0

2004 Šiauliai-Kaunas

Tyrimo grupės vadovas: prof. habil.dr. Gediminas Merkys, KTU

Tyrimo užsakovas : Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerija

Tyrimo ataskaita

1

Mokytojų poreikio kaita ir karjeros ypatumai optimizuojant mokyklų tinklą

2004 metų tyrimo ataskaita

Užsakovas: Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerija

Atlikėjas: tikslinė tyrimo grupė, vadovas prof. habil. dr. Gediminas Merkys, KTU Tel: 8 37 300107 El. paštas Gediminas.Merkys@ktu.lt

Tyrimą atliko ir ataskaitą rengė: Prof. habil. dr. Gediminas Merkys, tyrinėtojų

komandos vadovas, KTU; Sigitas Balčiūnas, ŠU Socialinių tyrimų mokslinio centro jaunesnysis mokslo darbuotojas; Rasa Merkienė, socialinių mokslų magistrė, Kauno kolegijos lektorė; Remigijus Brašiškis, ŠU socialinių mokslų fakulteto studentas; Simona Jonušaitė KTU edukologijos magistrantė, KTU socialinių tyrimų laboratorijos darbuotoja; Sandra Tiškutė, ŠU Socialinių tyrimų mokslinio centro darbuotoja.

Ataskaita pateikta: 2004 m. gruodžio mėn.

2

TURINYS

ĮVADAS. TYRIMO SOCIALINIS – POLITINIS KONTEKSTAS 3 1. TYRIMO PRISTATYMAS 8 1.1. TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI 8 1.2. TYRIMO METODAI. DUOMENŲ BAZĖS IR INFORMACIJOS RINKIMO PROCEDŪROS 9 1.3. TYRIMO METODAI. MOKYKLOS VADOVŲ APKLAUSA. IMTIS IR ATRANKA. 11

2. MOKYKLŲ SITUACIJA MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS IR DEMOGRAFINIŲ POKYČIŲ KONTEKSTE. 15 2.1. MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKA IR MOKYKLOS KAITA: TYRIME DALYVAUJANČIŲ MOKYKLŲ SITUACIJA 15 2.2. MOKYTOJŲ PERSONALO PROBLEMOS IR MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKA. MOKYKLŲ VADOVŲ NUOMONĖ 21 2.3 MOKYTOJŲ KVALIFIKACIJOS KAITA SAVIVALDYBĖSE 23

3. MOKYTOJŲ DARBO KRŪVIO KAITA IR MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKA 30 3.1. PAGRINDINĖSE PAREIGOSE DIRBANČIŲ MOKYTOJŲ PEDAGOGINIO KRŪVIO KITIMAS 2000/2001 –

2003/2004 MOKSLO METAIS. 30

3.2. MOKYTOJŲ DARBO KRŪVIS IR MOKYKLŲ REORGANIZACIJA 33 3.3. NEPAGRINDINĖSE PAREIGOSE DIRBANČIŲ MOKYTOJŲ DARBO KRŪVAI 34 3.4. MOKYTOJŲ DARBAS NE VISU ETATU 35 3.5. MOKYTOJŲ, DĖSTANČIŲ KELETĄ PRIVALOMŲ MOKOMŲJŲ DALYKŲ PASISKIRSTYMAS MOKYKLOSE 37

4. MOKYTOJŲ TERITORINIS MOBILUMAS KAIP MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS ELEMENTAS 39 5. DARBINGO AMŽIAUS MOKYTOJŲ ATLEIDIMAS IŠ DARBO. MOKYTOJŲ IŠĖJIMO IŠ MOKYKLOS PRIEŽASTYS

42

5.1. MOKYTOJŲ ATLEIDIMAS DĖL ETATŲ MAŽINIMO 42 5.2. ATLEISTŲ DARBINGO AMŽIAUS MOKYTOJŲ IŠSILAVINIMAS 46 5.3. ATLEISTŲ DARBINGO AMŽIAUS MOKYTOJŲ PEDAGOGINIO DARBO STAŽAS 47 5.4. ATLEISTŲ DARBINGO AMŽIAUS MOKYTOJŲ KVALIFIKACINĖ KATEGORIJA 48 5.5. MOKYTOJŲ IŠĖJIMO IŠ MOKYKLOS PRIEŽASTYS 49 5.6. MOKYKLŲ VADOVŲ NUOMONĖ APIE INSTITUCIJŲ VEIKLĄ SPRENDŽIANT MOKYTOJŲ KARJEROS BEI GRESIANČIOS BEDARBYSTĖS KLAUSIMUS

50

6. MOKYTOJŲ BEDARBYSTĖ. DARBO BIRŽOS DUOMENŲ ANALIZĖ 57 6.1. LIETUVIŲ KALBOS, UŽSIENIO KALBŲ, KŪNO KULTŪROS IR PRADINIO UGDYMO MOKYTOJŲ PASIŪLA IR PAKLAUSA 2000 – 2003 METAIS.

57

6.2. ABSOLVENTŲ, BAIGUSIŲ AUKŠTĄSIAS IR AUKŠTESNIĄSIAS MOKYKLAS BEI GALINČIŲ DIRBTI BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOJE, SKAIČIAUS KITIMAS 2001-2003 METAIS.

61

6.3. DARBO IEŠKANČIŲ PEDAGOGŲ STATISTIKA 2004 METAIS. RUGSĖJO MĖN. DUOMENYS. 64

7. MOKYTOJŲ PERKVALIFIKAVIMAS KAIP BEDARBYSTĖS UŽKARDYMO PRIEMONĖ 68 7.1. PERSIKVALIFIKAVUSIŲ MOKYTOJŲ STATISTIKA 68 7.2. MOKYKLOS VADOVŲ NUOMONĖ APIE PERKVALIFIKAVIMO PROGRAMŲ PASIŪLĄ 69 7.3. MOKYKLOS VADOVŲ NUOMONĖ APIE PERKVALIFIKAVIMO PROGRAMŲ FINANSAVIMĄ 71 7.4. MOKYKLOS VADOVŲ NUOMONĖ APIE PERKVALIFIKAVIMO ORGANIZAVIMĄ 72

8. PEDAGOGŲ POREIKIS IR JO PROGNOZĖ TRIMS METAMS. MOKYKLŲ VADOVŲ DUOMENYS 76 8.1. MOKYKLŲ VADOVŲ NUOMONĖ APIE GALIMYBĘ PROGNOZUOTI MOKYTOJŲ IR MOKINIŲ SKAIČIAUS KAITĄ. 76 8.2. PEDAGOGŲ POREIKIS SKIRTINGO TIPO BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOSE 77

8.3. PEDAGOGŲ POREIKIO PROGNOZĖS TRIJŲ METŲ LAIKOTARPIUI 80

9. PEDAGOGŲ SKAIČIAUS PROGNOSTINIS VERTINIMAS 84 9.1 MOKINIŲ SKAIČIAUS PROGNOZĖ MIESTUI, RAJONUI, MOKYMO PAKOPOMS 84 9.2. PEDAGOGINIO PERSONALO SKAIČIAUS PROGNOSTINĖ ANALIZĖ 90

APIBENDRINIMAI, REKOMENDACIJOS , DISKUSIJA 95 PRIEDAI

3

ĮVADAS. TYRIMO SOCIALINIS POLITINIS KONTEKSTAS

Žmonių išteklių valdymas ir planavimas švietimo sistemoje yra permanentinis procesas, kurio

tikslas - aprūpinti mokyklą reikiamais specialistais, reikiamu laiku ir reikiamoms pareigoms.

Tai sudėtingas procesas ir labai svarbus bei painus viešojo administravimo uždavinys.

Masinis švietimo sektoriaus pobūdis, taip pat mokytojų bendruomenės masiškumas lemia tai,

kad bet kokia ryškesnė ir ilgiau užtrunkanti asimetrija tarp pedagogų pasiūlos ir paklausos

paliečia daugelio žmonių interesus ir tampa aštria socialine problema. Jei kažkur kvalifikuotų

pedagogų ima trūkti, tai didėja rizika, jog bus pažeistos lygios galimybės, vaiko teisė gauti

kokybišką išsilavinimą, pasireikš atskirų vietovių diskriminacija paskirstant tokią socialinę

gėrybę kaip švietimas, bus pakenkta konkrečios vietovės darniai plėtrai. Jei mokytojų

konkrečiame teritoriniame vienete susitelkia per daug, neišvengiama darosi pedagogų

bedarbystė, jos skaudžios moralinės bei materialinės pasekmės.

Daug problemų kyla todėl, kad mokytojų pasiūlą ir paklausą sklandžiai sureguliuoti

administracinėmis priemonėmis yra labai sunku. Pasireiškia daug trukdančių atsitiktinių

veiksnių, visai nepasiduodančių valingam momentiniam poveikiui. Antai atskiruose

urbanizuotuose regionuose, pasižyminčiuose palankesne infrastruktūra ir palankesnėmis

gyvenimo kokybės prielaidomis, paprastai susiformuoja mokytojų perteklius, tuo tarpu kituose

regionuose pedagogų trūksta. Netolygi pedagogų pertekliaus ir pasiūlos topografija formuojasi ir

dėl natūralių demografinių procesų, kurie vėlgi anaiptol nėra ir negali būti griežtai valdomi.

Demokratijos sąlygomis neįmanoma administracinėmis priemonėmis masiškai perkėlinėti darbo

jėgos, kaip tatai buvo daroma buvusioje SSRS (plėšiniai, didžiosios statybos ir pan.), neįmanoma

pavesti profesines funkcijas atlikti prievarta. Mokytojo atlyginimas dažnai taip pat nėra

pakankamas stimulas persikelti specialistui (ypač su šeima) į kitą regioną arba važinėti į darbą

labai toli. Ribotų išteklių visuomenėje valdžios galimybės sukurti kokius nors įtaigesnius

stimulus pedagogams taip pat yra ribotos. Šiandien ganėtinai keblu yra griežtai (centralizuoto

planavimo priemonėmis) valdyti mokytojus rengiančias įstaigas, ypač universitetus. Kas

demokratijos sąlygomis gali uždrausti piliečiui studijuoti edukacinius mokslus, svajoti apie

pedagogo profesiją? Kas liberalios ekonomikos sąlygomis gali riboti piliečio ketinimą rengtis

pedagogo profesijai ir konkuruoti darbo rinkoje, tegul ir labai sudėtingoje?

Su minėtomis problemomis vienokia ar kitokia forma susiduria visos valstybės. Tos iš jų, kurios

pasižymi civilizuotu ir atsakingu viešuoju administravimu, paprastai šiuo klausimu vykdo

4

stebėseną, atlieka tyrimus, analitines studijas. Reikšmingas vaidmuo čia tenka pedagogų

duomenų bazės sukūrimui ir, žinoma, valstybinės švietimo statistikos sistemai apskritai. Galima

pasidžiaugti, jog pamatai šiuolaikinės duomenų bazės apie mokytojus (taip pat ir kitais švietimo

klausimais) sukūrimui mūsų šalyje jau pakloti ir ši duomenų bazė tobulinama. Greta žinybinės

švietimo statistikos analizavimo reikšmingas vaidmuo čia tenka atrankiniams tyrimams, švietimo

sistemos socialinių veikėjų apklausoms ir pan. Pažymėtina, jog šiame tyrime buvo remiamasi

tiek žinybine statistika, tiek ir atrankiniu tyrimu.

Nors sureguliuoti administracinėmis priemonėmis pedagogų paklausą ir pasiūlą, kaip minėta,

nėra paprasta, vis dėlto faktinės padėties žinojimas ir ankstyvas atslenkančių makro problemų

atpažinimas įgalina valdžią veikti ryžtingiau, taikliau ir efektyviau. Pagrindiniai sisteminio

paveikumo instrumentai čia yra teisinis reguliavimas (ypač darbo santykių), lanksti pedagogų

rengimo ir perkvalifikavimo politika, įvairių motyvatorių sistemos pedagogams sukūrimas ir

pan.

Visgi Lietuvos situacija šiuo požiūriu yra savita. Iš sovietinio laikmečio, pasižymėjusio specifine

ekonomine, socialine ir demografine struktūra šalis paveldėjo labai išplėtotą švietimo įstaigų

tinklą. Per pastarąjį dešimtmetį keleriopai pabrangę energetiniai ištekliai, (tai šalto klimato

juostoje yra itin skausminga) bei drastiškai suprastėjusi mokyklinio amžiaus vaikų demografija

lėmė tai, kad paveldėtas mokyklų tinklas bent jau ekonominiu požiūriu ėmė darytis neoptimalus,

o kai kuriose vietovėse netgi iracionalus. Iškilo būtinybė tinklą optimizuoti. Apie 2000 m. šalyje

tai ir buvo pradėta daryti.

Kaip žinoma, mokyklų tinklo pertvarka todėl ir buvo inicijuota, kad ateityje išvengti pavojingų

sisteminių makrolygmens problemų švietime. Visgi paradoksas pasireiškia tuo, kad atskiruose

sistemos taškuose tenka daryti nepopuliarius ir socialiai skausmingus sprendimus, kurie,

vertinant iš ilgalaikės perspektyvos, yra reikalingi ir netgi būtini. Tipiniai nepopuliarūs

sprendimai – vidurinės mokyklos reorganizacija į pagrindinę, pagrindinės į pradinę arba pradinės

mokyklos uždarymas. Galima suprasti vietos bendruomenių dvasinę būseną, kuomet

reorganizuojama arba uždaroma vienintelė miestelio ar kaimo mokykla, dešimtmečiais buvusi

atitinkamos vietovės identiteto dalimi. Galima suprasti ir mokytojus. Dešimtmečiais labai

stabiliai besirutuliojusi profesinė karjera netikėtai susvyruoja: iškyla nedarbo grėsmė, tenka

persikvalifikuoti, važinėti į gana nutolusią mokyklą ir pan. Mokiniams taip pat tenka važinėti į

mokyklą.

5

Tinklo pertvarkos strategiją ir metodiką, kaip žinoma, parengė centrinis valdymo organas – LR

ŠMM. Visgi konkrečius galutinius sprendimus priima vietos savivaldybių tarybos. Jų nariai yra

renkami politikai, be to, nedidelėse bendruomenėse su mokytojų kolektyvais, tėvais daugelis jų

yra susiję tampriais socialiniais ryšiais. Taip vietose neretai susiformuoja psichologinės ir

politinės prielaidos būtinus, tačiau nepopuliarius sprendimus atidėlioti, gudrauti, strategines

tinklo pertvarkos nuostatas interpretuoti savaip. Vietinius atskirų grupių interesus (kartais atvirai

egoistinius) bandoma kelti aukščiau visuomenės interesų. Geroji strateginė tinklo pertvarkos

perspektyva (optimalus mokyklų tinklas, kokybiškas švietimas visiems už protingą kainą)

neišryškinama, neišaiškinamos ir grėsmės, kurios jau kyla arba kils dėl vengimo pradėti ir

vykdyti tinklo pertvarką. Pagrindinė problema čia yra prastėjanti demografinė situacija. Tuo

tarpu žymiai aktyviau linkstama sutelkti dėmesį į lokalias momentines negeroves. Viena iš jų -

mokytojų karjeros perturbacijos.

Akivaizdu, kad mokyklų tinklo pertvarkos kaip proceso socialinis suvokimas ir vertinimas vietos

bendruomenėse anaiptol nėra paprastas. Jis ir negali būti paprastas, kadangi neišvengiamai

provokuoja interesų konfliktą. Vienoje jo pusėje yra visos visuomenės interesas turėti kokybišką

švietimą už protingą kainą, kitoje – lokalios bendruomenės interesas išsaugoti darbo vietas,

nepatirti reorganizavimo streso, išlaikyti mokyklą ir jos statusą, išvengti nepatogumų dėl

važinėjimo į tolimesnę mokyklą ir pan.

Vykdant reformas, kurios provokuoja interesų konfliktus, viešasis administravimas privalo

sistemingai prognozuoti, tyrinėti ir įvertinti realias daromų pertvarkymų socialines pasekmes.

Pažymėtina, kad LR ŠMM nepriklausomoms tyrinėtojų grupėms nuolat užsako atlikti įvairius

švietimo būklės tyrimus1. Šiuo metu jau yra atlikti keli tyrimai (pvz., moksleivių vežiojimo,

tinklo pertvarkos būklės ir kt.), kurie kaip tik ir orientuoti į reformos monitoringą bei jos

socialinių pasekmių įvertinimą. Pažymėtina, jog keli tokio pobūdžio tyrimai šiuo metu dar

atliekami.

Neretai švietimui svarbių sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo procese kaip svari politinė korta

išmetama ir mokytojų nedarbo problema. Ją aktyviai kelia ir Lietuvos švietimo darbuotojų

profesinė sąjunga, jos centro ir vietos skyriai. Be jokios abejonės labai svarbu pasiekti, kad

pertvarkos procese nenukentėtų pedagogų profesinė karjera, kad pertvarkytos šalies mokyklos

būtų aprūpintos kompetentingais pedagogais. Minėtų problemų ir socialinių įtampų kontekste

svarbu iš principo išsiaiškinti keletą esminių dalykų: 1 http://www.smm.lt/svietimo_bukle/tyrimai.htm

6

1. Kiek realiai pedagogų netenka darbo dėl tinklo pertvarkos, o kiek dėl kitų priežasčių?

2. Kuomet mokytojų nedarbo ir karjeros perturbacijų rizika yra didesnė, vykdant tinklo

pertvarką ir taip užkardant sistemines problemas ateityje, ar tinklo pertvarką vykdyti

vengiant?

3. Kiek išbalansuotas šiuo metu yra pedagogų pasiūlos ir paklausos santykis, ko reiktų šiuo

požiūriu tikėtis ateityje?

4. Ar pakankamai lanksti pedagogų perkvalifikavimo sistema ir kaip efektyviai ji prisideda

prie mokytojų profesinės karjeros optimizavimo tinklo pertvarkos procese?

5. Ar optimalus yra darbo santykių teisinis reguliavimas ir kaip veiksmingai jis prisideda

(arba neprisideda) prie mokytojų paklausos ir pasiūlos sureguliavimo, prie to, kad

pedagogų profesinė raida ir karjera šalyje rutuliotųsi palankiai?

6. Kokių sukrėtimų šalies pedagogų bendruomenė gali tikėtis ateityje dėl labai nepalankios

mokyklinio amžiaus vaikų demografijos;

7. Ar esama pedagogų perkvalifikavimo ir darbo santykių teisinio reguliavimo sistema

galimoms problemoms yra pasirengusi?

8. Kokios apskritai egzistuoja galimybės ir prielaidos švietimo žmogiškuosius (visų pirma

pedagogų) išteklius valdyti racionaliai ir efektyviai, ypač turint galvoje demografinę

duobę?

Apibūdinto konteksto klausimams nušviesti kaip tik ir yra skirtas šis skaitytojui pristatomas

tyrimas. Jis pratęsia ir papildo seriją kitų tyrimų, kurie, kaip minėta, LR ŠMM iniciatyva buvo

skirti tinklo pertvarkos būklei bei jos socialinėms pasekmėms nušviesti.

Tyrimą atliko nepriklausoma jungtinė tyrinėtojų komanda, turinti taikomųjų viešojo sektoriaus

tyrimų patirties ir atstovaujanti skirtingas mokslo institucijas - Kauno technologijos universitetą,

Šiaulių universitetą ir kt. Šiame kontekste verta pabrėžti, jog tyrėjų komanda siekė griežtai

laikytis socialinių tyrimų etikos, visų pirma - mokslo tiesos ir partinių vertybių atribojimo. Tai

reiškia, jog tyrimas buvo atliktas objektyviai, nesiangažuojant nei užsakovo, nei profesinių

sąjungų ar kitų interesų grupių naudai.

7

Tyrimo atlikėjai nuoširdžiai dėkoja:

Mokyklų vadovams, kurie aktyviai teikė faktinius duomenis apie mokytojus, pildydami

klausimyną išsakė nuomones ir vertinimus.

Rajonų ir miestų savivaldybių švietimo padalinių darbuotojams, vedėjams, padėjusiems platinti

ir surinkti užpildytą klausimyną;

Švietimo ir mokslo ministerijos darbuotojams, mokyklų vadovams, prisidėjusiems prie tyrimo

instrumento rengimo ir tobulinimo;

Švietimo ITC darbuotojams, pateikusiems statistinę informaciją apie pedagogus;

Lietuvos darbo biržos darbuotojams, pateikusiems darbo biržoje kaupiamą informaciją apie

mokytojų pasiūlą ir paklausą;

Lietuvos statistikos departamento Šiaulių apskrities skyriaus vedėjai, tarpininkavusiai dėl

naudojimosi departamento duomenų baze.

Tyrėjų komandos vardu:

Prof.habil.dr. Gediminas Merkys

Kauno technologijos universiteto profesorius

8

1. TYRIMO PRISTATYMAS

1.1. TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI Šalies įstatyminėje bazėje mokykla apibrėžiama kaip viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip

biudžetinė arba viešoji įstaiga, kuri savo veikloje vadovaujasi atitinkamai Švietimo ir

Biudžetinių įstaigų arba Viešųjų įstaigų įstatymais. Žmogiškųjų išteklių valdymas ir planavimas

didžiąja dalimi yra mokyklos vadovų funkcija.

Pristatomas tyrimas apima siaurą pedagoginio personalo valdymo sritį bendrojo lavinimo

mokykloje: mokytojų poreikio kaitą ir karjeros ypatumus optimizuojant mokyklų tinklą.

Mokytojų poreikis yra tiriamas kaip darbo rinkos charakteristika, išreiškianti santykį tarp

specialistų paklausos ir pasiūlos. Mokytojo karjera tyrime yra suprantama ir tyrimo tikslu

operacionalizuojama organizacijos požiūriu2, t. y. ne siaurąja prasme kaip didesnį atlyginimą,

atsakomybę, aukštesnę padėtį ir prestižą užtikrinantis individo judėjimas pirmyn pasirinkta

kryptimi, tačiau per vyksmą, kaip „atsinaujinimas, įnešamas pačios organizacijos“. Mokytojų

karjerą analizuojame tokiais aspektais, kaip įsidarbinimas, kompetencija, atitikimas, patirtis ir

amžius, persikvalifikavimas, darbo krūvis, mobilumas, išėjimas iš darbo ir/arba jo netekimas.

Mokytojų kaita bendrojo lavinimo mokykloje yra natūralus procesas, tačiau pastaruoju metu

nemaža problemų šioje srityje kyla dėl mažėjančio moksleivių skaičiaus bei mokyklos tinklo

pertvarkos savivaldybėse. Norint valdyti procesus taip, kad kuo mažiau nukentėtų mokytojų

profesinė karjera, kad netenkantiems darbo būtų pasiūlyta alternatyva, yra būtini duomenys apie

pedagoginio personalo situaciją mokykloje, apie mokytojų pasiūlą ir paklausą darbo rinkoje,

faktinį mokytojų bedarbystės mąstą ir potencialias grėsmes. Šiuo metu Švietimo ir mokslo

ministerijos, Statistikos departamento duomenų bazėse yra kaupiama informacija apie

mokyklose dirbančius pedagogus, tačiau ji yra labai apibendrinta, todėl sudėtinga ją sieti su

konkrečioje mokykloje vykstančiais procesais, su mokyklų tinklo kaita. 2000 metais buvo

sudaryta ir kurį laiką funkcionavo pedagogų duomenų bazė, leidusi analizuoti mokytojų kaitą

įvairiais statistiniais pjūviais, tačiau ji nebuvo periodiškai atnaujinama. Šiuo metu Švietimo

informacinių technologijų centre sudaroma nauja pedagogų duomenų bazė, numatant galimybę

sieti informaciją apie mokytojus su mokinių duomenų baze, parengta pedagogų duomenų bazės

specifikacija. Šiuo tyrimu, nedubliuojant atliekamų darbų ir jau atliktų tyrimų rezultatų3, yra

2 Douglas T. Hall, ed.., Carrer Development in Organizations. San Francisko, 1986. 3 LIETUVOS PEDAGOGŲ DUOMENŲ BAZĖS KOKYBINIS LAIDAVIMAS, TYRIMAS (REGIONINĖ SPECIFIKA) IR PEDAGOGŲ POREIKIO PROGNOZĖ. Atviros Lietuvos fondo, Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerijos ir Matematikos ir informatikos instituto Sutarties Nr. 201 Ataskaita. Matematikos ir informatikos institutas, Vilnius, 2001. MOKYTOJŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO FINANSAVIMO PROBLEMOS SAVIVALDYBĖSE Socialinių tyrimų institutas. Tyrimo vadovas prof. habil. dr. Arvydas Virgilijus Matulionis. Vilnius, 2003

9

siekiama atskleisti pedagogų poreikio kaitos ir profesinės karjeros pokyčius 2000/2001 –

2003/2004 mokslo metais. Šis ketverių metų laikotarpis svarbus bent dviem aspektais. Pirma,

mokyklinio amžiaus vaikų kohortoje toliau rutuliojosi nepalankūs demografiniai procesai

(moksleivių skaičiaus mažėjimas). Antra, šiuo laikotarpiu buvo pradėta vykdyti ir įsibėgėjo

mokyklų tinklo pertvarka.

Taigi, tyrimo tikslas yra nustatyti mokytojų poreikio kaitos tendencijas ir karjeros ypatumus

pertvarkant mokyklų tinklą ir keičiantis mokinių skaičiui mokykloje.

Tyrimo uždaviniai:

išskirti pedagogų poreikio kitimo tendencijas nuo 2000/2001 mokslo metų keičiantis

mokinių skaičiui mokykloje bei optimizuojant mokyklų tinklą;

išskirti pedagogų darbo krūvio kaitos tendencijas nuo 2000/2001 keičiantis mokinių

skaičiui mokykloje, optimizuojant mokyklų tinklą;

statistiškai įvertinti mokytojų atleidimo ir priėmimo į darbą procesus;

remiantis darbo biržos duomenimis, įvertinti mokytojų bedarbystės situaciją, mokytojų

pasiūlos ir paklausos pokyčius nuo 2000 metų;

sugretinti įvairių šaltinių teikiamas pedagogų skaičiaus prognozes;

analizuojant mokytojų perkvalifikavimo statistiką mokykloje, išryškinti ypatumus, ištirti,

kaip perkvalifikavimo procesą sprendžiant pedagogų bedarbystės problemą vertina

mokyklų vadovai.

Tyrimas buvo atliekamas 2004 m. liepos-lapkričio mėn., mokyklų vadovų apklausa atlikta

2004m. rugsėjo mėn.

1.2. TYRIMO METODAI. DUOMENŲ BAZĖS, INFORMACIJOS RINKIMO IR ANALIZĖS PROCEDŪROS

Atliekant mokytojų poreikio kaitos ir karjeros ypatumų optimizuojant mokyklų tinklą tyrimą,

naudoti šie tyrimo metodai:

Mokyklos administracijos apklausa raštu. /Standartizuota anketa/.

Žinybinių Švietimo ir mokslo ministerijos duomenų, Lietuvos darbo biržos, Lietuvos

statistikos departamento duomenų analizė.

MOKYTOJŲ POŽIŪRIS Į DARBĄ, JO VERTINIMĄ IR JO APMOKĖJIMO BŪKLĖ. Socialinių tyrimų institutas. Tyrimo vadovas prof. habil. dr. Arvydas Virgilijus Matulionis. Vilnius, 2002 BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOS PEDAGOGO VEIKLOS MODELIS. Švietimo plėtotės centras. Tyrimo vadovas dr. Albinas Kalvaitis. Vilnius, 2002 SAVIVALDYBIŲ ŠVIETIMO SKYRIŲ VEDĖJŲ APKLAUSOS (ŠVIETIMO ĮSTAIGŲ TINKLO PERTVARKYMAS) ATASKAITA. Švietimo plėtotės centras, Švietimo monitoringo skyrius, Tyrimo vadovas dr. Albinas Kalvaitis. Vilnius, 2001

10

Statistiniai duomenų analizės metodai:

Aprašomosios statistikos metodai, naudojami siekiant statistiškai apibūdinti pedagogų

poreikio kaitos situacijas. Ryšio tarp požymių stiprumas buvo įvertintas skaičiuojant

Spearman’o koreliacijos koeficientą rho. Duomenys buvo grupuojami hierarchinės

klasterinės analizės metodais.

Parametriniai ir neparametriniai statistinių hipotezių tikrinimo metodai, naudojami

siekiant įvertinti skirtumų tarp tiriamųjų grupių statistinį reikšmingumą ir galimybę

apibendrinti tyrimo rezultatus visoms mokykloms. Visi tekste komentuojami skirtumai

yra statistiškai reikšmingi, reikšmingumo slenkstis 0,05.

Statistinio prognozavimo metodai.

Tyrime naudotos duomenų bazės apie bendrojo mokyklose dirbančius pedagogus

ITC suvestinės apie bendrojo lavinimo mokyklų pedagogus: MS-1 Dieninių bendrojo lavinimo mokyklų suvestinė ataskaita /Pedagogų skaičius/; suv1-MD Bendrojo lavinimo mokyklų pedagogai /1. Pedagogų išsilavinimas ir pedagoginio darbo stažas. 2. Priešmokyklinėse grupėse ir pradinėse klasėse dėstančių specialistų pasiskirstymas. 3. 5-12 kl. ir gimnazijų 1-4 kl. atskirus dalykus dėstančių specialistų pasiskirstymas/; suv1-MD 1 priedas Kvalifikacinės kategorijos / 1. Pedagogai, kuriems nesuteiktos kvalifikacinės kategorijos; 2. Pedagogai, kuriems suteiktos kvalifikacinės kategorijos/; suv 1-MD 2 priedas (1-EUROSTAT) /1. Praėjusių m. m mokyklos visų darbuotojų skaičius. 2. Praėjusių mokslo metų mokytojų skaičius pagal amžių ir darbo krūvį (be mokyklos vadovų)/. Lietuvos statistikos departamento leidiniai. Švietimas. 1999, 2000, 2001, 2002, 2003. Lietuvos darbo biržos duomenys /Lietuvių kalbos, užsienio kalbos, kūno kultūros, pradinio ugdymo mokytojų paklausa ir pasiūla 2001, 2002, 2003 metais; specialistų (pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių) pasiūla ir paklausa 2004-09; abiturientų, užsiregistravusių darbo biržoje statistika/.

Pagrindiniai rodikliai:

Dirbančių mokytojų skaičiaus pokyčiai.

Mokytojų pamokinio darbo krūvio pokyčiai.

Mokytojų poreikis.

Mokytojų, ieškančių darbo per darbo biržas skaičius.

Laisvų darbo vietų skaičius mokytojams.

Persikvalifikavusių mokytojų dalis.

Minėtuose duomenų bankuose sukaupta informacija įgalino apžvelgti pedagoginio personalo

kaitos tendencijas makro lygiu, susieti jas su moksleivių skaičiaus mažėjimu, išskirti atskirų

savivaldybių ypatumus.

11

1.3. MOKYKLOS VADOVŲ APKLAUSA. IMTIS IR ATRANKA

Apklausiant mokyklų administraciją surinkti duomenys leido aprašyti situaciją mokykloje –

švietimo grandyje, kurioje priimami mokytojo profesinę karjerą įtakojantys sprendimai.

Mokyklos vadovų apklausa raštu siekta trejopų tikslų:

pirma, susieti statistinius duomenis apie pedagogų skaičiaus ir mokytojų darbo krūvio

kitimą su mokyklų tinklo optimizavimo bei moksleivių skaičiaus kitimo procesais;

antra, išsiaiškinti trikdžius, su kuriais susiduria mokyklos administracija vykdydama

pedagoginio personalo atranką, atleisdama pedagogus dėl etatų mažinimo;

trečia, išsiaiškinti, kokios įvairių švietimo institucijų veiklos, mokyklos administracijos

nuomone, leistų efektyviau spręsti pedagogų bedarbystės problemas.

Klausimynas mokyklų vadovams pateiktas 1 priede. 1.1 ir 1.2 lentelėse yra trumpai pristatoma

klausimyno specifikacija: diagnostiniai blokai ir jų charakteristikos bei požymių (įrašų, kuriuos

turėjo padaryti mokyklos vadovas, pildydamas klausimyną), skaičius. Iš viso klausimyną sudaro

251 fakto indikatorius ir 23 nuostatų klausimai, iš kurių 11 yra atviri. 1.1. lentelė

Klausimyno mokyklos vadovui apie mokytojų poreikio kaitą mokykloje ir karjeros galimybes struktūra. Fakto tiesos

Diagnostinio bloko pavadinimas Diagnostinio bloko charakteristika Požymių skaičius

Bendra mokyklos charakteristika Mokyklos tipas. Gyvenamosios vietos, kurioje įsikūrusi mokykla, tipas. 4

Mokyklos statuso kaita optimizuojant mokyklų tinklą

Mokyklos reorganizacija, vykdomų programų kaita. Faktai ir ketinimai. 18

Mokinių skaičiaus kaita mokykloje 2000/2001 m. m., 2003/2004 m. m.

Mokinių ir klasių komplektų skaičius pagal programas. 18

Bendri duomenys apie mokytojų kaitą mokykloje 2000/2001-2003/2004m. m..

Kvalifikacinė kategorija. Pedagoginis darbo stažas. Išsilavinimas. Pareigos (pagrindinės, nepagrindinės). 68

Duomenys apie pedagogų darbo krūvį mokykloje 2000/2001-2003/2004 m. m.

Pagrindinėse ir nepagrindinėse pareigose dirbančių pedagogų savaitinis krūvis. Ne visu etatu dirbančių pedagogų skaičius. Papildomas darbas kitose švietimo sistemos įstaigose. Apie keleto skirtingų dalykų dėstymą. Duomenys apie mokytojus, dėstančius keletą skirtingų dalykų.

45

Duomenys apie į darbą iš kitų gyvenamųjų vietovių važinėjančius pedagogus 2003-2004 m. m.

Važinėjančių pedagogų skaičius. Atvykimo į mokyklą būdai (pagrindinėse ir nepagrindinėse pareigose dirbantiems). Važinėjančių mokytojų darbo krūvis. Nuvažiuojamas atstumas nuo darbo iki namų.

19

Duomenys apie pedagogų įdarbinimą nuo 2002 09 iki 2004 09 (2 metai)

Įdarbintų mokytojų kvalifikacinė kategorija, darbo stažas, išsilavinimas.

17

Duomenys apie pedagogų atleidimą iš darbo nuo 2002 09 iki 2004 09 (2 metai)

Bendra charakteristika: kvalifikacinė kategorija, darbo stažas, išsilavinimas. Darbo pobūdis (dalykininkai, pradinių klasių mokytojai). Atleidimo iš darbo priežastys. Atleistų senatvės pensijos amžiaus mokytojų skaičius.

34

12

Persikvalifikuojančių mokytojų statistika mokykloje (2000 01 – 2004 09)

Persikvalifikavusių mokytojų skaičius. Šiuo metu persikvalifikuojančių mokytojų skaičius. Persikvalifikavusių mokytojų darbas, pagal įgytą specialybę.

5

Pedagogų poreikio mokykloje prognozės (pagal dalykus)

Prognozės ateinantiems mokslo metams (2004-2005 m.). Prognozės trijų metų laikotarpiui (iki 2008 m.). 23

1.2 lentelė

Klausimyno mokyklos vadovui apie mokytojų poreikio kaitą mokykloje ir karjeros galimybes struktūra. Nuomonių tyrimas

Diagnostinio bloko pavadinimas Diagnostinio bloko charakteristika Požymių skaičius

Mokyklos situacijos, optimizuojant mokyklų tinklą vertinimas

Įvaizdžio ir galimybės pritraukti didesnio mokinių skaičių vertinimas. Veiksniai įtakojantys mokinių skaičių mokykloje. Galimybės prognozuoti mokinių ir mokytojų skaičių mokykloje vertinimas.

6 1 atviras

Mokytojų personalo problemos, mokytojų atleidimas ir priėmimas į darbą

Mokinių skaičiaus kitimo sukeltos mokytojų personalo problemos. Atleidžiant mokytojus kylančios problemos.

3 atviri

Mokyklų vadovų nuomonė apie mokytojų perkvalifikavimą

Mokyklų vadovų nuomonė apie perkvalifikavimo programų pasiūlą, finansavimą. Mokytojų perkvalifikavimo sistemos trūkumai.

4 1 atviras

Nuomonė apie tai, kaip spręsti pedagoginio personalo kaitos problemas

Pedagoginio personalo administravimo teisinės bazės vertinimas. Siūlymai institucijoms dėl pedagoginio personalo kaitos problemų sprendimo.

2 6 atviri

Klausimyno administravimas. Rugpjūčio mėn. rajonų/miestų savivaldybių švietimo

padaliniams išsiųstas el. laiškas su parnešimu apie vykdomą tyrimą ir tyrimo procedūrą. Rugsėjo

15 d. klausimynas ir lydimieji raštai el. paštu išsiųsti savivaldybių švietimo padaliniams, prašyta

juos elektroniniu paštu persiųsti rajono/miesto mokykloms. Klausimyno užpildymui buvo

skiriama 10 dienų nuo jo gavimo. Dėl netikslių el. pašto adresų ne visi švietimo padaliniai

klausimyną gavo laiku, todėl vėliau su atsakingais asmenimis buvo kontaktuojama telefonu,

tikslinama. Užpildytas klausimynas tyrėjams pagal susitarimą buvo grąžinamas dviem būdais:

surinkti teritoriniame švietimo padalinyje klausimynai buvo siunčiami tyrėjams paštu, arba

mokykla užpildytą klausimyną siųsdavo el. paštu. Klausimyno platinimo laikas pasirinktas ne

visiškai tinkamai: rugsėjo mėn. mokyklų vadovai yra labai užimti, reikia pildyti daug įvairiausių

ataskaitų ir duomenų pateikimo formų, todėl ne visos savivaldybės, mokyklos sutiko dalyvauti

tyrime. Matyt dėl šios priežasties keletas klausimynų (1,6 proc.) buvo užpildyti neatidžiai

(nesutapo kontrolinių klausimų duomenys).

Tyrimas apima kiek mažiau nei pusę visų šalies mokyklų. Tyrime dalyvavo 739 bendrojo

lavinimo mokyklos. 15 Lazdijų rajono mokyklų anketų buvo išbrokuotos dėl techninių kliūčių

(mokyklos el. paštu gavo, atspausdino ir užpildė tik nedidelę dalį anketos). Didžioji dalis

Klaipėdos miesto mokyklų anketų buvo prarastos persiuntimo metu. Iš viso surinkti duomenys

13

apie 718 mokyklų. 93 tyrime dalyvavusios mokyklos turėjo vieną ar keletą pradinio ugdymo

skyrių.

1.3 lentelė Tyrime dalyvavusių mokyklų pasiskirstymas pagal tipus

Mokyklos tipas Tyrime dalyvavusių bendrojo lavinimo mokyklų skaičius

Procentai nuo visų tyrime dalyvavusių mokyklų

Procentai nuo 2003/2004 m. m. veikusių mokyklų

skaičiaus Gimnazija 45 6,3% 50% Vidurinė mokykla 236 32,9% 50% Pagrindinė mokykla 314 43,7% 50% Pradinė mokykla 21 2,9% 15% Darželis-mokykla 54 7,5% 12% Internatinė mokykla 11 1,5% Jaunimo mokykla 28 3,9% Suaugusių mokykla 9 1,3% Iš viso: 718 100,0%

Formuojant tyrimo imtį buvo siekiama apimti 50 proc. 2003/2004 m. m. respublikoje buvusių

mokyklų skaičiaus. Realiai tai padaryti pavyko gimnazijų, vidurinių mokyklų, pagrindinių

mokyklų atžvilgiu, pradinių mokyklų ir mokyklų darželių apklausta santykinai nedaug. Priežastis

– pasirinktas anketos platinimo būdas. 1.2 lentelėje pateikiamas tyrime dalyvavusių mokyklų

pasiskirstymas pagal tipus. Tačiau jei tyrime dalyvavusių pradinių mokyklų ir darželių procentą

skaičiuoti nuo 2004/2005 m. m. veikusių mokyklų skaičiaus, tai jis turėtų būti gerokai didesnis,

nes dalis šio tipo įstaigų šias metais tapo mokyklų skyriais. Interpretuojant duomenis daugiausia

bus operuojama santykiniais dydžiais, įgalinančiais palyginti atskirus mokyklų tipus, todėl

pradinių mokyklų imties neatitikimas kitų tipų mokyklų skaičiusi eliminuojamas. Be minėtų

mokyklų tipų apklausti ir jaunimo, suaugusiųjų mokyklų vadovai, internatinių, sanatorinių (jos

tyrime priskiriamos internatinėms) mokyklų vadovai. Apklausoje dalyvavo penkios privačios

bendrojo lavinimo programas vykdančios mokyklos.

1.1 paveiksle pateikiami duomenys apie tyrime dalyvavusių mokyklų geografiją. Procentinis

mokyklų pasiskirstymas pagal steigėją pateikiamas 1 priedo 1 lentelėje Daugiausia mokyklų

tyrime dalyvavo iš Vilniaus ir Kauno rajonų, tačiau jos sudaro tik kiek daugiau kaip 6 proc. visų

apklausų mokyklų. Tyrimas apima ir rajonus, turinčius tankų, ir retą mokyklų tinklą, rajonus,

kuriuose mokyklų tinklo optimizavimas vyko intensyviai ir kur tokia pertvarka nevyko.

14

1.1 pav. Mokyklų vadovų apklausos geografija

Mokyklos buvo skiriamos į kaimo ir miesto mokyklas pagal vyriausybės nutarimą “Dėl

bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui,

mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo

kriterijų sąrašo patvirtinimo”(Birželio 14 d. Nr.746.) 1.4 lentelėje pateikiame informaciją apie

tiriamųjų mokyklų pasiskirstymą pagal gyvenamosios vietovės tipą. 1.4 lentelė

Mokyklų pasiskirstymas pagal gyvenamosios vietovės tipą

Gyvenamoji vietovė Mokyklų skaičius Procentai Kaimas, gyvenvietė 454 63,2 Miestas, savivaldybės centras 264 36,8 Iš viso: 718 100,0

15

2. MOKYKLŲ SITUACIJA MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS IR DEMOGRAFINIŲ POKYČIŲ KONTEKSTE

2.1. MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKA IR MOKYKLOS KAITA. TYRIME DALYVAUJANČIŲ

MOKYKLŲ SITUACIJA

Siekiant įgyvendinti tyrimo tikslus, labai svarbu yra išskirti mokyklos situaciją, kurioje ji

atsiduria dėl mieste/rajone vykstančių mokyklų tinklo pertvarkos procesų. 2.1 lentelė

Tyrime dalyvavusių mokyklų situacijų įvairovė optimizuojant švietimo įstaigų tinklą. Mokyklų vadovų pateikta informacija

Jau įgyvendinta arba įgyvendinama šiuo metu

Ketinama įgyvendinti ateityje

Mokyklos kaitos situacijos (Nuo 1999 metų) Mokyklų

skaičius Procentai Mokyklų skaičius Procentai

Pertvarkant tinklą mokyklos tipas ir vykdomos programos nekinta 299 42,9% 87 12,5%

Mokyklos tipas nesikeičia, tačiau sumažėja vykdomų programų skaičius (pvz., atsisakoma pagrindinio ugdymo programos antros dalies, išgryninama gimnazija ir pan.)

91 13,1% 71 10,2%

Mokyklos tipas nesikeičia, tačiau išauga vykdomų programų skaičius (pvz., įgyvendinamos meninio, sportinio ugdymo programos, profesinio mokymo programų moduliai ir pan.)

123 17,6% 54 7,7%

Vidurinė mokykla tampa gimnazija1 35 12,5% 76 27,0%

Vidurinė mokykla tampa pagrindine2 75 13,6% 34 14,4%

Pagrindinė mokykla tampa vidurine2 9 1,6% 1 ,2%

Pagrindinė mokykla tampa pradine3 6 1,6% 24 6,5%

Mokykla reorganizuojama į kitos mokyklos skyrių 3 0,4% 25 3,6%

Likviduojamas mokyklos padalinys (skyrius, filialas) 31 4,4% 9 1,3%

Prie mokyklos kaip skyrius prijungiama kita mokykla /mokyklos/ arba mokyklos sujungiamos (bendrai administruojama)

106 15,2% 22 3,2%

Mokykla pertvarkoma į dvi švietimo įstaigas 12 1,7% 12 1,7%

Su kitomis mokyklomis pasirašomos asocijuotų mokyklų sutartys ar kiti dokumentai, užtikrinantys ugdymo tęstinumą 36 5,2% 24 3,4%

Į Jūsų mokyklą integruojama jau likviduota mokykla (aptarnaujate didesnę dalį jos teritorijos) 53 7,6% 10 1,4%

Mokykla pertvarkoma į jaunimo, suaugusiųjų mokyklą 4 0,6% 3 0,4%

Mokykla reorganizuojama į kitą ugdymo įstaigą (profesinę mokyklą, mokinių užimtumo centrą ...) 3 0,4% 2 0,3%

Mokykla įsteigta/steigiama 75 10,8%

Mokykla likviduojama 2 0,3% 9

Kita 58 8,4% 1 Pateikiami procentai nuo viso tyrime dalyvavusių vidurinių mokyklų ir gimnazijų skaičiaus. 2 Pateikiami procentai nuo viso tyrime dalyvavusių pagrindinių ir vidurinių mokyklų skaičiaus. 3 Pateikiami procentai nuo viso tyrime dalyvavusių pradinių ir pagrindinių mokyklų skaičiaus. Kitose skiltyse procentai pateikiami nuo viso tyrime dalyvavusių mokyklų skaičiaus.

16

Kiek mažiau kaip pusė tyrime dalyvavusių mokyklų vadovų teigia, kad mokyklų tinklo

pertvarkos procesai jų nepalietė. Didesnė pusė mokyklų vienaip ar kitaip instituciškai pajuto

tinklo optimizavimo pasekmes. 2.2 lentelė

Mokyklos įvaizdžio kitimas švietimo įstaigų tinklo pertvarkos laikotarpiu. Mokyklų vadovų nuomonė. Nrespondentų=710

Kaip mokyklų pertvarkos laikotarpiu kito Jūsų mokyklos įvaizdis? Mokyklos tipas Mokyklų

skaičius pagerėjo nežymiai pagerėjo

įvaizdis nepakito

nežymiai pablogėjo pablogėjo nežinau,

negaliu įvertintiGimnazija 44 59,1% 27,3% 11,4% 2,3% Vidurinė mokykla 233 39,5% 28,8% 18,9% 7,3% 3,9% 1,7% Pagrindinė mokykla 311 27,0% 23,5% 28,0% 12,9% 7,7% 1,0% Internatinė mokykla 21 42,9% 28,6% 23,8% 4,8% Pradinė mokykla 53 32,1% 30,2% 28,3% 5,7% 3,8% Jaunimo mokykla 11 18,2% 27,3% 18,2% 9,1% 9,1% 18,2% Darželis-mokykla 28 46,4% 17,9% 28,6% 7,1% Suaugusių mokykla 9 44,4% 22,2% 22,2% 11,1% Iš viso: 710 34,8% 25,9% 23,7% 9,0% 4,8% 1,8% Mokyklos situacija optimizuojant švietimo įstaigų tinklą, nesvarbu, ar mokykla reorganizuojama,

ar ne, kinta, keičiasi ir mokyklos mokinių, pedagogų, tėvų, kitų rajono gyventojų požiūris į

mokyklą. Anketoje mokyklų vadovai išreiškė nuomonę apie mokyklos įvaizdžio kitimą tinklo

pertvarkos laikotarpiu. Labiausiai, mokyklų vadovų vertinimu, pagerėjo gimnazijų, mokyklų

darželių įvaizdis, labiausiai pablogėjo – pagrindinių mokyklų įvaizdis. Tik 13 proc.

mokyklų vadovų teigia, kad tinklo pertvarkos metu pablogėjo mokyklos įvaizdis (žr. 2.1 pav.).

36%

26%

24%

9%5%

pagerėjonežymiai pagerėjoįvaizdis nepakitonežymiai pablogėjopablogėjo

2.1 pav. Mokyklos įvaizdžio kitimas švietimo įstaigų tinklo pertvarkos laikotarpiu.

Mokyklų vadovų nuomonė. Nmokyklų=710

17

Tinklo optimizavimo metu didžiausius įvaizdžio pokyčius patiria į pagrindines

reorganizuojamos vidurinės mokyklos. 2.2 paveiksle pateikiama pagrindinių mokyklų vadovų

nuomonių apie mokyklos įvaizdžio pokyčius pasiskirstymas.

pablogėjo

nežymiai pablogėjo

įvaizdis nepakito

nežymiai pagerėjo

pagerėjo

Proc

enta

i

40

30

20

10

0

Nereorganizuota

pagrindinė mokykla

Reorganizuota

pagrindinė mokykla

19

29

21

18

12

4

8

30

25

31

2.2 pav. Mokyklos įvaizdžio kitimas mokyklų tinklo pertvarkos laikotarpiu nereorganizuotoje pagrindinėje mokykloje ir mokykloje, reorganizuotoje iš vidurinės į pagrindinę. Mokyklų vadovų nuomonė.

Net 48 proc. mokyklų, kurios buvo pertvarkytos iš vidurinės į pagrindinę, vadovai teigia, kad

įvaizdis pablogėjo. Tuo tarpu reorganizacijos nepatyrusių pagrindinių mokyklų tarpe tokių yra

12 proc., vidurinių mokyklų tarpe – 11 proc. Įvaizdžio kitimą mokyklų tinklo pertvarkos

laikotarpiu dalis vadovų sieja su mokinių skaičiaus augimu, tačiau ryšys nėra stiprus

(koreliacijos koeficientas 0,41). 11 proc. visų apklaustų mokyklų vadovų teigia, kad, nors

mokyklos galimybės pritraukti didelį mokinių skaičių sumažėjo, tačiau mokyklos įvaizdis

pagerėjo.

Mokyklų vadovų buvo klausiama, kaip mokyklų tinklo pertvarka pakeitė mokyklos galimybes

pritraukti didesnį skaičių mokinių (žr. 2.3 pav.). 2 priedo 2 lentelės eilutėje „iš viso“ pateikti

duomenys rodo klausimo valdumą, t. y., kad mokyklų vadovai, vertindami situaciją, atskyrė

demografinę ir organizacinę mokinių skaičiaus kitimo priežastis: mokyklų, kurioms tinklo

pertvarka padidino galimybes pritraukti didesnį vaikų skaičių yra maždaug tiek pat, kiek ir tokių,

kurioms ši galimybė sumažėjo.

N nereorganizuota = 245; N reorganizuota = 68

18

67%

57%

43%

36%

26% 25%19%

62%

75%

47%

36%

25%

0%

28%

11%

22%

0,0%

10,0%

20,0%

30,0%

40,0%

50,0%

60,0%

70,0%

80,0%

Gimnazija Suaugusiųmokykla

Vidurinėmokykla

Darželis-mokykla

Jaunimomokykla

Pagrindinėmokykla

Pradinėmokykla

Internatinėmokykla

padidinonepakeitėsumažino

2.3 pav. Kaip mokyklų tinklo pertvarka pakeitė mokyklos galimybes pritraukti didelį mokinių skaičių. Mokyklų vadovų nuomonė. Nmokyklų=712

Mokyklų vadovų nuomone, labiausiai mokyklų tinklo pertvarka sumažino pagrindinių mokyklų

galimybes pritraukti didesnį mokinių skaičių, o labiausiai padidino – gimnazijų ir vidurinių

mokyklų. Kontraversiškai situaciją vertina internatinės mokyklos: vienur situacija tiriamuoju

klausimu pagerėjo, kitur – pablogėjo. 2.4 pav. pateikiama reorganizuotų ir nereorganizuotų

pagrindinių mokyklų vadovų nuomonė. Net 74 proc. iš vidurinės į pagrindinę reorganizuotų

mokyklų vadovų teigia, kad reorganizacija sumažino mokyklos galimybę pritraukti didesnį

mokinių skaičių.

sumažino

nežymiai sumažino

galimybės nepakito

nežymiai padidino

padidino

Proc

enta

i

60

50

40

30

20

10

0

Nereorganizuota

pagrindinė mokykla

Reorganizuota

pagrindinė mokykla

56

18

1097

24

16

31

17

11

2.4 pav. Kaip tinklo pertvarka pakeitė mokyklos galimybes pritraukti didesnį skaičių mokinių nereorganizuotoje pagrindinėje mokykloje ir mokykloje, reorganizuotoje iš vidurinės į pagrindinę. Mokyklų vadovų nuomonė.

Nnereorganizuota=245; Nreorganizuota=68.

19

Siekiant detaliau išsiaiškinti, ką mokyklų vadovai mano apie mokinių skaičiaus kaitos mokykloje

priežastis, jiems buvo pateiktas atviras klausimas: Kokie svarbiausi veiksniai, Jūsų nuomone,

įtakoją mokyklos dydį, kodėl mokinių skaičius mokykloje didėja/nekinta/mažėja? Vadovų

atsakymus galima suskirstyti į keletą kategorijų4 (2.5 pav.).

8%

8%

10%

10%

11%

12%

19%

31%

41%

0% 10% 20% 30% 40% 50%

Neatsakė

Mokinių vežiojimas

Materialinė mokyklos bazė

Konkurencija tarp mokyklų

Geografinė mokyklos padėtis

Ugdymosi sąlygos

Ugdymo kokybė

Mokyklų tinklo optimizavimas

Demografinė situacija

2.5 pav. Veiksniai, mokyklos vadovų nuomone labiausiai įtakojantys mokinių skaičiaus pokyčius mokykloje. Nrespondentų =718

Dauguma respondentų mokyklos mokinių skaičiaus mažėjimą aiškina socialiniais -

demografiniais pokyčiais jų gyvenamojoje vietovėje. Kaimo vietovėse, gyvenvietėse esančių

mokyklų vadovai rašo: „Mažėja gimstamumas“, „Miestelis „sensta“, nėra pramonės, jokių

perspektyvų jaunimui“, „Jaunimas išvyko į respublikos miestus, Ispaniją, Vokietiją, Angliją.

Kaimas sensta ir mažta.“ Spartėjančius migracijos iš kaimo į miestą ir į užsienio šalis procesus

nurodo penktadalis šiai kategorijai priskiriamų vadovų. Socialinius demografinius veiksnius

vienodai išskiria tiek kaimo, tiek miesto mokyklų vadovai.

Antrasis pagal svarbą veiksnys, vadovų nuomone lemiantis mokinių skaičių mokykloje, yra

tinklo pokyčiai ir su jais susiję procesai – gimnazijos ir pagrindinės mokyklos klasių

persidengimas, neapgalvotas reorganizacijos vyksmas, kaimyninių mokyklų likvidavimas ir

reorganizacija, sutartys su kitomis mokyklomis dėl ugdymo tęstinumo. Dėl šių priežasčių

vienose mokyklose mokinių skaičius didėja ar išlieka toks pat, kitose mažėja. Vadovai rašo:

„Pertvarkius mokyklą į pagrindinę, mokinių skaičius sumažėjo.“, „Pertvarkius mokyklą į

pagrindinę, mokinių skaičius sumažėjo, nes visuomenė galvoja, kad ji prastesnė, ir veržėsi į

vidurinę, kurioje buvo visos klasės nuo 1 iki 12.“, „Šalia esančios dvi mokyklos pertvarkytos į

pagrindines, tuo tarpu viena galėjo likti vidurinė“, „Dalis mokinių išvyksta po aštuonių klasių į

4 Kategorijų dažnių suma nelygi 100 proc., nes vadovai dažnai nurodo keletą mokinių skaičiaus kitimo priežasčių.

20

gimnazijas.“, „Mokinių padaugėjo, nes šalia esanti mokykla tapo pagrindine“. „Teritorijoje,

priklausančioje mūsų mokyklai, sunyko pagrindinė ir pradinė mokyklos, mūsų mokykla tapo

traukos centru.“ Natūralu, kad optimizuojant mokyklų tinklą keičiasi mokinių srautai. Stebimas

mokinių srautų persiskirstymas dažniausiai pagrindinės mokyklos, reorganizuotos iš vidurinės į

pagrindinę nenaudai.

Pagrindiniai veiksniai, įgalinantys mokyklą pritraukti didesnį mokinių skaičių, mokyklos vadovų

nuomone, yra ugdymo kokybė stipri materialinė bazė, patrauklių papildomo ugdymo užsiėmimų

organizavimas (muzikos mokyklos, meno, sporto mokyklos filialai) bei patogi mokyklos

geografinė padėtis.

Konkurenciją tarp mokyklų pritraukiant mokinius mini 10 proc. mokyklų vadovų. Respondentai

rašo: „Gabūs, motyvuoti moksleiviai renkasi mokyklas rajono centre“, „Pagrindinės mokyklos

tipas kenkia mokyklos įvaizdžiui. Tėvai net pirmokus noriau veda į vidurines mokyklas.

Pagrindinės mokyklos pasmerktos išnykti, jei toliau nebus tvarkomas mokyklų tinklas“,

„Mokyklos, planuojančios tapti gimnazijomis, stengiasi nemotyvuotus, elgesio ir ugdymo

problemų turinčius mokinius grąžinti į mokyklas pagal priskirtą teritoriją, o gabiuosius įvairiais

būdais vilioja ir priima.“ „Po aštuonių klasių gabiausi (ir ne tik) išvyksta į gimnaziją, išvykdami

jie neretai „pasiima“ su savimi ir jaunesnius broliukus ir sesutes“. „... Politika, kai teigiama,

kad kaimo mokykla blogai paruošia moksleivius“, „ Mokyklos vilioja viena kitos vaikus“. Taigi,

nemaža respondentų dalis savo pasisakymuose iškelia ne tik ugdymo kokybę, bet ir mokyklos

tipą, kaip mokyklų tarpusavio konkurencijos veiksnį. Dažniausia motyvuojama tėvų noru verčiau

rinktis vidurinę, kad ir toliau esančią mokyklą, nei gretimą pagrindinę, jei yra galimybė, verčiau

rinktis miesto, nei kaimo mokyklą.

8 proc. mokyklų vadovų mano, kad mokinių skaičiui mokykloje įtakos turi vežiojimo

organizavimas. Dauguma teigia, kad pagerėjus mokinių vežiojimui, mokinių skaičius padidėjo,

tačiau apie 3 proc. sako, kad vežiojimas nėra tinkamai sutvarkytas ir dėl to mokykla kenčia:

moksleiviai vežiojami ne į artimiausią mokyklą, mokyklinius autobusus turinčios mokyklos

atsiveža „ne jiems priklausančius“ mokinius, rajono centre dirbantys ir kaime gyvenantys tėvai

renkasi toliau esančias mokyklas ir patys vežioja vaikus, pagerėjus susisiekimui ir žemesnių

klasių mokiniai vyksta į miesto mokyklas.

21

2.2. MOKYTOJŲ PERSONALO PROBLEMOS IR MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKA. MOKYKLŲ VADOVŲ NUOMONĖ

Remiantis sociologine grupės samprata, mokyklos mokytojų kolektyvas yra pedagogų

organizacinė sistema, kurią jungia mokyklos mokinių ugdymo uždaviniai. Šia prasme galima

kalbėti apie mokytojų kolektyvo reakciją į pasikeitusias išorės (mokyklų tinklas) ar vidaus

(mokyklos reorganizacija, mokinių skaičiaus mažėjimas) sąlygas. Mokyklos vadovas gali

išreikšti apibendrintas grupės daugumos nuostatas, nesvarbu, ar jis joms pritaria ar ne. Vadovų

buvo klausiama, Ar dabartinė mokyklos situacija tinklo pertvarkos kontekste tenkina mokytojų

kolektyvą?

2.4 lentelė Ar dabartinė mokyklos situacija tinklo pertvarkos kontekste tenkina mokytojų kolektyvą?

Mokyklos vadovų nuomonė, Nmokyklų =698

Ar, Jūsų vertinimu, dabartinė mokyklos situacija tinklo pertvarkos kontekste tenkina mokytojų kolektyvą? Procentai1. Mokyklos tipas Mokyklų skaičius visiškai

tenkina tenkina iš dalies

sunku pasakyti netenkina visiškai

netenkina Gimnazija 46 56,5% 30,4% 2,2% 10,9% Vidurinė mokykla 231 39,0% 36,8% 11,7% 10,4% 2,2% Pagrindinė mokykla 303 28,1% 38,3% 11,6% 18,8% 3,3% Internatinė mokykla 20 5,0% 55,0% 15,0% 25,0% Pradinė mokykla 53 54,7% 11,3% 17,0% 15,1% 1,9% Jaunimo mokykla 10 30,0% 50,0% 20,0% Darželis-mokykla 26 50,0% 26,9% 7,7% 11,5% 3,8% Suaugusių mokykla 9 55,6% 33,3% 11,1% Iš viso: 698 36,1% 35,4% 11,5% 14,6% 2,4%

1 procentai skaičiuojami nuo atitinkamo tipo mokyklų skaičiaus. Labiausiai mokyklos situacija pertvarkant mokyklų tinklą, mokyklų vadovų teigimu, yra

nepatenkinti pagrindinių ir internatinių mokyklų mokytojai, labiausiai patenkinti – gimnazijų ir

suaugusiųjų mokyklų mokytojai. Mokyklos situacijos vertinimas nepriklauso nuo vietovės,

kurioje yra mokykla, tipo: statistiškai reikšmingo skirtumo tarp kaimo ir miesto mokyklų nėra.

Pedagogų skaičius mokykloje neatsiejamas nuo mokinių skaičiaus. Mokytojų pasitenkinimas

mokyklos situacija tinklo pertvarkos kontekste daugiau siejamas ne su realiu mokinių skaičiaus

mažėjimu (rho5 = 0,20), bet su mokyklų tinklo pertvarkos pasėkoje besikeičiančiomis mokyklos

galimybėmis pritraukti didesnį mokinių skaičių (rho = 0,40), bei kintančiu mokyklos įvaizdžiu

(rho = 0,37). Įdomu, kad pasitenkinimas mokyklos situacija tinklo pertvarkos kontekste visiškai

nepriklauso nuo to, kaip keitėsi mokytojų skaičius mokykloje: padidėjo ar sumažėjo.

5 Primename, kad rho žymime Spearman‘o ranginės koreliacijos koeficientą.

22

Tyrimu atskleista, kad optimizuojant tinklą, mažėjant/didėjant mokinių skaičiui, mokyklose

vyksta pokyčiai, įtakojantys tokį mokytojo karjeros elementą, kaip pasitenkinimas mokyklos

situacija. Mokyklų, kuriose vykdomų programų skaičius mažėja, mokytojai yra mažiau

patenkinti mokyklos situacija, nei mokyklų, kuriose vykdomų programų skaičius didėja (žr. 2.6

pav.).

27%

40%

6%

25%

3%

41%35%

12% 10%

1%0%5%

10%15%20%25%30%35%40%45%

visišk

ai te

nkina

tenk

ina iš

dali

es

sunk

u pa

saky

ti

netenk

ina

visišk

ai neten

kina

Mažėja vykdomųprogramų skaičiusDidėja vykdomųprogramų skaičius

2.6 pav. Mokytojų kolektyvo pasitenkinimas mokyklos situacija ir mokykloje vykdomų programų

skaičiaus kitimas Nmokyklų=380

Stebimi ryškūs skirtumai yra tarp mokyklų, kurios buvo reorganizuotos ir kurios reorganizacijos

nepatyrė (žr. 2.3 pav.). Labiausiai, anot mokyklų vadovų, situacija yra nepatenkinti vidurinių

mokyklų, reorganizuotų į pagrindines mokyklas, pedagogai, geriausiai mokyklos situaciją

vertina vidurinių mokyklų, kurios reorganizuotos į gimnazijas mokytojai. Taigi, negalima

vienareikšmiškai teigti, kad mokyklų tinklo optimizavimas pablogina ar pagerina mokyklos

situaciją mokytojų karjeros galimybių prasme, tačiau apie 40 proc. pagrindinių mokyklų, kurios

buvo reorganizuotos iš vidurinių, pedagogų kolektyvo netenkina esama situacija, kai tuo tarpu

nereorganizuotai pagrindinių mokyklų tarpe tokių yra 19 proc., tarp vidurinių mokyklų - 12

proc.

0

10

20

30

40

50

60

70

visiškaitenkina

tenkina išdalies

sunkupasakyti

netenkina visiškainetenkina

Proc

enta

i

Pagrindinė mokykla

Vidurinė mokykla tampapagrindineVidurinė mokykla tampagimnazijaVidurinė mokykla

N vidurinių =236; N pagrindinių =246; N pagrindinė reorganizuota =67; N gimnazija reorganizuota= 23

2.7 pav. Mokytojų kolektyvo pasitenkinimas mokyklos situacija ir mokyklos reorganizacija

23

Mokyklų vadovų buvo klausiama, kokios yra svarbiausios mokytojų personalo problemos,

kurias sukėlė mokyklų pertvarka, mokinių skaičiaus mokykloje didėjimas/mažėjimas. Į šį atvirą

klausimą atsakė 71 proc. tyrime dalyvavusių mokyklų vadovų. 24 proc. iš jų teigia, kad

problemų nebuvo, kiti vardija įvairias problemas. Mokyklų vadovų teiginiai buvo kategorizuoti,

skaičiuotas kiekvienos kategorijos dažnis. Pateiksime svarbiausias mokytojų karjeros

trikdžių, kuriuos sukėlė tinklo pertvarka, kategorijas eilės tvarka:

mokytojų krūvio mažėjimas, darbas ne visu etatu, kas lemia mokytojų atlyginimo dydį;

pažeistas mokytojų psichologinis–emocinis saugumas;

mokytojų važinėjimas ir darbas keliose mokyklose, darbas nepagrindinėse pareigose;

problemos, kylančios mažoms mokykloms dėl nepakankamų mokymo specialistų

krūvių;

kvalifikuotų mokytojų perėjimas į prestižines mokyklas;

kvalifikuotų mokytojų trūkumas, nekvalifikuotų pedagogų iš kitų mokyklų atėjimas;

mokytojų kolektyvo susiskaldymas ir psichologinė įtampa, atsiradusi sujungus dvi

mokyklas;

mokytojų darbo sąlygų kaita sujungus klases, klasėse išaugus mokinių skaičiui.

Taigi, vadovai į pirmą vietą iškelia mokytojų materialinius, fizinius, saugumo poreikius,

užtikrinančius sėkmingą mokytojo profesinės karjeros raidą, saviraiškos, savirealizacijos

poreikiai, kuriuos riboja (ar sudaro galimybes) mokyklų tinklo pertvarka, pristatomi antrame

plane. Dalies pagrindinės mokyklos vadovų ir kai kurių gimnazijų vadovų užrašytuose

teiginiuose ryški nuostata, kad pagrindinės mokyklos mokytojas karjeros prasme yra žemiau, nei

vidurinėje mokykloje, gimnazijoje dirbantis pedagogas. Pavyzdžiui, mokyklų vadovai rašo:

„Pertvarkius mokyklą iš vidurinės į pagrindinę, išėjo 3 mokytojai - fizikos, lietuvių k. ir kūno

kultūros. Padidėjo važinėjančių pedagogų kaita.“ „Sumažėjo pagrindinių mokyklų atsakomybė

už ugdymo rezultatus[gimnazijos vadovo nuomonė]“ ir pan.

2.3 MOKYTOJŲ KVALIFIKACIJOS KAITA SAVIVALDYBĖSE Vienas iš svarbiausių formalių mokytojo karjeros rodiklių yra jo turima kvalifikacinė kategorija.

Šioje ataskaitos dalyje pristatome 2004 m. savivaldybių sąvadų duomenimis pagrįstą mokytojų

kvalifikacijos šalies rajonuose ir miestuose analizę, išskiriant mokyklų kategorijas, bei mokyklų

vadovų apklausos duomenimis pagrįstą mokytojų kvalifikacijos kaitos nuo 2000/2001 m. m. iki

2003/2004 m. m. reorganizuotose ir nereorganizuotose mokyklose analizę. Rodiklis, geriausiai

atspindintis rajono/miesto mokyklų mokytojų kvalifikaciją, yra aukštos kvalifikacijos (turinčių

24

metodininko, eksperto kvalifikacinę kategoriją) mokytojų dalis skaičiuojant nuo viso mokytojų

skaičiaus.

20

21

10

17

16

21

12

16

13

19

14

14

21

2313

19

20

24

14

12

13

14 13

8

15

18

20

20

121714

13

8

3

26

16

19

18

18

21

15

25

19

13

13

27

25

26

32

27

21

20

31

29

17

12

37

25- Miestas

- Rajonas- Miestelio sav.

Skaičius kvadratėlyje parodoprocentą pedagogų, turinčių metodininkų ir ekspertų kvalifikacinę kategoriją

20

21

10

17

16

21

12

16

13

19

14

14

21

2313

19

20

24

14

12

13

14 13

8

15

18

20

20

121714

13

8

3

26

16

19

18

18

21

15

25

19

13

13

27

25

26

32

27

21

20

31

29

17

12

37

25- Miestas

- Rajonas- Miestelio sav.

20

21

10

17

16

21

12

16

13

19

14

14

21

2313

19

20

24

14

12

13

14 13

8

15

18

20

20

121714

13

8

3

26

16

19

18

18

21

15

25

19

13

13

27

25

26

32

27

21

20

31

29

17

12

37

25- Miestas

- Rajonas- Miestelio sav.

- Miestas

- Rajonas- Miestelio sav.

Skaičius kvadratėlyje parodoprocentą pedagogų, turinčių metodininkų ir ekspertų kvalifikacinę kategoriją

2.8 pav. Savivaldybių pasiskirstymas pagal aukštos kvalifikacijos mokytojų (metodininkų ir ekspertų) skaičių.

Skaičiuota pagal 2004 m. savivaldybių švietimo padalinių veiklos sąvado duomenis.

Skirtingose savivaldybėse aukštos kvalifikacijos mokytojų dalis yra labai nevienoda. Ji svyruoja

nuo mažiau kaip 10 proc. Šalčininkų, Pagėgių, Kelmės, Kazlų Rūdos, Vilniaus raj. savivaldybėse

iki daugiau kaip 35 proc. Palangos m., Panevėžio m., Birštono savivaldybėse. (žr. 2.8 pav.).

Galima pastebėti, kad mokytojų kvalifikacija (kvalifikacinės kategorijos) priklauso nuo

teritorijos, kurioje yra mokykla. Pavyzdžiui, Panevėžio mieste mokytojų ekspertų ir metodininkų

yra 32 proc., Šiaulių mieste – 27 proc., o Vilniaus mieste – tik 20 proc. Tiesa, Vilniaus mieste

didesnis procentas mokytojų turi eksperto kvalifikacinę kategoriją. Skirtinga situacija ir

rajonuose. Pvz., Švenčionių rajone metodininko ir eksperto kvalifikaciją turi 26 proc. mokytojų,

tuo tarpu Kelmės rajone – 10 proc., Vilniaus rajone – 13 proc. mokytojų. 2.9 pav. yra

pateikiamas savivaldybių pasiskirstymas pagal aukštos kvalifikacijos mokytojų dalį. Požymio

sklaida yra didelė. Galima daryti prielaidą, kad savivaldybė, kurioje yra mokykla, yra svarbus

veiksnys mokytojo karjerai: tos pačios kvalifikacijos mokytojai skirtingose savivaldybėse turi

skirtingas galimybes įgyti kvalifikacinę kategoriją. Tyrimo rezultatai leidžia kelti hipotezę, kad

kvalifikacinės kategorijos suteikimui skirtingose savivaldybėse yra taikomi nevienodi kriterijai,

25

t. y. nevienodai interpretuojamos instrukcijos. Jei reali mokytojų kvalifikacija savivaldybėse iš

tiesų taip labai skiriasi, tuomet yra pažeistas, lygių galimybių principas: mokiniai, priklausomai

nuo gyvenamosios vietovės, turi skirtingas galimybes įsigyti kokybišką išsilavinimą.

Aukštos kvalifikacijos mokytojų dalis (proce

34 - 3831 - 34

27 - 3124 - 27

20 - 2417 - 20

13 - 1710 - 13

6 - 103 - 6

Sav

ivaldy

bių sk

aičius

20

16

12

8

4

0

2.9 pav. Savivaldybių pasiskirstymas (histograma) pagal aukštą kvalifikacinę (mokytojų metodininkų ir ekspertų)

kategoriją turinčių mokytojų dalį nuo visų dirbančių mokytojų. Skaičiuota pagal 2004 m. savivaldybių švietimo padalinių veiklos sąvado duomenis.

Priklausomai nuo mokytojų kvalifikacijos, savivaldybes galima sąlyginai suskirstyti į tris grupes.

Grupavimui panaudota klasterinės analizės statistinė procedūra (hierarchinės klasterinės analizės

metodas, Ward grupavimo procedūra). 2 priedo 1 pav. yra pateikiama klasterinės analizės būdu

gauta dendrograma, kurioje skirtingoms grupėms priklausančios savivaldybės žymimos skirtinga

spalva. Išskirtos trys savivaldybių grupės pagal mokytojų kvalifikaciją:

1 gr. Savivaldybės, kuriose yra santykinai daug neatestuotų pedagogų ir mažai mokytojų metodininkų bei ekspertų;

2 gr. Savivaldybės, kuriose santykinai daug mokytojo ir vyr. mokytojo kvalifikacinę

kategoriją turinčių pedagogų;

3 gr. Savivaldybės, kuriose santykinai daug mokytojo metodininko ir eksperto kvalifikacinę kategoriją turinčių pedagogų.

Galima pastebėti, kad gretimi rajonai pagal pedagogų kvalifikaciją dažnai priskiriami

skirtingoms grupėms.

Vienas iš mokyklų tinklo optimizacijos rezultatų yra mokyklų tipo kaita. Buvo atlikta mokytojų,

dirbančių skirtingo tipo mokyklose kvalifikacijos (pagal turimą kvalifikacinę kategoriją) analizė

skirtingose savivaldybėse. Pedagogų kvalifikacijos rodikliu buvo pasirinkta metodininko ir

eksperto kvalifikacinę kategoriją turinčių mokytojų dalis (procentais) nuo bendro mokytojų

skaičiaus nagrinėjamo tipo mokyklose. Norint išryškinti skirtumus tarp mokyklų, buvo kartu

26

analizuojamos savivaldybės teritorijoje veikiančios savivaldybės pavaldumo vidurinės mokyklos

ir gimnazijos bei vidurinės ir pagrindinės mokyklos. 2.10 pav. pateiktoje sklaidos diagramoje

trikampiais yra vaizduojamos savivaldybės pagal aukštos kvalifikacijos pedagogų dalį skirtingo

tipo mokyklose. Pateikiami duomenis tik apie miestus ir rajonus, kuriuose 2003/2004 m. veikė

gimnazijos. Raudona linija diagramos stačiakampį dalija į dvi dalis. Žemiau raudonos linijos

vaizduojamos savivaldybės, kuriose gimnazijose dirbančių mokytojų kvalifikacija yra žemesnė,

nei vidurinėse mokyklose dirbančių.

Vid. m-kloje dirbančių aukštos kvalif ikacijos mokytojų dalis

50403020100

Gim

nazi

jose

dirb

ančių

aukš

tos

kval

ofik

acijo

s m

okyt

ojų

dalis

80

60

40

20

0

6059

57

56

5554

5352

51

50

49

4847

464544

43

42

41

40

39

37

36

34

33

31

3028

2524 23

2221

20

19

18

1716

11

10

9

7

6

5

3

2.8 pav. Šalies savivaldybės pagal gimnazijose ir vidurinėse mokyklose dirbančių aukštos kvalifikacijos mokytojų dalį. (Trikampiais žymimos savivaldybės. Savivaldybių numeriai atitinka 2 priedo 3 lentelėje surašytus numerius.)

Skaičiuota pagal 2004 m. savivaldybių švietimo padalinių veiklos sąvado duomenis. Žemiau raudonos linijos savivaldybių nėra, reiškia visose savivaldybėse gimnazijose dirba

aukštesnės kvalifikacijos mokytojai nei vidurinėse mokyklose. Tarp raudonos ir rudos linijų

pažymėtos savivaldybės, kurių gimnazijose aukštos kvalifikacijos mokytojų dalis yra iki dviejų

kartų didesnė, nei vidurinėse mokyklose. Panašiausia vidurinių mokyklų ir gimnazijų mokytojų

kvalifikacija yra (skaičius atitinka savivaldybės numerį 2.10 pav.): 45. Druskininkų sav., 46.

Anykščių sav., 57. Visagino sav. Virš rudos linijos pažymėtų savivaldybių gimnazijose aukštos

kvalifikacijos mokytojų dalis yra daugiau nei dviem kartais didesnė, nei vidurinėse mokyklose.

Virš juodos linijos pažymėtos savivaldybės, kuriose gimnazijose dirbančių aukštos kvalifikacijos

pedagogų dalis yra daugiau kaip tris kartus didesnė nei vidurinėse mokyklose. Labiausiai aukštos

kvalifikacijos mokytojų dalis gimnazijose ir vidurinėse mokyklose skiriasi (skaičius atitinka

27

savivaldybės numerį 2.10 pav.): 5. Kazlų Rudos sav., 6. Biržų sav., 31. Prienų sav., 33. Ignalinos

sav., 43. Tauragės sav.

2.11 sklaidos diagramoje vaizduojamos savivaldybės pagal pagrindinėse ir vidurinėse mokyklose

dirbančių aukštos kvalifikacijos mokytojų dalį.

Vid. mokykloje dirbančių aukštos kvalif ikacijos mokytojų dalis

50403020100

Pagr

. mok

yklo

je d

irbančių

aukš

tos

kval

ifikac

ijos

mok

ytojų

dalis

30

20

10

0

60

59

5857

56

55

54

53

52

51

50

49

48

4746

45

44

43

42

41

40

3938

3736 3534

33

32

31

30

29

28

27

26

25

24

2322

21

20

19

18

17

16 15

14

13 12

11 1098

76

54

32

1

2.9 pav. Šalies savivaldybės pagal pagrindinėse ir vidurinėse mokyklose dirbančių aukštos kvalifikacijos mokytojų

santykį (Trikampiais žymimos savivaldybės. Savivaldybių numeriai atitinka 2 priedo 3 lentelėje surašytus numerius). Skaičiuota pagal 2004 m. savivaldybių švietimo padalinių veiklos sąvado duomenis.

2.9 pav. žemiau juodos linijos yra pažymėtos savivaldybės, kurių pagrindinėse mokyklose

dirbančių aukštos kvalifikacijos mokytojų dalis yra mažesnė už vidurinėse mokyklose dirbančių

aukštos kvalifikacijos mokytojų dalį. Aukščiau juodos linijos yra pažymėtos savivaldybės, kurių

pagrindinėse mokyklose dirbančių aukštos kvalifikacijos mokytojų dalis yra didesnė už

vidurinėse mokyklose dirbančių aukštos kvalifikacijos mokytojų dalį. Savivaldybės, kurių,

pagrindinėse mokyklose dirbančių aukštos kvalifikacijos mokytojų dalis yra daugiau kaip 4

kartus mažesnė už vidurinėse mokyklose dirbančių aukštos kvalifikacijos mokytojų dalį, yra

(skaičius atitinka savivaldybės numerį 2.9 pav.): 13. Varėnos sav., 12. Širvintų sav., 35.

Kalvarijos sav., 37. Elektrėnų sav., 57. Visagino m., 58. Birštono sav., 32. Rietavo m., 60.

Palangos m., 38. Kaišiadorių sav., 39. Mažeikių sav., 26. Akmenės sav., 41. Marijampolės sav.,

4. Vilniaus sav., 28. Telšių sav., 30. Joniškio sav. Savivaldybės, kurių, pagrindinėse mokyklose

dirbančių aukštos kvalifikacijos mokytojų dalis yra didesnė už vidurinėse mokyklose dirbančių

28

aukštos kvalifikacijos mokytojų dalį yra (skaičius atitinka savivaldybės numerį 2.9 pav.): 54.

Švenčionių sav., 24. Šilutės sav., 31. Prienų sav., 33. Ignalinos sav.

Daugelyje savivaldybių pagrindinėse mokyklose, vidurinėse mokyklose ir gimnazijose dirbančių

mokytojų kvalifikacija labai stipriai skiriasi. Šis faktas nėra pozityviai interpretuotinas. Visų

pakopų klasėse, dirbant su skirtingo amžiaus, skirtingai išreikštų gebėjimų mokiniais, visų tipų

mokyklose mokytojo kvalifikacija yra vienodai svarbu, o skirtumai tarp skirtingo tipo mokyklų

rodo, kad, formaliai, mokyklose nėra sudaromos vienodos galimybės mokinių ugdymui.

Mokyklų tinklo pertvarka šią takoskyrą dar pagilina, nes yra nemaža faktų, kuomet iš vidurinės

mokyklos, reorganizuotos į pagrindinę, aukštesnę kvalifikacinę kategoriją turintys mokytojai

pereina dirbti į gimnaziją. Apklaustieji mokyklų vadovai mini nesąžiningos konkurencijos

atvejus, kuomet į gimnazijas „viliojami“ ne tik geriau besimokantys mokiniai, bet ir aukštos

kvalifikacijos mokytojai. Kaip rodo žemiau pateikiami statistiniai duomenys, mokytojų

kvalifikacijos augimas nuo 2000/2001 m. m. pagrindinėse mokyklose nebuvo toks žymus, kaip

vidurinėse ir gimnazijose. Mokyklų tobulinimo programoje yra numatyta svari pagalba

pagrindinių mokyklų mokytojams keliant kvalifikaciją.

Aukštos kvalifikacijos mokytojų pokytis nuo 2000/2001 m. m. iki 2003/2004 m. m. Mokyklų duomenys

Tyrimo metu surinkti duomenys leido palyginti mokytojų kvalifikaciją ir jos pokyčius 2000/2001

m. m. ir 2003/2004 m. m. mokyklose, kuriose tinklo optimizavimo pasėkoje keitėsi mokyklos

tipas, ir mokyklose, kurių tipas nekito.

Visų išskirtų tipų mokyklose aukštos kvalifikacijos mokytojų dalis išaugo. Labiausiai ji padidėjo

gimnazijose, mažiausiai – pagrindinėse mokyklose. Lyginant vidurines mokyklas, ir tas, kurios

buvo reorganizuotos iš vidurinių į pagrindines, galima pastebėti, kad reorganizuotų mokyklų

mokytojų kvalifikacija ir prieš reorganizavimą buvo kiek žemesnė, o po reorganizacijos nors ir

padidėjo, tačiau ne tiek stipriai, kaip vidurinėse mokyklose. Reiškia, į pagrindines

reorganizuojamų vidurinių mokyklų mokytojų kvalifikacija buvo kiek žemesnė už vidurinių,

kurios reorganizacijos nepatyrė, į gimnazijas reorganizuojamų vidurinių mokyklų mokytojų

kvalifikacija buvo gerokai aukštesnė už kitų vidurinių mokyklų. Mokyklų reorganizacija didina

atotrūkį tarp gimnazijų, vidurinių mokyklų ir pagrindinių mokyklų pagal mokytojų kvalifikaciją.

29

4%

12%

14%

26%

30%

6%

17%

21%

36%

39%

0% 10% 20% 30% 40% 50%

Pagrindinė

Pagrindinė reorganizuota

Vidurinė

Gimnazija

Gimnazija reorganizuota

Aukštos kvalifikacijos mokytojų dalis

2003/2004 m.m.2000/2001 m.m.

N vidurinių =236; N pagrindinių =246; N pagrindinė reorganizuota =67; N gimnazija reorganizuota= 23; N gimnazija nereorganizuota= 23

2.12 pav. Aukštos kvalifikacijos mokytojų dalies pokytis skirtingo tipo mokyklose vykstant tinklo optimizavimo

procesams. Mokyklų duomenys.

30

3. MOKYTOJŲ DARBO KRŪVIO KAITA IR MOKYKLŲ TINKLO

PERTVARKA Tyrime dalyvavę mokyklų vadovai pateikė informaciją apie mokykloje pagrindinėse ir

nepagrindinėse pareigose dirbančių pedagogų darbo krūvį (visas tarifikacijoje nurodytas

valandas, įskaitant papildomo ugdymo, už vadovavimą klasei, už pasiruošimą pamokoms ir pan.)

2000/2001 ir 2003/2004 mokslo metais. Šis rodiklis geriau nei kontaktinių valandų skaičius

atspindi mokytojo karjeros situaciją, nes tiesiogiai susijęs su darbo apmokėjimu. Pateikiame

duomenis apie mokytojų pedagoginio darbo krūvio kaitą įvairių tipų mokyklose. Diagramose

vaizduojama mokytojų, dirbančių tyrime dalyvavusiose mokyklose pasiskirstymas pagal darbo

krūvį6. Skaitine išraiška krūviai yra pateikiami 3 priedo lentelėse.

3.1 PAGRINDINĖSE PAREIGOSE DIRBANČIŲ MOKYTOJŲ PEDAGOGINIO KRŪVIO KITIMAS

2000/2001–2003/2004 MOKSLO METAIS

0%

5%

10%

15%

20%

25%

30%

35%

mažiaunegu 10valandų

nuo 10iki 15

valandų

nuo 16iki 20

valandų

nuo 21iki 25

valandų

nuo 26iki 30

valandų

nuo 31iki 36

valandų

virš 36valandų

2000/2001 m.m.2003/2004 m.m.

Ngimnazijų = 45, Nmokytojų 2000/2001 = 2687, Nmokytojų 2003/2004 = 2797

3.1 pav. Pagrindinėse pareigose dirbančių mokytojų darbo krūvio pasiskirstymas gimnazijose.

(Tarifikuotų valandų skaičius per savaitę). Skaičiuota remiantis mokyklų duomenimis

3.1 pav. yra pateikiamas mokytojų darbo krūvio pasiskirstymas mokyklose, kurios 2003/2004 m.

m. turėjo gimnazijos statusą. Nuo 2000 metų gimnazijose dirbančių mokytojų pedagoginio

darbo krūvis išaugo, padaugėjo pedagogų, dirbančių virš 30 val/sav. (Primename, kad

skaičiuojamos visos tarifikacijoje nurodytos valandos.)

6 Mokyklų skaičius gali skirtis nuo 2.1 lentelėje pateikiamų skaičių, nes keletas mokyklų nepateikė 2000/2001 m. m. duomenų. Mokyklų tipas yra skiriamas pagal tai, kokio tipo mokykla buvo 2003/2004 m. m. Pvz., jei tiriamuoju laikotarpiu mokykla buvo reorganizuota iš vidurinės į pagrindinę, šiame skyriuje ji priskiriama pagrindinės mokyklos kategorijai, ir 2000/2001 m. duomenys apie ją pateikiami kaip apie pagrindinę mokyklą. Tai leidžia sekti mokytojų krūvio kaitą tose pačiose mokyklose.

31

0%

5%

10%

15%

20%

25%

30%

mažiaunegu 10valandų

nuo 10iki 15

valandų

nuo 16iki 20

valandų

nuo 21iki 25

valandų

nuo 26iki 30

valandų

nuo 31iki 36

valandų

virš 36valandų

2000/2001 m.m.2003/2004 m.m.

Nvidurinių = 235, Nmokytojų 2000/2001 = 11204, Nmokytojų 2003/2004 = 11439

3.2 pav. Pagrindinėse pareigose dirbančių mokytojų darbo krūvio pasiskirstymas vidurinėse mokyklose.

(Tarifikuotų valandų skaičius per savaitę). Skaičiuota remiantis mokyklų duomenimis

Vidurinėse mokyklose yra panaši krūvio kaitos tendencija kaip ir gimnazijose, tačiau mažiau

išreikšta: daugiau, nei gimnazijose, sumažėjo nuo 10 iki 20 val. per savaitę dirbančių mokytojų

dalis, kiek mažiau pakito daugiau nei 30 val. per sav. dirbančių mokytojų dalis.

0%

5%

10%

15%

20%

25%

30%

mažiaunegu 10valandų

nuo 10iki 15

valandų

nuo 16iki 20

valandų

nuo 21iki 25

valandų

nuo 26iki 30

valandų

nuo 31iki 36

valandų

virš 36valandų

2000/2001 m.m.2003/2004 m.m.

Npagrindinių = 301, Nmokytojų 2000/2001 = 6417, Nmokytojų 2003/2004 = 6413

3.3 pav. Pagrindinėse pareigose dirbančių mokytojų darbo krūvio pasiskirstymas pagrindinėse mokyklose.

(Tarifikuotų valandų skaičius per savaitę). Skaičiuota remiantis mokyklų duomenimis

3.3 pav. pateikiamas mokytojų krūvių pasiskirstymas pagrindinėse mokyklose. Pagrindinėse ir

pradinėse mokyklose pedagogų krūviai nuo 2000 metų beveik nepakito. 3.4 pav. pateikti

duomenys leidžia sugretinti mokytojų, dirbančių skirtingo tipo mokyklose, darbo krūvius.

Didžiausias mokytojų darbo krūvis yra gimnazijose, o mažiausias - pagrindinėje mokykloje.

Tyrime dalyvavusiose pagrindinėse mokyklose 27 proc. mokytojų dirba mažiau kaip 20 val/sav.

(Primename, kad skaičiuojamos visos tarifikacijoje nurodytos valandos.) Atsakymuose į atvirus

klausimus pagrindinių mokyklų vadovai esmine mokyklų tinklo pertvarkos ir mokinių skaičiaus

32

mažėjimo sukelta problema įvardija mažus mokytojų darbo krūvius. Darbo krūvio dydžio

negalima vertinti vienareikšmiškai: iš vienos pusės, didelis darbo krūvis sudaro galimybę

mokytojams gauti didesnį atlygį, iš kitos pusės, galima hipotetiškai teigti, kad dėl didelio krūvio

nukenčia pasiruošimo pamokoms kokybė.

0%

5%

10%

15%

20%

25%

30%

35%

mažiaunegu 10valandų

nuo 10iki 15

valandų

nuo 16iki 20

valandų

nuo 21iki 25

valandų

nuo 26iki 30

valandų

nuo 31iki 36

valandų

virš 36valandų

Gimnazija

Vidurinė mokykla

Pagrindinė mokykla

Pradinė mokykla

Ngimnazijų = 45, Nmokytojų = 2797; Nvidurinių = 235 Nmokytojų = 11439;

Npagrindinių = 301 Nmokytojų = 6413; Npradinių = 54 Nmokytojų = 600

3.4 pav. Pagrindinėse pareigose dirbančių mokytojų darbo krūvio pasiskirstymas pagal mokyklų tipus 2003/2004 m. m. (Tarifikuotų valandų skaičius per savaitę). Skaičiuota remiantis mokyklų duomenimis

Tyrime dalyvavo 278 kaimo vietovėje esančios pagrindinės mokyklos ir 36 savivaldybių

centruose esančios pagrindinės mokyklos. Pažymėtina, kad gana stipriai skiriasi kaimo ir miesto

pagrindinių mokyklų mokytojų pasiskirstymas pagal darbo krūvį: kaimo mokyklose mokytojų,

turinčių 15 valandų ir mažesnį savaitinį krūvį ir dirbančių pagrindinėse pareigose yra 22 proc.,

tuo tarpu miesto mokyklose – 10 proc. (žr. 3.5 pav.). Kaimo pagrindinėse mokyklose padėtis čia

nagrinėjamu mokytojų karjeros požiūriu nėra gera.

0%

5%

10%

15%

20%

25%

30%

35%

mažiaunegu 10valandų

nuo 10 iki15

valandų

nuo 16 iki20

valandų

nuo 21 iki25

valandų

nuo 26 iki30

valandų

nuo 31 iki36

valandų

virš 36valandų

kaimas, gyvenvietė

miestas, savivaldybėscentras

Npagrindinių kaimo = 278 Nmokytojų = 4610; Npagrindinių miesto = 36 Nmokytojų = 1803

3.5 pav. Pagrindinėse pareigose dirbančių mokytojų darbo krūvio pasiskirstymas pagrindinėje mokykloje pagal

vietovės tipą 2003/2004 m. m. (Tarifikuotų valandų skaičius per savaitę). Skaičiuota remiantis mokyklų duomenimis

33

3.2. MOKYTOJŲ DARBO KRŪVIS IR MOKYKLŲ REORGANIZACIJA

Vidurinių mokyklų reorganizacija į gimnazijas. Mokyklos reorganizacija, mokyklos tipo pasikeitimas paveikė mokytojų darbo krūvį. Tyrimo

metu surinkti duomenys apie 23 gimnazijas, kurios šį statusą turėjo iki 2000 m. ir apie 22

gimnaziją, kuri mokyklų tinklo pertvarkos laikotarpiu buvo reorganizuota iš vidurinės mokyklos.

(Žr. 3.6 pav.)

0%

5%

10%

15%

20%

25%

30%

35%

mažiaunegu 10valandų

nuo 10iki 15

valandų

nuo 16iki 20

valandų

nuo 21iki 25

valandų

nuo 26iki 30

valandų

nuo 31iki 36

valandų

virš 36valandų

2000/2001 m.m.2000/2001 m.m. R2003/2004 m.m.2003/2004 m.m. R

Ngimnazijų = 23, Nmokytojų 2000/2001 = 1322, Nmokytojų 2001/2004 = 1405;

Nreorganizuotų = 22, Nmokytojų 2000/2001 = 1365, Nmokytojų 2001/2004 = 1392

3.6 pav. Mokytojų darbo krūvio kitimas iki 2000 m. veikusiose gimnazijose ir gimnazijose, reorganizuotose iš vidurinių mokyklų R – vidurinės mokyklos, reorganizuotos į gimnazijas po 1999 m.. (Tarifikuotų valandų skaičius

per savaitę). Skaičiuota remiantis mokyklų duomenimis Švietimo įstaigose, kurios gimnazijos statusą turėjo iki 2000 metų, dirbantys mokytojai turi

didelį darbo krūvį, mokytojų pasiskirstymas pagal tarifikacijoje 2000 metais ir 2004 metais

nurodytas valandas praktiškai nekinta. Gimnazijose, kurios buvo reorganizuotos iš

vidurinių mokyklų, mokytojų darbo krūvis išaugo, tačiau vis tiek yra žemesnis už „senųjų“

gimnazijų mokytojų darbo krūvį, tačiau didesnis už vidurinių, kurios nebuvo reorganizuotos,

mokyklų mokytojų darbo krūvį.

Vidurinių mokyklų reorganizacija į pagrindines mokyklas. Tyrimo metu surinkti duomenys apie 246 pagrindines mokyklas, kurių tipas mokyklų tinklo

pertvarkos eigoje nekito ir apie 68 pagrindines mokyklas, kurios, pertvarkant mokyklų tinklą,

buvo reorganizuotos iš vidurinių mokyklų. Pagrindinėse mokyklose, kurios nebuvo

reorganizuotos, dirbančių mokytojų krūviai per trejus metus didėjo labai nežymiai, tuo tarpu

34

mokyklose, reorganizuotose į pagrindines iš vidurinių, krūvis išaugo labiau, tačiau ne tiek, kaip

vidurinėse mokyklose, kurios reorganizuotos nebuvo (žr. 3.7 pav.).

0%

5%

10%

15%

20%

25%

30%

35%

mažiaunegu 10valandų

nuo 10iki 15

valandų

nuo 16iki 20

valandų

nuo 21iki 25

valandų

nuo 26iki 30

valandų

nuo 31iki 36

valandų

virš 36valandų

2000/2001 m.m.2000/2001 m.m. R2003/2004 m.m.2003/2004 m.m. R

Npagrindinių = 246, Nmokytojų 2000/2001 = 3960, Nmokytojų 2001/2004 = 4128; Nreorganizuotų = 68, Nmokytojų 2000/2001 = 2457, Nmokytojų 2001/2004 = 2285

3.7 pav. Mokytojų darbo krūvio kitimas iki 2000 m. veikusiose pagrindinėse mokyklose ir mokyklose,

reorganizuotose iš vidurinių mokyklų. R – vidurinės mokyklos, reorganizuotos į pagrindines po 1999 m. (Tarifikuotų valandų skaičius per savaitę). Skaičiuota remiantis mokyklų duomenimis

3.3. NEPAGRINDINĖSE PAREIGOSE DIRBANČIŲ MOKYTOJŲ DARBO KRŪVIS

Mokyklų vadovai pateikė duomenis apie nepagrindinėse pareigose dirbančių mokytojų darbo

krūvius. Nepagrindinėse pareigose įvairių tipų mokyklose dirbančių mokytojų darbo krūvis nuo

2000 metų mažai keitėsi, todėl pateikiame 2003/2004 m. m. situaciją.

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

mažiau negu 5valandas

nuo 6 iki 9valandų

nuo 10 iki 14valandų

daugiau kaip 14valandų

gimnazijavidurinė mokyklapagrindinė mokyklapradinė mokykla

Ngimnazijų = 45, Nmokytojų = 401; Nvidurinių = 236 Nmokytojų = 1212; Npagrindinių = 314 Nmokytojų = 1212; Npradinių = 54 Nmokytojų = 98

3.8 pav. Nepagrindiniame darbe dirbančių mokytojų pasiskirstymas pagal tarifikuotą darbo laiką skirtingo tipo

mokyklose 2003/2004 m. m. (Tarifikuotų valandų skaičius per savaitę). Skaičiuota remiantis mokyklų duomenimis

35

Tyrimo duomenimis, 2003/2004 m. m. mažiausia dalis pedagogų nepagrindinėse pareigose dirbo

vidurinėse mokyklose (10 proc. visų pedagogų), didžiausia dalis – pagrindinėse mokyklose (16

proc. visų pedagogų). Gimnazijose ir pradinėje mokykloje santykinai daug mokytojų, dirbančių

nepagrindinėse pareigose mažiau nei 5 val. per savaitę. Pagrindinė mokykla išsiskiria tuo, kad

joje santykinai daug mokytojų dirba nuo 6 iki 9 val. per savaitę.

3.4. MOKYTOJŲ DARBAS NE VISU ETATU

Pagal šiuo metu galiojančias nuostatas, minimali savaitinių valandų, kurias mokytojas turi

praleisti klasėje (mokymo laikas, kontaktinių valandų skaičius) norma vienam mokytojo etatui

yra 18 val. per savaitę. Jei mokytojas turi mažesnį kaip 18 kontaktinių valandų per savaitę krūvį,

vadinasi jis dirba ne visu etatu. Tyrimo anketoje mokyklų vadovų buvo klausiama, kiek

mokytojų, dirbančių pagrindinėse pareigose, buvo tarifikuota mažiau, negu 18 kontaktinių

val./sav.

Lyginant su 2000/2001 m. m., 2003/2004 m. m. mažiau negu 18 kontaktinių valandų per savaitę

turinčių mokytojų bendras skaičius tiriamosiose mokyklose nedaug keitėsi, tačiau sumažėjo

mokyklų, kuriose visi mokytojai dirba visu etatu, dalis (nuo 19,7 proc. 2001 m. iki 16,3 proc.

2004 m.). Analizuojant mokyklas pagal mokyklų tipus, galima pastebėti, kad ne visu etatu

dirbančių mokytojų skaičius kiek padidėjo gimnazijose ir pagrindinėse mokyklose. Mokyklų

vadovų teigimu, apie 50 proc. mokytojų, dirbančių ne visu etatu patys pageidavo, dirbti mažiau,

negu 18 val./sav. (senatvės pensininkai; mamos, auginančios mažamečius vaikus; kitame darbe

dirbantys pedagogai).

Rodiklis, geriausiai nusakantis mokyklos situaciją yra ne visu etatu dirbančių mokytojų dalis nuo

bendro mokytojų skaičiaus (procentais).

17%

18%

14%

9%

18%

11%

10%

0% 10% 20% 30% 40%

internatinė mokykla

suaugusių mokykla

jaunimo mokykla

pradinė mokykla

pagrindinė mokykla

vidurinė mokykla

gimnazija

3.9 pav. Ne visu etatu dirbančių mokytojų procentas įvairaus tipo mokyklose 2003/2004 m. m.

Skaičiuota remiantis mokyklų duomenimis N mokyklų = 718

36

Kaimo ir miesto tipo mokyklose šis rodiklis smarkiai skiriasi. Jei 2003/2004 m. m. miesto

bendrojo lavinimo mokyklose (įskaitant suaugusiųjų mokyklą, mokyklas internatus) ne visu etatu

dirba apie 9 proc. mokytojų, tai kaimo mokyklose ne visu etatu dirba apie 18 proc. mokytojų.

Kaimo vietovėje esančiose pagrindinėse mokyklose ne visu etatu dirbantys mokytojai sudaro 22

proc. visų mokytojų. Lyginat su 2000/2001 m. miesto mokyklose šis rodiklis praktiškai

nepasikeitė, o kaimo mokyklose išaugo 2 procentiniais punktais. Didžiausias ne visu etatu

dirbančių mokytojų procentas yra pagrindinėje, suaugusiųjų, internatinėje mokykloje.

Pagrindinėse kaimo mokyklose situacija mokytojų karjerai nagrinėjamu aspektu nėra palanki.

Pagrindinėse mokyklose, kurios buvo reorganizuotos iš vidurinių mokyklų, ne pilnu etatu

dirbančių pedagogų yra apie 14 proc., t. y. daugiau negu vidurinėse mokyklose (11 proc.), tačiau

mažiau negu pagrindinėse mokyklose, nepatyrusiose reorganizacijos. Be to reorganizuotų

mokyklų tarpe yra didesnė nagrinėjamo rodiklio sklaida. Stebimas reiškinys, kuomet

reorganizavus mokyklą ir sumažėjus valandų skaičiui, pedagogai lieka dirbti mokykloje ne visu

etatu. Taigi, mokyklose, reorganizuotose į pagrindinę mokyklą, ne visu etatu dirbančių mokytojų

dalis išaugo 3 procentiniais punktais, tuo tarpu vidurinėje mokykloje tokių mokytojų dalis

nežymiai sumažėjo.

Su darbu ne visu etatu yra glaudžiai susijęs darbas keliose darbovietėse: nesant pakankamai

krūvio vienoje mokykloje, mokytojai papildomai dirba kitose mokyklose. 8 proc. mokytojų,

dirbančių pagrindinėse pareigose, papildomai dirbo kitose švietimo sistemos įstaigose, 1 proc. –

ne švietimo sistemos įstaigose (3.10 pav.). Daugiausia tokių pedagogų yra jaunimo, suaugusiųjų

bei pagrindinėse mokyklose. Kaimo vietovėje yra 12 proc. mokytojų, kurie dirba kitose

įstaigose, iš jų 10 proc. kitose švietimo įstaigose. Miesto vietovėje esančiose mokyklose tokių

mokytojų yra mažiau. Pagrindinėse mokyklose, kurios buvo reorganizuotos ir nebuvo

reorganizuotos, papildomai dirbančiųjų kitose įstaigose procentas yra toks pat, tačiau žinant, kad

vidurinėje mokykloje papildomai dirbančių yra mažiau, nei pagrindinėje, o reorganizuotoje

pagrindinėje mokykloje, kaip parodė tyrimas, mokytojų krūviai yra mažesni, nei vidurinėje,

galima daryti išvadą, kad dalyje mokyklų darbas kitose mokymo įstaigose yra mokyklos

reorganizacijos pasekmė.

37

7,9%

16,3%

20,9%

6,0%

10,2%

7,3%

7,8%

0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0%

internatinė mokykla

suaugusių mokykla

jaunimo mokykla

pradinė mokykla

pagrindinė mokykla

vidurinė mokykla

gimnazijadirba ne švietimosistemos įstaigoje

dirba kitoje švietimosistemos įstaigoje

3.10 pav. Pagrindinėse pareigose dirbančių mokytojų darbas kitose darbovietėse 2003/2004 m. m. (procentai nuo

visų dirbančių mokytojų skaičiaus). Skaičiuota remiantis mokyklų duomenimis N mokyklų = 718

3.5. MOKYTOJŲ, DĖSTANČIŲ KELETĄ PRIVALOMŲ MOKOMŲJŲ DALYKŲ PASISKIRSTYMAS MOKYKLOSE

Mokyklose nėra labai paplitusi praktika tam pačiam mokytojui mokyti keleto skirtingų dalykų.

(Skirtingais čia vadiname skirtingas mokslo šakas atitinkančius dalykus, pvz., geografiją ir kūno

kultūrą ir pan. Integruotų dalykų, pvz., fizika bei gamta ir žmogus nelaikome skirtingais.).

Tyrimo duomenimis, vieno privalomo dalyko 2003/04 m. m. mokė 87 proc. mokytojų, dviejų

dalykų – apie 10 proc., trijų – apie 2,5 proc. , keturių dalykų ir daugiau - apie 0,5 proc.

mokytojų, skaičiuojant nuo viso mokytojų skaičiaus. Didėja mokytojų, mokančių keleto dalykų,

skaičius. Lyginant su 2000/2001 m. m., mokytojų, mokančių du ar daugiau dalykų skaičius

išaugo 1,5 procentinio punkto.

9%

7%

16%

5%

15%

8%

6%

2%

2%

5%

0%

4%

0%

0%

0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35%

internatinė mokykla

suaugusių mokykla

jaunimo mokykla

pradinė mokykla

pagrindinė mokykla

vidurinė mokykla

gimnazija

Mokytojų dalis procentais

dėstė keturis ir daugiaudalykų dėstė tris skirtingusdalykus dėstė du skirtingusdalykus

3.11 pav. Mokytojų, mokančių skirtingus dalykus dalis įvairaus tipo mokyklose dalis

38

Daugiausia mokytojų, dėstančių du ir daugiau skirtingų dalykų yra pagrindinėje mokykloje (19

proc.) ir Jaunimo mokykloje – 20 proc. , o mažiausiai gimnazijoje ir pradinėje mokykloje (žr.

3.11 pav.). Lyginant su 2000/2001 m. m., mokytojų, mokančių keleto dalykų skaičius,

daugiausiai išaugo jaunimo mokykloje. Yra nustatytas stiprus ryšys tarp mokytojų skaičiaus

mokykloje ir mokytojų, dėstančių daugiau kaip vieną dalyką, procento. Kuo mažesnė mokykla,

tuo yra santykinai daugiau mokytojų, dėstančių keletą skirtingų dalykų (rho = - 0,72).

39

4. MOKYTOJŲ TERITORINIS MOBILUMAS KAIP MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS ELEMENTAS

Mokytojų mobilumo didinimas yra vienas iš būdų spręsti specialistų poreikio ir pertekliaus

problemas. Yra nemaža mokytojų, dirbančių kaimo mokyklose, kurie gyvena kitoje vietovėje,

negu yra mokykla, ir važinėja į darbą. Iš kitų gyvenamųjų vietovių į darbą važinėja ir miesto

mokytojai. Tirdami mokytojų teritorinį mobilumą, važinėjimui apibūdinti taikėme du kriterijus:

mokytojas važinėja iš kitos gyvenamosios vietovės ir mokytojas į mokyklą važiuoja toliau kaip

5zkm. Lentelėse ir diagramose pateikiami 2003/2004 m. m. duomenys. 4.1 lentelė

Kaimo mokyklų mokytojų teritorinis mobilumas (į mokyklą važinėjantys mokytojai). 454 mokyklų duomenys

Dirbantys pagrindinėse pareigose

Dirbantys nepagrindinėse pareigose Nuvykimo į mokyklą būdas Mokytojų

skaičius Procentai1 Mokytojų skaičius Procentai1

Į darbą dažniausiai vyksta savo, savo šeimos, draugų, kolegų automobiliu 2106 22% 759 45%

Į darbą dažniausiai vyksta savivaldybių viešuoju transportu 981 10% 265 16% Į darbą dažniausiai vyksta mokykliniais autobusais 99 1% 29 2% Į darbą vyksta kitais būdais 172 2% 37 2% Negalima atsakyti vienareikšmiškai 172 2% 142 8% Iš viso: 3530 37% 1232 73%

1Procentai skaičiuojami atitinkamai nuo viso pagrindinėse ir nepagrindinėse pareigose dirbančių mokytojų skaičiaus Kaimo vietovėje mokytojų važinėjimas į darbą yra labai dažnas reiškinys (žr. 4.1 lentelę).

Tyrimo duomenimis, kaimo vietovėse esančiose mokyklose važiuoja į darbą iš kitų gyvenamųjų

vietovių (kaimų, miestų, miestelių) 37 proc. pagrindinėse pareigose dirbančių ir 73 proc.

nepagrindinėse pareigose dirbančių mokytojų. Daugiausia iš jų į darbą vyksta savo, savo šeimos

ar draugų automobiliais. Pažymėtina, kad tik labai nedidelė dalis (apie 2,5 proc. nuo visų

važinėjančių mokytojų) į darbą vyksta mokykliniais autobusais (mokytojai dažniausia važinėja iš

didesnio miesto į kaimo vietovę, tuo tarpu moksleiviai – atvirkščiai). 4.2 lentelė

Miesto mokyklų mokytojų teritorinis mobilumas (į mokyklą važinėjantys mokytojai). 264 mokyklų duomenys

Dirbantys pagrindinėse pareigose

Dirbantys nepagrindinėse pareigose Nuvykimo į mokyklą būdas Mokytojų

skaičius Procentai1 Mokytojų skaičius Procentai1

Į darbą dažniausiai vyksta savo, savo šeimos, draugų, kolegų automobiliu 501 4% 106 7%

Į darbą dažniausiai vyksta savivaldybių viešuoju transportu 218 2% 56 4% Į darbą dažniausiai vyksta mokykliniais autobusais 10 0% 2 0% Į darbą vyksta kitais būdais 27 0% 5 0% Negalima atsakyti vienareikšmiškai 220 2% 61 4% Iš viso: 976 8% 230 15%

1Procentai skaičiuojami atitinkamai nuo viso pagrindinėse ir nepagrindinėse pareigose dirbančių mokytojų skaičiaus.

40

Miesto vietovėje esančiose mokyklose į darbą iš tolimesnių gyvenviečių važinėja apie 8 proc.

mokytojų, dirbančių pagrindinėse pareigose ir apie 15 proc. – dirbančių nepagrindinėse

pareigose. Dažniausia mieste į darbą vykstama savo, šeimos ar draugų automobiliu.

Tyrimu siekėme išsiaiškinti, kiek dienų mokykloje dirba mokytojai, važinėjantys iš kitų vietovių.

Pateiksime tik kaimo mokyklos mokytojų pasiskirstymą, kadangi į darbą kaimo mokyklose

važinėjantys mokytojai sudaro didžiąją dalį visų važinėjančių mokytojų.

13%17%

13%17%

41%

0%

5%10%

15%20%

25%30%

35%40%

45%

1 diena 2 dienos 3 dienos 4 dienos 5 dienos

4.1 pav. Važinėjančių kaimo mokyklų pedagogų pasiskirstymas pagal darbo mokykloje dienas.

Procentai skaičiuoti nuo visų važinėjančių mokytojų skaičiaus. Mokyklų duomenys. N važ. mokytojų = 4762.

Dauguma važinėjančių pedagogų mokykloje dirba 5 dienas per savaitę, tačiau nemaža dalis (33

proc.) mokykloje dirba 1, 2 dienas.

Tyrimu siekėme išsiaiškinti, ar toli pedagogai važiuoja į darbą. Pateikiame tik kaimo mokyklų

duomenis (žr. 4.2 pav.). Kaimo mokyklų mokytojai į darbą vidutiniškai važinėja 15 km.

35%40%

18%

6%

0%5%

10%15%20%25%30%35%40%45%

Nuo 5 iki 10 km. Nuo 10 iki 20km.

Nuo 20 iki 30km.

Toliau kaip 30km.

4.2 pav. Važinėjančių kaimo mokyklos pedagogų pasiskirstymas pagal važiavimo nuotolį.

Procentai skaičiuoti nuo visų važinėjančių mokytojų skaičiaus. N važ. mokytojų = 4762.

Tyrime dalyvavusių mokyklų vadovai mokytojų važinėjimą ir darbą keliose mokyklose vertina

nevienareikšmiškai. Pagal problemiškumą profesinės karjeros požiūriu, mokyklų vadovų

vertinimu, mokytojų važinėjimas ir darbas kitose mokymo įstaigose yra trečioje vietoje po

mokytojų darbo krūvio mažėjimo ir nepakankamo mokytojų socialinio, psichologinio saugumo.

Mokyklų vadovai pateikia keletą jų nuomonę grindžiančių argumentų:

41

1) Sudėtinga važinėjantiems mokytojams sudaryti pamokų tvarkaraštį laikantis nustatytų

normatyvų, tenka derinti darbo laiką keliose darbovietėse;

2) Metodinį, organizacinį darbą mokykloje tenka derinti prie važinėjančių mokytojų, pvz., kaip

teigia vienas respondentas, „susirinkimus reikia organizuoti iškart po pamokų, atsižvelgiant į

tai, kad jie negali ilgiau užtrukt,i nes reikia skubėti, kad nepavėluotų į autobusą“.

3) Mokytojas, atvažiuojantis vieną, du kartus per savaitę ir dirbantis nepagrindinėje darbovietėje

nesijaučia kolektyvo narys, yra nutolęs nuo bendrų mokyklos reikalų.

4) Darbas keliose darbovietėse mokytojui yra psichologiškai nepalankus. Pvz., vienas vadovas

rašo: „Žmonės nėra tikri, blaškosi per keletą mokyklų, o tai trukdo dirbti ramiai ir kokybiškai,

žmonės pavargę, irzloki“.

5) Darbas keliose darbovietėse mokytojui finansiškai yra nepalankus: mokytojams nuostolinga

važinėti į darbą dėl 3-4 pamokų per dieną, jei pačiam reikia mokėti už kelionę, nuostolingas yra

ir darbas nepagrindinėje darbovietėje.

42

5. MOKYTOJŲ ATLEIDIMAS IŠ DARBO. MOKYTOJŲ IŠĖJIMO IŠ MOKYKLOS PRIEŽASTYS IR APLINKYBĖS

5.1 MOKYTOJŲ ATLEIDIMAS DĖL ETATŲ MAŽINIMO

Mokytojų atleidimą iš darbo reglamentuoja darbo kodeksas, kuriame griežtai apibrėžiama

atleidimo iš darbo procedūra ir eiliškumas.

Etatų mažinimas yra svarbi mokytojo atleidimo iš darbo priežastis. Darbo kodekso 129 str.

nustatyta, kad darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių

priežasčių, apie tai įspėjęs jį nustatyta tvarka. Kai nėra darbuotojo kaltės, atleisti jį iš einamų

pareigų galima tuo atveju, jei nėra galimybės jo sutikimu perkelti į kitą darbą. Pagal Darbo

kodeksą, svarbiomis gali būti pripažįstamos tik tos aplinkybės, kurios yra susijusios su

darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais, jo elgesiu darbe. Sutartis taip pat gali būti

nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir

pan. Kadangi mažėjant pradinių ar vyresniųjų klasių komplektų skaičiui, reorganizuojant

mokyklą pakinta darbo organizavimas, mokytojai yra atleidžiami dėl etatų mažinimo.

Mokytojų atleidimo iš darbo eiliškumas: pirmiausia atleidžiami jauni, nespėję įgyti

aukštesnės kvalifikacinės kategorijos, darbuotojai. Darbo kodekso 135 str. numatyta, kad,

mažinant etatus, pirmenybės teisę būti palikti dirbti turi darbuotojai: 1) kurie toje darbovietėje

buvo sužaloti arba susirgo profesine liga; 2) kurie vieni augina vaikus iki šešiolikos metų arba

prižiūri kitus šeimos narius, pripažintus I ar II grupės invalidais; 3) kurie turi ne mažiau kaip

dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje (išskyrus įgijusius teisę į visą

senatvės pensiją arba ją gaunančius); 4) kuriems iki senatvės pensijos liko ne daugiau kaip treji

metai ir kt. Šie reikalavimai (išskyrus 1) taikomi mokytojams, kurių kvalifikacija nėra žemesnė

už kitų tos pačios specialybės mokytojų, dirbančių toje mokykloje, kvalifikaciją. (Mokytojo

kvalifikaciją nurodo jo turima kvalifikacinė kategorija.) Taigi, darbo kodekso nuostatos

apsprendžia, kad, mažinant etatus, iš darbo visų pirma atleidžiami jauni, keletą metų mokykloje

dirbę ir dar, pagal įstatymus, negalintys įgyti aukštesnės kvalifikacinės kategorijos mokytojai.

Tyrimu buvo siekiama surinkti statistiką, kaip realiai vyksta mokytojų atleidimas iš darbo,

sužinoti, kiek ir kokių mokytojų mokyklose buvo atleista per dvejus metus7: nuo 2002-09 iki

2004-09. Mažėjant mokykloje mokinių skaičiui, reorganizuojant mokyklą, mažėja mokytojų

7 Kaip išaiškėjo pilotiniame tyrime, mokyklų vadovams sudėtinga pateikti duomenis apie atleistus mokytojus nuo 2000 metų, todėl apsiribota dviejų metų laikotarpiu. Trūkumas yra tas, kad tuomet atleidimo negalima tiesiogiai sieti su mokyklos reorganizacija.

43

poreikis mokykloje. Tyrimu surinkta informacija kiek ir kokių darbingo amžiaus mokytojų,

dirbančių pagrindinėse pareigose, buvo atleista per dvejus metus dėl etatų mažinimo. Reikia

pabrėžti, kad statistika apima tik 2003/2004 m. m. veikusias mokyklas, todėl neatspindima

likviduotų mokyklų pedagogų karjera. Rodiklis, geriausiai atskleidžiantis dėsningumus, yra

atleistų mokytojų skaičiaus ir mokyklose dirbančių mokytojų skaičiaus santykis (baziniu imtas

mokytojų skaičius 2003 m). Lentelėse šis rodiklis įvairioms mokytojų grupėms pateikiamas

pagal mokyklų tipus.

5.1 lentelė Darbingo amžiaus mokytojų, atleistų per dvejus metus (nuo 2002-09 iki 2004-09) dėl etatų mažinimo

skaičius ir procentai. (mokyklų duomenys, N mokyklų = 657)

Mokyklos tipas Iš viso Gimnazija

N = 44

Vidurinė mokykla N = 228

Pagrindinė mokykla N = 308

Pradinė mokykla N = 77

Iš viso atleista mokytojų 418 37 260 95 28 Proc. nuo mokytojų skaičiaus 2,0% 1,4% 2,3% 1,5% 3,5% Dirbo pradinių klasių mokytoju 269 33 162 49 28 Proc. nuo pradinių klasių mokytojų skaičiaus 5,6% 12,3% 7,4% 3,1% 3,5% Dirbo mokytoju dalykininku 147 7 98 42 0 Proc. nuo 5-9 kl. klasių mokytojų skaičiaus 1,0% 0,4% 1,2% 1,0%

Dėl etatų mažinimo mokyklose atleista daugiausia pradinių klasių mokytojų, tačiau

pradedami atleidinėti ir darbingo amžiaus mokytojai dalykininkai. Dvejų pastarųjų metų

laikotarpiu mokyklose daugiausia dėl etatų mažinimo buvo atleidžiami pradinių klasių

mokytojai. Santykinai daugiausia darbingo amžiaus mokytojų atleista vidurinėse ir pradinėse

mokyklose. Santykinai daugiausia pradinių klasių mokytojų atleista gimnazijose ir vidurinėse

mokyklose. Mokytojai dalykininkai dėl etatų mažinimo daugiausia buvo atleidžiami vidurinėse ir

pagrindinėse mokyklose. Iš suaugusiųjų mokyklų, jaunimo mokyklų, internatinių mokyklų dėl

etatų mažinimo atleista po 1-2 pedagogus.

Mokyklos vadovų buvo klausiama, su kokiais didžiausiais sunkumais jie susidūrė, norėdami dėl

etatų mažinimo atleisti pedagogą. Į atvirą klausimą atsakė 63 proc. apklaustųjų. Apie 50 proc.

atsakiusiųjų teigia, kad priverstinis atleidimas negresia, neturi konkrečios asmeninės patirties ar

atleisdami pedagogą problemų neturėjo. Vadovų, kurie įvardijo problemas, dažniausiai

pasitaikančios atsakymų kategorijos yra (kategorijos pateikiamos svarbos tvarka):

Moraliniai, psichologiniai sunkumai, kuriuos jaučia mokyklų vadovas. Sunku

mokytojui pranešti apie gresiantį atleidimą. kaip atleisti mokytoją, kuris didesnę dalį savo

gyvenimo atidavė mokyklai, kaip pasirinkti vieną iš keleto labai gerai dirbančių?

Finansinės problemos, su kuriomis susiduriama mokant išeitines pašalpas.

Išeitinėms kompensacijoms nepakanka mokinių krepšeliu skirtų lėšų, ypač jei mokykla

44

nedidelė ar yra prijungti skyriai. Ilgą laiką mokykloje išdirbusiems pedagogams

išmokėjus išeitinę kompensaciją, tenka taupyti kokybiško ugdymo proceso organizavimo

sąskaita.

Teisinės bazės, reglamentuojančios mokytojų atleidimą, netobulumas. Vadovai

pateikia tokias kliautis: netobulas DK 129 str., kurio taikymas mokytojui pensininkui

reikalauja nurodyti, taikyti ir kitas svarbias priežastis; taikant DK 130 str., pasitaiko, kad

kelių darbuotojų kriterijai, rodikliai yra vienodi, tuomet teisinis konfliktas

užprogramuotas.

Atleidžiamų pedagogų reakcija. Mokytojai sunkiai susitaiko su atleidimu iš darbo,

neieško, nemato alternatyvos. Skundai, nepasitenkinimas, bendruomenės kiršinimas,

tėvų, mokinių įtraukimas į savo konfliktą su mokyklos vadovybe, ilgi, daugkartiniai

teismų procesai – destruktyvi mokytojo reakcija.

Kvalifikacinė kategorija neatitinka realios mokytojo kvalifikacijos. Vadovai rašo,

kad teko atleisti geriau dirbantį, jaunesnį o palikti blogiau dirbantį, nors ir aukštesnę

kategoriją turintį pedagogą.

Dalyje vadovų atsakymų, nors to tiesiogiai ir nebuvo klausta, matyti, kad problemų sprendimo,

įsidarbinimo kitose įstaigose alternatyvų yra ieškoma kartu su atleidžiamu darbuotoju. Yra

nemaža vadovų, kurie teigia, kad atleisti darbingo amžiaus mokytojo dėl etatų mažinimo neteko,

tačiau tai jų laukia ateityje.

Mokyklų vadovų buvo klausiama, ar šiuo metu galiojantis pedagogų įdarbinimo ir atleidimo iš

darbo teisinis reguliavimas yra tinkamas? Ar jis skatina palankią švietimo plėtrą? 5.1 paveiksle

atspindėta mokyklos vadovų nuomonių sklaida.

Teisingas reguliavimas

gana sklandusnežinau

iš dalies komplikuotkomplikuotas

Procentai

70

60

50

40

30

20

10

0

1210

60

10

5.1 pav. Pedagogų atleidimo ir įdarbinimo teisinio reguliavimo vertinimas.

Mokyklų vadovų nuomonė. Nrespondentų= 657

Kaip matome, didžioji dauguma (70 proc.) mokyklų vadovų mano, kad teisinis reguliavimas yra

komplikuotas. Pratęsdami klausimą, norėjome sužinoti, ar, mokyklos vadovų nuomone, vertėtų

rengti įstatymą, kuris reglamentuotų visą mokyklų vadovų ir pedagogų profesinę veiklą:

45

įdarbinimą, atleidimą iš darbo, krūvius, atlyginimą?. Be tiesioginės interpretacijos, šis klausimas

matuoja ir vadovų nepasitenkinimo esama padėtimi šioje srityje laipsnį. 5.2 pav. pateikiame

respondentų nuomonių šiuo klausimu sklaidą. Dauguma mokyklų vadovų mano, kad toks

įstatymas reikalingas, kad darbo santykiai mokykloje yra specifiniai ir jiems reguliuoti esami

įstatymai ne visiškai tinka.

Ar vertėtų rengti "Mokyklinės tarnybos įstatymą"

nelyg ir ne

nežinaulyg ir taip

tikrai taip

Proc

entai

60

50

40

30

20

10

0 3

11

28

49

5.1 pav. Ar vertėtų rengti „ Mokyklinės tarnybos“ įstatymą?

Mokyklų vadovų nuomonė. Nrespondentų= 667

Mokyklų vadovų buvo klausiama, su kokiomis problemomis jie susiduria norėdami atleisti

akivaizdžiai darbui mokykloje netinkantį pedagogą? Į klausimą atsakė 39 proc. tyrime

dalyvavusių mokyklų vadovų. 63 proc. iš jų teigė turėję tokios patirties. Visi atsakiusieji,

nepriklausomai nuo to, ar teko susidurti su tokiu atveju, ar ne, pabrėžia kad atleisti tokį mokytoją

labai sunku, praktiškai neįmanoma. Mokyklų vadovai rašo: „Reikia labai daug laiko, darbo ir

sveikatos, kad įrodyčiau (galbūt net teisme) jo netinkamumą.“, „Būtina gaišti daug laiko aktų

rašymui, argumentuotų įrodymų fiksavimui ir aprašymui. Nėra tiksliai įstatymiškai įvardintų

tinkamų ir netinkamų mokytojui darbo metodų, todėl ginčų atveju lieka daug vietos įvairioms

interpretacijoms“. „Charakterio ypatumai, keistenybės ar asmens ydos, trukdančios pedagogui

dirbti, praktiškai neįrodomas teisme. Kodekso nuostatos ar ištisi straipsniai pritaikyti gamybos

sferos darbuotojams. Švietimas, kaip specifinė sritis turi turėti savo kodeksą.“, „Įstatymai leidžia

tik ypatingais atvejais, o šiaip prastai dirbant - ne, nes teismas jį vėl grąžintų į darbą“, „Jei jis

nėra ligonis ir jo dar nepensijinis amžius - atleisti pedagoginiam darbui akivaizdžiai netinkantį -

beveik neįmanoma“ ir pan., ir t. t. Taigi, akivaizdu, kad vadovams sudėtinga juridiškai tinkamai

pasinaudoti DK straipsniais, jei mokytojas nepadarė darbo drausmės pažeidimų, tačiau daugelis

požymių rodo, kad jis neužtikrina bent minimalios ugdymo kokybės, nėra kompetetingas darbui

atlikti.

46

Mokyklų vadovai mato keletą išeičių:

sudaryti terminuotas darbo sutartis su mokytojais, įteisinti bandomąjį laikotarpį;

vykdyti griežtesnę atranką mokytojus rengiančiose institucijose;

įstatymiškai apibrėžti mokytojo priėmimo į darbą ir atleidimo tvarką, atsižvelgiant į

darbo švietimo įstaigose specifiką.

5.2 ATLEISTŲ DARBINGO AMŽIAUS MOKYTOJŲ IŠSILAVINIMAS

Remiantis darbo kodekse surašytomis taisyklėmis, pirmiausia turi būti atleidžiami neturintys

aukštojo išsilavinimo, kvalifikacinės kategorijos ir nedidelį darbo stažą turintys mokytojai.

Tyrimu siekta išsiaiškinti koks yra atleistų darbingo amžiaus mokytojų pasiskirstymas pagal

išsilavinimą. 5.2 lentelė

Darbingo amžiaus mokytojai, atleisti per dvejus metus (nuo 2002 09 iki 2004 09) dėl etatų mažinimo pagal išsilavinimą (Mokyklų duomenys, N mokyklų = 638)

Dėsninga, kad daugiausia yra atleista aukštąjį išsilavinimą turinčių mokytojų (šį išsilavinimą

turinčių pedagogų mokyklose yra daugiausia), tačiau, atsižvelgiant į atitinkamai mokytojų grupei

pagal išsilavinimą priklausančių mokytojų skaičių, santykinai daugiausia yra atleista

pedagogų su viduriniu išsilavinimu. Po jų – pedagogai su aukštesniuoju išsilavinimu.

Išsiskiria pradinės mokyklos, kuriose santykinai daugiau atleista mokytojų su aukštesniuoju, nei

su aukštuoju išsilavinimu. Apie 10 proc. atleistų mokytojų neturėjo pedagoginio išsilavinimo.

Mokyklos tipas Iš

viso Gimnazija N = 43

Vidurinė mokykla N = 221

Pagrindinė mokykla N = 300

Pradinė mokykla N = 74

Aukštosios studijos 0 0 0 2 0 Aukštasis išsilavinimas 330 31 210 75 14 Proc. nuo aukštąjį išsilavinimą turinčių mokytojų skaičiaus 2,0% 1,3% 2,4% 1,7% 2,2%

Aukštesnysis išsilavinimas 53 2 27 20 4 Proc. nuo aukštesnįjį išsilavinimą turinčių mokytojų skaičiaus 3,0% 1,3% 3,7% 2,5% 4,4%

Vidurinis išsilavinimas 16 0 12 4 0 Proc. nuo vidurinįjį išsilavinimą turinčių mokytojų skaičiaus 6,5% 0,00% 11,4% 3,4% 0,0%

47

5.3 ATLEISTŲ DARBINGO AMŽIAUS MOKYTOJŲ PEDAGOGINIO DARBO STAŽAS

Daugiausia yra atleista pedagogų, dirbančių daugiau kaip 10 metų, jie sudaro apie 50 proc. visų

atleistų mokytojų (šiai grupei priskiriamų mokytojų grupė yra gausiausia), tačiau santykinai

daugiausia, lyginant su atitinkamos grupės mokytojų skaičiumi, yra atleista mažesnį darbo

stažą mokykloje turinčių pedagogų. Darbo kodekse numatyta mokytojų atleidimo iš darbo

tvarka, kuomet pirmumo tvarka yra atleidžiami mažesnį darbo stažą turintys asmenys,

mokykloje realiai įgyvendinama. Tai yra vienas iš veiksnių, sąlygojančių didesnį darbo stažą

turinčių, o kartu ir vyresnių pedagogų skaičiaus mokykloje augimą. 5.3 lentelė

Darbingo amžiaus mokytojai, atleisti per dvejus metus (nuo 2002 09 iki 2004 09) dėl etatų mažinimo pagal darbo stažą (Mokyklų duomenys, N mokyklų = 638)

Mokyklos tipas Iš viso Gimnazija

N = 44

Vidurinė mokykla N = 226

Pagrindinė mokykla N = 306

Pradinė mokykla N = 75

Pedagoginio darbo stažas iki 4 metų 49 1 23 22 3 Procentai nuo mokytojų, turinčių darbo stažą iki 4 metų, skaičiaus 2,6% 0,5% 2,3% 3,3% 6,5%

Pedagoginio darbo stažas nuo 4 iki 10 metų 152 14 86 44 8 Procentai nuo mokytojų, turinčių darbo stažą nuo 4 iki 10 metų, skaičiaus 4,6% 3,7% 4,8% 4,4% 7,1%

Pedagoginio darbo stažas daugiau kaip 10 metų 219 22 151 29 17 Procentai nuo mokytojų, turinčių darbo stažą didesnį nei 10 metų, skaičiaus 1,5% 1,1% 1,9% 0,7% 3,9%

Senatvės pensijos amžiaus mokytojų tyrime dalyvavusiose mokyklose nuo 2002 09 iki 2004 09

atleista 567, kas sudaro 34 proc. visų mokyklose 2003 m. dirbančių pensininkų. Galima padaryti

išvadą, kad stebima tendencija palikti mokykloje dirbti pensinio amžiaus pedagogus. Jei būtų

išlaikoma 2003 m. mokykloje dirbančių pedagogų pensininkų dalis, atleistų pensinio amžiaus

pedagogų procentas turėtų svyruoti apie 50 proc. Atleistų pensinio amžiaus pedagogų santykinių

dažnių (procentais) pasiskirstymas skirtingo tipo mokyklose yra labai nevienodas (žr. 5.3 pav.)

Santykinai didžiausia dalis pensinio amžiaus pedagogų buvo atleidžiama iš pradinės mokyklos.

Ją labiausiai palietė mokinių skaičiaus mažėjimas.

48

64%

58%

50%

39%

33%

24%

22%

15%

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70%

Pradinė mokykla

Suaugusiųjų mokykla

Jaunimo mokykla

Pagrindinė mokykla

Vidurinė mokykla

Internatinė mokykla

Gimnazija

Darželis - mokykla

5.3 pav. Per dvejus metus iš darbo atleistų pensinio amžiaus mokytojų pasiskirstymas skirtingo tipo mokyklose (procentai skaičiuojami nuo atitinkamose mokyklose 2003 m. dirbusių pensinio amžiaus mokytojų skaičiaus)

(Mokyklų duomenys, N mokyklų = 718)

5.4 ATLEISTŲ DARBINGO AMŽIAUS MOKYTOJŲ KVALIFIKACINĖ KATEGORIJA 5.4 lentelė

Darbingo amžiaus mokytojai, atleisti per dvejus metus (nuo 2002-09 iki 2004-09) dėl etatų mažinimo pagal kvalifikacinę kategoriją (Mokyklų duomenys, N mokyklų = 657)

Mokyklos tipas

Iš viso Gimnazija N = 44

Vidurinė mokykla N = 228

Pagrindinė mokykla N = 308

Pradinė mokykla N = 77

Neatestuotų 81 3 50 27 1 Proc. nuo neatestuotų mokytojų skaičiaus 2,2% 0,8% 2,5% 2,1% 1,5% Mokytojų 47 0 23 22 2 Proc. nuo mokytojų skaičiaus 2,7% 0,0% 2,8% 3,2% 2,5% Vyr. mokytojų 220 19 147 41 13 Proc. nuo vyr. mokytojų skaičiaus 2,0% 1,6% 2,5% 1,1% 2,4% Metodininkų 34 6 21 5 2 Proc. nuo metodininkų skaičiaus 0,9% 0,7% 0,9% 0,8% 1,8% Ekspertų 0 0 0 0 0

Daugiausia dviejų metų bėgyje buvo atleista vyr. mokytojo kvalifikacinę kategoriją turinčių

pedagogų, tačiau, jei skaičiuosime atleistų mokytojų procentą nuo visų atitinkamos kategorijos

mokytojų, santykinai daugiausia atleista neatestuotų pedagogų ir mokytojų profesinę

kvalifikaciją turinčių asmenų. Yra stebima atleistų mokytojų kvalifikacinės kategorijos

specifika pagal mokyklų grupes: jei pradinėje mokykloje santykinai daugiausia atleista mokytojų

ir vyr. mokytojų, tai pagrindinėje – mokytojų ir neatestuotų pedagogų.

49

5.5 MOKYTOJŲ IŠĖJIMO IŠ MOKYKLOS PRIEŽASTYS

Mokyklą mokytojai palieka dėl daugelio priežasčių: atleidžiami dėl etatų mažinimo, savo

iniciatyva keičia mokyklą, pereina dirbti į kitą sritį (verslą, gamybą ir pan.), išvyksta gyventi į

užsienį ir t. t. Žinoma, pareiškime dėl atleidimo iš darbo tikrosios priežastys ne visuomet yra

nurodomos, tačiau mokyklų vadovai dažnai jas žino. Vadovų buvo paprašyta pateikti duomenis,

kiek mokytojų paliko mokyklą dėl tyrėjų nurodytų įvairių priežasčių ir aplinkybių. Tyrimo

duomenys pateikiami 5.5 lentelėje8. 5.5 lentelė

Darbingo amžiaus mokytojų išėjimo iš darbo priežastys ir aplinkybės. Laikotarpis nuo 2002-09 iki 2004-09 (Mokyklų duomenys, N mokyklų = 718)

Priežastys ir aplinkybės, kodėl darbingo amžiaus mokytojai išėjo iš mokyklos Mokytojų skaičius Procentai1

Savo iniciatyva perėjo dirbti į kitą mokyklą 670 28% Savo iniciatyva perėjo dirbti į kitą sritį (verslą, gamybą, kitą valstybės tarnybą ir pan.) 340 14% Buvo atleisti pasibaigus darbo sutarčiai 328 14% Išvyko laikinai ar nuolat gyventi į užsienį 208 9% Neteko darbo todėl, kad mažėjant mokinių skaičiui, nesusidarė darbo krūvis 188 8% Pakeitė gyvenamąją vietą 165 7% Vykstant mokyklos reorganizacijai buvo perkelti dirbti (arba formaliai atleisti ir vėl priimti) į kitą mokyklą vadovų ar Švietimo skyriaus sutarimu. („Išėjo kartu su moksleiviais)“

137 6%

Neteko darbo todėl, kad reorganizuojant mokyklą, nebekomplektuojamos atitinkamos klasės 122 5%

Mirė 81 3% Nebegalėjo dirbti dėl ligos, invalidumo 41 2% Kita 53 2% Buvo atleisti dėl darbo drausmės, pedagogo etikos normų pažeidimų 23 1% Priežasties nurodyti negali 29 1%

1 Mokytojų, išėjusių iš darbo dėl nurodytos priežasties ir visų mokyklą palikusių mokytojų santykis Visose mokyklų grupėse išėjimo iš darbo tendencijos yra panašios (4 priedas). (Gimnazijų

duomenis iškreipia viena mokykla, kurios mokytojai reorganizuojant mokyklą buvo atleisti, o po

to vėl priimti.) Daugiausia buvo mokytojų, kurie savo iniciatyva perėjo dirbti į kitą

mokyklą, santykinai daugiausia tokių pedagogų buvo pagrindinėje mokykloje. Jie sudarė apie 5

proc. visų pagrindinėse mokyklose dirbančių mokytojų. Dauguma jų yra iš mokyklų, kurios

pertvarkant mokyklų tinklą iš vidurinių tapo pagrindinėmis. Įdomu, kad net 9 proc. darbingo

amžiaus pedagogų, kurie per dvejus metus paliko mokyklą, vadovų teigimu išvyko gyventi ar

dirbti į užsienį. Net 137 mokytojai, reorganizuojant mokyklą, mokyklų vadovų, švietimo

skyriaus sutarimu išėjo dirbti į kitą mokyklą „kartu su moksleiviais“, nors darbo kodekse tokios

galimybės nėra numatyta.

8 Duomenys 5.5 ir 5.6 lentelėse šiek tiek skiriasi. Skirtumai atsiranda todėl, kad 5.5 lentelėje dėl etatų mažinimo atleisti mokytojai išskaidomi į keletą kategorijų.

50

5.6. MOKYKLŲ VADOVŲ NUOMONĖ APIE INSTITUCIJŲ VEIKLĄ SPRENDŽIANT MOKYTOJŲ KARJEROS BEI GRESIANČIOS BEDARBYSTĖS KLAUSIMUS Mokyklų vadovų buvo klausiama, ką galėtų nuveikti įvairios institucijos, kad tinklo pertvarkos ir

mokinių mažėjimo sukelti pedagoginio personalo kaitos procesai vyktų ramiau, nenukentėtų

mokytojų karjera, sumažėtų pedagogų bedarbystės grėsmė. Savo nuomonę šiais klausimais

pareiškė 78 proc. respondentų (n=718). Mokyklų vadovų atsakymai buvo grupuojami naudojant

atvirojo kodavimo metodiką. Šioje ataskaitoje pateikiame kategorijų dažnius, aprašymus ir

interpretacijas. Diagramose vaizduojami santykiniai dažniai yra skaičiuojami nuo savo nuomonę

išreiškusių mokyklos vadovų skaičiaus. Vieno respondento atsakymas galėjo būti priskirtas

keletui kategorijų, todėl diagramose procentų suma yra didesnė už 100. Pabrėžtina, kad čia

pateikiama informaciją atspindi mokyklos vadovų požiūrį ir yra tokiame kontekste

interpretuotina.

Mokyklos administracijos veikla mažinant mokytojų bedarbystės grėsmes

1%

2%

2%

3%

3%

3%

3%

5%

5%

5%

6%

7%

7%

8%

8%

11%

11%

15%

21%

25%

0% 5% 10% 15% 20% 25% 30%

Projektinės veiklos plėtojimas

Teisingi sprendimai

Kaltina tinklo pertvarką

Mokytojų materialinių dabo sąlygų gerinimas

Siūlymų aukštesnėms institucijoms teikimas

Bendruomenės poreikių tyrimas

Naujų darbo vietų steigimas

Ugdymo kokybės užtikrinimas

Rūpestis mokyklą paliekančiais pedagogais

Partnerystės ryšiai su kitomis mokyklomis

Personalo politikos formavimas

Mokyklos funkcijų plėtra

Racionalus krūvių skirstymas

Mokytojų įtraukimas į planavimo procesą

Neturi galimybių ką nors daryti

Mokinių skaičiaus mokykloje kitimostabijizavimas

Pokyčių prognozavimas

Savalaikis informavimas

Galimybių persikvalif ikuoti sudarymas

Persikvalif ikavimo skatinimas, palaikymas

5.4 pav. Mokyklos administracijos veikla mažinant mokytojų bedarbystės grėsmes. N = 502

51

Persikvalifikavimas, naujos specialybės įgijimas, nuolatinis kvalifikacijos kėlimas, yra

svarbiausia mokytojų bedarbystės grėsmės mažinimo priemonė. Analizuojant mokyklos

vadovų teiginius, galima išskirti du mokytojo karjeros vadybos modelius. Pagal vieną iš jų,

karjeros planavimas ir organizavimas yra daugiau mokyklos vadovo funkcija: vadovui būtina

aktyviai, tikslingai orientuoti mokytoją perkvalifikavimo studijoms, įtikinti jį studijų

tikslingumu, siūlyti įvairius variantus, rūpintis, skatinti mokytis. Kiti respondentai reiškia

nuostatą, kad svarbu yra laisvas žmogaus apsisprendimas, iniciatyva, kad savo karjera turi

rūpintis pats pedagogas, o mokykla - sudaryti tam sąlygas: teikti apmokamas atostogas,

perskirstyti krūvius, sudaryti palankų tvarkaraštį, ieškoti lėšų apmokėti už studijas, iš dalies

padengti kelionės išlaidas ir pan.

Galimybė mokyklos vadovui planuoti mokykloje vykstančius pokyčius yra sėkmingos

mokykloje dirbančių mokytojų karjeros prielaida. Mokinių skaičiaus prognozavimas, aiški ir

skaidri mokyklų tinklo pertvarkos programa, šalies bei atskirų savivaldybių švietimo politikos

stabilumas leistų sukurti mokyklos strategiją, kaitos modelį, kurio sudėtinė dalis būtų personalo

politika. Mokyklų vadovai teigia, kad svarbu ne tik iš anksto žinoti mokytojų poreikį, bet ir

savalaikiai informuoti mokytojus apie gręsiančius pasikeitimus, galinčius įtakoti jų karjerą.

Pvz., teigiama, kad mokytoją reikėtų informuoti apie jo preliminarų krūvį trijų metų laikotarpiui,

tuomet jis galėtų priimti sprendimus savo karjeros klausimais: persikvalifikuoti, ieškotis darbo

kitur, toliau dirbti mokykloje ir pan.

Mokytojų skaičius mokykloje tiesiogiai susijęs su joje besimokančių mokinių skaičiumi, todėl

mokyklų vadovai ketvirtoje pagal svarbą vietoje mini priemones, skirtas mokinių skaičiui

mokykloje reguliuoti: mokyklos įvaizdžio stiprinimą ir reklamą, kovą su nesąžininga

konkurencija ir „juodųjų technologijų“ taikymu perviliojant mokinius, laikytis susitarimų dėl

mokyklos aptarnaujamų teritorijų. Mažesnėms kaimo mokykloms yra aktualu sutvarkyti

mokinių vežiojimą į mokyklą (vežti tik į artimiausiąją), leisti komplektuoti klases su mažesniu

vaikų skaičiumi. 5 proc. vadovų teigia, kad mokytojų karjeros galimybes mokykloje lemia

ugdymo kokybė.

Tarp kitų mokyklos administravimo priemonių, galinčių sumažinti bedarbystės grėsmę,

mokyklos vadovai nurodo: racionalų krūvių planavimą, galimybę steigti naujas darbo vietas

(mokytojo padėjėjo, socialinio darbuotojo, auklėtojo), mokyklos vykdomų funkcijų plėtrą

(dienos centrų steigimą, dalyvavimas įvairių švietimo ir mokymo paslaugų teikimo

bendruomenei projektuose). 6 proc. išeitį mato mokytojų atleidimo ir priėmimo į darbą

52

nuostatose: atleisti pensinio amžiaus žmones (gal būt įvesti stažinę pensiją), nepriimti naujų

mokytojų, jei po 2-3 metų juos teks atleisti, plačiau pasinaudoti terminuotų darbo sutarčių

teikiamomis galimybėmis. Tik nedidelė dalis vadovų mano, kad aukštesnėms instancijoms verta

teikti siūlymus dėl bedarbystės mažinimo. 5 proc. respondentų teigia, kad mokyklos vadovai

turi rūpintis iš darbo atleistais pedagogais: bendradarbiaujant su kitomis mokyklomis,

savivaldybės švietimo padaliniu, padėti surasti jiems darbą kitose įstaigose.

Net 8 proc. mokyklų vadovų teigia, kad nemato galimybių pozityviai veikti mokytojų

karjeros procesus, užkirsti kelią bedarbystei. Vadovai rašo: „Mokyklos administravimo skalė

sprendžiant šią problemą - mažiausia , sunku paneigti, kad nenukentėtų karjera, dirbant

pagrindinėje mokykloje su nemotyvuotais arba žemo intelekto mokiniais. Gabesnieji jau

žemesnėse klasėse palieka mokyklą.“ „Mokyklų tinklo pertvarkai mokyklos administracija jokio

vaidmens nevaidina. Mokyklos administracija yra bejėgė kuo nors padėti mokytojams.“ Tik

kiek daugiau nei du proc. respondentų dėl mokytojų bedarbystės tiesiogiai kaltina mieste/rajone

vykdomą mokyklų tinklo optimizavimo politiką.

Savivaldybės, apskrities švietimo padalinio veikla sprendžiant mokytojų karjeros ir

bedarbystės grėsmės mažinimo klausimus

2%

2%

2%

3%

4%

4%

7%

8%

9%

11%

11%

13%

17%

18%

22%

22%

0% 5% 10% 15% 20% 25%

Lankstumas, kompleksiškumas, operatyvusreagavimas

Metodinės paramos teikimas

Galimybių įvairesniai mokyklų veiklaisudarymas

Naujų darbo vietų kūrimas

Realūs ir racionalūs, apgalvoti sprendimai

Nuoseklūs, apgalvoti, atsakingi sprendimai

Ryžtingi, teisingi, aiškūs sprendimai

Materialinės bazės stiptinimas

Informacijos apie pedagogų pasiūlą, paklausąkaupimas ir sklaida

Mokyklų informavimas

Reguliuoti procesus, spręsti probleminessituacijas

Įsigilinimas į bendruomenių poreikius

Mokytojų perkvalifikavimo rėmimas

Moksleivių srautų reguliavimas

Aktyvi veikla personalo politikos srityje

Aiškūs tinklo optimizavimo planai

5.5 pav. Savivaldybės, apskrities švietimo padalinių veikla mažinant mokytojų bedarbystės grėsmes. N = 478

53

Esminė sąlyga, nuo kurios, mokyklų vadovų nuomone priklauso mokytojų karjera ir bedarbystės

grėsmės mokykloje, ką gali padaryti savivaldybių švietimo padaliniai, yra aiškūs, tikslūs,

realiais tyrimais paremti, sudaryti, atsižvelgiant į bendruomenės reikmes ir nuosekliai

vykdomi ir teisingi mokyklų tinklo optimizavimo planai. Klasių didinimo ir mokytojų

skaičiaus mažinimo būdu sutaupytos lėšos neturėtų būti svarbiausias tinklo optimalumo

kriterijus. Mokyklų vadovai rašo: „Atlikti išsamius paskaičiavimus ir numatyti mokyklų, esančių

toje teritorijoje, tolesnį funkcionavimą (sukurti strategiją)“, „Racionaliai planuoti ir nuosekliai

vykdyti rajono švietimo įstaigų tinklo pertvarką.“, „Sudaryti vienodas konkurencines sąlygas:

vienoms skiriami milijonai, kitoms – nieko“, „Turėtų žiūrėti į mokyklas ne kaip į kliuvinį,

trukdantį biudžetui.“. Savo pasisakymuose, nepriklausomai nuo to, ar teigia, kad reikia kuo

ilgiau išlaikyti esamą situaciją, mokyklų nereorganizuoti tol, kol pakanka mokinių, ar kuo

greičiau baigti tinklo pertvarką, vadovai tikisi realių, atsakingų, apgalvotų, nuoseklių,

ryžtingų sprendimų, kurie padėtų išvengti gresiančios bedarbystės. Dvejonės ir nuolatinis tinklo

optimizavimo modelių keitimas, pataikaujant atskirų politikų reikalavimams, pasak vadovų,

neleidžia jiems planuoti pedagogų kaitos. Mokytojų karjerai labai svarbu ir savalaikis

informavimas apie planuojamus tinklo pokyčius, bendruomenės įtraukimas į tinklo

pertvarkos plano sudarymą. Vadovai teigia: „Mokyklos turi iš anksto žinoti apie tinklo

pertvarką. Labai svarbūs yra savivaldybės darbuotojų susitikimai su numatomų reorganizuoti ar

likviduoti mokyklų bendruomenėms“, „Laiku pranešti apie pertvarką, kad mokytojai galėtų

susirasti darbą.“, „Turėti regiono strategiją, kuri turi būti viešai žinoma, diskutuojama, ieškoma

optimaliausių sprendimų.“

Mokytojų įdarbinimo problemų sprendimas – švietimo skyriaus funkcija. Kita labai svarbi

savivaldybių veiklos sritis mažinant mokytojų bedarbystę ir sudarant mokytojo karjerai palankias

sąlygas, vadovų nuomone, yra dėl tinklo pokyčių ar mažinant etatus atleistų mokytojų

įdarbinimo problemų sprendimas. Siūloma, sudarant tinklo optimizavimo planus, numatyti ne

tik lėšas, mokinių skaičių, bet ir kaip keisis mokykloje dirbančių mokytojų krūviai. Mokyklų

vadovai mano, kad švietimo skyrius turėtų imtis jam ne visiškai būdingos veiklos ir neapsiriboti

vien specialistų apskaita mokyklose: „Jie privalo suteikti mokytojams darbo, jeigu komplekt.

skaičius nesikeičia, o jeigu ir keičiasi tai gali eiti dirbti nepilnu krūviu, bet ir čia galima rasti

išeitį, tik reikia pagarbos susiklausimo kiekvienam iš mūsų“, “Tai jų pagrindinis uždavinys ir jie

privalo dėti visas pastangas, kad uždarytų ir reorganizuotų mokyklų pedagogams negrėstų

bedarbystė“. ”Atlikti tarpininko vaidmenį, padedant įdarbinti kitose mokyklose.“, ”Ieškoti kur

galima įdarbinti atleistuosius.“. Įdarbinimo problemų sprendimą, pavaduojančio specialisto

54

paiešką turėtų palengvinti centralizuota pedagogų paklausos ir pasiūlos apskaita, duomenų bazė,

prieinama kiekvienam mokyklos vadovui.

Kita aiški savivaldybių veiklos sritis užkertant kelią mokytojų bedarbystei yra mokinių srautų

reguliavimas. Mokyklų vadovai norėtų, kad Švietimo skyrius „Kontroliuotų, kad atskiruose

mokyklose nebūtų vaikomasi vien krepšelio lėšų ir būtų pripildytos klasės, o gretimoje mokykloje

apytuštės.“, „ Sutvarkyti įstatyminę bazę (pvz.: mokinių pasiskirstymas į mokyklas pagal

teritorijas).“, „Inicijuoti rajono tarnyboje (savivaldybėje) nustatyti mokinių pavėžėjimo,

priėmimo į mokyklas teritorinius principus. Reguliuoti mokinių srautą.“ Kaimo mokyklose

dirbančių mokytojų bedarbystės grėsmę sumažintų kitokio pobūdžio švietimo padalinio veiklos:

„Nenaikinti mažą mokinių skaičių turinčių mokyklų.“, „ Pagal konkurencinę situaciją spręsti

mokinių pavėžėjimo klausimus.“, „ Nejungti klasių. Sumažinti skaičių mokinių klasėje, ribą iki,

nuo 10 iki 7 kaimų vietovėje.“, „Nemokėti moksleiviams kelionės išlaidų, vykstantiems ne į

artimiausią mokyklą.“

Nemaža dalis mokyklų vadovų mano, kad bedarbystės padėtų išvengti ir aktyvesnė savivaldybės

švietimo padalinio veikla mokytojų perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo srityse.

Vadovai išskiria dvi kryptis. Pirmoji – kvalifikacijos, perkvalifikavimo studijų organizavimas

arčiau mokytojo gyvenamosios vietos. Vadovai rašo: „Švietimo skyriai bei pedagogų

kvalifikacijos tobulinimo filialai turėtų organizuoti rajonuose pedagogų perkvalifikavimo

studijas bei įvairaus pobūdžio tęstines studijas tuo palengvindami pedagogų perkvalifikavimo

problemas.“, „Organizuoti perkvalifikavimo renginius savivaldybėje ar apskrityje.“ Antroji –

mokytojų perkvalifikavimo kofinansavimas iš savivaldybės biudžeto. Vadovai rašo: „Finansuoti

labiausiai reikalingų, paklausių specialybių perkvalifikavimo studijas“, „Uždaromų mokyklų

mokytojams finansuoti persikvalifikavimo studijas.“, „ Ieškoti galimybių padengti

persikvalifikuojančių pedagogų kaštus.“

55

Pedagogų profesinių sąjungų vaidmuo sprendžiant mokytojų karjeros klausimus.

3%

4%

5%

8%

9%

11%

11%

11%

15%

25%

0% 5% 10% 15% 20% 25% 30%

Konkrečių įsidarbinimo klausimųsprendimas

Teisinės informacijos skleidimas

Priešinimasis tinklo pokyčiams

Konstruktyvesnė veikla, realesnipasiūlymai

Neigiamas profsąjungos veiklosvertinimas

Silpnos, neveiksnios profsąjungos

Aktyvesnis dalyvavimas sprendžiantmokytojų karjeros klausimus

Bendradarbiavimas su mokyklosadministracija

Gersnis mokytojų interesųatstovavimas

Įstatymų, nutarimų inicijavimas

5.6 pav. Profesinių sąjungų veiklos sprendžiant mokytojų bedarbystės klausimus. Mokyklos vadovų nuomonė. N = 402 Gerai vertinama profsąjungų veikla šalies mastu. Daugiausia mokyklos vadovų profsąjungas

mato kaip realią jėgą, galinčią atstovauti mokytojų interesams įstatymų leidybos lygmenyje,

Švietimo ir mokslo ministerijoje priimant sprendimus, turinčius įtakos pedagogų karjerai: dėl

etatinio darbo apmokėjimo tvarkos, dėl perkvalifikavimo tvarkos, dėl minimalaus mokinių

skaičiaus klasėje, dėl mokytojų atlyginimo, pensijų didinimo, socialinės paramos be darbo

likusiems mokytojams ir kitais švietimo politikos klausimais. Vadovai mano, kad bedarbystės,

mokytojų poreikio problemas efektyviausiai būtų galima spręsti finansiniais svertais:

mokytojų atlyginimo kėlimas ir užmokesčio už visus pedagogo atliekamus darbus nustatymas,

pensijų didinimas, ir pan., bei mato čia esminę profsąjungų veiklos sritį.

Tobulintina profsąjungų veikla vietose. Vertindami profsąjungų veiklą vietose, mokyklų

vadovai buvo daug kritiškesni. Nors dauguma iš jų pozityviai vertina vietos profsąjungų

galimybes sprendžiant mokytojų karjeros problemas, tačiau pasigenda aktyvesnės

profesionalios, teisiniais argumentais paremtos veiklos. Profsąjungos turėtų jausti daugiau

atsakomybės už savo veiklą, remtis gilia realios situacijos analize, veikti nuosekliai.

Konstruktyvumas, teisingi, pamatuoti, situacijai adekvatūs reikalavimai turėtų būti jų darbo

pagrindu. Mokyklų vadovai sako, kad profsąjungos gelėtų daugiau bendradarbiauti su mokyklos

56

vadovybe, vietos ir šalies politikais ieškant konstruktyvaus gręsiančios mokytojų bedarbystės

problemų sprendimo, siekti partnerystės, o ne priešpriešos. Ne tiek ginti, kovoti, spausti,

priešintis, kiek atstovauti, spręsti, siūlyti, bendradarbiauti, padėti. Dalis vadovų mano, kad

profsąjungos galėtų ir tiesiogiai padėti darbo netekusiems ar bedarbystės grėsmę jaučiantiems

mokytojams kartu ieškodamos įvairių sprendimų: persikvalifikuoti, įsidarbinti kitoje mokykloje,

dirbti keletoje mokyklų ir pan. Stengtis bet kokia kaina išlaikyti profsąjungos nariui darbo vietą

nėra pati geriausia išeitis. Kita profsąjungų pagalbos mokytojams sritis – teisinis švietimas.

Destruktyvus profsąjungų vaidmuo. Dalis mokyklų vadovų mato vietos profsąjungas kaip

savo siaurus klano interesus ginančių žmonių grupę, veikiančią nekonstruktyviai bendrų

mokyklos tikslų požiūriu ir nemano, kad tokia organizacija galėtų realiai, pozityviai spręsti

mokytojų karjeros klausimus. Emocijos, ambicijos, politikavimas, mitingavimas, populizmas –

terminai naudojami šių respondentų pasisakymuose. Nemaža dalis respondentų žymėjo, kad

profsąjungos vietose yra silpnos, neturi realaus poveikio mokytojų karjeros problemų

sprendimui, arba jų iš viso nėra. „Nieko negali. Tik pašūkauti.“ – teigia vienos mokyklos

vadovas.

5 proc. respondentų mano, kad profsąjungos mokytojų interesus turėtų ginti priešindamosi tinklo pokyčiams. Dažniausia čia minima situacija, kuomet mokykla reorganizuojama, likviduojama.

57

6. MOKYTOJŲ BEDARBYSTĖ. DARBO BIRŽOS DUOMENŲ ANALIZĖ

6.1. LIETUVIŲ KALBOS, UŽSIENIO KALBŲ, KŪNO KULTŪROS IR PRADINIO UGDYMO MOKYTOJŲ PASIŪLA IR PAKLAUSA 2000–2003 METAIS9

Lietuvos darbo birža 2000-2003 m. Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos

užsakymu rinko duomenis apie keturių specialybių, t. y. lietuvių kalbos, užsienio kalbų

(neišskiriant pagal kalbas), kūno kultūros ir pradinio ugdymo mokytojų, su aukštuoju ir

aukštesniuoju išsilavinimu, padėtį darbo rinkoje (žr. 5 priedą). 6.1 pav. matyti, kad daugiausia į

darbo biržas registruojasi asmenys, turintys pradinio ugdymo mokytojo kvalifikaciją tiek su

aukštuoju, tiek su aukštesniuoju išsilavinimu. Reikia pažymėti, kad nors, lyginant su 2003 m.,

darbo biržoje registravosi kiek mažiau pradinio ugdymo specialistų su aukštuoju išsilavinimu,

tačiau mokytojų su aukštesniuoju išsilavinimu skaičius išaugo.

94

7

88

5

130

4

139

12

109

50

124

44

150

64

154

75101

125 124

296

191

352

183

385

197

372

226

168

0

50

100

150

200

250

300

350

400

450

Auk

štas

is

Auk

štes

nysi

s

Auk

štas

is

Auk

štes

nysi

s

Auk

štas

is

Auk

štes

nysi

s

Auk

štas

is

Auk

štes

nysi

s

2000 2001 2002 2003

Mok

ytojų

skaiči

us

Lietuvių kalbosUžsienio kalbųKūno kultūrosPradinio ugdymo

6.1 pav. Mokytojų pasiūla 2000-2003 m. LDB duomenys

Norint įvertinti pasiūlos mąstą, tikslinga yra skaičiuoti, kurią dalį darbo ieškantys pedagogai

sudaro nuo visų pedagogų skaičiaus. Tuo tikslu ieškančių darbo pedagogų skaičių (ir su

aukštuoju, ir su aukštesniuoju išsilabinimu) dalijame iš dirbančių pedagogų ir darbo ieškančių

pedagogų sumos. Žinoma, šis rodiklis nėra visiškai tikslus, nes nėra tyrimų, kuri dalis darbo

ieškančių mokytojų registruojasi darbo biržoje, tačiau bedarbystės mastams apibūdinti ir kitimo

tendencijoms nustatyti jį galima naudoti. Svarbu tai, kad skaičiuojant šį rodiklį yra

atsižvelgiama į dirbančių mokytojų skaičių, todėl jo dinamika geriau atspindi bedarbystės

situacijos kitimą, nei absoliutūs dydžiai. Šį rodiklį galima traktuoti kaip specifinį atitinkamos

9 Pradedant 2004 metais, renkant duomenis apie ieškančius darbo asmenis, yra naudojamasi Lietuvos profesijų klasifikatoriumi, todėl naujausi duomenys nėra palygintini ir pristatomi atskirai.

58

specialybės mokytojų „nedarbo lygį“. Lyginant su 2000 metais, visoms keturioms specialybėms

rodiklio reikšmė auga. Per ketverius metus visoms specialybėms, apie kurias Darbo biržoje

renkami duomenys, šis rodiklis padidėjo maždaug 1 procentiniu punktu10. 2003 m. lietuvių

kalbos mokytojams, užsienio kalbų mokytojams jis siekė apie 2,8 proc., kūno kultūros

mokytojams – apie 4,6 proc., o pradinio ugdymo specialistams – apie 5,5 proc.

0

50

100

150

200

250

300

350A

ukšt

asis

Auk

štes

nysi

s

Auk

štas

is

Auk

štes

nysi

s

Auk

štas

is

Auk

štes

nysi

s

Akš

tasi

s

Auk

štes

nysi

s

2000 2001 2002 2003

Mok

ytojų

skaiči

us

Lietuvių kalbosUžsienio kalbųKūno kultūrosPradinio ugdymo

6.2 pav. Mokytojų paklausa 2000-2003 metais (Užregistruota laisvų darbo vietų). LDB duomenys

Darbo biržos duomenimis, didžiausia paklausa yra užsienio kalbos mokytojų su aukštuoju

išsilavinimu bei pradinio ugdymo mokytojų tiek su aukštuoju, tiek su aukštesniuoju išsilavinimu

(žr. 6.2 pav.). 6.1 lentelė

Mokytojų pasiūlos ir paklausos santykis 2000-2003 metais

Metai 2000 2001 2002 2003 Lietuvių kalbos mokytojas 1,1 0,9 1,4 1,6 Užsienio kalbų mokytojai 0,8 0,5 0,8 1,0 Kūno kultūros mokytojas 1,8 2,7 2,0 1,7 Pradinio ugdymo mokytojas 2,7 1,7 2,0 2,8

Skaičiuota remiantis LDB duomenimis

6.1 lentelėje, apskaičiuotas lietuvių kalbos, užsienio kalbų, kūno kultūros ir pradinio ugdymo

mokytojų pasiūlos ir paklausos santykio rodiklis. (5 priedo 1 lent. šis rodiklis apskaičiuotas

atskirai pedagogams su aukštuoju ir aukštesniuoju išsilavinimu). Didesnės už vienetą šio rodiklio

reikšmės rodo, kiek kartų pasiūla viršija paklausą, o mažesnės už vienetą reikšmės rodo, kad

paklausa viršija pasiūlą. Iš pateiktų duomenų matyti, kad pradinio ugdymo mokytojų tiek su

aukštuoju, tiek su aukštesniuoju išsilavinimu, kūno kultūros mokytojų su aukštuoju išsilavinimu

ir užsienio kalbų mokytojų su aukštesniuoju išsilavinimu buvo daugiau nei reikėjo darbo rinkai.

10 Skaičiuota remiantis Lietuvos darbo biržos ir Švietimo informacinių technologijų centro duomenimis.

59

Didžiausias perteklius 2003 metais buvo pradinio ugdymo mokytojų, kurių pasiūla beveik tris

kartus viršijo paklausą.

Nagrinėjant lietuvių kalbos, užsienio kalbų, kūno kultūros, pradinio ugdymo mokytojų 2000-

2003 metų pasiūlos dinamiką pagal apskritis, matyti, jog pasiskirstymas yra netolygus.

Didžiausia minėtų dalykų mokytojų su aukštuoju išsilavinimu pasiūla yra Kauno apskrityje, su

aukštesniuoju išsilavinimu – Vilniaus apskrityje.

Palyginome specialistų su aukštuoju ir aukštesniuoju išsilavinimu pasiūlą ir paklausą apskrityse,

savivaldybėse (žr. 6.3 pav. ir 5 priedo 3, 4 lent.). Labai ryškus šių specialistų su aukštuoju

išsilavinimu pasiūlos padidėjimas yra Lazdijuose. Kauno apskrityje šių specialistų tiek su

aukštuoju, tiek su aukštesniuoju išsilavinimu pasiūla didėja. Klaipėdos apskrityje mažėja

specialistų pasiūla su aukštesniuoju išsilavinimu. Specialistų su aukštuoju išsilavinimu pasiūla

didėja Palangoje, su aukštesniuoju – Šilutėje. Marijampolės, Panevėžio apskrityse mažėja minėtų

specialistų pasiūla su aukštuoju išsilavinimu, tačiau pasiūla didėja specialistų, turinčių aukštesnį

išsilavinimą. Kaip matyti 4 priedo 3 lentelėje, šiose apskrityje mokytojų tiek su aukštuoju, tiek su

aukštesniuoju išsilavinimu pasiūla mažėja. Ryškūs specialistų su aukštuoju išsilavinimu pasiūlos

didėjimas buvo Mažeikiuose (2,08 karto), Utenoje (3,3 karto), Ignalinoje (2,4 karto) bei

Ukmergėje (1,83 karto). Su aukštesniuoju išsilavinimu – Telšiuose (2,4 karto), Molėtuose (3

kartus), Vilniuje (3,9 karto) ir Švenčionyse (2 kartus).

-8%-34%

36%-16%

-39%-10%

30%-5%

-14%3%

29%16%

-23%23%

106%38%

0%49%

1%135%

-40% -20% 0% 20% 40% 60% 80% 100% 120% 140%

Tauragės apskritis

Marijampolės apskritis

Šiaulių apskritis

Panevėžio apskritis

Klaipėdos apskritis

Utenos apskritis

Alytaus apskritis

Vilniaus apskritis

Telšių apskritis

Kauno apskritis

Aukštasis

Aukštesnysis

6.3 pav. Lietuvių kalbos, užsienio kalbų, kūno kultūros, pradinio ugdymo mokytojų su aukštuoju

ir aukštesniuoju išsilavinimu pasiūlos dinamika pagal apskritis 2000-2003 m., proc. LDB duomenys

60

Nagrinėjant lietuvių kalbos, užsienio kalbų, kūno kultūros, pradinio ugdymo mokytojų 2000-

2003 metų paklausos dinamiką pagal apskritis, matyti, jog ypač didėja specialistų su

aukštesniuoju išsilavinimu paklausa. Didžiausia minėtų dalykų mokytojų su aukštuoju

išsilavinimu paklausa yra Telšių apskrityje, su aukštesniuoju išsilavinimu – Vilniaus apskrityje

Kaip matyti 6.4 paveiksle ir 5 priedo 4 lent., Alytaus apskrityje lietuvių kalbos, užsienio kalbų,

kūno kultūros, pradinio ugdymo mokytojų su aukštuoju ir su aukštesniuoju išsilavinimu paklausa

didėja. Kauno apskrityje šių specialistų tiek su aukštuoju, tiek su aukštesniuoju išsilavinimu

paklausa didėja, ypač Jonavoje (su aukštuoju išsilavinimu) ir Prienuose (su aukštesniuoju

išsilavinimu). Klaipėdos apskrityje minėtų specialistų su aukštuoju išsilavinimu sumažėjo 0,9

karto, tačiau su aukštesniuoju išsilavinimu padidėjo net 2,4 karto. Specialistų su aukštesniuoju

išsilavinimu ypač trūksta Klaipėdoje. Marijampolės, Panevėžio apskrityse taip pat mažėja

specialistų paklausa su aukštuoju išsilavinimu, tačiau didėja specialistų, turinčių aukštesnį

išsilavinimą, paklausa. Didelis trūkumas šių mokytojų pasireiškia Vilkaviškyje, Šakiuose ir

Pasvalyje. Šiaulių bei Telšių apskrityse lietuvių kalbos, užsienio kalbos, kūno kultūros, pradinio

ugdymo mokytojų trūksta tiek su aukštuoju, tiek su aukštesniuoju išsilavinimu. Tauragės ir

Ukmergės apskrityse pasireiškia minėtų specialistų trūkumas su aukštuoju išsilavinimu, ypač jų

trūksta Šilalėje ir Ignalinoje. Vilniaus apskrityje 4,5 karto padidėjo minėtų dalykų mokytojų

paklausa su aukštesniuoju išsilavinimu. 2003 metais net 8 kartus jų paklausa padidėjo

Švenčionyse.

-34%108%

-14%35%

-12%138%

-9%350%

5%-86%

16%50%

25%-38%

46%125%

66%27%

111%114%

-100% -50% 0% 50% 100% 150% 200% 250% 300% 350%

Marijampolės apskritis

Panevėžio apskritis

Klaipėdos apskritis

Vilniaus apskritis

Tauragės apskritis

Kauno apskritis

Utenos apskritis

Alytaus apskritis

Šiaulių apskritis

Telšių apskritis

AukštesnysisAukštasis

6.4 pav. Lietuvių kalbos, užsienio kalbų, kūno kultūros, pradinio ugdymo mokytojų su aukštuoju

ir aukštesniuoju išsilavinimu paklausos dinamika pagal apskritis 2000-2003 m., proc. LDB duomenys

61

6.2 lentelė Mokytojų, su aukštuoju ir aukštesniuoju išsilavinimu, paklausos ir pasiūlos santykis

pagal apskritis 2000 ir 2003 metais. LDB duomenys

2000 m. 2003 m. Apskritis Aukštasis Aukštesnysis Aukštasis Aukštesnysis

Alytaus apskritis 1,11 2,75 0,94 0,94 Kauno apskritis 0,74 4,19 1,51 2,83 Klaipėdos apskritis 1,23 8,13 1,44 2,95 Marijampolės apskritis 0,48 4,23 0,61 2,78 Panevėžio apskritis 0,76 1,60 0,84 1,54 Šiaulių apskritis 1,96 4,18 1,06 2,00 Tauragės apskritis 0,95 0,86 0,60 5,50 Telšių apskritis 1,06 2,57 0,74 1,20 Utenos apskritis 0,72 2,13 0,67 4,40 Vilniaus apskritis 1,25 3,88 1,89 1,78

6.2 lentelėje apskaičiuotas lietuvių kalbos, užsienio kalbų, kūno kultūros ir pradinio ugdymo

mokytojų, su aukštuoju ir aukštesniuoju išsilavinimu, pasiūlos ir paklausos santykio rodiklis

pagal apskritis. Didesnės už vienetą rodiklio reikšmės rodo, kad pasiūla viršija paklausą, o

mažesnės už vienetą reikšmės rodo, kad paklausa viršija pasiūlą. Kalbant apie specialistus su

aukštuoju išsilavinimu, matyti, kad 2003 metais, lyginant su 2000 metais, specialistų trūkumas

pasireiškė Alytaus, Tauragės, Telšių ir Utenos apskrityse. Su aukštesniuoju išsilavinimu – tik

Alytaus apskrityje. Kitose apskrityse lietuvių kalbos, užsienio kalbų, kūno kultūros, pradinio

ugdymo specialistų tiek su aukštuoju, tiek su aukštesniuoju išsilavinimu į darbo biržas kreipėsi

daugiau, nei reikėjo darbo rinkai.

Yra stebima aiški tendencija, kad, nors specialistų su aukštuoju išsilavinimu trūksta, su

aukštesniuoju yra nemažas perteklius.

6.2. DARBO BIRŽOJE UŽSIREGISTRAVUSIŲ ABSOLVENTŲ, BAIGUSIŲ AUKŠTĄSIAS IR AUKŠTESNIĄSIAS MOKYKLAS BEI GALINČIŲ DIRBTI BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOJE,

SKAIČIAUS KITIMAS 2001-2003 METAIS11

5 priedo 5 lent. pateikti teritorinių darbo biržų duomenys apie 2000-2003 metais

užsiregistravusius aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų absolventus (bakalaurus ir magistrus),

galinčius dirbti mokytojais bendrojo lavinimo mokyklose. Tenka pažymėti, kad duomenys nėra

labai tikslūs, nes darbo biržos statistinius duomenis pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių

pradėjo grupuoti tik nuo 2004 metų, o iki tol jos registravo tokias specialybes, kokias sakė

absolventai, registruodamiesi darbo biržoje. Dažnai absolventai pasakydavo netikslų įgytos

specialybės pavadinimą, pvz., socialiniai mokslai, gamtos mokslų programos, slaugos

11 Pradedant 2004 metais, renkant duomenis apie ieškančius darbo asmenis, yra naudojamasi Lietuvos profesijų klasifikatoriumi, todėl naujausi duomenys nėra palygintini ir pristatomi atskirai.

62

programos, socialinė veikla, verslo administravimas ir pan., nors žinoma, kad tokiu pavadinimu

programų nurodyta aukštoji ar aukštesnioji mokykla nevykdo. Be to, iš pasakyto specialybės,

susijusios su mokymu bendrojo lavinimo mokyklose, pavadinimo neįmanoma nustatyti ar

specialistas įgijo tik dalykinę, ar ir pedagoginę kvalifikaciją. Tyrimui buvo atrinkti dalykai tų

programų, kurias baigę specialistai galėtų dirbti bendrojo lavinimo mokyklose. Tai yra,

nežinoma, ar visi, baigę 5 priedo 5 lent. pateiktas studijų programas absolventai turi pedagoginę

kvalifikaciją, tačiau dalykinis pasiruošimas tinkamas mokyti bendrojo lavinimo mokyklose.

6.5 paveiksle pateikti duomenys tų specialybių, kurios labiausiai atitinka Lietuvos profesijų

klasifikatoriuje išskirtas bendrojo, pradinio ir specialiojo ugdymo mokytojų kvalifikacijas. Iš

pateiktų duomenų matyti, kad per tris metus situacija darbo biržoje mažai keitėsi, išskyrus

istorijos, pradinio ugdymo, kūno kultūros mokytojus. Lyginant su 2000 metais, 2003 metais

absolventų, besikreipiančių į darbo biržas, skaičius išaugo rusų kalbos, matematikos, fizikos,

istorijos, muzikos mokytojų bei specialiųjų pedagogų.

0

20

40

60

80

100

120

140

Absolventų skaičius

Anglų

kalbo

s

Rusų ka

lbos

Vokieč

ių ka

lbos

Matemati

kos

Biolog

ijos

Dailės

Fiziko

s

Istori

jos

Kūno

kultū

ros

Muziko

s

Pradini

o ugd

ymo

Specia

lusis

peda

goga

s

2001 m.2002 m.2003 m.

6.5 pav. Darbo biržoje užsiregistravusių absolventų su aukštuoju išsilavinimu, galinčių dirbti

bendrojo lavinimo mokyklose, skaičiaus kitimas 2001-2003 metais. LDB duomenys

Analizuojant 2001-2003 metais darbo biržose užsiregistravusių absolventų su aukštesniuoju

išsilavinimu, galinčių dirbti bendrojo lavinimo mokyklose, skaičiaus kitimą matyti, kad 2003

metais, lyginant su 2000 metais, padaugėjo anglų kalbos, vokiečių kalbos ir pradinio ugdymo

mokytojų specialybę įgijusių absolventų, neįsidarbinusių iškart po mokyklos baigimo.

63

0

20

40

60

80

100

120

Anglų kalbos Vokiečiųkalbos

Dailės Muzikos Pradiniougdymo

2001 m.2002 m.2003 m.

6.6 pav. Darbo biržoje užsiregistravusių absolventų su aukštesniuoju išsilavinimu, galinčių dirbti

bendrojo lavinimo mokyklose, skaičiaus kitimas 2001-2003 metais. LDB duomenys

Dėsninga, kad daugiausią absolventų registruojama didžiuosiuose miestuose, kuriuose įsikūrę

pedagogus rengiančios aukštosios mokyklos. Mažesniųjų miestų darbo biržose registruojamas

labai nedidelis darbo neturinčių ir tais metais aukštąją mokyklą baigusių asmenų skaičius.

Analizuojant užsiregistravusių apskričių centrų darbo biržose absolventų su aukštuoju

išsilavinimu, galinčių dirbti bendrojo lavinimo mokyklose, skaičiaus kitimą 2001-2003 metais (5

priedo 6 lent.), matyti, kad, lyginant su 2001 metais, nežymia dalimi, absolventų skaičius

sumažėjo Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Tauragės, Telšių darbo biržose, ir apie

pusantro karto padidėjo absolventų skaičius, užsiregistravusių Panevėžio ir Vilniaus darbo

biržose.

0

50

100

150

200

250

Aly

taus

Kau

no

Kla

ipėd

os

Mar

ijam

polė

s

Pane

vėži

o

Šiau

lių

Taur

agės

Telš

ių

Ute

nos

Viln

iaus

2001 m.2002 m.2003 m.

6.7 pav. Absolventų su aukštuoju išsilavinimu, užsiregistravusių darbo biržoje ir galinčių dirbti bendrojo

lavinimo mokyklose, skaičiaus kitimas 2001-2003 metais, pagal apskričių centrų darbo biržas. LDB duomenys

64

Lyginant su 2002 metais, aukštųjų mokyklų absolventų, užsiregistravusių darbo biržoje,

skaičiaus mažėjimas 2003 metais stebimas beveik visų Lietuvos apskričių centrų darbo biržose,

išskyrus Vilniaus.

0

5

10

15

20

25

30

35

Aly

taus

Kau

no

Kla

ipėd

os

Mar

ijam

polė

s

Pane

vėži

o

Šiau

lių

Taur

agės

Telš

ių

Ute

nos

Viln

iaus

2001 m.2002 m.2003 m.

6.8 pav. Absolventų su aukštesniuoju išsilavinimu, galinčių dirbti bendrojo lavinimo mokyklose, skaičiaus kitimas

2001-2003 metais, pagal apskričių centrų darbo biržas. LDB duomenys

Neįsidarbinusių absolventų su aukštesniuoju pedagoginiu išsilavinimu skaičius buvo didžiausias

2002 metais. 2003 tokių asmenų gerokai sumažėjo. Šį faktą galėjo lemti ne pagerėję įdarbinimo

rodikliai, bet sumažėjęs nedarbo lygis respublikoje bei dalies aukštesniųjų mokyklų

reorganizacija į aukštąsias neuniversitetines mokyklas.

6.3. DARBO IEŠKANČIŲ PEDAGOGŲ STATISTIKA 2004 METAIS. RUGSĖJO MĖN.

DUOMENYS12

Mokytojų pasiūlos ir paklausos analizei 2004 metais remiantis Lietuvos teritorinėse darbo biržos

duomenimis, buvo pasirinkti 2004 m. rugsėjo mėnesio pradžios duomenys, nes mokyklos tuo

laiku jau yra pagal galimybę pačios suradusios ir įdarbinusios trūkstamus specialistus ir darbo

biržoms pateikusios paraiškas tik apie tas darbo vietas, kurioms nerado tinkamo asmens. Antra

vertus, dauguma absolventų, baigusių pedagoginio profilio programas kurie socialinio saugumo

sumetimais buvo užsiregistravę darbo biržoje, jau susirado darbą, ir ieškančių darbo skaičius yra

realus. Bendras laisvų darbo vietų skaičius Lietuvos teritorinėse darbo biržose buvo 3 481, iš jų

mokymo specialistams 89. Tai sudaro 2,6 proc. visų laisvų darbo vietų. Daugiausiai laisvų

12 Nuo 2004 metų Lietuvos darbo birža registruoja naujas darbo vietas ir darbo ieškančius asmenis pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių, todėl ankstesnių metų ir šių metų duomenys nėra tiesiogiai lygintini.

65

darbo vietų mokymo specialistams buvo užregistruota Vilniaus darbo biržoje (28), Klaipėdos

darbo biržoje – 9, Alytaus ir Kėdainių – po 7, Šiaulių – 6, Trakų darbo biržoje – 5. 2004 m.

rugsėjo mėn. 15 d. Lietuvos darbo biržose buvo užregistruotos 53 laisvų darbo vietų bendrojo

ugdymo mokytojams paraiškos (žr. 6.3 lent.). Daugiausia mokytojų reikia vidurinėms (32) ir

pagrindinėms (13) mokykloms. Vidurinėms mokykloms daugiausia trūksta anglų kalbos

mokytojų, pagrindinėms – matematikos mokytojų. Remiantis mokyklų vadovų apklausa (8

skyrius), galima teigti, kad mokyklose trūksta daugiau specialistų, nei yra užregistruota darbo

biržoje laisvų darbo vietų, o vadovai darbuotojų paieškai retokai naudojasi darbo biržos

paslaugomis.

6.3 lentelė Laisvų darbo vietų skaičius bendrojo ugdymo mokytojams pagal mokyklos tipą (2004-09-15)

Mokyklos tipas

Mokytojo kvalifikacija (specialybė) Iš viso Pradinė ir darželis-mokykla

Pagrindinė Vidurinė Gimnazija

Anglų kalbos 16 1 1 12 2 Chemijos 3 0 2 0 1 Ekonomikos 2 0 0 2 0 Fizikos 1 0 1 0 0 Geografija 2 0 0 1 1 Informacijos technologijų 2 0 1 1 0 Informatikos 2 0 0 2 0 Istorijos 1 0 0 1 0 Kitų humanitarinių mokslų ir meno dalykų 3 0 2 1 0 Kūno kultūros 1 0 0 1 0 Lietuvių kalbos 4 0 0 4 0 Logopedas 3 1 0 1 1 Matematikos 5 0 4 1 0 Pradinio ugdymo 1 0 0 1 0 Socialinis pedagogas 4 0 1 2 1 Taikomosios fizikos 1 0 1 0 0 Technologijos 1 0 0 1 0 Tikybos 1 0 0 1 0

Iš viso: 53 2 13 32 6 Šaltinis: Lietuvos Darbo birža

6.4 lentelėje pateikti duomenys apie ieškančius darbo bendrojo ugdymo mokytojus. Laisvos

darbo vietos sudaro vos daugiau kaip 5 proc. nuo viso ieškančių darbo mokytojų skaičiaus. Iš

pateiktų duomenų matyti, kad didžioji dalis darbo ieškančių specialistų neturi arba turi nedidelį

darbo stažą. Santykinai daugiausia iš ieškančių darbo mokytojų neturi darbo stažo šių

specialybių: etikos, chemijos, lenkų kalbos, dailės, darbų, biologijos, ekonomikos, prancūzų

kalbos, muzikos, vokiečių kalbos, tikybos, anglų kalbos, istorijos, informacijos technologijų,

kūno kultūros, lietuvių kalbos, matematikos, pradinio ugdymo, rusų kalbos mokytojai. Iš visų,

66

ieškančių darbo išsiskiria tik pradinio ugdymo mokytojai, iš kurių darbo stažą turi 34 proc.

Paradoksalu tai, kad mums apklausus virš 700 mokyklų vadovų, paaiškėjo, kad mokyklose

trūksta 117 anglų kalbos mokytojų, darbo biržos duomenimis, yra 15 laisvų anglų kalbos vietų,

tuo tarpu darbo ieško 91 anglų kalbos mokytojas. Matyt ši statistika išreiškia anglų kalbos

mokytojų pasiskirstymo teritorinius netolygumus. Kiek mažesni, tačiau panašaus pobūdžio

atitikimai tarp pasiūlos ir paklausos yra stebimi matematikos, informacinių technologijų

mokymo srityje. 6.4 lentelė

Ieškantys darbo bendrojo ugdymo mokytojai pagal dalykus ir darbo stažą (2004-09-15)

Darbo stažas

Specialybė Iš viso Lietuvoje Neturi

darbo stažo

1-4 m. 5-9 m. 10-15 m. 16-24 m. 25 ir daugiau

Pradinio ugdymo mokytojas 262 173 27 15 21 20 6 Anglų kalbos mokytojas 91 66 13 6 4 2 0 Dailės mokytojas 71 63 2 4 1 1 0 Muzikos mokytojas 67 53 6 3 2 2 1 Kūno kultūros mokytojas 57 40 6 4 3 2 1 Vokiečių kalbos mokytojas 54 42 8 1 1 2 0 Lietuvių kalbos mokytojas 47 33 8 5 0 0 1 Biologijos mokytojas 45 38 3 1 2 1 0 Matematikos mokytojas 41 28 3 1 4 2 2 Darbų mokytojas 33 29 2 0 1 1 0 Informacijos technologijų mokytojas 33 23 6 2 1 1 0 Rusų kalbos mokytojas 26 15 2 4 1 1 3 Tikybos mokytojas 25 19 4 1 1 0 0 Prancūzų kalbos mokytojas 17 14 0 2 0 1 0 Etikos mokytojas 16 15 1 0 0 0 0 Chemijos mokytojas 15 14 0 0 0 1 0 Istorijos mokytojas 15 11 2 0 0 1 1 Lenkų kalbos mokytojas 14 13 0 0 1 0 0 Geografijos mokytojas 11 8 1 1 1 0 0 Fizikos ir astronomijos mokytojas 10 5 1 0 1 2 1 Ekonomikos mokytojas 6 5 1 0 0 0 0 Filosofijos ir etikos mokytojas 5 5 0 0 0 0 0 Psichologijos mokytojas 4 4 0 0 0 0 0 Politologijos mokytojas 3 3 0 0 0 0 0 Choreografijos mokytojas 2 2 0 0 0 0 0 Technologijos mokytojas 2 2 0 0 0 0 0 Teatro meno mokytojas 1 1 0 0 0 0 0 Iš viso: 973 724 96 50 45 40 16

Parengta ir susisteminta remiantis Lietuvos darbo biržos duomenimis

Darbo neranda ir specialiojo ugdymo mokytojai (pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių -

specialieji pedagogai ir logopedai) ir kiti mokymo specialistai (metodininkai, švietimo

konsultantai, švietimo metodų konsultantai). Kaip matyti 6.5 lentelėje, beveik visi jie neturi

darbo stažo, neseniai baigę studijas.

67

6.5 lentelė

Ieškantys darbo specialiojo ugdymo mokytojai ir kiti mokymo specialistai pagal darbo stažą (2004-09-15)

Darbo stažas

Specialybė Iš viso Lietuvoje

Neturi darbo stažo

1-4 m. 5-9 m. 10-15 m. 16-24 m. 25 ir daugiau

Logopedas 9 8 1 0 0 0 0 Specialusis pedagogas 15 14 1 0 0 0 0 Metodininkas 5 3 0 0 1 1 0 Švietimo konsultantas 15 15 0 0 0 0 0 Švietimo metodų konsultantas 1 1 0 0 0 0 0

Parengta ir susisteminta remiantis Lietuvos darbo biržos duomenimis

5 priedo 7 lent. pateikta informacija apie mokymo specialistų pasiūlą pagal teritorines darbo

biržas 2004 m. rugsėjo 15 dienai. Iš pateiktų duomenų matyti, kad didžiausia mokymo

specialistų pasiūla yra didžiuosiuose Lietuvos miestuose, kuriuose įsikūrusios pedagogus

rengiančios aukštosios mokyklos. Iš visų užsiregistravusių specialistų, Vilniaus darbo biržoje

bendrojo ugdymo ir pradinio ugdymo mokytojų užsiregistravę 25 proc., specialiojo ugdymo

mokytojų ir kitų mokymo specialistų – 26 proc., Šiaulių darbo biržoje – atitinkamai 11 ir 10

proc., Klaipėdos darbo biržoje – 9 ir 15 proc., Kauno darbo biržoje – atitinkamai 7 ir 7 proc.,

Panevėžio darbo biržoje didesnė bendrojo ugdymo ir pradinio ugdymo mokytojų pasiūla (7

proc.). Keturiuose didžiuosiuose šalies miestuose yra susitelkę virš 50 proc. darbo ieškančių

pedagogų. Yra stebimi teritoriniai darbo negaunančių mokytojų pasiskirstymo netolygumai.

68

7. MOKYTOJŲ PERKVALIFIKAVIMAS KAIP BEDARBYSTĖS UŽKARDYMO PRIEMONĖ

7.1. PERSIKVALIFIKAVUSIŲ MOKYTOJŲ STATISTIKA

Perkvalifikavimas yra viena iš priemonių, galinčių padėti daliai mokytojų išvengti bedarbystės.

701 bendrojo lavinimo mokyklų vadovų pateiktais duomenimis, tiriamosiose mokyklose nuo

2001-09-01 iki 2004-09-01 persikvalifikavo, ar įgijo naują pedagoginę specialybę 1349

mokytojai, iš kurių pagal įgytą specialybę pilną ar dalį etato 2003 m. dirbo apie 80 proc.

Santykinai mažiausiai persikvalifikavo ar įgijo papildomą specialybę gimnazijų mokytojai.

Santykinai daugiausia persikvalifikavimo studijas baigė pagrindinių ir pradinių, jaunimo

mokyklų mokytojų.

7.1 lentelė Persikvalifikavusių, papildomą specialybę įgijusių mokytojų dalis pagal mokyklos tipą.

701 mokyklos duomenys Mokyklos tipas

Gimna-zija

Viduri-nė

moky-kla

Pagrin-dinė

moky-kla

Inter-natinė moky-

kla

Pradinė moky-

kla

Jauni-mo

moky-kla

Darže- lis-

moky-kla

Suau-gusių moky-

kla Mokytojų skaičius apklaustose mokyklose 2003/2004 m.m. iš viso (dirbantys pagrindinėse pareigose)

2797 11439 6413 545 638 177 199 147

Mokytojai, persikvalifikavę ar įgiję papildomą specialybę (nuo 2001 09 iki 2004 09)

4% 5% 8% 11% 8% 8% 10% 9%

Kiek mokytojų tyrimo atlikimo metu mokosi pagal persikvalifikavimo programas

2% 4% 5% 3% 4% 9% 7% 6%

Kiek mokytojų šiuo metu mokosi pagal aukštųjų studijų programas 1% 3% 4% 3% 3% 5% 7% 7%

894 mokytojai (apie 4 proc. visų mokytojų) iš 434 mokyklų pagal įvairias persikvalifikavimo

programas mokėsi tyrimo metu. Dėsninga, kad santykinai daugiausia dviejų metų laikotarpyje

persikvalifikavusių ir/ar papildomą specializaciją įgijusių yra pagrindinėse mokyklose. Pradinėse

mokyklose, mokyklose darželiuose didelį papildomą specializaciją įgijusių asmenų procentą

galima iš dalies paaiškinti su priešmokyklinio ugdymo grupėmis dirbančių pedagogų mokymais.

Santykinai daugiau mokytojų įvairiose perkvalifikavimo programose dalyvavo iš kaimo

vietovėje esančių mokyklų. Kaimo vietovėje santykinai daugiau mokytojų nedirbo pagal

persikvalifikavimo metu naujai įgytą specialybę, nei miesto vietovėje (žr. 7.2 lent.).

69

7.2 lentelė Persikvalifikavusių ar papildomą specialybę įgijusių mokytojų dalis pagal vietovės, kurioje yra mokykla, tipą

Laikotarpis nuo 2001 09 01 iki 2004 09 01. 701 mokyklos duomenys

Vietovė

Gyvenvietė, kaimas

Miestas, savivaldybės

centras Mokytojų skaičius, apklausoje dalyvavusiose mokyklose 9488 12867 Mokytojai, persikvalifikavę ar įgiję papildomą specialybę (nuo 2001 09 iki 2004 09) 8% 5%

Persikvalifikavę mokytojai, dirbę pagal naująją specialybę 6% 4% Kiek mokytojų dabar mokosi pagal persikvalifikavimo programas 5% 3% Kiek mokytojų šiuo metu mokosi pagal aukštąsias studijas 4% 3%

Yra stebima tendencija, kad kuo mažesnė mokykla, tuo santykinai daugiau mokytojų

persikvalifikuoja ar įgyja papildomą specialybę (rho = -0,40). Persikvalifikavusių ir šiuo metu

persikvalifikuojančių mokytojų dalis nuo visų mokykloje dirbančių mokytojų skaičiaus yra

susijusi su vienu svarbiausių formalių rodiklių, išreiškiančių ugdymo proceso kokybę - pamokų

dalimi nuo viso pamokų skaičiaus, kurias vedė mokytojai, neturintys reikiamos pedagoginės

kvalifikacijos. Yra tendencija, kad kuo daugiau pamokų mokykloje veda mokytojai, neturintys,

reikiamos specialybės, tuo daugiau mokytojų toje mokykloje persikvalifikuoja, naują specialybę

įgyja (rho = 0,33).

7.2. MOKYKLOS VADOVŲ POŽIŪRIS Į PERKVALIFIKAVIMO PROGRAMŲ PASIŪLĄ

Mokyklų vadovų buvo klausiama, kokie, Jų nuomone, yra didžiausi pedagogų perkvalifikavimo

sistemos trūkumai, kokių programų trūksta, kaip reikėtų tobulinti perkvalifikavimo sistemą, kad

kuo geriau atitiktų mokyklos ir joje dirbančių pedagogų poreikius, padėtų spręsti jų karjeros

problemas? Į klausimą atsakė 62 proc. tyrime dalyvavusių mokyklų vadovų. Neatsakinėjo

daugiausia vadovai, kurie, atsakydami į uždarus klausimus, teigiamai vertino įvairius

perkvalifikavimo organizavimo aspektus. Lentelėje yra pateikiamos esminės vadovų atsakymų į

atvirą klausimą kategorijos. 7.3 lentelė

Mokyklos vadovų požiūris į mokytojų perkvalifikavimo organizavimą. Vadovų atsakymų į atvirą klausimą kategorijos

Kategorija Vadovų skaičius Procentai* Persikvalifikavimo finansavimo trūkumai 170 39% Persikvalifikavimo programų pasiūlos ir turinio problemos 135 31% Persikvalifikavimo organizavimo problemos 106 24% Perkvalifikavimo organizavimą vertina gerai, didelių problemų šioje srityje nemato 44 10% Persikvalifikavimo kursų ir darbo mokykloje suderinamumas 38 9% Neigiamos pedagogų nuostatos į persikvalifikavimą 13 3% Neatsakė į klausimą 265

* Procentai apskaičiuoti nuo visų į atvirą klausimą atsakiusiųjų vadovų skaičiaus

70

Savo atsakymuose vadovai daugiausia dėmesio skiria persikvalifikavimo programų finansavimo

trūkumams ir persikvalifikavimo programų pasiūlos ir turinio problemoms.

Daugiau nei pusė mokyklų vadovų mano, kad programų pasiūla yra pakankama. Mokyklų

vadovams buvo pateiktas uždaras klausimas siekiant sužinoti, kaip jie vertina persikvalifikavimo

programų pasiūlą. Apibendrinti duomenys pateikiami 7.1 paveiksle.

Ar pakankama programų pasiūla?

51,70%

37%

6,20%

5,10%

taip

iš dalies

ne

neturiu informacijos

7.1 pav. Mokyklų vadovų nuomonė apie mokytojų perkvalifikavimo programų pasiūlą. N = 709

Labiausiai trūksta anglų kalbos, informatikos, chemijos programų. Atsakydami į atvirą

klausimą, apie programų pakankamumą gimnazijų bei vidurinių ir pagrindinių mokyklų vadovai

kelia skirtingas problemas. Jei gimnazijos yra daugiau ar mažiau patenkintos programų pasiūla,

tai vidurinės, o ypač pagrindinės mokyklos pabrėžia programų trūkumą. Tarp trūkstamų

dažniausiai minimos anglų kalbos mokytojų, informatikos mokytojų, chemijos mokytojų

perkvalifikavimo programos. Keletoje anketų yra įvardijamas ir kūno kultūros, fizikos,

matematikos, istorijos, technologijų, etikos, specialiojo ugdymo programų trūkumas. Tenka

pažymėti, kad kartais kalbėdami apie programų trūkumą, vadovai dažnai turi galvoje

artimiausias jų gyvenamajai vietovei perkvalifikavimo paslaugas teikiančias įstaigas ir jose

vykdomas programas.

Mokyklų vadovų nuomone nedidelės pagrindinės mokyklos mokytojas turėtų įgyti keletą

gretutinių specialybių. Kaimo mokyklų vadovai pabrėžia, kad svarbu yra ne perkvalifikavimas,

o papildomos specialybės suteikimas, nes kaimo pagrindinėje mokykloje yra nemaža dalykų,

kurių krūvis sudaro tik 2–6 valandas per savaitę ir sudėtinga yra surasti specialistą, sutinkantį dėl

kelių pamokų važinėti į mokyklą 1-2 dienas per savaitę. Nei vienas pagrindinių mokyklų

vadovas savo atsakymuose neteikia siūlymų, specialistų trūkumo problemą spręsti didinant

mokytojų mobilumą. Geriau, jų nuomone, jei pedagogai turėtų keletą (2,3) gretutinių

specialybių. Daug pagrindinių mokyklų vadovų pageidautų, kad ir perkvalifikavimo kursų

programos apimtų du dalykus - istorija-geografija, fizika-chemija ir pan. Minėta problema

71

aktuali ir daliai gimnazijų bei vidurinių mokyklų vadovų. Mokytojas, anot jų, turi turėti 2, 3

specialybes, ypač tas, kurių dalykų pamokų yra mažai: ekonomikos, braižybos, teisės, ir kt.

Pageidaujama, kad mokytojams būtų sudaroma daugiau galimybių įsigyti anglų kalbos mokytojo

kvalifikaciją: dažnai kaimo mokyklose neįmanoma rasti anglų kalbos specialisto, moksleivius

moko žmonės, patys pramokę angliškai. Nedidelių, atokesnių pagrindinių mokyklų vadovai

sunkiai randa mokytoją specialistą, pageidaujantį važinėti į mokyklą dėl kelių pamokų, „bėgoti

per kelias mokyklas“.

Rengiant programas siūloma atsižvelgti į persikvalifikuojančių mokytojų patirtį ir turimą

kvalifikaciją. Jei persikvalifikavimo programos labai sudėtingos ir brangios, mokytojai nesiryžta

imtis sunkaus darbo, paaukoti nemažą pinigų sumą dėl galimybės vėliau keletą pamokų vesti

pagal naujai įgytą specialybę. Siūloma atsižvelgti į tai, kad daugelis mokytojų jau dirba pagal

norimą įgyti specialybę, turi sukaupę nemažą praktinio darbo patirtį, lankę nemaža kvalifikacijos

tobulinimo užsiėmimų dalyką dėstantiems ne specialistams ir siūlyti programas šiai tikslinei

pagrindinių mokyklų mokytojų grupei.

Vadovai reiškia priekaištus programų kokybei: persikvalifikavimo programose, anot jų, yra

dalykų, kurie nereikalingi dėstant atitinkamą dalyką, nepakankamai pateikiama pedagogikos ir

psichologijos naujovių, per maža dėmesio skiriama konkretaus dalyko metodikai, nepakankamai

siejama su praktika, nenagrinėjamos realiai egzistuojančios mokymo problemos, nepakankamai

atspindimos žinių visuomenės perspektyvos. Vadovai pageidauja, kad perkvalifikavimo metu

mokytojui būtų suteikiama ne tik dalykinė kompetencija, bet ir atnaujinamas jo psichologinis

pasiruošimas, suteikiama vadybinių žinių.

7.3. MOKYKLOS VADOVŲ NUOMONĖ APIE PERKVALIFIKAVIMO PROGRAMŲ FINANSAVIMĄ

4

29

65

811

41

2622

0

10

20

30

40

50

60

70

taip iš dalies ne neturiuinformacijos

Proc

enta

i

Ar pakanka valstybinėsdotacijospersikvalifikavimui?

Ar tinkama dotavimoskirdtymo tvarka?

7.2 pav. Mokyklų vadovų nuomonė apie mokytojų perkvalifikavimo finansavimą. N = 709

72

Mokyklų pedagogų perkvalifikavimui valstybės skiriamų dotacijų apimtis vadovai vertina

kritiškai. Dotacijų skirstymo tvarka vertinama kiek palankiau, tačiau tenka pabrėžti, kad gana

daug vadovų teigia, kad apie perkvalifikavimo dotavimo tvarką neturi išsamios informacijos.

Nepakankamas, neatitinkantis persikvalifikuojančio mokytojo galimybių ir poreikių,

finansavimas yra opiausia perkvalifikavimo sistemos problema.

Mokyklų vadovai nepatenkinti dideliais parsikvalifikavimo kaštais ir nepakankama

valstybės parama. Atsakydami į atvirą klausimą, finansavimo problemas pabrėžia 39 proc.

respondentų. Mokytojas, išvykstantis į sesiją turi nuostolių ne tik dėl jam mokamo mažesnio

atlyginimo, bet ir dėl padidėjusių pragyvenimo išlaidų: kelionė, gyvenimas viešbutyje ir pan.

Dažnai persikvalifikuojantis pedagogas didesnę dalį atlyginimo turi sumokėti už mokslą, nes

neapmokamų studijų pasiūla maža, o lėšų iš moksleivio krepšelio kvalifikacijos kėlimui,

perkvalifikavimui, ypač mažoje mokykloje, nepakanka. Mokyklų vadovai teigia, kad

persikvalifikavimo kursai mažai uždirbančiam mokytojui dažnai būna „neįkandami“, o

materialinė nauda, kurią gauna mokytojas, baigęs šiuos kursus ir mokydamas moksleivius yra

menka. Dar daugiau, kartais atsitinka taip, kad mokytojas pabaigia perkvalifikavimo studijas,

skiria tam savo lėšų, tačiau situacija pasikeičia ir jis nebegali gauti darbo pagal įgytą specialybę,

t. y. patiria didžiulių materialinių ir moralinių nuostolių.

Siūloma griežčiau reglamentuoti, suvienodinti apmokėjimo už suteikiamas mokymosi

atostogas tvarką. Darbo kodekso straipsniai, vadovų teigimu, yra dviprasmiški, ne konkretūs,

kolektyvinės sutartys skirtingose švietimo įstaigose skirtingai traktuoja apmokėjimo tvarką, o tai

priešina mokytojus.

Siūloma tobulinti persikvalifikavimo finansavimo tvarką. Pvz., pagrindinėse, ypač

mažakomplektėse mokyklose dirbantys pedagogai turėtų įgyti 2-3 specialybes, o šios studijos

turėtų būti finansuojamos prioriteto tvarka. Siūloma ir iš pirmo žvilgsnio gana utopiškų,

didinančių ugdymo kokybę, tačiau finansiškai nepamatuotų projektų, pvz., sudaryti mokytojams

galimybę vieną kartą per profesinę karjerą nemokamai įgyti gretutinę specialybę ar mokytis

magistratūroje.

7.4. MOKYKLOS VADOVŲ NUOMONĖ APIE PERKVALIFIKAVIMO ORGANIZAVIMĄ

Didelė problema, su kuria susiduria mokyklų vadovai yra persikvalifikavimo kursų ir darbo

mokykloje suderinamumas. Šią problemą kelia net 13 proc. mokyklos vadovų (7.3 pav.) o

atsakydami į atvirus klausimus ją ypač pabrėžia 9 proc. respondentų.

73

43,8%

42,2%

12,8%

1,2%

taip

iš dalies

ne

neturiu informacijos

7.3 pav. Ar yra galimybių mokykloje skatinti, sudaryti sąlygas mokytojams persikvalifikuoti? N = 709

Mokyklų vadovų netenkina perkvalifikavimo sesijų laikas. Šios sesijos dažnai nesutampa su

mokinių atostogomis, todėl vadovams tenka organizuoti pavadavimą, derinti tvarkaraščius, vieno

dalyko pamokas laikinai pakeisti kitu, o vėliau išlyginti, kompensuoti ir pan. Mokyklų, ypač

mažesnių, esančių kaimo vietovėje, vadovai teigia, kad yra keblu rasti pedagogą, kuris galėtų

pavaduoti į sesiją išvykusį mokytoją, todėl ypač nukenčia ugdymo procesas. Antra vertus,

mokytojams trūksta laiko pasiruošti sesijoms, sunku suderinti mokymąsi ir kokybišką

pasiruošimą pamokoms. Vadovai siūlo sesijas rengti mokinių atostogų metu, suteikti

persikvalifikuojantiems mokytojams ilgesnes akademines atostogas. Esant dabartinei

finansavimo tvarkai, šiam tikslui mokykloms, ypač mažesnėms, kur persikvalifikavimo,

antrosios specialybės įsigijimo poreikis yra ypač aštrus, nepakanka lėšų.

Perkvalifikavimo sistema nepajėgs išspręsti mokytojų bedarbystės problemos. Taip įsitikinę

7 proc. vadovų, kurie teigia, kad mokytojų skaičius mažėjant mokinių skaičiui, neišvengiamai

mažės, teikia pavyzdžių, kad ir šiuo metu persikvalifikavusiems mokytojams jau nėra darbo.

Siūlomos kitos išeitys: mokytojus anksčiau išleisti į pensiją, įvesti „stažinę“ pensiją, riboti

pedagogų rengimo programas aukštosiose mokyklose, truputį sumažinti mokinių skaičių klasėje,

greičiau įvesti etatinį darbo apmokėjimą. Siūloma, kad perkvalifikavimas būtų organizuojamas

ne tik dėl tolesnio mokytojo darbo švietimo įstaigoje, bet rengiami specialistai ir kitoms sferoms.

„Geri mokytojai visuomet randa darbą ir jame įsitvirtina, o žmonėms, manantiems kad mokykla

nėra jų pašaukimas, svarbiausia leisti pačiam rinktis specialybę ir galbūt visai nesusijusią su

pedagogika“ – rašo vienos mokyklos vadovas. 8 proc. vadovų siūlo radikaliau koreguoti

pedagogų rengimo programas aukštosiose mokyklose, nerengti specialistų, kuriuos reikia tuojau

pat perkvalifikuoti.

Persikvalifikavęs pedagogas ne visuomet gali įsidarbinti. Pasak vadovų, jau yra mokytojų,

kurie turi 3-4 specialybes, tačiau dirba ne pilnu krūviu.

74

Vadovai pageidauja, kad persikvalifikavimo paslaugas teikiančių įstaigų tinklas būtų

labiau priderintas prie mokytojų poreikių. 5 proc. vadovų iškelia perkvalifikavimo paslaugas

teikiančių įstaigų tinklo problemas, pageidaujama, kad perkvalifikavimas vyktų rajonų

centruose. Pedagogams tai leistų sumažinti finansinius nuostolius, mažiau nukentėtų ugdymo

procesas. Keliama daugelio kvalifikacijos kėlimo programų organizavimo apskrities centruose

idėja, pvz., pageidaujama anglų kalbos studijas organizuoti Alytaus mieste.

Persikvalifikavęs pedagogas ne visuomet nori dirbti jo mokslą rėmusioje mokykloje.

Persikvalifikavęs mokytojas, įgijęs šiuo metu ne tik švietimo sistemoje labai reikalingų anglų

kalbos ar informatikos žinių ir gebėjimų, palieka mokyklą, išeina dirbti į kitą sritį ar kitą

mokyklą. Vertinant globaliai, šis procesas nėra negatyvus, tačiau lokaliai, mokyklos, daug

investavusios į specialisto rengimą, požiūriu yra patiriami dideli nuostoliai.

Perkvalifikavimo sistema nepakankamai lanksti. Dėl netobulo dotavimo, pernelyg menko

lankstumo perkvalifikavimo programų ir finansavimo srityje, dalis mokytojų ir mokyklų negali

patenkinti savo poreikių. Pavyzdžiui, jei nesurenkamas reikiamas persikvalifikuojančių

pedagogų skaičius, programa uždaroma ir mokytojai netenka galimybės persikvalifikuoti.

Gimnazijų, didesnių vidurinių mokyklų vadovai pageidautų, kad studijos būtų nuoseklios, sesijos

truktų ilgesnį laiką, tuomet geriau organizuoti mokytojų pavadavimą. Norint persikvalifikuoti,

būtina sąlyga - aukštasis išsilavinimas. Mokyklų vadovai siūlo steigti persikvalifikavimo kursus

ne tik aukštąjį mokslą baigusiems ir pedagogo kvalifikaciją turintiems mokytojams, bet ir

turintiems aukštesnįjį išsilavinimą, tuo pačiu įgyjant ir aukštąjį pedagoginį. Persikvalifikavimo

paslaugas teikiančioms institucijoms išsakomas pageidavimas lanksčiau organizuoti studijų

procesą, sudaryti sąlygas mokytojams persikvalifikuoti eksternu, neriboti privalomomis

sesijomis, egzaminais - leisti atsiskaityti už kurso dalykus mokytojams patogiu laiku. Jei

mokytojai tam pasirengę, leisti baigti studijas per trumpesnį (ilgesnį) laiką. Reiškiama ir

nuomonė, kad mokymasis yra per intensyvus, nelankstus, nepritaikytas prie dirbančio žmogaus

galimybių. Kaip išeitis siūlomas mokymosi organizavimas mobiliomis grupėmis. Pageidaujama,

kad programas teikiančios įstaigos atsižvelgtų, kad papildomą, gretutinę specialybę įgyja jau

didelę praktinio darbo patirtį turintis, nemaža tobulinęsis atitinkamoje srityje mokytojas.

Iškeliami perkvalifikavimo įforminimo ir įteisinimo trūkumai: teigiama, kad PŠC (buvęs

PPRC) nesuderino išduodamų perkvalifikavimo dokumentų su ŠMM, todėl jų išduoti

pažymėjimai neprilyginami aukštojo mokslo diplomui. Neigiamai vertinama tai, kad

75

perkvalifikavimo dokumentas nesuteikia teisės dirbti profiliuotose klasėse. Programas

teikiančioms įstaigoms siūloma žvelgti lanksčiau, įskaityti įvairius anksčiau pedagogo lankytus

kvalifikacijos kėlimo renginius, o ŠMM-pasirūpinti kitų formų formalaus bei informalaus

mokymosi pripažinimo teisine baze.

Mokyklų vadovai pasigenda perkvalifikavimo planavimo. Tobulinant perkvalifikavimo

proceso organizavimą, siūloma paslaugas teikiančioms organizacijoms detaliau ištirti regiono

poreikius, artimiau bendradarbiauti su mokyklomis, perkvalifikavimą daugiau decentralizuoti,

derinti prie mokytojų poreikių. Tyrimus turėtų organizuoti pačios perkvalifikavimo paslaugas

teikiančios įstaigos. Pateikiant pavyzdžius, kuomet pradinių klasių mokytojai buvo

perkvalifikuojami į rusų kalbos mokytojus, užaštrinama perkvalifikavimo planavimo problema

(neverskime pradinukų matematikais, - sako vienos mokyklos vadovas). Dažnai mokytojo

pasirinkta persikvalifikavimo specialybė, kol jis ją įgyja, tampa jau nebereikalinga. Mokyklų

vadovai nuogąstauja, ar neatsitiks taip su socialiniais pedagogais: šiuo metu specialistų trūksta,

tačiau intensyviai ir neplanuotai vykdant perkvalifikavimą bei ruošiant naujus specialistus, gali

atsitikti taip, kad greitu laiku atsiras šių darbuotojų perteklius švietimo sistemoje, tuomet teks

juos perkvalifikuoti...

Pasigendama glaudesnio mokyklų ir lėšas kvalifikacijos kėlimui skirstančių švietimo

sistemos padalinių bendradarbiavimo. Yra nuomonių, kad perkvalifikavimo poreikius geriau

galima numatyti, jei sistema būtų labiau centralizuota. Dalies mokyklų vadovai pabrėžia kad

persikvalifikavimo problemų sprendimui yra būtina savivaldybės, programas teikiančių

institucijų, mokyklų vadovų ir pedagogų partnerystė.

Dalis pedagogų neigiamai žiūri į jiems siūlomą perkvalifikavimo alternatyvą. 6 proc.

apklaustųjų mokyklų vadovų kaip trūkumą nurodė neigiamas mokytojų nuostatas

perkvalifikavimo atžvilgiu. Vadovų teigimu, dalis pedagogų labai rezervuotai žiūri į

perkvalifikavimo procesus, nenoriai juose dalyvauja, nes ir iš įvairių šaltinių gavus dotacijas,

važinėjimas į kitą miestą ir pragyvenimas labai atsiliepia šeimos biudžetui. Mokytojams yra

sunku suderinti darbą ir mokymąsi, be to nėra garantijos, kad persikvalifikavus materialinė

padėtis pagerės.

76

8. PEDAGOGŲ POREIKIS. MOKYKLŲ VADOVŲ DUOMENYS

Apklausoje dalyvavo 718 mokyklų, kurios sudaro 43 proc. visų 2003/2004 m. m. šalies bendrojo

lavinimo mokyklų, jose mokosi 48 proc. visų bendrojo lavinimo mokyklų mokinių. Tiriamųjų

mokyklų pasiskirstymas pagal tipą ir gyvenamąją vietovę (išskyrus pradinių mokyklų ir

mokyklų darželių, kurių didelė dalis tyrimo metu jau buvo reorganizuota į mokyklų skyrius)

apytiksliai atitinka respublikos mokyklų pasiskirstymą, todėl lentelėse pateiktus skaičius galima

naudoti prognozuojant mokytojų poreikį visoms šalies mokykloms.

8.1. MOKYKLŲ VADOVŲ NUOMONĖ APIE GALIMYBĘ PROGNOZUOTI MOKYTOJŲ IR

MOKINIŲ SKAIČIAUS KAITĄ Mokyklų vadovų buvo klausiama, kiek giliai jie yra atlikę mokinių skaičiaus kitimo ir pedagogų

poreikio prognozę. Žinoma, remiantis mokyklų tinklo metodinėmis rekomendacijomis, tokios

prognozės yra būtina tinklo pertvarkos prielaida, tačiau ne visos mokyklos gali tai padaryti. 8.1 lentelė

Mokinių skaičiaus prognozavimo galimybės skirtingo tipo mokyklose. Mokyklų vadovų nuomonė

Mokinių skaičiaus mokykloje kitimo prognozė. Mokyklų vadovų atsakymai (procentais)

Mokyklos tipas Mokyklų skaičius

neįmanoma prognozuoti net ir

kitiems mokslo metams

prognozuojama tik kitiems

mokslo metams

prognozuojama netolima ateitis

prognozuojamas ilgesnis

laikotarpis

Gimnazija 45 2,2 17,8 55,6 24,4 Vidurinė mokykla 234 2,6 7,3 57,3 32,9 Pagrindinė mokykla 310 2,9 11,9 59,0 26,1 Internatinė mokykla 20 45,0 35,0 10,0 10,0 Pradinė mokykla 54 1,9 25,9 55,6 16,7 Jaunimo mokykla 11 45,5 45,5 9,1 Darželis-mokykla 27 3,7 22,2 59,3 14,8 Suaugusių mokymo centras 8 62,5 25,0 12,5 Sunkiausiai mokinių skaičių prognozuoti yra internatinėms mokykloms, jaunimo ir suaugusiųjų

mokykloms. Ilgesnį laikotarpį, pvz., iki 2010 metų prognozuoja apie 24 proc. visų mokyklų

vadovų, kad neįmanoma prognozuoti mokinių skaičiaus, teigia apie 4 proc. mokyklų.

77

8.2 lentelė Mokytojų skaičiaus prognozavimo galimybės skirtingo tipo mokyklose. Mokyklų vadovų nuomonė

Mokytojų skaičiaus mokykloje kitimo prognozė. Mokyklų vadovų atsakymai (procentais)

Mokyklos tipas Mokyklų skaičius

neįmanoma prognozuoti net ir

kitiems mokslo metams

prognozuojama tik kitiems

mokslo metams

prognozuojama netolima ateitis

prognozuojamas ilgesnis laikotarpis

Gimnazija 45 2,2 13,3 62,2 22,2 Vidurinė mokykla 234 1,7 17,6 55,8 24,9 Pagrindinė mokykla 310 4,8 28,0 51,1 16,1 Pradinė mokykla 54 5,6 29,6 44,4 20,4 Internatinė mokykla 20 19,0 42,9 28,6 9,5 Jaunimo mokykla 11 27,3 54,5 9,1 9,1 Darželis-mokykla 27 33,3 40,7 25,9 Suaugusių mokykla 8 22,2 44,4 22,2 11,1 Sunkiausia prognozuoti mokytojų poreikį yra daliai pagrindinių ir pradinių mokyklų, toliausiai

ateitį personalo skaičiui prognozuoja gimnazijos, vidurinės ir pradinės mokyklos. Didžiausia

nuomonių įvairovė šiuo klausimu yra tarp internatinių mokyklų.

8.2. PEDAGOGŲ POREIKIS SKIRTINGO TIPO BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOSE

Mokyklų vadovų buvo klausiama, kokių specialistų jie ieško šiuo metu (2004/2005 m. m.

rugsėjo mėn.) ir kokių specialistų jiems reikės per artimiausius trejus metus. 8.3 lentelė

Pedagogų poreikis 2004/2005 mokslo metais. Apklausta 718 mokyklų. (2004 m. rugsėjo mėn. duomenys)

Mokytojų skaičius Dalykas Pilnas etatas Dalis etato Anglų kalba 117 61 Informacinės technologijos 29 65 Matematika 17 20 Specialieji pedagogai, logopedai 12 33 Socialiniai pedagogai, auklėtojai 10 35 Istorija, politologija, pilietinis visuomenės pagrindai 8 19 Dailė ir/arba technologijos 7 47 Etika 6 54 Vokiečių kalba 6 16 Pradinių klasių pedagogai 6 2 Lietuvių kalba 5 7 Fizika ir astronomija 5 33 Biologija 4 17 Kūno kultūra 4 19 Geografija 3 39 Tikyba 2 33 Chemija 2 35 Muzika 2 8 Rusų kalba 1 5 Ekonomika 1 25 Prancūzų kalba 0 3 Kita 21 10 Iš viso 257 572

78

Rugsėjo mėn. vieno ar keleto pedagogų specialistų reikėjo 23 proc. mokyklų. Mokykloms

daugiausia trūko anglų kalbos specialistų. Jų stygių nurodė net 14,5 proc. visų apklaustųjų.

Keletoje mokyklų reikėjo 2 anglų kalbos mokytojų. Informacinių technologijų mokytojų stigo 29

(apie 4 proc.), matematikos mokytojų – 17–likoje mokyklų. Trūko 10 socialinių pedagogų,

auklėtojų, 12 specialiųjų pedagogų.

Daugiau nei dvigubai mokyklų (apie 40 proc. visų apklaustųjų) nurodė, kad joms trūksta bent

vieno specialisto, kuris galėtų turėti nepilną etatą. Daugiausia mokyklų vadovai pageidauja

nepilnu etatu dirbančių informacinių technologijų, anglų kalbos, etikos, dailės ir darbų, fizikos,

chemijos, geografijos, tikybos specialistų, bei socialinių pedagogų, specialiųjų pedagogų.

8.4 lentelė Pedagogų poreikis 2004/2005 mokslo metais pagal mokyklų tipus.

(2004 m. rugsėjo mėn. duomenys, apklausta 718 mokyklų)

Mokyklos tipas* gimnazija vidurinė

mokykla pagrindinė mokykla

gimnazija vidurinė mokykla

pagrindinė mokykla

Dalykas

Pilnas etatas Dalis etato Etika 1 2 , , 12 41 Tikyba , 1 , , 6 23 Lietuvių kalba , 4 1 1 4 2 Istorija, politologija, pilietinis visuomenės pagrindai

, 4 4 , 8 11

Anglų kalba 11 75 25 1 17 34 Rusų kalba , , 1 1 , 4 Vokiečių kalba , 1 5 1 8 6 Prancūzų kalba , , , 3 , , Matematika 2 9 6 2 9 8 Informacinės technologijos 5 15 9 , 15 46 Ekonomika 1 , , 1 3 20 Geografija 1 1 1 1 5 31 Biologija , 4 , 1 3 12 Fizika ir astronomija 1 3 1 1 4 28 Chemija , 2 , , 12 23 Dailė ir/arba technologijos 1 3 2 3 10 32 Muzika 1 , 1 , 2 6 Kūno kultūra 1 , 3 , 3 16 Socialiniai pedagogai, auklėtojai

, 6 3 , 6 24

Specialieji pedagogai, logopedai

, 10 2 , 8 19

Pradinių klasių pedagogai , 1 3 , 1 1 Kita 6 9 2 2 2 4 Iš viso 30 147 65 18 132 384 * atskirų tipų mokyklų skaičius pateikiamas 1.1 lentelėje.

Grupuojant mokyklas pagal tipus, bent vieno pedagogo, dirbančio pilnu etatu trūksta apie 38

proc. visų vidurinių mokyklų bei gimnazijų, apie 15 proc. pagrindinių, ir apie 5 proc. pradinių

mokyklų. Kalbant apie specialistų, galinčių dirbti dalį etato, poreikį 2004 m. rugsėjo mėn.,

79

situacija yra kitokia: tokių specialistų reikia 25 proc. vidurinių mokyklų ir gimnazijų bei apie 50

proc. pagrindinių mokyklų ir apie 18 proc. pradinių mokyklų. 8.2 lentelėje yra pateikiamas

mokytojų specialistų poreikis bendrojo lavinimo mokyklose pagal tipus – gimnazija, vidurinė

mokykla, pagrindinė mokykla.

82 tyrime dalyvavusioms pradinėms mokykloms 2004 m. rugsėjo mėn. reikėjo 1 tikybos

mokytojo, 4 anglų kalbos mokytojų, 1 pradinių klasių pedagogo. Dalies etato reikėjo daugiausia

anglų kalbos (5) bei specialiųjų pedagogų, logopedų (6).

Kaimo ir miesto vietovėse esančių mokyklų poreikiai yra skirtingi. Pilnu etatu dirbančių anglų

kalbos, informatikos specialistų santykinai daugiau reikia miestų mokykloms. Specialistų kurie

dirbtų dalį etato anglų kalbos, istorijos, geografijos, fizikos, chemijos, kūno kultūros, etikos,

tikybos, darbų ir dailės mokytojo etato santykinai daugiau reikia kaimo mokyklose. 8.3 lentelėje

pateikiamas specialistų poreikis miesto ir kaimo vietovėje esančiose gimnazijose, vidurinėse ir

pagrindinėse mokyklose. 8.5 lentelė

Pedagogų poreikis 2004/2005 mokslo metais pagal vietovę. (2004 m. rugsėjo mėn. duomenys, apklausta 718 mokyklų)

Vietovė Gyvenvietė,

kaimas N = 454Miestas, savivaldybės

centras N = 254 Gyvenvietė,

kaimas N = 454 Miestas, savivaldybės

centras N = 254

Dalykas

Pilnas etatas Dalis etato Etika 2 1 47 6 Tikyba , 2 29 3 Lietuvių kalba 5 , 2 5 Istorija, politologija, 5 3 17 2 Anglų kalba 57 58 46 12 Rusų kalba 1 , 4 1 Vokiečių kalba 5 1 10 6 Prancūzų kalba , , , 3 Matematika 13 4 11 8 Informacinės technologijos

16 13 55 6

Ekonomika , 1 21 3 Geografija , 3 34 3 Biologija 2 2 13 3 Fizika ir astronomija 4 1 28 5 Chemija 2 , 33 2 Dailė ir/arba technologijos

4 2 41 4

Muzika 1 1 8 , Kūno kultūra 3 1 16 3 Socialiniai pedagogai, auklėtojai

7 2 30 3

Specialieji pedagogai, logopedai

9 3 29 4

Pradinių klasių pedagogai

4 1 2 ,

Kita 3 14 5 4 Iš viso 136 112 469 85

80

8.3. PEDAGOGŲ POREIKIO PROGNOZĖS TRIJŲ METŲ LAIKOTARPIUI

Mokyklų vadovų buvo prašoma prognozuoti, kiek pedagogų mokyklai reikės per artimiausius

trejus metus. Trejų metų laikotarpis buvo pasirinktas remiantis pirminės apklausos, atliktos

klausimyno konstravimo metu, duomenimis. Domėtasi, kiek pedagogų reikės pilnu etatu, kiek –

daliai etato.

30 proc. Bendrąjį lavinimą teikiančių mokyklų nurodė, kad artimiausių trijų metų laikotarpyje

joms reikės bent vieno pedagogo, dirbančio pilnu etatu, 40 proc. mokyklų teigia, kad joms reikės

bent vieno pedagogo, galinčio turėti dalį etato. Daugiausia reikės pilną etatą turinčių anglų

kalbos, informacinių technologijų, matematikos, lietuvių kalbos specialistų, taip pat socialinių

pedagogų, specialiųjų pedagogų. Darbui dalimi etato daugiausia reikės etikos, anglų kalbos,

informacinių technologijų, dailės ir technologijų, chemijos, fizikos, geografijos specialistų bei

socialinių pedagogų, specialiųjų pedagogų. 8.6 lentelė

Pedagogų poreikis per artimiausius trejus metus. (Mokyklų duomenys, Nmokyklų = 718)

Mokytojų skaičius Dalykas Pilnas

etatas Dalis etato

Etika 9 74 Tikyba 15 29 Lietuvių kalba 28 19 Istorija, politologija, pilietinis visuomenės pagrindai 15 25 Anglų kalba 145 62 Rusų kalba 7 19 Vokiečių kalba 8 24 Prancūzų kalba 2 11 Matematika 39 21 Informacinės technologijos 41 73 Ekonomika 7 35 Geografija 13 54 Biologija 10 25 Fizika ir astronomija 8 46 Chemija 10 50 Dailė ir/arba technologijos 15 64 Muzika 5 25 Kūno kultūra 7 24 Socialiniai pedagogai, auklėtojai 26 47 Specialieji pedagogai, logopedai 30 44 Pradinių klasių pedagogai 12 1 Kita 28 14 Iš viso 459 751

Didžiausias poreikis tiek kaimo, tiek miesto vietovėje yra anglų kalbos specialistų. Kaimo ir

miesto vietovėje esančiose mokyklose mokytojų poreikis per artimiausius trejus metus nėra

vienodas. Duomenys apie prognozuojamus specialistų poreikius pateikiami 8.5 lentelėje. Jei

81

skaičiuosime specialistų skaičių, tenkantį vienai mokyklai, tai lyginant su miesto mokykla,

kaimo mokyklai santykinai mažiau reikės šių pilnu etatu dirbančių specialistų: anglų kalbos,

informacinių technologijų. Tuo tarpu daugumos specialistų, dirbančių ne pilnu etatu,

(skaičiuojant specialistų skaičių, tenkantį vienai mokyklai) santykinai daugiau reikės kaimo, nei

miesto mokyklai. 8.7 lentelė

Pedagogų poreikis per artimiausius trejus metus. (Mokyklų duomenys, Nmokyklų = 718)

Vietovė Gyvenvietė,

kaimas N = 454Miestas, savivaldybės

centras N = 254 Gyvenvietė,

kaimas N = 454 Miestas, savivaldybės

centras N = 254

Dalykas Pilnas etatas Dalis etato

Etika 4 5 63 10 Tikyba 11 4 24 5 Lietuvių kalba 14 13 13 6 Istorija, politologija, pilietinis visuomenės pagrindai

6 9 18 6

Anglų kalba 70 69 44 15 Rusų kalba 2 4 15 4 Vokiečių kalba 3 5 14 9 Prancūzų kalba , 2 4 7 Matematika 21 17 12 8 Informacinės technologijos 21 20 59 11

Ekonomika 1 6 26 8 Geografija 7 6 41 12 Biologija 7 3 24 1 Fizika ir astronomija 4 4 35 10 Chemija 6 4 42 8 Dailė ir/arba technologijos 10 3 53 7

Muzika 4 1 21 3 Kūno kultūra 6 1 20 4 Socialiniai pedagogai, auklėtojai 17 9 42 3

Specialieji pedagogai, logopedai 18 10 42 2

Pradinių klasių pedagogai 4 8 1 ,

Kita 3 18 9 3 Iš viso 224 215 599 130

Mokytojų poreikio duomenims apibendrinti buvo panaudotas klasterinės analizės metodas

(Hierarchinė klasterinė analizė, Ward grupavimo procedūra). Pagal mokytojų poreikį

ateinantiems trims metams kaimo ir miesto vietovėje dirbti visu etatu bei dalimi etato buvo

išskirtos trys dalykų grupės (žr. 8.1 pav).

82

Klasterinių atstumų skalė 0 5 10 15 20 25 Dalykas +---------+---------+---------+---------+---------+ Socialiniai pedagogai Specialieji pedagogai Geografija Chemija Fizika ir astronomija Etika Dailė ir/arba technolog. Informacinės technologijos Rusų kalba Vokiečių kalba Istorija, politologija Muzika Kūno kultūra Tikyba Biologija

Ekonomika Lietuvių kalba Matematika Prancūzų kalba Pradinių klasių pedagogai Anglų kalba

8.1 pav. Dalykų grupės pagal mokytojų poreikį kaimo ir miesto vietovėje esančiose mokyklose ateinantiems trims

metams (2005-2007 metams)

Grupes sudarančių dalykų bendrumas atskleidžiamas 8.2 paveiksle. Čia vaizduojamas grupei

priskiriamų dalykų mokytojų poreikio (mokytojų skaičiaus) vidurkis kaimo ir miesto vietovėje

pagal etato dydį.

1. Pirmai grupei priklauso dalykai, kurių mokytojų poreikis yra didžiausias kaime daliai

etato. Tai chemija, fizika, etika, dailė, technologijos, geografija, informacinės

technologijos bei specialieji pedagogai ir socialiniai pedagogai.

2. Antrai grupei priklausantiems dalykams tiek mieste tiek kaime darbui pilnu etatu reikės

iki 10 ar kiek daugiau, darbui dalimi etato kaimo vietovėje – maždaug 10 – 20

specialistų.

3. Trečiai grupei priskiriama vienintelė disciplina – anglų kalba. Anglų kalbos specialistų

poreikis pilnu etatu yra didelis tiek kaimo, tiek miesto mokyklose.

Pirma grupė

Antra grupė

Trečia grupė

83

0,010,020,030,040,050,060,070,080,0

Pilnasetatas,kaimas

Pilnas etatasmiestas

Dalis etato,kaimas

Dalis etato,miestas

Mok

ytojų

skaiči

aus

vidu

rkis

gr 1gr 2gr 3

8.2 pav. Mokytojų poreikis per artimiausius trejus metus.

Mokytojų skaičiaus vidurkis pagal dalykų grupes

84

9. MOKINIŲ SKAIČIAUS KITIMAS IR MOKYTOJŲ POREIKIO PROGNOZĖ

9.1 MOKINIŲ SKAIČIAUS PROGNOZĖ MIESTUI, RAJONUI, MOKYMO PAKOPOMS

Kaip apklausoje teigia mokyklų vadovai, mokinių skaičiaus mažėjimas yra vienas iš svarbiausių

veiksnių, įtakojančių mokytojų skaičių mokykloje. Siekdami atlikti detalesnę mokinių srautų

analizę, nagrinėsime ne tik bendrą skaičių, bet ir mokinius, besimokančius mieste ir kaime.

Miesto mokyklomis laikomos didžiųjų miestų ir rajonų centrų mokyklos. Nuo 2000 metų

mokinių skaičius šalyje ėmė mažėti. Jų skaičius šalyje, mieste ir kaime yra pateikiamas 9.1

priede, o kitimas, lyginant su 1998 m. iliustruojamas 9.1 pav.

-2,00%

-1,00%

0,00%

1,00%

2,00%

3,00%

4,00%

5,00%

1999 2000 2001 2002 2003

visomieste

kaime

9.1 pav. Mokinių skaičius kitimas šalyje, mieste ir kaime. Bazinis indeksas. Skaičiuojama remiantis STD

duomenimis

Mokinių skaičiaus augimo tempai nagrinėjamo laikotarpio pradžioje rodo mokinių skaičiaus

augimą, o nuo 2000 metų paskutinius tris metus pastebima atvirkščia tendencija, t.y. mokinių

skaičius mažėja. Iki 2003 metų mažėjant miesto ir kaimo mokinių skaičiui šie abu rodikliai

skyrėsi nežymiai, bet mokinių skaičiui pradėjus mažėti kaimo vietovėse mažėjimo tempai

didesni nei miesto. Miesto ir kaimo mokinių santykis praktiškai išlieka vienodas: trims miesto

mokiniams tenka maždaug vienas kaimo moksleivis.

Mokinių skaičius šalyje, mieste ir rajone bei jų augimas iliustruojami 9.2 pav.

85

-4,00%

-3,00%

-2,00%

-1,00%

0,00%

1,00%

2,00%

3,00%

4,00%

5,00%

1999 2000 2001 2002 2003

visomieste

kaime

9.2 pav. Mokinių skaičius kitimas šalyje, mieste ir kaime. Grandininis indeksas. Skaičiuojama remiantis STD

duomenimis

Duomenys apie 1-4 klasių mokinių skaičiaus kitimas šalyje, mieste ir kaime yra pateikiamas 9.3

priede. Kaimo ir miesto vietovėse esančių mokyklose pradines klases lankančių vaikų skaičiaus

pokyčiai laikotarpiu nuo 2000 metų mažai skiriasi. Analizuojant gimusių kaimo vietovėje ir į

pirmas klases kaimo mokyklose ateinančių vaikų skaičių, buvo pastebėta, kad pastaraisiais

metais ryškėja tendencija, nuo pirmos klasės, jei yra galimybė, leisti vaikus mokytis į miesto

mokyklas. Šią statistinių rodiklių interpretaciją patvirtina mokyklų vadovų apklausos duomenys:

daugelis, netoli rajonų centrų esančių mokyklų netenka mokinių todėl, kad tėvai renkasi miesto

mokyklas.

Mokinių skaičiaus kaitos proceso analizė. Pateiksime mokinių skaičiaus pokyčius, pereinant iš

klasės į klasę (nubyrėjimo procentus).

9.1 lentelė

Nubyrėjimo procentai miesto ir kaimo mokiniams, pereinant iš klasės į klasę. Skaičiuota remiantis STD duomenimis

Miesto mokiniai Kaimo mokiniai Metai 1-2 kl. 2-3 kl. 3-4 kl. 1-2 kl. 2-3 kl. 3-4 kl. 2001-2002 -1,14 -1,36 -0,98 -4,16 -4,21 -4,29 2002-2003 -0,49 -0,17 -0,09 -0,97 -0,86 -1,01 2003-2004 0,19 -0,16 -0,41 -1,57 -1,22 -0,43

Nubyrėjimo procentų skirtumas mieste ir kaime skiriasi gana žymiai – mieste nebelankančių

mokyklos mokinių procentas mažesnis, ir net teigiamas kai kurioms miesto klasėms. Šį faktą

galima paaiškinti tuo, kad nuolatos vyksta mokinių migracija iš kaimo į miestą.

86

9.2 lentelė

Nubyrėjimo procentai 5-12 klasių šalies mokiniams, pereinant iš klasės į klasę. Skaičiuota remiantis STD duomenimis

Metai 4-5 kl. 5-6 kl. 6-7 kl. 7-8 kl. 8-9 kl. 9-10 kl. 10-11 kl. 11-12 kl.

1999 0,03 0,04 -0,64 -1,19 -3,71 -14,21 -5,30 -3,03

2000 -0,16 -0,17 -0,46 -0,98 -2,42 -4,71 -18,03 -2,74

2001 -0,09 0,45 0,01 -0,52 -2,52 -4,17 -22,73 -4,67

2002 -0,45 -0,20 -0,49 -0,73 -2,40 -3,78 -24,03 -5,31

2003 -0,50 -0,10 -0,22 -0,21 -1,63 -3,06 -23,47 -4,20

Mokinių nubyrėjimas pereinant mokytis į 5, 6, 7 klases kaip ir anksčiau išlieka nedidelis,

lyginant su ankstesniais metais pereinant iš 4 į 5 klasę jis turi tendenciją didėti. 2000 m.

pasikeitus pagrindinio mokymo trukmei, įvedus profilinį mokymą, stebimi nubyrėjimo pokyčiai

pereinant iš 9 į 10 ir iš 10 į 11 klasę. Kaip matome, dar 1999 m. mokiniams pereinant iš 9 į 10

klasę nubyrėjimas siekė 14,21 procento, o jau po metų tai sudarė tik 4,71 procento mokinių.

Toliau pažvelkime kaip mokinių nubyrėjimas kinta mokiniams pereinant iš 10 į 11 klasę. 1999 –

2000 m. m. mokiniams pereinant į 11 klasę nubyrėjimas siekė 5,3 procento, po metų šis

procentas išaugo ko ne keturgubai. Tai yra anksčiau minėto fakto, kad pagrindinio mokslo

trukmė mokiniams prasitęsė vienais mokslo metais, pasekmė.

Remdamiesi mokinių skaičiaus prognozavimo metodika, pateikta tyrimo „Lietuvos pedagogų

duomenų bazės kokybinis laidavimas, tyrimas (regioninė specifika) ir pedagogų poreikio

prognozė“ ataskaitoje13, ir 2000-2004 metų duomenimis, patikslinome minėtame tyrime pateiktą

mokinių skaičiaus prognozę. Naujausių duomenų pagrindu perskaičiavome nubyrėjimo

koeficientus ir, remdamiesi jų analize, nustatėme, kad tiesinis trendo metodas, kuris minėtame

tyrime buvo naudojamas nubyrėjimo koeficientams prognozuoti, nėra visiškai tinkamas, o

geriausiai mokinių skaičius prognozuojamas naudojant slenkančio vidurkio metodą.

Siekdami įvertinti mokinių skaičiaus prognozės tikslumą, apskaičiavome prognoztinio vertinimo

patikimumo rodiklį trims metams. Šis rodiklis buvo skaičiuojamas MII mokslininkų prognozėse

pateikto mokinių skaičiaus ir realaus mokinių skaičiaus skirtumą dalijant iš realaus mokinių

skaičiaus.

13 Lietuvos pedagogų duomenų bazės kokybinis laidavimas, tyrimas (regioninė specifika) ir pedagogų poreikio prognozė. Atviros Lietuvos fondo, Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerijos ir Matematikos ir informatikos instituto Sutarties Nr. 201 Ataskaita. Matematikos ir informatikos institutas, Vilnius, 2001.

87

-6,00%

-4,00%

-2,00%

0,00%

2,00%

4,00%

6,00%

8,00%

10,00%

2001 m. 2003 m.

1-4 kl 5-10 kl 11-12 kl

9.3 pav. Skirtumų tarp prognozuoto ir realaus mokinių skaičiaus 2001, 2003 metais pagal mokymosi pakopas vertinimas (skaičiuota remiantis STD duomenimis ir MII mokslininkų atliktos prognozės duomenimis)

9.3 paveiksle vaizduojamas prognoztinio vertinimo rodiklis. Pvz., 2003 metai 5-10 klasių

mokinių buvo 4 proc. mažiau nei prognozuota, o 11-12 klasių mokinių – beveik 10 proc. daugiau

nei prognozuota. Kaip matome mokinių skaičių bendrojo lavinimo mokyklose prognozuoti yra

gana sudėtinga, sunku numatyti, kaip mokinių skaičių veikia įvairūs struktūriniai švietimo

sistemos pokyčiai. Pvz., didelis 10-12 klasės mokinių prognozės neatitikimas galėjo atsirasti

neįvertinus tikrųjų profiliavimo pasekmių mokinių skaičiaus kitimui. Sunku prognozuoti kaip

mokinių skaičių bendrojo lavinimo mokyklose paveiks planuojamas profesinio rengimo švietimo

sistemoje grandies stiprinimas.

9.3 lentelė.

Ateinančių į pirmas klases mokinių skaičiaus šalyje prognozė iki 2010 metų

2004m. 2005m. 2006m. 2007m. 2008m. 2009m. 2010m.

Gimusių prieš septynis metus vaikų skaičius 37812 37019 36415 34149 31546 30014 30598

Ateinančių į pirmas klases mokinių skaičiaus prognozė 37691 36900 36298 34040 31445 29918 30500

Skaičiuota remiantis STD duomenimis

Ateinančių į pirmąsias klases vaikų skaičiaus prognozė, tolimesnė nei 2010 metams, remiantis

gimimų skaičiumi prieš 7 metus, yra neįmanoma. Tuo tarpu aukštesnių klasių mokinių skaičiaus

prognozėje gimimų skaičiumi galima remtis ir tolimesniems nei 2010 metams.

Mokinių skaičiaus 1-4 klasėse prognozė šaliai paremta: mokinių, ateinančių į pirmas klases,

skaičiaus prognoze ir mokinių nubyrėjimo procentų, pereinant iš klasės į klasę. Panagrinėkime,

kaip sudaroma mokinių skaičiaus prognozė Pavyzdžiui, 2003 metais 1-oje klasėje mokėsi 39991

mokinys. Kadangi pereinant į antrą klasę nubyra 2,1 proc. mokinių (į antrą klasę ateina 97,9

88

proc. buvusių pirmokų), tai 39991 dauginame iš 0,979 ir gauname mokinių skaičių antrojoje

klasėje 2004 metais. Analogiškai prognozuojami ir kiti lentelės skaičiai.

9.4 lentelė

Mokinių skaičiaus 1-4 klasėse prognozė šaliai

Metai 1 kl. 2 kl. 3 kl. 4 kl. Viso 1-4 kl. 2004 37691 39153 39983 40918 157746 2005 36900 36901 38972 39817 152591 2006 36298 36127 36731 38810 147967 2007 34040 35538 35960 36578 142116 2008 31445 33326 35374 35811 135956 2009 29918 30786 33172 35227 129103 2010 30500 29291 30644 33035 123469

Skaičiuota remiantis STD duomenimis

Iš gautų duomenų matome, kad gimstamumo mažėjimas stipriai veikia į pirmąsias klases

ateinančių mokinių skaičių. Galima numatyti, kad lyginant su 2003-2004 m.m., į pirmą klasę

ateinančių mokinių skaičius 2010 metais gali sumažėti apie 31,1 proc., o apskritai pradinių klasių

mokinių gali sumažėti 26,5 proc. Jei mokytojų skaičius būtų panašiai proporcingas mokinių

skaičiui, pradinių klasių mokytojų iki 2010 metų turėtų sumažėti apie 26 proc.

Mokinių skaičiaus 5-10 klasėse prognozė šaliai

Mokinių skaičiaus 5-9 klasėse prognozė skaičiuojama taip pat, kaip ir 1-4 klasių prognozė. Čia

taip pat remiamasi turima mokinių skaičiaus prognoze 4-toms klasėms, bei mokinių nubyrėjimo

procentų, pereinant iš klasės į klasę. 9.5 lentelė.

Mokinių skaičiaus 5-9 klasėse prognozė šaliai (įskaitant ir 1 gimnazijos klases)

Metai 5 kl. 6 kl. 7 kl. 8 kl. 9 kl. 10 kl. Viso 5-10 kl. 2004 46494 51818 52721 53933 51592 50362 306920 2005 40726 46460 51628 52391 52756 49699 293659 2006 39630 40696 46289 51304 51248 50819 279987 2007 38628 39601 40547 45999 50184 49367 264326 2008 36406 38600 39456 40292 44995 48342 248092 2009 35643 36380 38458 39208 39413 43344 232445 2010 35061 35617 36246 38217 38353 37967 221460 2011 32879 35036 35486 36019 37383 36945 213747 2012 30373 32855 34907 35263 35233 36011 204642 2013 28898 30351 32735 34688 34494 33940 195105 2014 29460 28877 30239 32529 33931 33228 188265

Skaičiuota remiantis STD duomenimis

Mokinių mažėjimas 5 – 10 klasėse prognozuojamas nuo 2004 metų. Tikėtina, kad 2010 metais,

lyginant su 2003 – 2004 m.m., mokinių skaičius 5-10 klasėse sumažės beveik 30 proc.

89

Bendro mokinių skaičiaus 10-12 klasėse ir gimnazijose prognozė šaliai

Tikėtina, kad 2010 metais, lyginant su 2003 – 2004 m.m., mokinių skaičius 11-12 klasėse

sumažės apie 8 proc., o 2014 metais – beveik 30 proc.

9.6 lentelė.

Mokinių skaičiaus 11-12 klasėse prognozė

Metai 11 kl. 12 kl. Viso mokinių 11-12 kl.

2004 39738 36996 90018 2005 38574 37861 76648 2006 38066 36752 74817 2007 38924 36267 75192 2008 37811 37085 74897 2009 37027 36025 73052 2010 33198 35278 68476 2011 29080 31630 60710 2012 28297 27706 56003 2013 27582 26961 54542 2014 25995 26279 52274

Skaičiuota remiantis STD duomenimis

Suvestinė mokinių skaičiaus prognozė šaliai

Suvestinė atskirų mokymo pakopų prognozė šaliai pateikta 9.7 lentelėje ir iliustruojama 9.4 pav.

Tikėtina, kad 2010 metais, lyginant su 2003 – 2004 m.m., mokinių skaičius bendrojo lavinimo

mokyklose sumažės apie 26 proc.

9.7 lentelė.

Suvestinė prognozė šaliai (atskiroms mokymo pakopoms)

Metai 1-4 kl. 5-10 kl. 11-12 kl. Visi mokiniai

2004 157746 306920 90018 541399

2005 152591 293659 76648 522684

2006 147967 279987 74817 502770

2007 142116 264326 75192 481633

2008 135956 248092 74897 458944

2009 129103 232445 73052 434601

2010 123469 221460 68476 413405

2011 213747 60710

2012 204642 56003

2013 195105 54542

2014 188265 52274

Skaičiuota remiantis STD duomenimis

90

0

100000

200000

300000

400000

500000

600000

700000

1995

1996

1997

1998

1999

2000

2001

2002

2003

2004

2005

2006

2007

2008

2009

2010

2011

2012

2013

2014

1-4 kl.5-10 kl.11-12 kl.

visi moksleiviai

9.4 pav. Suvestinė prognozė šaliai (atskiroms mokymo pakopoms). Skaičiuota remiantis STD duomenimis

Jei gimstamumas stabilizuotųsi, toliau nemažėtų, mokinių skaičius 1-4 klasėse turėtų

stabilizuotis apie 2011 metus.

11-12 klasių mokinių skaičiaus kitimas lyginant su 1-4 klasių ar 5-10 klasių mokinių

skaičiaus kitimu yra nedidelis. Situaciją šioje mokymo pakopoje artimiausiu laiku lemia

santykinai didesnis mokinių, norinčių įgyti vidurinį išsilavinimą skaičius.

Gimnazistų skaičius negali būti prognozuojamas atskirai nuo 9 – 12 klasių mokinių kitose

bendrojo lavinimo mokyklose skaičiaus. Dėl šiuo metu šalyje vykstančios švietimo reformos,

kurios pasėkoje keičiasi gimnazijos statusą turinčių mokymo įstaigų skaičius.

9.2. PEDAGOGINIO PERSONALO SKAIČIAUS PROGNOSTINĖ ANALIZĖ

Remdamiesi mokytojų skaičiaus prognozavimo metodika, pateikta tyrimo „Lietuvos pedagogų

duomenų bazės kokybinis laidavimas, tyrimas (regioninė specifika) ir pedagogų poreikio

prognozė“ ataskaitoje14 ir 2000-2004 metų duomenimis, patikslinome mokytojų skaičiaus

prognozę. Naujausių duomenų pagrindu perskaičiavome mokinių ir mokytojų santykio kitimo

tendencijas.

14 Lietuvos pedagogų duomenų bazės kokybinis laidavimas, tyrimas (regioninė specifika) ir pedagogų poreikio prognozė. Atviros Lietuvos fondo, Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerijos ir Matematikos ir informatikos instituto Sutarties Nr. 201 Ataskaita. Matematikos ir informatikos institutas, Vilnius, 2001.

91

-40,0% -20,0% 0,0% 20,0% 40,0% 60,0% 80,0%

lietuvių kalbos ir literatūrosistorijos ir politologijos

anglų kalbosrusų kalbos

vokiečių kalbosmatematikosinformatikos

gamtosgeografijos

biologijosfizikos ir astronomijos

chemijosdailės

muzikostechnologijų

kūno kultūros

Realus pokytis (STD duomenys)

Prognozuojamas pokytis (MII 2001 metų tyrimoduomenys)

9.5 pav. Mokytojų-dalykininkų skaičiaus pokyčio prognozės 1999-2003 metais tikslumo vertinimas

Prognozuoti mokytojų skaičių yra sudėtinga. Įvertinome minėto MII mokslininkų atlikto tyrimo

prognozės tikslumą. Kadangi MII tyrime buvo remiamasi pedagogų duomenų baze, kuri vėliau

nebebuvo papildoma ir tikslinama, o mes skaičiavimuose naudojome STD duomenis, tai

tiesioginis mokytojų skaičiaus prognozės ir realaus skaičiaus lyginimas yra negalimas: renkant

duomenis buvo naudojamos skirtingos metodikos. Šiuo atveju galima lyginti tik mokytojų

skaičiaus kitimo santykinius dydžius.

9.5 paveiksle vaizduojas procentinis pokytis rodo, kaip kito atskirų dalykų mokytojų skaičius

1999-2003 metais realiai ir koks pokytis buvo prognozuojamas 2001 metais atliktame

Matematikos ir informatikos instituto mokslininkų atliktame tyrime. Pavyzdžiui, buvo

prognozuojama, kad technologijų (darbų) mokytojų skaičius 1999-2003 metais 12,6 proc., o

realiai sumažėjo 7,3 proc., informatikos mokytojų skaičius padidės 65,7 proc., o realiai – 76,7

proc. Matome, kad prognozė yra gana tiksli.

Prognozuodami kurio nors dalyko pedagogų skaičių P remsimės anksčiau prognozuotais

mokinių skaičiais bei prognozuojamu mokinių ir pedagogų skaičių santykiu, tai yra naudosime

formulę: P = m / k , kur m yra prognozuojamas mokinių skaičius tose klasėse, kuriose dėstomas

tiriamas dalykas; k yra prognozuojamas mokinių skaičius, tenkantis vienam tiriamo dalyko

92

pedagogui. Santykis k atspindi faktorius, būdingus tiriamam dalykui: savaitinių pamokų skaičių,

dalyko pedagogo vidutinį krūvį, dalyko populiarumą pasirenkant, jei tai pasirenkamas dalykas,

bei vidutinį klasių dydį. Kadangi ankstesniems metams žinome mokinių ir pedagogų skaičius m

ir P, tai tiems metams galime apskaičiuoti santykį k = m / P ir ateinantiems metams prognozuoti

k, pratęsdami k priklausomybę nuo metų slenkančio vidurkio pagalba. Politologijos mokytojų

skaičius prognozuosime kartu su istorijos mokytojais. Tai mus verčia daryti faktas, kad šiuos abu

mokomuosius dalykus gana dažnai dėsto tas pats mokytojas. Stabilizavus staigiam informatikos

mokytojų poreikio augimui, dalyko prognozę pateikiame, kaip ir kitų dalykų iki 2014 metų.

Duomenis vaizduojame grafiku siekdami įnešti daugiau aiškumo vertinant dinamiką ir

palyginant duomenis apie atskirus dalykus. Skaitiniai duomenys pateikiami 6 priede. 9.6 pav.

vaizduojami informacinei visuomenei svarbių dalykų - kalbų, matematikos ir istorijos ir

politologijos - mokinių/mokytojų santykio k tendencijas.

0,00

50,00

100,00

150,00

200,00

250,00

300,00

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014

lietuvių kalbos ir literatūros istorijos ir politologijos anglų kalbosrusų kalbos vokiečių kalbos matematikos

9.6 pav. Mokinių/mokytojų santykių dinamika. Skaičiuota remiantis STD duomenimis

9.7, 9.8, 9.9 paveiksluose pateikiamos bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų skaičiaus

prognozės 2005-2014 metams. Duomenys skaitine išraiška yra pateikiami 6 priede. Mokytojų

prognozė skaičiuojama naudojant 2001-2003 metų duomenimis.

Mokinių/mokytojų santykio dinamika rodo, kad, nors informatikos mokytojų poreikio augimas ir

stabilizavosi, bet šio dalyko ir užsienio kalbų mokytojų poreikis išlieka didžiausias.

93

0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014

Mok

ytojų

skaiči

us

lietuvių kalbos ir literatūros anglų kalbos rusų kalbos vokiečių kalbos

9.7 pav. Bendrojo lavinimo mokyklų pedagogų skaičiaus prognozės. Skaičiuota remiantis STD duomenimis

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

3500

4000

4500

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014

Mok

ytojų

skaiči

us

istorijos ir politologijos matematikos chemijos geografijos biologijos fizikos ir astronomijos

9.8 pav. Bendrojo lavinimo mokyklų pedagogų skaičiaus prognozės. Skaičiuota remiantis STD duomenimis

94

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014

informatikos chemijos dailės muzikos technologijų kūno kultūros

9.9 pav. Bendrojo lavinimo mokyklų pedagogų skaičiaus prognozės. Skaičiuota remiantis STD duomenimis

Dėl šiuo metu vykstančios švietimo sistemos reformos keičiantis mokyklų statusams, mokytojų

kiekis ateinančius kelis metus žymiai keistis neturėtų. Tai sąlygoja jau vykstančios reformos

rezultatai, rodantys, kad pedagogai migruoja kartu su mokiniais. Stipriai sumažėjus mažose

mokyklose mokymo krūviams, mokytojai pereina dirbti į didesnes mokyklas, kuriose, natūraliai

padidėjus mokinių skaičiui, atsiranda ir papildomas mokytojų poreikis. Vėliau vyresnes klases

pasieks mokinių sumažėjimo banga, kuri mokinių skaičių 2010 metais lyginant su 2003-2004

m.m. sumažins apie 26 proc. Toks ženklus mokinių sumažėjimas turėtų stipriai paveikti

mokytojus-dalykininkus, nes, sumažėjus mokinių mokyklose, turės mažėti ir mokytojų darbo

krūviai arba mokytojų skaičius.

Taigi, mokinių skaičiaus ir pedagoginio personalo poreikių analizė bei prognozavimas,

besiremiantis atskleistais mokinių atkritimo ir vaikų gimstamumo dėsningumais bei dėstomų

dalykų įvairiose mokymo pakopose struktūra, leidžia suformuluoti šiuos teiginius:

• pradinių mokyklų mokinių, o tuo pačiu ir šios mokymo pakopos pedagoginio

personalo skaičius, turėtų ženkliai mažėti iki 2009 – 2010 metų;

• aukštesnių mokymo pakopų mokinių, o tuo pačiu pedagogų – dalykininkų skaičiaus

ryškesnis mažėjimas turėtų prasidėti tik po kelių metų;

• gimnazijų mokinių o taip pat ir jose dirbančių mokytojų skaičiaus prognozės, kol

baigsis švietimo reforma, nėra tikslingos.

• pedagogų poreikio tendencijos mieste ir kaime, stipriai skiriasi.

95

APIBENDRINIMAS, REKOMENDACIJOS, DISKUSIJA

Mokinių skaičiaus pokyčio paradoksai

Mokytojų skaičiaus kaita mokykloje susijusi su moksleivių skaičiaus kitimu, tačiau paradoksalu

tai, jog tiesioginio sąryšio tarp šių kintamųjų nėra stebima. Mokyklos vadovo vykdoma

mokytojų įdarbinimo ir atleidimo politika sumažina, „amortizuoja“ mokinių skaičiaus didėjimo

ar mažėjimo tiesioginę įtaką mokytojų skaičiaus kitimui.

Mokyklose, kuriose mokinių skaičius didėja (ypač miesto vidurinėse mokyklose, gimnazijose)

išauga mokytojų darbo krūviai. Tai reiškia, kad mokyklos administracija stengiasi išlaikyti

sąlyginai mažą mokytojų skaičių ir sąmoningai vengia jį didinti. Tokia personalo politika bent

jau mokyklos vadovo, taip pat pedagogų požiūriu yra logiška ir atspindi vietos kolektyvo

interesus. Įdarbinus naują mokytoją, teks dalintis krūvį ir pajamas, galiausiai dėl vykstančių

demografinių procesų po kelių metų gali tekti mokytoją atleisti. Pedagogo atleidimas, kaip

parodė tyrimas, mokyklos vadovui ir organizacijai yra rimta moralinė, teisinė ir finansinė

problema.

Netgi mokyklose, kuriose mokinių mažėja, mokytojų skaičiaus pokyčiai taip pat nėra ženklūs.

Nustatyta, jog pagrindinėse mokyklose, kurios ir iki mokyklų tinklo pertvarkos buvo

pagrindinėmis, (tai daugiausia kaimo vietovėje esančios mokyklos) mokytojų darbo krūvis,

lyginant jas su gimnazijomis, yra gerokai mažesnis, ir, tiriamuoju laikotarpiu nuo 2000 metų

pakito nežymiai. Yra palyginti daug mokytojų, dirbančių nepilnu etatu. Pagrindinėse mokyklose,

kurios, pertvarkant mokyklų tinklą, buvo reorganizuotos į pagrindines iš vidurinių, mokytojų

darbo krūviai tapo mažesni, nei vidurinėse mokyklose. Tai reiškia, kad mokinių skaičiui

mažėjant, krūviai persiskirsto, o mokytojų skaičius turi tendenciją išlikti kiek galima ilgiau

nepakitęs.

Pedagoginio krūvio tendencijos

Mokyklų vadovai pagrindine personalo problema, kurią sukėlė mokyklų tinklo pertvarka,

įvardija mokytojų darbo krūvio mažėjimą. Gretinat vadovų raštu išsakytą nuomonę ir statistinius

duomenis, galima išskirti keletą šio reiškinio priežasčių. Pagrindinėse mokyklose, įsikūrusiose

netoli rajonų centrų, ar esant patogiam susisiekimui su miestu, nemažai moksleivių, baigę

pradines klases, iš karto vyksta mokytis į miestą. Mokyklų vadovai pastebi, jog tėvams yra

priimtiniau, kuomet moksleivis mokymosi laikotarpiu kiek galima mažiau keičia mokyklą.

96

Mokinių skaičiui, tuo pačiu ir pedagogų krūviui bei skaičiui, nemaža įtakos turi ir vadinamasis

“ugdymo kokybės” faktorius. Dauguma mokyklų vadovų, kuriose mokinių skaičius augo,

nurodo, kad kokybė gerėjo, tuo tarpu mokyklų, kuriose mokinių skaičius mažėjo, vadovai dažnai

atkreipia dėmesį į tokį reiškinį, kaip konkurencija tarp mokyklų. Teigiama, kad mokinius (ypač

geruosius) „nuviliojo“. Žinoma, šiame kontekste interpretuojant tokio tipo terminus kaip

“ugdymo kokybė” ir pan., reikėtų suvokti, jog dažnai po šia sąvoka slypi ne tikroji (objektyvioji)

ugdymo kokybė, bet tiesiog mokyklos „geras vardas“, tradicinis mokyklos gebėjimas pritraukti

specifinį mokinių kontingentą iš socialiai stipresnio sluoksnio šeimų, vadovo gebėjimas

pritraukti mokytojus, turinčius aukštesnę kvalifikacinę kategoriją. Mokyklų vadovų apklausoje

minima keliasdešimt atvejų, kuomet iš pagrindinės mokyklos aukštesnės kvalifikacijos

mokytojai perėjo dirbti į vidurinę mokyklą ar gimnaziją. Šį „protų nutekėjimo“ reiškinį iš dalies

kompensuoja tai, kad reorganizuojamose pagrindinėse mokyklose dėl etatų mažinimo

pirmiausiai atleidžiami žemesnės kvalifikacijos mokytojai ir daugiau ar mažiau palanki

personalo kvalifikacijos situacija turi tendenciją išsisaugoti.

Bet kuriuo atveju stebimas toks reiškinys, kaip sąlyginis tiek mokinių, tiek mokytojų vengimas

likti pagrindinėje mokykloje ir noras „numigruoti“ į aukštesnės pakopos mokyklą – vidurinę ar

gimnaziją. Tendencija, kuomet pradinė ar pagrindinė mokykla vietos bendruomenėse aprioriškai

suvokiama kaip „prastesnė“, mažiau perspektyvi, mažiau patraukli ir pan., tyrimo autorių

nuomone, yra ydinga. Turėtų būti imamasi vadybinių ir agitacinių (viešųjų ryšių) priemonių,

kurios minėtą negatyviai besiklostančią situaciją pakeistų.

Pažymėtina, kad dideliuose miestuose ir savivaldybių centruose mokytojų krūvis yra žymiai

didesnis nei mokyklose, esančiose kaimuose ir gyvenvietėse. Sąlyginai didesnis mokytojų krūvis

yra vidurinėse mokyklose ir ypač gimnazijose, o mažesnis krūvis daugiau būdingas pradinėms ir

pagrindinėms mokykloms. Remiantis mokyklų pateiktais duomenimis, pagrindinėse mokyklose

mokytojų, dirbančių ne visu etatu nuošimtis yra bemaž dvigubai didesnis, nei analogiškas

nuošimtis gimnazijose ar vidurinėse mokyklose ir siekia apie 18%.

Pedagogų kvalifikacijos problemos

Mokytojų kvalifikavimo ir perkvalifikavimo sistema jau ima reikštis kaip bedarbystės

prevencijos ir/arba švelninimo veiksnys. Visgi šioje srityje yra nemažai disfunkcijų ir

neišnaudotų galimybių. Pertvarkant mokyklų tinklą, mažėjant moksleivių skaičiui, natūraliai

iškyla mokykloje dirbančių mokytojų kvalifikacijos problemos. Nedidelėse pagrindinėse

mokyklose viena iš pačių svarbiausių su mokytojo profesine karjera susijusių problemų yra

97

mokytojų – specialistų, parengtų dėstyti keletą dalykų, poreikis, aiškiai išreikštas mokyklų

vadovų pasisakymuose.

Vertindami mokytojų perkvalifikavimo organizavimą, mokyklų vadovai atviruose atsakymuose

linksta pabrėžti tokias problemas, kaip „finansavimo trūkumai“, „programų pasiūlos ir paklausos

problemos“. Labai simptomiška yra tai, kad aukštąsias studijas baigusių mokytojų arba

mokytojų, turinčių aukščiausias kvalifikacines kategorijas, santykinai yra atleidžiama žymiai

mažiau.

Ganėtinai skaudi mokytojų kvalifikacijos ir karjeros problema šalies mastu yra ta, kad

aukščiausios kvalifikacijos mokytojai – metodininkai ir ekspertai – pasiskirsto labai netolygiai

tiek atskirose savivaldybėse, tiek ir pagal mokyklų tipus. Kuo aukštesnis mokyklos statusas

(pakopa), tuo, tikėtina, didesnis aukščiausią kvalifikaciją turinčių mokytojų nuošimtis. Vadinasi,

grynai hierarchinis švietimo subjektų – mokytojų, tėvų, mokinių – požiūris į esamą bendrojo

lavinimo mokyklos struktūrą ir joje teikiamų paslaugų kokybę, deja, turi objektyvų pamatą.

Komentuojamo rodiklio (aukščiausios kompetencijos mokytojų nuošimčio) skirtumai atskirose

šalies savivaldybėse yra labai kontrastiški ir atskirais atvejais siekia kelis ar netgi 5 ir daugiau (!)

kartų. Tokia faktinė realybė yra ganėtinai nepatraukli net keliais aspektais. Pirma, ji rodo, jog

egzistuojanti pedagogų kvalifikacinių kategorijų teikimo sistema yra ydinga. Ji leidžia labai

laisvai traktuoti reikalavimus ir aktyvesni švietimo skyriai bei direktoriai tuo uoliai naudojasi. Iš

tiesų mažai tikėtina, jog kažkur būriais susitelkia vien talentingi pedagogai, o kitur kvalifikuotų

pedagogų, vaizdžiai tariant, tėra tuščia aibė. Galima pagrįstai formuluoti hipotetinę prielaidą, jog

kvalifikacinės kategorijos suteikimas šiandien remiasi ne tiek objektyviais kriterijais ir realia

pedagogų meistryste, kiek biurokratiniais-kanceliariniais ritualais, pedagogo gebėjimu tinkamai

pateikti dokumentų portfelį ir užsitikrinti vietos švietimo vadovų palaikymą. Antra, jei visgi

pripažinsime, kad esama kvalifikacinių kategorijų sistema teisingai (arba bent jau iš dalies

teisingai) atspindi ir dokumentuoja faktinę pedagogo kompetenciją, tai situacija yra dar

nepatrauklesnė. Praktiškai tai reiškia, jog toks socialinis gėris kaip aukštos kvalifikacijos

pedagogai (vadinasi netiesiogiai ir švietimo kokybė) šalies teritorijoje pasiskirsto labai

netolygiai. Apie tai, kiek, kokiu mastu pedagogo kvalifikacinė kategorija atitinka jo meistrystę ir

faktinius pasiekimus, reikėtų ateityje atlikti specialius tyrimus. Verta atlikti tyrimus apie tai, ar

esama kvalifikacinių kategorijų teikimo sistema yra optimali, ar ji pakankamai skatina

(neskatina) švietimo atsinaujinimą ir kokybę.

Mokytojų teritorinio-geografinio mobilumo problema

98

Pedagogų pasiūlos ir paklausos subalansavimo problema iš dalies gali būti sprendžiama skatinant

pedagogų teritorinį-geografinį mobilumą. Urbanizuotose vietovėse, taip pat vietovėse, kur

atitinkamos kvalifikacijos ir specializacijos pedagogai yra rengiami, susidaro pasiūlos perteklius,

tuo tarpu kituose regionuose ir vietovėse vienos ar kitos specializacijos pedagogų trūksta.

Didėjant konkurencingumui darbo rinkoje bei augant kvalifikuotos darbo jėgos užmokesčiui,

ilgainiui ta problema turėtų mažėti, kadangi darbo vietos ir karjeros turėjimas modernioje

visuomenėje yra prioritetinė vertybė. Vardan darbo ir karjeros specialistai ryšis vykti ir į

atokesnius rajonus, juolab, kad ir pati Lietuva yra nedidelė. Visgi šiandien daugeliui specialistų

dabartinis mokytojo atlyginimas dar nėra pakankamas stimulas palikti didesnį miestą,

pasižymintį palankesne gyvenimo kokybės infrastruktūra.

Pažymėtina, kad mokytojų teritorinis geografinis mobilumas jau ima reikštis kaip bedarbystės

prevencijos ir profesinės karjeros stabilizavimo veiksnys. Visgi mokytojų teritorinis geografinis

mobilumas (ypač važinėjimas į mokyklą iš toli) pasižymi kai kuriomis neigiamomis socialinėmis

ir pedagoginėmis pasekmėmis.

Mokytojų teritorinio-geografinio mobilumo klausimu tikslinga išskirti du aspektus. Pirma,

kuomet iš regiono, kur yra pedagogų perteklius, persikeliama gyventi ir dirbti į regioną, kuriame

pedagogų trūksta. Ateityje tikslinga būtų svarstyti galimybę įdiegti konkrečias tokios pedagogų

profesinės „migracijos“ motyvavimo priemones: atlygimo priedus, vienkartines išmokas,

persikėlimo kompensaciją, paramą nuomojant ar įgyjant būstą ir pan. Kai kurios panašios

motyvavimo priemonės yra įdiegtos, siekiant pritraukti mokytojus darbui lietuviškose mokyklose

užsienyje. Ribotų išteklių visuomenėje sukurti labai stiprius mokytojų motyvavimo svertus yra

sunku, tačiau to reiktų siekti kumuliuojant įvairių šaltinių lėšas, priimant atitinkamus nutarimus

vietos savivaldybėse, tobulinant įstatymus šalies mastu ir pan. Antra, egzistuoja tokia mokytojų

teritorinio-geografinio mobilumo forma, kaip nuolatinis važinėjimas į darbo vietą iš kitos

vietovės. Tai irgi šiokia tokia išeitis, bet ne pati geriausia. Tokie mokytojai yra diskriminuojami

ekonomiškai, kadangi didelė atlyginimo dalis sunaudojama kelionei į mokyklą ir atgal. Ši

problema skaudžiau paliečia kaimo mokytojus. Šio tyrimo duomenimis iš kitų vietovių į

mokyklą nuo 10 iki 20 km. atstumą važiuoja 40% visų važinėjančių kaimo mokytojų. Kelionės

atstumo viršutiniam intervalui „20 km ir daugiau“ atitinkamai tenka 24%. Kasdien važinėti tokį

atstumą pirmyn ir atgal viešuoju transportu yra labai keblu dėl nuovargio ir laiko sąnaudų, o

važinėti nuosavu transportu yra tiesiog brangu. Direktoriai skundžiasi, jog toliau važinėjantys

mokytojai sunkokai tampa pilnaverčiais mokyklos bendruomenės nariais, priversti išeiti iš

posėdžių ir renginių, jiems sunkiau sudaryti optimalų tvarkaraštį, kadangi darbo laikas

99

rikiuojamas pagal autobuso grafiką ir pan. Čia vėlgi galima būtų svarstyti motyvatorių sistemos

sukūrimo klausimą. Savaime suprantama, jog kasdienis važinėjimas į mokyklą ir parama tokiam

mobilumo modeliui gali būti racionalūs tik į iki tam tikros kritinės atstumo ribos.

Personalo kaitos ir atsinaujinimo problemos

Mažėjant darbo vietų skaičiui, įdarbinama vis mažiau aukštąsias mokyklas baigusių pedagogų,

todėl dalyje mokyklų, kaip parodė tyrimas, auga didesnį darbo stažą turinčių mokytojų skaičius,

nevyksta natūralūs pedagogų kaitos procesai. Nustatyta, kad dalyje vidurinių mokyklų ir

gimnazijų 2003/2004 m. m. stipriai išaugo mokytojų darbo krūvis (tarifikacijoje nurodytos

valandos). Tai reiškia, kad vadovai, nenorėdami turėti problemų ateityje dėl demografinių

procesų (mažėjančio gimstamumo, didėjančios emigracijos) mažėjant mokinių skaičiui, daliai

mokytojų sudaro maksimaliai didelius pamokų krūvius, o naujų, jaunų pedagogų nepriima.

Tokia personalo politika yra patogi ir priimtina mokykloje dirbantiems pedagogams, tačiau nėra

labai palanki mokyklos atsinaujinimui radikalesniems švietimo pokyčiams. LR Darbo kodekse ir

pedagogų atestacijos nuostatuose įtvirtinta tvarka, mažinant etatus, eliminuoja iš ugdymo

institucijų jaunus, įgijusius šiuolaikinį išsilavinimą pedagogus. Šių faktų kontekste natūraliai

kyla pamąstymas apie tai, jog ateityje turėtų būti stiprinama pedagogų įdarbinimo į mokyklą ir

atleidimo iš jos proceso vadybinė kontrolė. Gal būti šį procesą turėtų kontroliuoti ir vykdyti ne

pati mokykla ir jos vadovas, bet vietos švietimo padalinys? Situacija, kuomet mokytojo

įdarbinimo klausimus vienvaldiškai sprendžia mokyklos vadovas, kaip rodo patirtis, nėra gera,

kadangi atveriamos galimybės gudravimui, neretai siauri vietiniai grupiniai interesai iškeliami

aukščiau bendruomenės ir visuomenės interesų.

Atskira problema yra strateginis apsisprendimas dėl mokytojų pensininkų. Dabartinis LR Darbo

kodeksas neleidžia atleisti mokytojų pensininkų. Vis dėlto daugelyje ES šalių galioja teisinė ir

etinė norma, jog valstybės tarnautojai, taip pat ir švietimo sektoriaus darbuotojai - mokytojai,

lektoriai, profesoriai, sulaukę pensinio amžiaus, be išlygų palieka darbo vietą. Lietuvoje atskirų

asmenų grupių socialinio-ekonominio saugumo interesai buvo iškelti aukščiau visuomenės

intereso turėti optimalius žmoniškuosius išteklius viešėjame sektoriuje ir švietime, vadinasi,

turėti geresnę viešojo administravimo bei švietimo kokybę. Šiandien Lietuvos pedagogų

bendruomenė, lyginant su kai kuriomis kitomis ES šalimis, dar nėra pati seniausia, tačiau,

nesiimant jokių strateginių priemonių, padėtis netruks komplikuotis. Mokyklinio amžiaus vaikų

demografija ateityje prastės, vadinasi įtampa pedagogų darbo rinkoje ir jos išbalansavimas

pasiūlos ir paklausos požiūriu taip pat didės. Situacija, kuomet mokytojai pensininkai metų

metais dirba padidintu krūviu, o naujai parengti ir šiuolaikinį išsilavinimą įgiję mokytojai negali

100

įsilieti į švietimo sistemą ir pradėti profesinės karjeros, jau yra (ir ateityje vis labiau darysis)

etiškai nepatraukli. Galima pagrįstai diskutuoti apie tai, kiek tokia situacija atitinka visuomenės

interesus ir yra socialiai teisinga, galiausiai ar tokia padėtis skatina švietimo kaitą ir kokybę.

Vyresnių (ypač pensinio amžiaus) darbuotojų sąlyginis konservatizmas, rezistencinė nuostata

naujovėms, modernių kompiuterinių technologijų baimė yra darbo psichologijos ir organizacijų

moksluose empiriškai įrodytas statistinis faktas. Čia galima kelti hipotetinę prielaidą, jog

natūralių mokyklos personalo kaitos procesų stabdymas ateityje neigiamai gali paveikti švietimo

atsinaujinimą, kompiuterinių technologijų ir modernių mokymosi metodų bei inovacijų

integravimą į pamoką.

Darbo santykių teisinio reguliavimo problemos mokykloje

Dauguma mokyklų vadovų pabrėžia, jog pedagogų atleidimo ir įdarbinimo teisinis reguliavimas

yra komplikuotas. Pabrėžiama, jog netinkamai dirbančio pedagogo praktiškai neįmanoma atleisti

iš mokyklos. Su darbo santykių teisiniu reguliavimu yra susijusi ir minėta pensinio amžiaus

mokytojų problema. Galima pagrįstai diskutuoti, ar racionalu ir teisinga mokytoją – specifinės

profesijos atstovą – įdarbinti ir atleisti pagal tą patį modelį, kaip ir vairuotoją, statybininką,

buhalterį ar ledų pardavėją? Kai kuriose šalyse, pvz. Vokietijos federacinėje respublikoje,

egzistuoja mokyklinės tarnybos įstatymas. Apklausos duomenys rodo, jog daugiau nei 80%

mokyklų vadovų pritaria mokyklinės tarnybos įstatymo parengimo idėjai. Toks įstatymas,

tikėtina, atvertų galimybes švietimo žmoniškuosius išteklius ir mokytojų personalą valdyti

efektyviai ir su didžiausia nauda visuomenei bei jos švietimui. Toks įstatymas įgalintų

kompleksiškai išspręsti daugelį problemų, dėl kurių pastaruoju metu buvo diskutuojama ir

polemizuojama – mokytojų rengimo ir perkvalifikavimo, įdarbinimo ir atleidimo, kategorijų

suteikimo, darbo krūvio optimizavimo, darbo apskaitos ir apmokėjimo, mokytojų geografinio-

teritorinio mobilumo skatinimo, pedagoginio personalo demografinės (amžiaus) struktūros

optimizavimo ir kt. Toks įstatymas netiesiogiai prisidėtų prie mokytojų pasiūlos ir paklausos

sureguliavimo. Dabar gi minėtos problemos sprendžiamos atsietai atskiruose bendros paskirties

įstatymuose arba visai nesprendžiamos.

Mokytojų paklausos ir pasiūlos sureguliavimo problemos

Daugiausia į Lietuvos teritorines darbo biržas registruojasi asmenys, turintys pradinio ugdymo

mokytojo kvalifikaciją tiek su aukštuoju, tiek su aukštesniuoju išsilavinimu. Pradinio ugdymo

mokytojų tiek su aukštuoju, tiek su aukštesniuoju išsilavinimu, kūno kultūros mokytojų su

aukštuoju išsilavinimu ir užsienio kalbų mokytojų su aukštesniuoju išsilavinimu siūlėsi daugiau

101

nei reikėjo darbo rinkai. 2003 metais išaugo absolventų (bakalaurų ir magistrų) skaičius,

besikreipiančių į darbo biržas, galinčių dirbti rusų kalbos, matematikos, fizikos, istorijos,

muzikos mokytojais bei specialiaisiais pedagogais bendrojo lavinimo mokyklose. Taip pat

padaugėjo darbo ieškančių anglų kalbos, vokiečių kalbos ir pradinio ugdymo mokytojų su

aukštesniuoju išsilavinimu.

2004 m. rugsėjo 14 dienos duomenimis, didžiausia mokymo specialistų pasiūla yra didžiuosiuose

Lietuvos miestuose (Vilniuje, Šiauliuose, Klaipėdoje, Kaune, Panevėžyje). Daugiausia

užregistruotų Darbo biržoje yra pradinio ugdymo specialistų. Yra stebimas paradoksalus

reiškinys: mokyklų vadovų teigimu, mokykloms daugiausia trūksta anglų kalbos specialistų,

tačiau darbo biržos duomenimis, po pradinių klasių mokytojų, darbo biržoje daugiausia buvo

registruota anglų kalbos specialistų. Panaši situacija yra su matematikos, informatikos

mokytojais. Detalesnė analizė atskleidžia mokytojų paklausos ir pasiūlos netolygumus atskirose

šalies teritorijose.

Didelės dalies pagrindinių mokyklų mokytojų profesinė karjera dažnai yra visiškai neapibrėžta.

Mokytojų ir moksleivių skaičiaus kitimo analizė mokyklose pagal mokyklų tipus ir teritoriją,

mokytojų kvalifikacijos, darbo krūvio, važinėjimo į darbą, perkvalifikavimo vertinimo ir

problemų analizė leidžia išskirti visą kompleksą problemų, kurias mokyklų tinklo pertvarka bei

moksleivių skaičiaus mažėjimas iškelia kaimo mokyklų pedagogui, jo sėkmingai karjerai. MTP

programoje šalia materialinio-techninio aprūpinimo didesnio dėmesio reikėtų žmogiškųjų

resursų planavimui ir vystymui būtent kaimo pagrindinėse mokyklose. Tai leistų užtikrinti

kaimo ir miesto moksleiviams lygias ugdymosi galimybes.

Neišnaudotos galimybės sureguliuoti pedagogų pasiūlą ir paklausą yra sietinos su pedagogų

poreikio prognozėmis, kurios lygia greta su mokinių demografijos studijomis reguliariai turėtų

būti atliekamos tiek mokyklos, tiek savivaldybės, tiek šalies lygmeniu. Vienas ketvirtadalis

apklaustų mokyklų vadovų nurodė, jog planuoja pedagogų poreikį tik 1 mokslo metams į priekį.

Ilgesniam laikotarpiui poreikį bando planuoti tik kas penktas mokyklos vadovas.

Pedagogų skaičiaus poreikio prognozės reikalauja nuolatinio tikslinimo ir koregavimo,

atsižvelgiant į procesus, vykstančius švietimo sistemoje. Pavyzdžiui, MMI specialistų pateiktame

prognostiniame vertinime, moksleivių skaičiaus paklaidos per keturis metus 11-12 klasėse

sudaro apie 10 proc. Mokytojų skaičiaus prognozės taip pat nėra labai tikslios. Švietimo sistema

yra dinamiška, todėl įvairių veiksnių įtakų kaita didina prognozavimo neapibrėžtumą. Tikslinga

102

siekti stebėsenos ir prognozavimo tyrimų reguliarumo, matyt, tikslinga itin svarbius rodiklius

nagrinėti kelioms skirtingoms ir nesusijusioms tyrėjų grupėms.

Pabaigai

Mokytojų bedarbystės problema palaipsniui ima reikštis kaip sisteminis (makrolygmens)

reiškinys. Ateityje šis reiškinys, nesiimant sisteminių veiksmų, gali plėstis ir aštrėti. Pagrindinis

mokytojų nedarbo tikimybės veiksnys yra „demografinė duobė“, o ne mokyklų tinklo pertvarka,

kaip tatai kai kurios interesų grupės teigia. Mokytojų bedarbystės problema šalyje kol kas dar

nėra įgavusi krizinio, masinio ir juolab nevaldomo reiškinio bruožų. Žinoma, mokyklų tinklo

pertvarka paliečia pavienius pedagogų kolektyvus bei mokytojus tiesiogiai ir kai kada netgi

pakankamai skaudžiai. Visgi esama situacija dar visai pagrįstai gali būti apibūdinta, kaip

natūralus pedagogų kaitos procesas. Palyginimui keletas iškalbingų skaičių: pedagogų nuošimtis,

paliekančių mokyklą dėl to, jog po reorganizacijos nebekomplektuojamos klasės, yra lygus

pedagogų nuošimčiui, pasitraukiančiam iš profesijos dėl ligos ar mirties ir siekia apie 5%.

Procentai čia (ir toliau) pateikti, skaičiuojant nuo visų mokyklą dėl pačių įvairiausių priežasčių

paliekančių pedagogų skaičiaus. Netekusių darbo dėl krūvio nesusidarymo nuošimtis (8%) yra

bemaž lygus nuošimčiui pedagogų, palikusių mokyklą dėl to, kad išvažiavo gyventi ar dirbti į

užsienį (9 %) ir pan.

Visgi tenka konstatuoti, jog sąlyginai skaudžiau nedarbas ir/arba jo grėsmė paliečia kaimo

mokytojus, nei miesto mokytojus, taip pat pradžios ir pagrindinės mokyklos mokytojus, nei

vidurinės mokyklos ar gimnazijos mokytojus. Pedagogų paklausa ir pasiūla labai smarkiai

įvairuoja pagal dėstomus dalykus ir pagal kvalifikaciją bei geografinius regionus. Pedagogų

sąlyginis perteklius jaučiamas tose geografinėse vietovėse, kuriose jie yra rengiami.

Kol kas mokyklų direktoriai paprastai randa vidinių rezervų švelninti (amortizuoti) pedagogų

bedarbystę ir jos riziką. Neretai šioje situacijoje mokyklų vadovai gudrauja, kolektyvo ir

pavienės organizacijos siaurus interesus iškelia aukščiau didesnės bendruomenės ir visuomenės

interesų, prasilenkia su socialiniu teisingumu. Pavyzdžiui, bedarbystės kontekste didėja

mokytojų krūviai, mažai atleidžiama pensininkų ir pan.

Tuo atveju, kuomet: a) tinklo pertvarka vietose vykdoma laikantis metodinių rekomendacijų ir

strateginių pertvarkos nuostatų; b) yra paremta objektyvių demografinių ir kitų procesų analize

103

vietose; c) siauri grupiniai interesai nėra keliami aukščiau bendruomenės ir visuomenės interesų,

tinklo pertvarka, tikėtina, turėtų padėti užkardyti gilesnių ir skaudesnių švietimo problemų

pasireiškimą ateityje.

Tyrimo ataskaitos autorių nuomone, egzistuoja daug neišnaudotų galimybių makro lygmeniu

užkardyti arba bent jau švelninti mokytojų bedarbystės bangą, kuri, tikėtina, ateityje pasireikš dėl

„demografinės duobės“. Jei visuomenėje nebus išdiskutuotos ir pradėtos laiku taikyti konkrečios

strateginės priemonės, tai mokytojų bedarbystės pasekmės ateityje gali būti skaudesnės ir

ryškesnės nei iki šiol.

104

2 PRIEDAS 1 lentelė

Tyrime dalyvavusių mokyklų pasiskirstymas pagal steigėją

Mokyklos steigėjas

Mokyklų skaičius Procentai Mokyklos

steigėjas Mokyklų skaičius Procentai

Akmenės raj. 12 1,7 Panevėžio m. 14 1,9 Alytaus apsk. 2 0,3 Panevėžio raj. 12 1,7 Alytaus m. 7 1,0 Pasvalio raj. 1 0,1 Alytaus raj. 12 1,7 Prienų raj. 4 0,6 Anykščių raj. 14 1,9 Radviliškio raj. 19 2,6 Birštonas 1 0,1 Raseinių raj. 6 0,8 Biržų raj. 3 0,4 Rietavas 3 0,4 Elektrėnų 3 0,4 Rokiškio raj. 23 3,2 Ignalinos raj. 10 1,4 Šakių raj. 12 1,7 Jonavos raj. 18 2,5 Šalčininkų raj. 18 2,5 Joniškio raj. 8 1,1 Šiaulių m. 27 3,8 Jurbarko raj. 19 2,6 Šiaulių raj. 5 0,7 Kaišiadorių raj. 10 1,4 Šilutės raj. 25 3,5 Kalvarijos raj. 7 1,0 Šilutės raj. 20 2,8 Kauno m. 26 3,6 Švenčionių raj. 27 3,8 Kauno raj. 44 6,1 Tauragės apsk. 2 0,3 Kazlų rūda 1 0,1 Tauragės raj. 22 3,1 Kėdainių raj. 20 2,8 Telšių apsk. 3 0,4 Kelmės raj. 33 4,6 Telšių m. 2 0,3 Klaipėdos apsk. 6 0,8 Telšių raj. 3 0,4 Klaipėdos m. 10 1,4 Trakų raj. 1 0,1 Klaipėdos raj. 14 1,9 Ukmergės raj. 11 1,5 Kretingos raj. 11 1,5 Utenos apsk. 3 0,4 Kupiškio raj. 5 0,7 Utenos raj. 17 2,4 Lazdijų raj. 4 0,6 Varėnos raj. 2 0,3 Marijampolės m. 30 4,2 Vilniaus m. 23 3,2 Molėtų raj. 14 1,9 Vilniaus raj. 43 6,0 Neringos m. 1 0,1 Visagino raj. 7 1,0 Pakruojo raj. 7 1,0 Zarasų raj. 6 0,8 Panevėžio apsk. 5 0,7

Iš viso: 718 100,0

2 lentelė

Kaip mokyklų tinklo pertvarka pakeitė mokyklos galimybes pritraukti didelį mokinių skaičių. Mokyklų vadovų nuomonė, Nrespondentų=709

Kaip mokyklų tinklo pertvarka pakeitė mokyklos galimybes pritraukti didelį skaičių mokinių? Mokyklos tipas Mokyklų

skaičius padidino nežymiai padidino

galimybės nepakito

nežymiai sumažino sumažino nežinau, negaliu įvertinti

Gimnazija 44 38,6% 36,4% 11,4% 4,5% 6,8% 2,3% Vidurinė mokykla 232 23,7% 33,2% 19,8% 9,5% 12,5% 1,3% Pagrindinė mokykla 311 10,6% 15,1% 26,7% 16,4% 30,9% ,3% Internatinė mokykla 21 14,3% 4,8% 14,3% 14,3% 47,6% 4,8% Pradinė mokykla 53 15,1% 9,4% 43,4% 11,3% 17,0% 3,8% Jaunimo mokykla 11 36,4% 9,1% 27,3% 27,3% Darželis-mokykla 28 14,3% 28,6% 32,1% 3,6% 21,4% Suaugusių mokykla 9 22,2% 44,4% 22,2% 11,1% Iš viso: 709 17,2% 22,8% 24,1% 12,1% 22,0% 1,7%

105

Klasterinių distancijų skalė 0 5 10 15 20 25 Saviv Num +---------+---------+---------+---------+---------+ Šakių raj. 32 Šilutės raj. 34 Plungės raj. 25 Utenos raj. 35 Akmenės raj. 40 Neringos sav. 8 Varėnos raj. 16 Molėtų raj. 28 Kupiškio raj. 7 Jurbarko raj. 12 Kėdainių raj. 13 Lazdijų raj. 19 Trakų raj. 29 Raseinių raj. 21 Pakruojo raj. 24 Biržų raj. 6 Pasvalio raj. 14 Vilkaviškio raj. 17 Širvintų raj. 15 Šiaulių raj. 23 Kretingos raj. 31 Kelmės raj. 3 Kazlų Rudos sav. 5 Pagėgių sav. 2 Šalčininkų raj. 1 Vilniaus raj. 4 Birštono sav. 58 Panevėžio m. 59 Alytaus m. 51 Kauno m. 53 Jonavos raj. 49 Skuodo raj. 52 Šiaulių m. 56 Visagino m. 57 Klaipėdos m. 55 Radviliškio raj. 47 Kauno raj. 50 Švenčionių raj. 54 Palangos m. 60 Elektrėnų sav. 36 Anykščių raj. 45 Vilniaus m. 44 Klaipėdos raj. 27 Rokiškio raj. 33 Joniškio raj. 18 Prienų raj. 20 Zarasų raj. 48 Alytaus raj. 11 Rietavo m. 22 Panevėžio raj. 9 Telšių raj. 10 Marijampoles sav. 41 Druskininkų sav. 46 Ukmergės raj. 39 Šilalės raj. 42 Kaišiadorių raj. 37 Mažeikių raj. 38 Tauragės raj. 43 Ignalinos sav. 26 Kalvarijos sav. 30

1 pav. Savivaldybių grupavimas pagal jų teritorijoje esančių mokyklų mokytojų kvalifikaciją

1 grupė

2 grupė

3 grupė

106

3 lentelė Aukštos kvalifikacijos (mokytojų metodininkų ir ekspertų) mokytojų dalis skirtingo tipo mokyklose

Mokytojų metodininkų ir ekspertų dalis (procentais) Nr.

Savivaldybė Iš viso Pradinėje mokykloje

Pagrindinėje mokykloje

Vidurinėje mokykloje Gimnazijoje

1 Šalčininkų raj. 3 0 1 4 - 2 Pagėgių sav. 5 0 3 9 - 3 Kelmės raj. 8 5 3 10 28 4 Vilniaus raj. 8 2 1 13 - 5 Kazlų Rudos sav. 9 11 2 4 33 6 Biržų raj. 10 9 5 9 50 7 Kupiškio raj. 12 18 5 13 21 8 Neringos sav. 12 - 7 15 - 9 Jurbarko raj. 13 2 7 17 39 10 Kėdainių raj. 13 7 8 18 51 11 Pasvalio raj. 13 7 8 14 37 12 Širvintų raj. 13 0 4 20 - 13 Varėnos raj. 13 0 4 17 - 14 Vilkaviškio raj. 13 3 10 16 - 15 Lazdijų raj. 14 2 6 22 - 16 Raseinių raj. 14 3 6 19 40 17 Šiaulių raj. 14 0 9 17 43 18 Pakruojo raj. 15 23 11 12 38 19 Plungės raj. 15 2 15 15 25 20 Molėtų raj. 16 26 10 18 30 21 Trakų raj. 16 11 5 16 32 22 Kretingos raj. 17 3 8 18 29 23 Šakių raj. 17 - 7 24 40 24 Šilutės raj. 18 12 18 12 40 25 Utenos raj. 18 11 10 17 37 26 Akmenės raj. 20 13 2 24 - 27 Panevėžio raj. 12 10 7 16 - 28 Telšių raj. 12 19 1 16 28 29 Alytaus raj. 13 13 8 20 - 30 Joniškio raj. 14 0 1 20 27 31 Prienų raj. 14 6 11 9 56 32 Rietavo m. 14 0 3 18 - 33 Ignalinos sav. 16 - 12 10 42 34 Klaipėdos raj. 16 9 6 21 59 35 Kalvarijos sav. 17 - 5 25 - 36 Rokiškio raj. 18 10 5 17 40 37 Elektrėnų sav. 19 7 5 25 35 38 Kaišiadorių raj. 19 0 4 28 - 39 Mažeikių raj. 19 14 3 22 41 40 Ukmergės raj. 19 6 10 23 58 41 Marijampoles sav. 20 8 2 25 52 42 Šilalės raj. 20 18 9 22 29 43 Tauragės raj. 20 5 15 22 72 44 Vilniaus m. 20 11 10 18 28 45 Anykščių raj. 21 6 8 26 28 46 Druskininkų sav. 21 16 10 23 26 47 Zarasų raj. 21 0 11 18 45 48 Radviliškio raj. 21 9 9 24 48 49 Jonavos raj. 23 10 21 24 63 50 Kauno raj. 24 10 8 31 47 51 Alytaus m. 25 9 24 27 40 52 Skuodo raj. 25 10 15 31 46 53 Kauno m. 26 12 17 25 48 54 Švenčionių raj. 26 18 29 17 45 55 Klaipėdos m. 27 26 23 27 42 56 Šiaulių m. 27 18 19 30 46 57 Visagino m. 29 9 6 31 32 58 Birštono sav. 31 0 7 40 - 59 Panevėžio m. 32 17 19 35 53 60 Palangos m. 37 25 7 44 52

107

3 PRIEDAS

1 lentelė

Mokytojų darbo krūvio pasiskirstymas 2000/2001 m. m. pagal mokyklų tipus

(darbo krūvis pateikiamas pagal visas tarifikacijoje pažymėtas valandas, įskaitant už

vadovavimą klasei, pasiruošimą pamokomas ir pan.)

Mokyklos tipas Mokytojų skaičius

mažiau negu 10 valandų

nuo 10 iki 15

valandų

nuo 16 iki 20

valandų

nuo 21 iki 25

valandų

nuo 26 iki 30

valandų

nuo 31 iki 36

valandų

virš 36 valandų

Gimnazija 2 517 6% 6% 7% 20% 28% 27% 6% Vidurinė mokykla 11 190 6% 7% 10% 21% 28% 23% 5% Pagrindinė mokykla 6 162 9% 11% 11% 25% 25% 16% 3% Internatinė mokykla 468 12% 12% 14% 33% 19% 8% 2% Pradinė mokykla 542 6% 4% 20% 35% 20% 15% 1% Jaunimo mokykla 198 16% 18% 11% 15% 21% 12% 8% Darželis-mokykla 186 11% 2% 15% 34% 35% 4% 0% Suaugusių mokymo centras 93 13% 17% 10% 17% 25% 18% 0%

2 lentelė

Mokytojų darbo krūvio pasiskirstymas 2003/2004 m. m. pagal mokyklų tipus

(darbo krūvis pateikiamas pagal visas tarifikacijoje pažymėtas valandas, įskaitant už

vadovavimą klasei, pasiruošimą pamokomas ir pan.)

Mokyklos tipas Mokytojų skaičius

mažiau negu 10 valandų

nuo 10 iki 15

valandų

nuo 16 iki 20

valandų

nuo 21 iki 25

valandų

nuo 26 iki 30

valandų

nuo 31 iki 36

valandų

virš 36 valandų

Gimnazija 2 613 6% 6% 6% 16% 26% 32% 8% Vidurinė mokykla 11 275 6% 6% 8% 21% 27% 27% 4% Pagrindinė mokykla 6 184 9% 10% 11% 22% 27% 18% 2% Internatinė mokykla 464 14% 12% 15% 29% 20% 9% 2% Pradinė mokykla 550 7% 5% 19% 32% 22% 15% 1% Jaunimo mokykla 160 11% 18% 13% 19% 16% 16% 6% Darželis-mokykla 196 11% 4% 13% 30% 37% 5% 1% Suaugusių mokymo centras 99 9% 13% 9% 24% 16% 17% 11%

3 lentelė

Mokytojų darbo krūvis pagrindinėse kaimo ir miesto mokyklose

Gyvenamoji vietovė Mokytojų skaičius

mažiau negu 10 valandų

nuo 10 iki 15

valandų

nuo 16 iki 20

valandų

nuo 21 iki 25

valandų

nuo 26 iki 30

valandų

nuo 31 iki 36

valandų

virš 36 valandų

Kaimas, gyvenvietė 4 408 11% 12% 13% 20% 25% 18% 2% Miestas, savivaldybės centras 1 776 4% 6% 6% 26% 33% 20% 5%

4 lentelė

108

Mokytojų darbo krūvio kitimas iki 2000 m. veikusiose gimnazijose ir gimnazijose,

reorganizuotose iš vidurinių mokyklų (R – vidurinės mokyklos reorganizuotos į

gimnazijas)

Mokslo metai

Mokytojų skaičius

mažiau negu 10 valandų

nuo 10 iki 15

valandų

nuo 16 iki 20

valandų

nuo 21 iki 25

valandų

nuo 26 iki 30

valandų

nuo 31 iki 36

valandų

virš 36 valandų

2000/2001 1 251 5% 6% 6% 14% 28% 36% 5% 2003/2004. 1 334 4% 5% 6% 12% 28% 40% 5%

109

5 lentelė

Mokytojų darbo krūvio kitimas iš vidurinių mokyklų į gimnazijas reorganizuotose švietimo įstaigose

Mokslo metai

Mokytojų skaičius

mažiau negu 10 valandų

nuo 10 iki 15

valandų

nuo 16 iki 20

valandų

nuo 21 iki 25

valandų

nuo 26 iki 30

valandų

nuo 31 iki 36

valandų

virš 36 valandų

2000/2001 1 266 6% 6% 8% 26% 28% 18% 8% 2003/2004 1 279 7% 7% 7% 21% 23% 24% 11%

6 lentelė

Mokytojų darbo krūvio kitimas pagrindinėse mokyklose, reorganizuotose iš vidurinių mokyklų

Mokslo metai

Mokytojų skaičius

mažiau negu 10 valandų

nuo 10 iki 15

valandų

nuo 16 iki 20

valandų

nuo 21 iki 25

valandų

nuo 26 iki 30

valandų

nuo 31 iki 36

valandų

virš 36 valandų

2000/2001 2 292 6% 8% 9% 29% 28% 17% 4% 2003/2004 2 127 5% 8% 8% 24% 31% 20% 3%

7 lentelė

Mokytojų darbo krūvio kitimas pagrindinėse mokyklose, nepatyrusiose reorganizacijos tinklo

pertvarkos metu

Mokslo metai

Mokytojų skaičius

mažiau negu 10 valandų

nuo 10 iki 15

valandų

nuo 16 iki 20

valandų

nuo 21 iki 25

valandų

nuo 26 iki 30

valandų

nuo 31 iki 36

valandų

virš 36 valandų

2000/2001 3 870 10% 13% 12% 23% 24% 15% 3% 2003/2004 4 057 11% 12% 13% 21% 25% 18% 2%

8 lentelė

Nepagrindinėse pareigose dirbančių mokytojų pasiskirstymas pagal darbo krūvį skirtingo

tipo bendrojo lavinimo mokyklose 2000/2001 m. m.

Mokyklos tipas Mokytojų skaičius

mažiau negu 5

valandų

nuo 6 iki 9 valandų

nuo 10 iki 14 valandų

daugiau kaip 14 valandų

Gimnazija 334 33% 37% 23% 7% Vidurinė mokykla 1 125 29% 34% 26% 11% Pagrindinė mokykla 928 18% 47% 26% 9% Internatinė mokykla 97 4% 37% 20% 39% Pradinė mokykla 83 55% 35% 7% 2% Jaunimo mokykla 78 17% 22% 27% 35% Darželis-mokykla 50 42% 42% 8% 8% Suaugusių mokymo centras 119 21% 31% 25% 23%

110

9 lentelė Nepagrindinėse pareigose dirbančių mokytojų pasiskirstymas pagal darbo krūvį skirtingo

tipo bendrojo lavinimo mokyklose 2003/2004 m. m.

Mokyklos tipas Mokytojų skaičius

mažiau negu 5

valandų

nuo 6 iki 9 valandų

nuo 10 iki 14 valandų

daugiau kaip 14 valandų

Gimnazija 401 35% 33% 19% 12% Vidurinė mokykla 1 212 26% 36% 24% 14% Pagrindinė mokykla 1 212 17% 46% 24% 13% Internatinė mokykla 88 14% 40% 7% 40% Pradinė mokykla 98 49% 24% 16% 10% Jaunimo mokykla 98 13% 30% 40% 17% Darželis-mokykla 53 36% 51% 11% 2% Suaugusių mokymo centras 125 19% 30% 24% 26%

111

4 PRIEDAS Darbingo amžiaus mokytojų išėjimo iš darbo priežastys ir aplinkybės pagal mokyklų tipus.

Laikotarpis nuo 2002-09-01 iki 2004-09-01. Lentelėje pateikiamas mokytojų skaičius

Gimnazija Vidurinė mokykla

Pagrindinė mokykla

Internatinė mokykla

Pradinė mokykla

Jaunimo mokykla

Darželis-mokykla

Suaugusių mokykla

Mokyklų skaičius 45 236 314 21 54 11 28 9

14 67 33 3 3 2 Neteko darbo todėl, kad reorganizuojant mokyklą, nebekomplektuo-jamos atitinkamos klasės

0,5% 0,6% 0,5% 0,5% 1,5% 1,4%

9 111 58 8 2 Neteko darbo todėl, kad mažėjant moksleivių skaičiui nesusidarė krūvis 0,3% 1,0% 0,9% 1,3% 1,0%

69 57 7 4 Vykstant mokyklos reorganizacijai buvo perkelti dirbti į kitą mokyklą 2,5% 0,5% 0,1% 0,6%

27 304 308 7 7 8 6 3 Savo iniciatyva perėjo dirbti į kitą mokyklą 1,0% 2,7% 4,8% 1,3% 1,1% 4,5% 3,0% 2,0%

2 19 20 Nebegalėjo dirbti dėl ligos, invalidumo 0,1% 0,2% 0,3%

22 181 118 2 9 6 2 Savo iniciatyva perėjo dirbti į kitą sritį 0,8% 1,6% 1,8% 0,4% 1,4% 3,4% 1,4%

2 8 13 Buvo atleisti dėl darbo drausmės, pedagogo etikos normų pažeidimų 0,1% 0,1% 0,2%

13 115 59 7 5 5 2 2 Išvyko laikinai ar nuolat gyventi į užsienį 0,5% 1,0% 0,9% 1,3% 0,8% 2,8% 1,0% 1,4%

17 87 53 1 3 1 2 1 Pakeitė gyvenamąją vietą 0,6% 0,8% 0,8% 0,2% 0,5% 0,6% 1,0% 0,7%

44 141 130 2 5 5 1 Buvo atleisti pasibaigus darbo sutarčiai 1,6% 1,2% 2,0% 0,4% 0,8% 2,5% 0,7%

8 45 25 1 2 Mirė 0,3% 0,4% 0,4% 0,2% 0,3%

7 25 16 2 3 Kita 0,3% 0,2% 0,2% 0,4% 0,5%

1 14 10 3 1 Priežasties nurodyti negali 0,0% 0,1% 0,2% 0,6% 0,6%

0

5 PRIEDAS

1 lentelė

Mokytojų, su aukštuoju ir aukštesniuoju išsilavinimu, padėtis darbo rinkoje 2000-2003 metais Pasiūla

2000 2001 2002 2003 Specialybės pavadinimas Aukštasis Aukštesnysis Aukštasis Aukštesnysis Aukštasis Aukštesnysis Aukštasis Aukštesnysis

Lietuvių kalbos mokytojas 94 7 88 5 130 4 139 12 Užsienio kalbų mokytojai 109 50 124 44 150 64 154 75 Kūno kultūros mokytojas 101 - 125 - 168 - 124 - Pradinio ugdymo mokytojas 296 191 352 183 385 197 372 226

Paklausa 2000 2001 2002 2003 Specialybės pavadinimas

Aukštasis Aukštesnysis Aukštasis Aukštesnysis Aukštasis Aukštesnysis Aukštasis Aukštesnysis Lietuvių kalbos mokytojas 86 8 97 6 79 14 91 2 Užsienio kalbų mokytojai 194 17 294 20 231 34 215 22 Kūno kultūros mokytojas 57 - 47 - 84 - 74 - Pradinio ugdymo mokytojas 135 48 252 65 216 70 149 65

2 lentelė

Mokytojų, su aukštuoju ir aukštesniuoju išsilavinimu, pasiūlos ir paklausos santykis 2000-2003 metais 2000 2001 2002 2003 Specialybės pavadinimas

Aukštasis Aukštesnysis Aukštasis Aukštesnysis Aukštasis Aukštesnysis Aukštasis Aukštesnysis Lietuvių kalbos mokytojas 1,09 0,88 0,91 0,83 1,65 0,29 1,53 6,00 Užsienio kalbų mokytojai 0,56 2,94 0,42 2,20 0,65 1,88 0,72 3,41 Kūno kultūros mokytojas 1,77 - 2,66 - 2,00 - 1,68 - Pradinio ugdymo mokytojas 2,19 3,98 1,40 2,82 1,78 2,81 2,50 3,48

0

3 lentelė Lietuvių kabos, užsienio kalbų, kūno kultūros, pradinio ugdymo mokytojų pasiūlos dinamika

2000 ir 2003 metais pagal apskritis

Aukštasis Aukštesnysis Apskritys, teritorinės

darbo biržos Pasiūla 2000 m.

Pasiūla 2003 m.

Pasiūlos dinamika 2000-2003

m.

Pasiūla 2000 m.

Pasiūla 2003 m.

Pasiūlos dinamika 2000-2003

m. Alytaus apskritis 60 74 23% 22 17 -23%

Alytaus 30 37 23% 18 10 -44% Druskininkų 22 21 -5% 2 2 0% Lazdijų 7 15 114% 2 2 0% Varėnos 1 1 0% 0 3 0% Kauno apskritis 96 226 135% 67 68 1% Kauno 50 164 228% 26 30 15% Jonavos 11 9 -18% 9 13 44% Kaišiadorių 3 9 200% 6 2 -67% Kėdainių 10 18 80% 17 13 -24% Prienų 6 11 83% 6 3 -50% Raseinių 16 15 -6% 3 7 133% Klaipėdos apskritis 179 184 3% 65 56 -14%

Klaipėdos 145 152 5% 52 46 -12% Palangos 3 11 267% 2 3 50% Kretingos 15 7 -53% 4 0 -100% Skuodo 5 5 0% 4 2 -50% Šilutės 11 9 -18% 3 5 67% Marijampolės apskritis 37 31 -16% 55 75 36%

Marijampolės 24 16 -33% 48 63 31% Šakių 8 7 -13% 3 2 -33% Vilkaviškio 5 8 60% 4 10 150% Panevėžio apskritis 102 97 -5% 64 83 30%

Panevėžio 69 62 -10% 38 50 32% Biržų 7 5 -29% 6 3 -50% Kupiškio 7 3 -57% 4 1 -75% Pasvalio 10 8 -20% 7 7 0% Rokiškio 9 19 111% 9 22 144% Šiaulių apskritis 272 246 -10% 46 28 -39% Šiaulių 201 203 1% 24 17 -29% Akmenės 17 8 -53% 8 2 -75% Joniškio 11 5 -55% 4 2 -50% Kelmės 23 7 -70% 2 2 0% Pakruojo 9 8 -11% 4 0 -100% Radviliškio 11 15 36% 4 5 25% Tauragės apskritis 41 27 -34% 12 11 -8%

Jurbarko 20 5 -75% 4 2 -50% Šilalės 15 14 -7% 2 4 100% Tauragės 6 8 33% 6 5 -17% Telšių apskritis 37 55 49% 18 18 0% Mažeikių 12 25 108% 3 0 -100% Plungės 16 20 25% 10 6 -40% Telšių 9 10 11% 5 12 140%

1

Utenos apskritis 38 44 16% 17 22 29% Anykščių 9 8 -11% 6 5 -17% Ignalinos 5 12 140% 4 7 75% Molėtų 2 2 0% 1 3 200% Utenos 6 20 233% 5 7 40% Zarasų 16 2 -88% 1 0 -100% Vilniaus apskritis 129 178 38% 31 64 106%

Vilniaus 79 113 43% 10 39 290% Šalčininkų 3 3 0% 5 1 -80% Širvintų 2 0 -100% 2 0 -100% Švenčionių 18 17 -6% 3 6 100% Trakų 9 12 33% 7 7 0% Ukmergės 18 33 83% 4 11 175%

4 lentelė

Lietuvių kalbos, užsienio kalbų, kūno kultūros, pradinio ugdymo mokytojų paklausos dinamika

2000 ir 2003 metais pagal apskritis

Aukštasis Aukštesnysis Apskritys, teritorinės

darbo biržos Paklausa 2000 m.

Paklausa 2003 m.

Paklausos dinamika 2000-2003

m.

Paklausa2000 m.

Paklausa 2003 m.

Paklausos dinamika 2000-2003

m. Alytaus apskritis 54 79 46% 8 18 125%

Alytaus 41 55 34% 2 15 650% Druskininkų 2 3 50% 1 0 -100% Lazdijų 5 7 40% 5 0 -100% Varėnos 6 14 133% 0 3 0% Kauno apskritis 129 150 16% 16 24 50% Kauno 55 64 16% 2 2 0% Jonavos 11 23 109% 1 2 100% Kaišiadorių 6 12 100% 1 0 -100% Kėdainių 26 24 -8% 9 9 0% Prienų 7 13 86% 2 10 400% Raseinių 24 14 -42% 1 1 0% Klaipėdos apskritis 146 128 -12% 8 19 138%

Klaipėdos 113 86 -24% 3 14 367% Palangos 3 5 67% 1 0 -100% Kretingos 8 10 25% 2 2 0% Skuodo 8 3 -63% 2 2 0% Šilutės 14 24 71% 0 1 0% Marijampolės apskritis 77 51 -34% 13 27 108%

Marijampolės 59 34 -42% 6 1 -83% Šakių 8 0 -100% 1 3 200% Vilkaviškio 10 17 70% 6 23 283% Panevėžio apskritis 135 116 -14% 40 54 35%

2

Panevėžio 78 59 -24% 13 20 54% Biržų 16 12 -25% 6 1 -83% Kupiškio 17 7 -59% 2 1 -50% Pasvalio 22 20 -9% 8 19 138% Rokiškio 2 18 800% 11 13 18% Šiaulių apskritis 139 231 66% 11 14 27% Šiaulių 80 150 88% 0 8 0% Akmenės 4 14 250% 2 1 -50% Joniškio 12 9 -25% 0 0 0% Kelmės 28 21 -25% 4 0 -100% Pakruojo 5 2 -60% 3 2 -33% Radviliškio 10 35 250% 2 3 50% Tauragės apskritis 43 45 5% 14 2 -86%

Jurbarko 18 13 -28% 7 0 -100% Šilalės 9 17 89% 1 0 -100% Tauragės 16 15 -6% 6 2 -67% Telšių apskritis 35 74 111% 7 15 114% Mažeikių 3 30 900% 1 4 300% Plungės 12 26 117% 1 1 0% Telšių 20 18 -10% 5 10 100% Utenos apskritis 53 66 25% 8 5 -38% Anykščių 4 9 125% 0 2 0% Ignalinos 2 11 450% 6 2 -67% Molėtų 1 1 0% 0 0 0% Utenos 26 38 46% 1 1 0% Zarasų 20 7 -65% 1 0 -100% Vilniaus apskritis 103 94 -9% 8 36 350%

Vilniaus 64 52 -19% 0 0 0% Šalčininkų 5 7 40% 3 5 67% Širvintų 8 6 -25% 0 4 0% Švenčionių 11 3 -73% 1 8 700% Trakų 9 9 0% 0 10 0% Ukmergės 6 17 183% 4 9 125%

5 lentelė Aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų absolventai (bakalaurai ir magistrai), registruoti teritorinėse darbo biržose 2001-2003 metais

2001 m. 2002 m. 2003 m. Specialybė

Aukštasis Aukštes- nysis Aukštasis Aukštes-

nysis Aukštasis Aukštes-nysis

Anglų filologija, anglų kalba ir literatūra, anglų kalbos pedagogika 20 17 18 22 15 21

Biologija, biologija ir kūno kultūra 22 20 17

Chemija 16 5 13

Dailė ir darbai, dailė, dailės ir darbų pedagogika, dailės pedagogika, dailė ir technologijos

20 26 15 34 20 11

3

Ekonomika, ekonomika ir verslo pagrindai 22 18 10

Etika 2 8 3 Fizika, fizika ir kitų gamtos mokslų pagrindai, gamta, fizika ir astronomija

5 12 16

Geografija 14 11 23

4

Informatika 18 22 26 1 Istorija, istorija ir pedagogika 30 25 54

Kūno kultūra ir sportas, kūno kultūra, kūno kultūros pedagogika 38 41 18

Lenkų filologija 17 11 14 Lietuvių filologija, lietuvių filologija ir švedų kalba, lietuvių kalba ir literatūra, lietuvių kalba, lietuvių kalbos pedagogika, lietuvių literatūra, lietuvių filologija ir suomių kalba

44 6 67 1 67 5

Matematika, matematika ir informatika 39 40 44

Muzika, muzikos pedagogika, muzikos didaktika, chorinės muzikos pedagogika

6 18 18 33 15 15

Politikos mokslai, politologija 7 14 9 Pradinio ugdymo pedagogika ir metodika 2 7 4 12 1

Pradinio ugdymo pedagogika 75 65 75 83 37 61 Pradinio ugdymo pedagogika ir dailė 11 10 12 1

Pradinio ugdymo pedagogika ir etika 10 9 4

Pradinio ugdymo pedagogika ir kūno kultūra 6 8 1 4 1

Pradinio ugdymo pedagogika ir muzika 3 6 4 5 2 49

Pradinio ugdymo pedagogika ir papildomas meninis ugdymas 6 5 9

Pradinis ugdymas ir darbai 1 3 Pradinių klasių mokytojai 3 18 4 11 1 Prancūzų filologija, prancūzų kalba ir literatūra 13 14 12 2

Rusų filologija, rusų kalba ir literatūra, rusų kalba ir pradinio ugdymo pedagogika, rusų ir vokiečių kalbos

28 47 31

Skandinavų filologija 1 1 Slavų filologija, slavų literatūros 5 9 6 Tikyba 1 2 1 1 Vokiečių filologija, vokiečių kalba ir literatūra 30 9 32 8 19 10

Vokiečių kalba ir lietuvių kalba, vokiečių ir rusų kalbos 2 1 10

Choreografija 1 1 1 1 Dalyko didaktika 1 Specialioji pedagogika ir logopedija, specialioji pedagogika ir kūno kultūra

1 5 9

5

6 lentelė Aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų absolventai (bakalaurai ir magistrai), galintys dirbti

bendrojo lavinimo mokyklose, pagal teritorines darbo biržas, 2001-2003 metais

2001 m. 2002 m. 2003 m. Darbo biržos pavadinimas Aukštasis Aukštesnysis Aukštasis Aukštesnysis Aukštasis Aukštesnysis

Akmenės 2 4 2 1 Alytaus 11 2 9 5 5 2 Anykščių 6 1 3 Biržų 2 2 2 1 1 Druskininkų 1 2 1 Ignalinos 4 1 7 2 4 1 Jonavos 6 7 8 2 2 2 Joniškio 5 2 1 1 2 1 Jurbarko 2 1 2 2 3 1 Kaišiadorių 4 1 1 Kauno 62 3 58 14 53 5 Kėdainių 4 6 7 3 3 1 Kelmės 3 1 5 3 1 3 Klaipėdos 49 18 55 18 34 7 Kretingos 3 3 1 1 Kupiškio 2 1 3 2 1 Lazdijų 1 4 2 1 Marijampolės 7 23 8 22 3 9 Mažeikių 10 8 3 4 1 Molėtų 2 1 1 1 Pakruojo 5 4 2 3 Palangos 1 2 1 2 1 Panevėžio 11 20 19 31 19 12 Pasvalio 4 2 3 3 4 3 Plungės 1 1 2 1 2 1 Prienų 1 4 4 5 2 Radviliškio 10 1 7 4 9 2 Raseinių 4 4 1 1 5 Rokiškio 13 8 6 4 8 Šakių 7 2 3 2 3 Šalčininkų 6 3 2 2 3 Šiaulių 80 1 110 7 82 2 Šilalės 1 1 1 1 Šilutės 3 6 4 1 2 Širvintų 1 2 1 1 Skuodo 1 1 Švenčionių 4 4 1 4 3 Tauragės 3 1 2 1 4 Telšių 6 4 10 8 5 6 Trakų 8 6 10 6 6 1 Ukmergės 5 4 4 7 4 3 Utenos 5 4 6 Varėnos 2 2 1 Vilkaviškio 2 7 2 5 6 Vilniaus 172 20 201 35 241 22 Zarasų 4 2 1 1

6

7 lentelė Informacija apie mokymo specialistų pasiūlą pagal teritorines darbo biržas (2004-09-15)

Savivaldybė (darbo birža)

Bendrojo ugdymo ir pradinių klasių mokytojai

Specialiojo ugdymo mokytojai ir kiti mokymo specialistai

Iš viso

Vilniaus 271 78 349 Šiaulių 123 29 152 Klaipėdos 97 47 144 Kauno 72 21 93 Panevėžio 81 9 90 Marijampolės 53 8 61 Alytaus 35 9 44 Utenos 15 10 25 Ukmergės 13 8 21 Telšių 17 4 21 Šilutės 16 2 18 Mažeikių 15 3 18 Rokiškio 17 1 18 Druskininkai 12 5 17 Tauragės 14 3 17 Vilkaviškio 14 2 16 Joniškio 11 5 16 Šilalės 15 1 16 Plungės 15 1 16 Ignalinos 12 3 15 Radviliškio 10 5 15 Anykščių 10 5 15 Trakų 14 1 15 Kėdainių 8 6 14 Šalčininkų 9 5 14 Jurbarko 9 4 13 Raseinių 9 4 13 Zarasų 9 3 12 Prienų 10 1 11 Kretingos 10 1 11 Biržų 10 0 10 Lazdijų 9 0 9 Švenčionių 6 3 9 Varėnos 7 2 9 Pasvalio 7 1 8 Jonavos 4 4 8 Širvintų 7 1 8 Kelmės 6 1 7 Akmenės 3 3 6 Šakių 3 2 5 Molėtų 3 0 3 Kaišiadorių 1 2 3 Kupiškio 1 1 2 Palangos 2 0 2 Skuodo 0 0 0 Pakruojo 0 0 0

7

6 PRIEDAS

1 lentelė Moksleivių skaičius šalyje, mieste ir kaime bei jų augimas (mažėjimas)

Absoliutus skaičius Augimo %, lyginant su 1998 m. Metai Viso Mieste Kaime Viso Mieste Kaime

1998 567 441 426 308 141 133 1999 584 372 437 366 147 006 2,98% 2,59% 4,16% 2000 588 396 442 701 145 695 3,69% 3,85% 3,23% 2001 586 321 441 870 144 451 3,33% 3,65% 2,35% 2002 576 995 435 415 141 580 1,68% 2,14% 0,32% 2003 565 586 435 626 139 960 -0,33% 2,19% -0,83%

2 lentelė

Moksleivių skaičius šalyje, mieste ir kaime bei jų augimas

Absoliutus skaičius Augimo %, prieš tai ėjusiais metaisMetai

Viso Mieste Kaime Viso Mieste Kaime 1999 584 372 437 366 147 006 2,98% 2,59% 4,16% 2000 588 396 442 701 145 695 0,69% 1,22% -0,89% 2001 586 321 441 870 144 451 -0,35% -0,19% -0,85% 2002 576 995 435 415 141 580 -1,59% -1,46% -1,99% 2003 565 586 435 626 139 960 -3,21% -3,71% -1,66%

3 lentelė

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014lietuvių kalbos ir literatūros 75,0 77,9 79,4 80,9 79,4 79,9 80,0 79,8 79,9 79,9 79,9 79,9 79,9 79,9 79,9 istorijos ir politologijos 166,6 168,0 172,4 179,0 173,1 174,8 175,7 174,5 175,0 175,1 174,9 175,0 175,0 174,9 175,0anglų kalbos 155,8 140,8 134,6 130,6 135,3 133,5 133,1 134,0 133,5 133,6 133,7 133,6 133,6 133,6 133,6rusų kalbos 138,0 145,5 148,0 153,4 149,0 150,1 150,8 150,0 150,3 150,4 150,2 150,3 150,3 150,3 150,3vokiečių kalbos 221,0 227,2 232,6 253,1 237,6 241,1 243,9 240,9 242,0 242,3 241,7 242,0 242,0 241,9 241,9matematikos 92,6 96,4 97,4 100,8 98,2 98,8 99,3 98,8 99,0 99,0 98,9 99,0 99,0 98,9 98,9 informatikos 134,0 110,7 111,7 115,8 112,8 113,4 114,0 113,4 113,6 113,7 113,6 113,6 113,6 113,6 113,6gamtos 503,9 480,4 485,8 534,6 500,3 506,9 513,9 507,0 509,3 510,1 508,8 509,4 509,4 509,2 509,3geografijos 252,8 243,0 254,1 260,7 252,6 255,8 256,4 254,9 255,7 255,7 255,4 255,6 255,6 255,5 255,6biologijos 142,0 141,4 143,0 147,9 144,1 145,0 145,7 144,9 145,2 145,3 145,1 145,2 145,2 145,2 145,2fizikos ir astronomijos 172,0 174,2 179,8 190,3 181,4 183,8 185,2 183,5 184,2 184,3 184,0 184,1 184,1 184,1 184,1chemijos 189,3 185,0 195,1 211,8 197,3 201,4 203,5 200,8 201,9 202,1 201,6 201,8 201,8 201,7 201,8dailės 274,9 267,9 278,4 290,3 278,9 282,5 283,9 281,8 282,7 282,8 282,4 282,7 282,6 282,6 282,6muzikos 197,3 179,0 185,2 207,0 190,4 194,2 197,2 193,9 195,1 195,4 194,8 195,1 195,1 195,0 195,1technologijų 164,5 163,7 166,8 176,6 169,0 170,8 172,2 170,7 171,2 171,3 171,1 171,2 171,2 171,2 171,2kūno kultūros 148,8 150,8 150,5 155,7 152,3 152,9 153,6 152,9 153,2 153,2 153,1 153,2 153,2 153,2 153,2tikybos 269,8 255,7 255,2 300,9 270,6 275,6 282,4 276,2 278,0 278,8 277,7 278,2 278,2 278,0 278,2etikos 546,8 485,4 493,7 493,4 490,8 492,6 492,3 491,9 492,3 492,2 492,1 492,2 492,2 492,2 492,2

8

4 lentelė

Atskirų dalykų mokytojų prognozė iki 2014 metų

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014lietuvių kalbos ir literatūros 4958 4932 4892 4830 4836 4635 4433 4256 4042 3823 3631 3436 3263 3125 3011

istorijos ir politologijos 2232 2285 2254 2182 2217 2118 2020 1945 1846 1745 1658 1568 1490 1427 1375

anglų kalbos 3419 3812 3928 3971 3724 3640 3504 3340 3201 3030 2864 2724 2610 2516 2417 rusų kalbos 2505 2429 2398 2313 2017 1942 1846 1765 1660 1555 1462 1397 1348 1290 1230 vokiečių kalbos 1564 1555 1526 1402 1615 1536 1455 1409 1335 1261 1200 1134 1077 1032 994 matematikos 4016 3981 3991 3873 3909 3748 3574 3438 3264 3086 2931 2774 2634 2523 2431 informatikos 778 1041 1089 1092 1029 1114 1102 1098 1085 1024 937 860 810 779 753 gamtos 212 224 221 196 197 172 156 154 147 141 139 133 124 116 115 geografijos 1240 1308 1250 1212 1215 1148 1092 1037 970 909 867 836 801 764 737 biologijos 1511 1553 1546 1507 1625 1690 1632 1553 1452 1359 1268 1205 1169 1126 1074 fizikos ir astronomijos 1388 1411 1377 1314 1370 1333 1284 1227 1145 1072 1000 950 922 888 847 chemijos 969 1039 998 924 993 960 941 919 849 787 733 691 668 648 623 dailės 1257 1319 1275 1222 1244 1176 1120 1076 1011 953 902 859 824 788 758 muzikos 1752 1974 1917 1714 1822 1711 1613 1564 1465 1379 1307 1245 1194 1142 1098 technologijų 2101 2158 2128 2009 2052 1945 1848 1777 1670 1573 1489 1418 1361 1301 1252 kūno kultūros 2499 2547 2581 2508 2277 2173 2070 1983 1867 1758 1663 1585 1521 1454 1399 tikybos 1281 1382 1391 1179 1282 1206 1126 1098 1028 966 917 873 837 801 770 etikos 632 728 719 719 707 674 646 616 581 548 517 493 473 452 435