20
Tyrimas „Pušų pasvirimo priežastys“ 2012 m.

Tyrimas „Pušų pasvirimo priežastys“...atliekamo tyrimo kokybę, atsiranda poreikis pasidalyti rezultatais kuo įdomiau. • Tyrimas galėtų būti vykdomas tokia seka: 1 pamoka

  • Upload
    others

  • View
    0

  • Download
    0

Embed Size (px)

Citation preview

  • Tyrimas

    „Pušų pasvirimo priežastys“

    2012 m.

  • Apie tyrimą

    Tyrimą atliko Nidos vidurinės mokyklos 8 klasės mokiniai, mokinių skaičius – 13. Įvairiais tyrimais mokinius skatiname aktyviai taikyti matematikos ir informacinių technologijų žinias, įrangą. Mokykloje didelį dėmesį skiriame gamtosauginiam mokinių ugdymui. Mokyklai kasmet už jos aktyvią gamtosauginę veiklą yra suteikiama žalioji vėliava ir tarptautinis gamtosauginių mokyklų programos sertifikatas. Mokiniai savo tiriamuosius darbus pristato mokinių konferencijose, skirtose Žemės dienai. Plačiau mokinių sukurtame tinklalapyje https://sites.google.com/a/nidosvm.lt/zemes-diena/home

    https://sites.google.com/a/nidosvm.lt/zemes-diena/homehttps://sites.google.com/a/nidosvm.lt/zemes-diena/homehttps://sites.google.com/a/nidosvm.lt/zemes-diena/home

  • Tyrimo problema

    Kuršių nerijos miške galime pamatyti daug pasvirusių pušų. Audros, uraganai, nuolatinis ir besikeičiantis vėjas natūraliai formuoja Kuršių nerijos kraštovaizdį. Egzistuojant panašioms sąlygoms (dirvožemio sudėtis, oro drėgmė, pušų rūšys) būtų įdomu ištirti, ar pušų pasvirimai turi statistiškai reikšmingų priklausomybių.

  • Pušų pasvirimo priežastys

    Pušų pasvirimo priežastys

    Vėjas

    Sūrus jūros vanduo

    Dirvožemio sudėtis

    Ekstremalios situacijos

    Saulės apšvietimas

    Atstumas nuo jūros

    Medžių genetika

    Miško tankumas

    Sudarėme pušų pasvirimų priežasčių

    schemą, kad tyrimui

    pasirinktume, mūsų manymu,

    statistiškai reikšmingas priežastis.

  • Tyrimo objektas – pušų pasvirimas.

    Tyrimo tikslas – naudojantis matlankiu,

    GPS įranga ir skaičiuokle, įvertinti

    dešimties atsitiktinai pasirinktų pušų

    Kuršių nerijoje pasvirimo statistinį ryšį su

    atstumu iki jūros ir pušies aukščiu virš jūros

    lygio.

  • Tyrimo uždaviniai

    • Naudojant FreeMind PĮ sudaryti pušų pasvirimo priežasčių schemą.

    • Naudojant GPS įrangą ir matlankį nustatyti pušų koordinates, aukštį

    virš jūros lygio, pasvirimo kampą.

    • Vietovės žemėlapyje sužymėti tirtų pušų koordinates.

    • Naudojant Google Spreadsheet PĮ suvesti surinktus duomenis į

    skaičiuoklės lentelę.

    • Suskaičiuoti pušų pasvirimo priežasčių koreliacijos koeficientus

    pagal aukštį virš jūros lygio ir atstumą nuo jūros.

  • Pagrindinės sąvokos

    GPS (angl. Global Positioning System) – visuotinė padėties nustatymo

    sistema, arba globali pozicionavimo sistema. Leidžia nustatyti

    objekto koordinates bet kurioje pasaulio vietoje. Sistemos pagrindas – IT

    sąveika su planetą gaubiančiu GPS palydovų tinklu. Tai viena iš palydovinių

    navigacijos sistemų.

    Koreliacija– statistinis ryšys tarp kintamųjų.

    Koreliacijos koeficientas - koreliacijos stiprumo matas. Jeigu dviejų

    kintamųjų koreliacijos koeficientas lygus nuliui, tai tie kintamieji yra

    statistiškai nepriklausomi.

    http://lt.wikipedia.org/wiki/Koreliacija

  • Hipotezė Pušų pasvirimo kampas statistiškai

    priklauso nuo atstumo iki jūros ir pušų aukščio virš jūros lygio.

  • Tyrimo uždavinių ryšys su Bendrosiomis programomis

    Veikla Bendroji programa

    Gam

    tam

    ok

    slin

    io

    ug

    dym

    o p

    rog

    ram

    a

    Info

    rmac

    inių

    tech

    no

    logij

    ų

    inte

    gru

    oja

    mo

    ji

    pro

    gra

    ma

    Mat

    emat

    iko

    s 7

    —8

    kl.

    ben

    dro

    ji p

    rog

    ram

    a

    Info

    rmac

    inių

    tech

    no

    logij

    ų 7

    —8

    kl.

    ben

    dro

    ji p

    rog

    ram

    a

    Sudaryti pušų pasvirimo priežasčių schemą 1.5; 1.6 4.5.7

    Naudojant mobiliuosius telefonus, GPS įrangą ir matlankį

    nustatyti pušų koordinates, padaryti fotonuotrauką,

    nustatyti aukštį virš jūros lygio, pasvirimo kampą

    1.1; 1.4 1.1; 2.3 5.1

    Naudojant Google Spreadsheet PĮ suvesti surinktus

    duomenis į skaičiuoklės lentelę 1.2; 1.3

    5.5.4;

    6.2 6.1; 6.2

    Vietovės žemėlapyje sužymėti tirtų pušų koordinates 1.1 2.3

    Naudojant Google Earth liniuotę išmatuoti pušų nuotolį

    nuo jūros 1.2 2.3 5.1

    Suskaičiuoti pušų pasvirimų priežasčių koreliacijos

    koeficientus pagal aukštį virš jūros lygio ir atstumą nuo

    jūros

    1.5 4.5.6;

    4.5.7

  • Pušys Kuršių nerijoje

    Kalninė pušis Paprastoji pušis Pajūrinė pušis

  • Kalninė pušis

    Kalnų pušaitės užauga iki 2,5-3,5 metrų aukščio. Dirvožemiui

    nėra reiklios. Sodinimui tinka smėlis, priesmėlis, juodžemis,

    taip pat priemolio dirvožemiai. Kalninė pušis auga gana lėtai,

    todėl labai tinka sodinti į alpinariumus. Anksti pavasarį

    kalnų pušeles galima formuoti, išlaužant pirmamečius ūglius.

    Sodinant 60-100 cm. atstumu aplink sodybvietę galima

    suformuoti gražią kalninių pušaičių gyvatvorę. Labai puikus

    augalas tvenkiniams apželdinti.

  • Tyrimo metu fiksavome:

    2. GPS įranga taško koordinates

    1. Matlankiu pušies pasvirimo kampą

    77 °

  • TYRIMO LENTELĖ

    Taško pavadinimas

    Koordinatė A

    Koordinatė B

    Aukštis virš jūros lygio (m)

    Pasvirimo kampas (°)

    Atstumas iki jūros

    (m)

    Jūra 55.42116 21.05605 -1 67.75

    N1 55.37333 21.03291 7 74 345.28

    N2 55.30516 20.99565 55 88 1131.54

    N3 55.30510 20.99588 50 112 1145.28

    P1 55.37708 21.03535 3 88 330.12

    P2 55.37709 21.03532 11 82 299.17

    P3 55.37713 21.03531 12 84 310.00

    Pr1 55.42061 21.05864 1 84 218.61

    Pr2 55.41999 21.05832 2 82 209.66

    Pr3 55.4215 21.05924 2 78 214.04

  • Išmatavome atstumus nuo jūros iki pušų su Google Earth įrankiais

  • Koreliacijos ryšiui įvertinti naudojame šią skalę:

    Koreliacijos koeficiento reikšmių skalė

    Labai stipri

    Stipri Vidutinė Silpna Labai silpna

    Nėra ryšio

    Labai silpna

    Silpna Vidutinė Stipri Labai stipri

    −1 nuo −1 iki -0,7

    nuo −0,7

    iki -0,5

    nuo −0,5

    iki -0,2

    nuo −0,2 iki 0

    0 nuo 0 iki 0,2

    nuo 0,2 iki

    0,5

    nuo 0,5 iki

    0,7

    nuo 0,7 iki

    1 +1

    Koreliacijos koeficientas skaičiuojamas taip: x ir y

    imties vidurkiai

    Dviejų imčių koreliacijos koeficientui skaičiuoti MS Excel programoje naudojame funkciją CORREL. Plačiau apie funkciją http://office.microsoft.com/lt-lt/excel-help/HP005209023.aspx.

    Koreliacijos koeficiento apskaičiavimas

    http://office.microsoft.com/lt-lt/excel-help/HP005209023.aspxhttp://office.microsoft.com/lt-lt/excel-help/HP005209023.aspxhttp://office.microsoft.com/lt-lt/excel-help/HP005209023.aspxhttp://office.microsoft.com/lt-lt/excel-help/HP005209023.aspxhttp://office.microsoft.com/lt-lt/excel-help/HP005209023.aspx

  • Tyrimo rezultatai

    Remiantis koreliacijos koeficiento reikšmių skale tyrimo

    metu nustatyta

    • stiprus ryšys tarp pušų atstumo nuo jūros ir pušų

    pasvirimo kampo (koreliacijos koeficientas yra 0,74).

    • vidutinis ryšys tarp pušų aukščio virš jūros lygio ir pušų

    pasvirimo kampo (koreliacijos koeficientas yra 0,69).

  • Koreliacija ir priežastingumas

    Iš to, kad dviejų kintamųjų koreliacijos koeficientas nelygus nuliui, galima daryti tik tokią išvadą, jog egzistuoja

    statistinis ryšys, o ne koks nors priežastingumas (t. y. X nebūtinai veikia Y, nors X ir Y yra statistiškai susiję).

    Koreliacija, kuri tiesiogiai neatspindi priežastingumo, statistikoje vadinama „klaidingąja koreliacija“

    (angl. spurious correlation).

    Viena geriausių tokio teiginio iliustracijų yra pavyzdys apie ledų suvartojimą ir nuskendusiųjų skaičių: pastebėta, jog

    padidėjus ledų suvartojimui padidėja ir skenduolių skaičius, tad lyg ir norėtųsi daryti išvadą, jog ledų valgymas yra

    labai kenksmingas plaukikams. Šiame pavyzdyje neatsižvelgiama į svarbiausią užslėptą kintamąjį – oro

    temperatūrą. Vasarą būna karšta, todėl padidėja tiek ledų suvartojimas, tiek skenduolių skaičius, nes daugiau

    žmonių maudosi. Gali būti, jog koreliacinis ryšys yra nustatomas, o iš tikrųjų priežastingumas buvo visiškai

    priešingas: štai praeitame amžiuje buvo manoma, jog žmonėms yra naudinga turėti blusų, nes statistiškai buvo

    pastebėta koreliacija tarp žmonių sveikatos ir blusų turėjimo – blusų turėjo sveikesni žmonės. Iš tikrųjų ryšys yra

    visiškai priešingas: blusos dažnai sukelia ligas, o žmogui susirgus karštine jos nebegali gyventi žmogaus plaukuose,

    nes ten per karšta, todėl susirgęs žmogus blusų nebeturi.

    Šiais laikais prastas koreliacijos ir priežastingumo suvokimas irgi yra dažnas, o ypač „tyrimuose“, kurie yra daromi

    spaudoje, siekiant sukelti sensaciją ir pan. JAV buvo atliktas tyrimas, kuris nustatė, jog rūkymas kenkia studentų

    mokymuisi, nes rūkantys studentai gauna žemesnius pažymius. Nepagalvota, jog pagrindinė tokios koreliacijos

    priežastis gali būti tai, kad rūkantys studentai yra tokie studentai, kurie ir šiaip mokymuisi skiria mažiau dėmesio,

    o gal kaip tik jie rūko tik todėl, jog nesiseka mokytis?

    http://lt.wikipedia.org/wiki/Koreliacija

  • Tyrimo išvados

    • Nustatytas stiprus ryšys tarp pušų atstumo nuo jūros ir pušų

    pasvirimo kampo ir vidutinis ryšys tarp pušų aukščio virš jūros lygio

    ir pušų pasvirimo kampo patvirtina iškeltą hipotezę.

    • Siekiant padidinti tyrimo reikšmingumą reiktų stebėti pušis

    užfiksuotose vietose 3 – 4 metus, atlikti pakartotinius tyrimus,

    padidinti stebimų pušų kiekį.

    • Tyrimo metu nustatyti statistiniai ryšiai nerodo tirtų parametrų

    priežastingumo. Norint patvirtinti ar paneigti pušų pasvirimų

    priežastingumą reiktų atlikti daugiau statistinių tyrimų.

  • Refleksija

    • Atliekant tyrimą labai svarbu parinkti GPS įrenginiuose tą pačią koordinačių sistemą, kuri

    vėliau gali būti naudojama ir apdorojant duomenis Google Earth programa.

    • Geriausia tyrimo grupę sudaryti iš 3–4 mokinių, kad kiekvienas mokinys galėtų išbandyti

    GPS įrangą, registruoti duomenis, atlikti matavimus.

    • Renkantis GPS įrangą būtina atkreipti dėmesį į GPS paklaidą.

    • Iki tyrimo gamtoje siūlome mokiniams ištirti objektą „virtualiai”, numatyti galimą tyrimo

    eigą, skirti laiko savo tyrimo įrankio (pvz., matlankio) kūrimui.

    • Mokiniai dirbdami grupėse, pristatydami rezultatus jaučia didesnę atsakomybę už

    atliekamo tyrimo kokybę, atsiranda poreikis pasidalyti rezultatais kuo įdomiau.

    • Tyrimas galėtų būti vykdomas tokia seka: 1 pamoka – pasiruošimas, „virtualus” tyrimas, 2

    pamoka – tyrimas gamtoje, 3 – duomenų apdorojimas skaičiuokle ir rezultatų pristatymas

    pateikčių programa.

    • Mokinių bendradarbiavimo aplinką lengviau organizuoti naudojant Google Apps aplinką.

  • Veiklos ir priemonės

    Nr. Veikla Priemonė

    1 Priežasčių žemėlapio sudarymas FreeMind PĮ http://freemind.sourceforge.net/wiki/index.php/Main_Page

    2 GPS įrangos naudojimo instrukcija

    Google Apps

    3 Reljefo sudarymas Sketchup įrankiu

    Video: http://www.youtube.com/watch?v=PwHdSVqUCac

    4 Tyrimų komandoms suformuoti naudotas įrankis

    TeamUp http://teamup.aalto.fi/

    http://freemind.sourceforge.net/wiki/index.php/Main_Pagehttp://freemind.sourceforge.net/wiki/index.php/Main_Pagehttp://www.youtube.com/watch?v=PwHdSVqUCachttp://www.youtube.com/watch?v=PwHdSVqUCachttp://teamup.aalto.fi/