MYKOIO ROMIR!O \N!\IRS!TITAS Gintautas Akelaitis, Laima Peckuvien , Vida Zilinskien Administracines kalbos vadovelis \ilnius 2OO9 UDK 808.82:34(075.8) Ak24 2009-10-01 Nr. 09-03 Lietuvos Respublikos svietimo ir mokslo ministerifos Aukst f mokvkl benar f vaaov li leiavbos komisifos rekomenauota \ a d o v c l | i c c c n z a v o : \ilniaus univcisitcto doc. di. Regina Kliukiene, Iictuviq kalbos instituto vyiiausio|i mokslo daibuoto|a, Iictuvos muzikos ii tcatio akadcmi|os doc. habil. di. Laima Kalediene. \adovclis svaistytas Mykolo Romciio univcisitcto \icso|o administiavimo fakultcto taiybos 2OO9 m. kovo 31 d. poscdy|c (piotokolas Ni. 2\A-4 ii icko-mcnduotas spausdinti. \adovclis svaistytas Mykolo Romciio univcisitcto \icso|o administiavimo fakultcto Kalbos kultios katcdios 2OO9 m. kovo 16 d. poscdy|c (piotokolas Ni. 2KKK-3) ii ickomcnduotas spausdinti. Mykolo Romciio univcisitcto moksliniq-mokomq|q lcidiniq apiobavimo spaudai komisi|a 2OO9 m. gcguzcs 28 d. poscdy|c (piotokolas Ni. 2I-4) vadovcl| patviitino spausdinti 9LVRVOHLGLQLROHLG\ERVWHLVVVDXJRPRVLVOHLGLQ\VDUEDNXULMRGDOLVQHJDOLE WLGDXJLQDPLWDLVRPLDUNLWXE GXSODWLQDPLEHOHLGMRVXWLNLPR Leidybq pareme Valstybine lietuvi kalbos komisija !SBN 978-9955-19-148-3 Mykolo Romciio univcisitctas, 2OO9 3 TURINYS Pratarm .................................................................................... 7 Svarbiausi zenklai ir sutrumpinimai...................................... 9 1. Bendrin kalba (J. Zilinskien )............................................ 10 1.1. Bendrin kalba..................................................................... 10 1.1.1. Bendrin s kalbos k rimosi raida ir zidiniai............... 10 1.1.2. Bendrin s kalbos susiIormavimas.............................. 16 1.1.3. Bendrin s kalbos stiliai.............................................. 17 1.1.4. Specialyb s kalba (G. Akelaitis)................................ 18 1.2. Valstybin kalba.................................................................. 22 1.2.1. Valstybin s kalbos teisinimo istorija........................ 22 1.2.2. Valstybin s kalbos politika........................................ 24 1.2.3. Valstybin s kalbos politikos gyvendinimas.............. 26 1.2.4. Teis s aktai, sudarantys s lygas valstybinei kalbai Iunkcionuoti............................................................... 28 2. Kalbos norma (L. Peckuvien ).............................................. 30 2.1. Kalbos norma ir jos pozymiai.............................................. 30 2.2. Kalbos kodiIikavimas.......................................................... 34 3. Administracin s kalbos terminija ir kita specialioji leksika (G. Akelaitis).............................................................. 36 3.1. Termino samprata. Termino pozymiai................................ 36 3.2. Administracini termin r sys. Termin saltiniai............... 49 3.2.1. Termin r sys............................................................ 49 3.2.2. Termin saltiniai........................................................ 55 3.3. Skolinti administraciniai terminai ir kita leksika................. 61 3.4. Administracini termin ir specialiosios leksikos vertyba.. 73 4 3.5. Administracin s leksikos semantizmai................................ 783.6. Apibendrinamieji pratimai................................................... 84 4. Oficialieji administraciniai pavadinimai (J. Zilinskien ).. 874.1. Sud tiniai institucij pavadinimai....................................... 874.2. Sud tiniai dokument pavadinimai..................................... 904.3. Sud tini pavadinim trumpinimas..................................... 904.4. Pareig pavadinimai............................................................ 914.5. Apdovanojim pavadinimai................................................. 924.6. Istorini vyki , epoch , svenci ir kt. pavadinimai........... 924.7. Didzi j raidzi vartojimas stilistiniais sumetimais............ 934.8. Apibendrinamieji pratimai................................................... 93 5. Termin ir kit administracin s kalbos zodzi tartis (J. Zilinskien )........................................................................ 985.1. Balsi tartis.......................................................................... 985.2. Dvibalsi ir misri j dvigarsi tartis................................... 1005.3. Priebalsi tartis.................................................................... 1015.4. Apibendrinamieji pratimai................................................... 104 6. Termin ir kit administracin s kalbos zodzi kirciavi-mas (J. Zilinskien )................................................................ 1066.1. Kirtis ir priegaid ................................................................. 1066.2. Termin kirciuot s ir j nustatymas.................................... 1116.3. Priespaskutinio skiemens taisykl ....................................... 1216.4. Sud tini termin b dvardzi kirciavimas.......................... 1226.5. Administracin je kalboje vartojam savit veiksmazodzi ir prieveiksmi kirciavimas.................................................. 1266.6. Apibendrinamieji pratimai................................................... 130 7. Termin ir kit administracin s kalbos zodzi daryba (L. Peckuvien )....................................................................... 1397.1. Pagrindin s s vokos............................................................. 1397.2. Terminai............................................................................... 1457.3. Specialioji leksika................................................................ 168 5 7.3.1. B dvardis................................................................... 1687.3.2. Skaitvardis.................................................................. 1857.3.3. Veiksmazodis............................................................. 1867.3.4. Prieveiksmis............................................................... 1967.4. Apibendrinamieji pratimai................................................... 201 8. Termin ir kit administracin s kalbos zodzi gramati-n s formos (L. Peckuvien ).................................................... 2118.1. Daiktavardzio gramatin s Iormos........................................ 2138.1.1. Gimin ........................................................................ 2138.1.2. Skaicius...................................................................... 2158.1.3. Gal n ........................................................................ 2198.2. B dvardzio gramatin s Iormos............................................ 2218.2.1. Laipsnis...................................................................... 2228.2.2. vardziuotin s ir ne vardziuotin s Iormos.................. 2238.2.3. Gimin ........................................................................ 2258.3. Skaitvardzio gramatin s Iormos.......................................... 2288.3.1. Gimin ........................................................................ 2298.3.2. Linksnis...................................................................... 2308.3.3. vardziuotin s Iormos................................................ 2338.4. vardzio gimin s ir linksnio Iormos..................................... 2378.5. Veiksmazodzio gramatin s Iormos...................................... 2398.5.1. Laikai ir nuosakos...................................................... 2398.5.2. Sangr zin s Iormos.................................................... 2418.5.3. Bendratis.................................................................... 2448.5.4. Dalyvis....................................................................... 2458.5.4.1. Veikiamieji dalyviai...................................... 2458.5.4.2. Neveikiamieji dalyviai................................... 2458.5.4.3. vardziuotin s Iormos.................................... 2478.5.4.4. Daiktavardin vartosena................................ 2488.5.4.5. Gimin ........................................................... 2508.5.4.6. Laipsnis.......................................................... 2518.6. Prieveiksmio laipsni Iormos.............................................. 2538.7. Apibendrinamieji pratimai................................................... 256 6 9.9. Administracin s kalbos sakinys ir tekstas (J. Zilinskien ).................................................................... 264 9.1. Administracinio (teis s ir valdymo) ir mokslinio tekst santykis................................................................................. 2659.2. Savitos linksni konstrukcijos............................................. 2679.2.1. Vardininkas................................................................ 2679.2.2. Kilmininkas................................................................ 2739.2.3. Naudininkas............................................................... 2789.2.4. Galininkas.................................................................. 2879.2.5. nagininkas................................................................. 2929.2.6. Vietininkas................................................................. 3019.2.7. Sauksmininkas........................................................... 3159.2.8. Apibendrinamieji pratimai......................................... 3179.3. Savitos prielinksni ir polinksni konstrukcijos.................. 3199.3.1. Prielinksni konstrukcijos.......................................... 3199.3.2. Polinksni konstrukcijos............................................ 3509.3.3. Prielinksni ir polinksni kartojimo pratimai............ 3529.4. Padalyvi , pusdalyvi ir dalyvi konstrukcijos................... 3549.5. Su sakiniu gramatiskai nesusijusi zodzi vartojimas......... 3619.6. Sakinio dali ir sakini jungimas........................................ 3649.6.1. Sakinio dali jungimas............................................... 3649.6.2. Sujungiamieji sakiniai................................................ 3669.6.3. Sujungiamieji sakiniai................................................ 3689.6.4. Prijungiamieji sakiniai............................................... 3759.6.5. Sakini prid rimas..................................................... 3759.7. Apibendrinamieji pratimai................................................... 378 10. Kartojimo pratimai (G. Akelaitis, L. Peckuvien , J. Zilinskien )........................ 383 11. Pratim atsakymai.............................................................. 391 Literat ra.................................................................................. 422 7 PRATARM Sis vadov lis yra skirtas tiems, kuri ir studij , ir b simos pro-Iesin s veiklos kalba administracin kalba. Administracin s veik-los specialist kompetencija yra tokia: specialyb s zinios ir gera (taisyklinga, tiksli, aiski ir pan.) administracin kalba. Administra-cin kalba, vaizdingai tariant, yra j darbo rankis. Visiems, atrodo, suprantama, kad su prastu rankiu darbo gerai nepadarysi. Vadinasi, teisininkai, (prokurorai, advokatai, teis jai ir kt.), ypac teis s akt ir kit dokument reng jai, taip pat ir tie, kuriems reikia daug viesai kalb ti, s kmingai atliks savo darb ne vien specialyb s zini nes-tokodami, bet ir geb dami tinkamai, lanksciai vartoti akademin se studijose gyt , proIesin je veikloje tobulinam , pl tojam admi-nistracin kalb , kuri yra savita bendrin s kalbos atmaina. Vadov l sudaro kelios dalys. Pirmiausia aptariami b tiniausi bendrieji dalykai: bendrin kalba, valstybin kalba, specialyb s kalba, kalbos norma. Toliau yra svarbi specialyb s kalbos dalis apie administracinius terminus, j savit r s oIicialiuosius pa-vadinimus ir kit administracin leksik . Tokios pat svarbios yra termin ir kit administracin s kalbos zodzi kirciavimo, darybos, Iorm vartojimo dalys. Vadov lis baigiamas administracin s kal-bos sintaks s dalimi, kurioje yra nagrin jami sios kalbos konst-rukcij , istis sakini sudarymo ir kai kurie administracini tekst dalykai. Praktin s vadov lio dalies medziaga pateikta kalbos tai-syklingumo atzvilgiu. Integraciniu b du, kur tinka, skyrius de-dami probleminiai rasytin s ir sakytin s administracin s kalbos skirtybi , tos kalbos vartojimo elektronin je terp je dalykai. Zo-dziu, teminiu atzvilgiu vadov lis parengtas pagal svarbiausius Valstybin je lietuvi kalbos komisijoje parengtos specialyb s kal-bos programos reikalavimus. Administracin kalba, kaip ir bet ku-ri kita bendrin s kalbos dalis, pakl sta visiems bendrin s kalbos reikalavimams, taciau tam tikrais atvejais turi savit vartojimo ypatum , kurie atsispindi vadov lio medziagoje. 8 Sis vadov lis yra susij s su 2003 m. ,Specialyb s kalbos kul-t ra': tas pats vadov lio adresatas, panasi vadov lio sandara ir kryptis (administracin s kalbos taisyklingumas). Kita vertus, yra d ta nauj skyri apie specialyb s kalb , apie terminij , apie oIicialiuosius administracinius pavadinimus. Net ir tie skyriai, ku-ri temos yra tokios pat kaip 2003 m. vadov lyje (ypac kirciavi-mo, darybos, Iorm vartojimo) yra is esm s atnaujintos. D l nauj ir atnaujint dalyk sio vadov lio nebegalima laikyti pataisytu ir papildytu antruoju ,Specialyb s kalbos kult ros' (2003 m.) leidi-mu. Ir dar vienas naujas svarbus dalykas: pagal dabartinius vado-v li reikalavimus po kiekvienos temos (skyriaus) teorin s me-dziagos yra pateikta kontrolini klausim ; praktiniam darbui pa-rengta ir d ta pratim . Vieni pratimai su atsakymais jie skirti savarankiskam darbui, ypac ist stini studij studentams. Kiti pra-timai, kurie be atsakym , yra skirti auditorin ms pratyboms. Tiesa, tie, kurie siuo vadov liu naudosis, neras programos rei-kalaujam viesojo kalb jimo, dokument parengimo dali . J ne-buvimo priezastis ta, kad b simiems teis s, valdymo ir administ-ravimo specialistams atskirai yra d stoma ir retorika, ir dokumen-talistika yra parengti issam s si dalyk vadov liai: Reginos Kozeniauskien s ,Juridin retorika'(2005), Bronislavo Vonsavi-ciaus ,Dokumentalistikos pagrindai' (2006). Jeigu skaitytojui vietomis susidaryt stilistinio nevientisumo sp dis, jis teisintinas tuo, kad yra trys vadov lio autoriai. Uz kritines pastabas, patarimus autoriai d koja recenzent ms Vilniaus universiteto doc. dr. Reginai Kliukienei, Lietuvi kalbos instituto vyriausiajai mokslinei darbuotojai habil. dr. Laimai Ka-l dienei, Gedimino technikos universiteto doc. dr. terminologei Angelei Kaulakienei. Teis vertinti komentuoti, kritikuoti vadov l turi kiekvie-nas, kas juo naudosis ar j skaitys. Vadov lio autoriai pastab lau-kia adresu kkkmruni.eu. Autoriai 9 SVARBIAUSI ENKLAI IR SUTRUMPINIMAI zenklas rasomas tarp klaidingo kalbos vieneto (zodzio, Ior-mos, konstrukcijos) ir taisyklingo atitikmens - zenklas rasomas tarp vengtino kalbos vieneto ir taisyklin-gesnio jo atitikmens (kita reiksme sis zenklas vartojamas ,Kalbos patarimuose') ' zvaigzdute zymimi pratimai, kuri atsakymai yra pateikti vadov lio pabaigoje zenklas rasomas tarp lygiaverci bendrin s kalbos normos variant zenklas rasomastarp salutinio (dalinio) ir pagrindinio nor-mos variant ir kt. ir kita ir pan. ir panasiai ir t.t. ir taip toliau pav. paveikslas (schema) plg. palvginti pvz. pavv:aiui t.y. tai vra zr. i r ti nurodyt vadov lio ar literat ros saltinio viet 10 1. BENDRIN KALBA 1.1. Bendrin kalba. 1.1.1. Bendrin s kalbos k rimosi raida ir zidiniai. 1.1.2. Bendrin s kalbos susiIormavimas. 1.1.3. Bendrin s kalbos stiliai. 1.1.4. Specialyb s kalba. 1.2. Valstybin kalba. 1.2.1. Valstybin s kalbos teisinimo istorija. 1.2.2. Valstybin s kalbos politika. 1.2.3. Valstybin s kalbos politikos gyvendinimas. 1.2.4. Teis s aktai, sudarantys s lygas valstybinei kalbai Iunkcionuoti. 1.1. Bendrin kalba 1.1.1. Bendrin s kalbos k rimosi raida ir zidiniai Bendrin kalba - visos tautos rast , zmoni viesojo gyve-nimo ir kult ros reikm ms skirta kalba. Ji pradedama kurti ku-rios nors vienos (dazniausiai sostin s apylinki ) tarm s pagrindu ir gyja daug platesn vartosen negu ta tarm . Bendrin kalb ku-ria visa tauta vis tarmi atstovai, tautosakos k r jai, rasytojai, vert jai, vairiausi srici specialistai. Ji nuolat turt ja, nes j traukiami naujoms s vokoms reiksti reikalingi zodziai, vairi mokslo srici terminai, tarptautiniai zodziai. Kuriama kalba kartu ir norminama, t. y. stengiamasi vengti skolini , netinkam zodzi reiksmi vartojimo atvej , pazodini vertini , kurie kenkia kalbos sistemai. Bendrin s kalbos brandum rodo susiIormav jos stiliai |22|. 111599 m. isleistos ,Postil s' prakalboje Mikalojus Dauksa kalb nurod kaip vien is trij pamatini tautos pozymi : ,Kur-gi, sakau, pasaulyje yra tauta, tokia prasta ir niekinga, kad netur -t si trij sav ir tarsi gimt dalyk : t v zem s, paproci ir kal-bos? Visais amziais zmon s kalb jo savo gimt ja kalba ir visados r pinosi j islaikyti, turtinti, tobulinti ir grazinti1.' Taigi jau pries 400 m. M. Dauksa ras apie zmoni r pinim si savo kalba ir jos islaikym . Is tikr j tai daug senesnis reiskinys. Kaip glaustai, bet aiskiai raso proI. A. Pirockinas |34, p. 78|, net nuo Antikos laik kiekviena isprususi tauta suvok kalbos svarb ir r pinosi ja. Romos imperijos klest jimo metais lotyn kalba buvo puikiai su-tvarkyta, istobulinta, tod l ji nepavirto dulk mis, o tapo vienu is pagrindini tarptautini zodzi kilm s saltiniu, ji ilgai buvo moks-lo kalba, buvo ir yra d stoma Europos universitetuose. Ten pat uz-simenama ir apie pranc z kalbos tvarkymo raid , kuri siekia 1635 m., kai buvo steigta Pranc z akademija, turinti teis apro-buoti pranc z kalbos reiskinius. Ir v liau, ir dabartiniais laikais sioje salyje buvo priimta potvarki , reguliuojanci pranc z kal-bos vartojim , sauganci j nuo angl kalbos takos. Amziams b -gant, ir kitos kult ringos tautos r pinosi savo kalba, nors ir keit si r pinimosi mastas ir Iormos. Yra pasteb ta, kad klestint valstybei, jos ekonomikai, kult rai dazniausiai klesti ir kalba, o smunkant valstybei kalba menk ja, prast ja. Nors dziaugiam s lietuvi kalbos senumu, jos sandara, j ly-giname su sanskritu ar kitomis senosiomis kalbomis, taciau reik -t nepamirsti, kad lietuvi kalba kaip savarankiska atsaka susi-Iormavo (atsiskyr nuo giminiskos latvi kalbos) tik antroje pirmo t kstantmecio po Kr. pus je. O kalb ti apie m s prot vi r pi-nim si savo kalba galime tik nuo XVI amziaus, kai verciant lie-tuvi kalb religinius rastus iskilo daugyb sunkum . Pirmoji knyga lietuvi kalba Martyno Mazvydo (?1563) katekizmas buvo isspausdinta 1547 m. Karaliauciuje. M. Maz-vydas katekizm paras piet zemaici (t. y. gimtosios) tarm s 1 zr. Lietuvi literat ros chrestomatifa. Vilnius, 1957, p. 65. 12 pagrindu, bet jame yra ir aukstaici tarm s element . V lesniuose jo rastuose aukstaitybi padaug jo, nes kunigaudamas Ragain je taik si prie parapijieci vakar aukstaici tarm s. Mazojoje Lie-tuvoje M. Mazvydo prad t darb toliau t s Jonas Bretk nas (15361602). Jis pareng pamoksl rinkin , isvert lietuvi kalb Biblij ir Pr sijos kunigaikscio papras is gerai lietuviskai mo-kanci kunig sudaryti komisij , kuri jam pad t iskilus kalbos klausimams. Toks atsakingas pozi ris vertim ir bendros pastan-gos dav atitinkam vaisi . Lietuvi literat ros tyrin tojas proI. A Jovaisas, nurodo, kad ,J. Bretk no rastai pasizymi israiskos gry-numu, taupumu ir aiskumu, leksiniais naujadarais, kuri dalis pri-gijo. Kalbos turtingumu jie liko nepralenkti iki K. Donelaicio.'2 Taip pat lietuvi kalba ir savo rast kalbos gerumu r pinosi: Da-nielius Kleinas (lotyniskai paras ir 1653 m. isleido pirm j spausdint lietuvi kalbos gramatik , skirt kunigams, nes jiems lietuvi kalba buvo b tina bendraujant su parapijieciais, giesmyn su maldaknyge, reng vokieci lietuvi kalb zodyn ), Jonas Sul-cas ( lietuvi kalb isvert ir isleido Ezopo pasak cias, kalbos reikalui rinko liaudies dainas ir posakius), Kristijonas Gotlibas Milkus (paras poem ,Pilkainis', isvert giesmi , kartu su kitais pareng giesmyn ), Adomas Fridrichas Simelpenigis (jaunesny-sis) (vert ir eiliavo giesmes, isvert dal Biblijos ir paras jos ei-liuot prakalb , eiliavo pasaulietine tematika). Greta j dar min -tini: Baltramiejus Vilentas, Simonas Vaisnoras, Jonas R za ir kt. Visi sie religini ir pasaulietini rast k r jai irgi labiau laik si vakar aukstaici tarm s, kiek ismanydami tobulino rasyb . Taigi tokiu b du vienas is bendrin s lietuvi kalbos zidini prad jo Iormuotis XVI a. Mazojoje Lietuvoje kartu su pirmaisiais spaus-dintais lietuviskais rastais, nes cia buvo palankiausios s lygos (svarbiausia is j protestant , pripazinusi taut kalbas, jud ji-mo plitimas tarp vietos gyventoj ). Panasiu metu Didziojoje Lietuvoje aktyviai dirbo Mikalojus Dauksa (1527(?)1613), savo issimokslinimu issiskyr s is amzi- 2 zr . Lietuvi literat ros chrestomatifa. Vilnius, 1957, p. 78. 13nink , kurio svarbiausias darbas J. Vujeko mazosios postil s vertimas. Postil je, be isverst Vujeko pamoksl , yra ir originali pried , vienas is j auksciau min toji ,Prakalba malon j skaity-toj '. Sio darbo kalba irgi gerai vertinta: ,Postil s vertimas pasi-zymi sinonim gausumu, leksikos klod (buitin s, IilosoIin s) vairumu, raiskos vaizdingumu ir isbaigtumu, harmoninga period strukt ra'3. Be to, postil s tekstas yra seniausias kirciuotas lietu-viskas tekstas. Taip pat M. Dauksa is lenk kalbos isvert Jok bo Ledesmos katekizm . Jis isspausdintas 1595 m. Vilniuje ir tai yra islikusi pirmoji lietuviska knyga, isleista Didziojoje Lietuvos Kunigaikstijoje. M. Dauksa irgi ras savo gimtosios (vidurio aukstaici ) tarm s pagrindu, taciau taip pat band derintis ir prie kit tarmi . M. Dauksos rast kalbos variantu buvo rengiami net ir reIormat rastai, isleista anonimin lietuvi kalbos gramatika. Taip susidar dar vienas bendrin s lietuvi kalbos zidinys vadi-namas viduriniu. XVII a. Didziojoje Lietuvoje buvo ir kitas bendrin s kalbos zidinys vadinamas rytiniu, kuris r m si Vilniaus krasto ryt aukstaici tarme. Sio bendrin s kalbos varianto sigal jim labiau-siai nul m Konstantinas Sirvydas (tarp 1578 ir 1581 1631). Jis pareng pirm j originali lietuvisk postil ,Punktai sakym ' (1 dalis isspausdinta 1629 m., 2 dalis 1644 m.), paras lenk lotyn lietuvi kalb zodyn ,Dictionarium trium lingvarum' (pries 1620 m.), lietuvi kalbos gramatik (deja, ji kol kas neras-ta). XVIII XIX a. bendrin lietuvi kalba ypac aktyviai Iorma-vosi Mazojoje Lietuvoje, cia leidziamuose rastuose vis labiau si-gal jo vakar aukstaici tarm . Min tini zodynai (Frydricho Vil-helmo Hako 1730 m., Pilypo Ruigio 1747 m., Kristijono Got-libo Milkaus 1800 m.), gramatikos (GotIrido Ostermejerio 1791 m., Augusto Sleicherio 1856 m., Frydricho Kursaicio 1876 m.). Svarbu ir tai, kad leidziamus zodynus, gramatikas nere-tai redaguodavo specialiai sudarytos komisijos. B tent A. Sleiche- 3 zr. ten pat p.109. 14 rio ir F. Kursaicio gramatikos bendrin s kalbos pamatu galutinai tvirtino pietini vakar aukstaici tarm . Didel reiksm tur jo ir siuo laikotarpiu sukurti K. Donelaicio ,Metai' (pirm kart Liudviko R zos isleisti 1818 m), pad j ge-rus pamatus groziniam lietuvi kalbos stiliui. Labai svarbu ir tai, kad XIX a. pabaigoje Mazojoje Lietuvoje buvo prad ti leisti lietu-viski laikrasciai ,Ausra' (1883), ,Varpas' (1889) ir kt. Laikrasci leid jai (J. Basanavicius, V. Kudirka) laik si pietini vakar auks-taici tarm s, buvo stengiamasi vienodinti rasyb , buvo spren-dziami kalbos norminimo klausimai, ypac prie to prisid jo 1onas 1ablonskis (18601930), m s bendradarbiauti ,Varpe'. Taigi lietuvi kalbos publicistinis stilius Iormavosi irgi vakar aukstai-ci (kauniski ) tarm s pagrindu. Primintina, kad vakar aukstaici (kauniski ) tarm yra labai artima Mazosios Lietuvos vakar aukstaici tarmei. XVIII a. lietuvi aukstuomen s lenk jimas, lenk kalbos si-tvirtinimas Baznycioje, Lietuvos valstybingumo zlugimas, carin s Rusijos vykdoma arsi rusiIikacija ir 1864 m. vestas lietuviskos spaudos draudimas labai suvarz bendrin s lietuvi kalbos raid Didziojoje Lietuvoje. Siuo metu cia isleist rast kalba labai su-prast jo, joje atsirado daug polonizm . D l si priezasci Didzio-joje Lietuvoje prad jo plisti rastai, parengti pietini vakar auks-taici tarm s pagrindu ir isleisti Mazojoje Lietuvoje, tod l bendri-n lietuvi kalba nebegal jo susiIormuoti sostin s apylinki , t. y. ryt aukstaici , tarm s pagrindu. Tik kilus zemaici bajor lituanistiniam s j dziui (XIX a. pirmoje pus je), v l imta kurti grozin literat ra ir lietuvi kalba Didziojoje Lietuvoje prad jo atsigauti. Dionizas Poska suk r ne tik poem ,Muzikas Zemaici ir Lietuvos', bet ir sueiliavo litera-t rini laisk , panegirik , vert lenk poezij , ras lenk lotyn lietuvi kalb zodyn . Simonas Stanevicius paras 6 pasak cias, od , nemazai vert , perspausdino 1737 m. lotynisk lietuvi kal-bos gramatik su savo parasyta prakalba, 1829 m. isleido pirm j Lietuvoje dain rinkin . Simonas Daukantas ne tik lietuviskai pa-ras 4 istorijos veikalus, bet ir rinko dainas ir pasakas, pareng 15gramatik , isleido praktini knygeli valstieciams, reng lietuvi lenk , lietuvi lotyn zodynus ir kt. Laurynas Ivinskis isgars jo kaip pirm j lietuvisk kalendori reng jas ir leid jas, rinko tau-tosak , paras eil rasci , vert , ras zodynus. Motiejus Valancius ne tik organizavo parapini mokykl tinkl , blaivyb s s j d , lie-tuvisk rast spausdinim Pr sijoje ir j gabenim Lietuv , bet ir paras istoriograIin veikal ,Zemaici vyskupyst ', apysak ,Pa-langos Juz ', didaktini knygeli , religin s politin s publicistikos. Sie zemaiciai ras savo tarme, nors ir steng si derintis prie viduri-nio varianto, ypac M Valancius. Siuo laikotarpiu dar min tini: ry-t aukstaitis poetas Antanas Strazdas, ras s ryt aukstaici tarme, vakar aukstaiciai Mikalojus Akelaitis, Antanas Juskos, irgi ras savo tarme. Antanas Juska surinko ir paskelb t kstancius lietuvi liaudies dain , tvirtino tautosakos rinkimo ir publikavimo princi-pus, M. Valanciaus paragintas sudar lietuvi lenk kalb zody-n , kuriam pavyzdzius rinko is snekamosios kalbos ir kt. Visi cia pamin ti rastijos veik jai savo darbuose uzIiksavo nemazai svar-bi lietuvi kalbos Iakt , puikiai suprato ir brangino m s kalbos savitum , daug prisid jo prie lietuvi kalbos tobulinimo, tvarky-mo, populiarinimo. Toliau jau reikia min ti XIX a. kalbininkus, is kuri ypac issi-skiria Jonas Juska, Antanas Baranauskas, Kazimieras Jaunius. Jo-nas Juska pateik lietuvi kalbos tarmi klasiIikacij , rus kalba paras lietuvi kalbos gramatik , reng ,Lietuvi kalbos sakn zodyn ', daug prisid jo prie brolio Antano Juskos leksikograIijos darb ir kt. Antanas Baranauskas Kauno kunig seminarijoje d st lietuvi kalb , rinko tarmi tekstus ir remdamasis pagrindiniais vokalizmo bruozais detaliai ir motyvuotai suklasiIikavo lietuvi kalbos tarmes (ta klasiIikacija is esm s remiamasi ir dabar), tyri-n jo m s kalbos akcentologij . Kazimieras Jaunius, kuris irgi ty-rin jo lietuvi kalbos tarmes, pateik gana sistemisk j klasiIika-cij , pareng lietuvi kalbos gramatikos kurs , pirmasis is lietuvi kalbinink placiau tyr balt ir Iin kalb santykius. Siuo laiko-tarpiu A. Baranauskas ir K. Jaunius band derinti tarmes ir rengti bendr rasyb . Taigi sie kalbininkai sukaup daug lietuvi kalbai 16 tvarkyti ir norminti reikalingos medziagos, taciau dar nepaj g nustatyti norminimo princip |34, p. 9|. 1.1.2. Bendrin s kalbos susiformavimas Paci didziausi tak bendrin s kalbos Iormavimuisi, jos norminimui padar J. Jablonskio vakar aukstaici (kauniski ) tarm s pagrindu parengti lietuvi kalbos vadov liai ir lietuvi kalbos gramatikos. 1901 m. Tilz je Petro Kriausaicio slapyvardziu isleistoje gramatikoje yra pateikta bendrin s lietuvi kalbos norminimo programa, aptartas bendrin s kalbos ir tarmi santy-kis, piet vakar aukstaici (kauniski ) tarm tvirtinta kaip bendrin s kalbos pagrindas. Tai, kad bendrin lietuvi kalba susiIormavo pietini vakar aukstaici tarm s pagrindu, nul m keli veiksniai: x tarm tiko bendrinei kalbai, nes skiria priegaides, islaiko ilgas nekirciuotas gal nes ir kt., x sios tarm s pagrindu pirmiausia susiIormavo ir nuolat gy-vavo rast tradicija Mazojoje Lietuvoje, x is sios tarm s buvo kil daugelis tautiskai susipratusi (J. Basanavicius, V. Kudirka, J. Jablonskis ir kt.) inteligent , o j iskilim l m palankesn s sio krasto ekonomin s ir kul-t rin s s lygos. 1919 m. ir 1922 m. isleistose J. Jablonskio gramatikose nusta-tytos pagrindin s bendrin s kalbos normos, svarbios bendrin s lie-tuvi kalbos raidai, taip pat nul musios lietuvi kalbos rasybos ir skyrybos stabilizacij . Jonas Jablonskis sistemingai tvark lietuvi kalbos leksik , zodzi daryb , gramatik , isval is lietuvi kalbos daugyb barbarizm , netaisykling naujadar ir sintaksini konst-rukcij , baig kurti ir sunormino gramatikos terminij , pad jo kit srici specialistams sukurti daugyb termin , labai apdairiai zi r -jo tarptautini zodzi vartojim . Siuo laikotarpiu prie lietuvi bendrin s kalbos Iormavimo daug prisid jo Kazimieras B ga. Jis daug nuveik vairiose kalbotyros srityse (leksikologijoje, etimo- 17logijoje, istorin je Ionetikoje ir kt.), o svarbiausias K. B gos ,Lie-tuvi kalbos zodynas', kuriam medziag buvo prad j s rinkti 1902 m. Taigi per gana trump laik lietuvi bendrin kalba buvo ko-diIikuota (zr. 2.2 sk.) ir pakilo tok lyg , kad gal jo tenkinti visas vartojimo sritis, buvo ispl toti Iunkciniai stiliai. 1.1.3. Bendrin s kalbos stiliai Bendrin kalba, b dama tautos viesojo gyvenimo kalba, yra sud tinga ir nevienalyt sistema. Kadangi bendrin kalba reiskiasi vairiose gyvenimo srityse ir privalo atlikti tam tikrai sriciai b -dingas Iunkcijas, tai ji yra istoriskai issisluoksniavusi vadina-muosius Iunkcinius stilius, kuri kiekvienam b dingas savitas zo-dynas, gramatini Iorm ir konstrukcij vartojimas, teksto sanda-ra. Taigi Iunkcinis stilius yra istoriskai susidariusi kalbos atmaina, kurios ypatyb s priklauso nuo vartojimo srities ir Iunkcij . Ski-riami penki pagrindiniai stiliai: x mokslinis, x administracinis (kanceliarinis), x buitinis, x beletristinis (meninis), x publicistinis. Moksliniam stiliui b dinga zodzi vienareiksmiskumas, spe-ciali termin , tarptautini zodzi vartojimas, d stymo nuoseklu-mas, tikslumas ir rislumas, d stymo objektyvum pabr ziancios beasmen s konstrukcijos, ilgi prijungiamieji sakiniai ir pan. Administracinis stilius pasizymi savita ir aiskiai apibr zta lek-sika, sustabar jusiomis Iraz mis, sabloniskumu, tam tikromis san-trumpomis, kartais labai ilgais sakiniais. Buitiniame ir beletristiniame stiliuje zodziai ir zodzi jungi-niai neretai vartojami perkeltin mis reiksm mis, gausu sinonim , emocin ir ekspresin atspalv turinci zodzi , daug trump ir ne-piln sakini , gan daznos sutrumpintos zodzi Iormos ir t. t. 18 Publicistinis stilius tarsi uzima tarpin pad t tarp mokslinio, administracinio ir beletristinio, buitinio stili . Taigi cia gali b ti ir d stymo nuoseklumo, objektyvumo, login s argumentacijos ir tam tikro emocionalumo, ekspresijos. Aisku, kad grieztos ribos tarp stili n ra ir negali b ti. Pavyz-dziui, memuarin literat ra vienu atveju gali b ti visai beletristi-nio stiliaus, kitu atveju gali priart ti prie publicistikos, vieno ar ki-to dalyko vadov li kalba visada tur s moksliniam stiliui b ding bruoz , bet tai nebus grynas mokslinis tekstas. Tod l neretai kal-bama ne tik apie stilius, bet ir apie postilius. 1.1.4. Specialyb s kalba Kaip jau sakyta, vienas is bendrin s kalbos pozymi yra jos susiskaidymas. Geriausiai zinomas bendrin s kalbos susiskaidy-mas Iunkcinius stilius (zr. 1.1.3). Visiems dar geriau supranta-mas bendrin s kalbos susiskaidymas pagal vartojimo b d yra skiriama rasvtin kalba ir sakvtin kalba. Specialvb s kalbos, tiks-liau tariant specialvbi kalbos, s voka yra palyginti nauja. Svarbiausias specialvb s kalbos isskyrimo kriterijus tai veiklos sritis, kurios vartotojai (specialistai), tenkindami savo bendravimo poreikius, daro d sning bendrin s kalbos priemoni , pirmiausia zodzi ir posaki , atrank , patys papildomai t prie-moni kuriasi, suIormuodami savit bendrin s kalbos sluoksn konkrecios specialyb s kalb . Specialist bendravimo poreikiai yra dvejopi, nes priklauso ir nuo atitinkamo konkretaus mokslo, ir nuo atitinkamos praktin s veiklos srities. Taigi bet kokiai s p e -c i a l y b s k a l b a i b d i n g i p a t y s b e n d r i a u s i mo k s -l i n i o s t i l i a u s p o z y mi a i . Nuo t pozymi priklauso, kad skirting specialybi atstov (pvz., teisinink , medik , inzinieri ir kt.) kalba yra tiksli, neekspresyvi, neIamiliari ir t. t. Konkreci specialybi kalbai daug svarbiau skiriamieji pozymiai, kuriuos lemia, pirma, moksl grup s (humanitariniai, socialiniai, realiniai mokslai) ir konkret s mokslai (teis , vadyba, anatomija, Iizika ir 19kt.), antra, nuo konkrecios praktin s veiklos (advokatas, zurnalis-tas, terapeutas, statybos inzinierius ir t. t.) priklausantys kalbos priemoni atrankos ir vartojimo polinkiai. Skiriamieji specialybi kalbos pozymiai gali priklausyti ir kitiems stiliams administra-ciniam, publicistiniam. Pavyzdziui, teis s (kaip specialyb s) kalba turi pozymi , b ding moksliniam stiliui, taciau pozymiai, kurie teis s kalb daro savit , isskiria j is kit specialybi kalbos, pri-klauso administraciniam stiliui. Is to, kas jau pasakyta, akivaizd s keli dalykai. Specialyb s kalba yra vienas is bendrin s kalbos susiskaidymo atvej . Specia-lyb s kalba susijusi su Iunkciniais stiliais. Funkciniai stiliai apima vis bendrin kalb . Specialyb s (specialybi ) kalba yra tik dalis bendrin s kalbos; ji apima tiek bendrin s kalbos, kiek apima daly-kiniai Iunkciniai stiliai: mokslinis, administracinis, is dalies ir publicistinis. Su tais Iunkciniais stiliais specialyb s kalba, kaip jau sakyta, susijusi sud tingais santykiais. Specialyb s kalba yra bendrin s kalbos sluoksnis, kuris is-skiriamas ir suskaidomas pagal veiklos sritis, susijusias su ati-tinkamais mokslais; specialyb s kalbos savitum sudaro ter-minija, specialioji leksika, savitas gramatini form vartoji-mas, saviti sakinio sandaros ir viso teksto komponavimo po-zymiai, specifinio pob dzio tekstai. Suprasti, kas yra specialyb s kalba, padeda sios s vokos san-tykio su artimomis s vokomis aiskinimas. Linijiniais santykiais specialvb s kalba yra susijusi su aalvko kalba ir su profesine kal-ba, o hierarchiniu santykiu su speciali:acifos kalba. Zr. 1 pav. Dalvko kalba tai atskiros studijuojamos disciplinos kalba. Ji yra siauresn uz specialyb s kalb , ji, kaip atskiras komponentas, e i n a specialyb s kalb : is atskir studijuojam dalyk kalbos pagal kalbos reiskini suderinimo princip Iormuojasi specialyb s kalba. Juo studijuojam dalyk vadov li , d stymo kalba yra tai-syklingesn , aiskesn , stilingesn , juo didesn prielaida, kad sa-vaiminiu (pavyzdzio) b du susiIormuos geresn specialyb s kal-ba. 20 dalyko kalba specialyb s kalba proIesin kalba specializacijos kalba |proIesinis zargonas| 1 pav. Specialvb s kalbos ir kit s vok santykis Profesin (profesifos) kalba Iormuojasi specialyb s kalbos, gytos studij laikotarpiu, pagrindu. Is tikr j proIesin kalba yra pagal atitinkamos praktin s (proIesin s) veiklos poreikius papil-dyta, pakoreguota specialyb s kalba. Nereikia manyti, kad proIe-sin kalba d l papildymo, pakoregavimo pasidaro platesn ar net tobulesn negu specialyb s kalba. Specialyb s kalba apima visus savitus kalbos reiskinius, kurie gali b ti ir yra vartojami visose konkrecios specialyb s ziniomis besiremianciose praktin s veiklos srityse. Taciau n viena tokia praktin s veiklos sritis nei zini , nei kalbos (zini israiskos priemon s) neapima daugiau negu buvo gyta per specialyb s studijas. D l to kurios nors proIesijos kalba yra siauresn negu atitinkamos specialyb s kalba. Specialyb s kalba yra akademiska, tai yra, kiek manoma tam tikru laikotarpiu, sunorminta, sakytume, pavyzdin kalba. ProIesin kalba taisyk-lingumo atzvilgiu netur t b ti menkesn negu specialyb s kalba. Bet proIesin kalba Iormuojasi saviugdos b du, jos kokyb labai priklauso nuo atitinkamos proIesijos atstov didesnio ar menkes-nio supratimo, kad j paci prestizo reikalas pasir pinti, jog pro-Iesiniam bendravimui b t vartojama kiek galima tobulesn kal-ba. ProIesin s kalbos savitum lemia ir laisvesnis vartojimas: ji dazniau b na sakytin nei rasytin , atitinkamos proIesijos atstovai turi bendrauti ir su nespecialistais. ProIesin s kalbos kokyb labai lemia jos vartojimo viesumas, oIicialumas arba neoIicialumas. Teis s, administravimo specialistai, dirbdami pagal proIesij , daugiausia kalba viesai, oIicialiose situacijose. Tod l j proIesin - 21je kalboje netoleruotini tokie kalbos reiskiniai, kurie gali b ti pa-teisinti buitinio bendravimo situacijose. Buitiska, zemo stiliaus proIesin kalba, kurioje vartojama ne-normini , daugiausia skolint , kalbos reiskini sudaro profesin argon . ProIesinis zargonas yra uz bendrin s kalbos rib . J pa-gal proIesij dirbantys specialistai vartoja arba bendraudami su nespecialistais, arba, jei nesir pina proIesin s kalbos prestizu, ir vieni su kitais. ProIesinio zargono terp neviesa kalba. Kadangi teisinink , valstyb s tarnautoj proIesin kalba yra viesa, lyg ir n ra si proIesij zargono. O jeigu viesai kalbanciam teisininkui ar valstyb s tarnautojui isspr sta tokie zodziai ir posakiai kaip biski, aaleiskim, ant kiek tai ir pan., valia pasnekovui suabejoti, ne tik jo kalbine, bet ir proIesine kompetencija. Be profesinio argono, dar galima kalb ti ir apie proIesin aialekt . Siais dviem terminais reiskiam s vok nereikia painioti. ProIesinis dialektas yra specialyb s nestudijavusi , amato ismo-kusi zmoni (kubili , raci , kalvi , kailiadirbi ir kt.) savaime susiIormavusi savita buitin s kalbos atmaina. Kadangi min tu b -du gyt proIesij (amat ) kaip ir nebeliko, proIesinis dialektas laikytinas pasyv j kalbos Iond pasitraukusia kalbos atmaina. Speciali:acifos kalba yra aukstesnio rango specialyb s kalba. Ji yra gyjama magistrant ros, ypac doktorant ros studij pakopo-se, kada gilinamasi siaur atitinkamos specialyb s srit . Is tikr j tai zmoni , dirbanci tam tikros siauros specialyb s mokslin dar-b , paprastai ir d stanci kok dalyk studijose, kalba. Taigi spe-cializacijos kalba yra siauresn negu atitinkamos specialyb s kal-ba, kita vertus, jai reikalingi tokie kalbos istekliai (ypac terminai), be kuri specialyb s kalba gali issiversti. Specializacijos kalba yra mokslo kalba, kuri turi ar bent privalo tur ti geros specialyb s kalbos pagrind . Specializacijos kalba savo inovacijomis veikia dalyko kalb (per dalyko turinio d stym ), o per dalyko kalb ver-cia keistis (geriausia b t tobul ti) specialyb s kalb . Specialyb s kalba tarp artim bendrin s kalbos atmain yra centrin , pati pereinanti tas atmainas ir j veikiama (zr. dar 1 pav.). 22 Kontroliniai klausimai 1. Kokie buvo bendrin s kalbos k rimosi zidiniai? 2. Kokios tarm s pagrindu susiIormavo bendrin lietuvi kalba? 3. Kod l sios tarm s pagrindu susiIormavo bendrin lietuvi kal-ba? 4. Kas laikomas pagrindiniu lietuvi kalbos normintoju? 5. Kokiame darbe ir kada buvo paskelbta lietuvi kalbos normi-nimo programa? 6. Kokius stilius turi bendrin kalba ir koks specialyb s kalbos santykis su Iunkciniais stiliais? 7. Kas yra specialyb s kalba ir kod l ji yra savitas bendrin s kal-bos sluoksnis? 8. Kokios yra kitos s vokos, susijusios su specialyb s kalbos s -voka, k jos reiskia? 1.2. Valstybin kalba 1.2.1. Valstybin s kalbos teisinimo istorija Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, 1922 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje lietuvi kalba pirm kart pa-skelbta valstybine. Tai reisk , kad lietuvi kalba oIicialiai tvirti-nama valstyb s valdymo staigose, teismuose, kariuomen je, viso-se mokyklose. Lietuvi kalba valstybine buvo pripazinta 1928 m. ir 1938 m. Lietuvos Konstitucijose. Vokieci ir soviet okupacij metu Lietuvos Respublikos Konstitucijos negaliojo, tai ir lietuvi kalba buvo praradusi vals-tybin s kalbos status . Viltis, kad lietuvi kalba v l taps valstybine, atsirado prasid -jus Atgimimui. Kaip zinoma, 1988 m. lapkricio 18 d. Lietuvos (tiksliau LTSR) Auksciausioji Taryba statymu papild tuometin Konstitucij . Konstitucijos 771 straipsniu buvo teisintas lietuvi 23kalbos vartojimas ,valstyb s ir visuomen s organ veikloje, svie-timo, kult ros, mokslo, gamybos ir kt. staigose, mon se ir orga-nizacijose'. Tokiu b du dar iki Lietuvos Nepriklausomyb s atk -rimo buvo bandoma pristabdyti gr sming rus kalbos tak . Is ties si Konstitucijos pataisa lietuvi kalb dar tik prilygino rus kalbai, nes tas pats straipsnis pareigojo ,mokytis ir vartoti rus kalb kaip TSRS taut tarpusavio bendravimo priemon '. Netrukus, 1989 m. sausio 25 d., Auksciausiosios Tarybos Pre-zidiumas saku ,D l Lietuvos TSR valstybin s kalbos vartojimo' paskelb lietuvi kalb privalom visiems vadovams ir vadovau-jantiems darbuotojams. Buvo numatyta visose Lietuvos staigose, mon se ir organizacijose per dvejus metus pereiti prie rastvedy-bos ir susirasin jimo lietuvi kalba4, Ministr Taryba buvo parei-gota parengti ir gyvendinti ,reikiamas priemones siam sakui vykdyti'. Atk rus Lietuvos Nepriklausomyb 1990 m., r pintasi kuo spartesniu kitakalbi Lietuvos pilieci integravimu valstyb s gy-venim . Lietuvos Respublikos Auksciausiosios Tarybos 1990 m. lapkricio 29 d. nutarimu ,D l valstybin s kalbos statuso gyvendi-nimo termin ' Vyriausyb buvo pareigota patvirtinti diIerenci-juotas valstybin s kalbos mok jimo normas vadovaujantiesiems bei gyventojus aptarnaujantiems darbuotojams. Is nutarimo matyti nuosaikus valdzios pozi ris tautines mazumas: t. y. tose gyve-namosiose vietov se, kur kitakalbiai gyventojai sudar daugum , iki 1995 m. sausio 1 d. vadovaujantiesiems ir gyventojus aptar-naujantiems darbuotojams tur jo b ti taikomi tik minimal s vals-tybin s kalbos mok jimo reikalavimai, taip pat laipsniskai tais paciais terminais gal jo b ti pereinama ir prie rastvedybos vals-tybine kalba. 1992 m. referendumu priimtos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnis skelbia, kad ,Valstybin kalba - lietuvi kalba~. 4 Lietuvos Respublikos valstvbin kalba. teis s akt rinkinvs. Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidybos institutas, 1997, p. 3. 24 1992 m. balandzio 30 d. nutarimu Nr. 314 Lietuvos Respubli-kos Vyriausyb patvirtino Valstybin s kalbos mokymo pro-gram ir valstybin s kalbos mok jimo kvaliIikacines kategorijas. Per kelerius metus Lietuvos Respublikos administracini tei-s s pazeidim kodeksas buvo papildytas keliais straipsniais, ku-riuose numatytos nuobaudos uz valstybin s kalbos nevartojim antspauduose, iskabose ir kituose viesuosiuose uzrasuose, atlie-kant tarnybines pareigas, rastvedyboje, dokumentuose ir pan., uz Valstybin s lietuvi kalbos komisijos nutarim nevykdym . Teis skirti nuobaudas suteikta Valstybinei kalbos inspekcijai, v liau ir apskrici , savivaldybi kalbos tvarkytojams. 1.2.2. Valstybin s kalbos politika 1995 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos Seimas pri m Lietuvos Respublikos valstybin s kalbos statym , nustatant kalbos politik Lietuvoje. Kalbos politika tai valstyb s priimami sprendimai d l kalbos statuso, vartosenos, vartojimo srici ir var-tojimo teisi . Taigi statyme nustatytos svarbiausios valstybin s kalbos vartojimo viesajame gyvenime sritys, reglamentuota jos apsauga ir kontrol , teisin atsakomyb uz sio statymo nesilai-kym , taip pat ispl tota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnio nuostata ,Valstybin kalba lietuvi kalba'. statymas nereglamentuoja Lietuvos gyventoj neoIicialaus bendravimo kalbos. Svarbus dokumentas Valstybin s kalbos politikos 2003-2008 m. gair s, kuriose isd styta lietuvi kalbos raidos skatinimo strategija. Gairi bendrosiose nuostatose teigiama, kad lietuvi kalba yra Lietuvos tautinio ir kult rinio savitumo pagrindas, ji yra valstyb s valdymo valstyb s ir individo, valstyb s ir visuomen s santyki kalba. Gair se nusakomas pagrindinis valstybin s kalbos politikos tikslas ,issaugoti kalbos paveld ir skatinti jos pl tr , kad b t uztikrintas lietuvi kalbos Iunkcionalumas visose viesojo gyveni- 25mo srityse. Svarbiausias kalbos politikos uzdavinys planingai ir k rybingai veikti valstybin s kalbos raid taip, kad visuomen su-vokt savosios kalbos vert ir nenusivilt jos galiomis.' Labai svarbu, kad valstybin s kalbos politika turi b ti supran-tama ir priimtina visuomenei, kad visiems Lietuvoje gyvenan-tiems asmenims, priklausantiems tautin ms (etnin ms) mazu-moms, b t sudarytos s lygos puosel ti ir pl toti savo mazumos kalb . Gair se nurodoma, kad ,valstybin s kalbos politika yra ben-drosios valstyb s politikos dalis, tod l neatsiejama nuo Europos ir pasaulio integracijos skatinam proces . Viena vertus, Europoje stipr ja visuotin nuostata, kad b tina issaugoti kalb vairov , kad nacionalini kalb apsauga ir puosel jimas yra valstybin s svarbos dalykas. Kita vertus, kalb vartojimui didel tak daro ir ekonominiai bei socialiniai veiksniai, o jie palankesni vadinamo-sioms tarptautinio bendravimo kalboms. Kalbos politikos gyven-dinimo pagrindas yra kalbos planavimas, apimantis sias sritis: kalbos status (kalbos vartojimo teisin s baz s k rim ir tobuli-nim ), kalbos sistem ir vartosen , kalb mokym .' Be min t dokument , valstybin s kalbos Iunkcionavim dar reglamentuoja: Lietuvos Respublikos statymas ,D l Lietuvos Respublikos valstybin s kalbos statymo gyvendinimo', Lietuvos Respublikos tautini mazum statymas, Lietuvos Respublikos svietimo statymas, Lietuvos Respublikos pilietyb s statymas, Lietuvos Respublikos Valstybin s lietuvi kalbos komisijos statu-so statymas, Lietuvos Respublikos teism statymas, Lietuvos Respublikos administracini teis s pazeidim kodeksas, Lietuvos Respublikos teritorijos administracini vienet ir j rib staty-mas, Lietuvos Respublikos vartotoj teisi gynimo statymas, Lie-tuvos Respublikos valdinink statymas, Lietuvos Respublikos statym ir kit teis s normini akt rengimo ir tvarkos statymas, Lietuvos Respublikos laisv j ekonomini zon pagrind staty-mas, Lietuvos Respublikos visuomen s inIormavimo statymas, Lietuvos Respublikos statymas ,D l pab g li Lietuvos Respub-likoje statuso', Lietuvos Respublikos Auksciausiosios Tarybos 26 nutarimas ,D l vard ir pavardzi rasymo Lietuvos Respublikos piliecio pase', Lietuvos Respublikos Vyriausyb s nutarimas ,D l valstybin s kalbos mok jimo kvaliIikacini kategorij ' ir kt. (zr. saltini s ras ). 1.2.3. Valstybin s kalbos politikos gyvendinimas Siuo metu valstybine lietuvi kalba r pinasi dvi valstybin s institucijos: x Valstybin lietuvi kalbos komisija ir x Valstybin kalbos inspekcija. Valstybin lietuvi kalbos komisija (www.vlkk.lt) ,spren-dzia lietuvi kalbos kodiIikacijos, norm vartojimo ir Valstybin s kalbos statymo gyvendinimo klausimus, taip pat vykdo valstybi-n s lietuvi kalbos ugdymo programas, tvarko ir naudoja valsty-b s biudzeto bei kitas l sas, skirtas sioms programoms gyvendin-ti' (zr. Lietuvos Respublikos Valstybin s lietuvi kalbos komisi-jos statuso statym ). Komisijoje yra kaupiami kalbos norminimo ir vartojimo duomenys, sukurta visuomen s konsultavimo sistema kalbos vartojimo klausimais. Valstybin s lietuvi kalbos komisi-jos nutarimai (teis s aktai), priimami pos dziuose, yra privalomi visoms mon ms, staigoms ir organizacijoms bei masin ms in-Iormacijos priemon ms. Komisijos pos dziuose svarstom klau-sim ekspertiz paprastai b na atlikta pakomisi pos dziuose, ku-riuose, be Komisijos nari , dalyvauja tos srities, kuriai priklauso nagrin jamas klausimas, atstovai. Pl todama savo veikl , Valstybin lietuvi kalbos komisija iki 2005 m. dirbo pagal Lietuvos Respublikos valstybin s kalbos var-tojimo ir ugdymo 19962005 met program , patvirtint Lietuvos Respublikos Vyriausyb s 1995 m. gruodzio 4 d. nutarimu Nr. 1525 (Zin., 1995, Nr. 100-2240, 1997, Nr. 44-1089), kurioje buvo numatyti kalbos mokslo, kalbos ugdymo, kalbos vartojimo ir kal-bos leidini leidybos darbai. Siuos darbus pagal sutartis su Komi-sija vykd vairios institucijos. Buvo remiamas kalbos mokslo veikal , Iilologijos ir ypac termin zodyn , tarmi tekst ir zody- 27n rengimas, leidyba, kalbos duomen kompiuterini bazi suda-rymas, kalbos kult ros ir specialyb s kalbos d stymas aukstosio-se, aukstesniosiose ir proIesin se mokyklose, valstybin s kalbos kursai kitakalbiams ir kt. Kalbos komisija koordinavo ir koordi-nuoja ,Lietuvi kalbos inIormacin je visuomen je 20002006 met program ', ,Tarmi ir etnini vietovardzi issaugojimo 20012010 met program ' ir ,Svetimzodzi keitimo lietuviskais atitikmenimis gyvendinimo tvark '. Baigiantis Lietuvos Respub-likos valstybin s kalbos vartojimo ir ugdymo 19962005 met programai, 2005 m. patvirtinta nauja Valstybin s kalbos normini-mo, vartojimo, ugdymo ir sklaidos 20062015 m. programa ir jos gyvendinimo tvarkos aprasas. Taip pat Kalbos komisija, remdamasi Lietuvos Respublikos termin banko statymu, tvarko ir pildo Lietuvos termin bank (terminai.vlkk.lt), kur is pradzi buvo perkelta keliolika Lietu-voje isleist vairi mokslo srici termin zodyn . Dabar siam Termin bankui savo prizi rim srici teis s akt terminus galio-tos teikti ministerijos, Vyriausyb s staigos, Seimui atskaitingos institucijos. Banke esantys terminai turi b ti aprobuoti atitinkamos srities specialist ir kalbinink terminolog , apsvarstyti ir patvir-tinti Terminologijos pakomis s ir Kalbos komisijos pos dziuose. Iki siol Termin banke sukaupta apie 80 000 termin is vairi mokslo srici . Smulkiau apie Valstybin s lietuvi kalbos komisi-jos istorij ir veikl zr. http://www.vlkk.lt/lit/apie/vlkk-istorija.html. Kalbos politikai svarbus ir tai, kad 2005 m. rugs jo 22 d. Valstybin s lietuvi kalbos komisijos pirminink Irena Smetonie-n ir Latvijos valstybin s kalbos komisijos pirmininkas Andrejas Veisbergas pasiras komisij bendradarbiavimo sutart . Sutartimi steigta Balt kalb taryba, kuri sipareigota kurti bendr sali kalbos politik . Balt kalb taryba nuolat keisis inIormacija apie Lietuvos ir Latvijos valstybini kalb vartojimo tendencijas, reiks bendr oIiciali nuomon kalbos politikos klausimais tarptautiniu lygmeniu. Valstybin kalbos inspekcija (http://vki.lrs.lt/), steigta 1990 m., kontroliuoja Valstybin s kalbos statymo bei Valstybin s lie- 28 tuvi kalbos komisijos priimt nutarim vykdym . Inspekcija turi teis nagrin ti administracini teis s pazeidim bylas ir skirti ad-ministracines nuobaudas uz vairius valstybin s kalbos vartojimo ar kalbos taisyklingumo pazeidimus. Valstybin s kalbos vartojim ir taisyklingum prizi ri ir savivaldyb se dirbantys kalbos tvarky-tojai. 1.2.4. Teis s aktai, sudarantys s lygas valstybinei kalbai funkcionuoti Lietuvos Respublikos Konstitucija (priimta Lietuvos Respub-likos pilieci 1992 m. spalio 25 d. reIerendume). Lietuvos Respublikos valstybin s kalbos statymas // Zin., 1995, Nr. 15-344. Lietuvos Respublikos statymas ,D l Lietuvos Respublikos vals-tybin s kalbos statymo gyvendinimo' // Zin., 1995, Nr. 15-347. Lietuvos Respublikos tautini mazum statymas // Zin., 1989, Nr. 34-485, 1991, Nr. 4-117. Lietuvos Respublikos svietimo statymas // Zin., 1991, Nr. 23-593, 1993, Nr. 32-734, 1994, Nr. 8-122, 1995, Nr. 57-1419, 1996, Nr. 106-2427. Lietuvos Respublikos pilietyb s statymas // Zin., 1991, Nr. 36-977, 1992, Nr. 7-162, Nr. 34-1031, 1993, Nr. 32-733, Nr. 70-1303, Nr.71-1327, 1995, Nr. 53-1300, Nr. 86-1940, 1996, Nr. 16-415, 1997, Nr. 67-1668. Lietuvos Respublikos Valstybin s lietuvi kalbos komisijos statuso statymas // Zin., 1993, Nr. 11-265, 1994, Nr. 51-952, 1995, Nr. 9-183, Nr. 87-1955, Nr. 100-2227. Lietuvos Respublikos teism statymas // Zin., 1994, Nr. 46-851. Lietuvos Respublikos administracini teis s pazeidim ko-deksas // Zin., 1994, Nr. 58-1132, 1995, Nr. 43-1045. Lietuvos Respublikos teritorijos administracini vienet ir j rib statymas // Zin., 1994, Nr. 60-1183, 1995, Nr. 79-1819. 29Lietuvos Respublikos vartotoj teisi gynimo statymas // Zin., 1994, Nr. 94-1833, Nr. 94-1859. Lietuvos Respublikos valdinink statymas // Zin., 1995, Nr. 33-759, 1996, Nr. 55-1292. Lietuvos Respublikos statym ir kit teis s normini akt rengimo ir tvarkos statymas // Zin., 1995, Nr. 41-991, 1996, Nr. 68-1632. Lietuvos Respublikos laisv j ekonomini zon pagrind statymas // Zin., 1995, Nr. 59-1462, 1996, Nr. 35-871. Lietuvos Respublikos visuomen s inIormavimo statymas // Zin., 1996, Nr. 71-1706, Nr. 82-1971, Nr. 121-2848, Nr. 121-2851, 1997, Nr. 12-232. Lietuvos Respublikos statymas ,D l pab g li Lietuvos Res-publikoje statuso' // Zin., 1995, 63-1578, 1996, Nr. 29-707, 1997, Nr. 108-2734. Lietuvos Respublikos termin banko statymas // Zin., 2004, Nr. 7-129. Lietuvos Respublikos Auksciausiosios Tarybos nutarimas ,D l vard ir pavardzi rasymo Lietuvos Respublikos piliecio pa-se' // Zin., 1991, Nr. 5-132. Lietuvos Respublikos Vyriausyb s nutarimas ,D l valstybin s kalbos mok jimo kvaliIikacini kategorij ' // Zin., 1992, Nr. 18-538, 1993, Nr. 28-647, 1996, Nr. 53-1265, 1997, Nr. 55-1269. Lietuvos Respublikos Vyriausyb s 1995 m. gruodzio 4 d. nu-tarimas Nr. 1525 // Zin., 1995, Nr. 100-2240, 1997, Nr. 44-1089. Kontroliniai klausimai 1. Kada lietuvi kalba tapo valstybine kalba? 2. Kas reglamentuoja valstybin s kalbos Iunkcionavim ? 3. Kada priimtas Lietuvos Respublikos valstybin s kalbos staty-mas? 4. Kokios valstybin s institucijos siuo metu r pinasi lietuvi kal-bos apsauga? 30 2. KALBOS NORMA 2.1. Kalbos norma ir jos pozymiai. 2.2. Kalbos kodiIikavimas. 2.1. Kalbos norma ir jos po ymiai Kalbininkai tiria kalb , nustato jos d snius. Tie d sniai kalbos kult roje paprastai vadinami norma. Kitais zodziais tariant, tai, kas, remiantis kalbos d sniais, privalu vartoti, ir yra norma. J ga-l tume apibr zti kaip kalbos kult ros s vok , rodanci , ,kaip kal-bant (kalbos akte) realizuojama ir Iunkcionuoja tos kalbos siste-ma.' |36, p. 19|. Normoms nustatyti labai svarbu kalbos grynumas, autentis-kumas. Siuo atveju negalima zi r ti kitas kalbas ar pasiduoti j takoms, nes ne viskas, kas tinka ir vartojama kurioje nors vienoje kalboje, gali b ti priimtina kitai. Kiekviena kalba vengia nereika-ling svetimybi , posaki , sintaksini konstrukcij . Bendrin s kalbos norma negali remtis atsitiktinumu, vieno ar kito zmogaus kalbos jausmu. Skiriami tokie normos pozymiai: x variantiskumas, x stabilumas, x istoriskumas, x visuotinumas, x susiskaidymas. Norm variantiskumas suprantamas kaip galimyb kalboje lygiagreciai vartoti kelis variantus, pavyzdziui: nepaaar nieko blogo ir nepaaar nieko bloga, sua tin s aalvs ir suaeaamosios aalvs, situacifofe ir situacifof, institucifofe ir institucifof, kraufvfe 31ir kraufufe, prieiti isvaa ir prieiti prie isvaaos, griebtis siauao ir griebtis u siauao, isvvkti atostog ir isvvkti atostogauti, kviesti apklaus ir kviesti apklausti, klausti teisiam f ir klausti teisiamo-fo, pervaiuoti muitin ir pervaiuoti per muitin , vaiuoti autobu-su ir vaiuoti su autobusu, gauta aaugiau kaip (nei, negu) aviae-simt prasvm ir gauta per aviaesimt prasvm , gvvena apie milifo-nas moni ir gvvena apie milifon moni , ein s ir einantis, tiri s ir tiriantis ir pan. Yra ir kirciavimo variant : pasaulinis, - ir pa-saulinis, - ; sklininkas, - ir skolinikas, - ; paariai ir paaoria . Normos stabilumas garantuoja, kad viskas, kas sakoma ar ra-soma, bus suprasta b tent taip, kaip to nori kalbantis ar rasantis asmuo. Kalbos norma yra gana pastovus dalykas. Jeigu norma daznai kaitaliot si, visuomen paprasciausiai negal t susikalb ti. Kita vertus, kalbos norma istorin kategorija. vairiuose gy-venimo etapuose zmogaus kalba kinta. Vieni zodziai vartojami mokantis mokykloje, nauj zodzi ismokstama studijuojant spe-cialyb s kalb , uzsiimant vienokia ar kitokia proIesine veikla. Be to, paci kalb keicia ir laikas. Pavyzdziui, daug kas, kas buvo priimtina ikikarin s Lietuvos dokument kalbai, yra nepri-imtina siandien. 1918 m. paskelbus Nepriklausomyb susir pinta teis s kalba. Tuo metu imtasi termin k rybos. Laikui b gant kai kuri tarpukario Lietuvos teis s termin buvo atsisakyta, pavyz-dziui, kliauais (dabar vartojama kaltis), atsakvtofas (dabar atsa-kovas), o dalis vartojama iki siol: kaltinimas, kaltinamasis, liuai-fimas, melagingas liuaifimas, teismo antstolis, karaomofi priemo-n , tarnvbin paslaptis. Is tarpukario Lietuvos m s kalb at jo ir administracini termin : savivalavb , apskritis, aepartamentas. Tuo metu vienas zymiausi JAV lietuvi visuomen s ir kult ros veik j Vytautas Andrius Graici nas, dirb s uzsienio valstyb se valdymo konsultantu, pasi l termin vaavba (sovietmeciu termi-nas buvo nevartojamas ir uzmirstas, o jo viet v liau band uzimti meneamentas). Keiciantis politinei ir ekonominei situacijai, atsirandant nau-joms technologijoms, nemazai naujovi randasi ir kalboje. Rys-kiausiai tokie visuomen s ekonominio, politinio ir kult rinio gy- 32 venimo pokyciai atsispindi zodyne. Atk rus Nepriklausomyb at-sirado ne vienas naujas pavadinimas: anksciau buvo aeputatai, o dabar Seimo ir savivalavbi tarvb nariai, apskrici valavtofai apskrici virsininkai, milicifa policifa, automobili inspekcifa keli policifa, kontrol auaitas, kaarai personalas ir pan. Kal-boje atsiranda nauj skolini , kuriems reikia rasti tinkam ir vi-suomenei priimtin vartoti atitikmen . Taip nutiko ir su m s kalba, kai j pl stel jo meneaeriai, moaeratoriai, holaingai, li-:ingai, laptopai, parkingai, printeriai, pre:entacifos, sponsoriai, ofisai, hakeriai (hackeriai) ir panas s zodziai. Normos visuotinumas reiskia tai, kad kalbos norma visuoti-nai priimama ir privaloma, t. y. jos turi b ti laikomasi, kaip kad ir gyvenime visiems privalu laikytis galiojanci teis s akt . Siuo metu pagal priimtas taisykles reikia taip rasyti, tarti, kirciuoti, var-toti kalbos dalis, j gramatines Iormas, jungti sakinius ir negalima kitaip. Pavyzdziui, rasant staig , moni , organizacij ir doku-ment pavadinimus, susidedancius is keli bendrin s reiksm s zodzi , tik pirm j reikia prad ti didzi ja raide: Jalstvb s saugu-mo aepartamentas, Socialin s apsaugos ir aarbo ministerifa, Tarptautinis valiutos fonaas, Civilinis koaeksas, Jalstvbin s kal-bos statvmas, Paramos ir labaaros statvmas ir t. t. Zodyje susi-d rus dviem tokiems patiems priebalsiams, tariamas tik vienas (rasoma aplinkkelis, o tariama aplinkelis, rasoma issauti, o tariama isauti, rasoma perrasvti, o tariama perasvti), visi nosin mis rai-d mis zymimi garsai turi b ti tariami ilgai. Nusakant daikto dal ar neapibr zt daikt kiek , o ne visum , vartojami kilmininko, o ne vardininko ar galininko linksni zodziai: gauname skuna (ne skunaus), yra vairi nuomoni (ne vairios nuomon s), girdime toki kalb (ne tokias kalbas). Tam tikri veiksmazodziai reikalau-ja tam tikr linksni zodzi , pavyzdziui, atstovauti vartojamas tik su naudininku (atstovauti Jvriausvbei, atstovauti rink fams), ati-tikti tik su galininku (atitikti Konstitucif , atitikti keliamus reika-lavimus), siekti tik su kilmininku (siekti ekonomin s nepriklau-somvb s, siekti tikslo), pasiekti tik su galininku siekiamojo daly-ko visumai reiksti (pasiekti ekonomin nepriklausomvb , pasiekti 33tiksl ). R siniam daikto pozymiui reiksti turi b ti vartojamos vardziuotin s, o ne paprastos b dvardzi ir neveikiam j dalyvi Iormos: viesofi (ne viesa) tvarka, smulkusis (ne smulkus) verslas, mobilusis (ne mobilus) rysys, aiskinamasis (ne aiskinamas, ne aiskinantis) rastas, kaltinamofi (ne kaltinama, ne kaltinanti) isvada ir pan. SpeciIin bendrin s kalbos normos ypatyb yra jos susiskai-dymas proIesijos, socialini skirtum , teritorijos ir stiliaus atzvil-giu. Yra speciIin (proIesin ) leksika, b dinga atskir proIesij atstovams, skiriasi atskir kalbos stili ypatumai. Tradiciskai ski-riamos tokios kalbos atmainos: buitin snekamoji, menin , publi-cistin , mokslin ir administracin (kanceliarin ). Pazi r kime, kas nutinka, kai buitin s kalbos zodziai perkeliami publicistinio stiliaus tekst : ,H. Daktar Jilniaus 2- f apvlink s teism atlv-a fo 5 policifos pareig nai: 3 civiliskai vilkintvs vvrai ant veiao buvo uzsimaukslin (paryskinta vadov lio autor s) kaukes, o aar 2 policininkai vilk fo uniformas ir buvo ginkluoti automatais. kaususiems bernams (paryskinta vadov lio autor s) ukliuvo pa-kel s stulpai' (Lietuvos rytas, 2005 10 10). OIicialieji rastai ir valstyb s dokumentai rasomi administraci-ne, arba kanceliarine, kalba. Lietuvi kanceliarin kalba buvo pra-d ta kurti XX a. pradzioje, kai buvo atgauta spauda. 1918 m. pa-skelbus Lietuvos Nepriklausomyb , lietuvi kalba buvo prad ti rasyti valstyb s dokumentai, administraciniai rastai. Tada ir susi-r pinta kanceliarini rast kalba. Kalbinink ir visuomen s pas-tangos dav apciuopiam rezultat . Administracin kalba pakl sta visiems taisyklingos kalbos reikalavimams, taciau turi ir speciIini raiskos b d . Cia vartoja-ma bendrin je kalboje ne prast jungini (remtis statvmais, laikv-tis statvm (taisvkli ), statvmai galiofa, statvmai veikia, priimti atsistatvainim , atlikti patikrinim , perimti savo inion, isieskoti priverstine tvarka, prasvmas rasomas airektoriaus varau, turtas urasvtas gimini varau, patraukti atsakomvb n, utraukti baua (nuobaua , arest ), iskelti (nutraukti) bvl , iki gvvos galvos), zo-dziams gali b ti suteikiama nauj reiksmi . Pavyzdziui, daikta- 34 vardis tvarka administracin je kalboje vartojamas reiksme nusta-tyta reiskini , veiksm ir j atlikimo eil ir sistema`: moni stei-gimo tvarka, stuaif tvarka, vaikinimo tvarka, pensif skvrimo tvarka ir pan. Veiksmazodzio lva ti dalyviai irgi yra gij nauj reiksm rodo buvim salia pagrindinio dokumento ir jo papil-dym : statvmas ir f lvaintvs aktai, Konstitucifos patais lvaintis statvmas. Zinoma, kad bendrin je kalboje vediniais su priesagomis - fas, -a ir -tofas, -a vadinami asmenys pagal atliekam nuolatin veikl , darb ar nenuolatin , atsitiktin veiksm , pvz.: tvr fas, -a; vert fas, -a, rink fas, -a; patar fas, -a; valavtofas, -a; steb tofas, -a; mok tofas, -a. Administracin je kalboje si priesag vediniai taikomi ir staigoms, mon ms. Ne tik asmenys, bet ir staigos bei mon s gali b ti veik jai ir veiksm atlik jai. Pavyzdziui, jos tei-kia paskolas, paslaugas, kreditus, tod l yra paskolos, paslaugos, kredito teik fos, kaip ir darb atlik fos, rast siunt fos, paskolos gav fos ir pan. mon ar institucija gali b ti vadinama priesag - fas, -a ir -tofas, -a vediniais: vanaens tiek fa, silumos tiek fa, mon gamintofa, mon importuotofa5. 2.2. Kalbos kodifikavimas Kalbos normas vis laik b tina Iormuoti ir palaikyti. Bendri-n s kalbos normos yra sisteminamos, aprasomos zodynuose, gra-matikose, zinynuose, vadov liuose ir pan. Toks kalbos norm Iik-savimas yra vadinamas bendrin s kalbos kodifikacija. vairi kalb kodiIikavimo istorija skiriasi. Griezciau kodiIi-kuojamos tos kalbos, kurios labiau susiskaidziusios tarmes. To-kioms priklauso ir lietuvi kalba. Be to, bendrin s kalbos Iorma-vimo pradzioje kodiIikuojama griezciau, sakmiau. Kita vertus, skirtingi kalbos lygmenys kodiIikuojami ne vienu metu. Paprastai 5 Zr. Kni ksta P. Aaministracin kalba ir fos vartosena. Vilnius, 2005, p. 29, p. 230-231. 35pirmiausia kodiIikuojama rasyba ir skyryba, v liau (kartais net po istis desimtmeci ) tartis. Taip kodiIikuota ir lietuvi kalba. Pa-vyzdziui, Kazimieras B ga 19071910 m. straipsni serijoje ,Kalbos dalykai' sunormino daugelio zodzi Iormali j isvaizd ir vietoje teip, pagelba, paselpa, avas , ismok vartoti taip, pa-galba, pasalpa, avasia. Kalba n ra nesikeiciantis, uzdaras reiskinys. Taigi istoriskai kinta ir atskir kalbos reiskini kodiIikacija. Pavyzdziui: ilg laik buvo mokoma tarti bfaurus, pfauti, spfauti, o rasyti biaurus, piau-ti, spiauti. Pakeitus norm , si zodzi tartis ir rasyba suvienodinta. Pagal siuo metu galiojanci tvark moter pavard s gali b ti suda-romos ne tik tradiciniu b du, t. y. pridedant priesag -ien (-uvien ), bet ir vyriskosios gimin s gal nes pakeitus moteriskosios gimin s gal ne - , pvz.: Jalaitis Jalait , Motu:a Motu: , Jaitk nas Jaitk n . Tokiu b du gali b ti daromos ir mergaici pavard s. Svarbiausia kodifikavimo s lyga - laikytis esamos siste-mos. Ne maziau svarbu paisyti norminimo tradicijos ir funkci-nio tikslingumo. Skirtingose gyvenimo sIerose bendrin kalba at-lieka skirtingas Iunkcijas, kurios reikalauja speciIini raiskos priemoni . Pavyzdziui, statym , sakym , instrukcij , nutarim , sprendim kalbai privalomos speciIin s Iormuluot s (remtis sta-tvmu, vaaovautis koaeksu, rvsium su ir pan.), ypatingas aiskumas, tikslingumas, grieztumas, kur b t galima pavadinti ,sausumu', netinka grozinei literat rai. Kontroliniai klausimai ir u duotys 1. K vadiname bendrin s kalbos norma? 2. Apib dinkite bendrin s kalbos normos pozymius. 3. Paaiskinkite kodiIikacijos s vok . 4. Kod l bendrin kalba turi b ti kodiIikuojama? 36 3. ADMINISTRACINS KALBOS TERMINIJA IR KITA SPECIALIOJI LEKSIKA 3.1. Termino samprata. Termino pozymiai. 3.2. Administracini termin r sys. Termin saltiniai. 3.2.1. Termin r sys. 3.2.2. Termin saltiniai. 3.3. Skolinti administraciniai terminai ir kita leksika. 3.4. Administracini termin ir specialiosios leksikos vertyba. 3.5. Administracin s leksikos semantizmai. 3.6. Apibendrinamieji pratimai. 3.1. Termino samprata. Termino po ymiai Kiekvieno mokslo ir praktin s veiklos srities, kuri tuo mokslu remiasi, patys svarbiausi sudedamieji elementai, susij sistemi-niais santykiais, yra s vokos. S voka tai abstraktus m stymo tu-rinio elementas, susij s su kitais elementais linijiniais ir hierarchi-niais (sisteminiais) santykiais. Ji skiriasi nuo jutiminiu patyrimu Iiksuojam reiskini , kurie taip ir lieka konkretyb s lygmens. Abstrakci m stymo element s vok , atspindinci svarbiau-sius bendruosius objekt pozymius, b tinoji egzistavimo ir Iunk-cionavimo s lyga kalbin . Jos raiskos Iorma yra zodziai, zodzi junginiai, kiek reciau aprasomosios keliazod s konstrukcijos. S vokos dar gali b ti isreiskiamos ir simboliais (raidiniais ir ne-raidiniais). Zodin s vok ir j santyki raiska, tiksliau tariant, s vok ir j santyki vardijamieji zodziai arba zodzi junginiai s vok vardai yra terminai6. Taciau terminais nelaikytinos saki- 6 Terminas yra tarptautinis zodis, kil s is lotyn kalbos zodzio terminus, kurio pirmin s reiksm s yra galas`, riba`, siena`. Lietuvi kalboje te minas yra 37nio tarin turincios konstrukcijos, pvz.: asmuo, kuris teikia paro-avmus teisme; teismui pateikiamas aokumentas, kuriame isa stv-tos vienos salies (fi:inio arba furiainio asmens) preten:ifos kitai saliai ir pan., raidin s santrumpos, simboliai, pvz.: UAB, I , Lt, ct, CV ir pan. O stai yra laikytinas graIiniu s vokos zenklu. Taigi terminas - tai atskiras zodis ar pastovus zodzi junginys, ku-riuo yra vardijama speciali kurios nors srities s voka arba s vok santykis; terminai traukiami atitinkamos mokslo sri-ties termin zodynus, taip pat elektroninius termin bankus. Konkrecios kalbos termin visuma sudaro tos kalbos termini-f . Atskir moksl , jais besiremianci specialybi ir praktin s (proIesin s) veiklos srici terminai sudaro t srici (cia r p t pa-sakyti: specialvbi ) terminif . Mokslas, kurio objektas yra termi-nai, t. y. termin k rimo ir norminimo teorija ir praktika, yra va-dinamas terminologifa7. Kaip nurodyta termino apibr zime, atski-r srici terminai yra pateikiami termin zodynuose, elektroni-niuose termin bankuose termin zodyn , termin bank teori-niai sudarymo principai ir praktika yra terminografifos mokslo ob-jektas. Visi terminai, vartojami moksliniuose, mokomuosiuose ir kt. lietuviskuose tekstuose, laikytini bendrin s lietuvi kalbos leksi-kos dalimi. Vadinasi, terminai turi b ti norminiai, kodiIikuoti zo-dziai ir zodzi junginiai. Tai svarbiausias kalbinis reikalavimas, keliamas terminams (zr. toliau apie termin taisyklingum ). Ter-minai turi ir kit reikalavim ir ne tik kalbini . D l to lietuvi terminologai ir leksikologai (Kazimieras Gaivenis, Evalda Jakai-tien ) net terminus tiriant moksl terminologij vaizdziai api-b dina taip: terminologija visada eina per trij mokslo sak kryz-kel tam tikros mokslo sakos, logikos ir kalbotyros. Sios sritys sudaro terminologijos teorijos pagrind . Tod l kiekvienas termi- pirmos kirciuot s zodis visos jo Iormos kirciuojamos pastoviai; salutinis kirciavimo variantas 3b kirciuot (zr. kirciuoci skyriuje). 7 Zodziu terminologifa nedera, kaip kartais pasitaiko, vardinti termin visu-mos, t. y. t zod reikia vartoti tiksliai: termin visuma terminifa, terminus tirianti kalbos mokslo saka terminologifa. 38 nas turi b ti mo k s l i s k a i mo t y v u o t a s, l o g i s k a i p r a -s mi n g a s ir k a l b i s k a i t a i s y k l i n g a s |8, p. 70|. Vadinasi, terminams yra keliama daugiau reikalavim negu visuotinai varto-jamiems bendrin s kalbos zodziams. Terminams keliami reikala-vimai lemia paci termin pozymius, kuriuos irgi galima suskirs-tyti atitinkamos mokslo srities, loginius ir kalbinius. Kadangi termin pozymiai nustatomi ne vienu pagrindu, galima tik apy-tiksliai pasakyti, kuris termino pozymis yra mokslo srities lemtas, kuris yra loginis, o kuris kalbinis. Yra skiriami sie termin pozy-miai: t i k s l u ma s, s i s t e mi s k u ma s, v i e n a r e i k s mi s k u -ma s, s i n o n i m v e n g i ma s, s t i l i s t i n i s n e u t r a l u ma s, p a t o g u ma s, t a i s y k l i n g u ma s . Termino tikslumas tai termino ypatyb kalbos priemon -mis, kiek manoma, adekvaciai isreiksti s vokos turin . Vadinasi, termino tikslumo dalykin prielaida tai aiskiai suprasta ir api-br zta s voka. Ne manoma tur ti tikslaus termino, jeigu nesuta-riama d l s vokos apimties. Tikslus terminas, kitaip nei daugelis visuotinai vartojam bendrin s kalbos zodzi , turi b ti gerai su-prantamas be teksto. Termino tikslum padeda isreiksti ir termino priklausomieji zodziai, jei terminas yra zodzi junginys. Nemazai yra termin tarptautini zodzi , daugiausia paimt is senov s graik ir lotyn kalb tiesiogiai arba per kalbas tarpininkes. Ter-min reiksmi ir s vok aiskintojai paprastai nurodo pirmines (senov s graik ir lotyn kalbose tur tas) terminais tapusi zodzi reiksmes. Zinoma, gerai, kai tos pirmin s reiksm s padeda at-skleisti terminu reiskiam turin . Bet nereikia paversti pirmini reiksmi s vokos turinio atskleidimo priemone: terminu reiskia-mos s vokos turinys per ilg laik gal jo pakisti ir terminas gal jo gyti nauj reiksm ar reiksm s komponent . Bet pats terminas kaip zodis lieka nepakit s. Termin sistemiskumas tai termino ypatyb atspind ti kalbos raiskos priemon mis vardijamo dalyko viet sistemoje, taip pat vardijam dalyk santykius. Sistemiskumas yra labiausiai susij s su loginiais termino reikalavimais. Termin sistemiskumas priklauso nuo s vok susisteminimo, t. y. suklasiIikavimo, kuris 39yra atitinkamo mokslo brandos rodiklis. Tik tuomet, kai gerai su-tvarkytos atitinkamo mokslo s vok klas s, galima pagr stai rei-kalauti, kad atskir klasi s vokos b t isreikstos kiek galima vienodesn s sandaros terminais. Kalbos priemon s, kuri skaicius yra ribotas, u n i v e r s a l i a i, visuose moksluose panasiai, isreiskia priklausym vairioms darybos kategorijoms. Siam atvejui iliust-ruoti jau reikia konkreci pavyzdzi . Paimkime vien veiksmazo-dzi abstrakt kategorij , kuriai priklauso panas s veiksm pava-dinimai, kuri kiekvienas yra vis kito darybos tipo. Pavyzdziui, su priesaga -imas, -vmas teis s kalboje yra sudaroma daug termin tikr j veiksm pavadinim : su mimas, kaltinimas, neveikimas, nugincifimas, nu(si)salinimas, nutraukimas, paleiaimas, papirki-mas, pasik sinimas, prisipainimas, sekimas, nustatvmas, ukar-avmas ir t. t. Taciau yra ir sukonkret jusi priesagos imas vedi-ni , pvz.: kal fimas, bausm s atlikimo vieta (sis terminas skirti-nas prie vietos pavadinim kategorijos); atsitikimas vykis, atve-jis, palikimas paveld tas turtas (sie du terminai laikytini veiks-mo rezultato pavadinimais). Toks konkret jimas yra daugiau se-mantinis, o ne zodzi darybos reiskinys. T pat galima pasakyti apie terminus, sudarytus su priesaga -vba, vardijancius veiklos sritis, pvz.: gvnvba, ( statvm ) leiavba, r pvba ir pan. ar gal n s -a vedinius, kuriuos galima laikyti veiksm (veiklos) su orientyru veiksmo rezultat pavadininimais: paieska, patikra, paaiaa ir pan. Visa tai yra polinkiai, kuri suabsoliutinti negalima. Ir dar: termin priklausymo kokiai nors sistemos klasei polinkiai yra b -dingi ne vieno mokslo terminijai, o visai konkrecios kalbos termi-nijai. Termin vienareiksmiskumas. Sis termin pozymis gali b ti aiskinamas net keliomis kryptimis. Paprasciausias ir turb t leng-viausiai gyvendinamas reikalavimas yra toks: t e r mi n a i, kitaip negu visuotinai vartojami bendrin s kalbos zodziai, p r i v a l o t u r t i t i k p o v i e n r e i k s m , kuri tur t b ti aiski be konteksto. Kitas dalykas konkretus terminas bent jau vieno mokslo atstov tur t b ti vartojamas viena (ta pacia) reiksme. Keliamas net dar didesnis reikalavimas: gerai b t , kad net skir- 40 tingas kalbas vartojantys vieno mokslo atstovai atitinkamus t kalb terminus vartot panasia reiksme. Tai yra siekiamyb , ku-ri nereikia numoti ranka. D l to yra atliekami termin standarti-zavimo darbai. Tai, kad ne vis vartojami tie patys terminai turi vienodas reiksmes, priklauso nuo skirting mokslini koncepcij , nuo konkreci mokslinink skirting pazi r . Termin sinonim vengimas. Daznai vienai s vokai pava-dinti atsiranda sinonim ir variant , nors siaip terminas turi pava-dinti tik vien mokslo ar technikos s vok , o s voka turi atitikti tik vien termin . Taciau tai yra terminijos siekiamyb . Gerai su-tvarkytoje vieno mokslo terminijoje netur t b ti termin por , kuri nariai skirt si garsine sandara, bet arba tur t t paci reiksm (absoliutieji sinonimai), arba tur t labai artim reiksm (diIerenciniai sinonimai), arba b t tos pacios saknies ir skirt si tik darybos priemon mis (darybiniai sinonimai). Ypac tokie sino-nimai nereikalingi, jei tame paciame tekste gali b ti pakeisti vieni kitais be kiek akivaizdesnio reiskiamo turinio skirtumo. Juk kito-kio isorinio pavidalo terminas vercia manyti, kad vardijama kita s voka (terminai, kaip jau sakyta, turi b ti suprasti be konteksto). Deja, terminijos tvarkymo praktika rodo k kita. Pasak terminolo-go Stasio Keinio, sinonimijos draudimas terminijoje yra grynai Iormalus, praktikoje toli grazu nepasiektas idealas |15, p. 255|. Kod l taip yra? Mokslinio pazinimo raida vercia nuolat kurtis nauj termin ne visada pavyksta parinkti ar sudaryti pat ge-riausi termin , kad jis is karto sitvirtint vartosenoje. Tod l na-t ralu, kad kur laik konkuruoja terminai sinonimai. Tokios ne-pagr stos termin sinonimijos gausa b dinga pradiniam tam tikros mokslo srities terminijos raidos tarpsniui. Ypac netoleruotini sino-niminiai terminai, kuri radimosi priezastis yra mokslininko as-menin s ambicijos b tinai pasakyti kitaip, nei yra prasta. Dazniausias termin sinonimijos atvejis, kuris gali b ti lai-komas pagr st ja sinonimija, yra l i e t u v i s k a s t e r mi n a s t a r p t a u t i n i s t e r mi n a s. Keletas pavyzdzi : furistas teisi-ninkas, ekscesas issisokimas, elektoratas rink fai, komunikaci-fa benaravimas, stagnacifa s stingis, (teiginio) verifikacifa 41(teiginio) patikra ir pan. Yra tokia nuostata: jeigu tarptautinis ter-minas (ar siaip tarptautinis zodis) reiskia t pat , k reiskia ir lie-tuviskas, pirmenyb yra teikiama lietuviskam (cia pateiktiems pa-vyzdziams tas reikalavimas tinka)8. Leidziant termin sinonimus arba j vengiant, reikalingas atsargumas ir ismanymas. Ypac svar-bu nepadaryti t a r i a m s i n o n i m por , kai tarptautiniu ir lie-tuvisku terminu reiskiamos, atrodyt , artimos, bet is tikr j skir-tingos s vokos. Pavyzdziui, konfiskavimas ir po mis. Pirmas ter-minas reiskia ko nors at mim negr zintinai, paprastai valstyb s naudai, o antras terminas vardija per krat rast daikt , dokumen-t ir kt. pa mim teisminio tyrimo reikalu. Tariam sinonim ran-dasi netinkama reiksme vartojant terminus. Dazniausia priezastis panasi garsin termin sandara: aaviniai (maisto; paprastai var-tojamos vns. Iormos) auomenvs (Iaktai, skaiciai), kompanifa ( moni junginys bendrov ; asmen , turinci bendr interes , grup ) kampanifa (kaip administracinis terminas zymi per trum-p laik atliekam politin , propagandin veikl , pvz., rinkim kampanifa); lvgis (kaip administracinis terminas reiskia kokyb s, raidos laipsn , pvz., pragvvenimo lvgis) lvgmuo (kokios nors strukt ros arba jos tyrimo pakopa: savivalavbi l v g me n s spren-aimai); nugincifimas ( veikimas gince) ugincifimas (paneigi-mas) ir pan. 9 Tariamos sinonimijos atvej yra ne tik terminijoje, bet ir kitoje specialioje vairi mokslo srici leksikoje, taip pat ir administracin je. Stilistinis termin neutralumas tai terminams keliamas reikalavimas netur ti emocini ekspresini atspalvi . Paprasciau tariant, pageidaujama, kad terminai tur t tik pagrindines savo reiksmes ir nereikst jausminio vertinimo, o administraciniai ter-minai nekelt vaizdini asociacij 10. Emocinio ekspresinio termi- 8 Zr. Lietuvos Respublikos statym ir kit teis s normini akt rengimo ir tvarkos statymo 12 str. (Zin., 1995, Nr. 41991, 1996, Nr.68-1632). 9 Tariam sinonim atsiranda d l netoleruotino polinkio zi r ti atitinkam svetimos kalbos zodzi reiksmes, tas reiksmes skolintis. Taip kalboje at-siranda semantizm reiksm s skolini (apie semantizmus zr. 3.5 sk.). 10 Kit moksl (pvz.: zoologijos, botanikos, mineralogijos) terminijoje ekspre- 42 n neutralumo pozymio nereikia suprasti kaip Iakto, kad terminai visiskai nesvarb s stilistikai. Terminai svarb s Iunkcinei stilisti-kai. Jie yra pagrindin kalbos priemon , padedanti atskirti dalyki-nius stilius (mokslin , administracin ) nuo nedalykini (publicisti-nio, meninio, buitinio). Ta riba nusakoma kaip termin vartojimas (dalykiniai stiliai) ir termin nevartojimas (nedalykiniai stiliai). Dalykini stili viduje yra skiriami postiliai kiekvienam posti-liui irgi b dinga sava terminija. Kita vertus, dalykinius stilius ir postilius s i e j a tam tikra terminijos dalis, kuri sudaro tokie ben-drieji vis mokslo sak (ir specialybi ) terminai kaip sistema, strukt ra, r sis, vienetas, atitikmuo, te: , argumentas, motvvas, kriterifus, kvestionavimas, kvintesencifa ir pan. Termin patogumo pozymis, vaizdziai tariant, yra pluostin s prigimties. Tai keli pageidavim , rekomendacij (ne griezt rei-kalavim ) rinkinys. Termin patogumas yra kalbinis stilistinis po-zymis. O stilistinis kalbos reiskini vertinimas n ra grieztas. Pato-gus terminas tai pirmiausia t r u mp a s terminas. Geriausia, kai terminas yra vienazodis, o jo gramatin sandara yra nesud tinga. Tarkim, teis s terminijoje yra nemazai s reikalavim gerai atitin-kanci gal nin s darybos termin , pvz.: gintis, paieska, patikra, sauga, pasauga, paaiaa, senatis, valaa, veikla ir pan. Taciau r -siniai terminai paprastai yra junginiai, kuriuose vartojami zodziai, zymintys r sin priklausym , pvz.: b tinofi gintis, ieskinio senatis, pasaugos sutartis ir pan. Jeigu tok termin sudaro ne vien pazy-mimosios reiksm s zodziai, tai jis ne tik kad yra daugiazodis (il-gas) jis n ra visiskai tikras terminas, nes panasus s vokos turi-nio aprasym , pvz.: arauaimas b ti lobistin s veiklos usakovu, aarbo sutarties nutraukimo sali susitarimu atmetimas, paraav fo prievol s perauoti nekilnofam f aaikt vvkavmo momentas ir pan. Terminas patogus, jeigu jis d a r y b o s a t z v i l g i u y r a p e r s p e k t y v u s. Termino darybos perspektyvumas tai gali- syvi termin nevengiama. Placiau zr. Gaivenis K. Lietuvi terminologifa. teorifos ir tvarkvbos metmenvs. Vilnius: Lietuvi kalbos instituto leidykla, 2002, p. 4447. 43myb is atitinkamo termino padaryti kiek galima daugiau vedini ir d rini , pvz., nuoma: nuomininkas, ( manomas, bet nereikalin-gas nuomininkavimas), nuompinigiai. Taciau terminijoje perspek-tyvumas yra ribotas, juo nelabai ir naudojamasi. Patogiais laikomi tie terminai, kuriuos l e n g v a i s t a r t i . Nepatogi tarti garsini kompleks atsiranda sudarant isvestinius terminus. Tie kompleksai tai arba pasikartojantys skiemenys, arba ne prastos priebalsi sankaupos. Vienas kitas pavyzdys. Lengvai istariamas terminas kompetencifa, bet kompetentingumas klaidingai ne tik tariamas, bet ir parasomas be n (kompetetingu-mas). Taip gali atsitikti ne tik terminams, bet ir sud tini termin r siniams d