Upload
others
View
5
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
1
merab vaCnaZe, vaxtang guruli
ruseTis eklesiis istoria
(saleqcio kursi)
nawili meore
1801-1900
gamomcemloba ,,universali” Tbilisi
2009
2
saleqcio kursSi gaSuqebulia marTlmadidebluri eklesiis istoria XIX
saukuneSi.
redaqtori prof. giorgi papuaSvili
avtorebisgan
,,ruseTis eklesiis istoriis” saleqcio kursis meore nawili moicavs XIX
saukunes. zogierTi sakiTxis ganxilvam moiTxova mokled SevxebodiT XVIII saukunis
sakiTxebsac (petre I-is, ekaterine II-isa da sxva imperatorebis saeklesio politikas).
winaaRmdeg SemTxvevaSi, mkiTxvels gauWirdeboda improcesebis gaazreba, romelsac adgili
hqonda ruseTis eklesiaSi XIX sauuneSi. naSromSi ZiriTadi yuradReba gadatanilia ruseTis
saimperatoro karisa (imperatorebi aleqsandre I, nikoloz I, aleqsandre II, aleqsandre III)
saeklesio politikaze, ruseTis eklesiis uwmidesi sinodis saeklesio moRvaweobaze,
ruseTis eklesiaSi gatarebul reformebze, ruseTis eklesiis urTierTobaze romis
kaTolikur, uniatur da protestantul eklesiebTan, ruseTis teritoriaze mcxovreb
araqristian xalxebTan. calke Tavi eZRvneba saqarTvelosa da ruseTis eklesiebis
urTierTobas, saqarTvelos samociqulo marTlmadidebeli eklesiis avtokefaliis gauqmebas.
calke Tavadaa warmodgenili ruseTis eklesiis saganmanaTleblo kerebis istoria.
prof. merab vaCnaZe
prof. vaxtang guruli
3
Tavi pirveli. ruseTis marTlmadidebeli
eklesiis uwmidesi sinodi
aleqsandre I-is mefobis periodSi (1801-1825)
XIX saukunis damdegs imperator aleqsandre I-is (1801-1825) mier
gatarebuli reformebi eklesiasac Seexo. imperatoris uaxloesi Tanamoazre da
reformebis Semoqmedi iyo mixeil speranski (1772-1839). mixeil speranski saeklesio
wodebidan iyo da amdenad kargad icnobda ruseTis eklesiaSi Seqmnil viTarebas,
sasuliero wodebis mdgomareobas. mniSvnelovani iyo isic, rom mixeil speranskis
sasuliero ganaTleba hqonda miRebuli _ swavlobda jer vladimiris, Semdeg ki
peterburgis sasuliero seminariebSi. aleqsandre I-is TanamoazreTa wreSi (viqtor
kuCubei, pavle stroganovi, nikoloz novosilcevi, adam Cartoricki). mixeil
speranskis iniciativiT ixileboda samRvdeloebis ganaTlebis donis amaRlebisa da
materialuri uzrunvelyofis gaumjobesebis sakiTxi. am sakiTxze proeqtis momzadeba
Tavad mixeil speranskis hqonda davalebuli.
1803 wels ruseTis eklesiis uwmidesi sinodis ober-prokurorad dainiSna
imperatoris bavSvobis megobari da misi ndobiT aRWurvili piri a.n. golicini. axali
ober-prokurori ar iyo eklesiuri adamiani. igi eklesiisa da rwmenis sakiTxs XVIII
saukunis ganmanaTleblobis poziciidan uyurebda, erT xans sxvadasxva religiur
seqtebsac ki mfarvelobda. cxadia, aseTi adamiani ver iqneboda Sesaferisi ruseTis
eklesiis uwmidesi sinodis ober-prokuroris TanamdebobisaTvis. samagierod,
reformebis periodSi ruseTis eklesiis interesebis dacva Tavs idves uwmidesi
sinodis wevrebma: mitropolitma ambrosim (), episkoposebma: meTodem (smirnovma),
anastasim (bratanovski), evgenim (bolxovitinovma) da sxvebma. episkoposi meTode
wlebis ganavlobaSi voroneJis, kolomnis, tulisa da tveris warmatebiT iRwvoda
saswavleblis daarsebisa da sasuliero ganaTlebis sistemis gaumjobesebisaTvis.
mitropolit ambrosis, qorepiskopossa da staraia rusas episkopos evgenis ganaTleba
miRebuli hqondaTmoskovis sasulliero akademiasa da moskovis universitetrSi.
sasuliero ganaTlebis sistemis reformis proeqtis momzadeba episkopos meTodes
daevala. 1805 wlisaTvis mas ukve mzad hqonda reformis proeqtis is nawili,
romelic saswavlo da administraciul sakiTxebs exeboda. proeqtis ekonomikuri
nawili episkoposma anastasim SeimuSava. 1807 wels ganaTlebis sistemis gardaqmnisa
da sasuliero wodebis ekonomikuri mdgomareobis gaumjobesebis Taobaze reformis
proeqtis semuSavebis mizniT Seiqmna gansakuTrebuli komiteti, romelSicSevidnen
sasuliero pirebi: mitropoliti ambrosi, episkoposi Teofilaqte (rusanovi),
protopresviteri s. krasnopevkovi, mRvdeli i. derJavini, saero pirebi: ruseTis
eklesiis uwmidesi sinodis ober-prokurori Tavadi a.n. golicini da m.m. speranski.
1808 wels gansakuTrebulma komitetma warmoadgina proeqti, romelic
iTvaliswinebda: a) sasuliero ganaTlebis axali sistemis Seqmnas b) sasuliero
uwyebisaTvis didi raodenobiT finansebis moZiebas.
1807 wels ruseTis sasuliero ganaTlebis marTvis mizniT Seiqmna
sasuliero saswavleblebis komisia, romlis wevrebi sasuliero das aero pirebi
iyvnen. sasuliero saswavleblebis komisia ruseTis eklesiis uwmides sinodTan
4
arsebobda da, amdenad, saerTo saruseTo organos warmoadgenda. Tu winaT sasuliero
saswavleblebs eparqiebis mmarTveloba ganagebda, amieridan eparqiebSi arsebuli
saswavleblebi erT centralur uwyebas daeqvemdebarebodnen. ruseTis eklesiis
uwmides sinodTan arsebuli sasuliero saswavleblebis komisiis saolqo
(saokrugo) organoebad (dawesebulebebad) iqcnen sasuliero akademiebi. sasuliero
akademiebTan Seiqmna saswavlo konferenciebi, romlis wevrebic iyvnen sasuliero
akademiis profesorebi da mecnierebi adgilobrivi samRvdeloebis wridan. saswavlo
konferenciebis kompetenciaSi Sedioda: sasuliero xasiaTis wignebis beWdvis
nebarTvis gacema (cenzura), samecniero xarisxis miniWeba, sasuliero saswavleblebis
saswavlo procesebisadmi xelmZRvaneloba. sasuliero saswavleblebze yoveldRiuri
zrunva evaleboda piradad eparqiis mmarTvel episkoposs da ara zogadad eparqiis
mmarTvelobas. sasliero wodebis ekonomikuri mdgomareobis ekonomikuri
mdgomareobis gaumjobeseba proeqtis meore ZiriTad nawils Seadgenda. am SemTxvevaSi
umTavresi iyo finansebis moZieba. aucilebeli finansebi Semdegi wyaroebidan unda
moeZiebinaT: a) ruseTis yvela eklesias unda gaeRo Tavisi Semosavlis nawili
(daaxloebiT 5 600 000 maneTi). es Tanxa Setanili iqneboda bankSi. yovelwliurad
bankSi setanil Tanxas daericxeboda bankis procenti, rac sakmaod did Tanxas
Seadgenda; b) ruseTis eklesiebSi sanTlis gayidvis Sedegad semosuli Tanxis nawili
(daaxloebiT 3 000 000 maneTi) aseve Setanili iqneboda bankSi dam as daericxeboda
yovelwliuri mogeba; g) bankSi Setanili iqneboda saxelmwifo biujetidan
eklesiisTvis yovelwliurad gamoyofili Tanxa (daaxloebiT 1 353 000 maneTi).
eqvsi wlis ganmavlobaSi samive wyarodan Setanil Tanxas daericxeboda saerTo
Tanxis 5 %-iani mogeba. avtorTa gaangariSebiT, eqvsi wlis manZilze bankSi Setanili
Tanxis mogeba unda yofiliyo 24 949 000 maneTi. e ski imas niSnavda, rom uwmides
synods yovelwliurad sasuliero ganaTlebis sistemis Sesanaxavad da samRvdeloebis
materialuri mdgomareobis gasaumjobeseblad SeeZleboda daexarja 4 247 450 maneTi.
reformis proeqtis avtorTa gaangariSebiT es Tanxa ramdenime weliwadSi 7 500 000
maneTamde gaizrdeboda. es iyo savsebiT realuri gegma, Tumca igi cxovrebaSi ver
ganxorcielda. eklesiebi malavdnen Semosavlis did nawils da, Sesabamisad, bankSic
naklebi Tanxa Sedioda. eklesiis reformas gadaulaxavi winaaRmdegobebi Seuqmna 1812
wlis samamulo omma. da omis Semdeg ruseTis ekonomikaSi Seqmnilma mZime viTarebam.
ruseTis eklesiebma didi raodenobiT Tanxebi gaiRes omis saWiroebisaTvis. sul
uwmidesma sinodma saxelmwifos gadasca 1,5 milioni maneTi. imosagan gaCanagebuli
ruseTis eparqiebi, eklesiebi da monastrebi rom normalur cxovrebas dabrunebodnen
didi saxsrebi iyo saWiro. uwmidesma sinodma amisTvis 3,5 milioni maneTi gamoyo. am
gauTvaliswinebelma xarjebma gamoiwvia is, rom 1815 wels ruseTis ekleiis
angariSze bankSi dagegmili 24 milionis nacvlad aRmoCnda mxolod 15 milioni
maneTi. am raodenobis Tanxaze wliuri danaricxi ki sakmarisi ar iyo reformebis
srulyofilad ganxorcielebisaTvis.
1812 wlis samamulo omma ruseTSi patriotuli grZnobis gamZafreba
gamoiwvia. Seicvala eklesiisadmi XVIII saukuneSi ganmanaTeblebis gavleniT
damkvidrebuli damokidebuleba. Seirya uwmidesi sinodis ober-prokuroris Tavad a.n.
golicinis poziciebi. 1813 wels a.n. golicini da uwmidesi sinodis mTeli
Seadgenloba, garda mitropoli ambrosias, gadaayenes. mitropolit ambrosis
5
qorepiskoposad evgenis (bolxovitinovis) nacvlad dainiSnaSemdegSi cnobili
saeklesio moRvawe filaret drozdovi.
qorepiskoposi filareti (drozdovi) daibada 1782 wels kolomenskoeli
diakonis ojaxSi. sasuliero seminariis damTavrebis Semdeg aswavlida seminariaSi.
1808 wels filaret drozdovi berad aRikveca. 1809 wels filateri peterburgis
sasuliero akademiaSi gadaiyvanes da male igi gaxda mitropolit ambrosis uaxloesi
Tanamozre da TanamebrZoli. filarets peterburgSi mtruladSexvda episkoposi
Teofilaqte (rusanovi), romelic maSin erTpirovnulad ganagebda sasuliero
saswavleblebis komisias da, amave dros, didi gavlena hqonda peterburgis
sasuliero akademiaSi. episkoposi Teofilaqte erTi wlis ganmavlobaSi aferxebda
filaretisTvis leqciebis wakiTxvis uflebis miniWebas. male filaretma peterburgSi
saxeli gaiTqva qadagebebiT. 1811 wles, SurisZiebis mizniT, episkoposma Teofilaqtem
filareti eresSi amxila. saqme imperatoramde mivida da filaretis gamarjvebiT
dasrulda. 1811 wels filareti arqimandritis xarisxSi iqna ayvanili, xolo 1812
wels peterburgis sasuliero akademiis reqtorad dainiSna. male episkopos
Teofilaqtes poziciebi Seirya. 1813 wels igi riazanis mmarTvel episkoposad
gadaiyvanes, xolo 1817 wels saqarTveloSi gagzavnes egzarqosad. episkopos
Teofilaqtes Semdeg sasuliero akademiaSi yvelaze avtoritetuli wevri
arqimandriti filareti gaxda. 1817 wels mas RvTismetyvelebis doqtoris xarisxi
mieniWa. 1817 wels arqimandriti filareti episkoposad akurTxes da dainiSna
revelis eparqiis mmarTvel episkoposad, imavdroulad iyo mitropolit ambrosis
qorepiskoposi.
1817 wlidan saeklesio reforma Seferxda. 1817 wlis 24 oqtombers
imperator aleqsandre I-is manifestis ZaliT Seiqmna axali saministro _ sasuliero
saqmeTa da saxalxo ganaTlebis saministro. imperatorma ministrad daniSna yofili
ober-prokurori Tavadi a.n. golicini. axali saministros sasuliero departamentSi
eklesiisa da rwmenis sakiTxebze XVIII saukunis ganmanaTleblebis Sexedulebebio
gabatonda. ruseTSi sul ufro popularuli xdeboda misticizmi. Zalze aqtiurobda
da mrava axal wevrs iZenda bibliuri sazogadoeba (Seiqmna 1813 wels) romlis
Tavjdomarec Tavad a.n. golicini iyo. swored, bibliuri sazogadoeba gaxda
mistikosebisa da cru winaswarmetyvelebis gamaerTianebeli organizacia. yovelive es
ministr a.n. golicinis xelSewyobiTa da mfarvelobiT xdeboda. a.n. golicinis
politikis wyalobiT, ruseTSi uwmidesi sinodis roli dakninda. uwmidesi sinodi
Tavisi mdgomareobiT gautolda ruseTis imperiaSi arsebul evangelistTa
konstitorias, kaTolikur kolegias, ebraelTa da somexTa sasuliero mmarTvelobebs.
a.n. golicinma es ar ikmara uwmidesi sinodis ober-prokurori aqcia ara imperatoris
aramed ministries warmomedgenlad uwmides sinodSi.
mitropoliti ambrosi uwmidesi sinodis rolis daknineas ar Seurigda da
xma aimaRla sasuliero saqmeTa da saxalxo ganaTlebis ministries Tavad a.n.
golicinis winaaRmdeg. mitropolit ambrosis es ar apaties, 1818 wlis martSi
uwmidesi sinodis Semadgenlobidan gamoiyvanes da novgorodis eparqia Caabares. ori
Tvis Semdeg mitropoliti ambrosi gardaicvala. mitropoliti ambrosis nacvlad
uwmidesi sinodis wevri gaxda Cernigovis mTavarepiskoposi mixeili (desnicki). male
igi mitropolitis xarisxSi aiyvanes.
6
Tavad a.n. golicinma mixeilis uwmidesi sinodis wevrad daniSvna imitom
gadawyvita, rom icoda wina wlebSi misticizmiT misi gatacebis Sesaxeb. ministri
Secda. a.n. golicinis xelSewyobiT ruseTSi misticizmi imdenad gaZlierda, rom 1821
wels mitropoliti mixeili iZulkebuli gaxda win aRdgomoda misticizmis
usazRvro gaZlierebas. 1821 wels mitropolitma mixeilma TxovniT mimarTa
imperators exsna ruseTis eklesia ministr a.n. golicinis damRupveli
politikisagan. mitropolitis werilma gaapgna imperatori, miT ufro, rom werilis
gagzavnidan ori kviris Semdeg mitropoliti mixeili moulodnelad gardaicvala.
sasuliero saqmeTa da saxalxo ganaTlebis ministr a.n. golicinis poziciebi Seirya.
ministrs Riad daupirispirda imperatoris fravoriti grafi aleqsi arakCeevi.
mitropoliti mixeilis nacvlad uwmidesi sinodis wevrad dainiSna mitropoliti
serafime (glagolevski). igi cnobili iyo rogorc konservatori da
marTlmadideblobis mtkice damcveli.
mitropolitma serafimem brZola gamoucxada bibliur sazogadoebas.
bibliuri sazogadoebis winaaRmdeg brZolaSi wamyvan rols asrulebda arqimandriti
foti (spaski), romelic imxanad q. iurevis monasterSi msaxurobda. arqimandriti
foti Zlieri nebisyofis adamiani iyo. igi cnobili iyo Tavisi asketizmiTa da
marTlmadidebluri dogmebis dacvisas SeupovrobiT. iyo mWermetyveli da ar
erideboda ZlierTa ama soflisaTa mxilebas. arqimandrit fotis pativs scemda
ruseTis aristokratia, imperatoris garemocva, maT Soris aleqsi arakCeevi (1769-
1834). arqimandrit fotis sulieri Svili iyo umdidresi grafis qali, Tavisi
qvelmoqmedebiT cnobili a. a. orlova-Cesmenskaia. arqimandritma fotim misticizmis
winaaRmdeg brZola adreve daiwyo. igi imxanad peterburgis kadetTa korpusSi
saRvTo sjuls aswavlida. 1820 wels foti peterburgidan gaaZeves. igi erT-erT
monasterSi agrZelebda moRvaweobas. iq man SemTxveviT gaicno aleqsi arakCeevi da
misi daxmarebiT q. iurevis monasterSi gadavida. 1822 wels arqimandriti foti
mitropolitma serafimem peterburgSi gadaiyvana da wamyvani roli daakisra
misticizmis winaaRmdeg brZolaSi. foti energiulad Seudga dakisrebuli amocanis
Sesruleas.
peterburgSi gadasvlis Semdeg arqimandritma fotim ramdenjerma gaumarTa
polemika mistikosebs. fotis pirovnebiT dainteresda imeratori. male Sedga
arqimandriti fotisa da imperator aleqsandre I-is Sexvedra. fotis qadagebam imis
Taobaze Tu ra safrTxe eloda ruseTis marTlmadideblur eklesias misticizmisagan
imperatorze Zlieri STabeWdileba moaxdina.
sasuliero saqmeTa da saxalxo ganaTlebis ministr Tavad a.n. golicinis
politikis winaaRmdeg gamodioda ruseTis mecnierebaTa akademiis prezidenti
admirali aleqsandre SiSkovi (1754-1841). 1824 wlis gazafxulze, roca a.n.
golicinis gadasayeneblad niadagi momzadebuli iyo, grafis qalis a. a. orlova-
Cesmenskaias sasaxleSi arqimandritma fotim sajarod amxila ministri a.n. golicini.
fotim ministrisgan moiTxova kavSiris Sewyveta cru winaswarmetyvelebTan, aseve
monanieba ruseTis eklesiisTvis miyenebuli zianis gamo. imavdroulad, arqimandritma
fotim imperator aleqsandre I-s miarTva ori moxseneba. sakmaod mkacri da
mamxilebeli toniT foti imperators werda im safrTxis Taobaze, rac
misticizmisagan eloda ara marto ruseTsa da ruseTis eklesias, aramed yvela
7
saxelmwifosa da religias. arqimandriti imperators sasuliero saqmeTa da saxalxo
ganaTlebis ministr, Tavad a.n. golicinis dauyovnevliv gadayenebas sTxovda. arqimandrit fotis Txovnas mxars uWerda mitropoliti serafimi. a.n. golicinis
gadaayenes, rogorc ministrobidan, ise bibliuri sazogadoebis Tavmjdomareobidan.
aleqsandre I-is gardacvalebis Semdeg ki imperatorma nikoloz I-ma (1825-1855)
bibliuri sazogadoeba akrZala. aleqsandre I-ma imperators sasuliero saqmeTa da
saxalxo ganaTlebis ministrad admirali aleqsandre SiSkovi daniSna. axalma
ministrma mxolod aramarTlmadidebeli eklesiis saqmeebi caibara, ruseTis
marTlmadidebeli eklesis marTva-gamgeoba kvlav uwmidesi sinodis ober-prokurors
gadaeca. uwmidesi sinodis Semadgenlobidan gamoiyvanes a.n. golicinis momxreebi.
aleqsi arakCeevisa da aleqsandre SiSkovis moTxovniT, uwmidesi sinodidan
gamoiyvanes episkoposi filareti (drozdovi) da akrZales misi saxelmZRvaneloebi.
filaretis nacvlad uwmidesi sinodis wevri gaxda episkoposi evgeni
(bolxovitinovi).
Tavi meore. ruseTis marTlmadidebeli
eklesiis uwmidesi sinodi
nikoloz I-is mefobis periodSi (1825-1855 ww)
imperatori nikoloz I (1825-1855) didi simpaTiiT iyo ganmsWvaluli
episkopos filaretis (drozdovis) mimarT Tavisi koronaciis dRes (1826 wlis 26
agvisto) imperatorma episkoposi filareti mitropolitis xarisxSi aiyvana. 1826
wlidan 1842 wlamde mitropoliti filareti uwmidesi sinodis mudmivi wevri iyo da
aqtiurad monawileobda ruseTis eklesiis marTva-gamgeobaSi. uwmidesi sinodis
mudmivi wevrebi agreTve iyvnen: mitropoliti serafimi (glagolovski), kievis
mitropoliti evgeni (bolxovitinovi), da kievis momdevno mitropoliti filareti
(amfiTeatrovi).
1819 wels damtkicebuli Statis Tanaxmad, ruseTis eklesiis uwmides
sinodSi iyo Svidi wevri (mudmivi wevrebi da eparqiebidan mowveuli droebiTi
wevrebi). ase iarseba uwmidesma sinodma XIX saukunis 30-iani wlebis meore
naxevramde. amis Semdeg uwmides sinodSi gatarda reforma, romelic dakavSirebulia
ober-prokuror n. a. protasovis saxelTan. grafi n. a. protasovi uwmidesi sinodis
ober-prokurori 1836-1855 wlebSi iyo.
8
ober-prokurorma n. a. protasovma yuradReba miapyro imas, rom uwmidesi
sinodis kancelaria cudad iyo organizebuli. kancelaria Sedgeboda sul pri
ganyofilebisagan, TiToeul ganyofilebas hyavda TiTo mdivani (,,ober-sekretar”)garda amisa, uwmides sinodtan arsebobda sasuliero saswavleblebis komisia. ober-
prokuror n. a. protasovis iniciativiT uwmidesi sinodis kancelaria gardaiqmna
saministroebis kancelariis msgavsad. kancelariaSi Seiqmna departamentebi
direqtorebiT saTaveSi. gaizarda mdivnebisa da mTavari mdivnebis (,,ober-sekretar” ,,sekretar”) raodenoba. reformis Sedegad uwmides sinodSi Seiqmna ori kancelaria _
sinodaluri kancelaria da ober-prokuroris kancelaria. garda amisa uwmides synods
hqonda sameurneo sammarTvelo da sasuliero-saswavlo sammarTvelo.
n. a. protasovis reforma Seexo sxva sakiTxebsac. XIX saukunis 30-iani
wlebis bolos n. a. protasovma daayena sakiTxi mitropolit filaretis
(drozdovis) mier Sedgenili katarzisis Sesworebis Taobaze (es sakiTxi manmade
ober-prokurorma aleqsandre SiSkovma daayena). ober-prokuror n. a. protasovis
azriT, mitropolit filaretis katarzisSi kaTolicizmisa da protestantizmis
gavlena igrZnoboda. 1839 wels mitropolit filaretis katarzisi Seaswores da
Seavses, magram ara ober-prokuroris SexedulebaTa mixedviT. XIX saukunis 40-ian
wlebSi ober-prokurorma n. a. protasovis bibliis rusuli Targmanis sisworis
sakiTxi daayena. ober-prokuroris azriT, bibliis rusuli TargmanSi igrZnoboda
kaTolicizmis dogmebis gavlena. n. a. protasovis azriT, bibliis rusuli Targmanis
nacvlad, ruseTis eklesias bibliis Zvel slavur enaze Targmani unda gamoeyenebina.
ober-prokuroris SexedulebaTa gaziarebis SemTcvevaSi ruseTis eklesia
ganxeTqilebas Tavidan ver aicilebda. moskovis mitropolit filaretis
(drozdovis) sibrZnisa da winaswarmetyvelebis wyalobiT, bibliis TargmanTan
dakavSirebiT, ruseTis eklesiaSi ganxeTqileba Tavidan iqna acilebuli. uwmidesi
sinodis ober-prokurori n. a. protasovi kvlav Tavis azrze rCeboda. man miaRwia
imas, rom orive mowinaaRmdege _ moskovis mitropoliti filareti (drozdovi) da
kievis mitropoliti filareti (amfeTeatrovi) 1842 wels uwmidesi sinodis
Semadgenlobidan gamoiyvanes da eparqiebSi gagzavnes. kievis mitropoliti filareti
(amfeTeatrovi) eparqiaSi gadasvlis Semdeg savsebiT CamoSorda uwmidesi sinodis
marTva-gamgeobas. igi 1857 wels gardaicvala. rac Seexeba moskovis mitropolit
filarets (drozdovs), igi uwmidesi sinodis Semadgenlobidan gamoyvanis Semdeg,
moskovSi moRvaweobda da aqtiurad monawileobda saeklesio cxovrebaSi. igi ruseTis
eklesiis ierarqebisaTvis sibrZnisa da simtkicis nimuSi iyo. XIX saukunis 40-ian
60-ian wlebSi mitropolitma filaretma (drozdovma) bevrjer ixsna gauazrebeli da
mavne reformebisagan. Rvawlmosili ierarqi 1867 wels gardaicvala.
am periodSi uwmides sinodSi ramdenime ierarqiuli cvlileba
ganxorcielda. 1867 wels uwmides sinodTan Seiqmna sakontrolo ganyofileba, xolo
sasuliero-saswavlo sammarTvelo gardaiqmna saswavlo komitetad. 1872 wels
damtkicda sinodaluri dawesebulebis axali Stati. 1885 wels saeklesio-samrevlo
skolbis marTvis mizniT, Seiqmna saswavlo sabWo.
9
Tavi mesame. ruseTis marTlmadidebeli
eklesiis eparqiebi. rusi samRvdeloebis
mdgomareoba
XIX saukuneSi ruseTis eklesiis eparqiebis raodenoba gaizarda. petre I-is
(1696-1725) mier uwmidesi sinodis daarsebis droisaTvis (1721 w.) ruseTSi
arsebobda 18 eparqia da 2 saqorepiskoposo. SwmdgomSi eparqiebis ricxvi mudmivad
izrdeboda. imperator elisabed I-is (1741-1761) dros daarsda moskovisa da
peterburgis eparqiebi, sapatriarqo okrugidan gamoyofil iqna ramdenime axali
eparqia. 1764 wels ruseTSi ukve 29 eparqia arsebobda, XIX saukunis damdegisaTvis
_ 36 eparqia. eparqiebis raodenoba gansakuTrebiT gaizarda nikoloz I-is (1825-1855)
mefobis wlebSi. XX saukunis damdegs ruseTSi 66 eparqia da 41 saqorepiskoposo
arsebobda. patriarqobis gauqmebis Semdeg petre I-s (1696-1725) eparqiis mmarTveli
episkoposebi mitropolitis xarisxSi aRar ayavda. piriqiT, zogierT mitropolits
(silvestr niJegorodels, egnate kruticvels) xarisxi CamoarTves. petre I-is dros
gauqmda eparqiebis kategoriebad dayofa. episkoposebis mitropolitis xarisxSi ayvana
daiwyo elisabed I-is (1741-1761) dros. ekaterine II-is (1762-1796) dros eparqiebi
dayves sam kategoriad. pirveli da meore kategoriis eparqiebis mmarTveli
episkoposebi arqiepiskoposebi xarisxSi iqnen ayvanilni. cota mogvianebiT, pirveli
kategoriis eparqiebidan sami eparqiis mmarTveli ierarqi mitropolitis xarisxSi
aiyvanes. 1867 wels eparqiebis kategoriebad dayofa gauqmda. amieridan eparqiis
mmarTveli ierarqis mitropolitis xarisxi misi piradi Rirsebis damadasturebeli
iyo da ara eparqiis kategoriis maCvenebeli. eparqiis mmarTvel episkoposebs
gamoarCevda uwmidesi sinodi da dasamtkiceblad warudgenda imperators. imperator
aleqsandre III-is (1881-1894) dros daiwyes saeklesio ierarqTa saokrugo krebebis
mowveva, ramac samRvdeloebis didi mowoneba daimsaxura. 1884 wels mowveul iqna
saeklesio kreba kievSi da peterburgSi, 1885 wels yazansa da irkutskSi. saokrugo
krebebze ixileboda eparqiebisaTvis saWirboroto sakiTxebi.
petre I-is (1696-1725) droidan moyolebuli eparqiebis mmarTveli
organoebi didxans ucvleli darCa. 1744 wels arqielTa prikazis nacvlad eparqiebSi
Seiqmna konsistoriebi (konsistoriebi manmade mxolod samxreT ruseTis eparqiebSi
arsebobda). 1841 wels damtkicda konsistoriebis wesdeba, romelic Seavses xelaxla
10
da daamtkices 1883 wels. XVIII saukunis 40-iani wlebidan eparqiebSic daiwyes
kolegialuri mmarTvelobis SemoReba. mmarTvelobis axal organos sasuliro
mmarTveloba ewodeboda. 1840 wlidan sasuliro mmarTvelobebis gauqmeba daiwyes.
eparqiebis mmarTvelobis reorganizacias xels uSlida mmarTveli organoebisTvis
aucilebeli saxsrebis ukmarisoba. eparqiis mmarTvelobis StatiT gansazRvruli
moxeleTa xelfasi Zalze dabali iyo, rac xels uwyobda meqrTameobis gaZlierebas.
meqrTameobis donem aSkarad iklo 1869 wlidan, mas Semdeg rac konsistoriebis
moxeleebs xelfasi gauzardes.
petre I-is dros Sedgenili wesdebis mixedviT, eparqiis mmarTvelobis
kompetencia vrceldeboda eparqiis mTel teritoriaze. gamonakliss Seadgenda:
uwmidesi sinodis daqvemdebarebaSi arsebuli monastrebi, b) saimperatoro karis
samRvdeloeba, romelic uSualod uwmides sinodsa da saimperatoro sasaxlis
mmarTvelobas, konkretulad ki protopresviters eqvemdebareboda. imperator pavle
I-is (1796-1801) droidan gansakuTrebul uwyebad iqna gamoyofili armiasa da
samxedro flotSi momsaxure samRvdeloeba. Tavdapirvelad eparqiis teritoriaze
ganlagebul samxerdo nawilebSi momsaxure samRvdeloeba eparqiis mmarTvelobas
eqvemdebareboda. omis periodSi armiasa da samxedro flotSi momsaxure
samRvdeloeba gadadioda petre I-is dros miRebuli samxedro (1716 w.) da sazRvao
(1720 w.) wesedebiT gaTvaliswinebul armiisa da samxedro flotis ierodiakvnebisa
(,,ober-ceromonaxov”) da mTavari moZRvrebis (,,ober-sviaSCennikov”) daqvemdebarebaSi. 1816 wels Seiqmna gvardiuli polkebis samRvdeloebis mmarTveloba, romlis
saTaveSic idga mTavari Stabisa da gvardiid ,,mTavari moZRvari” (,,ober-sviaSCennik”) 1840 wels daarsda kavkasiis calkeuli korpusis ,,mTavari moZRvaris” (,,ober-
sviaSCennik”) Tanamdeboba. armiisa da samxedro flotis samRvdeloeba uSualod
uwmidesi sinodis daqvemdebarebaSi iyo da ar emorCileboda eparqiis mmarTvelobas.
samxedro uwyebis samRvdeloebas hyavda Tavisi blagoCini da hqonda Tavisi
sasamarTlo. pavle I-is dros daniSnulma pirvelma mTavatmoZRvarma (,,ober-
sviaSCennik”) ozereckoskim, imperatoris nebarTviT, peterburgSi armiisa da samxedro flotis samRvdeloebis SvilebisaTvis specialuri seminariac (armiis seminaria) ki
daaarsa. es seminaria 1819 wlamde arsebobda. 1890 wels samxedro uwyebaSi (armiasa
da samxedro flotSi) momsaxure samRvdeloeba daeqvemdebara sasuliero
mmarTvelobas, romlis saTaveSi idga protopresviteri.
XIX saukuneSi cvlileba ganicada ruseTis eklesiis ierarqiebis
materialuri uzrunvelyofisada monastrebis Senaxvis wesma. petre I-is dros
ganisazRvra sasuliero dawesebulebebis Stati da moxeleTa xelfasi, aseve
samRvdeloebis xelfasi. Semdegom periodSi ganxorcielda mniSvnelovani cvlilebebi.
es cvlilebebli dakavSirebuli iyo saeklesio mamulebis (votCinebis)
sekularizaciasTan da exeboda mxolod umaRlesi saeklesio ierarqiis materialur
uzrunvelyofasa da monastrebis Senaxvis xarjebs. gamonakliss Seadgenda is
monastrebi, romlebsac TavianTi mamulebi (votCinebi) gaaCndaT da materialurad
uzrunvelyofilni iyvnen. saeklesio mamulebis (votCinebis) sekularizaciis Semdeg
samonastro prikazma sasuliero dawesebulebebis moxeleebsa da samRvdeloebs
dauniSna gansazRvruli saStato xelfasi. xelfasis odenoba gamoTvlili iyo didi
11
momWirneobiT da, praqtikulad, saarsebo minimums Seadgenda. es mcire xelfasic
omebis periodSi srulad ar gaicemoda, xSirad ki moxeleebi saerTod ver
Rebulobdnen xelfass. monastrebis Sesanaxad gamoyofili Tanxebidan Tanxebis nawili
unda gadaedoT im daWrilebis samkurnalod da gamosakvebad, romlebsac xelisufleba
omebis dros da omebis Semdeg ugzavnida monastrebs. samonastro prikazi
dainteresebuli iyo samonastro mamulebidan (votCinebidan) dadgenili gadasaxadis
akrefiT, magram yuradRebas ar aqcevda mamulebis movlas. amis gamo samonastro
mamulebis Semosavali mudmivad klebulobda, rac mZime mdgomareobaSi agdebda
monastrebs. yovelive amis Sedegi iyo is, rom umaRlesi sasuliero ierarqebis
(episkoposebis, arqiepiskoposebis, mitropolitebis) sul ufro klebulobda,
monastrebisa da eklesiebis SesakeTebeli Tanxebis moZieba sul ufro Wirda.
samonastro mamulebidan glexebis gaqcevis gamo mamulebi muSaxelis naklebobas
ganicdidnen. samonastro mamulebi mdgomareoba arc samonastro prikazis senatis
daqvemdebarebidan uwmidesi sinodis daqvemdebarebaSi gadasvlis Semdeg
gaumjobesebula. saeklesio ierarqebma da monastrebma verc amjerad SeZles
samonastro mamulebis Semosavlis gazrda. saeklesio ierarqebi da monastrebis
winamZRvrebi saStato xelfasiT kmayofildebodnen, samonastro mamulebis ki,
praqtikulad, mTlianad saxelmwifos daqvemdebarebaSi gadavida. samonastro prikazi
uwmidesi sinodis daqvemdebarebaSi kidev ufro cudad muSaobda, vidre senatis
daqvemdebarebaSi. samonastro mamulebidan miRebuli Semosavali ganuxrelad
klebulobda, rac mZime tvirTad awva uwmides sinods. cxadi gaxda, rom uwmidesma
sinodma samonastro prikazis daqvemdebarebiT, mxolod pasuxismgebloba ikisra,
mogeba ki veraferi naxa. finansuri siZneleebi sul ufro metad iCenda Tavs. saqme
imaSi gaxldaT, rom samonastro mamulebi (votCinebi) iuridiulad eklesiis
sakuTrebas warmoadgenda. sinamdvileSi eklesia (uwmidesi sinodi) samonastro
mamulebis mxolod formaluri mmarTveli iyo, mamulebs realurad saxelmwifo
flobda. aseTi viTareba iyo 1760 wlamde. am droisaTvis momwifda azri, rom
situaciidan erTaderTi gamosavali mxolod samonastro mamulebis srul
sekularizaciaSi iyo. samonastro prikazis senatis (e.i. saxelmwifos)
daqvemdebarebidan uwmidesi sinodis (e.i. eklesiis) daqvemdebarebaSi gadasvlis
momentisTvis mamulebis davalianeba erT milions Seadgenda. uwmidesma sinodma ver
seZlo imis damtkiceba, rom mamulebis davalianeba imperiodSi dagrovda, roca
mamulebs saxelmwifo (senati) ganagebda. es gaxda imis mizezi, rom davalianebaze
saxelmwifom (senatma) pasuxismgebloba moixsna da igi mTlianad uwmides sinods (e.i.
eklesias) daakisra. imperator ana ivanes asulis (1730-1740) mmarTvelobis periodSi
samonastro mamulebidan davalianebis amoReba saero xelisuflebas daavales.
davalianebis amoRebis procesSi iyenebdnen samxedro Zalas. 1738 wels samonastro
prikazis nacvlad eqmnili ekonomikuri kolegia uwmidesi sinodis Semadgenlobidan
gamovida da senats daeqvendebara. daiwyo samonastro mamulebidan miRebuli
Semosavlebis saxelmwifo saWiroebisTvis ukontrolo xarjva. saqme iqmde mivida,
rom 1740 wels uwmidesi sinodis wevrebs xelfasi ver misces. imperatorma elisabed
I-ma (1741-1761) samonastro mamulebis marTva-gamgeoba kvlav eklesias (uwmides
sinods) daubruna. samagierod, imperatorma petre III-m (1761-1762) gadawyvita
samonastro mamulebi (votCinebi) saxelmwifo sakuTrebad eqcia. samRvdeloebis
12
aRSfoTebas sazRvari ar hqonda. petre III-is es ugunuri saqcieli gaxda erT-erTi
safuZveli misi taxtidan Camogdebisa. imperator ekaterine II-s (1762-1796),
politikuri mosazrebiT, ar SeeZlo dauyovnebliv aResrulebina misi qmris petre III-
is gadawyvetileba samonastro mamulebTan dakavSirebiT. TavisTavad, ekaterine II
mxars uWerda samonastro mamulebis (votCinebis) saxelmwifo sakuTrebSi gadasvlas.
cota mogvianebiT, 1764 wels, imperatoris nebis Tanaxmad, samonastro mamulebi
(votCinebi) saxelmwifo sakuTrebad iqca. saeklesio ierarqebi da samonastro
mamulebi daiyo sam kategoriad. TiToeul kategorias daeniSna StatiT gansazRvruli
Semosavali (xelfasi). saxelmwifom didi mogeba naxa. sasuliero uwyebis
SenaxvisaTvis saxelmwifo yovelwlurad gamoyofda 462 868 maneTs, maSin roca
samonastro mamulebSi mcxovrebi 910 866 suli glexi (saeklesio glexebi), mxolod
gadasaxadis saxiT, seliwadSi ixdida 1 366 288 maneTs. saxelmwifo xazinaSi
Sedioda samonastro mamulebidan miRebuli sxva Semosavalic. unda aRiniSnos, rom
sasuliero uwyebebis SenaxvisaTvis gankuTvnili Tanxa Semdegom wlebSi gaizarda.
ekaterine II-s mefobis bolo wlebSi Tanxam 500 000 gadaaWarba. TeTri
samRvdeloebis realuri uzrunvelyofa mTlianad eklesiis mrevlze iyo
damokidebuli. petre I-mde arsebuli kanoniT, eklesiis mrevls Tavisi mRvdlisaTvis
mudmivi xelfasi unda daeniSna. sxvadasxva mizezebis gamo, es kanoni ar
ganxorcielebula. petre I-is mefobis wlebSi eklesiebs aukrZales sxvadasxva
wyaroebidan Semosavlis miReba, Sesabamisad, mRvdlis Semosavalma sagrZnoblad iklo.
1722 wels samwysobis raodenoba Semcirda (samwysoebi gaerTianda) am RonisZiebis
Sedegad mRvdlis Semosavali gaizarda. elisabed I-is (1741-1761) mefobis periodSi
TeTri samRvdeloebis mdgomareoba kide ufro gaumjobesda. ekaterine II-is mefobis
periodSi saeklesio miwebis sekularizaciis Semdeg StatiT gansazRvruli xelfasi
daeniSna didi taZrebis RvTismsaxurebs da 105 eklesias. sul am miznisTvis
yovelwliurad ixarjeboda 16 400 maneTi.1765 wels ekaterine II-m gamosca kanoni,
romlis ZaliTac, naTlobisTvis dawesda gadasaxadi 3 kapikis odenobiT, jvrisaTvis
10 kapiki da a.S. gadasaxadi dawesda micvalebulis dakrZalvisaTvis. imperatorma
aleqsandre I-ma (1801-1825) zemoT xsenebuli gadasaxadi gaaormaga. 1808 wels
gadawyda TiToeuli samwysosTvis miecaT yovelwliuri mudmivi Semosavali (300
maneTidan 1000 maneTamde), magram es proeqti ganuxorcielebeli darCa, imperatorma
pavle I-ma (1796-1801) TeTri samRvdeloebis materialuri mdgomareobis
gaumjobesebis mizniT, eklesiebs miwebi daubruna. aleqsandre I-ma mamis brZaneba
gaauqma da eklesiebis miwebi kvlav saxelmwifos gadasca. nikoloz I-ma (1825-1855)
eklesiebs isev gadasca miwebi. 1842 wels imperiis dasavleT regionebSi arsebul
eklesiebs dauniSnes StatiT dadgenili mudmivi xelfasi. am miznebisTvis gankuTvnili
Tanxa 1843 wels kidev ufro gaizarda. TeTri samRvdeloebis materialuri
uzrunvelyofis sakiTxiT dainteresda imperatorma aleqsandre II (1855-1881). 1862
wels Seiqmna samRvdeloebis saqmeTa gansakuTrebuli TaTbiri, romelSic Sevidnen:
uwmidesi sinodis ober-prokurori da wevrebi, Sinagan saqmeTa ministri, saxelmwifo
qonebis ministri da sxv. gansakuTrebuli TaTbiri uwyvetad moqmedebda 1885 wlamde.
1863 wels Seiqmna samRvdeloebis saqmeTa sagubernio TaTbiri, romlis wevrebic
iyvnen: sagubernio administraciis, samRvdeloebisa da sazogadoebis warmomadgenlebi.
TaTbiris Tanmjdomare iyo adgilobrivi saeklesio ierarqi. samRvdeloebis saqmeTa
13
gansakuTrebuli TaTbirisa da samRvdeloebis saqmeTa sagubernio TaTbiris
daniSnulebas, sxva sakiTxebTan erTad, Seadgenda TeTri samRvdeloebis materialuri
mdgomareobis gaumjobeseba. 1864 wlidan ruseTis dasavleT regionebsa da
baltiispireTSi arsebul eparqiebis TeTr samRvdeloebas gaezarda Semosavali. 1864
wlidan samRvdeloebis pensiebiT uzrunvelyofa saxelmwifo xazinas daevala. 1893
wlidan, TeTri samRvdeloebis materialuri mdgomareobis gaumjobesebis mizniT,
saxelfaso danamatis saxiT, yovelwliurad gaicemoda 250 000 maneTi. 1895 wlidan
es Tanxa izrdeboda da male 500 000 maneTs miaRwia. XIX saukunis miwurulisaTvis
ukve 24 600 samwysos samRvdeloeba iRebda StatiT gansazRvrul mudmiv xelfass.
Tavi meoTxe. marTlmadideblobis gavrceleba
ruseTis araqristian xalxebSi
petre I-is (1696-1725) mefobidan dawyebuli ruseTSi damkvidrebas iwyebs
rjulTSemwynarebloba. 1702 wels petre I-is ier xelmoweril brZanebaSi aRniSnuli
iyo: xelisufleba aRmsareblobis sakiTxSi Zaldatanebas gmobda, yvelas hqonda
ufleba Tavisi Sexedulebisamebr ezrunaTavisi sulis gadasarCenad. petre I-s surda
gaeuqmebina yvela is kanoni, romelic pirdapir Tu arairdapir imperiaSi mcxovreb
araqristian xalxebs aiZuleda mieRo qristianoba. mogvianebiT, petrem Tavi Seikava
aseTi nabijis gadadgmisagan, xolo Semdeg aRadgina zogierTi Zveli rusuli
kanoni.kanonis ZaliT, Tu glexebis mflobeli memamule qristiani ar iyo, glexebis
gaqristianebis SemTxvevaSi, memamule am glexebis flobis uflebas kargavda. petre I-
ma daakanona SeRavaTebi axladgaqristianebuli mosaxleobisaTvis. 1920 wels
axladgaqristianebuli mosaxleoba sami wliT Tavisufldeboda gadasaxadebisagan da
rekrutis wesiT jarSi gawvevisagan. elisabed I-is (1741-1761) dros
axladgaqristianebulTa waxaliseba kidev ufro gaZlierda. axladgaqristianebulebi
xelisuflebisgan saCuqrebs iRebdnen fulisa da sxva materialuri faseulobebis
saxiT, dawesebuli iqna SeRavaTebi gadasaxadebis gadaxdis vadebTan dakavSirebiT,
SeRavaTebis vrceldeboda rekrutis wesiT jarSi gawvevis dros. xelisufleba imazec
ki wavida, rom axladgaqristianebulebs monTvlamde Cadenil danaSaulebsac ki
patiobda. ekaterine II-m (1762-1796) rjulTSemwynarebloba daakanona, rasac Tan
sdevda zogierTi ukiduresoba. 1773 wels ekaterine II uwmides sinods swerda:
RmerTi dedamiwaze yovelgvari rwmenis (religiis) arsebobas iTmens, aseve surs
moiqces imperators, raTa mis qvesevrdomTa Soris Tanxmoba da siyvaruli sufevdes.
ekaterine II-s mefobis periodSi ruseTis imperiis araqristian xalxebSi moRvawe
marTlmadidebeli misiebis muSaoba Sesustda. axladgaqristianebuli mosaxleobisaTvi
arsebuli SeRavaTebi, garda petre I-is mier dawesebuli samwliani SeRavaTisa,
gauqmda. yovelive aman gamoiwvia axladgaqristianebulTa raodenobis mniSvnelovnad
Semcireba. ufro metic, islamisa da budizmis RvTismsaxurebs saxelmwifo xazinidan
dauniSnes xelfasi, romlis raodenoba aRemateboda marTlmadidebeli mRvdlis
xelfass. islamis aRmsarebelma mosaxleobam meCeTebisa da skolebis (medreseebis)
mSeneblobis ufleba miiRo. ramodenime meCeTi saxelmwifo xazinis saxsrebiT aSenda.
14
kerZod, orenburgis mxareSi, islamis aRmsarebeli mosaxleobisaTvis, meCeTi
saxelmwifo xazinidan gamoyofili TanxebiT aSenda. xelisuflebis iniciativiT, 1788
wels ufaSi, xolo 1794 wels yirimSi, islamis aRmsarebeli mosaxleobisTvis
Seiqmna muslimTa sasuliero mmarTveloba, romlis saTaveSi mufti idga. orive
sasuliero mmarTvelobas hyavda StatiT gansazRvruli molebi. muslimTa sasuliero
mmarTvelobebi saxelmwifo xazinidan finansdeboda. xelisuflebis iniciativiT
cimbirSi Seiqmna budistTa sasuliero mmarTveloba. 1775 wels budistTa sasuliero
mmarTveloba gamoeyo Statebi, romelic saxelmwifo xazinidan finansdeboda. 1782
wels es Statebi xelaxla damtkicda. 1853 wels miRebuli iqna kanonebi budistTa
sasuliero mmarTvelobis Taobaze.
yazanis eparqiaSi marTlmadidebluri misiis moRvaweoba gamocicxlda 1701
wlidan. yazanis mitropolitma tixonma, ierodiakvan aleqsi raifskis daxmarebiT,
1701-1724 wlebSi uamravi adamiani, ZiriTadad warmarTebi monaTla. islamis
armsarebeli mosaxleobis gaqristianeba ufri neli tempebiT mimdinareobda.
mitropoliti tixoni did yuradRebas uTmobda axladgaqristianebulTa ganaTlebis
saqmes axladgaqristianebulTaTvis yazanSi gaixsna skola, romelSic 32 mowafe
iricxeboda. mas Semdeg rac skola usaxsrobis gamo daixura mitropoliti tixoni
bavSvebs sakuTar saxlSi aswavlida. 1731 wels sviaJskSi yazanisa da nijni
novgorodis eparqiebsaTvis daarsda axladgaqristianebulTa saqmeTa komisia,
romelsac saTaveSi edga sviaJskis monasteries winamZRvari, arqimandriti aleqsi
raifski. arqimandritma aleqsim mitropo.it tixonis gardacvalebis Semdeg, 1724-1733
wlebSi 1300 CuvaSi monaTla. yazanis eparqiebSi misioneruli saqmianoba
gansakuTrebiT gamococxlda 1738 wlidan eparqiis mmarTvel epskoposad lukas
(konaSeviCis) daniSvnis Semdeg.
petre I-is (1696-1725) mcdeloba damkvidrebuliyo kavkasiaSi uSedegod
dasrulda. Tumca es imas ar niSnavda, rom ruseTma xeli aiRo dapyrobiT gegmebze,
daiwyo kavkasiaSi, gansakuTrebiT ki samxreT kavkasiaSi, ruseT-sparseT-osmaleTis
xangrZlivi dapirispireba. kavkasiis dapyrobis gegmaSi mniSvnelovani adgili ekava
regionis araqristiani mosaxleobis gaqristianebas. amjerad saqme exeboda ara
ruseTis imperiis sazRvrebSi mcxovrebi xalxebis gaqristianebas, aramed sazRvrebs
gareT, ruseTis momavali agresiis regionebSi. 1746 wels ruseTis eklesiis
uwmidesma sinodma oseTSi gagzavna misia, romelic qarTvelebisgan Sedgeboda. 1746-
1771 wlebSi oseTis misaim 2 000 adamiani monaTla. 1771 wels oseTSi meore misia
gaigzavna. amjerad oseTis meore misia rusebisgan Sedgeboda, mas xelmZRvaneli
dekanozi lebedevi iyo. 1771-1792 wlebSi misionerebma 6 000 adamiani monaTles.
1792 wels misia gauqmda, xolo samisionero saqmianoba daevala astraxanis eparqiis
mozdokis saqorepiskoposos. mozdokis saqorepiskoposos ganagebda qarTveli
episkoposi gaiozi. mozdokis saqorepiskoposo 1799 wlamde arsebobda. 1799 wlidan
Crdilo kavkasiaSi islamis kargad organizebuli propaganda iwyeba, rasac
qristianobis poziciebis Sesusteba mohyva. 1814 wels uwmidesma sinodmaa mesamed
Seqmna oseTis misia, romelsac arqiepiskoposi dosiTeozi xelmZRvanelobda. oseTis
misias xazinidab 14 700 maneTi gamouyves. sami wlis ganmavlobaSi misaim 6 000 osi
monaTla. 1816 wels oseTis misias 24 000 maneTi gamouyves, romelic Zveli
eklesiebis aRdgenasa da axlebis aSenebas unda moxmareboda. Crdilo kavkasiaSi
15
samisionero moRvaweoba Seferxda ruseTis imperiis winaaRmdeg Samilis brZolis
periodSi (1834-1859 ww.). dapyrobil Crdilo da samxreT kavkasiaSi samisionero
moRvaweoba daekisra 1860 wels Seqmnil ,,kavkasiaSi qristianobis aRmdgen
sazogadoebas.”
Tavi mexuTe. ruseTis saeklesio politika saqarTveloSi. saqarTvelos
eklesiis avtokefaliis gauqmeba (1770-1814 ww.)
saqarTvelos samociqulo marTlmadidebeli eklesiis uflebebis SezRudvas
ruseTis saimperatoro kari georgievskis traqtatis (1783 w.) momzadebis periodSi
Seudga. am droisaTvis saqarTvelos teritoriaze ori sapatriarqo arsebobda:
mcxeTisa (aRmosavleT saqarTvelosi) da afxazeTisa (dasavleT saqarTvelosi).
mcxeTis sapatriarqo taxtis iurisdiqciaSi Sedioda qarTl-kaxeTis samefo da
aRmosavleT saqarTvelos mTianeTi (fSavi, xevsureTi, xevi, mTiuleTi, TuSeTi da
sxv.), kaTalikos-patriarqi iyo anton I bagrationi (1744-1755; 1764-1788).
afxazeTis (dasavleT saqarTvelos) sapatriarqo taxtis iurisdiqciaSi Sedioda
imereTis samefo, samegrelos, guriis, svaneTisa da afxazeTis samTavroebi,
kaTalikos-patriarqi iyo maqsime II abaSiZe (1776-1795). mefeebTan, erekle II-sTan da
solomon I-Tan, erTad ruseTis imperiasTan urTierTobaSi mniSvnelovan rols
asrulebdnen kaTolikos-patriarqebi _ anton I da maqsime II.
1771 wlis 30 dekembers TbilisSi erekle II-m xeli moawera qarTl-kaxeTis
samefosa da ruseTis imperias Soris dasadebi xelSekrulebis proeqts. proeqtSi
Camoyalibebuli iyo is pirobebi, romliTac qarTl-kaxeTis samefo ruseTis imperiis
mfarvelobaSi Sesvlas iTxovda. xelSekrulebis proeqti peterburgSi Caitana qarTl-
kaxeTis samefos elCobam batoniSvil levanisa da kaTolikos-patriarq anton I-is
xelmZRvanelobiT. erekle II imperator ekaterine II-s Txovda qarTl-kaxeTSi mefobis
,,saukunod ucvaleblad SenarCunebas. xelSekrulebis proeqtSi sagangebo adgili
eTmoboda kaTolikos-patriarqis uflebebis SenarCunebis aucileblobas: ,,msgavsadve
kaTolikozica wessave Tvissa egos mouSlelad.“ xelSekrulebis proeqtis es adgili
peterburgSi ase Targmnes: ,,Каталикос оставаться имеет всегда в своем достоинстве без всякой перемены”
e.i. ruseTis saimperatoro karma erekle II-is saTxovari sworad gaigo.
1772 wlis 6 ianvars, e.i. xelSekrulebis proeqtze xelmoweridan erTi kviris
Semdeg, qarTl-kaxeTis samefo saxlma daamtkica ruseTis saimperatoro karisaTvis
gasagzavni pirobis teqsti. qarTl-kaxeTis samefo saxli pirobas debda, rom
ruseTis uzenaesobis aRiarebaze arasodes aiRebda xels. qarTl-kaxeTis samefo
saxlis pirobas xels awerdnen: erekle II, dedofali darejani, kaTolikos-patriarqi
anton I, batoniSvilebi: giorgi, levani, iuloni, vaxtangi. qarTl-kaxeTis samefo
saxlis piroba (1772 w. 5 ianvari) xelSekrulebis proeqtTan (1770 w. 30 dekemberi)
erTad waredgina ruseTis imperators.
qarTl-kaxeTis samefosTan xelSekrulebis dadeba ruseTis saimperatoro karma
didxans gaaWianura. sabolood ekaterine II-m gadawyvita xelSekruleba erTdroulad
daedo qarTl-kaxeTisa da imereTis samefoebTan. imperatoris azri xelSekrulebis
Taobaze vice- kanclerma grafma a. a. bezborodkom acnoba kavkasiis xazis ufross
Tavad g.a. potiomkins. es dokumenti 1782 wlis bolos an 1783 wlis damdegsaa
Sedgenili. ekaterine II grigol potiomkins ubrZanebda: erekle II-sTan da solomon
I-Tan dasadeb xelSekrulebaSi mefeebi moexsenebinaT ara ,,qveSevrdomebad” aramed
16
,,mokavSireebad”. eklesiis sakiTxs ekaterine II ar Sehxebia. samagierod Tavisi azri,
cxadia, imperatorTan SeTanxmebiT gamoTqva a. a. bezborodkom: ,,и чтобы более сей народ призявать к России, то бы весьма полезно иерархию их привязать к нашему Синоду, а знатнейщим фамилиям дать право Российскаго дворянства; архиепископа же каталикоса _ то ему соборнаго, поставить степенем в Росииской церкви между первыми.” es ki imas niSnavda, rom a. a. bezborodko ugulebelyofda erekle II-is mier 1771 wlis 30
dekembers xelmoweril xelSekrulebis proeqtis erT-erT umTavres pirobas _
kaTolikos-patriarqis uflebis ucvlelad SenarCunebis Taobaze. georgievskis
traqtatis (1783 w.) Sesabamis muxls (artikuls) swored a. a. bezborodkos
mosazreba daedo safuZvlad.
1783 wlis 24 ivliss qarTl-kaxeTis samefosa da ruseTis imperias Soris q.
georgievskSi dadebuli traqtatis merve muxli (artikuli) aSkarad laxavda
msoflios erT-erTi uZvelesi samociqulo avtokefaluri eklesiis uflebebs.
mcxeTis sapatriarqo taxtis saWeTmpyrobeli, kaTolikos-patriarqi xdeboda ruseTis
imperiis uwmidesi sinodi wevri da igi ruseTis episkoposebs Soris sinodSi ikavebda
merve adgils _ tobolkis episkoposis Semdeg: ,,da umetesisa SeerTebisa ruseTisa
Tana, amaT erTmorwmuneTa erTa Tana, inebebs misi igi didebulebai, viTarmed
kaTolikozsa anu umTavressa arxiepiskopossa maTsa, raTa aqundes adgili ricxuTa
Soris ruseTisa mRudelT-mTavarTasa meruesa Sina xarisxsa, ese igi ars Semdgomad
tobolskisa.” rusul dedanSi es adgili asea warmodgenili: ,,и народам его и для вящаго соединения с Росиею сих единоверных народов ея имрераторское величество соизволяет, чпоб каталикос, или начальствующий архиепископ их, состоял местом в числе росийских архиереев в осьмой степени, именно после Тобольского.”
georgeevskis traqtatis dadebis momentisaTvis (1783 w.) ruseTSi patriarqoba
gauqmebuli iyo, aRar iwvevdnen saeklesio krebebs. ruseTis eklesias ganagebda
uwmidesi sinodi. uwmidesi sinodi warmoadgenda saxelmwifo (saero) xelisuflebas
daqvemdebarebul sasuliero uwyebas. sinodis wevrebi iyvnen mitropolitebi,
arqiepiskoposebi, episkoposebi, magram sinods saTaveSi edga saero piri _ ober-
prokurori. uwmidesi sinodis yvela dadgenilebas (gadawyvetilebas) sinodis ober-
prokuroris wardginebiT amtkicebda imperatori. uwmidesi sinodis wevrTagan verc
erTi rangiTa da RirsebiT ver utoldeboda msoflios erT-erTi uZvelesi
avtokefaluri eklesiis saWeTmpyrobels _ kaTolikos-patriarq anton I-s. miuxedavad
amisa, kaTolikos-patriarqis Rirseba Seilaxa da igi gauTanabres ruseTis eklesiis
eparqiebis mmarTvel ierarqebs (mitropolitebs, arqiepiskoposebsa da episkoposebs).
ufro metic, sinodSi anton I-ze meti pativiT sargeblobda Svidi ierarqi.
georgievskis traqtatis merve muxlSi aRniSnuli iyo, rom qarTl-kaxeTis
saeklesio mmarTvelobisa da uwmides sinodTan urTierTobis Taobaze calke
SeTanxmeba unda momxdariyo. am xasiaTis SeTanxmeba SemdegSi aRar dadebula.
georgievskis traqtatis dadebis Semdeg (1783 w.) peterburgSi gaemgzavra
qarTl-kaxeTis samefos elCoba garsevan WavWavaZis xelmZRvanelobiT. elCobaSi
Sedioda erekle II-is vaJi beri antoni (eriskacobaSi Teimurazi), ierodiakonis
xarisxiT. 1784 wels erekle II-is TxovniT, ierodiakoni antoni ruseTis eklesiis
uwmidesi sinodis mier xeldasmuli iqna arqiepiskoposad da ninowmindis eparqiis
mRvdelmTavrad. ceremoniali Catarda carskoe selos karis eklesiaSi ekaterine II-
isa da samefo ojaxis wevrebis TandaswrebiT. antonis ruseTis eklesiis uwmidesi
sinodis mier arqiepiskoposad (mTavarepiskoposad) kurTxeva ar ewinaaRmdegeboda
saeklesio samarTalsa da tradicias. Tumca amisaTvis erekle II-is Txovna sakmarisi
ar iyo. am SemTxvevaSi uwmidesi sinodisaTvis TxovniT unda miemarTa kaTolikos-
patriarq anton I-s. rac Seexeba antonis ninowmindis eparqiis mRvdelmTavrad
17
xeldasxmas, ruseTis eklesiis uwmidesi sinodis mxridan meore saxelmwifos (qarTl-
kaxeTis samefos) avtokefaluri eklesiis saqmeSi uxeS Carevad unda miviCnioT.
eparqiis mRvdelmTavrad xeldasxma kaTolikos-patriarq anton I-isa da saeklesio
krebis prerogativas Seadgenda. garda amisa, antonis arqiepiskoposad xeldasxma
moxda ise, rom igi manmade xeldasxmuli ar yofila mRvdlad. antoni
arqiepiskoposad xeldasxmis dros (1784 w.) ocdaori wlisa iyo (daibada 1762 w.).
ruis-urbnisis saeklesio krebis (1104 w.) Zeglisweris mixedviT episkoposad
xeldasxma unda momxdariyo ocdaTxuTmeti wlis asakSi. riT unda aixsnas erekle II-
is gadawyvetileba antonis arqiepiskoposad da eparqiis mRvdelmTavrad ruseTSi
xeldasxmis Sesaxeb? ruseTis saimperatoro kari, erekle II-ze gavlenis moxdenis
mizniT, kargad iyenebda ruseTSi gadaxvewil qarTlis bagrationebs (muxranbatonebs)
_ vaxtang VI-is STamomavlebs. qarTlis Tavadebi ruseTis saimperatoro kars
qarTlis samefos aRdgenas da taxtze vaxtang VI-is STamomavlis dasmas Txovdnen.
yovelive es kargad icoda erekle II-m. kaTolikos-patriarqi anton I qarTlis
bagrationebis (muxranbatonebis) Stos ekuTvnoda _ vaxtang VI-is Zmis ieses Svili
iyo. anton I Zalze popularuli iyo saqarTveloSi, mas kargad icnobdnen ruseTis
politikur da saeklesio wreebSi. erekle II-m ar icoda rogor ganviTardeboda
movlenebi: ras moimoqmedebdnen qarTlis bagrationebi da maTi erTguli Tavadebi, ra
pozicias daikavebda ruseTi. anton I Wkviani, ganaTlebuli da mebrZoli adamiani iyo.
Tu igi politikaSi Caereoda, erekle II-s SeiZleboda didi sirTuleebi Sehqmnoda.
amitom erekle II-m gadawyvita anton I-is Semdeg kaTolikos-patriarqad qarTlis
bagrationTa warmomadgeneli aRar aerCiaT. erekle II anton I-isa da saeklesio
krebis imedad ver iqneboda da mzadeba winaswar daiwyo. carskoe seloSi erekle II-s
vaJis _ rigiTi diakonis arqiepiskoposad da eparqiis mRvdelmTavrad xeldasxmam
kaTolikos-patriarq anton I-is poziciebi garkveulad Seasusta. qarTlis Tavadebsa
da ruseTi mcxovreb qarTlis bagrationebsac Sesabamisi daskvnebi unda gamoetanaT.
erekle II dasaxuli miznisaken Tanmimdevrulad miiwevda. 1784 welsve, jer kidev
ruseTSi myofi, ninowmindeli episkoposi antoni saqarTveloSi dauswreblad iqna
xeldasxmuli alaverdel mitropolitad. 1788 wels, anton I-is gardacvalebis
Semdeg, mitropoliti antoni kaTolikos-patriarqad akurTxes anton II-is saxeliT.
es erekle II-is gamarjvebis mauwyebeli iyo.
qarTl kaxeTis ukanaskneli mefis giorgi XII-is (1798-1800) gardacvalebis
Semdeg, 1801 wlis aprilSi, peterburgSi Casulma qarTl-kaxeTis samefos elCebma
ruseTis imperiis sagareo saqmeTa kolegias warudgines nota, romelic qarTl-
kaxeTis mmarTvelobas exeboda. notis meeqvse punqti sruliad garkveviT iTxovda
kaTolikosobis SenarCunebas da anton II-s kaTolikos-patriarqad datovebas. es
muxli ase iwyeba: ,,Как первенствующая нине в грузии по духовенству особа есть сын царя Ираклия _Антоний, имеющий по древнему тамошнему положению титул католикоса, и посвящен в царствование блаженния памяти императрицы Екатерины II в сан архиепископа в Царском селе и туда (qarTl-kaxeTis samefoSi _ v.g.) отправлен для управления тамошных (qarTl-kaxeTis _ v.g.) духовенств, то и оставить его при том достоинстве и звании.” notis meeqvse muxli kaTolikos-patriarqis Tanamdebobis
SenarCunebasTan erTad iTxovda qarTl-kaxeTis samefos mTeli samRvdeloebis
uflebrivi mdgomareobis SenarCunebas: ,, равно как и всех прочих, в епархиах своих, пребывающих, митрополитов архиепископов и епископов, также архимандритов и игуменов с их причтом, протоиереев, иереев, дяконов и прочих церковнослужителей _ каждаго при своем звании и мест, о коих _ кто имянно, и сколько их есть”
18
amrigad, qarTl-kaxeTis samefos elCebis notis meeqvse punqti mTeli
kategoriulobiT ayenebda qarTl-kaxeTis samefos ruseTis imperiis mfarvelobaSi
Sesvlis Semdeg eklesiis avtokefaliis SenarCunebis sakiTxs.
pavle I-is 1801 wlis 18 ianvrisa da aleqsandre I-is 1801 wlis 12 seqtembris
manifestebSi, romelTa ZaliTac qarTl-kaxeTis samefo gauqmda da ruseTis imperias
SeuerTda, erTi sityviTac araa naTqvami mcxeTis avtokefaluri sapatriarqos
(qarTl-kaxeTis eklesiis) ruseTis eklesiasTan SeerTebasa an misdami daqvemdebarebis
Taobaze. piriqiT, aleqsandre I-is manifesti qarTl-kaxeTis mosaxleobas auwyebda:
,,каждый пребудет при преимушествах состояния своего, при свободном отправлении своей веры и при собственности своей неприкосновенно.”
manifestis qarTul TargmanSi es adgili asea warmodgenili: ,,davaweso
saqarTvelosa Sina mmarTebloba, romelsaca eZlosca damyareba marTlmsajulebisa,
nivTisa da saqonlisa uSiSroebisa, da micemad TiToeulsa dacva sjulisa.” 1801
wlis 12 seqtemberis manifesti moiTxovda qarTl-kaxeTis mosaxleobis ruseTis
imperatoris erTgulebaze daficebas, rac ruseTis qveSevrdomobis miRebas niSnavda.
manifestSi aRniSnuli iyo, rom daficebis procesSi ,,Духовенство, яко пастыри душевные, первые должны дать пример” qarTul TargmanSi: ,,samRvdeloTa, viTarca
mwyemsTa sulisa Tana, pirvelad SvenisT micema magaliTisa.” 1801 wlis 12 seqtembers aleqsandre I-ma manifestTan erTad xeli moawera
kidev or dokuments _ ,,reskripts” da ,,mowodebas qarTveli xalxisadmi” 12
seqtembersve imperatorma daamtkica ,,saqarTvelos Sinagani mmarTvelobis
dadgenileba.” am dokumentebSi gauqmebuli qarTl-kaxeTis samefos eklesiis
mmarTvelobis an misi reorganizaciis Sesaxeb araferi yofila naTqvami. es ki imas
niSnavda, rom qarTl-kaxeTis samefos gauqmebisa da misi ruseTTan SeerTebis Semdeg
eklesia (mcxeTis avtokefaluri sapatriarqo) inarCunebda Tavis uflebriv
mdgomareobas _ adgils msoflios marTlmadidebel sapatriarqoTa Soris. Tavisi
uflebebiT aRWurvili rCeboda kaTolikos-patriarqi da saeklesio kreba, Zveleburad
ganagrZobda funqcionirebas yvela eparqia, eklesia da monasteri. eklesiis
sakuTrebaSi rCeboda mTeli uZravi da moZravi qoneba. kaTolikos-patriarqsa da
saeklesio krebas kvlavindeburad unda exelmZRvanela msoflio marTlmadidebel
samyaroSi miRebuli samarTlebrivi normebiT (kanonebiT) _ saeklesio samarTliT da
qarTuli samarTliT (vaxtang VI-is samrTliT).
marTalia, 1801 wels ruseTis imperatorma Tavi Seikava da qarTl-kaxeTis
samefos gauqmebasTan erTad ar gaauqma samefos teritoriaze arsebuli mcxeTis
sapatriarqo. es mxolod droebiTi movlena iyo. ruseTis saimperatoro kari da
ruseTis eklesiis uwmidesi sinodi ar dauSvebdnen istoriiTa da tradiciiT ruseTis
eklesiaze bevrad aRmatebuli iveriis (mcxeTis) sapatriarqo taxtis suverenitetis
SenarCunebas yofili qarTl-kaxeTis samefos teritoriaze.
1810 wlisaTvis rusTis imperiam daasrula dasavleT saqarTvelos _
samegrelos samTavros, afxazeTis samTavros, guriis samTavros, imereTis samefos _
dapyroba. kavkasiis mTavarmarTebels general aleqsandre tormasovs daevala
saqarTvelos terieoriaze arsebuli orive sapatriarqos (mcxeTisa da afxazeTis)
gauqmeba. amisaTvis, pirvel rigSi, saWiro iyo kaTolikos-patriarq anton II-is
saqarvelodan ruseTSi gawveva (afxazeTis kaTolikos-patriarqi maqsime II-s 1795
wels gardaicvala). 1810 wlis 3 noembers ruseTis saimperatoro karis moTxovniT
anton II ruseTSi gaemgzavra. anton II-m winaaRmdegoba ver gaswia, Tumca kargad
icoda risTvis iwvevdnen ruseTSi (kaTolikos-patriarqi saqarTveloSi veRar
dabrunda, 1827 wels ruseTSi gardaicvala). aleqsandre tormasovma qarTl-kaxeTis
eklesiis mmarTvelobis proeqtis Sedgena mitropolit varlams (erisTavs) daavala.
19
es proeqti daedo safuZvlad a. tormasovis moxsenebas uwmidesi sinodisadmi. 1811
wlis 12 Tebervals generali a. tormasovi ruseTis eklesiis uwmidesi sinodis
oper-prokuror Tavad aleqsandre golicins werda, rom kaTolikos-patriarqi anton
II samarTliani da iSviaTi Tvisebebis mqone adamiania. a. tormasovis azriT,
miuxedavad imisa, rom ar arsebobda imperatoris Sesabamisi brZaneba, saqarTvelos
eklesiis mmarTvelad unda daeniSnaT egzarqosi, xolo kaTolikos-patriarqi anton I
datovebuli yofiliyo ruseTSi da mas saqarTvelos eklesiis Semosavlidan
daniSvnoda pensia 6 aTasi maneTis odenobiT. a. tormasovis moxsenebis Semdeg
peterburgSi bevri aRar ufiqriaT. am moxsenebis safuZvelze sinodis oper-
prokurorma a. golicinma 1811 wlis 21 ivniss Seadgina ,,mmarTveli sinodis
uqveSevrdomilesi moxseneba.” moxsenebaSi aRniSnuli iyo, rom saqarTveloSi
(qarTl-kaxeTSi) rusuli mmarTvelobis SemoRebis Semdeg kaTolikos-patriarqoba
uqmdeboda da kaTolikos-patriarqis adgils ikavebda ruseTis eklesiis uwmides
sinods daqvemdebarebuli egzarqosi. imperatorma aleqsandre I-ma 1811 wlis 30
ivniss ,,mmarTveli sinodis uqveSevrdomilesi moxseneba” ucvlelad daamtkica.
aleqsandre I-is brZanebis Tanaxmad, dapyrobili qarTl-kaxeTis samRvdeloeba unda
damorCileboda ,,mcxeTisa da qarTlis mitropolits”, romelic iqneboda ruseTis
eklesiis uwmidesi sinodis wevri da amave dros eqneboda ,,saqarTvelos egzarqosis” tituli. saqarTvelos pirvel egzarqosad dainiSna qsnis erisTavTa sagvareulos
warmomadgeneli, mitropoliti varlami.
ase gauqmda msoflios erT-erTi uZvelesi iveriis (mcxeTis) sapatriarqo,
xolo gauqmebuli sapatriarqos mTel teritoriaze (eparqiebze, eklesiebze,
monastrebze) gavrcelda ruseTis eklesiis uwmidesi sinodis iurisdiqcia. uwmides
sinods daqvemdebarebuli egzarqosi saqarTveloSi umaRles ierarqad iTvleboda.
mmarTveli sinodis 1811 wlis 21 ivniss ,,uqveSevrdomiles moxsenebaSi” mcxeTis avtokefaluri sapatriarqos gauqmebis erTaderT mizezad qarTl-kaxeTis
samefos gauqmeba da yofili samefos teritoriaze rusuli mmarTvelobis damyareba
iyo dasaxelebuli. es ki ewinaaRmdegeboda efesos wmida III msoflio saeklesio
krebis (431 w.) merve kanons. am kanonis miRebis safuZveli gaxda antioqiis eklesiis
mcdeloba Tavisi iurisdiqciisaTvis daemorCilebina kviprosis eklesia da,
Sesabamisad, kviprosis eklesiisaTvis CamoerTmia avtokefaluri uflebebi, romliTac
igi ZvelTaganve sargeblobda. radgan kviprosis eklesia ZvelTaganve avtokefalurad
iyo aRiarebuli, III msoflio saeklesio krebam daicva kviprosis eklesiis
avtokefalia.
iveriis (mcxeTis) uZvelesi avtokefaluri marTlmadidebeli sapatriarqos
gauqmebisaTvis aucilebeli iyo Semdegi:
pirveli. kaTolikos-patriarq anton II-s unda moewvia saeklesio kreba,
romelsac unda mieRo dadgenileba avtokefaluri uflebis daTmobisa da
avtokefaliis gauqmebis Taobaze. aseTi saeklesio kreba mowveuli ar yofila.
meore. likvidirebuli iveriis (mcxeTis) sapatriarqos ruseTis eklesiis
iurisdiqciaSi Sesvlis Taobaze Tanxmoba unda mieca ruseTis saeklesio krebas.
imxanad ruseTSi saeklesio krebas aRar iwvevdnen, xolo uwmidesi sinodi saeklesio
krebas ver Secvlida.
mesame. msoflios uZvelesi iveriis (mcxeTis) avtokefaluri sapatriarqos
gauqmebisaTvis aucilebeli iyo msoflio marTlmadidebeli sapatriarqoebis
(ierusalimis, antioqiis, aleqsandriis) da, pirvel rigSi, konstantinepolis
msoflio patriarqis Tanxmoba. aseTi Tanxmoba ruseTs ar uTxovia da, cxadia, arc
miuRia.
20
amrigad 1801 wlis 12 seqtembris ukanono aqts, romlis ZaliTac gauqmda
qarTl-kaxeTis samefo, mohyva meore _ 1811 wlis 30 ivnisis ukanono aqti, romlis
ZaliTac gauqmda msoflios erT-erTi uZvelesi avtokefaluri sapatriarqo _ iveriis
(mcxeTis) sapatriarqo.
1814 wlis 30 agvistos imperatorma aleqsandre I-ma xeli moawera brZanebas,
romlis ZaliTac saqarTveloSi saeklesio mmarTvelobis sistemam cvlileba ganicada.
TbilisSi daarsda ruseTis eklesiis uwmindesi sinodis saqarTvelo-imereTis
sinodaruli kantora. umaRlesi saeklesio ierarqi saqarTvelos egzaqosi iyo,
romlis Zalauflebac saqarTvelos mTel teritoriaze vrceldeboda. saqarTvelo-
imereTis sinodaruli kantoris SeqmnasTan dakavSirebiT quTaTel mitropolit
dosiTeoss (wereTels) aekrZala afxazTa sakaTalikosos saqmeTa gangeba
(mitropolit dosiTeoss kaTolikosoba uboZa imereTis mefem solomon II-m, magram
kurTxeva ar momxdara. swored amitom mitropoliti dosiTeosi sabuTebSi ase
ixsenieba: ,,yovlad samRvdelo quTaTeli mitropoliti dosiTeoz da ganmge
sakaTalikozosi.”) 1814 wlis bolodan mitropoliti dosiTeosi mxolod eparqiis
mRvdelmTavaria da afxazeTis sakaTalikosos saqmeebs aRar ganagebs. afxazeTis
kaTolikos-patriarqisa da afxazeTis sakaTolikosos iurisdiqcia Sewyda da yofili
sakaTolikosos teritoria saqarTvelo-imereTis sinodarul kantorasa da
saqarTvelos egzarqoss daeqvemdebara.
1811-1814 wlebSi saqarTvelos eklesiis avtokefaliis gauqmeba im politikis
gagrZeleba iyo, romlis mizansac saqarTvelos ruseTis imperiis guberniad gadaqceva
Seadgenda.
Tavi meeqvse. ruseTis eklesiis
urTierToba kaTolikeebTad da uniatebTan
kaTOlikuri jeC-pospolitas da marTlmadidebeli ruseTis urTierToba
yobelTvis daZabuli iyo. ori saxelmwifos urTierTobaSi politikuri da
religiuri faqtori gadajaWvuli iyo. 1686 wlis xelSekrulebiT ruseTma jeC-
pospolitas marTlmadidebeli mosaxleobis (praqtikulad, dasavleT ruseTis,
ukrainisa da belorusiis mosaxleobis) mfarvelobis ufleba miiRo. aman ruseTs JeC-
pospolitas saSinao saqmeebSi Carevis ufleba misca. marTalia, JeC-pospolitas
mefeebi da seimi ruseTs advilad arafers uTmobdnen, magram ruseTis mefeebi mainc
aqtiurad cdilobdnen mopovebuli upiratesobis gamoyenebas. JeC-pospolitas
teritoriaze mcxovrebi marTlmadideblebis Seviwrovebis SemTxvevaSi petre I (1696-
1725) JeC-pospolitas sasuliero xelisuflebas ruseTSi mcxovrebi kaTolikeebis
devniT, xolo JeC-pospolitas mefe avgusts _ urTierTobis gawyvetiT emuqreboda.
petre I-ma muqara ver Seasrula. petre I-is memkvidreebis mefobis dros ruseTSi
mcxovrebi kaTolikeebis uflebebi ar Selaxula. piriqiT, ruseTma garkveulwilad
uari Tqva mopovebuli upiratesobaze. 1686 wlis xelSekrulebiT JeC-pospolitas
teritoriaze oTxi marTlmadidbluri eparqia unda arsebuliyo. JeC-pospolitas
mefem piroba daarRvia da oTxi eparqiis magivrad mxolod ori _ luckisa da
21
mogilevisa _ datova. cota mogvianebiT luckis eparqiac gauqmda. sabolood, oTxi
marTlmadidbluri eparqiidan sami uniatebis xelSi aRmoCnda. erTaderTi
marTlmadidebluri mogilievis eparqiis mmarTveli episkoposebs didi brZola
uxdebodaT eparqiis SenarCunebisaTvis. ramdenimejer Tavs daesxnen episkopos
silvestr Cetvertinskis (1707-1728), xolo episkoposma giorgi koniiskim (1755-
1795) q. orSaSi Zlivs daaRwia Tavi kaTolikeTa aRtinebul brbos.
romis kaTolikuri eklesia JeC-pospolitas SemadgenlobaSi Semaval
ukrainisa da belorusiis teritoriaze gamudmebiT agzavnida iezuitTa ordenis
misionerebs. iezuitebi aviwrovebdnen marTlmadideblebs, marTlmadideblur eklesiebs
uniatebi epatronebodnen. 1720 wels zamoiskis saeklesio krebam miiRo dadgenileba
uniatur eklesiaSi RvTismsaxurebis sakiTxavi wignebis Sesworebis Taobaze. Zvel
wignebSi Sesworebebi kaTolikuri dogmebidan gamomdinare unda Setaniliyo. mrwamsSi
sityvis ,,mamisagan” Semdeg unda damatebuliyo sityva ,,da Zisagan”. am droidan
uniaturi eklesiebi garegnulad kaTolikurs daemsgavsa: aRsarebis procesSimRvdeli
da aRmsarebeli izolirebuli iyo erTmaneTisagan da mrevlisagan, eklesiaSi daidga
skamebi, orRani. uniatma mRvdlebma gaiparses wveri da kaTolike mRvdlebis msgavsad
Seimosnen.
ekaterine II-is (1762-1796) dros JeC pospolitas marTlmadidebelma
mosaxleobam ukve mesamed iTxova mfarveloba. ekaterine II-is koronaciaze moskovSi
Cavida mogilevis episkoposi giorgi (koniiski). episkoposma imperators dauxata JeC-
pospolitas marTlmadidebluri mosaxleobis mZime viTareba da Semweoba sTxova. 1764
wels JeC-pospolitas taxtze stanislav poniatovskis asvlasTan dakavSirebiT,
marTlmadidebeli mosaxleobis sakiTxi ganixila seimma. aman biZgi misca JeC-
pospolitas uniati mosaxleobis winaaRmdeg religiuri moZraobis dawyebas.
moZraobis centri gaxda pereiaslavis saepiskoposo kaTedra, romelsac imxanad
emorCilebodnen JeC-pospolitas SemadgenlobaSi Semavali ukrainis
marTlmadidebluri samwysoebi. saepiskoposo kaTedras ganagebda
marTlmadideblobisTvis Tavdadebuli episkoposi gervasi (lincevski). moZraobis
centrs agreTve warmoadgenda Cigironis olqSi mdebare wmida matronas monastery,
romlis winamZRvaris melqisedeki (znaCko-ianovski) iyo. mosaxleobam daiwyo Zveli
marTlmadidebluri eklesiebis aRdgena da axlebis mSenebloba. pereiaslavis
episkoposma axali eklesiebisTvis mRvdlebi akurTxa. uniaturi eklesiebis mrevli
marTlmadidebel eklesias daubrunda. 1765 wels episkoposi giorgi da iRumeni
melqisedeki varSavaSi Cavidnen. episkoposma giorgim seimSi warmoTqva sityva,
romelSic JeC-pospolitas marTlmadidebeli osaxleobis mZime mdgomareoba
warmoaCina. es sityva evropis ramdenime enaze iTargmna. JeC-pospolitas mefe
stanislav poniatovskim piroba dado daecva marTlmadidebeli mosaxleoba. iRumeni
melqisedeki ukrainaSi JeC pospolitas mefi sigeliTa da weriliT dabrunda
romelic uniatur eklesias marTlmadidebeli mosaxleobis devnis Sewyvetisken
mouwodebda. 1766 wels JeC-pospolitas seimma ganixila sakiTxi RUseTIsagan da
evropis sxva qveynebis xelisuflebisagan poloneli disidentebis dacvis sakiTxi.
aman biZgi misca poloneTSi erovnuli moZraobis aRmavlobas. antirusuli moZraoba
nawilobriv marTlmadidebeli mosaxleobis devnaSi gamoixata. JeC-pospolitas
marTlmadidebeli samRvdeloebi da marTlmadidebeli mrevli mZime mdgomareobaSi
22
aRmoCnda. iyo SemTxvevebi, roca marTlmadidebelTa devna mkvlelobiT dasrulda.
iRumeni melqisedeki uniatTa saoyrobileSi aRmoCnda da wamebiT sikvdils Zlivs
gadaurCa. kaTolikeTa da uniatTa TviTnebobam uaRresad daZaba viTareba.
marTlmadideblebi samagieros gadasaxdelad emzadebodnen. episkopos gervasisa da
iRumen melqisedekis qadagebebma viTareba ver ganmuxta. JeC-pospolitas
marTlmadidebelma mosaxleobam (rusebma, ukrainelebma, belorusebma) ajanyeba daiwyo.
es ajanyeba istoriaSi kolivSCinis saxelwodebiT Sevida. ajanyebulebi scemdnen
uniaturi da kaTOlikuri eklesiis msaxurebs, arbevdnen poloneli panebis mamulebs.
daiRvara sisxli. JeC-pospolitaSi dawyebuli ajanyebiT isargebla ruseTma. 1768
wlis traqtati avalebda ruseTS JeC-pospolitaSi mSvidobis dacvas. ekaterine II-m
ar daayovna da JeC-pospolitas teritoriaze jari Seiyvana. JeC-pospolitas
teritoriaze dawyebuli marTlmadidebeli mosaxleobis ajanyebis saTaveSi aRmoCndnen
demokratizmis ideebze aRzrdili axalgazrda liberalebi. marTalia, isini
marTlmadideblebi iyvnen, magram maTTvis marTlmadideblobis dacva ar iyo
umTavaresi. ajanyebis moTaveTa aseTi ganwyobiT isargebles polonelebma da JeC-
pospolitaSi samoqalaqo mSidobis dacvis aucileblobaSi daarwmunes. sabolood,
aseTi viTareba Seiqmna: ajanyeba religiuri fanatizmis gamovlinebad Sefasda, xolo
misi dawyeba marTlmadidebel samRvdeloebas dabralda. ajanyebis moTaveebad
episkoposi gervasi da iRumeni melqisedeki iqnen miCneulni. isini gadaayenes da
ruseTSi gagzavnes. ajanyebulebis winaaRmdeg erTad moqmedebdnen poloneli panebi da
ruseTis armia. gamarjvebas zeimobdnen uniatebi, maT yvela eklesia
daibrunesajanyebul marTlmadidebelTa devna 1772 wlamde, JeC-pospolitas pirvel
danawilebamde gagrZelda. 1772 wels ajanyebulTa devna ZiriTadad dasrulda. yovel
SemTxvevaSi JeC-pospolitas pirveli danawilebis (1772 w.) Semdeg ruseTis
SemadgenlobaSi gadasul belorusiis teritoriaze mSvidobam daisadgura.
ruseTis SemadgenlobaSi gadasul belorusiis teritoriaze arqiepiskopos
giorgis (koniiskis) wyalobiT marTlmadidebloba swrafad gaZlierda. uniaturi
eklesiis mrevlisdidma nawilma TxovniT mimarTa ruseTis eklesias. TxovnaSi
aRniSnuli iyo, rom maT Tavis droze ZaliT aRiarebines unia da amjerad maT
surdaT marTlmadidebel eklesiaSi dabruneba. peterburgSI uniaturi eklesiis
mrevlis Txovnis dakmayofilebas ar Cqarobdnen. rva wlis Semdeg gadawyda
marTlmadidebluri wesiT moenaTlaT uniaturi eklesiis im samwysoTa mrevli, sadac
mrevlis yvela wevri gamoTqvamda aseT survils. ekaterine II-is aseTi sanaxevrod
antimarTlmadidebluri ganpirobebuli iyo ori mizeziT: pirveli. ekaterine II
angariSs uwevda axlad SeerTebuli belorusiis teritoriaze mcxovreb kaTOlikuri
eklesiis mrevls. meore. ekaterine II angariSs uwevda evropis sazogadoebas, xazs
usvamda imas, rom igi metad mtkiced icavda rjulTSemwynareblobis princips/
miuxedavad xelisuflebis aseTi poziciisa, 130 000 uniati mainc moinaTla.
zemoxsebuli mizezebis gamo axlad SeerTebuli belorusiis teritoriaze
kaTolikuri eklesia gacilebiT ukeTes pirobebSi aRmoCnda vidre marTlmadidebeli
eklesia. 1773 wels ekaterine II-m belorusiis kaTOlike mrevli Caabara
arqiepiskopos stanislav sestrenceviCs. arqieoiskoposs eboZa didi simdidre.
belorusiis kaTolike arqiepiskoposis wliuri Semosavali 60 000 maneTs aRwevda,
maSin, roca belorusiis marTlmadidebeli arqiepiskoposis wliuri Semosavali
23
mxolod 6 000 maneTs Seadgenda. XVIII saukunis 90-ian wlebSi belorusiaSi sami
kaTolikuri eparqia Seiqmna. kaTolikur eparqiebSi eklesiebi da monastrebi did
mamulebs flobdnen, maSin, roca marTlmadidebel eklesiebsa da monastrebs mamulebi
CamoarTves. belorusiis teritoriaze uniatur eklesiasac Tavisi arqiepiskoposi
hyavda, romlis kaTedrac q. polockSi iyo. ekaterine II-m belorusiaSi xeluxleblad
datova iezuitTa ordeni, maSin roca 1773 wels romis papma evropis saxelmwifoTa
moTxovniT iezuitTa ordeni oficialurad gaauqma. polockSi mokalaTebulma
iezuitebma daaarses iezuitTa noviciati, romelic SemdgomSi iezuitTa kolegiad
gadakeTda. iezuitebi Zveleburad agrZelebdnen kaTolikobis propagandas.
JeC-pospolitas SemadgenlobaSi darCenili ukrainis teritoriaze
marTlmadidebelTa da kaTolikeTa urTierToba drodadro seriozulad iZabeboda.
ukrainis kaTolike samRvdeloeba da poloneli panebi SiSiT Sescqerodnen
marTlmadidebeli mrevlis saprotesto moZraobas. 1785 wels ukrainis
marTlmadidebel mrevls axali meufe dauniSnes. es iyo pereiaslavis episkoposi
viqtor sadakovski. Seudga Tu ara episkoposi viqtori mwyemsTavruli movaleobis
Sesrulebas, maSinve gavrcelda xmebi, rom axali episkoposi marTlmadidebeli
mRvdlebisa da berebis meSveobiT kaTolikuri eklesiis winaaRmdeg ukrainis
mosaxleobis ajanyebas amzadebso. amasac ki ambobdnen, rom episkoposis rezidenciaSi
(q. pereiaslavSi), aseve monastrebSi iaraRis sawyobebi gamarTeso. 1798 wels
episkoposi viqtori daapatimres da varSavaSi gagzavnes. episkoposis rezidenciasa da
monastrebSi, cxadia, iaraRis sawyobebi ver aRmoaCines. aseTi viTareba iyo JeC-
pospolitas SemadgenlobaSi Semavali ukrainis teritoriaze 1793-1795 wlebamde.
JeC-pospolitas meore (1793 w.) da mesame (1795 w.) danawilebis Semdeg ukrainis
teritoria, garda galiciisa, ruseTs ergo. Galicia avstriis imperiis sazRvrebSi
aRmoCnda. JeC-pospolitas meore da mesame danawilebis Semde uniatebis
marTlmadidebluri wesiT monaTvlis msurvelTa ricxvi gansakuTrebiT gaizarda.
1794 wlis kanoniT uniatebis monaTvlas ukve aRaraferi aferxebda. 1796 wlisaTvis
ukve monaTluli iyo 2 000 000 uniati. TviT uniatur eklesiebSi daiwyo moZraoba
ganaxlebisaTvis. uniaturi eklesiis arqiepiskoposma irakli lisovskim (1784-1809)
daiwyo uniaturi eklesiis gawmenda uniis dadebis Semdeg damkvidrebuli
kaTolicizmis dogmebisagan. arqiepiskopos iraklis surda mWidro kavSiris damyareba
marTlmadidebel eklesiasTan. man imogzaura ierusalimSi, imoseboda
marTlmadidebluri ierarqiis msgavsad, atarebda wvers.
ekaterine II-m mefobis bolo wlebSi gadawyvita uniaturi eklesiebisa da
monastrebis ricxvis Semcireba, magram am gadawyvetilebis sisruleSi moyvana ver
moaswro. axali imperatori pavle I (1796-1801) kaTolikeebsa da uniatebs
mfarvelobda. pavle I SeSinebuli iyo evropaSi dawyebuli revoluciuri moZraobiT.
imperatoris ganwyobiT isargebles kaTolikeebma da imperatori daarwmunes imaSi,
romevropaSi revoluciebi kaTolikuri eklesiis gavlenis Sesustebis Sedegad
warmoiSva. pavle I-s gars exvivnen maltis ordenis raindebi da iezuitebi. isini
imperators kaTolikuri religiis ganmtkicebis aucileblobaSi arwmunebdnen. pavle
I-is karze didi gavlena moipova iezuitma mRvdelma gruberma. imperatorma daiaxlova
safrangeTidan da JeC-pospolitadan devnili aristokratiis warmomadgenlebi.
iezuitebma fexi moikides peterburgSi, maT xelSi gadavida kaTolikuri eklesiis
24
mTeli Semosavali. maT imperatorisgan miiRes iezuitTa ordenis aRdgenis
oficialuri ufleba da airCies ordenis generali. pavle I-is nebarTviT iezuitebma
aRmosavleTSi misionerebi gagzavnes. aseT viTarebaSi uniatTa marTlmadidebluri
wesiT monaTvla Seferxda da Semdeg saerTod SeCerda. pavle I-ma ufleba misca
uniatebs aRedginaT winaT gauqmebuli luckisa da brestis eparqiebi. amasTan erTad,
imperatoriar scnobda uniaturi eklesiis damoukideblobas. ruseTis teritoriaze
arsebuli uniaturi eklesiis eparqiebi, eklesiebi da monastrebi pavle I-ma
kaTOlikuri kolegiis SemadgenlobaSi Seqmnil sammarTvelos daumorCila, romelSic
arc erTi uniati ar Sedioda.
aleqsande I-ma (1801-1825) mefobis dasawyisSi sruli sjulTSemwynarebloba
daamkvidra. amiT kargad isargebles iezuitebma da ruseTis aristokratiis bevri
warmomadgeneli gaakaTolikes. iezuitTa mier Seqmnili kaTolikuri skolebiTa da
misiebiT daifara mTeli ruseTis imperia. pirvel rigSi, kaTolikeebma mZlavrad
moikides fexi ruseTis dasavleT regionebSi (belorusiaSi), samxreTSi (kievidan
simferopolamde, kamenc-podolskidan da odesidan mozdokamde da astraxanamde),
cimbirSi (polonelTa gadasaxlebis adgilebSi). 1814 wels kaTolikoba miiRo
axalgazrda Tavadma golicinma, uwmidesi sinodi ober-prokuror Tavad a. n.
golicinis naTesavma. kaTolikuri eklesiis gavlenis zrdis winaaRmdeg 1815 wels xma
aimaRla moskovis mitropolitma filaretma (drozdovma). 1815 wels aleqsandre I-ma
iezuitebi peterburgidan da moskovidan, xolo 1820 wels ruseTidan gaaZeva.
kaTolikeebis gavlenis zrda mtivneulad aRiqva uniaturma eklesiam. kaTolikeTagan
Seviwrovebulma uniaturi eklesiis arqiepiskoposma iraklim (lisovskim) 1803 wels
peterburgSi gagzavna dekanozi ioane krasovski da uimedo mdgomareobaSi Cavardnili
uniaturi samwysosaTvis Semweoba iTxova. imave 1803 wels aleqsandre I-ma gamosca
brZaneba, romelickrZalavda uniatebis kaTolikuri wesiT monaTvlas. 1804 wels
aleqsandre I-is brZanebis Tanaxmad uniaturi eklesiis marTvis mizniT pavle I-is
dros kaTolikuri kolegiis SemadgenlobaSi Seqmnil sammarTveloSi (romlis wevrTa
Soris arc erTi uniati ar iyo), Seiyvanes erTi uniati episkoposi da sami uniati
asesori. 1805 wels kaTolikuri kolegia gaiyo or departamentad _ kaTolikur
departamentad da uniatur departamentad. uniaturidepartamentis Tavmjdomared
dainiSna arqiepiskoposi irakli (lisovski). 1806 wels arqiepiskoposi irakli
damoukidebeli pitropolitis xarisxSi iqna ayvanili. amis Semdeg uniaturi eklesia
mTlianad gaTavisuflda romis kaTolikuri eklesiis gavlenisagan. 1809 wels
mitropoliti irakli gardaicvala. mis mier dawyebuli saqmis gamgrZeleblebi iyvnen
luckis episkoposi grigori koxanviCi (1814 wlidan) da polockis arqiepiskoposi
ioane krasovski. episkoposi grigori imperatoris mier damoukidebeli mitropoliti
mitropolotis xarisxSi iqna ayvanili. rac Seexeba arqiepiskopos ioanes igi ver iqna
ayvanili mitropolitis xarisxSi, radgan cili daswames, 1817 wels kaTedra
daatovebines da misi saqme sasamarTlos gadasces. arqiepiskoposis saqme ZiebaSi iyo
mis gardacvalebamde (1827 w.). 1817 wels mitropoliti gaxda brestis episkoposi
iosafat bulgaki. mitropoliti iosafati kaTolicizmis did gavlenas ganicdida.
miuxedavad amisa, kaTolikeebma mdgomareoba ver ganimtkices. mitropolit iraklisa
(lisovskisa) da arqiepiskopos ioanes (krasovskis) moRvaweobis Semdeg uniaturi
25
eklesiis TeTr samRvdeloebaSi gaZlierdnen kaTolicizmis gavlenis mowinaaRmdegeni.
maT ricxvs ganekuTvnebodnen: ioseb semaSko, vasili luJinski, anton zubko da sxvebi.
vasili luJinski da anton zubko q. luckSi arqiepiskopos iraklis
(lisovskis) mier daarsebuli sasuliero seinariis azrdilebi iyvnen. ioseb semaSkos
saero gimnazia hqonda damTavrebuli. Semdeg samivni swavlobednen vilinis
universitetSi. vilinis universitetis proreqtori imxanad Tavadi adam Cartoricki
iyo. adam Cartoricki ver itanda iezuitebs, xolo kaTolikur fanatizms saSIS
movlenad miiCnevda. adam Cartoricki cdilobda universitetis studentebsa da
profesorebSi radikalizmis aRmofxvras sxva eligiebis mimarT, cdilobda
marTlmadideblobis ganmtkiceba ise, rom kaTolikeebTan dapirispireba ar momxdariyo.
adam Cartorickis mzunvelobis qveS myofTa Soris ioseb semaSko yvelaze metad iyo
gamsWvaluli. marTlmadideblobisadmi simpaTiiT. ioseb semaSko ukraineli iyo, igi
kievis guberniaSi daibada. q. kievsa da kievis SemogarenSi uniatizmi axlos idga
marTlmadideblobasTan (gansxvavebuli viTareba iyo ukrainis sxva regionebSi, sadac
uniatizmi kaTolocizmis gavlenis qveS iyo). universitetis damTavrebis Semdeg ioseb
semaSko mRvdlad akurTxes da luckis eparqiaSi gagzavnes.ori wlis Semdeg igi
ocdaoTxi wlis asakSi dekanozis xarisxSi aiyvanes dad a kaTolikuri kolegiis
uniaturi departamentis asesorad daniSnes. kaTolikur kolegiaSi igi Seupovrad
ebrZoda kolegiis wevr kaTolike sasuliero pirebs. ioseb semaSko kargad icnobda
kaTolikobas, uniatizmsa da marTlmadideblobas. axalgazrda dekanozma gadawyvita
uniaturi eklesiis dacva, rogorc romis kaTOlikuri eklesiisagan, ise poloneli
kaTolike samRvdeloebisagan. imperator nikoloz I-is (1825-1855) mier ruseTis
saxelmwifo Zlierebis safuZvlad marTlmadideblobis, TviTmpyrobelobisa da
xalxurobis gamocxadebam frTebi Seasxa dekanoz ioseb semaSkos Canafiqrs. 1827
wels nikoloz I-ma akrZala uniatur monastrebSi kaTOlokeTa berad aRkveca da ukve
aRkvecilTa monasterebSi miReba. imperatoris brZaneba uniaturi eklesiis TeTri
samRvdeloebis ganaTlebis donis amaRlebasac iTvaliswinebda. 1827 wels ioseb
semaSkom nikoloz I-s miarTva moxsenebiT baraTi, romelSic dawvrilebiT aRwera
romis kaTolikuri eklesiis saZraxisi qmedebebi uniaturi eklesiis winaaRmdeg.
dekanoz ioseb semaSkos uniatur eklesiaSi Semqnili mZime mdgomareobis
ga,osworebissaTvis aucileblad miaCnda: 1) uniaturi eklesiis marTva-gamgeoba unda
gadaecaT uniaturi kolegiisaTvis; 2) uniaturi eklesiis oTxi eparqiidan unda
darCeniliyo ori _ belorusiisa da litvisa; 3) unda gaumjobesebuliyo swavlebis
xarisxi uniaturi eklesiis sasuliero skolebSi; 4) unda akrZaluliyo uniati
axalgazrdebis Seyvana kaTolikur skolebSi; 5) unda akrZaluliyo uniatTa monaTvla
kaTOlikuri wesiT; 6) unda gaumjobesebuliyo monastrebis marTva-gamgeoba. nikoloz
I-s ioseb semaSkos mier moxsenebiT baraTSi Camoyalibebuli ideebi WkuaSi daujda.
1828 wels gaixsna uniaturi kolegia, romelic kaTolikuri kolegiisgan
damoukideblad moqmedebda. kolegiis wevrebi gaxdnen ioseb semaSko, anton zubko da
vasil luJinski. male dekanozi ioseb semaSkouniaturi eklesiis polockis eparqiis
qorepiskoposad iqna xeldasmuli. gaixsna uniaturi sasuliero seminaria da
ramdenime sasuliero saswavlebeli. Semdeg xanebSi uniaturi eklesiis mdgomareobis
gaumjobesebas xeli Seuwyo poloneTis 1830-1831 wlebis ajanyebam. ajanyebis
26
mowyobaSi didi roli Seasrula kaTOlikurma samRvdeloebam. nikoloz I-ma Suri
iZia. ajanyebulebTan kavSirSi SmeCneuli monastrebi an daxures, an marTlmadideblebs
gadasces. imperatorma poloneTSi ajanyebis CaxSobisSemdeg praqtikulad
ganaxorcieladekanos ioseb semaSkos mier moxsenebiT baraTSi Camoyalibebuli
rekomendaciebic. uniaturi eklesiis ramdenime eparqiis nacvlad datovebul iqna
mxolod ori eparqia _ litvisa da belorusiisa. 1833 wels litvis eparqiis
mmarTvel episkoposad xeldasxmul iqna ioseb semaSko. belorusiis eparqias jer
kidev ganagebda kaTolicizmis gavlenis qveS myofi iostaf bulgaki. male vasili
luJinskis qorepiskoposad daasxes xeli (qorepiskoposis rezidencia q. polockSi
iyo). qorepiskoposad daasxes xeli anton zubkosac. igi litvis eparqiaSi
moRvaweobda.
episkoposi iosebi (semaSko) yvelafers akeTebda marTlmadidebelta da
uniatTa daaxloeisaTvis. uniatur eklesiaSi nel-nela daiwyo kaTolikuris nacvlad
marTlmadidebluri wesebis damkvidreba. 1834 wels unitur eklesiebs daegzavnaT
RvTismsaxurebis dros saWiro sakiTxavebi, romlebic ruseTis marTlmadideblur
eklesiaSi gamoiyeneboda. 1835 wels uniaturi eklesiis sasuliero seminaria da
sasuliero saswavleblebi gadavida ruseTis uwmidesi sinodis sasuliero
saswavleblebis komitetis daqvemdebarebaSi. 1837 wels uniaturi eklesia ruseTis
Sinagan saqmeTa saministros gamgeblobidan gamovida da ruseTis marTlmadidebluri
eklesiis uwmidesi sinodis ober-prokurors daeqvemdebara. es iyo pirveli
mniSvnelovani nabiji uniaturi eklesiis uwmidesi sinodisadmi daqvemdebarebis gzaze.
mTeli am drois ganmavlobaSi ukve saqveynos cnobili uniaturi eklesiis ierarqebi
iosebi (semaSko), vasili (lujinski) da anatoli (zubko) bevrs mogzaurobdnen
uniatur eparqiebSi. mogzaurobisas isini piradad acnobdnen eklesiebisa da
monastrebi samRvdeloebas ruseTis marTlmadidebel eklesiasTan SeerTebis gegmas.
1838 wels gardaicvala uniaturi belorusiis eparqiis mmarTveli ierarqi,
kaTolicizmis gavlenis qveS myofi mitropoliti iostaf bulgaki. misi
gardacvalebis Semdeg marTlmadideblebTan gaerTianebis momxre uniaturi eklesiis
ierarqebs iosebs, vasilisa da antonis mowinaaRmdege praqtikulad aRar hyavdaT.
arqiepiskoposi iosebi uniaturi kolegiis Tanmjdomare, episkoposi vasili
belorusiis eparqiis mmarTveli episkoposi gaxda. sasuliero ierarqebis iosebis,
vasilisa da antonis xelmZRvanelobiT daiwyo xelmowerebis Segroveba uniaturi
eklesiis ruseTis marTlmadidebel eklesiasTan gaerTianebis Taobaze. Txovnas xeli
ar moawera mxolod belorusiis eparqiis asamde mRvdelma. 1839 wlis 12 Tebervals
q. polockSI gaixsna uniaturi eklesiis kreba. aqts uniaturi eklesiis ruseTis
marTlmadidebel eklesiasTan SeerTebis Taobaze xeli moawera 1305 sasuliero pirma.
25 marts imperatorma nikoloz I-ma Txovna Seiwynara. am movlenasTan dakavSirebiT
qalaqevis: vitebskis, orSis, polockis, volinis marTlamadideblur taZrebSi sazeimo
msaxureba gaimarTa. SeerTebis aRsaniSnavad damzadebul iqna sagangebo medalioni
warweriT: ,,ZaldatanebiT CamoSorebuli (1596) SeerTebuli iqna siyvaruliT (1839).” amrigad, uniaturi eklesia naxevar milioniani mrevliT ruseTis marTlmadideblur
eklesias SeuerTda.
27
uniaturi eklesiis ierarqebma imperiis dasavleT regionebSi eparqiebi
miiRes: iosebma (semaSkom) _ litvis eparqia (1852 w.), vasilim (luJinskim) _
polockis eparqia (1841 w.), antonim (zubkom) _ minskis eparqia. arqiepiskoposi
iosebi mitropolitis xarisxSi iqna ayvanili. igi 1867 wels gardaicvala.
arqiepiskoposma vasilim 1868 wels eparqia datova da gardacvalebamde (1879 w.)
ruseTis eklesiis uwmidesi sinodis wevri iyo. arqiepiskoposi antoni 1848 wlamde
ganagebda minskis eparqias. igi 1884 wels gardaicvala.
uniaturi eklesiis ruseTis marTlmadideblur eklesiasTan SeerTebis
Semdeg (1839 w.) uniaturi eklesiebi da monastrebi darCnen ruseTis imperiis
SemadgenlobaSi Semavali poloneTis rteitoriaze (vislispireTSi da xelmis
uniatur eparqiaSi). am regionebis eklesiebisa da monastrebis ruseTis
marTlmadidebluri eklesiiis daqvemdebarebaSi gadasvla daiwyo ruseTis mier
poloneTis 1863 wlis ajanyebis CaxSobis Semdeg. amjerad uniatebis
marTlmadideblebTan gaerTianebis iniciatori iyo uniati dekanozi markel poppeli,
romelic ruseTis imperatorma uniatebis adgilobrivi ierarqis gardacvalebis
Semdeg eparqiis administratorad daniSna. 1874 wels sedlecis guberniis
(poloneTi) uniatebi, 50 000 adamiani, ruseTis marTlmadidebel eklesias
SeuerTdnen. 1874 welsve ruseTis uniaturi eklesiis xelmis eparqiis krebam miiRo
dadgenileba ruseTis marTlmadideel eklesiasTan SeerTebis Taobaze. 1874 wels
markel poppeli lublinis eparqiis episkoposad iqna xeldasmuli. imavdroulad igi
gaxda varSavis marTlmadidebluri eparqiis qorepiskoposi. 1878 wlidan markel
poppeli iyo jer podlaskis (poloneTi), xolo Semdeg polockis (belorusia)
episkoposi. 1874 wlis Semdeg unia SenarCunebuli iyo mxolod galiciis
teritoriaze, romelic 1795 wlidan avstrias ekuTvnoda.
romis kaTolikuri eklesia, cxadia, ukmayofilo darCa uniaturi eklesiis
ruseTis marTlmadideblur eklesiasTan SeerTebiT. kaTolikuri kolegia am
movlenebis Semdegac agrZelebda ruseTSi misionerul moRvaweobas. unda aRiniSnos,
rom marTlmadideblobis iseTi Tavgamodebuli damcvelis drosac ki, rogoric iyo
nikoloz I (1825-1855) xdeboda marTlmadidebel eklesiasTan SeerTebuli uniatebis
kaTolikurad monaTvlis SemTxvevebi. ufro metic, iyo marTlmadidebelTa mier
kaTolicizmis miRebis SemTxvevebic. kaTolicizmi aRiares ruseTis aristokratiuli
sagvareuloebis warmomadgenlebma (gagarinebma, golicinebma, martinovebma). maTi
nawili emigraciaSi wavida. imavdroulad mimdinareobda sapirispiro procesi _
kaTolikeTa marTlmadideblobaze moqceva. 1840-1841 wlebSi uniatebTan erTad
marTlmadidebloba aRiara 20 000-ma kaTolikem. kaTolikeTa marTlmadideblad
moqcevis axali talRa daiwyo poloneTis 1863 wlis ajanyebis CaxSobis Semdeg. 1864
wels marTlmadideblobaze moeqca 50 000 kaTolike, ZiriTadad polonelebi.
marTlmadideblobaze moeqcnen ruseTis imperiaSi mcxovrebi Cexebi. 1888-1889 wlebSi
volinis guberniaSi (ukraina) 6 800 kaTolike Cexi moinaTla.
kaTolikeebisa da uniatebis garda ruseTis imperiis dasavleT regionebSi
cxovrobdnen protestantebi. petre I-sa (1696-1725) da ekaterine II-is (1762-1796)
,efpbis periodSiruseTma daipyro estlandia, liflandia, kurlandia, sadac mravlad
cxovrobdnen protestantebi. dapyrobil teritoriebze daiwyo marTlmadidebluri
eklesiebisa da monastrebis mSenebloba. XIX saukunis 30-iani wlebisaTvis am
28
regionebSi 20 000 eklesia da monastery moqmedebda. 1836 wels q. rigaSi daarsda
ruseTis marTlmadidebluri eklesiis fskovis eparqiis saqorepiskoposo. pirvelma
qorepiskoposma irinarxma liflandiasa da estlandiaSi marTlmadideblobis aqtiuri
propaganda daiwyo. ukve 1841 wels qorepiskopos irinarxTan gamocxadden glexebi da
marTlmadideblobaze moqcevis Taobaze Txovna miarTves. unda aRiniSnos, rom
glexobis nawili marTlmadideblobis miRebas ekonomikuri mdgomareobis
gaumjobesebis saSualebad miiCnevda. qorepiskopos irinarxis moRvaweobas mtrulad
Sexvda adgilobrivi aristokratia. qorepiskoposs brali dasdes glexTa amboxebis
waqezebaSi. irinarxi rigidan gaaZeves, xolo misi saqme Ziebas gadaeca. 1845 wels
adgili hqonda glexTa axal mRelvarebas. amjerad rigis arqiepiskoposi iyo
filaret gumilevski. qorepiskoposs TavgamodebiT ebrZoda kaTolikuri samRvdeloeba
da adgilobrivi aristoktatia. 1845 wels gamocemul iqna imperatoris brZaneba,
romelic protestantis dauyovnebliv marTlmadideblad monaTvlas krZalavda.
Txovnis daweridan monaTvlamde 6 Tve unda gasuliyo. am eqvsi Tvis ganmavlobaSi
marTlmadideblobaze moqcevis msurvelebi saSinel zewolas ganicdidnen da xSirad
uars ambobdnen monaTvlaze. miuxedavad amisa 1845 wels marTlmadideblobaze moeqca
14 430 protestanti, xolo 1848 wlisaTvis maTi raodenoba 55 000 adamianamde
gaizarda. 1847 wels rigaSi gaixsna sasuliero saswavlebeli, sadac swavleba
adgilobriv enebze mimdinareobda. 1848 wels rigis qorepiskoposad xeldasmuli iqna
platon gorodecki. 1850 wels rigis saqorepiskoposo damoukideb eparqiad
gardaiqmna. 1883 wlidan 1891 wlamde rigis eparqiaSi 20 000 protestanti
moinaTla. 1886 wels ruseTis marTlmadidebeli eklesiis uwmidesi sinodis ober-
prokurorma Sveicariidan, evangelistTa kavSiris prezidentisa da wevrebisagan miiRo
werili, romelic protestantTa marTlmadideblobaze oqcevis SeCerebas iTxovda.
cxadia, es werili viTarebas ver Secvlida. marTlmadideblobis Tavgamodebuli
damcveli imperatori aleqsandre III (1881-1894) baltiispireTSi saeklesio
politikis Secvlas ar apirebda.
Tavi meSvide. ruseTis eklesiis ganaTlebis kerebi
ruseTis samRvdeloebis ganaTlebis donis amaRlebis sakiTxi XIX saukunis
damdegs dawyebuli reformebis periodSi daisva. jer kidev petre I-ma (1696-1725)
gamoTqva ukmayofileba moskovis sasuliero akademiis muSaobiT da akademiaze
mzrunveoba ruseTis patriarqis taxtis monacvles arqiepiskopos stefanes ( )
daavala. amis Semdeg moskovis sasuliero akademiis muSaoba swrafad gaumjobesda.
meufe stefanem moskovis sasuliero akademia kievis sasuliero akademiis msgavsad
moawyo. moskovis sasuliero akademiis berZnul-slavuri ganaTlebis sistema romaul-
kaTolikuriT Secvala. kievis sasuliero akademiidan gadmoiRes saswavlo procesis
organizacia: klasebad dayofa, kursebis Semadgenloba, saswavlo Tanamdebobebi,
disputebi, gamocdebi, Teatraluri warmodgenebi da sxv. berZnul-slavuri ganaTlebis
sistemis momxreebi amaod cdilobdnen raimes Secvlas. isini amtkicebdnen, rom
berZnul-slavuri sistemis dangrevas mihyveboda sxvagvari eresis gaCena. romaul-
laTinuri ganaTlebis sistemaze gadavida Cernigovis, rostovis, smolenskis,
29
tobolskis eparqiebis sasuliero saswavleblebi da seminariebi. berZnul-slavuri
ganaTlebis sistemis momxre darCa velikorusiis ramdenime eparqiis sasuliero
saswavleblebi da seminariebi. am TvalsazrisiT mnivnelovani iyo novgorodis
mitropolit iobis moRvaweoba.
mitropolitma iobma Tavis eparqiaSi TavSesafari misca moskovis
sasuliero akademiidan daTxovnil Tu Tavisi nebiT wamosul mecnierebsa da
pedagogebs. maT Soris iyvnen: Teodosi ianovski da arqimandriti gavril domecki.
(mogvianebiT arqimandritma gavrilma mitropolit iobis ndoba dahkarga). 1706 wels
mitropolitma iobma Zmeb sofron da ioane lixudovebis daxmarebiT novgorodSi
daaarsa ori skola _ slavuri da slavur-berZnuli. novgorodis slavur-berZnulma
skolam male didi popularoba moipova. skolaSi Tavidan asamde moswavle iyo.
novgorodis slavur-berZnul skolaSi romaul-kaTolikuri skolebida gaqceuli
moswavleebi midiodnen. mitropoliti iobi didad kmayofili iyo Zmeb lixudovebis
moRvaweobiT da ocnebobda novgorodSi moskovis sasuliero akademiis sapirispirod
berZnul-slavuri akademia daearsebina. mitropolit iobs moskovSi stambis daarsebac
surda, magram saero xelisuflebam amis saSualeba ar misca. ufro metic, 1707 wels
sofron liduxovi moskovSi gaiwvies. moxuci ioannike liduxovi saqmes marto veRar
audioda. 1716 wels mitropoliti iobi gardaicvala da ioannike liduxovic
moskovSi gadavida. Zmeb liduxovebis moskovSi gadasvlis Semdeg maT dawyebul saqmes
mowafeeb agrZelebdnen. 1723 wels lixudovebis mowafem, novgorodis skolis
maswavlebelma maqsimem gamosca slavuri gramatika. am wigns iyenebdnen ruseTis
eklesiis eparqiebis sasuliero saswavleblebi da seminariebi, aseve saero
xelisuflebis sxvadasxva uwyeba. mitropolit iobis memkvidrem novgorodis axalma
mitropolitma Teodosim, miuxedavad imisa, rom romaul-kaTolikuri ganaTlebis
momxre iyo, ase Tu ise gaagrZela winamorbedis dawyebuli saqme. novgorodSi Zmeb
lixudovebis daarsebuli skolebi 1726 wels Teofane propokoviCma daxura. garda
novgorodisa, berZnul-slavuri ganaTlebis mniSvnelovani kera iyo moskovis
stambasTan arsebuli skola, romelic sofron lixudovma daaarsa.
ruseTis eklesiis uwmidesi sinodis daarsebis (1721 w.) Semdeg sasuliero
ganaTlebis saqme gaumjobesda. petre I-is mier damtkicebuli reglamentis mixedviT,
sasuliero saswavleblebi nda gaxsniliyo yvela eparqiebSi. saeparqio saswavlebeli
eparqiis mmarTvelobas unda Seenaxa. saswavleblebis dafinanseba nawilobriv
saeklesio da samonastro mamulebidan miRebuli Semosavlebidan unda momxdariyo.
1808 wlisaTvis ruseTSi arsebobda 4 sasuliero akademia (kievis, moskovis,
peterburgissa da yazanis), 36 sasulieroseminaria da 115 sasuliero saswavlebeli.
sasuliero ganaTlebis sistemaSi 29 000 moswavle (studenti) iRebda ganaTlebas.
1808 wels ruseTis yvela tipis sasuliero saswavlo dawesebuleba (saswavlebeli,
dawesebuleba, akademia) daeqvemdebara erT sasuliero-saswavlo uwyebas _ sasuliero
saswavleblebis komisias, romelic uwmidesi sinodis daqvemdebarebaSi imyofeboda.
sasuliero akademiaSi SeiZleboda Sesuliyo sasuliero seminariis
kursdamTavrebuli, seminariaSi swavlis gagrZelebis ufleba hqonda sasuliero
saswavleblis kursdamTavrebuls. e.i. ruseTSi damkvidrda sasuliero ganaTlebis
samsafexuriani sistema _ sasuliero saswavlebeli (dawyebiTi), sasuliero seminaria
(saSualo) da sasuliero akademian (umaRlesi). sasuliero akademia arsebobda kievSi,
30
moskovSi, peterburgsa da yazanSi. 1818 wels yazanis sasuliero akademia droebiT
sasuliero seminariad gadaakeTes. akademia yazanSi aRsdga 1842 wels. erTi
sasuliero semianria unda yofiliyo yvela eparqiaSi. sasuliero saswavlebeli
ixsneboda mazrebSi imis gaTvaliswinebiT, rom erT eparqiaSi unda yofiliyo 10
sasuliero saswavlebeli. ruseTSi arsebobda sasuliero ganaTlebis umdablesi
safexuri _ samrevlo skolebi. erT sablagoCino okrugSi unda yofiliyo 30
samrevlo skola. samrevlo skolas cenzi ar hqonda da misi dasruleba sasuliero
moRvaweobis uflebas ar iZleoda. sasuliero uwyebaSi samsaxuris ufleba hqonda
sasuliero saswavleblis, sasuliero seinariisa da sasuliero akademiis atestatis
(diplomis) mflobels. 1814 wels gamoica sasuliero saswavleblebisa da
seminariebis wesdeba. wesdeba Seadgina mixeil speranskim da episkoposma Teofilaqte
rusanovma. sasuliero saswavleblebsa da sasuliero seminariebSi samRvdeloebis
Svilebis Seyvana savaldebulod iqna miCneuli. aleqsandre I-is (1801-1825) mefobis
periodSi sasuliero saswavleblebsa da sasuliero seminariebSi 46 000 moswavle
iricxeboda. sasuliero saswavleblebisa da sasuliero seminariebis Senaxva 1814
wlis monacemebiT 923 350 maneTi dajda, 1820 wels _ 1 674 120 maneTi.
sasuliero ganaTlebis sistemis axali proeqtis momzadeba 1860-1866
wlebSi mimdinareobda. reformis momzadebis mizniT Seiqmna specialuri komiteti,
romelSic Sediodnen: eparqiis mmarTveli episkoposebi, sasuliero akademiebisa da
sasuliero seminariebis reqtorebi, sasuliero akademiis profesorebi. reforma
daaCqara imperator aleqsandre II-is (1855-1881) keTilganwyobam _ xelisuflebam
saxelmwifo xazinidan sasuliero ganaTlebis sistemisaTvis 1,5 milioni maneTi
gamoyo. 1867 wels sasuliero-saswavlo saqmeTa sammarTvelos nacvlad Seiqmna
sasuliero-saswavlo saqmeTa komiteti. komitets imaze gacilebiT ufro didi
uflebebi mieca vidre sammarTvelos hqonda.1867 wels damtkicda sasuliero
saswavleblebisa da sasuliero seminariebis wesdeba, 1869 wels _ sasuliero
akademiebis wesdeba. 1884 wels kidev erTi reforma gatarda. imave wels damtkicda
asali wesdebebi. XIX saukunis miwuruls ruseTSi arsebobda 4 sasuliero akademia,
58 sasuliero seminaria da 185 sasuliero saswavlebeli.
ruseTis marTlmadidebeli eklesiis saganmanaTleblo sistemaSi imperiis
arsebobis wlebSi seriozuli reformebi aRar gatarebula.
31
* Tavi pirveli. ruseTis marTlmadidebeli eklesiis uwmidesi sinodi
aleqsandre I-is mefobis periodSi (1801-1825) ------------------------------------------------– 3 * Tavi meore. ruseTis marTlmadidebeli eklesiis uwmidesi sinodi nikoloz I-
is mefobis periodSi (1825-1855 ww) -------------------------------------------------------------- 7
* Tavi mesame. ruseTis marTlmadidebeli eklesiis eparqiebi. rusi
samRvdeloebis mdgomareoba -------------------------------------------------------------------------- 9
* Tavi meoTxe. marTlmadideblobis gavrceleba ruseTis araqristian
xalxebSi -------------------------------------------------------------------------------------------------- 13
* Tavi mexuTe. ruseTis saeklesio politika saqarTveloSi. saqarTvelos
eklesiis avtokefaliis gauqmeba (1770-1814 ww.) --------------------------------------------- 15
* Tavi meeqvse. ruseTis eklesiis urTierToba kaTolikeebTan da
uniatebTan ------------------------------------------------------------------------------------------------ 20 * Tavi meSvide. ruseTis eklesiis ganaTlebis kerebi ------------------------------ 28