TEISĖS FAKULTETO STUDENTŲ MOKSLINĖDRAUGIJA

JAUNIMO SUBKULTŪROSSNEŽANA IVANOVAIRINA MARTINKEVIČ

SAULIUS JERUSLANOVAS

VILNIUS, 2009

KAS YRA SUBKULTŪRA?

Subkultūra - kultūros variantas, būdingastam tikrai grupei žmonių, kurią vienijapasaulėžiūra, pomėgiai, socialinė padėtis kitiypatumai. Taip pat subkultūra vadinamažmonių visuma, kuri skiriasi nuo didžiosioskultūros, kuriai priklauso, tam tikrais elgsenosypatumais, tikėjimais, nuostatomis, pomėgiaisir kt.Subkultūros nariais tampama perimantsubkultūros bruožus iš bendraamžių, tėvų, knygų, televizijos, interneto.

PANKAI

PANKAI

Punk kultūra pradėjoformuotis JAV apie1970 m., o pagreitįjudėjimas įgavopersikėlęs į DidžiąjąBritaniją.Skiauterė laikoma vienu iš pagrindiniųpankų atributų.

PANKAI

Pankų ideologijairūpi individo teisė įlaisvę ir mažiauapribotas gyvenimobūdas. Įprastinėpankų etika yraradikali ir atsisakosusitaikymo suvisuomenėsnormom.

GOTAI

Subkultūrosatsiradimassiejamas suankstyvąjagotikinio rokoscena JungtinėjeKaralystėje 1980–aisiais bei post-punk judėjimu.

GOTAI

Gotai save laiko laisvaisiaismąstytojais, tai žmonės, kurie nepriima visuotinųmoralinių taisyklių.Būtent dėl šio savęsatskyrimo nuo „normalios“visuomenės, gotai vienijasitam, kad jungtųsi su kitaislaisvais mąstytojais, kurdamialternatyvią, savitąbendruomenę, subkultūrąkaip atsvarą šabloniškųnormų valdomai visuomenei.

GOTAI

Dalis gotųpasižymi dažytais plaukais, juodais drabužiais ir ryškiu makiažu.Didelę įtaką gotųišvaizdai daro viduramžių stilius.

HIP – HOP’ASHip hop’o judėjimas atsirado 1970 m. JAV, Niu Jorko mieste, Bronkso rajone.Atsirado juodaodžiųgetuose.Hip hop’o elementai:

- MC(vokalas), repavimas

- Didžėjavimas- Graffiti- Breiko šokis- Beatbox

HIP – HOP’AS

DJ Grandmaster Flash (vienas išhip hop’o pioneriuir populiarintojų)pavertė patefonoplokštelę muzikosinstrumentu.

HIP – HOP’AS

Repavimo pakraipos:- Old school (senoji mokykla).

Nuo hip hop’o susikūrimo iki maždaug 1985 m. Repavimopopuliarintojai: Kurtis Blow, Afrika Bambaataa, KulHerkas, RUN DMC, PublicEnemy, DJ GrandmasterFlash. Buvo repuojama apie rasizmą, politiką, smurtą.

- New school (naujoji mokykla). Lyriškesnis repas. Atsirado gangsta repas.

HIP – HOP’AS

Nors hip hop’as yra juodaodžiųjudėjimas, tačiau dabar jis yra internacionalinis reškinis.

HIP – HOP’AS

Hip – hop’o atstovai dėvi laisvus, nevaržančius drabužius – tokįaprangos stiliųsąlygojo jų ‘šokis’.

SKINHEDAI’AI ( LIET. SKUSTAGALVIAI)

Skinhedai susikūrė Jungtinėje Karalystėje apie 1960 m.Iš pradžių tai būdavo draugųbūrėlių laisvalaikio praleidimas, kartais dalyvaudavo gatvės muštynėse. O prasidėjus emigracijai į JK, skinhedaisuskilo į rasistus (radikalus) ir antirasistus.Radikalieji skinhedai mėgsta nacionalinę ar nacistinęatributiką ir jaučią neapykantąkitos tautos atstovams.Antirasistai netoleruoja rasinės neapykantos. Jie yra kairiųjųjudėjimo, gina darbininkų teises.

SKINHEDAI’AI

Populiariausi tarp skinhead’u drabužiai yra sunkūs, kareiviški batai, kamufliažinės striukės.Pagrindinė jų įvaizdžio detalė – plika ar trumpai kirpta galva. O galvosskutimo mada atsirado dėlto, kad kai dar skinhedainebuvo siejami su rasizmu ir dalyvavo gatvės muštynėse,priešininkai negalėtų peštiplaukų.

EMOEmo yra žodžio “emotional”trumpinys. Išvertus iš anglųkalbos reiškia emocionalus.Emo subkultūrai priklauso jautrus, dažnai nedrąsūs ir emocionalūs žmonės, linkęsavo problemas ir skausmąiškęsti patys be kitųpagalbos.Dažnai patyria pašaipas išvisuomenės narių dėl jųišvaizdos.Emo subkultūros nemėgsta radikalieji skinhedai.

EMO

IŠVADOS

Kiekvienam svarbu ieškoti savęs.Nereikia tapti subkultūros atstovu vien dėl to, kad ta subkultūra yra madinga, nesuprantant subkultūros idėjų.

PRANEŠIMASDestrukcinės subkultūros internete – gresmė vaikams ir

jaunimui

Viena iš problemų su kuria susiduriame internete, tai medžiaga kuri yra skleidžiama apie egzistuojančias tiek apie naujai susikurusias subkultūras, taip vadinamus „neformalus“. Taigi galima iškelti klausimą: Ar visą medžiaga kuri yra pateikiama teisinga ir pagrįsta? Taigi reikia panagrinėti kelis faktus. Daugelyje straipsniu mirga tokie pasisakymai: „Emo pjaustosi venas ir propaguoja mirtį. Vaikinai priklausantys emo judėjimui yra gėjai“, „Gotai sėdi kapinėse, klausosi muzikos ir vienu metu niokoja antkapius“, „Pankai siejami su seksualine praktika: sadochizmas ir bondažas“ „Visi skinhedai nacistai“. Tokių pranešimų internete mirtė mirguliuoja, kartais pradedi galvot ar šios subkultūros tikrai propaguoja tokia gyvensena. Perskaičius vien antraštes susidaro nuomonė, kad subkultūrų atstovai yra iškrypę ir nenormalūs, kurie garbina šetoną. O kur dar paskalos apie satanizmą, gyvūnų aukojimą ir seksualį iškrypimą. Kodėl tiek internete tiek žiniasklaidoje pilna tokiu straipsnių? Paprastai straipsnio autoriai menkai tesistengia pasidomėti apie subkultūrųtikrąsias nuostatas ir idėjas, tiesiog rašo ir nesukdami sau galvos žerteli skaitytojams šūsnį išpiršto laužtų stereotipų, nė nesigilindami, logiški jie ar ne ir kokia įtaką tai gali turėti jaunajai kartai, kuri nori tapti tam tikros subkultūros dalimi. Net kyla klausimas ar autorius rašant apie subkultūras bent pabendrauja su tos subkultūros tikrais atstovais, o ne su pozeriais. Žurnalistas pabendravęs su pozeriu taip vadinamu netikru subkultūros atstovu tikrai neatskleis tikrų subkultūros idėjų, nuostatų. Taigi dedant medžiagą apie subkultūras į internetą neišvengia nuodėmės – komerciniais sumetimais, vaikydamiesi skaitytojų populiarumo, imama piktnaudžiauti jų smalsumu ir taip teršiamas vaikų ir jaunimo protas. Tuo labiau, kad Lietuvoje yra tendencija netgi tai galima jau pavadinti tradicija viską iškreipti taip ir nepateikus tiesos, o visuomenė tuo labiau vaikai ir jaunimas tiki perskaitytais reiškiniais. Linkiama į tą pusę, kad naudos siekiama tik sau, nepagalvojant kokie gali būti to padariniai, kokią gresmę tokie straipsniai gali sukelti jaunajai kartai, turėti neigiamąįtaka vaikų ir jaunimo psichinei būklei ir jų tolimesniam gyvenimo būdui propaguojant vieną išsubkultūrų. Ir šiuo atveju mokslininkai, tvirtindami, kad savižudybės yra užkrečiamos, turi įrodymų, kad jas tam tikra dalimi gali išprovokuoti internetas. Tuo labiau posakis, kad laikraščiu galima užmušti musę ir žmogų, atrodo, nepaseno. Šiuo atveju mes galime šį posakį pritaikyti internetui, nes iškreipti aprašymai apie subkultūras veikia mūsų jaunąją kartą.

Šiais laikais tiek vaikai tiek jaunimas stengiasi surasti save, suvokti kas jis yra, nes jau nuo jaunų metų formuojasi mąstymas. Visi buvome paaugliai ir vaikai, atrodo tie metai jau pamiršti, bet iš galvos neišgaruoja prisiminimai kaio tau tuo laiku buvo sunku, atrodė, kad visas pasaulys buvo atsisukęs nuo tavęs, nieks tavęs nesuprato. Taigi būtent vienokia ar kitokia subkultūra yra tai, kur jaunas, pasimetęs žmogus ieško savęs. Prieš tampant subkultūros propaguotojų, juos nariu, jos dalimi jaunas žmogus bando ieškoti informacijos apie ją, pavyzdžiui, kokiomis nuostatomis vadovaujasi ši subkultūra, koks jos rengimosi stilius ir panašiai. Taigi asmeniui norinčiam taip vadinamu „neformalu“, minėta informacija pateikiama internete nepakenks jam? Dar ir kaip pakenks, nes dažniausiai visą medžiaga semiama išinterneto, o tik paskui propaguojame vienokias ar kitokias mintis. Jaunimas pasiskaitęs tokių iškreiptos medžiagos, galima pasakyti nonsensų tikrai taps narkomanu, pradės pjaustytis venas, daužys antkapius kapinėse ir panašiai, nesuprasdamas, kad subkultūra propaguoja visai kitas idėjas, teorijas. Suklaudintajaunoji karta pradeda vadovautis ne tikromis subkultūros idėjomis, bet tomis kurios pateikiamos internete, tokiu būdu sukeldama gresmę tiek savo sveikatai, gyvybei tiek aplinkiniams. Taip pat visuomenė pasiskaičius tokių straipsnių susidaro neigiamąnuomonę apie esančias subkultūras, pradeda nekęsti jos atstovų, žiūrėdama į juos su panieka, laikydama juos antrarūšiais. Taigi tai yra kaip užburtas ratas, o viskas dėl to, kad viską mėgiama išpūsti ir iš piršto laužti faktus, ignoruojant realybę.

Su tokiais dalykais reikia kovoti ir ieškoti tam tikrų alternatyvų. Tėvųdraudimai tikrai šioje situacijoje niekuom nepadės, nes kad ir kaip tėvai stengtusi apsaugoti savo vaikus nuo pavojų tykančių internete, jiems dėl tam tikrų priežasčių nepavyksta padaryt. Veiksmų turėtų imtis leidžiamoji valdžia. Lietuvoje nėra nė vienos institucijos, galinčioskontroliuoti interneto prieigą. LR Visuomenės informavimo įstatyme apie internetinę prieigą net neužsimenama. Išvada labai paprasta –internetinis reguliavimas teisiniu aspektu neegzistuoja. Aišku internetąkontroliuoti yra kur kas sudėtingiau, negu tradicines žiniasklaidos priemones, tačiau reglamentuoti turinio reguliavimą būtina. Europoje šiuo klausimu susirūpinta dar 1996 m., kai buvo paskelbtas Europos komisijos pranešimas dėl neteisėto ir žalingo interneto turinio. Lietuvos įstatymų leidėjai kol kas visai neskuba, nors Lietuvos pasirengimo ES narystei plane buvo numatyta, kad turi būti priimtas Vyriausybės nutarimas dėl interneto turinio kontrolės. Situacija galbūt pasikeis, tik ar įstatymai “protingai” reguliuos interneto turinį, ar neatsiras teisiniųspragų, kad po pusmečio nereikės įvedinėti įstatymo pataisų. Į šiuos klausimus kol kas gali atsakyti tik laikas.

Šioje sritiyje reikia dar daug ką sukurti. Turi būti sukurta įstatyminė bazė, aiškiai reglamentuojanti kas leidžiama ir kas draudžiama internete. Jei bent straipsnių autoriams būtų draudžiama dėti savo pranešimus su nepagrįsta informaciją apie tas pačias subkultūras, tai bent vienas dalykas eitų tinkama linkme. Nes nuo gyvybės iki mirties maža plonytė linija, nes kartais berots vienas visai nekaltas sakinys gali privesti prie mirties ar bandymo nusižudyti. Bent saugaus interneto srityje jaunimas galėtų jaustis apsaugotas, apart kitų dalykų, kurie kelia gresmę mūsųvaikams ir jaunimui. Juk tiek jaunimas tiek vaikai yra mūsųateitis, jie yra pažeidžiamos gėlės, kurias reikia laistyti meile, šiluma, o ne kelti jiems gresmę per tokią prieinamąsritį kaip internetas.

Ačiū už dėmesį!

TEISĖS FAKULTETO STUDENTŲ MOKSLINĖDRAUGIJA