir taip pat dubens dugno raumenų

susitraukimus gulimoje ant nugaros padėtyje Pilvo ir DDR veikla buvo registruojama

elektromiografijos pagalba o vidinis makšties spaudimas matuojamas naudojant modifikuotą

Femiscan zondą Tam tikras aktyvavimo modelis buvo pastebėtas kai skersinis vidinis ir tiesusis pilvo

raumenys dirbo su DDR prasidėjus maksimaliam vidiniam makšties slėgiui PFM veiklos vyravo

42

pradedant didėti makšties spaudimui o vėliau slėgio padidėjimas (iki 70 didţiausio galimo slėgio)

yra susijęs su kombinuota DDR skersinio pilvo tiesiojo ir vidinio įstriţinio raumenų veikla

Išvadose teigiama jog buvo nustatyti tam tikri pilvo raumenų veiklos modeliai kaip atsakas į

valingą dubens dugno raumenų susitraukimą moterims neturinčioms dubens dugno raumenų

disfunkcijos (2006)

Kontrolinės grupės dubens dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo

priklausomybė

-12

-1

-08

-06

-04

-02

0

02

04

06

-25 -2 -15 -1 -05 0 05 1 15 2 25

mmHg

cen

tim

etr

ai

12 pav Juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių tarpusavio priklausomybė

tiriamojoje grupėje

Tuo tarpu kontrolinės grupės juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių

tarpusavio ryšys buvo silpnas statistiškai nepatikimas (r=0192 plt005)

43

Kontrolinės grupės dubens dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo

priklausomybė

-12

-1

-08

-06

-04

-02

0

02

04

06

-25 -2 -15 -1 -05 0 05 1 15 2 25

mmHg

cen

tim

etr

ai

13 pav Juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių tarpusavio priklausomybė

kontrolinėje grupėje

Apibendrinant testavimo rezultatus galima teigti kad išlaikant juosmens mobilumą nėštumo

metu DDR jėga galinti turėti įtakos nėščiųjų epizodiniam šlapimo nelaikymui nemaţėja Esant

susilpnėjusiam ar pertemptam skersiniam pilvo raumeniui gali atsirasti liemens nestabilumas tiesiogiai

įtakojantis apatinės nugaros dalies skausmus bei disfunkcijas

Gautus šio tyrimo rezultatus galime traktuoti ir atvirkščiai ty nėštumo metu didelį dėmesį

skiriant dubens dugno raumenų aktyvacijai įtakojamas ir liemens stabilumas išlaikant dubens ndash

juosmens mobilumą

Tyrimai leidţia suprasti kad yra tam tikros sinergijos tarp pilvo ir DDR Manoma kad DDR

turi dvejopą funkciją dalyvauja liemens stabilumo palaikyme ir šlapimo ir išmatų šalinime bei

laikyme Šios raumenų sinergijos gali sėkmingai pasitarnauti DDR funkcijos sutrikimų reabilitacijoje

Juosmens ndash dubens regionui reikalingas stabilumas tam kad būtų galima pernešti krūvį

liemeniui ir viršutinėms galūnėms Tačiau tuo pačiu turi būti ir pakankamas mobilumas kad

uţtikrinti pakankamą judėjimą

44

IŠVADOS

1 Dubens dugno raumenų jėga nuo 28-tos iki 38-tos nėštumo savaitės kontrolinėje

grupėje maţėjo (plt005) o tiriamojoje liko panaši

2 Vertinant juosmens mobilumo kaitą nėštumo metu kontrolinėje grupėje nustatytas

reikšmingas sumaţėjimas (plt005) o tiriamojoje grupėje stebėta tik maţėjimo

tendencija

3 Jaunesnių nei 30 metų nėščiųjų grupėje juosmens mobilumas ir dubens dugno raumenų

jėga tiek 28-tą tiek ir 38-tą savaitę buvo statistiškai reikšmingai didesnė nei vyresnių

(plt005)

4 Juosmens mobilumas įtakoja dubens dugno raumenų funkcinę būklę išlaikant juosmens

mobilumą dubens dugno raumenų jėga nėštumo metu nemaţėja

45

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1 Izoliuotai aktyvinti dubens dugno raumenis nėštumo metu nėra tikslinga nes šių raumenų

susitraukimas dėl ilgalaikio palaipsniui didėjančio krūvio nėra pakankamai efektyvus

2 Dėka funkcinių ryšių nėštumo metu rekomenduojama didesnį dėmesį skirti kvėpuojamajai

diafragmai pilvo bei nugaros raumenims grąţinant ar lavinant dubens dugno raumenų

funkciją

3 Aktyvinant dubens dugno raumenis tikslinga į pratimų programą įjungti aktyvius dubens-

juosmens judesius akcentuojant kvėpavimą

4 Rekomenduojama nėštumo metu stabilizuoti liemenį Aktyvūs dubens-juosmens judesiai ne tik

išlaiko juosmens mobilumą bet ir stabilizuoja liemenį tiesiogiai susijusį su dubens dugno

raumenų funkciją

46

LITERATŪRA

1 Baumann L(2005) Kineziterapijos efektyvumas maţinant nugaros skausmus

nėštumo metu Magistro baigiamasis darbas Sporto biomedicinos fakultetas

Kineziterapijos ir sporto medicinos katedra ndash Kaunas 65p

2 J Buivydienė (2004) Nėštumo ir gimdymo įtaka dubens dugno raumenų funkcijai

Magistro baigiamasis darbas Kauno medicinos universitetas Visuomenės sveikatos

fakultetas kineziologijos ir sporto medicinos katedra - Kaunas 50p

3 Zachovajevas P Zachovajevienė B Baltaduonienė D Tadaravičiūtė R (2007)

Moterų kurias kamuoja įtampos šlapimo nelaikymas dubens dugno raumenų

lavinimo kineziterapijos metodais veiksmingumas Sveikatos mokslai Volume 17

Number 7

4 Barr KP Griggs M Cadly T (2005)Lumbar stabilization American Journal of

Physical Medicine and Rehabilitation 6473-480

5 Bastiaenen Caroline HG Rob A de Bie Wolters Pieter MJC Janneke M

Bastiaanssen Aldegonda BA Klabbers ir kt (2004) Treatment of pregnancy

related pelvic girdle andor low back pain after delivery design of a randomized

clinical trial within a comprehensive prognostic cohort study BMC Public

HealthDec 244(1)67

6 Beazel J R (2004) Lumbar pelvis and hip examination with emphasis on function

of the lower quarter University of Virginia Healthsouth APTA Presentation

Chicago

7 Boslash K Talseth T Holme I (1999) Single blind randomised controlled trial of

pelvic floor exercises electrical stimulation vaginal cones and no treatment in

management of genuine stress incontinence in women BMJ 318 487minus493

8 Bo K amp Braekken IH (2005) PFMT in treatment and prevention of POP (POP

study) National Library of Medicine December

9 Bo K amp Sherburn M (2005) Evaluation of female pelvic-floor muscle function

and strength Phys Ther 85269 ndash282

10 Bo K amp Stien R (1994) Needle EMG registration of striated urethral wall and pelvic

floor activity patterns Neurourol amp Urodyn 1335-41

11 Burgio K L Robinson J C Engel B T (1986) The role of biofeedback in

Kegel exercise training for stress urinary incontinence American Journal of

Obstetrics and Gynaecology 1 (154) 58minus64

47

12 Burgio K L Zyczynski H Locher J L et al (2003) Urinary Incontinence in the

12-Month Postpartum Period Obstetrics and Gynecology 6 (102) 1291minus1298

13 Carriegravere B (1998) The Swiss Ball Theory Basic Exercises and Clinical

Application New York Springer

14 Carriegravere B (2002) Fitness for the Pelvic Floor New York Thieme

15 Chiarelli P (1995) Womenlsquos Waterworks ndash Curing Incontinence Snohomish WA

Khera Publications

16 Chiarelli J Cockburn J (2002) Promoting urinary continence in women after

delivery randomised controlled trial BMJ 324 1241minus1244

17 Cornella JL (2004) Management in stress urinary incontinence Rev Urol 6(suppl

5)S18-S25

18 DeLancey J Ashton-Miller J Howard D et al (2001) The functional anatomy

of the female pelvic floor and stress continence control system Scand J Urol

Nephrol Suppl(207)17

19 De Lancey J Richardson A (1992) Anatomy of genital support In Benson T

ed Female Pelvic Floor Disorders New York Norton Medical Books

20 Dumoulin C Lemieux M C Bourbonnais D et al (2004) Physiotherapy for

Persistent Postnatal Stress Urinary Incontinence A Randomized Controlled Trail

Obstetrics and Gynecology 3 (104) 504minus510

21 Ewings P S Spencer S Marsh H et al (2005) Obstetric risk factors for urinary

incontinence and preventative pelvic floor exercises Cohort study and nested

randomized controlled trial Journal of Obstetrics and Gynaecology August 25(6)

558 ndash 564

22 Franklin E (2003) Pelvic Power mindbody exercises for strength flexibility

posture and balance for men and women New Jersey Elysian Editions

23 Freedmann F B (2000) Aqua Yoga London Lorenz books

24 Freeman RM (2004) The role of pelvic floor muscle training in urinary

incontinence BJOG an International Journal of Obstetrics and Gynaecology

December Vol 111 Supplement 1 pp 37ndash40

25 Goldberg RP Effects of pregnancy and childbirth on pelvic floor (2007) Springer

London 172 p

26 Grodstein F Fretts F Lifford K Resnick N Curhan G (2003) Association of

age race and obstetric history with urinary symptoms among women in the Nurses

Health Study Americian Journal of Obstetrics and Gynecology 2 (189) 428minus434

48

27 Gutke A (2007) Pelvic Girdle Pain and Lumbar Pain in Relation to Pregnancy

Department of Health and Society Division of Physiotherapy Faculty of Health

Sciences Linkoumlping University Sweden

28 Handa V L Pannu H K Siddique S et al (2003) Architectural Differences in

the Bony Pelvis of Women With and Without Pelvic Floor Disorders Obstetrics

and Gynecology 6 (102) 1283minus1290

29 Hannestad Y S Lie R T Rortveit G Hunskaar S (2004) Familial risk or

urinary incontinence in women population based cross sectional study BMJ 329

889minus891

30 Hulme J A (2002) Pelvic Pain and Low Back Pain A Handbook for Self Care amp

Treatment Montana Phoenix Publishing Co

31 Jones RC (1999) Muscle Balance and Dynamic Stability in Womens Health

Conference Paper Pelvic Stability in Pregnancy and Post Partum Dublin

32 Kim S Harvey M A Johnston S (2005) A Review of the Epidemiology and

Pathophysiology of Pelvic Floor Dysfunction Do Racial Differences Matter

Journal of Obstetrics and Gynaecology Canada 3 (27) 251minus259

33 Konstantinos H Eleni K and Dimitrios H (2006) Dilemmas in the management

of female stress incontinence the role of pelvic floor muscle training Int Urol

Nephrol

34 Kuhnert Ch (2005) Munich Pelvic floor training program Tecsana ltd Munich

35 Kulig K Powers Ch M Landel R F Hungwen Ch Fredericson M Guillet M

and Butts K Segmental lumbar mobility in individuals with low back pain in vivo

assessment during manual and self-imposed motion using dynamic MRI (2007)

BMC Musculoskelet Disord 8 8

36 Laycock J Jerwood D (2001) Pelvic Floor Muscle Assessment The Perfect

Scheme Physiotherapy 12 (87) 631minus642

37 Lockstad Harry MC(2003) Prevence of Back Pain during Pregnancy Spine Apr

1530 (8)983-91

38 Madill SJ McLean L (2006) Relationship between abdominal and pelvic floor

muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle contractions

in healthy continent women Neurourol Urodyn25(7)722-30

39 Magee D J Orthopedic Physical Assessment WB Saunders Company 2002

1020 p

40 Meyer S Hohlfeld P Achtari C De Grandi P (2001) Pelvic Floor Education

After Vaginal Delivery Obstetrics and Gynecology 5 (97) 673minus677

49

41 Mens JM Vleeming A Snijders CJ Koes BW Stam HJ (2001) Reliability

and validity of the actine straight leg raise test in pasterior pelvic pain since

pregnancy Spine 261167-1171

42 Moslashrkved S Boslash K (1997) The effect of postpartum pelvic floor muscle exercise

in the prevention and treatment of urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 4 (8) 217minus222

43 Moen MH Kogstad O Hansen JH ir kt (1990) Pelvic girdle relaxation

Clinical Presentation Tidsskr Nor Laegeforen 110 2211 ndash 2

44 Mohr Joan D (1990) Management of the trunk in adult hemiplegia The Bobash

concetion Topic in neurology APTA

45 Morin M Dumoulin C Bourbonnais D et al (2004) Pelvic floor maximal

strength using vaginal digital assessment compared to dynamometric measurements

Neurourol Urodyn 23336 ndash341

46 Moslashrkved S Boslash K Schei B Salvesen K Aring (2003) Pelvic Floor Muscle

Training During Pregnancy to Prevent Urinary Incontinence A Single-Blind

Randomized Controlled Trial Obstetrics and Gynecology 2 (101) 313minus319

47 Moses S (2008) Schobers Test Family Practice Notebook LLC

48 Neumann PB Grimmer KA and Deenadayalan Y (2006) Pelvic floor muscle

training and adjunctive therapies for the treatment of stress urinary incontinence in

women a systematic review BMC Womenrsquos Health 611

49 Nygaard I E Glowacki C Saltzman C L (1996) Relationship Between Foot

Flexibility and Urinary Incontinence in Nulliparous Varsity Athletes Obstetrics and

Gynecology 6 (87) 1049minus1051

50 Ostergaard M Thomsen BJ (1992) Pelvic insufficiency during pregnancy

Ugeskr Laeger 154 3568 ndash 72

51 Osgaard HC Zetherstrom G Hansson E (1994) The posterior pelvic pain

provocation test in pregnant women Eur Soine J3258 ndash 260

52 Persson J Woslashlner-Hanssen P Rydhstroem H (2000) Obstetric Risk Factors for

Stress Urinary Incontinence A Population-Based Study Obstetrics and

Gynecology 3 (96) 441minus445

53 Reilly E T C Freeman R M Waterfield M R et al (2002) Prevention of

postpartum stress incontinence in primigravidae with increased bladder neck

mobility a randomised controlled trial of antenatal pelvic floor exercises BJOG an

international journal of obstetrics and gynaecology 1 (109) 68minus76

50

54 Richardson CA Hodges P Hides J (2005) Therapeutic exercise for liumbopelvic

stabilizationChurchill Livingstone Harcourt Publishers 12 p

55 Sabino J Grauer J (2008) N Pregnancy and low back pain Curr Rev

Musculoskelet Med 1137ndash141

56 Sapsford R (2001) The Pelvic Floor A clinical model for function and

rehabilitation Physiotherapy 12 (87) 620minus630

57 Sapsford RR (2004) Rehabilitation of pelvic floor muscles utilizing trunk

stabilization Man Ther Feb9(1)3-12

58 Sapsford RR Hodges P W (2001) Contraction of the pelvic floor muscles during

abdominal maneuvers Arch Phys Med Rehabil Aug 82(8)1081-8

59 Sapsford RR Hodges PW Richardson

CA Cooper

DH Markwell

SJ Jull

GA

(2001) Co-activation of the abdominal and pelvic floor muscles during voluntary

exercises Neurourol Urodynam 2031-42 Wiley-Liss Inc

60 Sapsford RR Hodges PW Richardson CA Cooper DA Markwell SJ amp Jull GA

(1997) Activation of puboccygeus during a variety of isometric abdominal

exercises Abstract 115 ICS Yokohama

61 Shelly E (2005) The pelvic floor Hall C M Brody L Th Therapeutic Exercise

Moving Toward Function (p 402ndash435) USA Lippincott Williams amp Wilkins

62 Sihvonen T Huttunen M Makkonen M Airaksinen O (1998) Functional

Changes in Back Muscle Activity Correlate With Pain Intensity and Prediction of

Low Back Pain During Pregnancy Arch Phys Med Rehabil Vol 79 October

63 Smith R Appell R Fenner D et al Clinical management of urinary incontinence

in women APGO Educational Series on Womenrsquo s Health Issues 2007 March 1

64 Steacutephanie J Madill Linda McLean (2006)Relationship between abdominal and

pelvic floor muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle

contractions in healthy continent women Urodynam 25722-730

65 Vickers D amp Davila GW Kegel Exercises and Biofeedback (2006) Springer

London 303-310

66 Urquhart D M Hodges P W Allen T J Story I H (2005) Abdominal muscle

recruitment during a range of voluntary exercises Man Ther May10(2)144-53

67 Wilson P D Herbison G P (1998) A randomized controlled trial of pelvic floor

muscle exercises to treat postnatal urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 5 (9) 257-264

51

68 Woodman PJ amp Graney DO (2002) Anatomy and physiology of the female

perineal body with relevance to obstetrical injury and repair Clinical anatomy

15321ndash334

Page 16: KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS ... · raumenų inervacija (Woodman, PJ. ir Graney, D.O., 2002). DDR griaučių raumenų sudėtį įeina 33% greitųjų ir 67% lėtųjų

16

Teigiama kad gimdymo poza taip pat gali sąlygoti DDR disfunkciją Maţesnis DDR

disfunkcijos paplitimas Afrikoje ir Kinijoje aiškinamas tuo kad šiose regionuose moteris gimdymo

metu yra atsitūpusi keturpėsčia arba stovimoje padėtyje kas yra funkcionaliau nei gimdymas gulint

ant nugaros kurio metu dubens dugnas yra ištempiamas nefunkcionaliai (Carriegravere 1998)

Kiti veiksniai nulemiantys DDR disfunkcijos etiologiją yra vaisiaus ypatybės operaciniai

vaginaliniai gimdymai ilga antroji gimdymo stadija ir anestezija Duomenys apie šiuos kintamuosius

yra įvairūs vieni autoriai nurodo ryškią priklausomybę kiti - jokio poveikio

Burgio ir kt (2003) tyrę DDR disfunkcijos potencialius rizikos veiksnius nurodė kad

anestezija antros gimdymo stadijos trukmė įplyšimai vaisiaus galvos ypatybės ir sunkiausio vaisiaus

svoris nesusijęs su DDR disfunkcija Kim ir kt (2005) nurodo kad gimdymų skaičius vaginalinis

gimdymas menopauzė ir senėjimas yra labiausiai susiję su vidudubeninės fascijos ir keliamojo išangės

raumens disfunkcija

Tam tikri moterų dubens tipai gali padidinti neuroraumeninių traumų pavojų DDR Šios

traumos gali atsirasi nėštumo ir gimdymo metu bei dėl kitų būklių kurios nesusiję su nėštumu (Handa

ir kt 2003)

Persson ir kt (2000) tyrime kuris siekė nustatyti įtampos šlapimo nelaikymo akušerinius

rizikos veiksnius buvo nustatytas reikšmingas tarpusavio ryšys tarp įtampos šlapimo nelaikymo

chirurginio gydymo ir prieš tai buvusio vaginalinio gimdymo cukrinio diabeto motinos amţiaus

pirmo gimdymo metu epidurinės anestezijos vaginalinio gimdymo metu ir kūno masės indekso

paskutinio gimdymo metu Gauti duomenys rodo kad pirmas gimdymas labiausiai suţaloja dubens

dugną vėlesni gimdymai neţymiai padidina DDR disfunkcijos riziką Grodstein ir kt (2003) nurodė

kad DDR disfunkcija paplitusi tarp moterų kurios yra gimdţiusios vyresnio amţiaus ir kurios buvo

jaunesnės pirmo gimdymo metu

Konservatyvus DDR disfunkcijos gydymas pastaruoju metu kelia didelį susidomėjimą

Konservatyvių terapijų atlikimo bei tyrinėjimo metodai labai patobulėjo dėlto daugiau leidţia suprasti

apie jų naudą arba nepakankamą naudą susijusių su invazinėmis intervencijomis (Cornella JL

2004)

Didţiausias efektyvumas pasiekiamas DDR pratimus atliekant priţiūrint specialistui nes tik

verbalinė konsultacija yra nepakankama (Freeman RM 2004) Vickers D ir Dvaila GW (2006)

teigia kad 50 pacientų Kegelio pratimus atlieka neteisingai

Pirmas konservatyvus būdas gydyti įtampos šlapimo nelaikymui yra valingi DDR pratimai

kurie buvo sukurti ginekologo Arnoldo H Kegelio 1948 m (Sapsford 2001) DDR disfunkcijos

prevencijai moterys buvo skatinamos atlikti DDR pratimus nėštumo metu ir po gimdymo (Morkved ir

kt 2003)

17

Neumann PB ir kiti atliko sisteminę literatūros apţvalgą kurios tikslas buvo atlikti

literatūros analizę ir pristatyti aiškius įrodymus apie DDR pratimų efektyvumą atliekamų be ir kartu

su papildomomis priemonėmis (grįţtamojo ryšio terapija elektrostimuliacija (ES) makšties konusais)

gydant šlapimo disfunkciją Jie nustatė akivaizdų DDR pratimų efektyvumą gydant šlapimo

disfunkciją tačiau reikalingos papildomos studijos nustatyti optimalias gydymo programas ir

treniravimo protokolus įvairiems pacientams turintiems skirtingą simptomatiką Šios studijos metu

paaiškėjo jog teigiami pokyčiai atliekant DDR pratimus pastebimi praėjus nuo vienos savaitės iki

šešių mėnesių tačiau DDR jėga padidėja tik nuo treniravimo pradţios praėjus maţiausiai trims

mėnesiams (2006)

132 Hipermobilumas

Hipermobilumas daugelyje literatūros šaltinių apibūdinamas kaip nestabilumas

Apatinės nugaros dalies stabilumas ndash tai stuburo gebėjimas išlaikyti padėtį tiek statinėje

padėtyje tiek dinaminio judesio metu (Barr KP ir kt 2005)

Nėštumo metu auga gimda ir didėja pilvo apimtis Kartais moters svoris per kelis mėnesius

padidėja iki 25 Raumenys nespėja adaptuotis bdquonaujomis sąlygomisldquo Nepakankamas fizinis

aktyvumas maţina raumenų jėgą ištvermę ir pablogina koordinaciją Todėl sutrinka raumenų funkcija

stabilizuoti sąnarius ir stuburą Svorio centras pasislenka į priekį gali padidėti juosmens linkis

Krūvis tenka ne tarpslanksteliniams diskams o uţpakaliniams tarpslanksteliniams ir kryţmeniniams -

klubų sąnariams (art sacroiliacae)

Didelę reikšmę nugaros skausmų nėštumo metu atsiradimui turi hormonų (relaksino

estrogenų progesterono prolaktino ir kt) pusiausvyros kitimas Vandens ir natrio susilaikymas

jungiamajame audinyje apie sąnarius sukelia raiščių laisvumą Manoma kad naktiniai nugaros

skausmai antroje nėštumo pusėje susiję su hipervolemijos ir apatinės tuščiosios venos (vena cava

inferior) spaudimu Todėl sutrinka veninio kraujo nutekėjimas iš ekstraduralinių veninių rezginių

Vystosi hipoksija ir metabolizmo pakitimai nemielinizuotose skaidulose Hormonai sukelia pasikeitimą

raiščių įsiterpimo į kaulą taške Itin svarbus geltonkūnio išskiriamo relaksino kiekio svyravimas

Hormono koncentracija kraujyje nuolat didėja iki 24 nėštumo savaitės ir vėliau maţai kinta

Relaksinas didina raiščių laisvumą minkština kremzles ir sukelia sinovijos išvešėjimą Tai padeda

moters organizmui pasiruošti gimdymui Tačiau relaksuoti raiščiai ir kapsulės maţina stuburo ir sąnarių

stabilumą (Lockstad 2003)

Paprastai kai mes gulime ar stovime dubuo yra fiksuotas arba stabilioje padėtyje tačiau

vaikštant mobilumas taip pat kaip ir stabilumas turi būti optimalus ty reikalingas kintantis

18

kryţmeninio klubo sąnario stabilumas (stabilumas esant apkrovai ir mobilumas kai apkrovos nėra)

Kryţmeninio klubo sąnario stabilizavimo problemą išsprendţia paties šio sąnario sutvirtinimo ir

fiksavimo mechanizmas apibūdinamas kaip pasyvus ir aktyvus stabilumas (ţr 2 ir 3 pav)

Kryţmeninio klubo sąnario fiksavimo galimybę apsprendţia netaisyklingi sąnario paviršiai

2 pav Pasyvus stabilumas

Stabili aplinka su atitinkančiais sąnarių paviršiais kai nereikalingos pašalinės jėgos sistemos

stabilumui išlaikyti

Kaulinės struktūros

kauliniai elementai

jėgos kurios susidaro nuo raumenų prisitvirtinimo prie kaulo vietos

neutrali stuburo padėtis

kryţmeninio klubo sąnario sąnarinių paviršių stabilumas

Aktyvus stabilumas susideda iš keleto mechanizmų Pirmiausiai kryţkaulio rotacija pirmyn

atsirandanti krūvio metu ty keliantis iš gulimos padėties į sėdimą arba stovimą padėtį padidina

uţpakalinio raiščio tempimą kuris sukelia didesnį sąnarinių paviršių spaudimą Tokiu būdu

kryţmeniniui klubo sąnariui suteikiama daugiau stabilumo Antra vertus kryţmeninio klubo sąnario

sąnarinių paviršių spaudimą padidina krūtininė-juosmeninė fascija ir raumenys Dauginis ir skersinis

pilvo raumenys yra tvirtai sujungti raiščių ir tvirtinasi aplink kryţmeninį klubo sąnarį Nustatyta kad

skersinio pilvo raumens susitraukimas sutvirtina kryţmeninį klubo sąnarį ir taip dauginio ir skersinio

19

pilvo raumenų ko-kontrakcija dar pagerina liemens stabilumą Abu šie raumenys yra tiek liemens tiek

dubens stabilizatoriai Akivaizdu kad dubens dugnas taip pat dalyvauja uţtikrinant dinaminį stabilumą

juosmens-dubens srityje

3 pav Aktyvus stabilumas

Šis terminas naudojamas apibūdinti raumenims dalyvaujantiems kryţmeninio klubo sąnario

stabilizavime

Išorinių jėgų poveikis uţtikrinantis sistemos stabilumą

diafragma

dubens dugnas

dauginiai raumenys

skersinis pilvo raumuo

krūtininė-juosmeninė fascija

uţpakalinės juosmens raumens skaidulos

Judesių valdymas ndash kitas veiksnys stabilizavimo pratimų mechanizme Nervų sistemai

kontroliuojančiai juosmeninės stuburo dalies stabilumą reikalinga numatyti kiek motorinių vienetų

aktyvuoti norint uţtikrinti raumens gebėjimą atlikti atitinkamą funkciją Judesių reguliacijos

sutrikimus lemia aferentinių impulsų stoka trukdanti griţtamųjų ryšių susidarymui Pacientams

turintiems nugaros problemų stebima uţdelsta nervinė impulsacija iš aukštesniųjų nervų sistemos

20

sričių nes neuţtenka informacijos apie stuburo komponentų būklę Dėl to maţėja raumens aktyvumas

jis silpsta ar atrofuojasi

Richardson su bendraautoriais (2005) atliko tyrimą kuriame tiriamiesiems su lokalių

raumenų disfunkcija parinkti specialūs pratimai įtraukiant pakartotinius izometrinius dauginio ir

skersinio pilvo raumenų susitraukimus (tiesiamųjų ir lenkiamųjų raumenų jėgos ir ištvermės gerinimas

nebuvo įtrauktas) Išvadose teigiama lokaliųjų raumenų skersmuo padidėjo tiriant ultragarsinės

diagnostikos metodu Judesių valdymo gerinimo etape atliekami izometriniai pratimai įtraukiantys

dauginio skersinio pilvo raumenų susitraukimus gulint ant pilvo nugaros ar skausmą maţinančiose

padėtyse Daugkartinis tikslus pratimų kartojimas sudaro nervų sistemoje dominantę ty automatinį

raumens įsijungimą į judesio ir statinės padėties išlaikymą Sąlyginai sveikų ţmonių lokalieji

raumenys aktyvuojami anksčiau uţ globaliuosius o besiskundţiančių nugaros skausmais - atvirkščiai

Statinis ir dinaminis stabilumas pasiekiamas kai aktyvios pasyvios ir kontrolinės sistemos

dirba kartu Biomechaniniai dubens sąnarių fiksavimo modeliai apibrėţiami vadinamais formos ir

jėgos dominančių principais Raumenų ndash raiščių sistema valdoma nervų sistemos atsakinga uţ jėgos

dominantę Raumenys skiriami į dvi funkcines sistemas giliejilokalūs ir paviršiniaiglobalūs

Lokalieji yra atsakingi uţ smulkius suderintus tarpsegmentinius nespecifinius jėgos krypčiai

judesius o tuo tarpu globalieji raumenys kontroliuoja stuburo orientavimą į tiesioginius judesius

Judesių kontrolės koncepcija kur giliųjų raumenų korsetas ir globalių raumenų veikla yra

suderinta lemia juosmens - dubens stabilumą Tiesiamasis nugaros raumuo dvigalvis šlaunies raumuo

ir didysis sėdmens raumuo yra svarbiausi raumenys jėgos dominantės palaikymui Skersinis pilvo

raumuo ir DDR yra svarbūs juosmens ndash dubens regiono stabilizavimui

Dėl patologinių biomechaninių ir hormoninių kitimų atsiranda sąnarių ir stuburo segmentų

nestabilumas Todėl sąnarinėse kapsulėse raiščiuose sausgyslėse dirginami skausmo receptoriai

Nestabilumą stengiasi kompensuoti raumenys tačiau tai trunka neilgai kadangi jie negali

pilnavertiškai pakeisti raiščių funkcijos Raumuo vargsta blogėja metabolizmas jie įsitempia

Spazmuotas raumuo sukelia skausmą Bet refleksinį raumens įsitempimą gali sukelti raiščių ir sąnarių

dirginimas (Lockstad 2003)

Nėštumo metu ypač veikiami liemens stabilumą uţtikrinantys raumenys Tie raumenys

vadinami laikysenos raumenimis jie yra trumpi giluminiai neatliekantys judesių tačiau

stabilizuojantys sąnarius raumenys Šią funkciją atlieka toniniai raumenys uţtikrinantys gerą dinaminį

stabilumą liemenyje Liemens stabilumą uţtikrina trys pagrindinai toniniai raumenys ndash skersinis pilvo

(m transversus abdominis) dauginiai (m multifidus) ir vidiniai įstriţiniai pilvo (m internus obliquus)

raumenys

Esant susilpnėjusiam ar pertemptam skersiniam pilvo raumeniui gali atsirasti liemens

nestabilumas tiesiogiai įtakojantis apatinės nugros dalies skausmus (Barkauskas 2002) Skausmas

21

slopina šio raumens susitraukimą atliekant įvairius judesius galūnėmis ir taip prarandamas apsauginis

stabilizavimo efektas Palaipsniui toninis raumuo (skersinis pilvo) tampa faziniu ty dalyvauja liemens

judesiuose ir neuţtikrina liemens stabilumo einant bėgant ar tiesiog atliekant judesius rankomis

(Mohr 1990)

Kulig K ir kolegų atlikto tyrimo hipotezė teigė kad liemens segmentinių judesių skirtumai

įtakoja apatinės nugaros dalies skausmą Tyrimo metu buvo nustatyta kad tiriamosioms kurios

skundėsi apatinės nugros dalies skausmu buvo daugiau padidėjęs juosmeninės dalies mobilumas nei

toms kurios nesiskundė skausmu Padidėjęs mobilumas buvo nustatytas L4-L5 ir L5-S1 segmentuose

(Kulig K ir kiti 2007)

Juosmens ndash dubens regionui reikalingas stabilumas tam kad būtų galima pernešti krūvį

liemeniui ir viršutinėms galūnėms Tačiau tuo pačiu turi būti ir pakankamas mobilumas (fiziologinės

amplitudės ribose) kad uţtikrinti pakankamą judėjimą (Steacutephanie J 2006)

133 Netaisyklinga laikysena

Esant silpniems raumenims palaipsniui susiformuoja netaisyklinga nėščiosios laikysena dėl

ko nėščioji daţnai gali jausti skausmus juosmeninėje ir krūtininėje (tarp menčių) dalyse keliuose ir

pėdose (Osgaard ir kt 1994) Netaisyklinga laikysena daţnai susijusi su krypuojančia eisena

Taip pat dėl hormonų pokyčių padidėja dubens ir juosmeninės dalies sąnarių paslankumas kuris

įtakoja netaisyklingos nėščiosios laikysenos formavimąsi

Kita prieţastis įtakojanti netaisyklingos laikysenos formavimąsi yra palaipsniui didėjantis

vaisiaus apimtis ir svoris moteris priversta atsilošti atgal kad išlaikytų pusiausvyrą stovėdama ar eidama

Dėl to gali padidėti juosmens linkis ir persitempti minkštieji audiniai Tačiau pagal olandų atliktą studiją

(rentgeno pagalba) nagrinėjusią laikysenos pokyčius nėštumo metu teigiama kad juosmens linkis maţėja

Bendras skausmas gali kilti dėl raumenų ir raiščių bei kraujotakos dubens raumenyse ir raiščiuose

pasikeitimo (Bastiaanssen 2004)

Kalbant apie generalizuotą ty viso kūno pusiausvyros lygmenį reikia paminėti kūno masės

centrą kaip labiausiai įtakojantį veiksnį Dėl vienokių ar kitokių prieţasčių pasislinkus kūno masės

centrui apatinės nugaros dalies struktūros patiria daug didesnę kompresinę apkrovą Šiuo atveju

pakenkimo lygmuo tiesiogiai priklauso nuo struktūrų uţtikrinančių nugaros stabilumą gebėjimo

suvaldyti atsiradusią apkrovą Kitas stabilizacinis apatinės nugaros dalies lygmuo atsakingas uţ

dubens ir juosmeninių slankstelių padėties kontrolę ir valdymą Šiame lygmenyje svarbiu veiksniu

tampa fiziologiniai stuburo linkiai (juosmeninis linkis) bei viso kūno laikysena Pačiame ţemiausiame

stabilizacijos kontrolės lygmenyje atsiduria tarpslanktelinių judesių (slinkimas ir sukimas) valdymas

22

Sihvonen T atliktame tyrime buvo nustatyta kad nugaros raumenų atsipalaidavimo laipsnis

lygiagrečiai susijęs su skausmo intensyvumu ir aktyvumo lygis judesio metu turi atvirkštinę

priklausomybę judesių ribotumo lygiui (1998)

Laikysenos pokyčius įtakoja šie kitimai

1 Nėštumo metu nutolsta krūtinkaulio kardinė atauga stuburas išsitiesia pečiai ir galva atlošiami

atgal nugara išsilenkia

2 Kaklo linkis didėja į viršutinę kaklo keterą galva pirmyn (tokia padėtis reikalinga pečių

išlyginimui)

3 Bendras kūno masės centras svyruoja pirmyn ir atgal dėl gimdos ir jos komponentų masės

padidėjimo

4 Tam kad kompensuotų gravitacijos centro poslinkį gali padidėti juosmens linkis ir kelių

hiperekstenzija (keliai per daug išsitiesia tam kad pasikeistų gravitacijos linija) Todėl daţnai

netinkamai apkraunami kelių ir pėdų sąnariai

5 Kinta kūno masės centras pasislenka pirmyn ir tenka didesnis krūvis nugaros ir pilvo

raumenims

Nėštumo metu ypač veikiami liemens stabilumą uţtikrinantys raumenys Tie raumenys

vadinami laikysenos raumenimis jie yra trumpi giluminiai neatliekantys judesių tačiau

stabilizuojantys sąnarius raumenys Šią funkciją atlieka toniniai raumenys uţtikrinantys pakankamą

dinaminį stabilumą liemenyje Liemens stabilumą uţtikrina trys pagrindinai toniniai raumenys

skersinis pilvo (m transversus abdominis) dauginiai (m multifidus) ir vidiniai įstriţiniai pilvo(m

internus obliquus) raumenys Esant susiformavusiai netaisyklingai kūno laikysenai ar funkciniams

nugaros skausmams ypatingą dėmesį būtina kreipti laikysenos kontrolei ir kūno judėjimo mechanikai

Vertikalioje padėtyje atraminę palaikomąją liemens ir vidaus organų funkciją atlieka pilvo nugaros

kvėpavimo diafragmos bei dubens dugno raumenys (Carriere 2002)

Laikysenos kontrolės lavinimui didelis dėmesys skiriamas pilvo raumenų stiprinimui be

aktyvinimui Skersinio pilvo raumens aktyvavimas stabilizuoja liemenį ir uţtikrina geresnį viršutinių ir

apatinių galūnių funkcionavimą

Carriere (2002) nurodo kad pilvo raumenų treniravimas yra būtinas norint sustiprinti silpnus

DDR ir atstatyti jų funkciją nes tuo metu kai raumuo išmoksta dirbti daugelyje kombinacijų jis toliau

automatiškai savaime treniruojasi atliekant kasdieninio gyvenimo veiksmus Yra labai sunku aptikti ir

sąmoningai aktyvuoti skersinius pilvo raumenis Kada skersinis pilvo raumuo yra aktyvus ir yra gerai

įsitempęs jis atpalaiduoja juosmeninę nugaros dalį Kada sėdimieji gumburai atitolsta nuo vienas kito

23

apatinė skersinio pilvo raumens dalis sutrumpėja sėdimiesiems gumburams priartėjus skersinis pilvo

raumuo pailgėja Tai rodo kad skersinis pilvo raumuo ir DDR yra antagonistai kurie visada

funkcionuoja kaip pora (Franklin 2003)

Skersinio pilvo ir dubens dugno raumenų atsakas sustiprėja kuomet pratimai atliekami esant

geram juosmens-kryţkaulio linkiui Pradinė padėtis pasilenkus ir nugaros lenkimas atliekant pratimus

aktyvuoja sukimą skatinančius pilvo raumenis tokius kaip išoriniai įstriţiniai pilvo ir tiesieji pilvo

raumenys o tai apriboja skersinio pilvo raumens įtraukimą į darbą (Sapsford 2001)

Atstatinėjant raumenų tarpusavio pusiausvyrą (paprastai ji būna sutrikusi esant netaisyklingai

laikysenai) tempiamos ir stiprinamos šios raumenų grupės

Stiprinami šie raumenys

viršutinė kaklą lenkianti raumenų dalis apatinė kaklą ir viršutinė krūtinę tiesianti raumenų

dalis

mentę supantys raumenys

išoriniai ţastą sukantys raumenys

liemenį lenkiantys ir stabilizuojantys raumenys (tiesusis ir įstriţiniai pilvo)

šlaunis tiesiantys raumenys

blauzdas tiesiantys raumenys

pėdas tiesiantys raumenys

kvėpavimo raumenys

Tempiami šie raumenys

viršutinė kaklą tiesianti raumenų dalis bei mentės keliamieji raumenys

krūtinės raumenys (didysis ir maţasis krūtinės raumenys)

nugarą tiesiantys raumenys

šlaunis pritraukiantys ir lenkiantys raumenys (nepertempti moterims jaučiančioms dubens

nestabilumą ir skausmą )

blauzdas lenkiantys raumenys (nepertempti moterims jaučiančioms dubens nestabilumą ir

skausmą )

pėdas lenkiantys raumenys

24

134 Dubens raiščių atsipalaidavimo sindromas (DRAS)

Juosmens ndash dubens regiono stabilizavimo sistemas įtakoja hormoniniai ir biomechaniniai

pokyčiai tačiau ne visos moterys patiria nugaros skausmą Anksčiau manyta kad hipermobilumas yra

pagrindinė skausmo prieţastis tačiau šiuo metu manoma jog dinaminės stabilizacijos metu jį lemia

raumenų ndash raiščių sistemos nesugebėjimas kompensuoti padidėjusio dubens sąnarių laisvumo (Gutke

A 2007) Dubens raiščių atsipalaidavimo sindromas (DRAS) yra apibūdinamas kaip būklė

išsivystanti nėštumo ar gimdymo metu ir pasireiškianti stipriu skausmu kryţmeniniame klubo sąnaryje

irar gaktinėje sąvarţoje (Petrikonis 2001)

Kryţmeninio kubo sąnario ir gaktinės sąvarţos atsipalaidavimas nėštumo metu yra

fiziologinis fenomenas kuris paprastai vyksta be simptomų nes jį iš dalies lemia hormoniniai ir

biocheminiai faktoriai Tačiau kai kuriais atvejais šie pokyčiai sąlygoja simptomus 08 -16 moterų

DRAS pasireiškia nėštumo metu Šie simptomai gali atsirasti jau pirmame nėštumo trimestre tačiau

paprastai pasireiškia 5 ndash 8 nėštumo mėnesį

Daugeliui moterų skausmai pranyksta tuoj po gimdymo tačiau kai kuriais atvejais dėl

neaiškių prieţasčių jis uţsitęsia keliolika savaičių po gimdymo Simptomai pasireiškia skausmu

juosmeninėje stuburo dalyje ir padidėjusiu jautrumu kryţmeniniame klubo sąnaryje bei gaktinėje

sąvarţoje (Petrikonis 2001)

14 Dubens dugno pilvo raumenų ir diafragmos funkciniai ryšiai

Visi dubens dugno komponentai sudaro atskirą griaučių raumenų sistemą (ţr 4 pav) kuri

yra susijusi su kitų griaučių raumenų sistemų funkcionavimu (Sapsford 2001 Franklin 2003)

DiafragmaDauginis raumuo

Dubens dugnasKryžkaulis

Skersinis pilvo raumuo

Dauginiai raumenys

4 pav DDR pilvo raumenų ir diafragmos funkciniai ryšiai (Beazel J R 2004)

25

Nurodoma kad DDR kartu su diafragma skersiniais pilvo raumenimis ir klubiniais juosmens

raumenimis suformuoja tam tikrą konteinerį Visų šių raumenų tarpusavio veikla turi svarbią reikšmę

DDR jėgai bei nugaros raumenų funkcinei būklei Konteinerio stogą sudaro diafragma šonines sienas

- skersiniai pilvo raumenys uţpakalinę sieną - klubiniai juosmens raumenys ir pagrindą - DDR

Pasak Carriere (1998) stovint išsitiesus pilvo nugaros raumenys diafragma ir DDR sudaro

pilvo kamerą Visi šie raumenys dėka savo funkcinių jungčių palengvina keliamųjų ir sutraukiamųjų

išangės raumenų funkciją Kosint šokinėjant bėgant šie raumenys turi dirbti kartu kad sustiprintų

DDR DDR nėra izoliuotas vienetas tačiau pilvo kapsulės dalis kuri supa pilvo ir dubens organus

Struktūros sudarančios šią kapsulę yra juosmeninės stuburo dalies slanksteliai ir dauginiai raumenys

diafragma (kuri svarbi tiek laikysenai tiek kvėpavimui) skersiniai pilvo raumenys ir DDR

kompleksas Šie raumenys uţtikrina liemens laikyseną vertikalioje padėtyje ir veikia sinergetiškai

(Sapsford 2001) Skersiniai pilvo raumenys dirba kaip korsetas apjuosdami apatinę pilvo dalį ir

nugarą ir palengvindami dauginių raumenų darbą (Hulme 2002 )

Diafragma pilvo raumenys (ypatingai skersiniai pilvo) plačiausieji nugaros raumenys

sėdmenų raumenys ir dauginiai raumenys yra svarbūs raumenys uţtikrinantys optimalią DDR

funkciją Jie sudaro integruotą atramos sistemą bei pagerina šlapimo pūslės ir tiesiosios ţarnos

funkciją stuburo juosmeninės kryţkaulio dalies stabilumą pusiausvyrą ir vaikščiojimą (Hulme 2002)

Dubens dugnas turi greitai reaguoti į laikysenos liemens raumenų aktyvumo ir vidinio pilvo spaudimo

pokyčius išlaikant sutrauktus raumenis įvairaus intensyvumo fizinio krūvio metu ir juos atpalaiduoti

po krūvio

Diafragma yra svarbiausias kvėpavimo raumuo Ji tarsi kupolas dengia vidaus organus ir

suformuoja atskiriamąjį sluoksnį tarp pilvo ertmės ir krūtinės Diafragmą ir dubens dugną jungia nuo

pilvo ertmės einantis jungiamasis audinys (adventitia) vadinama fascija kuri eina paraleliai

pasidalindama į du lapelius Taigi taisyklingas kvėpavimas yra labai svarbus treniruojant dubens

dugno raumenis Šis kvėpavimas vadinamas diafragminiu arba pilviniu kvėpavimu (Kuhnert Ch

2005)

Diafragma sinergetiškai palengvina skersinio pilvo raumens darbą per kvėpavimo iškvėpimo

fazę Kadangi diafragma pakyla pakeldama vidaus organus 1-3 cm ir sumaţindama vidinį pilvo

spaudimą skersinis pilvo raumuo susitraukia stabilizuodamas juosmens-dubens regioną (Hulme 2002

b) Nurodoma kad nėščiosios kurios sėdi neatsirėmusios ir išlaikydamos taisyklingą juosmeninį

stuburo linkį stovi išsitiesusios ir pas kurias judant apatinės pilvo dalies raumenys yra tvirti

palengvina neintensyvų DDR aktyvumą sinergijoje su giliaisiais pilvo raumenimis didţiąją dienos dalį

Jos pasiţymi gera laikysenos kontrole Tik tada kada pilvo raumenų susitraukimai yra automatiški

dubens dugnas gali atlikti savo atraminę funkciją sulenkus liemenį (Sapsford 2001)

26

Literatūroje nurodoma kad DDR funkcija glaudţiai susijusi su kvėpavimo diafragma

Kvėpuojant diafragma nusileidţia ir grįţta į ramybės padėtį 12-14 kartų per minutę Diafragminis

kvėpavimas yra svarbus norint išlaikyti sveiką stuburą sveiką šlapimo pūslę ir tiesiąją ţarną bei

šlapimo sulaikymą (Hulme 2002)

Įkvėpimo metu kvėpavimo diafragma juda ţemyn pilvas išsipučia o dubens dugnas šiek tiek

pajuda ţemyn jei jis yra elastingas ir atpalaiduotas (Carriere 2002) Nusileidţianti diafragma spaudţia

pilvo organus ir didina šlapimo pūslės ir tiesios ţarnos spaudimą (VPS) (Hulme 2002 ) Organai yra

spaudţiami į pilvo raumenis ir dubens dugną kuris prisitaiko platėdamas Pilvo raumenys ir dubens

dugnas dirba kartu kad paremtų ir subalansuotų diafragmos aktyvumą (Franklin 2003)

Iškvėpimo metu pilvas suplokštėja ir jei iškvėpimas yra stiprus diafragma susitraukia ir juda

į viršų (Carriere 2002) DDR ir pilvo raumenys susitraukia kad galėtų pastumti organus į viršų

(Franklin 2003) Diafragma daugiau kontroliuojama autonominės nervų sistemos nei valingos nervų

sistemos (Hulme 2002 ) Valdomas forsuotas iškvėpimas sukelia ne tik diafragmos bet ir vidinio ir

išorinio įstriţinio pilvo raumenų aktyvaciją Tai skatina įtampos padidėjimą dubens

dugnosutraukiamojo raumens funkciniame vienete (Carriere 1998)

Pagrindiniai liemens organai yra tiesiogiai arba netiesiogiai palaikomi diafragmos taigi

diafragmos ritmiškas judėjimas padeda išlaikyti šių organų normalų mobilumą ir pakelia šlapimo pūslę

2-3 cm per iškvėpimo fazę Diafragma kartu su skersiniu pilvo raumeniu padeda stabilizuoti stuburą

iki padidėjant vidiniam pilvo spaudimui atliekant galūnių judesius

Spaudţiant krūtinės ląstą šonkauliais diafragmos mechanizmas įtakoja ne tik pilvo sienos

raumenis bet ir DDR (Moen ir kt 1990) Ilgalaikis iškvėpimas (ar įsitempimas) aktyvuoja ne tik

diafragmą bet taip pat vidinį ir išorinį įstriţinius pilvo raumenis (Ostergaard ir kt 1992) Tai sukelia

dinaminę funkcinio vieneto DDR padidėjusį įsitempimą Todėl svarbią reikšmę turi gebėjimas

kvėpuoti diafragminiu būdu kurio metu intensyviai priverčiami dirbti pilvo raumenys

Sapsford R R ir Hodges P W atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti ar valingas pilvo raumenų

susitraukimas yra susijęs su dubens dugno raumenų aktyvumu DDR aktyvumas buvo matuojamas

atliekant skirtingo intensyvumo pilvo raumenų susitraukimus gulimoje ir sėdimoje padėtyse DDR

elektromiografinis aktyvumas buvo matuojamas įvedus į makštį ir išeinamąją angą paviršinius

elektrodus Šie matavimai buvo paremti išeinamosios angos ir makšties spaudimo Gauti rezultatai

rodė kad DDR elektromiografijos duomenys padidėjo pilvo raumenų susitraukimo metu DDR

aktyvumas stipraus pilvo raumenų susitraukimo metu nesiskyrė nuo išmatuoto maksimalaus DDR

susitraukimo Išmatuotas pirmiau makšties ir išeinamosios angos slėgio padidėjimas o po to ir pilvo

Išvadose kalbama kad sveikiems tiriamiesiems valingas pilvo raumenų aktyvumas sąlygojo DDR

aktyvumą Dubens slėgio padidėjimas įvykęs prieš pilvo slėgio padidėjimą parodo kad atsakas yra

27

uţprogramuotas Pilvo raumenų treniravimas gali būti labai veiksmingas šių sutrikimų gydyme

(Sapsford R R Hodges P W 2001)

Valingų DDR susitraukimų metu sveikoms moterims kaip atsakas buvo uţregistruotas

charakteringas pilvo raumenų aktyvumas (Steacutephanie J 2006)

Daugelis pilvo raumenis lavinančių pratimų yra įtraukiami į nugaros skausmo ir kitų griaučių

raumenų sistemos sutikimų reabilitavimo programas Buvo atlikta keletas tiriamųjų darbų apie visų

pilvo raumenų aktyvavimą ir įtaką tam tikriems regionams Šis tyrimas parodė kas vidinis apatinės

pilvo sienos vidinės krypties judesys gulimoje ant nugaros padėtyje labiausiai nepriklausomai nuo kitų

pilvo raumenų įtakoja skersinio pilvo raumens aktyvumą (Urquhart DMir kt 2005)

Šlaunų ir liemens judesių metu (Bo ir Stein 1994) izometrinių pilvo pratimų metu (Sapsford

ir kt 1997) ir kitų juosmenį stabilizuojančių raumenų aktyvavimo metu (Jones 1999) buvo

uţregistruotas dubens dugno raumenų elektromiografijos rodiklių padidėjimas

Dar vieno tyrimo metu buvo tiriamas pilvo raumenų atsakas į valingą DDR susitraukimą

moterims anamnezėje neturėjusioms dubens dugno sutrikimų tam kad nustatyti ar yra pilvo ertmę

supančių raumenų ko-aktyvaciją DDR pratimų metu Pilvo raumenų aktyvumas buvo registruojamas

elektromiografijos metodu elektrodų pagalba Tiriamosios sutraukinėjo DDR trijose padėtyse gulint

ant nugaros Visoms tiriamosioms pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas padidėjo virš pradinio

taško atliekant DDR susitraukimus maţiausiai vienoje padėtyje Skersinio pilvo raumens

elektromiografijos aktyvumas buvo didţiausias liemens lenkimo padėtyje o skersinio pilvo raumens

aktyvumas buvo didesnis uţ tiesiojo pilvo raumens aktyvumą liemens tiesimo padėtyje

Buvo atliktas papildomas eksperimentinis tyrimas kurio metu buvo registruojamas gaktinio

stuburgalio raumens ir pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas atliekant tris skirtingus

submaksimalius izometrinius pilvo raumenų pratimus Šio eksperimentinio tyrimo metu nustatytas

gaktinio stuburgalio raumens aktyvumo padidėjimas su kiekvienu pilvo raumenų susitraukimu

Rezultatai rodo kad pilvo raumenų aktyvumas yra normalus atsakas į DDR veiklą

tiriamosioms be DDR sutrikimų ir leidţia manyti kad specifinė pilvo raumenų veikla aktyvuoja DDR

(Sapsford RR ir kt 2001)

Nėštumo metu DDR dėl palaipsniui didėjančio gimdos svorio yra nuolat tempiami ir

neišlaiko jiems tenkamo krūvio todėl izoliuotai aktyvinti šiuos raumenis yra sudėtinga Ilgą laiką buvo

manoma kad liemens stabilizavimo pratimų programa nėščiosioms įjungiant dubens judesius neįtakoja

DDR funkcinės būklės Anksčiau kineziterapeutai mokydami kaip atlikti dubens dugno raumenų

pratimus akcentuodavo pacientams neįtempti pilvo raumenų Šiuo metu poţiūris šiuo klausimu

pasikeitė Egzistuojantis funkcinis ryšys tarp dubens dugno kvėpuojamosios diafragmos bei pilvo ir

nugaros raumenų suteikia galimybę šiuos raumenis aktyvinti netiesiogiai

28

Atliekami tyrimai leidţia suprasti kad yra tam tikros sinergijos tarp pilvo ir DDR Manoma

kad DDR turi dvejopą funkciją dalyvauja liemens stabilumo palaikyme ir šlapimo ir išmatų šalinime

bei laikyme Šios raumenų sinergijos gali sėkmingai pasitarnauti DDR funkcijos sutrikimų

reabilitacijoje Daugeliui moterų prieš ir po gimdymo bendro fizinio aktyvumo pagalba galima

sėkmingai pagerinti dubens dugno raumenų atsigavimą be specifinių dubens dugno raumenų pratimų

Pagrindiniai faktoriai susiję su treniravimosi sėkme yra daugiau pacienčių sutikimas ir

motyvacija nei amţius ar šlapimo nelaikymo laipsnis Paskaičiuota kad tik 15-20 pacienčių sutinka

atlikti DDR treniruotes (Freeman RM 2004)

Nėštumas yra idealus laikotarpis pacienčių edukacijai ir motyvacijai skatinti nes šiuo metu

jos aktyviai lankosi sveikatos prieţiūros įstaigose Yra kilusi idėja kad moterų konsultacijų

laukiamuosiuose moterys galėtų stebėti video medţiagą apie nėštumą ir gimdymą o tuo tarpu ir jų

poveikį DDR šių raumenų pokyčius ir riziką (McLennan MT ir kt 2005)

Bo K ir kitų tyrimo tikslas buvo ištirti kiek moterų nėštumo metu atlieka DDR pratimus

Tyrimo metu nustatyta kad santykinai keletas (17) moterų nėštumo metu reguliariai atliko DDR

pratimus (2006)

Tikėtina kad DDR pakartotinas toninio aktyvumo įgijimas dėl pailgintos skersinių pilvo

raumenų švelnios aktyvacijos prieš padidinant jėgą yra svarbus faktorius atstatantis laiku įvykstantį

DDR atsaką (Sapsford 2001) Kada susitraukia dubens diafragma susitraukia ir pilvo raumenys ir

atvirkščiai Taigi kai dirba DDR jėgos laukas jis palengvina pilvo raumenų susitraukimą (Hulme

2002 )

Funkcinių pratimų tikslas yra atstatyti DDR funkciją Kada DDR lavinimas koordinuojamas

su aplink esančių raumenų treniravimu DDR funkcija yra atstatoma (Carriere 2002)

Tyrimai parodė kad atliekant maksimalų DDR susitraukimą padidėja visų pilvo raumenų

aktyvumas Tiesiojo pilvo raumens atsakas buvo maţiausias Atliekant juosmeninį lenkimą didţiausias

buvo skersinio pilvo raumens ir išorinio įstriţinio raumens aktyvumas Pastebėta kad atliekant netgi

silpną DDR susitraukimą skersinis raumuo duoda atsaką nepriklausomai nuo liemens padėties

Priešingai atliekant įvairius izometrinius pilvo raumenų manevrus padidėjęs pilvo raumenų

elektromiografinis aktyvumas įtakoja gaktinio stuburgalio raumens ir išeinamosios angos raumenų

aktyvumą DDR ir dauginio raumens koaktyvacija taip pat buvo tiriama tačiau patvirtinantys rezultatai

negauti

Atsiţvelgiant į tai kad dubens dugno raumenys yra liemens stabilumo palaikymo sistemos

dalis kurią sudaro tam tikri lokalieji raumenys nepakankama kitų lokaliųjų raumenų veikla veikia

DDR toninį aktyvumą ir įsijungimo į darbą laiko funkcinės veiklos metu Nugaros skausmas gali būti

prieţastimi maţinančia DDR toninį aktyvumą Taip pat ir klubinio kryţkaulio sąnario sutrikimai gali

įtakoti liemens stabilumo sistemą

29

Nuo 1962 m su nėštumu susijusios dubens ir juosmeninės stuburo dalies diagnozė

prognozės ir gydymas kėlė diskusijas ir iki šiol besitęsiantį nuomonių išsiskyrimą Be to naujausi

gydymo strategijų tyrimai atspindi įvairias nuomones iš tiesų rodančias kad egzistuoja profesinis

neapibrėţtumas dėl optimalaus gydymo metodo (Bastiaenen ir kt 2004)

Publikuojami įvairių studijų gydymo rezultatai tačiau didesnė dauguma jų yra nepatvirtinti

Nėščiųjų dubens ir juosmeninės stuburo dalies skausmų gydymas yra nukreiptas į skausmo maţinimą

susidedantį iš padėčių ir kai kurių kasdieninių veiksmų (lipimo laiptais kėlimo liemens sukimo

judesių) vengimo bei korekcinių pratimų programos

Kineziterapija vandenyje labai populiari ir efektyvi forma gydanti daugelį judamojo aparato

ligų Vienas iš privalumų treniruojantis baseine yra tas kad vandenyje neţiūrint judesių stuburas

veikiamas labai nedidelių apkrovų Taip yra dėl to kad vandenyje ţmogus tampa bdquobesvorisldquo

Vandenyje kaip ir sausumoje pasiekiama gerų rezultatų derinant kvėpavimą ir tempimą

didesnis raumenų pailgėjimas įmanomas vandenyje (Freedmann 2000)

Juosmeninės stuburo dalies lenkimas įtakoja DDR atsaką Moterims yra sunkiau aktyvuoti

DDR kada juosmeninė stuburo dalis yra lenkimo padėtyje Pas daugelį moterų pilvo siena pasislenka

pirmyn lenkiantis stovimoje padėtyje ir tai maţina DDR aktyvumą Eksperimentinėje situacijoje

sveikoms moterims pilvo sienos pasislinkimas pirmyn sumaţino šlaplės spaudimą (Sapsford 2001)

Kadangi ritmingus kvėpavimo judesius palaiko pilvo ir dubens dugno raumenų sinerginė veikla tad

būtina uţtikrinti normalų šių raumenų funkcionavimą Dubens dugno raumenų aktyvacijai ir

stiprinimui taikoma Kegelio bei Tansbergerio metodikos (Baumann L 2005)

30

2 TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA

21 Tyrimo organizavimas ir tiriamųjų kontingentas

Tyrimo objektas nėščių moterų dubens dugno raumenys

Tyrimas buvo atliekamas KMUK Akušerijos ginekologijos klinikoje Kauno II klinikinės

ligoninės akušerijos skyriuose bei P Maţylio gimdymo namų fizinės medicinos ir reabilitacijos

skyriuje Tyrimas pradėtas 2007 spalio mėnesį ir tęsėsi iki 2009 kovo mėnesio

Pradiniame tyrimo etape dalyvavo 87 sveikos pirmą kartą besilaukiančios savanorės nėščios

moterys kurių nėštumas buvo nuo 28 nėštumo savaitės Visos tiriamosios buvo stebimos akušerių ndash

ginekologų pagal profilaktinį nėščiųjų prieţiūros planą Tiriamųjų amţius nėštumų skaičius ir kiti

tyrimui svarbūs medicininiai duomenys buvo surinkti iš nėščiųjų medicininės dokumentacijos

Tyrimo baigiamajame etape dalyvavo 60 nėščių moterų 27 nėščiosios dėl įvairių prieţasčių

(nepalankios akušerinės situacijos ūmių kvėpavimo takų susirgimų odos alerginių reakcijų ir kitų

neaiškių prieţasčių) baigiamajame tyrimo etape nedalyvavo

Visos savanorės nėščios moterys sutikusios dalyvauti tyrime buvo suskirstytos į dvi grupes

kontrolinę ir tiriamąją Tiriamąją grupę sudarė moterys sutikusios dalyvauti tyrime ir lankyti mokamas

baseino procedūras Kauno II klinikinės ligoninės bei P Maţylio gimdymo namų fizinės medicinos ir

reabilitacijos skyriuose Kontrolinę grupę sudarė moterys kurios nedalyvavo jokiose fizinės veiklos

procedūrose ir buvo stebimos KMUK Akušerijos ginekologijos klinikos moterų konsultacijoje

Tiriamųjų amţius

Tyrimo metu dalyvavusių respondenčių amţius nuo 20 iki 35 m tiriamojoje grupėje amţiaus

vidurkis lygus 2677plusmn 066 m kontrolinėje grupėje - 274plusmn 061 m(ţr 5 pav)

31

Tiriamųjų amžius

2742677

18

20

22

24

26

28

30

Tiriamoji gr Kontrolinė gr

Meta

i

5 pav Tiriamųjų amžius grupėse

Tam kad įvertinti amţiaus įtaką dubens dugno raumenų jėgai ir juosmens mobilumui

nėštumo metu visos tiriamosios buvo suskirstytos į dvi grupes pagal amţių jaunesnių ir vyresnių nei

30 m (ţr 1 lentelė)

1 lentelė

Tiriamųjų skaičius ir amžiaus vidurkis amžiaus grupėse

Tiriamųjų skaičius

amţiaus grupėse

le29 m (n=45) ge 30 m (n=15)

Amţiaus vidurkis 2558plusmn036 316plusmn046

22 Tyrimo metodai

221 Literatūros analizė

Buvo atlikta sisteminė mokslinių tyrimų analizė kur pateikiami duomenys apie DDR pratimų

metodus jų įtaką gydant įvairius dubens dugno sutrikimus ir pateikta šio darbo Paieškos metu buvo

naudojamos kompiuterinės bibliografinės medicininės duomenų bazės MEDLINE COCHRANE

32

BIOMED Straipsniai atrinkti pagal raktaţodţius dubens dugno raumenų treniravimas nėštumo metu

(pelvic floor training in pregnancy) dubens dugno raumenų disfunkcija (pelvic floor dysfunction)

liemens stabilumas (lumbar spine stability) diafragmos dubens dugno ir pilvo raumenų funkciniai

ryšiai (diaphragma pelvic floor and abdominal muscles co-activation) Panaudoti moksliniai

straipsniai atspausdinti ţurnale bdquoSveikatos mokslaildquo bei vadovai skirti akušerijos ginekologijos bei

urologijos profesionalams

222 DDR jėgos vertinimas

Objektyvi dubens dugno raumenų jėga šio tyrimo metu buvo vertinama atliekant maksimalų

DDR sutraukimą Buvo registruojamas trijų maksimalių DDR sutraukimų tarp kurių poilsio intervalas

2s jėgos (mmHg) vidurkis Jėgos matavimui buvo naudojamas mediciniškai patikrintas DDR

funkcijos matavimo aparatas (bdquoPelvexiserldquo Wolfram Haboeck Co Austria) (ţr 6 pav) sukurtas

gydytojos Ilse Michil Prietaisas yra skirtas testuoti ir gydyti šlapimo nelaikymą bei atstatyti DDR

funkciją Treniruoklis gali suteikti pasipriešinimą atliekant pratimus bei fiziologinio grįţtamojo ryšio

informaciją apie DDR susitraukimus

6 pav bdquoPelvexiserldquo

DDR jėga buvo matuojama moterims gulint ant nugaros kojas sulenkus per kelius pėdomis

remiantis į pagrindą ant kurio guli

33

223 Juosmens mobilumo vertinimas

Šoberio testo pagalba matuojamas juosmeninės stuburo srities mobilumas (ţr 7 pav)

nuo klubakaulio keterų išvedama linija link stuburo paţymimas taškas S2 stuburo slankstelio

lygyje

paţymima 10 cm į viršų

paţymima 5 cm ţemyn

po to tiriamoji lenkiasi į priekį

vėl matuojamas atstumas tarp taškų (Moses S 2008)

Jei atstumas padidėja 5 cm ndash normalus juosmens mobilumas o jei lt4cm ndash juosmens

mobilumas sumaţėjęs Skirtumas tarp dviejų matavimų parodo juosmens mobilumą Yra keletas

problemų susijusių su šiuo tyrimo metodu Pavyzdţiui yra abejonių šio testo patikimumu Literatūroje

yra įrodymų kad bandymai grindţiami orientyrų apčiuopa neduoda patikimų rezultatų Be to

paţymėti ant paciento odos taškai ir išmatuoti atstumai tarp jų yra netinkamas būdas įvertinti

segmentinį mobilumą nes jis gali būti įtakojamas fascijos odos ir riebalinio audinio

Auksinis standartas galėtų būti stereofotogrametrinė analizė siekiant nustatyti kaulų judėjimą

Ši procedūra atliekama vietinės anestezijos pagalba implantavus į odą tam tikrą aparatą (Magee D J

2002)

Nėštumo metu daugelio tyrimo metodų negalima atlikti dėl tam tikrų apribojimų ir įvairios

rizikos Šiame tyrime pasirinktas Šoberio testas juosmens mobilumo vertinimui yra neinvazinė

procedūra nėra ţalingas ar rizikingas tyrimo metodas nėštumo metu

as

as

15cm

7 pav Šoberio testo procedūra

34

224 Matematinės statistikos metodai

Tyrimo metu gauti duomenys apdoroti SPSS 130 for Windows kompiuterine programa

Kiekybiniams kintamiesiems įvertinti buvo skaičiuojami aritmetiniai vidurkiai standartiniai

nuokrypiai ir vidurkių paklaidos Priklausomų ir nepriklausomų imčių vidurkių reikšmių skirtumų

reikšmingumas kai tiriamųjų imtis buvo daugiau kaip 15 skaičiuojamas pagal Stjudento t kriterijų Jei

tiriamųjų imtis buvo maţiau kaip penkiolika buvo taikomas neparametrinis Vilkoksono testas (z)

priklausomoms imtims ir Manio-Vitnio testas (z) nepriklausomoms imtims Nagrinėjamų rodiklių

ryšiams tirti buvo skaičiuojamas Pirsono koreliacijos koeficientas (r) Skirtumas kai plt005 buvo

vertinamas kaip statistiškai patikimas Dydţiai pateikiami kaip aritmetiniai vidurkiai ( x ) plusmn

standartinės vidurkio įverčio paklaidos ( Sx )

23 Taikytos metodikos aprašymas

Tiriamajai grupei buvo taikyta sveikatingumo programa baseine atitinkančiame Lietuvos

higienos normą (Lietuvos higienos norma HN 1092005 Baseinai Įrengimo ir prieţiūros saugos

sveikatai reikalavimai)Vandens temperatūra 32-33 ordm C pH ndash 68-72 liekamojo aktyvaus chloro

koncentracija vandenyje palaikoma nuo 03 iki 10 mgl

Sveikatingumo programos metu nėščiosioms buvo taikyta stuburo stabilizavimo pratimų

programa įjungiant aktyvius dubens-juosmens judesius ir diafragminį kvėpavimą Ši programa paremta

Tansberger aprašyta pratimų metodika (Carriere B 1998) Jos esmė ndash egzistuojantis funkcinis ryšys

tarp diafragmos pilvo dubens dugno ir nugaros raumenų kurie reciprokinės inervacijos principu dirba

kaip vienas funkcinis vienetas Tiriamosios lankė uţsiėmimus 2 kartus per savaitę Uţsiėmimo trukmė

buvo 45 minutės pratimai atliekami vidutiniu tempu po 8-10 kartojimų Vieno uţsiėmimo metu

pratimus atliko 2-3 moterys Buvo taikomi

Kvėpavimo pratimai

Atliekami aktyvūs dubens-juosmens judesiai derinant su diafragminiu kvėpavimu bei

išlaikant juosmens linkį neutralioje padėtyje Įkvėpimo metu diafragmai leidţiantis ţemyn dubuo

sukamas pirmyn atpalaidavus pilvo sienos raumenis ir įtempiant nugaros raumenis (dubuo sukamas iki

fiziologinio juosmens linkio) Iškvėpimo metu dubuo sukamas atgal aktyvuojant skersinį pilvo

raumenį ir tempiant nugaros raumenis Šie aktyvūs dubens-juosmens judesiai atliekami įvairiose

pradinėse padėtyse

Pilvo raumenų stiprinimo pratimai

Nugaros tempimo pratimai

35

3 REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

31 Tiriamųjų juosmens mobilumo testavimo duomenys

Įvertinus gautus tyrimo rezultatus paaiškėjo kad 28-tą nėštumo savaitę juosmens mobilumo

vidurkis tiriamojoje grupėje buvo 848plusmn016 cm o kontrolinėje grupėje ndash 857plusmn019 cm Abiejų grupių

vidurkiai buvo panašūs (pgt005)

Antrojo testavimo metu ty 38-tą nėštumo savaitę kontrolinėje grupėje nustatytas statistiškai

patikimas juosmens mobilumo sumaţėjimas (plt005) kuris sudarė 2003plusmn186 Kontrolinės grupės

nagrinėjamo rodiklio vidutinė reikšmė buvo 685plusmn022 cm Tuo tarpu atlikus tiriamosios grupės

pakartotinio testavimo rezultatų analizę nustatėme neţymų (pgt005) juosmens mobilumo sumaţėjimą

(206plusmn096) Šios grupės vidurkis buvo 828plusmn013 cm Palyginus abiejų grupių juosmens mobilumo

testavimo duomenis nustatytas statistiškai patikimas skirtumas (plt005)

Gautus rezultatus galima paaiškinti tuo kad tiriamosios grupės moterims sveikatingumo

programoje dominavo dubens ndash juosmens mobilumo pratimai

Juosmens mobilumas

828848

685

857

4

5

6

7

8

9

10

28 savaitė 38 savaitė

Am

pli

tud

ė

cen

tim

etr

ai

Tiriamoji gr

Kontrolinė gr

plt005

kontrolinės grupės abiejų tyrimų vidurkiai skiriasi statistiškai patikimai (plt005)

8 pav Juosmens mobilumo vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę

36

Daugelis pilvo raumenis lavinančių pratimų yra įtraukiami į nugaros skausmo ir kitų griaučių

raumenų sistemos sutikimų reabilitavimo programas Buvo atlikta keletas tiriamųjų darbų apie visų

pilvo raumenų aktyvavimą ir įtaką tam tikriems regionams Vienas iš jų tyrimas parodė kad vidinis

apatinės pilvo sienos vidinės krypties judesys gulint ant nugaros nepriklausomai nuo kitų pilvo

raumenų labiausiai įtakoja skersinio pilvo raumens aktyvumą (Urquhart DMir kt 2005)

32 Nėščiųjų dubens dugno raumenų vertinimo duomenys

Vertinant DDR jėgą perineometru 28-tą nėštumo savaitę nustatyta kad tiriamosios ir

kontrolinės grupės testų rezultatai buvo panašūs (pgt005) kontrolinės grupės DDR jėga buvo

1277plusmn030 mmHg tiriamosios grupės ndash 1273plusmn042 mmHg

Antrojo testavimo metu tiriamojoje grupėje DDR jėga statistiškai patikimai nesiskyrė

(pgt005) ir jėgos sumaţėjimas sudarė tik 149plusmn172 o vidurkis buvo lygus 1247plusmn042 mmHg

Kontrolinėje grupėje sumaţėjimas siekė net 2542 plusmn24 jėgos vidurkis buvo lygus 95plusmn026 mmHg

Nustatyta kad 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę DDR jėga kontrolinėje grupėje statistiškai patikimai

skyrėsi (plt005)

DDR jėga

1273 12471277

95

4

6

8

10

12

14

28 savaitė 38 savaitė

mm

Hg

Tiriamoji gr

Kontrolinė gr

plt005

kontrolinės grupės abiejų tyrimų vidurkiai skiriasi statistiškai patikimai (plt005)

9 pav DDR jėgos vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę

37

Gautus rezultatus galima komentuoti taip kad šios grupės moterims sveikatingumo

programos metu atliekant dubens sukamuosius judesius ir juos suderinus su kvėpavimu lengviau

aktyvuojasi ir stiprėja DDR

Lyginant mūsų tyrime gautus duomenis su uţsienio autorių duomenimis rezultatai yra

panašūs 2001m atlikto tyrimo metu buvo tiriamas pilvo raumenų atsakas (elektromiografijos metodu)

į valingą DDR susitraukimą Tiriamosios sutraukinėjo DDR trijose padėtyse gulint ant nugaros

Visoms tiriamosioms pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas padidėjo virš pradinio taško

atliekant DDR susitraukimus maţiausiai vienoje iš padėčių Skersinio pilvo raumens

elektromiografijos aktyvumas buvo didţiausias liemens lenkimo padėtyje o skersinio pilvo raumens

aktyvumas buvo didesnis uţ tiesiojo pilvo raumens aktyvumą liemens tiesimo padėtyje

Buvo atliktas papildomas elektromiografijos tyrimas kurio metu buvo registruojamas

gaktinio stuburgalio raumens ir pilvo raumenų aktyvumas atliekant tris skirtingus submaksimalius

izometrinius pilvo raumenų pratimus Šio eksperimentinio tyrimo metu nustatytas gaktinio stuburgalio

raumens aktyvumo padidėjimas su kiekvienu pilvo raumenų susitraukimu

Rezultatai rodo kad pilvo raumenų aktyvumas yra normalus atsakas į DDR veiklą

tiriamosioms be DDR sutrikimų ir leidţia manyti kad specifinė pilvo raumenų veikla aktyvuoja DDR

( Sapsford RR ir kt 2001)

Skiriant dubens dugno raumenų pratimus dubens dugno raumenų disfunkcijos gydyme

daţnai pabrėţiamas pilvo raumenų atpalaidavimas Šio atlikto tyrimo tikslas buvo ištirti sąveiką tarp

atskirų raumenų pilvo ir dubens dugno raumenų veiklos ir vidinio pilvo spaudimo poveikį raumenų

veiklai naudojant paviršinę ir vidinę raumenų elektromiografiją Tiriamosios buvo tiriamos gulimoje

ant nugaros ir stovimoje padėtyse Rezultatai parodė kad transversus abdominis (TP) ir obliquus

internus (OI) buvo atliekami per visą dubens dugno raumenų susitraukimus Rezultatai parodė kad

skersinis ir vidinis įstriţinis raumuo į veiklą buvo įtraukiami visos dubens dugno raumenų veiklos

metu Dėl šių prieţasčių buvo neįmanoma efektyviai sutraukti dubens dugno raumenų išlaikant

atpalaiduotus pilvo raumenis Vidutinis vidaus pilvo spaudimo padidėjimas 10 mmHg (gulimoje ant

nugaros padėtyje) buvo uţregistruotas maksimalus dubens raumenų susitraukimas Maksimalaus

dubens dugno raumenų susitraukimo metu vidinis pilvo spaudimas vidutiniškai pakildavo 10 mmHg

(gulint ant nugaros)

Šie rezultatai rodo kad atliekant dubens dugno raumenų pratimus patarimai atpalaiduoti

pilvo sieną yra netinkami ir gali neigiamai paveikti pratimų atlikimą (Neumann P ir Gill V 2002)

38

33 Skirtingo amţiaus nėščių moterų juosmens mobilumo ir dubens dugno

raumenų jėgos vertinimo duomenys

Jaunesnių nei 30 m nėščiųjų grupėje juosmens mobilumas tiek pirmo tiek ir pakartotinio

tyrimo metu buvo statistiškai reikšmingai (plt005) didesnis nei vyresnių (ţr 10 pav) 28-tą nėštumo

savaitę jaunesnių nei 30 m grupėje juosmens mobilumas buvo 869plusmn014 cm o vyresniųjų ndash

803plusmn022 cm Atlikus tyrimą 38-tą savaitę jaunesnių grupėje gautas statistiškai reikšmingas juosmens

mobilumo sumaţėjimas - 95plusmn174 (plt005) Vyresnių grupėje pakartotinai atlikus testavimą

nustatytas reikšmingas rezultatų pokytis - 1567plusmn329 (plt005) Nėštumo pabaigoje vyresnių moterų

juosmens mobilumas sumaţėjo iki ndash 68plusmn037 cm Gautus duomenis galime paaiškinti amţiaus ir

mobilumo maţėjimo priklausomybe

Juosmens mobilumas

782

869

68

803

4

5

6

7

8

9

10

28 savaitė 38 savaitė

Am

pli

tud

ė

cen

tim

etr

ai

le 29 m

ge 30 m

plt005 plt005

10 pav Juosmens mobilumo vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę skirtingo amžiaus

grupėse

Jaunesnių nei 30 m nėščiųjų grupėje DDR jėga abiejų testavimų metu buvo statistiškai

reikšmingai didesnė nei vyresnių (plt005) (ţr 11 pav) 28-tą nėštumo savaitę jaunesnių moterų

grupėje DDR jėga buvo lygi 1304plusmn028 mmHg o vyresnių ndash 1187plusmn052 mmHg 38-tą savaitę

jaunesnių grupėje DDR jėgos rodikliai buvo ndash 114plusmn032 mmHg o vyresnių ndash 973plusmn075 mmHg

Abiejų tyrimų vidurkių skirtumai tiek tiriamojoje tiek ir kontrolinėje grupėje buvo statistiškai patikimi

(plt005) Tyrimų rezultatai parodė kad vyresnių tiriamųjų DDR jėgos sumaţėjimo pokytis sudarė

39

1857plusmn432 ir buvo reikšmingai didesnis nei jaunesnių moterų grupėje (plt005) Pastarųjų

testuojamų raumenų jėgos sumaţėjimo pokytis siekė 1175plusmn243

Apie amţiaus įtaką DDR funkcinei būklei savo tyrimų išvadose teigia ir daugelis uţsienio

autorių Viename iš jų Grodstein ir kiti (2003) nurodė kad DDR disfunkcija paplitusi tarp moterų

kurios gimdė vyresnio amţiaus ir kurios buvo jaunesnės pirmo gimdymo metu

DDR jėga

1304

1141187

973

3

5

7

9

11

13

15

28 savaitė 38 savaitė

mm

Hg

le 29 m

ge 30 m

plt005 plt005

11 pav DDR jėgos vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę skirtingo amžiaus grupėse

Vertinant sveikatingumo programos poveikio efektyvumą juosmens mobilumui ir dubens

dugno raumenų jėgai jaunesnių nei 30 grupėje moterų kurioms buvo taikytas poveikis abiejų tyrimų

rezultatai buvo panašūs (pgt005) juosmens mobilumo vidutinės reikšmės sumaţėjimas siekė tik

138plusmn1 o DDR jėgos - 055plusmn203 (ţr 2 lentelė) Jaunesnių moterų kurioms poveikis netaikytas

pirmo ir antro testavimo rezultatai skyrėsi statistiškai reikšmingai (plt005) juosmens mobilumo

vidutinės reikšmės sumaţėjimas sudarė 1879plusmn210 o DDR jėgos - 2455plusmn268 38-tą savaitę gauti

rezultatai parodė statistiškai patikimą skirtumą tarp jaunesnių moterų grupės taikant poveikį ir

netaikant (plt005)

Tyrimų duomenų analizė parodė kad vyresnių nei 30 metų grupėje taikant ir netaikant

sveikatingumo programos poveikį pirmo ir antro testavimo juosmens mobilumo vidutinės reikšmės

statistiškai reikšmingai skyrėsi (plt005) Atlikus tyrimą 38 savaitę grupėje kur poveikis nebuvo

taikytas juosmens mobilumo sumaţėjimas sudarė 2293plusmn383 o grupėje kur sveikatingumo

40

programos poveikis buvo taikytas minėtas rodiklio sumaţėjimas siekė 477plusmn098 Abiejose vyresnių

moterų grupėse juosmens mobilumo pokytis buvo statistiškai patikimas (plt005)

Grupėje kuri nelankė uţsiėmimų baseine abiejų testavimų DDR jėgos vidurkiai statistiškai

patikimai skyrėsi (plt005) 38 savaitę registruotas jėgos sumaţėjimas sudarė 2746plusmn520 Grupėje

kuri lankė uţsiėmimus nagrinėjamo rodiklio sumaţėjimas nebuvo statistiškai reikšmingas (pgt005) ir

siekė 524plusmn252

Analizuojant pakartotinio testavimo nėštumo pabaigoje rezultatus matome kad dubens dugno

raumenų jėga šioje amţiaus grupėje statistiškai patikimai buvo didesnė moterų kurioms buvo taikytas

poveikis (1233plusmn071 cm) palyginus su nėščiosiomis kurios nedalyvavo sveikatingumo programoje

(8plusmn068 cm) (plt005)

Apibendrinant gautus statistiškai patikimus rezultatus galima teigti kad tiek jaunesnėms tiek

vyresnėms nei 30 m moterims sveikatingumo programos poveikis buvo efektyvus dubens dugno

raumenų funkcinei būklei ir juosmens mobilumo išlaikymui nėštumo metu (plt005)

2 lentelė

Sveikatingumo programos pratimų įtaka juosmens mobilumui ir dubens dugno

raumenų jėgai skirtingo amžiaus moterims nėštumo metu

Tiriamosios

Juosmens mobilumas (cm) Dubens dugno raumenų jėga (mmHg)

28 savaitė 38 savaitė

Skirtumo

reikšming

umas

28 savaitė 38 savaitė

Skirtumo

reikšming

umas

le29 m

Be

poveikio 898plusmn02 729plusmn024 plt005 1348plusmn046 1014plusmn046 plt005

Taikant

poveikį 846plusmn019 829plusmn018 pgt005 1267plusmn034 125plusmn028 pgt005

Skirtumo

reikšmingu

mas

pgt005 plt005 - pgt005 plt005 -

ge 30 m

Be

poveikio 761plusmn02 583plusmn025 plt005 1111plusmn068 8plusmn068 plt005

Taikant

poveikį 867plusmn033 825plusmn031 plt005 13plusmn063 1233plusmn071 pgt005

Skirtumo

reikšmingu

mas plt005 plt005 - pgt005 plt005 -

Rodikliai

41

Daugelis autorių įvairiuose literatūros šaltiniuose skelbia panašius rezultatus apie dubens

dugno raumenų pilvo nugaros raumenų ir diafragmos funkcinius ryšius

Sapsford R R ir Hodges P W atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti ar valingas pilvo raumenų

susitraukimas yra susijęs su dubens dugno raumenų aktyvumu DDR aktyvumas buvo matuojamas

atliekant skirtingo intensyvumo pilvo raumenų susitraukimus gulimoje ir sėdimoje padėtyse DDR

elektromiografinis aktyvumas buvo matuojamas įvedus į makštį ir išeinamąją angą paviršinius

elektrodus Šie matavimai buvo paremti išeinamosios angos ir makšties spaudimo

Gauti rezultatai rodė kad DDR elektromiografijos duomenys padidėjo pilvo raumenų

susitraukimo metu DDR aktyvumas stipraus pilvo raumenų susitraukimo metu nesiskyrė nuo

išmatuoto maksimalaus DDR susitraukimo Išmatuotas pirmiau makšties ir išeinamosios angos slėgio

padidėjimas o po to ir pilvo Išvadose kalbama kad sveikiems tiriamiesiems valingas pilvo raumenų

aktyvumas sąlygojo DDR aktyvumą Dubens slėgio padidėjimas įvykęs prieš pilvo slėgio padidėjimą

parodo kad atsakas yra uţprogramuotas Pilvo raumenų treniravimas gali būti labai veiksmingas šių

sutrikimų gydyme ( Sapsford R R Hodges P W 2001)

34 Dubens dugno raumenų ir juosmens mobilumo priklausomybė grupėse

Atlikta nagrinėjamų rodiklių koreliacinė analizė parodė kad tiriamojoje grupėje tarp juosmens

mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių buvo tiesinė tiesioginė priklausomybė maţėjant

juosmens mobilumui maţėja ir dubens dugno raumenų jėga (16 pav) Koreliacijos koeficiento dydis

(r=0635) parodė vidutinio stiprumo statistiškai patikimą poţymių tarpusavio ryšį (plt005)

Dubens dugno raumenų ir juosmens mobilumo priklausomybę analizavo daugelis uţsienio

autorių Madill SJ ir McLean L tyrimo tikslas buvo nustatyti ar pilvo raumenų aktyvacija įtakoja

stiprų dubens dugno raumenų susitraukimą ir taip prisideda prie moterų šlapimo sulaikymo

mechanizmo Buvo siekiama nustatyti pilvo raumenų aktyvacijos lygį ir raumenų veiklos modelius

susijusius su valingais dubens dugno raumenų susitraukimais moterims neturinčioms dubens dugno

raumenų disfunkcijos

Tyrime dalyvavo 15 neturinčių dubens dugno raumenų disfunkcijos moterų Jos atliko tris

kiekvieno iš keturių pilvo raumenų maksimalius susitraukimus ir taip pat dubens dugno raumenų

susitraukimus gulimoje ant nugaros padėtyje Pilvo ir DDR veikla buvo registruojama

elektromiografijos pagalba o vidinis makšties spaudimas matuojamas naudojant modifikuotą

Femiscan zondą Tam tikras aktyvavimo modelis buvo pastebėtas kai skersinis vidinis ir tiesusis pilvo

raumenys dirbo su DDR prasidėjus maksimaliam vidiniam makšties slėgiui PFM veiklos vyravo

42

pradedant didėti makšties spaudimui o vėliau slėgio padidėjimas (iki 70 didţiausio galimo slėgio)

yra susijęs su kombinuota DDR skersinio pilvo tiesiojo ir vidinio įstriţinio raumenų veikla

Išvadose teigiama jog buvo nustatyti tam tikri pilvo raumenų veiklos modeliai kaip atsakas į

valingą dubens dugno raumenų susitraukimą moterims neturinčioms dubens dugno raumenų

disfunkcijos (2006)

Kontrolinės grupės dubens dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo

priklausomybė

-12

-1

-08

-06

-04

-02

0

02

04

06

-25 -2 -15 -1 -05 0 05 1 15 2 25

mmHg

cen

tim

etr

ai

12 pav Juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių tarpusavio priklausomybė

tiriamojoje grupėje

Tuo tarpu kontrolinės grupės juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių

tarpusavio ryšys buvo silpnas statistiškai nepatikimas (r=0192 plt005)

43

Kontrolinės grupės dubens dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo

priklausomybė

-12

-1

-08

-06

-04

-02

0

02

04

06

-25 -2 -15 -1 -05 0 05 1 15 2 25

mmHg

cen

tim

etr

ai

13 pav Juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių tarpusavio priklausomybė

kontrolinėje grupėje

Apibendrinant testavimo rezultatus galima teigti kad išlaikant juosmens mobilumą nėštumo

metu DDR jėga galinti turėti įtakos nėščiųjų epizodiniam šlapimo nelaikymui nemaţėja Esant

susilpnėjusiam ar pertemptam skersiniam pilvo raumeniui gali atsirasti liemens nestabilumas tiesiogiai

įtakojantis apatinės nugaros dalies skausmus bei disfunkcijas

Gautus šio tyrimo rezultatus galime traktuoti ir atvirkščiai ty nėštumo metu didelį dėmesį

skiriant dubens dugno raumenų aktyvacijai įtakojamas ir liemens stabilumas išlaikant dubens ndash

juosmens mobilumą

Tyrimai leidţia suprasti kad yra tam tikros sinergijos tarp pilvo ir DDR Manoma kad DDR

turi dvejopą funkciją dalyvauja liemens stabilumo palaikyme ir šlapimo ir išmatų šalinime bei

laikyme Šios raumenų sinergijos gali sėkmingai pasitarnauti DDR funkcijos sutrikimų reabilitacijoje

Juosmens ndash dubens regionui reikalingas stabilumas tam kad būtų galima pernešti krūvį

liemeniui ir viršutinėms galūnėms Tačiau tuo pačiu turi būti ir pakankamas mobilumas kad

uţtikrinti pakankamą judėjimą

44

IŠVADOS

1 Dubens dugno raumenų jėga nuo 28-tos iki 38-tos nėštumo savaitės kontrolinėje

grupėje maţėjo (plt005) o tiriamojoje liko panaši

2 Vertinant juosmens mobilumo kaitą nėštumo metu kontrolinėje grupėje nustatytas

reikšmingas sumaţėjimas (plt005) o tiriamojoje grupėje stebėta tik maţėjimo

tendencija

3 Jaunesnių nei 30 metų nėščiųjų grupėje juosmens mobilumas ir dubens dugno raumenų

jėga tiek 28-tą tiek ir 38-tą savaitę buvo statistiškai reikšmingai didesnė nei vyresnių

(plt005)

4 Juosmens mobilumas įtakoja dubens dugno raumenų funkcinę būklę išlaikant juosmens

mobilumą dubens dugno raumenų jėga nėštumo metu nemaţėja

45

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1 Izoliuotai aktyvinti dubens dugno raumenis nėštumo metu nėra tikslinga nes šių raumenų

susitraukimas dėl ilgalaikio palaipsniui didėjančio krūvio nėra pakankamai efektyvus

2 Dėka funkcinių ryšių nėštumo metu rekomenduojama didesnį dėmesį skirti kvėpuojamajai

diafragmai pilvo bei nugaros raumenims grąţinant ar lavinant dubens dugno raumenų

funkciją

3 Aktyvinant dubens dugno raumenis tikslinga į pratimų programą įjungti aktyvius dubens-

juosmens judesius akcentuojant kvėpavimą

4 Rekomenduojama nėštumo metu stabilizuoti liemenį Aktyvūs dubens-juosmens judesiai ne tik

išlaiko juosmens mobilumą bet ir stabilizuoja liemenį tiesiogiai susijusį su dubens dugno

raumenų funkciją

46

LITERATŪRA

1 Baumann L(2005) Kineziterapijos efektyvumas maţinant nugaros skausmus

nėštumo metu Magistro baigiamasis darbas Sporto biomedicinos fakultetas

Kineziterapijos ir sporto medicinos katedra ndash Kaunas 65p

2 J Buivydienė (2004) Nėštumo ir gimdymo įtaka dubens dugno raumenų funkcijai

Magistro baigiamasis darbas Kauno medicinos universitetas Visuomenės sveikatos

fakultetas kineziologijos ir sporto medicinos katedra - Kaunas 50p

3 Zachovajevas P Zachovajevienė B Baltaduonienė D Tadaravičiūtė R (2007)

Moterų kurias kamuoja įtampos šlapimo nelaikymas dubens dugno raumenų

lavinimo kineziterapijos metodais veiksmingumas Sveikatos mokslai Volume 17

Number 7

4 Barr KP Griggs M Cadly T (2005)Lumbar stabilization American Journal of

Physical Medicine and Rehabilitation 6473-480

5 Bastiaenen Caroline HG Rob A de Bie Wolters Pieter MJC Janneke M

Bastiaanssen Aldegonda BA Klabbers ir kt (2004) Treatment of pregnancy

related pelvic girdle andor low back pain after delivery design of a randomized

clinical trial within a comprehensive prognostic cohort study BMC Public

HealthDec 244(1)67

6 Beazel J R (2004) Lumbar pelvis and hip examination with emphasis on function

of the lower quarter University of Virginia Healthsouth APTA Presentation

Chicago

7 Boslash K Talseth T Holme I (1999) Single blind randomised controlled trial of

pelvic floor exercises electrical stimulation vaginal cones and no treatment in

management of genuine stress incontinence in women BMJ 318 487minus493

8 Bo K amp Braekken IH (2005) PFMT in treatment and prevention of POP (POP

study) National Library of Medicine December

9 Bo K amp Sherburn M (2005) Evaluation of female pelvic-floor muscle function

and strength Phys Ther 85269 ndash282

10 Bo K amp Stien R (1994) Needle EMG registration of striated urethral wall and pelvic

floor activity patterns Neurourol amp Urodyn 1335-41

11 Burgio K L Robinson J C Engel B T (1986) The role of biofeedback in

Kegel exercise training for stress urinary incontinence American Journal of

Obstetrics and Gynaecology 1 (154) 58minus64

47

12 Burgio K L Zyczynski H Locher J L et al (2003) Urinary Incontinence in the

12-Month Postpartum Period Obstetrics and Gynecology 6 (102) 1291minus1298

13 Carriegravere B (1998) The Swiss Ball Theory Basic Exercises and Clinical

Application New York Springer

14 Carriegravere B (2002) Fitness for the Pelvic Floor New York Thieme

15 Chiarelli P (1995) Womenlsquos Waterworks ndash Curing Incontinence Snohomish WA

Khera Publications

16 Chiarelli J Cockburn J (2002) Promoting urinary continence in women after

delivery randomised controlled trial BMJ 324 1241minus1244

17 Cornella JL (2004) Management in stress urinary incontinence Rev Urol 6(suppl

5)S18-S25

18 DeLancey J Ashton-Miller J Howard D et al (2001) The functional anatomy

of the female pelvic floor and stress continence control system Scand J Urol

Nephrol Suppl(207)17

19 De Lancey J Richardson A (1992) Anatomy of genital support In Benson T

ed Female Pelvic Floor Disorders New York Norton Medical Books

20 Dumoulin C Lemieux M C Bourbonnais D et al (2004) Physiotherapy for

Persistent Postnatal Stress Urinary Incontinence A Randomized Controlled Trail

Obstetrics and Gynecology 3 (104) 504minus510

21 Ewings P S Spencer S Marsh H et al (2005) Obstetric risk factors for urinary

incontinence and preventative pelvic floor exercises Cohort study and nested

randomized controlled trial Journal of Obstetrics and Gynaecology August 25(6)

558 ndash 564

22 Franklin E (2003) Pelvic Power mindbody exercises for strength flexibility

posture and balance for men and women New Jersey Elysian Editions

23 Freedmann F B (2000) Aqua Yoga London Lorenz books

24 Freeman RM (2004) The role of pelvic floor muscle training in urinary

incontinence BJOG an International Journal of Obstetrics and Gynaecology

December Vol 111 Supplement 1 pp 37ndash40

25 Goldberg RP Effects of pregnancy and childbirth on pelvic floor (2007) Springer

London 172 p

26 Grodstein F Fretts F Lifford K Resnick N Curhan G (2003) Association of

age race and obstetric history with urinary symptoms among women in the Nurses

Health Study Americian Journal of Obstetrics and Gynecology 2 (189) 428minus434

48

27 Gutke A (2007) Pelvic Girdle Pain and Lumbar Pain in Relation to Pregnancy

Department of Health and Society Division of Physiotherapy Faculty of Health

Sciences Linkoumlping University Sweden

28 Handa V L Pannu H K Siddique S et al (2003) Architectural Differences in

the Bony Pelvis of Women With and Without Pelvic Floor Disorders Obstetrics

and Gynecology 6 (102) 1283minus1290

29 Hannestad Y S Lie R T Rortveit G Hunskaar S (2004) Familial risk or

urinary incontinence in women population based cross sectional study BMJ 329

889minus891

30 Hulme J A (2002) Pelvic Pain and Low Back Pain A Handbook for Self Care amp

Treatment Montana Phoenix Publishing Co

31 Jones RC (1999) Muscle Balance and Dynamic Stability in Womens Health

Conference Paper Pelvic Stability in Pregnancy and Post Partum Dublin

32 Kim S Harvey M A Johnston S (2005) A Review of the Epidemiology and

Pathophysiology of Pelvic Floor Dysfunction Do Racial Differences Matter

Journal of Obstetrics and Gynaecology Canada 3 (27) 251minus259

33 Konstantinos H Eleni K and Dimitrios H (2006) Dilemmas in the management

of female stress incontinence the role of pelvic floor muscle training Int Urol

Nephrol

34 Kuhnert Ch (2005) Munich Pelvic floor training program Tecsana ltd Munich

35 Kulig K Powers Ch M Landel R F Hungwen Ch Fredericson M Guillet M

and Butts K Segmental lumbar mobility in individuals with low back pain in vivo

assessment during manual and self-imposed motion using dynamic MRI (2007)

BMC Musculoskelet Disord 8 8

36 Laycock J Jerwood D (2001) Pelvic Floor Muscle Assessment The Perfect

Scheme Physiotherapy 12 (87) 631minus642

37 Lockstad Harry MC(2003) Prevence of Back Pain during Pregnancy Spine Apr

1530 (8)983-91

38 Madill SJ McLean L (2006) Relationship between abdominal and pelvic floor

muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle contractions

in healthy continent women Neurourol Urodyn25(7)722-30

39 Magee D J Orthopedic Physical Assessment WB Saunders Company 2002

1020 p

40 Meyer S Hohlfeld P Achtari C De Grandi P (2001) Pelvic Floor Education

After Vaginal Delivery Obstetrics and Gynecology 5 (97) 673minus677

49

41 Mens JM Vleeming A Snijders CJ Koes BW Stam HJ (2001) Reliability

and validity of the actine straight leg raise test in pasterior pelvic pain since

pregnancy Spine 261167-1171

42 Moslashrkved S Boslash K (1997) The effect of postpartum pelvic floor muscle exercise

in the prevention and treatment of urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 4 (8) 217minus222

43 Moen MH Kogstad O Hansen JH ir kt (1990) Pelvic girdle relaxation

Clinical Presentation Tidsskr Nor Laegeforen 110 2211 ndash 2

44 Mohr Joan D (1990) Management of the trunk in adult hemiplegia The Bobash

concetion Topic in neurology APTA

45 Morin M Dumoulin C Bourbonnais D et al (2004) Pelvic floor maximal

strength using vaginal digital assessment compared to dynamometric measurements

Neurourol Urodyn 23336 ndash341

46 Moslashrkved S Boslash K Schei B Salvesen K Aring (2003) Pelvic Floor Muscle

Training During Pregnancy to Prevent Urinary Incontinence A Single-Blind

Randomized Controlled Trial Obstetrics and Gynecology 2 (101) 313minus319

47 Moses S (2008) Schobers Test Family Practice Notebook LLC

48 Neumann PB Grimmer KA and Deenadayalan Y (2006) Pelvic floor muscle

training and adjunctive therapies for the treatment of stress urinary incontinence in

women a systematic review BMC Womenrsquos Health 611

49 Nygaard I E Glowacki C Saltzman C L (1996) Relationship Between Foot

Flexibility and Urinary Incontinence in Nulliparous Varsity Athletes Obstetrics and

Gynecology 6 (87) 1049minus1051

50 Ostergaard M Thomsen BJ (1992) Pelvic insufficiency during pregnancy

Ugeskr Laeger 154 3568 ndash 72

51 Osgaard HC Zetherstrom G Hansson E (1994) The posterior pelvic pain

provocation test in pregnant women Eur Soine J3258 ndash 260

52 Persson J Woslashlner-Hanssen P Rydhstroem H (2000) Obstetric Risk Factors for

Stress Urinary Incontinence A Population-Based Study Obstetrics and

Gynecology 3 (96) 441minus445

53 Reilly E T C Freeman R M Waterfield M R et al (2002) Prevention of

postpartum stress incontinence in primigravidae with increased bladder neck

mobility a randomised controlled trial of antenatal pelvic floor exercises BJOG an

international journal of obstetrics and gynaecology 1 (109) 68minus76

50

54 Richardson CA Hodges P Hides J (2005) Therapeutic exercise for liumbopelvic

stabilizationChurchill Livingstone Harcourt Publishers 12 p

55 Sabino J Grauer J (2008) N Pregnancy and low back pain Curr Rev

Musculoskelet Med 1137ndash141

56 Sapsford R (2001) The Pelvic Floor A clinical model for function and

rehabilitation Physiotherapy 12 (87) 620minus630

57 Sapsford RR (2004) Rehabilitation of pelvic floor muscles utilizing trunk

stabilization Man Ther Feb9(1)3-12

58 Sapsford RR Hodges P W (2001) Contraction of the pelvic floor muscles during

abdominal maneuvers Arch Phys Med Rehabil Aug 82(8)1081-8

59 Sapsford RR Hodges PW Richardson

CA Cooper

DH Markwell

SJ Jull

GA

(2001) Co-activation of the abdominal and pelvic floor muscles during voluntary

exercises Neurourol Urodynam 2031-42 Wiley-Liss Inc

60 Sapsford RR Hodges PW Richardson CA Cooper DA Markwell SJ amp Jull GA

(1997) Activation of puboccygeus during a variety of isometric abdominal

exercises Abstract 115 ICS Yokohama

61 Shelly E (2005) The pelvic floor Hall C M Brody L Th Therapeutic Exercise

Moving Toward Function (p 402ndash435) USA Lippincott Williams amp Wilkins

62 Sihvonen T Huttunen M Makkonen M Airaksinen O (1998) Functional

Changes in Back Muscle Activity Correlate With Pain Intensity and Prediction of

Low Back Pain During Pregnancy Arch Phys Med Rehabil Vol 79 October

63 Smith R Appell R Fenner D et al Clinical management of urinary incontinence

in women APGO Educational Series on Womenrsquo s Health Issues 2007 March 1

64 Steacutephanie J Madill Linda McLean (2006)Relationship between abdominal and

pelvic floor muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle

contractions in healthy continent women Urodynam 25722-730

65 Vickers D amp Davila GW Kegel Exercises and Biofeedback (2006) Springer

London 303-310

66 Urquhart D M Hodges P W Allen T J Story I H (2005) Abdominal muscle

recruitment during a range of voluntary exercises Man Ther May10(2)144-53

67 Wilson P D Herbison G P (1998) A randomized controlled trial of pelvic floor

muscle exercises to treat postnatal urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 5 (9) 257-264

51

68 Woodman PJ amp Graney DO (2002) Anatomy and physiology of the female

perineal body with relevance to obstetrical injury and repair Clinical anatomy

15321ndash334

Page 17: KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS ... · raumenų inervacija (Woodman, PJ. ir Graney, D.O., 2002). DDR griaučių raumenų sudėtį įeina 33% greitųjų ir 67% lėtųjų

17

Neumann PB ir kiti atliko sisteminę literatūros apţvalgą kurios tikslas buvo atlikti

literatūros analizę ir pristatyti aiškius įrodymus apie DDR pratimų efektyvumą atliekamų be ir kartu

su papildomomis priemonėmis (grįţtamojo ryšio terapija elektrostimuliacija (ES) makšties konusais)

gydant šlapimo disfunkciją Jie nustatė akivaizdų DDR pratimų efektyvumą gydant šlapimo

disfunkciją tačiau reikalingos papildomos studijos nustatyti optimalias gydymo programas ir

treniravimo protokolus įvairiems pacientams turintiems skirtingą simptomatiką Šios studijos metu

paaiškėjo jog teigiami pokyčiai atliekant DDR pratimus pastebimi praėjus nuo vienos savaitės iki

šešių mėnesių tačiau DDR jėga padidėja tik nuo treniravimo pradţios praėjus maţiausiai trims

mėnesiams (2006)

132 Hipermobilumas

Hipermobilumas daugelyje literatūros šaltinių apibūdinamas kaip nestabilumas

Apatinės nugaros dalies stabilumas ndash tai stuburo gebėjimas išlaikyti padėtį tiek statinėje

padėtyje tiek dinaminio judesio metu (Barr KP ir kt 2005)

Nėštumo metu auga gimda ir didėja pilvo apimtis Kartais moters svoris per kelis mėnesius

padidėja iki 25 Raumenys nespėja adaptuotis bdquonaujomis sąlygomisldquo Nepakankamas fizinis

aktyvumas maţina raumenų jėgą ištvermę ir pablogina koordinaciją Todėl sutrinka raumenų funkcija

stabilizuoti sąnarius ir stuburą Svorio centras pasislenka į priekį gali padidėti juosmens linkis

Krūvis tenka ne tarpslanksteliniams diskams o uţpakaliniams tarpslanksteliniams ir kryţmeniniams -

klubų sąnariams (art sacroiliacae)

Didelę reikšmę nugaros skausmų nėštumo metu atsiradimui turi hormonų (relaksino

estrogenų progesterono prolaktino ir kt) pusiausvyros kitimas Vandens ir natrio susilaikymas

jungiamajame audinyje apie sąnarius sukelia raiščių laisvumą Manoma kad naktiniai nugaros

skausmai antroje nėštumo pusėje susiję su hipervolemijos ir apatinės tuščiosios venos (vena cava

inferior) spaudimu Todėl sutrinka veninio kraujo nutekėjimas iš ekstraduralinių veninių rezginių

Vystosi hipoksija ir metabolizmo pakitimai nemielinizuotose skaidulose Hormonai sukelia pasikeitimą

raiščių įsiterpimo į kaulą taške Itin svarbus geltonkūnio išskiriamo relaksino kiekio svyravimas

Hormono koncentracija kraujyje nuolat didėja iki 24 nėštumo savaitės ir vėliau maţai kinta

Relaksinas didina raiščių laisvumą minkština kremzles ir sukelia sinovijos išvešėjimą Tai padeda

moters organizmui pasiruošti gimdymui Tačiau relaksuoti raiščiai ir kapsulės maţina stuburo ir sąnarių

stabilumą (Lockstad 2003)

Paprastai kai mes gulime ar stovime dubuo yra fiksuotas arba stabilioje padėtyje tačiau

vaikštant mobilumas taip pat kaip ir stabilumas turi būti optimalus ty reikalingas kintantis

18

kryţmeninio klubo sąnario stabilumas (stabilumas esant apkrovai ir mobilumas kai apkrovos nėra)

Kryţmeninio klubo sąnario stabilizavimo problemą išsprendţia paties šio sąnario sutvirtinimo ir

fiksavimo mechanizmas apibūdinamas kaip pasyvus ir aktyvus stabilumas (ţr 2 ir 3 pav)

Kryţmeninio klubo sąnario fiksavimo galimybę apsprendţia netaisyklingi sąnario paviršiai

2 pav Pasyvus stabilumas

Stabili aplinka su atitinkančiais sąnarių paviršiais kai nereikalingos pašalinės jėgos sistemos

stabilumui išlaikyti

Kaulinės struktūros

kauliniai elementai

jėgos kurios susidaro nuo raumenų prisitvirtinimo prie kaulo vietos

neutrali stuburo padėtis

kryţmeninio klubo sąnario sąnarinių paviršių stabilumas

Aktyvus stabilumas susideda iš keleto mechanizmų Pirmiausiai kryţkaulio rotacija pirmyn

atsirandanti krūvio metu ty keliantis iš gulimos padėties į sėdimą arba stovimą padėtį padidina

uţpakalinio raiščio tempimą kuris sukelia didesnį sąnarinių paviršių spaudimą Tokiu būdu

kryţmeniniui klubo sąnariui suteikiama daugiau stabilumo Antra vertus kryţmeninio klubo sąnario

sąnarinių paviršių spaudimą padidina krūtininė-juosmeninė fascija ir raumenys Dauginis ir skersinis

pilvo raumenys yra tvirtai sujungti raiščių ir tvirtinasi aplink kryţmeninį klubo sąnarį Nustatyta kad

skersinio pilvo raumens susitraukimas sutvirtina kryţmeninį klubo sąnarį ir taip dauginio ir skersinio

19

pilvo raumenų ko-kontrakcija dar pagerina liemens stabilumą Abu šie raumenys yra tiek liemens tiek

dubens stabilizatoriai Akivaizdu kad dubens dugnas taip pat dalyvauja uţtikrinant dinaminį stabilumą

juosmens-dubens srityje

3 pav Aktyvus stabilumas

Šis terminas naudojamas apibūdinti raumenims dalyvaujantiems kryţmeninio klubo sąnario

stabilizavime

Išorinių jėgų poveikis uţtikrinantis sistemos stabilumą

diafragma

dubens dugnas

dauginiai raumenys

skersinis pilvo raumuo

krūtininė-juosmeninė fascija

uţpakalinės juosmens raumens skaidulos

Judesių valdymas ndash kitas veiksnys stabilizavimo pratimų mechanizme Nervų sistemai

kontroliuojančiai juosmeninės stuburo dalies stabilumą reikalinga numatyti kiek motorinių vienetų

aktyvuoti norint uţtikrinti raumens gebėjimą atlikti atitinkamą funkciją Judesių reguliacijos

sutrikimus lemia aferentinių impulsų stoka trukdanti griţtamųjų ryšių susidarymui Pacientams

turintiems nugaros problemų stebima uţdelsta nervinė impulsacija iš aukštesniųjų nervų sistemos

20

sričių nes neuţtenka informacijos apie stuburo komponentų būklę Dėl to maţėja raumens aktyvumas

jis silpsta ar atrofuojasi

Richardson su bendraautoriais (2005) atliko tyrimą kuriame tiriamiesiems su lokalių

raumenų disfunkcija parinkti specialūs pratimai įtraukiant pakartotinius izometrinius dauginio ir

skersinio pilvo raumenų susitraukimus (tiesiamųjų ir lenkiamųjų raumenų jėgos ir ištvermės gerinimas

nebuvo įtrauktas) Išvadose teigiama lokaliųjų raumenų skersmuo padidėjo tiriant ultragarsinės

diagnostikos metodu Judesių valdymo gerinimo etape atliekami izometriniai pratimai įtraukiantys

dauginio skersinio pilvo raumenų susitraukimus gulint ant pilvo nugaros ar skausmą maţinančiose

padėtyse Daugkartinis tikslus pratimų kartojimas sudaro nervų sistemoje dominantę ty automatinį

raumens įsijungimą į judesio ir statinės padėties išlaikymą Sąlyginai sveikų ţmonių lokalieji

raumenys aktyvuojami anksčiau uţ globaliuosius o besiskundţiančių nugaros skausmais - atvirkščiai

Statinis ir dinaminis stabilumas pasiekiamas kai aktyvios pasyvios ir kontrolinės sistemos

dirba kartu Biomechaniniai dubens sąnarių fiksavimo modeliai apibrėţiami vadinamais formos ir

jėgos dominančių principais Raumenų ndash raiščių sistema valdoma nervų sistemos atsakinga uţ jėgos

dominantę Raumenys skiriami į dvi funkcines sistemas giliejilokalūs ir paviršiniaiglobalūs

Lokalieji yra atsakingi uţ smulkius suderintus tarpsegmentinius nespecifinius jėgos krypčiai

judesius o tuo tarpu globalieji raumenys kontroliuoja stuburo orientavimą į tiesioginius judesius

Judesių kontrolės koncepcija kur giliųjų raumenų korsetas ir globalių raumenų veikla yra

suderinta lemia juosmens - dubens stabilumą Tiesiamasis nugaros raumuo dvigalvis šlaunies raumuo

ir didysis sėdmens raumuo yra svarbiausi raumenys jėgos dominantės palaikymui Skersinis pilvo

raumuo ir DDR yra svarbūs juosmens ndash dubens regiono stabilizavimui

Dėl patologinių biomechaninių ir hormoninių kitimų atsiranda sąnarių ir stuburo segmentų

nestabilumas Todėl sąnarinėse kapsulėse raiščiuose sausgyslėse dirginami skausmo receptoriai

Nestabilumą stengiasi kompensuoti raumenys tačiau tai trunka neilgai kadangi jie negali

pilnavertiškai pakeisti raiščių funkcijos Raumuo vargsta blogėja metabolizmas jie įsitempia

Spazmuotas raumuo sukelia skausmą Bet refleksinį raumens įsitempimą gali sukelti raiščių ir sąnarių

dirginimas (Lockstad 2003)

Nėštumo metu ypač veikiami liemens stabilumą uţtikrinantys raumenys Tie raumenys

vadinami laikysenos raumenimis jie yra trumpi giluminiai neatliekantys judesių tačiau

stabilizuojantys sąnarius raumenys Šią funkciją atlieka toniniai raumenys uţtikrinantys gerą dinaminį

stabilumą liemenyje Liemens stabilumą uţtikrina trys pagrindinai toniniai raumenys ndash skersinis pilvo

(m transversus abdominis) dauginiai (m multifidus) ir vidiniai įstriţiniai pilvo (m internus obliquus)

raumenys

Esant susilpnėjusiam ar pertemptam skersiniam pilvo raumeniui gali atsirasti liemens

nestabilumas tiesiogiai įtakojantis apatinės nugros dalies skausmus (Barkauskas 2002) Skausmas

21

slopina šio raumens susitraukimą atliekant įvairius judesius galūnėmis ir taip prarandamas apsauginis

stabilizavimo efektas Palaipsniui toninis raumuo (skersinis pilvo) tampa faziniu ty dalyvauja liemens

judesiuose ir neuţtikrina liemens stabilumo einant bėgant ar tiesiog atliekant judesius rankomis

(Mohr 1990)

Kulig K ir kolegų atlikto tyrimo hipotezė teigė kad liemens segmentinių judesių skirtumai

įtakoja apatinės nugaros dalies skausmą Tyrimo metu buvo nustatyta kad tiriamosioms kurios

skundėsi apatinės nugros dalies skausmu buvo daugiau padidėjęs juosmeninės dalies mobilumas nei

toms kurios nesiskundė skausmu Padidėjęs mobilumas buvo nustatytas L4-L5 ir L5-S1 segmentuose

(Kulig K ir kiti 2007)

Juosmens ndash dubens regionui reikalingas stabilumas tam kad būtų galima pernešti krūvį

liemeniui ir viršutinėms galūnėms Tačiau tuo pačiu turi būti ir pakankamas mobilumas (fiziologinės

amplitudės ribose) kad uţtikrinti pakankamą judėjimą (Steacutephanie J 2006)

133 Netaisyklinga laikysena

Esant silpniems raumenims palaipsniui susiformuoja netaisyklinga nėščiosios laikysena dėl

ko nėščioji daţnai gali jausti skausmus juosmeninėje ir krūtininėje (tarp menčių) dalyse keliuose ir

pėdose (Osgaard ir kt 1994) Netaisyklinga laikysena daţnai susijusi su krypuojančia eisena

Taip pat dėl hormonų pokyčių padidėja dubens ir juosmeninės dalies sąnarių paslankumas kuris

įtakoja netaisyklingos nėščiosios laikysenos formavimąsi

Kita prieţastis įtakojanti netaisyklingos laikysenos formavimąsi yra palaipsniui didėjantis

vaisiaus apimtis ir svoris moteris priversta atsilošti atgal kad išlaikytų pusiausvyrą stovėdama ar eidama

Dėl to gali padidėti juosmens linkis ir persitempti minkštieji audiniai Tačiau pagal olandų atliktą studiją

(rentgeno pagalba) nagrinėjusią laikysenos pokyčius nėštumo metu teigiama kad juosmens linkis maţėja

Bendras skausmas gali kilti dėl raumenų ir raiščių bei kraujotakos dubens raumenyse ir raiščiuose

pasikeitimo (Bastiaanssen 2004)

Kalbant apie generalizuotą ty viso kūno pusiausvyros lygmenį reikia paminėti kūno masės

centrą kaip labiausiai įtakojantį veiksnį Dėl vienokių ar kitokių prieţasčių pasislinkus kūno masės

centrui apatinės nugaros dalies struktūros patiria daug didesnę kompresinę apkrovą Šiuo atveju

pakenkimo lygmuo tiesiogiai priklauso nuo struktūrų uţtikrinančių nugaros stabilumą gebėjimo

suvaldyti atsiradusią apkrovą Kitas stabilizacinis apatinės nugaros dalies lygmuo atsakingas uţ

dubens ir juosmeninių slankstelių padėties kontrolę ir valdymą Šiame lygmenyje svarbiu veiksniu

tampa fiziologiniai stuburo linkiai (juosmeninis linkis) bei viso kūno laikysena Pačiame ţemiausiame

stabilizacijos kontrolės lygmenyje atsiduria tarpslanktelinių judesių (slinkimas ir sukimas) valdymas

22

Sihvonen T atliktame tyrime buvo nustatyta kad nugaros raumenų atsipalaidavimo laipsnis

lygiagrečiai susijęs su skausmo intensyvumu ir aktyvumo lygis judesio metu turi atvirkštinę

priklausomybę judesių ribotumo lygiui (1998)

Laikysenos pokyčius įtakoja šie kitimai

1 Nėštumo metu nutolsta krūtinkaulio kardinė atauga stuburas išsitiesia pečiai ir galva atlošiami

atgal nugara išsilenkia

2 Kaklo linkis didėja į viršutinę kaklo keterą galva pirmyn (tokia padėtis reikalinga pečių

išlyginimui)

3 Bendras kūno masės centras svyruoja pirmyn ir atgal dėl gimdos ir jos komponentų masės

padidėjimo

4 Tam kad kompensuotų gravitacijos centro poslinkį gali padidėti juosmens linkis ir kelių

hiperekstenzija (keliai per daug išsitiesia tam kad pasikeistų gravitacijos linija) Todėl daţnai

netinkamai apkraunami kelių ir pėdų sąnariai

5 Kinta kūno masės centras pasislenka pirmyn ir tenka didesnis krūvis nugaros ir pilvo

raumenims

Nėštumo metu ypač veikiami liemens stabilumą uţtikrinantys raumenys Tie raumenys

vadinami laikysenos raumenimis jie yra trumpi giluminiai neatliekantys judesių tačiau

stabilizuojantys sąnarius raumenys Šią funkciją atlieka toniniai raumenys uţtikrinantys pakankamą

dinaminį stabilumą liemenyje Liemens stabilumą uţtikrina trys pagrindinai toniniai raumenys

skersinis pilvo (m transversus abdominis) dauginiai (m multifidus) ir vidiniai įstriţiniai pilvo(m

internus obliquus) raumenys Esant susiformavusiai netaisyklingai kūno laikysenai ar funkciniams

nugaros skausmams ypatingą dėmesį būtina kreipti laikysenos kontrolei ir kūno judėjimo mechanikai

Vertikalioje padėtyje atraminę palaikomąją liemens ir vidaus organų funkciją atlieka pilvo nugaros

kvėpavimo diafragmos bei dubens dugno raumenys (Carriere 2002)

Laikysenos kontrolės lavinimui didelis dėmesys skiriamas pilvo raumenų stiprinimui be

aktyvinimui Skersinio pilvo raumens aktyvavimas stabilizuoja liemenį ir uţtikrina geresnį viršutinių ir

apatinių galūnių funkcionavimą

Carriere (2002) nurodo kad pilvo raumenų treniravimas yra būtinas norint sustiprinti silpnus

DDR ir atstatyti jų funkciją nes tuo metu kai raumuo išmoksta dirbti daugelyje kombinacijų jis toliau

automatiškai savaime treniruojasi atliekant kasdieninio gyvenimo veiksmus Yra labai sunku aptikti ir

sąmoningai aktyvuoti skersinius pilvo raumenis Kada skersinis pilvo raumuo yra aktyvus ir yra gerai

įsitempęs jis atpalaiduoja juosmeninę nugaros dalį Kada sėdimieji gumburai atitolsta nuo vienas kito

23

apatinė skersinio pilvo raumens dalis sutrumpėja sėdimiesiems gumburams priartėjus skersinis pilvo

raumuo pailgėja Tai rodo kad skersinis pilvo raumuo ir DDR yra antagonistai kurie visada

funkcionuoja kaip pora (Franklin 2003)

Skersinio pilvo ir dubens dugno raumenų atsakas sustiprėja kuomet pratimai atliekami esant

geram juosmens-kryţkaulio linkiui Pradinė padėtis pasilenkus ir nugaros lenkimas atliekant pratimus

aktyvuoja sukimą skatinančius pilvo raumenis tokius kaip išoriniai įstriţiniai pilvo ir tiesieji pilvo

raumenys o tai apriboja skersinio pilvo raumens įtraukimą į darbą (Sapsford 2001)

Atstatinėjant raumenų tarpusavio pusiausvyrą (paprastai ji būna sutrikusi esant netaisyklingai

laikysenai) tempiamos ir stiprinamos šios raumenų grupės

Stiprinami šie raumenys

viršutinė kaklą lenkianti raumenų dalis apatinė kaklą ir viršutinė krūtinę tiesianti raumenų

dalis

mentę supantys raumenys

išoriniai ţastą sukantys raumenys

liemenį lenkiantys ir stabilizuojantys raumenys (tiesusis ir įstriţiniai pilvo)

šlaunis tiesiantys raumenys

blauzdas tiesiantys raumenys

pėdas tiesiantys raumenys

kvėpavimo raumenys

Tempiami šie raumenys

viršutinė kaklą tiesianti raumenų dalis bei mentės keliamieji raumenys

krūtinės raumenys (didysis ir maţasis krūtinės raumenys)

nugarą tiesiantys raumenys

šlaunis pritraukiantys ir lenkiantys raumenys (nepertempti moterims jaučiančioms dubens

nestabilumą ir skausmą )

blauzdas lenkiantys raumenys (nepertempti moterims jaučiančioms dubens nestabilumą ir

skausmą )

pėdas lenkiantys raumenys

24

134 Dubens raiščių atsipalaidavimo sindromas (DRAS)

Juosmens ndash dubens regiono stabilizavimo sistemas įtakoja hormoniniai ir biomechaniniai

pokyčiai tačiau ne visos moterys patiria nugaros skausmą Anksčiau manyta kad hipermobilumas yra

pagrindinė skausmo prieţastis tačiau šiuo metu manoma jog dinaminės stabilizacijos metu jį lemia

raumenų ndash raiščių sistemos nesugebėjimas kompensuoti padidėjusio dubens sąnarių laisvumo (Gutke

A 2007) Dubens raiščių atsipalaidavimo sindromas (DRAS) yra apibūdinamas kaip būklė

išsivystanti nėštumo ar gimdymo metu ir pasireiškianti stipriu skausmu kryţmeniniame klubo sąnaryje

irar gaktinėje sąvarţoje (Petrikonis 2001)

Kryţmeninio kubo sąnario ir gaktinės sąvarţos atsipalaidavimas nėštumo metu yra

fiziologinis fenomenas kuris paprastai vyksta be simptomų nes jį iš dalies lemia hormoniniai ir

biocheminiai faktoriai Tačiau kai kuriais atvejais šie pokyčiai sąlygoja simptomus 08 -16 moterų

DRAS pasireiškia nėštumo metu Šie simptomai gali atsirasti jau pirmame nėštumo trimestre tačiau

paprastai pasireiškia 5 ndash 8 nėštumo mėnesį

Daugeliui moterų skausmai pranyksta tuoj po gimdymo tačiau kai kuriais atvejais dėl

neaiškių prieţasčių jis uţsitęsia keliolika savaičių po gimdymo Simptomai pasireiškia skausmu

juosmeninėje stuburo dalyje ir padidėjusiu jautrumu kryţmeniniame klubo sąnaryje bei gaktinėje

sąvarţoje (Petrikonis 2001)

14 Dubens dugno pilvo raumenų ir diafragmos funkciniai ryšiai

Visi dubens dugno komponentai sudaro atskirą griaučių raumenų sistemą (ţr 4 pav) kuri

yra susijusi su kitų griaučių raumenų sistemų funkcionavimu (Sapsford 2001 Franklin 2003)

DiafragmaDauginis raumuo

Dubens dugnasKryžkaulis

Skersinis pilvo raumuo

Dauginiai raumenys

4 pav DDR pilvo raumenų ir diafragmos funkciniai ryšiai (Beazel J R 2004)

25

Nurodoma kad DDR kartu su diafragma skersiniais pilvo raumenimis ir klubiniais juosmens

raumenimis suformuoja tam tikrą konteinerį Visų šių raumenų tarpusavio veikla turi svarbią reikšmę

DDR jėgai bei nugaros raumenų funkcinei būklei Konteinerio stogą sudaro diafragma šonines sienas

- skersiniai pilvo raumenys uţpakalinę sieną - klubiniai juosmens raumenys ir pagrindą - DDR

Pasak Carriere (1998) stovint išsitiesus pilvo nugaros raumenys diafragma ir DDR sudaro

pilvo kamerą Visi šie raumenys dėka savo funkcinių jungčių palengvina keliamųjų ir sutraukiamųjų

išangės raumenų funkciją Kosint šokinėjant bėgant šie raumenys turi dirbti kartu kad sustiprintų

DDR DDR nėra izoliuotas vienetas tačiau pilvo kapsulės dalis kuri supa pilvo ir dubens organus

Struktūros sudarančios šią kapsulę yra juosmeninės stuburo dalies slanksteliai ir dauginiai raumenys

diafragma (kuri svarbi tiek laikysenai tiek kvėpavimui) skersiniai pilvo raumenys ir DDR

kompleksas Šie raumenys uţtikrina liemens laikyseną vertikalioje padėtyje ir veikia sinergetiškai

(Sapsford 2001) Skersiniai pilvo raumenys dirba kaip korsetas apjuosdami apatinę pilvo dalį ir

nugarą ir palengvindami dauginių raumenų darbą (Hulme 2002 )

Diafragma pilvo raumenys (ypatingai skersiniai pilvo) plačiausieji nugaros raumenys

sėdmenų raumenys ir dauginiai raumenys yra svarbūs raumenys uţtikrinantys optimalią DDR

funkciją Jie sudaro integruotą atramos sistemą bei pagerina šlapimo pūslės ir tiesiosios ţarnos

funkciją stuburo juosmeninės kryţkaulio dalies stabilumą pusiausvyrą ir vaikščiojimą (Hulme 2002)

Dubens dugnas turi greitai reaguoti į laikysenos liemens raumenų aktyvumo ir vidinio pilvo spaudimo

pokyčius išlaikant sutrauktus raumenis įvairaus intensyvumo fizinio krūvio metu ir juos atpalaiduoti

po krūvio

Diafragma yra svarbiausias kvėpavimo raumuo Ji tarsi kupolas dengia vidaus organus ir

suformuoja atskiriamąjį sluoksnį tarp pilvo ertmės ir krūtinės Diafragmą ir dubens dugną jungia nuo

pilvo ertmės einantis jungiamasis audinys (adventitia) vadinama fascija kuri eina paraleliai

pasidalindama į du lapelius Taigi taisyklingas kvėpavimas yra labai svarbus treniruojant dubens

dugno raumenis Šis kvėpavimas vadinamas diafragminiu arba pilviniu kvėpavimu (Kuhnert Ch

2005)

Diafragma sinergetiškai palengvina skersinio pilvo raumens darbą per kvėpavimo iškvėpimo

fazę Kadangi diafragma pakyla pakeldama vidaus organus 1-3 cm ir sumaţindama vidinį pilvo

spaudimą skersinis pilvo raumuo susitraukia stabilizuodamas juosmens-dubens regioną (Hulme 2002

b) Nurodoma kad nėščiosios kurios sėdi neatsirėmusios ir išlaikydamos taisyklingą juosmeninį

stuburo linkį stovi išsitiesusios ir pas kurias judant apatinės pilvo dalies raumenys yra tvirti

palengvina neintensyvų DDR aktyvumą sinergijoje su giliaisiais pilvo raumenimis didţiąją dienos dalį

Jos pasiţymi gera laikysenos kontrole Tik tada kada pilvo raumenų susitraukimai yra automatiški

dubens dugnas gali atlikti savo atraminę funkciją sulenkus liemenį (Sapsford 2001)

26

Literatūroje nurodoma kad DDR funkcija glaudţiai susijusi su kvėpavimo diafragma

Kvėpuojant diafragma nusileidţia ir grįţta į ramybės padėtį 12-14 kartų per minutę Diafragminis

kvėpavimas yra svarbus norint išlaikyti sveiką stuburą sveiką šlapimo pūslę ir tiesiąją ţarną bei

šlapimo sulaikymą (Hulme 2002)

Įkvėpimo metu kvėpavimo diafragma juda ţemyn pilvas išsipučia o dubens dugnas šiek tiek

pajuda ţemyn jei jis yra elastingas ir atpalaiduotas (Carriere 2002) Nusileidţianti diafragma spaudţia

pilvo organus ir didina šlapimo pūslės ir tiesios ţarnos spaudimą (VPS) (Hulme 2002 ) Organai yra

spaudţiami į pilvo raumenis ir dubens dugną kuris prisitaiko platėdamas Pilvo raumenys ir dubens

dugnas dirba kartu kad paremtų ir subalansuotų diafragmos aktyvumą (Franklin 2003)

Iškvėpimo metu pilvas suplokštėja ir jei iškvėpimas yra stiprus diafragma susitraukia ir juda

į viršų (Carriere 2002) DDR ir pilvo raumenys susitraukia kad galėtų pastumti organus į viršų

(Franklin 2003) Diafragma daugiau kontroliuojama autonominės nervų sistemos nei valingos nervų

sistemos (Hulme 2002 ) Valdomas forsuotas iškvėpimas sukelia ne tik diafragmos bet ir vidinio ir

išorinio įstriţinio pilvo raumenų aktyvaciją Tai skatina įtampos padidėjimą dubens

dugnosutraukiamojo raumens funkciniame vienete (Carriere 1998)

Pagrindiniai liemens organai yra tiesiogiai arba netiesiogiai palaikomi diafragmos taigi

diafragmos ritmiškas judėjimas padeda išlaikyti šių organų normalų mobilumą ir pakelia šlapimo pūslę

2-3 cm per iškvėpimo fazę Diafragma kartu su skersiniu pilvo raumeniu padeda stabilizuoti stuburą

iki padidėjant vidiniam pilvo spaudimui atliekant galūnių judesius

Spaudţiant krūtinės ląstą šonkauliais diafragmos mechanizmas įtakoja ne tik pilvo sienos

raumenis bet ir DDR (Moen ir kt 1990) Ilgalaikis iškvėpimas (ar įsitempimas) aktyvuoja ne tik

diafragmą bet taip pat vidinį ir išorinį įstriţinius pilvo raumenis (Ostergaard ir kt 1992) Tai sukelia

dinaminę funkcinio vieneto DDR padidėjusį įsitempimą Todėl svarbią reikšmę turi gebėjimas

kvėpuoti diafragminiu būdu kurio metu intensyviai priverčiami dirbti pilvo raumenys

Sapsford R R ir Hodges P W atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti ar valingas pilvo raumenų

susitraukimas yra susijęs su dubens dugno raumenų aktyvumu DDR aktyvumas buvo matuojamas

atliekant skirtingo intensyvumo pilvo raumenų susitraukimus gulimoje ir sėdimoje padėtyse DDR

elektromiografinis aktyvumas buvo matuojamas įvedus į makštį ir išeinamąją angą paviršinius

elektrodus Šie matavimai buvo paremti išeinamosios angos ir makšties spaudimo Gauti rezultatai

rodė kad DDR elektromiografijos duomenys padidėjo pilvo raumenų susitraukimo metu DDR

aktyvumas stipraus pilvo raumenų susitraukimo metu nesiskyrė nuo išmatuoto maksimalaus DDR

susitraukimo Išmatuotas pirmiau makšties ir išeinamosios angos slėgio padidėjimas o po to ir pilvo

Išvadose kalbama kad sveikiems tiriamiesiems valingas pilvo raumenų aktyvumas sąlygojo DDR

aktyvumą Dubens slėgio padidėjimas įvykęs prieš pilvo slėgio padidėjimą parodo kad atsakas yra

27

uţprogramuotas Pilvo raumenų treniravimas gali būti labai veiksmingas šių sutrikimų gydyme

(Sapsford R R Hodges P W 2001)

Valingų DDR susitraukimų metu sveikoms moterims kaip atsakas buvo uţregistruotas

charakteringas pilvo raumenų aktyvumas (Steacutephanie J 2006)

Daugelis pilvo raumenis lavinančių pratimų yra įtraukiami į nugaros skausmo ir kitų griaučių

raumenų sistemos sutikimų reabilitavimo programas Buvo atlikta keletas tiriamųjų darbų apie visų

pilvo raumenų aktyvavimą ir įtaką tam tikriems regionams Šis tyrimas parodė kas vidinis apatinės

pilvo sienos vidinės krypties judesys gulimoje ant nugaros padėtyje labiausiai nepriklausomai nuo kitų

pilvo raumenų įtakoja skersinio pilvo raumens aktyvumą (Urquhart DMir kt 2005)

Šlaunų ir liemens judesių metu (Bo ir Stein 1994) izometrinių pilvo pratimų metu (Sapsford

ir kt 1997) ir kitų juosmenį stabilizuojančių raumenų aktyvavimo metu (Jones 1999) buvo

uţregistruotas dubens dugno raumenų elektromiografijos rodiklių padidėjimas

Dar vieno tyrimo metu buvo tiriamas pilvo raumenų atsakas į valingą DDR susitraukimą

moterims anamnezėje neturėjusioms dubens dugno sutrikimų tam kad nustatyti ar yra pilvo ertmę

supančių raumenų ko-aktyvaciją DDR pratimų metu Pilvo raumenų aktyvumas buvo registruojamas

elektromiografijos metodu elektrodų pagalba Tiriamosios sutraukinėjo DDR trijose padėtyse gulint

ant nugaros Visoms tiriamosioms pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas padidėjo virš pradinio

taško atliekant DDR susitraukimus maţiausiai vienoje padėtyje Skersinio pilvo raumens

elektromiografijos aktyvumas buvo didţiausias liemens lenkimo padėtyje o skersinio pilvo raumens

aktyvumas buvo didesnis uţ tiesiojo pilvo raumens aktyvumą liemens tiesimo padėtyje

Buvo atliktas papildomas eksperimentinis tyrimas kurio metu buvo registruojamas gaktinio

stuburgalio raumens ir pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas atliekant tris skirtingus

submaksimalius izometrinius pilvo raumenų pratimus Šio eksperimentinio tyrimo metu nustatytas

gaktinio stuburgalio raumens aktyvumo padidėjimas su kiekvienu pilvo raumenų susitraukimu

Rezultatai rodo kad pilvo raumenų aktyvumas yra normalus atsakas į DDR veiklą

tiriamosioms be DDR sutrikimų ir leidţia manyti kad specifinė pilvo raumenų veikla aktyvuoja DDR

(Sapsford RR ir kt 2001)

Nėštumo metu DDR dėl palaipsniui didėjančio gimdos svorio yra nuolat tempiami ir

neišlaiko jiems tenkamo krūvio todėl izoliuotai aktyvinti šiuos raumenis yra sudėtinga Ilgą laiką buvo

manoma kad liemens stabilizavimo pratimų programa nėščiosioms įjungiant dubens judesius neįtakoja

DDR funkcinės būklės Anksčiau kineziterapeutai mokydami kaip atlikti dubens dugno raumenų

pratimus akcentuodavo pacientams neįtempti pilvo raumenų Šiuo metu poţiūris šiuo klausimu

pasikeitė Egzistuojantis funkcinis ryšys tarp dubens dugno kvėpuojamosios diafragmos bei pilvo ir

nugaros raumenų suteikia galimybę šiuos raumenis aktyvinti netiesiogiai

28

Atliekami tyrimai leidţia suprasti kad yra tam tikros sinergijos tarp pilvo ir DDR Manoma

kad DDR turi dvejopą funkciją dalyvauja liemens stabilumo palaikyme ir šlapimo ir išmatų šalinime

bei laikyme Šios raumenų sinergijos gali sėkmingai pasitarnauti DDR funkcijos sutrikimų

reabilitacijoje Daugeliui moterų prieš ir po gimdymo bendro fizinio aktyvumo pagalba galima

sėkmingai pagerinti dubens dugno raumenų atsigavimą be specifinių dubens dugno raumenų pratimų

Pagrindiniai faktoriai susiję su treniravimosi sėkme yra daugiau pacienčių sutikimas ir

motyvacija nei amţius ar šlapimo nelaikymo laipsnis Paskaičiuota kad tik 15-20 pacienčių sutinka

atlikti DDR treniruotes (Freeman RM 2004)

Nėštumas yra idealus laikotarpis pacienčių edukacijai ir motyvacijai skatinti nes šiuo metu

jos aktyviai lankosi sveikatos prieţiūros įstaigose Yra kilusi idėja kad moterų konsultacijų

laukiamuosiuose moterys galėtų stebėti video medţiagą apie nėštumą ir gimdymą o tuo tarpu ir jų

poveikį DDR šių raumenų pokyčius ir riziką (McLennan MT ir kt 2005)

Bo K ir kitų tyrimo tikslas buvo ištirti kiek moterų nėštumo metu atlieka DDR pratimus

Tyrimo metu nustatyta kad santykinai keletas (17) moterų nėštumo metu reguliariai atliko DDR

pratimus (2006)

Tikėtina kad DDR pakartotinas toninio aktyvumo įgijimas dėl pailgintos skersinių pilvo

raumenų švelnios aktyvacijos prieš padidinant jėgą yra svarbus faktorius atstatantis laiku įvykstantį

DDR atsaką (Sapsford 2001) Kada susitraukia dubens diafragma susitraukia ir pilvo raumenys ir

atvirkščiai Taigi kai dirba DDR jėgos laukas jis palengvina pilvo raumenų susitraukimą (Hulme

2002 )

Funkcinių pratimų tikslas yra atstatyti DDR funkciją Kada DDR lavinimas koordinuojamas

su aplink esančių raumenų treniravimu DDR funkcija yra atstatoma (Carriere 2002)

Tyrimai parodė kad atliekant maksimalų DDR susitraukimą padidėja visų pilvo raumenų

aktyvumas Tiesiojo pilvo raumens atsakas buvo maţiausias Atliekant juosmeninį lenkimą didţiausias

buvo skersinio pilvo raumens ir išorinio įstriţinio raumens aktyvumas Pastebėta kad atliekant netgi

silpną DDR susitraukimą skersinis raumuo duoda atsaką nepriklausomai nuo liemens padėties

Priešingai atliekant įvairius izometrinius pilvo raumenų manevrus padidėjęs pilvo raumenų

elektromiografinis aktyvumas įtakoja gaktinio stuburgalio raumens ir išeinamosios angos raumenų

aktyvumą DDR ir dauginio raumens koaktyvacija taip pat buvo tiriama tačiau patvirtinantys rezultatai

negauti

Atsiţvelgiant į tai kad dubens dugno raumenys yra liemens stabilumo palaikymo sistemos

dalis kurią sudaro tam tikri lokalieji raumenys nepakankama kitų lokaliųjų raumenų veikla veikia

DDR toninį aktyvumą ir įsijungimo į darbą laiko funkcinės veiklos metu Nugaros skausmas gali būti

prieţastimi maţinančia DDR toninį aktyvumą Taip pat ir klubinio kryţkaulio sąnario sutrikimai gali

įtakoti liemens stabilumo sistemą

29

Nuo 1962 m su nėštumu susijusios dubens ir juosmeninės stuburo dalies diagnozė

prognozės ir gydymas kėlė diskusijas ir iki šiol besitęsiantį nuomonių išsiskyrimą Be to naujausi

gydymo strategijų tyrimai atspindi įvairias nuomones iš tiesų rodančias kad egzistuoja profesinis

neapibrėţtumas dėl optimalaus gydymo metodo (Bastiaenen ir kt 2004)

Publikuojami įvairių studijų gydymo rezultatai tačiau didesnė dauguma jų yra nepatvirtinti

Nėščiųjų dubens ir juosmeninės stuburo dalies skausmų gydymas yra nukreiptas į skausmo maţinimą

susidedantį iš padėčių ir kai kurių kasdieninių veiksmų (lipimo laiptais kėlimo liemens sukimo

judesių) vengimo bei korekcinių pratimų programos

Kineziterapija vandenyje labai populiari ir efektyvi forma gydanti daugelį judamojo aparato

ligų Vienas iš privalumų treniruojantis baseine yra tas kad vandenyje neţiūrint judesių stuburas

veikiamas labai nedidelių apkrovų Taip yra dėl to kad vandenyje ţmogus tampa bdquobesvorisldquo

Vandenyje kaip ir sausumoje pasiekiama gerų rezultatų derinant kvėpavimą ir tempimą

didesnis raumenų pailgėjimas įmanomas vandenyje (Freedmann 2000)

Juosmeninės stuburo dalies lenkimas įtakoja DDR atsaką Moterims yra sunkiau aktyvuoti

DDR kada juosmeninė stuburo dalis yra lenkimo padėtyje Pas daugelį moterų pilvo siena pasislenka

pirmyn lenkiantis stovimoje padėtyje ir tai maţina DDR aktyvumą Eksperimentinėje situacijoje

sveikoms moterims pilvo sienos pasislinkimas pirmyn sumaţino šlaplės spaudimą (Sapsford 2001)

Kadangi ritmingus kvėpavimo judesius palaiko pilvo ir dubens dugno raumenų sinerginė veikla tad

būtina uţtikrinti normalų šių raumenų funkcionavimą Dubens dugno raumenų aktyvacijai ir

stiprinimui taikoma Kegelio bei Tansbergerio metodikos (Baumann L 2005)

30

2 TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA

21 Tyrimo organizavimas ir tiriamųjų kontingentas

Tyrimo objektas nėščių moterų dubens dugno raumenys

Tyrimas buvo atliekamas KMUK Akušerijos ginekologijos klinikoje Kauno II klinikinės

ligoninės akušerijos skyriuose bei P Maţylio gimdymo namų fizinės medicinos ir reabilitacijos

skyriuje Tyrimas pradėtas 2007 spalio mėnesį ir tęsėsi iki 2009 kovo mėnesio

Pradiniame tyrimo etape dalyvavo 87 sveikos pirmą kartą besilaukiančios savanorės nėščios

moterys kurių nėštumas buvo nuo 28 nėštumo savaitės Visos tiriamosios buvo stebimos akušerių ndash

ginekologų pagal profilaktinį nėščiųjų prieţiūros planą Tiriamųjų amţius nėštumų skaičius ir kiti

tyrimui svarbūs medicininiai duomenys buvo surinkti iš nėščiųjų medicininės dokumentacijos

Tyrimo baigiamajame etape dalyvavo 60 nėščių moterų 27 nėščiosios dėl įvairių prieţasčių

(nepalankios akušerinės situacijos ūmių kvėpavimo takų susirgimų odos alerginių reakcijų ir kitų

neaiškių prieţasčių) baigiamajame tyrimo etape nedalyvavo

Visos savanorės nėščios moterys sutikusios dalyvauti tyrime buvo suskirstytos į dvi grupes

kontrolinę ir tiriamąją Tiriamąją grupę sudarė moterys sutikusios dalyvauti tyrime ir lankyti mokamas

baseino procedūras Kauno II klinikinės ligoninės bei P Maţylio gimdymo namų fizinės medicinos ir

reabilitacijos skyriuose Kontrolinę grupę sudarė moterys kurios nedalyvavo jokiose fizinės veiklos

procedūrose ir buvo stebimos KMUK Akušerijos ginekologijos klinikos moterų konsultacijoje

Tiriamųjų amţius

Tyrimo metu dalyvavusių respondenčių amţius nuo 20 iki 35 m tiriamojoje grupėje amţiaus

vidurkis lygus 2677plusmn 066 m kontrolinėje grupėje - 274plusmn 061 m(ţr 5 pav)

31

Tiriamųjų amžius

2742677

18

20

22

24

26

28

30

Tiriamoji gr Kontrolinė gr

Meta

i

5 pav Tiriamųjų amžius grupėse

Tam kad įvertinti amţiaus įtaką dubens dugno raumenų jėgai ir juosmens mobilumui

nėštumo metu visos tiriamosios buvo suskirstytos į dvi grupes pagal amţių jaunesnių ir vyresnių nei

30 m (ţr 1 lentelė)

1 lentelė

Tiriamųjų skaičius ir amžiaus vidurkis amžiaus grupėse

Tiriamųjų skaičius

amţiaus grupėse

le29 m (n=45) ge 30 m (n=15)

Amţiaus vidurkis 2558plusmn036 316plusmn046

22 Tyrimo metodai

221 Literatūros analizė

Buvo atlikta sisteminė mokslinių tyrimų analizė kur pateikiami duomenys apie DDR pratimų

metodus jų įtaką gydant įvairius dubens dugno sutrikimus ir pateikta šio darbo Paieškos metu buvo

naudojamos kompiuterinės bibliografinės medicininės duomenų bazės MEDLINE COCHRANE

32

BIOMED Straipsniai atrinkti pagal raktaţodţius dubens dugno raumenų treniravimas nėštumo metu

(pelvic floor training in pregnancy) dubens dugno raumenų disfunkcija (pelvic floor dysfunction)

liemens stabilumas (lumbar spine stability) diafragmos dubens dugno ir pilvo raumenų funkciniai

ryšiai (diaphragma pelvic floor and abdominal muscles co-activation) Panaudoti moksliniai

straipsniai atspausdinti ţurnale bdquoSveikatos mokslaildquo bei vadovai skirti akušerijos ginekologijos bei

urologijos profesionalams

222 DDR jėgos vertinimas

Objektyvi dubens dugno raumenų jėga šio tyrimo metu buvo vertinama atliekant maksimalų

DDR sutraukimą Buvo registruojamas trijų maksimalių DDR sutraukimų tarp kurių poilsio intervalas

2s jėgos (mmHg) vidurkis Jėgos matavimui buvo naudojamas mediciniškai patikrintas DDR

funkcijos matavimo aparatas (bdquoPelvexiserldquo Wolfram Haboeck Co Austria) (ţr 6 pav) sukurtas

gydytojos Ilse Michil Prietaisas yra skirtas testuoti ir gydyti šlapimo nelaikymą bei atstatyti DDR

funkciją Treniruoklis gali suteikti pasipriešinimą atliekant pratimus bei fiziologinio grįţtamojo ryšio

informaciją apie DDR susitraukimus

6 pav bdquoPelvexiserldquo

DDR jėga buvo matuojama moterims gulint ant nugaros kojas sulenkus per kelius pėdomis

remiantis į pagrindą ant kurio guli

33

223 Juosmens mobilumo vertinimas

Šoberio testo pagalba matuojamas juosmeninės stuburo srities mobilumas (ţr 7 pav)

nuo klubakaulio keterų išvedama linija link stuburo paţymimas taškas S2 stuburo slankstelio

lygyje

paţymima 10 cm į viršų

paţymima 5 cm ţemyn

po to tiriamoji lenkiasi į priekį

vėl matuojamas atstumas tarp taškų (Moses S 2008)

Jei atstumas padidėja 5 cm ndash normalus juosmens mobilumas o jei lt4cm ndash juosmens

mobilumas sumaţėjęs Skirtumas tarp dviejų matavimų parodo juosmens mobilumą Yra keletas

problemų susijusių su šiuo tyrimo metodu Pavyzdţiui yra abejonių šio testo patikimumu Literatūroje

yra įrodymų kad bandymai grindţiami orientyrų apčiuopa neduoda patikimų rezultatų Be to

paţymėti ant paciento odos taškai ir išmatuoti atstumai tarp jų yra netinkamas būdas įvertinti

segmentinį mobilumą nes jis gali būti įtakojamas fascijos odos ir riebalinio audinio

Auksinis standartas galėtų būti stereofotogrametrinė analizė siekiant nustatyti kaulų judėjimą

Ši procedūra atliekama vietinės anestezijos pagalba implantavus į odą tam tikrą aparatą (Magee D J

2002)

Nėštumo metu daugelio tyrimo metodų negalima atlikti dėl tam tikrų apribojimų ir įvairios

rizikos Šiame tyrime pasirinktas Šoberio testas juosmens mobilumo vertinimui yra neinvazinė

procedūra nėra ţalingas ar rizikingas tyrimo metodas nėštumo metu

as

as

15cm

7 pav Šoberio testo procedūra

34

224 Matematinės statistikos metodai

Tyrimo metu gauti duomenys apdoroti SPSS 130 for Windows kompiuterine programa

Kiekybiniams kintamiesiems įvertinti buvo skaičiuojami aritmetiniai vidurkiai standartiniai

nuokrypiai ir vidurkių paklaidos Priklausomų ir nepriklausomų imčių vidurkių reikšmių skirtumų

reikšmingumas kai tiriamųjų imtis buvo daugiau kaip 15 skaičiuojamas pagal Stjudento t kriterijų Jei

tiriamųjų imtis buvo maţiau kaip penkiolika buvo taikomas neparametrinis Vilkoksono testas (z)

priklausomoms imtims ir Manio-Vitnio testas (z) nepriklausomoms imtims Nagrinėjamų rodiklių

ryšiams tirti buvo skaičiuojamas Pirsono koreliacijos koeficientas (r) Skirtumas kai plt005 buvo

vertinamas kaip statistiškai patikimas Dydţiai pateikiami kaip aritmetiniai vidurkiai ( x ) plusmn

standartinės vidurkio įverčio paklaidos ( Sx )

23 Taikytos metodikos aprašymas

Tiriamajai grupei buvo taikyta sveikatingumo programa baseine atitinkančiame Lietuvos

higienos normą (Lietuvos higienos norma HN 1092005 Baseinai Įrengimo ir prieţiūros saugos

sveikatai reikalavimai)Vandens temperatūra 32-33 ordm C pH ndash 68-72 liekamojo aktyvaus chloro

koncentracija vandenyje palaikoma nuo 03 iki 10 mgl

Sveikatingumo programos metu nėščiosioms buvo taikyta stuburo stabilizavimo pratimų

programa įjungiant aktyvius dubens-juosmens judesius ir diafragminį kvėpavimą Ši programa paremta

Tansberger aprašyta pratimų metodika (Carriere B 1998) Jos esmė ndash egzistuojantis funkcinis ryšys

tarp diafragmos pilvo dubens dugno ir nugaros raumenų kurie reciprokinės inervacijos principu dirba

kaip vienas funkcinis vienetas Tiriamosios lankė uţsiėmimus 2 kartus per savaitę Uţsiėmimo trukmė

buvo 45 minutės pratimai atliekami vidutiniu tempu po 8-10 kartojimų Vieno uţsiėmimo metu

pratimus atliko 2-3 moterys Buvo taikomi

Kvėpavimo pratimai

Atliekami aktyvūs dubens-juosmens judesiai derinant su diafragminiu kvėpavimu bei

išlaikant juosmens linkį neutralioje padėtyje Įkvėpimo metu diafragmai leidţiantis ţemyn dubuo

sukamas pirmyn atpalaidavus pilvo sienos raumenis ir įtempiant nugaros raumenis (dubuo sukamas iki

fiziologinio juosmens linkio) Iškvėpimo metu dubuo sukamas atgal aktyvuojant skersinį pilvo

raumenį ir tempiant nugaros raumenis Šie aktyvūs dubens-juosmens judesiai atliekami įvairiose

pradinėse padėtyse

Pilvo raumenų stiprinimo pratimai

Nugaros tempimo pratimai

35

3 REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

31 Tiriamųjų juosmens mobilumo testavimo duomenys

Įvertinus gautus tyrimo rezultatus paaiškėjo kad 28-tą nėštumo savaitę juosmens mobilumo

vidurkis tiriamojoje grupėje buvo 848plusmn016 cm o kontrolinėje grupėje ndash 857plusmn019 cm Abiejų grupių

vidurkiai buvo panašūs (pgt005)

Antrojo testavimo metu ty 38-tą nėštumo savaitę kontrolinėje grupėje nustatytas statistiškai

patikimas juosmens mobilumo sumaţėjimas (plt005) kuris sudarė 2003plusmn186 Kontrolinės grupės

nagrinėjamo rodiklio vidutinė reikšmė buvo 685plusmn022 cm Tuo tarpu atlikus tiriamosios grupės

pakartotinio testavimo rezultatų analizę nustatėme neţymų (pgt005) juosmens mobilumo sumaţėjimą

(206plusmn096) Šios grupės vidurkis buvo 828plusmn013 cm Palyginus abiejų grupių juosmens mobilumo

testavimo duomenis nustatytas statistiškai patikimas skirtumas (plt005)

Gautus rezultatus galima paaiškinti tuo kad tiriamosios grupės moterims sveikatingumo

programoje dominavo dubens ndash juosmens mobilumo pratimai

Juosmens mobilumas

828848

685

857

4

5

6

7

8

9

10

28 savaitė 38 savaitė

Am

pli

tud

ė

cen

tim

etr

ai

Tiriamoji gr

Kontrolinė gr

plt005

kontrolinės grupės abiejų tyrimų vidurkiai skiriasi statistiškai patikimai (plt005)

8 pav Juosmens mobilumo vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę

36

Daugelis pilvo raumenis lavinančių pratimų yra įtraukiami į nugaros skausmo ir kitų griaučių

raumenų sistemos sutikimų reabilitavimo programas Buvo atlikta keletas tiriamųjų darbų apie visų

pilvo raumenų aktyvavimą ir įtaką tam tikriems regionams Vienas iš jų tyrimas parodė kad vidinis

apatinės pilvo sienos vidinės krypties judesys gulint ant nugaros nepriklausomai nuo kitų pilvo

raumenų labiausiai įtakoja skersinio pilvo raumens aktyvumą (Urquhart DMir kt 2005)

32 Nėščiųjų dubens dugno raumenų vertinimo duomenys

Vertinant DDR jėgą perineometru 28-tą nėštumo savaitę nustatyta kad tiriamosios ir

kontrolinės grupės testų rezultatai buvo panašūs (pgt005) kontrolinės grupės DDR jėga buvo

1277plusmn030 mmHg tiriamosios grupės ndash 1273plusmn042 mmHg

Antrojo testavimo metu tiriamojoje grupėje DDR jėga statistiškai patikimai nesiskyrė

(pgt005) ir jėgos sumaţėjimas sudarė tik 149plusmn172 o vidurkis buvo lygus 1247plusmn042 mmHg

Kontrolinėje grupėje sumaţėjimas siekė net 2542 plusmn24 jėgos vidurkis buvo lygus 95plusmn026 mmHg

Nustatyta kad 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę DDR jėga kontrolinėje grupėje statistiškai patikimai

skyrėsi (plt005)

DDR jėga

1273 12471277

95

4

6

8

10

12

14

28 savaitė 38 savaitė

mm

Hg

Tiriamoji gr

Kontrolinė gr

plt005

kontrolinės grupės abiejų tyrimų vidurkiai skiriasi statistiškai patikimai (plt005)

9 pav DDR jėgos vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę

37

Gautus rezultatus galima komentuoti taip kad šios grupės moterims sveikatingumo

programos metu atliekant dubens sukamuosius judesius ir juos suderinus su kvėpavimu lengviau

aktyvuojasi ir stiprėja DDR

Lyginant mūsų tyrime gautus duomenis su uţsienio autorių duomenimis rezultatai yra

panašūs 2001m atlikto tyrimo metu buvo tiriamas pilvo raumenų atsakas (elektromiografijos metodu)

į valingą DDR susitraukimą Tiriamosios sutraukinėjo DDR trijose padėtyse gulint ant nugaros

Visoms tiriamosioms pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas padidėjo virš pradinio taško

atliekant DDR susitraukimus maţiausiai vienoje iš padėčių Skersinio pilvo raumens

elektromiografijos aktyvumas buvo didţiausias liemens lenkimo padėtyje o skersinio pilvo raumens

aktyvumas buvo didesnis uţ tiesiojo pilvo raumens aktyvumą liemens tiesimo padėtyje

Buvo atliktas papildomas elektromiografijos tyrimas kurio metu buvo registruojamas

gaktinio stuburgalio raumens ir pilvo raumenų aktyvumas atliekant tris skirtingus submaksimalius

izometrinius pilvo raumenų pratimus Šio eksperimentinio tyrimo metu nustatytas gaktinio stuburgalio

raumens aktyvumo padidėjimas su kiekvienu pilvo raumenų susitraukimu

Rezultatai rodo kad pilvo raumenų aktyvumas yra normalus atsakas į DDR veiklą

tiriamosioms be DDR sutrikimų ir leidţia manyti kad specifinė pilvo raumenų veikla aktyvuoja DDR

( Sapsford RR ir kt 2001)

Skiriant dubens dugno raumenų pratimus dubens dugno raumenų disfunkcijos gydyme

daţnai pabrėţiamas pilvo raumenų atpalaidavimas Šio atlikto tyrimo tikslas buvo ištirti sąveiką tarp

atskirų raumenų pilvo ir dubens dugno raumenų veiklos ir vidinio pilvo spaudimo poveikį raumenų

veiklai naudojant paviršinę ir vidinę raumenų elektromiografiją Tiriamosios buvo tiriamos gulimoje

ant nugaros ir stovimoje padėtyse Rezultatai parodė kad transversus abdominis (TP) ir obliquus

internus (OI) buvo atliekami per visą dubens dugno raumenų susitraukimus Rezultatai parodė kad

skersinis ir vidinis įstriţinis raumuo į veiklą buvo įtraukiami visos dubens dugno raumenų veiklos

metu Dėl šių prieţasčių buvo neįmanoma efektyviai sutraukti dubens dugno raumenų išlaikant

atpalaiduotus pilvo raumenis Vidutinis vidaus pilvo spaudimo padidėjimas 10 mmHg (gulimoje ant

nugaros padėtyje) buvo uţregistruotas maksimalus dubens raumenų susitraukimas Maksimalaus

dubens dugno raumenų susitraukimo metu vidinis pilvo spaudimas vidutiniškai pakildavo 10 mmHg

(gulint ant nugaros)

Šie rezultatai rodo kad atliekant dubens dugno raumenų pratimus patarimai atpalaiduoti

pilvo sieną yra netinkami ir gali neigiamai paveikti pratimų atlikimą (Neumann P ir Gill V 2002)

38

33 Skirtingo amţiaus nėščių moterų juosmens mobilumo ir dubens dugno

raumenų jėgos vertinimo duomenys

Jaunesnių nei 30 m nėščiųjų grupėje juosmens mobilumas tiek pirmo tiek ir pakartotinio

tyrimo metu buvo statistiškai reikšmingai (plt005) didesnis nei vyresnių (ţr 10 pav) 28-tą nėštumo

savaitę jaunesnių nei 30 m grupėje juosmens mobilumas buvo 869plusmn014 cm o vyresniųjų ndash

803plusmn022 cm Atlikus tyrimą 38-tą savaitę jaunesnių grupėje gautas statistiškai reikšmingas juosmens

mobilumo sumaţėjimas - 95plusmn174 (plt005) Vyresnių grupėje pakartotinai atlikus testavimą

nustatytas reikšmingas rezultatų pokytis - 1567plusmn329 (plt005) Nėštumo pabaigoje vyresnių moterų

juosmens mobilumas sumaţėjo iki ndash 68plusmn037 cm Gautus duomenis galime paaiškinti amţiaus ir

mobilumo maţėjimo priklausomybe

Juosmens mobilumas

782

869

68

803

4

5

6

7

8

9

10

28 savaitė 38 savaitė

Am

pli

tud

ė

cen

tim

etr

ai

le 29 m

ge 30 m

plt005 plt005

10 pav Juosmens mobilumo vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę skirtingo amžiaus

grupėse

Jaunesnių nei 30 m nėščiųjų grupėje DDR jėga abiejų testavimų metu buvo statistiškai

reikšmingai didesnė nei vyresnių (plt005) (ţr 11 pav) 28-tą nėštumo savaitę jaunesnių moterų

grupėje DDR jėga buvo lygi 1304plusmn028 mmHg o vyresnių ndash 1187plusmn052 mmHg 38-tą savaitę

jaunesnių grupėje DDR jėgos rodikliai buvo ndash 114plusmn032 mmHg o vyresnių ndash 973plusmn075 mmHg

Abiejų tyrimų vidurkių skirtumai tiek tiriamojoje tiek ir kontrolinėje grupėje buvo statistiškai patikimi

(plt005) Tyrimų rezultatai parodė kad vyresnių tiriamųjų DDR jėgos sumaţėjimo pokytis sudarė

39

1857plusmn432 ir buvo reikšmingai didesnis nei jaunesnių moterų grupėje (plt005) Pastarųjų

testuojamų raumenų jėgos sumaţėjimo pokytis siekė 1175plusmn243

Apie amţiaus įtaką DDR funkcinei būklei savo tyrimų išvadose teigia ir daugelis uţsienio

autorių Viename iš jų Grodstein ir kiti (2003) nurodė kad DDR disfunkcija paplitusi tarp moterų

kurios gimdė vyresnio amţiaus ir kurios buvo jaunesnės pirmo gimdymo metu

DDR jėga

1304

1141187

973

3

5

7

9

11

13

15

28 savaitė 38 savaitė

mm

Hg

le 29 m

ge 30 m

plt005 plt005

11 pav DDR jėgos vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę skirtingo amžiaus grupėse

Vertinant sveikatingumo programos poveikio efektyvumą juosmens mobilumui ir dubens

dugno raumenų jėgai jaunesnių nei 30 grupėje moterų kurioms buvo taikytas poveikis abiejų tyrimų

rezultatai buvo panašūs (pgt005) juosmens mobilumo vidutinės reikšmės sumaţėjimas siekė tik

138plusmn1 o DDR jėgos - 055plusmn203 (ţr 2 lentelė) Jaunesnių moterų kurioms poveikis netaikytas

pirmo ir antro testavimo rezultatai skyrėsi statistiškai reikšmingai (plt005) juosmens mobilumo

vidutinės reikšmės sumaţėjimas sudarė 1879plusmn210 o DDR jėgos - 2455plusmn268 38-tą savaitę gauti

rezultatai parodė statistiškai patikimą skirtumą tarp jaunesnių moterų grupės taikant poveikį ir

netaikant (plt005)

Tyrimų duomenų analizė parodė kad vyresnių nei 30 metų grupėje taikant ir netaikant

sveikatingumo programos poveikį pirmo ir antro testavimo juosmens mobilumo vidutinės reikšmės

statistiškai reikšmingai skyrėsi (plt005) Atlikus tyrimą 38 savaitę grupėje kur poveikis nebuvo

taikytas juosmens mobilumo sumaţėjimas sudarė 2293plusmn383 o grupėje kur sveikatingumo

40

programos poveikis buvo taikytas minėtas rodiklio sumaţėjimas siekė 477plusmn098 Abiejose vyresnių

moterų grupėse juosmens mobilumo pokytis buvo statistiškai patikimas (plt005)

Grupėje kuri nelankė uţsiėmimų baseine abiejų testavimų DDR jėgos vidurkiai statistiškai

patikimai skyrėsi (plt005) 38 savaitę registruotas jėgos sumaţėjimas sudarė 2746plusmn520 Grupėje

kuri lankė uţsiėmimus nagrinėjamo rodiklio sumaţėjimas nebuvo statistiškai reikšmingas (pgt005) ir

siekė 524plusmn252

Analizuojant pakartotinio testavimo nėštumo pabaigoje rezultatus matome kad dubens dugno

raumenų jėga šioje amţiaus grupėje statistiškai patikimai buvo didesnė moterų kurioms buvo taikytas

poveikis (1233plusmn071 cm) palyginus su nėščiosiomis kurios nedalyvavo sveikatingumo programoje

(8plusmn068 cm) (plt005)

Apibendrinant gautus statistiškai patikimus rezultatus galima teigti kad tiek jaunesnėms tiek

vyresnėms nei 30 m moterims sveikatingumo programos poveikis buvo efektyvus dubens dugno

raumenų funkcinei būklei ir juosmens mobilumo išlaikymui nėštumo metu (plt005)

2 lentelė

Sveikatingumo programos pratimų įtaka juosmens mobilumui ir dubens dugno

raumenų jėgai skirtingo amžiaus moterims nėštumo metu

Tiriamosios

Juosmens mobilumas (cm) Dubens dugno raumenų jėga (mmHg)

28 savaitė 38 savaitė

Skirtumo

reikšming

umas

28 savaitė 38 savaitė

Skirtumo

reikšming

umas

le29 m

Be

poveikio 898plusmn02 729plusmn024 plt005 1348plusmn046 1014plusmn046 plt005

Taikant

poveikį 846plusmn019 829plusmn018 pgt005 1267plusmn034 125plusmn028 pgt005

Skirtumo

reikšmingu

mas

pgt005 plt005 - pgt005 plt005 -

ge 30 m

Be

poveikio 761plusmn02 583plusmn025 plt005 1111plusmn068 8plusmn068 plt005

Taikant

poveikį 867plusmn033 825plusmn031 plt005 13plusmn063 1233plusmn071 pgt005

Skirtumo

reikšmingu

mas plt005 plt005 - pgt005 plt005 -

Rodikliai

41

Daugelis autorių įvairiuose literatūros šaltiniuose skelbia panašius rezultatus apie dubens

dugno raumenų pilvo nugaros raumenų ir diafragmos funkcinius ryšius

Sapsford R R ir Hodges P W atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti ar valingas pilvo raumenų

susitraukimas yra susijęs su dubens dugno raumenų aktyvumu DDR aktyvumas buvo matuojamas

atliekant skirtingo intensyvumo pilvo raumenų susitraukimus gulimoje ir sėdimoje padėtyse DDR

elektromiografinis aktyvumas buvo matuojamas įvedus į makštį ir išeinamąją angą paviršinius

elektrodus Šie matavimai buvo paremti išeinamosios angos ir makšties spaudimo

Gauti rezultatai rodė kad DDR elektromiografijos duomenys padidėjo pilvo raumenų

susitraukimo metu DDR aktyvumas stipraus pilvo raumenų susitraukimo metu nesiskyrė nuo

išmatuoto maksimalaus DDR susitraukimo Išmatuotas pirmiau makšties ir išeinamosios angos slėgio

padidėjimas o po to ir pilvo Išvadose kalbama kad sveikiems tiriamiesiems valingas pilvo raumenų

aktyvumas sąlygojo DDR aktyvumą Dubens slėgio padidėjimas įvykęs prieš pilvo slėgio padidėjimą

parodo kad atsakas yra uţprogramuotas Pilvo raumenų treniravimas gali būti labai veiksmingas šių

sutrikimų gydyme ( Sapsford R R Hodges P W 2001)

34 Dubens dugno raumenų ir juosmens mobilumo priklausomybė grupėse

Atlikta nagrinėjamų rodiklių koreliacinė analizė parodė kad tiriamojoje grupėje tarp juosmens

mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių buvo tiesinė tiesioginė priklausomybė maţėjant

juosmens mobilumui maţėja ir dubens dugno raumenų jėga (16 pav) Koreliacijos koeficiento dydis

(r=0635) parodė vidutinio stiprumo statistiškai patikimą poţymių tarpusavio ryšį (plt005)

Dubens dugno raumenų ir juosmens mobilumo priklausomybę analizavo daugelis uţsienio

autorių Madill SJ ir McLean L tyrimo tikslas buvo nustatyti ar pilvo raumenų aktyvacija įtakoja

stiprų dubens dugno raumenų susitraukimą ir taip prisideda prie moterų šlapimo sulaikymo

mechanizmo Buvo siekiama nustatyti pilvo raumenų aktyvacijos lygį ir raumenų veiklos modelius

susijusius su valingais dubens dugno raumenų susitraukimais moterims neturinčioms dubens dugno

raumenų disfunkcijos

Tyrime dalyvavo 15 neturinčių dubens dugno raumenų disfunkcijos moterų Jos atliko tris

kiekvieno iš keturių pilvo raumenų maksimalius susitraukimus ir taip pat dubens dugno raumenų

susitraukimus gulimoje ant nugaros padėtyje Pilvo ir DDR veikla buvo registruojama

elektromiografijos pagalba o vidinis makšties spaudimas matuojamas naudojant modifikuotą

Femiscan zondą Tam tikras aktyvavimo modelis buvo pastebėtas kai skersinis vidinis ir tiesusis pilvo

raumenys dirbo su DDR prasidėjus maksimaliam vidiniam makšties slėgiui PFM veiklos vyravo

42

pradedant didėti makšties spaudimui o vėliau slėgio padidėjimas (iki 70 didţiausio galimo slėgio)

yra susijęs su kombinuota DDR skersinio pilvo tiesiojo ir vidinio įstriţinio raumenų veikla

Išvadose teigiama jog buvo nustatyti tam tikri pilvo raumenų veiklos modeliai kaip atsakas į

valingą dubens dugno raumenų susitraukimą moterims neturinčioms dubens dugno raumenų

disfunkcijos (2006)

Kontrolinės grupės dubens dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo

priklausomybė

-12

-1

-08

-06

-04

-02

0

02

04

06

-25 -2 -15 -1 -05 0 05 1 15 2 25

mmHg

cen

tim

etr

ai

12 pav Juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių tarpusavio priklausomybė

tiriamojoje grupėje

Tuo tarpu kontrolinės grupės juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių

tarpusavio ryšys buvo silpnas statistiškai nepatikimas (r=0192 plt005)

43

Kontrolinės grupės dubens dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo

priklausomybė

-12

-1

-08

-06

-04

-02

0

02

04

06

-25 -2 -15 -1 -05 0 05 1 15 2 25

mmHg

cen

tim

etr

ai

13 pav Juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių tarpusavio priklausomybė

kontrolinėje grupėje

Apibendrinant testavimo rezultatus galima teigti kad išlaikant juosmens mobilumą nėštumo

metu DDR jėga galinti turėti įtakos nėščiųjų epizodiniam šlapimo nelaikymui nemaţėja Esant

susilpnėjusiam ar pertemptam skersiniam pilvo raumeniui gali atsirasti liemens nestabilumas tiesiogiai

įtakojantis apatinės nugaros dalies skausmus bei disfunkcijas

Gautus šio tyrimo rezultatus galime traktuoti ir atvirkščiai ty nėštumo metu didelį dėmesį

skiriant dubens dugno raumenų aktyvacijai įtakojamas ir liemens stabilumas išlaikant dubens ndash

juosmens mobilumą

Tyrimai leidţia suprasti kad yra tam tikros sinergijos tarp pilvo ir DDR Manoma kad DDR

turi dvejopą funkciją dalyvauja liemens stabilumo palaikyme ir šlapimo ir išmatų šalinime bei

laikyme Šios raumenų sinergijos gali sėkmingai pasitarnauti DDR funkcijos sutrikimų reabilitacijoje

Juosmens ndash dubens regionui reikalingas stabilumas tam kad būtų galima pernešti krūvį

liemeniui ir viršutinėms galūnėms Tačiau tuo pačiu turi būti ir pakankamas mobilumas kad

uţtikrinti pakankamą judėjimą

44

IŠVADOS

1 Dubens dugno raumenų jėga nuo 28-tos iki 38-tos nėštumo savaitės kontrolinėje

grupėje maţėjo (plt005) o tiriamojoje liko panaši

2 Vertinant juosmens mobilumo kaitą nėštumo metu kontrolinėje grupėje nustatytas

reikšmingas sumaţėjimas (plt005) o tiriamojoje grupėje stebėta tik maţėjimo

tendencija

3 Jaunesnių nei 30 metų nėščiųjų grupėje juosmens mobilumas ir dubens dugno raumenų

jėga tiek 28-tą tiek ir 38-tą savaitę buvo statistiškai reikšmingai didesnė nei vyresnių

(plt005)

4 Juosmens mobilumas įtakoja dubens dugno raumenų funkcinę būklę išlaikant juosmens

mobilumą dubens dugno raumenų jėga nėštumo metu nemaţėja

45

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1 Izoliuotai aktyvinti dubens dugno raumenis nėštumo metu nėra tikslinga nes šių raumenų

susitraukimas dėl ilgalaikio palaipsniui didėjančio krūvio nėra pakankamai efektyvus

2 Dėka funkcinių ryšių nėštumo metu rekomenduojama didesnį dėmesį skirti kvėpuojamajai

diafragmai pilvo bei nugaros raumenims grąţinant ar lavinant dubens dugno raumenų

funkciją

3 Aktyvinant dubens dugno raumenis tikslinga į pratimų programą įjungti aktyvius dubens-

juosmens judesius akcentuojant kvėpavimą

4 Rekomenduojama nėštumo metu stabilizuoti liemenį Aktyvūs dubens-juosmens judesiai ne tik

išlaiko juosmens mobilumą bet ir stabilizuoja liemenį tiesiogiai susijusį su dubens dugno

raumenų funkciją

46

LITERATŪRA

1 Baumann L(2005) Kineziterapijos efektyvumas maţinant nugaros skausmus

nėštumo metu Magistro baigiamasis darbas Sporto biomedicinos fakultetas

Kineziterapijos ir sporto medicinos katedra ndash Kaunas 65p

2 J Buivydienė (2004) Nėštumo ir gimdymo įtaka dubens dugno raumenų funkcijai

Magistro baigiamasis darbas Kauno medicinos universitetas Visuomenės sveikatos

fakultetas kineziologijos ir sporto medicinos katedra - Kaunas 50p

3 Zachovajevas P Zachovajevienė B Baltaduonienė D Tadaravičiūtė R (2007)

Moterų kurias kamuoja įtampos šlapimo nelaikymas dubens dugno raumenų

lavinimo kineziterapijos metodais veiksmingumas Sveikatos mokslai Volume 17

Number 7

4 Barr KP Griggs M Cadly T (2005)Lumbar stabilization American Journal of

Physical Medicine and Rehabilitation 6473-480

5 Bastiaenen Caroline HG Rob A de Bie Wolters Pieter MJC Janneke M

Bastiaanssen Aldegonda BA Klabbers ir kt (2004) Treatment of pregnancy

related pelvic girdle andor low back pain after delivery design of a randomized

clinical trial within a comprehensive prognostic cohort study BMC Public

HealthDec 244(1)67

6 Beazel J R (2004) Lumbar pelvis and hip examination with emphasis on function

of the lower quarter University of Virginia Healthsouth APTA Presentation

Chicago

7 Boslash K Talseth T Holme I (1999) Single blind randomised controlled trial of

pelvic floor exercises electrical stimulation vaginal cones and no treatment in

management of genuine stress incontinence in women BMJ 318 487minus493

8 Bo K amp Braekken IH (2005) PFMT in treatment and prevention of POP (POP

study) National Library of Medicine December

9 Bo K amp Sherburn M (2005) Evaluation of female pelvic-floor muscle function

and strength Phys Ther 85269 ndash282

10 Bo K amp Stien R (1994) Needle EMG registration of striated urethral wall and pelvic

floor activity patterns Neurourol amp Urodyn 1335-41

11 Burgio K L Robinson J C Engel B T (1986) The role of biofeedback in

Kegel exercise training for stress urinary incontinence American Journal of

Obstetrics and Gynaecology 1 (154) 58minus64

47

12 Burgio K L Zyczynski H Locher J L et al (2003) Urinary Incontinence in the

12-Month Postpartum Period Obstetrics and Gynecology 6 (102) 1291minus1298

13 Carriegravere B (1998) The Swiss Ball Theory Basic Exercises and Clinical

Application New York Springer

14 Carriegravere B (2002) Fitness for the Pelvic Floor New York Thieme

15 Chiarelli P (1995) Womenlsquos Waterworks ndash Curing Incontinence Snohomish WA

Khera Publications

16 Chiarelli J Cockburn J (2002) Promoting urinary continence in women after

delivery randomised controlled trial BMJ 324 1241minus1244

17 Cornella JL (2004) Management in stress urinary incontinence Rev Urol 6(suppl

5)S18-S25

18 DeLancey J Ashton-Miller J Howard D et al (2001) The functional anatomy

of the female pelvic floor and stress continence control system Scand J Urol

Nephrol Suppl(207)17

19 De Lancey J Richardson A (1992) Anatomy of genital support In Benson T

ed Female Pelvic Floor Disorders New York Norton Medical Books

20 Dumoulin C Lemieux M C Bourbonnais D et al (2004) Physiotherapy for

Persistent Postnatal Stress Urinary Incontinence A Randomized Controlled Trail

Obstetrics and Gynecology 3 (104) 504minus510

21 Ewings P S Spencer S Marsh H et al (2005) Obstetric risk factors for urinary

incontinence and preventative pelvic floor exercises Cohort study and nested

randomized controlled trial Journal of Obstetrics and Gynaecology August 25(6)

558 ndash 564

22 Franklin E (2003) Pelvic Power mindbody exercises for strength flexibility

posture and balance for men and women New Jersey Elysian Editions

23 Freedmann F B (2000) Aqua Yoga London Lorenz books

24 Freeman RM (2004) The role of pelvic floor muscle training in urinary

incontinence BJOG an International Journal of Obstetrics and Gynaecology

December Vol 111 Supplement 1 pp 37ndash40

25 Goldberg RP Effects of pregnancy and childbirth on pelvic floor (2007) Springer

London 172 p

26 Grodstein F Fretts F Lifford K Resnick N Curhan G (2003) Association of

age race and obstetric history with urinary symptoms among women in the Nurses

Health Study Americian Journal of Obstetrics and Gynecology 2 (189) 428minus434

48

27 Gutke A (2007) Pelvic Girdle Pain and Lumbar Pain in Relation to Pregnancy

Department of Health and Society Division of Physiotherapy Faculty of Health

Sciences Linkoumlping University Sweden

28 Handa V L Pannu H K Siddique S et al (2003) Architectural Differences in

the Bony Pelvis of Women With and Without Pelvic Floor Disorders Obstetrics

and Gynecology 6 (102) 1283minus1290

29 Hannestad Y S Lie R T Rortveit G Hunskaar S (2004) Familial risk or

urinary incontinence in women population based cross sectional study BMJ 329

889minus891

30 Hulme J A (2002) Pelvic Pain and Low Back Pain A Handbook for Self Care amp

Treatment Montana Phoenix Publishing Co

31 Jones RC (1999) Muscle Balance and Dynamic Stability in Womens Health

Conference Paper Pelvic Stability in Pregnancy and Post Partum Dublin

32 Kim S Harvey M A Johnston S (2005) A Review of the Epidemiology and

Pathophysiology of Pelvic Floor Dysfunction Do Racial Differences Matter

Journal of Obstetrics and Gynaecology Canada 3 (27) 251minus259

33 Konstantinos H Eleni K and Dimitrios H (2006) Dilemmas in the management

of female stress incontinence the role of pelvic floor muscle training Int Urol

Nephrol

34 Kuhnert Ch (2005) Munich Pelvic floor training program Tecsana ltd Munich

35 Kulig K Powers Ch M Landel R F Hungwen Ch Fredericson M Guillet M

and Butts K Segmental lumbar mobility in individuals with low back pain in vivo

assessment during manual and self-imposed motion using dynamic MRI (2007)

BMC Musculoskelet Disord 8 8

36 Laycock J Jerwood D (2001) Pelvic Floor Muscle Assessment The Perfect

Scheme Physiotherapy 12 (87) 631minus642

37 Lockstad Harry MC(2003) Prevence of Back Pain during Pregnancy Spine Apr

1530 (8)983-91

38 Madill SJ McLean L (2006) Relationship between abdominal and pelvic floor

muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle contractions

in healthy continent women Neurourol Urodyn25(7)722-30

39 Magee D J Orthopedic Physical Assessment WB Saunders Company 2002

1020 p

40 Meyer S Hohlfeld P Achtari C De Grandi P (2001) Pelvic Floor Education

After Vaginal Delivery Obstetrics and Gynecology 5 (97) 673minus677

49

41 Mens JM Vleeming A Snijders CJ Koes BW Stam HJ (2001) Reliability

and validity of the actine straight leg raise test in pasterior pelvic pain since

pregnancy Spine 261167-1171

42 Moslashrkved S Boslash K (1997) The effect of postpartum pelvic floor muscle exercise

in the prevention and treatment of urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 4 (8) 217minus222

43 Moen MH Kogstad O Hansen JH ir kt (1990) Pelvic girdle relaxation

Clinical Presentation Tidsskr Nor Laegeforen 110 2211 ndash 2

44 Mohr Joan D (1990) Management of the trunk in adult hemiplegia The Bobash

concetion Topic in neurology APTA

45 Morin M Dumoulin C Bourbonnais D et al (2004) Pelvic floor maximal

strength using vaginal digital assessment compared to dynamometric measurements

Neurourol Urodyn 23336 ndash341

46 Moslashrkved S Boslash K Schei B Salvesen K Aring (2003) Pelvic Floor Muscle

Training During Pregnancy to Prevent Urinary Incontinence A Single-Blind

Randomized Controlled Trial Obstetrics and Gynecology 2 (101) 313minus319

47 Moses S (2008) Schobers Test Family Practice Notebook LLC

48 Neumann PB Grimmer KA and Deenadayalan Y (2006) Pelvic floor muscle

training and adjunctive therapies for the treatment of stress urinary incontinence in

women a systematic review BMC Womenrsquos Health 611

49 Nygaard I E Glowacki C Saltzman C L (1996) Relationship Between Foot

Flexibility and Urinary Incontinence in Nulliparous Varsity Athletes Obstetrics and

Gynecology 6 (87) 1049minus1051

50 Ostergaard M Thomsen BJ (1992) Pelvic insufficiency during pregnancy

Ugeskr Laeger 154 3568 ndash 72

51 Osgaard HC Zetherstrom G Hansson E (1994) The posterior pelvic pain

provocation test in pregnant women Eur Soine J3258 ndash 260

52 Persson J Woslashlner-Hanssen P Rydhstroem H (2000) Obstetric Risk Factors for

Stress Urinary Incontinence A Population-Based Study Obstetrics and

Gynecology 3 (96) 441minus445

53 Reilly E T C Freeman R M Waterfield M R et al (2002) Prevention of

postpartum stress incontinence in primigravidae with increased bladder neck

mobility a randomised controlled trial of antenatal pelvic floor exercises BJOG an

international journal of obstetrics and gynaecology 1 (109) 68minus76

50

54 Richardson CA Hodges P Hides J (2005) Therapeutic exercise for liumbopelvic

stabilizationChurchill Livingstone Harcourt Publishers 12 p

55 Sabino J Grauer J (2008) N Pregnancy and low back pain Curr Rev

Musculoskelet Med 1137ndash141

56 Sapsford R (2001) The Pelvic Floor A clinical model for function and

rehabilitation Physiotherapy 12 (87) 620minus630

57 Sapsford RR (2004) Rehabilitation of pelvic floor muscles utilizing trunk

stabilization Man Ther Feb9(1)3-12

58 Sapsford RR Hodges P W (2001) Contraction of the pelvic floor muscles during

abdominal maneuvers Arch Phys Med Rehabil Aug 82(8)1081-8

59 Sapsford RR Hodges PW Richardson

CA Cooper

DH Markwell

SJ Jull

GA

(2001) Co-activation of the abdominal and pelvic floor muscles during voluntary

exercises Neurourol Urodynam 2031-42 Wiley-Liss Inc

60 Sapsford RR Hodges PW Richardson CA Cooper DA Markwell SJ amp Jull GA

(1997) Activation of puboccygeus during a variety of isometric abdominal

exercises Abstract 115 ICS Yokohama

61 Shelly E (2005) The pelvic floor Hall C M Brody L Th Therapeutic Exercise

Moving Toward Function (p 402ndash435) USA Lippincott Williams amp Wilkins

62 Sihvonen T Huttunen M Makkonen M Airaksinen O (1998) Functional

Changes in Back Muscle Activity Correlate With Pain Intensity and Prediction of

Low Back Pain During Pregnancy Arch Phys Med Rehabil Vol 79 October

63 Smith R Appell R Fenner D et al Clinical management of urinary incontinence

in women APGO Educational Series on Womenrsquo s Health Issues 2007 March 1

64 Steacutephanie J Madill Linda McLean (2006)Relationship between abdominal and

pelvic floor muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle

contractions in healthy continent women Urodynam 25722-730

65 Vickers D amp Davila GW Kegel Exercises and Biofeedback (2006) Springer

London 303-310

66 Urquhart D M Hodges P W Allen T J Story I H (2005) Abdominal muscle

recruitment during a range of voluntary exercises Man Ther May10(2)144-53

67 Wilson P D Herbison G P (1998) A randomized controlled trial of pelvic floor

muscle exercises to treat postnatal urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 5 (9) 257-264

51

68 Woodman PJ amp Graney DO (2002) Anatomy and physiology of the female

perineal body with relevance to obstetrical injury and repair Clinical anatomy

15321ndash334

Page 18: KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS ... · raumenų inervacija (Woodman, PJ. ir Graney, D.O., 2002). DDR griaučių raumenų sudėtį įeina 33% greitųjų ir 67% lėtųjų

18

kryţmeninio klubo sąnario stabilumas (stabilumas esant apkrovai ir mobilumas kai apkrovos nėra)

Kryţmeninio klubo sąnario stabilizavimo problemą išsprendţia paties šio sąnario sutvirtinimo ir

fiksavimo mechanizmas apibūdinamas kaip pasyvus ir aktyvus stabilumas (ţr 2 ir 3 pav)

Kryţmeninio klubo sąnario fiksavimo galimybę apsprendţia netaisyklingi sąnario paviršiai

2 pav Pasyvus stabilumas

Stabili aplinka su atitinkančiais sąnarių paviršiais kai nereikalingos pašalinės jėgos sistemos

stabilumui išlaikyti

Kaulinės struktūros

kauliniai elementai

jėgos kurios susidaro nuo raumenų prisitvirtinimo prie kaulo vietos

neutrali stuburo padėtis

kryţmeninio klubo sąnario sąnarinių paviršių stabilumas

Aktyvus stabilumas susideda iš keleto mechanizmų Pirmiausiai kryţkaulio rotacija pirmyn

atsirandanti krūvio metu ty keliantis iš gulimos padėties į sėdimą arba stovimą padėtį padidina

uţpakalinio raiščio tempimą kuris sukelia didesnį sąnarinių paviršių spaudimą Tokiu būdu

kryţmeniniui klubo sąnariui suteikiama daugiau stabilumo Antra vertus kryţmeninio klubo sąnario

sąnarinių paviršių spaudimą padidina krūtininė-juosmeninė fascija ir raumenys Dauginis ir skersinis

pilvo raumenys yra tvirtai sujungti raiščių ir tvirtinasi aplink kryţmeninį klubo sąnarį Nustatyta kad

skersinio pilvo raumens susitraukimas sutvirtina kryţmeninį klubo sąnarį ir taip dauginio ir skersinio

19

pilvo raumenų ko-kontrakcija dar pagerina liemens stabilumą Abu šie raumenys yra tiek liemens tiek

dubens stabilizatoriai Akivaizdu kad dubens dugnas taip pat dalyvauja uţtikrinant dinaminį stabilumą

juosmens-dubens srityje

3 pav Aktyvus stabilumas

Šis terminas naudojamas apibūdinti raumenims dalyvaujantiems kryţmeninio klubo sąnario

stabilizavime

Išorinių jėgų poveikis uţtikrinantis sistemos stabilumą

diafragma

dubens dugnas

dauginiai raumenys

skersinis pilvo raumuo

krūtininė-juosmeninė fascija

uţpakalinės juosmens raumens skaidulos

Judesių valdymas ndash kitas veiksnys stabilizavimo pratimų mechanizme Nervų sistemai

kontroliuojančiai juosmeninės stuburo dalies stabilumą reikalinga numatyti kiek motorinių vienetų

aktyvuoti norint uţtikrinti raumens gebėjimą atlikti atitinkamą funkciją Judesių reguliacijos

sutrikimus lemia aferentinių impulsų stoka trukdanti griţtamųjų ryšių susidarymui Pacientams

turintiems nugaros problemų stebima uţdelsta nervinė impulsacija iš aukštesniųjų nervų sistemos

20

sričių nes neuţtenka informacijos apie stuburo komponentų būklę Dėl to maţėja raumens aktyvumas

jis silpsta ar atrofuojasi

Richardson su bendraautoriais (2005) atliko tyrimą kuriame tiriamiesiems su lokalių

raumenų disfunkcija parinkti specialūs pratimai įtraukiant pakartotinius izometrinius dauginio ir

skersinio pilvo raumenų susitraukimus (tiesiamųjų ir lenkiamųjų raumenų jėgos ir ištvermės gerinimas

nebuvo įtrauktas) Išvadose teigiama lokaliųjų raumenų skersmuo padidėjo tiriant ultragarsinės

diagnostikos metodu Judesių valdymo gerinimo etape atliekami izometriniai pratimai įtraukiantys

dauginio skersinio pilvo raumenų susitraukimus gulint ant pilvo nugaros ar skausmą maţinančiose

padėtyse Daugkartinis tikslus pratimų kartojimas sudaro nervų sistemoje dominantę ty automatinį

raumens įsijungimą į judesio ir statinės padėties išlaikymą Sąlyginai sveikų ţmonių lokalieji

raumenys aktyvuojami anksčiau uţ globaliuosius o besiskundţiančių nugaros skausmais - atvirkščiai

Statinis ir dinaminis stabilumas pasiekiamas kai aktyvios pasyvios ir kontrolinės sistemos

dirba kartu Biomechaniniai dubens sąnarių fiksavimo modeliai apibrėţiami vadinamais formos ir

jėgos dominančių principais Raumenų ndash raiščių sistema valdoma nervų sistemos atsakinga uţ jėgos

dominantę Raumenys skiriami į dvi funkcines sistemas giliejilokalūs ir paviršiniaiglobalūs

Lokalieji yra atsakingi uţ smulkius suderintus tarpsegmentinius nespecifinius jėgos krypčiai

judesius o tuo tarpu globalieji raumenys kontroliuoja stuburo orientavimą į tiesioginius judesius

Judesių kontrolės koncepcija kur giliųjų raumenų korsetas ir globalių raumenų veikla yra

suderinta lemia juosmens - dubens stabilumą Tiesiamasis nugaros raumuo dvigalvis šlaunies raumuo

ir didysis sėdmens raumuo yra svarbiausi raumenys jėgos dominantės palaikymui Skersinis pilvo

raumuo ir DDR yra svarbūs juosmens ndash dubens regiono stabilizavimui

Dėl patologinių biomechaninių ir hormoninių kitimų atsiranda sąnarių ir stuburo segmentų

nestabilumas Todėl sąnarinėse kapsulėse raiščiuose sausgyslėse dirginami skausmo receptoriai

Nestabilumą stengiasi kompensuoti raumenys tačiau tai trunka neilgai kadangi jie negali

pilnavertiškai pakeisti raiščių funkcijos Raumuo vargsta blogėja metabolizmas jie įsitempia

Spazmuotas raumuo sukelia skausmą Bet refleksinį raumens įsitempimą gali sukelti raiščių ir sąnarių

dirginimas (Lockstad 2003)

Nėštumo metu ypač veikiami liemens stabilumą uţtikrinantys raumenys Tie raumenys

vadinami laikysenos raumenimis jie yra trumpi giluminiai neatliekantys judesių tačiau

stabilizuojantys sąnarius raumenys Šią funkciją atlieka toniniai raumenys uţtikrinantys gerą dinaminį

stabilumą liemenyje Liemens stabilumą uţtikrina trys pagrindinai toniniai raumenys ndash skersinis pilvo

(m transversus abdominis) dauginiai (m multifidus) ir vidiniai įstriţiniai pilvo (m internus obliquus)

raumenys

Esant susilpnėjusiam ar pertemptam skersiniam pilvo raumeniui gali atsirasti liemens

nestabilumas tiesiogiai įtakojantis apatinės nugros dalies skausmus (Barkauskas 2002) Skausmas

21

slopina šio raumens susitraukimą atliekant įvairius judesius galūnėmis ir taip prarandamas apsauginis

stabilizavimo efektas Palaipsniui toninis raumuo (skersinis pilvo) tampa faziniu ty dalyvauja liemens

judesiuose ir neuţtikrina liemens stabilumo einant bėgant ar tiesiog atliekant judesius rankomis

(Mohr 1990)

Kulig K ir kolegų atlikto tyrimo hipotezė teigė kad liemens segmentinių judesių skirtumai

įtakoja apatinės nugaros dalies skausmą Tyrimo metu buvo nustatyta kad tiriamosioms kurios

skundėsi apatinės nugros dalies skausmu buvo daugiau padidėjęs juosmeninės dalies mobilumas nei

toms kurios nesiskundė skausmu Padidėjęs mobilumas buvo nustatytas L4-L5 ir L5-S1 segmentuose

(Kulig K ir kiti 2007)

Juosmens ndash dubens regionui reikalingas stabilumas tam kad būtų galima pernešti krūvį

liemeniui ir viršutinėms galūnėms Tačiau tuo pačiu turi būti ir pakankamas mobilumas (fiziologinės

amplitudės ribose) kad uţtikrinti pakankamą judėjimą (Steacutephanie J 2006)

133 Netaisyklinga laikysena

Esant silpniems raumenims palaipsniui susiformuoja netaisyklinga nėščiosios laikysena dėl

ko nėščioji daţnai gali jausti skausmus juosmeninėje ir krūtininėje (tarp menčių) dalyse keliuose ir

pėdose (Osgaard ir kt 1994) Netaisyklinga laikysena daţnai susijusi su krypuojančia eisena

Taip pat dėl hormonų pokyčių padidėja dubens ir juosmeninės dalies sąnarių paslankumas kuris

įtakoja netaisyklingos nėščiosios laikysenos formavimąsi

Kita prieţastis įtakojanti netaisyklingos laikysenos formavimąsi yra palaipsniui didėjantis

vaisiaus apimtis ir svoris moteris priversta atsilošti atgal kad išlaikytų pusiausvyrą stovėdama ar eidama

Dėl to gali padidėti juosmens linkis ir persitempti minkštieji audiniai Tačiau pagal olandų atliktą studiją

(rentgeno pagalba) nagrinėjusią laikysenos pokyčius nėštumo metu teigiama kad juosmens linkis maţėja

Bendras skausmas gali kilti dėl raumenų ir raiščių bei kraujotakos dubens raumenyse ir raiščiuose

pasikeitimo (Bastiaanssen 2004)

Kalbant apie generalizuotą ty viso kūno pusiausvyros lygmenį reikia paminėti kūno masės

centrą kaip labiausiai įtakojantį veiksnį Dėl vienokių ar kitokių prieţasčių pasislinkus kūno masės

centrui apatinės nugaros dalies struktūros patiria daug didesnę kompresinę apkrovą Šiuo atveju

pakenkimo lygmuo tiesiogiai priklauso nuo struktūrų uţtikrinančių nugaros stabilumą gebėjimo

suvaldyti atsiradusią apkrovą Kitas stabilizacinis apatinės nugaros dalies lygmuo atsakingas uţ

dubens ir juosmeninių slankstelių padėties kontrolę ir valdymą Šiame lygmenyje svarbiu veiksniu

tampa fiziologiniai stuburo linkiai (juosmeninis linkis) bei viso kūno laikysena Pačiame ţemiausiame

stabilizacijos kontrolės lygmenyje atsiduria tarpslanktelinių judesių (slinkimas ir sukimas) valdymas

22

Sihvonen T atliktame tyrime buvo nustatyta kad nugaros raumenų atsipalaidavimo laipsnis

lygiagrečiai susijęs su skausmo intensyvumu ir aktyvumo lygis judesio metu turi atvirkštinę

priklausomybę judesių ribotumo lygiui (1998)

Laikysenos pokyčius įtakoja šie kitimai

1 Nėštumo metu nutolsta krūtinkaulio kardinė atauga stuburas išsitiesia pečiai ir galva atlošiami

atgal nugara išsilenkia

2 Kaklo linkis didėja į viršutinę kaklo keterą galva pirmyn (tokia padėtis reikalinga pečių

išlyginimui)

3 Bendras kūno masės centras svyruoja pirmyn ir atgal dėl gimdos ir jos komponentų masės

padidėjimo

4 Tam kad kompensuotų gravitacijos centro poslinkį gali padidėti juosmens linkis ir kelių

hiperekstenzija (keliai per daug išsitiesia tam kad pasikeistų gravitacijos linija) Todėl daţnai

netinkamai apkraunami kelių ir pėdų sąnariai

5 Kinta kūno masės centras pasislenka pirmyn ir tenka didesnis krūvis nugaros ir pilvo

raumenims

Nėštumo metu ypač veikiami liemens stabilumą uţtikrinantys raumenys Tie raumenys

vadinami laikysenos raumenimis jie yra trumpi giluminiai neatliekantys judesių tačiau

stabilizuojantys sąnarius raumenys Šią funkciją atlieka toniniai raumenys uţtikrinantys pakankamą

dinaminį stabilumą liemenyje Liemens stabilumą uţtikrina trys pagrindinai toniniai raumenys

skersinis pilvo (m transversus abdominis) dauginiai (m multifidus) ir vidiniai įstriţiniai pilvo(m

internus obliquus) raumenys Esant susiformavusiai netaisyklingai kūno laikysenai ar funkciniams

nugaros skausmams ypatingą dėmesį būtina kreipti laikysenos kontrolei ir kūno judėjimo mechanikai

Vertikalioje padėtyje atraminę palaikomąją liemens ir vidaus organų funkciją atlieka pilvo nugaros

kvėpavimo diafragmos bei dubens dugno raumenys (Carriere 2002)

Laikysenos kontrolės lavinimui didelis dėmesys skiriamas pilvo raumenų stiprinimui be

aktyvinimui Skersinio pilvo raumens aktyvavimas stabilizuoja liemenį ir uţtikrina geresnį viršutinių ir

apatinių galūnių funkcionavimą

Carriere (2002) nurodo kad pilvo raumenų treniravimas yra būtinas norint sustiprinti silpnus

DDR ir atstatyti jų funkciją nes tuo metu kai raumuo išmoksta dirbti daugelyje kombinacijų jis toliau

automatiškai savaime treniruojasi atliekant kasdieninio gyvenimo veiksmus Yra labai sunku aptikti ir

sąmoningai aktyvuoti skersinius pilvo raumenis Kada skersinis pilvo raumuo yra aktyvus ir yra gerai

įsitempęs jis atpalaiduoja juosmeninę nugaros dalį Kada sėdimieji gumburai atitolsta nuo vienas kito

23

apatinė skersinio pilvo raumens dalis sutrumpėja sėdimiesiems gumburams priartėjus skersinis pilvo

raumuo pailgėja Tai rodo kad skersinis pilvo raumuo ir DDR yra antagonistai kurie visada

funkcionuoja kaip pora (Franklin 2003)

Skersinio pilvo ir dubens dugno raumenų atsakas sustiprėja kuomet pratimai atliekami esant

geram juosmens-kryţkaulio linkiui Pradinė padėtis pasilenkus ir nugaros lenkimas atliekant pratimus

aktyvuoja sukimą skatinančius pilvo raumenis tokius kaip išoriniai įstriţiniai pilvo ir tiesieji pilvo

raumenys o tai apriboja skersinio pilvo raumens įtraukimą į darbą (Sapsford 2001)

Atstatinėjant raumenų tarpusavio pusiausvyrą (paprastai ji būna sutrikusi esant netaisyklingai

laikysenai) tempiamos ir stiprinamos šios raumenų grupės

Stiprinami šie raumenys

viršutinė kaklą lenkianti raumenų dalis apatinė kaklą ir viršutinė krūtinę tiesianti raumenų

dalis

mentę supantys raumenys

išoriniai ţastą sukantys raumenys

liemenį lenkiantys ir stabilizuojantys raumenys (tiesusis ir įstriţiniai pilvo)

šlaunis tiesiantys raumenys

blauzdas tiesiantys raumenys

pėdas tiesiantys raumenys

kvėpavimo raumenys

Tempiami šie raumenys

viršutinė kaklą tiesianti raumenų dalis bei mentės keliamieji raumenys

krūtinės raumenys (didysis ir maţasis krūtinės raumenys)

nugarą tiesiantys raumenys

šlaunis pritraukiantys ir lenkiantys raumenys (nepertempti moterims jaučiančioms dubens

nestabilumą ir skausmą )

blauzdas lenkiantys raumenys (nepertempti moterims jaučiančioms dubens nestabilumą ir

skausmą )

pėdas lenkiantys raumenys

24

134 Dubens raiščių atsipalaidavimo sindromas (DRAS)

Juosmens ndash dubens regiono stabilizavimo sistemas įtakoja hormoniniai ir biomechaniniai

pokyčiai tačiau ne visos moterys patiria nugaros skausmą Anksčiau manyta kad hipermobilumas yra

pagrindinė skausmo prieţastis tačiau šiuo metu manoma jog dinaminės stabilizacijos metu jį lemia

raumenų ndash raiščių sistemos nesugebėjimas kompensuoti padidėjusio dubens sąnarių laisvumo (Gutke

A 2007) Dubens raiščių atsipalaidavimo sindromas (DRAS) yra apibūdinamas kaip būklė

išsivystanti nėštumo ar gimdymo metu ir pasireiškianti stipriu skausmu kryţmeniniame klubo sąnaryje

irar gaktinėje sąvarţoje (Petrikonis 2001)

Kryţmeninio kubo sąnario ir gaktinės sąvarţos atsipalaidavimas nėštumo metu yra

fiziologinis fenomenas kuris paprastai vyksta be simptomų nes jį iš dalies lemia hormoniniai ir

biocheminiai faktoriai Tačiau kai kuriais atvejais šie pokyčiai sąlygoja simptomus 08 -16 moterų

DRAS pasireiškia nėštumo metu Šie simptomai gali atsirasti jau pirmame nėštumo trimestre tačiau

paprastai pasireiškia 5 ndash 8 nėštumo mėnesį

Daugeliui moterų skausmai pranyksta tuoj po gimdymo tačiau kai kuriais atvejais dėl

neaiškių prieţasčių jis uţsitęsia keliolika savaičių po gimdymo Simptomai pasireiškia skausmu

juosmeninėje stuburo dalyje ir padidėjusiu jautrumu kryţmeniniame klubo sąnaryje bei gaktinėje

sąvarţoje (Petrikonis 2001)

14 Dubens dugno pilvo raumenų ir diafragmos funkciniai ryšiai

Visi dubens dugno komponentai sudaro atskirą griaučių raumenų sistemą (ţr 4 pav) kuri

yra susijusi su kitų griaučių raumenų sistemų funkcionavimu (Sapsford 2001 Franklin 2003)

DiafragmaDauginis raumuo

Dubens dugnasKryžkaulis

Skersinis pilvo raumuo

Dauginiai raumenys

4 pav DDR pilvo raumenų ir diafragmos funkciniai ryšiai (Beazel J R 2004)

25

Nurodoma kad DDR kartu su diafragma skersiniais pilvo raumenimis ir klubiniais juosmens

raumenimis suformuoja tam tikrą konteinerį Visų šių raumenų tarpusavio veikla turi svarbią reikšmę

DDR jėgai bei nugaros raumenų funkcinei būklei Konteinerio stogą sudaro diafragma šonines sienas

- skersiniai pilvo raumenys uţpakalinę sieną - klubiniai juosmens raumenys ir pagrindą - DDR

Pasak Carriere (1998) stovint išsitiesus pilvo nugaros raumenys diafragma ir DDR sudaro

pilvo kamerą Visi šie raumenys dėka savo funkcinių jungčių palengvina keliamųjų ir sutraukiamųjų

išangės raumenų funkciją Kosint šokinėjant bėgant šie raumenys turi dirbti kartu kad sustiprintų

DDR DDR nėra izoliuotas vienetas tačiau pilvo kapsulės dalis kuri supa pilvo ir dubens organus

Struktūros sudarančios šią kapsulę yra juosmeninės stuburo dalies slanksteliai ir dauginiai raumenys

diafragma (kuri svarbi tiek laikysenai tiek kvėpavimui) skersiniai pilvo raumenys ir DDR

kompleksas Šie raumenys uţtikrina liemens laikyseną vertikalioje padėtyje ir veikia sinergetiškai

(Sapsford 2001) Skersiniai pilvo raumenys dirba kaip korsetas apjuosdami apatinę pilvo dalį ir

nugarą ir palengvindami dauginių raumenų darbą (Hulme 2002 )

Diafragma pilvo raumenys (ypatingai skersiniai pilvo) plačiausieji nugaros raumenys

sėdmenų raumenys ir dauginiai raumenys yra svarbūs raumenys uţtikrinantys optimalią DDR

funkciją Jie sudaro integruotą atramos sistemą bei pagerina šlapimo pūslės ir tiesiosios ţarnos

funkciją stuburo juosmeninės kryţkaulio dalies stabilumą pusiausvyrą ir vaikščiojimą (Hulme 2002)

Dubens dugnas turi greitai reaguoti į laikysenos liemens raumenų aktyvumo ir vidinio pilvo spaudimo

pokyčius išlaikant sutrauktus raumenis įvairaus intensyvumo fizinio krūvio metu ir juos atpalaiduoti

po krūvio

Diafragma yra svarbiausias kvėpavimo raumuo Ji tarsi kupolas dengia vidaus organus ir

suformuoja atskiriamąjį sluoksnį tarp pilvo ertmės ir krūtinės Diafragmą ir dubens dugną jungia nuo

pilvo ertmės einantis jungiamasis audinys (adventitia) vadinama fascija kuri eina paraleliai

pasidalindama į du lapelius Taigi taisyklingas kvėpavimas yra labai svarbus treniruojant dubens

dugno raumenis Šis kvėpavimas vadinamas diafragminiu arba pilviniu kvėpavimu (Kuhnert Ch

2005)

Diafragma sinergetiškai palengvina skersinio pilvo raumens darbą per kvėpavimo iškvėpimo

fazę Kadangi diafragma pakyla pakeldama vidaus organus 1-3 cm ir sumaţindama vidinį pilvo

spaudimą skersinis pilvo raumuo susitraukia stabilizuodamas juosmens-dubens regioną (Hulme 2002

b) Nurodoma kad nėščiosios kurios sėdi neatsirėmusios ir išlaikydamos taisyklingą juosmeninį

stuburo linkį stovi išsitiesusios ir pas kurias judant apatinės pilvo dalies raumenys yra tvirti

palengvina neintensyvų DDR aktyvumą sinergijoje su giliaisiais pilvo raumenimis didţiąją dienos dalį

Jos pasiţymi gera laikysenos kontrole Tik tada kada pilvo raumenų susitraukimai yra automatiški

dubens dugnas gali atlikti savo atraminę funkciją sulenkus liemenį (Sapsford 2001)

26

Literatūroje nurodoma kad DDR funkcija glaudţiai susijusi su kvėpavimo diafragma

Kvėpuojant diafragma nusileidţia ir grįţta į ramybės padėtį 12-14 kartų per minutę Diafragminis

kvėpavimas yra svarbus norint išlaikyti sveiką stuburą sveiką šlapimo pūslę ir tiesiąją ţarną bei

šlapimo sulaikymą (Hulme 2002)

Įkvėpimo metu kvėpavimo diafragma juda ţemyn pilvas išsipučia o dubens dugnas šiek tiek

pajuda ţemyn jei jis yra elastingas ir atpalaiduotas (Carriere 2002) Nusileidţianti diafragma spaudţia

pilvo organus ir didina šlapimo pūslės ir tiesios ţarnos spaudimą (VPS) (Hulme 2002 ) Organai yra

spaudţiami į pilvo raumenis ir dubens dugną kuris prisitaiko platėdamas Pilvo raumenys ir dubens

dugnas dirba kartu kad paremtų ir subalansuotų diafragmos aktyvumą (Franklin 2003)

Iškvėpimo metu pilvas suplokštėja ir jei iškvėpimas yra stiprus diafragma susitraukia ir juda

į viršų (Carriere 2002) DDR ir pilvo raumenys susitraukia kad galėtų pastumti organus į viršų

(Franklin 2003) Diafragma daugiau kontroliuojama autonominės nervų sistemos nei valingos nervų

sistemos (Hulme 2002 ) Valdomas forsuotas iškvėpimas sukelia ne tik diafragmos bet ir vidinio ir

išorinio įstriţinio pilvo raumenų aktyvaciją Tai skatina įtampos padidėjimą dubens

dugnosutraukiamojo raumens funkciniame vienete (Carriere 1998)

Pagrindiniai liemens organai yra tiesiogiai arba netiesiogiai palaikomi diafragmos taigi

diafragmos ritmiškas judėjimas padeda išlaikyti šių organų normalų mobilumą ir pakelia šlapimo pūslę

2-3 cm per iškvėpimo fazę Diafragma kartu su skersiniu pilvo raumeniu padeda stabilizuoti stuburą

iki padidėjant vidiniam pilvo spaudimui atliekant galūnių judesius

Spaudţiant krūtinės ląstą šonkauliais diafragmos mechanizmas įtakoja ne tik pilvo sienos

raumenis bet ir DDR (Moen ir kt 1990) Ilgalaikis iškvėpimas (ar įsitempimas) aktyvuoja ne tik

diafragmą bet taip pat vidinį ir išorinį įstriţinius pilvo raumenis (Ostergaard ir kt 1992) Tai sukelia

dinaminę funkcinio vieneto DDR padidėjusį įsitempimą Todėl svarbią reikšmę turi gebėjimas

kvėpuoti diafragminiu būdu kurio metu intensyviai priverčiami dirbti pilvo raumenys

Sapsford R R ir Hodges P W atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti ar valingas pilvo raumenų

susitraukimas yra susijęs su dubens dugno raumenų aktyvumu DDR aktyvumas buvo matuojamas

atliekant skirtingo intensyvumo pilvo raumenų susitraukimus gulimoje ir sėdimoje padėtyse DDR

elektromiografinis aktyvumas buvo matuojamas įvedus į makštį ir išeinamąją angą paviršinius

elektrodus Šie matavimai buvo paremti išeinamosios angos ir makšties spaudimo Gauti rezultatai

rodė kad DDR elektromiografijos duomenys padidėjo pilvo raumenų susitraukimo metu DDR

aktyvumas stipraus pilvo raumenų susitraukimo metu nesiskyrė nuo išmatuoto maksimalaus DDR

susitraukimo Išmatuotas pirmiau makšties ir išeinamosios angos slėgio padidėjimas o po to ir pilvo

Išvadose kalbama kad sveikiems tiriamiesiems valingas pilvo raumenų aktyvumas sąlygojo DDR

aktyvumą Dubens slėgio padidėjimas įvykęs prieš pilvo slėgio padidėjimą parodo kad atsakas yra

27

uţprogramuotas Pilvo raumenų treniravimas gali būti labai veiksmingas šių sutrikimų gydyme

(Sapsford R R Hodges P W 2001)

Valingų DDR susitraukimų metu sveikoms moterims kaip atsakas buvo uţregistruotas

charakteringas pilvo raumenų aktyvumas (Steacutephanie J 2006)

Daugelis pilvo raumenis lavinančių pratimų yra įtraukiami į nugaros skausmo ir kitų griaučių

raumenų sistemos sutikimų reabilitavimo programas Buvo atlikta keletas tiriamųjų darbų apie visų

pilvo raumenų aktyvavimą ir įtaką tam tikriems regionams Šis tyrimas parodė kas vidinis apatinės

pilvo sienos vidinės krypties judesys gulimoje ant nugaros padėtyje labiausiai nepriklausomai nuo kitų

pilvo raumenų įtakoja skersinio pilvo raumens aktyvumą (Urquhart DMir kt 2005)

Šlaunų ir liemens judesių metu (Bo ir Stein 1994) izometrinių pilvo pratimų metu (Sapsford

ir kt 1997) ir kitų juosmenį stabilizuojančių raumenų aktyvavimo metu (Jones 1999) buvo

uţregistruotas dubens dugno raumenų elektromiografijos rodiklių padidėjimas

Dar vieno tyrimo metu buvo tiriamas pilvo raumenų atsakas į valingą DDR susitraukimą

moterims anamnezėje neturėjusioms dubens dugno sutrikimų tam kad nustatyti ar yra pilvo ertmę

supančių raumenų ko-aktyvaciją DDR pratimų metu Pilvo raumenų aktyvumas buvo registruojamas

elektromiografijos metodu elektrodų pagalba Tiriamosios sutraukinėjo DDR trijose padėtyse gulint

ant nugaros Visoms tiriamosioms pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas padidėjo virš pradinio

taško atliekant DDR susitraukimus maţiausiai vienoje padėtyje Skersinio pilvo raumens

elektromiografijos aktyvumas buvo didţiausias liemens lenkimo padėtyje o skersinio pilvo raumens

aktyvumas buvo didesnis uţ tiesiojo pilvo raumens aktyvumą liemens tiesimo padėtyje

Buvo atliktas papildomas eksperimentinis tyrimas kurio metu buvo registruojamas gaktinio

stuburgalio raumens ir pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas atliekant tris skirtingus

submaksimalius izometrinius pilvo raumenų pratimus Šio eksperimentinio tyrimo metu nustatytas

gaktinio stuburgalio raumens aktyvumo padidėjimas su kiekvienu pilvo raumenų susitraukimu

Rezultatai rodo kad pilvo raumenų aktyvumas yra normalus atsakas į DDR veiklą

tiriamosioms be DDR sutrikimų ir leidţia manyti kad specifinė pilvo raumenų veikla aktyvuoja DDR

(Sapsford RR ir kt 2001)

Nėštumo metu DDR dėl palaipsniui didėjančio gimdos svorio yra nuolat tempiami ir

neišlaiko jiems tenkamo krūvio todėl izoliuotai aktyvinti šiuos raumenis yra sudėtinga Ilgą laiką buvo

manoma kad liemens stabilizavimo pratimų programa nėščiosioms įjungiant dubens judesius neįtakoja

DDR funkcinės būklės Anksčiau kineziterapeutai mokydami kaip atlikti dubens dugno raumenų

pratimus akcentuodavo pacientams neįtempti pilvo raumenų Šiuo metu poţiūris šiuo klausimu

pasikeitė Egzistuojantis funkcinis ryšys tarp dubens dugno kvėpuojamosios diafragmos bei pilvo ir

nugaros raumenų suteikia galimybę šiuos raumenis aktyvinti netiesiogiai

28

Atliekami tyrimai leidţia suprasti kad yra tam tikros sinergijos tarp pilvo ir DDR Manoma

kad DDR turi dvejopą funkciją dalyvauja liemens stabilumo palaikyme ir šlapimo ir išmatų šalinime

bei laikyme Šios raumenų sinergijos gali sėkmingai pasitarnauti DDR funkcijos sutrikimų

reabilitacijoje Daugeliui moterų prieš ir po gimdymo bendro fizinio aktyvumo pagalba galima

sėkmingai pagerinti dubens dugno raumenų atsigavimą be specifinių dubens dugno raumenų pratimų

Pagrindiniai faktoriai susiję su treniravimosi sėkme yra daugiau pacienčių sutikimas ir

motyvacija nei amţius ar šlapimo nelaikymo laipsnis Paskaičiuota kad tik 15-20 pacienčių sutinka

atlikti DDR treniruotes (Freeman RM 2004)

Nėštumas yra idealus laikotarpis pacienčių edukacijai ir motyvacijai skatinti nes šiuo metu

jos aktyviai lankosi sveikatos prieţiūros įstaigose Yra kilusi idėja kad moterų konsultacijų

laukiamuosiuose moterys galėtų stebėti video medţiagą apie nėštumą ir gimdymą o tuo tarpu ir jų

poveikį DDR šių raumenų pokyčius ir riziką (McLennan MT ir kt 2005)

Bo K ir kitų tyrimo tikslas buvo ištirti kiek moterų nėštumo metu atlieka DDR pratimus

Tyrimo metu nustatyta kad santykinai keletas (17) moterų nėštumo metu reguliariai atliko DDR

pratimus (2006)

Tikėtina kad DDR pakartotinas toninio aktyvumo įgijimas dėl pailgintos skersinių pilvo

raumenų švelnios aktyvacijos prieš padidinant jėgą yra svarbus faktorius atstatantis laiku įvykstantį

DDR atsaką (Sapsford 2001) Kada susitraukia dubens diafragma susitraukia ir pilvo raumenys ir

atvirkščiai Taigi kai dirba DDR jėgos laukas jis palengvina pilvo raumenų susitraukimą (Hulme

2002 )

Funkcinių pratimų tikslas yra atstatyti DDR funkciją Kada DDR lavinimas koordinuojamas

su aplink esančių raumenų treniravimu DDR funkcija yra atstatoma (Carriere 2002)

Tyrimai parodė kad atliekant maksimalų DDR susitraukimą padidėja visų pilvo raumenų

aktyvumas Tiesiojo pilvo raumens atsakas buvo maţiausias Atliekant juosmeninį lenkimą didţiausias

buvo skersinio pilvo raumens ir išorinio įstriţinio raumens aktyvumas Pastebėta kad atliekant netgi

silpną DDR susitraukimą skersinis raumuo duoda atsaką nepriklausomai nuo liemens padėties

Priešingai atliekant įvairius izometrinius pilvo raumenų manevrus padidėjęs pilvo raumenų

elektromiografinis aktyvumas įtakoja gaktinio stuburgalio raumens ir išeinamosios angos raumenų

aktyvumą DDR ir dauginio raumens koaktyvacija taip pat buvo tiriama tačiau patvirtinantys rezultatai

negauti

Atsiţvelgiant į tai kad dubens dugno raumenys yra liemens stabilumo palaikymo sistemos

dalis kurią sudaro tam tikri lokalieji raumenys nepakankama kitų lokaliųjų raumenų veikla veikia

DDR toninį aktyvumą ir įsijungimo į darbą laiko funkcinės veiklos metu Nugaros skausmas gali būti

prieţastimi maţinančia DDR toninį aktyvumą Taip pat ir klubinio kryţkaulio sąnario sutrikimai gali

įtakoti liemens stabilumo sistemą

29

Nuo 1962 m su nėštumu susijusios dubens ir juosmeninės stuburo dalies diagnozė

prognozės ir gydymas kėlė diskusijas ir iki šiol besitęsiantį nuomonių išsiskyrimą Be to naujausi

gydymo strategijų tyrimai atspindi įvairias nuomones iš tiesų rodančias kad egzistuoja profesinis

neapibrėţtumas dėl optimalaus gydymo metodo (Bastiaenen ir kt 2004)

Publikuojami įvairių studijų gydymo rezultatai tačiau didesnė dauguma jų yra nepatvirtinti

Nėščiųjų dubens ir juosmeninės stuburo dalies skausmų gydymas yra nukreiptas į skausmo maţinimą

susidedantį iš padėčių ir kai kurių kasdieninių veiksmų (lipimo laiptais kėlimo liemens sukimo

judesių) vengimo bei korekcinių pratimų programos

Kineziterapija vandenyje labai populiari ir efektyvi forma gydanti daugelį judamojo aparato

ligų Vienas iš privalumų treniruojantis baseine yra tas kad vandenyje neţiūrint judesių stuburas

veikiamas labai nedidelių apkrovų Taip yra dėl to kad vandenyje ţmogus tampa bdquobesvorisldquo

Vandenyje kaip ir sausumoje pasiekiama gerų rezultatų derinant kvėpavimą ir tempimą

didesnis raumenų pailgėjimas įmanomas vandenyje (Freedmann 2000)

Juosmeninės stuburo dalies lenkimas įtakoja DDR atsaką Moterims yra sunkiau aktyvuoti

DDR kada juosmeninė stuburo dalis yra lenkimo padėtyje Pas daugelį moterų pilvo siena pasislenka

pirmyn lenkiantis stovimoje padėtyje ir tai maţina DDR aktyvumą Eksperimentinėje situacijoje

sveikoms moterims pilvo sienos pasislinkimas pirmyn sumaţino šlaplės spaudimą (Sapsford 2001)

Kadangi ritmingus kvėpavimo judesius palaiko pilvo ir dubens dugno raumenų sinerginė veikla tad

būtina uţtikrinti normalų šių raumenų funkcionavimą Dubens dugno raumenų aktyvacijai ir

stiprinimui taikoma Kegelio bei Tansbergerio metodikos (Baumann L 2005)

30

2 TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA

21 Tyrimo organizavimas ir tiriamųjų kontingentas

Tyrimo objektas nėščių moterų dubens dugno raumenys

Tyrimas buvo atliekamas KMUK Akušerijos ginekologijos klinikoje Kauno II klinikinės

ligoninės akušerijos skyriuose bei P Maţylio gimdymo namų fizinės medicinos ir reabilitacijos

skyriuje Tyrimas pradėtas 2007 spalio mėnesį ir tęsėsi iki 2009 kovo mėnesio

Pradiniame tyrimo etape dalyvavo 87 sveikos pirmą kartą besilaukiančios savanorės nėščios

moterys kurių nėštumas buvo nuo 28 nėštumo savaitės Visos tiriamosios buvo stebimos akušerių ndash

ginekologų pagal profilaktinį nėščiųjų prieţiūros planą Tiriamųjų amţius nėštumų skaičius ir kiti

tyrimui svarbūs medicininiai duomenys buvo surinkti iš nėščiųjų medicininės dokumentacijos

Tyrimo baigiamajame etape dalyvavo 60 nėščių moterų 27 nėščiosios dėl įvairių prieţasčių

(nepalankios akušerinės situacijos ūmių kvėpavimo takų susirgimų odos alerginių reakcijų ir kitų

neaiškių prieţasčių) baigiamajame tyrimo etape nedalyvavo

Visos savanorės nėščios moterys sutikusios dalyvauti tyrime buvo suskirstytos į dvi grupes

kontrolinę ir tiriamąją Tiriamąją grupę sudarė moterys sutikusios dalyvauti tyrime ir lankyti mokamas

baseino procedūras Kauno II klinikinės ligoninės bei P Maţylio gimdymo namų fizinės medicinos ir

reabilitacijos skyriuose Kontrolinę grupę sudarė moterys kurios nedalyvavo jokiose fizinės veiklos

procedūrose ir buvo stebimos KMUK Akušerijos ginekologijos klinikos moterų konsultacijoje

Tiriamųjų amţius

Tyrimo metu dalyvavusių respondenčių amţius nuo 20 iki 35 m tiriamojoje grupėje amţiaus

vidurkis lygus 2677plusmn 066 m kontrolinėje grupėje - 274plusmn 061 m(ţr 5 pav)

31

Tiriamųjų amžius

2742677

18

20

22

24

26

28

30

Tiriamoji gr Kontrolinė gr

Meta

i

5 pav Tiriamųjų amžius grupėse

Tam kad įvertinti amţiaus įtaką dubens dugno raumenų jėgai ir juosmens mobilumui

nėštumo metu visos tiriamosios buvo suskirstytos į dvi grupes pagal amţių jaunesnių ir vyresnių nei

30 m (ţr 1 lentelė)

1 lentelė

Tiriamųjų skaičius ir amžiaus vidurkis amžiaus grupėse

Tiriamųjų skaičius

amţiaus grupėse

le29 m (n=45) ge 30 m (n=15)

Amţiaus vidurkis 2558plusmn036 316plusmn046

22 Tyrimo metodai

221 Literatūros analizė

Buvo atlikta sisteminė mokslinių tyrimų analizė kur pateikiami duomenys apie DDR pratimų

metodus jų įtaką gydant įvairius dubens dugno sutrikimus ir pateikta šio darbo Paieškos metu buvo

naudojamos kompiuterinės bibliografinės medicininės duomenų bazės MEDLINE COCHRANE

32

BIOMED Straipsniai atrinkti pagal raktaţodţius dubens dugno raumenų treniravimas nėštumo metu

(pelvic floor training in pregnancy) dubens dugno raumenų disfunkcija (pelvic floor dysfunction)

liemens stabilumas (lumbar spine stability) diafragmos dubens dugno ir pilvo raumenų funkciniai

ryšiai (diaphragma pelvic floor and abdominal muscles co-activation) Panaudoti moksliniai

straipsniai atspausdinti ţurnale bdquoSveikatos mokslaildquo bei vadovai skirti akušerijos ginekologijos bei

urologijos profesionalams

222 DDR jėgos vertinimas

Objektyvi dubens dugno raumenų jėga šio tyrimo metu buvo vertinama atliekant maksimalų

DDR sutraukimą Buvo registruojamas trijų maksimalių DDR sutraukimų tarp kurių poilsio intervalas

2s jėgos (mmHg) vidurkis Jėgos matavimui buvo naudojamas mediciniškai patikrintas DDR

funkcijos matavimo aparatas (bdquoPelvexiserldquo Wolfram Haboeck Co Austria) (ţr 6 pav) sukurtas

gydytojos Ilse Michil Prietaisas yra skirtas testuoti ir gydyti šlapimo nelaikymą bei atstatyti DDR

funkciją Treniruoklis gali suteikti pasipriešinimą atliekant pratimus bei fiziologinio grįţtamojo ryšio

informaciją apie DDR susitraukimus

6 pav bdquoPelvexiserldquo

DDR jėga buvo matuojama moterims gulint ant nugaros kojas sulenkus per kelius pėdomis

remiantis į pagrindą ant kurio guli

33

223 Juosmens mobilumo vertinimas

Šoberio testo pagalba matuojamas juosmeninės stuburo srities mobilumas (ţr 7 pav)

nuo klubakaulio keterų išvedama linija link stuburo paţymimas taškas S2 stuburo slankstelio

lygyje

paţymima 10 cm į viršų

paţymima 5 cm ţemyn

po to tiriamoji lenkiasi į priekį

vėl matuojamas atstumas tarp taškų (Moses S 2008)

Jei atstumas padidėja 5 cm ndash normalus juosmens mobilumas o jei lt4cm ndash juosmens

mobilumas sumaţėjęs Skirtumas tarp dviejų matavimų parodo juosmens mobilumą Yra keletas

problemų susijusių su šiuo tyrimo metodu Pavyzdţiui yra abejonių šio testo patikimumu Literatūroje

yra įrodymų kad bandymai grindţiami orientyrų apčiuopa neduoda patikimų rezultatų Be to

paţymėti ant paciento odos taškai ir išmatuoti atstumai tarp jų yra netinkamas būdas įvertinti

segmentinį mobilumą nes jis gali būti įtakojamas fascijos odos ir riebalinio audinio

Auksinis standartas galėtų būti stereofotogrametrinė analizė siekiant nustatyti kaulų judėjimą

Ši procedūra atliekama vietinės anestezijos pagalba implantavus į odą tam tikrą aparatą (Magee D J

2002)

Nėštumo metu daugelio tyrimo metodų negalima atlikti dėl tam tikrų apribojimų ir įvairios

rizikos Šiame tyrime pasirinktas Šoberio testas juosmens mobilumo vertinimui yra neinvazinė

procedūra nėra ţalingas ar rizikingas tyrimo metodas nėštumo metu

as

as

15cm

7 pav Šoberio testo procedūra

34

224 Matematinės statistikos metodai

Tyrimo metu gauti duomenys apdoroti SPSS 130 for Windows kompiuterine programa

Kiekybiniams kintamiesiems įvertinti buvo skaičiuojami aritmetiniai vidurkiai standartiniai

nuokrypiai ir vidurkių paklaidos Priklausomų ir nepriklausomų imčių vidurkių reikšmių skirtumų

reikšmingumas kai tiriamųjų imtis buvo daugiau kaip 15 skaičiuojamas pagal Stjudento t kriterijų Jei

tiriamųjų imtis buvo maţiau kaip penkiolika buvo taikomas neparametrinis Vilkoksono testas (z)

priklausomoms imtims ir Manio-Vitnio testas (z) nepriklausomoms imtims Nagrinėjamų rodiklių

ryšiams tirti buvo skaičiuojamas Pirsono koreliacijos koeficientas (r) Skirtumas kai plt005 buvo

vertinamas kaip statistiškai patikimas Dydţiai pateikiami kaip aritmetiniai vidurkiai ( x ) plusmn

standartinės vidurkio įverčio paklaidos ( Sx )

23 Taikytos metodikos aprašymas

Tiriamajai grupei buvo taikyta sveikatingumo programa baseine atitinkančiame Lietuvos

higienos normą (Lietuvos higienos norma HN 1092005 Baseinai Įrengimo ir prieţiūros saugos

sveikatai reikalavimai)Vandens temperatūra 32-33 ordm C pH ndash 68-72 liekamojo aktyvaus chloro

koncentracija vandenyje palaikoma nuo 03 iki 10 mgl

Sveikatingumo programos metu nėščiosioms buvo taikyta stuburo stabilizavimo pratimų

programa įjungiant aktyvius dubens-juosmens judesius ir diafragminį kvėpavimą Ši programa paremta

Tansberger aprašyta pratimų metodika (Carriere B 1998) Jos esmė ndash egzistuojantis funkcinis ryšys

tarp diafragmos pilvo dubens dugno ir nugaros raumenų kurie reciprokinės inervacijos principu dirba

kaip vienas funkcinis vienetas Tiriamosios lankė uţsiėmimus 2 kartus per savaitę Uţsiėmimo trukmė

buvo 45 minutės pratimai atliekami vidutiniu tempu po 8-10 kartojimų Vieno uţsiėmimo metu

pratimus atliko 2-3 moterys Buvo taikomi

Kvėpavimo pratimai

Atliekami aktyvūs dubens-juosmens judesiai derinant su diafragminiu kvėpavimu bei

išlaikant juosmens linkį neutralioje padėtyje Įkvėpimo metu diafragmai leidţiantis ţemyn dubuo

sukamas pirmyn atpalaidavus pilvo sienos raumenis ir įtempiant nugaros raumenis (dubuo sukamas iki

fiziologinio juosmens linkio) Iškvėpimo metu dubuo sukamas atgal aktyvuojant skersinį pilvo

raumenį ir tempiant nugaros raumenis Šie aktyvūs dubens-juosmens judesiai atliekami įvairiose

pradinėse padėtyse

Pilvo raumenų stiprinimo pratimai

Nugaros tempimo pratimai

35

3 REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

31 Tiriamųjų juosmens mobilumo testavimo duomenys

Įvertinus gautus tyrimo rezultatus paaiškėjo kad 28-tą nėštumo savaitę juosmens mobilumo

vidurkis tiriamojoje grupėje buvo 848plusmn016 cm o kontrolinėje grupėje ndash 857plusmn019 cm Abiejų grupių

vidurkiai buvo panašūs (pgt005)

Antrojo testavimo metu ty 38-tą nėštumo savaitę kontrolinėje grupėje nustatytas statistiškai

patikimas juosmens mobilumo sumaţėjimas (plt005) kuris sudarė 2003plusmn186 Kontrolinės grupės

nagrinėjamo rodiklio vidutinė reikšmė buvo 685plusmn022 cm Tuo tarpu atlikus tiriamosios grupės

pakartotinio testavimo rezultatų analizę nustatėme neţymų (pgt005) juosmens mobilumo sumaţėjimą

(206plusmn096) Šios grupės vidurkis buvo 828plusmn013 cm Palyginus abiejų grupių juosmens mobilumo

testavimo duomenis nustatytas statistiškai patikimas skirtumas (plt005)

Gautus rezultatus galima paaiškinti tuo kad tiriamosios grupės moterims sveikatingumo

programoje dominavo dubens ndash juosmens mobilumo pratimai

Juosmens mobilumas

828848

685

857

4

5

6

7

8

9

10

28 savaitė 38 savaitė

Am

pli

tud

ė

cen

tim

etr

ai

Tiriamoji gr

Kontrolinė gr

plt005

kontrolinės grupės abiejų tyrimų vidurkiai skiriasi statistiškai patikimai (plt005)

8 pav Juosmens mobilumo vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę

36

Daugelis pilvo raumenis lavinančių pratimų yra įtraukiami į nugaros skausmo ir kitų griaučių

raumenų sistemos sutikimų reabilitavimo programas Buvo atlikta keletas tiriamųjų darbų apie visų

pilvo raumenų aktyvavimą ir įtaką tam tikriems regionams Vienas iš jų tyrimas parodė kad vidinis

apatinės pilvo sienos vidinės krypties judesys gulint ant nugaros nepriklausomai nuo kitų pilvo

raumenų labiausiai įtakoja skersinio pilvo raumens aktyvumą (Urquhart DMir kt 2005)

32 Nėščiųjų dubens dugno raumenų vertinimo duomenys

Vertinant DDR jėgą perineometru 28-tą nėštumo savaitę nustatyta kad tiriamosios ir

kontrolinės grupės testų rezultatai buvo panašūs (pgt005) kontrolinės grupės DDR jėga buvo

1277plusmn030 mmHg tiriamosios grupės ndash 1273plusmn042 mmHg

Antrojo testavimo metu tiriamojoje grupėje DDR jėga statistiškai patikimai nesiskyrė

(pgt005) ir jėgos sumaţėjimas sudarė tik 149plusmn172 o vidurkis buvo lygus 1247plusmn042 mmHg

Kontrolinėje grupėje sumaţėjimas siekė net 2542 plusmn24 jėgos vidurkis buvo lygus 95plusmn026 mmHg

Nustatyta kad 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę DDR jėga kontrolinėje grupėje statistiškai patikimai

skyrėsi (plt005)

DDR jėga

1273 12471277

95

4

6

8

10

12

14

28 savaitė 38 savaitė

mm

Hg

Tiriamoji gr

Kontrolinė gr

plt005

kontrolinės grupės abiejų tyrimų vidurkiai skiriasi statistiškai patikimai (plt005)

9 pav DDR jėgos vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę

37

Gautus rezultatus galima komentuoti taip kad šios grupės moterims sveikatingumo

programos metu atliekant dubens sukamuosius judesius ir juos suderinus su kvėpavimu lengviau

aktyvuojasi ir stiprėja DDR

Lyginant mūsų tyrime gautus duomenis su uţsienio autorių duomenimis rezultatai yra

panašūs 2001m atlikto tyrimo metu buvo tiriamas pilvo raumenų atsakas (elektromiografijos metodu)

į valingą DDR susitraukimą Tiriamosios sutraukinėjo DDR trijose padėtyse gulint ant nugaros

Visoms tiriamosioms pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas padidėjo virš pradinio taško

atliekant DDR susitraukimus maţiausiai vienoje iš padėčių Skersinio pilvo raumens

elektromiografijos aktyvumas buvo didţiausias liemens lenkimo padėtyje o skersinio pilvo raumens

aktyvumas buvo didesnis uţ tiesiojo pilvo raumens aktyvumą liemens tiesimo padėtyje

Buvo atliktas papildomas elektromiografijos tyrimas kurio metu buvo registruojamas

gaktinio stuburgalio raumens ir pilvo raumenų aktyvumas atliekant tris skirtingus submaksimalius

izometrinius pilvo raumenų pratimus Šio eksperimentinio tyrimo metu nustatytas gaktinio stuburgalio

raumens aktyvumo padidėjimas su kiekvienu pilvo raumenų susitraukimu

Rezultatai rodo kad pilvo raumenų aktyvumas yra normalus atsakas į DDR veiklą

tiriamosioms be DDR sutrikimų ir leidţia manyti kad specifinė pilvo raumenų veikla aktyvuoja DDR

( Sapsford RR ir kt 2001)

Skiriant dubens dugno raumenų pratimus dubens dugno raumenų disfunkcijos gydyme

daţnai pabrėţiamas pilvo raumenų atpalaidavimas Šio atlikto tyrimo tikslas buvo ištirti sąveiką tarp

atskirų raumenų pilvo ir dubens dugno raumenų veiklos ir vidinio pilvo spaudimo poveikį raumenų

veiklai naudojant paviršinę ir vidinę raumenų elektromiografiją Tiriamosios buvo tiriamos gulimoje

ant nugaros ir stovimoje padėtyse Rezultatai parodė kad transversus abdominis (TP) ir obliquus

internus (OI) buvo atliekami per visą dubens dugno raumenų susitraukimus Rezultatai parodė kad

skersinis ir vidinis įstriţinis raumuo į veiklą buvo įtraukiami visos dubens dugno raumenų veiklos

metu Dėl šių prieţasčių buvo neįmanoma efektyviai sutraukti dubens dugno raumenų išlaikant

atpalaiduotus pilvo raumenis Vidutinis vidaus pilvo spaudimo padidėjimas 10 mmHg (gulimoje ant

nugaros padėtyje) buvo uţregistruotas maksimalus dubens raumenų susitraukimas Maksimalaus

dubens dugno raumenų susitraukimo metu vidinis pilvo spaudimas vidutiniškai pakildavo 10 mmHg

(gulint ant nugaros)

Šie rezultatai rodo kad atliekant dubens dugno raumenų pratimus patarimai atpalaiduoti

pilvo sieną yra netinkami ir gali neigiamai paveikti pratimų atlikimą (Neumann P ir Gill V 2002)

38

33 Skirtingo amţiaus nėščių moterų juosmens mobilumo ir dubens dugno

raumenų jėgos vertinimo duomenys

Jaunesnių nei 30 m nėščiųjų grupėje juosmens mobilumas tiek pirmo tiek ir pakartotinio

tyrimo metu buvo statistiškai reikšmingai (plt005) didesnis nei vyresnių (ţr 10 pav) 28-tą nėštumo

savaitę jaunesnių nei 30 m grupėje juosmens mobilumas buvo 869plusmn014 cm o vyresniųjų ndash

803plusmn022 cm Atlikus tyrimą 38-tą savaitę jaunesnių grupėje gautas statistiškai reikšmingas juosmens

mobilumo sumaţėjimas - 95plusmn174 (plt005) Vyresnių grupėje pakartotinai atlikus testavimą

nustatytas reikšmingas rezultatų pokytis - 1567plusmn329 (plt005) Nėštumo pabaigoje vyresnių moterų

juosmens mobilumas sumaţėjo iki ndash 68plusmn037 cm Gautus duomenis galime paaiškinti amţiaus ir

mobilumo maţėjimo priklausomybe

Juosmens mobilumas

782

869

68

803

4

5

6

7

8

9

10

28 savaitė 38 savaitė

Am

pli

tud

ė

cen

tim

etr

ai

le 29 m

ge 30 m

plt005 plt005

10 pav Juosmens mobilumo vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę skirtingo amžiaus

grupėse

Jaunesnių nei 30 m nėščiųjų grupėje DDR jėga abiejų testavimų metu buvo statistiškai

reikšmingai didesnė nei vyresnių (plt005) (ţr 11 pav) 28-tą nėštumo savaitę jaunesnių moterų

grupėje DDR jėga buvo lygi 1304plusmn028 mmHg o vyresnių ndash 1187plusmn052 mmHg 38-tą savaitę

jaunesnių grupėje DDR jėgos rodikliai buvo ndash 114plusmn032 mmHg o vyresnių ndash 973plusmn075 mmHg

Abiejų tyrimų vidurkių skirtumai tiek tiriamojoje tiek ir kontrolinėje grupėje buvo statistiškai patikimi

(plt005) Tyrimų rezultatai parodė kad vyresnių tiriamųjų DDR jėgos sumaţėjimo pokytis sudarė

39

1857plusmn432 ir buvo reikšmingai didesnis nei jaunesnių moterų grupėje (plt005) Pastarųjų

testuojamų raumenų jėgos sumaţėjimo pokytis siekė 1175plusmn243

Apie amţiaus įtaką DDR funkcinei būklei savo tyrimų išvadose teigia ir daugelis uţsienio

autorių Viename iš jų Grodstein ir kiti (2003) nurodė kad DDR disfunkcija paplitusi tarp moterų

kurios gimdė vyresnio amţiaus ir kurios buvo jaunesnės pirmo gimdymo metu

DDR jėga

1304

1141187

973

3

5

7

9

11

13

15

28 savaitė 38 savaitė

mm

Hg

le 29 m

ge 30 m

plt005 plt005

11 pav DDR jėgos vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę skirtingo amžiaus grupėse

Vertinant sveikatingumo programos poveikio efektyvumą juosmens mobilumui ir dubens

dugno raumenų jėgai jaunesnių nei 30 grupėje moterų kurioms buvo taikytas poveikis abiejų tyrimų

rezultatai buvo panašūs (pgt005) juosmens mobilumo vidutinės reikšmės sumaţėjimas siekė tik

138plusmn1 o DDR jėgos - 055plusmn203 (ţr 2 lentelė) Jaunesnių moterų kurioms poveikis netaikytas

pirmo ir antro testavimo rezultatai skyrėsi statistiškai reikšmingai (plt005) juosmens mobilumo

vidutinės reikšmės sumaţėjimas sudarė 1879plusmn210 o DDR jėgos - 2455plusmn268 38-tą savaitę gauti

rezultatai parodė statistiškai patikimą skirtumą tarp jaunesnių moterų grupės taikant poveikį ir

netaikant (plt005)

Tyrimų duomenų analizė parodė kad vyresnių nei 30 metų grupėje taikant ir netaikant

sveikatingumo programos poveikį pirmo ir antro testavimo juosmens mobilumo vidutinės reikšmės

statistiškai reikšmingai skyrėsi (plt005) Atlikus tyrimą 38 savaitę grupėje kur poveikis nebuvo

taikytas juosmens mobilumo sumaţėjimas sudarė 2293plusmn383 o grupėje kur sveikatingumo

40

programos poveikis buvo taikytas minėtas rodiklio sumaţėjimas siekė 477plusmn098 Abiejose vyresnių

moterų grupėse juosmens mobilumo pokytis buvo statistiškai patikimas (plt005)

Grupėje kuri nelankė uţsiėmimų baseine abiejų testavimų DDR jėgos vidurkiai statistiškai

patikimai skyrėsi (plt005) 38 savaitę registruotas jėgos sumaţėjimas sudarė 2746plusmn520 Grupėje

kuri lankė uţsiėmimus nagrinėjamo rodiklio sumaţėjimas nebuvo statistiškai reikšmingas (pgt005) ir

siekė 524plusmn252

Analizuojant pakartotinio testavimo nėštumo pabaigoje rezultatus matome kad dubens dugno

raumenų jėga šioje amţiaus grupėje statistiškai patikimai buvo didesnė moterų kurioms buvo taikytas

poveikis (1233plusmn071 cm) palyginus su nėščiosiomis kurios nedalyvavo sveikatingumo programoje

(8plusmn068 cm) (plt005)

Apibendrinant gautus statistiškai patikimus rezultatus galima teigti kad tiek jaunesnėms tiek

vyresnėms nei 30 m moterims sveikatingumo programos poveikis buvo efektyvus dubens dugno

raumenų funkcinei būklei ir juosmens mobilumo išlaikymui nėštumo metu (plt005)

2 lentelė

Sveikatingumo programos pratimų įtaka juosmens mobilumui ir dubens dugno

raumenų jėgai skirtingo amžiaus moterims nėštumo metu

Tiriamosios

Juosmens mobilumas (cm) Dubens dugno raumenų jėga (mmHg)

28 savaitė 38 savaitė

Skirtumo

reikšming

umas

28 savaitė 38 savaitė

Skirtumo

reikšming

umas

le29 m

Be

poveikio 898plusmn02 729plusmn024 plt005 1348plusmn046 1014plusmn046 plt005

Taikant

poveikį 846plusmn019 829plusmn018 pgt005 1267plusmn034 125plusmn028 pgt005

Skirtumo

reikšmingu

mas

pgt005 plt005 - pgt005 plt005 -

ge 30 m

Be

poveikio 761plusmn02 583plusmn025 plt005 1111plusmn068 8plusmn068 plt005

Taikant

poveikį 867plusmn033 825plusmn031 plt005 13plusmn063 1233plusmn071 pgt005

Skirtumo

reikšmingu

mas plt005 plt005 - pgt005 plt005 -

Rodikliai

41

Daugelis autorių įvairiuose literatūros šaltiniuose skelbia panašius rezultatus apie dubens

dugno raumenų pilvo nugaros raumenų ir diafragmos funkcinius ryšius

Sapsford R R ir Hodges P W atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti ar valingas pilvo raumenų

susitraukimas yra susijęs su dubens dugno raumenų aktyvumu DDR aktyvumas buvo matuojamas

atliekant skirtingo intensyvumo pilvo raumenų susitraukimus gulimoje ir sėdimoje padėtyse DDR

elektromiografinis aktyvumas buvo matuojamas įvedus į makštį ir išeinamąją angą paviršinius

elektrodus Šie matavimai buvo paremti išeinamosios angos ir makšties spaudimo

Gauti rezultatai rodė kad DDR elektromiografijos duomenys padidėjo pilvo raumenų

susitraukimo metu DDR aktyvumas stipraus pilvo raumenų susitraukimo metu nesiskyrė nuo

išmatuoto maksimalaus DDR susitraukimo Išmatuotas pirmiau makšties ir išeinamosios angos slėgio

padidėjimas o po to ir pilvo Išvadose kalbama kad sveikiems tiriamiesiems valingas pilvo raumenų

aktyvumas sąlygojo DDR aktyvumą Dubens slėgio padidėjimas įvykęs prieš pilvo slėgio padidėjimą

parodo kad atsakas yra uţprogramuotas Pilvo raumenų treniravimas gali būti labai veiksmingas šių

sutrikimų gydyme ( Sapsford R R Hodges P W 2001)

34 Dubens dugno raumenų ir juosmens mobilumo priklausomybė grupėse

Atlikta nagrinėjamų rodiklių koreliacinė analizė parodė kad tiriamojoje grupėje tarp juosmens

mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių buvo tiesinė tiesioginė priklausomybė maţėjant

juosmens mobilumui maţėja ir dubens dugno raumenų jėga (16 pav) Koreliacijos koeficiento dydis

(r=0635) parodė vidutinio stiprumo statistiškai patikimą poţymių tarpusavio ryšį (plt005)

Dubens dugno raumenų ir juosmens mobilumo priklausomybę analizavo daugelis uţsienio

autorių Madill SJ ir McLean L tyrimo tikslas buvo nustatyti ar pilvo raumenų aktyvacija įtakoja

stiprų dubens dugno raumenų susitraukimą ir taip prisideda prie moterų šlapimo sulaikymo

mechanizmo Buvo siekiama nustatyti pilvo raumenų aktyvacijos lygį ir raumenų veiklos modelius

susijusius su valingais dubens dugno raumenų susitraukimais moterims neturinčioms dubens dugno

raumenų disfunkcijos

Tyrime dalyvavo 15 neturinčių dubens dugno raumenų disfunkcijos moterų Jos atliko tris

kiekvieno iš keturių pilvo raumenų maksimalius susitraukimus ir taip pat dubens dugno raumenų

susitraukimus gulimoje ant nugaros padėtyje Pilvo ir DDR veikla buvo registruojama

elektromiografijos pagalba o vidinis makšties spaudimas matuojamas naudojant modifikuotą

Femiscan zondą Tam tikras aktyvavimo modelis buvo pastebėtas kai skersinis vidinis ir tiesusis pilvo

raumenys dirbo su DDR prasidėjus maksimaliam vidiniam makšties slėgiui PFM veiklos vyravo

42

pradedant didėti makšties spaudimui o vėliau slėgio padidėjimas (iki 70 didţiausio galimo slėgio)

yra susijęs su kombinuota DDR skersinio pilvo tiesiojo ir vidinio įstriţinio raumenų veikla

Išvadose teigiama jog buvo nustatyti tam tikri pilvo raumenų veiklos modeliai kaip atsakas į

valingą dubens dugno raumenų susitraukimą moterims neturinčioms dubens dugno raumenų

disfunkcijos (2006)

Kontrolinės grupės dubens dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo

priklausomybė

-12

-1

-08

-06

-04

-02

0

02

04

06

-25 -2 -15 -1 -05 0 05 1 15 2 25

mmHg

cen

tim

etr

ai

12 pav Juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių tarpusavio priklausomybė

tiriamojoje grupėje

Tuo tarpu kontrolinės grupės juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių

tarpusavio ryšys buvo silpnas statistiškai nepatikimas (r=0192 plt005)

43

Kontrolinės grupės dubens dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo

priklausomybė

-12

-1

-08

-06

-04

-02

0

02

04

06

-25 -2 -15 -1 -05 0 05 1 15 2 25

mmHg

cen

tim

etr

ai

13 pav Juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių tarpusavio priklausomybė

kontrolinėje grupėje

Apibendrinant testavimo rezultatus galima teigti kad išlaikant juosmens mobilumą nėštumo

metu DDR jėga galinti turėti įtakos nėščiųjų epizodiniam šlapimo nelaikymui nemaţėja Esant

susilpnėjusiam ar pertemptam skersiniam pilvo raumeniui gali atsirasti liemens nestabilumas tiesiogiai

įtakojantis apatinės nugaros dalies skausmus bei disfunkcijas

Gautus šio tyrimo rezultatus galime traktuoti ir atvirkščiai ty nėštumo metu didelį dėmesį

skiriant dubens dugno raumenų aktyvacijai įtakojamas ir liemens stabilumas išlaikant dubens ndash

juosmens mobilumą

Tyrimai leidţia suprasti kad yra tam tikros sinergijos tarp pilvo ir DDR Manoma kad DDR

turi dvejopą funkciją dalyvauja liemens stabilumo palaikyme ir šlapimo ir išmatų šalinime bei

laikyme Šios raumenų sinergijos gali sėkmingai pasitarnauti DDR funkcijos sutrikimų reabilitacijoje

Juosmens ndash dubens regionui reikalingas stabilumas tam kad būtų galima pernešti krūvį

liemeniui ir viršutinėms galūnėms Tačiau tuo pačiu turi būti ir pakankamas mobilumas kad

uţtikrinti pakankamą judėjimą

44

IŠVADOS

1 Dubens dugno raumenų jėga nuo 28-tos iki 38-tos nėštumo savaitės kontrolinėje

grupėje maţėjo (plt005) o tiriamojoje liko panaši

2 Vertinant juosmens mobilumo kaitą nėštumo metu kontrolinėje grupėje nustatytas

reikšmingas sumaţėjimas (plt005) o tiriamojoje grupėje stebėta tik maţėjimo

tendencija

3 Jaunesnių nei 30 metų nėščiųjų grupėje juosmens mobilumas ir dubens dugno raumenų

jėga tiek 28-tą tiek ir 38-tą savaitę buvo statistiškai reikšmingai didesnė nei vyresnių

(plt005)

4 Juosmens mobilumas įtakoja dubens dugno raumenų funkcinę būklę išlaikant juosmens

mobilumą dubens dugno raumenų jėga nėštumo metu nemaţėja

45

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1 Izoliuotai aktyvinti dubens dugno raumenis nėštumo metu nėra tikslinga nes šių raumenų

susitraukimas dėl ilgalaikio palaipsniui didėjančio krūvio nėra pakankamai efektyvus

2 Dėka funkcinių ryšių nėštumo metu rekomenduojama didesnį dėmesį skirti kvėpuojamajai

diafragmai pilvo bei nugaros raumenims grąţinant ar lavinant dubens dugno raumenų

funkciją

3 Aktyvinant dubens dugno raumenis tikslinga į pratimų programą įjungti aktyvius dubens-

juosmens judesius akcentuojant kvėpavimą

4 Rekomenduojama nėštumo metu stabilizuoti liemenį Aktyvūs dubens-juosmens judesiai ne tik

išlaiko juosmens mobilumą bet ir stabilizuoja liemenį tiesiogiai susijusį su dubens dugno

raumenų funkciją

46

LITERATŪRA

1 Baumann L(2005) Kineziterapijos efektyvumas maţinant nugaros skausmus

nėštumo metu Magistro baigiamasis darbas Sporto biomedicinos fakultetas

Kineziterapijos ir sporto medicinos katedra ndash Kaunas 65p

2 J Buivydienė (2004) Nėštumo ir gimdymo įtaka dubens dugno raumenų funkcijai

Magistro baigiamasis darbas Kauno medicinos universitetas Visuomenės sveikatos

fakultetas kineziologijos ir sporto medicinos katedra - Kaunas 50p

3 Zachovajevas P Zachovajevienė B Baltaduonienė D Tadaravičiūtė R (2007)

Moterų kurias kamuoja įtampos šlapimo nelaikymas dubens dugno raumenų

lavinimo kineziterapijos metodais veiksmingumas Sveikatos mokslai Volume 17

Number 7

4 Barr KP Griggs M Cadly T (2005)Lumbar stabilization American Journal of

Physical Medicine and Rehabilitation 6473-480

5 Bastiaenen Caroline HG Rob A de Bie Wolters Pieter MJC Janneke M

Bastiaanssen Aldegonda BA Klabbers ir kt (2004) Treatment of pregnancy

related pelvic girdle andor low back pain after delivery design of a randomized

clinical trial within a comprehensive prognostic cohort study BMC Public

HealthDec 244(1)67

6 Beazel J R (2004) Lumbar pelvis and hip examination with emphasis on function

of the lower quarter University of Virginia Healthsouth APTA Presentation

Chicago

7 Boslash K Talseth T Holme I (1999) Single blind randomised controlled trial of

pelvic floor exercises electrical stimulation vaginal cones and no treatment in

management of genuine stress incontinence in women BMJ 318 487minus493

8 Bo K amp Braekken IH (2005) PFMT in treatment and prevention of POP (POP

study) National Library of Medicine December

9 Bo K amp Sherburn M (2005) Evaluation of female pelvic-floor muscle function

and strength Phys Ther 85269 ndash282

10 Bo K amp Stien R (1994) Needle EMG registration of striated urethral wall and pelvic

floor activity patterns Neurourol amp Urodyn 1335-41

11 Burgio K L Robinson J C Engel B T (1986) The role of biofeedback in

Kegel exercise training for stress urinary incontinence American Journal of

Obstetrics and Gynaecology 1 (154) 58minus64

47

12 Burgio K L Zyczynski H Locher J L et al (2003) Urinary Incontinence in the

12-Month Postpartum Period Obstetrics and Gynecology 6 (102) 1291minus1298

13 Carriegravere B (1998) The Swiss Ball Theory Basic Exercises and Clinical

Application New York Springer

14 Carriegravere B (2002) Fitness for the Pelvic Floor New York Thieme

15 Chiarelli P (1995) Womenlsquos Waterworks ndash Curing Incontinence Snohomish WA

Khera Publications

16 Chiarelli J Cockburn J (2002) Promoting urinary continence in women after

delivery randomised controlled trial BMJ 324 1241minus1244

17 Cornella JL (2004) Management in stress urinary incontinence Rev Urol 6(suppl

5)S18-S25

18 DeLancey J Ashton-Miller J Howard D et al (2001) The functional anatomy

of the female pelvic floor and stress continence control system Scand J Urol

Nephrol Suppl(207)17

19 De Lancey J Richardson A (1992) Anatomy of genital support In Benson T

ed Female Pelvic Floor Disorders New York Norton Medical Books

20 Dumoulin C Lemieux M C Bourbonnais D et al (2004) Physiotherapy for

Persistent Postnatal Stress Urinary Incontinence A Randomized Controlled Trail

Obstetrics and Gynecology 3 (104) 504minus510

21 Ewings P S Spencer S Marsh H et al (2005) Obstetric risk factors for urinary

incontinence and preventative pelvic floor exercises Cohort study and nested

randomized controlled trial Journal of Obstetrics and Gynaecology August 25(6)

558 ndash 564

22 Franklin E (2003) Pelvic Power mindbody exercises for strength flexibility

posture and balance for men and women New Jersey Elysian Editions

23 Freedmann F B (2000) Aqua Yoga London Lorenz books

24 Freeman RM (2004) The role of pelvic floor muscle training in urinary

incontinence BJOG an International Journal of Obstetrics and Gynaecology

December Vol 111 Supplement 1 pp 37ndash40

25 Goldberg RP Effects of pregnancy and childbirth on pelvic floor (2007) Springer

London 172 p

26 Grodstein F Fretts F Lifford K Resnick N Curhan G (2003) Association of

age race and obstetric history with urinary symptoms among women in the Nurses

Health Study Americian Journal of Obstetrics and Gynecology 2 (189) 428minus434

48

27 Gutke A (2007) Pelvic Girdle Pain and Lumbar Pain in Relation to Pregnancy

Department of Health and Society Division of Physiotherapy Faculty of Health

Sciences Linkoumlping University Sweden

28 Handa V L Pannu H K Siddique S et al (2003) Architectural Differences in

the Bony Pelvis of Women With and Without Pelvic Floor Disorders Obstetrics

and Gynecology 6 (102) 1283minus1290

29 Hannestad Y S Lie R T Rortveit G Hunskaar S (2004) Familial risk or

urinary incontinence in women population based cross sectional study BMJ 329

889minus891

30 Hulme J A (2002) Pelvic Pain and Low Back Pain A Handbook for Self Care amp

Treatment Montana Phoenix Publishing Co

31 Jones RC (1999) Muscle Balance and Dynamic Stability in Womens Health

Conference Paper Pelvic Stability in Pregnancy and Post Partum Dublin

32 Kim S Harvey M A Johnston S (2005) A Review of the Epidemiology and

Pathophysiology of Pelvic Floor Dysfunction Do Racial Differences Matter

Journal of Obstetrics and Gynaecology Canada 3 (27) 251minus259

33 Konstantinos H Eleni K and Dimitrios H (2006) Dilemmas in the management

of female stress incontinence the role of pelvic floor muscle training Int Urol

Nephrol

34 Kuhnert Ch (2005) Munich Pelvic floor training program Tecsana ltd Munich

35 Kulig K Powers Ch M Landel R F Hungwen Ch Fredericson M Guillet M

and Butts K Segmental lumbar mobility in individuals with low back pain in vivo

assessment during manual and self-imposed motion using dynamic MRI (2007)

BMC Musculoskelet Disord 8 8

36 Laycock J Jerwood D (2001) Pelvic Floor Muscle Assessment The Perfect

Scheme Physiotherapy 12 (87) 631minus642

37 Lockstad Harry MC(2003) Prevence of Back Pain during Pregnancy Spine Apr

1530 (8)983-91

38 Madill SJ McLean L (2006) Relationship between abdominal and pelvic floor

muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle contractions

in healthy continent women Neurourol Urodyn25(7)722-30

39 Magee D J Orthopedic Physical Assessment WB Saunders Company 2002

1020 p

40 Meyer S Hohlfeld P Achtari C De Grandi P (2001) Pelvic Floor Education

After Vaginal Delivery Obstetrics and Gynecology 5 (97) 673minus677

49

41 Mens JM Vleeming A Snijders CJ Koes BW Stam HJ (2001) Reliability

and validity of the actine straight leg raise test in pasterior pelvic pain since

pregnancy Spine 261167-1171

42 Moslashrkved S Boslash K (1997) The effect of postpartum pelvic floor muscle exercise

in the prevention and treatment of urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 4 (8) 217minus222

43 Moen MH Kogstad O Hansen JH ir kt (1990) Pelvic girdle relaxation

Clinical Presentation Tidsskr Nor Laegeforen 110 2211 ndash 2

44 Mohr Joan D (1990) Management of the trunk in adult hemiplegia The Bobash

concetion Topic in neurology APTA

45 Morin M Dumoulin C Bourbonnais D et al (2004) Pelvic floor maximal

strength using vaginal digital assessment compared to dynamometric measurements

Neurourol Urodyn 23336 ndash341

46 Moslashrkved S Boslash K Schei B Salvesen K Aring (2003) Pelvic Floor Muscle

Training During Pregnancy to Prevent Urinary Incontinence A Single-Blind

Randomized Controlled Trial Obstetrics and Gynecology 2 (101) 313minus319

47 Moses S (2008) Schobers Test Family Practice Notebook LLC

48 Neumann PB Grimmer KA and Deenadayalan Y (2006) Pelvic floor muscle

training and adjunctive therapies for the treatment of stress urinary incontinence in

women a systematic review BMC Womenrsquos Health 611

49 Nygaard I E Glowacki C Saltzman C L (1996) Relationship Between Foot

Flexibility and Urinary Incontinence in Nulliparous Varsity Athletes Obstetrics and

Gynecology 6 (87) 1049minus1051

50 Ostergaard M Thomsen BJ (1992) Pelvic insufficiency during pregnancy

Ugeskr Laeger 154 3568 ndash 72

51 Osgaard HC Zetherstrom G Hansson E (1994) The posterior pelvic pain

provocation test in pregnant women Eur Soine J3258 ndash 260

52 Persson J Woslashlner-Hanssen P Rydhstroem H (2000) Obstetric Risk Factors for

Stress Urinary Incontinence A Population-Based Study Obstetrics and

Gynecology 3 (96) 441minus445

53 Reilly E T C Freeman R M Waterfield M R et al (2002) Prevention of

postpartum stress incontinence in primigravidae with increased bladder neck

mobility a randomised controlled trial of antenatal pelvic floor exercises BJOG an

international journal of obstetrics and gynaecology 1 (109) 68minus76

50

54 Richardson CA Hodges P Hides J (2005) Therapeutic exercise for liumbopelvic

stabilizationChurchill Livingstone Harcourt Publishers 12 p

55 Sabino J Grauer J (2008) N Pregnancy and low back pain Curr Rev

Musculoskelet Med 1137ndash141

56 Sapsford R (2001) The Pelvic Floor A clinical model for function and

rehabilitation Physiotherapy 12 (87) 620minus630

57 Sapsford RR (2004) Rehabilitation of pelvic floor muscles utilizing trunk

stabilization Man Ther Feb9(1)3-12

58 Sapsford RR Hodges P W (2001) Contraction of the pelvic floor muscles during

abdominal maneuvers Arch Phys Med Rehabil Aug 82(8)1081-8

59 Sapsford RR Hodges PW Richardson

CA Cooper

DH Markwell

SJ Jull

GA

(2001) Co-activation of the abdominal and pelvic floor muscles during voluntary

exercises Neurourol Urodynam 2031-42 Wiley-Liss Inc

60 Sapsford RR Hodges PW Richardson CA Cooper DA Markwell SJ amp Jull GA

(1997) Activation of puboccygeus during a variety of isometric abdominal

exercises Abstract 115 ICS Yokohama

61 Shelly E (2005) The pelvic floor Hall C M Brody L Th Therapeutic Exercise

Moving Toward Function (p 402ndash435) USA Lippincott Williams amp Wilkins

62 Sihvonen T Huttunen M Makkonen M Airaksinen O (1998) Functional

Changes in Back Muscle Activity Correlate With Pain Intensity and Prediction of

Low Back Pain During Pregnancy Arch Phys Med Rehabil Vol 79 October

63 Smith R Appell R Fenner D et al Clinical management of urinary incontinence

in women APGO Educational Series on Womenrsquo s Health Issues 2007 March 1

64 Steacutephanie J Madill Linda McLean (2006)Relationship between abdominal and

pelvic floor muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle

contractions in healthy continent women Urodynam 25722-730

65 Vickers D amp Davila GW Kegel Exercises and Biofeedback (2006) Springer

London 303-310

66 Urquhart D M Hodges P W Allen T J Story I H (2005) Abdominal muscle

recruitment during a range of voluntary exercises Man Ther May10(2)144-53

67 Wilson P D Herbison G P (1998) A randomized controlled trial of pelvic floor

muscle exercises to treat postnatal urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 5 (9) 257-264

51

68 Woodman PJ amp Graney DO (2002) Anatomy and physiology of the female

perineal body with relevance to obstetrical injury and repair Clinical anatomy

15321ndash334

Page 19: KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS ... · raumenų inervacija (Woodman, PJ. ir Graney, D.O., 2002). DDR griaučių raumenų sudėtį įeina 33% greitųjų ir 67% lėtųjų

19

pilvo raumenų ko-kontrakcija dar pagerina liemens stabilumą Abu šie raumenys yra tiek liemens tiek

dubens stabilizatoriai Akivaizdu kad dubens dugnas taip pat dalyvauja uţtikrinant dinaminį stabilumą

juosmens-dubens srityje

3 pav Aktyvus stabilumas

Šis terminas naudojamas apibūdinti raumenims dalyvaujantiems kryţmeninio klubo sąnario

stabilizavime

Išorinių jėgų poveikis uţtikrinantis sistemos stabilumą

diafragma

dubens dugnas

dauginiai raumenys

skersinis pilvo raumuo

krūtininė-juosmeninė fascija

uţpakalinės juosmens raumens skaidulos

Judesių valdymas ndash kitas veiksnys stabilizavimo pratimų mechanizme Nervų sistemai

kontroliuojančiai juosmeninės stuburo dalies stabilumą reikalinga numatyti kiek motorinių vienetų

aktyvuoti norint uţtikrinti raumens gebėjimą atlikti atitinkamą funkciją Judesių reguliacijos

sutrikimus lemia aferentinių impulsų stoka trukdanti griţtamųjų ryšių susidarymui Pacientams

turintiems nugaros problemų stebima uţdelsta nervinė impulsacija iš aukštesniųjų nervų sistemos

20

sričių nes neuţtenka informacijos apie stuburo komponentų būklę Dėl to maţėja raumens aktyvumas

jis silpsta ar atrofuojasi

Richardson su bendraautoriais (2005) atliko tyrimą kuriame tiriamiesiems su lokalių

raumenų disfunkcija parinkti specialūs pratimai įtraukiant pakartotinius izometrinius dauginio ir

skersinio pilvo raumenų susitraukimus (tiesiamųjų ir lenkiamųjų raumenų jėgos ir ištvermės gerinimas

nebuvo įtrauktas) Išvadose teigiama lokaliųjų raumenų skersmuo padidėjo tiriant ultragarsinės

diagnostikos metodu Judesių valdymo gerinimo etape atliekami izometriniai pratimai įtraukiantys

dauginio skersinio pilvo raumenų susitraukimus gulint ant pilvo nugaros ar skausmą maţinančiose

padėtyse Daugkartinis tikslus pratimų kartojimas sudaro nervų sistemoje dominantę ty automatinį

raumens įsijungimą į judesio ir statinės padėties išlaikymą Sąlyginai sveikų ţmonių lokalieji

raumenys aktyvuojami anksčiau uţ globaliuosius o besiskundţiančių nugaros skausmais - atvirkščiai

Statinis ir dinaminis stabilumas pasiekiamas kai aktyvios pasyvios ir kontrolinės sistemos

dirba kartu Biomechaniniai dubens sąnarių fiksavimo modeliai apibrėţiami vadinamais formos ir

jėgos dominančių principais Raumenų ndash raiščių sistema valdoma nervų sistemos atsakinga uţ jėgos

dominantę Raumenys skiriami į dvi funkcines sistemas giliejilokalūs ir paviršiniaiglobalūs

Lokalieji yra atsakingi uţ smulkius suderintus tarpsegmentinius nespecifinius jėgos krypčiai

judesius o tuo tarpu globalieji raumenys kontroliuoja stuburo orientavimą į tiesioginius judesius

Judesių kontrolės koncepcija kur giliųjų raumenų korsetas ir globalių raumenų veikla yra

suderinta lemia juosmens - dubens stabilumą Tiesiamasis nugaros raumuo dvigalvis šlaunies raumuo

ir didysis sėdmens raumuo yra svarbiausi raumenys jėgos dominantės palaikymui Skersinis pilvo

raumuo ir DDR yra svarbūs juosmens ndash dubens regiono stabilizavimui

Dėl patologinių biomechaninių ir hormoninių kitimų atsiranda sąnarių ir stuburo segmentų

nestabilumas Todėl sąnarinėse kapsulėse raiščiuose sausgyslėse dirginami skausmo receptoriai

Nestabilumą stengiasi kompensuoti raumenys tačiau tai trunka neilgai kadangi jie negali

pilnavertiškai pakeisti raiščių funkcijos Raumuo vargsta blogėja metabolizmas jie įsitempia

Spazmuotas raumuo sukelia skausmą Bet refleksinį raumens įsitempimą gali sukelti raiščių ir sąnarių

dirginimas (Lockstad 2003)

Nėštumo metu ypač veikiami liemens stabilumą uţtikrinantys raumenys Tie raumenys

vadinami laikysenos raumenimis jie yra trumpi giluminiai neatliekantys judesių tačiau

stabilizuojantys sąnarius raumenys Šią funkciją atlieka toniniai raumenys uţtikrinantys gerą dinaminį

stabilumą liemenyje Liemens stabilumą uţtikrina trys pagrindinai toniniai raumenys ndash skersinis pilvo

(m transversus abdominis) dauginiai (m multifidus) ir vidiniai įstriţiniai pilvo (m internus obliquus)

raumenys

Esant susilpnėjusiam ar pertemptam skersiniam pilvo raumeniui gali atsirasti liemens

nestabilumas tiesiogiai įtakojantis apatinės nugros dalies skausmus (Barkauskas 2002) Skausmas

21

slopina šio raumens susitraukimą atliekant įvairius judesius galūnėmis ir taip prarandamas apsauginis

stabilizavimo efektas Palaipsniui toninis raumuo (skersinis pilvo) tampa faziniu ty dalyvauja liemens

judesiuose ir neuţtikrina liemens stabilumo einant bėgant ar tiesiog atliekant judesius rankomis

(Mohr 1990)

Kulig K ir kolegų atlikto tyrimo hipotezė teigė kad liemens segmentinių judesių skirtumai

įtakoja apatinės nugaros dalies skausmą Tyrimo metu buvo nustatyta kad tiriamosioms kurios

skundėsi apatinės nugros dalies skausmu buvo daugiau padidėjęs juosmeninės dalies mobilumas nei

toms kurios nesiskundė skausmu Padidėjęs mobilumas buvo nustatytas L4-L5 ir L5-S1 segmentuose

(Kulig K ir kiti 2007)

Juosmens ndash dubens regionui reikalingas stabilumas tam kad būtų galima pernešti krūvį

liemeniui ir viršutinėms galūnėms Tačiau tuo pačiu turi būti ir pakankamas mobilumas (fiziologinės

amplitudės ribose) kad uţtikrinti pakankamą judėjimą (Steacutephanie J 2006)

133 Netaisyklinga laikysena

Esant silpniems raumenims palaipsniui susiformuoja netaisyklinga nėščiosios laikysena dėl

ko nėščioji daţnai gali jausti skausmus juosmeninėje ir krūtininėje (tarp menčių) dalyse keliuose ir

pėdose (Osgaard ir kt 1994) Netaisyklinga laikysena daţnai susijusi su krypuojančia eisena

Taip pat dėl hormonų pokyčių padidėja dubens ir juosmeninės dalies sąnarių paslankumas kuris

įtakoja netaisyklingos nėščiosios laikysenos formavimąsi

Kita prieţastis įtakojanti netaisyklingos laikysenos formavimąsi yra palaipsniui didėjantis

vaisiaus apimtis ir svoris moteris priversta atsilošti atgal kad išlaikytų pusiausvyrą stovėdama ar eidama

Dėl to gali padidėti juosmens linkis ir persitempti minkštieji audiniai Tačiau pagal olandų atliktą studiją

(rentgeno pagalba) nagrinėjusią laikysenos pokyčius nėštumo metu teigiama kad juosmens linkis maţėja

Bendras skausmas gali kilti dėl raumenų ir raiščių bei kraujotakos dubens raumenyse ir raiščiuose

pasikeitimo (Bastiaanssen 2004)

Kalbant apie generalizuotą ty viso kūno pusiausvyros lygmenį reikia paminėti kūno masės

centrą kaip labiausiai įtakojantį veiksnį Dėl vienokių ar kitokių prieţasčių pasislinkus kūno masės

centrui apatinės nugaros dalies struktūros patiria daug didesnę kompresinę apkrovą Šiuo atveju

pakenkimo lygmuo tiesiogiai priklauso nuo struktūrų uţtikrinančių nugaros stabilumą gebėjimo

suvaldyti atsiradusią apkrovą Kitas stabilizacinis apatinės nugaros dalies lygmuo atsakingas uţ

dubens ir juosmeninių slankstelių padėties kontrolę ir valdymą Šiame lygmenyje svarbiu veiksniu

tampa fiziologiniai stuburo linkiai (juosmeninis linkis) bei viso kūno laikysena Pačiame ţemiausiame

stabilizacijos kontrolės lygmenyje atsiduria tarpslanktelinių judesių (slinkimas ir sukimas) valdymas

22

Sihvonen T atliktame tyrime buvo nustatyta kad nugaros raumenų atsipalaidavimo laipsnis

lygiagrečiai susijęs su skausmo intensyvumu ir aktyvumo lygis judesio metu turi atvirkštinę

priklausomybę judesių ribotumo lygiui (1998)

Laikysenos pokyčius įtakoja šie kitimai

1 Nėštumo metu nutolsta krūtinkaulio kardinė atauga stuburas išsitiesia pečiai ir galva atlošiami

atgal nugara išsilenkia

2 Kaklo linkis didėja į viršutinę kaklo keterą galva pirmyn (tokia padėtis reikalinga pečių

išlyginimui)

3 Bendras kūno masės centras svyruoja pirmyn ir atgal dėl gimdos ir jos komponentų masės

padidėjimo

4 Tam kad kompensuotų gravitacijos centro poslinkį gali padidėti juosmens linkis ir kelių

hiperekstenzija (keliai per daug išsitiesia tam kad pasikeistų gravitacijos linija) Todėl daţnai

netinkamai apkraunami kelių ir pėdų sąnariai

5 Kinta kūno masės centras pasislenka pirmyn ir tenka didesnis krūvis nugaros ir pilvo

raumenims

Nėštumo metu ypač veikiami liemens stabilumą uţtikrinantys raumenys Tie raumenys

vadinami laikysenos raumenimis jie yra trumpi giluminiai neatliekantys judesių tačiau

stabilizuojantys sąnarius raumenys Šią funkciją atlieka toniniai raumenys uţtikrinantys pakankamą

dinaminį stabilumą liemenyje Liemens stabilumą uţtikrina trys pagrindinai toniniai raumenys

skersinis pilvo (m transversus abdominis) dauginiai (m multifidus) ir vidiniai įstriţiniai pilvo(m

internus obliquus) raumenys Esant susiformavusiai netaisyklingai kūno laikysenai ar funkciniams

nugaros skausmams ypatingą dėmesį būtina kreipti laikysenos kontrolei ir kūno judėjimo mechanikai

Vertikalioje padėtyje atraminę palaikomąją liemens ir vidaus organų funkciją atlieka pilvo nugaros

kvėpavimo diafragmos bei dubens dugno raumenys (Carriere 2002)

Laikysenos kontrolės lavinimui didelis dėmesys skiriamas pilvo raumenų stiprinimui be

aktyvinimui Skersinio pilvo raumens aktyvavimas stabilizuoja liemenį ir uţtikrina geresnį viršutinių ir

apatinių galūnių funkcionavimą

Carriere (2002) nurodo kad pilvo raumenų treniravimas yra būtinas norint sustiprinti silpnus

DDR ir atstatyti jų funkciją nes tuo metu kai raumuo išmoksta dirbti daugelyje kombinacijų jis toliau

automatiškai savaime treniruojasi atliekant kasdieninio gyvenimo veiksmus Yra labai sunku aptikti ir

sąmoningai aktyvuoti skersinius pilvo raumenis Kada skersinis pilvo raumuo yra aktyvus ir yra gerai

įsitempęs jis atpalaiduoja juosmeninę nugaros dalį Kada sėdimieji gumburai atitolsta nuo vienas kito

23

apatinė skersinio pilvo raumens dalis sutrumpėja sėdimiesiems gumburams priartėjus skersinis pilvo

raumuo pailgėja Tai rodo kad skersinis pilvo raumuo ir DDR yra antagonistai kurie visada

funkcionuoja kaip pora (Franklin 2003)

Skersinio pilvo ir dubens dugno raumenų atsakas sustiprėja kuomet pratimai atliekami esant

geram juosmens-kryţkaulio linkiui Pradinė padėtis pasilenkus ir nugaros lenkimas atliekant pratimus

aktyvuoja sukimą skatinančius pilvo raumenis tokius kaip išoriniai įstriţiniai pilvo ir tiesieji pilvo

raumenys o tai apriboja skersinio pilvo raumens įtraukimą į darbą (Sapsford 2001)

Atstatinėjant raumenų tarpusavio pusiausvyrą (paprastai ji būna sutrikusi esant netaisyklingai

laikysenai) tempiamos ir stiprinamos šios raumenų grupės

Stiprinami šie raumenys

viršutinė kaklą lenkianti raumenų dalis apatinė kaklą ir viršutinė krūtinę tiesianti raumenų

dalis

mentę supantys raumenys

išoriniai ţastą sukantys raumenys

liemenį lenkiantys ir stabilizuojantys raumenys (tiesusis ir įstriţiniai pilvo)

šlaunis tiesiantys raumenys

blauzdas tiesiantys raumenys

pėdas tiesiantys raumenys

kvėpavimo raumenys

Tempiami šie raumenys

viršutinė kaklą tiesianti raumenų dalis bei mentės keliamieji raumenys

krūtinės raumenys (didysis ir maţasis krūtinės raumenys)

nugarą tiesiantys raumenys

šlaunis pritraukiantys ir lenkiantys raumenys (nepertempti moterims jaučiančioms dubens

nestabilumą ir skausmą )

blauzdas lenkiantys raumenys (nepertempti moterims jaučiančioms dubens nestabilumą ir

skausmą )

pėdas lenkiantys raumenys

24

134 Dubens raiščių atsipalaidavimo sindromas (DRAS)

Juosmens ndash dubens regiono stabilizavimo sistemas įtakoja hormoniniai ir biomechaniniai

pokyčiai tačiau ne visos moterys patiria nugaros skausmą Anksčiau manyta kad hipermobilumas yra

pagrindinė skausmo prieţastis tačiau šiuo metu manoma jog dinaminės stabilizacijos metu jį lemia

raumenų ndash raiščių sistemos nesugebėjimas kompensuoti padidėjusio dubens sąnarių laisvumo (Gutke

A 2007) Dubens raiščių atsipalaidavimo sindromas (DRAS) yra apibūdinamas kaip būklė

išsivystanti nėštumo ar gimdymo metu ir pasireiškianti stipriu skausmu kryţmeniniame klubo sąnaryje

irar gaktinėje sąvarţoje (Petrikonis 2001)

Kryţmeninio kubo sąnario ir gaktinės sąvarţos atsipalaidavimas nėštumo metu yra

fiziologinis fenomenas kuris paprastai vyksta be simptomų nes jį iš dalies lemia hormoniniai ir

biocheminiai faktoriai Tačiau kai kuriais atvejais šie pokyčiai sąlygoja simptomus 08 -16 moterų

DRAS pasireiškia nėštumo metu Šie simptomai gali atsirasti jau pirmame nėštumo trimestre tačiau

paprastai pasireiškia 5 ndash 8 nėštumo mėnesį

Daugeliui moterų skausmai pranyksta tuoj po gimdymo tačiau kai kuriais atvejais dėl

neaiškių prieţasčių jis uţsitęsia keliolika savaičių po gimdymo Simptomai pasireiškia skausmu

juosmeninėje stuburo dalyje ir padidėjusiu jautrumu kryţmeniniame klubo sąnaryje bei gaktinėje

sąvarţoje (Petrikonis 2001)

14 Dubens dugno pilvo raumenų ir diafragmos funkciniai ryšiai

Visi dubens dugno komponentai sudaro atskirą griaučių raumenų sistemą (ţr 4 pav) kuri

yra susijusi su kitų griaučių raumenų sistemų funkcionavimu (Sapsford 2001 Franklin 2003)

DiafragmaDauginis raumuo

Dubens dugnasKryžkaulis

Skersinis pilvo raumuo

Dauginiai raumenys

4 pav DDR pilvo raumenų ir diafragmos funkciniai ryšiai (Beazel J R 2004)

25

Nurodoma kad DDR kartu su diafragma skersiniais pilvo raumenimis ir klubiniais juosmens

raumenimis suformuoja tam tikrą konteinerį Visų šių raumenų tarpusavio veikla turi svarbią reikšmę

DDR jėgai bei nugaros raumenų funkcinei būklei Konteinerio stogą sudaro diafragma šonines sienas

- skersiniai pilvo raumenys uţpakalinę sieną - klubiniai juosmens raumenys ir pagrindą - DDR

Pasak Carriere (1998) stovint išsitiesus pilvo nugaros raumenys diafragma ir DDR sudaro

pilvo kamerą Visi šie raumenys dėka savo funkcinių jungčių palengvina keliamųjų ir sutraukiamųjų

išangės raumenų funkciją Kosint šokinėjant bėgant šie raumenys turi dirbti kartu kad sustiprintų

DDR DDR nėra izoliuotas vienetas tačiau pilvo kapsulės dalis kuri supa pilvo ir dubens organus

Struktūros sudarančios šią kapsulę yra juosmeninės stuburo dalies slanksteliai ir dauginiai raumenys

diafragma (kuri svarbi tiek laikysenai tiek kvėpavimui) skersiniai pilvo raumenys ir DDR

kompleksas Šie raumenys uţtikrina liemens laikyseną vertikalioje padėtyje ir veikia sinergetiškai

(Sapsford 2001) Skersiniai pilvo raumenys dirba kaip korsetas apjuosdami apatinę pilvo dalį ir

nugarą ir palengvindami dauginių raumenų darbą (Hulme 2002 )

Diafragma pilvo raumenys (ypatingai skersiniai pilvo) plačiausieji nugaros raumenys

sėdmenų raumenys ir dauginiai raumenys yra svarbūs raumenys uţtikrinantys optimalią DDR

funkciją Jie sudaro integruotą atramos sistemą bei pagerina šlapimo pūslės ir tiesiosios ţarnos

funkciją stuburo juosmeninės kryţkaulio dalies stabilumą pusiausvyrą ir vaikščiojimą (Hulme 2002)

Dubens dugnas turi greitai reaguoti į laikysenos liemens raumenų aktyvumo ir vidinio pilvo spaudimo

pokyčius išlaikant sutrauktus raumenis įvairaus intensyvumo fizinio krūvio metu ir juos atpalaiduoti

po krūvio

Diafragma yra svarbiausias kvėpavimo raumuo Ji tarsi kupolas dengia vidaus organus ir

suformuoja atskiriamąjį sluoksnį tarp pilvo ertmės ir krūtinės Diafragmą ir dubens dugną jungia nuo

pilvo ertmės einantis jungiamasis audinys (adventitia) vadinama fascija kuri eina paraleliai

pasidalindama į du lapelius Taigi taisyklingas kvėpavimas yra labai svarbus treniruojant dubens

dugno raumenis Šis kvėpavimas vadinamas diafragminiu arba pilviniu kvėpavimu (Kuhnert Ch

2005)

Diafragma sinergetiškai palengvina skersinio pilvo raumens darbą per kvėpavimo iškvėpimo

fazę Kadangi diafragma pakyla pakeldama vidaus organus 1-3 cm ir sumaţindama vidinį pilvo

spaudimą skersinis pilvo raumuo susitraukia stabilizuodamas juosmens-dubens regioną (Hulme 2002

b) Nurodoma kad nėščiosios kurios sėdi neatsirėmusios ir išlaikydamos taisyklingą juosmeninį

stuburo linkį stovi išsitiesusios ir pas kurias judant apatinės pilvo dalies raumenys yra tvirti

palengvina neintensyvų DDR aktyvumą sinergijoje su giliaisiais pilvo raumenimis didţiąją dienos dalį

Jos pasiţymi gera laikysenos kontrole Tik tada kada pilvo raumenų susitraukimai yra automatiški

dubens dugnas gali atlikti savo atraminę funkciją sulenkus liemenį (Sapsford 2001)

26

Literatūroje nurodoma kad DDR funkcija glaudţiai susijusi su kvėpavimo diafragma

Kvėpuojant diafragma nusileidţia ir grįţta į ramybės padėtį 12-14 kartų per minutę Diafragminis

kvėpavimas yra svarbus norint išlaikyti sveiką stuburą sveiką šlapimo pūslę ir tiesiąją ţarną bei

šlapimo sulaikymą (Hulme 2002)

Įkvėpimo metu kvėpavimo diafragma juda ţemyn pilvas išsipučia o dubens dugnas šiek tiek

pajuda ţemyn jei jis yra elastingas ir atpalaiduotas (Carriere 2002) Nusileidţianti diafragma spaudţia

pilvo organus ir didina šlapimo pūslės ir tiesios ţarnos spaudimą (VPS) (Hulme 2002 ) Organai yra

spaudţiami į pilvo raumenis ir dubens dugną kuris prisitaiko platėdamas Pilvo raumenys ir dubens

dugnas dirba kartu kad paremtų ir subalansuotų diafragmos aktyvumą (Franklin 2003)

Iškvėpimo metu pilvas suplokštėja ir jei iškvėpimas yra stiprus diafragma susitraukia ir juda

į viršų (Carriere 2002) DDR ir pilvo raumenys susitraukia kad galėtų pastumti organus į viršų

(Franklin 2003) Diafragma daugiau kontroliuojama autonominės nervų sistemos nei valingos nervų

sistemos (Hulme 2002 ) Valdomas forsuotas iškvėpimas sukelia ne tik diafragmos bet ir vidinio ir

išorinio įstriţinio pilvo raumenų aktyvaciją Tai skatina įtampos padidėjimą dubens

dugnosutraukiamojo raumens funkciniame vienete (Carriere 1998)

Pagrindiniai liemens organai yra tiesiogiai arba netiesiogiai palaikomi diafragmos taigi

diafragmos ritmiškas judėjimas padeda išlaikyti šių organų normalų mobilumą ir pakelia šlapimo pūslę

2-3 cm per iškvėpimo fazę Diafragma kartu su skersiniu pilvo raumeniu padeda stabilizuoti stuburą

iki padidėjant vidiniam pilvo spaudimui atliekant galūnių judesius

Spaudţiant krūtinės ląstą šonkauliais diafragmos mechanizmas įtakoja ne tik pilvo sienos

raumenis bet ir DDR (Moen ir kt 1990) Ilgalaikis iškvėpimas (ar įsitempimas) aktyvuoja ne tik

diafragmą bet taip pat vidinį ir išorinį įstriţinius pilvo raumenis (Ostergaard ir kt 1992) Tai sukelia

dinaminę funkcinio vieneto DDR padidėjusį įsitempimą Todėl svarbią reikšmę turi gebėjimas

kvėpuoti diafragminiu būdu kurio metu intensyviai priverčiami dirbti pilvo raumenys

Sapsford R R ir Hodges P W atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti ar valingas pilvo raumenų

susitraukimas yra susijęs su dubens dugno raumenų aktyvumu DDR aktyvumas buvo matuojamas

atliekant skirtingo intensyvumo pilvo raumenų susitraukimus gulimoje ir sėdimoje padėtyse DDR

elektromiografinis aktyvumas buvo matuojamas įvedus į makštį ir išeinamąją angą paviršinius

elektrodus Šie matavimai buvo paremti išeinamosios angos ir makšties spaudimo Gauti rezultatai

rodė kad DDR elektromiografijos duomenys padidėjo pilvo raumenų susitraukimo metu DDR

aktyvumas stipraus pilvo raumenų susitraukimo metu nesiskyrė nuo išmatuoto maksimalaus DDR

susitraukimo Išmatuotas pirmiau makšties ir išeinamosios angos slėgio padidėjimas o po to ir pilvo

Išvadose kalbama kad sveikiems tiriamiesiems valingas pilvo raumenų aktyvumas sąlygojo DDR

aktyvumą Dubens slėgio padidėjimas įvykęs prieš pilvo slėgio padidėjimą parodo kad atsakas yra

27

uţprogramuotas Pilvo raumenų treniravimas gali būti labai veiksmingas šių sutrikimų gydyme

(Sapsford R R Hodges P W 2001)

Valingų DDR susitraukimų metu sveikoms moterims kaip atsakas buvo uţregistruotas

charakteringas pilvo raumenų aktyvumas (Steacutephanie J 2006)

Daugelis pilvo raumenis lavinančių pratimų yra įtraukiami į nugaros skausmo ir kitų griaučių

raumenų sistemos sutikimų reabilitavimo programas Buvo atlikta keletas tiriamųjų darbų apie visų

pilvo raumenų aktyvavimą ir įtaką tam tikriems regionams Šis tyrimas parodė kas vidinis apatinės

pilvo sienos vidinės krypties judesys gulimoje ant nugaros padėtyje labiausiai nepriklausomai nuo kitų

pilvo raumenų įtakoja skersinio pilvo raumens aktyvumą (Urquhart DMir kt 2005)

Šlaunų ir liemens judesių metu (Bo ir Stein 1994) izometrinių pilvo pratimų metu (Sapsford

ir kt 1997) ir kitų juosmenį stabilizuojančių raumenų aktyvavimo metu (Jones 1999) buvo

uţregistruotas dubens dugno raumenų elektromiografijos rodiklių padidėjimas

Dar vieno tyrimo metu buvo tiriamas pilvo raumenų atsakas į valingą DDR susitraukimą

moterims anamnezėje neturėjusioms dubens dugno sutrikimų tam kad nustatyti ar yra pilvo ertmę

supančių raumenų ko-aktyvaciją DDR pratimų metu Pilvo raumenų aktyvumas buvo registruojamas

elektromiografijos metodu elektrodų pagalba Tiriamosios sutraukinėjo DDR trijose padėtyse gulint

ant nugaros Visoms tiriamosioms pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas padidėjo virš pradinio

taško atliekant DDR susitraukimus maţiausiai vienoje padėtyje Skersinio pilvo raumens

elektromiografijos aktyvumas buvo didţiausias liemens lenkimo padėtyje o skersinio pilvo raumens

aktyvumas buvo didesnis uţ tiesiojo pilvo raumens aktyvumą liemens tiesimo padėtyje

Buvo atliktas papildomas eksperimentinis tyrimas kurio metu buvo registruojamas gaktinio

stuburgalio raumens ir pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas atliekant tris skirtingus

submaksimalius izometrinius pilvo raumenų pratimus Šio eksperimentinio tyrimo metu nustatytas

gaktinio stuburgalio raumens aktyvumo padidėjimas su kiekvienu pilvo raumenų susitraukimu

Rezultatai rodo kad pilvo raumenų aktyvumas yra normalus atsakas į DDR veiklą

tiriamosioms be DDR sutrikimų ir leidţia manyti kad specifinė pilvo raumenų veikla aktyvuoja DDR

(Sapsford RR ir kt 2001)

Nėštumo metu DDR dėl palaipsniui didėjančio gimdos svorio yra nuolat tempiami ir

neišlaiko jiems tenkamo krūvio todėl izoliuotai aktyvinti šiuos raumenis yra sudėtinga Ilgą laiką buvo

manoma kad liemens stabilizavimo pratimų programa nėščiosioms įjungiant dubens judesius neįtakoja

DDR funkcinės būklės Anksčiau kineziterapeutai mokydami kaip atlikti dubens dugno raumenų

pratimus akcentuodavo pacientams neįtempti pilvo raumenų Šiuo metu poţiūris šiuo klausimu

pasikeitė Egzistuojantis funkcinis ryšys tarp dubens dugno kvėpuojamosios diafragmos bei pilvo ir

nugaros raumenų suteikia galimybę šiuos raumenis aktyvinti netiesiogiai

28

Atliekami tyrimai leidţia suprasti kad yra tam tikros sinergijos tarp pilvo ir DDR Manoma

kad DDR turi dvejopą funkciją dalyvauja liemens stabilumo palaikyme ir šlapimo ir išmatų šalinime

bei laikyme Šios raumenų sinergijos gali sėkmingai pasitarnauti DDR funkcijos sutrikimų

reabilitacijoje Daugeliui moterų prieš ir po gimdymo bendro fizinio aktyvumo pagalba galima

sėkmingai pagerinti dubens dugno raumenų atsigavimą be specifinių dubens dugno raumenų pratimų

Pagrindiniai faktoriai susiję su treniravimosi sėkme yra daugiau pacienčių sutikimas ir

motyvacija nei amţius ar šlapimo nelaikymo laipsnis Paskaičiuota kad tik 15-20 pacienčių sutinka

atlikti DDR treniruotes (Freeman RM 2004)

Nėštumas yra idealus laikotarpis pacienčių edukacijai ir motyvacijai skatinti nes šiuo metu

jos aktyviai lankosi sveikatos prieţiūros įstaigose Yra kilusi idėja kad moterų konsultacijų

laukiamuosiuose moterys galėtų stebėti video medţiagą apie nėštumą ir gimdymą o tuo tarpu ir jų

poveikį DDR šių raumenų pokyčius ir riziką (McLennan MT ir kt 2005)

Bo K ir kitų tyrimo tikslas buvo ištirti kiek moterų nėštumo metu atlieka DDR pratimus

Tyrimo metu nustatyta kad santykinai keletas (17) moterų nėštumo metu reguliariai atliko DDR

pratimus (2006)

Tikėtina kad DDR pakartotinas toninio aktyvumo įgijimas dėl pailgintos skersinių pilvo

raumenų švelnios aktyvacijos prieš padidinant jėgą yra svarbus faktorius atstatantis laiku įvykstantį

DDR atsaką (Sapsford 2001) Kada susitraukia dubens diafragma susitraukia ir pilvo raumenys ir

atvirkščiai Taigi kai dirba DDR jėgos laukas jis palengvina pilvo raumenų susitraukimą (Hulme

2002 )

Funkcinių pratimų tikslas yra atstatyti DDR funkciją Kada DDR lavinimas koordinuojamas

su aplink esančių raumenų treniravimu DDR funkcija yra atstatoma (Carriere 2002)

Tyrimai parodė kad atliekant maksimalų DDR susitraukimą padidėja visų pilvo raumenų

aktyvumas Tiesiojo pilvo raumens atsakas buvo maţiausias Atliekant juosmeninį lenkimą didţiausias

buvo skersinio pilvo raumens ir išorinio įstriţinio raumens aktyvumas Pastebėta kad atliekant netgi

silpną DDR susitraukimą skersinis raumuo duoda atsaką nepriklausomai nuo liemens padėties

Priešingai atliekant įvairius izometrinius pilvo raumenų manevrus padidėjęs pilvo raumenų

elektromiografinis aktyvumas įtakoja gaktinio stuburgalio raumens ir išeinamosios angos raumenų

aktyvumą DDR ir dauginio raumens koaktyvacija taip pat buvo tiriama tačiau patvirtinantys rezultatai

negauti

Atsiţvelgiant į tai kad dubens dugno raumenys yra liemens stabilumo palaikymo sistemos

dalis kurią sudaro tam tikri lokalieji raumenys nepakankama kitų lokaliųjų raumenų veikla veikia

DDR toninį aktyvumą ir įsijungimo į darbą laiko funkcinės veiklos metu Nugaros skausmas gali būti

prieţastimi maţinančia DDR toninį aktyvumą Taip pat ir klubinio kryţkaulio sąnario sutrikimai gali

įtakoti liemens stabilumo sistemą

29

Nuo 1962 m su nėštumu susijusios dubens ir juosmeninės stuburo dalies diagnozė

prognozės ir gydymas kėlė diskusijas ir iki šiol besitęsiantį nuomonių išsiskyrimą Be to naujausi

gydymo strategijų tyrimai atspindi įvairias nuomones iš tiesų rodančias kad egzistuoja profesinis

neapibrėţtumas dėl optimalaus gydymo metodo (Bastiaenen ir kt 2004)

Publikuojami įvairių studijų gydymo rezultatai tačiau didesnė dauguma jų yra nepatvirtinti

Nėščiųjų dubens ir juosmeninės stuburo dalies skausmų gydymas yra nukreiptas į skausmo maţinimą

susidedantį iš padėčių ir kai kurių kasdieninių veiksmų (lipimo laiptais kėlimo liemens sukimo

judesių) vengimo bei korekcinių pratimų programos

Kineziterapija vandenyje labai populiari ir efektyvi forma gydanti daugelį judamojo aparato

ligų Vienas iš privalumų treniruojantis baseine yra tas kad vandenyje neţiūrint judesių stuburas

veikiamas labai nedidelių apkrovų Taip yra dėl to kad vandenyje ţmogus tampa bdquobesvorisldquo

Vandenyje kaip ir sausumoje pasiekiama gerų rezultatų derinant kvėpavimą ir tempimą

didesnis raumenų pailgėjimas įmanomas vandenyje (Freedmann 2000)

Juosmeninės stuburo dalies lenkimas įtakoja DDR atsaką Moterims yra sunkiau aktyvuoti

DDR kada juosmeninė stuburo dalis yra lenkimo padėtyje Pas daugelį moterų pilvo siena pasislenka

pirmyn lenkiantis stovimoje padėtyje ir tai maţina DDR aktyvumą Eksperimentinėje situacijoje

sveikoms moterims pilvo sienos pasislinkimas pirmyn sumaţino šlaplės spaudimą (Sapsford 2001)

Kadangi ritmingus kvėpavimo judesius palaiko pilvo ir dubens dugno raumenų sinerginė veikla tad

būtina uţtikrinti normalų šių raumenų funkcionavimą Dubens dugno raumenų aktyvacijai ir

stiprinimui taikoma Kegelio bei Tansbergerio metodikos (Baumann L 2005)

30

2 TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA

21 Tyrimo organizavimas ir tiriamųjų kontingentas

Tyrimo objektas nėščių moterų dubens dugno raumenys

Tyrimas buvo atliekamas KMUK Akušerijos ginekologijos klinikoje Kauno II klinikinės

ligoninės akušerijos skyriuose bei P Maţylio gimdymo namų fizinės medicinos ir reabilitacijos

skyriuje Tyrimas pradėtas 2007 spalio mėnesį ir tęsėsi iki 2009 kovo mėnesio

Pradiniame tyrimo etape dalyvavo 87 sveikos pirmą kartą besilaukiančios savanorės nėščios

moterys kurių nėštumas buvo nuo 28 nėštumo savaitės Visos tiriamosios buvo stebimos akušerių ndash

ginekologų pagal profilaktinį nėščiųjų prieţiūros planą Tiriamųjų amţius nėštumų skaičius ir kiti

tyrimui svarbūs medicininiai duomenys buvo surinkti iš nėščiųjų medicininės dokumentacijos

Tyrimo baigiamajame etape dalyvavo 60 nėščių moterų 27 nėščiosios dėl įvairių prieţasčių

(nepalankios akušerinės situacijos ūmių kvėpavimo takų susirgimų odos alerginių reakcijų ir kitų

neaiškių prieţasčių) baigiamajame tyrimo etape nedalyvavo

Visos savanorės nėščios moterys sutikusios dalyvauti tyrime buvo suskirstytos į dvi grupes

kontrolinę ir tiriamąją Tiriamąją grupę sudarė moterys sutikusios dalyvauti tyrime ir lankyti mokamas

baseino procedūras Kauno II klinikinės ligoninės bei P Maţylio gimdymo namų fizinės medicinos ir

reabilitacijos skyriuose Kontrolinę grupę sudarė moterys kurios nedalyvavo jokiose fizinės veiklos

procedūrose ir buvo stebimos KMUK Akušerijos ginekologijos klinikos moterų konsultacijoje

Tiriamųjų amţius

Tyrimo metu dalyvavusių respondenčių amţius nuo 20 iki 35 m tiriamojoje grupėje amţiaus

vidurkis lygus 2677plusmn 066 m kontrolinėje grupėje - 274plusmn 061 m(ţr 5 pav)

31

Tiriamųjų amžius

2742677

18

20

22

24

26

28

30

Tiriamoji gr Kontrolinė gr

Meta

i

5 pav Tiriamųjų amžius grupėse

Tam kad įvertinti amţiaus įtaką dubens dugno raumenų jėgai ir juosmens mobilumui

nėštumo metu visos tiriamosios buvo suskirstytos į dvi grupes pagal amţių jaunesnių ir vyresnių nei

30 m (ţr 1 lentelė)

1 lentelė

Tiriamųjų skaičius ir amžiaus vidurkis amžiaus grupėse

Tiriamųjų skaičius

amţiaus grupėse

le29 m (n=45) ge 30 m (n=15)

Amţiaus vidurkis 2558plusmn036 316plusmn046

22 Tyrimo metodai

221 Literatūros analizė

Buvo atlikta sisteminė mokslinių tyrimų analizė kur pateikiami duomenys apie DDR pratimų

metodus jų įtaką gydant įvairius dubens dugno sutrikimus ir pateikta šio darbo Paieškos metu buvo

naudojamos kompiuterinės bibliografinės medicininės duomenų bazės MEDLINE COCHRANE

32

BIOMED Straipsniai atrinkti pagal raktaţodţius dubens dugno raumenų treniravimas nėštumo metu

(pelvic floor training in pregnancy) dubens dugno raumenų disfunkcija (pelvic floor dysfunction)

liemens stabilumas (lumbar spine stability) diafragmos dubens dugno ir pilvo raumenų funkciniai

ryšiai (diaphragma pelvic floor and abdominal muscles co-activation) Panaudoti moksliniai

straipsniai atspausdinti ţurnale bdquoSveikatos mokslaildquo bei vadovai skirti akušerijos ginekologijos bei

urologijos profesionalams

222 DDR jėgos vertinimas

Objektyvi dubens dugno raumenų jėga šio tyrimo metu buvo vertinama atliekant maksimalų

DDR sutraukimą Buvo registruojamas trijų maksimalių DDR sutraukimų tarp kurių poilsio intervalas

2s jėgos (mmHg) vidurkis Jėgos matavimui buvo naudojamas mediciniškai patikrintas DDR

funkcijos matavimo aparatas (bdquoPelvexiserldquo Wolfram Haboeck Co Austria) (ţr 6 pav) sukurtas

gydytojos Ilse Michil Prietaisas yra skirtas testuoti ir gydyti šlapimo nelaikymą bei atstatyti DDR

funkciją Treniruoklis gali suteikti pasipriešinimą atliekant pratimus bei fiziologinio grįţtamojo ryšio

informaciją apie DDR susitraukimus

6 pav bdquoPelvexiserldquo

DDR jėga buvo matuojama moterims gulint ant nugaros kojas sulenkus per kelius pėdomis

remiantis į pagrindą ant kurio guli

33

223 Juosmens mobilumo vertinimas

Šoberio testo pagalba matuojamas juosmeninės stuburo srities mobilumas (ţr 7 pav)

nuo klubakaulio keterų išvedama linija link stuburo paţymimas taškas S2 stuburo slankstelio

lygyje

paţymima 10 cm į viršų

paţymima 5 cm ţemyn

po to tiriamoji lenkiasi į priekį

vėl matuojamas atstumas tarp taškų (Moses S 2008)

Jei atstumas padidėja 5 cm ndash normalus juosmens mobilumas o jei lt4cm ndash juosmens

mobilumas sumaţėjęs Skirtumas tarp dviejų matavimų parodo juosmens mobilumą Yra keletas

problemų susijusių su šiuo tyrimo metodu Pavyzdţiui yra abejonių šio testo patikimumu Literatūroje

yra įrodymų kad bandymai grindţiami orientyrų apčiuopa neduoda patikimų rezultatų Be to

paţymėti ant paciento odos taškai ir išmatuoti atstumai tarp jų yra netinkamas būdas įvertinti

segmentinį mobilumą nes jis gali būti įtakojamas fascijos odos ir riebalinio audinio

Auksinis standartas galėtų būti stereofotogrametrinė analizė siekiant nustatyti kaulų judėjimą

Ši procedūra atliekama vietinės anestezijos pagalba implantavus į odą tam tikrą aparatą (Magee D J

2002)

Nėštumo metu daugelio tyrimo metodų negalima atlikti dėl tam tikrų apribojimų ir įvairios

rizikos Šiame tyrime pasirinktas Šoberio testas juosmens mobilumo vertinimui yra neinvazinė

procedūra nėra ţalingas ar rizikingas tyrimo metodas nėštumo metu

as

as

15cm

7 pav Šoberio testo procedūra

34

224 Matematinės statistikos metodai

Tyrimo metu gauti duomenys apdoroti SPSS 130 for Windows kompiuterine programa

Kiekybiniams kintamiesiems įvertinti buvo skaičiuojami aritmetiniai vidurkiai standartiniai

nuokrypiai ir vidurkių paklaidos Priklausomų ir nepriklausomų imčių vidurkių reikšmių skirtumų

reikšmingumas kai tiriamųjų imtis buvo daugiau kaip 15 skaičiuojamas pagal Stjudento t kriterijų Jei

tiriamųjų imtis buvo maţiau kaip penkiolika buvo taikomas neparametrinis Vilkoksono testas (z)

priklausomoms imtims ir Manio-Vitnio testas (z) nepriklausomoms imtims Nagrinėjamų rodiklių

ryšiams tirti buvo skaičiuojamas Pirsono koreliacijos koeficientas (r) Skirtumas kai plt005 buvo

vertinamas kaip statistiškai patikimas Dydţiai pateikiami kaip aritmetiniai vidurkiai ( x ) plusmn

standartinės vidurkio įverčio paklaidos ( Sx )

23 Taikytos metodikos aprašymas

Tiriamajai grupei buvo taikyta sveikatingumo programa baseine atitinkančiame Lietuvos

higienos normą (Lietuvos higienos norma HN 1092005 Baseinai Įrengimo ir prieţiūros saugos

sveikatai reikalavimai)Vandens temperatūra 32-33 ordm C pH ndash 68-72 liekamojo aktyvaus chloro

koncentracija vandenyje palaikoma nuo 03 iki 10 mgl

Sveikatingumo programos metu nėščiosioms buvo taikyta stuburo stabilizavimo pratimų

programa įjungiant aktyvius dubens-juosmens judesius ir diafragminį kvėpavimą Ši programa paremta

Tansberger aprašyta pratimų metodika (Carriere B 1998) Jos esmė ndash egzistuojantis funkcinis ryšys

tarp diafragmos pilvo dubens dugno ir nugaros raumenų kurie reciprokinės inervacijos principu dirba

kaip vienas funkcinis vienetas Tiriamosios lankė uţsiėmimus 2 kartus per savaitę Uţsiėmimo trukmė

buvo 45 minutės pratimai atliekami vidutiniu tempu po 8-10 kartojimų Vieno uţsiėmimo metu

pratimus atliko 2-3 moterys Buvo taikomi

Kvėpavimo pratimai

Atliekami aktyvūs dubens-juosmens judesiai derinant su diafragminiu kvėpavimu bei

išlaikant juosmens linkį neutralioje padėtyje Įkvėpimo metu diafragmai leidţiantis ţemyn dubuo

sukamas pirmyn atpalaidavus pilvo sienos raumenis ir įtempiant nugaros raumenis (dubuo sukamas iki

fiziologinio juosmens linkio) Iškvėpimo metu dubuo sukamas atgal aktyvuojant skersinį pilvo

raumenį ir tempiant nugaros raumenis Šie aktyvūs dubens-juosmens judesiai atliekami įvairiose

pradinėse padėtyse

Pilvo raumenų stiprinimo pratimai

Nugaros tempimo pratimai

35

3 REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

31 Tiriamųjų juosmens mobilumo testavimo duomenys

Įvertinus gautus tyrimo rezultatus paaiškėjo kad 28-tą nėštumo savaitę juosmens mobilumo

vidurkis tiriamojoje grupėje buvo 848plusmn016 cm o kontrolinėje grupėje ndash 857plusmn019 cm Abiejų grupių

vidurkiai buvo panašūs (pgt005)

Antrojo testavimo metu ty 38-tą nėštumo savaitę kontrolinėje grupėje nustatytas statistiškai

patikimas juosmens mobilumo sumaţėjimas (plt005) kuris sudarė 2003plusmn186 Kontrolinės grupės

nagrinėjamo rodiklio vidutinė reikšmė buvo 685plusmn022 cm Tuo tarpu atlikus tiriamosios grupės

pakartotinio testavimo rezultatų analizę nustatėme neţymų (pgt005) juosmens mobilumo sumaţėjimą

(206plusmn096) Šios grupės vidurkis buvo 828plusmn013 cm Palyginus abiejų grupių juosmens mobilumo

testavimo duomenis nustatytas statistiškai patikimas skirtumas (plt005)

Gautus rezultatus galima paaiškinti tuo kad tiriamosios grupės moterims sveikatingumo

programoje dominavo dubens ndash juosmens mobilumo pratimai

Juosmens mobilumas

828848

685

857

4

5

6

7

8

9

10

28 savaitė 38 savaitė

Am

pli

tud

ė

cen

tim

etr

ai

Tiriamoji gr

Kontrolinė gr

plt005

kontrolinės grupės abiejų tyrimų vidurkiai skiriasi statistiškai patikimai (plt005)

8 pav Juosmens mobilumo vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę

36

Daugelis pilvo raumenis lavinančių pratimų yra įtraukiami į nugaros skausmo ir kitų griaučių

raumenų sistemos sutikimų reabilitavimo programas Buvo atlikta keletas tiriamųjų darbų apie visų

pilvo raumenų aktyvavimą ir įtaką tam tikriems regionams Vienas iš jų tyrimas parodė kad vidinis

apatinės pilvo sienos vidinės krypties judesys gulint ant nugaros nepriklausomai nuo kitų pilvo

raumenų labiausiai įtakoja skersinio pilvo raumens aktyvumą (Urquhart DMir kt 2005)

32 Nėščiųjų dubens dugno raumenų vertinimo duomenys

Vertinant DDR jėgą perineometru 28-tą nėštumo savaitę nustatyta kad tiriamosios ir

kontrolinės grupės testų rezultatai buvo panašūs (pgt005) kontrolinės grupės DDR jėga buvo

1277plusmn030 mmHg tiriamosios grupės ndash 1273plusmn042 mmHg

Antrojo testavimo metu tiriamojoje grupėje DDR jėga statistiškai patikimai nesiskyrė

(pgt005) ir jėgos sumaţėjimas sudarė tik 149plusmn172 o vidurkis buvo lygus 1247plusmn042 mmHg

Kontrolinėje grupėje sumaţėjimas siekė net 2542 plusmn24 jėgos vidurkis buvo lygus 95plusmn026 mmHg

Nustatyta kad 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę DDR jėga kontrolinėje grupėje statistiškai patikimai

skyrėsi (plt005)

DDR jėga

1273 12471277

95

4

6

8

10

12

14

28 savaitė 38 savaitė

mm

Hg

Tiriamoji gr

Kontrolinė gr

plt005

kontrolinės grupės abiejų tyrimų vidurkiai skiriasi statistiškai patikimai (plt005)

9 pav DDR jėgos vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę

37

Gautus rezultatus galima komentuoti taip kad šios grupės moterims sveikatingumo

programos metu atliekant dubens sukamuosius judesius ir juos suderinus su kvėpavimu lengviau

aktyvuojasi ir stiprėja DDR

Lyginant mūsų tyrime gautus duomenis su uţsienio autorių duomenimis rezultatai yra

panašūs 2001m atlikto tyrimo metu buvo tiriamas pilvo raumenų atsakas (elektromiografijos metodu)

į valingą DDR susitraukimą Tiriamosios sutraukinėjo DDR trijose padėtyse gulint ant nugaros

Visoms tiriamosioms pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas padidėjo virš pradinio taško

atliekant DDR susitraukimus maţiausiai vienoje iš padėčių Skersinio pilvo raumens

elektromiografijos aktyvumas buvo didţiausias liemens lenkimo padėtyje o skersinio pilvo raumens

aktyvumas buvo didesnis uţ tiesiojo pilvo raumens aktyvumą liemens tiesimo padėtyje

Buvo atliktas papildomas elektromiografijos tyrimas kurio metu buvo registruojamas

gaktinio stuburgalio raumens ir pilvo raumenų aktyvumas atliekant tris skirtingus submaksimalius

izometrinius pilvo raumenų pratimus Šio eksperimentinio tyrimo metu nustatytas gaktinio stuburgalio

raumens aktyvumo padidėjimas su kiekvienu pilvo raumenų susitraukimu

Rezultatai rodo kad pilvo raumenų aktyvumas yra normalus atsakas į DDR veiklą

tiriamosioms be DDR sutrikimų ir leidţia manyti kad specifinė pilvo raumenų veikla aktyvuoja DDR

( Sapsford RR ir kt 2001)

Skiriant dubens dugno raumenų pratimus dubens dugno raumenų disfunkcijos gydyme

daţnai pabrėţiamas pilvo raumenų atpalaidavimas Šio atlikto tyrimo tikslas buvo ištirti sąveiką tarp

atskirų raumenų pilvo ir dubens dugno raumenų veiklos ir vidinio pilvo spaudimo poveikį raumenų

veiklai naudojant paviršinę ir vidinę raumenų elektromiografiją Tiriamosios buvo tiriamos gulimoje

ant nugaros ir stovimoje padėtyse Rezultatai parodė kad transversus abdominis (TP) ir obliquus

internus (OI) buvo atliekami per visą dubens dugno raumenų susitraukimus Rezultatai parodė kad

skersinis ir vidinis įstriţinis raumuo į veiklą buvo įtraukiami visos dubens dugno raumenų veiklos

metu Dėl šių prieţasčių buvo neįmanoma efektyviai sutraukti dubens dugno raumenų išlaikant

atpalaiduotus pilvo raumenis Vidutinis vidaus pilvo spaudimo padidėjimas 10 mmHg (gulimoje ant

nugaros padėtyje) buvo uţregistruotas maksimalus dubens raumenų susitraukimas Maksimalaus

dubens dugno raumenų susitraukimo metu vidinis pilvo spaudimas vidutiniškai pakildavo 10 mmHg

(gulint ant nugaros)

Šie rezultatai rodo kad atliekant dubens dugno raumenų pratimus patarimai atpalaiduoti

pilvo sieną yra netinkami ir gali neigiamai paveikti pratimų atlikimą (Neumann P ir Gill V 2002)

38

33 Skirtingo amţiaus nėščių moterų juosmens mobilumo ir dubens dugno

raumenų jėgos vertinimo duomenys

Jaunesnių nei 30 m nėščiųjų grupėje juosmens mobilumas tiek pirmo tiek ir pakartotinio

tyrimo metu buvo statistiškai reikšmingai (plt005) didesnis nei vyresnių (ţr 10 pav) 28-tą nėštumo

savaitę jaunesnių nei 30 m grupėje juosmens mobilumas buvo 869plusmn014 cm o vyresniųjų ndash

803plusmn022 cm Atlikus tyrimą 38-tą savaitę jaunesnių grupėje gautas statistiškai reikšmingas juosmens

mobilumo sumaţėjimas - 95plusmn174 (plt005) Vyresnių grupėje pakartotinai atlikus testavimą

nustatytas reikšmingas rezultatų pokytis - 1567plusmn329 (plt005) Nėštumo pabaigoje vyresnių moterų

juosmens mobilumas sumaţėjo iki ndash 68plusmn037 cm Gautus duomenis galime paaiškinti amţiaus ir

mobilumo maţėjimo priklausomybe

Juosmens mobilumas

782

869

68

803

4

5

6

7

8

9

10

28 savaitė 38 savaitė

Am

pli

tud

ė

cen

tim

etr

ai

le 29 m

ge 30 m

plt005 plt005

10 pav Juosmens mobilumo vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę skirtingo amžiaus

grupėse

Jaunesnių nei 30 m nėščiųjų grupėje DDR jėga abiejų testavimų metu buvo statistiškai

reikšmingai didesnė nei vyresnių (plt005) (ţr 11 pav) 28-tą nėštumo savaitę jaunesnių moterų

grupėje DDR jėga buvo lygi 1304plusmn028 mmHg o vyresnių ndash 1187plusmn052 mmHg 38-tą savaitę

jaunesnių grupėje DDR jėgos rodikliai buvo ndash 114plusmn032 mmHg o vyresnių ndash 973plusmn075 mmHg

Abiejų tyrimų vidurkių skirtumai tiek tiriamojoje tiek ir kontrolinėje grupėje buvo statistiškai patikimi

(plt005) Tyrimų rezultatai parodė kad vyresnių tiriamųjų DDR jėgos sumaţėjimo pokytis sudarė

39

1857plusmn432 ir buvo reikšmingai didesnis nei jaunesnių moterų grupėje (plt005) Pastarųjų

testuojamų raumenų jėgos sumaţėjimo pokytis siekė 1175plusmn243

Apie amţiaus įtaką DDR funkcinei būklei savo tyrimų išvadose teigia ir daugelis uţsienio

autorių Viename iš jų Grodstein ir kiti (2003) nurodė kad DDR disfunkcija paplitusi tarp moterų

kurios gimdė vyresnio amţiaus ir kurios buvo jaunesnės pirmo gimdymo metu

DDR jėga

1304

1141187

973

3

5

7

9

11

13

15

28 savaitė 38 savaitė

mm

Hg

le 29 m

ge 30 m

plt005 plt005

11 pav DDR jėgos vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę skirtingo amžiaus grupėse

Vertinant sveikatingumo programos poveikio efektyvumą juosmens mobilumui ir dubens

dugno raumenų jėgai jaunesnių nei 30 grupėje moterų kurioms buvo taikytas poveikis abiejų tyrimų

rezultatai buvo panašūs (pgt005) juosmens mobilumo vidutinės reikšmės sumaţėjimas siekė tik

138plusmn1 o DDR jėgos - 055plusmn203 (ţr 2 lentelė) Jaunesnių moterų kurioms poveikis netaikytas

pirmo ir antro testavimo rezultatai skyrėsi statistiškai reikšmingai (plt005) juosmens mobilumo

vidutinės reikšmės sumaţėjimas sudarė 1879plusmn210 o DDR jėgos - 2455plusmn268 38-tą savaitę gauti

rezultatai parodė statistiškai patikimą skirtumą tarp jaunesnių moterų grupės taikant poveikį ir

netaikant (plt005)

Tyrimų duomenų analizė parodė kad vyresnių nei 30 metų grupėje taikant ir netaikant

sveikatingumo programos poveikį pirmo ir antro testavimo juosmens mobilumo vidutinės reikšmės

statistiškai reikšmingai skyrėsi (plt005) Atlikus tyrimą 38 savaitę grupėje kur poveikis nebuvo

taikytas juosmens mobilumo sumaţėjimas sudarė 2293plusmn383 o grupėje kur sveikatingumo

40

programos poveikis buvo taikytas minėtas rodiklio sumaţėjimas siekė 477plusmn098 Abiejose vyresnių

moterų grupėse juosmens mobilumo pokytis buvo statistiškai patikimas (plt005)

Grupėje kuri nelankė uţsiėmimų baseine abiejų testavimų DDR jėgos vidurkiai statistiškai

patikimai skyrėsi (plt005) 38 savaitę registruotas jėgos sumaţėjimas sudarė 2746plusmn520 Grupėje

kuri lankė uţsiėmimus nagrinėjamo rodiklio sumaţėjimas nebuvo statistiškai reikšmingas (pgt005) ir

siekė 524plusmn252

Analizuojant pakartotinio testavimo nėštumo pabaigoje rezultatus matome kad dubens dugno

raumenų jėga šioje amţiaus grupėje statistiškai patikimai buvo didesnė moterų kurioms buvo taikytas

poveikis (1233plusmn071 cm) palyginus su nėščiosiomis kurios nedalyvavo sveikatingumo programoje

(8plusmn068 cm) (plt005)

Apibendrinant gautus statistiškai patikimus rezultatus galima teigti kad tiek jaunesnėms tiek

vyresnėms nei 30 m moterims sveikatingumo programos poveikis buvo efektyvus dubens dugno

raumenų funkcinei būklei ir juosmens mobilumo išlaikymui nėštumo metu (plt005)

2 lentelė

Sveikatingumo programos pratimų įtaka juosmens mobilumui ir dubens dugno

raumenų jėgai skirtingo amžiaus moterims nėštumo metu

Tiriamosios

Juosmens mobilumas (cm) Dubens dugno raumenų jėga (mmHg)

28 savaitė 38 savaitė

Skirtumo

reikšming

umas

28 savaitė 38 savaitė

Skirtumo

reikšming

umas

le29 m

Be

poveikio 898plusmn02 729plusmn024 plt005 1348plusmn046 1014plusmn046 plt005

Taikant

poveikį 846plusmn019 829plusmn018 pgt005 1267plusmn034 125plusmn028 pgt005

Skirtumo

reikšmingu

mas

pgt005 plt005 - pgt005 plt005 -

ge 30 m

Be

poveikio 761plusmn02 583plusmn025 plt005 1111plusmn068 8plusmn068 plt005

Taikant

poveikį 867plusmn033 825plusmn031 plt005 13plusmn063 1233plusmn071 pgt005

Skirtumo

reikšmingu

mas plt005 plt005 - pgt005 plt005 -

Rodikliai

41

Daugelis autorių įvairiuose literatūros šaltiniuose skelbia panašius rezultatus apie dubens

dugno raumenų pilvo nugaros raumenų ir diafragmos funkcinius ryšius

Sapsford R R ir Hodges P W atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti ar valingas pilvo raumenų

susitraukimas yra susijęs su dubens dugno raumenų aktyvumu DDR aktyvumas buvo matuojamas

atliekant skirtingo intensyvumo pilvo raumenų susitraukimus gulimoje ir sėdimoje padėtyse DDR

elektromiografinis aktyvumas buvo matuojamas įvedus į makštį ir išeinamąją angą paviršinius

elektrodus Šie matavimai buvo paremti išeinamosios angos ir makšties spaudimo

Gauti rezultatai rodė kad DDR elektromiografijos duomenys padidėjo pilvo raumenų

susitraukimo metu DDR aktyvumas stipraus pilvo raumenų susitraukimo metu nesiskyrė nuo

išmatuoto maksimalaus DDR susitraukimo Išmatuotas pirmiau makšties ir išeinamosios angos slėgio

padidėjimas o po to ir pilvo Išvadose kalbama kad sveikiems tiriamiesiems valingas pilvo raumenų

aktyvumas sąlygojo DDR aktyvumą Dubens slėgio padidėjimas įvykęs prieš pilvo slėgio padidėjimą

parodo kad atsakas yra uţprogramuotas Pilvo raumenų treniravimas gali būti labai veiksmingas šių

sutrikimų gydyme ( Sapsford R R Hodges P W 2001)

34 Dubens dugno raumenų ir juosmens mobilumo priklausomybė grupėse

Atlikta nagrinėjamų rodiklių koreliacinė analizė parodė kad tiriamojoje grupėje tarp juosmens

mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių buvo tiesinė tiesioginė priklausomybė maţėjant

juosmens mobilumui maţėja ir dubens dugno raumenų jėga (16 pav) Koreliacijos koeficiento dydis

(r=0635) parodė vidutinio stiprumo statistiškai patikimą poţymių tarpusavio ryšį (plt005)

Dubens dugno raumenų ir juosmens mobilumo priklausomybę analizavo daugelis uţsienio

autorių Madill SJ ir McLean L tyrimo tikslas buvo nustatyti ar pilvo raumenų aktyvacija įtakoja

stiprų dubens dugno raumenų susitraukimą ir taip prisideda prie moterų šlapimo sulaikymo

mechanizmo Buvo siekiama nustatyti pilvo raumenų aktyvacijos lygį ir raumenų veiklos modelius

susijusius su valingais dubens dugno raumenų susitraukimais moterims neturinčioms dubens dugno

raumenų disfunkcijos

Tyrime dalyvavo 15 neturinčių dubens dugno raumenų disfunkcijos moterų Jos atliko tris

kiekvieno iš keturių pilvo raumenų maksimalius susitraukimus ir taip pat dubens dugno raumenų

susitraukimus gulimoje ant nugaros padėtyje Pilvo ir DDR veikla buvo registruojama

elektromiografijos pagalba o vidinis makšties spaudimas matuojamas naudojant modifikuotą

Femiscan zondą Tam tikras aktyvavimo modelis buvo pastebėtas kai skersinis vidinis ir tiesusis pilvo

raumenys dirbo su DDR prasidėjus maksimaliam vidiniam makšties slėgiui PFM veiklos vyravo

42

pradedant didėti makšties spaudimui o vėliau slėgio padidėjimas (iki 70 didţiausio galimo slėgio)

yra susijęs su kombinuota DDR skersinio pilvo tiesiojo ir vidinio įstriţinio raumenų veikla

Išvadose teigiama jog buvo nustatyti tam tikri pilvo raumenų veiklos modeliai kaip atsakas į

valingą dubens dugno raumenų susitraukimą moterims neturinčioms dubens dugno raumenų

disfunkcijos (2006)

Kontrolinės grupės dubens dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo

priklausomybė

-12

-1

-08

-06

-04

-02

0

02

04

06

-25 -2 -15 -1 -05 0 05 1 15 2 25

mmHg

cen

tim

etr

ai

12 pav Juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių tarpusavio priklausomybė

tiriamojoje grupėje

Tuo tarpu kontrolinės grupės juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių

tarpusavio ryšys buvo silpnas statistiškai nepatikimas (r=0192 plt005)

43

Kontrolinės grupės dubens dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo

priklausomybė

-12

-1

-08

-06

-04

-02

0

02

04

06

-25 -2 -15 -1 -05 0 05 1 15 2 25

mmHg

cen

tim

etr

ai

13 pav Juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių tarpusavio priklausomybė

kontrolinėje grupėje

Apibendrinant testavimo rezultatus galima teigti kad išlaikant juosmens mobilumą nėštumo

metu DDR jėga galinti turėti įtakos nėščiųjų epizodiniam šlapimo nelaikymui nemaţėja Esant

susilpnėjusiam ar pertemptam skersiniam pilvo raumeniui gali atsirasti liemens nestabilumas tiesiogiai

įtakojantis apatinės nugaros dalies skausmus bei disfunkcijas

Gautus šio tyrimo rezultatus galime traktuoti ir atvirkščiai ty nėštumo metu didelį dėmesį

skiriant dubens dugno raumenų aktyvacijai įtakojamas ir liemens stabilumas išlaikant dubens ndash

juosmens mobilumą

Tyrimai leidţia suprasti kad yra tam tikros sinergijos tarp pilvo ir DDR Manoma kad DDR

turi dvejopą funkciją dalyvauja liemens stabilumo palaikyme ir šlapimo ir išmatų šalinime bei

laikyme Šios raumenų sinergijos gali sėkmingai pasitarnauti DDR funkcijos sutrikimų reabilitacijoje

Juosmens ndash dubens regionui reikalingas stabilumas tam kad būtų galima pernešti krūvį

liemeniui ir viršutinėms galūnėms Tačiau tuo pačiu turi būti ir pakankamas mobilumas kad

uţtikrinti pakankamą judėjimą

44

IŠVADOS

1 Dubens dugno raumenų jėga nuo 28-tos iki 38-tos nėštumo savaitės kontrolinėje

grupėje maţėjo (plt005) o tiriamojoje liko panaši

2 Vertinant juosmens mobilumo kaitą nėštumo metu kontrolinėje grupėje nustatytas

reikšmingas sumaţėjimas (plt005) o tiriamojoje grupėje stebėta tik maţėjimo

tendencija

3 Jaunesnių nei 30 metų nėščiųjų grupėje juosmens mobilumas ir dubens dugno raumenų

jėga tiek 28-tą tiek ir 38-tą savaitę buvo statistiškai reikšmingai didesnė nei vyresnių

(plt005)

4 Juosmens mobilumas įtakoja dubens dugno raumenų funkcinę būklę išlaikant juosmens

mobilumą dubens dugno raumenų jėga nėštumo metu nemaţėja

45

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1 Izoliuotai aktyvinti dubens dugno raumenis nėštumo metu nėra tikslinga nes šių raumenų

susitraukimas dėl ilgalaikio palaipsniui didėjančio krūvio nėra pakankamai efektyvus

2 Dėka funkcinių ryšių nėštumo metu rekomenduojama didesnį dėmesį skirti kvėpuojamajai

diafragmai pilvo bei nugaros raumenims grąţinant ar lavinant dubens dugno raumenų

funkciją

3 Aktyvinant dubens dugno raumenis tikslinga į pratimų programą įjungti aktyvius dubens-

juosmens judesius akcentuojant kvėpavimą

4 Rekomenduojama nėštumo metu stabilizuoti liemenį Aktyvūs dubens-juosmens judesiai ne tik

išlaiko juosmens mobilumą bet ir stabilizuoja liemenį tiesiogiai susijusį su dubens dugno

raumenų funkciją

46

LITERATŪRA

1 Baumann L(2005) Kineziterapijos efektyvumas maţinant nugaros skausmus

nėštumo metu Magistro baigiamasis darbas Sporto biomedicinos fakultetas

Kineziterapijos ir sporto medicinos katedra ndash Kaunas 65p

2 J Buivydienė (2004) Nėštumo ir gimdymo įtaka dubens dugno raumenų funkcijai

Magistro baigiamasis darbas Kauno medicinos universitetas Visuomenės sveikatos

fakultetas kineziologijos ir sporto medicinos katedra - Kaunas 50p

3 Zachovajevas P Zachovajevienė B Baltaduonienė D Tadaravičiūtė R (2007)

Moterų kurias kamuoja įtampos šlapimo nelaikymas dubens dugno raumenų

lavinimo kineziterapijos metodais veiksmingumas Sveikatos mokslai Volume 17

Number 7

4 Barr KP Griggs M Cadly T (2005)Lumbar stabilization American Journal of

Physical Medicine and Rehabilitation 6473-480

5 Bastiaenen Caroline HG Rob A de Bie Wolters Pieter MJC Janneke M

Bastiaanssen Aldegonda BA Klabbers ir kt (2004) Treatment of pregnancy

related pelvic girdle andor low back pain after delivery design of a randomized

clinical trial within a comprehensive prognostic cohort study BMC Public

HealthDec 244(1)67

6 Beazel J R (2004) Lumbar pelvis and hip examination with emphasis on function

of the lower quarter University of Virginia Healthsouth APTA Presentation

Chicago

7 Boslash K Talseth T Holme I (1999) Single blind randomised controlled trial of

pelvic floor exercises electrical stimulation vaginal cones and no treatment in

management of genuine stress incontinence in women BMJ 318 487minus493

8 Bo K amp Braekken IH (2005) PFMT in treatment and prevention of POP (POP

study) National Library of Medicine December

9 Bo K amp Sherburn M (2005) Evaluation of female pelvic-floor muscle function

and strength Phys Ther 85269 ndash282

10 Bo K amp Stien R (1994) Needle EMG registration of striated urethral wall and pelvic

floor activity patterns Neurourol amp Urodyn 1335-41

11 Burgio K L Robinson J C Engel B T (1986) The role of biofeedback in

Kegel exercise training for stress urinary incontinence American Journal of

Obstetrics and Gynaecology 1 (154) 58minus64

47

12 Burgio K L Zyczynski H Locher J L et al (2003) Urinary Incontinence in the

12-Month Postpartum Period Obstetrics and Gynecology 6 (102) 1291minus1298

13 Carriegravere B (1998) The Swiss Ball Theory Basic Exercises and Clinical

Application New York Springer

14 Carriegravere B (2002) Fitness for the Pelvic Floor New York Thieme

15 Chiarelli P (1995) Womenlsquos Waterworks ndash Curing Incontinence Snohomish WA

Khera Publications

16 Chiarelli J Cockburn J (2002) Promoting urinary continence in women after

delivery randomised controlled trial BMJ 324 1241minus1244

17 Cornella JL (2004) Management in stress urinary incontinence Rev Urol 6(suppl

5)S18-S25

18 DeLancey J Ashton-Miller J Howard D et al (2001) The functional anatomy

of the female pelvic floor and stress continence control system Scand J Urol

Nephrol Suppl(207)17

19 De Lancey J Richardson A (1992) Anatomy of genital support In Benson T

ed Female Pelvic Floor Disorders New York Norton Medical Books

20 Dumoulin C Lemieux M C Bourbonnais D et al (2004) Physiotherapy for

Persistent Postnatal Stress Urinary Incontinence A Randomized Controlled Trail

Obstetrics and Gynecology 3 (104) 504minus510

21 Ewings P S Spencer S Marsh H et al (2005) Obstetric risk factors for urinary

incontinence and preventative pelvic floor exercises Cohort study and nested

randomized controlled trial Journal of Obstetrics and Gynaecology August 25(6)

558 ndash 564

22 Franklin E (2003) Pelvic Power mindbody exercises for strength flexibility

posture and balance for men and women New Jersey Elysian Editions

23 Freedmann F B (2000) Aqua Yoga London Lorenz books

24 Freeman RM (2004) The role of pelvic floor muscle training in urinary

incontinence BJOG an International Journal of Obstetrics and Gynaecology

December Vol 111 Supplement 1 pp 37ndash40

25 Goldberg RP Effects of pregnancy and childbirth on pelvic floor (2007) Springer

London 172 p

26 Grodstein F Fretts F Lifford K Resnick N Curhan G (2003) Association of

age race and obstetric history with urinary symptoms among women in the Nurses

Health Study Americian Journal of Obstetrics and Gynecology 2 (189) 428minus434

48

27 Gutke A (2007) Pelvic Girdle Pain and Lumbar Pain in Relation to Pregnancy

Department of Health and Society Division of Physiotherapy Faculty of Health

Sciences Linkoumlping University Sweden

28 Handa V L Pannu H K Siddique S et al (2003) Architectural Differences in

the Bony Pelvis of Women With and Without Pelvic Floor Disorders Obstetrics

and Gynecology 6 (102) 1283minus1290

29 Hannestad Y S Lie R T Rortveit G Hunskaar S (2004) Familial risk or

urinary incontinence in women population based cross sectional study BMJ 329

889minus891

30 Hulme J A (2002) Pelvic Pain and Low Back Pain A Handbook for Self Care amp

Treatment Montana Phoenix Publishing Co

31 Jones RC (1999) Muscle Balance and Dynamic Stability in Womens Health

Conference Paper Pelvic Stability in Pregnancy and Post Partum Dublin

32 Kim S Harvey M A Johnston S (2005) A Review of the Epidemiology and

Pathophysiology of Pelvic Floor Dysfunction Do Racial Differences Matter

Journal of Obstetrics and Gynaecology Canada 3 (27) 251minus259

33 Konstantinos H Eleni K and Dimitrios H (2006) Dilemmas in the management

of female stress incontinence the role of pelvic floor muscle training Int Urol

Nephrol

34 Kuhnert Ch (2005) Munich Pelvic floor training program Tecsana ltd Munich

35 Kulig K Powers Ch M Landel R F Hungwen Ch Fredericson M Guillet M

and Butts K Segmental lumbar mobility in individuals with low back pain in vivo

assessment during manual and self-imposed motion using dynamic MRI (2007)

BMC Musculoskelet Disord 8 8

36 Laycock J Jerwood D (2001) Pelvic Floor Muscle Assessment The Perfect

Scheme Physiotherapy 12 (87) 631minus642

37 Lockstad Harry MC(2003) Prevence of Back Pain during Pregnancy Spine Apr

1530 (8)983-91

38 Madill SJ McLean L (2006) Relationship between abdominal and pelvic floor

muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle contractions

in healthy continent women Neurourol Urodyn25(7)722-30

39 Magee D J Orthopedic Physical Assessment WB Saunders Company 2002

1020 p

40 Meyer S Hohlfeld P Achtari C De Grandi P (2001) Pelvic Floor Education

After Vaginal Delivery Obstetrics and Gynecology 5 (97) 673minus677

49

41 Mens JM Vleeming A Snijders CJ Koes BW Stam HJ (2001) Reliability

and validity of the actine straight leg raise test in pasterior pelvic pain since

pregnancy Spine 261167-1171

42 Moslashrkved S Boslash K (1997) The effect of postpartum pelvic floor muscle exercise

in the prevention and treatment of urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 4 (8) 217minus222

43 Moen MH Kogstad O Hansen JH ir kt (1990) Pelvic girdle relaxation

Clinical Presentation Tidsskr Nor Laegeforen 110 2211 ndash 2

44 Mohr Joan D (1990) Management of the trunk in adult hemiplegia The Bobash

concetion Topic in neurology APTA

45 Morin M Dumoulin C Bourbonnais D et al (2004) Pelvic floor maximal

strength using vaginal digital assessment compared to dynamometric measurements

Neurourol Urodyn 23336 ndash341

46 Moslashrkved S Boslash K Schei B Salvesen K Aring (2003) Pelvic Floor Muscle

Training During Pregnancy to Prevent Urinary Incontinence A Single-Blind

Randomized Controlled Trial Obstetrics and Gynecology 2 (101) 313minus319

47 Moses S (2008) Schobers Test Family Practice Notebook LLC

48 Neumann PB Grimmer KA and Deenadayalan Y (2006) Pelvic floor muscle

training and adjunctive therapies for the treatment of stress urinary incontinence in

women a systematic review BMC Womenrsquos Health 611

49 Nygaard I E Glowacki C Saltzman C L (1996) Relationship Between Foot

Flexibility and Urinary Incontinence in Nulliparous Varsity Athletes Obstetrics and

Gynecology 6 (87) 1049minus1051

50 Ostergaard M Thomsen BJ (1992) Pelvic insufficiency during pregnancy

Ugeskr Laeger 154 3568 ndash 72

51 Osgaard HC Zetherstrom G Hansson E (1994) The posterior pelvic pain

provocation test in pregnant women Eur Soine J3258 ndash 260

52 Persson J Woslashlner-Hanssen P Rydhstroem H (2000) Obstetric Risk Factors for

Stress Urinary Incontinence A Population-Based Study Obstetrics and

Gynecology 3 (96) 441minus445

53 Reilly E T C Freeman R M Waterfield M R et al (2002) Prevention of

postpartum stress incontinence in primigravidae with increased bladder neck

mobility a randomised controlled trial of antenatal pelvic floor exercises BJOG an

international journal of obstetrics and gynaecology 1 (109) 68minus76

50

54 Richardson CA Hodges P Hides J (2005) Therapeutic exercise for liumbopelvic

stabilizationChurchill Livingstone Harcourt Publishers 12 p

55 Sabino J Grauer J (2008) N Pregnancy and low back pain Curr Rev

Musculoskelet Med 1137ndash141

56 Sapsford R (2001) The Pelvic Floor A clinical model for function and

rehabilitation Physiotherapy 12 (87) 620minus630

57 Sapsford RR (2004) Rehabilitation of pelvic floor muscles utilizing trunk

stabilization Man Ther Feb9(1)3-12

58 Sapsford RR Hodges P W (2001) Contraction of the pelvic floor muscles during

abdominal maneuvers Arch Phys Med Rehabil Aug 82(8)1081-8

59 Sapsford RR Hodges PW Richardson

CA Cooper

DH Markwell

SJ Jull

GA

(2001) Co-activation of the abdominal and pelvic floor muscles during voluntary

exercises Neurourol Urodynam 2031-42 Wiley-Liss Inc

60 Sapsford RR Hodges PW Richardson CA Cooper DA Markwell SJ amp Jull GA

(1997) Activation of puboccygeus during a variety of isometric abdominal

exercises Abstract 115 ICS Yokohama

61 Shelly E (2005) The pelvic floor Hall C M Brody L Th Therapeutic Exercise

Moving Toward Function (p 402ndash435) USA Lippincott Williams amp Wilkins

62 Sihvonen T Huttunen M Makkonen M Airaksinen O (1998) Functional

Changes in Back Muscle Activity Correlate With Pain Intensity and Prediction of

Low Back Pain During Pregnancy Arch Phys Med Rehabil Vol 79 October

63 Smith R Appell R Fenner D et al Clinical management of urinary incontinence

in women APGO Educational Series on Womenrsquo s Health Issues 2007 March 1

64 Steacutephanie J Madill Linda McLean (2006)Relationship between abdominal and

pelvic floor muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle

contractions in healthy continent women Urodynam 25722-730

65 Vickers D amp Davila GW Kegel Exercises and Biofeedback (2006) Springer

London 303-310

66 Urquhart D M Hodges P W Allen T J Story I H (2005) Abdominal muscle

recruitment during a range of voluntary exercises Man Ther May10(2)144-53

67 Wilson P D Herbison G P (1998) A randomized controlled trial of pelvic floor

muscle exercises to treat postnatal urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 5 (9) 257-264

51

68 Woodman PJ amp Graney DO (2002) Anatomy and physiology of the female

perineal body with relevance to obstetrical injury and repair Clinical anatomy

15321ndash334

Page 20: KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS ... · raumenų inervacija (Woodman, PJ. ir Graney, D.O., 2002). DDR griaučių raumenų sudėtį įeina 33% greitųjų ir 67% lėtųjų

20

sričių nes neuţtenka informacijos apie stuburo komponentų būklę Dėl to maţėja raumens aktyvumas

jis silpsta ar atrofuojasi

Richardson su bendraautoriais (2005) atliko tyrimą kuriame tiriamiesiems su lokalių

raumenų disfunkcija parinkti specialūs pratimai įtraukiant pakartotinius izometrinius dauginio ir

skersinio pilvo raumenų susitraukimus (tiesiamųjų ir lenkiamųjų raumenų jėgos ir ištvermės gerinimas

nebuvo įtrauktas) Išvadose teigiama lokaliųjų raumenų skersmuo padidėjo tiriant ultragarsinės

diagnostikos metodu Judesių valdymo gerinimo etape atliekami izometriniai pratimai įtraukiantys

dauginio skersinio pilvo raumenų susitraukimus gulint ant pilvo nugaros ar skausmą maţinančiose

padėtyse Daugkartinis tikslus pratimų kartojimas sudaro nervų sistemoje dominantę ty automatinį

raumens įsijungimą į judesio ir statinės padėties išlaikymą Sąlyginai sveikų ţmonių lokalieji

raumenys aktyvuojami anksčiau uţ globaliuosius o besiskundţiančių nugaros skausmais - atvirkščiai

Statinis ir dinaminis stabilumas pasiekiamas kai aktyvios pasyvios ir kontrolinės sistemos

dirba kartu Biomechaniniai dubens sąnarių fiksavimo modeliai apibrėţiami vadinamais formos ir

jėgos dominančių principais Raumenų ndash raiščių sistema valdoma nervų sistemos atsakinga uţ jėgos

dominantę Raumenys skiriami į dvi funkcines sistemas giliejilokalūs ir paviršiniaiglobalūs

Lokalieji yra atsakingi uţ smulkius suderintus tarpsegmentinius nespecifinius jėgos krypčiai

judesius o tuo tarpu globalieji raumenys kontroliuoja stuburo orientavimą į tiesioginius judesius

Judesių kontrolės koncepcija kur giliųjų raumenų korsetas ir globalių raumenų veikla yra

suderinta lemia juosmens - dubens stabilumą Tiesiamasis nugaros raumuo dvigalvis šlaunies raumuo

ir didysis sėdmens raumuo yra svarbiausi raumenys jėgos dominantės palaikymui Skersinis pilvo

raumuo ir DDR yra svarbūs juosmens ndash dubens regiono stabilizavimui

Dėl patologinių biomechaninių ir hormoninių kitimų atsiranda sąnarių ir stuburo segmentų

nestabilumas Todėl sąnarinėse kapsulėse raiščiuose sausgyslėse dirginami skausmo receptoriai

Nestabilumą stengiasi kompensuoti raumenys tačiau tai trunka neilgai kadangi jie negali

pilnavertiškai pakeisti raiščių funkcijos Raumuo vargsta blogėja metabolizmas jie įsitempia

Spazmuotas raumuo sukelia skausmą Bet refleksinį raumens įsitempimą gali sukelti raiščių ir sąnarių

dirginimas (Lockstad 2003)

Nėštumo metu ypač veikiami liemens stabilumą uţtikrinantys raumenys Tie raumenys

vadinami laikysenos raumenimis jie yra trumpi giluminiai neatliekantys judesių tačiau

stabilizuojantys sąnarius raumenys Šią funkciją atlieka toniniai raumenys uţtikrinantys gerą dinaminį

stabilumą liemenyje Liemens stabilumą uţtikrina trys pagrindinai toniniai raumenys ndash skersinis pilvo

(m transversus abdominis) dauginiai (m multifidus) ir vidiniai įstriţiniai pilvo (m internus obliquus)

raumenys

Esant susilpnėjusiam ar pertemptam skersiniam pilvo raumeniui gali atsirasti liemens

nestabilumas tiesiogiai įtakojantis apatinės nugros dalies skausmus (Barkauskas 2002) Skausmas

21

slopina šio raumens susitraukimą atliekant įvairius judesius galūnėmis ir taip prarandamas apsauginis

stabilizavimo efektas Palaipsniui toninis raumuo (skersinis pilvo) tampa faziniu ty dalyvauja liemens

judesiuose ir neuţtikrina liemens stabilumo einant bėgant ar tiesiog atliekant judesius rankomis

(Mohr 1990)

Kulig K ir kolegų atlikto tyrimo hipotezė teigė kad liemens segmentinių judesių skirtumai

įtakoja apatinės nugaros dalies skausmą Tyrimo metu buvo nustatyta kad tiriamosioms kurios

skundėsi apatinės nugros dalies skausmu buvo daugiau padidėjęs juosmeninės dalies mobilumas nei

toms kurios nesiskundė skausmu Padidėjęs mobilumas buvo nustatytas L4-L5 ir L5-S1 segmentuose

(Kulig K ir kiti 2007)

Juosmens ndash dubens regionui reikalingas stabilumas tam kad būtų galima pernešti krūvį

liemeniui ir viršutinėms galūnėms Tačiau tuo pačiu turi būti ir pakankamas mobilumas (fiziologinės

amplitudės ribose) kad uţtikrinti pakankamą judėjimą (Steacutephanie J 2006)

133 Netaisyklinga laikysena

Esant silpniems raumenims palaipsniui susiformuoja netaisyklinga nėščiosios laikysena dėl

ko nėščioji daţnai gali jausti skausmus juosmeninėje ir krūtininėje (tarp menčių) dalyse keliuose ir

pėdose (Osgaard ir kt 1994) Netaisyklinga laikysena daţnai susijusi su krypuojančia eisena

Taip pat dėl hormonų pokyčių padidėja dubens ir juosmeninės dalies sąnarių paslankumas kuris

įtakoja netaisyklingos nėščiosios laikysenos formavimąsi

Kita prieţastis įtakojanti netaisyklingos laikysenos formavimąsi yra palaipsniui didėjantis

vaisiaus apimtis ir svoris moteris priversta atsilošti atgal kad išlaikytų pusiausvyrą stovėdama ar eidama

Dėl to gali padidėti juosmens linkis ir persitempti minkštieji audiniai Tačiau pagal olandų atliktą studiją

(rentgeno pagalba) nagrinėjusią laikysenos pokyčius nėštumo metu teigiama kad juosmens linkis maţėja

Bendras skausmas gali kilti dėl raumenų ir raiščių bei kraujotakos dubens raumenyse ir raiščiuose

pasikeitimo (Bastiaanssen 2004)

Kalbant apie generalizuotą ty viso kūno pusiausvyros lygmenį reikia paminėti kūno masės

centrą kaip labiausiai įtakojantį veiksnį Dėl vienokių ar kitokių prieţasčių pasislinkus kūno masės

centrui apatinės nugaros dalies struktūros patiria daug didesnę kompresinę apkrovą Šiuo atveju

pakenkimo lygmuo tiesiogiai priklauso nuo struktūrų uţtikrinančių nugaros stabilumą gebėjimo

suvaldyti atsiradusią apkrovą Kitas stabilizacinis apatinės nugaros dalies lygmuo atsakingas uţ

dubens ir juosmeninių slankstelių padėties kontrolę ir valdymą Šiame lygmenyje svarbiu veiksniu

tampa fiziologiniai stuburo linkiai (juosmeninis linkis) bei viso kūno laikysena Pačiame ţemiausiame

stabilizacijos kontrolės lygmenyje atsiduria tarpslanktelinių judesių (slinkimas ir sukimas) valdymas

22

Sihvonen T atliktame tyrime buvo nustatyta kad nugaros raumenų atsipalaidavimo laipsnis

lygiagrečiai susijęs su skausmo intensyvumu ir aktyvumo lygis judesio metu turi atvirkštinę

priklausomybę judesių ribotumo lygiui (1998)

Laikysenos pokyčius įtakoja šie kitimai

1 Nėštumo metu nutolsta krūtinkaulio kardinė atauga stuburas išsitiesia pečiai ir galva atlošiami

atgal nugara išsilenkia

2 Kaklo linkis didėja į viršutinę kaklo keterą galva pirmyn (tokia padėtis reikalinga pečių

išlyginimui)

3 Bendras kūno masės centras svyruoja pirmyn ir atgal dėl gimdos ir jos komponentų masės

padidėjimo

4 Tam kad kompensuotų gravitacijos centro poslinkį gali padidėti juosmens linkis ir kelių

hiperekstenzija (keliai per daug išsitiesia tam kad pasikeistų gravitacijos linija) Todėl daţnai

netinkamai apkraunami kelių ir pėdų sąnariai

5 Kinta kūno masės centras pasislenka pirmyn ir tenka didesnis krūvis nugaros ir pilvo

raumenims

Nėštumo metu ypač veikiami liemens stabilumą uţtikrinantys raumenys Tie raumenys

vadinami laikysenos raumenimis jie yra trumpi giluminiai neatliekantys judesių tačiau

stabilizuojantys sąnarius raumenys Šią funkciją atlieka toniniai raumenys uţtikrinantys pakankamą

dinaminį stabilumą liemenyje Liemens stabilumą uţtikrina trys pagrindinai toniniai raumenys

skersinis pilvo (m transversus abdominis) dauginiai (m multifidus) ir vidiniai įstriţiniai pilvo(m

internus obliquus) raumenys Esant susiformavusiai netaisyklingai kūno laikysenai ar funkciniams

nugaros skausmams ypatingą dėmesį būtina kreipti laikysenos kontrolei ir kūno judėjimo mechanikai

Vertikalioje padėtyje atraminę palaikomąją liemens ir vidaus organų funkciją atlieka pilvo nugaros

kvėpavimo diafragmos bei dubens dugno raumenys (Carriere 2002)

Laikysenos kontrolės lavinimui didelis dėmesys skiriamas pilvo raumenų stiprinimui be

aktyvinimui Skersinio pilvo raumens aktyvavimas stabilizuoja liemenį ir uţtikrina geresnį viršutinių ir

apatinių galūnių funkcionavimą

Carriere (2002) nurodo kad pilvo raumenų treniravimas yra būtinas norint sustiprinti silpnus

DDR ir atstatyti jų funkciją nes tuo metu kai raumuo išmoksta dirbti daugelyje kombinacijų jis toliau

automatiškai savaime treniruojasi atliekant kasdieninio gyvenimo veiksmus Yra labai sunku aptikti ir

sąmoningai aktyvuoti skersinius pilvo raumenis Kada skersinis pilvo raumuo yra aktyvus ir yra gerai

įsitempęs jis atpalaiduoja juosmeninę nugaros dalį Kada sėdimieji gumburai atitolsta nuo vienas kito

23

apatinė skersinio pilvo raumens dalis sutrumpėja sėdimiesiems gumburams priartėjus skersinis pilvo

raumuo pailgėja Tai rodo kad skersinis pilvo raumuo ir DDR yra antagonistai kurie visada

funkcionuoja kaip pora (Franklin 2003)

Skersinio pilvo ir dubens dugno raumenų atsakas sustiprėja kuomet pratimai atliekami esant

geram juosmens-kryţkaulio linkiui Pradinė padėtis pasilenkus ir nugaros lenkimas atliekant pratimus

aktyvuoja sukimą skatinančius pilvo raumenis tokius kaip išoriniai įstriţiniai pilvo ir tiesieji pilvo

raumenys o tai apriboja skersinio pilvo raumens įtraukimą į darbą (Sapsford 2001)

Atstatinėjant raumenų tarpusavio pusiausvyrą (paprastai ji būna sutrikusi esant netaisyklingai

laikysenai) tempiamos ir stiprinamos šios raumenų grupės

Stiprinami šie raumenys

viršutinė kaklą lenkianti raumenų dalis apatinė kaklą ir viršutinė krūtinę tiesianti raumenų

dalis

mentę supantys raumenys

išoriniai ţastą sukantys raumenys

liemenį lenkiantys ir stabilizuojantys raumenys (tiesusis ir įstriţiniai pilvo)

šlaunis tiesiantys raumenys

blauzdas tiesiantys raumenys

pėdas tiesiantys raumenys

kvėpavimo raumenys

Tempiami šie raumenys

viršutinė kaklą tiesianti raumenų dalis bei mentės keliamieji raumenys

krūtinės raumenys (didysis ir maţasis krūtinės raumenys)

nugarą tiesiantys raumenys

šlaunis pritraukiantys ir lenkiantys raumenys (nepertempti moterims jaučiančioms dubens

nestabilumą ir skausmą )

blauzdas lenkiantys raumenys (nepertempti moterims jaučiančioms dubens nestabilumą ir

skausmą )

pėdas lenkiantys raumenys

24

134 Dubens raiščių atsipalaidavimo sindromas (DRAS)

Juosmens ndash dubens regiono stabilizavimo sistemas įtakoja hormoniniai ir biomechaniniai

pokyčiai tačiau ne visos moterys patiria nugaros skausmą Anksčiau manyta kad hipermobilumas yra

pagrindinė skausmo prieţastis tačiau šiuo metu manoma jog dinaminės stabilizacijos metu jį lemia

raumenų ndash raiščių sistemos nesugebėjimas kompensuoti padidėjusio dubens sąnarių laisvumo (Gutke

A 2007) Dubens raiščių atsipalaidavimo sindromas (DRAS) yra apibūdinamas kaip būklė

išsivystanti nėštumo ar gimdymo metu ir pasireiškianti stipriu skausmu kryţmeniniame klubo sąnaryje

irar gaktinėje sąvarţoje (Petrikonis 2001)

Kryţmeninio kubo sąnario ir gaktinės sąvarţos atsipalaidavimas nėštumo metu yra

fiziologinis fenomenas kuris paprastai vyksta be simptomų nes jį iš dalies lemia hormoniniai ir

biocheminiai faktoriai Tačiau kai kuriais atvejais šie pokyčiai sąlygoja simptomus 08 -16 moterų

DRAS pasireiškia nėštumo metu Šie simptomai gali atsirasti jau pirmame nėštumo trimestre tačiau

paprastai pasireiškia 5 ndash 8 nėštumo mėnesį

Daugeliui moterų skausmai pranyksta tuoj po gimdymo tačiau kai kuriais atvejais dėl

neaiškių prieţasčių jis uţsitęsia keliolika savaičių po gimdymo Simptomai pasireiškia skausmu

juosmeninėje stuburo dalyje ir padidėjusiu jautrumu kryţmeniniame klubo sąnaryje bei gaktinėje

sąvarţoje (Petrikonis 2001)

14 Dubens dugno pilvo raumenų ir diafragmos funkciniai ryšiai

Visi dubens dugno komponentai sudaro atskirą griaučių raumenų sistemą (ţr 4 pav) kuri

yra susijusi su kitų griaučių raumenų sistemų funkcionavimu (Sapsford 2001 Franklin 2003)

DiafragmaDauginis raumuo

Dubens dugnasKryžkaulis

Skersinis pilvo raumuo

Dauginiai raumenys

4 pav DDR pilvo raumenų ir diafragmos funkciniai ryšiai (Beazel J R 2004)

25

Nurodoma kad DDR kartu su diafragma skersiniais pilvo raumenimis ir klubiniais juosmens

raumenimis suformuoja tam tikrą konteinerį Visų šių raumenų tarpusavio veikla turi svarbią reikšmę

DDR jėgai bei nugaros raumenų funkcinei būklei Konteinerio stogą sudaro diafragma šonines sienas

- skersiniai pilvo raumenys uţpakalinę sieną - klubiniai juosmens raumenys ir pagrindą - DDR

Pasak Carriere (1998) stovint išsitiesus pilvo nugaros raumenys diafragma ir DDR sudaro

pilvo kamerą Visi šie raumenys dėka savo funkcinių jungčių palengvina keliamųjų ir sutraukiamųjų

išangės raumenų funkciją Kosint šokinėjant bėgant šie raumenys turi dirbti kartu kad sustiprintų

DDR DDR nėra izoliuotas vienetas tačiau pilvo kapsulės dalis kuri supa pilvo ir dubens organus

Struktūros sudarančios šią kapsulę yra juosmeninės stuburo dalies slanksteliai ir dauginiai raumenys

diafragma (kuri svarbi tiek laikysenai tiek kvėpavimui) skersiniai pilvo raumenys ir DDR

kompleksas Šie raumenys uţtikrina liemens laikyseną vertikalioje padėtyje ir veikia sinergetiškai

(Sapsford 2001) Skersiniai pilvo raumenys dirba kaip korsetas apjuosdami apatinę pilvo dalį ir

nugarą ir palengvindami dauginių raumenų darbą (Hulme 2002 )

Diafragma pilvo raumenys (ypatingai skersiniai pilvo) plačiausieji nugaros raumenys

sėdmenų raumenys ir dauginiai raumenys yra svarbūs raumenys uţtikrinantys optimalią DDR

funkciją Jie sudaro integruotą atramos sistemą bei pagerina šlapimo pūslės ir tiesiosios ţarnos

funkciją stuburo juosmeninės kryţkaulio dalies stabilumą pusiausvyrą ir vaikščiojimą (Hulme 2002)

Dubens dugnas turi greitai reaguoti į laikysenos liemens raumenų aktyvumo ir vidinio pilvo spaudimo

pokyčius išlaikant sutrauktus raumenis įvairaus intensyvumo fizinio krūvio metu ir juos atpalaiduoti

po krūvio

Diafragma yra svarbiausias kvėpavimo raumuo Ji tarsi kupolas dengia vidaus organus ir

suformuoja atskiriamąjį sluoksnį tarp pilvo ertmės ir krūtinės Diafragmą ir dubens dugną jungia nuo

pilvo ertmės einantis jungiamasis audinys (adventitia) vadinama fascija kuri eina paraleliai

pasidalindama į du lapelius Taigi taisyklingas kvėpavimas yra labai svarbus treniruojant dubens

dugno raumenis Šis kvėpavimas vadinamas diafragminiu arba pilviniu kvėpavimu (Kuhnert Ch

2005)

Diafragma sinergetiškai palengvina skersinio pilvo raumens darbą per kvėpavimo iškvėpimo

fazę Kadangi diafragma pakyla pakeldama vidaus organus 1-3 cm ir sumaţindama vidinį pilvo

spaudimą skersinis pilvo raumuo susitraukia stabilizuodamas juosmens-dubens regioną (Hulme 2002

b) Nurodoma kad nėščiosios kurios sėdi neatsirėmusios ir išlaikydamos taisyklingą juosmeninį

stuburo linkį stovi išsitiesusios ir pas kurias judant apatinės pilvo dalies raumenys yra tvirti

palengvina neintensyvų DDR aktyvumą sinergijoje su giliaisiais pilvo raumenimis didţiąją dienos dalį

Jos pasiţymi gera laikysenos kontrole Tik tada kada pilvo raumenų susitraukimai yra automatiški

dubens dugnas gali atlikti savo atraminę funkciją sulenkus liemenį (Sapsford 2001)

26

Literatūroje nurodoma kad DDR funkcija glaudţiai susijusi su kvėpavimo diafragma

Kvėpuojant diafragma nusileidţia ir grįţta į ramybės padėtį 12-14 kartų per minutę Diafragminis

kvėpavimas yra svarbus norint išlaikyti sveiką stuburą sveiką šlapimo pūslę ir tiesiąją ţarną bei

šlapimo sulaikymą (Hulme 2002)

Įkvėpimo metu kvėpavimo diafragma juda ţemyn pilvas išsipučia o dubens dugnas šiek tiek

pajuda ţemyn jei jis yra elastingas ir atpalaiduotas (Carriere 2002) Nusileidţianti diafragma spaudţia

pilvo organus ir didina šlapimo pūslės ir tiesios ţarnos spaudimą (VPS) (Hulme 2002 ) Organai yra

spaudţiami į pilvo raumenis ir dubens dugną kuris prisitaiko platėdamas Pilvo raumenys ir dubens

dugnas dirba kartu kad paremtų ir subalansuotų diafragmos aktyvumą (Franklin 2003)

Iškvėpimo metu pilvas suplokštėja ir jei iškvėpimas yra stiprus diafragma susitraukia ir juda

į viršų (Carriere 2002) DDR ir pilvo raumenys susitraukia kad galėtų pastumti organus į viršų

(Franklin 2003) Diafragma daugiau kontroliuojama autonominės nervų sistemos nei valingos nervų

sistemos (Hulme 2002 ) Valdomas forsuotas iškvėpimas sukelia ne tik diafragmos bet ir vidinio ir

išorinio įstriţinio pilvo raumenų aktyvaciją Tai skatina įtampos padidėjimą dubens

dugnosutraukiamojo raumens funkciniame vienete (Carriere 1998)

Pagrindiniai liemens organai yra tiesiogiai arba netiesiogiai palaikomi diafragmos taigi

diafragmos ritmiškas judėjimas padeda išlaikyti šių organų normalų mobilumą ir pakelia šlapimo pūslę

2-3 cm per iškvėpimo fazę Diafragma kartu su skersiniu pilvo raumeniu padeda stabilizuoti stuburą

iki padidėjant vidiniam pilvo spaudimui atliekant galūnių judesius

Spaudţiant krūtinės ląstą šonkauliais diafragmos mechanizmas įtakoja ne tik pilvo sienos

raumenis bet ir DDR (Moen ir kt 1990) Ilgalaikis iškvėpimas (ar įsitempimas) aktyvuoja ne tik

diafragmą bet taip pat vidinį ir išorinį įstriţinius pilvo raumenis (Ostergaard ir kt 1992) Tai sukelia

dinaminę funkcinio vieneto DDR padidėjusį įsitempimą Todėl svarbią reikšmę turi gebėjimas

kvėpuoti diafragminiu būdu kurio metu intensyviai priverčiami dirbti pilvo raumenys

Sapsford R R ir Hodges P W atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti ar valingas pilvo raumenų

susitraukimas yra susijęs su dubens dugno raumenų aktyvumu DDR aktyvumas buvo matuojamas

atliekant skirtingo intensyvumo pilvo raumenų susitraukimus gulimoje ir sėdimoje padėtyse DDR

elektromiografinis aktyvumas buvo matuojamas įvedus į makštį ir išeinamąją angą paviršinius

elektrodus Šie matavimai buvo paremti išeinamosios angos ir makšties spaudimo Gauti rezultatai

rodė kad DDR elektromiografijos duomenys padidėjo pilvo raumenų susitraukimo metu DDR

aktyvumas stipraus pilvo raumenų susitraukimo metu nesiskyrė nuo išmatuoto maksimalaus DDR

susitraukimo Išmatuotas pirmiau makšties ir išeinamosios angos slėgio padidėjimas o po to ir pilvo

Išvadose kalbama kad sveikiems tiriamiesiems valingas pilvo raumenų aktyvumas sąlygojo DDR

aktyvumą Dubens slėgio padidėjimas įvykęs prieš pilvo slėgio padidėjimą parodo kad atsakas yra

27

uţprogramuotas Pilvo raumenų treniravimas gali būti labai veiksmingas šių sutrikimų gydyme

(Sapsford R R Hodges P W 2001)

Valingų DDR susitraukimų metu sveikoms moterims kaip atsakas buvo uţregistruotas

charakteringas pilvo raumenų aktyvumas (Steacutephanie J 2006)

Daugelis pilvo raumenis lavinančių pratimų yra įtraukiami į nugaros skausmo ir kitų griaučių

raumenų sistemos sutikimų reabilitavimo programas Buvo atlikta keletas tiriamųjų darbų apie visų

pilvo raumenų aktyvavimą ir įtaką tam tikriems regionams Šis tyrimas parodė kas vidinis apatinės

pilvo sienos vidinės krypties judesys gulimoje ant nugaros padėtyje labiausiai nepriklausomai nuo kitų

pilvo raumenų įtakoja skersinio pilvo raumens aktyvumą (Urquhart DMir kt 2005)

Šlaunų ir liemens judesių metu (Bo ir Stein 1994) izometrinių pilvo pratimų metu (Sapsford

ir kt 1997) ir kitų juosmenį stabilizuojančių raumenų aktyvavimo metu (Jones 1999) buvo

uţregistruotas dubens dugno raumenų elektromiografijos rodiklių padidėjimas

Dar vieno tyrimo metu buvo tiriamas pilvo raumenų atsakas į valingą DDR susitraukimą

moterims anamnezėje neturėjusioms dubens dugno sutrikimų tam kad nustatyti ar yra pilvo ertmę

supančių raumenų ko-aktyvaciją DDR pratimų metu Pilvo raumenų aktyvumas buvo registruojamas

elektromiografijos metodu elektrodų pagalba Tiriamosios sutraukinėjo DDR trijose padėtyse gulint

ant nugaros Visoms tiriamosioms pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas padidėjo virš pradinio

taško atliekant DDR susitraukimus maţiausiai vienoje padėtyje Skersinio pilvo raumens

elektromiografijos aktyvumas buvo didţiausias liemens lenkimo padėtyje o skersinio pilvo raumens

aktyvumas buvo didesnis uţ tiesiojo pilvo raumens aktyvumą liemens tiesimo padėtyje

Buvo atliktas papildomas eksperimentinis tyrimas kurio metu buvo registruojamas gaktinio

stuburgalio raumens ir pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas atliekant tris skirtingus

submaksimalius izometrinius pilvo raumenų pratimus Šio eksperimentinio tyrimo metu nustatytas

gaktinio stuburgalio raumens aktyvumo padidėjimas su kiekvienu pilvo raumenų susitraukimu

Rezultatai rodo kad pilvo raumenų aktyvumas yra normalus atsakas į DDR veiklą

tiriamosioms be DDR sutrikimų ir leidţia manyti kad specifinė pilvo raumenų veikla aktyvuoja DDR

(Sapsford RR ir kt 2001)

Nėštumo metu DDR dėl palaipsniui didėjančio gimdos svorio yra nuolat tempiami ir

neišlaiko jiems tenkamo krūvio todėl izoliuotai aktyvinti šiuos raumenis yra sudėtinga Ilgą laiką buvo

manoma kad liemens stabilizavimo pratimų programa nėščiosioms įjungiant dubens judesius neįtakoja

DDR funkcinės būklės Anksčiau kineziterapeutai mokydami kaip atlikti dubens dugno raumenų

pratimus akcentuodavo pacientams neįtempti pilvo raumenų Šiuo metu poţiūris šiuo klausimu

pasikeitė Egzistuojantis funkcinis ryšys tarp dubens dugno kvėpuojamosios diafragmos bei pilvo ir

nugaros raumenų suteikia galimybę šiuos raumenis aktyvinti netiesiogiai

28

Atliekami tyrimai leidţia suprasti kad yra tam tikros sinergijos tarp pilvo ir DDR Manoma

kad DDR turi dvejopą funkciją dalyvauja liemens stabilumo palaikyme ir šlapimo ir išmatų šalinime

bei laikyme Šios raumenų sinergijos gali sėkmingai pasitarnauti DDR funkcijos sutrikimų

reabilitacijoje Daugeliui moterų prieš ir po gimdymo bendro fizinio aktyvumo pagalba galima

sėkmingai pagerinti dubens dugno raumenų atsigavimą be specifinių dubens dugno raumenų pratimų

Pagrindiniai faktoriai susiję su treniravimosi sėkme yra daugiau pacienčių sutikimas ir

motyvacija nei amţius ar šlapimo nelaikymo laipsnis Paskaičiuota kad tik 15-20 pacienčių sutinka

atlikti DDR treniruotes (Freeman RM 2004)

Nėštumas yra idealus laikotarpis pacienčių edukacijai ir motyvacijai skatinti nes šiuo metu

jos aktyviai lankosi sveikatos prieţiūros įstaigose Yra kilusi idėja kad moterų konsultacijų

laukiamuosiuose moterys galėtų stebėti video medţiagą apie nėštumą ir gimdymą o tuo tarpu ir jų

poveikį DDR šių raumenų pokyčius ir riziką (McLennan MT ir kt 2005)

Bo K ir kitų tyrimo tikslas buvo ištirti kiek moterų nėštumo metu atlieka DDR pratimus

Tyrimo metu nustatyta kad santykinai keletas (17) moterų nėštumo metu reguliariai atliko DDR

pratimus (2006)

Tikėtina kad DDR pakartotinas toninio aktyvumo įgijimas dėl pailgintos skersinių pilvo

raumenų švelnios aktyvacijos prieš padidinant jėgą yra svarbus faktorius atstatantis laiku įvykstantį

DDR atsaką (Sapsford 2001) Kada susitraukia dubens diafragma susitraukia ir pilvo raumenys ir

atvirkščiai Taigi kai dirba DDR jėgos laukas jis palengvina pilvo raumenų susitraukimą (Hulme

2002 )

Funkcinių pratimų tikslas yra atstatyti DDR funkciją Kada DDR lavinimas koordinuojamas

su aplink esančių raumenų treniravimu DDR funkcija yra atstatoma (Carriere 2002)

Tyrimai parodė kad atliekant maksimalų DDR susitraukimą padidėja visų pilvo raumenų

aktyvumas Tiesiojo pilvo raumens atsakas buvo maţiausias Atliekant juosmeninį lenkimą didţiausias

buvo skersinio pilvo raumens ir išorinio įstriţinio raumens aktyvumas Pastebėta kad atliekant netgi

silpną DDR susitraukimą skersinis raumuo duoda atsaką nepriklausomai nuo liemens padėties

Priešingai atliekant įvairius izometrinius pilvo raumenų manevrus padidėjęs pilvo raumenų

elektromiografinis aktyvumas įtakoja gaktinio stuburgalio raumens ir išeinamosios angos raumenų

aktyvumą DDR ir dauginio raumens koaktyvacija taip pat buvo tiriama tačiau patvirtinantys rezultatai

negauti

Atsiţvelgiant į tai kad dubens dugno raumenys yra liemens stabilumo palaikymo sistemos

dalis kurią sudaro tam tikri lokalieji raumenys nepakankama kitų lokaliųjų raumenų veikla veikia

DDR toninį aktyvumą ir įsijungimo į darbą laiko funkcinės veiklos metu Nugaros skausmas gali būti

prieţastimi maţinančia DDR toninį aktyvumą Taip pat ir klubinio kryţkaulio sąnario sutrikimai gali

įtakoti liemens stabilumo sistemą

29

Nuo 1962 m su nėštumu susijusios dubens ir juosmeninės stuburo dalies diagnozė

prognozės ir gydymas kėlė diskusijas ir iki šiol besitęsiantį nuomonių išsiskyrimą Be to naujausi

gydymo strategijų tyrimai atspindi įvairias nuomones iš tiesų rodančias kad egzistuoja profesinis

neapibrėţtumas dėl optimalaus gydymo metodo (Bastiaenen ir kt 2004)

Publikuojami įvairių studijų gydymo rezultatai tačiau didesnė dauguma jų yra nepatvirtinti

Nėščiųjų dubens ir juosmeninės stuburo dalies skausmų gydymas yra nukreiptas į skausmo maţinimą

susidedantį iš padėčių ir kai kurių kasdieninių veiksmų (lipimo laiptais kėlimo liemens sukimo

judesių) vengimo bei korekcinių pratimų programos

Kineziterapija vandenyje labai populiari ir efektyvi forma gydanti daugelį judamojo aparato

ligų Vienas iš privalumų treniruojantis baseine yra tas kad vandenyje neţiūrint judesių stuburas

veikiamas labai nedidelių apkrovų Taip yra dėl to kad vandenyje ţmogus tampa bdquobesvorisldquo

Vandenyje kaip ir sausumoje pasiekiama gerų rezultatų derinant kvėpavimą ir tempimą

didesnis raumenų pailgėjimas įmanomas vandenyje (Freedmann 2000)

Juosmeninės stuburo dalies lenkimas įtakoja DDR atsaką Moterims yra sunkiau aktyvuoti

DDR kada juosmeninė stuburo dalis yra lenkimo padėtyje Pas daugelį moterų pilvo siena pasislenka

pirmyn lenkiantis stovimoje padėtyje ir tai maţina DDR aktyvumą Eksperimentinėje situacijoje

sveikoms moterims pilvo sienos pasislinkimas pirmyn sumaţino šlaplės spaudimą (Sapsford 2001)

Kadangi ritmingus kvėpavimo judesius palaiko pilvo ir dubens dugno raumenų sinerginė veikla tad

būtina uţtikrinti normalų šių raumenų funkcionavimą Dubens dugno raumenų aktyvacijai ir

stiprinimui taikoma Kegelio bei Tansbergerio metodikos (Baumann L 2005)

30

2 TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA

21 Tyrimo organizavimas ir tiriamųjų kontingentas

Tyrimo objektas nėščių moterų dubens dugno raumenys

Tyrimas buvo atliekamas KMUK Akušerijos ginekologijos klinikoje Kauno II klinikinės

ligoninės akušerijos skyriuose bei P Maţylio gimdymo namų fizinės medicinos ir reabilitacijos

skyriuje Tyrimas pradėtas 2007 spalio mėnesį ir tęsėsi iki 2009 kovo mėnesio

Pradiniame tyrimo etape dalyvavo 87 sveikos pirmą kartą besilaukiančios savanorės nėščios

moterys kurių nėštumas buvo nuo 28 nėštumo savaitės Visos tiriamosios buvo stebimos akušerių ndash

ginekologų pagal profilaktinį nėščiųjų prieţiūros planą Tiriamųjų amţius nėštumų skaičius ir kiti

tyrimui svarbūs medicininiai duomenys buvo surinkti iš nėščiųjų medicininės dokumentacijos

Tyrimo baigiamajame etape dalyvavo 60 nėščių moterų 27 nėščiosios dėl įvairių prieţasčių

(nepalankios akušerinės situacijos ūmių kvėpavimo takų susirgimų odos alerginių reakcijų ir kitų

neaiškių prieţasčių) baigiamajame tyrimo etape nedalyvavo

Visos savanorės nėščios moterys sutikusios dalyvauti tyrime buvo suskirstytos į dvi grupes

kontrolinę ir tiriamąją Tiriamąją grupę sudarė moterys sutikusios dalyvauti tyrime ir lankyti mokamas

baseino procedūras Kauno II klinikinės ligoninės bei P Maţylio gimdymo namų fizinės medicinos ir

reabilitacijos skyriuose Kontrolinę grupę sudarė moterys kurios nedalyvavo jokiose fizinės veiklos

procedūrose ir buvo stebimos KMUK Akušerijos ginekologijos klinikos moterų konsultacijoje

Tiriamųjų amţius

Tyrimo metu dalyvavusių respondenčių amţius nuo 20 iki 35 m tiriamojoje grupėje amţiaus

vidurkis lygus 2677plusmn 066 m kontrolinėje grupėje - 274plusmn 061 m(ţr 5 pav)

31

Tiriamųjų amžius

2742677

18

20

22

24

26

28

30

Tiriamoji gr Kontrolinė gr

Meta

i

5 pav Tiriamųjų amžius grupėse

Tam kad įvertinti amţiaus įtaką dubens dugno raumenų jėgai ir juosmens mobilumui

nėštumo metu visos tiriamosios buvo suskirstytos į dvi grupes pagal amţių jaunesnių ir vyresnių nei

30 m (ţr 1 lentelė)

1 lentelė

Tiriamųjų skaičius ir amžiaus vidurkis amžiaus grupėse

Tiriamųjų skaičius

amţiaus grupėse

le29 m (n=45) ge 30 m (n=15)

Amţiaus vidurkis 2558plusmn036 316plusmn046

22 Tyrimo metodai

221 Literatūros analizė

Buvo atlikta sisteminė mokslinių tyrimų analizė kur pateikiami duomenys apie DDR pratimų

metodus jų įtaką gydant įvairius dubens dugno sutrikimus ir pateikta šio darbo Paieškos metu buvo

naudojamos kompiuterinės bibliografinės medicininės duomenų bazės MEDLINE COCHRANE

32

BIOMED Straipsniai atrinkti pagal raktaţodţius dubens dugno raumenų treniravimas nėštumo metu

(pelvic floor training in pregnancy) dubens dugno raumenų disfunkcija (pelvic floor dysfunction)

liemens stabilumas (lumbar spine stability) diafragmos dubens dugno ir pilvo raumenų funkciniai

ryšiai (diaphragma pelvic floor and abdominal muscles co-activation) Panaudoti moksliniai

straipsniai atspausdinti ţurnale bdquoSveikatos mokslaildquo bei vadovai skirti akušerijos ginekologijos bei

urologijos profesionalams

222 DDR jėgos vertinimas

Objektyvi dubens dugno raumenų jėga šio tyrimo metu buvo vertinama atliekant maksimalų

DDR sutraukimą Buvo registruojamas trijų maksimalių DDR sutraukimų tarp kurių poilsio intervalas

2s jėgos (mmHg) vidurkis Jėgos matavimui buvo naudojamas mediciniškai patikrintas DDR

funkcijos matavimo aparatas (bdquoPelvexiserldquo Wolfram Haboeck Co Austria) (ţr 6 pav) sukurtas

gydytojos Ilse Michil Prietaisas yra skirtas testuoti ir gydyti šlapimo nelaikymą bei atstatyti DDR

funkciją Treniruoklis gali suteikti pasipriešinimą atliekant pratimus bei fiziologinio grįţtamojo ryšio

informaciją apie DDR susitraukimus

6 pav bdquoPelvexiserldquo

DDR jėga buvo matuojama moterims gulint ant nugaros kojas sulenkus per kelius pėdomis

remiantis į pagrindą ant kurio guli

33

223 Juosmens mobilumo vertinimas

Šoberio testo pagalba matuojamas juosmeninės stuburo srities mobilumas (ţr 7 pav)

nuo klubakaulio keterų išvedama linija link stuburo paţymimas taškas S2 stuburo slankstelio

lygyje

paţymima 10 cm į viršų

paţymima 5 cm ţemyn

po to tiriamoji lenkiasi į priekį

vėl matuojamas atstumas tarp taškų (Moses S 2008)

Jei atstumas padidėja 5 cm ndash normalus juosmens mobilumas o jei lt4cm ndash juosmens

mobilumas sumaţėjęs Skirtumas tarp dviejų matavimų parodo juosmens mobilumą Yra keletas

problemų susijusių su šiuo tyrimo metodu Pavyzdţiui yra abejonių šio testo patikimumu Literatūroje

yra įrodymų kad bandymai grindţiami orientyrų apčiuopa neduoda patikimų rezultatų Be to

paţymėti ant paciento odos taškai ir išmatuoti atstumai tarp jų yra netinkamas būdas įvertinti

segmentinį mobilumą nes jis gali būti įtakojamas fascijos odos ir riebalinio audinio

Auksinis standartas galėtų būti stereofotogrametrinė analizė siekiant nustatyti kaulų judėjimą

Ši procedūra atliekama vietinės anestezijos pagalba implantavus į odą tam tikrą aparatą (Magee D J

2002)

Nėštumo metu daugelio tyrimo metodų negalima atlikti dėl tam tikrų apribojimų ir įvairios

rizikos Šiame tyrime pasirinktas Šoberio testas juosmens mobilumo vertinimui yra neinvazinė

procedūra nėra ţalingas ar rizikingas tyrimo metodas nėštumo metu

as

as

15cm

7 pav Šoberio testo procedūra

34

224 Matematinės statistikos metodai

Tyrimo metu gauti duomenys apdoroti SPSS 130 for Windows kompiuterine programa

Kiekybiniams kintamiesiems įvertinti buvo skaičiuojami aritmetiniai vidurkiai standartiniai

nuokrypiai ir vidurkių paklaidos Priklausomų ir nepriklausomų imčių vidurkių reikšmių skirtumų

reikšmingumas kai tiriamųjų imtis buvo daugiau kaip 15 skaičiuojamas pagal Stjudento t kriterijų Jei

tiriamųjų imtis buvo maţiau kaip penkiolika buvo taikomas neparametrinis Vilkoksono testas (z)

priklausomoms imtims ir Manio-Vitnio testas (z) nepriklausomoms imtims Nagrinėjamų rodiklių

ryšiams tirti buvo skaičiuojamas Pirsono koreliacijos koeficientas (r) Skirtumas kai plt005 buvo

vertinamas kaip statistiškai patikimas Dydţiai pateikiami kaip aritmetiniai vidurkiai ( x ) plusmn

standartinės vidurkio įverčio paklaidos ( Sx )

23 Taikytos metodikos aprašymas

Tiriamajai grupei buvo taikyta sveikatingumo programa baseine atitinkančiame Lietuvos

higienos normą (Lietuvos higienos norma HN 1092005 Baseinai Įrengimo ir prieţiūros saugos

sveikatai reikalavimai)Vandens temperatūra 32-33 ordm C pH ndash 68-72 liekamojo aktyvaus chloro

koncentracija vandenyje palaikoma nuo 03 iki 10 mgl

Sveikatingumo programos metu nėščiosioms buvo taikyta stuburo stabilizavimo pratimų

programa įjungiant aktyvius dubens-juosmens judesius ir diafragminį kvėpavimą Ši programa paremta

Tansberger aprašyta pratimų metodika (Carriere B 1998) Jos esmė ndash egzistuojantis funkcinis ryšys

tarp diafragmos pilvo dubens dugno ir nugaros raumenų kurie reciprokinės inervacijos principu dirba

kaip vienas funkcinis vienetas Tiriamosios lankė uţsiėmimus 2 kartus per savaitę Uţsiėmimo trukmė

buvo 45 minutės pratimai atliekami vidutiniu tempu po 8-10 kartojimų Vieno uţsiėmimo metu

pratimus atliko 2-3 moterys Buvo taikomi

Kvėpavimo pratimai

Atliekami aktyvūs dubens-juosmens judesiai derinant su diafragminiu kvėpavimu bei

išlaikant juosmens linkį neutralioje padėtyje Įkvėpimo metu diafragmai leidţiantis ţemyn dubuo

sukamas pirmyn atpalaidavus pilvo sienos raumenis ir įtempiant nugaros raumenis (dubuo sukamas iki

fiziologinio juosmens linkio) Iškvėpimo metu dubuo sukamas atgal aktyvuojant skersinį pilvo

raumenį ir tempiant nugaros raumenis Šie aktyvūs dubens-juosmens judesiai atliekami įvairiose

pradinėse padėtyse

Pilvo raumenų stiprinimo pratimai

Nugaros tempimo pratimai

35

3 REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

31 Tiriamųjų juosmens mobilumo testavimo duomenys

Įvertinus gautus tyrimo rezultatus paaiškėjo kad 28-tą nėštumo savaitę juosmens mobilumo

vidurkis tiriamojoje grupėje buvo 848plusmn016 cm o kontrolinėje grupėje ndash 857plusmn019 cm Abiejų grupių

vidurkiai buvo panašūs (pgt005)

Antrojo testavimo metu ty 38-tą nėštumo savaitę kontrolinėje grupėje nustatytas statistiškai

patikimas juosmens mobilumo sumaţėjimas (plt005) kuris sudarė 2003plusmn186 Kontrolinės grupės

nagrinėjamo rodiklio vidutinė reikšmė buvo 685plusmn022 cm Tuo tarpu atlikus tiriamosios grupės

pakartotinio testavimo rezultatų analizę nustatėme neţymų (pgt005) juosmens mobilumo sumaţėjimą

(206plusmn096) Šios grupės vidurkis buvo 828plusmn013 cm Palyginus abiejų grupių juosmens mobilumo

testavimo duomenis nustatytas statistiškai patikimas skirtumas (plt005)

Gautus rezultatus galima paaiškinti tuo kad tiriamosios grupės moterims sveikatingumo

programoje dominavo dubens ndash juosmens mobilumo pratimai

Juosmens mobilumas

828848

685

857

4

5

6

7

8

9

10

28 savaitė 38 savaitė

Am

pli

tud

ė

cen

tim

etr

ai

Tiriamoji gr

Kontrolinė gr

plt005

kontrolinės grupės abiejų tyrimų vidurkiai skiriasi statistiškai patikimai (plt005)

8 pav Juosmens mobilumo vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę

36

Daugelis pilvo raumenis lavinančių pratimų yra įtraukiami į nugaros skausmo ir kitų griaučių

raumenų sistemos sutikimų reabilitavimo programas Buvo atlikta keletas tiriamųjų darbų apie visų

pilvo raumenų aktyvavimą ir įtaką tam tikriems regionams Vienas iš jų tyrimas parodė kad vidinis

apatinės pilvo sienos vidinės krypties judesys gulint ant nugaros nepriklausomai nuo kitų pilvo

raumenų labiausiai įtakoja skersinio pilvo raumens aktyvumą (Urquhart DMir kt 2005)

32 Nėščiųjų dubens dugno raumenų vertinimo duomenys

Vertinant DDR jėgą perineometru 28-tą nėštumo savaitę nustatyta kad tiriamosios ir

kontrolinės grupės testų rezultatai buvo panašūs (pgt005) kontrolinės grupės DDR jėga buvo

1277plusmn030 mmHg tiriamosios grupės ndash 1273plusmn042 mmHg

Antrojo testavimo metu tiriamojoje grupėje DDR jėga statistiškai patikimai nesiskyrė

(pgt005) ir jėgos sumaţėjimas sudarė tik 149plusmn172 o vidurkis buvo lygus 1247plusmn042 mmHg

Kontrolinėje grupėje sumaţėjimas siekė net 2542 plusmn24 jėgos vidurkis buvo lygus 95plusmn026 mmHg

Nustatyta kad 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę DDR jėga kontrolinėje grupėje statistiškai patikimai

skyrėsi (plt005)

DDR jėga

1273 12471277

95

4

6

8

10

12

14

28 savaitė 38 savaitė

mm

Hg

Tiriamoji gr

Kontrolinė gr

plt005

kontrolinės grupės abiejų tyrimų vidurkiai skiriasi statistiškai patikimai (plt005)

9 pav DDR jėgos vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę

37

Gautus rezultatus galima komentuoti taip kad šios grupės moterims sveikatingumo

programos metu atliekant dubens sukamuosius judesius ir juos suderinus su kvėpavimu lengviau

aktyvuojasi ir stiprėja DDR

Lyginant mūsų tyrime gautus duomenis su uţsienio autorių duomenimis rezultatai yra

panašūs 2001m atlikto tyrimo metu buvo tiriamas pilvo raumenų atsakas (elektromiografijos metodu)

į valingą DDR susitraukimą Tiriamosios sutraukinėjo DDR trijose padėtyse gulint ant nugaros

Visoms tiriamosioms pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas padidėjo virš pradinio taško

atliekant DDR susitraukimus maţiausiai vienoje iš padėčių Skersinio pilvo raumens

elektromiografijos aktyvumas buvo didţiausias liemens lenkimo padėtyje o skersinio pilvo raumens

aktyvumas buvo didesnis uţ tiesiojo pilvo raumens aktyvumą liemens tiesimo padėtyje

Buvo atliktas papildomas elektromiografijos tyrimas kurio metu buvo registruojamas

gaktinio stuburgalio raumens ir pilvo raumenų aktyvumas atliekant tris skirtingus submaksimalius

izometrinius pilvo raumenų pratimus Šio eksperimentinio tyrimo metu nustatytas gaktinio stuburgalio

raumens aktyvumo padidėjimas su kiekvienu pilvo raumenų susitraukimu

Rezultatai rodo kad pilvo raumenų aktyvumas yra normalus atsakas į DDR veiklą

tiriamosioms be DDR sutrikimų ir leidţia manyti kad specifinė pilvo raumenų veikla aktyvuoja DDR

( Sapsford RR ir kt 2001)

Skiriant dubens dugno raumenų pratimus dubens dugno raumenų disfunkcijos gydyme

daţnai pabrėţiamas pilvo raumenų atpalaidavimas Šio atlikto tyrimo tikslas buvo ištirti sąveiką tarp

atskirų raumenų pilvo ir dubens dugno raumenų veiklos ir vidinio pilvo spaudimo poveikį raumenų

veiklai naudojant paviršinę ir vidinę raumenų elektromiografiją Tiriamosios buvo tiriamos gulimoje

ant nugaros ir stovimoje padėtyse Rezultatai parodė kad transversus abdominis (TP) ir obliquus

internus (OI) buvo atliekami per visą dubens dugno raumenų susitraukimus Rezultatai parodė kad

skersinis ir vidinis įstriţinis raumuo į veiklą buvo įtraukiami visos dubens dugno raumenų veiklos

metu Dėl šių prieţasčių buvo neįmanoma efektyviai sutraukti dubens dugno raumenų išlaikant

atpalaiduotus pilvo raumenis Vidutinis vidaus pilvo spaudimo padidėjimas 10 mmHg (gulimoje ant

nugaros padėtyje) buvo uţregistruotas maksimalus dubens raumenų susitraukimas Maksimalaus

dubens dugno raumenų susitraukimo metu vidinis pilvo spaudimas vidutiniškai pakildavo 10 mmHg

(gulint ant nugaros)

Šie rezultatai rodo kad atliekant dubens dugno raumenų pratimus patarimai atpalaiduoti

pilvo sieną yra netinkami ir gali neigiamai paveikti pratimų atlikimą (Neumann P ir Gill V 2002)

38

33 Skirtingo amţiaus nėščių moterų juosmens mobilumo ir dubens dugno

raumenų jėgos vertinimo duomenys

Jaunesnių nei 30 m nėščiųjų grupėje juosmens mobilumas tiek pirmo tiek ir pakartotinio

tyrimo metu buvo statistiškai reikšmingai (plt005) didesnis nei vyresnių (ţr 10 pav) 28-tą nėštumo

savaitę jaunesnių nei 30 m grupėje juosmens mobilumas buvo 869plusmn014 cm o vyresniųjų ndash

803plusmn022 cm Atlikus tyrimą 38-tą savaitę jaunesnių grupėje gautas statistiškai reikšmingas juosmens

mobilumo sumaţėjimas - 95plusmn174 (plt005) Vyresnių grupėje pakartotinai atlikus testavimą

nustatytas reikšmingas rezultatų pokytis - 1567plusmn329 (plt005) Nėštumo pabaigoje vyresnių moterų

juosmens mobilumas sumaţėjo iki ndash 68plusmn037 cm Gautus duomenis galime paaiškinti amţiaus ir

mobilumo maţėjimo priklausomybe

Juosmens mobilumas

782

869

68

803

4

5

6

7

8

9

10

28 savaitė 38 savaitė

Am

pli

tud

ė

cen

tim

etr

ai

le 29 m

ge 30 m

plt005 plt005

10 pav Juosmens mobilumo vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę skirtingo amžiaus

grupėse

Jaunesnių nei 30 m nėščiųjų grupėje DDR jėga abiejų testavimų metu buvo statistiškai

reikšmingai didesnė nei vyresnių (plt005) (ţr 11 pav) 28-tą nėštumo savaitę jaunesnių moterų

grupėje DDR jėga buvo lygi 1304plusmn028 mmHg o vyresnių ndash 1187plusmn052 mmHg 38-tą savaitę

jaunesnių grupėje DDR jėgos rodikliai buvo ndash 114plusmn032 mmHg o vyresnių ndash 973plusmn075 mmHg

Abiejų tyrimų vidurkių skirtumai tiek tiriamojoje tiek ir kontrolinėje grupėje buvo statistiškai patikimi

(plt005) Tyrimų rezultatai parodė kad vyresnių tiriamųjų DDR jėgos sumaţėjimo pokytis sudarė

39

1857plusmn432 ir buvo reikšmingai didesnis nei jaunesnių moterų grupėje (plt005) Pastarųjų

testuojamų raumenų jėgos sumaţėjimo pokytis siekė 1175plusmn243

Apie amţiaus įtaką DDR funkcinei būklei savo tyrimų išvadose teigia ir daugelis uţsienio

autorių Viename iš jų Grodstein ir kiti (2003) nurodė kad DDR disfunkcija paplitusi tarp moterų

kurios gimdė vyresnio amţiaus ir kurios buvo jaunesnės pirmo gimdymo metu

DDR jėga

1304

1141187

973

3

5

7

9

11

13

15

28 savaitė 38 savaitė

mm

Hg

le 29 m

ge 30 m

plt005 plt005

11 pav DDR jėgos vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę skirtingo amžiaus grupėse

Vertinant sveikatingumo programos poveikio efektyvumą juosmens mobilumui ir dubens

dugno raumenų jėgai jaunesnių nei 30 grupėje moterų kurioms buvo taikytas poveikis abiejų tyrimų

rezultatai buvo panašūs (pgt005) juosmens mobilumo vidutinės reikšmės sumaţėjimas siekė tik

138plusmn1 o DDR jėgos - 055plusmn203 (ţr 2 lentelė) Jaunesnių moterų kurioms poveikis netaikytas

pirmo ir antro testavimo rezultatai skyrėsi statistiškai reikšmingai (plt005) juosmens mobilumo

vidutinės reikšmės sumaţėjimas sudarė 1879plusmn210 o DDR jėgos - 2455plusmn268 38-tą savaitę gauti

rezultatai parodė statistiškai patikimą skirtumą tarp jaunesnių moterų grupės taikant poveikį ir

netaikant (plt005)

Tyrimų duomenų analizė parodė kad vyresnių nei 30 metų grupėje taikant ir netaikant

sveikatingumo programos poveikį pirmo ir antro testavimo juosmens mobilumo vidutinės reikšmės

statistiškai reikšmingai skyrėsi (plt005) Atlikus tyrimą 38 savaitę grupėje kur poveikis nebuvo

taikytas juosmens mobilumo sumaţėjimas sudarė 2293plusmn383 o grupėje kur sveikatingumo

40

programos poveikis buvo taikytas minėtas rodiklio sumaţėjimas siekė 477plusmn098 Abiejose vyresnių

moterų grupėse juosmens mobilumo pokytis buvo statistiškai patikimas (plt005)

Grupėje kuri nelankė uţsiėmimų baseine abiejų testavimų DDR jėgos vidurkiai statistiškai

patikimai skyrėsi (plt005) 38 savaitę registruotas jėgos sumaţėjimas sudarė 2746plusmn520 Grupėje

kuri lankė uţsiėmimus nagrinėjamo rodiklio sumaţėjimas nebuvo statistiškai reikšmingas (pgt005) ir

siekė 524plusmn252

Analizuojant pakartotinio testavimo nėštumo pabaigoje rezultatus matome kad dubens dugno

raumenų jėga šioje amţiaus grupėje statistiškai patikimai buvo didesnė moterų kurioms buvo taikytas

poveikis (1233plusmn071 cm) palyginus su nėščiosiomis kurios nedalyvavo sveikatingumo programoje

(8plusmn068 cm) (plt005)

Apibendrinant gautus statistiškai patikimus rezultatus galima teigti kad tiek jaunesnėms tiek

vyresnėms nei 30 m moterims sveikatingumo programos poveikis buvo efektyvus dubens dugno

raumenų funkcinei būklei ir juosmens mobilumo išlaikymui nėštumo metu (plt005)

2 lentelė

Sveikatingumo programos pratimų įtaka juosmens mobilumui ir dubens dugno

raumenų jėgai skirtingo amžiaus moterims nėštumo metu

Tiriamosios

Juosmens mobilumas (cm) Dubens dugno raumenų jėga (mmHg)

28 savaitė 38 savaitė

Skirtumo

reikšming

umas

28 savaitė 38 savaitė

Skirtumo

reikšming

umas

le29 m

Be

poveikio 898plusmn02 729plusmn024 plt005 1348plusmn046 1014plusmn046 plt005

Taikant

poveikį 846plusmn019 829plusmn018 pgt005 1267plusmn034 125plusmn028 pgt005

Skirtumo

reikšmingu

mas

pgt005 plt005 - pgt005 plt005 -

ge 30 m

Be

poveikio 761plusmn02 583plusmn025 plt005 1111plusmn068 8plusmn068 plt005

Taikant

poveikį 867plusmn033 825plusmn031 plt005 13plusmn063 1233plusmn071 pgt005

Skirtumo

reikšmingu

mas plt005 plt005 - pgt005 plt005 -

Rodikliai

41

Daugelis autorių įvairiuose literatūros šaltiniuose skelbia panašius rezultatus apie dubens

dugno raumenų pilvo nugaros raumenų ir diafragmos funkcinius ryšius

Sapsford R R ir Hodges P W atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti ar valingas pilvo raumenų

susitraukimas yra susijęs su dubens dugno raumenų aktyvumu DDR aktyvumas buvo matuojamas

atliekant skirtingo intensyvumo pilvo raumenų susitraukimus gulimoje ir sėdimoje padėtyse DDR

elektromiografinis aktyvumas buvo matuojamas įvedus į makštį ir išeinamąją angą paviršinius

elektrodus Šie matavimai buvo paremti išeinamosios angos ir makšties spaudimo

Gauti rezultatai rodė kad DDR elektromiografijos duomenys padidėjo pilvo raumenų

susitraukimo metu DDR aktyvumas stipraus pilvo raumenų susitraukimo metu nesiskyrė nuo

išmatuoto maksimalaus DDR susitraukimo Išmatuotas pirmiau makšties ir išeinamosios angos slėgio

padidėjimas o po to ir pilvo Išvadose kalbama kad sveikiems tiriamiesiems valingas pilvo raumenų

aktyvumas sąlygojo DDR aktyvumą Dubens slėgio padidėjimas įvykęs prieš pilvo slėgio padidėjimą

parodo kad atsakas yra uţprogramuotas Pilvo raumenų treniravimas gali būti labai veiksmingas šių

sutrikimų gydyme ( Sapsford R R Hodges P W 2001)

34 Dubens dugno raumenų ir juosmens mobilumo priklausomybė grupėse

Atlikta nagrinėjamų rodiklių koreliacinė analizė parodė kad tiriamojoje grupėje tarp juosmens

mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių buvo tiesinė tiesioginė priklausomybė maţėjant

juosmens mobilumui maţėja ir dubens dugno raumenų jėga (16 pav) Koreliacijos koeficiento dydis

(r=0635) parodė vidutinio stiprumo statistiškai patikimą poţymių tarpusavio ryšį (plt005)

Dubens dugno raumenų ir juosmens mobilumo priklausomybę analizavo daugelis uţsienio

autorių Madill SJ ir McLean L tyrimo tikslas buvo nustatyti ar pilvo raumenų aktyvacija įtakoja

stiprų dubens dugno raumenų susitraukimą ir taip prisideda prie moterų šlapimo sulaikymo

mechanizmo Buvo siekiama nustatyti pilvo raumenų aktyvacijos lygį ir raumenų veiklos modelius

susijusius su valingais dubens dugno raumenų susitraukimais moterims neturinčioms dubens dugno

raumenų disfunkcijos

Tyrime dalyvavo 15 neturinčių dubens dugno raumenų disfunkcijos moterų Jos atliko tris

kiekvieno iš keturių pilvo raumenų maksimalius susitraukimus ir taip pat dubens dugno raumenų

susitraukimus gulimoje ant nugaros padėtyje Pilvo ir DDR veikla buvo registruojama

elektromiografijos pagalba o vidinis makšties spaudimas matuojamas naudojant modifikuotą

Femiscan zondą Tam tikras aktyvavimo modelis buvo pastebėtas kai skersinis vidinis ir tiesusis pilvo

raumenys dirbo su DDR prasidėjus maksimaliam vidiniam makšties slėgiui PFM veiklos vyravo

42

pradedant didėti makšties spaudimui o vėliau slėgio padidėjimas (iki 70 didţiausio galimo slėgio)

yra susijęs su kombinuota DDR skersinio pilvo tiesiojo ir vidinio įstriţinio raumenų veikla

Išvadose teigiama jog buvo nustatyti tam tikri pilvo raumenų veiklos modeliai kaip atsakas į

valingą dubens dugno raumenų susitraukimą moterims neturinčioms dubens dugno raumenų

disfunkcijos (2006)

Kontrolinės grupės dubens dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo

priklausomybė

-12

-1

-08

-06

-04

-02

0

02

04

06

-25 -2 -15 -1 -05 0 05 1 15 2 25

mmHg

cen

tim

etr

ai

12 pav Juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių tarpusavio priklausomybė

tiriamojoje grupėje

Tuo tarpu kontrolinės grupės juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių

tarpusavio ryšys buvo silpnas statistiškai nepatikimas (r=0192 plt005)

43

Kontrolinės grupės dubens dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo

priklausomybė

-12

-1

-08

-06

-04

-02

0

02

04

06

-25 -2 -15 -1 -05 0 05 1 15 2 25

mmHg

cen

tim

etr

ai

13 pav Juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių tarpusavio priklausomybė

kontrolinėje grupėje

Apibendrinant testavimo rezultatus galima teigti kad išlaikant juosmens mobilumą nėštumo

metu DDR jėga galinti turėti įtakos nėščiųjų epizodiniam šlapimo nelaikymui nemaţėja Esant

susilpnėjusiam ar pertemptam skersiniam pilvo raumeniui gali atsirasti liemens nestabilumas tiesiogiai

įtakojantis apatinės nugaros dalies skausmus bei disfunkcijas

Gautus šio tyrimo rezultatus galime traktuoti ir atvirkščiai ty nėštumo metu didelį dėmesį

skiriant dubens dugno raumenų aktyvacijai įtakojamas ir liemens stabilumas išlaikant dubens ndash

juosmens mobilumą

Tyrimai leidţia suprasti kad yra tam tikros sinergijos tarp pilvo ir DDR Manoma kad DDR

turi dvejopą funkciją dalyvauja liemens stabilumo palaikyme ir šlapimo ir išmatų šalinime bei

laikyme Šios raumenų sinergijos gali sėkmingai pasitarnauti DDR funkcijos sutrikimų reabilitacijoje

Juosmens ndash dubens regionui reikalingas stabilumas tam kad būtų galima pernešti krūvį

liemeniui ir viršutinėms galūnėms Tačiau tuo pačiu turi būti ir pakankamas mobilumas kad

uţtikrinti pakankamą judėjimą

44

IŠVADOS

1 Dubens dugno raumenų jėga nuo 28-tos iki 38-tos nėštumo savaitės kontrolinėje

grupėje maţėjo (plt005) o tiriamojoje liko panaši

2 Vertinant juosmens mobilumo kaitą nėštumo metu kontrolinėje grupėje nustatytas

reikšmingas sumaţėjimas (plt005) o tiriamojoje grupėje stebėta tik maţėjimo

tendencija

3 Jaunesnių nei 30 metų nėščiųjų grupėje juosmens mobilumas ir dubens dugno raumenų

jėga tiek 28-tą tiek ir 38-tą savaitę buvo statistiškai reikšmingai didesnė nei vyresnių

(plt005)

4 Juosmens mobilumas įtakoja dubens dugno raumenų funkcinę būklę išlaikant juosmens

mobilumą dubens dugno raumenų jėga nėštumo metu nemaţėja

45

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1 Izoliuotai aktyvinti dubens dugno raumenis nėštumo metu nėra tikslinga nes šių raumenų

susitraukimas dėl ilgalaikio palaipsniui didėjančio krūvio nėra pakankamai efektyvus

2 Dėka funkcinių ryšių nėštumo metu rekomenduojama didesnį dėmesį skirti kvėpuojamajai

diafragmai pilvo bei nugaros raumenims grąţinant ar lavinant dubens dugno raumenų

funkciją

3 Aktyvinant dubens dugno raumenis tikslinga į pratimų programą įjungti aktyvius dubens-

juosmens judesius akcentuojant kvėpavimą

4 Rekomenduojama nėštumo metu stabilizuoti liemenį Aktyvūs dubens-juosmens judesiai ne tik

išlaiko juosmens mobilumą bet ir stabilizuoja liemenį tiesiogiai susijusį su dubens dugno

raumenų funkciją

46

LITERATŪRA

1 Baumann L(2005) Kineziterapijos efektyvumas maţinant nugaros skausmus

nėštumo metu Magistro baigiamasis darbas Sporto biomedicinos fakultetas

Kineziterapijos ir sporto medicinos katedra ndash Kaunas 65p

2 J Buivydienė (2004) Nėštumo ir gimdymo įtaka dubens dugno raumenų funkcijai

Magistro baigiamasis darbas Kauno medicinos universitetas Visuomenės sveikatos

fakultetas kineziologijos ir sporto medicinos katedra - Kaunas 50p

3 Zachovajevas P Zachovajevienė B Baltaduonienė D Tadaravičiūtė R (2007)

Moterų kurias kamuoja įtampos šlapimo nelaikymas dubens dugno raumenų

lavinimo kineziterapijos metodais veiksmingumas Sveikatos mokslai Volume 17

Number 7

4 Barr KP Griggs M Cadly T (2005)Lumbar stabilization American Journal of

Physical Medicine and Rehabilitation 6473-480

5 Bastiaenen Caroline HG Rob A de Bie Wolters Pieter MJC Janneke M

Bastiaanssen Aldegonda BA Klabbers ir kt (2004) Treatment of pregnancy

related pelvic girdle andor low back pain after delivery design of a randomized

clinical trial within a comprehensive prognostic cohort study BMC Public

HealthDec 244(1)67

6 Beazel J R (2004) Lumbar pelvis and hip examination with emphasis on function

of the lower quarter University of Virginia Healthsouth APTA Presentation

Chicago

7 Boslash K Talseth T Holme I (1999) Single blind randomised controlled trial of

pelvic floor exercises electrical stimulation vaginal cones and no treatment in

management of genuine stress incontinence in women BMJ 318 487minus493

8 Bo K amp Braekken IH (2005) PFMT in treatment and prevention of POP (POP

study) National Library of Medicine December

9 Bo K amp Sherburn M (2005) Evaluation of female pelvic-floor muscle function

and strength Phys Ther 85269 ndash282

10 Bo K amp Stien R (1994) Needle EMG registration of striated urethral wall and pelvic

floor activity patterns Neurourol amp Urodyn 1335-41

11 Burgio K L Robinson J C Engel B T (1986) The role of biofeedback in

Kegel exercise training for stress urinary incontinence American Journal of

Obstetrics and Gynaecology 1 (154) 58minus64

47

12 Burgio K L Zyczynski H Locher J L et al (2003) Urinary Incontinence in the

12-Month Postpartum Period Obstetrics and Gynecology 6 (102) 1291minus1298

13 Carriegravere B (1998) The Swiss Ball Theory Basic Exercises and Clinical

Application New York Springer

14 Carriegravere B (2002) Fitness for the Pelvic Floor New York Thieme

15 Chiarelli P (1995) Womenlsquos Waterworks ndash Curing Incontinence Snohomish WA

Khera Publications

16 Chiarelli J Cockburn J (2002) Promoting urinary continence in women after

delivery randomised controlled trial BMJ 324 1241minus1244

17 Cornella JL (2004) Management in stress urinary incontinence Rev Urol 6(suppl

5)S18-S25

18 DeLancey J Ashton-Miller J Howard D et al (2001) The functional anatomy

of the female pelvic floor and stress continence control system Scand J Urol

Nephrol Suppl(207)17

19 De Lancey J Richardson A (1992) Anatomy of genital support In Benson T

ed Female Pelvic Floor Disorders New York Norton Medical Books

20 Dumoulin C Lemieux M C Bourbonnais D et al (2004) Physiotherapy for

Persistent Postnatal Stress Urinary Incontinence A Randomized Controlled Trail

Obstetrics and Gynecology 3 (104) 504minus510

21 Ewings P S Spencer S Marsh H et al (2005) Obstetric risk factors for urinary

incontinence and preventative pelvic floor exercises Cohort study and nested

randomized controlled trial Journal of Obstetrics and Gynaecology August 25(6)

558 ndash 564

22 Franklin E (2003) Pelvic Power mindbody exercises for strength flexibility

posture and balance for men and women New Jersey Elysian Editions

23 Freedmann F B (2000) Aqua Yoga London Lorenz books

24 Freeman RM (2004) The role of pelvic floor muscle training in urinary

incontinence BJOG an International Journal of Obstetrics and Gynaecology

December Vol 111 Supplement 1 pp 37ndash40

25 Goldberg RP Effects of pregnancy and childbirth on pelvic floor (2007) Springer

London 172 p

26 Grodstein F Fretts F Lifford K Resnick N Curhan G (2003) Association of

age race and obstetric history with urinary symptoms among women in the Nurses

Health Study Americian Journal of Obstetrics and Gynecology 2 (189) 428minus434

48

27 Gutke A (2007) Pelvic Girdle Pain and Lumbar Pain in Relation to Pregnancy

Department of Health and Society Division of Physiotherapy Faculty of Health

Sciences Linkoumlping University Sweden

28 Handa V L Pannu H K Siddique S et al (2003) Architectural Differences in

the Bony Pelvis of Women With and Without Pelvic Floor Disorders Obstetrics

and Gynecology 6 (102) 1283minus1290

29 Hannestad Y S Lie R T Rortveit G Hunskaar S (2004) Familial risk or

urinary incontinence in women population based cross sectional study BMJ 329

889minus891

30 Hulme J A (2002) Pelvic Pain and Low Back Pain A Handbook for Self Care amp

Treatment Montana Phoenix Publishing Co

31 Jones RC (1999) Muscle Balance and Dynamic Stability in Womens Health

Conference Paper Pelvic Stability in Pregnancy and Post Partum Dublin

32 Kim S Harvey M A Johnston S (2005) A Review of the Epidemiology and

Pathophysiology of Pelvic Floor Dysfunction Do Racial Differences Matter

Journal of Obstetrics and Gynaecology Canada 3 (27) 251minus259

33 Konstantinos H Eleni K and Dimitrios H (2006) Dilemmas in the management

of female stress incontinence the role of pelvic floor muscle training Int Urol

Nephrol

34 Kuhnert Ch (2005) Munich Pelvic floor training program Tecsana ltd Munich

35 Kulig K Powers Ch M Landel R F Hungwen Ch Fredericson M Guillet M

and Butts K Segmental lumbar mobility in individuals with low back pain in vivo

assessment during manual and self-imposed motion using dynamic MRI (2007)

BMC Musculoskelet Disord 8 8

36 Laycock J Jerwood D (2001) Pelvic Floor Muscle Assessment The Perfect

Scheme Physiotherapy 12 (87) 631minus642

37 Lockstad Harry MC(2003) Prevence of Back Pain during Pregnancy Spine Apr

1530 (8)983-91

38 Madill SJ McLean L (2006) Relationship between abdominal and pelvic floor

muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle contractions

in healthy continent women Neurourol Urodyn25(7)722-30

39 Magee D J Orthopedic Physical Assessment WB Saunders Company 2002

1020 p

40 Meyer S Hohlfeld P Achtari C De Grandi P (2001) Pelvic Floor Education

After Vaginal Delivery Obstetrics and Gynecology 5 (97) 673minus677

49

41 Mens JM Vleeming A Snijders CJ Koes BW Stam HJ (2001) Reliability

and validity of the actine straight leg raise test in pasterior pelvic pain since

pregnancy Spine 261167-1171

42 Moslashrkved S Boslash K (1997) The effect of postpartum pelvic floor muscle exercise

in the prevention and treatment of urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 4 (8) 217minus222

43 Moen MH Kogstad O Hansen JH ir kt (1990) Pelvic girdle relaxation

Clinical Presentation Tidsskr Nor Laegeforen 110 2211 ndash 2

44 Mohr Joan D (1990) Management of the trunk in adult hemiplegia The Bobash

concetion Topic in neurology APTA

45 Morin M Dumoulin C Bourbonnais D et al (2004) Pelvic floor maximal

strength using vaginal digital assessment compared to dynamometric measurements

Neurourol Urodyn 23336 ndash341

46 Moslashrkved S Boslash K Schei B Salvesen K Aring (2003) Pelvic Floor Muscle

Training During Pregnancy to Prevent Urinary Incontinence A Single-Blind

Randomized Controlled Trial Obstetrics and Gynecology 2 (101) 313minus319

47 Moses S (2008) Schobers Test Family Practice Notebook LLC

48 Neumann PB Grimmer KA and Deenadayalan Y (2006) Pelvic floor muscle

training and adjunctive therapies for the treatment of stress urinary incontinence in

women a systematic review BMC Womenrsquos Health 611

49 Nygaard I E Glowacki C Saltzman C L (1996) Relationship Between Foot

Flexibility and Urinary Incontinence in Nulliparous Varsity Athletes Obstetrics and

Gynecology 6 (87) 1049minus1051

50 Ostergaard M Thomsen BJ (1992) Pelvic insufficiency during pregnancy

Ugeskr Laeger 154 3568 ndash 72

51 Osgaard HC Zetherstrom G Hansson E (1994) The posterior pelvic pain

provocation test in pregnant women Eur Soine J3258 ndash 260

52 Persson J Woslashlner-Hanssen P Rydhstroem H (2000) Obstetric Risk Factors for

Stress Urinary Incontinence A Population-Based Study Obstetrics and

Gynecology 3 (96) 441minus445

53 Reilly E T C Freeman R M Waterfield M R et al (2002) Prevention of

postpartum stress incontinence in primigravidae with increased bladder neck

mobility a randomised controlled trial of antenatal pelvic floor exercises BJOG an

international journal of obstetrics and gynaecology 1 (109) 68minus76

50

54 Richardson CA Hodges P Hides J (2005) Therapeutic exercise for liumbopelvic

stabilizationChurchill Livingstone Harcourt Publishers 12 p

55 Sabino J Grauer J (2008) N Pregnancy and low back pain Curr Rev

Musculoskelet Med 1137ndash141

56 Sapsford R (2001) The Pelvic Floor A clinical model for function and

rehabilitation Physiotherapy 12 (87) 620minus630

57 Sapsford RR (2004) Rehabilitation of pelvic floor muscles utilizing trunk

stabilization Man Ther Feb9(1)3-12

58 Sapsford RR Hodges P W (2001) Contraction of the pelvic floor muscles during

abdominal maneuvers Arch Phys Med Rehabil Aug 82(8)1081-8

59 Sapsford RR Hodges PW Richardson

CA Cooper

DH Markwell

SJ Jull

GA

(2001) Co-activation of the abdominal and pelvic floor muscles during voluntary

exercises Neurourol Urodynam 2031-42 Wiley-Liss Inc

60 Sapsford RR Hodges PW Richardson CA Cooper DA Markwell SJ amp Jull GA

(1997) Activation of puboccygeus during a variety of isometric abdominal

exercises Abstract 115 ICS Yokohama

61 Shelly E (2005) The pelvic floor Hall C M Brody L Th Therapeutic Exercise

Moving Toward Function (p 402ndash435) USA Lippincott Williams amp Wilkins

62 Sihvonen T Huttunen M Makkonen M Airaksinen O (1998) Functional

Changes in Back Muscle Activity Correlate With Pain Intensity and Prediction of

Low Back Pain During Pregnancy Arch Phys Med Rehabil Vol 79 October

63 Smith R Appell R Fenner D et al Clinical management of urinary incontinence

in women APGO Educational Series on Womenrsquo s Health Issues 2007 March 1

64 Steacutephanie J Madill Linda McLean (2006)Relationship between abdominal and

pelvic floor muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle

contractions in healthy continent women Urodynam 25722-730

65 Vickers D amp Davila GW Kegel Exercises and Biofeedback (2006) Springer

London 303-310

66 Urquhart D M Hodges P W Allen T J Story I H (2005) Abdominal muscle

recruitment during a range of voluntary exercises Man Ther May10(2)144-53

67 Wilson P D Herbison G P (1998) A randomized controlled trial of pelvic floor

muscle exercises to treat postnatal urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 5 (9) 257-264

51

68 Woodman PJ amp Graney DO (2002) Anatomy and physiology of the female

perineal body with relevance to obstetrical injury and repair Clinical anatomy

15321ndash334

Page 21: KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS ... · raumenų inervacija (Woodman, PJ. ir Graney, D.O., 2002). DDR griaučių raumenų sudėtį įeina 33% greitųjų ir 67% lėtųjų

21

slopina šio raumens susitraukimą atliekant įvairius judesius galūnėmis ir taip prarandamas apsauginis

stabilizavimo efektas Palaipsniui toninis raumuo (skersinis pilvo) tampa faziniu ty dalyvauja liemens

judesiuose ir neuţtikrina liemens stabilumo einant bėgant ar tiesiog atliekant judesius rankomis

(Mohr 1990)

Kulig K ir kolegų atlikto tyrimo hipotezė teigė kad liemens segmentinių judesių skirtumai

įtakoja apatinės nugaros dalies skausmą Tyrimo metu buvo nustatyta kad tiriamosioms kurios

skundėsi apatinės nugros dalies skausmu buvo daugiau padidėjęs juosmeninės dalies mobilumas nei

toms kurios nesiskundė skausmu Padidėjęs mobilumas buvo nustatytas L4-L5 ir L5-S1 segmentuose

(Kulig K ir kiti 2007)

Juosmens ndash dubens regionui reikalingas stabilumas tam kad būtų galima pernešti krūvį

liemeniui ir viršutinėms galūnėms Tačiau tuo pačiu turi būti ir pakankamas mobilumas (fiziologinės

amplitudės ribose) kad uţtikrinti pakankamą judėjimą (Steacutephanie J 2006)

133 Netaisyklinga laikysena

Esant silpniems raumenims palaipsniui susiformuoja netaisyklinga nėščiosios laikysena dėl

ko nėščioji daţnai gali jausti skausmus juosmeninėje ir krūtininėje (tarp menčių) dalyse keliuose ir

pėdose (Osgaard ir kt 1994) Netaisyklinga laikysena daţnai susijusi su krypuojančia eisena

Taip pat dėl hormonų pokyčių padidėja dubens ir juosmeninės dalies sąnarių paslankumas kuris

įtakoja netaisyklingos nėščiosios laikysenos formavimąsi

Kita prieţastis įtakojanti netaisyklingos laikysenos formavimąsi yra palaipsniui didėjantis

vaisiaus apimtis ir svoris moteris priversta atsilošti atgal kad išlaikytų pusiausvyrą stovėdama ar eidama

Dėl to gali padidėti juosmens linkis ir persitempti minkštieji audiniai Tačiau pagal olandų atliktą studiją

(rentgeno pagalba) nagrinėjusią laikysenos pokyčius nėštumo metu teigiama kad juosmens linkis maţėja

Bendras skausmas gali kilti dėl raumenų ir raiščių bei kraujotakos dubens raumenyse ir raiščiuose

pasikeitimo (Bastiaanssen 2004)

Kalbant apie generalizuotą ty viso kūno pusiausvyros lygmenį reikia paminėti kūno masės

centrą kaip labiausiai įtakojantį veiksnį Dėl vienokių ar kitokių prieţasčių pasislinkus kūno masės

centrui apatinės nugaros dalies struktūros patiria daug didesnę kompresinę apkrovą Šiuo atveju

pakenkimo lygmuo tiesiogiai priklauso nuo struktūrų uţtikrinančių nugaros stabilumą gebėjimo

suvaldyti atsiradusią apkrovą Kitas stabilizacinis apatinės nugaros dalies lygmuo atsakingas uţ

dubens ir juosmeninių slankstelių padėties kontrolę ir valdymą Šiame lygmenyje svarbiu veiksniu

tampa fiziologiniai stuburo linkiai (juosmeninis linkis) bei viso kūno laikysena Pačiame ţemiausiame

stabilizacijos kontrolės lygmenyje atsiduria tarpslanktelinių judesių (slinkimas ir sukimas) valdymas

22

Sihvonen T atliktame tyrime buvo nustatyta kad nugaros raumenų atsipalaidavimo laipsnis

lygiagrečiai susijęs su skausmo intensyvumu ir aktyvumo lygis judesio metu turi atvirkštinę

priklausomybę judesių ribotumo lygiui (1998)

Laikysenos pokyčius įtakoja šie kitimai

1 Nėštumo metu nutolsta krūtinkaulio kardinė atauga stuburas išsitiesia pečiai ir galva atlošiami

atgal nugara išsilenkia

2 Kaklo linkis didėja į viršutinę kaklo keterą galva pirmyn (tokia padėtis reikalinga pečių

išlyginimui)

3 Bendras kūno masės centras svyruoja pirmyn ir atgal dėl gimdos ir jos komponentų masės

padidėjimo

4 Tam kad kompensuotų gravitacijos centro poslinkį gali padidėti juosmens linkis ir kelių

hiperekstenzija (keliai per daug išsitiesia tam kad pasikeistų gravitacijos linija) Todėl daţnai

netinkamai apkraunami kelių ir pėdų sąnariai

5 Kinta kūno masės centras pasislenka pirmyn ir tenka didesnis krūvis nugaros ir pilvo

raumenims

Nėštumo metu ypač veikiami liemens stabilumą uţtikrinantys raumenys Tie raumenys

vadinami laikysenos raumenimis jie yra trumpi giluminiai neatliekantys judesių tačiau

stabilizuojantys sąnarius raumenys Šią funkciją atlieka toniniai raumenys uţtikrinantys pakankamą

dinaminį stabilumą liemenyje Liemens stabilumą uţtikrina trys pagrindinai toniniai raumenys

skersinis pilvo (m transversus abdominis) dauginiai (m multifidus) ir vidiniai įstriţiniai pilvo(m

internus obliquus) raumenys Esant susiformavusiai netaisyklingai kūno laikysenai ar funkciniams

nugaros skausmams ypatingą dėmesį būtina kreipti laikysenos kontrolei ir kūno judėjimo mechanikai

Vertikalioje padėtyje atraminę palaikomąją liemens ir vidaus organų funkciją atlieka pilvo nugaros

kvėpavimo diafragmos bei dubens dugno raumenys (Carriere 2002)

Laikysenos kontrolės lavinimui didelis dėmesys skiriamas pilvo raumenų stiprinimui be

aktyvinimui Skersinio pilvo raumens aktyvavimas stabilizuoja liemenį ir uţtikrina geresnį viršutinių ir

apatinių galūnių funkcionavimą

Carriere (2002) nurodo kad pilvo raumenų treniravimas yra būtinas norint sustiprinti silpnus

DDR ir atstatyti jų funkciją nes tuo metu kai raumuo išmoksta dirbti daugelyje kombinacijų jis toliau

automatiškai savaime treniruojasi atliekant kasdieninio gyvenimo veiksmus Yra labai sunku aptikti ir

sąmoningai aktyvuoti skersinius pilvo raumenis Kada skersinis pilvo raumuo yra aktyvus ir yra gerai

įsitempęs jis atpalaiduoja juosmeninę nugaros dalį Kada sėdimieji gumburai atitolsta nuo vienas kito

23

apatinė skersinio pilvo raumens dalis sutrumpėja sėdimiesiems gumburams priartėjus skersinis pilvo

raumuo pailgėja Tai rodo kad skersinis pilvo raumuo ir DDR yra antagonistai kurie visada

funkcionuoja kaip pora (Franklin 2003)

Skersinio pilvo ir dubens dugno raumenų atsakas sustiprėja kuomet pratimai atliekami esant

geram juosmens-kryţkaulio linkiui Pradinė padėtis pasilenkus ir nugaros lenkimas atliekant pratimus

aktyvuoja sukimą skatinančius pilvo raumenis tokius kaip išoriniai įstriţiniai pilvo ir tiesieji pilvo

raumenys o tai apriboja skersinio pilvo raumens įtraukimą į darbą (Sapsford 2001)

Atstatinėjant raumenų tarpusavio pusiausvyrą (paprastai ji būna sutrikusi esant netaisyklingai

laikysenai) tempiamos ir stiprinamos šios raumenų grupės

Stiprinami šie raumenys

viršutinė kaklą lenkianti raumenų dalis apatinė kaklą ir viršutinė krūtinę tiesianti raumenų

dalis

mentę supantys raumenys

išoriniai ţastą sukantys raumenys

liemenį lenkiantys ir stabilizuojantys raumenys (tiesusis ir įstriţiniai pilvo)

šlaunis tiesiantys raumenys

blauzdas tiesiantys raumenys

pėdas tiesiantys raumenys

kvėpavimo raumenys

Tempiami šie raumenys

viršutinė kaklą tiesianti raumenų dalis bei mentės keliamieji raumenys

krūtinės raumenys (didysis ir maţasis krūtinės raumenys)

nugarą tiesiantys raumenys

šlaunis pritraukiantys ir lenkiantys raumenys (nepertempti moterims jaučiančioms dubens

nestabilumą ir skausmą )

blauzdas lenkiantys raumenys (nepertempti moterims jaučiančioms dubens nestabilumą ir

skausmą )

pėdas lenkiantys raumenys

24

134 Dubens raiščių atsipalaidavimo sindromas (DRAS)

Juosmens ndash dubens regiono stabilizavimo sistemas įtakoja hormoniniai ir biomechaniniai

pokyčiai tačiau ne visos moterys patiria nugaros skausmą Anksčiau manyta kad hipermobilumas yra

pagrindinė skausmo prieţastis tačiau šiuo metu manoma jog dinaminės stabilizacijos metu jį lemia

raumenų ndash raiščių sistemos nesugebėjimas kompensuoti padidėjusio dubens sąnarių laisvumo (Gutke

A 2007) Dubens raiščių atsipalaidavimo sindromas (DRAS) yra apibūdinamas kaip būklė

išsivystanti nėštumo ar gimdymo metu ir pasireiškianti stipriu skausmu kryţmeniniame klubo sąnaryje

irar gaktinėje sąvarţoje (Petrikonis 2001)

Kryţmeninio kubo sąnario ir gaktinės sąvarţos atsipalaidavimas nėštumo metu yra

fiziologinis fenomenas kuris paprastai vyksta be simptomų nes jį iš dalies lemia hormoniniai ir

biocheminiai faktoriai Tačiau kai kuriais atvejais šie pokyčiai sąlygoja simptomus 08 -16 moterų

DRAS pasireiškia nėštumo metu Šie simptomai gali atsirasti jau pirmame nėštumo trimestre tačiau

paprastai pasireiškia 5 ndash 8 nėštumo mėnesį

Daugeliui moterų skausmai pranyksta tuoj po gimdymo tačiau kai kuriais atvejais dėl

neaiškių prieţasčių jis uţsitęsia keliolika savaičių po gimdymo Simptomai pasireiškia skausmu

juosmeninėje stuburo dalyje ir padidėjusiu jautrumu kryţmeniniame klubo sąnaryje bei gaktinėje

sąvarţoje (Petrikonis 2001)

14 Dubens dugno pilvo raumenų ir diafragmos funkciniai ryšiai

Visi dubens dugno komponentai sudaro atskirą griaučių raumenų sistemą (ţr 4 pav) kuri

yra susijusi su kitų griaučių raumenų sistemų funkcionavimu (Sapsford 2001 Franklin 2003)

DiafragmaDauginis raumuo

Dubens dugnasKryžkaulis

Skersinis pilvo raumuo

Dauginiai raumenys

4 pav DDR pilvo raumenų ir diafragmos funkciniai ryšiai (Beazel J R 2004)

25

Nurodoma kad DDR kartu su diafragma skersiniais pilvo raumenimis ir klubiniais juosmens

raumenimis suformuoja tam tikrą konteinerį Visų šių raumenų tarpusavio veikla turi svarbią reikšmę

DDR jėgai bei nugaros raumenų funkcinei būklei Konteinerio stogą sudaro diafragma šonines sienas

- skersiniai pilvo raumenys uţpakalinę sieną - klubiniai juosmens raumenys ir pagrindą - DDR

Pasak Carriere (1998) stovint išsitiesus pilvo nugaros raumenys diafragma ir DDR sudaro

pilvo kamerą Visi šie raumenys dėka savo funkcinių jungčių palengvina keliamųjų ir sutraukiamųjų

išangės raumenų funkciją Kosint šokinėjant bėgant šie raumenys turi dirbti kartu kad sustiprintų

DDR DDR nėra izoliuotas vienetas tačiau pilvo kapsulės dalis kuri supa pilvo ir dubens organus

Struktūros sudarančios šią kapsulę yra juosmeninės stuburo dalies slanksteliai ir dauginiai raumenys

diafragma (kuri svarbi tiek laikysenai tiek kvėpavimui) skersiniai pilvo raumenys ir DDR

kompleksas Šie raumenys uţtikrina liemens laikyseną vertikalioje padėtyje ir veikia sinergetiškai

(Sapsford 2001) Skersiniai pilvo raumenys dirba kaip korsetas apjuosdami apatinę pilvo dalį ir

nugarą ir palengvindami dauginių raumenų darbą (Hulme 2002 )

Diafragma pilvo raumenys (ypatingai skersiniai pilvo) plačiausieji nugaros raumenys

sėdmenų raumenys ir dauginiai raumenys yra svarbūs raumenys uţtikrinantys optimalią DDR

funkciją Jie sudaro integruotą atramos sistemą bei pagerina šlapimo pūslės ir tiesiosios ţarnos

funkciją stuburo juosmeninės kryţkaulio dalies stabilumą pusiausvyrą ir vaikščiojimą (Hulme 2002)

Dubens dugnas turi greitai reaguoti į laikysenos liemens raumenų aktyvumo ir vidinio pilvo spaudimo

pokyčius išlaikant sutrauktus raumenis įvairaus intensyvumo fizinio krūvio metu ir juos atpalaiduoti

po krūvio

Diafragma yra svarbiausias kvėpavimo raumuo Ji tarsi kupolas dengia vidaus organus ir

suformuoja atskiriamąjį sluoksnį tarp pilvo ertmės ir krūtinės Diafragmą ir dubens dugną jungia nuo

pilvo ertmės einantis jungiamasis audinys (adventitia) vadinama fascija kuri eina paraleliai

pasidalindama į du lapelius Taigi taisyklingas kvėpavimas yra labai svarbus treniruojant dubens

dugno raumenis Šis kvėpavimas vadinamas diafragminiu arba pilviniu kvėpavimu (Kuhnert Ch

2005)

Diafragma sinergetiškai palengvina skersinio pilvo raumens darbą per kvėpavimo iškvėpimo

fazę Kadangi diafragma pakyla pakeldama vidaus organus 1-3 cm ir sumaţindama vidinį pilvo

spaudimą skersinis pilvo raumuo susitraukia stabilizuodamas juosmens-dubens regioną (Hulme 2002

b) Nurodoma kad nėščiosios kurios sėdi neatsirėmusios ir išlaikydamos taisyklingą juosmeninį

stuburo linkį stovi išsitiesusios ir pas kurias judant apatinės pilvo dalies raumenys yra tvirti

palengvina neintensyvų DDR aktyvumą sinergijoje su giliaisiais pilvo raumenimis didţiąją dienos dalį

Jos pasiţymi gera laikysenos kontrole Tik tada kada pilvo raumenų susitraukimai yra automatiški

dubens dugnas gali atlikti savo atraminę funkciją sulenkus liemenį (Sapsford 2001)

26

Literatūroje nurodoma kad DDR funkcija glaudţiai susijusi su kvėpavimo diafragma

Kvėpuojant diafragma nusileidţia ir grįţta į ramybės padėtį 12-14 kartų per minutę Diafragminis

kvėpavimas yra svarbus norint išlaikyti sveiką stuburą sveiką šlapimo pūslę ir tiesiąją ţarną bei

šlapimo sulaikymą (Hulme 2002)

Įkvėpimo metu kvėpavimo diafragma juda ţemyn pilvas išsipučia o dubens dugnas šiek tiek

pajuda ţemyn jei jis yra elastingas ir atpalaiduotas (Carriere 2002) Nusileidţianti diafragma spaudţia

pilvo organus ir didina šlapimo pūslės ir tiesios ţarnos spaudimą (VPS) (Hulme 2002 ) Organai yra

spaudţiami į pilvo raumenis ir dubens dugną kuris prisitaiko platėdamas Pilvo raumenys ir dubens

dugnas dirba kartu kad paremtų ir subalansuotų diafragmos aktyvumą (Franklin 2003)

Iškvėpimo metu pilvas suplokštėja ir jei iškvėpimas yra stiprus diafragma susitraukia ir juda

į viršų (Carriere 2002) DDR ir pilvo raumenys susitraukia kad galėtų pastumti organus į viršų

(Franklin 2003) Diafragma daugiau kontroliuojama autonominės nervų sistemos nei valingos nervų

sistemos (Hulme 2002 ) Valdomas forsuotas iškvėpimas sukelia ne tik diafragmos bet ir vidinio ir

išorinio įstriţinio pilvo raumenų aktyvaciją Tai skatina įtampos padidėjimą dubens

dugnosutraukiamojo raumens funkciniame vienete (Carriere 1998)

Pagrindiniai liemens organai yra tiesiogiai arba netiesiogiai palaikomi diafragmos taigi

diafragmos ritmiškas judėjimas padeda išlaikyti šių organų normalų mobilumą ir pakelia šlapimo pūslę

2-3 cm per iškvėpimo fazę Diafragma kartu su skersiniu pilvo raumeniu padeda stabilizuoti stuburą

iki padidėjant vidiniam pilvo spaudimui atliekant galūnių judesius

Spaudţiant krūtinės ląstą šonkauliais diafragmos mechanizmas įtakoja ne tik pilvo sienos

raumenis bet ir DDR (Moen ir kt 1990) Ilgalaikis iškvėpimas (ar įsitempimas) aktyvuoja ne tik

diafragmą bet taip pat vidinį ir išorinį įstriţinius pilvo raumenis (Ostergaard ir kt 1992) Tai sukelia

dinaminę funkcinio vieneto DDR padidėjusį įsitempimą Todėl svarbią reikšmę turi gebėjimas

kvėpuoti diafragminiu būdu kurio metu intensyviai priverčiami dirbti pilvo raumenys

Sapsford R R ir Hodges P W atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti ar valingas pilvo raumenų

susitraukimas yra susijęs su dubens dugno raumenų aktyvumu DDR aktyvumas buvo matuojamas

atliekant skirtingo intensyvumo pilvo raumenų susitraukimus gulimoje ir sėdimoje padėtyse DDR

elektromiografinis aktyvumas buvo matuojamas įvedus į makštį ir išeinamąją angą paviršinius

elektrodus Šie matavimai buvo paremti išeinamosios angos ir makšties spaudimo Gauti rezultatai

rodė kad DDR elektromiografijos duomenys padidėjo pilvo raumenų susitraukimo metu DDR

aktyvumas stipraus pilvo raumenų susitraukimo metu nesiskyrė nuo išmatuoto maksimalaus DDR

susitraukimo Išmatuotas pirmiau makšties ir išeinamosios angos slėgio padidėjimas o po to ir pilvo

Išvadose kalbama kad sveikiems tiriamiesiems valingas pilvo raumenų aktyvumas sąlygojo DDR

aktyvumą Dubens slėgio padidėjimas įvykęs prieš pilvo slėgio padidėjimą parodo kad atsakas yra

27

uţprogramuotas Pilvo raumenų treniravimas gali būti labai veiksmingas šių sutrikimų gydyme

(Sapsford R R Hodges P W 2001)

Valingų DDR susitraukimų metu sveikoms moterims kaip atsakas buvo uţregistruotas

charakteringas pilvo raumenų aktyvumas (Steacutephanie J 2006)

Daugelis pilvo raumenis lavinančių pratimų yra įtraukiami į nugaros skausmo ir kitų griaučių

raumenų sistemos sutikimų reabilitavimo programas Buvo atlikta keletas tiriamųjų darbų apie visų

pilvo raumenų aktyvavimą ir įtaką tam tikriems regionams Šis tyrimas parodė kas vidinis apatinės

pilvo sienos vidinės krypties judesys gulimoje ant nugaros padėtyje labiausiai nepriklausomai nuo kitų

pilvo raumenų įtakoja skersinio pilvo raumens aktyvumą (Urquhart DMir kt 2005)

Šlaunų ir liemens judesių metu (Bo ir Stein 1994) izometrinių pilvo pratimų metu (Sapsford

ir kt 1997) ir kitų juosmenį stabilizuojančių raumenų aktyvavimo metu (Jones 1999) buvo

uţregistruotas dubens dugno raumenų elektromiografijos rodiklių padidėjimas

Dar vieno tyrimo metu buvo tiriamas pilvo raumenų atsakas į valingą DDR susitraukimą

moterims anamnezėje neturėjusioms dubens dugno sutrikimų tam kad nustatyti ar yra pilvo ertmę

supančių raumenų ko-aktyvaciją DDR pratimų metu Pilvo raumenų aktyvumas buvo registruojamas

elektromiografijos metodu elektrodų pagalba Tiriamosios sutraukinėjo DDR trijose padėtyse gulint

ant nugaros Visoms tiriamosioms pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas padidėjo virš pradinio

taško atliekant DDR susitraukimus maţiausiai vienoje padėtyje Skersinio pilvo raumens

elektromiografijos aktyvumas buvo didţiausias liemens lenkimo padėtyje o skersinio pilvo raumens

aktyvumas buvo didesnis uţ tiesiojo pilvo raumens aktyvumą liemens tiesimo padėtyje

Buvo atliktas papildomas eksperimentinis tyrimas kurio metu buvo registruojamas gaktinio

stuburgalio raumens ir pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas atliekant tris skirtingus

submaksimalius izometrinius pilvo raumenų pratimus Šio eksperimentinio tyrimo metu nustatytas

gaktinio stuburgalio raumens aktyvumo padidėjimas su kiekvienu pilvo raumenų susitraukimu

Rezultatai rodo kad pilvo raumenų aktyvumas yra normalus atsakas į DDR veiklą

tiriamosioms be DDR sutrikimų ir leidţia manyti kad specifinė pilvo raumenų veikla aktyvuoja DDR

(Sapsford RR ir kt 2001)

Nėštumo metu DDR dėl palaipsniui didėjančio gimdos svorio yra nuolat tempiami ir

neišlaiko jiems tenkamo krūvio todėl izoliuotai aktyvinti šiuos raumenis yra sudėtinga Ilgą laiką buvo

manoma kad liemens stabilizavimo pratimų programa nėščiosioms įjungiant dubens judesius neįtakoja

DDR funkcinės būklės Anksčiau kineziterapeutai mokydami kaip atlikti dubens dugno raumenų

pratimus akcentuodavo pacientams neįtempti pilvo raumenų Šiuo metu poţiūris šiuo klausimu

pasikeitė Egzistuojantis funkcinis ryšys tarp dubens dugno kvėpuojamosios diafragmos bei pilvo ir

nugaros raumenų suteikia galimybę šiuos raumenis aktyvinti netiesiogiai

28

Atliekami tyrimai leidţia suprasti kad yra tam tikros sinergijos tarp pilvo ir DDR Manoma

kad DDR turi dvejopą funkciją dalyvauja liemens stabilumo palaikyme ir šlapimo ir išmatų šalinime

bei laikyme Šios raumenų sinergijos gali sėkmingai pasitarnauti DDR funkcijos sutrikimų

reabilitacijoje Daugeliui moterų prieš ir po gimdymo bendro fizinio aktyvumo pagalba galima

sėkmingai pagerinti dubens dugno raumenų atsigavimą be specifinių dubens dugno raumenų pratimų

Pagrindiniai faktoriai susiję su treniravimosi sėkme yra daugiau pacienčių sutikimas ir

motyvacija nei amţius ar šlapimo nelaikymo laipsnis Paskaičiuota kad tik 15-20 pacienčių sutinka

atlikti DDR treniruotes (Freeman RM 2004)

Nėštumas yra idealus laikotarpis pacienčių edukacijai ir motyvacijai skatinti nes šiuo metu

jos aktyviai lankosi sveikatos prieţiūros įstaigose Yra kilusi idėja kad moterų konsultacijų

laukiamuosiuose moterys galėtų stebėti video medţiagą apie nėštumą ir gimdymą o tuo tarpu ir jų

poveikį DDR šių raumenų pokyčius ir riziką (McLennan MT ir kt 2005)

Bo K ir kitų tyrimo tikslas buvo ištirti kiek moterų nėštumo metu atlieka DDR pratimus

Tyrimo metu nustatyta kad santykinai keletas (17) moterų nėštumo metu reguliariai atliko DDR

pratimus (2006)

Tikėtina kad DDR pakartotinas toninio aktyvumo įgijimas dėl pailgintos skersinių pilvo

raumenų švelnios aktyvacijos prieš padidinant jėgą yra svarbus faktorius atstatantis laiku įvykstantį

DDR atsaką (Sapsford 2001) Kada susitraukia dubens diafragma susitraukia ir pilvo raumenys ir

atvirkščiai Taigi kai dirba DDR jėgos laukas jis palengvina pilvo raumenų susitraukimą (Hulme

2002 )

Funkcinių pratimų tikslas yra atstatyti DDR funkciją Kada DDR lavinimas koordinuojamas

su aplink esančių raumenų treniravimu DDR funkcija yra atstatoma (Carriere 2002)

Tyrimai parodė kad atliekant maksimalų DDR susitraukimą padidėja visų pilvo raumenų

aktyvumas Tiesiojo pilvo raumens atsakas buvo maţiausias Atliekant juosmeninį lenkimą didţiausias

buvo skersinio pilvo raumens ir išorinio įstriţinio raumens aktyvumas Pastebėta kad atliekant netgi

silpną DDR susitraukimą skersinis raumuo duoda atsaką nepriklausomai nuo liemens padėties

Priešingai atliekant įvairius izometrinius pilvo raumenų manevrus padidėjęs pilvo raumenų

elektromiografinis aktyvumas įtakoja gaktinio stuburgalio raumens ir išeinamosios angos raumenų

aktyvumą DDR ir dauginio raumens koaktyvacija taip pat buvo tiriama tačiau patvirtinantys rezultatai

negauti

Atsiţvelgiant į tai kad dubens dugno raumenys yra liemens stabilumo palaikymo sistemos

dalis kurią sudaro tam tikri lokalieji raumenys nepakankama kitų lokaliųjų raumenų veikla veikia

DDR toninį aktyvumą ir įsijungimo į darbą laiko funkcinės veiklos metu Nugaros skausmas gali būti

prieţastimi maţinančia DDR toninį aktyvumą Taip pat ir klubinio kryţkaulio sąnario sutrikimai gali

įtakoti liemens stabilumo sistemą

29

Nuo 1962 m su nėštumu susijusios dubens ir juosmeninės stuburo dalies diagnozė

prognozės ir gydymas kėlė diskusijas ir iki šiol besitęsiantį nuomonių išsiskyrimą Be to naujausi

gydymo strategijų tyrimai atspindi įvairias nuomones iš tiesų rodančias kad egzistuoja profesinis

neapibrėţtumas dėl optimalaus gydymo metodo (Bastiaenen ir kt 2004)

Publikuojami įvairių studijų gydymo rezultatai tačiau didesnė dauguma jų yra nepatvirtinti

Nėščiųjų dubens ir juosmeninės stuburo dalies skausmų gydymas yra nukreiptas į skausmo maţinimą

susidedantį iš padėčių ir kai kurių kasdieninių veiksmų (lipimo laiptais kėlimo liemens sukimo

judesių) vengimo bei korekcinių pratimų programos

Kineziterapija vandenyje labai populiari ir efektyvi forma gydanti daugelį judamojo aparato

ligų Vienas iš privalumų treniruojantis baseine yra tas kad vandenyje neţiūrint judesių stuburas

veikiamas labai nedidelių apkrovų Taip yra dėl to kad vandenyje ţmogus tampa bdquobesvorisldquo

Vandenyje kaip ir sausumoje pasiekiama gerų rezultatų derinant kvėpavimą ir tempimą

didesnis raumenų pailgėjimas įmanomas vandenyje (Freedmann 2000)

Juosmeninės stuburo dalies lenkimas įtakoja DDR atsaką Moterims yra sunkiau aktyvuoti

DDR kada juosmeninė stuburo dalis yra lenkimo padėtyje Pas daugelį moterų pilvo siena pasislenka

pirmyn lenkiantis stovimoje padėtyje ir tai maţina DDR aktyvumą Eksperimentinėje situacijoje

sveikoms moterims pilvo sienos pasislinkimas pirmyn sumaţino šlaplės spaudimą (Sapsford 2001)

Kadangi ritmingus kvėpavimo judesius palaiko pilvo ir dubens dugno raumenų sinerginė veikla tad

būtina uţtikrinti normalų šių raumenų funkcionavimą Dubens dugno raumenų aktyvacijai ir

stiprinimui taikoma Kegelio bei Tansbergerio metodikos (Baumann L 2005)

30

2 TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA

21 Tyrimo organizavimas ir tiriamųjų kontingentas

Tyrimo objektas nėščių moterų dubens dugno raumenys

Tyrimas buvo atliekamas KMUK Akušerijos ginekologijos klinikoje Kauno II klinikinės

ligoninės akušerijos skyriuose bei P Maţylio gimdymo namų fizinės medicinos ir reabilitacijos

skyriuje Tyrimas pradėtas 2007 spalio mėnesį ir tęsėsi iki 2009 kovo mėnesio

Pradiniame tyrimo etape dalyvavo 87 sveikos pirmą kartą besilaukiančios savanorės nėščios

moterys kurių nėštumas buvo nuo 28 nėštumo savaitės Visos tiriamosios buvo stebimos akušerių ndash

ginekologų pagal profilaktinį nėščiųjų prieţiūros planą Tiriamųjų amţius nėštumų skaičius ir kiti

tyrimui svarbūs medicininiai duomenys buvo surinkti iš nėščiųjų medicininės dokumentacijos

Tyrimo baigiamajame etape dalyvavo 60 nėščių moterų 27 nėščiosios dėl įvairių prieţasčių

(nepalankios akušerinės situacijos ūmių kvėpavimo takų susirgimų odos alerginių reakcijų ir kitų

neaiškių prieţasčių) baigiamajame tyrimo etape nedalyvavo

Visos savanorės nėščios moterys sutikusios dalyvauti tyrime buvo suskirstytos į dvi grupes

kontrolinę ir tiriamąją Tiriamąją grupę sudarė moterys sutikusios dalyvauti tyrime ir lankyti mokamas

baseino procedūras Kauno II klinikinės ligoninės bei P Maţylio gimdymo namų fizinės medicinos ir

reabilitacijos skyriuose Kontrolinę grupę sudarė moterys kurios nedalyvavo jokiose fizinės veiklos

procedūrose ir buvo stebimos KMUK Akušerijos ginekologijos klinikos moterų konsultacijoje

Tiriamųjų amţius

Tyrimo metu dalyvavusių respondenčių amţius nuo 20 iki 35 m tiriamojoje grupėje amţiaus

vidurkis lygus 2677plusmn 066 m kontrolinėje grupėje - 274plusmn 061 m(ţr 5 pav)

31

Tiriamųjų amžius

2742677

18

20

22

24

26

28

30

Tiriamoji gr Kontrolinė gr

Meta

i

5 pav Tiriamųjų amžius grupėse

Tam kad įvertinti amţiaus įtaką dubens dugno raumenų jėgai ir juosmens mobilumui

nėštumo metu visos tiriamosios buvo suskirstytos į dvi grupes pagal amţių jaunesnių ir vyresnių nei

30 m (ţr 1 lentelė)

1 lentelė

Tiriamųjų skaičius ir amžiaus vidurkis amžiaus grupėse

Tiriamųjų skaičius

amţiaus grupėse

le29 m (n=45) ge 30 m (n=15)

Amţiaus vidurkis 2558plusmn036 316plusmn046

22 Tyrimo metodai

221 Literatūros analizė

Buvo atlikta sisteminė mokslinių tyrimų analizė kur pateikiami duomenys apie DDR pratimų

metodus jų įtaką gydant įvairius dubens dugno sutrikimus ir pateikta šio darbo Paieškos metu buvo

naudojamos kompiuterinės bibliografinės medicininės duomenų bazės MEDLINE COCHRANE

32

BIOMED Straipsniai atrinkti pagal raktaţodţius dubens dugno raumenų treniravimas nėštumo metu

(pelvic floor training in pregnancy) dubens dugno raumenų disfunkcija (pelvic floor dysfunction)

liemens stabilumas (lumbar spine stability) diafragmos dubens dugno ir pilvo raumenų funkciniai

ryšiai (diaphragma pelvic floor and abdominal muscles co-activation) Panaudoti moksliniai

straipsniai atspausdinti ţurnale bdquoSveikatos mokslaildquo bei vadovai skirti akušerijos ginekologijos bei

urologijos profesionalams

222 DDR jėgos vertinimas

Objektyvi dubens dugno raumenų jėga šio tyrimo metu buvo vertinama atliekant maksimalų

DDR sutraukimą Buvo registruojamas trijų maksimalių DDR sutraukimų tarp kurių poilsio intervalas

2s jėgos (mmHg) vidurkis Jėgos matavimui buvo naudojamas mediciniškai patikrintas DDR

funkcijos matavimo aparatas (bdquoPelvexiserldquo Wolfram Haboeck Co Austria) (ţr 6 pav) sukurtas

gydytojos Ilse Michil Prietaisas yra skirtas testuoti ir gydyti šlapimo nelaikymą bei atstatyti DDR

funkciją Treniruoklis gali suteikti pasipriešinimą atliekant pratimus bei fiziologinio grįţtamojo ryšio

informaciją apie DDR susitraukimus

6 pav bdquoPelvexiserldquo

DDR jėga buvo matuojama moterims gulint ant nugaros kojas sulenkus per kelius pėdomis

remiantis į pagrindą ant kurio guli

33

223 Juosmens mobilumo vertinimas

Šoberio testo pagalba matuojamas juosmeninės stuburo srities mobilumas (ţr 7 pav)

nuo klubakaulio keterų išvedama linija link stuburo paţymimas taškas S2 stuburo slankstelio

lygyje

paţymima 10 cm į viršų

paţymima 5 cm ţemyn

po to tiriamoji lenkiasi į priekį

vėl matuojamas atstumas tarp taškų (Moses S 2008)

Jei atstumas padidėja 5 cm ndash normalus juosmens mobilumas o jei lt4cm ndash juosmens

mobilumas sumaţėjęs Skirtumas tarp dviejų matavimų parodo juosmens mobilumą Yra keletas

problemų susijusių su šiuo tyrimo metodu Pavyzdţiui yra abejonių šio testo patikimumu Literatūroje

yra įrodymų kad bandymai grindţiami orientyrų apčiuopa neduoda patikimų rezultatų Be to

paţymėti ant paciento odos taškai ir išmatuoti atstumai tarp jų yra netinkamas būdas įvertinti

segmentinį mobilumą nes jis gali būti įtakojamas fascijos odos ir riebalinio audinio

Auksinis standartas galėtų būti stereofotogrametrinė analizė siekiant nustatyti kaulų judėjimą

Ši procedūra atliekama vietinės anestezijos pagalba implantavus į odą tam tikrą aparatą (Magee D J

2002)

Nėštumo metu daugelio tyrimo metodų negalima atlikti dėl tam tikrų apribojimų ir įvairios

rizikos Šiame tyrime pasirinktas Šoberio testas juosmens mobilumo vertinimui yra neinvazinė

procedūra nėra ţalingas ar rizikingas tyrimo metodas nėštumo metu

as

as

15cm

7 pav Šoberio testo procedūra

34

224 Matematinės statistikos metodai

Tyrimo metu gauti duomenys apdoroti SPSS 130 for Windows kompiuterine programa

Kiekybiniams kintamiesiems įvertinti buvo skaičiuojami aritmetiniai vidurkiai standartiniai

nuokrypiai ir vidurkių paklaidos Priklausomų ir nepriklausomų imčių vidurkių reikšmių skirtumų

reikšmingumas kai tiriamųjų imtis buvo daugiau kaip 15 skaičiuojamas pagal Stjudento t kriterijų Jei

tiriamųjų imtis buvo maţiau kaip penkiolika buvo taikomas neparametrinis Vilkoksono testas (z)

priklausomoms imtims ir Manio-Vitnio testas (z) nepriklausomoms imtims Nagrinėjamų rodiklių

ryšiams tirti buvo skaičiuojamas Pirsono koreliacijos koeficientas (r) Skirtumas kai plt005 buvo

vertinamas kaip statistiškai patikimas Dydţiai pateikiami kaip aritmetiniai vidurkiai ( x ) plusmn

standartinės vidurkio įverčio paklaidos ( Sx )

23 Taikytos metodikos aprašymas

Tiriamajai grupei buvo taikyta sveikatingumo programa baseine atitinkančiame Lietuvos

higienos normą (Lietuvos higienos norma HN 1092005 Baseinai Įrengimo ir prieţiūros saugos

sveikatai reikalavimai)Vandens temperatūra 32-33 ordm C pH ndash 68-72 liekamojo aktyvaus chloro

koncentracija vandenyje palaikoma nuo 03 iki 10 mgl

Sveikatingumo programos metu nėščiosioms buvo taikyta stuburo stabilizavimo pratimų

programa įjungiant aktyvius dubens-juosmens judesius ir diafragminį kvėpavimą Ši programa paremta

Tansberger aprašyta pratimų metodika (Carriere B 1998) Jos esmė ndash egzistuojantis funkcinis ryšys

tarp diafragmos pilvo dubens dugno ir nugaros raumenų kurie reciprokinės inervacijos principu dirba

kaip vienas funkcinis vienetas Tiriamosios lankė uţsiėmimus 2 kartus per savaitę Uţsiėmimo trukmė

buvo 45 minutės pratimai atliekami vidutiniu tempu po 8-10 kartojimų Vieno uţsiėmimo metu

pratimus atliko 2-3 moterys Buvo taikomi

Kvėpavimo pratimai

Atliekami aktyvūs dubens-juosmens judesiai derinant su diafragminiu kvėpavimu bei

išlaikant juosmens linkį neutralioje padėtyje Įkvėpimo metu diafragmai leidţiantis ţemyn dubuo

sukamas pirmyn atpalaidavus pilvo sienos raumenis ir įtempiant nugaros raumenis (dubuo sukamas iki

fiziologinio juosmens linkio) Iškvėpimo metu dubuo sukamas atgal aktyvuojant skersinį pilvo

raumenį ir tempiant nugaros raumenis Šie aktyvūs dubens-juosmens judesiai atliekami įvairiose

pradinėse padėtyse

Pilvo raumenų stiprinimo pratimai

Nugaros tempimo pratimai

35

3 REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

31 Tiriamųjų juosmens mobilumo testavimo duomenys

Įvertinus gautus tyrimo rezultatus paaiškėjo kad 28-tą nėštumo savaitę juosmens mobilumo

vidurkis tiriamojoje grupėje buvo 848plusmn016 cm o kontrolinėje grupėje ndash 857plusmn019 cm Abiejų grupių

vidurkiai buvo panašūs (pgt005)

Antrojo testavimo metu ty 38-tą nėštumo savaitę kontrolinėje grupėje nustatytas statistiškai

patikimas juosmens mobilumo sumaţėjimas (plt005) kuris sudarė 2003plusmn186 Kontrolinės grupės

nagrinėjamo rodiklio vidutinė reikšmė buvo 685plusmn022 cm Tuo tarpu atlikus tiriamosios grupės

pakartotinio testavimo rezultatų analizę nustatėme neţymų (pgt005) juosmens mobilumo sumaţėjimą

(206plusmn096) Šios grupės vidurkis buvo 828plusmn013 cm Palyginus abiejų grupių juosmens mobilumo

testavimo duomenis nustatytas statistiškai patikimas skirtumas (plt005)

Gautus rezultatus galima paaiškinti tuo kad tiriamosios grupės moterims sveikatingumo

programoje dominavo dubens ndash juosmens mobilumo pratimai

Juosmens mobilumas

828848

685

857

4

5

6

7

8

9

10

28 savaitė 38 savaitė

Am

pli

tud

ė

cen

tim

etr

ai

Tiriamoji gr

Kontrolinė gr

plt005

kontrolinės grupės abiejų tyrimų vidurkiai skiriasi statistiškai patikimai (plt005)

8 pav Juosmens mobilumo vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę

36

Daugelis pilvo raumenis lavinančių pratimų yra įtraukiami į nugaros skausmo ir kitų griaučių

raumenų sistemos sutikimų reabilitavimo programas Buvo atlikta keletas tiriamųjų darbų apie visų

pilvo raumenų aktyvavimą ir įtaką tam tikriems regionams Vienas iš jų tyrimas parodė kad vidinis

apatinės pilvo sienos vidinės krypties judesys gulint ant nugaros nepriklausomai nuo kitų pilvo

raumenų labiausiai įtakoja skersinio pilvo raumens aktyvumą (Urquhart DMir kt 2005)

32 Nėščiųjų dubens dugno raumenų vertinimo duomenys

Vertinant DDR jėgą perineometru 28-tą nėštumo savaitę nustatyta kad tiriamosios ir

kontrolinės grupės testų rezultatai buvo panašūs (pgt005) kontrolinės grupės DDR jėga buvo

1277plusmn030 mmHg tiriamosios grupės ndash 1273plusmn042 mmHg

Antrojo testavimo metu tiriamojoje grupėje DDR jėga statistiškai patikimai nesiskyrė

(pgt005) ir jėgos sumaţėjimas sudarė tik 149plusmn172 o vidurkis buvo lygus 1247plusmn042 mmHg

Kontrolinėje grupėje sumaţėjimas siekė net 2542 plusmn24 jėgos vidurkis buvo lygus 95plusmn026 mmHg

Nustatyta kad 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę DDR jėga kontrolinėje grupėje statistiškai patikimai

skyrėsi (plt005)

DDR jėga

1273 12471277

95

4

6

8

10

12

14

28 savaitė 38 savaitė

mm

Hg

Tiriamoji gr

Kontrolinė gr

plt005

kontrolinės grupės abiejų tyrimų vidurkiai skiriasi statistiškai patikimai (plt005)

9 pav DDR jėgos vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę

37

Gautus rezultatus galima komentuoti taip kad šios grupės moterims sveikatingumo

programos metu atliekant dubens sukamuosius judesius ir juos suderinus su kvėpavimu lengviau

aktyvuojasi ir stiprėja DDR

Lyginant mūsų tyrime gautus duomenis su uţsienio autorių duomenimis rezultatai yra

panašūs 2001m atlikto tyrimo metu buvo tiriamas pilvo raumenų atsakas (elektromiografijos metodu)

į valingą DDR susitraukimą Tiriamosios sutraukinėjo DDR trijose padėtyse gulint ant nugaros

Visoms tiriamosioms pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas padidėjo virš pradinio taško

atliekant DDR susitraukimus maţiausiai vienoje iš padėčių Skersinio pilvo raumens

elektromiografijos aktyvumas buvo didţiausias liemens lenkimo padėtyje o skersinio pilvo raumens

aktyvumas buvo didesnis uţ tiesiojo pilvo raumens aktyvumą liemens tiesimo padėtyje

Buvo atliktas papildomas elektromiografijos tyrimas kurio metu buvo registruojamas

gaktinio stuburgalio raumens ir pilvo raumenų aktyvumas atliekant tris skirtingus submaksimalius

izometrinius pilvo raumenų pratimus Šio eksperimentinio tyrimo metu nustatytas gaktinio stuburgalio

raumens aktyvumo padidėjimas su kiekvienu pilvo raumenų susitraukimu

Rezultatai rodo kad pilvo raumenų aktyvumas yra normalus atsakas į DDR veiklą

tiriamosioms be DDR sutrikimų ir leidţia manyti kad specifinė pilvo raumenų veikla aktyvuoja DDR

( Sapsford RR ir kt 2001)

Skiriant dubens dugno raumenų pratimus dubens dugno raumenų disfunkcijos gydyme

daţnai pabrėţiamas pilvo raumenų atpalaidavimas Šio atlikto tyrimo tikslas buvo ištirti sąveiką tarp

atskirų raumenų pilvo ir dubens dugno raumenų veiklos ir vidinio pilvo spaudimo poveikį raumenų

veiklai naudojant paviršinę ir vidinę raumenų elektromiografiją Tiriamosios buvo tiriamos gulimoje

ant nugaros ir stovimoje padėtyse Rezultatai parodė kad transversus abdominis (TP) ir obliquus

internus (OI) buvo atliekami per visą dubens dugno raumenų susitraukimus Rezultatai parodė kad

skersinis ir vidinis įstriţinis raumuo į veiklą buvo įtraukiami visos dubens dugno raumenų veiklos

metu Dėl šių prieţasčių buvo neįmanoma efektyviai sutraukti dubens dugno raumenų išlaikant

atpalaiduotus pilvo raumenis Vidutinis vidaus pilvo spaudimo padidėjimas 10 mmHg (gulimoje ant

nugaros padėtyje) buvo uţregistruotas maksimalus dubens raumenų susitraukimas Maksimalaus

dubens dugno raumenų susitraukimo metu vidinis pilvo spaudimas vidutiniškai pakildavo 10 mmHg

(gulint ant nugaros)

Šie rezultatai rodo kad atliekant dubens dugno raumenų pratimus patarimai atpalaiduoti

pilvo sieną yra netinkami ir gali neigiamai paveikti pratimų atlikimą (Neumann P ir Gill V 2002)

38

33 Skirtingo amţiaus nėščių moterų juosmens mobilumo ir dubens dugno

raumenų jėgos vertinimo duomenys

Jaunesnių nei 30 m nėščiųjų grupėje juosmens mobilumas tiek pirmo tiek ir pakartotinio

tyrimo metu buvo statistiškai reikšmingai (plt005) didesnis nei vyresnių (ţr 10 pav) 28-tą nėštumo

savaitę jaunesnių nei 30 m grupėje juosmens mobilumas buvo 869plusmn014 cm o vyresniųjų ndash

803plusmn022 cm Atlikus tyrimą 38-tą savaitę jaunesnių grupėje gautas statistiškai reikšmingas juosmens

mobilumo sumaţėjimas - 95plusmn174 (plt005) Vyresnių grupėje pakartotinai atlikus testavimą

nustatytas reikšmingas rezultatų pokytis - 1567plusmn329 (plt005) Nėštumo pabaigoje vyresnių moterų

juosmens mobilumas sumaţėjo iki ndash 68plusmn037 cm Gautus duomenis galime paaiškinti amţiaus ir

mobilumo maţėjimo priklausomybe

Juosmens mobilumas

782

869

68

803

4

5

6

7

8

9

10

28 savaitė 38 savaitė

Am

pli

tud

ė

cen

tim

etr

ai

le 29 m

ge 30 m

plt005 plt005

10 pav Juosmens mobilumo vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę skirtingo amžiaus

grupėse

Jaunesnių nei 30 m nėščiųjų grupėje DDR jėga abiejų testavimų metu buvo statistiškai

reikšmingai didesnė nei vyresnių (plt005) (ţr 11 pav) 28-tą nėštumo savaitę jaunesnių moterų

grupėje DDR jėga buvo lygi 1304plusmn028 mmHg o vyresnių ndash 1187plusmn052 mmHg 38-tą savaitę

jaunesnių grupėje DDR jėgos rodikliai buvo ndash 114plusmn032 mmHg o vyresnių ndash 973plusmn075 mmHg

Abiejų tyrimų vidurkių skirtumai tiek tiriamojoje tiek ir kontrolinėje grupėje buvo statistiškai patikimi

(plt005) Tyrimų rezultatai parodė kad vyresnių tiriamųjų DDR jėgos sumaţėjimo pokytis sudarė

39

1857plusmn432 ir buvo reikšmingai didesnis nei jaunesnių moterų grupėje (plt005) Pastarųjų

testuojamų raumenų jėgos sumaţėjimo pokytis siekė 1175plusmn243

Apie amţiaus įtaką DDR funkcinei būklei savo tyrimų išvadose teigia ir daugelis uţsienio

autorių Viename iš jų Grodstein ir kiti (2003) nurodė kad DDR disfunkcija paplitusi tarp moterų

kurios gimdė vyresnio amţiaus ir kurios buvo jaunesnės pirmo gimdymo metu

DDR jėga

1304

1141187

973

3

5

7

9

11

13

15

28 savaitė 38 savaitė

mm

Hg

le 29 m

ge 30 m

plt005 plt005

11 pav DDR jėgos vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę skirtingo amžiaus grupėse

Vertinant sveikatingumo programos poveikio efektyvumą juosmens mobilumui ir dubens

dugno raumenų jėgai jaunesnių nei 30 grupėje moterų kurioms buvo taikytas poveikis abiejų tyrimų

rezultatai buvo panašūs (pgt005) juosmens mobilumo vidutinės reikšmės sumaţėjimas siekė tik

138plusmn1 o DDR jėgos - 055plusmn203 (ţr 2 lentelė) Jaunesnių moterų kurioms poveikis netaikytas

pirmo ir antro testavimo rezultatai skyrėsi statistiškai reikšmingai (plt005) juosmens mobilumo

vidutinės reikšmės sumaţėjimas sudarė 1879plusmn210 o DDR jėgos - 2455plusmn268 38-tą savaitę gauti

rezultatai parodė statistiškai patikimą skirtumą tarp jaunesnių moterų grupės taikant poveikį ir

netaikant (plt005)

Tyrimų duomenų analizė parodė kad vyresnių nei 30 metų grupėje taikant ir netaikant

sveikatingumo programos poveikį pirmo ir antro testavimo juosmens mobilumo vidutinės reikšmės

statistiškai reikšmingai skyrėsi (plt005) Atlikus tyrimą 38 savaitę grupėje kur poveikis nebuvo

taikytas juosmens mobilumo sumaţėjimas sudarė 2293plusmn383 o grupėje kur sveikatingumo

40

programos poveikis buvo taikytas minėtas rodiklio sumaţėjimas siekė 477plusmn098 Abiejose vyresnių

moterų grupėse juosmens mobilumo pokytis buvo statistiškai patikimas (plt005)

Grupėje kuri nelankė uţsiėmimų baseine abiejų testavimų DDR jėgos vidurkiai statistiškai

patikimai skyrėsi (plt005) 38 savaitę registruotas jėgos sumaţėjimas sudarė 2746plusmn520 Grupėje

kuri lankė uţsiėmimus nagrinėjamo rodiklio sumaţėjimas nebuvo statistiškai reikšmingas (pgt005) ir

siekė 524plusmn252

Analizuojant pakartotinio testavimo nėštumo pabaigoje rezultatus matome kad dubens dugno

raumenų jėga šioje amţiaus grupėje statistiškai patikimai buvo didesnė moterų kurioms buvo taikytas

poveikis (1233plusmn071 cm) palyginus su nėščiosiomis kurios nedalyvavo sveikatingumo programoje

(8plusmn068 cm) (plt005)

Apibendrinant gautus statistiškai patikimus rezultatus galima teigti kad tiek jaunesnėms tiek

vyresnėms nei 30 m moterims sveikatingumo programos poveikis buvo efektyvus dubens dugno

raumenų funkcinei būklei ir juosmens mobilumo išlaikymui nėštumo metu (plt005)

2 lentelė

Sveikatingumo programos pratimų įtaka juosmens mobilumui ir dubens dugno

raumenų jėgai skirtingo amžiaus moterims nėštumo metu

Tiriamosios

Juosmens mobilumas (cm) Dubens dugno raumenų jėga (mmHg)

28 savaitė 38 savaitė

Skirtumo

reikšming

umas

28 savaitė 38 savaitė

Skirtumo

reikšming

umas

le29 m

Be

poveikio 898plusmn02 729plusmn024 plt005 1348plusmn046 1014plusmn046 plt005

Taikant

poveikį 846plusmn019 829plusmn018 pgt005 1267plusmn034 125plusmn028 pgt005

Skirtumo

reikšmingu

mas

pgt005 plt005 - pgt005 plt005 -

ge 30 m

Be

poveikio 761plusmn02 583plusmn025 plt005 1111plusmn068 8plusmn068 plt005

Taikant

poveikį 867plusmn033 825plusmn031 plt005 13plusmn063 1233plusmn071 pgt005

Skirtumo

reikšmingu

mas plt005 plt005 - pgt005 plt005 -

Rodikliai

41

Daugelis autorių įvairiuose literatūros šaltiniuose skelbia panašius rezultatus apie dubens

dugno raumenų pilvo nugaros raumenų ir diafragmos funkcinius ryšius

Sapsford R R ir Hodges P W atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti ar valingas pilvo raumenų

susitraukimas yra susijęs su dubens dugno raumenų aktyvumu DDR aktyvumas buvo matuojamas

atliekant skirtingo intensyvumo pilvo raumenų susitraukimus gulimoje ir sėdimoje padėtyse DDR

elektromiografinis aktyvumas buvo matuojamas įvedus į makštį ir išeinamąją angą paviršinius

elektrodus Šie matavimai buvo paremti išeinamosios angos ir makšties spaudimo

Gauti rezultatai rodė kad DDR elektromiografijos duomenys padidėjo pilvo raumenų

susitraukimo metu DDR aktyvumas stipraus pilvo raumenų susitraukimo metu nesiskyrė nuo

išmatuoto maksimalaus DDR susitraukimo Išmatuotas pirmiau makšties ir išeinamosios angos slėgio

padidėjimas o po to ir pilvo Išvadose kalbama kad sveikiems tiriamiesiems valingas pilvo raumenų

aktyvumas sąlygojo DDR aktyvumą Dubens slėgio padidėjimas įvykęs prieš pilvo slėgio padidėjimą

parodo kad atsakas yra uţprogramuotas Pilvo raumenų treniravimas gali būti labai veiksmingas šių

sutrikimų gydyme ( Sapsford R R Hodges P W 2001)

34 Dubens dugno raumenų ir juosmens mobilumo priklausomybė grupėse

Atlikta nagrinėjamų rodiklių koreliacinė analizė parodė kad tiriamojoje grupėje tarp juosmens

mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių buvo tiesinė tiesioginė priklausomybė maţėjant

juosmens mobilumui maţėja ir dubens dugno raumenų jėga (16 pav) Koreliacijos koeficiento dydis

(r=0635) parodė vidutinio stiprumo statistiškai patikimą poţymių tarpusavio ryšį (plt005)

Dubens dugno raumenų ir juosmens mobilumo priklausomybę analizavo daugelis uţsienio

autorių Madill SJ ir McLean L tyrimo tikslas buvo nustatyti ar pilvo raumenų aktyvacija įtakoja

stiprų dubens dugno raumenų susitraukimą ir taip prisideda prie moterų šlapimo sulaikymo

mechanizmo Buvo siekiama nustatyti pilvo raumenų aktyvacijos lygį ir raumenų veiklos modelius

susijusius su valingais dubens dugno raumenų susitraukimais moterims neturinčioms dubens dugno

raumenų disfunkcijos

Tyrime dalyvavo 15 neturinčių dubens dugno raumenų disfunkcijos moterų Jos atliko tris

kiekvieno iš keturių pilvo raumenų maksimalius susitraukimus ir taip pat dubens dugno raumenų

susitraukimus gulimoje ant nugaros padėtyje Pilvo ir DDR veikla buvo registruojama

elektromiografijos pagalba o vidinis makšties spaudimas matuojamas naudojant modifikuotą

Femiscan zondą Tam tikras aktyvavimo modelis buvo pastebėtas kai skersinis vidinis ir tiesusis pilvo

raumenys dirbo su DDR prasidėjus maksimaliam vidiniam makšties slėgiui PFM veiklos vyravo

42

pradedant didėti makšties spaudimui o vėliau slėgio padidėjimas (iki 70 didţiausio galimo slėgio)

yra susijęs su kombinuota DDR skersinio pilvo tiesiojo ir vidinio įstriţinio raumenų veikla

Išvadose teigiama jog buvo nustatyti tam tikri pilvo raumenų veiklos modeliai kaip atsakas į

valingą dubens dugno raumenų susitraukimą moterims neturinčioms dubens dugno raumenų

disfunkcijos (2006)

Kontrolinės grupės dubens dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo

priklausomybė

-12

-1

-08

-06

-04

-02

0

02

04

06

-25 -2 -15 -1 -05 0 05 1 15 2 25

mmHg

cen

tim

etr

ai

12 pav Juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių tarpusavio priklausomybė

tiriamojoje grupėje

Tuo tarpu kontrolinės grupės juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių

tarpusavio ryšys buvo silpnas statistiškai nepatikimas (r=0192 plt005)

43

Kontrolinės grupės dubens dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo

priklausomybė

-12

-1

-08

-06

-04

-02

0

02

04

06

-25 -2 -15 -1 -05 0 05 1 15 2 25

mmHg

cen

tim

etr

ai

13 pav Juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių tarpusavio priklausomybė

kontrolinėje grupėje

Apibendrinant testavimo rezultatus galima teigti kad išlaikant juosmens mobilumą nėštumo

metu DDR jėga galinti turėti įtakos nėščiųjų epizodiniam šlapimo nelaikymui nemaţėja Esant

susilpnėjusiam ar pertemptam skersiniam pilvo raumeniui gali atsirasti liemens nestabilumas tiesiogiai

įtakojantis apatinės nugaros dalies skausmus bei disfunkcijas

Gautus šio tyrimo rezultatus galime traktuoti ir atvirkščiai ty nėštumo metu didelį dėmesį

skiriant dubens dugno raumenų aktyvacijai įtakojamas ir liemens stabilumas išlaikant dubens ndash

juosmens mobilumą

Tyrimai leidţia suprasti kad yra tam tikros sinergijos tarp pilvo ir DDR Manoma kad DDR

turi dvejopą funkciją dalyvauja liemens stabilumo palaikyme ir šlapimo ir išmatų šalinime bei

laikyme Šios raumenų sinergijos gali sėkmingai pasitarnauti DDR funkcijos sutrikimų reabilitacijoje

Juosmens ndash dubens regionui reikalingas stabilumas tam kad būtų galima pernešti krūvį

liemeniui ir viršutinėms galūnėms Tačiau tuo pačiu turi būti ir pakankamas mobilumas kad

uţtikrinti pakankamą judėjimą

44

IŠVADOS

1 Dubens dugno raumenų jėga nuo 28-tos iki 38-tos nėštumo savaitės kontrolinėje

grupėje maţėjo (plt005) o tiriamojoje liko panaši

2 Vertinant juosmens mobilumo kaitą nėštumo metu kontrolinėje grupėje nustatytas

reikšmingas sumaţėjimas (plt005) o tiriamojoje grupėje stebėta tik maţėjimo

tendencija

3 Jaunesnių nei 30 metų nėščiųjų grupėje juosmens mobilumas ir dubens dugno raumenų

jėga tiek 28-tą tiek ir 38-tą savaitę buvo statistiškai reikšmingai didesnė nei vyresnių

(plt005)

4 Juosmens mobilumas įtakoja dubens dugno raumenų funkcinę būklę išlaikant juosmens

mobilumą dubens dugno raumenų jėga nėštumo metu nemaţėja

45

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1 Izoliuotai aktyvinti dubens dugno raumenis nėštumo metu nėra tikslinga nes šių raumenų

susitraukimas dėl ilgalaikio palaipsniui didėjančio krūvio nėra pakankamai efektyvus

2 Dėka funkcinių ryšių nėštumo metu rekomenduojama didesnį dėmesį skirti kvėpuojamajai

diafragmai pilvo bei nugaros raumenims grąţinant ar lavinant dubens dugno raumenų

funkciją

3 Aktyvinant dubens dugno raumenis tikslinga į pratimų programą įjungti aktyvius dubens-

juosmens judesius akcentuojant kvėpavimą

4 Rekomenduojama nėštumo metu stabilizuoti liemenį Aktyvūs dubens-juosmens judesiai ne tik

išlaiko juosmens mobilumą bet ir stabilizuoja liemenį tiesiogiai susijusį su dubens dugno

raumenų funkciją

46

LITERATŪRA

1 Baumann L(2005) Kineziterapijos efektyvumas maţinant nugaros skausmus

nėštumo metu Magistro baigiamasis darbas Sporto biomedicinos fakultetas

Kineziterapijos ir sporto medicinos katedra ndash Kaunas 65p

2 J Buivydienė (2004) Nėštumo ir gimdymo įtaka dubens dugno raumenų funkcijai

Magistro baigiamasis darbas Kauno medicinos universitetas Visuomenės sveikatos

fakultetas kineziologijos ir sporto medicinos katedra - Kaunas 50p

3 Zachovajevas P Zachovajevienė B Baltaduonienė D Tadaravičiūtė R (2007)

Moterų kurias kamuoja įtampos šlapimo nelaikymas dubens dugno raumenų

lavinimo kineziterapijos metodais veiksmingumas Sveikatos mokslai Volume 17

Number 7

4 Barr KP Griggs M Cadly T (2005)Lumbar stabilization American Journal of

Physical Medicine and Rehabilitation 6473-480

5 Bastiaenen Caroline HG Rob A de Bie Wolters Pieter MJC Janneke M

Bastiaanssen Aldegonda BA Klabbers ir kt (2004) Treatment of pregnancy

related pelvic girdle andor low back pain after delivery design of a randomized

clinical trial within a comprehensive prognostic cohort study BMC Public

HealthDec 244(1)67

6 Beazel J R (2004) Lumbar pelvis and hip examination with emphasis on function

of the lower quarter University of Virginia Healthsouth APTA Presentation

Chicago

7 Boslash K Talseth T Holme I (1999) Single blind randomised controlled trial of

pelvic floor exercises electrical stimulation vaginal cones and no treatment in

management of genuine stress incontinence in women BMJ 318 487minus493

8 Bo K amp Braekken IH (2005) PFMT in treatment and prevention of POP (POP

study) National Library of Medicine December

9 Bo K amp Sherburn M (2005) Evaluation of female pelvic-floor muscle function

and strength Phys Ther 85269 ndash282

10 Bo K amp Stien R (1994) Needle EMG registration of striated urethral wall and pelvic

floor activity patterns Neurourol amp Urodyn 1335-41

11 Burgio K L Robinson J C Engel B T (1986) The role of biofeedback in

Kegel exercise training for stress urinary incontinence American Journal of

Obstetrics and Gynaecology 1 (154) 58minus64

47

12 Burgio K L Zyczynski H Locher J L et al (2003) Urinary Incontinence in the

12-Month Postpartum Period Obstetrics and Gynecology 6 (102) 1291minus1298

13 Carriegravere B (1998) The Swiss Ball Theory Basic Exercises and Clinical

Application New York Springer

14 Carriegravere B (2002) Fitness for the Pelvic Floor New York Thieme

15 Chiarelli P (1995) Womenlsquos Waterworks ndash Curing Incontinence Snohomish WA

Khera Publications

16 Chiarelli J Cockburn J (2002) Promoting urinary continence in women after

delivery randomised controlled trial BMJ 324 1241minus1244

17 Cornella JL (2004) Management in stress urinary incontinence Rev Urol 6(suppl

5)S18-S25

18 DeLancey J Ashton-Miller J Howard D et al (2001) The functional anatomy

of the female pelvic floor and stress continence control system Scand J Urol

Nephrol Suppl(207)17

19 De Lancey J Richardson A (1992) Anatomy of genital support In Benson T

ed Female Pelvic Floor Disorders New York Norton Medical Books

20 Dumoulin C Lemieux M C Bourbonnais D et al (2004) Physiotherapy for

Persistent Postnatal Stress Urinary Incontinence A Randomized Controlled Trail

Obstetrics and Gynecology 3 (104) 504minus510

21 Ewings P S Spencer S Marsh H et al (2005) Obstetric risk factors for urinary

incontinence and preventative pelvic floor exercises Cohort study and nested

randomized controlled trial Journal of Obstetrics and Gynaecology August 25(6)

558 ndash 564

22 Franklin E (2003) Pelvic Power mindbody exercises for strength flexibility

posture and balance for men and women New Jersey Elysian Editions

23 Freedmann F B (2000) Aqua Yoga London Lorenz books

24 Freeman RM (2004) The role of pelvic floor muscle training in urinary

incontinence BJOG an International Journal of Obstetrics and Gynaecology

December Vol 111 Supplement 1 pp 37ndash40

25 Goldberg RP Effects of pregnancy and childbirth on pelvic floor (2007) Springer

London 172 p

26 Grodstein F Fretts F Lifford K Resnick N Curhan G (2003) Association of

age race and obstetric history with urinary symptoms among women in the Nurses

Health Study Americian Journal of Obstetrics and Gynecology 2 (189) 428minus434

48

27 Gutke A (2007) Pelvic Girdle Pain and Lumbar Pain in Relation to Pregnancy

Department of Health and Society Division of Physiotherapy Faculty of Health

Sciences Linkoumlping University Sweden

28 Handa V L Pannu H K Siddique S et al (2003) Architectural Differences in

the Bony Pelvis of Women With and Without Pelvic Floor Disorders Obstetrics

and Gynecology 6 (102) 1283minus1290

29 Hannestad Y S Lie R T Rortveit G Hunskaar S (2004) Familial risk or

urinary incontinence in women population based cross sectional study BMJ 329

889minus891

30 Hulme J A (2002) Pelvic Pain and Low Back Pain A Handbook for Self Care amp

Treatment Montana Phoenix Publishing Co

31 Jones RC (1999) Muscle Balance and Dynamic Stability in Womens Health

Conference Paper Pelvic Stability in Pregnancy and Post Partum Dublin

32 Kim S Harvey M A Johnston S (2005) A Review of the Epidemiology and

Pathophysiology of Pelvic Floor Dysfunction Do Racial Differences Matter

Journal of Obstetrics and Gynaecology Canada 3 (27) 251minus259

33 Konstantinos H Eleni K and Dimitrios H (2006) Dilemmas in the management

of female stress incontinence the role of pelvic floor muscle training Int Urol

Nephrol

34 Kuhnert Ch (2005) Munich Pelvic floor training program Tecsana ltd Munich

35 Kulig K Powers Ch M Landel R F Hungwen Ch Fredericson M Guillet M

and Butts K Segmental lumbar mobility in individuals with low back pain in vivo

assessment during manual and self-imposed motion using dynamic MRI (2007)

BMC Musculoskelet Disord 8 8

36 Laycock J Jerwood D (2001) Pelvic Floor Muscle Assessment The Perfect

Scheme Physiotherapy 12 (87) 631minus642

37 Lockstad Harry MC(2003) Prevence of Back Pain during Pregnancy Spine Apr

1530 (8)983-91

38 Madill SJ McLean L (2006) Relationship between abdominal and pelvic floor

muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle contractions

in healthy continent women Neurourol Urodyn25(7)722-30

39 Magee D J Orthopedic Physical Assessment WB Saunders Company 2002

1020 p

40 Meyer S Hohlfeld P Achtari C De Grandi P (2001) Pelvic Floor Education

After Vaginal Delivery Obstetrics and Gynecology 5 (97) 673minus677

49

41 Mens JM Vleeming A Snijders CJ Koes BW Stam HJ (2001) Reliability

and validity of the actine straight leg raise test in pasterior pelvic pain since

pregnancy Spine 261167-1171

42 Moslashrkved S Boslash K (1997) The effect of postpartum pelvic floor muscle exercise

in the prevention and treatment of urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 4 (8) 217minus222

43 Moen MH Kogstad O Hansen JH ir kt (1990) Pelvic girdle relaxation

Clinical Presentation Tidsskr Nor Laegeforen 110 2211 ndash 2

44 Mohr Joan D (1990) Management of the trunk in adult hemiplegia The Bobash

concetion Topic in neurology APTA

45 Morin M Dumoulin C Bourbonnais D et al (2004) Pelvic floor maximal

strength using vaginal digital assessment compared to dynamometric measurements

Neurourol Urodyn 23336 ndash341

46 Moslashrkved S Boslash K Schei B Salvesen K Aring (2003) Pelvic Floor Muscle

Training During Pregnancy to Prevent Urinary Incontinence A Single-Blind

Randomized Controlled Trial Obstetrics and Gynecology 2 (101) 313minus319

47 Moses S (2008) Schobers Test Family Practice Notebook LLC

48 Neumann PB Grimmer KA and Deenadayalan Y (2006) Pelvic floor muscle

training and adjunctive therapies for the treatment of stress urinary incontinence in

women a systematic review BMC Womenrsquos Health 611

49 Nygaard I E Glowacki C Saltzman C L (1996) Relationship Between Foot

Flexibility and Urinary Incontinence in Nulliparous Varsity Athletes Obstetrics and

Gynecology 6 (87) 1049minus1051

50 Ostergaard M Thomsen BJ (1992) Pelvic insufficiency during pregnancy

Ugeskr Laeger 154 3568 ndash 72

51 Osgaard HC Zetherstrom G Hansson E (1994) The posterior pelvic pain

provocation test in pregnant women Eur Soine J3258 ndash 260

52 Persson J Woslashlner-Hanssen P Rydhstroem H (2000) Obstetric Risk Factors for

Stress Urinary Incontinence A Population-Based Study Obstetrics and

Gynecology 3 (96) 441minus445

53 Reilly E T C Freeman R M Waterfield M R et al (2002) Prevention of

postpartum stress incontinence in primigravidae with increased bladder neck

mobility a randomised controlled trial of antenatal pelvic floor exercises BJOG an

international journal of obstetrics and gynaecology 1 (109) 68minus76

50

54 Richardson CA Hodges P Hides J (2005) Therapeutic exercise for liumbopelvic

stabilizationChurchill Livingstone Harcourt Publishers 12 p

55 Sabino J Grauer J (2008) N Pregnancy and low back pain Curr Rev

Musculoskelet Med 1137ndash141

56 Sapsford R (2001) The Pelvic Floor A clinical model for function and

rehabilitation Physiotherapy 12 (87) 620minus630

57 Sapsford RR (2004) Rehabilitation of pelvic floor muscles utilizing trunk

stabilization Man Ther Feb9(1)3-12

58 Sapsford RR Hodges P W (2001) Contraction of the pelvic floor muscles during

abdominal maneuvers Arch Phys Med Rehabil Aug 82(8)1081-8

59 Sapsford RR Hodges PW Richardson

CA Cooper

DH Markwell

SJ Jull

GA

(2001) Co-activation of the abdominal and pelvic floor muscles during voluntary

exercises Neurourol Urodynam 2031-42 Wiley-Liss Inc

60 Sapsford RR Hodges PW Richardson CA Cooper DA Markwell SJ amp Jull GA

(1997) Activation of puboccygeus during a variety of isometric abdominal

exercises Abstract 115 ICS Yokohama

61 Shelly E (2005) The pelvic floor Hall C M Brody L Th Therapeutic Exercise

Moving Toward Function (p 402ndash435) USA Lippincott Williams amp Wilkins

62 Sihvonen T Huttunen M Makkonen M Airaksinen O (1998) Functional

Changes in Back Muscle Activity Correlate With Pain Intensity and Prediction of

Low Back Pain During Pregnancy Arch Phys Med Rehabil Vol 79 October

63 Smith R Appell R Fenner D et al Clinical management of urinary incontinence

in women APGO Educational Series on Womenrsquo s Health Issues 2007 March 1

64 Steacutephanie J Madill Linda McLean (2006)Relationship between abdominal and

pelvic floor muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle

contractions in healthy continent women Urodynam 25722-730

65 Vickers D amp Davila GW Kegel Exercises and Biofeedback (2006) Springer

London 303-310

66 Urquhart D M Hodges P W Allen T J Story I H (2005) Abdominal muscle

recruitment during a range of voluntary exercises Man Ther May10(2)144-53

67 Wilson P D Herbison G P (1998) A randomized controlled trial of pelvic floor

muscle exercises to treat postnatal urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 5 (9) 257-264

51

68 Woodman PJ amp Graney DO (2002) Anatomy and physiology of the female

perineal body with relevance to obstetrical injury and repair Clinical anatomy

15321ndash334

Page 22: KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS ... · raumenų inervacija (Woodman, PJ. ir Graney, D.O., 2002). DDR griaučių raumenų sudėtį įeina 33% greitųjų ir 67% lėtųjų

22

Sihvonen T atliktame tyrime buvo nustatyta kad nugaros raumenų atsipalaidavimo laipsnis

lygiagrečiai susijęs su skausmo intensyvumu ir aktyvumo lygis judesio metu turi atvirkštinę

priklausomybę judesių ribotumo lygiui (1998)

Laikysenos pokyčius įtakoja šie kitimai

1 Nėštumo metu nutolsta krūtinkaulio kardinė atauga stuburas išsitiesia pečiai ir galva atlošiami

atgal nugara išsilenkia

2 Kaklo linkis didėja į viršutinę kaklo keterą galva pirmyn (tokia padėtis reikalinga pečių

išlyginimui)

3 Bendras kūno masės centras svyruoja pirmyn ir atgal dėl gimdos ir jos komponentų masės

padidėjimo

4 Tam kad kompensuotų gravitacijos centro poslinkį gali padidėti juosmens linkis ir kelių

hiperekstenzija (keliai per daug išsitiesia tam kad pasikeistų gravitacijos linija) Todėl daţnai

netinkamai apkraunami kelių ir pėdų sąnariai

5 Kinta kūno masės centras pasislenka pirmyn ir tenka didesnis krūvis nugaros ir pilvo

raumenims

Nėštumo metu ypač veikiami liemens stabilumą uţtikrinantys raumenys Tie raumenys

vadinami laikysenos raumenimis jie yra trumpi giluminiai neatliekantys judesių tačiau

stabilizuojantys sąnarius raumenys Šią funkciją atlieka toniniai raumenys uţtikrinantys pakankamą

dinaminį stabilumą liemenyje Liemens stabilumą uţtikrina trys pagrindinai toniniai raumenys

skersinis pilvo (m transversus abdominis) dauginiai (m multifidus) ir vidiniai įstriţiniai pilvo(m

internus obliquus) raumenys Esant susiformavusiai netaisyklingai kūno laikysenai ar funkciniams

nugaros skausmams ypatingą dėmesį būtina kreipti laikysenos kontrolei ir kūno judėjimo mechanikai

Vertikalioje padėtyje atraminę palaikomąją liemens ir vidaus organų funkciją atlieka pilvo nugaros

kvėpavimo diafragmos bei dubens dugno raumenys (Carriere 2002)

Laikysenos kontrolės lavinimui didelis dėmesys skiriamas pilvo raumenų stiprinimui be

aktyvinimui Skersinio pilvo raumens aktyvavimas stabilizuoja liemenį ir uţtikrina geresnį viršutinių ir

apatinių galūnių funkcionavimą

Carriere (2002) nurodo kad pilvo raumenų treniravimas yra būtinas norint sustiprinti silpnus

DDR ir atstatyti jų funkciją nes tuo metu kai raumuo išmoksta dirbti daugelyje kombinacijų jis toliau

automatiškai savaime treniruojasi atliekant kasdieninio gyvenimo veiksmus Yra labai sunku aptikti ir

sąmoningai aktyvuoti skersinius pilvo raumenis Kada skersinis pilvo raumuo yra aktyvus ir yra gerai

įsitempęs jis atpalaiduoja juosmeninę nugaros dalį Kada sėdimieji gumburai atitolsta nuo vienas kito

23

apatinė skersinio pilvo raumens dalis sutrumpėja sėdimiesiems gumburams priartėjus skersinis pilvo

raumuo pailgėja Tai rodo kad skersinis pilvo raumuo ir DDR yra antagonistai kurie visada

funkcionuoja kaip pora (Franklin 2003)

Skersinio pilvo ir dubens dugno raumenų atsakas sustiprėja kuomet pratimai atliekami esant

geram juosmens-kryţkaulio linkiui Pradinė padėtis pasilenkus ir nugaros lenkimas atliekant pratimus

aktyvuoja sukimą skatinančius pilvo raumenis tokius kaip išoriniai įstriţiniai pilvo ir tiesieji pilvo

raumenys o tai apriboja skersinio pilvo raumens įtraukimą į darbą (Sapsford 2001)

Atstatinėjant raumenų tarpusavio pusiausvyrą (paprastai ji būna sutrikusi esant netaisyklingai

laikysenai) tempiamos ir stiprinamos šios raumenų grupės

Stiprinami šie raumenys

viršutinė kaklą lenkianti raumenų dalis apatinė kaklą ir viršutinė krūtinę tiesianti raumenų

dalis

mentę supantys raumenys

išoriniai ţastą sukantys raumenys

liemenį lenkiantys ir stabilizuojantys raumenys (tiesusis ir įstriţiniai pilvo)

šlaunis tiesiantys raumenys

blauzdas tiesiantys raumenys

pėdas tiesiantys raumenys

kvėpavimo raumenys

Tempiami šie raumenys

viršutinė kaklą tiesianti raumenų dalis bei mentės keliamieji raumenys

krūtinės raumenys (didysis ir maţasis krūtinės raumenys)

nugarą tiesiantys raumenys

šlaunis pritraukiantys ir lenkiantys raumenys (nepertempti moterims jaučiančioms dubens

nestabilumą ir skausmą )

blauzdas lenkiantys raumenys (nepertempti moterims jaučiančioms dubens nestabilumą ir

skausmą )

pėdas lenkiantys raumenys

24

134 Dubens raiščių atsipalaidavimo sindromas (DRAS)

Juosmens ndash dubens regiono stabilizavimo sistemas įtakoja hormoniniai ir biomechaniniai

pokyčiai tačiau ne visos moterys patiria nugaros skausmą Anksčiau manyta kad hipermobilumas yra

pagrindinė skausmo prieţastis tačiau šiuo metu manoma jog dinaminės stabilizacijos metu jį lemia

raumenų ndash raiščių sistemos nesugebėjimas kompensuoti padidėjusio dubens sąnarių laisvumo (Gutke

A 2007) Dubens raiščių atsipalaidavimo sindromas (DRAS) yra apibūdinamas kaip būklė

išsivystanti nėštumo ar gimdymo metu ir pasireiškianti stipriu skausmu kryţmeniniame klubo sąnaryje

irar gaktinėje sąvarţoje (Petrikonis 2001)

Kryţmeninio kubo sąnario ir gaktinės sąvarţos atsipalaidavimas nėštumo metu yra

fiziologinis fenomenas kuris paprastai vyksta be simptomų nes jį iš dalies lemia hormoniniai ir

biocheminiai faktoriai Tačiau kai kuriais atvejais šie pokyčiai sąlygoja simptomus 08 -16 moterų

DRAS pasireiškia nėštumo metu Šie simptomai gali atsirasti jau pirmame nėštumo trimestre tačiau

paprastai pasireiškia 5 ndash 8 nėštumo mėnesį

Daugeliui moterų skausmai pranyksta tuoj po gimdymo tačiau kai kuriais atvejais dėl

neaiškių prieţasčių jis uţsitęsia keliolika savaičių po gimdymo Simptomai pasireiškia skausmu

juosmeninėje stuburo dalyje ir padidėjusiu jautrumu kryţmeniniame klubo sąnaryje bei gaktinėje

sąvarţoje (Petrikonis 2001)

14 Dubens dugno pilvo raumenų ir diafragmos funkciniai ryšiai

Visi dubens dugno komponentai sudaro atskirą griaučių raumenų sistemą (ţr 4 pav) kuri

yra susijusi su kitų griaučių raumenų sistemų funkcionavimu (Sapsford 2001 Franklin 2003)

DiafragmaDauginis raumuo

Dubens dugnasKryžkaulis

Skersinis pilvo raumuo

Dauginiai raumenys

4 pav DDR pilvo raumenų ir diafragmos funkciniai ryšiai (Beazel J R 2004)

25

Nurodoma kad DDR kartu su diafragma skersiniais pilvo raumenimis ir klubiniais juosmens

raumenimis suformuoja tam tikrą konteinerį Visų šių raumenų tarpusavio veikla turi svarbią reikšmę

DDR jėgai bei nugaros raumenų funkcinei būklei Konteinerio stogą sudaro diafragma šonines sienas

- skersiniai pilvo raumenys uţpakalinę sieną - klubiniai juosmens raumenys ir pagrindą - DDR

Pasak Carriere (1998) stovint išsitiesus pilvo nugaros raumenys diafragma ir DDR sudaro

pilvo kamerą Visi šie raumenys dėka savo funkcinių jungčių palengvina keliamųjų ir sutraukiamųjų

išangės raumenų funkciją Kosint šokinėjant bėgant šie raumenys turi dirbti kartu kad sustiprintų

DDR DDR nėra izoliuotas vienetas tačiau pilvo kapsulės dalis kuri supa pilvo ir dubens organus

Struktūros sudarančios šią kapsulę yra juosmeninės stuburo dalies slanksteliai ir dauginiai raumenys

diafragma (kuri svarbi tiek laikysenai tiek kvėpavimui) skersiniai pilvo raumenys ir DDR

kompleksas Šie raumenys uţtikrina liemens laikyseną vertikalioje padėtyje ir veikia sinergetiškai

(Sapsford 2001) Skersiniai pilvo raumenys dirba kaip korsetas apjuosdami apatinę pilvo dalį ir

nugarą ir palengvindami dauginių raumenų darbą (Hulme 2002 )

Diafragma pilvo raumenys (ypatingai skersiniai pilvo) plačiausieji nugaros raumenys

sėdmenų raumenys ir dauginiai raumenys yra svarbūs raumenys uţtikrinantys optimalią DDR

funkciją Jie sudaro integruotą atramos sistemą bei pagerina šlapimo pūslės ir tiesiosios ţarnos

funkciją stuburo juosmeninės kryţkaulio dalies stabilumą pusiausvyrą ir vaikščiojimą (Hulme 2002)

Dubens dugnas turi greitai reaguoti į laikysenos liemens raumenų aktyvumo ir vidinio pilvo spaudimo

pokyčius išlaikant sutrauktus raumenis įvairaus intensyvumo fizinio krūvio metu ir juos atpalaiduoti

po krūvio

Diafragma yra svarbiausias kvėpavimo raumuo Ji tarsi kupolas dengia vidaus organus ir

suformuoja atskiriamąjį sluoksnį tarp pilvo ertmės ir krūtinės Diafragmą ir dubens dugną jungia nuo

pilvo ertmės einantis jungiamasis audinys (adventitia) vadinama fascija kuri eina paraleliai

pasidalindama į du lapelius Taigi taisyklingas kvėpavimas yra labai svarbus treniruojant dubens

dugno raumenis Šis kvėpavimas vadinamas diafragminiu arba pilviniu kvėpavimu (Kuhnert Ch

2005)

Diafragma sinergetiškai palengvina skersinio pilvo raumens darbą per kvėpavimo iškvėpimo

fazę Kadangi diafragma pakyla pakeldama vidaus organus 1-3 cm ir sumaţindama vidinį pilvo

spaudimą skersinis pilvo raumuo susitraukia stabilizuodamas juosmens-dubens regioną (Hulme 2002

b) Nurodoma kad nėščiosios kurios sėdi neatsirėmusios ir išlaikydamos taisyklingą juosmeninį

stuburo linkį stovi išsitiesusios ir pas kurias judant apatinės pilvo dalies raumenys yra tvirti

palengvina neintensyvų DDR aktyvumą sinergijoje su giliaisiais pilvo raumenimis didţiąją dienos dalį

Jos pasiţymi gera laikysenos kontrole Tik tada kada pilvo raumenų susitraukimai yra automatiški

dubens dugnas gali atlikti savo atraminę funkciją sulenkus liemenį (Sapsford 2001)

26

Literatūroje nurodoma kad DDR funkcija glaudţiai susijusi su kvėpavimo diafragma

Kvėpuojant diafragma nusileidţia ir grįţta į ramybės padėtį 12-14 kartų per minutę Diafragminis

kvėpavimas yra svarbus norint išlaikyti sveiką stuburą sveiką šlapimo pūslę ir tiesiąją ţarną bei

šlapimo sulaikymą (Hulme 2002)

Įkvėpimo metu kvėpavimo diafragma juda ţemyn pilvas išsipučia o dubens dugnas šiek tiek

pajuda ţemyn jei jis yra elastingas ir atpalaiduotas (Carriere 2002) Nusileidţianti diafragma spaudţia

pilvo organus ir didina šlapimo pūslės ir tiesios ţarnos spaudimą (VPS) (Hulme 2002 ) Organai yra

spaudţiami į pilvo raumenis ir dubens dugną kuris prisitaiko platėdamas Pilvo raumenys ir dubens

dugnas dirba kartu kad paremtų ir subalansuotų diafragmos aktyvumą (Franklin 2003)

Iškvėpimo metu pilvas suplokštėja ir jei iškvėpimas yra stiprus diafragma susitraukia ir juda

į viršų (Carriere 2002) DDR ir pilvo raumenys susitraukia kad galėtų pastumti organus į viršų

(Franklin 2003) Diafragma daugiau kontroliuojama autonominės nervų sistemos nei valingos nervų

sistemos (Hulme 2002 ) Valdomas forsuotas iškvėpimas sukelia ne tik diafragmos bet ir vidinio ir

išorinio įstriţinio pilvo raumenų aktyvaciją Tai skatina įtampos padidėjimą dubens

dugnosutraukiamojo raumens funkciniame vienete (Carriere 1998)

Pagrindiniai liemens organai yra tiesiogiai arba netiesiogiai palaikomi diafragmos taigi

diafragmos ritmiškas judėjimas padeda išlaikyti šių organų normalų mobilumą ir pakelia šlapimo pūslę

2-3 cm per iškvėpimo fazę Diafragma kartu su skersiniu pilvo raumeniu padeda stabilizuoti stuburą

iki padidėjant vidiniam pilvo spaudimui atliekant galūnių judesius

Spaudţiant krūtinės ląstą šonkauliais diafragmos mechanizmas įtakoja ne tik pilvo sienos

raumenis bet ir DDR (Moen ir kt 1990) Ilgalaikis iškvėpimas (ar įsitempimas) aktyvuoja ne tik

diafragmą bet taip pat vidinį ir išorinį įstriţinius pilvo raumenis (Ostergaard ir kt 1992) Tai sukelia

dinaminę funkcinio vieneto DDR padidėjusį įsitempimą Todėl svarbią reikšmę turi gebėjimas

kvėpuoti diafragminiu būdu kurio metu intensyviai priverčiami dirbti pilvo raumenys

Sapsford R R ir Hodges P W atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti ar valingas pilvo raumenų

susitraukimas yra susijęs su dubens dugno raumenų aktyvumu DDR aktyvumas buvo matuojamas

atliekant skirtingo intensyvumo pilvo raumenų susitraukimus gulimoje ir sėdimoje padėtyse DDR

elektromiografinis aktyvumas buvo matuojamas įvedus į makštį ir išeinamąją angą paviršinius

elektrodus Šie matavimai buvo paremti išeinamosios angos ir makšties spaudimo Gauti rezultatai

rodė kad DDR elektromiografijos duomenys padidėjo pilvo raumenų susitraukimo metu DDR

aktyvumas stipraus pilvo raumenų susitraukimo metu nesiskyrė nuo išmatuoto maksimalaus DDR

susitraukimo Išmatuotas pirmiau makšties ir išeinamosios angos slėgio padidėjimas o po to ir pilvo

Išvadose kalbama kad sveikiems tiriamiesiems valingas pilvo raumenų aktyvumas sąlygojo DDR

aktyvumą Dubens slėgio padidėjimas įvykęs prieš pilvo slėgio padidėjimą parodo kad atsakas yra

27

uţprogramuotas Pilvo raumenų treniravimas gali būti labai veiksmingas šių sutrikimų gydyme

(Sapsford R R Hodges P W 2001)

Valingų DDR susitraukimų metu sveikoms moterims kaip atsakas buvo uţregistruotas

charakteringas pilvo raumenų aktyvumas (Steacutephanie J 2006)

Daugelis pilvo raumenis lavinančių pratimų yra įtraukiami į nugaros skausmo ir kitų griaučių

raumenų sistemos sutikimų reabilitavimo programas Buvo atlikta keletas tiriamųjų darbų apie visų

pilvo raumenų aktyvavimą ir įtaką tam tikriems regionams Šis tyrimas parodė kas vidinis apatinės

pilvo sienos vidinės krypties judesys gulimoje ant nugaros padėtyje labiausiai nepriklausomai nuo kitų

pilvo raumenų įtakoja skersinio pilvo raumens aktyvumą (Urquhart DMir kt 2005)

Šlaunų ir liemens judesių metu (Bo ir Stein 1994) izometrinių pilvo pratimų metu (Sapsford

ir kt 1997) ir kitų juosmenį stabilizuojančių raumenų aktyvavimo metu (Jones 1999) buvo

uţregistruotas dubens dugno raumenų elektromiografijos rodiklių padidėjimas

Dar vieno tyrimo metu buvo tiriamas pilvo raumenų atsakas į valingą DDR susitraukimą

moterims anamnezėje neturėjusioms dubens dugno sutrikimų tam kad nustatyti ar yra pilvo ertmę

supančių raumenų ko-aktyvaciją DDR pratimų metu Pilvo raumenų aktyvumas buvo registruojamas

elektromiografijos metodu elektrodų pagalba Tiriamosios sutraukinėjo DDR trijose padėtyse gulint

ant nugaros Visoms tiriamosioms pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas padidėjo virš pradinio

taško atliekant DDR susitraukimus maţiausiai vienoje padėtyje Skersinio pilvo raumens

elektromiografijos aktyvumas buvo didţiausias liemens lenkimo padėtyje o skersinio pilvo raumens

aktyvumas buvo didesnis uţ tiesiojo pilvo raumens aktyvumą liemens tiesimo padėtyje

Buvo atliktas papildomas eksperimentinis tyrimas kurio metu buvo registruojamas gaktinio

stuburgalio raumens ir pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas atliekant tris skirtingus

submaksimalius izometrinius pilvo raumenų pratimus Šio eksperimentinio tyrimo metu nustatytas

gaktinio stuburgalio raumens aktyvumo padidėjimas su kiekvienu pilvo raumenų susitraukimu

Rezultatai rodo kad pilvo raumenų aktyvumas yra normalus atsakas į DDR veiklą

tiriamosioms be DDR sutrikimų ir leidţia manyti kad specifinė pilvo raumenų veikla aktyvuoja DDR

(Sapsford RR ir kt 2001)

Nėštumo metu DDR dėl palaipsniui didėjančio gimdos svorio yra nuolat tempiami ir

neišlaiko jiems tenkamo krūvio todėl izoliuotai aktyvinti šiuos raumenis yra sudėtinga Ilgą laiką buvo

manoma kad liemens stabilizavimo pratimų programa nėščiosioms įjungiant dubens judesius neįtakoja

DDR funkcinės būklės Anksčiau kineziterapeutai mokydami kaip atlikti dubens dugno raumenų

pratimus akcentuodavo pacientams neįtempti pilvo raumenų Šiuo metu poţiūris šiuo klausimu

pasikeitė Egzistuojantis funkcinis ryšys tarp dubens dugno kvėpuojamosios diafragmos bei pilvo ir

nugaros raumenų suteikia galimybę šiuos raumenis aktyvinti netiesiogiai

28

Atliekami tyrimai leidţia suprasti kad yra tam tikros sinergijos tarp pilvo ir DDR Manoma

kad DDR turi dvejopą funkciją dalyvauja liemens stabilumo palaikyme ir šlapimo ir išmatų šalinime

bei laikyme Šios raumenų sinergijos gali sėkmingai pasitarnauti DDR funkcijos sutrikimų

reabilitacijoje Daugeliui moterų prieš ir po gimdymo bendro fizinio aktyvumo pagalba galima

sėkmingai pagerinti dubens dugno raumenų atsigavimą be specifinių dubens dugno raumenų pratimų

Pagrindiniai faktoriai susiję su treniravimosi sėkme yra daugiau pacienčių sutikimas ir

motyvacija nei amţius ar šlapimo nelaikymo laipsnis Paskaičiuota kad tik 15-20 pacienčių sutinka

atlikti DDR treniruotes (Freeman RM 2004)

Nėštumas yra idealus laikotarpis pacienčių edukacijai ir motyvacijai skatinti nes šiuo metu

jos aktyviai lankosi sveikatos prieţiūros įstaigose Yra kilusi idėja kad moterų konsultacijų

laukiamuosiuose moterys galėtų stebėti video medţiagą apie nėštumą ir gimdymą o tuo tarpu ir jų

poveikį DDR šių raumenų pokyčius ir riziką (McLennan MT ir kt 2005)

Bo K ir kitų tyrimo tikslas buvo ištirti kiek moterų nėštumo metu atlieka DDR pratimus

Tyrimo metu nustatyta kad santykinai keletas (17) moterų nėštumo metu reguliariai atliko DDR

pratimus (2006)

Tikėtina kad DDR pakartotinas toninio aktyvumo įgijimas dėl pailgintos skersinių pilvo

raumenų švelnios aktyvacijos prieš padidinant jėgą yra svarbus faktorius atstatantis laiku įvykstantį

DDR atsaką (Sapsford 2001) Kada susitraukia dubens diafragma susitraukia ir pilvo raumenys ir

atvirkščiai Taigi kai dirba DDR jėgos laukas jis palengvina pilvo raumenų susitraukimą (Hulme

2002 )

Funkcinių pratimų tikslas yra atstatyti DDR funkciją Kada DDR lavinimas koordinuojamas

su aplink esančių raumenų treniravimu DDR funkcija yra atstatoma (Carriere 2002)

Tyrimai parodė kad atliekant maksimalų DDR susitraukimą padidėja visų pilvo raumenų

aktyvumas Tiesiojo pilvo raumens atsakas buvo maţiausias Atliekant juosmeninį lenkimą didţiausias

buvo skersinio pilvo raumens ir išorinio įstriţinio raumens aktyvumas Pastebėta kad atliekant netgi

silpną DDR susitraukimą skersinis raumuo duoda atsaką nepriklausomai nuo liemens padėties

Priešingai atliekant įvairius izometrinius pilvo raumenų manevrus padidėjęs pilvo raumenų

elektromiografinis aktyvumas įtakoja gaktinio stuburgalio raumens ir išeinamosios angos raumenų

aktyvumą DDR ir dauginio raumens koaktyvacija taip pat buvo tiriama tačiau patvirtinantys rezultatai

negauti

Atsiţvelgiant į tai kad dubens dugno raumenys yra liemens stabilumo palaikymo sistemos

dalis kurią sudaro tam tikri lokalieji raumenys nepakankama kitų lokaliųjų raumenų veikla veikia

DDR toninį aktyvumą ir įsijungimo į darbą laiko funkcinės veiklos metu Nugaros skausmas gali būti

prieţastimi maţinančia DDR toninį aktyvumą Taip pat ir klubinio kryţkaulio sąnario sutrikimai gali

įtakoti liemens stabilumo sistemą

29

Nuo 1962 m su nėštumu susijusios dubens ir juosmeninės stuburo dalies diagnozė

prognozės ir gydymas kėlė diskusijas ir iki šiol besitęsiantį nuomonių išsiskyrimą Be to naujausi

gydymo strategijų tyrimai atspindi įvairias nuomones iš tiesų rodančias kad egzistuoja profesinis

neapibrėţtumas dėl optimalaus gydymo metodo (Bastiaenen ir kt 2004)

Publikuojami įvairių studijų gydymo rezultatai tačiau didesnė dauguma jų yra nepatvirtinti

Nėščiųjų dubens ir juosmeninės stuburo dalies skausmų gydymas yra nukreiptas į skausmo maţinimą

susidedantį iš padėčių ir kai kurių kasdieninių veiksmų (lipimo laiptais kėlimo liemens sukimo

judesių) vengimo bei korekcinių pratimų programos

Kineziterapija vandenyje labai populiari ir efektyvi forma gydanti daugelį judamojo aparato

ligų Vienas iš privalumų treniruojantis baseine yra tas kad vandenyje neţiūrint judesių stuburas

veikiamas labai nedidelių apkrovų Taip yra dėl to kad vandenyje ţmogus tampa bdquobesvorisldquo

Vandenyje kaip ir sausumoje pasiekiama gerų rezultatų derinant kvėpavimą ir tempimą

didesnis raumenų pailgėjimas įmanomas vandenyje (Freedmann 2000)

Juosmeninės stuburo dalies lenkimas įtakoja DDR atsaką Moterims yra sunkiau aktyvuoti

DDR kada juosmeninė stuburo dalis yra lenkimo padėtyje Pas daugelį moterų pilvo siena pasislenka

pirmyn lenkiantis stovimoje padėtyje ir tai maţina DDR aktyvumą Eksperimentinėje situacijoje

sveikoms moterims pilvo sienos pasislinkimas pirmyn sumaţino šlaplės spaudimą (Sapsford 2001)

Kadangi ritmingus kvėpavimo judesius palaiko pilvo ir dubens dugno raumenų sinerginė veikla tad

būtina uţtikrinti normalų šių raumenų funkcionavimą Dubens dugno raumenų aktyvacijai ir

stiprinimui taikoma Kegelio bei Tansbergerio metodikos (Baumann L 2005)

30

2 TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA

21 Tyrimo organizavimas ir tiriamųjų kontingentas

Tyrimo objektas nėščių moterų dubens dugno raumenys

Tyrimas buvo atliekamas KMUK Akušerijos ginekologijos klinikoje Kauno II klinikinės

ligoninės akušerijos skyriuose bei P Maţylio gimdymo namų fizinės medicinos ir reabilitacijos

skyriuje Tyrimas pradėtas 2007 spalio mėnesį ir tęsėsi iki 2009 kovo mėnesio

Pradiniame tyrimo etape dalyvavo 87 sveikos pirmą kartą besilaukiančios savanorės nėščios

moterys kurių nėštumas buvo nuo 28 nėštumo savaitės Visos tiriamosios buvo stebimos akušerių ndash

ginekologų pagal profilaktinį nėščiųjų prieţiūros planą Tiriamųjų amţius nėštumų skaičius ir kiti

tyrimui svarbūs medicininiai duomenys buvo surinkti iš nėščiųjų medicininės dokumentacijos

Tyrimo baigiamajame etape dalyvavo 60 nėščių moterų 27 nėščiosios dėl įvairių prieţasčių

(nepalankios akušerinės situacijos ūmių kvėpavimo takų susirgimų odos alerginių reakcijų ir kitų

neaiškių prieţasčių) baigiamajame tyrimo etape nedalyvavo

Visos savanorės nėščios moterys sutikusios dalyvauti tyrime buvo suskirstytos į dvi grupes

kontrolinę ir tiriamąją Tiriamąją grupę sudarė moterys sutikusios dalyvauti tyrime ir lankyti mokamas

baseino procedūras Kauno II klinikinės ligoninės bei P Maţylio gimdymo namų fizinės medicinos ir

reabilitacijos skyriuose Kontrolinę grupę sudarė moterys kurios nedalyvavo jokiose fizinės veiklos

procedūrose ir buvo stebimos KMUK Akušerijos ginekologijos klinikos moterų konsultacijoje

Tiriamųjų amţius

Tyrimo metu dalyvavusių respondenčių amţius nuo 20 iki 35 m tiriamojoje grupėje amţiaus

vidurkis lygus 2677plusmn 066 m kontrolinėje grupėje - 274plusmn 061 m(ţr 5 pav)

31

Tiriamųjų amžius

2742677

18

20

22

24

26

28

30

Tiriamoji gr Kontrolinė gr

Meta

i

5 pav Tiriamųjų amžius grupėse

Tam kad įvertinti amţiaus įtaką dubens dugno raumenų jėgai ir juosmens mobilumui

nėštumo metu visos tiriamosios buvo suskirstytos į dvi grupes pagal amţių jaunesnių ir vyresnių nei

30 m (ţr 1 lentelė)

1 lentelė

Tiriamųjų skaičius ir amžiaus vidurkis amžiaus grupėse

Tiriamųjų skaičius

amţiaus grupėse

le29 m (n=45) ge 30 m (n=15)

Amţiaus vidurkis 2558plusmn036 316plusmn046

22 Tyrimo metodai

221 Literatūros analizė

Buvo atlikta sisteminė mokslinių tyrimų analizė kur pateikiami duomenys apie DDR pratimų

metodus jų įtaką gydant įvairius dubens dugno sutrikimus ir pateikta šio darbo Paieškos metu buvo

naudojamos kompiuterinės bibliografinės medicininės duomenų bazės MEDLINE COCHRANE

32

BIOMED Straipsniai atrinkti pagal raktaţodţius dubens dugno raumenų treniravimas nėštumo metu

(pelvic floor training in pregnancy) dubens dugno raumenų disfunkcija (pelvic floor dysfunction)

liemens stabilumas (lumbar spine stability) diafragmos dubens dugno ir pilvo raumenų funkciniai

ryšiai (diaphragma pelvic floor and abdominal muscles co-activation) Panaudoti moksliniai

straipsniai atspausdinti ţurnale bdquoSveikatos mokslaildquo bei vadovai skirti akušerijos ginekologijos bei

urologijos profesionalams

222 DDR jėgos vertinimas

Objektyvi dubens dugno raumenų jėga šio tyrimo metu buvo vertinama atliekant maksimalų

DDR sutraukimą Buvo registruojamas trijų maksimalių DDR sutraukimų tarp kurių poilsio intervalas

2s jėgos (mmHg) vidurkis Jėgos matavimui buvo naudojamas mediciniškai patikrintas DDR

funkcijos matavimo aparatas (bdquoPelvexiserldquo Wolfram Haboeck Co Austria) (ţr 6 pav) sukurtas

gydytojos Ilse Michil Prietaisas yra skirtas testuoti ir gydyti šlapimo nelaikymą bei atstatyti DDR

funkciją Treniruoklis gali suteikti pasipriešinimą atliekant pratimus bei fiziologinio grįţtamojo ryšio

informaciją apie DDR susitraukimus

6 pav bdquoPelvexiserldquo

DDR jėga buvo matuojama moterims gulint ant nugaros kojas sulenkus per kelius pėdomis

remiantis į pagrindą ant kurio guli

33

223 Juosmens mobilumo vertinimas

Šoberio testo pagalba matuojamas juosmeninės stuburo srities mobilumas (ţr 7 pav)

nuo klubakaulio keterų išvedama linija link stuburo paţymimas taškas S2 stuburo slankstelio

lygyje

paţymima 10 cm į viršų

paţymima 5 cm ţemyn

po to tiriamoji lenkiasi į priekį

vėl matuojamas atstumas tarp taškų (Moses S 2008)

Jei atstumas padidėja 5 cm ndash normalus juosmens mobilumas o jei lt4cm ndash juosmens

mobilumas sumaţėjęs Skirtumas tarp dviejų matavimų parodo juosmens mobilumą Yra keletas

problemų susijusių su šiuo tyrimo metodu Pavyzdţiui yra abejonių šio testo patikimumu Literatūroje

yra įrodymų kad bandymai grindţiami orientyrų apčiuopa neduoda patikimų rezultatų Be to

paţymėti ant paciento odos taškai ir išmatuoti atstumai tarp jų yra netinkamas būdas įvertinti

segmentinį mobilumą nes jis gali būti įtakojamas fascijos odos ir riebalinio audinio

Auksinis standartas galėtų būti stereofotogrametrinė analizė siekiant nustatyti kaulų judėjimą

Ši procedūra atliekama vietinės anestezijos pagalba implantavus į odą tam tikrą aparatą (Magee D J

2002)

Nėštumo metu daugelio tyrimo metodų negalima atlikti dėl tam tikrų apribojimų ir įvairios

rizikos Šiame tyrime pasirinktas Šoberio testas juosmens mobilumo vertinimui yra neinvazinė

procedūra nėra ţalingas ar rizikingas tyrimo metodas nėštumo metu

as

as

15cm

7 pav Šoberio testo procedūra

34

224 Matematinės statistikos metodai

Tyrimo metu gauti duomenys apdoroti SPSS 130 for Windows kompiuterine programa

Kiekybiniams kintamiesiems įvertinti buvo skaičiuojami aritmetiniai vidurkiai standartiniai

nuokrypiai ir vidurkių paklaidos Priklausomų ir nepriklausomų imčių vidurkių reikšmių skirtumų

reikšmingumas kai tiriamųjų imtis buvo daugiau kaip 15 skaičiuojamas pagal Stjudento t kriterijų Jei

tiriamųjų imtis buvo maţiau kaip penkiolika buvo taikomas neparametrinis Vilkoksono testas (z)

priklausomoms imtims ir Manio-Vitnio testas (z) nepriklausomoms imtims Nagrinėjamų rodiklių

ryšiams tirti buvo skaičiuojamas Pirsono koreliacijos koeficientas (r) Skirtumas kai plt005 buvo

vertinamas kaip statistiškai patikimas Dydţiai pateikiami kaip aritmetiniai vidurkiai ( x ) plusmn

standartinės vidurkio įverčio paklaidos ( Sx )

23 Taikytos metodikos aprašymas

Tiriamajai grupei buvo taikyta sveikatingumo programa baseine atitinkančiame Lietuvos

higienos normą (Lietuvos higienos norma HN 1092005 Baseinai Įrengimo ir prieţiūros saugos

sveikatai reikalavimai)Vandens temperatūra 32-33 ordm C pH ndash 68-72 liekamojo aktyvaus chloro

koncentracija vandenyje palaikoma nuo 03 iki 10 mgl

Sveikatingumo programos metu nėščiosioms buvo taikyta stuburo stabilizavimo pratimų

programa įjungiant aktyvius dubens-juosmens judesius ir diafragminį kvėpavimą Ši programa paremta

Tansberger aprašyta pratimų metodika (Carriere B 1998) Jos esmė ndash egzistuojantis funkcinis ryšys

tarp diafragmos pilvo dubens dugno ir nugaros raumenų kurie reciprokinės inervacijos principu dirba

kaip vienas funkcinis vienetas Tiriamosios lankė uţsiėmimus 2 kartus per savaitę Uţsiėmimo trukmė

buvo 45 minutės pratimai atliekami vidutiniu tempu po 8-10 kartojimų Vieno uţsiėmimo metu

pratimus atliko 2-3 moterys Buvo taikomi

Kvėpavimo pratimai

Atliekami aktyvūs dubens-juosmens judesiai derinant su diafragminiu kvėpavimu bei

išlaikant juosmens linkį neutralioje padėtyje Įkvėpimo metu diafragmai leidţiantis ţemyn dubuo

sukamas pirmyn atpalaidavus pilvo sienos raumenis ir įtempiant nugaros raumenis (dubuo sukamas iki

fiziologinio juosmens linkio) Iškvėpimo metu dubuo sukamas atgal aktyvuojant skersinį pilvo

raumenį ir tempiant nugaros raumenis Šie aktyvūs dubens-juosmens judesiai atliekami įvairiose

pradinėse padėtyse

Pilvo raumenų stiprinimo pratimai

Nugaros tempimo pratimai

35

3 REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

31 Tiriamųjų juosmens mobilumo testavimo duomenys

Įvertinus gautus tyrimo rezultatus paaiškėjo kad 28-tą nėštumo savaitę juosmens mobilumo

vidurkis tiriamojoje grupėje buvo 848plusmn016 cm o kontrolinėje grupėje ndash 857plusmn019 cm Abiejų grupių

vidurkiai buvo panašūs (pgt005)

Antrojo testavimo metu ty 38-tą nėštumo savaitę kontrolinėje grupėje nustatytas statistiškai

patikimas juosmens mobilumo sumaţėjimas (plt005) kuris sudarė 2003plusmn186 Kontrolinės grupės

nagrinėjamo rodiklio vidutinė reikšmė buvo 685plusmn022 cm Tuo tarpu atlikus tiriamosios grupės

pakartotinio testavimo rezultatų analizę nustatėme neţymų (pgt005) juosmens mobilumo sumaţėjimą

(206plusmn096) Šios grupės vidurkis buvo 828plusmn013 cm Palyginus abiejų grupių juosmens mobilumo

testavimo duomenis nustatytas statistiškai patikimas skirtumas (plt005)

Gautus rezultatus galima paaiškinti tuo kad tiriamosios grupės moterims sveikatingumo

programoje dominavo dubens ndash juosmens mobilumo pratimai

Juosmens mobilumas

828848

685

857

4

5

6

7

8

9

10

28 savaitė 38 savaitė

Am

pli

tud

ė

cen

tim

etr

ai

Tiriamoji gr

Kontrolinė gr

plt005

kontrolinės grupės abiejų tyrimų vidurkiai skiriasi statistiškai patikimai (plt005)

8 pav Juosmens mobilumo vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę

36

Daugelis pilvo raumenis lavinančių pratimų yra įtraukiami į nugaros skausmo ir kitų griaučių

raumenų sistemos sutikimų reabilitavimo programas Buvo atlikta keletas tiriamųjų darbų apie visų

pilvo raumenų aktyvavimą ir įtaką tam tikriems regionams Vienas iš jų tyrimas parodė kad vidinis

apatinės pilvo sienos vidinės krypties judesys gulint ant nugaros nepriklausomai nuo kitų pilvo

raumenų labiausiai įtakoja skersinio pilvo raumens aktyvumą (Urquhart DMir kt 2005)

32 Nėščiųjų dubens dugno raumenų vertinimo duomenys

Vertinant DDR jėgą perineometru 28-tą nėštumo savaitę nustatyta kad tiriamosios ir

kontrolinės grupės testų rezultatai buvo panašūs (pgt005) kontrolinės grupės DDR jėga buvo

1277plusmn030 mmHg tiriamosios grupės ndash 1273plusmn042 mmHg

Antrojo testavimo metu tiriamojoje grupėje DDR jėga statistiškai patikimai nesiskyrė

(pgt005) ir jėgos sumaţėjimas sudarė tik 149plusmn172 o vidurkis buvo lygus 1247plusmn042 mmHg

Kontrolinėje grupėje sumaţėjimas siekė net 2542 plusmn24 jėgos vidurkis buvo lygus 95plusmn026 mmHg

Nustatyta kad 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę DDR jėga kontrolinėje grupėje statistiškai patikimai

skyrėsi (plt005)

DDR jėga

1273 12471277

95

4

6

8

10

12

14

28 savaitė 38 savaitė

mm

Hg

Tiriamoji gr

Kontrolinė gr

plt005

kontrolinės grupės abiejų tyrimų vidurkiai skiriasi statistiškai patikimai (plt005)

9 pav DDR jėgos vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę

37

Gautus rezultatus galima komentuoti taip kad šios grupės moterims sveikatingumo

programos metu atliekant dubens sukamuosius judesius ir juos suderinus su kvėpavimu lengviau

aktyvuojasi ir stiprėja DDR

Lyginant mūsų tyrime gautus duomenis su uţsienio autorių duomenimis rezultatai yra

panašūs 2001m atlikto tyrimo metu buvo tiriamas pilvo raumenų atsakas (elektromiografijos metodu)

į valingą DDR susitraukimą Tiriamosios sutraukinėjo DDR trijose padėtyse gulint ant nugaros

Visoms tiriamosioms pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas padidėjo virš pradinio taško

atliekant DDR susitraukimus maţiausiai vienoje iš padėčių Skersinio pilvo raumens

elektromiografijos aktyvumas buvo didţiausias liemens lenkimo padėtyje o skersinio pilvo raumens

aktyvumas buvo didesnis uţ tiesiojo pilvo raumens aktyvumą liemens tiesimo padėtyje

Buvo atliktas papildomas elektromiografijos tyrimas kurio metu buvo registruojamas

gaktinio stuburgalio raumens ir pilvo raumenų aktyvumas atliekant tris skirtingus submaksimalius

izometrinius pilvo raumenų pratimus Šio eksperimentinio tyrimo metu nustatytas gaktinio stuburgalio

raumens aktyvumo padidėjimas su kiekvienu pilvo raumenų susitraukimu

Rezultatai rodo kad pilvo raumenų aktyvumas yra normalus atsakas į DDR veiklą

tiriamosioms be DDR sutrikimų ir leidţia manyti kad specifinė pilvo raumenų veikla aktyvuoja DDR

( Sapsford RR ir kt 2001)

Skiriant dubens dugno raumenų pratimus dubens dugno raumenų disfunkcijos gydyme

daţnai pabrėţiamas pilvo raumenų atpalaidavimas Šio atlikto tyrimo tikslas buvo ištirti sąveiką tarp

atskirų raumenų pilvo ir dubens dugno raumenų veiklos ir vidinio pilvo spaudimo poveikį raumenų

veiklai naudojant paviršinę ir vidinę raumenų elektromiografiją Tiriamosios buvo tiriamos gulimoje

ant nugaros ir stovimoje padėtyse Rezultatai parodė kad transversus abdominis (TP) ir obliquus

internus (OI) buvo atliekami per visą dubens dugno raumenų susitraukimus Rezultatai parodė kad

skersinis ir vidinis įstriţinis raumuo į veiklą buvo įtraukiami visos dubens dugno raumenų veiklos

metu Dėl šių prieţasčių buvo neįmanoma efektyviai sutraukti dubens dugno raumenų išlaikant

atpalaiduotus pilvo raumenis Vidutinis vidaus pilvo spaudimo padidėjimas 10 mmHg (gulimoje ant

nugaros padėtyje) buvo uţregistruotas maksimalus dubens raumenų susitraukimas Maksimalaus

dubens dugno raumenų susitraukimo metu vidinis pilvo spaudimas vidutiniškai pakildavo 10 mmHg

(gulint ant nugaros)

Šie rezultatai rodo kad atliekant dubens dugno raumenų pratimus patarimai atpalaiduoti

pilvo sieną yra netinkami ir gali neigiamai paveikti pratimų atlikimą (Neumann P ir Gill V 2002)

38

33 Skirtingo amţiaus nėščių moterų juosmens mobilumo ir dubens dugno

raumenų jėgos vertinimo duomenys

Jaunesnių nei 30 m nėščiųjų grupėje juosmens mobilumas tiek pirmo tiek ir pakartotinio

tyrimo metu buvo statistiškai reikšmingai (plt005) didesnis nei vyresnių (ţr 10 pav) 28-tą nėštumo

savaitę jaunesnių nei 30 m grupėje juosmens mobilumas buvo 869plusmn014 cm o vyresniųjų ndash

803plusmn022 cm Atlikus tyrimą 38-tą savaitę jaunesnių grupėje gautas statistiškai reikšmingas juosmens

mobilumo sumaţėjimas - 95plusmn174 (plt005) Vyresnių grupėje pakartotinai atlikus testavimą

nustatytas reikšmingas rezultatų pokytis - 1567plusmn329 (plt005) Nėštumo pabaigoje vyresnių moterų

juosmens mobilumas sumaţėjo iki ndash 68plusmn037 cm Gautus duomenis galime paaiškinti amţiaus ir

mobilumo maţėjimo priklausomybe

Juosmens mobilumas

782

869

68

803

4

5

6

7

8

9

10

28 savaitė 38 savaitė

Am

pli

tud

ė

cen

tim

etr

ai

le 29 m

ge 30 m

plt005 plt005

10 pav Juosmens mobilumo vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę skirtingo amžiaus

grupėse

Jaunesnių nei 30 m nėščiųjų grupėje DDR jėga abiejų testavimų metu buvo statistiškai

reikšmingai didesnė nei vyresnių (plt005) (ţr 11 pav) 28-tą nėštumo savaitę jaunesnių moterų

grupėje DDR jėga buvo lygi 1304plusmn028 mmHg o vyresnių ndash 1187plusmn052 mmHg 38-tą savaitę

jaunesnių grupėje DDR jėgos rodikliai buvo ndash 114plusmn032 mmHg o vyresnių ndash 973plusmn075 mmHg

Abiejų tyrimų vidurkių skirtumai tiek tiriamojoje tiek ir kontrolinėje grupėje buvo statistiškai patikimi

(plt005) Tyrimų rezultatai parodė kad vyresnių tiriamųjų DDR jėgos sumaţėjimo pokytis sudarė

39

1857plusmn432 ir buvo reikšmingai didesnis nei jaunesnių moterų grupėje (plt005) Pastarųjų

testuojamų raumenų jėgos sumaţėjimo pokytis siekė 1175plusmn243

Apie amţiaus įtaką DDR funkcinei būklei savo tyrimų išvadose teigia ir daugelis uţsienio

autorių Viename iš jų Grodstein ir kiti (2003) nurodė kad DDR disfunkcija paplitusi tarp moterų

kurios gimdė vyresnio amţiaus ir kurios buvo jaunesnės pirmo gimdymo metu

DDR jėga

1304

1141187

973

3

5

7

9

11

13

15

28 savaitė 38 savaitė

mm

Hg

le 29 m

ge 30 m

plt005 plt005

11 pav DDR jėgos vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę skirtingo amžiaus grupėse

Vertinant sveikatingumo programos poveikio efektyvumą juosmens mobilumui ir dubens

dugno raumenų jėgai jaunesnių nei 30 grupėje moterų kurioms buvo taikytas poveikis abiejų tyrimų

rezultatai buvo panašūs (pgt005) juosmens mobilumo vidutinės reikšmės sumaţėjimas siekė tik

138plusmn1 o DDR jėgos - 055plusmn203 (ţr 2 lentelė) Jaunesnių moterų kurioms poveikis netaikytas

pirmo ir antro testavimo rezultatai skyrėsi statistiškai reikšmingai (plt005) juosmens mobilumo

vidutinės reikšmės sumaţėjimas sudarė 1879plusmn210 o DDR jėgos - 2455plusmn268 38-tą savaitę gauti

rezultatai parodė statistiškai patikimą skirtumą tarp jaunesnių moterų grupės taikant poveikį ir

netaikant (plt005)

Tyrimų duomenų analizė parodė kad vyresnių nei 30 metų grupėje taikant ir netaikant

sveikatingumo programos poveikį pirmo ir antro testavimo juosmens mobilumo vidutinės reikšmės

statistiškai reikšmingai skyrėsi (plt005) Atlikus tyrimą 38 savaitę grupėje kur poveikis nebuvo

taikytas juosmens mobilumo sumaţėjimas sudarė 2293plusmn383 o grupėje kur sveikatingumo

40

programos poveikis buvo taikytas minėtas rodiklio sumaţėjimas siekė 477plusmn098 Abiejose vyresnių

moterų grupėse juosmens mobilumo pokytis buvo statistiškai patikimas (plt005)

Grupėje kuri nelankė uţsiėmimų baseine abiejų testavimų DDR jėgos vidurkiai statistiškai

patikimai skyrėsi (plt005) 38 savaitę registruotas jėgos sumaţėjimas sudarė 2746plusmn520 Grupėje

kuri lankė uţsiėmimus nagrinėjamo rodiklio sumaţėjimas nebuvo statistiškai reikšmingas (pgt005) ir

siekė 524plusmn252

Analizuojant pakartotinio testavimo nėštumo pabaigoje rezultatus matome kad dubens dugno

raumenų jėga šioje amţiaus grupėje statistiškai patikimai buvo didesnė moterų kurioms buvo taikytas

poveikis (1233plusmn071 cm) palyginus su nėščiosiomis kurios nedalyvavo sveikatingumo programoje

(8plusmn068 cm) (plt005)

Apibendrinant gautus statistiškai patikimus rezultatus galima teigti kad tiek jaunesnėms tiek

vyresnėms nei 30 m moterims sveikatingumo programos poveikis buvo efektyvus dubens dugno

raumenų funkcinei būklei ir juosmens mobilumo išlaikymui nėštumo metu (plt005)

2 lentelė

Sveikatingumo programos pratimų įtaka juosmens mobilumui ir dubens dugno

raumenų jėgai skirtingo amžiaus moterims nėštumo metu

Tiriamosios

Juosmens mobilumas (cm) Dubens dugno raumenų jėga (mmHg)

28 savaitė 38 savaitė

Skirtumo

reikšming

umas

28 savaitė 38 savaitė

Skirtumo

reikšming

umas

le29 m

Be

poveikio 898plusmn02 729plusmn024 plt005 1348plusmn046 1014plusmn046 plt005

Taikant

poveikį 846plusmn019 829plusmn018 pgt005 1267plusmn034 125plusmn028 pgt005

Skirtumo

reikšmingu

mas

pgt005 plt005 - pgt005 plt005 -

ge 30 m

Be

poveikio 761plusmn02 583plusmn025 plt005 1111plusmn068 8plusmn068 plt005

Taikant

poveikį 867plusmn033 825plusmn031 plt005 13plusmn063 1233plusmn071 pgt005

Skirtumo

reikšmingu

mas plt005 plt005 - pgt005 plt005 -

Rodikliai

41

Daugelis autorių įvairiuose literatūros šaltiniuose skelbia panašius rezultatus apie dubens

dugno raumenų pilvo nugaros raumenų ir diafragmos funkcinius ryšius

Sapsford R R ir Hodges P W atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti ar valingas pilvo raumenų

susitraukimas yra susijęs su dubens dugno raumenų aktyvumu DDR aktyvumas buvo matuojamas

atliekant skirtingo intensyvumo pilvo raumenų susitraukimus gulimoje ir sėdimoje padėtyse DDR

elektromiografinis aktyvumas buvo matuojamas įvedus į makštį ir išeinamąją angą paviršinius

elektrodus Šie matavimai buvo paremti išeinamosios angos ir makšties spaudimo

Gauti rezultatai rodė kad DDR elektromiografijos duomenys padidėjo pilvo raumenų

susitraukimo metu DDR aktyvumas stipraus pilvo raumenų susitraukimo metu nesiskyrė nuo

išmatuoto maksimalaus DDR susitraukimo Išmatuotas pirmiau makšties ir išeinamosios angos slėgio

padidėjimas o po to ir pilvo Išvadose kalbama kad sveikiems tiriamiesiems valingas pilvo raumenų

aktyvumas sąlygojo DDR aktyvumą Dubens slėgio padidėjimas įvykęs prieš pilvo slėgio padidėjimą

parodo kad atsakas yra uţprogramuotas Pilvo raumenų treniravimas gali būti labai veiksmingas šių

sutrikimų gydyme ( Sapsford R R Hodges P W 2001)

34 Dubens dugno raumenų ir juosmens mobilumo priklausomybė grupėse

Atlikta nagrinėjamų rodiklių koreliacinė analizė parodė kad tiriamojoje grupėje tarp juosmens

mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių buvo tiesinė tiesioginė priklausomybė maţėjant

juosmens mobilumui maţėja ir dubens dugno raumenų jėga (16 pav) Koreliacijos koeficiento dydis

(r=0635) parodė vidutinio stiprumo statistiškai patikimą poţymių tarpusavio ryšį (plt005)

Dubens dugno raumenų ir juosmens mobilumo priklausomybę analizavo daugelis uţsienio

autorių Madill SJ ir McLean L tyrimo tikslas buvo nustatyti ar pilvo raumenų aktyvacija įtakoja

stiprų dubens dugno raumenų susitraukimą ir taip prisideda prie moterų šlapimo sulaikymo

mechanizmo Buvo siekiama nustatyti pilvo raumenų aktyvacijos lygį ir raumenų veiklos modelius

susijusius su valingais dubens dugno raumenų susitraukimais moterims neturinčioms dubens dugno

raumenų disfunkcijos

Tyrime dalyvavo 15 neturinčių dubens dugno raumenų disfunkcijos moterų Jos atliko tris

kiekvieno iš keturių pilvo raumenų maksimalius susitraukimus ir taip pat dubens dugno raumenų

susitraukimus gulimoje ant nugaros padėtyje Pilvo ir DDR veikla buvo registruojama

elektromiografijos pagalba o vidinis makšties spaudimas matuojamas naudojant modifikuotą

Femiscan zondą Tam tikras aktyvavimo modelis buvo pastebėtas kai skersinis vidinis ir tiesusis pilvo

raumenys dirbo su DDR prasidėjus maksimaliam vidiniam makšties slėgiui PFM veiklos vyravo

42

pradedant didėti makšties spaudimui o vėliau slėgio padidėjimas (iki 70 didţiausio galimo slėgio)

yra susijęs su kombinuota DDR skersinio pilvo tiesiojo ir vidinio įstriţinio raumenų veikla

Išvadose teigiama jog buvo nustatyti tam tikri pilvo raumenų veiklos modeliai kaip atsakas į

valingą dubens dugno raumenų susitraukimą moterims neturinčioms dubens dugno raumenų

disfunkcijos (2006)

Kontrolinės grupės dubens dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo

priklausomybė

-12

-1

-08

-06

-04

-02

0

02

04

06

-25 -2 -15 -1 -05 0 05 1 15 2 25

mmHg

cen

tim

etr

ai

12 pav Juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių tarpusavio priklausomybė

tiriamojoje grupėje

Tuo tarpu kontrolinės grupės juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių

tarpusavio ryšys buvo silpnas statistiškai nepatikimas (r=0192 plt005)

43

Kontrolinės grupės dubens dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo

priklausomybė

-12

-1

-08

-06

-04

-02

0

02

04

06

-25 -2 -15 -1 -05 0 05 1 15 2 25

mmHg

cen

tim

etr

ai

13 pav Juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių tarpusavio priklausomybė

kontrolinėje grupėje

Apibendrinant testavimo rezultatus galima teigti kad išlaikant juosmens mobilumą nėštumo

metu DDR jėga galinti turėti įtakos nėščiųjų epizodiniam šlapimo nelaikymui nemaţėja Esant

susilpnėjusiam ar pertemptam skersiniam pilvo raumeniui gali atsirasti liemens nestabilumas tiesiogiai

įtakojantis apatinės nugaros dalies skausmus bei disfunkcijas

Gautus šio tyrimo rezultatus galime traktuoti ir atvirkščiai ty nėštumo metu didelį dėmesį

skiriant dubens dugno raumenų aktyvacijai įtakojamas ir liemens stabilumas išlaikant dubens ndash

juosmens mobilumą

Tyrimai leidţia suprasti kad yra tam tikros sinergijos tarp pilvo ir DDR Manoma kad DDR

turi dvejopą funkciją dalyvauja liemens stabilumo palaikyme ir šlapimo ir išmatų šalinime bei

laikyme Šios raumenų sinergijos gali sėkmingai pasitarnauti DDR funkcijos sutrikimų reabilitacijoje

Juosmens ndash dubens regionui reikalingas stabilumas tam kad būtų galima pernešti krūvį

liemeniui ir viršutinėms galūnėms Tačiau tuo pačiu turi būti ir pakankamas mobilumas kad

uţtikrinti pakankamą judėjimą

44

IŠVADOS

1 Dubens dugno raumenų jėga nuo 28-tos iki 38-tos nėštumo savaitės kontrolinėje

grupėje maţėjo (plt005) o tiriamojoje liko panaši

2 Vertinant juosmens mobilumo kaitą nėštumo metu kontrolinėje grupėje nustatytas

reikšmingas sumaţėjimas (plt005) o tiriamojoje grupėje stebėta tik maţėjimo

tendencija

3 Jaunesnių nei 30 metų nėščiųjų grupėje juosmens mobilumas ir dubens dugno raumenų

jėga tiek 28-tą tiek ir 38-tą savaitę buvo statistiškai reikšmingai didesnė nei vyresnių

(plt005)

4 Juosmens mobilumas įtakoja dubens dugno raumenų funkcinę būklę išlaikant juosmens

mobilumą dubens dugno raumenų jėga nėštumo metu nemaţėja

45

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1 Izoliuotai aktyvinti dubens dugno raumenis nėštumo metu nėra tikslinga nes šių raumenų

susitraukimas dėl ilgalaikio palaipsniui didėjančio krūvio nėra pakankamai efektyvus

2 Dėka funkcinių ryšių nėštumo metu rekomenduojama didesnį dėmesį skirti kvėpuojamajai

diafragmai pilvo bei nugaros raumenims grąţinant ar lavinant dubens dugno raumenų

funkciją

3 Aktyvinant dubens dugno raumenis tikslinga į pratimų programą įjungti aktyvius dubens-

juosmens judesius akcentuojant kvėpavimą

4 Rekomenduojama nėštumo metu stabilizuoti liemenį Aktyvūs dubens-juosmens judesiai ne tik

išlaiko juosmens mobilumą bet ir stabilizuoja liemenį tiesiogiai susijusį su dubens dugno

raumenų funkciją

46

LITERATŪRA

1 Baumann L(2005) Kineziterapijos efektyvumas maţinant nugaros skausmus

nėštumo metu Magistro baigiamasis darbas Sporto biomedicinos fakultetas

Kineziterapijos ir sporto medicinos katedra ndash Kaunas 65p

2 J Buivydienė (2004) Nėštumo ir gimdymo įtaka dubens dugno raumenų funkcijai

Magistro baigiamasis darbas Kauno medicinos universitetas Visuomenės sveikatos

fakultetas kineziologijos ir sporto medicinos katedra - Kaunas 50p

3 Zachovajevas P Zachovajevienė B Baltaduonienė D Tadaravičiūtė R (2007)

Moterų kurias kamuoja įtampos šlapimo nelaikymas dubens dugno raumenų

lavinimo kineziterapijos metodais veiksmingumas Sveikatos mokslai Volume 17

Number 7

4 Barr KP Griggs M Cadly T (2005)Lumbar stabilization American Journal of

Physical Medicine and Rehabilitation 6473-480

5 Bastiaenen Caroline HG Rob A de Bie Wolters Pieter MJC Janneke M

Bastiaanssen Aldegonda BA Klabbers ir kt (2004) Treatment of pregnancy

related pelvic girdle andor low back pain after delivery design of a randomized

clinical trial within a comprehensive prognostic cohort study BMC Public

HealthDec 244(1)67

6 Beazel J R (2004) Lumbar pelvis and hip examination with emphasis on function

of the lower quarter University of Virginia Healthsouth APTA Presentation

Chicago

7 Boslash K Talseth T Holme I (1999) Single blind randomised controlled trial of

pelvic floor exercises electrical stimulation vaginal cones and no treatment in

management of genuine stress incontinence in women BMJ 318 487minus493

8 Bo K amp Braekken IH (2005) PFMT in treatment and prevention of POP (POP

study) National Library of Medicine December

9 Bo K amp Sherburn M (2005) Evaluation of female pelvic-floor muscle function

and strength Phys Ther 85269 ndash282

10 Bo K amp Stien R (1994) Needle EMG registration of striated urethral wall and pelvic

floor activity patterns Neurourol amp Urodyn 1335-41

11 Burgio K L Robinson J C Engel B T (1986) The role of biofeedback in

Kegel exercise training for stress urinary incontinence American Journal of

Obstetrics and Gynaecology 1 (154) 58minus64

47

12 Burgio K L Zyczynski H Locher J L et al (2003) Urinary Incontinence in the

12-Month Postpartum Period Obstetrics and Gynecology 6 (102) 1291minus1298

13 Carriegravere B (1998) The Swiss Ball Theory Basic Exercises and Clinical

Application New York Springer

14 Carriegravere B (2002) Fitness for the Pelvic Floor New York Thieme

15 Chiarelli P (1995) Womenlsquos Waterworks ndash Curing Incontinence Snohomish WA

Khera Publications

16 Chiarelli J Cockburn J (2002) Promoting urinary continence in women after

delivery randomised controlled trial BMJ 324 1241minus1244

17 Cornella JL (2004) Management in stress urinary incontinence Rev Urol 6(suppl

5)S18-S25

18 DeLancey J Ashton-Miller J Howard D et al (2001) The functional anatomy

of the female pelvic floor and stress continence control system Scand J Urol

Nephrol Suppl(207)17

19 De Lancey J Richardson A (1992) Anatomy of genital support In Benson T

ed Female Pelvic Floor Disorders New York Norton Medical Books

20 Dumoulin C Lemieux M C Bourbonnais D et al (2004) Physiotherapy for

Persistent Postnatal Stress Urinary Incontinence A Randomized Controlled Trail

Obstetrics and Gynecology 3 (104) 504minus510

21 Ewings P S Spencer S Marsh H et al (2005) Obstetric risk factors for urinary

incontinence and preventative pelvic floor exercises Cohort study and nested

randomized controlled trial Journal of Obstetrics and Gynaecology August 25(6)

558 ndash 564

22 Franklin E (2003) Pelvic Power mindbody exercises for strength flexibility

posture and balance for men and women New Jersey Elysian Editions

23 Freedmann F B (2000) Aqua Yoga London Lorenz books

24 Freeman RM (2004) The role of pelvic floor muscle training in urinary

incontinence BJOG an International Journal of Obstetrics and Gynaecology

December Vol 111 Supplement 1 pp 37ndash40

25 Goldberg RP Effects of pregnancy and childbirth on pelvic floor (2007) Springer

London 172 p

26 Grodstein F Fretts F Lifford K Resnick N Curhan G (2003) Association of

age race and obstetric history with urinary symptoms among women in the Nurses

Health Study Americian Journal of Obstetrics and Gynecology 2 (189) 428minus434

48

27 Gutke A (2007) Pelvic Girdle Pain and Lumbar Pain in Relation to Pregnancy

Department of Health and Society Division of Physiotherapy Faculty of Health

Sciences Linkoumlping University Sweden

28 Handa V L Pannu H K Siddique S et al (2003) Architectural Differences in

the Bony Pelvis of Women With and Without Pelvic Floor Disorders Obstetrics

and Gynecology 6 (102) 1283minus1290

29 Hannestad Y S Lie R T Rortveit G Hunskaar S (2004) Familial risk or

urinary incontinence in women population based cross sectional study BMJ 329

889minus891

30 Hulme J A (2002) Pelvic Pain and Low Back Pain A Handbook for Self Care amp

Treatment Montana Phoenix Publishing Co

31 Jones RC (1999) Muscle Balance and Dynamic Stability in Womens Health

Conference Paper Pelvic Stability in Pregnancy and Post Partum Dublin

32 Kim S Harvey M A Johnston S (2005) A Review of the Epidemiology and

Pathophysiology of Pelvic Floor Dysfunction Do Racial Differences Matter

Journal of Obstetrics and Gynaecology Canada 3 (27) 251minus259

33 Konstantinos H Eleni K and Dimitrios H (2006) Dilemmas in the management

of female stress incontinence the role of pelvic floor muscle training Int Urol

Nephrol

34 Kuhnert Ch (2005) Munich Pelvic floor training program Tecsana ltd Munich

35 Kulig K Powers Ch M Landel R F Hungwen Ch Fredericson M Guillet M

and Butts K Segmental lumbar mobility in individuals with low back pain in vivo

assessment during manual and self-imposed motion using dynamic MRI (2007)

BMC Musculoskelet Disord 8 8

36 Laycock J Jerwood D (2001) Pelvic Floor Muscle Assessment The Perfect

Scheme Physiotherapy 12 (87) 631minus642

37 Lockstad Harry MC(2003) Prevence of Back Pain during Pregnancy Spine Apr

1530 (8)983-91

38 Madill SJ McLean L (2006) Relationship between abdominal and pelvic floor

muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle contractions

in healthy continent women Neurourol Urodyn25(7)722-30

39 Magee D J Orthopedic Physical Assessment WB Saunders Company 2002

1020 p

40 Meyer S Hohlfeld P Achtari C De Grandi P (2001) Pelvic Floor Education

After Vaginal Delivery Obstetrics and Gynecology 5 (97) 673minus677

49

41 Mens JM Vleeming A Snijders CJ Koes BW Stam HJ (2001) Reliability

and validity of the actine straight leg raise test in pasterior pelvic pain since

pregnancy Spine 261167-1171

42 Moslashrkved S Boslash K (1997) The effect of postpartum pelvic floor muscle exercise

in the prevention and treatment of urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 4 (8) 217minus222

43 Moen MH Kogstad O Hansen JH ir kt (1990) Pelvic girdle relaxation

Clinical Presentation Tidsskr Nor Laegeforen 110 2211 ndash 2

44 Mohr Joan D (1990) Management of the trunk in adult hemiplegia The Bobash

concetion Topic in neurology APTA

45 Morin M Dumoulin C Bourbonnais D et al (2004) Pelvic floor maximal

strength using vaginal digital assessment compared to dynamometric measurements

Neurourol Urodyn 23336 ndash341

46 Moslashrkved S Boslash K Schei B Salvesen K Aring (2003) Pelvic Floor Muscle

Training During Pregnancy to Prevent Urinary Incontinence A Single-Blind

Randomized Controlled Trial Obstetrics and Gynecology 2 (101) 313minus319

47 Moses S (2008) Schobers Test Family Practice Notebook LLC

48 Neumann PB Grimmer KA and Deenadayalan Y (2006) Pelvic floor muscle

training and adjunctive therapies for the treatment of stress urinary incontinence in

women a systematic review BMC Womenrsquos Health 611

49 Nygaard I E Glowacki C Saltzman C L (1996) Relationship Between Foot

Flexibility and Urinary Incontinence in Nulliparous Varsity Athletes Obstetrics and

Gynecology 6 (87) 1049minus1051

50 Ostergaard M Thomsen BJ (1992) Pelvic insufficiency during pregnancy

Ugeskr Laeger 154 3568 ndash 72

51 Osgaard HC Zetherstrom G Hansson E (1994) The posterior pelvic pain

provocation test in pregnant women Eur Soine J3258 ndash 260

52 Persson J Woslashlner-Hanssen P Rydhstroem H (2000) Obstetric Risk Factors for

Stress Urinary Incontinence A Population-Based Study Obstetrics and

Gynecology 3 (96) 441minus445

53 Reilly E T C Freeman R M Waterfield M R et al (2002) Prevention of

postpartum stress incontinence in primigravidae with increased bladder neck

mobility a randomised controlled trial of antenatal pelvic floor exercises BJOG an

international journal of obstetrics and gynaecology 1 (109) 68minus76

50

54 Richardson CA Hodges P Hides J (2005) Therapeutic exercise for liumbopelvic

stabilizationChurchill Livingstone Harcourt Publishers 12 p

55 Sabino J Grauer J (2008) N Pregnancy and low back pain Curr Rev

Musculoskelet Med 1137ndash141

56 Sapsford R (2001) The Pelvic Floor A clinical model for function and

rehabilitation Physiotherapy 12 (87) 620minus630

57 Sapsford RR (2004) Rehabilitation of pelvic floor muscles utilizing trunk

stabilization Man Ther Feb9(1)3-12

58 Sapsford RR Hodges P W (2001) Contraction of the pelvic floor muscles during

abdominal maneuvers Arch Phys Med Rehabil Aug 82(8)1081-8

59 Sapsford RR Hodges PW Richardson

CA Cooper

DH Markwell

SJ Jull

GA

(2001) Co-activation of the abdominal and pelvic floor muscles during voluntary

exercises Neurourol Urodynam 2031-42 Wiley-Liss Inc

60 Sapsford RR Hodges PW Richardson CA Cooper DA Markwell SJ amp Jull GA

(1997) Activation of puboccygeus during a variety of isometric abdominal

exercises Abstract 115 ICS Yokohama

61 Shelly E (2005) The pelvic floor Hall C M Brody L Th Therapeutic Exercise

Moving Toward Function (p 402ndash435) USA Lippincott Williams amp Wilkins

62 Sihvonen T Huttunen M Makkonen M Airaksinen O (1998) Functional

Changes in Back Muscle Activity Correlate With Pain Intensity and Prediction of

Low Back Pain During Pregnancy Arch Phys Med Rehabil Vol 79 October

63 Smith R Appell R Fenner D et al Clinical management of urinary incontinence

in women APGO Educational Series on Womenrsquo s Health Issues 2007 March 1

64 Steacutephanie J Madill Linda McLean (2006)Relationship between abdominal and

pelvic floor muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle

contractions in healthy continent women Urodynam 25722-730

65 Vickers D amp Davila GW Kegel Exercises and Biofeedback (2006) Springer

London 303-310

66 Urquhart D M Hodges P W Allen T J Story I H (2005) Abdominal muscle

recruitment during a range of voluntary exercises Man Ther May10(2)144-53

67 Wilson P D Herbison G P (1998) A randomized controlled trial of pelvic floor

muscle exercises to treat postnatal urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 5 (9) 257-264

51

68 Woodman PJ amp Graney DO (2002) Anatomy and physiology of the female

perineal body with relevance to obstetrical injury and repair Clinical anatomy

15321ndash334

Page 23: KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS ... · raumenų inervacija (Woodman, PJ. ir Graney, D.O., 2002). DDR griaučių raumenų sudėtį įeina 33% greitųjų ir 67% lėtųjų

23

apatinė skersinio pilvo raumens dalis sutrumpėja sėdimiesiems gumburams priartėjus skersinis pilvo

raumuo pailgėja Tai rodo kad skersinis pilvo raumuo ir DDR yra antagonistai kurie visada

funkcionuoja kaip pora (Franklin 2003)

Skersinio pilvo ir dubens dugno raumenų atsakas sustiprėja kuomet pratimai atliekami esant

geram juosmens-kryţkaulio linkiui Pradinė padėtis pasilenkus ir nugaros lenkimas atliekant pratimus

aktyvuoja sukimą skatinančius pilvo raumenis tokius kaip išoriniai įstriţiniai pilvo ir tiesieji pilvo

raumenys o tai apriboja skersinio pilvo raumens įtraukimą į darbą (Sapsford 2001)

Atstatinėjant raumenų tarpusavio pusiausvyrą (paprastai ji būna sutrikusi esant netaisyklingai

laikysenai) tempiamos ir stiprinamos šios raumenų grupės

Stiprinami šie raumenys

viršutinė kaklą lenkianti raumenų dalis apatinė kaklą ir viršutinė krūtinę tiesianti raumenų

dalis

mentę supantys raumenys

išoriniai ţastą sukantys raumenys

liemenį lenkiantys ir stabilizuojantys raumenys (tiesusis ir įstriţiniai pilvo)

šlaunis tiesiantys raumenys

blauzdas tiesiantys raumenys

pėdas tiesiantys raumenys

kvėpavimo raumenys

Tempiami šie raumenys

viršutinė kaklą tiesianti raumenų dalis bei mentės keliamieji raumenys

krūtinės raumenys (didysis ir maţasis krūtinės raumenys)

nugarą tiesiantys raumenys

šlaunis pritraukiantys ir lenkiantys raumenys (nepertempti moterims jaučiančioms dubens

nestabilumą ir skausmą )

blauzdas lenkiantys raumenys (nepertempti moterims jaučiančioms dubens nestabilumą ir

skausmą )

pėdas lenkiantys raumenys

24

134 Dubens raiščių atsipalaidavimo sindromas (DRAS)

Juosmens ndash dubens regiono stabilizavimo sistemas įtakoja hormoniniai ir biomechaniniai

pokyčiai tačiau ne visos moterys patiria nugaros skausmą Anksčiau manyta kad hipermobilumas yra

pagrindinė skausmo prieţastis tačiau šiuo metu manoma jog dinaminės stabilizacijos metu jį lemia

raumenų ndash raiščių sistemos nesugebėjimas kompensuoti padidėjusio dubens sąnarių laisvumo (Gutke

A 2007) Dubens raiščių atsipalaidavimo sindromas (DRAS) yra apibūdinamas kaip būklė

išsivystanti nėštumo ar gimdymo metu ir pasireiškianti stipriu skausmu kryţmeniniame klubo sąnaryje

irar gaktinėje sąvarţoje (Petrikonis 2001)

Kryţmeninio kubo sąnario ir gaktinės sąvarţos atsipalaidavimas nėštumo metu yra

fiziologinis fenomenas kuris paprastai vyksta be simptomų nes jį iš dalies lemia hormoniniai ir

biocheminiai faktoriai Tačiau kai kuriais atvejais šie pokyčiai sąlygoja simptomus 08 -16 moterų

DRAS pasireiškia nėštumo metu Šie simptomai gali atsirasti jau pirmame nėštumo trimestre tačiau

paprastai pasireiškia 5 ndash 8 nėštumo mėnesį

Daugeliui moterų skausmai pranyksta tuoj po gimdymo tačiau kai kuriais atvejais dėl

neaiškių prieţasčių jis uţsitęsia keliolika savaičių po gimdymo Simptomai pasireiškia skausmu

juosmeninėje stuburo dalyje ir padidėjusiu jautrumu kryţmeniniame klubo sąnaryje bei gaktinėje

sąvarţoje (Petrikonis 2001)

14 Dubens dugno pilvo raumenų ir diafragmos funkciniai ryšiai

Visi dubens dugno komponentai sudaro atskirą griaučių raumenų sistemą (ţr 4 pav) kuri

yra susijusi su kitų griaučių raumenų sistemų funkcionavimu (Sapsford 2001 Franklin 2003)

DiafragmaDauginis raumuo

Dubens dugnasKryžkaulis

Skersinis pilvo raumuo

Dauginiai raumenys

4 pav DDR pilvo raumenų ir diafragmos funkciniai ryšiai (Beazel J R 2004)

25

Nurodoma kad DDR kartu su diafragma skersiniais pilvo raumenimis ir klubiniais juosmens

raumenimis suformuoja tam tikrą konteinerį Visų šių raumenų tarpusavio veikla turi svarbią reikšmę

DDR jėgai bei nugaros raumenų funkcinei būklei Konteinerio stogą sudaro diafragma šonines sienas

- skersiniai pilvo raumenys uţpakalinę sieną - klubiniai juosmens raumenys ir pagrindą - DDR

Pasak Carriere (1998) stovint išsitiesus pilvo nugaros raumenys diafragma ir DDR sudaro

pilvo kamerą Visi šie raumenys dėka savo funkcinių jungčių palengvina keliamųjų ir sutraukiamųjų

išangės raumenų funkciją Kosint šokinėjant bėgant šie raumenys turi dirbti kartu kad sustiprintų

DDR DDR nėra izoliuotas vienetas tačiau pilvo kapsulės dalis kuri supa pilvo ir dubens organus

Struktūros sudarančios šią kapsulę yra juosmeninės stuburo dalies slanksteliai ir dauginiai raumenys

diafragma (kuri svarbi tiek laikysenai tiek kvėpavimui) skersiniai pilvo raumenys ir DDR

kompleksas Šie raumenys uţtikrina liemens laikyseną vertikalioje padėtyje ir veikia sinergetiškai

(Sapsford 2001) Skersiniai pilvo raumenys dirba kaip korsetas apjuosdami apatinę pilvo dalį ir

nugarą ir palengvindami dauginių raumenų darbą (Hulme 2002 )

Diafragma pilvo raumenys (ypatingai skersiniai pilvo) plačiausieji nugaros raumenys

sėdmenų raumenys ir dauginiai raumenys yra svarbūs raumenys uţtikrinantys optimalią DDR

funkciją Jie sudaro integruotą atramos sistemą bei pagerina šlapimo pūslės ir tiesiosios ţarnos

funkciją stuburo juosmeninės kryţkaulio dalies stabilumą pusiausvyrą ir vaikščiojimą (Hulme 2002)

Dubens dugnas turi greitai reaguoti į laikysenos liemens raumenų aktyvumo ir vidinio pilvo spaudimo

pokyčius išlaikant sutrauktus raumenis įvairaus intensyvumo fizinio krūvio metu ir juos atpalaiduoti

po krūvio

Diafragma yra svarbiausias kvėpavimo raumuo Ji tarsi kupolas dengia vidaus organus ir

suformuoja atskiriamąjį sluoksnį tarp pilvo ertmės ir krūtinės Diafragmą ir dubens dugną jungia nuo

pilvo ertmės einantis jungiamasis audinys (adventitia) vadinama fascija kuri eina paraleliai

pasidalindama į du lapelius Taigi taisyklingas kvėpavimas yra labai svarbus treniruojant dubens

dugno raumenis Šis kvėpavimas vadinamas diafragminiu arba pilviniu kvėpavimu (Kuhnert Ch

2005)

Diafragma sinergetiškai palengvina skersinio pilvo raumens darbą per kvėpavimo iškvėpimo

fazę Kadangi diafragma pakyla pakeldama vidaus organus 1-3 cm ir sumaţindama vidinį pilvo

spaudimą skersinis pilvo raumuo susitraukia stabilizuodamas juosmens-dubens regioną (Hulme 2002

b) Nurodoma kad nėščiosios kurios sėdi neatsirėmusios ir išlaikydamos taisyklingą juosmeninį

stuburo linkį stovi išsitiesusios ir pas kurias judant apatinės pilvo dalies raumenys yra tvirti

palengvina neintensyvų DDR aktyvumą sinergijoje su giliaisiais pilvo raumenimis didţiąją dienos dalį

Jos pasiţymi gera laikysenos kontrole Tik tada kada pilvo raumenų susitraukimai yra automatiški

dubens dugnas gali atlikti savo atraminę funkciją sulenkus liemenį (Sapsford 2001)

26

Literatūroje nurodoma kad DDR funkcija glaudţiai susijusi su kvėpavimo diafragma

Kvėpuojant diafragma nusileidţia ir grįţta į ramybės padėtį 12-14 kartų per minutę Diafragminis

kvėpavimas yra svarbus norint išlaikyti sveiką stuburą sveiką šlapimo pūslę ir tiesiąją ţarną bei

šlapimo sulaikymą (Hulme 2002)

Įkvėpimo metu kvėpavimo diafragma juda ţemyn pilvas išsipučia o dubens dugnas šiek tiek

pajuda ţemyn jei jis yra elastingas ir atpalaiduotas (Carriere 2002) Nusileidţianti diafragma spaudţia

pilvo organus ir didina šlapimo pūslės ir tiesios ţarnos spaudimą (VPS) (Hulme 2002 ) Organai yra

spaudţiami į pilvo raumenis ir dubens dugną kuris prisitaiko platėdamas Pilvo raumenys ir dubens

dugnas dirba kartu kad paremtų ir subalansuotų diafragmos aktyvumą (Franklin 2003)

Iškvėpimo metu pilvas suplokštėja ir jei iškvėpimas yra stiprus diafragma susitraukia ir juda

į viršų (Carriere 2002) DDR ir pilvo raumenys susitraukia kad galėtų pastumti organus į viršų

(Franklin 2003) Diafragma daugiau kontroliuojama autonominės nervų sistemos nei valingos nervų

sistemos (Hulme 2002 ) Valdomas forsuotas iškvėpimas sukelia ne tik diafragmos bet ir vidinio ir

išorinio įstriţinio pilvo raumenų aktyvaciją Tai skatina įtampos padidėjimą dubens

dugnosutraukiamojo raumens funkciniame vienete (Carriere 1998)

Pagrindiniai liemens organai yra tiesiogiai arba netiesiogiai palaikomi diafragmos taigi

diafragmos ritmiškas judėjimas padeda išlaikyti šių organų normalų mobilumą ir pakelia šlapimo pūslę

2-3 cm per iškvėpimo fazę Diafragma kartu su skersiniu pilvo raumeniu padeda stabilizuoti stuburą

iki padidėjant vidiniam pilvo spaudimui atliekant galūnių judesius

Spaudţiant krūtinės ląstą šonkauliais diafragmos mechanizmas įtakoja ne tik pilvo sienos

raumenis bet ir DDR (Moen ir kt 1990) Ilgalaikis iškvėpimas (ar įsitempimas) aktyvuoja ne tik

diafragmą bet taip pat vidinį ir išorinį įstriţinius pilvo raumenis (Ostergaard ir kt 1992) Tai sukelia

dinaminę funkcinio vieneto DDR padidėjusį įsitempimą Todėl svarbią reikšmę turi gebėjimas

kvėpuoti diafragminiu būdu kurio metu intensyviai priverčiami dirbti pilvo raumenys

Sapsford R R ir Hodges P W atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti ar valingas pilvo raumenų

susitraukimas yra susijęs su dubens dugno raumenų aktyvumu DDR aktyvumas buvo matuojamas

atliekant skirtingo intensyvumo pilvo raumenų susitraukimus gulimoje ir sėdimoje padėtyse DDR

elektromiografinis aktyvumas buvo matuojamas įvedus į makštį ir išeinamąją angą paviršinius

elektrodus Šie matavimai buvo paremti išeinamosios angos ir makšties spaudimo Gauti rezultatai

rodė kad DDR elektromiografijos duomenys padidėjo pilvo raumenų susitraukimo metu DDR

aktyvumas stipraus pilvo raumenų susitraukimo metu nesiskyrė nuo išmatuoto maksimalaus DDR

susitraukimo Išmatuotas pirmiau makšties ir išeinamosios angos slėgio padidėjimas o po to ir pilvo

Išvadose kalbama kad sveikiems tiriamiesiems valingas pilvo raumenų aktyvumas sąlygojo DDR

aktyvumą Dubens slėgio padidėjimas įvykęs prieš pilvo slėgio padidėjimą parodo kad atsakas yra

27

uţprogramuotas Pilvo raumenų treniravimas gali būti labai veiksmingas šių sutrikimų gydyme

(Sapsford R R Hodges P W 2001)

Valingų DDR susitraukimų metu sveikoms moterims kaip atsakas buvo uţregistruotas

charakteringas pilvo raumenų aktyvumas (Steacutephanie J 2006)

Daugelis pilvo raumenis lavinančių pratimų yra įtraukiami į nugaros skausmo ir kitų griaučių

raumenų sistemos sutikimų reabilitavimo programas Buvo atlikta keletas tiriamųjų darbų apie visų

pilvo raumenų aktyvavimą ir įtaką tam tikriems regionams Šis tyrimas parodė kas vidinis apatinės

pilvo sienos vidinės krypties judesys gulimoje ant nugaros padėtyje labiausiai nepriklausomai nuo kitų

pilvo raumenų įtakoja skersinio pilvo raumens aktyvumą (Urquhart DMir kt 2005)

Šlaunų ir liemens judesių metu (Bo ir Stein 1994) izometrinių pilvo pratimų metu (Sapsford

ir kt 1997) ir kitų juosmenį stabilizuojančių raumenų aktyvavimo metu (Jones 1999) buvo

uţregistruotas dubens dugno raumenų elektromiografijos rodiklių padidėjimas

Dar vieno tyrimo metu buvo tiriamas pilvo raumenų atsakas į valingą DDR susitraukimą

moterims anamnezėje neturėjusioms dubens dugno sutrikimų tam kad nustatyti ar yra pilvo ertmę

supančių raumenų ko-aktyvaciją DDR pratimų metu Pilvo raumenų aktyvumas buvo registruojamas

elektromiografijos metodu elektrodų pagalba Tiriamosios sutraukinėjo DDR trijose padėtyse gulint

ant nugaros Visoms tiriamosioms pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas padidėjo virš pradinio

taško atliekant DDR susitraukimus maţiausiai vienoje padėtyje Skersinio pilvo raumens

elektromiografijos aktyvumas buvo didţiausias liemens lenkimo padėtyje o skersinio pilvo raumens

aktyvumas buvo didesnis uţ tiesiojo pilvo raumens aktyvumą liemens tiesimo padėtyje

Buvo atliktas papildomas eksperimentinis tyrimas kurio metu buvo registruojamas gaktinio

stuburgalio raumens ir pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas atliekant tris skirtingus

submaksimalius izometrinius pilvo raumenų pratimus Šio eksperimentinio tyrimo metu nustatytas

gaktinio stuburgalio raumens aktyvumo padidėjimas su kiekvienu pilvo raumenų susitraukimu

Rezultatai rodo kad pilvo raumenų aktyvumas yra normalus atsakas į DDR veiklą

tiriamosioms be DDR sutrikimų ir leidţia manyti kad specifinė pilvo raumenų veikla aktyvuoja DDR

(Sapsford RR ir kt 2001)

Nėštumo metu DDR dėl palaipsniui didėjančio gimdos svorio yra nuolat tempiami ir

neišlaiko jiems tenkamo krūvio todėl izoliuotai aktyvinti šiuos raumenis yra sudėtinga Ilgą laiką buvo

manoma kad liemens stabilizavimo pratimų programa nėščiosioms įjungiant dubens judesius neįtakoja

DDR funkcinės būklės Anksčiau kineziterapeutai mokydami kaip atlikti dubens dugno raumenų

pratimus akcentuodavo pacientams neįtempti pilvo raumenų Šiuo metu poţiūris šiuo klausimu

pasikeitė Egzistuojantis funkcinis ryšys tarp dubens dugno kvėpuojamosios diafragmos bei pilvo ir

nugaros raumenų suteikia galimybę šiuos raumenis aktyvinti netiesiogiai

28

Atliekami tyrimai leidţia suprasti kad yra tam tikros sinergijos tarp pilvo ir DDR Manoma

kad DDR turi dvejopą funkciją dalyvauja liemens stabilumo palaikyme ir šlapimo ir išmatų šalinime

bei laikyme Šios raumenų sinergijos gali sėkmingai pasitarnauti DDR funkcijos sutrikimų

reabilitacijoje Daugeliui moterų prieš ir po gimdymo bendro fizinio aktyvumo pagalba galima

sėkmingai pagerinti dubens dugno raumenų atsigavimą be specifinių dubens dugno raumenų pratimų

Pagrindiniai faktoriai susiję su treniravimosi sėkme yra daugiau pacienčių sutikimas ir

motyvacija nei amţius ar šlapimo nelaikymo laipsnis Paskaičiuota kad tik 15-20 pacienčių sutinka

atlikti DDR treniruotes (Freeman RM 2004)

Nėštumas yra idealus laikotarpis pacienčių edukacijai ir motyvacijai skatinti nes šiuo metu

jos aktyviai lankosi sveikatos prieţiūros įstaigose Yra kilusi idėja kad moterų konsultacijų

laukiamuosiuose moterys galėtų stebėti video medţiagą apie nėštumą ir gimdymą o tuo tarpu ir jų

poveikį DDR šių raumenų pokyčius ir riziką (McLennan MT ir kt 2005)

Bo K ir kitų tyrimo tikslas buvo ištirti kiek moterų nėštumo metu atlieka DDR pratimus

Tyrimo metu nustatyta kad santykinai keletas (17) moterų nėštumo metu reguliariai atliko DDR

pratimus (2006)

Tikėtina kad DDR pakartotinas toninio aktyvumo įgijimas dėl pailgintos skersinių pilvo

raumenų švelnios aktyvacijos prieš padidinant jėgą yra svarbus faktorius atstatantis laiku įvykstantį

DDR atsaką (Sapsford 2001) Kada susitraukia dubens diafragma susitraukia ir pilvo raumenys ir

atvirkščiai Taigi kai dirba DDR jėgos laukas jis palengvina pilvo raumenų susitraukimą (Hulme

2002 )

Funkcinių pratimų tikslas yra atstatyti DDR funkciją Kada DDR lavinimas koordinuojamas

su aplink esančių raumenų treniravimu DDR funkcija yra atstatoma (Carriere 2002)

Tyrimai parodė kad atliekant maksimalų DDR susitraukimą padidėja visų pilvo raumenų

aktyvumas Tiesiojo pilvo raumens atsakas buvo maţiausias Atliekant juosmeninį lenkimą didţiausias

buvo skersinio pilvo raumens ir išorinio įstriţinio raumens aktyvumas Pastebėta kad atliekant netgi

silpną DDR susitraukimą skersinis raumuo duoda atsaką nepriklausomai nuo liemens padėties

Priešingai atliekant įvairius izometrinius pilvo raumenų manevrus padidėjęs pilvo raumenų

elektromiografinis aktyvumas įtakoja gaktinio stuburgalio raumens ir išeinamosios angos raumenų

aktyvumą DDR ir dauginio raumens koaktyvacija taip pat buvo tiriama tačiau patvirtinantys rezultatai

negauti

Atsiţvelgiant į tai kad dubens dugno raumenys yra liemens stabilumo palaikymo sistemos

dalis kurią sudaro tam tikri lokalieji raumenys nepakankama kitų lokaliųjų raumenų veikla veikia

DDR toninį aktyvumą ir įsijungimo į darbą laiko funkcinės veiklos metu Nugaros skausmas gali būti

prieţastimi maţinančia DDR toninį aktyvumą Taip pat ir klubinio kryţkaulio sąnario sutrikimai gali

įtakoti liemens stabilumo sistemą

29

Nuo 1962 m su nėštumu susijusios dubens ir juosmeninės stuburo dalies diagnozė

prognozės ir gydymas kėlė diskusijas ir iki šiol besitęsiantį nuomonių išsiskyrimą Be to naujausi

gydymo strategijų tyrimai atspindi įvairias nuomones iš tiesų rodančias kad egzistuoja profesinis

neapibrėţtumas dėl optimalaus gydymo metodo (Bastiaenen ir kt 2004)

Publikuojami įvairių studijų gydymo rezultatai tačiau didesnė dauguma jų yra nepatvirtinti

Nėščiųjų dubens ir juosmeninės stuburo dalies skausmų gydymas yra nukreiptas į skausmo maţinimą

susidedantį iš padėčių ir kai kurių kasdieninių veiksmų (lipimo laiptais kėlimo liemens sukimo

judesių) vengimo bei korekcinių pratimų programos

Kineziterapija vandenyje labai populiari ir efektyvi forma gydanti daugelį judamojo aparato

ligų Vienas iš privalumų treniruojantis baseine yra tas kad vandenyje neţiūrint judesių stuburas

veikiamas labai nedidelių apkrovų Taip yra dėl to kad vandenyje ţmogus tampa bdquobesvorisldquo

Vandenyje kaip ir sausumoje pasiekiama gerų rezultatų derinant kvėpavimą ir tempimą

didesnis raumenų pailgėjimas įmanomas vandenyje (Freedmann 2000)

Juosmeninės stuburo dalies lenkimas įtakoja DDR atsaką Moterims yra sunkiau aktyvuoti

DDR kada juosmeninė stuburo dalis yra lenkimo padėtyje Pas daugelį moterų pilvo siena pasislenka

pirmyn lenkiantis stovimoje padėtyje ir tai maţina DDR aktyvumą Eksperimentinėje situacijoje

sveikoms moterims pilvo sienos pasislinkimas pirmyn sumaţino šlaplės spaudimą (Sapsford 2001)

Kadangi ritmingus kvėpavimo judesius palaiko pilvo ir dubens dugno raumenų sinerginė veikla tad

būtina uţtikrinti normalų šių raumenų funkcionavimą Dubens dugno raumenų aktyvacijai ir

stiprinimui taikoma Kegelio bei Tansbergerio metodikos (Baumann L 2005)

30

2 TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA

21 Tyrimo organizavimas ir tiriamųjų kontingentas

Tyrimo objektas nėščių moterų dubens dugno raumenys

Tyrimas buvo atliekamas KMUK Akušerijos ginekologijos klinikoje Kauno II klinikinės

ligoninės akušerijos skyriuose bei P Maţylio gimdymo namų fizinės medicinos ir reabilitacijos

skyriuje Tyrimas pradėtas 2007 spalio mėnesį ir tęsėsi iki 2009 kovo mėnesio

Pradiniame tyrimo etape dalyvavo 87 sveikos pirmą kartą besilaukiančios savanorės nėščios

moterys kurių nėštumas buvo nuo 28 nėštumo savaitės Visos tiriamosios buvo stebimos akušerių ndash

ginekologų pagal profilaktinį nėščiųjų prieţiūros planą Tiriamųjų amţius nėštumų skaičius ir kiti

tyrimui svarbūs medicininiai duomenys buvo surinkti iš nėščiųjų medicininės dokumentacijos

Tyrimo baigiamajame etape dalyvavo 60 nėščių moterų 27 nėščiosios dėl įvairių prieţasčių

(nepalankios akušerinės situacijos ūmių kvėpavimo takų susirgimų odos alerginių reakcijų ir kitų

neaiškių prieţasčių) baigiamajame tyrimo etape nedalyvavo

Visos savanorės nėščios moterys sutikusios dalyvauti tyrime buvo suskirstytos į dvi grupes

kontrolinę ir tiriamąją Tiriamąją grupę sudarė moterys sutikusios dalyvauti tyrime ir lankyti mokamas

baseino procedūras Kauno II klinikinės ligoninės bei P Maţylio gimdymo namų fizinės medicinos ir

reabilitacijos skyriuose Kontrolinę grupę sudarė moterys kurios nedalyvavo jokiose fizinės veiklos

procedūrose ir buvo stebimos KMUK Akušerijos ginekologijos klinikos moterų konsultacijoje

Tiriamųjų amţius

Tyrimo metu dalyvavusių respondenčių amţius nuo 20 iki 35 m tiriamojoje grupėje amţiaus

vidurkis lygus 2677plusmn 066 m kontrolinėje grupėje - 274plusmn 061 m(ţr 5 pav)

31

Tiriamųjų amžius

2742677

18

20

22

24

26

28

30

Tiriamoji gr Kontrolinė gr

Meta

i

5 pav Tiriamųjų amžius grupėse

Tam kad įvertinti amţiaus įtaką dubens dugno raumenų jėgai ir juosmens mobilumui

nėštumo metu visos tiriamosios buvo suskirstytos į dvi grupes pagal amţių jaunesnių ir vyresnių nei

30 m (ţr 1 lentelė)

1 lentelė

Tiriamųjų skaičius ir amžiaus vidurkis amžiaus grupėse

Tiriamųjų skaičius

amţiaus grupėse

le29 m (n=45) ge 30 m (n=15)

Amţiaus vidurkis 2558plusmn036 316plusmn046

22 Tyrimo metodai

221 Literatūros analizė

Buvo atlikta sisteminė mokslinių tyrimų analizė kur pateikiami duomenys apie DDR pratimų

metodus jų įtaką gydant įvairius dubens dugno sutrikimus ir pateikta šio darbo Paieškos metu buvo

naudojamos kompiuterinės bibliografinės medicininės duomenų bazės MEDLINE COCHRANE

32

BIOMED Straipsniai atrinkti pagal raktaţodţius dubens dugno raumenų treniravimas nėštumo metu

(pelvic floor training in pregnancy) dubens dugno raumenų disfunkcija (pelvic floor dysfunction)

liemens stabilumas (lumbar spine stability) diafragmos dubens dugno ir pilvo raumenų funkciniai

ryšiai (diaphragma pelvic floor and abdominal muscles co-activation) Panaudoti moksliniai

straipsniai atspausdinti ţurnale bdquoSveikatos mokslaildquo bei vadovai skirti akušerijos ginekologijos bei

urologijos profesionalams

222 DDR jėgos vertinimas

Objektyvi dubens dugno raumenų jėga šio tyrimo metu buvo vertinama atliekant maksimalų

DDR sutraukimą Buvo registruojamas trijų maksimalių DDR sutraukimų tarp kurių poilsio intervalas

2s jėgos (mmHg) vidurkis Jėgos matavimui buvo naudojamas mediciniškai patikrintas DDR

funkcijos matavimo aparatas (bdquoPelvexiserldquo Wolfram Haboeck Co Austria) (ţr 6 pav) sukurtas

gydytojos Ilse Michil Prietaisas yra skirtas testuoti ir gydyti šlapimo nelaikymą bei atstatyti DDR

funkciją Treniruoklis gali suteikti pasipriešinimą atliekant pratimus bei fiziologinio grįţtamojo ryšio

informaciją apie DDR susitraukimus

6 pav bdquoPelvexiserldquo

DDR jėga buvo matuojama moterims gulint ant nugaros kojas sulenkus per kelius pėdomis

remiantis į pagrindą ant kurio guli

33

223 Juosmens mobilumo vertinimas

Šoberio testo pagalba matuojamas juosmeninės stuburo srities mobilumas (ţr 7 pav)

nuo klubakaulio keterų išvedama linija link stuburo paţymimas taškas S2 stuburo slankstelio

lygyje

paţymima 10 cm į viršų

paţymima 5 cm ţemyn

po to tiriamoji lenkiasi į priekį

vėl matuojamas atstumas tarp taškų (Moses S 2008)

Jei atstumas padidėja 5 cm ndash normalus juosmens mobilumas o jei lt4cm ndash juosmens

mobilumas sumaţėjęs Skirtumas tarp dviejų matavimų parodo juosmens mobilumą Yra keletas

problemų susijusių su šiuo tyrimo metodu Pavyzdţiui yra abejonių šio testo patikimumu Literatūroje

yra įrodymų kad bandymai grindţiami orientyrų apčiuopa neduoda patikimų rezultatų Be to

paţymėti ant paciento odos taškai ir išmatuoti atstumai tarp jų yra netinkamas būdas įvertinti

segmentinį mobilumą nes jis gali būti įtakojamas fascijos odos ir riebalinio audinio

Auksinis standartas galėtų būti stereofotogrametrinė analizė siekiant nustatyti kaulų judėjimą

Ši procedūra atliekama vietinės anestezijos pagalba implantavus į odą tam tikrą aparatą (Magee D J

2002)

Nėštumo metu daugelio tyrimo metodų negalima atlikti dėl tam tikrų apribojimų ir įvairios

rizikos Šiame tyrime pasirinktas Šoberio testas juosmens mobilumo vertinimui yra neinvazinė

procedūra nėra ţalingas ar rizikingas tyrimo metodas nėštumo metu

as

as

15cm

7 pav Šoberio testo procedūra

34

224 Matematinės statistikos metodai

Tyrimo metu gauti duomenys apdoroti SPSS 130 for Windows kompiuterine programa

Kiekybiniams kintamiesiems įvertinti buvo skaičiuojami aritmetiniai vidurkiai standartiniai

nuokrypiai ir vidurkių paklaidos Priklausomų ir nepriklausomų imčių vidurkių reikšmių skirtumų

reikšmingumas kai tiriamųjų imtis buvo daugiau kaip 15 skaičiuojamas pagal Stjudento t kriterijų Jei

tiriamųjų imtis buvo maţiau kaip penkiolika buvo taikomas neparametrinis Vilkoksono testas (z)

priklausomoms imtims ir Manio-Vitnio testas (z) nepriklausomoms imtims Nagrinėjamų rodiklių

ryšiams tirti buvo skaičiuojamas Pirsono koreliacijos koeficientas (r) Skirtumas kai plt005 buvo

vertinamas kaip statistiškai patikimas Dydţiai pateikiami kaip aritmetiniai vidurkiai ( x ) plusmn

standartinės vidurkio įverčio paklaidos ( Sx )

23 Taikytos metodikos aprašymas

Tiriamajai grupei buvo taikyta sveikatingumo programa baseine atitinkančiame Lietuvos

higienos normą (Lietuvos higienos norma HN 1092005 Baseinai Įrengimo ir prieţiūros saugos

sveikatai reikalavimai)Vandens temperatūra 32-33 ordm C pH ndash 68-72 liekamojo aktyvaus chloro

koncentracija vandenyje palaikoma nuo 03 iki 10 mgl

Sveikatingumo programos metu nėščiosioms buvo taikyta stuburo stabilizavimo pratimų

programa įjungiant aktyvius dubens-juosmens judesius ir diafragminį kvėpavimą Ši programa paremta

Tansberger aprašyta pratimų metodika (Carriere B 1998) Jos esmė ndash egzistuojantis funkcinis ryšys

tarp diafragmos pilvo dubens dugno ir nugaros raumenų kurie reciprokinės inervacijos principu dirba

kaip vienas funkcinis vienetas Tiriamosios lankė uţsiėmimus 2 kartus per savaitę Uţsiėmimo trukmė

buvo 45 minutės pratimai atliekami vidutiniu tempu po 8-10 kartojimų Vieno uţsiėmimo metu

pratimus atliko 2-3 moterys Buvo taikomi

Kvėpavimo pratimai

Atliekami aktyvūs dubens-juosmens judesiai derinant su diafragminiu kvėpavimu bei

išlaikant juosmens linkį neutralioje padėtyje Įkvėpimo metu diafragmai leidţiantis ţemyn dubuo

sukamas pirmyn atpalaidavus pilvo sienos raumenis ir įtempiant nugaros raumenis (dubuo sukamas iki

fiziologinio juosmens linkio) Iškvėpimo metu dubuo sukamas atgal aktyvuojant skersinį pilvo

raumenį ir tempiant nugaros raumenis Šie aktyvūs dubens-juosmens judesiai atliekami įvairiose

pradinėse padėtyse

Pilvo raumenų stiprinimo pratimai

Nugaros tempimo pratimai

35

3 REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

31 Tiriamųjų juosmens mobilumo testavimo duomenys

Įvertinus gautus tyrimo rezultatus paaiškėjo kad 28-tą nėštumo savaitę juosmens mobilumo

vidurkis tiriamojoje grupėje buvo 848plusmn016 cm o kontrolinėje grupėje ndash 857plusmn019 cm Abiejų grupių

vidurkiai buvo panašūs (pgt005)

Antrojo testavimo metu ty 38-tą nėštumo savaitę kontrolinėje grupėje nustatytas statistiškai

patikimas juosmens mobilumo sumaţėjimas (plt005) kuris sudarė 2003plusmn186 Kontrolinės grupės

nagrinėjamo rodiklio vidutinė reikšmė buvo 685plusmn022 cm Tuo tarpu atlikus tiriamosios grupės

pakartotinio testavimo rezultatų analizę nustatėme neţymų (pgt005) juosmens mobilumo sumaţėjimą

(206plusmn096) Šios grupės vidurkis buvo 828plusmn013 cm Palyginus abiejų grupių juosmens mobilumo

testavimo duomenis nustatytas statistiškai patikimas skirtumas (plt005)

Gautus rezultatus galima paaiškinti tuo kad tiriamosios grupės moterims sveikatingumo

programoje dominavo dubens ndash juosmens mobilumo pratimai

Juosmens mobilumas

828848

685

857

4

5

6

7

8

9

10

28 savaitė 38 savaitė

Am

pli

tud

ė

cen

tim

etr

ai

Tiriamoji gr

Kontrolinė gr

plt005

kontrolinės grupės abiejų tyrimų vidurkiai skiriasi statistiškai patikimai (plt005)

8 pav Juosmens mobilumo vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę

36

Daugelis pilvo raumenis lavinančių pratimų yra įtraukiami į nugaros skausmo ir kitų griaučių

raumenų sistemos sutikimų reabilitavimo programas Buvo atlikta keletas tiriamųjų darbų apie visų

pilvo raumenų aktyvavimą ir įtaką tam tikriems regionams Vienas iš jų tyrimas parodė kad vidinis

apatinės pilvo sienos vidinės krypties judesys gulint ant nugaros nepriklausomai nuo kitų pilvo

raumenų labiausiai įtakoja skersinio pilvo raumens aktyvumą (Urquhart DMir kt 2005)

32 Nėščiųjų dubens dugno raumenų vertinimo duomenys

Vertinant DDR jėgą perineometru 28-tą nėštumo savaitę nustatyta kad tiriamosios ir

kontrolinės grupės testų rezultatai buvo panašūs (pgt005) kontrolinės grupės DDR jėga buvo

1277plusmn030 mmHg tiriamosios grupės ndash 1273plusmn042 mmHg

Antrojo testavimo metu tiriamojoje grupėje DDR jėga statistiškai patikimai nesiskyrė

(pgt005) ir jėgos sumaţėjimas sudarė tik 149plusmn172 o vidurkis buvo lygus 1247plusmn042 mmHg

Kontrolinėje grupėje sumaţėjimas siekė net 2542 plusmn24 jėgos vidurkis buvo lygus 95plusmn026 mmHg

Nustatyta kad 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę DDR jėga kontrolinėje grupėje statistiškai patikimai

skyrėsi (plt005)

DDR jėga

1273 12471277

95

4

6

8

10

12

14

28 savaitė 38 savaitė

mm

Hg

Tiriamoji gr

Kontrolinė gr

plt005

kontrolinės grupės abiejų tyrimų vidurkiai skiriasi statistiškai patikimai (plt005)

9 pav DDR jėgos vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę

37

Gautus rezultatus galima komentuoti taip kad šios grupės moterims sveikatingumo

programos metu atliekant dubens sukamuosius judesius ir juos suderinus su kvėpavimu lengviau

aktyvuojasi ir stiprėja DDR

Lyginant mūsų tyrime gautus duomenis su uţsienio autorių duomenimis rezultatai yra

panašūs 2001m atlikto tyrimo metu buvo tiriamas pilvo raumenų atsakas (elektromiografijos metodu)

į valingą DDR susitraukimą Tiriamosios sutraukinėjo DDR trijose padėtyse gulint ant nugaros

Visoms tiriamosioms pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas padidėjo virš pradinio taško

atliekant DDR susitraukimus maţiausiai vienoje iš padėčių Skersinio pilvo raumens

elektromiografijos aktyvumas buvo didţiausias liemens lenkimo padėtyje o skersinio pilvo raumens

aktyvumas buvo didesnis uţ tiesiojo pilvo raumens aktyvumą liemens tiesimo padėtyje

Buvo atliktas papildomas elektromiografijos tyrimas kurio metu buvo registruojamas

gaktinio stuburgalio raumens ir pilvo raumenų aktyvumas atliekant tris skirtingus submaksimalius

izometrinius pilvo raumenų pratimus Šio eksperimentinio tyrimo metu nustatytas gaktinio stuburgalio

raumens aktyvumo padidėjimas su kiekvienu pilvo raumenų susitraukimu

Rezultatai rodo kad pilvo raumenų aktyvumas yra normalus atsakas į DDR veiklą

tiriamosioms be DDR sutrikimų ir leidţia manyti kad specifinė pilvo raumenų veikla aktyvuoja DDR

( Sapsford RR ir kt 2001)

Skiriant dubens dugno raumenų pratimus dubens dugno raumenų disfunkcijos gydyme

daţnai pabrėţiamas pilvo raumenų atpalaidavimas Šio atlikto tyrimo tikslas buvo ištirti sąveiką tarp

atskirų raumenų pilvo ir dubens dugno raumenų veiklos ir vidinio pilvo spaudimo poveikį raumenų

veiklai naudojant paviršinę ir vidinę raumenų elektromiografiją Tiriamosios buvo tiriamos gulimoje

ant nugaros ir stovimoje padėtyse Rezultatai parodė kad transversus abdominis (TP) ir obliquus

internus (OI) buvo atliekami per visą dubens dugno raumenų susitraukimus Rezultatai parodė kad

skersinis ir vidinis įstriţinis raumuo į veiklą buvo įtraukiami visos dubens dugno raumenų veiklos

metu Dėl šių prieţasčių buvo neįmanoma efektyviai sutraukti dubens dugno raumenų išlaikant

atpalaiduotus pilvo raumenis Vidutinis vidaus pilvo spaudimo padidėjimas 10 mmHg (gulimoje ant

nugaros padėtyje) buvo uţregistruotas maksimalus dubens raumenų susitraukimas Maksimalaus

dubens dugno raumenų susitraukimo metu vidinis pilvo spaudimas vidutiniškai pakildavo 10 mmHg

(gulint ant nugaros)

Šie rezultatai rodo kad atliekant dubens dugno raumenų pratimus patarimai atpalaiduoti

pilvo sieną yra netinkami ir gali neigiamai paveikti pratimų atlikimą (Neumann P ir Gill V 2002)

38

33 Skirtingo amţiaus nėščių moterų juosmens mobilumo ir dubens dugno

raumenų jėgos vertinimo duomenys

Jaunesnių nei 30 m nėščiųjų grupėje juosmens mobilumas tiek pirmo tiek ir pakartotinio

tyrimo metu buvo statistiškai reikšmingai (plt005) didesnis nei vyresnių (ţr 10 pav) 28-tą nėštumo

savaitę jaunesnių nei 30 m grupėje juosmens mobilumas buvo 869plusmn014 cm o vyresniųjų ndash

803plusmn022 cm Atlikus tyrimą 38-tą savaitę jaunesnių grupėje gautas statistiškai reikšmingas juosmens

mobilumo sumaţėjimas - 95plusmn174 (plt005) Vyresnių grupėje pakartotinai atlikus testavimą

nustatytas reikšmingas rezultatų pokytis - 1567plusmn329 (plt005) Nėštumo pabaigoje vyresnių moterų

juosmens mobilumas sumaţėjo iki ndash 68plusmn037 cm Gautus duomenis galime paaiškinti amţiaus ir

mobilumo maţėjimo priklausomybe

Juosmens mobilumas

782

869

68

803

4

5

6

7

8

9

10

28 savaitė 38 savaitė

Am

pli

tud

ė

cen

tim

etr

ai

le 29 m

ge 30 m

plt005 plt005

10 pav Juosmens mobilumo vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę skirtingo amžiaus

grupėse

Jaunesnių nei 30 m nėščiųjų grupėje DDR jėga abiejų testavimų metu buvo statistiškai

reikšmingai didesnė nei vyresnių (plt005) (ţr 11 pav) 28-tą nėštumo savaitę jaunesnių moterų

grupėje DDR jėga buvo lygi 1304plusmn028 mmHg o vyresnių ndash 1187plusmn052 mmHg 38-tą savaitę

jaunesnių grupėje DDR jėgos rodikliai buvo ndash 114plusmn032 mmHg o vyresnių ndash 973plusmn075 mmHg

Abiejų tyrimų vidurkių skirtumai tiek tiriamojoje tiek ir kontrolinėje grupėje buvo statistiškai patikimi

(plt005) Tyrimų rezultatai parodė kad vyresnių tiriamųjų DDR jėgos sumaţėjimo pokytis sudarė

39

1857plusmn432 ir buvo reikšmingai didesnis nei jaunesnių moterų grupėje (plt005) Pastarųjų

testuojamų raumenų jėgos sumaţėjimo pokytis siekė 1175plusmn243

Apie amţiaus įtaką DDR funkcinei būklei savo tyrimų išvadose teigia ir daugelis uţsienio

autorių Viename iš jų Grodstein ir kiti (2003) nurodė kad DDR disfunkcija paplitusi tarp moterų

kurios gimdė vyresnio amţiaus ir kurios buvo jaunesnės pirmo gimdymo metu

DDR jėga

1304

1141187

973

3

5

7

9

11

13

15

28 savaitė 38 savaitė

mm

Hg

le 29 m

ge 30 m

plt005 plt005

11 pav DDR jėgos vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę skirtingo amžiaus grupėse

Vertinant sveikatingumo programos poveikio efektyvumą juosmens mobilumui ir dubens

dugno raumenų jėgai jaunesnių nei 30 grupėje moterų kurioms buvo taikytas poveikis abiejų tyrimų

rezultatai buvo panašūs (pgt005) juosmens mobilumo vidutinės reikšmės sumaţėjimas siekė tik

138plusmn1 o DDR jėgos - 055plusmn203 (ţr 2 lentelė) Jaunesnių moterų kurioms poveikis netaikytas

pirmo ir antro testavimo rezultatai skyrėsi statistiškai reikšmingai (plt005) juosmens mobilumo

vidutinės reikšmės sumaţėjimas sudarė 1879plusmn210 o DDR jėgos - 2455plusmn268 38-tą savaitę gauti

rezultatai parodė statistiškai patikimą skirtumą tarp jaunesnių moterų grupės taikant poveikį ir

netaikant (plt005)

Tyrimų duomenų analizė parodė kad vyresnių nei 30 metų grupėje taikant ir netaikant

sveikatingumo programos poveikį pirmo ir antro testavimo juosmens mobilumo vidutinės reikšmės

statistiškai reikšmingai skyrėsi (plt005) Atlikus tyrimą 38 savaitę grupėje kur poveikis nebuvo

taikytas juosmens mobilumo sumaţėjimas sudarė 2293plusmn383 o grupėje kur sveikatingumo

40

programos poveikis buvo taikytas minėtas rodiklio sumaţėjimas siekė 477plusmn098 Abiejose vyresnių

moterų grupėse juosmens mobilumo pokytis buvo statistiškai patikimas (plt005)

Grupėje kuri nelankė uţsiėmimų baseine abiejų testavimų DDR jėgos vidurkiai statistiškai

patikimai skyrėsi (plt005) 38 savaitę registruotas jėgos sumaţėjimas sudarė 2746plusmn520 Grupėje

kuri lankė uţsiėmimus nagrinėjamo rodiklio sumaţėjimas nebuvo statistiškai reikšmingas (pgt005) ir

siekė 524plusmn252

Analizuojant pakartotinio testavimo nėštumo pabaigoje rezultatus matome kad dubens dugno

raumenų jėga šioje amţiaus grupėje statistiškai patikimai buvo didesnė moterų kurioms buvo taikytas

poveikis (1233plusmn071 cm) palyginus su nėščiosiomis kurios nedalyvavo sveikatingumo programoje

(8plusmn068 cm) (plt005)

Apibendrinant gautus statistiškai patikimus rezultatus galima teigti kad tiek jaunesnėms tiek

vyresnėms nei 30 m moterims sveikatingumo programos poveikis buvo efektyvus dubens dugno

raumenų funkcinei būklei ir juosmens mobilumo išlaikymui nėštumo metu (plt005)

2 lentelė

Sveikatingumo programos pratimų įtaka juosmens mobilumui ir dubens dugno

raumenų jėgai skirtingo amžiaus moterims nėštumo metu

Tiriamosios

Juosmens mobilumas (cm) Dubens dugno raumenų jėga (mmHg)

28 savaitė 38 savaitė

Skirtumo

reikšming

umas

28 savaitė 38 savaitė

Skirtumo

reikšming

umas

le29 m

Be

poveikio 898plusmn02 729plusmn024 plt005 1348plusmn046 1014plusmn046 plt005

Taikant

poveikį 846plusmn019 829plusmn018 pgt005 1267plusmn034 125plusmn028 pgt005

Skirtumo

reikšmingu

mas

pgt005 plt005 - pgt005 plt005 -

ge 30 m

Be

poveikio 761plusmn02 583plusmn025 plt005 1111plusmn068 8plusmn068 plt005

Taikant

poveikį 867plusmn033 825plusmn031 plt005 13plusmn063 1233plusmn071 pgt005

Skirtumo

reikšmingu

mas plt005 plt005 - pgt005 plt005 -

Rodikliai

41

Daugelis autorių įvairiuose literatūros šaltiniuose skelbia panašius rezultatus apie dubens

dugno raumenų pilvo nugaros raumenų ir diafragmos funkcinius ryšius

Sapsford R R ir Hodges P W atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti ar valingas pilvo raumenų

susitraukimas yra susijęs su dubens dugno raumenų aktyvumu DDR aktyvumas buvo matuojamas

atliekant skirtingo intensyvumo pilvo raumenų susitraukimus gulimoje ir sėdimoje padėtyse DDR

elektromiografinis aktyvumas buvo matuojamas įvedus į makštį ir išeinamąją angą paviršinius

elektrodus Šie matavimai buvo paremti išeinamosios angos ir makšties spaudimo

Gauti rezultatai rodė kad DDR elektromiografijos duomenys padidėjo pilvo raumenų

susitraukimo metu DDR aktyvumas stipraus pilvo raumenų susitraukimo metu nesiskyrė nuo

išmatuoto maksimalaus DDR susitraukimo Išmatuotas pirmiau makšties ir išeinamosios angos slėgio

padidėjimas o po to ir pilvo Išvadose kalbama kad sveikiems tiriamiesiems valingas pilvo raumenų

aktyvumas sąlygojo DDR aktyvumą Dubens slėgio padidėjimas įvykęs prieš pilvo slėgio padidėjimą

parodo kad atsakas yra uţprogramuotas Pilvo raumenų treniravimas gali būti labai veiksmingas šių

sutrikimų gydyme ( Sapsford R R Hodges P W 2001)

34 Dubens dugno raumenų ir juosmens mobilumo priklausomybė grupėse

Atlikta nagrinėjamų rodiklių koreliacinė analizė parodė kad tiriamojoje grupėje tarp juosmens

mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių buvo tiesinė tiesioginė priklausomybė maţėjant

juosmens mobilumui maţėja ir dubens dugno raumenų jėga (16 pav) Koreliacijos koeficiento dydis

(r=0635) parodė vidutinio stiprumo statistiškai patikimą poţymių tarpusavio ryšį (plt005)

Dubens dugno raumenų ir juosmens mobilumo priklausomybę analizavo daugelis uţsienio

autorių Madill SJ ir McLean L tyrimo tikslas buvo nustatyti ar pilvo raumenų aktyvacija įtakoja

stiprų dubens dugno raumenų susitraukimą ir taip prisideda prie moterų šlapimo sulaikymo

mechanizmo Buvo siekiama nustatyti pilvo raumenų aktyvacijos lygį ir raumenų veiklos modelius

susijusius su valingais dubens dugno raumenų susitraukimais moterims neturinčioms dubens dugno

raumenų disfunkcijos

Tyrime dalyvavo 15 neturinčių dubens dugno raumenų disfunkcijos moterų Jos atliko tris

kiekvieno iš keturių pilvo raumenų maksimalius susitraukimus ir taip pat dubens dugno raumenų

susitraukimus gulimoje ant nugaros padėtyje Pilvo ir DDR veikla buvo registruojama

elektromiografijos pagalba o vidinis makšties spaudimas matuojamas naudojant modifikuotą

Femiscan zondą Tam tikras aktyvavimo modelis buvo pastebėtas kai skersinis vidinis ir tiesusis pilvo

raumenys dirbo su DDR prasidėjus maksimaliam vidiniam makšties slėgiui PFM veiklos vyravo

42

pradedant didėti makšties spaudimui o vėliau slėgio padidėjimas (iki 70 didţiausio galimo slėgio)

yra susijęs su kombinuota DDR skersinio pilvo tiesiojo ir vidinio įstriţinio raumenų veikla

Išvadose teigiama jog buvo nustatyti tam tikri pilvo raumenų veiklos modeliai kaip atsakas į

valingą dubens dugno raumenų susitraukimą moterims neturinčioms dubens dugno raumenų

disfunkcijos (2006)

Kontrolinės grupės dubens dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo

priklausomybė

-12

-1

-08

-06

-04

-02

0

02

04

06

-25 -2 -15 -1 -05 0 05 1 15 2 25

mmHg

cen

tim

etr

ai

12 pav Juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių tarpusavio priklausomybė

tiriamojoje grupėje

Tuo tarpu kontrolinės grupės juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių

tarpusavio ryšys buvo silpnas statistiškai nepatikimas (r=0192 plt005)

43

Kontrolinės grupės dubens dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo

priklausomybė

-12

-1

-08

-06

-04

-02

0

02

04

06

-25 -2 -15 -1 -05 0 05 1 15 2 25

mmHg

cen

tim

etr

ai

13 pav Juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių tarpusavio priklausomybė

kontrolinėje grupėje

Apibendrinant testavimo rezultatus galima teigti kad išlaikant juosmens mobilumą nėštumo

metu DDR jėga galinti turėti įtakos nėščiųjų epizodiniam šlapimo nelaikymui nemaţėja Esant

susilpnėjusiam ar pertemptam skersiniam pilvo raumeniui gali atsirasti liemens nestabilumas tiesiogiai

įtakojantis apatinės nugaros dalies skausmus bei disfunkcijas

Gautus šio tyrimo rezultatus galime traktuoti ir atvirkščiai ty nėštumo metu didelį dėmesį

skiriant dubens dugno raumenų aktyvacijai įtakojamas ir liemens stabilumas išlaikant dubens ndash

juosmens mobilumą

Tyrimai leidţia suprasti kad yra tam tikros sinergijos tarp pilvo ir DDR Manoma kad DDR

turi dvejopą funkciją dalyvauja liemens stabilumo palaikyme ir šlapimo ir išmatų šalinime bei

laikyme Šios raumenų sinergijos gali sėkmingai pasitarnauti DDR funkcijos sutrikimų reabilitacijoje

Juosmens ndash dubens regionui reikalingas stabilumas tam kad būtų galima pernešti krūvį

liemeniui ir viršutinėms galūnėms Tačiau tuo pačiu turi būti ir pakankamas mobilumas kad

uţtikrinti pakankamą judėjimą

44

IŠVADOS

1 Dubens dugno raumenų jėga nuo 28-tos iki 38-tos nėštumo savaitės kontrolinėje

grupėje maţėjo (plt005) o tiriamojoje liko panaši

2 Vertinant juosmens mobilumo kaitą nėštumo metu kontrolinėje grupėje nustatytas

reikšmingas sumaţėjimas (plt005) o tiriamojoje grupėje stebėta tik maţėjimo

tendencija

3 Jaunesnių nei 30 metų nėščiųjų grupėje juosmens mobilumas ir dubens dugno raumenų

jėga tiek 28-tą tiek ir 38-tą savaitę buvo statistiškai reikšmingai didesnė nei vyresnių

(plt005)

4 Juosmens mobilumas įtakoja dubens dugno raumenų funkcinę būklę išlaikant juosmens

mobilumą dubens dugno raumenų jėga nėštumo metu nemaţėja

45

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1 Izoliuotai aktyvinti dubens dugno raumenis nėštumo metu nėra tikslinga nes šių raumenų

susitraukimas dėl ilgalaikio palaipsniui didėjančio krūvio nėra pakankamai efektyvus

2 Dėka funkcinių ryšių nėštumo metu rekomenduojama didesnį dėmesį skirti kvėpuojamajai

diafragmai pilvo bei nugaros raumenims grąţinant ar lavinant dubens dugno raumenų

funkciją

3 Aktyvinant dubens dugno raumenis tikslinga į pratimų programą įjungti aktyvius dubens-

juosmens judesius akcentuojant kvėpavimą

4 Rekomenduojama nėštumo metu stabilizuoti liemenį Aktyvūs dubens-juosmens judesiai ne tik

išlaiko juosmens mobilumą bet ir stabilizuoja liemenį tiesiogiai susijusį su dubens dugno

raumenų funkciją

46

LITERATŪRA

1 Baumann L(2005) Kineziterapijos efektyvumas maţinant nugaros skausmus

nėštumo metu Magistro baigiamasis darbas Sporto biomedicinos fakultetas

Kineziterapijos ir sporto medicinos katedra ndash Kaunas 65p

2 J Buivydienė (2004) Nėštumo ir gimdymo įtaka dubens dugno raumenų funkcijai

Magistro baigiamasis darbas Kauno medicinos universitetas Visuomenės sveikatos

fakultetas kineziologijos ir sporto medicinos katedra - Kaunas 50p

3 Zachovajevas P Zachovajevienė B Baltaduonienė D Tadaravičiūtė R (2007)

Moterų kurias kamuoja įtampos šlapimo nelaikymas dubens dugno raumenų

lavinimo kineziterapijos metodais veiksmingumas Sveikatos mokslai Volume 17

Number 7

4 Barr KP Griggs M Cadly T (2005)Lumbar stabilization American Journal of

Physical Medicine and Rehabilitation 6473-480

5 Bastiaenen Caroline HG Rob A de Bie Wolters Pieter MJC Janneke M

Bastiaanssen Aldegonda BA Klabbers ir kt (2004) Treatment of pregnancy

related pelvic girdle andor low back pain after delivery design of a randomized

clinical trial within a comprehensive prognostic cohort study BMC Public

HealthDec 244(1)67

6 Beazel J R (2004) Lumbar pelvis and hip examination with emphasis on function

of the lower quarter University of Virginia Healthsouth APTA Presentation

Chicago

7 Boslash K Talseth T Holme I (1999) Single blind randomised controlled trial of

pelvic floor exercises electrical stimulation vaginal cones and no treatment in

management of genuine stress incontinence in women BMJ 318 487minus493

8 Bo K amp Braekken IH (2005) PFMT in treatment and prevention of POP (POP

study) National Library of Medicine December

9 Bo K amp Sherburn M (2005) Evaluation of female pelvic-floor muscle function

and strength Phys Ther 85269 ndash282

10 Bo K amp Stien R (1994) Needle EMG registration of striated urethral wall and pelvic

floor activity patterns Neurourol amp Urodyn 1335-41

11 Burgio K L Robinson J C Engel B T (1986) The role of biofeedback in

Kegel exercise training for stress urinary incontinence American Journal of

Obstetrics and Gynaecology 1 (154) 58minus64

47

12 Burgio K L Zyczynski H Locher J L et al (2003) Urinary Incontinence in the

12-Month Postpartum Period Obstetrics and Gynecology 6 (102) 1291minus1298

13 Carriegravere B (1998) The Swiss Ball Theory Basic Exercises and Clinical

Application New York Springer

14 Carriegravere B (2002) Fitness for the Pelvic Floor New York Thieme

15 Chiarelli P (1995) Womenlsquos Waterworks ndash Curing Incontinence Snohomish WA

Khera Publications

16 Chiarelli J Cockburn J (2002) Promoting urinary continence in women after

delivery randomised controlled trial BMJ 324 1241minus1244

17 Cornella JL (2004) Management in stress urinary incontinence Rev Urol 6(suppl

5)S18-S25

18 DeLancey J Ashton-Miller J Howard D et al (2001) The functional anatomy

of the female pelvic floor and stress continence control system Scand J Urol

Nephrol Suppl(207)17

19 De Lancey J Richardson A (1992) Anatomy of genital support In Benson T

ed Female Pelvic Floor Disorders New York Norton Medical Books

20 Dumoulin C Lemieux M C Bourbonnais D et al (2004) Physiotherapy for

Persistent Postnatal Stress Urinary Incontinence A Randomized Controlled Trail

Obstetrics and Gynecology 3 (104) 504minus510

21 Ewings P S Spencer S Marsh H et al (2005) Obstetric risk factors for urinary

incontinence and preventative pelvic floor exercises Cohort study and nested

randomized controlled trial Journal of Obstetrics and Gynaecology August 25(6)

558 ndash 564

22 Franklin E (2003) Pelvic Power mindbody exercises for strength flexibility

posture and balance for men and women New Jersey Elysian Editions

23 Freedmann F B (2000) Aqua Yoga London Lorenz books

24 Freeman RM (2004) The role of pelvic floor muscle training in urinary

incontinence BJOG an International Journal of Obstetrics and Gynaecology

December Vol 111 Supplement 1 pp 37ndash40

25 Goldberg RP Effects of pregnancy and childbirth on pelvic floor (2007) Springer

London 172 p

26 Grodstein F Fretts F Lifford K Resnick N Curhan G (2003) Association of

age race and obstetric history with urinary symptoms among women in the Nurses

Health Study Americian Journal of Obstetrics and Gynecology 2 (189) 428minus434

48

27 Gutke A (2007) Pelvic Girdle Pain and Lumbar Pain in Relation to Pregnancy

Department of Health and Society Division of Physiotherapy Faculty of Health

Sciences Linkoumlping University Sweden

28 Handa V L Pannu H K Siddique S et al (2003) Architectural Differences in

the Bony Pelvis of Women With and Without Pelvic Floor Disorders Obstetrics

and Gynecology 6 (102) 1283minus1290

29 Hannestad Y S Lie R T Rortveit G Hunskaar S (2004) Familial risk or

urinary incontinence in women population based cross sectional study BMJ 329

889minus891

30 Hulme J A (2002) Pelvic Pain and Low Back Pain A Handbook for Self Care amp

Treatment Montana Phoenix Publishing Co

31 Jones RC (1999) Muscle Balance and Dynamic Stability in Womens Health

Conference Paper Pelvic Stability in Pregnancy and Post Partum Dublin

32 Kim S Harvey M A Johnston S (2005) A Review of the Epidemiology and

Pathophysiology of Pelvic Floor Dysfunction Do Racial Differences Matter

Journal of Obstetrics and Gynaecology Canada 3 (27) 251minus259

33 Konstantinos H Eleni K and Dimitrios H (2006) Dilemmas in the management

of female stress incontinence the role of pelvic floor muscle training Int Urol

Nephrol

34 Kuhnert Ch (2005) Munich Pelvic floor training program Tecsana ltd Munich

35 Kulig K Powers Ch M Landel R F Hungwen Ch Fredericson M Guillet M

and Butts K Segmental lumbar mobility in individuals with low back pain in vivo

assessment during manual and self-imposed motion using dynamic MRI (2007)

BMC Musculoskelet Disord 8 8

36 Laycock J Jerwood D (2001) Pelvic Floor Muscle Assessment The Perfect

Scheme Physiotherapy 12 (87) 631minus642

37 Lockstad Harry MC(2003) Prevence of Back Pain during Pregnancy Spine Apr

1530 (8)983-91

38 Madill SJ McLean L (2006) Relationship between abdominal and pelvic floor

muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle contractions

in healthy continent women Neurourol Urodyn25(7)722-30

39 Magee D J Orthopedic Physical Assessment WB Saunders Company 2002

1020 p

40 Meyer S Hohlfeld P Achtari C De Grandi P (2001) Pelvic Floor Education

After Vaginal Delivery Obstetrics and Gynecology 5 (97) 673minus677

49

41 Mens JM Vleeming A Snijders CJ Koes BW Stam HJ (2001) Reliability

and validity of the actine straight leg raise test in pasterior pelvic pain since

pregnancy Spine 261167-1171

42 Moslashrkved S Boslash K (1997) The effect of postpartum pelvic floor muscle exercise

in the prevention and treatment of urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 4 (8) 217minus222

43 Moen MH Kogstad O Hansen JH ir kt (1990) Pelvic girdle relaxation

Clinical Presentation Tidsskr Nor Laegeforen 110 2211 ndash 2

44 Mohr Joan D (1990) Management of the trunk in adult hemiplegia The Bobash

concetion Topic in neurology APTA

45 Morin M Dumoulin C Bourbonnais D et al (2004) Pelvic floor maximal

strength using vaginal digital assessment compared to dynamometric measurements

Neurourol Urodyn 23336 ndash341

46 Moslashrkved S Boslash K Schei B Salvesen K Aring (2003) Pelvic Floor Muscle

Training During Pregnancy to Prevent Urinary Incontinence A Single-Blind

Randomized Controlled Trial Obstetrics and Gynecology 2 (101) 313minus319

47 Moses S (2008) Schobers Test Family Practice Notebook LLC

48 Neumann PB Grimmer KA and Deenadayalan Y (2006) Pelvic floor muscle

training and adjunctive therapies for the treatment of stress urinary incontinence in

women a systematic review BMC Womenrsquos Health 611

49 Nygaard I E Glowacki C Saltzman C L (1996) Relationship Between Foot

Flexibility and Urinary Incontinence in Nulliparous Varsity Athletes Obstetrics and

Gynecology 6 (87) 1049minus1051

50 Ostergaard M Thomsen BJ (1992) Pelvic insufficiency during pregnancy

Ugeskr Laeger 154 3568 ndash 72

51 Osgaard HC Zetherstrom G Hansson E (1994) The posterior pelvic pain

provocation test in pregnant women Eur Soine J3258 ndash 260

52 Persson J Woslashlner-Hanssen P Rydhstroem H (2000) Obstetric Risk Factors for

Stress Urinary Incontinence A Population-Based Study Obstetrics and

Gynecology 3 (96) 441minus445

53 Reilly E T C Freeman R M Waterfield M R et al (2002) Prevention of

postpartum stress incontinence in primigravidae with increased bladder neck

mobility a randomised controlled trial of antenatal pelvic floor exercises BJOG an

international journal of obstetrics and gynaecology 1 (109) 68minus76

50

54 Richardson CA Hodges P Hides J (2005) Therapeutic exercise for liumbopelvic

stabilizationChurchill Livingstone Harcourt Publishers 12 p

55 Sabino J Grauer J (2008) N Pregnancy and low back pain Curr Rev

Musculoskelet Med 1137ndash141

56 Sapsford R (2001) The Pelvic Floor A clinical model for function and

rehabilitation Physiotherapy 12 (87) 620minus630

57 Sapsford RR (2004) Rehabilitation of pelvic floor muscles utilizing trunk

stabilization Man Ther Feb9(1)3-12

58 Sapsford RR Hodges P W (2001) Contraction of the pelvic floor muscles during

abdominal maneuvers Arch Phys Med Rehabil Aug 82(8)1081-8

59 Sapsford RR Hodges PW Richardson

CA Cooper

DH Markwell

SJ Jull

GA

(2001) Co-activation of the abdominal and pelvic floor muscles during voluntary

exercises Neurourol Urodynam 2031-42 Wiley-Liss Inc

60 Sapsford RR Hodges PW Richardson CA Cooper DA Markwell SJ amp Jull GA

(1997) Activation of puboccygeus during a variety of isometric abdominal

exercises Abstract 115 ICS Yokohama

61 Shelly E (2005) The pelvic floor Hall C M Brody L Th Therapeutic Exercise

Moving Toward Function (p 402ndash435) USA Lippincott Williams amp Wilkins

62 Sihvonen T Huttunen M Makkonen M Airaksinen O (1998) Functional

Changes in Back Muscle Activity Correlate With Pain Intensity and Prediction of

Low Back Pain During Pregnancy Arch Phys Med Rehabil Vol 79 October

63 Smith R Appell R Fenner D et al Clinical management of urinary incontinence

in women APGO Educational Series on Womenrsquo s Health Issues 2007 March 1

64 Steacutephanie J Madill Linda McLean (2006)Relationship between abdominal and

pelvic floor muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle

contractions in healthy continent women Urodynam 25722-730

65 Vickers D amp Davila GW Kegel Exercises and Biofeedback (2006) Springer

London 303-310

66 Urquhart D M Hodges P W Allen T J Story I H (2005) Abdominal muscle

recruitment during a range of voluntary exercises Man Ther May10(2)144-53

67 Wilson P D Herbison G P (1998) A randomized controlled trial of pelvic floor

muscle exercises to treat postnatal urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 5 (9) 257-264

51

68 Woodman PJ amp Graney DO (2002) Anatomy and physiology of the female

perineal body with relevance to obstetrical injury and repair Clinical anatomy

15321ndash334

Page 24: KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS ... · raumenų inervacija (Woodman, PJ. ir Graney, D.O., 2002). DDR griaučių raumenų sudėtį įeina 33% greitųjų ir 67% lėtųjų

24

134 Dubens raiščių atsipalaidavimo sindromas (DRAS)

Juosmens ndash dubens regiono stabilizavimo sistemas įtakoja hormoniniai ir biomechaniniai

pokyčiai tačiau ne visos moterys patiria nugaros skausmą Anksčiau manyta kad hipermobilumas yra

pagrindinė skausmo prieţastis tačiau šiuo metu manoma jog dinaminės stabilizacijos metu jį lemia

raumenų ndash raiščių sistemos nesugebėjimas kompensuoti padidėjusio dubens sąnarių laisvumo (Gutke

A 2007) Dubens raiščių atsipalaidavimo sindromas (DRAS) yra apibūdinamas kaip būklė

išsivystanti nėštumo ar gimdymo metu ir pasireiškianti stipriu skausmu kryţmeniniame klubo sąnaryje

irar gaktinėje sąvarţoje (Petrikonis 2001)

Kryţmeninio kubo sąnario ir gaktinės sąvarţos atsipalaidavimas nėštumo metu yra

fiziologinis fenomenas kuris paprastai vyksta be simptomų nes jį iš dalies lemia hormoniniai ir

biocheminiai faktoriai Tačiau kai kuriais atvejais šie pokyčiai sąlygoja simptomus 08 -16 moterų

DRAS pasireiškia nėštumo metu Šie simptomai gali atsirasti jau pirmame nėštumo trimestre tačiau

paprastai pasireiškia 5 ndash 8 nėštumo mėnesį

Daugeliui moterų skausmai pranyksta tuoj po gimdymo tačiau kai kuriais atvejais dėl

neaiškių prieţasčių jis uţsitęsia keliolika savaičių po gimdymo Simptomai pasireiškia skausmu

juosmeninėje stuburo dalyje ir padidėjusiu jautrumu kryţmeniniame klubo sąnaryje bei gaktinėje

sąvarţoje (Petrikonis 2001)

14 Dubens dugno pilvo raumenų ir diafragmos funkciniai ryšiai

Visi dubens dugno komponentai sudaro atskirą griaučių raumenų sistemą (ţr 4 pav) kuri

yra susijusi su kitų griaučių raumenų sistemų funkcionavimu (Sapsford 2001 Franklin 2003)

DiafragmaDauginis raumuo

Dubens dugnasKryžkaulis

Skersinis pilvo raumuo

Dauginiai raumenys

4 pav DDR pilvo raumenų ir diafragmos funkciniai ryšiai (Beazel J R 2004)

25

Nurodoma kad DDR kartu su diafragma skersiniais pilvo raumenimis ir klubiniais juosmens

raumenimis suformuoja tam tikrą konteinerį Visų šių raumenų tarpusavio veikla turi svarbią reikšmę

DDR jėgai bei nugaros raumenų funkcinei būklei Konteinerio stogą sudaro diafragma šonines sienas

- skersiniai pilvo raumenys uţpakalinę sieną - klubiniai juosmens raumenys ir pagrindą - DDR

Pasak Carriere (1998) stovint išsitiesus pilvo nugaros raumenys diafragma ir DDR sudaro

pilvo kamerą Visi šie raumenys dėka savo funkcinių jungčių palengvina keliamųjų ir sutraukiamųjų

išangės raumenų funkciją Kosint šokinėjant bėgant šie raumenys turi dirbti kartu kad sustiprintų

DDR DDR nėra izoliuotas vienetas tačiau pilvo kapsulės dalis kuri supa pilvo ir dubens organus

Struktūros sudarančios šią kapsulę yra juosmeninės stuburo dalies slanksteliai ir dauginiai raumenys

diafragma (kuri svarbi tiek laikysenai tiek kvėpavimui) skersiniai pilvo raumenys ir DDR

kompleksas Šie raumenys uţtikrina liemens laikyseną vertikalioje padėtyje ir veikia sinergetiškai

(Sapsford 2001) Skersiniai pilvo raumenys dirba kaip korsetas apjuosdami apatinę pilvo dalį ir

nugarą ir palengvindami dauginių raumenų darbą (Hulme 2002 )

Diafragma pilvo raumenys (ypatingai skersiniai pilvo) plačiausieji nugaros raumenys

sėdmenų raumenys ir dauginiai raumenys yra svarbūs raumenys uţtikrinantys optimalią DDR

funkciją Jie sudaro integruotą atramos sistemą bei pagerina šlapimo pūslės ir tiesiosios ţarnos

funkciją stuburo juosmeninės kryţkaulio dalies stabilumą pusiausvyrą ir vaikščiojimą (Hulme 2002)

Dubens dugnas turi greitai reaguoti į laikysenos liemens raumenų aktyvumo ir vidinio pilvo spaudimo

pokyčius išlaikant sutrauktus raumenis įvairaus intensyvumo fizinio krūvio metu ir juos atpalaiduoti

po krūvio

Diafragma yra svarbiausias kvėpavimo raumuo Ji tarsi kupolas dengia vidaus organus ir

suformuoja atskiriamąjį sluoksnį tarp pilvo ertmės ir krūtinės Diafragmą ir dubens dugną jungia nuo

pilvo ertmės einantis jungiamasis audinys (adventitia) vadinama fascija kuri eina paraleliai

pasidalindama į du lapelius Taigi taisyklingas kvėpavimas yra labai svarbus treniruojant dubens

dugno raumenis Šis kvėpavimas vadinamas diafragminiu arba pilviniu kvėpavimu (Kuhnert Ch

2005)

Diafragma sinergetiškai palengvina skersinio pilvo raumens darbą per kvėpavimo iškvėpimo

fazę Kadangi diafragma pakyla pakeldama vidaus organus 1-3 cm ir sumaţindama vidinį pilvo

spaudimą skersinis pilvo raumuo susitraukia stabilizuodamas juosmens-dubens regioną (Hulme 2002

b) Nurodoma kad nėščiosios kurios sėdi neatsirėmusios ir išlaikydamos taisyklingą juosmeninį

stuburo linkį stovi išsitiesusios ir pas kurias judant apatinės pilvo dalies raumenys yra tvirti

palengvina neintensyvų DDR aktyvumą sinergijoje su giliaisiais pilvo raumenimis didţiąją dienos dalį

Jos pasiţymi gera laikysenos kontrole Tik tada kada pilvo raumenų susitraukimai yra automatiški

dubens dugnas gali atlikti savo atraminę funkciją sulenkus liemenį (Sapsford 2001)

26

Literatūroje nurodoma kad DDR funkcija glaudţiai susijusi su kvėpavimo diafragma

Kvėpuojant diafragma nusileidţia ir grįţta į ramybės padėtį 12-14 kartų per minutę Diafragminis

kvėpavimas yra svarbus norint išlaikyti sveiką stuburą sveiką šlapimo pūslę ir tiesiąją ţarną bei

šlapimo sulaikymą (Hulme 2002)

Įkvėpimo metu kvėpavimo diafragma juda ţemyn pilvas išsipučia o dubens dugnas šiek tiek

pajuda ţemyn jei jis yra elastingas ir atpalaiduotas (Carriere 2002) Nusileidţianti diafragma spaudţia

pilvo organus ir didina šlapimo pūslės ir tiesios ţarnos spaudimą (VPS) (Hulme 2002 ) Organai yra

spaudţiami į pilvo raumenis ir dubens dugną kuris prisitaiko platėdamas Pilvo raumenys ir dubens

dugnas dirba kartu kad paremtų ir subalansuotų diafragmos aktyvumą (Franklin 2003)

Iškvėpimo metu pilvas suplokštėja ir jei iškvėpimas yra stiprus diafragma susitraukia ir juda

į viršų (Carriere 2002) DDR ir pilvo raumenys susitraukia kad galėtų pastumti organus į viršų

(Franklin 2003) Diafragma daugiau kontroliuojama autonominės nervų sistemos nei valingos nervų

sistemos (Hulme 2002 ) Valdomas forsuotas iškvėpimas sukelia ne tik diafragmos bet ir vidinio ir

išorinio įstriţinio pilvo raumenų aktyvaciją Tai skatina įtampos padidėjimą dubens

dugnosutraukiamojo raumens funkciniame vienete (Carriere 1998)

Pagrindiniai liemens organai yra tiesiogiai arba netiesiogiai palaikomi diafragmos taigi

diafragmos ritmiškas judėjimas padeda išlaikyti šių organų normalų mobilumą ir pakelia šlapimo pūslę

2-3 cm per iškvėpimo fazę Diafragma kartu su skersiniu pilvo raumeniu padeda stabilizuoti stuburą

iki padidėjant vidiniam pilvo spaudimui atliekant galūnių judesius

Spaudţiant krūtinės ląstą šonkauliais diafragmos mechanizmas įtakoja ne tik pilvo sienos

raumenis bet ir DDR (Moen ir kt 1990) Ilgalaikis iškvėpimas (ar įsitempimas) aktyvuoja ne tik

diafragmą bet taip pat vidinį ir išorinį įstriţinius pilvo raumenis (Ostergaard ir kt 1992) Tai sukelia

dinaminę funkcinio vieneto DDR padidėjusį įsitempimą Todėl svarbią reikšmę turi gebėjimas

kvėpuoti diafragminiu būdu kurio metu intensyviai priverčiami dirbti pilvo raumenys

Sapsford R R ir Hodges P W atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti ar valingas pilvo raumenų

susitraukimas yra susijęs su dubens dugno raumenų aktyvumu DDR aktyvumas buvo matuojamas

atliekant skirtingo intensyvumo pilvo raumenų susitraukimus gulimoje ir sėdimoje padėtyse DDR

elektromiografinis aktyvumas buvo matuojamas įvedus į makštį ir išeinamąją angą paviršinius

elektrodus Šie matavimai buvo paremti išeinamosios angos ir makšties spaudimo Gauti rezultatai

rodė kad DDR elektromiografijos duomenys padidėjo pilvo raumenų susitraukimo metu DDR

aktyvumas stipraus pilvo raumenų susitraukimo metu nesiskyrė nuo išmatuoto maksimalaus DDR

susitraukimo Išmatuotas pirmiau makšties ir išeinamosios angos slėgio padidėjimas o po to ir pilvo

Išvadose kalbama kad sveikiems tiriamiesiems valingas pilvo raumenų aktyvumas sąlygojo DDR

aktyvumą Dubens slėgio padidėjimas įvykęs prieš pilvo slėgio padidėjimą parodo kad atsakas yra

27

uţprogramuotas Pilvo raumenų treniravimas gali būti labai veiksmingas šių sutrikimų gydyme

(Sapsford R R Hodges P W 2001)

Valingų DDR susitraukimų metu sveikoms moterims kaip atsakas buvo uţregistruotas

charakteringas pilvo raumenų aktyvumas (Steacutephanie J 2006)

Daugelis pilvo raumenis lavinančių pratimų yra įtraukiami į nugaros skausmo ir kitų griaučių

raumenų sistemos sutikimų reabilitavimo programas Buvo atlikta keletas tiriamųjų darbų apie visų

pilvo raumenų aktyvavimą ir įtaką tam tikriems regionams Šis tyrimas parodė kas vidinis apatinės

pilvo sienos vidinės krypties judesys gulimoje ant nugaros padėtyje labiausiai nepriklausomai nuo kitų

pilvo raumenų įtakoja skersinio pilvo raumens aktyvumą (Urquhart DMir kt 2005)

Šlaunų ir liemens judesių metu (Bo ir Stein 1994) izometrinių pilvo pratimų metu (Sapsford

ir kt 1997) ir kitų juosmenį stabilizuojančių raumenų aktyvavimo metu (Jones 1999) buvo

uţregistruotas dubens dugno raumenų elektromiografijos rodiklių padidėjimas

Dar vieno tyrimo metu buvo tiriamas pilvo raumenų atsakas į valingą DDR susitraukimą

moterims anamnezėje neturėjusioms dubens dugno sutrikimų tam kad nustatyti ar yra pilvo ertmę

supančių raumenų ko-aktyvaciją DDR pratimų metu Pilvo raumenų aktyvumas buvo registruojamas

elektromiografijos metodu elektrodų pagalba Tiriamosios sutraukinėjo DDR trijose padėtyse gulint

ant nugaros Visoms tiriamosioms pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas padidėjo virš pradinio

taško atliekant DDR susitraukimus maţiausiai vienoje padėtyje Skersinio pilvo raumens

elektromiografijos aktyvumas buvo didţiausias liemens lenkimo padėtyje o skersinio pilvo raumens

aktyvumas buvo didesnis uţ tiesiojo pilvo raumens aktyvumą liemens tiesimo padėtyje

Buvo atliktas papildomas eksperimentinis tyrimas kurio metu buvo registruojamas gaktinio

stuburgalio raumens ir pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas atliekant tris skirtingus

submaksimalius izometrinius pilvo raumenų pratimus Šio eksperimentinio tyrimo metu nustatytas

gaktinio stuburgalio raumens aktyvumo padidėjimas su kiekvienu pilvo raumenų susitraukimu

Rezultatai rodo kad pilvo raumenų aktyvumas yra normalus atsakas į DDR veiklą

tiriamosioms be DDR sutrikimų ir leidţia manyti kad specifinė pilvo raumenų veikla aktyvuoja DDR

(Sapsford RR ir kt 2001)

Nėštumo metu DDR dėl palaipsniui didėjančio gimdos svorio yra nuolat tempiami ir

neišlaiko jiems tenkamo krūvio todėl izoliuotai aktyvinti šiuos raumenis yra sudėtinga Ilgą laiką buvo

manoma kad liemens stabilizavimo pratimų programa nėščiosioms įjungiant dubens judesius neįtakoja

DDR funkcinės būklės Anksčiau kineziterapeutai mokydami kaip atlikti dubens dugno raumenų

pratimus akcentuodavo pacientams neįtempti pilvo raumenų Šiuo metu poţiūris šiuo klausimu

pasikeitė Egzistuojantis funkcinis ryšys tarp dubens dugno kvėpuojamosios diafragmos bei pilvo ir

nugaros raumenų suteikia galimybę šiuos raumenis aktyvinti netiesiogiai

28

Atliekami tyrimai leidţia suprasti kad yra tam tikros sinergijos tarp pilvo ir DDR Manoma

kad DDR turi dvejopą funkciją dalyvauja liemens stabilumo palaikyme ir šlapimo ir išmatų šalinime

bei laikyme Šios raumenų sinergijos gali sėkmingai pasitarnauti DDR funkcijos sutrikimų

reabilitacijoje Daugeliui moterų prieš ir po gimdymo bendro fizinio aktyvumo pagalba galima

sėkmingai pagerinti dubens dugno raumenų atsigavimą be specifinių dubens dugno raumenų pratimų

Pagrindiniai faktoriai susiję su treniravimosi sėkme yra daugiau pacienčių sutikimas ir

motyvacija nei amţius ar šlapimo nelaikymo laipsnis Paskaičiuota kad tik 15-20 pacienčių sutinka

atlikti DDR treniruotes (Freeman RM 2004)

Nėštumas yra idealus laikotarpis pacienčių edukacijai ir motyvacijai skatinti nes šiuo metu

jos aktyviai lankosi sveikatos prieţiūros įstaigose Yra kilusi idėja kad moterų konsultacijų

laukiamuosiuose moterys galėtų stebėti video medţiagą apie nėštumą ir gimdymą o tuo tarpu ir jų

poveikį DDR šių raumenų pokyčius ir riziką (McLennan MT ir kt 2005)

Bo K ir kitų tyrimo tikslas buvo ištirti kiek moterų nėštumo metu atlieka DDR pratimus

Tyrimo metu nustatyta kad santykinai keletas (17) moterų nėštumo metu reguliariai atliko DDR

pratimus (2006)

Tikėtina kad DDR pakartotinas toninio aktyvumo įgijimas dėl pailgintos skersinių pilvo

raumenų švelnios aktyvacijos prieš padidinant jėgą yra svarbus faktorius atstatantis laiku įvykstantį

DDR atsaką (Sapsford 2001) Kada susitraukia dubens diafragma susitraukia ir pilvo raumenys ir

atvirkščiai Taigi kai dirba DDR jėgos laukas jis palengvina pilvo raumenų susitraukimą (Hulme

2002 )

Funkcinių pratimų tikslas yra atstatyti DDR funkciją Kada DDR lavinimas koordinuojamas

su aplink esančių raumenų treniravimu DDR funkcija yra atstatoma (Carriere 2002)

Tyrimai parodė kad atliekant maksimalų DDR susitraukimą padidėja visų pilvo raumenų

aktyvumas Tiesiojo pilvo raumens atsakas buvo maţiausias Atliekant juosmeninį lenkimą didţiausias

buvo skersinio pilvo raumens ir išorinio įstriţinio raumens aktyvumas Pastebėta kad atliekant netgi

silpną DDR susitraukimą skersinis raumuo duoda atsaką nepriklausomai nuo liemens padėties

Priešingai atliekant įvairius izometrinius pilvo raumenų manevrus padidėjęs pilvo raumenų

elektromiografinis aktyvumas įtakoja gaktinio stuburgalio raumens ir išeinamosios angos raumenų

aktyvumą DDR ir dauginio raumens koaktyvacija taip pat buvo tiriama tačiau patvirtinantys rezultatai

negauti

Atsiţvelgiant į tai kad dubens dugno raumenys yra liemens stabilumo palaikymo sistemos

dalis kurią sudaro tam tikri lokalieji raumenys nepakankama kitų lokaliųjų raumenų veikla veikia

DDR toninį aktyvumą ir įsijungimo į darbą laiko funkcinės veiklos metu Nugaros skausmas gali būti

prieţastimi maţinančia DDR toninį aktyvumą Taip pat ir klubinio kryţkaulio sąnario sutrikimai gali

įtakoti liemens stabilumo sistemą

29

Nuo 1962 m su nėštumu susijusios dubens ir juosmeninės stuburo dalies diagnozė

prognozės ir gydymas kėlė diskusijas ir iki šiol besitęsiantį nuomonių išsiskyrimą Be to naujausi

gydymo strategijų tyrimai atspindi įvairias nuomones iš tiesų rodančias kad egzistuoja profesinis

neapibrėţtumas dėl optimalaus gydymo metodo (Bastiaenen ir kt 2004)

Publikuojami įvairių studijų gydymo rezultatai tačiau didesnė dauguma jų yra nepatvirtinti

Nėščiųjų dubens ir juosmeninės stuburo dalies skausmų gydymas yra nukreiptas į skausmo maţinimą

susidedantį iš padėčių ir kai kurių kasdieninių veiksmų (lipimo laiptais kėlimo liemens sukimo

judesių) vengimo bei korekcinių pratimų programos

Kineziterapija vandenyje labai populiari ir efektyvi forma gydanti daugelį judamojo aparato

ligų Vienas iš privalumų treniruojantis baseine yra tas kad vandenyje neţiūrint judesių stuburas

veikiamas labai nedidelių apkrovų Taip yra dėl to kad vandenyje ţmogus tampa bdquobesvorisldquo

Vandenyje kaip ir sausumoje pasiekiama gerų rezultatų derinant kvėpavimą ir tempimą

didesnis raumenų pailgėjimas įmanomas vandenyje (Freedmann 2000)

Juosmeninės stuburo dalies lenkimas įtakoja DDR atsaką Moterims yra sunkiau aktyvuoti

DDR kada juosmeninė stuburo dalis yra lenkimo padėtyje Pas daugelį moterų pilvo siena pasislenka

pirmyn lenkiantis stovimoje padėtyje ir tai maţina DDR aktyvumą Eksperimentinėje situacijoje

sveikoms moterims pilvo sienos pasislinkimas pirmyn sumaţino šlaplės spaudimą (Sapsford 2001)

Kadangi ritmingus kvėpavimo judesius palaiko pilvo ir dubens dugno raumenų sinerginė veikla tad

būtina uţtikrinti normalų šių raumenų funkcionavimą Dubens dugno raumenų aktyvacijai ir

stiprinimui taikoma Kegelio bei Tansbergerio metodikos (Baumann L 2005)

30

2 TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA

21 Tyrimo organizavimas ir tiriamųjų kontingentas

Tyrimo objektas nėščių moterų dubens dugno raumenys

Tyrimas buvo atliekamas KMUK Akušerijos ginekologijos klinikoje Kauno II klinikinės

ligoninės akušerijos skyriuose bei P Maţylio gimdymo namų fizinės medicinos ir reabilitacijos

skyriuje Tyrimas pradėtas 2007 spalio mėnesį ir tęsėsi iki 2009 kovo mėnesio

Pradiniame tyrimo etape dalyvavo 87 sveikos pirmą kartą besilaukiančios savanorės nėščios

moterys kurių nėštumas buvo nuo 28 nėštumo savaitės Visos tiriamosios buvo stebimos akušerių ndash

ginekologų pagal profilaktinį nėščiųjų prieţiūros planą Tiriamųjų amţius nėštumų skaičius ir kiti

tyrimui svarbūs medicininiai duomenys buvo surinkti iš nėščiųjų medicininės dokumentacijos

Tyrimo baigiamajame etape dalyvavo 60 nėščių moterų 27 nėščiosios dėl įvairių prieţasčių

(nepalankios akušerinės situacijos ūmių kvėpavimo takų susirgimų odos alerginių reakcijų ir kitų

neaiškių prieţasčių) baigiamajame tyrimo etape nedalyvavo

Visos savanorės nėščios moterys sutikusios dalyvauti tyrime buvo suskirstytos į dvi grupes

kontrolinę ir tiriamąją Tiriamąją grupę sudarė moterys sutikusios dalyvauti tyrime ir lankyti mokamas

baseino procedūras Kauno II klinikinės ligoninės bei P Maţylio gimdymo namų fizinės medicinos ir

reabilitacijos skyriuose Kontrolinę grupę sudarė moterys kurios nedalyvavo jokiose fizinės veiklos

procedūrose ir buvo stebimos KMUK Akušerijos ginekologijos klinikos moterų konsultacijoje

Tiriamųjų amţius

Tyrimo metu dalyvavusių respondenčių amţius nuo 20 iki 35 m tiriamojoje grupėje amţiaus

vidurkis lygus 2677plusmn 066 m kontrolinėje grupėje - 274plusmn 061 m(ţr 5 pav)

31

Tiriamųjų amžius

2742677

18

20

22

24

26

28

30

Tiriamoji gr Kontrolinė gr

Meta

i

5 pav Tiriamųjų amžius grupėse

Tam kad įvertinti amţiaus įtaką dubens dugno raumenų jėgai ir juosmens mobilumui

nėštumo metu visos tiriamosios buvo suskirstytos į dvi grupes pagal amţių jaunesnių ir vyresnių nei

30 m (ţr 1 lentelė)

1 lentelė

Tiriamųjų skaičius ir amžiaus vidurkis amžiaus grupėse

Tiriamųjų skaičius

amţiaus grupėse

le29 m (n=45) ge 30 m (n=15)

Amţiaus vidurkis 2558plusmn036 316plusmn046

22 Tyrimo metodai

221 Literatūros analizė

Buvo atlikta sisteminė mokslinių tyrimų analizė kur pateikiami duomenys apie DDR pratimų

metodus jų įtaką gydant įvairius dubens dugno sutrikimus ir pateikta šio darbo Paieškos metu buvo

naudojamos kompiuterinės bibliografinės medicininės duomenų bazės MEDLINE COCHRANE

32

BIOMED Straipsniai atrinkti pagal raktaţodţius dubens dugno raumenų treniravimas nėštumo metu

(pelvic floor training in pregnancy) dubens dugno raumenų disfunkcija (pelvic floor dysfunction)

liemens stabilumas (lumbar spine stability) diafragmos dubens dugno ir pilvo raumenų funkciniai

ryšiai (diaphragma pelvic floor and abdominal muscles co-activation) Panaudoti moksliniai

straipsniai atspausdinti ţurnale bdquoSveikatos mokslaildquo bei vadovai skirti akušerijos ginekologijos bei

urologijos profesionalams

222 DDR jėgos vertinimas

Objektyvi dubens dugno raumenų jėga šio tyrimo metu buvo vertinama atliekant maksimalų

DDR sutraukimą Buvo registruojamas trijų maksimalių DDR sutraukimų tarp kurių poilsio intervalas

2s jėgos (mmHg) vidurkis Jėgos matavimui buvo naudojamas mediciniškai patikrintas DDR

funkcijos matavimo aparatas (bdquoPelvexiserldquo Wolfram Haboeck Co Austria) (ţr 6 pav) sukurtas

gydytojos Ilse Michil Prietaisas yra skirtas testuoti ir gydyti šlapimo nelaikymą bei atstatyti DDR

funkciją Treniruoklis gali suteikti pasipriešinimą atliekant pratimus bei fiziologinio grįţtamojo ryšio

informaciją apie DDR susitraukimus

6 pav bdquoPelvexiserldquo

DDR jėga buvo matuojama moterims gulint ant nugaros kojas sulenkus per kelius pėdomis

remiantis į pagrindą ant kurio guli

33

223 Juosmens mobilumo vertinimas

Šoberio testo pagalba matuojamas juosmeninės stuburo srities mobilumas (ţr 7 pav)

nuo klubakaulio keterų išvedama linija link stuburo paţymimas taškas S2 stuburo slankstelio

lygyje

paţymima 10 cm į viršų

paţymima 5 cm ţemyn

po to tiriamoji lenkiasi į priekį

vėl matuojamas atstumas tarp taškų (Moses S 2008)

Jei atstumas padidėja 5 cm ndash normalus juosmens mobilumas o jei lt4cm ndash juosmens

mobilumas sumaţėjęs Skirtumas tarp dviejų matavimų parodo juosmens mobilumą Yra keletas

problemų susijusių su šiuo tyrimo metodu Pavyzdţiui yra abejonių šio testo patikimumu Literatūroje

yra įrodymų kad bandymai grindţiami orientyrų apčiuopa neduoda patikimų rezultatų Be to

paţymėti ant paciento odos taškai ir išmatuoti atstumai tarp jų yra netinkamas būdas įvertinti

segmentinį mobilumą nes jis gali būti įtakojamas fascijos odos ir riebalinio audinio

Auksinis standartas galėtų būti stereofotogrametrinė analizė siekiant nustatyti kaulų judėjimą

Ši procedūra atliekama vietinės anestezijos pagalba implantavus į odą tam tikrą aparatą (Magee D J

2002)

Nėštumo metu daugelio tyrimo metodų negalima atlikti dėl tam tikrų apribojimų ir įvairios

rizikos Šiame tyrime pasirinktas Šoberio testas juosmens mobilumo vertinimui yra neinvazinė

procedūra nėra ţalingas ar rizikingas tyrimo metodas nėštumo metu

as

as

15cm

7 pav Šoberio testo procedūra

34

224 Matematinės statistikos metodai

Tyrimo metu gauti duomenys apdoroti SPSS 130 for Windows kompiuterine programa

Kiekybiniams kintamiesiems įvertinti buvo skaičiuojami aritmetiniai vidurkiai standartiniai

nuokrypiai ir vidurkių paklaidos Priklausomų ir nepriklausomų imčių vidurkių reikšmių skirtumų

reikšmingumas kai tiriamųjų imtis buvo daugiau kaip 15 skaičiuojamas pagal Stjudento t kriterijų Jei

tiriamųjų imtis buvo maţiau kaip penkiolika buvo taikomas neparametrinis Vilkoksono testas (z)

priklausomoms imtims ir Manio-Vitnio testas (z) nepriklausomoms imtims Nagrinėjamų rodiklių

ryšiams tirti buvo skaičiuojamas Pirsono koreliacijos koeficientas (r) Skirtumas kai plt005 buvo

vertinamas kaip statistiškai patikimas Dydţiai pateikiami kaip aritmetiniai vidurkiai ( x ) plusmn

standartinės vidurkio įverčio paklaidos ( Sx )

23 Taikytos metodikos aprašymas

Tiriamajai grupei buvo taikyta sveikatingumo programa baseine atitinkančiame Lietuvos

higienos normą (Lietuvos higienos norma HN 1092005 Baseinai Įrengimo ir prieţiūros saugos

sveikatai reikalavimai)Vandens temperatūra 32-33 ordm C pH ndash 68-72 liekamojo aktyvaus chloro

koncentracija vandenyje palaikoma nuo 03 iki 10 mgl

Sveikatingumo programos metu nėščiosioms buvo taikyta stuburo stabilizavimo pratimų

programa įjungiant aktyvius dubens-juosmens judesius ir diafragminį kvėpavimą Ši programa paremta

Tansberger aprašyta pratimų metodika (Carriere B 1998) Jos esmė ndash egzistuojantis funkcinis ryšys

tarp diafragmos pilvo dubens dugno ir nugaros raumenų kurie reciprokinės inervacijos principu dirba

kaip vienas funkcinis vienetas Tiriamosios lankė uţsiėmimus 2 kartus per savaitę Uţsiėmimo trukmė

buvo 45 minutės pratimai atliekami vidutiniu tempu po 8-10 kartojimų Vieno uţsiėmimo metu

pratimus atliko 2-3 moterys Buvo taikomi

Kvėpavimo pratimai

Atliekami aktyvūs dubens-juosmens judesiai derinant su diafragminiu kvėpavimu bei

išlaikant juosmens linkį neutralioje padėtyje Įkvėpimo metu diafragmai leidţiantis ţemyn dubuo

sukamas pirmyn atpalaidavus pilvo sienos raumenis ir įtempiant nugaros raumenis (dubuo sukamas iki

fiziologinio juosmens linkio) Iškvėpimo metu dubuo sukamas atgal aktyvuojant skersinį pilvo

raumenį ir tempiant nugaros raumenis Šie aktyvūs dubens-juosmens judesiai atliekami įvairiose

pradinėse padėtyse

Pilvo raumenų stiprinimo pratimai

Nugaros tempimo pratimai

35

3 REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

31 Tiriamųjų juosmens mobilumo testavimo duomenys

Įvertinus gautus tyrimo rezultatus paaiškėjo kad 28-tą nėštumo savaitę juosmens mobilumo

vidurkis tiriamojoje grupėje buvo 848plusmn016 cm o kontrolinėje grupėje ndash 857plusmn019 cm Abiejų grupių

vidurkiai buvo panašūs (pgt005)

Antrojo testavimo metu ty 38-tą nėštumo savaitę kontrolinėje grupėje nustatytas statistiškai

patikimas juosmens mobilumo sumaţėjimas (plt005) kuris sudarė 2003plusmn186 Kontrolinės grupės

nagrinėjamo rodiklio vidutinė reikšmė buvo 685plusmn022 cm Tuo tarpu atlikus tiriamosios grupės

pakartotinio testavimo rezultatų analizę nustatėme neţymų (pgt005) juosmens mobilumo sumaţėjimą

(206plusmn096) Šios grupės vidurkis buvo 828plusmn013 cm Palyginus abiejų grupių juosmens mobilumo

testavimo duomenis nustatytas statistiškai patikimas skirtumas (plt005)

Gautus rezultatus galima paaiškinti tuo kad tiriamosios grupės moterims sveikatingumo

programoje dominavo dubens ndash juosmens mobilumo pratimai

Juosmens mobilumas

828848

685

857

4

5

6

7

8

9

10

28 savaitė 38 savaitė

Am

pli

tud

ė

cen

tim

etr

ai

Tiriamoji gr

Kontrolinė gr

plt005

kontrolinės grupės abiejų tyrimų vidurkiai skiriasi statistiškai patikimai (plt005)

8 pav Juosmens mobilumo vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę

36

Daugelis pilvo raumenis lavinančių pratimų yra įtraukiami į nugaros skausmo ir kitų griaučių

raumenų sistemos sutikimų reabilitavimo programas Buvo atlikta keletas tiriamųjų darbų apie visų

pilvo raumenų aktyvavimą ir įtaką tam tikriems regionams Vienas iš jų tyrimas parodė kad vidinis

apatinės pilvo sienos vidinės krypties judesys gulint ant nugaros nepriklausomai nuo kitų pilvo

raumenų labiausiai įtakoja skersinio pilvo raumens aktyvumą (Urquhart DMir kt 2005)

32 Nėščiųjų dubens dugno raumenų vertinimo duomenys

Vertinant DDR jėgą perineometru 28-tą nėštumo savaitę nustatyta kad tiriamosios ir

kontrolinės grupės testų rezultatai buvo panašūs (pgt005) kontrolinės grupės DDR jėga buvo

1277plusmn030 mmHg tiriamosios grupės ndash 1273plusmn042 mmHg

Antrojo testavimo metu tiriamojoje grupėje DDR jėga statistiškai patikimai nesiskyrė

(pgt005) ir jėgos sumaţėjimas sudarė tik 149plusmn172 o vidurkis buvo lygus 1247plusmn042 mmHg

Kontrolinėje grupėje sumaţėjimas siekė net 2542 plusmn24 jėgos vidurkis buvo lygus 95plusmn026 mmHg

Nustatyta kad 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę DDR jėga kontrolinėje grupėje statistiškai patikimai

skyrėsi (plt005)

DDR jėga

1273 12471277

95

4

6

8

10

12

14

28 savaitė 38 savaitė

mm

Hg

Tiriamoji gr

Kontrolinė gr

plt005

kontrolinės grupės abiejų tyrimų vidurkiai skiriasi statistiškai patikimai (plt005)

9 pav DDR jėgos vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę

37

Gautus rezultatus galima komentuoti taip kad šios grupės moterims sveikatingumo

programos metu atliekant dubens sukamuosius judesius ir juos suderinus su kvėpavimu lengviau

aktyvuojasi ir stiprėja DDR

Lyginant mūsų tyrime gautus duomenis su uţsienio autorių duomenimis rezultatai yra

panašūs 2001m atlikto tyrimo metu buvo tiriamas pilvo raumenų atsakas (elektromiografijos metodu)

į valingą DDR susitraukimą Tiriamosios sutraukinėjo DDR trijose padėtyse gulint ant nugaros

Visoms tiriamosioms pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas padidėjo virš pradinio taško

atliekant DDR susitraukimus maţiausiai vienoje iš padėčių Skersinio pilvo raumens

elektromiografijos aktyvumas buvo didţiausias liemens lenkimo padėtyje o skersinio pilvo raumens

aktyvumas buvo didesnis uţ tiesiojo pilvo raumens aktyvumą liemens tiesimo padėtyje

Buvo atliktas papildomas elektromiografijos tyrimas kurio metu buvo registruojamas

gaktinio stuburgalio raumens ir pilvo raumenų aktyvumas atliekant tris skirtingus submaksimalius

izometrinius pilvo raumenų pratimus Šio eksperimentinio tyrimo metu nustatytas gaktinio stuburgalio

raumens aktyvumo padidėjimas su kiekvienu pilvo raumenų susitraukimu

Rezultatai rodo kad pilvo raumenų aktyvumas yra normalus atsakas į DDR veiklą

tiriamosioms be DDR sutrikimų ir leidţia manyti kad specifinė pilvo raumenų veikla aktyvuoja DDR

( Sapsford RR ir kt 2001)

Skiriant dubens dugno raumenų pratimus dubens dugno raumenų disfunkcijos gydyme

daţnai pabrėţiamas pilvo raumenų atpalaidavimas Šio atlikto tyrimo tikslas buvo ištirti sąveiką tarp

atskirų raumenų pilvo ir dubens dugno raumenų veiklos ir vidinio pilvo spaudimo poveikį raumenų

veiklai naudojant paviršinę ir vidinę raumenų elektromiografiją Tiriamosios buvo tiriamos gulimoje

ant nugaros ir stovimoje padėtyse Rezultatai parodė kad transversus abdominis (TP) ir obliquus

internus (OI) buvo atliekami per visą dubens dugno raumenų susitraukimus Rezultatai parodė kad

skersinis ir vidinis įstriţinis raumuo į veiklą buvo įtraukiami visos dubens dugno raumenų veiklos

metu Dėl šių prieţasčių buvo neįmanoma efektyviai sutraukti dubens dugno raumenų išlaikant

atpalaiduotus pilvo raumenis Vidutinis vidaus pilvo spaudimo padidėjimas 10 mmHg (gulimoje ant

nugaros padėtyje) buvo uţregistruotas maksimalus dubens raumenų susitraukimas Maksimalaus

dubens dugno raumenų susitraukimo metu vidinis pilvo spaudimas vidutiniškai pakildavo 10 mmHg

(gulint ant nugaros)

Šie rezultatai rodo kad atliekant dubens dugno raumenų pratimus patarimai atpalaiduoti

pilvo sieną yra netinkami ir gali neigiamai paveikti pratimų atlikimą (Neumann P ir Gill V 2002)

38

33 Skirtingo amţiaus nėščių moterų juosmens mobilumo ir dubens dugno

raumenų jėgos vertinimo duomenys

Jaunesnių nei 30 m nėščiųjų grupėje juosmens mobilumas tiek pirmo tiek ir pakartotinio

tyrimo metu buvo statistiškai reikšmingai (plt005) didesnis nei vyresnių (ţr 10 pav) 28-tą nėštumo

savaitę jaunesnių nei 30 m grupėje juosmens mobilumas buvo 869plusmn014 cm o vyresniųjų ndash

803plusmn022 cm Atlikus tyrimą 38-tą savaitę jaunesnių grupėje gautas statistiškai reikšmingas juosmens

mobilumo sumaţėjimas - 95plusmn174 (plt005) Vyresnių grupėje pakartotinai atlikus testavimą

nustatytas reikšmingas rezultatų pokytis - 1567plusmn329 (plt005) Nėštumo pabaigoje vyresnių moterų

juosmens mobilumas sumaţėjo iki ndash 68plusmn037 cm Gautus duomenis galime paaiškinti amţiaus ir

mobilumo maţėjimo priklausomybe

Juosmens mobilumas

782

869

68

803

4

5

6

7

8

9

10

28 savaitė 38 savaitė

Am

pli

tud

ė

cen

tim

etr

ai

le 29 m

ge 30 m

plt005 plt005

10 pav Juosmens mobilumo vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę skirtingo amžiaus

grupėse

Jaunesnių nei 30 m nėščiųjų grupėje DDR jėga abiejų testavimų metu buvo statistiškai

reikšmingai didesnė nei vyresnių (plt005) (ţr 11 pav) 28-tą nėštumo savaitę jaunesnių moterų

grupėje DDR jėga buvo lygi 1304plusmn028 mmHg o vyresnių ndash 1187plusmn052 mmHg 38-tą savaitę

jaunesnių grupėje DDR jėgos rodikliai buvo ndash 114plusmn032 mmHg o vyresnių ndash 973plusmn075 mmHg

Abiejų tyrimų vidurkių skirtumai tiek tiriamojoje tiek ir kontrolinėje grupėje buvo statistiškai patikimi

(plt005) Tyrimų rezultatai parodė kad vyresnių tiriamųjų DDR jėgos sumaţėjimo pokytis sudarė

39

1857plusmn432 ir buvo reikšmingai didesnis nei jaunesnių moterų grupėje (plt005) Pastarųjų

testuojamų raumenų jėgos sumaţėjimo pokytis siekė 1175plusmn243

Apie amţiaus įtaką DDR funkcinei būklei savo tyrimų išvadose teigia ir daugelis uţsienio

autorių Viename iš jų Grodstein ir kiti (2003) nurodė kad DDR disfunkcija paplitusi tarp moterų

kurios gimdė vyresnio amţiaus ir kurios buvo jaunesnės pirmo gimdymo metu

DDR jėga

1304

1141187

973

3

5

7

9

11

13

15

28 savaitė 38 savaitė

mm

Hg

le 29 m

ge 30 m

plt005 plt005

11 pav DDR jėgos vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę skirtingo amžiaus grupėse

Vertinant sveikatingumo programos poveikio efektyvumą juosmens mobilumui ir dubens

dugno raumenų jėgai jaunesnių nei 30 grupėje moterų kurioms buvo taikytas poveikis abiejų tyrimų

rezultatai buvo panašūs (pgt005) juosmens mobilumo vidutinės reikšmės sumaţėjimas siekė tik

138plusmn1 o DDR jėgos - 055plusmn203 (ţr 2 lentelė) Jaunesnių moterų kurioms poveikis netaikytas

pirmo ir antro testavimo rezultatai skyrėsi statistiškai reikšmingai (plt005) juosmens mobilumo

vidutinės reikšmės sumaţėjimas sudarė 1879plusmn210 o DDR jėgos - 2455plusmn268 38-tą savaitę gauti

rezultatai parodė statistiškai patikimą skirtumą tarp jaunesnių moterų grupės taikant poveikį ir

netaikant (plt005)

Tyrimų duomenų analizė parodė kad vyresnių nei 30 metų grupėje taikant ir netaikant

sveikatingumo programos poveikį pirmo ir antro testavimo juosmens mobilumo vidutinės reikšmės

statistiškai reikšmingai skyrėsi (plt005) Atlikus tyrimą 38 savaitę grupėje kur poveikis nebuvo

taikytas juosmens mobilumo sumaţėjimas sudarė 2293plusmn383 o grupėje kur sveikatingumo

40

programos poveikis buvo taikytas minėtas rodiklio sumaţėjimas siekė 477plusmn098 Abiejose vyresnių

moterų grupėse juosmens mobilumo pokytis buvo statistiškai patikimas (plt005)

Grupėje kuri nelankė uţsiėmimų baseine abiejų testavimų DDR jėgos vidurkiai statistiškai

patikimai skyrėsi (plt005) 38 savaitę registruotas jėgos sumaţėjimas sudarė 2746plusmn520 Grupėje

kuri lankė uţsiėmimus nagrinėjamo rodiklio sumaţėjimas nebuvo statistiškai reikšmingas (pgt005) ir

siekė 524plusmn252

Analizuojant pakartotinio testavimo nėštumo pabaigoje rezultatus matome kad dubens dugno

raumenų jėga šioje amţiaus grupėje statistiškai patikimai buvo didesnė moterų kurioms buvo taikytas

poveikis (1233plusmn071 cm) palyginus su nėščiosiomis kurios nedalyvavo sveikatingumo programoje

(8plusmn068 cm) (plt005)

Apibendrinant gautus statistiškai patikimus rezultatus galima teigti kad tiek jaunesnėms tiek

vyresnėms nei 30 m moterims sveikatingumo programos poveikis buvo efektyvus dubens dugno

raumenų funkcinei būklei ir juosmens mobilumo išlaikymui nėštumo metu (plt005)

2 lentelė

Sveikatingumo programos pratimų įtaka juosmens mobilumui ir dubens dugno

raumenų jėgai skirtingo amžiaus moterims nėštumo metu

Tiriamosios

Juosmens mobilumas (cm) Dubens dugno raumenų jėga (mmHg)

28 savaitė 38 savaitė

Skirtumo

reikšming

umas

28 savaitė 38 savaitė

Skirtumo

reikšming

umas

le29 m

Be

poveikio 898plusmn02 729plusmn024 plt005 1348plusmn046 1014plusmn046 plt005

Taikant

poveikį 846plusmn019 829plusmn018 pgt005 1267plusmn034 125plusmn028 pgt005

Skirtumo

reikšmingu

mas

pgt005 plt005 - pgt005 plt005 -

ge 30 m

Be

poveikio 761plusmn02 583plusmn025 plt005 1111plusmn068 8plusmn068 plt005

Taikant

poveikį 867plusmn033 825plusmn031 plt005 13plusmn063 1233plusmn071 pgt005

Skirtumo

reikšmingu

mas plt005 plt005 - pgt005 plt005 -

Rodikliai

41

Daugelis autorių įvairiuose literatūros šaltiniuose skelbia panašius rezultatus apie dubens

dugno raumenų pilvo nugaros raumenų ir diafragmos funkcinius ryšius

Sapsford R R ir Hodges P W atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti ar valingas pilvo raumenų

susitraukimas yra susijęs su dubens dugno raumenų aktyvumu DDR aktyvumas buvo matuojamas

atliekant skirtingo intensyvumo pilvo raumenų susitraukimus gulimoje ir sėdimoje padėtyse DDR

elektromiografinis aktyvumas buvo matuojamas įvedus į makštį ir išeinamąją angą paviršinius

elektrodus Šie matavimai buvo paremti išeinamosios angos ir makšties spaudimo

Gauti rezultatai rodė kad DDR elektromiografijos duomenys padidėjo pilvo raumenų

susitraukimo metu DDR aktyvumas stipraus pilvo raumenų susitraukimo metu nesiskyrė nuo

išmatuoto maksimalaus DDR susitraukimo Išmatuotas pirmiau makšties ir išeinamosios angos slėgio

padidėjimas o po to ir pilvo Išvadose kalbama kad sveikiems tiriamiesiems valingas pilvo raumenų

aktyvumas sąlygojo DDR aktyvumą Dubens slėgio padidėjimas įvykęs prieš pilvo slėgio padidėjimą

parodo kad atsakas yra uţprogramuotas Pilvo raumenų treniravimas gali būti labai veiksmingas šių

sutrikimų gydyme ( Sapsford R R Hodges P W 2001)

34 Dubens dugno raumenų ir juosmens mobilumo priklausomybė grupėse

Atlikta nagrinėjamų rodiklių koreliacinė analizė parodė kad tiriamojoje grupėje tarp juosmens

mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių buvo tiesinė tiesioginė priklausomybė maţėjant

juosmens mobilumui maţėja ir dubens dugno raumenų jėga (16 pav) Koreliacijos koeficiento dydis

(r=0635) parodė vidutinio stiprumo statistiškai patikimą poţymių tarpusavio ryšį (plt005)

Dubens dugno raumenų ir juosmens mobilumo priklausomybę analizavo daugelis uţsienio

autorių Madill SJ ir McLean L tyrimo tikslas buvo nustatyti ar pilvo raumenų aktyvacija įtakoja

stiprų dubens dugno raumenų susitraukimą ir taip prisideda prie moterų šlapimo sulaikymo

mechanizmo Buvo siekiama nustatyti pilvo raumenų aktyvacijos lygį ir raumenų veiklos modelius

susijusius su valingais dubens dugno raumenų susitraukimais moterims neturinčioms dubens dugno

raumenų disfunkcijos

Tyrime dalyvavo 15 neturinčių dubens dugno raumenų disfunkcijos moterų Jos atliko tris

kiekvieno iš keturių pilvo raumenų maksimalius susitraukimus ir taip pat dubens dugno raumenų

susitraukimus gulimoje ant nugaros padėtyje Pilvo ir DDR veikla buvo registruojama

elektromiografijos pagalba o vidinis makšties spaudimas matuojamas naudojant modifikuotą

Femiscan zondą Tam tikras aktyvavimo modelis buvo pastebėtas kai skersinis vidinis ir tiesusis pilvo

raumenys dirbo su DDR prasidėjus maksimaliam vidiniam makšties slėgiui PFM veiklos vyravo

42

pradedant didėti makšties spaudimui o vėliau slėgio padidėjimas (iki 70 didţiausio galimo slėgio)

yra susijęs su kombinuota DDR skersinio pilvo tiesiojo ir vidinio įstriţinio raumenų veikla

Išvadose teigiama jog buvo nustatyti tam tikri pilvo raumenų veiklos modeliai kaip atsakas į

valingą dubens dugno raumenų susitraukimą moterims neturinčioms dubens dugno raumenų

disfunkcijos (2006)

Kontrolinės grupės dubens dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo

priklausomybė

-12

-1

-08

-06

-04

-02

0

02

04

06

-25 -2 -15 -1 -05 0 05 1 15 2 25

mmHg

cen

tim

etr

ai

12 pav Juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių tarpusavio priklausomybė

tiriamojoje grupėje

Tuo tarpu kontrolinės grupės juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių

tarpusavio ryšys buvo silpnas statistiškai nepatikimas (r=0192 plt005)

43

Kontrolinės grupės dubens dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo

priklausomybė

-12

-1

-08

-06

-04

-02

0

02

04

06

-25 -2 -15 -1 -05 0 05 1 15 2 25

mmHg

cen

tim

etr

ai

13 pav Juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių tarpusavio priklausomybė

kontrolinėje grupėje

Apibendrinant testavimo rezultatus galima teigti kad išlaikant juosmens mobilumą nėštumo

metu DDR jėga galinti turėti įtakos nėščiųjų epizodiniam šlapimo nelaikymui nemaţėja Esant

susilpnėjusiam ar pertemptam skersiniam pilvo raumeniui gali atsirasti liemens nestabilumas tiesiogiai

įtakojantis apatinės nugaros dalies skausmus bei disfunkcijas

Gautus šio tyrimo rezultatus galime traktuoti ir atvirkščiai ty nėštumo metu didelį dėmesį

skiriant dubens dugno raumenų aktyvacijai įtakojamas ir liemens stabilumas išlaikant dubens ndash

juosmens mobilumą

Tyrimai leidţia suprasti kad yra tam tikros sinergijos tarp pilvo ir DDR Manoma kad DDR

turi dvejopą funkciją dalyvauja liemens stabilumo palaikyme ir šlapimo ir išmatų šalinime bei

laikyme Šios raumenų sinergijos gali sėkmingai pasitarnauti DDR funkcijos sutrikimų reabilitacijoje

Juosmens ndash dubens regionui reikalingas stabilumas tam kad būtų galima pernešti krūvį

liemeniui ir viršutinėms galūnėms Tačiau tuo pačiu turi būti ir pakankamas mobilumas kad

uţtikrinti pakankamą judėjimą

44

IŠVADOS

1 Dubens dugno raumenų jėga nuo 28-tos iki 38-tos nėštumo savaitės kontrolinėje

grupėje maţėjo (plt005) o tiriamojoje liko panaši

2 Vertinant juosmens mobilumo kaitą nėštumo metu kontrolinėje grupėje nustatytas

reikšmingas sumaţėjimas (plt005) o tiriamojoje grupėje stebėta tik maţėjimo

tendencija

3 Jaunesnių nei 30 metų nėščiųjų grupėje juosmens mobilumas ir dubens dugno raumenų

jėga tiek 28-tą tiek ir 38-tą savaitę buvo statistiškai reikšmingai didesnė nei vyresnių

(plt005)

4 Juosmens mobilumas įtakoja dubens dugno raumenų funkcinę būklę išlaikant juosmens

mobilumą dubens dugno raumenų jėga nėštumo metu nemaţėja

45

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1 Izoliuotai aktyvinti dubens dugno raumenis nėštumo metu nėra tikslinga nes šių raumenų

susitraukimas dėl ilgalaikio palaipsniui didėjančio krūvio nėra pakankamai efektyvus

2 Dėka funkcinių ryšių nėštumo metu rekomenduojama didesnį dėmesį skirti kvėpuojamajai

diafragmai pilvo bei nugaros raumenims grąţinant ar lavinant dubens dugno raumenų

funkciją

3 Aktyvinant dubens dugno raumenis tikslinga į pratimų programą įjungti aktyvius dubens-

juosmens judesius akcentuojant kvėpavimą

4 Rekomenduojama nėštumo metu stabilizuoti liemenį Aktyvūs dubens-juosmens judesiai ne tik

išlaiko juosmens mobilumą bet ir stabilizuoja liemenį tiesiogiai susijusį su dubens dugno

raumenų funkciją

46

LITERATŪRA

1 Baumann L(2005) Kineziterapijos efektyvumas maţinant nugaros skausmus

nėštumo metu Magistro baigiamasis darbas Sporto biomedicinos fakultetas

Kineziterapijos ir sporto medicinos katedra ndash Kaunas 65p

2 J Buivydienė (2004) Nėštumo ir gimdymo įtaka dubens dugno raumenų funkcijai

Magistro baigiamasis darbas Kauno medicinos universitetas Visuomenės sveikatos

fakultetas kineziologijos ir sporto medicinos katedra - Kaunas 50p

3 Zachovajevas P Zachovajevienė B Baltaduonienė D Tadaravičiūtė R (2007)

Moterų kurias kamuoja įtampos šlapimo nelaikymas dubens dugno raumenų

lavinimo kineziterapijos metodais veiksmingumas Sveikatos mokslai Volume 17

Number 7

4 Barr KP Griggs M Cadly T (2005)Lumbar stabilization American Journal of

Physical Medicine and Rehabilitation 6473-480

5 Bastiaenen Caroline HG Rob A de Bie Wolters Pieter MJC Janneke M

Bastiaanssen Aldegonda BA Klabbers ir kt (2004) Treatment of pregnancy

related pelvic girdle andor low back pain after delivery design of a randomized

clinical trial within a comprehensive prognostic cohort study BMC Public

HealthDec 244(1)67

6 Beazel J R (2004) Lumbar pelvis and hip examination with emphasis on function

of the lower quarter University of Virginia Healthsouth APTA Presentation

Chicago

7 Boslash K Talseth T Holme I (1999) Single blind randomised controlled trial of

pelvic floor exercises electrical stimulation vaginal cones and no treatment in

management of genuine stress incontinence in women BMJ 318 487minus493

8 Bo K amp Braekken IH (2005) PFMT in treatment and prevention of POP (POP

study) National Library of Medicine December

9 Bo K amp Sherburn M (2005) Evaluation of female pelvic-floor muscle function

and strength Phys Ther 85269 ndash282

10 Bo K amp Stien R (1994) Needle EMG registration of striated urethral wall and pelvic

floor activity patterns Neurourol amp Urodyn 1335-41

11 Burgio K L Robinson J C Engel B T (1986) The role of biofeedback in

Kegel exercise training for stress urinary incontinence American Journal of

Obstetrics and Gynaecology 1 (154) 58minus64

47

12 Burgio K L Zyczynski H Locher J L et al (2003) Urinary Incontinence in the

12-Month Postpartum Period Obstetrics and Gynecology 6 (102) 1291minus1298

13 Carriegravere B (1998) The Swiss Ball Theory Basic Exercises and Clinical

Application New York Springer

14 Carriegravere B (2002) Fitness for the Pelvic Floor New York Thieme

15 Chiarelli P (1995) Womenlsquos Waterworks ndash Curing Incontinence Snohomish WA

Khera Publications

16 Chiarelli J Cockburn J (2002) Promoting urinary continence in women after

delivery randomised controlled trial BMJ 324 1241minus1244

17 Cornella JL (2004) Management in stress urinary incontinence Rev Urol 6(suppl

5)S18-S25

18 DeLancey J Ashton-Miller J Howard D et al (2001) The functional anatomy

of the female pelvic floor and stress continence control system Scand J Urol

Nephrol Suppl(207)17

19 De Lancey J Richardson A (1992) Anatomy of genital support In Benson T

ed Female Pelvic Floor Disorders New York Norton Medical Books

20 Dumoulin C Lemieux M C Bourbonnais D et al (2004) Physiotherapy for

Persistent Postnatal Stress Urinary Incontinence A Randomized Controlled Trail

Obstetrics and Gynecology 3 (104) 504minus510

21 Ewings P S Spencer S Marsh H et al (2005) Obstetric risk factors for urinary

incontinence and preventative pelvic floor exercises Cohort study and nested

randomized controlled trial Journal of Obstetrics and Gynaecology August 25(6)

558 ndash 564

22 Franklin E (2003) Pelvic Power mindbody exercises for strength flexibility

posture and balance for men and women New Jersey Elysian Editions

23 Freedmann F B (2000) Aqua Yoga London Lorenz books

24 Freeman RM (2004) The role of pelvic floor muscle training in urinary

incontinence BJOG an International Journal of Obstetrics and Gynaecology

December Vol 111 Supplement 1 pp 37ndash40

25 Goldberg RP Effects of pregnancy and childbirth on pelvic floor (2007) Springer

London 172 p

26 Grodstein F Fretts F Lifford K Resnick N Curhan G (2003) Association of

age race and obstetric history with urinary symptoms among women in the Nurses

Health Study Americian Journal of Obstetrics and Gynecology 2 (189) 428minus434

48

27 Gutke A (2007) Pelvic Girdle Pain and Lumbar Pain in Relation to Pregnancy

Department of Health and Society Division of Physiotherapy Faculty of Health

Sciences Linkoumlping University Sweden

28 Handa V L Pannu H K Siddique S et al (2003) Architectural Differences in

the Bony Pelvis of Women With and Without Pelvic Floor Disorders Obstetrics

and Gynecology 6 (102) 1283minus1290

29 Hannestad Y S Lie R T Rortveit G Hunskaar S (2004) Familial risk or

urinary incontinence in women population based cross sectional study BMJ 329

889minus891

30 Hulme J A (2002) Pelvic Pain and Low Back Pain A Handbook for Self Care amp

Treatment Montana Phoenix Publishing Co

31 Jones RC (1999) Muscle Balance and Dynamic Stability in Womens Health

Conference Paper Pelvic Stability in Pregnancy and Post Partum Dublin

32 Kim S Harvey M A Johnston S (2005) A Review of the Epidemiology and

Pathophysiology of Pelvic Floor Dysfunction Do Racial Differences Matter

Journal of Obstetrics and Gynaecology Canada 3 (27) 251minus259

33 Konstantinos H Eleni K and Dimitrios H (2006) Dilemmas in the management

of female stress incontinence the role of pelvic floor muscle training Int Urol

Nephrol

34 Kuhnert Ch (2005) Munich Pelvic floor training program Tecsana ltd Munich

35 Kulig K Powers Ch M Landel R F Hungwen Ch Fredericson M Guillet M

and Butts K Segmental lumbar mobility in individuals with low back pain in vivo

assessment during manual and self-imposed motion using dynamic MRI (2007)

BMC Musculoskelet Disord 8 8

36 Laycock J Jerwood D (2001) Pelvic Floor Muscle Assessment The Perfect

Scheme Physiotherapy 12 (87) 631minus642

37 Lockstad Harry MC(2003) Prevence of Back Pain during Pregnancy Spine Apr

1530 (8)983-91

38 Madill SJ McLean L (2006) Relationship between abdominal and pelvic floor

muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle contractions

in healthy continent women Neurourol Urodyn25(7)722-30

39 Magee D J Orthopedic Physical Assessment WB Saunders Company 2002

1020 p

40 Meyer S Hohlfeld P Achtari C De Grandi P (2001) Pelvic Floor Education

After Vaginal Delivery Obstetrics and Gynecology 5 (97) 673minus677

49

41 Mens JM Vleeming A Snijders CJ Koes BW Stam HJ (2001) Reliability

and validity of the actine straight leg raise test in pasterior pelvic pain since

pregnancy Spine 261167-1171

42 Moslashrkved S Boslash K (1997) The effect of postpartum pelvic floor muscle exercise

in the prevention and treatment of urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 4 (8) 217minus222

43 Moen MH Kogstad O Hansen JH ir kt (1990) Pelvic girdle relaxation

Clinical Presentation Tidsskr Nor Laegeforen 110 2211 ndash 2

44 Mohr Joan D (1990) Management of the trunk in adult hemiplegia The Bobash

concetion Topic in neurology APTA

45 Morin M Dumoulin C Bourbonnais D et al (2004) Pelvic floor maximal

strength using vaginal digital assessment compared to dynamometric measurements

Neurourol Urodyn 23336 ndash341

46 Moslashrkved S Boslash K Schei B Salvesen K Aring (2003) Pelvic Floor Muscle

Training During Pregnancy to Prevent Urinary Incontinence A Single-Blind

Randomized Controlled Trial Obstetrics and Gynecology 2 (101) 313minus319

47 Moses S (2008) Schobers Test Family Practice Notebook LLC

48 Neumann PB Grimmer KA and Deenadayalan Y (2006) Pelvic floor muscle

training and adjunctive therapies for the treatment of stress urinary incontinence in

women a systematic review BMC Womenrsquos Health 611

49 Nygaard I E Glowacki C Saltzman C L (1996) Relationship Between Foot

Flexibility and Urinary Incontinence in Nulliparous Varsity Athletes Obstetrics and

Gynecology 6 (87) 1049minus1051

50 Ostergaard M Thomsen BJ (1992) Pelvic insufficiency during pregnancy

Ugeskr Laeger 154 3568 ndash 72

51 Osgaard HC Zetherstrom G Hansson E (1994) The posterior pelvic pain

provocation test in pregnant women Eur Soine J3258 ndash 260

52 Persson J Woslashlner-Hanssen P Rydhstroem H (2000) Obstetric Risk Factors for

Stress Urinary Incontinence A Population-Based Study Obstetrics and

Gynecology 3 (96) 441minus445

53 Reilly E T C Freeman R M Waterfield M R et al (2002) Prevention of

postpartum stress incontinence in primigravidae with increased bladder neck

mobility a randomised controlled trial of antenatal pelvic floor exercises BJOG an

international journal of obstetrics and gynaecology 1 (109) 68minus76

50

54 Richardson CA Hodges P Hides J (2005) Therapeutic exercise for liumbopelvic

stabilizationChurchill Livingstone Harcourt Publishers 12 p

55 Sabino J Grauer J (2008) N Pregnancy and low back pain Curr Rev

Musculoskelet Med 1137ndash141

56 Sapsford R (2001) The Pelvic Floor A clinical model for function and

rehabilitation Physiotherapy 12 (87) 620minus630

57 Sapsford RR (2004) Rehabilitation of pelvic floor muscles utilizing trunk

stabilization Man Ther Feb9(1)3-12

58 Sapsford RR Hodges P W (2001) Contraction of the pelvic floor muscles during

abdominal maneuvers Arch Phys Med Rehabil Aug 82(8)1081-8

59 Sapsford RR Hodges PW Richardson

CA Cooper

DH Markwell

SJ Jull

GA

(2001) Co-activation of the abdominal and pelvic floor muscles during voluntary

exercises Neurourol Urodynam 2031-42 Wiley-Liss Inc

60 Sapsford RR Hodges PW Richardson CA Cooper DA Markwell SJ amp Jull GA

(1997) Activation of puboccygeus during a variety of isometric abdominal

exercises Abstract 115 ICS Yokohama

61 Shelly E (2005) The pelvic floor Hall C M Brody L Th Therapeutic Exercise

Moving Toward Function (p 402ndash435) USA Lippincott Williams amp Wilkins

62 Sihvonen T Huttunen M Makkonen M Airaksinen O (1998) Functional

Changes in Back Muscle Activity Correlate With Pain Intensity and Prediction of

Low Back Pain During Pregnancy Arch Phys Med Rehabil Vol 79 October

63 Smith R Appell R Fenner D et al Clinical management of urinary incontinence

in women APGO Educational Series on Womenrsquo s Health Issues 2007 March 1

64 Steacutephanie J Madill Linda McLean (2006)Relationship between abdominal and

pelvic floor muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle

contractions in healthy continent women Urodynam 25722-730

65 Vickers D amp Davila GW Kegel Exercises and Biofeedback (2006) Springer

London 303-310

66 Urquhart D M Hodges P W Allen T J Story I H (2005) Abdominal muscle

recruitment during a range of voluntary exercises Man Ther May10(2)144-53

67 Wilson P D Herbison G P (1998) A randomized controlled trial of pelvic floor

muscle exercises to treat postnatal urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 5 (9) 257-264

51

68 Woodman PJ amp Graney DO (2002) Anatomy and physiology of the female

perineal body with relevance to obstetrical injury and repair Clinical anatomy

15321ndash334

Page 25: KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS ... · raumenų inervacija (Woodman, PJ. ir Graney, D.O., 2002). DDR griaučių raumenų sudėtį įeina 33% greitųjų ir 67% lėtųjų

25

Nurodoma kad DDR kartu su diafragma skersiniais pilvo raumenimis ir klubiniais juosmens

raumenimis suformuoja tam tikrą konteinerį Visų šių raumenų tarpusavio veikla turi svarbią reikšmę

DDR jėgai bei nugaros raumenų funkcinei būklei Konteinerio stogą sudaro diafragma šonines sienas

- skersiniai pilvo raumenys uţpakalinę sieną - klubiniai juosmens raumenys ir pagrindą - DDR

Pasak Carriere (1998) stovint išsitiesus pilvo nugaros raumenys diafragma ir DDR sudaro

pilvo kamerą Visi šie raumenys dėka savo funkcinių jungčių palengvina keliamųjų ir sutraukiamųjų

išangės raumenų funkciją Kosint šokinėjant bėgant šie raumenys turi dirbti kartu kad sustiprintų

DDR DDR nėra izoliuotas vienetas tačiau pilvo kapsulės dalis kuri supa pilvo ir dubens organus

Struktūros sudarančios šią kapsulę yra juosmeninės stuburo dalies slanksteliai ir dauginiai raumenys

diafragma (kuri svarbi tiek laikysenai tiek kvėpavimui) skersiniai pilvo raumenys ir DDR

kompleksas Šie raumenys uţtikrina liemens laikyseną vertikalioje padėtyje ir veikia sinergetiškai

(Sapsford 2001) Skersiniai pilvo raumenys dirba kaip korsetas apjuosdami apatinę pilvo dalį ir

nugarą ir palengvindami dauginių raumenų darbą (Hulme 2002 )

Diafragma pilvo raumenys (ypatingai skersiniai pilvo) plačiausieji nugaros raumenys

sėdmenų raumenys ir dauginiai raumenys yra svarbūs raumenys uţtikrinantys optimalią DDR

funkciją Jie sudaro integruotą atramos sistemą bei pagerina šlapimo pūslės ir tiesiosios ţarnos

funkciją stuburo juosmeninės kryţkaulio dalies stabilumą pusiausvyrą ir vaikščiojimą (Hulme 2002)

Dubens dugnas turi greitai reaguoti į laikysenos liemens raumenų aktyvumo ir vidinio pilvo spaudimo

pokyčius išlaikant sutrauktus raumenis įvairaus intensyvumo fizinio krūvio metu ir juos atpalaiduoti

po krūvio

Diafragma yra svarbiausias kvėpavimo raumuo Ji tarsi kupolas dengia vidaus organus ir

suformuoja atskiriamąjį sluoksnį tarp pilvo ertmės ir krūtinės Diafragmą ir dubens dugną jungia nuo

pilvo ertmės einantis jungiamasis audinys (adventitia) vadinama fascija kuri eina paraleliai

pasidalindama į du lapelius Taigi taisyklingas kvėpavimas yra labai svarbus treniruojant dubens

dugno raumenis Šis kvėpavimas vadinamas diafragminiu arba pilviniu kvėpavimu (Kuhnert Ch

2005)

Diafragma sinergetiškai palengvina skersinio pilvo raumens darbą per kvėpavimo iškvėpimo

fazę Kadangi diafragma pakyla pakeldama vidaus organus 1-3 cm ir sumaţindama vidinį pilvo

spaudimą skersinis pilvo raumuo susitraukia stabilizuodamas juosmens-dubens regioną (Hulme 2002

b) Nurodoma kad nėščiosios kurios sėdi neatsirėmusios ir išlaikydamos taisyklingą juosmeninį

stuburo linkį stovi išsitiesusios ir pas kurias judant apatinės pilvo dalies raumenys yra tvirti

palengvina neintensyvų DDR aktyvumą sinergijoje su giliaisiais pilvo raumenimis didţiąją dienos dalį

Jos pasiţymi gera laikysenos kontrole Tik tada kada pilvo raumenų susitraukimai yra automatiški

dubens dugnas gali atlikti savo atraminę funkciją sulenkus liemenį (Sapsford 2001)

26

Literatūroje nurodoma kad DDR funkcija glaudţiai susijusi su kvėpavimo diafragma

Kvėpuojant diafragma nusileidţia ir grįţta į ramybės padėtį 12-14 kartų per minutę Diafragminis

kvėpavimas yra svarbus norint išlaikyti sveiką stuburą sveiką šlapimo pūslę ir tiesiąją ţarną bei

šlapimo sulaikymą (Hulme 2002)

Įkvėpimo metu kvėpavimo diafragma juda ţemyn pilvas išsipučia o dubens dugnas šiek tiek

pajuda ţemyn jei jis yra elastingas ir atpalaiduotas (Carriere 2002) Nusileidţianti diafragma spaudţia

pilvo organus ir didina šlapimo pūslės ir tiesios ţarnos spaudimą (VPS) (Hulme 2002 ) Organai yra

spaudţiami į pilvo raumenis ir dubens dugną kuris prisitaiko platėdamas Pilvo raumenys ir dubens

dugnas dirba kartu kad paremtų ir subalansuotų diafragmos aktyvumą (Franklin 2003)

Iškvėpimo metu pilvas suplokštėja ir jei iškvėpimas yra stiprus diafragma susitraukia ir juda

į viršų (Carriere 2002) DDR ir pilvo raumenys susitraukia kad galėtų pastumti organus į viršų

(Franklin 2003) Diafragma daugiau kontroliuojama autonominės nervų sistemos nei valingos nervų

sistemos (Hulme 2002 ) Valdomas forsuotas iškvėpimas sukelia ne tik diafragmos bet ir vidinio ir

išorinio įstriţinio pilvo raumenų aktyvaciją Tai skatina įtampos padidėjimą dubens

dugnosutraukiamojo raumens funkciniame vienete (Carriere 1998)

Pagrindiniai liemens organai yra tiesiogiai arba netiesiogiai palaikomi diafragmos taigi

diafragmos ritmiškas judėjimas padeda išlaikyti šių organų normalų mobilumą ir pakelia šlapimo pūslę

2-3 cm per iškvėpimo fazę Diafragma kartu su skersiniu pilvo raumeniu padeda stabilizuoti stuburą

iki padidėjant vidiniam pilvo spaudimui atliekant galūnių judesius

Spaudţiant krūtinės ląstą šonkauliais diafragmos mechanizmas įtakoja ne tik pilvo sienos

raumenis bet ir DDR (Moen ir kt 1990) Ilgalaikis iškvėpimas (ar įsitempimas) aktyvuoja ne tik

diafragmą bet taip pat vidinį ir išorinį įstriţinius pilvo raumenis (Ostergaard ir kt 1992) Tai sukelia

dinaminę funkcinio vieneto DDR padidėjusį įsitempimą Todėl svarbią reikšmę turi gebėjimas

kvėpuoti diafragminiu būdu kurio metu intensyviai priverčiami dirbti pilvo raumenys

Sapsford R R ir Hodges P W atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti ar valingas pilvo raumenų

susitraukimas yra susijęs su dubens dugno raumenų aktyvumu DDR aktyvumas buvo matuojamas

atliekant skirtingo intensyvumo pilvo raumenų susitraukimus gulimoje ir sėdimoje padėtyse DDR

elektromiografinis aktyvumas buvo matuojamas įvedus į makštį ir išeinamąją angą paviršinius

elektrodus Šie matavimai buvo paremti išeinamosios angos ir makšties spaudimo Gauti rezultatai

rodė kad DDR elektromiografijos duomenys padidėjo pilvo raumenų susitraukimo metu DDR

aktyvumas stipraus pilvo raumenų susitraukimo metu nesiskyrė nuo išmatuoto maksimalaus DDR

susitraukimo Išmatuotas pirmiau makšties ir išeinamosios angos slėgio padidėjimas o po to ir pilvo

Išvadose kalbama kad sveikiems tiriamiesiems valingas pilvo raumenų aktyvumas sąlygojo DDR

aktyvumą Dubens slėgio padidėjimas įvykęs prieš pilvo slėgio padidėjimą parodo kad atsakas yra

27

uţprogramuotas Pilvo raumenų treniravimas gali būti labai veiksmingas šių sutrikimų gydyme

(Sapsford R R Hodges P W 2001)

Valingų DDR susitraukimų metu sveikoms moterims kaip atsakas buvo uţregistruotas

charakteringas pilvo raumenų aktyvumas (Steacutephanie J 2006)

Daugelis pilvo raumenis lavinančių pratimų yra įtraukiami į nugaros skausmo ir kitų griaučių

raumenų sistemos sutikimų reabilitavimo programas Buvo atlikta keletas tiriamųjų darbų apie visų

pilvo raumenų aktyvavimą ir įtaką tam tikriems regionams Šis tyrimas parodė kas vidinis apatinės

pilvo sienos vidinės krypties judesys gulimoje ant nugaros padėtyje labiausiai nepriklausomai nuo kitų

pilvo raumenų įtakoja skersinio pilvo raumens aktyvumą (Urquhart DMir kt 2005)

Šlaunų ir liemens judesių metu (Bo ir Stein 1994) izometrinių pilvo pratimų metu (Sapsford

ir kt 1997) ir kitų juosmenį stabilizuojančių raumenų aktyvavimo metu (Jones 1999) buvo

uţregistruotas dubens dugno raumenų elektromiografijos rodiklių padidėjimas

Dar vieno tyrimo metu buvo tiriamas pilvo raumenų atsakas į valingą DDR susitraukimą

moterims anamnezėje neturėjusioms dubens dugno sutrikimų tam kad nustatyti ar yra pilvo ertmę

supančių raumenų ko-aktyvaciją DDR pratimų metu Pilvo raumenų aktyvumas buvo registruojamas

elektromiografijos metodu elektrodų pagalba Tiriamosios sutraukinėjo DDR trijose padėtyse gulint

ant nugaros Visoms tiriamosioms pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas padidėjo virš pradinio

taško atliekant DDR susitraukimus maţiausiai vienoje padėtyje Skersinio pilvo raumens

elektromiografijos aktyvumas buvo didţiausias liemens lenkimo padėtyje o skersinio pilvo raumens

aktyvumas buvo didesnis uţ tiesiojo pilvo raumens aktyvumą liemens tiesimo padėtyje

Buvo atliktas papildomas eksperimentinis tyrimas kurio metu buvo registruojamas gaktinio

stuburgalio raumens ir pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas atliekant tris skirtingus

submaksimalius izometrinius pilvo raumenų pratimus Šio eksperimentinio tyrimo metu nustatytas

gaktinio stuburgalio raumens aktyvumo padidėjimas su kiekvienu pilvo raumenų susitraukimu

Rezultatai rodo kad pilvo raumenų aktyvumas yra normalus atsakas į DDR veiklą

tiriamosioms be DDR sutrikimų ir leidţia manyti kad specifinė pilvo raumenų veikla aktyvuoja DDR

(Sapsford RR ir kt 2001)

Nėštumo metu DDR dėl palaipsniui didėjančio gimdos svorio yra nuolat tempiami ir

neišlaiko jiems tenkamo krūvio todėl izoliuotai aktyvinti šiuos raumenis yra sudėtinga Ilgą laiką buvo

manoma kad liemens stabilizavimo pratimų programa nėščiosioms įjungiant dubens judesius neįtakoja

DDR funkcinės būklės Anksčiau kineziterapeutai mokydami kaip atlikti dubens dugno raumenų

pratimus akcentuodavo pacientams neįtempti pilvo raumenų Šiuo metu poţiūris šiuo klausimu

pasikeitė Egzistuojantis funkcinis ryšys tarp dubens dugno kvėpuojamosios diafragmos bei pilvo ir

nugaros raumenų suteikia galimybę šiuos raumenis aktyvinti netiesiogiai

28

Atliekami tyrimai leidţia suprasti kad yra tam tikros sinergijos tarp pilvo ir DDR Manoma

kad DDR turi dvejopą funkciją dalyvauja liemens stabilumo palaikyme ir šlapimo ir išmatų šalinime

bei laikyme Šios raumenų sinergijos gali sėkmingai pasitarnauti DDR funkcijos sutrikimų

reabilitacijoje Daugeliui moterų prieš ir po gimdymo bendro fizinio aktyvumo pagalba galima

sėkmingai pagerinti dubens dugno raumenų atsigavimą be specifinių dubens dugno raumenų pratimų

Pagrindiniai faktoriai susiję su treniravimosi sėkme yra daugiau pacienčių sutikimas ir

motyvacija nei amţius ar šlapimo nelaikymo laipsnis Paskaičiuota kad tik 15-20 pacienčių sutinka

atlikti DDR treniruotes (Freeman RM 2004)

Nėštumas yra idealus laikotarpis pacienčių edukacijai ir motyvacijai skatinti nes šiuo metu

jos aktyviai lankosi sveikatos prieţiūros įstaigose Yra kilusi idėja kad moterų konsultacijų

laukiamuosiuose moterys galėtų stebėti video medţiagą apie nėštumą ir gimdymą o tuo tarpu ir jų

poveikį DDR šių raumenų pokyčius ir riziką (McLennan MT ir kt 2005)

Bo K ir kitų tyrimo tikslas buvo ištirti kiek moterų nėštumo metu atlieka DDR pratimus

Tyrimo metu nustatyta kad santykinai keletas (17) moterų nėštumo metu reguliariai atliko DDR

pratimus (2006)

Tikėtina kad DDR pakartotinas toninio aktyvumo įgijimas dėl pailgintos skersinių pilvo

raumenų švelnios aktyvacijos prieš padidinant jėgą yra svarbus faktorius atstatantis laiku įvykstantį

DDR atsaką (Sapsford 2001) Kada susitraukia dubens diafragma susitraukia ir pilvo raumenys ir

atvirkščiai Taigi kai dirba DDR jėgos laukas jis palengvina pilvo raumenų susitraukimą (Hulme

2002 )

Funkcinių pratimų tikslas yra atstatyti DDR funkciją Kada DDR lavinimas koordinuojamas

su aplink esančių raumenų treniravimu DDR funkcija yra atstatoma (Carriere 2002)

Tyrimai parodė kad atliekant maksimalų DDR susitraukimą padidėja visų pilvo raumenų

aktyvumas Tiesiojo pilvo raumens atsakas buvo maţiausias Atliekant juosmeninį lenkimą didţiausias

buvo skersinio pilvo raumens ir išorinio įstriţinio raumens aktyvumas Pastebėta kad atliekant netgi

silpną DDR susitraukimą skersinis raumuo duoda atsaką nepriklausomai nuo liemens padėties

Priešingai atliekant įvairius izometrinius pilvo raumenų manevrus padidėjęs pilvo raumenų

elektromiografinis aktyvumas įtakoja gaktinio stuburgalio raumens ir išeinamosios angos raumenų

aktyvumą DDR ir dauginio raumens koaktyvacija taip pat buvo tiriama tačiau patvirtinantys rezultatai

negauti

Atsiţvelgiant į tai kad dubens dugno raumenys yra liemens stabilumo palaikymo sistemos

dalis kurią sudaro tam tikri lokalieji raumenys nepakankama kitų lokaliųjų raumenų veikla veikia

DDR toninį aktyvumą ir įsijungimo į darbą laiko funkcinės veiklos metu Nugaros skausmas gali būti

prieţastimi maţinančia DDR toninį aktyvumą Taip pat ir klubinio kryţkaulio sąnario sutrikimai gali

įtakoti liemens stabilumo sistemą

29

Nuo 1962 m su nėštumu susijusios dubens ir juosmeninės stuburo dalies diagnozė

prognozės ir gydymas kėlė diskusijas ir iki šiol besitęsiantį nuomonių išsiskyrimą Be to naujausi

gydymo strategijų tyrimai atspindi įvairias nuomones iš tiesų rodančias kad egzistuoja profesinis

neapibrėţtumas dėl optimalaus gydymo metodo (Bastiaenen ir kt 2004)

Publikuojami įvairių studijų gydymo rezultatai tačiau didesnė dauguma jų yra nepatvirtinti

Nėščiųjų dubens ir juosmeninės stuburo dalies skausmų gydymas yra nukreiptas į skausmo maţinimą

susidedantį iš padėčių ir kai kurių kasdieninių veiksmų (lipimo laiptais kėlimo liemens sukimo

judesių) vengimo bei korekcinių pratimų programos

Kineziterapija vandenyje labai populiari ir efektyvi forma gydanti daugelį judamojo aparato

ligų Vienas iš privalumų treniruojantis baseine yra tas kad vandenyje neţiūrint judesių stuburas

veikiamas labai nedidelių apkrovų Taip yra dėl to kad vandenyje ţmogus tampa bdquobesvorisldquo

Vandenyje kaip ir sausumoje pasiekiama gerų rezultatų derinant kvėpavimą ir tempimą

didesnis raumenų pailgėjimas įmanomas vandenyje (Freedmann 2000)

Juosmeninės stuburo dalies lenkimas įtakoja DDR atsaką Moterims yra sunkiau aktyvuoti

DDR kada juosmeninė stuburo dalis yra lenkimo padėtyje Pas daugelį moterų pilvo siena pasislenka

pirmyn lenkiantis stovimoje padėtyje ir tai maţina DDR aktyvumą Eksperimentinėje situacijoje

sveikoms moterims pilvo sienos pasislinkimas pirmyn sumaţino šlaplės spaudimą (Sapsford 2001)

Kadangi ritmingus kvėpavimo judesius palaiko pilvo ir dubens dugno raumenų sinerginė veikla tad

būtina uţtikrinti normalų šių raumenų funkcionavimą Dubens dugno raumenų aktyvacijai ir

stiprinimui taikoma Kegelio bei Tansbergerio metodikos (Baumann L 2005)

30

2 TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA

21 Tyrimo organizavimas ir tiriamųjų kontingentas

Tyrimo objektas nėščių moterų dubens dugno raumenys

Tyrimas buvo atliekamas KMUK Akušerijos ginekologijos klinikoje Kauno II klinikinės

ligoninės akušerijos skyriuose bei P Maţylio gimdymo namų fizinės medicinos ir reabilitacijos

skyriuje Tyrimas pradėtas 2007 spalio mėnesį ir tęsėsi iki 2009 kovo mėnesio

Pradiniame tyrimo etape dalyvavo 87 sveikos pirmą kartą besilaukiančios savanorės nėščios

moterys kurių nėštumas buvo nuo 28 nėštumo savaitės Visos tiriamosios buvo stebimos akušerių ndash

ginekologų pagal profilaktinį nėščiųjų prieţiūros planą Tiriamųjų amţius nėštumų skaičius ir kiti

tyrimui svarbūs medicininiai duomenys buvo surinkti iš nėščiųjų medicininės dokumentacijos

Tyrimo baigiamajame etape dalyvavo 60 nėščių moterų 27 nėščiosios dėl įvairių prieţasčių

(nepalankios akušerinės situacijos ūmių kvėpavimo takų susirgimų odos alerginių reakcijų ir kitų

neaiškių prieţasčių) baigiamajame tyrimo etape nedalyvavo

Visos savanorės nėščios moterys sutikusios dalyvauti tyrime buvo suskirstytos į dvi grupes

kontrolinę ir tiriamąją Tiriamąją grupę sudarė moterys sutikusios dalyvauti tyrime ir lankyti mokamas

baseino procedūras Kauno II klinikinės ligoninės bei P Maţylio gimdymo namų fizinės medicinos ir

reabilitacijos skyriuose Kontrolinę grupę sudarė moterys kurios nedalyvavo jokiose fizinės veiklos

procedūrose ir buvo stebimos KMUK Akušerijos ginekologijos klinikos moterų konsultacijoje

Tiriamųjų amţius

Tyrimo metu dalyvavusių respondenčių amţius nuo 20 iki 35 m tiriamojoje grupėje amţiaus

vidurkis lygus 2677plusmn 066 m kontrolinėje grupėje - 274plusmn 061 m(ţr 5 pav)

31

Tiriamųjų amžius

2742677

18

20

22

24

26

28

30

Tiriamoji gr Kontrolinė gr

Meta

i

5 pav Tiriamųjų amžius grupėse

Tam kad įvertinti amţiaus įtaką dubens dugno raumenų jėgai ir juosmens mobilumui

nėštumo metu visos tiriamosios buvo suskirstytos į dvi grupes pagal amţių jaunesnių ir vyresnių nei

30 m (ţr 1 lentelė)

1 lentelė

Tiriamųjų skaičius ir amžiaus vidurkis amžiaus grupėse

Tiriamųjų skaičius

amţiaus grupėse

le29 m (n=45) ge 30 m (n=15)

Amţiaus vidurkis 2558plusmn036 316plusmn046

22 Tyrimo metodai

221 Literatūros analizė

Buvo atlikta sisteminė mokslinių tyrimų analizė kur pateikiami duomenys apie DDR pratimų

metodus jų įtaką gydant įvairius dubens dugno sutrikimus ir pateikta šio darbo Paieškos metu buvo

naudojamos kompiuterinės bibliografinės medicininės duomenų bazės MEDLINE COCHRANE

32

BIOMED Straipsniai atrinkti pagal raktaţodţius dubens dugno raumenų treniravimas nėštumo metu

(pelvic floor training in pregnancy) dubens dugno raumenų disfunkcija (pelvic floor dysfunction)

liemens stabilumas (lumbar spine stability) diafragmos dubens dugno ir pilvo raumenų funkciniai

ryšiai (diaphragma pelvic floor and abdominal muscles co-activation) Panaudoti moksliniai

straipsniai atspausdinti ţurnale bdquoSveikatos mokslaildquo bei vadovai skirti akušerijos ginekologijos bei

urologijos profesionalams

222 DDR jėgos vertinimas

Objektyvi dubens dugno raumenų jėga šio tyrimo metu buvo vertinama atliekant maksimalų

DDR sutraukimą Buvo registruojamas trijų maksimalių DDR sutraukimų tarp kurių poilsio intervalas

2s jėgos (mmHg) vidurkis Jėgos matavimui buvo naudojamas mediciniškai patikrintas DDR

funkcijos matavimo aparatas (bdquoPelvexiserldquo Wolfram Haboeck Co Austria) (ţr 6 pav) sukurtas

gydytojos Ilse Michil Prietaisas yra skirtas testuoti ir gydyti šlapimo nelaikymą bei atstatyti DDR

funkciją Treniruoklis gali suteikti pasipriešinimą atliekant pratimus bei fiziologinio grįţtamojo ryšio

informaciją apie DDR susitraukimus

6 pav bdquoPelvexiserldquo

DDR jėga buvo matuojama moterims gulint ant nugaros kojas sulenkus per kelius pėdomis

remiantis į pagrindą ant kurio guli

33

223 Juosmens mobilumo vertinimas

Šoberio testo pagalba matuojamas juosmeninės stuburo srities mobilumas (ţr 7 pav)

nuo klubakaulio keterų išvedama linija link stuburo paţymimas taškas S2 stuburo slankstelio

lygyje

paţymima 10 cm į viršų

paţymima 5 cm ţemyn

po to tiriamoji lenkiasi į priekį

vėl matuojamas atstumas tarp taškų (Moses S 2008)

Jei atstumas padidėja 5 cm ndash normalus juosmens mobilumas o jei lt4cm ndash juosmens

mobilumas sumaţėjęs Skirtumas tarp dviejų matavimų parodo juosmens mobilumą Yra keletas

problemų susijusių su šiuo tyrimo metodu Pavyzdţiui yra abejonių šio testo patikimumu Literatūroje

yra įrodymų kad bandymai grindţiami orientyrų apčiuopa neduoda patikimų rezultatų Be to

paţymėti ant paciento odos taškai ir išmatuoti atstumai tarp jų yra netinkamas būdas įvertinti

segmentinį mobilumą nes jis gali būti įtakojamas fascijos odos ir riebalinio audinio

Auksinis standartas galėtų būti stereofotogrametrinė analizė siekiant nustatyti kaulų judėjimą

Ši procedūra atliekama vietinės anestezijos pagalba implantavus į odą tam tikrą aparatą (Magee D J

2002)

Nėštumo metu daugelio tyrimo metodų negalima atlikti dėl tam tikrų apribojimų ir įvairios

rizikos Šiame tyrime pasirinktas Šoberio testas juosmens mobilumo vertinimui yra neinvazinė

procedūra nėra ţalingas ar rizikingas tyrimo metodas nėštumo metu

as

as

15cm

7 pav Šoberio testo procedūra

34

224 Matematinės statistikos metodai

Tyrimo metu gauti duomenys apdoroti SPSS 130 for Windows kompiuterine programa

Kiekybiniams kintamiesiems įvertinti buvo skaičiuojami aritmetiniai vidurkiai standartiniai

nuokrypiai ir vidurkių paklaidos Priklausomų ir nepriklausomų imčių vidurkių reikšmių skirtumų

reikšmingumas kai tiriamųjų imtis buvo daugiau kaip 15 skaičiuojamas pagal Stjudento t kriterijų Jei

tiriamųjų imtis buvo maţiau kaip penkiolika buvo taikomas neparametrinis Vilkoksono testas (z)

priklausomoms imtims ir Manio-Vitnio testas (z) nepriklausomoms imtims Nagrinėjamų rodiklių

ryšiams tirti buvo skaičiuojamas Pirsono koreliacijos koeficientas (r) Skirtumas kai plt005 buvo

vertinamas kaip statistiškai patikimas Dydţiai pateikiami kaip aritmetiniai vidurkiai ( x ) plusmn

standartinės vidurkio įverčio paklaidos ( Sx )

23 Taikytos metodikos aprašymas

Tiriamajai grupei buvo taikyta sveikatingumo programa baseine atitinkančiame Lietuvos

higienos normą (Lietuvos higienos norma HN 1092005 Baseinai Įrengimo ir prieţiūros saugos

sveikatai reikalavimai)Vandens temperatūra 32-33 ordm C pH ndash 68-72 liekamojo aktyvaus chloro

koncentracija vandenyje palaikoma nuo 03 iki 10 mgl

Sveikatingumo programos metu nėščiosioms buvo taikyta stuburo stabilizavimo pratimų

programa įjungiant aktyvius dubens-juosmens judesius ir diafragminį kvėpavimą Ši programa paremta

Tansberger aprašyta pratimų metodika (Carriere B 1998) Jos esmė ndash egzistuojantis funkcinis ryšys

tarp diafragmos pilvo dubens dugno ir nugaros raumenų kurie reciprokinės inervacijos principu dirba

kaip vienas funkcinis vienetas Tiriamosios lankė uţsiėmimus 2 kartus per savaitę Uţsiėmimo trukmė

buvo 45 minutės pratimai atliekami vidutiniu tempu po 8-10 kartojimų Vieno uţsiėmimo metu

pratimus atliko 2-3 moterys Buvo taikomi

Kvėpavimo pratimai

Atliekami aktyvūs dubens-juosmens judesiai derinant su diafragminiu kvėpavimu bei

išlaikant juosmens linkį neutralioje padėtyje Įkvėpimo metu diafragmai leidţiantis ţemyn dubuo

sukamas pirmyn atpalaidavus pilvo sienos raumenis ir įtempiant nugaros raumenis (dubuo sukamas iki

fiziologinio juosmens linkio) Iškvėpimo metu dubuo sukamas atgal aktyvuojant skersinį pilvo

raumenį ir tempiant nugaros raumenis Šie aktyvūs dubens-juosmens judesiai atliekami įvairiose

pradinėse padėtyse

Pilvo raumenų stiprinimo pratimai

Nugaros tempimo pratimai

35

3 REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

31 Tiriamųjų juosmens mobilumo testavimo duomenys

Įvertinus gautus tyrimo rezultatus paaiškėjo kad 28-tą nėštumo savaitę juosmens mobilumo

vidurkis tiriamojoje grupėje buvo 848plusmn016 cm o kontrolinėje grupėje ndash 857plusmn019 cm Abiejų grupių

vidurkiai buvo panašūs (pgt005)

Antrojo testavimo metu ty 38-tą nėštumo savaitę kontrolinėje grupėje nustatytas statistiškai

patikimas juosmens mobilumo sumaţėjimas (plt005) kuris sudarė 2003plusmn186 Kontrolinės grupės

nagrinėjamo rodiklio vidutinė reikšmė buvo 685plusmn022 cm Tuo tarpu atlikus tiriamosios grupės

pakartotinio testavimo rezultatų analizę nustatėme neţymų (pgt005) juosmens mobilumo sumaţėjimą

(206plusmn096) Šios grupės vidurkis buvo 828plusmn013 cm Palyginus abiejų grupių juosmens mobilumo

testavimo duomenis nustatytas statistiškai patikimas skirtumas (plt005)

Gautus rezultatus galima paaiškinti tuo kad tiriamosios grupės moterims sveikatingumo

programoje dominavo dubens ndash juosmens mobilumo pratimai

Juosmens mobilumas

828848

685

857

4

5

6

7

8

9

10

28 savaitė 38 savaitė

Am

pli

tud

ė

cen

tim

etr

ai

Tiriamoji gr

Kontrolinė gr

plt005

kontrolinės grupės abiejų tyrimų vidurkiai skiriasi statistiškai patikimai (plt005)

8 pav Juosmens mobilumo vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę

36

Daugelis pilvo raumenis lavinančių pratimų yra įtraukiami į nugaros skausmo ir kitų griaučių

raumenų sistemos sutikimų reabilitavimo programas Buvo atlikta keletas tiriamųjų darbų apie visų

pilvo raumenų aktyvavimą ir įtaką tam tikriems regionams Vienas iš jų tyrimas parodė kad vidinis

apatinės pilvo sienos vidinės krypties judesys gulint ant nugaros nepriklausomai nuo kitų pilvo

raumenų labiausiai įtakoja skersinio pilvo raumens aktyvumą (Urquhart DMir kt 2005)

32 Nėščiųjų dubens dugno raumenų vertinimo duomenys

Vertinant DDR jėgą perineometru 28-tą nėštumo savaitę nustatyta kad tiriamosios ir

kontrolinės grupės testų rezultatai buvo panašūs (pgt005) kontrolinės grupės DDR jėga buvo

1277plusmn030 mmHg tiriamosios grupės ndash 1273plusmn042 mmHg

Antrojo testavimo metu tiriamojoje grupėje DDR jėga statistiškai patikimai nesiskyrė

(pgt005) ir jėgos sumaţėjimas sudarė tik 149plusmn172 o vidurkis buvo lygus 1247plusmn042 mmHg

Kontrolinėje grupėje sumaţėjimas siekė net 2542 plusmn24 jėgos vidurkis buvo lygus 95plusmn026 mmHg

Nustatyta kad 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę DDR jėga kontrolinėje grupėje statistiškai patikimai

skyrėsi (plt005)

DDR jėga

1273 12471277

95

4

6

8

10

12

14

28 savaitė 38 savaitė

mm

Hg

Tiriamoji gr

Kontrolinė gr

plt005

kontrolinės grupės abiejų tyrimų vidurkiai skiriasi statistiškai patikimai (plt005)

9 pav DDR jėgos vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę

37

Gautus rezultatus galima komentuoti taip kad šios grupės moterims sveikatingumo

programos metu atliekant dubens sukamuosius judesius ir juos suderinus su kvėpavimu lengviau

aktyvuojasi ir stiprėja DDR

Lyginant mūsų tyrime gautus duomenis su uţsienio autorių duomenimis rezultatai yra

panašūs 2001m atlikto tyrimo metu buvo tiriamas pilvo raumenų atsakas (elektromiografijos metodu)

į valingą DDR susitraukimą Tiriamosios sutraukinėjo DDR trijose padėtyse gulint ant nugaros

Visoms tiriamosioms pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas padidėjo virš pradinio taško

atliekant DDR susitraukimus maţiausiai vienoje iš padėčių Skersinio pilvo raumens

elektromiografijos aktyvumas buvo didţiausias liemens lenkimo padėtyje o skersinio pilvo raumens

aktyvumas buvo didesnis uţ tiesiojo pilvo raumens aktyvumą liemens tiesimo padėtyje

Buvo atliktas papildomas elektromiografijos tyrimas kurio metu buvo registruojamas

gaktinio stuburgalio raumens ir pilvo raumenų aktyvumas atliekant tris skirtingus submaksimalius

izometrinius pilvo raumenų pratimus Šio eksperimentinio tyrimo metu nustatytas gaktinio stuburgalio

raumens aktyvumo padidėjimas su kiekvienu pilvo raumenų susitraukimu

Rezultatai rodo kad pilvo raumenų aktyvumas yra normalus atsakas į DDR veiklą

tiriamosioms be DDR sutrikimų ir leidţia manyti kad specifinė pilvo raumenų veikla aktyvuoja DDR

( Sapsford RR ir kt 2001)

Skiriant dubens dugno raumenų pratimus dubens dugno raumenų disfunkcijos gydyme

daţnai pabrėţiamas pilvo raumenų atpalaidavimas Šio atlikto tyrimo tikslas buvo ištirti sąveiką tarp

atskirų raumenų pilvo ir dubens dugno raumenų veiklos ir vidinio pilvo spaudimo poveikį raumenų

veiklai naudojant paviršinę ir vidinę raumenų elektromiografiją Tiriamosios buvo tiriamos gulimoje

ant nugaros ir stovimoje padėtyse Rezultatai parodė kad transversus abdominis (TP) ir obliquus

internus (OI) buvo atliekami per visą dubens dugno raumenų susitraukimus Rezultatai parodė kad

skersinis ir vidinis įstriţinis raumuo į veiklą buvo įtraukiami visos dubens dugno raumenų veiklos

metu Dėl šių prieţasčių buvo neįmanoma efektyviai sutraukti dubens dugno raumenų išlaikant

atpalaiduotus pilvo raumenis Vidutinis vidaus pilvo spaudimo padidėjimas 10 mmHg (gulimoje ant

nugaros padėtyje) buvo uţregistruotas maksimalus dubens raumenų susitraukimas Maksimalaus

dubens dugno raumenų susitraukimo metu vidinis pilvo spaudimas vidutiniškai pakildavo 10 mmHg

(gulint ant nugaros)

Šie rezultatai rodo kad atliekant dubens dugno raumenų pratimus patarimai atpalaiduoti

pilvo sieną yra netinkami ir gali neigiamai paveikti pratimų atlikimą (Neumann P ir Gill V 2002)

38

33 Skirtingo amţiaus nėščių moterų juosmens mobilumo ir dubens dugno

raumenų jėgos vertinimo duomenys

Jaunesnių nei 30 m nėščiųjų grupėje juosmens mobilumas tiek pirmo tiek ir pakartotinio

tyrimo metu buvo statistiškai reikšmingai (plt005) didesnis nei vyresnių (ţr 10 pav) 28-tą nėštumo

savaitę jaunesnių nei 30 m grupėje juosmens mobilumas buvo 869plusmn014 cm o vyresniųjų ndash

803plusmn022 cm Atlikus tyrimą 38-tą savaitę jaunesnių grupėje gautas statistiškai reikšmingas juosmens

mobilumo sumaţėjimas - 95plusmn174 (plt005) Vyresnių grupėje pakartotinai atlikus testavimą

nustatytas reikšmingas rezultatų pokytis - 1567plusmn329 (plt005) Nėštumo pabaigoje vyresnių moterų

juosmens mobilumas sumaţėjo iki ndash 68plusmn037 cm Gautus duomenis galime paaiškinti amţiaus ir

mobilumo maţėjimo priklausomybe

Juosmens mobilumas

782

869

68

803

4

5

6

7

8

9

10

28 savaitė 38 savaitė

Am

pli

tud

ė

cen

tim

etr

ai

le 29 m

ge 30 m

plt005 plt005

10 pav Juosmens mobilumo vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę skirtingo amžiaus

grupėse

Jaunesnių nei 30 m nėščiųjų grupėje DDR jėga abiejų testavimų metu buvo statistiškai

reikšmingai didesnė nei vyresnių (plt005) (ţr 11 pav) 28-tą nėštumo savaitę jaunesnių moterų

grupėje DDR jėga buvo lygi 1304plusmn028 mmHg o vyresnių ndash 1187plusmn052 mmHg 38-tą savaitę

jaunesnių grupėje DDR jėgos rodikliai buvo ndash 114plusmn032 mmHg o vyresnių ndash 973plusmn075 mmHg

Abiejų tyrimų vidurkių skirtumai tiek tiriamojoje tiek ir kontrolinėje grupėje buvo statistiškai patikimi

(plt005) Tyrimų rezultatai parodė kad vyresnių tiriamųjų DDR jėgos sumaţėjimo pokytis sudarė

39

1857plusmn432 ir buvo reikšmingai didesnis nei jaunesnių moterų grupėje (plt005) Pastarųjų

testuojamų raumenų jėgos sumaţėjimo pokytis siekė 1175plusmn243

Apie amţiaus įtaką DDR funkcinei būklei savo tyrimų išvadose teigia ir daugelis uţsienio

autorių Viename iš jų Grodstein ir kiti (2003) nurodė kad DDR disfunkcija paplitusi tarp moterų

kurios gimdė vyresnio amţiaus ir kurios buvo jaunesnės pirmo gimdymo metu

DDR jėga

1304

1141187

973

3

5

7

9

11

13

15

28 savaitė 38 savaitė

mm

Hg

le 29 m

ge 30 m

plt005 plt005

11 pav DDR jėgos vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę skirtingo amžiaus grupėse

Vertinant sveikatingumo programos poveikio efektyvumą juosmens mobilumui ir dubens

dugno raumenų jėgai jaunesnių nei 30 grupėje moterų kurioms buvo taikytas poveikis abiejų tyrimų

rezultatai buvo panašūs (pgt005) juosmens mobilumo vidutinės reikšmės sumaţėjimas siekė tik

138plusmn1 o DDR jėgos - 055plusmn203 (ţr 2 lentelė) Jaunesnių moterų kurioms poveikis netaikytas

pirmo ir antro testavimo rezultatai skyrėsi statistiškai reikšmingai (plt005) juosmens mobilumo

vidutinės reikšmės sumaţėjimas sudarė 1879plusmn210 o DDR jėgos - 2455plusmn268 38-tą savaitę gauti

rezultatai parodė statistiškai patikimą skirtumą tarp jaunesnių moterų grupės taikant poveikį ir

netaikant (plt005)

Tyrimų duomenų analizė parodė kad vyresnių nei 30 metų grupėje taikant ir netaikant

sveikatingumo programos poveikį pirmo ir antro testavimo juosmens mobilumo vidutinės reikšmės

statistiškai reikšmingai skyrėsi (plt005) Atlikus tyrimą 38 savaitę grupėje kur poveikis nebuvo

taikytas juosmens mobilumo sumaţėjimas sudarė 2293plusmn383 o grupėje kur sveikatingumo

40

programos poveikis buvo taikytas minėtas rodiklio sumaţėjimas siekė 477plusmn098 Abiejose vyresnių

moterų grupėse juosmens mobilumo pokytis buvo statistiškai patikimas (plt005)

Grupėje kuri nelankė uţsiėmimų baseine abiejų testavimų DDR jėgos vidurkiai statistiškai

patikimai skyrėsi (plt005) 38 savaitę registruotas jėgos sumaţėjimas sudarė 2746plusmn520 Grupėje

kuri lankė uţsiėmimus nagrinėjamo rodiklio sumaţėjimas nebuvo statistiškai reikšmingas (pgt005) ir

siekė 524plusmn252

Analizuojant pakartotinio testavimo nėštumo pabaigoje rezultatus matome kad dubens dugno

raumenų jėga šioje amţiaus grupėje statistiškai patikimai buvo didesnė moterų kurioms buvo taikytas

poveikis (1233plusmn071 cm) palyginus su nėščiosiomis kurios nedalyvavo sveikatingumo programoje

(8plusmn068 cm) (plt005)

Apibendrinant gautus statistiškai patikimus rezultatus galima teigti kad tiek jaunesnėms tiek

vyresnėms nei 30 m moterims sveikatingumo programos poveikis buvo efektyvus dubens dugno

raumenų funkcinei būklei ir juosmens mobilumo išlaikymui nėštumo metu (plt005)

2 lentelė

Sveikatingumo programos pratimų įtaka juosmens mobilumui ir dubens dugno

raumenų jėgai skirtingo amžiaus moterims nėštumo metu

Tiriamosios

Juosmens mobilumas (cm) Dubens dugno raumenų jėga (mmHg)

28 savaitė 38 savaitė

Skirtumo

reikšming

umas

28 savaitė 38 savaitė

Skirtumo

reikšming

umas

le29 m

Be

poveikio 898plusmn02 729plusmn024 plt005 1348plusmn046 1014plusmn046 plt005

Taikant

poveikį 846plusmn019 829plusmn018 pgt005 1267plusmn034 125plusmn028 pgt005

Skirtumo

reikšmingu

mas

pgt005 plt005 - pgt005 plt005 -

ge 30 m

Be

poveikio 761plusmn02 583plusmn025 plt005 1111plusmn068 8plusmn068 plt005

Taikant

poveikį 867plusmn033 825plusmn031 plt005 13plusmn063 1233plusmn071 pgt005

Skirtumo

reikšmingu

mas plt005 plt005 - pgt005 plt005 -

Rodikliai

41

Daugelis autorių įvairiuose literatūros šaltiniuose skelbia panašius rezultatus apie dubens

dugno raumenų pilvo nugaros raumenų ir diafragmos funkcinius ryšius

Sapsford R R ir Hodges P W atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti ar valingas pilvo raumenų

susitraukimas yra susijęs su dubens dugno raumenų aktyvumu DDR aktyvumas buvo matuojamas

atliekant skirtingo intensyvumo pilvo raumenų susitraukimus gulimoje ir sėdimoje padėtyse DDR

elektromiografinis aktyvumas buvo matuojamas įvedus į makštį ir išeinamąją angą paviršinius

elektrodus Šie matavimai buvo paremti išeinamosios angos ir makšties spaudimo

Gauti rezultatai rodė kad DDR elektromiografijos duomenys padidėjo pilvo raumenų

susitraukimo metu DDR aktyvumas stipraus pilvo raumenų susitraukimo metu nesiskyrė nuo

išmatuoto maksimalaus DDR susitraukimo Išmatuotas pirmiau makšties ir išeinamosios angos slėgio

padidėjimas o po to ir pilvo Išvadose kalbama kad sveikiems tiriamiesiems valingas pilvo raumenų

aktyvumas sąlygojo DDR aktyvumą Dubens slėgio padidėjimas įvykęs prieš pilvo slėgio padidėjimą

parodo kad atsakas yra uţprogramuotas Pilvo raumenų treniravimas gali būti labai veiksmingas šių

sutrikimų gydyme ( Sapsford R R Hodges P W 2001)

34 Dubens dugno raumenų ir juosmens mobilumo priklausomybė grupėse

Atlikta nagrinėjamų rodiklių koreliacinė analizė parodė kad tiriamojoje grupėje tarp juosmens

mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių buvo tiesinė tiesioginė priklausomybė maţėjant

juosmens mobilumui maţėja ir dubens dugno raumenų jėga (16 pav) Koreliacijos koeficiento dydis

(r=0635) parodė vidutinio stiprumo statistiškai patikimą poţymių tarpusavio ryšį (plt005)

Dubens dugno raumenų ir juosmens mobilumo priklausomybę analizavo daugelis uţsienio

autorių Madill SJ ir McLean L tyrimo tikslas buvo nustatyti ar pilvo raumenų aktyvacija įtakoja

stiprų dubens dugno raumenų susitraukimą ir taip prisideda prie moterų šlapimo sulaikymo

mechanizmo Buvo siekiama nustatyti pilvo raumenų aktyvacijos lygį ir raumenų veiklos modelius

susijusius su valingais dubens dugno raumenų susitraukimais moterims neturinčioms dubens dugno

raumenų disfunkcijos

Tyrime dalyvavo 15 neturinčių dubens dugno raumenų disfunkcijos moterų Jos atliko tris

kiekvieno iš keturių pilvo raumenų maksimalius susitraukimus ir taip pat dubens dugno raumenų

susitraukimus gulimoje ant nugaros padėtyje Pilvo ir DDR veikla buvo registruojama

elektromiografijos pagalba o vidinis makšties spaudimas matuojamas naudojant modifikuotą

Femiscan zondą Tam tikras aktyvavimo modelis buvo pastebėtas kai skersinis vidinis ir tiesusis pilvo

raumenys dirbo su DDR prasidėjus maksimaliam vidiniam makšties slėgiui PFM veiklos vyravo

42

pradedant didėti makšties spaudimui o vėliau slėgio padidėjimas (iki 70 didţiausio galimo slėgio)

yra susijęs su kombinuota DDR skersinio pilvo tiesiojo ir vidinio įstriţinio raumenų veikla

Išvadose teigiama jog buvo nustatyti tam tikri pilvo raumenų veiklos modeliai kaip atsakas į

valingą dubens dugno raumenų susitraukimą moterims neturinčioms dubens dugno raumenų

disfunkcijos (2006)

Kontrolinės grupės dubens dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo

priklausomybė

-12

-1

-08

-06

-04

-02

0

02

04

06

-25 -2 -15 -1 -05 0 05 1 15 2 25

mmHg

cen

tim

etr

ai

12 pav Juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių tarpusavio priklausomybė

tiriamojoje grupėje

Tuo tarpu kontrolinės grupės juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių

tarpusavio ryšys buvo silpnas statistiškai nepatikimas (r=0192 plt005)

43

Kontrolinės grupės dubens dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo

priklausomybė

-12

-1

-08

-06

-04

-02

0

02

04

06

-25 -2 -15 -1 -05 0 05 1 15 2 25

mmHg

cen

tim

etr

ai

13 pav Juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių tarpusavio priklausomybė

kontrolinėje grupėje

Apibendrinant testavimo rezultatus galima teigti kad išlaikant juosmens mobilumą nėštumo

metu DDR jėga galinti turėti įtakos nėščiųjų epizodiniam šlapimo nelaikymui nemaţėja Esant

susilpnėjusiam ar pertemptam skersiniam pilvo raumeniui gali atsirasti liemens nestabilumas tiesiogiai

įtakojantis apatinės nugaros dalies skausmus bei disfunkcijas

Gautus šio tyrimo rezultatus galime traktuoti ir atvirkščiai ty nėštumo metu didelį dėmesį

skiriant dubens dugno raumenų aktyvacijai įtakojamas ir liemens stabilumas išlaikant dubens ndash

juosmens mobilumą

Tyrimai leidţia suprasti kad yra tam tikros sinergijos tarp pilvo ir DDR Manoma kad DDR

turi dvejopą funkciją dalyvauja liemens stabilumo palaikyme ir šlapimo ir išmatų šalinime bei

laikyme Šios raumenų sinergijos gali sėkmingai pasitarnauti DDR funkcijos sutrikimų reabilitacijoje

Juosmens ndash dubens regionui reikalingas stabilumas tam kad būtų galima pernešti krūvį

liemeniui ir viršutinėms galūnėms Tačiau tuo pačiu turi būti ir pakankamas mobilumas kad

uţtikrinti pakankamą judėjimą

44

IŠVADOS

1 Dubens dugno raumenų jėga nuo 28-tos iki 38-tos nėštumo savaitės kontrolinėje

grupėje maţėjo (plt005) o tiriamojoje liko panaši

2 Vertinant juosmens mobilumo kaitą nėštumo metu kontrolinėje grupėje nustatytas

reikšmingas sumaţėjimas (plt005) o tiriamojoje grupėje stebėta tik maţėjimo

tendencija

3 Jaunesnių nei 30 metų nėščiųjų grupėje juosmens mobilumas ir dubens dugno raumenų

jėga tiek 28-tą tiek ir 38-tą savaitę buvo statistiškai reikšmingai didesnė nei vyresnių

(plt005)

4 Juosmens mobilumas įtakoja dubens dugno raumenų funkcinę būklę išlaikant juosmens

mobilumą dubens dugno raumenų jėga nėštumo metu nemaţėja

45

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1 Izoliuotai aktyvinti dubens dugno raumenis nėštumo metu nėra tikslinga nes šių raumenų

susitraukimas dėl ilgalaikio palaipsniui didėjančio krūvio nėra pakankamai efektyvus

2 Dėka funkcinių ryšių nėštumo metu rekomenduojama didesnį dėmesį skirti kvėpuojamajai

diafragmai pilvo bei nugaros raumenims grąţinant ar lavinant dubens dugno raumenų

funkciją

3 Aktyvinant dubens dugno raumenis tikslinga į pratimų programą įjungti aktyvius dubens-

juosmens judesius akcentuojant kvėpavimą

4 Rekomenduojama nėštumo metu stabilizuoti liemenį Aktyvūs dubens-juosmens judesiai ne tik

išlaiko juosmens mobilumą bet ir stabilizuoja liemenį tiesiogiai susijusį su dubens dugno

raumenų funkciją

46

LITERATŪRA

1 Baumann L(2005) Kineziterapijos efektyvumas maţinant nugaros skausmus

nėštumo metu Magistro baigiamasis darbas Sporto biomedicinos fakultetas

Kineziterapijos ir sporto medicinos katedra ndash Kaunas 65p

2 J Buivydienė (2004) Nėštumo ir gimdymo įtaka dubens dugno raumenų funkcijai

Magistro baigiamasis darbas Kauno medicinos universitetas Visuomenės sveikatos

fakultetas kineziologijos ir sporto medicinos katedra - Kaunas 50p

3 Zachovajevas P Zachovajevienė B Baltaduonienė D Tadaravičiūtė R (2007)

Moterų kurias kamuoja įtampos šlapimo nelaikymas dubens dugno raumenų

lavinimo kineziterapijos metodais veiksmingumas Sveikatos mokslai Volume 17

Number 7

4 Barr KP Griggs M Cadly T (2005)Lumbar stabilization American Journal of

Physical Medicine and Rehabilitation 6473-480

5 Bastiaenen Caroline HG Rob A de Bie Wolters Pieter MJC Janneke M

Bastiaanssen Aldegonda BA Klabbers ir kt (2004) Treatment of pregnancy

related pelvic girdle andor low back pain after delivery design of a randomized

clinical trial within a comprehensive prognostic cohort study BMC Public

HealthDec 244(1)67

6 Beazel J R (2004) Lumbar pelvis and hip examination with emphasis on function

of the lower quarter University of Virginia Healthsouth APTA Presentation

Chicago

7 Boslash K Talseth T Holme I (1999) Single blind randomised controlled trial of

pelvic floor exercises electrical stimulation vaginal cones and no treatment in

management of genuine stress incontinence in women BMJ 318 487minus493

8 Bo K amp Braekken IH (2005) PFMT in treatment and prevention of POP (POP

study) National Library of Medicine December

9 Bo K amp Sherburn M (2005) Evaluation of female pelvic-floor muscle function

and strength Phys Ther 85269 ndash282

10 Bo K amp Stien R (1994) Needle EMG registration of striated urethral wall and pelvic

floor activity patterns Neurourol amp Urodyn 1335-41

11 Burgio K L Robinson J C Engel B T (1986) The role of biofeedback in

Kegel exercise training for stress urinary incontinence American Journal of

Obstetrics and Gynaecology 1 (154) 58minus64

47

12 Burgio K L Zyczynski H Locher J L et al (2003) Urinary Incontinence in the

12-Month Postpartum Period Obstetrics and Gynecology 6 (102) 1291minus1298

13 Carriegravere B (1998) The Swiss Ball Theory Basic Exercises and Clinical

Application New York Springer

14 Carriegravere B (2002) Fitness for the Pelvic Floor New York Thieme

15 Chiarelli P (1995) Womenlsquos Waterworks ndash Curing Incontinence Snohomish WA

Khera Publications

16 Chiarelli J Cockburn J (2002) Promoting urinary continence in women after

delivery randomised controlled trial BMJ 324 1241minus1244

17 Cornella JL (2004) Management in stress urinary incontinence Rev Urol 6(suppl

5)S18-S25

18 DeLancey J Ashton-Miller J Howard D et al (2001) The functional anatomy

of the female pelvic floor and stress continence control system Scand J Urol

Nephrol Suppl(207)17

19 De Lancey J Richardson A (1992) Anatomy of genital support In Benson T

ed Female Pelvic Floor Disorders New York Norton Medical Books

20 Dumoulin C Lemieux M C Bourbonnais D et al (2004) Physiotherapy for

Persistent Postnatal Stress Urinary Incontinence A Randomized Controlled Trail

Obstetrics and Gynecology 3 (104) 504minus510

21 Ewings P S Spencer S Marsh H et al (2005) Obstetric risk factors for urinary

incontinence and preventative pelvic floor exercises Cohort study and nested

randomized controlled trial Journal of Obstetrics and Gynaecology August 25(6)

558 ndash 564

22 Franklin E (2003) Pelvic Power mindbody exercises for strength flexibility

posture and balance for men and women New Jersey Elysian Editions

23 Freedmann F B (2000) Aqua Yoga London Lorenz books

24 Freeman RM (2004) The role of pelvic floor muscle training in urinary

incontinence BJOG an International Journal of Obstetrics and Gynaecology

December Vol 111 Supplement 1 pp 37ndash40

25 Goldberg RP Effects of pregnancy and childbirth on pelvic floor (2007) Springer

London 172 p

26 Grodstein F Fretts F Lifford K Resnick N Curhan G (2003) Association of

age race and obstetric history with urinary symptoms among women in the Nurses

Health Study Americian Journal of Obstetrics and Gynecology 2 (189) 428minus434

48

27 Gutke A (2007) Pelvic Girdle Pain and Lumbar Pain in Relation to Pregnancy

Department of Health and Society Division of Physiotherapy Faculty of Health

Sciences Linkoumlping University Sweden

28 Handa V L Pannu H K Siddique S et al (2003) Architectural Differences in

the Bony Pelvis of Women With and Without Pelvic Floor Disorders Obstetrics

and Gynecology 6 (102) 1283minus1290

29 Hannestad Y S Lie R T Rortveit G Hunskaar S (2004) Familial risk or

urinary incontinence in women population based cross sectional study BMJ 329

889minus891

30 Hulme J A (2002) Pelvic Pain and Low Back Pain A Handbook for Self Care amp

Treatment Montana Phoenix Publishing Co

31 Jones RC (1999) Muscle Balance and Dynamic Stability in Womens Health

Conference Paper Pelvic Stability in Pregnancy and Post Partum Dublin

32 Kim S Harvey M A Johnston S (2005) A Review of the Epidemiology and

Pathophysiology of Pelvic Floor Dysfunction Do Racial Differences Matter

Journal of Obstetrics and Gynaecology Canada 3 (27) 251minus259

33 Konstantinos H Eleni K and Dimitrios H (2006) Dilemmas in the management

of female stress incontinence the role of pelvic floor muscle training Int Urol

Nephrol

34 Kuhnert Ch (2005) Munich Pelvic floor training program Tecsana ltd Munich

35 Kulig K Powers Ch M Landel R F Hungwen Ch Fredericson M Guillet M

and Butts K Segmental lumbar mobility in individuals with low back pain in vivo

assessment during manual and self-imposed motion using dynamic MRI (2007)

BMC Musculoskelet Disord 8 8

36 Laycock J Jerwood D (2001) Pelvic Floor Muscle Assessment The Perfect

Scheme Physiotherapy 12 (87) 631minus642

37 Lockstad Harry MC(2003) Prevence of Back Pain during Pregnancy Spine Apr

1530 (8)983-91

38 Madill SJ McLean L (2006) Relationship between abdominal and pelvic floor

muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle contractions

in healthy continent women Neurourol Urodyn25(7)722-30

39 Magee D J Orthopedic Physical Assessment WB Saunders Company 2002

1020 p

40 Meyer S Hohlfeld P Achtari C De Grandi P (2001) Pelvic Floor Education

After Vaginal Delivery Obstetrics and Gynecology 5 (97) 673minus677

49

41 Mens JM Vleeming A Snijders CJ Koes BW Stam HJ (2001) Reliability

and validity of the actine straight leg raise test in pasterior pelvic pain since

pregnancy Spine 261167-1171

42 Moslashrkved S Boslash K (1997) The effect of postpartum pelvic floor muscle exercise

in the prevention and treatment of urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 4 (8) 217minus222

43 Moen MH Kogstad O Hansen JH ir kt (1990) Pelvic girdle relaxation

Clinical Presentation Tidsskr Nor Laegeforen 110 2211 ndash 2

44 Mohr Joan D (1990) Management of the trunk in adult hemiplegia The Bobash

concetion Topic in neurology APTA

45 Morin M Dumoulin C Bourbonnais D et al (2004) Pelvic floor maximal

strength using vaginal digital assessment compared to dynamometric measurements

Neurourol Urodyn 23336 ndash341

46 Moslashrkved S Boslash K Schei B Salvesen K Aring (2003) Pelvic Floor Muscle

Training During Pregnancy to Prevent Urinary Incontinence A Single-Blind

Randomized Controlled Trial Obstetrics and Gynecology 2 (101) 313minus319

47 Moses S (2008) Schobers Test Family Practice Notebook LLC

48 Neumann PB Grimmer KA and Deenadayalan Y (2006) Pelvic floor muscle

training and adjunctive therapies for the treatment of stress urinary incontinence in

women a systematic review BMC Womenrsquos Health 611

49 Nygaard I E Glowacki C Saltzman C L (1996) Relationship Between Foot

Flexibility and Urinary Incontinence in Nulliparous Varsity Athletes Obstetrics and

Gynecology 6 (87) 1049minus1051

50 Ostergaard M Thomsen BJ (1992) Pelvic insufficiency during pregnancy

Ugeskr Laeger 154 3568 ndash 72

51 Osgaard HC Zetherstrom G Hansson E (1994) The posterior pelvic pain

provocation test in pregnant women Eur Soine J3258 ndash 260

52 Persson J Woslashlner-Hanssen P Rydhstroem H (2000) Obstetric Risk Factors for

Stress Urinary Incontinence A Population-Based Study Obstetrics and

Gynecology 3 (96) 441minus445

53 Reilly E T C Freeman R M Waterfield M R et al (2002) Prevention of

postpartum stress incontinence in primigravidae with increased bladder neck

mobility a randomised controlled trial of antenatal pelvic floor exercises BJOG an

international journal of obstetrics and gynaecology 1 (109) 68minus76

50

54 Richardson CA Hodges P Hides J (2005) Therapeutic exercise for liumbopelvic

stabilizationChurchill Livingstone Harcourt Publishers 12 p

55 Sabino J Grauer J (2008) N Pregnancy and low back pain Curr Rev

Musculoskelet Med 1137ndash141

56 Sapsford R (2001) The Pelvic Floor A clinical model for function and

rehabilitation Physiotherapy 12 (87) 620minus630

57 Sapsford RR (2004) Rehabilitation of pelvic floor muscles utilizing trunk

stabilization Man Ther Feb9(1)3-12

58 Sapsford RR Hodges P W (2001) Contraction of the pelvic floor muscles during

abdominal maneuvers Arch Phys Med Rehabil Aug 82(8)1081-8

59 Sapsford RR Hodges PW Richardson

CA Cooper

DH Markwell

SJ Jull

GA

(2001) Co-activation of the abdominal and pelvic floor muscles during voluntary

exercises Neurourol Urodynam 2031-42 Wiley-Liss Inc

60 Sapsford RR Hodges PW Richardson CA Cooper DA Markwell SJ amp Jull GA

(1997) Activation of puboccygeus during a variety of isometric abdominal

exercises Abstract 115 ICS Yokohama

61 Shelly E (2005) The pelvic floor Hall C M Brody L Th Therapeutic Exercise

Moving Toward Function (p 402ndash435) USA Lippincott Williams amp Wilkins

62 Sihvonen T Huttunen M Makkonen M Airaksinen O (1998) Functional

Changes in Back Muscle Activity Correlate With Pain Intensity and Prediction of

Low Back Pain During Pregnancy Arch Phys Med Rehabil Vol 79 October

63 Smith R Appell R Fenner D et al Clinical management of urinary incontinence

in women APGO Educational Series on Womenrsquo s Health Issues 2007 March 1

64 Steacutephanie J Madill Linda McLean (2006)Relationship between abdominal and

pelvic floor muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle

contractions in healthy continent women Urodynam 25722-730

65 Vickers D amp Davila GW Kegel Exercises and Biofeedback (2006) Springer

London 303-310

66 Urquhart D M Hodges P W Allen T J Story I H (2005) Abdominal muscle

recruitment during a range of voluntary exercises Man Ther May10(2)144-53

67 Wilson P D Herbison G P (1998) A randomized controlled trial of pelvic floor

muscle exercises to treat postnatal urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 5 (9) 257-264

51

68 Woodman PJ amp Graney DO (2002) Anatomy and physiology of the female

perineal body with relevance to obstetrical injury and repair Clinical anatomy

15321ndash334

Page 26: KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS ... · raumenų inervacija (Woodman, PJ. ir Graney, D.O., 2002). DDR griaučių raumenų sudėtį įeina 33% greitųjų ir 67% lėtųjų

26

Literatūroje nurodoma kad DDR funkcija glaudţiai susijusi su kvėpavimo diafragma

Kvėpuojant diafragma nusileidţia ir grįţta į ramybės padėtį 12-14 kartų per minutę Diafragminis

kvėpavimas yra svarbus norint išlaikyti sveiką stuburą sveiką šlapimo pūslę ir tiesiąją ţarną bei

šlapimo sulaikymą (Hulme 2002)

Įkvėpimo metu kvėpavimo diafragma juda ţemyn pilvas išsipučia o dubens dugnas šiek tiek

pajuda ţemyn jei jis yra elastingas ir atpalaiduotas (Carriere 2002) Nusileidţianti diafragma spaudţia

pilvo organus ir didina šlapimo pūslės ir tiesios ţarnos spaudimą (VPS) (Hulme 2002 ) Organai yra

spaudţiami į pilvo raumenis ir dubens dugną kuris prisitaiko platėdamas Pilvo raumenys ir dubens

dugnas dirba kartu kad paremtų ir subalansuotų diafragmos aktyvumą (Franklin 2003)

Iškvėpimo metu pilvas suplokštėja ir jei iškvėpimas yra stiprus diafragma susitraukia ir juda

į viršų (Carriere 2002) DDR ir pilvo raumenys susitraukia kad galėtų pastumti organus į viršų

(Franklin 2003) Diafragma daugiau kontroliuojama autonominės nervų sistemos nei valingos nervų

sistemos (Hulme 2002 ) Valdomas forsuotas iškvėpimas sukelia ne tik diafragmos bet ir vidinio ir

išorinio įstriţinio pilvo raumenų aktyvaciją Tai skatina įtampos padidėjimą dubens

dugnosutraukiamojo raumens funkciniame vienete (Carriere 1998)

Pagrindiniai liemens organai yra tiesiogiai arba netiesiogiai palaikomi diafragmos taigi

diafragmos ritmiškas judėjimas padeda išlaikyti šių organų normalų mobilumą ir pakelia šlapimo pūslę

2-3 cm per iškvėpimo fazę Diafragma kartu su skersiniu pilvo raumeniu padeda stabilizuoti stuburą

iki padidėjant vidiniam pilvo spaudimui atliekant galūnių judesius

Spaudţiant krūtinės ląstą šonkauliais diafragmos mechanizmas įtakoja ne tik pilvo sienos

raumenis bet ir DDR (Moen ir kt 1990) Ilgalaikis iškvėpimas (ar įsitempimas) aktyvuoja ne tik

diafragmą bet taip pat vidinį ir išorinį įstriţinius pilvo raumenis (Ostergaard ir kt 1992) Tai sukelia

dinaminę funkcinio vieneto DDR padidėjusį įsitempimą Todėl svarbią reikšmę turi gebėjimas

kvėpuoti diafragminiu būdu kurio metu intensyviai priverčiami dirbti pilvo raumenys

Sapsford R R ir Hodges P W atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti ar valingas pilvo raumenų

susitraukimas yra susijęs su dubens dugno raumenų aktyvumu DDR aktyvumas buvo matuojamas

atliekant skirtingo intensyvumo pilvo raumenų susitraukimus gulimoje ir sėdimoje padėtyse DDR

elektromiografinis aktyvumas buvo matuojamas įvedus į makštį ir išeinamąją angą paviršinius

elektrodus Šie matavimai buvo paremti išeinamosios angos ir makšties spaudimo Gauti rezultatai

rodė kad DDR elektromiografijos duomenys padidėjo pilvo raumenų susitraukimo metu DDR

aktyvumas stipraus pilvo raumenų susitraukimo metu nesiskyrė nuo išmatuoto maksimalaus DDR

susitraukimo Išmatuotas pirmiau makšties ir išeinamosios angos slėgio padidėjimas o po to ir pilvo

Išvadose kalbama kad sveikiems tiriamiesiems valingas pilvo raumenų aktyvumas sąlygojo DDR

aktyvumą Dubens slėgio padidėjimas įvykęs prieš pilvo slėgio padidėjimą parodo kad atsakas yra

27

uţprogramuotas Pilvo raumenų treniravimas gali būti labai veiksmingas šių sutrikimų gydyme

(Sapsford R R Hodges P W 2001)

Valingų DDR susitraukimų metu sveikoms moterims kaip atsakas buvo uţregistruotas

charakteringas pilvo raumenų aktyvumas (Steacutephanie J 2006)

Daugelis pilvo raumenis lavinančių pratimų yra įtraukiami į nugaros skausmo ir kitų griaučių

raumenų sistemos sutikimų reabilitavimo programas Buvo atlikta keletas tiriamųjų darbų apie visų

pilvo raumenų aktyvavimą ir įtaką tam tikriems regionams Šis tyrimas parodė kas vidinis apatinės

pilvo sienos vidinės krypties judesys gulimoje ant nugaros padėtyje labiausiai nepriklausomai nuo kitų

pilvo raumenų įtakoja skersinio pilvo raumens aktyvumą (Urquhart DMir kt 2005)

Šlaunų ir liemens judesių metu (Bo ir Stein 1994) izometrinių pilvo pratimų metu (Sapsford

ir kt 1997) ir kitų juosmenį stabilizuojančių raumenų aktyvavimo metu (Jones 1999) buvo

uţregistruotas dubens dugno raumenų elektromiografijos rodiklių padidėjimas

Dar vieno tyrimo metu buvo tiriamas pilvo raumenų atsakas į valingą DDR susitraukimą

moterims anamnezėje neturėjusioms dubens dugno sutrikimų tam kad nustatyti ar yra pilvo ertmę

supančių raumenų ko-aktyvaciją DDR pratimų metu Pilvo raumenų aktyvumas buvo registruojamas

elektromiografijos metodu elektrodų pagalba Tiriamosios sutraukinėjo DDR trijose padėtyse gulint

ant nugaros Visoms tiriamosioms pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas padidėjo virš pradinio

taško atliekant DDR susitraukimus maţiausiai vienoje padėtyje Skersinio pilvo raumens

elektromiografijos aktyvumas buvo didţiausias liemens lenkimo padėtyje o skersinio pilvo raumens

aktyvumas buvo didesnis uţ tiesiojo pilvo raumens aktyvumą liemens tiesimo padėtyje

Buvo atliktas papildomas eksperimentinis tyrimas kurio metu buvo registruojamas gaktinio

stuburgalio raumens ir pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas atliekant tris skirtingus

submaksimalius izometrinius pilvo raumenų pratimus Šio eksperimentinio tyrimo metu nustatytas

gaktinio stuburgalio raumens aktyvumo padidėjimas su kiekvienu pilvo raumenų susitraukimu

Rezultatai rodo kad pilvo raumenų aktyvumas yra normalus atsakas į DDR veiklą

tiriamosioms be DDR sutrikimų ir leidţia manyti kad specifinė pilvo raumenų veikla aktyvuoja DDR

(Sapsford RR ir kt 2001)

Nėštumo metu DDR dėl palaipsniui didėjančio gimdos svorio yra nuolat tempiami ir

neišlaiko jiems tenkamo krūvio todėl izoliuotai aktyvinti šiuos raumenis yra sudėtinga Ilgą laiką buvo

manoma kad liemens stabilizavimo pratimų programa nėščiosioms įjungiant dubens judesius neįtakoja

DDR funkcinės būklės Anksčiau kineziterapeutai mokydami kaip atlikti dubens dugno raumenų

pratimus akcentuodavo pacientams neįtempti pilvo raumenų Šiuo metu poţiūris šiuo klausimu

pasikeitė Egzistuojantis funkcinis ryšys tarp dubens dugno kvėpuojamosios diafragmos bei pilvo ir

nugaros raumenų suteikia galimybę šiuos raumenis aktyvinti netiesiogiai

28

Atliekami tyrimai leidţia suprasti kad yra tam tikros sinergijos tarp pilvo ir DDR Manoma

kad DDR turi dvejopą funkciją dalyvauja liemens stabilumo palaikyme ir šlapimo ir išmatų šalinime

bei laikyme Šios raumenų sinergijos gali sėkmingai pasitarnauti DDR funkcijos sutrikimų

reabilitacijoje Daugeliui moterų prieš ir po gimdymo bendro fizinio aktyvumo pagalba galima

sėkmingai pagerinti dubens dugno raumenų atsigavimą be specifinių dubens dugno raumenų pratimų

Pagrindiniai faktoriai susiję su treniravimosi sėkme yra daugiau pacienčių sutikimas ir

motyvacija nei amţius ar šlapimo nelaikymo laipsnis Paskaičiuota kad tik 15-20 pacienčių sutinka

atlikti DDR treniruotes (Freeman RM 2004)

Nėštumas yra idealus laikotarpis pacienčių edukacijai ir motyvacijai skatinti nes šiuo metu

jos aktyviai lankosi sveikatos prieţiūros įstaigose Yra kilusi idėja kad moterų konsultacijų

laukiamuosiuose moterys galėtų stebėti video medţiagą apie nėštumą ir gimdymą o tuo tarpu ir jų

poveikį DDR šių raumenų pokyčius ir riziką (McLennan MT ir kt 2005)

Bo K ir kitų tyrimo tikslas buvo ištirti kiek moterų nėštumo metu atlieka DDR pratimus

Tyrimo metu nustatyta kad santykinai keletas (17) moterų nėštumo metu reguliariai atliko DDR

pratimus (2006)

Tikėtina kad DDR pakartotinas toninio aktyvumo įgijimas dėl pailgintos skersinių pilvo

raumenų švelnios aktyvacijos prieš padidinant jėgą yra svarbus faktorius atstatantis laiku įvykstantį

DDR atsaką (Sapsford 2001) Kada susitraukia dubens diafragma susitraukia ir pilvo raumenys ir

atvirkščiai Taigi kai dirba DDR jėgos laukas jis palengvina pilvo raumenų susitraukimą (Hulme

2002 )

Funkcinių pratimų tikslas yra atstatyti DDR funkciją Kada DDR lavinimas koordinuojamas

su aplink esančių raumenų treniravimu DDR funkcija yra atstatoma (Carriere 2002)

Tyrimai parodė kad atliekant maksimalų DDR susitraukimą padidėja visų pilvo raumenų

aktyvumas Tiesiojo pilvo raumens atsakas buvo maţiausias Atliekant juosmeninį lenkimą didţiausias

buvo skersinio pilvo raumens ir išorinio įstriţinio raumens aktyvumas Pastebėta kad atliekant netgi

silpną DDR susitraukimą skersinis raumuo duoda atsaką nepriklausomai nuo liemens padėties

Priešingai atliekant įvairius izometrinius pilvo raumenų manevrus padidėjęs pilvo raumenų

elektromiografinis aktyvumas įtakoja gaktinio stuburgalio raumens ir išeinamosios angos raumenų

aktyvumą DDR ir dauginio raumens koaktyvacija taip pat buvo tiriama tačiau patvirtinantys rezultatai

negauti

Atsiţvelgiant į tai kad dubens dugno raumenys yra liemens stabilumo palaikymo sistemos

dalis kurią sudaro tam tikri lokalieji raumenys nepakankama kitų lokaliųjų raumenų veikla veikia

DDR toninį aktyvumą ir įsijungimo į darbą laiko funkcinės veiklos metu Nugaros skausmas gali būti

prieţastimi maţinančia DDR toninį aktyvumą Taip pat ir klubinio kryţkaulio sąnario sutrikimai gali

įtakoti liemens stabilumo sistemą

29

Nuo 1962 m su nėštumu susijusios dubens ir juosmeninės stuburo dalies diagnozė

prognozės ir gydymas kėlė diskusijas ir iki šiol besitęsiantį nuomonių išsiskyrimą Be to naujausi

gydymo strategijų tyrimai atspindi įvairias nuomones iš tiesų rodančias kad egzistuoja profesinis

neapibrėţtumas dėl optimalaus gydymo metodo (Bastiaenen ir kt 2004)

Publikuojami įvairių studijų gydymo rezultatai tačiau didesnė dauguma jų yra nepatvirtinti

Nėščiųjų dubens ir juosmeninės stuburo dalies skausmų gydymas yra nukreiptas į skausmo maţinimą

susidedantį iš padėčių ir kai kurių kasdieninių veiksmų (lipimo laiptais kėlimo liemens sukimo

judesių) vengimo bei korekcinių pratimų programos

Kineziterapija vandenyje labai populiari ir efektyvi forma gydanti daugelį judamojo aparato

ligų Vienas iš privalumų treniruojantis baseine yra tas kad vandenyje neţiūrint judesių stuburas

veikiamas labai nedidelių apkrovų Taip yra dėl to kad vandenyje ţmogus tampa bdquobesvorisldquo

Vandenyje kaip ir sausumoje pasiekiama gerų rezultatų derinant kvėpavimą ir tempimą

didesnis raumenų pailgėjimas įmanomas vandenyje (Freedmann 2000)

Juosmeninės stuburo dalies lenkimas įtakoja DDR atsaką Moterims yra sunkiau aktyvuoti

DDR kada juosmeninė stuburo dalis yra lenkimo padėtyje Pas daugelį moterų pilvo siena pasislenka

pirmyn lenkiantis stovimoje padėtyje ir tai maţina DDR aktyvumą Eksperimentinėje situacijoje

sveikoms moterims pilvo sienos pasislinkimas pirmyn sumaţino šlaplės spaudimą (Sapsford 2001)

Kadangi ritmingus kvėpavimo judesius palaiko pilvo ir dubens dugno raumenų sinerginė veikla tad

būtina uţtikrinti normalų šių raumenų funkcionavimą Dubens dugno raumenų aktyvacijai ir

stiprinimui taikoma Kegelio bei Tansbergerio metodikos (Baumann L 2005)

30

2 TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA

21 Tyrimo organizavimas ir tiriamųjų kontingentas

Tyrimo objektas nėščių moterų dubens dugno raumenys

Tyrimas buvo atliekamas KMUK Akušerijos ginekologijos klinikoje Kauno II klinikinės

ligoninės akušerijos skyriuose bei P Maţylio gimdymo namų fizinės medicinos ir reabilitacijos

skyriuje Tyrimas pradėtas 2007 spalio mėnesį ir tęsėsi iki 2009 kovo mėnesio

Pradiniame tyrimo etape dalyvavo 87 sveikos pirmą kartą besilaukiančios savanorės nėščios

moterys kurių nėštumas buvo nuo 28 nėštumo savaitės Visos tiriamosios buvo stebimos akušerių ndash

ginekologų pagal profilaktinį nėščiųjų prieţiūros planą Tiriamųjų amţius nėštumų skaičius ir kiti

tyrimui svarbūs medicininiai duomenys buvo surinkti iš nėščiųjų medicininės dokumentacijos

Tyrimo baigiamajame etape dalyvavo 60 nėščių moterų 27 nėščiosios dėl įvairių prieţasčių

(nepalankios akušerinės situacijos ūmių kvėpavimo takų susirgimų odos alerginių reakcijų ir kitų

neaiškių prieţasčių) baigiamajame tyrimo etape nedalyvavo

Visos savanorės nėščios moterys sutikusios dalyvauti tyrime buvo suskirstytos į dvi grupes

kontrolinę ir tiriamąją Tiriamąją grupę sudarė moterys sutikusios dalyvauti tyrime ir lankyti mokamas

baseino procedūras Kauno II klinikinės ligoninės bei P Maţylio gimdymo namų fizinės medicinos ir

reabilitacijos skyriuose Kontrolinę grupę sudarė moterys kurios nedalyvavo jokiose fizinės veiklos

procedūrose ir buvo stebimos KMUK Akušerijos ginekologijos klinikos moterų konsultacijoje

Tiriamųjų amţius

Tyrimo metu dalyvavusių respondenčių amţius nuo 20 iki 35 m tiriamojoje grupėje amţiaus

vidurkis lygus 2677plusmn 066 m kontrolinėje grupėje - 274plusmn 061 m(ţr 5 pav)

31

Tiriamųjų amžius

2742677

18

20

22

24

26

28

30

Tiriamoji gr Kontrolinė gr

Meta

i

5 pav Tiriamųjų amžius grupėse

Tam kad įvertinti amţiaus įtaką dubens dugno raumenų jėgai ir juosmens mobilumui

nėštumo metu visos tiriamosios buvo suskirstytos į dvi grupes pagal amţių jaunesnių ir vyresnių nei

30 m (ţr 1 lentelė)

1 lentelė

Tiriamųjų skaičius ir amžiaus vidurkis amžiaus grupėse

Tiriamųjų skaičius

amţiaus grupėse

le29 m (n=45) ge 30 m (n=15)

Amţiaus vidurkis 2558plusmn036 316plusmn046

22 Tyrimo metodai

221 Literatūros analizė

Buvo atlikta sisteminė mokslinių tyrimų analizė kur pateikiami duomenys apie DDR pratimų

metodus jų įtaką gydant įvairius dubens dugno sutrikimus ir pateikta šio darbo Paieškos metu buvo

naudojamos kompiuterinės bibliografinės medicininės duomenų bazės MEDLINE COCHRANE

32

BIOMED Straipsniai atrinkti pagal raktaţodţius dubens dugno raumenų treniravimas nėštumo metu

(pelvic floor training in pregnancy) dubens dugno raumenų disfunkcija (pelvic floor dysfunction)

liemens stabilumas (lumbar spine stability) diafragmos dubens dugno ir pilvo raumenų funkciniai

ryšiai (diaphragma pelvic floor and abdominal muscles co-activation) Panaudoti moksliniai

straipsniai atspausdinti ţurnale bdquoSveikatos mokslaildquo bei vadovai skirti akušerijos ginekologijos bei

urologijos profesionalams

222 DDR jėgos vertinimas

Objektyvi dubens dugno raumenų jėga šio tyrimo metu buvo vertinama atliekant maksimalų

DDR sutraukimą Buvo registruojamas trijų maksimalių DDR sutraukimų tarp kurių poilsio intervalas

2s jėgos (mmHg) vidurkis Jėgos matavimui buvo naudojamas mediciniškai patikrintas DDR

funkcijos matavimo aparatas (bdquoPelvexiserldquo Wolfram Haboeck Co Austria) (ţr 6 pav) sukurtas

gydytojos Ilse Michil Prietaisas yra skirtas testuoti ir gydyti šlapimo nelaikymą bei atstatyti DDR

funkciją Treniruoklis gali suteikti pasipriešinimą atliekant pratimus bei fiziologinio grįţtamojo ryšio

informaciją apie DDR susitraukimus

6 pav bdquoPelvexiserldquo

DDR jėga buvo matuojama moterims gulint ant nugaros kojas sulenkus per kelius pėdomis

remiantis į pagrindą ant kurio guli

33

223 Juosmens mobilumo vertinimas

Šoberio testo pagalba matuojamas juosmeninės stuburo srities mobilumas (ţr 7 pav)

nuo klubakaulio keterų išvedama linija link stuburo paţymimas taškas S2 stuburo slankstelio

lygyje

paţymima 10 cm į viršų

paţymima 5 cm ţemyn

po to tiriamoji lenkiasi į priekį

vėl matuojamas atstumas tarp taškų (Moses S 2008)

Jei atstumas padidėja 5 cm ndash normalus juosmens mobilumas o jei lt4cm ndash juosmens

mobilumas sumaţėjęs Skirtumas tarp dviejų matavimų parodo juosmens mobilumą Yra keletas

problemų susijusių su šiuo tyrimo metodu Pavyzdţiui yra abejonių šio testo patikimumu Literatūroje

yra įrodymų kad bandymai grindţiami orientyrų apčiuopa neduoda patikimų rezultatų Be to

paţymėti ant paciento odos taškai ir išmatuoti atstumai tarp jų yra netinkamas būdas įvertinti

segmentinį mobilumą nes jis gali būti įtakojamas fascijos odos ir riebalinio audinio

Auksinis standartas galėtų būti stereofotogrametrinė analizė siekiant nustatyti kaulų judėjimą

Ši procedūra atliekama vietinės anestezijos pagalba implantavus į odą tam tikrą aparatą (Magee D J

2002)

Nėštumo metu daugelio tyrimo metodų negalima atlikti dėl tam tikrų apribojimų ir įvairios

rizikos Šiame tyrime pasirinktas Šoberio testas juosmens mobilumo vertinimui yra neinvazinė

procedūra nėra ţalingas ar rizikingas tyrimo metodas nėštumo metu

as

as

15cm

7 pav Šoberio testo procedūra

34

224 Matematinės statistikos metodai

Tyrimo metu gauti duomenys apdoroti SPSS 130 for Windows kompiuterine programa

Kiekybiniams kintamiesiems įvertinti buvo skaičiuojami aritmetiniai vidurkiai standartiniai

nuokrypiai ir vidurkių paklaidos Priklausomų ir nepriklausomų imčių vidurkių reikšmių skirtumų

reikšmingumas kai tiriamųjų imtis buvo daugiau kaip 15 skaičiuojamas pagal Stjudento t kriterijų Jei

tiriamųjų imtis buvo maţiau kaip penkiolika buvo taikomas neparametrinis Vilkoksono testas (z)

priklausomoms imtims ir Manio-Vitnio testas (z) nepriklausomoms imtims Nagrinėjamų rodiklių

ryšiams tirti buvo skaičiuojamas Pirsono koreliacijos koeficientas (r) Skirtumas kai plt005 buvo

vertinamas kaip statistiškai patikimas Dydţiai pateikiami kaip aritmetiniai vidurkiai ( x ) plusmn

standartinės vidurkio įverčio paklaidos ( Sx )

23 Taikytos metodikos aprašymas

Tiriamajai grupei buvo taikyta sveikatingumo programa baseine atitinkančiame Lietuvos

higienos normą (Lietuvos higienos norma HN 1092005 Baseinai Įrengimo ir prieţiūros saugos

sveikatai reikalavimai)Vandens temperatūra 32-33 ordm C pH ndash 68-72 liekamojo aktyvaus chloro

koncentracija vandenyje palaikoma nuo 03 iki 10 mgl

Sveikatingumo programos metu nėščiosioms buvo taikyta stuburo stabilizavimo pratimų

programa įjungiant aktyvius dubens-juosmens judesius ir diafragminį kvėpavimą Ši programa paremta

Tansberger aprašyta pratimų metodika (Carriere B 1998) Jos esmė ndash egzistuojantis funkcinis ryšys

tarp diafragmos pilvo dubens dugno ir nugaros raumenų kurie reciprokinės inervacijos principu dirba

kaip vienas funkcinis vienetas Tiriamosios lankė uţsiėmimus 2 kartus per savaitę Uţsiėmimo trukmė

buvo 45 minutės pratimai atliekami vidutiniu tempu po 8-10 kartojimų Vieno uţsiėmimo metu

pratimus atliko 2-3 moterys Buvo taikomi

Kvėpavimo pratimai

Atliekami aktyvūs dubens-juosmens judesiai derinant su diafragminiu kvėpavimu bei

išlaikant juosmens linkį neutralioje padėtyje Įkvėpimo metu diafragmai leidţiantis ţemyn dubuo

sukamas pirmyn atpalaidavus pilvo sienos raumenis ir įtempiant nugaros raumenis (dubuo sukamas iki

fiziologinio juosmens linkio) Iškvėpimo metu dubuo sukamas atgal aktyvuojant skersinį pilvo

raumenį ir tempiant nugaros raumenis Šie aktyvūs dubens-juosmens judesiai atliekami įvairiose

pradinėse padėtyse

Pilvo raumenų stiprinimo pratimai

Nugaros tempimo pratimai

35

3 REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

31 Tiriamųjų juosmens mobilumo testavimo duomenys

Įvertinus gautus tyrimo rezultatus paaiškėjo kad 28-tą nėštumo savaitę juosmens mobilumo

vidurkis tiriamojoje grupėje buvo 848plusmn016 cm o kontrolinėje grupėje ndash 857plusmn019 cm Abiejų grupių

vidurkiai buvo panašūs (pgt005)

Antrojo testavimo metu ty 38-tą nėštumo savaitę kontrolinėje grupėje nustatytas statistiškai

patikimas juosmens mobilumo sumaţėjimas (plt005) kuris sudarė 2003plusmn186 Kontrolinės grupės

nagrinėjamo rodiklio vidutinė reikšmė buvo 685plusmn022 cm Tuo tarpu atlikus tiriamosios grupės

pakartotinio testavimo rezultatų analizę nustatėme neţymų (pgt005) juosmens mobilumo sumaţėjimą

(206plusmn096) Šios grupės vidurkis buvo 828plusmn013 cm Palyginus abiejų grupių juosmens mobilumo

testavimo duomenis nustatytas statistiškai patikimas skirtumas (plt005)

Gautus rezultatus galima paaiškinti tuo kad tiriamosios grupės moterims sveikatingumo

programoje dominavo dubens ndash juosmens mobilumo pratimai

Juosmens mobilumas

828848

685

857

4

5

6

7

8

9

10

28 savaitė 38 savaitė

Am

pli

tud

ė

cen

tim

etr

ai

Tiriamoji gr

Kontrolinė gr

plt005

kontrolinės grupės abiejų tyrimų vidurkiai skiriasi statistiškai patikimai (plt005)

8 pav Juosmens mobilumo vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę

36

Daugelis pilvo raumenis lavinančių pratimų yra įtraukiami į nugaros skausmo ir kitų griaučių

raumenų sistemos sutikimų reabilitavimo programas Buvo atlikta keletas tiriamųjų darbų apie visų

pilvo raumenų aktyvavimą ir įtaką tam tikriems regionams Vienas iš jų tyrimas parodė kad vidinis

apatinės pilvo sienos vidinės krypties judesys gulint ant nugaros nepriklausomai nuo kitų pilvo

raumenų labiausiai įtakoja skersinio pilvo raumens aktyvumą (Urquhart DMir kt 2005)

32 Nėščiųjų dubens dugno raumenų vertinimo duomenys

Vertinant DDR jėgą perineometru 28-tą nėštumo savaitę nustatyta kad tiriamosios ir

kontrolinės grupės testų rezultatai buvo panašūs (pgt005) kontrolinės grupės DDR jėga buvo

1277plusmn030 mmHg tiriamosios grupės ndash 1273plusmn042 mmHg

Antrojo testavimo metu tiriamojoje grupėje DDR jėga statistiškai patikimai nesiskyrė

(pgt005) ir jėgos sumaţėjimas sudarė tik 149plusmn172 o vidurkis buvo lygus 1247plusmn042 mmHg

Kontrolinėje grupėje sumaţėjimas siekė net 2542 plusmn24 jėgos vidurkis buvo lygus 95plusmn026 mmHg

Nustatyta kad 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę DDR jėga kontrolinėje grupėje statistiškai patikimai

skyrėsi (plt005)

DDR jėga

1273 12471277

95

4

6

8

10

12

14

28 savaitė 38 savaitė

mm

Hg

Tiriamoji gr

Kontrolinė gr

plt005

kontrolinės grupės abiejų tyrimų vidurkiai skiriasi statistiškai patikimai (plt005)

9 pav DDR jėgos vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę

37

Gautus rezultatus galima komentuoti taip kad šios grupės moterims sveikatingumo

programos metu atliekant dubens sukamuosius judesius ir juos suderinus su kvėpavimu lengviau

aktyvuojasi ir stiprėja DDR

Lyginant mūsų tyrime gautus duomenis su uţsienio autorių duomenimis rezultatai yra

panašūs 2001m atlikto tyrimo metu buvo tiriamas pilvo raumenų atsakas (elektromiografijos metodu)

į valingą DDR susitraukimą Tiriamosios sutraukinėjo DDR trijose padėtyse gulint ant nugaros

Visoms tiriamosioms pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas padidėjo virš pradinio taško

atliekant DDR susitraukimus maţiausiai vienoje iš padėčių Skersinio pilvo raumens

elektromiografijos aktyvumas buvo didţiausias liemens lenkimo padėtyje o skersinio pilvo raumens

aktyvumas buvo didesnis uţ tiesiojo pilvo raumens aktyvumą liemens tiesimo padėtyje

Buvo atliktas papildomas elektromiografijos tyrimas kurio metu buvo registruojamas

gaktinio stuburgalio raumens ir pilvo raumenų aktyvumas atliekant tris skirtingus submaksimalius

izometrinius pilvo raumenų pratimus Šio eksperimentinio tyrimo metu nustatytas gaktinio stuburgalio

raumens aktyvumo padidėjimas su kiekvienu pilvo raumenų susitraukimu

Rezultatai rodo kad pilvo raumenų aktyvumas yra normalus atsakas į DDR veiklą

tiriamosioms be DDR sutrikimų ir leidţia manyti kad specifinė pilvo raumenų veikla aktyvuoja DDR

( Sapsford RR ir kt 2001)

Skiriant dubens dugno raumenų pratimus dubens dugno raumenų disfunkcijos gydyme

daţnai pabrėţiamas pilvo raumenų atpalaidavimas Šio atlikto tyrimo tikslas buvo ištirti sąveiką tarp

atskirų raumenų pilvo ir dubens dugno raumenų veiklos ir vidinio pilvo spaudimo poveikį raumenų

veiklai naudojant paviršinę ir vidinę raumenų elektromiografiją Tiriamosios buvo tiriamos gulimoje

ant nugaros ir stovimoje padėtyse Rezultatai parodė kad transversus abdominis (TP) ir obliquus

internus (OI) buvo atliekami per visą dubens dugno raumenų susitraukimus Rezultatai parodė kad

skersinis ir vidinis įstriţinis raumuo į veiklą buvo įtraukiami visos dubens dugno raumenų veiklos

metu Dėl šių prieţasčių buvo neįmanoma efektyviai sutraukti dubens dugno raumenų išlaikant

atpalaiduotus pilvo raumenis Vidutinis vidaus pilvo spaudimo padidėjimas 10 mmHg (gulimoje ant

nugaros padėtyje) buvo uţregistruotas maksimalus dubens raumenų susitraukimas Maksimalaus

dubens dugno raumenų susitraukimo metu vidinis pilvo spaudimas vidutiniškai pakildavo 10 mmHg

(gulint ant nugaros)

Šie rezultatai rodo kad atliekant dubens dugno raumenų pratimus patarimai atpalaiduoti

pilvo sieną yra netinkami ir gali neigiamai paveikti pratimų atlikimą (Neumann P ir Gill V 2002)

38

33 Skirtingo amţiaus nėščių moterų juosmens mobilumo ir dubens dugno

raumenų jėgos vertinimo duomenys

Jaunesnių nei 30 m nėščiųjų grupėje juosmens mobilumas tiek pirmo tiek ir pakartotinio

tyrimo metu buvo statistiškai reikšmingai (plt005) didesnis nei vyresnių (ţr 10 pav) 28-tą nėštumo

savaitę jaunesnių nei 30 m grupėje juosmens mobilumas buvo 869plusmn014 cm o vyresniųjų ndash

803plusmn022 cm Atlikus tyrimą 38-tą savaitę jaunesnių grupėje gautas statistiškai reikšmingas juosmens

mobilumo sumaţėjimas - 95plusmn174 (plt005) Vyresnių grupėje pakartotinai atlikus testavimą

nustatytas reikšmingas rezultatų pokytis - 1567plusmn329 (plt005) Nėštumo pabaigoje vyresnių moterų

juosmens mobilumas sumaţėjo iki ndash 68plusmn037 cm Gautus duomenis galime paaiškinti amţiaus ir

mobilumo maţėjimo priklausomybe

Juosmens mobilumas

782

869

68

803

4

5

6

7

8

9

10

28 savaitė 38 savaitė

Am

pli

tud

ė

cen

tim

etr

ai

le 29 m

ge 30 m

plt005 plt005

10 pav Juosmens mobilumo vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę skirtingo amžiaus

grupėse

Jaunesnių nei 30 m nėščiųjų grupėje DDR jėga abiejų testavimų metu buvo statistiškai

reikšmingai didesnė nei vyresnių (plt005) (ţr 11 pav) 28-tą nėštumo savaitę jaunesnių moterų

grupėje DDR jėga buvo lygi 1304plusmn028 mmHg o vyresnių ndash 1187plusmn052 mmHg 38-tą savaitę

jaunesnių grupėje DDR jėgos rodikliai buvo ndash 114plusmn032 mmHg o vyresnių ndash 973plusmn075 mmHg

Abiejų tyrimų vidurkių skirtumai tiek tiriamojoje tiek ir kontrolinėje grupėje buvo statistiškai patikimi

(plt005) Tyrimų rezultatai parodė kad vyresnių tiriamųjų DDR jėgos sumaţėjimo pokytis sudarė

39

1857plusmn432 ir buvo reikšmingai didesnis nei jaunesnių moterų grupėje (plt005) Pastarųjų

testuojamų raumenų jėgos sumaţėjimo pokytis siekė 1175plusmn243

Apie amţiaus įtaką DDR funkcinei būklei savo tyrimų išvadose teigia ir daugelis uţsienio

autorių Viename iš jų Grodstein ir kiti (2003) nurodė kad DDR disfunkcija paplitusi tarp moterų

kurios gimdė vyresnio amţiaus ir kurios buvo jaunesnės pirmo gimdymo metu

DDR jėga

1304

1141187

973

3

5

7

9

11

13

15

28 savaitė 38 savaitė

mm

Hg

le 29 m

ge 30 m

plt005 plt005

11 pav DDR jėgos vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę skirtingo amžiaus grupėse

Vertinant sveikatingumo programos poveikio efektyvumą juosmens mobilumui ir dubens

dugno raumenų jėgai jaunesnių nei 30 grupėje moterų kurioms buvo taikytas poveikis abiejų tyrimų

rezultatai buvo panašūs (pgt005) juosmens mobilumo vidutinės reikšmės sumaţėjimas siekė tik

138plusmn1 o DDR jėgos - 055plusmn203 (ţr 2 lentelė) Jaunesnių moterų kurioms poveikis netaikytas

pirmo ir antro testavimo rezultatai skyrėsi statistiškai reikšmingai (plt005) juosmens mobilumo

vidutinės reikšmės sumaţėjimas sudarė 1879plusmn210 o DDR jėgos - 2455plusmn268 38-tą savaitę gauti

rezultatai parodė statistiškai patikimą skirtumą tarp jaunesnių moterų grupės taikant poveikį ir

netaikant (plt005)

Tyrimų duomenų analizė parodė kad vyresnių nei 30 metų grupėje taikant ir netaikant

sveikatingumo programos poveikį pirmo ir antro testavimo juosmens mobilumo vidutinės reikšmės

statistiškai reikšmingai skyrėsi (plt005) Atlikus tyrimą 38 savaitę grupėje kur poveikis nebuvo

taikytas juosmens mobilumo sumaţėjimas sudarė 2293plusmn383 o grupėje kur sveikatingumo

40

programos poveikis buvo taikytas minėtas rodiklio sumaţėjimas siekė 477plusmn098 Abiejose vyresnių

moterų grupėse juosmens mobilumo pokytis buvo statistiškai patikimas (plt005)

Grupėje kuri nelankė uţsiėmimų baseine abiejų testavimų DDR jėgos vidurkiai statistiškai

patikimai skyrėsi (plt005) 38 savaitę registruotas jėgos sumaţėjimas sudarė 2746plusmn520 Grupėje

kuri lankė uţsiėmimus nagrinėjamo rodiklio sumaţėjimas nebuvo statistiškai reikšmingas (pgt005) ir

siekė 524plusmn252

Analizuojant pakartotinio testavimo nėštumo pabaigoje rezultatus matome kad dubens dugno

raumenų jėga šioje amţiaus grupėje statistiškai patikimai buvo didesnė moterų kurioms buvo taikytas

poveikis (1233plusmn071 cm) palyginus su nėščiosiomis kurios nedalyvavo sveikatingumo programoje

(8plusmn068 cm) (plt005)

Apibendrinant gautus statistiškai patikimus rezultatus galima teigti kad tiek jaunesnėms tiek

vyresnėms nei 30 m moterims sveikatingumo programos poveikis buvo efektyvus dubens dugno

raumenų funkcinei būklei ir juosmens mobilumo išlaikymui nėštumo metu (plt005)

2 lentelė

Sveikatingumo programos pratimų įtaka juosmens mobilumui ir dubens dugno

raumenų jėgai skirtingo amžiaus moterims nėštumo metu

Tiriamosios

Juosmens mobilumas (cm) Dubens dugno raumenų jėga (mmHg)

28 savaitė 38 savaitė

Skirtumo

reikšming

umas

28 savaitė 38 savaitė

Skirtumo

reikšming

umas

le29 m

Be

poveikio 898plusmn02 729plusmn024 plt005 1348plusmn046 1014plusmn046 plt005

Taikant

poveikį 846plusmn019 829plusmn018 pgt005 1267plusmn034 125plusmn028 pgt005

Skirtumo

reikšmingu

mas

pgt005 plt005 - pgt005 plt005 -

ge 30 m

Be

poveikio 761plusmn02 583plusmn025 plt005 1111plusmn068 8plusmn068 plt005

Taikant

poveikį 867plusmn033 825plusmn031 plt005 13plusmn063 1233plusmn071 pgt005

Skirtumo

reikšmingu

mas plt005 plt005 - pgt005 plt005 -

Rodikliai

41

Daugelis autorių įvairiuose literatūros šaltiniuose skelbia panašius rezultatus apie dubens

dugno raumenų pilvo nugaros raumenų ir diafragmos funkcinius ryšius

Sapsford R R ir Hodges P W atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti ar valingas pilvo raumenų

susitraukimas yra susijęs su dubens dugno raumenų aktyvumu DDR aktyvumas buvo matuojamas

atliekant skirtingo intensyvumo pilvo raumenų susitraukimus gulimoje ir sėdimoje padėtyse DDR

elektromiografinis aktyvumas buvo matuojamas įvedus į makštį ir išeinamąją angą paviršinius

elektrodus Šie matavimai buvo paremti išeinamosios angos ir makšties spaudimo

Gauti rezultatai rodė kad DDR elektromiografijos duomenys padidėjo pilvo raumenų

susitraukimo metu DDR aktyvumas stipraus pilvo raumenų susitraukimo metu nesiskyrė nuo

išmatuoto maksimalaus DDR susitraukimo Išmatuotas pirmiau makšties ir išeinamosios angos slėgio

padidėjimas o po to ir pilvo Išvadose kalbama kad sveikiems tiriamiesiems valingas pilvo raumenų

aktyvumas sąlygojo DDR aktyvumą Dubens slėgio padidėjimas įvykęs prieš pilvo slėgio padidėjimą

parodo kad atsakas yra uţprogramuotas Pilvo raumenų treniravimas gali būti labai veiksmingas šių

sutrikimų gydyme ( Sapsford R R Hodges P W 2001)

34 Dubens dugno raumenų ir juosmens mobilumo priklausomybė grupėse

Atlikta nagrinėjamų rodiklių koreliacinė analizė parodė kad tiriamojoje grupėje tarp juosmens

mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių buvo tiesinė tiesioginė priklausomybė maţėjant

juosmens mobilumui maţėja ir dubens dugno raumenų jėga (16 pav) Koreliacijos koeficiento dydis

(r=0635) parodė vidutinio stiprumo statistiškai patikimą poţymių tarpusavio ryšį (plt005)

Dubens dugno raumenų ir juosmens mobilumo priklausomybę analizavo daugelis uţsienio

autorių Madill SJ ir McLean L tyrimo tikslas buvo nustatyti ar pilvo raumenų aktyvacija įtakoja

stiprų dubens dugno raumenų susitraukimą ir taip prisideda prie moterų šlapimo sulaikymo

mechanizmo Buvo siekiama nustatyti pilvo raumenų aktyvacijos lygį ir raumenų veiklos modelius

susijusius su valingais dubens dugno raumenų susitraukimais moterims neturinčioms dubens dugno

raumenų disfunkcijos

Tyrime dalyvavo 15 neturinčių dubens dugno raumenų disfunkcijos moterų Jos atliko tris

kiekvieno iš keturių pilvo raumenų maksimalius susitraukimus ir taip pat dubens dugno raumenų

susitraukimus gulimoje ant nugaros padėtyje Pilvo ir DDR veikla buvo registruojama

elektromiografijos pagalba o vidinis makšties spaudimas matuojamas naudojant modifikuotą

Femiscan zondą Tam tikras aktyvavimo modelis buvo pastebėtas kai skersinis vidinis ir tiesusis pilvo

raumenys dirbo su DDR prasidėjus maksimaliam vidiniam makšties slėgiui PFM veiklos vyravo

42

pradedant didėti makšties spaudimui o vėliau slėgio padidėjimas (iki 70 didţiausio galimo slėgio)

yra susijęs su kombinuota DDR skersinio pilvo tiesiojo ir vidinio įstriţinio raumenų veikla

Išvadose teigiama jog buvo nustatyti tam tikri pilvo raumenų veiklos modeliai kaip atsakas į

valingą dubens dugno raumenų susitraukimą moterims neturinčioms dubens dugno raumenų

disfunkcijos (2006)

Kontrolinės grupės dubens dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo

priklausomybė

-12

-1

-08

-06

-04

-02

0

02

04

06

-25 -2 -15 -1 -05 0 05 1 15 2 25

mmHg

cen

tim

etr

ai

12 pav Juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių tarpusavio priklausomybė

tiriamojoje grupėje

Tuo tarpu kontrolinės grupės juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių

tarpusavio ryšys buvo silpnas statistiškai nepatikimas (r=0192 plt005)

43

Kontrolinės grupės dubens dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo

priklausomybė

-12

-1

-08

-06

-04

-02

0

02

04

06

-25 -2 -15 -1 -05 0 05 1 15 2 25

mmHg

cen

tim

etr

ai

13 pav Juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių tarpusavio priklausomybė

kontrolinėje grupėje

Apibendrinant testavimo rezultatus galima teigti kad išlaikant juosmens mobilumą nėštumo

metu DDR jėga galinti turėti įtakos nėščiųjų epizodiniam šlapimo nelaikymui nemaţėja Esant

susilpnėjusiam ar pertemptam skersiniam pilvo raumeniui gali atsirasti liemens nestabilumas tiesiogiai

įtakojantis apatinės nugaros dalies skausmus bei disfunkcijas

Gautus šio tyrimo rezultatus galime traktuoti ir atvirkščiai ty nėštumo metu didelį dėmesį

skiriant dubens dugno raumenų aktyvacijai įtakojamas ir liemens stabilumas išlaikant dubens ndash

juosmens mobilumą

Tyrimai leidţia suprasti kad yra tam tikros sinergijos tarp pilvo ir DDR Manoma kad DDR

turi dvejopą funkciją dalyvauja liemens stabilumo palaikyme ir šlapimo ir išmatų šalinime bei

laikyme Šios raumenų sinergijos gali sėkmingai pasitarnauti DDR funkcijos sutrikimų reabilitacijoje

Juosmens ndash dubens regionui reikalingas stabilumas tam kad būtų galima pernešti krūvį

liemeniui ir viršutinėms galūnėms Tačiau tuo pačiu turi būti ir pakankamas mobilumas kad

uţtikrinti pakankamą judėjimą

44

IŠVADOS

1 Dubens dugno raumenų jėga nuo 28-tos iki 38-tos nėštumo savaitės kontrolinėje

grupėje maţėjo (plt005) o tiriamojoje liko panaši

2 Vertinant juosmens mobilumo kaitą nėštumo metu kontrolinėje grupėje nustatytas

reikšmingas sumaţėjimas (plt005) o tiriamojoje grupėje stebėta tik maţėjimo

tendencija

3 Jaunesnių nei 30 metų nėščiųjų grupėje juosmens mobilumas ir dubens dugno raumenų

jėga tiek 28-tą tiek ir 38-tą savaitę buvo statistiškai reikšmingai didesnė nei vyresnių

(plt005)

4 Juosmens mobilumas įtakoja dubens dugno raumenų funkcinę būklę išlaikant juosmens

mobilumą dubens dugno raumenų jėga nėštumo metu nemaţėja

45

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1 Izoliuotai aktyvinti dubens dugno raumenis nėštumo metu nėra tikslinga nes šių raumenų

susitraukimas dėl ilgalaikio palaipsniui didėjančio krūvio nėra pakankamai efektyvus

2 Dėka funkcinių ryšių nėštumo metu rekomenduojama didesnį dėmesį skirti kvėpuojamajai

diafragmai pilvo bei nugaros raumenims grąţinant ar lavinant dubens dugno raumenų

funkciją

3 Aktyvinant dubens dugno raumenis tikslinga į pratimų programą įjungti aktyvius dubens-

juosmens judesius akcentuojant kvėpavimą

4 Rekomenduojama nėštumo metu stabilizuoti liemenį Aktyvūs dubens-juosmens judesiai ne tik

išlaiko juosmens mobilumą bet ir stabilizuoja liemenį tiesiogiai susijusį su dubens dugno

raumenų funkciją

46

LITERATŪRA

1 Baumann L(2005) Kineziterapijos efektyvumas maţinant nugaros skausmus

nėštumo metu Magistro baigiamasis darbas Sporto biomedicinos fakultetas

Kineziterapijos ir sporto medicinos katedra ndash Kaunas 65p

2 J Buivydienė (2004) Nėštumo ir gimdymo įtaka dubens dugno raumenų funkcijai

Magistro baigiamasis darbas Kauno medicinos universitetas Visuomenės sveikatos

fakultetas kineziologijos ir sporto medicinos katedra - Kaunas 50p

3 Zachovajevas P Zachovajevienė B Baltaduonienė D Tadaravičiūtė R (2007)

Moterų kurias kamuoja įtampos šlapimo nelaikymas dubens dugno raumenų

lavinimo kineziterapijos metodais veiksmingumas Sveikatos mokslai Volume 17

Number 7

4 Barr KP Griggs M Cadly T (2005)Lumbar stabilization American Journal of

Physical Medicine and Rehabilitation 6473-480

5 Bastiaenen Caroline HG Rob A de Bie Wolters Pieter MJC Janneke M

Bastiaanssen Aldegonda BA Klabbers ir kt (2004) Treatment of pregnancy

related pelvic girdle andor low back pain after delivery design of a randomized

clinical trial within a comprehensive prognostic cohort study BMC Public

HealthDec 244(1)67

6 Beazel J R (2004) Lumbar pelvis and hip examination with emphasis on function

of the lower quarter University of Virginia Healthsouth APTA Presentation

Chicago

7 Boslash K Talseth T Holme I (1999) Single blind randomised controlled trial of

pelvic floor exercises electrical stimulation vaginal cones and no treatment in

management of genuine stress incontinence in women BMJ 318 487minus493

8 Bo K amp Braekken IH (2005) PFMT in treatment and prevention of POP (POP

study) National Library of Medicine December

9 Bo K amp Sherburn M (2005) Evaluation of female pelvic-floor muscle function

and strength Phys Ther 85269 ndash282

10 Bo K amp Stien R (1994) Needle EMG registration of striated urethral wall and pelvic

floor activity patterns Neurourol amp Urodyn 1335-41

11 Burgio K L Robinson J C Engel B T (1986) The role of biofeedback in

Kegel exercise training for stress urinary incontinence American Journal of

Obstetrics and Gynaecology 1 (154) 58minus64

47

12 Burgio K L Zyczynski H Locher J L et al (2003) Urinary Incontinence in the

12-Month Postpartum Period Obstetrics and Gynecology 6 (102) 1291minus1298

13 Carriegravere B (1998) The Swiss Ball Theory Basic Exercises and Clinical

Application New York Springer

14 Carriegravere B (2002) Fitness for the Pelvic Floor New York Thieme

15 Chiarelli P (1995) Womenlsquos Waterworks ndash Curing Incontinence Snohomish WA

Khera Publications

16 Chiarelli J Cockburn J (2002) Promoting urinary continence in women after

delivery randomised controlled trial BMJ 324 1241minus1244

17 Cornella JL (2004) Management in stress urinary incontinence Rev Urol 6(suppl

5)S18-S25

18 DeLancey J Ashton-Miller J Howard D et al (2001) The functional anatomy

of the female pelvic floor and stress continence control system Scand J Urol

Nephrol Suppl(207)17

19 De Lancey J Richardson A (1992) Anatomy of genital support In Benson T

ed Female Pelvic Floor Disorders New York Norton Medical Books

20 Dumoulin C Lemieux M C Bourbonnais D et al (2004) Physiotherapy for

Persistent Postnatal Stress Urinary Incontinence A Randomized Controlled Trail

Obstetrics and Gynecology 3 (104) 504minus510

21 Ewings P S Spencer S Marsh H et al (2005) Obstetric risk factors for urinary

incontinence and preventative pelvic floor exercises Cohort study and nested

randomized controlled trial Journal of Obstetrics and Gynaecology August 25(6)

558 ndash 564

22 Franklin E (2003) Pelvic Power mindbody exercises for strength flexibility

posture and balance for men and women New Jersey Elysian Editions

23 Freedmann F B (2000) Aqua Yoga London Lorenz books

24 Freeman RM (2004) The role of pelvic floor muscle training in urinary

incontinence BJOG an International Journal of Obstetrics and Gynaecology

December Vol 111 Supplement 1 pp 37ndash40

25 Goldberg RP Effects of pregnancy and childbirth on pelvic floor (2007) Springer

London 172 p

26 Grodstein F Fretts F Lifford K Resnick N Curhan G (2003) Association of

age race and obstetric history with urinary symptoms among women in the Nurses

Health Study Americian Journal of Obstetrics and Gynecology 2 (189) 428minus434

48

27 Gutke A (2007) Pelvic Girdle Pain and Lumbar Pain in Relation to Pregnancy

Department of Health and Society Division of Physiotherapy Faculty of Health

Sciences Linkoumlping University Sweden

28 Handa V L Pannu H K Siddique S et al (2003) Architectural Differences in

the Bony Pelvis of Women With and Without Pelvic Floor Disorders Obstetrics

and Gynecology 6 (102) 1283minus1290

29 Hannestad Y S Lie R T Rortveit G Hunskaar S (2004) Familial risk or

urinary incontinence in women population based cross sectional study BMJ 329

889minus891

30 Hulme J A (2002) Pelvic Pain and Low Back Pain A Handbook for Self Care amp

Treatment Montana Phoenix Publishing Co

31 Jones RC (1999) Muscle Balance and Dynamic Stability in Womens Health

Conference Paper Pelvic Stability in Pregnancy and Post Partum Dublin

32 Kim S Harvey M A Johnston S (2005) A Review of the Epidemiology and

Pathophysiology of Pelvic Floor Dysfunction Do Racial Differences Matter

Journal of Obstetrics and Gynaecology Canada 3 (27) 251minus259

33 Konstantinos H Eleni K and Dimitrios H (2006) Dilemmas in the management

of female stress incontinence the role of pelvic floor muscle training Int Urol

Nephrol

34 Kuhnert Ch (2005) Munich Pelvic floor training program Tecsana ltd Munich

35 Kulig K Powers Ch M Landel R F Hungwen Ch Fredericson M Guillet M

and Butts K Segmental lumbar mobility in individuals with low back pain in vivo

assessment during manual and self-imposed motion using dynamic MRI (2007)

BMC Musculoskelet Disord 8 8

36 Laycock J Jerwood D (2001) Pelvic Floor Muscle Assessment The Perfect

Scheme Physiotherapy 12 (87) 631minus642

37 Lockstad Harry MC(2003) Prevence of Back Pain during Pregnancy Spine Apr

1530 (8)983-91

38 Madill SJ McLean L (2006) Relationship between abdominal and pelvic floor

muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle contractions

in healthy continent women Neurourol Urodyn25(7)722-30

39 Magee D J Orthopedic Physical Assessment WB Saunders Company 2002

1020 p

40 Meyer S Hohlfeld P Achtari C De Grandi P (2001) Pelvic Floor Education

After Vaginal Delivery Obstetrics and Gynecology 5 (97) 673minus677

49

41 Mens JM Vleeming A Snijders CJ Koes BW Stam HJ (2001) Reliability

and validity of the actine straight leg raise test in pasterior pelvic pain since

pregnancy Spine 261167-1171

42 Moslashrkved S Boslash K (1997) The effect of postpartum pelvic floor muscle exercise

in the prevention and treatment of urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 4 (8) 217minus222

43 Moen MH Kogstad O Hansen JH ir kt (1990) Pelvic girdle relaxation

Clinical Presentation Tidsskr Nor Laegeforen 110 2211 ndash 2

44 Mohr Joan D (1990) Management of the trunk in adult hemiplegia The Bobash

concetion Topic in neurology APTA

45 Morin M Dumoulin C Bourbonnais D et al (2004) Pelvic floor maximal

strength using vaginal digital assessment compared to dynamometric measurements

Neurourol Urodyn 23336 ndash341

46 Moslashrkved S Boslash K Schei B Salvesen K Aring (2003) Pelvic Floor Muscle

Training During Pregnancy to Prevent Urinary Incontinence A Single-Blind

Randomized Controlled Trial Obstetrics and Gynecology 2 (101) 313minus319

47 Moses S (2008) Schobers Test Family Practice Notebook LLC

48 Neumann PB Grimmer KA and Deenadayalan Y (2006) Pelvic floor muscle

training and adjunctive therapies for the treatment of stress urinary incontinence in

women a systematic review BMC Womenrsquos Health 611

49 Nygaard I E Glowacki C Saltzman C L (1996) Relationship Between Foot

Flexibility and Urinary Incontinence in Nulliparous Varsity Athletes Obstetrics and

Gynecology 6 (87) 1049minus1051

50 Ostergaard M Thomsen BJ (1992) Pelvic insufficiency during pregnancy

Ugeskr Laeger 154 3568 ndash 72

51 Osgaard HC Zetherstrom G Hansson E (1994) The posterior pelvic pain

provocation test in pregnant women Eur Soine J3258 ndash 260

52 Persson J Woslashlner-Hanssen P Rydhstroem H (2000) Obstetric Risk Factors for

Stress Urinary Incontinence A Population-Based Study Obstetrics and

Gynecology 3 (96) 441minus445

53 Reilly E T C Freeman R M Waterfield M R et al (2002) Prevention of

postpartum stress incontinence in primigravidae with increased bladder neck

mobility a randomised controlled trial of antenatal pelvic floor exercises BJOG an

international journal of obstetrics and gynaecology 1 (109) 68minus76

50

54 Richardson CA Hodges P Hides J (2005) Therapeutic exercise for liumbopelvic

stabilizationChurchill Livingstone Harcourt Publishers 12 p

55 Sabino J Grauer J (2008) N Pregnancy and low back pain Curr Rev

Musculoskelet Med 1137ndash141

56 Sapsford R (2001) The Pelvic Floor A clinical model for function and

rehabilitation Physiotherapy 12 (87) 620minus630

57 Sapsford RR (2004) Rehabilitation of pelvic floor muscles utilizing trunk

stabilization Man Ther Feb9(1)3-12

58 Sapsford RR Hodges P W (2001) Contraction of the pelvic floor muscles during

abdominal maneuvers Arch Phys Med Rehabil Aug 82(8)1081-8

59 Sapsford RR Hodges PW Richardson

CA Cooper

DH Markwell

SJ Jull

GA

(2001) Co-activation of the abdominal and pelvic floor muscles during voluntary

exercises Neurourol Urodynam 2031-42 Wiley-Liss Inc

60 Sapsford RR Hodges PW Richardson CA Cooper DA Markwell SJ amp Jull GA

(1997) Activation of puboccygeus during a variety of isometric abdominal

exercises Abstract 115 ICS Yokohama

61 Shelly E (2005) The pelvic floor Hall C M Brody L Th Therapeutic Exercise

Moving Toward Function (p 402ndash435) USA Lippincott Williams amp Wilkins

62 Sihvonen T Huttunen M Makkonen M Airaksinen O (1998) Functional

Changes in Back Muscle Activity Correlate With Pain Intensity and Prediction of

Low Back Pain During Pregnancy Arch Phys Med Rehabil Vol 79 October

63 Smith R Appell R Fenner D et al Clinical management of urinary incontinence

in women APGO Educational Series on Womenrsquo s Health Issues 2007 March 1

64 Steacutephanie J Madill Linda McLean (2006)Relationship between abdominal and

pelvic floor muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle

contractions in healthy continent women Urodynam 25722-730

65 Vickers D amp Davila GW Kegel Exercises and Biofeedback (2006) Springer

London 303-310

66 Urquhart D M Hodges P W Allen T J Story I H (2005) Abdominal muscle

recruitment during a range of voluntary exercises Man Ther May10(2)144-53

67 Wilson P D Herbison G P (1998) A randomized controlled trial of pelvic floor

muscle exercises to treat postnatal urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 5 (9) 257-264

51

68 Woodman PJ amp Graney DO (2002) Anatomy and physiology of the female

perineal body with relevance to obstetrical injury and repair Clinical anatomy

15321ndash334

Page 27: KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS ... · raumenų inervacija (Woodman, PJ. ir Graney, D.O., 2002). DDR griaučių raumenų sudėtį įeina 33% greitųjų ir 67% lėtųjų

27

uţprogramuotas Pilvo raumenų treniravimas gali būti labai veiksmingas šių sutrikimų gydyme

(Sapsford R R Hodges P W 2001)

Valingų DDR susitraukimų metu sveikoms moterims kaip atsakas buvo uţregistruotas

charakteringas pilvo raumenų aktyvumas (Steacutephanie J 2006)

Daugelis pilvo raumenis lavinančių pratimų yra įtraukiami į nugaros skausmo ir kitų griaučių

raumenų sistemos sutikimų reabilitavimo programas Buvo atlikta keletas tiriamųjų darbų apie visų

pilvo raumenų aktyvavimą ir įtaką tam tikriems regionams Šis tyrimas parodė kas vidinis apatinės

pilvo sienos vidinės krypties judesys gulimoje ant nugaros padėtyje labiausiai nepriklausomai nuo kitų

pilvo raumenų įtakoja skersinio pilvo raumens aktyvumą (Urquhart DMir kt 2005)

Šlaunų ir liemens judesių metu (Bo ir Stein 1994) izometrinių pilvo pratimų metu (Sapsford

ir kt 1997) ir kitų juosmenį stabilizuojančių raumenų aktyvavimo metu (Jones 1999) buvo

uţregistruotas dubens dugno raumenų elektromiografijos rodiklių padidėjimas

Dar vieno tyrimo metu buvo tiriamas pilvo raumenų atsakas į valingą DDR susitraukimą

moterims anamnezėje neturėjusioms dubens dugno sutrikimų tam kad nustatyti ar yra pilvo ertmę

supančių raumenų ko-aktyvaciją DDR pratimų metu Pilvo raumenų aktyvumas buvo registruojamas

elektromiografijos metodu elektrodų pagalba Tiriamosios sutraukinėjo DDR trijose padėtyse gulint

ant nugaros Visoms tiriamosioms pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas padidėjo virš pradinio

taško atliekant DDR susitraukimus maţiausiai vienoje padėtyje Skersinio pilvo raumens

elektromiografijos aktyvumas buvo didţiausias liemens lenkimo padėtyje o skersinio pilvo raumens

aktyvumas buvo didesnis uţ tiesiojo pilvo raumens aktyvumą liemens tiesimo padėtyje

Buvo atliktas papildomas eksperimentinis tyrimas kurio metu buvo registruojamas gaktinio

stuburgalio raumens ir pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas atliekant tris skirtingus

submaksimalius izometrinius pilvo raumenų pratimus Šio eksperimentinio tyrimo metu nustatytas

gaktinio stuburgalio raumens aktyvumo padidėjimas su kiekvienu pilvo raumenų susitraukimu

Rezultatai rodo kad pilvo raumenų aktyvumas yra normalus atsakas į DDR veiklą

tiriamosioms be DDR sutrikimų ir leidţia manyti kad specifinė pilvo raumenų veikla aktyvuoja DDR

(Sapsford RR ir kt 2001)

Nėštumo metu DDR dėl palaipsniui didėjančio gimdos svorio yra nuolat tempiami ir

neišlaiko jiems tenkamo krūvio todėl izoliuotai aktyvinti šiuos raumenis yra sudėtinga Ilgą laiką buvo

manoma kad liemens stabilizavimo pratimų programa nėščiosioms įjungiant dubens judesius neįtakoja

DDR funkcinės būklės Anksčiau kineziterapeutai mokydami kaip atlikti dubens dugno raumenų

pratimus akcentuodavo pacientams neįtempti pilvo raumenų Šiuo metu poţiūris šiuo klausimu

pasikeitė Egzistuojantis funkcinis ryšys tarp dubens dugno kvėpuojamosios diafragmos bei pilvo ir

nugaros raumenų suteikia galimybę šiuos raumenis aktyvinti netiesiogiai

28

Atliekami tyrimai leidţia suprasti kad yra tam tikros sinergijos tarp pilvo ir DDR Manoma

kad DDR turi dvejopą funkciją dalyvauja liemens stabilumo palaikyme ir šlapimo ir išmatų šalinime

bei laikyme Šios raumenų sinergijos gali sėkmingai pasitarnauti DDR funkcijos sutrikimų

reabilitacijoje Daugeliui moterų prieš ir po gimdymo bendro fizinio aktyvumo pagalba galima

sėkmingai pagerinti dubens dugno raumenų atsigavimą be specifinių dubens dugno raumenų pratimų

Pagrindiniai faktoriai susiję su treniravimosi sėkme yra daugiau pacienčių sutikimas ir

motyvacija nei amţius ar šlapimo nelaikymo laipsnis Paskaičiuota kad tik 15-20 pacienčių sutinka

atlikti DDR treniruotes (Freeman RM 2004)

Nėštumas yra idealus laikotarpis pacienčių edukacijai ir motyvacijai skatinti nes šiuo metu

jos aktyviai lankosi sveikatos prieţiūros įstaigose Yra kilusi idėja kad moterų konsultacijų

laukiamuosiuose moterys galėtų stebėti video medţiagą apie nėštumą ir gimdymą o tuo tarpu ir jų

poveikį DDR šių raumenų pokyčius ir riziką (McLennan MT ir kt 2005)

Bo K ir kitų tyrimo tikslas buvo ištirti kiek moterų nėštumo metu atlieka DDR pratimus

Tyrimo metu nustatyta kad santykinai keletas (17) moterų nėštumo metu reguliariai atliko DDR

pratimus (2006)

Tikėtina kad DDR pakartotinas toninio aktyvumo įgijimas dėl pailgintos skersinių pilvo

raumenų švelnios aktyvacijos prieš padidinant jėgą yra svarbus faktorius atstatantis laiku įvykstantį

DDR atsaką (Sapsford 2001) Kada susitraukia dubens diafragma susitraukia ir pilvo raumenys ir

atvirkščiai Taigi kai dirba DDR jėgos laukas jis palengvina pilvo raumenų susitraukimą (Hulme

2002 )

Funkcinių pratimų tikslas yra atstatyti DDR funkciją Kada DDR lavinimas koordinuojamas

su aplink esančių raumenų treniravimu DDR funkcija yra atstatoma (Carriere 2002)

Tyrimai parodė kad atliekant maksimalų DDR susitraukimą padidėja visų pilvo raumenų

aktyvumas Tiesiojo pilvo raumens atsakas buvo maţiausias Atliekant juosmeninį lenkimą didţiausias

buvo skersinio pilvo raumens ir išorinio įstriţinio raumens aktyvumas Pastebėta kad atliekant netgi

silpną DDR susitraukimą skersinis raumuo duoda atsaką nepriklausomai nuo liemens padėties

Priešingai atliekant įvairius izometrinius pilvo raumenų manevrus padidėjęs pilvo raumenų

elektromiografinis aktyvumas įtakoja gaktinio stuburgalio raumens ir išeinamosios angos raumenų

aktyvumą DDR ir dauginio raumens koaktyvacija taip pat buvo tiriama tačiau patvirtinantys rezultatai

negauti

Atsiţvelgiant į tai kad dubens dugno raumenys yra liemens stabilumo palaikymo sistemos

dalis kurią sudaro tam tikri lokalieji raumenys nepakankama kitų lokaliųjų raumenų veikla veikia

DDR toninį aktyvumą ir įsijungimo į darbą laiko funkcinės veiklos metu Nugaros skausmas gali būti

prieţastimi maţinančia DDR toninį aktyvumą Taip pat ir klubinio kryţkaulio sąnario sutrikimai gali

įtakoti liemens stabilumo sistemą

29

Nuo 1962 m su nėštumu susijusios dubens ir juosmeninės stuburo dalies diagnozė

prognozės ir gydymas kėlė diskusijas ir iki šiol besitęsiantį nuomonių išsiskyrimą Be to naujausi

gydymo strategijų tyrimai atspindi įvairias nuomones iš tiesų rodančias kad egzistuoja profesinis

neapibrėţtumas dėl optimalaus gydymo metodo (Bastiaenen ir kt 2004)

Publikuojami įvairių studijų gydymo rezultatai tačiau didesnė dauguma jų yra nepatvirtinti

Nėščiųjų dubens ir juosmeninės stuburo dalies skausmų gydymas yra nukreiptas į skausmo maţinimą

susidedantį iš padėčių ir kai kurių kasdieninių veiksmų (lipimo laiptais kėlimo liemens sukimo

judesių) vengimo bei korekcinių pratimų programos

Kineziterapija vandenyje labai populiari ir efektyvi forma gydanti daugelį judamojo aparato

ligų Vienas iš privalumų treniruojantis baseine yra tas kad vandenyje neţiūrint judesių stuburas

veikiamas labai nedidelių apkrovų Taip yra dėl to kad vandenyje ţmogus tampa bdquobesvorisldquo

Vandenyje kaip ir sausumoje pasiekiama gerų rezultatų derinant kvėpavimą ir tempimą

didesnis raumenų pailgėjimas įmanomas vandenyje (Freedmann 2000)

Juosmeninės stuburo dalies lenkimas įtakoja DDR atsaką Moterims yra sunkiau aktyvuoti

DDR kada juosmeninė stuburo dalis yra lenkimo padėtyje Pas daugelį moterų pilvo siena pasislenka

pirmyn lenkiantis stovimoje padėtyje ir tai maţina DDR aktyvumą Eksperimentinėje situacijoje

sveikoms moterims pilvo sienos pasislinkimas pirmyn sumaţino šlaplės spaudimą (Sapsford 2001)

Kadangi ritmingus kvėpavimo judesius palaiko pilvo ir dubens dugno raumenų sinerginė veikla tad

būtina uţtikrinti normalų šių raumenų funkcionavimą Dubens dugno raumenų aktyvacijai ir

stiprinimui taikoma Kegelio bei Tansbergerio metodikos (Baumann L 2005)

30

2 TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA

21 Tyrimo organizavimas ir tiriamųjų kontingentas

Tyrimo objektas nėščių moterų dubens dugno raumenys

Tyrimas buvo atliekamas KMUK Akušerijos ginekologijos klinikoje Kauno II klinikinės

ligoninės akušerijos skyriuose bei P Maţylio gimdymo namų fizinės medicinos ir reabilitacijos

skyriuje Tyrimas pradėtas 2007 spalio mėnesį ir tęsėsi iki 2009 kovo mėnesio

Pradiniame tyrimo etape dalyvavo 87 sveikos pirmą kartą besilaukiančios savanorės nėščios

moterys kurių nėštumas buvo nuo 28 nėštumo savaitės Visos tiriamosios buvo stebimos akušerių ndash

ginekologų pagal profilaktinį nėščiųjų prieţiūros planą Tiriamųjų amţius nėštumų skaičius ir kiti

tyrimui svarbūs medicininiai duomenys buvo surinkti iš nėščiųjų medicininės dokumentacijos

Tyrimo baigiamajame etape dalyvavo 60 nėščių moterų 27 nėščiosios dėl įvairių prieţasčių

(nepalankios akušerinės situacijos ūmių kvėpavimo takų susirgimų odos alerginių reakcijų ir kitų

neaiškių prieţasčių) baigiamajame tyrimo etape nedalyvavo

Visos savanorės nėščios moterys sutikusios dalyvauti tyrime buvo suskirstytos į dvi grupes

kontrolinę ir tiriamąją Tiriamąją grupę sudarė moterys sutikusios dalyvauti tyrime ir lankyti mokamas

baseino procedūras Kauno II klinikinės ligoninės bei P Maţylio gimdymo namų fizinės medicinos ir

reabilitacijos skyriuose Kontrolinę grupę sudarė moterys kurios nedalyvavo jokiose fizinės veiklos

procedūrose ir buvo stebimos KMUK Akušerijos ginekologijos klinikos moterų konsultacijoje

Tiriamųjų amţius

Tyrimo metu dalyvavusių respondenčių amţius nuo 20 iki 35 m tiriamojoje grupėje amţiaus

vidurkis lygus 2677plusmn 066 m kontrolinėje grupėje - 274plusmn 061 m(ţr 5 pav)

31

Tiriamųjų amžius

2742677

18

20

22

24

26

28

30

Tiriamoji gr Kontrolinė gr

Meta

i

5 pav Tiriamųjų amžius grupėse

Tam kad įvertinti amţiaus įtaką dubens dugno raumenų jėgai ir juosmens mobilumui

nėštumo metu visos tiriamosios buvo suskirstytos į dvi grupes pagal amţių jaunesnių ir vyresnių nei

30 m (ţr 1 lentelė)

1 lentelė

Tiriamųjų skaičius ir amžiaus vidurkis amžiaus grupėse

Tiriamųjų skaičius

amţiaus grupėse

le29 m (n=45) ge 30 m (n=15)

Amţiaus vidurkis 2558plusmn036 316plusmn046

22 Tyrimo metodai

221 Literatūros analizė

Buvo atlikta sisteminė mokslinių tyrimų analizė kur pateikiami duomenys apie DDR pratimų

metodus jų įtaką gydant įvairius dubens dugno sutrikimus ir pateikta šio darbo Paieškos metu buvo

naudojamos kompiuterinės bibliografinės medicininės duomenų bazės MEDLINE COCHRANE

32

BIOMED Straipsniai atrinkti pagal raktaţodţius dubens dugno raumenų treniravimas nėštumo metu

(pelvic floor training in pregnancy) dubens dugno raumenų disfunkcija (pelvic floor dysfunction)

liemens stabilumas (lumbar spine stability) diafragmos dubens dugno ir pilvo raumenų funkciniai

ryšiai (diaphragma pelvic floor and abdominal muscles co-activation) Panaudoti moksliniai

straipsniai atspausdinti ţurnale bdquoSveikatos mokslaildquo bei vadovai skirti akušerijos ginekologijos bei

urologijos profesionalams

222 DDR jėgos vertinimas

Objektyvi dubens dugno raumenų jėga šio tyrimo metu buvo vertinama atliekant maksimalų

DDR sutraukimą Buvo registruojamas trijų maksimalių DDR sutraukimų tarp kurių poilsio intervalas

2s jėgos (mmHg) vidurkis Jėgos matavimui buvo naudojamas mediciniškai patikrintas DDR

funkcijos matavimo aparatas (bdquoPelvexiserldquo Wolfram Haboeck Co Austria) (ţr 6 pav) sukurtas

gydytojos Ilse Michil Prietaisas yra skirtas testuoti ir gydyti šlapimo nelaikymą bei atstatyti DDR

funkciją Treniruoklis gali suteikti pasipriešinimą atliekant pratimus bei fiziologinio grįţtamojo ryšio

informaciją apie DDR susitraukimus

6 pav bdquoPelvexiserldquo

DDR jėga buvo matuojama moterims gulint ant nugaros kojas sulenkus per kelius pėdomis

remiantis į pagrindą ant kurio guli

33

223 Juosmens mobilumo vertinimas

Šoberio testo pagalba matuojamas juosmeninės stuburo srities mobilumas (ţr 7 pav)

nuo klubakaulio keterų išvedama linija link stuburo paţymimas taškas S2 stuburo slankstelio

lygyje

paţymima 10 cm į viršų

paţymima 5 cm ţemyn

po to tiriamoji lenkiasi į priekį

vėl matuojamas atstumas tarp taškų (Moses S 2008)

Jei atstumas padidėja 5 cm ndash normalus juosmens mobilumas o jei lt4cm ndash juosmens

mobilumas sumaţėjęs Skirtumas tarp dviejų matavimų parodo juosmens mobilumą Yra keletas

problemų susijusių su šiuo tyrimo metodu Pavyzdţiui yra abejonių šio testo patikimumu Literatūroje

yra įrodymų kad bandymai grindţiami orientyrų apčiuopa neduoda patikimų rezultatų Be to

paţymėti ant paciento odos taškai ir išmatuoti atstumai tarp jų yra netinkamas būdas įvertinti

segmentinį mobilumą nes jis gali būti įtakojamas fascijos odos ir riebalinio audinio

Auksinis standartas galėtų būti stereofotogrametrinė analizė siekiant nustatyti kaulų judėjimą

Ši procedūra atliekama vietinės anestezijos pagalba implantavus į odą tam tikrą aparatą (Magee D J

2002)

Nėštumo metu daugelio tyrimo metodų negalima atlikti dėl tam tikrų apribojimų ir įvairios

rizikos Šiame tyrime pasirinktas Šoberio testas juosmens mobilumo vertinimui yra neinvazinė

procedūra nėra ţalingas ar rizikingas tyrimo metodas nėštumo metu

as

as

15cm

7 pav Šoberio testo procedūra

34

224 Matematinės statistikos metodai

Tyrimo metu gauti duomenys apdoroti SPSS 130 for Windows kompiuterine programa

Kiekybiniams kintamiesiems įvertinti buvo skaičiuojami aritmetiniai vidurkiai standartiniai

nuokrypiai ir vidurkių paklaidos Priklausomų ir nepriklausomų imčių vidurkių reikšmių skirtumų

reikšmingumas kai tiriamųjų imtis buvo daugiau kaip 15 skaičiuojamas pagal Stjudento t kriterijų Jei

tiriamųjų imtis buvo maţiau kaip penkiolika buvo taikomas neparametrinis Vilkoksono testas (z)

priklausomoms imtims ir Manio-Vitnio testas (z) nepriklausomoms imtims Nagrinėjamų rodiklių

ryšiams tirti buvo skaičiuojamas Pirsono koreliacijos koeficientas (r) Skirtumas kai plt005 buvo

vertinamas kaip statistiškai patikimas Dydţiai pateikiami kaip aritmetiniai vidurkiai ( x ) plusmn

standartinės vidurkio įverčio paklaidos ( Sx )

23 Taikytos metodikos aprašymas

Tiriamajai grupei buvo taikyta sveikatingumo programa baseine atitinkančiame Lietuvos

higienos normą (Lietuvos higienos norma HN 1092005 Baseinai Įrengimo ir prieţiūros saugos

sveikatai reikalavimai)Vandens temperatūra 32-33 ordm C pH ndash 68-72 liekamojo aktyvaus chloro

koncentracija vandenyje palaikoma nuo 03 iki 10 mgl

Sveikatingumo programos metu nėščiosioms buvo taikyta stuburo stabilizavimo pratimų

programa įjungiant aktyvius dubens-juosmens judesius ir diafragminį kvėpavimą Ši programa paremta

Tansberger aprašyta pratimų metodika (Carriere B 1998) Jos esmė ndash egzistuojantis funkcinis ryšys

tarp diafragmos pilvo dubens dugno ir nugaros raumenų kurie reciprokinės inervacijos principu dirba

kaip vienas funkcinis vienetas Tiriamosios lankė uţsiėmimus 2 kartus per savaitę Uţsiėmimo trukmė

buvo 45 minutės pratimai atliekami vidutiniu tempu po 8-10 kartojimų Vieno uţsiėmimo metu

pratimus atliko 2-3 moterys Buvo taikomi

Kvėpavimo pratimai

Atliekami aktyvūs dubens-juosmens judesiai derinant su diafragminiu kvėpavimu bei

išlaikant juosmens linkį neutralioje padėtyje Įkvėpimo metu diafragmai leidţiantis ţemyn dubuo

sukamas pirmyn atpalaidavus pilvo sienos raumenis ir įtempiant nugaros raumenis (dubuo sukamas iki

fiziologinio juosmens linkio) Iškvėpimo metu dubuo sukamas atgal aktyvuojant skersinį pilvo

raumenį ir tempiant nugaros raumenis Šie aktyvūs dubens-juosmens judesiai atliekami įvairiose

pradinėse padėtyse

Pilvo raumenų stiprinimo pratimai

Nugaros tempimo pratimai

35

3 REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

31 Tiriamųjų juosmens mobilumo testavimo duomenys

Įvertinus gautus tyrimo rezultatus paaiškėjo kad 28-tą nėštumo savaitę juosmens mobilumo

vidurkis tiriamojoje grupėje buvo 848plusmn016 cm o kontrolinėje grupėje ndash 857plusmn019 cm Abiejų grupių

vidurkiai buvo panašūs (pgt005)

Antrojo testavimo metu ty 38-tą nėštumo savaitę kontrolinėje grupėje nustatytas statistiškai

patikimas juosmens mobilumo sumaţėjimas (plt005) kuris sudarė 2003plusmn186 Kontrolinės grupės

nagrinėjamo rodiklio vidutinė reikšmė buvo 685plusmn022 cm Tuo tarpu atlikus tiriamosios grupės

pakartotinio testavimo rezultatų analizę nustatėme neţymų (pgt005) juosmens mobilumo sumaţėjimą

(206plusmn096) Šios grupės vidurkis buvo 828plusmn013 cm Palyginus abiejų grupių juosmens mobilumo

testavimo duomenis nustatytas statistiškai patikimas skirtumas (plt005)

Gautus rezultatus galima paaiškinti tuo kad tiriamosios grupės moterims sveikatingumo

programoje dominavo dubens ndash juosmens mobilumo pratimai

Juosmens mobilumas

828848

685

857

4

5

6

7

8

9

10

28 savaitė 38 savaitė

Am

pli

tud

ė

cen

tim

etr

ai

Tiriamoji gr

Kontrolinė gr

plt005

kontrolinės grupės abiejų tyrimų vidurkiai skiriasi statistiškai patikimai (plt005)

8 pav Juosmens mobilumo vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę

36

Daugelis pilvo raumenis lavinančių pratimų yra įtraukiami į nugaros skausmo ir kitų griaučių

raumenų sistemos sutikimų reabilitavimo programas Buvo atlikta keletas tiriamųjų darbų apie visų

pilvo raumenų aktyvavimą ir įtaką tam tikriems regionams Vienas iš jų tyrimas parodė kad vidinis

apatinės pilvo sienos vidinės krypties judesys gulint ant nugaros nepriklausomai nuo kitų pilvo

raumenų labiausiai įtakoja skersinio pilvo raumens aktyvumą (Urquhart DMir kt 2005)

32 Nėščiųjų dubens dugno raumenų vertinimo duomenys

Vertinant DDR jėgą perineometru 28-tą nėštumo savaitę nustatyta kad tiriamosios ir

kontrolinės grupės testų rezultatai buvo panašūs (pgt005) kontrolinės grupės DDR jėga buvo

1277plusmn030 mmHg tiriamosios grupės ndash 1273plusmn042 mmHg

Antrojo testavimo metu tiriamojoje grupėje DDR jėga statistiškai patikimai nesiskyrė

(pgt005) ir jėgos sumaţėjimas sudarė tik 149plusmn172 o vidurkis buvo lygus 1247plusmn042 mmHg

Kontrolinėje grupėje sumaţėjimas siekė net 2542 plusmn24 jėgos vidurkis buvo lygus 95plusmn026 mmHg

Nustatyta kad 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę DDR jėga kontrolinėje grupėje statistiškai patikimai

skyrėsi (plt005)

DDR jėga

1273 12471277

95

4

6

8

10

12

14

28 savaitė 38 savaitė

mm

Hg

Tiriamoji gr

Kontrolinė gr

plt005

kontrolinės grupės abiejų tyrimų vidurkiai skiriasi statistiškai patikimai (plt005)

9 pav DDR jėgos vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę

37

Gautus rezultatus galima komentuoti taip kad šios grupės moterims sveikatingumo

programos metu atliekant dubens sukamuosius judesius ir juos suderinus su kvėpavimu lengviau

aktyvuojasi ir stiprėja DDR

Lyginant mūsų tyrime gautus duomenis su uţsienio autorių duomenimis rezultatai yra

panašūs 2001m atlikto tyrimo metu buvo tiriamas pilvo raumenų atsakas (elektromiografijos metodu)

į valingą DDR susitraukimą Tiriamosios sutraukinėjo DDR trijose padėtyse gulint ant nugaros

Visoms tiriamosioms pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas padidėjo virš pradinio taško

atliekant DDR susitraukimus maţiausiai vienoje iš padėčių Skersinio pilvo raumens

elektromiografijos aktyvumas buvo didţiausias liemens lenkimo padėtyje o skersinio pilvo raumens

aktyvumas buvo didesnis uţ tiesiojo pilvo raumens aktyvumą liemens tiesimo padėtyje

Buvo atliktas papildomas elektromiografijos tyrimas kurio metu buvo registruojamas

gaktinio stuburgalio raumens ir pilvo raumenų aktyvumas atliekant tris skirtingus submaksimalius

izometrinius pilvo raumenų pratimus Šio eksperimentinio tyrimo metu nustatytas gaktinio stuburgalio

raumens aktyvumo padidėjimas su kiekvienu pilvo raumenų susitraukimu

Rezultatai rodo kad pilvo raumenų aktyvumas yra normalus atsakas į DDR veiklą

tiriamosioms be DDR sutrikimų ir leidţia manyti kad specifinė pilvo raumenų veikla aktyvuoja DDR

( Sapsford RR ir kt 2001)

Skiriant dubens dugno raumenų pratimus dubens dugno raumenų disfunkcijos gydyme

daţnai pabrėţiamas pilvo raumenų atpalaidavimas Šio atlikto tyrimo tikslas buvo ištirti sąveiką tarp

atskirų raumenų pilvo ir dubens dugno raumenų veiklos ir vidinio pilvo spaudimo poveikį raumenų

veiklai naudojant paviršinę ir vidinę raumenų elektromiografiją Tiriamosios buvo tiriamos gulimoje

ant nugaros ir stovimoje padėtyse Rezultatai parodė kad transversus abdominis (TP) ir obliquus

internus (OI) buvo atliekami per visą dubens dugno raumenų susitraukimus Rezultatai parodė kad

skersinis ir vidinis įstriţinis raumuo į veiklą buvo įtraukiami visos dubens dugno raumenų veiklos

metu Dėl šių prieţasčių buvo neįmanoma efektyviai sutraukti dubens dugno raumenų išlaikant

atpalaiduotus pilvo raumenis Vidutinis vidaus pilvo spaudimo padidėjimas 10 mmHg (gulimoje ant

nugaros padėtyje) buvo uţregistruotas maksimalus dubens raumenų susitraukimas Maksimalaus

dubens dugno raumenų susitraukimo metu vidinis pilvo spaudimas vidutiniškai pakildavo 10 mmHg

(gulint ant nugaros)

Šie rezultatai rodo kad atliekant dubens dugno raumenų pratimus patarimai atpalaiduoti

pilvo sieną yra netinkami ir gali neigiamai paveikti pratimų atlikimą (Neumann P ir Gill V 2002)

38

33 Skirtingo amţiaus nėščių moterų juosmens mobilumo ir dubens dugno

raumenų jėgos vertinimo duomenys

Jaunesnių nei 30 m nėščiųjų grupėje juosmens mobilumas tiek pirmo tiek ir pakartotinio

tyrimo metu buvo statistiškai reikšmingai (plt005) didesnis nei vyresnių (ţr 10 pav) 28-tą nėštumo

savaitę jaunesnių nei 30 m grupėje juosmens mobilumas buvo 869plusmn014 cm o vyresniųjų ndash

803plusmn022 cm Atlikus tyrimą 38-tą savaitę jaunesnių grupėje gautas statistiškai reikšmingas juosmens

mobilumo sumaţėjimas - 95plusmn174 (plt005) Vyresnių grupėje pakartotinai atlikus testavimą

nustatytas reikšmingas rezultatų pokytis - 1567plusmn329 (plt005) Nėštumo pabaigoje vyresnių moterų

juosmens mobilumas sumaţėjo iki ndash 68plusmn037 cm Gautus duomenis galime paaiškinti amţiaus ir

mobilumo maţėjimo priklausomybe

Juosmens mobilumas

782

869

68

803

4

5

6

7

8

9

10

28 savaitė 38 savaitė

Am

pli

tud

ė

cen

tim

etr

ai

le 29 m

ge 30 m

plt005 plt005

10 pav Juosmens mobilumo vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę skirtingo amžiaus

grupėse

Jaunesnių nei 30 m nėščiųjų grupėje DDR jėga abiejų testavimų metu buvo statistiškai

reikšmingai didesnė nei vyresnių (plt005) (ţr 11 pav) 28-tą nėštumo savaitę jaunesnių moterų

grupėje DDR jėga buvo lygi 1304plusmn028 mmHg o vyresnių ndash 1187plusmn052 mmHg 38-tą savaitę

jaunesnių grupėje DDR jėgos rodikliai buvo ndash 114plusmn032 mmHg o vyresnių ndash 973plusmn075 mmHg

Abiejų tyrimų vidurkių skirtumai tiek tiriamojoje tiek ir kontrolinėje grupėje buvo statistiškai patikimi

(plt005) Tyrimų rezultatai parodė kad vyresnių tiriamųjų DDR jėgos sumaţėjimo pokytis sudarė

39

1857plusmn432 ir buvo reikšmingai didesnis nei jaunesnių moterų grupėje (plt005) Pastarųjų

testuojamų raumenų jėgos sumaţėjimo pokytis siekė 1175plusmn243

Apie amţiaus įtaką DDR funkcinei būklei savo tyrimų išvadose teigia ir daugelis uţsienio

autorių Viename iš jų Grodstein ir kiti (2003) nurodė kad DDR disfunkcija paplitusi tarp moterų

kurios gimdė vyresnio amţiaus ir kurios buvo jaunesnės pirmo gimdymo metu

DDR jėga

1304

1141187

973

3

5

7

9

11

13

15

28 savaitė 38 savaitė

mm

Hg

le 29 m

ge 30 m

plt005 plt005

11 pav DDR jėgos vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę skirtingo amžiaus grupėse

Vertinant sveikatingumo programos poveikio efektyvumą juosmens mobilumui ir dubens

dugno raumenų jėgai jaunesnių nei 30 grupėje moterų kurioms buvo taikytas poveikis abiejų tyrimų

rezultatai buvo panašūs (pgt005) juosmens mobilumo vidutinės reikšmės sumaţėjimas siekė tik

138plusmn1 o DDR jėgos - 055plusmn203 (ţr 2 lentelė) Jaunesnių moterų kurioms poveikis netaikytas

pirmo ir antro testavimo rezultatai skyrėsi statistiškai reikšmingai (plt005) juosmens mobilumo

vidutinės reikšmės sumaţėjimas sudarė 1879plusmn210 o DDR jėgos - 2455plusmn268 38-tą savaitę gauti

rezultatai parodė statistiškai patikimą skirtumą tarp jaunesnių moterų grupės taikant poveikį ir

netaikant (plt005)

Tyrimų duomenų analizė parodė kad vyresnių nei 30 metų grupėje taikant ir netaikant

sveikatingumo programos poveikį pirmo ir antro testavimo juosmens mobilumo vidutinės reikšmės

statistiškai reikšmingai skyrėsi (plt005) Atlikus tyrimą 38 savaitę grupėje kur poveikis nebuvo

taikytas juosmens mobilumo sumaţėjimas sudarė 2293plusmn383 o grupėje kur sveikatingumo

40

programos poveikis buvo taikytas minėtas rodiklio sumaţėjimas siekė 477plusmn098 Abiejose vyresnių

moterų grupėse juosmens mobilumo pokytis buvo statistiškai patikimas (plt005)

Grupėje kuri nelankė uţsiėmimų baseine abiejų testavimų DDR jėgos vidurkiai statistiškai

patikimai skyrėsi (plt005) 38 savaitę registruotas jėgos sumaţėjimas sudarė 2746plusmn520 Grupėje

kuri lankė uţsiėmimus nagrinėjamo rodiklio sumaţėjimas nebuvo statistiškai reikšmingas (pgt005) ir

siekė 524plusmn252

Analizuojant pakartotinio testavimo nėštumo pabaigoje rezultatus matome kad dubens dugno

raumenų jėga šioje amţiaus grupėje statistiškai patikimai buvo didesnė moterų kurioms buvo taikytas

poveikis (1233plusmn071 cm) palyginus su nėščiosiomis kurios nedalyvavo sveikatingumo programoje

(8plusmn068 cm) (plt005)

Apibendrinant gautus statistiškai patikimus rezultatus galima teigti kad tiek jaunesnėms tiek

vyresnėms nei 30 m moterims sveikatingumo programos poveikis buvo efektyvus dubens dugno

raumenų funkcinei būklei ir juosmens mobilumo išlaikymui nėštumo metu (plt005)

2 lentelė

Sveikatingumo programos pratimų įtaka juosmens mobilumui ir dubens dugno

raumenų jėgai skirtingo amžiaus moterims nėštumo metu

Tiriamosios

Juosmens mobilumas (cm) Dubens dugno raumenų jėga (mmHg)

28 savaitė 38 savaitė

Skirtumo

reikšming

umas

28 savaitė 38 savaitė

Skirtumo

reikšming

umas

le29 m

Be

poveikio 898plusmn02 729plusmn024 plt005 1348plusmn046 1014plusmn046 plt005

Taikant

poveikį 846plusmn019 829plusmn018 pgt005 1267plusmn034 125plusmn028 pgt005

Skirtumo

reikšmingu

mas

pgt005 plt005 - pgt005 plt005 -

ge 30 m

Be

poveikio 761plusmn02 583plusmn025 plt005 1111plusmn068 8plusmn068 plt005

Taikant

poveikį 867plusmn033 825plusmn031 plt005 13plusmn063 1233plusmn071 pgt005

Skirtumo

reikšmingu

mas plt005 plt005 - pgt005 plt005 -

Rodikliai

41

Daugelis autorių įvairiuose literatūros šaltiniuose skelbia panašius rezultatus apie dubens

dugno raumenų pilvo nugaros raumenų ir diafragmos funkcinius ryšius

Sapsford R R ir Hodges P W atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti ar valingas pilvo raumenų

susitraukimas yra susijęs su dubens dugno raumenų aktyvumu DDR aktyvumas buvo matuojamas

atliekant skirtingo intensyvumo pilvo raumenų susitraukimus gulimoje ir sėdimoje padėtyse DDR

elektromiografinis aktyvumas buvo matuojamas įvedus į makštį ir išeinamąją angą paviršinius

elektrodus Šie matavimai buvo paremti išeinamosios angos ir makšties spaudimo

Gauti rezultatai rodė kad DDR elektromiografijos duomenys padidėjo pilvo raumenų

susitraukimo metu DDR aktyvumas stipraus pilvo raumenų susitraukimo metu nesiskyrė nuo

išmatuoto maksimalaus DDR susitraukimo Išmatuotas pirmiau makšties ir išeinamosios angos slėgio

padidėjimas o po to ir pilvo Išvadose kalbama kad sveikiems tiriamiesiems valingas pilvo raumenų

aktyvumas sąlygojo DDR aktyvumą Dubens slėgio padidėjimas įvykęs prieš pilvo slėgio padidėjimą

parodo kad atsakas yra uţprogramuotas Pilvo raumenų treniravimas gali būti labai veiksmingas šių

sutrikimų gydyme ( Sapsford R R Hodges P W 2001)

34 Dubens dugno raumenų ir juosmens mobilumo priklausomybė grupėse

Atlikta nagrinėjamų rodiklių koreliacinė analizė parodė kad tiriamojoje grupėje tarp juosmens

mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių buvo tiesinė tiesioginė priklausomybė maţėjant

juosmens mobilumui maţėja ir dubens dugno raumenų jėga (16 pav) Koreliacijos koeficiento dydis

(r=0635) parodė vidutinio stiprumo statistiškai patikimą poţymių tarpusavio ryšį (plt005)

Dubens dugno raumenų ir juosmens mobilumo priklausomybę analizavo daugelis uţsienio

autorių Madill SJ ir McLean L tyrimo tikslas buvo nustatyti ar pilvo raumenų aktyvacija įtakoja

stiprų dubens dugno raumenų susitraukimą ir taip prisideda prie moterų šlapimo sulaikymo

mechanizmo Buvo siekiama nustatyti pilvo raumenų aktyvacijos lygį ir raumenų veiklos modelius

susijusius su valingais dubens dugno raumenų susitraukimais moterims neturinčioms dubens dugno

raumenų disfunkcijos

Tyrime dalyvavo 15 neturinčių dubens dugno raumenų disfunkcijos moterų Jos atliko tris

kiekvieno iš keturių pilvo raumenų maksimalius susitraukimus ir taip pat dubens dugno raumenų

susitraukimus gulimoje ant nugaros padėtyje Pilvo ir DDR veikla buvo registruojama

elektromiografijos pagalba o vidinis makšties spaudimas matuojamas naudojant modifikuotą

Femiscan zondą Tam tikras aktyvavimo modelis buvo pastebėtas kai skersinis vidinis ir tiesusis pilvo

raumenys dirbo su DDR prasidėjus maksimaliam vidiniam makšties slėgiui PFM veiklos vyravo

42

pradedant didėti makšties spaudimui o vėliau slėgio padidėjimas (iki 70 didţiausio galimo slėgio)

yra susijęs su kombinuota DDR skersinio pilvo tiesiojo ir vidinio įstriţinio raumenų veikla

Išvadose teigiama jog buvo nustatyti tam tikri pilvo raumenų veiklos modeliai kaip atsakas į

valingą dubens dugno raumenų susitraukimą moterims neturinčioms dubens dugno raumenų

disfunkcijos (2006)

Kontrolinės grupės dubens dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo

priklausomybė

-12

-1

-08

-06

-04

-02

0

02

04

06

-25 -2 -15 -1 -05 0 05 1 15 2 25

mmHg

cen

tim

etr

ai

12 pav Juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių tarpusavio priklausomybė

tiriamojoje grupėje

Tuo tarpu kontrolinės grupės juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių

tarpusavio ryšys buvo silpnas statistiškai nepatikimas (r=0192 plt005)

43

Kontrolinės grupės dubens dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo

priklausomybė

-12

-1

-08

-06

-04

-02

0

02

04

06

-25 -2 -15 -1 -05 0 05 1 15 2 25

mmHg

cen

tim

etr

ai

13 pav Juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių tarpusavio priklausomybė

kontrolinėje grupėje

Apibendrinant testavimo rezultatus galima teigti kad išlaikant juosmens mobilumą nėštumo

metu DDR jėga galinti turėti įtakos nėščiųjų epizodiniam šlapimo nelaikymui nemaţėja Esant

susilpnėjusiam ar pertemptam skersiniam pilvo raumeniui gali atsirasti liemens nestabilumas tiesiogiai

įtakojantis apatinės nugaros dalies skausmus bei disfunkcijas

Gautus šio tyrimo rezultatus galime traktuoti ir atvirkščiai ty nėštumo metu didelį dėmesį

skiriant dubens dugno raumenų aktyvacijai įtakojamas ir liemens stabilumas išlaikant dubens ndash

juosmens mobilumą

Tyrimai leidţia suprasti kad yra tam tikros sinergijos tarp pilvo ir DDR Manoma kad DDR

turi dvejopą funkciją dalyvauja liemens stabilumo palaikyme ir šlapimo ir išmatų šalinime bei

laikyme Šios raumenų sinergijos gali sėkmingai pasitarnauti DDR funkcijos sutrikimų reabilitacijoje

Juosmens ndash dubens regionui reikalingas stabilumas tam kad būtų galima pernešti krūvį

liemeniui ir viršutinėms galūnėms Tačiau tuo pačiu turi būti ir pakankamas mobilumas kad

uţtikrinti pakankamą judėjimą

44

IŠVADOS

1 Dubens dugno raumenų jėga nuo 28-tos iki 38-tos nėštumo savaitės kontrolinėje

grupėje maţėjo (plt005) o tiriamojoje liko panaši

2 Vertinant juosmens mobilumo kaitą nėštumo metu kontrolinėje grupėje nustatytas

reikšmingas sumaţėjimas (plt005) o tiriamojoje grupėje stebėta tik maţėjimo

tendencija

3 Jaunesnių nei 30 metų nėščiųjų grupėje juosmens mobilumas ir dubens dugno raumenų

jėga tiek 28-tą tiek ir 38-tą savaitę buvo statistiškai reikšmingai didesnė nei vyresnių

(plt005)

4 Juosmens mobilumas įtakoja dubens dugno raumenų funkcinę būklę išlaikant juosmens

mobilumą dubens dugno raumenų jėga nėštumo metu nemaţėja

45

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1 Izoliuotai aktyvinti dubens dugno raumenis nėštumo metu nėra tikslinga nes šių raumenų

susitraukimas dėl ilgalaikio palaipsniui didėjančio krūvio nėra pakankamai efektyvus

2 Dėka funkcinių ryšių nėštumo metu rekomenduojama didesnį dėmesį skirti kvėpuojamajai

diafragmai pilvo bei nugaros raumenims grąţinant ar lavinant dubens dugno raumenų

funkciją

3 Aktyvinant dubens dugno raumenis tikslinga į pratimų programą įjungti aktyvius dubens-

juosmens judesius akcentuojant kvėpavimą

4 Rekomenduojama nėštumo metu stabilizuoti liemenį Aktyvūs dubens-juosmens judesiai ne tik

išlaiko juosmens mobilumą bet ir stabilizuoja liemenį tiesiogiai susijusį su dubens dugno

raumenų funkciją

46

LITERATŪRA

1 Baumann L(2005) Kineziterapijos efektyvumas maţinant nugaros skausmus

nėštumo metu Magistro baigiamasis darbas Sporto biomedicinos fakultetas

Kineziterapijos ir sporto medicinos katedra ndash Kaunas 65p

2 J Buivydienė (2004) Nėštumo ir gimdymo įtaka dubens dugno raumenų funkcijai

Magistro baigiamasis darbas Kauno medicinos universitetas Visuomenės sveikatos

fakultetas kineziologijos ir sporto medicinos katedra - Kaunas 50p

3 Zachovajevas P Zachovajevienė B Baltaduonienė D Tadaravičiūtė R (2007)

Moterų kurias kamuoja įtampos šlapimo nelaikymas dubens dugno raumenų

lavinimo kineziterapijos metodais veiksmingumas Sveikatos mokslai Volume 17

Number 7

4 Barr KP Griggs M Cadly T (2005)Lumbar stabilization American Journal of

Physical Medicine and Rehabilitation 6473-480

5 Bastiaenen Caroline HG Rob A de Bie Wolters Pieter MJC Janneke M

Bastiaanssen Aldegonda BA Klabbers ir kt (2004) Treatment of pregnancy

related pelvic girdle andor low back pain after delivery design of a randomized

clinical trial within a comprehensive prognostic cohort study BMC Public

HealthDec 244(1)67

6 Beazel J R (2004) Lumbar pelvis and hip examination with emphasis on function

of the lower quarter University of Virginia Healthsouth APTA Presentation

Chicago

7 Boslash K Talseth T Holme I (1999) Single blind randomised controlled trial of

pelvic floor exercises electrical stimulation vaginal cones and no treatment in

management of genuine stress incontinence in women BMJ 318 487minus493

8 Bo K amp Braekken IH (2005) PFMT in treatment and prevention of POP (POP

study) National Library of Medicine December

9 Bo K amp Sherburn M (2005) Evaluation of female pelvic-floor muscle function

and strength Phys Ther 85269 ndash282

10 Bo K amp Stien R (1994) Needle EMG registration of striated urethral wall and pelvic

floor activity patterns Neurourol amp Urodyn 1335-41

11 Burgio K L Robinson J C Engel B T (1986) The role of biofeedback in

Kegel exercise training for stress urinary incontinence American Journal of

Obstetrics and Gynaecology 1 (154) 58minus64

47

12 Burgio K L Zyczynski H Locher J L et al (2003) Urinary Incontinence in the

12-Month Postpartum Period Obstetrics and Gynecology 6 (102) 1291minus1298

13 Carriegravere B (1998) The Swiss Ball Theory Basic Exercises and Clinical

Application New York Springer

14 Carriegravere B (2002) Fitness for the Pelvic Floor New York Thieme

15 Chiarelli P (1995) Womenlsquos Waterworks ndash Curing Incontinence Snohomish WA

Khera Publications

16 Chiarelli J Cockburn J (2002) Promoting urinary continence in women after

delivery randomised controlled trial BMJ 324 1241minus1244

17 Cornella JL (2004) Management in stress urinary incontinence Rev Urol 6(suppl

5)S18-S25

18 DeLancey J Ashton-Miller J Howard D et al (2001) The functional anatomy

of the female pelvic floor and stress continence control system Scand J Urol

Nephrol Suppl(207)17

19 De Lancey J Richardson A (1992) Anatomy of genital support In Benson T

ed Female Pelvic Floor Disorders New York Norton Medical Books

20 Dumoulin C Lemieux M C Bourbonnais D et al (2004) Physiotherapy for

Persistent Postnatal Stress Urinary Incontinence A Randomized Controlled Trail

Obstetrics and Gynecology 3 (104) 504minus510

21 Ewings P S Spencer S Marsh H et al (2005) Obstetric risk factors for urinary

incontinence and preventative pelvic floor exercises Cohort study and nested

randomized controlled trial Journal of Obstetrics and Gynaecology August 25(6)

558 ndash 564

22 Franklin E (2003) Pelvic Power mindbody exercises for strength flexibility

posture and balance for men and women New Jersey Elysian Editions

23 Freedmann F B (2000) Aqua Yoga London Lorenz books

24 Freeman RM (2004) The role of pelvic floor muscle training in urinary

incontinence BJOG an International Journal of Obstetrics and Gynaecology

December Vol 111 Supplement 1 pp 37ndash40

25 Goldberg RP Effects of pregnancy and childbirth on pelvic floor (2007) Springer

London 172 p

26 Grodstein F Fretts F Lifford K Resnick N Curhan G (2003) Association of

age race and obstetric history with urinary symptoms among women in the Nurses

Health Study Americian Journal of Obstetrics and Gynecology 2 (189) 428minus434

48

27 Gutke A (2007) Pelvic Girdle Pain and Lumbar Pain in Relation to Pregnancy

Department of Health and Society Division of Physiotherapy Faculty of Health

Sciences Linkoumlping University Sweden

28 Handa V L Pannu H K Siddique S et al (2003) Architectural Differences in

the Bony Pelvis of Women With and Without Pelvic Floor Disorders Obstetrics

and Gynecology 6 (102) 1283minus1290

29 Hannestad Y S Lie R T Rortveit G Hunskaar S (2004) Familial risk or

urinary incontinence in women population based cross sectional study BMJ 329

889minus891

30 Hulme J A (2002) Pelvic Pain and Low Back Pain A Handbook for Self Care amp

Treatment Montana Phoenix Publishing Co

31 Jones RC (1999) Muscle Balance and Dynamic Stability in Womens Health

Conference Paper Pelvic Stability in Pregnancy and Post Partum Dublin

32 Kim S Harvey M A Johnston S (2005) A Review of the Epidemiology and

Pathophysiology of Pelvic Floor Dysfunction Do Racial Differences Matter

Journal of Obstetrics and Gynaecology Canada 3 (27) 251minus259

33 Konstantinos H Eleni K and Dimitrios H (2006) Dilemmas in the management

of female stress incontinence the role of pelvic floor muscle training Int Urol

Nephrol

34 Kuhnert Ch (2005) Munich Pelvic floor training program Tecsana ltd Munich

35 Kulig K Powers Ch M Landel R F Hungwen Ch Fredericson M Guillet M

and Butts K Segmental lumbar mobility in individuals with low back pain in vivo

assessment during manual and self-imposed motion using dynamic MRI (2007)

BMC Musculoskelet Disord 8 8

36 Laycock J Jerwood D (2001) Pelvic Floor Muscle Assessment The Perfect

Scheme Physiotherapy 12 (87) 631minus642

37 Lockstad Harry MC(2003) Prevence of Back Pain during Pregnancy Spine Apr

1530 (8)983-91

38 Madill SJ McLean L (2006) Relationship between abdominal and pelvic floor

muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle contractions

in healthy continent women Neurourol Urodyn25(7)722-30

39 Magee D J Orthopedic Physical Assessment WB Saunders Company 2002

1020 p

40 Meyer S Hohlfeld P Achtari C De Grandi P (2001) Pelvic Floor Education

After Vaginal Delivery Obstetrics and Gynecology 5 (97) 673minus677

49

41 Mens JM Vleeming A Snijders CJ Koes BW Stam HJ (2001) Reliability

and validity of the actine straight leg raise test in pasterior pelvic pain since

pregnancy Spine 261167-1171

42 Moslashrkved S Boslash K (1997) The effect of postpartum pelvic floor muscle exercise

in the prevention and treatment of urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 4 (8) 217minus222

43 Moen MH Kogstad O Hansen JH ir kt (1990) Pelvic girdle relaxation

Clinical Presentation Tidsskr Nor Laegeforen 110 2211 ndash 2

44 Mohr Joan D (1990) Management of the trunk in adult hemiplegia The Bobash

concetion Topic in neurology APTA

45 Morin M Dumoulin C Bourbonnais D et al (2004) Pelvic floor maximal

strength using vaginal digital assessment compared to dynamometric measurements

Neurourol Urodyn 23336 ndash341

46 Moslashrkved S Boslash K Schei B Salvesen K Aring (2003) Pelvic Floor Muscle

Training During Pregnancy to Prevent Urinary Incontinence A Single-Blind

Randomized Controlled Trial Obstetrics and Gynecology 2 (101) 313minus319

47 Moses S (2008) Schobers Test Family Practice Notebook LLC

48 Neumann PB Grimmer KA and Deenadayalan Y (2006) Pelvic floor muscle

training and adjunctive therapies for the treatment of stress urinary incontinence in

women a systematic review BMC Womenrsquos Health 611

49 Nygaard I E Glowacki C Saltzman C L (1996) Relationship Between Foot

Flexibility and Urinary Incontinence in Nulliparous Varsity Athletes Obstetrics and

Gynecology 6 (87) 1049minus1051

50 Ostergaard M Thomsen BJ (1992) Pelvic insufficiency during pregnancy

Ugeskr Laeger 154 3568 ndash 72

51 Osgaard HC Zetherstrom G Hansson E (1994) The posterior pelvic pain

provocation test in pregnant women Eur Soine J3258 ndash 260

52 Persson J Woslashlner-Hanssen P Rydhstroem H (2000) Obstetric Risk Factors for

Stress Urinary Incontinence A Population-Based Study Obstetrics and

Gynecology 3 (96) 441minus445

53 Reilly E T C Freeman R M Waterfield M R et al (2002) Prevention of

postpartum stress incontinence in primigravidae with increased bladder neck

mobility a randomised controlled trial of antenatal pelvic floor exercises BJOG an

international journal of obstetrics and gynaecology 1 (109) 68minus76

50

54 Richardson CA Hodges P Hides J (2005) Therapeutic exercise for liumbopelvic

stabilizationChurchill Livingstone Harcourt Publishers 12 p

55 Sabino J Grauer J (2008) N Pregnancy and low back pain Curr Rev

Musculoskelet Med 1137ndash141

56 Sapsford R (2001) The Pelvic Floor A clinical model for function and

rehabilitation Physiotherapy 12 (87) 620minus630

57 Sapsford RR (2004) Rehabilitation of pelvic floor muscles utilizing trunk

stabilization Man Ther Feb9(1)3-12

58 Sapsford RR Hodges P W (2001) Contraction of the pelvic floor muscles during

abdominal maneuvers Arch Phys Med Rehabil Aug 82(8)1081-8

59 Sapsford RR Hodges PW Richardson

CA Cooper

DH Markwell

SJ Jull

GA

(2001) Co-activation of the abdominal and pelvic floor muscles during voluntary

exercises Neurourol Urodynam 2031-42 Wiley-Liss Inc

60 Sapsford RR Hodges PW Richardson CA Cooper DA Markwell SJ amp Jull GA

(1997) Activation of puboccygeus during a variety of isometric abdominal

exercises Abstract 115 ICS Yokohama

61 Shelly E (2005) The pelvic floor Hall C M Brody L Th Therapeutic Exercise

Moving Toward Function (p 402ndash435) USA Lippincott Williams amp Wilkins

62 Sihvonen T Huttunen M Makkonen M Airaksinen O (1998) Functional

Changes in Back Muscle Activity Correlate With Pain Intensity and Prediction of

Low Back Pain During Pregnancy Arch Phys Med Rehabil Vol 79 October

63 Smith R Appell R Fenner D et al Clinical management of urinary incontinence

in women APGO Educational Series on Womenrsquo s Health Issues 2007 March 1

64 Steacutephanie J Madill Linda McLean (2006)Relationship between abdominal and

pelvic floor muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle

contractions in healthy continent women Urodynam 25722-730

65 Vickers D amp Davila GW Kegel Exercises and Biofeedback (2006) Springer

London 303-310

66 Urquhart D M Hodges P W Allen T J Story I H (2005) Abdominal muscle

recruitment during a range of voluntary exercises Man Ther May10(2)144-53

67 Wilson P D Herbison G P (1998) A randomized controlled trial of pelvic floor

muscle exercises to treat postnatal urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 5 (9) 257-264

51

68 Woodman PJ amp Graney DO (2002) Anatomy and physiology of the female

perineal body with relevance to obstetrical injury and repair Clinical anatomy

15321ndash334

Page 28: KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS ... · raumenų inervacija (Woodman, PJ. ir Graney, D.O., 2002). DDR griaučių raumenų sudėtį įeina 33% greitųjų ir 67% lėtųjų

28

Atliekami tyrimai leidţia suprasti kad yra tam tikros sinergijos tarp pilvo ir DDR Manoma

kad DDR turi dvejopą funkciją dalyvauja liemens stabilumo palaikyme ir šlapimo ir išmatų šalinime

bei laikyme Šios raumenų sinergijos gali sėkmingai pasitarnauti DDR funkcijos sutrikimų

reabilitacijoje Daugeliui moterų prieš ir po gimdymo bendro fizinio aktyvumo pagalba galima

sėkmingai pagerinti dubens dugno raumenų atsigavimą be specifinių dubens dugno raumenų pratimų

Pagrindiniai faktoriai susiję su treniravimosi sėkme yra daugiau pacienčių sutikimas ir

motyvacija nei amţius ar šlapimo nelaikymo laipsnis Paskaičiuota kad tik 15-20 pacienčių sutinka

atlikti DDR treniruotes (Freeman RM 2004)

Nėštumas yra idealus laikotarpis pacienčių edukacijai ir motyvacijai skatinti nes šiuo metu

jos aktyviai lankosi sveikatos prieţiūros įstaigose Yra kilusi idėja kad moterų konsultacijų

laukiamuosiuose moterys galėtų stebėti video medţiagą apie nėštumą ir gimdymą o tuo tarpu ir jų

poveikį DDR šių raumenų pokyčius ir riziką (McLennan MT ir kt 2005)

Bo K ir kitų tyrimo tikslas buvo ištirti kiek moterų nėštumo metu atlieka DDR pratimus

Tyrimo metu nustatyta kad santykinai keletas (17) moterų nėštumo metu reguliariai atliko DDR

pratimus (2006)

Tikėtina kad DDR pakartotinas toninio aktyvumo įgijimas dėl pailgintos skersinių pilvo

raumenų švelnios aktyvacijos prieš padidinant jėgą yra svarbus faktorius atstatantis laiku įvykstantį

DDR atsaką (Sapsford 2001) Kada susitraukia dubens diafragma susitraukia ir pilvo raumenys ir

atvirkščiai Taigi kai dirba DDR jėgos laukas jis palengvina pilvo raumenų susitraukimą (Hulme

2002 )

Funkcinių pratimų tikslas yra atstatyti DDR funkciją Kada DDR lavinimas koordinuojamas

su aplink esančių raumenų treniravimu DDR funkcija yra atstatoma (Carriere 2002)

Tyrimai parodė kad atliekant maksimalų DDR susitraukimą padidėja visų pilvo raumenų

aktyvumas Tiesiojo pilvo raumens atsakas buvo maţiausias Atliekant juosmeninį lenkimą didţiausias

buvo skersinio pilvo raumens ir išorinio įstriţinio raumens aktyvumas Pastebėta kad atliekant netgi

silpną DDR susitraukimą skersinis raumuo duoda atsaką nepriklausomai nuo liemens padėties

Priešingai atliekant įvairius izometrinius pilvo raumenų manevrus padidėjęs pilvo raumenų

elektromiografinis aktyvumas įtakoja gaktinio stuburgalio raumens ir išeinamosios angos raumenų

aktyvumą DDR ir dauginio raumens koaktyvacija taip pat buvo tiriama tačiau patvirtinantys rezultatai

negauti

Atsiţvelgiant į tai kad dubens dugno raumenys yra liemens stabilumo palaikymo sistemos

dalis kurią sudaro tam tikri lokalieji raumenys nepakankama kitų lokaliųjų raumenų veikla veikia

DDR toninį aktyvumą ir įsijungimo į darbą laiko funkcinės veiklos metu Nugaros skausmas gali būti

prieţastimi maţinančia DDR toninį aktyvumą Taip pat ir klubinio kryţkaulio sąnario sutrikimai gali

įtakoti liemens stabilumo sistemą

29

Nuo 1962 m su nėštumu susijusios dubens ir juosmeninės stuburo dalies diagnozė

prognozės ir gydymas kėlė diskusijas ir iki šiol besitęsiantį nuomonių išsiskyrimą Be to naujausi

gydymo strategijų tyrimai atspindi įvairias nuomones iš tiesų rodančias kad egzistuoja profesinis

neapibrėţtumas dėl optimalaus gydymo metodo (Bastiaenen ir kt 2004)

Publikuojami įvairių studijų gydymo rezultatai tačiau didesnė dauguma jų yra nepatvirtinti

Nėščiųjų dubens ir juosmeninės stuburo dalies skausmų gydymas yra nukreiptas į skausmo maţinimą

susidedantį iš padėčių ir kai kurių kasdieninių veiksmų (lipimo laiptais kėlimo liemens sukimo

judesių) vengimo bei korekcinių pratimų programos

Kineziterapija vandenyje labai populiari ir efektyvi forma gydanti daugelį judamojo aparato

ligų Vienas iš privalumų treniruojantis baseine yra tas kad vandenyje neţiūrint judesių stuburas

veikiamas labai nedidelių apkrovų Taip yra dėl to kad vandenyje ţmogus tampa bdquobesvorisldquo

Vandenyje kaip ir sausumoje pasiekiama gerų rezultatų derinant kvėpavimą ir tempimą

didesnis raumenų pailgėjimas įmanomas vandenyje (Freedmann 2000)

Juosmeninės stuburo dalies lenkimas įtakoja DDR atsaką Moterims yra sunkiau aktyvuoti

DDR kada juosmeninė stuburo dalis yra lenkimo padėtyje Pas daugelį moterų pilvo siena pasislenka

pirmyn lenkiantis stovimoje padėtyje ir tai maţina DDR aktyvumą Eksperimentinėje situacijoje

sveikoms moterims pilvo sienos pasislinkimas pirmyn sumaţino šlaplės spaudimą (Sapsford 2001)

Kadangi ritmingus kvėpavimo judesius palaiko pilvo ir dubens dugno raumenų sinerginė veikla tad

būtina uţtikrinti normalų šių raumenų funkcionavimą Dubens dugno raumenų aktyvacijai ir

stiprinimui taikoma Kegelio bei Tansbergerio metodikos (Baumann L 2005)

30

2 TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA

21 Tyrimo organizavimas ir tiriamųjų kontingentas

Tyrimo objektas nėščių moterų dubens dugno raumenys

Tyrimas buvo atliekamas KMUK Akušerijos ginekologijos klinikoje Kauno II klinikinės

ligoninės akušerijos skyriuose bei P Maţylio gimdymo namų fizinės medicinos ir reabilitacijos

skyriuje Tyrimas pradėtas 2007 spalio mėnesį ir tęsėsi iki 2009 kovo mėnesio

Pradiniame tyrimo etape dalyvavo 87 sveikos pirmą kartą besilaukiančios savanorės nėščios

moterys kurių nėštumas buvo nuo 28 nėštumo savaitės Visos tiriamosios buvo stebimos akušerių ndash

ginekologų pagal profilaktinį nėščiųjų prieţiūros planą Tiriamųjų amţius nėštumų skaičius ir kiti

tyrimui svarbūs medicininiai duomenys buvo surinkti iš nėščiųjų medicininės dokumentacijos

Tyrimo baigiamajame etape dalyvavo 60 nėščių moterų 27 nėščiosios dėl įvairių prieţasčių

(nepalankios akušerinės situacijos ūmių kvėpavimo takų susirgimų odos alerginių reakcijų ir kitų

neaiškių prieţasčių) baigiamajame tyrimo etape nedalyvavo

Visos savanorės nėščios moterys sutikusios dalyvauti tyrime buvo suskirstytos į dvi grupes

kontrolinę ir tiriamąją Tiriamąją grupę sudarė moterys sutikusios dalyvauti tyrime ir lankyti mokamas

baseino procedūras Kauno II klinikinės ligoninės bei P Maţylio gimdymo namų fizinės medicinos ir

reabilitacijos skyriuose Kontrolinę grupę sudarė moterys kurios nedalyvavo jokiose fizinės veiklos

procedūrose ir buvo stebimos KMUK Akušerijos ginekologijos klinikos moterų konsultacijoje

Tiriamųjų amţius

Tyrimo metu dalyvavusių respondenčių amţius nuo 20 iki 35 m tiriamojoje grupėje amţiaus

vidurkis lygus 2677plusmn 066 m kontrolinėje grupėje - 274plusmn 061 m(ţr 5 pav)

31

Tiriamųjų amžius

2742677

18

20

22

24

26

28

30

Tiriamoji gr Kontrolinė gr

Meta

i

5 pav Tiriamųjų amžius grupėse

Tam kad įvertinti amţiaus įtaką dubens dugno raumenų jėgai ir juosmens mobilumui

nėštumo metu visos tiriamosios buvo suskirstytos į dvi grupes pagal amţių jaunesnių ir vyresnių nei

30 m (ţr 1 lentelė)

1 lentelė

Tiriamųjų skaičius ir amžiaus vidurkis amžiaus grupėse

Tiriamųjų skaičius

amţiaus grupėse

le29 m (n=45) ge 30 m (n=15)

Amţiaus vidurkis 2558plusmn036 316plusmn046

22 Tyrimo metodai

221 Literatūros analizė

Buvo atlikta sisteminė mokslinių tyrimų analizė kur pateikiami duomenys apie DDR pratimų

metodus jų įtaką gydant įvairius dubens dugno sutrikimus ir pateikta šio darbo Paieškos metu buvo

naudojamos kompiuterinės bibliografinės medicininės duomenų bazės MEDLINE COCHRANE

32

BIOMED Straipsniai atrinkti pagal raktaţodţius dubens dugno raumenų treniravimas nėštumo metu

(pelvic floor training in pregnancy) dubens dugno raumenų disfunkcija (pelvic floor dysfunction)

liemens stabilumas (lumbar spine stability) diafragmos dubens dugno ir pilvo raumenų funkciniai

ryšiai (diaphragma pelvic floor and abdominal muscles co-activation) Panaudoti moksliniai

straipsniai atspausdinti ţurnale bdquoSveikatos mokslaildquo bei vadovai skirti akušerijos ginekologijos bei

urologijos profesionalams

222 DDR jėgos vertinimas

Objektyvi dubens dugno raumenų jėga šio tyrimo metu buvo vertinama atliekant maksimalų

DDR sutraukimą Buvo registruojamas trijų maksimalių DDR sutraukimų tarp kurių poilsio intervalas

2s jėgos (mmHg) vidurkis Jėgos matavimui buvo naudojamas mediciniškai patikrintas DDR

funkcijos matavimo aparatas (bdquoPelvexiserldquo Wolfram Haboeck Co Austria) (ţr 6 pav) sukurtas

gydytojos Ilse Michil Prietaisas yra skirtas testuoti ir gydyti šlapimo nelaikymą bei atstatyti DDR

funkciją Treniruoklis gali suteikti pasipriešinimą atliekant pratimus bei fiziologinio grįţtamojo ryšio

informaciją apie DDR susitraukimus

6 pav bdquoPelvexiserldquo

DDR jėga buvo matuojama moterims gulint ant nugaros kojas sulenkus per kelius pėdomis

remiantis į pagrindą ant kurio guli

33

223 Juosmens mobilumo vertinimas

Šoberio testo pagalba matuojamas juosmeninės stuburo srities mobilumas (ţr 7 pav)

nuo klubakaulio keterų išvedama linija link stuburo paţymimas taškas S2 stuburo slankstelio

lygyje

paţymima 10 cm į viršų

paţymima 5 cm ţemyn

po to tiriamoji lenkiasi į priekį

vėl matuojamas atstumas tarp taškų (Moses S 2008)

Jei atstumas padidėja 5 cm ndash normalus juosmens mobilumas o jei lt4cm ndash juosmens

mobilumas sumaţėjęs Skirtumas tarp dviejų matavimų parodo juosmens mobilumą Yra keletas

problemų susijusių su šiuo tyrimo metodu Pavyzdţiui yra abejonių šio testo patikimumu Literatūroje

yra įrodymų kad bandymai grindţiami orientyrų apčiuopa neduoda patikimų rezultatų Be to

paţymėti ant paciento odos taškai ir išmatuoti atstumai tarp jų yra netinkamas būdas įvertinti

segmentinį mobilumą nes jis gali būti įtakojamas fascijos odos ir riebalinio audinio

Auksinis standartas galėtų būti stereofotogrametrinė analizė siekiant nustatyti kaulų judėjimą

Ši procedūra atliekama vietinės anestezijos pagalba implantavus į odą tam tikrą aparatą (Magee D J

2002)

Nėštumo metu daugelio tyrimo metodų negalima atlikti dėl tam tikrų apribojimų ir įvairios

rizikos Šiame tyrime pasirinktas Šoberio testas juosmens mobilumo vertinimui yra neinvazinė

procedūra nėra ţalingas ar rizikingas tyrimo metodas nėštumo metu

as

as

15cm

7 pav Šoberio testo procedūra

34

224 Matematinės statistikos metodai

Tyrimo metu gauti duomenys apdoroti SPSS 130 for Windows kompiuterine programa

Kiekybiniams kintamiesiems įvertinti buvo skaičiuojami aritmetiniai vidurkiai standartiniai

nuokrypiai ir vidurkių paklaidos Priklausomų ir nepriklausomų imčių vidurkių reikšmių skirtumų

reikšmingumas kai tiriamųjų imtis buvo daugiau kaip 15 skaičiuojamas pagal Stjudento t kriterijų Jei

tiriamųjų imtis buvo maţiau kaip penkiolika buvo taikomas neparametrinis Vilkoksono testas (z)

priklausomoms imtims ir Manio-Vitnio testas (z) nepriklausomoms imtims Nagrinėjamų rodiklių

ryšiams tirti buvo skaičiuojamas Pirsono koreliacijos koeficientas (r) Skirtumas kai plt005 buvo

vertinamas kaip statistiškai patikimas Dydţiai pateikiami kaip aritmetiniai vidurkiai ( x ) plusmn

standartinės vidurkio įverčio paklaidos ( Sx )

23 Taikytos metodikos aprašymas

Tiriamajai grupei buvo taikyta sveikatingumo programa baseine atitinkančiame Lietuvos

higienos normą (Lietuvos higienos norma HN 1092005 Baseinai Įrengimo ir prieţiūros saugos

sveikatai reikalavimai)Vandens temperatūra 32-33 ordm C pH ndash 68-72 liekamojo aktyvaus chloro

koncentracija vandenyje palaikoma nuo 03 iki 10 mgl

Sveikatingumo programos metu nėščiosioms buvo taikyta stuburo stabilizavimo pratimų

programa įjungiant aktyvius dubens-juosmens judesius ir diafragminį kvėpavimą Ši programa paremta

Tansberger aprašyta pratimų metodika (Carriere B 1998) Jos esmė ndash egzistuojantis funkcinis ryšys

tarp diafragmos pilvo dubens dugno ir nugaros raumenų kurie reciprokinės inervacijos principu dirba

kaip vienas funkcinis vienetas Tiriamosios lankė uţsiėmimus 2 kartus per savaitę Uţsiėmimo trukmė

buvo 45 minutės pratimai atliekami vidutiniu tempu po 8-10 kartojimų Vieno uţsiėmimo metu

pratimus atliko 2-3 moterys Buvo taikomi

Kvėpavimo pratimai

Atliekami aktyvūs dubens-juosmens judesiai derinant su diafragminiu kvėpavimu bei

išlaikant juosmens linkį neutralioje padėtyje Įkvėpimo metu diafragmai leidţiantis ţemyn dubuo

sukamas pirmyn atpalaidavus pilvo sienos raumenis ir įtempiant nugaros raumenis (dubuo sukamas iki

fiziologinio juosmens linkio) Iškvėpimo metu dubuo sukamas atgal aktyvuojant skersinį pilvo

raumenį ir tempiant nugaros raumenis Šie aktyvūs dubens-juosmens judesiai atliekami įvairiose

pradinėse padėtyse

Pilvo raumenų stiprinimo pratimai

Nugaros tempimo pratimai

35

3 REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

31 Tiriamųjų juosmens mobilumo testavimo duomenys

Įvertinus gautus tyrimo rezultatus paaiškėjo kad 28-tą nėštumo savaitę juosmens mobilumo

vidurkis tiriamojoje grupėje buvo 848plusmn016 cm o kontrolinėje grupėje ndash 857plusmn019 cm Abiejų grupių

vidurkiai buvo panašūs (pgt005)

Antrojo testavimo metu ty 38-tą nėštumo savaitę kontrolinėje grupėje nustatytas statistiškai

patikimas juosmens mobilumo sumaţėjimas (plt005) kuris sudarė 2003plusmn186 Kontrolinės grupės

nagrinėjamo rodiklio vidutinė reikšmė buvo 685plusmn022 cm Tuo tarpu atlikus tiriamosios grupės

pakartotinio testavimo rezultatų analizę nustatėme neţymų (pgt005) juosmens mobilumo sumaţėjimą

(206plusmn096) Šios grupės vidurkis buvo 828plusmn013 cm Palyginus abiejų grupių juosmens mobilumo

testavimo duomenis nustatytas statistiškai patikimas skirtumas (plt005)

Gautus rezultatus galima paaiškinti tuo kad tiriamosios grupės moterims sveikatingumo

programoje dominavo dubens ndash juosmens mobilumo pratimai

Juosmens mobilumas

828848

685

857

4

5

6

7

8

9

10

28 savaitė 38 savaitė

Am

pli

tud

ė

cen

tim

etr

ai

Tiriamoji gr

Kontrolinė gr

plt005

kontrolinės grupės abiejų tyrimų vidurkiai skiriasi statistiškai patikimai (plt005)

8 pav Juosmens mobilumo vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę

36

Daugelis pilvo raumenis lavinančių pratimų yra įtraukiami į nugaros skausmo ir kitų griaučių

raumenų sistemos sutikimų reabilitavimo programas Buvo atlikta keletas tiriamųjų darbų apie visų

pilvo raumenų aktyvavimą ir įtaką tam tikriems regionams Vienas iš jų tyrimas parodė kad vidinis

apatinės pilvo sienos vidinės krypties judesys gulint ant nugaros nepriklausomai nuo kitų pilvo

raumenų labiausiai įtakoja skersinio pilvo raumens aktyvumą (Urquhart DMir kt 2005)

32 Nėščiųjų dubens dugno raumenų vertinimo duomenys

Vertinant DDR jėgą perineometru 28-tą nėštumo savaitę nustatyta kad tiriamosios ir

kontrolinės grupės testų rezultatai buvo panašūs (pgt005) kontrolinės grupės DDR jėga buvo

1277plusmn030 mmHg tiriamosios grupės ndash 1273plusmn042 mmHg

Antrojo testavimo metu tiriamojoje grupėje DDR jėga statistiškai patikimai nesiskyrė

(pgt005) ir jėgos sumaţėjimas sudarė tik 149plusmn172 o vidurkis buvo lygus 1247plusmn042 mmHg

Kontrolinėje grupėje sumaţėjimas siekė net 2542 plusmn24 jėgos vidurkis buvo lygus 95plusmn026 mmHg

Nustatyta kad 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę DDR jėga kontrolinėje grupėje statistiškai patikimai

skyrėsi (plt005)

DDR jėga

1273 12471277

95

4

6

8

10

12

14

28 savaitė 38 savaitė

mm

Hg

Tiriamoji gr

Kontrolinė gr

plt005

kontrolinės grupės abiejų tyrimų vidurkiai skiriasi statistiškai patikimai (plt005)

9 pav DDR jėgos vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę

37

Gautus rezultatus galima komentuoti taip kad šios grupės moterims sveikatingumo

programos metu atliekant dubens sukamuosius judesius ir juos suderinus su kvėpavimu lengviau

aktyvuojasi ir stiprėja DDR

Lyginant mūsų tyrime gautus duomenis su uţsienio autorių duomenimis rezultatai yra

panašūs 2001m atlikto tyrimo metu buvo tiriamas pilvo raumenų atsakas (elektromiografijos metodu)

į valingą DDR susitraukimą Tiriamosios sutraukinėjo DDR trijose padėtyse gulint ant nugaros

Visoms tiriamosioms pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas padidėjo virš pradinio taško

atliekant DDR susitraukimus maţiausiai vienoje iš padėčių Skersinio pilvo raumens

elektromiografijos aktyvumas buvo didţiausias liemens lenkimo padėtyje o skersinio pilvo raumens

aktyvumas buvo didesnis uţ tiesiojo pilvo raumens aktyvumą liemens tiesimo padėtyje

Buvo atliktas papildomas elektromiografijos tyrimas kurio metu buvo registruojamas

gaktinio stuburgalio raumens ir pilvo raumenų aktyvumas atliekant tris skirtingus submaksimalius

izometrinius pilvo raumenų pratimus Šio eksperimentinio tyrimo metu nustatytas gaktinio stuburgalio

raumens aktyvumo padidėjimas su kiekvienu pilvo raumenų susitraukimu

Rezultatai rodo kad pilvo raumenų aktyvumas yra normalus atsakas į DDR veiklą

tiriamosioms be DDR sutrikimų ir leidţia manyti kad specifinė pilvo raumenų veikla aktyvuoja DDR

( Sapsford RR ir kt 2001)

Skiriant dubens dugno raumenų pratimus dubens dugno raumenų disfunkcijos gydyme

daţnai pabrėţiamas pilvo raumenų atpalaidavimas Šio atlikto tyrimo tikslas buvo ištirti sąveiką tarp

atskirų raumenų pilvo ir dubens dugno raumenų veiklos ir vidinio pilvo spaudimo poveikį raumenų

veiklai naudojant paviršinę ir vidinę raumenų elektromiografiją Tiriamosios buvo tiriamos gulimoje

ant nugaros ir stovimoje padėtyse Rezultatai parodė kad transversus abdominis (TP) ir obliquus

internus (OI) buvo atliekami per visą dubens dugno raumenų susitraukimus Rezultatai parodė kad

skersinis ir vidinis įstriţinis raumuo į veiklą buvo įtraukiami visos dubens dugno raumenų veiklos

metu Dėl šių prieţasčių buvo neįmanoma efektyviai sutraukti dubens dugno raumenų išlaikant

atpalaiduotus pilvo raumenis Vidutinis vidaus pilvo spaudimo padidėjimas 10 mmHg (gulimoje ant

nugaros padėtyje) buvo uţregistruotas maksimalus dubens raumenų susitraukimas Maksimalaus

dubens dugno raumenų susitraukimo metu vidinis pilvo spaudimas vidutiniškai pakildavo 10 mmHg

(gulint ant nugaros)

Šie rezultatai rodo kad atliekant dubens dugno raumenų pratimus patarimai atpalaiduoti

pilvo sieną yra netinkami ir gali neigiamai paveikti pratimų atlikimą (Neumann P ir Gill V 2002)

38

33 Skirtingo amţiaus nėščių moterų juosmens mobilumo ir dubens dugno

raumenų jėgos vertinimo duomenys

Jaunesnių nei 30 m nėščiųjų grupėje juosmens mobilumas tiek pirmo tiek ir pakartotinio

tyrimo metu buvo statistiškai reikšmingai (plt005) didesnis nei vyresnių (ţr 10 pav) 28-tą nėštumo

savaitę jaunesnių nei 30 m grupėje juosmens mobilumas buvo 869plusmn014 cm o vyresniųjų ndash

803plusmn022 cm Atlikus tyrimą 38-tą savaitę jaunesnių grupėje gautas statistiškai reikšmingas juosmens

mobilumo sumaţėjimas - 95plusmn174 (plt005) Vyresnių grupėje pakartotinai atlikus testavimą

nustatytas reikšmingas rezultatų pokytis - 1567plusmn329 (plt005) Nėštumo pabaigoje vyresnių moterų

juosmens mobilumas sumaţėjo iki ndash 68plusmn037 cm Gautus duomenis galime paaiškinti amţiaus ir

mobilumo maţėjimo priklausomybe

Juosmens mobilumas

782

869

68

803

4

5

6

7

8

9

10

28 savaitė 38 savaitė

Am

pli

tud

ė

cen

tim

etr

ai

le 29 m

ge 30 m

plt005 plt005

10 pav Juosmens mobilumo vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę skirtingo amžiaus

grupėse

Jaunesnių nei 30 m nėščiųjų grupėje DDR jėga abiejų testavimų metu buvo statistiškai

reikšmingai didesnė nei vyresnių (plt005) (ţr 11 pav) 28-tą nėštumo savaitę jaunesnių moterų

grupėje DDR jėga buvo lygi 1304plusmn028 mmHg o vyresnių ndash 1187plusmn052 mmHg 38-tą savaitę

jaunesnių grupėje DDR jėgos rodikliai buvo ndash 114plusmn032 mmHg o vyresnių ndash 973plusmn075 mmHg

Abiejų tyrimų vidurkių skirtumai tiek tiriamojoje tiek ir kontrolinėje grupėje buvo statistiškai patikimi

(plt005) Tyrimų rezultatai parodė kad vyresnių tiriamųjų DDR jėgos sumaţėjimo pokytis sudarė

39

1857plusmn432 ir buvo reikšmingai didesnis nei jaunesnių moterų grupėje (plt005) Pastarųjų

testuojamų raumenų jėgos sumaţėjimo pokytis siekė 1175plusmn243

Apie amţiaus įtaką DDR funkcinei būklei savo tyrimų išvadose teigia ir daugelis uţsienio

autorių Viename iš jų Grodstein ir kiti (2003) nurodė kad DDR disfunkcija paplitusi tarp moterų

kurios gimdė vyresnio amţiaus ir kurios buvo jaunesnės pirmo gimdymo metu

DDR jėga

1304

1141187

973

3

5

7

9

11

13

15

28 savaitė 38 savaitė

mm

Hg

le 29 m

ge 30 m

plt005 plt005

11 pav DDR jėgos vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę skirtingo amžiaus grupėse

Vertinant sveikatingumo programos poveikio efektyvumą juosmens mobilumui ir dubens

dugno raumenų jėgai jaunesnių nei 30 grupėje moterų kurioms buvo taikytas poveikis abiejų tyrimų

rezultatai buvo panašūs (pgt005) juosmens mobilumo vidutinės reikšmės sumaţėjimas siekė tik

138plusmn1 o DDR jėgos - 055plusmn203 (ţr 2 lentelė) Jaunesnių moterų kurioms poveikis netaikytas

pirmo ir antro testavimo rezultatai skyrėsi statistiškai reikšmingai (plt005) juosmens mobilumo

vidutinės reikšmės sumaţėjimas sudarė 1879plusmn210 o DDR jėgos - 2455plusmn268 38-tą savaitę gauti

rezultatai parodė statistiškai patikimą skirtumą tarp jaunesnių moterų grupės taikant poveikį ir

netaikant (plt005)

Tyrimų duomenų analizė parodė kad vyresnių nei 30 metų grupėje taikant ir netaikant

sveikatingumo programos poveikį pirmo ir antro testavimo juosmens mobilumo vidutinės reikšmės

statistiškai reikšmingai skyrėsi (plt005) Atlikus tyrimą 38 savaitę grupėje kur poveikis nebuvo

taikytas juosmens mobilumo sumaţėjimas sudarė 2293plusmn383 o grupėje kur sveikatingumo

40

programos poveikis buvo taikytas minėtas rodiklio sumaţėjimas siekė 477plusmn098 Abiejose vyresnių

moterų grupėse juosmens mobilumo pokytis buvo statistiškai patikimas (plt005)

Grupėje kuri nelankė uţsiėmimų baseine abiejų testavimų DDR jėgos vidurkiai statistiškai

patikimai skyrėsi (plt005) 38 savaitę registruotas jėgos sumaţėjimas sudarė 2746plusmn520 Grupėje

kuri lankė uţsiėmimus nagrinėjamo rodiklio sumaţėjimas nebuvo statistiškai reikšmingas (pgt005) ir

siekė 524plusmn252

Analizuojant pakartotinio testavimo nėštumo pabaigoje rezultatus matome kad dubens dugno

raumenų jėga šioje amţiaus grupėje statistiškai patikimai buvo didesnė moterų kurioms buvo taikytas

poveikis (1233plusmn071 cm) palyginus su nėščiosiomis kurios nedalyvavo sveikatingumo programoje

(8plusmn068 cm) (plt005)

Apibendrinant gautus statistiškai patikimus rezultatus galima teigti kad tiek jaunesnėms tiek

vyresnėms nei 30 m moterims sveikatingumo programos poveikis buvo efektyvus dubens dugno

raumenų funkcinei būklei ir juosmens mobilumo išlaikymui nėštumo metu (plt005)

2 lentelė

Sveikatingumo programos pratimų įtaka juosmens mobilumui ir dubens dugno

raumenų jėgai skirtingo amžiaus moterims nėštumo metu

Tiriamosios

Juosmens mobilumas (cm) Dubens dugno raumenų jėga (mmHg)

28 savaitė 38 savaitė

Skirtumo

reikšming

umas

28 savaitė 38 savaitė

Skirtumo

reikšming

umas

le29 m

Be

poveikio 898plusmn02 729plusmn024 plt005 1348plusmn046 1014plusmn046 plt005

Taikant

poveikį 846plusmn019 829plusmn018 pgt005 1267plusmn034 125plusmn028 pgt005

Skirtumo

reikšmingu

mas

pgt005 plt005 - pgt005 plt005 -

ge 30 m

Be

poveikio 761plusmn02 583plusmn025 plt005 1111plusmn068 8plusmn068 plt005

Taikant

poveikį 867plusmn033 825plusmn031 plt005 13plusmn063 1233plusmn071 pgt005

Skirtumo

reikšmingu

mas plt005 plt005 - pgt005 plt005 -

Rodikliai

41

Daugelis autorių įvairiuose literatūros šaltiniuose skelbia panašius rezultatus apie dubens

dugno raumenų pilvo nugaros raumenų ir diafragmos funkcinius ryšius

Sapsford R R ir Hodges P W atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti ar valingas pilvo raumenų

susitraukimas yra susijęs su dubens dugno raumenų aktyvumu DDR aktyvumas buvo matuojamas

atliekant skirtingo intensyvumo pilvo raumenų susitraukimus gulimoje ir sėdimoje padėtyse DDR

elektromiografinis aktyvumas buvo matuojamas įvedus į makštį ir išeinamąją angą paviršinius

elektrodus Šie matavimai buvo paremti išeinamosios angos ir makšties spaudimo

Gauti rezultatai rodė kad DDR elektromiografijos duomenys padidėjo pilvo raumenų

susitraukimo metu DDR aktyvumas stipraus pilvo raumenų susitraukimo metu nesiskyrė nuo

išmatuoto maksimalaus DDR susitraukimo Išmatuotas pirmiau makšties ir išeinamosios angos slėgio

padidėjimas o po to ir pilvo Išvadose kalbama kad sveikiems tiriamiesiems valingas pilvo raumenų

aktyvumas sąlygojo DDR aktyvumą Dubens slėgio padidėjimas įvykęs prieš pilvo slėgio padidėjimą

parodo kad atsakas yra uţprogramuotas Pilvo raumenų treniravimas gali būti labai veiksmingas šių

sutrikimų gydyme ( Sapsford R R Hodges P W 2001)

34 Dubens dugno raumenų ir juosmens mobilumo priklausomybė grupėse

Atlikta nagrinėjamų rodiklių koreliacinė analizė parodė kad tiriamojoje grupėje tarp juosmens

mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių buvo tiesinė tiesioginė priklausomybė maţėjant

juosmens mobilumui maţėja ir dubens dugno raumenų jėga (16 pav) Koreliacijos koeficiento dydis

(r=0635) parodė vidutinio stiprumo statistiškai patikimą poţymių tarpusavio ryšį (plt005)

Dubens dugno raumenų ir juosmens mobilumo priklausomybę analizavo daugelis uţsienio

autorių Madill SJ ir McLean L tyrimo tikslas buvo nustatyti ar pilvo raumenų aktyvacija įtakoja

stiprų dubens dugno raumenų susitraukimą ir taip prisideda prie moterų šlapimo sulaikymo

mechanizmo Buvo siekiama nustatyti pilvo raumenų aktyvacijos lygį ir raumenų veiklos modelius

susijusius su valingais dubens dugno raumenų susitraukimais moterims neturinčioms dubens dugno

raumenų disfunkcijos

Tyrime dalyvavo 15 neturinčių dubens dugno raumenų disfunkcijos moterų Jos atliko tris

kiekvieno iš keturių pilvo raumenų maksimalius susitraukimus ir taip pat dubens dugno raumenų

susitraukimus gulimoje ant nugaros padėtyje Pilvo ir DDR veikla buvo registruojama

elektromiografijos pagalba o vidinis makšties spaudimas matuojamas naudojant modifikuotą

Femiscan zondą Tam tikras aktyvavimo modelis buvo pastebėtas kai skersinis vidinis ir tiesusis pilvo

raumenys dirbo su DDR prasidėjus maksimaliam vidiniam makšties slėgiui PFM veiklos vyravo

42

pradedant didėti makšties spaudimui o vėliau slėgio padidėjimas (iki 70 didţiausio galimo slėgio)

yra susijęs su kombinuota DDR skersinio pilvo tiesiojo ir vidinio įstriţinio raumenų veikla

Išvadose teigiama jog buvo nustatyti tam tikri pilvo raumenų veiklos modeliai kaip atsakas į

valingą dubens dugno raumenų susitraukimą moterims neturinčioms dubens dugno raumenų

disfunkcijos (2006)

Kontrolinės grupės dubens dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo

priklausomybė

-12

-1

-08

-06

-04

-02

0

02

04

06

-25 -2 -15 -1 -05 0 05 1 15 2 25

mmHg

cen

tim

etr

ai

12 pav Juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių tarpusavio priklausomybė

tiriamojoje grupėje

Tuo tarpu kontrolinės grupės juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių

tarpusavio ryšys buvo silpnas statistiškai nepatikimas (r=0192 plt005)

43

Kontrolinės grupės dubens dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo

priklausomybė

-12

-1

-08

-06

-04

-02

0

02

04

06

-25 -2 -15 -1 -05 0 05 1 15 2 25

mmHg

cen

tim

etr

ai

13 pav Juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių tarpusavio priklausomybė

kontrolinėje grupėje

Apibendrinant testavimo rezultatus galima teigti kad išlaikant juosmens mobilumą nėštumo

metu DDR jėga galinti turėti įtakos nėščiųjų epizodiniam šlapimo nelaikymui nemaţėja Esant

susilpnėjusiam ar pertemptam skersiniam pilvo raumeniui gali atsirasti liemens nestabilumas tiesiogiai

įtakojantis apatinės nugaros dalies skausmus bei disfunkcijas

Gautus šio tyrimo rezultatus galime traktuoti ir atvirkščiai ty nėštumo metu didelį dėmesį

skiriant dubens dugno raumenų aktyvacijai įtakojamas ir liemens stabilumas išlaikant dubens ndash

juosmens mobilumą

Tyrimai leidţia suprasti kad yra tam tikros sinergijos tarp pilvo ir DDR Manoma kad DDR

turi dvejopą funkciją dalyvauja liemens stabilumo palaikyme ir šlapimo ir išmatų šalinime bei

laikyme Šios raumenų sinergijos gali sėkmingai pasitarnauti DDR funkcijos sutrikimų reabilitacijoje

Juosmens ndash dubens regionui reikalingas stabilumas tam kad būtų galima pernešti krūvį

liemeniui ir viršutinėms galūnėms Tačiau tuo pačiu turi būti ir pakankamas mobilumas kad

uţtikrinti pakankamą judėjimą

44

IŠVADOS

1 Dubens dugno raumenų jėga nuo 28-tos iki 38-tos nėštumo savaitės kontrolinėje

grupėje maţėjo (plt005) o tiriamojoje liko panaši

2 Vertinant juosmens mobilumo kaitą nėštumo metu kontrolinėje grupėje nustatytas

reikšmingas sumaţėjimas (plt005) o tiriamojoje grupėje stebėta tik maţėjimo

tendencija

3 Jaunesnių nei 30 metų nėščiųjų grupėje juosmens mobilumas ir dubens dugno raumenų

jėga tiek 28-tą tiek ir 38-tą savaitę buvo statistiškai reikšmingai didesnė nei vyresnių

(plt005)

4 Juosmens mobilumas įtakoja dubens dugno raumenų funkcinę būklę išlaikant juosmens

mobilumą dubens dugno raumenų jėga nėštumo metu nemaţėja

45

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1 Izoliuotai aktyvinti dubens dugno raumenis nėštumo metu nėra tikslinga nes šių raumenų

susitraukimas dėl ilgalaikio palaipsniui didėjančio krūvio nėra pakankamai efektyvus

2 Dėka funkcinių ryšių nėštumo metu rekomenduojama didesnį dėmesį skirti kvėpuojamajai

diafragmai pilvo bei nugaros raumenims grąţinant ar lavinant dubens dugno raumenų

funkciją

3 Aktyvinant dubens dugno raumenis tikslinga į pratimų programą įjungti aktyvius dubens-

juosmens judesius akcentuojant kvėpavimą

4 Rekomenduojama nėštumo metu stabilizuoti liemenį Aktyvūs dubens-juosmens judesiai ne tik

išlaiko juosmens mobilumą bet ir stabilizuoja liemenį tiesiogiai susijusį su dubens dugno

raumenų funkciją

46

LITERATŪRA

1 Baumann L(2005) Kineziterapijos efektyvumas maţinant nugaros skausmus

nėštumo metu Magistro baigiamasis darbas Sporto biomedicinos fakultetas

Kineziterapijos ir sporto medicinos katedra ndash Kaunas 65p

2 J Buivydienė (2004) Nėštumo ir gimdymo įtaka dubens dugno raumenų funkcijai

Magistro baigiamasis darbas Kauno medicinos universitetas Visuomenės sveikatos

fakultetas kineziologijos ir sporto medicinos katedra - Kaunas 50p

3 Zachovajevas P Zachovajevienė B Baltaduonienė D Tadaravičiūtė R (2007)

Moterų kurias kamuoja įtampos šlapimo nelaikymas dubens dugno raumenų

lavinimo kineziterapijos metodais veiksmingumas Sveikatos mokslai Volume 17

Number 7

4 Barr KP Griggs M Cadly T (2005)Lumbar stabilization American Journal of

Physical Medicine and Rehabilitation 6473-480

5 Bastiaenen Caroline HG Rob A de Bie Wolters Pieter MJC Janneke M

Bastiaanssen Aldegonda BA Klabbers ir kt (2004) Treatment of pregnancy

related pelvic girdle andor low back pain after delivery design of a randomized

clinical trial within a comprehensive prognostic cohort study BMC Public

HealthDec 244(1)67

6 Beazel J R (2004) Lumbar pelvis and hip examination with emphasis on function

of the lower quarter University of Virginia Healthsouth APTA Presentation

Chicago

7 Boslash K Talseth T Holme I (1999) Single blind randomised controlled trial of

pelvic floor exercises electrical stimulation vaginal cones and no treatment in

management of genuine stress incontinence in women BMJ 318 487minus493

8 Bo K amp Braekken IH (2005) PFMT in treatment and prevention of POP (POP

study) National Library of Medicine December

9 Bo K amp Sherburn M (2005) Evaluation of female pelvic-floor muscle function

and strength Phys Ther 85269 ndash282

10 Bo K amp Stien R (1994) Needle EMG registration of striated urethral wall and pelvic

floor activity patterns Neurourol amp Urodyn 1335-41

11 Burgio K L Robinson J C Engel B T (1986) The role of biofeedback in

Kegel exercise training for stress urinary incontinence American Journal of

Obstetrics and Gynaecology 1 (154) 58minus64

47

12 Burgio K L Zyczynski H Locher J L et al (2003) Urinary Incontinence in the

12-Month Postpartum Period Obstetrics and Gynecology 6 (102) 1291minus1298

13 Carriegravere B (1998) The Swiss Ball Theory Basic Exercises and Clinical

Application New York Springer

14 Carriegravere B (2002) Fitness for the Pelvic Floor New York Thieme

15 Chiarelli P (1995) Womenlsquos Waterworks ndash Curing Incontinence Snohomish WA

Khera Publications

16 Chiarelli J Cockburn J (2002) Promoting urinary continence in women after

delivery randomised controlled trial BMJ 324 1241minus1244

17 Cornella JL (2004) Management in stress urinary incontinence Rev Urol 6(suppl

5)S18-S25

18 DeLancey J Ashton-Miller J Howard D et al (2001) The functional anatomy

of the female pelvic floor and stress continence control system Scand J Urol

Nephrol Suppl(207)17

19 De Lancey J Richardson A (1992) Anatomy of genital support In Benson T

ed Female Pelvic Floor Disorders New York Norton Medical Books

20 Dumoulin C Lemieux M C Bourbonnais D et al (2004) Physiotherapy for

Persistent Postnatal Stress Urinary Incontinence A Randomized Controlled Trail

Obstetrics and Gynecology 3 (104) 504minus510

21 Ewings P S Spencer S Marsh H et al (2005) Obstetric risk factors for urinary

incontinence and preventative pelvic floor exercises Cohort study and nested

randomized controlled trial Journal of Obstetrics and Gynaecology August 25(6)

558 ndash 564

22 Franklin E (2003) Pelvic Power mindbody exercises for strength flexibility

posture and balance for men and women New Jersey Elysian Editions

23 Freedmann F B (2000) Aqua Yoga London Lorenz books

24 Freeman RM (2004) The role of pelvic floor muscle training in urinary

incontinence BJOG an International Journal of Obstetrics and Gynaecology

December Vol 111 Supplement 1 pp 37ndash40

25 Goldberg RP Effects of pregnancy and childbirth on pelvic floor (2007) Springer

London 172 p

26 Grodstein F Fretts F Lifford K Resnick N Curhan G (2003) Association of

age race and obstetric history with urinary symptoms among women in the Nurses

Health Study Americian Journal of Obstetrics and Gynecology 2 (189) 428minus434

48

27 Gutke A (2007) Pelvic Girdle Pain and Lumbar Pain in Relation to Pregnancy

Department of Health and Society Division of Physiotherapy Faculty of Health

Sciences Linkoumlping University Sweden

28 Handa V L Pannu H K Siddique S et al (2003) Architectural Differences in

the Bony Pelvis of Women With and Without Pelvic Floor Disorders Obstetrics

and Gynecology 6 (102) 1283minus1290

29 Hannestad Y S Lie R T Rortveit G Hunskaar S (2004) Familial risk or

urinary incontinence in women population based cross sectional study BMJ 329

889minus891

30 Hulme J A (2002) Pelvic Pain and Low Back Pain A Handbook for Self Care amp

Treatment Montana Phoenix Publishing Co

31 Jones RC (1999) Muscle Balance and Dynamic Stability in Womens Health

Conference Paper Pelvic Stability in Pregnancy and Post Partum Dublin

32 Kim S Harvey M A Johnston S (2005) A Review of the Epidemiology and

Pathophysiology of Pelvic Floor Dysfunction Do Racial Differences Matter

Journal of Obstetrics and Gynaecology Canada 3 (27) 251minus259

33 Konstantinos H Eleni K and Dimitrios H (2006) Dilemmas in the management

of female stress incontinence the role of pelvic floor muscle training Int Urol

Nephrol

34 Kuhnert Ch (2005) Munich Pelvic floor training program Tecsana ltd Munich

35 Kulig K Powers Ch M Landel R F Hungwen Ch Fredericson M Guillet M

and Butts K Segmental lumbar mobility in individuals with low back pain in vivo

assessment during manual and self-imposed motion using dynamic MRI (2007)

BMC Musculoskelet Disord 8 8

36 Laycock J Jerwood D (2001) Pelvic Floor Muscle Assessment The Perfect

Scheme Physiotherapy 12 (87) 631minus642

37 Lockstad Harry MC(2003) Prevence of Back Pain during Pregnancy Spine Apr

1530 (8)983-91

38 Madill SJ McLean L (2006) Relationship between abdominal and pelvic floor

muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle contractions

in healthy continent women Neurourol Urodyn25(7)722-30

39 Magee D J Orthopedic Physical Assessment WB Saunders Company 2002

1020 p

40 Meyer S Hohlfeld P Achtari C De Grandi P (2001) Pelvic Floor Education

After Vaginal Delivery Obstetrics and Gynecology 5 (97) 673minus677

49

41 Mens JM Vleeming A Snijders CJ Koes BW Stam HJ (2001) Reliability

and validity of the actine straight leg raise test in pasterior pelvic pain since

pregnancy Spine 261167-1171

42 Moslashrkved S Boslash K (1997) The effect of postpartum pelvic floor muscle exercise

in the prevention and treatment of urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 4 (8) 217minus222

43 Moen MH Kogstad O Hansen JH ir kt (1990) Pelvic girdle relaxation

Clinical Presentation Tidsskr Nor Laegeforen 110 2211 ndash 2

44 Mohr Joan D (1990) Management of the trunk in adult hemiplegia The Bobash

concetion Topic in neurology APTA

45 Morin M Dumoulin C Bourbonnais D et al (2004) Pelvic floor maximal

strength using vaginal digital assessment compared to dynamometric measurements

Neurourol Urodyn 23336 ndash341

46 Moslashrkved S Boslash K Schei B Salvesen K Aring (2003) Pelvic Floor Muscle

Training During Pregnancy to Prevent Urinary Incontinence A Single-Blind

Randomized Controlled Trial Obstetrics and Gynecology 2 (101) 313minus319

47 Moses S (2008) Schobers Test Family Practice Notebook LLC

48 Neumann PB Grimmer KA and Deenadayalan Y (2006) Pelvic floor muscle

training and adjunctive therapies for the treatment of stress urinary incontinence in

women a systematic review BMC Womenrsquos Health 611

49 Nygaard I E Glowacki C Saltzman C L (1996) Relationship Between Foot

Flexibility and Urinary Incontinence in Nulliparous Varsity Athletes Obstetrics and

Gynecology 6 (87) 1049minus1051

50 Ostergaard M Thomsen BJ (1992) Pelvic insufficiency during pregnancy

Ugeskr Laeger 154 3568 ndash 72

51 Osgaard HC Zetherstrom G Hansson E (1994) The posterior pelvic pain

provocation test in pregnant women Eur Soine J3258 ndash 260

52 Persson J Woslashlner-Hanssen P Rydhstroem H (2000) Obstetric Risk Factors for

Stress Urinary Incontinence A Population-Based Study Obstetrics and

Gynecology 3 (96) 441minus445

53 Reilly E T C Freeman R M Waterfield M R et al (2002) Prevention of

postpartum stress incontinence in primigravidae with increased bladder neck

mobility a randomised controlled trial of antenatal pelvic floor exercises BJOG an

international journal of obstetrics and gynaecology 1 (109) 68minus76

50

54 Richardson CA Hodges P Hides J (2005) Therapeutic exercise for liumbopelvic

stabilizationChurchill Livingstone Harcourt Publishers 12 p

55 Sabino J Grauer J (2008) N Pregnancy and low back pain Curr Rev

Musculoskelet Med 1137ndash141

56 Sapsford R (2001) The Pelvic Floor A clinical model for function and

rehabilitation Physiotherapy 12 (87) 620minus630

57 Sapsford RR (2004) Rehabilitation of pelvic floor muscles utilizing trunk

stabilization Man Ther Feb9(1)3-12

58 Sapsford RR Hodges P W (2001) Contraction of the pelvic floor muscles during

abdominal maneuvers Arch Phys Med Rehabil Aug 82(8)1081-8

59 Sapsford RR Hodges PW Richardson

CA Cooper

DH Markwell

SJ Jull

GA

(2001) Co-activation of the abdominal and pelvic floor muscles during voluntary

exercises Neurourol Urodynam 2031-42 Wiley-Liss Inc

60 Sapsford RR Hodges PW Richardson CA Cooper DA Markwell SJ amp Jull GA

(1997) Activation of puboccygeus during a variety of isometric abdominal

exercises Abstract 115 ICS Yokohama

61 Shelly E (2005) The pelvic floor Hall C M Brody L Th Therapeutic Exercise

Moving Toward Function (p 402ndash435) USA Lippincott Williams amp Wilkins

62 Sihvonen T Huttunen M Makkonen M Airaksinen O (1998) Functional

Changes in Back Muscle Activity Correlate With Pain Intensity and Prediction of

Low Back Pain During Pregnancy Arch Phys Med Rehabil Vol 79 October

63 Smith R Appell R Fenner D et al Clinical management of urinary incontinence

in women APGO Educational Series on Womenrsquo s Health Issues 2007 March 1

64 Steacutephanie J Madill Linda McLean (2006)Relationship between abdominal and

pelvic floor muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle

contractions in healthy continent women Urodynam 25722-730

65 Vickers D amp Davila GW Kegel Exercises and Biofeedback (2006) Springer

London 303-310

66 Urquhart D M Hodges P W Allen T J Story I H (2005) Abdominal muscle

recruitment during a range of voluntary exercises Man Ther May10(2)144-53

67 Wilson P D Herbison G P (1998) A randomized controlled trial of pelvic floor

muscle exercises to treat postnatal urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 5 (9) 257-264

51

68 Woodman PJ amp Graney DO (2002) Anatomy and physiology of the female

perineal body with relevance to obstetrical injury and repair Clinical anatomy

15321ndash334

Page 29: KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS ... · raumenų inervacija (Woodman, PJ. ir Graney, D.O., 2002). DDR griaučių raumenų sudėtį įeina 33% greitųjų ir 67% lėtųjų

29

Nuo 1962 m su nėštumu susijusios dubens ir juosmeninės stuburo dalies diagnozė

prognozės ir gydymas kėlė diskusijas ir iki šiol besitęsiantį nuomonių išsiskyrimą Be to naujausi

gydymo strategijų tyrimai atspindi įvairias nuomones iš tiesų rodančias kad egzistuoja profesinis

neapibrėţtumas dėl optimalaus gydymo metodo (Bastiaenen ir kt 2004)

Publikuojami įvairių studijų gydymo rezultatai tačiau didesnė dauguma jų yra nepatvirtinti

Nėščiųjų dubens ir juosmeninės stuburo dalies skausmų gydymas yra nukreiptas į skausmo maţinimą

susidedantį iš padėčių ir kai kurių kasdieninių veiksmų (lipimo laiptais kėlimo liemens sukimo

judesių) vengimo bei korekcinių pratimų programos

Kineziterapija vandenyje labai populiari ir efektyvi forma gydanti daugelį judamojo aparato

ligų Vienas iš privalumų treniruojantis baseine yra tas kad vandenyje neţiūrint judesių stuburas

veikiamas labai nedidelių apkrovų Taip yra dėl to kad vandenyje ţmogus tampa bdquobesvorisldquo

Vandenyje kaip ir sausumoje pasiekiama gerų rezultatų derinant kvėpavimą ir tempimą

didesnis raumenų pailgėjimas įmanomas vandenyje (Freedmann 2000)

Juosmeninės stuburo dalies lenkimas įtakoja DDR atsaką Moterims yra sunkiau aktyvuoti

DDR kada juosmeninė stuburo dalis yra lenkimo padėtyje Pas daugelį moterų pilvo siena pasislenka

pirmyn lenkiantis stovimoje padėtyje ir tai maţina DDR aktyvumą Eksperimentinėje situacijoje

sveikoms moterims pilvo sienos pasislinkimas pirmyn sumaţino šlaplės spaudimą (Sapsford 2001)

Kadangi ritmingus kvėpavimo judesius palaiko pilvo ir dubens dugno raumenų sinerginė veikla tad

būtina uţtikrinti normalų šių raumenų funkcionavimą Dubens dugno raumenų aktyvacijai ir

stiprinimui taikoma Kegelio bei Tansbergerio metodikos (Baumann L 2005)

30

2 TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA

21 Tyrimo organizavimas ir tiriamųjų kontingentas

Tyrimo objektas nėščių moterų dubens dugno raumenys

Tyrimas buvo atliekamas KMUK Akušerijos ginekologijos klinikoje Kauno II klinikinės

ligoninės akušerijos skyriuose bei P Maţylio gimdymo namų fizinės medicinos ir reabilitacijos

skyriuje Tyrimas pradėtas 2007 spalio mėnesį ir tęsėsi iki 2009 kovo mėnesio

Pradiniame tyrimo etape dalyvavo 87 sveikos pirmą kartą besilaukiančios savanorės nėščios

moterys kurių nėštumas buvo nuo 28 nėštumo savaitės Visos tiriamosios buvo stebimos akušerių ndash

ginekologų pagal profilaktinį nėščiųjų prieţiūros planą Tiriamųjų amţius nėštumų skaičius ir kiti

tyrimui svarbūs medicininiai duomenys buvo surinkti iš nėščiųjų medicininės dokumentacijos

Tyrimo baigiamajame etape dalyvavo 60 nėščių moterų 27 nėščiosios dėl įvairių prieţasčių

(nepalankios akušerinės situacijos ūmių kvėpavimo takų susirgimų odos alerginių reakcijų ir kitų

neaiškių prieţasčių) baigiamajame tyrimo etape nedalyvavo

Visos savanorės nėščios moterys sutikusios dalyvauti tyrime buvo suskirstytos į dvi grupes

kontrolinę ir tiriamąją Tiriamąją grupę sudarė moterys sutikusios dalyvauti tyrime ir lankyti mokamas

baseino procedūras Kauno II klinikinės ligoninės bei P Maţylio gimdymo namų fizinės medicinos ir

reabilitacijos skyriuose Kontrolinę grupę sudarė moterys kurios nedalyvavo jokiose fizinės veiklos

procedūrose ir buvo stebimos KMUK Akušerijos ginekologijos klinikos moterų konsultacijoje

Tiriamųjų amţius

Tyrimo metu dalyvavusių respondenčių amţius nuo 20 iki 35 m tiriamojoje grupėje amţiaus

vidurkis lygus 2677plusmn 066 m kontrolinėje grupėje - 274plusmn 061 m(ţr 5 pav)

31

Tiriamųjų amžius

2742677

18

20

22

24

26

28

30

Tiriamoji gr Kontrolinė gr

Meta

i

5 pav Tiriamųjų amžius grupėse

Tam kad įvertinti amţiaus įtaką dubens dugno raumenų jėgai ir juosmens mobilumui

nėštumo metu visos tiriamosios buvo suskirstytos į dvi grupes pagal amţių jaunesnių ir vyresnių nei

30 m (ţr 1 lentelė)

1 lentelė

Tiriamųjų skaičius ir amžiaus vidurkis amžiaus grupėse

Tiriamųjų skaičius

amţiaus grupėse

le29 m (n=45) ge 30 m (n=15)

Amţiaus vidurkis 2558plusmn036 316plusmn046

22 Tyrimo metodai

221 Literatūros analizė

Buvo atlikta sisteminė mokslinių tyrimų analizė kur pateikiami duomenys apie DDR pratimų

metodus jų įtaką gydant įvairius dubens dugno sutrikimus ir pateikta šio darbo Paieškos metu buvo

naudojamos kompiuterinės bibliografinės medicininės duomenų bazės MEDLINE COCHRANE

32

BIOMED Straipsniai atrinkti pagal raktaţodţius dubens dugno raumenų treniravimas nėštumo metu

(pelvic floor training in pregnancy) dubens dugno raumenų disfunkcija (pelvic floor dysfunction)

liemens stabilumas (lumbar spine stability) diafragmos dubens dugno ir pilvo raumenų funkciniai

ryšiai (diaphragma pelvic floor and abdominal muscles co-activation) Panaudoti moksliniai

straipsniai atspausdinti ţurnale bdquoSveikatos mokslaildquo bei vadovai skirti akušerijos ginekologijos bei

urologijos profesionalams

222 DDR jėgos vertinimas

Objektyvi dubens dugno raumenų jėga šio tyrimo metu buvo vertinama atliekant maksimalų

DDR sutraukimą Buvo registruojamas trijų maksimalių DDR sutraukimų tarp kurių poilsio intervalas

2s jėgos (mmHg) vidurkis Jėgos matavimui buvo naudojamas mediciniškai patikrintas DDR

funkcijos matavimo aparatas (bdquoPelvexiserldquo Wolfram Haboeck Co Austria) (ţr 6 pav) sukurtas

gydytojos Ilse Michil Prietaisas yra skirtas testuoti ir gydyti šlapimo nelaikymą bei atstatyti DDR

funkciją Treniruoklis gali suteikti pasipriešinimą atliekant pratimus bei fiziologinio grįţtamojo ryšio

informaciją apie DDR susitraukimus

6 pav bdquoPelvexiserldquo

DDR jėga buvo matuojama moterims gulint ant nugaros kojas sulenkus per kelius pėdomis

remiantis į pagrindą ant kurio guli

33

223 Juosmens mobilumo vertinimas

Šoberio testo pagalba matuojamas juosmeninės stuburo srities mobilumas (ţr 7 pav)

nuo klubakaulio keterų išvedama linija link stuburo paţymimas taškas S2 stuburo slankstelio

lygyje

paţymima 10 cm į viršų

paţymima 5 cm ţemyn

po to tiriamoji lenkiasi į priekį

vėl matuojamas atstumas tarp taškų (Moses S 2008)

Jei atstumas padidėja 5 cm ndash normalus juosmens mobilumas o jei lt4cm ndash juosmens

mobilumas sumaţėjęs Skirtumas tarp dviejų matavimų parodo juosmens mobilumą Yra keletas

problemų susijusių su šiuo tyrimo metodu Pavyzdţiui yra abejonių šio testo patikimumu Literatūroje

yra įrodymų kad bandymai grindţiami orientyrų apčiuopa neduoda patikimų rezultatų Be to

paţymėti ant paciento odos taškai ir išmatuoti atstumai tarp jų yra netinkamas būdas įvertinti

segmentinį mobilumą nes jis gali būti įtakojamas fascijos odos ir riebalinio audinio

Auksinis standartas galėtų būti stereofotogrametrinė analizė siekiant nustatyti kaulų judėjimą

Ši procedūra atliekama vietinės anestezijos pagalba implantavus į odą tam tikrą aparatą (Magee D J

2002)

Nėštumo metu daugelio tyrimo metodų negalima atlikti dėl tam tikrų apribojimų ir įvairios

rizikos Šiame tyrime pasirinktas Šoberio testas juosmens mobilumo vertinimui yra neinvazinė

procedūra nėra ţalingas ar rizikingas tyrimo metodas nėštumo metu

as

as

15cm

7 pav Šoberio testo procedūra

34

224 Matematinės statistikos metodai

Tyrimo metu gauti duomenys apdoroti SPSS 130 for Windows kompiuterine programa

Kiekybiniams kintamiesiems įvertinti buvo skaičiuojami aritmetiniai vidurkiai standartiniai

nuokrypiai ir vidurkių paklaidos Priklausomų ir nepriklausomų imčių vidurkių reikšmių skirtumų

reikšmingumas kai tiriamųjų imtis buvo daugiau kaip 15 skaičiuojamas pagal Stjudento t kriterijų Jei

tiriamųjų imtis buvo maţiau kaip penkiolika buvo taikomas neparametrinis Vilkoksono testas (z)

priklausomoms imtims ir Manio-Vitnio testas (z) nepriklausomoms imtims Nagrinėjamų rodiklių

ryšiams tirti buvo skaičiuojamas Pirsono koreliacijos koeficientas (r) Skirtumas kai plt005 buvo

vertinamas kaip statistiškai patikimas Dydţiai pateikiami kaip aritmetiniai vidurkiai ( x ) plusmn

standartinės vidurkio įverčio paklaidos ( Sx )

23 Taikytos metodikos aprašymas

Tiriamajai grupei buvo taikyta sveikatingumo programa baseine atitinkančiame Lietuvos

higienos normą (Lietuvos higienos norma HN 1092005 Baseinai Įrengimo ir prieţiūros saugos

sveikatai reikalavimai)Vandens temperatūra 32-33 ordm C pH ndash 68-72 liekamojo aktyvaus chloro

koncentracija vandenyje palaikoma nuo 03 iki 10 mgl

Sveikatingumo programos metu nėščiosioms buvo taikyta stuburo stabilizavimo pratimų

programa įjungiant aktyvius dubens-juosmens judesius ir diafragminį kvėpavimą Ši programa paremta

Tansberger aprašyta pratimų metodika (Carriere B 1998) Jos esmė ndash egzistuojantis funkcinis ryšys

tarp diafragmos pilvo dubens dugno ir nugaros raumenų kurie reciprokinės inervacijos principu dirba

kaip vienas funkcinis vienetas Tiriamosios lankė uţsiėmimus 2 kartus per savaitę Uţsiėmimo trukmė

buvo 45 minutės pratimai atliekami vidutiniu tempu po 8-10 kartojimų Vieno uţsiėmimo metu

pratimus atliko 2-3 moterys Buvo taikomi

Kvėpavimo pratimai

Atliekami aktyvūs dubens-juosmens judesiai derinant su diafragminiu kvėpavimu bei

išlaikant juosmens linkį neutralioje padėtyje Įkvėpimo metu diafragmai leidţiantis ţemyn dubuo

sukamas pirmyn atpalaidavus pilvo sienos raumenis ir įtempiant nugaros raumenis (dubuo sukamas iki

fiziologinio juosmens linkio) Iškvėpimo metu dubuo sukamas atgal aktyvuojant skersinį pilvo

raumenį ir tempiant nugaros raumenis Šie aktyvūs dubens-juosmens judesiai atliekami įvairiose

pradinėse padėtyse

Pilvo raumenų stiprinimo pratimai

Nugaros tempimo pratimai

35

3 REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

31 Tiriamųjų juosmens mobilumo testavimo duomenys

Įvertinus gautus tyrimo rezultatus paaiškėjo kad 28-tą nėštumo savaitę juosmens mobilumo

vidurkis tiriamojoje grupėje buvo 848plusmn016 cm o kontrolinėje grupėje ndash 857plusmn019 cm Abiejų grupių

vidurkiai buvo panašūs (pgt005)

Antrojo testavimo metu ty 38-tą nėštumo savaitę kontrolinėje grupėje nustatytas statistiškai

patikimas juosmens mobilumo sumaţėjimas (plt005) kuris sudarė 2003plusmn186 Kontrolinės grupės

nagrinėjamo rodiklio vidutinė reikšmė buvo 685plusmn022 cm Tuo tarpu atlikus tiriamosios grupės

pakartotinio testavimo rezultatų analizę nustatėme neţymų (pgt005) juosmens mobilumo sumaţėjimą

(206plusmn096) Šios grupės vidurkis buvo 828plusmn013 cm Palyginus abiejų grupių juosmens mobilumo

testavimo duomenis nustatytas statistiškai patikimas skirtumas (plt005)

Gautus rezultatus galima paaiškinti tuo kad tiriamosios grupės moterims sveikatingumo

programoje dominavo dubens ndash juosmens mobilumo pratimai

Juosmens mobilumas

828848

685

857

4

5

6

7

8

9

10

28 savaitė 38 savaitė

Am

pli

tud

ė

cen

tim

etr

ai

Tiriamoji gr

Kontrolinė gr

plt005

kontrolinės grupės abiejų tyrimų vidurkiai skiriasi statistiškai patikimai (plt005)

8 pav Juosmens mobilumo vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę

36

Daugelis pilvo raumenis lavinančių pratimų yra įtraukiami į nugaros skausmo ir kitų griaučių

raumenų sistemos sutikimų reabilitavimo programas Buvo atlikta keletas tiriamųjų darbų apie visų

pilvo raumenų aktyvavimą ir įtaką tam tikriems regionams Vienas iš jų tyrimas parodė kad vidinis

apatinės pilvo sienos vidinės krypties judesys gulint ant nugaros nepriklausomai nuo kitų pilvo

raumenų labiausiai įtakoja skersinio pilvo raumens aktyvumą (Urquhart DMir kt 2005)

32 Nėščiųjų dubens dugno raumenų vertinimo duomenys

Vertinant DDR jėgą perineometru 28-tą nėštumo savaitę nustatyta kad tiriamosios ir

kontrolinės grupės testų rezultatai buvo panašūs (pgt005) kontrolinės grupės DDR jėga buvo

1277plusmn030 mmHg tiriamosios grupės ndash 1273plusmn042 mmHg

Antrojo testavimo metu tiriamojoje grupėje DDR jėga statistiškai patikimai nesiskyrė

(pgt005) ir jėgos sumaţėjimas sudarė tik 149plusmn172 o vidurkis buvo lygus 1247plusmn042 mmHg

Kontrolinėje grupėje sumaţėjimas siekė net 2542 plusmn24 jėgos vidurkis buvo lygus 95plusmn026 mmHg

Nustatyta kad 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę DDR jėga kontrolinėje grupėje statistiškai patikimai

skyrėsi (plt005)

DDR jėga

1273 12471277

95

4

6

8

10

12

14

28 savaitė 38 savaitė

mm

Hg

Tiriamoji gr

Kontrolinė gr

plt005

kontrolinės grupės abiejų tyrimų vidurkiai skiriasi statistiškai patikimai (plt005)

9 pav DDR jėgos vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę

37

Gautus rezultatus galima komentuoti taip kad šios grupės moterims sveikatingumo

programos metu atliekant dubens sukamuosius judesius ir juos suderinus su kvėpavimu lengviau

aktyvuojasi ir stiprėja DDR

Lyginant mūsų tyrime gautus duomenis su uţsienio autorių duomenimis rezultatai yra

panašūs 2001m atlikto tyrimo metu buvo tiriamas pilvo raumenų atsakas (elektromiografijos metodu)

į valingą DDR susitraukimą Tiriamosios sutraukinėjo DDR trijose padėtyse gulint ant nugaros

Visoms tiriamosioms pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas padidėjo virš pradinio taško

atliekant DDR susitraukimus maţiausiai vienoje iš padėčių Skersinio pilvo raumens

elektromiografijos aktyvumas buvo didţiausias liemens lenkimo padėtyje o skersinio pilvo raumens

aktyvumas buvo didesnis uţ tiesiojo pilvo raumens aktyvumą liemens tiesimo padėtyje

Buvo atliktas papildomas elektromiografijos tyrimas kurio metu buvo registruojamas

gaktinio stuburgalio raumens ir pilvo raumenų aktyvumas atliekant tris skirtingus submaksimalius

izometrinius pilvo raumenų pratimus Šio eksperimentinio tyrimo metu nustatytas gaktinio stuburgalio

raumens aktyvumo padidėjimas su kiekvienu pilvo raumenų susitraukimu

Rezultatai rodo kad pilvo raumenų aktyvumas yra normalus atsakas į DDR veiklą

tiriamosioms be DDR sutrikimų ir leidţia manyti kad specifinė pilvo raumenų veikla aktyvuoja DDR

( Sapsford RR ir kt 2001)

Skiriant dubens dugno raumenų pratimus dubens dugno raumenų disfunkcijos gydyme

daţnai pabrėţiamas pilvo raumenų atpalaidavimas Šio atlikto tyrimo tikslas buvo ištirti sąveiką tarp

atskirų raumenų pilvo ir dubens dugno raumenų veiklos ir vidinio pilvo spaudimo poveikį raumenų

veiklai naudojant paviršinę ir vidinę raumenų elektromiografiją Tiriamosios buvo tiriamos gulimoje

ant nugaros ir stovimoje padėtyse Rezultatai parodė kad transversus abdominis (TP) ir obliquus

internus (OI) buvo atliekami per visą dubens dugno raumenų susitraukimus Rezultatai parodė kad

skersinis ir vidinis įstriţinis raumuo į veiklą buvo įtraukiami visos dubens dugno raumenų veiklos

metu Dėl šių prieţasčių buvo neįmanoma efektyviai sutraukti dubens dugno raumenų išlaikant

atpalaiduotus pilvo raumenis Vidutinis vidaus pilvo spaudimo padidėjimas 10 mmHg (gulimoje ant

nugaros padėtyje) buvo uţregistruotas maksimalus dubens raumenų susitraukimas Maksimalaus

dubens dugno raumenų susitraukimo metu vidinis pilvo spaudimas vidutiniškai pakildavo 10 mmHg

(gulint ant nugaros)

Šie rezultatai rodo kad atliekant dubens dugno raumenų pratimus patarimai atpalaiduoti

pilvo sieną yra netinkami ir gali neigiamai paveikti pratimų atlikimą (Neumann P ir Gill V 2002)

38

33 Skirtingo amţiaus nėščių moterų juosmens mobilumo ir dubens dugno

raumenų jėgos vertinimo duomenys

Jaunesnių nei 30 m nėščiųjų grupėje juosmens mobilumas tiek pirmo tiek ir pakartotinio

tyrimo metu buvo statistiškai reikšmingai (plt005) didesnis nei vyresnių (ţr 10 pav) 28-tą nėštumo

savaitę jaunesnių nei 30 m grupėje juosmens mobilumas buvo 869plusmn014 cm o vyresniųjų ndash

803plusmn022 cm Atlikus tyrimą 38-tą savaitę jaunesnių grupėje gautas statistiškai reikšmingas juosmens

mobilumo sumaţėjimas - 95plusmn174 (plt005) Vyresnių grupėje pakartotinai atlikus testavimą

nustatytas reikšmingas rezultatų pokytis - 1567plusmn329 (plt005) Nėštumo pabaigoje vyresnių moterų

juosmens mobilumas sumaţėjo iki ndash 68plusmn037 cm Gautus duomenis galime paaiškinti amţiaus ir

mobilumo maţėjimo priklausomybe

Juosmens mobilumas

782

869

68

803

4

5

6

7

8

9

10

28 savaitė 38 savaitė

Am

pli

tud

ė

cen

tim

etr

ai

le 29 m

ge 30 m

plt005 plt005

10 pav Juosmens mobilumo vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę skirtingo amžiaus

grupėse

Jaunesnių nei 30 m nėščiųjų grupėje DDR jėga abiejų testavimų metu buvo statistiškai

reikšmingai didesnė nei vyresnių (plt005) (ţr 11 pav) 28-tą nėštumo savaitę jaunesnių moterų

grupėje DDR jėga buvo lygi 1304plusmn028 mmHg o vyresnių ndash 1187plusmn052 mmHg 38-tą savaitę

jaunesnių grupėje DDR jėgos rodikliai buvo ndash 114plusmn032 mmHg o vyresnių ndash 973plusmn075 mmHg

Abiejų tyrimų vidurkių skirtumai tiek tiriamojoje tiek ir kontrolinėje grupėje buvo statistiškai patikimi

(plt005) Tyrimų rezultatai parodė kad vyresnių tiriamųjų DDR jėgos sumaţėjimo pokytis sudarė

39

1857plusmn432 ir buvo reikšmingai didesnis nei jaunesnių moterų grupėje (plt005) Pastarųjų

testuojamų raumenų jėgos sumaţėjimo pokytis siekė 1175plusmn243

Apie amţiaus įtaką DDR funkcinei būklei savo tyrimų išvadose teigia ir daugelis uţsienio

autorių Viename iš jų Grodstein ir kiti (2003) nurodė kad DDR disfunkcija paplitusi tarp moterų

kurios gimdė vyresnio amţiaus ir kurios buvo jaunesnės pirmo gimdymo metu

DDR jėga

1304

1141187

973

3

5

7

9

11

13

15

28 savaitė 38 savaitė

mm

Hg

le 29 m

ge 30 m

plt005 plt005

11 pav DDR jėgos vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę skirtingo amžiaus grupėse

Vertinant sveikatingumo programos poveikio efektyvumą juosmens mobilumui ir dubens

dugno raumenų jėgai jaunesnių nei 30 grupėje moterų kurioms buvo taikytas poveikis abiejų tyrimų

rezultatai buvo panašūs (pgt005) juosmens mobilumo vidutinės reikšmės sumaţėjimas siekė tik

138plusmn1 o DDR jėgos - 055plusmn203 (ţr 2 lentelė) Jaunesnių moterų kurioms poveikis netaikytas

pirmo ir antro testavimo rezultatai skyrėsi statistiškai reikšmingai (plt005) juosmens mobilumo

vidutinės reikšmės sumaţėjimas sudarė 1879plusmn210 o DDR jėgos - 2455plusmn268 38-tą savaitę gauti

rezultatai parodė statistiškai patikimą skirtumą tarp jaunesnių moterų grupės taikant poveikį ir

netaikant (plt005)

Tyrimų duomenų analizė parodė kad vyresnių nei 30 metų grupėje taikant ir netaikant

sveikatingumo programos poveikį pirmo ir antro testavimo juosmens mobilumo vidutinės reikšmės

statistiškai reikšmingai skyrėsi (plt005) Atlikus tyrimą 38 savaitę grupėje kur poveikis nebuvo

taikytas juosmens mobilumo sumaţėjimas sudarė 2293plusmn383 o grupėje kur sveikatingumo

40

programos poveikis buvo taikytas minėtas rodiklio sumaţėjimas siekė 477plusmn098 Abiejose vyresnių

moterų grupėse juosmens mobilumo pokytis buvo statistiškai patikimas (plt005)

Grupėje kuri nelankė uţsiėmimų baseine abiejų testavimų DDR jėgos vidurkiai statistiškai

patikimai skyrėsi (plt005) 38 savaitę registruotas jėgos sumaţėjimas sudarė 2746plusmn520 Grupėje

kuri lankė uţsiėmimus nagrinėjamo rodiklio sumaţėjimas nebuvo statistiškai reikšmingas (pgt005) ir

siekė 524plusmn252

Analizuojant pakartotinio testavimo nėštumo pabaigoje rezultatus matome kad dubens dugno

raumenų jėga šioje amţiaus grupėje statistiškai patikimai buvo didesnė moterų kurioms buvo taikytas

poveikis (1233plusmn071 cm) palyginus su nėščiosiomis kurios nedalyvavo sveikatingumo programoje

(8plusmn068 cm) (plt005)

Apibendrinant gautus statistiškai patikimus rezultatus galima teigti kad tiek jaunesnėms tiek

vyresnėms nei 30 m moterims sveikatingumo programos poveikis buvo efektyvus dubens dugno

raumenų funkcinei būklei ir juosmens mobilumo išlaikymui nėštumo metu (plt005)

2 lentelė

Sveikatingumo programos pratimų įtaka juosmens mobilumui ir dubens dugno

raumenų jėgai skirtingo amžiaus moterims nėštumo metu

Tiriamosios

Juosmens mobilumas (cm) Dubens dugno raumenų jėga (mmHg)

28 savaitė 38 savaitė

Skirtumo

reikšming

umas

28 savaitė 38 savaitė

Skirtumo

reikšming

umas

le29 m

Be

poveikio 898plusmn02 729plusmn024 plt005 1348plusmn046 1014plusmn046 plt005

Taikant

poveikį 846plusmn019 829plusmn018 pgt005 1267plusmn034 125plusmn028 pgt005

Skirtumo

reikšmingu

mas

pgt005 plt005 - pgt005 plt005 -

ge 30 m

Be

poveikio 761plusmn02 583plusmn025 plt005 1111plusmn068 8plusmn068 plt005

Taikant

poveikį 867plusmn033 825plusmn031 plt005 13plusmn063 1233plusmn071 pgt005

Skirtumo

reikšmingu

mas plt005 plt005 - pgt005 plt005 -

Rodikliai

41

Daugelis autorių įvairiuose literatūros šaltiniuose skelbia panašius rezultatus apie dubens

dugno raumenų pilvo nugaros raumenų ir diafragmos funkcinius ryšius

Sapsford R R ir Hodges P W atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti ar valingas pilvo raumenų

susitraukimas yra susijęs su dubens dugno raumenų aktyvumu DDR aktyvumas buvo matuojamas

atliekant skirtingo intensyvumo pilvo raumenų susitraukimus gulimoje ir sėdimoje padėtyse DDR

elektromiografinis aktyvumas buvo matuojamas įvedus į makštį ir išeinamąją angą paviršinius

elektrodus Šie matavimai buvo paremti išeinamosios angos ir makšties spaudimo

Gauti rezultatai rodė kad DDR elektromiografijos duomenys padidėjo pilvo raumenų

susitraukimo metu DDR aktyvumas stipraus pilvo raumenų susitraukimo metu nesiskyrė nuo

išmatuoto maksimalaus DDR susitraukimo Išmatuotas pirmiau makšties ir išeinamosios angos slėgio

padidėjimas o po to ir pilvo Išvadose kalbama kad sveikiems tiriamiesiems valingas pilvo raumenų

aktyvumas sąlygojo DDR aktyvumą Dubens slėgio padidėjimas įvykęs prieš pilvo slėgio padidėjimą

parodo kad atsakas yra uţprogramuotas Pilvo raumenų treniravimas gali būti labai veiksmingas šių

sutrikimų gydyme ( Sapsford R R Hodges P W 2001)

34 Dubens dugno raumenų ir juosmens mobilumo priklausomybė grupėse

Atlikta nagrinėjamų rodiklių koreliacinė analizė parodė kad tiriamojoje grupėje tarp juosmens

mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių buvo tiesinė tiesioginė priklausomybė maţėjant

juosmens mobilumui maţėja ir dubens dugno raumenų jėga (16 pav) Koreliacijos koeficiento dydis

(r=0635) parodė vidutinio stiprumo statistiškai patikimą poţymių tarpusavio ryšį (plt005)

Dubens dugno raumenų ir juosmens mobilumo priklausomybę analizavo daugelis uţsienio

autorių Madill SJ ir McLean L tyrimo tikslas buvo nustatyti ar pilvo raumenų aktyvacija įtakoja

stiprų dubens dugno raumenų susitraukimą ir taip prisideda prie moterų šlapimo sulaikymo

mechanizmo Buvo siekiama nustatyti pilvo raumenų aktyvacijos lygį ir raumenų veiklos modelius

susijusius su valingais dubens dugno raumenų susitraukimais moterims neturinčioms dubens dugno

raumenų disfunkcijos

Tyrime dalyvavo 15 neturinčių dubens dugno raumenų disfunkcijos moterų Jos atliko tris

kiekvieno iš keturių pilvo raumenų maksimalius susitraukimus ir taip pat dubens dugno raumenų

susitraukimus gulimoje ant nugaros padėtyje Pilvo ir DDR veikla buvo registruojama

elektromiografijos pagalba o vidinis makšties spaudimas matuojamas naudojant modifikuotą

Femiscan zondą Tam tikras aktyvavimo modelis buvo pastebėtas kai skersinis vidinis ir tiesusis pilvo

raumenys dirbo su DDR prasidėjus maksimaliam vidiniam makšties slėgiui PFM veiklos vyravo

42

pradedant didėti makšties spaudimui o vėliau slėgio padidėjimas (iki 70 didţiausio galimo slėgio)

yra susijęs su kombinuota DDR skersinio pilvo tiesiojo ir vidinio įstriţinio raumenų veikla

Išvadose teigiama jog buvo nustatyti tam tikri pilvo raumenų veiklos modeliai kaip atsakas į

valingą dubens dugno raumenų susitraukimą moterims neturinčioms dubens dugno raumenų

disfunkcijos (2006)

Kontrolinės grupės dubens dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo

priklausomybė

-12

-1

-08

-06

-04

-02

0

02

04

06

-25 -2 -15 -1 -05 0 05 1 15 2 25

mmHg

cen

tim

etr

ai

12 pav Juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių tarpusavio priklausomybė

tiriamojoje grupėje

Tuo tarpu kontrolinės grupės juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių

tarpusavio ryšys buvo silpnas statistiškai nepatikimas (r=0192 plt005)

43

Kontrolinės grupės dubens dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo

priklausomybė

-12

-1

-08

-06

-04

-02

0

02

04

06

-25 -2 -15 -1 -05 0 05 1 15 2 25

mmHg

cen

tim

etr

ai

13 pav Juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių tarpusavio priklausomybė

kontrolinėje grupėje

Apibendrinant testavimo rezultatus galima teigti kad išlaikant juosmens mobilumą nėštumo

metu DDR jėga galinti turėti įtakos nėščiųjų epizodiniam šlapimo nelaikymui nemaţėja Esant

susilpnėjusiam ar pertemptam skersiniam pilvo raumeniui gali atsirasti liemens nestabilumas tiesiogiai

įtakojantis apatinės nugaros dalies skausmus bei disfunkcijas

Gautus šio tyrimo rezultatus galime traktuoti ir atvirkščiai ty nėštumo metu didelį dėmesį

skiriant dubens dugno raumenų aktyvacijai įtakojamas ir liemens stabilumas išlaikant dubens ndash

juosmens mobilumą

Tyrimai leidţia suprasti kad yra tam tikros sinergijos tarp pilvo ir DDR Manoma kad DDR

turi dvejopą funkciją dalyvauja liemens stabilumo palaikyme ir šlapimo ir išmatų šalinime bei

laikyme Šios raumenų sinergijos gali sėkmingai pasitarnauti DDR funkcijos sutrikimų reabilitacijoje

Juosmens ndash dubens regionui reikalingas stabilumas tam kad būtų galima pernešti krūvį

liemeniui ir viršutinėms galūnėms Tačiau tuo pačiu turi būti ir pakankamas mobilumas kad

uţtikrinti pakankamą judėjimą

44

IŠVADOS

1 Dubens dugno raumenų jėga nuo 28-tos iki 38-tos nėštumo savaitės kontrolinėje

grupėje maţėjo (plt005) o tiriamojoje liko panaši

2 Vertinant juosmens mobilumo kaitą nėštumo metu kontrolinėje grupėje nustatytas

reikšmingas sumaţėjimas (plt005) o tiriamojoje grupėje stebėta tik maţėjimo

tendencija

3 Jaunesnių nei 30 metų nėščiųjų grupėje juosmens mobilumas ir dubens dugno raumenų

jėga tiek 28-tą tiek ir 38-tą savaitę buvo statistiškai reikšmingai didesnė nei vyresnių

(plt005)

4 Juosmens mobilumas įtakoja dubens dugno raumenų funkcinę būklę išlaikant juosmens

mobilumą dubens dugno raumenų jėga nėštumo metu nemaţėja

45

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1 Izoliuotai aktyvinti dubens dugno raumenis nėštumo metu nėra tikslinga nes šių raumenų

susitraukimas dėl ilgalaikio palaipsniui didėjančio krūvio nėra pakankamai efektyvus

2 Dėka funkcinių ryšių nėštumo metu rekomenduojama didesnį dėmesį skirti kvėpuojamajai

diafragmai pilvo bei nugaros raumenims grąţinant ar lavinant dubens dugno raumenų

funkciją

3 Aktyvinant dubens dugno raumenis tikslinga į pratimų programą įjungti aktyvius dubens-

juosmens judesius akcentuojant kvėpavimą

4 Rekomenduojama nėštumo metu stabilizuoti liemenį Aktyvūs dubens-juosmens judesiai ne tik

išlaiko juosmens mobilumą bet ir stabilizuoja liemenį tiesiogiai susijusį su dubens dugno

raumenų funkciją

46

LITERATŪRA

1 Baumann L(2005) Kineziterapijos efektyvumas maţinant nugaros skausmus

nėštumo metu Magistro baigiamasis darbas Sporto biomedicinos fakultetas

Kineziterapijos ir sporto medicinos katedra ndash Kaunas 65p

2 J Buivydienė (2004) Nėštumo ir gimdymo įtaka dubens dugno raumenų funkcijai

Magistro baigiamasis darbas Kauno medicinos universitetas Visuomenės sveikatos

fakultetas kineziologijos ir sporto medicinos katedra - Kaunas 50p

3 Zachovajevas P Zachovajevienė B Baltaduonienė D Tadaravičiūtė R (2007)

Moterų kurias kamuoja įtampos šlapimo nelaikymas dubens dugno raumenų

lavinimo kineziterapijos metodais veiksmingumas Sveikatos mokslai Volume 17

Number 7

4 Barr KP Griggs M Cadly T (2005)Lumbar stabilization American Journal of

Physical Medicine and Rehabilitation 6473-480

5 Bastiaenen Caroline HG Rob A de Bie Wolters Pieter MJC Janneke M

Bastiaanssen Aldegonda BA Klabbers ir kt (2004) Treatment of pregnancy

related pelvic girdle andor low back pain after delivery design of a randomized

clinical trial within a comprehensive prognostic cohort study BMC Public

HealthDec 244(1)67

6 Beazel J R (2004) Lumbar pelvis and hip examination with emphasis on function

of the lower quarter University of Virginia Healthsouth APTA Presentation

Chicago

7 Boslash K Talseth T Holme I (1999) Single blind randomised controlled trial of

pelvic floor exercises electrical stimulation vaginal cones and no treatment in

management of genuine stress incontinence in women BMJ 318 487minus493

8 Bo K amp Braekken IH (2005) PFMT in treatment and prevention of POP (POP

study) National Library of Medicine December

9 Bo K amp Sherburn M (2005) Evaluation of female pelvic-floor muscle function

and strength Phys Ther 85269 ndash282

10 Bo K amp Stien R (1994) Needle EMG registration of striated urethral wall and pelvic

floor activity patterns Neurourol amp Urodyn 1335-41

11 Burgio K L Robinson J C Engel B T (1986) The role of biofeedback in

Kegel exercise training for stress urinary incontinence American Journal of

Obstetrics and Gynaecology 1 (154) 58minus64

47

12 Burgio K L Zyczynski H Locher J L et al (2003) Urinary Incontinence in the

12-Month Postpartum Period Obstetrics and Gynecology 6 (102) 1291minus1298

13 Carriegravere B (1998) The Swiss Ball Theory Basic Exercises and Clinical

Application New York Springer

14 Carriegravere B (2002) Fitness for the Pelvic Floor New York Thieme

15 Chiarelli P (1995) Womenlsquos Waterworks ndash Curing Incontinence Snohomish WA

Khera Publications

16 Chiarelli J Cockburn J (2002) Promoting urinary continence in women after

delivery randomised controlled trial BMJ 324 1241minus1244

17 Cornella JL (2004) Management in stress urinary incontinence Rev Urol 6(suppl

5)S18-S25

18 DeLancey J Ashton-Miller J Howard D et al (2001) The functional anatomy

of the female pelvic floor and stress continence control system Scand J Urol

Nephrol Suppl(207)17

19 De Lancey J Richardson A (1992) Anatomy of genital support In Benson T

ed Female Pelvic Floor Disorders New York Norton Medical Books

20 Dumoulin C Lemieux M C Bourbonnais D et al (2004) Physiotherapy for

Persistent Postnatal Stress Urinary Incontinence A Randomized Controlled Trail

Obstetrics and Gynecology 3 (104) 504minus510

21 Ewings P S Spencer S Marsh H et al (2005) Obstetric risk factors for urinary

incontinence and preventative pelvic floor exercises Cohort study and nested

randomized controlled trial Journal of Obstetrics and Gynaecology August 25(6)

558 ndash 564

22 Franklin E (2003) Pelvic Power mindbody exercises for strength flexibility

posture and balance for men and women New Jersey Elysian Editions

23 Freedmann F B (2000) Aqua Yoga London Lorenz books

24 Freeman RM (2004) The role of pelvic floor muscle training in urinary

incontinence BJOG an International Journal of Obstetrics and Gynaecology

December Vol 111 Supplement 1 pp 37ndash40

25 Goldberg RP Effects of pregnancy and childbirth on pelvic floor (2007) Springer

London 172 p

26 Grodstein F Fretts F Lifford K Resnick N Curhan G (2003) Association of

age race and obstetric history with urinary symptoms among women in the Nurses

Health Study Americian Journal of Obstetrics and Gynecology 2 (189) 428minus434

48

27 Gutke A (2007) Pelvic Girdle Pain and Lumbar Pain in Relation to Pregnancy

Department of Health and Society Division of Physiotherapy Faculty of Health

Sciences Linkoumlping University Sweden

28 Handa V L Pannu H K Siddique S et al (2003) Architectural Differences in

the Bony Pelvis of Women With and Without Pelvic Floor Disorders Obstetrics

and Gynecology 6 (102) 1283minus1290

29 Hannestad Y S Lie R T Rortveit G Hunskaar S (2004) Familial risk or

urinary incontinence in women population based cross sectional study BMJ 329

889minus891

30 Hulme J A (2002) Pelvic Pain and Low Back Pain A Handbook for Self Care amp

Treatment Montana Phoenix Publishing Co

31 Jones RC (1999) Muscle Balance and Dynamic Stability in Womens Health

Conference Paper Pelvic Stability in Pregnancy and Post Partum Dublin

32 Kim S Harvey M A Johnston S (2005) A Review of the Epidemiology and

Pathophysiology of Pelvic Floor Dysfunction Do Racial Differences Matter

Journal of Obstetrics and Gynaecology Canada 3 (27) 251minus259

33 Konstantinos H Eleni K and Dimitrios H (2006) Dilemmas in the management

of female stress incontinence the role of pelvic floor muscle training Int Urol

Nephrol

34 Kuhnert Ch (2005) Munich Pelvic floor training program Tecsana ltd Munich

35 Kulig K Powers Ch M Landel R F Hungwen Ch Fredericson M Guillet M

and Butts K Segmental lumbar mobility in individuals with low back pain in vivo

assessment during manual and self-imposed motion using dynamic MRI (2007)

BMC Musculoskelet Disord 8 8

36 Laycock J Jerwood D (2001) Pelvic Floor Muscle Assessment The Perfect

Scheme Physiotherapy 12 (87) 631minus642

37 Lockstad Harry MC(2003) Prevence of Back Pain during Pregnancy Spine Apr

1530 (8)983-91

38 Madill SJ McLean L (2006) Relationship between abdominal and pelvic floor

muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle contractions

in healthy continent women Neurourol Urodyn25(7)722-30

39 Magee D J Orthopedic Physical Assessment WB Saunders Company 2002

1020 p

40 Meyer S Hohlfeld P Achtari C De Grandi P (2001) Pelvic Floor Education

After Vaginal Delivery Obstetrics and Gynecology 5 (97) 673minus677

49

41 Mens JM Vleeming A Snijders CJ Koes BW Stam HJ (2001) Reliability

and validity of the actine straight leg raise test in pasterior pelvic pain since

pregnancy Spine 261167-1171

42 Moslashrkved S Boslash K (1997) The effect of postpartum pelvic floor muscle exercise

in the prevention and treatment of urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 4 (8) 217minus222

43 Moen MH Kogstad O Hansen JH ir kt (1990) Pelvic girdle relaxation

Clinical Presentation Tidsskr Nor Laegeforen 110 2211 ndash 2

44 Mohr Joan D (1990) Management of the trunk in adult hemiplegia The Bobash

concetion Topic in neurology APTA

45 Morin M Dumoulin C Bourbonnais D et al (2004) Pelvic floor maximal

strength using vaginal digital assessment compared to dynamometric measurements

Neurourol Urodyn 23336 ndash341

46 Moslashrkved S Boslash K Schei B Salvesen K Aring (2003) Pelvic Floor Muscle

Training During Pregnancy to Prevent Urinary Incontinence A Single-Blind

Randomized Controlled Trial Obstetrics and Gynecology 2 (101) 313minus319

47 Moses S (2008) Schobers Test Family Practice Notebook LLC

48 Neumann PB Grimmer KA and Deenadayalan Y (2006) Pelvic floor muscle

training and adjunctive therapies for the treatment of stress urinary incontinence in

women a systematic review BMC Womenrsquos Health 611

49 Nygaard I E Glowacki C Saltzman C L (1996) Relationship Between Foot

Flexibility and Urinary Incontinence in Nulliparous Varsity Athletes Obstetrics and

Gynecology 6 (87) 1049minus1051

50 Ostergaard M Thomsen BJ (1992) Pelvic insufficiency during pregnancy

Ugeskr Laeger 154 3568 ndash 72

51 Osgaard HC Zetherstrom G Hansson E (1994) The posterior pelvic pain

provocation test in pregnant women Eur Soine J3258 ndash 260

52 Persson J Woslashlner-Hanssen P Rydhstroem H (2000) Obstetric Risk Factors for

Stress Urinary Incontinence A Population-Based Study Obstetrics and

Gynecology 3 (96) 441minus445

53 Reilly E T C Freeman R M Waterfield M R et al (2002) Prevention of

postpartum stress incontinence in primigravidae with increased bladder neck

mobility a randomised controlled trial of antenatal pelvic floor exercises BJOG an

international journal of obstetrics and gynaecology 1 (109) 68minus76

50

54 Richardson CA Hodges P Hides J (2005) Therapeutic exercise for liumbopelvic

stabilizationChurchill Livingstone Harcourt Publishers 12 p

55 Sabino J Grauer J (2008) N Pregnancy and low back pain Curr Rev

Musculoskelet Med 1137ndash141

56 Sapsford R (2001) The Pelvic Floor A clinical model for function and

rehabilitation Physiotherapy 12 (87) 620minus630

57 Sapsford RR (2004) Rehabilitation of pelvic floor muscles utilizing trunk

stabilization Man Ther Feb9(1)3-12

58 Sapsford RR Hodges P W (2001) Contraction of the pelvic floor muscles during

abdominal maneuvers Arch Phys Med Rehabil Aug 82(8)1081-8

59 Sapsford RR Hodges PW Richardson

CA Cooper

DH Markwell

SJ Jull

GA

(2001) Co-activation of the abdominal and pelvic floor muscles during voluntary

exercises Neurourol Urodynam 2031-42 Wiley-Liss Inc

60 Sapsford RR Hodges PW Richardson CA Cooper DA Markwell SJ amp Jull GA

(1997) Activation of puboccygeus during a variety of isometric abdominal

exercises Abstract 115 ICS Yokohama

61 Shelly E (2005) The pelvic floor Hall C M Brody L Th Therapeutic Exercise

Moving Toward Function (p 402ndash435) USA Lippincott Williams amp Wilkins

62 Sihvonen T Huttunen M Makkonen M Airaksinen O (1998) Functional

Changes in Back Muscle Activity Correlate With Pain Intensity and Prediction of

Low Back Pain During Pregnancy Arch Phys Med Rehabil Vol 79 October

63 Smith R Appell R Fenner D et al Clinical management of urinary incontinence

in women APGO Educational Series on Womenrsquo s Health Issues 2007 March 1

64 Steacutephanie J Madill Linda McLean (2006)Relationship between abdominal and

pelvic floor muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle

contractions in healthy continent women Urodynam 25722-730

65 Vickers D amp Davila GW Kegel Exercises and Biofeedback (2006) Springer

London 303-310

66 Urquhart D M Hodges P W Allen T J Story I H (2005) Abdominal muscle

recruitment during a range of voluntary exercises Man Ther May10(2)144-53

67 Wilson P D Herbison G P (1998) A randomized controlled trial of pelvic floor

muscle exercises to treat postnatal urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 5 (9) 257-264

51

68 Woodman PJ amp Graney DO (2002) Anatomy and physiology of the female

perineal body with relevance to obstetrical injury and repair Clinical anatomy

15321ndash334

Page 30: KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS ... · raumenų inervacija (Woodman, PJ. ir Graney, D.O., 2002). DDR griaučių raumenų sudėtį įeina 33% greitųjų ir 67% lėtųjų

30

2 TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA

21 Tyrimo organizavimas ir tiriamųjų kontingentas

Tyrimo objektas nėščių moterų dubens dugno raumenys

Tyrimas buvo atliekamas KMUK Akušerijos ginekologijos klinikoje Kauno II klinikinės

ligoninės akušerijos skyriuose bei P Maţylio gimdymo namų fizinės medicinos ir reabilitacijos

skyriuje Tyrimas pradėtas 2007 spalio mėnesį ir tęsėsi iki 2009 kovo mėnesio

Pradiniame tyrimo etape dalyvavo 87 sveikos pirmą kartą besilaukiančios savanorės nėščios

moterys kurių nėštumas buvo nuo 28 nėštumo savaitės Visos tiriamosios buvo stebimos akušerių ndash

ginekologų pagal profilaktinį nėščiųjų prieţiūros planą Tiriamųjų amţius nėštumų skaičius ir kiti

tyrimui svarbūs medicininiai duomenys buvo surinkti iš nėščiųjų medicininės dokumentacijos

Tyrimo baigiamajame etape dalyvavo 60 nėščių moterų 27 nėščiosios dėl įvairių prieţasčių

(nepalankios akušerinės situacijos ūmių kvėpavimo takų susirgimų odos alerginių reakcijų ir kitų

neaiškių prieţasčių) baigiamajame tyrimo etape nedalyvavo

Visos savanorės nėščios moterys sutikusios dalyvauti tyrime buvo suskirstytos į dvi grupes

kontrolinę ir tiriamąją Tiriamąją grupę sudarė moterys sutikusios dalyvauti tyrime ir lankyti mokamas

baseino procedūras Kauno II klinikinės ligoninės bei P Maţylio gimdymo namų fizinės medicinos ir

reabilitacijos skyriuose Kontrolinę grupę sudarė moterys kurios nedalyvavo jokiose fizinės veiklos

procedūrose ir buvo stebimos KMUK Akušerijos ginekologijos klinikos moterų konsultacijoje

Tiriamųjų amţius

Tyrimo metu dalyvavusių respondenčių amţius nuo 20 iki 35 m tiriamojoje grupėje amţiaus

vidurkis lygus 2677plusmn 066 m kontrolinėje grupėje - 274plusmn 061 m(ţr 5 pav)

31

Tiriamųjų amžius

2742677

18

20

22

24

26

28

30

Tiriamoji gr Kontrolinė gr

Meta

i

5 pav Tiriamųjų amžius grupėse

Tam kad įvertinti amţiaus įtaką dubens dugno raumenų jėgai ir juosmens mobilumui

nėštumo metu visos tiriamosios buvo suskirstytos į dvi grupes pagal amţių jaunesnių ir vyresnių nei

30 m (ţr 1 lentelė)

1 lentelė

Tiriamųjų skaičius ir amžiaus vidurkis amžiaus grupėse

Tiriamųjų skaičius

amţiaus grupėse

le29 m (n=45) ge 30 m (n=15)

Amţiaus vidurkis 2558plusmn036 316plusmn046

22 Tyrimo metodai

221 Literatūros analizė

Buvo atlikta sisteminė mokslinių tyrimų analizė kur pateikiami duomenys apie DDR pratimų

metodus jų įtaką gydant įvairius dubens dugno sutrikimus ir pateikta šio darbo Paieškos metu buvo

naudojamos kompiuterinės bibliografinės medicininės duomenų bazės MEDLINE COCHRANE

32

BIOMED Straipsniai atrinkti pagal raktaţodţius dubens dugno raumenų treniravimas nėštumo metu

(pelvic floor training in pregnancy) dubens dugno raumenų disfunkcija (pelvic floor dysfunction)

liemens stabilumas (lumbar spine stability) diafragmos dubens dugno ir pilvo raumenų funkciniai

ryšiai (diaphragma pelvic floor and abdominal muscles co-activation) Panaudoti moksliniai

straipsniai atspausdinti ţurnale bdquoSveikatos mokslaildquo bei vadovai skirti akušerijos ginekologijos bei

urologijos profesionalams

222 DDR jėgos vertinimas

Objektyvi dubens dugno raumenų jėga šio tyrimo metu buvo vertinama atliekant maksimalų

DDR sutraukimą Buvo registruojamas trijų maksimalių DDR sutraukimų tarp kurių poilsio intervalas

2s jėgos (mmHg) vidurkis Jėgos matavimui buvo naudojamas mediciniškai patikrintas DDR

funkcijos matavimo aparatas (bdquoPelvexiserldquo Wolfram Haboeck Co Austria) (ţr 6 pav) sukurtas

gydytojos Ilse Michil Prietaisas yra skirtas testuoti ir gydyti šlapimo nelaikymą bei atstatyti DDR

funkciją Treniruoklis gali suteikti pasipriešinimą atliekant pratimus bei fiziologinio grįţtamojo ryšio

informaciją apie DDR susitraukimus

6 pav bdquoPelvexiserldquo

DDR jėga buvo matuojama moterims gulint ant nugaros kojas sulenkus per kelius pėdomis

remiantis į pagrindą ant kurio guli

33

223 Juosmens mobilumo vertinimas

Šoberio testo pagalba matuojamas juosmeninės stuburo srities mobilumas (ţr 7 pav)

nuo klubakaulio keterų išvedama linija link stuburo paţymimas taškas S2 stuburo slankstelio

lygyje

paţymima 10 cm į viršų

paţymima 5 cm ţemyn

po to tiriamoji lenkiasi į priekį

vėl matuojamas atstumas tarp taškų (Moses S 2008)

Jei atstumas padidėja 5 cm ndash normalus juosmens mobilumas o jei lt4cm ndash juosmens

mobilumas sumaţėjęs Skirtumas tarp dviejų matavimų parodo juosmens mobilumą Yra keletas

problemų susijusių su šiuo tyrimo metodu Pavyzdţiui yra abejonių šio testo patikimumu Literatūroje

yra įrodymų kad bandymai grindţiami orientyrų apčiuopa neduoda patikimų rezultatų Be to

paţymėti ant paciento odos taškai ir išmatuoti atstumai tarp jų yra netinkamas būdas įvertinti

segmentinį mobilumą nes jis gali būti įtakojamas fascijos odos ir riebalinio audinio

Auksinis standartas galėtų būti stereofotogrametrinė analizė siekiant nustatyti kaulų judėjimą

Ši procedūra atliekama vietinės anestezijos pagalba implantavus į odą tam tikrą aparatą (Magee D J

2002)

Nėštumo metu daugelio tyrimo metodų negalima atlikti dėl tam tikrų apribojimų ir įvairios

rizikos Šiame tyrime pasirinktas Šoberio testas juosmens mobilumo vertinimui yra neinvazinė

procedūra nėra ţalingas ar rizikingas tyrimo metodas nėštumo metu

as

as

15cm

7 pav Šoberio testo procedūra

34

224 Matematinės statistikos metodai

Tyrimo metu gauti duomenys apdoroti SPSS 130 for Windows kompiuterine programa

Kiekybiniams kintamiesiems įvertinti buvo skaičiuojami aritmetiniai vidurkiai standartiniai

nuokrypiai ir vidurkių paklaidos Priklausomų ir nepriklausomų imčių vidurkių reikšmių skirtumų

reikšmingumas kai tiriamųjų imtis buvo daugiau kaip 15 skaičiuojamas pagal Stjudento t kriterijų Jei

tiriamųjų imtis buvo maţiau kaip penkiolika buvo taikomas neparametrinis Vilkoksono testas (z)

priklausomoms imtims ir Manio-Vitnio testas (z) nepriklausomoms imtims Nagrinėjamų rodiklių

ryšiams tirti buvo skaičiuojamas Pirsono koreliacijos koeficientas (r) Skirtumas kai plt005 buvo

vertinamas kaip statistiškai patikimas Dydţiai pateikiami kaip aritmetiniai vidurkiai ( x ) plusmn

standartinės vidurkio įverčio paklaidos ( Sx )

23 Taikytos metodikos aprašymas

Tiriamajai grupei buvo taikyta sveikatingumo programa baseine atitinkančiame Lietuvos

higienos normą (Lietuvos higienos norma HN 1092005 Baseinai Įrengimo ir prieţiūros saugos

sveikatai reikalavimai)Vandens temperatūra 32-33 ordm C pH ndash 68-72 liekamojo aktyvaus chloro

koncentracija vandenyje palaikoma nuo 03 iki 10 mgl

Sveikatingumo programos metu nėščiosioms buvo taikyta stuburo stabilizavimo pratimų

programa įjungiant aktyvius dubens-juosmens judesius ir diafragminį kvėpavimą Ši programa paremta

Tansberger aprašyta pratimų metodika (Carriere B 1998) Jos esmė ndash egzistuojantis funkcinis ryšys

tarp diafragmos pilvo dubens dugno ir nugaros raumenų kurie reciprokinės inervacijos principu dirba

kaip vienas funkcinis vienetas Tiriamosios lankė uţsiėmimus 2 kartus per savaitę Uţsiėmimo trukmė

buvo 45 minutės pratimai atliekami vidutiniu tempu po 8-10 kartojimų Vieno uţsiėmimo metu

pratimus atliko 2-3 moterys Buvo taikomi

Kvėpavimo pratimai

Atliekami aktyvūs dubens-juosmens judesiai derinant su diafragminiu kvėpavimu bei

išlaikant juosmens linkį neutralioje padėtyje Įkvėpimo metu diafragmai leidţiantis ţemyn dubuo

sukamas pirmyn atpalaidavus pilvo sienos raumenis ir įtempiant nugaros raumenis (dubuo sukamas iki

fiziologinio juosmens linkio) Iškvėpimo metu dubuo sukamas atgal aktyvuojant skersinį pilvo

raumenį ir tempiant nugaros raumenis Šie aktyvūs dubens-juosmens judesiai atliekami įvairiose

pradinėse padėtyse

Pilvo raumenų stiprinimo pratimai

Nugaros tempimo pratimai

35

3 REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

31 Tiriamųjų juosmens mobilumo testavimo duomenys

Įvertinus gautus tyrimo rezultatus paaiškėjo kad 28-tą nėštumo savaitę juosmens mobilumo

vidurkis tiriamojoje grupėje buvo 848plusmn016 cm o kontrolinėje grupėje ndash 857plusmn019 cm Abiejų grupių

vidurkiai buvo panašūs (pgt005)

Antrojo testavimo metu ty 38-tą nėštumo savaitę kontrolinėje grupėje nustatytas statistiškai

patikimas juosmens mobilumo sumaţėjimas (plt005) kuris sudarė 2003plusmn186 Kontrolinės grupės

nagrinėjamo rodiklio vidutinė reikšmė buvo 685plusmn022 cm Tuo tarpu atlikus tiriamosios grupės

pakartotinio testavimo rezultatų analizę nustatėme neţymų (pgt005) juosmens mobilumo sumaţėjimą

(206plusmn096) Šios grupės vidurkis buvo 828plusmn013 cm Palyginus abiejų grupių juosmens mobilumo

testavimo duomenis nustatytas statistiškai patikimas skirtumas (plt005)

Gautus rezultatus galima paaiškinti tuo kad tiriamosios grupės moterims sveikatingumo

programoje dominavo dubens ndash juosmens mobilumo pratimai

Juosmens mobilumas

828848

685

857

4

5

6

7

8

9

10

28 savaitė 38 savaitė

Am

pli

tud

ė

cen

tim

etr

ai

Tiriamoji gr

Kontrolinė gr

plt005

kontrolinės grupės abiejų tyrimų vidurkiai skiriasi statistiškai patikimai (plt005)

8 pav Juosmens mobilumo vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę

36

Daugelis pilvo raumenis lavinančių pratimų yra įtraukiami į nugaros skausmo ir kitų griaučių

raumenų sistemos sutikimų reabilitavimo programas Buvo atlikta keletas tiriamųjų darbų apie visų

pilvo raumenų aktyvavimą ir įtaką tam tikriems regionams Vienas iš jų tyrimas parodė kad vidinis

apatinės pilvo sienos vidinės krypties judesys gulint ant nugaros nepriklausomai nuo kitų pilvo

raumenų labiausiai įtakoja skersinio pilvo raumens aktyvumą (Urquhart DMir kt 2005)

32 Nėščiųjų dubens dugno raumenų vertinimo duomenys

Vertinant DDR jėgą perineometru 28-tą nėštumo savaitę nustatyta kad tiriamosios ir

kontrolinės grupės testų rezultatai buvo panašūs (pgt005) kontrolinės grupės DDR jėga buvo

1277plusmn030 mmHg tiriamosios grupės ndash 1273plusmn042 mmHg

Antrojo testavimo metu tiriamojoje grupėje DDR jėga statistiškai patikimai nesiskyrė

(pgt005) ir jėgos sumaţėjimas sudarė tik 149plusmn172 o vidurkis buvo lygus 1247plusmn042 mmHg

Kontrolinėje grupėje sumaţėjimas siekė net 2542 plusmn24 jėgos vidurkis buvo lygus 95plusmn026 mmHg

Nustatyta kad 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę DDR jėga kontrolinėje grupėje statistiškai patikimai

skyrėsi (plt005)

DDR jėga

1273 12471277

95

4

6

8

10

12

14

28 savaitė 38 savaitė

mm

Hg

Tiriamoji gr

Kontrolinė gr

plt005

kontrolinės grupės abiejų tyrimų vidurkiai skiriasi statistiškai patikimai (plt005)

9 pav DDR jėgos vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę

37

Gautus rezultatus galima komentuoti taip kad šios grupės moterims sveikatingumo

programos metu atliekant dubens sukamuosius judesius ir juos suderinus su kvėpavimu lengviau

aktyvuojasi ir stiprėja DDR

Lyginant mūsų tyrime gautus duomenis su uţsienio autorių duomenimis rezultatai yra

panašūs 2001m atlikto tyrimo metu buvo tiriamas pilvo raumenų atsakas (elektromiografijos metodu)

į valingą DDR susitraukimą Tiriamosios sutraukinėjo DDR trijose padėtyse gulint ant nugaros

Visoms tiriamosioms pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas padidėjo virš pradinio taško

atliekant DDR susitraukimus maţiausiai vienoje iš padėčių Skersinio pilvo raumens

elektromiografijos aktyvumas buvo didţiausias liemens lenkimo padėtyje o skersinio pilvo raumens

aktyvumas buvo didesnis uţ tiesiojo pilvo raumens aktyvumą liemens tiesimo padėtyje

Buvo atliktas papildomas elektromiografijos tyrimas kurio metu buvo registruojamas

gaktinio stuburgalio raumens ir pilvo raumenų aktyvumas atliekant tris skirtingus submaksimalius

izometrinius pilvo raumenų pratimus Šio eksperimentinio tyrimo metu nustatytas gaktinio stuburgalio

raumens aktyvumo padidėjimas su kiekvienu pilvo raumenų susitraukimu

Rezultatai rodo kad pilvo raumenų aktyvumas yra normalus atsakas į DDR veiklą

tiriamosioms be DDR sutrikimų ir leidţia manyti kad specifinė pilvo raumenų veikla aktyvuoja DDR

( Sapsford RR ir kt 2001)

Skiriant dubens dugno raumenų pratimus dubens dugno raumenų disfunkcijos gydyme

daţnai pabrėţiamas pilvo raumenų atpalaidavimas Šio atlikto tyrimo tikslas buvo ištirti sąveiką tarp

atskirų raumenų pilvo ir dubens dugno raumenų veiklos ir vidinio pilvo spaudimo poveikį raumenų

veiklai naudojant paviršinę ir vidinę raumenų elektromiografiją Tiriamosios buvo tiriamos gulimoje

ant nugaros ir stovimoje padėtyse Rezultatai parodė kad transversus abdominis (TP) ir obliquus

internus (OI) buvo atliekami per visą dubens dugno raumenų susitraukimus Rezultatai parodė kad

skersinis ir vidinis įstriţinis raumuo į veiklą buvo įtraukiami visos dubens dugno raumenų veiklos

metu Dėl šių prieţasčių buvo neįmanoma efektyviai sutraukti dubens dugno raumenų išlaikant

atpalaiduotus pilvo raumenis Vidutinis vidaus pilvo spaudimo padidėjimas 10 mmHg (gulimoje ant

nugaros padėtyje) buvo uţregistruotas maksimalus dubens raumenų susitraukimas Maksimalaus

dubens dugno raumenų susitraukimo metu vidinis pilvo spaudimas vidutiniškai pakildavo 10 mmHg

(gulint ant nugaros)

Šie rezultatai rodo kad atliekant dubens dugno raumenų pratimus patarimai atpalaiduoti

pilvo sieną yra netinkami ir gali neigiamai paveikti pratimų atlikimą (Neumann P ir Gill V 2002)

38

33 Skirtingo amţiaus nėščių moterų juosmens mobilumo ir dubens dugno

raumenų jėgos vertinimo duomenys

Jaunesnių nei 30 m nėščiųjų grupėje juosmens mobilumas tiek pirmo tiek ir pakartotinio

tyrimo metu buvo statistiškai reikšmingai (plt005) didesnis nei vyresnių (ţr 10 pav) 28-tą nėštumo

savaitę jaunesnių nei 30 m grupėje juosmens mobilumas buvo 869plusmn014 cm o vyresniųjų ndash

803plusmn022 cm Atlikus tyrimą 38-tą savaitę jaunesnių grupėje gautas statistiškai reikšmingas juosmens

mobilumo sumaţėjimas - 95plusmn174 (plt005) Vyresnių grupėje pakartotinai atlikus testavimą

nustatytas reikšmingas rezultatų pokytis - 1567plusmn329 (plt005) Nėštumo pabaigoje vyresnių moterų

juosmens mobilumas sumaţėjo iki ndash 68plusmn037 cm Gautus duomenis galime paaiškinti amţiaus ir

mobilumo maţėjimo priklausomybe

Juosmens mobilumas

782

869

68

803

4

5

6

7

8

9

10

28 savaitė 38 savaitė

Am

pli

tud

ė

cen

tim

etr

ai

le 29 m

ge 30 m

plt005 plt005

10 pav Juosmens mobilumo vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę skirtingo amžiaus

grupėse

Jaunesnių nei 30 m nėščiųjų grupėje DDR jėga abiejų testavimų metu buvo statistiškai

reikšmingai didesnė nei vyresnių (plt005) (ţr 11 pav) 28-tą nėštumo savaitę jaunesnių moterų

grupėje DDR jėga buvo lygi 1304plusmn028 mmHg o vyresnių ndash 1187plusmn052 mmHg 38-tą savaitę

jaunesnių grupėje DDR jėgos rodikliai buvo ndash 114plusmn032 mmHg o vyresnių ndash 973plusmn075 mmHg

Abiejų tyrimų vidurkių skirtumai tiek tiriamojoje tiek ir kontrolinėje grupėje buvo statistiškai patikimi

(plt005) Tyrimų rezultatai parodė kad vyresnių tiriamųjų DDR jėgos sumaţėjimo pokytis sudarė

39

1857plusmn432 ir buvo reikšmingai didesnis nei jaunesnių moterų grupėje (plt005) Pastarųjų

testuojamų raumenų jėgos sumaţėjimo pokytis siekė 1175plusmn243

Apie amţiaus įtaką DDR funkcinei būklei savo tyrimų išvadose teigia ir daugelis uţsienio

autorių Viename iš jų Grodstein ir kiti (2003) nurodė kad DDR disfunkcija paplitusi tarp moterų

kurios gimdė vyresnio amţiaus ir kurios buvo jaunesnės pirmo gimdymo metu

DDR jėga

1304

1141187

973

3

5

7

9

11

13

15

28 savaitė 38 savaitė

mm

Hg

le 29 m

ge 30 m

plt005 plt005

11 pav DDR jėgos vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę skirtingo amžiaus grupėse

Vertinant sveikatingumo programos poveikio efektyvumą juosmens mobilumui ir dubens

dugno raumenų jėgai jaunesnių nei 30 grupėje moterų kurioms buvo taikytas poveikis abiejų tyrimų

rezultatai buvo panašūs (pgt005) juosmens mobilumo vidutinės reikšmės sumaţėjimas siekė tik

138plusmn1 o DDR jėgos - 055plusmn203 (ţr 2 lentelė) Jaunesnių moterų kurioms poveikis netaikytas

pirmo ir antro testavimo rezultatai skyrėsi statistiškai reikšmingai (plt005) juosmens mobilumo

vidutinės reikšmės sumaţėjimas sudarė 1879plusmn210 o DDR jėgos - 2455plusmn268 38-tą savaitę gauti

rezultatai parodė statistiškai patikimą skirtumą tarp jaunesnių moterų grupės taikant poveikį ir

netaikant (plt005)

Tyrimų duomenų analizė parodė kad vyresnių nei 30 metų grupėje taikant ir netaikant

sveikatingumo programos poveikį pirmo ir antro testavimo juosmens mobilumo vidutinės reikšmės

statistiškai reikšmingai skyrėsi (plt005) Atlikus tyrimą 38 savaitę grupėje kur poveikis nebuvo

taikytas juosmens mobilumo sumaţėjimas sudarė 2293plusmn383 o grupėje kur sveikatingumo

40

programos poveikis buvo taikytas minėtas rodiklio sumaţėjimas siekė 477plusmn098 Abiejose vyresnių

moterų grupėse juosmens mobilumo pokytis buvo statistiškai patikimas (plt005)

Grupėje kuri nelankė uţsiėmimų baseine abiejų testavimų DDR jėgos vidurkiai statistiškai

patikimai skyrėsi (plt005) 38 savaitę registruotas jėgos sumaţėjimas sudarė 2746plusmn520 Grupėje

kuri lankė uţsiėmimus nagrinėjamo rodiklio sumaţėjimas nebuvo statistiškai reikšmingas (pgt005) ir

siekė 524plusmn252

Analizuojant pakartotinio testavimo nėštumo pabaigoje rezultatus matome kad dubens dugno

raumenų jėga šioje amţiaus grupėje statistiškai patikimai buvo didesnė moterų kurioms buvo taikytas

poveikis (1233plusmn071 cm) palyginus su nėščiosiomis kurios nedalyvavo sveikatingumo programoje

(8plusmn068 cm) (plt005)

Apibendrinant gautus statistiškai patikimus rezultatus galima teigti kad tiek jaunesnėms tiek

vyresnėms nei 30 m moterims sveikatingumo programos poveikis buvo efektyvus dubens dugno

raumenų funkcinei būklei ir juosmens mobilumo išlaikymui nėštumo metu (plt005)

2 lentelė

Sveikatingumo programos pratimų įtaka juosmens mobilumui ir dubens dugno

raumenų jėgai skirtingo amžiaus moterims nėštumo metu

Tiriamosios

Juosmens mobilumas (cm) Dubens dugno raumenų jėga (mmHg)

28 savaitė 38 savaitė

Skirtumo

reikšming

umas

28 savaitė 38 savaitė

Skirtumo

reikšming

umas

le29 m

Be

poveikio 898plusmn02 729plusmn024 plt005 1348plusmn046 1014plusmn046 plt005

Taikant

poveikį 846plusmn019 829plusmn018 pgt005 1267plusmn034 125plusmn028 pgt005

Skirtumo

reikšmingu

mas

pgt005 plt005 - pgt005 plt005 -

ge 30 m

Be

poveikio 761plusmn02 583plusmn025 plt005 1111plusmn068 8plusmn068 plt005

Taikant

poveikį 867plusmn033 825plusmn031 plt005 13plusmn063 1233plusmn071 pgt005

Skirtumo

reikšmingu

mas plt005 plt005 - pgt005 plt005 -

Rodikliai

41

Daugelis autorių įvairiuose literatūros šaltiniuose skelbia panašius rezultatus apie dubens

dugno raumenų pilvo nugaros raumenų ir diafragmos funkcinius ryšius

Sapsford R R ir Hodges P W atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti ar valingas pilvo raumenų

susitraukimas yra susijęs su dubens dugno raumenų aktyvumu DDR aktyvumas buvo matuojamas

atliekant skirtingo intensyvumo pilvo raumenų susitraukimus gulimoje ir sėdimoje padėtyse DDR

elektromiografinis aktyvumas buvo matuojamas įvedus į makštį ir išeinamąją angą paviršinius

elektrodus Šie matavimai buvo paremti išeinamosios angos ir makšties spaudimo

Gauti rezultatai rodė kad DDR elektromiografijos duomenys padidėjo pilvo raumenų

susitraukimo metu DDR aktyvumas stipraus pilvo raumenų susitraukimo metu nesiskyrė nuo

išmatuoto maksimalaus DDR susitraukimo Išmatuotas pirmiau makšties ir išeinamosios angos slėgio

padidėjimas o po to ir pilvo Išvadose kalbama kad sveikiems tiriamiesiems valingas pilvo raumenų

aktyvumas sąlygojo DDR aktyvumą Dubens slėgio padidėjimas įvykęs prieš pilvo slėgio padidėjimą

parodo kad atsakas yra uţprogramuotas Pilvo raumenų treniravimas gali būti labai veiksmingas šių

sutrikimų gydyme ( Sapsford R R Hodges P W 2001)

34 Dubens dugno raumenų ir juosmens mobilumo priklausomybė grupėse

Atlikta nagrinėjamų rodiklių koreliacinė analizė parodė kad tiriamojoje grupėje tarp juosmens

mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių buvo tiesinė tiesioginė priklausomybė maţėjant

juosmens mobilumui maţėja ir dubens dugno raumenų jėga (16 pav) Koreliacijos koeficiento dydis

(r=0635) parodė vidutinio stiprumo statistiškai patikimą poţymių tarpusavio ryšį (plt005)

Dubens dugno raumenų ir juosmens mobilumo priklausomybę analizavo daugelis uţsienio

autorių Madill SJ ir McLean L tyrimo tikslas buvo nustatyti ar pilvo raumenų aktyvacija įtakoja

stiprų dubens dugno raumenų susitraukimą ir taip prisideda prie moterų šlapimo sulaikymo

mechanizmo Buvo siekiama nustatyti pilvo raumenų aktyvacijos lygį ir raumenų veiklos modelius

susijusius su valingais dubens dugno raumenų susitraukimais moterims neturinčioms dubens dugno

raumenų disfunkcijos

Tyrime dalyvavo 15 neturinčių dubens dugno raumenų disfunkcijos moterų Jos atliko tris

kiekvieno iš keturių pilvo raumenų maksimalius susitraukimus ir taip pat dubens dugno raumenų

susitraukimus gulimoje ant nugaros padėtyje Pilvo ir DDR veikla buvo registruojama

elektromiografijos pagalba o vidinis makšties spaudimas matuojamas naudojant modifikuotą

Femiscan zondą Tam tikras aktyvavimo modelis buvo pastebėtas kai skersinis vidinis ir tiesusis pilvo

raumenys dirbo su DDR prasidėjus maksimaliam vidiniam makšties slėgiui PFM veiklos vyravo

42

pradedant didėti makšties spaudimui o vėliau slėgio padidėjimas (iki 70 didţiausio galimo slėgio)

yra susijęs su kombinuota DDR skersinio pilvo tiesiojo ir vidinio įstriţinio raumenų veikla

Išvadose teigiama jog buvo nustatyti tam tikri pilvo raumenų veiklos modeliai kaip atsakas į

valingą dubens dugno raumenų susitraukimą moterims neturinčioms dubens dugno raumenų

disfunkcijos (2006)

Kontrolinės grupės dubens dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo

priklausomybė

-12

-1

-08

-06

-04

-02

0

02

04

06

-25 -2 -15 -1 -05 0 05 1 15 2 25

mmHg

cen

tim

etr

ai

12 pav Juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių tarpusavio priklausomybė

tiriamojoje grupėje

Tuo tarpu kontrolinės grupės juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių

tarpusavio ryšys buvo silpnas statistiškai nepatikimas (r=0192 plt005)

43

Kontrolinės grupės dubens dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo

priklausomybė

-12

-1

-08

-06

-04

-02

0

02

04

06

-25 -2 -15 -1 -05 0 05 1 15 2 25

mmHg

cen

tim

etr

ai

13 pav Juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių tarpusavio priklausomybė

kontrolinėje grupėje

Apibendrinant testavimo rezultatus galima teigti kad išlaikant juosmens mobilumą nėštumo

metu DDR jėga galinti turėti įtakos nėščiųjų epizodiniam šlapimo nelaikymui nemaţėja Esant

susilpnėjusiam ar pertemptam skersiniam pilvo raumeniui gali atsirasti liemens nestabilumas tiesiogiai

įtakojantis apatinės nugaros dalies skausmus bei disfunkcijas

Gautus šio tyrimo rezultatus galime traktuoti ir atvirkščiai ty nėštumo metu didelį dėmesį

skiriant dubens dugno raumenų aktyvacijai įtakojamas ir liemens stabilumas išlaikant dubens ndash

juosmens mobilumą

Tyrimai leidţia suprasti kad yra tam tikros sinergijos tarp pilvo ir DDR Manoma kad DDR

turi dvejopą funkciją dalyvauja liemens stabilumo palaikyme ir šlapimo ir išmatų šalinime bei

laikyme Šios raumenų sinergijos gali sėkmingai pasitarnauti DDR funkcijos sutrikimų reabilitacijoje

Juosmens ndash dubens regionui reikalingas stabilumas tam kad būtų galima pernešti krūvį

liemeniui ir viršutinėms galūnėms Tačiau tuo pačiu turi būti ir pakankamas mobilumas kad

uţtikrinti pakankamą judėjimą

44

IŠVADOS

1 Dubens dugno raumenų jėga nuo 28-tos iki 38-tos nėštumo savaitės kontrolinėje

grupėje maţėjo (plt005) o tiriamojoje liko panaši

2 Vertinant juosmens mobilumo kaitą nėštumo metu kontrolinėje grupėje nustatytas

reikšmingas sumaţėjimas (plt005) o tiriamojoje grupėje stebėta tik maţėjimo

tendencija

3 Jaunesnių nei 30 metų nėščiųjų grupėje juosmens mobilumas ir dubens dugno raumenų

jėga tiek 28-tą tiek ir 38-tą savaitę buvo statistiškai reikšmingai didesnė nei vyresnių

(plt005)

4 Juosmens mobilumas įtakoja dubens dugno raumenų funkcinę būklę išlaikant juosmens

mobilumą dubens dugno raumenų jėga nėštumo metu nemaţėja

45

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1 Izoliuotai aktyvinti dubens dugno raumenis nėštumo metu nėra tikslinga nes šių raumenų

susitraukimas dėl ilgalaikio palaipsniui didėjančio krūvio nėra pakankamai efektyvus

2 Dėka funkcinių ryšių nėštumo metu rekomenduojama didesnį dėmesį skirti kvėpuojamajai

diafragmai pilvo bei nugaros raumenims grąţinant ar lavinant dubens dugno raumenų

funkciją

3 Aktyvinant dubens dugno raumenis tikslinga į pratimų programą įjungti aktyvius dubens-

juosmens judesius akcentuojant kvėpavimą

4 Rekomenduojama nėštumo metu stabilizuoti liemenį Aktyvūs dubens-juosmens judesiai ne tik

išlaiko juosmens mobilumą bet ir stabilizuoja liemenį tiesiogiai susijusį su dubens dugno

raumenų funkciją

46

LITERATŪRA

1 Baumann L(2005) Kineziterapijos efektyvumas maţinant nugaros skausmus

nėštumo metu Magistro baigiamasis darbas Sporto biomedicinos fakultetas

Kineziterapijos ir sporto medicinos katedra ndash Kaunas 65p

2 J Buivydienė (2004) Nėštumo ir gimdymo įtaka dubens dugno raumenų funkcijai

Magistro baigiamasis darbas Kauno medicinos universitetas Visuomenės sveikatos

fakultetas kineziologijos ir sporto medicinos katedra - Kaunas 50p

3 Zachovajevas P Zachovajevienė B Baltaduonienė D Tadaravičiūtė R (2007)

Moterų kurias kamuoja įtampos šlapimo nelaikymas dubens dugno raumenų

lavinimo kineziterapijos metodais veiksmingumas Sveikatos mokslai Volume 17

Number 7

4 Barr KP Griggs M Cadly T (2005)Lumbar stabilization American Journal of

Physical Medicine and Rehabilitation 6473-480

5 Bastiaenen Caroline HG Rob A de Bie Wolters Pieter MJC Janneke M

Bastiaanssen Aldegonda BA Klabbers ir kt (2004) Treatment of pregnancy

related pelvic girdle andor low back pain after delivery design of a randomized

clinical trial within a comprehensive prognostic cohort study BMC Public

HealthDec 244(1)67

6 Beazel J R (2004) Lumbar pelvis and hip examination with emphasis on function

of the lower quarter University of Virginia Healthsouth APTA Presentation

Chicago

7 Boslash K Talseth T Holme I (1999) Single blind randomised controlled trial of

pelvic floor exercises electrical stimulation vaginal cones and no treatment in

management of genuine stress incontinence in women BMJ 318 487minus493

8 Bo K amp Braekken IH (2005) PFMT in treatment and prevention of POP (POP

study) National Library of Medicine December

9 Bo K amp Sherburn M (2005) Evaluation of female pelvic-floor muscle function

and strength Phys Ther 85269 ndash282

10 Bo K amp Stien R (1994) Needle EMG registration of striated urethral wall and pelvic

floor activity patterns Neurourol amp Urodyn 1335-41

11 Burgio K L Robinson J C Engel B T (1986) The role of biofeedback in

Kegel exercise training for stress urinary incontinence American Journal of

Obstetrics and Gynaecology 1 (154) 58minus64

47

12 Burgio K L Zyczynski H Locher J L et al (2003) Urinary Incontinence in the

12-Month Postpartum Period Obstetrics and Gynecology 6 (102) 1291minus1298

13 Carriegravere B (1998) The Swiss Ball Theory Basic Exercises and Clinical

Application New York Springer

14 Carriegravere B (2002) Fitness for the Pelvic Floor New York Thieme

15 Chiarelli P (1995) Womenlsquos Waterworks ndash Curing Incontinence Snohomish WA

Khera Publications

16 Chiarelli J Cockburn J (2002) Promoting urinary continence in women after

delivery randomised controlled trial BMJ 324 1241minus1244

17 Cornella JL (2004) Management in stress urinary incontinence Rev Urol 6(suppl

5)S18-S25

18 DeLancey J Ashton-Miller J Howard D et al (2001) The functional anatomy

of the female pelvic floor and stress continence control system Scand J Urol

Nephrol Suppl(207)17

19 De Lancey J Richardson A (1992) Anatomy of genital support In Benson T

ed Female Pelvic Floor Disorders New York Norton Medical Books

20 Dumoulin C Lemieux M C Bourbonnais D et al (2004) Physiotherapy for

Persistent Postnatal Stress Urinary Incontinence A Randomized Controlled Trail

Obstetrics and Gynecology 3 (104) 504minus510

21 Ewings P S Spencer S Marsh H et al (2005) Obstetric risk factors for urinary

incontinence and preventative pelvic floor exercises Cohort study and nested

randomized controlled trial Journal of Obstetrics and Gynaecology August 25(6)

558 ndash 564

22 Franklin E (2003) Pelvic Power mindbody exercises for strength flexibility

posture and balance for men and women New Jersey Elysian Editions

23 Freedmann F B (2000) Aqua Yoga London Lorenz books

24 Freeman RM (2004) The role of pelvic floor muscle training in urinary

incontinence BJOG an International Journal of Obstetrics and Gynaecology

December Vol 111 Supplement 1 pp 37ndash40

25 Goldberg RP Effects of pregnancy and childbirth on pelvic floor (2007) Springer

London 172 p

26 Grodstein F Fretts F Lifford K Resnick N Curhan G (2003) Association of

age race and obstetric history with urinary symptoms among women in the Nurses

Health Study Americian Journal of Obstetrics and Gynecology 2 (189) 428minus434

48

27 Gutke A (2007) Pelvic Girdle Pain and Lumbar Pain in Relation to Pregnancy

Department of Health and Society Division of Physiotherapy Faculty of Health

Sciences Linkoumlping University Sweden

28 Handa V L Pannu H K Siddique S et al (2003) Architectural Differences in

the Bony Pelvis of Women With and Without Pelvic Floor Disorders Obstetrics

and Gynecology 6 (102) 1283minus1290

29 Hannestad Y S Lie R T Rortveit G Hunskaar S (2004) Familial risk or

urinary incontinence in women population based cross sectional study BMJ 329

889minus891

30 Hulme J A (2002) Pelvic Pain and Low Back Pain A Handbook for Self Care amp

Treatment Montana Phoenix Publishing Co

31 Jones RC (1999) Muscle Balance and Dynamic Stability in Womens Health

Conference Paper Pelvic Stability in Pregnancy and Post Partum Dublin

32 Kim S Harvey M A Johnston S (2005) A Review of the Epidemiology and

Pathophysiology of Pelvic Floor Dysfunction Do Racial Differences Matter

Journal of Obstetrics and Gynaecology Canada 3 (27) 251minus259

33 Konstantinos H Eleni K and Dimitrios H (2006) Dilemmas in the management

of female stress incontinence the role of pelvic floor muscle training Int Urol

Nephrol

34 Kuhnert Ch (2005) Munich Pelvic floor training program Tecsana ltd Munich

35 Kulig K Powers Ch M Landel R F Hungwen Ch Fredericson M Guillet M

and Butts K Segmental lumbar mobility in individuals with low back pain in vivo

assessment during manual and self-imposed motion using dynamic MRI (2007)

BMC Musculoskelet Disord 8 8

36 Laycock J Jerwood D (2001) Pelvic Floor Muscle Assessment The Perfect

Scheme Physiotherapy 12 (87) 631minus642

37 Lockstad Harry MC(2003) Prevence of Back Pain during Pregnancy Spine Apr

1530 (8)983-91

38 Madill SJ McLean L (2006) Relationship between abdominal and pelvic floor

muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle contractions

in healthy continent women Neurourol Urodyn25(7)722-30

39 Magee D J Orthopedic Physical Assessment WB Saunders Company 2002

1020 p

40 Meyer S Hohlfeld P Achtari C De Grandi P (2001) Pelvic Floor Education

After Vaginal Delivery Obstetrics and Gynecology 5 (97) 673minus677

49

41 Mens JM Vleeming A Snijders CJ Koes BW Stam HJ (2001) Reliability

and validity of the actine straight leg raise test in pasterior pelvic pain since

pregnancy Spine 261167-1171

42 Moslashrkved S Boslash K (1997) The effect of postpartum pelvic floor muscle exercise

in the prevention and treatment of urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 4 (8) 217minus222

43 Moen MH Kogstad O Hansen JH ir kt (1990) Pelvic girdle relaxation

Clinical Presentation Tidsskr Nor Laegeforen 110 2211 ndash 2

44 Mohr Joan D (1990) Management of the trunk in adult hemiplegia The Bobash

concetion Topic in neurology APTA

45 Morin M Dumoulin C Bourbonnais D et al (2004) Pelvic floor maximal

strength using vaginal digital assessment compared to dynamometric measurements

Neurourol Urodyn 23336 ndash341

46 Moslashrkved S Boslash K Schei B Salvesen K Aring (2003) Pelvic Floor Muscle

Training During Pregnancy to Prevent Urinary Incontinence A Single-Blind

Randomized Controlled Trial Obstetrics and Gynecology 2 (101) 313minus319

47 Moses S (2008) Schobers Test Family Practice Notebook LLC

48 Neumann PB Grimmer KA and Deenadayalan Y (2006) Pelvic floor muscle

training and adjunctive therapies for the treatment of stress urinary incontinence in

women a systematic review BMC Womenrsquos Health 611

49 Nygaard I E Glowacki C Saltzman C L (1996) Relationship Between Foot

Flexibility and Urinary Incontinence in Nulliparous Varsity Athletes Obstetrics and

Gynecology 6 (87) 1049minus1051

50 Ostergaard M Thomsen BJ (1992) Pelvic insufficiency during pregnancy

Ugeskr Laeger 154 3568 ndash 72

51 Osgaard HC Zetherstrom G Hansson E (1994) The posterior pelvic pain

provocation test in pregnant women Eur Soine J3258 ndash 260

52 Persson J Woslashlner-Hanssen P Rydhstroem H (2000) Obstetric Risk Factors for

Stress Urinary Incontinence A Population-Based Study Obstetrics and

Gynecology 3 (96) 441minus445

53 Reilly E T C Freeman R M Waterfield M R et al (2002) Prevention of

postpartum stress incontinence in primigravidae with increased bladder neck

mobility a randomised controlled trial of antenatal pelvic floor exercises BJOG an

international journal of obstetrics and gynaecology 1 (109) 68minus76

50

54 Richardson CA Hodges P Hides J (2005) Therapeutic exercise for liumbopelvic

stabilizationChurchill Livingstone Harcourt Publishers 12 p

55 Sabino J Grauer J (2008) N Pregnancy and low back pain Curr Rev

Musculoskelet Med 1137ndash141

56 Sapsford R (2001) The Pelvic Floor A clinical model for function and

rehabilitation Physiotherapy 12 (87) 620minus630

57 Sapsford RR (2004) Rehabilitation of pelvic floor muscles utilizing trunk

stabilization Man Ther Feb9(1)3-12

58 Sapsford RR Hodges P W (2001) Contraction of the pelvic floor muscles during

abdominal maneuvers Arch Phys Med Rehabil Aug 82(8)1081-8

59 Sapsford RR Hodges PW Richardson

CA Cooper

DH Markwell

SJ Jull

GA

(2001) Co-activation of the abdominal and pelvic floor muscles during voluntary

exercises Neurourol Urodynam 2031-42 Wiley-Liss Inc

60 Sapsford RR Hodges PW Richardson CA Cooper DA Markwell SJ amp Jull GA

(1997) Activation of puboccygeus during a variety of isometric abdominal

exercises Abstract 115 ICS Yokohama

61 Shelly E (2005) The pelvic floor Hall C M Brody L Th Therapeutic Exercise

Moving Toward Function (p 402ndash435) USA Lippincott Williams amp Wilkins

62 Sihvonen T Huttunen M Makkonen M Airaksinen O (1998) Functional

Changes in Back Muscle Activity Correlate With Pain Intensity and Prediction of

Low Back Pain During Pregnancy Arch Phys Med Rehabil Vol 79 October

63 Smith R Appell R Fenner D et al Clinical management of urinary incontinence

in women APGO Educational Series on Womenrsquo s Health Issues 2007 March 1

64 Steacutephanie J Madill Linda McLean (2006)Relationship between abdominal and

pelvic floor muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle

contractions in healthy continent women Urodynam 25722-730

65 Vickers D amp Davila GW Kegel Exercises and Biofeedback (2006) Springer

London 303-310

66 Urquhart D M Hodges P W Allen T J Story I H (2005) Abdominal muscle

recruitment during a range of voluntary exercises Man Ther May10(2)144-53

67 Wilson P D Herbison G P (1998) A randomized controlled trial of pelvic floor

muscle exercises to treat postnatal urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 5 (9) 257-264

51

68 Woodman PJ amp Graney DO (2002) Anatomy and physiology of the female

perineal body with relevance to obstetrical injury and repair Clinical anatomy

15321ndash334

Page 31: KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS ... · raumenų inervacija (Woodman, PJ. ir Graney, D.O., 2002). DDR griaučių raumenų sudėtį įeina 33% greitųjų ir 67% lėtųjų

31

Tiriamųjų amžius

2742677

18

20

22

24

26

28

30

Tiriamoji gr Kontrolinė gr

Meta

i

5 pav Tiriamųjų amžius grupėse

Tam kad įvertinti amţiaus įtaką dubens dugno raumenų jėgai ir juosmens mobilumui

nėštumo metu visos tiriamosios buvo suskirstytos į dvi grupes pagal amţių jaunesnių ir vyresnių nei

30 m (ţr 1 lentelė)

1 lentelė

Tiriamųjų skaičius ir amžiaus vidurkis amžiaus grupėse

Tiriamųjų skaičius

amţiaus grupėse

le29 m (n=45) ge 30 m (n=15)

Amţiaus vidurkis 2558plusmn036 316plusmn046

22 Tyrimo metodai

221 Literatūros analizė

Buvo atlikta sisteminė mokslinių tyrimų analizė kur pateikiami duomenys apie DDR pratimų

metodus jų įtaką gydant įvairius dubens dugno sutrikimus ir pateikta šio darbo Paieškos metu buvo

naudojamos kompiuterinės bibliografinės medicininės duomenų bazės MEDLINE COCHRANE

32

BIOMED Straipsniai atrinkti pagal raktaţodţius dubens dugno raumenų treniravimas nėštumo metu

(pelvic floor training in pregnancy) dubens dugno raumenų disfunkcija (pelvic floor dysfunction)

liemens stabilumas (lumbar spine stability) diafragmos dubens dugno ir pilvo raumenų funkciniai

ryšiai (diaphragma pelvic floor and abdominal muscles co-activation) Panaudoti moksliniai

straipsniai atspausdinti ţurnale bdquoSveikatos mokslaildquo bei vadovai skirti akušerijos ginekologijos bei

urologijos profesionalams

222 DDR jėgos vertinimas

Objektyvi dubens dugno raumenų jėga šio tyrimo metu buvo vertinama atliekant maksimalų

DDR sutraukimą Buvo registruojamas trijų maksimalių DDR sutraukimų tarp kurių poilsio intervalas

2s jėgos (mmHg) vidurkis Jėgos matavimui buvo naudojamas mediciniškai patikrintas DDR

funkcijos matavimo aparatas (bdquoPelvexiserldquo Wolfram Haboeck Co Austria) (ţr 6 pav) sukurtas

gydytojos Ilse Michil Prietaisas yra skirtas testuoti ir gydyti šlapimo nelaikymą bei atstatyti DDR

funkciją Treniruoklis gali suteikti pasipriešinimą atliekant pratimus bei fiziologinio grįţtamojo ryšio

informaciją apie DDR susitraukimus

6 pav bdquoPelvexiserldquo

DDR jėga buvo matuojama moterims gulint ant nugaros kojas sulenkus per kelius pėdomis

remiantis į pagrindą ant kurio guli

33

223 Juosmens mobilumo vertinimas

Šoberio testo pagalba matuojamas juosmeninės stuburo srities mobilumas (ţr 7 pav)

nuo klubakaulio keterų išvedama linija link stuburo paţymimas taškas S2 stuburo slankstelio

lygyje

paţymima 10 cm į viršų

paţymima 5 cm ţemyn

po to tiriamoji lenkiasi į priekį

vėl matuojamas atstumas tarp taškų (Moses S 2008)

Jei atstumas padidėja 5 cm ndash normalus juosmens mobilumas o jei lt4cm ndash juosmens

mobilumas sumaţėjęs Skirtumas tarp dviejų matavimų parodo juosmens mobilumą Yra keletas

problemų susijusių su šiuo tyrimo metodu Pavyzdţiui yra abejonių šio testo patikimumu Literatūroje

yra įrodymų kad bandymai grindţiami orientyrų apčiuopa neduoda patikimų rezultatų Be to

paţymėti ant paciento odos taškai ir išmatuoti atstumai tarp jų yra netinkamas būdas įvertinti

segmentinį mobilumą nes jis gali būti įtakojamas fascijos odos ir riebalinio audinio

Auksinis standartas galėtų būti stereofotogrametrinė analizė siekiant nustatyti kaulų judėjimą

Ši procedūra atliekama vietinės anestezijos pagalba implantavus į odą tam tikrą aparatą (Magee D J

2002)

Nėštumo metu daugelio tyrimo metodų negalima atlikti dėl tam tikrų apribojimų ir įvairios

rizikos Šiame tyrime pasirinktas Šoberio testas juosmens mobilumo vertinimui yra neinvazinė

procedūra nėra ţalingas ar rizikingas tyrimo metodas nėštumo metu

as

as

15cm

7 pav Šoberio testo procedūra

34

224 Matematinės statistikos metodai

Tyrimo metu gauti duomenys apdoroti SPSS 130 for Windows kompiuterine programa

Kiekybiniams kintamiesiems įvertinti buvo skaičiuojami aritmetiniai vidurkiai standartiniai

nuokrypiai ir vidurkių paklaidos Priklausomų ir nepriklausomų imčių vidurkių reikšmių skirtumų

reikšmingumas kai tiriamųjų imtis buvo daugiau kaip 15 skaičiuojamas pagal Stjudento t kriterijų Jei

tiriamųjų imtis buvo maţiau kaip penkiolika buvo taikomas neparametrinis Vilkoksono testas (z)

priklausomoms imtims ir Manio-Vitnio testas (z) nepriklausomoms imtims Nagrinėjamų rodiklių

ryšiams tirti buvo skaičiuojamas Pirsono koreliacijos koeficientas (r) Skirtumas kai plt005 buvo

vertinamas kaip statistiškai patikimas Dydţiai pateikiami kaip aritmetiniai vidurkiai ( x ) plusmn

standartinės vidurkio įverčio paklaidos ( Sx )

23 Taikytos metodikos aprašymas

Tiriamajai grupei buvo taikyta sveikatingumo programa baseine atitinkančiame Lietuvos

higienos normą (Lietuvos higienos norma HN 1092005 Baseinai Įrengimo ir prieţiūros saugos

sveikatai reikalavimai)Vandens temperatūra 32-33 ordm C pH ndash 68-72 liekamojo aktyvaus chloro

koncentracija vandenyje palaikoma nuo 03 iki 10 mgl

Sveikatingumo programos metu nėščiosioms buvo taikyta stuburo stabilizavimo pratimų

programa įjungiant aktyvius dubens-juosmens judesius ir diafragminį kvėpavimą Ši programa paremta

Tansberger aprašyta pratimų metodika (Carriere B 1998) Jos esmė ndash egzistuojantis funkcinis ryšys

tarp diafragmos pilvo dubens dugno ir nugaros raumenų kurie reciprokinės inervacijos principu dirba

kaip vienas funkcinis vienetas Tiriamosios lankė uţsiėmimus 2 kartus per savaitę Uţsiėmimo trukmė

buvo 45 minutės pratimai atliekami vidutiniu tempu po 8-10 kartojimų Vieno uţsiėmimo metu

pratimus atliko 2-3 moterys Buvo taikomi

Kvėpavimo pratimai

Atliekami aktyvūs dubens-juosmens judesiai derinant su diafragminiu kvėpavimu bei

išlaikant juosmens linkį neutralioje padėtyje Įkvėpimo metu diafragmai leidţiantis ţemyn dubuo

sukamas pirmyn atpalaidavus pilvo sienos raumenis ir įtempiant nugaros raumenis (dubuo sukamas iki

fiziologinio juosmens linkio) Iškvėpimo metu dubuo sukamas atgal aktyvuojant skersinį pilvo

raumenį ir tempiant nugaros raumenis Šie aktyvūs dubens-juosmens judesiai atliekami įvairiose

pradinėse padėtyse

Pilvo raumenų stiprinimo pratimai

Nugaros tempimo pratimai

35

3 REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

31 Tiriamųjų juosmens mobilumo testavimo duomenys

Įvertinus gautus tyrimo rezultatus paaiškėjo kad 28-tą nėštumo savaitę juosmens mobilumo

vidurkis tiriamojoje grupėje buvo 848plusmn016 cm o kontrolinėje grupėje ndash 857plusmn019 cm Abiejų grupių

vidurkiai buvo panašūs (pgt005)

Antrojo testavimo metu ty 38-tą nėštumo savaitę kontrolinėje grupėje nustatytas statistiškai

patikimas juosmens mobilumo sumaţėjimas (plt005) kuris sudarė 2003plusmn186 Kontrolinės grupės

nagrinėjamo rodiklio vidutinė reikšmė buvo 685plusmn022 cm Tuo tarpu atlikus tiriamosios grupės

pakartotinio testavimo rezultatų analizę nustatėme neţymų (pgt005) juosmens mobilumo sumaţėjimą

(206plusmn096) Šios grupės vidurkis buvo 828plusmn013 cm Palyginus abiejų grupių juosmens mobilumo

testavimo duomenis nustatytas statistiškai patikimas skirtumas (plt005)

Gautus rezultatus galima paaiškinti tuo kad tiriamosios grupės moterims sveikatingumo

programoje dominavo dubens ndash juosmens mobilumo pratimai

Juosmens mobilumas

828848

685

857

4

5

6

7

8

9

10

28 savaitė 38 savaitė

Am

pli

tud

ė

cen

tim

etr

ai

Tiriamoji gr

Kontrolinė gr

plt005

kontrolinės grupės abiejų tyrimų vidurkiai skiriasi statistiškai patikimai (plt005)

8 pav Juosmens mobilumo vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę

36

Daugelis pilvo raumenis lavinančių pratimų yra įtraukiami į nugaros skausmo ir kitų griaučių

raumenų sistemos sutikimų reabilitavimo programas Buvo atlikta keletas tiriamųjų darbų apie visų

pilvo raumenų aktyvavimą ir įtaką tam tikriems regionams Vienas iš jų tyrimas parodė kad vidinis

apatinės pilvo sienos vidinės krypties judesys gulint ant nugaros nepriklausomai nuo kitų pilvo

raumenų labiausiai įtakoja skersinio pilvo raumens aktyvumą (Urquhart DMir kt 2005)

32 Nėščiųjų dubens dugno raumenų vertinimo duomenys

Vertinant DDR jėgą perineometru 28-tą nėštumo savaitę nustatyta kad tiriamosios ir

kontrolinės grupės testų rezultatai buvo panašūs (pgt005) kontrolinės grupės DDR jėga buvo

1277plusmn030 mmHg tiriamosios grupės ndash 1273plusmn042 mmHg

Antrojo testavimo metu tiriamojoje grupėje DDR jėga statistiškai patikimai nesiskyrė

(pgt005) ir jėgos sumaţėjimas sudarė tik 149plusmn172 o vidurkis buvo lygus 1247plusmn042 mmHg

Kontrolinėje grupėje sumaţėjimas siekė net 2542 plusmn24 jėgos vidurkis buvo lygus 95plusmn026 mmHg

Nustatyta kad 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę DDR jėga kontrolinėje grupėje statistiškai patikimai

skyrėsi (plt005)

DDR jėga

1273 12471277

95

4

6

8

10

12

14

28 savaitė 38 savaitė

mm

Hg

Tiriamoji gr

Kontrolinė gr

plt005

kontrolinės grupės abiejų tyrimų vidurkiai skiriasi statistiškai patikimai (plt005)

9 pav DDR jėgos vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę

37

Gautus rezultatus galima komentuoti taip kad šios grupės moterims sveikatingumo

programos metu atliekant dubens sukamuosius judesius ir juos suderinus su kvėpavimu lengviau

aktyvuojasi ir stiprėja DDR

Lyginant mūsų tyrime gautus duomenis su uţsienio autorių duomenimis rezultatai yra

panašūs 2001m atlikto tyrimo metu buvo tiriamas pilvo raumenų atsakas (elektromiografijos metodu)

į valingą DDR susitraukimą Tiriamosios sutraukinėjo DDR trijose padėtyse gulint ant nugaros

Visoms tiriamosioms pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas padidėjo virš pradinio taško

atliekant DDR susitraukimus maţiausiai vienoje iš padėčių Skersinio pilvo raumens

elektromiografijos aktyvumas buvo didţiausias liemens lenkimo padėtyje o skersinio pilvo raumens

aktyvumas buvo didesnis uţ tiesiojo pilvo raumens aktyvumą liemens tiesimo padėtyje

Buvo atliktas papildomas elektromiografijos tyrimas kurio metu buvo registruojamas

gaktinio stuburgalio raumens ir pilvo raumenų aktyvumas atliekant tris skirtingus submaksimalius

izometrinius pilvo raumenų pratimus Šio eksperimentinio tyrimo metu nustatytas gaktinio stuburgalio

raumens aktyvumo padidėjimas su kiekvienu pilvo raumenų susitraukimu

Rezultatai rodo kad pilvo raumenų aktyvumas yra normalus atsakas į DDR veiklą

tiriamosioms be DDR sutrikimų ir leidţia manyti kad specifinė pilvo raumenų veikla aktyvuoja DDR

( Sapsford RR ir kt 2001)

Skiriant dubens dugno raumenų pratimus dubens dugno raumenų disfunkcijos gydyme

daţnai pabrėţiamas pilvo raumenų atpalaidavimas Šio atlikto tyrimo tikslas buvo ištirti sąveiką tarp

atskirų raumenų pilvo ir dubens dugno raumenų veiklos ir vidinio pilvo spaudimo poveikį raumenų

veiklai naudojant paviršinę ir vidinę raumenų elektromiografiją Tiriamosios buvo tiriamos gulimoje

ant nugaros ir stovimoje padėtyse Rezultatai parodė kad transversus abdominis (TP) ir obliquus

internus (OI) buvo atliekami per visą dubens dugno raumenų susitraukimus Rezultatai parodė kad

skersinis ir vidinis įstriţinis raumuo į veiklą buvo įtraukiami visos dubens dugno raumenų veiklos

metu Dėl šių prieţasčių buvo neįmanoma efektyviai sutraukti dubens dugno raumenų išlaikant

atpalaiduotus pilvo raumenis Vidutinis vidaus pilvo spaudimo padidėjimas 10 mmHg (gulimoje ant

nugaros padėtyje) buvo uţregistruotas maksimalus dubens raumenų susitraukimas Maksimalaus

dubens dugno raumenų susitraukimo metu vidinis pilvo spaudimas vidutiniškai pakildavo 10 mmHg

(gulint ant nugaros)

Šie rezultatai rodo kad atliekant dubens dugno raumenų pratimus patarimai atpalaiduoti

pilvo sieną yra netinkami ir gali neigiamai paveikti pratimų atlikimą (Neumann P ir Gill V 2002)

38

33 Skirtingo amţiaus nėščių moterų juosmens mobilumo ir dubens dugno

raumenų jėgos vertinimo duomenys

Jaunesnių nei 30 m nėščiųjų grupėje juosmens mobilumas tiek pirmo tiek ir pakartotinio

tyrimo metu buvo statistiškai reikšmingai (plt005) didesnis nei vyresnių (ţr 10 pav) 28-tą nėštumo

savaitę jaunesnių nei 30 m grupėje juosmens mobilumas buvo 869plusmn014 cm o vyresniųjų ndash

803plusmn022 cm Atlikus tyrimą 38-tą savaitę jaunesnių grupėje gautas statistiškai reikšmingas juosmens

mobilumo sumaţėjimas - 95plusmn174 (plt005) Vyresnių grupėje pakartotinai atlikus testavimą

nustatytas reikšmingas rezultatų pokytis - 1567plusmn329 (plt005) Nėštumo pabaigoje vyresnių moterų

juosmens mobilumas sumaţėjo iki ndash 68plusmn037 cm Gautus duomenis galime paaiškinti amţiaus ir

mobilumo maţėjimo priklausomybe

Juosmens mobilumas

782

869

68

803

4

5

6

7

8

9

10

28 savaitė 38 savaitė

Am

pli

tud

ė

cen

tim

etr

ai

le 29 m

ge 30 m

plt005 plt005

10 pav Juosmens mobilumo vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę skirtingo amžiaus

grupėse

Jaunesnių nei 30 m nėščiųjų grupėje DDR jėga abiejų testavimų metu buvo statistiškai

reikšmingai didesnė nei vyresnių (plt005) (ţr 11 pav) 28-tą nėštumo savaitę jaunesnių moterų

grupėje DDR jėga buvo lygi 1304plusmn028 mmHg o vyresnių ndash 1187plusmn052 mmHg 38-tą savaitę

jaunesnių grupėje DDR jėgos rodikliai buvo ndash 114plusmn032 mmHg o vyresnių ndash 973plusmn075 mmHg

Abiejų tyrimų vidurkių skirtumai tiek tiriamojoje tiek ir kontrolinėje grupėje buvo statistiškai patikimi

(plt005) Tyrimų rezultatai parodė kad vyresnių tiriamųjų DDR jėgos sumaţėjimo pokytis sudarė

39

1857plusmn432 ir buvo reikšmingai didesnis nei jaunesnių moterų grupėje (plt005) Pastarųjų

testuojamų raumenų jėgos sumaţėjimo pokytis siekė 1175plusmn243

Apie amţiaus įtaką DDR funkcinei būklei savo tyrimų išvadose teigia ir daugelis uţsienio

autorių Viename iš jų Grodstein ir kiti (2003) nurodė kad DDR disfunkcija paplitusi tarp moterų

kurios gimdė vyresnio amţiaus ir kurios buvo jaunesnės pirmo gimdymo metu

DDR jėga

1304

1141187

973

3

5

7

9

11

13

15

28 savaitė 38 savaitė

mm

Hg

le 29 m

ge 30 m

plt005 plt005

11 pav DDR jėgos vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę skirtingo amžiaus grupėse

Vertinant sveikatingumo programos poveikio efektyvumą juosmens mobilumui ir dubens

dugno raumenų jėgai jaunesnių nei 30 grupėje moterų kurioms buvo taikytas poveikis abiejų tyrimų

rezultatai buvo panašūs (pgt005) juosmens mobilumo vidutinės reikšmės sumaţėjimas siekė tik

138plusmn1 o DDR jėgos - 055plusmn203 (ţr 2 lentelė) Jaunesnių moterų kurioms poveikis netaikytas

pirmo ir antro testavimo rezultatai skyrėsi statistiškai reikšmingai (plt005) juosmens mobilumo

vidutinės reikšmės sumaţėjimas sudarė 1879plusmn210 o DDR jėgos - 2455plusmn268 38-tą savaitę gauti

rezultatai parodė statistiškai patikimą skirtumą tarp jaunesnių moterų grupės taikant poveikį ir

netaikant (plt005)

Tyrimų duomenų analizė parodė kad vyresnių nei 30 metų grupėje taikant ir netaikant

sveikatingumo programos poveikį pirmo ir antro testavimo juosmens mobilumo vidutinės reikšmės

statistiškai reikšmingai skyrėsi (plt005) Atlikus tyrimą 38 savaitę grupėje kur poveikis nebuvo

taikytas juosmens mobilumo sumaţėjimas sudarė 2293plusmn383 o grupėje kur sveikatingumo

40

programos poveikis buvo taikytas minėtas rodiklio sumaţėjimas siekė 477plusmn098 Abiejose vyresnių

moterų grupėse juosmens mobilumo pokytis buvo statistiškai patikimas (plt005)

Grupėje kuri nelankė uţsiėmimų baseine abiejų testavimų DDR jėgos vidurkiai statistiškai

patikimai skyrėsi (plt005) 38 savaitę registruotas jėgos sumaţėjimas sudarė 2746plusmn520 Grupėje

kuri lankė uţsiėmimus nagrinėjamo rodiklio sumaţėjimas nebuvo statistiškai reikšmingas (pgt005) ir

siekė 524plusmn252

Analizuojant pakartotinio testavimo nėštumo pabaigoje rezultatus matome kad dubens dugno

raumenų jėga šioje amţiaus grupėje statistiškai patikimai buvo didesnė moterų kurioms buvo taikytas

poveikis (1233plusmn071 cm) palyginus su nėščiosiomis kurios nedalyvavo sveikatingumo programoje

(8plusmn068 cm) (plt005)

Apibendrinant gautus statistiškai patikimus rezultatus galima teigti kad tiek jaunesnėms tiek

vyresnėms nei 30 m moterims sveikatingumo programos poveikis buvo efektyvus dubens dugno

raumenų funkcinei būklei ir juosmens mobilumo išlaikymui nėštumo metu (plt005)

2 lentelė

Sveikatingumo programos pratimų įtaka juosmens mobilumui ir dubens dugno

raumenų jėgai skirtingo amžiaus moterims nėštumo metu

Tiriamosios

Juosmens mobilumas (cm) Dubens dugno raumenų jėga (mmHg)

28 savaitė 38 savaitė

Skirtumo

reikšming

umas

28 savaitė 38 savaitė

Skirtumo

reikšming

umas

le29 m

Be

poveikio 898plusmn02 729plusmn024 plt005 1348plusmn046 1014plusmn046 plt005

Taikant

poveikį 846plusmn019 829plusmn018 pgt005 1267plusmn034 125plusmn028 pgt005

Skirtumo

reikšmingu

mas

pgt005 plt005 - pgt005 plt005 -

ge 30 m

Be

poveikio 761plusmn02 583plusmn025 plt005 1111plusmn068 8plusmn068 plt005

Taikant

poveikį 867plusmn033 825plusmn031 plt005 13plusmn063 1233plusmn071 pgt005

Skirtumo

reikšmingu

mas plt005 plt005 - pgt005 plt005 -

Rodikliai

41

Daugelis autorių įvairiuose literatūros šaltiniuose skelbia panašius rezultatus apie dubens

dugno raumenų pilvo nugaros raumenų ir diafragmos funkcinius ryšius

Sapsford R R ir Hodges P W atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti ar valingas pilvo raumenų

susitraukimas yra susijęs su dubens dugno raumenų aktyvumu DDR aktyvumas buvo matuojamas

atliekant skirtingo intensyvumo pilvo raumenų susitraukimus gulimoje ir sėdimoje padėtyse DDR

elektromiografinis aktyvumas buvo matuojamas įvedus į makštį ir išeinamąją angą paviršinius

elektrodus Šie matavimai buvo paremti išeinamosios angos ir makšties spaudimo

Gauti rezultatai rodė kad DDR elektromiografijos duomenys padidėjo pilvo raumenų

susitraukimo metu DDR aktyvumas stipraus pilvo raumenų susitraukimo metu nesiskyrė nuo

išmatuoto maksimalaus DDR susitraukimo Išmatuotas pirmiau makšties ir išeinamosios angos slėgio

padidėjimas o po to ir pilvo Išvadose kalbama kad sveikiems tiriamiesiems valingas pilvo raumenų

aktyvumas sąlygojo DDR aktyvumą Dubens slėgio padidėjimas įvykęs prieš pilvo slėgio padidėjimą

parodo kad atsakas yra uţprogramuotas Pilvo raumenų treniravimas gali būti labai veiksmingas šių

sutrikimų gydyme ( Sapsford R R Hodges P W 2001)

34 Dubens dugno raumenų ir juosmens mobilumo priklausomybė grupėse

Atlikta nagrinėjamų rodiklių koreliacinė analizė parodė kad tiriamojoje grupėje tarp juosmens

mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių buvo tiesinė tiesioginė priklausomybė maţėjant

juosmens mobilumui maţėja ir dubens dugno raumenų jėga (16 pav) Koreliacijos koeficiento dydis

(r=0635) parodė vidutinio stiprumo statistiškai patikimą poţymių tarpusavio ryšį (plt005)

Dubens dugno raumenų ir juosmens mobilumo priklausomybę analizavo daugelis uţsienio

autorių Madill SJ ir McLean L tyrimo tikslas buvo nustatyti ar pilvo raumenų aktyvacija įtakoja

stiprų dubens dugno raumenų susitraukimą ir taip prisideda prie moterų šlapimo sulaikymo

mechanizmo Buvo siekiama nustatyti pilvo raumenų aktyvacijos lygį ir raumenų veiklos modelius

susijusius su valingais dubens dugno raumenų susitraukimais moterims neturinčioms dubens dugno

raumenų disfunkcijos

Tyrime dalyvavo 15 neturinčių dubens dugno raumenų disfunkcijos moterų Jos atliko tris

kiekvieno iš keturių pilvo raumenų maksimalius susitraukimus ir taip pat dubens dugno raumenų

susitraukimus gulimoje ant nugaros padėtyje Pilvo ir DDR veikla buvo registruojama

elektromiografijos pagalba o vidinis makšties spaudimas matuojamas naudojant modifikuotą

Femiscan zondą Tam tikras aktyvavimo modelis buvo pastebėtas kai skersinis vidinis ir tiesusis pilvo

raumenys dirbo su DDR prasidėjus maksimaliam vidiniam makšties slėgiui PFM veiklos vyravo

42

pradedant didėti makšties spaudimui o vėliau slėgio padidėjimas (iki 70 didţiausio galimo slėgio)

yra susijęs su kombinuota DDR skersinio pilvo tiesiojo ir vidinio įstriţinio raumenų veikla

Išvadose teigiama jog buvo nustatyti tam tikri pilvo raumenų veiklos modeliai kaip atsakas į

valingą dubens dugno raumenų susitraukimą moterims neturinčioms dubens dugno raumenų

disfunkcijos (2006)

Kontrolinės grupės dubens dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo

priklausomybė

-12

-1

-08

-06

-04

-02

0

02

04

06

-25 -2 -15 -1 -05 0 05 1 15 2 25

mmHg

cen

tim

etr

ai

12 pav Juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių tarpusavio priklausomybė

tiriamojoje grupėje

Tuo tarpu kontrolinės grupės juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių

tarpusavio ryšys buvo silpnas statistiškai nepatikimas (r=0192 plt005)

43

Kontrolinės grupės dubens dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo

priklausomybė

-12

-1

-08

-06

-04

-02

0

02

04

06

-25 -2 -15 -1 -05 0 05 1 15 2 25

mmHg

cen

tim

etr

ai

13 pav Juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių tarpusavio priklausomybė

kontrolinėje grupėje

Apibendrinant testavimo rezultatus galima teigti kad išlaikant juosmens mobilumą nėštumo

metu DDR jėga galinti turėti įtakos nėščiųjų epizodiniam šlapimo nelaikymui nemaţėja Esant

susilpnėjusiam ar pertemptam skersiniam pilvo raumeniui gali atsirasti liemens nestabilumas tiesiogiai

įtakojantis apatinės nugaros dalies skausmus bei disfunkcijas

Gautus šio tyrimo rezultatus galime traktuoti ir atvirkščiai ty nėštumo metu didelį dėmesį

skiriant dubens dugno raumenų aktyvacijai įtakojamas ir liemens stabilumas išlaikant dubens ndash

juosmens mobilumą

Tyrimai leidţia suprasti kad yra tam tikros sinergijos tarp pilvo ir DDR Manoma kad DDR

turi dvejopą funkciją dalyvauja liemens stabilumo palaikyme ir šlapimo ir išmatų šalinime bei

laikyme Šios raumenų sinergijos gali sėkmingai pasitarnauti DDR funkcijos sutrikimų reabilitacijoje

Juosmens ndash dubens regionui reikalingas stabilumas tam kad būtų galima pernešti krūvį

liemeniui ir viršutinėms galūnėms Tačiau tuo pačiu turi būti ir pakankamas mobilumas kad

uţtikrinti pakankamą judėjimą

44

IŠVADOS

1 Dubens dugno raumenų jėga nuo 28-tos iki 38-tos nėštumo savaitės kontrolinėje

grupėje maţėjo (plt005) o tiriamojoje liko panaši

2 Vertinant juosmens mobilumo kaitą nėštumo metu kontrolinėje grupėje nustatytas

reikšmingas sumaţėjimas (plt005) o tiriamojoje grupėje stebėta tik maţėjimo

tendencija

3 Jaunesnių nei 30 metų nėščiųjų grupėje juosmens mobilumas ir dubens dugno raumenų

jėga tiek 28-tą tiek ir 38-tą savaitę buvo statistiškai reikšmingai didesnė nei vyresnių

(plt005)

4 Juosmens mobilumas įtakoja dubens dugno raumenų funkcinę būklę išlaikant juosmens

mobilumą dubens dugno raumenų jėga nėštumo metu nemaţėja

45

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1 Izoliuotai aktyvinti dubens dugno raumenis nėštumo metu nėra tikslinga nes šių raumenų

susitraukimas dėl ilgalaikio palaipsniui didėjančio krūvio nėra pakankamai efektyvus

2 Dėka funkcinių ryšių nėštumo metu rekomenduojama didesnį dėmesį skirti kvėpuojamajai

diafragmai pilvo bei nugaros raumenims grąţinant ar lavinant dubens dugno raumenų

funkciją

3 Aktyvinant dubens dugno raumenis tikslinga į pratimų programą įjungti aktyvius dubens-

juosmens judesius akcentuojant kvėpavimą

4 Rekomenduojama nėštumo metu stabilizuoti liemenį Aktyvūs dubens-juosmens judesiai ne tik

išlaiko juosmens mobilumą bet ir stabilizuoja liemenį tiesiogiai susijusį su dubens dugno

raumenų funkciją

46

LITERATŪRA

1 Baumann L(2005) Kineziterapijos efektyvumas maţinant nugaros skausmus

nėštumo metu Magistro baigiamasis darbas Sporto biomedicinos fakultetas

Kineziterapijos ir sporto medicinos katedra ndash Kaunas 65p

2 J Buivydienė (2004) Nėštumo ir gimdymo įtaka dubens dugno raumenų funkcijai

Magistro baigiamasis darbas Kauno medicinos universitetas Visuomenės sveikatos

fakultetas kineziologijos ir sporto medicinos katedra - Kaunas 50p

3 Zachovajevas P Zachovajevienė B Baltaduonienė D Tadaravičiūtė R (2007)

Moterų kurias kamuoja įtampos šlapimo nelaikymas dubens dugno raumenų

lavinimo kineziterapijos metodais veiksmingumas Sveikatos mokslai Volume 17

Number 7

4 Barr KP Griggs M Cadly T (2005)Lumbar stabilization American Journal of

Physical Medicine and Rehabilitation 6473-480

5 Bastiaenen Caroline HG Rob A de Bie Wolters Pieter MJC Janneke M

Bastiaanssen Aldegonda BA Klabbers ir kt (2004) Treatment of pregnancy

related pelvic girdle andor low back pain after delivery design of a randomized

clinical trial within a comprehensive prognostic cohort study BMC Public

HealthDec 244(1)67

6 Beazel J R (2004) Lumbar pelvis and hip examination with emphasis on function

of the lower quarter University of Virginia Healthsouth APTA Presentation

Chicago

7 Boslash K Talseth T Holme I (1999) Single blind randomised controlled trial of

pelvic floor exercises electrical stimulation vaginal cones and no treatment in

management of genuine stress incontinence in women BMJ 318 487minus493

8 Bo K amp Braekken IH (2005) PFMT in treatment and prevention of POP (POP

study) National Library of Medicine December

9 Bo K amp Sherburn M (2005) Evaluation of female pelvic-floor muscle function

and strength Phys Ther 85269 ndash282

10 Bo K amp Stien R (1994) Needle EMG registration of striated urethral wall and pelvic

floor activity patterns Neurourol amp Urodyn 1335-41

11 Burgio K L Robinson J C Engel B T (1986) The role of biofeedback in

Kegel exercise training for stress urinary incontinence American Journal of

Obstetrics and Gynaecology 1 (154) 58minus64

47

12 Burgio K L Zyczynski H Locher J L et al (2003) Urinary Incontinence in the

12-Month Postpartum Period Obstetrics and Gynecology 6 (102) 1291minus1298

13 Carriegravere B (1998) The Swiss Ball Theory Basic Exercises and Clinical

Application New York Springer

14 Carriegravere B (2002) Fitness for the Pelvic Floor New York Thieme

15 Chiarelli P (1995) Womenlsquos Waterworks ndash Curing Incontinence Snohomish WA

Khera Publications

16 Chiarelli J Cockburn J (2002) Promoting urinary continence in women after

delivery randomised controlled trial BMJ 324 1241minus1244

17 Cornella JL (2004) Management in stress urinary incontinence Rev Urol 6(suppl

5)S18-S25

18 DeLancey J Ashton-Miller J Howard D et al (2001) The functional anatomy

of the female pelvic floor and stress continence control system Scand J Urol

Nephrol Suppl(207)17

19 De Lancey J Richardson A (1992) Anatomy of genital support In Benson T

ed Female Pelvic Floor Disorders New York Norton Medical Books

20 Dumoulin C Lemieux M C Bourbonnais D et al (2004) Physiotherapy for

Persistent Postnatal Stress Urinary Incontinence A Randomized Controlled Trail

Obstetrics and Gynecology 3 (104) 504minus510

21 Ewings P S Spencer S Marsh H et al (2005) Obstetric risk factors for urinary

incontinence and preventative pelvic floor exercises Cohort study and nested

randomized controlled trial Journal of Obstetrics and Gynaecology August 25(6)

558 ndash 564

22 Franklin E (2003) Pelvic Power mindbody exercises for strength flexibility

posture and balance for men and women New Jersey Elysian Editions

23 Freedmann F B (2000) Aqua Yoga London Lorenz books

24 Freeman RM (2004) The role of pelvic floor muscle training in urinary

incontinence BJOG an International Journal of Obstetrics and Gynaecology

December Vol 111 Supplement 1 pp 37ndash40

25 Goldberg RP Effects of pregnancy and childbirth on pelvic floor (2007) Springer

London 172 p

26 Grodstein F Fretts F Lifford K Resnick N Curhan G (2003) Association of

age race and obstetric history with urinary symptoms among women in the Nurses

Health Study Americian Journal of Obstetrics and Gynecology 2 (189) 428minus434

48

27 Gutke A (2007) Pelvic Girdle Pain and Lumbar Pain in Relation to Pregnancy

Department of Health and Society Division of Physiotherapy Faculty of Health

Sciences Linkoumlping University Sweden

28 Handa V L Pannu H K Siddique S et al (2003) Architectural Differences in

the Bony Pelvis of Women With and Without Pelvic Floor Disorders Obstetrics

and Gynecology 6 (102) 1283minus1290

29 Hannestad Y S Lie R T Rortveit G Hunskaar S (2004) Familial risk or

urinary incontinence in women population based cross sectional study BMJ 329

889minus891

30 Hulme J A (2002) Pelvic Pain and Low Back Pain A Handbook for Self Care amp

Treatment Montana Phoenix Publishing Co

31 Jones RC (1999) Muscle Balance and Dynamic Stability in Womens Health

Conference Paper Pelvic Stability in Pregnancy and Post Partum Dublin

32 Kim S Harvey M A Johnston S (2005) A Review of the Epidemiology and

Pathophysiology of Pelvic Floor Dysfunction Do Racial Differences Matter

Journal of Obstetrics and Gynaecology Canada 3 (27) 251minus259

33 Konstantinos H Eleni K and Dimitrios H (2006) Dilemmas in the management

of female stress incontinence the role of pelvic floor muscle training Int Urol

Nephrol

34 Kuhnert Ch (2005) Munich Pelvic floor training program Tecsana ltd Munich

35 Kulig K Powers Ch M Landel R F Hungwen Ch Fredericson M Guillet M

and Butts K Segmental lumbar mobility in individuals with low back pain in vivo

assessment during manual and self-imposed motion using dynamic MRI (2007)

BMC Musculoskelet Disord 8 8

36 Laycock J Jerwood D (2001) Pelvic Floor Muscle Assessment The Perfect

Scheme Physiotherapy 12 (87) 631minus642

37 Lockstad Harry MC(2003) Prevence of Back Pain during Pregnancy Spine Apr

1530 (8)983-91

38 Madill SJ McLean L (2006) Relationship between abdominal and pelvic floor

muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle contractions

in healthy continent women Neurourol Urodyn25(7)722-30

39 Magee D J Orthopedic Physical Assessment WB Saunders Company 2002

1020 p

40 Meyer S Hohlfeld P Achtari C De Grandi P (2001) Pelvic Floor Education

After Vaginal Delivery Obstetrics and Gynecology 5 (97) 673minus677

49

41 Mens JM Vleeming A Snijders CJ Koes BW Stam HJ (2001) Reliability

and validity of the actine straight leg raise test in pasterior pelvic pain since

pregnancy Spine 261167-1171

42 Moslashrkved S Boslash K (1997) The effect of postpartum pelvic floor muscle exercise

in the prevention and treatment of urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 4 (8) 217minus222

43 Moen MH Kogstad O Hansen JH ir kt (1990) Pelvic girdle relaxation

Clinical Presentation Tidsskr Nor Laegeforen 110 2211 ndash 2

44 Mohr Joan D (1990) Management of the trunk in adult hemiplegia The Bobash

concetion Topic in neurology APTA

45 Morin M Dumoulin C Bourbonnais D et al (2004) Pelvic floor maximal

strength using vaginal digital assessment compared to dynamometric measurements

Neurourol Urodyn 23336 ndash341

46 Moslashrkved S Boslash K Schei B Salvesen K Aring (2003) Pelvic Floor Muscle

Training During Pregnancy to Prevent Urinary Incontinence A Single-Blind

Randomized Controlled Trial Obstetrics and Gynecology 2 (101) 313minus319

47 Moses S (2008) Schobers Test Family Practice Notebook LLC

48 Neumann PB Grimmer KA and Deenadayalan Y (2006) Pelvic floor muscle

training and adjunctive therapies for the treatment of stress urinary incontinence in

women a systematic review BMC Womenrsquos Health 611

49 Nygaard I E Glowacki C Saltzman C L (1996) Relationship Between Foot

Flexibility and Urinary Incontinence in Nulliparous Varsity Athletes Obstetrics and

Gynecology 6 (87) 1049minus1051

50 Ostergaard M Thomsen BJ (1992) Pelvic insufficiency during pregnancy

Ugeskr Laeger 154 3568 ndash 72

51 Osgaard HC Zetherstrom G Hansson E (1994) The posterior pelvic pain

provocation test in pregnant women Eur Soine J3258 ndash 260

52 Persson J Woslashlner-Hanssen P Rydhstroem H (2000) Obstetric Risk Factors for

Stress Urinary Incontinence A Population-Based Study Obstetrics and

Gynecology 3 (96) 441minus445

53 Reilly E T C Freeman R M Waterfield M R et al (2002) Prevention of

postpartum stress incontinence in primigravidae with increased bladder neck

mobility a randomised controlled trial of antenatal pelvic floor exercises BJOG an

international journal of obstetrics and gynaecology 1 (109) 68minus76

50

54 Richardson CA Hodges P Hides J (2005) Therapeutic exercise for liumbopelvic

stabilizationChurchill Livingstone Harcourt Publishers 12 p

55 Sabino J Grauer J (2008) N Pregnancy and low back pain Curr Rev

Musculoskelet Med 1137ndash141

56 Sapsford R (2001) The Pelvic Floor A clinical model for function and

rehabilitation Physiotherapy 12 (87) 620minus630

57 Sapsford RR (2004) Rehabilitation of pelvic floor muscles utilizing trunk

stabilization Man Ther Feb9(1)3-12

58 Sapsford RR Hodges P W (2001) Contraction of the pelvic floor muscles during

abdominal maneuvers Arch Phys Med Rehabil Aug 82(8)1081-8

59 Sapsford RR Hodges PW Richardson

CA Cooper

DH Markwell

SJ Jull

GA

(2001) Co-activation of the abdominal and pelvic floor muscles during voluntary

exercises Neurourol Urodynam 2031-42 Wiley-Liss Inc

60 Sapsford RR Hodges PW Richardson CA Cooper DA Markwell SJ amp Jull GA

(1997) Activation of puboccygeus during a variety of isometric abdominal

exercises Abstract 115 ICS Yokohama

61 Shelly E (2005) The pelvic floor Hall C M Brody L Th Therapeutic Exercise

Moving Toward Function (p 402ndash435) USA Lippincott Williams amp Wilkins

62 Sihvonen T Huttunen M Makkonen M Airaksinen O (1998) Functional

Changes in Back Muscle Activity Correlate With Pain Intensity and Prediction of

Low Back Pain During Pregnancy Arch Phys Med Rehabil Vol 79 October

63 Smith R Appell R Fenner D et al Clinical management of urinary incontinence

in women APGO Educational Series on Womenrsquo s Health Issues 2007 March 1

64 Steacutephanie J Madill Linda McLean (2006)Relationship between abdominal and

pelvic floor muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle

contractions in healthy continent women Urodynam 25722-730

65 Vickers D amp Davila GW Kegel Exercises and Biofeedback (2006) Springer

London 303-310

66 Urquhart D M Hodges P W Allen T J Story I H (2005) Abdominal muscle

recruitment during a range of voluntary exercises Man Ther May10(2)144-53

67 Wilson P D Herbison G P (1998) A randomized controlled trial of pelvic floor

muscle exercises to treat postnatal urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 5 (9) 257-264

51

68 Woodman PJ amp Graney DO (2002) Anatomy and physiology of the female

perineal body with relevance to obstetrical injury and repair Clinical anatomy

15321ndash334

Page 32: KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS ... · raumenų inervacija (Woodman, PJ. ir Graney, D.O., 2002). DDR griaučių raumenų sudėtį įeina 33% greitųjų ir 67% lėtųjų

32

BIOMED Straipsniai atrinkti pagal raktaţodţius dubens dugno raumenų treniravimas nėštumo metu

(pelvic floor training in pregnancy) dubens dugno raumenų disfunkcija (pelvic floor dysfunction)

liemens stabilumas (lumbar spine stability) diafragmos dubens dugno ir pilvo raumenų funkciniai

ryšiai (diaphragma pelvic floor and abdominal muscles co-activation) Panaudoti moksliniai

straipsniai atspausdinti ţurnale bdquoSveikatos mokslaildquo bei vadovai skirti akušerijos ginekologijos bei

urologijos profesionalams

222 DDR jėgos vertinimas

Objektyvi dubens dugno raumenų jėga šio tyrimo metu buvo vertinama atliekant maksimalų

DDR sutraukimą Buvo registruojamas trijų maksimalių DDR sutraukimų tarp kurių poilsio intervalas

2s jėgos (mmHg) vidurkis Jėgos matavimui buvo naudojamas mediciniškai patikrintas DDR

funkcijos matavimo aparatas (bdquoPelvexiserldquo Wolfram Haboeck Co Austria) (ţr 6 pav) sukurtas

gydytojos Ilse Michil Prietaisas yra skirtas testuoti ir gydyti šlapimo nelaikymą bei atstatyti DDR

funkciją Treniruoklis gali suteikti pasipriešinimą atliekant pratimus bei fiziologinio grįţtamojo ryšio

informaciją apie DDR susitraukimus

6 pav bdquoPelvexiserldquo

DDR jėga buvo matuojama moterims gulint ant nugaros kojas sulenkus per kelius pėdomis

remiantis į pagrindą ant kurio guli

33

223 Juosmens mobilumo vertinimas

Šoberio testo pagalba matuojamas juosmeninės stuburo srities mobilumas (ţr 7 pav)

nuo klubakaulio keterų išvedama linija link stuburo paţymimas taškas S2 stuburo slankstelio

lygyje

paţymima 10 cm į viršų

paţymima 5 cm ţemyn

po to tiriamoji lenkiasi į priekį

vėl matuojamas atstumas tarp taškų (Moses S 2008)

Jei atstumas padidėja 5 cm ndash normalus juosmens mobilumas o jei lt4cm ndash juosmens

mobilumas sumaţėjęs Skirtumas tarp dviejų matavimų parodo juosmens mobilumą Yra keletas

problemų susijusių su šiuo tyrimo metodu Pavyzdţiui yra abejonių šio testo patikimumu Literatūroje

yra įrodymų kad bandymai grindţiami orientyrų apčiuopa neduoda patikimų rezultatų Be to

paţymėti ant paciento odos taškai ir išmatuoti atstumai tarp jų yra netinkamas būdas įvertinti

segmentinį mobilumą nes jis gali būti įtakojamas fascijos odos ir riebalinio audinio

Auksinis standartas galėtų būti stereofotogrametrinė analizė siekiant nustatyti kaulų judėjimą

Ši procedūra atliekama vietinės anestezijos pagalba implantavus į odą tam tikrą aparatą (Magee D J

2002)

Nėštumo metu daugelio tyrimo metodų negalima atlikti dėl tam tikrų apribojimų ir įvairios

rizikos Šiame tyrime pasirinktas Šoberio testas juosmens mobilumo vertinimui yra neinvazinė

procedūra nėra ţalingas ar rizikingas tyrimo metodas nėštumo metu

as

as

15cm

7 pav Šoberio testo procedūra

34

224 Matematinės statistikos metodai

Tyrimo metu gauti duomenys apdoroti SPSS 130 for Windows kompiuterine programa

Kiekybiniams kintamiesiems įvertinti buvo skaičiuojami aritmetiniai vidurkiai standartiniai

nuokrypiai ir vidurkių paklaidos Priklausomų ir nepriklausomų imčių vidurkių reikšmių skirtumų

reikšmingumas kai tiriamųjų imtis buvo daugiau kaip 15 skaičiuojamas pagal Stjudento t kriterijų Jei

tiriamųjų imtis buvo maţiau kaip penkiolika buvo taikomas neparametrinis Vilkoksono testas (z)

priklausomoms imtims ir Manio-Vitnio testas (z) nepriklausomoms imtims Nagrinėjamų rodiklių

ryšiams tirti buvo skaičiuojamas Pirsono koreliacijos koeficientas (r) Skirtumas kai plt005 buvo

vertinamas kaip statistiškai patikimas Dydţiai pateikiami kaip aritmetiniai vidurkiai ( x ) plusmn

standartinės vidurkio įverčio paklaidos ( Sx )

23 Taikytos metodikos aprašymas

Tiriamajai grupei buvo taikyta sveikatingumo programa baseine atitinkančiame Lietuvos

higienos normą (Lietuvos higienos norma HN 1092005 Baseinai Įrengimo ir prieţiūros saugos

sveikatai reikalavimai)Vandens temperatūra 32-33 ordm C pH ndash 68-72 liekamojo aktyvaus chloro

koncentracija vandenyje palaikoma nuo 03 iki 10 mgl

Sveikatingumo programos metu nėščiosioms buvo taikyta stuburo stabilizavimo pratimų

programa įjungiant aktyvius dubens-juosmens judesius ir diafragminį kvėpavimą Ši programa paremta

Tansberger aprašyta pratimų metodika (Carriere B 1998) Jos esmė ndash egzistuojantis funkcinis ryšys

tarp diafragmos pilvo dubens dugno ir nugaros raumenų kurie reciprokinės inervacijos principu dirba

kaip vienas funkcinis vienetas Tiriamosios lankė uţsiėmimus 2 kartus per savaitę Uţsiėmimo trukmė

buvo 45 minutės pratimai atliekami vidutiniu tempu po 8-10 kartojimų Vieno uţsiėmimo metu

pratimus atliko 2-3 moterys Buvo taikomi

Kvėpavimo pratimai

Atliekami aktyvūs dubens-juosmens judesiai derinant su diafragminiu kvėpavimu bei

išlaikant juosmens linkį neutralioje padėtyje Įkvėpimo metu diafragmai leidţiantis ţemyn dubuo

sukamas pirmyn atpalaidavus pilvo sienos raumenis ir įtempiant nugaros raumenis (dubuo sukamas iki

fiziologinio juosmens linkio) Iškvėpimo metu dubuo sukamas atgal aktyvuojant skersinį pilvo

raumenį ir tempiant nugaros raumenis Šie aktyvūs dubens-juosmens judesiai atliekami įvairiose

pradinėse padėtyse

Pilvo raumenų stiprinimo pratimai

Nugaros tempimo pratimai

35

3 REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

31 Tiriamųjų juosmens mobilumo testavimo duomenys

Įvertinus gautus tyrimo rezultatus paaiškėjo kad 28-tą nėštumo savaitę juosmens mobilumo

vidurkis tiriamojoje grupėje buvo 848plusmn016 cm o kontrolinėje grupėje ndash 857plusmn019 cm Abiejų grupių

vidurkiai buvo panašūs (pgt005)

Antrojo testavimo metu ty 38-tą nėštumo savaitę kontrolinėje grupėje nustatytas statistiškai

patikimas juosmens mobilumo sumaţėjimas (plt005) kuris sudarė 2003plusmn186 Kontrolinės grupės

nagrinėjamo rodiklio vidutinė reikšmė buvo 685plusmn022 cm Tuo tarpu atlikus tiriamosios grupės

pakartotinio testavimo rezultatų analizę nustatėme neţymų (pgt005) juosmens mobilumo sumaţėjimą

(206plusmn096) Šios grupės vidurkis buvo 828plusmn013 cm Palyginus abiejų grupių juosmens mobilumo

testavimo duomenis nustatytas statistiškai patikimas skirtumas (plt005)

Gautus rezultatus galima paaiškinti tuo kad tiriamosios grupės moterims sveikatingumo

programoje dominavo dubens ndash juosmens mobilumo pratimai

Juosmens mobilumas

828848

685

857

4

5

6

7

8

9

10

28 savaitė 38 savaitė

Am

pli

tud

ė

cen

tim

etr

ai

Tiriamoji gr

Kontrolinė gr

plt005

kontrolinės grupės abiejų tyrimų vidurkiai skiriasi statistiškai patikimai (plt005)

8 pav Juosmens mobilumo vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę

36

Daugelis pilvo raumenis lavinančių pratimų yra įtraukiami į nugaros skausmo ir kitų griaučių

raumenų sistemos sutikimų reabilitavimo programas Buvo atlikta keletas tiriamųjų darbų apie visų

pilvo raumenų aktyvavimą ir įtaką tam tikriems regionams Vienas iš jų tyrimas parodė kad vidinis

apatinės pilvo sienos vidinės krypties judesys gulint ant nugaros nepriklausomai nuo kitų pilvo

raumenų labiausiai įtakoja skersinio pilvo raumens aktyvumą (Urquhart DMir kt 2005)

32 Nėščiųjų dubens dugno raumenų vertinimo duomenys

Vertinant DDR jėgą perineometru 28-tą nėštumo savaitę nustatyta kad tiriamosios ir

kontrolinės grupės testų rezultatai buvo panašūs (pgt005) kontrolinės grupės DDR jėga buvo

1277plusmn030 mmHg tiriamosios grupės ndash 1273plusmn042 mmHg

Antrojo testavimo metu tiriamojoje grupėje DDR jėga statistiškai patikimai nesiskyrė

(pgt005) ir jėgos sumaţėjimas sudarė tik 149plusmn172 o vidurkis buvo lygus 1247plusmn042 mmHg

Kontrolinėje grupėje sumaţėjimas siekė net 2542 plusmn24 jėgos vidurkis buvo lygus 95plusmn026 mmHg

Nustatyta kad 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę DDR jėga kontrolinėje grupėje statistiškai patikimai

skyrėsi (plt005)

DDR jėga

1273 12471277

95

4

6

8

10

12

14

28 savaitė 38 savaitė

mm

Hg

Tiriamoji gr

Kontrolinė gr

plt005

kontrolinės grupės abiejų tyrimų vidurkiai skiriasi statistiškai patikimai (plt005)

9 pav DDR jėgos vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę

37

Gautus rezultatus galima komentuoti taip kad šios grupės moterims sveikatingumo

programos metu atliekant dubens sukamuosius judesius ir juos suderinus su kvėpavimu lengviau

aktyvuojasi ir stiprėja DDR

Lyginant mūsų tyrime gautus duomenis su uţsienio autorių duomenimis rezultatai yra

panašūs 2001m atlikto tyrimo metu buvo tiriamas pilvo raumenų atsakas (elektromiografijos metodu)

į valingą DDR susitraukimą Tiriamosios sutraukinėjo DDR trijose padėtyse gulint ant nugaros

Visoms tiriamosioms pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas padidėjo virš pradinio taško

atliekant DDR susitraukimus maţiausiai vienoje iš padėčių Skersinio pilvo raumens

elektromiografijos aktyvumas buvo didţiausias liemens lenkimo padėtyje o skersinio pilvo raumens

aktyvumas buvo didesnis uţ tiesiojo pilvo raumens aktyvumą liemens tiesimo padėtyje

Buvo atliktas papildomas elektromiografijos tyrimas kurio metu buvo registruojamas

gaktinio stuburgalio raumens ir pilvo raumenų aktyvumas atliekant tris skirtingus submaksimalius

izometrinius pilvo raumenų pratimus Šio eksperimentinio tyrimo metu nustatytas gaktinio stuburgalio

raumens aktyvumo padidėjimas su kiekvienu pilvo raumenų susitraukimu

Rezultatai rodo kad pilvo raumenų aktyvumas yra normalus atsakas į DDR veiklą

tiriamosioms be DDR sutrikimų ir leidţia manyti kad specifinė pilvo raumenų veikla aktyvuoja DDR

( Sapsford RR ir kt 2001)

Skiriant dubens dugno raumenų pratimus dubens dugno raumenų disfunkcijos gydyme

daţnai pabrėţiamas pilvo raumenų atpalaidavimas Šio atlikto tyrimo tikslas buvo ištirti sąveiką tarp

atskirų raumenų pilvo ir dubens dugno raumenų veiklos ir vidinio pilvo spaudimo poveikį raumenų

veiklai naudojant paviršinę ir vidinę raumenų elektromiografiją Tiriamosios buvo tiriamos gulimoje

ant nugaros ir stovimoje padėtyse Rezultatai parodė kad transversus abdominis (TP) ir obliquus

internus (OI) buvo atliekami per visą dubens dugno raumenų susitraukimus Rezultatai parodė kad

skersinis ir vidinis įstriţinis raumuo į veiklą buvo įtraukiami visos dubens dugno raumenų veiklos

metu Dėl šių prieţasčių buvo neįmanoma efektyviai sutraukti dubens dugno raumenų išlaikant

atpalaiduotus pilvo raumenis Vidutinis vidaus pilvo spaudimo padidėjimas 10 mmHg (gulimoje ant

nugaros padėtyje) buvo uţregistruotas maksimalus dubens raumenų susitraukimas Maksimalaus

dubens dugno raumenų susitraukimo metu vidinis pilvo spaudimas vidutiniškai pakildavo 10 mmHg

(gulint ant nugaros)

Šie rezultatai rodo kad atliekant dubens dugno raumenų pratimus patarimai atpalaiduoti

pilvo sieną yra netinkami ir gali neigiamai paveikti pratimų atlikimą (Neumann P ir Gill V 2002)

38

33 Skirtingo amţiaus nėščių moterų juosmens mobilumo ir dubens dugno

raumenų jėgos vertinimo duomenys

Jaunesnių nei 30 m nėščiųjų grupėje juosmens mobilumas tiek pirmo tiek ir pakartotinio

tyrimo metu buvo statistiškai reikšmingai (plt005) didesnis nei vyresnių (ţr 10 pav) 28-tą nėštumo

savaitę jaunesnių nei 30 m grupėje juosmens mobilumas buvo 869plusmn014 cm o vyresniųjų ndash

803plusmn022 cm Atlikus tyrimą 38-tą savaitę jaunesnių grupėje gautas statistiškai reikšmingas juosmens

mobilumo sumaţėjimas - 95plusmn174 (plt005) Vyresnių grupėje pakartotinai atlikus testavimą

nustatytas reikšmingas rezultatų pokytis - 1567plusmn329 (plt005) Nėštumo pabaigoje vyresnių moterų

juosmens mobilumas sumaţėjo iki ndash 68plusmn037 cm Gautus duomenis galime paaiškinti amţiaus ir

mobilumo maţėjimo priklausomybe

Juosmens mobilumas

782

869

68

803

4

5

6

7

8

9

10

28 savaitė 38 savaitė

Am

pli

tud

ė

cen

tim

etr

ai

le 29 m

ge 30 m

plt005 plt005

10 pav Juosmens mobilumo vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę skirtingo amžiaus

grupėse

Jaunesnių nei 30 m nėščiųjų grupėje DDR jėga abiejų testavimų metu buvo statistiškai

reikšmingai didesnė nei vyresnių (plt005) (ţr 11 pav) 28-tą nėštumo savaitę jaunesnių moterų

grupėje DDR jėga buvo lygi 1304plusmn028 mmHg o vyresnių ndash 1187plusmn052 mmHg 38-tą savaitę

jaunesnių grupėje DDR jėgos rodikliai buvo ndash 114plusmn032 mmHg o vyresnių ndash 973plusmn075 mmHg

Abiejų tyrimų vidurkių skirtumai tiek tiriamojoje tiek ir kontrolinėje grupėje buvo statistiškai patikimi

(plt005) Tyrimų rezultatai parodė kad vyresnių tiriamųjų DDR jėgos sumaţėjimo pokytis sudarė

39

1857plusmn432 ir buvo reikšmingai didesnis nei jaunesnių moterų grupėje (plt005) Pastarųjų

testuojamų raumenų jėgos sumaţėjimo pokytis siekė 1175plusmn243

Apie amţiaus įtaką DDR funkcinei būklei savo tyrimų išvadose teigia ir daugelis uţsienio

autorių Viename iš jų Grodstein ir kiti (2003) nurodė kad DDR disfunkcija paplitusi tarp moterų

kurios gimdė vyresnio amţiaus ir kurios buvo jaunesnės pirmo gimdymo metu

DDR jėga

1304

1141187

973

3

5

7

9

11

13

15

28 savaitė 38 savaitė

mm

Hg

le 29 m

ge 30 m

plt005 plt005

11 pav DDR jėgos vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę skirtingo amžiaus grupėse

Vertinant sveikatingumo programos poveikio efektyvumą juosmens mobilumui ir dubens

dugno raumenų jėgai jaunesnių nei 30 grupėje moterų kurioms buvo taikytas poveikis abiejų tyrimų

rezultatai buvo panašūs (pgt005) juosmens mobilumo vidutinės reikšmės sumaţėjimas siekė tik

138plusmn1 o DDR jėgos - 055plusmn203 (ţr 2 lentelė) Jaunesnių moterų kurioms poveikis netaikytas

pirmo ir antro testavimo rezultatai skyrėsi statistiškai reikšmingai (plt005) juosmens mobilumo

vidutinės reikšmės sumaţėjimas sudarė 1879plusmn210 o DDR jėgos - 2455plusmn268 38-tą savaitę gauti

rezultatai parodė statistiškai patikimą skirtumą tarp jaunesnių moterų grupės taikant poveikį ir

netaikant (plt005)

Tyrimų duomenų analizė parodė kad vyresnių nei 30 metų grupėje taikant ir netaikant

sveikatingumo programos poveikį pirmo ir antro testavimo juosmens mobilumo vidutinės reikšmės

statistiškai reikšmingai skyrėsi (plt005) Atlikus tyrimą 38 savaitę grupėje kur poveikis nebuvo

taikytas juosmens mobilumo sumaţėjimas sudarė 2293plusmn383 o grupėje kur sveikatingumo

40

programos poveikis buvo taikytas minėtas rodiklio sumaţėjimas siekė 477plusmn098 Abiejose vyresnių

moterų grupėse juosmens mobilumo pokytis buvo statistiškai patikimas (plt005)

Grupėje kuri nelankė uţsiėmimų baseine abiejų testavimų DDR jėgos vidurkiai statistiškai

patikimai skyrėsi (plt005) 38 savaitę registruotas jėgos sumaţėjimas sudarė 2746plusmn520 Grupėje

kuri lankė uţsiėmimus nagrinėjamo rodiklio sumaţėjimas nebuvo statistiškai reikšmingas (pgt005) ir

siekė 524plusmn252

Analizuojant pakartotinio testavimo nėštumo pabaigoje rezultatus matome kad dubens dugno

raumenų jėga šioje amţiaus grupėje statistiškai patikimai buvo didesnė moterų kurioms buvo taikytas

poveikis (1233plusmn071 cm) palyginus su nėščiosiomis kurios nedalyvavo sveikatingumo programoje

(8plusmn068 cm) (plt005)

Apibendrinant gautus statistiškai patikimus rezultatus galima teigti kad tiek jaunesnėms tiek

vyresnėms nei 30 m moterims sveikatingumo programos poveikis buvo efektyvus dubens dugno

raumenų funkcinei būklei ir juosmens mobilumo išlaikymui nėštumo metu (plt005)

2 lentelė

Sveikatingumo programos pratimų įtaka juosmens mobilumui ir dubens dugno

raumenų jėgai skirtingo amžiaus moterims nėštumo metu

Tiriamosios

Juosmens mobilumas (cm) Dubens dugno raumenų jėga (mmHg)

28 savaitė 38 savaitė

Skirtumo

reikšming

umas

28 savaitė 38 savaitė

Skirtumo

reikšming

umas

le29 m

Be

poveikio 898plusmn02 729plusmn024 plt005 1348plusmn046 1014plusmn046 plt005

Taikant

poveikį 846plusmn019 829plusmn018 pgt005 1267plusmn034 125plusmn028 pgt005

Skirtumo

reikšmingu

mas

pgt005 plt005 - pgt005 plt005 -

ge 30 m

Be

poveikio 761plusmn02 583plusmn025 plt005 1111plusmn068 8plusmn068 plt005

Taikant

poveikį 867plusmn033 825plusmn031 plt005 13plusmn063 1233plusmn071 pgt005

Skirtumo

reikšmingu

mas plt005 plt005 - pgt005 plt005 -

Rodikliai

41

Daugelis autorių įvairiuose literatūros šaltiniuose skelbia panašius rezultatus apie dubens

dugno raumenų pilvo nugaros raumenų ir diafragmos funkcinius ryšius

Sapsford R R ir Hodges P W atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti ar valingas pilvo raumenų

susitraukimas yra susijęs su dubens dugno raumenų aktyvumu DDR aktyvumas buvo matuojamas

atliekant skirtingo intensyvumo pilvo raumenų susitraukimus gulimoje ir sėdimoje padėtyse DDR

elektromiografinis aktyvumas buvo matuojamas įvedus į makštį ir išeinamąją angą paviršinius

elektrodus Šie matavimai buvo paremti išeinamosios angos ir makšties spaudimo

Gauti rezultatai rodė kad DDR elektromiografijos duomenys padidėjo pilvo raumenų

susitraukimo metu DDR aktyvumas stipraus pilvo raumenų susitraukimo metu nesiskyrė nuo

išmatuoto maksimalaus DDR susitraukimo Išmatuotas pirmiau makšties ir išeinamosios angos slėgio

padidėjimas o po to ir pilvo Išvadose kalbama kad sveikiems tiriamiesiems valingas pilvo raumenų

aktyvumas sąlygojo DDR aktyvumą Dubens slėgio padidėjimas įvykęs prieš pilvo slėgio padidėjimą

parodo kad atsakas yra uţprogramuotas Pilvo raumenų treniravimas gali būti labai veiksmingas šių

sutrikimų gydyme ( Sapsford R R Hodges P W 2001)

34 Dubens dugno raumenų ir juosmens mobilumo priklausomybė grupėse

Atlikta nagrinėjamų rodiklių koreliacinė analizė parodė kad tiriamojoje grupėje tarp juosmens

mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių buvo tiesinė tiesioginė priklausomybė maţėjant

juosmens mobilumui maţėja ir dubens dugno raumenų jėga (16 pav) Koreliacijos koeficiento dydis

(r=0635) parodė vidutinio stiprumo statistiškai patikimą poţymių tarpusavio ryšį (plt005)

Dubens dugno raumenų ir juosmens mobilumo priklausomybę analizavo daugelis uţsienio

autorių Madill SJ ir McLean L tyrimo tikslas buvo nustatyti ar pilvo raumenų aktyvacija įtakoja

stiprų dubens dugno raumenų susitraukimą ir taip prisideda prie moterų šlapimo sulaikymo

mechanizmo Buvo siekiama nustatyti pilvo raumenų aktyvacijos lygį ir raumenų veiklos modelius

susijusius su valingais dubens dugno raumenų susitraukimais moterims neturinčioms dubens dugno

raumenų disfunkcijos

Tyrime dalyvavo 15 neturinčių dubens dugno raumenų disfunkcijos moterų Jos atliko tris

kiekvieno iš keturių pilvo raumenų maksimalius susitraukimus ir taip pat dubens dugno raumenų

susitraukimus gulimoje ant nugaros padėtyje Pilvo ir DDR veikla buvo registruojama

elektromiografijos pagalba o vidinis makšties spaudimas matuojamas naudojant modifikuotą

Femiscan zondą Tam tikras aktyvavimo modelis buvo pastebėtas kai skersinis vidinis ir tiesusis pilvo

raumenys dirbo su DDR prasidėjus maksimaliam vidiniam makšties slėgiui PFM veiklos vyravo

42

pradedant didėti makšties spaudimui o vėliau slėgio padidėjimas (iki 70 didţiausio galimo slėgio)

yra susijęs su kombinuota DDR skersinio pilvo tiesiojo ir vidinio įstriţinio raumenų veikla

Išvadose teigiama jog buvo nustatyti tam tikri pilvo raumenų veiklos modeliai kaip atsakas į

valingą dubens dugno raumenų susitraukimą moterims neturinčioms dubens dugno raumenų

disfunkcijos (2006)

Kontrolinės grupės dubens dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo

priklausomybė

-12

-1

-08

-06

-04

-02

0

02

04

06

-25 -2 -15 -1 -05 0 05 1 15 2 25

mmHg

cen

tim

etr

ai

12 pav Juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių tarpusavio priklausomybė

tiriamojoje grupėje

Tuo tarpu kontrolinės grupės juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių

tarpusavio ryšys buvo silpnas statistiškai nepatikimas (r=0192 plt005)

43

Kontrolinės grupės dubens dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo

priklausomybė

-12

-1

-08

-06

-04

-02

0

02

04

06

-25 -2 -15 -1 -05 0 05 1 15 2 25

mmHg

cen

tim

etr

ai

13 pav Juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių tarpusavio priklausomybė

kontrolinėje grupėje

Apibendrinant testavimo rezultatus galima teigti kad išlaikant juosmens mobilumą nėštumo

metu DDR jėga galinti turėti įtakos nėščiųjų epizodiniam šlapimo nelaikymui nemaţėja Esant

susilpnėjusiam ar pertemptam skersiniam pilvo raumeniui gali atsirasti liemens nestabilumas tiesiogiai

įtakojantis apatinės nugaros dalies skausmus bei disfunkcijas

Gautus šio tyrimo rezultatus galime traktuoti ir atvirkščiai ty nėštumo metu didelį dėmesį

skiriant dubens dugno raumenų aktyvacijai įtakojamas ir liemens stabilumas išlaikant dubens ndash

juosmens mobilumą

Tyrimai leidţia suprasti kad yra tam tikros sinergijos tarp pilvo ir DDR Manoma kad DDR

turi dvejopą funkciją dalyvauja liemens stabilumo palaikyme ir šlapimo ir išmatų šalinime bei

laikyme Šios raumenų sinergijos gali sėkmingai pasitarnauti DDR funkcijos sutrikimų reabilitacijoje

Juosmens ndash dubens regionui reikalingas stabilumas tam kad būtų galima pernešti krūvį

liemeniui ir viršutinėms galūnėms Tačiau tuo pačiu turi būti ir pakankamas mobilumas kad

uţtikrinti pakankamą judėjimą

44

IŠVADOS

1 Dubens dugno raumenų jėga nuo 28-tos iki 38-tos nėštumo savaitės kontrolinėje

grupėje maţėjo (plt005) o tiriamojoje liko panaši

2 Vertinant juosmens mobilumo kaitą nėštumo metu kontrolinėje grupėje nustatytas

reikšmingas sumaţėjimas (plt005) o tiriamojoje grupėje stebėta tik maţėjimo

tendencija

3 Jaunesnių nei 30 metų nėščiųjų grupėje juosmens mobilumas ir dubens dugno raumenų

jėga tiek 28-tą tiek ir 38-tą savaitę buvo statistiškai reikšmingai didesnė nei vyresnių

(plt005)

4 Juosmens mobilumas įtakoja dubens dugno raumenų funkcinę būklę išlaikant juosmens

mobilumą dubens dugno raumenų jėga nėštumo metu nemaţėja

45

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1 Izoliuotai aktyvinti dubens dugno raumenis nėštumo metu nėra tikslinga nes šių raumenų

susitraukimas dėl ilgalaikio palaipsniui didėjančio krūvio nėra pakankamai efektyvus

2 Dėka funkcinių ryšių nėštumo metu rekomenduojama didesnį dėmesį skirti kvėpuojamajai

diafragmai pilvo bei nugaros raumenims grąţinant ar lavinant dubens dugno raumenų

funkciją

3 Aktyvinant dubens dugno raumenis tikslinga į pratimų programą įjungti aktyvius dubens-

juosmens judesius akcentuojant kvėpavimą

4 Rekomenduojama nėštumo metu stabilizuoti liemenį Aktyvūs dubens-juosmens judesiai ne tik

išlaiko juosmens mobilumą bet ir stabilizuoja liemenį tiesiogiai susijusį su dubens dugno

raumenų funkciją

46

LITERATŪRA

1 Baumann L(2005) Kineziterapijos efektyvumas maţinant nugaros skausmus

nėštumo metu Magistro baigiamasis darbas Sporto biomedicinos fakultetas

Kineziterapijos ir sporto medicinos katedra ndash Kaunas 65p

2 J Buivydienė (2004) Nėštumo ir gimdymo įtaka dubens dugno raumenų funkcijai

Magistro baigiamasis darbas Kauno medicinos universitetas Visuomenės sveikatos

fakultetas kineziologijos ir sporto medicinos katedra - Kaunas 50p

3 Zachovajevas P Zachovajevienė B Baltaduonienė D Tadaravičiūtė R (2007)

Moterų kurias kamuoja įtampos šlapimo nelaikymas dubens dugno raumenų

lavinimo kineziterapijos metodais veiksmingumas Sveikatos mokslai Volume 17

Number 7

4 Barr KP Griggs M Cadly T (2005)Lumbar stabilization American Journal of

Physical Medicine and Rehabilitation 6473-480

5 Bastiaenen Caroline HG Rob A de Bie Wolters Pieter MJC Janneke M

Bastiaanssen Aldegonda BA Klabbers ir kt (2004) Treatment of pregnancy

related pelvic girdle andor low back pain after delivery design of a randomized

clinical trial within a comprehensive prognostic cohort study BMC Public

HealthDec 244(1)67

6 Beazel J R (2004) Lumbar pelvis and hip examination with emphasis on function

of the lower quarter University of Virginia Healthsouth APTA Presentation

Chicago

7 Boslash K Talseth T Holme I (1999) Single blind randomised controlled trial of

pelvic floor exercises electrical stimulation vaginal cones and no treatment in

management of genuine stress incontinence in women BMJ 318 487minus493

8 Bo K amp Braekken IH (2005) PFMT in treatment and prevention of POP (POP

study) National Library of Medicine December

9 Bo K amp Sherburn M (2005) Evaluation of female pelvic-floor muscle function

and strength Phys Ther 85269 ndash282

10 Bo K amp Stien R (1994) Needle EMG registration of striated urethral wall and pelvic

floor activity patterns Neurourol amp Urodyn 1335-41

11 Burgio K L Robinson J C Engel B T (1986) The role of biofeedback in

Kegel exercise training for stress urinary incontinence American Journal of

Obstetrics and Gynaecology 1 (154) 58minus64

47

12 Burgio K L Zyczynski H Locher J L et al (2003) Urinary Incontinence in the

12-Month Postpartum Period Obstetrics and Gynecology 6 (102) 1291minus1298

13 Carriegravere B (1998) The Swiss Ball Theory Basic Exercises and Clinical

Application New York Springer

14 Carriegravere B (2002) Fitness for the Pelvic Floor New York Thieme

15 Chiarelli P (1995) Womenlsquos Waterworks ndash Curing Incontinence Snohomish WA

Khera Publications

16 Chiarelli J Cockburn J (2002) Promoting urinary continence in women after

delivery randomised controlled trial BMJ 324 1241minus1244

17 Cornella JL (2004) Management in stress urinary incontinence Rev Urol 6(suppl

5)S18-S25

18 DeLancey J Ashton-Miller J Howard D et al (2001) The functional anatomy

of the female pelvic floor and stress continence control system Scand J Urol

Nephrol Suppl(207)17

19 De Lancey J Richardson A (1992) Anatomy of genital support In Benson T

ed Female Pelvic Floor Disorders New York Norton Medical Books

20 Dumoulin C Lemieux M C Bourbonnais D et al (2004) Physiotherapy for

Persistent Postnatal Stress Urinary Incontinence A Randomized Controlled Trail

Obstetrics and Gynecology 3 (104) 504minus510

21 Ewings P S Spencer S Marsh H et al (2005) Obstetric risk factors for urinary

incontinence and preventative pelvic floor exercises Cohort study and nested

randomized controlled trial Journal of Obstetrics and Gynaecology August 25(6)

558 ndash 564

22 Franklin E (2003) Pelvic Power mindbody exercises for strength flexibility

posture and balance for men and women New Jersey Elysian Editions

23 Freedmann F B (2000) Aqua Yoga London Lorenz books

24 Freeman RM (2004) The role of pelvic floor muscle training in urinary

incontinence BJOG an International Journal of Obstetrics and Gynaecology

December Vol 111 Supplement 1 pp 37ndash40

25 Goldberg RP Effects of pregnancy and childbirth on pelvic floor (2007) Springer

London 172 p

26 Grodstein F Fretts F Lifford K Resnick N Curhan G (2003) Association of

age race and obstetric history with urinary symptoms among women in the Nurses

Health Study Americian Journal of Obstetrics and Gynecology 2 (189) 428minus434

48

27 Gutke A (2007) Pelvic Girdle Pain and Lumbar Pain in Relation to Pregnancy

Department of Health and Society Division of Physiotherapy Faculty of Health

Sciences Linkoumlping University Sweden

28 Handa V L Pannu H K Siddique S et al (2003) Architectural Differences in

the Bony Pelvis of Women With and Without Pelvic Floor Disorders Obstetrics

and Gynecology 6 (102) 1283minus1290

29 Hannestad Y S Lie R T Rortveit G Hunskaar S (2004) Familial risk or

urinary incontinence in women population based cross sectional study BMJ 329

889minus891

30 Hulme J A (2002) Pelvic Pain and Low Back Pain A Handbook for Self Care amp

Treatment Montana Phoenix Publishing Co

31 Jones RC (1999) Muscle Balance and Dynamic Stability in Womens Health

Conference Paper Pelvic Stability in Pregnancy and Post Partum Dublin

32 Kim S Harvey M A Johnston S (2005) A Review of the Epidemiology and

Pathophysiology of Pelvic Floor Dysfunction Do Racial Differences Matter

Journal of Obstetrics and Gynaecology Canada 3 (27) 251minus259

33 Konstantinos H Eleni K and Dimitrios H (2006) Dilemmas in the management

of female stress incontinence the role of pelvic floor muscle training Int Urol

Nephrol

34 Kuhnert Ch (2005) Munich Pelvic floor training program Tecsana ltd Munich

35 Kulig K Powers Ch M Landel R F Hungwen Ch Fredericson M Guillet M

and Butts K Segmental lumbar mobility in individuals with low back pain in vivo

assessment during manual and self-imposed motion using dynamic MRI (2007)

BMC Musculoskelet Disord 8 8

36 Laycock J Jerwood D (2001) Pelvic Floor Muscle Assessment The Perfect

Scheme Physiotherapy 12 (87) 631minus642

37 Lockstad Harry MC(2003) Prevence of Back Pain during Pregnancy Spine Apr

1530 (8)983-91

38 Madill SJ McLean L (2006) Relationship between abdominal and pelvic floor

muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle contractions

in healthy continent women Neurourol Urodyn25(7)722-30

39 Magee D J Orthopedic Physical Assessment WB Saunders Company 2002

1020 p

40 Meyer S Hohlfeld P Achtari C De Grandi P (2001) Pelvic Floor Education

After Vaginal Delivery Obstetrics and Gynecology 5 (97) 673minus677

49

41 Mens JM Vleeming A Snijders CJ Koes BW Stam HJ (2001) Reliability

and validity of the actine straight leg raise test in pasterior pelvic pain since

pregnancy Spine 261167-1171

42 Moslashrkved S Boslash K (1997) The effect of postpartum pelvic floor muscle exercise

in the prevention and treatment of urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 4 (8) 217minus222

43 Moen MH Kogstad O Hansen JH ir kt (1990) Pelvic girdle relaxation

Clinical Presentation Tidsskr Nor Laegeforen 110 2211 ndash 2

44 Mohr Joan D (1990) Management of the trunk in adult hemiplegia The Bobash

concetion Topic in neurology APTA

45 Morin M Dumoulin C Bourbonnais D et al (2004) Pelvic floor maximal

strength using vaginal digital assessment compared to dynamometric measurements

Neurourol Urodyn 23336 ndash341

46 Moslashrkved S Boslash K Schei B Salvesen K Aring (2003) Pelvic Floor Muscle

Training During Pregnancy to Prevent Urinary Incontinence A Single-Blind

Randomized Controlled Trial Obstetrics and Gynecology 2 (101) 313minus319

47 Moses S (2008) Schobers Test Family Practice Notebook LLC

48 Neumann PB Grimmer KA and Deenadayalan Y (2006) Pelvic floor muscle

training and adjunctive therapies for the treatment of stress urinary incontinence in

women a systematic review BMC Womenrsquos Health 611

49 Nygaard I E Glowacki C Saltzman C L (1996) Relationship Between Foot

Flexibility and Urinary Incontinence in Nulliparous Varsity Athletes Obstetrics and

Gynecology 6 (87) 1049minus1051

50 Ostergaard M Thomsen BJ (1992) Pelvic insufficiency during pregnancy

Ugeskr Laeger 154 3568 ndash 72

51 Osgaard HC Zetherstrom G Hansson E (1994) The posterior pelvic pain

provocation test in pregnant women Eur Soine J3258 ndash 260

52 Persson J Woslashlner-Hanssen P Rydhstroem H (2000) Obstetric Risk Factors for

Stress Urinary Incontinence A Population-Based Study Obstetrics and

Gynecology 3 (96) 441minus445

53 Reilly E T C Freeman R M Waterfield M R et al (2002) Prevention of

postpartum stress incontinence in primigravidae with increased bladder neck

mobility a randomised controlled trial of antenatal pelvic floor exercises BJOG an

international journal of obstetrics and gynaecology 1 (109) 68minus76

50

54 Richardson CA Hodges P Hides J (2005) Therapeutic exercise for liumbopelvic

stabilizationChurchill Livingstone Harcourt Publishers 12 p

55 Sabino J Grauer J (2008) N Pregnancy and low back pain Curr Rev

Musculoskelet Med 1137ndash141

56 Sapsford R (2001) The Pelvic Floor A clinical model for function and

rehabilitation Physiotherapy 12 (87) 620minus630

57 Sapsford RR (2004) Rehabilitation of pelvic floor muscles utilizing trunk

stabilization Man Ther Feb9(1)3-12

58 Sapsford RR Hodges P W (2001) Contraction of the pelvic floor muscles during

abdominal maneuvers Arch Phys Med Rehabil Aug 82(8)1081-8

59 Sapsford RR Hodges PW Richardson

CA Cooper

DH Markwell

SJ Jull

GA

(2001) Co-activation of the abdominal and pelvic floor muscles during voluntary

exercises Neurourol Urodynam 2031-42 Wiley-Liss Inc

60 Sapsford RR Hodges PW Richardson CA Cooper DA Markwell SJ amp Jull GA

(1997) Activation of puboccygeus during a variety of isometric abdominal

exercises Abstract 115 ICS Yokohama

61 Shelly E (2005) The pelvic floor Hall C M Brody L Th Therapeutic Exercise

Moving Toward Function (p 402ndash435) USA Lippincott Williams amp Wilkins

62 Sihvonen T Huttunen M Makkonen M Airaksinen O (1998) Functional

Changes in Back Muscle Activity Correlate With Pain Intensity and Prediction of

Low Back Pain During Pregnancy Arch Phys Med Rehabil Vol 79 October

63 Smith R Appell R Fenner D et al Clinical management of urinary incontinence

in women APGO Educational Series on Womenrsquo s Health Issues 2007 March 1

64 Steacutephanie J Madill Linda McLean (2006)Relationship between abdominal and

pelvic floor muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle

contractions in healthy continent women Urodynam 25722-730

65 Vickers D amp Davila GW Kegel Exercises and Biofeedback (2006) Springer

London 303-310

66 Urquhart D M Hodges P W Allen T J Story I H (2005) Abdominal muscle

recruitment during a range of voluntary exercises Man Ther May10(2)144-53

67 Wilson P D Herbison G P (1998) A randomized controlled trial of pelvic floor

muscle exercises to treat postnatal urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 5 (9) 257-264

51

68 Woodman PJ amp Graney DO (2002) Anatomy and physiology of the female

perineal body with relevance to obstetrical injury and repair Clinical anatomy

15321ndash334

Page 33: KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS ... · raumenų inervacija (Woodman, PJ. ir Graney, D.O., 2002). DDR griaučių raumenų sudėtį įeina 33% greitųjų ir 67% lėtųjų

33

223 Juosmens mobilumo vertinimas

Šoberio testo pagalba matuojamas juosmeninės stuburo srities mobilumas (ţr 7 pav)

nuo klubakaulio keterų išvedama linija link stuburo paţymimas taškas S2 stuburo slankstelio

lygyje

paţymima 10 cm į viršų

paţymima 5 cm ţemyn

po to tiriamoji lenkiasi į priekį

vėl matuojamas atstumas tarp taškų (Moses S 2008)

Jei atstumas padidėja 5 cm ndash normalus juosmens mobilumas o jei lt4cm ndash juosmens

mobilumas sumaţėjęs Skirtumas tarp dviejų matavimų parodo juosmens mobilumą Yra keletas

problemų susijusių su šiuo tyrimo metodu Pavyzdţiui yra abejonių šio testo patikimumu Literatūroje

yra įrodymų kad bandymai grindţiami orientyrų apčiuopa neduoda patikimų rezultatų Be to

paţymėti ant paciento odos taškai ir išmatuoti atstumai tarp jų yra netinkamas būdas įvertinti

segmentinį mobilumą nes jis gali būti įtakojamas fascijos odos ir riebalinio audinio

Auksinis standartas galėtų būti stereofotogrametrinė analizė siekiant nustatyti kaulų judėjimą

Ši procedūra atliekama vietinės anestezijos pagalba implantavus į odą tam tikrą aparatą (Magee D J

2002)

Nėštumo metu daugelio tyrimo metodų negalima atlikti dėl tam tikrų apribojimų ir įvairios

rizikos Šiame tyrime pasirinktas Šoberio testas juosmens mobilumo vertinimui yra neinvazinė

procedūra nėra ţalingas ar rizikingas tyrimo metodas nėštumo metu

as

as

15cm

7 pav Šoberio testo procedūra

34

224 Matematinės statistikos metodai

Tyrimo metu gauti duomenys apdoroti SPSS 130 for Windows kompiuterine programa

Kiekybiniams kintamiesiems įvertinti buvo skaičiuojami aritmetiniai vidurkiai standartiniai

nuokrypiai ir vidurkių paklaidos Priklausomų ir nepriklausomų imčių vidurkių reikšmių skirtumų

reikšmingumas kai tiriamųjų imtis buvo daugiau kaip 15 skaičiuojamas pagal Stjudento t kriterijų Jei

tiriamųjų imtis buvo maţiau kaip penkiolika buvo taikomas neparametrinis Vilkoksono testas (z)

priklausomoms imtims ir Manio-Vitnio testas (z) nepriklausomoms imtims Nagrinėjamų rodiklių

ryšiams tirti buvo skaičiuojamas Pirsono koreliacijos koeficientas (r) Skirtumas kai plt005 buvo

vertinamas kaip statistiškai patikimas Dydţiai pateikiami kaip aritmetiniai vidurkiai ( x ) plusmn

standartinės vidurkio įverčio paklaidos ( Sx )

23 Taikytos metodikos aprašymas

Tiriamajai grupei buvo taikyta sveikatingumo programa baseine atitinkančiame Lietuvos

higienos normą (Lietuvos higienos norma HN 1092005 Baseinai Įrengimo ir prieţiūros saugos

sveikatai reikalavimai)Vandens temperatūra 32-33 ordm C pH ndash 68-72 liekamojo aktyvaus chloro

koncentracija vandenyje palaikoma nuo 03 iki 10 mgl

Sveikatingumo programos metu nėščiosioms buvo taikyta stuburo stabilizavimo pratimų

programa įjungiant aktyvius dubens-juosmens judesius ir diafragminį kvėpavimą Ši programa paremta

Tansberger aprašyta pratimų metodika (Carriere B 1998) Jos esmė ndash egzistuojantis funkcinis ryšys

tarp diafragmos pilvo dubens dugno ir nugaros raumenų kurie reciprokinės inervacijos principu dirba

kaip vienas funkcinis vienetas Tiriamosios lankė uţsiėmimus 2 kartus per savaitę Uţsiėmimo trukmė

buvo 45 minutės pratimai atliekami vidutiniu tempu po 8-10 kartojimų Vieno uţsiėmimo metu

pratimus atliko 2-3 moterys Buvo taikomi

Kvėpavimo pratimai

Atliekami aktyvūs dubens-juosmens judesiai derinant su diafragminiu kvėpavimu bei

išlaikant juosmens linkį neutralioje padėtyje Įkvėpimo metu diafragmai leidţiantis ţemyn dubuo

sukamas pirmyn atpalaidavus pilvo sienos raumenis ir įtempiant nugaros raumenis (dubuo sukamas iki

fiziologinio juosmens linkio) Iškvėpimo metu dubuo sukamas atgal aktyvuojant skersinį pilvo

raumenį ir tempiant nugaros raumenis Šie aktyvūs dubens-juosmens judesiai atliekami įvairiose

pradinėse padėtyse

Pilvo raumenų stiprinimo pratimai

Nugaros tempimo pratimai

35

3 REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

31 Tiriamųjų juosmens mobilumo testavimo duomenys

Įvertinus gautus tyrimo rezultatus paaiškėjo kad 28-tą nėštumo savaitę juosmens mobilumo

vidurkis tiriamojoje grupėje buvo 848plusmn016 cm o kontrolinėje grupėje ndash 857plusmn019 cm Abiejų grupių

vidurkiai buvo panašūs (pgt005)

Antrojo testavimo metu ty 38-tą nėštumo savaitę kontrolinėje grupėje nustatytas statistiškai

patikimas juosmens mobilumo sumaţėjimas (plt005) kuris sudarė 2003plusmn186 Kontrolinės grupės

nagrinėjamo rodiklio vidutinė reikšmė buvo 685plusmn022 cm Tuo tarpu atlikus tiriamosios grupės

pakartotinio testavimo rezultatų analizę nustatėme neţymų (pgt005) juosmens mobilumo sumaţėjimą

(206plusmn096) Šios grupės vidurkis buvo 828plusmn013 cm Palyginus abiejų grupių juosmens mobilumo

testavimo duomenis nustatytas statistiškai patikimas skirtumas (plt005)

Gautus rezultatus galima paaiškinti tuo kad tiriamosios grupės moterims sveikatingumo

programoje dominavo dubens ndash juosmens mobilumo pratimai

Juosmens mobilumas

828848

685

857

4

5

6

7

8

9

10

28 savaitė 38 savaitė

Am

pli

tud

ė

cen

tim

etr

ai

Tiriamoji gr

Kontrolinė gr

plt005

kontrolinės grupės abiejų tyrimų vidurkiai skiriasi statistiškai patikimai (plt005)

8 pav Juosmens mobilumo vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę

36

Daugelis pilvo raumenis lavinančių pratimų yra įtraukiami į nugaros skausmo ir kitų griaučių

raumenų sistemos sutikimų reabilitavimo programas Buvo atlikta keletas tiriamųjų darbų apie visų

pilvo raumenų aktyvavimą ir įtaką tam tikriems regionams Vienas iš jų tyrimas parodė kad vidinis

apatinės pilvo sienos vidinės krypties judesys gulint ant nugaros nepriklausomai nuo kitų pilvo

raumenų labiausiai įtakoja skersinio pilvo raumens aktyvumą (Urquhart DMir kt 2005)

32 Nėščiųjų dubens dugno raumenų vertinimo duomenys

Vertinant DDR jėgą perineometru 28-tą nėštumo savaitę nustatyta kad tiriamosios ir

kontrolinės grupės testų rezultatai buvo panašūs (pgt005) kontrolinės grupės DDR jėga buvo

1277plusmn030 mmHg tiriamosios grupės ndash 1273plusmn042 mmHg

Antrojo testavimo metu tiriamojoje grupėje DDR jėga statistiškai patikimai nesiskyrė

(pgt005) ir jėgos sumaţėjimas sudarė tik 149plusmn172 o vidurkis buvo lygus 1247plusmn042 mmHg

Kontrolinėje grupėje sumaţėjimas siekė net 2542 plusmn24 jėgos vidurkis buvo lygus 95plusmn026 mmHg

Nustatyta kad 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę DDR jėga kontrolinėje grupėje statistiškai patikimai

skyrėsi (plt005)

DDR jėga

1273 12471277

95

4

6

8

10

12

14

28 savaitė 38 savaitė

mm

Hg

Tiriamoji gr

Kontrolinė gr

plt005

kontrolinės grupės abiejų tyrimų vidurkiai skiriasi statistiškai patikimai (plt005)

9 pav DDR jėgos vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę

37

Gautus rezultatus galima komentuoti taip kad šios grupės moterims sveikatingumo

programos metu atliekant dubens sukamuosius judesius ir juos suderinus su kvėpavimu lengviau

aktyvuojasi ir stiprėja DDR

Lyginant mūsų tyrime gautus duomenis su uţsienio autorių duomenimis rezultatai yra

panašūs 2001m atlikto tyrimo metu buvo tiriamas pilvo raumenų atsakas (elektromiografijos metodu)

į valingą DDR susitraukimą Tiriamosios sutraukinėjo DDR trijose padėtyse gulint ant nugaros

Visoms tiriamosioms pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas padidėjo virš pradinio taško

atliekant DDR susitraukimus maţiausiai vienoje iš padėčių Skersinio pilvo raumens

elektromiografijos aktyvumas buvo didţiausias liemens lenkimo padėtyje o skersinio pilvo raumens

aktyvumas buvo didesnis uţ tiesiojo pilvo raumens aktyvumą liemens tiesimo padėtyje

Buvo atliktas papildomas elektromiografijos tyrimas kurio metu buvo registruojamas

gaktinio stuburgalio raumens ir pilvo raumenų aktyvumas atliekant tris skirtingus submaksimalius

izometrinius pilvo raumenų pratimus Šio eksperimentinio tyrimo metu nustatytas gaktinio stuburgalio

raumens aktyvumo padidėjimas su kiekvienu pilvo raumenų susitraukimu

Rezultatai rodo kad pilvo raumenų aktyvumas yra normalus atsakas į DDR veiklą

tiriamosioms be DDR sutrikimų ir leidţia manyti kad specifinė pilvo raumenų veikla aktyvuoja DDR

( Sapsford RR ir kt 2001)

Skiriant dubens dugno raumenų pratimus dubens dugno raumenų disfunkcijos gydyme

daţnai pabrėţiamas pilvo raumenų atpalaidavimas Šio atlikto tyrimo tikslas buvo ištirti sąveiką tarp

atskirų raumenų pilvo ir dubens dugno raumenų veiklos ir vidinio pilvo spaudimo poveikį raumenų

veiklai naudojant paviršinę ir vidinę raumenų elektromiografiją Tiriamosios buvo tiriamos gulimoje

ant nugaros ir stovimoje padėtyse Rezultatai parodė kad transversus abdominis (TP) ir obliquus

internus (OI) buvo atliekami per visą dubens dugno raumenų susitraukimus Rezultatai parodė kad

skersinis ir vidinis įstriţinis raumuo į veiklą buvo įtraukiami visos dubens dugno raumenų veiklos

metu Dėl šių prieţasčių buvo neįmanoma efektyviai sutraukti dubens dugno raumenų išlaikant

atpalaiduotus pilvo raumenis Vidutinis vidaus pilvo spaudimo padidėjimas 10 mmHg (gulimoje ant

nugaros padėtyje) buvo uţregistruotas maksimalus dubens raumenų susitraukimas Maksimalaus

dubens dugno raumenų susitraukimo metu vidinis pilvo spaudimas vidutiniškai pakildavo 10 mmHg

(gulint ant nugaros)

Šie rezultatai rodo kad atliekant dubens dugno raumenų pratimus patarimai atpalaiduoti

pilvo sieną yra netinkami ir gali neigiamai paveikti pratimų atlikimą (Neumann P ir Gill V 2002)

38

33 Skirtingo amţiaus nėščių moterų juosmens mobilumo ir dubens dugno

raumenų jėgos vertinimo duomenys

Jaunesnių nei 30 m nėščiųjų grupėje juosmens mobilumas tiek pirmo tiek ir pakartotinio

tyrimo metu buvo statistiškai reikšmingai (plt005) didesnis nei vyresnių (ţr 10 pav) 28-tą nėštumo

savaitę jaunesnių nei 30 m grupėje juosmens mobilumas buvo 869plusmn014 cm o vyresniųjų ndash

803plusmn022 cm Atlikus tyrimą 38-tą savaitę jaunesnių grupėje gautas statistiškai reikšmingas juosmens

mobilumo sumaţėjimas - 95plusmn174 (plt005) Vyresnių grupėje pakartotinai atlikus testavimą

nustatytas reikšmingas rezultatų pokytis - 1567plusmn329 (plt005) Nėštumo pabaigoje vyresnių moterų

juosmens mobilumas sumaţėjo iki ndash 68plusmn037 cm Gautus duomenis galime paaiškinti amţiaus ir

mobilumo maţėjimo priklausomybe

Juosmens mobilumas

782

869

68

803

4

5

6

7

8

9

10

28 savaitė 38 savaitė

Am

pli

tud

ė

cen

tim

etr

ai

le 29 m

ge 30 m

plt005 plt005

10 pav Juosmens mobilumo vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę skirtingo amžiaus

grupėse

Jaunesnių nei 30 m nėščiųjų grupėje DDR jėga abiejų testavimų metu buvo statistiškai

reikšmingai didesnė nei vyresnių (plt005) (ţr 11 pav) 28-tą nėštumo savaitę jaunesnių moterų

grupėje DDR jėga buvo lygi 1304plusmn028 mmHg o vyresnių ndash 1187plusmn052 mmHg 38-tą savaitę

jaunesnių grupėje DDR jėgos rodikliai buvo ndash 114plusmn032 mmHg o vyresnių ndash 973plusmn075 mmHg

Abiejų tyrimų vidurkių skirtumai tiek tiriamojoje tiek ir kontrolinėje grupėje buvo statistiškai patikimi

(plt005) Tyrimų rezultatai parodė kad vyresnių tiriamųjų DDR jėgos sumaţėjimo pokytis sudarė

39

1857plusmn432 ir buvo reikšmingai didesnis nei jaunesnių moterų grupėje (plt005) Pastarųjų

testuojamų raumenų jėgos sumaţėjimo pokytis siekė 1175plusmn243

Apie amţiaus įtaką DDR funkcinei būklei savo tyrimų išvadose teigia ir daugelis uţsienio

autorių Viename iš jų Grodstein ir kiti (2003) nurodė kad DDR disfunkcija paplitusi tarp moterų

kurios gimdė vyresnio amţiaus ir kurios buvo jaunesnės pirmo gimdymo metu

DDR jėga

1304

1141187

973

3

5

7

9

11

13

15

28 savaitė 38 savaitė

mm

Hg

le 29 m

ge 30 m

plt005 plt005

11 pav DDR jėgos vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę skirtingo amžiaus grupėse

Vertinant sveikatingumo programos poveikio efektyvumą juosmens mobilumui ir dubens

dugno raumenų jėgai jaunesnių nei 30 grupėje moterų kurioms buvo taikytas poveikis abiejų tyrimų

rezultatai buvo panašūs (pgt005) juosmens mobilumo vidutinės reikšmės sumaţėjimas siekė tik

138plusmn1 o DDR jėgos - 055plusmn203 (ţr 2 lentelė) Jaunesnių moterų kurioms poveikis netaikytas

pirmo ir antro testavimo rezultatai skyrėsi statistiškai reikšmingai (plt005) juosmens mobilumo

vidutinės reikšmės sumaţėjimas sudarė 1879plusmn210 o DDR jėgos - 2455plusmn268 38-tą savaitę gauti

rezultatai parodė statistiškai patikimą skirtumą tarp jaunesnių moterų grupės taikant poveikį ir

netaikant (plt005)

Tyrimų duomenų analizė parodė kad vyresnių nei 30 metų grupėje taikant ir netaikant

sveikatingumo programos poveikį pirmo ir antro testavimo juosmens mobilumo vidutinės reikšmės

statistiškai reikšmingai skyrėsi (plt005) Atlikus tyrimą 38 savaitę grupėje kur poveikis nebuvo

taikytas juosmens mobilumo sumaţėjimas sudarė 2293plusmn383 o grupėje kur sveikatingumo

40

programos poveikis buvo taikytas minėtas rodiklio sumaţėjimas siekė 477plusmn098 Abiejose vyresnių

moterų grupėse juosmens mobilumo pokytis buvo statistiškai patikimas (plt005)

Grupėje kuri nelankė uţsiėmimų baseine abiejų testavimų DDR jėgos vidurkiai statistiškai

patikimai skyrėsi (plt005) 38 savaitę registruotas jėgos sumaţėjimas sudarė 2746plusmn520 Grupėje

kuri lankė uţsiėmimus nagrinėjamo rodiklio sumaţėjimas nebuvo statistiškai reikšmingas (pgt005) ir

siekė 524plusmn252

Analizuojant pakartotinio testavimo nėštumo pabaigoje rezultatus matome kad dubens dugno

raumenų jėga šioje amţiaus grupėje statistiškai patikimai buvo didesnė moterų kurioms buvo taikytas

poveikis (1233plusmn071 cm) palyginus su nėščiosiomis kurios nedalyvavo sveikatingumo programoje

(8plusmn068 cm) (plt005)

Apibendrinant gautus statistiškai patikimus rezultatus galima teigti kad tiek jaunesnėms tiek

vyresnėms nei 30 m moterims sveikatingumo programos poveikis buvo efektyvus dubens dugno

raumenų funkcinei būklei ir juosmens mobilumo išlaikymui nėštumo metu (plt005)

2 lentelė

Sveikatingumo programos pratimų įtaka juosmens mobilumui ir dubens dugno

raumenų jėgai skirtingo amžiaus moterims nėštumo metu

Tiriamosios

Juosmens mobilumas (cm) Dubens dugno raumenų jėga (mmHg)

28 savaitė 38 savaitė

Skirtumo

reikšming

umas

28 savaitė 38 savaitė

Skirtumo

reikšming

umas

le29 m

Be

poveikio 898plusmn02 729plusmn024 plt005 1348plusmn046 1014plusmn046 plt005

Taikant

poveikį 846plusmn019 829plusmn018 pgt005 1267plusmn034 125plusmn028 pgt005

Skirtumo

reikšmingu

mas

pgt005 plt005 - pgt005 plt005 -

ge 30 m

Be

poveikio 761plusmn02 583plusmn025 plt005 1111plusmn068 8plusmn068 plt005

Taikant

poveikį 867plusmn033 825plusmn031 plt005 13plusmn063 1233plusmn071 pgt005

Skirtumo

reikšmingu

mas plt005 plt005 - pgt005 plt005 -

Rodikliai

41

Daugelis autorių įvairiuose literatūros šaltiniuose skelbia panašius rezultatus apie dubens

dugno raumenų pilvo nugaros raumenų ir diafragmos funkcinius ryšius

Sapsford R R ir Hodges P W atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti ar valingas pilvo raumenų

susitraukimas yra susijęs su dubens dugno raumenų aktyvumu DDR aktyvumas buvo matuojamas

atliekant skirtingo intensyvumo pilvo raumenų susitraukimus gulimoje ir sėdimoje padėtyse DDR

elektromiografinis aktyvumas buvo matuojamas įvedus į makštį ir išeinamąją angą paviršinius

elektrodus Šie matavimai buvo paremti išeinamosios angos ir makšties spaudimo

Gauti rezultatai rodė kad DDR elektromiografijos duomenys padidėjo pilvo raumenų

susitraukimo metu DDR aktyvumas stipraus pilvo raumenų susitraukimo metu nesiskyrė nuo

išmatuoto maksimalaus DDR susitraukimo Išmatuotas pirmiau makšties ir išeinamosios angos slėgio

padidėjimas o po to ir pilvo Išvadose kalbama kad sveikiems tiriamiesiems valingas pilvo raumenų

aktyvumas sąlygojo DDR aktyvumą Dubens slėgio padidėjimas įvykęs prieš pilvo slėgio padidėjimą

parodo kad atsakas yra uţprogramuotas Pilvo raumenų treniravimas gali būti labai veiksmingas šių

sutrikimų gydyme ( Sapsford R R Hodges P W 2001)

34 Dubens dugno raumenų ir juosmens mobilumo priklausomybė grupėse

Atlikta nagrinėjamų rodiklių koreliacinė analizė parodė kad tiriamojoje grupėje tarp juosmens

mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių buvo tiesinė tiesioginė priklausomybė maţėjant

juosmens mobilumui maţėja ir dubens dugno raumenų jėga (16 pav) Koreliacijos koeficiento dydis

(r=0635) parodė vidutinio stiprumo statistiškai patikimą poţymių tarpusavio ryšį (plt005)

Dubens dugno raumenų ir juosmens mobilumo priklausomybę analizavo daugelis uţsienio

autorių Madill SJ ir McLean L tyrimo tikslas buvo nustatyti ar pilvo raumenų aktyvacija įtakoja

stiprų dubens dugno raumenų susitraukimą ir taip prisideda prie moterų šlapimo sulaikymo

mechanizmo Buvo siekiama nustatyti pilvo raumenų aktyvacijos lygį ir raumenų veiklos modelius

susijusius su valingais dubens dugno raumenų susitraukimais moterims neturinčioms dubens dugno

raumenų disfunkcijos

Tyrime dalyvavo 15 neturinčių dubens dugno raumenų disfunkcijos moterų Jos atliko tris

kiekvieno iš keturių pilvo raumenų maksimalius susitraukimus ir taip pat dubens dugno raumenų

susitraukimus gulimoje ant nugaros padėtyje Pilvo ir DDR veikla buvo registruojama

elektromiografijos pagalba o vidinis makšties spaudimas matuojamas naudojant modifikuotą

Femiscan zondą Tam tikras aktyvavimo modelis buvo pastebėtas kai skersinis vidinis ir tiesusis pilvo

raumenys dirbo su DDR prasidėjus maksimaliam vidiniam makšties slėgiui PFM veiklos vyravo

42

pradedant didėti makšties spaudimui o vėliau slėgio padidėjimas (iki 70 didţiausio galimo slėgio)

yra susijęs su kombinuota DDR skersinio pilvo tiesiojo ir vidinio įstriţinio raumenų veikla

Išvadose teigiama jog buvo nustatyti tam tikri pilvo raumenų veiklos modeliai kaip atsakas į

valingą dubens dugno raumenų susitraukimą moterims neturinčioms dubens dugno raumenų

disfunkcijos (2006)

Kontrolinės grupės dubens dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo

priklausomybė

-12

-1

-08

-06

-04

-02

0

02

04

06

-25 -2 -15 -1 -05 0 05 1 15 2 25

mmHg

cen

tim

etr

ai

12 pav Juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių tarpusavio priklausomybė

tiriamojoje grupėje

Tuo tarpu kontrolinės grupės juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių

tarpusavio ryšys buvo silpnas statistiškai nepatikimas (r=0192 plt005)

43

Kontrolinės grupės dubens dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo

priklausomybė

-12

-1

-08

-06

-04

-02

0

02

04

06

-25 -2 -15 -1 -05 0 05 1 15 2 25

mmHg

cen

tim

etr

ai

13 pav Juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių tarpusavio priklausomybė

kontrolinėje grupėje

Apibendrinant testavimo rezultatus galima teigti kad išlaikant juosmens mobilumą nėštumo

metu DDR jėga galinti turėti įtakos nėščiųjų epizodiniam šlapimo nelaikymui nemaţėja Esant

susilpnėjusiam ar pertemptam skersiniam pilvo raumeniui gali atsirasti liemens nestabilumas tiesiogiai

įtakojantis apatinės nugaros dalies skausmus bei disfunkcijas

Gautus šio tyrimo rezultatus galime traktuoti ir atvirkščiai ty nėštumo metu didelį dėmesį

skiriant dubens dugno raumenų aktyvacijai įtakojamas ir liemens stabilumas išlaikant dubens ndash

juosmens mobilumą

Tyrimai leidţia suprasti kad yra tam tikros sinergijos tarp pilvo ir DDR Manoma kad DDR

turi dvejopą funkciją dalyvauja liemens stabilumo palaikyme ir šlapimo ir išmatų šalinime bei

laikyme Šios raumenų sinergijos gali sėkmingai pasitarnauti DDR funkcijos sutrikimų reabilitacijoje

Juosmens ndash dubens regionui reikalingas stabilumas tam kad būtų galima pernešti krūvį

liemeniui ir viršutinėms galūnėms Tačiau tuo pačiu turi būti ir pakankamas mobilumas kad

uţtikrinti pakankamą judėjimą

44

IŠVADOS

1 Dubens dugno raumenų jėga nuo 28-tos iki 38-tos nėštumo savaitės kontrolinėje

grupėje maţėjo (plt005) o tiriamojoje liko panaši

2 Vertinant juosmens mobilumo kaitą nėštumo metu kontrolinėje grupėje nustatytas

reikšmingas sumaţėjimas (plt005) o tiriamojoje grupėje stebėta tik maţėjimo

tendencija

3 Jaunesnių nei 30 metų nėščiųjų grupėje juosmens mobilumas ir dubens dugno raumenų

jėga tiek 28-tą tiek ir 38-tą savaitę buvo statistiškai reikšmingai didesnė nei vyresnių

(plt005)

4 Juosmens mobilumas įtakoja dubens dugno raumenų funkcinę būklę išlaikant juosmens

mobilumą dubens dugno raumenų jėga nėštumo metu nemaţėja

45

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1 Izoliuotai aktyvinti dubens dugno raumenis nėštumo metu nėra tikslinga nes šių raumenų

susitraukimas dėl ilgalaikio palaipsniui didėjančio krūvio nėra pakankamai efektyvus

2 Dėka funkcinių ryšių nėštumo metu rekomenduojama didesnį dėmesį skirti kvėpuojamajai

diafragmai pilvo bei nugaros raumenims grąţinant ar lavinant dubens dugno raumenų

funkciją

3 Aktyvinant dubens dugno raumenis tikslinga į pratimų programą įjungti aktyvius dubens-

juosmens judesius akcentuojant kvėpavimą

4 Rekomenduojama nėštumo metu stabilizuoti liemenį Aktyvūs dubens-juosmens judesiai ne tik

išlaiko juosmens mobilumą bet ir stabilizuoja liemenį tiesiogiai susijusį su dubens dugno

raumenų funkciją

46

LITERATŪRA

1 Baumann L(2005) Kineziterapijos efektyvumas maţinant nugaros skausmus

nėštumo metu Magistro baigiamasis darbas Sporto biomedicinos fakultetas

Kineziterapijos ir sporto medicinos katedra ndash Kaunas 65p

2 J Buivydienė (2004) Nėštumo ir gimdymo įtaka dubens dugno raumenų funkcijai

Magistro baigiamasis darbas Kauno medicinos universitetas Visuomenės sveikatos

fakultetas kineziologijos ir sporto medicinos katedra - Kaunas 50p

3 Zachovajevas P Zachovajevienė B Baltaduonienė D Tadaravičiūtė R (2007)

Moterų kurias kamuoja įtampos šlapimo nelaikymas dubens dugno raumenų

lavinimo kineziterapijos metodais veiksmingumas Sveikatos mokslai Volume 17

Number 7

4 Barr KP Griggs M Cadly T (2005)Lumbar stabilization American Journal of

Physical Medicine and Rehabilitation 6473-480

5 Bastiaenen Caroline HG Rob A de Bie Wolters Pieter MJC Janneke M

Bastiaanssen Aldegonda BA Klabbers ir kt (2004) Treatment of pregnancy

related pelvic girdle andor low back pain after delivery design of a randomized

clinical trial within a comprehensive prognostic cohort study BMC Public

HealthDec 244(1)67

6 Beazel J R (2004) Lumbar pelvis and hip examination with emphasis on function

of the lower quarter University of Virginia Healthsouth APTA Presentation

Chicago

7 Boslash K Talseth T Holme I (1999) Single blind randomised controlled trial of

pelvic floor exercises electrical stimulation vaginal cones and no treatment in

management of genuine stress incontinence in women BMJ 318 487minus493

8 Bo K amp Braekken IH (2005) PFMT in treatment and prevention of POP (POP

study) National Library of Medicine December

9 Bo K amp Sherburn M (2005) Evaluation of female pelvic-floor muscle function

and strength Phys Ther 85269 ndash282

10 Bo K amp Stien R (1994) Needle EMG registration of striated urethral wall and pelvic

floor activity patterns Neurourol amp Urodyn 1335-41

11 Burgio K L Robinson J C Engel B T (1986) The role of biofeedback in

Kegel exercise training for stress urinary incontinence American Journal of

Obstetrics and Gynaecology 1 (154) 58minus64

47

12 Burgio K L Zyczynski H Locher J L et al (2003) Urinary Incontinence in the

12-Month Postpartum Period Obstetrics and Gynecology 6 (102) 1291minus1298

13 Carriegravere B (1998) The Swiss Ball Theory Basic Exercises and Clinical

Application New York Springer

14 Carriegravere B (2002) Fitness for the Pelvic Floor New York Thieme

15 Chiarelli P (1995) Womenlsquos Waterworks ndash Curing Incontinence Snohomish WA

Khera Publications

16 Chiarelli J Cockburn J (2002) Promoting urinary continence in women after

delivery randomised controlled trial BMJ 324 1241minus1244

17 Cornella JL (2004) Management in stress urinary incontinence Rev Urol 6(suppl

5)S18-S25

18 DeLancey J Ashton-Miller J Howard D et al (2001) The functional anatomy

of the female pelvic floor and stress continence control system Scand J Urol

Nephrol Suppl(207)17

19 De Lancey J Richardson A (1992) Anatomy of genital support In Benson T

ed Female Pelvic Floor Disorders New York Norton Medical Books

20 Dumoulin C Lemieux M C Bourbonnais D et al (2004) Physiotherapy for

Persistent Postnatal Stress Urinary Incontinence A Randomized Controlled Trail

Obstetrics and Gynecology 3 (104) 504minus510

21 Ewings P S Spencer S Marsh H et al (2005) Obstetric risk factors for urinary

incontinence and preventative pelvic floor exercises Cohort study and nested

randomized controlled trial Journal of Obstetrics and Gynaecology August 25(6)

558 ndash 564

22 Franklin E (2003) Pelvic Power mindbody exercises for strength flexibility

posture and balance for men and women New Jersey Elysian Editions

23 Freedmann F B (2000) Aqua Yoga London Lorenz books

24 Freeman RM (2004) The role of pelvic floor muscle training in urinary

incontinence BJOG an International Journal of Obstetrics and Gynaecology

December Vol 111 Supplement 1 pp 37ndash40

25 Goldberg RP Effects of pregnancy and childbirth on pelvic floor (2007) Springer

London 172 p

26 Grodstein F Fretts F Lifford K Resnick N Curhan G (2003) Association of

age race and obstetric history with urinary symptoms among women in the Nurses

Health Study Americian Journal of Obstetrics and Gynecology 2 (189) 428minus434

48

27 Gutke A (2007) Pelvic Girdle Pain and Lumbar Pain in Relation to Pregnancy

Department of Health and Society Division of Physiotherapy Faculty of Health

Sciences Linkoumlping University Sweden

28 Handa V L Pannu H K Siddique S et al (2003) Architectural Differences in

the Bony Pelvis of Women With and Without Pelvic Floor Disorders Obstetrics

and Gynecology 6 (102) 1283minus1290

29 Hannestad Y S Lie R T Rortveit G Hunskaar S (2004) Familial risk or

urinary incontinence in women population based cross sectional study BMJ 329

889minus891

30 Hulme J A (2002) Pelvic Pain and Low Back Pain A Handbook for Self Care amp

Treatment Montana Phoenix Publishing Co

31 Jones RC (1999) Muscle Balance and Dynamic Stability in Womens Health

Conference Paper Pelvic Stability in Pregnancy and Post Partum Dublin

32 Kim S Harvey M A Johnston S (2005) A Review of the Epidemiology and

Pathophysiology of Pelvic Floor Dysfunction Do Racial Differences Matter

Journal of Obstetrics and Gynaecology Canada 3 (27) 251minus259

33 Konstantinos H Eleni K and Dimitrios H (2006) Dilemmas in the management

of female stress incontinence the role of pelvic floor muscle training Int Urol

Nephrol

34 Kuhnert Ch (2005) Munich Pelvic floor training program Tecsana ltd Munich

35 Kulig K Powers Ch M Landel R F Hungwen Ch Fredericson M Guillet M

and Butts K Segmental lumbar mobility in individuals with low back pain in vivo

assessment during manual and self-imposed motion using dynamic MRI (2007)

BMC Musculoskelet Disord 8 8

36 Laycock J Jerwood D (2001) Pelvic Floor Muscle Assessment The Perfect

Scheme Physiotherapy 12 (87) 631minus642

37 Lockstad Harry MC(2003) Prevence of Back Pain during Pregnancy Spine Apr

1530 (8)983-91

38 Madill SJ McLean L (2006) Relationship between abdominal and pelvic floor

muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle contractions

in healthy continent women Neurourol Urodyn25(7)722-30

39 Magee D J Orthopedic Physical Assessment WB Saunders Company 2002

1020 p

40 Meyer S Hohlfeld P Achtari C De Grandi P (2001) Pelvic Floor Education

After Vaginal Delivery Obstetrics and Gynecology 5 (97) 673minus677

49

41 Mens JM Vleeming A Snijders CJ Koes BW Stam HJ (2001) Reliability

and validity of the actine straight leg raise test in pasterior pelvic pain since

pregnancy Spine 261167-1171

42 Moslashrkved S Boslash K (1997) The effect of postpartum pelvic floor muscle exercise

in the prevention and treatment of urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 4 (8) 217minus222

43 Moen MH Kogstad O Hansen JH ir kt (1990) Pelvic girdle relaxation

Clinical Presentation Tidsskr Nor Laegeforen 110 2211 ndash 2

44 Mohr Joan D (1990) Management of the trunk in adult hemiplegia The Bobash

concetion Topic in neurology APTA

45 Morin M Dumoulin C Bourbonnais D et al (2004) Pelvic floor maximal

strength using vaginal digital assessment compared to dynamometric measurements

Neurourol Urodyn 23336 ndash341

46 Moslashrkved S Boslash K Schei B Salvesen K Aring (2003) Pelvic Floor Muscle

Training During Pregnancy to Prevent Urinary Incontinence A Single-Blind

Randomized Controlled Trial Obstetrics and Gynecology 2 (101) 313minus319

47 Moses S (2008) Schobers Test Family Practice Notebook LLC

48 Neumann PB Grimmer KA and Deenadayalan Y (2006) Pelvic floor muscle

training and adjunctive therapies for the treatment of stress urinary incontinence in

women a systematic review BMC Womenrsquos Health 611

49 Nygaard I E Glowacki C Saltzman C L (1996) Relationship Between Foot

Flexibility and Urinary Incontinence in Nulliparous Varsity Athletes Obstetrics and

Gynecology 6 (87) 1049minus1051

50 Ostergaard M Thomsen BJ (1992) Pelvic insufficiency during pregnancy

Ugeskr Laeger 154 3568 ndash 72

51 Osgaard HC Zetherstrom G Hansson E (1994) The posterior pelvic pain

provocation test in pregnant women Eur Soine J3258 ndash 260

52 Persson J Woslashlner-Hanssen P Rydhstroem H (2000) Obstetric Risk Factors for

Stress Urinary Incontinence A Population-Based Study Obstetrics and

Gynecology 3 (96) 441minus445

53 Reilly E T C Freeman R M Waterfield M R et al (2002) Prevention of

postpartum stress incontinence in primigravidae with increased bladder neck

mobility a randomised controlled trial of antenatal pelvic floor exercises BJOG an

international journal of obstetrics and gynaecology 1 (109) 68minus76

50

54 Richardson CA Hodges P Hides J (2005) Therapeutic exercise for liumbopelvic

stabilizationChurchill Livingstone Harcourt Publishers 12 p

55 Sabino J Grauer J (2008) N Pregnancy and low back pain Curr Rev

Musculoskelet Med 1137ndash141

56 Sapsford R (2001) The Pelvic Floor A clinical model for function and

rehabilitation Physiotherapy 12 (87) 620minus630

57 Sapsford RR (2004) Rehabilitation of pelvic floor muscles utilizing trunk

stabilization Man Ther Feb9(1)3-12

58 Sapsford RR Hodges P W (2001) Contraction of the pelvic floor muscles during

abdominal maneuvers Arch Phys Med Rehabil Aug 82(8)1081-8

59 Sapsford RR Hodges PW Richardson

CA Cooper

DH Markwell

SJ Jull

GA

(2001) Co-activation of the abdominal and pelvic floor muscles during voluntary

exercises Neurourol Urodynam 2031-42 Wiley-Liss Inc

60 Sapsford RR Hodges PW Richardson CA Cooper DA Markwell SJ amp Jull GA

(1997) Activation of puboccygeus during a variety of isometric abdominal

exercises Abstract 115 ICS Yokohama

61 Shelly E (2005) The pelvic floor Hall C M Brody L Th Therapeutic Exercise

Moving Toward Function (p 402ndash435) USA Lippincott Williams amp Wilkins

62 Sihvonen T Huttunen M Makkonen M Airaksinen O (1998) Functional

Changes in Back Muscle Activity Correlate With Pain Intensity and Prediction of

Low Back Pain During Pregnancy Arch Phys Med Rehabil Vol 79 October

63 Smith R Appell R Fenner D et al Clinical management of urinary incontinence

in women APGO Educational Series on Womenrsquo s Health Issues 2007 March 1

64 Steacutephanie J Madill Linda McLean (2006)Relationship between abdominal and

pelvic floor muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle

contractions in healthy continent women Urodynam 25722-730

65 Vickers D amp Davila GW Kegel Exercises and Biofeedback (2006) Springer

London 303-310

66 Urquhart D M Hodges P W Allen T J Story I H (2005) Abdominal muscle

recruitment during a range of voluntary exercises Man Ther May10(2)144-53

67 Wilson P D Herbison G P (1998) A randomized controlled trial of pelvic floor

muscle exercises to treat postnatal urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 5 (9) 257-264

51

68 Woodman PJ amp Graney DO (2002) Anatomy and physiology of the female

perineal body with relevance to obstetrical injury and repair Clinical anatomy

15321ndash334

Page 34: KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS ... · raumenų inervacija (Woodman, PJ. ir Graney, D.O., 2002). DDR griaučių raumenų sudėtį įeina 33% greitųjų ir 67% lėtųjų

34

224 Matematinės statistikos metodai

Tyrimo metu gauti duomenys apdoroti SPSS 130 for Windows kompiuterine programa

Kiekybiniams kintamiesiems įvertinti buvo skaičiuojami aritmetiniai vidurkiai standartiniai

nuokrypiai ir vidurkių paklaidos Priklausomų ir nepriklausomų imčių vidurkių reikšmių skirtumų

reikšmingumas kai tiriamųjų imtis buvo daugiau kaip 15 skaičiuojamas pagal Stjudento t kriterijų Jei

tiriamųjų imtis buvo maţiau kaip penkiolika buvo taikomas neparametrinis Vilkoksono testas (z)

priklausomoms imtims ir Manio-Vitnio testas (z) nepriklausomoms imtims Nagrinėjamų rodiklių

ryšiams tirti buvo skaičiuojamas Pirsono koreliacijos koeficientas (r) Skirtumas kai plt005 buvo

vertinamas kaip statistiškai patikimas Dydţiai pateikiami kaip aritmetiniai vidurkiai ( x ) plusmn

standartinės vidurkio įverčio paklaidos ( Sx )

23 Taikytos metodikos aprašymas

Tiriamajai grupei buvo taikyta sveikatingumo programa baseine atitinkančiame Lietuvos

higienos normą (Lietuvos higienos norma HN 1092005 Baseinai Įrengimo ir prieţiūros saugos

sveikatai reikalavimai)Vandens temperatūra 32-33 ordm C pH ndash 68-72 liekamojo aktyvaus chloro

koncentracija vandenyje palaikoma nuo 03 iki 10 mgl

Sveikatingumo programos metu nėščiosioms buvo taikyta stuburo stabilizavimo pratimų

programa įjungiant aktyvius dubens-juosmens judesius ir diafragminį kvėpavimą Ši programa paremta

Tansberger aprašyta pratimų metodika (Carriere B 1998) Jos esmė ndash egzistuojantis funkcinis ryšys

tarp diafragmos pilvo dubens dugno ir nugaros raumenų kurie reciprokinės inervacijos principu dirba

kaip vienas funkcinis vienetas Tiriamosios lankė uţsiėmimus 2 kartus per savaitę Uţsiėmimo trukmė

buvo 45 minutės pratimai atliekami vidutiniu tempu po 8-10 kartojimų Vieno uţsiėmimo metu

pratimus atliko 2-3 moterys Buvo taikomi

Kvėpavimo pratimai

Atliekami aktyvūs dubens-juosmens judesiai derinant su diafragminiu kvėpavimu bei

išlaikant juosmens linkį neutralioje padėtyje Įkvėpimo metu diafragmai leidţiantis ţemyn dubuo

sukamas pirmyn atpalaidavus pilvo sienos raumenis ir įtempiant nugaros raumenis (dubuo sukamas iki

fiziologinio juosmens linkio) Iškvėpimo metu dubuo sukamas atgal aktyvuojant skersinį pilvo

raumenį ir tempiant nugaros raumenis Šie aktyvūs dubens-juosmens judesiai atliekami įvairiose

pradinėse padėtyse

Pilvo raumenų stiprinimo pratimai

Nugaros tempimo pratimai

35

3 REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

31 Tiriamųjų juosmens mobilumo testavimo duomenys

Įvertinus gautus tyrimo rezultatus paaiškėjo kad 28-tą nėštumo savaitę juosmens mobilumo

vidurkis tiriamojoje grupėje buvo 848plusmn016 cm o kontrolinėje grupėje ndash 857plusmn019 cm Abiejų grupių

vidurkiai buvo panašūs (pgt005)

Antrojo testavimo metu ty 38-tą nėštumo savaitę kontrolinėje grupėje nustatytas statistiškai

patikimas juosmens mobilumo sumaţėjimas (plt005) kuris sudarė 2003plusmn186 Kontrolinės grupės

nagrinėjamo rodiklio vidutinė reikšmė buvo 685plusmn022 cm Tuo tarpu atlikus tiriamosios grupės

pakartotinio testavimo rezultatų analizę nustatėme neţymų (pgt005) juosmens mobilumo sumaţėjimą

(206plusmn096) Šios grupės vidurkis buvo 828plusmn013 cm Palyginus abiejų grupių juosmens mobilumo

testavimo duomenis nustatytas statistiškai patikimas skirtumas (plt005)

Gautus rezultatus galima paaiškinti tuo kad tiriamosios grupės moterims sveikatingumo

programoje dominavo dubens ndash juosmens mobilumo pratimai

Juosmens mobilumas

828848

685

857

4

5

6

7

8

9

10

28 savaitė 38 savaitė

Am

pli

tud

ė

cen

tim

etr

ai

Tiriamoji gr

Kontrolinė gr

plt005

kontrolinės grupės abiejų tyrimų vidurkiai skiriasi statistiškai patikimai (plt005)

8 pav Juosmens mobilumo vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę

36

Daugelis pilvo raumenis lavinančių pratimų yra įtraukiami į nugaros skausmo ir kitų griaučių

raumenų sistemos sutikimų reabilitavimo programas Buvo atlikta keletas tiriamųjų darbų apie visų

pilvo raumenų aktyvavimą ir įtaką tam tikriems regionams Vienas iš jų tyrimas parodė kad vidinis

apatinės pilvo sienos vidinės krypties judesys gulint ant nugaros nepriklausomai nuo kitų pilvo

raumenų labiausiai įtakoja skersinio pilvo raumens aktyvumą (Urquhart DMir kt 2005)

32 Nėščiųjų dubens dugno raumenų vertinimo duomenys

Vertinant DDR jėgą perineometru 28-tą nėštumo savaitę nustatyta kad tiriamosios ir

kontrolinės grupės testų rezultatai buvo panašūs (pgt005) kontrolinės grupės DDR jėga buvo

1277plusmn030 mmHg tiriamosios grupės ndash 1273plusmn042 mmHg

Antrojo testavimo metu tiriamojoje grupėje DDR jėga statistiškai patikimai nesiskyrė

(pgt005) ir jėgos sumaţėjimas sudarė tik 149plusmn172 o vidurkis buvo lygus 1247plusmn042 mmHg

Kontrolinėje grupėje sumaţėjimas siekė net 2542 plusmn24 jėgos vidurkis buvo lygus 95plusmn026 mmHg

Nustatyta kad 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę DDR jėga kontrolinėje grupėje statistiškai patikimai

skyrėsi (plt005)

DDR jėga

1273 12471277

95

4

6

8

10

12

14

28 savaitė 38 savaitė

mm

Hg

Tiriamoji gr

Kontrolinė gr

plt005

kontrolinės grupės abiejų tyrimų vidurkiai skiriasi statistiškai patikimai (plt005)

9 pav DDR jėgos vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę

37

Gautus rezultatus galima komentuoti taip kad šios grupės moterims sveikatingumo

programos metu atliekant dubens sukamuosius judesius ir juos suderinus su kvėpavimu lengviau

aktyvuojasi ir stiprėja DDR

Lyginant mūsų tyrime gautus duomenis su uţsienio autorių duomenimis rezultatai yra

panašūs 2001m atlikto tyrimo metu buvo tiriamas pilvo raumenų atsakas (elektromiografijos metodu)

į valingą DDR susitraukimą Tiriamosios sutraukinėjo DDR trijose padėtyse gulint ant nugaros

Visoms tiriamosioms pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas padidėjo virš pradinio taško

atliekant DDR susitraukimus maţiausiai vienoje iš padėčių Skersinio pilvo raumens

elektromiografijos aktyvumas buvo didţiausias liemens lenkimo padėtyje o skersinio pilvo raumens

aktyvumas buvo didesnis uţ tiesiojo pilvo raumens aktyvumą liemens tiesimo padėtyje

Buvo atliktas papildomas elektromiografijos tyrimas kurio metu buvo registruojamas

gaktinio stuburgalio raumens ir pilvo raumenų aktyvumas atliekant tris skirtingus submaksimalius

izometrinius pilvo raumenų pratimus Šio eksperimentinio tyrimo metu nustatytas gaktinio stuburgalio

raumens aktyvumo padidėjimas su kiekvienu pilvo raumenų susitraukimu

Rezultatai rodo kad pilvo raumenų aktyvumas yra normalus atsakas į DDR veiklą

tiriamosioms be DDR sutrikimų ir leidţia manyti kad specifinė pilvo raumenų veikla aktyvuoja DDR

( Sapsford RR ir kt 2001)

Skiriant dubens dugno raumenų pratimus dubens dugno raumenų disfunkcijos gydyme

daţnai pabrėţiamas pilvo raumenų atpalaidavimas Šio atlikto tyrimo tikslas buvo ištirti sąveiką tarp

atskirų raumenų pilvo ir dubens dugno raumenų veiklos ir vidinio pilvo spaudimo poveikį raumenų

veiklai naudojant paviršinę ir vidinę raumenų elektromiografiją Tiriamosios buvo tiriamos gulimoje

ant nugaros ir stovimoje padėtyse Rezultatai parodė kad transversus abdominis (TP) ir obliquus

internus (OI) buvo atliekami per visą dubens dugno raumenų susitraukimus Rezultatai parodė kad

skersinis ir vidinis įstriţinis raumuo į veiklą buvo įtraukiami visos dubens dugno raumenų veiklos

metu Dėl šių prieţasčių buvo neįmanoma efektyviai sutraukti dubens dugno raumenų išlaikant

atpalaiduotus pilvo raumenis Vidutinis vidaus pilvo spaudimo padidėjimas 10 mmHg (gulimoje ant

nugaros padėtyje) buvo uţregistruotas maksimalus dubens raumenų susitraukimas Maksimalaus

dubens dugno raumenų susitraukimo metu vidinis pilvo spaudimas vidutiniškai pakildavo 10 mmHg

(gulint ant nugaros)

Šie rezultatai rodo kad atliekant dubens dugno raumenų pratimus patarimai atpalaiduoti

pilvo sieną yra netinkami ir gali neigiamai paveikti pratimų atlikimą (Neumann P ir Gill V 2002)

38

33 Skirtingo amţiaus nėščių moterų juosmens mobilumo ir dubens dugno

raumenų jėgos vertinimo duomenys

Jaunesnių nei 30 m nėščiųjų grupėje juosmens mobilumas tiek pirmo tiek ir pakartotinio

tyrimo metu buvo statistiškai reikšmingai (plt005) didesnis nei vyresnių (ţr 10 pav) 28-tą nėštumo

savaitę jaunesnių nei 30 m grupėje juosmens mobilumas buvo 869plusmn014 cm o vyresniųjų ndash

803plusmn022 cm Atlikus tyrimą 38-tą savaitę jaunesnių grupėje gautas statistiškai reikšmingas juosmens

mobilumo sumaţėjimas - 95plusmn174 (plt005) Vyresnių grupėje pakartotinai atlikus testavimą

nustatytas reikšmingas rezultatų pokytis - 1567plusmn329 (plt005) Nėštumo pabaigoje vyresnių moterų

juosmens mobilumas sumaţėjo iki ndash 68plusmn037 cm Gautus duomenis galime paaiškinti amţiaus ir

mobilumo maţėjimo priklausomybe

Juosmens mobilumas

782

869

68

803

4

5

6

7

8

9

10

28 savaitė 38 savaitė

Am

pli

tud

ė

cen

tim

etr

ai

le 29 m

ge 30 m

plt005 plt005

10 pav Juosmens mobilumo vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę skirtingo amžiaus

grupėse

Jaunesnių nei 30 m nėščiųjų grupėje DDR jėga abiejų testavimų metu buvo statistiškai

reikšmingai didesnė nei vyresnių (plt005) (ţr 11 pav) 28-tą nėštumo savaitę jaunesnių moterų

grupėje DDR jėga buvo lygi 1304plusmn028 mmHg o vyresnių ndash 1187plusmn052 mmHg 38-tą savaitę

jaunesnių grupėje DDR jėgos rodikliai buvo ndash 114plusmn032 mmHg o vyresnių ndash 973plusmn075 mmHg

Abiejų tyrimų vidurkių skirtumai tiek tiriamojoje tiek ir kontrolinėje grupėje buvo statistiškai patikimi

(plt005) Tyrimų rezultatai parodė kad vyresnių tiriamųjų DDR jėgos sumaţėjimo pokytis sudarė

39

1857plusmn432 ir buvo reikšmingai didesnis nei jaunesnių moterų grupėje (plt005) Pastarųjų

testuojamų raumenų jėgos sumaţėjimo pokytis siekė 1175plusmn243

Apie amţiaus įtaką DDR funkcinei būklei savo tyrimų išvadose teigia ir daugelis uţsienio

autorių Viename iš jų Grodstein ir kiti (2003) nurodė kad DDR disfunkcija paplitusi tarp moterų

kurios gimdė vyresnio amţiaus ir kurios buvo jaunesnės pirmo gimdymo metu

DDR jėga

1304

1141187

973

3

5

7

9

11

13

15

28 savaitė 38 savaitė

mm

Hg

le 29 m

ge 30 m

plt005 plt005

11 pav DDR jėgos vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę skirtingo amžiaus grupėse

Vertinant sveikatingumo programos poveikio efektyvumą juosmens mobilumui ir dubens

dugno raumenų jėgai jaunesnių nei 30 grupėje moterų kurioms buvo taikytas poveikis abiejų tyrimų

rezultatai buvo panašūs (pgt005) juosmens mobilumo vidutinės reikšmės sumaţėjimas siekė tik

138plusmn1 o DDR jėgos - 055plusmn203 (ţr 2 lentelė) Jaunesnių moterų kurioms poveikis netaikytas

pirmo ir antro testavimo rezultatai skyrėsi statistiškai reikšmingai (plt005) juosmens mobilumo

vidutinės reikšmės sumaţėjimas sudarė 1879plusmn210 o DDR jėgos - 2455plusmn268 38-tą savaitę gauti

rezultatai parodė statistiškai patikimą skirtumą tarp jaunesnių moterų grupės taikant poveikį ir

netaikant (plt005)

Tyrimų duomenų analizė parodė kad vyresnių nei 30 metų grupėje taikant ir netaikant

sveikatingumo programos poveikį pirmo ir antro testavimo juosmens mobilumo vidutinės reikšmės

statistiškai reikšmingai skyrėsi (plt005) Atlikus tyrimą 38 savaitę grupėje kur poveikis nebuvo

taikytas juosmens mobilumo sumaţėjimas sudarė 2293plusmn383 o grupėje kur sveikatingumo

40

programos poveikis buvo taikytas minėtas rodiklio sumaţėjimas siekė 477plusmn098 Abiejose vyresnių

moterų grupėse juosmens mobilumo pokytis buvo statistiškai patikimas (plt005)

Grupėje kuri nelankė uţsiėmimų baseine abiejų testavimų DDR jėgos vidurkiai statistiškai

patikimai skyrėsi (plt005) 38 savaitę registruotas jėgos sumaţėjimas sudarė 2746plusmn520 Grupėje

kuri lankė uţsiėmimus nagrinėjamo rodiklio sumaţėjimas nebuvo statistiškai reikšmingas (pgt005) ir

siekė 524plusmn252

Analizuojant pakartotinio testavimo nėštumo pabaigoje rezultatus matome kad dubens dugno

raumenų jėga šioje amţiaus grupėje statistiškai patikimai buvo didesnė moterų kurioms buvo taikytas

poveikis (1233plusmn071 cm) palyginus su nėščiosiomis kurios nedalyvavo sveikatingumo programoje

(8plusmn068 cm) (plt005)

Apibendrinant gautus statistiškai patikimus rezultatus galima teigti kad tiek jaunesnėms tiek

vyresnėms nei 30 m moterims sveikatingumo programos poveikis buvo efektyvus dubens dugno

raumenų funkcinei būklei ir juosmens mobilumo išlaikymui nėštumo metu (plt005)

2 lentelė

Sveikatingumo programos pratimų įtaka juosmens mobilumui ir dubens dugno

raumenų jėgai skirtingo amžiaus moterims nėštumo metu

Tiriamosios

Juosmens mobilumas (cm) Dubens dugno raumenų jėga (mmHg)

28 savaitė 38 savaitė

Skirtumo

reikšming

umas

28 savaitė 38 savaitė

Skirtumo

reikšming

umas

le29 m

Be

poveikio 898plusmn02 729plusmn024 plt005 1348plusmn046 1014plusmn046 plt005

Taikant

poveikį 846plusmn019 829plusmn018 pgt005 1267plusmn034 125plusmn028 pgt005

Skirtumo

reikšmingu

mas

pgt005 plt005 - pgt005 plt005 -

ge 30 m

Be

poveikio 761plusmn02 583plusmn025 plt005 1111plusmn068 8plusmn068 plt005

Taikant

poveikį 867plusmn033 825plusmn031 plt005 13plusmn063 1233plusmn071 pgt005

Skirtumo

reikšmingu

mas plt005 plt005 - pgt005 plt005 -

Rodikliai

41

Daugelis autorių įvairiuose literatūros šaltiniuose skelbia panašius rezultatus apie dubens

dugno raumenų pilvo nugaros raumenų ir diafragmos funkcinius ryšius

Sapsford R R ir Hodges P W atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti ar valingas pilvo raumenų

susitraukimas yra susijęs su dubens dugno raumenų aktyvumu DDR aktyvumas buvo matuojamas

atliekant skirtingo intensyvumo pilvo raumenų susitraukimus gulimoje ir sėdimoje padėtyse DDR

elektromiografinis aktyvumas buvo matuojamas įvedus į makštį ir išeinamąją angą paviršinius

elektrodus Šie matavimai buvo paremti išeinamosios angos ir makšties spaudimo

Gauti rezultatai rodė kad DDR elektromiografijos duomenys padidėjo pilvo raumenų

susitraukimo metu DDR aktyvumas stipraus pilvo raumenų susitraukimo metu nesiskyrė nuo

išmatuoto maksimalaus DDR susitraukimo Išmatuotas pirmiau makšties ir išeinamosios angos slėgio

padidėjimas o po to ir pilvo Išvadose kalbama kad sveikiems tiriamiesiems valingas pilvo raumenų

aktyvumas sąlygojo DDR aktyvumą Dubens slėgio padidėjimas įvykęs prieš pilvo slėgio padidėjimą

parodo kad atsakas yra uţprogramuotas Pilvo raumenų treniravimas gali būti labai veiksmingas šių

sutrikimų gydyme ( Sapsford R R Hodges P W 2001)

34 Dubens dugno raumenų ir juosmens mobilumo priklausomybė grupėse

Atlikta nagrinėjamų rodiklių koreliacinė analizė parodė kad tiriamojoje grupėje tarp juosmens

mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių buvo tiesinė tiesioginė priklausomybė maţėjant

juosmens mobilumui maţėja ir dubens dugno raumenų jėga (16 pav) Koreliacijos koeficiento dydis

(r=0635) parodė vidutinio stiprumo statistiškai patikimą poţymių tarpusavio ryšį (plt005)

Dubens dugno raumenų ir juosmens mobilumo priklausomybę analizavo daugelis uţsienio

autorių Madill SJ ir McLean L tyrimo tikslas buvo nustatyti ar pilvo raumenų aktyvacija įtakoja

stiprų dubens dugno raumenų susitraukimą ir taip prisideda prie moterų šlapimo sulaikymo

mechanizmo Buvo siekiama nustatyti pilvo raumenų aktyvacijos lygį ir raumenų veiklos modelius

susijusius su valingais dubens dugno raumenų susitraukimais moterims neturinčioms dubens dugno

raumenų disfunkcijos

Tyrime dalyvavo 15 neturinčių dubens dugno raumenų disfunkcijos moterų Jos atliko tris

kiekvieno iš keturių pilvo raumenų maksimalius susitraukimus ir taip pat dubens dugno raumenų

susitraukimus gulimoje ant nugaros padėtyje Pilvo ir DDR veikla buvo registruojama

elektromiografijos pagalba o vidinis makšties spaudimas matuojamas naudojant modifikuotą

Femiscan zondą Tam tikras aktyvavimo modelis buvo pastebėtas kai skersinis vidinis ir tiesusis pilvo

raumenys dirbo su DDR prasidėjus maksimaliam vidiniam makšties slėgiui PFM veiklos vyravo

42

pradedant didėti makšties spaudimui o vėliau slėgio padidėjimas (iki 70 didţiausio galimo slėgio)

yra susijęs su kombinuota DDR skersinio pilvo tiesiojo ir vidinio įstriţinio raumenų veikla

Išvadose teigiama jog buvo nustatyti tam tikri pilvo raumenų veiklos modeliai kaip atsakas į

valingą dubens dugno raumenų susitraukimą moterims neturinčioms dubens dugno raumenų

disfunkcijos (2006)

Kontrolinės grupės dubens dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo

priklausomybė

-12

-1

-08

-06

-04

-02

0

02

04

06

-25 -2 -15 -1 -05 0 05 1 15 2 25

mmHg

cen

tim

etr

ai

12 pav Juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių tarpusavio priklausomybė

tiriamojoje grupėje

Tuo tarpu kontrolinės grupės juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių

tarpusavio ryšys buvo silpnas statistiškai nepatikimas (r=0192 plt005)

43

Kontrolinės grupės dubens dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo

priklausomybė

-12

-1

-08

-06

-04

-02

0

02

04

06

-25 -2 -15 -1 -05 0 05 1 15 2 25

mmHg

cen

tim

etr

ai

13 pav Juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių tarpusavio priklausomybė

kontrolinėje grupėje

Apibendrinant testavimo rezultatus galima teigti kad išlaikant juosmens mobilumą nėštumo

metu DDR jėga galinti turėti įtakos nėščiųjų epizodiniam šlapimo nelaikymui nemaţėja Esant

susilpnėjusiam ar pertemptam skersiniam pilvo raumeniui gali atsirasti liemens nestabilumas tiesiogiai

įtakojantis apatinės nugaros dalies skausmus bei disfunkcijas

Gautus šio tyrimo rezultatus galime traktuoti ir atvirkščiai ty nėštumo metu didelį dėmesį

skiriant dubens dugno raumenų aktyvacijai įtakojamas ir liemens stabilumas išlaikant dubens ndash

juosmens mobilumą

Tyrimai leidţia suprasti kad yra tam tikros sinergijos tarp pilvo ir DDR Manoma kad DDR

turi dvejopą funkciją dalyvauja liemens stabilumo palaikyme ir šlapimo ir išmatų šalinime bei

laikyme Šios raumenų sinergijos gali sėkmingai pasitarnauti DDR funkcijos sutrikimų reabilitacijoje

Juosmens ndash dubens regionui reikalingas stabilumas tam kad būtų galima pernešti krūvį

liemeniui ir viršutinėms galūnėms Tačiau tuo pačiu turi būti ir pakankamas mobilumas kad

uţtikrinti pakankamą judėjimą

44

IŠVADOS

1 Dubens dugno raumenų jėga nuo 28-tos iki 38-tos nėštumo savaitės kontrolinėje

grupėje maţėjo (plt005) o tiriamojoje liko panaši

2 Vertinant juosmens mobilumo kaitą nėštumo metu kontrolinėje grupėje nustatytas

reikšmingas sumaţėjimas (plt005) o tiriamojoje grupėje stebėta tik maţėjimo

tendencija

3 Jaunesnių nei 30 metų nėščiųjų grupėje juosmens mobilumas ir dubens dugno raumenų

jėga tiek 28-tą tiek ir 38-tą savaitę buvo statistiškai reikšmingai didesnė nei vyresnių

(plt005)

4 Juosmens mobilumas įtakoja dubens dugno raumenų funkcinę būklę išlaikant juosmens

mobilumą dubens dugno raumenų jėga nėštumo metu nemaţėja

45

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1 Izoliuotai aktyvinti dubens dugno raumenis nėštumo metu nėra tikslinga nes šių raumenų

susitraukimas dėl ilgalaikio palaipsniui didėjančio krūvio nėra pakankamai efektyvus

2 Dėka funkcinių ryšių nėštumo metu rekomenduojama didesnį dėmesį skirti kvėpuojamajai

diafragmai pilvo bei nugaros raumenims grąţinant ar lavinant dubens dugno raumenų

funkciją

3 Aktyvinant dubens dugno raumenis tikslinga į pratimų programą įjungti aktyvius dubens-

juosmens judesius akcentuojant kvėpavimą

4 Rekomenduojama nėštumo metu stabilizuoti liemenį Aktyvūs dubens-juosmens judesiai ne tik

išlaiko juosmens mobilumą bet ir stabilizuoja liemenį tiesiogiai susijusį su dubens dugno

raumenų funkciją

46

LITERATŪRA

1 Baumann L(2005) Kineziterapijos efektyvumas maţinant nugaros skausmus

nėštumo metu Magistro baigiamasis darbas Sporto biomedicinos fakultetas

Kineziterapijos ir sporto medicinos katedra ndash Kaunas 65p

2 J Buivydienė (2004) Nėštumo ir gimdymo įtaka dubens dugno raumenų funkcijai

Magistro baigiamasis darbas Kauno medicinos universitetas Visuomenės sveikatos

fakultetas kineziologijos ir sporto medicinos katedra - Kaunas 50p

3 Zachovajevas P Zachovajevienė B Baltaduonienė D Tadaravičiūtė R (2007)

Moterų kurias kamuoja įtampos šlapimo nelaikymas dubens dugno raumenų

lavinimo kineziterapijos metodais veiksmingumas Sveikatos mokslai Volume 17

Number 7

4 Barr KP Griggs M Cadly T (2005)Lumbar stabilization American Journal of

Physical Medicine and Rehabilitation 6473-480

5 Bastiaenen Caroline HG Rob A de Bie Wolters Pieter MJC Janneke M

Bastiaanssen Aldegonda BA Klabbers ir kt (2004) Treatment of pregnancy

related pelvic girdle andor low back pain after delivery design of a randomized

clinical trial within a comprehensive prognostic cohort study BMC Public

HealthDec 244(1)67

6 Beazel J R (2004) Lumbar pelvis and hip examination with emphasis on function

of the lower quarter University of Virginia Healthsouth APTA Presentation

Chicago

7 Boslash K Talseth T Holme I (1999) Single blind randomised controlled trial of

pelvic floor exercises electrical stimulation vaginal cones and no treatment in

management of genuine stress incontinence in women BMJ 318 487minus493

8 Bo K amp Braekken IH (2005) PFMT in treatment and prevention of POP (POP

study) National Library of Medicine December

9 Bo K amp Sherburn M (2005) Evaluation of female pelvic-floor muscle function

and strength Phys Ther 85269 ndash282

10 Bo K amp Stien R (1994) Needle EMG registration of striated urethral wall and pelvic

floor activity patterns Neurourol amp Urodyn 1335-41

11 Burgio K L Robinson J C Engel B T (1986) The role of biofeedback in

Kegel exercise training for stress urinary incontinence American Journal of

Obstetrics and Gynaecology 1 (154) 58minus64

47

12 Burgio K L Zyczynski H Locher J L et al (2003) Urinary Incontinence in the

12-Month Postpartum Period Obstetrics and Gynecology 6 (102) 1291minus1298

13 Carriegravere B (1998) The Swiss Ball Theory Basic Exercises and Clinical

Application New York Springer

14 Carriegravere B (2002) Fitness for the Pelvic Floor New York Thieme

15 Chiarelli P (1995) Womenlsquos Waterworks ndash Curing Incontinence Snohomish WA

Khera Publications

16 Chiarelli J Cockburn J (2002) Promoting urinary continence in women after

delivery randomised controlled trial BMJ 324 1241minus1244

17 Cornella JL (2004) Management in stress urinary incontinence Rev Urol 6(suppl

5)S18-S25

18 DeLancey J Ashton-Miller J Howard D et al (2001) The functional anatomy

of the female pelvic floor and stress continence control system Scand J Urol

Nephrol Suppl(207)17

19 De Lancey J Richardson A (1992) Anatomy of genital support In Benson T

ed Female Pelvic Floor Disorders New York Norton Medical Books

20 Dumoulin C Lemieux M C Bourbonnais D et al (2004) Physiotherapy for

Persistent Postnatal Stress Urinary Incontinence A Randomized Controlled Trail

Obstetrics and Gynecology 3 (104) 504minus510

21 Ewings P S Spencer S Marsh H et al (2005) Obstetric risk factors for urinary

incontinence and preventative pelvic floor exercises Cohort study and nested

randomized controlled trial Journal of Obstetrics and Gynaecology August 25(6)

558 ndash 564

22 Franklin E (2003) Pelvic Power mindbody exercises for strength flexibility

posture and balance for men and women New Jersey Elysian Editions

23 Freedmann F B (2000) Aqua Yoga London Lorenz books

24 Freeman RM (2004) The role of pelvic floor muscle training in urinary

incontinence BJOG an International Journal of Obstetrics and Gynaecology

December Vol 111 Supplement 1 pp 37ndash40

25 Goldberg RP Effects of pregnancy and childbirth on pelvic floor (2007) Springer

London 172 p

26 Grodstein F Fretts F Lifford K Resnick N Curhan G (2003) Association of

age race and obstetric history with urinary symptoms among women in the Nurses

Health Study Americian Journal of Obstetrics and Gynecology 2 (189) 428minus434

48

27 Gutke A (2007) Pelvic Girdle Pain and Lumbar Pain in Relation to Pregnancy

Department of Health and Society Division of Physiotherapy Faculty of Health

Sciences Linkoumlping University Sweden

28 Handa V L Pannu H K Siddique S et al (2003) Architectural Differences in

the Bony Pelvis of Women With and Without Pelvic Floor Disorders Obstetrics

and Gynecology 6 (102) 1283minus1290

29 Hannestad Y S Lie R T Rortveit G Hunskaar S (2004) Familial risk or

urinary incontinence in women population based cross sectional study BMJ 329

889minus891

30 Hulme J A (2002) Pelvic Pain and Low Back Pain A Handbook for Self Care amp

Treatment Montana Phoenix Publishing Co

31 Jones RC (1999) Muscle Balance and Dynamic Stability in Womens Health

Conference Paper Pelvic Stability in Pregnancy and Post Partum Dublin

32 Kim S Harvey M A Johnston S (2005) A Review of the Epidemiology and

Pathophysiology of Pelvic Floor Dysfunction Do Racial Differences Matter

Journal of Obstetrics and Gynaecology Canada 3 (27) 251minus259

33 Konstantinos H Eleni K and Dimitrios H (2006) Dilemmas in the management

of female stress incontinence the role of pelvic floor muscle training Int Urol

Nephrol

34 Kuhnert Ch (2005) Munich Pelvic floor training program Tecsana ltd Munich

35 Kulig K Powers Ch M Landel R F Hungwen Ch Fredericson M Guillet M

and Butts K Segmental lumbar mobility in individuals with low back pain in vivo

assessment during manual and self-imposed motion using dynamic MRI (2007)

BMC Musculoskelet Disord 8 8

36 Laycock J Jerwood D (2001) Pelvic Floor Muscle Assessment The Perfect

Scheme Physiotherapy 12 (87) 631minus642

37 Lockstad Harry MC(2003) Prevence of Back Pain during Pregnancy Spine Apr

1530 (8)983-91

38 Madill SJ McLean L (2006) Relationship between abdominal and pelvic floor

muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle contractions

in healthy continent women Neurourol Urodyn25(7)722-30

39 Magee D J Orthopedic Physical Assessment WB Saunders Company 2002

1020 p

40 Meyer S Hohlfeld P Achtari C De Grandi P (2001) Pelvic Floor Education

After Vaginal Delivery Obstetrics and Gynecology 5 (97) 673minus677

49

41 Mens JM Vleeming A Snijders CJ Koes BW Stam HJ (2001) Reliability

and validity of the actine straight leg raise test in pasterior pelvic pain since

pregnancy Spine 261167-1171

42 Moslashrkved S Boslash K (1997) The effect of postpartum pelvic floor muscle exercise

in the prevention and treatment of urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 4 (8) 217minus222

43 Moen MH Kogstad O Hansen JH ir kt (1990) Pelvic girdle relaxation

Clinical Presentation Tidsskr Nor Laegeforen 110 2211 ndash 2

44 Mohr Joan D (1990) Management of the trunk in adult hemiplegia The Bobash

concetion Topic in neurology APTA

45 Morin M Dumoulin C Bourbonnais D et al (2004) Pelvic floor maximal

strength using vaginal digital assessment compared to dynamometric measurements

Neurourol Urodyn 23336 ndash341

46 Moslashrkved S Boslash K Schei B Salvesen K Aring (2003) Pelvic Floor Muscle

Training During Pregnancy to Prevent Urinary Incontinence A Single-Blind

Randomized Controlled Trial Obstetrics and Gynecology 2 (101) 313minus319

47 Moses S (2008) Schobers Test Family Practice Notebook LLC

48 Neumann PB Grimmer KA and Deenadayalan Y (2006) Pelvic floor muscle

training and adjunctive therapies for the treatment of stress urinary incontinence in

women a systematic review BMC Womenrsquos Health 611

49 Nygaard I E Glowacki C Saltzman C L (1996) Relationship Between Foot

Flexibility and Urinary Incontinence in Nulliparous Varsity Athletes Obstetrics and

Gynecology 6 (87) 1049minus1051

50 Ostergaard M Thomsen BJ (1992) Pelvic insufficiency during pregnancy

Ugeskr Laeger 154 3568 ndash 72

51 Osgaard HC Zetherstrom G Hansson E (1994) The posterior pelvic pain

provocation test in pregnant women Eur Soine J3258 ndash 260

52 Persson J Woslashlner-Hanssen P Rydhstroem H (2000) Obstetric Risk Factors for

Stress Urinary Incontinence A Population-Based Study Obstetrics and

Gynecology 3 (96) 441minus445

53 Reilly E T C Freeman R M Waterfield M R et al (2002) Prevention of

postpartum stress incontinence in primigravidae with increased bladder neck

mobility a randomised controlled trial of antenatal pelvic floor exercises BJOG an

international journal of obstetrics and gynaecology 1 (109) 68minus76

50

54 Richardson CA Hodges P Hides J (2005) Therapeutic exercise for liumbopelvic

stabilizationChurchill Livingstone Harcourt Publishers 12 p

55 Sabino J Grauer J (2008) N Pregnancy and low back pain Curr Rev

Musculoskelet Med 1137ndash141

56 Sapsford R (2001) The Pelvic Floor A clinical model for function and

rehabilitation Physiotherapy 12 (87) 620minus630

57 Sapsford RR (2004) Rehabilitation of pelvic floor muscles utilizing trunk

stabilization Man Ther Feb9(1)3-12

58 Sapsford RR Hodges P W (2001) Contraction of the pelvic floor muscles during

abdominal maneuvers Arch Phys Med Rehabil Aug 82(8)1081-8

59 Sapsford RR Hodges PW Richardson

CA Cooper

DH Markwell

SJ Jull

GA

(2001) Co-activation of the abdominal and pelvic floor muscles during voluntary

exercises Neurourol Urodynam 2031-42 Wiley-Liss Inc

60 Sapsford RR Hodges PW Richardson CA Cooper DA Markwell SJ amp Jull GA

(1997) Activation of puboccygeus during a variety of isometric abdominal

exercises Abstract 115 ICS Yokohama

61 Shelly E (2005) The pelvic floor Hall C M Brody L Th Therapeutic Exercise

Moving Toward Function (p 402ndash435) USA Lippincott Williams amp Wilkins

62 Sihvonen T Huttunen M Makkonen M Airaksinen O (1998) Functional

Changes in Back Muscle Activity Correlate With Pain Intensity and Prediction of

Low Back Pain During Pregnancy Arch Phys Med Rehabil Vol 79 October

63 Smith R Appell R Fenner D et al Clinical management of urinary incontinence

in women APGO Educational Series on Womenrsquo s Health Issues 2007 March 1

64 Steacutephanie J Madill Linda McLean (2006)Relationship between abdominal and

pelvic floor muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle

contractions in healthy continent women Urodynam 25722-730

65 Vickers D amp Davila GW Kegel Exercises and Biofeedback (2006) Springer

London 303-310

66 Urquhart D M Hodges P W Allen T J Story I H (2005) Abdominal muscle

recruitment during a range of voluntary exercises Man Ther May10(2)144-53

67 Wilson P D Herbison G P (1998) A randomized controlled trial of pelvic floor

muscle exercises to treat postnatal urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 5 (9) 257-264

51

68 Woodman PJ amp Graney DO (2002) Anatomy and physiology of the female

perineal body with relevance to obstetrical injury and repair Clinical anatomy

15321ndash334

Page 35: KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS ... · raumenų inervacija (Woodman, PJ. ir Graney, D.O., 2002). DDR griaučių raumenų sudėtį įeina 33% greitųjų ir 67% lėtųjų

35

3 REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

31 Tiriamųjų juosmens mobilumo testavimo duomenys

Įvertinus gautus tyrimo rezultatus paaiškėjo kad 28-tą nėštumo savaitę juosmens mobilumo

vidurkis tiriamojoje grupėje buvo 848plusmn016 cm o kontrolinėje grupėje ndash 857plusmn019 cm Abiejų grupių

vidurkiai buvo panašūs (pgt005)

Antrojo testavimo metu ty 38-tą nėštumo savaitę kontrolinėje grupėje nustatytas statistiškai

patikimas juosmens mobilumo sumaţėjimas (plt005) kuris sudarė 2003plusmn186 Kontrolinės grupės

nagrinėjamo rodiklio vidutinė reikšmė buvo 685plusmn022 cm Tuo tarpu atlikus tiriamosios grupės

pakartotinio testavimo rezultatų analizę nustatėme neţymų (pgt005) juosmens mobilumo sumaţėjimą

(206plusmn096) Šios grupės vidurkis buvo 828plusmn013 cm Palyginus abiejų grupių juosmens mobilumo

testavimo duomenis nustatytas statistiškai patikimas skirtumas (plt005)

Gautus rezultatus galima paaiškinti tuo kad tiriamosios grupės moterims sveikatingumo

programoje dominavo dubens ndash juosmens mobilumo pratimai

Juosmens mobilumas

828848

685

857

4

5

6

7

8

9

10

28 savaitė 38 savaitė

Am

pli

tud

ė

cen

tim

etr

ai

Tiriamoji gr

Kontrolinė gr

plt005

kontrolinės grupės abiejų tyrimų vidurkiai skiriasi statistiškai patikimai (plt005)

8 pav Juosmens mobilumo vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę

36

Daugelis pilvo raumenis lavinančių pratimų yra įtraukiami į nugaros skausmo ir kitų griaučių

raumenų sistemos sutikimų reabilitavimo programas Buvo atlikta keletas tiriamųjų darbų apie visų

pilvo raumenų aktyvavimą ir įtaką tam tikriems regionams Vienas iš jų tyrimas parodė kad vidinis

apatinės pilvo sienos vidinės krypties judesys gulint ant nugaros nepriklausomai nuo kitų pilvo

raumenų labiausiai įtakoja skersinio pilvo raumens aktyvumą (Urquhart DMir kt 2005)

32 Nėščiųjų dubens dugno raumenų vertinimo duomenys

Vertinant DDR jėgą perineometru 28-tą nėštumo savaitę nustatyta kad tiriamosios ir

kontrolinės grupės testų rezultatai buvo panašūs (pgt005) kontrolinės grupės DDR jėga buvo

1277plusmn030 mmHg tiriamosios grupės ndash 1273plusmn042 mmHg

Antrojo testavimo metu tiriamojoje grupėje DDR jėga statistiškai patikimai nesiskyrė

(pgt005) ir jėgos sumaţėjimas sudarė tik 149plusmn172 o vidurkis buvo lygus 1247plusmn042 mmHg

Kontrolinėje grupėje sumaţėjimas siekė net 2542 plusmn24 jėgos vidurkis buvo lygus 95plusmn026 mmHg

Nustatyta kad 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę DDR jėga kontrolinėje grupėje statistiškai patikimai

skyrėsi (plt005)

DDR jėga

1273 12471277

95

4

6

8

10

12

14

28 savaitė 38 savaitė

mm

Hg

Tiriamoji gr

Kontrolinė gr

plt005

kontrolinės grupės abiejų tyrimų vidurkiai skiriasi statistiškai patikimai (plt005)

9 pav DDR jėgos vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę

37

Gautus rezultatus galima komentuoti taip kad šios grupės moterims sveikatingumo

programos metu atliekant dubens sukamuosius judesius ir juos suderinus su kvėpavimu lengviau

aktyvuojasi ir stiprėja DDR

Lyginant mūsų tyrime gautus duomenis su uţsienio autorių duomenimis rezultatai yra

panašūs 2001m atlikto tyrimo metu buvo tiriamas pilvo raumenų atsakas (elektromiografijos metodu)

į valingą DDR susitraukimą Tiriamosios sutraukinėjo DDR trijose padėtyse gulint ant nugaros

Visoms tiriamosioms pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas padidėjo virš pradinio taško

atliekant DDR susitraukimus maţiausiai vienoje iš padėčių Skersinio pilvo raumens

elektromiografijos aktyvumas buvo didţiausias liemens lenkimo padėtyje o skersinio pilvo raumens

aktyvumas buvo didesnis uţ tiesiojo pilvo raumens aktyvumą liemens tiesimo padėtyje

Buvo atliktas papildomas elektromiografijos tyrimas kurio metu buvo registruojamas

gaktinio stuburgalio raumens ir pilvo raumenų aktyvumas atliekant tris skirtingus submaksimalius

izometrinius pilvo raumenų pratimus Šio eksperimentinio tyrimo metu nustatytas gaktinio stuburgalio

raumens aktyvumo padidėjimas su kiekvienu pilvo raumenų susitraukimu

Rezultatai rodo kad pilvo raumenų aktyvumas yra normalus atsakas į DDR veiklą

tiriamosioms be DDR sutrikimų ir leidţia manyti kad specifinė pilvo raumenų veikla aktyvuoja DDR

( Sapsford RR ir kt 2001)

Skiriant dubens dugno raumenų pratimus dubens dugno raumenų disfunkcijos gydyme

daţnai pabrėţiamas pilvo raumenų atpalaidavimas Šio atlikto tyrimo tikslas buvo ištirti sąveiką tarp

atskirų raumenų pilvo ir dubens dugno raumenų veiklos ir vidinio pilvo spaudimo poveikį raumenų

veiklai naudojant paviršinę ir vidinę raumenų elektromiografiją Tiriamosios buvo tiriamos gulimoje

ant nugaros ir stovimoje padėtyse Rezultatai parodė kad transversus abdominis (TP) ir obliquus

internus (OI) buvo atliekami per visą dubens dugno raumenų susitraukimus Rezultatai parodė kad

skersinis ir vidinis įstriţinis raumuo į veiklą buvo įtraukiami visos dubens dugno raumenų veiklos

metu Dėl šių prieţasčių buvo neįmanoma efektyviai sutraukti dubens dugno raumenų išlaikant

atpalaiduotus pilvo raumenis Vidutinis vidaus pilvo spaudimo padidėjimas 10 mmHg (gulimoje ant

nugaros padėtyje) buvo uţregistruotas maksimalus dubens raumenų susitraukimas Maksimalaus

dubens dugno raumenų susitraukimo metu vidinis pilvo spaudimas vidutiniškai pakildavo 10 mmHg

(gulint ant nugaros)

Šie rezultatai rodo kad atliekant dubens dugno raumenų pratimus patarimai atpalaiduoti

pilvo sieną yra netinkami ir gali neigiamai paveikti pratimų atlikimą (Neumann P ir Gill V 2002)

38

33 Skirtingo amţiaus nėščių moterų juosmens mobilumo ir dubens dugno

raumenų jėgos vertinimo duomenys

Jaunesnių nei 30 m nėščiųjų grupėje juosmens mobilumas tiek pirmo tiek ir pakartotinio

tyrimo metu buvo statistiškai reikšmingai (plt005) didesnis nei vyresnių (ţr 10 pav) 28-tą nėštumo

savaitę jaunesnių nei 30 m grupėje juosmens mobilumas buvo 869plusmn014 cm o vyresniųjų ndash

803plusmn022 cm Atlikus tyrimą 38-tą savaitę jaunesnių grupėje gautas statistiškai reikšmingas juosmens

mobilumo sumaţėjimas - 95plusmn174 (plt005) Vyresnių grupėje pakartotinai atlikus testavimą

nustatytas reikšmingas rezultatų pokytis - 1567plusmn329 (plt005) Nėštumo pabaigoje vyresnių moterų

juosmens mobilumas sumaţėjo iki ndash 68plusmn037 cm Gautus duomenis galime paaiškinti amţiaus ir

mobilumo maţėjimo priklausomybe

Juosmens mobilumas

782

869

68

803

4

5

6

7

8

9

10

28 savaitė 38 savaitė

Am

pli

tud

ė

cen

tim

etr

ai

le 29 m

ge 30 m

plt005 plt005

10 pav Juosmens mobilumo vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę skirtingo amžiaus

grupėse

Jaunesnių nei 30 m nėščiųjų grupėje DDR jėga abiejų testavimų metu buvo statistiškai

reikšmingai didesnė nei vyresnių (plt005) (ţr 11 pav) 28-tą nėštumo savaitę jaunesnių moterų

grupėje DDR jėga buvo lygi 1304plusmn028 mmHg o vyresnių ndash 1187plusmn052 mmHg 38-tą savaitę

jaunesnių grupėje DDR jėgos rodikliai buvo ndash 114plusmn032 mmHg o vyresnių ndash 973plusmn075 mmHg

Abiejų tyrimų vidurkių skirtumai tiek tiriamojoje tiek ir kontrolinėje grupėje buvo statistiškai patikimi

(plt005) Tyrimų rezultatai parodė kad vyresnių tiriamųjų DDR jėgos sumaţėjimo pokytis sudarė

39

1857plusmn432 ir buvo reikšmingai didesnis nei jaunesnių moterų grupėje (plt005) Pastarųjų

testuojamų raumenų jėgos sumaţėjimo pokytis siekė 1175plusmn243

Apie amţiaus įtaką DDR funkcinei būklei savo tyrimų išvadose teigia ir daugelis uţsienio

autorių Viename iš jų Grodstein ir kiti (2003) nurodė kad DDR disfunkcija paplitusi tarp moterų

kurios gimdė vyresnio amţiaus ir kurios buvo jaunesnės pirmo gimdymo metu

DDR jėga

1304

1141187

973

3

5

7

9

11

13

15

28 savaitė 38 savaitė

mm

Hg

le 29 m

ge 30 m

plt005 plt005

11 pav DDR jėgos vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę skirtingo amžiaus grupėse

Vertinant sveikatingumo programos poveikio efektyvumą juosmens mobilumui ir dubens

dugno raumenų jėgai jaunesnių nei 30 grupėje moterų kurioms buvo taikytas poveikis abiejų tyrimų

rezultatai buvo panašūs (pgt005) juosmens mobilumo vidutinės reikšmės sumaţėjimas siekė tik

138plusmn1 o DDR jėgos - 055plusmn203 (ţr 2 lentelė) Jaunesnių moterų kurioms poveikis netaikytas

pirmo ir antro testavimo rezultatai skyrėsi statistiškai reikšmingai (plt005) juosmens mobilumo

vidutinės reikšmės sumaţėjimas sudarė 1879plusmn210 o DDR jėgos - 2455plusmn268 38-tą savaitę gauti

rezultatai parodė statistiškai patikimą skirtumą tarp jaunesnių moterų grupės taikant poveikį ir

netaikant (plt005)

Tyrimų duomenų analizė parodė kad vyresnių nei 30 metų grupėje taikant ir netaikant

sveikatingumo programos poveikį pirmo ir antro testavimo juosmens mobilumo vidutinės reikšmės

statistiškai reikšmingai skyrėsi (plt005) Atlikus tyrimą 38 savaitę grupėje kur poveikis nebuvo

taikytas juosmens mobilumo sumaţėjimas sudarė 2293plusmn383 o grupėje kur sveikatingumo

40

programos poveikis buvo taikytas minėtas rodiklio sumaţėjimas siekė 477plusmn098 Abiejose vyresnių

moterų grupėse juosmens mobilumo pokytis buvo statistiškai patikimas (plt005)

Grupėje kuri nelankė uţsiėmimų baseine abiejų testavimų DDR jėgos vidurkiai statistiškai

patikimai skyrėsi (plt005) 38 savaitę registruotas jėgos sumaţėjimas sudarė 2746plusmn520 Grupėje

kuri lankė uţsiėmimus nagrinėjamo rodiklio sumaţėjimas nebuvo statistiškai reikšmingas (pgt005) ir

siekė 524plusmn252

Analizuojant pakartotinio testavimo nėštumo pabaigoje rezultatus matome kad dubens dugno

raumenų jėga šioje amţiaus grupėje statistiškai patikimai buvo didesnė moterų kurioms buvo taikytas

poveikis (1233plusmn071 cm) palyginus su nėščiosiomis kurios nedalyvavo sveikatingumo programoje

(8plusmn068 cm) (plt005)

Apibendrinant gautus statistiškai patikimus rezultatus galima teigti kad tiek jaunesnėms tiek

vyresnėms nei 30 m moterims sveikatingumo programos poveikis buvo efektyvus dubens dugno

raumenų funkcinei būklei ir juosmens mobilumo išlaikymui nėštumo metu (plt005)

2 lentelė

Sveikatingumo programos pratimų įtaka juosmens mobilumui ir dubens dugno

raumenų jėgai skirtingo amžiaus moterims nėštumo metu

Tiriamosios

Juosmens mobilumas (cm) Dubens dugno raumenų jėga (mmHg)

28 savaitė 38 savaitė

Skirtumo

reikšming

umas

28 savaitė 38 savaitė

Skirtumo

reikšming

umas

le29 m

Be

poveikio 898plusmn02 729plusmn024 plt005 1348plusmn046 1014plusmn046 plt005

Taikant

poveikį 846plusmn019 829plusmn018 pgt005 1267plusmn034 125plusmn028 pgt005

Skirtumo

reikšmingu

mas

pgt005 plt005 - pgt005 plt005 -

ge 30 m

Be

poveikio 761plusmn02 583plusmn025 plt005 1111plusmn068 8plusmn068 plt005

Taikant

poveikį 867plusmn033 825plusmn031 plt005 13plusmn063 1233plusmn071 pgt005

Skirtumo

reikšmingu

mas plt005 plt005 - pgt005 plt005 -

Rodikliai

41

Daugelis autorių įvairiuose literatūros šaltiniuose skelbia panašius rezultatus apie dubens

dugno raumenų pilvo nugaros raumenų ir diafragmos funkcinius ryšius

Sapsford R R ir Hodges P W atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti ar valingas pilvo raumenų

susitraukimas yra susijęs su dubens dugno raumenų aktyvumu DDR aktyvumas buvo matuojamas

atliekant skirtingo intensyvumo pilvo raumenų susitraukimus gulimoje ir sėdimoje padėtyse DDR

elektromiografinis aktyvumas buvo matuojamas įvedus į makštį ir išeinamąją angą paviršinius

elektrodus Šie matavimai buvo paremti išeinamosios angos ir makšties spaudimo

Gauti rezultatai rodė kad DDR elektromiografijos duomenys padidėjo pilvo raumenų

susitraukimo metu DDR aktyvumas stipraus pilvo raumenų susitraukimo metu nesiskyrė nuo

išmatuoto maksimalaus DDR susitraukimo Išmatuotas pirmiau makšties ir išeinamosios angos slėgio

padidėjimas o po to ir pilvo Išvadose kalbama kad sveikiems tiriamiesiems valingas pilvo raumenų

aktyvumas sąlygojo DDR aktyvumą Dubens slėgio padidėjimas įvykęs prieš pilvo slėgio padidėjimą

parodo kad atsakas yra uţprogramuotas Pilvo raumenų treniravimas gali būti labai veiksmingas šių

sutrikimų gydyme ( Sapsford R R Hodges P W 2001)

34 Dubens dugno raumenų ir juosmens mobilumo priklausomybė grupėse

Atlikta nagrinėjamų rodiklių koreliacinė analizė parodė kad tiriamojoje grupėje tarp juosmens

mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių buvo tiesinė tiesioginė priklausomybė maţėjant

juosmens mobilumui maţėja ir dubens dugno raumenų jėga (16 pav) Koreliacijos koeficiento dydis

(r=0635) parodė vidutinio stiprumo statistiškai patikimą poţymių tarpusavio ryšį (plt005)

Dubens dugno raumenų ir juosmens mobilumo priklausomybę analizavo daugelis uţsienio

autorių Madill SJ ir McLean L tyrimo tikslas buvo nustatyti ar pilvo raumenų aktyvacija įtakoja

stiprų dubens dugno raumenų susitraukimą ir taip prisideda prie moterų šlapimo sulaikymo

mechanizmo Buvo siekiama nustatyti pilvo raumenų aktyvacijos lygį ir raumenų veiklos modelius

susijusius su valingais dubens dugno raumenų susitraukimais moterims neturinčioms dubens dugno

raumenų disfunkcijos

Tyrime dalyvavo 15 neturinčių dubens dugno raumenų disfunkcijos moterų Jos atliko tris

kiekvieno iš keturių pilvo raumenų maksimalius susitraukimus ir taip pat dubens dugno raumenų

susitraukimus gulimoje ant nugaros padėtyje Pilvo ir DDR veikla buvo registruojama

elektromiografijos pagalba o vidinis makšties spaudimas matuojamas naudojant modifikuotą

Femiscan zondą Tam tikras aktyvavimo modelis buvo pastebėtas kai skersinis vidinis ir tiesusis pilvo

raumenys dirbo su DDR prasidėjus maksimaliam vidiniam makšties slėgiui PFM veiklos vyravo

42

pradedant didėti makšties spaudimui o vėliau slėgio padidėjimas (iki 70 didţiausio galimo slėgio)

yra susijęs su kombinuota DDR skersinio pilvo tiesiojo ir vidinio įstriţinio raumenų veikla

Išvadose teigiama jog buvo nustatyti tam tikri pilvo raumenų veiklos modeliai kaip atsakas į

valingą dubens dugno raumenų susitraukimą moterims neturinčioms dubens dugno raumenų

disfunkcijos (2006)

Kontrolinės grupės dubens dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo

priklausomybė

-12

-1

-08

-06

-04

-02

0

02

04

06

-25 -2 -15 -1 -05 0 05 1 15 2 25

mmHg

cen

tim

etr

ai

12 pav Juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių tarpusavio priklausomybė

tiriamojoje grupėje

Tuo tarpu kontrolinės grupės juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių

tarpusavio ryšys buvo silpnas statistiškai nepatikimas (r=0192 plt005)

43

Kontrolinės grupės dubens dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo

priklausomybė

-12

-1

-08

-06

-04

-02

0

02

04

06

-25 -2 -15 -1 -05 0 05 1 15 2 25

mmHg

cen

tim

etr

ai

13 pav Juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių tarpusavio priklausomybė

kontrolinėje grupėje

Apibendrinant testavimo rezultatus galima teigti kad išlaikant juosmens mobilumą nėštumo

metu DDR jėga galinti turėti įtakos nėščiųjų epizodiniam šlapimo nelaikymui nemaţėja Esant

susilpnėjusiam ar pertemptam skersiniam pilvo raumeniui gali atsirasti liemens nestabilumas tiesiogiai

įtakojantis apatinės nugaros dalies skausmus bei disfunkcijas

Gautus šio tyrimo rezultatus galime traktuoti ir atvirkščiai ty nėštumo metu didelį dėmesį

skiriant dubens dugno raumenų aktyvacijai įtakojamas ir liemens stabilumas išlaikant dubens ndash

juosmens mobilumą

Tyrimai leidţia suprasti kad yra tam tikros sinergijos tarp pilvo ir DDR Manoma kad DDR

turi dvejopą funkciją dalyvauja liemens stabilumo palaikyme ir šlapimo ir išmatų šalinime bei

laikyme Šios raumenų sinergijos gali sėkmingai pasitarnauti DDR funkcijos sutrikimų reabilitacijoje

Juosmens ndash dubens regionui reikalingas stabilumas tam kad būtų galima pernešti krūvį

liemeniui ir viršutinėms galūnėms Tačiau tuo pačiu turi būti ir pakankamas mobilumas kad

uţtikrinti pakankamą judėjimą

44

IŠVADOS

1 Dubens dugno raumenų jėga nuo 28-tos iki 38-tos nėštumo savaitės kontrolinėje

grupėje maţėjo (plt005) o tiriamojoje liko panaši

2 Vertinant juosmens mobilumo kaitą nėštumo metu kontrolinėje grupėje nustatytas

reikšmingas sumaţėjimas (plt005) o tiriamojoje grupėje stebėta tik maţėjimo

tendencija

3 Jaunesnių nei 30 metų nėščiųjų grupėje juosmens mobilumas ir dubens dugno raumenų

jėga tiek 28-tą tiek ir 38-tą savaitę buvo statistiškai reikšmingai didesnė nei vyresnių

(plt005)

4 Juosmens mobilumas įtakoja dubens dugno raumenų funkcinę būklę išlaikant juosmens

mobilumą dubens dugno raumenų jėga nėštumo metu nemaţėja

45

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1 Izoliuotai aktyvinti dubens dugno raumenis nėštumo metu nėra tikslinga nes šių raumenų

susitraukimas dėl ilgalaikio palaipsniui didėjančio krūvio nėra pakankamai efektyvus

2 Dėka funkcinių ryšių nėštumo metu rekomenduojama didesnį dėmesį skirti kvėpuojamajai

diafragmai pilvo bei nugaros raumenims grąţinant ar lavinant dubens dugno raumenų

funkciją

3 Aktyvinant dubens dugno raumenis tikslinga į pratimų programą įjungti aktyvius dubens-

juosmens judesius akcentuojant kvėpavimą

4 Rekomenduojama nėštumo metu stabilizuoti liemenį Aktyvūs dubens-juosmens judesiai ne tik

išlaiko juosmens mobilumą bet ir stabilizuoja liemenį tiesiogiai susijusį su dubens dugno

raumenų funkciją

46

LITERATŪRA

1 Baumann L(2005) Kineziterapijos efektyvumas maţinant nugaros skausmus

nėštumo metu Magistro baigiamasis darbas Sporto biomedicinos fakultetas

Kineziterapijos ir sporto medicinos katedra ndash Kaunas 65p

2 J Buivydienė (2004) Nėštumo ir gimdymo įtaka dubens dugno raumenų funkcijai

Magistro baigiamasis darbas Kauno medicinos universitetas Visuomenės sveikatos

fakultetas kineziologijos ir sporto medicinos katedra - Kaunas 50p

3 Zachovajevas P Zachovajevienė B Baltaduonienė D Tadaravičiūtė R (2007)

Moterų kurias kamuoja įtampos šlapimo nelaikymas dubens dugno raumenų

lavinimo kineziterapijos metodais veiksmingumas Sveikatos mokslai Volume 17

Number 7

4 Barr KP Griggs M Cadly T (2005)Lumbar stabilization American Journal of

Physical Medicine and Rehabilitation 6473-480

5 Bastiaenen Caroline HG Rob A de Bie Wolters Pieter MJC Janneke M

Bastiaanssen Aldegonda BA Klabbers ir kt (2004) Treatment of pregnancy

related pelvic girdle andor low back pain after delivery design of a randomized

clinical trial within a comprehensive prognostic cohort study BMC Public

HealthDec 244(1)67

6 Beazel J R (2004) Lumbar pelvis and hip examination with emphasis on function

of the lower quarter University of Virginia Healthsouth APTA Presentation

Chicago

7 Boslash K Talseth T Holme I (1999) Single blind randomised controlled trial of

pelvic floor exercises electrical stimulation vaginal cones and no treatment in

management of genuine stress incontinence in women BMJ 318 487minus493

8 Bo K amp Braekken IH (2005) PFMT in treatment and prevention of POP (POP

study) National Library of Medicine December

9 Bo K amp Sherburn M (2005) Evaluation of female pelvic-floor muscle function

and strength Phys Ther 85269 ndash282

10 Bo K amp Stien R (1994) Needle EMG registration of striated urethral wall and pelvic

floor activity patterns Neurourol amp Urodyn 1335-41

11 Burgio K L Robinson J C Engel B T (1986) The role of biofeedback in

Kegel exercise training for stress urinary incontinence American Journal of

Obstetrics and Gynaecology 1 (154) 58minus64

47

12 Burgio K L Zyczynski H Locher J L et al (2003) Urinary Incontinence in the

12-Month Postpartum Period Obstetrics and Gynecology 6 (102) 1291minus1298

13 Carriegravere B (1998) The Swiss Ball Theory Basic Exercises and Clinical

Application New York Springer

14 Carriegravere B (2002) Fitness for the Pelvic Floor New York Thieme

15 Chiarelli P (1995) Womenlsquos Waterworks ndash Curing Incontinence Snohomish WA

Khera Publications

16 Chiarelli J Cockburn J (2002) Promoting urinary continence in women after

delivery randomised controlled trial BMJ 324 1241minus1244

17 Cornella JL (2004) Management in stress urinary incontinence Rev Urol 6(suppl

5)S18-S25

18 DeLancey J Ashton-Miller J Howard D et al (2001) The functional anatomy

of the female pelvic floor and stress continence control system Scand J Urol

Nephrol Suppl(207)17

19 De Lancey J Richardson A (1992) Anatomy of genital support In Benson T

ed Female Pelvic Floor Disorders New York Norton Medical Books

20 Dumoulin C Lemieux M C Bourbonnais D et al (2004) Physiotherapy for

Persistent Postnatal Stress Urinary Incontinence A Randomized Controlled Trail

Obstetrics and Gynecology 3 (104) 504minus510

21 Ewings P S Spencer S Marsh H et al (2005) Obstetric risk factors for urinary

incontinence and preventative pelvic floor exercises Cohort study and nested

randomized controlled trial Journal of Obstetrics and Gynaecology August 25(6)

558 ndash 564

22 Franklin E (2003) Pelvic Power mindbody exercises for strength flexibility

posture and balance for men and women New Jersey Elysian Editions

23 Freedmann F B (2000) Aqua Yoga London Lorenz books

24 Freeman RM (2004) The role of pelvic floor muscle training in urinary

incontinence BJOG an International Journal of Obstetrics and Gynaecology

December Vol 111 Supplement 1 pp 37ndash40

25 Goldberg RP Effects of pregnancy and childbirth on pelvic floor (2007) Springer

London 172 p

26 Grodstein F Fretts F Lifford K Resnick N Curhan G (2003) Association of

age race and obstetric history with urinary symptoms among women in the Nurses

Health Study Americian Journal of Obstetrics and Gynecology 2 (189) 428minus434

48

27 Gutke A (2007) Pelvic Girdle Pain and Lumbar Pain in Relation to Pregnancy

Department of Health and Society Division of Physiotherapy Faculty of Health

Sciences Linkoumlping University Sweden

28 Handa V L Pannu H K Siddique S et al (2003) Architectural Differences in

the Bony Pelvis of Women With and Without Pelvic Floor Disorders Obstetrics

and Gynecology 6 (102) 1283minus1290

29 Hannestad Y S Lie R T Rortveit G Hunskaar S (2004) Familial risk or

urinary incontinence in women population based cross sectional study BMJ 329

889minus891

30 Hulme J A (2002) Pelvic Pain and Low Back Pain A Handbook for Self Care amp

Treatment Montana Phoenix Publishing Co

31 Jones RC (1999) Muscle Balance and Dynamic Stability in Womens Health

Conference Paper Pelvic Stability in Pregnancy and Post Partum Dublin

32 Kim S Harvey M A Johnston S (2005) A Review of the Epidemiology and

Pathophysiology of Pelvic Floor Dysfunction Do Racial Differences Matter

Journal of Obstetrics and Gynaecology Canada 3 (27) 251minus259

33 Konstantinos H Eleni K and Dimitrios H (2006) Dilemmas in the management

of female stress incontinence the role of pelvic floor muscle training Int Urol

Nephrol

34 Kuhnert Ch (2005) Munich Pelvic floor training program Tecsana ltd Munich

35 Kulig K Powers Ch M Landel R F Hungwen Ch Fredericson M Guillet M

and Butts K Segmental lumbar mobility in individuals with low back pain in vivo

assessment during manual and self-imposed motion using dynamic MRI (2007)

BMC Musculoskelet Disord 8 8

36 Laycock J Jerwood D (2001) Pelvic Floor Muscle Assessment The Perfect

Scheme Physiotherapy 12 (87) 631minus642

37 Lockstad Harry MC(2003) Prevence of Back Pain during Pregnancy Spine Apr

1530 (8)983-91

38 Madill SJ McLean L (2006) Relationship between abdominal and pelvic floor

muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle contractions

in healthy continent women Neurourol Urodyn25(7)722-30

39 Magee D J Orthopedic Physical Assessment WB Saunders Company 2002

1020 p

40 Meyer S Hohlfeld P Achtari C De Grandi P (2001) Pelvic Floor Education

After Vaginal Delivery Obstetrics and Gynecology 5 (97) 673minus677

49

41 Mens JM Vleeming A Snijders CJ Koes BW Stam HJ (2001) Reliability

and validity of the actine straight leg raise test in pasterior pelvic pain since

pregnancy Spine 261167-1171

42 Moslashrkved S Boslash K (1997) The effect of postpartum pelvic floor muscle exercise

in the prevention and treatment of urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 4 (8) 217minus222

43 Moen MH Kogstad O Hansen JH ir kt (1990) Pelvic girdle relaxation

Clinical Presentation Tidsskr Nor Laegeforen 110 2211 ndash 2

44 Mohr Joan D (1990) Management of the trunk in adult hemiplegia The Bobash

concetion Topic in neurology APTA

45 Morin M Dumoulin C Bourbonnais D et al (2004) Pelvic floor maximal

strength using vaginal digital assessment compared to dynamometric measurements

Neurourol Urodyn 23336 ndash341

46 Moslashrkved S Boslash K Schei B Salvesen K Aring (2003) Pelvic Floor Muscle

Training During Pregnancy to Prevent Urinary Incontinence A Single-Blind

Randomized Controlled Trial Obstetrics and Gynecology 2 (101) 313minus319

47 Moses S (2008) Schobers Test Family Practice Notebook LLC

48 Neumann PB Grimmer KA and Deenadayalan Y (2006) Pelvic floor muscle

training and adjunctive therapies for the treatment of stress urinary incontinence in

women a systematic review BMC Womenrsquos Health 611

49 Nygaard I E Glowacki C Saltzman C L (1996) Relationship Between Foot

Flexibility and Urinary Incontinence in Nulliparous Varsity Athletes Obstetrics and

Gynecology 6 (87) 1049minus1051

50 Ostergaard M Thomsen BJ (1992) Pelvic insufficiency during pregnancy

Ugeskr Laeger 154 3568 ndash 72

51 Osgaard HC Zetherstrom G Hansson E (1994) The posterior pelvic pain

provocation test in pregnant women Eur Soine J3258 ndash 260

52 Persson J Woslashlner-Hanssen P Rydhstroem H (2000) Obstetric Risk Factors for

Stress Urinary Incontinence A Population-Based Study Obstetrics and

Gynecology 3 (96) 441minus445

53 Reilly E T C Freeman R M Waterfield M R et al (2002) Prevention of

postpartum stress incontinence in primigravidae with increased bladder neck

mobility a randomised controlled trial of antenatal pelvic floor exercises BJOG an

international journal of obstetrics and gynaecology 1 (109) 68minus76

50

54 Richardson CA Hodges P Hides J (2005) Therapeutic exercise for liumbopelvic

stabilizationChurchill Livingstone Harcourt Publishers 12 p

55 Sabino J Grauer J (2008) N Pregnancy and low back pain Curr Rev

Musculoskelet Med 1137ndash141

56 Sapsford R (2001) The Pelvic Floor A clinical model for function and

rehabilitation Physiotherapy 12 (87) 620minus630

57 Sapsford RR (2004) Rehabilitation of pelvic floor muscles utilizing trunk

stabilization Man Ther Feb9(1)3-12

58 Sapsford RR Hodges P W (2001) Contraction of the pelvic floor muscles during

abdominal maneuvers Arch Phys Med Rehabil Aug 82(8)1081-8

59 Sapsford RR Hodges PW Richardson

CA Cooper

DH Markwell

SJ Jull

GA

(2001) Co-activation of the abdominal and pelvic floor muscles during voluntary

exercises Neurourol Urodynam 2031-42 Wiley-Liss Inc

60 Sapsford RR Hodges PW Richardson CA Cooper DA Markwell SJ amp Jull GA

(1997) Activation of puboccygeus during a variety of isometric abdominal

exercises Abstract 115 ICS Yokohama

61 Shelly E (2005) The pelvic floor Hall C M Brody L Th Therapeutic Exercise

Moving Toward Function (p 402ndash435) USA Lippincott Williams amp Wilkins

62 Sihvonen T Huttunen M Makkonen M Airaksinen O (1998) Functional

Changes in Back Muscle Activity Correlate With Pain Intensity and Prediction of

Low Back Pain During Pregnancy Arch Phys Med Rehabil Vol 79 October

63 Smith R Appell R Fenner D et al Clinical management of urinary incontinence

in women APGO Educational Series on Womenrsquo s Health Issues 2007 March 1

64 Steacutephanie J Madill Linda McLean (2006)Relationship between abdominal and

pelvic floor muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle

contractions in healthy continent women Urodynam 25722-730

65 Vickers D amp Davila GW Kegel Exercises and Biofeedback (2006) Springer

London 303-310

66 Urquhart D M Hodges P W Allen T J Story I H (2005) Abdominal muscle

recruitment during a range of voluntary exercises Man Ther May10(2)144-53

67 Wilson P D Herbison G P (1998) A randomized controlled trial of pelvic floor

muscle exercises to treat postnatal urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 5 (9) 257-264

51

68 Woodman PJ amp Graney DO (2002) Anatomy and physiology of the female

perineal body with relevance to obstetrical injury and repair Clinical anatomy

15321ndash334

Page 36: KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS ... · raumenų inervacija (Woodman, PJ. ir Graney, D.O., 2002). DDR griaučių raumenų sudėtį įeina 33% greitųjų ir 67% lėtųjų

36

Daugelis pilvo raumenis lavinančių pratimų yra įtraukiami į nugaros skausmo ir kitų griaučių

raumenų sistemos sutikimų reabilitavimo programas Buvo atlikta keletas tiriamųjų darbų apie visų

pilvo raumenų aktyvavimą ir įtaką tam tikriems regionams Vienas iš jų tyrimas parodė kad vidinis

apatinės pilvo sienos vidinės krypties judesys gulint ant nugaros nepriklausomai nuo kitų pilvo

raumenų labiausiai įtakoja skersinio pilvo raumens aktyvumą (Urquhart DMir kt 2005)

32 Nėščiųjų dubens dugno raumenų vertinimo duomenys

Vertinant DDR jėgą perineometru 28-tą nėštumo savaitę nustatyta kad tiriamosios ir

kontrolinės grupės testų rezultatai buvo panašūs (pgt005) kontrolinės grupės DDR jėga buvo

1277plusmn030 mmHg tiriamosios grupės ndash 1273plusmn042 mmHg

Antrojo testavimo metu tiriamojoje grupėje DDR jėga statistiškai patikimai nesiskyrė

(pgt005) ir jėgos sumaţėjimas sudarė tik 149plusmn172 o vidurkis buvo lygus 1247plusmn042 mmHg

Kontrolinėje grupėje sumaţėjimas siekė net 2542 plusmn24 jėgos vidurkis buvo lygus 95plusmn026 mmHg

Nustatyta kad 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę DDR jėga kontrolinėje grupėje statistiškai patikimai

skyrėsi (plt005)

DDR jėga

1273 12471277

95

4

6

8

10

12

14

28 savaitė 38 savaitė

mm

Hg

Tiriamoji gr

Kontrolinė gr

plt005

kontrolinės grupės abiejų tyrimų vidurkiai skiriasi statistiškai patikimai (plt005)

9 pav DDR jėgos vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę

37

Gautus rezultatus galima komentuoti taip kad šios grupės moterims sveikatingumo

programos metu atliekant dubens sukamuosius judesius ir juos suderinus su kvėpavimu lengviau

aktyvuojasi ir stiprėja DDR

Lyginant mūsų tyrime gautus duomenis su uţsienio autorių duomenimis rezultatai yra

panašūs 2001m atlikto tyrimo metu buvo tiriamas pilvo raumenų atsakas (elektromiografijos metodu)

į valingą DDR susitraukimą Tiriamosios sutraukinėjo DDR trijose padėtyse gulint ant nugaros

Visoms tiriamosioms pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas padidėjo virš pradinio taško

atliekant DDR susitraukimus maţiausiai vienoje iš padėčių Skersinio pilvo raumens

elektromiografijos aktyvumas buvo didţiausias liemens lenkimo padėtyje o skersinio pilvo raumens

aktyvumas buvo didesnis uţ tiesiojo pilvo raumens aktyvumą liemens tiesimo padėtyje

Buvo atliktas papildomas elektromiografijos tyrimas kurio metu buvo registruojamas

gaktinio stuburgalio raumens ir pilvo raumenų aktyvumas atliekant tris skirtingus submaksimalius

izometrinius pilvo raumenų pratimus Šio eksperimentinio tyrimo metu nustatytas gaktinio stuburgalio

raumens aktyvumo padidėjimas su kiekvienu pilvo raumenų susitraukimu

Rezultatai rodo kad pilvo raumenų aktyvumas yra normalus atsakas į DDR veiklą

tiriamosioms be DDR sutrikimų ir leidţia manyti kad specifinė pilvo raumenų veikla aktyvuoja DDR

( Sapsford RR ir kt 2001)

Skiriant dubens dugno raumenų pratimus dubens dugno raumenų disfunkcijos gydyme

daţnai pabrėţiamas pilvo raumenų atpalaidavimas Šio atlikto tyrimo tikslas buvo ištirti sąveiką tarp

atskirų raumenų pilvo ir dubens dugno raumenų veiklos ir vidinio pilvo spaudimo poveikį raumenų

veiklai naudojant paviršinę ir vidinę raumenų elektromiografiją Tiriamosios buvo tiriamos gulimoje

ant nugaros ir stovimoje padėtyse Rezultatai parodė kad transversus abdominis (TP) ir obliquus

internus (OI) buvo atliekami per visą dubens dugno raumenų susitraukimus Rezultatai parodė kad

skersinis ir vidinis įstriţinis raumuo į veiklą buvo įtraukiami visos dubens dugno raumenų veiklos

metu Dėl šių prieţasčių buvo neįmanoma efektyviai sutraukti dubens dugno raumenų išlaikant

atpalaiduotus pilvo raumenis Vidutinis vidaus pilvo spaudimo padidėjimas 10 mmHg (gulimoje ant

nugaros padėtyje) buvo uţregistruotas maksimalus dubens raumenų susitraukimas Maksimalaus

dubens dugno raumenų susitraukimo metu vidinis pilvo spaudimas vidutiniškai pakildavo 10 mmHg

(gulint ant nugaros)

Šie rezultatai rodo kad atliekant dubens dugno raumenų pratimus patarimai atpalaiduoti

pilvo sieną yra netinkami ir gali neigiamai paveikti pratimų atlikimą (Neumann P ir Gill V 2002)

38

33 Skirtingo amţiaus nėščių moterų juosmens mobilumo ir dubens dugno

raumenų jėgos vertinimo duomenys

Jaunesnių nei 30 m nėščiųjų grupėje juosmens mobilumas tiek pirmo tiek ir pakartotinio

tyrimo metu buvo statistiškai reikšmingai (plt005) didesnis nei vyresnių (ţr 10 pav) 28-tą nėštumo

savaitę jaunesnių nei 30 m grupėje juosmens mobilumas buvo 869plusmn014 cm o vyresniųjų ndash

803plusmn022 cm Atlikus tyrimą 38-tą savaitę jaunesnių grupėje gautas statistiškai reikšmingas juosmens

mobilumo sumaţėjimas - 95plusmn174 (plt005) Vyresnių grupėje pakartotinai atlikus testavimą

nustatytas reikšmingas rezultatų pokytis - 1567plusmn329 (plt005) Nėštumo pabaigoje vyresnių moterų

juosmens mobilumas sumaţėjo iki ndash 68plusmn037 cm Gautus duomenis galime paaiškinti amţiaus ir

mobilumo maţėjimo priklausomybe

Juosmens mobilumas

782

869

68

803

4

5

6

7

8

9

10

28 savaitė 38 savaitė

Am

pli

tud

ė

cen

tim

etr

ai

le 29 m

ge 30 m

plt005 plt005

10 pav Juosmens mobilumo vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę skirtingo amžiaus

grupėse

Jaunesnių nei 30 m nėščiųjų grupėje DDR jėga abiejų testavimų metu buvo statistiškai

reikšmingai didesnė nei vyresnių (plt005) (ţr 11 pav) 28-tą nėštumo savaitę jaunesnių moterų

grupėje DDR jėga buvo lygi 1304plusmn028 mmHg o vyresnių ndash 1187plusmn052 mmHg 38-tą savaitę

jaunesnių grupėje DDR jėgos rodikliai buvo ndash 114plusmn032 mmHg o vyresnių ndash 973plusmn075 mmHg

Abiejų tyrimų vidurkių skirtumai tiek tiriamojoje tiek ir kontrolinėje grupėje buvo statistiškai patikimi

(plt005) Tyrimų rezultatai parodė kad vyresnių tiriamųjų DDR jėgos sumaţėjimo pokytis sudarė

39

1857plusmn432 ir buvo reikšmingai didesnis nei jaunesnių moterų grupėje (plt005) Pastarųjų

testuojamų raumenų jėgos sumaţėjimo pokytis siekė 1175plusmn243

Apie amţiaus įtaką DDR funkcinei būklei savo tyrimų išvadose teigia ir daugelis uţsienio

autorių Viename iš jų Grodstein ir kiti (2003) nurodė kad DDR disfunkcija paplitusi tarp moterų

kurios gimdė vyresnio amţiaus ir kurios buvo jaunesnės pirmo gimdymo metu

DDR jėga

1304

1141187

973

3

5

7

9

11

13

15

28 savaitė 38 savaitė

mm

Hg

le 29 m

ge 30 m

plt005 plt005

11 pav DDR jėgos vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę skirtingo amžiaus grupėse

Vertinant sveikatingumo programos poveikio efektyvumą juosmens mobilumui ir dubens

dugno raumenų jėgai jaunesnių nei 30 grupėje moterų kurioms buvo taikytas poveikis abiejų tyrimų

rezultatai buvo panašūs (pgt005) juosmens mobilumo vidutinės reikšmės sumaţėjimas siekė tik

138plusmn1 o DDR jėgos - 055plusmn203 (ţr 2 lentelė) Jaunesnių moterų kurioms poveikis netaikytas

pirmo ir antro testavimo rezultatai skyrėsi statistiškai reikšmingai (plt005) juosmens mobilumo

vidutinės reikšmės sumaţėjimas sudarė 1879plusmn210 o DDR jėgos - 2455plusmn268 38-tą savaitę gauti

rezultatai parodė statistiškai patikimą skirtumą tarp jaunesnių moterų grupės taikant poveikį ir

netaikant (plt005)

Tyrimų duomenų analizė parodė kad vyresnių nei 30 metų grupėje taikant ir netaikant

sveikatingumo programos poveikį pirmo ir antro testavimo juosmens mobilumo vidutinės reikšmės

statistiškai reikšmingai skyrėsi (plt005) Atlikus tyrimą 38 savaitę grupėje kur poveikis nebuvo

taikytas juosmens mobilumo sumaţėjimas sudarė 2293plusmn383 o grupėje kur sveikatingumo

40

programos poveikis buvo taikytas minėtas rodiklio sumaţėjimas siekė 477plusmn098 Abiejose vyresnių

moterų grupėse juosmens mobilumo pokytis buvo statistiškai patikimas (plt005)

Grupėje kuri nelankė uţsiėmimų baseine abiejų testavimų DDR jėgos vidurkiai statistiškai

patikimai skyrėsi (plt005) 38 savaitę registruotas jėgos sumaţėjimas sudarė 2746plusmn520 Grupėje

kuri lankė uţsiėmimus nagrinėjamo rodiklio sumaţėjimas nebuvo statistiškai reikšmingas (pgt005) ir

siekė 524plusmn252

Analizuojant pakartotinio testavimo nėštumo pabaigoje rezultatus matome kad dubens dugno

raumenų jėga šioje amţiaus grupėje statistiškai patikimai buvo didesnė moterų kurioms buvo taikytas

poveikis (1233plusmn071 cm) palyginus su nėščiosiomis kurios nedalyvavo sveikatingumo programoje

(8plusmn068 cm) (plt005)

Apibendrinant gautus statistiškai patikimus rezultatus galima teigti kad tiek jaunesnėms tiek

vyresnėms nei 30 m moterims sveikatingumo programos poveikis buvo efektyvus dubens dugno

raumenų funkcinei būklei ir juosmens mobilumo išlaikymui nėštumo metu (plt005)

2 lentelė

Sveikatingumo programos pratimų įtaka juosmens mobilumui ir dubens dugno

raumenų jėgai skirtingo amžiaus moterims nėštumo metu

Tiriamosios

Juosmens mobilumas (cm) Dubens dugno raumenų jėga (mmHg)

28 savaitė 38 savaitė

Skirtumo

reikšming

umas

28 savaitė 38 savaitė

Skirtumo

reikšming

umas

le29 m

Be

poveikio 898plusmn02 729plusmn024 plt005 1348plusmn046 1014plusmn046 plt005

Taikant

poveikį 846plusmn019 829plusmn018 pgt005 1267plusmn034 125plusmn028 pgt005

Skirtumo

reikšmingu

mas

pgt005 plt005 - pgt005 plt005 -

ge 30 m

Be

poveikio 761plusmn02 583plusmn025 plt005 1111plusmn068 8plusmn068 plt005

Taikant

poveikį 867plusmn033 825plusmn031 plt005 13plusmn063 1233plusmn071 pgt005

Skirtumo

reikšmingu

mas plt005 plt005 - pgt005 plt005 -

Rodikliai

41

Daugelis autorių įvairiuose literatūros šaltiniuose skelbia panašius rezultatus apie dubens

dugno raumenų pilvo nugaros raumenų ir diafragmos funkcinius ryšius

Sapsford R R ir Hodges P W atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti ar valingas pilvo raumenų

susitraukimas yra susijęs su dubens dugno raumenų aktyvumu DDR aktyvumas buvo matuojamas

atliekant skirtingo intensyvumo pilvo raumenų susitraukimus gulimoje ir sėdimoje padėtyse DDR

elektromiografinis aktyvumas buvo matuojamas įvedus į makštį ir išeinamąją angą paviršinius

elektrodus Šie matavimai buvo paremti išeinamosios angos ir makšties spaudimo

Gauti rezultatai rodė kad DDR elektromiografijos duomenys padidėjo pilvo raumenų

susitraukimo metu DDR aktyvumas stipraus pilvo raumenų susitraukimo metu nesiskyrė nuo

išmatuoto maksimalaus DDR susitraukimo Išmatuotas pirmiau makšties ir išeinamosios angos slėgio

padidėjimas o po to ir pilvo Išvadose kalbama kad sveikiems tiriamiesiems valingas pilvo raumenų

aktyvumas sąlygojo DDR aktyvumą Dubens slėgio padidėjimas įvykęs prieš pilvo slėgio padidėjimą

parodo kad atsakas yra uţprogramuotas Pilvo raumenų treniravimas gali būti labai veiksmingas šių

sutrikimų gydyme ( Sapsford R R Hodges P W 2001)

34 Dubens dugno raumenų ir juosmens mobilumo priklausomybė grupėse

Atlikta nagrinėjamų rodiklių koreliacinė analizė parodė kad tiriamojoje grupėje tarp juosmens

mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių buvo tiesinė tiesioginė priklausomybė maţėjant

juosmens mobilumui maţėja ir dubens dugno raumenų jėga (16 pav) Koreliacijos koeficiento dydis

(r=0635) parodė vidutinio stiprumo statistiškai patikimą poţymių tarpusavio ryšį (plt005)

Dubens dugno raumenų ir juosmens mobilumo priklausomybę analizavo daugelis uţsienio

autorių Madill SJ ir McLean L tyrimo tikslas buvo nustatyti ar pilvo raumenų aktyvacija įtakoja

stiprų dubens dugno raumenų susitraukimą ir taip prisideda prie moterų šlapimo sulaikymo

mechanizmo Buvo siekiama nustatyti pilvo raumenų aktyvacijos lygį ir raumenų veiklos modelius

susijusius su valingais dubens dugno raumenų susitraukimais moterims neturinčioms dubens dugno

raumenų disfunkcijos

Tyrime dalyvavo 15 neturinčių dubens dugno raumenų disfunkcijos moterų Jos atliko tris

kiekvieno iš keturių pilvo raumenų maksimalius susitraukimus ir taip pat dubens dugno raumenų

susitraukimus gulimoje ant nugaros padėtyje Pilvo ir DDR veikla buvo registruojama

elektromiografijos pagalba o vidinis makšties spaudimas matuojamas naudojant modifikuotą

Femiscan zondą Tam tikras aktyvavimo modelis buvo pastebėtas kai skersinis vidinis ir tiesusis pilvo

raumenys dirbo su DDR prasidėjus maksimaliam vidiniam makšties slėgiui PFM veiklos vyravo

42

pradedant didėti makšties spaudimui o vėliau slėgio padidėjimas (iki 70 didţiausio galimo slėgio)

yra susijęs su kombinuota DDR skersinio pilvo tiesiojo ir vidinio įstriţinio raumenų veikla

Išvadose teigiama jog buvo nustatyti tam tikri pilvo raumenų veiklos modeliai kaip atsakas į

valingą dubens dugno raumenų susitraukimą moterims neturinčioms dubens dugno raumenų

disfunkcijos (2006)

Kontrolinės grupės dubens dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo

priklausomybė

-12

-1

-08

-06

-04

-02

0

02

04

06

-25 -2 -15 -1 -05 0 05 1 15 2 25

mmHg

cen

tim

etr

ai

12 pav Juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių tarpusavio priklausomybė

tiriamojoje grupėje

Tuo tarpu kontrolinės grupės juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių

tarpusavio ryšys buvo silpnas statistiškai nepatikimas (r=0192 plt005)

43

Kontrolinės grupės dubens dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo

priklausomybė

-12

-1

-08

-06

-04

-02

0

02

04

06

-25 -2 -15 -1 -05 0 05 1 15 2 25

mmHg

cen

tim

etr

ai

13 pav Juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių tarpusavio priklausomybė

kontrolinėje grupėje

Apibendrinant testavimo rezultatus galima teigti kad išlaikant juosmens mobilumą nėštumo

metu DDR jėga galinti turėti įtakos nėščiųjų epizodiniam šlapimo nelaikymui nemaţėja Esant

susilpnėjusiam ar pertemptam skersiniam pilvo raumeniui gali atsirasti liemens nestabilumas tiesiogiai

įtakojantis apatinės nugaros dalies skausmus bei disfunkcijas

Gautus šio tyrimo rezultatus galime traktuoti ir atvirkščiai ty nėštumo metu didelį dėmesį

skiriant dubens dugno raumenų aktyvacijai įtakojamas ir liemens stabilumas išlaikant dubens ndash

juosmens mobilumą

Tyrimai leidţia suprasti kad yra tam tikros sinergijos tarp pilvo ir DDR Manoma kad DDR

turi dvejopą funkciją dalyvauja liemens stabilumo palaikyme ir šlapimo ir išmatų šalinime bei

laikyme Šios raumenų sinergijos gali sėkmingai pasitarnauti DDR funkcijos sutrikimų reabilitacijoje

Juosmens ndash dubens regionui reikalingas stabilumas tam kad būtų galima pernešti krūvį

liemeniui ir viršutinėms galūnėms Tačiau tuo pačiu turi būti ir pakankamas mobilumas kad

uţtikrinti pakankamą judėjimą

44

IŠVADOS

1 Dubens dugno raumenų jėga nuo 28-tos iki 38-tos nėštumo savaitės kontrolinėje

grupėje maţėjo (plt005) o tiriamojoje liko panaši

2 Vertinant juosmens mobilumo kaitą nėštumo metu kontrolinėje grupėje nustatytas

reikšmingas sumaţėjimas (plt005) o tiriamojoje grupėje stebėta tik maţėjimo

tendencija

3 Jaunesnių nei 30 metų nėščiųjų grupėje juosmens mobilumas ir dubens dugno raumenų

jėga tiek 28-tą tiek ir 38-tą savaitę buvo statistiškai reikšmingai didesnė nei vyresnių

(plt005)

4 Juosmens mobilumas įtakoja dubens dugno raumenų funkcinę būklę išlaikant juosmens

mobilumą dubens dugno raumenų jėga nėštumo metu nemaţėja

45

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1 Izoliuotai aktyvinti dubens dugno raumenis nėštumo metu nėra tikslinga nes šių raumenų

susitraukimas dėl ilgalaikio palaipsniui didėjančio krūvio nėra pakankamai efektyvus

2 Dėka funkcinių ryšių nėštumo metu rekomenduojama didesnį dėmesį skirti kvėpuojamajai

diafragmai pilvo bei nugaros raumenims grąţinant ar lavinant dubens dugno raumenų

funkciją

3 Aktyvinant dubens dugno raumenis tikslinga į pratimų programą įjungti aktyvius dubens-

juosmens judesius akcentuojant kvėpavimą

4 Rekomenduojama nėštumo metu stabilizuoti liemenį Aktyvūs dubens-juosmens judesiai ne tik

išlaiko juosmens mobilumą bet ir stabilizuoja liemenį tiesiogiai susijusį su dubens dugno

raumenų funkciją

46

LITERATŪRA

1 Baumann L(2005) Kineziterapijos efektyvumas maţinant nugaros skausmus

nėštumo metu Magistro baigiamasis darbas Sporto biomedicinos fakultetas

Kineziterapijos ir sporto medicinos katedra ndash Kaunas 65p

2 J Buivydienė (2004) Nėštumo ir gimdymo įtaka dubens dugno raumenų funkcijai

Magistro baigiamasis darbas Kauno medicinos universitetas Visuomenės sveikatos

fakultetas kineziologijos ir sporto medicinos katedra - Kaunas 50p

3 Zachovajevas P Zachovajevienė B Baltaduonienė D Tadaravičiūtė R (2007)

Moterų kurias kamuoja įtampos šlapimo nelaikymas dubens dugno raumenų

lavinimo kineziterapijos metodais veiksmingumas Sveikatos mokslai Volume 17

Number 7

4 Barr KP Griggs M Cadly T (2005)Lumbar stabilization American Journal of

Physical Medicine and Rehabilitation 6473-480

5 Bastiaenen Caroline HG Rob A de Bie Wolters Pieter MJC Janneke M

Bastiaanssen Aldegonda BA Klabbers ir kt (2004) Treatment of pregnancy

related pelvic girdle andor low back pain after delivery design of a randomized

clinical trial within a comprehensive prognostic cohort study BMC Public

HealthDec 244(1)67

6 Beazel J R (2004) Lumbar pelvis and hip examination with emphasis on function

of the lower quarter University of Virginia Healthsouth APTA Presentation

Chicago

7 Boslash K Talseth T Holme I (1999) Single blind randomised controlled trial of

pelvic floor exercises electrical stimulation vaginal cones and no treatment in

management of genuine stress incontinence in women BMJ 318 487minus493

8 Bo K amp Braekken IH (2005) PFMT in treatment and prevention of POP (POP

study) National Library of Medicine December

9 Bo K amp Sherburn M (2005) Evaluation of female pelvic-floor muscle function

and strength Phys Ther 85269 ndash282

10 Bo K amp Stien R (1994) Needle EMG registration of striated urethral wall and pelvic

floor activity patterns Neurourol amp Urodyn 1335-41

11 Burgio K L Robinson J C Engel B T (1986) The role of biofeedback in

Kegel exercise training for stress urinary incontinence American Journal of

Obstetrics and Gynaecology 1 (154) 58minus64

47

12 Burgio K L Zyczynski H Locher J L et al (2003) Urinary Incontinence in the

12-Month Postpartum Period Obstetrics and Gynecology 6 (102) 1291minus1298

13 Carriegravere B (1998) The Swiss Ball Theory Basic Exercises and Clinical

Application New York Springer

14 Carriegravere B (2002) Fitness for the Pelvic Floor New York Thieme

15 Chiarelli P (1995) Womenlsquos Waterworks ndash Curing Incontinence Snohomish WA

Khera Publications

16 Chiarelli J Cockburn J (2002) Promoting urinary continence in women after

delivery randomised controlled trial BMJ 324 1241minus1244

17 Cornella JL (2004) Management in stress urinary incontinence Rev Urol 6(suppl

5)S18-S25

18 DeLancey J Ashton-Miller J Howard D et al (2001) The functional anatomy

of the female pelvic floor and stress continence control system Scand J Urol

Nephrol Suppl(207)17

19 De Lancey J Richardson A (1992) Anatomy of genital support In Benson T

ed Female Pelvic Floor Disorders New York Norton Medical Books

20 Dumoulin C Lemieux M C Bourbonnais D et al (2004) Physiotherapy for

Persistent Postnatal Stress Urinary Incontinence A Randomized Controlled Trail

Obstetrics and Gynecology 3 (104) 504minus510

21 Ewings P S Spencer S Marsh H et al (2005) Obstetric risk factors for urinary

incontinence and preventative pelvic floor exercises Cohort study and nested

randomized controlled trial Journal of Obstetrics and Gynaecology August 25(6)

558 ndash 564

22 Franklin E (2003) Pelvic Power mindbody exercises for strength flexibility

posture and balance for men and women New Jersey Elysian Editions

23 Freedmann F B (2000) Aqua Yoga London Lorenz books

24 Freeman RM (2004) The role of pelvic floor muscle training in urinary

incontinence BJOG an International Journal of Obstetrics and Gynaecology

December Vol 111 Supplement 1 pp 37ndash40

25 Goldberg RP Effects of pregnancy and childbirth on pelvic floor (2007) Springer

London 172 p

26 Grodstein F Fretts F Lifford K Resnick N Curhan G (2003) Association of

age race and obstetric history with urinary symptoms among women in the Nurses

Health Study Americian Journal of Obstetrics and Gynecology 2 (189) 428minus434

48

27 Gutke A (2007) Pelvic Girdle Pain and Lumbar Pain in Relation to Pregnancy

Department of Health and Society Division of Physiotherapy Faculty of Health

Sciences Linkoumlping University Sweden

28 Handa V L Pannu H K Siddique S et al (2003) Architectural Differences in

the Bony Pelvis of Women With and Without Pelvic Floor Disorders Obstetrics

and Gynecology 6 (102) 1283minus1290

29 Hannestad Y S Lie R T Rortveit G Hunskaar S (2004) Familial risk or

urinary incontinence in women population based cross sectional study BMJ 329

889minus891

30 Hulme J A (2002) Pelvic Pain and Low Back Pain A Handbook for Self Care amp

Treatment Montana Phoenix Publishing Co

31 Jones RC (1999) Muscle Balance and Dynamic Stability in Womens Health

Conference Paper Pelvic Stability in Pregnancy and Post Partum Dublin

32 Kim S Harvey M A Johnston S (2005) A Review of the Epidemiology and

Pathophysiology of Pelvic Floor Dysfunction Do Racial Differences Matter

Journal of Obstetrics and Gynaecology Canada 3 (27) 251minus259

33 Konstantinos H Eleni K and Dimitrios H (2006) Dilemmas in the management

of female stress incontinence the role of pelvic floor muscle training Int Urol

Nephrol

34 Kuhnert Ch (2005) Munich Pelvic floor training program Tecsana ltd Munich

35 Kulig K Powers Ch M Landel R F Hungwen Ch Fredericson M Guillet M

and Butts K Segmental lumbar mobility in individuals with low back pain in vivo

assessment during manual and self-imposed motion using dynamic MRI (2007)

BMC Musculoskelet Disord 8 8

36 Laycock J Jerwood D (2001) Pelvic Floor Muscle Assessment The Perfect

Scheme Physiotherapy 12 (87) 631minus642

37 Lockstad Harry MC(2003) Prevence of Back Pain during Pregnancy Spine Apr

1530 (8)983-91

38 Madill SJ McLean L (2006) Relationship between abdominal and pelvic floor

muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle contractions

in healthy continent women Neurourol Urodyn25(7)722-30

39 Magee D J Orthopedic Physical Assessment WB Saunders Company 2002

1020 p

40 Meyer S Hohlfeld P Achtari C De Grandi P (2001) Pelvic Floor Education

After Vaginal Delivery Obstetrics and Gynecology 5 (97) 673minus677

49

41 Mens JM Vleeming A Snijders CJ Koes BW Stam HJ (2001) Reliability

and validity of the actine straight leg raise test in pasterior pelvic pain since

pregnancy Spine 261167-1171

42 Moslashrkved S Boslash K (1997) The effect of postpartum pelvic floor muscle exercise

in the prevention and treatment of urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 4 (8) 217minus222

43 Moen MH Kogstad O Hansen JH ir kt (1990) Pelvic girdle relaxation

Clinical Presentation Tidsskr Nor Laegeforen 110 2211 ndash 2

44 Mohr Joan D (1990) Management of the trunk in adult hemiplegia The Bobash

concetion Topic in neurology APTA

45 Morin M Dumoulin C Bourbonnais D et al (2004) Pelvic floor maximal

strength using vaginal digital assessment compared to dynamometric measurements

Neurourol Urodyn 23336 ndash341

46 Moslashrkved S Boslash K Schei B Salvesen K Aring (2003) Pelvic Floor Muscle

Training During Pregnancy to Prevent Urinary Incontinence A Single-Blind

Randomized Controlled Trial Obstetrics and Gynecology 2 (101) 313minus319

47 Moses S (2008) Schobers Test Family Practice Notebook LLC

48 Neumann PB Grimmer KA and Deenadayalan Y (2006) Pelvic floor muscle

training and adjunctive therapies for the treatment of stress urinary incontinence in

women a systematic review BMC Womenrsquos Health 611

49 Nygaard I E Glowacki C Saltzman C L (1996) Relationship Between Foot

Flexibility and Urinary Incontinence in Nulliparous Varsity Athletes Obstetrics and

Gynecology 6 (87) 1049minus1051

50 Ostergaard M Thomsen BJ (1992) Pelvic insufficiency during pregnancy

Ugeskr Laeger 154 3568 ndash 72

51 Osgaard HC Zetherstrom G Hansson E (1994) The posterior pelvic pain

provocation test in pregnant women Eur Soine J3258 ndash 260

52 Persson J Woslashlner-Hanssen P Rydhstroem H (2000) Obstetric Risk Factors for

Stress Urinary Incontinence A Population-Based Study Obstetrics and

Gynecology 3 (96) 441minus445

53 Reilly E T C Freeman R M Waterfield M R et al (2002) Prevention of

postpartum stress incontinence in primigravidae with increased bladder neck

mobility a randomised controlled trial of antenatal pelvic floor exercises BJOG an

international journal of obstetrics and gynaecology 1 (109) 68minus76

50

54 Richardson CA Hodges P Hides J (2005) Therapeutic exercise for liumbopelvic

stabilizationChurchill Livingstone Harcourt Publishers 12 p

55 Sabino J Grauer J (2008) N Pregnancy and low back pain Curr Rev

Musculoskelet Med 1137ndash141

56 Sapsford R (2001) The Pelvic Floor A clinical model for function and

rehabilitation Physiotherapy 12 (87) 620minus630

57 Sapsford RR (2004) Rehabilitation of pelvic floor muscles utilizing trunk

stabilization Man Ther Feb9(1)3-12

58 Sapsford RR Hodges P W (2001) Contraction of the pelvic floor muscles during

abdominal maneuvers Arch Phys Med Rehabil Aug 82(8)1081-8

59 Sapsford RR Hodges PW Richardson

CA Cooper

DH Markwell

SJ Jull

GA

(2001) Co-activation of the abdominal and pelvic floor muscles during voluntary

exercises Neurourol Urodynam 2031-42 Wiley-Liss Inc

60 Sapsford RR Hodges PW Richardson CA Cooper DA Markwell SJ amp Jull GA

(1997) Activation of puboccygeus during a variety of isometric abdominal

exercises Abstract 115 ICS Yokohama

61 Shelly E (2005) The pelvic floor Hall C M Brody L Th Therapeutic Exercise

Moving Toward Function (p 402ndash435) USA Lippincott Williams amp Wilkins

62 Sihvonen T Huttunen M Makkonen M Airaksinen O (1998) Functional

Changes in Back Muscle Activity Correlate With Pain Intensity and Prediction of

Low Back Pain During Pregnancy Arch Phys Med Rehabil Vol 79 October

63 Smith R Appell R Fenner D et al Clinical management of urinary incontinence

in women APGO Educational Series on Womenrsquo s Health Issues 2007 March 1

64 Steacutephanie J Madill Linda McLean (2006)Relationship between abdominal and

pelvic floor muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle

contractions in healthy continent women Urodynam 25722-730

65 Vickers D amp Davila GW Kegel Exercises and Biofeedback (2006) Springer

London 303-310

66 Urquhart D M Hodges P W Allen T J Story I H (2005) Abdominal muscle

recruitment during a range of voluntary exercises Man Ther May10(2)144-53

67 Wilson P D Herbison G P (1998) A randomized controlled trial of pelvic floor

muscle exercises to treat postnatal urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 5 (9) 257-264

51

68 Woodman PJ amp Graney DO (2002) Anatomy and physiology of the female

perineal body with relevance to obstetrical injury and repair Clinical anatomy

15321ndash334

Page 37: KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS ... · raumenų inervacija (Woodman, PJ. ir Graney, D.O., 2002). DDR griaučių raumenų sudėtį įeina 33% greitųjų ir 67% lėtųjų

37

Gautus rezultatus galima komentuoti taip kad šios grupės moterims sveikatingumo

programos metu atliekant dubens sukamuosius judesius ir juos suderinus su kvėpavimu lengviau

aktyvuojasi ir stiprėja DDR

Lyginant mūsų tyrime gautus duomenis su uţsienio autorių duomenimis rezultatai yra

panašūs 2001m atlikto tyrimo metu buvo tiriamas pilvo raumenų atsakas (elektromiografijos metodu)

į valingą DDR susitraukimą Tiriamosios sutraukinėjo DDR trijose padėtyse gulint ant nugaros

Visoms tiriamosioms pilvo raumenų elektromiografijos aktyvumas padidėjo virš pradinio taško

atliekant DDR susitraukimus maţiausiai vienoje iš padėčių Skersinio pilvo raumens

elektromiografijos aktyvumas buvo didţiausias liemens lenkimo padėtyje o skersinio pilvo raumens

aktyvumas buvo didesnis uţ tiesiojo pilvo raumens aktyvumą liemens tiesimo padėtyje

Buvo atliktas papildomas elektromiografijos tyrimas kurio metu buvo registruojamas

gaktinio stuburgalio raumens ir pilvo raumenų aktyvumas atliekant tris skirtingus submaksimalius

izometrinius pilvo raumenų pratimus Šio eksperimentinio tyrimo metu nustatytas gaktinio stuburgalio

raumens aktyvumo padidėjimas su kiekvienu pilvo raumenų susitraukimu

Rezultatai rodo kad pilvo raumenų aktyvumas yra normalus atsakas į DDR veiklą

tiriamosioms be DDR sutrikimų ir leidţia manyti kad specifinė pilvo raumenų veikla aktyvuoja DDR

( Sapsford RR ir kt 2001)

Skiriant dubens dugno raumenų pratimus dubens dugno raumenų disfunkcijos gydyme

daţnai pabrėţiamas pilvo raumenų atpalaidavimas Šio atlikto tyrimo tikslas buvo ištirti sąveiką tarp

atskirų raumenų pilvo ir dubens dugno raumenų veiklos ir vidinio pilvo spaudimo poveikį raumenų

veiklai naudojant paviršinę ir vidinę raumenų elektromiografiją Tiriamosios buvo tiriamos gulimoje

ant nugaros ir stovimoje padėtyse Rezultatai parodė kad transversus abdominis (TP) ir obliquus

internus (OI) buvo atliekami per visą dubens dugno raumenų susitraukimus Rezultatai parodė kad

skersinis ir vidinis įstriţinis raumuo į veiklą buvo įtraukiami visos dubens dugno raumenų veiklos

metu Dėl šių prieţasčių buvo neįmanoma efektyviai sutraukti dubens dugno raumenų išlaikant

atpalaiduotus pilvo raumenis Vidutinis vidaus pilvo spaudimo padidėjimas 10 mmHg (gulimoje ant

nugaros padėtyje) buvo uţregistruotas maksimalus dubens raumenų susitraukimas Maksimalaus

dubens dugno raumenų susitraukimo metu vidinis pilvo spaudimas vidutiniškai pakildavo 10 mmHg

(gulint ant nugaros)

Šie rezultatai rodo kad atliekant dubens dugno raumenų pratimus patarimai atpalaiduoti

pilvo sieną yra netinkami ir gali neigiamai paveikti pratimų atlikimą (Neumann P ir Gill V 2002)

38

33 Skirtingo amţiaus nėščių moterų juosmens mobilumo ir dubens dugno

raumenų jėgos vertinimo duomenys

Jaunesnių nei 30 m nėščiųjų grupėje juosmens mobilumas tiek pirmo tiek ir pakartotinio

tyrimo metu buvo statistiškai reikšmingai (plt005) didesnis nei vyresnių (ţr 10 pav) 28-tą nėštumo

savaitę jaunesnių nei 30 m grupėje juosmens mobilumas buvo 869plusmn014 cm o vyresniųjų ndash

803plusmn022 cm Atlikus tyrimą 38-tą savaitę jaunesnių grupėje gautas statistiškai reikšmingas juosmens

mobilumo sumaţėjimas - 95plusmn174 (plt005) Vyresnių grupėje pakartotinai atlikus testavimą

nustatytas reikšmingas rezultatų pokytis - 1567plusmn329 (plt005) Nėštumo pabaigoje vyresnių moterų

juosmens mobilumas sumaţėjo iki ndash 68plusmn037 cm Gautus duomenis galime paaiškinti amţiaus ir

mobilumo maţėjimo priklausomybe

Juosmens mobilumas

782

869

68

803

4

5

6

7

8

9

10

28 savaitė 38 savaitė

Am

pli

tud

ė

cen

tim

etr

ai

le 29 m

ge 30 m

plt005 plt005

10 pav Juosmens mobilumo vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę skirtingo amžiaus

grupėse

Jaunesnių nei 30 m nėščiųjų grupėje DDR jėga abiejų testavimų metu buvo statistiškai

reikšmingai didesnė nei vyresnių (plt005) (ţr 11 pav) 28-tą nėštumo savaitę jaunesnių moterų

grupėje DDR jėga buvo lygi 1304plusmn028 mmHg o vyresnių ndash 1187plusmn052 mmHg 38-tą savaitę

jaunesnių grupėje DDR jėgos rodikliai buvo ndash 114plusmn032 mmHg o vyresnių ndash 973plusmn075 mmHg

Abiejų tyrimų vidurkių skirtumai tiek tiriamojoje tiek ir kontrolinėje grupėje buvo statistiškai patikimi

(plt005) Tyrimų rezultatai parodė kad vyresnių tiriamųjų DDR jėgos sumaţėjimo pokytis sudarė

39

1857plusmn432 ir buvo reikšmingai didesnis nei jaunesnių moterų grupėje (plt005) Pastarųjų

testuojamų raumenų jėgos sumaţėjimo pokytis siekė 1175plusmn243

Apie amţiaus įtaką DDR funkcinei būklei savo tyrimų išvadose teigia ir daugelis uţsienio

autorių Viename iš jų Grodstein ir kiti (2003) nurodė kad DDR disfunkcija paplitusi tarp moterų

kurios gimdė vyresnio amţiaus ir kurios buvo jaunesnės pirmo gimdymo metu

DDR jėga

1304

1141187

973

3

5

7

9

11

13

15

28 savaitė 38 savaitė

mm

Hg

le 29 m

ge 30 m

plt005 plt005

11 pav DDR jėgos vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę skirtingo amžiaus grupėse

Vertinant sveikatingumo programos poveikio efektyvumą juosmens mobilumui ir dubens

dugno raumenų jėgai jaunesnių nei 30 grupėje moterų kurioms buvo taikytas poveikis abiejų tyrimų

rezultatai buvo panašūs (pgt005) juosmens mobilumo vidutinės reikšmės sumaţėjimas siekė tik

138plusmn1 o DDR jėgos - 055plusmn203 (ţr 2 lentelė) Jaunesnių moterų kurioms poveikis netaikytas

pirmo ir antro testavimo rezultatai skyrėsi statistiškai reikšmingai (plt005) juosmens mobilumo

vidutinės reikšmės sumaţėjimas sudarė 1879plusmn210 o DDR jėgos - 2455plusmn268 38-tą savaitę gauti

rezultatai parodė statistiškai patikimą skirtumą tarp jaunesnių moterų grupės taikant poveikį ir

netaikant (plt005)

Tyrimų duomenų analizė parodė kad vyresnių nei 30 metų grupėje taikant ir netaikant

sveikatingumo programos poveikį pirmo ir antro testavimo juosmens mobilumo vidutinės reikšmės

statistiškai reikšmingai skyrėsi (plt005) Atlikus tyrimą 38 savaitę grupėje kur poveikis nebuvo

taikytas juosmens mobilumo sumaţėjimas sudarė 2293plusmn383 o grupėje kur sveikatingumo

40

programos poveikis buvo taikytas minėtas rodiklio sumaţėjimas siekė 477plusmn098 Abiejose vyresnių

moterų grupėse juosmens mobilumo pokytis buvo statistiškai patikimas (plt005)

Grupėje kuri nelankė uţsiėmimų baseine abiejų testavimų DDR jėgos vidurkiai statistiškai

patikimai skyrėsi (plt005) 38 savaitę registruotas jėgos sumaţėjimas sudarė 2746plusmn520 Grupėje

kuri lankė uţsiėmimus nagrinėjamo rodiklio sumaţėjimas nebuvo statistiškai reikšmingas (pgt005) ir

siekė 524plusmn252

Analizuojant pakartotinio testavimo nėštumo pabaigoje rezultatus matome kad dubens dugno

raumenų jėga šioje amţiaus grupėje statistiškai patikimai buvo didesnė moterų kurioms buvo taikytas

poveikis (1233plusmn071 cm) palyginus su nėščiosiomis kurios nedalyvavo sveikatingumo programoje

(8plusmn068 cm) (plt005)

Apibendrinant gautus statistiškai patikimus rezultatus galima teigti kad tiek jaunesnėms tiek

vyresnėms nei 30 m moterims sveikatingumo programos poveikis buvo efektyvus dubens dugno

raumenų funkcinei būklei ir juosmens mobilumo išlaikymui nėštumo metu (plt005)

2 lentelė

Sveikatingumo programos pratimų įtaka juosmens mobilumui ir dubens dugno

raumenų jėgai skirtingo amžiaus moterims nėštumo metu

Tiriamosios

Juosmens mobilumas (cm) Dubens dugno raumenų jėga (mmHg)

28 savaitė 38 savaitė

Skirtumo

reikšming

umas

28 savaitė 38 savaitė

Skirtumo

reikšming

umas

le29 m

Be

poveikio 898plusmn02 729plusmn024 plt005 1348plusmn046 1014plusmn046 plt005

Taikant

poveikį 846plusmn019 829plusmn018 pgt005 1267plusmn034 125plusmn028 pgt005

Skirtumo

reikšmingu

mas

pgt005 plt005 - pgt005 plt005 -

ge 30 m

Be

poveikio 761plusmn02 583plusmn025 plt005 1111plusmn068 8plusmn068 plt005

Taikant

poveikį 867plusmn033 825plusmn031 plt005 13plusmn063 1233plusmn071 pgt005

Skirtumo

reikšmingu

mas plt005 plt005 - pgt005 plt005 -

Rodikliai

41

Daugelis autorių įvairiuose literatūros šaltiniuose skelbia panašius rezultatus apie dubens

dugno raumenų pilvo nugaros raumenų ir diafragmos funkcinius ryšius

Sapsford R R ir Hodges P W atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti ar valingas pilvo raumenų

susitraukimas yra susijęs su dubens dugno raumenų aktyvumu DDR aktyvumas buvo matuojamas

atliekant skirtingo intensyvumo pilvo raumenų susitraukimus gulimoje ir sėdimoje padėtyse DDR

elektromiografinis aktyvumas buvo matuojamas įvedus į makštį ir išeinamąją angą paviršinius

elektrodus Šie matavimai buvo paremti išeinamosios angos ir makšties spaudimo

Gauti rezultatai rodė kad DDR elektromiografijos duomenys padidėjo pilvo raumenų

susitraukimo metu DDR aktyvumas stipraus pilvo raumenų susitraukimo metu nesiskyrė nuo

išmatuoto maksimalaus DDR susitraukimo Išmatuotas pirmiau makšties ir išeinamosios angos slėgio

padidėjimas o po to ir pilvo Išvadose kalbama kad sveikiems tiriamiesiems valingas pilvo raumenų

aktyvumas sąlygojo DDR aktyvumą Dubens slėgio padidėjimas įvykęs prieš pilvo slėgio padidėjimą

parodo kad atsakas yra uţprogramuotas Pilvo raumenų treniravimas gali būti labai veiksmingas šių

sutrikimų gydyme ( Sapsford R R Hodges P W 2001)

34 Dubens dugno raumenų ir juosmens mobilumo priklausomybė grupėse

Atlikta nagrinėjamų rodiklių koreliacinė analizė parodė kad tiriamojoje grupėje tarp juosmens

mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių buvo tiesinė tiesioginė priklausomybė maţėjant

juosmens mobilumui maţėja ir dubens dugno raumenų jėga (16 pav) Koreliacijos koeficiento dydis

(r=0635) parodė vidutinio stiprumo statistiškai patikimą poţymių tarpusavio ryšį (plt005)

Dubens dugno raumenų ir juosmens mobilumo priklausomybę analizavo daugelis uţsienio

autorių Madill SJ ir McLean L tyrimo tikslas buvo nustatyti ar pilvo raumenų aktyvacija įtakoja

stiprų dubens dugno raumenų susitraukimą ir taip prisideda prie moterų šlapimo sulaikymo

mechanizmo Buvo siekiama nustatyti pilvo raumenų aktyvacijos lygį ir raumenų veiklos modelius

susijusius su valingais dubens dugno raumenų susitraukimais moterims neturinčioms dubens dugno

raumenų disfunkcijos

Tyrime dalyvavo 15 neturinčių dubens dugno raumenų disfunkcijos moterų Jos atliko tris

kiekvieno iš keturių pilvo raumenų maksimalius susitraukimus ir taip pat dubens dugno raumenų

susitraukimus gulimoje ant nugaros padėtyje Pilvo ir DDR veikla buvo registruojama

elektromiografijos pagalba o vidinis makšties spaudimas matuojamas naudojant modifikuotą

Femiscan zondą Tam tikras aktyvavimo modelis buvo pastebėtas kai skersinis vidinis ir tiesusis pilvo

raumenys dirbo su DDR prasidėjus maksimaliam vidiniam makšties slėgiui PFM veiklos vyravo

42

pradedant didėti makšties spaudimui o vėliau slėgio padidėjimas (iki 70 didţiausio galimo slėgio)

yra susijęs su kombinuota DDR skersinio pilvo tiesiojo ir vidinio įstriţinio raumenų veikla

Išvadose teigiama jog buvo nustatyti tam tikri pilvo raumenų veiklos modeliai kaip atsakas į

valingą dubens dugno raumenų susitraukimą moterims neturinčioms dubens dugno raumenų

disfunkcijos (2006)

Kontrolinės grupės dubens dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo

priklausomybė

-12

-1

-08

-06

-04

-02

0

02

04

06

-25 -2 -15 -1 -05 0 05 1 15 2 25

mmHg

cen

tim

etr

ai

12 pav Juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių tarpusavio priklausomybė

tiriamojoje grupėje

Tuo tarpu kontrolinės grupės juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių

tarpusavio ryšys buvo silpnas statistiškai nepatikimas (r=0192 plt005)

43

Kontrolinės grupės dubens dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo

priklausomybė

-12

-1

-08

-06

-04

-02

0

02

04

06

-25 -2 -15 -1 -05 0 05 1 15 2 25

mmHg

cen

tim

etr

ai

13 pav Juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių tarpusavio priklausomybė

kontrolinėje grupėje

Apibendrinant testavimo rezultatus galima teigti kad išlaikant juosmens mobilumą nėštumo

metu DDR jėga galinti turėti įtakos nėščiųjų epizodiniam šlapimo nelaikymui nemaţėja Esant

susilpnėjusiam ar pertemptam skersiniam pilvo raumeniui gali atsirasti liemens nestabilumas tiesiogiai

įtakojantis apatinės nugaros dalies skausmus bei disfunkcijas

Gautus šio tyrimo rezultatus galime traktuoti ir atvirkščiai ty nėštumo metu didelį dėmesį

skiriant dubens dugno raumenų aktyvacijai įtakojamas ir liemens stabilumas išlaikant dubens ndash

juosmens mobilumą

Tyrimai leidţia suprasti kad yra tam tikros sinergijos tarp pilvo ir DDR Manoma kad DDR

turi dvejopą funkciją dalyvauja liemens stabilumo palaikyme ir šlapimo ir išmatų šalinime bei

laikyme Šios raumenų sinergijos gali sėkmingai pasitarnauti DDR funkcijos sutrikimų reabilitacijoje

Juosmens ndash dubens regionui reikalingas stabilumas tam kad būtų galima pernešti krūvį

liemeniui ir viršutinėms galūnėms Tačiau tuo pačiu turi būti ir pakankamas mobilumas kad

uţtikrinti pakankamą judėjimą

44

IŠVADOS

1 Dubens dugno raumenų jėga nuo 28-tos iki 38-tos nėštumo savaitės kontrolinėje

grupėje maţėjo (plt005) o tiriamojoje liko panaši

2 Vertinant juosmens mobilumo kaitą nėštumo metu kontrolinėje grupėje nustatytas

reikšmingas sumaţėjimas (plt005) o tiriamojoje grupėje stebėta tik maţėjimo

tendencija

3 Jaunesnių nei 30 metų nėščiųjų grupėje juosmens mobilumas ir dubens dugno raumenų

jėga tiek 28-tą tiek ir 38-tą savaitę buvo statistiškai reikšmingai didesnė nei vyresnių

(plt005)

4 Juosmens mobilumas įtakoja dubens dugno raumenų funkcinę būklę išlaikant juosmens

mobilumą dubens dugno raumenų jėga nėštumo metu nemaţėja

45

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1 Izoliuotai aktyvinti dubens dugno raumenis nėštumo metu nėra tikslinga nes šių raumenų

susitraukimas dėl ilgalaikio palaipsniui didėjančio krūvio nėra pakankamai efektyvus

2 Dėka funkcinių ryšių nėštumo metu rekomenduojama didesnį dėmesį skirti kvėpuojamajai

diafragmai pilvo bei nugaros raumenims grąţinant ar lavinant dubens dugno raumenų

funkciją

3 Aktyvinant dubens dugno raumenis tikslinga į pratimų programą įjungti aktyvius dubens-

juosmens judesius akcentuojant kvėpavimą

4 Rekomenduojama nėštumo metu stabilizuoti liemenį Aktyvūs dubens-juosmens judesiai ne tik

išlaiko juosmens mobilumą bet ir stabilizuoja liemenį tiesiogiai susijusį su dubens dugno

raumenų funkciją

46

LITERATŪRA

1 Baumann L(2005) Kineziterapijos efektyvumas maţinant nugaros skausmus

nėštumo metu Magistro baigiamasis darbas Sporto biomedicinos fakultetas

Kineziterapijos ir sporto medicinos katedra ndash Kaunas 65p

2 J Buivydienė (2004) Nėštumo ir gimdymo įtaka dubens dugno raumenų funkcijai

Magistro baigiamasis darbas Kauno medicinos universitetas Visuomenės sveikatos

fakultetas kineziologijos ir sporto medicinos katedra - Kaunas 50p

3 Zachovajevas P Zachovajevienė B Baltaduonienė D Tadaravičiūtė R (2007)

Moterų kurias kamuoja įtampos šlapimo nelaikymas dubens dugno raumenų

lavinimo kineziterapijos metodais veiksmingumas Sveikatos mokslai Volume 17

Number 7

4 Barr KP Griggs M Cadly T (2005)Lumbar stabilization American Journal of

Physical Medicine and Rehabilitation 6473-480

5 Bastiaenen Caroline HG Rob A de Bie Wolters Pieter MJC Janneke M

Bastiaanssen Aldegonda BA Klabbers ir kt (2004) Treatment of pregnancy

related pelvic girdle andor low back pain after delivery design of a randomized

clinical trial within a comprehensive prognostic cohort study BMC Public

HealthDec 244(1)67

6 Beazel J R (2004) Lumbar pelvis and hip examination with emphasis on function

of the lower quarter University of Virginia Healthsouth APTA Presentation

Chicago

7 Boslash K Talseth T Holme I (1999) Single blind randomised controlled trial of

pelvic floor exercises electrical stimulation vaginal cones and no treatment in

management of genuine stress incontinence in women BMJ 318 487minus493

8 Bo K amp Braekken IH (2005) PFMT in treatment and prevention of POP (POP

study) National Library of Medicine December

9 Bo K amp Sherburn M (2005) Evaluation of female pelvic-floor muscle function

and strength Phys Ther 85269 ndash282

10 Bo K amp Stien R (1994) Needle EMG registration of striated urethral wall and pelvic

floor activity patterns Neurourol amp Urodyn 1335-41

11 Burgio K L Robinson J C Engel B T (1986) The role of biofeedback in

Kegel exercise training for stress urinary incontinence American Journal of

Obstetrics and Gynaecology 1 (154) 58minus64

47

12 Burgio K L Zyczynski H Locher J L et al (2003) Urinary Incontinence in the

12-Month Postpartum Period Obstetrics and Gynecology 6 (102) 1291minus1298

13 Carriegravere B (1998) The Swiss Ball Theory Basic Exercises and Clinical

Application New York Springer

14 Carriegravere B (2002) Fitness for the Pelvic Floor New York Thieme

15 Chiarelli P (1995) Womenlsquos Waterworks ndash Curing Incontinence Snohomish WA

Khera Publications

16 Chiarelli J Cockburn J (2002) Promoting urinary continence in women after

delivery randomised controlled trial BMJ 324 1241minus1244

17 Cornella JL (2004) Management in stress urinary incontinence Rev Urol 6(suppl

5)S18-S25

18 DeLancey J Ashton-Miller J Howard D et al (2001) The functional anatomy

of the female pelvic floor and stress continence control system Scand J Urol

Nephrol Suppl(207)17

19 De Lancey J Richardson A (1992) Anatomy of genital support In Benson T

ed Female Pelvic Floor Disorders New York Norton Medical Books

20 Dumoulin C Lemieux M C Bourbonnais D et al (2004) Physiotherapy for

Persistent Postnatal Stress Urinary Incontinence A Randomized Controlled Trail

Obstetrics and Gynecology 3 (104) 504minus510

21 Ewings P S Spencer S Marsh H et al (2005) Obstetric risk factors for urinary

incontinence and preventative pelvic floor exercises Cohort study and nested

randomized controlled trial Journal of Obstetrics and Gynaecology August 25(6)

558 ndash 564

22 Franklin E (2003) Pelvic Power mindbody exercises for strength flexibility

posture and balance for men and women New Jersey Elysian Editions

23 Freedmann F B (2000) Aqua Yoga London Lorenz books

24 Freeman RM (2004) The role of pelvic floor muscle training in urinary

incontinence BJOG an International Journal of Obstetrics and Gynaecology

December Vol 111 Supplement 1 pp 37ndash40

25 Goldberg RP Effects of pregnancy and childbirth on pelvic floor (2007) Springer

London 172 p

26 Grodstein F Fretts F Lifford K Resnick N Curhan G (2003) Association of

age race and obstetric history with urinary symptoms among women in the Nurses

Health Study Americian Journal of Obstetrics and Gynecology 2 (189) 428minus434

48

27 Gutke A (2007) Pelvic Girdle Pain and Lumbar Pain in Relation to Pregnancy

Department of Health and Society Division of Physiotherapy Faculty of Health

Sciences Linkoumlping University Sweden

28 Handa V L Pannu H K Siddique S et al (2003) Architectural Differences in

the Bony Pelvis of Women With and Without Pelvic Floor Disorders Obstetrics

and Gynecology 6 (102) 1283minus1290

29 Hannestad Y S Lie R T Rortveit G Hunskaar S (2004) Familial risk or

urinary incontinence in women population based cross sectional study BMJ 329

889minus891

30 Hulme J A (2002) Pelvic Pain and Low Back Pain A Handbook for Self Care amp

Treatment Montana Phoenix Publishing Co

31 Jones RC (1999) Muscle Balance and Dynamic Stability in Womens Health

Conference Paper Pelvic Stability in Pregnancy and Post Partum Dublin

32 Kim S Harvey M A Johnston S (2005) A Review of the Epidemiology and

Pathophysiology of Pelvic Floor Dysfunction Do Racial Differences Matter

Journal of Obstetrics and Gynaecology Canada 3 (27) 251minus259

33 Konstantinos H Eleni K and Dimitrios H (2006) Dilemmas in the management

of female stress incontinence the role of pelvic floor muscle training Int Urol

Nephrol

34 Kuhnert Ch (2005) Munich Pelvic floor training program Tecsana ltd Munich

35 Kulig K Powers Ch M Landel R F Hungwen Ch Fredericson M Guillet M

and Butts K Segmental lumbar mobility in individuals with low back pain in vivo

assessment during manual and self-imposed motion using dynamic MRI (2007)

BMC Musculoskelet Disord 8 8

36 Laycock J Jerwood D (2001) Pelvic Floor Muscle Assessment The Perfect

Scheme Physiotherapy 12 (87) 631minus642

37 Lockstad Harry MC(2003) Prevence of Back Pain during Pregnancy Spine Apr

1530 (8)983-91

38 Madill SJ McLean L (2006) Relationship between abdominal and pelvic floor

muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle contractions

in healthy continent women Neurourol Urodyn25(7)722-30

39 Magee D J Orthopedic Physical Assessment WB Saunders Company 2002

1020 p

40 Meyer S Hohlfeld P Achtari C De Grandi P (2001) Pelvic Floor Education

After Vaginal Delivery Obstetrics and Gynecology 5 (97) 673minus677

49

41 Mens JM Vleeming A Snijders CJ Koes BW Stam HJ (2001) Reliability

and validity of the actine straight leg raise test in pasterior pelvic pain since

pregnancy Spine 261167-1171

42 Moslashrkved S Boslash K (1997) The effect of postpartum pelvic floor muscle exercise

in the prevention and treatment of urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 4 (8) 217minus222

43 Moen MH Kogstad O Hansen JH ir kt (1990) Pelvic girdle relaxation

Clinical Presentation Tidsskr Nor Laegeforen 110 2211 ndash 2

44 Mohr Joan D (1990) Management of the trunk in adult hemiplegia The Bobash

concetion Topic in neurology APTA

45 Morin M Dumoulin C Bourbonnais D et al (2004) Pelvic floor maximal

strength using vaginal digital assessment compared to dynamometric measurements

Neurourol Urodyn 23336 ndash341

46 Moslashrkved S Boslash K Schei B Salvesen K Aring (2003) Pelvic Floor Muscle

Training During Pregnancy to Prevent Urinary Incontinence A Single-Blind

Randomized Controlled Trial Obstetrics and Gynecology 2 (101) 313minus319

47 Moses S (2008) Schobers Test Family Practice Notebook LLC

48 Neumann PB Grimmer KA and Deenadayalan Y (2006) Pelvic floor muscle

training and adjunctive therapies for the treatment of stress urinary incontinence in

women a systematic review BMC Womenrsquos Health 611

49 Nygaard I E Glowacki C Saltzman C L (1996) Relationship Between Foot

Flexibility and Urinary Incontinence in Nulliparous Varsity Athletes Obstetrics and

Gynecology 6 (87) 1049minus1051

50 Ostergaard M Thomsen BJ (1992) Pelvic insufficiency during pregnancy

Ugeskr Laeger 154 3568 ndash 72

51 Osgaard HC Zetherstrom G Hansson E (1994) The posterior pelvic pain

provocation test in pregnant women Eur Soine J3258 ndash 260

52 Persson J Woslashlner-Hanssen P Rydhstroem H (2000) Obstetric Risk Factors for

Stress Urinary Incontinence A Population-Based Study Obstetrics and

Gynecology 3 (96) 441minus445

53 Reilly E T C Freeman R M Waterfield M R et al (2002) Prevention of

postpartum stress incontinence in primigravidae with increased bladder neck

mobility a randomised controlled trial of antenatal pelvic floor exercises BJOG an

international journal of obstetrics and gynaecology 1 (109) 68minus76

50

54 Richardson CA Hodges P Hides J (2005) Therapeutic exercise for liumbopelvic

stabilizationChurchill Livingstone Harcourt Publishers 12 p

55 Sabino J Grauer J (2008) N Pregnancy and low back pain Curr Rev

Musculoskelet Med 1137ndash141

56 Sapsford R (2001) The Pelvic Floor A clinical model for function and

rehabilitation Physiotherapy 12 (87) 620minus630

57 Sapsford RR (2004) Rehabilitation of pelvic floor muscles utilizing trunk

stabilization Man Ther Feb9(1)3-12

58 Sapsford RR Hodges P W (2001) Contraction of the pelvic floor muscles during

abdominal maneuvers Arch Phys Med Rehabil Aug 82(8)1081-8

59 Sapsford RR Hodges PW Richardson

CA Cooper

DH Markwell

SJ Jull

GA

(2001) Co-activation of the abdominal and pelvic floor muscles during voluntary

exercises Neurourol Urodynam 2031-42 Wiley-Liss Inc

60 Sapsford RR Hodges PW Richardson CA Cooper DA Markwell SJ amp Jull GA

(1997) Activation of puboccygeus during a variety of isometric abdominal

exercises Abstract 115 ICS Yokohama

61 Shelly E (2005) The pelvic floor Hall C M Brody L Th Therapeutic Exercise

Moving Toward Function (p 402ndash435) USA Lippincott Williams amp Wilkins

62 Sihvonen T Huttunen M Makkonen M Airaksinen O (1998) Functional

Changes in Back Muscle Activity Correlate With Pain Intensity and Prediction of

Low Back Pain During Pregnancy Arch Phys Med Rehabil Vol 79 October

63 Smith R Appell R Fenner D et al Clinical management of urinary incontinence

in women APGO Educational Series on Womenrsquo s Health Issues 2007 March 1

64 Steacutephanie J Madill Linda McLean (2006)Relationship between abdominal and

pelvic floor muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle

contractions in healthy continent women Urodynam 25722-730

65 Vickers D amp Davila GW Kegel Exercises and Biofeedback (2006) Springer

London 303-310

66 Urquhart D M Hodges P W Allen T J Story I H (2005) Abdominal muscle

recruitment during a range of voluntary exercises Man Ther May10(2)144-53

67 Wilson P D Herbison G P (1998) A randomized controlled trial of pelvic floor

muscle exercises to treat postnatal urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 5 (9) 257-264

51

68 Woodman PJ amp Graney DO (2002) Anatomy and physiology of the female

perineal body with relevance to obstetrical injury and repair Clinical anatomy

15321ndash334

Page 38: KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS ... · raumenų inervacija (Woodman, PJ. ir Graney, D.O., 2002). DDR griaučių raumenų sudėtį įeina 33% greitųjų ir 67% lėtųjų

38

33 Skirtingo amţiaus nėščių moterų juosmens mobilumo ir dubens dugno

raumenų jėgos vertinimo duomenys

Jaunesnių nei 30 m nėščiųjų grupėje juosmens mobilumas tiek pirmo tiek ir pakartotinio

tyrimo metu buvo statistiškai reikšmingai (plt005) didesnis nei vyresnių (ţr 10 pav) 28-tą nėštumo

savaitę jaunesnių nei 30 m grupėje juosmens mobilumas buvo 869plusmn014 cm o vyresniųjų ndash

803plusmn022 cm Atlikus tyrimą 38-tą savaitę jaunesnių grupėje gautas statistiškai reikšmingas juosmens

mobilumo sumaţėjimas - 95plusmn174 (plt005) Vyresnių grupėje pakartotinai atlikus testavimą

nustatytas reikšmingas rezultatų pokytis - 1567plusmn329 (plt005) Nėštumo pabaigoje vyresnių moterų

juosmens mobilumas sumaţėjo iki ndash 68plusmn037 cm Gautus duomenis galime paaiškinti amţiaus ir

mobilumo maţėjimo priklausomybe

Juosmens mobilumas

782

869

68

803

4

5

6

7

8

9

10

28 savaitė 38 savaitė

Am

pli

tud

ė

cen

tim

etr

ai

le 29 m

ge 30 m

plt005 plt005

10 pav Juosmens mobilumo vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę skirtingo amžiaus

grupėse

Jaunesnių nei 30 m nėščiųjų grupėje DDR jėga abiejų testavimų metu buvo statistiškai

reikšmingai didesnė nei vyresnių (plt005) (ţr 11 pav) 28-tą nėštumo savaitę jaunesnių moterų

grupėje DDR jėga buvo lygi 1304plusmn028 mmHg o vyresnių ndash 1187plusmn052 mmHg 38-tą savaitę

jaunesnių grupėje DDR jėgos rodikliai buvo ndash 114plusmn032 mmHg o vyresnių ndash 973plusmn075 mmHg

Abiejų tyrimų vidurkių skirtumai tiek tiriamojoje tiek ir kontrolinėje grupėje buvo statistiškai patikimi

(plt005) Tyrimų rezultatai parodė kad vyresnių tiriamųjų DDR jėgos sumaţėjimo pokytis sudarė

39

1857plusmn432 ir buvo reikšmingai didesnis nei jaunesnių moterų grupėje (plt005) Pastarųjų

testuojamų raumenų jėgos sumaţėjimo pokytis siekė 1175plusmn243

Apie amţiaus įtaką DDR funkcinei būklei savo tyrimų išvadose teigia ir daugelis uţsienio

autorių Viename iš jų Grodstein ir kiti (2003) nurodė kad DDR disfunkcija paplitusi tarp moterų

kurios gimdė vyresnio amţiaus ir kurios buvo jaunesnės pirmo gimdymo metu

DDR jėga

1304

1141187

973

3

5

7

9

11

13

15

28 savaitė 38 savaitė

mm

Hg

le 29 m

ge 30 m

plt005 plt005

11 pav DDR jėgos vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę skirtingo amžiaus grupėse

Vertinant sveikatingumo programos poveikio efektyvumą juosmens mobilumui ir dubens

dugno raumenų jėgai jaunesnių nei 30 grupėje moterų kurioms buvo taikytas poveikis abiejų tyrimų

rezultatai buvo panašūs (pgt005) juosmens mobilumo vidutinės reikšmės sumaţėjimas siekė tik

138plusmn1 o DDR jėgos - 055plusmn203 (ţr 2 lentelė) Jaunesnių moterų kurioms poveikis netaikytas

pirmo ir antro testavimo rezultatai skyrėsi statistiškai reikšmingai (plt005) juosmens mobilumo

vidutinės reikšmės sumaţėjimas sudarė 1879plusmn210 o DDR jėgos - 2455plusmn268 38-tą savaitę gauti

rezultatai parodė statistiškai patikimą skirtumą tarp jaunesnių moterų grupės taikant poveikį ir

netaikant (plt005)

Tyrimų duomenų analizė parodė kad vyresnių nei 30 metų grupėje taikant ir netaikant

sveikatingumo programos poveikį pirmo ir antro testavimo juosmens mobilumo vidutinės reikšmės

statistiškai reikšmingai skyrėsi (plt005) Atlikus tyrimą 38 savaitę grupėje kur poveikis nebuvo

taikytas juosmens mobilumo sumaţėjimas sudarė 2293plusmn383 o grupėje kur sveikatingumo

40

programos poveikis buvo taikytas minėtas rodiklio sumaţėjimas siekė 477plusmn098 Abiejose vyresnių

moterų grupėse juosmens mobilumo pokytis buvo statistiškai patikimas (plt005)

Grupėje kuri nelankė uţsiėmimų baseine abiejų testavimų DDR jėgos vidurkiai statistiškai

patikimai skyrėsi (plt005) 38 savaitę registruotas jėgos sumaţėjimas sudarė 2746plusmn520 Grupėje

kuri lankė uţsiėmimus nagrinėjamo rodiklio sumaţėjimas nebuvo statistiškai reikšmingas (pgt005) ir

siekė 524plusmn252

Analizuojant pakartotinio testavimo nėštumo pabaigoje rezultatus matome kad dubens dugno

raumenų jėga šioje amţiaus grupėje statistiškai patikimai buvo didesnė moterų kurioms buvo taikytas

poveikis (1233plusmn071 cm) palyginus su nėščiosiomis kurios nedalyvavo sveikatingumo programoje

(8plusmn068 cm) (plt005)

Apibendrinant gautus statistiškai patikimus rezultatus galima teigti kad tiek jaunesnėms tiek

vyresnėms nei 30 m moterims sveikatingumo programos poveikis buvo efektyvus dubens dugno

raumenų funkcinei būklei ir juosmens mobilumo išlaikymui nėštumo metu (plt005)

2 lentelė

Sveikatingumo programos pratimų įtaka juosmens mobilumui ir dubens dugno

raumenų jėgai skirtingo amžiaus moterims nėštumo metu

Tiriamosios

Juosmens mobilumas (cm) Dubens dugno raumenų jėga (mmHg)

28 savaitė 38 savaitė

Skirtumo

reikšming

umas

28 savaitė 38 savaitė

Skirtumo

reikšming

umas

le29 m

Be

poveikio 898plusmn02 729plusmn024 plt005 1348plusmn046 1014plusmn046 plt005

Taikant

poveikį 846plusmn019 829plusmn018 pgt005 1267plusmn034 125plusmn028 pgt005

Skirtumo

reikšmingu

mas

pgt005 plt005 - pgt005 plt005 -

ge 30 m

Be

poveikio 761plusmn02 583plusmn025 plt005 1111plusmn068 8plusmn068 plt005

Taikant

poveikį 867plusmn033 825plusmn031 plt005 13plusmn063 1233plusmn071 pgt005

Skirtumo

reikšmingu

mas plt005 plt005 - pgt005 plt005 -

Rodikliai

41

Daugelis autorių įvairiuose literatūros šaltiniuose skelbia panašius rezultatus apie dubens

dugno raumenų pilvo nugaros raumenų ir diafragmos funkcinius ryšius

Sapsford R R ir Hodges P W atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti ar valingas pilvo raumenų

susitraukimas yra susijęs su dubens dugno raumenų aktyvumu DDR aktyvumas buvo matuojamas

atliekant skirtingo intensyvumo pilvo raumenų susitraukimus gulimoje ir sėdimoje padėtyse DDR

elektromiografinis aktyvumas buvo matuojamas įvedus į makštį ir išeinamąją angą paviršinius

elektrodus Šie matavimai buvo paremti išeinamosios angos ir makšties spaudimo

Gauti rezultatai rodė kad DDR elektromiografijos duomenys padidėjo pilvo raumenų

susitraukimo metu DDR aktyvumas stipraus pilvo raumenų susitraukimo metu nesiskyrė nuo

išmatuoto maksimalaus DDR susitraukimo Išmatuotas pirmiau makšties ir išeinamosios angos slėgio

padidėjimas o po to ir pilvo Išvadose kalbama kad sveikiems tiriamiesiems valingas pilvo raumenų

aktyvumas sąlygojo DDR aktyvumą Dubens slėgio padidėjimas įvykęs prieš pilvo slėgio padidėjimą

parodo kad atsakas yra uţprogramuotas Pilvo raumenų treniravimas gali būti labai veiksmingas šių

sutrikimų gydyme ( Sapsford R R Hodges P W 2001)

34 Dubens dugno raumenų ir juosmens mobilumo priklausomybė grupėse

Atlikta nagrinėjamų rodiklių koreliacinė analizė parodė kad tiriamojoje grupėje tarp juosmens

mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių buvo tiesinė tiesioginė priklausomybė maţėjant

juosmens mobilumui maţėja ir dubens dugno raumenų jėga (16 pav) Koreliacijos koeficiento dydis

(r=0635) parodė vidutinio stiprumo statistiškai patikimą poţymių tarpusavio ryšį (plt005)

Dubens dugno raumenų ir juosmens mobilumo priklausomybę analizavo daugelis uţsienio

autorių Madill SJ ir McLean L tyrimo tikslas buvo nustatyti ar pilvo raumenų aktyvacija įtakoja

stiprų dubens dugno raumenų susitraukimą ir taip prisideda prie moterų šlapimo sulaikymo

mechanizmo Buvo siekiama nustatyti pilvo raumenų aktyvacijos lygį ir raumenų veiklos modelius

susijusius su valingais dubens dugno raumenų susitraukimais moterims neturinčioms dubens dugno

raumenų disfunkcijos

Tyrime dalyvavo 15 neturinčių dubens dugno raumenų disfunkcijos moterų Jos atliko tris

kiekvieno iš keturių pilvo raumenų maksimalius susitraukimus ir taip pat dubens dugno raumenų

susitraukimus gulimoje ant nugaros padėtyje Pilvo ir DDR veikla buvo registruojama

elektromiografijos pagalba o vidinis makšties spaudimas matuojamas naudojant modifikuotą

Femiscan zondą Tam tikras aktyvavimo modelis buvo pastebėtas kai skersinis vidinis ir tiesusis pilvo

raumenys dirbo su DDR prasidėjus maksimaliam vidiniam makšties slėgiui PFM veiklos vyravo

42

pradedant didėti makšties spaudimui o vėliau slėgio padidėjimas (iki 70 didţiausio galimo slėgio)

yra susijęs su kombinuota DDR skersinio pilvo tiesiojo ir vidinio įstriţinio raumenų veikla

Išvadose teigiama jog buvo nustatyti tam tikri pilvo raumenų veiklos modeliai kaip atsakas į

valingą dubens dugno raumenų susitraukimą moterims neturinčioms dubens dugno raumenų

disfunkcijos (2006)

Kontrolinės grupės dubens dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo

priklausomybė

-12

-1

-08

-06

-04

-02

0

02

04

06

-25 -2 -15 -1 -05 0 05 1 15 2 25

mmHg

cen

tim

etr

ai

12 pav Juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių tarpusavio priklausomybė

tiriamojoje grupėje

Tuo tarpu kontrolinės grupės juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių

tarpusavio ryšys buvo silpnas statistiškai nepatikimas (r=0192 plt005)

43

Kontrolinės grupės dubens dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo

priklausomybė

-12

-1

-08

-06

-04

-02

0

02

04

06

-25 -2 -15 -1 -05 0 05 1 15 2 25

mmHg

cen

tim

etr

ai

13 pav Juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių tarpusavio priklausomybė

kontrolinėje grupėje

Apibendrinant testavimo rezultatus galima teigti kad išlaikant juosmens mobilumą nėštumo

metu DDR jėga galinti turėti įtakos nėščiųjų epizodiniam šlapimo nelaikymui nemaţėja Esant

susilpnėjusiam ar pertemptam skersiniam pilvo raumeniui gali atsirasti liemens nestabilumas tiesiogiai

įtakojantis apatinės nugaros dalies skausmus bei disfunkcijas

Gautus šio tyrimo rezultatus galime traktuoti ir atvirkščiai ty nėštumo metu didelį dėmesį

skiriant dubens dugno raumenų aktyvacijai įtakojamas ir liemens stabilumas išlaikant dubens ndash

juosmens mobilumą

Tyrimai leidţia suprasti kad yra tam tikros sinergijos tarp pilvo ir DDR Manoma kad DDR

turi dvejopą funkciją dalyvauja liemens stabilumo palaikyme ir šlapimo ir išmatų šalinime bei

laikyme Šios raumenų sinergijos gali sėkmingai pasitarnauti DDR funkcijos sutrikimų reabilitacijoje

Juosmens ndash dubens regionui reikalingas stabilumas tam kad būtų galima pernešti krūvį

liemeniui ir viršutinėms galūnėms Tačiau tuo pačiu turi būti ir pakankamas mobilumas kad

uţtikrinti pakankamą judėjimą

44

IŠVADOS

1 Dubens dugno raumenų jėga nuo 28-tos iki 38-tos nėštumo savaitės kontrolinėje

grupėje maţėjo (plt005) o tiriamojoje liko panaši

2 Vertinant juosmens mobilumo kaitą nėštumo metu kontrolinėje grupėje nustatytas

reikšmingas sumaţėjimas (plt005) o tiriamojoje grupėje stebėta tik maţėjimo

tendencija

3 Jaunesnių nei 30 metų nėščiųjų grupėje juosmens mobilumas ir dubens dugno raumenų

jėga tiek 28-tą tiek ir 38-tą savaitę buvo statistiškai reikšmingai didesnė nei vyresnių

(plt005)

4 Juosmens mobilumas įtakoja dubens dugno raumenų funkcinę būklę išlaikant juosmens

mobilumą dubens dugno raumenų jėga nėštumo metu nemaţėja

45

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1 Izoliuotai aktyvinti dubens dugno raumenis nėštumo metu nėra tikslinga nes šių raumenų

susitraukimas dėl ilgalaikio palaipsniui didėjančio krūvio nėra pakankamai efektyvus

2 Dėka funkcinių ryšių nėštumo metu rekomenduojama didesnį dėmesį skirti kvėpuojamajai

diafragmai pilvo bei nugaros raumenims grąţinant ar lavinant dubens dugno raumenų

funkciją

3 Aktyvinant dubens dugno raumenis tikslinga į pratimų programą įjungti aktyvius dubens-

juosmens judesius akcentuojant kvėpavimą

4 Rekomenduojama nėštumo metu stabilizuoti liemenį Aktyvūs dubens-juosmens judesiai ne tik

išlaiko juosmens mobilumą bet ir stabilizuoja liemenį tiesiogiai susijusį su dubens dugno

raumenų funkciją

46

LITERATŪRA

1 Baumann L(2005) Kineziterapijos efektyvumas maţinant nugaros skausmus

nėštumo metu Magistro baigiamasis darbas Sporto biomedicinos fakultetas

Kineziterapijos ir sporto medicinos katedra ndash Kaunas 65p

2 J Buivydienė (2004) Nėštumo ir gimdymo įtaka dubens dugno raumenų funkcijai

Magistro baigiamasis darbas Kauno medicinos universitetas Visuomenės sveikatos

fakultetas kineziologijos ir sporto medicinos katedra - Kaunas 50p

3 Zachovajevas P Zachovajevienė B Baltaduonienė D Tadaravičiūtė R (2007)

Moterų kurias kamuoja įtampos šlapimo nelaikymas dubens dugno raumenų

lavinimo kineziterapijos metodais veiksmingumas Sveikatos mokslai Volume 17

Number 7

4 Barr KP Griggs M Cadly T (2005)Lumbar stabilization American Journal of

Physical Medicine and Rehabilitation 6473-480

5 Bastiaenen Caroline HG Rob A de Bie Wolters Pieter MJC Janneke M

Bastiaanssen Aldegonda BA Klabbers ir kt (2004) Treatment of pregnancy

related pelvic girdle andor low back pain after delivery design of a randomized

clinical trial within a comprehensive prognostic cohort study BMC Public

HealthDec 244(1)67

6 Beazel J R (2004) Lumbar pelvis and hip examination with emphasis on function

of the lower quarter University of Virginia Healthsouth APTA Presentation

Chicago

7 Boslash K Talseth T Holme I (1999) Single blind randomised controlled trial of

pelvic floor exercises electrical stimulation vaginal cones and no treatment in

management of genuine stress incontinence in women BMJ 318 487minus493

8 Bo K amp Braekken IH (2005) PFMT in treatment and prevention of POP (POP

study) National Library of Medicine December

9 Bo K amp Sherburn M (2005) Evaluation of female pelvic-floor muscle function

and strength Phys Ther 85269 ndash282

10 Bo K amp Stien R (1994) Needle EMG registration of striated urethral wall and pelvic

floor activity patterns Neurourol amp Urodyn 1335-41

11 Burgio K L Robinson J C Engel B T (1986) The role of biofeedback in

Kegel exercise training for stress urinary incontinence American Journal of

Obstetrics and Gynaecology 1 (154) 58minus64

47

12 Burgio K L Zyczynski H Locher J L et al (2003) Urinary Incontinence in the

12-Month Postpartum Period Obstetrics and Gynecology 6 (102) 1291minus1298

13 Carriegravere B (1998) The Swiss Ball Theory Basic Exercises and Clinical

Application New York Springer

14 Carriegravere B (2002) Fitness for the Pelvic Floor New York Thieme

15 Chiarelli P (1995) Womenlsquos Waterworks ndash Curing Incontinence Snohomish WA

Khera Publications

16 Chiarelli J Cockburn J (2002) Promoting urinary continence in women after

delivery randomised controlled trial BMJ 324 1241minus1244

17 Cornella JL (2004) Management in stress urinary incontinence Rev Urol 6(suppl

5)S18-S25

18 DeLancey J Ashton-Miller J Howard D et al (2001) The functional anatomy

of the female pelvic floor and stress continence control system Scand J Urol

Nephrol Suppl(207)17

19 De Lancey J Richardson A (1992) Anatomy of genital support In Benson T

ed Female Pelvic Floor Disorders New York Norton Medical Books

20 Dumoulin C Lemieux M C Bourbonnais D et al (2004) Physiotherapy for

Persistent Postnatal Stress Urinary Incontinence A Randomized Controlled Trail

Obstetrics and Gynecology 3 (104) 504minus510

21 Ewings P S Spencer S Marsh H et al (2005) Obstetric risk factors for urinary

incontinence and preventative pelvic floor exercises Cohort study and nested

randomized controlled trial Journal of Obstetrics and Gynaecology August 25(6)

558 ndash 564

22 Franklin E (2003) Pelvic Power mindbody exercises for strength flexibility

posture and balance for men and women New Jersey Elysian Editions

23 Freedmann F B (2000) Aqua Yoga London Lorenz books

24 Freeman RM (2004) The role of pelvic floor muscle training in urinary

incontinence BJOG an International Journal of Obstetrics and Gynaecology

December Vol 111 Supplement 1 pp 37ndash40

25 Goldberg RP Effects of pregnancy and childbirth on pelvic floor (2007) Springer

London 172 p

26 Grodstein F Fretts F Lifford K Resnick N Curhan G (2003) Association of

age race and obstetric history with urinary symptoms among women in the Nurses

Health Study Americian Journal of Obstetrics and Gynecology 2 (189) 428minus434

48

27 Gutke A (2007) Pelvic Girdle Pain and Lumbar Pain in Relation to Pregnancy

Department of Health and Society Division of Physiotherapy Faculty of Health

Sciences Linkoumlping University Sweden

28 Handa V L Pannu H K Siddique S et al (2003) Architectural Differences in

the Bony Pelvis of Women With and Without Pelvic Floor Disorders Obstetrics

and Gynecology 6 (102) 1283minus1290

29 Hannestad Y S Lie R T Rortveit G Hunskaar S (2004) Familial risk or

urinary incontinence in women population based cross sectional study BMJ 329

889minus891

30 Hulme J A (2002) Pelvic Pain and Low Back Pain A Handbook for Self Care amp

Treatment Montana Phoenix Publishing Co

31 Jones RC (1999) Muscle Balance and Dynamic Stability in Womens Health

Conference Paper Pelvic Stability in Pregnancy and Post Partum Dublin

32 Kim S Harvey M A Johnston S (2005) A Review of the Epidemiology and

Pathophysiology of Pelvic Floor Dysfunction Do Racial Differences Matter

Journal of Obstetrics and Gynaecology Canada 3 (27) 251minus259

33 Konstantinos H Eleni K and Dimitrios H (2006) Dilemmas in the management

of female stress incontinence the role of pelvic floor muscle training Int Urol

Nephrol

34 Kuhnert Ch (2005) Munich Pelvic floor training program Tecsana ltd Munich

35 Kulig K Powers Ch M Landel R F Hungwen Ch Fredericson M Guillet M

and Butts K Segmental lumbar mobility in individuals with low back pain in vivo

assessment during manual and self-imposed motion using dynamic MRI (2007)

BMC Musculoskelet Disord 8 8

36 Laycock J Jerwood D (2001) Pelvic Floor Muscle Assessment The Perfect

Scheme Physiotherapy 12 (87) 631minus642

37 Lockstad Harry MC(2003) Prevence of Back Pain during Pregnancy Spine Apr

1530 (8)983-91

38 Madill SJ McLean L (2006) Relationship between abdominal and pelvic floor

muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle contractions

in healthy continent women Neurourol Urodyn25(7)722-30

39 Magee D J Orthopedic Physical Assessment WB Saunders Company 2002

1020 p

40 Meyer S Hohlfeld P Achtari C De Grandi P (2001) Pelvic Floor Education

After Vaginal Delivery Obstetrics and Gynecology 5 (97) 673minus677

49

41 Mens JM Vleeming A Snijders CJ Koes BW Stam HJ (2001) Reliability

and validity of the actine straight leg raise test in pasterior pelvic pain since

pregnancy Spine 261167-1171

42 Moslashrkved S Boslash K (1997) The effect of postpartum pelvic floor muscle exercise

in the prevention and treatment of urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 4 (8) 217minus222

43 Moen MH Kogstad O Hansen JH ir kt (1990) Pelvic girdle relaxation

Clinical Presentation Tidsskr Nor Laegeforen 110 2211 ndash 2

44 Mohr Joan D (1990) Management of the trunk in adult hemiplegia The Bobash

concetion Topic in neurology APTA

45 Morin M Dumoulin C Bourbonnais D et al (2004) Pelvic floor maximal

strength using vaginal digital assessment compared to dynamometric measurements

Neurourol Urodyn 23336 ndash341

46 Moslashrkved S Boslash K Schei B Salvesen K Aring (2003) Pelvic Floor Muscle

Training During Pregnancy to Prevent Urinary Incontinence A Single-Blind

Randomized Controlled Trial Obstetrics and Gynecology 2 (101) 313minus319

47 Moses S (2008) Schobers Test Family Practice Notebook LLC

48 Neumann PB Grimmer KA and Deenadayalan Y (2006) Pelvic floor muscle

training and adjunctive therapies for the treatment of stress urinary incontinence in

women a systematic review BMC Womenrsquos Health 611

49 Nygaard I E Glowacki C Saltzman C L (1996) Relationship Between Foot

Flexibility and Urinary Incontinence in Nulliparous Varsity Athletes Obstetrics and

Gynecology 6 (87) 1049minus1051

50 Ostergaard M Thomsen BJ (1992) Pelvic insufficiency during pregnancy

Ugeskr Laeger 154 3568 ndash 72

51 Osgaard HC Zetherstrom G Hansson E (1994) The posterior pelvic pain

provocation test in pregnant women Eur Soine J3258 ndash 260

52 Persson J Woslashlner-Hanssen P Rydhstroem H (2000) Obstetric Risk Factors for

Stress Urinary Incontinence A Population-Based Study Obstetrics and

Gynecology 3 (96) 441minus445

53 Reilly E T C Freeman R M Waterfield M R et al (2002) Prevention of

postpartum stress incontinence in primigravidae with increased bladder neck

mobility a randomised controlled trial of antenatal pelvic floor exercises BJOG an

international journal of obstetrics and gynaecology 1 (109) 68minus76

50

54 Richardson CA Hodges P Hides J (2005) Therapeutic exercise for liumbopelvic

stabilizationChurchill Livingstone Harcourt Publishers 12 p

55 Sabino J Grauer J (2008) N Pregnancy and low back pain Curr Rev

Musculoskelet Med 1137ndash141

56 Sapsford R (2001) The Pelvic Floor A clinical model for function and

rehabilitation Physiotherapy 12 (87) 620minus630

57 Sapsford RR (2004) Rehabilitation of pelvic floor muscles utilizing trunk

stabilization Man Ther Feb9(1)3-12

58 Sapsford RR Hodges P W (2001) Contraction of the pelvic floor muscles during

abdominal maneuvers Arch Phys Med Rehabil Aug 82(8)1081-8

59 Sapsford RR Hodges PW Richardson

CA Cooper

DH Markwell

SJ Jull

GA

(2001) Co-activation of the abdominal and pelvic floor muscles during voluntary

exercises Neurourol Urodynam 2031-42 Wiley-Liss Inc

60 Sapsford RR Hodges PW Richardson CA Cooper DA Markwell SJ amp Jull GA

(1997) Activation of puboccygeus during a variety of isometric abdominal

exercises Abstract 115 ICS Yokohama

61 Shelly E (2005) The pelvic floor Hall C M Brody L Th Therapeutic Exercise

Moving Toward Function (p 402ndash435) USA Lippincott Williams amp Wilkins

62 Sihvonen T Huttunen M Makkonen M Airaksinen O (1998) Functional

Changes in Back Muscle Activity Correlate With Pain Intensity and Prediction of

Low Back Pain During Pregnancy Arch Phys Med Rehabil Vol 79 October

63 Smith R Appell R Fenner D et al Clinical management of urinary incontinence

in women APGO Educational Series on Womenrsquo s Health Issues 2007 March 1

64 Steacutephanie J Madill Linda McLean (2006)Relationship between abdominal and

pelvic floor muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle

contractions in healthy continent women Urodynam 25722-730

65 Vickers D amp Davila GW Kegel Exercises and Biofeedback (2006) Springer

London 303-310

66 Urquhart D M Hodges P W Allen T J Story I H (2005) Abdominal muscle

recruitment during a range of voluntary exercises Man Ther May10(2)144-53

67 Wilson P D Herbison G P (1998) A randomized controlled trial of pelvic floor

muscle exercises to treat postnatal urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 5 (9) 257-264

51

68 Woodman PJ amp Graney DO (2002) Anatomy and physiology of the female

perineal body with relevance to obstetrical injury and repair Clinical anatomy

15321ndash334

Page 39: KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS ... · raumenų inervacija (Woodman, PJ. ir Graney, D.O., 2002). DDR griaučių raumenų sudėtį įeina 33% greitųjų ir 67% lėtųjų

39

1857plusmn432 ir buvo reikšmingai didesnis nei jaunesnių moterų grupėje (plt005) Pastarųjų

testuojamų raumenų jėgos sumaţėjimo pokytis siekė 1175plusmn243

Apie amţiaus įtaką DDR funkcinei būklei savo tyrimų išvadose teigia ir daugelis uţsienio

autorių Viename iš jų Grodstein ir kiti (2003) nurodė kad DDR disfunkcija paplitusi tarp moterų

kurios gimdė vyresnio amţiaus ir kurios buvo jaunesnės pirmo gimdymo metu

DDR jėga

1304

1141187

973

3

5

7

9

11

13

15

28 savaitė 38 savaitė

mm

Hg

le 29 m

ge 30 m

plt005 plt005

11 pav DDR jėgos vertinimo rezultatai 28-tą ir 38-tą nėštumo savaitę skirtingo amžiaus grupėse

Vertinant sveikatingumo programos poveikio efektyvumą juosmens mobilumui ir dubens

dugno raumenų jėgai jaunesnių nei 30 grupėje moterų kurioms buvo taikytas poveikis abiejų tyrimų

rezultatai buvo panašūs (pgt005) juosmens mobilumo vidutinės reikšmės sumaţėjimas siekė tik

138plusmn1 o DDR jėgos - 055plusmn203 (ţr 2 lentelė) Jaunesnių moterų kurioms poveikis netaikytas

pirmo ir antro testavimo rezultatai skyrėsi statistiškai reikšmingai (plt005) juosmens mobilumo

vidutinės reikšmės sumaţėjimas sudarė 1879plusmn210 o DDR jėgos - 2455plusmn268 38-tą savaitę gauti

rezultatai parodė statistiškai patikimą skirtumą tarp jaunesnių moterų grupės taikant poveikį ir

netaikant (plt005)

Tyrimų duomenų analizė parodė kad vyresnių nei 30 metų grupėje taikant ir netaikant

sveikatingumo programos poveikį pirmo ir antro testavimo juosmens mobilumo vidutinės reikšmės

statistiškai reikšmingai skyrėsi (plt005) Atlikus tyrimą 38 savaitę grupėje kur poveikis nebuvo

taikytas juosmens mobilumo sumaţėjimas sudarė 2293plusmn383 o grupėje kur sveikatingumo

40

programos poveikis buvo taikytas minėtas rodiklio sumaţėjimas siekė 477plusmn098 Abiejose vyresnių

moterų grupėse juosmens mobilumo pokytis buvo statistiškai patikimas (plt005)

Grupėje kuri nelankė uţsiėmimų baseine abiejų testavimų DDR jėgos vidurkiai statistiškai

patikimai skyrėsi (plt005) 38 savaitę registruotas jėgos sumaţėjimas sudarė 2746plusmn520 Grupėje

kuri lankė uţsiėmimus nagrinėjamo rodiklio sumaţėjimas nebuvo statistiškai reikšmingas (pgt005) ir

siekė 524plusmn252

Analizuojant pakartotinio testavimo nėštumo pabaigoje rezultatus matome kad dubens dugno

raumenų jėga šioje amţiaus grupėje statistiškai patikimai buvo didesnė moterų kurioms buvo taikytas

poveikis (1233plusmn071 cm) palyginus su nėščiosiomis kurios nedalyvavo sveikatingumo programoje

(8plusmn068 cm) (plt005)

Apibendrinant gautus statistiškai patikimus rezultatus galima teigti kad tiek jaunesnėms tiek

vyresnėms nei 30 m moterims sveikatingumo programos poveikis buvo efektyvus dubens dugno

raumenų funkcinei būklei ir juosmens mobilumo išlaikymui nėštumo metu (plt005)

2 lentelė

Sveikatingumo programos pratimų įtaka juosmens mobilumui ir dubens dugno

raumenų jėgai skirtingo amžiaus moterims nėštumo metu

Tiriamosios

Juosmens mobilumas (cm) Dubens dugno raumenų jėga (mmHg)

28 savaitė 38 savaitė

Skirtumo

reikšming

umas

28 savaitė 38 savaitė

Skirtumo

reikšming

umas

le29 m

Be

poveikio 898plusmn02 729plusmn024 plt005 1348plusmn046 1014plusmn046 plt005

Taikant

poveikį 846plusmn019 829plusmn018 pgt005 1267plusmn034 125plusmn028 pgt005

Skirtumo

reikšmingu

mas

pgt005 plt005 - pgt005 plt005 -

ge 30 m

Be

poveikio 761plusmn02 583plusmn025 plt005 1111plusmn068 8plusmn068 plt005

Taikant

poveikį 867plusmn033 825plusmn031 plt005 13plusmn063 1233plusmn071 pgt005

Skirtumo

reikšmingu

mas plt005 plt005 - pgt005 plt005 -

Rodikliai

41

Daugelis autorių įvairiuose literatūros šaltiniuose skelbia panašius rezultatus apie dubens

dugno raumenų pilvo nugaros raumenų ir diafragmos funkcinius ryšius

Sapsford R R ir Hodges P W atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti ar valingas pilvo raumenų

susitraukimas yra susijęs su dubens dugno raumenų aktyvumu DDR aktyvumas buvo matuojamas

atliekant skirtingo intensyvumo pilvo raumenų susitraukimus gulimoje ir sėdimoje padėtyse DDR

elektromiografinis aktyvumas buvo matuojamas įvedus į makštį ir išeinamąją angą paviršinius

elektrodus Šie matavimai buvo paremti išeinamosios angos ir makšties spaudimo

Gauti rezultatai rodė kad DDR elektromiografijos duomenys padidėjo pilvo raumenų

susitraukimo metu DDR aktyvumas stipraus pilvo raumenų susitraukimo metu nesiskyrė nuo

išmatuoto maksimalaus DDR susitraukimo Išmatuotas pirmiau makšties ir išeinamosios angos slėgio

padidėjimas o po to ir pilvo Išvadose kalbama kad sveikiems tiriamiesiems valingas pilvo raumenų

aktyvumas sąlygojo DDR aktyvumą Dubens slėgio padidėjimas įvykęs prieš pilvo slėgio padidėjimą

parodo kad atsakas yra uţprogramuotas Pilvo raumenų treniravimas gali būti labai veiksmingas šių

sutrikimų gydyme ( Sapsford R R Hodges P W 2001)

34 Dubens dugno raumenų ir juosmens mobilumo priklausomybė grupėse

Atlikta nagrinėjamų rodiklių koreliacinė analizė parodė kad tiriamojoje grupėje tarp juosmens

mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių buvo tiesinė tiesioginė priklausomybė maţėjant

juosmens mobilumui maţėja ir dubens dugno raumenų jėga (16 pav) Koreliacijos koeficiento dydis

(r=0635) parodė vidutinio stiprumo statistiškai patikimą poţymių tarpusavio ryšį (plt005)

Dubens dugno raumenų ir juosmens mobilumo priklausomybę analizavo daugelis uţsienio

autorių Madill SJ ir McLean L tyrimo tikslas buvo nustatyti ar pilvo raumenų aktyvacija įtakoja

stiprų dubens dugno raumenų susitraukimą ir taip prisideda prie moterų šlapimo sulaikymo

mechanizmo Buvo siekiama nustatyti pilvo raumenų aktyvacijos lygį ir raumenų veiklos modelius

susijusius su valingais dubens dugno raumenų susitraukimais moterims neturinčioms dubens dugno

raumenų disfunkcijos

Tyrime dalyvavo 15 neturinčių dubens dugno raumenų disfunkcijos moterų Jos atliko tris

kiekvieno iš keturių pilvo raumenų maksimalius susitraukimus ir taip pat dubens dugno raumenų

susitraukimus gulimoje ant nugaros padėtyje Pilvo ir DDR veikla buvo registruojama

elektromiografijos pagalba o vidinis makšties spaudimas matuojamas naudojant modifikuotą

Femiscan zondą Tam tikras aktyvavimo modelis buvo pastebėtas kai skersinis vidinis ir tiesusis pilvo

raumenys dirbo su DDR prasidėjus maksimaliam vidiniam makšties slėgiui PFM veiklos vyravo

42

pradedant didėti makšties spaudimui o vėliau slėgio padidėjimas (iki 70 didţiausio galimo slėgio)

yra susijęs su kombinuota DDR skersinio pilvo tiesiojo ir vidinio įstriţinio raumenų veikla

Išvadose teigiama jog buvo nustatyti tam tikri pilvo raumenų veiklos modeliai kaip atsakas į

valingą dubens dugno raumenų susitraukimą moterims neturinčioms dubens dugno raumenų

disfunkcijos (2006)

Kontrolinės grupės dubens dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo

priklausomybė

-12

-1

-08

-06

-04

-02

0

02

04

06

-25 -2 -15 -1 -05 0 05 1 15 2 25

mmHg

cen

tim

etr

ai

12 pav Juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių tarpusavio priklausomybė

tiriamojoje grupėje

Tuo tarpu kontrolinės grupės juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių

tarpusavio ryšys buvo silpnas statistiškai nepatikimas (r=0192 plt005)

43

Kontrolinės grupės dubens dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo

priklausomybė

-12

-1

-08

-06

-04

-02

0

02

04

06

-25 -2 -15 -1 -05 0 05 1 15 2 25

mmHg

cen

tim

etr

ai

13 pav Juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių tarpusavio priklausomybė

kontrolinėje grupėje

Apibendrinant testavimo rezultatus galima teigti kad išlaikant juosmens mobilumą nėštumo

metu DDR jėga galinti turėti įtakos nėščiųjų epizodiniam šlapimo nelaikymui nemaţėja Esant

susilpnėjusiam ar pertemptam skersiniam pilvo raumeniui gali atsirasti liemens nestabilumas tiesiogiai

įtakojantis apatinės nugaros dalies skausmus bei disfunkcijas

Gautus šio tyrimo rezultatus galime traktuoti ir atvirkščiai ty nėštumo metu didelį dėmesį

skiriant dubens dugno raumenų aktyvacijai įtakojamas ir liemens stabilumas išlaikant dubens ndash

juosmens mobilumą

Tyrimai leidţia suprasti kad yra tam tikros sinergijos tarp pilvo ir DDR Manoma kad DDR

turi dvejopą funkciją dalyvauja liemens stabilumo palaikyme ir šlapimo ir išmatų šalinime bei

laikyme Šios raumenų sinergijos gali sėkmingai pasitarnauti DDR funkcijos sutrikimų reabilitacijoje

Juosmens ndash dubens regionui reikalingas stabilumas tam kad būtų galima pernešti krūvį

liemeniui ir viršutinėms galūnėms Tačiau tuo pačiu turi būti ir pakankamas mobilumas kad

uţtikrinti pakankamą judėjimą

44

IŠVADOS

1 Dubens dugno raumenų jėga nuo 28-tos iki 38-tos nėštumo savaitės kontrolinėje

grupėje maţėjo (plt005) o tiriamojoje liko panaši

2 Vertinant juosmens mobilumo kaitą nėštumo metu kontrolinėje grupėje nustatytas

reikšmingas sumaţėjimas (plt005) o tiriamojoje grupėje stebėta tik maţėjimo

tendencija

3 Jaunesnių nei 30 metų nėščiųjų grupėje juosmens mobilumas ir dubens dugno raumenų

jėga tiek 28-tą tiek ir 38-tą savaitę buvo statistiškai reikšmingai didesnė nei vyresnių

(plt005)

4 Juosmens mobilumas įtakoja dubens dugno raumenų funkcinę būklę išlaikant juosmens

mobilumą dubens dugno raumenų jėga nėštumo metu nemaţėja

45

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1 Izoliuotai aktyvinti dubens dugno raumenis nėštumo metu nėra tikslinga nes šių raumenų

susitraukimas dėl ilgalaikio palaipsniui didėjančio krūvio nėra pakankamai efektyvus

2 Dėka funkcinių ryšių nėštumo metu rekomenduojama didesnį dėmesį skirti kvėpuojamajai

diafragmai pilvo bei nugaros raumenims grąţinant ar lavinant dubens dugno raumenų

funkciją

3 Aktyvinant dubens dugno raumenis tikslinga į pratimų programą įjungti aktyvius dubens-

juosmens judesius akcentuojant kvėpavimą

4 Rekomenduojama nėštumo metu stabilizuoti liemenį Aktyvūs dubens-juosmens judesiai ne tik

išlaiko juosmens mobilumą bet ir stabilizuoja liemenį tiesiogiai susijusį su dubens dugno

raumenų funkciją

46

LITERATŪRA

1 Baumann L(2005) Kineziterapijos efektyvumas maţinant nugaros skausmus

nėštumo metu Magistro baigiamasis darbas Sporto biomedicinos fakultetas

Kineziterapijos ir sporto medicinos katedra ndash Kaunas 65p

2 J Buivydienė (2004) Nėštumo ir gimdymo įtaka dubens dugno raumenų funkcijai

Magistro baigiamasis darbas Kauno medicinos universitetas Visuomenės sveikatos

fakultetas kineziologijos ir sporto medicinos katedra - Kaunas 50p

3 Zachovajevas P Zachovajevienė B Baltaduonienė D Tadaravičiūtė R (2007)

Moterų kurias kamuoja įtampos šlapimo nelaikymas dubens dugno raumenų

lavinimo kineziterapijos metodais veiksmingumas Sveikatos mokslai Volume 17

Number 7

4 Barr KP Griggs M Cadly T (2005)Lumbar stabilization American Journal of

Physical Medicine and Rehabilitation 6473-480

5 Bastiaenen Caroline HG Rob A de Bie Wolters Pieter MJC Janneke M

Bastiaanssen Aldegonda BA Klabbers ir kt (2004) Treatment of pregnancy

related pelvic girdle andor low back pain after delivery design of a randomized

clinical trial within a comprehensive prognostic cohort study BMC Public

HealthDec 244(1)67

6 Beazel J R (2004) Lumbar pelvis and hip examination with emphasis on function

of the lower quarter University of Virginia Healthsouth APTA Presentation

Chicago

7 Boslash K Talseth T Holme I (1999) Single blind randomised controlled trial of

pelvic floor exercises electrical stimulation vaginal cones and no treatment in

management of genuine stress incontinence in women BMJ 318 487minus493

8 Bo K amp Braekken IH (2005) PFMT in treatment and prevention of POP (POP

study) National Library of Medicine December

9 Bo K amp Sherburn M (2005) Evaluation of female pelvic-floor muscle function

and strength Phys Ther 85269 ndash282

10 Bo K amp Stien R (1994) Needle EMG registration of striated urethral wall and pelvic

floor activity patterns Neurourol amp Urodyn 1335-41

11 Burgio K L Robinson J C Engel B T (1986) The role of biofeedback in

Kegel exercise training for stress urinary incontinence American Journal of

Obstetrics and Gynaecology 1 (154) 58minus64

47

12 Burgio K L Zyczynski H Locher J L et al (2003) Urinary Incontinence in the

12-Month Postpartum Period Obstetrics and Gynecology 6 (102) 1291minus1298

13 Carriegravere B (1998) The Swiss Ball Theory Basic Exercises and Clinical

Application New York Springer

14 Carriegravere B (2002) Fitness for the Pelvic Floor New York Thieme

15 Chiarelli P (1995) Womenlsquos Waterworks ndash Curing Incontinence Snohomish WA

Khera Publications

16 Chiarelli J Cockburn J (2002) Promoting urinary continence in women after

delivery randomised controlled trial BMJ 324 1241minus1244

17 Cornella JL (2004) Management in stress urinary incontinence Rev Urol 6(suppl

5)S18-S25

18 DeLancey J Ashton-Miller J Howard D et al (2001) The functional anatomy

of the female pelvic floor and stress continence control system Scand J Urol

Nephrol Suppl(207)17

19 De Lancey J Richardson A (1992) Anatomy of genital support In Benson T

ed Female Pelvic Floor Disorders New York Norton Medical Books

20 Dumoulin C Lemieux M C Bourbonnais D et al (2004) Physiotherapy for

Persistent Postnatal Stress Urinary Incontinence A Randomized Controlled Trail

Obstetrics and Gynecology 3 (104) 504minus510

21 Ewings P S Spencer S Marsh H et al (2005) Obstetric risk factors for urinary

incontinence and preventative pelvic floor exercises Cohort study and nested

randomized controlled trial Journal of Obstetrics and Gynaecology August 25(6)

558 ndash 564

22 Franklin E (2003) Pelvic Power mindbody exercises for strength flexibility

posture and balance for men and women New Jersey Elysian Editions

23 Freedmann F B (2000) Aqua Yoga London Lorenz books

24 Freeman RM (2004) The role of pelvic floor muscle training in urinary

incontinence BJOG an International Journal of Obstetrics and Gynaecology

December Vol 111 Supplement 1 pp 37ndash40

25 Goldberg RP Effects of pregnancy and childbirth on pelvic floor (2007) Springer

London 172 p

26 Grodstein F Fretts F Lifford K Resnick N Curhan G (2003) Association of

age race and obstetric history with urinary symptoms among women in the Nurses

Health Study Americian Journal of Obstetrics and Gynecology 2 (189) 428minus434

48

27 Gutke A (2007) Pelvic Girdle Pain and Lumbar Pain in Relation to Pregnancy

Department of Health and Society Division of Physiotherapy Faculty of Health

Sciences Linkoumlping University Sweden

28 Handa V L Pannu H K Siddique S et al (2003) Architectural Differences in

the Bony Pelvis of Women With and Without Pelvic Floor Disorders Obstetrics

and Gynecology 6 (102) 1283minus1290

29 Hannestad Y S Lie R T Rortveit G Hunskaar S (2004) Familial risk or

urinary incontinence in women population based cross sectional study BMJ 329

889minus891

30 Hulme J A (2002) Pelvic Pain and Low Back Pain A Handbook for Self Care amp

Treatment Montana Phoenix Publishing Co

31 Jones RC (1999) Muscle Balance and Dynamic Stability in Womens Health

Conference Paper Pelvic Stability in Pregnancy and Post Partum Dublin

32 Kim S Harvey M A Johnston S (2005) A Review of the Epidemiology and

Pathophysiology of Pelvic Floor Dysfunction Do Racial Differences Matter

Journal of Obstetrics and Gynaecology Canada 3 (27) 251minus259

33 Konstantinos H Eleni K and Dimitrios H (2006) Dilemmas in the management

of female stress incontinence the role of pelvic floor muscle training Int Urol

Nephrol

34 Kuhnert Ch (2005) Munich Pelvic floor training program Tecsana ltd Munich

35 Kulig K Powers Ch M Landel R F Hungwen Ch Fredericson M Guillet M

and Butts K Segmental lumbar mobility in individuals with low back pain in vivo

assessment during manual and self-imposed motion using dynamic MRI (2007)

BMC Musculoskelet Disord 8 8

36 Laycock J Jerwood D (2001) Pelvic Floor Muscle Assessment The Perfect

Scheme Physiotherapy 12 (87) 631minus642

37 Lockstad Harry MC(2003) Prevence of Back Pain during Pregnancy Spine Apr

1530 (8)983-91

38 Madill SJ McLean L (2006) Relationship between abdominal and pelvic floor

muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle contractions

in healthy continent women Neurourol Urodyn25(7)722-30

39 Magee D J Orthopedic Physical Assessment WB Saunders Company 2002

1020 p

40 Meyer S Hohlfeld P Achtari C De Grandi P (2001) Pelvic Floor Education

After Vaginal Delivery Obstetrics and Gynecology 5 (97) 673minus677

49

41 Mens JM Vleeming A Snijders CJ Koes BW Stam HJ (2001) Reliability

and validity of the actine straight leg raise test in pasterior pelvic pain since

pregnancy Spine 261167-1171

42 Moslashrkved S Boslash K (1997) The effect of postpartum pelvic floor muscle exercise

in the prevention and treatment of urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 4 (8) 217minus222

43 Moen MH Kogstad O Hansen JH ir kt (1990) Pelvic girdle relaxation

Clinical Presentation Tidsskr Nor Laegeforen 110 2211 ndash 2

44 Mohr Joan D (1990) Management of the trunk in adult hemiplegia The Bobash

concetion Topic in neurology APTA

45 Morin M Dumoulin C Bourbonnais D et al (2004) Pelvic floor maximal

strength using vaginal digital assessment compared to dynamometric measurements

Neurourol Urodyn 23336 ndash341

46 Moslashrkved S Boslash K Schei B Salvesen K Aring (2003) Pelvic Floor Muscle

Training During Pregnancy to Prevent Urinary Incontinence A Single-Blind

Randomized Controlled Trial Obstetrics and Gynecology 2 (101) 313minus319

47 Moses S (2008) Schobers Test Family Practice Notebook LLC

48 Neumann PB Grimmer KA and Deenadayalan Y (2006) Pelvic floor muscle

training and adjunctive therapies for the treatment of stress urinary incontinence in

women a systematic review BMC Womenrsquos Health 611

49 Nygaard I E Glowacki C Saltzman C L (1996) Relationship Between Foot

Flexibility and Urinary Incontinence in Nulliparous Varsity Athletes Obstetrics and

Gynecology 6 (87) 1049minus1051

50 Ostergaard M Thomsen BJ (1992) Pelvic insufficiency during pregnancy

Ugeskr Laeger 154 3568 ndash 72

51 Osgaard HC Zetherstrom G Hansson E (1994) The posterior pelvic pain

provocation test in pregnant women Eur Soine J3258 ndash 260

52 Persson J Woslashlner-Hanssen P Rydhstroem H (2000) Obstetric Risk Factors for

Stress Urinary Incontinence A Population-Based Study Obstetrics and

Gynecology 3 (96) 441minus445

53 Reilly E T C Freeman R M Waterfield M R et al (2002) Prevention of

postpartum stress incontinence in primigravidae with increased bladder neck

mobility a randomised controlled trial of antenatal pelvic floor exercises BJOG an

international journal of obstetrics and gynaecology 1 (109) 68minus76

50

54 Richardson CA Hodges P Hides J (2005) Therapeutic exercise for liumbopelvic

stabilizationChurchill Livingstone Harcourt Publishers 12 p

55 Sabino J Grauer J (2008) N Pregnancy and low back pain Curr Rev

Musculoskelet Med 1137ndash141

56 Sapsford R (2001) The Pelvic Floor A clinical model for function and

rehabilitation Physiotherapy 12 (87) 620minus630

57 Sapsford RR (2004) Rehabilitation of pelvic floor muscles utilizing trunk

stabilization Man Ther Feb9(1)3-12

58 Sapsford RR Hodges P W (2001) Contraction of the pelvic floor muscles during

abdominal maneuvers Arch Phys Med Rehabil Aug 82(8)1081-8

59 Sapsford RR Hodges PW Richardson

CA Cooper

DH Markwell

SJ Jull

GA

(2001) Co-activation of the abdominal and pelvic floor muscles during voluntary

exercises Neurourol Urodynam 2031-42 Wiley-Liss Inc

60 Sapsford RR Hodges PW Richardson CA Cooper DA Markwell SJ amp Jull GA

(1997) Activation of puboccygeus during a variety of isometric abdominal

exercises Abstract 115 ICS Yokohama

61 Shelly E (2005) The pelvic floor Hall C M Brody L Th Therapeutic Exercise

Moving Toward Function (p 402ndash435) USA Lippincott Williams amp Wilkins

62 Sihvonen T Huttunen M Makkonen M Airaksinen O (1998) Functional

Changes in Back Muscle Activity Correlate With Pain Intensity and Prediction of

Low Back Pain During Pregnancy Arch Phys Med Rehabil Vol 79 October

63 Smith R Appell R Fenner D et al Clinical management of urinary incontinence

in women APGO Educational Series on Womenrsquo s Health Issues 2007 March 1

64 Steacutephanie J Madill Linda McLean (2006)Relationship between abdominal and

pelvic floor muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle

contractions in healthy continent women Urodynam 25722-730

65 Vickers D amp Davila GW Kegel Exercises and Biofeedback (2006) Springer

London 303-310

66 Urquhart D M Hodges P W Allen T J Story I H (2005) Abdominal muscle

recruitment during a range of voluntary exercises Man Ther May10(2)144-53

67 Wilson P D Herbison G P (1998) A randomized controlled trial of pelvic floor

muscle exercises to treat postnatal urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 5 (9) 257-264

51

68 Woodman PJ amp Graney DO (2002) Anatomy and physiology of the female

perineal body with relevance to obstetrical injury and repair Clinical anatomy

15321ndash334

Page 40: KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS ... · raumenų inervacija (Woodman, PJ. ir Graney, D.O., 2002). DDR griaučių raumenų sudėtį įeina 33% greitųjų ir 67% lėtųjų

40

programos poveikis buvo taikytas minėtas rodiklio sumaţėjimas siekė 477plusmn098 Abiejose vyresnių

moterų grupėse juosmens mobilumo pokytis buvo statistiškai patikimas (plt005)

Grupėje kuri nelankė uţsiėmimų baseine abiejų testavimų DDR jėgos vidurkiai statistiškai

patikimai skyrėsi (plt005) 38 savaitę registruotas jėgos sumaţėjimas sudarė 2746plusmn520 Grupėje

kuri lankė uţsiėmimus nagrinėjamo rodiklio sumaţėjimas nebuvo statistiškai reikšmingas (pgt005) ir

siekė 524plusmn252

Analizuojant pakartotinio testavimo nėštumo pabaigoje rezultatus matome kad dubens dugno

raumenų jėga šioje amţiaus grupėje statistiškai patikimai buvo didesnė moterų kurioms buvo taikytas

poveikis (1233plusmn071 cm) palyginus su nėščiosiomis kurios nedalyvavo sveikatingumo programoje

(8plusmn068 cm) (plt005)

Apibendrinant gautus statistiškai patikimus rezultatus galima teigti kad tiek jaunesnėms tiek

vyresnėms nei 30 m moterims sveikatingumo programos poveikis buvo efektyvus dubens dugno

raumenų funkcinei būklei ir juosmens mobilumo išlaikymui nėštumo metu (plt005)

2 lentelė

Sveikatingumo programos pratimų įtaka juosmens mobilumui ir dubens dugno

raumenų jėgai skirtingo amžiaus moterims nėštumo metu

Tiriamosios

Juosmens mobilumas (cm) Dubens dugno raumenų jėga (mmHg)

28 savaitė 38 savaitė

Skirtumo

reikšming

umas

28 savaitė 38 savaitė

Skirtumo

reikšming

umas

le29 m

Be

poveikio 898plusmn02 729plusmn024 plt005 1348plusmn046 1014plusmn046 plt005

Taikant

poveikį 846plusmn019 829plusmn018 pgt005 1267plusmn034 125plusmn028 pgt005

Skirtumo

reikšmingu

mas

pgt005 plt005 - pgt005 plt005 -

ge 30 m

Be

poveikio 761plusmn02 583plusmn025 plt005 1111plusmn068 8plusmn068 plt005

Taikant

poveikį 867plusmn033 825plusmn031 plt005 13plusmn063 1233plusmn071 pgt005

Skirtumo

reikšmingu

mas plt005 plt005 - pgt005 plt005 -

Rodikliai

41

Daugelis autorių įvairiuose literatūros šaltiniuose skelbia panašius rezultatus apie dubens

dugno raumenų pilvo nugaros raumenų ir diafragmos funkcinius ryšius

Sapsford R R ir Hodges P W atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti ar valingas pilvo raumenų

susitraukimas yra susijęs su dubens dugno raumenų aktyvumu DDR aktyvumas buvo matuojamas

atliekant skirtingo intensyvumo pilvo raumenų susitraukimus gulimoje ir sėdimoje padėtyse DDR

elektromiografinis aktyvumas buvo matuojamas įvedus į makštį ir išeinamąją angą paviršinius

elektrodus Šie matavimai buvo paremti išeinamosios angos ir makšties spaudimo

Gauti rezultatai rodė kad DDR elektromiografijos duomenys padidėjo pilvo raumenų

susitraukimo metu DDR aktyvumas stipraus pilvo raumenų susitraukimo metu nesiskyrė nuo

išmatuoto maksimalaus DDR susitraukimo Išmatuotas pirmiau makšties ir išeinamosios angos slėgio

padidėjimas o po to ir pilvo Išvadose kalbama kad sveikiems tiriamiesiems valingas pilvo raumenų

aktyvumas sąlygojo DDR aktyvumą Dubens slėgio padidėjimas įvykęs prieš pilvo slėgio padidėjimą

parodo kad atsakas yra uţprogramuotas Pilvo raumenų treniravimas gali būti labai veiksmingas šių

sutrikimų gydyme ( Sapsford R R Hodges P W 2001)

34 Dubens dugno raumenų ir juosmens mobilumo priklausomybė grupėse

Atlikta nagrinėjamų rodiklių koreliacinė analizė parodė kad tiriamojoje grupėje tarp juosmens

mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių buvo tiesinė tiesioginė priklausomybė maţėjant

juosmens mobilumui maţėja ir dubens dugno raumenų jėga (16 pav) Koreliacijos koeficiento dydis

(r=0635) parodė vidutinio stiprumo statistiškai patikimą poţymių tarpusavio ryšį (plt005)

Dubens dugno raumenų ir juosmens mobilumo priklausomybę analizavo daugelis uţsienio

autorių Madill SJ ir McLean L tyrimo tikslas buvo nustatyti ar pilvo raumenų aktyvacija įtakoja

stiprų dubens dugno raumenų susitraukimą ir taip prisideda prie moterų šlapimo sulaikymo

mechanizmo Buvo siekiama nustatyti pilvo raumenų aktyvacijos lygį ir raumenų veiklos modelius

susijusius su valingais dubens dugno raumenų susitraukimais moterims neturinčioms dubens dugno

raumenų disfunkcijos

Tyrime dalyvavo 15 neturinčių dubens dugno raumenų disfunkcijos moterų Jos atliko tris

kiekvieno iš keturių pilvo raumenų maksimalius susitraukimus ir taip pat dubens dugno raumenų

susitraukimus gulimoje ant nugaros padėtyje Pilvo ir DDR veikla buvo registruojama

elektromiografijos pagalba o vidinis makšties spaudimas matuojamas naudojant modifikuotą

Femiscan zondą Tam tikras aktyvavimo modelis buvo pastebėtas kai skersinis vidinis ir tiesusis pilvo

raumenys dirbo su DDR prasidėjus maksimaliam vidiniam makšties slėgiui PFM veiklos vyravo

42

pradedant didėti makšties spaudimui o vėliau slėgio padidėjimas (iki 70 didţiausio galimo slėgio)

yra susijęs su kombinuota DDR skersinio pilvo tiesiojo ir vidinio įstriţinio raumenų veikla

Išvadose teigiama jog buvo nustatyti tam tikri pilvo raumenų veiklos modeliai kaip atsakas į

valingą dubens dugno raumenų susitraukimą moterims neturinčioms dubens dugno raumenų

disfunkcijos (2006)

Kontrolinės grupės dubens dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo

priklausomybė

-12

-1

-08

-06

-04

-02

0

02

04

06

-25 -2 -15 -1 -05 0 05 1 15 2 25

mmHg

cen

tim

etr

ai

12 pav Juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių tarpusavio priklausomybė

tiriamojoje grupėje

Tuo tarpu kontrolinės grupės juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių

tarpusavio ryšys buvo silpnas statistiškai nepatikimas (r=0192 plt005)

43

Kontrolinės grupės dubens dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo

priklausomybė

-12

-1

-08

-06

-04

-02

0

02

04

06

-25 -2 -15 -1 -05 0 05 1 15 2 25

mmHg

cen

tim

etr

ai

13 pav Juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių tarpusavio priklausomybė

kontrolinėje grupėje

Apibendrinant testavimo rezultatus galima teigti kad išlaikant juosmens mobilumą nėštumo

metu DDR jėga galinti turėti įtakos nėščiųjų epizodiniam šlapimo nelaikymui nemaţėja Esant

susilpnėjusiam ar pertemptam skersiniam pilvo raumeniui gali atsirasti liemens nestabilumas tiesiogiai

įtakojantis apatinės nugaros dalies skausmus bei disfunkcijas

Gautus šio tyrimo rezultatus galime traktuoti ir atvirkščiai ty nėštumo metu didelį dėmesį

skiriant dubens dugno raumenų aktyvacijai įtakojamas ir liemens stabilumas išlaikant dubens ndash

juosmens mobilumą

Tyrimai leidţia suprasti kad yra tam tikros sinergijos tarp pilvo ir DDR Manoma kad DDR

turi dvejopą funkciją dalyvauja liemens stabilumo palaikyme ir šlapimo ir išmatų šalinime bei

laikyme Šios raumenų sinergijos gali sėkmingai pasitarnauti DDR funkcijos sutrikimų reabilitacijoje

Juosmens ndash dubens regionui reikalingas stabilumas tam kad būtų galima pernešti krūvį

liemeniui ir viršutinėms galūnėms Tačiau tuo pačiu turi būti ir pakankamas mobilumas kad

uţtikrinti pakankamą judėjimą

44

IŠVADOS

1 Dubens dugno raumenų jėga nuo 28-tos iki 38-tos nėštumo savaitės kontrolinėje

grupėje maţėjo (plt005) o tiriamojoje liko panaši

2 Vertinant juosmens mobilumo kaitą nėštumo metu kontrolinėje grupėje nustatytas

reikšmingas sumaţėjimas (plt005) o tiriamojoje grupėje stebėta tik maţėjimo

tendencija

3 Jaunesnių nei 30 metų nėščiųjų grupėje juosmens mobilumas ir dubens dugno raumenų

jėga tiek 28-tą tiek ir 38-tą savaitę buvo statistiškai reikšmingai didesnė nei vyresnių

(plt005)

4 Juosmens mobilumas įtakoja dubens dugno raumenų funkcinę būklę išlaikant juosmens

mobilumą dubens dugno raumenų jėga nėštumo metu nemaţėja

45

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1 Izoliuotai aktyvinti dubens dugno raumenis nėštumo metu nėra tikslinga nes šių raumenų

susitraukimas dėl ilgalaikio palaipsniui didėjančio krūvio nėra pakankamai efektyvus

2 Dėka funkcinių ryšių nėštumo metu rekomenduojama didesnį dėmesį skirti kvėpuojamajai

diafragmai pilvo bei nugaros raumenims grąţinant ar lavinant dubens dugno raumenų

funkciją

3 Aktyvinant dubens dugno raumenis tikslinga į pratimų programą įjungti aktyvius dubens-

juosmens judesius akcentuojant kvėpavimą

4 Rekomenduojama nėštumo metu stabilizuoti liemenį Aktyvūs dubens-juosmens judesiai ne tik

išlaiko juosmens mobilumą bet ir stabilizuoja liemenį tiesiogiai susijusį su dubens dugno

raumenų funkciją

46

LITERATŪRA

1 Baumann L(2005) Kineziterapijos efektyvumas maţinant nugaros skausmus

nėštumo metu Magistro baigiamasis darbas Sporto biomedicinos fakultetas

Kineziterapijos ir sporto medicinos katedra ndash Kaunas 65p

2 J Buivydienė (2004) Nėštumo ir gimdymo įtaka dubens dugno raumenų funkcijai

Magistro baigiamasis darbas Kauno medicinos universitetas Visuomenės sveikatos

fakultetas kineziologijos ir sporto medicinos katedra - Kaunas 50p

3 Zachovajevas P Zachovajevienė B Baltaduonienė D Tadaravičiūtė R (2007)

Moterų kurias kamuoja įtampos šlapimo nelaikymas dubens dugno raumenų

lavinimo kineziterapijos metodais veiksmingumas Sveikatos mokslai Volume 17

Number 7

4 Barr KP Griggs M Cadly T (2005)Lumbar stabilization American Journal of

Physical Medicine and Rehabilitation 6473-480

5 Bastiaenen Caroline HG Rob A de Bie Wolters Pieter MJC Janneke M

Bastiaanssen Aldegonda BA Klabbers ir kt (2004) Treatment of pregnancy

related pelvic girdle andor low back pain after delivery design of a randomized

clinical trial within a comprehensive prognostic cohort study BMC Public

HealthDec 244(1)67

6 Beazel J R (2004) Lumbar pelvis and hip examination with emphasis on function

of the lower quarter University of Virginia Healthsouth APTA Presentation

Chicago

7 Boslash K Talseth T Holme I (1999) Single blind randomised controlled trial of

pelvic floor exercises electrical stimulation vaginal cones and no treatment in

management of genuine stress incontinence in women BMJ 318 487minus493

8 Bo K amp Braekken IH (2005) PFMT in treatment and prevention of POP (POP

study) National Library of Medicine December

9 Bo K amp Sherburn M (2005) Evaluation of female pelvic-floor muscle function

and strength Phys Ther 85269 ndash282

10 Bo K amp Stien R (1994) Needle EMG registration of striated urethral wall and pelvic

floor activity patterns Neurourol amp Urodyn 1335-41

11 Burgio K L Robinson J C Engel B T (1986) The role of biofeedback in

Kegel exercise training for stress urinary incontinence American Journal of

Obstetrics and Gynaecology 1 (154) 58minus64

47

12 Burgio K L Zyczynski H Locher J L et al (2003) Urinary Incontinence in the

12-Month Postpartum Period Obstetrics and Gynecology 6 (102) 1291minus1298

13 Carriegravere B (1998) The Swiss Ball Theory Basic Exercises and Clinical

Application New York Springer

14 Carriegravere B (2002) Fitness for the Pelvic Floor New York Thieme

15 Chiarelli P (1995) Womenlsquos Waterworks ndash Curing Incontinence Snohomish WA

Khera Publications

16 Chiarelli J Cockburn J (2002) Promoting urinary continence in women after

delivery randomised controlled trial BMJ 324 1241minus1244

17 Cornella JL (2004) Management in stress urinary incontinence Rev Urol 6(suppl

5)S18-S25

18 DeLancey J Ashton-Miller J Howard D et al (2001) The functional anatomy

of the female pelvic floor and stress continence control system Scand J Urol

Nephrol Suppl(207)17

19 De Lancey J Richardson A (1992) Anatomy of genital support In Benson T

ed Female Pelvic Floor Disorders New York Norton Medical Books

20 Dumoulin C Lemieux M C Bourbonnais D et al (2004) Physiotherapy for

Persistent Postnatal Stress Urinary Incontinence A Randomized Controlled Trail

Obstetrics and Gynecology 3 (104) 504minus510

21 Ewings P S Spencer S Marsh H et al (2005) Obstetric risk factors for urinary

incontinence and preventative pelvic floor exercises Cohort study and nested

randomized controlled trial Journal of Obstetrics and Gynaecology August 25(6)

558 ndash 564

22 Franklin E (2003) Pelvic Power mindbody exercises for strength flexibility

posture and balance for men and women New Jersey Elysian Editions

23 Freedmann F B (2000) Aqua Yoga London Lorenz books

24 Freeman RM (2004) The role of pelvic floor muscle training in urinary

incontinence BJOG an International Journal of Obstetrics and Gynaecology

December Vol 111 Supplement 1 pp 37ndash40

25 Goldberg RP Effects of pregnancy and childbirth on pelvic floor (2007) Springer

London 172 p

26 Grodstein F Fretts F Lifford K Resnick N Curhan G (2003) Association of

age race and obstetric history with urinary symptoms among women in the Nurses

Health Study Americian Journal of Obstetrics and Gynecology 2 (189) 428minus434

48

27 Gutke A (2007) Pelvic Girdle Pain and Lumbar Pain in Relation to Pregnancy

Department of Health and Society Division of Physiotherapy Faculty of Health

Sciences Linkoumlping University Sweden

28 Handa V L Pannu H K Siddique S et al (2003) Architectural Differences in

the Bony Pelvis of Women With and Without Pelvic Floor Disorders Obstetrics

and Gynecology 6 (102) 1283minus1290

29 Hannestad Y S Lie R T Rortveit G Hunskaar S (2004) Familial risk or

urinary incontinence in women population based cross sectional study BMJ 329

889minus891

30 Hulme J A (2002) Pelvic Pain and Low Back Pain A Handbook for Self Care amp

Treatment Montana Phoenix Publishing Co

31 Jones RC (1999) Muscle Balance and Dynamic Stability in Womens Health

Conference Paper Pelvic Stability in Pregnancy and Post Partum Dublin

32 Kim S Harvey M A Johnston S (2005) A Review of the Epidemiology and

Pathophysiology of Pelvic Floor Dysfunction Do Racial Differences Matter

Journal of Obstetrics and Gynaecology Canada 3 (27) 251minus259

33 Konstantinos H Eleni K and Dimitrios H (2006) Dilemmas in the management

of female stress incontinence the role of pelvic floor muscle training Int Urol

Nephrol

34 Kuhnert Ch (2005) Munich Pelvic floor training program Tecsana ltd Munich

35 Kulig K Powers Ch M Landel R F Hungwen Ch Fredericson M Guillet M

and Butts K Segmental lumbar mobility in individuals with low back pain in vivo

assessment during manual and self-imposed motion using dynamic MRI (2007)

BMC Musculoskelet Disord 8 8

36 Laycock J Jerwood D (2001) Pelvic Floor Muscle Assessment The Perfect

Scheme Physiotherapy 12 (87) 631minus642

37 Lockstad Harry MC(2003) Prevence of Back Pain during Pregnancy Spine Apr

1530 (8)983-91

38 Madill SJ McLean L (2006) Relationship between abdominal and pelvic floor

muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle contractions

in healthy continent women Neurourol Urodyn25(7)722-30

39 Magee D J Orthopedic Physical Assessment WB Saunders Company 2002

1020 p

40 Meyer S Hohlfeld P Achtari C De Grandi P (2001) Pelvic Floor Education

After Vaginal Delivery Obstetrics and Gynecology 5 (97) 673minus677

49

41 Mens JM Vleeming A Snijders CJ Koes BW Stam HJ (2001) Reliability

and validity of the actine straight leg raise test in pasterior pelvic pain since

pregnancy Spine 261167-1171

42 Moslashrkved S Boslash K (1997) The effect of postpartum pelvic floor muscle exercise

in the prevention and treatment of urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 4 (8) 217minus222

43 Moen MH Kogstad O Hansen JH ir kt (1990) Pelvic girdle relaxation

Clinical Presentation Tidsskr Nor Laegeforen 110 2211 ndash 2

44 Mohr Joan D (1990) Management of the trunk in adult hemiplegia The Bobash

concetion Topic in neurology APTA

45 Morin M Dumoulin C Bourbonnais D et al (2004) Pelvic floor maximal

strength using vaginal digital assessment compared to dynamometric measurements

Neurourol Urodyn 23336 ndash341

46 Moslashrkved S Boslash K Schei B Salvesen K Aring (2003) Pelvic Floor Muscle

Training During Pregnancy to Prevent Urinary Incontinence A Single-Blind

Randomized Controlled Trial Obstetrics and Gynecology 2 (101) 313minus319

47 Moses S (2008) Schobers Test Family Practice Notebook LLC

48 Neumann PB Grimmer KA and Deenadayalan Y (2006) Pelvic floor muscle

training and adjunctive therapies for the treatment of stress urinary incontinence in

women a systematic review BMC Womenrsquos Health 611

49 Nygaard I E Glowacki C Saltzman C L (1996) Relationship Between Foot

Flexibility and Urinary Incontinence in Nulliparous Varsity Athletes Obstetrics and

Gynecology 6 (87) 1049minus1051

50 Ostergaard M Thomsen BJ (1992) Pelvic insufficiency during pregnancy

Ugeskr Laeger 154 3568 ndash 72

51 Osgaard HC Zetherstrom G Hansson E (1994) The posterior pelvic pain

provocation test in pregnant women Eur Soine J3258 ndash 260

52 Persson J Woslashlner-Hanssen P Rydhstroem H (2000) Obstetric Risk Factors for

Stress Urinary Incontinence A Population-Based Study Obstetrics and

Gynecology 3 (96) 441minus445

53 Reilly E T C Freeman R M Waterfield M R et al (2002) Prevention of

postpartum stress incontinence in primigravidae with increased bladder neck

mobility a randomised controlled trial of antenatal pelvic floor exercises BJOG an

international journal of obstetrics and gynaecology 1 (109) 68minus76

50

54 Richardson CA Hodges P Hides J (2005) Therapeutic exercise for liumbopelvic

stabilizationChurchill Livingstone Harcourt Publishers 12 p

55 Sabino J Grauer J (2008) N Pregnancy and low back pain Curr Rev

Musculoskelet Med 1137ndash141

56 Sapsford R (2001) The Pelvic Floor A clinical model for function and

rehabilitation Physiotherapy 12 (87) 620minus630

57 Sapsford RR (2004) Rehabilitation of pelvic floor muscles utilizing trunk

stabilization Man Ther Feb9(1)3-12

58 Sapsford RR Hodges P W (2001) Contraction of the pelvic floor muscles during

abdominal maneuvers Arch Phys Med Rehabil Aug 82(8)1081-8

59 Sapsford RR Hodges PW Richardson

CA Cooper

DH Markwell

SJ Jull

GA

(2001) Co-activation of the abdominal and pelvic floor muscles during voluntary

exercises Neurourol Urodynam 2031-42 Wiley-Liss Inc

60 Sapsford RR Hodges PW Richardson CA Cooper DA Markwell SJ amp Jull GA

(1997) Activation of puboccygeus during a variety of isometric abdominal

exercises Abstract 115 ICS Yokohama

61 Shelly E (2005) The pelvic floor Hall C M Brody L Th Therapeutic Exercise

Moving Toward Function (p 402ndash435) USA Lippincott Williams amp Wilkins

62 Sihvonen T Huttunen M Makkonen M Airaksinen O (1998) Functional

Changes in Back Muscle Activity Correlate With Pain Intensity and Prediction of

Low Back Pain During Pregnancy Arch Phys Med Rehabil Vol 79 October

63 Smith R Appell R Fenner D et al Clinical management of urinary incontinence

in women APGO Educational Series on Womenrsquo s Health Issues 2007 March 1

64 Steacutephanie J Madill Linda McLean (2006)Relationship between abdominal and

pelvic floor muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle

contractions in healthy continent women Urodynam 25722-730

65 Vickers D amp Davila GW Kegel Exercises and Biofeedback (2006) Springer

London 303-310

66 Urquhart D M Hodges P W Allen T J Story I H (2005) Abdominal muscle

recruitment during a range of voluntary exercises Man Ther May10(2)144-53

67 Wilson P D Herbison G P (1998) A randomized controlled trial of pelvic floor

muscle exercises to treat postnatal urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 5 (9) 257-264

51

68 Woodman PJ amp Graney DO (2002) Anatomy and physiology of the female

perineal body with relevance to obstetrical injury and repair Clinical anatomy

15321ndash334

Page 41: KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS ... · raumenų inervacija (Woodman, PJ. ir Graney, D.O., 2002). DDR griaučių raumenų sudėtį įeina 33% greitųjų ir 67% lėtųjų

41

Daugelis autorių įvairiuose literatūros šaltiniuose skelbia panašius rezultatus apie dubens

dugno raumenų pilvo nugaros raumenų ir diafragmos funkcinius ryšius

Sapsford R R ir Hodges P W atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti ar valingas pilvo raumenų

susitraukimas yra susijęs su dubens dugno raumenų aktyvumu DDR aktyvumas buvo matuojamas

atliekant skirtingo intensyvumo pilvo raumenų susitraukimus gulimoje ir sėdimoje padėtyse DDR

elektromiografinis aktyvumas buvo matuojamas įvedus į makštį ir išeinamąją angą paviršinius

elektrodus Šie matavimai buvo paremti išeinamosios angos ir makšties spaudimo

Gauti rezultatai rodė kad DDR elektromiografijos duomenys padidėjo pilvo raumenų

susitraukimo metu DDR aktyvumas stipraus pilvo raumenų susitraukimo metu nesiskyrė nuo

išmatuoto maksimalaus DDR susitraukimo Išmatuotas pirmiau makšties ir išeinamosios angos slėgio

padidėjimas o po to ir pilvo Išvadose kalbama kad sveikiems tiriamiesiems valingas pilvo raumenų

aktyvumas sąlygojo DDR aktyvumą Dubens slėgio padidėjimas įvykęs prieš pilvo slėgio padidėjimą

parodo kad atsakas yra uţprogramuotas Pilvo raumenų treniravimas gali būti labai veiksmingas šių

sutrikimų gydyme ( Sapsford R R Hodges P W 2001)

34 Dubens dugno raumenų ir juosmens mobilumo priklausomybė grupėse

Atlikta nagrinėjamų rodiklių koreliacinė analizė parodė kad tiriamojoje grupėje tarp juosmens

mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių buvo tiesinė tiesioginė priklausomybė maţėjant

juosmens mobilumui maţėja ir dubens dugno raumenų jėga (16 pav) Koreliacijos koeficiento dydis

(r=0635) parodė vidutinio stiprumo statistiškai patikimą poţymių tarpusavio ryšį (plt005)

Dubens dugno raumenų ir juosmens mobilumo priklausomybę analizavo daugelis uţsienio

autorių Madill SJ ir McLean L tyrimo tikslas buvo nustatyti ar pilvo raumenų aktyvacija įtakoja

stiprų dubens dugno raumenų susitraukimą ir taip prisideda prie moterų šlapimo sulaikymo

mechanizmo Buvo siekiama nustatyti pilvo raumenų aktyvacijos lygį ir raumenų veiklos modelius

susijusius su valingais dubens dugno raumenų susitraukimais moterims neturinčioms dubens dugno

raumenų disfunkcijos

Tyrime dalyvavo 15 neturinčių dubens dugno raumenų disfunkcijos moterų Jos atliko tris

kiekvieno iš keturių pilvo raumenų maksimalius susitraukimus ir taip pat dubens dugno raumenų

susitraukimus gulimoje ant nugaros padėtyje Pilvo ir DDR veikla buvo registruojama

elektromiografijos pagalba o vidinis makšties spaudimas matuojamas naudojant modifikuotą

Femiscan zondą Tam tikras aktyvavimo modelis buvo pastebėtas kai skersinis vidinis ir tiesusis pilvo

raumenys dirbo su DDR prasidėjus maksimaliam vidiniam makšties slėgiui PFM veiklos vyravo

42

pradedant didėti makšties spaudimui o vėliau slėgio padidėjimas (iki 70 didţiausio galimo slėgio)

yra susijęs su kombinuota DDR skersinio pilvo tiesiojo ir vidinio įstriţinio raumenų veikla

Išvadose teigiama jog buvo nustatyti tam tikri pilvo raumenų veiklos modeliai kaip atsakas į

valingą dubens dugno raumenų susitraukimą moterims neturinčioms dubens dugno raumenų

disfunkcijos (2006)

Kontrolinės grupės dubens dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo

priklausomybė

-12

-1

-08

-06

-04

-02

0

02

04

06

-25 -2 -15 -1 -05 0 05 1 15 2 25

mmHg

cen

tim

etr

ai

12 pav Juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių tarpusavio priklausomybė

tiriamojoje grupėje

Tuo tarpu kontrolinės grupės juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių

tarpusavio ryšys buvo silpnas statistiškai nepatikimas (r=0192 plt005)

43

Kontrolinės grupės dubens dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo

priklausomybė

-12

-1

-08

-06

-04

-02

0

02

04

06

-25 -2 -15 -1 -05 0 05 1 15 2 25

mmHg

cen

tim

etr

ai

13 pav Juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių tarpusavio priklausomybė

kontrolinėje grupėje

Apibendrinant testavimo rezultatus galima teigti kad išlaikant juosmens mobilumą nėštumo

metu DDR jėga galinti turėti įtakos nėščiųjų epizodiniam šlapimo nelaikymui nemaţėja Esant

susilpnėjusiam ar pertemptam skersiniam pilvo raumeniui gali atsirasti liemens nestabilumas tiesiogiai

įtakojantis apatinės nugaros dalies skausmus bei disfunkcijas

Gautus šio tyrimo rezultatus galime traktuoti ir atvirkščiai ty nėštumo metu didelį dėmesį

skiriant dubens dugno raumenų aktyvacijai įtakojamas ir liemens stabilumas išlaikant dubens ndash

juosmens mobilumą

Tyrimai leidţia suprasti kad yra tam tikros sinergijos tarp pilvo ir DDR Manoma kad DDR

turi dvejopą funkciją dalyvauja liemens stabilumo palaikyme ir šlapimo ir išmatų šalinime bei

laikyme Šios raumenų sinergijos gali sėkmingai pasitarnauti DDR funkcijos sutrikimų reabilitacijoje

Juosmens ndash dubens regionui reikalingas stabilumas tam kad būtų galima pernešti krūvį

liemeniui ir viršutinėms galūnėms Tačiau tuo pačiu turi būti ir pakankamas mobilumas kad

uţtikrinti pakankamą judėjimą

44

IŠVADOS

1 Dubens dugno raumenų jėga nuo 28-tos iki 38-tos nėštumo savaitės kontrolinėje

grupėje maţėjo (plt005) o tiriamojoje liko panaši

2 Vertinant juosmens mobilumo kaitą nėštumo metu kontrolinėje grupėje nustatytas

reikšmingas sumaţėjimas (plt005) o tiriamojoje grupėje stebėta tik maţėjimo

tendencija

3 Jaunesnių nei 30 metų nėščiųjų grupėje juosmens mobilumas ir dubens dugno raumenų

jėga tiek 28-tą tiek ir 38-tą savaitę buvo statistiškai reikšmingai didesnė nei vyresnių

(plt005)

4 Juosmens mobilumas įtakoja dubens dugno raumenų funkcinę būklę išlaikant juosmens

mobilumą dubens dugno raumenų jėga nėštumo metu nemaţėja

45

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1 Izoliuotai aktyvinti dubens dugno raumenis nėštumo metu nėra tikslinga nes šių raumenų

susitraukimas dėl ilgalaikio palaipsniui didėjančio krūvio nėra pakankamai efektyvus

2 Dėka funkcinių ryšių nėštumo metu rekomenduojama didesnį dėmesį skirti kvėpuojamajai

diafragmai pilvo bei nugaros raumenims grąţinant ar lavinant dubens dugno raumenų

funkciją

3 Aktyvinant dubens dugno raumenis tikslinga į pratimų programą įjungti aktyvius dubens-

juosmens judesius akcentuojant kvėpavimą

4 Rekomenduojama nėštumo metu stabilizuoti liemenį Aktyvūs dubens-juosmens judesiai ne tik

išlaiko juosmens mobilumą bet ir stabilizuoja liemenį tiesiogiai susijusį su dubens dugno

raumenų funkciją

46

LITERATŪRA

1 Baumann L(2005) Kineziterapijos efektyvumas maţinant nugaros skausmus

nėštumo metu Magistro baigiamasis darbas Sporto biomedicinos fakultetas

Kineziterapijos ir sporto medicinos katedra ndash Kaunas 65p

2 J Buivydienė (2004) Nėštumo ir gimdymo įtaka dubens dugno raumenų funkcijai

Magistro baigiamasis darbas Kauno medicinos universitetas Visuomenės sveikatos

fakultetas kineziologijos ir sporto medicinos katedra - Kaunas 50p

3 Zachovajevas P Zachovajevienė B Baltaduonienė D Tadaravičiūtė R (2007)

Moterų kurias kamuoja įtampos šlapimo nelaikymas dubens dugno raumenų

lavinimo kineziterapijos metodais veiksmingumas Sveikatos mokslai Volume 17

Number 7

4 Barr KP Griggs M Cadly T (2005)Lumbar stabilization American Journal of

Physical Medicine and Rehabilitation 6473-480

5 Bastiaenen Caroline HG Rob A de Bie Wolters Pieter MJC Janneke M

Bastiaanssen Aldegonda BA Klabbers ir kt (2004) Treatment of pregnancy

related pelvic girdle andor low back pain after delivery design of a randomized

clinical trial within a comprehensive prognostic cohort study BMC Public

HealthDec 244(1)67

6 Beazel J R (2004) Lumbar pelvis and hip examination with emphasis on function

of the lower quarter University of Virginia Healthsouth APTA Presentation

Chicago

7 Boslash K Talseth T Holme I (1999) Single blind randomised controlled trial of

pelvic floor exercises electrical stimulation vaginal cones and no treatment in

management of genuine stress incontinence in women BMJ 318 487minus493

8 Bo K amp Braekken IH (2005) PFMT in treatment and prevention of POP (POP

study) National Library of Medicine December

9 Bo K amp Sherburn M (2005) Evaluation of female pelvic-floor muscle function

and strength Phys Ther 85269 ndash282

10 Bo K amp Stien R (1994) Needle EMG registration of striated urethral wall and pelvic

floor activity patterns Neurourol amp Urodyn 1335-41

11 Burgio K L Robinson J C Engel B T (1986) The role of biofeedback in

Kegel exercise training for stress urinary incontinence American Journal of

Obstetrics and Gynaecology 1 (154) 58minus64

47

12 Burgio K L Zyczynski H Locher J L et al (2003) Urinary Incontinence in the

12-Month Postpartum Period Obstetrics and Gynecology 6 (102) 1291minus1298

13 Carriegravere B (1998) The Swiss Ball Theory Basic Exercises and Clinical

Application New York Springer

14 Carriegravere B (2002) Fitness for the Pelvic Floor New York Thieme

15 Chiarelli P (1995) Womenlsquos Waterworks ndash Curing Incontinence Snohomish WA

Khera Publications

16 Chiarelli J Cockburn J (2002) Promoting urinary continence in women after

delivery randomised controlled trial BMJ 324 1241minus1244

17 Cornella JL (2004) Management in stress urinary incontinence Rev Urol 6(suppl

5)S18-S25

18 DeLancey J Ashton-Miller J Howard D et al (2001) The functional anatomy

of the female pelvic floor and stress continence control system Scand J Urol

Nephrol Suppl(207)17

19 De Lancey J Richardson A (1992) Anatomy of genital support In Benson T

ed Female Pelvic Floor Disorders New York Norton Medical Books

20 Dumoulin C Lemieux M C Bourbonnais D et al (2004) Physiotherapy for

Persistent Postnatal Stress Urinary Incontinence A Randomized Controlled Trail

Obstetrics and Gynecology 3 (104) 504minus510

21 Ewings P S Spencer S Marsh H et al (2005) Obstetric risk factors for urinary

incontinence and preventative pelvic floor exercises Cohort study and nested

randomized controlled trial Journal of Obstetrics and Gynaecology August 25(6)

558 ndash 564

22 Franklin E (2003) Pelvic Power mindbody exercises for strength flexibility

posture and balance for men and women New Jersey Elysian Editions

23 Freedmann F B (2000) Aqua Yoga London Lorenz books

24 Freeman RM (2004) The role of pelvic floor muscle training in urinary

incontinence BJOG an International Journal of Obstetrics and Gynaecology

December Vol 111 Supplement 1 pp 37ndash40

25 Goldberg RP Effects of pregnancy and childbirth on pelvic floor (2007) Springer

London 172 p

26 Grodstein F Fretts F Lifford K Resnick N Curhan G (2003) Association of

age race and obstetric history with urinary symptoms among women in the Nurses

Health Study Americian Journal of Obstetrics and Gynecology 2 (189) 428minus434

48

27 Gutke A (2007) Pelvic Girdle Pain and Lumbar Pain in Relation to Pregnancy

Department of Health and Society Division of Physiotherapy Faculty of Health

Sciences Linkoumlping University Sweden

28 Handa V L Pannu H K Siddique S et al (2003) Architectural Differences in

the Bony Pelvis of Women With and Without Pelvic Floor Disorders Obstetrics

and Gynecology 6 (102) 1283minus1290

29 Hannestad Y S Lie R T Rortveit G Hunskaar S (2004) Familial risk or

urinary incontinence in women population based cross sectional study BMJ 329

889minus891

30 Hulme J A (2002) Pelvic Pain and Low Back Pain A Handbook for Self Care amp

Treatment Montana Phoenix Publishing Co

31 Jones RC (1999) Muscle Balance and Dynamic Stability in Womens Health

Conference Paper Pelvic Stability in Pregnancy and Post Partum Dublin

32 Kim S Harvey M A Johnston S (2005) A Review of the Epidemiology and

Pathophysiology of Pelvic Floor Dysfunction Do Racial Differences Matter

Journal of Obstetrics and Gynaecology Canada 3 (27) 251minus259

33 Konstantinos H Eleni K and Dimitrios H (2006) Dilemmas in the management

of female stress incontinence the role of pelvic floor muscle training Int Urol

Nephrol

34 Kuhnert Ch (2005) Munich Pelvic floor training program Tecsana ltd Munich

35 Kulig K Powers Ch M Landel R F Hungwen Ch Fredericson M Guillet M

and Butts K Segmental lumbar mobility in individuals with low back pain in vivo

assessment during manual and self-imposed motion using dynamic MRI (2007)

BMC Musculoskelet Disord 8 8

36 Laycock J Jerwood D (2001) Pelvic Floor Muscle Assessment The Perfect

Scheme Physiotherapy 12 (87) 631minus642

37 Lockstad Harry MC(2003) Prevence of Back Pain during Pregnancy Spine Apr

1530 (8)983-91

38 Madill SJ McLean L (2006) Relationship between abdominal and pelvic floor

muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle contractions

in healthy continent women Neurourol Urodyn25(7)722-30

39 Magee D J Orthopedic Physical Assessment WB Saunders Company 2002

1020 p

40 Meyer S Hohlfeld P Achtari C De Grandi P (2001) Pelvic Floor Education

After Vaginal Delivery Obstetrics and Gynecology 5 (97) 673minus677

49

41 Mens JM Vleeming A Snijders CJ Koes BW Stam HJ (2001) Reliability

and validity of the actine straight leg raise test in pasterior pelvic pain since

pregnancy Spine 261167-1171

42 Moslashrkved S Boslash K (1997) The effect of postpartum pelvic floor muscle exercise

in the prevention and treatment of urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 4 (8) 217minus222

43 Moen MH Kogstad O Hansen JH ir kt (1990) Pelvic girdle relaxation

Clinical Presentation Tidsskr Nor Laegeforen 110 2211 ndash 2

44 Mohr Joan D (1990) Management of the trunk in adult hemiplegia The Bobash

concetion Topic in neurology APTA

45 Morin M Dumoulin C Bourbonnais D et al (2004) Pelvic floor maximal

strength using vaginal digital assessment compared to dynamometric measurements

Neurourol Urodyn 23336 ndash341

46 Moslashrkved S Boslash K Schei B Salvesen K Aring (2003) Pelvic Floor Muscle

Training During Pregnancy to Prevent Urinary Incontinence A Single-Blind

Randomized Controlled Trial Obstetrics and Gynecology 2 (101) 313minus319

47 Moses S (2008) Schobers Test Family Practice Notebook LLC

48 Neumann PB Grimmer KA and Deenadayalan Y (2006) Pelvic floor muscle

training and adjunctive therapies for the treatment of stress urinary incontinence in

women a systematic review BMC Womenrsquos Health 611

49 Nygaard I E Glowacki C Saltzman C L (1996) Relationship Between Foot

Flexibility and Urinary Incontinence in Nulliparous Varsity Athletes Obstetrics and

Gynecology 6 (87) 1049minus1051

50 Ostergaard M Thomsen BJ (1992) Pelvic insufficiency during pregnancy

Ugeskr Laeger 154 3568 ndash 72

51 Osgaard HC Zetherstrom G Hansson E (1994) The posterior pelvic pain

provocation test in pregnant women Eur Soine J3258 ndash 260

52 Persson J Woslashlner-Hanssen P Rydhstroem H (2000) Obstetric Risk Factors for

Stress Urinary Incontinence A Population-Based Study Obstetrics and

Gynecology 3 (96) 441minus445

53 Reilly E T C Freeman R M Waterfield M R et al (2002) Prevention of

postpartum stress incontinence in primigravidae with increased bladder neck

mobility a randomised controlled trial of antenatal pelvic floor exercises BJOG an

international journal of obstetrics and gynaecology 1 (109) 68minus76

50

54 Richardson CA Hodges P Hides J (2005) Therapeutic exercise for liumbopelvic

stabilizationChurchill Livingstone Harcourt Publishers 12 p

55 Sabino J Grauer J (2008) N Pregnancy and low back pain Curr Rev

Musculoskelet Med 1137ndash141

56 Sapsford R (2001) The Pelvic Floor A clinical model for function and

rehabilitation Physiotherapy 12 (87) 620minus630

57 Sapsford RR (2004) Rehabilitation of pelvic floor muscles utilizing trunk

stabilization Man Ther Feb9(1)3-12

58 Sapsford RR Hodges P W (2001) Contraction of the pelvic floor muscles during

abdominal maneuvers Arch Phys Med Rehabil Aug 82(8)1081-8

59 Sapsford RR Hodges PW Richardson

CA Cooper

DH Markwell

SJ Jull

GA

(2001) Co-activation of the abdominal and pelvic floor muscles during voluntary

exercises Neurourol Urodynam 2031-42 Wiley-Liss Inc

60 Sapsford RR Hodges PW Richardson CA Cooper DA Markwell SJ amp Jull GA

(1997) Activation of puboccygeus during a variety of isometric abdominal

exercises Abstract 115 ICS Yokohama

61 Shelly E (2005) The pelvic floor Hall C M Brody L Th Therapeutic Exercise

Moving Toward Function (p 402ndash435) USA Lippincott Williams amp Wilkins

62 Sihvonen T Huttunen M Makkonen M Airaksinen O (1998) Functional

Changes in Back Muscle Activity Correlate With Pain Intensity and Prediction of

Low Back Pain During Pregnancy Arch Phys Med Rehabil Vol 79 October

63 Smith R Appell R Fenner D et al Clinical management of urinary incontinence

in women APGO Educational Series on Womenrsquo s Health Issues 2007 March 1

64 Steacutephanie J Madill Linda McLean (2006)Relationship between abdominal and

pelvic floor muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle

contractions in healthy continent women Urodynam 25722-730

65 Vickers D amp Davila GW Kegel Exercises and Biofeedback (2006) Springer

London 303-310

66 Urquhart D M Hodges P W Allen T J Story I H (2005) Abdominal muscle

recruitment during a range of voluntary exercises Man Ther May10(2)144-53

67 Wilson P D Herbison G P (1998) A randomized controlled trial of pelvic floor

muscle exercises to treat postnatal urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 5 (9) 257-264

51

68 Woodman PJ amp Graney DO (2002) Anatomy and physiology of the female

perineal body with relevance to obstetrical injury and repair Clinical anatomy

15321ndash334

Page 42: KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS ... · raumenų inervacija (Woodman, PJ. ir Graney, D.O., 2002). DDR griaučių raumenų sudėtį įeina 33% greitųjų ir 67% lėtųjų

42

pradedant didėti makšties spaudimui o vėliau slėgio padidėjimas (iki 70 didţiausio galimo slėgio)

yra susijęs su kombinuota DDR skersinio pilvo tiesiojo ir vidinio įstriţinio raumenų veikla

Išvadose teigiama jog buvo nustatyti tam tikri pilvo raumenų veiklos modeliai kaip atsakas į

valingą dubens dugno raumenų susitraukimą moterims neturinčioms dubens dugno raumenų

disfunkcijos (2006)

Kontrolinės grupės dubens dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo

priklausomybė

-12

-1

-08

-06

-04

-02

0

02

04

06

-25 -2 -15 -1 -05 0 05 1 15 2 25

mmHg

cen

tim

etr

ai

12 pav Juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių tarpusavio priklausomybė

tiriamojoje grupėje

Tuo tarpu kontrolinės grupės juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių

tarpusavio ryšys buvo silpnas statistiškai nepatikimas (r=0192 plt005)

43

Kontrolinės grupės dubens dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo

priklausomybė

-12

-1

-08

-06

-04

-02

0

02

04

06

-25 -2 -15 -1 -05 0 05 1 15 2 25

mmHg

cen

tim

etr

ai

13 pav Juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių tarpusavio priklausomybė

kontrolinėje grupėje

Apibendrinant testavimo rezultatus galima teigti kad išlaikant juosmens mobilumą nėštumo

metu DDR jėga galinti turėti įtakos nėščiųjų epizodiniam šlapimo nelaikymui nemaţėja Esant

susilpnėjusiam ar pertemptam skersiniam pilvo raumeniui gali atsirasti liemens nestabilumas tiesiogiai

įtakojantis apatinės nugaros dalies skausmus bei disfunkcijas

Gautus šio tyrimo rezultatus galime traktuoti ir atvirkščiai ty nėštumo metu didelį dėmesį

skiriant dubens dugno raumenų aktyvacijai įtakojamas ir liemens stabilumas išlaikant dubens ndash

juosmens mobilumą

Tyrimai leidţia suprasti kad yra tam tikros sinergijos tarp pilvo ir DDR Manoma kad DDR

turi dvejopą funkciją dalyvauja liemens stabilumo palaikyme ir šlapimo ir išmatų šalinime bei

laikyme Šios raumenų sinergijos gali sėkmingai pasitarnauti DDR funkcijos sutrikimų reabilitacijoje

Juosmens ndash dubens regionui reikalingas stabilumas tam kad būtų galima pernešti krūvį

liemeniui ir viršutinėms galūnėms Tačiau tuo pačiu turi būti ir pakankamas mobilumas kad

uţtikrinti pakankamą judėjimą

44

IŠVADOS

1 Dubens dugno raumenų jėga nuo 28-tos iki 38-tos nėštumo savaitės kontrolinėje

grupėje maţėjo (plt005) o tiriamojoje liko panaši

2 Vertinant juosmens mobilumo kaitą nėštumo metu kontrolinėje grupėje nustatytas

reikšmingas sumaţėjimas (plt005) o tiriamojoje grupėje stebėta tik maţėjimo

tendencija

3 Jaunesnių nei 30 metų nėščiųjų grupėje juosmens mobilumas ir dubens dugno raumenų

jėga tiek 28-tą tiek ir 38-tą savaitę buvo statistiškai reikšmingai didesnė nei vyresnių

(plt005)

4 Juosmens mobilumas įtakoja dubens dugno raumenų funkcinę būklę išlaikant juosmens

mobilumą dubens dugno raumenų jėga nėštumo metu nemaţėja

45

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1 Izoliuotai aktyvinti dubens dugno raumenis nėštumo metu nėra tikslinga nes šių raumenų

susitraukimas dėl ilgalaikio palaipsniui didėjančio krūvio nėra pakankamai efektyvus

2 Dėka funkcinių ryšių nėštumo metu rekomenduojama didesnį dėmesį skirti kvėpuojamajai

diafragmai pilvo bei nugaros raumenims grąţinant ar lavinant dubens dugno raumenų

funkciją

3 Aktyvinant dubens dugno raumenis tikslinga į pratimų programą įjungti aktyvius dubens-

juosmens judesius akcentuojant kvėpavimą

4 Rekomenduojama nėštumo metu stabilizuoti liemenį Aktyvūs dubens-juosmens judesiai ne tik

išlaiko juosmens mobilumą bet ir stabilizuoja liemenį tiesiogiai susijusį su dubens dugno

raumenų funkciją

46

LITERATŪRA

1 Baumann L(2005) Kineziterapijos efektyvumas maţinant nugaros skausmus

nėštumo metu Magistro baigiamasis darbas Sporto biomedicinos fakultetas

Kineziterapijos ir sporto medicinos katedra ndash Kaunas 65p

2 J Buivydienė (2004) Nėštumo ir gimdymo įtaka dubens dugno raumenų funkcijai

Magistro baigiamasis darbas Kauno medicinos universitetas Visuomenės sveikatos

fakultetas kineziologijos ir sporto medicinos katedra - Kaunas 50p

3 Zachovajevas P Zachovajevienė B Baltaduonienė D Tadaravičiūtė R (2007)

Moterų kurias kamuoja įtampos šlapimo nelaikymas dubens dugno raumenų

lavinimo kineziterapijos metodais veiksmingumas Sveikatos mokslai Volume 17

Number 7

4 Barr KP Griggs M Cadly T (2005)Lumbar stabilization American Journal of

Physical Medicine and Rehabilitation 6473-480

5 Bastiaenen Caroline HG Rob A de Bie Wolters Pieter MJC Janneke M

Bastiaanssen Aldegonda BA Klabbers ir kt (2004) Treatment of pregnancy

related pelvic girdle andor low back pain after delivery design of a randomized

clinical trial within a comprehensive prognostic cohort study BMC Public

HealthDec 244(1)67

6 Beazel J R (2004) Lumbar pelvis and hip examination with emphasis on function

of the lower quarter University of Virginia Healthsouth APTA Presentation

Chicago

7 Boslash K Talseth T Holme I (1999) Single blind randomised controlled trial of

pelvic floor exercises electrical stimulation vaginal cones and no treatment in

management of genuine stress incontinence in women BMJ 318 487minus493

8 Bo K amp Braekken IH (2005) PFMT in treatment and prevention of POP (POP

study) National Library of Medicine December

9 Bo K amp Sherburn M (2005) Evaluation of female pelvic-floor muscle function

and strength Phys Ther 85269 ndash282

10 Bo K amp Stien R (1994) Needle EMG registration of striated urethral wall and pelvic

floor activity patterns Neurourol amp Urodyn 1335-41

11 Burgio K L Robinson J C Engel B T (1986) The role of biofeedback in

Kegel exercise training for stress urinary incontinence American Journal of

Obstetrics and Gynaecology 1 (154) 58minus64

47

12 Burgio K L Zyczynski H Locher J L et al (2003) Urinary Incontinence in the

12-Month Postpartum Period Obstetrics and Gynecology 6 (102) 1291minus1298

13 Carriegravere B (1998) The Swiss Ball Theory Basic Exercises and Clinical

Application New York Springer

14 Carriegravere B (2002) Fitness for the Pelvic Floor New York Thieme

15 Chiarelli P (1995) Womenlsquos Waterworks ndash Curing Incontinence Snohomish WA

Khera Publications

16 Chiarelli J Cockburn J (2002) Promoting urinary continence in women after

delivery randomised controlled trial BMJ 324 1241minus1244

17 Cornella JL (2004) Management in stress urinary incontinence Rev Urol 6(suppl

5)S18-S25

18 DeLancey J Ashton-Miller J Howard D et al (2001) The functional anatomy

of the female pelvic floor and stress continence control system Scand J Urol

Nephrol Suppl(207)17

19 De Lancey J Richardson A (1992) Anatomy of genital support In Benson T

ed Female Pelvic Floor Disorders New York Norton Medical Books

20 Dumoulin C Lemieux M C Bourbonnais D et al (2004) Physiotherapy for

Persistent Postnatal Stress Urinary Incontinence A Randomized Controlled Trail

Obstetrics and Gynecology 3 (104) 504minus510

21 Ewings P S Spencer S Marsh H et al (2005) Obstetric risk factors for urinary

incontinence and preventative pelvic floor exercises Cohort study and nested

randomized controlled trial Journal of Obstetrics and Gynaecology August 25(6)

558 ndash 564

22 Franklin E (2003) Pelvic Power mindbody exercises for strength flexibility

posture and balance for men and women New Jersey Elysian Editions

23 Freedmann F B (2000) Aqua Yoga London Lorenz books

24 Freeman RM (2004) The role of pelvic floor muscle training in urinary

incontinence BJOG an International Journal of Obstetrics and Gynaecology

December Vol 111 Supplement 1 pp 37ndash40

25 Goldberg RP Effects of pregnancy and childbirth on pelvic floor (2007) Springer

London 172 p

26 Grodstein F Fretts F Lifford K Resnick N Curhan G (2003) Association of

age race and obstetric history with urinary symptoms among women in the Nurses

Health Study Americian Journal of Obstetrics and Gynecology 2 (189) 428minus434

48

27 Gutke A (2007) Pelvic Girdle Pain and Lumbar Pain in Relation to Pregnancy

Department of Health and Society Division of Physiotherapy Faculty of Health

Sciences Linkoumlping University Sweden

28 Handa V L Pannu H K Siddique S et al (2003) Architectural Differences in

the Bony Pelvis of Women With and Without Pelvic Floor Disorders Obstetrics

and Gynecology 6 (102) 1283minus1290

29 Hannestad Y S Lie R T Rortveit G Hunskaar S (2004) Familial risk or

urinary incontinence in women population based cross sectional study BMJ 329

889minus891

30 Hulme J A (2002) Pelvic Pain and Low Back Pain A Handbook for Self Care amp

Treatment Montana Phoenix Publishing Co

31 Jones RC (1999) Muscle Balance and Dynamic Stability in Womens Health

Conference Paper Pelvic Stability in Pregnancy and Post Partum Dublin

32 Kim S Harvey M A Johnston S (2005) A Review of the Epidemiology and

Pathophysiology of Pelvic Floor Dysfunction Do Racial Differences Matter

Journal of Obstetrics and Gynaecology Canada 3 (27) 251minus259

33 Konstantinos H Eleni K and Dimitrios H (2006) Dilemmas in the management

of female stress incontinence the role of pelvic floor muscle training Int Urol

Nephrol

34 Kuhnert Ch (2005) Munich Pelvic floor training program Tecsana ltd Munich

35 Kulig K Powers Ch M Landel R F Hungwen Ch Fredericson M Guillet M

and Butts K Segmental lumbar mobility in individuals with low back pain in vivo

assessment during manual and self-imposed motion using dynamic MRI (2007)

BMC Musculoskelet Disord 8 8

36 Laycock J Jerwood D (2001) Pelvic Floor Muscle Assessment The Perfect

Scheme Physiotherapy 12 (87) 631minus642

37 Lockstad Harry MC(2003) Prevence of Back Pain during Pregnancy Spine Apr

1530 (8)983-91

38 Madill SJ McLean L (2006) Relationship between abdominal and pelvic floor

muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle contractions

in healthy continent women Neurourol Urodyn25(7)722-30

39 Magee D J Orthopedic Physical Assessment WB Saunders Company 2002

1020 p

40 Meyer S Hohlfeld P Achtari C De Grandi P (2001) Pelvic Floor Education

After Vaginal Delivery Obstetrics and Gynecology 5 (97) 673minus677

49

41 Mens JM Vleeming A Snijders CJ Koes BW Stam HJ (2001) Reliability

and validity of the actine straight leg raise test in pasterior pelvic pain since

pregnancy Spine 261167-1171

42 Moslashrkved S Boslash K (1997) The effect of postpartum pelvic floor muscle exercise

in the prevention and treatment of urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 4 (8) 217minus222

43 Moen MH Kogstad O Hansen JH ir kt (1990) Pelvic girdle relaxation

Clinical Presentation Tidsskr Nor Laegeforen 110 2211 ndash 2

44 Mohr Joan D (1990) Management of the trunk in adult hemiplegia The Bobash

concetion Topic in neurology APTA

45 Morin M Dumoulin C Bourbonnais D et al (2004) Pelvic floor maximal

strength using vaginal digital assessment compared to dynamometric measurements

Neurourol Urodyn 23336 ndash341

46 Moslashrkved S Boslash K Schei B Salvesen K Aring (2003) Pelvic Floor Muscle

Training During Pregnancy to Prevent Urinary Incontinence A Single-Blind

Randomized Controlled Trial Obstetrics and Gynecology 2 (101) 313minus319

47 Moses S (2008) Schobers Test Family Practice Notebook LLC

48 Neumann PB Grimmer KA and Deenadayalan Y (2006) Pelvic floor muscle

training and adjunctive therapies for the treatment of stress urinary incontinence in

women a systematic review BMC Womenrsquos Health 611

49 Nygaard I E Glowacki C Saltzman C L (1996) Relationship Between Foot

Flexibility and Urinary Incontinence in Nulliparous Varsity Athletes Obstetrics and

Gynecology 6 (87) 1049minus1051

50 Ostergaard M Thomsen BJ (1992) Pelvic insufficiency during pregnancy

Ugeskr Laeger 154 3568 ndash 72

51 Osgaard HC Zetherstrom G Hansson E (1994) The posterior pelvic pain

provocation test in pregnant women Eur Soine J3258 ndash 260

52 Persson J Woslashlner-Hanssen P Rydhstroem H (2000) Obstetric Risk Factors for

Stress Urinary Incontinence A Population-Based Study Obstetrics and

Gynecology 3 (96) 441minus445

53 Reilly E T C Freeman R M Waterfield M R et al (2002) Prevention of

postpartum stress incontinence in primigravidae with increased bladder neck

mobility a randomised controlled trial of antenatal pelvic floor exercises BJOG an

international journal of obstetrics and gynaecology 1 (109) 68minus76

50

54 Richardson CA Hodges P Hides J (2005) Therapeutic exercise for liumbopelvic

stabilizationChurchill Livingstone Harcourt Publishers 12 p

55 Sabino J Grauer J (2008) N Pregnancy and low back pain Curr Rev

Musculoskelet Med 1137ndash141

56 Sapsford R (2001) The Pelvic Floor A clinical model for function and

rehabilitation Physiotherapy 12 (87) 620minus630

57 Sapsford RR (2004) Rehabilitation of pelvic floor muscles utilizing trunk

stabilization Man Ther Feb9(1)3-12

58 Sapsford RR Hodges P W (2001) Contraction of the pelvic floor muscles during

abdominal maneuvers Arch Phys Med Rehabil Aug 82(8)1081-8

59 Sapsford RR Hodges PW Richardson

CA Cooper

DH Markwell

SJ Jull

GA

(2001) Co-activation of the abdominal and pelvic floor muscles during voluntary

exercises Neurourol Urodynam 2031-42 Wiley-Liss Inc

60 Sapsford RR Hodges PW Richardson CA Cooper DA Markwell SJ amp Jull GA

(1997) Activation of puboccygeus during a variety of isometric abdominal

exercises Abstract 115 ICS Yokohama

61 Shelly E (2005) The pelvic floor Hall C M Brody L Th Therapeutic Exercise

Moving Toward Function (p 402ndash435) USA Lippincott Williams amp Wilkins

62 Sihvonen T Huttunen M Makkonen M Airaksinen O (1998) Functional

Changes in Back Muscle Activity Correlate With Pain Intensity and Prediction of

Low Back Pain During Pregnancy Arch Phys Med Rehabil Vol 79 October

63 Smith R Appell R Fenner D et al Clinical management of urinary incontinence

in women APGO Educational Series on Womenrsquo s Health Issues 2007 March 1

64 Steacutephanie J Madill Linda McLean (2006)Relationship between abdominal and

pelvic floor muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle

contractions in healthy continent women Urodynam 25722-730

65 Vickers D amp Davila GW Kegel Exercises and Biofeedback (2006) Springer

London 303-310

66 Urquhart D M Hodges P W Allen T J Story I H (2005) Abdominal muscle

recruitment during a range of voluntary exercises Man Ther May10(2)144-53

67 Wilson P D Herbison G P (1998) A randomized controlled trial of pelvic floor

muscle exercises to treat postnatal urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 5 (9) 257-264

51

68 Woodman PJ amp Graney DO (2002) Anatomy and physiology of the female

perineal body with relevance to obstetrical injury and repair Clinical anatomy

15321ndash334

Page 43: KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS ... · raumenų inervacija (Woodman, PJ. ir Graney, D.O., 2002). DDR griaučių raumenų sudėtį įeina 33% greitųjų ir 67% lėtųjų

43

Kontrolinės grupės dubens dugno raumenų jėgos ir juosmens mobilumo

priklausomybė

-12

-1

-08

-06

-04

-02

0

02

04

06

-25 -2 -15 -1 -05 0 05 1 15 2 25

mmHg

cen

tim

etr

ai

13 pav Juosmens mobilumo ir dubens dugno raumenų jėgos pokyčių tarpusavio priklausomybė

kontrolinėje grupėje

Apibendrinant testavimo rezultatus galima teigti kad išlaikant juosmens mobilumą nėštumo

metu DDR jėga galinti turėti įtakos nėščiųjų epizodiniam šlapimo nelaikymui nemaţėja Esant

susilpnėjusiam ar pertemptam skersiniam pilvo raumeniui gali atsirasti liemens nestabilumas tiesiogiai

įtakojantis apatinės nugaros dalies skausmus bei disfunkcijas

Gautus šio tyrimo rezultatus galime traktuoti ir atvirkščiai ty nėštumo metu didelį dėmesį

skiriant dubens dugno raumenų aktyvacijai įtakojamas ir liemens stabilumas išlaikant dubens ndash

juosmens mobilumą

Tyrimai leidţia suprasti kad yra tam tikros sinergijos tarp pilvo ir DDR Manoma kad DDR

turi dvejopą funkciją dalyvauja liemens stabilumo palaikyme ir šlapimo ir išmatų šalinime bei

laikyme Šios raumenų sinergijos gali sėkmingai pasitarnauti DDR funkcijos sutrikimų reabilitacijoje

Juosmens ndash dubens regionui reikalingas stabilumas tam kad būtų galima pernešti krūvį

liemeniui ir viršutinėms galūnėms Tačiau tuo pačiu turi būti ir pakankamas mobilumas kad

uţtikrinti pakankamą judėjimą

44

IŠVADOS

1 Dubens dugno raumenų jėga nuo 28-tos iki 38-tos nėštumo savaitės kontrolinėje

grupėje maţėjo (plt005) o tiriamojoje liko panaši

2 Vertinant juosmens mobilumo kaitą nėštumo metu kontrolinėje grupėje nustatytas

reikšmingas sumaţėjimas (plt005) o tiriamojoje grupėje stebėta tik maţėjimo

tendencija

3 Jaunesnių nei 30 metų nėščiųjų grupėje juosmens mobilumas ir dubens dugno raumenų

jėga tiek 28-tą tiek ir 38-tą savaitę buvo statistiškai reikšmingai didesnė nei vyresnių

(plt005)

4 Juosmens mobilumas įtakoja dubens dugno raumenų funkcinę būklę išlaikant juosmens

mobilumą dubens dugno raumenų jėga nėštumo metu nemaţėja

45

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1 Izoliuotai aktyvinti dubens dugno raumenis nėštumo metu nėra tikslinga nes šių raumenų

susitraukimas dėl ilgalaikio palaipsniui didėjančio krūvio nėra pakankamai efektyvus

2 Dėka funkcinių ryšių nėštumo metu rekomenduojama didesnį dėmesį skirti kvėpuojamajai

diafragmai pilvo bei nugaros raumenims grąţinant ar lavinant dubens dugno raumenų

funkciją

3 Aktyvinant dubens dugno raumenis tikslinga į pratimų programą įjungti aktyvius dubens-

juosmens judesius akcentuojant kvėpavimą

4 Rekomenduojama nėštumo metu stabilizuoti liemenį Aktyvūs dubens-juosmens judesiai ne tik

išlaiko juosmens mobilumą bet ir stabilizuoja liemenį tiesiogiai susijusį su dubens dugno

raumenų funkciją

46

LITERATŪRA

1 Baumann L(2005) Kineziterapijos efektyvumas maţinant nugaros skausmus

nėštumo metu Magistro baigiamasis darbas Sporto biomedicinos fakultetas

Kineziterapijos ir sporto medicinos katedra ndash Kaunas 65p

2 J Buivydienė (2004) Nėštumo ir gimdymo įtaka dubens dugno raumenų funkcijai

Magistro baigiamasis darbas Kauno medicinos universitetas Visuomenės sveikatos

fakultetas kineziologijos ir sporto medicinos katedra - Kaunas 50p

3 Zachovajevas P Zachovajevienė B Baltaduonienė D Tadaravičiūtė R (2007)

Moterų kurias kamuoja įtampos šlapimo nelaikymas dubens dugno raumenų

lavinimo kineziterapijos metodais veiksmingumas Sveikatos mokslai Volume 17

Number 7

4 Barr KP Griggs M Cadly T (2005)Lumbar stabilization American Journal of

Physical Medicine and Rehabilitation 6473-480

5 Bastiaenen Caroline HG Rob A de Bie Wolters Pieter MJC Janneke M

Bastiaanssen Aldegonda BA Klabbers ir kt (2004) Treatment of pregnancy

related pelvic girdle andor low back pain after delivery design of a randomized

clinical trial within a comprehensive prognostic cohort study BMC Public

HealthDec 244(1)67

6 Beazel J R (2004) Lumbar pelvis and hip examination with emphasis on function

of the lower quarter University of Virginia Healthsouth APTA Presentation

Chicago

7 Boslash K Talseth T Holme I (1999) Single blind randomised controlled trial of

pelvic floor exercises electrical stimulation vaginal cones and no treatment in

management of genuine stress incontinence in women BMJ 318 487minus493

8 Bo K amp Braekken IH (2005) PFMT in treatment and prevention of POP (POP

study) National Library of Medicine December

9 Bo K amp Sherburn M (2005) Evaluation of female pelvic-floor muscle function

and strength Phys Ther 85269 ndash282

10 Bo K amp Stien R (1994) Needle EMG registration of striated urethral wall and pelvic

floor activity patterns Neurourol amp Urodyn 1335-41

11 Burgio K L Robinson J C Engel B T (1986) The role of biofeedback in

Kegel exercise training for stress urinary incontinence American Journal of

Obstetrics and Gynaecology 1 (154) 58minus64

47

12 Burgio K L Zyczynski H Locher J L et al (2003) Urinary Incontinence in the

12-Month Postpartum Period Obstetrics and Gynecology 6 (102) 1291minus1298

13 Carriegravere B (1998) The Swiss Ball Theory Basic Exercises and Clinical

Application New York Springer

14 Carriegravere B (2002) Fitness for the Pelvic Floor New York Thieme

15 Chiarelli P (1995) Womenlsquos Waterworks ndash Curing Incontinence Snohomish WA

Khera Publications

16 Chiarelli J Cockburn J (2002) Promoting urinary continence in women after

delivery randomised controlled trial BMJ 324 1241minus1244

17 Cornella JL (2004) Management in stress urinary incontinence Rev Urol 6(suppl

5)S18-S25

18 DeLancey J Ashton-Miller J Howard D et al (2001) The functional anatomy

of the female pelvic floor and stress continence control system Scand J Urol

Nephrol Suppl(207)17

19 De Lancey J Richardson A (1992) Anatomy of genital support In Benson T

ed Female Pelvic Floor Disorders New York Norton Medical Books

20 Dumoulin C Lemieux M C Bourbonnais D et al (2004) Physiotherapy for

Persistent Postnatal Stress Urinary Incontinence A Randomized Controlled Trail

Obstetrics and Gynecology 3 (104) 504minus510

21 Ewings P S Spencer S Marsh H et al (2005) Obstetric risk factors for urinary

incontinence and preventative pelvic floor exercises Cohort study and nested

randomized controlled trial Journal of Obstetrics and Gynaecology August 25(6)

558 ndash 564

22 Franklin E (2003) Pelvic Power mindbody exercises for strength flexibility

posture and balance for men and women New Jersey Elysian Editions

23 Freedmann F B (2000) Aqua Yoga London Lorenz books

24 Freeman RM (2004) The role of pelvic floor muscle training in urinary

incontinence BJOG an International Journal of Obstetrics and Gynaecology

December Vol 111 Supplement 1 pp 37ndash40

25 Goldberg RP Effects of pregnancy and childbirth on pelvic floor (2007) Springer

London 172 p

26 Grodstein F Fretts F Lifford K Resnick N Curhan G (2003) Association of

age race and obstetric history with urinary symptoms among women in the Nurses

Health Study Americian Journal of Obstetrics and Gynecology 2 (189) 428minus434

48

27 Gutke A (2007) Pelvic Girdle Pain and Lumbar Pain in Relation to Pregnancy

Department of Health and Society Division of Physiotherapy Faculty of Health

Sciences Linkoumlping University Sweden

28 Handa V L Pannu H K Siddique S et al (2003) Architectural Differences in

the Bony Pelvis of Women With and Without Pelvic Floor Disorders Obstetrics

and Gynecology 6 (102) 1283minus1290

29 Hannestad Y S Lie R T Rortveit G Hunskaar S (2004) Familial risk or

urinary incontinence in women population based cross sectional study BMJ 329

889minus891

30 Hulme J A (2002) Pelvic Pain and Low Back Pain A Handbook for Self Care amp

Treatment Montana Phoenix Publishing Co

31 Jones RC (1999) Muscle Balance and Dynamic Stability in Womens Health

Conference Paper Pelvic Stability in Pregnancy and Post Partum Dublin

32 Kim S Harvey M A Johnston S (2005) A Review of the Epidemiology and

Pathophysiology of Pelvic Floor Dysfunction Do Racial Differences Matter

Journal of Obstetrics and Gynaecology Canada 3 (27) 251minus259

33 Konstantinos H Eleni K and Dimitrios H (2006) Dilemmas in the management

of female stress incontinence the role of pelvic floor muscle training Int Urol

Nephrol

34 Kuhnert Ch (2005) Munich Pelvic floor training program Tecsana ltd Munich

35 Kulig K Powers Ch M Landel R F Hungwen Ch Fredericson M Guillet M

and Butts K Segmental lumbar mobility in individuals with low back pain in vivo

assessment during manual and self-imposed motion using dynamic MRI (2007)

BMC Musculoskelet Disord 8 8

36 Laycock J Jerwood D (2001) Pelvic Floor Muscle Assessment The Perfect

Scheme Physiotherapy 12 (87) 631minus642

37 Lockstad Harry MC(2003) Prevence of Back Pain during Pregnancy Spine Apr

1530 (8)983-91

38 Madill SJ McLean L (2006) Relationship between abdominal and pelvic floor

muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle contractions

in healthy continent women Neurourol Urodyn25(7)722-30

39 Magee D J Orthopedic Physical Assessment WB Saunders Company 2002

1020 p

40 Meyer S Hohlfeld P Achtari C De Grandi P (2001) Pelvic Floor Education

After Vaginal Delivery Obstetrics and Gynecology 5 (97) 673minus677

49

41 Mens JM Vleeming A Snijders CJ Koes BW Stam HJ (2001) Reliability

and validity of the actine straight leg raise test in pasterior pelvic pain since

pregnancy Spine 261167-1171

42 Moslashrkved S Boslash K (1997) The effect of postpartum pelvic floor muscle exercise

in the prevention and treatment of urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 4 (8) 217minus222

43 Moen MH Kogstad O Hansen JH ir kt (1990) Pelvic girdle relaxation

Clinical Presentation Tidsskr Nor Laegeforen 110 2211 ndash 2

44 Mohr Joan D (1990) Management of the trunk in adult hemiplegia The Bobash

concetion Topic in neurology APTA

45 Morin M Dumoulin C Bourbonnais D et al (2004) Pelvic floor maximal

strength using vaginal digital assessment compared to dynamometric measurements

Neurourol Urodyn 23336 ndash341

46 Moslashrkved S Boslash K Schei B Salvesen K Aring (2003) Pelvic Floor Muscle

Training During Pregnancy to Prevent Urinary Incontinence A Single-Blind

Randomized Controlled Trial Obstetrics and Gynecology 2 (101) 313minus319

47 Moses S (2008) Schobers Test Family Practice Notebook LLC

48 Neumann PB Grimmer KA and Deenadayalan Y (2006) Pelvic floor muscle

training and adjunctive therapies for the treatment of stress urinary incontinence in

women a systematic review BMC Womenrsquos Health 611

49 Nygaard I E Glowacki C Saltzman C L (1996) Relationship Between Foot

Flexibility and Urinary Incontinence in Nulliparous Varsity Athletes Obstetrics and

Gynecology 6 (87) 1049minus1051

50 Ostergaard M Thomsen BJ (1992) Pelvic insufficiency during pregnancy

Ugeskr Laeger 154 3568 ndash 72

51 Osgaard HC Zetherstrom G Hansson E (1994) The posterior pelvic pain

provocation test in pregnant women Eur Soine J3258 ndash 260

52 Persson J Woslashlner-Hanssen P Rydhstroem H (2000) Obstetric Risk Factors for

Stress Urinary Incontinence A Population-Based Study Obstetrics and

Gynecology 3 (96) 441minus445

53 Reilly E T C Freeman R M Waterfield M R et al (2002) Prevention of

postpartum stress incontinence in primigravidae with increased bladder neck

mobility a randomised controlled trial of antenatal pelvic floor exercises BJOG an

international journal of obstetrics and gynaecology 1 (109) 68minus76

50

54 Richardson CA Hodges P Hides J (2005) Therapeutic exercise for liumbopelvic

stabilizationChurchill Livingstone Harcourt Publishers 12 p

55 Sabino J Grauer J (2008) N Pregnancy and low back pain Curr Rev

Musculoskelet Med 1137ndash141

56 Sapsford R (2001) The Pelvic Floor A clinical model for function and

rehabilitation Physiotherapy 12 (87) 620minus630

57 Sapsford RR (2004) Rehabilitation of pelvic floor muscles utilizing trunk

stabilization Man Ther Feb9(1)3-12

58 Sapsford RR Hodges P W (2001) Contraction of the pelvic floor muscles during

abdominal maneuvers Arch Phys Med Rehabil Aug 82(8)1081-8

59 Sapsford RR Hodges PW Richardson

CA Cooper

DH Markwell

SJ Jull

GA

(2001) Co-activation of the abdominal and pelvic floor muscles during voluntary

exercises Neurourol Urodynam 2031-42 Wiley-Liss Inc

60 Sapsford RR Hodges PW Richardson CA Cooper DA Markwell SJ amp Jull GA

(1997) Activation of puboccygeus during a variety of isometric abdominal

exercises Abstract 115 ICS Yokohama

61 Shelly E (2005) The pelvic floor Hall C M Brody L Th Therapeutic Exercise

Moving Toward Function (p 402ndash435) USA Lippincott Williams amp Wilkins

62 Sihvonen T Huttunen M Makkonen M Airaksinen O (1998) Functional

Changes in Back Muscle Activity Correlate With Pain Intensity and Prediction of

Low Back Pain During Pregnancy Arch Phys Med Rehabil Vol 79 October

63 Smith R Appell R Fenner D et al Clinical management of urinary incontinence

in women APGO Educational Series on Womenrsquo s Health Issues 2007 March 1

64 Steacutephanie J Madill Linda McLean (2006)Relationship between abdominal and

pelvic floor muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle

contractions in healthy continent women Urodynam 25722-730

65 Vickers D amp Davila GW Kegel Exercises and Biofeedback (2006) Springer

London 303-310

66 Urquhart D M Hodges P W Allen T J Story I H (2005) Abdominal muscle

recruitment during a range of voluntary exercises Man Ther May10(2)144-53

67 Wilson P D Herbison G P (1998) A randomized controlled trial of pelvic floor

muscle exercises to treat postnatal urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 5 (9) 257-264

51

68 Woodman PJ amp Graney DO (2002) Anatomy and physiology of the female

perineal body with relevance to obstetrical injury and repair Clinical anatomy

15321ndash334

Page 44: KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS ... · raumenų inervacija (Woodman, PJ. ir Graney, D.O., 2002). DDR griaučių raumenų sudėtį įeina 33% greitųjų ir 67% lėtųjų

44

IŠVADOS

1 Dubens dugno raumenų jėga nuo 28-tos iki 38-tos nėštumo savaitės kontrolinėje

grupėje maţėjo (plt005) o tiriamojoje liko panaši

2 Vertinant juosmens mobilumo kaitą nėštumo metu kontrolinėje grupėje nustatytas

reikšmingas sumaţėjimas (plt005) o tiriamojoje grupėje stebėta tik maţėjimo

tendencija

3 Jaunesnių nei 30 metų nėščiųjų grupėje juosmens mobilumas ir dubens dugno raumenų

jėga tiek 28-tą tiek ir 38-tą savaitę buvo statistiškai reikšmingai didesnė nei vyresnių

(plt005)

4 Juosmens mobilumas įtakoja dubens dugno raumenų funkcinę būklę išlaikant juosmens

mobilumą dubens dugno raumenų jėga nėštumo metu nemaţėja

45

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1 Izoliuotai aktyvinti dubens dugno raumenis nėštumo metu nėra tikslinga nes šių raumenų

susitraukimas dėl ilgalaikio palaipsniui didėjančio krūvio nėra pakankamai efektyvus

2 Dėka funkcinių ryšių nėštumo metu rekomenduojama didesnį dėmesį skirti kvėpuojamajai

diafragmai pilvo bei nugaros raumenims grąţinant ar lavinant dubens dugno raumenų

funkciją

3 Aktyvinant dubens dugno raumenis tikslinga į pratimų programą įjungti aktyvius dubens-

juosmens judesius akcentuojant kvėpavimą

4 Rekomenduojama nėštumo metu stabilizuoti liemenį Aktyvūs dubens-juosmens judesiai ne tik

išlaiko juosmens mobilumą bet ir stabilizuoja liemenį tiesiogiai susijusį su dubens dugno

raumenų funkciją

46

LITERATŪRA

1 Baumann L(2005) Kineziterapijos efektyvumas maţinant nugaros skausmus

nėštumo metu Magistro baigiamasis darbas Sporto biomedicinos fakultetas

Kineziterapijos ir sporto medicinos katedra ndash Kaunas 65p

2 J Buivydienė (2004) Nėštumo ir gimdymo įtaka dubens dugno raumenų funkcijai

Magistro baigiamasis darbas Kauno medicinos universitetas Visuomenės sveikatos

fakultetas kineziologijos ir sporto medicinos katedra - Kaunas 50p

3 Zachovajevas P Zachovajevienė B Baltaduonienė D Tadaravičiūtė R (2007)

Moterų kurias kamuoja įtampos šlapimo nelaikymas dubens dugno raumenų

lavinimo kineziterapijos metodais veiksmingumas Sveikatos mokslai Volume 17

Number 7

4 Barr KP Griggs M Cadly T (2005)Lumbar stabilization American Journal of

Physical Medicine and Rehabilitation 6473-480

5 Bastiaenen Caroline HG Rob A de Bie Wolters Pieter MJC Janneke M

Bastiaanssen Aldegonda BA Klabbers ir kt (2004) Treatment of pregnancy

related pelvic girdle andor low back pain after delivery design of a randomized

clinical trial within a comprehensive prognostic cohort study BMC Public

HealthDec 244(1)67

6 Beazel J R (2004) Lumbar pelvis and hip examination with emphasis on function

of the lower quarter University of Virginia Healthsouth APTA Presentation

Chicago

7 Boslash K Talseth T Holme I (1999) Single blind randomised controlled trial of

pelvic floor exercises electrical stimulation vaginal cones and no treatment in

management of genuine stress incontinence in women BMJ 318 487minus493

8 Bo K amp Braekken IH (2005) PFMT in treatment and prevention of POP (POP

study) National Library of Medicine December

9 Bo K amp Sherburn M (2005) Evaluation of female pelvic-floor muscle function

and strength Phys Ther 85269 ndash282

10 Bo K amp Stien R (1994) Needle EMG registration of striated urethral wall and pelvic

floor activity patterns Neurourol amp Urodyn 1335-41

11 Burgio K L Robinson J C Engel B T (1986) The role of biofeedback in

Kegel exercise training for stress urinary incontinence American Journal of

Obstetrics and Gynaecology 1 (154) 58minus64

47

12 Burgio K L Zyczynski H Locher J L et al (2003) Urinary Incontinence in the

12-Month Postpartum Period Obstetrics and Gynecology 6 (102) 1291minus1298

13 Carriegravere B (1998) The Swiss Ball Theory Basic Exercises and Clinical

Application New York Springer

14 Carriegravere B (2002) Fitness for the Pelvic Floor New York Thieme

15 Chiarelli P (1995) Womenlsquos Waterworks ndash Curing Incontinence Snohomish WA

Khera Publications

16 Chiarelli J Cockburn J (2002) Promoting urinary continence in women after

delivery randomised controlled trial BMJ 324 1241minus1244

17 Cornella JL (2004) Management in stress urinary incontinence Rev Urol 6(suppl

5)S18-S25

18 DeLancey J Ashton-Miller J Howard D et al (2001) The functional anatomy

of the female pelvic floor and stress continence control system Scand J Urol

Nephrol Suppl(207)17

19 De Lancey J Richardson A (1992) Anatomy of genital support In Benson T

ed Female Pelvic Floor Disorders New York Norton Medical Books

20 Dumoulin C Lemieux M C Bourbonnais D et al (2004) Physiotherapy for

Persistent Postnatal Stress Urinary Incontinence A Randomized Controlled Trail

Obstetrics and Gynecology 3 (104) 504minus510

21 Ewings P S Spencer S Marsh H et al (2005) Obstetric risk factors for urinary

incontinence and preventative pelvic floor exercises Cohort study and nested

randomized controlled trial Journal of Obstetrics and Gynaecology August 25(6)

558 ndash 564

22 Franklin E (2003) Pelvic Power mindbody exercises for strength flexibility

posture and balance for men and women New Jersey Elysian Editions

23 Freedmann F B (2000) Aqua Yoga London Lorenz books

24 Freeman RM (2004) The role of pelvic floor muscle training in urinary

incontinence BJOG an International Journal of Obstetrics and Gynaecology

December Vol 111 Supplement 1 pp 37ndash40

25 Goldberg RP Effects of pregnancy and childbirth on pelvic floor (2007) Springer

London 172 p

26 Grodstein F Fretts F Lifford K Resnick N Curhan G (2003) Association of

age race and obstetric history with urinary symptoms among women in the Nurses

Health Study Americian Journal of Obstetrics and Gynecology 2 (189) 428minus434

48

27 Gutke A (2007) Pelvic Girdle Pain and Lumbar Pain in Relation to Pregnancy

Department of Health and Society Division of Physiotherapy Faculty of Health

Sciences Linkoumlping University Sweden

28 Handa V L Pannu H K Siddique S et al (2003) Architectural Differences in

the Bony Pelvis of Women With and Without Pelvic Floor Disorders Obstetrics

and Gynecology 6 (102) 1283minus1290

29 Hannestad Y S Lie R T Rortveit G Hunskaar S (2004) Familial risk or

urinary incontinence in women population based cross sectional study BMJ 329

889minus891

30 Hulme J A (2002) Pelvic Pain and Low Back Pain A Handbook for Self Care amp

Treatment Montana Phoenix Publishing Co

31 Jones RC (1999) Muscle Balance and Dynamic Stability in Womens Health

Conference Paper Pelvic Stability in Pregnancy and Post Partum Dublin

32 Kim S Harvey M A Johnston S (2005) A Review of the Epidemiology and

Pathophysiology of Pelvic Floor Dysfunction Do Racial Differences Matter

Journal of Obstetrics and Gynaecology Canada 3 (27) 251minus259

33 Konstantinos H Eleni K and Dimitrios H (2006) Dilemmas in the management

of female stress incontinence the role of pelvic floor muscle training Int Urol

Nephrol

34 Kuhnert Ch (2005) Munich Pelvic floor training program Tecsana ltd Munich

35 Kulig K Powers Ch M Landel R F Hungwen Ch Fredericson M Guillet M

and Butts K Segmental lumbar mobility in individuals with low back pain in vivo

assessment during manual and self-imposed motion using dynamic MRI (2007)

BMC Musculoskelet Disord 8 8

36 Laycock J Jerwood D (2001) Pelvic Floor Muscle Assessment The Perfect

Scheme Physiotherapy 12 (87) 631minus642

37 Lockstad Harry MC(2003) Prevence of Back Pain during Pregnancy Spine Apr

1530 (8)983-91

38 Madill SJ McLean L (2006) Relationship between abdominal and pelvic floor

muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle contractions

in healthy continent women Neurourol Urodyn25(7)722-30

39 Magee D J Orthopedic Physical Assessment WB Saunders Company 2002

1020 p

40 Meyer S Hohlfeld P Achtari C De Grandi P (2001) Pelvic Floor Education

After Vaginal Delivery Obstetrics and Gynecology 5 (97) 673minus677

49

41 Mens JM Vleeming A Snijders CJ Koes BW Stam HJ (2001) Reliability

and validity of the actine straight leg raise test in pasterior pelvic pain since

pregnancy Spine 261167-1171

42 Moslashrkved S Boslash K (1997) The effect of postpartum pelvic floor muscle exercise

in the prevention and treatment of urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 4 (8) 217minus222

43 Moen MH Kogstad O Hansen JH ir kt (1990) Pelvic girdle relaxation

Clinical Presentation Tidsskr Nor Laegeforen 110 2211 ndash 2

44 Mohr Joan D (1990) Management of the trunk in adult hemiplegia The Bobash

concetion Topic in neurology APTA

45 Morin M Dumoulin C Bourbonnais D et al (2004) Pelvic floor maximal

strength using vaginal digital assessment compared to dynamometric measurements

Neurourol Urodyn 23336 ndash341

46 Moslashrkved S Boslash K Schei B Salvesen K Aring (2003) Pelvic Floor Muscle

Training During Pregnancy to Prevent Urinary Incontinence A Single-Blind

Randomized Controlled Trial Obstetrics and Gynecology 2 (101) 313minus319

47 Moses S (2008) Schobers Test Family Practice Notebook LLC

48 Neumann PB Grimmer KA and Deenadayalan Y (2006) Pelvic floor muscle

training and adjunctive therapies for the treatment of stress urinary incontinence in

women a systematic review BMC Womenrsquos Health 611

49 Nygaard I E Glowacki C Saltzman C L (1996) Relationship Between Foot

Flexibility and Urinary Incontinence in Nulliparous Varsity Athletes Obstetrics and

Gynecology 6 (87) 1049minus1051

50 Ostergaard M Thomsen BJ (1992) Pelvic insufficiency during pregnancy

Ugeskr Laeger 154 3568 ndash 72

51 Osgaard HC Zetherstrom G Hansson E (1994) The posterior pelvic pain

provocation test in pregnant women Eur Soine J3258 ndash 260

52 Persson J Woslashlner-Hanssen P Rydhstroem H (2000) Obstetric Risk Factors for

Stress Urinary Incontinence A Population-Based Study Obstetrics and

Gynecology 3 (96) 441minus445

53 Reilly E T C Freeman R M Waterfield M R et al (2002) Prevention of

postpartum stress incontinence in primigravidae with increased bladder neck

mobility a randomised controlled trial of antenatal pelvic floor exercises BJOG an

international journal of obstetrics and gynaecology 1 (109) 68minus76

50

54 Richardson CA Hodges P Hides J (2005) Therapeutic exercise for liumbopelvic

stabilizationChurchill Livingstone Harcourt Publishers 12 p

55 Sabino J Grauer J (2008) N Pregnancy and low back pain Curr Rev

Musculoskelet Med 1137ndash141

56 Sapsford R (2001) The Pelvic Floor A clinical model for function and

rehabilitation Physiotherapy 12 (87) 620minus630

57 Sapsford RR (2004) Rehabilitation of pelvic floor muscles utilizing trunk

stabilization Man Ther Feb9(1)3-12

58 Sapsford RR Hodges P W (2001) Contraction of the pelvic floor muscles during

abdominal maneuvers Arch Phys Med Rehabil Aug 82(8)1081-8

59 Sapsford RR Hodges PW Richardson

CA Cooper

DH Markwell

SJ Jull

GA

(2001) Co-activation of the abdominal and pelvic floor muscles during voluntary

exercises Neurourol Urodynam 2031-42 Wiley-Liss Inc

60 Sapsford RR Hodges PW Richardson CA Cooper DA Markwell SJ amp Jull GA

(1997) Activation of puboccygeus during a variety of isometric abdominal

exercises Abstract 115 ICS Yokohama

61 Shelly E (2005) The pelvic floor Hall C M Brody L Th Therapeutic Exercise

Moving Toward Function (p 402ndash435) USA Lippincott Williams amp Wilkins

62 Sihvonen T Huttunen M Makkonen M Airaksinen O (1998) Functional

Changes in Back Muscle Activity Correlate With Pain Intensity and Prediction of

Low Back Pain During Pregnancy Arch Phys Med Rehabil Vol 79 October

63 Smith R Appell R Fenner D et al Clinical management of urinary incontinence

in women APGO Educational Series on Womenrsquo s Health Issues 2007 March 1

64 Steacutephanie J Madill Linda McLean (2006)Relationship between abdominal and

pelvic floor muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle

contractions in healthy continent women Urodynam 25722-730

65 Vickers D amp Davila GW Kegel Exercises and Biofeedback (2006) Springer

London 303-310

66 Urquhart D M Hodges P W Allen T J Story I H (2005) Abdominal muscle

recruitment during a range of voluntary exercises Man Ther May10(2)144-53

67 Wilson P D Herbison G P (1998) A randomized controlled trial of pelvic floor

muscle exercises to treat postnatal urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 5 (9) 257-264

51

68 Woodman PJ amp Graney DO (2002) Anatomy and physiology of the female

perineal body with relevance to obstetrical injury and repair Clinical anatomy

15321ndash334

Page 45: KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS ... · raumenų inervacija (Woodman, PJ. ir Graney, D.O., 2002). DDR griaučių raumenų sudėtį įeina 33% greitųjų ir 67% lėtųjų

45

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1 Izoliuotai aktyvinti dubens dugno raumenis nėštumo metu nėra tikslinga nes šių raumenų

susitraukimas dėl ilgalaikio palaipsniui didėjančio krūvio nėra pakankamai efektyvus

2 Dėka funkcinių ryšių nėštumo metu rekomenduojama didesnį dėmesį skirti kvėpuojamajai

diafragmai pilvo bei nugaros raumenims grąţinant ar lavinant dubens dugno raumenų

funkciją

3 Aktyvinant dubens dugno raumenis tikslinga į pratimų programą įjungti aktyvius dubens-

juosmens judesius akcentuojant kvėpavimą

4 Rekomenduojama nėštumo metu stabilizuoti liemenį Aktyvūs dubens-juosmens judesiai ne tik

išlaiko juosmens mobilumą bet ir stabilizuoja liemenį tiesiogiai susijusį su dubens dugno

raumenų funkciją

46

LITERATŪRA

1 Baumann L(2005) Kineziterapijos efektyvumas maţinant nugaros skausmus

nėštumo metu Magistro baigiamasis darbas Sporto biomedicinos fakultetas

Kineziterapijos ir sporto medicinos katedra ndash Kaunas 65p

2 J Buivydienė (2004) Nėštumo ir gimdymo įtaka dubens dugno raumenų funkcijai

Magistro baigiamasis darbas Kauno medicinos universitetas Visuomenės sveikatos

fakultetas kineziologijos ir sporto medicinos katedra - Kaunas 50p

3 Zachovajevas P Zachovajevienė B Baltaduonienė D Tadaravičiūtė R (2007)

Moterų kurias kamuoja įtampos šlapimo nelaikymas dubens dugno raumenų

lavinimo kineziterapijos metodais veiksmingumas Sveikatos mokslai Volume 17

Number 7

4 Barr KP Griggs M Cadly T (2005)Lumbar stabilization American Journal of

Physical Medicine and Rehabilitation 6473-480

5 Bastiaenen Caroline HG Rob A de Bie Wolters Pieter MJC Janneke M

Bastiaanssen Aldegonda BA Klabbers ir kt (2004) Treatment of pregnancy

related pelvic girdle andor low back pain after delivery design of a randomized

clinical trial within a comprehensive prognostic cohort study BMC Public

HealthDec 244(1)67

6 Beazel J R (2004) Lumbar pelvis and hip examination with emphasis on function

of the lower quarter University of Virginia Healthsouth APTA Presentation

Chicago

7 Boslash K Talseth T Holme I (1999) Single blind randomised controlled trial of

pelvic floor exercises electrical stimulation vaginal cones and no treatment in

management of genuine stress incontinence in women BMJ 318 487minus493

8 Bo K amp Braekken IH (2005) PFMT in treatment and prevention of POP (POP

study) National Library of Medicine December

9 Bo K amp Sherburn M (2005) Evaluation of female pelvic-floor muscle function

and strength Phys Ther 85269 ndash282

10 Bo K amp Stien R (1994) Needle EMG registration of striated urethral wall and pelvic

floor activity patterns Neurourol amp Urodyn 1335-41

11 Burgio K L Robinson J C Engel B T (1986) The role of biofeedback in

Kegel exercise training for stress urinary incontinence American Journal of

Obstetrics and Gynaecology 1 (154) 58minus64

47

12 Burgio K L Zyczynski H Locher J L et al (2003) Urinary Incontinence in the

12-Month Postpartum Period Obstetrics and Gynecology 6 (102) 1291minus1298

13 Carriegravere B (1998) The Swiss Ball Theory Basic Exercises and Clinical

Application New York Springer

14 Carriegravere B (2002) Fitness for the Pelvic Floor New York Thieme

15 Chiarelli P (1995) Womenlsquos Waterworks ndash Curing Incontinence Snohomish WA

Khera Publications

16 Chiarelli J Cockburn J (2002) Promoting urinary continence in women after

delivery randomised controlled trial BMJ 324 1241minus1244

17 Cornella JL (2004) Management in stress urinary incontinence Rev Urol 6(suppl

5)S18-S25

18 DeLancey J Ashton-Miller J Howard D et al (2001) The functional anatomy

of the female pelvic floor and stress continence control system Scand J Urol

Nephrol Suppl(207)17

19 De Lancey J Richardson A (1992) Anatomy of genital support In Benson T

ed Female Pelvic Floor Disorders New York Norton Medical Books

20 Dumoulin C Lemieux M C Bourbonnais D et al (2004) Physiotherapy for

Persistent Postnatal Stress Urinary Incontinence A Randomized Controlled Trail

Obstetrics and Gynecology 3 (104) 504minus510

21 Ewings P S Spencer S Marsh H et al (2005) Obstetric risk factors for urinary

incontinence and preventative pelvic floor exercises Cohort study and nested

randomized controlled trial Journal of Obstetrics and Gynaecology August 25(6)

558 ndash 564

22 Franklin E (2003) Pelvic Power mindbody exercises for strength flexibility

posture and balance for men and women New Jersey Elysian Editions

23 Freedmann F B (2000) Aqua Yoga London Lorenz books

24 Freeman RM (2004) The role of pelvic floor muscle training in urinary

incontinence BJOG an International Journal of Obstetrics and Gynaecology

December Vol 111 Supplement 1 pp 37ndash40

25 Goldberg RP Effects of pregnancy and childbirth on pelvic floor (2007) Springer

London 172 p

26 Grodstein F Fretts F Lifford K Resnick N Curhan G (2003) Association of

age race and obstetric history with urinary symptoms among women in the Nurses

Health Study Americian Journal of Obstetrics and Gynecology 2 (189) 428minus434

48

27 Gutke A (2007) Pelvic Girdle Pain and Lumbar Pain in Relation to Pregnancy

Department of Health and Society Division of Physiotherapy Faculty of Health

Sciences Linkoumlping University Sweden

28 Handa V L Pannu H K Siddique S et al (2003) Architectural Differences in

the Bony Pelvis of Women With and Without Pelvic Floor Disorders Obstetrics

and Gynecology 6 (102) 1283minus1290

29 Hannestad Y S Lie R T Rortveit G Hunskaar S (2004) Familial risk or

urinary incontinence in women population based cross sectional study BMJ 329

889minus891

30 Hulme J A (2002) Pelvic Pain and Low Back Pain A Handbook for Self Care amp

Treatment Montana Phoenix Publishing Co

31 Jones RC (1999) Muscle Balance and Dynamic Stability in Womens Health

Conference Paper Pelvic Stability in Pregnancy and Post Partum Dublin

32 Kim S Harvey M A Johnston S (2005) A Review of the Epidemiology and

Pathophysiology of Pelvic Floor Dysfunction Do Racial Differences Matter

Journal of Obstetrics and Gynaecology Canada 3 (27) 251minus259

33 Konstantinos H Eleni K and Dimitrios H (2006) Dilemmas in the management

of female stress incontinence the role of pelvic floor muscle training Int Urol

Nephrol

34 Kuhnert Ch (2005) Munich Pelvic floor training program Tecsana ltd Munich

35 Kulig K Powers Ch M Landel R F Hungwen Ch Fredericson M Guillet M

and Butts K Segmental lumbar mobility in individuals with low back pain in vivo

assessment during manual and self-imposed motion using dynamic MRI (2007)

BMC Musculoskelet Disord 8 8

36 Laycock J Jerwood D (2001) Pelvic Floor Muscle Assessment The Perfect

Scheme Physiotherapy 12 (87) 631minus642

37 Lockstad Harry MC(2003) Prevence of Back Pain during Pregnancy Spine Apr

1530 (8)983-91

38 Madill SJ McLean L (2006) Relationship between abdominal and pelvic floor

muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle contractions

in healthy continent women Neurourol Urodyn25(7)722-30

39 Magee D J Orthopedic Physical Assessment WB Saunders Company 2002

1020 p

40 Meyer S Hohlfeld P Achtari C De Grandi P (2001) Pelvic Floor Education

After Vaginal Delivery Obstetrics and Gynecology 5 (97) 673minus677

49

41 Mens JM Vleeming A Snijders CJ Koes BW Stam HJ (2001) Reliability

and validity of the actine straight leg raise test in pasterior pelvic pain since

pregnancy Spine 261167-1171

42 Moslashrkved S Boslash K (1997) The effect of postpartum pelvic floor muscle exercise

in the prevention and treatment of urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 4 (8) 217minus222

43 Moen MH Kogstad O Hansen JH ir kt (1990) Pelvic girdle relaxation

Clinical Presentation Tidsskr Nor Laegeforen 110 2211 ndash 2

44 Mohr Joan D (1990) Management of the trunk in adult hemiplegia The Bobash

concetion Topic in neurology APTA

45 Morin M Dumoulin C Bourbonnais D et al (2004) Pelvic floor maximal

strength using vaginal digital assessment compared to dynamometric measurements

Neurourol Urodyn 23336 ndash341

46 Moslashrkved S Boslash K Schei B Salvesen K Aring (2003) Pelvic Floor Muscle

Training During Pregnancy to Prevent Urinary Incontinence A Single-Blind

Randomized Controlled Trial Obstetrics and Gynecology 2 (101) 313minus319

47 Moses S (2008) Schobers Test Family Practice Notebook LLC

48 Neumann PB Grimmer KA and Deenadayalan Y (2006) Pelvic floor muscle

training and adjunctive therapies for the treatment of stress urinary incontinence in

women a systematic review BMC Womenrsquos Health 611

49 Nygaard I E Glowacki C Saltzman C L (1996) Relationship Between Foot

Flexibility and Urinary Incontinence in Nulliparous Varsity Athletes Obstetrics and

Gynecology 6 (87) 1049minus1051

50 Ostergaard M Thomsen BJ (1992) Pelvic insufficiency during pregnancy

Ugeskr Laeger 154 3568 ndash 72

51 Osgaard HC Zetherstrom G Hansson E (1994) The posterior pelvic pain

provocation test in pregnant women Eur Soine J3258 ndash 260

52 Persson J Woslashlner-Hanssen P Rydhstroem H (2000) Obstetric Risk Factors for

Stress Urinary Incontinence A Population-Based Study Obstetrics and

Gynecology 3 (96) 441minus445

53 Reilly E T C Freeman R M Waterfield M R et al (2002) Prevention of

postpartum stress incontinence in primigravidae with increased bladder neck

mobility a randomised controlled trial of antenatal pelvic floor exercises BJOG an

international journal of obstetrics and gynaecology 1 (109) 68minus76

50

54 Richardson CA Hodges P Hides J (2005) Therapeutic exercise for liumbopelvic

stabilizationChurchill Livingstone Harcourt Publishers 12 p

55 Sabino J Grauer J (2008) N Pregnancy and low back pain Curr Rev

Musculoskelet Med 1137ndash141

56 Sapsford R (2001) The Pelvic Floor A clinical model for function and

rehabilitation Physiotherapy 12 (87) 620minus630

57 Sapsford RR (2004) Rehabilitation of pelvic floor muscles utilizing trunk

stabilization Man Ther Feb9(1)3-12

58 Sapsford RR Hodges P W (2001) Contraction of the pelvic floor muscles during

abdominal maneuvers Arch Phys Med Rehabil Aug 82(8)1081-8

59 Sapsford RR Hodges PW Richardson

CA Cooper

DH Markwell

SJ Jull

GA

(2001) Co-activation of the abdominal and pelvic floor muscles during voluntary

exercises Neurourol Urodynam 2031-42 Wiley-Liss Inc

60 Sapsford RR Hodges PW Richardson CA Cooper DA Markwell SJ amp Jull GA

(1997) Activation of puboccygeus during a variety of isometric abdominal

exercises Abstract 115 ICS Yokohama

61 Shelly E (2005) The pelvic floor Hall C M Brody L Th Therapeutic Exercise

Moving Toward Function (p 402ndash435) USA Lippincott Williams amp Wilkins

62 Sihvonen T Huttunen M Makkonen M Airaksinen O (1998) Functional

Changes in Back Muscle Activity Correlate With Pain Intensity and Prediction of

Low Back Pain During Pregnancy Arch Phys Med Rehabil Vol 79 October

63 Smith R Appell R Fenner D et al Clinical management of urinary incontinence

in women APGO Educational Series on Womenrsquo s Health Issues 2007 March 1

64 Steacutephanie J Madill Linda McLean (2006)Relationship between abdominal and

pelvic floor muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle

contractions in healthy continent women Urodynam 25722-730

65 Vickers D amp Davila GW Kegel Exercises and Biofeedback (2006) Springer

London 303-310

66 Urquhart D M Hodges P W Allen T J Story I H (2005) Abdominal muscle

recruitment during a range of voluntary exercises Man Ther May10(2)144-53

67 Wilson P D Herbison G P (1998) A randomized controlled trial of pelvic floor

muscle exercises to treat postnatal urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 5 (9) 257-264

51

68 Woodman PJ amp Graney DO (2002) Anatomy and physiology of the female

perineal body with relevance to obstetrical injury and repair Clinical anatomy

15321ndash334

Page 46: KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS ... · raumenų inervacija (Woodman, PJ. ir Graney, D.O., 2002). DDR griaučių raumenų sudėtį įeina 33% greitųjų ir 67% lėtųjų

46

LITERATŪRA

1 Baumann L(2005) Kineziterapijos efektyvumas maţinant nugaros skausmus

nėštumo metu Magistro baigiamasis darbas Sporto biomedicinos fakultetas

Kineziterapijos ir sporto medicinos katedra ndash Kaunas 65p

2 J Buivydienė (2004) Nėštumo ir gimdymo įtaka dubens dugno raumenų funkcijai

Magistro baigiamasis darbas Kauno medicinos universitetas Visuomenės sveikatos

fakultetas kineziologijos ir sporto medicinos katedra - Kaunas 50p

3 Zachovajevas P Zachovajevienė B Baltaduonienė D Tadaravičiūtė R (2007)

Moterų kurias kamuoja įtampos šlapimo nelaikymas dubens dugno raumenų

lavinimo kineziterapijos metodais veiksmingumas Sveikatos mokslai Volume 17

Number 7

4 Barr KP Griggs M Cadly T (2005)Lumbar stabilization American Journal of

Physical Medicine and Rehabilitation 6473-480

5 Bastiaenen Caroline HG Rob A de Bie Wolters Pieter MJC Janneke M

Bastiaanssen Aldegonda BA Klabbers ir kt (2004) Treatment of pregnancy

related pelvic girdle andor low back pain after delivery design of a randomized

clinical trial within a comprehensive prognostic cohort study BMC Public

HealthDec 244(1)67

6 Beazel J R (2004) Lumbar pelvis and hip examination with emphasis on function

of the lower quarter University of Virginia Healthsouth APTA Presentation

Chicago

7 Boslash K Talseth T Holme I (1999) Single blind randomised controlled trial of

pelvic floor exercises electrical stimulation vaginal cones and no treatment in

management of genuine stress incontinence in women BMJ 318 487minus493

8 Bo K amp Braekken IH (2005) PFMT in treatment and prevention of POP (POP

study) National Library of Medicine December

9 Bo K amp Sherburn M (2005) Evaluation of female pelvic-floor muscle function

and strength Phys Ther 85269 ndash282

10 Bo K amp Stien R (1994) Needle EMG registration of striated urethral wall and pelvic

floor activity patterns Neurourol amp Urodyn 1335-41

11 Burgio K L Robinson J C Engel B T (1986) The role of biofeedback in

Kegel exercise training for stress urinary incontinence American Journal of

Obstetrics and Gynaecology 1 (154) 58minus64

47

12 Burgio K L Zyczynski H Locher J L et al (2003) Urinary Incontinence in the

12-Month Postpartum Period Obstetrics and Gynecology 6 (102) 1291minus1298

13 Carriegravere B (1998) The Swiss Ball Theory Basic Exercises and Clinical

Application New York Springer

14 Carriegravere B (2002) Fitness for the Pelvic Floor New York Thieme

15 Chiarelli P (1995) Womenlsquos Waterworks ndash Curing Incontinence Snohomish WA

Khera Publications

16 Chiarelli J Cockburn J (2002) Promoting urinary continence in women after

delivery randomised controlled trial BMJ 324 1241minus1244

17 Cornella JL (2004) Management in stress urinary incontinence Rev Urol 6(suppl

5)S18-S25

18 DeLancey J Ashton-Miller J Howard D et al (2001) The functional anatomy

of the female pelvic floor and stress continence control system Scand J Urol

Nephrol Suppl(207)17

19 De Lancey J Richardson A (1992) Anatomy of genital support In Benson T

ed Female Pelvic Floor Disorders New York Norton Medical Books

20 Dumoulin C Lemieux M C Bourbonnais D et al (2004) Physiotherapy for

Persistent Postnatal Stress Urinary Incontinence A Randomized Controlled Trail

Obstetrics and Gynecology 3 (104) 504minus510

21 Ewings P S Spencer S Marsh H et al (2005) Obstetric risk factors for urinary

incontinence and preventative pelvic floor exercises Cohort study and nested

randomized controlled trial Journal of Obstetrics and Gynaecology August 25(6)

558 ndash 564

22 Franklin E (2003) Pelvic Power mindbody exercises for strength flexibility

posture and balance for men and women New Jersey Elysian Editions

23 Freedmann F B (2000) Aqua Yoga London Lorenz books

24 Freeman RM (2004) The role of pelvic floor muscle training in urinary

incontinence BJOG an International Journal of Obstetrics and Gynaecology

December Vol 111 Supplement 1 pp 37ndash40

25 Goldberg RP Effects of pregnancy and childbirth on pelvic floor (2007) Springer

London 172 p

26 Grodstein F Fretts F Lifford K Resnick N Curhan G (2003) Association of

age race and obstetric history with urinary symptoms among women in the Nurses

Health Study Americian Journal of Obstetrics and Gynecology 2 (189) 428minus434

48

27 Gutke A (2007) Pelvic Girdle Pain and Lumbar Pain in Relation to Pregnancy

Department of Health and Society Division of Physiotherapy Faculty of Health

Sciences Linkoumlping University Sweden

28 Handa V L Pannu H K Siddique S et al (2003) Architectural Differences in

the Bony Pelvis of Women With and Without Pelvic Floor Disorders Obstetrics

and Gynecology 6 (102) 1283minus1290

29 Hannestad Y S Lie R T Rortveit G Hunskaar S (2004) Familial risk or

urinary incontinence in women population based cross sectional study BMJ 329

889minus891

30 Hulme J A (2002) Pelvic Pain and Low Back Pain A Handbook for Self Care amp

Treatment Montana Phoenix Publishing Co

31 Jones RC (1999) Muscle Balance and Dynamic Stability in Womens Health

Conference Paper Pelvic Stability in Pregnancy and Post Partum Dublin

32 Kim S Harvey M A Johnston S (2005) A Review of the Epidemiology and

Pathophysiology of Pelvic Floor Dysfunction Do Racial Differences Matter

Journal of Obstetrics and Gynaecology Canada 3 (27) 251minus259

33 Konstantinos H Eleni K and Dimitrios H (2006) Dilemmas in the management

of female stress incontinence the role of pelvic floor muscle training Int Urol

Nephrol

34 Kuhnert Ch (2005) Munich Pelvic floor training program Tecsana ltd Munich

35 Kulig K Powers Ch M Landel R F Hungwen Ch Fredericson M Guillet M

and Butts K Segmental lumbar mobility in individuals with low back pain in vivo

assessment during manual and self-imposed motion using dynamic MRI (2007)

BMC Musculoskelet Disord 8 8

36 Laycock J Jerwood D (2001) Pelvic Floor Muscle Assessment The Perfect

Scheme Physiotherapy 12 (87) 631minus642

37 Lockstad Harry MC(2003) Prevence of Back Pain during Pregnancy Spine Apr

1530 (8)983-91

38 Madill SJ McLean L (2006) Relationship between abdominal and pelvic floor

muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle contractions

in healthy continent women Neurourol Urodyn25(7)722-30

39 Magee D J Orthopedic Physical Assessment WB Saunders Company 2002

1020 p

40 Meyer S Hohlfeld P Achtari C De Grandi P (2001) Pelvic Floor Education

After Vaginal Delivery Obstetrics and Gynecology 5 (97) 673minus677

49

41 Mens JM Vleeming A Snijders CJ Koes BW Stam HJ (2001) Reliability

and validity of the actine straight leg raise test in pasterior pelvic pain since

pregnancy Spine 261167-1171

42 Moslashrkved S Boslash K (1997) The effect of postpartum pelvic floor muscle exercise

in the prevention and treatment of urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 4 (8) 217minus222

43 Moen MH Kogstad O Hansen JH ir kt (1990) Pelvic girdle relaxation

Clinical Presentation Tidsskr Nor Laegeforen 110 2211 ndash 2

44 Mohr Joan D (1990) Management of the trunk in adult hemiplegia The Bobash

concetion Topic in neurology APTA

45 Morin M Dumoulin C Bourbonnais D et al (2004) Pelvic floor maximal

strength using vaginal digital assessment compared to dynamometric measurements

Neurourol Urodyn 23336 ndash341

46 Moslashrkved S Boslash K Schei B Salvesen K Aring (2003) Pelvic Floor Muscle

Training During Pregnancy to Prevent Urinary Incontinence A Single-Blind

Randomized Controlled Trial Obstetrics and Gynecology 2 (101) 313minus319

47 Moses S (2008) Schobers Test Family Practice Notebook LLC

48 Neumann PB Grimmer KA and Deenadayalan Y (2006) Pelvic floor muscle

training and adjunctive therapies for the treatment of stress urinary incontinence in

women a systematic review BMC Womenrsquos Health 611

49 Nygaard I E Glowacki C Saltzman C L (1996) Relationship Between Foot

Flexibility and Urinary Incontinence in Nulliparous Varsity Athletes Obstetrics and

Gynecology 6 (87) 1049minus1051

50 Ostergaard M Thomsen BJ (1992) Pelvic insufficiency during pregnancy

Ugeskr Laeger 154 3568 ndash 72

51 Osgaard HC Zetherstrom G Hansson E (1994) The posterior pelvic pain

provocation test in pregnant women Eur Soine J3258 ndash 260

52 Persson J Woslashlner-Hanssen P Rydhstroem H (2000) Obstetric Risk Factors for

Stress Urinary Incontinence A Population-Based Study Obstetrics and

Gynecology 3 (96) 441minus445

53 Reilly E T C Freeman R M Waterfield M R et al (2002) Prevention of

postpartum stress incontinence in primigravidae with increased bladder neck

mobility a randomised controlled trial of antenatal pelvic floor exercises BJOG an

international journal of obstetrics and gynaecology 1 (109) 68minus76

50

54 Richardson CA Hodges P Hides J (2005) Therapeutic exercise for liumbopelvic

stabilizationChurchill Livingstone Harcourt Publishers 12 p

55 Sabino J Grauer J (2008) N Pregnancy and low back pain Curr Rev

Musculoskelet Med 1137ndash141

56 Sapsford R (2001) The Pelvic Floor A clinical model for function and

rehabilitation Physiotherapy 12 (87) 620minus630

57 Sapsford RR (2004) Rehabilitation of pelvic floor muscles utilizing trunk

stabilization Man Ther Feb9(1)3-12

58 Sapsford RR Hodges P W (2001) Contraction of the pelvic floor muscles during

abdominal maneuvers Arch Phys Med Rehabil Aug 82(8)1081-8

59 Sapsford RR Hodges PW Richardson

CA Cooper

DH Markwell

SJ Jull

GA

(2001) Co-activation of the abdominal and pelvic floor muscles during voluntary

exercises Neurourol Urodynam 2031-42 Wiley-Liss Inc

60 Sapsford RR Hodges PW Richardson CA Cooper DA Markwell SJ amp Jull GA

(1997) Activation of puboccygeus during a variety of isometric abdominal

exercises Abstract 115 ICS Yokohama

61 Shelly E (2005) The pelvic floor Hall C M Brody L Th Therapeutic Exercise

Moving Toward Function (p 402ndash435) USA Lippincott Williams amp Wilkins

62 Sihvonen T Huttunen M Makkonen M Airaksinen O (1998) Functional

Changes in Back Muscle Activity Correlate With Pain Intensity and Prediction of

Low Back Pain During Pregnancy Arch Phys Med Rehabil Vol 79 October

63 Smith R Appell R Fenner D et al Clinical management of urinary incontinence

in women APGO Educational Series on Womenrsquo s Health Issues 2007 March 1

64 Steacutephanie J Madill Linda McLean (2006)Relationship between abdominal and

pelvic floor muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle

contractions in healthy continent women Urodynam 25722-730

65 Vickers D amp Davila GW Kegel Exercises and Biofeedback (2006) Springer

London 303-310

66 Urquhart D M Hodges P W Allen T J Story I H (2005) Abdominal muscle

recruitment during a range of voluntary exercises Man Ther May10(2)144-53

67 Wilson P D Herbison G P (1998) A randomized controlled trial of pelvic floor

muscle exercises to treat postnatal urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 5 (9) 257-264

51

68 Woodman PJ amp Graney DO (2002) Anatomy and physiology of the female

perineal body with relevance to obstetrical injury and repair Clinical anatomy

15321ndash334

Page 47: KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS ... · raumenų inervacija (Woodman, PJ. ir Graney, D.O., 2002). DDR griaučių raumenų sudėtį įeina 33% greitųjų ir 67% lėtųjų

47

12 Burgio K L Zyczynski H Locher J L et al (2003) Urinary Incontinence in the

12-Month Postpartum Period Obstetrics and Gynecology 6 (102) 1291minus1298

13 Carriegravere B (1998) The Swiss Ball Theory Basic Exercises and Clinical

Application New York Springer

14 Carriegravere B (2002) Fitness for the Pelvic Floor New York Thieme

15 Chiarelli P (1995) Womenlsquos Waterworks ndash Curing Incontinence Snohomish WA

Khera Publications

16 Chiarelli J Cockburn J (2002) Promoting urinary continence in women after

delivery randomised controlled trial BMJ 324 1241minus1244

17 Cornella JL (2004) Management in stress urinary incontinence Rev Urol 6(suppl

5)S18-S25

18 DeLancey J Ashton-Miller J Howard D et al (2001) The functional anatomy

of the female pelvic floor and stress continence control system Scand J Urol

Nephrol Suppl(207)17

19 De Lancey J Richardson A (1992) Anatomy of genital support In Benson T

ed Female Pelvic Floor Disorders New York Norton Medical Books

20 Dumoulin C Lemieux M C Bourbonnais D et al (2004) Physiotherapy for

Persistent Postnatal Stress Urinary Incontinence A Randomized Controlled Trail

Obstetrics and Gynecology 3 (104) 504minus510

21 Ewings P S Spencer S Marsh H et al (2005) Obstetric risk factors for urinary

incontinence and preventative pelvic floor exercises Cohort study and nested

randomized controlled trial Journal of Obstetrics and Gynaecology August 25(6)

558 ndash 564

22 Franklin E (2003) Pelvic Power mindbody exercises for strength flexibility

posture and balance for men and women New Jersey Elysian Editions

23 Freedmann F B (2000) Aqua Yoga London Lorenz books

24 Freeman RM (2004) The role of pelvic floor muscle training in urinary

incontinence BJOG an International Journal of Obstetrics and Gynaecology

December Vol 111 Supplement 1 pp 37ndash40

25 Goldberg RP Effects of pregnancy and childbirth on pelvic floor (2007) Springer

London 172 p

26 Grodstein F Fretts F Lifford K Resnick N Curhan G (2003) Association of

age race and obstetric history with urinary symptoms among women in the Nurses

Health Study Americian Journal of Obstetrics and Gynecology 2 (189) 428minus434

48

27 Gutke A (2007) Pelvic Girdle Pain and Lumbar Pain in Relation to Pregnancy

Department of Health and Society Division of Physiotherapy Faculty of Health

Sciences Linkoumlping University Sweden

28 Handa V L Pannu H K Siddique S et al (2003) Architectural Differences in

the Bony Pelvis of Women With and Without Pelvic Floor Disorders Obstetrics

and Gynecology 6 (102) 1283minus1290

29 Hannestad Y S Lie R T Rortveit G Hunskaar S (2004) Familial risk or

urinary incontinence in women population based cross sectional study BMJ 329

889minus891

30 Hulme J A (2002) Pelvic Pain and Low Back Pain A Handbook for Self Care amp

Treatment Montana Phoenix Publishing Co

31 Jones RC (1999) Muscle Balance and Dynamic Stability in Womens Health

Conference Paper Pelvic Stability in Pregnancy and Post Partum Dublin

32 Kim S Harvey M A Johnston S (2005) A Review of the Epidemiology and

Pathophysiology of Pelvic Floor Dysfunction Do Racial Differences Matter

Journal of Obstetrics and Gynaecology Canada 3 (27) 251minus259

33 Konstantinos H Eleni K and Dimitrios H (2006) Dilemmas in the management

of female stress incontinence the role of pelvic floor muscle training Int Urol

Nephrol

34 Kuhnert Ch (2005) Munich Pelvic floor training program Tecsana ltd Munich

35 Kulig K Powers Ch M Landel R F Hungwen Ch Fredericson M Guillet M

and Butts K Segmental lumbar mobility in individuals with low back pain in vivo

assessment during manual and self-imposed motion using dynamic MRI (2007)

BMC Musculoskelet Disord 8 8

36 Laycock J Jerwood D (2001) Pelvic Floor Muscle Assessment The Perfect

Scheme Physiotherapy 12 (87) 631minus642

37 Lockstad Harry MC(2003) Prevence of Back Pain during Pregnancy Spine Apr

1530 (8)983-91

38 Madill SJ McLean L (2006) Relationship between abdominal and pelvic floor

muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle contractions

in healthy continent women Neurourol Urodyn25(7)722-30

39 Magee D J Orthopedic Physical Assessment WB Saunders Company 2002

1020 p

40 Meyer S Hohlfeld P Achtari C De Grandi P (2001) Pelvic Floor Education

After Vaginal Delivery Obstetrics and Gynecology 5 (97) 673minus677

49

41 Mens JM Vleeming A Snijders CJ Koes BW Stam HJ (2001) Reliability

and validity of the actine straight leg raise test in pasterior pelvic pain since

pregnancy Spine 261167-1171

42 Moslashrkved S Boslash K (1997) The effect of postpartum pelvic floor muscle exercise

in the prevention and treatment of urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 4 (8) 217minus222

43 Moen MH Kogstad O Hansen JH ir kt (1990) Pelvic girdle relaxation

Clinical Presentation Tidsskr Nor Laegeforen 110 2211 ndash 2

44 Mohr Joan D (1990) Management of the trunk in adult hemiplegia The Bobash

concetion Topic in neurology APTA

45 Morin M Dumoulin C Bourbonnais D et al (2004) Pelvic floor maximal

strength using vaginal digital assessment compared to dynamometric measurements

Neurourol Urodyn 23336 ndash341

46 Moslashrkved S Boslash K Schei B Salvesen K Aring (2003) Pelvic Floor Muscle

Training During Pregnancy to Prevent Urinary Incontinence A Single-Blind

Randomized Controlled Trial Obstetrics and Gynecology 2 (101) 313minus319

47 Moses S (2008) Schobers Test Family Practice Notebook LLC

48 Neumann PB Grimmer KA and Deenadayalan Y (2006) Pelvic floor muscle

training and adjunctive therapies for the treatment of stress urinary incontinence in

women a systematic review BMC Womenrsquos Health 611

49 Nygaard I E Glowacki C Saltzman C L (1996) Relationship Between Foot

Flexibility and Urinary Incontinence in Nulliparous Varsity Athletes Obstetrics and

Gynecology 6 (87) 1049minus1051

50 Ostergaard M Thomsen BJ (1992) Pelvic insufficiency during pregnancy

Ugeskr Laeger 154 3568 ndash 72

51 Osgaard HC Zetherstrom G Hansson E (1994) The posterior pelvic pain

provocation test in pregnant women Eur Soine J3258 ndash 260

52 Persson J Woslashlner-Hanssen P Rydhstroem H (2000) Obstetric Risk Factors for

Stress Urinary Incontinence A Population-Based Study Obstetrics and

Gynecology 3 (96) 441minus445

53 Reilly E T C Freeman R M Waterfield M R et al (2002) Prevention of

postpartum stress incontinence in primigravidae with increased bladder neck

mobility a randomised controlled trial of antenatal pelvic floor exercises BJOG an

international journal of obstetrics and gynaecology 1 (109) 68minus76

50

54 Richardson CA Hodges P Hides J (2005) Therapeutic exercise for liumbopelvic

stabilizationChurchill Livingstone Harcourt Publishers 12 p

55 Sabino J Grauer J (2008) N Pregnancy and low back pain Curr Rev

Musculoskelet Med 1137ndash141

56 Sapsford R (2001) The Pelvic Floor A clinical model for function and

rehabilitation Physiotherapy 12 (87) 620minus630

57 Sapsford RR (2004) Rehabilitation of pelvic floor muscles utilizing trunk

stabilization Man Ther Feb9(1)3-12

58 Sapsford RR Hodges P W (2001) Contraction of the pelvic floor muscles during

abdominal maneuvers Arch Phys Med Rehabil Aug 82(8)1081-8

59 Sapsford RR Hodges PW Richardson

CA Cooper

DH Markwell

SJ Jull

GA

(2001) Co-activation of the abdominal and pelvic floor muscles during voluntary

exercises Neurourol Urodynam 2031-42 Wiley-Liss Inc

60 Sapsford RR Hodges PW Richardson CA Cooper DA Markwell SJ amp Jull GA

(1997) Activation of puboccygeus during a variety of isometric abdominal

exercises Abstract 115 ICS Yokohama

61 Shelly E (2005) The pelvic floor Hall C M Brody L Th Therapeutic Exercise

Moving Toward Function (p 402ndash435) USA Lippincott Williams amp Wilkins

62 Sihvonen T Huttunen M Makkonen M Airaksinen O (1998) Functional

Changes in Back Muscle Activity Correlate With Pain Intensity and Prediction of

Low Back Pain During Pregnancy Arch Phys Med Rehabil Vol 79 October

63 Smith R Appell R Fenner D et al Clinical management of urinary incontinence

in women APGO Educational Series on Womenrsquo s Health Issues 2007 March 1

64 Steacutephanie J Madill Linda McLean (2006)Relationship between abdominal and

pelvic floor muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle

contractions in healthy continent women Urodynam 25722-730

65 Vickers D amp Davila GW Kegel Exercises and Biofeedback (2006) Springer

London 303-310

66 Urquhart D M Hodges P W Allen T J Story I H (2005) Abdominal muscle

recruitment during a range of voluntary exercises Man Ther May10(2)144-53

67 Wilson P D Herbison G P (1998) A randomized controlled trial of pelvic floor

muscle exercises to treat postnatal urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 5 (9) 257-264

51

68 Woodman PJ amp Graney DO (2002) Anatomy and physiology of the female

perineal body with relevance to obstetrical injury and repair Clinical anatomy

15321ndash334

Page 48: KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS ... · raumenų inervacija (Woodman, PJ. ir Graney, D.O., 2002). DDR griaučių raumenų sudėtį įeina 33% greitųjų ir 67% lėtųjų

48

27 Gutke A (2007) Pelvic Girdle Pain and Lumbar Pain in Relation to Pregnancy

Department of Health and Society Division of Physiotherapy Faculty of Health

Sciences Linkoumlping University Sweden

28 Handa V L Pannu H K Siddique S et al (2003) Architectural Differences in

the Bony Pelvis of Women With and Without Pelvic Floor Disorders Obstetrics

and Gynecology 6 (102) 1283minus1290

29 Hannestad Y S Lie R T Rortveit G Hunskaar S (2004) Familial risk or

urinary incontinence in women population based cross sectional study BMJ 329

889minus891

30 Hulme J A (2002) Pelvic Pain and Low Back Pain A Handbook for Self Care amp

Treatment Montana Phoenix Publishing Co

31 Jones RC (1999) Muscle Balance and Dynamic Stability in Womens Health

Conference Paper Pelvic Stability in Pregnancy and Post Partum Dublin

32 Kim S Harvey M A Johnston S (2005) A Review of the Epidemiology and

Pathophysiology of Pelvic Floor Dysfunction Do Racial Differences Matter

Journal of Obstetrics and Gynaecology Canada 3 (27) 251minus259

33 Konstantinos H Eleni K and Dimitrios H (2006) Dilemmas in the management

of female stress incontinence the role of pelvic floor muscle training Int Urol

Nephrol

34 Kuhnert Ch (2005) Munich Pelvic floor training program Tecsana ltd Munich

35 Kulig K Powers Ch M Landel R F Hungwen Ch Fredericson M Guillet M

and Butts K Segmental lumbar mobility in individuals with low back pain in vivo

assessment during manual and self-imposed motion using dynamic MRI (2007)

BMC Musculoskelet Disord 8 8

36 Laycock J Jerwood D (2001) Pelvic Floor Muscle Assessment The Perfect

Scheme Physiotherapy 12 (87) 631minus642

37 Lockstad Harry MC(2003) Prevence of Back Pain during Pregnancy Spine Apr

1530 (8)983-91

38 Madill SJ McLean L (2006) Relationship between abdominal and pelvic floor

muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle contractions

in healthy continent women Neurourol Urodyn25(7)722-30

39 Magee D J Orthopedic Physical Assessment WB Saunders Company 2002

1020 p

40 Meyer S Hohlfeld P Achtari C De Grandi P (2001) Pelvic Floor Education

After Vaginal Delivery Obstetrics and Gynecology 5 (97) 673minus677

49

41 Mens JM Vleeming A Snijders CJ Koes BW Stam HJ (2001) Reliability

and validity of the actine straight leg raise test in pasterior pelvic pain since

pregnancy Spine 261167-1171

42 Moslashrkved S Boslash K (1997) The effect of postpartum pelvic floor muscle exercise

in the prevention and treatment of urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 4 (8) 217minus222

43 Moen MH Kogstad O Hansen JH ir kt (1990) Pelvic girdle relaxation

Clinical Presentation Tidsskr Nor Laegeforen 110 2211 ndash 2

44 Mohr Joan D (1990) Management of the trunk in adult hemiplegia The Bobash

concetion Topic in neurology APTA

45 Morin M Dumoulin C Bourbonnais D et al (2004) Pelvic floor maximal

strength using vaginal digital assessment compared to dynamometric measurements

Neurourol Urodyn 23336 ndash341

46 Moslashrkved S Boslash K Schei B Salvesen K Aring (2003) Pelvic Floor Muscle

Training During Pregnancy to Prevent Urinary Incontinence A Single-Blind

Randomized Controlled Trial Obstetrics and Gynecology 2 (101) 313minus319

47 Moses S (2008) Schobers Test Family Practice Notebook LLC

48 Neumann PB Grimmer KA and Deenadayalan Y (2006) Pelvic floor muscle

training and adjunctive therapies for the treatment of stress urinary incontinence in

women a systematic review BMC Womenrsquos Health 611

49 Nygaard I E Glowacki C Saltzman C L (1996) Relationship Between Foot

Flexibility and Urinary Incontinence in Nulliparous Varsity Athletes Obstetrics and

Gynecology 6 (87) 1049minus1051

50 Ostergaard M Thomsen BJ (1992) Pelvic insufficiency during pregnancy

Ugeskr Laeger 154 3568 ndash 72

51 Osgaard HC Zetherstrom G Hansson E (1994) The posterior pelvic pain

provocation test in pregnant women Eur Soine J3258 ndash 260

52 Persson J Woslashlner-Hanssen P Rydhstroem H (2000) Obstetric Risk Factors for

Stress Urinary Incontinence A Population-Based Study Obstetrics and

Gynecology 3 (96) 441minus445

53 Reilly E T C Freeman R M Waterfield M R et al (2002) Prevention of

postpartum stress incontinence in primigravidae with increased bladder neck

mobility a randomised controlled trial of antenatal pelvic floor exercises BJOG an

international journal of obstetrics and gynaecology 1 (109) 68minus76

50

54 Richardson CA Hodges P Hides J (2005) Therapeutic exercise for liumbopelvic

stabilizationChurchill Livingstone Harcourt Publishers 12 p

55 Sabino J Grauer J (2008) N Pregnancy and low back pain Curr Rev

Musculoskelet Med 1137ndash141

56 Sapsford R (2001) The Pelvic Floor A clinical model for function and

rehabilitation Physiotherapy 12 (87) 620minus630

57 Sapsford RR (2004) Rehabilitation of pelvic floor muscles utilizing trunk

stabilization Man Ther Feb9(1)3-12

58 Sapsford RR Hodges P W (2001) Contraction of the pelvic floor muscles during

abdominal maneuvers Arch Phys Med Rehabil Aug 82(8)1081-8

59 Sapsford RR Hodges PW Richardson

CA Cooper

DH Markwell

SJ Jull

GA

(2001) Co-activation of the abdominal and pelvic floor muscles during voluntary

exercises Neurourol Urodynam 2031-42 Wiley-Liss Inc

60 Sapsford RR Hodges PW Richardson CA Cooper DA Markwell SJ amp Jull GA

(1997) Activation of puboccygeus during a variety of isometric abdominal

exercises Abstract 115 ICS Yokohama

61 Shelly E (2005) The pelvic floor Hall C M Brody L Th Therapeutic Exercise

Moving Toward Function (p 402ndash435) USA Lippincott Williams amp Wilkins

62 Sihvonen T Huttunen M Makkonen M Airaksinen O (1998) Functional

Changes in Back Muscle Activity Correlate With Pain Intensity and Prediction of

Low Back Pain During Pregnancy Arch Phys Med Rehabil Vol 79 October

63 Smith R Appell R Fenner D et al Clinical management of urinary incontinence

in women APGO Educational Series on Womenrsquo s Health Issues 2007 March 1

64 Steacutephanie J Madill Linda McLean (2006)Relationship between abdominal and

pelvic floor muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle

contractions in healthy continent women Urodynam 25722-730

65 Vickers D amp Davila GW Kegel Exercises and Biofeedback (2006) Springer

London 303-310

66 Urquhart D M Hodges P W Allen T J Story I H (2005) Abdominal muscle

recruitment during a range of voluntary exercises Man Ther May10(2)144-53

67 Wilson P D Herbison G P (1998) A randomized controlled trial of pelvic floor

muscle exercises to treat postnatal urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 5 (9) 257-264

51

68 Woodman PJ amp Graney DO (2002) Anatomy and physiology of the female

perineal body with relevance to obstetrical injury and repair Clinical anatomy

15321ndash334

Page 49: KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS ... · raumenų inervacija (Woodman, PJ. ir Graney, D.O., 2002). DDR griaučių raumenų sudėtį įeina 33% greitųjų ir 67% lėtųjų

49

41 Mens JM Vleeming A Snijders CJ Koes BW Stam HJ (2001) Reliability

and validity of the actine straight leg raise test in pasterior pelvic pain since

pregnancy Spine 261167-1171

42 Moslashrkved S Boslash K (1997) The effect of postpartum pelvic floor muscle exercise

in the prevention and treatment of urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 4 (8) 217minus222

43 Moen MH Kogstad O Hansen JH ir kt (1990) Pelvic girdle relaxation

Clinical Presentation Tidsskr Nor Laegeforen 110 2211 ndash 2

44 Mohr Joan D (1990) Management of the trunk in adult hemiplegia The Bobash

concetion Topic in neurology APTA

45 Morin M Dumoulin C Bourbonnais D et al (2004) Pelvic floor maximal

strength using vaginal digital assessment compared to dynamometric measurements

Neurourol Urodyn 23336 ndash341

46 Moslashrkved S Boslash K Schei B Salvesen K Aring (2003) Pelvic Floor Muscle

Training During Pregnancy to Prevent Urinary Incontinence A Single-Blind

Randomized Controlled Trial Obstetrics and Gynecology 2 (101) 313minus319

47 Moses S (2008) Schobers Test Family Practice Notebook LLC

48 Neumann PB Grimmer KA and Deenadayalan Y (2006) Pelvic floor muscle

training and adjunctive therapies for the treatment of stress urinary incontinence in

women a systematic review BMC Womenrsquos Health 611

49 Nygaard I E Glowacki C Saltzman C L (1996) Relationship Between Foot

Flexibility and Urinary Incontinence in Nulliparous Varsity Athletes Obstetrics and

Gynecology 6 (87) 1049minus1051

50 Ostergaard M Thomsen BJ (1992) Pelvic insufficiency during pregnancy

Ugeskr Laeger 154 3568 ndash 72

51 Osgaard HC Zetherstrom G Hansson E (1994) The posterior pelvic pain

provocation test in pregnant women Eur Soine J3258 ndash 260

52 Persson J Woslashlner-Hanssen P Rydhstroem H (2000) Obstetric Risk Factors for

Stress Urinary Incontinence A Population-Based Study Obstetrics and

Gynecology 3 (96) 441minus445

53 Reilly E T C Freeman R M Waterfield M R et al (2002) Prevention of

postpartum stress incontinence in primigravidae with increased bladder neck

mobility a randomised controlled trial of antenatal pelvic floor exercises BJOG an

international journal of obstetrics and gynaecology 1 (109) 68minus76

50

54 Richardson CA Hodges P Hides J (2005) Therapeutic exercise for liumbopelvic

stabilizationChurchill Livingstone Harcourt Publishers 12 p

55 Sabino J Grauer J (2008) N Pregnancy and low back pain Curr Rev

Musculoskelet Med 1137ndash141

56 Sapsford R (2001) The Pelvic Floor A clinical model for function and

rehabilitation Physiotherapy 12 (87) 620minus630

57 Sapsford RR (2004) Rehabilitation of pelvic floor muscles utilizing trunk

stabilization Man Ther Feb9(1)3-12

58 Sapsford RR Hodges P W (2001) Contraction of the pelvic floor muscles during

abdominal maneuvers Arch Phys Med Rehabil Aug 82(8)1081-8

59 Sapsford RR Hodges PW Richardson

CA Cooper

DH Markwell

SJ Jull

GA

(2001) Co-activation of the abdominal and pelvic floor muscles during voluntary

exercises Neurourol Urodynam 2031-42 Wiley-Liss Inc

60 Sapsford RR Hodges PW Richardson CA Cooper DA Markwell SJ amp Jull GA

(1997) Activation of puboccygeus during a variety of isometric abdominal

exercises Abstract 115 ICS Yokohama

61 Shelly E (2005) The pelvic floor Hall C M Brody L Th Therapeutic Exercise

Moving Toward Function (p 402ndash435) USA Lippincott Williams amp Wilkins

62 Sihvonen T Huttunen M Makkonen M Airaksinen O (1998) Functional

Changes in Back Muscle Activity Correlate With Pain Intensity and Prediction of

Low Back Pain During Pregnancy Arch Phys Med Rehabil Vol 79 October

63 Smith R Appell R Fenner D et al Clinical management of urinary incontinence

in women APGO Educational Series on Womenrsquo s Health Issues 2007 March 1

64 Steacutephanie J Madill Linda McLean (2006)Relationship between abdominal and

pelvic floor muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle

contractions in healthy continent women Urodynam 25722-730

65 Vickers D amp Davila GW Kegel Exercises and Biofeedback (2006) Springer

London 303-310

66 Urquhart D M Hodges P W Allen T J Story I H (2005) Abdominal muscle

recruitment during a range of voluntary exercises Man Ther May10(2)144-53

67 Wilson P D Herbison G P (1998) A randomized controlled trial of pelvic floor

muscle exercises to treat postnatal urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 5 (9) 257-264

51

68 Woodman PJ amp Graney DO (2002) Anatomy and physiology of the female

perineal body with relevance to obstetrical injury and repair Clinical anatomy

15321ndash334

Page 50: KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS ... · raumenų inervacija (Woodman, PJ. ir Graney, D.O., 2002). DDR griaučių raumenų sudėtį įeina 33% greitųjų ir 67% lėtųjų

50

54 Richardson CA Hodges P Hides J (2005) Therapeutic exercise for liumbopelvic

stabilizationChurchill Livingstone Harcourt Publishers 12 p

55 Sabino J Grauer J (2008) N Pregnancy and low back pain Curr Rev

Musculoskelet Med 1137ndash141

56 Sapsford R (2001) The Pelvic Floor A clinical model for function and

rehabilitation Physiotherapy 12 (87) 620minus630

57 Sapsford RR (2004) Rehabilitation of pelvic floor muscles utilizing trunk

stabilization Man Ther Feb9(1)3-12

58 Sapsford RR Hodges P W (2001) Contraction of the pelvic floor muscles during

abdominal maneuvers Arch Phys Med Rehabil Aug 82(8)1081-8

59 Sapsford RR Hodges PW Richardson

CA Cooper

DH Markwell

SJ Jull

GA

(2001) Co-activation of the abdominal and pelvic floor muscles during voluntary

exercises Neurourol Urodynam 2031-42 Wiley-Liss Inc

60 Sapsford RR Hodges PW Richardson CA Cooper DA Markwell SJ amp Jull GA

(1997) Activation of puboccygeus during a variety of isometric abdominal

exercises Abstract 115 ICS Yokohama

61 Shelly E (2005) The pelvic floor Hall C M Brody L Th Therapeutic Exercise

Moving Toward Function (p 402ndash435) USA Lippincott Williams amp Wilkins

62 Sihvonen T Huttunen M Makkonen M Airaksinen O (1998) Functional

Changes in Back Muscle Activity Correlate With Pain Intensity and Prediction of

Low Back Pain During Pregnancy Arch Phys Med Rehabil Vol 79 October

63 Smith R Appell R Fenner D et al Clinical management of urinary incontinence

in women APGO Educational Series on Womenrsquo s Health Issues 2007 March 1

64 Steacutephanie J Madill Linda McLean (2006)Relationship between abdominal and

pelvic floor muscle activation and intravaginal pressure during pelvic floor muscle

contractions in healthy continent women Urodynam 25722-730

65 Vickers D amp Davila GW Kegel Exercises and Biofeedback (2006) Springer

London 303-310

66 Urquhart D M Hodges P W Allen T J Story I H (2005) Abdominal muscle

recruitment during a range of voluntary exercises Man Ther May10(2)144-53

67 Wilson P D Herbison G P (1998) A randomized controlled trial of pelvic floor

muscle exercises to treat postnatal urinary incontinence International

urogynecology journal and pelvic floor dysfunction 5 (9) 257-264

51

68 Woodman PJ amp Graney DO (2002) Anatomy and physiology of the female

perineal body with relevance to obstetrical injury and repair Clinical anatomy

15321ndash334

Page 51: KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS ... · raumenų inervacija (Woodman, PJ. ir Graney, D.O., 2002). DDR griaučių raumenų sudėtį įeina 33% greitųjų ir 67% lėtųjų

51

68 Woodman PJ amp Graney DO (2002) Anatomy and physiology of the female

perineal body with relevance to obstetrical injury and repair Clinical anatomy

15321ndash334