Nr.10

1

ŽMONĖS KALBA...AudronĖS ČekAuSkienĖS rinkiMiniS LAikrAŠTiS

Kiekviename susitikime su Vilniaus ir Širvintų rajonuose, mažuose miesteliuose, nykstančiuose kaimeliuose ir augančiuose sostinės priemiesčio gyvenvietėse nuo seno gyvenančiais ar dabar besikuriančiais žmonėmis, jų vaikais ir senoliais, vis kalbame apie žemę. Ne tik todėl, kad žemės tvarkymo, jos grąžinimo, nesibaigiančios reformos reikalai, įvairiausi su žeme ir statybomis susiję projektai – tai paskutiniųjų dviejų dešimtmečių mano darbas, kurį, nepaisant besikeičiančių, kartais ydingų įstatymų ir kitų žemės reikalus reguliuojančių įstatymų, stengiausi atlikti dorai, sąžiningai, atsižvelgdama į kiekvieno žmogaus situaciją.

Vieno, labai prieškary išgarsėjusio romano pavadinimas ŽEMĖ MAITINTOJA visiškai tinka mūsų dabartiniam gyvenimui ne tik todėl, kad tūkstančiai Vilniaus krašto žmonių gyvena iš to, ką duoda žemė. Ji - ta vieta, kur statomės savo būstus, žemė - vertybė, kurios buvimas po kojomis leidžia tikėtis geresnio gyvenimo ateityje. Įstatymai veda mus arba šeimininkiško žemės naudojimo keliu arba šunkeliais.

Gimiau Dotnuvoje, Kėdainių rajone. Dirbu žemėtvarkoje jau 30 metų. Darbą pradėjau Valstybiniame žemėtvarkos projektavimo institute 1981 metais, o šie metai jau keturiolikti, kai dirbu UAB ,,Minorantė” vadove. Esu aktyvi Lietuvos matininkų asociacijos narė, kurios veikla suvienijo profesinę bendruomenę bendram darbui Lietuvos žmonių ir valstybės labui. Per 20 Lietuvos Nepriklausomybės metų nuveikėme milžiniškus darbus, pradedant žemės reformos ir nekilnojamojo turto kadastro darbais ir baigiant matininkų triūsu kiekviename Lietuvos žemės lopinėlyje: formuojant privačias ir valstybines žemės valdas, vykdant topografinius tyrinėjimus ar sprendžiant žmonių problemas. Vos ne kiekvienas žmogus, siekiantis arba siekęs susigrąžinti jam priklausančią žemę ar rengdamas sklypo sutvarkymo projektą, siekdamas leidimo statyboms, yra susidūręs su sunkiai įveikiamais įstatymų ir kitų šią sritį reguliuojančių dokumentų brūzgynais. Toje painiavoje, kurią sukūrė vis besikeičiančios valdžios, tenka dirbti ir mums. Todėl Seime būtina turėti šios srities specialistų, gerai suprantančių ir žemės, ir ant žemės, o ne valdžios padebesiuose gyvenačių žmonių reikalus.

Štai ką sako žmonės, ko jie manęs klausia susitikimuose arba laiškuose,kuriuos nuolat gaunu.

Ričardas S., Užuožerių kaimas, Vilniaus raj.: “Iš Vilniaus persikėliau čia prieš trejus metus. “Kaimo nėra, likęs tik pavadinimas. Pievoje

gręžėmės šulinį, tiesėm elektros kabelius, kelią vėlgi patys tiesėmės. Stovi dabar mano namas, už puskilometrio - kitas tokio paties likimo. O už poros kilometrų - Karvio kaimas su asfaltuotomis gatvelėmis, vandentiekiu, parduotuve, mokykla, bažnyčia. Kodėl nesikūriau miestelyje?”

Naujas statybas, užuot išbarsčius žemės ar miškų ūkio naudmenose, iš tiesų būtina koncentruoti senose, tradicinėse gyvenvietėse, jas atgaivinant. Miesteliai turi plėtotis siekiant užstatymo kompaktiškumo, darnos ir gyvenimo kokybės. Kai kur patys apleistuose kaimuose ar miesteliuose besikuriantys žmonės tai jaučia intuityviai ir imasi būsimam būstui ar gamybai rekonstruoti senus pastatus, išnaudodami esamą infrastruktūrą ir taip netgi atpigindami kūrimosi darbus.Štai Širvintų rajone, Musninkuose vienu metu rekonstruojamos bent šešios buvusios apleistos sodybos. Yra vandentiekis, greta asfaltuoti keliai, elektra... Sutvarkyti pastatai natūraliai įsilieja į miestelio peizažą. Tas pat pasakytina ir apie Ričardo laiške minimą Karvio kaimą. Ten po truputį gaivinami seni pastatai, tačiau viskas vyksta chaotiškai.Nors ir gerokai vėluojant, bet jau dabar Seimui pateiktame naujos redakcijos Teritorijų planavimo įstatymo projekte numatyti esminiai dabartinės teritorijų planavimo tvarkos pakeitimai: vietoje bendrųjų planų bus rengiami kompleksiniai planai - pagal teritorijų planavimo lygmenį ir uždavinius, nustatomi planuojamos teritorijos naudojimo privalomieji reikalavimai ir teritorijos apsaugos priemonės, vietoje detaliųjų planų bus rengiami užstatymo planai. Plačiau apie tai - vieno žymiausių šios srities specialistų, Aleksandro Stulginskio universiteto profesoriaus Prano Aleknavičiaus pastabose šiame laikraštyje.

Aldona M.Vilnius.: “Dirbu internetu, Vilniuj galiu pasirodyt kartą-du per mėnesį. Tad pradėjom dairytis sodybos. Supuvusias lūšnas, kur nugriautum petim stuktelėjęs, pardavinėja kaip gerus namus labai brangiomis kainomis. Kol bus tokios kainos, tol ir stovės tušti kaimai”.

Protingas nekilnojamojo turto mokestis, rimtesnės baudos už neprižiūrimą nekilnojamąjį turtą paragintų žmones realiai įvertinti savo turimus pastatus ir tinkamai apsispręsti.

Marytė J., Širvintos: “Šią vasarą, vienos ekskursijos metu, buvusiame prezidento A. Smetonos dvare, netoli esantis kaimas pasirodė visiškai tuščias. Palikti dar neblogi namai, sodai - pilni obuolių, o žmogaus - nei vieno. Tai - labai liūdnas vaizdas.”

Socialinių tyrimų centro Sociologijos instituto

Visuomenės geografijos skyriaus mokslininkai šią vasarą atliko tyrimą “Lietuvos retai apgyvendintos teritorijos ir jų gyventojai”. Tyrinėtojai užfiksavo, jog Rytų Lietuva, Vilniaus kraštas - rečiausiai apgyvendintos vietovės. Tas mažėjimas yra nuolatinis, jokių kitokių tendencijų net nematyti. Blogėja susisiekimas, tolsta būtiniausios paslaugos, prastėja gyvenamosios aplinkos būklė, vis daugiau namų lieka tušti ir niekieno neprižiūrimi, plyti ištisi nedirbamos ir apleistos žemės plotai. Taip yra todėl, kad kol kas Lietuvoje šiems procesams leidžiama vykti stichiškai. Tai, kas vyksta, turi kontroliuoti valstybė. Pareigūnams reikėtų labai gerai apgalvoti, kaip pagerinti susisiekimą su nutolusiomis gyvenamosiomis vietovėmis, kaip būtinas paslaugas padaryti prieinamesnes Mokslininkų manymu, taip pat derėtų sukurti tokį nekilnojamojo turto mokesčių mechanizmą, kad žemės savininkams, investavusiems pinigus į žemę ir ją apleidusiems, neapsimokėtų taip elgtis. Tuomet būtų kuriama kaimų gyventojams palankesnė gyvenamoji aplinka.

GerbiaMi MOkytOjai,jūs išmokėt pažinti pirmą raidę, skaičių, vedate jaunimą žinių ir išminties taku. Jūsų

neišmatuojama kantrybė, pasišventimas darbui ir meilė vaikams įkvepia, kelia pagarbą.

Sveikinu jus visus su profesine švente ir linkiu sveikatos, ryžto keistis ir mokytis patiems, geros

nuotaikos ne tik šventės dieną.

AčIū JUMS Už VISKą, Ką DARėT, DAROT IR DARySIT Dėl MūSų JAUnOSIOS KARTOS.

Nr. 10

AUDROnė čeKAUSKIenė

Nr.10

2

kOdĖl reikaliNGi tautiNiNkai?

SiGNataraS rOMualdaS OzOlaS: FilosoFas, LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠčIAUSIOSIOS TARYBOS AKTO DĖL LIETUVOS NEPRIKLAUSOMOS VALSTYBĖS ATSTATYMO SIGNATARAS.

Tautos gyvenimą, jos žygį per laiką, jos likimą savo svarbiausiu tikslu laikanti partija sąmoningai tautai yra būtina, kad nenuklajotume į laisvių pūdymus.

Lietuvių tautininkų sąjunga turi ir istorinį Pirmosios Respublikos priesaką prisiminti pradėtuosius darbus, baigti, kas baigtina, tęsti, kas tęstina.Lietuvos centro partija, Lietuvą laikanti vieninteliais patikimais lietuvių namais, darsyk atsikuriančią tautininkų politinę bendruomenę suvokia kaip sparčiai giedrėjančio Lietuvos politinio klimato ženklą.

SiGNataraS prOf. brONiSlOvaS GeNzeliS: vieNas lietuvos valstybiNgumo atkūrėjų, nepriklausomybės akto signataras, sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, fi-losofijos mokslų daktaras, do-centas, konstitucijos rengimo komisijos narys, apdovanotas pasaulio laisvės medaliu.

Labai svarbu, kad būtų atkurta Tautininkų sąjunga. Lietuvoje turi būti partija, kuri atstovautų tautos interesams.Liberaliosios partijos neigia bet kokį tautiškumą. Viešai, be skrupulų, net grubiai yra propaguojamos paneuropinės idėjos. Vadinasi, tautybė nebeturi jokios prasmės. Ar įsivaizduojate žmogų, kuriam nesvarbi jo kalba ir tautinė kultūra?todėl atkurti tautininkų partiją, išreiškiančią tautos lūkesčius, yra būtina.

kalbiNiNkaS prOf. alvydaS butkuS: lituanistas, humanitarinių mokslų daktaras, docentas, profesorius, apdovanotas lietu-vos nepriklausomybės medaliu, latvijos trijų žvaigždžių or-dino karininko kryžiumi, ordino už nuopelnus lietuvai riterio kryžiumi.

Sovietmečiu Lietuvoje buvo populiarinamos imperinio kosmopolitizmo idėjos, vadintos internacionalizmo vardu. Tautiškumas, nacionalumas buvo smerkiamas ir vadinamas buržuaziniu recidyvu, fašizmu, neonacizmu. Tačiau būtent šis „recidyvas“ pagimdė „Sąjūdį“ ir leido atkurti tautinę Lietuvos Respubliką 1990 m. Vadinasi, lietuvių nacionalumas buvo pagrindinė varomoji jėga, vedusi visuomenę į nepriklausomybės atkūrimą; nacionalumas lieka svarbiausia kiekvienos tautinės valstybės egzistencijos sąlyga.Šiuo metu Lietuvos visuomenėje vėl mėginama gaivinti tas pačias

kosmopolitizmo idėjas, aklai mėgdžiojant kai kurias didžiąsias valstybes, pirmiausia JAV, kurios buvo sukurtos visai kitokiais principais ir niekada nebuvo nacionalinės. Nacionalumas vėl pradėtas vertinti kaip bolševikmečiu, vartojant netgi tuos pačius epitetus. Esu įsitikinęs, kad visuomenės nuorientavimas nuo tautinių vertybių kenkia Lietuvos, kaip tautinės valstybės, savarankiškumui ir valstybingumui apskritai.

lietuviŲ tautiNiNkŲ SĄjuNGateiSiNGuMaS | tvarka | tautiškuMaS

SiGNatarĖ birutĖ valiONytĖ:nacionalinio susivienijimo „už lietuvą lietuvoje“ rinkiminio sąrašo lyderė.

Per pastaruosius 18 metų susiklostė tokia situacija, kad žmonės tiesiog nemato perspektyvos. Šitas naujas mūsų judėjimas iš tikrųjų neša Sąjūdžio gaivų vėją, kurį mes visi prisimenam ir kurio visi esam išsiilgę.mes turime pakilti dar kartą, kad išspręstumėme savo Tėvynėje Lietuvoje visas negeras problemas ir galų gale suvoktume vieną elementarų dalyką: šitoje Žemės dalyje, kuri vadinasi Lietuva, visas problemas turime spręsti mes, Lietuvos piliečiai. Niekas kitas čia nieko negali daryti.

Nr.10

3

MAiŠiAgALą vienijA ALgirdinĖS

seniai buvau girdėjusi gandą, kad be galo jaukiame miestelyje maišiagaloje jau kurį laiką labai gražiai švenčiamos algirdinės. gyventojų kvietimu praėjusį sekmadienį ten ir pasukau. Visą kelią galvojau – o kodėl šių dienų Lietuvoje mes neturime tokių vadovų, koks buvo Algirdas? Jis valdė sudėtingu Lietuvai metu - vyko gynybinis karas su kryžiuočių ordinu, grėsė ir Aukso ordos pavojus iš pietryčių.Algirdo laikais buvo giliai įsiveržta į Aukso ordos valdas net iki Mėlynųjų vandenų ir Rytų Europai sumažinta grėsmė. Taip buvo užsitikrintas platus užnugaris, kad būtų galima atremti ir kryžiuočius.

Istorikai pabrėžia, kad tuo metu nei Maskvoje, nei Lenkijoje, nei Vokietijoje nebuvo tokio valdovo, gebančio įveikti tokį atstumą ir išvengti nuolatinio Aukso ordos pavojaus.Labai sunkiuose karuose Algirdas sugebėjo išlaikyti valstybę, ginkluotąsias pajėgas, išsaugoti etnines lietuvių žemes, o kartu su slavų žemėmis sudaryti jungtinį gynybinį frontą. Be to, Algirdas su Kęstučiu užsibrėžė atkovoti Ordino užgrobtas baltų žemes, Baltijos pajūrį nuo Dauguvos ir Priegliaus su Karaliaučium ir Semba.Net Algirdo priešų, rusų, metraščiuose rašoma, kad Algirdas sugebėjo ne tiek jėga, kiek išmintimi įveikti priešą. Lietuvos valdovo puolimo kryptys priešui nebuvo žinomos iki paskutinio momento. Algirdas netikėtai ir staiga atsirasdavo prie priešo pozicijų. Algirdas kovojo iki paskutinio atodūsio. Tai tarsi simbolizuoja net ir jo mirtis 1377-aisiais, kai kryžiuočiai ėmė niokoti Vilnių ir ėmė grėsti miesto kapituliavimas. Tačiau Vilnius nežlugo, o Algirdo žygiai ir stoiškumas simbolizavo jo amžinybę lietuvių atmintyje.Pagonis Algirdas buvo palaidotas šventoje Kukavaičio girioje prie Maišiagalos. Dėl to Algirdinės švenčiamos Maišiagaloje. Sužavėjo puiki šventės organizacija, Maišiagala ir patys maišiagaliečiai. Pažadėjau čia apsilankyti kiekvieno rugsėjo pabaigoje ir prisiminti istoriją bei pasidžiaugti dabartimi. Ir, žinoma, su viltimi pažvelgti į ateitį.

Globalios lietuvos iliuzija – nykstančios lietuvos realybė

tomas baranauskas

Gyvename vieną dramatiškiausių laikotarpių Lietuvos istorijoje. Mums, regis, stebėtinai sekėsi: po Dainuojančios revoliucijos atgavome Nepriklausomybę, pasukome laisvės ir demokratijos keliu... ir patys nepastebėjome, kaip atsidūrėme

ties bedugnės kraštu. Lietuva nyksta: išsivaikšto, išmiršta. Istorija žino laikotarpių, kai dėl įvairių epidemijų buvo išmirę daug žmonių, žinomos ir didelės migracijos. Bet kad toks dramatiškas gimstamumo sumažėjimas derėtų su tokia masine emigracija – tokios patirties dar neturėjome.Deja, šios problemos dalis politikų ir visuomenės veikėjų net nenori matyti. Kai kas randa pagrindo netgi džiaugtis – esą kuriasi „globali Lietuva“... Tai – iliuzija. Pasaulio nesulietuvinime, išsibarstę pasaulyje patys lietuvybės neišlaikysime. Lietuviui turi būti sudarytos sąlygos gyventi ir kurti Lietuvoje.

Kalbėdami apie ekonomikos pažangą, apie pagarbą Žmogui ir Tautai, apie kultūrą, švietimą ir darbo vietas, apie demokratiją ir laisvę, visa tai turime matyti iš šios perspektyvos – kad lietuvių skaičius Lietuvoje nemažėtų; kad lietuvių dalis Lietuvos gyventojų tarpe nemažėtų; kad nesiaurėtų lietuvių kalbos vartojimas ir nemažėtų jos vartotojų; kad baltiškasis kultūrinis paveldas per lietuvių tautą turėtų tęstinumą.Šiandien yra tik du pasirinkimai – už „globalią Lietuvą“, į kurią veda ligi šiol valdžiusių partijų

politika, arba už Lietuvą Lietuvoje. Aš renkuosi pastarąjį kelią.Gerbiami Širvintų – Vilniaus krašto žmonės, naudodamasis proga noriu jums padėkoti už nemažą palaikymą prieš ketverius metus vykusiuose Seimo rinkimuose. Tik jūsų dėka aš buvau patekęs į antrąjį turą. Gaila, kad dėl kai kurių lietuvių pasyvumo antrajame ture nugalėjo lietuvybei priešiškos organizacijos – vadinamosios „Lietuvos lenkų rinkimų akcijos“ atstovas, kišenėje laikęs „Lenko kortą“ – įsipareigojimo kitai valstybei dokumentą. Lietuviai ir savo Tėvynę Lietuvą mylintys lenkai turėtų būti vieningesni, kai kalbama apie atviros išdavystės keliu pasukusio asmens galimą patekimą į Seimą. Juk lietuviai, galų gale, sudaro daugumą apygardos gyventojų, bet pasyvesnis naudojimasis rinkimų teise atspindi pražūtingą apatijos ir nusivylimo būklę, į kurią šiuo metu yra įstumta mūsų Tauta. Neleiskime mums primesti to nusivylimo jausmo – būkime savo ateities kūrėjai!Tautininkai, kurių idėjas aš atstovavau praėjusiuose rinkimuose, šį kartą rinkimuose dalyvauja keturių partijų suburtame Nacionaliniame susivienijime „Už Lietuvą

Lietuvoje“. Prieš ketverius metus tautininkai bandė įgyvendinti savo idėjas drauge su TS-LKD, tačiau, deja, tai pasirodė neįmanoma. TS-LKD vadovybė ne tik pasuko suartėjimo su Lenkų rinkimų akcija keliu, planuodama koaliciją su šia partija Vilniuje (netgi nepaisant to, kad ji į savivaldybę atvedė KGB majorą Viktorą Balakiną, atvirai aiškinantį, kad KGB „specialistai“ būtini sėkmingam Lietuvos valdymui), bet ir pašalino iš partijos Tautininkų frakcijos pirmininką Gintarą Songailą vien už ryžtingą pasipriešinimą tokios koalicijos planams. Todėl tautininkai buvo priversti atkurti savo atskirą organizaciją – su tokia TS-LKD vadovybės politika mums ne pakeliui.Eidami į rinkimus savarankiškai, mes laikomės požiūrio, kad, esant galimybei, kiekvieną kraštą Seime turi atstovauti to krašto žmogus. Todėl šį kartą aš kandidatuoju savo tėviškėje – Anykščių krašte, o JūS TURITe gAlIMybę RInKTIS SAVO KRAŠTIeTę TAUTInInKę AUDROnę čeKAUSKIenę. nUOŠIRDžIAI ReKOMenDUOJU SAVO bAlSą ATIDUOTI Už Ją beI Už nAcIOnAlInį SUSIVIenIJIMą „Už lIeTUVą lIeTUVOJe“ (SąRAŠO nUMeRIS 10).

kiekvienais metais šventės metu vyksta vis kitokie vaidinimai. Žinoma, juose visada dalyvauja žirgai.

ugdant Neries regioninį parką

Dabar, kai matome, jog rinkimuose į Seimą dalyvauja gerai žinoma žemėtvarkos specialistė Audronė čekauskienė, prisimenu mūsų ben-drus darbus: 2005 metais, Neries regioninio parko direkcijai formuo-jant neprivatizuojamų ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų plotus, p. Audronė labai geranoriškai ir efek-tyviai gelbėjo šiuose darbuose.Tuo metu parko direkcija neturėjo jokių techninių galimybių pagal Vyriausybės reikalavimus parengti sklypų ribų planus, o p. Audronės vadovaujami UAB “Minorantė” spe-cialistai profesionaliai suformavo tų neprivatizuotinų teritorijų ribų pro-jektus. P. AUDROnė čeKAUSKIenė, SUPRASDAMA ŠIų DARbų SVARbą, neATlygInTInAI AUKOJO SAVO beI SAVO KOleKTyVO lAIKą IR JėgAS, taip suteikdama didžiulę pagalbą Neries regioninio parko direkcijai.

karolina tamašauskaitėNeries regioninio parko direkcijoskultūrinių renginių ir edukacinių programų organizatorė

Vienas iš svarbių valstybinės politikos uždavinių – žemės santykių sureguliavimas. Be galo sun-kiai sprendžiamos žemės reformos problemos: žemdirbių aprūpinimas žeme (ūkių nuosava žemė sudaro mažiau kaip pusę jų naudojamo ploto), apleistos žemės grąžinimas žemės ūkio veiklai, melioracijos įrenginių bei kelių būklės pagerinimas, dirbamos žemės supirkinėjimo spekuliaciniais tikslais apribojimas ir kt. Visa tai priklauso ir nuo įstatymų leidėjų valios. Todėl naujos sudėties Seime būtina turėti kuo daugiau žemės tvarkymo klausimus išmanančių politikų. Žemdirbių siekius šioje srityje geriausiai gali įgyvendinti asmenys, turintys didelę žemės re-formos darbų patirtį. Žemėtvarkos inžinierė Audronė čekauskienė, kuri 1981–1998 m. dirbo Valstybiniame žemėtvarkos institute, o nuo 1998 m. iki šiol yra įvairius žemėtvarkos projektus rengiančios įmonės (UAB „Minorantė“) vadovė – kaip tik toks

žmogus. Tai patyrusi, komunikabili ir autoritetinga specialistė, žemėtvarkos srities ir kitų visuomeninių organizacijų aktyvi narė, gerai žinoma Vilniaus ir jo aplinkinių rajonų, kuriuose įmonė rengė žemės reformos žemėtvarkos projektus bei atliko žemės sklypų kadastrinius matavimus, gyventojams. AUDROnė – InIcIATyVI IR eneRgIngA SPecIAlISTė, TURInTI DAUg žInIų žeMėS RefORMOS DARbų beI žeMėS nAUDO-JIMO PlAnAVIMO SRITySe. Yra reikli sau, sugeba siekti realių tikslų, gerai supranta ir gali tobulinti žemės tvarkymą reglamentuojančius teisės aktus. Gerai supranta žemės savininkų ir naudotojų lūkesčius ir gali tinkamai atstovauti jų interesus LR Seime.prof., dr. pranas aleknavičius

daugiau specialistų vietoj šnekorių

pažadėjau maišiagaliečiams kasmet apsilankyti tradicinėje jų šventėje.

Nr.10

4

už teiSiNGeSNę, padOreSNę, StipreSNę,ištverMiNGeSNę, tvarkiNGeSNę, GraŽeSNę,laiMiNGeSNę lietuvą!

Nr.10

kandidatė į lr seimo narius

UŽ ŽEMę MAITINTOJąširviNtŲ-vilNiauS 55 - Oje riNkiMŲ apyGardOje

audrONĖČekauSkieNĖ

Nr.10

5

tautininkų sąjungos kandidatės audronės čekauskienės

Trumpoji rinkiminė programa vienmandatėje Širvintų – vilniaus rinkimų apygardoje Nr.55

aš

esu

pa

siry

žusi

ta

i da

ryti VISUS SAVO bUVUSIUS IR būSIMUS restitucijos - žemės nuosavybės atkūrimo DARbUS SKIRTI lIeTUVOS žMOnėMS. Aš už tai, kad būtų teisingai atlyginta už negrąžintą ir

paimtą ar užstatytą valstybės reikmėms žemę. Už teisingą kompensavimo ir atlyginimo būdą.

SIeKTI, kad dvasinė ir materialinė gerovė didėtų tolygiai ir be skriaudų.

Kad tarnautojai ir valstybės pareigūnai elgtųsi su žmonėmis TeISIngAI, gARbIngAI IR neSAVAnAUDIŠKAI.

gInTI IR PUOSelėTI senolių, vaikų, moterų, vyrų ir šeimos interesų suderinamumą.

KOVOTI Už TAI, kad jaunimas turėtų visas galimybes baigęs mokslus iš karto įsidarbinti. SKATInTI mokslo ir verslo aplinkos santykių geRInIMą IR TObUlInIMą.

UžTIKRInTI visų visuomenės sluoksnių tolygų ir proporcingą naudojimąsi didėjančios bendrosios gerovės rezultatais.

SPARčIAI įgyVenDInTI kompleksines priemones, mažinančias socialinę atskirtį ir prioritetiškai keliančias kaimo vietovėse gyvenančių žmonių gyvenimo kokybę, steigiant benDRUOMeneS, žemės dirbimo ir produkcijos apdorojimo KOOPeRATyVUS.

UžTIKRInTI stabilų ekonomikos ir nacionalinio konkurencingumo AUgIMą.

TAUPyTI energiją ir iš esmės padidinti energetinio ūkio efektyvumą,remti naujų energetinių šaltinių paiešką ir atradimus.

Reformuoti politinės, administracinės sistemos vadybos stilių ir kultūrą, įDIegTI KOKybIŠKO ADMInISTRAVIMO PRAKTIKą.

PADARyTI teisingesnę, saugesnę, padoresnę, stipresnę, ištvermingesnę, tvarkingesnę, grąžesnę, saugesnę, laimingesnę Lietuvą.

1

2345

67

89

1011

eSU įSITIKInUSI, kad valstybę SAUgOTI nuo agresijos, melo, skurdo, apgaulės, bedarbystės, socialinio neteisingumo, krizės, ekonominio nestabilumo, verslumui šalyje PAlAIKyTI, švietimui, kultūrai, moksliniams atradimams, sveikatos apsaugai, gerų santykių puoselėjimui valstybėje ir už jos ribų pagal savo prigimtį lygIAI TAIP PAT yRA TInKAMI IR VyRAI, IR MOTeRyS.

aš prieš atOMiNę elektriNę ir ŽeMĖS pardaviMĄ uŽSieNieČiaMS

Padalinam dvylika milijardų iš dviejų tūkstančių šimto ir gaunam, kad šių milijardų pakanka mokėti dviejų tūkstančių šimto litų atlyginimus beveik pusei milijono darbuotojų, dabar gaunančių minimalius kelis kartus mažesnius atlyginimus.Žinomo ekonomisto Romo Lazutkos skaičiavimais, Lietuvos biudžetas pasipyldytų 12 milijardų litų, jei jos mokesčių sistema būtų sutvarkyta padal ES standartus.Tautininkų sąjunga drauge su trimis Nacionalinio susivienijimo “Už Lietuvą Lietuvoje” partijomis (sąrašas nr.10) įsipareigoja sutvarkyti Lietuvos mokesčių sistemą pagal ES standartus ir iš to gautus milijardus skirti minimalių atlyginimų didinimui: 2014 m. - iki 1200 litų, 2015 m. - iki 1800 litų ir 2015 m. - iki 2100 litų, nes mokesčių sistemos neįmanoma sutvarkyti per vieną naktį.Minimalius atlyginimus kelis kartus didesnius žada tie, kurių veikla neleido atlygini-mus didinti. Ta veikla, tai vengimas mokesčių, tai atlyginimai vokeliuose, mažinantys biudžetą algoms ir pensijoms, mažinantys būsimas pensijas.Partijos žada minimalius atlyginimus kelis kartus didesnius, negu dabartiniai, bet ne-nurodo, kada juos padidins ir ką padarys, kad jie padidėtų. Partijos nesiūlo esminiai keisti mokesčių sistemą, nes tai sumažintų galimybes sukčiauti. Neliktų galimybių Us-paskicho tipo verslininkams nemokėti mokesčių.V. Matulevičius “Kranto” laidose atskleidė V. Uspaskicho aferas, išsisukant nuo bausmių už mokesčių nemokėjimą. Dabar vėl teismai dėl mokesčių nemokėjimo, bet tai ne-trukdo rinkimuose žadėti kelis kartus didesnius minimalius atlyginimus. Kad jie būtų didesni, pirmiausia toki veikėjai kaip Uspaskichas turi neišvengti bausmių už mokesčių nemokėjimą, kad juos ateityje mokėtų.geRIAU gyVenSIM, KAI POlITIKUS VeRTInSIMe ne PAgAl Jų KAlbAS, PAžADUS, O PAgAl TAI, KAM JIe TARnAUJA. Balsavimai Seime rodo, kokios partijos, kokio kapi-talo grupėms tarnauja.aNtaNas baskas

Minimalus atlyginimas 2100 litų iš 12.000.000.000 lt. biudžeto pajamų

tautininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Songaila: “audronė Čekauskienė bus darbšti ir sąžininga Seimo narė”

Audronė čekauskienė įstojo į Tautininkų sąjungą, tvirtai apsisprendusi ginti tautos ir valstybės in-teresus. Aktyvią tautininkę išrinkome Vilniaus ra-jono skyriaus pirmininke. Audronė lanko Vilniaus, Širvintų rajonų švietimo įstaigas, gyventojus, domisi jų problemomis, nuolat dalyvauja ben-druose tautininkų renginiuose. Kartu su Tautininkų sąjungos pirmininku Seimo nariu Gintaru Songaila aplankėme Vėliučionių vaikų socializacijos centrą. Susitikimo metu Audronė padovanojo moksleiviams kompiuterį, rašomojo popieriaus ir didžiulį tortą. Rugpjūčio 23 d. ji su komanda važiavo Baltijos ke-liu iki Latvijos sienos, kur vyko susitikimas su Lat-vijos gyventojais.

AUDROnė yRA PUIKI įMOnėS VADOVė, kasdien sprendžia kiekvienam Vilniaus ar Širvintų rajonų gyventojui ypač svarbius žemės nuosavybės klausi-mus. Su žmonėmis yra atidi, rūpestinga ir sąžiningai atliekanti savo darbą.

Audronė čekauskienė

tautininkų sąjungos tarybos narė Nijolė balčiūnienė:

Nr.10

6

audronė čekauskienė: Lietuvoje, deja, nėra tokios tvarkos, kad vyriausybė ar Seimas, baigdamas savo kadenciją atsiskaitytų visuomenei už nuveiktus darbus: ataskaitas apie savo veiklą, kaip tai daro Prezidentė, paviešintų bet kurie vadovai, bent kartą per metus. Pavyzdžiui, žemės klausimais Prezidentūrą, Seimą ir visuomenę turėtų informuoti premjeras, žemės ūkio ministras (padedamas naujai sukurto Žemės politikos departamento direktoriaus) ir nŽT direktorius. Tuščiažodžiavimas ir pažadai ateičiai, kaip vyksta prieš rinkimus, tokios ataskaitos niekaip negali pakeisti. Ypač tai pastebima žemės santykių reglamentavimo srityje.

daugybė klaidų buvo padaryta privatizuojant žemės ūkio veiklai naudojamas teritorijas ir sudarius lengvatines sąlygas statybų plėtrai bei miško sodinimui dirbamos žemės laukuose. TAIP IlgAI TęSTIS negAlI. Apie tai kalbuosi su, manau, vienu rimčiausiu Lietuvos žemėtvarkos specialistu Pranu Aleknavičium, Lietuvos žemės ūkio universiteto vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto Žemėtvarkos katedros docentu, daugelio šiandien žemėtvarkoje dirbančių specialistų mokytoju.

pranas aleknavičius: Šias klaidas pradėta taisyti tik pastaraisiais metais: teikiami siūlymai žemės ūkio paskirties žemės apsaugai nuo supirkinėjimo spekuliaciniais tikslais, numatomas žemės mokesčio padidinimas už apleistas žemės ūkio naudmenas ir t. t. Tačiau iki šiol nė vienas iš 2009–2012 m. vyriausybės veiklos programos tikslų žemės racionaliam naudojimui užtikrinti (programos 439, 441, 443 punktai) nėra realizuotas, todėl belieka tikėtis, kad esminių valstybinio reguliavimo priemonių bus imtasi tik išrinkus naują Seimą ir pradėjus dirbti naujai vyriausybei.

Taigi, į žemdirbių interesus galbūt bus atsižvelgta tik praėjus 16 metų nuo priimtų įstatymų pataisų, atvėrusiam kelią dirbamos žemės išdalijimui jos nedirbantiems savininkams. Preliminariais skaičiavimais nustatyta, jog žemės reformos metu žemdirbiai įsigijo privačion nuosavybėn (susigrąžino ar pirko iš valstybės) tik apie 1 mln. ha žemės ūkio paskirties žemės, tuo tarpu kiti pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą jos gavo 1,7 mln. ha, iš to ploto žymi dalis žemės sklypų yra ne turėtose žemės valdose, o pačių pasirinktoje vietoje, daug kur ir ūkininkų įdirbtuose laukuose. Šių plotų „atsipirkimas“ iš naujųjų savininkų žemdirbiams kainuos milijardus litų, kurie galėjo būti panaudoti ūkio stiprinimui – žemės ūkio technikos įsigijimui ar gamybinių pastatų statybai. 2011 m. pabaigoje Lietuvoje buvo 580 tūkst. žemės ūkio paskirties žemės (be sodininkų bendrijų žemės) savininkų, tačiau iš jų tradiciniu žemės ūkiu, atitinkančiu Lietuvos gamtines sąlygas (kai ūkyje derinamos augalininkystės ir gyvulininkystės šakos) užsiėmė tik apie 96 tūkst. savininkų. dar 71 tūkst. asmenų deklaravo žemės ūkio naudmenas, bet gyvulių jau nelaikė, o likusieji nuosavos žemės arba išvis nenaudojo pagal paskirtį, arba ją nuomojo ūkininkaujantiems. Šitokios žemės reformos pasekmės – ne tik žymiai sumažėjusi žemės ūkio produkcija (gyvulių skaičius visų kategorijų ūkiuose sumažėjo 2–3 kartus), bet ir apleista dirbama žemė, suaktyvėjusi gyventojų migracija

iš kaimo į miestus ir į užsienį.

audronė čekauskienė: Apie apleistų žemių plotą galima spręsti iš tokio palyginimo. valstybinės apskaitos duomenis, 2012 m. žemės ūkio paskirties žemėje buvo apie 3300 tūkst. ha žemės ūkio naudmenų (be sodininkų bendrijų sodų ir smulkiųjų ūkių). iš šio ploto žemės ūkio veiklai naudojama (pagal deklaravimo duomenis) apie 2720–2740 tūkst. ha. Skirtumas – 560–580 tūkst. ha, arba 17 proc. Skaičiuojant, kad 1 ha žemės ūkio naudmenų išauginamos augalininkystės produkcijos vertė yra 1200–1300 Lt, KASMeTInIAI nUOSTOlIAI Dėl APleISTOS žeMėS nePAnAUDOJIMO PAgAl PASKIRTį SUDARO APIe 700 Mln. litų. delsiant šias žemes sutvarkyti medžiais apaugusių dirvonų įsavinimas bus vis brangesnis, reikalaujantis specialios melioracinės technikos.

pranas aleknavičius: Todėl ir reikia pagaliau ryžtis ir suteikti žemės ūkio paskirties žemei (arba – žemės ūkio naudmenoms su našiais dirvožemiais) išskirtinį teisinį statusą, taip, kaip padaryta su miško žeme, priėmus Miškų įstatymo pataisas. jos esmė – įstatyme išvardinti atvejai, kai miško žemę galima paversti kitomis naudmenomis, taip pat sąlyga, kad valstybinius ar privačius miškus paverčiant kitomis naudmenomis (teritorijų planavimo dokumentuose numatytose vietose) privaloma į valstybės biudžeto specialią sąskaitą, skirtą miškų ūkiui plėtoti, sumokėti nustatytą kompensaciją. Miško žeme laikomi ir žemės ūkio naudmenose medžiais savaime apaugę plotai, jeigu medžių amžius didesnis nei 20 metų ir tie plotai miškotvarkos metu buvo inventorizuoti miško sklypais. galimybės tokius savaime apaugusius žemės plotus vėl grąžinti dirbamai žemei įstatymo tikslintojai nenumatė, nors tam tikrose vietovėse miškingumas yra didesnis nei reikalingas pagal mokslininkų rekomendacijas, o mišku užleistos žemės ūkio naudmenos buvo naudojamos žemės ūkio veiklai nuo valakų reformos laikų ar dar anksčiau. Miškas prilygintas nacionalinės svarbos ištekliui, nors tai atsikuriantis savaime ar atkuriamas gamtos išteklius, tuo tarpu dirbama žemė, kurioje akumuliuotas daugelio žmonijos kartų darbas, pastangos ir lėšos jos sukultūrinimui, ir kurios derlingasis dirvožemis praktiškai yra neatkuriamas gamtos išteklius, tokio teisinio statuso neturi. Siūlytina tai įteisinti, numatant apribojimus vertingų žemės ūkio naudmenų ploto sumažinimui ir žemės ūkio gamybos nuostolių kompensavimo sąlygas (atkuriant iki 2000 metų galiojusią tvarką). Į valstybės biudžetą įplaukiančios lėšos už žemės ūkio naudmenų perdavimą ne žemės ūkio paskirčiai turi būti panaudojamos tik apleistų plotų įsavinimui bei kitiems žemės ūkio naudmenų gerinimo darbams.

audronė čekauskienė: o kokias jūs rekomenduotumėte valstybės paramos priemones, kurios skatintų žmones pirkti ar išsinuomoti sklypus su apleistomis žemės ūkio naudmenomis?

pranas aleknavičius: Priemonės gali būti įvairios - žemės mokesčio sumažinimas bei atleidimas nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio apleistų žemių sukultūrinimo laikotarpiui (2– 3 metams), lėšų, išleistų apleistų žemių gerinimo darbams, dalinis kompensavimas, nenaudojamų pagal paskirtį privačios žemės sklypų paėmimas laikinai valstybės globai ir išnuomojimas žemdirbiams, išieškant iš žemės savininkų lėšas, išleistas šių sklypų geros agrarinės būklės atkūrimui. Svarstytinos galimybės remti besikuriančius ūkius arba kurti valstybines žemės ūkio įmones teritorijose, kuriose susidaro didesni valstybės globon paimtos žemės ar laisvos valstybinės žemės masyvai.

audronė čekauskienė: MAnAU, KAD DeRėTų PRIVAlOMAI RengTI TeRITORIJų PlAnAVIMO DOKUMenTUS TAIS ATVeJAIS, KAI ReIKIA UžSTATyTI AR APSODInTI MIŠKU žeMėS ūKIO nAUDMenų PlOTUS, TIeSTI AR ReKOnSTRUOTI VIeTInėS ReIKŠMėS KelIUS, ReKOnSTRUOTI SAUSInIMO SISTeMAS.

pranas aleknavičius: dabartinė praktika, kai žemėtvarkos projektai ar detalieji planai rengiami tik vienam žemės sklypui, nepasiteisino. Planuotojas tik formaliai vykdo žemės savininko užsakymą, neįvertindamas aplinkinės teritorijos ir žemės ūkio

APie ŽeMę benAMę

plėtros perspektyvų. Todėl būtina valstybės lėšomis kiekvienai seniūnijai ar (tam tikrais atvejais) vieno ar kelių kaimų teritorijoms rengti Žemės įstatyme numatytus kompleksinius žemės ūkio ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektus ir jais vadovautis išduodant leidimus statyboms (projekte numatytose vietose), kelių rekonstrukcijos bei kitų techninių projektų rengimui, miško įveisimui ar įsavinimui, žemės melioravimo darbams ir kt. rengiant šiuos kompleksinius projektus, būtina patvirtinti normatyvus, kurie apibrėžtų laukų, pievų, miškų ir kitų žemių santykį kraštovaizdyje, dalijamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo dydį, kelių su tvirta danga tankumą, žemės ūkio naudmenose planuojamų giraičių ir miško juostų išdėstymo sąlygas. Minimalus žemės sklypo dydis (vakarų europos valstybėse nustatytas nuo 1 iki 5 ha) Lietuvoje galėtų būti, jeigu skaidomi buvę vientisi ariamosios žemės laukai, bent 0,5–1,0 ha, o žemės sklypo plotis – ne mažiau kaip 50 metrų.

Teisės aktai turėtų numatyti ir administracines sankcijas už apleistą žemę ir žemės paėmimo laikinam valstybės valdymui bei jos nuomos ar pardavimo organizavimo tvarką. Tam tikrą poveikį apleistų žemių aktyvesniam panaudojimui gali turėti ir Žemės mokesčio įstatymo pataisų įgyvendinimas, kai už nenaudojamas žemės ūkio naudmenas žemės savininkai turės mokėti santykinai didesnį žemės mokestį. Todėl žemės naudojimo valstybinė kontrolė sietina su nuolatiniu kartografinės informacijos apie deklaruotus ir nedeklaruotus, apleistus plotus atnaujinimu ir paviešinimu. Manytina, kad būtų tikslinga skelbti ne tik žemės ūkio naudmenų būklę apibūdinančią informaciją, bet ir žemę apleidusių savininkų sąrašus ir duomenis apie jiems taikytas sankcijas.

audronė čekauskienė

pranas aleknavičius

aš prieš ŽeMĖS pardaviMĄ

uŽSieNieČiaMSNr. 10

Nr.10

7

Praėjusį šeštadienį Pikeliškėse (vilniaus raj.) vyko jau septynioliktoji derliaus šventė. Atvykusi į ją žemdirbių kvietimu, buvau maloniai nustebinta – šitiek laimingų, savo žemę ir darbą mylinčių žmonių vienoje vietoje retai pamatysi. Akys mirgėjo stebint įvairių kolektyvų pasirodymus, nosį kuteno naminės duonos, kitų kepinių, įvairiausių kumpelių kvapai. Ko reikia žmogui? Duonos ir žaidimų – sako antikinis posakis. Tad čia visko buvo.Niekam ne paslaptis, kad europinius pinigus puikiai įsisavinančioje sostinėje retai kam pritrūksta duonos – sostinėje esama ir darbo, ir pramogų, tuo tarpu Vilniaus rajonas – tikrai ne tarp klestinčių. Šventėje sutiktas Mirekas iš Sužionių sakėsi dirbantis lentpjūvėje, uždirbantis vidutinį lietuvišką atlyginimą, tad

skųstis kaip ir neturėtų kuo – pasakojo gyvenąs su tėvais, visa šeimyna telpa nuosavame name. Arčiau Vilniaus tokio namo nepasistatysi – žemė pasiutusiai brangi.Tuo tarpu Pikeliškėse gyvenanti ūkininkė Jadvyga sakėsi vos galą su galu sudurianti, todėl jos nedomina nei artėjantys rinkimai, nei valdžios politika – ji nusivylusi valdžia ir nebetiki jos pažadais. Tačiau išgirdusi, kad su šūkiu „ZA ZeMIą KARMIOncą“- „Už žeMę MAITInTOJą“ žadu ginti visų žemdirbių, žemės savininkų ir valdytojų interesus, Jadvyga pažadėjo balsuoti už mane, pridurdama, kad visiems dabar svarbu atominė, energetika ir bankų sąjunga, o apie paprasto žmogaus lūkesčius visi pamiršę, politikai kalba taip, lyg iš kosmoso.kepėja ana šventėje buvo linksmai nusiteikusi – sakė, kas jau kas, bet jinai duonos tikrai nepritrūks. Turi ir savo žemės, ir javų. Belieka tik tikėtis, kad būsima valdžia neskriaustų žemdirbių – jiems visai nebūtina padėti, jiems svarbu netrukdyti. henrikas iš nemėžio sakė tikįs, kad kitų metų derliaus šventėje jau sveikinsiu visus Pikeliškių gyventojus iš tribūnos kaip Seimo narė ir sakė tikįs, kad jau turėsiu ką papasakoti apie savo nuveiktus darbus valdžioje. Ačiū už gražius linkėjimus!

“Potikas turi būti žmogiškas, norintis spręsti žmonių problemas. be abejo, tis turi mokėti nusileisti žemyn iš valdžios olimpo ir žinoti, kuo gyvena žmonės”.Jūratė lėlytė, jojimo trenerė

“visų pirma, politikas turi būti tolerantiškas. Lenkai, lietuviai, rusai, baltarusiai turi tūkstančius metų bendros istorijos, tad politikas turi ne skaldyti tautas ir jas kiršinti, o stengtis, ka dir toliau vilniaus krašte tautos darniai sugyventų”. Andžej balachovič, dailininkas

“Seimo narys turi būti nuoširdus, protingas ir turi mokėti bendrauti su paprastais žmonėmis, nes būtent jie ir renka Seimą”.

lucija, kepyklos darbuotoja

Man atrodo, kad kiekvienas politikas, nesvarbu, ar politikos naujokas, ar senbuvis turi turėti ką pasakyti ne tik apie tai, ką jis žada padaryti, o turi turėti ką papasakoti, ką jau padarė dėl Lietuvos žmonių. Todėl aš manau, kad valdžioje turi būti įvairiausi savo sričių specialistai, profesionalai, besidarbavę pačiose įvairiausiose srityse ir ten šį tą nuveikę.Jei žmogus visą gyvenimą veikė nežinia ką, kaitaliojo darbovietes, vis ieškojo kur šilčiau, kur ramiau, man kyla įtarimas, ar jis ir Seime nenorės slėptis už kolegų nugarų? O juk Seimo narys neturi būti tinginys –tokiems ten ne vieta. RInKIMe į VAlDžIą PROfeSIOnAlUS, žmones, besilaikančius duoto žodžio, nesusitepusius skandalais.

Šventėje visi sužavėjo atviromis širdimis ir noru bendrauti, guostis ir džiaugtis...

Politikai viską turi daryti dėl to, kad ateinančioms kartoms būtų gera gyventi čia, Lietuvoje, kad nereikėtų ieškoti laimės toil nuo savo žemės ir žmonių.

Nemėžio moterys visus užkrėtė gera savo nuotaika – norėjosi traukti dainą kartu su jomis.

DERLIUS-PLONY

Sužionių moterys kepa bene gardžiausią duoną Vilniaus rajone.

kokS Turi būTi PoLiTikAS

Nr.10

8

VILNIAUS RAJ. SAVIVALDYBĖmerė marija reksttel. (8 5) 2750987

mero pavaduotojasgabriel jan mincevičtel. (8-5) 273 5185el.paštas gabriel.jan-mincevic@vrsa.lt

mero pavaduotojasčeslav olševskitel. (8-5) 275 14 24el.paštas ceslav.olsevski@vrsa.lt

Priėmimus iš anksto registruoja: sekretorė Liucina Levina, tel.(8 5) 275 09 87

kaip mes balsuojame?Balsavimo kabinoje ilgai dvejojate ar atvirkščiai – prieš pusmetį žinote, už ką balsuosite? Jūsų Zodiako ženklas išduoda, koks jūs esate rinkėjas.

Dauguma Avinų turi įgimtą valdžios troškimą ir jeigu dar neužėmė, tai siekia užimti aukštesnes pareigas. Jei rinkimuose nebalsuoja už save, tai balsuoja už charizmatiškus lyderius, o jei tokių tarp kandidatų nėra – balsuoja už tuos, kuriems pagal visuomenės nuomonės apklausas prognozuojama sėkmė.

Šie Zodiako ženklo atstovai visą gyvenimą siekia būti šalia įtakingų, žymių, ko nors ypatingo gyvenime pasiekusių žmonių – kiti neverti Jaučio draugijos. Rinkimuose bal-suoja už tuos, kurie, jų nuomone, labiausiai žinomi – t.y. dažniausiai buvo matyti per televiziją. Mieliausiai į Seimą rinktų žinių vedėjus.

Šie Zodiako ženklo atstovai visą gyvenimą siekia būti šalia įtakingų, žymių, ko nors ypatingo gyvenime pasiekusių žmonių – kiti neverti Jaučio draugijos. Rinkimuose bal-suoja už tuos, kurie, jų nuomone, labiausiai žinomi – t.y. dažniausiai buvo matyti per televiziją. Mieliausiai į Seimą rinktų žinių vedėjus.

Dažniausiai balsuoja už esančius opozicijoje, visiškai nesvarbu, kam ji šįkart progno-zuojama. Per vienus rinkimus balsuoja už socialdemokratus, per kitus – už konservato-rius, svarbiausia – nepalaikyti tų, kuriems prognozuojama sėkmė.

Dažniausiai balsuoja už save. Jei savo pavardės sąrašuose neranda, balsuoja už tą kandidatą, kurį asmeniškai pažįsta, nes šventai tiki, kad valdžią renka pirmiausiai sau, o ne Tėvynei. Prieš rinkimus stengiasi susisiekti su pažįstamais kandidatais, norėdami apdalinti juos patarimais.

Kadangi pasižymi pedantiškumu, dažniausiai iki smulkmenų perskaito rinkimines pro-gramas, atidžiai išnagrinėja kandidatų reklaminius plakatus ir net įsimena sąskaitų, iš kurių bus apmokėta politinė reklama, numerius. Tačiau balsuoja už tuos, kurių kostiu-mai nuotraukose atrodo dailiausiai.

Dažniausiai nebalsuoja, nes taip ir nesugeba apsispręsti, už ką balsuoti – už gražius ar už protingus. Jei jau nueina į rinkimus, dažniausiai sugadina biuletenį. Jei galop laim-ingai prabalsuoja, vėliau kelerius metus graužiasi, kad balsavo ne už tuos kandidatus.

Baisiai keistas rinkėjas – visur ieško mistikos ir paslapčių. Mielai balsuoja už tą kandidatą, kuris gimęs tą pačią dieną, kaip ir jis. Jo palankumo gali ir tikėtis tos politinės jėgos, kurios pasižymi neskaidriu finansavimu ir įtartinais ryšiais.

Ištikimas tradicijoms ir vertybėms – dažniausiai balsuoja už tuos, už kuriuos balsuoja jų tėvai ir seneliai. Naujosios politinės partijos retai kada gali tikėtis Šaulio simpatijų. Labai dažnai savo politines pažiūras įskiepija ir vaikams bei anūkams.

Balsuoja už populistus ir žadančius daug dirbti Tėvynės labui. Jei partijos pavadin-ime yra žodis „darbas“ , ši partija – Ožiaragio favoritas, nes jam šventa viskas, kas susiję su darbu. Po rinkimų atidžiai stebi, kas kiek kartų kalbėjo posėdžiuose, kas kiek įstatymų projektų pateikė.

Pažemintųjų ir nuskriaustųjų gynėjai, intelektualieji Vandeniai dažniausiai savo balsą atiduoda už tuos, kuriems prognozuojama nesėkmė. Po rinkimų visus kaltina nesąžiningumu ir jei jo renkama partija ar kandidatas nepatenka tarp laimėtojų, visus kaltina sąmokslu.

Grožio ir harmonijos ieškotojos balsuoja už tuos, kurie gražiausiai kalba ir daugiausiai žada. Dar – už tuos, kurie dailiausiai šoka. Tačiau po rinkimų tampa nuožmios – jų manymu, tik valdžia kalta dėl to, jei kažkas pradūrė automobilio padangą ar ryte neišgirdo žadintuvo.

VILNIAUS APYLINKIŲ AUTOBUSAISpaudos rūmai - RastinėnaiŽalgirio stadionas - SudervėVilniaus autobusų stotis - BabrukiškėsAteities g. - RiešėŠeškinės poliklinika - Didžioji RiešėVilniaus autobusų stotis - MaišiagalaVilniaus autobusų stotis - MiežionysVilniaus autobusų stotis - KernavėŠeškinės poliklinika – KarvysVilniaus autobusų stotis - ŠirvintosPramogų arena - GiedraičiaiPramogų arena - PaberžėPramogų arena - AdomaičiaiPramogų arena - MaišiagalaPramogų arena - BarskūnaiŽalgirio g. - NemenčinėŽalgirio g. - RaudondvarisŽalgirio g. - SkirgiškėsAntakalnis - SapiegiškėsAntakalnis - SužionysAntakalnis - JonėnaiAntakalnis - BuivydžiaiNemenčinė - PailgėAntakalnis - GėlaNemenčinė - LevonysNemenčinė - EitminiškėsAntakalnis - EitminiškėsAntakalnis - VeriškėsAntakalnis - RaudondvarisAntakalnis - NemenčinėNaujoji Vilnia - BuivydžiaiAntakalnis - Bezdonys

Antakalnis - BezdonysNaujoji Vilnia - AdomaičiaiNaujoji Vilnia - PetruliškėsVilniaus autobusų stotis - VindžiūnaiVilniaus autobusų stotis - ŠumskasVilniaus autobusų stotis - KyviškėsVilniaus autobusų stotis – KalveliaiVilniaus autobusų stotis - TurgeliaiVilniaus autobusų stotis - KeipūnaiVilniaus autobusų stotis - SenasalisVilniaus autobusų stotis - SlabadaVilniaus autobusų stotis - KalveliaiVilniaus autobusų stotis - MedininkaiVilniaus autobusų stotis - LaibiškėsVilniaus autobusų stotis - TabariškėsVilniaus autobusų stotis - AkmeniškėsVilniaus autobusų stotis - ŠveicaraiVilniaus geležinkelio stotis - KalveliaiVilniaus autobusų stotis - TerešiškėsVilniaus autobusų stotis - PrūdiškėsVilniaus autobusų stotis - PrūdiškėsVilniaus geležinkelio stotis - JuodšiliaiVilniaus geležinkelio stotis - ValčiūnaiVilniaus autobusų stotis - RūdninkaiVilniaus autobusų stotis - SkurbutėnaiŽemieji Paneriai - Keturiasdešimt TotoriųVilniaus geležinkelio stotis - VaidotaiVilniaus geležinkelio stotis - MerešlėnaiŽemieji Paneriai - Mažieji Lygainiaivisa smulkesnė informacija apie autobusų eismą vilniaus apylinkėse vrsa.lt

101108a 110 112

112a 117 118122 124 127 130 132133135137144145146

148a 149/158

150 153/154/a

155 157160 162163

164/165169171173174

174a 175/177

179186/187

188/189/a 191196198200202204206210211

212/213215217221223225226

226a227230232

232a234236239

Rinkimų dieną žmogelis išėjo į mišką. Ren-ka musmires, deda į krepšį. Pamatė kitas, klausia:- Žmogeli, ką čia darai?- Renku! - išdidžiai atsakė žmogelis. - Rin-kimai.- Taigi vienos musmirės! Kam tau tie šungrybiai?- O ką tu siūlai? - paklausė žmogelis.Tas kitas patraukė pečiais. Aplink kito grybo nebuvo.Žmogelis rinko toliau.- Vis tiek išsirinksiu! - sakė tvirtai.

Grįžo politikas namo ir sako žmonai: “Žinai, sutikau gatvėje bobulę, o ji man rodo – į snukį gausi , o aš – pati tu gausi. Ji – tu manęs nežinai, aš du kartus daugiau duosiu. Na ką galvoju – pasimaišė bobulytei protas ir nuėjau toliau”.Grįžta bobulė namo ir pasakoja: “Žinot, su-tikau politiką. Aš jam rodau - laikyk valdžią, jis man – laikau. Sakau – laikyk tvirčiau, o jis – tai kad proto neužtenka!”

- Pone, norėtume paimti iš jūsų interviu...- Ką? Kodėl iš manęs? Aš juk niekuo neypat-ingas. Turiu šeimą, normalų darbą, stogą virš galvos. Ko jūs iš manęs norite?- Bet pone Prezidente...

Du bičai prie alaus bokalo:-Žinai kad brunetę paskyrė gynybos minis-tre ?-Na ir kas ?-Ji gali paskelbti karą Rusijai. -Na ir kas ?-Bet mes galim pralaimėti.-Na ir kas. Vokietija, Japonija, Švedija irgi

buvo paskelbę karą Rusijai. Pralaimėjo, bet kaip gyvena!

Dabartinis Lietuvos Seimas, tai dviejų kino žanru mišinys: siaubo ir komedi-jos...

Kavinėje kalbasi Putinas ir Obama, tari-asi, kaip pradėti trečiąjį pasaulinį karą. Staiga į kavinę užeina jaunuolis, pamato prezidentus, prisėda šalia ir klausia Pu-tino:- Na, tai ką planuojat?- Na, galvojam nužudyt 140 milijonų irakiečių ir vieną blondinę didele krūtine.Jaunuolis susigraudina ir taria:- O tai kam žudyt blondinę?Obama atsisuka į Putiną ir sako:- Juk sakiau, kad tie 140 milijonų irakiečių niekam nerūpės!

Stovi Brežnevas prie veidrodžio, grožisi savimi ir šneka: “Da, ja star, očien star, ja super star”.

-Esu įsitikinusi,- tarė kandidatui į depu-tatus jo žmona,- kad už tave balsuos visi dori žmonės. -Menka paguoda,- atsakė šis. - Reikia, kad balsuotų dauguma...

Lietuvos Vyriausybės reformų programa: 1. Padaryti žmones turtingus ir laimin-gus. Priedas nr.1 - žmonių sąrašas.

Rinkimų agitacija. Apmokėta iš savarankiškos rinkimų kampanijos dalyvės A.čekauskienės rinkimų sąskaitos. Spausdino “Vakarų spaustuvė”, užsakymo Nr. 1916-GU. Tiražas 10 000 egz.

rinkėjams interneto svetainė - MAnOSeIMAS.lT„sužinok, ką renkiesi“, - kviečia skaitytojus nauja Seimo rinkimams skirta nepriklausoma in-terneto svetainė www.manoseimas.lt. Joje – duomenys apie dabartinius Seimo narius, jų bal-savimus valstybei svarbiais klausimais, jų biografijos bei vieši pasisakymai. Svetainėje taip pat skelbiama informacija apie kandidatus į Seimą: be biografijų, spaudos publikuotų žinių, čia pa-teikiami duomenys ir apie rinkimų kampanijos finansavimo šaltinius.

Prie svetainės sukūrimo prisidėjo net penkių institucijų: Vilniaus universiteto, Kauno Technologi-jos universiteto, Mykolo Romerio universiteto, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus ir Pilietinės visuomenės instituto mokslininkai. Šį projektą rėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas bei Lietuvos verslininkai.

Interaktyvi svetainė manoseimas.lt yra skirta ne tik dabar vykstantiems Seimo rinkimams. Joje numatoma skelbti piliečiams svarbius duomenis apie būsimos kadencijos Seimo narių darbą, jų sprendimus ir taip prisidėti prie valdžios pilietinės priežiūros stiprinimo.

juokai

meras vincas jasiukevičiusTEL. (8 382) 51 133

MERO PAVADUOTOJASandrius jozonisTel. (8 382) 51 332el.paštas andrius.jozonis@sirvintos.lt

priimamasisTel. (8 382) 51 111; mob. tel. 8 682 41 721el. paštas savivaldybe@sirvintos.lt

ŠIRVINTŲ RAJ. SAVIVALDYBĖ