V I LN I AU S DA ILË S

A K A D E M I J AINFORMACINIS BIULETENIS Nr. 2 (231) 2014 VASARIS

RedaktoriusVidmantas Jankauskas

Vilniaus dailës akademijos leidyklaDominikonø g. 15, Vilnius 01131; el. p. vidmantasj@inbox.lt

K N Y G O S

Senojo Vilniaus architektûra MeèislovoSakalausko fotografijose. V., 2013Dailininkas Martynas Gintalas

Naujas þymiausio XX a. antrosios pusës Vilniausarchitektûros fotografo albumas, kurá pats au-torius vadina ataskaita Vilniui, padëka uþ tai, kadmiestas já priëmë, leido pasijusti savam, pamiltisenamiesèio gatves, suprasti jo architektûrà. Al-bumà sudaro paties autoriaus parinktos gotikos,baroko bei klasicizmo ansambliø, keliolikos ás-pûdingiausiø istorizmo laikotarpio pastatø bei pas-kutiniøjø dviejø deðimtmeèiø pastatø nuotraukos.

Kelionë á RundgangàVDA garbës profesoriaus Sauliaus Valiaus dëka 1990 m. uþsimezgæ ryðiai

su Diuseldorfo dailës akademija, Ðiaurës Reino-Vestfalijos þemës menininkaisir kultûros politikos organizatoriais tæsiasi ir plëtojasi jau dvideðimt ketveriusmetus. 1991 m. Neringoje vykæs tarptautinis simpoziumas „Vëjas“ (organi-zatorius S. Valius) bendriems laisvës, kaip kûrybos sàlygos ir egzistencinësprasmës, meno saviraiðkos tikslams sujungë Vakarø ir Rytø Europos me-nininkus. Simpoziumo iniciatorius S. Valius tuomet raðë: „Lietuva su visasavo tragiðka istorija, senaisiais dievais, padavimais, liaudies dainomis ir gamtatapo ryðkiu momentiniu atskaitos taðku ávairaus braiþo ir skirtingo màstymomenininkams susirinkusiems kartu“. Pasaulinio garso menininkas, tuometinisDiuseldorfo dailës akademijos profesorius Guntheris Ueckeris, palaikæs sim-poziumo idëjà, teigiamai ávertino simpoziumo darbø parodà, pabrëþdamas,kad universali meno kalba griauna sienas ir leidþia skirtingos raidos ir patirtiesmenininkams susitelkti ir apmàstyti meno erdvëje egzistencinius laisvës iriðlikimo klausimus. G. Ueckerio siûlymu Diuseldorfe atidatyta tarptautiniosimpoziumo paroda buvo pavadinta „Perkëla“ (vok. Uberfahrt), vëliau ðiuovardu buvo pavadintas kultûros fondas, iki ðiol inicijuojantis ir organizuojantisabipusius Lietuvos, Vokietijos ir kitø ðaliø mainø projektus.

Bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Diuseldorfo iðsiplëtojo á tæstiná Diu-seldorfo miesto kultûros skyriaus, kultûros fondo Uberfahrt (pirmininkas S.Valius) ir VDA projektà – kasmetinæ iðvykà á Diuseldorfo menø akademijosstudentø geriausiø darbø perþiûrà Rundgangà.

Ðiø metø vasará jau 24-à kartà grupë VDA dëstytojø ir studentø (ðiemetá kelionæ vyko Telðiø ir Klaipëdos fakultetø atstovai) lankësi Diuseldorfe, kurbuvo svetingai priimti S. Valiaus studijoje. Pagrindinis kelionës tikslas – ap-lankyti Diuseldorfo dailës akademijos studentø ir absolventø darbø parodà,kuri kasmet vyksta Akademijos auditorijose, susipaþinti su akademiniais ðiuo-laikiniø menininkø ugdymo bûdais. Paroda yra atvira visiems lankytojams.Virð pagrindinio áëjimo á Akademijà yra uþraðas „Mûsø studentams tik tai,kas geriausia“ (Für unsere Studenten nur das Beste).

Skirtingø profesoriø klasëse studijuojantys studentai penkias savaitës die-nas patys pristatë ir komentavo savo eksponuojamus kûrinius ir kûrybiniødarbø aplankus. Diuseldorfo dailës akademijoje taikomi menininko ugdymobûdai viena vertus paremti profesoriaus – granto, ðiuolaikinio meno ikonosir motyvuoto, ambicingo, sau reiklaus studento bendravimu, mokymu ir moky-musi. Primenu, kad po pirmo kurso, á kurá gali patekti dauguma pareiðkusiønorà studijuoti menus, antrame kurse, profesoriams renkantis studentus ásavo asmenines studijas, didþioji dauguma pirmakursiø taip ir lieka uþ bortokaip nepakankamai talentingi ir neatitinkantys profesoriaus atrankos principø.Ðis modelis primena dar viduramþiais susiformavusá meistro ir jo mokiniosantyká. Þinoma, ðiais laikais niekas tiesmukai netaiko copy-paste principo,nors einant ið vienos auditorijos á kità nesuklysi, kur yra prof. Antony Craggo,

Kultiniai atvaizdai Lietuvos Didþiojoje Ku-nigaikðtystëje: importas ir sklaida. V., 2013Sudarytoja Tojana Raèiûnaitë

Naujas Acta Academiae Artium Vilnensis tomas. Ðástraipsniø rinkiná vienija ðventøjø arba kultiniøatvaizdø tema. Probleminiai ðios temos aspektai –kultiniø atvaizdø importas, jø kilmës ir prigimtiesklausimas bei garsiø atvaizdø paplitimas kartoèiøpavidalu arba sklaida. Ðios dvi dinaminës atvaizdø„judëjimo“ perspektyvos rinkinio straipsniuose at-siskleidþia pasitelkus skirtingus objektus ir jø isto-rinius kontekstus, pasirëmus skirtingø disciplinømetodologinëmis prieigomis.

Margarita Matulytë, Agnë NaruðytëLietuvos fotografijos istorija: tradicijos irmodernybë. V., 2013

Monografijoje pirmà kartà imtasi konceptualiairaðyti Lietuvos fotografijos istorijà: kritiðkai áver-tinti ankstesnius jos pasakojimus, uþpildyti kuodaugiau baltøjø dëmiø, vietos reiðkinius áraðyti á pa-saulio kontekstà, pasiûlyti naujø jø interpretacijøir, sujungus du mokslinius poþiûrius, apibendrintisukauptas þinias. Ðioje knygoje skelbiama tik Lie-tuvos fotografijos istorijos dalis – nacionalinës mo-kyklos formavimasis modernëjanèioje XX a. pra-dþios valstybëje.

Asta GiniûnienëKryþiaus kelias Lietuvoje: XVIII a. antrospusës – XIX a. kalvarijos. V., 2013Dailininkë Edita Namajûnienë

Knygoje, remiantis literatûra ir archyviniais do-kumentais, glaustai apraðyta paskutinis kalvarijøraidos etapas Lietuvoje. Jo pradþia sietina su XVIIIa. viduryje iðkilusia Berþoro kalvarija, o pabaiga –su didþiàja XIX a. vidurio Rokiðkio kalvarija.

Viekðniai. Istorija ir kultûra. V., 2013Sudarytojas Povilas Ðverebas

Iki ðiol savo apimtimi didþiausia, jau ðeðio-liktoji „Þemaièiø praeities“ serijos knyga, kuriojespausdinami 27 moksliniai straipsniai, apþvel-giantys Viekðniø miesto ir jo apylinkiø istorijà nuoseniausiø laikø iki ðiø dienø. Ypaè plaèiai nu-ðvieèiama Viekðniø dvaro ir miesto istorinë raida,Viekðniø baþnyèios ir parapijos istorija, ðvietimoistorija Viekðniuose. Daug dëmesio skirta Viekð-nius iðgarsinusiai Birþiðkø giminei, supaþindina-ma su visa plejada kitø þymiø ðio kraðto þmoniø,kultûros ir gamtos paminklais.

Sigita Maslauskaitë-MaþylienëDzieje wizerunku úw. Kazimierza od XVIdo XVIII wieku. Miædzy ikonografià atekstem. V., 2013Dailininkas Gedas Èiuþelis

2010 m. pasirodþiusios monografijos „ÐventojoKazimiero atvaizdo istorija XVI–XVIII a.“ verti-mas á lenkø kalbà.

Ið Telðiø dailësfakulteto studentødarbø parodos„Titanike“

V. Jankausko nuotraukos

Monika SaukaitëPasakojimo strategijos Ðarûno Saukostapyboje. V., 2014

Knygos pavidalà ágijusi sausio mënesá apgintamenotyros daktaro disertacija.

Graþiausiø 2013 m. knygø konkurse diplomuávertinta VDA leidyklos iðleista Aldonos Ketur-akienës knyga „Porcelianas Lietuvoje“ (dailinin-kë Auðra Lisauskienë). Ði knyga tapo ir UAB„Papyrus Lietuva“ konkurso „2013 metø knyga,prakalbinusi popieriø“ nugalëtoja.

VILNIAUS DAILËS AKADEMIJAVILNIAUS DAILËS AKADEMIJA 2 3

VasarisKeramikos muziejuje Kaune veikia prof. Aldonos Jonuðkaitës-Ðaltenienës

keramikos paroda „Kelias...“3 d. Galerijoje „Akademija“ atidaroma Monikos Furmanavièiûtës paroda

„Fuck identity. It’s all about sex“5 d. Telðiø dailës galerijoje atidaroma Ðiauliø universiteto Menø fakulteto

Dailës magistrantûros baigiamøjø darbø paroda „Dizainas. Grafika.Oda. Tapyba. Tekstilë.“

6 d. Parodø centre „Titanikas“ atidaroma Fotografijos ir medijø menokatedros studentø darbø paroda „Re(z)ginys“

Galerijoje „Argentum“ veikia paroda „Karðtoji paroda“13 d. Parodø centre „Titanikas“ atidaroma Telðiø dailës fakulteto studentø

darbø paroda19 d. Telðiø dailës galerijoje pristatoma jubiliejinë paroda, skirta paminëti

danø teologo, filosofo ir raðytojo S. Kierkegaardo 200-àsias metines19 d. Galerijoje „Artifex“ atidaroma Aisèio Mickevièiaus paroda/degustacija

„Kvapai>Kelionës>Ákvëpimai“20–23 d. VDA leidykla dalyvauja Vilniaus knygø mugëje21 d. Telðiø dailës galerijoje atidaroma Remigijaus Venckaus fotografijø

paroda „Dienoraðèiø vietos...”

V I L N I A U S D A I L Ë S A K A D E M I J O S K R O N I K A

o kur pavyzdþiui prof. Rozmari Trockel arba prof. Richardo Deaconostudija... Akivaizdu, kad yra dideli autoritetai. Nepamirðkime, kad Diu-seldorfo meno akademijoje dëstë Paulis Klee, Josephas Beuysas, Man JunePaikas, Gerhardas Richteris ir kt.

Þinoma, turëdama iðskirtiná autoritetà ir siekdama iðugdyti pasauliniolygio menininkus, akademija deklaruoja tikslà – stimuliuoti kiekvieno stu-dento individualios raiðkos proverþius, suteikti sàlygas ir galimybes iðban-dyti ir atrasti technikasir medþiagas labiausiaitinkanèias individua-liems kûrybiniams su-manymams ágyvendinti.Belieka pavydþiai pri-siminti didþiules, puikiaiapðviestas, ðiltas, baltaisdaþais kvepianèias au-ditorijas (galiu ásivaiz-duoti valstybës investi-cijas á meno studijas) irstudentø entuziazmà,bendraujant su parodoslankytojais – kolegomis,meno mëgëjais, kolek-cininkais, kuratoriais,

Vincas Dilka

Puslapiai ið dienoraðèio(1949–1980)Tæsinys. Pradþia Nr.228/2291958 m. geguþës 1 d. Dailininkø III suvaþiavimas pasibaigëDailininkø suvaþiavimas, vykæs tris dienas, ðiandienà 7 val. vakaro

pasibaigë. Jeigu pirmuose dvejuose buvo daug aðtrokø ginèø ir varþytiniødël „sosto“ (tai yra dël antspaudo ir dël valdiðkos maðinos), tai ðis praëjolabai ramiai, kaip sakoma, aukðtame kûrybiniame ir idëjiniame lygyje.

Buvusio pirmininko drg. Mackevièiaus Vytauto praneðimas buvo labaisaikingas, apgalvotas ir korektiðkas, ir jis, kaipo toksai, davë tonà visiemsiðstojimams. Iðstojimai buvo dalykiðki, ne kurie ilgoki ir sunkûs.

Kova dël valdþios vyko vestibiulyje – privaèiuose apsikalbinëjimuose, irji labai vykusiai buvo pavaizduota suvaþiavimo jumoristinëje sieninëjespaudoje.

Prieð suvaþiavimà ir jo metu plaèiausià saviagitacinæ veiklà buvo iðvystæstapytojas Savickas autoreklaminiuose straipsniuose, net pagaliau „gel-tonojoje spaudoje“ („Vakarinëse naujienose“) suvaþiavimo koresponden-cijomis! Gera buvo jo karikatûra, bet uþraðas – staèiai auksinis: „Að tai ne!Bet Savickienë nori bûti pirmininkienë!“ Buvo ir daugiau gerø epigramø,bet ði, galima sakyti, – auksinë.

Á valdybos kandidatus buvo iðstatyta 27 kandidatûros. Balsavo 107sàjungos nariai slaptu balsavimu. Nepakankamai balsø gavo ir buvo neiðrinktitrys kandidatai: Vaineikytë, anskèiau iðbuvusi virð 10 metø s-gos pirmininkeir antrame suvaþiavime nuversta ið valdybos su didþiausiomis Mergaðilskioir kitø draugø pastangomis; Vyðniauskas – buvæs prieð tai sekretoriumi iruþsirekomendavæs „neuþmirðtamuoju“, ir pagaliau – Miknevièienë, anksèiaubuvusi valdyboje ir pasiþymëjusi Dailës fondo bei kombinatø tarnautojø„tvarkymu“.

Sekantieji 24 kandidatai buvo iðrinkti taip: Aleksandravièius – 90 balsø,Balèikonis – 80, Bogdanas – 59, Dûdienë – 86, Galdikas – 94, Gudaitis – 75,Gudynas – 82, Jurkûnas – 54 (tik su vieno balso persvara), Kazokas – 84,Këdainis – 104, Klova – 98, Kuèas – 101, Kuzminskis – 69, Mackevièius – 63,Mikënas Juozas – 73, Morkûnas – 94, Savickas – 67, Surkevièius – 90,Surgailis – 86, Ðvaþas – 79, Vaitys – 92, Þebenkienë – 71, Þmuidzinavièius –73, Þuklys – 77.

Neiðrinktieji: Vaineikytë – 45, Miknevièienë – 49 ir Vyðniauskas – 38.Salëje pasijuto uþuojauta nuskriaustiesiems. Á revizijos komisijà iðrinkta: Ba-èënas – 101, Jacevièiûtë – 93, Manomaitis – 96, Vaivada – 102 ir Valantinaitë– 84 balsai.

Suvaþiavimo visi laimëjimai ir nesklandumai buvo nuplauti labai geraipavykusiame baliuje – vakarienëje „Palangos“ restorane. Sunkià pobûvioorganizavimo naðtà teko iðneðti man ant savo peèiø, bet visø dþiaugsmudþiaugiaus ir að pats. Pobûvyje dalyvavo virs 150 dalyviø ir sveèiø. Labaididelës reikðmës bendrai pobûvio nuotaikai turëjo restorano orkestras –dþezas ir tas faktas, kad svetimiems buvo uþdarytas. Pobûvis be didesniøávykiø uþsibaigë apie 4 val. ryto.

Kaip tradicija, po antrojo suvaþiavimo, pas mus drauge atëjo: Estijosatstovai – drg. Einmanas ir Haliste, Latvijos – Rûta Petrova, Paðkevièius ir

rytojaus dienà – Bogdanas. Namuose buvo dar jaukiau kaip baliuje ir drg.Einmanà iðleidome tik sekanèios dienos rytà.

Suvaþiavimas ir balius pasibaigë, liko tik vienas neaiðkus klausimas: kasbus valdybos pirmininkas? Institute juokiamasi: pataikûnams sunkiausiasperiodas – neþinia, kam pataikauti! Katinas daugiausia suka apie drg. Mikënà.Gal jis ir neapsiriks? Turi nuojautà ðiam reikalui gerai iðbandytà…

Kaunas, 1959 m. balandþio 11 d. Tetos laidotuvëse: laikas artëja ir á mus…Institute átemptas pasiruoðimas studentø mokslinei konferencijai. Eina

ávairûs reporteriai ir praðo pasisakymø dël pasiruoðimo dailininko dienai –balandþio 12! Ðiandienà turëjau vykti á koká tai fabrikà ir susitikti su darbi-ninkais – meno mëgëjais. O tuo tarpu mano „Moskvièiukas“ reida Vilniaus–Kauno plento asfaltu…

Mirë ið mano tëvø pusës paskutinysis vyresnës kartos atstovas – kaunietëteta – mamos treèioji sesuo Ona. Kadaise ji buvo labai stora, bet pasku-tiniaisiais metais taip suliesëjo, kad kaip iðvydau paðarvotà grabe, tai atrodonei kiek në nepasikeitusi. Atsistojau jà pagerbdamas ir mintyse nuskriejovisa mano jaunystës atsiminimø serija…

Prieð daug daug metø, kai að dar buvau treèioje klasëje, tokia pat kaulëtair iðdþiûvusi ranka pakilo virð mano prie lovos klûpanèio galvos ir nuskambëjovos iðtariami þodþiai: „Vaþiuok, vaikeli, mokinkis! Tegul Dievas Tave laimina!Matomai man nebus lemta tavo ðviesesnio gyvenimo iðvysti, vaikuti. VardanDievo Tëvo, Sûnaus ir Ðventosios Dvasios… Amen!“

Tie þodþiai, gyvi mano ðirdyje amþinai, ilgà gyvenimo kelià mane atlydëjo.Tadaise, kai uþ savaitës gráþau ið Krekenavos, mano vargðë mamytë taip patgulëjo ant lentos… Tiktai mes buvome labai neturtingi ir prie jos galvosmirksëjo mano paties tëvelio rankomis darytø pora tamsiø vaðkiniø þvakiø.Mano Motina irgi buvo vaðkinë. Verkti nebegalëjau, nes visas upelis aðarøbuvo iðlietas tadaise jai palaiminus.

…Kuceno arkliukas uþpustyta ulytële, o man taip pylësi aðaros, kadrodësi pusniai iðtirps…

Nuvaþiavæs su Þemaièiu á miðkà egluèiø pririnkau Panemunës ðiloatðlaitëse palazdyniø þiupsnelá ir parveþæs padëjau á tetos grabo pagalvëlæ.Savo mintyse tas gëlytes, kaip mano puikaus gyvenimo simbolá ið saulëtopavasario siunèiau savo mamytei. Teta juk iðkeliauja pas jà, ir vienintelis, kàgalima nusiøsti jai – tai ðiø mëlynø þiedeliø taurelëse savo mintis, savo ge-riausià jai padëkà. Ji mirë apie trisdeðimt penkeriø metø amþiaus, iðauginusivisà aðtuonetà mûsø vaikuèiø – savo gyvenimà, savo kûnà – visa visa mumsatidavusi. Ji nusineðë á Vadaktëliø þemæ vien griauèius, apvilktus sudþiûvusiaoda. Kai buèiavau jos lavono rankas ir kojas – mano lûpos atsirëmë tik áðaltus pirðtø sànarius…

Kauno teta – paskutinioji. Ji mirë gal ir laiku. Vaikai iðaugæ, iðmokæ, jauvisas bûrys jø vaikø babunæ á kapus palydëjo…

Gráþtant ið Kauno pritemo. Vaþiavau ir pagalvojau: mamos nebëra,tëvelio nebëra, tetø nei Kaune, nei Amerikoje nebëra. Laikas nuskynë visus– laikas artëja ir á mus…

1963 m. geguþës 27 d. Institute likviduojama pagrindinë specialybëPrieð pora savaièiø institute vizitavo Tarybø S-gos Dailës Akademijos

atstovas drg. Romas. Instituto kolektyvui jis padarë teigiamà áspûdá ir atrodë,kad institutas jam – taipogi. Jam iðvykus buvo laukiama jo vizito atgarsio.

Kiek tai turi bendro su tuo vizitu, kiek tai ne, bet ðiomis dienomis buvogautas ið CK raðtas, apstulbinæs visà institutà. Apie já að suþinojau tiktai at-vykæs á atvirà Mokslo Tarybos posëdá, kurs ðiandien vyko instituto salëje.

27 d. Parodø centre „Titanikas“ atidaroma Aistës Kirvelytës paroda „Davai-te liubit drug druga“

27 d. Atidaroma atnaujinta grafikos laboratorija ir eksperimentinë parodøerdvë „5 MALÛNAI“.

VDA leidyklos stendas Vilniaus knygø mugëje

meno politikos formuotojais. Akivaizdus suvokimas, kad siekiantpripaþinimo ðiuolaikinio meno aplinkoje pageidautini ne tik profesiniai/meniniai rezultatai, bet ir asmeniniai, komunikaciniai, kalbø mokëjimoágûdþiai.

Be Diuseldorfo dailës akademijos Rundgango, kuris pritraukialankytojus ne tik ið Vokietijos, bet ir kitø ðaliø, aplankëme Diuseldorfo irÐiaurës Reino-Vestfalijos þemës þymiausius kultûros objektus: Reddot De-sign Museum, MKM Museum Kuppersmuhle fur Moderne Kunst, Lehm-bruckmuseum, Museum Liudwig, Museum Insel Hombroich, KunsthalleDusseldorf, Museum Kunstpalast, F3 Schmelahaus Kunst SammulungNordrhein Westfalen, K21 Standehaus, K20 Grabbeplatz ir kt.

Taip pat ávyko susitikimas su Duseldorfo miesto Kultûros skyriaus vedëjaMarianne Schirge, Kultûros skyriaus darbuotojais, padedanèiais organizuotiir realizuoti tarptautinæ Vokietijos ir Lietuvos menininkø mainø programà.Ðios iniciatyvos ágyvendinimo partneriai yra Duseldorfo miesto Kultûrosskyrius, Vilniaus miesto savivaldybës Kultûros skyrius, kultûros fondasUberfahrt ir Vilniaus dailës akademija. Ðis projektas suteiks galimybæmenininkui ið Lietuvos du mënesius reziduoti Diuseldorfe ir surengti tensavo personalinæ parodà, o menininkas ið Diuseldorfo regiono pagal mainøprogramà galës atvykti á Lietuvà.

Prorektorë studijoms prof. Eglë Ganda Bogdanienë

Á Diuseldorfà vyko ðie VDA studentai ir dëstytojai: prorektorë studijomsprof. Eglë Ganda Bogdanienë, Telðiø fakulteto Metalo plastikos katedrosprof. Osvaldas Neniðkis, Skulptûros (Taikomosios skulptûros) studijø pro-gramos studentai: Mantas Petreikis I k., Raimonda Ðiudeikytë II k., Klai-pëdos fakulteto lektorius Saulius Jusionis, Grafinio dizaino 1 k. stud. PolinaÈernavskich ir Interjero dizaino 1 k. stud. Ramûna Songailë.

NAUJOS ÁKURTUVËS

Uþbaigusi ketverius metus trukusá projektà, Vilniaus dailës aka-demija menininkø bendruomenei ir partneriams pristatë ið pagrindøatnaujintà Grafikos laboratorijà, kurià nuo ðiol galima vadinti moder-niausia Baltijos ðalyse. Grafikos laboratorija yra viena ið 9 Akademijosturimø laboratorijø, kuriø atvirà prieigà ateityje turëtø uþtikrinti VDAmeno ir dizaino inkubatorius.

Atnaujintos grafikos laboratorijos atidarymo metu savo pirðtøatspaudus paliko renginio sveèiai. Ekskursijos dalyviø pabaigoje laukëstaigmena – praplëðiamos simbolinës popierinës durys á naujà eks-pozicinæ erdvæ „5 MALÛNAI“, ákurtà Grafikos katedros ir jos studentësMildos Dainovskytës iniciatyva. Tai 6-oji VDA ekspozicinë erdvë sos-tinëje ir 9-oji Lietuvoje, taèiau iðsiskirianti originalia koncepcija – èiaðeimininkaus patys studentai.

„Tai eksperimentinë, netgi spontaniðkoms ekspozicijoms atviraerdvë, apjungsianti ávairiø specialybiø studentø iniciatyvas. Tik laikasparodys, ar ði idëja reikalinga, pasiteisina, ar studentams uþteks ener-gijos uþauginti jà iki galerijos“, – sako Grafikos katedros vedëja MarijaMarcelionyte-Paliukë. Atidarymo proga „5 MALÛNAI“ pristatëpirmøjø „Grafikos naktø“ rezultatø ekspozicijà. Jai atrinkti 9 darbai,kuriuos esami ir baigæ VDA grafikos studentai kartu su dëstytojais irlaboratorijos specialistais sukûrë praëjusá penktadiená, per 8 valandas.Renginio metu gimë unikalus kûrinys – 150x250 cm formato lino raiþinys„Ðeimos portretas”, kurá kartu kûrë kelios deðimtys grafikø. Pasak M.Marcelionytes-Paliukës, tai pirmas bendras tokios apimties grafikø kû-rinys Grafikos katedros istorijoje.

Pagal Lauros Montvilaites praneðimà

I ð Fo togra f i j os i r med i jø meno ka ted ross tuden tø da rbø parodos „Re(z )g inys“