U IR AIDSŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ CENTRAS

U iosžkrečiamosligos ir AIDS

20 m.10 Spalis

Nr. 7

Šiame numeryje:

Geriausia gripo prevencijospriemon÷ - skiepai

V÷jaraupiais serga ne tik vaikai

Rotavirusin÷s ir orovirusin÷sInfekcijos Lietuvoje

Toksoplazmoz÷s epidemiologin÷situacija

Botulizmas - reta, bet klastingaliga

Pasiutlig÷s epidemiologin÷situacija Lietuvoje

p.

p.

p.

p.

p.

p.

2

3

4

6

9

11

n

Redaktoriaus žodisPo karštos vasaros staigiai at÷jęs ruduo atsineš÷ kraitę naujų

darbų ir renginių. 2010 m. rugs÷jo 16-17 d. gydytojus, mokslininkus irpolitikus į Lietuvos mokslų akademiją sukviet÷ tarptautin÷ konferencija„Imunitetas ir imunitetu pagrįstos priemon÷s visuomen÷s sveikataisvarbioms infekcijoms valdyti“. Konferencijoje apžvelgtos visuomen÷ssveikatai didelę gr÷smę keliančios infekcin÷s ligos: tuberkulioz÷, ŽIV,gripas ir hospitalin÷s infekcijos. Daugiau kaip trys šimtai konferencijosdalyvių klaus÷si lektorių iš Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC),Vilniaus universiteto (VU) ligonin÷s Santariškių klinikų, Kauno medicinosuniversiteto klinikų, Respublikin÷s tuberkulioz÷s ir infekcinių ligųuniversitetin÷s ligonin÷s, Valstybin÷s ligonių kasos, Higienos instituto,svečių iš šalies regiono gydymo įstaigų, Europos ligų prevencijos irkontrol÷s centro, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), Rusijos,Latvijos, Olandijos, Vokietijos, Prancūzijos. Konferencijos dalyviaidalijosi darbo patirtimi, pareng÷ ir pasiraš÷ konferencijos rezoliuciją.

Š i o s kon fe renc i jos va i zdo į rašą ga l ima ras t i :http://www.internetinetv.lt/?View=PostCollection/ViewPost&&k=0&q=&s=0&c=0&a=-1&z=&id=498

Didelio atgarsio žiniasklaidoje sulauk÷ ir rugs÷jo 22 d. ULACsurengta spaudos konferencija gripo aktualijų tema. Į gausiaisusirinkusių žurnalistų klausimus atsak÷ ULAC centro vadovas doc. dr.Saulius Čaplinskas, imunoprofilaktikos skyriaus ved÷ja DaivaRazmuvien÷ ir VU Infekcinių ligų, dermatovenerologijos irmikrobiologijos klinikos doc. dr. Ligita Jančorien÷. Specialistai primin÷,kad geriausia gripo prevencijos priemon÷ - skiepai. Kadangi žmon÷sdaug keliauja, o t÷vai neretai atsisako skiepyti savo vaikus, tenkaprisiminti ir poliomielito gr÷smę. Apie tai dar vasarą, 2010 m. birželio 22d., ULAC ir VU Medicinos fakulteto Visuomen÷s sveikatos institutospecialistais diskutavo seminare „Aktualūs poliomielito klausimai“.

Rudenį, kai visi po atostogų sugrįžta į kolektyvus, dažniausergama ir kitomis virusin÷mis ligomis, tame tarpe ir v÷jaraupiais. D÷lšios priežasties ULAC 2010 m. rugs÷jį paskelb÷ v÷jaraupių m÷nesiu irparagino t÷vus, švietimo ir ugdymo įstaigų darbuotojus bei žiniasklaidągriauti mitus ir pasirūpinti šios ūmios virusin÷s ligos prevencija -skiepais.

Šiame informacinio biuletenio numeryje surasite informacijos irapie kitas šeimos gyvenimo ritmą sudrumsčiančias rotavirusinę irnorovirusinę infekcijas. Jos plinta fekaliniu - oraliniu keliu irplinta vaikų kolektyvuose.

Nešvarios rankos padeda plisti ir toksoplazmozei. Tai - žmogausir gyvūnų parazitin÷ liga. PSO sprendimu, ji buvo įtraukta į žmogaussveikatai pavojingiausių zoonozių sąrašą. Net iki 57,7 proc. žmonių,kurie pagal profesiją turi kontaktų su gyvūnais, yra užsikr÷tętoksoplazmomis.

Šis ruduo - ypatingai derlingas grybais. Tačiau iš miško galimaparsinešti ne tik jų, bet ir sunkių ligų. Šių metų pirmojo pusmečioduomenimis, Lietuvoje užfiksuota 160 erkinio encefalito ir 878 Laimoligos atvejai. Skaičiai baugina, kadangi ligos atvejų daug÷ja. Taip pat nevisos šeiminink÷s žino, kad konservuotų grybų indelyje gali būti irsveikatai pavojingas, net mirtinas nuodas - botulizmo klostridija.Botulizmo atvejų Lietuvoje nuo 1995 m. sumaž÷jo ir pastaraisiais metaisregistruojami pavieniai atvejai, tačiau reikia nepamiršti, kad botulizmoprotrūkis į ligos patalą gali paguldyti ištisas šeimas.

Malonaus skaitymo!Doc. dr. Saulius ČaplinskasUžkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius

sparčiausiai

Doc. dr. S.Čaplinskas: "Kai kuriųinfekcinių ligų Lietuvoje maž÷ja, tačiaunegalime prarasti budrumo".

Užkrečiamųjų ligų centras. 10 .ir AIDS Informacinis biuletenis. Nr. 7, 20 m. Spalis

2

Geriausia gripo prevencijos priemon÷ - skiepai

Doc. r. S.d Čaplinskas sulauk÷ daug žurnalistų klausimų.

Šiemet pirmieji gripo atvejai Lietuvoje palyginti suankstesniais metais užregistruoti gerokai anksčiau - jaurugs÷jo viduryje (37-ąją metų savaitę). Tod÷l Užkrečiamųjųligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai įsp÷ja - gripo atakaiturime tinkamai pasiruošti. Jie primena, kad geriausia gripoprevencijos priemon÷ - skiepai. Į žurnalistų klausimus apiegripo aktualijas rugs÷jo 22 d. spaudos konferencijoje atsak÷Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas doc. dr.Saulius Čaplinskas, Imunoprofilaktikos skyriaus ved÷jaDaiva Razmuvien÷ ir Vilniaus universiteto Infekcinių ligų,dermatovenerologijos ir mikrobiologijos klinikos doc. dr.Ligita Jančorien÷.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) 2009 m.birželio 11 d. įvertino staigų gripo A(H1N1) plitimą irpaskelb÷ gripo pandemiją. Lietuvoje neįprastas sergamumogripu ir ŪVKTI (ūmiomis viršutinių kv÷pavimo takųinfekcijomis) padid÷jimas buvo registruotas ankstyvąrudenį, o pirmieji gripo A (H1N1) atvejai užregistruoti jauvasarą.

Sergamumas gripu ir ŪVKTI pernai prad÷jo sparčiaidid÷ti nuo lapkričio pradžios, 2-3 kartus viršydamasdaugiametį įprastą lygį. Pra÷jusį sezoną sergamumas gripubuvo net 8 kartus didesnis nei ankstesniais metais. ULACImunoprofilaktikos skyriaus ved÷jos Daivos Razmuvien÷steigimu, net 30 proc. į medikus besikreipusių asmenų d÷lgripo ir ŪVKTI buvo hospitalizuoti, 60 proc. iš jų - vaikai.Intensyvios terapijos prireik÷ 6 proc. ligoninių pacientų, iš jų10 proc. taikyta dirbtinio kv÷pavimo ventiliacija.

Nuo pandeminio A (H1N1) gripo registruoti 23mirties atvejai, nors bendrai nuo gripo mirčių buvo daugiau.Tik 2 mirę asmenys - vyresni nei 60 metų, visi kiti - darbingoamžiaus žmon÷s.

Skiepijimas gripo vakcina išlieka viena svarbiausiųsergamumo ir mirtingumo nuo gripo prevencijos priemonių.Kasmet nuo gripo Lietuvoje pasiskiepija apie 6 proc. visospopuliacijos.

Viena pagrindinių PSO ir Europos ligų prevencijos irkontrol÷s centro (ECDC) nuostatų yra skiepijimo nuosezoninio gripo apimčių didinimas. Iki 2014/2015 m.

Siaut÷ gripo pandemija

Pasiskiepija apie 6 proc. populiacijos

siekiama paskiepyti 75 proc. visų asmenų, vyresnių kaip 65metų bei sergančiųjų l÷tin÷mis ligomis.

„Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, daugiausiaproblemų kilo d÷l neigiamo visuomen÷s požiūrio į skiepijimąsinuo pandeminio gripo. Skiepus gaubia daug mitų. Tod÷lprašome gydytojų, kad jie visuomenei teiktų tik mokslupagrįstą informaciją apie gripą ir skiepus nuo gripo“, - sak÷ULAC direktorius doc. dr. S. Čaplinskas.

Gripo vakcina galima pasiskiepyti šalies asmenssveikatos priežiūros įstaigose. Jų sąrašą galima rastiinterneto svetain÷je www.ulac.lt. Pasiskiepijus imunitetasorganizme susiformuoja ne greičiau, kaip po 2 savaičių. Tod÷ldaug÷jant gripo atvejų nereik÷tų delsti skiepytis, kad susp÷tųsusidaryti pakankamai stiprus imunitetas.

Skiepytis nuo gripo reikia kasmet, nes kiekvienaismetais gripo virusas mutuoja ir pra÷jusių metų vakcinatampa nebeefektyvi. PSO specialistai nuolat stebi gripoviruso sezoninius kitimus, tod÷l kasmet pagaminama kitokiossud÷ties vakcina, atitinkanti to sezono gripo viruso atmainas.Į šiam sezonui sukurtos gripo vakcinos sud÷tį įeina trijųpadermių gripo virusai: A/California/7/2009 (H1N1)v -pandemin÷ paderm÷, A/Perth/16/2009 (H3N2)v,B/Brisbane/8/2008.

Šį rudenį Lietuvą pasiek÷ naujov÷ - nuo gripo busskiepijama ir intradermine vakcina su mikroįšvirkštimosistema. Ji pagaminta siekiant palengvinti vakcinos skyrimą:ypatingai plona mikroadata, o vakcinos kiekis yra 5 kartusmažesnis nei tradicin÷se į raumenis skiriamose vakcinose. Šivakcina leidžiama į odą.

Nauja intradermin÷ vakcina

Į odą leidžiama vakcina tur÷tų padrąsinti pasiskiepyti tuos, kurie bijo adatų.

Nuo gripo saugo ir nespecifin÷s priemon÷s:

Pareng Greta Amasenkovait

● dažnai plaukite rankas (neskub÷kite, tai tur÷tųtrukti ne trumpiau kaip dvidešimt sekundžių);

● stenkit÷s išsaugoti gerą bendrą sveikatos būklę,gerai išsimiegokite, būkite fiziškai aktyvūs, rūpinkit÷spsichine sveikata, valdykite stresą, gerkite daug skysčių irvalgykite visavertį maistą;

● stenkit÷s neliesti paviršių, kurie gali būti užterštigripo virusu, ir venkite liesti rankomis akis, nosį ar burną;

● venkite kontakto su sergančiais žmon÷mis irmasinių žmonių susibūrimo vietų.

÷ ÷Imunoprofilaktikos skyriaus specialist÷Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras

3

vienas susirgęs vaikas dažnai apkrečia visą grupę.Kūdikiai iki 3 m÷nesių serga labai retai, nes jų

organizme dar teb÷ra antikūnų iš motinos, jei ji anksčiausirgo šia liga. Didesnis sergamumas stebimas ikimokyklinioamžiaus vaikų grup÷je.

Pirmieji ligos simptomai pasireiškia pra÷jus 2 3 sav.po užsikr÷timo. Ligos pradžia - ūmi. Iš pradžių pasireiškianespecifiniai požymiai karščiavimas, silpnumas, blogasavijauta. V÷liau, pradeda berti d÷mel÷mis, kurios virstapūslel÷mis, pripildytomis skaidraus skysčio. B÷rimui būdingakaita: iš pradžių atsiranda rausva d÷mel÷, v÷liau iškilimas,tuomet susidaro pūslel÷ su skaidriu skysčiu, kuriai džiūstant,užsideda šašas. Beria bangomis kas 12 dienas, tod÷lviename plote galima pamatyti visų stadijų b÷rimo

-

Užkrečiamųjų ligų centras. 10 .ir AIDS Informacinis biuletenis. Nr. 7, 20 m. Spalis

elementų. Išbertas vietas labai stipriai niežti. Pūslel÷sdažniausiai atsiranda plaukuotoje galvos dalyje, ant veido,liemens, galūnių, gleivines (burnos, akių, lyties organų). Visnauji b÷rimo elementai atsiranda apie 5 dienas nuo ligospradžios.

Persirgus v÷jaraupiais, imunitetas šiai ligai susidarovisam likusiam gyvenimui. Tačiau po infekcijos virusas liekaorganizme (nugaros smegenų mazguose) ir susilpn÷jusimunin÷s sistemos funkcijai, labai dažnai vyresnio amžiausžmon÷ms sukelia juostinę pūslelinę ( ), kurisukelia skausmą ir pūslelinį b÷rimą pažeisto nervoinervuojamoje vietoje. Dažniausiai šia liga suserga vyresninei 50 m. žmon÷s. Skausmas, juntamas pažeisto nervozonoje - pirmasis ligos požymis. Juostine pūsleline, skirtingainei v÷jaraupiais, dažniau serga vyresnio amžiaus žmon÷s.

Dažniausiai v÷jaraupiais sergama nesunkiai, betretais atvejais liga gali komplikuotis įvairiais odos ar kitųsistemų sutrikimais, encefalitu. Itin sunkiai v÷jaraupiaisserga asmenys su sutrikusia imunine sistema bei suaugusieji.Komplikacijų išsivystymo rizika suaugusiems, sergantiemsv÷jaraupiais, yra daug kartų didesn÷ nei vaikams. V÷jaraupiaigali komplikuotis antrine bakterine infekcija - nusidraskiusb÷rimus, infekcija gali patekti į odą bei kitus audinius. Būtenttada gali pasireikšti sunkios v÷jaraupių formos beikomplikacijos - pažeidžiami kiti organai (pvz. centrin÷s nervųsistemos, plaučių, vidurin÷s ausies uždegimai). Susirgusn÷štumo metu, galimi pakenkimai kūdikiui, persileidimai.

Persirgusiems v÷jaraupiais susidaro patvarus,ilgalaikis imunitetas. Pakartotinai sergama retai (ne daugiau23 proc. atvejų).

V÷jaraupių vakcina sukurta pakankamai neseniai,tod÷l jos naudojimo apimtys dar n÷ra didel÷s. Vakcinosskiepijimo tikslingumas grindžiamas tuo, kad apsaugo nuosusirgimų ir sunkių susirgimo formų asmenis, turinčiusimunin÷s sistemos nepakankamumą, taip pat apsaugo nuojuostin÷s pūslelin÷s rizikos ateityje.

● visus anksčiau nesirgusius vaikus, vyresnius nei 12m÷nesių (ypač lankančius darželius bei mokyklas arsergantys l÷tin÷mis ligomis, imunodeficitais). Dažniausiaiv÷jaraupių vakciną rekomenduojama skiepyti kartu su tymų -epideminio parotito - raudonuk÷s (MMR) vakcina. Vaikams iki12 m. amžiaus skiriama viena vakcinos doz÷, vyresniems nei12 m. ir suaugusiems asmenims rekomenduojamos dvivakcinos doz÷s;

● suaugusius, kurie slaugo ligonius ir n÷ra sirgęv÷jaraupiais bei kitus turinčius didelę kontakto su šia infekcijariziką (darželio personalas, moterys, planuojančios n÷štumą,t÷vai, ruošiantys leisti vaiką į darželį, medicinos darbuotojai);

● asmenis, kurių imunin÷ sistema nusilpusi(sergantieji ŽIV/AIDS, l÷tin÷mis plaučių, kraujo ligomis,piktybiniais augliais, vartojantieji steroidinius hormonus,imuninę sistemą slopinančius vaistus).

V÷jaraupių vakcina negalima skiepyti n÷ščiųjų.Vakcinos nereik÷tų skiepyti ir asmenims, kuriems neseniaibuvo perpiltas kraujas ar buvo skiriami imunoglobulinai.

÷ Egl÷ Valikonien÷Imunoprofilaktikos skyriaus specialist÷Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras

Pareng

herpes zoster

Rekomenduojama skiepyti:

V÷jaraupiai (lot. Varicella zoster) - tai ūmi virusin÷,epidemiškai plintanti liga, kurią sukeliavirusas. Liga pasireiškiai karščiavimu, pūsleliniu odos irgleivinių b÷rimu. Ji yra dažna vaikų liga. Paprastai jasergama lengvai, tačiau ši liga gali būti pavojinga mažiemsvaikams ir suaugusiesiems. Pastaruoju metu sergamumov÷jaraupiais tendencija, nors ir nežymiai, tačiau maž÷ja.

Virusas, sukeliantis v÷jaraupių susirgimą,patogeniškas tik žmogui ir labai greitai plinta, tačiau neilgaiišsilaiko aplinkoje - jautrus ultravioletiniams spinduliams,lauke greitai žūva. Min÷ta liga sergama beveik visus metus,kiek mažiau susirgimų būna vasarą ir dažniau - rudenį beižiemą. Kadangi virusas yra itin lakus ir greitai pasklinda povisą pastatą, užsikrečiama tik uždarose patalpose.Dažniausiai infekcija perduodama oro lašeliniu būdu.Galima užsikr÷sti ir tiesiogiai per odą, liečiant b÷rimus (tieknuo sergančiojo v÷jaraupiais, tiek juosiančia pūsleline).Ypač sparčiai ši liga plinta ikimokyklinio ugdymo įstaigose -

varicella zoster

V÷jaraupiais serga ne tik vaikai

4Tęsinys p.5

Užkrečiamųjų ligų centras. 10 .ir AIDS Informacinis biuletenis. Nr. 7, 20 m. Spalis

2002 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 673 „D÷l privalomojoepidemiologinio registravimo, privalomojo informacijos apieepidemiologinio registravimo objektus turinio ir informacijosprivalomojo perdavimo tvarkos patvirtinimo“ papildymo“.Pagal šį įsakymą, sveikatos priežiūros įstaiga apie žarnynovirusin÷s infekcijos atvejį praneša teritoriniam visuomen÷ssveikatos biurui, kuris, savo ruožtu, per kompiuterizuotąpriežiūros sistemą perduoda informaciją Užkrečiamųjų ligų irAIDS centrui.

2009 m. Lietuvoje užregistruoti 3512 patikslintųvirusinių žarnyno infekcijų atvejai (tarp jų 2782 rotavirusinioenterito atvejai ir 522 norovirusin÷s infekcijos atvejai) bei3231 nepatikslintas virusinių žarnyno infekcijų atvejis.

Per 1994 - 2009 m. laikotarpį rotavirusinio enteritosergamumo tendencija did÷janti, didžiausias sergamumasbuvo užregistruotas 2006 m. (rodiklis 100 tūkst. 144,2 atv.).Palyginus 2009 m. sergamumą su 2008 m., jis sumaž÷jo 12,7proc., nuo 101,26/100 tūkst. gyventojų 2008 m. iki 88,4/100tūkst. - 2009 m. (2 pav.).

Rezultatai

Lietuvoje nuo 1994 m. prad÷ta rotavirusin÷sinfekcijos laboratorin÷ diagnostika, o norovirusin÷s - nuo2005 m. Žarnyno virusin÷s infekcijos privalo būtiregistruojamos pagal Lietuvos Respublikos sveikatosapsaugos ministro 2008 m. liepos 28 d. įsakymą Nr. V - 696„D÷l Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro

Rotavirusin÷s ir norovirusin÷s infekcijos yra svarbivisuomen÷s sveikatos problema Lietuvoje. Nuo 1994 m. iki2009 m. sergamumas rotavirusin÷mis infekcijomis išaugo,atitinkamai nuo 0,2 100 tūkst gyventojų iki 88,4/100 tūkst.Dažniausiai užregistruota pavienių ir grupinių atvejųužsikr÷timo vieta - namų aplinkoje (72,1 proc.). Galimateigti, kad šios infekcijos netiesiogiai priklauso nuo amžiaus:daugiausiai serga kūdikiai ir jauni vaikai iki 3 m. amžiaus.Infekcijomis dažniausiai užsikrečiama per maistą, kurisparuoštas pažeidžiant saugumo reikalavimus.

Virusin÷s žarnyno infekcijos pasaulyje sudaro apie35 - 50 proc. visų vaikų diar÷jų atvejų. 95 proc. rotavirusineinfekcija užsikr÷tusių vaikų yra tarp 3 - 5 m. amžiaus. Tačiaušia infekcija gali užsikr÷sti vyresni vaikai ir suaugę, kuriųimunin÷ sistema nusilpusi. Sunkesn÷ rotavirusin÷s infekcijosforma pasitaiko tarp pirmą kartą užsikr÷tusiųjų, kurių amžiusvyrauja tarp 3 - 35 m÷nesių. Vyresni vaikai ar suaugę galiužsikr÷sti pakartotinai, tačiau infekcija pasireikš lengvesneforma su arba be klinikinių simptomų.

Rotavirusin÷s ir norovirusin÷s infekcijos plintafekaliniu - oraliniu keliu. Rotavirusais užsikrečiama perburną. Pagrindinis rizikos veiksnys - užterštos rankos.Kadangi virusai aplinkoje gyvybingi gali išlikti ilgą laiką, jiegali plisti per įvairius daiktus, kuriuos vaikai gali įsid÷ti įburną. Rotavirusine infekcija galima užsikr÷sti ir nuo maisto,jei jis buvo gamintas nešvariomis rankomis. Tačiau taidažniausiai maistas, vartojamas be papildomo apdorojimošiluma. Geriausiai virusas plinta vaikų kolektyvuose. Suaugędažniausiai užsikrečia šeimoje nuo vaikų, sergančiųrotavirusine infekcija. Infekcijos pasižymi trimispagrindiniais simptomais: v÷mimu, viduriavimu irkarščiavimu.

Per paskutinius šešerius metus Lietuvojesergamumas rotavirusine infekcija buvo panašus palygintisu Latvija ir Estija. Trijų Baltijos šalių didžiausias sergamumopikas buvo 2006 m.: sergamumo rodiklis siek÷ 115,6ligonius 100 tūkst. Latvijos gyventojų, 100,6/100 tūkst.Estijos gyventojų ir daugiausia - 143,7/100 tūkst. Lietuvosgyventojų. 2009 m. sergamumas buvo žemesnis Lietuvoje(82,4/100 tūkst. gyv.) nei kitose Baltijos šalyse: Latvijoje -140,3/100 tūkst. ir Estijoje - 118,1/100 tūkst. (1 pav.).

Metodai

Rotavirusin÷s ir orovirusin÷s infekcijos Lietuvojen

1 pav. Rotavirusin÷s infekcijos sergamumas Baltijos šalyse 2004 - 2009 m.

2 pav. Rotavirusinio enterito sergamumo tendencija Lietuvoje 1994 -2009 m.

Norovirusin÷s infekcijos epidemiologin÷ priežiūrabuvo įteisinta 2005 m. Susirgimų skaičius šia infekcijapadid÷jo nuo 190 atvejų 2006 m. iki 729 atvejų 2008 m. ir522 atvejų 2009 m. Užregistruotų atvejų padid÷jimą l÷m÷rutinin÷s diagnostikos metodų diegimas asmens irvisuomen÷s sveikatos priežiūros įstaigose. Palyginus 2009m. sergamumą su 2008 m., jis sumaž÷jo 27,7 proc., nuo21,6/100 tūkst. gyventojų 2008 m. iki 15,6/100 tūkst. -2009 m.

Nepatikslintos žarnyno virusin÷s infekcijos Lietuvojeprad÷tos registruoti nuo 1998 m. Sergamumas šiomisvirusin÷mis infekcijomis per 1998 - 2009 m. laikotarpį tur÷joišreikštą did÷jimo tendenciją. Per paskutinius 5 metussergamumas padid÷jo nuo 16,5 atvejų 100 tūkst. 2004 m. iki98 atvejų 100 tūkst. 2009 m.. Palyginti su 2008 m.laikotarpiu, sergamumas 2009 m. padid÷jo 50,8 proc. (3pav.).

3 pav. Nepatikslintomis žarnyno virusin÷mis infekcijomis sergamumotendencija Lietuvoje 1998 - 2009 m.

Pradžia p.4

Užkrečiamųjų ligų centras. 10 .ir AIDS Informacinis biuletenis. Nr. 7, 20 m. Spalis

7 pav. Sergamumas nepatikslintomis žarnyno virusin÷mis infekcijos pagalapskritis 2009 m.

Apskrityse registruojamas sergamumas rotavirusineinfekcija 2009 m. buvo nevienodas. Didesni už vidutinį(81,96/100 tūkst.) sergamumo rodikliai buvo Vilniaus(129,24/100 tūkst.) ir Panev÷žio (121,02/100 tūkst.)apskrityse. Mažiausi sergamumo rodikliai buvo Taurag÷s(27,84/100 tūkst.), Telšių (31,99/100 tūkst.), Klaip÷dos

Kaip ir kiekvienais metais, tarp miesto gyventojųsergamumas rotavirusiniu gastroenteritu buvo beveik 2kartus didesnis nei tarp kaimo gyventojų. Palyginus 2009 su2008 m., rotavirusinio gastroenterito sergamumas sumaž÷jo21,3 proc. (nuo 121,1/100 tūkst. - 2008 m. iki 95,3/100tūkst. - 2009 m.) tarp miesto gyventojų. Taip patsergamumas tarp kaimo gyventojų sumaž÷jo 8,8 proc.lyginant dvejus paskutinius metus: nuo 63,8/100 tūkst. -2008 m. iki 58,2/100 tūkst. - 2009 m.

Rotavirusin÷s infekcijos dažniau pasitaiko tarpkūdikių ir jauno amžiaus vaikų. Kaip ir kiekvienais metais,sergamumas rotavirusiniu enteritu 2009 m. buvo didžiausiastarp vaikų, kurių amžius iki trejų metų (1601,2/100 tūkst.).Taip pat šis amžius dominavo tarp sergančių norovirusine arnespecifine žarnyno infekcija. Sergamumas virusin÷misžarnyno infekcijomis yra 6 kartus mažesnis tarp vaikų, kuriųamžiaus grup÷ yra 4-6 m. nei tarp 0-3 m. (4 pav.).Sergamumas virusin÷mis žarnyno infekcijomis tarp

Sergamumas amžiaus grup÷se

suaugusių amžiaus žmonių (18-64+ m.) yra panašus, obendras - siekia 23,3 100 tūkst. Lietuvos suaugusiųgyventojų.

Sergamumo rotavirusine, norovirusine infekcija irnepatikslintomis žarnyno virusin÷mis infekcijomis ypatumai(sezoniškumas, sergamumas amžiaus grup÷se) buvo labaipanašūs. Tai leidžia manyti, kad dalis rotavirusin÷s,norovirusin÷s infekcijos atvejų nebuvo diagnozuoti, o realūssergamumo rodikliai šiomis infekcijomis gal÷jo būtiaukštesni.

Sergamumas virusin÷mis žarnynoinfekcijomis administracin÷se teritorijose

4 pav. Sergamumas virusin÷mis žarnyno infekcijomis vaikų amžiausgrup÷se 2009 m.

5 pav. Rotavirusinio enterito sergamumas administracin÷se teritorijose2009 m.

6 pav. Norovirusin÷s infekcijos sergamumas administracin÷se teritorijose,2009 m.

5Tęsinys p.6

šios infekcijos atvejai buvo nustatyti Alytaus,Šiaulių, Telšių, apskrityse (6 pav.).

Didžiausias sergamumas nepatikslintomisvirusin÷mis žarnyno infekcijomis 2009 m. buvoužregistruotas Utenos (140,83 atvejai 100 tūkst.) irVilniaus (96,11/100 tūkst.) apskrityse. Mažiausiainepatikslintų virusinių žarnyno infekcijų atvejųužregistruota Telšių (14,28/100 tūkst.), Alytaus(15,01/100 tūkst.), Taurag÷s (27,83/100 tūkst.) irKlaip÷dos (30,94/100 tūkst.) apskrityse (7 pav.).

Sezoninio pakilimo m÷nesiais buvoužregistruota 85 proc. visų rotavirusin÷s infekcijosatvejų per metus. Mažiausiai rotavirusin÷s infekcijosatvejų užregistruota rugs÷jo (vidutiniškai 1,53susirgimų per dieną), daugiausiai - kovo m÷nesį

Sergamumo sezoniškumas

(35,26/100 tūkst.), Utenos (43,82/100 tūkst.) apskrityse (5pav.).

Sergamumo rodiklius norovirusine infekcija l÷m÷laboratorin÷s diagnostikos apimtys. Daugiausiai susirgimųnorovirusine infekcija 2009 m. nustatyta Vilniaus (35,73/100tūkst.) ir Kauno (27,24/100 tūkst.) apskrityse. Vidutinissergamumo rodiklis buvo 15,38/100 tūkst. Norovirusin÷infekcija nebuvo nustatyta Marijampol÷s apskrityje. Pavieniai

6

Užkrečiamųjų ligų centras. 10 .ir AIDS Informacinis biuletenis. Nr. 7, 20 m. Spalis

(16,68 susirgimų per dieną). Sezoninis sergamumopakilimas registruotas sausio - geguž÷s m÷nesiais.

Pradžia p.5

8 pav. Žarnyno virusinių infekcijų sergamumo sezoniškumas m÷nesiais,2009 m

Sergamumo rotavirusiniu enteritu mažiausias lygis buvobirželio - gruodžio m÷nesiais, t.y. mažesnis už vidutinį metųdienos sergamumą.

Nepatikslintų žarnyno virusinių infekcijų sezoninissergamumas buvo stebimas sausio - gruodžio m÷nesiais.Didžiausias sergamumo koeficientas nustatytas lapkričio(vidutiniškai 12,27 susirgimų per dieną) m÷nesį, mažiausiais- liepą (4,19 susirgimai per dieną).

Labiausiai išreikštas sezoninis sergamumas žiemos- pavasario m÷nesiais buvo rotavirusine infekcija, mažiausiai- norovirusine infekcija. Šiltuoju metų laiku visų virusin÷setiologijos žarnyno infekcijų buvo registruojama mažiausiai(8 pav.).

9 pav. Rotavirusinių enteritų užsikr÷timo vietos 2009 m.

U ž s i k r ÷ t i m o v i r u s i n ÷ m i s ž a r n y n oinfekcijomis vieta ir židiniškumas

Rezultatų aptarimas

2009 m. Lietuvoje buvo užregistruoti 6512 virusiniųžarnyno infekcinių ligų židiniai, iš jų 6342 (97,4 proc.) suvienu atveju, 130 (2 proc.) židinių buvo su 2 atvejais, 40 (0,6proc.) židinių buvo su 3 ir daugiau atvejų.

Visuomen÷s sveikatos centrų duomenimis, 72,1proc. susirgusiųjų rotavirusine infekcija užsikr÷t÷ namųaplinkoje, 2,9 proc. asmens sveikatos priežiūros įstaigose,1,6 proc. ikimokyklinio ugdymo vaikų įstaigose. Panašusužsikr÷timo lygis buvo ir kitomis virusin÷mis žarnynoinfekcijomis (9 pav.).

2009 m. buvo užregistruoti 45 virusin÷s etiologijosprotrūkiai: 40 - rotavirusin÷s infekcijos, 4 - norovirusin÷sinfekcijos, 1 - adenovirusin÷s etiologijos. Žarnyno infekciniųligų protrūkių struktūroje, rotavirus sukelti protrūkiai sudar÷23,1 proc., norovirus 2,3 proc., adenovirus 0,6 proc. 77,8proc. virusin÷s etiologijos protrūkių kilo šeimose, 22,2 proc.vaikų ugdymo įstaigose. Visuose protrūkiuose susirgo 112asmenys, iš kurių 106 (94,6 proc.) buvo hospitalizuoti.

Rotavirusin÷s ir nenustatytos žarnyno virusin÷sinfekcijų sergamumo tendencijos nuo registravimo laiko iki2009 m. yra did÷jančios. Rotavirusin÷s infekcijos did÷jimą

gal÷tume sieti su laboratorijos diagnoz÷s ger÷jimu.Nenustatytų žarnyno virusinių infekcijų daug÷jimą galimapaaiškinti, kad daliai infekcijų nenustatoma tiksli etiologijad÷l laboratorijos diagnoz÷s lemiančių faktorių, pvz. panašiklinika bei viruso savyb÷s, dalis pacientų tirti d÷l kitokiųinfekcijų ar netirti iš viso.

Nuo 2004 m. rotavirusinių infekcijų epidemin÷situacija buvo nestabili ir sergamumo rodiklis did÷jo nuo 66atvejų 100 tūkst. gyventojų iki 88,4/100 tūkst. - 2009 m.Palyginus su Latvija ir Estija per šiuos 6 paskutinius metussergamumo pikai ir kritimai buvo panašus: 2006 m.žymiausias sergamumo pikas ir 2007 m. sergamumosumaž÷jimas.

Per dvejus paskutinius metus, rotavirusin÷sinfekcijos sergamumas sumaž÷jo 12,7 proc. Lietuvoje.Palyginus su kitomis šalimis: Lenkijoje sergamumassumaž÷jo 6,7 proc., o Ukrainoje padid÷jo 19,3 proc. per tąpatį laikotarpį.

Daugiausia rotavirusine infekcija sergančiųjų yravaikai iki 3 metų amžiaus. Galima daryti prielaidą, kad taisusiję su vakcinacijos apimtimi. Taip pat vyresni vaikai irsuaugusieji yra persirgę šia infekcija, jei suserga pakartotinaitai daug lengvesne forma su arba be klinikinių simptomų.Šiandien Rotaviruso vakcina n÷ra įtraukta į privalomą vakcinųkalendorių, tačiau šis klausimas yra svarstomas.

Sergamumas norovirusine infekcija 2006-2009 m.laikotarpiu taip pat did÷jo. Užregistruotų atvejų padid÷jimągalima sieti su rutinin÷s diagnostikos metodų diegimuasmens ir visuomen÷s sveikatos priežiūros įstaigose.Palyginus paskutinius dvejus metus, sergamumas šiainfekcija sumaž÷jo 26,4 proc. Gali būti, kad dalis atvejųpateko į nenustatytų žarnyno infekcijų skaičių.

visuomen÷s sveikatos specialist÷,Galina Zagrebnevien÷Epidemiologin÷s priežiūros skyriaus ved÷jaUžkrečiamųjų ligų ir AIDS centras

Pareng÷ Žana Milišiūnait÷

Toksoplazmoz÷s epidemiologin÷ situacijaToksoplazmoz÷ yra žmogaus ir gyvūnų parazitin÷

liga, kurią sukelia pirmuonis . D÷l dideliotoksoplazmoz÷s suk÷l÷jo paplitimo ir didelio žmoniųužs ikr÷ t imo toksoplazmomis, gal imos įgimtostoksoplazmoz÷s, galimo toksoplazmoz÷s proceso

Toxoplasma gondii

suaktyv÷jimo ligonių, su pažeista imunine sistema,organizme, sergančių AIDS, turinčių piktybinius auglius,gaunančių citotoksinį gydymą ar esančių po organųtransplantacijos, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO)

Tęsinys 7 p.

7Tęsinys p.8

Užkrečiamųjų ligų centras. 10 .ir AIDS Informacinis biuletenis. Nr. 7, 20 m. SpalisPradžia 6 p.

sprendimu toksoplazmoz÷ buvo įtraukta į žmogaus sveikataipavojingiausių zoonozių sąrašą.

Ligos suk÷l÷jai yra viduląsteliniaipirmuonys, kurie biologinio vystymosi metu keisdamišeimininkus pereina kelias formas: tachizoitai (arbaendozoitai), bradizoitai (arba cistozoitai), esantys įvairiųaudinių cistose ir sporozoitai, esantys oocistose.

Tachizoitai pažeidžia žinduolių, taip pat ir žmogausįvairių organų ir audinių (smegenų, skeleto raumenų,širdies, inkstų ir kt.) ląsteles, išskyrus branduolių neturinčiuseritrocitus. Ši parazitų forma randama organizme ūmin÷sarba aktyvios ligos stadijos metu. Vystantis imunitetui, jau 3-4 dieną po užsikr÷timo tachizoitai transformuojasi į l÷taibesidauginančius bradizoitus, kurių sankaupa, turintinuosavą apvalkalą, sudaro cistą.

Cistoje bradizoitai, būdami latentin÷je stadijoje, galilikti gyvybingi per visą šeimininko gyvenimą. Kiekviena cistagali tur÷ti iki kelių šimtų bradizoitų. Cistų galima aptiktismegenyse, širdyje, skeleto raumenyse ir kituose organuosebei audiniuose. Cistos ilgą laiką, kartais net visą gyvenimą,gali būti ramyb÷s būsenoje, nepasireiškiant jokiemsklinikiniams ligos simptomams, tačiau sutrikus organizmoimunin÷s sistemos funkcijai, bradizoitai gali išsilaisvinti išcistų ir išprovokuoti toksoplazmoz÷s proceso paūm÷jimą(reaktyvaciją).

Sporozoitai yra oocistose, kurios susiformuoja tiktaikat÷s bei kitų katinių (Felidae) šeimos žinduolių (lūšis, puma,leopardas, liūtas, jaguaras ir kt.) žarnyne ir su išmatomisišsiskiria į aplinką. Kai aplinkos sąlygos palankios (tinkamatemperatūra, dr÷gm÷, aeracija), oocistos per 1-5 parassporuliuojasi ir tampa invazin÷mis. Oocistos, ypač jausporuliavusios, yra labai atsparios ir gali išlikti gyvybingosdirvožemyje ar vandenyje.

T. gondii

Labiausiai infekuotos yra 12-24 m÷n. kat÷s, tačiau infekcijos platintojos galibūti ir vyresn÷s

Kat÷ užsikrečia su÷dusi žalios toksoplazmomisapkr÷stos m÷sos ar tarpinį šeimininką (pelę, paukštį ir kt.),kuriame yra toksoplazmų cistų, bei aplinkoje esančiomisooc i s t om i s . Ka t÷ s va i dmuo toksop l a zmoz÷ sepidemiologijoje svarbus tuo, kad jos bei kitų katinių šeimos( ) žinduoliai yra galutiniai šeimininkai, galintys terštioocistomis aplinką. Labiausiai užsikr÷tusios valkataujančioskat÷s, tačiau intensyviausiai oocistas išskiria jaunos kat÷s.Katei užsikr÷tus pirmą kartą, jos išmatose jau 3-4 dienąpasirodo oocistos, kurias ji platina 1-2 savaites použsikr÷timo. Per šį laikotarpį kat÷ su išmatomis išskiria įaplinką keletą milijonų oocistų. Labiausiai infekuotos yra 12-24 m÷nesių amžiaus kat÷s, tačiau infekcijos platintojos galibūti ir 6-7 metų amžiaus kat÷s. Nors kat÷s į aplinką išskiriaoocistas gana trumpą laiką, epidemiologin÷ oocistų reikšm÷labai svarbi d÷l jų didelio atsparumo ir ilgo išsilaikymo

Felidae

aplinkoje. Dr÷gname dirvožemyje oocistos lieka gyvybingosiki 18 m÷nesių.

Žmogui pagrindiniai toksoplazmoz÷s infekcijosšaltiniai yra užteršta toksoplazmų oocistomis aplinka irinfekuota toksoplazmų cistomis žalia ar nepakankamaitermiškai apdorota m÷sa.

Kat÷s vaidmuo tiesiogiai užkrečiant žmones,priešingai negu buvo ilgus dešimtmečius manyta, yra tikantraeilis, palyginus su užsikr÷timu valgant infekuotątoksoplazmų cistomis m÷są. Pagrindinis T.gondii rezervuarasyra gyvuliai (kiaul÷s, avys, galvijai ir kt.), kurių m÷są žmon÷snaudoja maistui. Jų užsikr÷timas toksoplazmomis yra labaiįvairus: avių 31-100 proc., raguočių 25-35 proc., kiaulių 29-86 proc., triušių 24,3 proc., ožkų 6,8 - 20 proc. Min÷tų gyvūnųm÷sa dažnai naudojama maistui, o tokie patiekalai, kaipšašlykas, bifšteksas su krauju, rūkytas kumpis ir pan., keliadidelį užsikr÷timo toksoplazmomis pavojų.

Žmogus toksoplazmoze užsikrečia valgydamas beiragaudamas užsikr÷tusių toksoplazmų cistomis kiaulių, avių,galvijų m÷są (faršą), kuri buvo nepakankamai termiškaiapdorota ar vartota žalia; naudodamas maistui užterštąoocistomis vandenį, žalią pieną, valgydamas nenuplautasdaržoves, vaisius, uogas; per užterštas oocistomis rankas.Įprotis valgyti žalią arba tik pavirtą (iki 60°C temperatūros)m÷są yra pagrindinis toksoplazmoz÷s infekcijos perdavimofaktorius (30-63 proc. atvejų).

Taip pat galima užsikr÷sti per pažeistą odą argleivines. Šis užsikr÷timo kelias būdingas m÷sos perdirbimoįmonių ir žv÷relių fermų darbuotojams, veterinarams irmedžiotojams. Buityje - nuo sergančių naminių gyvūnų.Laboratorijų darbuotojams galima infekcija d÷l kontakto suinfekuotais laboratoriniais gyvuliukais, užteršta laboratorijosįranga.

Galima toksoplazmomis užsikr÷sti nuo ligonio,sergančio ūmine toksoplazmoze, perpilant jo kraują arbaorganų transplantacijos atveju.

Transplacentinis arba vaisiaus užkr÷timas perplacentą, jam esant gimdoje - labai svarbus užsikr÷timotoksoplazmoze kelias. Įgimta toksoplazmoz÷ vaisiui vystositiktai tuo atveju, jei jo motina, būdama n÷ščia, sirgo ūmiatoksoplazmoze. Nors motinai infekcija retai pasireiškiaklinikiniais simptomais, tačiau jos organizme vykstantitrumpalaik÷ parazitemija (parazitų buvimas kraujyje) sukeliažidininius pažeidimus placentoje, d÷l ko gali įvykti vaisiausužsikr÷timas. Ne kiekviena moteris, susirgusi ūmiatoksoplazmoze n÷štumo metu, perduoda užkratą vaisiui.Įgimtos infekcijos rizika n÷štumo metu susirgus ūmiatoksoplazmoze siekia 20-50 proc. Didžiausias pavojus vaisiuiužsikr÷sti toksoplazmoze atsiranda tuomet, kai moterissuserga ūmia toksoplazmoze, esant 3 m÷nesiams ikin÷štumo ir pirmaisiais 3 n÷štumo m÷nesiais. Jei n÷ščioji ūmiatoksoplazmoze suserga prieš 6 m÷nesius iki n÷štumo aranksčiau, infekcija vaisiui neperduodama. Moteris,pagimdžiusi vieną vaiką, sergantį įgimta toksoplazmoze, kiton÷štumo metu nebeperduoda užkrato vaisiui.

Šis parazitas paplitęs visame pasaulyje - apie 2milijardus žmonių yra užsikr÷tę juo. Įvairiose šalyse nuo 6 iki94 proc. žmonių yra užsikr÷tę toksoplazmomis, tačiausergančių, t.y. turinčių ligos simptomų, yra labai mažai.Manoma, kad tai gal÷tų būti nuo 1 iki 10 proc. visųužsikr÷tusių žmonių.

Parazito paplitimas skiriasi įvairiuose pasaulioregionuose bei priklauso nuo maitinimosi įpročių, higienos ir

8

Pradžia p.7

Užkrečiamųjų ligų centras. 10 .ir AIDS Informacinis biuletenis. Nr. 7, 20 m. Spalis

klimato sąlygų. Toksoplazmoz÷ labiau paplitusi dr÷gno irkaršto klimato šalyse. Europoje užsikr÷tę toksoplazmoze yra15-85 proc. asmenų. Prancūzijoje, kur pagal tradiciją m÷savalgoma mažiau išvirusi ar iškepusi negu DidžiojojeBritanijoje, 80 proc. asmenų turi antikūnus prieštoksoplazmas, tuo tarpu Didžiojoje Britanijoje - tik 29 proc.,Šiaur÷s Amerikos šalyse - 25-50 proc., Afrikoje, Centrin÷s beiPietų Amerikos šalyse - virš 90 proc. gyventojų.

Užsikr÷timo toksoplazmomis dažnumas tiesiogiaipriklauso nuo asmenų amžiaus, lyties, profesijos ir kt. Suamžiumi daug÷ja kontaktų su . Dažniau užsikrečia irserga moterys, nes jos daugiau dirba sode ar darže, dažniauprižiūri gyvulius, ruošia maistą. Gana daug žmonių (iki 57,7proc.), kurie pagal profesiją turi kontaktą su naminiais arlaukiniais gyvūnais bei gyvulininkyst÷s produktais, yraužsikr÷tę toksoplazmomis. Tai veterinarijos darbuotojai,medžiotojai, m÷sos kombinatų, gyvulininkyst÷s fermųdarbuotojai.

T.gondii

Lietuvoje statistinis toksoplazmoz÷s registravimasprad÷tas 1992 m. Per 2000-2009 m. daugiausiai ligoniųbuvo užregistruota 2005 m. (254 atvejai) ir 2009 m. (210atvejų), sergamumo toksoplazmoze rodiklis atitinkamaisiek÷ 0,73 ir 0,62 atvejų 10 tūkst. gyventojų. 1999 m. buvoprad÷tas statistinis įgimtos toksoplazmoz÷s registravimas.Daugiausiai įgimtos toksoplazmoz÷s atvejų buvoužregistruota 2001 m. (12 atvejų), sergamumo rodiklis siek÷0,034 atvejų 10 tūkst. gyventojų. Nuo 2005 m. įgimtos

toksoplazmoz÷s atvejų sumaž÷jo iki vieno atvejo per metus,o 2006 m. ir 2009 m. nebuvo užregistruota nei vieno įgimtostoksoplazmoz÷s atvejo.

2007-2009 metų duomenys rodo, kad sergamumotoksoplazmoze rodikliai turi did÷jimo tendenciją. Šiuolaikotarpiu didžiausias sergamumas toksoplazmoze buvoVilniaus ir Utenos apskrityse. 2009 m. Vilniaus apskrityje jissiek÷ 1,99 atvejų/10 tūkst. gyventojų, Utenos apskrityje -0,95 atvejų/10 tūkst. gyventojų. Žemi sergamumo rodikliaivisus šiuos metus buvo Kauno, Klaip÷dos, Marijampol÷s,Šiaulių, Taurag÷s apskrityse. Per šiuos metus nebuvo

užregistruota nei vieno toksoplazmoz÷s atvejo Telšiųapskrityje.

Sergamumo toksoplazmoze rodiklis didesnis miesto(0,79 atvejai/10 tūkst. gyventojų) nei kaimo (0,28/10 tūkst.gyventojų) vietov÷se.

Toksoplazmoze serga tiek vaikai, tiek suaugęžmon÷s. 2007-2009 metų duomenimis ši liga dažniau buvonustatyta 25-34 metų amžiaus žmon÷ms, iš kurių didžiojidalis buvo moterys. 25-34 metų amžiaus moterys yra dažniautiriamos d÷l toksoplazmoz÷s antikūnų nustatymo, siekiantnustatyti infekcijos perdavimo riziką vaisiui. Taip pat moterysturi didesnę riziką užsikr÷sti šia parazitoze, nes jos dažniauruošia maistą, dirba sode ar darže, prižiūri kates.

2009 m. iš viso buvo užregistruota 210toksoplazmoz÷s atvejų: 49 proc. ligonių buvo nustatytal÷tin÷, 28 proc.- latentin÷ ir 23 proc.- ūmi ligos forma.Dauguma ligonių (90 proc.) buvo gydyti ambulatoriškai.Toksoplazmoz÷ diagnozuota 95 proc. moterų ir 5 proc. vyrų.

Toksoplazmoz÷s diagnoz÷ nustatoma įvertinusepidemiologinius, klinikinius bei laboratorinius tyrimus.Toksoplazmozei patvirtinti atliekami įvairūs kraujoserologiniai tyrimai. Kiekvienais metais daugiausiaiserologinių tyrimų d÷l toksoplazmoz÷s atliekama Vilniaus,Tęsinys p.9

Pradžia p.8

9

Užkrečiamųjų ligų centras. 10 .ir AIDS Informacinis biuletenis. Nr. 7, 20 m. Spalis

Kauno ir Utenos apskrityse, tod÷l šiuose apskritysedaugiausiai registruojama toksoplazmoz÷s atvejų.

Toksoplazmoms yra imlūs visi žmon÷s. Suvalgiusužkr÷stos toksoplazmomis m÷sos ar prarijus oocistų,virškinimo sultys ištirpina cistų ar oocistų apvalkalus, iš kuriųišsilaisvina parazitai. Jie skverbiasi į žarnyno sienel÷sląsteles, dauginasi, patenka į limfmazgius ir kraujagysles.Kraujas parazitus išnešioja po visą organizmą.

Pirmin÷ toksoplazmin÷ infekcija normalios imunin÷ssistemos vaikams ir suaugusiems (taip pat ir n÷ščiosioms)dažniausiai būna be simptomų. Toksoplazmoze serga tiklabai nedidel÷ toksoplazmomis užsikr÷tusių žmonių dalis. Taipriklauso nuo parazitų gausos bei žmogaus organizmoimunin÷s sistemos. Dažniausiai, užsikr÷tus toksoplazmomis,jokių klinikinių požymių nebūna, tik kraujyje randamiantikūnai prieš toksoplazmas.

Toksoplazmoz÷s inkubacinis periodas gali būti nuo 5iki 23 dienų. Ligos pradžioje atsiranda bendras silpnumas,galvos ir raumenų skausmai, kartais - kataro reiškiniai.Maždaug 10 proc. ligonių pasireiškia savaime praeinantysnespecifiniai simptomai, retai reikalaujantys gydymo.

Dažniausia kliniškai toksoplazmoz÷ pasireiškiakaklo, pakaušio, pažastų, kirkšnių limfmazgių padid÷jimu.Jie gali padid÷ti iki 3 cm diametro, būna neskausmingi,kietoki, paslankūs, niekada nesupūliuoja, padid÷ję išliekaapie 4-6 savaites. Padid÷jus limfmazgiams gali atsirastibendras silpnumas, karščiavimas, naktinis prakaitavimas,raumenų, gerkl÷s, galvos skausmai. Galimas odos b÷rimas,kepenų ir blužnies padid÷jimas, širdies raumens, plaučių,smegenų, akių pažeidimai.

Nors toksoplazmoz÷ dažniausiai nesukelia sunkiųsimptomų, tačiau tai labai pavojinga liga n÷ščiomsmoterims, d÷l galimos įgimtos toksoplazamoz÷s ir asmenimssu nusilpusia imunine sistema (onkologiniai ligoniai, AIDSsergantys, seni žmon÷s), kuriems toksoplazmos gali sukeltisunkias sveikatos problemas.

Įgimtos toksoplazmoz÷s klinikiniai simptomaipriklauso nuo to, kuriuo n÷štumo periodu buvo užkr÷stasvaisius. Sunkiausi įgimtos toksoplazmoz÷s klinikiniaisimptomai būna, kai motina užsikrečia ankstyvoje n÷štumostadijoje. 80-90 proc. užsikr÷tusių naujagimių atvejųinfekcija būna besimptom÷, ligos padariniai gali išryšk÷tiv÷liau (vaikyst÷je ar paauglyst÷je), tačiau apie 5 proc.užsikr÷tusių naujagimių gali tur÷ti sunkių centrin÷s nervųsistemos pažeidimų.

Toksoplazmoz÷s profilaktika ypatingai

svarbi n÷ščiosioms ir asmenims su nusilpusiuimunitetu.

Asmenims, nenorintiems užsikr÷sti toksoplazmoze,rekomenduojama:

●Valgyti tik gerai išvirtą ir iškeptą m÷są, nesdažniausiai užsikrečiama ragaujant, valgant žalią arnepakankamai termiškai (iki 60°C temperatūros) paruoštąm÷są (pvz.: faršą, šašlykus). Užšaldymas, marinavimas,rūkymas sumažina m÷sos infekuotumą, bet suk÷l÷jų visiškainesunaikina.

●Nevartoti žalių kiaušinių ir negerti nepasterizuotopieno.

●Nevalgyti neplautų vaisių, uogų, daržovių, negertiir nenaudoti maisto gamybai, daržov÷ms, vaisiams, uogomsplauti atvirų telkinių vandens. Jeigu vaisiai, daržov÷s, uogosvalgomi žali, jie turi būti labai atidžiai nuplauti švariuvandeniu ar nuplikinti.

●Maistą saugoti nuo musių ir tarakonų teršimo.●Vengti kontakto su kačių išmatomi. N÷štumo metu

kačių priežiūrą geriausiai perleisti kitiems šeimos nariams.●Kačių išmatas galima nuleisti į klozetą, deginti, giliai

užkasti ar maišeliuose išmesti į šiukšlių konteinerius. Kasdiendezinfekuoti kačių d÷želes plovikliais, turinčiais aktyviojochloro ar, užpylus verdančiu vandeniu, palaikyti 5 minutes.Dirbant mūv÷ti pirštines, baigus darbą gerai nusiplautirankas.

●Kates maitinti sausu, konservuotu ar virtu maistu irlaikyti namuose. Pavojingiausios yra jaunos iki 2 metųamžiaus kat÷s.

●Nežaist i su svet imomis kat÷mis, ypačvalkataujančiomis.

●Laikytis higienos. Atidžiai tekančiu vandeniu sumuilu nusiplauti rankas prieš valgį, po kontakto su žaliam÷sa, neplautomis daržov÷mis.

●Mūv÷ti pirštines dirbant sode, darže ir plauti rankaspo darbo.

●Neliesti nešvariomis rankomis akių, nosies arburnos.

●Po kontakto su žalia m÷sa dezinfekuoti stalo arkitus paviršius plovikliais, turinčiais aktyviojo chloro.

Epidemiologinio skyriaus specialist÷Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras,Audron÷ Marcinkut÷Gydytoja infektolog÷Respublikin÷ tuberkulioz÷s ir infekcinių ligų

universitetin÷ ligonin÷

Pareng÷Aušra Bartulien÷

Ruduo - g÷rybių, kurias mums dovanoja gamta,metas. Šis ruduo ypatingai derlingas grybais. Daugelisšeimininkių juos nori išsaugoti ilgesniam laikui džiovindamos

ar konservuodamos. Tačiau tikriausiai ne visos žino, kadkonservuotų grybų indelyje gali būti ir sveikatai pavojingas,net mirtinas nuodas. Tikiuosi, kad šią informaciją skaitys netik medikai, bet ir kiti skaitytojai, kuriems patarimai busnaudingi.

Žmonių botulizmas yra reta, bet sunki liga,sukeliama bakterijų Clostridium botulinum gaminamo nuodo.Dažniausiai užsikrečiama toksinui patekus į žmogausorganizmą su maistu. Yra žinomi 7 toksino tipai, keturi iš jų(A, B, E ir rečiau F) gali būti žmonių maisto toksin÷s infekcijospriežastis. Tačiau min÷tas toksinas gali gamintis ir tada, kai

bakterijos patenka į žaizdą (žaizdos forma).Cl. botulinumTęsinys 10 p.

Botulizmas - reta, bet klastinga liga

10Tęsinys 11 p.

Užkrečiamųjų ligų centras. 10 .ir AIDS Informacinis biuletenis. Nr. 7, 20 m. Spalis

Naujagimių botulizmas gali išsivystyti tada, kai bakterijųsporos, patekusios į naujagimio žarnyną, gamina toksiną.Žaizdų botulizmas žinomas nuo 1920 m., o pastaraisiaismetais neretai nustatomas švirkščiamų po oda narkotikųvartotojams.

Visos botulizmo ligos formos yra labai pavojingos.Lietuvoje iki šiol buvo užregistruoti tik maisto toksin÷sinfekcijos atvejai.

Clostridium botulinum tai anaerobin÷, sporassudaranti gram teigiama lazdel÷. Bakterijos ir jų sporosrandamos dirvožemyje, vandens nuos÷dose, net žuvyse. Cl.botulinum bakterijas gamtoje platina įvairūs gyvūnai. Šiosbakterijos geriausiai dauginasi aplinkoje, kur n÷ra deguoniesarba jo kiekis labai mažas. D÷l to jos vadinamos anaerobais(nem÷gstančios deguonies). Patekusios į nepalankias jomssąlygas, bakterijos virsta sporomis. Sporų randamadirvožemyje, jomis gali būti užterštos daržov÷s, grybai, netgimedus. Į m÷są bakterijų sporos paprastai patenka iš gyvuliųžarnų dorojant skerdieną. Sporos labai atsparios aukštostemperatūros poveikiui. Virinimo temperatūrą (1000 C) josgali išlaikyti 5 valandas. Maiste, kuris laikomas 15-20 laipsniųtemperatūroje, bedeguon÷je aplinkoje, kai nepakankamadruskos, cukraus ar rūgšties koncentracija, bakterijospradeda daugintis ir gaminti labai stiprų nuodą. Toksinasjautrus karščiui, inaktyvuojamas 850C temperatūroje per 10minučių, virinant - per kelias minutes.

Nors sporos plačiai paplitusios aplinkoje ir jomis galibūti užteršti įvairūs maisto produktai, žmon÷s šia ligasuserga retai, nes apsinuodijama toksinu, kurį tikatitinkamose sąlygose gamina besidauginančios bakterijos.Maistas, kuriuo apsinuodijama, gali būti labai įvairus:nepakankamai parūgštinti daržovių, grybų taip pat m÷sosbei žuvies konservai, sūdyti ar rūkyti m÷sos bei žuviesgaminiai. bakterijos maiste nesidaugina irnegamina toksino, kai marinatas pakankamai rūgštus (pHyra mažesn÷ nei 4). Dažniausiai apsinuodijama nuonamuose netinkamai paruoštų bei laikomų m÷sos, grybųkonservų, vytintų ar rūkytų žuvies ir m÷sos gaminių.Daugiausiai apsinuodijimų būna žiemos ir pavasariom÷nesiais, kadangi rudenį konservuotuose produktuose irišlaikytuose iki pavasario būna pasigaminęs pakankamastoksino kiekis. Užkr÷sti toksinu maisto produktai išvaizda,kvapu ir skoniu dažnai nesiskiria nuo gerų. Kartais d÷lsusikaupusių dujų gali būti išpūsti konservų dangteliai(bombažas).

Dažniausiai registruojami pavieniai ligos atvejai,tačiau nuo namų gamybos maisto yra pavojus kiltiprotrūkiams. Žmogus nuo žmogaus šia infekcine liganeužsikrečia.

Sergamumas botulizmu pasaulyje n÷ra didelis.Kasmet JAV užregistruojama apie 100 atvejų, EuroposSąjungos (ES) šalyse - iki 200 atvejų, vidutinis sergamumorodiklis yra apie 0,03 atvejai 100 tūkst. gyventojų. 2007 m.ES šalys informavo apie 171 botulizmo atvejį. Daugiau nei po10 šios maisto toksin÷s infekcijos atvejų buvo Rumunijoje,Lenkijoje, Italijoje, Jungtin÷je Karalyst÷je, Prancūzijoje irPortugalijoje. Didžiausi sergamumo rodikliai 2007 m. buvoRumunijoje ir Lietuvoje. Botulizmo atvejų Lietuvoje nuo1995 m. sumaž÷jo keliasdešimt kartų ir paskutiniais metaisregistruojami pavieniai atvejai (1 pav.). 2004 m. botulizmo

Etiologija ir epidemiologija-

Cl. botulinum

protrūkis buvo vienoje šeimoje, kurioje susirgo 3 asmenys.Protrūkis kilo spalio m÷nesį Širvintų rajone. Trys suaugęvienos šeimos nariai apsinuodijo prieš 2 m÷nesius namuosekonservuotais grybais. Viena ligon÷ iš šios šeimos - 63 metųamžiaus moteris - ligonin÷je mir÷.

Per paskutinius 5 metus Lietuvoje buvoužregistruota tik 14 botulizmo (maisto toksin÷s infekcijos)atvejų, tarp kurių 3 atvejai vaikams iki 18 metų amžiaus.Daugiausia susirgimų buvo tarp 45-54 metų ir vyresnių nei 65metai asmenų amžiaus grup÷se (2 pav.).

Pagrindin÷s mūsų šalies gyventojų apsinuodijimopriežastys buvo namuose paruošti konservuoti grybai, m÷sosir žuvies vytinti ir rūkyti gaminiai. Dominuojantiapsinuodijimo priežastis B tipo toksinas.

Užsikr÷timo botulino toksinu galima išvengti, jeivartotojai būtų gerai informuoti ir tinkamai namuose ruoštųįvairius konservus, m÷sos bei žuvies gaminius. Štai keletaspatarimų, kuriuos būtina įsiminti:

Profilaktika

●Maistas, ypatingai daržov÷s, uogos, grybai, kurįruošiame konservavimui turi būti labai kruopščiai išplautas irišvalytas.

●Konservavimui naudoti pakankamai rūgšties,druskos ar cukraus.

●Neuždaryti aklinai (hermetiškai) grybų konservų,geriau juos sūdyti, rauginti ir laikyti aprišus medvilnineskepetaite arba popieriumi.

●Laikytis konservuotas atsargas ne aukštesn÷je nei10 laipsnių temperatūroje.

●Prieš vartojimą gerai apžiūr÷ti stiklainį, ar n÷raišsipūtęs dangtelis, ar nepakitusi konservų spalva ir kvapas.

●Prieš vartojimą bet kokius namuose gamintuskonservus patartina pakaitinti mažiausiai 10 minučių, net jei

Pradžia 9 p. 1 pav. Botulizmo atvejai Lietuvoje 1991-2009 m.*

*Užkrečiamųjų ligų ir jų suk÷l÷jų valstyb÷s informacin÷s sistemos duomenys

2 pav. Botulizmo atvejai amžiaus grup÷se 2005-2009 m.

11

Pradžia p.10

Pasiutlig÷s epidemiologin÷ situacija Lietuvoje per pirmąjį 2010 m usmetį. p

Užkrečiamųjų ligų centras. 10 .ir AIDS Informacinis biuletenis. Nr. 7, 20 m. Spalis

stiklainio dangtelis neišpūstas.●Įtartiną stiklainį su konservų turiniu būtina išmesti,

tačiau prieš tai viską pakaitinus 100 laipsnių temperatūrojene mažiau kaip 15-20 minučių.

●Nevartoti namuose ruoštų, rūkytų ar vytintųm÷sos gaminių, jei jų viduje yra pakitusi spalva ar jaučiamasįtartinas kvapas.

●Pajutus pirmuosius apsinuodijimo požymius, kuoskubiau kreiptis medicinos pagalbos.

●Įtariamus apsinuodijimo priežastimi maistoproduktus būtina ištirti d÷l toksino.

Pareng÷ Galina Zagrebnevien÷Epidemiologin÷s priežiūros skyriaus ved÷jaUžkrečiamųjų ligų ir AIDS centras

2010 m. pirmąjį pusmetį medicinos pagalboskreip÷si 3467 asmenys, nukent÷ję nuo įvairių laukinių irnaminių gyvūnų. 2009 m. per tą patį laikotarpį į medikuskreip÷si 3455 asmenys.

Nukent÷jusių žmonių skaičius per pirmąjį 2007-2010 m. pusmetį (rodiklis 10 tūkst. gyv.)

580 asmenų, iš jų - 120 vaikų ir 460 suaugusiųjų. Sveikoskat÷s sužalojo 378 žmones, nežinomos kat÷s - 196, opasiutusios kat÷s sužeid÷ 6 asmenis.

Per 2010 m. pirmąjį pusmetį nežinomos žiurk÷sapkandžiojo 10 žmonių, iš jų - 5 vaikus ir 5 suaugusiusasmenis. Per tą patį laikotarpį galvijai sužalojo 10 žmonių.Visi galvijai, sužaloję žmones, buvo sveiki. Kiti naminiaigyvūnai sužalojo 6 vaikus ir 25 suaugusius žmones. Tarpnaminių gyvūnų, kurie sužalojo žmones, nebuvo rasta n÷vieno pasiutusio gyvūno. Iš 31 žmones sužalojusio naminiogyvūno 27 buvo sveiki, o 4 - nežinomi. Daugiausiai pasiutusiųgyvūnų, kurie apkandžiojo žmones, buvo rasta tarp laukiniųgyvūnų. 2010 m. pirmąjį pusmetį į medikus kreip÷si 101žmogus, nukent÷jęs nuo laukinių gyvūnų. Iš jų: 29 nukent÷jonuo pasiutusių, 11 - nuo sveikų ir 61 - nuo nežinomų gyvūnų.

Per pirmąjį 2010 m. pusmetį daugiausiai nuo gyvūnųnukent÷jusių asmenų buvo Utenos, Vilniaus ir Kaunoapskrityse.

Nukent÷jusių asmenų pasiskirstymas pagal apskritis(rodiklis 10 tūkst. gyv.)

Į medikus dažniau kreip÷si suaugę asmenys neguvaikai. 2010 m. pirmąjį pusmetį registruoti 2458 suaugę ir1006 vaikai, kurie nukent÷jo nuo sveikų, nežinomų arpasiutlige sergančių gyvūnų.

Nukent÷jusių žmonių pasiskirstymas pagal juossužalojusių gyvūnų rūšį per pirmąjį 2007-2010 m. pusmetį(rodiklis 10 tūkst. gyv.)

Lietuvoje žmon÷s dažniausiai nukenčia nuo šunų.2010 m. pirmąjį pusmetį šunys apkandžiojo 864 vaikus ir1868 suaugusius žmones. Sveiki šunys apkandžiojo 1756asmenis, nežinomi 975. Šunys, kuriems buvo patvirtintapasiutlig÷, apkandžiojo 1 asmenį. Visiems nukent÷jusiemsmedicinin÷ pagalba buvo suteikta laiku ir skirta pasiutlig÷simunoprofilaktika.

D÷l kačių padarytų sužalojimų į medikus kreip÷si

Pasiutlig÷s imunoprofilaktika

2010 m. p i rmą j į pusme t į pas i u t l i g÷ simunoprofilaktika skirta 2077 asmenims (60 proc.), iš jų - 12su imunoglobulinu. Skiepytis atsisak÷ 75 asmenys, prad÷tągydymo kursą patys nutrauk÷ 247 asmenys, o gydytojuirekomendavus - 174.

Pareng÷ Rasa Znaidauskien÷Imunoprofilaktikos skyriaus specialist÷Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras

Kviečiame aplankyti Užkrečiamųjų ligų centro svetainę adresuir AIDSwww.ulac.lt

ulac7_1.pdfulac7_2.pdfulac7_3.pdf