cmyk

1

cmyk

TRUPMENOSNijolės GelžiNytės ANtrAs GyveNimAs

Jubiliejų sutinkanti aktorė Nijolė Gelžinytė sako, kad sapnuodama tarsi gyvena antrąjį gyvenimą. O pirmiausiai sapnuoja, kad vaidina. „Padariau išvadas, kad gyvenime dar nenuveikiau to, ką galėjau...

2

PASIRINKIMASvlAdimiro PrudNikovo AtsArGiNė ProfesijA

Operos solistą ir pedagogą Vladi-mirą Prudnikovą muzika ir daina-vimas lydi ne tik darbe. Ji skamba ir namuose, kai maestro užsiėmęs visiškai kitais savo širdžiai mielais darbais ir pomėgiais, apie kuriuos žino tik artimi žmonės ir draugai.

5

PINIGAIkuo skiriAsi turtuoliAi ir vArGšAiDaug kas bando atskleisti paslaptį, kaip tapti turtingiems. Psichologų manymu, skirtumą tarp turtuolių ir žmonių, kurie gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo, lemia mąstysena.

6

POMĖGIAIvAizdų medžiotojAs ANdrius mAmoNtovAs

Dainininkas Andrius Mamontovas pomėgį fotografuoti laiko viena didžiausių gyvenimo aistrų, kuri atsirado anksčiau net už muziką.

16

„Respublikos“ leidinys Nr.11 (952) 2013 m. kovo 16 d.

Jubiliejų švęsiantis Steponas Januška švyti optimizmu. Visiems blogai, visi bėga iš savo miestų, iš savo šalies. „Klaipėdoje labai gera, nes čia jaučiuosi esantis savame mieste, kur tave pažįsta ir tu pažįsti

daugelį. Apskritai Lietuvoje labai gera gyventi. Iš tikrųjų gyventi nenorėčiau niekur kitur, išskyrus Lietuvą, kitur galėčiau būti tiktai

trumpam - komandiruotėje ir vėl sugrįžti į Lietuvą. Šitą jausmą galėjau daugybę kartų pasitikrinti keliaudamas po pasaulį”.

be Klaipėdos, be Lietuvos nenorėtų gyventi

Steponas Januška

3

Reda

kcijo

s arc

hyvo

nuo

tr.

2

cmykcmyk2

Trupmenosj/b laikasMintys

NePRiklAu-sOMu

žVilGsNiuLietuvai švenčiant Kovo 11-

ąją, šalies Nepriklausomybės at-kūrimo dieną, nusprendžiau ne-atsilikti ir aš - patikrinti, kiek dar gebu būti nepriklausomas, ar dar tebemoku savąja laisve džiaugtis.

Nusprendžiau - lai ši diena bylos man ne tik apie šalies, apie valstybinį, istorinį, politinį laisvės mastą, bet ir apie mažytę asme-ninę nepriklausomybę. Lai šią dieną vaikščiosiu be krypties, vi-siškai nepriklausomas nuo profe-sinės dienotvarkės, nuo kasdienių rūpesčių, asmeninių tikslų, nuo tikslinių maršrutų, nuo laiko... Lai bent sykį per metus dairysiuos ne po miestą, kuriame gyvenu ir ku-riame dirbu, ne po sostinę, ne po verslovių, konkurencijos ir išgyve-nimo ringą, o po Vilnių - tiesiog po Vilnių - nesuinteresuotą pa-saulį nesuinteresuotu žvilgsniu...

Dievulėliau, koks gražus tas pasaulis: besileidžiančios saulės raudoniu užlieti senamiesčio na-mų langai, du balandžiai, lyg išsi-vadavimu iš kūno besimėgaujan-čios sielos, sukantys ratus aplink Šv.Jonų bažnyčios kryžių, speigo debesėliai iš praeivių burnų, kie-mo aikštelėje dūkstantis pirštinė-tas, kepurėtas vaikų tuntas, žėrįs įkaitusiais skruostais, nelyg už pa-vasarį kautis išrikiuotų saulės zui-kučių pulkai...

O keldamos tostus už pava-sarį Neries vandenuos dzingsė-damos lyg taurės susidaužia ledo lytys, o nesuskaičiuojami varnų legionai, išsiveržę tiesiai iš paties P.Breigelio paveikslų, sutūpia į aukštus kaulėtapirščius medžius Gedimino kalno papėdėje, o vė-liavose bei skalbiniuose šėlstantis vėjas, atrodytų, visą pasaulį už-krečia plevenimu, nekantra, noru kilti aukštyn...

Išties gera patirti, kokiame nuostabiame pasaulyje mums lemta, skirta, leista gyventi: kas žingsnis vis - grožio oazė, kas žvilgsnis vis - įspūdis, kiekviena akimirka verta vadintis srauniu, giliu, visaverčiu gyvenimu, verta paskutiniąją akimirką prisiminti...

Kodėl tad ne kasdien jame gyvename? Kodėl jį taip tobulai nuo mūsų uždengia politiniai, socialiniai, ekonominiai konteks-tai, rūpesčių virtinės, maršrutų ir profesiniai tikslai, minios spūstys, automobilių grūstys, grėsmės, pur-vai, nuovargis ir pyktis? Miname kiekvienas savąjį vienatvei pa-smerkiantį, nei gelmės, nei peizažų neturintį voverės ratą, neturėdami laiko viens kitu domėtis, viens kitą mylėti, svajingai pasidairyti į šalis...

Ir, regis, beveik niekur - tik dai-nose ir posmuose - ima egzistuo-ti tas stebuklingas pasaulis, tas Vilnius, kupinas saulėtų balan-džių, besiplakančių apie bažnyčių bokštus, vaikų klegesio, ramybės, grožio, meilės...

Nes jis - išties stebuklingas - regimas vien laisvu, niekam dau-giau, tik kitų priklausomybių ne-turinčiam Dievo kūriniui priklau-sančiu žvilgsniu.

Rimvydas StankevičiuS

Dainuojamosios poezijos gerbėjams puikiai žinoma Ieva Narkutė (25 m.) yra iš tų jaunų atlikėjų, kurie laimės neieško svetur, o gyventi ir kurti nusprendė Lietuvoje.

Ar psichologijos mokslus krim-tusi atlikėja nebrandino suma-nymo išvykti gyventi kur nors į Šiaurę, juolab kad naujausioje kompaktinėje plokštelėje kaip tik yra daina „Apie Šiaurę“? „Pusę metų gyvenau Švedijoje. Ir galiu pasakyti, kad Lietuvoje nėra taip sunku. Ir gyvendama čia nedarau žygdarbio - juk gyvenu savo na-muose, kur man viskas yra aišku ir pažįstama, kur yra labai svarbūs ir reikalingi žmonės. Kai kurie yra išvažiavę, bet vis tiek su jais susitinkame. Čia turiu savo na-mus, savo veiklą, galų gale turiu

klausytojus, kurie supranta mano kalbą. O tai yra labai svarbu, nes aš rašau lietuviškai. Vengiu rašy-ti angliškai, nes manau, kad tos kalbos nemoku gana gerai. Todėl

Lietuvoje yra mano svarbiausia publika. Tai labai svarbu, kai į tekstą kreipi tiek dėmesio, kai rašydamas tekstą atiduodi tiek daug jėgų ir energijos. Vis tiek tekstai man yra svarbiausi“, - sako dainininkė, ką tik išleidusi pirmąjį albumą „Vienas“.

Lietuvos publikai ji puikiai pa-žįstama kaip dainuojamosios poe-zijos atlikėja, tačiau Ieva nustebi-na prašydama jai nekabinti bardės etiketės. „Visų pirma man pats žodis „bardas“ skamba negražiai, nes tai išskirtinai vyriškas žodis, o pridėjus moteriškosios giminės ga-lūnę skamba panašiai kaip pavardė: bardė. (Juokiasi.) Apskritai kalbant apie skirstymus į žanrus, visada kartoju, kad man tai svetimas da-lykas. Nemėgstu tuo užsiiminėti, nemoku skirstyti muzikos į žanrus ir man tai nėra įdomu, nes neturiu jokio noro ir poreikio apibrėžti - čia yra tai, o čia yra tai. Ir kai mane

taip paima ir suskliaudžia į skliaus-telius, kyla toks maištingas noras ištrūkti, nors ir nebūtinai noriu atsiriboti nuo to konkretaus žanro.

Liūdnesnių, lyriškesnių dainų atlikėja įsitikinusi, kad depresy-vios nuotaikos daugiau mažiau pa-žįstamos kiekvienam žmogui. „Ir aš nesu išimtis. Man irgi gyveni-me būna visokių epizodų, visokių nuotykių ir išgyvenimų, - prisipa-žįsta dainininkė, kuriai yra tekę ir nelaimingos meilės išgyvenimų. - Taigi turiu dėl ko ašaroti, paskui rašy-ti depresyvias dainas ir kelti nerimą kitiems žmonėms, kad esu perdėtai liūdna...“ (Juokiasi.) Su įvairių tem-peramentų žmonėmis bendraujanti atlikėja prisipažįsta, kad kompanijo-se jai kartais visai patinka pasakoti anekdotus ir laidyti juokelius.

Puslapį parengė Deimantė ZaiLSkaitĖ

Ieva Narkutė: aš turiu savo namus

„Daug kas man teatre nebepatinka, todėl dabar retai ten nueinu“, - sako aktorė Nijolė Gelžinytė, kuriai sekmadienį sueina 75 metai. - Svarbiausia, kad turėčiau jėgų grindis išsiplauti. O jeigu dar turėsiu jėgų pyragą iškepti, tai visai gerai, ir jeigu ateis šeima, kurią galėsiu pavaišinti, dar geriau“.

„Anksčiau būdavo, kad per gim-tadienį norėdavau kur nors išva-žiuoti - taip ir darydavau. Atsimenu vieną gimtadienį: buvo nepaprastai šalta, vėjuota, o aš Palangoje ir su di-dele apykakle ginuosi nuo vėjo. Bet tokia graži buvo pavasarinė audra. Ir atsimenu kitą gimtadienį, kai su ma-mytės pasiūta nauja suknele bėgau per balas ir nugriuvau tiesiai į balą, o mamytė buvo prikepusi blynų, reikėjo kaimynų vaikus susikviesti. (Juokiasi.) O ką nors skaičiuoti - ne man. Neskaičiuoju nei vaidmenų, nei metų, nieko neskaičiuoju, nes kiti suskaičiuoja. Tai kam man skai-čiuoti“, - sako aktorė.

Šį kartą N.Gelžinytė niekur neketina važiuoti - per gimtadienį ramiai pabus namuose. „Sapnavau tokį sapną, kad aš, iš ryto anksti atsikėlusi, pasipuošusi, tokius ka-rolius užsidėjusi, laukiu draugės, kuri visada grasina, kad ateis per gimtadienį septintą valandą ryto manęs pasveikinti, panašiai ir da-ro. Aš jos laukiu visą dieną, bet ji-nai neateina. Pasirodo, supainiojau savo gimtadienio datą“, - juokiasi sapną prisiminusi aktorė.

O ar aktorė sapnuoja teatrą? „O Jėzau Marija, sapnuose aš gyvenu antrą gyvenimą - aš visą laiką sa-pnuoju ir visą laiką vaidinu - arba gerai, arba blogai, kuriu scenarijus, sapnuoju visus savo išėjusius drau-gus. Ir padariau tokias išvadas, va-

dinasi, gyvenime dar nenuveikiau to, ką galėjau nuveikti. Taip išėjo, toks yra gyvenimas“, - prisipažįsta N.Gelžinytė.

Su teatru atsisveikinusi aktorė šiuo metu turi kitokių džiaugsmų, nes anksčiau, vaidinant spektak-liuose, namams beveik nelikdavo laiko. O dabar turi privilegiją būti tiesiog moterimi, mama ir žmona. „Aš nemoku savęs padalyti - jeigu jau lendu į ką nors, tai lendu kaip reikiant. Dabar, ačiū Dievui, šito nebereikia daryti - rimtai sakau, nė kiek nesigailiu. Taip aš nu-sprendžiau ir džiaugiuosi, kad taip padariau - tvirtai nusprendžiau ir užbėgau visiems skausmams, vi-soms tragedijoms už akių. Kaip čia pasakyti - gal pabandžiau kažką apgauti, ir save apgavau, bet išėjus iš teatro nieko tokio tragiško ne-įvyko, kaip anksčiau galvodavau. Teoriškai galėjau dar kurti vaidme-nis, kaip nuo jaunystės matydavo-me iškilius teatro aktorius, kurie vaidina ilgai, įdomiai ir gražiai. Man atrodė, kiek sveikata leidžia, tiek tu ir gali vaidinti. O dabar aš taip tikrai nemanau. Man regis, kad moters amžius teatre yra iki penkiasdešimt metų. Gal taip ir gerai, tegyvuoja jaunystė, grožis ir taip toliau. Gyvenimas, tikrai taip sako, kupinas netikėtumų ir juos reikia priimti arba nepriimti“, - svarsto aktorė.

N.Gelžinytė apgailestauja, kad anksčiau aktoriaus profesija buvo labiau gerbiama. „Dabar jau ir aš nejaučiu aktoriaus profesijai tokios didelės pagarbos. Taip susiklostė, kad kažkaip mūsų traukinys nu-važiavo ir atvažiavo kitas, nelabai priimtinas. Žinoma, aš neneigiu atskirų reiškinių, talentų visada buvo ir bus, ir aš juos pripažįstu“, - kalba aktorė, kuri į teatrą kaip žiūrovė eina retai, nebent labai kruopščiai pasirinkusi spektaklį. Bet aktorė skaito knygas apie lie-tuvių aktorius, nežinodama, ar reikia rašyti ir leisti tokias knygas, ar nereikia.

Nijolė Gelžinytė susapnavo gimtadienįsauliaus Venckaus nuotr.

stasio žumbio nuotr.

Aš nemoku savęs padalyti - jeigu jau lendu į ką nors, tai lendu kaip reikiant

cmyk

3

cmyk / 3

Deimantė ZaiLSkaitĖ

- Kaip patyrusio džiazo vo-kalisto klausiu: ar jums patinka sunkioji muzika?

- Visa, kas susiję su roku, man patinka, išskyrus kraštutinius muzi-kos stilius. Kai vaikų muzikos mo-kykloje mokiausi klasikinės muzikos ir grojau klarnetu, mane nepaprastai traukė roko muzika, kurią girdėda-vau vidurinės mokyklos šokių va-karuose ar per radijo imtuvą. Sva-jojau, kad aš ir pats būsiu tarp roko muzikantų ir grosiu tokią muziką. O džiazas, prisipažinsiu, man buvo visai nepažįstamas muzikos stilius, netgi kai įstojau į Džiazo muzikos skyrių konservatorijoje. Bet vėliau, galima drąsiai sakyti, pripratau, su-vokiau ir pasinėriau į džiazo muzi-kos pasaulį.

- Jau kelias dešimtis muzi-kuojate grupėje „Studija“. Ar neturėjote ambicijų pasirodyti išskirtinai kaip solistas?

- Situacija tokia: kada mes susi-kūrėme kaip grupė, dar net pavadi-nimo neturėjome, buvome tiesiog bičiulių kompanija, kuri labai no-rėjo groti patinkančią muziką. Ir tai buvo mūsų pagrindinė muziki-nio gyvenimo vizija. Mes buvome neatsiejami vienas nuo kito, todėl nebuvo net tokios kalbos, kad bū-tų galima vienam nuo kito pabėgti. Kiekvienas toks bandymas, kuris įvykdavo dėl įvairių aplinkybių, būdavo labai skausmingai išgyve-namas, nes mes labai kovojome vienas už kitą ir stengėmės nepa-siduoti depresijoms ar norams kaž-kur išeiti. Jautėmės vienas kitam reikalingi ir vienas nuo kito pri-klausomi. Turiu pasakyti, kad mū-sų grupės sudėtis buvo gana įvairi, vienu metu joje buvo net vienuolika dvylika muzikantų, bet pati šerdis visąlaik liko ta pati - penki šeši muzikantai, kurie laikėmės vienas už kito. Netgi gaudamas pasiūly-mų pakoncertuoti solo, aš tokios minties neprisileidau sakydamas, kad negaliu vienas koncertuoti, nes mes esame vienas kitam ištikimi. Ir daug metų laikiausi tokios tvirtos pozicijos. Tik paskui, kai masiškai

po Lietuvą paplito soliniai fonogra-miniai koncertai, išdrįsau atlikti vieną kitą solinį koncertą. Tai man buvo gana nemažas iššūkis.

- Kadangi su žmona Rima esate muzikai, ar vienturtis sū-nus Arnas taip pat pasuko mu-zikos keliu?

- Ne, sūnus nėra susijęs su mu-zika, jis bandė muzikuoti, nes mano pozicija tokia, kad vaikas, prisilietęs prie muzikos ar kitos meno srities, paskui visai kitaip supranta pasaulį ir kitaip sugeba tvarkytis gyvenime. Bet sūnus tiesiog neturėjo aiškaus potraukio muzikai, todėl toliau ne-tęsė šitų studijų, jis gavo vadybinin-ko išsilavinimą ir toje srityje ieško savo laimės.

- Be muzikos, ar turėjote ko-kių nors kitų svajonių?

- Vaikystėje buvo visokiausių svajonių. Bet kad būsiu profesiona-lus muzikas, tikrai negalvojau. Kai pabaigęs aukštesniąją muzikos mo-kyklą priėjau gyvenimo kryžkelę, - tuo metu man jau buvo 20 metų, te-ko labai rimtai rinktis, kas būsiu, - istorikas, geografas, lingvistas ar muzikas. Tai buvo tokios sritys, kurios mane traukė ir kuriomis do-mėjausi laisvalaikiu, bet aplinkybės taip susiklostė, kad dar kartą buvau pastūmėtas į muzikos kelią.

Aš gimiau tremtinių šeimoje ir, kiek esu girdėjęs iš mamos pasakoji-mų, dėl žiaurios istorinės situacijos ji visiškai negalėjo realizuoti savo sva-jonių, o jos svajonėse kaip tik ir buvo meno kryptis, nes jinai labai linko į šokius ir muziką. Bet to negalėjo įgyvendinti, užtat savo viltis sudėjo į vaikus. Todėl aš ir buvau pasuktas muziko keliu, nes mama labiausiai stengėsi, kad būčiau atitrauktas nuo kiemo futbolo ir nuvestas į vaikų muzikos mokyklą.

- Ar nenustojote domėtis isto-rija, geografija, lingvistika?

- Visada pasidomiu literatūra, paskaitau naujienas, kurios susi-jusias su šiomis sritimis. Arba ne-praleidžiu pro akis kokio įdomaus straipsnio ar knygos įdomios. Ką galiu, skaitau originalo kalba. Ypač

matau didžiulį skirtumą tarp literatū-rinės kalbos ir tos kasdieninės, var-tojamosios kalbos. Ir paskaitęs vieną ar kitą gero autoriaus kūrinį, tiesiog jaučiu, kad labai stipriai praturtėju.

- Tikriausiai ir rašote be klaidų?

- Stengiuosi. Iš tiesų lietuvių kalba juk vystosi, ypač gramatika ir leksika, ir tuos dalykus nuolat tektų atnaujinti. Šiuo atveju esu šiek tiek užsispyręs ir kai kurių taisyklių ne-noriu pripažinti, ypač kirčiavimo, nes jeigu nuo pat vaikystės kokį žodį vartojame su tokiu kirčiu ir staiga po dvidešimties metų kažkas sugalvoja atvirkščiai, tai jau tada aš

priešinuosi. Kartais mane pataiso studentai, nes jie jaunesni, išėję nau-jausią lietuvių gramatikos kursą. Jie mane taiso, o aš tada su jais bandau ginčytis. (Juokiasi.)

- Atrodote nepataisomas op-timistas. Bet ar nenusvyra ran-kos matant Lietuvos kultūrinę situaciją?

- Aš daug metų traktuodavau, kad esu nepataisomas optimistas, deja, pastaruoju metu po truputėlį linkstu į pesimizmą, nes gerai pa-svarstęs ir pamatavęs matau, kad yra dalykų, kurie verčia beviltiškai nusi-vilti optimistine pažiūra į kai kuriuos dalykus. Tiesiog yra tam tikri socia-

liniai reiškiniai, kurie nepasiduoda paprastam ir aiškiam optimizmui, ir jie iš tiesų netgi, sakyčiau, yra pa-smerkti pesimistinėms nuotaikoms. Dažniausiai sunkiai suvokiama, kaip iškilios Lietuvos asmenybės arba žmonės, kurių rankose yra visos valstybės likimas, priima tokius keistus sprendimus. Atrodo, netgi virtuvėje besiginčijantys paprasti žmonės viską lengviau išspręstų.

Be galo skaudu, kad kultūrai ski-riamas mažiausias dėmesys, paskuti-nė vieta. Šiuo atveju tai yra daugiau negu akibrokštas. Ir tai tiesiog pačios mūsų valstybingumo prasmės nuki-šimas į dugną. Manyčiau, kad tai yra didžioji šių laikų atgimusios Lietuvos klaida, nes apverskime piramidę į kitą pusę ir pamatysime, kad jeigu kultūrą pastatysime į pirmą vietą, pradės visai kitaip tvarkytis visas valstybės gyvenimas. Tik mostelėję burtų lazdele nieko nepakeisime - niekada žmonijos istorijoje niekas nevykdavo staiga, per vieną sekun-dę. Viskas subręsta, pasiekia kritinę masę ir tada kas nors pasikeičia, ypač sudėtingi socia liniai dalykai.

- Daugybę metų gyvenate Klaipėdoje, ar tai nesukelia ko-kių nors nepatogumų - juk vi-sas gyvenimas, rodosi, verda sostinėje?

- Akivaizdu, kad Vilniuje gali-mybių yra daugiau, bet šiais laikais, atsiradus internetui, atstumai yra dar labiau susiaurėję ir daugybę pro-jektų, įvairiausių kitų dalykų galima tvarkyti neišeinat iš savo kambario. Šiuo atveju didžiausias nepatogu-mas, sakyčiau, yra kultūrinių centrų hegemonija arba susireikšminimas blogąja prasme. Jeigu Vilnius nebūtų toks egoistiškai susikoncentravęs į save, tai Lietuvai būtų tikrai ge-riau, nes kūrybinių jėgų yra visoje Lietuvoje ir jie mielai prisidėtų prie bendros kultūros. Bet kažkodėl, - aš tai vadinu Maskvos sindromu, - kai prie sovietų viskas vykdavo Maskvoje, o mes visi keiksnodavo-me, kad esame periferija, taip dabar viskas susitraukė į mažesnį modelį: viskas telkiasi Vilniuje, o jau regio-nai užmirštami arba į juos žiūrima iš aukšto. Tai čia yra tie blogieji as-pektai. Bet keltis į Vilnių nebuvau susigalvojęs, nors tokių pasiūlymų esu gavęs per savo karjerą. Aš nie-kada giliai nenagrinėjau, kas mane laiko Klaipėdoje, bet man čia tiesiog yra labai gera atmosferos, savijautos požiūriu. Be abejo, dabar Klaipėdoje labai gera, nes čia jaučiuosi esantis savame mieste, kur tave pažįsta ir tu pažįsti daugelį. Apskritai Lietu-voje labai gera gyventi. Iš tikrųjų gyventi nenorėčiau niekur kitur, iš-skyrus Lietuvą, kitur galėčiau būti tiktai trumpam - komandiruotėje ir vėl sugrįžti į Lietuvą. Šitą jausmą galėjau daugybę kartų pasitikrinti keliaudamas po pasaulį.

• Vokalistas, klarnetininkas, kom-pozitorius, džiazo vokalo peda-gogas, docentas Steponas Ja-nuška gimė 1958 m. kovo 18 d. Tytuvėnuose, Kelmės rajone.

• Po devynių vidurinės mokyklos klasių 1974 m. rudenį išvyko studijuoti į Klaipėdos Stasio Šimkaus aukštesniąją muzikos mokyklą, ją sėkmingai baigė.

• 1982 m. baigė Vilniaus konser-

vatorijos Klaipėdos fakulteto Džiazo muzikos katedros voka-lo specialybę (dabar - Klaipė-dos universitetas).

• Dar 1978 m. su mokslo drau-gais įkūrė grupę „Studija“. Lai-koma, kad oficialus grupės gimtadienis - 1978 m. lapkričio 9 d., kada koncertavo Tarptauti-nės studentų dienos proga.

• Nuo 1997 m. dėstytojauja

Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Džiazo muzikos ka-tedroje.

• Nuo 2002 m. yra kasmečio tarptautinio džiazo vokalistų konkurso „Jazz voices“ organi-zatorius.

• Nuo 2009 m. - LMTA Kauno fa-kulteto, nuo 2011 m. - VDU Mu-zikos akademijos Džiazo kated-ros dėstytojas, docentas.

Keli faKtai

jubiliejusj/b žmonės

be Klaipėdos, be Lietuvos

nenorėtų gyventi

Steponas Januška

Daugybę metų muzikuojantis Steponas Januška, kovo 18 dieną švęsiantis 55-erių sukaktį, niekada nepatyrė vadinamosios žvaigždžių ligos simptomų, netgi žodžio „žvaigždė“ nėra populiaraus dainininko žodyne. Nors pasidžiaugti ar net užriesti nosį būtų dėl ko: Klaipėdos muzikos grupė „Studija“ su energinguoju S.Januška priešakyje Lietuvos muzikos padangėje ryškiai žiba jau 35 metus.

eim

anto

Cha

chlo

vo n

uotr.

4

cmykcmyk4

Galima tik įsivaizduoti, kaip nustebo žinoma šalies dizainerė Zita Gustienė (57 m.), kai buvusio vienuolyno patalpose, kur pastaruoju metu kuria, darant remontą buvo atrastas įspūdingas angelo atvaizdas.

Deimantė ZaiLSkaitĖ

Iš dangaus nukritusi vieta

Dizainerė Z.Gustienė prie Vil-niaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios besidriekiančiose patal-pose, kur jai paskirti du nedideli kambarėliai, kuria beveik dvejus metus.

„Pastaruoju metu darbo vietoje aš būdavau labai retai - tik atbėg-davau ir išbėgdavau, nes turėjau slaugyti didelį ligonį - savo tėvelį. Tikriausiai man kažkas buvo mi-nėjęs, kad darys remontus, tačiau kalbėta apie nediduką kosmetinį re-montą. Tiesą sakant, kai atėjusi pir-mą dieną po tėvelio mirties radau sujungtas grandiozines pajėgas ir pamačiau visus išgriovimus, buvau ištikta didelio šoko. Ten laikiau an-tikvarinius tėvuko baldus iš sodo - juos radau sulaužytus. Nors jų vertė ir nedidelė, bet jie man, kaip sentimentas, buvo labai brangūs. Bet meistrams nuėmus pakabi-namas lubas išvydau angelą, ir aš jiems viską atleidau. Tarsi prasidėjo naujas gyvenimas, lyg perlipai per kažkokį brūkšnį ir eini toliau su geru vidiniu užtaisu. Tas angelas tikrai labai gerai nuteikė. Ir dar kai man pasakė, kad leidžia toliau čia būti ir kad manęs iš čia nekraustys, nes ir mūsų šiuos du kambariukus galėjo rekonstruoti, tai dar labiau apsidžiaugiau“, - naujais atradimais dalijasi drabužių kūrėja.

Dizainerė įsitikinusi, kad dar-bo vieta nepaprastai svarbi, ypač

menininkui. „Labai sunku surasti tokią vietą. Galbūt daug kur norė-tųsi kurti, bet finansinės galimybės ne visada tai leidžia. Bet vis tiek ieškoti reikia ir, esu įsitikinusi, visada galima rasti tokią vietą - va kad ir mano pavyzdys...“ - pasako-ja Z.Gustienė, kuri beieškodama kūrybinės erdvės patyrė ilgas kla-jones po įvairias Vilniaus vietas. Vienu momentu bandė kurti ir na-muose, tačiau įsitikino, kad namų erdvėje kurti visiškai neįmanoma.

Kūrėja įsitikinusi, kad ieškant sau tinkamos vietos dažniausiai pats gyvenimas žmogų atveda ten, kur jis ir turi būti - gyventi ar kurti. „Kaip aš sakau, šitą vietą gavau iš dangaus, - visai netikėtai, visiškai atsitiktinai, - pasakoja Z.Gustienė. - Mintys apie šitą teritoriją kirbė-jo jau seniai, nes daug pažįstamų menininkų šioje vietoje nuomojasi patalpas. O kai kilo idėja sujungti į vieną vietą siuvėjas, pradėjau ieš-koti didesnės erdvės, kur galėtume tai padaryti. Prie pat įvažiavimo į šitą teritoriją man į akis krito vie-nas pastatas. Paskui mergina, kuri atrakino ir aprodė man patalpas, pasakė, kad yra dar vienos, - ir at-vedė į šituos du kambariukus, kurie buvo visiškai apleisti, labai baisūs, net be grindų. Nemoku net apsa-kyti pirminio įspūdžio. Tai buvo paprastų paprasčiausias sandėlis. Iš pradžių pamaniau, kad iš manęs tyčiojamasi, kai man parodė šitas patalpas. Bet paskui grįžau namo ir pradėjau galvoti, ko gero, aš to ir norėjau: aš norėjau pasidaryti taip, kaip aš noriu. Juolab kad vieta - nuostabi. Tik įėjus mane pakerėjo šito pastato kiemas, kuris yra grįs-tas akmenimis. Supratau, kad man čia bus visai neblogai“.

Kiek dizainerė spėjo pasidomė-ti, šiose patalpose anksčiau buvo vienuolynas, paskui čia įsikūrė kareivinės, vienu metu veikė net žvakių fabrikėlis. „Mane prigąsdino vienas juvelyras, sakydamas, kad kažkur į sieną buvo įmūryta gyva moteris. Bet šalia manęs gyveno

kunigas A.Keina - jau amžinatilsį, jis išėjo mėnesiu anksčiau negu mano tėvelis. Jis buvo Šv.Petro ir Povilo bažnyčios kunigas. Ir aš mėginau jo paklausti, tai jis tik nu-sijuokė ir pasakė, kad netikėčiau jokiomis nesąmonėmis, kad niekas čia nesivaidena ir kad galiu vakare ramiai dirbti ir nebijoti jokių dvasių. Dabar visai nebaisu, ypač kai nuė-mė tas pakabinamas lubas, viskas pasidarė labai aišku... Anksčiau aš juk nežinojau, kad turiu angelą, nieko nežinojau, kaip aš juokau-ju, gavau raktus nuo sandėlio su durelėmis nykštukams. (Šypsosi.) Kad ir kaip būtų keista, angelas nėra baltas, jis - rudas. Iš pradžių su meistrais galvojome, gal buvo įsiplieskęs koks gaisras, nuo kurio jisai pajuodavo, bet čia ir ne degė-siai. Kodėl jis rudas, aš nežinau...“ - intriguoja dizainerė, spėjanti, kad šis reljefinis dekoras greičiausiai

yra italų meistrų darbas.

Pianinas stovi nusiminęs

Į kūrybai skirtas patalpas di-zainerė Z.Gustienė norėjo atsi-vežti ir seną pianiną, kuris stovi Antakalnyje esančiuose namuose. „Mano pianinas su kiek viena die-na darosi vis liūdnesnis. Jeigu aš ir pagroju, tai tos muzikos tik aš viena galiu klausytis, nes instru-mentas nėra suderintas ir labai apleistas. Liūdna, bet tam tikrai neturiu laiko. Norėjau jį čia atsivež-ti, bet nebuvo vietos ir vis tiek aš neturėčiau laiko prie jo prisėsti“, - apgailestauja dizainerė.

Kaune gimusi ir po kelių mėne-sių į sostinę su tėveliais persikėlusi Z.Gustienė vaikystėje turėjo aiškiai išreikštą potraukį muzikai. Tačiau muzikos keliu taip ir nepasuko - studijavo drabužių modeliavimą

Vilniaus dailės akademijoje. „Aš mokiausiu M.K.Čiurlionio menų mokykloje, mano specialybė buvo fortepijonas, bet aš išėjau iš aštun-tos klasės... Kadangi mokiausi kartu su Mūza Rubackyte vienoje klasėje, supratau, kad taip, kaip Mūza, aš negrosiu. O būti muzikos moky-toja nenoriu. Ir nustojau vaikščioti į mokyklą. Labai gerai atsimenu, kaip išeidavau neva į mokyklą, ta-čiau sėsdavau į traukinį ir važiuo-davau į Kauną - ten sėdėdavau M.K.Čiurlionio dailės muziejuje ir žiūrėdavau į paveikslus, kiekvieną dieną vis į kitą. Taip gyvenau kurį laiką, kol galiausiai vis tiek teko spręsti tą problemą. Man kažkodėl reikėjo taip daryti, nežinau kodėl“, - atsisveikinimą su muzikos pamoko-mis prisiminė Z.Gustienė.

Paklausta, ar tiki likimu, dizai-nerė rimtai susimąsto. „Labai bijau piktžodžiauti, labai bijau garsiai ištarti savo šventus ir mylimus vardus - jaučiu, kad to negalima daryti. O dėl likimo, galiu papasa-koti vieną įvykį iš savo gyvenimo. Tarp mano vaikų Adomo ir Barto yra dvidešimties metų skirtumas. Labai gerai prisimenu, kaip gimus Bartui, buvo labai keistas ir baisus momentas, kada tas mažas kūdi-kėlis, po gimimo praėjus kokiai valandai, pradėjo visaip tampytis, darkytis ir timpčioti veidą. Tai tę-sėsi mažiau nei pusvalandį, nors man atrodė visa begalybė, aš jau norėjau bėgti ir kviestis pagalbos, bet iš to išgąsčio negalėjau nieko padaryti. Po to jis nurimo, nurimo ir užmigo. Ir pirma mintis, kuri šovė man į galvą, kad į jį užprogramavo visą jo gyvenimą, kad jisai dabar jau sutvarkytas ir dabar jis gyvens taip, kaip ką tik programuotojai į jį suvedė duomenis - visą jo gy-venimą iki mirties. Ir ar tu gali ką nors pakeisti, ar negali, bet man buvo taip akivaizdu, kaip dabar su tuo angelu. Nemanau, kad kas nors išskirtinio įvyko su mano vaikučiu, garantuoju, kad su visais mumis taip yra. Bet ką gali žinoti...“

Dabartinį laiką Z.Gustienė įvar-dija vienu vieninteliu žodžiu: atgi-mimas. Ir iš tiesų pastaruoju metu dizainerė sugrįžo prie savo apleistų darbų - moteris intensyviai kuria, naujus modelius planuoja visuome-nei pristatyti rudenį. Šalia kūrėjos darbuojasi ir dvi jaunos merginos, kurias Z.Gustienė vadina savo mo-kinėmis ir joms negaili pagyrimų.

„Mano didelis mokytojas yra vyresnysis sūnus Adomas, jis man sako, kad visada nusistatyčiau prio-ritetus ir nešvaistyčiau savo laiko veltui, nes laikas - tai tikrai negrą-žinamas dalykas, - auksine taisykle dalijasi dizainerė. - Tai jau tikrai didžiulis turtas ir mes labai daug jo iššvaistome. Kiekvienas turime slaptų norų, tiesiog reikia pačiam juos drąsiai pripažinti. Baisiausia, kai sukiesi kaip voverė rate - kas rytą, kas vakarą - ir vis esi ne-patenkintas. Aš pati dažnai sakyda-vau: o Dieve, aš kaip voverė rate. Bet jeigu nenori tokia būti, atsida-ryk dureles ir rauk iš to narvelio. O jeigu tuo metu negali rauti, tada tylėk ir lauk, kol suprasi, kada tau bus duotas startas. Visada reikia kantriai laukti, jeigu pats nema-tai, kaip toliau gyventi. Ateina ta žinia vis tiek ir ateina su dideliu trenksmu“.

aTradimaij/b žmonės

Dizainerė Zita Gustienė turi angeląirmanto sidarevičiaus nuotr.

cmyk

5

cmyk / 5

Giedrė MiLkevičiŪtĖ

Meistrystės pamokos iš vaikystės

Vieno žymiausių Lietuvos bo-sų, pastaruoju metu savo patirtį dalijančio gabiems dainininkams V.Prudnikovo ir jo žmonos pianis-tės Nijolės Ralytės namų Bajorų soduose durys atviros bičiuliams, kurie norėtų iš maestro pasimokyti meistrystės. Maestro tėvų kadaise įsigytame 8 arų sklype per dvi vasa-ras jis pasistatė dviejų aukštų namą ir dar nedidelį nameliuką, kuriame sumūrytas židinys.

„Kadangi pats suprojektavau dviejų aukštų namą su erdviu rū-siu ir labai daug ką padariau štai šitomis savo rankomis, o staty-bininkai tik sumūrijo pastato pa-matus, sienas ir uždengė stogą, sutaupiau 150 tūkst. litų“, - so-listas įvertino savo tikrai ne kie-kvienam meistrauti mėgstančiam vyrui įkandamą darbą. Čia jo kelių vasarų, pavasarių ir rudenų triū-sas. Maestro net pastato šildymą gamtinėmis dujomis, kaip tvirtino, ganėtinai ekonomišką, sugebėjo įrengti pats. Visa paslaptis ta, kad apšiltintos ne tik namo sienos, bet ir pamatai. Grindis taip pat sudėjo pats, gruntavo ir nudažė sienas bei dar daugybę didesnių ir mažesnių dalykų sumeistravo vienas pats. „Viskas įmanoma. Reikia tik norė-ti ir, žinoma, turėti laiko. Manau, kad kiekvienas tikras vyras gali tai padaryti. Prisipažinsiu, man gaila, kad jau beveik viską baigiau“, - atsidūsta maestro ir priduria, kad dar ką nors sugalvos. O tai, ką jis padarė savo rankomis, yra patikima ir būtent taip, kaip jis norėjo.

„Samdyti meistrai gali ir ap-gauti, kaip man atsitiko su tais, kurie turėjo name įrengti židinį,

o pats darai sąžiningai, nes žinai, kad tai sau, savo šeimai“, - sako V.Prudnikovas.

Iš ko maestro paveldėjo polinkį meistrauti? „Nežinau, gal iš tėvo, kuris ir statybą išmanė, ir auto-mobilius galėjo pats pataisyti. Tai tie gebėjimai gal ir man persidavė. Tėvo jau senokai nebėra, bet aš jam pažadėjau, kad senojo nedidelio na-mo vietoje mūsų sode iškils naujas, daug geresnis. Savo pažadą įvyk-džiau su kaupu, nes dar ir iš senojo namo plytų, jas kruopščiai nuvalęs, per dvi savaites sumūrijau nedide-lį namelį kieme, čia stovi židinys, kabo medžioklės trofėjai“, - aiškina šeimininkas.

Tapo, kai nežiūri į mėnulį

Didelį malonumą jautė sukabin-damas ir pritaikydamas interjerui daugybę meno kūrinių, paveikslų, skulptūrų. Pasidairius po erdvius ir šviesius namus su didžiuliais lan-gais į akis ypač krenta paveikslai. Bandome atskirti, kurie gi iš jų yra profesionalių dailininkų dovanoti, o kurie tapyti paties maestro. Kartą apsilankęs vienas meno žinovas nu-stebo pamatęs Vladimiro paveikslus ir mestelėjo: „Vladimirai, negali būti, kad tu juos paišei!“ Tai muzikui bu-vo didžiausias komplimentas.

Kada Vladimiras turėjo ir turi lai-ko tapybai? Juk nuolatinės repetici-

jos, spektakliai, koncertai, gastrolės, darbas su studentais, taip ir ištirpsta para. „Na, daugiausia tapau vasarą ar vėlai vakarais, kai per teleskopą nežiūriu į mėnulį“, - visiškai rimtai kalba muzikas, kuris iš tiesų yra įsi-taisęs nedidelį teleskopą. O per kiek laiko nutapomas aliejiniais dažais ant kartono, kartais ir ant paprasčiausios medinės lentos paveikslas? Štai įspū-dingą didelio formato moters aktą V.Prudnikovas sako nutapęs per tris dienas. Tokios spartos ir ekspresy-vios kompozicijos, ko gero, galėtų pavydėti ir kai kurie profesionalai. „Jeigu ne „Ąžuoliuko“ choras, galė-jau tapti ir dailininku arba architektu, o gal staliumi, o dabar esu visų galų meistras“, - juokiasi pašnekovas.

Akvariumuose amžina vasara

V.Prudnikovo namuose yra trys kampeliai, kuriuose jis mėgsta atsi-

pūsti ir akis paganyti. „Lauke snie-gas, dar žiema, o čia - amžina vasa-ra“, - rodo į akvariumuose plau-kiojančias įvairiaspalves žuvytes. Štai būtent žuvelės ir yra pats se-niausias ir, ko gero, labiausiai širdį glostantis solisto laisvalaikio pomė-gis. Prasidėjo viskas nuo pirmųjų kelių žuvelių, kurias jis nusipirko būdamas aštuonerių, kai po muzi-kos pamokos „Ąžuoliuke“, kuriam vadovavo Hermanas Perelšteinas, užsuko į dabartinį Kalvarijų turgų. Vaikį jau seniai traukė akvariumi-nių žuvyčių kampelis, ir tada jis nusipirko pirmąsias kelias gupijas. Pirmuoju akvariumu, kaip ir dau-gumos pradedančiųjų, tapo trijų litrų stiklainis. Pasak Vladimiro, nusipirkti tikrą akvariumą su ap-švietimu ir kita įranga buvo beveik neįmanoma, be to, ir brangu. Tad vėliau kartu su tėčiu patys padarė žuvyčių „namelius“, derindami aliuminio rėmelius, stiklą, primi-tyvius filtrus.

Dabar solisto namuose - trys įvairaus dydžio akvariumai. Vienas jų, pirmame aukšte, yra mažesnis, bet jame plaukioja kelios didelės ir gražios žuvys, o štai kitame, kele-riopai didesniame, akys vos spėja stebėti judrų povandeninį gyvenimą. Ten, pasak šeimininko, sava gėlųjų vandenų gyventojų karalystė su tam tikra hierarchija: čia yra ir tų pir-mųjų jo pamėgtų gupijų, gražuolių skaliarijų, akvariumų sanitarų šamu-kų, vadinamųjų lapučių. Pasirūpinta ir įspūdinga uoliena bei augalija, o ypač svarbūs yra tinkami vandens filtrai. Profesorius didžiuojasi, kad žuvytėms čia geros sąlygos, nes jos dauginasi.

„Kai būnu pavargęs po darbų, atsisėdu priešais akvariumą ir jaučiu didžiausią palaimą, o dar smagiau, kai dukra Ieva ateina su dukryte Ve-ronika ir ši per stiklą bando pagauti žuveles ir krykštauja“, - džiaugiasi muzikas ir tvirtina, kad vaikams bū-tinai reikia namuose turėti kokį nors gyvūnėlį. „Labai tiktų ir akvariumas su žuvytėmis, kurios, žinoma, taip pat reikalauja dėmesio bei priežiū-ros, reikia jas laiku ir tinkamai pa-maitinti, globoti, mylėti“, - pataria maestro.

Užslaptinti pomėgiai

Šeimininkas nuveda mus į namo rūsį, kuriame stovi biliardo stalas. „Čia mes su bičiuliais mėgstame išlieti susikaupusią negatyvią ener-giją, kurios būna ir mūsų, muzikų, darbe bei gyvenime“, - kalba Vladi-miras ir lazda išjudina ramiai gulin-čius spalvotus kamuoliukus. O tie biliardo žaidėjai - dažniausiai taip pat muzikai, kurie jau seniai susibūrę į savotišką klubą „Rupūs miltai“.

Beje, V.Prudnikovas atveria dar vienas duris ir kviečia pažiūrėti, kaip pats tvirtina, unikalios kolek-cijos - gėrimų iš visų jo aplankytų šalių: „Matote, šis mano arsenalas - ne vartojimui, o prisiminimui apie mano gastroles po pasaulio operos teatrų scenas ir šiaip keliones. Kai kuriems butelaičiams daugiau kaip 50 metų. Čia ir butelaitis su prieš dešimtį metų gamintu „Trijų tigrų“ gėrimu. Tikriausiai muzikos mėgė-jai dar pamena Virgilijaus Noreikos, Eduardo Kaniavos ir V.Prudnikovo žaismingąjį profesorių trio „Trys tigrai“, kuris surinkdavo pilnutėles publikos sales.

Operos solistą ir pedagogą Vladimirą Prudnikovą muzika ir dainavimas lydi ne tik darbe. Ji skamba ir namuose, kai maestro užsiėmęs visiškai kitais savo širdžiai mielais darbais ir pomėgiais, apie kuriuos žino tik artimi žmonės ir draugai. „Ne vien duona, kurią užsidirbi, esi sotus“, - primena žinomą patarlę muzikas ir nustebina savo meistryste bei plačia pomėgių palete.

pasirinkimasj/b žmonės

profesijaAtsarginė maestro V.Prudnikovo

1

2 34 1. namelis per dvi savaites

2. Židinys (dar nebaigtas)3. energijos perteklius - biliardui4. akvariumas - relaksacijai

stas

io ž

umbi

o nu

otr.

6

cmykcmyk6

pinigaij/b požiūris

Pirmieji nėra pernelyg kuklūs, o antriesiems perfekcionizmas atrodo trūkumas. Pasak S.Siboldo, eilinis žmogus aklai tiki teiginiu, kad tur-tingi žmonės - arba laimės kūdikiai, arba ilgapirščiai. O štai pasiturintieji žino, kad turtai laimės negarantuoja, bet gyvenimą daro gerokai lengvesnį ir malonesnį. Vargšai mano, kad pa-sitikėjimas savimi - trūkumas, tuo tarpu turčiai šią savybę vertina kaip pranašumą. Turtingi žmonės pasi-žymi tuo, kad visada stengiasi patys tapti laimingi, nemato reikalo apsi-mesti kukliais ir nevaidina, kad nori išgelbėti pasaulį. Žmogus, pasižymin-tis varguolio psichologija, paprastai pernelyg žemai nuleidžia laukiamų pajamų kartelę, o potencialus milijo-nierius visada siekia daugiau. Vargšai mano, kad norint praturtėti reikia daryti ką nors ypatingo. O turtuoliai patys yra ypatingi: pavyzdžiui, ne už-sispiria sistemingai lavintis, o siekia gauti konkrečių žinių, būtinų tikslui pasiekti. Vargšų tikslas - išgyventi, jie yra linkę taupyti pinigus juodai dienai, neišleisti daugiau, nei leidžia biudžetas, ir atsisakyti visko, kad

galėtų nusipirkti kokį nors brangų daiktą. O turtuolis stengiasi uždirbti vis daugiau ir daugiau, o ne spaustis.

S.Siboldo manymu, jei sugebė-sime „įsiskiepyti“ turtingų žmonių mąstyseną, įgysime realią galimybę praturtėti. Tiesa, jis neatsižvelgia į faktą, kad daugelis žmonių tik svajoja apie turtus, nieko nedary-dami, kad juos gautų, ir jiems yra patogiau gauti nedideles, bet stabi-lias pajamas, negu leistis į visokias avantiūras.

Dar vienas vargšų ir turtuolių skirtumas, kad ir kaip būtų keista,

yra tas, kad turčiams vidutiniškai gimsta mažiau vaikų negu skur-džiams. Atrodytų, kuo geresnės gyvenimo sąlygos, kuo didesnė ge-rovė, tuo daugiau individai turi turėti palikuonių. Bent jau taip yra gyvūnų pasaulyje. Pasiturintys, aukštą padė-tį visuomenėje užimantys žmonės visiškai nesiekia turėti daug vaikų. Galbūt jie, negausiems palikuonims skirdami maksimumą dėmesio ir rūpesčio, stengiasi juos užauginti „kokybiškesnius“ ir konkurencin-gesnius, o ne didinti jų skaičių.

Daug kas bando atskleisti paslaptį, kaip tapti turtingiems. Amerikietis Stivas Siboldas (Steve Seebold) teigia, kad jam tai pagaliau pavyko. Jo manymu, skirtumą tarp turtuolių ir žmonių, kurie gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo, lemia mąstysena.

Kuo skiriasi turtuoliai ir vargšaiMintys

neturtas truKdo priiMti teisingus sprendiMus

ePA-eltos nuotr.

Tikriausiai kiekvienas iš mūsų ne kartą esame nemaloniai nustebę: išeini ryte iš namų, tarsi nieko neperki, o piniginė sparčiai tuštėja. Jeigu tai atsitinka nuolatos, laikas nuodugniai išsitirti savo išlaidas. Patys nepastebimiausi ir klastingiausi „plėšikai“ tyko mūsų kiekviename žingsnyje.

Pats didžiausias „plėšikas“ - bankomatas. Kai piniginė tuščia, išgelbės banko kortelė, tačiau ne visada pakeliui pasitaiko savo ban-ko bankomatas, o „svetimi“ už paslaugas suryja tam tikrą sumelę. Tegu ji ir nedidelė, bet pora treje-tas tokių „apiplėšimų“ - ir ji tampa visai juntama. Norėdami to išveng-ti, pirkinius planuokite iš anksto. Visada turėkite tam tikrą sumą grynaisiais, kurios reikia vakarie-nei su draugais, apsilankyti kine

arba vizitui pas manikiūrininkę.Kitas priešas - bloga nuotai-

ka. Dauguma merginų nuotaiką taiso pirkdamos drabužius, vai-kinai „duoda sau valią“ elektro-nikos parduotuvėse, ir vieni, ir kiti subjurus nuotaikai gali save palepinti rinktiniu maistu. „ Jis man neskambino jau tris dienas, štai imsiu ir nusipirksiu tą rožinę suknelę“, „Šefas davė man pylos, todėl nusipelniau skanių pietų restorane“. Pažįstami pasiteisini-mai? O juk būtų daug naudingiau dvasios pusiausvyrą atkurti spor-to salėje.

Stenkitės be reikalo nevažinėti taksi. Visuomeninis transportas nėra toks jau baisus, o kainuoja gerokai pigiau.

Venkite „išlaikytinių“. Mė-gėjai pasivaišinti kavinėje kitų sąskaita atsiskaitydami į bendrą krūvelę deda 10 litų, nors suvalgė už šimtą. Jei į tavo prašymą po lygiai pasidalyti išlaidas jie atsako nustebusiu žvilgsniu, paaiškink, kad griežtai planuoji išlaidas ir

negali sau leisti viršyti tam ti-kros sumos.

Susipažinkite su detalia sąskai-ta už pokalbius telefonu. Ir tikriau-siai padarysite daugybę netikėtų at-radimų. Pavyzdžiui, jums jau seniai galėjo būti įdiegta nauja paslauga, apie kurią jus „pamiršo“ informuo-

ti, ir visą tą laiką jūs tvarkingai už ją mokate. Jei nekeičiate mobiliojo ry-šio operatoriaus kiekvieną mėnesį, pabandykite palyginti savo realias išlaidas ir tas, kurios žadamos pasi-rinktojo pokalbių plano reklamoje, - sužinosite daug naujo.

Impulsyvūs pirkiniai - sindro-

mas, kurį sunku įveikti. Praeida-mi pro vitriną, pastebite madingą drabužį, naują elektroninį žaisliuką arba kokį gražų niekniekį, kurį tie-siog privalote nusipirkti sau arba padovanoti artimam žmogui. Kaip tokiu atveju susilaikyti? Kurį laiką „pabūkite“ su tuo daiktu. Pačiupi-nėkite jį, paglostykite jį, nufoto-grafuokite ir nusiųskite nuotrau-kas draugams, kurie galėtų duoti patarimą. Paprašykite pardavėjo atidėti jį iki rytojaus. Jei kitą rytą vis dar tikrai norėsite nusipirkti patikusį daiktą, vadinasi, jo jums tikrai reikia.

Netikėti nuostoliai taip pat priverčia išlaidauti. Telefono įkro-viklis arba mėnesinis transporto bilietas - daiktai, be kurių niekaip neapsieisite. Kaip rodo praktika, bilietus dažniausiai pameta tie, kas juos nešiojasi kišenėse, todėl geriau įsidėkite jį į piniginę. Kas dėl įkroviklio, tai jį paprasčiausia pamiršti sodyboje arba viešbutyje. Patarimas paprastas: susidarykite sąrašą, ką būtina pasiimti, ir prieš išvažiuodami atidžiai apžiūrėkite patalpas.

Puslapį parengė Milda kunSkaitĖ

Pavojingiausi plėšikai, paliekantys mus be pinigų,

n Dauguma merginų nuotaiką taiso pirkdamos drabužius

esame patys

Čikagos universiteto psicholo-gų atlikti tyrimai įrodo, kad neturtas trukdo žmonėms teisingai sudė-lioti prioritetus ir priimti teisingus sprendimus. Eksperimento metu dalyviams buvo pasiūlyta sužaisti kai kuriuos kolektyvinius arba kompiu-terinius žaidimus. Jie buvo suskirstyti į dvi grupes, sąlygiškai turtingus ir neturtingus. Apibendrindami žaidi-mo rezultatus psichologai nustatė, kad „vargšai“ žaisdami labai neraci-onaliai eikvojo savo resursus, ma-žiau kreipė dėmesio į patarimus ir galiausiai surinkdavo mažiau taškų. Specialistų nuomone, tai įrodo, kad finansinių išteklių trūkumas verčia žmogų pernelyg daug dėmesio skir-ti ribotam problemų skaičiui spręsti (tai yra gyventi „išlikimo režimu“) ir nekreipti dėmesio į tai, kas gali iš es-mės pagerinti jų padėtį. Pavyzdžiui, daugelio besivystančių šalių gyven-tojai nenori pirkti vaistų nuo parazi-tinių kirmėlių, nors dėl to pagerėtų sveikata ir jie galėtų mažiau pinigų išleisti maistui.

Paplitęs įsitikinimas, kad turtingi žmonės gali sau leisti užsiimti tuo, kas patinka, ir jų gyvenimas susideda vien iš priėmimų ir pramogų. Tačiau neseniai britų specialistų atliktas tyri-mas rodo, kad turčiai ilsisi gerokai re-čiau už mažiau pasiturinčius žmones. Pavyzdžiui, tie, kurie uždirba mažiau kaip 20 tūkst. dolerių per metus, be-veik trečdalį laiko skiria vadinamajam pasyviam poilsiui, kaip televizoriaus žiūrėjimas, o tie, kurių metų paja-

mos viršija 100 tūkst. dolerių, pasy-viam poilsiui skiria ne daugiau kaip penktadalį savo laiko. Jie pirmenybę teikia aktyviam poilsiui ir kelionėms, šeimos reikalams, taip pat lavinasi, skaito, tobulina verslą.

Kuo žmogus turtingesnis, tuo didesni jo ištekliai ir galimybės, kita vertus, pastebimas tiesioginis elg-senos ir gerovės ryšys. Juk daugelis pasiturinčių žmonių kadaise taip pat buvo neturtingi. Bet jie sugebėjo iš-kilti racionaliai tvarkydami gyvenimą, priimdami teisingus sprendimus ir ieškodami naujų galimybių. O štai kai kurie varguoliai nesugalvoja nieko geresnio, kaip įlįsti į paskolų spąstus ir eikvoti svetimus išteklius, kad paskui turėtų grąžinti dvigubą sumą... Yra daugybė žmonių, gyvenančių nuo atlyginimo iki atlyginimo, bijančių rizikuoti savo kuklia vieta ir pajamo-mis ir galvojančių tik apie tai, kaip patenkinti pagrindinius poreikius - nusipirkti maisto, drabužių, buities technikos. Net jeigu jiems pasitai-kys galimybė praturtėti, jie dėl savo ribotumo vargu ar ja pasinaudos. Žinoma, daugelis svajoja lengvai pra-turtėti, tačiau siauras akiratis tokiems svajotojams trukdo atskirti „tuščius“ projektus nuo tokių, kurie realiai gali būti pelningi. Be to, jie nėra pasirengę daug ir sunkiai dirbti, kad pasiektų tikslą. Suprantama, gulėjimas ant sofos tam niekaip nepadeda. Norint tapti turtingam, pirmiausia reikia būti aktyviam ir sugebėti matyti toliau sa-vo nosies, teigia psichologai.

cmyk

7

cmyk

7

k

INTERNETE - WWW.RESPUBLIKA.LT 2013 m. kovo 16 d., šeštadienis RAŠYKITE MUMS: sportas@respublika.net

DIENRAŠČIO „RESPUBLIKA“ PRIEDAS

Leidinys Nr. 20

Metai, pavertę pelenę princeseAteinantį antradienį mergina, kuria didžiuojasi visa Lietuva, olimpinė čempionė Rūta Meilutytė švęs 16-ąjį gimtadienį. Per metus pasikeitė daug kas. Atrodo, kad tik pati Rūta nesikeičia. Kuklumas išliko viena žaviausių jos savybių. „Sporto gyvenimas“ siūlo prisiminti čempionės kelią ir nesenus laikus, kai apie olimpinį auksą Rūta galėjo tik pasvajoti.

Arūnas ABROMAITIS„Respublikos“ žurnalistas

Baseine - ne savo noru

Rūtos vardas buvo minimas spaudoje ir jai laukiant 15-ojo gimta-dienio. 2011 m. vasarą Europos jau-nimo olimpiniame festivalyje Trab-zone (Turkija) R.Meilutytė iškovojo po vieną aukso, sidabro ir bronzos medalį. Rudenį Rūta pagerino devy-nis Lietuvos rekordus pasaulio tau-rės varžybose Berlyne. Tuo metu suaugusių plaukikų varžybose lietu-vaitė dar nebuvo tarp lyderių. Ge-riausia jos vieta Berlyne buvo 5-oji.

Trabzone R.Meilutytė įvykdė Londono olimpinių žaidynių nor-matyvą, tačiau festivalis nebuvo įtrauktas į kvalifikacijos varžybų kalendorių. Taigi 14-metė sporti-ninkė jau buvo sulaukusi dėmesio, bet netgi dalyvavimas olimpiadoje, ką ir kalbėti apie auksą, atrodė to-lima perspektyva.

Po 2011-ųjų pergalių Rūta papa-sakojo apie save „Sporto gyvenimui“. „Plaukimo treniruotes pasirinkau ne savo noru. Močiutė su tėčiu nuspren-dė, kad turėčiau lankyti plaukimą, bet

tik tam, kad išmokčiau plaukti ir ne-bijočiau vandens. Vėliau tęsiau treni-ruotes, nes turėjau problemų dėl lai-kysenos. Pamažu pati pamilau plau-kimą, gal todėl, kad nesu linkusi į komandinius žaidimus, be to, baseine man pradėjo sektis“, - pradžią prisi-minė plaukikė.

Didžiausia svajonė

Tuo metu Rūta jau gyveno Pli-mute, Didžiojoje Britanijoje. „Į An-

gliją išvykau pernai. Labai nenorė-jau palikti Lietuvos, bet Plimute gyvena ir dirba mano tėtis. Be to, ten veikia ir labai geras plaukimo klubas, sudarytos puikios treniruo-čių sąlygos. Treniruočių lygis čia visai kitoks nei Lietuvoje, jos ge-rokai intensyvesnės, sakyčiau, net-gi profesionalesnės“, - 2011-ųjų rudenį pasakojo R.Meilutytė.

Be abejo, jau tada nebuvo iš-vengta Londono žaidynių temos. „Tai yra mano didžiausia svajonė.

Sieksiu jos iš visų jėgų. Kovo mė-nesį Londone vyks atviras Didžio-sios Britanijos plaukimo čempio-natas. Tai bus drauge ir atrankos varžybos į olimpiadą. Tikiuosi, kad man pavyks pasiekti olimpinį nor-matyvą, patekti į Lietuvos rinktinę ir startuoti olimpinėse žaidynėse. Tai, be abejonės, būtų didžiausias įvykis ir svarbiausias startas mano gyvenime“, - pažymėjo Rūta.

Naujovė - suknelės

Praėjo kiek daugiau nei metai. Ir ką gi turime dabar? Keli skaičiai - 1 min. 5,47 sek. - pakeitė plaukikės gyvenimą. Per tokį laiką Rūta įveikė distanciją olimpiniame finale. Trium-fą 100 m plaukimo krūtine rungtyje stebėjo visas pasaulis. Kai BBC te-levizijos žurnalistai pabandė kalbin-ti čempionę, amą praradusi R.Mei-lutytė prabilo lietuviškai: „Ačiū labai, myliu visus, bučkiai“.

Kitą rytą Rūta parodė, kad net ir laimėjusi olimpinį auksą nesiruošia tapti kitos planetos gyventoja. Į vi-suotinį šurmulį ji žiūrėjo paprastai. „Labai smagu, kad žmonės domisi Lietuva, ir tikiuosi, kad plaukimas mūsų šalyje išpopuliarės, kad žmo-nės geriau žinos Lietuvą“, - sakė čempionė. Britų žiniasklaida pyko, kad Plimuto moksleivė laimėjo auk-są kitai valstybei. O Rūta nuolat ra-miai primindavo, kad pilietybės keis-ti nesirengia: „Jiems gaila, bet aš nebūsiu britė. Tai, kad aš čia gyvenu, nieko nereiškia. Aš visą laiką būsiu lietuvė“.

400 tūkst. litų premiją plauki-kė taip pat įvertino paprastai. „Mano šeima nėra iš tų, kurios

švaistosi turtais. Tų pinigų labai reikėjo. Tačiau apie premiją anks-čiau negalvojau ir net nežinojau, kad ją gausiu“, - patikino R.Mei-lutytė. Olimpinės čempionės sta-tusas sukėlė ir smulkių, netikėtų rūpesčių. „Reikės pirkti sukneles, nes mano spintoje vien sportiniai drabužiai“, - pripažino Rūta.

Neišskirtinė čempionė

Po to ji dar ne kartą atsidūrė dėmesio centre. Gruodį R.Meilu-tytė buvo pripažinta geriausia jau-nąja Europos sportininke. Tą patį mėnesį pasaulio čempionate trum-pajame baseine Stambule (Turki-ja) Rūta pelnė du aukso ir vieną sidabro medalius. Visgi pačios čempio nės žodžiai įrodo, kad pa-sikeitė ne viskas. „Esu gana už-dara, nemėgstu puikuotis savo lai-mėjimais“, - dar 2011-aisiais sakė R.Meilutytė. „Nesijaučiu išskirti-nė ar ypatinga. Sau aš esu norma-li. Nelaikau savęs nei geriausia, nei įžymiausia“, - teigė Rūta šių metų sausio 9 dieną.

Tą patį vakarą R.Meilutytė bu-vo pagerbta kaip geriausia 2012 metų Lietuvos sportininkė. Vasarą ji dalyvaus pasaulio čempionate il-gajame baseine. Šansai, kad Rūta ir 17-ąjį gimtadienį pasitiks būda-ma geriausia šalies sportininke, yra dideli. „Dabar Lietuvoje atsirado auksinė žuvelė, su ja konkuruoti bus sunku. Manau, ji ne vienus me-tus taps rinkimų laureate“, - po ge-riausių sportininkų pagerbimo šyp-sodamasis kalbėjo olimpinio bron-zos medalio savininkas imtyninin-kas Aleksandras Kazakevičius.

PLAUKIMAS �

SAVAITĖS GIMTADIENIAI �

Vitoldas MASALSKIS (1954 m. kovo 18 d.)

Buvęs Kauno „Žalgirio“ krepši-ninkas, šiuo metu - klubo sporto direktorius. 1985 m. TSRS čem-pionas.

Tomas ŽVIRGŽDAUSKAS (1975 m. kovo 18 d.)

Buvęs Lietuvos rinktinės futbo-lininkas. Nacionalinėje komandoje sužaidė 56 rungtynes. Dukart Lie-tuvos čempionas.

Žygimantas SKUČAS (1992 m. kovo 18 d.)

Krepšininkas, Europos jaunių (2010 m.) ir jaunimo (2012 m.) čem-pionas, pasaulio jaunių čempionas (2011 m.).

Modestas PAULAUSKAS (1945 m. kovo 19 d.)

Tituluočiausias Lietuvos krepši-ninkas. 1972 m. olimpinis čempio-nas, dukart pasaulio, keturiskart Europos čempionas.

Gintarė PETRONYTĖ (1989 m. kovo 19 d.)

Lietuvos rinktinės krepšininkė. Geriausia 2009 m. Europos jaunoji krepšininkė. Triskart Lietuvos čem-pionė.

Evaldas PETRAUSKAS (1992 m. kovo 19 d.)

Boksininkas, 2012 m. olimpi-nių žaidynių bronzos laimėtojas. 2010 m. jaunimo olimpinių žaidy-nių čempionas.

Robertas ŽULPA (1960 m. kovo 20 d.)

Plaukikas, 1980 m. olimpinių žaidynių čempionas. Triskart Euro-pos čempionas, 1982 m. pasaulio vicečempionas.

Robertas JAVTOKAS (1980 m. kovo 20 d.)

Lietuvos rinktinės krepšininkas, 2007 m. Europos ir 2010 m. pasau-lio čempionatų bronzos medalių laimėtojas.

Rasa DRAZDAUSKAITĖ (1981 m. kovo 20 d.)

Lengvaatletė, bėgikė. 2008 ir 2012 m. olimpinių žaidynių dalyvė, 1997 m. Europos jaunimo olimpinio festivalio vicečempionė.

Vladimiras BAJEVAS (1960 m. kovo 21 d.)

Buvęs boksininkas, treneris. Penkiskart Lietuvos čempionas. Lietuvos vyrų bokso rinktinės tre-neris.

KUKLUMAS. Visą pasaulį nustebinusi Rūta Meilutytė vis dar mano nesanti išskirtinė

�

EPA-Eltos nuotr.

8

cmykcmyk

�

cmyk

�

cmyk

Sporto gyvenimas 2013 m. kovo 16 d., šeštadienis2 Sporto gyvenimas2013 m. kovo 16 d., šeštadienis 3

formulė 1 �

Rytoj Australijos „Grand Prix“ lenktynės pradės naują „Formulės 1“ sezoną. Kai kuriais atžvilgiais čempionatas šiemet bus šiek tiek kuklesnis nei pernai. Viena žvaigždė išėjo į užtarnautą poilsį, vienas etapas išbrauktas iš tvarkaraščio, viena komanda išnyko. Tačiau lenktynininkai neabejoja, kad intrigos netrūks ir šiemet.

Arūnas ABROMAITIS„Respublikos“ žurnalistas

Šumio atsisveikinimas

Pernykštį čempionatą galima va-dinti sėkmingu, bent jau žiūrint į sportinę pusę. Keturi sportininkai pabuvo lyderiais, intriga išliko iki paskutinio etapo, vykusio Brazilijo-je. Galų gale vokietis Sebastianas Fetelis (Sebastian Vettel) aplenkė ispaną Fernandą Alonsą (Fernando Alonso) tik 3 tšk. Tai buvo trečiasis S.Fetelio titulas iš eilės.

Po praėjusio sezono įvykusių pa-sikeitimų negalima pavadinti revo-liuciniais. Vis dėlto jų negalima pa-vadinti ir nereikšmingais. Kaip jau minėjome, kai ko „Formulėje 1“ bus šiek tiek mažiau nei pernai. Išėjusi žvaigždė yra septyniskart čempio-nas Michaelis Šumacheris (Michael Shumacher). Vokietis sugrįžo į „For-mulę 1“ 2010 m., bet per tris sezo-nus nuvylė savo gerbėjus. Daugkar-tiniam čempionui po sugrįžimo tik kartą pavyko užlipti ant podiumo, jo tėvynainio ir kolegos „Mercedes“ komandoje Niko Rosbergo (Nico Rosberg) pasiekimai buvo daug ge-resni. Kadangi Šumiui jau 44-eri, antrasis pasitraukimas tikriausiai bus paskutinis.

Pernai čempionate buvo 20 eta-pų, šiemet jų bus 19. Iš tvarkaraščio išbrauktos Europos „Grand Prix“ lenktynės, vykdavusios Valensijoje. Ispanijoje nuo šiol bus rengiamas vie-nas etapas, o trasos keisis. Šiemet lenktynės vyks Barselonoje, kitais metais - Valensijoje. Panašioje situa-cijoje atsidūrė Vokietija. Trasos yra dvi - Hokenheimo ir Niurburgringo. Elitinius sportininkus jos priims pa-kaitomis. Šiemet „Formulę 1“ bus galima išvysti Hokenheime.

Svarstoma, kad 2014 m. čempi-onate galbūt bus net 22 etapai. Var-žybos Naujajame Džersyje (JAV) tu-rėjo įvykti ir šiemet, bet amerikie-čiai nespėjo pasiruošti. Rengti „For-mulės 1“ varžybas nori Rusija, Mek-sika bei Tailandas.

Karjeros laiptai

Iš 22 pernai startavusių koman-dų šiemet liko 21. Išnyko Ispanijos ekipa HRT. Savininkai lapkritį pa-skelbė, kad parduoda komandą, bet pirkėjų nerado. Kadangi ekipų ma-žiau, tai ir lenktynininkų bus ne 24, o 22. Pagrindiniai komandų pokyčiai susiję su 2008 m. čempiono Luiso Hamiltono (Lewis Hamilton) pavar-de. Dar rugsėjį paskelbta, kad jis „Mercedes“ komandoje pakeis M.Šumacherį. Su savo naująja ekipa britas pasirašė trejų metų sutartį.

Šis pasikeitimas sukėlė grandi-ninę reakciją, porai jaunų lenktyni-ninkų leidusią pakilti karjeros laip-tais. Meksikietis Serchijus Peresas

(Sergio Perez) iš „Sauber“ perėjo į „McLaren“ ir pakeitė L.Hamiltoną. Savo ruožtu „Sauber“ vadovai iš „Force India“ pasikvietė vokietį Ni-ką Hulkenbergą (Nico Hulken-berg).

Čempionate startuos penki de-biutantai. Labiausiai pasisekė mek-sikiečiui Estebanui Gutieresui (Es-teban Gutierrez). „Sauber“ jį pasi-kvietė, kad pakeistų visai neblogai pernai lenktyniavusį japoną Kamujį Kobajašį. Kiti debiutantai bus suo-mis Valteris Botas (Valtteri Bottas), olandas Giedas van der Gardas (Gie-do van der Garde), prancūzas Žiulis Bjančis (Jules Bianchi) ir britas Maksas Čiltonas (Max Chilton).

E.Gutieresas, G. van der Gardas ir M.Čiltonas į „Formulę 1“ perėjo iš GP2 čempionato. Beje, jie nebuvo lyderiai. Geriausiai iš minėtos triju-lės GP2 varžybose pasirodė trečiąją vietą užėmęs E.Gutieresas. Čempi-onas italas Davidas Valzečis (Davide Valsecchi) gavo tik atsarginio piloto vietą „Lotus-Renault“ komandoje. Vicečempionas brazilas Luisas Ra-sija (Luiz Razia) tik prieš paskuti-nius bandymus išgirdo, kad yra ne-reikalingas ekipai „Marussia“.

Chuligano sugrįžimas

Talentas „Formulės 1“ industri-joje vis dažniau nusileidžia pinigams. Silpnesnės komandos renkasi jau-nus sportininkus, galinčius atsineš-ti savo rėmėjų lėšas. Dėl šios prie-žasties vietų neteko keli patyrę pi-lotai. „Sauber“ pasirinko E.Gutiere-są vietoj K.Kobajašio būtent dėl meksikiečių pinigų. Vokietis Timas Glokas (Timo Glock) turėjo sutartį su „Marussia“, bet ekipa ją nutrau-kė ir pasirinko daugiau pinigų ne-šančius sportininkus.

Abu pilotai pasikeitė „Cater-ham“ kolektyve. Rusas Vitalijus Pe-trovas nesurinko pakankamos su-mos, o Heikis Kovalainenas (Heik-ki Kovalainen) pinigų net neieškojo. Suomio nuomone, mokėti už važia-vimą turi komanda, o ne sportinin-kas. Komanda manė kitaip. Brazilo Bruno Senos (Bruno Senna) neiš-gelbėjo ir rėmėjų pinigai. „Williams“ vadovų tiesiog netenkino jo rezul-tatai. B.Sena ir T.Glokas šiemet da-lyvaus kėbulinių mašinų varžybose. Ispanas Pedras de la Rosa ir indas Narainas Kartikejanas (Narain Kart-hikeyan) darbo neteko dėl HRT iš-nykimo. Kadangi šie pilotai gerų re-zultatų nedemonstravo, jų paslaugų niekam neprireikė.

Pernai gerbėjai galėjo stebėti įspūdingą Kimio Raikoneno (Kimi

Bolidų varikliai jau riaumoja MelburneSebastian VeTTel

Komanda - „Red Bull“.Šalis - Vokietija.Amžius - 25 metai.Pasiekimai: 2010, 2011 ir 2012 m. čempionas.

Mark WeBBeR

Komanda - „Red Bull“.Šalis - Australija.Amžius - 36 metai.Pasiekimai: užėmė 3-iąją vietą 2010 ir 2011 m. Pernai užėmė 6-ąją vietą.

Fernando AlOnSO

Komanda - „Ferrari“.Šalis - Ispanija.Amžius - 31 metai.Pasiekimai: 2005 ir 2006 m. čempio-nas. Pernai užėmė 2-ąją vietą.

Felipe MASSA

Komanda - „Ferrari“.Šalis - Brazilija.Amžius - 31 metai.Pasiekimai: užėmė 2-ąją vietą 200� m. Pernai užėmė 7-ąją vietą.

Jenson BuTTOn

Komanda - „Mclaren“.Šalis - Didžioji Britanija.Amžius - 33 metai.Pasiekimai: 200� m. čempionas. Per-nai užėmė 5-ąją vietą.

Sergio PeRez

Komanda - „Mclaren“.Šalis - Meksika.Amžius - 23 metai.Pasiekimai: pernai užėmė 10-ąją vie-tą (geriausias rezultatas karjeroje).

Kimi RAIKKOnen

Komanda - „lotus Renault“.Šalis - Suomija.Amžius - 33 metai.Pasiekimai: 2007 m. čempionas. Per-nai užėmė 3-iąją vietą.

Romain GROSjeAn

Komanda - „lotus Renault“.Šalis - Prancūzija.Amžius - 26 metai.Pasiekimai: pernai užėmė �-ąją vietą (geriausias rezultatas karjeroje).

Lewis HAMIlTOn

Komanda - „Mercedes“.Šalis - Didžioji Britanija.Amžius - 2� metai.Pasiekimai: 200� m. čempionas. Per-nai užėmė 4-ąją vietą.

Nico ROSBeRG

Komanda - „Mercedes“.Šalis - Vokietija.Amžius - 27 metai.Pasiekimai: 200�, 2010 ir 2011 m. užėmė 7-ąją vietą. Pernai užėmė �-ąją vietą.

Nico HulKenBeRG

Komanda - „Sauber“.Šalis - Vokietija.Amžius - 25 metai.Pasiekimai: pernai užėmė 11-ąją vie-tą (geriausias rezultatas karjeroje).

Esteban GuTIeRRez

Komanda - „Sauber“.Šalis - Meksika.Amžius - 21 metai.Pasiekimai: nėra (debiutuos „For-mulėje 1“).

Paul DI ReSTA

Komanda - „Force India“.Šalis - Didžioji Britanija.Amžius - 2� metai.Pasiekimai: 2011 m. užėmė 13-ąją vietą. Pernai užėmė 14-ąją vietą.

Pastor MAlDOnADOKomanda - „Williams“.Šalis - Venesuela.Amžius - 2� metai.Pasiekimai: pernai užėmė 15-ąją vie-tą (geriausias rezultatas karjeroje).

Valtteri BOTTASKomanda - „Williams“.Šalis - Suomija.Amžius - 23 metai.Pasiekimai: nėra (debiutuos „For-mulėje 1“).

Jean Eric VeRGneKomanda - „Toro Rosso“.Šalis - Prancūzija.Amžius - 22 metai.Pasiekimai: pernai užėmė 17-ąją vie-tą (geriausias rezultatas karjeroje).

Daniel RIccIARDOKomanda - „Toro Rosso“.Šalis - Australija.Amžius - 23 metai.Pasiekimai: pernai užėmė 1�-ąją vie-tą (geriausias rezultatas karjeroje).

Adrian SuTIl

Komanda - „Force India“.Šalis - Vokietija.Amžius - 30 metų.Pasiekimai: 2011 m. užėmė �-ąją vie-tą. Pernai varžybose nedalyvavo.

Charles PIcKomanda - „caterham“.Šalis - Prancūzija.Amžius - 23 metai.Pasiekimai: „Formulėje 1“ debiutavo pernai ir taškų negavo.

Giedo VAn DeR GARDeKomanda - „caterham“.Šalis - Olandija.Amžius - 27 metai.Pasiekimai: nėra (debiutuos „For-mulėje 1“).

Jules BIAncHIKomanda - „Marussia“.Šalis - Prancūzija.Amžius - 23 metai.Pasiekimai: nėra (debiutuos „For-mulėje 1“).

Max cHIlTOnKomanda - „Marussia“.Šalis - Didžioji Britanija.Amžius - 21 metai.Pasiekimai: nėra (debiutuos „For-mulėje 1“).

Raikkonen) sugrįžimą į „For-mulę 1“. Suomis netikėtai užė-mė trečiąją vietą. Šiemet tokių sugrįžimų tikėtis neverta, bet vienas sūnus paklydėlis vis dėl-to grįš į čempionatą. Patyręs vokietis Adrianas Sutilas pada-rė priverstinę pertrauką, nes 2011 m. Šanchajaus klube jis sudaužyta šampano taure su-žeidė į kaklą verslininką iš Liuksemburgo. 2012 m. pra-džioje teismas A.Sutilui skyrė 18 mėnesių bausmę lygtinai. Tai neatbaidė „Force India“ ko-mandos - ji vasario pabaigoje pasirašė su vokiečiu sutartį.

Bandymų mįslės

Iš tiesų sezonas jau prasidė-jo. Melburne jau įvyko treniruo-tės ir kvalifikacija. Tačiau tikro-sios lenktynės prasidės anksty-vą sekmadienio rytą, maždaug aštuntą valandą. Sportininkams teks įveikti daugiau kaip 300 km distanciją. Pernai greičiausias jo-je buvo britas Džensonas Bato-nas (Jenson Button).

Paskutinė - trečioji - „For-mulės 1“ bandymų sesija kovo 3 d. baigėsi Barselonoje. Rezul-tatai nudžiugino „Mercedes“ gerbėjus. N.Rosbergas važiavo greičiausiai, L.Hamiltono rezul-tatas buvo trečias. Gerai pasiro-dė ir „Ferrari“. F.Alonso rato įveikimo laikas buvo antras, o Felipės Masos (Felipe Massa) - ketvirtas. Manoma, kad pernai konstruktorių taurę laimėjusi „Red Bull“ komanda slapukavo. S.Fetelio rezultatas buvo tik 11-as, Marko Veberio (Mark Webber) - 14-as. Beje, išėjus į pensiją M.Šumacheriui, 36-erių M.Veberis yra vyriausias čem-pionato pilotas. Apie pasitrauki-mą iš „Formulės 1“ australas kol kas negalvoja.

Daugelis sportininkų ir spe-cialistų primena, kad neverta su-reikšminti bandymų rezultatų. L.Hamiltonas paragino komandos narius nusileisti ant žemės, nes dar laukia daug darbo. „Malonu būti priekyje, tačiau tai nieko ne-reiškia. Bandymai ir lenktynės yra du skirtingi dalykai“, - pareiš-kė „Mercedes“ sporto direkto-rius Totas Volfas (Toto Wolff). „Akivaizdu, kad padarėme didelę pažangą, bet kai kurie varžovai neparodė visko, ką gali. „Red Bull“ kelia daugiausiai klausi-mų“, - svarstė N.Rosbergas.

S.Fetelis po bandymų buvo nusivylęs ir skundėsi padango-mis. „Neįvykdėme visko, ką bu-vome suplanavę“, - teigė čem-pionas. Vis dėlto „Red Bull“ ko-mandos niekas neskuba nurašy-ti. F.Alonsas mano, kad Melbur-ne būtent ji bus favoritė. Tačiau ispanas nebuvo linkęs kažkam kitam atiduoti favorito vardo, kai kalbėjo apie visą sezoną. „Pasi-mokiau iš pernai padarytų klai-dų. Esu geresnis, nei buvau per-nai“, - sakė vicečempionas. Apie galimybę grįžti į viršūnę kalba ir K.Raikonenas. Beje, čempionate dalyvaus penki titulą anksčiau laimėję sportininkai: F.Alonsas, K.Raikonenas, L.Hamiltonas, Dž.Batonas ir S.Fetelis. Ar kuris nors iš jų triumfuos šiemet, su-žinosime lapkričio pabaigoje, kai pasibaigs 64-asis „Formulės 1“ sezonas.

DAuGKArTINIS. Trejus metus iš eilės čempionatą laimėjęs Sebastianas Fetelis šiemet sieks ketvirtojo titulo

PENSIJA. Automobilių sporto legenda Michaelis Šumacheris antrą, ir turbūt jau paskutinį, kartą pasitraukė iš „Formulės 1“ (viršuje dešinėje)

�

VICEČEmPIoNAS. Antrąją vietą pernai užėmęs Fernandas Alonsas mano, kad šiemet jis bus stipresnis

VAIZDAI. Gražios merginos yra neatsiejama „Formulės 1“ varžybų dalis�

Eltos nuotr.

1 etapas - kovo 17 d. Melburne (Australija); 2 etapas - kovo 24 d. Kvala Lumpūre (Malaizija); 3 etapas - balandžio 14 d. Šanchajuje (Kinija); 4 etapas - balandžio 21 d. Bahreine; 5 etapas - gegužės 12 d. Barselonoje (Ispanija); 6 etapas - gegužės 26 d. Monte Karle (Monakas); 7 etapas - birželio � d. Monrealyje (Kanada); 8 etapas - birželio 30 d. Silverstoune (D.Britanija); 9 etapas - liepos 7 d. Hokenhaime (Vokietija); 10 etapas - liepos 2� d. Budapešte (Vengrija); 11 etapas - rugpjūčio 25 d. Spa (Belgija); 12 etapas - rugsėjo � d. Monzoje (Italija); 13 etapas - rugsėjo 22 d. Singapūre; 14 etapas - spalio 6 d. Jongame (Pietų Korėja); 15 etapas - spalio 13 d. Suzukoje (Japonija); 16 etapas - spalio 27 d. Naujajame Delyje (Indija); 17 etapas - lapkričio 3 d. Abu Dabyje (Jungtiniai Arabų Emyratai); 18 etapas - lapkričio 17 d. Ostine (JAV); 19 etapas - lapkričio 24 d. San Paule (Brazilija).

ČEmPIoNATo TVArKArAšTIS

TrASA. Melburne, Albert Parke, sportininkams reikės nuvažiuoti 58 ratus, bendras jų ilgis - 307,6 km

�

ČEmPIoNATo DAlyVIAI �

2013 m. kovo 17 d.

cmyk

9

cmyk

�

cmyk

�

cmyk

Sporto gyvenimas 2013 m. kovo 16 d., šeštadienis2 Sporto gyvenimas2013 m. kovo 16 d., šeštadienis 3

formulė 1 �

Rytoj Australijos „Grand Prix“ lenktynės pradės naują „Formulės 1“ sezoną. Kai kuriais atžvilgiais čempionatas šiemet bus šiek tiek kuklesnis nei pernai. Viena žvaigždė išėjo į užtarnautą poilsį, vienas etapas išbrauktas iš tvarkaraščio, viena komanda išnyko. Tačiau lenktynininkai neabejoja, kad intrigos netrūks ir šiemet.

Arūnas ABROMAITIS„Respublikos“ žurnalistas

Šumio atsisveikinimas

Pernykštį čempionatą galima va-dinti sėkmingu, bent jau žiūrint į sportinę pusę. Keturi sportininkai pabuvo lyderiais, intriga išliko iki paskutinio etapo, vykusio Brazilijo-je. Galų gale vokietis Sebastianas Fetelis (Sebastian Vettel) aplenkė ispaną Fernandą Alonsą (Fernando Alonso) tik 3 tšk. Tai buvo trečiasis S.Fetelio titulas iš eilės.

Po praėjusio sezono įvykusių pa-sikeitimų negalima pavadinti revo-liuciniais. Vis dėlto jų negalima pa-vadinti ir nereikšmingais. Kaip jau minėjome, kai ko „Formulėje 1“ bus šiek tiek mažiau nei pernai. Išėjusi žvaigždė yra septyniskart čempio-nas Michaelis Šumacheris (Michael Shumacher). Vokietis sugrįžo į „For-mulę 1“ 2010 m., bet per tris sezo-nus nuvylė savo gerbėjus. Daugkar-tiniam čempionui po sugrįžimo tik kartą pavyko užlipti ant podiumo, jo tėvynainio ir kolegos „Mercedes“ komandoje Niko Rosbergo (Nico Rosberg) pasiekimai buvo daug ge-resni. Kadangi Šumiui jau 44-eri, antrasis pasitraukimas tikriausiai bus paskutinis.

Pernai čempionate buvo 20 eta-pų, šiemet jų bus 19. Iš tvarkaraščio išbrauktos Europos „Grand Prix“ lenktynės, vykdavusios Valensijoje. Ispanijoje nuo šiol bus rengiamas vie-nas etapas, o trasos keisis. Šiemet lenktynės vyks Barselonoje, kitais metais - Valensijoje. Panašioje situa-cijoje atsidūrė Vokietija. Trasos yra dvi - Hokenheimo ir Niurburgringo. Elitinius sportininkus jos priims pa-kaitomis. Šiemet „Formulę 1“ bus galima išvysti Hokenheime.

Svarstoma, kad 2014 m. čempi-onate galbūt bus net 22 etapai. Var-žybos Naujajame Džersyje (JAV) tu-rėjo įvykti ir šiemet, bet amerikie-čiai nespėjo pasiruošti. Rengti „For-mulės 1“ varžybas nori Rusija, Mek-sika bei Tailandas.

Karjeros laiptai

Iš 22 pernai startavusių koman-dų šiemet liko 21. Išnyko Ispanijos ekipa HRT. Savininkai lapkritį pa-skelbė, kad parduoda komandą, bet pirkėjų nerado. Kadangi ekipų ma-žiau, tai ir lenktynininkų bus ne 24, o 22. Pagrindiniai komandų pokyčiai susiję su 2008 m. čempiono Luiso Hamiltono (Lewis Hamilton) pavar-de. Dar rugsėjį paskelbta, kad jis „Mercedes“ komandoje pakeis M.Šumacherį. Su savo naująja ekipa britas pasirašė trejų metų sutartį.

Šis pasikeitimas sukėlė grandi-ninę reakciją, porai jaunų lenktyni-ninkų leidusią pakilti karjeros laip-tais. Meksikietis Serchijus Peresas

(Sergio Perez) iš „Sauber“ perėjo į „McLaren“ ir pakeitė L.Hamiltoną. Savo ruožtu „Sauber“ vadovai iš „Force India“ pasikvietė vokietį Ni-ką Hulkenbergą (Nico Hulken-berg).

Čempionate startuos penki de-biutantai. Labiausiai pasisekė mek-sikiečiui Estebanui Gutieresui (Es-teban Gutierrez). „Sauber“ jį pasi-kvietė, kad pakeistų visai neblogai pernai lenktyniavusį japoną Kamujį Kobajašį. Kiti debiutantai bus suo-mis Valteris Botas (Valtteri Bottas), olandas Giedas van der Gardas (Gie-do van der Garde), prancūzas Žiulis Bjančis (Jules Bianchi) ir britas Maksas Čiltonas (Max Chilton).

E.Gutieresas, G. van der Gardas ir M.Čiltonas į „Formulę 1“ perėjo iš GP2 čempionato. Beje, jie nebuvo lyderiai. Geriausiai iš minėtos triju-lės GP2 varžybose pasirodė trečiąją vietą užėmęs E.Gutieresas. Čempi-onas italas Davidas Valzečis (Davide Valsecchi) gavo tik atsarginio piloto vietą „Lotus-Renault“ komandoje. Vicečempionas brazilas Luisas Ra-sija (Luiz Razia) tik prieš paskuti-nius bandymus išgirdo, kad yra ne-reikalingas ekipai „Marussia“.

Chuligano sugrįžimas

Talentas „Formulės 1“ industri-joje vis dažniau nusileidžia pinigams. Silpnesnės komandos renkasi jau-nus sportininkus, galinčius atsineš-ti savo rėmėjų lėšas. Dėl šios prie-žasties vietų neteko keli patyrę pi-lotai. „Sauber“ pasirinko E.Gutiere-są vietoj K.Kobajašio būtent dėl meksikiečių pinigų. Vokietis Timas Glokas (Timo Glock) turėjo sutartį su „Marussia“, bet ekipa ją nutrau-kė ir pasirinko daugiau pinigų ne-šančius sportininkus.

Abu pilotai pasikeitė „Cater-ham“ kolektyve. Rusas Vitalijus Pe-trovas nesurinko pakankamos su-mos, o Heikis Kovalainenas (Heik-ki Kovalainen) pinigų net neieškojo. Suomio nuomone, mokėti už važia-vimą turi komanda, o ne sportinin-kas. Komanda manė kitaip. Brazilo Bruno Senos (Bruno Senna) neiš-gelbėjo ir rėmėjų pinigai. „Williams“ vadovų tiesiog netenkino jo rezul-tatai. B.Sena ir T.Glokas šiemet da-lyvaus kėbulinių mašinų varžybose. Ispanas Pedras de la Rosa ir indas Narainas Kartikejanas (Narain Kart-hikeyan) darbo neteko dėl HRT iš-nykimo. Kadangi šie pilotai gerų re-zultatų nedemonstravo, jų paslaugų niekam neprireikė.

Pernai gerbėjai galėjo stebėti įspūdingą Kimio Raikoneno (Kimi

Bolidų varikliai jau riaumoja MelburneSebastian VeTTel

Komanda - „Red Bull“.Šalis - Vokietija.Amžius - 25 metai.Pasiekimai: 2010, 2011 ir 2012 m. čempionas.

Mark WeBBeR

Komanda - „Red Bull“.Šalis - Australija.Amžius - 36 metai.Pasiekimai: užėmė 3-iąją vietą 2010 ir 2011 m. Pernai užėmė 6-ąją vietą.

Fernando AlOnSO

Komanda - „Ferrari“.Šalis - Ispanija.Amžius - 31 metai.Pasiekimai: 2005 ir 2006 m. čempio-nas. Pernai užėmė 2-ąją vietą.

Felipe MASSA

Komanda - „Ferrari“.Šalis - Brazilija.Amžius - 31 metai.Pasiekimai: užėmė 2-ąją vietą 200� m. Pernai užėmė 7-ąją vietą.

Jenson BuTTOn

Komanda - „Mclaren“.Šalis - Didžioji Britanija.Amžius - 33 metai.Pasiekimai: 200� m. čempionas. Per-nai užėmė 5-ąją vietą.

Sergio PeRez

Komanda - „Mclaren“.Šalis - Meksika.Amžius - 23 metai.Pasiekimai: pernai užėmė 10-ąją vie-tą (geriausias rezultatas karjeroje).

Kimi RAIKKOnen

Komanda - „lotus Renault“.Šalis - Suomija.Amžius - 33 metai.Pasiekimai: 2007 m. čempionas. Per-nai užėmė 3-iąją vietą.

Romain GROSjeAn

Komanda - „lotus Renault“.Šalis - Prancūzija.Amžius - 26 metai.Pasiekimai: pernai užėmė �-ąją vietą (geriausias rezultatas karjeroje).

Lewis HAMIlTOn

Komanda - „Mercedes“.Šalis - Didžioji Britanija.Amžius - 2� metai.Pasiekimai: 200� m. čempionas. Per-nai užėmė 4-ąją vietą.

Nico ROSBeRG

Komanda - „Mercedes“.Šalis - Vokietija.Amžius - 27 metai.Pasiekimai: 200�, 2010 ir 2011 m. užėmė 7-ąją vietą. Pernai užėmė �-ąją vietą.

Nico HulKenBeRG

Komanda - „Sauber“.Šalis - Vokietija.Amžius - 25 metai.Pasiekimai: pernai užėmė 11-ąją vie-tą (geriausias rezultatas karjeroje).

Esteban GuTIeRRez

Komanda - „Sauber“.Šalis - Meksika.Amžius - 21 metai.Pasiekimai: nėra (debiutuos „For-mulėje 1“).

Paul DI ReSTA

Komanda - „Force India“.Šalis - Didžioji Britanija.Amžius - 2� metai.Pasiekimai: 2011 m. užėmė 13-ąją vietą. Pernai užėmė 14-ąją vietą.

Pastor MAlDOnADOKomanda - „Williams“.Šalis - Venesuela.Amžius - 2� metai.Pasiekimai: pernai užėmė 15-ąją vie-tą (geriausias rezultatas karjeroje).

Valtteri BOTTASKomanda - „Williams“.Šalis - Suomija.Amžius - 23 metai.Pasiekimai: nėra (debiutuos „For-mulėje 1“).

Jean Eric VeRGneKomanda - „Toro Rosso“.Šalis - Prancūzija.Amžius - 22 metai.Pasiekimai: pernai užėmė 17-ąją vie-tą (geriausias rezultatas karjeroje).

Daniel RIccIARDOKomanda - „Toro Rosso“.Šalis - Australija.Amžius - 23 metai.Pasiekimai: pernai užėmė 1�-ąją vie-tą (geriausias rezultatas karjeroje).

Adrian SuTIl

Komanda - „Force India“.Šalis - Vokietija.Amžius - 30 metų.Pasiekimai: 2011 m. užėmė �-ąją vie-tą. Pernai varžybose nedalyvavo.

Charles PIcKomanda - „caterham“.Šalis - Prancūzija.Amžius - 23 metai.Pasiekimai: „Formulėje 1“ debiutavo pernai ir taškų negavo.

Giedo VAn DeR GARDeKomanda - „caterham“.Šalis - Olandija.Amžius - 27 metai.Pasiekimai: nėra (debiutuos „For-mulėje 1“).

Jules BIAncHIKomanda - „Marussia“.Šalis - Prancūzija.Amžius - 23 metai.Pasiekimai: nėra (debiutuos „For-mulėje 1“).

Max cHIlTOnKomanda - „Marussia“.Šalis - Didžioji Britanija.Amžius - 21 metai.Pasiekimai: nėra (debiutuos „For-mulėje 1“).

Raikkonen) sugrįžimą į „For-mulę 1“. Suomis netikėtai užė-mė trečiąją vietą. Šiemet tokių sugrįžimų tikėtis neverta, bet vienas sūnus paklydėlis vis dėl-to grįš į čempionatą. Patyręs vokietis Adrianas Sutilas pada-rė priverstinę pertrauką, nes 2011 m. Šanchajaus klube jis sudaužyta šampano taure su-žeidė į kaklą verslininką iš Liuksemburgo. 2012 m. pra-džioje teismas A.Sutilui skyrė 18 mėnesių bausmę lygtinai. Tai neatbaidė „Force India“ ko-mandos - ji vasario pabaigoje pasirašė su vokiečiu sutartį.

Bandymų mįslės

Iš tiesų sezonas jau prasidė-jo. Melburne jau įvyko treniruo-tės ir kvalifikacija. Tačiau tikro-sios lenktynės prasidės anksty-vą sekmadienio rytą, maždaug aštuntą valandą. Sportininkams teks įveikti daugiau kaip 300 km distanciją. Pernai greičiausias jo-je buvo britas Džensonas Bato-nas (Jenson Button).

Paskutinė - trečioji - „For-mulės 1“ bandymų sesija kovo 3 d. baigėsi Barselonoje. Rezul-tatai nudžiugino „Mercedes“ gerbėjus. N.Rosbergas važiavo greičiausiai, L.Hamiltono rezul-tatas buvo trečias. Gerai pasiro-dė ir „Ferrari“. F.Alonso rato įveikimo laikas buvo antras, o Felipės Masos (Felipe Massa) - ketvirtas. Manoma, kad pernai konstruktorių taurę laimėjusi „Red Bull“ komanda slapukavo. S.Fetelio rezultatas buvo tik 11-as, Marko Veberio (Mark Webber) - 14-as. Beje, išėjus į pensiją M.Šumacheriui, 36-erių M.Veberis yra vyriausias čem-pionato pilotas. Apie pasitrauki-mą iš „Formulės 1“ australas kol kas negalvoja.

Daugelis sportininkų ir spe-cialistų primena, kad neverta su-reikšminti bandymų rezultatų. L.Hamiltonas paragino komandos narius nusileisti ant žemės, nes dar laukia daug darbo. „Malonu būti priekyje, tačiau tai nieko ne-reiškia. Bandymai ir lenktynės yra du skirtingi dalykai“, - pareiš-kė „Mercedes“ sporto direkto-rius Totas Volfas (Toto Wolff). „Akivaizdu, kad padarėme didelę pažangą, bet kai kurie varžovai neparodė visko, ką gali. „Red Bull“ kelia daugiausiai klausi-mų“, - svarstė N.Rosbergas.

S.Fetelis po bandymų buvo nusivylęs ir skundėsi padango-mis. „Neįvykdėme visko, ką bu-vome suplanavę“, - teigė čem-pionas. Vis dėlto „Red Bull“ ko-mandos niekas neskuba nurašy-ti. F.Alonsas mano, kad Melbur-ne būtent ji bus favoritė. Tačiau ispanas nebuvo linkęs kažkam kitam atiduoti favorito vardo, kai kalbėjo apie visą sezoną. „Pasi-mokiau iš pernai padarytų klai-dų. Esu geresnis, nei buvau per-nai“, - sakė vicečempionas. Apie galimybę grįžti į viršūnę kalba ir K.Raikonenas. Beje, čempionate dalyvaus penki titulą anksčiau laimėję sportininkai: F.Alonsas, K.Raikonenas, L.Hamiltonas, Dž.Batonas ir S.Fetelis. Ar kuris nors iš jų triumfuos šiemet, su-žinosime lapkričio pabaigoje, kai pasibaigs 64-asis „Formulės 1“ sezonas.

DAuGKArTINIS. Trejus metus iš eilės čempionatą laimėjęs Sebastianas Fetelis šiemet sieks ketvirtojo titulo

PENSIJA. Automobilių sporto legenda Michaelis Šumacheris antrą, ir turbūt jau paskutinį, kartą pasitraukė iš „Formulės 1“ (viršuje dešinėje)

�

VICEČEmPIoNAS. Antrąją vietą pernai užėmęs Fernandas Alonsas mano, kad šiemet jis bus stipresnis

VAIZDAI. Gražios merginos yra neatsiejama „Formulės 1“ varžybų dalis�

Eltos nuotr.

1 etapas - kovo 17 d. Melburne (Australija); 2 etapas - kovo 24 d. Kvala Lumpūre (Malaizija); 3 etapas - balandžio 14 d. Šanchajuje (Kinija); 4 etapas - balandžio 21 d. Bahreine; 5 etapas - gegužės 12 d. Barselonoje (Ispanija); 6 etapas - gegužės 26 d. Monte Karle (Monakas); 7 etapas - birželio � d. Monrealyje (Kanada); 8 etapas - birželio 30 d. Silverstoune (D.Britanija); 9 etapas - liepos 7 d. Hokenhaime (Vokietija); 10 etapas - liepos 2� d. Budapešte (Vengrija); 11 etapas - rugpjūčio 25 d. Spa (Belgija); 12 etapas - rugsėjo � d. Monzoje (Italija); 13 etapas - rugsėjo 22 d. Singapūre; 14 etapas - spalio 6 d. Jongame (Pietų Korėja); 15 etapas - spalio 13 d. Suzukoje (Japonija); 16 etapas - spalio 27 d. Naujajame Delyje (Indija); 17 etapas - lapkričio 3 d. Abu Dabyje (Jungtiniai Arabų Emyratai); 18 etapas - lapkričio 17 d. Ostine (JAV); 19 etapas - lapkričio 24 d. San Paule (Brazilija).

ČEmPIoNATo TVArKArAšTIS

TrASA. Melburne, Albert Parke, sportininkams reikės nuvažiuoti 58 ratus, bendras jų ilgis - 307,6 km

�

ČEmPIoNATo DAlyVIAI �

2013 m. kovo 17 d.

10

cmykcmyk10

Pasakymas „geros manieros“ skamba senamadiškai ir primena laikus, kai skrybėlė būdavo didelė, o kojytė - maža.

Geros manieros būtinos, neiš-vengiamos, svarbesnės už išsilavi-nimą, grožį ir net kraitį! Mergina, mokanti elgtis prie stalo, teatro lo-žėje ar aukštuomenės salone, turė-jo daug daugiau šansų už gražutę ir net protingą prasčiokę, painiojančią stalo įrankius ir ne laiku pratrūks-tančią juokais. Visų šių subtilybių buvo mokoma specialiose moky-mo įstaigose, kaip kilmingų mer-ginų institutas arba tiesiog kokios nors madam Žermen pensionas. Reveransas, tūpsnis, vėduoklė, pokalbis su kavalieriumi... Geroje draugijoje būdavo ramiai priima-ma skurdžiai apsirengusi, bet tauri dama, tiesiog pergyvenanti ne ge-riausius laikus. Fortūna permai-ninga! Užtat aukštuomenė visada ignoruodavo vulgarią asmenybę. Net milžiniškas kapitalas, kuriuo mėgdavo girtis pramonininkai ir fabrikantai, nesuteikdavo jokių nuolaidų jų dukterims. Stoti į vie-ną gretą su rafinuotomis grafienė-mis, puikiai išmanančiomis etiketo taisykles? Nė už ką! Taip, pasta-rosios galėjo turėti - deja, deja - iš viso tris sukneles. Užtat manie-ros! Jos puikiai prisimena, kaip dera elgtis per pokylį ir kad „paplepėji-mas per mazurką“ - visiškai ne tas pats, kas pokalbis šokant kotiljoną. Ir šiaip jos nepamiršta: nereikia au-dringai džiūgauti, jei pats gražiau-sias ūsuotas karininkas pakvietė valso. Dera būti šaltai, mandagiai ir abejingai. Jau garsioji aukštuo-menės liūtė Žermen de Stal, gerai išmaniusi etiketą, kartą pareiškė, kad pagal tai, kaip dama laiko vė-duoklę, galima atskirti aristokratę nuo praturtėjusios prasčiokės. Ti-kra aukštuomenės ponia niekada nebūtų įteikusi savo vėduoklės vy-rui „tiesiog šiaip“. Tai buvo rizikin-gas gestas, reiškiantis, kad tarp jų

įmanomi artimesni santykiai: nuo XVII a. vėduoklė tapo aukštakilmių asmenų flirto „veikėja“, o „vėduok-lės kalbos“ mergaitės išmokdavo vos ne anksčiau nei rašto. Bet iki XIX a. pabaigos visi šie papročiai išnyko įsigalėjus naujai buržuazijos moralei. Svarbiausia, kad vėduoklė būtų iš paties Paryžiaus, iš geriau-sios dirbtuvės, o visa kita - buitinės smulkmenos.

Korsetų era

Dabar atrodo keista, bet ankšti korsetai, ypač Anglijoje, taip pat buvo gero išsiauklėjimo ir vadina-mosios kūno drausmės simbolis. Kuo lieknesnė mergaitės talija, tuo ji geriau išauklėta, subtiles-nė, padoresnė ir rafinuotesnė. Tai galima paaiškinti: korsetas vi-sais laikais skyrė aristokratiją nuo prastuomenės, kilminguosius - nuo valstiečių. Stipriai suveržtos talijos plonumu aristokratės de-monstravo, kad nėra susijusios su „žeminančiu“ darbu. Su liaunu liemeniu buvo galima tik kara-liauti pokyliuose ir rašyti laiškus, prasidedančius „Ma chere amie!“ Anglijos mokyklose, kurios buvo steigiamos mergaitėms iš netur-tingų šeimų, suveržtas korsetu liemuo buvo tarsi leidimas į aukš-tesnį visuomenės sluoksnį. Atseit liekna talija - tai geras išsiauklė-jimas, o kur dar geros manieros, mokėjimas tinkamai parinkti žo-džius... Bernardas Šo (Bernard Shaw) savo garsųjį „Pigmalioną“ sukūrė tada, kai korsetai pamažu tapo nebemadingi. Lieka sublizgėti etiketu! Autorius norėjo parodyti, kad jokia prašmatni apranga nepa-dės merginai iš liaudies tapti tau-ria dama, ir tik puikios manieros atveria duris į bet kokią rinktinę draugiją. Įdomu, kad 1890-1910 m. vienas iš telefonisčių priėmimo į darbą kriterijų buvo reikalavimas „mokėti gražiai elgtis“ - neišau-klėtoms merginoms ne vieta prie komutatoriaus! Dar vienas įdomus momentas: XIX a. pabaigoje važi-nėti dviračiu buvo vulgaru, nors

ir labai madinga. Prisiminkime A.Čechovo personažą Belikovą, „žmogų futliare“: jis buvo šoki-ruotas, kad jo mylima mergina važinėja dviračiu ir dar skambiai juokiasi! O taip mąstė ne tik atsi-likę Rusijos provincijos gyventojai. Londone merginoms iš pačių gar-siausių šeimų mamytės neleisda-vo važinėti dviračiu tik todėl, kad

važiuodamos dviračiu damos atseit atlieka nepadorius judesius, ir dar visiems matant... Atseit tegu pra-turtėjusių biržos maklerių dukros važinėja, o mes neleisime!

Pokyčiai visuomenėje

Tačiau XX a. padėtis pasikeitė: 3-iąjį deš. gražios manieros tapo nebemadingos, o sovietų Rusi-joje mokėjimas naudotis šakute vaisiams arba nosine galėjo žmo-gui kainuoti gyvybę. „Nepribaigti“ dvarininkai uoliai slėpė savo išpuo-selėtas rankas ir išsilavinimą. Bur-žuazijos pasaulyje viskas buvo ne taip tragiška, bet vis dėlto liūdna: tapo madingas familiarumas, mer-ginos rūkė, garsiai juokėsi, bėgdavo iš namų su meilužiais ir prie visų samprotaudavo apie politiką, o tai visai jau negirdėta! Tapo madinga trumpai kirptis plaukus. Beje, bū-tent 3-iąjį deš. merginos ir mote-rys pradėjo be palydovų vaikščioti į restoranus, kavines ir teatrus. O juk dar 1916 m. žurnalai rašydavo, kad moteris, viena sėdinti ložėje arba prie stalelio, gali užsitraukti moralistų įtūžį, nes tai leistina iš-

imtinai kurtizanėms, tykojančioms grobio. SSRS taip pat įvyko stebė-tinų permainų. Tapo nebemadinga dėvėti odines striukes, dūmyti pa-pirosus ir purvinais auliniais trypti ponų kambarius. Stalino epochos manieros - tai šiek tiek pakeistos buvusių panelių elgesio taisyklės plius komunistinė moralė. Ir vėl geros manieros tapo elito ir ple-bėjų skiriamuoju ženklu - naujojo elito ir naujųjų plebėjų. Ir vieni, ir kiti - nuo žagrės, nuo staklių, tik vieni išmoko šokių ir kitų gudrybių iš kilmingųjų instituto arsenalo, o kiti - ne. Pamenate filmo „Maskva netiki ašaromis“ fragmentą, kai inteligentiška, tiksliau, pseudoin-teligentiška, dama moko jaunylį sūnų elgesio taisyklių? Žuviai yra specialus peilis! O paprasta mergi-na Katia Tichomirova nežino, kuris būtent, todėl ir atsisako vaišių, nes profesoriaus dukra, kuria ji apsi-meta, privalo žinoti tokias etiketo subtilybes.

Nauji laikai, nauji papročiai

Šiuolaikinėje visuomenėje for-malumai daugiausia išnyko. Laimė ar deja - kiekvienas sprendžia pats. Viskas, kas buvo nepriimtina ar net neįmanoma dar prieš trisde-šimt metų, dabar yra norma. O su ankstesniais šimtmečiais net nėra ką lyginti... Ar galima be šypsenos prisiminti, kad XIX a. buvo neleis-tina kalbėti apie nėštumą? Rafi-nuotų taisyklių epochoje reikėjo griebtis subtilaus eufemizmo „įdo-mi padėtis“. Ar galima įsivaizduoti, kad pokalbis apie moteriškas kel-naites buvo nepadorumo viršūnė net „šiurkščioje“ vyriškoje draugi-joje? Dabar tinklaraščiuose, tai yra tarp nepažįstamų žmonių, ramiai aptarinėjamos ir daug intymesnės smulkmenos. Bet žmonės visada buvo linkę kurti elgesio taisykles - vienus papročius keičia kiti. Kie-kvienas naujas visuomenės vys-tymosi ciklas kuria naujas etiketo taisykles, naujus formalumus ir naują moralę. Tai, kas vakar buvo teisinga ir protinga, šiandien ke-lia juoką, yra nesuprantama arba žadina mokslininkų susidomėjimą. Bet, laimė, buvo ir yra nepajudi-namų taisyklių, kurių visais laikais laikosi išsiauklėję žmonės.

Parengė Milda kunSkaitĖ

Geros manieros anksčiau ir dabar n Xvii a. manieros šiais laikais praverstų nebent vienos pokylyje

ePA-

elto

s nuo

tr.

Geros manieros būtinos, neišvengiamos, svarbesnės už išsilavinimą, grožį ir net kraitį! Reveransas, tūpsnis, vėduoklė, pokalbis su kavalieriumi... Fortūna permaininga!

Taisyklėsj/b eTikeTaseP

A-el

tos n

uotr.

7

k

INTERNETE - WWW.RESPUBLIKA.LT 2013 m. kovo 16 d., šeštadienis RAŠYKITE MUMS: sportas@respublika.net

DIENRAŠČIO „RESPUBLIKA“ PRIEDAS

Leidinys Nr. 20

Metai, pavertę pelenę princeseAteinantį antradienį mergina, kuria didžiuojasi visa Lietuva, olimpinė čempionė Rūta Meilutytė švęs 16-ąjį gimtadienį. Per metus pasikeitė daug kas. Atrodo, kad tik pati Rūta nesikeičia. Kuklumas išliko viena žaviausių jos savybių. „Sporto gyvenimas“ siūlo prisiminti čempionės kelią ir nesenus laikus, kai apie olimpinį auksą Rūta galėjo tik pasvajoti.

Arūnas ABROMAITIS„Respublikos“ žurnalistas

Baseine - ne savo noru

Rūtos vardas buvo minimas spaudoje ir jai laukiant 15-ojo gimta-dienio. 2011 m. vasarą Europos jau-nimo olimpiniame festivalyje Trab-zone (Turkija) R.Meilutytė iškovojo po vieną aukso, sidabro ir bronzos medalį. Rudenį Rūta pagerino devy-nis Lietuvos rekordus pasaulio tau-rės varžybose Berlyne. Tuo metu suaugusių plaukikų varžybose lietu-vaitė dar nebuvo tarp lyderių. Ge-riausia jos vieta Berlyne buvo 5-oji.

Trabzone R.Meilutytė įvykdė Londono olimpinių žaidynių nor-matyvą, tačiau festivalis nebuvo įtrauktas į kvalifikacijos varžybų kalendorių. Taigi 14-metė sporti-ninkė jau buvo sulaukusi dėmesio, bet netgi dalyvavimas olimpiadoje, ką ir kalbėti apie auksą, atrodė to-lima perspektyva.

Po 2011-ųjų pergalių Rūta papa-sakojo apie save „Sporto gyvenimui“. „Plaukimo treniruotes pasirinkau ne savo noru. Močiutė su tėčiu nuspren-dė, kad turėčiau lankyti plaukimą, bet

tik tam, kad išmokčiau plaukti ir ne-bijočiau vandens. Vėliau tęsiau treni-ruotes, nes turėjau problemų dėl lai-kysenos. Pamažu pati pamilau plau-kimą, gal todėl, kad nesu linkusi į komandinius žaidimus, be to, baseine man pradėjo sektis“, - pradžią prisi-minė plaukikė.

Didžiausia svajonė

Tuo metu Rūta jau gyveno Pli-mute, Didžiojoje Britanijoje. „Į An-

gliją išvykau pernai. Labai nenorė-jau palikti Lietuvos, bet Plimute gyvena ir dirba mano tėtis. Be to, ten veikia ir labai geras plaukimo klubas, sudarytos puikios treniruo-čių sąlygos. Treniruočių lygis čia visai kitoks nei Lietuvoje, jos ge-rokai intensyvesnės, sakyčiau, net-gi profesionalesnės“, - 2011-ųjų rudenį pasakojo R.Meilutytė.

Be abejo, jau tada nebuvo iš-vengta Londono žaidynių temos. „Tai yra mano didžiausia svajonė.

Sieksiu jos iš visų jėgų. Kovo mė-nesį Londone vyks atviras Didžio-sios Britanijos plaukimo čempio-natas. Tai bus drauge ir atrankos varžybos į olimpiadą. Tikiuosi, kad man pavyks pasiekti olimpinį nor-matyvą, patekti į Lietuvos rinktinę ir startuoti olimpinėse žaidynėse. Tai, be abejonės, būtų didžiausias įvykis ir svarbiausias startas mano gyvenime“, - pažymėjo Rūta.

Naujovė - suknelės

Praėjo kiek daugiau nei metai. Ir ką gi turime dabar? Keli skaičiai - 1 min. 5,47 sek. - pakeitė plaukikės gyvenimą. Per tokį laiką Rūta įveikė distanciją olimpiniame finale. Trium-fą 100 m plaukimo krūtine rungtyje stebėjo visas pasaulis. Kai BBC te-levizijos žurnalistai pabandė kalbin-ti čempionę, amą praradusi R.Mei-lutytė prabilo lietuviškai: „Ačiū labai, myliu visus, bučkiai“.

Kitą rytą Rūta parodė, kad net ir laimėjusi olimpinį auksą nesiruošia tapti kitos planetos gyventoja. Į vi-suotinį šurmulį ji žiūrėjo paprastai. „Labai smagu, kad žmonės domisi Lietuva, ir tikiuosi, kad plaukimas mūsų šalyje išpopuliarės, kad žmo-nės geriau žinos Lietuvą“, - sakė čempionė. Britų žiniasklaida pyko, kad Plimuto moksleivė laimėjo auk-są kitai valstybei. O Rūta nuolat ra-miai primindavo, kad pilietybės keis-ti nesirengia: „Jiems gaila, bet aš nebūsiu britė. Tai, kad aš čia gyvenu, nieko nereiškia. Aš visą laiką būsiu lietuvė“.

400 tūkst. litų premiją plauki-kė taip pat įvertino paprastai. „Mano šeima nėra iš tų, kurios

švaistosi turtais. Tų pinigų labai reikėjo. Tačiau apie premiją anks-čiau negalvojau ir net nežinojau, kad ją gausiu“, - patikino R.Mei-lutytė. Olimpinės čempionės sta-tusas sukėlė ir smulkių, netikėtų rūpesčių. „Reikės pirkti sukneles, nes mano spintoje vien sportiniai drabužiai“, - pripažino Rūta.

Neišskirtinė čempionė

Po to ji dar ne kartą atsidūrė dėmesio centre. Gruodį R.Meilu-tytė buvo pripažinta geriausia jau-nąja Europos sportininke. Tą patį mėnesį pasaulio čempionate trum-pajame baseine Stambule (Turki-ja) Rūta pelnė du aukso ir vieną sidabro medalius. Visgi pačios čempio nės žodžiai įrodo, kad pa-sikeitė ne viskas. „Esu gana už-dara, nemėgstu puikuotis savo lai-mėjimais“, - dar 2011-aisiais sakė R.Meilutytė. „Nesijaučiu išskirti-nė ar ypatinga. Sau aš esu norma-li. Nelaikau savęs nei geriausia, nei įžymiausia“, - teigė Rūta šių metų sausio 9 dieną.

Tą patį vakarą R.Meilutytė bu-vo pagerbta kaip geriausia 2012 metų Lietuvos sportininkė. Vasarą ji dalyvaus pasaulio čempionate il-gajame baseine. Šansai, kad Rūta ir 17-ąjį gimtadienį pasitiks būda-ma geriausia šalies sportininke, yra dideli. „Dabar Lietuvoje atsirado auksinė žuvelė, su ja konkuruoti bus sunku. Manau, ji ne vienus me-tus taps rinkimų laureate“, - po ge-riausių sportininkų pagerbimo šyp-sodamasis kalbėjo olimpinio bron-zos medalio savininkas imtyninin-kas Aleksandras Kazakevičius.

PLAUKIMAS �

SAVAITĖS GIMTADIENIAI �

Vitoldas MASALSKIS (1954 m. kovo 18 d.)

Buvęs Kauno „Žalgirio“ krepši-ninkas, šiuo metu - klubo sporto direktorius. 1985 m. TSRS čem-pionas.

Tomas ŽVIRGŽDAUSKAS (1975 m. kovo 18 d.)

Buvęs Lietuvos rinktinės futbo-lininkas. Nacionalinėje komandoje sužaidė 56 rungtynes. Dukart Lie-tuvos čempionas.

Žygimantas SKUČAS (1992 m. kovo 18 d.)

Krepšininkas, Europos jaunių (2010 m.) ir jaunimo (2012 m.) čem-pionas, pasaulio jaunių čempionas (2011 m.).

Modestas PAULAUSKAS (1945 m. kovo 19 d.)

Tituluočiausias Lietuvos krepši-ninkas. 1972 m. olimpinis čempio-nas, dukart pasaulio, keturiskart Europos čempionas.

Gintarė PETRONYTĖ (1989 m. kovo 19 d.)

Lietuvos rinktinės krepšininkė. Geriausia 2009 m. Europos jaunoji krepšininkė. Triskart Lietuvos čem-pionė.

Evaldas PETRAUSKAS (1992 m. kovo 19 d.)

Boksininkas, 2012 m. olimpi-nių žaidynių bronzos laimėtojas. 2010 m. jaunimo olimpinių žaidy-nių čempionas.

Robertas ŽULPA (1960 m. kovo 20 d.)

Plaukikas, 1980 m. olimpinių žaidynių čempionas. Triskart Euro-pos čempionas, 1982 m. pasaulio vicečempionas.

Robertas JAVTOKAS (1980 m. kovo 20 d.)

Lietuvos rinktinės krepšininkas, 2007 m. Europos ir 2010 m. pasau-lio čempionatų bronzos medalių laimėtojas.

Rasa DRAZDAUSKAITĖ (1981 m. kovo 20 d.)

Lengvaatletė, bėgikė. 2008 ir 2012 m. olimpinių žaidynių dalyvė, 1997 m. Europos jaunimo olimpinio festivalio vicečempionė.

Vladimiras BAJEVAS (1960 m. kovo 21 d.)

Buvęs boksininkas, treneris. Penkiskart Lietuvos čempionas. Lietuvos vyrų bokso rinktinės tre-neris.

KUKLUMAS. Visą pasaulį nustebinusi Rūta Meilutytė vis dar mano nesanti išskirtinė

�

EPA-Eltos nuotr.

cmyk

11

cmyk / 11

Kai jų kas nors klausia, kur sly-pi jų šeimyninės laimės paslaptis, abu šypsodamiesi atsako: „Kaip ir kiekvienoje šeimoje, mūsiškėje būna pakilimų ir nuosmukių, bet reikia mokytis drauge išgyventi sunkius laikus... ir daug juoktis!“ Jie išties juokiasi tiek, kad buvo praminti jukiausia Baltųjų rūmų pora. Humoro jausmas - puikus vedybinio gyvenimo cementas. Barakas ir Mišelė tai įrodė savo pavyzdžiu.

Tradicinės vertybės

Prieš tapdama viena iš populia-riausių JAV pirmųjų ponių, Miše-lė gavo solidų išsilavinimą, vertą merginos iš aukštuomenės, nors augo eilinėje šeimoje: tėvas buvo samdomas darbininkas, o mama dirbo sekretore. Negana to, Mišelė nesigėdija ir net didžiuojasi savo šaknimis - kai kurie iš jos protė-vių, tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, buvo vergai. Gimus Mišelei ir jos broliui, mama metė darbą ir atsidėjo šeimininkavimui namuo-se. Taigi, mergaitė augo šeimoje, kurioje buvo laikomasi „tradicinės“ tvarkos „mama namuose, tėtis dar-be, o vakarienei dengiamas stalas“. Savaitgaliais visa šeima vaikščiojo į bažnyčią, tėvai stengėsi dukrai įskiepyti religijos pagrindus. Jau mokykloje Mišelė demonstravo di-delius gabumus mokslui ir pradėjo lankyti užsiėmimus gabiems vai-kams. Baigusi mokyklą, ji mokėsi Prinstono universitete ir Harvar-do universiteto Teisės mokykloje. Baigusi mokslus dirbo juridinėje firmoje Čikagos merijoje, Čika-gos universiteto akademiniame medicinos centre. Mišelė greitai ir ryžtingai kopė karjeros laiptais,

kurdama ateities planus, bet vargu ar tuomet galėjo numatyti, kokia puiki bus ateitis, kurią susikurs drauge su savo svajonių vyru.

Moteriška aplinka

Kitaip negu Mišelė, Barakas Huseinas Obama jaunesnysis ne-gali pasigirti šeimos istorinėmis šaknimis. Tarp jo protėvių vergų nebuvo. Barako tėvai susipažino rusų kalbos kursuose Havajų uni-versitete, kuriame Obamos tėvas mokėsi su stipendija, skiriama studentams iš užsienio. Beje, Ba-rakas - pirmasis JAV prezidentas, gimęs Havajuose. Barako tėvai iš-siskyrė, kai berniukui dar nebuvo nė trejų. Toliau auklėjant berniuką svarbus vaidmuo teko močiutei, ku-ria Barakas visada žavėjosi. Tėvams išsiskyrus, močiutė tapo pagrindine šeimos maitintoja ir, turėdama tik vidurinį išsilavinimą, išsigudrino iš sekretorės pareigų pakilti į pirmo-sios Havajų banko viceprezidentės pareigas. Barakas visada pabrėžda-vo, kad tokiu atkakliu kovotoju už moterų teises tapo didžia dalimi per mamą ir močiutę. Tarp moterų Barakas jautėsi labai laisvai. Jis vi-sai nebuvo nepriekaištingo elgesio paauglys. Kadangi daug ką gaudavo

pernelyg lengvai, pavyzdžiui, gali-mybę mokytis prestižiškiausioje miesto mokykloje, jis vis panūsda-vo peržengti leistinas ribas. Kaip vėliau Barakas prisipažino rinkė-jams, mokykloje jis rūkė marihua-ną, pabandė kokaino, alkoholio. Bet niekada neperžengdavo paskutinės ribos, mat tikrai nenorėdavo suga-dinti nuotaikos mamai ir močiutei, tiek daug jėgų skyrusioms jam la-vinti. Po mokyklos Barakas įstojo mokytis į Vakarų koledžą Los An-džele ir į Kolumbijos universitetą, įgijo bakalauro laipsnį, įsidarbino tarptautinėje verslo korporacijoje Niujorke. 1988 m. Barakas įstojo į Harvardo universiteto Teisės mo-kyklą, o per atostogas važinėdavo į Čikagą padirbėti padėjėju juridi-nėje firmoje „Sidley Austin“ - toje pačioje, kurioje įvyko lemtingas susitikimas su Mišele.

Išmėginimai

Mišelė buvo paskirta jaunojo stažuotojo Barako mokytoja. La-bai greitai bendras darbas virto kai kuo daugiau ir Barakas išdrįso pakviesti viršininkę į pasimatymą. Bet mergina nesutiko. Dar keletas nevykusių bandymų Baraką tik pakurstė ir galų gale jis pasiekė

savo. Po trejų metų įsimylėjėliai atšventė vestuves. Mišelė sakė, kad, nepaisant pradinių abejonių, ji įsimylėjo Baraką išgirdusi, su kokia meile jis pasakoja apie ma-mą ir močiutę. O Barakas iš pat pradžių žinojo, kad sutiko savo svajonių merginą. „Jų vestuvės buvo kupinos kerinčio žavesio, - vėliau prisiminė draugai. - Ba-rakas ir Mišelė tiesiog švytėjo iš laimės“.

Kaip dažnai būna, šeimos kas-dienybė pasirodė esanti nelengvas išmėginimas. Iš pradžių prisiėjo „derinti charakterius“ - Barakas skundėsi draugams, kad Mišelė nuolat bamba dėl jo išmėtytų daiktų. Mišelę erzino jo knarkimas ir įpro-tis užsisėdėti darbe. Problemos pa-didėjo gimus dukrai Malijai. Mišelė, kurios pečius užgulė visa mažylės priežiūros našta, pradėjo kaltinti vyrą, kad ambicijos jam yra svar-besnės už šeimą. Barakas išties visa galva pasinėrė į politiką, o Mišelei tai iš pradžių nepatiko. Iš politikos tuo metu jis neuždirbo, o šeima gy-veno neturtingai. Galėdamas gerai uždirbti juridinėje firmoje, Barakas tuščiai leido laiką, kaip atrodė Miše-lei, efemeriškoms svajonėms. Kai sutuoktiniams gimė antroji dukra Nataša, šeimoje vadinama Saša,

padėtis tapo kritinė. Pasak draugų, pora atsidūrė ties skyrybų slenks-čiu. Mišelė pateko į seniai žinomus spąstus: ji, puikiai išsilavinusi ir ne-eilinio proto moteris, buvo priversta sėdėti namie su dukromis, o vyras visą laiką skyrė mėgstamai veiklai. „Niekada nemaniau, kad teks vie-nai auginti vaikus, - su nuoskauda guodėsi Mišelė, - aš to neplanavau“. Savo ruožtu B.Obama kalbėjo, kad jam reikia paramos ir kad jam nu-sibodo nuolatinė žmonos reiškiama kritika. Santuoką sutvirtino bendras skausmas. Saša pateko į ligoninę su baisia diagnoze „meningitas“. Ba-rakas metė visus reikalus ir drau-ge su žmona tris paras budėjo prie mažylės lovos. „Mano pasaulis su-sitraukė į vieną tašką, - vėliau pri-siminė Obama, - manęs už keturių palatos sienų nedomino niekas, nei darbas, nei susitikimų tvarkaraštis, nei ateities planai“.

Drauge prie vairo

Kai dukra pasveiko, Mišelė faktiškai pateikė vyrui ultimatu-mą: tegu jis šeimą įtraukia į savo politinę veiklą. Kad ir kaip būtų keista, politikos viršūnėse Bara-kui atsirado daugiau laiko ir gali-mybių bendrauti su šeima. Be to, Mišelė vis aktyviau įsijungdavo į vyro veiklą, lydėdama jį visur, kur tik galima, ir faktiškai tapda-ma jo slaptąja patarėja. Barakas neslepia, kad mėgsta su žmona aptarti daugumą svarbių valstybės gyvenimo klausimų. Mišelė taip pat padeda vyrui rašyti politines kalbas ir kuria jo įvaizdį. Regis, ji pagaliau rado savo vietą gyve-nime, ne veltui 2010 m. žurnalas „Forbes“ pripažino ją įtakingiau-sia pasaulio moterimi. „Daugelis abejoja prezidento gebėjimais, bet niekas neginčija pirmosios ponios gebėjimų“, - viešai pripažino Ba-rakas. Jo netrikdo žmonos noras „stoti prie valdžios vairo“, galbūt todėl, kad ji tai daro su jai būdingu moterišku žavesiu ir nesivaržo im-tis įvairiausių moteriškų gudrybių. Mišelė, be daugybės valstybinių reikalų, spėja būti viena iš stilin-giausių JAV moterų ir nuolatos pirmauja mados reitinguose. Lai-kraštis „The Times“ tvirtina, kad Mišelė Obama unikali būtent tuo, jog sumaniai derina tris savybes: gebėjimą palaikyti vyrą, nepriklau-somumą ir mados pojūtį. Todėl ji ir vadinama „ateities dama“. Jos populiarumas yra toks didelis, kad amerikiečiai atlaidžiai žiūri net į jos klaidas.

Pernai Barakas ir Mišelė at-šventė vestuvių dvidešimtmetį. Laikydamasis vieną kartą visiems laikams susikurtos taisyklės, Bara-kas savo įtemptoje darbotvarkėje rado laiko romantiškai vakarienei restorane. Pasirodė, kad galima sėkmingai derinti šeimą ir karjerą, jei abu sutuoktiniai įneša savo dalį į poros santykius. Tad Barakas ir Mišelė turi šansų išlikti istorijoje kaip romantiškiausi Baltųjų rūmų gyventojai, juk savo meilę jie pa-vertė stebuklinga pasaka, kurią įnikęs skaito visas pasaulis.

Parengė Milda kunSkaitĖ

ePA-eltos nuotr.Baraką Obamą

valdo žmona

poraj/b meilės isTorija

Ideali gyvenimo draugė daro teigiamą įtaką bet kurio politiko įvaizdžiui, juolab prezidento, o Barako Obamos (Barack Obama) žmona Mišelė (Michelle) kaip tik ir yra ideali - spontaniška, nuoširdi ir gebanti atvirai reikšti emocijas.

Kaip ir kiekvienoje šeimoje, mūsiškėje būna pakilimų ir nuosmukių, bet reikia mokytis drauge išgyventi sunkius laikus... ir daug juoktis!

Pernai Barakas ir Mišelė atšventė vestuvių dvidešimtmetį. Ši pora turi šansų išlikti istorijoje kaip romantiškiausi Baltųjų rūmų gyventojai, juk savo meilę jie pavertė stebuklinga pasaka

12

cmykcmyk12

maisTasj/b saviTarna

Žiūrintis į dangų

Pradėkime nuo angliško pyrago, žiūrinčio į dangų (Stargazy pie). Jis atrodo tarsi išdžiūvusio ežero dug-nas su žuvų galvomis, žvelgiančio-mis į žvaigždes. Skamba šiurpokai? O juk Kornvalio šeimininkės visai nesistengė savo vyrus priblokšti ekstravagantiškais pyragais, tiesiog bandė kuo efektyviau panaudoti žu-vis: riebalai iš žuvų galvų subėga į pyragą ir įdaras būna sultingas. Be to, pro žuvų žiomenis išeina garai ir pyrago plutelė lieka lygi ir nesuskel-dėja, nepaisant gana šlapio įdaro.

PyrAGUI reIKėS: TeŠLAI

ß 1 stikl. miltų

ß 50 g sviesto

ß 1 arbat. šaukštelio druskos

ß 100 ml šalto vandens

įDArUI ß 3-4 sardinių

ß 100 g baltos duonos

ß 50 ml pieno

ß 1 svogūno

ß 1 šaukšto smulkintų petražolių

ß 2 virtų kiaušinių

ß 50 g šoninės

ß 150 ml baltojo vyno

ß 1 citrinos

ß druskos, pipirų, 1 nevirto kiaušinio.

Užmaišykite kietą tešlą, padalykite į dvi dalis, plonai iškočiokite per kulina-rinę plėvelę ir bent 30 min. palaikykite šaldytuve. Nupjaustykite žuvų filė, pa-šalinkite žiaunas.

Duoną apkepinkite ir susmulkinki-te, pridėkite pieno ir petražolių. Smulkiai supjaustykite svogūną, kiaušinius ir šoninę, išspauskite citrinos sultis. Viską sumaišykite, pasūdykite, papipirinkite. Vieną tešlos lapą įklokite į formą, ant jo uždėkite truputį įdaro ir filė puseles, vėl įdaro, antrąsias puseles, ant jų uždėkite žuvų galvas, aplaistykite vynu ir užden-kite antruoju tešlos lapu. Tešlą ties gal-vomis atsargiai prapjaukite ir iki pusės ištraukite galvas, kad žiūrėtų aukštyn. Tešlos kraštus suspauskite, visą pyragą aptepkite kiaušiniu. Kepkite 10 min. 220 laipsnių temperatūroje, sumažinkite iki 180 laipsnių ir kepkite dar 45-60 min., kol pasidengs aukso spalvos plutele.

Tortas „Lava“

Pasirodo, Karlas Midionė „Že-mės drebėjimo“ receptą kūrė ne nuo nulio, o meistriškai perdirbo torto „Lava“ receptą, kurį kondite-riai žino jau daugiau kaip 100 metų. Galima pagalvoti, kad šis šokola-dinis tortas viduje neiškepė, bet būtent „lavos srautuose“ ir slypi jo žavesys. Pusiau skysti šokoladiniai pudingai nuo seno buvo mėgstamas anglų valgis (anglų kalboje jiems net yra specialus pavadinimas - comfort food).

reIKėS:

ß 5 kiaušinių

ß 3/4 puodelio cukraus

ß 1/4 arbat.š. druskos

ß 1 arbat.š. vanilės

ß 1 puodelio migdolų

ß 5 karčiojo šokolado plytelių.

Trynius gerai išplakite, po truputį pridėdami cukraus, suberkite druską ir vanilę, įpilkite ištirpintą šokoladą ir suberkite smulkintus migdolus. Atski-rai išplakite baltymus, kol atsiras stan-džių liežuvėlių, greitai įmaišykite juos į tešlą ir supilkite į kepimo popieriumi išklotą formą. Formą įstatykite į padėk-lą su vandeniu ir 30-40 min. kepkite 180 laipsnių temperatūroje. Patiekite karštą.

Velnio tortas

„Velnio tortas“, „Šėtono tor-tas“, „ Jaučio kraujas“ ir „Rau-donas aksomas“ - tai įvairūs to paties tamsiai raudonos, kraujo spalvos delikateso pavadinimai. Šio efektingo torto receptas bu-vo sukurtas Amerikoje XX a. pradžioje, kai dar nebuvo plačiai naudojami dažikliai. Į tešlą buvo dedama daug sodos, kuri rea-guodama su šokoladu suteikdavo kepiniui taurų raudonmedžio ats-palvį. Paskui receptas gerokai su-paprastėjo naudojant dažiklį ama-rantą (E123). Šį, uždraustą kaip potencialų kancerogeną, pakeitė kiti chemijos pramonės gaminiai. Šiandien „Raudonas aksomas“ ir „Šėtono tortas“ - du skirtingi re-ceptai. Pirmajam užtenka į tešlą įdėti dažiklio. Tiems, kam kom-promisas nepriimtinas, siūlome tikro gundančio šokoladinio torto receptą, sukurtą JAV 1946 m.

reIKėS:

ß 1,5 puodelio miltų

ß 1 arbat.š. kepimo miltelių

ß 1 arbat.š. sodos

ß 0,5 arbat.š. druskos

ß 100 g sviesto

ß 1 puodelio cukraus, 2 kiaušinių

ß 900 g šokolado

ß 0,5 puodelio rūgštaus pieno, vanilės pagal skonį.

Persijotus miltus sumaišykite su ke-pimo milteliais, soda ir druska. Sviestą išsukite su cukrumi, po vieną įmuškite kiaušinius. Šokoladą ištirpinkite su tru-pučiu verdančio vandens (apie 100 ml), atvėsinkite, supilkite į kiaušinių masę, iš-maišykite. Į tešlą supilkite pieną, vanilę ir vis plakdami po truputį pilkite miltų mi-šinį. Šio miltų kiekio užteks dviem 22-23 cm skersmens formoms. Ištepkite formas sviestu ir kepkite 20-25 min. 180 laipsnių temperatūroje. Abi dalis sulipdykite bet kokiu šokoladiniu kremu arba tamsia uogiene ir apipilkite šokolado glazūra.

Tortas „Žemės drebėjimas“

Pavadinimą šiam prastai atro-dančiam desertui sugalvojo vienas amerikietis smaližius. Pamatęs naują italo konditerio Karlo Midio-nės (Carlo Middione) kūrinį, jo talento gerbėjas nustebęs sušuko: „Nejau tu rengiesi TAI pardavinė-ti? Šis tortas atrodo lyg išlikęs po žemės drebėjimo!“

reIKėS:

ß 670 karčiojo arba pieninio šoko-lado

ß puodelio sviesto

ß 8 kiaušinių

ß 3 puodelių cukraus

ß 0,5 puodelio krakmolo

ß 2 puodelių riebios grietinėlės.

Įkaitinkite orkaitę iki 180 laipsnių. Gilią atidaromą formą išklokite kepimo popieriumi. Garų vonelėje maišydami ištirpdykite šokoladą ir sviestą. Išplaki-te kiaušinius, supilkite šokolado masę, pridėkite cukraus ir krakmolo, dar pa-plakite ir supilkite tešlą į formą. Kepkite 70-80 min., kol plutelė suskeldės, o vi-duje vis dar bus skystoka. Atvėsinkite tortą formoje, atsargiai išimkite ir su-pjaustykite porcijomis. Nesikrimskite, jeigu šokoladinis įdaras teka, o plutelė lūžinėja - taip ir turi būti. Papuoškite grietinėle ir iškart patiekite.

Purvo pyragas

Po Antrojo pasaulinio karo JAV prasidėjo tikra purvo pyragų (mud pie) epidemija. Jie buvo gaminami restoranuose ir namuose, šalies šiaurėje ir pietuose. Pyragai at-rodė visai kaip tirštas sudžiūvęs purvas didelės upės krantuose. Nepaisant apetito nekeliančio pa-vadinimo ir gana nepatrauklios išvaizdos, purvo pyragas - nepa-prastai skanus!

reIKėS:

ß 1,5 puodelio miltų

ß 1 puodelio lydyto sviesto

ß 2 puodelių cukraus

ß 0,3 puodelio kakavos miltelių

ß 1 arbat.š. kepimo miltelių

ß 4 kiaušinių

ß 0,3 puodelio kokoso drožlių

ß 1 puodelio karijų, plaktos grietinė-lės, šokolado glazūros.

Sumaišykite sviestą, cukrų ir kaka-vą, įdėkite kiaušinius, gerai išplakite. Supilkite sijotus miltus ir kepimo milte-lius, kokosą ir riešutus (susmulkintus). Sukrėskite į išteptą sviestu ir pabarsty-tą miltais formą. Kepkite 180 laipsnių temperatūroje 25-30 min. Atvėsinkite formoje. Papuoškite plakta grietinėle ir glazūra.

Sausainiai „Angliukai“

Kai kepsite naminius trapius sausainius, į tešlą įdėkite aktyvin-tosios anglies. Išeis simpatiški juodi sausainiukai, kurie XIX a. Anglijoje buvo naudojami kaip vaistas nuo skrandžio negalavimų, o dabar kai kuriuose restoranuose patiekiami su brangiais sūriais. Svarbiausia - išlaikyti britišką šaltakraujiškumą, svečiams siūlant užkandį - sūrį su „anglimis“.

Baisūs ir skanūsKartais vietoj kulinarinio

šedevro išeina tikra katastrofa. Tačiau net jei tortas primena sudžiūvusio purvo gabalą, svarbiausia - kad būtų skanu!

Parengė Milda kunSkaitĖ

n tortas „Lava“

cmyk

13

cmyk / 13

Pirmieji vasario atlydžiai buvo išjudinę kuojas, plakius ir karšius, tačiau po jų vėl atslinko šaltas oras ir pavasarinės nuotaikos ištirpo kaip sniego gniūžtė užkrosnyje. Bet nėra to blogo, kas neišeitų į gera, - vėl galima sėkmingai gaudyti ešerius.

viktoras aRMaLiS

Vietiniai ešeriauja palei sėklius

Dūkšto pakrantės snaudžia po baltu apklotu, kuris pastarosiomis dienomis apklojo ir vėjų nulaižytą iki veidrodinio slidumo ledą. Batai klimpsta sniege, todėl tuščiai sukti ratų nesinori - geriau pažiūrėti, kur meškerioja vietiniai. Keli siluetai, palinkę prie eketėlių, matyti ežero viduryje. Iki ten - keliolika minučių kelio. Tad nužingsniuoti vienas juo-kas, tačiau įdomu, kas ten kimba. Daugelis meškeriotojų sako, kad kovo mėnesį ešerių reikia ieškoti prie upelių žiočių, kur žuvys susi-buria palyginti nedideliame plote, nes įtekantis vanduo prisodrintas

deguonies. Kiti laikosi versijos, kad ešerių reikia ieškoti palei sėk-lius, kur dryžuotašoniai puotaus iki mėnesio pabaigos. Kaip tik ten, kur matyti vietiniai meškeriotojai, ežero viduryje, driekiasi sėklių vir-tinė. Juose po viduržiemio susiburia stambūs ešeriai.

Kiek atokiau nuo vietinių išsi-gręžiame eketes. Ir iškart apninka abejonės, kokį masalą užmesti. Tra-diciškai reikėtų išbandyti blizgeles. Masalas skambiai plumpteli į eketės vidurį ir sparčiai grimzta, tempda-mas paskui save valą. Kai blizgelė atsimuša į dugną, pasidaro aišku, kad esu ant paties sėkliaus šlaito, kur gelmė 3-3,5 m, o toliau šlaitas leidžiasi į dvigubai didesnę gelmę. Šalvena, vanduo eketėje per kelias minutes užsitraukia ledine plėve-le, bet nebūtina iš eketės graibyti ledokšnių. Užtenka samtelio ko-tu eketės viduryje tarp ledokšnių pradurti kiaurymę masalui užmes-ti. Pavasariop palei sėklius ešerius puikiai vilioja 3-5 cm dydžio „Lucky John“ švytuoklės, imituojančios smulkias aukšles ir kuojas, tačiau šiandien ešeriai - neaktyvūs: po trijų keturių kibimų švytuoklės nebeatakuoja. Štai tada patartina užmesti avižėlę, ant kurios kabliuko užvertos kelios uodo trūklio lervos. Geluonis jas turi perverti palei pat juodas galvutes, kad lervos laisvai

plazdėtų vandenyje, virpinant avižėlę. Toks plazdantis patiekalas varvina seiles Dūkšto ešeriams taip, kad jie kartais sustoja į eilę prie masalo.

Masalo žaismas

Jei meškeriotojas nori, kad ma-salas ne tik patrauktų kaprizingos žuvies dėmesį, bet ir išprovokuotų ją kibti, avižėlė gelmėje turi judėti taip, kad jos žaismas skatintų ešerį nedelsti, kol gentainis nepastvėrė gardaus kąsnio. Blizgę, švytuoklę ar cikadą imituoti ešerio grobio judesius verčia masalų konstrukci-ja, o avižėlei žaismas suteikiamas virpinant įvairiais dažniais sargelį. Žinoma, kibimas labai priklauso nuo žuvų apetito. Jei ešeriai kim-ba palyginti noriai, užtenka to, kad avižėlė virpa lėtu tempu, tarpais visai sustingsta, kad ešeriai galėtų geriau apžiūrėti ant kabliuko užver-tas apetitiškas uodo trūklio lervas, bet jei dryžuotašoniai suka nosis nuo masalo, sargelis privalo virpė-ti kaip gitaros styga. Profesionalūs meškeriotojai teigia, kad vangaus kibimo dienomis avižėlė turi per minutę virptelti, šoktelti ar smuk-telti žemyn iki poros šimtų kartų. Na, o koks turi būti tas tempas, kaip

virpinti sargelį, - tai jau kiekvieno meškeriotojo meistriškumo reika-las. Vieniems tai sekasi daryti ge-riau, kitiems prasčiau, tačiau ešerių sugauna kiekvienas.

Taktikos subtilybės

Meškerioti ešerius geriausia ša-lia viena kitos (maždaug 2-3 m ats-tumu) išgręžtose 3-4 eketėse. Eše-riai tokiu metų laiku vangoki, dažnai tingi spėriai irtis prie masalo, jei jis yra už kelių metrų. Kai masalas stukteli į dugną, reikia įtempti valą ir imti virpinti sargelį. Tai daroma trūkčiojančiu tempu. Dažniausiai, kai masalas kuriam laikui palieka-mas kyboti, paskui krustelėjus dar porą sykių sargelį, tasai staiga žai-biškai sulinksta, to momento reikia nepražiopsoti ir žaibiškai pakirsti. Geriausia naudoti neinercinę ritę, nes laimikį reikia traukti greitai. Ešeriai dažnai sugeba išspjauti net ir stambų blizgės vienšakį ar trišakį, o

avižėlės kabliukas - nedidukas. Kai eketėje pasirodo platus dryžuotas šonas, reikia staigiu judesiu išvilk-ti ešerį ant ledo, nes kuprius, kurio nugarinis pelekas primena vidutinio dydžio šukas, sugeba taip pasišiaušti visais dygliais, kad įstringa standar-tinio skersmens eketėje. Paprastai vienoje eketėje galima sugauti ke-letą ešerių, bet būna ir taip, kad kimba tik po vieną egzempliorių, o tarp kibimų susidaro pusvalandinės pertraukos.

Blizgiavimas senose eketėse

Kai ryto šaltukas ima pamažu atlėgti, o avižėlė jau lig soties pa-

mankštinta, galima pakeisti tak-tiką. Ekečių aplink sėklių, ypač jei meškeriojate ne vienas, pri-skvarbyta lig soties. Palikite ku-riam laikui meškerėlę su avižėle žūkladėžėje ir išsitraukite kitą - stangresnę, tinkamą blizgiauti.

Prisekite prie valo švytuoklę ar cikadą ir pabandykite masalą už-

mesti į senas eketes. Labai dažnai pasirodo, kad ešeriai vėl susibūrė po jomis. Gundant kuprius blizge, reikia laikytis aiškios taktikos - ne-patariama keisti žūklės vietos. Pa-prastai ešeriai gaudomi pakankamai gerai pažįstamose vietose. Aišku, kad ešeriai yra susibūrę būtent čia. Jie gali nekibti, tačiau niekur iš savo teritorijos nepasitraukia. Todėl ge-riausia yra laukti, kol kupriai pradės maitintis. Tas momentas gali ateiti kaip tik tuo metu, kai senose pluk-dote masalą. Kartais ešerių kibimas trunka vos 15-20 minučių, tačiau per tą laiką galima sugauti dešimtį stambių ešerių.

Švytuoklė ar blizgė turi sklęsti ne tik prie pat dugno, bet ir aukš-tesniuose vandens horizontuose. Ir visą laiką reikia atidžiai sekti sargelį. Geriausia, jei jis pastebimai virpa. Tai reiškia, kad masalas gelmėje aktyviai juda. Jei niekas nekimba, reikia kilstelti blizgę dar 30-40 cm aukščiau. Paskui dar sykį panaudoti šį manevrą. Jei per dešimt minučių eketėje niekas neužkibo, reikia eiti prie kitos. Tiesa, jei masalas - švy-tuoklė, ši taisyklė negalioja. Meš-keriojant švytuokle vienoje eketėje masalą galima mirkyti ir visą pus-valandį. Šis masalas, vieną kartą išjudintas, juda savo trajektorija, kol sustoja, net kelias minutes. Laisvai sklęsdamas vandenyje horizontalios eigos masalas plaukia aštuoniukės trajektorija arba švytuoja iš vieno šono į kitą, o ir sustojęs dar kurį laiką virpa vietoje. Tad reikia tu-rėti kantrybės, nes ešerys dažnai griebia masalą tada, kai blizgė būna beveik sustojusi. Meškeriojant švy-tuoklėmis patartina naudoti stan-grų spyruoklinį sargelį. Pakertama staigiai, nes pajutęs apgaulę ešerys akimirksniu išspjauna masalą.

ledmeTisj/b žūklė

ŽūKlės prognozė50 proc. teisybėsgeriausias laikas žūkleipagal kibimo kalendorių š.m.

Kovo 17 d.9.00-12.30, 15.30-16.00, 19.30-20.30 val.

Kovo 23 d.6.30.-8.00, 11.00-12.30, 17.30-18.00 val.

Vikt

oro

Arm

alio

nuo

tr.

Laukiam atlydžių, o gaudom ešerius

14

cmykcmyk14

galvosūkiaij/b žaidimai

KryŽiaŽodis

Parengė žurnalo „oho“ redakcija

ŠacHMatai

Nr.1 V.Mikėnas - D.Bronšteinas, 1965 m. Juodieji pradeda ir laimi.

Nr.2 B.Sliva - G.Štolcas, 1953 m. Baltieji pradeda ir laimi.

Nr.3 L.Prokešas, 1924 m. Baltieji pradeda ir laimi.

PRAėJusiOs sAVAitės atsaKyMai

a b c d e f g h

8

7

6

5

4

3

2

1

3

a b c d e f g h

8

7

6

5

4

3

2

1

2

a b c d e f g h

8

7

6

5

4

3

2

1

1

1 padėtis 1.Kg3 Kf7 2.Kf3 1:0 (2...Kf6 3.Kg4).2 padėtis 1...Kd4 0:1 (2.Kf3 g2).3 padėtis 1.Re8 Kb3 2.Ra4 Ka4 (2... Ka3 3.Kc4 Ka4 4.Ba2x) 3.Bc3 Ka5 4.Ba3x.

Šachmatų mėgėjams proto mankštą rengia tarptautinis meistras, Lietuvos šachmatų čempionas Algirdas BANDZA.

PRAėJusiOs sAVAitėsatsaKyMaiVertikaliai: Vaidinimas. akys. Nušovė. karla. adomas. ekstazė. Dakota. amaras. BO. rėmina. iN. Vokalas. Non. kulinarija. iranas. lėti. Sadas. Marokas. Vudis. amata. Operos. Panavas. Satelitas. Banis. Platanas. Serapinas. asistentas. Batas. Mi. leik. era. Nemarūs. PiN. taimeris. „init“. ramina. tamsa. ina. tara. Osipas. raO. Ūsas. asės. Gama.

HOrizONtaliai: Susitikime. larisa. itar. atakama. Nikstas. iSO. „enigma“. raselas. Noks. isteris. Bijojot. erina. Maradona. Parnasas. Ves. aek. Visur. Sanita. kolorado. esenas. Guost. kadis. Mirė. taranas. abatas. las. Par. kvazaras. abitūros. Ėdėmės. ananasas. aM. lemanas. MiG. kamerinė. avis. Pipa. anot. tas. Minam. Susaninas. Pinasa.

PažyMĖtuOSe laNGeliuOSe: Stereotipai.

150 Lt abonementą soliariumų studijos „Equador“ soliariu-muose laimėjo:• Jokubauskienė Vitalija

(kaunas)Dėl prizo skambinti

tel.: 238-70-31, 238-70-32 Vilniuje iki kovo 20 d. 17 val.

PRAėJusiOs sAVAitės prizo laiMėtoJa

Vienam burtų keliu atrinktam skaitytojui dovanojame 150 lt vertės abonementą soliariumų studijos „equador“ soliariumuose

sPręskite kryžiAžodį ir lAimėkite:

Kryžiažodžio atsakymą siųskite žinute numeriu iki kovo 21 d. 19 val. Žinutės kaina - 1 Lt.

1390sms

PaVyzDyS: RE KR Atsakymas Vardas Pavardė Miestas (RE KR VANDENIS VARDENIS PAVARDENIS VILNIUS).

„Equador“ soliariumai:• Vilnius

PC „BIG“ukmergės g.369 Rūdninkų g.18/2 senamiestis PC „Mandarinas“Ateities g.91 PC „IKI“Šeškinės g.32 PC „Panorama“saltoniškių g.9

• Kaunas PC „IKI-GIRSTUPIS“kovo 11-osios g.

• Šiauliai PC „Saulės miestas“tilžės g.109 PC „Bruklinas“Pramonės g.6

cmyk

15

cmyk / 15

KaKuro

galvosūkiaij/b žaidimai

iŠbrauK sudoKu

(kOVO 18-24 D.)HorosKopas

avinui atėjo me-tas atkreipti dėmesį į savo trūkumus ir pa-

sistengti juos ištaisyti. Tai jums padės išvengti daugelio nema-lonumų ir nesusipratimų ben-draujant su vyresnybe ir kolego-mis. Jeigu santykių aiškinimasis neišvengiamas, nusiteikite ne-maloniam pokalbiui.

jaUČiai turėtų santūriai elgtis, nes dėl jūsų ūmaus būdo

gali kilti rimtų kivirčų su jums rei-kalingais žmonėmis. Pirmiausia kritiškai vertinkite patys save ir neįtikinėkite aplinkinių, kad esa-te visiškai teisūs. Tai gali tik išpro-vokuoti konfliktus ir įtampą.

dvYniai turės progą užmegzti nau-dingų dalykinių ry-

šių, jau artimiausiu metu tai la-bai pravers ir padės pagerinti jūsų materialinę padėtį. Nauji partneriai labai pagyvins jūsų verslą, o gal ir skirs didelių in-vesticijų gamybai plėsti.

vėžiŲ laukia laiko-tarpis, palankus nu-trūkusiems ryšiams

atkurti. Renkite svarbius susitiki-mus ir derybas. Nuo vyresnybės laikykitės kuo toliau, kad jos ne-erzintumėte savo aktyvumu. Netrukus padėtis pasikeis ir jūs palypėsite karjeros laiptais.

liūTai realizuos senus profesinės vei-klos planus. Santykiai

su vyresnybe bus daug žadan-tys. Jums seksis spręsti klausi-mus, susijusius su svarbios in-formacijos gavimu. Artėjant sa-vaitgaliui pravartu sutvarkyti su-sikaupusius tarnybinius reikalus.

mergelės bus labai aktyvios, o sa-vaitė žada netikėtus

susitikimus ir palankias aplinky-bes. Jūs tvirtai žengiate į užsi-brėžtą tikslą. Čia jums gali padė-ti artimi žmonės. Ateinančios dienos bus labai sėkmingos ir materialiniu požiūriu.

svarsTyklės sėkmingai išspręs klausimus, susijusius

su mokslu. Reikalai bus tvarko-mi lengvai, beveik viskas pavyks iš pirmo karto. Jūsų sugebėji-mas greitai analizuoti įvykius ir rasti teisingus sprendimus pa-dės sudaryti puikias prielaidas būsimiems laimėjimams.

skorpionams pastarosiomis savaitė-mis gerokai įkyrėjo

kasdieniai rūpesčiai tiek darbe, tiek namuose. Bet jau ateinančio-mis dienomis visos problemos jums atrodys nevertos dėmesio. Pakantesnis požiūris į artimuosius gerokai palengvintų gyvenimą.

Šauliai pirmiau-sia turėtų stiprinti santykius šeimoje.

Pamirškite abipuses nuoskau-das ir atsisakykite nepagrįstų kaltinimų. Santykių su partneriu krizė jau praėjo. Darbe atskleisi-te savo sugebėjimus, kurie anksčiau buvo nežinomi.

ožiaragiŲ lau-kia produktyviai vei-klai palankus laiko-

tarpis. Dirbti bus lengva ir įdo-mu, o į galvą ateisiančios idėjos gali tapti didingų laimėjimų pradžia. Kitą savaitę venkite bet kokios rizikos. Galite turėti dide-lių išlaidų.

vandeniams kitą savaitę būtų ge-riau nesirodyti vyres-

nybės akyse. Ypač svarbu artė-jant savaitgaliui nebūti pernelyg aktyviems ir nerodyti iniciaty-vos, nes dėl to kaip tik jums gali būti patikėta atlikti atsakingą užduotį poilsio dienomis. Asme-niniame gyvenime bus pokyčių.

žUvys neturėtų pervertinti savo jėgų, kartais geriau apskri-

tai nieko nepadaryti, nei imtis darbo, o vėliau jį mesti. Dau-giausia dėmesio skirkite toms veiklos sritims, kurios reikalauja skubių sprendimų.

eidami nuo vienos raidės prie kitos (tik ne įstrižai), išbraukite pateiktus žodžius. Atsakymas - žodis iš neišbrauktų raidžių.

Pateiktų skaičių kombinacijos išbraukiamos įvairiomis kryptimis ( ), o atsakymas - likusių neišbrauktų skaitmenų suma.

žuvys

n DainininkasOvidijus VYŠNIAUSKAS(1957 m. kovo 19 d.)

n DainininkėJulija JAČĖNAITĖ(1985 m. kovo 21 d.)

n Dainų autorius ir atlikėjas

Domantas RAZAUSKAS(1983 m. kovo 24 d.)

pagalbinės skAičių suMų ReikŠMės3=1+2 17=8+9 10=1+2+3+4 16=1+2+3+4+64=1+3 6=1+2+3 11=1+2+3+516=7+9 7=1+2+4 15=1+2+3+4+5

PRAėJusiOs sAVAitės atsaKyMai

16 7

4 8 5 7 26 2 8 4

3 78 1

9 59 1

7 4 6 9 1 3

1 3 91 6 8 4 7

3 6 1 52 9 3 6 8 44 8 7 3

4 2 7 55 9 6 87 1 8 5 46 4 2 3 9

Parengė : „Galvosūkių klubas”

Parengė žurnalo „oho“ redakcija

PRAėJusiOs sAVAitės atsaKyMai

9 7 6 1 2 8 5 4 38 2 3 4 5 7 6 1 91 4 5 3 6 9 8 7 27 5 9 6 4 3 1 2 83 6 8 2 7 1 9 5 44 1 2 8 9 5 3 6 75 8 4 7 3 6 2 9 16 3 7 9 1 2 4 8 52 9 1 5 8 4 7 3 6

1 2 4 6 5 8 9 3 73 9 6 2 7 1 4 5 87 8 5 4 9 3 2 1 64 1 7 5 6 2 8 9 35 3 2 9 8 7 6 4 19 6 8 3 1 4 5 7 26 7 9 1 2 5 3 8 48 5 3 7 4 6 1 2 92 4 1 8 3 9 7 6 5

PRAėJusiOs sAVAitės atsaKyMai

15 B R Y D ė

16

cmykcmyk16

Deimantė ZaiLSkaitĖ

Kad ir kur keliautų, A.Ma-montovas su savimi turi ir fotoapa-ratą. „Pomėgis fotografuoti visada būdavo šalia. Nėra taip, kad aš gro-jau, grojau ir staiga nusprendžiau užsiimti fotografija“, - sako daini-ninkas, visą laiką mėgęs pabūti ir kitoje objektyvo pusėje.

Fotografijos menas A.Ma-montovą pakerėjo dar vaikystėje. „Mane tėtis užkrėtė šituo hobiu, - pasakoja dainininkas. - Kiek pamenu, bent kartą per dvi savaites ar mini-maliai bent kartą per mėnesį mes ryškindavome fotoaparato juostelę, o paskui per naktį sėdėdavome, užsi-temdę virtuvės langą, ir darydavome nuotraukas. Šitas procesas man visą laiką buvo labai įdomus: kai apšvitin-tą fotografinį popierių įkiši į ryškalą ir jame pradeda ryškėti vaizdas - tai visada būdavo magiškas momentas. Ypač juostinėje fotografijoje, kai re-zultatą pamatai tik išryškinęs, o su skaitmenine vis tiek iš karto pasi-žiūri čia pat, ekranėlyje“.

Visas žavesys ir buvo tas, kad turėdavai pereiti ilgą procesą, kad gautum nuotrauką, turėdavai žinoti daugybę techninių dalykų ir visus juos sureguliuoti. „Vėliau atsirado tie vadinamieji muiliniai fotoaparatėliai, kur tik įdėdavai juostą, išpleškinda-vai nieko nereguliuodamas, nes au-tomatiškai viskas būdavo nustatyta, atiduodavai į laboratoriją ir laukda-vai, kol pagamins nuotraukas. Tuo metu mano aistra fotografijai buvo šiek tiek priblėsusi, nes viskas buvo supaprastinta ir nuo tavęs priklau-sė nebent tai, į kokią pusę atsuksi objektyvą“, - sako dainininkas.

Mokydamasis paskutinėse kla-sėse A.Mamontovas lankė foto-grafijos ir kino operatorių būre-lius: „Tiesą sakant, vėliau, įstojęs į žurnalistiką, aš irgi pasirinkau fotožurnalistikos specializaciją ir netgi savo stojamąjį kūrybinį egzaminą laikiau su fotoaparatu rankose - bėgau į Pilies gatvę, fotografavau kažkokias nebaigtas statybas ir parengiau fotoreportažą. Besimokydamas žurnalistikos irgi turėjau fotografijos kursą. Viską su-sumavus, fotografijos aš mokiausi daugiau negu muzikos. Nors foto-grafija liko kaip hobis, man visada įdomu sužinoti naujus niuansus, būdus ar tam tikras galimybes. Aš į tai žiūriu kaip į estetinį savęs

lavinimą. Taip pat tai yra smagus užsiėmimas. Kitas dalykas - aš labai daug keliauju ir tikrai kartais būnu tokiose vietose, kur nebūdamas tuo, kas esu, neatsidurčiau. Labai graužiu nagus ir gailiuosi, kad lan-kydamasis Šiaurės Korėjoje, kuri yra labai uždara šalis, neturėjau ge-resnio fotoaparato. Jeigu dar kartą vykčiau į tą šalį, tikrai pasirūpinčiau galingesne fototechni-ka. Kai esi muzikantas ar aktorius, kartais at-siduri tokioje vietoje, kur paprastam žmo-gui galbūt ne visada pavyksta pakliūti, nes artistai keliauja visur, jiems nėra nei san-tvarkų, nei sienų“.

Dainininkas skai-čiuoja, kad jau bus su-kaupęs kelis tūkstančius nuotraukų. „Stengiuosi atrinkti, kas man atrodo vertinga, o visa kita trinu lauk. Tiesą sakant, kol kas nežinau, ką daryti su tomis nuotraukomis. Kartais kokią seną nuotrauką panaudoju kokiam

nors koncertiniam plakatui arba albumo viršeliui. Arba per kon-certą, jeigu daromos kokios video-projekcijos, kartais tos nuotraukos labai praverčia, nes tam tikra prasme jos turi šiokį tokį ryšį su muzika -

yra darytos to paties žmogaus“, - sako A.Mamontovas.

Tiesa, pernai dainininkas bu-vo surengęs savo pirmąją parodą - fotografijos festivalyje Kaune kabėjo A.Mamontovo nuotraukos, darytos mobiliuoju telefonu. „Bu-vo labai nedidelė parodėlė, bet vis tiek buvo labai malonu“, - sako jis,

pridurdamas, kad didesnėms par-odoms dar nesijaučia pribrendęs.

Dainininkui labiausiai patinka įamžinti urbanistinius vaizdus: „Man labiau patinka spontaniška fotografi-ja, kai tiesiog eini gatve ir jauti, kad toje pusėje tave kas nors traukia, atsuki kamerą ir kartais net nežiū-rėdamas nuspaudi mygtuką, o paskui jau nuotraukoje bandai išsiaiškinti, kas tave ten patraukė. Man patinka kokios pastatų detalės ir geometri-nės formos. Tiesiog daugiausia laiko praleidžiu mieste, todėl natūralu,

kad žmogus pastebi ir fiksuoja tą aplinką, kurioje jis gyvena. O gamtoje turbūt visi, netgi tie, kurie foto-grafijomis neužsiima, bent kartą gyvenime yra nufotografavę jū-ros horizontą. Bet kuo daugiau domiesi, tuo labiau nori rasti įdomesnį kampą, siu-žetą ar kokią kompo-ziciją“.

Mažiau A.Mamontovas yra paty-ręs su portretais, ypač moterų, kar-tais fotografuoja pažįstamus žmones - netikėtai, specialiai nesivesdamas kur nors už kampo. „Iki portreto aš galbūt dar nepriėjęs, nes portretas, mano manymu, - viena iš aukščiau-sių fotografijos formų. Gal man būtų įdomu daryti ir daugiau portretų, bet kol kas aš labiau žiūriu į linijas ir į jų susikirtimus kur nors miesto peizaže“, - sako dainininkas.

Ar buvo kokių kuriozų? Ar įpyku-sių žmonių, kurie buvo nepatenkinti fotografuojami? „Kad bėgtų iš paskos ir rėktų: „Ištrink tą nuotrauką“, tikrai nėra taip buvę. Yra fotografų, kurie tai daro labai drąsiai ir įkyriai, bet aš fotografuodamas pagalvoju, kad neįsibrukčiau į žmogaus asmeninę erdvę. Šioje vietoje nėra taisyklių. Tu jauti, ar gali sau tai leisti, ar geriau nereikia. Manau, nereikia bruktis į žmogaus asmeninę erdvę“.

Andrius Mamontovas

Vaizdų medžiotojas

„Jeigu kas nors pastebi, kad fotografuoji, tai geriausias būdas yra nusišypsoti ir padėkoti tam žmogui“, - ne kartą tuo įsitikino 45-erių dainininkas Andrius Mamontovas. Jis fotografavimą laiko viena didžiausių gyvenimo aistrų, kuri atsirado anksčiau už muziką.

pomėgiaij/b laisvalaikis

10 „atkirpkit ir man gabalėlį dangaus“

20 „tbilisis“30 „vilniaus trikampiai“40 „Sėdėjom su ja

balkone“50 „noriu, kad

pakasytum ausį“60 Pagoniškasis Lietuvos

kelias70 Svaras80 Po pietų

irman

to s

idar

evič

iaus

nuo

tr.