Tyrimo trumpoji ataskaita

JUNGTINĖ TYRĖJŲ GRUPĖ

doc. dr. Tadas Tamošiūnas,

dr. Albinas Kalvaitis, Renata Leitienė,

Olga Tamošiūnienė, Jekaterina Bubelienė

MMOOKKYYKKLLŲŲ BBIIBBLLIIOOTTEEKKŲŲ

DDAARRBBUUOOTTOOJJŲŲ

KKOOMMPPEETTEENNCCIIJJŲŲ

AANNAALLIIZZĖĖ

TTrruummppoojjii ttyyrriimmoo aattaasskkaaiittaa

Vilnius 2009

2

TURINYS

ĮVADAS ..................................................................................................................................3

Tyrimo problema .................................................................................................................3

Tyrimo uždaviniai ................................................................................................................3

Tyrimo metodai ir jų pasirinkimo pagrindimas ...................................................................3

Respondentų atrankos apibūdinimas ....................................................................................6

Tyrimo duomenų surinkimo ir apdorojimo patikimumo apibūdinimas ...............................10

Statistinės analizės apibūdinimas .........................................................................................10

TYRIMO IŠVADOS ...............................................................................................................11

METODINĖ MEDŽIAGA ......................................................................................................20

Rekomendacijos ...................................................................................................................20

Rodikliai ...............................................................................................................................22

3

ĮVADAS

Tyrimo problema

2009 m. pradžioje Pedagogų profesinės raidos centras (šiuo metu ši institucija reorganizuota į

Ugdymo plėtotės centrą), paskelbė konkursą tyrimo apie mokyklų bibliotekininkų

kompetencijų būklę paslaugoms įsigyti. Konkurso sąlygose teigiama, kad mokyklos

biblioteka - tai atviras švietimo ir informacijos centras, mokymo ir mokymosi vieta su

modernia informacine bei technine baze. Ji turi visapusiškai tenkinti mokyklos bendruomenės

narių informacinius poreikius, savo fondais ir veikla dalyvauja ugdymo procese, sudarydama

sąlygas asmenybei savarankiškai tobulėti. Toks bendras mokyklos bibliotekos paskirties

supratimas sąlygoja poreikį ištirti mokyklų bibliotekų darbuotojų kompetencijas, kurios yra

vienas pagrindinių bibliotekų veiklos veiksnių. Mokyklų bibliotekų socialinės – edukacinės

svarbos sąlygomis tyrimo problemą nusako pirmiausia empirinių duomenų trūkumas ir jų

pagrindu atliktos analizės stoka.

Tyrimo uždaviniai

1. Išnagrinėti mokyklų bibliotekininkų kvalifikacijos tobulinimo situaciją, poreikius ir

tendencijas.

2. Išanalizuoti Lietuvos mokyklų bibliotekininkų kompiuterinius įgūdžius, kompiuterinį

technologinį raštingumą, kompiuterinį raštingumą pagal kompiuterinio raštingumo standartą

mokyklų bibliotekininkams, darbo su mokyklų bibliotekų informacine sistema (MOBIS)

lygmenį.

3. Išanalizuoti tyrimo duomenis strateginių dokumentų, tiesiogiai ir netiesiogiai įtakojančių

mokyklų bibliotekų veiklą, kontekste.

Tyrimo metodai ir jų pasirinkimo pagrindimas

Tyrimo metodologijos, kaip teorinių ir empirinių procedūrų visumos, pagrindiniai principai

šiame tyrime yra:

1. Kiekybinių ir kokybinių metodų panaudojimas bei derinimas (trianguliacija) siekiant

4

tyrimo uždavinių įgyvendinimo.

2. Socialiniuose tyrimuose reikalaujamų patikimumo procedūrų užtikrinimas: duomenų

atrankos, surinkimo, saugojimo, aprašomosios ir daugiamatės statistikos panaudojimo,

išryškinant analizuojamų reiškinių tendencijas bei jų statistinį reikšmingumą ir kt.

3. Rengiant metodinę medžiagą mokyklų bibliotekininkų kvalifikacijos tobulinimo atžvilgiu

fiksuoti esminiai veiksniai bei poveikio jiems galimybės ir kryptys (ką konkrečiai būtina

keisti siekiant negatyvių veiksnių išgyvendinimo ir pozityvių stiprinimo), parengtos

kryptingos rekomendacijos ir stebėsenos rodikliai bibliotekininkų kvalifikacijos tobulinimo

atžvilgiu.

Konkrečių tyrimo metodų parinkimą sąlygojo tyrimo uždaviniai, apibrėžti konkurso

dokumentų techninėje specifikacijoje. Pirmiausia siekiant identifikuoti pačių bibliotekininkų

nuostatas, nuomones ir pozicijas turimų ir pageidaujamų kompetencijų atžvilgiu, panaudota

anketinė mokyklų bibliotekininkų apklausa, kuri yra kiekybinis metodas gerai įvairiems

tyrimo uždaviniams įgyvendinti. Tyrimas pagal užsakovo suformuluotus klausimus ir

konkursui parengtą tyrimo programą yra mišrus pagal vadinamojo bendrojo plano pobūdį: jis

jungia ir aprašomojo ir analitinio plano elementus. Pirmąjį atvejį apsprendžia aprašomojo

pobūdžio uždaviniai (pvz.1 uždavinys – išnagrinėti mokyklų bibliotekininkų kvalifikacijos

tobulinimo poreikius...). Antruoju atveju uždaviniai nurodo jau į analitinės analizės būtinybę

(pvz. uždavinys – identifikuoti nepriklausomų kvalifikacijos kokybės tobulinimo kintamųjų

poveikį...). Analitinėje perspektyvoje ypač svarbūs tampa priežastingumo ryšiai. Formuojant

tyrimo anketą, kompetencijų struktūrą grįsta konkurso sąlygose pateiktais elementais:

vadybinės, profesinės, informacinio raštingumo ir socialinės kompetencijos. Dalis tyrimo

uždavinių reikalauja dokumentų analizės metodo panaudojimo. Tyrimo duomenis rinkti ir

analizuoti strateginių dokumentų kontekste padėjo kokybinio pobūdžio dokumentų analizė,

pavyzdžiui, skaitymo skatinimo strategijos analizė ir kt.

Mokyklų bibliotekininkų kompetencijas tikslinga analizuoti platesniame, įvairias tikslines

grupes, pirmiausia mokinius, apimančiame kontekste. Tyrimo autoriai laikosi nuomonės, kad

labai svarbu ištirti ne tik pačių bibliotekininkų kompetencijas ir jų poreikį kompetencijų

atžvilgiu, tačiau taip pat jų „klientų“ lūkesčius. Tokio pobūdžio tiriamosios perspektyvos

svarbą netiesiogiai pagrindžia ir ankstesnių tyrimų rezultatai. Pavyzdžiui, 2005 m. Lietuvos

5

Respublikos Seimo užsakymu dr. Tado Tamošiūno su keletu kitų šios paraiškos autorių

atlikto tyrimo „Skaitymo mastas, kryptingumas ir poreikiai“ metu apklausti ekspertai ir

nemaža dalis gyventojų nurodė bibliotekų veiklą kaip pagrindinį skaitymo plėtros ir

prieinamumo didinimo veiksnį, o jų trūkumus – kaip vieną svarbiausių skaitymo plėtros

kliūčių.

Papildant anketinių apklausų metu surinktus duomenis ir gilinant jų interpretaciją, atlikti 3

fokus grupių interviu. Fokus grupė (arba grupinis interviu) suteikia galimybę rinkti duomenis

apie respondentų nuomones, elgesį ir kartu nagrinėti sąveiką tarp jų. Tokiam interviu tipui

būdinga nuomonių apsikeitimo sąveika sąlygoja spontanišką dalyvių reakciją, stimuliuoja

diskusiją. Toks dinamizmas vadinamas “sinergetiniu (sąveikaujančiu) grupės efektu”. Grupės

diskusija pateikia daugiau idėjų ir problemos sprendimo būdų, nei individualus pokalbis.

Tyrimo metu vieną fokus grupė atlikta su mokiniais, viena – su mokyklų administracijų

atstovais ir pedagogais ir viena – su pačiais bibliotekininkais.

Rengiant kiekybinių apklausų instrumentus, interpretuojant surinktus pirminius duomenis,

juos pildant bei rengiant rekomendacijas, autorių nuomone, labai parankus metodas yra

ekspertų apklausa, naudojant pusiau struktūrizuoto interviu instrumentarijų (kokybinis

metodas). Pastaroji duomenų surinkimo forma leidžia pačio interviu metu klausimus plėtoti ir

gilinti. Tokiu būdu apklausti 5 mokyklų bibliotekininkų darbą išmanantys ekspertai, kurie

suteikė informaciją daugumos uždavinių atžvilgiu.

Kiekybinių ir kokybinių tyrimo metodų taikymas ir dermė yra vienas esminių tyrimo

metodologijos principų. Pirmiausia ekspertų apklausa padėjo parengti kokybiškas, išsamiai

tyrimo uždavinius atliepiančias anketas, kurių pagalba surinkti statistiškai reikšmingi ir

patikimi kiekybiniai duomenys. Pastaruosius padėjo interpretuoti ir pildyti kokybinė

dokumentų analizė ir fokus grupių medžiaga, taip pat ekspertiniai interviu.

6

Respondentų atrankos apibūdinimas

Kiekybinės bibliotekininkų apklausos imčiai sudaryti bus naudojama reprezentatyvi

tikimybinė atranka, laikantis konkurso sąlygose nurodyto 3 proc. paklaidos dydžio. Imties

formavimui svarbios generalinės visumos charakteristikos. Pagal Švietimo valdymo

informacinės sistemos duomenis, 2008-2009 m. m. bendrojo lavinimo mokyklose veikė 1335

bibliotekos ir 929 skaityklos. Tais pačiais metais mokyklose dirbo 1649 bibliotekininkai, iš jų

1619 moterų. Skaičiuojant nuo bendro bibliotekininkų skaičiaus ir orientuojantis į 3 proc.

paklaidą pagal vieną iš plačiai taikomų atrankos skaičiavimo formulių užtenka 664

respondentų. Tyrimo imtis atitinka šį skaičių. Ji be to leidžia atspindėti įvairių ugdymo

(pradinio, pagrindinio, vidurinio ir gimnazijos) lygmenų mokyklos bibliotekų specialistų

kvalifikacijos tobulinimo kokybės bendrumus ir savitumus.

N

n1

1

2

(kur n - atrankos dydis, Δ – paklaidos dydis (0,03), N – generalinės visumos dydis)

Anketinė pedagogų ir mokyklų vadovų apklausa taip pat grindžiama atsitiktinės atrankos

principais, potencialiai leidžiančiais į imtį pakliūti kiekvienam generalinės visumos nariui.

Sudarant imtį atsižvelgta į regioninę ir urbanistinę įvairovę. Vykdant apklausą užtikrintas

socialiniuose moksluose pakankamas reprezentatyvumas, skaičiuojant imties dydį nuo

generalinės visumos 95 proc. patikimumu su 5 proc. paklaida. Viso apklausta 329 mokytojai

ir 302 mokyklų vadovai.

Kokybinė fokus grupių apklausa. Įprastai formuojant fokus grupę surenkami tipiniai

grupės atstovai. Su išskirtinėm asmenybėm galima gauti daug informacijos, tačiau jos

sunkiau pasiekiamos. Fokus grupėse surinktas įprastas 8 – 10 asmenų skaičius. Detaliau

fokus grupių eiga apibūdinta priede. Ekspertų apklausai tyrėjai parinko 5 respondentus iš

mokyklų bibliotekininkų darbo specifiką gerai išmanančių asmenų.

7

Demografinės bibliotekininkų charakteristikos

Kintamasis Reikšmė Procentai

Mokyklos tipas Pradinė mokykla ar mokykla – darželis 6

Pagrindinė mokykla 29

Jaunimo mokykla 2

Vidurinė mokykla 35

Gimnazija 21

Kito tipo mokykla (suaugusiųjų, specialioji) 8

Gyvenamasis punktas, kur

įsikūrusi mokykla

Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys,

Alytus 36

Rajono centras 22

Kitas miestas, bet ne rajono centras 8

Miesto tipo gyvenvietė ar kaimas 35

Mokomoji kalba Lietuvių kalba 94

Lenkų kalba 6

Rusų kalba 9

Kitos kalbos 2

Bibliotekinių skaičius

mokykloje

Vienas 46

Du 50

Daugiau nei du 4

Lytis Moteris 99

Vyras 1

Specialybė Bibliotekininkas 42

Mokytojas dalykininkas 25

Pradinių klasių mokytojas 10

Kitoks atsakymas 23

Pedagoginis išsilavinimas Įgytas 51

Neįgytas 46

Dar neįgytas, bet šiuo metu mokosi 3

8

Demografinės pedagogų charakteristikos


Mokyklos tipas Pradinė mokykla ar mokykla – darželis

6


Jaunimo mokykla 6


Gimnazija 15


Gyvenamasis punktas, kur

įsikūrusi mokykla Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai,

Panevėžys, Alytus 33

Rajono centras 24



Mokomoji kalba Lietuvių kalba

91

Lenkų kalba 9

Rusų kalba 13

Kitos kalbos 3

Lytis Moteris

93

Vyras 7

Auklėjamoji klasė Pradinių klasių (1-4 kl.) mokiniai

16

Jaunesniųjų klasių (5-8 kl.) mokiniai 25

Vyresniųjų klasių (9-12 kl.) mokiniai 24

Auklėjamosios klasės neturi 35

Kvalifikacinė kategorija Mokytojas

19

Vyresnysis mokytojas 50

Mokytojas metodininkas 29

Mokytojas ekspertas 1

Kvalifikacinės kategorijos neturi 1

9

Demografinės mokyklų vadovų charakteritikos


Mokyklos tipas Pradinė mokykla ar mokykla – darželis 5


Jaunimo mokykla 3


Gimnazija 16


Gyvenamasis punktas, kur įsikūrusi

mokykla

Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai,

Panevėžys, Alytus 32

Rajono centras 24



Mokomoji kalba Lietuvių kalba 94

Lenkų kalba 5

Rusų kalba 6

Kitos kalbos 2

Lytis Moteris 77

Vyras 23

Pareigos Mokyklos direktorius 54

Mokyklos direktoriaus pavaduotojas 46

Vadybinė kategorija Trečioji vadybinė kategorija 36

Antroji vadybinė kategorija 41

Pirmoji vadybinė kategorija 5

Vadybinės kategorijos neturi 18

10

Tyrimo duomenų surinkimo ir apdorojimo patikimumo apibūdinimas

Tyrimo validumas paprastai tikrinamas tikslinant sąvokas, hipotezes, kintamuosius, renkant,

analizuojant, apibendrinant duomenis ir formuluojant išvadas. Kadangi tyrimas įvertinamasis,

jis grindžiamas ne tik teorinėmis prielaidomis ir dedukcija, bet ir ekspertinėmis bei

praktinėmis žiniomis apie bibliotekininkų mokymosi poreikius. Remiantis šiomis žiniomis

bei kriterijais buvo formuluojamos hipotezės bei nustatomi empiriniai rodikliai kiekybinėje

tyrimo dalyje. Todėl rodiklių – tiriamų kintamųjų – parinkimo pagrįstumas daugiausia

tikrintas loginio validumo (pagrįstumo) kriterijais – specialistų ir ekspertų vertinimu, ar

pasirinkti kintamieji tinkamai identifikuoja ir matuoja norimą reiškinį ir jo savybes. Svarbus

vaidmuo nustatant konstrukto (loginį) validumą teko ir bandomajam (pilotiniam) tyrimui,

kuriame buvo išgryninami empiriniai rodikliai (atmetant nevalidžius) ir išbandyti tyrimo

instrumentai. Vidinis tyrimo validumas, nusakantis kintamųjų ryšio ir analizės pagrįstumą,

buvo užtikrintas tiek minėtoje rodiklių parinkimo ir matavimo adekvatumo pakopoje, tiek

griežtai laikantis matematinių duomenų rinkimo ir analizės reikalavimų. Kokybinės tyrimo

dalies validumas iš dalies užtikrintas pasitelkiant ekspertus.

Duomenų atrankos patikimumas buvo užtikrintas kruopščiu ir precizišku atsitiktinės atrankos

būdu, o duomenų surinkimo patikimumas – laikantis anonimiškumo, kontrolės, laiko, būtino

atsakyti į anketoje pateiktus klausimus, ir kt. principais.

Statistinės analizės apibūdinimas

Tyrimo duomenų kiekybinė analizė remiasi aprašomąja ir daugiamate statistika. Analizuojant

pirminius empirinius duomenis aprašomosios statistikos metodais, buvo naudojamos

duomenų padėties, centrinės tendencijos, dažnuminio pasiskirstymo bei jų tarpusavio sąryšio

charakteristikos. Mokyklų bibliotekininkų kompetencijų analizė buvo atliekama ir

daugiamatės statistikos - koreliacinės ir klasterinės analizės būdais. Skirtumų tarp

respondentų grupių (pagal demografinius, socialinius, ekonominius bei kultūrinius veiksnius)

statistinis reikšmingumas buvo nustatytas naudojant atitinkamus testus (pavyzdžiui,

Somers‘d, Mano-Vitnio ir kt.). Pirminiai empiriniai duomenys buvo koduojami ir statistiškai

apdorojami naudojant SPSS 17 for Windows (Statistical Package For Social Sciences)

programą.

11

TYRIMO IŠVADOS

Mokyklų bibliotekininkų kvalifikacijos tobulinimo situacija, poreikiai ir tendencijos

Daugiau nei du trečdaliai apklausoje dalyvavusių mokyklų bibliotekininkų per 3 metus

įvairiuose kursuose ir mokymuose savo žinias ir gebėjimus tobulino daugiau nei vieną kartą,

o maždaug trečdalis – tai per paskutinius 3 metus darė daugiau nei 4 kartus.

Iš mokyklų bibliotekininkų apklausos duomenų matyti, kad kvalifikacijos tobulinimo

renginiuose paskutinį kartą 2009 metais dalyvavo beveik pusė, o 2008 metais – maždaug

trečdalis respondentų. Tai rodo, kad mokyklų bibliotekininkų profesiniu tobulinimu iš tiesų

yra rūpinamasi. Žinant, kad tik ketvirtadalis apklaustų respondentų yra įgiję bibliotekininko

išsilavinimą, toks nuolatinis profesinis tobulinimasis yra ypač svarbus.

Iš mokyklų bibliotekininkų apklausos duomenų matyti, kad kvalifikacijos tobulinimo

renginiais, kuriuose dalyvavo, visiškai arba iš dalies patenkinti maždaug du trečdaliai

respondentų.

Mokyklų bibliotekininkai aiškiai deklaruoja siekį per dalyvavimą kvalifikacijos

tobulinimo renginiuose tenkinti visų pirma profesinio tobulėjimo poreikį. Kiti dalyvavimo

kvalifikacijos tobulinimosi renginiuose motyvai aiškiai rečiau minėti, nei profesinis poreikis.

Likusius motyvus galima pagal nurodymo dažnumą grupuoti į dvi dalis: maždaug trečdaliui

respondentų svarbūs profesinės karjeros ir hedonistiniai motyvai (pažymėtina, kad abu

hedonistiniai motyvai svarbūs maždaug vienodam respondentų skaičiui), o mažiausiai

respondentų buvo deklaruoti asmeninių ambicijų ir išorės spaudimo (mokyklų vadovų

skatinimo kelti kvalifikaciją) motyvai.

Tobulinant savo darbą, mokyklos bibliotekininkui būtina nuolat gerinti ir kompiuterinio

raštingumo įgūdžius. Iš tyrimo rezultatų matyti, kad nors vieną kartą mokymuose, skirtuose

tobulinti kompiuterinio raštingumo įgūdžius, dalyvavo daugiau nei du trečdaliai respondentų.

Tyrimo rezultatai taip pat rodo pakankamai aukštą mokyklų bibliotekininkų kompiuterinio

raštingumo mokymų efektyvumą – šiuose mokymuose įgytais įgūdžiais savo praktinėje

veikoje tvirtina nuolat besinaudojantys keturi penktadaliai respondentų.

12

Tyrimo rezultatai parodė, kad mokyklų bibliotekininkams geriausiai sekasi instruktuoti

bibliotekų lankytojus apie bibliotekos galimybes (naudojimąsi biblioteka, jos resursus), tokiai

pat mokyklų bibliotekininkų daliai nekyla problemų sistematizuoti, katalogizuoti, klasifikuoti

mokyklos bibliotekos resursus. Tiesa, nors tai ir yra, jų pačių vertinimu, geriausiai sugebami

kasdieniai profesijos dalykai, tik maždaug pusei apklaustų mokyklų bibliotekininkų dėl jų

nekyla problemų. Maždaug dviems penktadaliams respondentų jokių problemų nekyla

vykdant mokyklos bibliotekos darbo stebėseną, analizuojant mokyklos bendruomenės

informacijos poreikius ir skatinant skaitymo programas bei organizuojant kultūrinius

renginius, maždaug trečdaliui respondentų – dalyvaujant mokyklos programos įgyvendinimo

planavime bei planuojant ir vykdant savo paties kvalifikacijos tobulinimą, maždaug

ketvirtadaliui respondentų – dalyvauti rengiant, įgyvendinant ir vertinant mokymosi veiklas

bei strategiškai planuojant. Dažnai skelbiama, kad mokykla, o reiškia, ir mokyklos biblioteka

turi būti atvira vietos bendruomenei, ugdomajam procesui gerinti pritraukti pajėgas iš

mokyklos išorės. Mokyklos bibliotekininkams tai, ko gero, sekasi blogiausiai – pakankamų

gebėjimų kurti ir stiprinti partnerystę su išorės organizacijomis teigė turintys mažiausiai

mokyklų bibliotekininkų. Apibendrinant galima tvirtinti, kad geriausiai mokyklų

bibliotekininkams sekasi vykdyti jiems nuo seno įprastas funkcijas (nors ir čia didelė dalis

mokyklų bibliotekininkų privalėtų tobulinti savo gebėjimus), o naujos mokyklai ir mokyklos

bibliotekai privalomos vykdyti funkcijos bibliotekininkų vykdomos vis dar prasčiau.

Tyrimo rezultatai rodo, kad labiausiai ir tvirčiausiai mokyklų bibliotekininkai norėtų

tobulinti užsienio (paprastai anglų) kalbą bei bibliotekininkui reikalingas IKT žinias ir

gebėjimus. Antroji pagal svarbumą respondentams tobulintinų gebėjimų grupė – gebėjimai

vykdyti su nauja besimokančios bendrojo lavinimo mokyklos bendruomenės samprata

susijusią veiklą – rengti projektus, dirbti komandoje, bendrauti, organizuoti mokymąsi

bibliotekoje. Pažymėtina, kad mažiausiai mokyklos bibliotekininkai norėtų tobulinti savo

gebėjimus atlikti dvi veiklas – dirbti su vietos bendruomene bei mokėti efektyviai išduoti ir

prižiūrėti knygas.

Dažniausiai respondentų paminėtos kliūtys tobulinti mokyklų bibliotekininkų

kvalifikaciją yra lėšų bei poreikius atitinkančių renginių trūkumas. Pakankamai didelė

respondentų dalis įvardina informacijos apie kvalifikacijos tobulinimo renginius stygių, bei

tai, kad kvalifikacijos kėlimo renginiai mažai efektyvūs (sunku įgytas žinias pritaikyti

praktikoje, renginiuose nesužinoma nieko naujo). Labai svarbus respondentų įvertinimas, kad

13

mokyklos administracija iš esmės nedaro jokių kliūčių mokyklų bibliotekininkų profesiniam

tobulinimuisi.

Tyrimo rezultatai aiškiai parodo, kad mokyklų bibliotekininkams ypač svarbi

kvalifikacijos tobulinimo sąsaja su jų gaunamu atlyginimu. Galima daryti išvadą, kad

mokyklų bibliotekininkams turėtų būti nustatytos su skirtingu atlyginimo dydžiu susietos

kvalifikacinės ar pareiginės kategorijos, įgyjamos tik jiems įsisavinus ir nuolat kasdienėje

veikloje taikant tam tikrus, bet labai konkrečius mokyklos bibliotekininko profesinės veiklos

įgūdžius ar gebėjimus (pvz., išnaudojant pagrindines ar visas MOBIS programinės įrangos

galimybes).

Tyrimo rezultatai rodo, kad mokyklų bibliotekų veikla pernelyg dažnai remiasi dar

sovietinių laikų įpročiais ir pasenusių įgūdžių naudojimu – maždaug du trečdaliai šalies

mokyklų bibliotekų siūlo savo mokyklos mokiniams, mokytojams, vietos bendruomenės

gyventojams renkantis reikalingą literatūrą naudotis vien tik popieriniais kortelių katalogais.

Iš tyrimo rezultatų paaiškėjo, kad, nepaisant didelio seminarų ir kitokių kvalifikacijos

kėlimo renginių skaičiaus, mokyklų bibliotekininkai dar nėra susiformavę bent minimaliai

pakankamų darbo su MOBIS programine įranga įgūdžių – tik dešimtadalis respondentų

tvirtina, kad jų įgūdžiai geri, o maždaug trečdalis – kad jiems dirbant su MOBIS programine

įranga tik kai kada kyla problemų. Galima manyti, kad daugiau nei pusei šalies bendrojo

lavinimo mokyklų bibliotekose dirbančių bibliotekininkų trūksta net minimalių darbo su

MOBIS programine įranga įgūdžių ir dėl to jie ta programine įranga praktiškai nesinaudoja.

Dažniausiai mokyklų bibliotekose MOBIS programinė įranga naudojama kataloguojant

leidinius (tam ją apskritai naudoja truputį mažiau nei pusė mokyklų bibliotekų), darbui su

duomenų baze (maždaug trečdalis mokyklų bibliotekų) ir komplektavimo darbams:

registracijai ir ataskaitų rašymui (maždaug ketvirtadalis mokyklų bibliotekų). Rečiau MOBIS

programinė įranga naudojama reikiamų leidinių užsakymui internetu (maždaug penktadalis

mokyklų bibliotekų) bei su skaitytojų aptarnavimu susijusiems darbams atlikti: registracijai

bei įvairių statistikų skaičiavimui (maždaug šeštadalis mokyklų bibliotekų). Rečiausiai

naudojamasi vadovėlių bibliografinių įrašų importo iš IS MOKYKLA svetainės galimybe

(maždaug septintadalis. mokyklų bibliotekų).

14

Įvairių ugdymo (pradinio, pagrindinio, vidurinio ir gimnazijos) lygmenų mokyklos

bibliotekų specialistų kvalifikacijos tobulinimo kokybės bendrumai ir savitumai

Pradinių mokyklų ir darželių mokyklų bibliotekininkai mažiau, nei kitų tipų mokyklose

dirbantys jų kolegos, orientuoti dalyvauti kvalifikacijos kėlimo renginiuose.

Vidurinėse mokyklose ir gimnazijose dirbantys mokyklų bibliotekininkai labiau kritiški

vertindami kvalifikacijos kėlimo renginius, kuriuose dalyvavo.

Akivaizdžiai rečiau kokiuose nors kompiuterinio raštingumo mokymuose nors kartą

mokėsi pradinėse mokyklose bei mokyklose darželiuose dirbantys mokyklų bibliotekininkai.

Pradinėse mokyklose bei mokyklose darželiuose ir pagrindinėse mokyklose dirbantys

mokyklų bibliotekininkai savo praktinėje veikloje rečiau naudojasi kompiuterinio raštingumo

mokymų metu įgytais įgūdžiais.

Vidurinėse mokyklose ir gimnazijose dirbantys bibliotekininkai dažniau savo veikloje

naudojasi vien tik MOBIS programos pagrindu sukurtu elektroniniu katalogu arba maždaug

vienodai dažnai naudojasi tiek elektroniniu katalogu, tiek ir popierinių kortelių katalogu.

Problemų, naudojant MOBIS programinę įrangą dažniau kyla pradinėse ir pagrindinėse

mokyklose bei mokyklose darželiuose dirbantiems bibliotekininkams (nors ir apie trečdalis

vidurinėse mokyklose ir gimnazijose dirbančių bibliotekininkų visiškai nemoka naudotis

MOBIS programine įranga).

Kasdien arba kelis kartus per savaitę MOBIS programinę įrangą darbui su duomenų baze

(vieną dažiausi atliekamų darbų) dažniau naudoja gimnazijose dirbantys bibliotekininkai.

Kvalifikacijos kokybės tobulinimo kintamųjų (teritorinių, specialisto amžiaus ir

panašiai) įtaka mokyklų bibliotekininkams, taikantiems informacijos ir komunikacijos

technologijas skaitytojams aptarnauti bei mokinių informaciniams gebėjimams ugdyti

I. Mokyklų bibliotekininkų kvalifikacijos tobulinimo srityje:

15

a) pagal vietos, kurioje mokykla įsikūrusi, požymį:

Nedidelių miestų ir miestelių, kaimo mokyklų bibliotekininkai labiau orientuoti

tobulinti savo gebėjimus.

Rajono centro bei kitų nedidelių miestų ir miestelių mokyklų bibliotekininkai labiau

reiškia norą tobulinti savo gebėjimus, organizuoti mokymąsi bibliotekoje.

Didžiųjų šalies miestų mokyklų bibliotekininkams jų poreikius atitinkančių renginių

trūkumas yra problema, su kuria jie dažniau nuolat susiduria norėdami tobulinti savo

kvalifikaciją.

Didžiųjų šalies miestų ir rajonų mokyklų bibliotekininkai dažniau savo veikloje

naudoja MOBIS programos pagalbą sukurtą elektroninį katalogą.

Didžiųjų šalies miestų ir rajonų mokyklų bibliotekininkams rečiau kyla problemų dirbti

su MOBIS programine įranga.

b) pagal mokinių skaičiaus mokykloje požymį:

Daugiau nei 500 mokinių turinčių mokyklų bibliotekininkai labiau kritiški

kvalifikacijos kėlimo renginių kokybei.

Mažiau nei 300 mokinių turinčių mokyklų bibliotekininkai kvalifikacijos kėlimo

renginiuose dažniau dalyvauja tik paskatinti savo mokyklos vadovų

Mokyklų, kuriose mokosi mažiau nei 150 mokinių, bibliotekininkai rečiau nors kartą

gyvenime dalyvavo kompiuterinio raštingumo mokymuose.

Daugiau nei 500 mokinių turinčių mokyklų bibliotekininkai dažniau savo praktinėje

veikloje pasinaudoja kompiuterinio raštingumo mokymų metu įgytais įgūdžiais.

Mažesnių mokinių skaičiumi mokyklų bibliotekininkams dažniau kyla problemų dėl jų

nepakankamų gebėjimų analizuoti mokyklos bendruomenės informacijos poreikius.

Mažiau nei 300 mokinių turinčių mokyklų bibliotekininkams dažniau kyla problemų

dėl jų nepakankamų gebėjimų planuoti ir vykdyti savo kvalifikacijos tobulinimą.

Daugiau nei 500 mokinių turinčių mokyklų bibliotekininkams jų poreikius atitinkančių

renginių trūkumas yra problema, su kuria jie dažniau nuolat susiduria norėdami tobulinti

savo kvalifikaciją.

Daugiau nei 500 mokinių turinčių mokyklų bibliotekininkai dažniau savo veikloje


Daugiau nei 500 mokinių turinčių mokyklų bibliotekininkams rečiau kyla problemų

dirbti su MOBIS programine įranga.

16

Daugiau nei 500 mokinių turinčių mokyklų bibliotekininkai dažniau naudojo MOBIS

programinę įrangą leidinių katalogavimui.

c ) pagal bibliotekininkų skaičiaus mokykloje požymį:

Mokyklų, kuriose dirbo daugiau nei vienas bibliotekininkas, bibliotekininkai labiau

kritiški kvalifikacijos kėlimo renginių kokybei.

Mokyklų, kuriose dirbo tik vienas bibliotekininkas, bibliotekininkai kvalifikacijos

kėlimo renginiuose dažniau dalyvauja tik paskatinti savo mokyklos vadovų.

Mokyklų, kur dirba daugiau nei vienas bibliotekininkas, bibliotekininkai dažniau savo

praktinėje veikloje pasinaudoja kompiuterinio raštingumo mokymų metu įgytais įgūdžiais.

Mokyklų, kuriose dirbo tik vienas bibliotekininkas, bibliotekininkams dažniau kyla

problemų dėl jų nepakankamų gebėjimų analizuoti mokyklos bendruomenės informacijos

poreikius.

Mokyklų, kuriose dirbo tik vienas bibliotekininkas, bibliotekininkams dažniau kyla

problemų dėl jų nepakankamų gebėjimų planuoti ir vykdyti savo kvalifikacijos tobulinimą.

Mokyklų, kuriose dirbo daugiau nei vienas bibliotekininkas, bibliotekininkams jų

poreikius atitinkančių renginių trūkumas yra problema, su kuria jie dažniau nuolat

susiduria norėdami tobulinti savo kvalifikaciją.

Mokyklų, kuriose dirbo tik vienas bibliotekininkas, bibliotekininkams lėšų dalyvauti

kvalifikacijos kėlimo renginiuose trūkumas yra problema, su kuria jie dažniau nuolat


Mokyklų, kuriose dirbo daugiau nei vienas bibliotekininkas, bibliotekininkai dažniau

savo veikloje naudoja MOBIS programos pagalbą sukurtą elektroninį katalogą.

Mokyklų, kuriose dirbo daugiau nei vienas bibliotekininkas, bibliotekininkams rečiau

kyla problemų dirbti su MOBIS programine įranga.


naudojo MOBIS programinę įrangą darbui su duomenų baze.


naudojo MOBIS programinę įrangą leidinių katalogavimui.

d) pagal mokyklos bibliotekininko įgytos specialybės požymį:

Bibliotekininko bazinę specialybę įgiję mokyklų bibliotekininkai labiau orientuoti

dalyvauti kvalifikacijos kėlimo renginiuose.

17

Bibliotekininko bazinę specialybę įgiję mokyklų bibliotekininkai labiau kritiški

kvalifikacijos kėlimo renginių kokybei.

Bibliotekininkai, įgiję dalyko mokytojo ar pradinių klasių mokytojo specialybę,

kvalifikacijos kėlimo renginiuose dažniau dalyvauja tik paskatinti savo mokyklos vadovų.

Bibliotekininko bazinę specialybę įgiję mokyklų bibliotekininkai dažniau nors kartą


Bibliotekininkams, neturintiems bazinio išsilavinimo, dažniau kyla problemų dėl jų

nepakankamų gebėjimų analizuoti mokyklos bendruomenės informacijos poreikius.

Bibliotekininkams, neturintiems bazinio išsilavinimo, dažniau kyla problemų dėl jų

nepakankamų gebėjimų planuoti ir vykdyti savo kvalifikacijos tobulinimą.

Bibliotekininko bazinę specialybę įgiję mokyklų bibliotekininkai dažniau savo veikloje


Bibliotekininko bazinę specialybę įgijusiems mokyklų bibliotekininkams rečiau kyla

problemų dirbti su MOBIS programine įranga.

e) pagal mokyklos bibliotekininko amžiaus požymį:

Vyresni nei 40 metų amžiaus mokyklų bibliotekininkai dažniau nors kartą gyvenime

dalyvavo kompiuterinio raštingumo mokymuose.

Jaunesni nei 40 metų amžiaus mokyklų bibliotekininkai labiau reiškia norą tobulinti

savo gebėjimus, organizuoti mokymąsi bibliotekoje.

Jaunesni nei 40 metų amžiaus mokyklų bibliotekininkai labiau reiškia norą tobulinti

savo vadybinius ir darbo komandoje gebėjimus.

Jaunesniems nei 50 metų amžiaus mokyklų bibliotekininkams lėšų dalyvauti

kvalifikacijos kėlimo renginiuose trūkumas yra problema, su kuria jie dažniau nuolat


f) pagal darbo bibliotekininku stažo požymį:

Daugiau nei 10 metų bibliotekininku dirbantys mokyklų bibliotekininkai labiau

orientuoti dalyvauti kvalifikacijos kėlimo renginiuose.

Didesnį darbo stažą turintys mokyklų bibliotekininkai labiau kritiški kvalifikacijos

kėlimo renginių kokybei.

Didesnį nei 5 metų darbo stažą turintys mokyklų bibliotekininkai dažniau nors kartą


18

Mažiau nei 10 metų bibliotekininku dirbantiems mokyklų bibliotekininkams dažniau

kyla problemų dėl jų nepakankamų gebėjimų planuoti ir vykdyti savo kvalifikacijos

tobulinimą,.

Mažiau nei 6 metus bibliotekininku dirbantys mokyklų bibliotekininkai labiau reiškia

norą tobulinti savo projektų rengimo ir įgyvendinimo gebėjimus.

Daugiau nei 6 metus bibliotekininku dirbantiems mokyklų bibliotekininkams rečiau

kyla problemų dirbti su MOBIS programine įranga.

g) pagal tai, ar mokyklos bibliotekininkas šalia tiesioginės užsiima ir kita veikla:

Tik bibliotekininko veikla užsiimantys, arba dar ir papildomo ugdymo pamokų turintys

mokyklos bibliotekininkai labiau orientuoti dalyvauti kvalifikacijos kėlimo renginiuose.

Šalia bibliotekininko veiklos dar ir dalyko pamokų ar papildomo ugdymo pamokų

turintys mokyklos bibliotekininkai labiau kritiški kvalifikacijos kėlimo renginių kokybei.

Tik bibliotekininko veikla užsiimantys mokyklų bibliotekininkai kvalifikacijos kėlimo

renginiuose dažniau dalyvauja norėdami susipažinti su dalykinėmis ir metodinėmis

naujovėmis.

Šalia bibliotekininko veiklos dar ir dalyko pamokų ar kitos veiklos už mokyklos ribų

turintys mokyklos bibliotekininkai kvalifikacijos kėlimo renginiuose dažniau dalyvauja tik

paskatinti savo mokyklos vadovų.


mokyklos bibliotekininkai dažniau nors kartą gyvenime dalyvavo kompiuterinio

raštingumo mokymuose.


mokyklos bibliotekininkai labiau reiškia norą tobulinti bibliotekininkui reikalingas IKT

žinias.

Bibliotekininko specialybę įgiję darbuotojai dažniau organizuoja veiklą, skirtą rašytinio

paveldo saugojimui ir/ar skaitymo skatinimui lyginant su bibliotekininkais - mokytojais

dalykininkais ir bibliotekininkais - pradinių klasių mokytojais. Pirmieji taip pat intensyviau

vykdo programą, kurios metu mokiniai mokomi naudotis interaktyviomis technologijomis.

f) mokyklų bibliotekininkų kvalifikacijos tobulinimo srityje, pagal tai, ar mokyklos

kompiuteriai sujungti į mokyklos tinklą, ar mokykloje veikia intranetas, ar mokykloje veikia

atskira skaitykla:

19

Mokyklų, kurių kompiuteriai sujungti į tinklą, bibliotekininkai dažniau savo praktinėje

veikloje pasinaudoja kompiuterinio raštingumo mokymų metu įgytais įgūdžiais.

Mokyklų, kuriose veikia intranetas, bibliotekininkai dažniau savo praktinėje veikloje

pasinaudoja kompiuterinio raštingumo mokymų metu įgytais įgūdžiais.

Mokyklų, turinčių skaityklas bibliotekininkai labiau orientuoti dalyvauti kvalifikacijos

kėlimo renginiuose.

Mokyklų, turinčių skaityklas bibliotekininkai dažniau nors kartą gyvenime dalyvavo

kompiuterinio raštingumo mokymuose.

Mokyklų, turinčių skaityklas bibliotekininkai dažniau savo veikloje naudoja MOBIS

programos pagalbą sukurtą elektroninį katalogą.

Mokyklų, turinčių skaityklas bibliotekininkams rečiau kyla problemų dirbti su MOBIS

programine įranga.

Bibliotekininkų kvalifikacijos tobulinimas materialinės bazės ir strateginių dokumentų

kontekste

Absoliuti mažuma bibliotekininkų laikosi nuomonės, kad visiškai patenkinama situacija

knygų fondų, skaitmeninės informacijos fondų, kompiuterinės įrangos, patalpų atžvilgiu.

Geriausiu atveju šie materialinės bazės dalykai vertinami kaip patenkinami, o dažnai ir kaip

nepatenkinami arba visiškai nepatenkinami. Tyrimo duomenys skatina teigti, kad

bibliotekininkų kvalifikacijos tobulinime būtina atsižvelgti į infrastruktūrinę bibliotekų būklę,

nes sunku tikėtis, kad IKT gebėjimus bibliotekininkai demonstruos kompiuterinės įrangos

trūkumo sąlygomis.

Lietuvoje egzistuoja keletas mokyklų bibliotekų veiklą tiesiogiai arba netiesiogiai

kreipiančių strateginių dokumentų. Tačiau dalis jų (pirmiausia Mokyklos bibliotekos

koncepcija) yra pernelyg abstraktūs, senstelėję, o kita dalis (pirmiausia Mokyklų

bibliotekininkų kompiuterinio raštingumo standartas) akcentuoja tik pavienius

bibliotekininkų veiklos aspektus. Tyrimo duomenys taip pat leidžia akcentuoti strateginių

dokumentų aktyvesnės artikualiacijos poreikį, nes dalis bibliotekininkų ir mokyklų vadovų jų

tiesiog nežino. Ateities perspektyvoje svarbiu uždaviniu tampa tarptautinio įdirbio strateginių

dokumentų srityje taikymas Lietuvoje.

20

METODINĖ MEDŽIAGA

Rekomendacijos

Tyrimo rezultatai leidžia konstatuoti paradoksalią situaciją: viena vertus, daugiau nei du

trečdaliai apklausoje dalyvavusių mokyklų bibliotekininkų per 3 metus įvairiuose kursuose ir

mokymuose savo žinias ir gebėjimus tobulino daugiau nei vieną kartą, o per paskutinius 3

metus tokiuose mokymuose nedalyvavo tik 13 proc. apklaustų mokyklų bibliotekininkų. Kita

vertus, analizuojant faktinius profesinius bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekininkų

gebėjimus, reikia konstatuoti, kad didelė dalis mokyklų bibliotekų vis dar dirba iš esmės

sovietinėmis ikiskaitmeninio raštingumo sąlygomis: dažnai naudoja popierinių kortelių

katalogus, menkai remiasi MOBIS programinės įrangos galimybėmis ir pan. Taigi, nors

bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekininkų mokymų buvo daug, nors programinę įrangą

galima lengvai atsisiųsti iš viešai prieinamos interneto svetainės, būtina skubiai iš naujo

apgalvoti ir vykdyti bendrą visuotinę mokyklų bibliotekininkų kvalifikacijos tobulinimo

programą. Todėl siūlome:

1. Nacionaliniu lygiu sukurti sąlygas, kad mokyklos bibliotekininkas negalėtų dirbti,

nesinaudodamas MOBIS programine įranga (jei yra poreikis, praplečiant MOBIS įrangos

galimybes): pvz., sukurti sąlygas kasdienės skaitytojų kompiuterinės registracijos pagrindu

formuoti statistinius duomenis statistiniam rodikliui, leidinių katalogavimo pagrindu vykdyti

mokyklų bibliotekų fondų stebėseną (nesinaudojant MOBIS programa tai turėtų būti sunku

padaryti, o su MOBIS programa – ypač lengva) ir pan. Bendra idėja turėtų būti – jei

naudojamasi MOBIS programine įranga, vykdyti kasdienę veiklą ar parengti bet kokią

ataskaitą yra gana paprasta. Kita vertus, tokiu būdu panaudojus IKT, mokyklos vadovybė

kasdieniam naudojimui, o taip pat mokyklos įsivertinimui galėtų gauti daug svarbios,

naudingos ir lengvai prieinamos informacijos. Panašiai Lietuvos bendrojo lavinimo

mokyklose paplito Švietimo valdymo informacinė sistema (ŠVIS).

2. Parengti pavyzdinį bendrojo lavinimo mokyklos bibliotekininko pareigybės aprašymą,

susiejant jį su praktiniu mokyklos bibliotekininko gebėjimu atlikti šiuolaikiškai suprantamas

profesines funkcijas bei tipinius mokyklos bibliotekos nuostatus.

21

3. Rengiant bendrojo lavinimo mokyklos bibliotekininko pareigybės aprašymą, atskirti ir

detalizuoti nedidelių (kaimo ir nedidelių miestelių bei vien tik pradinio ugdymo programas

teikiančių) mokyklų, kuriose dirba vienas bibliotekininkas ir didelių miesto mokyklų, kuriose

gali dirbti daugiau nei vienas bibliotekininkas, funkcijas ir toms funkcijoms atlikti reikalingas

žinias, gebėjimus ir įgūdžius.

4. Parengus pavyzdinį bendrojo lavinimo mokyklos bibliotekininko pareigybės aprašymą,

susieti mokyklos bibliotekininko gaunamą atlyginimą su kvalifikuotu savo pareigų atlikimu,

galbūt net nustatyti kelias kvalifikacines mokyklos bibliotekininko kategorijas. Bendra

nuostata turėtų būti, kad negalima mokyklos bibliotekininkui mokėti tokio pat dydžio

atlyginimą už gerai bei už bet kaip atliekamas savo profesines funkcijas.

5. Keičiant mokyklų bibliotekininkų darbo sąlygas ir orientuojant jas į didesnį

skaitmeninių technologijų naudojimą, būtina visų pirma savivaldybių švietimo centruose

(taupant lėšas ir klausytojų laiką) pasiūlyti pakankamą įvairių kvalifikacijos tobulinimo kursų

pasiūlą, kur būtų orientuojamasi visų pirma į praktinių klausytojų gebėjimų formavimą

kokybiškai keičiant kasdienę mokyklų bibliotekininkų veiklą.

6. Formuojant mokyklų bibliotekininkų kvalifikacijos tobulinimo renginių programas,

detalizuoti ir viešai įvardinti tokių renginių adresatų grupes: renginiai bibliotekininkams,

turintiems bazinį išsilavinimą, arba renginiai bibliotekininkams, neįgijusiems bazinio

išsilavinimo; renginiai mažą darbo stažą turintiems mokyklų bibliotekininkams, arba

renginiai didelį darbo stažą turintiems mokyklų bibliotekininkams, renginiai nedidelėse

mokinių skaičiumi mokyklose dirbantiems bibliotekininkams, arba renginiai didelėse

mokinių skaičiumi mokyklose dirbantiems bibliotekininkams ir pan. Toks detalizavimas

leistų geriau atliepti dirbančių skirtingose pagal savo kiekybines ir kokybines charakteristikas

mokyklose bibliotekininkų poreikiams ir turėtų mažinti nusivylusių kvalifikacijos kėlimo

renginiais dalį.

7. Formuojant mokyklų bibliotekininkų kvalifikacijos kėlimo renginių programas

atsižvelgti į tyrimo metu fiksuotas, dėl nepakankamų gebėjimų rečiau atliekamas, kasdienes

veiklas bei mokyklų bibliotekininkų nurodytus gebėjimus, kuriuos jie tobulintų, jei turėtų

tokią galimybę.

22

8. Parengus pavyzdinį bendrojo lavinimo mokyklos bibliotekininko pareigybės aprašymą

būtina nustatyti, kad nebazinę specialybę įgiję mokyklos bibliotekininkai privaloma tvarka

turėtų baigti specialius kursus, kurių metu įgyti mokyklos bibliotekininko kasdienei veiklai

vykdyti būtinus žinias, gebėjimus ir įgūdžius. Tokių kursų programą turėtų parengti Švietimo

ir mokslo ministerija.

9. Bazinę bibliotekininko specialybę įgijęs mokyklos bibliotekininkas paprastai daug

atsakingiau vertina savo kvalifikacijos tobulinimą, mažiau orientuotas į kitų veiklų, didinant

savo atlyginimą atlikimą. Todėl įdarbinant naujus bendrojo lavinimo mokyklų

bibliotekininkus, būtina rekomenduoti mokyklų steigėjams bei mokyklų vadovams rinktis

bazinę bibliotekininko specialybę įgijusius asmenis ir nepaversti mokyklos bibliotekininko

pareigybės priebėga toliau dirbti mokytojui dalykininkui ar pradinių klasių mokytojui, kai

jam nebelieka įprasto pedagoginio krūvio.

10. Šiuo metu mokyklos bibliotekininko atlyginimas nėra didelis, todėl bibliotekininkai

dažnai pasididina atlyginimą mokykloje ar už jos ribų dirbdami kitus darbus. Todėl siūlome

rekomenduoti mokyklų steigėjams bei mokyklų vadovams, kad, jei mokykla bibliotekininkui

gali pasiūlyti tik nelabai konkurencingą atlyginimą, papildomai jis galėtų užsidirbti tik

turėdamas mokinių popamokinės veikos valandų (tyrimas parodė, kad tokių valandų

turėjimas mažiausiai kenkia mokyklos bibliotekininko siekiui kelti kvalifikaciją). Bendra

rekomendacija dėl bibliotekininkų atlyginimo, remiantis pažangių valstybių praktika ir

tarptautinių organizacijų nuostatomis – didinti mokyklos bibliotekininko atlyginimą iki

konkurentabilaus šiandienos darbo rinkoje.

Rodikliai

Mokyklų bibliotekininkų tyrimas parodė, kad situacija Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų

bibliotekose, mokyklų bibliotekininkų veiklos kokybė nėra patenkinamos. Situaciją galima

keisti visų pirma per vadybinius sprendimus nacionaliniu, savivaldybės bei bendrojo

lavinimo mokyklų steigėjo lygmeniu.

LR Švietimo įstatymas nustato pagrindinius reikalavimus švietimo valdymui. Švietimo

valdymo paskirtis – laiduoti valstybės švietimo politikos vykdymo kokybę vadybos

priemonėmis: stebėsena, planavimu, įgaliojimų ir atsakomybės paskirstymu bei priežiūra.

23

Švietimo stebėsenos paskirtis – sudaryti sąlygas visiems švietimo valdymo subjektams

priimti pagrįstus sprendimus ir vykdyti švietimo kokybę laiduojantį valdymą. Valstybės

švietimo stebėseną, vadovaudamasi švietimo ir mokslo ministro patvirtintais švietimo

stebėsenos rodikliais ir jo nustatyta tvarka, vykdo Švietimo ir mokslo ministerija bei kitos

ministro įgaliotos įstaigos, savivaldybių administracijos, mokyklos. Lietuvos švietimo

politikos prioritetus, ilgalaikius švietimo tikslus, švietimo turinio kaitos kryptis, finansavimo

prioritetus nustato Valstybinė švietimo strategija. Ją rengia ir teikia Seimui tvirtinti

Vyriausybė. Strategija rengiama dešimčiai metų, tikslinama ne rečiau kaip kas ketverius

metus.

Tokiai stebėsenai vykdyti būtina parengti esminius mokyklos bibliotekininko veiklos

aspektus patikimai matuojančius rodiklius. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro

2005 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. ISAK-2240 patvirtintame valstybės švietimo stebėsenos

tvarkos apraše nurodoma, kad rodiklis – būklės, skirtumų ir/ar pokyčių masto netiesioginis

požymis, matmuo. Šiame dokumente taip pat apibrėžami švietimo stebėsenos principai:

Tikslingumas – renkami tik tie duomenys ir informacija, kurie yra reikalingi ir tinkami

švietimo būklei vertinti, švietimo valdymo subjektų sprendimams priimti.

Sistemingumas – visa švietimo sistema stebima planingai, suderintai ir laikantis

tęstinumo.

Nešališkumas – švietimo stebėsena vykdoma be išankstinio nusistatymo, laikantis

profesinio nepriklausomumo nuo įvairių interesų grupių.

Patikimumas – duomenys renkami laikantis duomenų rinkimo standartų, skelbiama

tikrovę atitinkanti informacija.

Konfidencialumas skelbiama tik apibendrinto pobūdžio informacija, garantuojanti

asmens duomenų anonimiškumą.

Taigi, naujai kuriami rodikliai turi atliepti visiems šiems principams.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr.

ISAK-2240 patvirtintame valstybės švietimo stebėsenos tvarkos apraše nurodoma, kad

švietimo stebėsena yra dviejų rūšių:

reguliari – pasikartojantys stebėsenos darbai atliekami remiantis valstybės, apskrities,

savivaldybės ar mokyklos švietimo stebėsenos rodiklių sąrašu ir oficialia švietimo statistika,

vykdomi rodiklių aprašuose ar statistikos darbų programoje numatytu dažnumu;

24

nereguliari – papildomi stebėsenos darbai atliekami remiantis atskiru švietimo valdymo

subjektų sprendimu.

Akivaizdu, kad naujai kuriami rodikliai turėtų būti priskiriami reguliariai stebėsenai.

Manytume, kad bent dalis siūlomų rodiklių turėtų tapti Valstybės švietimo stebėsenos

rodikliais (valstybės švietimo stebėsenos rodiklių sąrašą sudaro rodikliai, atspindintys

švietimo sistemos būklę, skirtumų ir/ar pokyčių mastą bei svarbiausių nacionalinių švietimo

tikslų įgyvendinimą). Kiti gali būti matuojami apskrities, savivaldybės ar mokyklos lygiu.

Valstybės švietimo stebėsenos tvarkos aprašas nustato, kad valstybės švietimo būklės

rodikliai ir oficialūs švietimo statistikos duomenys yra vieši. Vieša informacija nemokamai

prieinama visiems švietimo stebėsenos subjektams. Visais valstybės lygmens švietimo

duomenimis ir analitine informacija disponuoja Švietimo ir mokslo ministerija ir jos įgaliotos

institucijos. Taigi, jeigu siūlomi mokyklos bibliotekininko veiklos kiekybines charakteristikas

matuojantys rodikliai taptų Valstybės švietimo stebėsenos rodikliais, žemesnių švietimo

valdymo lygių subjektai galėtų nemokamai gauti viešai skelbiamas, situaciją jų valdymo

lygiu iliustruojančias, rodiklių skaitines reikšmes ir, atsižvelgdami į realią situaciją, priimti

pagrįstus sprendimus ir vykdyti švietimo kokybę laiduojantį valdymą.

Mokyklų bibliotekų bei mokyklų bibliotekose dirbančių bibliotekininkų veiklos kokybę

siūlome matuoti šių stebėsenos rodiklių pagalba:

25

1. Mokyklų bibliotekininkų, įgijusių bazinį išsilavinimą, arba persikvalifikavusių, dalis

Rodiklio aprašymas Mokyklų bibliotekininkų, įgijusių bazinį išsilavinimą, arba

persikvalifikavusių skaičius, išreikštas kaip bendro šalies mokyklų

bibliotekininkų skaičiaus dalis (procentais)

Paskirtis Mokyklų bibliotekininkų, įgijusių bazinį išsilavinimą, arba

persikvalifikavusių dalis rodo bendrojo lavinimo mokyklose

teikiamų bibliotekos paslaugų kokybę, taip pat rodo mokyklų

steigėjų dėmesį mokyklos bendruomenių informacijos poreikių

tenkinimui mieste ir kaime.

Skaičiavimas Mokyklų bibliotekininkų, įgijusių bazinį išsilavinimą, arba

persikvalifikavusių skaičius

-------------------------------------------------------- x 100 bendras

mokyklų bibliotekininkų skaičius

Reikalingi duomenys

(jų šaltiniai)

Bendras mokyklų bibliotekininkų skaičius (ITC),

Mokyklų bibliotekininkų, įgijusių bazinį išsilavinimą, arba

persikvalifikavusių skaičius (ITC, mokyklos)

Skaidymas Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis, savivaldybės

Mokyklos vietos tipas: miesto/kaimo

Mokyklos grupė/tipas: bendrojo lavinimo mokyklos (skaidyti pagal

tipus: pradinė, pagrindinė, vidurinė), profesinės mokyklos

Skaičiavimo

periodiškumas

Kasmet

26

2. Kitos veiklos nedirbančių mokyklų bibliotekininkų dalis (rodiklį patikimai galima

apskaičiuoti tik mokslo metams pasibaigus, todėl jį siūloma skaičiuoti už praeitus

mokslo metus)

Rodiklio aprašymas Mokyklų bibliotekininkų, neturinčių dalyko ar popamokinės veiklos

pamokų bei neatliekančių kitokių nuolat apmokamų veiklų, skaičius

išreikštas kaip bendro šalies mokyklų bibliotekininkų skaičiaus dalis

(procentais)

Paskirtis Mokyklų bibliotekininkų, neturinčių dalyko ar popamokinės veiklos

pamokų bei neatliekančių kitokių nuolat apmokamų veiklų, dalis rodo

bendrojo lavinimo mokyklose teikiamų bibliotekos paslaugų kokybę,

taip pat rodo mokyklų steigėjų dėmesį mokyklos bendruomenių

informacijos poreikių tenkinimui mieste ir kaime.

Skaičiavimas Mokyklų bibliotekininkų, neturinčių dalyko ar popamokinės veiklos


-------------------------------------------------------- x 100

bendras mokyklų bibliotekininkų skaičius

Reikalingi

duomenys (jų

šaltiniai)


Mokyklų bibliotekininkų, neturinčių dalyko ar popamokinės veiklos


(ITC, mokyklos)




tipus: pradinė, pagrindinė, vidurinė), profesinės mokyklos,

Skaičiavimo

periodiškumas

Kasmet

27

3. Mokyklų bibliotekų, kasdienėje veikloje besinaudojančių MOBIS programine įranga,

dalis

Rodiklio aprašymas Mokyklų bibliotekų, kasdienėje veikloje besinaudojančių MOBIS

programine įranga, dalis, išreikšta kaip bendro šalies mokyklų

bibliotekų skaičiaus dalis (procentais)

Paskirtis Mokyklų bibliotekų, kasdienėje veikloje besinaudojančių MOBIS

programine įranga, dalis rodo bendrojo lavinimo mokyklose teikiamų

bibliotekos paslaugų kokybę, taip pat rodo, kaip sudaromos sąlygos

naudotis informacinėmis technologijomis mieste ir kaime.

Skaičiavimas Mokyklų bibliotekų, kasdienėje veikloje besinaudojančių MOBIS

programine įranga, skaičius

-------------------------------------------------------- x 100

bendras mokyklų bibliotekų skaičius

Reikalingi

duomenys (jų

šaltiniai)

Bendras mokyklų bibliotekų skaičius (ITC, mokyklos),

Mokyklų bibliotekų, kasdienėje veikloje besinaudojančių MOBIS

programine įranga, skaičius (ITC, mokyklos)




tipus: pradinė, pagrindinė, vidurinė), profesinės mokyklos

Skaičiavimo

periodiškumas

Kasmet

28

4. Mokyklos bibliotekininkų, per praėjusius mokslo metus nors kartą dalyvavusių ne

trumpesniuose nei 12 akademinių valandų kvalifikacijos kėlimo renginiuose, dalis

(rodiklį patikimai galima apskaičiuoti tik mokslo metams pasibaigus, todėl jį siūloma

skaičiuoti už praeitus mokslo metus)

Rodiklio aprašymas Mokyklos bibliotekininkų, per praėjusius mokslo metus nors

kartą dalyvavusių ne trumpesniuose nei 12 akademinių valandų

kvalifikacijos kėlimo renginiuose, skaičius išreikštas kaip bendro

šalies mokyklų bibliotekininkų skaičiaus dalis (procentais)

Paskirtis Mokyklos bibliotekininkų, per praėjusius mokslo metus nors


kvalifikacijos kėlimo renginiuose, dalis rodo bendrojo lavinimo

mokyklų bibliotekininkų kvalifikacijos kokybę, taip pat rodo

mokyklų vadovų dėmesį mokyklos bibliotekininkų kvalifikacijos

kėlimui mieste ir kaime.

Skaičiavimas Mokyklos bibliotekininkų, per praėjusius mokslo metus nors


kvalifikacijos kėlimo renginiuose, skaičius

-------------------------------------------------------- x 100

bendras mokyklų bibliotekininkų skaičius

Reikalingi duomenys (jų

šaltiniai)


Mokyklos bibliotekininkų, per praėjusius mokslo metus nors


kvalifikacijos kėlimo renginiuose, skaičius (ITC, mokyklos)



Mokyklos grupė/tipas: bendrojo lavinimo mokyklos (skaidyti

pagal tipus: pradinė, pagrindinė, vidurinė), profesinės mokyklos,

Skaičiavimo

periodiškumas

Kasmet

5. Stebėsenos rodiklis, matuojantis kokybišką skaitytojų aptarnavimą mokyklų

bibliotekose (remiantis MOBIS programinės įrangos pagalba surinkta informacija).

29

6. Stebėsenos rodiklis, matuojantis kokybines mokyklų bibliotekų fondų

charakteristikas (remiantis MOBIS programinės įrangos pagalba surinkta informacija).

Stebėsenos rodiklius, matuojančius kokybišką skaitytojų aptarnavimą mokyklų bibliotekose

bei kokybines mokyklų bibliotekų fondų charakteristikas bus galima detaliai aprašyti tik

parengus pavyzdinį bendrojo lavinimo mokyklos bibliotekininko pareigybės aprašymą bei

tipinius mokyklos bibliotekos nuostatus. Turi išlikti nuostata, kad šiuos rodiklius paskaičiuoti

turėtų užtekti MOBIS programinės įrangos, fiksuojančios kasdienę bibliotekos veiklą,

galimybių.

Documents

Tyrimo trumpoji ataskaita