referato pavyzdys

MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO

23

MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETOEKONOMIKOS IR FINANS FAKULTETO

TEISS IR MUITINS VEIKLOS PROGRAMOSBAKALAURO STUDIJ III KURSO 2 GR.STUDENTS SANDROS DAPYTS

RATO DARBAS TEMA: TERORIZMO APIBRIMAS

Vilnius, 2015TURINYS

vadas ..........................11. Tarptautiniai teiss aktai, draudiantys iaur, nemonik, eminant elges ar baudim...............................................................................................................................................2 1. 1. Jungtini Taut Organizacijos priimti teiss aktai, draudiantys iaur, nemonik, eminant elges ar baudim..............................................................................................................21. 2. Europos Tarybos priimti teiss aktai, draudiantys iaur, nemonik, eminant elges ar baudim..........................................................................................................................................52. iauraus, nemoniko, eminanio elgesio ar baudimo atribojimas nuo kankinimo..............83. Europos mogaus teisi teismo praktika dl iauraus, nemoniko, eminanio elgesio ar baudimo.............................................................................................................................................104. Jungtini Taut mogaus teisi komiteto praktika dl iauraus, nemoniko, eminanio elgesio ar baudimo............................................................................................................................15Ivados...............................................................................................................................................19Naudotos literatros sraas...........................................................................................................20VADAS

Viena pagrindini asmens nelieiamumo garantij yra teis nepatirti iauraus, nemoniko ar eminanio elgesio ar nebti taip baudiamam. mogaus teis nepatirti iauraus, nemoniko ar eminanio orum elgesio ar tokio baudimo, yra fundamentali mogaus teis, kuri saugo Jungtini Taut Organizacijos (toliau JTO arba JT) ir Europos Tarybos priimti teiss aktai. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje taip pat tiesiogiai tvirtintas draudimas asmen aloti, eminti jo orum, iauriai su juo elgtis bei nustatyti tokio pobdio bausmes. Taiau tiek Lietuvoje, tiek ir kitose JTO ir Europos Tarybos valstybse narse dl vairiausi prieasi vis dar pasitaiko ios fundamentaliosios mogaus teiss paeidim. Atsivelgiant tai, tikslinga atskleisti Europos mogaus teisi teismo ir mogaus teisi komiteto praktik utikrinant i mogaus teis.Rato darbo objektas JTO ir Europos Tarybos priimti teiss aktai tvirtinantys mogaus teis nepatirti iauraus, nemoniko ar eminanio orum elgesio ar baudimo bei Europos mogaus teisi teismo ir mogaus teisi komiteto praktika utikrinant ios teiss gyvendinim. Rato darbo tikslas atskleisti ir vertinti JTO ir Europos Tarybos priimtus teiss aktus tvirtinanius mogaus teis nepatirti iauraus, nemoniko ar eminanio orum elgesio ar baudimo bei Europos mogaus teisi teismo ir mogaus teisi komiteto praktik.Udaviniai: 1. atskleisti ir vertinti JTO ir Europos Tarybos priimtus teiss aktus, kurie draudia iaur, nemonik ar eminant orum elges ar baudim;2. vertinti ir atriboti iauraus, nemoniko ar eminanio orum elgesio ar baudimo samprat nuo kankinimo sampratos;3. atskleisti ir vertinti Europos mogaus teisi teismo ir mogaus teisi komiteto praktik dl iauraus, nemoniko ar eminanio orum elgesio ar baudimo.Rato darbe tyrimo altiniais tapo JTO ir Europos Tarybos teiss aktai, Europos mogaus teisi teismo ir mogaus teisi komiteto praktika, taip pat atskir mokslinink darbai bei nuomons. Atsivelgiant rato darbams keliamus apimties ir turinio reikalavimus[footnoteRef:1] bei autors studij program, pagrindinis dmesys nagrinjamuoju klausimu rato darbe buvo skiriamas nacionalinei ir usienio valstybi baudiamosioms justicijoms ir penitencinms sistemoms. [1: Rato darb raymo tvarka [interaktyvus]. [irta 2015-01-03]. ; Rato darb metodiniai patarimai [interaktyvus]. [irta 2015-01-03]. https://www.mruni.eu/kpf_dokumentai/katedros/Policijos_veiklos/Rastas/rasto_darbu_rasymo_metodiniai_patarimai.doc]

Rato darbe naudoti loginis, lyginamasis, dokument ir sistemins analizs tyrimo metodai.Rato darb sudaro vadas, trys dalys, ivados ir naudotos literatros sraas. 1. TARPTAUTINIAI TEISS AKTAI, DRAUDIANTYS IAUR, NEMONIK, EMINANT ELGES AR BAUDIM 1. 1. JUNGTINI TAUT ORGANIZACIJOS PRIIMTI TEISS AKTAI, DRAUDIANTYS IAUR, NEMONIK, EMINANT ELGES AR BAUDIM

Pagrindin mogaus teis nepatirti iauraus, nemoniko, eminanio elgesio ar baudimo numatyta JTO Generalins asambljos dar 1948 m. priimtoje Visuotinje mogaus teisi deklaracijoje, kurios 5 straipsnis nustato, kad Niekas negali bti kankinamas arba patirti iaur, nemonik ar eminant jo orum elges arba bti taip baudiamas[footnoteRef:2]. Taigi, Visuotinje mogaus teisi deklaracijoje alia kit fundamentali mogaus teisi ir laisvi, akivaizdiai tvirtinta mogaus prigimtin teis nepatirti ne tik kankinimo, bet ir iauraus, nemoniko, eminanio elgesio ar baudimo. [2: JTO Visuotin mogaus teisi deklaracija. Valstybs inios, 2006-06-17, Nr. 68-2497.]

JTO 1966 m. Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto 7 straipsnis taip pat nustato, kad Niekas negali bti kankinamas arba patirti iaur, nemonik ar eminant jo orum elges arba bti taip baudiamas. Ypa draudiama daryti medicinos ar mokslinius bandymus su asmeniu be jo laisvo sutikimo.[footnoteRef:3]. [3: JTO Tarptautinis pilietini ir politini teisi paktas. Valstybs inios,2002-08-02,Nr. 77-3288.]

Apsauga nuo iauraus, nemoniko, eminanio elgesio ar baudimo numatyta ir JTO Generalins Asambljos 1975m. gruodio 9d. priimtoje JTO deklaracijoje Dl vis asmen apsaugos nuo kankinimo ir kitokio iauraus, nemoniko ar eminanio elgesio ar baudimo[footnoteRef:4]. iame tarptautiniame teiss akte pateikta kankinimo svoka: kankinimas tai sunkinanti ir tyin iauraus, nemoniko ir asmens orum eminanio elgesio ar baudimo forma. [4: JTO deklaracija Dl vis asmen apsaugos nuo kankinimo ir kitokio iauraus, nemoniko ar eminanio elgesio ar baudimo [interaktyvus] [irta 2015-01-03]. .]

iauraus, nemoniko, eminanio elgesio ar baudimo draudimas numatytas 1984 m. JTO priimtoje Konvencijoje prie kankinim ir kitok iaur, nemonik ar eminant mogaus orum elges ar baudim[footnoteRef:5]. iame tarptautiniame teiss akte pateiktas kankinimo apibrimas: kankinimas tai bet koks veiksmas, kuriuo asmeniui tyia sukeliamas stiprus fizinis ar psichinis skausmas arba kania siekiant igauti i jo ar treiojo asmens informacij arba prisipainim, nubausti j u kok nors veiksm, kur jis arba treiasis asmuo vykd ar yra tariamas j vykds, arba bauginti ar priversti j arba treij asmen k nors padaryti, arba dl bet kurios kokiu nors diskriminavimu grindiamos prieasties, kai tok skausm ar kani sukelia vieosios valdios pareignas ar kitas oficialias pareigas einantis asmuo arba kai jis sukeliamas jam kurstant arba sutinkant ar jo tyliu pritarimu. is apibrimas neapima tik teistomis sankcijomis sukeliamo, joms bdingo arba su jomis susijusio skausmo ar kanios.. ios Konvencijos nuostat prieir gyvendina JTO Komitetas prie kankinim ir kitok iaur, nemonik ar eminant elges ir baudim (CAT). [5: JTO Konvencija prie kankinim ir kitok iaur, nemonik ar eminant elges ar baudim. Valstybs inios, 2006-07-22,Nr. 80-3141.]

JTO Generalins Asambljos 1979 m. priimto Teistvarkos pareign elgesio kodekso[footnoteRef:6] 5 straipsnyje numatyta, kad N vienas teistvarkos pareignas[footnoteRef:7] negali vykdyti, kurstyti ar toleruoti jokio kankinimo veiksmo ar kitokio iauraus, nemoniko ar eminanio elgesio ar baudimo; ir joks teistvarkos apsaugos pareignas negali vadovautis auktesni asmen potvarkiais arba tokiomis iimtinmis aplinkybmis kaip karo padtis ar karo grsm, grsm nacionaliniam saugumui, vidinis politinis nestabilumas ar kokia nors kita ypatinga valstybs padtis kankinimui ar kitokiam iauriam, nemonikam ar eminaniam elgesiui ar baudimui pateisinti.. Prie io draudimo pateikiamas komentaras: [6: JTO Teistvarkos apsaugos pareign elgesio kodeksas [interaktyvus] [irta 2015-01-04]. .] [7: Terminas teistvarkos pareignai" apima visus skiriamus ar renkamus pareignus, susijusius su teiss taikymu ir turinius policijos galiojimus, ypa galiojimus aretuoti ar sulaikyti teiss paeidjus. Tose alyse, kur policijos galiojimus vykdo uniformuoti ar civiliai apsireng karins valdios atstovai arba valstybs saugumo pajgos, svoka teistvarkos pareignai" apima toki tarnyb darbuotojus. Turima omenyje, kad tarnavimas visuomenei iuo atveju apima paslaug ir pagalbos teikim tiems bendruomens nariams, kuriems dl asmenini, ekonomini, socialini ar kit ypating prieasi reikalinga skubi pagalba. Turima omenyje, kad i nuostata apima ne tik visus smurto, plimo ar alingus veiksmus, bet ir visas draudim, nustatyt pagal baudiamuosius statymus, ris. Ji taikoma ir asmen, netrauktin baudiamojon atsakomybn, elgesiui.]

a) is draudimas pagrstas Generalins Asambljos priimta Vis asmen apsaugos nuo kankinimo ir kitokio iauraus, nemoniko ar eminanio elgesio ar baudimo deklaracija, pagal kuri: (Toks veiksmas yra) mogaus orumo eidimas ir yra smerkiamas kaip Jungtini Taut Organizacijos stat tiksl paeidimas ir kaip Visuotinje mogaus teisi deklaracijoje (ir kituose tarptautiniuose mogaus teisi dokumentuose) paskelbt mogaus teisi ir pagrindini laisvi paeidimas.b) Deklaracijoje kankinimas apibriamas taip: ,,...kankinimas reikia kiekvien veiksm, kuriuo asmeniui oficialus asmuo tyia sukelia stipr fizin skausm ar kani arba tai daroma jam kurstant norint gauti i to ar treio asmens informacij ar prisipainim, nubausti j u veiksmus, kuriuos jis vykd arba tariamas juos vykds, arba baugini j ar kitus asmenis. is apibrimas neapima skausmo ar kanios, kuriuos sukelia tik teistas laisvs atmimas, suderinamas su Standartinmis minimaliomis elgesio su kaliniais taisyklmis..c) Svoka iaurus, nemonikas ar eminantis elgesys ar baudimas Generalins Asambljos nebuvo apibrta, taiau j reikt suprasti taip, kad pagal galimyb bt suteikiama kita didesn apsauga nuo fizinio ar psichologinio pobdio piktnaudiavimo.Pamintina, kad JTO taip pat dar 1955 m. yra primusi Standartines minimalias elgesio su kaliniais taisykles[footnoteRef:8] (Generalins Asambljos patvirtintos 1957 m.), kuriose numatytas iauraus, nemoniko ar eminanio elges ar baudimo draudimas, pavyzdiui, Fizins bausms, udarymas tamsi kamer ir iaurios, nemonikos ar orum eminanios bausms turi bti visikai udraustos kaip bausms u drausms paeidimus. (31. taisykl). JTO Standartini minimali elgesio su kaliniais taisykli 33. taisykl numato, kad Kaip bausms niekada negalima taikyti tramdomj priemoni antranki, pani, grandini ir tramdomj markini. Be to, paniai ir grandins apskritai neturi bti naudojami kaip tramdomosios priemons. Kitas tramdomsias priemones galima taikyti tik tokiais atvejais: siekiant sutrukdyti pabgti perveant, esant slygai, kad jos bus nuimtos, kai kalinys stos prie teism ar administracin institucij;.... [8: JTO 1955 m. Standartins minimalios elgesio su kaliniais taisykls [interaktyvus] [irta 2015-01-04]. .]

iauraus, nemoniko, eminanio elgesio ar baudimo laisvs atmimo vietose ir vaik baudiamojoje justicijoje draudimo aspektai numatyti 1982 m. JTO Medicinos etikos principuose dl sulaikyt ir kalinam asmen apsaugos nuo kankinim ir kitokio iauraus, nemoniko ar eminanio elgesio ar baudimo, 1985 m. JTO Standartinse minimaliose nepilnamei teisenos gyvendinimo taisyklse (Pekino taisyklse), 1990 m. JTO Nepilnamei nusikalstamumo prevencijos gairse (Rijado gairse), 1990 m. JTO Nepilnamei, i kuri atimta laisv, apsaugos taisyklse (Havanos taisyklse) ir 1997 m. JTO Nepilnamei justicijos administravimo gairse[footnoteRef:9]. Taiau visuose aukiau inagrintuose JTO dokumentuose iauraus, nemoniko, eminanio elgesio ar baudimo samprata neatskiriama nuo kankinimo sampratos arba patenka kankinimo definicij. [9: Jungtini Taut dokumentai [interaktyvus] [irta 2015-01-06]. .]

Vienintelis JTO dokumentas, kuriame pateikiamas iauraus, nemoniko, eminanio elgesio ar baudimo terminas tai 1988 m. JTO Princip, kuriais siekiama apsaugoti nesvarbu kokia forma suimtus ar kalinamus asmenis, svadas. io tarptautinio teiss akto 6 principas skelbia, kad Nei vienas bet kokia forma sulaikytas ar kalinamas asmuo neturi bti kankinamas ar su juo iauriai, nemonikai ar eminaniai elgiamasi bei baudiama. Jokios aplinkybs negali pateisinti kankinim ar kitokio iauraus ar eminanio elgesio ir baudimo. *Terminas iaurus, nemonikas ar eminantis elgesys ir baudimas turt bti interpretuojamas taip, kad suteikt manomai plaiausi apsaug nuo fizinio ar psichinio prievartavimo, skaitant sulaikyt ar kalinam asmen laikym slygomis, kurios laikinai ar nelaikinai atima i j gimtus pojius, tokius kaip rega, girdjimas, ar aplinkos ir laiko suvokimas.[footnoteRef:10]8. Paymtina, kad neretai manoma, kad tarptautini organizacij (Jungtini Taut ar Europos Tarybos) rezoliucijos ir rekomendacijos yra rekomendacinio pobdio ir todl neprivalomos. Taiau valstyb, nenordama ar negaldama gyvendinti rekomendacijose ar rezoliucijose tvirtint nuostat ar princip, turi pateikti tarptautinei organizacijai prieastis ir motyvus, dl kuri negyvendinami rekomendacijose ir rezoliucijose tvirtinti nuostatai ar principai[footnoteRef:11]. [10: 8 Ten pat.] [11: Mesonien S. Teisiniai lyginamieji lygtinio paleidimo i pataisos staig aspektai. MRU mokslo darbai. Jurisprudencija, 2006, Nr. 5 (83), P. 74 [interaktyvus] [irta 2015-01-07]. .]

1. 2. EUROPOS TARYBOS PRIIMTI TEISS AKTAI, DRAUDIANTYS IAUR, NEMONIK, EMINANT ELGES AR BAUDIM

Pagrindinis regioninis tarptautinis dokumentas draudiantis iaur, nemonik ar eminant elges ar baudim yra 1950 m. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija[footnoteRef:12]. ios konvencijos 3 straipsnis nustato, kad Niekas negali bti kankinamas, su niekuo neturi bti iauriai, nemonikai ar eminant jo orum elgiamasi, ar jis baudiamas. Mintasis straipsnis numato negatyv valstybs sipareigojim nenaudoti kankinim, nemoniko ar eminanio elgesio ar tokios bausms asmen atvilgiu. is straipsnis numato ir pozityv sipareigojim, kuris gali bti preziumuojamas Konvencijos 1 straipsnyje, jog valstyb privalo imtis priemoni apsaugoti savo pilieius, patirianius 3 straipsnyje nurodyt prievart, nesvarbu ar j naudoja valstybs pareignai, ar privats asmenys ar grups ir pan. Pamintinas ios Konvencijos 15 straipsnis, kuris nepaprastosios padties atveju numato galimyb nukrypti nuo sipareigojim pagal konvencij. Taiau visgi 15 straipsnio 2 dalis neleidia nukrypti nuo sipareigojim pagal 3 straipsn jokiomis aplinkybmis. Taigi, Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 3 straipsnis yra absoliutaus pobdio. [12: Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija. Valstybs inios,1995-05-16,Nr. 40-987.]

Kitas svarbus pamintinas regioninis tarptautinis dokumentas tai 1987 m. Europos Tarybos priimta Europos konvencij prie kankinim ir kitok iaur, nemonik ar eminant elges ir baudim[footnoteRef:13]. io tarptautinio dokumento preambulje paymima, kad jis priimtas atsivelgiant Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 3 straipsnio nuostatas. Valstybse, Europos Tarybos narse, Europos konvencija prie kankinim ir kitok iaur, nemonik ar eminant elges ir baudim tapo svarbia garantija asmenims, i kuri bet kokia forma atimta judjimo laisv, ir takinga priemone dl minimali elgesio su jais kriterij, kadangi remiantis ia konvencija buvo kurtas Europos komitetas prie kankinim ir kitok iaur, nemonik ar eminant elges ir baudim (toliau CPT). CPT atlieka inspekcijas, kurios gali bti reguliarios ir neeilins (ad hoc). iuo metu i konvencij yra ratifikavusios 47 Europos Tarybos valstybs nars[footnoteRef:14]. Daniausiai CPT delegacijos inspektavimas apima apsilankymus kalinimo staigose, policijos aretinse, imigracijos centruose, vaik namuose ir psichiatrinse ligoninse. Taiau CPT taip pat lankosi psichiatrins-socialins globos namuose, taip pat, pavyzdiui, CPT veicarijoje yra inspektavusi privai psichiatrin staig[footnoteRef:15]. [13: Europos konvencij prie kankinim ir kitok iaur, nemonik ar eminant elges ir baudim. Valstybs inios,1998-10-02,Nr. 86-2393.] [14: Documents and Visits [interaktyvus] [irta 2015-01-08]. . ] [15: Stellungnahme des Schweizerischen Bundesrates zum Bericht des Europischen Ausschusses zur Verhtung von folter und unmenschlicher oder erniedrigender Behandlung oder Strafe (CPT) ber dessen besuch in der Schweiz vom 5. 15. Februar 2001 [interaktyvus] [irta 2015-01-08]. .]

CPT Lietuv aplank keturis kartus 2000, 2004, 2008 ir 2014 metais. 2014 metais CPT Lietuvoje inspektavo 8 policijos aretines, 4 laisvs atmimo vietas ir Vilniaus psichiatrin ligonin. CPT 2014 m. ataskaitoje pateiktas rekomendacijas galima suskaidyti:1. policijos aretinms dl: a) netinkamo elgesio alinimo; b) apsaugos nuo netinkamo elgesio; c) sulaikymo / sumimo slyg;2. laisvs atmimo vietoms dl: a) netinkamo elgesio alinimo; b) bendrj nuteistj ir kardomj laikymo slyg; c) sveikatos prieiros paslaug kalintiesiems teikimo;3. psichiatrinei ligoninei dl: a) tramdomj priemoni taikymo; b) garantij priverstinio hospitalizavimo atvejais[footnoteRef:16]. [16: Report to the Lithuanian Government on the visit to Lithuania carried out by the European Committee for the Prevention of Torture and Inhuman or Degrading Treatment or Punishment (CPT) from 27 November to 4 December 2012 [interaktyvus] [irta 2015-01-09]. .]

Pastebtina tai, kad pastarojoje CPT ataskaitoje netinkamas elgesys apima ne tik prievartinio fizinio pobdio policini priemoni taikym, bet ir nepraneim artimiesiems ar giminaiiams apie tariamj sulaikym; specialij priemoni demonstravim; nesudarym slyg advokatams vykdyti savo funkcijas; netinkamas mikrosocialines slygas (materialin buitin aprpinim) policijos aretinse ir laisvs atmimo vietose; garantijas hospitalizuojant. Taigi netinkamas elgesys gali pasireikti vairiomis formomis, i kuri daugelis gali bti ne tyini, o susidaryti dl organizacini neskmi arba nepakankam itekli ar resurs. Taip pat inoma, ypatingas dmesys kreipiamas bet kokius teiginius, kad personalas netinkamai elgiasi su sulaikytaisiais, suimtaisiais ar kaliniais, kas atsispindi 2014 m. CPT ataskaitoje. Be to, CPT yra svarbus net bendras gyvenimo lygis staigose, kuriose bet kokia forma suvaryta asmen judjimo laisv, taip pat juose laikom asmen ir personalo santykiai.Iskirtina ir paymtina, kad Europos mogaus teisi teismas savo praktikoje remiasi CPT ivadomis ir rekomendacijomis[footnoteRef:17], o tai tiesiogiai atspindi CPT veiklos svarb. [17: Pavyzdiui, Byla Savenkovas prie Lietuv (Peticija Nr. 871/02; Sprendimas 18/11/2008) [interaktyvus] [irta 2015-01-09]..]

iauraus, nemoniko, eminanio elgesio ar baudimo laisvs atmimo vietose draudimo aspektai numatyti Europos Tarybos Ministr Komiteto rekomendacijoje R(97)12 dl personalo, susijusio su sankcij ir priemoni vykdymu; Europos Tarybos Ministr Komiteto rekomendacijoje R(98)7 dl etini ir organizacini sveikatos apsaugos aspekt kaljimuose; Europos Tarybos Ministr Komiteto rekomendacijoje R(99)22 dl Kaljim perpildymo ir kaljim populiacijos padidjimo; Europos Tarybos Ministr Komiteto rekomendacijoje Rec(2003)23 dl kaljim administracij nuteistj iki gyvos galvos ir kit ilgam terminui nuteist kalini valdymo; Europos Tarybos Ministr Komiteto rekomendacijoje CM/Rec(2008)11 valstybms narms dl Europos nepilnamei teiss paeidj, kuriems paskirtos sankcijos arba poveikio priemons, taisykli [footnoteRef:18]. [18: Europos Tarybos ir Parlamentines Asamblejosdokumentai [interaktyvus] [irta 2015-01-10]. .]

Europos Tarybos Ministr Komiteto rekomendacijoje Rec(2006)13 valstybms narms dl kardomojo kalinimo taikymo, laikymo slyg ir apsaugos nuo piktnaudiavimo utikrinimo taisykli preambulje nustatyta, kad ios taisykls atspindi vis asmen mogaus teises ir pagrindines laisves, bet labiausiai draudim kankinti ir elgtis nemonikai ar eminaniai, teis teising bylos nagrinjim bei teises laisv ir saugum, pagarb privaiam ir eimos gyvenimui. ios taisykls taikomos visiems asmenims, kurie tariami padar nusikaltim, bet jose numatyti ypatingi reikalavimai, taikomi nepilnameiams ir kitiems itin paeidiamiems asmenims.[footnoteRef:19]16. [19: 16 Ten pat.]

Europos Tarybos Ministr Komiteto rekomendacijos Rec(2006)2 valstybms narms dl Europos kaljim taisykli 81.4. taisykl rekomenduoja, kad Vis darbuotoj parengimo kursas turi numatyti susipainim su tarptautiniais ir regioniniais dokumentais ir normomis mogaus teisi srityje, ypa su Europos mogaus teisi konvencija ir Europos konvencija prie kankinim ir kitok iaur, nemonik ar eminant elges ir baudim, o taip pat su klausimais, susijusiais su Europos kalinimo taisykli taikymu.[footnoteRef:20]. [20: 2006 m. Europos kaljim taisykls [interaktyvus] [irta 2015-01-10]. .]

Paymtina, kad, pavyzdiui, byloje Varnas prie Lietuv[footnoteRef:21] Europos mogaus teisi teismas konstatavs teiss privataus ir eimos gyvenimo gerbim (Konvencijos 8 straipsnio) ir diskriminacijos draudimo (Konvencijos 14 straipsnio) paeidimus, rmsi btent Europos Tarybos Ministr Komiteto rekomendacija Rec(2006)2 valstybms narms dl Europos kaljim taisykli ir CPT 2010 met vizito Lietuvos ataskaita. [21: Byla Varnas prie Lietuv (Peticija Nr. 42615/06; Sprendimas 09/07/2009) [interaktyvus] [irta 2015-01-10]. .]

io skyriaus kontekste pamintinas ir Europos Sjungos Ministr Tarybos pamatinis sprendimas 2002/584/TVR dl Europos areto orderio ir perdavimo tarp valstybi nari tvarkos preambulje nustatyta, kad (13) Joks asmuo neturt bti perkeltas, isistas ar perduotas valstybei, kurioje yra rimtas pavojus, kad jam bus pritaikyta mirties bausm, kankinimai arba kitoks nemonikas ar eminantis elgesys arba bausm.[footnoteRef:22]. [22: Pamatinis sprendimas 2002/584/TVR dl Europos areto orderio ir perdavimo tarp valstybi nari tvarkos. Europos Sjungos 2004 specialusis leidimas,2004-12-30,Nr. 1.]

Apibendrinant rato darbo skyri teigtina, kad Europos Tarybos priimtuose dokumentuose iauraus, nemoniko, eminanio elgesio ar baudimo samprata neatskiriama nuo kankinimo sampratos ir yra bendrojo pobdio, o konkreti iauraus, nemoniko, eminanio elgesio ar baudimo definicija Europos Tarybos teiss aktuose nenustatyta.2. IAURAUS, NEMONIKO, EMINANIO ELGESIO AR BAUDIMO ATRIBOJIMAS NUO KANKINIMO

Kankinimas, kaip sunkiausia nemoniko ir asmens orum eminanio elgesio forma, apibdinamas jau mintoje 1975 m. Jungtini Taut Organizacijos Generalins Asambljos rezoliucijoje. Isamiausias kankinimo apibrimas pateiktas taip pat jau mintoje 1984 m. Jungtini Taut Organizacijos konvencijoje prie kankinim ir kit iaur, nemonik ar eminant orum elges ar baudim. Atsivelgiant pastarj Konvencij galima iskirti iuos kankinimo kaip draudiamo elgesio elementus: 1. stipraus psichinio ar fizinio skausmo ar kanios suklimas; 2. tyinis skausmo ar kanios suklimas; 3. specialaus tikslo siekimas igauti informacij, nubausti ar bauginti; 4. subjektas valstybei atstovaujantis asmuo t. y. vieosios valdios pareignas ar kitas oficialias pareigas einantis asmuo[footnoteRef:23]19. [23: 19 Aisling R. A Guide to the Implementation of Article 3 of the European Convention of Human rights. Human RightsHandbooks, No. 6, 2003. P. 11 - 12 [interaktyvus] [irta 2015-01-11]. .]

R. Aisling teigia, kad pagrindinis kriterijus, kankinim skiriantis nuo iauraus, nemoniko ir eminanio elgesio form, psichinio ar fizinio skausmo arba kanios suklimo intensyvumas, kur apibdina ie poymiai: tstinumas, fizini ir psichini padarini sunkumas, nukentjusiojo lytis, amius ir sveikatos bkl. Pavyzdiui, atlikti panaaus pobdio veiksmai skirtingai vertinami suaugusio sveiko vyro ir moters, nepilnameio, negalaus asmens atvilgiu. Taip pat atsivelgiama vykdymo bd ir metod paprastai kankinimui priskiriami itin iaurs, dideles fizines ir (ar) psichines kanias sukeliantys bdai. Tuo tarpu iaurus, nemonikas arba asmens orum eminantis elgesys ar baudimas veika, kuri pasiymi maesniu asmeniui sukeliamo skausmo ir kanios intensyvumu ir apibdinama kaip tyinis elgesys (neveikimas), sukeliantis stiprias fizines ar psichines kanias, kurios konkreioje situacijoje yra nepateisinamos, taiau savo intensyvumu ir stiprumu neprilygsta kankinimui [footnoteRef:24]19. [24: 19 Ten pat]

Taiau visgi manytina, kad tai subjektyvu ir priklauso nuo aukos tam tikros patirties ir suvokimo. Pavyzdiui, asmeniui, turiniam kriminalins patirties tam tikri teistvarkos pareigno veiksmai (pavyzdiui, pilna asmens krata) gali nesukelti joki emocij, o pirm kart padariusiam nusikalstam veik asmeniui tie patys teistvarkos pareigno veiksmai gali sukelti neigiamus igyvenimus. T. y., kas nepriimtina vienam, toleruotina kito ir atvirkiai. Todl, kada iaurus, nemonikas elgesys ar baudimas tampa kankinimu, nustatyti yra pakankamai sudtinga. Tai priklauso nuo konkretaus mogaus igyvenim ir (ar) jo asmenini savybi, gyvenimo bdo ir pan. Taip pat, pavyzdiui, nemonikas, eminantis elgesys netinkam laikymo slyg aspektu buvo pripaintas byloje Savenkovas prie Lietuv (Peticija Nr. 871/02), kur buvo konstatuotas Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 3 straipsnio paeidimas dl nuteistojo laikymo slyg Lukiki tardymo izoliatoriuje kaljime, kurias takojo pataisos staigos organizavimo ir resurs stokos problemos[footnoteRef:25]15. [25: 15 Ten pat.]

Europos mogaus teisi teismas dar 1978 m. nagrindamas byl Airija prie Jungtin Karalyst[footnoteRef:26], 167 punkte paymjo, kad Penki [kankinimo] bdai buvo taikomi [policijos: stovjimas prie sienos, galvos udengimas, triukmas, neleidimas miegoti ir maisto ir grimo atmimas] apgalvotai ir nenutrkstamai, derinant juos tarpusavyje; tai patyrusiems monms jie sukl jeigu ne kno sualojim, tai bent stiprias fizines ir moralines kanias bei nulm stiprius psichiatrinius sutrikimus apklausos metu. ie bdai yra atitinkamai priskiriami 3 straipsnyje nustatytai nemoniko elgesio kategorijai. Be to, jie yra ir eminantys orum, nes sukl aukoms baims, nerimo ir nepilnavertikumo jausmus, galinius paeminti ir sumenkinti bei palauti j fizin ar moralin pasiprieinim. Siekiant nustatyti, ar ie penki bdai taip pat turt bti vertinami kaip kankinimas, Teismas turi atsivelgti 3 straipsnyje tvirtint skirtum tarp ios ir nemoniko ar orum eminanio elgesio svok. Teismo manymu, is skirtumas kyla i sukelt kani stiprumo, todl atskiriant kankinim ir nemonik ar orum eminant elges, turt suteikti pirmajam terminui ypating atspalv.. [26: Byla Airija prie Jungtin Karalyst (Peticija Nr. 5310/71; Sprendimas 18/01/1978) [interaktyvus] [irta 2015-01-12]. .]

Europos mogaus teisi teismas ioje byloje iskyr ir apibdino draudiamo elgesio tipus: 1. kankinimas smoningas (tyinis) nemonikas elgesys, sukeliantis dideles kanias; 2. nemonikas elgesys arba baudimas dideli moralini ar fizini kani suklimas; 3. eminantis elgesys arba baudimas toks elgesys, kuriuo, aukai sukeliant baims, sielvarto ar nepilnavertikumo jausm, siekiama j eisti, paeminti arba palauti fizin ar moralin pasiprieinim. Taiau eminantis negali bti interpretuojamas tik kaip nemalonus ar nepriimtinas[footnoteRef:27]20. Taigi ie elementai pasiymi tam tikra hierarchija, atsivelgiant draudiamo elgesio sunkum ir iurktum. Kankinim nuo iauraus, nemoniko ir asmens orum eminanio elgesio ar baudimo skiria ypa iurktus paeidimo pobdis ir padariniai asmens fizinei ir psichinei bklei. [27: 20 Ten pat.]

Taip pat Europos mogaus teisi teismas 1998 m. byloje Tekin prie Turkij (Peticija Nr. 22496/93) paymjo, kad blogas elgesys turi siekti minimal sunkumo lyg tam, kad bt patekt 3 straipsnio veikimo sfer. Kitaip tariant, ne visada blogas elgesys bus traktuojamas kaip 3 straipsnio paeidimas. io standarto nustatymas yra reliatyvus; jis priklauso nuo vis bylos aplinkybi tokio elgesio trukm, jo fizinis ar emocinis poveikis, ir, tam tikrais atvejais, aukos lytis, amius bei sveikatos bkl[footnoteRef:28]. [28: Byla Tekin prie Turkij (Peticija Nr. 22496/93; Sprendimas 9/06/1998) [interaktyvus] [irta 2015-01-12]. .]

3. EUROPOS MOGAUS TEISI TEISMO PRAKTIKA DL IAURAUS, NEMONIKO, EMINANIO ELGESIO AR BAUDIMO

Kai kurie autoriai neiskiria Europos mogaus teisi teismo (toliau ETT) ir JTO sprendim bei iaikinim, ir teigia, kad sprendiant i ETT ir kit tarptautini organizacij bei mokslins doktrinos, iurkiausias mogaus teises paeidiantis elgesys yra kankinimas, kuri nuo nemoniko ir asmens orum eminanio elgesio skiria ypa iurktus paeidimo pobdis ir padariniai asmens fiziniam ir psichiniam integralumui[footnoteRef:29]. [29: Nikartas S. Teis nebti kankinamam ir nepatirti iauraus, nemoniko ar eminanio elgesio ar nebti taip baudiamam: probleminiai kalinimo slyg utikrinimo aspektai. Mokslo studija. Teiss institutas, 2013, P. 9 [interaktyvus]. [irta 2015-01-15]. . ]

Taiau kiti autoriai, tarptautins teiss specialistai, paymi ir akcentuoja, kad nagrinjamuoju klausimu mogaus teisi komiteto (toliau TK) ir ETT sprendimai yra labai skirtingi. Pavyzdiui, doc. D. Vitkauskait-Meurice detaliai lygindama regionini ir universali mogaus teisi institucij priimtus sprendimus, pastebi mogaus teisi komiteto ir ETT sprendim (ivad) skirtumus, taip pat paymi, kad jurisprudencijos palyginimas atskleidia, kad regionins ir universaliosios mogaus teisi gynimo institucijos nagrindamos analogikas bylas ((Saadi prie Italij Nr. 37201/06 ir Alzary prie vedij CCPR/C/88/D/1416/2005) kankinimo ir iauraus, nemoniko ar eminanio elgesio ar baudimo draudimo klausimais) akcentuoja skirtingus bylos aspektus[footnoteRef:30]. Taip pat doc. D. Vitkauskait-Meurice paymi, kad TK priimamos lakonikos, palyginti su ETK sprendimais, ivados yra ne kas kita kaip teisinis kompromisas, kurio metu danai konstatuojamas paeidimas, taiau vengiama paeidim aikinimo analizs. Tuo tarpu ET ribose, kur visos (ar didioji dauguma) valstybs remiasi Vakar teiss tradicija, sprendimai yra daug labiau ipltoti. Atsivelgiant tai, kad ETT yra suteikta plati laisv aikinti Konvencijos, kaip gyvo instrumento (angl. living instrument), normas, Teismas savo sprendimais vysto tolesn Teismo jurisprudencij ir pltoja Konvencijos norm aikinim. Dl ios prieasties ETT priimti sprendimai yra daug tikslesni, labiau ipltoti ir juose aikiai vardytos alos kompensavimo priemons, kuri turi laikytis valstyb paeidja. Btent to neretai pasigendama JTO sistemoje.[footnoteRef:31]23. [30: Vitkauskait-Meurice D. Individuali mogaus teisi gynimo galimybs Europos mogaus teisi teisme ir Jungtini Taut mogaus teisi komitete: lyginamasis aspektas // MRU. Socialini moksl studijos, 2012 4 (1), p. 265 266. [interaktyvus]. [irta 2015-01-15]. .] [31: 23 Ten pat, p. 267.]

Byloje Kudla prie Lenkij[footnoteRef:32] ETT paymjo, kad paeminimas ir kentjimas yra danai neivengiamas taikant tam tikras teistas kardomsias ir baudiamsias priemones, bet valstyb turi utikrinti, kad bt garantuota pagarba asmens, kuriam taikomos tokios priemons, mogikajam orumui. Taip pat valstyb turi utikrinti, kad priemons ar bausms vykdymo bdas, metodas iam asmeniui nesukelt kani, kurios viryt neivengiam lygmen, reikalaujam kalinimo praktini poreiki, bei kad bt apsaugoti asmens sveikata ir gerov. [32: Byla Kudla prie Lenkij (Peticija Nr. 30210/96; Sprendimas 26/10/2000) [interaktyvus] [irta 2015-01-15]. .]

Byla, kuri buvo pirmoji nagrinjamuoju klausimu prie Lietuv, tai byla Valainas prie Lietuv[footnoteRef:33]. ioje byloje buvo konstatuota, kad buvo paeistas Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuomet 1998 m. gegus 7 d. atliekant asmens piln krat nuteistajam Valainui, atliekaniam laisvs atmimo bausm tuometinje Pravieniki sustiprintojo reimo pataisos darb kolonijoje, buvo liepta nuogai nusirengti pareigns (moters) akivaizdoje, taip pat ir dl kit veiksm (jam buvo liepta tupti, maistas, kuris jam buvo perduotas monos trumpalaikio pasimatymo metu, buvo patikrintas nemvint pirtini). [33: Byla Valainas prie Lietuv (Peticija Nr. 44558/98; Sprendimas 24/07/2001) [interaktyvus] [irta 2015-01-16]. .]

Byloje Karaleviius prie Lietuv[footnoteRef:34] ETT pripaino, kad kalinimo slygos iauli tardymo izoliatoriuje buvo nesuderinamos su konvencijos 3 straipsniu, kuris draudia bet kok nemonik ar eminant elges bei kankinimus. ETT poiriu, pati izoliatoriaus aplinka ir higienos norm paeidimai jau buvo eminantis elgesys su suimtuoju. V. Karaleviius daugiau negu 3 metus ir vien mnes praleido iauli tardymo izoliatoriuje, o didesn dal to laiko maesnje kaip 2 kv. metr kameroje. Dar pusantr met pareikjas praleido 1,5 kv. metro erdvje i viso 16 kv. metr kameroje su deimia kit moni, su kuriais jis kartu turjo praleisti vis dien: valgyti, miegoti, naudotis tualetu ir pan. ETT pripaino, kad tokios kalinimo slygos paios savaime nra suderinamos su mogaus teisi konvencijos 3 straipsniu. [34: Byla Karaleviius prie Lietuv (Peticija Nr. 53254/99; Sprendimas 07/04/2005) [interaktyvus] [irta 2015-01-16]. .]

Byloje Savenkovas prie Lietuv[footnoteRef:35]15 ETT pripaino, kad laikymo slygos Lukiki tardymo izoliatoriuje kaljime, kur buvo laikomas Savenkovas, prilygo kankinimui ir mogaus orum eminaniam elgesiui. ETT rmsi CPT ataskaita, kad ioje kalinimo staigoje 2000-aisiais asmeniui teko po 1,3 kvadratinio metro kameros ploto. [35: 15 Ten pat.]

Panaioje byloje Mandic ir Jovic prie Slovnij[footnoteRef:36] ir byloje trucl ir kiti prie Slovnij[footnoteRef:37] esm sudar laikymo slygos Liublianos kaljime. ETT konstatavo, kad bausms atlikimo metu kelet mnesi i eils nuteistiesiems teko po 2,7 kvadratinio metro kameros ploto, o vidutin temperatra rugpjio mnes kamerose siek vidutinikai 28 laipsnius. ETT konstatavo, kad paeminimas ir kentjimas virijo ribas, kurios bdingos teistam laisvs atmimo taikymui ir konstatavo iauraus, nemoniko ir eminanio orum elgesio draudimo paeidim. [36: Byla Mandic ir Jovic prie Slovnij (Pareikim Nr. 5774/10 ir 5985/10; Sprendimas 20/10/2011) [interaktyvus] [irta 2015-01-16]. .] [37: Byla trucl ir kiti prie Slovnij (Pareikim Nr.5903/10, 6003/10 ir 6544/10; Sprendimas 20/10/2011) [interaktyvus] [irta 2015-01-16]. .]

Byloje Florea prie Rumunij[footnoteRef:38] ETT nustatyt, kad pareikjas, kuris sirgo chroniku hepatitu ir padidintu arteriniu spaudimu, 2002 2005 met laikotarpyje 9 mnesius buvo laikomas kartu su kitais kaliniais, kuri skaiius kameroje visada svyravo nuo 110 iki 120 asmen, nors pati kamera buvo skirta tik 35 kaliniams. Be to, teismas paymjo, kad niekas negali kelti grsms kalini sveikatai, o pareikjas buvo laikomas kartu su rkaniais kaliniais. ETT konstatavo, kad buvo virytas kalinimo neivengiam kentjim lygis ir pripaino iauraus, nemoniko ir eminanio orum elgesio draudimo paeidim. [38: Byla Florea prie Rumunij (Peticija Nr. 37186/03; Sprendimas 14/09/2010) [interaktyvus] [irta 2015-01-17]. .]

Byloje Ilascu ir kiti prie Moldavij ir Rusij[footnoteRef:39] ETT konstatavo, Europos mogaus teisi ir laisvi apsaugos konvencijos 3 straipsnio paeidim, kadangi Ilascu, Moldavijos opozicijos politikas, kuris buvo nuteistas mirties bausme u terorizm, 8 metus buvo laikomas grietai izoliuotas. 2001 m. mirties bausms nuosprendis (de facto) jam buvo panaikintas, o jis pats paleistas laisv. Taiau teismas paymjo, kad Ilascu buvo laikomas mirtinink kameroje, neturjo joki kontakt su kitais kaliniais, negaudavo joki naujien ar informacijos, kadangi neturjo teiss susirainti, neturjo teiss susitikti su advokatu, eimos nariai negaljo jo reguliariai lankyti, taip pat jam taikydavo kaip bausm neduodavo valgyti, be to, jis buvo laikomas neildomoje kameroje. Tokios slygos kart su sveikatos prieiros paslaug neteikimu, sutrikd jo sveikat. [39: Byla Ilascu ir kiti prie Moldavij ir Rusij (Peticija Nr. 48787/99; Sprendimas 8/7/2004) [interaktyvus] [irta 2015-01-15]. .]

Byloje Mouiselis prie Pranczij[footnoteRef:40] konstatuota, kad buvo paeistas Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 3 straipsnis. ETT nustat, kad Mouiseliui, nuteistajam serganiam mine limfogenine leukemija, atliekant jam chemoterapij ligoninje, jo kojos grandinmis bdavo prirakinamos prie lovos, taip pat antrankiais bdavo prirakinama viena ranka prie lovos. Be to, konvojuojant j i laisvs atmimo vietos ligonin jo kojos visada bdavo surakintos grandinmis. ETT paymjo, kad tokios saugumo priemons neatitiko nuteistojo pavojingumo laipsnio ir yra Konvencijos 3 straipsnio paeidimas, taip pat pabr CPT rekomendacijas dl nuteistj konvojavimo. Be to, ETT i dalies pripaino 3 straipsnio paeidim tuo poiriu, kad nors ir Mouiselis 2001 metais dl ligos ir buvo paleistas i kalinimo vietos (su slyga, kad ts gydym laisvje), taiau iki to laiko pataisos staigos administracija nesim joki veiksm dl Mouiselio perklimo i kaljimo sveikatos prieiros staig ar paleidimo. [40: Byla Mouiselis prie Pranczij (Peticija Nr. 67263/01; Sprendimas 21/05/2003) [interaktyvus] [irta 2015-01-17]. .]

Panaioje byloje Hnafas prie Pranczij[footnoteRef:41] ETT pripaino, kad Pranczija paeid Konvencijos 3 straipsn, nes 86 met nuteistasis ligoninje prie chirurgin operacij konvojaus pareign buvo priritas grandine. ioje byloje ETT paymjo, kad valstybs siekimas utikrinti tinkam nuteistojo sveikatos bkl vertintinas pozityviai, taiau pats io siekio gyvendinimo bdas (prirakinimas grandine) vertintinas kaip iaurus, nemonikas elgesys. [41: Byla Hnafas prie Pranczij (Peticija Nr. 65436/01; Sprendimas 27/11/2003) [interaktyvus] [irta 2015-01-17]. .]

Byloje Nevmerickis prie Ukraina[footnoteRef:42] buvo nustatyta, kad nuo 1997 iki 2000 met jis buvo laikomas sumimo vykdymo vietoje, sumimo vykdymo terminas buvo penkis kartus pratstas, neatsivelgiant tai, kad buvo virytas pats maksimals sumimo taikymo terminas. Nevienkartiniai jo praymai dl sumimo taikymo perirjimo buvo atmesti, dl ko jis pareikdavo apie badavim ir badaudavo. Taiau procesiniai veiksmai tokiais atvejais atliekami nebdavo, o paprasiausiai jis bdavo priverstinai maitinamas (surakinant atrankiais, iiodant ir burnos ertm (skrand) sukiant gumin vamzdel bei supilant maist). ETT pripaino iauraus, nemoniko ir eminanio orum elgesio draudimo paeidim. [42: Byla Nevmerickis prie Ukrain (Peticija Nr. 54825/00; Sprendimas 05/04/2005) [interaktyvus] [irta 2015-01-18]. .]

Byloje Jalloh prie Vokietij[footnoteRef:43] buvo nustatyta, kad jis buvo tariamas prekyba narkotikais ir jo sulaikymo metu jis prarijo kelet paketli su narkotinmis mediagomis. Pareikjas skundsi, kad siekiant iimti narkotines mediagas jis pareign buvo priverstas ligoninje suvartoti medikament (vedant skrand vamzdel), kuris sukelia vmim. Tokiu bdu iimti narkotikai tapo rodymu baudiamojoje byloje. ETT paymdamas neabejotin narkotik blog ir j padarom al, visgi pripaino Konvencijos 3 straipsnio paeidim, kadangi ETT teismo nuomone toks narkotik imimo bdas neabejotinai sukl pareikjui moralinius kentjimus ir real skausm. Taip pat ETT sprendime paminjo, kad reikjo sulaukti kol narkotins mediagos natraliai pasialins i organizmo, kas yra taikoma kit valstybi nari praktikoje kovoje su narkotikais. [43: Byla Jalloh prie Vokietij (Peticija Nr. 54810/00; Sprendimas 11/06/2006) [interaktyvus] [irta 2015-01-19]. .]

Byloje Price prie Jungtin Karalyst[footnoteRef:44] ETT konstatavo, kad 3 straipsnio paeidimas yra galimas net tais atvejais, kai pareikjai neteko patirti tyinio paeminimo, taiau ji dl savo negalios kentjo labiau negu kiti. ETT ioje byloje konstatavo, kad nebuvo joki aikaus ketinimo paeminti ar paniekinti pareikj rodym. Taiau ETT konstatavo, kad u teismo eidim laikyti moter, turini sunki negali (neturini rank ir koj, negalij veimlyje), tokiomis slygomis, kai ji gali pavojingai persialdyti, ar jai gali atsiverti aizdos dl kietos ar per toli esanios lovos, ir kai ji nepajgia nueiti tualet ar laikytis higienos be didiausi sunkum, yra iaurus, orum eminantis elgesys, kuris prietarauja Konvencijos 3 straipsniui. Price vien nakt praleido policijos aretinje ir dvi paras kaljimo kameroje, kur atlikti gamtinius reikalus jai paddavo priirtojai vyrai. Todl ioje byloje ETT pripaino minto straipsnio paeidim. [44: Byla Price prie Jungtin Karalyst (Peticija Nr. 33394/96; Sprendimas 10/07/2001) [interaktyvus] [irta 2015-01-20]. .]

Byloje Keenan prie Jungtin Karalyst[footnoteRef:45] ETT svarstydamas, ar moni su proto negalia gydymas ar baudimas yra suderinamas su 3 straipsnio kriterijais, padar ivad, kad tam tikrais atvejais vertinant turi bti atsivelgiama asmens paeidiamum ir nesugebjim aikiai ar i viso pasisksti, kaip j veikia konkretus gydymas. Keenan buvo diagnozuota izofrenija, saviudiki jausmai ir depresija. 4 mnesi bausms atlikimo kalinimo staigoje metu, jis buvo patalpintas izoliuot kamer baudiamajame korpuse ir negavo jokios tinkamos medicinins prieiros. Jis nusiud (pasikor). ETT nustat 3 straipsnio paeidimus dl prieiros ir inojimu pagrsto psichiatrinio vertinimo bei gydymo kaljime stokos bei 7 dien izoliavimo, kuris galjo sukelti Keenan moralin pasiprieinim, ir kuris, ETT manymu, buvo nesuderinamas su nustatytais asmen su proto negalia gydymo kriterijais. ioje byloje ETT paymjo, kad asmens su proto negalia gydymas gali bti nesuderinamas su 3 straipsnyje nustatytais pagrindiniais mogikojo orumo apsaugos kriterijais, nors tas asmuo gali negalti ar bti nepajgus nurodyti konkrei blog padarini, taip pat ioje byloje buvo konstatuotas Konvencijos 2 straipsnio (teiss gyvyb) paeidimas. [45: Byla Keenan prie Jungtin Karalyst (Peticija Nr. 27229/95; Sprendimas 03/04/2001) [interaktyvus] [irta 2015-01-21]. .]

Byloje Renolde prie Prancuzij[footnoteRef:46] buvo nagrinjamas suimtojo, turinio psichikos sutrikim, saviudybs klausimas sumimo vykdymo metu. ioje byloje buvo konstatuotas Konvencijos 2 straipsnio (teiss gyvyb) paeidimas (valstyb neutikrino pozityvios pareigos apsaugoti suimtojo gyvyb). Taiau ypa ETT buvo nustebs tuo, kad akivaizdi psichikos sutrikim turinio suimtojo, kuris prie tai jau buvo bands nusiudyti, perklimo klausimas psichiatrin ligonin net nebuvo svarstomas. Prieingai, po neskmingo bandymo nusiudyti prajus 3 dienoms jam buvo paskirta drausmin nuobauda udarymas 45 paroms baudos izoliatori (be teiss soc. ryius su kitais suimtaisiais), kur jis ir nusiud. ETT vienbalsiai konstatavo Konvencijos 3 straipsnio paeidim bei pabr, kad kaliniams turintiems psichikos sutrikim turi bti skiriamas ypatingas dmesys. [46: Byla Renolde prie Prancuzij (Peticija Nr. 5608/05; Sprendimas 16/10/2008) [interaktyvus] [irta 2015-01-22]. .]

Pamintina ir tai, kad pastaruoju metu pasitaik reali atvej kuomet Lietuvai i kit Europos Sjungos valstybi pagal Europos areto order buvo neperduoti i valstybi pilieiai, kurie padar nusikalstamas veikas Lietuvoje, motyvuojant tuo, kad Lietuvoje jie bus laikomi nemonikomis ir mogaus orum eminaniomis slygomis[footnoteRef:47]. Be to, Konvencijos 3 straipsnis aktualus ir pabgli teiss poiriu, kadangi asmenims, kuriems isiuntimo atveju grst kankinimas, nemonikas ar orum eminantis elgesys, suteikia papildom apsaug nuo isiuntimo toki valstyb. Taiau dl ribotos io darbo apimties detaliau pabgli teiss klausim nenagrinsime. [47: Court rules extradition would breach article 3 of the european convention on human rights. Summary of Judgment [interaktyvus] [irta 2015-01-23]. .]

4. JT MOGAUS TEISI KOMITETO PRAKTIKA DL IAURAUS, NEMONIKO, EMINANIO ELGESIO AR BAUDIMO

Nagrinjant TK praktik pirmiausiai dert paminti, kad dl daugumos praneim susijusi su JTO valstybi nari baudiamosiomis justicijomis ir (ar) penitencinmis sistemomis visada paprastai konstatuojami Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto 10 straipsnio paeidimai (Su visais asmenimis, kuriems atimta laisv, turi bti elgiamasi humanikai ir gerbiant prigimtin mogaus asmenybs orum....; ...Penitenciarinje sistemoje nuteistiesiems numatomas toks reimas, kurio pagrindinis tikslas yra j pataisa ir socialinis peraukljimas...). Pavyzdiui, dl praneimo Wolfas prie Panam[footnoteRef:48] TK buvo nustatytas Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto 10 straipsnio paeidimas, o ne 7 straipsnio, kadangi pranejas bdamas kaltinamuoju buvo laikomas kartu su nuteistaisiais laisvs atmimu, be to, buvo netinkamos materialins buitins slygos. Tam, kad bt konstatuotas Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto 7 straipsnio paeidimas (iaurus, nemonikas ar eminantis elgesys ar baudimas arba kankinimas) TK nagrindamas praneim turi nustatyti ir tam tikras sunkinanias aplinkybes[footnoteRef:49]. [48: Wolfas prie Panam (Praneimas 289/1988) [interaktyvus] [irta 2015-02-05]. .] [49: Report of the Human Rights Committee. Fifty-ninth session Supplement No. 40 (A/59/40) [interaktyvus] [irta 2015-02-05]. .]

Iskirtina ir tai, kad dar 1992 met TK Specialiame praneime Nr. 20 paminjo, kad kiekvienu individualiu atveju nebtina konkreiai apibrti kas btent buvo paeista ar buvo taikomas iaurus ar nemonikas ar eminantis elgesys, ar baudimas, ar kankinimas bei nustatinti ar apibrti konkreias ribas tarp i padaryt veiksm, o utenka to, kad patys gyvendinti veiksmai patenka Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto 7 straipsn[footnoteRef:50]. [50: Human Rights Committee, General Comment 20, Article 7 (Forty-fourth session, 1992) [interaktyvus] [irta 2015-02-05]. ]

TK nagrindamas praneim Portorealas prie Dominikos Respublik[footnoteRef:51] nustat, kad Portorealas kalinimo laikotarpiu laisvs atmimo vietoje 50 valand buvo laikomas 20 metr ilgio ir 5 metr ploio patalpoje (paskirstymo kameroje) kartu su kitais 125 kaliniais su kuriais jis kartu turjo praleisti vis t laik. ioje kameroje dl jos masinio perpildymo nebuvo joki slyg miegui ar kitokiam poilsiui, vis t laik visiems faktikai realiai reikjo stovti, o nuteistieji nordami nors truput pailsti, turjo sdti ant savo paties ir kit nuteistj ekskrement. Be to, Portorealui paros bgyje nebuvo suteiktas maitinimas ir geriamasis vanduo. TK ivadoje nustat iaur, nemonik, mogaus orum eminant elges ir konstatavo Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto 7 ir 10 straipsni paeidimus. [51: Portorealas prie Dominikos Respublik (Praneimas 188/84) [interaktyvus] [irta 2015-02-05]. .]

TK nagrindamas praneim Mukong prie Kamern[footnoteRef:52] nustat, kad Mukung laisvs atmimo vietoje dvejus metus buvo laikomas iauriomis, nemonikomis, mogaus orum eminaniomis slygomis (netinkamos materialins buitins slygos), jo atvilgiu sistemingai buvo taikomas pavienis (izoliuotas) kalinimas, taip pat jam nuolat buvo grasinama, kad jis nebus maitinamas ir bus atimta galimyb kameroje savarankikai manktintis (o kartais tai bdavo realizuojama), grasinama fiziniu susidorojimu ir net mirtimi. TK ivadoje nustat Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto 7 ir 10 straipsni paeidimus. [52: Mukong prie Kamern (Praneimas 458/91) [interaktyvus] [irta 2015-02-06]. .]

Nemonikas, mogaus orum eminantis ir iaurus elgesys TK ivadose taip pat buvo nustatytas dl praneimo Birindva, Tesikedi prie Zair[footnoteRef:53] ir dl praneimo Miha prie Pusiaujo Gvinj[footnoteRef:54]. TK ivadose nustat, kad laisvs atmimo vietose kalintiems asmenims kelet kart sistemingai buvo neduodama valgyti ir atsigerti. TK ivadoje nustat Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto 7 ir 10 straipsni paeidimus dl iauraus, nemoniko, eminanio elgesio. [53: Birindva, Tesikedi prie Zair (Praneimas 242/1987) [interaktyvus] [irta 2015-02-06]. .] [54: Miha prie Pusiaujo Gvinj (Praneimas 414/1990) [interaktyvus] [irta 2015-02-06]. .]

Dl praneimo Veisman ir Lanza prie Urugvaj[footnoteRef:55] TK ivadoje konstatavo iaur, nemonik ir eminant elges ir baudim ir kankinim. Ivadoje buvo konstatuota, kad ios kalins patyr iaur, nemonik ir eminant elges ir baudim, kadangi j atvilgiu buvo taikomas elektrookas, periodikai jos buvo pakabinamos u rank, be to, j galvos bdavo panardinamos purvin vanden iki jos prarasdamos gebjim kvpuoti (jos buvo skandinamos siekiant pasiekti tam tikrus valstybinius politinius tikslus). Dl io Veisman ir Lanza praneimo TK ivadoje konstatavo Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto 7 straipsnio paeidim. [55: Veisman ir Lanza prie Urugvaj (Praneimas 8/77) [interaktyvus] [irta 2015-02-06]. .]

Dl praneimo Braunas prie Jamaik[footnoteRef:56] TK ivadoje nustat, kad nuteistasis sergantis astma, buvo laikomas iauriomis, nemonikomis ir mogikj orum eminaniomis slygomis, o btent, jam kameroje itisas 23 valandas per par bdavo nesuteikiamas patalyn ir iuinys, pastarasis buvo iduodamas tik valandai. Taip pat jis buvo laikomas antisanitarinmis slygomis, kameroje nebuvo ventiliacijos ir apvietimo, galimybs manktintis, serganiajam atitinkamo maitinimo ir varaus geriamojo vandens, nebuvo suteiktos tinkamos sveikatos prieiros paslaugos. Be to, jo asmeniniai daiktai ir medikamentai buvo sunaikinti priirtoj, o prasidjus astmos priepuoliams Braunui nebuvo suteikta savalaik, btina ir tinkama medicinin pagalba. Labai panas ir vos neidentiki Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto paeidimai TK buvo nustatyti ir dl praneimo Deidrickas prie Jamaik[footnoteRef:57]. TK ivadoje nustat Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto 7 ir 10 straipsni paeidimus. [56: Braunas prie Jamaik (Praneimas 775/97) [interaktyvus] [irta 2015-02-06]. . ] [57: Deidrickas prie Jamaik (Praneimas 619/95) [interaktyvus] [irta 2015-02-07]. .]

Nemonikas, mogaus orum eminantis ir iaurus elgesys TK ivadoje taip pat buvo nustatytas dl praneimo Campos prie Peru[footnoteRef:58]. TK ivadose nustat, kad laisvs atmimo vietoje kaljusiam Kampos buvo taikomas ilgalaikis pavienis izoliuotas kalinimas, kuris tssi daugiau nei trejus metus. Nuteistasis laisvs atmimo bausms laikotarpiu itysus trejus metus neturjo joki kontakt su kitais kaliniais, negaudavo joki naujien ar informacijos, kadangi neturjo teiss susirainti, neturjo teiss susitikti su advokatu, eimos nariai neturjo galimybs jo lankyti, be to, iniasklaidos atstovai ufiksavo j sdint narve ir tai buvo pavieinta. TK dl Campos praneimo ivadoje konstatavo Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto 10 straipsnio ir 7 straipsnio paeidimus. [58: Campos prie Per (Praneimas 775/97) [interaktyvus] [irta 2015-02-07]. .]

Iskirtina, kad TK nagrindamas Quinteros praneim prie Urugvaj[footnoteRef:59] paymjo, kad paeidimo auka gali bti ir asmuo, kur tiesiogiai nebuvo nukreiptas teiss paeidimas. is praneimas buvo susijs su Quinteros pagrobimu, kankinimu ir iauriu nemoniku elgesiu, ilgalaikiu kalinimu, kuriuos vykd Urugvajaus saugumo tarnybos. TK ivadoje nustat Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto 7 straipsnio paeidim ne tik Quinteros atvilgiu, bet ir jos motinos, kuri btent ir kreipsi savo ir dukters vardu JT mogaus teisi komitet. Ivadoje nustatyta, kad Quinteros motina taip pat patyr didelias kanias, nerim ir stres (moralin traum), kuriuos sukl neaikus, paslaptingas, nesuvokiamas ir ilgalaikis dukters dingimas. [59: Quinteros prie Urugvaj (Praneimas 107/81) [interaktyvus] [irta 2015-02-07]. .]

Panaus sprendimas buvo priimtas ir dl edko prie Baltarusij[footnoteRef:60] praneimo, kadangi valstybins valdios atstovai net neinformavo edko motinos ir artimj apie tai, kad jam buvo vykdyta mirties bausm. Buvo nesuteikta apskritai jokia informacija kada ir kur jam buvo vykdyta mirties bausm, taip pat buvo atsisakyta iduoti jo palaikus bei nebuvo pateikta jokia informacija kur palaidotas jos snus. TK ivadoje nustat Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto 7 straipsnio paeidim ir paymjo, kad motina ir artimieji patyr dideles, tstines moralines kanias ir dvasinius igyvenimus. [60: edko prie Baltarusij (Praneimas 886/99) [interaktyvus] [irta 2015-02-08]. .]

Nemonikas, mogaus orum eminantis ir iaurus elgesys TK ivadoje taip pat buvo nustatytas dl praneimo C. prie Australij[footnoteRef:61]. TK ivadoje nustat, kad pranejas, turintis psichikos sutrikim nepateisinamai ilgai (2 metus) buvo laikomas migracijos stovykloje nagrinjant jo praym dl prieglobsio Australijoje suteikimo, nors apie jo sveikatos problemas buvo inoma i pradi. Laikotarpis praleistas migracijos stovykloje tik pablogino jo sveikatos bkl, o valstyb nesim savalaiki priemoni dl jo paleidimo i ios staigos ir tinkam sveikatos prieiros paslaug suteikimo, be to, Australija nepaisant savo sipareigojim utikrinti pranejui pabglio status dl jo religinio persekiojimo, visgi prim sprendim dl jo isiuntimo Iran. TK ivadoje konstatavo Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto 7 ir 10 straipsni paeidimus. [61: C. prie Australij (Praneimas 900/99) [interaktyvus] [irta 2015-02-08]. .]

Praneimo Kesmatulla prie Rusij[footnoteRef:62] esm buvo ta, kad pranejas Khakdaras Kesmatulla, ilgai gyvenantis Rusijos Federacijoje ir buvusioje Soviet Sjungoje, 1981 1985 metais kariavo u Soviet Sjung Afganistane, 1989 1997 metais moksi Leningrado valstybinio universiteto urnalistikos Fakultete, jo mona Rusijos piliet. 2003 metais Rusijos rajono teismas pripaino, kad jis paeid migracijos taisykles ir privalo palikti Rusijos Federacij. Taiau pranejas negaljo sugrti Afganistan dl realaus nemoniko, mogaus orum eminanio, iauraus elgesio ir kankinimo pavojaus ir padav pareikim dl laikinio prieglobsio suteikimo. Rusijos Migracijos tarnyba jo praym atmet, taiau teismas patenkino jo praym. Visgi 2009 metais Migracijos tarnyba neprats leidimo gyventi Rusijos Federacijoje ir pranejo bylinjimasis buvo neskmingas. TK dl Kesmatula prie Rusij praneimo padar ivad, kad jo isiuntimas i Rusijos Federacijos Afganistan paeist Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto 7 straipsn, kadangi tokiu atveju jis tapt potencialia auka. [62: Kesmatulla prie Rusij (Praneimas 2126/2011) [interaktyvus] [irta 2015-02-08]. .]

Btina paminti ir tam tikrus TK savarankikus praneimus apie padt mogaus teisi apsaugos srityje atskirose valstybse. Pavyzdiui, 2006 metais TK Praneimo apie padt Jungtinse Amerikos Valstijose[footnoteRef:63] (toliau JAV) 34 paragrafe rekomendavo JAV, kad nei vienas nuteistasis vaikas daugiau nebt kalintas iki gyvos galvos be galimybs bti lygtinai paleistam i pataisos staigos, nes tai yra Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto 24 straipsnio ir 7 straipsnio paeidimas, o JAV priimti tokie nuosprendiai turi bti nedelsiant perirti ir pakeisti. io praneimo 33 paragrafe TK taip pat paymjo, kad apskritai nepriimtina, jog nuteistajai moteriai kalinimo staigoje gimdymo metu naudojamos grandins, kas paeidia Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto 7 ir 10 straipsnius. Praneimo 14 paragrafe TK paymjo, kad JAV vykdyti tardymo veiksmai kalintj karo belaisvi atvilgiu Gvantanamos, Afganistano, Irako ir kituose kaljimuose, ir toki veiksm pasekms yra visikai nepriimtinos ir paeidia ne tik Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto 7 straipsn, bet ir 6 straipsn (teis gyvyb). Be to, iame TK praneime kritikuojamas mirties bausms galiojimas atskirose JAV valstijose ir paymimas tam tikr jos gyvendinimo bd nepriimtinumas. [63: 2006 m. JT mogaus teisi komiteto Praneimas apie padt JAV [interaktyvus] [irta 2015-02-08]. .]

IVADOS

1. mogaus teis nepatirti iauraus, nemoniko ar eminanio orum elgesio ar tokio baudimo, yra absoliuti teis, kuri nustatyta JTO ir Europos Tarybos priimtuose teiss aktuose bei, kuri saugo tarptautins mogaus teisi apsaugos institucijos. 2. iauraus, nemoniko, eminanio elgesio ar baudimo samprata daugumoje JTO priimt teiss akt yra neatskiriama nuo kankinimo sampratos arba patenka kankinimo definicij, taiau dvejuose JTO priimtose rekomendacijose yra konkreiai nustatyta, kaip dert suprasti ir interpretuoti termin. Tuo tarpu Europos Tarybos priimtuose teiss aktuose iaurus, nemonikas, eminantis elgesys ar baudimas neatskiriamas nuo kankinimo, o pati samprata konkreiai nenustatyta. Taiau ETT savo praktikoje pakankamai plaiai interpretuoja i samprat. 3. Pagrindinis kriterijus, kankinim skiriantis nuo iauraus, nemoniko ir asmens orum eminanio elgesio ar baudimo yra ypatingai iurktus paeidimo pobdis ir padariniai asmens fizinei ir psichinei bklei. Atribojimo nustatymas yra reliatyvus, kadangi priklauso nuo visumos aplinkybi tokio elgesio trukms, jo fizinio ar emocinio poveikio, ir, tam tikrais atvejais, aukos lyties, amiaus bei sveikatos bkls ir kit aplinkybi.4. ETT savo praktikoje iaur, nemonik, eminant elges ar baudim interpretuoja labai plaiai ir j konstatavo dl: a) pavienio kalinimo ir jo slyg (byloje Ilascu ir kiti prie Moldavij ir Rusij); b) kaljim perpildymo ir kaljim populiacijos (Karaleviius prie Lietuv; Savenkovas prie Lietuv; Mandic ir Jovic prie Slovnij; trucl ir kiti prie Slovnij); c) priverstinio maitinimo bdo (byloje Nevmerickis prie Ukraina); d) priverstins medicinins intervencijos (byloje Jalloh prie Vokietij); e) higienini laikymo slyg (byloje Florea prie Rumunij); f) pilnos asmens kratos atlikimo tvarkos (byloje Valainas prie Lietuv); g) tinkamos medicinins pagalbos nesuteikimo (byloje Mouiselis prie Pranczij); h) konvojavimo tvarkos (bylose Hnafas prie Pranczij; Mouiselis prie Pranczij); i) elgesio su asmenimis, turiniais fizin negali (byloje Price prie Jungtin Karalyst); j) elgesio su asmenimis, turiniais psichin negali (bylose Keenan prie Jungtin Karalyst; Renolde prie Prancuzij).5. Negalima nepritarti mokslinink nuomonei, kad ETT priimti sprendimai yra labiau ipltoti, detalizuoti ir tikslesni nei TK ivados. Taiau TK laikosi nuomons, kad kiekvienu atveju nebtina konkreiai apibrti kas btent buvo paeista, o utenka tik to, kad padaryti veiksmai patenka Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto 7 straipsnio dispozicij.6. iaur, nemonik, eminant elges ar baudim draudia ne tik JTO ir Europos Tarybos priimti teiss aktai, bet ir Europos Sjungos priimti teiss aktai ir praktikoje jau pasitaik atvej, kai Lietuvai i kit Europos Sjungos valstybi pagal Europos areto order buvo neperduoti i valstybi pilieiai, kurie padar nusikalstamas veikas Lietuvoje, motyvuojant tuo, kad Lietuvoje jie bus laikomi nemonikomis ir mogaus orum eminaniomis slygomis. NAUDOTOS LITERATROS SRAAS

I. Tarptautiniai teiss aktai ir j rinkiniai

1. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija. Valstybs inios,1995-05-16,Nr. 40-987.2. Europos konvencij prie kankinim ir kitok iaur, nemonik ar eminant elges ir baudim. Valstybs inios,1998-10-02,Nr. 86-2393.3. Tarptautinis pilietini ir politini teisi paktas. Valstybs inios,2002-08-02,Nr. 77-3288.4. Konvencija prie kankinim ir kitok iaur, nemonik ar eminant elges ar baudim. Valstybs inios,2006-07-22,Nr. 80-3141.5. Pamatinis sprendimas 2002/584/TVR dl Europos areto orderio ir perdavimo tarp valstybi nari tvarkos. Europos Sjungos 2004 specialusis leidimas,2004-12-30,Nr. 1.6. Visuotin mogaus teisi deklaracija. Valstybs inios, 2006-06-17, Nr. 68-2497.7. JTO deklaracija Dl vis asmen apsaugos nuo kankinimo ir kitokio iauraus, nemoniko ar eminanio elgesio ar baudimo [interaktyvus] [irta 2015-01-03]. .8. Teistvarkos apsaugos pareign elgesio kodeksas [interaktyvus] [irta 2015-01-04]. .9. Standartins minimalios elgesio su kaliniais taisykls [interaktyvus] [irta 2015-01-04]. 10. Medicinos etikos principuose dl sulaikyt ir kalinam asmen apsaugos nuo kankinim ir kitokio iauraus, nemoniko ar eminanio elgesio ar baudimo [interaktyvus] [irta 2015-01-06]. . 11. Standartinse minimaliose nepilnamei teisenos gyvendinimo taisyklse (Pekino taisyklse) [interaktyvus] [irta 2015-01-06]. .12. Nepilnamei nusikalstamumo prevencijos gairse (Rijado gairse) [interaktyvus] [irta 2015-01-06]. .13. Nepilnamei, i kuri atimta laisv, apsaugos taisyklse (Havanos taisyklse) [interaktyvus] [irta 2015-01-06]. .14. Nepilnamei justicijos administravimo gairs [interaktyvus] [irta 2015-01-06]. .15. Europos Tarybos ir Parlamentines Asamblejosdokumentai [interaktyvus] [irta 2015-01-10]. .16. Europos kaljim taisykls [interaktyvus] [irta 2015-01-10]. .

II. Europos mogaus teisi teismo sprendimai1. Byla Savenkovas prie Lietuv (Peticija Nr. 871/02; Sprendimas 18/11/2008) [interaktyvus] [irta 2015-01-09]..2. Byla Varnas prie Lietuv (Peticija Nr. 42615/06; Sprendimas 09/07/2009) [interaktyvus] [irta 2015-01-10]. .3. Byla Airija prie Jungtin Karalyst (Peticija Nr. 5310/71; Sprendimas 18/01/1978) [interaktyvus] [irta 2015-01-12]. .4. Byla Tekin prie Turkij (Peticija Nr. 22496/93; Sprendimas 9/06/1998) [interaktyvus] [irta 2015-01-12]. .5. Byla Kudla prie Lenkij (Peticija Nr. 30210/96; Sprendimas 26/10/2000) [interaktyvus] [irta 2015-01-15]. .6. Byla Valainas prie Lietuv (Peticija Nr. 44558/98; Sprendimas 24/07/2001) [interaktyvus] [irta 2015-01-16]. .7. Byla Karaleviius prie Lietuv (Peticija Nr. 53254/99; Sprendimas 07/04/2005) [interaktyvus] [irta 2015-01-16]. .8. Byla Mandic ir Jovic prie Slovnij (Pareikim Nr. 5774/10 ir 5985/10; Sprendimas 20/10/2011) [interaktyvus] [irta 2015-01-16]. .9. Byla trucl ir kiti prie Slovnij (Pareikim Nr.5903/10, 6003/10 ir 6544/10; Sprendimas 20/10/2011) [interaktyvus] [irta 2015-01-16]. .10. Byla Florea prie Rumunij (Peticija Nr. 37186/03; Sprendimas 14/09/2010) [interaktyvus] [irta 2015-01-17]. .11. Byla Ilascu ir kiti prie Moldavij ir Rusij (Peticija Nr. 48787/99; Sprendimas 8/7/2004) [interaktyvus] [irta 2015-01-15]. .12. Byla Mouiselis prie Pranczij (Peticija Nr. 67263/01; Sprendimas 21/05/2003) [interaktyvus] [irta 2015-01-17]. .13. Byla Hnafas prie Pranczij (Peticija Nr. 65436/01; Sprendimas 27/11/2003) [interaktyvus] [irta 2015-01-17]. .14. Byla Nevmerickis prie Ukrain (Peticija Nr. 54825/00; Sprendimas 05/04/2005) [interaktyvus] [irta 2015-01-18]. .15. Byla Jalloh prie Vokietij (Peticija Nr. 54810/00; Sprendimas 11/06/2006) [interaktyvus] [irta 2015-01-19]. .16. Byla Price prie Jungtin Karalyst (Peticija Nr. 33394/96; Sprendimas 10/07/2001) [interaktyvus] [irta 2015-01-20]. .17. Byloje Keenan prie Jungtin Karalyst (Peticija Nr. 27229/95; Sprendimas 03/04/2001) [interaktyvus] [irta 2015-01-21]. .18. Byla Renolde prie Prancuzij (Peticija Nr. 5608/05; Sprendimas 16/10/2008) [interaktyvus] [irta 2015-01-22]. .

III. Jungtini Taut mogaus teisi komiteto ivados ir specials praneimai.1. Wolfas prie Panam (Praneimas 289/1988) [interaktyvus] [irta 2015-02-05]. .2. Report of the Human Rights Committee. Fifty-ninth session Supplement No. 40 (A/59/40) [interaktyvus] [irta 2015-02-05]. .3. Human Rights Committee, General Comment 20, Article 7 (Forty-fourth session, 1992) [interaktyvus] [irta 2015-02-05]. .4. Portorealas prie Dominikos Respublik (Praneimas 188/84) [interaktyvus] [irta 2015-02-05]. .5. Mukong prie Kamern (Praneimas 458/91) [interaktyvus] [irta 2015-02-06]. .6. Birindva, Tesikedi prie Zair (Praneimas 242/1987) [interaktyvus] [irta 2015-02-06]. .7. Miha prie Pusiaujo Gvinj (Praneimas 414/1990) [interaktyvus] [irta 2015-02-06]. .8. Veisman ir Lanza prie Urugvaj (Praneimas 8/77) [interaktyvus] [irta 2015-02-06]. .9. Braunas prie Jamaik (Praneimas 775/97) [interaktyvus] [irta 2015-02-06]. . 10. Deidrickas prie Jamaik (Praneimas 619/95) [interaktyvus] [irta 2015-02-07]. .11. Campos prie Per (Praneimas 775/97) [interaktyvus] [irta 2015-02-07]. .12. Quinteros prie Urugvaj (Praneimas 107/81) [interaktyvus] [irta 2015-02-07]. .13. edko prie Baltarusij (Praneimas 886/99) [interaktyvus] [irta 2015-02-08]. .14. C. prie Australij (Praneimas 900/99) [interaktyvus] [irta 2015-02-08]. .15. Kesmatulla prie Rusij (Praneimas 2126/2011) [interaktyvus] [irta 2015-02-08]. .16. 2006 m. JT mogaus teisi komiteto Praneimas apie padt JAV [interaktyvus] [irta 2015-02-08]. .

IV. CPT ataskaitos1. Documents and Visits. Europos komiteto prie kankinim ir kitok iaur, nemonik ar eminant elges ir baudim ataskaitos [interaktyvus] [irta 2015-01-08]. . 2. Report to the Lithuanian Government on the visit to Lithuania carried out by the European Committee for the Prevention of Torture and Inhuman or Degrading Treatment or Punishment (CPT) from 27 November to 4 December 2012 [interaktyvus] [irta 2015-01-09]. .3. Stellungnahme des Schweizerischen Bundesrates zum Bericht des Europischen Ausschusses zur Verhtung von folter und unmenschlicher oder erniedrigender Behandlung oder Strafe (CPT) ber dessen besuch in der Schweiz vom 5. 15. Februar 2001 [interaktyvus] [irta 2015-01-08]. .

V. Specialioji literatra

1. Aisling R. A Guide to the Implementation of Article 3 of the European Convention of Human rights. Human Rights Handbooks, No. 6, 2003. P. 11 - 12 [interaktyvus] [irta 2015-01-11]. .2. Court rules extradition would breach article 3 of the european convention on human rights. Summary of Judgment [interaktyvus] [irta 2015-01-23]. .3. Mesonien S. Teisiniai lyginamieji lygtinio paleidimo i pataisos staig aspektai. MRU mokslo darbai. Jurisprudencija, 2006, Nr. 5 (83), P. 74 [interaktyvus] [irta 2015-01-07]. .4. Nikartas S. Teis nebti kankinamam ir nepatirti iauraus, nemoniko ar eminanio elgesio ar nebti taip baudiamam: probleminiai kalinimo slyg utikrinimo aspektai. Mokslo studija. Teiss institutas, 2013, P. 9 [interaktyvus]. [irta 2015-01-15]. . 5. Vitkauskait-Meurice D. Individuali mogaus teisi gynimo galimybs Europos mogaus teisi teisme ir Jungtini Taut mogaus teisi komitete: lyginamasis aspektas // MRU. Socialini moksl studijos, 2012 4 (1), p. 265 266. [interaktyvus]. [irta 2015-01-15]. .6. Rato darb raymo tvarka MRU [interaktyvus]. [irta 2015-01-03]. .7. Rato darb metodiniai patarimai [interaktyvus]. [irta 2015-01-03].

Pastaba. Nuorodos teiss aktus, literatr, tarptautini organizacij praktik ir interneto tinklapius paskutin kart buvo patikrintos ir atnaujintos 2015 vasario 9 d.