Teisėkūros žinios · Web view2020/10/24 · Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 13 d. nuosprendžiu panaikinta ir Vilniaus

TAR identifikacinis nr.

Užregistravimo data

Galioja nuo

Paskelbta

Teisės akto priedai

2020-21682

2020-10-20

2020-10-07

2020-10-07

-

Baudžiamoji byla Nr. 2K-192-697/2020

Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00468-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija

1.2.14.5.1

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei,

nuteistiesiems T. M., E. M.,

nuteistojo T. M. gynėjui advokatui Stanislovui Nalivaikai,

nukentėjusiosioms F. J., L. P.,

nukentėjusiosios F. J. atstovui advokatui Eugenijui Karažinui,

nukentėjusiosios L. P. atstovui advokatui Andriejui Tiščenko,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. M. ir nukentėjusiosios F. J. kasacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 30 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 13 d. nuosprendžio.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 30 d. nuosprendžiu nuteisti:

T. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį (M. L. didelės vertės turto įgijimas apgaule) laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams, pagal 182 straipsnio 1 dalį (V. S. turto įgijimas apgaule) laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, pagal 182 straipsnio 1 dalį (E. G. turto įgijimas apgaule) laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, pagal 182 straipsnio 2 dalį (Liepų al. daugiabučių namų gyventojų didelės vertės turto įgijimas apgaule) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal 182 straipsnio 1 dalį (Ž. C. turto įgijimas apgaule) laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, pagal 182 straipsnio 2 dalį (R. K. didelės vertės turto įgijimas apgaule) laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams, pagal 182 straipsnio 1 dalį (V. N. turto įgijimas apgaule) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal 182 straipsnio 1 dalį (V. D. S. turto įgijimas apgaule) laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, pagal 182 straipsnio 1 dalį (S. S. turto įgijimas apgaule) laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, pagal 182 straipsnio 1 dalį (S. S. turto įgijimas apgaule) laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, pagal 300 straipsnio 1 dalį (netikro dokumento laikymas) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal 182 straipsnio 1 dalį (B. T. turto įgijimas apgaule) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal 182 straipsnio 1 dalį (L. P. ir F. J. turto įgijimas apgaule) laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, pagal 182 straipsnio 1 dalį (B. K. turto įgijimas apgaule) laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, pagal 182 straipsnio 1 dalį (K. E. turto įgijimas apgaule) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal 182 straipsnio 1 dalį (G. M. turto įgijimas apgaule) laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, pagal 182 straipsnio 1 dalį (Z. K. turto įgijimas apgaule) laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, pagal 300 straipsnio 1 dalį (netikro dokumento laikymas) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal 182 straipsnio 1 dalį (R. V. turto įgijimas apgaule) laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, pagal 300 straipsnio 1 dalį (netikro dokumento laikymas) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal 182 straipsnio 1 dalį (D. Ž. turto įgijimas apgaule) laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, pagal 182 straipsnio 1 dalį (B. S. M. turto įgijimas apgaule) laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, pagal 182 straipsnio 1 dalį (O. Ž. turto įgijimas apgaule) laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, pagal 182 straipsnio 1 dalį (E. T. turto įgijimas apgaule) laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, pagal 182 straipsnio 1 dalį (J. K. turto įgijimas apgaule) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal 182 straipsnio 1 dalį (S. S. turto įgijimas apgaule) laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, pagal 182 straipsnio 1 dalį (M. K. turto įgijimas apgaule) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal 182 straipsnio 1 dalį (I. U. turto įgijimas apgaule) laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams. Baudžiamoji byla dėl trijų baudžiamųjų nusižengimų, nurodytų BK 182 straipsnio 3 dalyje (O. S., P. M. ir I. P. nedidelės vertės turto įgijimas apgaule) bei 245 straipsnyje (teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymas), dėl T. M. nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties priėmimo terminui.

E. M. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (V. N. turto įgijimas apgaule) 10 MGL (376,6 Eur) dydžio bauda, pagal 182 straipsnio 1 dalį (S. S. turto įgijimas apgaule) 10 MGL (376,6 Eur) dydžio bauda, pagal 182 straipsnio 1 dalį (S. S. turto įgijimas apgaule) 10 MGL (376,6 Eur) dydžio bauda, pagal 182 straipsnio 1 dalį (B. T. turto įgijimas apgaule) 10 MGL (376,6 Eur) dydžio bauda, pagal 182 straipsnio 1 dalį (L. P. ir F. J. turto įgijimas apgaule) 10 MGL (376,6 Eur) dydžio bauda, pagal 182 straipsnio 1 dalį (B. K. turto įgijimas apgaule) 10 MGL (376,6 Eur) dydžio bauda, pagal 182 straipsnio 1 dalį (K. E. turto įgijimas apgaule) 10 MGL (376,6 Eur) dydžio bauda, pagal 182 straipsnio 1 dalį (G. M. turto įgijimas apgaule) 10 MGL (376,6 Eur) dydžio bauda, pagal 182 straipsnio 1 dalį (Z. K. turto įgijimas apgaule) 10 MGL (376,6 Eur) dydžio bauda, pagal 182 straipsnio 1 dalį (R. V. turto įgijimas apgaule) 10 MGL (376,6 Eur) dydžio bauda, pagal 182 straipsnio 1 dalį (D. Ž. turto įgijimas apgaule) 10 MGL (376,6 Eur) dydžio bauda, pagal 182 straipsnio 1 dalį (B. S. M. turto įgijimas apgaule) 10 MGL (376,6 Eur) dydžio bauda, pagal 182 straipsnio 1 dalį (O. Ž. turto įgijimas apgaule) 10 MGL (376,6 Eur) dydžio bauda, pagal 182 straipsnio 1 dalį (E. T. turto įgijimas apgaule) 10 MGL (376,6 Eur) dydžio bauda, pagal 182 straipsnio 1 dalį (J. K. turto įgijimas apgaule) 10 MGL (376,6 Eur) dydžio bauda, pagal 182 straipsnio 1 dalį (S. S. turto įgijimas apgaule) 10 MGL (376,6 Eur) dydžio bauda, pagal 182 straipsnio 1 dalį (M. K. turto įgijimas apgaule) 10 MGL (376,6 Eur) dydžio bauda, pagal 182 straipsnio 1 dalį (I. U. turto įgijimas apgaule) 10 MGL (376,6 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė paskirta 80 MGL (3012,8 Eur) dydžio bauda. Baudžiamoji byla dėl trijų baudžiamųjų nusižengimų, nurodytų BK 182 straipsnio 3 dalyje (O. S., P. M. ir I. P. nedidelės vertės turto įgijimai apgaule), E. M. nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties priėmimo terminui.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 13 d. nuosprendžiu panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 30 d. nuosprendžio dalis dėl T. M. paskirtų bausmių subendrinimo apėmimo būdu ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pagal 182 straipsnio 2 dalį T. M. paskirtos bausmės už M. L. didelės vertės turto įgijimą apgaule, Liepų al. daugiabučių namų gyventojų didelės vertės turto įgijimą apgaule, R. K. didelės vertės turto įgijimą apgaule subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su likusiomis bausmėmis ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams trims mėnesiams.

Iš kaltinimų T. M. pašalinta, kad nusikalstamas veikas prieš S. S., F. J. ir L. P., S. S., B. K., V. N., K. E., G. M., B. T., R. V., S. B. M., O. Ž., E. T., J. K., I. U., pasireiškusias jų turto įgijimu apgaule, jis padarė veikdamas kartu su E. M.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 13 d. nuosprendžiu panaikinta ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 30 d. nuosprendžio dalis, kuria E. M. nuteista pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl S. S., F. J. ir L. P., S. S., B. K., V. N., K. E., G. M., B. T., R. V., S. B. M., O. Ž., E. T., J. K., I. U. turto įgijimo apgaule, ir dėl šių kaltinimų priimtas naujas nuosprendis, kuriuo ji dėl šių kaltinimų išteisinta, nesant nusikaltimų, nurodytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, E. M. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės už S. S., Z. K., D. Ž., J. K. turto užvaldymą apgaule subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu T. M. ir E. M. nuteisti už tai, kad veikdami kartu, sudarydami klaidinantį įvaizdį, kad kvalifikuotai ir greitai teikia paslaugas dėl geodezinių matavimų ir rengia su tuo susijusius dokumentus, žinodami, kad nesuteiks visų paslaugų, T. M., būdamas UAB „L“ direktorius, veikdamas pagal 2011 m. lapkričio 30 d. teisinių paslaugų sutartį, sudarytą tarp UAB „L“ ir F. J., nuo 2011 m. balandžio 13 d. iki 2011 m. balandžio 28 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku UAB „L“ tarnybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), imituodamas, kad pradėjo teikti paslaugas pagal pirmiau nurodytą sutartį, iš F. J. iš viso paėmė 1158,48 Eur (4000 Lt), o iš L. P. iš viso paėmė 289,62 Eur (1000 Lt), tačiau F. J. ir L. P. sutartų paslaugų nesuteikė, paimtų pinigų negrąžino, taip jie apgaule savo naudai įgijo svetimus nukentėjusiajai F. J. ir nukentėjusiajai L. P. priklausančius 1448,10 Eur.

2.T. M. yra nuteistas ir už kitas nusikalstamas veikas, įvykdytas nuo 2007 m. spalio mėnesio, tačiau jų padarymo faktinės aplinkybės su paduotais kasaciniais skundais nėra susijusios.

3.E. M. yra nuteista ir už kitas nusikalstamas veikas, tačiau jų padarymo faktinės aplinkybės su paduotais kasaciniais skundais nėra susijusios.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

4.Panaikindama pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl T. M. paskirtų bausmių subendrinimo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodė, kad T. M. veikos, kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, dėl žymiai didesnės žalos labai skiriasi pavojingumu ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, palyginti su nuteistojo veikomis, kvalifikuotomis pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį, todėl bausmės, paskirtos už šias veikas, turėjo būti subendrintos apėmimo būdu.

5.Pašalindama iš kaltinimo T. M. aplinkybę, kad nusikalstamas veikas prieš S. S., F. J. ir L. P., S. S., B. K., V. N., K. E., G. M., B. T., R. V., S. B. M., O. Ž., E. T., J. K., I. U., pasireiškusias jų turto įgijimu apgaule, jis padarė veikdamas kartu su E. M., taip pat panaikindama pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria E. M. nuteista pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl S. S., F. J. ir L. P., S. S., B. K., V. N., K. E., G. M., B. T., R. V., S. B. M., O. Ž., E. T., J. K., I. U. turto įgijimo apgaule, ir dėl šių kaltinimų priimdama naują nuosprendį, kuriuo ji dėl šių kaltinimų išteisinta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodė, kad esminė apgaulė nukentėjusiųjų šioje byloje pasireiškė tuo, kad buvo kuriamas respektabilus, pompastiškas T. M. vadovaujamų bendrovių įvaizdis ir žadama suteikti teisines ar kadastrinių matavimų paslaugas, kurių nei T. M. asmeniškai, nei jo vadovaujamos bendrovės darbuotojai negalėjo suteikti, taip pat nutylima, kad nebus kreipiamasi jokios teisinės pagalbos į tariamai su T. M. bendrovėmis bendradarbiaujantį advokatą G. Š. ar kitus advokatus. Vėliau T. M. arba imituodavo paslaugų teikimą, arba visai nesuteikdavo jokių žadėtų paslaugų. E. M. vaidmuo padarant nusikalstamas veikas prieš pirmiau nurodytus nukentėjusiuosius neindividualizuotas. Iš nukentėjusiųjų parodymų ir kitų įrodymų matyti, kad E. M. nedalyvavo derybose ar konsultacijose su nukentėjusiaisiais, nenustatinėjo honoraro dydžio, nedalyvavo formuojant apgaulingą respektabilios bendrovės įvaizdį. Jos vaidmuo buvo tik toks, kad ji, kaip sekretorė, priimdavo interesantus, palydėdavo juos pas T. M. ir tam tikrais atvejais priimdavo iš anksto T. M. su nukentėjusiaisiais suderėtas sumas bei išrašydavo kasos pajamų orderius ir PVM sąskaitas faktūras. E. M. veiksmai, pasireiškę pinigų priėmimu ir su jais susijusių dokumentų surašymu, nesuteikia pagrindo daryti išvados, kad E. M. turėjo tyčią apgaule užvaldyti nukentėjusiųjų turtą ir to norėjo. Ši išvada darytina, nes ji nedalyvavo derybose, nežinojo, koks T. M. susitarimo su nukentėjusiaisiais turinys ir ar mokamas honoraras yra pagrįstas. E. M. buvo kaltinama ne tęstinės sukčiavimo veikos padarymu, bet už kiekvieną kaltinime nurodytą sukčiavimo veiką atskirai, todėl būtina nustatyti jos tyčią sukčiauti dėl kiekvienos veikos, o tokių įrodymų byloje nėra surinkta. E. M. veiksmai, kuriais ji padėjo slapstytis T. M., negali būti vertinami kaip sukčiavimas, nes buvo atlikti jau po to, kai nukentėjusieji perdavė T. M. savo turtą ir šis įgijo realią galimybę juo naudotis, taigi, nenustačius E. M. tiesioginės tyčios, jie teisinės reikšmės neturi. Nenustačius E. M. dalyvavimo padarant šias nusikalstamas veikas, pripažintina, kad pirmiau nurodytas nusikalstamas veikas T. M. padarė veikdamas kartu ne su E. M.

III. Kasacinių skundų argumentai

6.Kasaciniu skundu nuteistasis T. M. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 13 d. nuosprendį ir šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo dvejiems metams trims mėnesiams bausmę subendrinti su Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme apėmimo būdu ir paskirti jam galutinę bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams bei laikyti, kad jis atliko bausmę, arba paskirti kitą su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Kasaciniame skunde nurodoma, kad:

6.1.Subendrindamas skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes, teismas netinkamai pritaikė BK 63 straipsnį. Pagal BK 63 straipsnio 9 dalį šiame straipsnyje nustatytos bausmių subendrinimo taisyklės taikomos ir tada, kai nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą; šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Kasatorius pažymi, kad visos nusikalstamos veikos, už kurias jis nuteistas Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 13 d. nuosprendžiu, yra įvykdytos iki Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas už kitas nusikalstamas veikas, priėmimo, todėl pagal šiuos nuosprendžius paskirtos bausmės turėjo būti subendrintos laikantis BK 63 straipsnio 9 dalyje ir kitose straipsnio dalyse nustatytų taisyklių. BK 63 straipsnyje nurodyta, kad už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės gali būti subendrintos ir apėmimo būdu. Šioje byloje pagrindą bausmes bendrinti apėmimo būdu sudaro tai, kad vienu nuosprendžiu pavojingiausia veika, už kurią jis yra nuteistas, yra apysunkis nusikaltimas, o pavojingiausia veika, už kurią jis yra nuteistas kitu nuosprendžiu, yra sunkus nusikaltimas. Dėl to pagal BK 63 straipsnio taisykles subendrinus jam Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes su bausmėmis, kurios paskirtos Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 13 d. nuosprendžiu, galutinė bausmė turėtų prilygti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu paskirtai bausmei, t. y. laisvės atėmimui dvejiems metams šešiems mėnesiams. Tokios trukmės laisvės atėmimo bausmę jis jau atliko, todėl jis turėtų būti pripažintas atlikusiu bausmę.

6.2.Spręsdamas dėl bausmės rūšies ir jos trukmės teismas netinkamai pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalį. Pagal teismų praktiką bausmės švelninimas pagal BK 54 straipsnio 3 dalį dėl pernelyg ilgos proceso trukmės yra tinkama nuteistojo teisių gynybos priemonė. Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dar 2012 metais ir užtruko daugiau nei septynerius metus, t. y. užtruko pernelyg ilgai, todėl buvo pažeista kasatoriaus teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą, įtvirtinta BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje. Be to, byloje yra duomenų, kad kasatorius serga epilepsija, turi kitų sveikatos sutrikimų, kad jo motina serga sunkia onkologine liga ir be kasatoriaus nėra kam jos prižiūrėti. Dėl to teismai turėjo paskirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, tačiau to nepadarė. Kasatorius atkreipia dėmesį, kad, teismui nepaskyrus jam realios laisvės atėmimo bausmės, būtų didesnės galimybės atlyginti nukentėjusiesiems priteistus civilinius ieškinius.

7.Kasaciniu skundu nukentėjusioji F. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 13 d. nutartį (turėtų būti – nuosprendį) ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 30 d. nuosprendį. Kasaciniame skunde nurodoma, kad:

7.1.Įvertindamas byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio reikalavimus, nes išteisino E. M. dėl sukčiavimo prieš F. J. ir L. P. neįvertinęs visų proceso metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų, byloje surinktus įrodymus vertino šališkai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-253-303/2015, 2K-393-489/2017). Kasatorė nurodo, kad E. M. pasitiko ją, kai atvyko į biurą, priėmė už paslaugas mokamus pinigus iš jos ir jos sesers L. P., surašė pinigų gavimą patvirtinančius dokumentus, informavo, kad reikia pasiimti pasus ir atvykti į vietą, kur matininkai atliks darbus. Vėliau, pareikalavus grąžinti pinigus, E. M. aiškino, kad dokumentai pas matininkus, kad jos vyras T. M. serga, nors tuo metu šis jau slapstėsi, melagingai žadėjo, kad reikalai greitai bus sutvarkyti, o to nepadarius, sumokėti pinigai bus grąžinti atlikus pavedimą į banko sąskaitą per dvidešimt dienų. Byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad E. M. buvo aktyvi, stebėdavo, kas ateina, kas išeina ir pan., žinojo, kad klientai skųsdavosi, kad darbai neatlikti. Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad E. M. vaidmuo neapsiribojo tik administracinio pobūdžio funkcijų atlikimu ir ji buvo aktyvi kartu su T. M. bendrai daromo nusikaltimo dalyvė. Atlikdama šiuos veiksmus, E. M. suvokė, kad apgaule įgijo svetimą turtą, ir norėjo tokią turtinę naudą gauti, taigi veikė tyčia. Atsižvelgus į tokius E. M. veiksmus padarant nusikalstamą veiką, apeliacinės instancijos teismo sprendimas išteisinti E. M. dėl šio kaltinimo leidžia daryti išvadą, kad teismas buvo objektyviai šališkas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202/2005, 2K-243/2009), kad vertino tik E. M. palankius įrodymus, nepaisydamas to, kad jie prieštaringi, o kartais net nelogiški.

7.2.Spręsdamas dėl T. M. paskirtos bausmės, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ją sušvelnino.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8.Nuteistojo T. M. ir nukentėjusiosios F. J. kasaciniai skundai netenkintini.

Dėl BPK 376 straipsnio 1 dalies

9.Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Taigi, nagrinėdamas kasacinį skundą, kasacinės instancijos teismas tikrina tai, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasacinės instancijos teismas pagal BPK 369, 376 straipsniuose nustatytas bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato (remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis). Atlikti įrodymų tyrimą ir jų pagrindu padaryti išvadas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų funkcija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Šiame kontekste pažymėtina, kad proceso dalyvių nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad bylos ikiteisminio tyrimo ir proceso teisme metu buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis), nėra pagrindas kasacinės instancijos teismui naikinti ar keisti teismų sprendimus. Šioje byloje kasacinės instancijos teismas dėl įrodymų vertinimo pasisako tik tiek, kiek tai susiję su galimais baudžiamojo proceso pažeidimais.

Dėl BPK 376 straipsnio 3 dalies

10.Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį nagrinėdamas bylą kasacine tvarka teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Nors paduotame kasaciniame skunde nukentėjusioji F. J. nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sušvelnino bausmę nuteistajam T. M., tačiau nenurodo jokios netinkamai pritaikytos baudžiamojo įstatymo normos. Esant tokioms aplinkybėms, šis nukentėjusiosios kasacinio skundo argumentas, kaip neatitinkantis bylą kasacine tvarka nagrinėjančio teismo įgaliojimų ribų, paliktinas nenagrinėtas.

Dėl BPK 20, 305 straipsnių pažeidimų

11.Kasatorė nukentėjusioji F. J. nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas išteisino E. M. neištyręs visų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų, tarp kurių yra pačios nukentėjusiosios parodymai, kitų byloje apklaustų liudytojų parodymų, iš kurių matyti, kad E. M. buvo aktyvi, žinojo, kad klientai skųsdavosi, jog darbai neatlikti, tačiau nepaisydama to ėmė iš klientų pinigus, išrašydavo tai patvirtinančius dokumentus, todėl pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio reikalavimus. Be to, apeliacinės instancijos teismas vertino tik E. M. palankius parodymus, nepaisydamas to, kad jie prieštaringi, o kartais nelogiški, todėl buvo šališkas objektyviąja prasme ir pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

12.BPK 20 straipsnio 5 dalis įtvirtina reikalavimus įrodymų vertinimui, tarp jų tai, kad teismo vidinis įsitikinimas turi būti paremtas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o BPK 305 straipsnis įtvirtina reikalavimus apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies turiniui. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, iš apeliacinės instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies turinio matyti, kad šios instancijos teismas vertino visus byloje surinktus įrodymus, tarp kurių yra ir nukentėjusiosios F. J. parodymai apie E. M. elgesį veikos padarymo metu, byloje esančius liudytojų parodymus ir kitus tiek kaltinamąją teisinančius (palankius), tiek kaltinamąją kaltinančius įrodymus bei išdėstė motyvuotas išvadas dėl įrodymų vertinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad kitų nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai apie kitas, nors ir panašias, T. M. ir E. M. nusikalstamas veikas savaime nepatvirtina E. M. kaltumo apgaule įgijus F. J. ir L. P. turtą. Dėl to vien tai, kad apeliacinės instancijos teismas įvertino byloje surinktus įrodymus ne taip, kaip juos vertina nukentėjusioji F. J., nesuteikia teisinio pagrindo daryti išvados, kad apeliacinės instancijos teismas įvertino ne visus byloje surinktus įrodymus, kad vertino tik E. M. palankius įrodymus ir taip iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, 305 straipsnio reikalavimus.

13.Pagal teismų praktiką teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo ar rodo bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015). Atkreiptinas dėmesys, kad nešališkumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti šalių nuomonės nepakanka, turi būti nustatytos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą. Ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad konkretus teisėjas stokoja nešališkumo, nuteistojo (kaltinamojo) požiūris, nors ir yra svarbus, nėra lemiamas. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia abejonė gali būti laikoma pagrįsta (pavyzdžiui, 1993 m. vasario 24 d. sprendimas byloje Fey prieš Austriją, peticijos Nr. 14396/88; 2010 m. sausio 6 d. sprendimas byloje Vera Fernández-Huidobro prieš Ispaniją, peticijos Nr. 74181/01). Nagrinėjamoje byloje nėra nustatytas bent vieno iš bylą apeliacine tvarka nagrinėjusių teisėjų elgesys, rodantis jo tendencingumą, ar objektyvios aplinkybės, leidžiančios pagrįstai abejoti teisėjo (teisėjų) nešališkumu. Vien tik kitoks, nei pageidauja proceso dalyviai, įrodymų vertinimas nesuteikia pagrindo daryti išvados, kad teismas buvo šališkas. Dėl to nėra teisinio pagrindo daryti išvados, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo pažeista kasatorės teisė į nešališką teismą ir iš esmės pažeista BPK 20 straipsnio 5 dalis.

Dėl BK 182 straipsnio 1 dalies taikymo

14.Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Kaip išplaukia iš BK 16 straipsnio 4 dalies, BK 182 straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikalstama veika yra padaroma tik tyčia. Aiškinant BK 182 straipsnio 1 dalį teismų praktikoje yra nurodyta, kad ši nusikalstama veika yra padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-104-1073/2020, 2K-14-648/2019, 2K-108-788/2018, 2K-305-693/2017). Dėl to byloje asmuo gali būti pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį tik nustačius šiuos tyčios turinį sudarančius požymius. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas nepaneigė nukentėjusiosios F. J. nurodomų aplinkybių, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad E. M. buvo susitarusi ir suvokė T. M. esminę apgaulę, kurią jis panaudojo prieš F. J. ir L. P., nes nežinojo konkretaus jų ir T. M. susitarimo turinio (kokia paslauga pažadėta, kokia sutarta pinigų suma ir kt. susitarimo detalės), o tik tokie E. M. veiksmai kaip palydėjimas iki kabineto, dokumentų, patvirtinančių pinigų paėmimą, pildymas ir pan. nesuteikia pagrindo, kaip nurodė apeliacinės instancijos teismas, daryti išvadą, kad E. M. veiksmų atlikimo metu suvokė, kad veikdama kartu su T. M. ji apgaudinėja nukentėjusiąją ir jos seserį. Esant tokioms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo daryti išvados, kad pagal nustatytas faktines aplinkybes apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą išteisindamas E. M. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl kaltinimo apgaule įgijus F. J. ir L. P. turtą.


15.Kasatorius T. M. paduotame kasaciniame skunde teigia, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes, esant teisiniam pagrindui subendrinti jam paskirtas bausmes pagal Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 13 d. nuosprendį ir įskaityti jo jau atliktą bausmę pagal Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendį, šiais nuosprendžiais paskirtų bausmių nesubendrino ir neįskaitė į jam paskirtą bausmę jo jau atliktos bausmės pagal Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendį, todėl netinkamai pritaikė BK 63 straipsnio 9 dalį.

16.BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Iš Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 1 d. nuosprendžio su pakeitimais, padarytais Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, matyti, kad T. M. buvo nuteistas už nusikalstamas veikas, įvykdytas 2009 m. birželio 2 d. ir 2010 m. sausio 6 d., o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 30 d. nuosprendžiu su pakeitimais, padarytais Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 13 d. nuosprendžiu, T. M. buvo nuteistas už nusikalstamas veikas, įvykdytas nuo 2007 m. spalio. Iš to darytina išvada, kad po Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nuosprendžio T. M. priėmimo buvo nustatyta, kad T. M. padarė ir kitas nusikalstamas veikas, įvykdytas iki 2011 m. liepos 1 d. nuosprendžio priėmimo, todėl buvo teisinis pagrindas Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu su pakeitimais, padarytais Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, paskirtas bausmes subendrinti su bausmėmis, paskirtomis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 30 d. nuosprendžiu su pakeitimais, padarytas Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 13 d. nuosprendžiu. Šios išvados nekeičia aplinkybė, kad T. M. buvo visiškai atlikęs bausmę pagal Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 1 d. nuosprendį su pakeitimais, padarytais Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, nes pagal teismų praktiką ši aplinkybė neturi teisinės reikšmės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-585/2010, 2K-133/2012, 2K-519/2013, 2K-151-489/2019, nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-3/2014). Dėl to ši BK 63 straipsnio 9 dalies taikymo klaida yra taisytina. Kartu kolegija pažymi, kad T. M. yra nuteistas ir Plungės apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. nuosprendžiu, kuris yra neįsiteisėjęs, o bylą apeliacine tvarka nagrinėja Klaipėdos apygardos teismas, taigi ši klaida gali būti ištaisyta ne tik išnagrinėjus bylą kasacine tvarka, o išnagrinėjus kitą T. M. bylą apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teisme arba Plungės apylinkės teisme sprendžiant klausimą dėl skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių vykdymo BPK 361 straipsnio nustatyta tvarka. BPK 376 straipsnis, apibrėžiantis kasacinio teismo įgaliojimus, nagrinėjant baudžiamąją bylą įtvirtina tam tikrus teismo, nagrinėjančio tokią bylą, įgaliojimų apribojimus. Dėl to, ištaisius nurodytą BK 63 straipsnio 9 dalies taikymo klaidą nagrinėjant bylą kasacine tvarka, gali būti pasunkintos galimybės paskirti teisingą, įstatymo reikalavimus atitinkančią galutinę visus T. M. priimtus nuosprendžius įvertinančią bausmę Klaipėdos apygardos teismui arba Plungės apylinkės teismui. Dėl to šiuo atveju nustatyta baudžiamojo įstatymo klaida, remiantis teisingumo ir teisėtumo principais, taisytina priimant Klaipėdos apygardos teismo baigiamąjį aktą ar Plungės ar kito apylinkės teismo nutartį.


17.T. M. teigia, kad baudžiamojo proceso trukmė buvo pernelyg ilga, todėl bausmė jam turi būti sušvelninta taikant BK 54 straipsnio 3 dalį. Be to, nurodo, kad darant išvadą dėl bausmės turi būti atsižvelgta į aplinkybes, kad pats kasatorius serga epilepsija ir kitomis ligomis, kad jo motina serga sunkia onkologine liga ir nėra kam jos prižiūrėti, kad greičiau atlygintų civilinius ieškinius, jei jam nebūtų vykdoma laisvės atėmimo bausmė.

18.BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, o to paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pagal teismų praktiką pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė, priklausomai nuo baudžiamojoje byloje nustatytų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių (BK 54 straipsnio 2 dalis ir kt.) ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo aplinkybių, gali būti pagrindas švelninti bausmę pagal atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-45/2009, 2K-256/2009, 2K-503/2010, 2K-269-719/2019). Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 30 d. nuosprendžio su pakeitimais, padarytais Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 13 d. nuosprendžiu, matyti, kad T. M. šioje baudžiamojoje byloje buvo nuteistas už 28 nusikalstamas veikas, iš kurių 22 veikos kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir kiekviena iš jų gali būti baudžiama laisvės atėmimu iki trejų metų, 3 veikos kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir kiekviena jų gali būti baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų, 3 veikos kvalifikuotos pagal 300 straipsnio 1 dalį ir kiekviena jų gali būti baudžiama laisvės atėmimu iki trejų metų. Už visas šias nusikalstamas veikas T. M. buvo paskirta, be kitų aplinkybių, atsižvelgiant ir į laiko tarpą, praėjusį nuo nusikalstamų veikų padarymo iki šio nuosprendžio priėmimo, galutinė laisvės atėmimo dvejiems metams trims mėnesiams bausmė. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo daryti išvados, kad T. M. paskirta galutinė bausmė yra per griežta ir aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo T. M. ir nukentėjusiosios F. J. kasacinius skundus.

TeisėjaiAudronė Kartanienė

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Alvydas Pikelis

_______________________



Galioja nuo

Paskelbta


2020-21773

2020-10-21

2020-10-08

2020-10-08

-

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-44-495/2020


Procesinio sprendimo kategorija 21.1.7 (S)


N U T A R T I S


2020 m. spalio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Daivos Pranytės-Zalieckienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. G. atstovo advokato Augustino Vaičiūno prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiasis specialistas 2019 m. sausio 24 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą V. G. už tai, kad jis, būdamas medžiotojų būrelio „K.“ medžiotojas, 2018 m. rugsėjo 13 d. apie 20 val. (duomenys neskelbtini) rajone, medžiotojų būrelio „K.“ medžioklės plotų vienete (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės sumedžioti, tai yra neturėdamas briedžio patinui sumedžioti skirto limito, neteisėtai sumedžiojo briedžio patiną. Medžiotojų būrelis „K.“ turėjo teisę (limitą) medžioklės plotų vienete „K.“ 2018–2019 metų medžioklės sezono metu sumedžioti du briedžių patinus, jie buvo sumedžioti 2018 m. rugsėjo 2 d. (medžioklės lapas Nr. 227) ir 2018 m. rugsėjo 10 d. (medžioklės lapas Nr. 221). Taip V. G. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 (su pakeitimais), 58.2.2 punkto reikalavimus.

2.Alytaus apylinkės teismas 2019 m. gegužės 31 d. nutarimu V. G. administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį nutraukė, neįrodžius administracinio nusižengimo požymių (sudėties).

3.Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 26 d. nutarimu nukentėjusiojo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) skyriaus „K.“ būrelio pirmininko R. M. ir jo atstovo advokato Stanislovo Raulušaičio bei Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovės Vidos Gagienės apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies, panaikintas Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. nutarimas ir V. G. administracinio nusižengimo byla grąžinta iš naujo nagrinėti Alytaus apylinkės teisme.

4.Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimu V. G. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje, ir jam paskirta 1000 Eur dydžio bauda su teisės medžioti atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams už tai, kad, būdamas medžiotojų būrelio „K.“ medžiotojas, 2018 m. rugsėjo 13 d. apie 20 val. (duomenys neskelbtini) rajone, medžiotojų būrelio „K.“ medžioklės plotų vienete (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės sumedžioti, tai yra neturėdamas briedžio patinui sumedžioti skirto limito, neteisėtai sumedžiojo briedžio patiną, kada medžiotojų būrelis „K.“ turėjęs teisę (limitą) medžioklės plotų vienete „K.“ per 2018–2019 metų medžioklės sezoną sumedžioti du briedžių patinus, prieš tai jau būreliui sumedžiojus du skirtus sumedžioti briedžius – 2018 m. rugsėjo 2 d., medžioklės lapo Nr. 227, ir 2018 m. rugsėjo 10 d., medžioklės lapo Nr. 221, taip jis pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 (su pakeitimais), 58.2.2 punkto reikalavimus.

5.Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartimi V. G. apeliacinis skundas netenkintas ir Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

6.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2020 m. balandžio 24 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. G. atstovo advokato Augustino Vaičiūno prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimų į jį argumentai

7.Pareiškėjas prašo Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimą bei Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną V. G. nutraukti. Pareiškėjas prašyme nurodo:

7.1.Bylą nagrinėję teismai šiukščiai pažeidė ANK 567 straipsnyje, 569 straipsnio 1, 4, 5 dalyse įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, akivaizdžiai suklastotus bylos duomenis neteisėtai pripažino įrodymais ir jais rėmėsi – tai turėjo įtakos neteisėtiems nutarimui ir nutarčiai priimti (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

7.2.Prašyme nurodytais teismų priimtais nutarimu ir nutartimi įrodymais pripažinti ir vertinti: 1) susirašinėjimas SMS žinutėmis, vykęs tarp V. G. ir medžiotojų būrelio „K.“ pirmininko R. M.; 2) administracinio nusižengimo tyrimo metu paimtų žvėrių liekanų DNR tyrimų duomenys. Šie duomenys įrodymais pripažinti ir įvertinti neteisėtai (vienu atveju yra akivaizdūs minėtų duomenų suklastojimo požymiai, o kitu atveju duomenys surinkti ne įstatymų nustatyta tvarka).

7.3.V. G. neigia faktą, kad R. M. telefone užfiksuota jo siųsta SMS žinutė apie sumedžiotą briedį. Antstolė A. Muzikevičienė, surašiusi 2018 m. gruodžio 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, R. M. telefono niekada neapžiūrėjo, todėl tikėtina, kad protokole užfiksuoti tikrovės neatitinkantys duomenys. Byloje pateiktas antstolio V. Mitkaus 2019 m. balandžio 19 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriuo užfiksuotas šiai bylai aktualus realus V. G. mobiliojo ryšio telefono aparato turinys, iš jo matyti, kad R. M. V. G. siųstos SMS žinutės „ką šovei“ turinys ir laikas skiriasi nuo nurodyto lape, pridėtame prie antstolės A. Muzikevičienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, ir prieš tai R. M. pateikto byloje. Tai leidžia spręsti, kad byloje pateiktas tik kaltinimui grįsti tariamos, bet ne realios žinutės turinys.

7.4.Šie bylos duomenys buvo pateikti ne tik teisėsaugos, bet ir antstolių veiklą kontroliuojančioms institucijoms (dėl antstolės A. Muzikevičienės surašyto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo galimo suklastojimo V. G. kreipėsi į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybą ir į Lietuvos antstolių rūmus), taip pat šią bylą nagrinėjusiems teismams, tačiau šiuos duomenis teismai ignoravo, taip pažeisdami ANK 567 straipsnio, 569 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismo priimtoje nutartyje tik formaliai ir priešingai bylos duomenims pasakyta, jog minėtas antstolės faktinių aplinkybių protokolas nebuvo ginčytas.

7.5.Byloje esantys žvėrių liekanų DNR tyrimų duomenys gauti nesilaikant įstatymų reikalavimų, dėl to įrodymais jie pripažinti neteisėtai. Byloje yra trys patikrinimo aktai, kuriuose nurodyta, kad žvėrių liekanų atkasimas buvo vykdomas 2018 m. rugsėjo 27, 28 d. ir spalio 1 d., t. y. praėjus dviem savaitėms nuo byloje aptariamos 2018 m. rugsėjo 13 d. įvykusios medžioklės, o ne nedelsiant, kaip tai privalo būti padaryta pagal esamą teisinį reglamentavimą. Nė viename iš šių žvėrių liekanų kasinėjimų V. G. nedalyvavo ir neturėjo jokios objektyvios galimybės pasisakyti dėl jų atlikimo, pareikšti pastabų ar fiksuoti jų eigos, kad galėtų dėl jos pasisakyti. Byloje nėra ir jokių duomenų, kad V. G. būtų buvęs bent informuotas apie planuojamus kasinėjimus, jų laiką, vietą. Taip, priešingai nei nurodoma teismo nutartyje, buvo iš esmės pažeistos V. G. teisės, reglamentuotos ANK 577 straipsnyje.

7.6.Be to, iš patikrinimo aktų matyti, kad žvėrių liekanų kasinėjimo metu buvo paimti mažiausiai 9 mėginiai, tačiau iš Vytauto Didžiojo universiteto 2019 m. sausio 2 d. pažymos matyti, kad tyrimui atlikti buvo pateikti tik trys iš jų. Teismo apklausti kasinėjimuose dalyvavę Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai nurodė, kad mėginių ėmimas nebuvo užfiksuotas dokumentuose, paimti mėginiai buvo tiesiog dedami į maišelius, o šie nebuvo žymimi, plombuojami ar pan. Tyrimo metu nustatyta, kad mėginiai yra trijų individų, nenustatytas jų sumedžiojimo laikas. Bylos nagrinėjimo metu buvo aiškinamasi, kur dingo dar bent šeši vienetai kasinėjimų metu paimtų mėginių.

7.7.Paimant minėtus žvėrių liekanų mėginius, nei juos transformuojant prieš pateikiant DNR tyrimams, nei pateikiant šiems tyrimams, privalomi tyrimo veiksmų atlikimo protokolai nebuvo surašomi, tai akivaizdžiai patvirtina, kad DNR tyrimai negalėjo būti pripažinti įrodymais ANK 569 straipsnio 1 dalies prasme. Šiais duomenimis negalėjo būti remiamasi priimant ginčijamus nutarimą ir nutartį. Su byloje esančiais DNR tyrimais susijusios teismų išvados yra aiškiai neteisėtos.

7.8.Bylą nagrinėję teismai pažeidė ir ANK 365 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes peržengė protokolu suformuoto kaltinimo ribas. Teismo priimtame nutarime nurodyta, kad byloje aptariamus veiksmus V. G. padarė (duomenys neskelbtini) rajone, medžiotojų būrelio „K.“ medžioklės plotų vienete (duomenys neskelbtini), o administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad veiksmai buvo atlikti (duomenys neskelbtini) rajone, „K.“ medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete „K.“, (duomenys neskelbtini).

8.Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėja Vida Gagienė atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimą ir Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodoma:

8.1.Teismai pagrįstai byloje įrodymais laikė neapskųstą ir nepanaikintą antstolės A. Muzikevičienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir specialisto Virginijaus Ivančiko paaiškinimą ir jais vadovavosi. Departamentas neturėjo pagrindo abejoti 2018 m. gruodžio 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo autentiškumu. Kauno apygardos teismas nutartyje taip pat pažymėjo, kad antstolės 2018 m. gruodžio 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nebuvo apskųstas ar kitaip nuginčytas, dėl to yra laikomas teisėtu įrodymu byloje. Specialistas V. Ivančikas teisme paaiškino, kodėl V. G. telefone esančių gautų SMS žinučių tekste kai kurių raidžių simboliai gali būti iškraipyti ir kad SMS žinutės gali būti perduodamos tik per telekomunikacijų operatoriaus tinklus, po žinutės gavimo ją gavęs asmuo turi galimybę savo telefone ištrinti tokią gautą žinutę; R. M. pats į savo telefoną SMS žinutę iš V. G. mobiliojo ryšio telefono galėjo atsisiųsti tik jeigu jis būtų turėjęs V. G. telefoną be šio žinios.

8.2.Žvėrių liekanų atkasimas ir DNR mėginių paėmimas buvo atliekami „K.“ medžiotojų būrelio ploto vienete, dalyvaujant šio medžioklės būrelio nariams. Taip pat, vykdant administracinio nusižengimo tyrimą, „K.“ medžiotojų būrelio patikrinimo metu atkasant žvėrių liekanas mėginiams paimti buvo daromas vaizdo įrašas. Be to, patikrinimo metu tyrimui reikšminga informacija apie žvėrių liekanų atkasimą ir DNR mėginių paėmimą buvo nurodyta patikrinimo aktuose. Taigi mėginių paėmimas DNR tyrimams atlikti buvo vykdytas teisėtai, gauti rezultatai pagrįstai pripažinti įrodymais. Teismai, susipažinę su byloje surinktais įrodymais, nenustatė, kad įrodymai būtų surinkti pažeidžiant teisės aktais nustatytą tvarką.

9.Nukentėjusio juridinio asmens Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) skyriaus „K.“ būrelio pirmininkas R. M. atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimą ir Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodoma:

9.1.Teismo išvada, kad V. G. telefone jo siųsta žinutė „nuėmiau briedi“ buvo ištrinta ir dėl to ji negalėjo būti užfiksuota antstolio V. Mitkaus atliekant faktinių aplinkybių konstatavimą, yra logiška, atitinka kitas bylos aplinkybes ir liudytojų parodymus. Be to, V. G. antstoliui pateikė savo telefoną praėjus daugiau nei pusei metų, kad nebūtų galima gauti duomenų iš mobiliojo ryšio operatoriaus apie susirašinėjimą, nes tokie duomenys saugomi pusę metų. Tai patvirtina, kad V. G. tyčia ištrynė žinutę ir tik tada nunešė antstoliui savo telefono aparatą.

9.2.Surinkti duomenys yra pakankami padaryti išvadai, kad medžiotojų būrelyje buvo sumedžioti 3 briedžių patinai, viršijant būreliui skirtą sumedžioti 2 briedžių patinų limitą. Byloje atliktas briedžių liekanų DNR tyrimas, nustatyta, kad sumedžioti 3 briedžių patinai, jų sumedžiojimo datą patvirtino medžioklės vadovai ir kiti atkasant liekanas dalyvavę medžiotojai, liekanų užkasimo vietos buvo nustatytos pagal medžiotojų parodymus, atkastų liekanų išoriniai požymiai leido spręsti, kad briedžiai sumedžioti ne prieš ilgą laiką.

9.3.Didžioji dalis prašyme išdėstytų argumentų yra susiję su V. G. kaltės neigimu, nustatytų faktinių bylos aplinkybių ginčijimu ir nesutikimu su byloje atliktu surinktų įrodymų (liudytojų parodymų, rašytinės medžiagos) vertinimu, dėl šių argumentų apylinkės ir apygardos teismai skundžiamuose sprendimuose išsamiai pasisakė juos atmesdami. Šie pareiškėjo prašymo argumentai nėra administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo dalykas, nes nesusiję su teisės taikymu, todėl jie paliktini nenagrinėti. Iš bylos medžiagos ir apylinkės bei apygardos teismų nutarčių turinio matyti, kad visi duomenys, kuriais rėmėsi teismai, priimdami skundžiamus sprendimus, buvo išsamiai ištirti ir tinkamai įvertinti. Teismai motyvuotai pasisakė, kad ANK 569 straipsnio 1 dalyje nustatytomis priemonėmis nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina administracinio nusižengimo padarymo faktą dėl V. G. 2018 m. rugsėjo 13 d. „K.“ būrelio nuomojamuose medžioklės plotuose neteisėtai sumedžioto briedžio patino. Priešingai nei teigiama prašyme, apylinkės ir apygardos teismai nepadarė esminio proceso teisės nuostatų pažeidimo, galinčio turėti įtakos neteisėtiems sprendimams priimti (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

III.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

10.Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. G. atstovo advokato Augustino Vaičiūno prašymas atmestinas.

Dėl pareiškime nurodytų ANK pažeidimų

11.Byloje ginčijamas surinktų duomenų pripažinimas įrodymais, nesutinkama su teismų atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, pateikiamas savas jų vertinimas, tvirtinant, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotas asmenų (V. G. ir R. M.) susirašinėjimas SMS žinutėmis yra suklastotas, o žvėrių liekanų DNR tyrimų duomenys gauti neteisėtu būdu.

12.Pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Šis teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato (remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis), taip pat negali byloje teismų nutarimuose (nutartyse) išdėstytų išvadų dėl įrodymų vertinimo, įrodymų pakankamumo ar patikimumo pakeisti savomis išvadomis, nes atlikti įrodymų tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų funkcija (nutartis Nr. 2AT-51-489/2017). Taigi, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismų atliktu įrodymų vertinimu, šis teismas patikrina, ar nebuvo padaryta esminių proceso teisės pažeidimų, ar buvo tinkamai pritaikytos materialiosios teisės normos. Dėl to šioje atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje pareiškėjo teiginius dėl faktinių aplinkybių nustatymo, įrodymų vertinimo teisėjų kolegija nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 662 straipsnio 13 dalyje nustatytais atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribomis ir pagrindais.

13.ANK 566 straipsnyje įtvirtinti nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kiti administracinių nusižengimų teisenos principai nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, 567 straipsnyje – visapusiško ir objektyvaus bylos aplinkybių ištyrimo reikalavimai; 569 straipsnis įtvirtina, kas yra įrodymai administracinio nusižengimo byloje ir kaip jie nustatomi. Pagal 569 straipsnio 4 dalį, klausimą, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), o šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tokie įrodymai įvertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015, e2AT-29-895/2017, 2AT-3-1073/2019).

14.ANK 290 straipsnio 8 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už gyvūno, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimą arba neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimą ar dorojimą. Administracinei atsakomybei pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį pakanka bent vieno iš minėtų veiksmų atlikimo. V. G. nubaustas už vieno iš šių veiksmų atlikimą – neteisėtą briedžio patino sumedžiojimą.

15.Priešingai nei teigiama prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl V. G. kaltės padarius jam inkriminuotą nusižengimą grindė byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma: būrelio medžiotojų liudytojų S. Ž., I. M., A. M., V. K., P. U., V. V., J. B., S. B., P. B., D. V., R. M. parodymais (V. G. buvo žinoma, jog jų medžiotojų būrelio briedžių sumedžiojimo limitas buvo išnaudotas 2018 m. rugsėjo 10 d.; matė, kaip 2018 m. rugsėjo 13 d. medžioklės metu V. G. nušovė briedį); liudytojų Aplinkos apsaugos departamento pareigūnų S. K., T. D. parodymais (kokie tyrimo veiksmai atlikti, kaip atliktas briedžių liekanų atkasimas pagal medžiotojų parodymus, suformuoti mėginiai ir perduoti ištirti); Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos Alytaus valdybos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko J. J. 2018 m. rugsėjo 17 d. tarnybiniu pranešimu (dieną po 2018 m. rugsėjo 13 d. medžioklės medžiotojų būrelio „K.“ pirmininkas kreipėsi į pareigūnus dėl minėtos medžioklės metu V. G. nušauto trečiojo briedžio; medžioklės vadovas G. G. briedžio nušovimo fakto neįrašė į medžioklės lapus); 2018 m. gruodžio 5 d. antstolės A. Muzikevičienės atlikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (užfiksuotos R. M. pateiktame mobiliojo ryšio telefone išlikusios susirašinėjimo su V. G. SMS žinutės, iš kurių turinio matyti, kaip į R. M. klausimą „ką šovei“ V. G. atsakė „briedi nuemiau“); antstolės A. Muzikevičienės parodymais (apie faktinių aplinkybių konstatavimo faktą), specialisto V. Ivančiko parodymais (apie mobiliojo ryšio telefonų specifiką siunčiant ir gaunant SMS pranešimus); patikrinimo aktais (rastos trijų briedžių patinų dorojimo atliekos, paimti jų mėginiai perduoti išsamesniam tyrimui); vaizdo įrašais vykdant žvėrių liekanų atkasimus (užfiksuotos atkasamos briedžių dorojimo liekanos, paimti mėginiai); medžioklės vadovui išduotuose medžioklės lapuose ir kituose rašytiniuose įrodymuose esančiais duomenimis. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia pareiškėjas, kiekvieną byloje surinktą įrodymą, tarp jų ir prašyme kritikuojamus žvėrių liekanų DNR tyrimų duomenis bei V. G. ir R. M. susirašinėjimą SMS žinutėmis, užfiksuotą skirtinguose antstolių V. Mitkaus ir A. Muzikevičienės pateiktuose faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose, objektyviai ir visapusiškai vertino įrodymų sąsajumo bei leistinumo aspektu, gretino su kitais byloje surinktais duomenimis bei pateikė motyvuotas išvadas dėl jų vertinimo. Be kita ko, šios instancijos teismas rėmėsi ne tik pareiškėjo ginčijamais bylos duomenimis (SMS žinutėmis, žvėrių liekanų atkasimo procedūra ir jų tyrimu), bet V. G. kaltę neteisėtai sumedžiojus briedžio patiną grindė ir kitais bylos įrodymais (liudytojų parodymais, vaizdo įrašu, rašytiniais įrodymais), jų pagrindu padarė išvadą, kad 2018 m. rugsėjo 13 d. vykdamas į medžioklę V. G. žinojo, kad rugsėjo 10 d. jau buvo išnaudotas būreliui suteiktas limitas sumedžioti du briedžius, tačiau, to nepaisydamas, sumedžiojo trečią briedžio patiną, neturėdamas tokios teisės.

16.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs V. G. apeliacinį skundą, kurio argumentai dėl įrodymų teisėtumo ir jų vertinimo kartojami ir prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, dar kartą patikrinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, padarė išvadą, kad, nagrinėjant V. G. administracinio nusižengimo bylą ir sprendžiant jo administracinės atsakomybės klausimą pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį, duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimą reglamentuojančių normų buvo laikomasi. Šios instancijos teismo nutartyje pateikta byloje surinktų įrodymų visumos analizė, pasisakyta dėl įrodymų leistinumo bei sąsajumo ir konstatuota V. G. kaltė padarius administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje. Nesutikti su šio teismo išvadomis kolegija neturi pagrindo.

17.Taigi, patikrinusi nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje atliktas įrodymų tyrimas ir jų vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus, neturi. Visi duomenys, kuriais apylinkės teismas grindė savo išvadas, nustatydamas pareiškėjo ginčijamas faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti ANK nurodytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teismo posėdyje. Apygardos teismas, dar kartą išanalizavęs apylinkės teismo ištirtus įrodymus ir V. G. apeliacinio skundo motyvus, pateikė savo išvadas, dėl ko jo apeliacinio skundo argumentai yra atmetami. Pripažinti, kad teismai, vertindami įrodymus, esmingai pažeidė ANK 567 straipsnyje nustatytus reikalavimus, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

18.Pareiškime taip pat teigiama, kad bylą nagrinėję teismai peržengė protokolu suformuoto kaltinimo ribas, nes aprašydami nusižengimą nustatė skirtingas aplinkybes, nei nurodytos administracinio nusižengimo protokole, t. y. nurodė skirtingą pažeidimo vietą. Šie pareiškėjo argumentai visiškai nepagrįsti. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, jog medžiotojas V. G. nusižengimą padarė „(duomenys neskelbtini) rajone „K.“ medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete „K.“, (duomenys neskelbtini)“, o bylą nagrinėjusių teismų nutarime ir nutartyje nustatyta, kad nusižengimas padarytas „(duomenys neskelbtini) rajone, medžiotojų būrelio „K.“ medžioklės plotų vienete (duomenys neskelbtini)“. Administracinio nusižengimo vietos patikslinimas, ją sukonkretinant, negali būti laikomas nei kaltinime nurodytų aplinkybių keitimu, nei administracinę teiseną reglamentuojančių ANK nuostatų pažeidimu.

19.Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai tinkamai išnagrinėjo V. G. atsakomybės klausimui išspręsti ir teismų sprendimams priimti reikšmingas aplinkybes ir ištyrė įrodymų visumą, padarė teisingas ir įstatymu pagrįstas išvadas dėl V. G. patraukimo atsakomybėn ir nubaudimo už ANK 290 straipsnio 8 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą. Teismai, vertindami įrodymus, esminių proceso pažeidimų nepadarė, materialiosios teisės normą pritaikė tinkamai. Administracinio nusižengimo bylą nutraukti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimą ir Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistus.

TeisėjaiArtūras Ridikas

Olegas Fedosiukas

Daiva Pranytė-Zalieckienė

_______________________



Galioja nuo

Paskelbta


2020-21869

2020-10-22

2020-10-08

2020-10-08

-

Baudžiamoji byla Nr. 2K-91-222/2020


Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.4.5.2; 1.2.2.6.2 (S)


N U T A R T I S


2020 m. spalio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Ridiko ir Dalios Bajerčiūtės (pranešėja),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Redui Savickui,

nuteistojo J. M. (J. M.) gynėjui advokatui Adomui Liutvinskui,

nuteistojo K. R. gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčukui (Aleksandr Palamarčuk),

neviešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Redo Savicko kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 8 d. nuosprendžio.

Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nuosprendžiu K. R. ir J. M. nuteisti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 119 straipsnio 2 dalį kiekvienam iš jų paskiriant laisvės atėmimo ketveriems metams devyniems mėnesiams bausmes. Be to, pritaikius BK 72 straipsnio 1–3 dalis, iš K. R. konfiskuota 6480 Eur, kurie paimti atlikus kratą jo gyvenamojoje vietoje.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 8 d. nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nuosprendis pakeistas. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria K. R. ir J. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikaltimą jie padarė veikdami organizuota grupe. K. R. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 25 straipsnio 3 dalies ir 119 straipsnio 2 dalies į 119 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo ketveriems metams šešiems mėnesiams bausmė. J. M. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 25 straipsnio 3 dalies ir 119 straipsnio 2 dalies į 24 straipsnio 6 dalį bei 119 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo ketveriems metams bausmė.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, nuteistųjų gynėjų, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.Pirmosios instancijos teismo 2019 m. birželio 20 d. nuosprendžiu K. R. ir J. M. nuteisti už tai, kad vykdydami Rusijos Federacijos žvalgybos organizacijos užduotį ir šios žvalgybos organizacijos pavedimu, veikdami organizuota grupe su užsienio valstybės žvalgybos atstovais – Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybos Vakarų karinės apygardos 74-ojo žvalgybos centro (toliau – ir Rusijos Federacijos žvalgybos organizacija) tyrimo metu nenustatytais darbuotojais (toliau – ir atstovai), dėl kurių Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro 2019 m. sausio 21 d. nutarimu tyrimas atskirtas į atskirą, tiksliau nenustatytu laikotarpiu (K. R. ne vėliau kaip nuo 2012 metų spalio mėnesio pabaigos iki 2017 m. gruodžio 11 d., o J. M. nuo tiksliau nenustatytos 2013 metų dienos iki 2017 m. gruodžio 11 d.) už piniginį atlygį rinko Rusijos Federacijos žvalgybą dominančią informaciją ir ją perdavė Rusijos Federacijos žvalgybos organizacijai, tai yra šnipinėjo. Ši nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis (duomenys neskelbtini).

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2.Apeliacinės instancijos teismas, perkvalifikuodamas nuteistųjų veikas ir panaikindamas jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstama veika padaryta veikiant organizuota grupe, nurodė, kad BK 119 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviosios pusės požymiai dispozicijoje yra suformuluoti taip, kad kaltininkas, rinkdamas ar teikdamas duomenis valstybei arba jos organizacijai, neišvengiamai prisideda prie sudėtingos ir profesionaliai tvarkomos struktūros veikos, dėl to įgyvendinti tokią veiką kitaip negu veikiant organizuota grupe nėra įmanoma. Remdamasis šiais argumentais, teismas padarė išvadą, kad BK 119 straipsnio 2 dalis apima veikimo organizuota grupe požymius ir papildomas šio nusikaltimo kvalifikavimas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį prieštarautų non bis in idem (dvigubo baudimo draudimo) principui. Nenustatęs J. M. ir K. R. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas jiems paskirtas bausmes sušvelnino.

III. Kasacinio skundo argumentai

3.Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras R. Savickas kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 8 d. nuosprendį ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nuosprendį be pakeitimų.

4.Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, nors ir pripažino, jog nusikaltimas padarytas organizuota grupe, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nekvalifikuodamas nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų (BK 119 straipsnio 2 dalis) pagal nustatytą organizuotos grupės požymį, t. y. BK 25 straipsnio 3 dalį, bei nepripažino šios aplinkybės kaltininkų atsakomybę sunkinančia (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl to teismas nepagrįstai sušvelnino nuteistiesiems pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtas bausmes.

5.BK 119 straipsnio 2 dalyje nurodyta nusikalstama veika – šnipinėjimas yra tada, kai informacija, esanti valstybės paslaptimi ar dominanti užsienio žvalgybą, renkama ar perduodama ne savo (kaltininko) iniciatyva, o vykdant kitos valstybės ar jos organizacijos užduotį. Taigi BK 119 straipsnio 2 dalyje šnipinėjimo požymiai yra apibūdinti išsamiai ir jie negali būti aiškinami plačiai, kaip reiškiantys ir šnipinėjimą, padarytą organizuota grupe, kaip išaiškino apeliacinės instancijos teismas, kurio išvados šiuo atveju prieštarauja teismų praktikai. BK 119 straipsnio 1 ir 2 dalyse subjektas, duodantis užduotį šnipinėti, apibūdintas sąvokomis „užsienio valstybė ar jos organizacija, ar jų atstovas“, „kita valstybė ar jos organizacija“, „užsienio valstybės organizacija“, tačiau atsakomybė už šnipinėjimą nustatyta tik fiziniams asmenims, t. y. įslaptintiems žvalgybos darbuotojams, jų slaptiesiems bendradarbiams ir pan. Dėl to būtent šių asmenų bendrininkavimo forma (ji gali būti ir bendrininkų grupė, ir nusikalstamas susivienijimas) ir turi būti nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į nusikaltimo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2011, 2K-257/2011, 2K-275/2012, 2K-453/2012, 2K-35/2013, 2K-297-942/2017). BK 119 straipsnio 2 dalyje nurodyta sąvoka „organizacija“ reiškia ne bendrininkavimo formą, o subjektą, kuris inicijavo šnipinėjimo nusikaltimą. Vien tai, kad šis nusikaltimas padarytas vykdant užsienio organizacijos užduotį, nereiškia, kad jis gali būti padarytas veikiant tik organizuota grupe ir kitos bendrininkavimo formos negalimos.

6.Principas non bis in idem yra įtvirtintas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnyje. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad šis principas reiškia tai, jog, priėmus galutinį sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamojo proceso dėl identiškų ar iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90, ir kt.). Non bis in idem principas taip pat aiškinamas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje; sprendžiant apie šio principo pažeidimą konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į šias aplinkybes: 1) ar asmuo yra baudžiamas taikant jam sankciją, kuri yra baudžiamojo pobūdžio; 2) ar asmuo baudžiamas už identiškus ar iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (pažeidimo tapatumas); 3) ar asmuo baudžiamas pakartotinai; 4) ar pakartotinai baudžiamas tas pats asmuo (asmens tapatumas). Pirmiau nurodyti kriterijai negali būti taikomi formaliai, o tik įvertinus visas baudžiamosios bylos aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-321-303/2018). Šios bylos aplinkybės neatitinka pirmiau nurodytų kriterijų, todėl apeliacinės instancijos teismas be pagrindo padarė išvadą, kad buvo pažeistas non bis in idem principas.

7.Pagal teismų praktiką, nustačius organizuotos grupės požymius, nusikalstamos veikos nereikia kvalifikuoti su nuoroda į BK 25 straipsnio 3 dalį tik tada, kai veikimas organizuota grupe yra konkrečios nusikalstamos veikos sudėties kvalifikuojantis požymis. Organizuota grupė kaip veiką kvalifikuojantis požymis nurodyta BK 180 straipsnio 3 dalyje, 181 straipsnio 3 dalyje ir kituose straipsniuose, todėl non bis in idem principas būtų pažeistas tik tada, kai esant organizuotai grupei, kaip veiką kvalifikuojančiam požymiui, būtų atsižvelgta į šią aplinkybę ir kaip į atsakomybę sunkinančią, t. y. ji turėtų įtakos ir kvalifikuojant veiką, ir skiriant bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-257-719/2019). Kitais atvejais, nustačius organizuotos grupės požymius, BK 25 straipsnio 3 dalis turi būti inkriminuojama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-255/2013, 2K-140/2014). Nusikalstamos veikos kvalifikavimas su nuoroda į BK 25 straipsnio 3 dalį parodo bendrininkavimo padarant nusikalstamą veiką formą, todėl jis negali būti vertinamas kaip nusikalstamos veikos sudėties požymis. Pagal BK 60 straipsnio 2 dalį teismas neatsižvelgia tik į tokią aplinkybę kaip į kaltininko atsakomybę sunkinančią, kai įstatyme ji nurodyta kaip nusikaltimo sudėties požymis. Pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas nuteistųjų veikas ir skirdamas jiems bausmes, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, o apeliacinės instancijos teismo padaryta teisės (BK bendrosios dalies normų) taikymo klaida taisytina paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8.Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro R. Savicko kasacinis skundas tenkintinas.

9.Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 376 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, kad šis nuosprendis naikintinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 369 straipsnio 2 dalis).

10.Nagrinėjamoje kasacinėje byloje nėra ginčijamos nuteistiesiems J. M. ir K. R. inkriminuotos (pripažintos įrodytomis) nusikalstamos veikos – šnipinėjimo – faktinės aplinkybės, iš jų – ir šios veikos padarymas organizuota grupe. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, kurio nuosprendį kasacine tvarka apskundė prokuroras, kitaip nei pirmosios instancijos teismas aiškino BK 119 straipsnio 2 dalies dispoziciją padarydamas išvadą, kad joje šnipinėjimo veikos objektyvieji požymiai suformuluoti taip, jog kaltininkas, rinkdamas ar teikdamas kitai valstybei ar jos organizacijai informaciją (kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis), prisideda prie sudėtingos ir profesionaliai tvarkomos struktūros, o tokią veiklą įgyvendinti kitaip nei organizuota grupe neįmanoma; taigi pirmiau nurodyta norma, teismo manymu, apima veikimo organizuota grupe požymį, todėl papildomas kvalifikavimas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį prieštarautų non bis in idem (dvigubo nebaudžiamumo) principui. Tuo motyvuodamas apeliacinės instancijos teismas padarė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pakeitimus, perkvalifikuodamas nuteistųjų veikas bei nusikalstamos veikos padarymo organizuota grupe nelaikydamas atsakomybę sunkinančia aplinkybe, ir šiuo pagrindu atitinkamai sušvelnino nuteistiesiems paskirtas bausmes. Apeliacinės instancijos teismo išvada aiškinant BK 119 straipsnio 2 dalies turinį, t. y. šioje teisės normoje pateiktą šnipinėjimo nusikalstamos veikos sudėtį, kiek tai susiję su organizuotos grupės požymio (ne)buvimu, yra neteisinga.

11.Pirmiausia pažymėtinos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos, įtvirtintos BK 2 straipsnyje, iš jų: asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu (BK 2 straipsnio 1 dalis); pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Šios nuostatos, be kita ko, reiškia, kad teisės normoje, t. y. BK straipsnyje, pateiktas nusikalstamos veikos apibūdinimas, jo sudėtį sudarantys objektyvieji ir subjektyvieji požymiai yra būtini, kad kaltas asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Taigi, nusikalstamos veikos požymiai turi būti (ir yra) aiškiai įtvirtinti įstatyme – tiek BK specialiosios dalies normose (jose nurodama dauguma požymių), tiek BK bendrosios dalies normose (pvz., subjektas, tyčinės ar neatsargios kaltės turinys, bendrininkavimo formos); baudžiamasis įstatymas negali būti aiškinamas plečiamai, nukrypstant nuo jame apibrėžtų konkrečios nusikalstamos veikos sudėtį sudarančių požymių, ir tai yra viena iš esminių teisingo baudžiamosios atsakomybės taikymo sąlygų. Šiame kontekste pažymėtina, kad BK yra sistematizuotas vientisas baudžiamasis įstatymas, visos jame įtvirtintos teisės normos tarpusavyje susietos, todėl sprendžiant šių normų taikymo klausimus būtina atsižvelgti ir į bendrosios, ir į specialiosios dalių, tarp kurių yra glaudus ryšys, taisykles.

12.Pagal BK 119 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas vykdydamas kitos valstybės ar jos organizacijos užduotį pagrobė, pirko ar kitaip rinko arba perdavė informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis, arba kitą užsienio žvalgybą dominančią informaciją. Vienas iš šios nusikalstamos veikos – šnipinėjimo – požymių yra tai, kad Lietuvos Respublikos valstybės paslaptį sudarančią informaciją kaltininkas pagrobia, perka ar kitaip renka arba perduoda ne savo iniciatyva ar nuožiūra, o vykdydamas kitos valstybės ar jos organizacijos užduotį. Kitos valstybės organizacijos sąvoka aptariamoje BK normoje nėra apibrėžta, taigi ja gali būti tiek valstybinė, tiek nevalstybinė kitai valstybei priklausanti, bet galinti veikti ir tos valstybės, ir Lietuvos teritorijoje organizacija. Informacija, dominanti užsienio valstybės žvalgybą, nesanti valstybės paslaptimi, gali būti tarnybos, komercinė, profesinė paslaptis arba neįslaptinta informacija. Informacija, dominanti užsienio žvalgybą, reiškia, kad būtent tokią informaciją užsakė užsienio žvalgybos atstovas ar jo įgaliotas asmuo.

13.Atkreiptinas dėmesys, kad kitos valstybės organizacija savaime negali būti laikoma nusikalstama. Bendrąja prasme organizacija tarptautinių žodžių žodyne apibūdinama kaip žmonių kolektyvas, susidaręs arba sudarytas tam tikrai veiklai arba darbui; dažniausiai turi atskirą turtą ir valdymo organus (Tarptautinių žodžių žodynas. Ketvirtasis leidimas. Sudarytojai A. Bendorienė ir kt. Atsakomasis redaktorius A. Kinderys.. Vilnius: Alma littera, 2005, p. 533–534). Baudžiamojo įstatymo prasme nusikalstama organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį (BK 25 straipsnio 3 dalis). Taigi, baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamą veiką, padarytą organizuota grupe, kyla, kai nustatomos aplinkybės, atitinkančios šios bendrininkavimo formos požymius, ir kartu nustatoma bendrininkų tyčinė kaltė (BK 24, 26 straipsniai) padarius konkrečią baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką.

14.Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas BK nuostatas ir nusikalstamos veikos, nustatytos BK 119 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, darytina išvada, kad organizuota grupė nėra šios veikos būtinasis požymis, t. y. aptariamas nusikaltimas gali būti padaromas ir neveikiant organizuota grupe, nepaisant to, kad kaltininkas (fizinis asmuo) vykdo kitos valstybės organizacijos užduotį. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad juridinis asmuo (organizacija) tiesioginiu bendrininkavimo subjektu būti negali, nes pagal BK 20 straipsnį juridinis asmuo BK nustatytais atvejais gali atsakyti už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas, o tokiais atvejais pripažinus fizinį asmenį kaltu bendrininkavus tam tikroje nusikalstamoje veikoje, bendrininkavimas gali būti inkriminuotas ir juridiniam asmeniui. Taigi, nusikaltimo kvalifikavimas pagal BK 119 straipsnio 2 dalį galimas nustačius šioje normoje aiškiai nurodytus požymius, o nustačius veikos padarymą organizuota grupe – ir BK 25 straipsnio 3 dalyje nurodytus požymius.

15.Nagrinėjamoje byloje nustatytos ir teismų nuosprendžiuose nurodytos minėtus baudžiamajame įstatyme nustatytus požymius atitinkančios aplinkybės, t. y. tai, kad K. R. ir J. M., vykdydami Rusijos Federacijos (kitos valstybės) žvalgybos organizacijos užduotį, veikdami organizuota grupe su Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybos Vakarų karinės apygardos 74-ojo žvalgybos centro tyrimo metu nenustatytais darbuotojais (dėl jų tyrimas atskirtas), už piniginį atlygį rinko Rusijos Federacijos žvalgybą dominančią informaciją ir ją šiai perdavė, t. y. šnipinėjo. Esant tokioms aplinkybėms (jos išsamiai išdėstytos nusikalstamos veikos aprašyme), pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 25 straipsnio 3 dalį ir 119 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, plačiai aiškindamas BK 119 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėtį nurodant dispozicijoje nustatytą elementą – informacijos rinkimą bei perdavimą kitai valstybei ar jos organizacijai, padarė neteisingą besąlygišką išvadą, kad tai apima ir veikimo organizuota grupe požymį ir dėl to esą papildomai veikos kvalifikuoti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį nereikia. Tokia neteisinga išvada lėmė ir neteisingą apeliacinės instancijos teismo sprendimą – padarytus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pakeitimus perkvalifikuojant nuteistųjų veikas į BK 24 straipsnio 6 dalį ir 119 straipsnio 2 dalį ir nepripažįstant atsakomybę sunkinančia aplinkybe nusikalstamos veikos padarymo organizuota grupe pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktą, o tuo pagrindu sušvelninant nuteistiesiems paskirtas bausmes – sutrumpinant paskirtų laisvės atėmimo bausmių laiką trimis mėnesiais.

16.Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuota, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo – BK 119 straipsnio 2 dalies taikymo ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 8 d. nuosprendį ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nuosprendį be pakeitimų.

TeisėjaiAudronė Kartanienė

Artūras Ridikas

Dalia Bajerčiūtė

_______________________



Galioja nuo

Paskelbta


2020-21685

2020-10-20

2020-10-12

2020-10-12

-

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-46-489/2020


Procesinio sprendimo kategorijos: 9.46; 21.1.7 (S)


N U T A R T I S


2020 m. spalio 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Bajerčiūtės (kolegijos pirmininkė), Olego Fedosiuko ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.A. S. Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutarimu pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį nubaustas 300 Eur bauda už tai, kad jis, būdamas UAB „E“ vadovas (įstaigos kodas (duomenys neskelbtini)), Juridinių asmenų registrui laiku nepateikė 2018 metų finansinių ataskaitų rinkinių dokumentų (UAB „E“ 2018 metų finansinių ataskaitų rinkinys Juridinių asmenų registrui privalėjo būti pateiktas ne vėliau kaip iki 2019 m. gegužės 31 d.) ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 58 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

2.Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartimi A. S. apeliacinis skundas netenkintas ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

3.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

4.Pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutarimą, o administracinę teiseną nutraukti. Pareiškėjas prašyme nurodo:

4.1.Abiejų instancijų teismai padarė esminius materialiosios ir proceso teisės pažeidimus, jie lėmė neteisėtų sprendimų priėmimą. Teismai netinkamai aiškino ir taikė ANK 2 straipsnio 3, 4 dalių, 5 straipsnio 1 dalies, 8 straipsnio 3 dalies, 223 straipsnio 2 dalies, CK 2.66 straipsnio 4 dalies, ABĮ 58 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų 120, 123, 127 punktų nuostatas bei nesilaikė ANK 567 straipsnio, 569 straipsnio 4 dalies reikalavimų.

4.2.Nuo 2017 metų tarp įmonės UAB „E“, pareiškėjo ir kitų akcininkų (bei kitiems akcininkams priklausančio juridinio asmens) vyksta teisminiai ginčai dėl kitų akcininkų teisės gauti įmonės informaciją, bendrovės veiklos tyrimo bei priverstinio akcijų išpirkimo. Byloje dėl priverstinio akcijų išpirkimo vyksta teisminė mediacija, todėl visos kitos bylos, taip pat ir byla dėl akcininko teisės gauti informaciją (Nr. e2-17660-959/2018, e2-176-959/2019), yra sustabdytos.

4.3. Pareiškėjo teigimu, kol ši byla nebus išspręsta, kitų akcininkų 2019 m. spalio 3 d. atsisakyme nurodyti teiginiai, kad jiems nebuvo suteikta visa reikalinga informacija, yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir negali būti vertinami kaip pareiškėjo kaltę pagrindžiantis įrodymas. Teismai, pažeisdami objektyvaus įrodymų vertinimo taisyklę, kritiškai ir objektyviai nevertino kitų akcininkų atsisakyme nurodytos informacijos, jos teisingumo ir pagrįstumo, o pripažino, kad jų teiginiai atitinka faktinę situaciją, ir rėmėsi jais nustatydami pareiškėjo kaltę, nors dar tebevykstančioje civilinėje byloje dėl akcininko teisės gauti bendrovės informaciją teismas nėra išsprendęs ginčo. Tokiu būdu nagrinėjamoje civilinėje byloje be teisinio pagrindo buvo sukurta prielaida aplinkybes, kad pareiškėjas nepagrįstai neteikia informacijos akcininkams, pripažinti prejudiciniu faktu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2, 3 punktai). Teismų atsisakymas iš esmės tirti ir tinkamai įvertinti aplinkybes, susijusias su kitų akcininkų 2019 m. spalio 3 d. atsisakymu, civilinėje byloje dėl akcininko teisės gauti bendrovės informaciją neteisėtu būdu sukūrė prielaidas atsirasti situacijai, lemiančiai netinkamą bylos šalių rungimosi ir ly

Documents

Teisėkūros žinios · Web view2020/10/24 · Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 13 d. nuosprendžiu panaikinta ir Vilniaus