Upload
others
View
24
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
vaxtang rodonaia nino nakudaSvili avTandil arabuli marine xuciSvili
qarTuli ena da literatura
V klasi
maswavleblis wigni
2018
grifminiWebulia saqarTvelos ganaTlebisa da mecnierebis saministros mier 2018 wels
qarTuli ena da literaturaV klasis maswavleblis wigni
avtorebi: vaxtang rodonaia nino nakudaSvili avTandil arabuli marine xuciSvili
kompiuteruli uzrunvelyofa qeTevan gogava
© `swavlani~, 2018 weli. pirveli gamocema
gamomcemloba `swavlani~
misamarTi: Tbilisi, s. cincaZis 39
tel.: 2 36 91 85
www.stavlani.ge
ISBN 978-9941-9548-3-2
V. Rodonaia, N. Nakudashvili, A. Arabuli, M. Khucishvili
GEORGIAN LANGUAGE AND LITERATURE 5
Teacher’s book
First Edition, 2018
Published by STSAVLANI Publishing
S i n a a r s i
1. zogadi informacia saxelmZRvanelos Sesaxeb
Sesavali ............................................................................................................................5
sagnis swavlebis miznebis, amocanebis, standartis Sedegebisa da
saxelmZRvanelos Sinaarsis urTierTkavSiris ruka (matrica) ........6
specifiuri sagnobrivi unarebis ganviTareba.........................................13
moswavleze orientirebuli swavlebis strategiebi
saxelmZRvaneloSi .....................................................................................................20
moswavlis Sefasebis principebi ......................................................................21
2. informacia moswavlis rveulisa da wignis Sesaxeb
agebis principebi ......................................................................................................34
3. maswavleblis wignis praqtikuli nawili
komentarebi enis nawilis TiToeul struqturul elementze .........35
saswavlo masalis wardgenis fazebi da gakveTilis dagegmvis
zogadi principebi ....................................................................................................84
sanimuSo gakveTilebis scenarebi ...................................................................85
4. maswavleblis wignis daskvniTi nawili
saxelmZRvaneloSi mocemuli zogierTi enobrivi
savarjiSos pasuxi ...................................................................................................102
leqsikuri da gramatikuli masalis codnis
Sesamowmebeli testebi .........................................................................................106
maswavleblisTvis saWiro resursebi ...........................................................117
5
1. zogadi informacia saxelmZRvanelos Sesaxeb
Sesavali
V klasis qarTuli enisa da literaturis saxelmZRvanelo Seqmnilia axali erovnuli saswavlo gegmis mixedviT da enisa da literaturis sagnis swavlebisTvisaa gankuTvnili.
saxelmZRvanelo oTxi erTeulisagan Sedgeba. esenia: literaturis nawili, enis nawili, enobrivi savarjiSoebis rveuli da maswavleblis wigni.
literaturis nawilSi warmodgenili saswavlo masala dayofilia Tavebad Tematuri principis mixedviT.
saxelmZRvanelos es nawili Sedgeba Svidi Tavisagan. esenia:
1. gogonebi da biWebi2. deda, mSobliuri garemo3. saxelovani winaprebi4. SoTa da saba5. ra xdeba zRaparSi?6. adamiani da buneba7. pirispir
enis nawili dayofilia Semdeg Tavebad:
1. ena da adamiani2. mSenebeli bgerebi3. enis salaro4. azri da winadadeba5. sityvaTa klasebi
es Tavebi, Tavis mxriv, iyofa paragrafebad. enobrivi savarjiSoebis rveulis monakveTebic am paragrafebs mihyve
ba. iSviaTad, magram aris iseTi SemTxvevebic, roca saxelmZRvanelos paragrafs rveulSi Sesabamisi davaleba ar mosdevs; es iq, sadac CavTvaleT, rom wignis savarjiSoebic sakmarisi iyo.
Cveni saxelmZRvanelos Sinaarsis kavSiri sagnis swavlebis miznebTan da amocanebTan, agreTve qarTuli enisa da literaturis standartiT gansazRvrul misaRwev SedegebTan qvemoT aris warmodgenili.
6
swav
leb
is S
inaa
rsi
swav
leb
is m
izan
i d
a am
oc
aneb
isa
swav
lo
d
ro
is
moc
ul
oba
Sesa
bami
soba
st
and
art
is
Sed
egeb
Tan
lit
erat
ur
a
I Tav
i. g
og
one
bi d
a bi
Web
i
eTer
i _
r.i
nani
Svil
i;
nisl
i z
mor
ebiT
ad
ga m
iwid
an _
S.
niSn
iani
Ze;
uku
Rma
daW
edil
i_ r
. ina
niSv
ili;
fex
qveS
gaT
ela
Semo
dgo
mam
xeW
eWu
reb
i _
S.n
iSni
aniZ
e;
mir
and
uxt
_ r
.ina
niSv
ili;
gane
leb
ul
i ko
co
ni _
g.b
uT
xuz
i;
kac
ad m
aSin
xar
saq
ebi
_ i
.Wav
Wav
aZe;
Sr
omi
T d
a si
mama
ciT
_ x
alxu
ri.
Eena
I Tav
i. e
na d
a ad
amia
ni
Eenis
ro
li
adam
iani
s c
xovr
ebaS
i;
Aadam
iani
s en
a d
a c
xove
lT
a si
gnal
ebi;
sign
aleb
i Cv
en i
rgv
liv
;
Jes
ti
da
mimi
ka;
ram
den
i en
aa m
sof
lio
Si?
qar
Tu
li
ena.
asak
is S
esaf
eris
i t
eqst
ebis
mo
smen
is, w
akiT
xvis
a d
a in
ter
pret
acii
s u
nar
is g
amo
muSa
veba
;
kiT
xvis
st
rat
egie
bis
gamo
muSa
veba
(win
aswa
ri
dak
vi
rve
ba s
aTau
rz
e, i
lu
str
acie
bze)
;
teq
stT
an d
ial
ogi
s u
nar
Cve
vis
gamo
muSa
veba
;
mTav
ari
azr
is a
moc
nobi
sa d
a t
eqst
is d
etal
ebz
e d
akvi
rve
bis
una
rC
vevi
s ga
momu
Save
ba;
war
mosa
xvis
una
ris
gam
omu
Save
ba;
moc
emu
li
gegm
is (C
arCo
s) m
ixed
viT
teq
stis
Seq
mnis
u
nar
is g
amo
muSa
veba
;
sit
yvaz
e d
akvi
rve
bis
una
ris
gam
omu
Save
ba;
Eenis
ro
lis
gac
nobi
ereb
a ad
amia
nis
cxo
vreb
aSi;
Aadam
iani
s en
is s
pec
ifiu
ro
bis
gac
nobi
ereb
a;
Aarav
erba
lu
ri
sign
aleb
is r
ol
is g
acno
bier
eba;
qar
Tu
li
enis
st
atu
sis
gac
nobi
ereb
a.
daa
x.
27 a
kad
. sa
aTi
qar
T.d
awy.
(II)
2,3,
6,7,
9,10
,
11, 1
2
sa
gn
is
sw
av
le
bi
s m
iz
ne
bi
s, a
mo
ca
ne
bi
s, s
ta
nd
ar
ti
s S
ed
eg
eb
is
a d
a
sa
xe
lm
ZR
va
ne
lo
s S
in
aa
rs
is
ur
Ti
er
Tk
av
Si
ri
s r
uk
a (
ma
tr
ic
a)
7
lit
erat
ur
aII
Tav
i. d
eda,
mS
obl
iur
i g
arem
o
iavn
anam
ra
hqmn
a _
i.g
oge
baSv
ili;
iavn
ana
_ x
alxu
ri;
Cven
i qa
rT
ul
i...
_ i
.no
neSv
ili;
Cemi
Tav
gad
asav
ali
_ a
k.we
reT
li;
d
eda
_ a
.Sen
gel
ia;
ded
as _
g. l
eoni
Ze.
ena
II T
avi.
mS
eneb
eli
bger
ebi
Bbger
ebi
da
aso
ebi;
ro
gor
war
moiq
mneb
a bg
ereb
i;
xmo
vneb
i d
a T
anxm
ovn
ebi;
bger
ebi
da
sit
yveb
i;
mar
cva
li;
dam
arc
vla
da
sit
yvis
gad
atan
a.
teq
stz
e mu
Sao
bis
una
rC
veve
bis
gamo
muSa
veba
(g
egmi
s Se
dge
na);
Sina
arsi
s vr
cl
ad d
a mo
kled
gad
moc
emis
una
r
Cvev
ebis
gam
omu
Save
ba;
teq
steb
is S
edar
ebiT
i an
aliz
is u
nar
is g
amo
muSa
ve
ba;
teq
stis
Tem
isa
da
idei
s am
oc
nobi
s u
nar
is g
amo
mu
Save
ba; s
akva
nZo
sit
yveb
is a
moc
nobi
s u
nar
is
gamo
muSa
veba
;
wer
iTi
met
yvel
ebis
una
ris
gan
viT
areb
a (S
inaa
rsi
s ga
dmo
cem
a sa
kvan
Zo s
ityv
ebz
e d
ayr
dno
biT
);
sit
yvaz
e mu
Sao
bis
una
rC
vevi
s ga
momu
Save
ba;
sit
yvis
bge
riT
Sed
geni
lo
baz
e d
akvi
rve
ba;
xmo
vneb
isa
da
Tan
xmo
vneb
is r
ol
is g
acno
bier
eba;
wer
ilo
biT
i ko
nven
cie
bis
(sit
yvis
dam
arc
vla
da
gad
atan
a) w
eseb
is g
acno
ba.
daa
x.35
ak
ad.
saaT
i
qar
T.d
awy.
(II)
1,2,
3,6,
7,8,
9,
10, 1
1, 1
2
8
lit
erat
ur
aII
I Tav
i. s
axel
ova
ni w
inap
reb
i
vaxt
ang
mef
e _
xal
xur
i;
vaxt
ang
mef
e _
S.n
iSni
aniZ
e;
Tam
aris
dr
oSa
gaS
ales
_
gr.o
rbe
lia
ni;
niko
lo
z g
ost
aSab
iSvi
li
_ i
.Wav
Wav
aZe;
mt
ris
Zl
eva
_ i
.Wav
Wav
aZe;
as
eTi
dar
i T
u i
yo m
aSin
_ a
.kal
and
aZe;
T
bil
isi
_ o
. Wil
aZe;
kr
wani
sis
yaya
Coeb
i _
l. a
saT
iani
; si
zma
ri
_ a
k.we
reT
eli;
c
xovr
eba
meFf
eTm
eFfe
dav
iTis
i _
uc
no
bi a
vto
ri;
vaJ
kac
sa g
ul
i r
kini
sa _
xal
xur
i;
kid
evac
dai
zr
deb
ian
_ x
alxu
ri.
Eena
II
I Tav
i. e
nis
sal
aro
sit
yva;
sit
yvis
mni
Svne
lo
ba;
sit
yva
sxva
das
xva
mniS
vnel
obi
T;
sino
nime
bi; s
ino
nime
bis
Ser
Ceva
;
sino
nimT
a Se
rwy
ma; a
nto
nime
bi;
sit
yvaT
a wa
rmo
qmna
; rT
ul
i si
tyv
ebis
ma
rT
lwe
ra.
teq
steb
is S
edar
ebiT
i an
aliz
is u
nar
Cve
vis
ganv
iT
areb
a;
mxat
vru
l s
ityv
aze
dak
vir
vebi
s u
nar
Cve
vis
ganv
iT
areb
a;
lit
erat
ur
ul
i na
war
moeb
is e
sTet
iku
ri
Sef
aseb
is
sawy
isi
una
rC
vevi
s ga
momu
Save
ba;
moc
emu
l T
emaz
e T
xzu
leb
is w
eris
una
rC
vevi
s ga
momu
Save
ba;
sit
yvaz
e d
akvi
rve
bis
una
rC
vevi
s ga
momu
Save
ba;
sit
yvis
Ser
Cevi
s u
nar
Cve
vis
gamo
muSa
veba
;
sit
yvaT
a wa
rmo
qmna
ze
dak
vir
vebi
s u
nar
is g
amo
mu
Save
ba;
rT
ul
i si
tyv
ebis
mar
Tl
wer
is s
wavl
eba.
daa
x. 2
5 sa
aTi
qar
T. d
awy.
(II)
. 1, 2
,
3, 4
, 6, 7
, 8, 9
,
10, 1
1, 1
2
9
lit
erat
ur
aIV
Tav
i. S
oT
a d
a sa
ba
amba
vi r
ost
evan
ar
abT
a me
fis
a _
So
Ta
ru
sTav
eli
(fr
agme
nti)
;
usa
mar
Tl
o S
irva
nSa
hi;
mef
e d
a av
sit
yv
a; o
rmo
Si C
agd
ebu
li
mef
e; e
niT
dak
o
dil
i; u
tkb
esi
da
umw
ares
i _
su
lxa
nsa
ba o
rbe
lia
ni.
Eena
IV T
avi.
az
ri
da
win
adad
eba
wina
dad
eba;
wina
dad
ebis
wev
reb
i;
mar
tiv
i d
a r
Tu
li
wina
dad
eba;
sru
li
da
usr
ul
i wi
nad
adeb
a;
erT
gvar
wevr
ebia
ni w
inad
adeb
a;
sxva
Ta
sit
yva;
wina
dad
ebis
war
moT
qma
da
sasv
eni
ni
Sneb
i.
teq
steb
is e
sTet
iku
ri
aRqm
isa
da
int
erpr
etac
iis
una
ris
gam
omu
Save
ba;
per
sona
Jeb
is d
axas
iaT
ebis
una
ris
gam
omu
Save
ba;
nawa
rmo
ebis
ded
aaz
ris
amo
cno
bis
una
ris
gam
o
muSa
veba
;
nawa
rmo
ebis
st
ru
qtu
raz
e d
akvi
rve
bis
una
ris
ga
momu
Save
ba;
wina
dad
ebis
int
ona
cia
sa d
a sa
sven
niS
nebz
e
muSa
oba
;
wina
dad
ebis
wev
reb
is a
moc
noba
ze
muSa
oba
;
mar
tiv
i d
a r
Tu
li
wina
dad
ebis
Sed
gena
ze
muSa
oba
;
sru
li
da
usr
ul
i wi
nad
adeb
is s
tr
uqt
ur
is a
moc
no
baz
e mu
Sao
ba;
erT
gvar
wevr
ebia
ni w
inad
adeb
is s
tr
uqt
ur
is
gac
noba
.
daa
x. 1
5 sa
aTi.
qar
T. d
awy.
(II)
. 1, 2
,3,4
,6,
7,8,
9,10
,11,
12
10
lit
erat
ur
aV
Tav
i. r
a xd
eba
zR
apar
Si?
pat
ara
din
oz
avr
i _
g.p
etr
iaSv
ili
pepe
la
_ g
.pet
ria
Svil
i
ena
V T
avi.
sit
yvaT
a kl
aseb
i
sit
yvaT
a Zi
riT
adi
klas
ebi
anu
me
tyv
eleb
is n
awil
ebi;
arse
biT
i sa
xel
i;
arse
biT
i sa
xel
is j
guf
ebi;
bru
neba
;
fu
Ze d
a br
unv
is n
iSan
i;
fu
Zis
cvl
ileb
a br
une
bis
dr
os;
mrav
lo
biT
is w
armo
eba.
teq
steb
is S
edar
ebiT
i an
aliz
is u
nar
Cve
vebi
s ga
momu
Save
ba;
teq
stis
int
erpr
etac
iis
una
rC
veve
bis
gamo
muSa
ve
ba;
Jan
ris
spe
cif
ikis
amo
cno
bis
una
rC
vevi
s ga
nviT
ar
eba;
per
sona
Jis
dax
asia
Teb
is u
nar
is g
anvi
Tar
eba;
war
mosa
xvis
una
ris
gan
viT
areb
a;
sit
yvis
fo
rma
cva
leb
aze
dak
vir
vebi
s u
nar
is g
amo
mu
Save
ba;
arse
biT
i sa
xel
is b
ru
neba
ze
muSa
oba
;
mrav
lo
biT
i r
icxv
is f
or
mawa
rmo
ebis
gac
noba
.
daa
x. 1
4 sa
aTi
qar
T. d
awy.
(II)
.
1,2,
3,4,
5,6,
7,
8,9,
10,1
1,12
11
lit
erat
ur
aV
I. ad
amia
ni d
a bu
neba
arag
vs _
n. b
araT
aSvi
li;
ga
zaf
xul
iyo
maS
ina
_ x
alxu
ri;
Sv
lis
nu
kris
naa
mbo
bi _
va
Ja
FfSa
vel
a;
Tu
Ta
_ a
. kal
and
aZe;
mu
xa _
r. i
nani
Svil
i;
cel
i ki
vis
_ g
. tab
iZe;
qa
ri
hqr
is _
g. t
abiZ
e;
gaz
afxu
li
_ i
. Wav
Wav
aZe;
Eena
V. T
avi.
sit
yvaT
a kl
aseb
i
(gag
rZe
leb
a)
Tan
deb
ul
ebi
da
maT
i d
aniS
nul
eba;
zed
sar
Tav
i sa
xel
i;
zed
sar
Tav
i sa
xel
is b
ru
neba
;
ric
xviT
i sa
xel
i;
nac
val
saxe
li/
pir
is n
acva
lsa
xel
i;
Cven
ebiT
i na
cva
lsa
xel
i;
kuT
vnil
ebiT
i na
cva
lsa
xel
i.
teq
steb
is S
edar
ebiT
i an
aliz
i sa
da
int
erpr
eta
cii
s u
nar
is g
amo
muSa
veba
; sit
yvaz
e d
akvi
rve
bis
una
ris
gam
omu
Save
ba;
mxat
vru
l s
axez
e d
akvi
rve
bis
una
ris
gam
omu
Save
ba;
wer
iTi
met
yvel
ebis
una
ris
gan
viT
areb
a (C
arCo
s mi
xed
viT
Txz
ul
ebis
daw
era)
;
Tan
deb
ul
ebis
a d
a ma
Ti
dan
iSnu
leb
is g
acno
ba;
zed
sar
Tav
i sa
xel
is f
unq
cii
s ga
cno
ba;
ric
xviT
i sa
xel
is f
unq
cii
s ga
cno
ba;
nac
val
saxe
lis
fu
nqc
iis
gac
noba
.
daa
x. 1
7 sa
aTi
qar
T. d
awy.
(II)
.
1,2,
3,4,
5,6,
7,8,
9,10
,11,
12
12
lit
erat
ur
aV
II T
avi.
pir
ispi
r
gaR
mivl
ebi
_ g
.Co
xel
i;
bibl
iur
i is
to
ria
_ i
.go
geba
Svil
i
ena
V
Tav
i. s
ityv
aTa
klas
ebi
(gag
rZe
leb
a)
zmn
a;
moqm
edeb
a d
a mo
qmed
i pi
reb
i;
aqt
ivi
da
pasi
vi;
zmn
ized
a.
teq
steb
is S
edar
ebiT
i an
ali z
isa
da
int
erpr
eta
cii
s u
nar
is g
amo
muSa
veba
;
teq
stis
ded
aaz
ris
amo
cno
bis
una
ris
gan
viT
areb
a;
per
sona
KJeb
is S
edar
ebiT
i d
axas
iaT
ebis
una
ris
gan
vi
Tar
ebaz
e mu
Sao
ba;
wer
iTi
met
yvel
ebis
una
rC
vevi
s ga
nviT
areb
a
(Txz
ul
ebis
Seq
mna
moc
emu
l T
emaz
e);
zmn
is d
a pi
ris
gr
amat
iku
li
kat
ego
rie
bis
gac
noba
d
a ma
Tz
e mu
Sao
ba.
15 s
aaT
iqa
rT
.daw
y.(I
I).
1,2,
3,4,
6,7,
8,9
,10,
11, 1
2
13
vfiqrobT, es matrica daexmareba maswavlebels saswavlo procesis dagegmvaSi. masSi kargad Cans, rogor unda warimarTos paralelur reJimSi enisa da literaturis swavleba. Cven Segnebulad avarideT Tavi saaTebis zust ganawilebas, vinaidan es adgilze gadasawyveti amocanaa da bevr faqtorzea damokidebuli, maT Soris klasSi moswavleebis raodenobaze da maTi mzaobis donezec. Tavisufali saaTebi (gaunawilebeli darCa daax. 25 saaTi) maswavlebels SeuZlia gamoiyenos Semajamebeli samuSaoebisa da sxva aqtivobebisaTvis.
qvemoT Cven visaubrebT moswavleze orientirebuli midgomis specifikaze sagnis swavlebis procesSi; specifikur sagnobriv unarebze, romlebzec yuradReba unda gamaxvildes sagnis swavlebisas; moswavlis Sefasebis principebze. ganvmartavT saxelmZRvanelos Tavisa da paragrafis agebulebas. warmogidgenT samodelo gakveTilebs.
garda amisa, SemogTavazebT komentarebs enis nawilis TiToeul paragrafze, vinaidan ena am saxiT (calke gamoyofil monakveTad) wina wlebSi ar iswavleboda da es maswavleblisaTvis garkveuli siaxlea.
rogorc enis, ise literaturis masalis prezentaciis dros saxelmZRvanelos avtorebi iTvaliswineben moswavlis asakobriv Taviseburebebs.
specifiuri sagnobrivi unarebis ganviTareba
saxelmZRvanelos avtorTa koncefciis Tanaxmad, enisa da literaturis gakveTili xelovnebis gakveTili unda iyos da misi kanonebis mixedviT aigos. enisa da literaturis swavleba unda vaqcioT Zaldautanebel, bunebriv saqmianobad, romelic Seesatyviseba dawyebiTi skolis moswavlis asakobriv da individualur Taviseburebebs.
Cveni azriT, umTavresi mizezi, ris gamoc Tanamedrove bavSvs kategoriulad ar unda kiTxva, isaa, rom igi uars ambobs akeTos is, rac ar moswons. ramdenic unda varwmunoT igi, rom kiTxva aucilebelia, amao iqneba, sanam ar vuCvenebT, rom kiTxva sixarulis, bednierebis wyaroa.
ratom ver Rebuloben siamovnebas bavSvebi kiTxvisgan
I. Tanamedrove bavSvisTvis klasika iseTive gaugebaria, rogorc ucxo enaze dawerili teqsti. mowafeebs sayvelpuro sityvebis mniSvnelobac ki ar esmiT. am problemas ver wyvets saleqsikono muSaobac, radgan es sityvebi ar aqtiurdeba maT metyvelebaSi da, Sesabamisad, daviwyebas miecema xolme. maswavlebeli verafriT Seucvlis bavSvs sametyvelo garemos Sin, quCaSi...
verc weriTi davalebis gamartiveba da naklebis moTxovna uSvelis saqmes. moswavleebs ar SeuZliaT da arc undaT mkafiod gamoTqvan TavianTi azrebi da grZnobebi. es ki imitom xdeba, rom qarTuli enis swav
14
leba sakomunikacio xasiaTs ar atarebs. gakveTilebze ena ar aRiqmeba, rogorc urTierTobis saSualeba. mowafeebs miewodebaT mxolod mecniereba enis Sesaxeb. ganyenebuli, konteqstidan amoglejili gramatikuli savarjiSoebi moswavles enobriv alRos ver ganuviTarebs da verc leqsikur marags gaumdidrebs. amisTvis saWiroa, moswavleTa da maswavlebelTa Zalisxmeva sami mimarTulebiT warimarTos:
• unda ganixilon (gaaanalizon) sityvebi, iswavlon maTi `danaxva~;• iswavlon sityvis `gamozrda~ TavianT SemoqmedebaSi;• iswavlon neli kiTxva.
rogor vaswavloT sityvis `danaxva~
moswavleebi unda SevaCvioT, yuradRebiT daakvirdnen sityvas konteqstSi da mis gareSe. amisaTvis maswavlebelma xSirad unda `Seaxvedros~ mowafe sityvasTan. es iqneba xan ucnob sityvebze muSaoba teqstis gasagebad, xanac _ zogadad gasageb, magram teqstSi moulodneli rakursiT gamoyenebul sityvebze dakvirveba.
sityvisadmi emociuri damokidebulebis stimulireba SesaZlebelia imgvari davalebebiT, rogoricaa: gansazRvreT,
• ra ferisaa sityva?• ra masalisagan SeiZleba misi `gakeTeba~ an risganaa igi Seqmnili
(Sali, broli, spilenZi, vercxli..)• rogor Srifts SeurCevdiT mas Casawerad?• ras gagonebT sityvis JReradoba, rogor gaxmovandeba igi ukeTe
sad?• rogori xasiaTisaa igi? romeli cocxali arsebis saxiT warmoidgen
mas? • rogori suni, gemo aqvs sityvas?
SeiZleba SevTavazoT moswavleebs sityvis daxatva, misi wamRereba, cekva, pantomimiT gamosaxva.
Tumca leqsikuri muSaoba ar iqneba efeqturi, Tuki gakveTilze ganxiluli sityva SemdgomSi xSirad ar gamoviyeneT. amitom saWiroa erTgvari `leqsikuri minimumis~ Seqmna TiToeuli klasisTvis da mudmivad masTan dabruneba, sanam isini bavSvebis aqtiur leqsikad ar iqceva. am TvalsazrisiT mizanSewonilia gakveTilebze:
• sityvis xelmeored Sexvedrisas imis gaxseneba, TUu ra konteqstSi Segvxvda es sityva adre;
• SevecadoT CavabaT mowafe msjelobaSi, rogor iqneba ukeTesi am sit yvis wamoTqma, aseve _ Sinaarsis gadmocemaSi, teqstis mxatvrul kiTxvaSi;
15
• SevTavazoT moswavleebs sityvis konteqstSi CarTva (winadadebis ageba, miniteqsti, epiTetis SerCeva, asociacia);
• CavrToT sityva SedarebaSepirispirebis procesebSi (sinonimebTan misi SedarebiT, msgavsfuZiani sityvebis SedgeniT, sxva enaze TargmniT);
• sityva vaqcioT moswavlis damoukidebeli Semoqmedebis centrad.
rogor vaswavloT sityvis `gamozrda~
literaturaSi sityvisTvis yuradRebis miqceva moswavlisTvis Cveulebrivi saqmianoba mxolod maSin gaxdeba, rodesac is CaerTveba SemoqmedebiT saqmianobaSi. am TvalsazrisiT sainteresoa konteqstis gareSe muSaoba sityvebze, romlebic moswavleebma unda Seadaron sxva sityvebs (sinonimurs da antonimurs), Semdeg ki Seqmnan sakuTari teqsti, romelSic yvela sityva konteqstSi sakuTar `rols iTamaSebs~.
ai, magaliTad, sityvaze muSaobis amgvari gakveTili:
• mowafeebs dafaze CamovuwerT Tematurad axlobel ramdenime sityvas:
mogzaurigamvleliqveiTimegzurimawanwala
• Tavdapirvelad ganvixilavT (visaubrebT mowafeebTan erTad), riT ganxvavdeba isini erTmaneTisgan; gavamaxvilebT yuradRebas, maT warmoSobaze (etimologia), maT stilur Seferilobaze, gadataniTi mniSvnelobiT maT SesaZlo gamoyenebaze.
• SesaZlebelia damatebiT masalad mxatvruli teqstebidan nawyvetebis motana, romelSic am sityvebs sxvadasxva elferi eqneba (teqstebi moswavleTa asakis mixedviT unda SeirCes).
• Semdeg vTavazobT moswavleebs, am sityvebis gamoyenebiT Seadginon gavrcobili winadadebebi, sadac maTi mniSvneloba gamoCndeba.
• muSaobis Semdgomi etapia asociaciebis SerCeva, aseve JReradobiT msgavsi sityvebis moZebna (iwereba dafaze), Semdgom _ epiTetebis SerCeva (iwereba dafaze).
amgvarad moswavleebi agroveben masalas, rac gamoadgebaT maT SemoqmedebiTi davalebisTvis _ daweron teqsti am sityvebis gamoyenebiT.
ase xdeba sityvis damkvidreba bavSvis enobriv samyaroSi.
16
rogor vaswavloT neli kiTxva
sityvisadmi yuradReba gulisxmobs neli, dafiqrebuli kiTxvis Cvevas. axla yvela imas cdilobs, iswavlos swrafad kiTxva, raTa didi raodenobis informacia aiTvisos, rac, rasakvirvelia, saWiroa, magram Cveni mizani sapirispiroa _ unda vaswavloT nela da yuradRebiT kiTxva. ra Tqma unda, yovelTvis araa saWiro da aucilebeli yvela sityvaze SeCereba. aris teqstebi, romelTac minimaluri komentari sWirdeba. magram zogierTi ikiTxeba nela, mowafeebTan erTad, raTa TiToeuli sityvis, sasveni niSnis, TiToeuli abzacis TuU strofis Sinaarsi gavaanalizoT. umetesad esaa arcTu ise didi poeturi teqstebi, zogjer ki _ moTxrobebic.
mxatvrul saxeebze muSaoba
VVI klasis moswavleebisTvis damaxasiaTebelia literaturisadmi gulubryvilorealisturi midgoma, rac Semdgomac sakmaod didxans grZeldeba.
sityvis gadataniTi da metaforuli mniSvnelobis wvdoma TandaTanobiT xdeba. amgvar muSaobas xandaxan mTeli gakveTilic SeiZleba daeTmos. mniSvnelovania, rom mowafeebma gaigon ori ram: sityva mxatvrul teqstSi yovelTvis ar utoldeba mis saleqsikono mniSvnelobas da lite ratura azrovnebs saxeebiT da saubrobs arapirdapiri eniT.
mxatvrul saxeebze muSaobisas SesaZlebelia Semdegi aqtivobebis gamo yeneba:
I aqtivoba
• maswavlebeli gakveTilze kiTxulobs leqss saTauris dausaxeleblad (vTqvaT, galaktion tabiZis `celi kivis~), Semdeg sTxovs mowafeebs, daasaTauron igi. SemoTavazebuli saTaurebi iwereba dafaze;
• klasSi gaimarTeba msjeloba, ratom daasaTaura ama Tu im moswavlem leqsi amgvarad;
• Semdeg maswavlebeli asaxelebs leqsis avtorsa da saTaurs;• mowafeebi msjeloben, visi varianti iyo ufro miaxloebuli avto
riseulTan da ratom daasaTaura poetma es leqsi amgvarad?
II aqtivoba
• maswavlebeli (asaxsneli teqstidan) dafaze wers sityvas (romelic gamoxatavs sagans an movlenas) da moswavleebs sTxovs, SeurCion mas daxasiaTeba, Seadaron sxva sagans an movlenas raime niSniT; SerCeuli mxatvruli saxe unda gamoxatavdes mowafis damokidebule
17
bas sagnisa an movlenisadmi, miseul xats unda warmoadgendes.• Semdeg maswavlebeli kiTxulobs teqsts, romelSic am sagansa Tu
movlenazea saubari.• Semdgom muSavdeba kiTxvari (saxelmZRvaneloSi teqstis Semdeg
mocemuli), romelic zogadad am tipisaa:1. CamoTvlili sityvebidan romeli gamoxatavs leqsis ganwyobas?2. rogor waikiTxavdiT am leqss: mSvidad, wynarad Tu omaxianad,
nela Tu Cqara? ratom?3. ra suraTebi warmogidgebaT Tvalwin am leqsis kiTxvisas? 4. riT gansxvavdeba TiToeul strofSi warmosaxuli garemo?5. ratom Seadara poetma erTi sagani/movlena meores?
III aqtivoba
• maswavlebeli mowafeebs aZlevs leqss, romelSic gamotovebulia sityvebi (mxatvruli saxeebi). moswavleebs daevalebaT, Casvan es sityvebi;
• ganixileba TiToeuli SemoTavazeba mowafeebisgan; • Semdeg urigdebaT teqsti da adareben TavianT saxeebs mwerli
seuls.
IV aqtivoba
• maswavlebeli aZlevs wyvilebSi samuSaos: erTma mowafem unda daweros arsebiTi saxeli (Tu termini jer ar ician, maSin sagnis an movlenis amsaxveli sityva), meorem _ zedsarTavi (sagnis niSanTvisebis gamomxatveli sityva), erTmaneTs ar uCveneben (zedsarTavebi ar unda iyos martivi _ kargi-cudis tipis). rasakvirvelia, es gamova uazro sityvaTSeTanxmeba.
• Semdegi Txovnaa _ Casvan es sityvaTSeTanxmeba winadadebaSi an patara teqstSi ise, rom gaamarTlon misi arseboba, rogorc poeturi saxisa.
• magaliTebi ganixileba klasSi.
amgvari davaleba aryevs gonebaSi CaWedil, daxsomebul sityvaTa leqsikur mniSvnelobas, aRviZebs fantazias da aviTarebs enobriv dakvirvebulobas.
rogor gavxadoT gakveTili TiToeuli moswavlisTvis mniSvnelovani
rogor mivaaxlovoT mowafe imasTan, rac xdeba gakveTilze? rogor gavxadoT misTvis mniSvnelovani wignis kiTxva da misi analizi? rogor ganvaviTaroT masSi mkiTxvelis monacemebi?
18
gasaTvaliswinebelia Semdegi:1) rogor nawarmoebebs vTavazobT wasakiTxad;2) ramdenad viTvaliswinebT nawarmoebebis Seswavlisas moswavlis
subieqtur moTxovnilebebsa da reaqciebs;3) ramdenad vaZlevT moswavles TviTgamoxatvis saSualebas im
formiT, romelic ufro axlobeli da misaRebia misTvis.
mozard asakSi gansakuTrebiT mniSvnelovania gakveTilis ageba `moswavlisgan~, mis interesebze orientireba. es araviTar SemTxvevaSi ar niSnavs kiTxvas: `Sen rogor moiqceodi gmiris adgilas?~ saubaria ara personaJTan gaigivebaze, aramed teqstTan dialogis organizebaze; aseve literaturis gakveTilis erTerTi mizania, gamoavlinos adamianSi bunebrivad arsebuli sityvebi da formebi, romlebic gamoxatvas elian. amitomac mowafes unda mieces saSualeba sxvadasxva formiT teqstis interpretirebisa. Sesabamisad, gakveTilebze muSaoba unda warimarTos Semdegi mimarTulebiT: kiTxvebis dasmis xelovnebis swavleba, SeuTavseblobis, miuReblobis gamovlena (ratom iyo SenTvis mosawyeni es nawarmoebi?).
skolaSi literaturis gakveTilis erTi umniSvnelovanesi amocanaa aswavlos bavSvs dialogi teqstTan, aRzardos ganaTlebuli, anu iseTi adamiani, romelsac SeeZleba kiTxvis dasma, radgan namdvili dialogi ormxrivi procesia, mxatvruli teqsti ki arsobrivad warmoadgens pasuxs raime kiTxvaze, iseTze, romelic mkiTxvelma unda dausvas sakuTar Tavs. kiTxvis procesi esaa aRqmis yvela sferos muSaoba (emocia, warmosaxva, Sinaarsis gaazreba da formis gacnobiereba), es aris problemis gamokveTa da misi gadaWris mcdeloba. amrigad, teqstisTvis kiTxvis dasmis unari erTierTi mniSvnelovani maCvenebelia literaturuli ganviTarebisa.
tradiciuli literaturis gakveTili xSirad kiTxvapasuxzea agebuli, kiTxvebs ZiriTadad maswavlebeli svams da, Sesabamisad, igi iqceva adamianad, romelic sul raRacas gekiTxeba. Tu moswavle yovelTvis mxolod mopasuxis rolSi iqneba, verasodes iswavlis damoukideblad teqstis wakiTxvasa da gagebas. garkveul etapze amgvari `daxmareba~ saWiroa, magram bolos da bolos, man unda SeZlos sxvis dauxmareblad teqstis aRqma.
kiTxvis dasmaze muSaoba mexuTe klasSi iwyeba, epizodurad grZeldeba meeqvseSi, meSvideSi ki igi gegmazomier da sistemur saxes iRebs.
kiTxvebis dasmis unaris mizanmimarTuli gamomuSaveba calke Sromas ar gulisxmobs. mowafeebi amas swavloben gaucnobiereblad, yoveldRiurad teqstis analizisas, rodesac maswavlebeli kiTxvebiT aRZravs maTSi motivacias, uxsnis, ratomaa isini mniSvnelovani, ar malavs
19
Tavis `samzareulos~ da cdilobs, gadaakeTos rTulad dasmuli SekiTxva, daSalos SedarebiT martiv kiTxvebad; moswavleebs uCvenebs, rom masac ainteresebs am kiTxvaze pasuxi, rom arc man `icis es~. TumcaRa es mainc spontanuri samuSaoa. maswavlebelma, pirvel rigSi, TviTon unda gaiazros mimdinare procesi, Semdeg aagos imgvar davalebaTa sistema, romelSic realizdeba moswavleTa unari teqstTan dialogisa.
mexuTe klasSi, sanam saubars daviwyebdeT ama Tu im rTul teqstze, vekiTxebiT moswavleebs, ra kiTxvebi gauCndaT teqstis mimarT. Tavdapirvelad esaa kiTxvebi siuJetTan dakavSirebiT, calkeuli sityvebis mniSvnelobebi. TandaTanobiT Cndeba mizezSedegobriv kavSirebsa da gmirebis saqcielTan dakavSirebuli kiTxvebi.
garkveuli maCvenebeli imisa, rom bavSvebs damoukideblad SeuZliaT dialogi nawarmoebTan, aris maTi qceva gakveTilze. SesaZloa iseTi garemos Seqmna, roca maswavlebeli ki ar `atarebs~ gakveTils, aramed saWiro mimarTulebas aZlevs klasSi saubars da masSi monawileobs partnioris uflebiT. aseTi garemo ukve VI klasSi SeiZleba Seiqmnas, Tuki nawarmoebi TavisTavad sainteresoa mowafeebisTvis.
strategiulad mniSvnelovani xerxi moswavleTa literaturuli ganviTarebisTvis
Sedareba _ SepirispirebiTi analizi, rogorc literaturuli ganviTarebis saSualeba
teqstis Seswavlis es meTodi axali ar aris, magram VVI klasebSi igi mxolod xerxi ki araa, aramed literaturuli ganviTarebis strategias warmoadgens.
SedarebiTi analizi ufro ioli, bevrismomcemi da sainteresoa bavSvisTvis, vidre calke aRebuli teqstis analizi. Sedareba _ Sepirispirebisas aRqmis yvela sfero aqtiurdeba, izrdeba SemecnebiTi interesi.
SedarebiTi analizi mexuTe klasSi
mexuTe klasi gulubryvilo, alali realizmis xanaa, rodesac waSlilia sazRvari xelovnebasa da sinamdviles Soris, is asakia, romelic xasiaTdeba uSualo emociurobiT, ar eqceva yuradReba mxatvrul formasa da avtoris pozicias, aseve _ mxatvrul azrovnebas.
Cveni ZiriTadi amocanaa, vaswavloT mexuTeklaselebs mxatvrul samyaroTa gansxvaveba, CamovuyaliboT warmodgena avtorze, rogorc mxat vruli teqstis Semqmnelze. amitom am periodSi Warbobs sxvadasxva avtorTa msgavs Temaze Seqmnili nawarmoebebis Sedareba. amgvari Sedarebis procesSi mowafeebi xedaven, rom yvela mwerali individualuria
20
da erTsa da imave Temas sxvadasxva avtorebi sxvadasxvagvarad ganixilaven da warmoadgenen.
V klasSi SedarebiTi analizi SeiZleba iyos siuJetis, saxeebis, kompoziciis doneze. mowafeTa esTetikuri ganviTareba intensiuri gaxdeba, Tuki teqstebs SevadarebT xelovnebis sxva dargebis nawarmoebebs.
moswavleze orientirebuli swavlebis strategiebi saxelmZRvaneloSi
saxelmZRvanelos Sinaarsi, misi struqtura, calkeuli Tavisa Tu parag rafis agebuleba , savarjiSoebisa da davalebebis sistema pirovnebis ganviTarebaze orientirebul konstruqtivistul saganmanaTleblo koncefcias efuZneba. amis erTerTi TvalsaCino gamoxatulebaa saxelmZRvanelos dawyeba swavlis, kerZod, kiTxvis strategiebis gacnobiT. swavlis swavla xom am saganmanaTleblo koncefciis erTerTi ZiriTadi principia. imave mizans (swavlis swavlas) emsaxureba Txzulebis gegmaCarCos micema saxelmZRvaneloSi warmodgenil davalebebSi.
moswavleze orientirebuli midgomaa warmodgenili saxelmZRvanelos struqturul agebulebaSic. kerZod, saswavlo masalis Tematur dalagebaSi:
1. gogonebi da biWebi; 2. deda, mSobliuri garemo; 3. saxelovani winaprebi; 4. SoTa da saba; 5. ra xdeba zRaparSi? 6. adamiani da buneba; 7. pirispir.
literaturuli masala moswavles jer misTvis yvelaze axlobel samyaroSi amogzaurebs, Semdeg TandaTan afarToebs mis Tvalsawiers da bolos adamianuri bunebis siRrmeebSic axedebs.
nacnobidan ucnobisaken svla, ukve arsebul codnaze axlis daSeneba saxelmZRvanelos meTodikis gamokveTili principia. am principis yvelaze TvalsaCino realizaciaa samotivacio (igive, e.w. maprovocirebeli) kiTxvebi yoveli saswavlo monakveTisa Tu paragrafis dasawyisSi.
amave principis realizacias warmoadgens enis nawilis paragrafebis mTliani agebuleba, Txrobis logika, romelic codnis konstruirebas uwyobs xels. anu moswavles mzamzareuli wesebi ki ar miewodeba, is TviTon midis ama Tu im enobrivi kanonzomierebis aRmoCenamde.
moswavleze orientirebuli midgomis realizaciis magaliTia agreTve enobrivi movlenebisa da kanonzomierebebis vizualizeba. magaliTad, rTuli sityvebis marTlweris vizualizeba (cxenkaci da cxenkaci) kentavrisa da mxedris qandakebebis magaliTze. amgvari nimuSebi uxvad aris warmodgenili saxelmZRvanelos enis nawilsa da moswavlis rveulSi. savarjiSoTa vizualizeba, vfiqrobT, bevrad gauiolebs moswavles enis kanonzomierebaTa gagebas.
21
moswavlis Sefasebis principebi
Sefasebis sistema, formebi, rekomendaciebi
Sefaseba swavla/swavlebis procesis erTerTi mniSvnelovani nawilia. saswavlo gegmis mixedviT, dadgenilia ori tipis Sefaseba: ganma-viTarebeli da ganmsazRvreli.
ganmaviTarebel Sefasebas (romelic Tavis TavSi moicavs TviTSe-fasebasac) maswavlebeli iyenebs swavlis xarisxis gasaumjobeseblad, moswavlis ganviTarebis uzrunvelsayofad. es swavlebis procesis mimdinareobisas miRweulis Sefasebaa, magaliTad, raime Temis/teqstis Seswavlis procesi, saSinao davalebis, proeqtis romelime etapis an gakveTilze CarTulobis Sefaseba. amgvari Sefasebisas moswavle maswavleblisgan iRebs iseT informacias, romelic mas ganviTarebasa da sakuTari swavlis gacnobierebaSi exmareba. amde nad Sefasebis amgvari forma ufro metad urTier TanamSromlobiTia, vidre ganmsazRvreli Sefaseba, aqedan gamomdinare, ganmaviTarebeli Sefasebisas maswavlebeli qulas ar wers, igi mowafes aZlevs rCevas, rekomendacias, uCvenebs problemaTa gada Wris gzebs, daafiqrebs sakuTari azrovnebis pro cesze da a.S.
TviTSefaseba da urTierTSefaseba moswavleTa Sefasebis mniSvnelovani komponentia. moswavleebma SeiZleba Seafason sakuTari Tavica da Tanatolic. TviTSefaseba mniSvnelovan informacias iZleva imis Sesaxeb, Tu rogor SeuZlia moswavles Tvali adevnos sakuTar progress. Sefasebis am formis xSirad gamoyeneba moswavles sakuTari codnis obieqtur Sefasebas aswavlis da damoukideblad swavlisa da TviTkritikis unars uviTarebs. igi me tad mniSvnelovania maswavleblisTvisac, romelic met informacias agrovebs mowafeebis Sesaxeb da ufro metad SeuZlia daexmaros maT.
ganmsazRvreli Sefaseba ki moswavleTa miRwevebsa da dones gansazRvravs saswavlo gegmasa da saswavlo miznebTan SesabamisobaSi. ganmsazRvreli Sefaseba Sedegzea orientirebuli, amdenad qulis dawera savaldebulo moTxovnaa. ganmsazRvreli Sefasebisas maswavlebeli iyenebs sxvadasxva Semajamebel aqtivobebs: prezentacias, proeqtis ganxilvas, tests, sakontrolo weras da a.S. ganmsazRvreli Sefaseba qulis saxiTaa mocemuli, romelic gansazRvravs mowafis dones, Sesabamisad, mas ar axlavs Sedegebis gasaumjobeseblad komentarebi an rekomendaciebi.
ganmaviTarebeli Sefasebis meTodebi
maswavleblis dakvirveba _ Canawerebi, komenta rebi moswavlis miRwevebis Sesaxeb. gamoiyeneba swavlebis yovel etapze: kiTxvebze pasuxi
22
sas, dafasTan muSaobisas, jgufuri da individualuri muSaobisas, saklaso werisas...
komentari _ informacia, romelsac maswavlebeli moswavles awvdis misi konkretuli pasuxisa Tu konkretuli davalebis Sesrulebisas. es SeiZleba iyos: qeba, gamxneveba, rCeva, dafiqrebisken mowodeba, Secdomis gasworeba.
TviTSefasebis sxvadasxva forma arsebobs, yvelaze gavrcelebuli TviTSefasebis sqemebia, romelic konkretuli saWiroebis mixedviT icvleba, imis mixedviT, Tu ras vamowmebT: erT Temas, erT gakveTils, erT savarjiSos, faqtobriv masalas, rogor ganuviTardaT garkveuli unarCvevebi, weriT namuSevars da sxv. amgvari sqemebi sasurvelia moswavleebTan erTad SemuSavdes.
weriTi namuSevris TviTSefasebis nimuSi:
saxeli, gvari TariRi
rodesac gadavxede namuSevars, davinaxe, rom
gavaumjobese
vamayob, rom
kvlav mWirdeba ganmtkiceba
Semdgom weriT davalebaSi Sevecdebi, rom
gakveTilze sakuTari saqmianobisa da Sinagani, pirovnuli proce-sebis TviTSefasebis nimuSi (pirobiTi niSnebis gamoyenebiT)
• vpasuxobdi kiTxvebs da Cems pasuxebs mivyav diT problemis gadawyvetamde (pirobiTi niSani mze);
• vamatebdi da vaviTarebdi sxvebis pasuxebs, vexma rebodi gakveTilis `agebaSi~ (agurebi);
• vpasuxobdi, magram rogorc mere mivxvdi, arcTu war matebulad, radgan an sxvis pasuxs vimeorebdi, anda swor gzas vcdebodi (CaSvebuli Ruza);
• yvelaferi vicodi da mesmoda, magram vdumdi (sanam rames vityodi, sxvebi maswrebdnen; vSiSobdi, arasworad ar mepasuxa, dae, sxvebma imuSaon) (dakecili konverti).
• vdumdi, radgan ar vicodi ra meTqva, magram yuradRebiT vusmendi sxvebs (mocinari kacuna, romlis yurebisken mimarTulia isrebi).
23
• meZina, buzebs viTvlidi, vocnebobdi (neta, raze?), vfiqrobdi, viwerdi saSinao davalebas (Rrublebi).
amgvarad, mowafe afasebs sakuTar aqtivobas, sakuTar wvlils gakveTilze ama Tu im problemis gadaWris saqmeSi (maswavlebelma yovelTvis ar icis, ra dgas mowafis dumilis ukan, amitomacaa mniSvnelovani, ras airCevs moswavle: `vicodi da vdumdi~, Tu `ar vicodi da vdumdi~). maswavlebeli drodadro krefs TviTSefasebis furclebs da arSiebze akeTebs sakuTar SeniSvnebs (Zalian koreqtuli da arakategoriuli toniT) maSinac, roca moswavle gadaWarbebiT afasebs sakuTar Tavs da maSinac, rodesac igi dabal TviTSefasebas amJRavnebs (amgvar TviTSefasebaSi aris riski imisa, rom mowafem ieSmakos, araadekvaturad Seafasos sakuTari Tavi, magram amgvari riski mainc gamarTlebulia, radgan bevri bavSvisTvis igi stimulia, raTa miaRwios im sasurvel Sedegs, romelic am etapisTvis misTvis dauZleveli aRmoCnda).
Semajamebeli Sefasebis sqemebi
Semajamebeli davalebis Sefasebis sqema zepir metyvelebaSi
davalebis tipi: literaturuli nawarmoebis Sesaxeb msjeloba
qulebi
gamarTuli da swori metyveleba
metyvelebs gamarTuli, saliteraturo eniT, iyenebs Sesaferis leqsikas. 0_1
sworad da garkveviT warmoTqvams sityvebs, adekvaturad iyenebs logikur pauzebs.
0 _ 0,51
saTqmelis naTlad da logikurad gadmocema
msjelobis dawyebamde ayalibebs Teziss (gamokveTs msjelobis Temas). 0 _ 12
bolomde mihyavs dawyebuli msjeloba (anu azrs dausrulebels ar tovebs).akeTebs logikur (msjelobidan gamomdinare) daskvnas.
0 _ 1200,5 1
kontaqti auditoriasTan, TvalsaCinoebis gamoyeneba
aqvs mxedvelobiTi kontaqti auditoriasTan. 0_1
saWiroebis mixedviT iyenebs Sesabamis TvalsaCinoebas (sqemas, naxats).
0_1
SemoqmedebiTi unarebi
amCnevs teqstSi saintereso detalebs da marjved iSveliebs maT sakuTari msjelobis dasasabuTeblad.
0_1
24
standartTan Sesabamisoba: qarT. dawy.(II). 2. moswavlem unda SeZlos standartiT gansazRvruli
sxvadasxva tipis teqstebis mosmena da gagebagaazreba; teqstze msjeloba da daskvnis gamotana;
qarT. dawy.(II). 3. moswavlem unda SeZlos standartiT gansazRvruli sxvadasxva tipis nacnobi teqstebis interpretireba da Sefaseba; maT mimarT piradi damokidebulebis gamoxatva da axsna; mxatvruli nawarmoebis esTetikuri Sefaseba (sawyis doneze).
Semajamebeli davalebis Sefasebis sqema kiTxvaSi
davalebis tipi: ucxo teqstis wakiTxvagaazreba
qulebi
teqstis tipis amocnoba
amoicnobs teqstis struqturul elementebs;yofs teqsts Sinaarsobriv nawilebad;akavSirebs saTaurs teqstTan.
0_123
teqstis Sinaarsis gadmocema sakuTari sityvebiT
amokrebs teqstidan saWiro informacias;mokled gadmoscems vrcel Sinaarss, iTvaliswinebs arsebiTs. 0 _1234
teqstis Temisa da dedaazris amocnoba
amoicnobs teqstis Temas;dasabuTebulad msjelobs teqstis dedaazris Sesaxeb. 0 _ 123
standartTan Sesabamisoba: qarT.dawy.(II). 6. moswavlem unda SeZlos standartiT gansazRvruli sxvadasxva tipis teqstebis wakiTxva, gageba da gaanalizeba arsebiTi mniSvnelobis mqone sakiTxebis/detalebis gaTvaliswinebiT.
25
Semajamebeli davalebis Sefasebis sqema weraSi
davalebis tipi: moTxrobis gagrZeleba
qulebi
icavs TxrobiTi teqstisaTvis damaxasiaTebel struqturas
ambavs aqvs dasawyisi, Sua nawili da dasasruli;miTiTebulia moqmedebis dro da adgili;gamokveTilni arian personaJebi.
0 _ 123
aqvs mdidari leqsika
iyenebs sinonimebs, xatovan sityvaTqmebs, frazeologizmebs. 0_12
iyenebs Txrobis tipis teqstisTvis damaxasiaTebel sityvebsa da gamonaTqvamebs (erTxel, Semdeg, bolos...).
0_0,512
SemoqmedebiTi unarebi
gvTavazobs siuJetis ganviTarebis originalur gadawyvetas. 0_1
naSromis organizebuloba
icavs marTlweris wesebs, sworad iyenebs sasven niSnebs. 0_0,512
standartTan Sesabamisoba:
qarT.dawy. (II).10. moswavlem unda SeZlos standartiT gansazRvruli sxvadasxva tipis mcire zomis teqstebis Seqmna nacnob Tematikaze sxvadasxva mizniT.
qarT.dawy.(II).11. moswavlem unda SeZlos nacnobi leqsikis, naswavli enobrivsintaqsuri konstruqciebisa da struqturuli elementebis miznobrivad SerCeva da saTanadod gamoyeneba; qarTuli saliteraturo enis ZiriTadi normebis dacva.
(SeniSvna: Sefasebis kriteriumebi da qulebi yoveli konkretuli davalebis Sesabamisad SeiZleba Seicvalos).
* * *
saxelmZRvaneloSi warmodgenili nebismieri davaleba da savarjiSo, SeEsaZlebelia gamoviyenoT rogorc ganmaviTarebeli, ise ganmsazRvreli SefasebisaTvis. Tumca mexuTe klasis pirvel semestrSi, rogorc viciT, moswavle quliT jer kidev ar fasdeba da, aqedan gamomdinare, Sefasebac ganmaviTarebel xasiaTs atarebs. swored am faqtors viTvaliswinebdiT,
26
rodesac enobrivi savarjiSoebis rveulis yvela paragrafis bolos gamovyaviT adgili maswavleblis komentarisaTvis.
moswavleze orientirebuli saswavlo procesis erTerTi fundamenturi principia diferencirebuli swavleba, anu saswavlo masalis prezentaciisAAAas sxvadasxva saWiroebis moswavleTa interesebis gaTvaliswineba. amave dros, arsebobs standarti, romelic yvela moswavlisaTvis savaldebulo codnisa da unarCvevebis zRvars awesebs. es garkveul sirTuleebs warmoSobs saswavlo proceSi da erTerTi aseTi sirTule moswavlis Sefasebis dros iCens Tavs: Sefaseba diferencirebuli ver iqneba, is obieqtur da sayovelTao (yvelasTvis erTnair) kriteriumebs unda efuZnebodes. maS, rogorRa SevqmnaT yvelasTvis (anu sxvadasxva saWiroebis mqone moswavleebisaTvis) Tanabari garemo?
pedagogiur literaturaSi am sakiTxisadmi sxvadasxvagvari midgoma arsebobs; zogi miiCnevs, rom sxvadasxva saWiroebis mqone moswavleebma sxvadasxva tipis davalebebi unda Seasrulon. Cven vTvliT, rom es ar aris swori midgoma, gansakuTrebiT ganmsazRvreli Sefasebis dros, romelmac unda daadginos (gansazRvros), ra xarisxiT miuaxlovda moswavle standartiT gaTvaliswinebul misaRwev Sedegs.
Cveni azriT, swori gamosavalia ara sxvadasxva tipis davalebebis micema moswavleebisaTvis, aramed erTi da imave tipis davalebebis micema sxva dasxva instruqciiT (anu ufro metad vexmarebiT mas, visac es sWirdeba). magaliTad, qvemoT moxmobil sawer davalebaSi SedarebiT Zlier moswavleebs vTavazobT pasuxis gegmas, SedarebiT sustebs _ pasuxis CarCos, anu orive kategoria erTi da imave tipis davalebas asrulebs da erTnairad fasdeba:
I varianti
amoirCieT erTi sityva, romelic yvelaze ukeT gvixasiaTebs miran-duxts revaz inaniSvilis amave saxelwodebis moTxrobidan: _ W o r i -k a n a , W k v i a n i , T a v a z i a n i, m o u s v e n a r i , T a m a m i _ da moixmeT mOoTxrobis teqstidan Tqveni azris damadasturebeli magaliTebi.
p a s u x i s g e g m a
1. pirvel winadadebaSi axseneT personaJis saxeli da aRniSneT misi xasiaTis mTavari Tviseba.
27
2. erTiori winadadebiT gadmoeciT personaJis saqcieli, roca es Tviseba man pirvelad gamoamJRavna.
3. erTiori winadadebiT gadmoeciT kidev rodis gamoamJRavna personaJma xasiaTis es Tviseba.
II varianti
amoirCieT erTi sityva, romelic yvelaze ukeT gvixasiaTebs eTers revaz inaniSvilis amave saxelwodebis moTxrobidan: _ W k v i a n i, b e j i T i , m o r c x v i, z a r m a c i , T a m a m i _ da moixmeT mOoTxrobis teqstidan Tqveni azris damadasturebeli magaliTebi.
p a s u x i s C a r C o
yvelaze ukeT eTeris xasiaTs sityva miesadageba. mwerali
gveubneba, rom eTeri
.
meoregan ki vkiTxulobT, rom skolaSi mimavali eTeri
eTeris es xasiaTi maSinac Cans,
28
gTavazobT kidev erTi tipis davalebas sirTulis sami sxvadasxva xarisxiT. davalebis samive varianti mTavari azrisa da detalebis amocnobis unars amowmebs:
I varianti
waikiTxeT qvemoT moyvanili abzaci, romelsac mTavari azris gamomxatveli winadadeba aklia.
xea ayvavebuli, xis iqiT traqtori xnavs, naxnavs gundad dastrialeben frinvelebi. qveS miwerili aqvs `gazafxuli~.
daamateT mTavari azris gamomxatveli winadadeba da sruli saxiT gadmowereT es abzaci (mTavari winadadeba SegiZliaT daamatoT abza-cis dasawyisSi an bolos).
II varianti
waikiTxeT qvemoT moyvanili abzaci da xazi gausviT qveS mTavari azris gamomxatvel winadadebas.
mxolod mesame saxls etyoba kacis xeli. jer isev nedli rcxilis wneliT aris SemoRobili maRali saCexe, Sig cxvrebi bRavian, moTreulia xerxiT moWrili ori veeba wifeli, beberi pantis Zirze mikrulia axaldakluli Txis rqebi, baRi gadaCiCqnilia bariT _ esesaa odnav svelSi amouRiaT kartofili. saxlisken midis fexiT gazekili biliki, dabali kibis ZirSi, safxekTan, datovebulia fexis talaxi. dadian batebi, indaurebi.
axla ki mocemuli abzacidan amoiwereT mTavari azris gamavrco-beli detalebi:
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
29
III varianti
waikiTxeT moyvanili abzaci, romelSic TqvenTvis nacnobi per-sonaJebia aRwerili. ipoveT da gaxazeT mTavari azris gamomxatveli winadadeba an winadadebis nawili (gaiTvaliswineT, mTavari azri zogjer mTeli winadadebiT ki ara, winadadebis nawiliTac SeiZleba iyos gamoxatuli). Semdeg calke amoiwereT mTavari azris gamavrco-beli zogierTi detali.
wisqvilisaken mimaval orRobeSi ori biWi midis, ori kowowaSvili _ cametcameti wlisani, mziT gaxunebulni, wengoTi moTxupnulni, ubeebi namcvrevi kakliT aqvT savse. ubeebSi rom ar CasteviaT, Sarvlis boloebze wnelebi SemouWeriaT, totebic muxlamde auvsiaT; xelSi orori didi wiTeli wiwaka uWiravT (qali rom yvavils daiWers, ise), midian da CxakCxuk! CxakCxuk! _ moCxakunoben, moanaTeben TvalebiT, TeTri kbilebiT da im wiTeli wiwakebiT.
detalebi:
qvemoT moyvanil davalebebSi instruqcia erTi da igivea, sirTulis xarisxs ki dialogebad dasalagebeli teqstis moculoba da sirTule ganapirobebs:
I varianti
gavixsenoT dialogis Caweris wesi: TiToeuli mosaubris sityvebi (kiTxva an pasuxi) axali xazidan iwyeba da win tire daesmis.
garda amisa, dialogis Caweris wesi gansxvavdeba imis mixedviT, win uswrebs mosaubris sityvebs mTxrobelis komentari Tu ukan mosdevs mas.
daakvirdiT qvemoT moyvanil magaliTebs:
a) mcuravi erTi mihqonda wyals. Tqva: _ RmerTo, miSveleo! meore amxanagma uTxra: _ xeli gaiqnie, gaxval da naSvelebi iqnebio!
30
Bb) mcuravi erTi mihqonda wyals. _ RmerTo, miSvele! _ Tqva mcuravma. _ xeli gaiqnie, gaxval da naSvelebi iqnebi! _ uTxra meore amxa
nagma.
axla gaiTvaliswineT zemoT Tqmuli da CawereT mocemuli teqsti dialogis saxiT jer a da Semdeg b variantis mixedviT.
orni amxanagni nadirobdnen. xevi iyo da xevs gaRmagamoRma mimodiodnen. erT amxanags daTvi SemoeWida da qveS amoido. meore amxanagma dauyvira: gauSvi eg daTvi da wamodi, sxva saqme gvaqvso! man uTxra: daTvi ar miSvebs, Torem me weRanve gavuSvebdio!
II varianti
gavixsenoT dialogis Caweris wesi: TiToeuli mosaubris sityvebi (kiTxva an pasuxi) axali xazidan iwyeba da win tire daesmis.
garda amisa, dialogis Caweris wesi gansxvavdeba imis mixedviT, win uswrebs mosaubris sityvebs mTxrobelis komentari Tu ukan mosdevs mas.
31
daakvirdiT qvemoT moyvanil magaliTebs:
a) mcuravi erTi mihqonda wyals. Tqva: _ RmerTo, miSveleo! meore amxanagma uTxra: _ xeli gaiqnie, gaxval da naSvelebi iqnebio!
Bb) mcuravi erTi mihqonda wyals. _ RmerTo, miSvele! _ Tqva mcuravma. _ xeli gaiqnie, gaxval da naSvelebi iqnebi! _ uTxra meore amxa
nagma.axla gaiTvaliswineT zemoT Tqmuli da CawereT mocemuli teqsti
dialogis saxiT b variantis mixedviT.
erTi ku da morieli daZmobildnen. wavidnen gzasa. gasavali wyali daxvdaT. morieli daRonda, gasvla ar SeeZlo. kum uTxra: zurgze Semajeq, me gagiyvano! Seajda morieli zurgze. ku ra wyalSi Securda, morielma zurgze kbena dauwyo. kum hkiTxa: Zmao, ras Svrebio? morielma uTxra: ra vqna, arc me mnebavs, magram aseTi gvarisani varT, mtersa da moyvares yvelas unda vukbinoTo. kum daiyuryumalava, morieli wyals misca da uTxra: Zmao, arc me mnebavs, magram Cemi gvari, Tu geslian xorcs ar gaibans, gausivdeba da mokvdebao.
32
III varianti
gavixsenoT dialogis Caweris wesi: TiToeuli mosaubris sityvebi (kiTxva an pasuxi) axali xazidan iwyeba da win tire daesmis.
garda amisa, dialogis Caweris wesi gansxvavdeba imis mixedviT, win uswrebs mosaubris sityvebs mTxrobelis komentari Tu ukan mosdevs mas.
daakvirdiT qvemoT moyvanil magaliTebs:a) mcuravi erTi mihqonda wyals. Tqva: _ RmerTo, miSveleo! meore amxanagma uTxra: _ xeli gaiqnie, gaxval da naSvelebi iqnebio!
Bb) mcuravi erTi mihqonda wyals. _ RmerTo, miSvele! _ Tqva mcuravma. _ xeli gaiqnie, gaxval da naSvelebi iqnebi! _ uTxra meore amxa
nagma.axla gaiTvaliswineT zemoT Tqmuli da CawereT mocemuli teqsti
dialogis saxiT b variantis mixedviT.erTi Txa da erTi mela daZmobildnen da saziarod yana daTeses. kargi
mosavali mouvidaT. momkes, galewes da gaaniaves. xvavi calke daagroves da bze _ calke. melam uTxra Txas: xvavi me da bze Senao. Txam miugo: ara, samarTali asea, orive Suaze gaviyoTo. melam uTxra: maS, me waval, biZaCems moviyvan da man gagviyoso.
vidre mela dabrundeboda, Txa wavida, cxvris faridan ori didi qofaki moiyvana da bzeSi damala. movida mela, erTi iseTi mgeli mohyva, Txas SiSiT TvalT daubnelda.
uTxra mgelma Txas: Cems diswuls ratom aCivlebo? Txam miugo: maS, radgan mowmed moyolixar, mec mamabiZani aq misaflavian, maT saflavze Sedeq, daifice da marTali mowme iqnebio.
mgeli Txis SeWmis survilma ise aitana, rom verafers mixvda. bzeze rom Sedga wamoucvivdnen ZaRlebi, mela da misi mowme ise gaxades, SarSandelic daaviwyes, Torem wlevandel saSovars vinRa daeZebda.
33
maswavleblis wignis danarTSi SemogTavazebT Cvens saxelmZRvaneloSi warmodgenili enobrivi masalis (leqsika da gramatika) aTvisebis Sesafasebel testebs. I testi pirveli semestris damTavrebisas SeiZleba SeavsebinoT moswavleebs da ganmaviTarebeli Sefasebis instrumentad gamoiyenoT: ra uWirs moswavles da risi gameoreba dasWirdeba mas meore semestrSi. meore testi ki mexuTe klasis bolos ganmsazRvreli SefasebisaTvis SeiZleba gamoiyenoT.
34
2. informacia moswavlis wignisa da rveulis Sesaxeb
agebis principebi
informacia Cveni saxelmZRvanelos kompleqtaciis Sesaxeb maswavleblis wignis SesavalSi iyo warmodgenili. aq saxelmZRvanelos TiToeuli nawilis struqturuli elementebis agebulebaze gveqneba saubari.
rogorc aRvniSneT, saxelmZRvanelos literaturis nawili Tematuri Tavebis mixedviT aris dalagebuli da Tavis SigniT saswavlo erTeulia literaturuli teqsti. teqsts win uZRvis e.w. samotivacio kiTxvari, romelic moswavlis yuradRebis mobilizebasTan erTad sxva amocanebsac isaxavs miznad: kerZod, pirvel da meore teqstTan is kiTxvis strategiebis (ilustraciis mixedviT teqstis Sinaarsis amocnoba, kiTxvis dros warmosaxvis moSveliebis Sexseneba, yuradRebis koncentraciisa da siuJetis amocnobisaken mowodeba, moulodnelobis efeqtisaTvis Semzadeba) gaaqtiurebas emsaxureba; mesamesTan garkveul mimarTulebas aZlevs kiTxvis process da a.S.
teqtis an misi garkveuli monakveTis (Tu teqsti SedarebiT vrcelia) damTavrebis Semdeg, warmodgenilia rubrika: wavikiTxoT, davfiqrdeT, visaubroT. am rubrikaSi mocemuli kiTxvaris daniSnulebaa, daafiqros moswavleebi wakiTxulze da Caabas isini teqstis irgvliv msjelobaSi. kiTxvari blumis taqsonomiis mixedviT aris agebuli da saSualebas aZlevs maswavlebels, gamoiyenos is moswavlis codnisa da unarebis Sefasebis instrumentad.
Semdegi rubrika, romelic SesaZlebelia, mosdevdes kiTxvars, aris damatebiTi amocanebi. es rubrika emsaxureba ZiriTadad kiTxvis strategiebze muSaobas, kerZod, warmosaxvis gaaqtiurebas, mTavari azrisa da detalebis amocnobas, nawarmoebis gegmis Sedgenas; aqvea weriTi samuSaoebic, detaluri instruqciebiT.
rac Seexeba Cveni saxelmZRvanelos enis nawils, qvemoT warmodgenili gvaqvs vrceli koncefcia da komentarebi saxelmZRvanelos TiToeuli struqturuli elementisaTvis. amitom aq amis Sesaxeb sityvas aRar gavagrZelebT.
35
3. maswavleblis wignis praqtikuli nawili
komentarebi saxelmZRvanelos enis nawilis TiToeul struqturul elementze
Sesavali
enobrivi saswavlo masalis SerCevisas vxelmZRvanelobdiT i. gogebaSvilis ukvdavi sityvebiT: „yovel adamians dabadebidan dahyveba midrekileba da niWi dedaenis advilad da Rrmad Seswavlisa...“.
am debulebidan gamomdinare da am sayovelTao azris gaTvaliswinebiT, rom dedaenis floba genetikuri niWia, saxelmZRvanelo agebulia farTo mozaikuri principiT, romelSic, gramatikuli sistemis maorganizebel elementebTan erTad, enis mravalmxrivi SesaZleblobebia gamovlenili. wignSi gramatikuli sistemis elementebi ZiriTadad pragmatuli niSniT aris Semotanili – an iTvaliswinebs aRsazrdelTa am donisaTvis aucilebeli sistemuri codnis moTxovnas, anda emsaxureba aqtualuri orToepiuri da orTografiuli amocanebis gadawyvetas.
ramdenadac mozardisaTvis es aris arsebiTad pirveli saxelmZRvanelo „qarTuli enisa“, anu pirveli gacnoba dedaenis samyarosTan, masSi bevri sakiTxi iyris Tavs, magram isini umetesad informaciul, gacnobis xasiaTs atarebs da ar moiTxovs wesebis daswavlas da Teoriuli codnis gadmocemas.
gaiTvaliswineT: bavSvis codnis SefasebaSi unda vixelmZRvaneloT ara imiT, rogor „daiswavla“ gakveTili, aramed imiT, rogor, ramdenad gaigo dasmuli amocana. amis garkvevaSi ki paragrafis bolos dasmul kiTxvebze gacemuli pasuxebi da savarjiSoebis Seasrulebis xarisxi dagvexmareba.
sarCevis mixedviT SeiZleba iseTi STabeWdileba darCes, rom mainc bevri gramatikuli sakiTxi iyris Tavs. magram maTi gacnobisas dainaxavT, rom maTi nawili mxolod gacnobiTi xasiaTisaa, nawili gameorebas emsaxureba da umravles SemTxvevaSi ki sakiTxi sul sxva kuTxiT aris dasmuli.
cxadia, didi iqneba cduneba „ajoboT“ saxelmZRvanelos gramatikis codnaSi, magram Tu mas daeyrdnobiT, sasurvelia, ar gadaaWarboT (zmnis rTuli formebis „daSlis“ droc dadgeba!).
saxelmZRvanelos Temebi amgvarad aris agebuli, rom xSirad aris CarTuli paraleluri masala, Tematuri gadaxvevebi (ZiriTadad, leqsikisa da stilistikis sferoSi). rubrikebi „saxaliso sakiTxavi“, `saxaliso amocana~, „sityvam moitana“, „situacia da sityvis arCevani~ emsaxureba,
36
erTi mxriv, sakiTxis axleburi rakursiT warmoCenas, meore mxriv, yuradRebis gadatanas, mzeris gadanacvlebas enis gansxvavebuli da ufro Rrma Sreebisaken. „mozaikurobis“ principis gamoxatulebaa is, rom sistemis Cvenebas enacvleba orTografiis amocana, am ukanasknels – sityvis SerCevis sakiTxi, mas – stilistikuri amocana Tu wiaRsvla sityvis warmoSobis Sesaxeb da misT.
gansakuTrebuli yuradReba unda mieqces TiTqmis yoveli mecadineobisas or ZiriTad mimarTulebas: marTlweris amocanebsa da zepirmetyvelebis kulturas. Tu swavlebis am doneze enobrivi sistemisa da struqturis elementebi Semogvaqvs, amis mTavari mizani aris is, rom moswavles enis gamoyenebis praqtikul amocanaze gavumaxviloT Tvali da yuri; gansakuTrebiT aqtiuri, tipobrivi darRvevebisagan dasazRvevi gzebi gamovnaxoT.
erTi sityviT, mSobliuri enis SeTvisebis praqtikuli mxare swavlebis am etapze wamyvani niSania.
rac Seexeba zepirmetyvelebis kulturas, am amocanas emsaxureba sagangebo masala rubrikiT „situacia da sityvis arCevani“, romelic enobrivi amocanis kompleqsur (azrobrivi, fsiqologiuri, eTikuri aspeqtebis) gaTvaliswinebas moiTxovs;
am tipis saxelmZRvanelos mTavari mizani mozardSi jer kidev Camoyalibebadi enobrivi unarCvevebis ganmtkiceba, leqsikuri saganZuris gamdidreba da frazis agebis srulyofaa. am amocanas saxelmZRvanelos araerTi piroba emsaxureba.
saxelmZRvanelo dayofilia xuT Tematur blokad (Tavad). pirveli bloki warmoaCens enis mniSvnelobas adamianis cxovrebaSi; Semdeg modis fonetikuri sakiTxebi; mesame blokSi – sityva (leqsika) da meoTxeSi – winadadeba. am Tematur mimdevrobas faqtobrivad gansazRvravs enobrivi mSeneblobis ierarqia. bolo adgili eTmoba sityvaTa klasebs (anu metyvelebis nawilebs). SeiZleba iTqvas, es mxolod gacnobaa, STabeWdilebis Seqmnaa im masalis Sesaxeb, romelmac Semdgom gramatikuli kategoriebis rTuli sistema unda mogvces. am blokis boloSi moqcevac swored morfologiis sirTuliT aris ganpirobebuli.
enis gakveTilebis sailustracio masala upiratesad eyrdnoba wina da amave klasis saswavlo literaturul teqstebs. es gamiznuli meToduri midgomaa, raTa mowafe mudmivad grZnobdes „enisa“ da „literaturis“ ganuyofel kavSirs, maT mTlianobas. axal, „ucxo“ TematikaSi nacnobi faqtebis aRmoCenis SesaZlebloba fsiqologiuradac gamarTlebuli xerxia. sazogado principia, rom literatura, sityvieri Semoqmedeba mTeli Tavisi simdidriT monawileobdes enobrivi sakiTxebis swavlebis procesSi, vinaidan enis pirveli maswavlebeli swored mwerlobaa.
aqve unda iTqvas, rom gakveTilis teqstebsa da sailustracio masa
37
lebs Soris arcTu iSviaTad aris CarTuli literaturuli fragmentebi, „Tematuri“ leqsebi da sxva. isini savaldebulo sazepiro teqstebi ar aris, Tu raime calke miTiTeba ar axlavs.
saxelmZRvanelos axlavs „moswavlis rveuli“, romelSic warmodgenelia TiToeuli paragrafis Sesatyvisi Tematuri savarjiSoebi (iSviaTad, magram aris iseTi SemTxvevebic, roca saxelmZRvanelos romelime paragrafs rveulSi Sesatyvisi Tematuri monakveTi ar gaaCnia). davalebis Sesruleba rveulSi moiTxovs sizustesa da lakanurobas; rveulis savarjiSoebi maswavlebelma SeiZleba gamoiyenos, rogorc ganmaviTarebeli, ise ganmsazRvreli SefasebisaTvis, imis mixedviT, saxlSi miscems davalebas Sesasruleblad Tu saklaso oTaxSi.
I Tavi ena da adamiani
pirvel Tavs hqvia „ena da adamiani“ da is moicavs iseT sakiTxebs, romlebic mozards popularuli formiT miawvdis cnobebs enis raobisa da warmoSobis Sesaxeb, SeagrZnobinebs im uzarmazar samyaros, rasac adamianis ena qmnis danarCeni cocxali samyaros informaciul SesaZleblobebTan SedarebiT.
aq gasaTvaliswinebelia is, rom V klasSi moswavle pirvelad iwyebs „qarTuli enis“ damoukidebel sagnad swavlas da man unda gaigos, ras exeba da ratom aris aqtualuri es sagani. man unda dainaxos, rom qarTuli ena erTerTi nawilia am uzarmazari samyarosi da, amave dros, misi dedaena gamorCeulia imiT, rom is erTaderTia, rogorc sistema, rom is unikaluria Tavisi istoriiTa da agebulebiT.
amave dros, am Tavis wyalobiT, nelnela xdeba Semzadeba da gadasvla bgerebze, anu im fundamentze, romelsac enis fonetikuri sistema hqvia da romelic marTlac ZiriTadi gasaRebia ama Tu im enis mTeli agebulebisa.
saxelmZRvanelo orientirebulia imaze, rom naTlad da Tanamimdevrulad warmoCndes enobrivi sinTezis procesi: bgera – marcvali – sityva – winadadeba – azri.
am TavSi Semavali masala informaciuli xasiaTisaa da mniSvnelovnad gansxvavdeba im Tavebisagan, sadac konkretul enobrivi amocanebia dasmuli da savarjiSoebia Sesasrulebeli.
mocemuli gakveTilebi ar aris mosayolad gaTvaliswinebuli, amitomac maswavlebelma unda Seamowmos miwodebuli informaciis gagebis done da ara teqstis codna. amis Sesamowmeblad kiTxvebidan amosvla sruliad sakmarisia.
38
pirveli paragrafi enis roli adamianis cxovrebaSi
es aris erTgvari Sesavali Tavi, romelic unda daexmaros moswavles enis rolis gacnobierebaSi. ra rols asrulebs ena adamianis cxovrebaSi? saxelmZRvanelos es paragrafi da gansakuTrebiT rveulis savarjiSo unda daexmaros moswavles enis oTxi funqciis amocnobaSi. man unda gaacnobieros, rom ena aris ara mxolod gagebinebis (komunikaciis) saSualeba, ena aris swavlis, anu sxvisi gamocdilebis aTvisebis saSualeba, amave dros ena aris fiqris, azrovnebis instrumenti da bolos, ena aris TviTgamoxatvis saSualebac.
meore paragrafi adamianis ena da cxovelTa signalebi
am paragrafSi daismis sakiTxi: ra gansxvavebaa adamianis enasa da bunebaSi „cxovelTa enas“ , anu cxovelTa sakomunikacio saSualebebs Soris?
es kiTxva ufro zogad sakiTxs gulisxmobs: ra aris ena?Tu ena aris yovelgvari saSualeba informaciis gadasacemad, ma
Sin adamianis metyvelebac da sxva arsebaTa msgavsi saSualebebic enad unda iwodos. unda iTqvas, rom amgvar gaerTianebas mimarTaven kidec. amis dasturia Tundac termini „cxovelTa ena“, brWyalebSi Casmuli Tu ubrWyalebod.
magram isic sruliad aSkaraa, rom adamianis ena gansxvavebuli fenomenia da SeuZlebelia is komunikaciis primitiul saSualebebTan gavaigivoT.
am Temam rogorme unda gamokveTos arsebiTi gansxvaveba am enebs Soris. magram – rogor?
Temaze saubari SeiZleba daviwyoT amgvari kiTxviT:– esmiT Tu ara erTmaneTis bgerebi sakuTar aivanze mdgom bavSvsa da
amave aivanze dabudebul moJRurtule mercxals?– cxadia, esmiT!– magram aseve esmiT Tu ara maT, ras ambobs TiToeuli maTgani saku
Tari bgerebiT?– aseve cxadia, ara!– ratom ar esmiT?yvelaze martivi pasuxi am kiTxvaze iqneboda:– imitom, rom isini sxvadasxva enaze laparakoben.maS, am SemTxvevaSi iseTive viTareba gvqonia, rogoric, vTqvaT, qar
Tulad da Cinurad molaparakes Soris, erTmaneTis enis arcodnis pirobebSi.
magram es xom ase ar aris! amis sabuTia, is, rom qarTvelsa da Cinels
39
erTmaneTis enebis swavla SeuZliaT, kacsa da mercxals ki – ara. kaci verasodes etyvis mercxals mis enaze: „frTxilad, kata gepareba!“ verc mercxali etyvis kacs mis enaze: „katis meSinia!“ Tundac mxolod – „vai!“
maS, adamianis enasa da cxovelTa xmianobas Soris ufro arsebiTi gansxvaveba yofila. ra aris es gansxvaveba?
arsebiTi gansxvaveba mdgomareobs imaSi, rom adamianis bgerebi danawevrebuli metyvelebis elementebia, romelTa sinTezma ufro rTuli elementebi, mniSvnelobis matarebeli kompleqsebi – sityvebi – unda mogvces. xolo cxoveluri bgerebi mxolod signalebia, romelTa „Sinaarsi“, raime Sedgenilobis saxiT, maTSivea mocemuli. maTi arseboba amiT mTavrdeba, isini „sityvas“ ver Seqmnian. aseTive signalebia sxvadasxva moZraobebi.
amgvarad, signalebis „ena“ da adamianis metyveleba sul sxvadasxva odenobebia da maTi gaigiveba SeuZlebelia. cxovelebi ki ar elaparakebian erTmaneTs, aramed signalebs gadascemen.
gakveTilis teqstidan moswavlem swored es ZiriTadi daskvna unda gamoitanos: adamianis enasTan SedarebiT cxovelTa signalebi mxolod martivi pirobiTi niSnebia.
aseTi pirobiTi niSnebis magaliTad teqstSi moyvanilia kruxis xmovani signali da iqve futkris „cekvis“ ilustracia, rogorc uxmo signalis nimuSi. futkrebi amgvari „cekvebiT“ sakmaod zust da rTul cnobebs gadascemen, magram es mainc ar cvlis am „enisadmi“, rogorc signalebisadmi, damokidebulebas.
paragrafs erTvis (saxelmZRvaneloSic da rveulSic) savarjiSoebi, romlebic swored sxvadasxva xmianobas ukavSirdeba.
mesame paragrafi signalebi Cven irgvliv
es Tema wina Temis uSualo gagrZelebaa, kerZod, aq ufro metad gamoikveTeba signalebis gansxvaveba enisagan imiT, rom warmoCenilia TviT adamianTa urTierTobebSi gamoyenebuli pirobiTi niSnebi, anu signalebi.
daviwyoT imiT, riTac adamiani albaT yvelaze metad baZavs frinvelebs – es aris adamianis mier gamocemuli erTerTi yvelaze mkveTri bgerebi – stvena.
davuSvaT, adamianma Sors, quCis bolos dainaxa megobari, romelic esesaa Tvals unda miefaros. igi saswrafod mimarTavs am SemTxvevisaTvis yvelaze mosaxerxebel saSualebas – stvenas.
ra aris stvena?– stvena, cxadia, bgerebia, magram mas ara aqvs konkretuli Sinaarsi,
anu ar aris sityva. stvena raRacis niSania, magram risi, amis gamoxatva mas ar SeuZlia. konkretul SemTxvevaSi is SeiZleba niSnavdes: „moixede“,
40
„moicade“, „frTxilad“, „gaiqeci“, „aqa var“ da sxva. am konkretuli Sinaarsis gamoxatva sityvieri mimarTvis dros SegviZlia, stveniT ki mxolod yuradRebas miviqcevT. amitomac stvena tipuri signalia da amgvari bgerebis gansxvaveba sametyvelo bgerebisagan sruliad aSkaraa.
gakveTilis teqstSi saubaria Cvens cxovrebaSi gamoyenebul ori tipis pirobiT niSnebze: xmovan da uxmo signalebze. sailustraciod araerTi sxva SemTxvevis moxmobac SeiZleba; mecadineobis msvlelobis drosac SeiZleba aseTi epizodis gaTamaSeba:
maswavlebeli fanqriT akakunebs magidaze. ra gamoxata am kakuniT maswavlebelma? cxadia, wyroma, magram ra SeiZleba yofiliyo es wyroma sityvierad?
maswavlebeli dasvams kiTxvas – „ris Tqma mindoda amiT?“ – da TviTonve sTavazobs moswavleebs SesaZlebel variantebs:
– viRac xmaurobs!– Cumad, xeli meSleba!– erTmaneTs nu uSliT!– kargiT ra, daviRale amdeni SeniSvniT!romel maTgans gulisxmobs aRniSnuli fanqris kakuni?SeiZleba gulisxmobdes nebismier maTgans da, amave dros, arcerTs,
vinaidan mas konkretuli Sinaarsi ara aqvs.amis mizezi is aris, rom fanqris kakuni signalia da ara – sityva, is
mxo lod niSania, Setyobineba da ara – azri.SeiZleba araerTi sxva SemTxvevis warmodgenac magaliTad:a) Ramea. Tqven musikaSi varjiSobT. kedelze mezobeli akakunebs. ras
„geubnebaT“ igi?b) fexburTis msaji yviTel baraTs iRebs da erTerT fexburTels uS
vers. ras „eubneba“ amiT?amis Semdeg SeiZleba gavecnoT gakveTilis teqsts, romelSic signalis
ori yvelaze naTeli ilustraciaa warmodgenili: SuqniSani da skolis zari. sxvaTa Soris, es amocana SeiZleba ufro saintereso gavxadoT aseTi kiTxvebiT:
– SeiZleba Tu ara mwvane niSnavdes akrZalvas, wiTeli – nebarTvas?– risi signalia mocimcime SuqniSani da aqvs Tu ara mis fers mniS
vneloba?– skolis zari aRniSnavs gakveTilis dawyebasac da damTavrebasac. ro
gor vigebT, romels gvaniSnebs? SeiZleba Tu ara, dawyebas da damTavrebas sxvadasxva niSani hqonoda? rogor?
rveulSi mocemulia savarjiSo, romelic sasven niSnebs warmoadgens, rogorc signalebs. isini sityvebs Soris marTlac tipuri signalebia, vinaidan sityvieri gamoxatuleba ar gaaCniaT da garkveul sawarmoTqmo niSans gvaZleven (Semdeg vnaxavT, rom piriqiTac SeiZleba damyardes ka
41
vSiri).am paragrafSi pirvelad Semodis rubrika: „situacia da enobrivi
arCevani“. es rubrika miznad isaxavs garkveul dakvirvebasa da varjiSs sxvadasxva enobriv viTarebaSi swori reagirebisaTvis. aq sametyvelo reaqcia dakavSirebulia qcevis etiketTan da metyvelebis kulturis sawyis elementebs gulisxmobs.
maswavlebeli Zalze gulisxmierad unda moekidos am amocanas da situacia, SesaZlebeli variantebi rac SeiZleba detalurad daamu Saos. SemoTavazebul variantTagan yvela gadawyvetileba dasaSvebia, Tu mxedvelobaSi ar miviRebT sametyvelo amocanas da saurTierTo eTikis normebs. Tu amocanas seriozulad movekidebiT, arCevanis sirTule, Sesabamisad, naTeli gaxdeba.
magaliTisaTvis, aviRoT SesaZlebloba, rom Tqven usityvod tovebT wveulebas. es gadawyvetileba, erTi SexedviT, yvelaze umtkivneuloa, Tqven Tavs aridebT zedmet garTulebas, rac SeiZleba mohyves sityvier Carevas.
magram sinamdvileSi es aris erTerTi uaresi gamosavali: jer erTi, Tqven utaqtod eqceviT pativismcemel ojaxs, meore – megobars tovebT iseT situaciaSi, rodesac mas Tqvengan Tanadgoma sWirdeba da ara – gaqceva!
swored ase unda iqnes awonildawonili yoveli varianti.gaiTvaliswineT: es pirveli masala im principiTac aris SerCeuli,
rom masSi signalebis enis SesaZleblobebic aris gamoyenebuli. ifiqreT mis mizanSewonilobaze!
meoTxe paragrafi Jesti da mimika
Temis sagania Jesti da mimika, anu garkveuli fizikuri moZraobebis gamoyeneba Cveni ganwyobis, damokidebulebis gamosaxatavad. es Tema aris „signalebis enis“ organuli gagrZeleba da SeiZleba wina davalebis Semowmebis procesi amis sailustraciodac gamoviyenoT.
kerZod: gamokiTxvis dros bavSvebi, bunebrivia, „xels iweven“, zogi – Zalian aqtiuradac. amave dros, maswavlebels aseve SeuZlia xazgasmulad miaSviros TiTi imas, visac unda uTxras: „aba, Sen mipasuxe!“
axal masalaze gadasvlis dros maswavlebeli svams kiTxvas:– ras niSnavs maswavleblis SekiTxvis pasuxad mowafis aweuli xeli?– ufro maRla da energiulad aweuli xeli?mosalodneli pasuxebis Semdeg vekiTxebiT:– raRas niSnavs xelaweuli mowafisken maswavleblis gaSverili TiTi?cxadia, niSnavs „mipasuxe!“, magram yovelTvis asea? moviyvanoT aseTi
magaliTi: quCaSi Semxvedri gekiTxebaT:
42
– ymawvilo, romelia (saiTaa) Tqveni skola?Tqven TiTis gaSveriT pasuxobT:– ai, is (iqiT).ras niSnavs es moZraoba am SemTxvevaSi?maS, erTma da imave moZraobam SeiZleba sxvadasxva Sinaarsi gamoxatos.amis Semdeg SeiZleba ganvmartoT: xelis amgvar, raimes maniSnebel
moZraobebs hqvia Jesti.Jesti SeiZleba sxva organoTa moZraobebiTac iyos gamoxatuli. maga
liTad: Tavis dakvra, welSi moxra, mxrebis aCeCva, Tavis gaqneva...TiToeulis konkretuli daniSnulebis ilustrireba SeiZleba.raRa aris mimika? SeiZleba kiTxva ase davsvaT:– erTerTi mowafis pasuxze maswavlebelma Subli SeiWmuxna? ras
gamoxatavs saxis nakvTebis es moZraoba – kmayofilebas Tu ukmayofilebas?
– romels ufro niSnavs: pasuxi swori ar aris, Tu – mosawoni ar aris?– rogor gamoxatavda igi JestiT „aras“?amgvarad: mimika aris saxis nakvTebis moZraoba raime ganwyobis,
damokidebulebis gamosaxatavad.amis Semdeg SeiZleba gadavideT gakveTilis teqstis SeyovnebebiT
kiTxvaze. Seyovnebebi Temis garkveul gaRrmavebas gulisxmobs.– Cven vnaxeT, rom signalebis ena cxovelebisTvis aris damaxasiaTe
beli. aqvs Tu ara Jestmimika cxovelebs?– vTqvaT, ra aris ZaRlis kudis qicini, yurebis dayursva, Tvalebis
mowkurva?..ZaRlis kudis qicini keTilganwyobis („zavis“) niSnad iTvleba, magram
ZaRli gamiznulad akeTebs amas?ara, ZaRli amas avtomaturad, instinqturad akeTebs. cxovelTa na
kvTebis moZraobebi imitomac ar SeiZleba CaiTvalos Jestmimikad, rom isini amas gamiznulad, raime SinaarsiT ar mimarTaven.
esec aris gansxvaveba cxovelTa signalebsa da adamianTa pirobiT niSnebs Soris.
meore momenti, razec yuradReba unda gamaxvildes, aris is, rom Jestmimikas, metyvelebisagan gansxvavebiT, ara aqvs erTi gamokveTili Sinaarsi. is SeiZleba sxvadasxva rames gamoxatavdes, zogjer – sruliad sapirispirosac. amitomac mniSvnelovania im sityvebis Tanxleba, romlebic Jestmimikas azusteben, magaliTad: „mwared gaiRima“ da „kmayofilebiT gaiRima“ sxvadasxva rames gamoxatavs.
savarjiSo Jestmimikis gamomxatvel xatovan gamonaTqvamebs exeba. es gamonaTqvamebi mianiSnebs, ra Rrma fesvebi aqvs enaSi Jestmimikas da savarjiSos pirobaSi Zalze mniSvnelovania ara mxolod amgvari gamonaTqvamebis povna, aramed maTi axsna, ganmarteba. Tu dro iZleva SesaZle
43
blobas, mivceT mowafeebs klasSi samuSao, Seadginon am gamonaTqvamebis gamoyenebiT axali winadadebebi.
mexuTe paragrafi ramdeni enaa msoflioSi?
maswavlebeli ambobs: Cveni dedaena aris qarTuli ena. Cvens mezoblad aseve cxovroben xalxebi, romelTac sakuTari dedaena aqvT. mTel msoflioSi aseTi enebi bevria...
rogor ggoniaT, mainc ramdeni ena unda iyos msoflioSi?moswavleTa pasuxebis Semdeg, romlebic SeiZleba metnaklebad miax
loebuli iyos namdvil raodenobasTan, vinaidan zusti cifri ar arsebobs, maswavlebeli sTavazobs bavSvebs:
– modiT, axla saxeldobr gavixsenoT, romeli enebi gagvigonia?aRvricxoT maT mier dasaxelebuli enebi da aRmoCndeba, rom maTi ra
odenoba erT aTeuls ar gadaaWarbebs.meore saorientacio sakiTxad SeiZleba davsvaT:– raxan sxvadasxva enebze molaparakeni ver ugeben erTmaneTs, ese igi
isini sxvadasxva enebia. magram ras niSnavs es gansxvaveba? riTi hgvanan enebi erTmaneTs da riT gansxvavdebian isini erTmaneTisagan?
am SemTxvevaSi ufro naklebad aris mosalodneli angariSgasawevi pasuxebi, magram yovel gonivrul azrs viniSnavT da vinaxavT teqstis gacnobis Semdgomi periodisaTvis, raTa maTi mixvedriloba saTanadod Sefasdes.
da kidev erTi kixTva:– SeiZleba Tu ara msoflio enaTa mudmiv urTierTWidilSi romelime
enam ise daTmos asparezi, rom gadaSendes?bunebrivia, pasuxi iqneba dadebiTic da uaryofiTic.amitomac maswavlebeli ambobs:– usabuTod yvelafris Tqma SeiZleba. sabuTi ki is iqneboda, Tu amis
erTi magaliTi mainc iarsebebda. Tu kacobriobis arsebobis ganmavlobaSi enis gadaSenebis erTi SemTxvevac ar arsebula, maSin amgvari ram arc yofila SesaZlebeli. Tu gagigoniaT aseTi SemTxveva?
umetesoba ityvis „aras“, magram Tu romelime daasaxelebs konkretul (swor) magaliTs, maswavlebeli ambobs:
– diax, aseTi safrTxe enebs, SesaZloa, marTlac emuqrebodes!amis Semdeg maswavlebeli acnobs moswavleebs gakveTilis teqsts –
„ramdeni enaa msoflioSi“.teqstis gacnobis Semdeg viwyebT im informaciis ganmtkicebas, ro
melic teqstidan miviReT. am mizniT viyenebT paragrafis teqstis momdevno kiTxvebs.
rogorc vxedavT, es sainformacio teqsti isea warmarTuli, rom bo
44
los is xifaTic warmoCndes, rac mcirericxovan enebs emuqreba. aq Semodis emociuri muxti, romlis aqcentireba saWiroa; aqcentireba, uwinaresad, dedaenis Rrmad Seswavlis mimarTulebiT.
enebis gadaSenebis magaliTad sxva SemTxvevebic SeiZleba iqnes moyvanili da isic vuTxraT, rom ukve gardasul enebs mkvdar enebs eZaxian. mkvdari enebis magaliTia Zveli berZnuli, laTinuri, albanuri... es ukanaskneli erTerTi kavkasiuri ena iyo, Zveli damwerlobiT, romelic, sxvaTa Soris, qarTvelebis mier aris Seswavlili. albanelebi dRevandeli azerbaijanis teritoriaze cxovrobdnen, hqondaT saxelmwifo. dRes ki gadaSenebulad iTvlebian.
enebis SenarCunebagadarCenaze zrunva mTeli kacobriobis da yoveli Cvenganis seriozuli problemaa.
aq SeiZleba is kiTxvac daisvas, emuqreba Tu ara aseTi saSiSroeba qarTul enas...
am fonze Rimils iwvevs estonuri legenda „saxaliso sakiTxavis“ rubrikiT da mas asec unda movekidoT. oRond misi gacnobis procesSi seriozulad vudgebiT am teqstsac da TandarTul kiTxvebsac, rom bavSvebi TviTon mividnen logikur daskvnamde, kerZod, iqamde, rom es mezRapris fantaziis nayofia, oRond – enaTa sxvaobis realuri SegnebiT.
SeniSvna: sazogadod, rubrika „saxaliso sakiTxavi“ saxelmZRvaneloSi bavSvebis yuradRebis garkveul gadarTvas isaxavs miznad. is mosayolad ar aris gamiznuli, Tumca Tavis kvals raRac codnis saxiT yovelTvis tovebs.
estonuri legenda ukavSirdeba enebis gansxvavebas fonetikuri JReradobiT. es rom asea, am droisaTvis bavSvebs ukve sakuTari yuriT aqvT SegrZnobili da sametyvelo fiziologiiTac gancdili (romelime ucxo enis swavlis dros). SeiZleba am JReradobis sxvaobaze empiriuli dakvirvebac, Tu romelime moswavles warmovaTqmevinebT qarTul da ucxo frazebs. ras emyareba es gansxvaveba? enis fonetikur agebulebas, kerZod, im specifikur bgerebs, romlebic enebSi gansxvavebulia, am bgeraTa gansxvavebul kombinaciebs, maxvils, metyvelebis tempsa da ritms... magram arc erT am aspeqtze maswavlebeli yuradRebas ar gaamaxvilebs, garda imisa, rac saxelmZRvaneloSi weria: enebs aqvT gansxvavebuli bgerebi da calkeuli enebis metyvelebis ritmi (siswrafe) gansxvavebulia.
meeqvse paragrafi qarTuli ena
am paragrafis mizania, gamoikveTos is, rom qarTvelTa dedaena – qarTuli ena – erTerTi unikaluria msoflio enaTa Soris.
maswavlebeli iwyebs imis SemowmebiT, vin romel kuTxes icnobs; riTi miuqcevia am kuTxeebs bavSvebis yuradReba da Tu SeumCneviaT maTi me
45
tyvelebis gansxvavebuloba saliteraturo qarTulTan SedarebiT. SeiZleba imazec gadavitanoT yuradReba, ra iyo is Tavisebureba, romelic bavSvebma SeamCnies.
Semdeg vsvamT kiTxvas: ra da ra kuTxeebia saqarTveloSi? Tanac aRvricxavT, romeli kuTxeebi dasaxelda bavSvebis mier.
Semdeg gadavdivarT im leqsis gaxsenebaze, romelic meore klasSi iswavles bavSvebma da romelsac „saqarTvelo“ hqvia. am leqsSi saqarTvelos yvela kuTxea CamoTvlili, maT Soris – istoriulad Camocilebulic Cveni qveynidan. dRevandeli saqarTvelos teritoriaze arsebuli kuTxeebia: qarTli, kaxeTi, imereTi, guria, aWara, samegrelo, raWa, leCxumi, svaneTi, samcxejavaxeTi, mTiuleTgudamayari, fSavi, xevsureTi, xevi, TuSeTi.
TiToeuli es kuTxe metyvelebis metnaklebi TaviseburebiT gamoirCeva. zogis gageba aRar xerxdeba, anu isini calke enebad aris Camoyalibebuli (aseTia megruli da svanuri); danarCenebSi arsebuli gansxvavebebi ki iZleva imis saSualebas, rom erTmaneTTan am kiloebze saubris dros gagebineba moxerxdes.
erTi kanonzomierebac: rac ufro centrTan axloa dialeqti, miT ufro axlos aris is saliteraturo qarTulTan, rac ufro Soris aris – miT ufro metia masSi gansxvavebuli da Taviseburi.
yuradReba unda gavamaxviloT imaze, rom kiloebis gansxvavebebi droTa ganmavlobaSi yalibdeboda. kilos dacilebas xels uwyobda teritoriuli da sakomunikacio izolacia, rac gasagebi iqneba, Tu gaviTvaliswinebT, rom wina saukuneebSi ar arsebobda radiotelevizia, ar iyo gzebi da transporti da mTebSi da xeobebSi mowyvetili kuTxeebi bunebrivi izolaciis pirobebSi viTardebodnen.
sazogadod, enisaTvis damaxasiaTebelia cvlileba droTa ganmavlobaSi, magram es cvlileba miT ufro sagrZnobi xdeba, rac ufro metia izolacia; miT umetes, yoveli kuTxe Tavisebur meurneobas aviTarebda, rac aseve aisaxeboda am xalxis dedaenaSi. amaze faqtebiT cota gvian iqneba saubari da aq garkveuli niadagi Semzaddeba amisaTvis.
aqedan erTi daskvnac gamomdinareobs da es SeiZleba gamoviyenoT: Tu kiloebSi cvlilebebi droTa ganmavlobaSi imatebs, maS, ufro adre da adre es gansxvavebebi naklebi da naklebi iyo, anu qarTuli ufro erTiani iyo, vidre istoriulma procesebma Camoayaliba.
amis Semdeg mowafeebs vacnobT teqsts da yuradRebas vamaxvilebT ramdenime ZiriTad debulebaze:
a) kavSiri terminebisa: saqarTvelo, qarTveli, qarTuli.qveynis, erovnebisa da enis saxelwodebebi warmomavlobiT erTmaneT
Tan aris dakavSirebuli da is mianiSnebs, rom saxelmwifos CamoyalibebaSi am eris roli gadamwyvetia.
46
b) qarTuli dedaenaa. es niSnavs ara marto imas, rom qarTuli Cveni mSobliuri enaa da is dedad aris dasaxuli, aramed imasac, rom „dedaena“ niSnavs mTavar enasac (gavixsenoT dedaboZi „qarTuli darbazidan“). aqedan gamomdinare:
g) qarTuli ena saqarTvelos saxelmwifo enaa.ras niSnavs saxelmwifo ena? – saxelmwifos arsebobisaTvis aucile
belia, romelime erTi ena iyos mTavari da oficialurad savaldebulo, anu: oficialur urTierTobebsa, informaciis saSualebebsa da swavlaganaTlebaSi is aris saurTierTo ena.
sxvaTa Soris, termini „informaciis saSualebebi“ gamoyenebulia iq, sadac qarTuli enis ganviTarebazea saubari. aq igulisxmeba ara mxolod presa, radiotelevizia, aramed – Tanamedrove kompiuteri da internetic.
saxelmwifo ena gulisxmobs moqalaqeTa movaleobas, yvelam erTnairad izrunos saliteraturo enis dacvaze, Seiswavlos da gamoiyenos is yvelgan, sadac amis valdebuleba (aucilebloba) arsebobs.
yvela moqalaqe, miuxedavad erovnebisa, erTnairad aris valdebuli saxelmwifo enis mimarT.
danarCen aspeqtebze (mwerloba, ganaTleba, mecniereba...) SeCereba SesaZlebelia arsebuli drois gaTvaliswinebiT.
amis Semdeg moswavleebs vaZlevT saSinao davalebas: waikiTxon teqsti da werilobiT gascen pasuxi dasmul kiTxvebs.
gakveTils axlavs TiTo strofi megruli, svanuri, TuSuri da xevsuruli poeziidan. am nimuSebSi arsebiT enobriv gansxvavebas bavSvebi TviTonac dainaxaven da aq SeiZleba SevCerdeT mxolod STabeWdilebaze da ar mivmarToT teqstis aranair Targmnas (miT ufro – analizs).
cnobili megruli miTologiuri leqsi pirvelad mesame klasSi iqna Setanili specialur teqstSi („qarTuli darbazi“). mizani amisa aris erTgvarad „yuris miCveva“ im masalisaTvis, romelic SeiZleba romelime regionSi gasagonad ucxo iyos. agreTve bavSvebis cnobierebaSi imis Canergva, rom is, rac qarTul enas, farTo gagebiT, ekuTvnis, Zalze mravalmxrivia da mravalferovani; rom yovelive es erTi mTliani qarTuli kulturis organuli nawilia.
axla am nacnob masalas emateba svanuris, agreTve TuSuri da xevsuruli poeziis nimuSebi. marTalia, am nimuSebis arc daswavlaa gamiznuli da arc, maincdamainc, teqstis gageba, magram Tu gaviTvaliswinebT bavSvebis cnobismoyvareobas, mogvyavs maTi ganmartebebi:
svanuri
kbili mqonda,
47
Txili ara,Txili maqvs dakbili ara.
TuSuri xevsuruli
– iare, katav, darbazSi wavideT, Citi iZaxis: wio,
ludis kasri unda davlocoT. kalos piras vzvivaro,
– me darbazSi ver wamoval, marcvlebs vkref dafexi da barkali mtkiva, kuWSi viyrio.
orma dedam erbo SeWama,
me ki – udanaSaulos – mcemeso.
aqve mocemulia „ gogris“ saxelwodebani sxvadasxva kuTxeSi. misi mizania Cveneba imisa, rom saliteraturo (saerTo) enis erT sityvas dialeq tebSi xSirad aRmoaCndeba xolme sinonimebi. maTi daswavlac, bunebri via, mizani ar aris. am masalis efeqti aris mis simravleSi da calkeuli moswavleebis mier maTTvis nacnobi erTeulebis „povnaSi“. sainteresoa imaze dakvirveba, ramdenad aris es suraTi SenarCunebuli dRevandel dialeqtebSi. SeiZleba bavSvebs davavaloT ramdenime aseTi faqtis Semowmeba ufrosebTan (vTqvaT, ra hqvia „askils“, „anwls“, „bueras“...).
rveulis Sesabamis paragrafSi moswavleebs vaZlevT davalebas, qarTuli asomTavruli anbanis gamoyenebiT daweron sakuTari gvarsaxeli.
Semdgom gakveTilze vamowmebT davalebis Sesrulebas da masalis codnas SekiTxvebis meTodiT. asomTavruliT vawerinebT dafaze sakuTar gvarsaxelebs. Semdeg yuradRebas vamaxvilebT imaze, rom Zvel qarTulSi asoebis raodenoba meti iyo da gansxvavebuli asoebi mxedrulSic aris asaxuli.
48
II Tavi mSenebeli bgerebi
aq Tavmoyrilia ramdenime fonetikuri sakiTxi swored iseTi kuTxiT, rom gamoCndes bgeris, Semdeg ki –marcvlis roli ufro maRali donis erTeulebis – sityvebis – agebaSi. swored amas asaxavs am Tavis zogad saxelwodebaSi sityva „mSenebeli“.
pirveli paragrafi bgerebi da asoebi
bavSvebma ukve ician, ra aris bgera da ra aris aso da momzadebulia niadagi, rom sametyvelo bgerebi danarCeni bgerebisagan gavmijnoT.
wina TavSi gamoikveTa arsebiTi gansxvaveba signalbgerebsa da sityvis Semadgenel bgerebs Soris. amjerad SesaZlebeli xdeba, sametyvelo bgeris arsi garkveul wesad Camoyalibdes.
Temas viwyebT ukve miRebuli codnis gameorebiT. aq saubaria Tanamedrove anbanze, asoTa rigze, raodenobasa da saxelwodebebze.
asoTa saxelwodebebis dasaxelebis (Camoweris) Semdeg SegviZlia davsvaT kiTxva:
– ras gamoxatavs TiToeuli aso, imas, rac hqvia (vTqvaT, b – „ban“s), Tu am saxelwodebis mxolod erT monakveTs?
pasuxi naTelia: is gamoxatavs mxolod banis pirvel elements. es aris enis umciresi elementi, romelsac bgera ewodeba.
– magram bgera, rogorc vnaxeT, sxvadasxvagvari SeiZleba iyos. anbanSi Semavali bgerebi ki gamorCeulia.
– riT aris gamorCeuli?– imiT, rom ara marto gamoiTqmis, aramed iwereba kidec.rogorc vxedavT, am masalaSi arsebiTad Seicvala misi mowodebis xer
xi. wina, sainformacio xasiaTis teqstebisagan gansxvavebiT, aq masalis kiTxva da Tanmimdevruli gacnoba gamoiricxa. aq Semowmebaganmtkicebisa da kiTxvapasuxis xerxs unda mivceT upiratesoba.
TandarTuli kiTxvebic am SemTxvevaSi ganvlili da axali masalis erTgvar Sejerebas emsaxureba:
saxaliso savarjiSo – „vin ukeT“ – mivceT saSinao davalebad da masalis gamokiTxvasTan erTad SevamowmoT.
da kidev, aq vexebiT axal Temas: es aris arasametyvelo bgerebis asaxva enaSi.
ix. „saxaliso sakiTxavi~.mivmarToT martiv eqsperiments: warmovaTqmevinoT an warmovTqvaT
bgera nw da davsvaT kiTxva:– ramdeni bgera gesmiT da ra bgeras ufro hgavs is?
49
– SevufardoT mas n, w da t bgerebis warmoTqma.rodesac davrwmundebiT, rom is erTi bgeraa, maSin davsvaT kiTxva: –
ratom ara aqvs mas sakuTari aso?vcadoT SevavsoT es xarvezi da SevuqmnaT am bgeras sakuTari aso: V.magram is bgera, romlisTvisac aso SevqmeniT, xom unda Sediodes rome
lime sityvaSi, rom es aso gamoviyenoT? arsebobs aseTi sityva?ar arsebobs da amitomac is bgera, romelsac Cven aso gamovugoneT,
sametyvelo bgera ar aris.
meore paragrafi rogor warmoiqmneba bgerebi
am Temis praqtikuli daniSnuleba naTeli gaxdeba, Tu gaviTvaliswinebT, rom bavSvebs am droisaTvis ukve aqtiurad aswavlian erT ucxo enas mainc. amitomac maT ukve umuSaviaT sametyvelo organoebis imgvarad „dayenebaze“, rac ucxo enis gansxvavebuli bgerebis warmoTqmas sWirdeba. am dros arsebiTad xdeba „gadawyoba“ genetikurad ukve gansazRvruli sametyvelo wyobisa, rac Tavis mxriv, zegavlenas axdens am ukanasknelzec. am mosazrebiT, warmoTqmis fiziologiaze yovelwliuri muSaobaa aucilebeli.
metyveleba iwyeba sunTqviT. amitomac SeiZleba daviwyoT am eqsperimentiT:
– davniSnoT dro da CavisunToT Rmad, Semdeg aseve amovisunTqoT intensiurad, filtvebis daclamde. ra dro dasWirda: an erTs, an – meores?
– TiTqmis Tanabari.– axla kvlav Rrmad CavisunTqoT da sanam haernakadi gveyofa,
vimeoroT romelime fraza (vTqvaT – „yovelni enani aqebdeT ufalsa“). ra dro dasWirdeba am SemTxvevaSi filtvebis daclas?
– cxadia, bevrad meti. es imitom, rom am SemTxvevaSi haernakadi nawildeba im sametyvelo procesze, romlis warmarTva usunTqvelad SeuZlebelia.
aqedan gamomdinareobs is daskvna, rom bgeris warmoqmnis safuZveli aris sunTqva, haeris talRebi.
amitomac aris, rom sametyvelo organoebi imave dros sunTqvis organoebia.
amave safuZvelze kidev erTi daskvnis gamotana SeiZleba: yvela erTnair dros ar moandomebs amosunTqvis process. e. i. filtvebis tevadoba da sunTqvis marTva yvelasTan erTnairi ar aris. visac filtvebi metad aqvs ganviTarebuli, metadac axerxebs metyvelebis „SenarCunebas“. cnobilia, rom simRerisTvis aucilebeli pirobaa sunTqvis mowesrigeba. asevea es metyvelebis dros; amitomac aris aqtualuri is mowodeba, romelic erTi SexedviT, fizkulturis propagandaa.
50
romel organoebs SeiZleba davarqvaT sametyvelo organoebi?yvela im organos, romelic mdebareobs haernakadis daZvridan mis
dasrulebamde, anu: filtvebidan – bageebamde.ganarCeven aqtiur da pasiur organoebs, Tumca am etapze sakmarisia
enis aqtiurobaze gavamaxviloT yuradReba, vinaidan enis (metyvelebis) saxelic masTan aris dakavSirebuli da TviT enobriv masalaSic (sityvebSi, idiomebSi) misi aqtiuroba Cans imTaviTve danaxuli.
TviT saxmo simebsac, sirTulis gamo, am SemTxvevaSi gverdi aqvs avlili.
amgvarad, SeiZleba mxolod dasaxeldes xorxidan bageebamde ganlagebuli organoebi.
gansakuTrebiT im organoebs mivaqcioT yuradReba, romlebic SeiZleba bavSvebs nakleb hqondeT gagonili: nunebi – RrZilebis Sida mxare da sasa – piris Rrus zemoTa TaRi, dasrulebuli rbili sasiT, CamogrZelebiT xaxis dasawyisSi.
ar unda gamogvrCes cxviris Rru da misi mniSvneloba zogi bgeris (gansakuTrebiT cxvirismieri n bgeris) warmoTqmaSi.
am etapze ar migvaCnia mizanSewonilad (aucileblad) bgerebi davajgufoT sawarmoTqmo adgilis mixedviT, magram imaze miTiTeba aucilebelia, rom yvelas SeuZlia daakvirdes sakuTar warmoTqmas da mixvdes, ra adgilas warmoiqmneba esa Tu is bgera.
amis Semdeg SeiZleba davayenoT is amocana, romelic ilustraciebzea warmodgenili. aq iseT bgerebzea saubari, rom maTi sawarmoTqmo urTierTmimsgavseba SeuZlebelia. Ria piri xmovnisaa, amgvarad is a unda iyos. ms warmoTqmis dros bageebis daxSva xdeba, xolo v gamorCeulia zeda kbilebTan bagis SexebiT.
amis Semdeg kidev erTi gafrTxilebaa l bgeris warmoTqmasTan dakavSirebiT. vinaidan rbili l erTerTi mTavari mankia axali qarTuli warmoTqmisa, vavarjiSoT baSvebi mis warmoTqmaSi sxvadasxva sityvebis gamoyenebiT (lobio, lagami, liaxvi, qliavi, blu...).
Temas axlavs ori savarjiSo. pirvel SemTxvevaSi sityva „enis“ orazrovnebazea aqcenti gakeTebuli – is erT SemTxvevaSi „fizikur organos“ aRniSnavs, meore SemTxvevaSi – „metyvelebas“.
meore savarjiSoSi moswavle bgeris warmoTqmas unda daakvirdes da gansazRvros, ra aqvT saerTo warmoTqmul bgerebs.
mesame paragrafi xmovnebi da Tanxmovnebi
bgeraTa klasifikaciis pirveli safexuria maTi gayofa xmovnebad da Tanxmovnebad, yovel klasifikacias ZiriTadi saklasifikacio niSani sWirdeba.
51
ra niSania is, romelic aRniSnul klasifikacias udevs safuZvlad?es aris xmis sisrulis xarisxi.xmovnebis gansxvavebulobis saCveneblad warmovaCinoT maTi warmoT
qmis ori aspeqti:– daakvirdiT xmovnebis warmoTqmisas piris mdgomareobas. marTalia,
sxvadasxva xmovnis warmoTqmis dros misi Riaoba meqanikurad icvleba, magram yvela SemTxvevaSi is mainc srul Riaobas inarCunebs, gansxvavebiT nebismieri Tanxmovnis warmoTqmisagan.
– davakvirdeT leqsebs da simRerebs. maTSi imdenad dominanturia xmovnebis JReradoba, rom zogjer Tanxmovnebi arc ismis. metic, misamRerebi xSirad mxolod xmovnebiT aris Sedgenili. gavixsenoT: „iauao, iao, iauao...“ Tu SeiZleba, rom am rols Tanxmovnebi asrulebdnen (mag. T b S C m x g s...)?
aqedan gamomdinare, xmovnebs SeiZleba momRerali bgerebic vuwodoT, gamomdinare maTi bunebidan – warmoiTqmodnen sruli xmiT, xmamaRla da gagrZelebulad.
es ukanaskneli momenti – gagrZelebis SesaZlebloba – agreTve arsebiTi niSania xmovanTa da TanxmovanTa Sepirispirebis dros.
aRniSnulidan gamomdinare, naTeli unda gaxdes ganmartebis arsi: xmovania bgera, romlis warmoTqmis drosac filtvebidan wamosul haernakads dabrkoleba ar xvdeba, xolo Tanxmovani bgeris warmoTqma dabrkolebis gadalaxvas gulisxmobs. dabrkoleba SeiZleba sxvadasxvagvari iyos da bgeris raobazec axdens es gavlenas, magram xmovnebis TavisTavadoba am mxriv sruliad aSkaraa.
TemaSi Tanxmovnis saxelwodebazec vamaxvilebT yuradRebas. saqme is aris, rom am saxelSi gamoxatulia am rigis bgeraTa buneba: isini damoukideblad, xmovnis Tanxlebis („Tan+xmovnobis“) gareSe arsebiTad ar warmoiTqmian, miT ufro – ver qmnian marcvals, sityvas. amgvarad, termini xmovani da Tanxmovani erTi niSnis antipoduri terminebia.
bgerebi, rogorc martivi dakvirvebiTac aRiqmeba, erTgvari JReradobisa ar aris. vinaidan xmovnebi xmis sisruliT xasiaTdeba, bunebrivia, JReradobiT isini aRematebodnen sxva bgerebs. Semdeg modis RiaobiT xmovnebTan ufro miaxloebuli bgerebi – narnarebi (m n r l). Semdeg ki danarCeni Tanxmovnebis daxasiaTebac SeiZleba JReradobis xarisxiT. amisaTvis SeiZleba gamoviyenoT yurebze xelis daWeris Zveli meTodi, romlis drosac mJRer bgerebTan ufro intensiur JReras gavigonebT. magram am etapze TanxmovanTa klasifikaciis metad gaRrmaveba saWiro ar aris.
paragrafis bolos leqsia „saxaliso sakiTxavis“ rubrikiT: „rogor waiCxubnen xmovnebi da Tanxmovnebi“. marTlac, SesaZlebelia amgvari „Cxubi“ da „gayofa“? – SeiZleba es kiTxva davsvaT bavSvebis winaSe. da
52
vuSvaT, moxda aseTi ram; ras miviRebdiT? – miviRebdiT mxolod sityvebs xuTi xmovnis SemadgenlobiT, magram Tanxmovnebi damoukideblad sityvas ver Seqmnian. amitomac aris maT Soris „usityvo dava“, amasve gamoxatavs gamonaTqvami „xmaTa Zmoba“.
meoTxe paragrafi bgerebi da sityvebi
am paragrafSi povebs ganxorcielebas Tavis saTauri „mSenebeli bgerebi“. kerZod, bgeraTa kompleqsis sityvad gardaqmnaSi ganxorcieldeba, erTi SexedviT, martivi, magram SinaarsiT umniSvnelovanesi ram: bgera, romelic TavisTavad mniSvnelobis armqone enobrivi erTeulia, sxva bgerebTan kombinaciiT qmnis mniSvnelobis mqone sityvas da amiT avlens Cveni enis kolosalur potencias.
es gakveTili iwyeba enobrivi „mSeneblobis“ ierarqiis warmoCeniT. imis gamoyenebiT, rom Cven ukve SevadareT bgera agurs, vaviTarebT am ideas da movixmobT amave rigis Sedarebebs: aguriT kedeli igeba, anu „kedeli“ sityvaa, xolo kedlebi qmnian saxls, anu winadadebas. am kompleqsur SedarebaSi mSeneblobis arsic aris gacxadebuli: aguris Seqmnis mizani „mSeneblobaa“, aguris agurze dadebis mizani – kedlis Seqmna, kedlebis SeerTebis mizani – Senobis Seqmna. amgvarad, is mTavari mizani, romelic enobrivi „mSeneblobiT“ ganxorcieldeba, winadadebaa, ufro sworad, is azri, romelic winadadebam unda „dabados“. da, rogorc vnaxeT, es mizani ukve devs bgeraSi – samSeneblo „agurSi“.
SesaZlebelia gakveTili pirdapir metaforis gamoyenebiTac daviwyoT: – ra aris aguri? – risTvis akeTeben agurs? da a. S.
gakveTilSi sxvadasxva saxaliso magaliTia SeTavazebuli imisaTvis, rom aRniSnuli kombinirebis SesaZleblobebi iqnes warmoCenili. kerZod, „sityvis karuseli“ da rubrika „vin – ukeT?!“ warmoaCens imas, rom erTi bgeris cvlas SeuZlia axali sityva mogvces: xeli – Zeli...
sxvaTa Soris, es fonemis cnebis erTerTi aucilebeli pirobaa da Semdeg mas gaecnobian, rogorc fonemis sityvaTganmasxvavebuli funqciis erTerT gamoxatulebas. oRond amjerad mas TamaSis forma aqvs da SeiZleba Cven TviTonac SemovitanoT araerTi axali magaliTi.
amgvar saxaliso savarjiSo masalas farTod iyeneben Tanamedrove saswavlopopularul literaturaSi, maT Soris, iseTsac, rogoric warmodgenilia rubrikaSi „vin – ukeT?“ es sakmaod rTuli amocanaa da pasuxi advili mosaZebni ar aris. amitomac pirveli mTlianad aris naCvenebi. rveulSi ki amgvar savarjiSos e. w. gasaRebi axlavs. aq miTiTebebi Wadrakis principiTaa: a2 niSnavs, rom meore adgils a unda Caenacvlos, r3 – mesame edgils r da a. S.
ramdenbgeriani SeiZleba iyos sityva? cxadia, nebismieri. es rom
53
gansazRvruli yofiliyo, aseve SezRuduli iqneboda sityvaTqmnadobis SesaZleblobebi. Tumca, minimaluri marTlac logikuria: erTi bgera ar SeiZleba sityva iyos zemoaRniSnulis gamo – bgera, rogorc samSeneblo erTeuli, mniSvnelobis matarebeli ar aris da misi aseTi realizacia wess daarRvevda.
orbgeriani sityvebi arsebobs, magram maTi potencia wyvili sityviT aris SezRuduli. umetesoba marTlac realizebulia: ia – ai, xe – ex, ar – ra...
rac ufro izrdeba sityvis bgeriTi Semadgenloba, miT ufro metia kombinaciebis SesaZlebloba.
galaktionis sityvaTqmnadoba da palindromebi raime seriozul amocanas ar isaxavs miznad, isini mxolod saxaliso xasiaTisaa.
am gakveTilis erTerTi yvelaze mniSvnelovani miTiTeba aris debuleba „daimaxsovreT“ rubrikiT. es debuleba unda ganvamtkicoT da saxelmZRvanelod vaqcioT bavSvebis zepirmetyvelebiTi praqtikis dros, sagangebo teqstis warmoTqmisas da sxva. kerZod, qarTuli sityvis bgeriTi sisrule da werisa da metyvelebis Sesabamisoba erTerTi yvelaze mniSvnelovani Rirsebaa qarTuli enisa da mas gaTvaliswineba sWirdeba.
mexuTe paragrafi marcvali
Tema miznad isaxavs, davanaxoT bavSvebs marcvlis – rogorc umciresi sawarmoTqmo erTeulis, sityvis bunebrivi dayofis – mniSvneloba.
aviRoT raime iseTi SemTxveva, rodesac damarcvlis bunebrivi aucilebloba iqmneba.
pirveli magaliTi: vTqvaT, bavSvebi startze dganan da Tqven uTvliT: erTi, ori, sami! gansakuTrebiT gamoikveTeba bolo marcvali, romlis warmoTqmisasac unda moswydnen adgils; misi wina marcvlis Semdeg sagrZnobi dayovnebaa: sa...mi! SesaZlebelia Tu ara, bolo sastarto sityva ase dayofiliyo sami? (vinme Tu yofs ase?).
meore magaliTi: aviRoT sityva matarebeli da vcadoT, dayovnebebiT wavimReroT is. ra gamova? matarebeli. sxva varianti Tu SeiZleba?
mesame magaliTi: enis gasatexebi, romlebic grZel sityvebs Seicavs, gulisxmobs raRac sazRvrebis gamoyenebas sityvis warmoTqmaSi. ra sazRvrebia es? aviRoT enis gasatexi da warmovaTqmevinoT ramdenime mowafes. mag. dafacifucebulni frinvelni ufro dafacifucebulan. davakvirdeT: rac unda swrafad warmoiTqvas es sityvebi, ori sazRvari mainc igrZnoba: dafacifucebulan.
yovelive es mianiSnebs imaze, rom sityvebis warmoTqma moiTxovs bunebriv danawevrebas da es bunebrivi danawevreba aris swored marcvali. marcvali umciresi sawarmoTqmo erTeulia.
54
raxan marcvali warmoTqmis problema yofila, bunebrivia vifiqroT, romel bgerebs eyrdnoba is. ukve vnaxeT, rom damoukidebeli bgerebi – xmovnebia. isini, Tanxmovnebisagan gansxvavebiT, Tavisuflad gamoiTqmis. Tanxmovnebi ki Tanmxlebia maTi. SeiZleba aseTi dakvirveba:
a) vcadoT wamRerebisaTvis gamoviyenoT a da b bgerebi. gansxvaveba aSkaraa!
b) davweroT dafaze da rigrigad warmovaTqmevinoT Tanxmovnebi: b, Z, W, k, j, C... Cveulebisamebr, cota Tu warmoTqvams Tanxmovans sufTad, raRac „xmovnis“ Tanxlebis gareSe. zogjer ki Tanxmovans aSkarad marcvalad warmoTqvamen: bu...
„daviWiroT“ es Tavisebureba da ganvmartoT, rom warmoTqmis birTvi xmovania, mas SeuZlia Tanxmovnebi iaxlos, gaiyolios. SeiZleba gamoviyenoT aseTi Sedareba: xmovani elmavalia, romelsac SeuZlia Tanxmovnebis vagonebi Caibas da gaiyolios.
amgvarad, marcvlis centri xmovania. sityva xmovnebis mixedviT iyofa marcvlebad. sityvaSi imdeni marcvalia, ramdenic xmovania masSi. erT marcvalSi ori xmovani ar SeiZleba.
Temas axlavs is savarjiSoebi, romlebic aioleben sityvis marcvlobriv Sedgenilobaze dakvirvebas. aq aris „svla“ martivi amocanidan rTulisken: xmovnebis daTvla marcvalTa raodenobis dasadgenad, marcvlebad dayofa da sinTezi – marcvlebiT sityvis „akinZva“. savarjiSoSi _ wiwilas „marcvlebad“ „asakenki“ mwerebi _ igulisxmeba Semdegi saxelebi: WriWinobela, tarakana, xoWo.
meeqvse paragrafi damarcvla da sityvis gadatana
ganvlili masalis Semowmebis Semdeg vagrZelebT saubars marcvalze da rac SeiZleba uSualo gziT vayalibebT damarcvlis wesebs. aqac wamyvania wignis sazogado principi – mowafeebi TviTon Caswvdnen sakiTxis arss da TviTon Seqmnan wesi.
radganac vambobT, rom marcvali bunebrivi enobrivi erTeulia, maSasadame, marcvlebad dayofac bunebriv sametyvelo process unda warmoadgendes. es marTlac asea, Tu sakiTxs axleburad mivudgebiT.
gaiTvaliswineT: nu gamoiyenebT damarcvlisa da gadatanis Zvel wesebs. mimarTeT ufro martivs – axals!
mivyveT Tanmimdevrulad:1) marcvlebad dayofis safuZveli martivia: erT marcvalSi ori
xmovani ar SeiZleba. ori xmovani ukve ori marcvalia.2) amgvarad, marcvlis sazRvari gadis yovel or xmovans Soris.3) sakiTxi mxolod am or xmovans Soris moqceuli Tanxmovnebis ga
nawilebas exeba.
55
a) xmovnebs Soris SeiZleba iyos erTi Tanxmovani.am wess eqsperimentiT iolad aRmovaCenT. davsvaT aseTi kiTxva:– davuSvaT wylis an quCis gadaRma dgas Tqveni megobari da geZaxiT:
– lekvi xom ar daginaxavs? sapasuxod eZaxiT xmamaRla da gagrZelebiT: ara! (ara Tu ara?).
SeuZlebelia meore varianti vinmem airCios.meore SemTxveva:maswavlebeli dafasTan dgas da geubnebaT:– kalami xelSi ase unda geWiroT!Tqven klasis bolo merxze zixarT da maswavlebels, ukeT gasarkvevad,
ekiTxebiT (CaekiTxebiT):– ase? (ase? Tu ase?)meore varianti arsebiTad SeuZlebelia.amdenad, damarcvlis wesSi or xmovans Soris moqceuli erTi Tanxmov
nis momdevno marcvlisaTvis mikuTvneba bunebrivi kanonzomierebaa:isRa darCenila, rom ormarcvlian da xmovniT dawyebul da damTavre
bul sityvaze SemuSavebuli es wesi sityvis SigniTac gavagrZeloT: saaTi.gaiTvaliswineT: miRebuli wesis ganzogadeba TiTqos martivi amoca
naa, magram aRniSnuli erTmarcvlianidan mravalmarcvlianze gadasvla mainc xSirad iwvevs dabnevas. amitom mis gansamtkiceblad masala unda movimaragoT.
b) ra viTarebaa im SemTxvevaSi, roca or xmovans Soris ori da meti Tanxmovani eqceva.
cxadia, aqac SesaZlebelia evristikul meTods mivmarToT, magram mxedvelobaSi aris misaRebi is, rom aq iseTive erTmniSvnelovani pasuxi ar iqneba, rogoric wina SemTxvevaSi. kerZod, aq marcvlis sazRvris aseTi mkveTri SegrZneba ar aris (orTqlic SeiZleba warmoTqvan, orTqlic da orTqlic). amitomac uSualo dakvirvebis meTodi aq ar gaamarTlebs.
am SemTxvevaSi unda SemoviRoT erTi saerTo wesi: or xmovans Soris moqceuli ori da meti Tanxmovnidan erTi ekedleba wina marcvals, danarCeni (ramdenic ar unda iyos) – momdevnos: afra, orTqli...
amgvarad, Tu pirvel sazogado wess („ori xmovani – ori marcvali“) calke – fundamenturad – gamovitanT, gvrCeba oradori wesi:
1. erTi Tanxmovnis wesi (ara).2. erTze meti Tanxmovnis wesi (afra).gafrTxileba: am suraTs nuranairi damatebiTi wesiT nu gairTulebT!
icodeT, miRweuls dakargavT!aRniSnuli wesebis Camoyalibebaganmtkiceba sakmao dros moiTxovs,
amitomac gadatanis sakiTxze saubari momdevno gakveTilisTvis davtovoT da is davalebebi, romlebic damarcvlas exeba da ara gadatanas, momavlisTvis Sesasruleblad mivceT.
56
gadatana erTerTi praqtikuli amocanaa da damarcvlis wesebi am mizansac emsaxureba.
bolo drois informaciebma gaaCina azri,rom, saerTaSoriso gamocdilebiT, gadatana aRar aris aqtualuri problema da is Zvelis inerciaa.
es ar aris marTebuli.is enebi (magaliTad inglisuri), romelSic dominanturia mokle sit
yvebi, iolad uvlian am problemas, magram qarTulis msgavs viTarebaSi SeuZlebelia gadatanas gverdi aevlos; SeiZleba am SemTxvevaSi striqonis mesamedi carieli darCes. es miT ufro misaxedi sakiTxia moswavleTa doneze, roca rveulis CarCoSi uwevT wera da striqonis – mindvramde (Tu kidemde) Sevseba.
amdenad, gadatana aucilebeli saskolo amocanaa.damarcvlis ukve Camoyalibebuli wesebi obieqturi safuZvelia ga
datanis wesebisa. maT mxolod erTi wesi unda daematos (ufro sworad, damarcvlis erTi wesi unda gamoiricxos):
– damoukidebeli xmovani marcvalia, magram misi arc datoveba SeiZleba da arc gadatana (ia, ara daimarcvleba, magram ar gadaitaneba).
(Tanxmovnebi, raodenobis miuxedavad, rom marcvali ar aris, aSkaraa!).gadatanis wesebsac metad nu gavarTulebT!Temas axlavs rubrika „saxaliso sakiTxavi“, romelSic e. w. „Citebis
enaa“ Semotanili. risTvis aris is saWiro?roca damarcvlis „xalxur fesvebze“ mivaniSnebdiT, erTs am TamaSsac
vgulisxmobdiT. misi daniSnuleba aSkarad didaqtikuria.marTlac, is ar aris didebisTvis gaTvaliswinebuli saidumlo dam
werlobis msgavsi ram. is wmindad sabavSvo TamaSia, romelSic iumoris fonze marcvlisa da ritmikis elementebia CarTuli.
gaiTvaliswineT: am TamaSma SeiZleba zedmeti xmauri gamoiwvios, magram icodeT, rom is Tavis rols Seasrulebs imaze metad, vidre seriozuli msjelobani marcvlis arsze. Tanac, am SemTxvevaSi sagangebo mniSvneloba eniWeba gadarTvas saxumarodan seriozulze:
ra Secdomebi dauSviaT „Citis enis“ Semqmnelebs bunebriv damarcvlaSi?es Secdomebi, dae, damoukideblad ipovon. aseve – is sityvebi, romle
bic xmovnebis mixedviT unda amoicnon „wawawiwi“Si!
57
III Tavi enis salaro
pirveli paragrafi sityva
am paragrafiT iwyeba axali Tavi, romelsac „enis salaro“ ewodeba. es Tavi leqsikuri fondis warmoCenas isaxavs miznad.
rogorc vnaxeT, enobrivi sinTezis pirveli da mTavari Sedegi aris sityva. enis salaro Tu saganZuri sityvaTa maragia, romelic SesaZleblobas iZleva sityvaTa kavSiris amouwuravi kombinacia ganxorcieldes.
gakveTili SeiZleba daiwyos ganvlilTan dabrunebiT:– ramdeni bgeraa enaSi?– sityva ramdeniRa iqneba?arsebiTi am meore kiTxvaSi aris ara zusti pasuxi, romelic saerTod
ar arsebobs), aramed is, rom, bgerebisagan gansxvavebiT, zusti raodenobis dasaxeleba aq SeuZlebelia. verc erT ricxvs ver davasaxelebT, romlisTvisac erTi sityvis mimateba ar SeiZlebodes.
es ki imas niSnavs, rom sityvaTa maragi enaSi amouwuravia.– ra qmnis am simravles?– marTalia, bgeraTa kombinirebiT sityvaTa Seqmnis rezervi, rogorc
vnaxeT, usazRvroa, magram ena mxolod am gziT mainc ar midis. leqsikuri maragis mxolod mcire nawilia pirveladi, anu Zireuli. leqsikis ZiriTadi nawili ki warmoqmnilia sityvaTqmnadobis gziT. erT Zireul sityvaze zogjer aTi, oci da meti warmoqmnili fuZe modis. gakveTilis teqstSi moyvanilia gulsityvis „nayari“ fuZeebi. imisaTvis, rom mravalferovneba iyos, SemovitanoT sxva sityva – magaliTad, kaci da SevTavazoT bavSvebs, TviTon moiZion fuZis axali warmonaqmnebi.
rubrikaSi `sityvam moitana~ saubaria sulxansabas leqsikonze.sulxansabas „anderZnamagSi“ Semdeg frazas unda mivaqcioT yu
radReba:„qarTuli TvisTa nebaze gaeryvnaT“ – es safrTxe enas yovel droSi
elodeba, Tu mas erisagan saTanado yuradReba ar mieqceva. am yuradRebis erTerTi gamoxatuleba ki sruli leqsikonis qonaa.
meore paragrafi sityvis mniSvneloba
am paragrafSi naTqvamia, rom sityvis arsebobis azri mis mniSvnelobaSia. magram ase calsaxad rom wydebodes es problema, msjelobis Semdgomi gaSlac aRar iqneboda saWiro.
58
– saqme is aris, rom enaSi iseTi bgeraTkompleqsebic arsebobs, romelTac ase gansazRvruli mniSvneloba ara aqvs, magram mainc sityvebad unda miviCnioT. marTlac, enaSi arsebobs iseTi „carieli sityvebic“, romlebic damxmare rols asruleben, oRond Tavad leqsikuri mniSvnelobis gareSe arian darCenili.
am sityvebis mniSvneloba maT saWiroebaSi, funqciaSia.magaliTad, „aba“ sityva raime leqsikur mniSvnelobas ar atarebs,
magram mis gareSe TanamosaubresTan garkveul damokidebulebas ver gamovxatavT (Sdr. „damacade“ – „aba, damacade!“).
msjelobis amgvari ganviTarebiT unda mivaRwioT imas, rom mowafeebisaTvis misawvdomi (gasagebi) gaxdes sakmaod rTuli klasifikacia: sit yvaTa dayofa srulmniSvnelovan da damxmare sityvebad. es dayofa leqsikis klasebad (metyvelebis nawilebad) dayofis ZiriTadi safuZvelia.
vinaidan enis swavlebas am etapze leqsikursemantikuri mimarTuleba aqvs, es sakiTxi aucileblad unda gairkves.
am TemasTan dakavSirebuli davaleba iTvaliswinebs teqstSi monawile sityvebis gamijvnas aRniSnul or jgufad kiTxvebis dasmis meSveobiT (am – kiTxvebis dasmis – meTodze teqstSia saubari).
„saxaliso sakiTxavis“ rubrikiT SeTavazebuli savarjiSo „sityva – enis wverze“ siRrmiseulad Zalze mniSvnelovan problemas ukavSirdeba: Cveni mexsierebis salaroSi sityvas Cven „vagnebT“ semantikurbudobrivi principiT. cnobilia iseTi SemTxvevebi, roca viciT, ra sityva gvinda, magram TviT sityva ver gagvixsenebia. is, rac „viciT“, mniSvnelobaa, xolo TviT sityva sapovnelia. am savarjiSoSi xelovnurad aris Seqmnili analogiuri situacia: mniSvnelobis mixedviT sityvis Zieba.
mesame paragrafi sityva sxvadasxva mniSvnelobiT
paragrafi exeba sityvis mravalmniSvnelovnebas. mniSvnelobis cvla sxvadasxva saxiT – es aris universaluri enobrivi kanonzomiereba. kerZod, nebismieri sityva SeiZleba aRmoCndes gamoyenebuli gadataniTi mniSvnelobiT.
magaliTad, ra aris sityva „xe“? es aris merqnis mqone mcenareTa saerTo saxeli. magram igi SeiZleba Segvxvdes Tvisebis gamomxatvel sityvad: „es kaci saqmeSi namdvili xea“; „xeqalas“ ityvian iseT qalze, romelsac saojaxo saqme ar exerxeba da sxva.
mniSvnelobis amgvari gadatana adamianis mxatvruli azrovnebis gamovlenaa: mas safuZvlad udevs Sedarebis (metaforizaciis) xerxi – jer airCeva raime sagnis mTavari Tviseba, xolo Semdeg TviT am sagnis saxeli xdeba am Tvisebis gamomxatveli.
rogorc iTqva, amgvari msgavseba safuZvelia sityvis mniSvnelobis
59
cvlis, ris Sedegadac viRebT ama Tu im sityvis mravalmniSvnelovnebas. amis araerTi nimuSi arsebobs.
– magaliTad, ras niSnavs sityva Tavi?es kiTxva, faqtobrivad, gaxsenebaa misi cnobili mniSvnelobebisa.
bavSvebs SeuZliaT, damoukideblad daasaxelon orsami mniSvneloba: „Tavi“, „meTauri“, „nawarmoebis monakveTi“. aseve damoukideblad miagnon kavSirs am mniSvnelobebs Soris: vTqvaT, meTauri xom iseTive mniSvnelovania raime gaerTianebisaTvis, rogorc Tavi – sxeulisaTvis.
magram aris iseTi SemTxvevebi, rodesac ar xerxdeba sityvis calkeul mniSvnelobebs Soris kavSiris dadgena. aseT SemTxvevaSi omonimurobaze SeiZleba saubri.
es gansxvaveba polisemiasa da omonimias Soris teqstSi miniSnebulia. oRond gaiTvaliswineT: amis garCevis wesad qcevas nu SevecdebiT! es ise Ti sakiTxia, romelic filologiaSic ki ar aris garkveuli. amitomac termin omonimis Semotanas aq nu viCqarebT; amis garCeva Semdgom safexurze gaxdeba SesaZlebeli.
sityvis mniSvnelobis gadatana, polisemiuroba mxatvruli Txzvis safuZvelia. magram, amave dros, amgvari SemTxvevebis gamoyenebas didi yuradReba sWirdeba, raTa frazaSi orazrovnebam da uzustobam ar iCinos Tavi (magaliTad: yma muxlebSi Cauvarda mefes. aq yma „moymec“ SeiZleba iyos da „yurmoWrili“ qveSevrdomic).
am TemasTan dakavSirebiT savarjiSo masala sityvis mniSvnelobebis gamovlenadazustebas emsaxureba.
meoTxe paragrafi sinonimebi
sinonimis cnebas mowafeebi ukve icnoben. dawyebiT klasebSi sinonimebs msgavs sityvebs eZaxdnen, Semdeg terminic gaiges.
sinonimis ganmarteba asec SeiZleba Camoyalibdes: sityvebs, romelTa Canacvlebac erT romelime konteqstSia SesaZlebeli, sinonimebi ewodeba (Tumca es ganmarteba gakveTilis teqstSi ar aris Setanili, radgan mas Tavisi sirTuleebi axlavs).
aqve gasaTvaliswinebelia is, rom sinonimebi erTgvarovani ar aris: dasturdeba zusti da arazusti sinonimebi. zusti sinonimebis urTierTCanacvleba, cxadia, daubrkoleblad SeiZleba, xolo arazusti sinonimebi Sinaarsis mixedviT SerCevas moiTxovs (amis magaliTad SiSveli da titvelia moyvanili). magram sinonimebis arsebobisaTvis Canacvleba mainc aucilebeli pirobaa. SinaarsiT monaTesave sityvebi, romlebic arc erT konteqstSi ar Caenacvleba erTmaneTs, erTi budis sityvebi iqneba da ara sinonimebi. ai, gansxvavebis arsi.
gakveTilis teqstSi ori magaliTia CarTuli imisa, rom amgvari sinon
60
imebis konteqsturi SerCeva garkveul savaldebulo mimarTebebsac gulisxmobs. kerZod, sityvebs axasiaTebT semantikuri mijaWvuloba, droTa ganmavlobaSi isini raRac Sesityvebebis organul nawilad iqce vian da erTgvar formulebad arseboben enaSi. savarjiSo SiSvelititveli sinonimuri wyvilis moSveliebiT swored amgvari enobrivi grZnobis gaaqtiurebas isaxavs miznad.
mexuTe paragrafi sinonimebis SerCeva
grZeldeba sinonimebis Tematika, amjerad ufro stilistikuri aspeqtiT. sinonimebi, pirvel rigSi, imiT aris enis simdidre, rom maTi meSveobiT saTqmelis zusti, niuansobrivi gamoxatvis SesaZlebloba iqmneba. Tu zustad SerCeuli sinonimebi sityvieri ostatobis gamoxatulebaa, sinonimuri uzustoba, sinonimebis siRaribe pirdapir asaxavs enobriv uunarobas.
sinonimebze muSaoba Zalze aviTarebs sityvis grZnobas. amitomac ara mxolod am gakveTilSi, aramed saerTodac maswavlebeli gamudmebiT unda svamdes am amocanas: am winadadebaSi es sityva ajobebs, Tu – meore da a. S. magaliTad, blu, enablu da blukuna sinonimebia, magram, aba, daakvirdiT, gana isini erTnairad SeeTavseba Semdeg winadadebas: `batoni giorgi cotaTi... aRmoCnda~; `WiSkarSi gamovarda titlikana, sasacilo, ... biWi~.
amave TemaSi sinonimebTan mimarTebiT daismis enobrivi etiketis sakiTxi. ramdenadac sityvebi arcTu iSviaTad Cvens Semfaseblur damokidebulebasac gamoxataven ama Tu im pirovnebasTan Tu saganTan, sityvis SerCeva aq gansakuTrebiT mniSvnelovan rols asrulebs. sazogadod, enobrivi etiketis sakiTxi erTi is aspeqtia, romelic am saxelmZRvanelos mTlianad gamsWvalavs.
Semdeg magaliTebsa da savarjiSoebSi sinonimebis gamoyenebis kidev ramdenime aspeqtzea gamaxvilebuli yuradReba. kerZod, stilis sakiTxs ukavSirdeba isic, rom sinonimebi SesaZleblobas gvaZlevs, Tavidan aviciloT tavtologia, sityvaTa gameoreba. gogebaSvilis frazebi swored amis nimuSebs iZleva.
Semdeg ki modis is sakiTxi, romelic v. Tofurias Tavis marTlweris wignSi aqvs Setanili: `wminda~ da `sufTa~ sinonimebis garCeva. es erTerTi kargi magaliTia imisa, rogor frTxili gamosayenebelia, erTi SexedviT, mniSvnelobiT axlomdgomi sinonimebi. am masalaSi pirdapir Sesityvebebia CamoTvlili aRniSnuli ori sityvis monawileobiT. mivceT klasSi samuSaod winadadebis Sedgena am Sesityvebebis gamoyenebiT. amiT ganmtkicdeba maTi gamijvnis wesi.
savarjiSoebi, romelic am Temas mosdevs, moiTxovs semantikisa da sti
61
lis erTdroul gaTvaliswinebas. pirvel SemTxvevaSi semantikazea aqcenti, vinaidan sxvadasxvagvari bewvi sxvadasxva sityviT aris gamoxatuli. meore SemTxvevaSi ki arsebiTad myar, xatovan gamonaT qvamebzea yuradReba SeCerebuli.
meeqvse paragrafi sinonimTa Serwyma
am TemaSi ganixileba sinonimTa dawyvilebis sakiTxi. es sakiTxi, cxadia, mTlianad enis gamomsaxvelobiT mxares, anu stilistikas ekuTvnis da sityvis rolis ufro uSualod SegrZnebas emsaxureba.
davsvaT kiTxva amgvarad:– rogor viqceviT, rodesac raime ganwyobis mkveTrad gamoxatva
gvsurs? magaliTad, gvinda vinmes uzomo sisastike warmovaCinoT?– vTqvaT, vambobT: rogori uguloa! sakmarisia?– ara jobia: rogori ugulo, ugrZnobi da ulmobelia!amgvar SemTxvevaSi TiTqos Tavad moiTxovs Cveni ganwyoba ara erTi,
aramed ramdenime sityvis gamoyenebas, raTa emocia srulad amovwuroT.aba, gavixsenoT gamonaTqvami: „(TiTqos) sityvebi ar myofnis!“ ami
tomac amgvar situaciaSi avtomaturad Cndeba erTi mimarTulebis ramdenime sityvis gamoyenebis aucilebloba. TiTqos avtomaturad vambobT: „rogor usamarTlod da... momeqca“ miuxedavad imisa, rom das Semdeg SeiZleba sityva mzad ar gvqondes da saZebni iyos.
amitomac moulodneli ar aris is, rom amgvari sinonimuri dawyvileba uwinaresad mxatvruli literaturisTvis aris niSandoblivi; is xom emociebis gamoxatvas emsaxureba.
gakveTilis teqstSi magaliTebis simravlea, raTa ukeT warmoCndes am xerxis mizandasaxuleba.
aqve aris sinonimebis erTdrouli gamoyenebis faqtebi iseT SemTxvevaSi, roca teqstis mokle monakveTSi xdeba aucilebeli erTi da imave azris gamoxatva da saWiroa gameorebas, tavtologias Tavi avaridoT.
varjiSi am TvalsazrisiT, cxadia, unda emsaxurebodes Ziebis gaaqtiurebas amgvari dawyvilebis mimarTulebiT. amitomac SeiZleba nebismier teqsts mivmarToT imisaTvis, rom moviZioT, sad Cndeba survili gamoxatvis sityvieri gaZlierebisa, anu axali wyviliscalis moZebnisa. amiT isic gamoCndeba, rom sinonimebis wyvilebad gamovlena TviTmizani ar aris da mas Zlieri aucilebloba ganapirobebs. davalebis arsic es aris. aq sinonimuri wyvilebi unda moiZebnos, magram gairCes saWiroebaarasaWiroebis mixedviT.
sxvaTa Soris, SeiZleba sxvadasxva mwerlis enis Sedarebac literaturis saxelmZRvanelodan. magaliTad g. leoniZisTvis damaxasiaTebelia amgvar sinonimTa didi siWarbe (msuye ena), xolo r. inaniSvilisaTvis –
62
ufro naklebi...
meSvide paragrafi antonimebi
antonimia aris enis leqsikis semantikur mimarTebaTa erTerTi ZiriTadi aspeqti. iq, sadac msgavsebaa, gansxvavebac aris, gansxvavebaTa ukiduresoba (polaruloba) ki antonimebSi gamoixateba.
amdenad, polaruloba antonimebis cnebis aucilebeli pirobaa. amas martivad davinaxavT, Tu SevadarebT mimarTebebs: cxeli – Tbili da cxeli – civi. pirveli erTi semantikuri velia, xolo meore – „antagonisturi“ cnebebi. amdenad, gansxvaveba ki ar aris mTavari (es sinonimebSic aris), aramed am gansxvavebis polaruloba.
meore: ra tipis sityvebia antonimebi? magaliTad, Jirafi wvrili da maRalia, behemoTi – msxvili da dabali. – aris Tu ara Jirafi da behemoTi antonimebi?
mowafeebis umetesoba upasuxebs, rom aris, magram es ar aris swori. antonimuri SeiZleba iyos Tviseba da ara TviT – sagani. antonimuria maRali – dabali, wvrili – msxvili da ara behemoTi – Jirafi. Tumca, im SemTxvevaSi, rodesac arsebebs antonimuri Tvisebebi axasiaTebs, amboben, antipodebi ariano.
amgvarad, dRe da Rame ki ar aris antonimebi, aramed naTeli da bneli da sxv.
arsebobs Tu ara obieqturad antonimebi?rogorc amboben, amgvar mimarTebebs adamianis cnobiereba adgens da
is bunebaSi obieqturad arc arsebobs.magram antonimebis cneba SeiZleba davukavSiroT samyaros wonasworo
bis universalur kanonzomierebas – mikrokosmosic (atomi) da kosmosic (samyaro) arsebiTad sapirispiro muxtiT (+ –) aris gawonasworebuli da es dapirispirebulTa wonasworoba samyaros arsebobis mTavari wesia. am TvalsazrisiT antonimebi obieqturi realobis kanonzomieri gamovlenaa.
aq, bunebrivia, am filosofias ver CavuRrmavdebiT, magram bavSvebis doneze SeuZlebeli ar aris, am kiTxvas gavceT pasuxi:
– iqneboda Tu ara maRali, rom ar iyos dabali?warmovidginoT, rom yvela xe bunebaSi erTi simaRlisaa. SegveZleboda
Tu ara am SemTxvevaSi gveTqva: „maRali xe“, „dabali xe“.an: rom ar arsebobdes bneli, Tu gvecodineboda, rom arsebobs naTeli?rom ar arsebobdes boroti, rogor ganvsazRvravdiT keTils?danarCeni kanonzomierebebi, romlebic antonimebTan aris dakavSire
buli, sinonimebis fonze, did Zaldatanebas ar moiTxovs: sapirispiro Tvisebebi xSirad eqceva erToblivi gamovlenis sferoSi da, aseve, erTgvari myari gamonaTqvamebis saxes iZens: keTili da boroti, naTeli da
63
bneli... sabolood ki, ramdenad ucnauric ar unda iyos, maTi Serwymac xdeba erT rTul sityvad: avkargi, Tavbolo...
Tanamedrove oficialur enebSi Zalze gaxSirda antonimebis xelovnuri warmoeba. es qarTul sinamdvileSic SeimCneva, rac enis gaRaribebis safrTxes Seicavs. araerTxel SevxvdebiT, rom saWiroebis SemTxvevaSi adamiani Tavs ar itkiebs damoukidebeli antonimis moZebniT da pirdapir araTi iwyebs: aragulwrfeli, arapirdapiri, arakeTili da a. S. xelovnur warmoebebs, bunebrivia, ukve arsebuli leqsikuri erTeulebi sjobia.
erTic: araTi nawarmoebi antonimebi ar faravs naRd antonimebs; aranaTeli maincdamainc bneli ar aris da aramaRali – dabali, amitom isini yovelTvis ar aris gamosadegi.
amave dros, amgvari warmoeba mTlad gamosaricxi ar aris; is aucilebelic kia maSin, rodesac enaSi damoukidebeli antonimebi ar dasturdeba. Tu leqsikons a asoze CavxedavT, araerT aseT sityvas vipoviT (mag. arasasurveli, araefeqturi, araswori da sxv.).
merve paragrafi sityvaTa warmoqmna
es Tema – „sityvis warmoqmna“ – SeiZleba ganvlili masalis gameorebaze avagoT. kerZod, gavixsenoT am rubrikis pirveli Tema – „sityva“, romelSic naCvenebia, rogor „ibartya“ sityva gulma. amjerad ukve im meqanizmebzea saubari, romlebic Zireuli sityvebis safuZvelze axali leqsikuri nayaris warmoqmnas ganapirobeben. es meqanizmebia afiqsuri sityvawarmoeba da kompozicia (fuZeTa SeerTeba). unda iTqvas, rom leqsikis simdidre am meqanizmebis moqmedebaze didwilad aris damokidebuli. Tu davakvirdebiT, umetesad erT Zireul sityvaze xuTi da aTi warmoqmnili modis.
SeiZleba iTqvas, afiqsuri sityvawarmoebis da kompoziciis erT gakveTilSi moqceva am etapze swored imiT aris gamarTlebuli, rom aq am gansxvavebuli xerxebis gamowvlilviT Cveneba ki ar aris ganzraxuli, aramed gvinda vaCvenoT maTi saerTo mizandasaxulebiT moqmedeba – maTi saerTo roli sityvaTqmnadobaSi; miT ufro, rom es ori meqanizmi xSirad erTdrouladac ki aris warmodgenili.
sxvaTa Soris, sityvaTqmnadobis orive am saxes mowafeebi praqtikulad icnoben dawyebiTi klasebidan. met amocanas arc amjerad visaxavT; nu daviwyebT raime wesebis dadgenas, mTavaria vaCvenoT TviT qmnadobis procesi da mowafeebs mivceT saSualeba, aqtiurad gamoiyenon enaSi realurad arsebuli meqanizmebi.
TemasTan dakavSirebul savarjiSoebSi sxvadasxva amocanaa dasmuli, kerZod, aq aris rogorc analizis, ise sinTezis elementebi. amave dros,
64
warmoqmnil sityvebze ufro farTo dakvirveba SeiZleba leqsikonebis gamoyenebiT. magaliTad, Tu Tqven gamoiyenebT sulxansabas leqsikons, aq sityvastatiebs boloSi axlavs im sityvebis CamonaTvali, romel Tac aqvT sityvawarmoebiTi kavSiri dasaxelebul sityvasTan. magaliTad, deda sityvasTan miTiTebulia: dedobili, dedofali, deduli, mde-dri, sidedri, simdidre, jinWrisdeda. Tu amgvar sityvebs ganmartebebianad amovwerT, miviRebT nayar sityvaTa saintereso „budes“.
savarjiSoSi mocemulia franguli literaturis cnobili gmiris – gargantuas – TamaSobani. magram es TamaSobani franguli ar unda gvegonos. maTi umetesoba qarTuli sinamdvilidan aris aRebuli da terminebic Cvenia. isic unda gaviTvaliswinoT, rom es CamonaTvali arsebiTad ganaxevrebulia da maTganac nacnobi SeiZleba mcire iyos. SeiZleba zogi SevarCioT kidec da mowafeebs amocanad davusaxoT, moiZion misi Sinaarsi da wesebi.
es TamaSobani sityvawarmoebas imiT ukavSirdeba, rom aq saxelwodebebis warmoqmnaSi aqtiurad monawileoben garkveuli bolosarTebi (-oba, -obia, -obana).
mecxre paragrafi rTuli sityvebis marTlwera
rTuli sityvebis gacnobis Semdeg erTerTi aucilebeli praqtikuli amocanaa amgvari sityvebis marTlwera, vinaidan am TvalsazrisiT erTgvarovneba ara gvaqvs. es sakiTxic gameorebis xasiaTs atarebs, vinaidan dawyebiT klasebSi mowafeebi mudmivad ecnobodnen rTul sityvebs da maT dawerilobazec iyo miTiTebebi.
SeiZleba, ganvlilis gaTvaliswinebiT, amocana Sebrunebuli saxiT davsvaT:
– SevaerToT rTul sityvebad Semdegi sityvebi:
mTa da bari tye da veli veli da mindori qarTuli da kaxeTi deda da mama qarTli, kaxeTi da imereTi
– axla is SemTxveva vnaxoT, rodesac rTuli sityva „mqoneblobis“ niSniT warmoiqmneba. rogor iqmneba erT rTul sityvad:
visac fexi aqvs motexili ..... visac guli aqvs gaxeTqili ..... rasac Ziri aqvs gamoclili ..... rasac cecxli aqvs mokidebuli ..... rasac mtveri aqvs wayrili .....
orsave SemTxvevaSi Sedegad viRebT rTul sityvebs: tyeveli, mtver
65
wayrili... magram maT Soris gansxvaveba aSkaraa. Tu pirvel SemTxvevaSi calke sityvebis CamonaTvali, maTi damoukidebeli roli arsebiTad SenarCunebulia, meore SemTxvevaSi am monacemebis, romlebic isedac ar iyo TanabarmniSvnelovani („motexili“ fexs ekuTvnoda da „wayrili“ mtvers), sruli Serwyma, erT sityvad Serwyma xdeba.
formaluradac amosavali viTareba arsebiTad gansxvavdeba: pirvel SemTxvevaSi Serwymul wevrebs Soris da kavSiri zis (an – igulisxmeba), rac am wevrebis Tanabrobis avtomaturi niSania; meore SemTxvevaSi aq zmnis aqcentirebiT xazgasma xdeba raime niSanTvisebis mqoneblobaze, rac aseve avtomaturi niSania imisa, rom am zmniT dakavSirebuli wevrebi Tanaswori ar aris – erTi „mqonebelia“, meore „mikuTvnebuli“.
rTuli sityvebis marTlweris arsi amaSi mdgomareobs: Tu TanabarmniSvnelovani sityvebis Serwyma xdeba, defisiT iwereba, Tu araTanabarmniSvnelovanTa – Serwymulad. formaluri niSani ki „da“ kavSiris Casmis SesaZleblobaa. es bavSvebisTvis Zneli gasagebi ar aris, oRond ar unda dagvaviwydes, rom am wesmac SeiZleba Secdoma daaSvebinos bavSvs. kerZod, aucilebelia miTiTeba imaze, rom da kavSiris Casmis Semdeg Semadgeneli wevrebis mniSvneloba unda udrides rTuli sityvis mniSvnelobas. magaliTad, da kavSiris Casma lomkaci sityvis komponentebs Sorisac SeiZleba (lomi da kaci), magram lomkaci SinaarsiT „lomi da kaci“ ki ar aris, aramed „lomiviT kaci“ da amitomac is defisiT ver daiwereba.
aqve gamaxvilebulia yuradReba da kavSiriT SeerTebul, agreTve iseT rTul sityvebze, romlebic defisiT iwereboda, magram prefiqssufiqsiT gaformebis Semdeg Serwymul kompozitebad iqcnen.
gasaTvaliswinebelia, rom defissa da tires xSirad mozrdilebic ver arCeven, amas xels uwyobs beWdviTi produqciac. amitomac kvlav aris aqcentirebuli ganvlili wesi maTi gansxvavebis Sesaxeb.
am Temas axlavs savarjiSo, romelic Secdomebis gasworebas iTvaliswinebs. sazogadod, Cveni principia, mowafes miewodos mxolod swori orTografiuli variantebi. magram savarjiSoebSi meTodurad gamarTlebulia, mowafem TviTon eZebos Secdomebi da maTi gasworebis gziT ganimtkicos miRebuli codna. es xerxi kritikuli damokidebulebis gansaviTareblad, Tvalis gasamaxvileblad aris gamiznuli. miT ufro, rom mocemuli kompozitebis daweriloba adrindel gamocemebSi arcTu iSviaTad Tanamedrove normebs ar eqvemdebareba.
66
IV Tavi azri da winadadeba
pirveli paragrafi winadadeba
ramdenime sityviT ganvmartoT, ra ganapirobebs leqsikidan uSualod winadadebaze gadasvlas? xom SeiZleboda, rom radgan sityvaze viyaviT SeCerebeuli, e. w. metyvelebis nawilebze gadavsuliyaviT; bolos ki sityvaTa kavSiri, anu winadadeba gangvexila.
saqme is aris, rom enobrivi sinTezis Sedegebidan yvelaze ufro xelSesaxebi da naTeli winadadebaa. winadadeba enobrivi amocanis saboloo Sedegia da misi mTlianoba erTnairad xelSesaxebia mSobliuri enis yvela mflobelisaTvis. winadadebaze saubris dros sityvaTa kavSirze, struqturaze gvixdeba saubari da es struqtura Zalze TvalnaTelia, xolo SekavSirebis wesebi – avtomaturi. xolo rac Seexeba metyvelebis nawilebs, maTi ganxilvis dros aucilebeli xdeba sistemuri monacemebis Semotana, rac met ganzogadebasa da cnebiT gaazrebas moiTxovs. amitomac sityvaTa gramatikuli agebulebis analizs bolo adgils vuTmobT, Tanac – maqsimalurad mcire doziT.
„winadadebis“ ganmarteba bavSvebma ukve ician wina klasebidan. aq yuradRebas vamaxvilebT imaze, rom winadadebis agebis, anu sityvaTa SekavSirebis SesaZleblobebi mravalgvaria da rom am potenciis realizacia mizanzea damokidebuli; mizani ki raime azris gamoxatvaa. amgvarad, msje loba iqiT midis, rom sityvebis arseboba jer kidev arafers niSnavs imisaTvis, rac gvaqvs saTqmeli. amitomac aq Zalze mosaxerxebelia sayovelTaod gavrcelebuli meTodi – mocemuli sityvebiT TamaSi. magaliTad, ra asociacias SeiZleba aRZravdes „vardis kona“ anu Taiguli? miT ufro – „vardis kona“ da „guli“, metic – „vardis kona“, „guli“ da „moyvare“. ramdenime SesaZlebeli winadadebis Camoyalibeba SeiZleba bavSvebis aqtiurobiT, magram arc erTi ar iqneba rusTaveliseuli: „moyvareman vardis kona gulsa mkra da damiwylula“.
amgvarad, SevTavazoT romelime sami sityva (saxelebi) da SevadgeninoT SesaZlebeli winadadebebi. rac ufro semantikuri kavSiris gareSe iqneba es sityvebi dasaxelebuli, miT metia fantaziis SesaZlebloba.
am varjiSidan aSkarad gamoikveTeba, rom sityvaTa jgufi winadadebad mxolod zmnis monawileobis Sedegad iqceva. winadadebis azrsac arsebiTad zmnis Sinaarsi ganapirobebs, vinaidan sityvebis urTierTobis azri swored masSia gamoxatuli.
zmna, rogorc moqmedebis „saxeli“, mowafeebma ukve ician da aq misi Semotana raime uxerxulobas ar qmnis. amave dros, principulad gasaT
67
valiswinebelia, rom, rogorc dawyebiT klasebSi, ise am doneze, „zmna“ termini aris gamoyenebuli sintaqsis donezec („Semasmenels“ gamovricxavT) da amiT xazs vusvamT, jer erTi, im ganuyofel kavSirs, romelic arsebobs morfologiasa da sintaqss Sori. meorec da mTavari – cneba „Semasmenlis“ Semotanas araviTari axali gageba ar Semoaqvs enobrivi analizis doneze, ubralod, gaugebrobas iwvevs ori terminis funqcionireba erTi da imave odenobis gamosaxatavad (am winaaRmdegobis movlas imiT cdiloben, rom termin „zmnaSemasmenels“ gamoiyeneben, rac damatebiTi gaugebrobaa). amitomac aris, rom Tanamedrove sintaqsur TeoriebSi zmnas calke sintaqsuri saxeli ar hqvia (bunebrivia aseTi viTareba ar aris danarCen „metyvelebis nawilebSi“, vinaidan iq winadadebis wevrebad maTi gamoyeneba aseT calsaxa damokidebulebas ar gviCvenebs).
amgvarad, nu gamoiyenebT „Semasmenelis“ cnebas.zmnas qarTuli winadadebis agebaSi gansakuTrebiT didi roli ekisre
ba, radganac mravalpirianobis gamo igi faqtobriv miniaturuli winadadebaa, anu zmnis warmoTqmiT umetesad mTel sintaqsur konstruqcias gaviazrebT. davalebis erTi punqti swored amas iTvaliswinebs; zmnebma unda gvikarnaxon, ra winadadeba avagoT. amgvarad, aq aris amocana „azridan – winadadebisaken“ (gansxvavebiT dasawyisSi warmodgenili amocanisa – „sityvebidan – azrisken“).
momdevno mecadineobaze unda gagrZeldes muSaoba mocemuli sityvebis gamoyenebiT winadadebis konstruirebis mimarTulebiT. aq kvlav vubrundebiT winadadebis mTlianobis sakiTxs da saTanado savarjiSos moSveliebiT vadgenT, rom winadadeba winadadeba ver iqneba, Tu is azrob rivad dasrulebuli ar aris.
meore paragrafi winadadebis wevrebi
am paragrafSi vexebiT „winadadebis wevrebis“ sakiTxs. oRond gasaTvaliswinebelia, rom konkretulad mxolod zmna aris gansazRvruli. sxva mxriv am etapze winadadebis wevrebis diferencirebas ar vaxdenT. mxolod vadgenT, rom winadadeba Seicavs namdvil wevrebs, anu srulmniSvnelovan sityvebs, da e. w. damxmare sityvebs. konkretulad romel wevrs ra hqvia, am etapze amas ar vaswavliT.
gaiTvaliswineT: es aris principuli gansxvaveba tradiciul midgomasTan. am etapze sintaqsis doneze ar vexebiT winadadebis calkeul wevrebsa da maT mimarTebebs, mxolod winadadebis agebulebis sakiTxs wamovwevT, isic zogadad, wevrTa Sedgenilobis TvalsazrisiT.
rac Seexeba winadadebis centraluri wevris – zmnis – garSemo Tavmoyrili, masTan dakavSirebuli sityvebis sakiTxs, es sakiTxi zmnis analizSi gagvaqvs da moqmed pirebze iq vlaparakobT. am etapze logikuri
68
cnebis „qvemdebaris“ Semotanas jobia zmnuri Sesityvebis aucilebel wevrze „subieqtze“ vilaparakoT da amiT azrobrivi gaorebac Tavidan aviciloT.
davubrundeT Temas: rogor gavarCioT erTmaneTisagan namdvili wevrebi da damxmare sityvebi?
aq saWiroa ukve nacnobi – kiTxvis dasmis – xerxi moviSvelioT da amiT winadadebis doneze gavimeorebT da ganvamtkicebT imas, razec sityvis mniSvnelobaze saubrisas ukve SevCerdiT. amgvari kavSirebis warmoCena saxelmZRvanelos mTavari principia.
mesame paragrafi martivi da rTuli winadadeba
paragrafi miznad isaxavs martivi da rTuli winadadebebis gamijvnas.aqac uaRresad yuradRebiT unda movekidoT sakiTxis dasmis rakurss:
miznad ar visaxavT martivi da rTuli winadadebebis raobis gansazRvras! Temis dasawyisSi mxolod imazea miTiTeba, rom winadadebis wevrebis raodenoba praqtikulad dausazRvrelia.
Semdeg ki Temis arsebiTi amocanaa dasmuli: rogor gavarCioT erTmaneTisagan martivi da rTuli winadadebebi?
jer erTi, ra mizani aqvs am garCevas?– es aris winadadebebis ZiriTadi klasifikacia agebulebis mixedviT,
romelic ganapirobebs saTanado intonaciasa da punqtuacias.meorec, rogor gavarCioT martivi da rTuli winadadebebi, Tu ar vi
ciT, ra aris an erTi, an meore.– saqmec is aris, rom winadadebis centralur wevrze – zmnaze – day
rdnobiT winadadebis saerTo struqturis codnis gareSec SeiZleba imis gansazRvra, martivia is Tu rTuli. cxadia, is SesaZlebloba, rom ufro martivi xerxiT SeiZleba gadavwyvitoT dasmuli amocana, pedagogikaSi aucileblad gamosayenebelia.
diax, zmnaze dayrdnobiT amis gansazRvra sruliad SesaZlebelia.wesi aseTia: zmna winadadebis gulia. guli – erTia. maS, erTi zmna – erT
winadadebas gulisxmobs. es aris martivi winadadebis saxe. Tu erT winadadebaSi ori da meti zmna aRmoCnda, cxadia, is winadadeba rTuli iqneba. Serwymuli winadadebis gamocalkeveba SemdgomSi moxdeba.
analogiisaTvis SeiZleba gamoviyenoT marcvlis sakiTxi; erTi xmovani erTi marcvalia, ramdeni Tanxmovanic ar unda axldes mas. aseve: erTi zmna erTi martivi winadadebaa ramdeni wevric ar unda iyos am winadadebaSi (am wesis dazustebebi momavlis saqmea).
69
meoTxe paragrafi sruli da usruli winadadeba
„usruli winadadebis“ problema aq aseve Semotanilia ara misi detaluri, tipobrivi CvenebisaTvis, aramed – rogorc erTi bunebrivi movlena Cveni metyvelebisa, werisa da stilisa.
Cveni metyvelebis procesi rom yvela winadadebis mTeli misi SedgenilobiT gamoyenebas moiTxovdes, adamianebis saubari saocrad momabezrebeli gaxdeboda. ena ekonomiuri sistemaa da is am SemTxvevaSic racionalurad ekideba azrisa da misi gamoxatvis saSualebebis urTierTmimarTebas. yvela wevri, romelic SesaZlebelia isedac igulisxmebodes, SeiZleba gamotovebul iqnes. wevris gamotoveba ki srul winadadebas usrulad aqcevs.
usruli winadadebebi enaSi metia, vidre sruli, maTi moxmoba nebismieri Txzulebidan SeiZleba.
sasurvelia sakiTxi im principiT gavSaloT, rac gakveTilis ZiriTad teqstSia SemoTavazebuli: aviRoT romelime dialogi moTxrobidan Tu piesidan da mowafeebs mivceT wevrebaRdgenili, Sevsebuli saxiT.
SevTavazoT erTgvari stilistikuri samuSao:– Tu grZnobT am winadadebis mouqnelobas?romel sityvebs amoiRebdiT am winadadebebidan ise, rom azric ar
dama xinjebuliyo da frazebic ufro msubuqi da moqnili gamxdariyo?es aris winadadebis daxvewa, romelic SeiZleba SevadaroT moqandakis
Sromas, romelic iRebs marmarilos natexs, aclis yvelafer „zedmets“, raTa miiRos mSvenieri qandakeba. aseTive xelovnebaa iseTi winadadebis miReba, romelsac Camocilebuli eqneba yovelive zedmeti.
amgvarad, am Temis daniSnuleba „usruli winadadebis“ swavleba ki ar yofila, aramed usruli winadadebis, rogorc enobrivi gamoxatulebis aucilebeli formis, mniSvnelobis Cveneba, frazis daxvewaze muSaoba.
am Temas bunebrivad agrZelebs rubrika „situacia da sityvis arCevani“, romelsac konkretuli saTauric aqvs – „dialogis xelovneba“. sametyvelo urTierTobis umaRlesi forma aris dialogi. dialogis warmarTva marTlac udides ostatobas moiTxovs da uamravi enobrivi da araenobrivi faqtoris gaTvaliswinebas saWiroebs. rubrikis dasawyisSi mokled aris miTiTebuli im moTxovnebze, rac dialogSi monawiles udgas win. Semdeg ki SemoTavazebulia iseTi situacia, romlis drosac dialogSi, Tanac moulodnelad warmoqmnil dialogSi, CarTvaa aucilebeli.
mexuTe paragrafi erTgvarwevrebiani winadadeba
es paragrafic aseve praqtikuli mizandasaxulebisaa, ramdenadac
70
amgvari agebulebis winadadebas Zalze mwvaved ukavSirdeba punqtuaciis sakiTxi.
mowafeebma ukeve ician, rom winadadebis namdvil, anu srulmniSvnelovan wevrebs, kiTxvebis dasmis meTodiT amovicnobT. aqedan logikuri daskvna: Tu kiTxvebi erTmaneTs daemTxva, maSasadame, erTgvari wevrebi yofila.
es ar aris universaluri kanonzomiereba. winaswar unda vicodeT, rom SesaZlebelia saerTo kiTxva araerTgvarovan wevrebsac aRmoaCndes. magram es problema Zalze Sorsmimavalia da umetesad ufro maRal safexurebzec Znelad gadasawyveti. amitomac am etapze wesis amgvarad Camoyalibeba SeiZleba damakmayofileblad miviCnioT.
erTgvari wevrebi, romlebic an kavSiriT aris dakavSirebuli erTmaneTTan, an CamoiTvleba, winadadebaSi sxvadasxva adgils ikavebs. am adgils maSin aqvs mniSvneloba, rodesac maT axlavs e. w. ganmazogadebeli sityva. punqtuaciuri sirTulec axlavs ara erTgvar wevrebs Soris mZimis dasmas, aramed orwertilisa Tu tires xmarebas am wevrebis win Tu momdevnod.
am poziciis sami SesaZlebeli varianti gakveTilis teqstSi maqsimalurad xelmisawvdomad aris warmoCenili. amocana mxolod maTi praqtikuli ganmtkicebaa empiriuli masalis gaTvaliswinebiT.
savarjiSoebSi problema ramdenime rakursiTac warmoCndeba. yuradReba unda mieqces ganmazogadebeli sityvebis „moTxovnas“, – mohyves erTgvari wevrebis CamonaTvali. rac Seexeba mcdari variantebis gasworebis amocanas, aq maswavlebels evaleba, gansakuTrebiT gaamaxvilos yuradReba tipobriv Secdomaze: ganmazogadebeli sityva ar aris, magram orwertils weren!
meeqvse paragrafi sxvaTa sityva
kidev erTi uaRresad aqtualuri amocana, romelic mozardebis enobriv aRzrdas ukavSirdeba, aris sxvaTa sityvis gadmocema.
qarTul enaSi es forma TavisTavad rTul meqanizms warmoadgens da SeiZleba misi swavleba kidevac gadaweuliyo, magram gasaTvaliswinebelia is, rom praqtikulad SeuZlebelia gverdi aevlos sxvaTa sityvis gamoyenebas; is enobrivi Cvevebic, romlebic am formas ukavSirdeba, swored am dros yalibdeba aqtiurad: bavSvs uwevs Sinaarsis gadmocema zepirad da werilobiT; gansakuTrebiT – Txzulebis teqstis gadayvana pirvelidan mesame pirSi da sxv. amitomac am meqanizmis gaTvaliswineba aucilebeli xdeba.
gaiTvaliswineT: bevri maswavlebeli mowafeebs unergavs im azrs, rom saliteraturo norma sxvaTa sityvis kavSirian gadmocemas iTvaliswinebs (CvenTan – me2 varianti).
71
es ar aris marTebuli! mocemuli variantebidan yvelaze bunebrivi qarTuli gaxlavT sxvaTa sityvis gadmocema specialuri nawilakebis gamoyenebiT. oRond am dros kavSiris gamoyeneba ar SeiZleba (es gafrTxi leba teqstSi gamoyofilia sagangebod).
SesaZlebelia, sxvaTa sityvis nawilakebisaTvis Tavis arideba imiTac aris ganpirobebuli, rom maTi ganawileba da daweriloba damatebiT problemebs warmoqmnis. magram gana qarTul kulinariaze xeli unda aviRoT imis gamo, rom bevrad martivia naxevarfabrikatebis gamoyeneba?! saWiroa, bavSvebi am praqtikuli amocanis gadawyvetasac mivaCvioT.
paragrafi meSvide winadadebis warmoTqma da sasveni niSnebi
paragrafi exeba winadadebis mTlian azrobriv gamoxatulebas, mis intonaciur qargas da winadadebis bolos dasasmel sasven niSnebs. am SemTxvevaSi, Cveulebisamebr, laparakoben winadadebis Sinaarsze da mis modalobaze. Cven aucileblad ar miviCnevT damatebiT cnebebis Semotanas, vinaidan isini amocanis gagebas ar aadvileben, piriqiT, damatebiTi problemebi SemoaqvT. mivudgeT ufro martivad:
sasveni niSani winadadebis bolos ganpirobebulia im intonaciiT, romlis Tanxlebac aucilebelia winadadebis warmoTqmis dros. es intonacia bunebrivia da avtomaturad ganpirobebulia winadadebis SinaarsiT. amdenad sasveni niSnis moTxovna uSualod aris ganpirobebuli intonaciiT (misi gamoxatulebaa). Tanac, SeiZleba winadadeba erTi iyos, xolo intonacia sul sxvadasxva, rac aseve gansxvavebul punqtuacias moiTxovs. teqstSi amis erTi SemTxvevaa warmodgenili.
amdenad, saTanado amocanis gadasawyvetad bavSvebi vamuSaoT calkeuli winadadebebis warmoTqmaze da am warmoTqmis Tanmxlebi intonaciis gaTvaliswinebiT amovacnobinoT sasveni niSnebi. es varjiSi swori intonirebis amocanasac emsaxureba (radgan regionebSi intonaciebi mkveT rad sxvaobs) da punqtuaciuri amocanis gadawyvetasac – sakuTar metyvelebaze dakvirvebiT (Semdgom es ufro ganmtkicdeba).
am TemaSi calke aris gamoyofili kiTxviTi intonaciis problema, vinaidan am TvalsazrisiT Zalze SesamCnevia saliteraturo normidan gadaxra, gansakuTrebiT – qalaqur metyvelebaSi. kerZod, sazogadod, Zalze gavrcelda metyvelebis manera, romelic winadadebis dasasrulis intonaciur gagrZelebas gulisxmobs. gansakuTrebul SeniSvnas imsaxurebs xazgasmuli kiTxviTi intonacia TviT im SemTxvevaSic, rodesac kiTxviTi sityvaa gamoyenebuli. norma ki amgvar SemTxvevaSi kiTxviTi intonaciis minimumamde Semcirebas iTvaliswinebs. vavarjiSoT bavSvebi im gansxvavebul frazebze, romelTa nimuSebi teqstSia mocemuli. sazogadod, vakontroloT maTi metyveleba sxva teqstebis Txrobis drosac am miTiTebis gaTvaliswinebiT.
72
V Tavi sityvaTa klasebi
pirveli paragrafi sityvaTa ZiriTadi klasebi anu metyvelebis nawilebi
aq iwyeba saxelmZRvanelos erTerTi ZiriTadi Tematuri bloki – „sityvaTa klasebi“.
ras gamoxatavs termini „sityvaTa klasebi“?cnobilia, rom termini „metyvelebis nawilebi“ sruliad arafris
mTqme lia terminologiuri TvalsazrisiT. is rusulidan aris Targmnili (kalkia) da Tavis funqcias – naTlad gansazRvros is, rasac daerqva, minimaluradac ver asrulebs.
ra mizans isaxavda „metyvelebis nawilTa“ klasifikacia?– sityvaTa dajgufebas yvelaze msxvil, ZiriTad gaerTianebebad; anu:
„metyvelebis nawilTa“ klasifikacia enis leqsikuri fondis mTavari ganawilebaa.
amgvarad, es yofila leqsikis, enis sityvaTa maragis klasifikacia, romelic universaluri gamodga yvela enisaTvis.
ufro naTeli rom iyos mizani da Sedegi, ra SeiZleba davarqvaT am daj gufebebs?
pirvel rigSi, unda SevTanxmdeT imaze, rom am dajgufebis obieqti aris enaSi arsebuli yvela sityva; amitomac esenia sityvaTa jgufebi.
magram, radganac sityvaTa jgufebad SeiZleba ufro mcire gaerTianebebic movixsenioT (vTqvaT, sinonimebi, „budeebi“), xolo yvelaze msxvil dayofas, ZiriTad klasifikaciis, klasebad dayofas uwodeben (aqedan – TviT termini klasifikaciac), yvelaze Sesaferisi iqneba amgvar dajgufebebs vuwodoT „sityvaTa klasebi“. es termini aris kidec gamoyenebuli samecniero literaturaSi.
ramdenadac SeiZleba bavSvebs es termini examuSoT maTTvis nacnob sit yvasTan damTxvevis gamo, amitomac swored am terminiT daviwyoT:
– skolaSi didpatara bavSvebi erTad modian, Semdeg ki nawildebian – ris mixedviT?
– asakiT, ufro sworad, swavlis safexurebis, mixedviT nawildebian klasebad. klasi aris skolis ZiriTadi danayofi, jgufi.
„klasi“ sityva mxolod aq ar gamoiyeneba. bunebaSi cocxal arsebebsac maTi ZiriTadi niSnebis mixedviT ZiriTad „klasebad“ yofen (magaliTad, „frinvelebi“ frenis niSniT erTiandebian, qvewarmavlebi ki – miwaSi cxovrebis niSniT da a. S.).
amgvarad, enaSi arsebuli leqsikis umsxviles, ZiriTad gaerTianebebs unda vuwodoT sityvaTa klasebi. amiT ufro naTeli gaxdeba is, Tu ras
73
exeba termini da aRdgeba is kavSiric, rac am klasifikacias sityvasTan, leqsikasTan aqvs.
amdenad, davamkvidroT termini „sityvaTa klasebi“ da nelnela gamovdevnoT arafrismTqmeli Sesityveba – „metyvelebis nawilebi“. nelnelao, rom vambobT, vgulisxmobT imas, rom is jerjerobiT kidev gamoiyeneba swavlebaSi da, amave mosazrebiT, gakveTilis boloSi Cvenc mivuTiTebT, am „klasebs“ metyvelebis nawilebsac uwodebeno.
kidev erTi unda gaviTvaliswinoT: gakveTilSi isic aris naTqvami, rom am klasifikaciiT enis mTeli sityvaTa maragi 10 ZiriTad klasad aris dayofili da imazec aris miniSneba, ra niSniT gamoiyofa es klasebi (sam odenobazea miTiTeba: arsebiTi, zedsarTavi, zmna...). es imas niSnavs, rom amjerad ar aris aucilebeli mTeli am klasifikaciis erToblivad warmodgena da gansazRvra. klasifikaciis Sinagani sirTule erToblivad warmodgenaSi ufro Cans. amitomac vamjobinebT, yvela is klasi (pirveli eqvsi), romelic am etapze Semogvaqvs, damoukideblad, oRond Sesabamisi „qudiT“ warmovadginoT.
am Temas win gameorebis formiT uZRvis is ZiriTadi kavSirebi, romlebic sityvebma warmoaCines garkveul „budeebad“ gaerTianebisas Tu winadadebebad SekavSirebisas. mizani amisa is aris, rom kidev erTxel gamoCndes leqsikis urTierTgamsWvaluloba. Sinagani kavSiri da leqsikis ZiriTad klasebad dayofis bunebrivi ganpirobebulobac ufro TvalnaTlivi gaxdes:
sityvaTa klasebi sxva araferia, Tu ara CvenTvis ukve nacnobi semantikuri gaerTianebebis ufro maRali donis gaerTianeba, xolo winadadebebi am klasebis sityvaTa urTierTkavSiris wesebia.
meore paragrafi arsebiTi saxeli
arsebiTi saxeli pirveli klasia, romelic gamoiyofa enis leqsikuri fondidan.
samyaroSi, Cven garSemo, uamravi sagani da movlena arsebobs.– ra SeiZleba ewodos zogadad yovelive imas, rac arsebobs; rac TviT
„arsebobs“ zmnis fuZeSi devs?– arsi, arseba.– swored arsebaTa gamomxatveli sityvebia arsebiTi saxelebi.adamiani samyaros, anu mis yvela „arsebas“ eniT Seimecnebs, imiT ecno
ba, rom saxels arqmevs. amitomac arsebiTi saxeli ama Tu im arsebis enaSi arsebobis niSania.
samyaroSi arsebul „arsebebs“ (sagnebs) adamiani grZnobaTa organoebiT aRiqvams (an xedavs, an esmis, an SexebiT SeigrZnobs), magram iseTi
74
ganyenebuli movlenebic SeiZleba arsebobdes, romlebic ase ar aRiqmeba (magaliTad, siyvaruli, SiSi, siZulvili...).
maS, ra aerTianebs yovelive imas, rac arsebiTi saxeliT aris gamoxatuli, anu rogor amovicnoT sityvaTa saganZuridan arsebiTi saxelebi?
– ra kiTxvebs viyenebT, rodesac raime arsis Secnoba gvainteresebs.– saamisod gvaqvs ori kiTxva: vin aris? ra aris?vin da ra aris is kiTxvebi, romlebic yvela, yovelnair arsebiT sa xels
moicavs. amave dros, es ori kiTxva or mTavar jgufad yofs arsebiTi saxelebis mTel klass. qarTuli enis Tavisebureba is aris, rom es dayofa adamianebsa da danarCen cocxal da aracocxal samyaros calcalke ayenebs.
„sityvis saganZuris“ rubrikiT swored adamianTa aRmniSvneli arsebiTi saxelebis erTi jgufia warmodgenili, kerZod, sityvaTa „bude“, romelSic naTesaobis saxelebi Sedis. maTi semantikidan gamomdinare, leqsikuri „budis“ analogiiT, mas sityvis „ojaxi“ vuwodeT.
sxvaTa Soris, naTesaobis leqsika yvela enaSi metad Tavisebur sistemas iZleva. aq warmodgenili sistema mxolod ZiriTad erTeulebs moicavs, is sruli ar aris. mis Sevsebaze SeiZleba bavSvebma ivarjiSon. amgvari sqema imiT aris kargi, rom sityvaTa Sinagan kavSirebs vizualurad warmoaCens da bavSvebs sistemuri azrovnebis unars uviTarebs. kiTxvebi, romlebic sqemas axlavs, swored am kuTxiT aris dasmuli: Tu davukvirdebiT, aRmoCndeba, rom papa da SviliSvili erTmaneTis poziciidan aris gansazRvruli da ara – mamis poziciidan da a. S.
mesame paragrafi arsebiTi saxelis jgufebi
arsebiTi saxelis Sinagani klasifikacia ukve imiT daiwyo, rom misi ori ZiriTadi kiTxva ganvsazRvreT („vin“ da „ra“). amave dros, sityvaTa am klasSi kidev ramdenime Sinaarsobriv jgufs gamoyofen. maTgan am etapze SevexebiT mxolod ZiriTads da aucilebels (sulieri – usulo, sakuTari – sazogado, krebiTi).
pirveli gayofa ukve „vin“ da „ra“ dajgufebisTanave xdeba aucilebeli. kerZod, adamianis garda, yvela sagani „ra“ jgufSi eqceva (qva, mTa, Rrubeli, xbo, beRura...).
– ra ZiriTadi gansxvavebaa maT Soris?pirvelive pasuxi SeiZleba iyos is, rom erTi rigi – cocxali arsebe
bia, meore rigi – aracocxali sagnebi. xSirad swored asec yofen (cocxali – aracocxali). magram cocxali xom mcenareebic aris? amave dros, mcenareebi sulierTa klasSi ver moeqceva. amitomac miRebulia dayofa sulieri – usulo da sulierebi swored arsebebs (viwro gagebiT – „suldgmulT“) gulisxmobs.
75
sxvaTa Soris, am klasifikaciis safuZvlad SeiZleba gamoviyenoT „hyavs“ zmna (is, razedac vityviT „hyavs“, sulieri iqneba, oRond aqedan transporti – manqana, velosipedi – gamoiricxeba). ase rom, maswavlebels SeuZlia am kuTxiT dasvas maTi saklasifikacio kiTxva.
mowafeebs ukve hqondaT Sexeba da ician, rom enaSi sakuTari saxelebic arsebobs da isini ase individualuri mikuTvnebulobis gamo iwodeba. amjerad am jgufebis gansxvavebis morfologiasTan dakavSireba ar aris saWiro.
sxvaTa Soris, sakuTar saxelebze yuradRebis gadatanis mizniT, aq mocemulia erTi leqsis fragmenti, romelSic mzisgan (naTelisagan) momdinare qalTa saxelebia warmodgenili da saxelis darqmevis motivze daafiqrebs mowafeebs.
kidev erTi jgufi, romelic am SemTxvevaSi unda gamoiyos, aris krebiTi saxelebi. am jgufis gamoyofas wmindad normatiulorTografiuli mniSvneloba aqvs, vinaidan amgvari saxalebi SeTanxmebul saxelsa da zmnas mxolobiTSi moiTxoven; magram Zalze xSiria azrobrivi SeTanxmebis SemTxvevebic. teqsts darTuli savarjiSo swored amgvar faqtebze amaxvilebs yuradRebas.
meoTxe paragrafi bruneba
ramdenadac arsebiTi saxelis klasi gamoiyo, bunebrivia, SevexoT mis ZiriTad formawarmoebiT niSans, ramdenadac sityvaTa klasebad dayofis amocana esec aris, TandaTanobiT xelmisawvdomi gaxdes is morfologiuri sistemebi, romlebic maTi enobrivi funqcionirebisTvis aris damaxasiaTebeli.
arsebiTi saxelebis formawarmoeba or ZiriTad sistemas icnobs – brunebisas da ricxvis warmoebisas. orive sakmaod martivi sistemaa da amitom maTi warmodgena swavlebis am doneze sruliad SesaZlebelia.
mowafeebi ukve icnoben brunvis formebs maTi TanmimdevrobiT. kerZod, mesame klasSi maT waikiTxes leqsi „mzis bruneba“ da am sityvis Svidive brunvis forma; oRond brunvaTa saxelwodebebs isini ar gascnobian. es arc aris SemTxveviTi, vinaidan es saxelwodebebi pirobiTia da maTSi SemecnebiTi datvirTva minimaluria (amitomac ambobda arn. Ciqobava, mouxerxebeli rom ar iyos, jobda saerTod nomrebiT yofiliyo warmodgenilio).
amjerad pirvelad Semodis es saxelwodebebi, ukve cnobil brunvis formaTa Sesabamisad. am TemaSi meti siaxle arsebiTad ar aris, amitomac davaleba am brunvaTa daswavlas da martivi savarjiSoebis Sesrulebas iTvaliswinebs. mowafeebs moeTxovebaT ramdenime sityvis bruneba da teq stSi mocemuli brunvis formebis TanmimdevrobiT dalageba. SeiZle
76
ba aseTi samuSao klasSic Sesruldes nebismieri teqstis gamoyenebiT. kerZod, Camoiweros brunvebi da yovel Sexvedril brunvis formas am sistemaSi saTanado adgili moeZebnos.
mexuTe paragrafi fuZe da brunvis niSani
formawarmoebis arsebiTi niSania sistemuroba, rac imas niSnavs, rom erTi paradigmis formaTa saerTo elementi aris sistemis sayrdeni RerZi, xolo gansxvavebuli nawilebi, gramatikuli elementebi.
radganac es elementebi sistemuri monacemebia, maTi dadgena TviT sistemis agebis wesSi igulisxmeba. kerZod, Tu saerTo warmomavlobis erTeulebis vertikalur rigs avagebT, TvalnaTliv gamoikveTeba, ra aris saerTo da ucvleli am formebSi da ra – cvalebadi. vertikaluri xazi ucvlelsa da cvalebad nawilebs Soris aris swored mTavari gamyofi fuZisa da mawarmoebeli elementebisa.
SesaZlebelia am SemTxvevaSi maTematikidan mivmarToT analogias. imisaTvis, rom ricxvi Seikribos, aucilebeli pirobaa erTeulebisa, aTeulebisa da a. S. erTmaneTis qveS moqceva. zustad ase, brunebis sistema „qveSmiweris“ principiT unda aigos. amiT sistema TviTon „gaaanalizebs“ Tavis Tavs.
amitomac mowafeebs dafaze vawerinebT erTerTi TanxmovanfuZiani saxelis brunebas (vTqvaT – saxeli) da vusvamT kiTxvas:
– ra aris am formebs Soris ucvleli, saerTo nawili, da ra – cvalebadi? Tu amis danaxva mTlianobaSi ar moxerxda, SesaZlebelia sityvaformebs asoasoc ki mivyveT Tavidan bolomde. rodesac davadgenT saerTos da, Sesabamisad, cvalebad nawilebs brunvis formaTa, maSin ukve varqmevT am elementebs Sesaferis saxelebs: fuZe da brunvis niSnebi. aucilebeli ar aris brunvis niSnebis calke damaxsovreba, Tumca maTi calke aRqmis mizniT gakveTilis teqstSi isini isea mocemuli, rom saerTo fuZe erTxel aris warmodgenili, xolo brunvis Svidive niSani xazebiT aris dakavSirebuli masTan.
meeqvse paragrafi fuZis cvlileba brunebis dros
Tu kvlav uSualo dakvirvebis gziT wavalT, aSkarad gamoCndeba, rom brunebis dros yvela arsebiTi saxeli erTnair suraTs ar gviCvenebs, zog SemTxvevaSi fuZes mosdis cvlileba, zogjer ki brunvis niSnebi ar aris im saxiT warmodgenili, rogorc isini ukve gavicaniT.
Sesabamisad aucilebeli xdeba im gansxvavebebze miTiTeba, rac sxvadasxva saxelis brunebisas iCens Tavs.
77
aq miznad ar visaxavT, rom yvela tipis bruneba gamoikveTos da, miTumetes, kumSvakvecis kanonzomiereba dadgindes, magram gansxvavebis CvenebiT momavlisaTvis vamzadebT am wesebis Camoyalibebis safuZvels.
radgan mowafeebma fuZe ukve ician, SeiZleba advilad davadginoT xmovanze aris daboloebuli fuZe, Tu Tanxmovanze. Semdeg ki, ramdenadac orive tipis fuZeucvleli brunvebi maT faqtobriv ukve ician, TiTo fuZecvalebadi saxelis tipobriv nimuSs vaZlevT im vizualuri wesiT, rac saxelmZRvaneloSia mocemuli.
Temas „saxaliso sakiTxavis“ rubrikiT axlavs oTar WilaZis leqsis fragmentebi, romlebSic poets uriTmod, magram moxdenilad gauleqsavs sxvadasxvafuZian saxelTa bruneba. maT rigSi sityva „mzis“ brunebac aris, magram mas aRar vimeorebT, vinaidan es saxeli ukve iyo am formiT Seswavlili gasuli klasis masalaSi.
meSvide paragrafi mravlobiTis warmoeba
mravlobiTi ricxvis gamoxatva (igulisxmeba – ebiani mravlobiTi) arsebiT saxelebSi erTerTi martivi sistemaa.
mowafeebma ukve ician, ra ganarCevs mxolobiTsa da mravlobiTs, mravlobiTis daboloebasac icnoben. amitom aq mxolod am daboloebis brunebis sistemaSi warmodgena gvixdeba da esec uaRresad TvalnaTel suraTs iZleva, vinaidan brunvis niSanTa rigi ucvlelad daerTvis uSualod fuZes darTul -eb daboloebas. aq damatebiT aRar varTulebT amocanas da -eb sufiqsis darTvisas fuZeebSi momxadar cvlilebebs samomavlod vtovebT, im droisaTvis, roca kumSvakvecis wesebi Camoyalibdeba.
merve paragrafi Tandebulebi da maTi daniSnuleba
Tandebuliani brunvebis sakiTxi ukavSirdeba lokaluri da zogi sxva mimarTebis problemas enaSi da mas sxva movlenebTanac aqvs mWidro kavSiri (mag. zmniswinTan).
am Temas aqvs ori aspeqti:pirveli – praqtikuli: brunvis formaTa gacnobis Semdeg, ra adgili
mivuCinoT Tandebulian formebs, romlebic fuZiT maT ukavSirdebian;meore – ra doziT avsaxoT gramatikuli sistemisa da semantikis su
raTi.rogorc mowodebuli masalidan naxavT, am etapze Tandebulebs brun
vis formebTan ar vakavSirebT. am daboloebian formebs Cven viRebT, rogorc damoukidebel enobriv erTeulebs, romlebic raRac konkretuli
78
mniSvnelobis gamoxatvas emsaxurebian (sxvaTa Soris, a. SaniZe zogierT Tandebulian formas damoukidebel brunvad miiCnevda: mag. saxlidan formas gamosvliTi brunva erqva).
pirvel monakveTad midis lokaluri, anu adgilmdebareobis gamomxatveli Tandebulebi, romelTac aSkarad gamokveTili kerZo lokaluri mniSvneloba aqvT. am mimarTebebs, rogorc sivrcul suraTs, gamokveTili vizualuri forma aqvs da es naTelic iqneba mowafeebisaTvis da sainteresoc.
amdenad, am etapze SemovifarglebiT mxolod Sesabamisi Tandebuliani formebis CvenebiT da maTi funqciis gamokveTiT.
mecxre paragrafi zedsarTavi saxeli
am paragrafis sagania sityvaTa axali klasi – zedsarTavi saxeli.zedsarTavi saxeli sagnis niSanTvisebaTa gamomxatveli sityvebis
klasia, amdenad, is arsebiTi saxelis „TanaSemwe“, misi „zedsarTavia“. ramdenadac zedsarTavi niSanTvisebebs gamoxatavs, samyaros mTeli mravalferovneba swored masSia asaxuli, amitomac uaRresad sainteresoa masze dakvirveba.
romeli saganic ar unda aviRoT, mas uamrav damaxasiaTebel niSanTvisebas movuZebniT. magaliTad, carci rom aviRoT: TiTqos TvisebebiT erTerTi Raribi sagania; feri aqvs, magram arc gemo aqvs, arc suni. magram usunoba da „ugemobac“ xom Tvisebebia; amave dros, fxvieri xom aris? xom aqvs raime forma? da a. S.
amdenad, sagans mravali Tviseba aqvs, mTavaria, Cven ra TvaliT da ra kuTxiT SevxedavT mas.
zedsarTavi saxelis amocnoba Zneli ar unda iyos: jer erTi, is Tavisi arsiT arsebiT saxelzea mijaWvuli, meorec, masac sakuTari amosacnobi kiTxvebi moepoveba (rogori? ranairi? romeli?).
Temas erTvis garkveuli SemecnebiTi gadaxveva SegrZnebebis sferoSi. misi daniSnulebaa, bavSvis winaSe warmoaCinos zedsarTavi saxelis „wyaroebi“ CvenSi, anu is, rom zedsarTavi saxelebis warmoqmnis safuZveli Cvens SegrZnebebSia da es samyaros didi saidumloa!
aqve „sityvam moitana“ erTi harmoniuli wyvili, romelic msgavsi JReradobis sityvaTa aRrevas gulisxmobs. kerZod, aq miTiTebaa, rom ar avurioT sityvebi aRqma da aRTqma (aRqma „SegrZnebaa“, aRTqma – „pirobis dadeba“).
Temis savarjiSo masalaSi dasmulia rogorc semantikuri, ise stilistikuri amocanebi.
79
meaTe paragrafi zedsarTavi saxelis bruneba
aq naCvenebia zedsarTavi saxelis brunebis suraTi.ramdenadac zedsarTavi saxeli damoukideblad brunebis dros igive
arsebiTi saxelia da misi gamovlenac aucileblad moiTxovs arsebiT saxelTan Tanxlebas, amjerad swored arsebiT saxelTan erTad brunebis ZiriTadi SemTxvevebia warmodgenili (Tanac mTavari – prepoziciuri –wyobiT).
es erToblivi bruneba imiT aris aqtualuri, rom mas ramdenime orTografiuli problema ukavSirdeba. sistema martivia da mas, brunebis gacnobis Semdeg, raime damatebiTi instruqcia ar sWirdeba. kanonzomierebebi, rogorc ityvian, zedapirze devs.
erTaderTi, rasac meTodurad SeiZleba mivmarToT, aris is, rom SesaZ lebelia jer arsebiTi saxeli vabrunebinoT dafaze, Semdeg ki mas sxvadasxvafuZiani zedsarTavebis formebi mivusadagoT bunebrivi enobrivi wesiT. kanonzomierebebi TvalnaTliv gamoCndeba.
Tvalis gasamaxvileblad savarjiSod aq swored im Secdomebis gasworebaa gamiznuli, romlebic maT saswavlo teqstebSia daSvebuli.
meTerTmete paragrafi ricxviTi saxeli
ricxviTi saxeli SedarebiT erTferovani klasia leqsikuri fondisa. is Tavisi mimarTebebiT arsebiT saxelTan TiTqmis mTlianad misdevs zedsarTav saxels da misi am ukanaskneli klasis erT qvejgufad Semotanac SeiZleboda, tradicia rom ara.
cifrebi da ricxvebi, rogorc cnobilia, abstraqciaa, magram maTi Sesabamisi sityvebi, romlebic enis fondSi ikaveben adgils, cxadia, enobrivad unda iqnes ganxiluli.
ricxviTi saxeli saganTa raodenobas gamoxatavs. es aris ZiriTadi nawili ricxviTi saxelebisa, „raodenobiTi“ saxeliT rom aris cnobili. am rigis ricxviTi saxelebi ori tipisaa: gansazRvruli (erTi, sami, aTi) da ganusazRvreli (cota, bevri, mravali).
swavlebis am etapze rTuli Sedgenilobis raodenobiT ricxviT saxelebs ar vexebiT, vwyvetT mxolod or praqtikul amocanas:
1. ricxviTi saxelis bruneba arsebiTTan erTad. am TvalsazrisiT ki is mTlianad „jdeba“ im wesSi, romelic zedsarTavi saxelisTvis aris Camoyalibebuli.
2. ricxviT saxelTan arsebiTi saxeli (agreTve zmna) mxolobiTSi dgas (ori Zma movida), cxadia, Tu narTaniani mravlobiTi ara gvaqvs (orni Zmani movidnen).
80
am Temas axlavs damatebiTi masala: manZilze da ganmavlobaSi sityvaTa xmarebis ganawileba sivrculi da drouli „grZliobis“ gamoxatvis dros. amiT unda davazRvioT mowafeebi im aRrevisagan, rasac dRes es sityvebi avlenen.
meTormete paragrafi nacvalsaxeli/ piris nacvalsaxeli
enaSi arsebul sityvaTa kidev erTi Taviseburi klasi aris nacvalsaxelebi. iseTi Sinaarsobrivi mravalferovneba, rogoric am klass axasiaTebs, arcerT sxva jgufSi ar SeimCneva. amis mizezi is aris, rom am jgufSi Semavali sityvebi yvela sxva saxelis monacvled gamoiyeneba. amdenad, nacvalsaxelTa klasi ufro funqciiT (roliT), aris gaerTianebuli da ara sakuTari SinaarsiT. swored es ganapirobebs am klasis jgufobriv nairgvarobas.
amjerad yvela jgufi ar aris dasaxelebuli da arc Seswavlis sagnad qceuli. Semotanilia mxolod sami jgufis nacvalsaxelebi (piris, CvenebiTi da kuTvnilebiTi), rogorc yvelaze aqtiuri gamoyenebisa da Taviseburi warmoebis jgufebi.
pirvel mecadineobaze ganixileba piris nacvalsaxeli.piris nacvalsaxelebi metyvelebaSi monawileTa gamomxatveli „mo
nacvle sityvebia“. am monacvleobaze, rogorc nacvalsaxelis arsis ganmsazRvrel „meTodze“, calke magaliTis safuZvelze SeiZleba SeCereba:
„monadire xelcarieli dabrunda. mas Tofi daaviwyda“.ra aris „mas“. es igive monadirea, gamoyenebuli imisaTvis, rom erTi da
imave saxelis gameoreba aviciloT. amgvarad, nacvalsaxels gamokveTili stilistikuri datvirTvac aqvs (amas mivxvdebiT, Tu „mas“ adgilas „monadires“ CavsvamT).
gakveTilis mokle teqstSi aris erTi martivi, magram piris nacvalsaxelis namdvili arsis zustad ganmsazRvreli CanarTi: „erTi meores elaparakeba mesameze“. es aris pirTa, anu piris nacvalsaxelTa realuri mimarTebis formula.
amas zustad exmaureba „saxaliso sakiTxavi“, romelSic amgvari „pirovani“ dialogis formiT leqsad aris Semotanili samive piris nacvalsaxelebi orive ricxvSi.
piris nacvalsaxelebis TemaSi Tavia aridebuli ricxvis gamoxatvis problemisagan (aq xom is fuZis cvliT gamoixateba) da arc maT brunebaze vCerdebiT, vinaidan pirveli ori ar ibrunvis, mesame piris nacvalsaxeli ki CvenebiT nacvalsaxels emTxveva da maTi bruneba calke iqneba naCvenebi.
81
SeiZleba gaCndes kiTxva: rogor amoicnos mowafem, romel brunvaSi dgas pirveli Tu meore piris nacvalsaxeli?
ratom unda amoicnos? Cveni saxelmZRvanelos principiT am etapze Teoriul gramatikas ar swavloben, anu raimes gansazRvris sakiTxi TviTmizani ar unda iyos. praqtikuli TvalsazrisiT ki amgvari amocnoba saWiro ar aris. magram, Tu mainc dadgeba es sakiTxi, gvaqvs am SemTxvevisaTvis gamosadegi martivi gza – „Casmis“ xerxi (gaixseneT narTaniani mravlobiTi).
mecamete paragrafi CvenebiTi nacvalsaxeli
CvenebiTi nacvalsaxeli igive mesame piris nacvalsaxelia, oRondac kvlav saubarSi monawile pirebTan siaxlovis mixedviT ganawilebuli. Tu sagnebs TemaSi warmodgenili principiT davalagebT, SeiZleba TvalsaCinod vaCvenoT am nacvalsaxelTa ganawileba. erTi da igive nivTi imis mixedviT, molaparakesTan (anu pirvel pirTan) iqneba moTavsebuli, meore pirTan Tu mesamesTan, Sesabamisad, Semdegnairad iwodeba: es, eg, is. amave dros: samive maTgani, rogorc piris nacvalsaxeli, mesame pirisaa („is“). maTi mimarTeba I, II da III pirebTan sagnis siaxlovis mixedviT ganawilebaa.
CvenebiTi nacvalsaxelis warmodgenili samwevriani sistemis Cveneba da misi formacvaleba praqtikuli TvalsazrisiT imiT aris aqtua luri, rom gansakuTrebiT meore pirTan dakavSirebul „eg“ nacvalsaxels cocxal metyvelebaSi araswori gamoyenebis didi nairgvaroba axasiaTebs (agi, mag...).
meToTxmete paragrafi kuTvnilebiTi nacvalsaxeli
kuTvnilebiTi nacvalsaxeli (Cemi, Seni, misi) aseve samwevrovania da calkeul pirTa kuTvnilebas gamoxatavs. am TvalsazrisiT neitraluria Tavisi nacvalsaxeli, romelic yovelTvis imis kuTvnilebas gamoxatavs, vinc am enobriv momentSi moqmedebis Semsrulebelia.
kuTvnilebiTi nacvalsaxeli zedsarTavi saxelis msgavsad daerTvis arsebiT saxels da misi brunebac raime Taviseburebas ar gviCvenebs, amitomac ar aris masze yuradReba gamaxvilebuli.
praqtikuli gramatikis kuTxiT yuradRebas moiTxovs Tavisi – Tavi-anTi nacvalsaxelebis gamoyeneba im TvalsazrisiT, rom, jer erTi, Tavi-si nacvalsaxelis gamoyeneba miTiTebul wess ar eqvemdebareba. gvxvdeba rogorc misi gamoyeneba Seuferebel adgilas (mag., mama Svils Tavis saxlSi Sexvda), ise mis magivrad „misi“ nacvalsaxelis Casma (mag., yvelas uyvars misi Svili). aseve wesad iqca mravlobiTis gagebiT, „TavianTi“
82
formis nacvlad, „Tavisi“ formis gamoyeneba (mag., Zmebma aisrules Tavisi ocnebebi).
meTxuTmete paragrafi zmna
saxelmZRvanelos bolo monakveTi eTmoba moqmedebis gamomxatvel sit yvaTa – anu zmnis – klass. Tumca am klasis Seswavlas aq mxolod viwyebT da am Temas aq mxolod oTxi paragrafi mieZRvneba. zmnis Semdgomi Seswavla meeqvse klasSi gagrZeldeba.
Cven ukve vnaxeT, rom zmna wamyvani mniSvnelobis sityvaa winadadebaSi. leqsikuri TvalsazrisiTac zmna erTerTi umniSvnelovanesi klasia enis sityvaTa saganZurSi.
zmnas axasiaTebs gramatikuli gamoxatulebis mravalmxrivoba da sirTule, amitomac Sesabamisi kategoriebis Semotanas aq meti awondawona da racionaluroba sWirdeba.
mowafeebma zogi ram ukve ician zmnis Sesaxeb dawyebiTi klasebidan. amitomac araerTi momenti SemoTavazebul TemebSi nawilobriv gameorebis xasiaTs atarebs.
pirvelive Tema arsebiTad nacnob sakiTxze SeCerebaa. magram am SemTxve vaSi mTavari yuradReba zmnuri Sinaarsis araerTgvarovnebaze unda gadavitanoT. rodesac vambobT, zmna moqmedebas gamoxatavso, igulisxmeba zmnebi, romlebic mogvigeben kiTxvaze „ras Svreba (sagani)?“. magram gana yvela zmna miesadageba am kiTxvis Sinaarss? Turme – ara.
aviRoT winadadeba: „kameCi wevs da icoxnis“. icoxnis namdvilad „ras Svrebaa“, magram am kiTxvas „wevs“ zmnas ver davusvamT. arada, isic xom Taviseburi zmnaa, magram ara – moqmedebis gamomxatveli; am SemTxvevisaTvis gamosadegia kiTxva: „ra mdgomareobaSia (sagani)?“ am kiTxvamde SeiZleba kiTxvebis meTodiTac mivideT, Tu CavuRrmavdebiT imas, rom wevs, dgas, zis mdgomareobas gamoxataven (Sdr. mdgomareoba dgomas ukavSirdeba) da ara – moqmedebas.
amgvarad, zmnis amosacnobad ori kiTxva aris saWiro: „ras Svreba?“ da „ra mdgomareobaSia?“ SeiZleba amis mixedviT zmnaTa fondi or ZiriTad jgufadac gavyoT: moqmedebisa da mdgomareobis zmnebi.
meTeqvsmete paragrafi moqmedeba da moqmedi pirebi
Temis saTauria „moqmedeba da moqmedi pirebi“. aqedanve Cans, rom zmnis „moqmedeba“ gasceniurebulia, anu gamoyenebulia terminologiuri damTxveva am ori SemTxvevis amsaxveli sityvebisa: moqmedeba da moqmedi pirebi. es saSualebas gvaZlevs ufro TvalsaCinod iqnes warmodgenili is viTareba, romelsac zmnisa da zmnis pirTa mimarTeba gulisxmobs.
83
SesaZlebelia am mizniT moqmedebis amsaxveli naxatebic gamoviyenoT, sadac moqmedi pirebi vizualurad iqnebian warmodgenili.
am Temis Sesaferisi savarjiSo masalac ise aris SerCeuli, rom misi scenuri warmodgena xerxdebodes.
oRondac, gaTvaliswinebul unda iqnes Semdegi: roca moqmed, moqmedebaSi monawile pirebze vlaparakobT, SeiZleba iseTi STabeWdileba Seiqmnas, rom aq mxolod sulier, „moqmed personazea“ saubari. amitomac praqtikuli muSaobis dros aucilebelia imis Cveneba, rom moqmedebaSi monawile yvela sagani moqmedia. magaliTad, gamocana:
Tofi – xisa, tyvia – wylisa, xes eca da qva gaiqca.aq yvela „moqmedi piri“ usuloa (tyvia, xe, qva), magram maT „pirobaSi“
eWvs ver SevitanT.rac Seexeba „saxaliso savarjiSoebs“, aq saorWofo SeiZleba mxolod
manqanis qona-yola iyos (miRebulia „yola“).
meCvidmete paragrafi aqtivi da pasivi
am sakiTxis gamocalkeveba da win wamoweva ganapiroba praqtikulma amocanam. kerZod, ucxo enis swavlebaSi warmoCenilma sirTuleebma. vinaidan aqtivisa da pasivis cneba adreul etapzeve Semodis ucxo enis, gansakuTrebiT inglisuri enis, gramatikis swavlebisas, gadavwyviteT moswavleebisaTvis qarTul masalaze dayrdnobiT gagvecno es kategoria manam, sanam isini zmnis gvars Seiswavlian. marTalia, gvaris kategoria ufro farToa, magram vfiqrobT, am etapze gvaris kategoriaSi CaRrmavebis gareSec SesaZlebelia am sakiTxis amgvarad warmoCena praqtikuli miznebidan gamomdinare.
meTvramete paragrafi zmnizeda
zmnisadmi miZRvnili Tematuri bloki, romelic oTxi paragrafisagan Sedgeba, mTavrdeba zmnizediT.
zmnizeda uSualod aris dakavSirebuli zmnasTan da mravalmxriv (yovelmxriv) axasiaTebs moqmedebis raobas. amjerad kiTxvebiT gavecnobiT im xuT garemoebas, romelsac zmnizeda zmniT gamoxatul moqmedebas sZens (es aris dro, adgili, viTareba, mizezi da mizani).
aqac iCens Tavs praqtikuli enobrivi amocana, rasac saTanado yuradReba unda mieqces – kerZod, mizezisa da miznis („raTa“, „radgan“) zmnizedebis erTmaneTSi aRreva!
84
meeqvse klasSi gagrZeldeba rogorc zmnis, ise sxva sityvaTa klasebis Seswavla, aseve gaRrmavdeba da axali kuTxiT warmoCndeba ukve ganxiluli sakiTxebic.
saswavlo masalis wardgenis fazebi da gakveTilis dagegmvis zogadi principebi
meTodikaSi cnobilia saswavlo masalis wardgenis Semdegi etapebi anu fazebi:
a. motivacia;b. sakiTxis dasma, amocanis gansazRvra;g. ZiriTadi saswavlo masalis damuSaveba;d. ZiriTadi masalis gacnobis Semdeg (an parale lurad) Sesasrule
beli savarjiSoebi;e. damagvirgvinebel etapze Sesasrulebeli sa var jiSoebi;v. damoukidebeli samuSao.
Cven vcdilobdiT TiToeuli paragrafi swored am principze agvego, rac naTlad Cans paragrafis struqturidan. maswavlebelma unda dayos paragrafi gakveTilis xangrZlivobis Sesatyvis monakveTebad da gansazRvros TiToeuli konkretuli gakveTilis mizani da aqtivobebi.
gTavazobT gakveTilis dagegmvis zogad princi pebs: gakveTilis dagegmvisas maswavlebelma sami kiTxva unda dausvas sakuTar Tavs:
1. ra Sedegs veli am gakveTilisgan? anu ra co dna da unarCvevebi unda SeiZinon (ganaviTaron) moswavleebma?
2. rogor unda miviRo sasurveli Sedegi? 3. rogor gavigo, rom Sedegi miviRe?
pasuxi pirvel kiTxvaze aris gakveTilis mizani; meore kiTxva gakveTilze Sesasrulebeli aqtivobebis dagegmvaSi dagvexmareba; mesame kiTxva ki Sefasebis formebis gansazRvrisTvis aris saWiro.
amave etapze unda gansazRvros maswavlebelma dagegmili aqtivobebis gansaxorcieleblad saWi ro aucilebeli pirobebi, anu ra unda icodnen moswavlebma, rom dasaxuli amocanis Sesruleba SeZlon (sWirdebaT Tu ara maT winaswar garkveuli sakiTxebis damuSaveba an informaciis moZieba da sxv.).
sasurvelia, maswavlebelma winaswar gansazRvros, agreTve, ra masala dasWirdeba mas gakveTilis Casa tareblad (wignebi, citatebi, TvalsaCinoeba...).
amis Semdeg ukve SesaZlebelia gakveTilis aRwera.sanimuSod gTavazobT ramdenime gakveTilis scenars.
85
sanimuSo gakveTilebis scenarebi
gakveTili I
gakveTilis Tema:
r. inaniSvili, `ukuRma daWedili~
gakveTilis mizani
• teqstze muSaobis unaris ganviTareba;• saprezentacio unarebis ganviTareba;• fantaziis ganviTareba;• aRweris tipis teqstis Seqmnis unarCvevis gamo muSaveba.
aqtivobebi
• varaudebis gamoTqma;• teqstis gacnoba;• gmirTa portretebze dakvirveba;• aRweris tipis teqstis Seqmna.
saWiro resursebi
• saxelmZRvanelo;• feradi fanqrebi da saxatavi furclebi.
Sefasebis forma
• maswavleblis dakvirveba moswavleTa aqtivobasa da qcevaze; maswavleblis dakvirveba muSaobis procesze (ganmaviTarebeli Sefaseba).
gakveTilis msvleloba
• wina gakveTilze micemuli saSinao davalebis Semowmebis Semdeg maswavlebeli klass dayofs jgufebad da waukiTxavs r. inaniSvilis moTxro bis winmswreb maprovocirebel kiTxvas, sTxovs jgufebSi Seajeron varaudebi da warmoadginon.
15 wuTi
• Semdeg klasi gadadis teqstis gacnobaze. maswav lebels winaswar aqvs nawilebad dayofili moTx roba, TiToeuli nawilis wakiTxvis mere moswa vleebs gamoaTqmevinebs varauds, imis Sesaxeb, rogor ganviTardeba moqmedeba, maTi azriT.
20 wuTi
86
• Semdeg maswavlebeli sTxovs mowafeebs, ipovon is adgilebi teqstSi, romelSic avtori moTxrobis gmirebis garegnobas aRwers. mowafeebi xmamaRla kiTxuloben. teqstze dakvirvebisa da avtoris ostatobaze moswavleTa yuradRebis miqcevis mizniT, maswavlebeli svams kiTxvebs: jer ras aRwers avtori, mere raze gadadis, ras Seadara `wiwakebiani~ biWebi... rogor warmogidgeniaT `saSarod galajuli~ biWi (mibaZeT mis moZrao bas), rogor gesmiT `warbebqveSidan gamoxedva~... (gasaTvaliswinebelia, rom zogjer mowafeebs SeiZleba gauWirdeT saTqmelis TavianTi sity vebiT gamoxatva, amitom maswavlebeli aZlevs maT uflebas, daxaton, JestmimikiT gamoxaton da a.S. amgvar muSaobaSi mowafis aRqmis yvela organoa CarTuli, Sesabamisad, teqstSi moce muli frazis daxsomebis meti SesaZlebloba Cndeba).
10 wuTi
saSinao davaleba
• Sin moTxroba kidev erTxel unda waikiTxon, daa kvirdnen, kidev romeli gmiris aRweraa mocemuli teqstSi;
• Seecadon mokled aRweron TavianTi Tanatoli, nacnobi an fantaziiT warmosaxul pirovneba.
gakveTili II
gakveTilis Tema:
r. inaniSvili, `ukuRma daWedili~ (gagrZeleba)
gakveTilis mizani
• teqstze muSaobis unaris ganviTareba;• saprezentacio unarebis ganviTareba;• fantaziis ganviTareba;• Txrobis unarCvevis ganviTareba;• Txrobis tipis teqstis Seqmnis unarCvevis gamo muSaveba.
aqtivobebi
• saSinao davalebis wakiTxvaSefaseba;• moTxrobis epizodebad dayofa da dasaTaureba;• epizodebis Txroba;• kiTxvebze pasuxebi;• Txrobis tipis teqstis Seqmna.
87
saWiro resursebi
saxelmZRvanelo
Sefasebis forma
• maswavleblis dakvirveba moswavleTa aqtivobasa da qcevaze; maswavleblis dakvirveba muSaobis procesze (ganmaviTarebeli Sefaseba).
gakveTilis msvleloba
• maswavlebeli survilisamebr ramdenime mowa fes waakiTxebs saSinao davalebas. klasi da maswavlebeli usmenen da gamoxataven TavianT emociebs (momwons, ar momwons, ukeTesi iqneboda...);
10 wuTi
• Semdeg maswavlebeli klasTan erTad moTxrobas yofs epizodebad.• maswavlebeli jgufebs aZlevs TiTo epizods da sTxovs, erTad
moifiqron jgufSi saTauri;• yvela jgufi warmoadgens Tavisi epizodis saTaurs da imsjelebs,
ratom daasaTaura ase; • maswavlebeli jgufidan romelimes moaTxrobinebs `Tavisi~ epi
zodis Sinaarss (teqsti Txrobis saSualebiT srulad unda aRdges gakveTilze).
15 wuTi
• maswavlebeli klasTan erTad muSaobs saxelmZRvaneloSi mocemuli kiTxvebis (zepir) damuSavebaze.
20 wuTi
saSinao davaleba
• davalebad SeiZleba mieceT: daweron moTxrobis gagrZeleba.
AgakveTili III
gakveTilis Tema:
S. niSnianiZe, `fexqveS gaTela~...
88
gakveTilis mizani
• lirikul leqsze dakvirvebis unaris ganviTareba;• saprezentacio unarebis ganviTareba;• fantaziis ganviTareba;• weris unarCvevis ganviTareba;• SemoqmedebiTi muSaobis waxaliseba.
aqtivobebi
• saSinao davalebis wakiTxvaSefaseba;• lirikul leqsze muSaoba;• dakvirveba mxatvrul saxeebze;• leqsis dasaTaureba;• SemoqmedebiTi wera.
saWiro resursebi
saxelmZRvanelo
Sefasebis forma
• maswavleblis dakvirveba moswavleTa aqtivobasa da qcevaze; maswavleblis dakvirveba muSaobis procesze (ganmaviTarebeli Sefaseba).
• mowafeebis mier Seqmnili TxrobiTi tipis teqstis Semajamebeli Sefaseba.
gakveTilis msvleloba
• maswavlebeli survilisamebr ramdenime mowafes waakiTxebs saSinao davalebas. klasi da maswavlebeli erToblivad SemuSavebuli kriteriumebis mixedviT afaseben warmodgenil namuSevrebs.
10 wuTi
• maswavlebeli gadadis rubrikaze: `damatebiTi amocanebi~. mowafeebs etyvis, rom is waikiTxavs leqss, romelSic sityvaa gamotovebuli, maT ki evalebaT am sityvis amocnoba (bavSvebs, rasakvirvelia, wignebi daxuruli aqvT);
• Semdeg maswavlebeli dasvams kiTxvas, rogor, ris mixedviT amoicnes sityva da saxelmZRvaneloSi leqsis Semdeg mocemul kiTxvaze imsjeleben.
• mere daasaTaureben leqss, saTaurebi iwereba dafaze da mowafeebi msjeloben, ratom daasaTaures leqsi ase.
• maswavlebeli hkiTxavs mowafeebs, leqsSi ro melime sityva xom araa
89
ucnobi bavSvebisTvis (anda SeiZleba pirdapir dasvas kiTxvebi: ra aris xeWeWuri, xelada, brge _ Tu ar ician, sityvebi, ganimarteba; sad SegxvedriaT sityva _ devi, vin aris amirani...)
• maswavlebeli leqsis gasaazreblad, mxatvrul saxeebze dasakvirveblad svams kiTxvebs:
1. vis SeuZlia aseTi moqmedebebis Sesruleba: gaTela, Camoiara, moiqnia, dafla?
2. ra asrulebs leqsSi am moqmedebebs? 3. ras adarebs avtori Semodgomas mesame stri qonSi? ra niSniT?4. rogor fiqrobT, raSi sWirdeba Semodgomas miwaSi dafluli Wure
bi? (daakvirdiT, ra iTqva meore striqonSi).
15 wuTi
• am muSaobis Semdeg SesaZlebelia maswavlebelma daavalos mowafeebs Semodgomis amsaxveli imgvari teqstis dawera, romelSic gamoiyeneben Tavisive mofiqrebul mxatvrul saxeebs. teqsti SeiZleba daiweros Tavisufali leqsis (visac survili aqvs), Canaxatis saxiT da a.S. (visac amisi survili eqneba, SeiZleba daxatos).
12 wuTi
• Semdeg, survilis mixedviT, waikiTxaven (an gamofenen) mowafeebi namuSevrebs. Sefasebisas mxolod pozitiurze unda gamaxvildes yuradReba, raTa mowafeebi ki ar dabrkoldnen, piriqiT, stimuli mieceT, rom Semdgom ukeTesad warmoaCinon sakuTari Tavi SemoqmedebiTi una rebis ganmaviTarebeli samuSaoebis Sesrule bisas.
saSinao davaleba
• Tu gakveTilze ver moaxerxa vinmem micemuli davalebis dawera an dasruleba, SeiZleba maswavlebelma saxlSi misces dasamTavreblad an srulyofisaTvis;
• wasakiTxad rubrika: `es sainteresoa!~
gakveTili IV
gakveTilis Tema:
enis samyaroSi _ sityva
gakveTilis mizani
• sainformacio teqstis wvdomis unaris ganvi Tareba;
90
• enis grZnobis ganviTareba;• sityvis pirdapiri da gadataniTi mniSvnelobis amocnoba.
aqtivobebi
• saSinao davalebis wakiTxvaSefaseba;• sityvis warmoSobasa da mis gamoyenebaze dakvi rveba;• sainformacio teqstis damuSaveba;• sityvebze winadadebebis Sedgena.
saWiro resursebi
saxelmZRvanelo
Sefasebis forma
• maswavleblis dakvirveba moswavleTa aqtivobasa da qcevaze; maswavleblis dakvirveba muSaobis procesze (ganmaviTarebeli Sefaseba).
gakveTilis msvleloba
• maswavlebeli survilisamebr ramdenime mowafes waakiTxebs saSinao davalebas. klasi da maswavlebeli usmenen da gamoxataven TavianT emociebs (momwons, ar momwons, ukeTesi iqneboda...).
10 wuTi
• maswavlebeli kiTxvebis saSualebiT gamoi kiTxavs wasakiTxad micemul davalebas: `es sainteresoa!~.: rogor adamians hqvia Sara xvetia? sad da ra konteqstSi Segvxvda es sityva? `xveta~ Tavisi pirvandeli SinaarsiT niSnavs cocxiT mogvas, gasufTavebas. ra mniSvneloba aqvs sityvaSi Saraxvetia daxvetas? (sityvebze amgvari dakvirvebiT, jer erTi, mowafeebs ukeT axsomdebaT esa Tu is leqsikuri erTeuli, meorec, isini igeben, rom sityva SesaZloa `arapirdapiri~ (gadataniTi) mniSvnelobiTac Segvxvdes, aseve maT Tavad uCndebaT survili _ mere ukve Cvevad qceuli _ CaeZion sityvebs, amoicnon maTi warmomavloba da a.S. amitomac aseTi muSaobisTvis maswavlebels dro ar unda daenanos, igi aaxloebs moswavles mSobliuri enis wiaRTan, daanaxebs, rom enaSi asaxulia yofa, adamianTa damokidebulebebi garemomcvel samyarosTan, aseve, muSaobis amgvari saxe bavSvSi aviTarebs enis alRos). aqve, SesaZloa ,maswavlebelma dasvas kiTxva: rogori Tvisebaa Saraxvetiaoba _ mosawonia Tu dasagmobi...
91
• daaxloebiT aseve imuSavebs maswavlebeli klasTan momdevno sityvaze: qoqola. saxelmZRvaneloSi mocemul informacias daumatebs imasac, rom es sityva wyevlalanZRvasTan erTad garkveul Jestsac gulisxmobs (aCvenebs am Jests), romelic swored qvis srolidan modis.
15 wuTi
• Semdeg maswavlebeli kiTxvebis saSualebiT gaaxsenebs mowafeebs, rogori bgerebi arsebobs, risTvisaa saWiro bgerebi... amgvari kiTxvebidan is bunebrivad gadadis sainformacio teqstze: `sityva~. (sanam mowafeebi gaiwafebian am tipis teqstebis kiTxvasa da aqedan informaciis amoRebaSi, sasurvelia, isini maswavlebelTan erTad damuSavdes klasSi, anu maswavlebelma waikiTxos, kiTxvisas saWiro aqcentebi gaakeTos, miaqcevinos yuradReba moswavleebs mTavarze (kiTxvebis saSualebiT). SesaZloa, aseTi muSaobis xerxic gamoviyenoT: maswavlebeli moswavleebs winaswar acnobs sakiTxebs (ZiriTadad teqstis Semdeg mocemul kiTxvebs), romlebzec teqstSi iqneba saubari da aZlevs instruqcias, moZebnon pasuxebi am kiTxvebze teqstSi. es xerxi gaaqtiurebs mowafes kiTxvisas).
• Semdeg maswavlebeli gadadis savarjiSoze, romelic mosdevs Teoriul masalas. klasSi msjeloben CamoTvlili sityvebis mniSvnelobebze.
20 wuTi
saSinao davaleba
• mowafeebs davalebad miecemaT mocemul sityvebze winadadebebis Sedgena.
AgakveTili V
gakveTilis Tema:
givi buTxuzi `ganelebuli koconi~
gakveTilis mizani
• nawarmoebis Temisa da dedaazris amocnobaze muSaoba;• saprezentacio unarebis ganviTareba;• teqstis epizodebad dayofadasaTaurebis unaris ganviTareba; • vrceli Sinaarsis gadmocemis unaris ganviTareba;
92
• weris unarCvevis ganviTareba.
aqtivobebi
• kiTxvebze vrceli pasuxebis gacema;• teqstis Temisa da dedaazris amocnoba;• teqstis epizodebad dayofadasaTaureba;• SerCeuli epizodebis Sinaarsis vrclad gadmocema;• weriTi davalebis Sesruleba.
saWiro resursebi
saxelmZRvanelo
Sefasebis forma
• maswavleblis dakvirveba moswavleTa aqtivobasa da qcevaze; maswavleblis dakvirveba muSaobis procesze (ganmaviTarebeli Sefaseba).
gakveTilis msvleloba
• mas Semdeg, rac teqsti wakiTxuli aqvT mowafeebs, maswavlebeli klasTan erTad epizodebad dayofs teqsts da jgufebs daavalebs epizode bis dasaTaurebas.
10 wuTi
• maswavlebeli SerCeviT moayolebs epizodebis Sinaarss (SeirCeva is epizodebi, sadac arCevanis winaSe dgeba nodari, aseve _ sikos gamoCenisas, mere ki bolo nawili).
• teqstis Semdeg mocemul kiTxvebze pasuxebi SesaZlebelia swored epizodebis Txrobisas damuSavdes (maswavlebels Tavisi Sexedulebisamebr SeuZlia daamatos kiTxvebi).
15 wuTi
• maswavlebeli gadadis `damatebiT amocanebze~, mowafeebi daasaTaureben leqsebs, imuSaveben saxelmZRvaneloSi mocemul kiTxvebze.
• pasuxebi kiTxvaze _ `ra yofila adamianisTvis mTavari am leqsebis mixedviT?~_ Tezisebis saxiT iwereba dafaze, raTa bolo kiTxvis pasuxi mowafeebisTvis TvalsaCinod iyos warmodgenili.
13 wuTi
93
• maswavlebeli ekiTxeba moswavleebs, rodisme TviTon Tu damdgaran arCevanis winaSe cudsa da karg saqciels Soris, Semdeg ki avalebs, werilobiT gadmoscen gancdebi momxdarTan dakavSirebiT da Seafason TavianTi saqcieli, naSromSi SeuZliaT argumentirebisTvis ilias mocemuli leqsebic gamoiyenon.
7 wuTi
saSinao davaleba
• daweron Txzuleba `arCevanis winaSe~ (an TviTon daasaTauron TavianTi naSromi).
gakveTili VI
gakveTilis Tema:
ZiZasTan _ sofel savaneSi (akaki wereTeli, `Cemi Tavgadasavali~)
gakveTilis mizani
• nawarmoebis Temisa da dedaazris amocnobaze muSaoba;• saprezentacio unarebis ganviTareba;• teqstis epizodebad dayofadasaTaurebis unaris ganviTareba; • vrceli Sinaarsis gadmocemis unaris ganviTareba;• weris unarCvevis ganviTareba.
aqtivobebi
• kiTxvebze vrceli pasuxebis gacema;• teqstis Temisa da dedaazris amocnoba;• teqstis epizodebad dayofadasaTaureba;• SerCeuli epizodebis Sinaarsis vrclad gadmocema;• weriTi davalebis Sesruleba.
saWiro resursebi
saxelmZRvanelo
Sefasebis forma
• maswavleblis dakvirveba moswavleTa aqtivobasa da qcevaze; maswavleblis dakvirveba muSaobis procesze (ganmaviTarebeli Sefaseba).
94
gakveTilis msvleloba
• mas Semdeg, rac moswavleebs wakiTxuli eqnebaT `Cemi Tavgadasavlis~ I Tavi, maswavlebeli gadadis teqstis Semdeg mocemuli kiTxvebis damuSavebaze, anu moiTxovs kiTxvebze vrcel da amomwurav pasuxebs. rasakvirvelia, maswavlebels sxva kiTxvebic SeuZlia daumatos Tavisi Sexedulebisamebr.
15 wuTi
• maswavlebeli gadadis `damatebiT amocanebze~, kerZod, klasTan erTad muSaobs teqstis Temisa da dedaazris garkvevaze;
• klasi maswavlebelTan erTad dayofs teqsts epizodebad;• maswavlebeli jgufebs avalebs, daasaTauron I Tavis epizodebi
(SeiZleba maswavlebelma Sejibris saxec misces am saqmianobas _ vin ufro zust da moxdenil saTaurebs SeurCevs epizodebs).
15 wuTi
• Semdeg maswavlebeli gaacnobs moswavleebs, ras niSnavs Sinaarsis vrclad gadmocema da sTxovs, teqstis gegmidan romelime epizodis vrclad gadmocemas. moswavleebi maswavlebelTan erTad afaseben erTmaneTs.
10 wuTi
• maswavlebeli gakveTilis bolos gaacnobs moswavleebs instruqcias, Tu rogor unda daweron `erTi Cveulebrivi dRe Cems ojaxSi~ (mocemulia saxelmZRvaneloSi).
5 wuTi
saSinao davaleba
• saxelmZRvaneloSi mocemuli weriTi savarjiSos Sesruleba.
AgakveTili VII
gakveTilis Tema:
akaki wereTeli, `Cemi Tavgadasavali~ _ `sasaxleSi~
gakveTilis mizani
• teqstze muSaobis unarCvevis ganviTareba;• dialogis agebis unaris ganviTareba;
95
• weris unarCvevis ganviTareba.
aqtivobebi
• saSinao davalebis Semowmeba;• axali masalis gacnoba _ komentirebuli kiTxva;• dialogis cnebis axsna;• rolebis gaTamaSeba;• dialogis ageba werilobiT.
saWiro resursebi
saxelmZRvanelo
Sefasebis forma
• maswavleblis dakvirveba moswavleTa aqtivobasa da qcevaze; maswavleblis dakvirveba muSaobis procesze (ganmaviTarebeli Sefaseba).
gakveTilis msvleloba
• saSinao davalebis Semowmebis mizniT maswavlebeli ramdenime mowafes waakiTxebs namuSevars. klasi usmens da maswavlebelTan erTad aZlevs rCevebs, raTa naweri ufro daixvewos.
10 wuTi
• Semdeg gadadian momdevno Tavze: `sasaxleSi~. teqstis wakiTxvamde sasurvelia, maswavlebelma dasvas kiTxvebi (ganvlilis gasaxseneblad da axalze bunebrivad gadasvlis mizniT): Tqven Tu mogiwiaT rodisme sacxovrebeli adgilis Secvla? rogor gadaitaneT nacnob adgilTan Tu adamianebTan ganSoreba? gaixseneT, riT damTavrda pirveli Tavi? rogor fiqrobT, advilad Seegueboda akaki ZiZis saxlis datovebas da sasaxleSi gadasvlas? ra gaZlevT, teqstis mixedviT, amgvari fiqris safuZvels?
• am saubris Semdeg teqsti (II Tavi) klasSi ikiTxeba srulad (kiTxulobs maswavlebeli, an akiTxebs mowafeebs gagrZelebebiT, ixsneba gaugebari leqsika, keTdeba komentarebi personaJTa xasiaTis amosacnobad).
15 wuTi
• Semdeg damuSavdeba kiTxvari;• maswavlebeli gadadis dialogis axsnaze, ris Semdegac klasSi
gaiTamaSeben teqstSi mocemul dialogs (aq saWiroa, maswavlebel
96
ma mowafeebs yuradReba miaqcevinos rolis Sesabamis intonaciaze, rac mniSvnelovania teqstis gasaazreblad).
15 wuTi
• maswavlebeli klass gaacnobs weriTi davalebis instruqcias (mocemulia saxelmZRvaneloSi).
5 wuTi
saSinao davaleba
• `sasaxleSi~ _ Sin kidev erTxel yuradRebiT wasakiTxad (yuradReba miaqcion sasven niSnebs dialogSi, rasac TavianTi naSromebis werisas gamoiyeneben).
• dialogis ageba werilobiT.• SeniSvna: Semdgom gakveTilze radgan mowafeebi ukve gavarjiSe
bulni arian personaJis teqstis wakiTxvaSi, maswavlebels SeuZlia kiTxvis mimarTulebaSi qarT. dawy.(II).6; qarT.dawy.(II).7. Sedegebze orientirebuli davalebis Semajamebeli Sefaseba.
AgakveTili VIII
gakveTilis Tema:
aleko Sengelia `deda~, giorgi leoniZe `dedas~. (teqstebis SedarebaSepirispireba)
gakveTilis mizani
• teqstze dakvirvebis unarCvevis gamomuSaveba;• muSaoba teqstebis SedarebaSepirispirebis unarCvevis Camoyali
bebaze;• weris unaris ganviTareba.
aqtivobebi
• mwerlis damokidebulebis amocnoba teqstSi;• ori teqstis SedarebaSepirispirebiTi analizi;• miZRvnis Sinaarsis mqone teqstis Seqmna.
saWiro resursebi
saxelmZRvanelo
97
Sefasebis forma
• maswavleblis dakvirveba moswavleTa aqtivobasa da qcevaze; maswavleblis dakvirveba muSaobis procesze (ganmaviTarebeli Sefaseba).
gakveTilis msvleloba
• maswavlebeli kiTxvebis saSualebiT kidev erT xel gaaxsenebs mowafeebs dedisadmi miZRvnil am or teqsts. SesaZloa, erTor mowafes waakiTxos leqsi zepirad, an aambobinos, ras wers leoniZe dedaze;
15 wuTi
• maswavlebeli sTxovs mowafeebs, imuSaon jgu febSi da amoweron TiToeuli teqstidan sityvebi da frazebi, romlebSic Cans mwerlebis damokidebuleba dedisadmi.
• Semdeg dafaze daixazeba sqema da Seivseba warmodgenil masalaze dayrdnobiT. sqema daaxloebiT amgvar saxes miiRebs:
aleko Sengelia giorgi leoniZe
wyaros wkriali _ dedis sicili ia _ dedis cremli
tyis Sriali _ qarSi gaSlili dedis Tma iiT lurjad gadaburuli aremare _ mTeli qveynis dedebis cremli
mTebis mxurvale kalTa _ dedis kalTa qvrivi deda, Savkabiani
nisli _ dedis mandili iasaviT spetaki adamiani
samSoblo = deda dedam maswavla ... iisa da samSoblos siyvaruli
(SedarebiTi analizi ufro ioli, bevrismomcemi da sainteresoa bavSvisTvis, vidre calke aRebuli teqstis analizi. Sedareba _ Sepirispirebisas izrdeba SemecnebiTi interesi. amgvari analizis Rirseba isaa, rom yalibdeba warmodgena avtoris individualurobaze, stilze, SemoqmedebiT procesze _ literatura ixsneba rogorc xelovneba, Tavisi specifikiT. am konkretul SemTxvevaSi yalibdeba warmodgena Janris specifikaze; amgvari Sedarebis procesSi mowafeebi xedaven, rom yvela mwerali individualuria Tavis SexedulebebSi samyaros Sesaxeb da erTsa da imave Temas sxvadasxva avtorebi sxvadasxvagvarad ganixilaven da xsnian).
98
• am samuSaos Sesrulebis Semdeg maswavlebeli moswavleebs yuradRebas miaqcevinebs im faqtze, rom am ori sxvadasxva avtorisa da sxvadasxva Janris teqstis Tema erTi da igivea. maS riTi hgavs da riT gansxvavdeba es ori teqsti erTmaneTisagan? pasuxebi am kiTxvaze aseve sqemis saxiT dafaze Camoiwereba.
25 wuTi
• maswavlebeli mowafeebs avalebs momdevno gakveTilisTvis Seecadon daweron maTTvis sayvareli adamianisadmi miZRvnili teqsti (nebismier JanrSi), romelSic gamoxataven TavianT damokidebulebas (SeuZliaT daurTon ilustracia, daxaton, miaweron fotos da a.S.). instruqcia mocemulia saxelmZRvaneloSi.
5 wuTi
saSinao davaleba
• sayvareli adamianisadmi miZRvnili teqstis dawera.
SeniSvna: momdevno gakveTilze ukve SeiZleba saSinao davalebis Semajamebeli Sefaseba.
gakveTili IX
gakveTilis Tema:
• winadadeba; • ra mogveTxoveba teqstis warmoTqmis dros?
gakveTilis mizani
• sainformacio teqstSi saWiro informaciis wvdomis unaris ganviTareba;
• winadadebis sworad agebis unaris ganviTareba;• mxatvruli teqstis swori intonaciiT wakiTxvis unaris Camoyali
beba.
aqtivobebi
• winadadebis raoba, zmna da misi funqcia winadadebaSi;• winadadebebis Sedgena;• mxatvruli teqstis `kiTxvis partituris~ Sedgena.
99
saWiro resursebi
saxelmZRvanelo
Sefasebis forma
• maswavleblis dakvirveba moswavleTa aqtivobasa da qcevaze; maswavleblis dakvirveba muSaobis procesze (ganmaviTarebeli Sefaseba).
gakveTilis msvleloba• enobrivi masalis axsnisas sasurvelia maswavlebelma mowa fe
ebs `aaxsnevinos~ masala da ara mzamzareuli miawodos. am miznis ganxorcieleba martivad aris SesaZlebeli kiTxvebis dasmiT, romlebsac mowafeebi iolad upasuxeben da daskvnasac TviTonve gamoitanen, Tu kiTxvebi sworad iqneba SerCeuli. magaliTad, winadadebis raobis asaxsnelad maswavlebeli svams kiTxvas:
rogor fiqrobT, ra aris metyvelebis mizani, ratom vlaparakobT saerTod? (savaraudo pasuxebi: gavagebinoT erTmaneTs Cveni saTqmeli, gamovxatoT azri...).
• maswavlebeli dafaze wers sityvebs: kaci, Tiva, iremi. kiTxva: SeiZleba Tu ara am sityvebidan azris gamotana? ra aris saWiro, rom es sityvebi ̀ azrad iqces~? (savaraudo pasuxi: erTmaneTs unda daukavSirdes).
maS, daukavSireT erTmaneTs, aqcieT azrad (kacma irems Tiva aWama, dauyara an raime amgvari); pasuxebi dafaze iwereba;
• maswavlebeli: axla daakvirdiT Canawerebs _ kaci, Tiva, iremi da kacma irems Tiva dauyara. ra ganasxvavebs maT erTmaneTisagan, ra aris an erTi, an _ meore? (pasuxi: pirveli sityvebia, meore _ azri, winadadeba).
maswavlebeli: imisaTvis, rom sityvebi winada debad (azrad) qceuliyo, ra daemarTaT maT, an ra daemataT? (pasuxi: daemata dauyara, sityvebma ki forma icvala). SesaZlebelia mowafeebma uceb ver gascen pasuxi kiTxvas, ra `daemarTaT~ sityvebs, maswavlebeli exmareba sasurvel pasuxamde misvlaSi.
maswavlebeli: sityvas, romelmac daakavSira danarCeni sityvebi da daexmara winadadebad qceuliyvnen, zmna hqvia.
15 wuTi
• Semdeg mowafeebi wignebs gadaSlian da damoukideblad waikiTxaven paragrafis teqsts `winadadeba~.
• maswavlebeli kiTxvebiT amowmebs, rogor gaiges wakiTxuli.
10 wuTi
100
• imisaTvis, rom moswavleebma TvalnaTliv daina xon intonaciis sworad SerCevis aucilebloba, SesaZlebelia, maswavlebelma raime winadadeba Tqvas gaugebrad, araswori intonaciiT ise, rom azri ver gamoitanon mowafeebma. Semdeg hkiTxos, ratom ver gaiges naTqvami, amis Semdeg daskvnas bavSvebi advilad gamoitanen; rasakvirvelia, maswavlebeli daamatebs im informacias, rac saxelmZRvaneloSia mocemuli.
7 wuTi
• sworad warmoTqmisa da metyvelebis ganviTarebisTvis, aseve, rac mTavaria, teqstSi avtoris saTqmelis amocnobisa da sakuTari damokidebulebis gamoxatvis Camosayalibeblad, maswavlebeli klass sTxovs gadaSalon wigni ukve Seswavlil ioseb noneSvilis leqsze `Cveni qarTuli _ sityvaqarguli~. Semdeg moswavleebma wignSive fanqriT gaakeTon moniSvnebi _ romeli strofi an striqoni rogor unda waikiTxon, sad unda SeCerdnen (pauza)... anu Seadginon `kiTxvis partitura~ (daaxloebiT ise, rogorc remarkebia dramaSi, Tavidan maswavlebeli daexmareba, uCvenebs, rogor gaagrZelon muSaoba), mowafeebi Seecdebian TavianTi SeniSvnebis mixedviT waikiTxon teqsti. Semdeg klasSi gaanalizdeba.
13 wuTi
saSinao davaleba
• saxelmZRvaneloSi mocemuli ori savarjiSo;• Seadginon erTi sayvareli leqsis `kiTxvis partitura~.
gakveTili X
gakveTilis Tema:
lado asaTianis `krwanisis yayaCoebi~
gakveTilis mizani
• teqstze dakvirvebis unarCvevis gamomuSaveba;• teqstis gagebagaazrebis unaris Camoyalibeba;• muSaoba teqstebis Sedareba Sepirispirebis unar Cvevis Camoya
libebaze;• weris unaris ganviTareba.
101
aqtivobebi
• mwerlis saTqmelis amocnoba teqstSi;• mxatvrul saxeebze muSaoba;• saTauris SerCevaze muSaoba;• kiTxvaris damuSaveba;• ori teqstis SedarebaSepirispirebiTi analizi;
saWiro resursebi
saxelmZRvanelo
Sefasebis forma
• maswavleblis dakvirveba moswavleTa aqtivobasa da qcevaze; maswavleblis dakvirveba muSaobis procesze (ganmaviTarebeli Sefaseba).
gakveTilis msvleloba
• axali masalis axsnamde maswavlebeli kidev erTxel gaamaxvilebinebs mowafeebs yuradRebas oTar WilaZis leqsis mTavar saTqmelze: `dRes Sen xar da dRes Seni bralia, rac SeemTxveva: kargic da cudic~. imsjeleben, ra pasuxismgebloba akisria adamians sakuTari qalaqis, qveynis winaSe.
10 wuTi
• Semdeg maswavlebeli dafaze wers sityvas yayaCo da sTxovs jgufebs, SeurCion epiTetebi, hkiTxavs, ras agonebT, Seadaron sxva sagans an movlenas (SerCeuli mxatvruli saxe unda gamoxatavdes mowafis damokidebulebas, mise ul xats unda warmoadgendes); mowafeebi war moadgenen TavianT mosazrebebs;
• Semdeg maswavlebeli kiTxulobs lado asaTianis leqss `krwanisis yayaCoebi~(saTauris gareSe). usvams kiTxvas klass, moewonaT Tu ara leqsi. Semdeg ekiTxeba, rogor daasaTaurebdnen am leqss. pasuxebi iwereba dafaze. mowafeebi xsnian, ratom daasaTaures leqsi amgvarad.
• Semdeg maswavlebeli awvdis informacias samasi aragvelis Sesaxeb, rom leqsi maT xsovnas eZRvneba da hkiTxavs, xom ar daazustebdnen TavianT saTaurebs (iwereba dafaze);
• maswavlebeli gaumxels mowafeebs leqsis namdvil saTaurs da nawarmoebze dayrdnobiT sTxovs mowafeebs, axsnan, ratom uwoda mweralma leqss es saTauri;
15 wuTi
102
• Semdeg maswavlebeli romelime mowafes akiTxebs leqss da gadadis kiTxvaris damuSavebaze.
15 wuTi
• me6 kiTxvaze vrceli pasuxi SesaZlebelia maswavlebelma dasawerad misces saxlSi mas Semdeg, rac gakveTilze ganixilaven am sakiTxs (teqstebis SedarebaSepirispirebaze muSaobis nimuSi mocemulia am wignSi. ix. gakveTili VII).
saSinao davaleba
• werilobiT gadmoeciT, ra msgavsebagansxvavebas xedavT ana kalandaZisa da lado asaTianis leqsebs Soris.
4. maswavleblis wignis daskvniTi nawili
saxelmZRvaneloSi mocemuli zogierTi enobrivi
savarjoSos pasuxebi
1. sityva da Jesti (gv. 13).
savarjiSo 1: warbi Seikra (`gawyra~, `gabrazda~), cxviri CamouSvas (`daRondes~), muxli moiyara (`Tayvani sca~), Subli gagvexseneba (`gagvixardeba~), wAAarbebi SeiQWmuxna (`gawyra~), xels miqnevda (`miwvevda~, `mixmobda~), TiTi dauqnia (`daemuqra~).
2. sityva (gv. 38).
savarjiSo: Tavxe, meTauri, Tavxedi, moTave, saTave, cixisTavi, Tavmjdomare, TavdaviwyebiT, rusTavi, Tavqudmoglejili, Tavmoyvare, TavpirismtvreviT, Tavqve.
3. sityvis mniSvneloba (gv.40).
savarjiSo: damoukidebeli mniSvnelobis sityvebi: Zalian, vCqarobdi, mivuswari;
biWebsac, imedi, gadaewuraT; matyuaradac CamTvales; me, ise, mivdiodi, mwvrTneli, menaxa;isic, sxvagan, wasuliyo, sityva, daegdo;damxmare: Tumca, magram, ver, albaT, iqneb, ki, ver, rom, jer, Tumc, da,
arc.saxaliso amocana: TOoxi, kibe, beWedi, qamari, makrateli, qvabi, fari.
103
4. sinonimebi (gv. 44).
savarjiSo 1: xeebi (SiSveli); xmali (SiSveli); cxeni (SiSveli); bartyi (titveli); bavSvi (fexSiSveli); axalgazrda (pirtitveli).
savarjiSo 2: varami _dardi; uneburad _ TavisTavad; tanjva _ wvaleba; ejavreboda _ sZulda; javri _ mwuxareba; ganTqmuli _ saxelovani.
savarjiSo 3: SeeSinda _ gauskda guli; alazaTianebda _ fers aZlevda; exmarebodnen _ xels umarTavdnen.
5. sinonimebis SerCeva (gv. 47).
savarjiSo 1: bewvi; balani; Tma; banjgvli; jagari; bewvi.savarjiSo 2: 1. cqviti; 2. mCqefare.
6. sinonimTa Serwyma (gv. 49).
savarjiSo 1: ZalRone; Wkuagoneba; tolamxanagad; wyevlakrulvis; bediRbals; cimcimkamkami.
savarjiSo 2: ZalRone; Wkuagoneba; tanjvawvaleba; Svebalxena; Wkuagoneba.
7. antonimebi (gv.51).savarjiSo: Zveli; naTeli; dari; uSno; marTali; naklebi; bevri; ax
los; gemrieli; iSviaTad; magari; mSieri; carieli; lxini.saxaliso amocana: Tbili.
8. sityvaTa warmoqmna (gv.53).
savarjiSo 1: ZmasaZmo, moZme, uZmo, Zmobili, Zmiani, daZma, Zmakaci, saZmakaco, daZmobileba...
savarjiSo 2: TavSali, moxveuli, Tavi, zari, dacemuli; abjari, asxmuli; guli, yuri, dakarguli; Tavi, gza, abneuli; gza, kvali, areuli; piri, qve, damxobili; axali, fexi, adgmuli.
9. rTuli sityvebis marTlwera (gv. 56).
savarjiSo 1: axsna TiToeulis.savarjiSo 2: Tvalwarbi; cecxlmodebuli; fexmokle; yurgrZeli;
TavSali; gulgaReRili.
10. winadadeba (gv.59).
savarjiSo 1: a) biWi carciT wers dafaze; b) gogonam dedas werili miswera; g) bebia nemsiT windas keravs; d) mxedarma cxens unagiri daadga; e) gogonam Txas balaxi aWama; v) dedam gogonas Tmaze bafTa gaukeTa; z) eqimma TermometriT bavSvs sicxe gauzoma.
104
savarjiSo 2: Svili mamas daemsgavsa. mokrivem metoqes dartyma daaswro; dRe dRes misdevs; gogonam biWs saubari gauba; biWma mdinareSi Sesvla gabeda.
11. winadadebis wevrebi (gv. 61).
savarjiSo 1: mzem (ram?) aiwia (ra qna?) fexis (ris?) wverebze (raze?).leqsom (vin?) qaTmebs (ras?) sakenki (ra?) dauyara (ra qna?).qali (vin?) ciskris (ris?) zarebma (ram?) gamoaRviZes (ra qnes?).xolo xeebma (ram?) Telas (ras?) Tvaliereba (ra?) dauwyes (ra qnes?).es (romeli?) TamaSi (ra?) me (vis?) ar miyvarda (ras vSvrebodi?).gveli (ra?) Tu vinmes (vis?) Sexvda (ra qna?) da ukbina (ra qna?).javrsa (ras?) nu maWmevT (ras izamT?) mtrisasa (visas?).me (vin? ) ki maSinve (rodis?) ezos (ras?) mivaSure (ra vqeni?).
12. martivi da rTuli winadadeba (gv. 63).
savarjiSo 2: a) Sedgeba ZiriTadad rTuli winada debebisgan.b) gamotovebuli zmna: `marjvniT _ nestandare jani~ (ejda). `calcalke da yvela erTad _ sicocxle da netareba~ (iyo).g) xSirad mTavrdeba Zaxilis niSniT _ imitom, rom grZnobis, emociis
gamomxatveli winadadebebia.
13. sruli da usruli winadadeba (gv.65).savarjiSo 1: xom ar ginda (Sen), rom daeWido (Sen mas)?_ vis (daveWido me)?_ im patara biWs (daeWido Sen)._ rad unda daveWido (me im patara biWs)?_ Tu moerevi (Sen im patara biWs)?_ ratom ver moverevi (me im patara biWs)?_ Ronieria is patara biWi da imitom (ver moerevi Sen im patara biWs).
14. sityvaTa ZiriTadi klasebi anu metyvelebis nawilebi (gv.75).
davaleba: arsebiTi _ mefe, RmerTi, meomari, Ze, mefe, asuli, sofeli, mnaTi, mze, guli, goneba, suli, brZeni, ena...
zedsarTavi _sviani, maRali, uxvi, mdabali... uebro, laRi, wynari, amao...
zmna _ iyo, esva, xams, ars, gaizarda, gaivso, ixmna, zis, daisxna, dauwyo...
15. arsebiTi saxeli (gv.78).
savarjiSo 1: Sirvani, Sahi, kaci, qveyana, momCivani, glaxaki, samefo, kaci, frinveli, mxeci, ena.
savarjiSo 2: warbebi aZgiba; Tvalebi moWuta; wamwamebi daafaxula;
105
cxviri aibzua; fexebi gaWima; yurebi dacqvita; piri mokuma; kiseri waigrZela; Subli Seikra; TiTebi gafarCxa; mxrebi aiCeCa.
16. bruneba (gv.82).
savarjiSo: saxli aguri sofeli kedelisaxlma _ sofelma kedelma_ agurs _ _saxlis aguris soflis kedlis_ aguriT _ _saxlad agurad _ _ _ _ sofelo _
17. zedsarTavi saxeli (gv. 93).
savarjiSo: yurebi _ grZeli; rqebi _ maRali; kudi _ grZeli; kiseri _ grZeli; mili _ grZeli; cxviri _ grZeli; Subli _ maRali.
18. ricxviTi saxeli (gv.97).
savarjiSo 1: uricxvi... saTamaSo; bevri qveyana; zogierTi epizodi; TiToorola kvercxi; bevri Secdoma; oTxive... miscvivda.
savarjiSo 2: erT, as (mic.); ori (naT.); erTi (naT.), cxra (moT.); erTma (moT.), asi (sax.); erTsa (naT.), Tormeti (sax.).
19. nacvalsaxeli (gv.99).
savarjiSo: me (Ip, mx.r); isini (IIIp, mr.r); me(Ip, mx.r);Sen (IIp, mx.r); Cven(Ip, mr.r); Tqven(IIp, mr.r);igi(IIIp, mx.r); man(IIIp,mx.r).
20. kuTvnilebiTi nacvalsaxeli (gv.103).
savarjiSo: imisma (mxrebma); TavianTi (ezosken); Tavisi (mosazrebiT); Cems (Zmas); Cems (gunebaze); imisi (mteroba); Cvens (WeramTan); TavianTi (sircxvili); Tavisi (xmis); TavianT (Svilebs); Tavisi (xeliT).
21. moqmedeba da moqmedi pirebi (gv.107).
savarjiSo 1: miuyvana (moqm.), moqm.pirebi: mamam Svili gadias; Caikra (moqm.), gadiam biWi (moqm. pir.); daemSvidoba (moqm.), biWi, mamas (moqm. pir.); wavida (moqm.), mama (moqm. pir.); epareba (moqm.), kata, Tagvs (moqm.pir.); daagdebina (moqm.), ZaRlma, katas, Tagvi (moqm.pir.); gadauxada (moqm.), Tagvma, ZaRls madloba (moqm.pir.); gaibuta (moqm.) kata(moqm.pir.).
savarjiSo 2: hyavs (velosipedi), aqvs (akvariumi); aqvs (wyalmcenareebi), hyavs (Tevzebi); hyavs (cxeni), aqvs (unagiri); aqvs (fafari), hyavs (rwyile
106
bi); hyavs (ZaRli), aqvs (budrugana); hyavs (lekvebi), aqvs (saWmeli); mohyavs (cxeni), mohyavs (manqana); mohyavs (mgzavrebi), moaqvs (xurjini); waiyvana (velosipedi), moitana (mxriT); moaqvs (mwvanili) bazridan, mohyavs (bostanSi).
d a n a r T i
t e s t e b i
leqsikuri da gramatikuli masalis codnis Sesamowmebeli testi
nNawili I
leqsika
1) ipoveT frazis `piri daaRo~ sinonimuri Sesatyvisi (SemoxazeT am sityvis Sesabamisi cifri):
1. gaukvirda2. Sewuxda3. ewyina4. atirda
2) romeli sinonimuri SesatyvisiT SeiZleba CavanacvloT wina dadebaSi gamoyenebuli xatovani gamonaTqvami?
zurab qarTvelaZis cols oqro guli hqonda.
1. Zvirfasi guli2. keTili guli3. mgrZnobiare guli4. mosiyvarule guli
3) CamoTvlilTagan romeli sityvaa miRebuli sinonimebis Sew yvilebiT?
1. daZma2. saxlkari3. Jivilxivili
107
4. colqmari
4) ipoveT sityva `naRvlianis~ antonimi:
1. dardiani2. aforiaqebuli3. sevdiani4. xalisiani
5) ipoveT antonimuri wyvili:
1. Sveba _ lxena2. siyvaruli _ siZulvili3. aRelveba _ aforiaqeba4. mogoneba _ gaxseneba
6) ipoveT xatovani gamonaTqvamis _ `Tvali zed darCenoda~ _ antonimuri fraza:
1. sul mas uyurebda.2. TvalgaSterebuli iyo.3. Tvali gaeqca.4. zedac ar uyurebda.
7) romel winadadebaSia gamoyenebuli sityva `mgeli~ gadataniTi mniSvnelobiT?
1. mgelma faridan cxvari moitaca.2. adamiani adamianisaTvis mgelia.3. dedis win morbenal kvics mgeli SeWams.4. mglis naSiersac lekvi hqvia.
8) romel frazaSia gamoyenebuli sityva `tkbili~ pirdapiri mniSv nelobiT?
1. tkbili Zili2. tkbili moxuci3. tkbili namcxvari4. tkbili mogoneba
9) ra mniSvnelobiT aris sityva `mecadineoba~ am winadadebaSi gamoyenebuli?
Nnaibma kargad icoda zurabis wadili da mecadineoba.
1. swavlaganaTleba2. sibrZne3. mondomeba, mcdeloba
108
4. saxelganTqmuloba
10) romel winadadebaSia gamoyenebuli sityva `gza~ gadataniTi mniSvnelobiT?
1. maswavlebelma mowafe swor gzaze daayena.2. sofelSi axali gza gaiyvanes.3. bavSvs gza aeria.4. ise bneloda, rom gza saerTod ar Canda.
11) romelia rTuli sityva?
1. narTvlevi2. doinjSemodgmuli3. Tixiani4. dafeTebuli
12) ras ewodeba mimika?
1. saxis nakvTebis moZraobas2. sxeulis nawilebis moZraobas3. nawarmoebis mTavar azrs4. uxmo dialogs
13) ra aris leqsika?
1. poeturi nawarmoebi2. enis sityvaTa maragi3. enis gasatexi4. msgavsi mniSvnelobis mqone sityva
14) romelia xatovani gamonaTqvami?
1. ena daewva2. enaze wamali daido3. enis wverze adgas4. ena Seiswavla
15) intonacia aris:
1. brZanebiTi winadadeba2. winadadebis gamoTqmis Tavisebureba3. dasrulebuli azri4. sasurveli azri
109
n N a w i l i I I
g r a m a t i k a
16) romelia damoukidebeli sityva?
1. magram2. xolo3. mTvare4. Turme
17) romel winadadebaSia gamoyenebuli damxmare sityva?
1. me avad gaxldiT.2. Tqven xom kargad xarT?3. diliT daubera qarma.4. Zvirfasi stumari gvewvia!
18) romel winadadebaSia gamoyenebuli mimarTvis neitraluri formebi?
1. Semodi da dajeqi!2. mobrZandiT, dabrZandiT!3. daetie Sens adgilas!4. gaeTrie axlave gareT!
19) romeli rTuli sityva iwereba defisiT?
1. Tavgadasavali2. werakiTxva3. fexSiSvela4. nacarqeqia
20) romeli rTuli sityvaa dawerili arasworad?
1. wirvalocva2. xelpiri3. TavSiSvela4. erTerTi
21) rogor unda daiweros rTuli sityvebi, romlis Semadgeneli nawilebic `da~ kavSiris saSualebiT SeiZleba SevaerToT?
1. calcalke2. defisiT
110
3. tireTi4. erTad
22) ipoveT TxrobiTi winadadeba:
1. aba, wavideT2. nikolozma yizilbaSi daamarcxa3. rogor moeria nikolozi yizilbaSs4. modiT piri CaitkbaruneT
23) ipoveT brZanebiTi winadadeba:
1. mas aqeT bevrma wyalma Caiara2. ratom emterebodnen saqarTvelos3. biWo, gulSi Suri ar SeuSva4. vxedav Cems Tavs patara sofelSi
24) ipoveT kiTxviTi winadadeba:
1. winadadeba gamoxatavs dasrulebul azrs 2. ar gabedo tyuilis Tqma3. gorgasali mefobda V saukuneSi 4. romeli leqsi ganadidebs vaxtang gorgasals
25) ipoveT kiTxviTsityviani kiTxviTi winadadeba:
1. mniSvnelovani ram gamogrCaT?2. sworadaa abzacebi gamoyofili?3. rogor Sexvdi axal wels?4. axal wels saxlSi iyavi?
26) romel winadadebaSia gamoyenebuli damxmare (damoukidebeli mniSvnelobis armqone) sityva?
1. wadi, puri moitane!2. wadi da swrafad dabrundi!3. wadi, RmerTma gza mSvidobisa mogces!4. RmerTma mSvidobiT gataros!
27) romel dialogSia gamoyenebuli sruli (anu yvela mTavari wev-ris Semcveli) winadadebebi?
1. _ ratom gijavrdeba deda? _ deda imitom mijavrdeba, rom fafas ar vWam.2. _ vin dawera `nikoloz gostaSabiSvili~? _ iliam.3. _ guSin kinoSi iyaviT? _ dagvagvianda da kinoSi veRar wavediT.
111
4. _ ilias zRaprebs deda uambobda? _ ara, ilias zRaprebs mama uyveboda.
28) ipoveT martivi winadadeba:
1. iqneb me Tvali mabrmavebs, zeca matyuebs kriala?2. Tqvens saflavebTan mosvla da muxlis modreka mominda!3. Jriali xom ar mogesmaT oJa jurxais farisa?4. dRes Sen xar da DdRes Seni bralia, rac SeemTxveva, kargic da cu
dic.
29) ipoveT rTuli winadadeba:
1. sikeTiT unda sZlio mters.2. marabdis omSi cxra Zma xerxeuliZem gawira Tavi.3. mzem aiwia fexis wverebze.4. aseTi dari Tu iyo maSin, odes Tbilisi aikles sparsTa?
30) ipoveT rTuli winadadeba, romelSic gamotovebuli zmnis nacvlad tire unda daiweros:
1. riT gaTavda es omi, amis ambavi grZelia.2. Rimili jadosnuri hqonia, sityvapasuxi tkbili.3. iseTi ymawvili kacebi daxoca, rom ukeTess kaci ver inatrebda.4. es sircxvili rogor vWamoT, Sin ra saxeliTRa mivideTo.
112
II
leqsikuri da gramatikuli masalis codnis Sesamowmebeli testi
n N a w i l i I
l e q s i k a
1) ipoveT winadadeba, romelSic antonimuri wyvilia mocemuli:
1. Wirsa da ubedurebas RmerTma gadaarCina.2. Wiri ar wava uWirod, Tu Wiris deda mrTelia.3. Wirsa Sigan gamagreba asre unda viT qviTkirsa.4. Wiri iq davagde, lxini aq movitane.
2) ras ityvian alersianad, sasiamovnod molaparakeze?
1. pirze rZe ar SeSrobia.2. piri wyliTa aqvs savse.3. piridan Tafli gadmosdis.4. pirze cecxli ukidia.
3) ras niSnavs gamonaTqvami `pasuxi ago~?
1. upasuxa2. miugo3. daisaja4. sTxova
4) romelia erTi da imave fuZisagan Sedgenili rTuli sityva?
1. karfanjara2. mindormindor3. mTaveli4. zamTarzafxul
5) romelia ori sxvadasxva fuZisagan Sedgenili rTuli sityva?
1. sawuTro2. wuTisofeli3. sasoflo4. nawarmi
6) ipove sityva, romelic `saxeli~ sityvasTan erTad Seqmnis rTul sityvas:
1. morcxvi2. urcxvi
113
3. gatexili4. moRebuli
7) ra aris `seni~?
1. mcxunvareba2. bedniereba3. ubedureba4. avadmyofoba
8) romelia xatovani gamonaTqvami?
1. mindors cecxli moedo.2. saxls cecxli moedo.3. gulze cecxli moedo.4. Tivas cecxli moedo.
9) rogor kacze ityvian `yiamyraliao~?
1. romelsac cudi suni udis. 2. romelsac grZeli cxviri aqvs.3. romelsac cudi ena aqvs.4. romelsac kbilebi aqvs Camtvreuli.
10) romeli sinonimiT SecvlidiT gamonaTqvams: `sityva daugdo~?
1. ubrZana2. daubara3. moaxsena4. ganacxada
11) ipoveT sityva, romelic `guli~ sityvasTan erTad qmnis rTul sityvas:
1. gakrefili2. wasuli3. aSenebuli4. SekeTebuli
12) romelia erTi da imave fuZis ganmeorebiT Sedgenili sityva?
1. sicilxarxari2. gamvlelgamomvleli3. dilasaRamo4. mzianmTvariani
13) romelia xatovani gamonaTqvami?
1. grZeli kudi aqvs
114
2. kuds miwaze daaTrevs3. kudiT Tavs iwonebs4. kudiT qva asrolina
14) ipoveT `qeba~ sityvis antonimi:
1. mofereba2. lanZRva3. Zageba4. dayvireba
15) ras niSnavs sityva `Tavlafdasxmuli~ ?
1. Tavdaubanels2. pirdaubanels3. Sercxvenils4. saxelganTqmuls
n N a w i l i I I
g r a m a t i k a
16) romelia CamoTvlilTagan zedsarTavi saxeli?
1. xuTi2. varskvlavi3. cisferi4. gamarjveba
17) romelia CamoTvlilTagan arsebiTi saxeli?
1. yviTeli2. rva3. wers4. Taro
18) ipoveT arsebiTi saxeli, romelsac daesmis kiTxva `vin~?
1. gedi2. mze3. asuli4. alva
19) romel SemTxvevaSia sworad gamoyofili fuZe da brunvis niSani sityvaSi?
1. xelmwifed2. xelmwifed
115
3. xelmwifed4. xelmwifed
20) romeli saxelia mocemuli Zveleburi mravlobiTis formiT?
1. vezirebi2. mefeni3. msaxurebi4. qveynebi
21) romelia Tandebuliani sityva?
1. baRma2. TagviT3. velze4. mTaTa
22) ipoveT arsebiTTan erTad zedsarTavis brunebis araswori forma:
1. lamazma xoxobma2. lamazi xoxbiT3. lamazo xoxobo4. lamaz xoxbis
23) romelia ganusazRvrelobiTi raodenobis aRmniSvneli ricxvi Ti saxeli?
1. asi2. TxuTmeti3. milioni4. uricxvi
24) romelia meore piris nacvalsaxelebi?
1. me, isini2. Sen, Cven3. Sen, Tqven4. is, Cven
25) ipoveT winadadeba, romelSic `is~ CvenebiTi nacvalsaxelia:
1. is kargad gamoiyureba.2. is guSin unda wasuliyo.3. is ar gamoCenila.4. is biWi Cemi klaselia.
116
26) ipoveT winadadeba, romelSic arasworadaa gamoyenebuli kuTv nilebiTi nacvalsaxeli:
1. mefem Tavisi Svili ZiZas miabara.2. Cvens bals wels ar mousxams.3. mefeebi erisTavebs azrdevinebdnen Tavis Svilebs.4. Tqveni saxli grilia.
27) ipoveT subieqti winadadebaSi:
qarTvelsa gulman rogor gauZlos.
1. qarTvelsa2. rogor3. gulman4. gauZlos
28) ipoveT zmna, romelsac arasrulad aqvs pirebi Sewyobili:
1. miuTiTa _ man, mas , is2. Seurigda _ is, mas3. aRmoCnda _ is4. daugviana _ man, is
29) ipoveT winadadeba, romelSic mizezis zmnizedaa gamoyenebuli:
1. Sen imisTvis dagiZaxes, rom is gaeRizianebinaT;2. Sen imitom dagiZaxes, rom yvelaferi dawvrilebiT gviambo;3. SEen imisTvis dagiZaxes, rom cekvasimReriT gagvarTo;4. Sen imitom dagiZaxes, rom es saqme yvelaze ukeT ici.
30) ipoveT winadadeba, romelSic miznis zmnizedaa gamoyenebuli:
1. aq imitom movedi, rom wasasvleli arsad mqonda;2. aq imisTvis movedi, rom yvelaferi gulaxdilad giambo;3. aq imisTvis movedi, rom ase mirCies;4. aq imitom movedi, rom ase mirCevnia.
117
maswavleblisTvis saWiro resursebi
1. ganviTarebisa da swavlis Teoriebi; Tbilisi, 2008.
2. swavleba da Sefaseba; Tbilisi, 2008.
3. saswavlo da profesiuli garemo; Tbilisi, 2008.
4. didi wignebis erToblivi kiTxva; http://www.tpdc.ge/index.php?option=com_content&view=article&id=8115&Itemid=71&lang=ka
5. ganmartebiTi leqsikoni ganaTlebis specialis tebisaTvis; 2007.
6. testuri davalebebis Seqmnis xelovneba; 2009.
7. rogor vaswavloT azrovneba; 2008.
8. problemaze dafuZnebuli swavla; 2008.
9. robert j. marzano da sxv., efeqturi swavleba skolaSi; 2009.
10. maswavleblis wigni _ interaqtiuri meTodebi praqtikaSi, maia firCxaZe, maia jaliaSvili, manana ratiani, nino lomiZe, nino WiaberaSvili, rusudan TedoraZe, sofiko lobJaniZe, 2017. mastsavlebeli.ge/?cat=34&paged=2.
11. maswavleblis wigni _ ganaTlebis dawyebiTi safexuris maswavleblebisaTvis, ana janeliZe, violeta kvirikaSvili, nino labartyava, qeTevan qobalia, 2015. mastsavlebeli.ge/?cat=34&paged=2.
12. kiTxvis efeqturi meTodebi 2 (saswavlo meToduri filmi da misi gzamkvlevi), 2015. mastsavlebeli.ge/?cat=34&paged=2.
13. maswavleblis wigni _ Sefaseba: moswavle, gAAKakveTili, Sida saskolo, giorgi nozaZe, TamTa kobaxiZe, maia inasariZe, manana boWoriSvili, 2017. mastsavlebeli.ge/?cat=34
14. maswavleblis wigni _ gamWoli kompetenciebi, Tamar mosiaSvili, maia bliaZe, manana ratiani, manana sexniaSvili, nato ingoroyva, cira barbaqaZe, 2017. mastsavlebeli.ge/?cat=34
15. rogor vaswavloT kiTxva, dawyebiTi klasebis pedagogebisaTvis, naTela imedaZe, dali farjanaZe, mariam mirianaSvili, 2010. gamocdebis erovnuli centri.
16. dawyebiTi safexuris maswavleblis meToduri gzamkvlevi, 2010. maswavlebelTa profesiuli ganviTarebis centri.
17. qarTuli ena da literatura, IIV klasebi, gzamkvlevi maswavleblebisaTvis, Tamar jayeli, irina samsonia, nino doborjginiZe, TinaTin ceraZe, qeTevan TofaZe, maia inasariZe, maia lorTqifaniZe, 2011. erovnuli saswavlo gegmebis centri.