2011 m. spalio 8 d., šeštadienis • Nr. 80 (9099) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

Šiandien VL su priedais:

Šeštadienis• Aukšta kakta, mąslios akys,

inteligentiška veido išraiška, sky-lėti džinsai. Tačiau šį simpatišką vyriškį sekioja visa šutvė antipa-tiškų ar šiaip trenktų persona-žų – Budulis, Česlovas, Filadelfi jus, Mauzeris ir kt.

Sodyba• Gražiai tvarkomos sodybos

ir norėdamas nepaslėpsi.

• Laukujės durys daug ką gali pasakyti apie už jų gyvenančius namo šeimininkus. Kinai tiki, kad didžioji dalis energijos į namus pa-tenka pro duris, tad jų negalima montuoti bet kaip ir bet kokių.

Sveikata• Sergantieji lėtinėmis ligo-

mis, ypač vyresnio amžiaus žmonės, į peršalimą neturėtų numoti ranka.

• Gyvenantieji mieste pirme-nybę teikia produktų skoniui, kaime – kainai.

Saulius TvirbutasVL žurnalistas, saulius.tvirbutas@valstietis.lt

Trišalė taryba, kurią sudaro darbdaviai, profesinės sąjungos ir Vyriausybė, dar prieš metus kal-bėjo, kad minimaliąją mėnesinę algą (MMA) būtų galima didinti

100 Lt nuo šių metų liepos. Mažųjų įmonių savininkai tam nepritarė, o Vyriausybė atėjus vasarai pra-kalbo, kad MMA didinimas biu-džetui gali kainuoti 100 mln. Lt. Galiausiai valdžia pasiūlė MMA di-dinti kitų metų vasarą ir tik 50 Lt.

Nukelta į 3 p.

Afera apnuogino valdymo spragasGalvijų augintojai ragina Vyriausybę leisti kuo greičiau jiems privatizuoti vienintelę likusią valstybinę veislininkystės įmonę.Gediminas Stanišauskas. Išsamiau skaitykite 2 p.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Šildymo sezono trileris

Vos pasibaigus šildymo sezonui, iškart prasidėjo naujas trileris. Jau pavasarį išgirdome skambančius pavojaus varpus apie dar branges-nį 2011–2012 m. šildymo sezoną. Valdžia iki šiol buvo santūri, bet rudenį neišlaikė įtampos ir ji.

Trečiadienį VL su priedais:Ūkininkų žiniosMoters pasaulis

(Užs. 170)

Apie tai – 6 p. Apie tai – 4 p.

Valdžia su darbdaviais ir profesinėmis sąjungomis vėl nesusitarė dėl minimalaus darbo užmokesčio padidinimo.

Kaunietės aistra technikai ir kartingui

Kartingas – viena automobilių sporto rūšių. Šiame vyriškame sporte galima atrasti ir moterų, kurios ne tik rodo gerus rezul-tatus, bet ir remontuoja auto-mobilius.

Minimalioji alga sukiršino visuomenę

2 2011 m. spalio 8 d. • Nr. 80 (9099)Valstiečių laikraštis

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

Valstybei priklausančių įmonių vadovai susiję neskaidriais ryšiais su konkuruojančiomis privačiomis įmonėmis. Tokia yla iš maišo išlin-do reorganizuojant AB „Marijam-polės regiono veislininkystė“. Ge-neralinė prokuratūra jau narplioja šį klasikinį valstybės turto grobs-tymo atvejį ir sieks sugrąžinti jai daugiau nei 1,3 mln. Lt turtą.

Statinius pardavė giminaičiams

Pusdykiai parduoti statiniai, il-gus metus kauptas turtas ir perrašyti vadybininkų telefonų abonentiniai numeriai – visa tai prieš pat reorga-nizaciją AB „Marijampolės regiono veislininkystė“ direktorius Vytau-tas Bagdonas „padovanojo“ su juo anksčiau konkuravusiai UAB „Ge-nimpeksas“ ir, kaip manoma, savo giminėms.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) kreipėsi į Generalinę prokuratūrą pra-šydama sugrąžinti AB „Marijampolės regiono veislininkystė“ neteisėtai per-leistą turtą, „apsaugoti ir išaiškinti bei nubausti kaltus asmenis, išreikalaujant iš jų žalą, padarytą valstybei“.

ŽŪM įtaria, kad bendrovės va-dovybė nuo 2011 m. pradžios par-davinėjo bendrovės turtą ir atsargas konkuruojančiai įmonei UAB „Ge-nimpeksas“, kuri savo veiklą vykdo toje pačioje teritorijoje.

Abi įmonės verčiasi veislininkys-te, parduoda bulių spermą ir sėklina telyčias. Tačiau AB „Marijampolės regiono veislininkystė“ labiau speci-alizuojasi vietinių galvijų veislių iš-saugojimu, o UAB „Genimpeksas“ prekiauja įvežtine bulių sperma.

Žalųjų, juodmargių ir kitų vietinių bulių sperma, palyginti su įvežtinių veislių bulių (Holšteinų ir kt.) sper-ma, yra pigesnė.

Įtaria neskaidriais sandoriais

ŽŪM įtaria, jog Marijampolės bendrovės vadovybė, iš anksto žino-dama, kad laukia reorganizacija, po kurios AB „Marijampolės regio no veislininkystė“ ir AB „Šiaulių regi-ono veislininkystė“ taptų viena įmo-ne – AB „Lietuvos veislininkystė“, pasistengė išparduoti valstybei pri-klausantį turtą konkurentams.

„Valstiečių laikraščio“ neofi cialūs šaltiniai teigia, kad buvę įmonės va-dovai „Genimpeksui“ už maždaug 2 tūkst. Lt pardavė 19 naudotų Diua-ro indų, nors vienas toks naujas indas kainuoja apie 3 tūkst. Lt.

Šiuose induose skystame azote saugoma bulių sperma. Priklauso-mai nuo indo dydžio, viename jų tel-pa nuo kelių tūkstančių iki dešimties tūkstančių spermos dozių.

Be kita ko, už savikainą arba ma-žiau nei savikaina „Genimpeksui“ atiteko ir apie 27 tūkst. dozių bulių spermos.

„Vienos dozės savikaina siekia apie 3 litus, bet ūkininkams ji parduodama maždaug po 10 litų, tai įsivaizduoki-te, kokį nuostolį patyrė valstybė“, – sakė šaltinis.

AB „Marijampolės regiono veis-lininkystė“ yra 134 akcininkai, turin-tys 182 137 akcijas, iš kurių beveik 91 proc. priklauso valstybei. Šias ak-cijas valdo ŽŪM.

Sirgdamas darbavosi iš peties

ŽŪM išplatintame pranešime tei-giama, kad 2011 m. liepos 27 d. atli-kus bendrovės auditą, be kitų svarbių aplinkybių, nustatyta, kad buvo par-duotas automobilių garažas, įvairūs statiniai ir pagalbiniai pastatai (bulių vasaros stovykla).

„Šio turto, reikalingo įmonės veik-lai, pardavimas pablogino bendrovės ekonominę ir fi nansinę padėtį. Ben-drovės vadovas (Vytautas Bagdonas)

beveik pusę metų atostogavo ar ne-dirbo dėl ligos, tačiau tuo laikotar-piu bendrovės veikloje dalyvavo – tai įrodo įvairūs valdybos posėdžių ir vi-suotinių akcininkų susirinkimų pro-tokolai“, – akcentuoja ŽŪM.

Dokumentuose už vadovą yra pasirašiusi buvusi įmonės zootech-nikė Ona Vyšniauskienė, nors įga-liojimus pavaduoti direktorių gavo gerokai vėliau.

Generalinei prokuratūrai pateik-tuose dokumentuose esantys faktai kelia įtarimų, kad garažas ir kiti sta-

tiniai pusdykiai galimai buvo parduoti „Marijampolės regiono veislininkys-tės“ vadovo V.Bagdono dukteriai, bet šių įtarimų teisėsauga dar neištyrė.

„Iš Generalinės prokuratūros kol kas negavome jokio atsakymo, manęs jie irgi neapklausė“, – teigė Valstybi-nės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie ŽŪM direktoriaus pa-vaduotojas Arūnas Šileika.

Bendras valstybės patirtas nuosto-lis vertinamas 1 303 989 Lt.

Neteko didžiosios dalies užsakovų

A.Šileika neslėpė, kad stambiausio „Marijampolės regiono veislininkys-tės“ akcininko, tai yra ŽŪM, inicia-tyva bendrovės valdyba birželio 8 d. užsakė auditą.

„Sužinojome, kad vasario mėnesį viskas jau buvo parduota, o kai gavo-me išvadas, valdyba po trijų dienų di-rektorių (V.Bagdoną) atleido iš darbo.

Mūsų žiniomis, į „Genimpeksą“ perė-jo dirbti ir V.Bagdonas, ir zootechni-kė O.Vyšniauskienė bei trys vadybi-ninkai“, – pasakojo A.Šileika.

Šiems vadybininkams buvo perra-šyti abonentiniai telefonai, todėl „Ma-rijampolės regiono veislininkystė“ faktiškai neteko didžiosios dalies už-sakovų. Ūkininkai, norėdami apsėk-linti telyčias, skambina senais telefo-nais ir vis dar galvoja, kad skambina Marijampolės įmonei, bet iš tiesų at-siliepia „Genimpekso“ vadybininkai.

Prieš reorganizaciją „Marijampo-lės regiono veislininkystės“ darbuoto-jai organizavo piketus, protestuodami prieš sujungimą su „Šiaulių regiono veislininkyste“. Tada jie akcentavo, esą ŽŪM griauna dešimtmečiais dirbtą jų darbą – išsaugoti vietinę juodmar-gių karvių veislę. Tačiau Vyriausybei neatsitraukus, Marijampolės bendro-vės vadovybė pati galutinai šį darbą sužlugdė, pusdykiai pardavusi geriau-sių bulių spermą privatininkams.

Kiti specialistai teigia, kad vietinių karvių veislės – utopija. Esą jau dau-giau nei dešimt metų vietinės telyčios sėklinamos užsieninių veislių (dau-giausia Holšteino) bulių sėkla.

Baiminasi ministerijos keršto

UAB „Genimpeksas“ direktorius Jonas Kutra „Valstiečių laikraščiui“ neneigė neofi cialaus šaltinio informa-cijos apie iš Marijampolės bendrovės įsigytus Diuaro indus ir didelį kiekį bulių spermos.

„Už 27 tūkst. dozių sumokėjome apie 70 tūkst. litų, o už Diuaro in-dus – apie 2 tūkst. litų“, – neslapu-kavo J. Kutra. Jis neįžvelgia įmonės nusižengimo įstatymams. „Mes viską nusipirkome tvarkingai, yra ir sąskai-tos, ir pervedimai“, – sakė pašnekovas. Jis taip pat nemano, kad pas jį perė-ję dirbti trys „Marijampolės regiono veislininkystės“ vadybininkai pakenkė savo buvusiai įmonei.

„Ką žmonės blogo padarė, jei ži-nojo, kad juos ar vienu, ar kitu atve-ju atleis iš darbo. Jie atėjo dirbti pas mus“, – kalbėjo J.Kutra.

Direktorius nemano, kad po šių sandorių ŽŪM kaip nors ims kenkti „Genimpeksui“.

Prokurorai išreikalauja penktadalį turto

UAB „Genimpeksas“ direkto-rius J.Kutra paneigė informaciją, esą įmonėje įsidarbino ir V.Bagdonas, ir O.Vyšniauskienė.

„Ne, jie tikrai pas mus nedirba ir nežinau, ką jie apskritai veikia“, – re-ziumavo jis. To nepavyko išsiaiškinti ir „Valstiečių laikraščiui“.

Generalinė prokuratūra, gavusi ŽŪM prašymą sugrąžinti valstybės turtą, spalio 5 d. jį persiuntė Mari-jampolės rajono prokuratūrai.

„Apie kokius nors mūsų veiksmus kalbėti dar ankstoka, nes prokurorams

pirmiausia reikia susipažinti su pa-teikta medžiaga“, – tikino Generali-nės prokuratūros atstovė Vilma Že-maitytė.

Kol kas nėra atliktos jokios kratos ir liudininkų apklausos, todėl sunku spręsti, ar ŽŪM pareiškimas apskri-tai yra perspektyvus.

Generalinės prokuratūros išana-lizuoti duomenys (nuo 2007 m. pra-džios iki 2009 m. vidurio) rodo, kad ginant viešąjį interesą prokuratūra teismams pateikė ieškinių, prašymų ir reikalavimų už maždaug 230 mln. Lt. Teismuose prokurorai valstybės nau-dai iškovojo 45 mln. Lt, arba 19,3 proc. pareikalavimų.

2010 m. prokurorai, gindami vie-šąjį interesą teismams pateikė 872 ieš-kinius, kurių turtinio pobūdžio reika-lavimų suma siekė 65,6 mln. Lt.

Aktualijos

Generalinės prokuratūros išanalizuoti duomenys rodo, kad ginant viešąjį interesą prokuratūra teismams pateikė ieškinių, prašymų ir reikalavimų už maždaug 230 mln. Lt. Teismuose prokurorai valstybės naudai iškovojo 45 mln. Lt, arba 19,3 proc. pareikalavimų.

Afera apnuogino valdymo spragas

„Kaip kontroliavo, taip ir „nuvairavo“Jonas Lingys, Žemės ūkio rūmų Veis-lininkystės komiteto pirmininkas

Vyriausybė turi pagaliau pasiryžti ir veislininkystės reikalus sutvarkyti taip, kaip jie tvarkomi kitose valstybėse. Es-tijoje yra viena ūkininkų organizacija, ir ji vienintelė rūpinasi veislininkystės įmonės reikalais. Lygiai taip pat ir val-džia, atsiradus AB „Lietuvos veislinin-kystė“, galėtų privatizuoti akcijas. Ta įmonė nekainuotų daug, o ūkininkai ją įsigytų kad ir išsimokėtinai. Per šią įmo-nę asociacija valdytų visą veislininkys-tę, ir daugiau neiškiltų panašių prob-lemų, kokios kilo Marijampolėje. Juk veislininkystė niekada nedavė naudos biudžetui. Ta nauda šaliai sugrįžta ne-tiesiogiai – per pieno gamybą, jo eks-portą. Visą situaciją įmonėje „Marijam-polės regiono veislininkystė“ privalėjo kontroliuoti ŽŪM. Kaip ji kontroliavo, taip ir „nuvairavo“, nors visos infor-macijos nežinau.

„Tokios įmonės šiandien nepirkčiau“Gintaras Kascėnas, UAB „Litgenas“ direktorius

Nematau problemos, kad „Genimpek-sas“ kažką nusipirko pigiau ar bran-giau. Juk privačios įmonės visada žval-gosi, kur ir ką pigiau nusipirkti. Įžvel-giu kitą problemą – valstybinių įmo-nių valdymą. Jūs dabar atsakykite, kiek „Marijampolės regiono veislininkystė“ kainavo prieš tą triukšmą ir kiek ji kai-nuoja šiandien, kokia yra jos vertė. Ma-nau, kad Marijampolės įmonė šiandien nelabai ko ir verta, nors ji yra mūsų visų – mokesčių mokėtojų. O gal kas nors būtų ją nupirkęs, jei valdžia būtų nusprendusi privatizuoti. Galbūt tik kai kam atrodo, kad gali paprastai, laisva ranka perduoti kažkam valstybinę įmo-nę, bet juk yra įstatymai, kaip reikėtų vykdyti privatizaciją. Biudžetas bent būtų gavęs pinigų. Atsižvelgdamas į dabartinę bendrovės vertę, tokios įmo-nės jau nepirkčiau.

51 proc.

37 proc.

12 proc.

Kaip vertinate Konstitucinio Teismo nutarimą dėl Valstybinės šeimos politikos koncepcijos, kuri pripažinta

prieštaraujanti Konstitucijai?Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt.

Labai teisingas nutarimas – šeimos negali būti diskriminuojamos.

Maniau, kad dabartinė šeimos koncepcija neprieštarauja Konstitucijai.

Nežinau.

`Tiek „Marijampolės regiono veislininkystė“, tiek „Genimpeksas“ verčiasi veis-lininkyste, parduoda bulių spermą ir sėklina telyčias. Raimundo Šuikos nuotrauka

32011 m. spalio 8 d. • Nr. 80 (9099)Valstiečių laikraštis

Profesinės sąjungos tai laiko pa-sityčiojimu ir vakar, minėdamos tarptautinę oraus darbo dieną, su-rengė protesto eiseną.

Kai kurie ekonomistai mano, kad neišgalintys daugiau nei mi-nimalų atlyginimą mokėti versli-ninkai turi bankrutuoti. O nedide-lių įmonių atstovai sako, kad tokiu atveju visiškai įsigalėtų stambusis kapitalas ir oligarchija.

Gyvename absurde

Ekonomistė Aušra Maldeikienė įsitikinusi, kad minimalios mėnesinės algos sąvokos apskritai neturėtų būti, o dirbantieji privalo gauti tokį atlygį, iš kurio galėtų bent sumokėti už ko-munalines paslaugas ir prasimaitinti. „Jei jau labai reikia ofi cialiai patvir-tinti tą minimumą, jis šiandien turi būti ne mažesnis kaip 1 100–1 200 Lt atskaičius mokesčius“, – tvirtino ji. Ekonomistės nuomone, jei verslinin-kas teigia negalintis tiek mokėti savo darbuotojui, jis turi bankrutuoti. „Įsi-vaizduokite, kad degalinėje prisipilu pilną baką benzino ir paskui pasakau,

kad mano fi nansinės galimybės lei-džia mokėti tik už pusę to kiekio. Tai būtų absurdas, bet toks absurdas eg-zistuoja mūsų ekonomikoje, – kalbėjo A.Maldeikienė. – Mes žaidžiame su tikrove: vieni vaidina, kad moka, kiti vaidina dirbančius. Nenorintieji da-lyvauti tame absurde emigruoja. Toks kelias yra pražūtingas šaliai.“

Dotuojame verslą?

Pasak A.Maldeikienės, MMA mokantys verslininkai daro žalą vi-suomenei, nes jų darbuotojams vals-tybė turi mokėti kompensacijas už komunalines paslaugas ir teikti kitas lengvatas. „Jeigu tie žmonės dirbtų vien už varganą kelių šimtų litų algą, negaudami iš valstybės socialinės pa-

ramos, jie negalėtų išgyventi. Vadina-si, mokesčių mokėtojai remia verslą, – aiškino ekonomistė. – Dar blogiau, kai tokiose įmonėse prie MMA mo-kami vokeliai. Tada sąžiningi mokes-čių mokėtojai apvagiami dvigubai: jie turi fi nansuoti nesąžiningą verslą per socialines išmokas ir dar negauti mo-kesčių nuo nelegalių pajamų. Todėl toks verslas yra kaip vėžys valstybės ekonomikoje.“

A.Maldeikienės teigimu, dabarti-nė MMA iškraipo darbo rinką, mat verslininkai, galintys mokėti didesnes algas, yra priversti to nedaryti, nes ne-atlaikytų konkurencijos su nupiginan-čiais darbo jėgą.

Reikia skaičiuoti

Kauno regiono smulkiųjų ir vidu-tinių verslininkų asociacijos pirminin-kas Arturas Mackevičius prieštarau-ja nuomonei, kad negalinčių mokėti daugiau kaip minimalią algą versli-ninkų bankrotai būtų naudingi vals-tybei. „Didelę dalį mokesčių suren-kama būtent iš vidutinių ir smulkiųjų įmonių, jos sukuria daug darbo vie-tų neturintiems aukštos kvalifi kaci-jos žmonėms, – teigė jis. – Be to, jau dabar yra pernelyg įsigalėjęs stambu-sis kapitalas, kuris vis labiau diktuoja savo sąlygas. O visame demokratiška-me pasaulyje vidutinis verslas užtik-rina visuomenės stabilumą ir sveiką konkurenciją, neleidžia įsigalėti mo-nopolijoms.“

Pasak A.Mackevičiaus, didelis dar-bo jėgos apmokestinimas slegia verslą, todėl valdžia turėtų įvesti progresinius mokesčius, kad jų našta būtų paskirs-toma pagal gaunamų pajamų dydį. „Mokėdamas MMA verslininkas iš tikrųjų turi skirti 1,2 tūkst. Lt, už ku-riuos reikia ne tik išmokėti tuos 678 Lt kaip algą, bet ir atidėti mokesčiams valstybei bei dar sutaupyti darbuotojo atostogoms“, – aiškino jis.

Verslininkas taip pat argumentavo, kad šalies ekonomika po 2009 m. kri-zės tik nuo pavasario pradėjo atsigauti. „Pagal apyvartą esame 2007 m. lygyje, kai MMA buvo 700 Lt iki mokes-čių, o padidinta ji 2008 m., kai daug kur versle iš tikrųjų pagausėjo pajamų. Bet dabar tokio pakilimo toli gražu nėra“, – tvirtino A.Mackevičius.

Jo nuomone, posėdžiaujantieji Tri-šalėje taryboje turėtų labiau analizuo-ti statistinę informaciją, matyti realias galimybes, remtis ekonomikos rodik-liais, o ne emocijomis.

Lietuvos pramonininkų konfede-racija MMA padidinimui neprieš-tarauja.

Žlunga nacionalinis susitarimas

Trišalė taryba kasmet pasirašo na-cionalinį susitarimo dokumentą, ku-riuo, bent jau kaip skelbiama, įtvirti-nami pagrindiniai ateinančių metų darbai. Būtent MMA trukdo susitarti dėl 2012 m. dokumento projekto.

Profesinės sąjungos paskelbė, kad Vyriausybė socialiniams partneriams siūlo pasirašyti dokumentą, kuris tėra deklaratyvių teiginių rinkinys, nepa-grįstas konkrečiais faktais ir skaičiavi-mais. Taip pat valdžia apkaltinta pa-žadų nevykdymu.

„Raginusi profesines sąjungas ir darbdavius susitarti dėl MMA di-dinimo ir šiems sutarus, kad MMA gali didėti iki 1 000 Lt, Vyriausybė iki šiol vilkino galutinį sprendimą, o dabar skelbia, kad jei bus tinka-mos sąlygos, kitais metais nuo lie-pos 1 dienos būtų galima planuo-ti minimalią algą padidinti iki 850 litų, – rašoma Lietuvos profesinių sąjungų koordinacinio centro pra-nešime. – Tuo pat metu siūlomas viešojo sektoriaus atlyginimų įšal-dymas ar net mažinimas, vadinasi, toliau skurs gaisrininkai, policinin-kai, mokytojai, gydytojai, kitas per-sonalas, o Vyriausybės klerkai, Sei-mo nariai, ministerijų darbuotojai lepinsis piniginiais priedais ir kito-mis privilegijomis.“

Aktualijos

Ekonomistai mano, kad daugiau nei minimalų atlyginimą neišgalintys mokėti verslininkai turi bankrutuoti. O nedidelių įmonių atstovai sako, kad tokiu atveju visiškai įsigalėtų stambusis kapitalas ir oligarchija.

Turi didėti ir neapmokestinamasis pajamų dydisJonas Guzavičius, Lietuvos pra-monininkų konfederacijos vice-prezidentas

Pramoninkai sutinka, kad MMA gali didėti iki 1 000 Lt, nes žmonėms turi būti didesnė motyvacija dirb-ti nei gyventi iš socialinių išmokų. Tačiau būtina lygiai tiek pat didinti ir neapmokestinamąjį pajamų dydį. Kitaip padidės mokesčių suma ir žmogus mažai pajaus atlyginimo padidėjimą. Nemanau, kad vals-tybės skaičiavimai, esą padidinus MMA bus prarandami šimtai milijo-nų litų, yra tikslūs. Juk niekas neap-skaičiavo, kiek tada mažiau reikės mokėti socialinių išmokų, kaip tegul ir nedaug padidėjusios pajamos pa-veiks vidaus vartojimą ir verslą, jo mokamus mokesčius. Antra vertus, galima suprasti ir valdžios būgšta-vimus, nes pasaulio ekonomikoje situacija nėra aiški ir stabili.

Minimumas turi siekti bent skurdo ribąArtūras Černiauskas, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas

Profesinės sąjungos linkusios su-tikti, kad nuo ateinančių metų sau-sio MMA būtina padidinti bent iki 900 Lt, nors reikalavome 1 000 Lt. Tada po mokesčių žmogus gautų apie 700 Lt. Tai yra ofi ciali absoliu-taus skurdo riba Lietuvoje. Beje, to-kia riba buvo pernai, o šiemet ji tu-rėtų dar padidėti, nes brango daug prekių ir paslaugų. Taip pat neatsi-sakome siekiamybės kitų metų lie-pą MMA didinti iki 1 000 Lt. Penk-tadienį minėdami tarptautinę oraus darbo dieną surengėme protesto akciją dėl to, kad gaunamos paja-mos neužtikrina jokio orumo, o tik egzistenciją.

Minimalioji alga sukiršino visuomenę

Atkelta iš 1 p.

(Užs. 647)

Priešpilnis.Saulė teka 7.34, leidžiasi 18.39.

RytojŠiandien Poryt

Šiandien naktį vietomis, dieną daug kur trumpai palis. Vėjas pietų, pietvakarių, 7–12 m/s. Temperatūra naktį – 4–9, dieną – 9–14 laipsnių šilumos.

Sekmadienio naktį vietomis, dieną daug kur trumpai palis. Vėjas pietvakarių, pereinantis į vakarų, šiaurės vakarų, 4–9 m/s. Temperatūra naktį – 3–8, kai kur šalnos iki 0–2 laipsnių šalčio, dieną – 10–14 laipsnių šilumos.

Pirmadienį vietomis palis. Naktį bus 5–7, dieną – 11–13 laipsnių šilumos.Antradienį lis visoje Lietuvoje. Naktį bus 8–10, dieną – 11–13 laipsnių šilu-

mos. meteo.lt, VL inf.

Dieną: +9 +14°

Naktį: +4 +9°

Dieną: +10 +14° Dieną: +11 +13°

Naktį: +5 +7°Naktį: +3 +8°

Profesinės sąjungos linkusios sutikti, kad nuo ateinančių metų sausio MMA būtina padidinti bent iki 900 Lt, nors rei-kalavo 1 000 Lt. Tada po mokesčių žmogus gautų apie 700 Lt. Tai yra ofi ciali absoliutaus skurdo riba Lietuvoje.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

„Mes žaidžiame su tikrove: vieni vaidina, kad moka, kiti vaidina dirbančius. Nenorintieji dalyvauti tame absurde emigruoja. Toks kelias yra pražūtingas šaliai“, – sako ekonomistė Aušra Maldeikienė. VL archyvo nuotrauka

4 2011 m. spalio 8 d. • Nr. 80 (9099)Valstiečių laikraštis

Pranašas Izaijas sako: „Aš padai-nuosiu savo mylimojo bičiulio dainą apie jo vynuogyną“ (plg. Iz 5, 1–7). Ir pasakoja, kaip darbštus žmogus rū-pinosi savo vynuogynu: aptvėrė lau-ką, išrinko akmenis, išpureno dirvą, pasodino gerus vynmedžius ir tikė-josi, kad vynuogynas tieks saldžių kekių. Deja, vynuogynas davė tik rūgštuoges. Nusivylęs šeimininkas nutarė nugriauti tvorą ir lauką pa-versti dykviete.

Šį palyginimą pranašas taikė Die-vo išrinktajai tautai, dažnai nepaisiu-siai Dievo valios ir gyvenusiai pagal savo įgeidžius. Dievas „laukė teisin-gumo, ir štai kraujo liejimas! Jis laukė teisumo, ir štai (beteisio) klyksmas!“

Dievo žodis skirtas ne tam, kad prisimintume senus istorinius įvykius, o kad jis prakalbėtų mūsų dabarčiai. Tad kas gi yra tas Dievo mums pado-vanotas vynuogynas? Tai mūsų šeima, tauta ir Bažnyčios bendruomenė.

Šeima yra pats brangiausias ir ar-timiausias Dievo mums padovano-tas vynuogynas. Joje mes augame, bręstame, mokomės pažinti pasaulį, mylėti ir daryti gera. Tačiau šeima būna tuo gražiu vynuogynu tik tuo-met, kai tėvai yra aiškiai įsipareigoję vienas kitam ir savo vaikams – myli juos ir jais rūpinasi. Jeigu šio įsipa-reigojimo trūksta, šeimos vynuogy-nas virsta dykviete.

Bažnyčia visais amžiais labai nuosekliai gynė ir tebegina atsakin-gai kuriamą šeimą. Prieš dvidešimt metų labai džiaugėmės, kai Lietuvos Konstitucijos kūrėjai įvardijo šeimą

kaip valstybės ir visuomenės pagrin-dą bei pabrėžė, kad santuoka yra su-daroma tarp vyro ir moters. Prieš dvidešimt metų niekam net mintis nekilo, kad santuoką galima atskirti nuo šeimos. Už šitokį šeimos supra-timą per referendumą balsavo beveik visi Lietuvos žmonės. Niekuomet jie nebūtų balsavę už tokią Konstituci-

ją, kuri silpnintų ar griautų šeimos instituciją.

Pučiant naujiems vėjams, Kons-titucinis Teismas išaiškino, kad no-rint sukurti šeimą santuoka nebūti-na. Šeimai sukurti užtenka jos narių tarpusavio supratimo, emocinio prie-raišumo, pagalbos ir laisvo apsispren-dimo prisiimti tam tikras teises ir pareigas. Ką tai reiškia? Iki šiolei ži-nojome, kas yra šeima ir kaip ji su-kuriama, o po šio išaiškinimo daug kas liks pasimetę ir manys, kad jei yra emocijos – yra šeima, jei nėra emoci-jų – nėra šeimos. Taip išgriaunamos šeimos vynuogyno sienos ir leidžia-ma, kad jis pavirstų dykviete.

Jei santuokinis įsipareigojimas yra toks nereikšmingas ir jį galima pa-keisti emocijomis bei laisvu įsiparei-

gojimu prisiimti tam tikras pareigas, tuomet kodėl prezidentui, teisėjams ir Seimo nariams neužtenka emocijų ar laisvo įsipareigojimo sąžiningai atlik-ti pareigas, bet reikia dar ir prisiekti? Kodėl tos priesaikos sulaužymas yra smerkiamas ir net griežčiausiai bau-džiamas? Šeima tik tuomet gali tapti visuomenės pamatu, jei ji kuriama at-

sakingai. O atsakomybė niekada ne-gali būti grindžiama tik emocijomis ar neapibrėžtu įsipareigojimu.

Apgailėtina, kad dabarties žmo-gus kratosi aiškios atsakomybės ir nori iš gyvenimo tik gauti, bet nieko nenori duoti, nenori įsipareigoti. Tai veda į aklavietę. Šeima be atsako-mybės yra pasmerkta mirčiai. Šeima be atsakomybės niekuomet netaps valstybės ir visuomenės pagrindu.

Jokie Konstitucinio Teismo išaiški-nimai negalės pakeisti mūsų krikščio-niškos šeimos supratimo, jei mes pa-tys šito nenorėsime. Matydami šeimos institucijos griovimą Europoje ir mūsų tautoje, mes turime dar tvirčiau anga-žuotis ginti šeimą. Jeigu kai kurie žmo-nės nori turėti tik šeimos imitaciją be aiškaus meilės įsipareigojimo tarp tėvų ir tėvų vaikams, tebūnie jie laimingi ir tegyvena pagal savo supratimą, o mes ir toliau saugosime ir ginsime Dievo mums padovanotą šeimą. Tai daryda-mi mes giname ir savo tautą.

Tauta ir tėvynė taip pat yra mums Dievo padovanotas gražus vynuogy-nas. Mus jungia istorija, laimėjimai ir nesėkmės, kalba, dainos, šimtme-čiais susiformavusios tradicijos, graži gamta. Čia mūsų šaknys, įaugusios į tautos istoriją. Visai natūralu žmo-gui branginti šį vynuogyną, jausti at-sakomybę už jo dabartį ir ateitį bei darbuotis, kad jame gyvenantys ir dirbantys tautiečiai būtų laimingi. Tačiau galima prarasti atsakomy-bę ir rūpintis tik savimi, leidžiant šiam vynuogynui pavirsti dyk viete. Ar vienas šitaip pasielgia?

Saulius TvirbutasVL žurnalistas, saulius.tvirbutas@valstietis.lt

Vos pasibaigus šildymo sezonui, iškart prasidėjo naujas trileris. Jau pa-vasarį išgirdome skambančius pavo-jaus varpus apie dar brangesnį 2011–2012 m. šildymo sezoną. Kalbėta, kad šiluma brangs dviem dešimtadaliais. Energetikai siūlė nepasiduoti vasaros saulės pagundoms ir neatostogauti, o kaupti lėšas. Tie, kurie šildosi mal-komis, irgi negali būti ramūs, nes šių pardavėjai stebi dujų rinką ir atitinka-mai kilsteli kietojo kuro kainas.

Valdžia iki šiol buvo santūri, bet rudenį neišlaikė įtampos ir ji. Seimas rugsėjo pabaigoje karštligiškai priė-mė įstatymo pataisas, draudžiančias šilumos tiekėjui prižiūrėti skirstymo punktus. Valdantieji tuoj pat susku-bo trimituoti, kad tai žmonėms gali sumažinti sąskaitas visu dešimtada-liu. Bet nutylėjo, kad už dyką šilumos punktų niekas neprižiūrės, tad skir-tumas tik tas, kad šis mokestis bus matomas ne šilumos tiekėjo, o kito-se sąskaitose.

Premjeras Andrius Kubilius, ma-tydamas, jog nuolatinė karžygio vai-dyba kovoje su „Gazpromu“ davė tik tiek, kad racionalesni latviai ir estai

už dujas moka 15 proc. mažiau nei mes, ėmėsi paprastesnių žygių – už-sipuolė savivaldybes. „Šilumos kai-nų mažinimas yra bendras interesas, ir savivaldybių vadovai turėtų ieškoti sprendimų čia pat ir vietoje, o ne vien tik žiūrėti, kaip nieko nedarant būtų galima pasiskųsti, kad kažko nepadarė Vyriausybė“, – kalbėjo jis žiniasklaidai. Premjeras įsitikinęs, kad savivaldybės pačios be jokios valstybės strategijos gali prisistatyti biokuro jėgainių, re-novuoti daugiabučius.

Tačiau šauniausiai šiame spektak-lyje pasirodė energetikos ministras Arvydas Sekmokas. Jis, būdamas pag rindinis šio trilerio personažas, tyliai išlaukė didžiausio įtampos mo-mento, tai yra spalio mėnesio, kai šildymo sezonas jau visai čia pat. O paskui staiga šast, ir mūsų herojus iš-sitraukia sunkųjį pabūklą! Paaiškėjo,

kad Lietuvos elektrinė sukaupia per-teklinių gamtinių dujų.

Tad ministrui kilo idėja, kad „Lie-tuvos energija“ gali šitas dujas siūlyti termofi kacinėms elektrinėms kaip ža-liavą, iš kurios termofi kacinės elektri-nės gamintų elektrą ir šilumą. Pasak ministro, elektra būtų grąžinta Lietu-vos elektrinei, o šiluma teikiama gy-ventojams. Kaip teigė A.Sekmokas, šios idėjos įgyvendinimas leistų kele-tą mėnesių šilumos kainas sumažinti 4 ct/kWh, arba iki 15 proc.

Kaip techniškai šį planą per tokį trumpą laiką įgyvendins „Lietuvos energija“, „Lietuvos dujos“ ir termo-fi kacinės elektrinės, kol kas nežino-ma. Todėl ir kyla klausimas, ar ver-tėjo žaisti trilerio herojų? Gal buvo galima tai apsvarstyti ir išbandyti daug anksčiau? O gal tik šiemet kaip tyčia atsirado tų perteklinių dujų?

Visi šie Vyriausybės iškilmingai pateikiami pasisakymai apie nieko nedarančias savivaldybes, neva mo-nopolijų traiškymą atimant iš jų ši-lumos punktus, perteklinių dujų per-dalijimus visgi atrodo juokingai. Gal ir sutaupysime kelis centukus nuo ki-lovatvalandės vienur, dar kelis kitur, o Vyriausybė paskui tai pateiks kaip didelį laimėjimą: neva padarėme vis-ką, kad piliečiai šildytųsi pigiau.

Kodėl imtasi šių kosmetinių prie-monių tik dabar? Ar iki tol šildymas

buvo pigus, o pabrango tik nuo praė-jusios žiemos? Aišku, kad ne. Tiesiog tai paskutinis šildymo sezonas šios kadencijos valdžiai. O tokiu atveju jau nori nenori reikia parodyti nors kokias pastangas rinkėjams.

Tik štai racionalių sprendimų esantieji valdžioje negirdi. Antai Darbo partijos frakcija šią vasarą pa-siūlė konkretų būdą sutaupyti 250 mln. Lt perkant dujas – pagrindi-nį kurą šilumos ir elektros gamybai. Tiesiog reikia atsisakyti tarpininko

paslaugų. Deja, šis klausimas konser-vatoriams pasirodė atgyvenęs, neva jie jau baigia sunaikinti dujų tiekėjų monopolį, todėl ir tarpininko vaid-muo esą jau ne toks svarbus. Bet jo-kių konkrečių veiksmų dar nepada-ryta, o tarpininkas „Dujotekana“ dar ilgai žersis didžiulius pinigus vien tik už sąskaitų išrašymą. Ši bendrovė jau seniai garsėjo kaip nuolat paremian-ti konservatorių organizacijas. Štai ir išlenda yla iš maišo – geriau rankioti centukus iš kitur, bet palikti ramybė-je dosnius rėmėjus.

Per trejus šios kadencijos metus valdantieji nieko gero nenuveikė ir ieškodami būdų išvis sumažinti pri-klausomybę nuo dujų, nesvarbu, ru-siškų ar atvežtų iš kur nors kitur, jei kada ir turėsime dujų terminalą. O išteklių tam turime sočiai. Kai-muose daugėja šiaudų perdirbimo į granules cechų, kurie dabar visą savo produkciją eksportuoja į kitas šalis. O kodėl jie negalėtų būti su-kūrenti čia? Taip pat turime kelis

šimtus tūkstančių hektarų dirvo-nuojamos žemės, kurią galėtume užsėti energiniais augalais – gluos-niniais žilvičiais.

Apskritai pas mus nėra aiškios biokuro jėgainių ir visų atsinauji-nančių išteklių plėtros strategijos. O juk seniai įrodyta, kad tik vieti-niai resursai gali išlaikyti stabilias ir įkandamas šilumos kainas. Tada nereikėtų rengti juokingus ir grau-džius spektaklius, rankioti centukus nuo kilovatvalandžių.

Komentarai

Savaitės komentaras

Vyriausiasis redaktoriusStasys Jokūbaitis

Administratorė (8 5) 210 0110

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojaMeilė Taraškevičienė Atsakingasis sekretoriusRobertas Sabaliauskas (8 5) 210 0113

SODYBA, BIČIŲ AVILYS Nijolė Baronienė (8 5) 210 0035

TĖVIŠKĖS ŠVIESA Bernardas Šaknys (8 5) 210 0090

SVEIKATA Daiva Šalc (8 5) 210 0042

ŪKININKŲ ŽINIOS Meilė Taraškevičienė (8 5) 210 0044

MOTERS PASAULIS Eglė Valionienė (8 5) 210 0035

ŠEŠTADIENIS Rūta Klišytė (8 5) 210 0082

PRIEBLANDOS, UŽSIENYJEVismantas Žuklevičius 8 5) 210 0092

Dizaineriai (8 5) 210 0113

Fotokorespondentas (8 5) 210 0113

KRAŠTO KORESPONDENTAI:

KAUNAS Albinas Čaplikas 8 655 74 524Gediminas Stanišauskas 8 640 19 043Saulius Tvirbutas 8 655 38 128

PANEVĖŽYS Vida Tavorienė 8 615 75 183

KELMĖ Nijolė Petrošiūtė (8 427) 56 797

MŪSŲ AUTORIAI: Algimantas Čekuolis (rašytojas), Jonas Mačiukevičius (rašytojas), Kazys Saja (rašytojas), Sigitas Tamkevičius (arkivyskupas), Tautos fondo (JAV) tarybos pirmininkas Jurgis Valaitis.

REDAKCIJASaltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3, LT-08105 Vilnius. Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110, faksas (8 5) 242 1281.El. paštas redakcija@krastospauda.lt.

SKELBIMAI PRIIMAMI:Vil niuje: Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3 (3 aukš tas), nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 5) 210 0110 (skelbimai@krastospauda.lt). Faks. (8 5) 242 1281. Kaune: Žemalės g. 16, nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 37) 40 93 71 (kaunas@krastospauda.lt). Dėl prenumeratos skambinkite (8 5) 210 0060 (prenumerata@krastospauda.lt) arba nemokamu tel. 8 800 20 090.

Laikraštis leidžiamas nuo 1940 metų. Spaus di na UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, LT-21372 Vievis. Of se ti nė spau da. 8 sp. lan kai. Ti ra žas 28 627 egz. In dek sas 0127; ISSN 1021–4526; užs. Nr. 1238. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Leidėjas – uždaroji akcinė bendrovė

Generalinė direktorė Liudmila Rybnikova

Administratorė (8 5) 210 0110

Reklamapardavimai@krastospauda.lt

Prenumerata ir platinimas (8 5) 210 0060

Buhalterija (8 5) 210 0045Fondas „Kaimo vaikai“ (8 5) 210 0110Knygų prekyba Viktorija Kanaševičiūtė (8 5) 210 0070

Šildymo sezono trileris

Daina apie vynuogynąHomilija, pasakyta 2011 m. spalio 1 d. Kauno arkikated roje bazilikoje.

Šeima yra pats brangiausias ir artimiausias Dievo mums padovanotas vynuogynas. Joje mes augame, bręstame, mokomės pažinti pasaulį, mylėti ir daryti gera.

Tai paskutinis šildymo sezonas šios kadencijos valdžiai. Tokiu atveju jau nori nenori reikia parodyti nors kokias pastangas rinkėjams.

52011 m. spalio 8 d. • Nr. 80 (9099)Valstiečių laikraštis Aktualijos

Savo fi nansinius įsipareigoji-mus Graikija pajėgs vykdyti dar šešias savaites, teigia šalies fi -nansų ministras Evangelas Veni-selas. Nuo trečiadienio Europos civilizacijos lopšį vėl krečia masi-niai protestai. Graikijos gelbėjimu suinteresuota Azijos ekonomikos milžinė Japonija.

„Aišku, kad iki lapkričio vi-durio nebus problemų ir pajėgsi-me vykdyti savo biudžeto progra-mą“, – spaudos konferencijoje sakė E.Veniselas.

Antradienį Euro grupės, jungian-čios euro zonos fi nansų ministrus, pirmininkas Liuksemburgo prem-jeras Žanas Klodas Junkeris pareiš-kė, kad sprendimas dėl naujos išmo-kos Graikijai bus priimtas po to, kai Europos Komisija spalio pabaigoje paskelbs naują ataskaitą apie eko-

nominę situaciją. Kitas Euro grupės posėdis numatytas spalio 13 dieną.

Gelbėti Graikiją suinteresuota ir viena galingiausių pasaulio šalių –

Japonija. Šalies fi nansų ministras Dziunas Adzumis paragino Euro-pą pateikti skaidrų Graikijos gel-bėjimo planą, kuris padėtų išspręsti šalies skolų krizę, stabilizuoti pasau-lio ekonomiką ir neleisti, kad euro kursas jenos atžvilgiu per daug nu-silptų.

Tokią savo nuomonę jis išsakė Europos centrinio banko (ECB) valdybos nariui Kristijanui No-jeriui. „Aš pasakiau K.Nojeriui, kad abejonės rinkose išsisklaidys tik tada, kai euro zonos valstybės parodys, jog ryžtingai įgyvendina priemones, dėl kurių susitarė lie-pos 21 d. Norint stabilizuoti pa-saulio ekonomiką ir užkirsti kelią pernelyg dideliam jenos sustiprė-jimui euro atžvilgiu, reikia, kad Europa pateiktų Graikijos gelbė-

jimo planą“, – žurnalistams sakė D.Adziumis.

Tuo pat metu pačioje Graikijo-je trečiadienį prasidėjo 24 valandų visuotinis streikas, kuriuo gyven-tojai išreiškia nepritarimą griež-toms vyriausybės taupymo prie-monėms.

Neveikė keltai, buvo uždarytos mokyklos, vyriausybiniai biurai ir turistų lankomos vietos, ligoninė-se dirbo ne visas personalas. Kelei-viai įstrigo oro uostuose, kurie taip pat nevykdė savo veiklos. Mažiau-siai 16 tūkst. žmonių prisijungė prie pagrindinių profesinių sąjungų or-ganizuotų protestų Atėnuose. Ne tokie masiniai streikai vyko ir ke-tvirtadienį.

VL, RIA Novosti, BBC, Eltos inf.

Japonija spaudžia Europą padėti Graikijai

Graikijoje trečiadienį prasidėjo 24 valandų visuotinis streikas, kuriuo gyventojai išreiškia nepritarimą griežtoms vyriausybės taupymo priemonėms. EPA-Eltos nuotrauka

Pasaulis

(Užs. 608)

6 2011 m. spalio 8 d. • Nr. 80 (9099)Valstiečių laikraštisŠeštoji pavara

Vismantas ŽuklevičiusVL žurnalistas, vismantas.zuklevicius@valstietis.lt

Kartingas – viena automobilių sporto rūšių, kai lenktyniaujama mažais keturračiais automobi-liais – gokartais. Šis sportas va-dinamas laipteliu į aukštesnį au-tomobilių sporto lygį. Dauguma dabartinių „Formulės-1“ pilotų vaikystėje lenktyniavo kartinge. Šiame vyriškame sporte galima atrasti ir moterų, kurios ne tik rodo gerus rezultatus, bet ir ne-bijo susitepti rankų remontuoda-mos automobilį.

Sijonus iškeitė į tepaluotus variklius

„Viskas prasidėjo labai seniai, prieš 22 metus. Kartingais užsiimi-nėjo mano tėtis. Kaip ir jis, treniruo-juosi pas tą patį trenerį – Paulių Paš-kevičių. Priklausome Kauno kartingų klubui „Ms kart“, – greitakalbe žėrė Erika Samulevičiūtė-Kuznecova.

Pasak 29 metų pradedančios sportininkės, meilė technikai atsirado lankantis varžybose, kuriose dalyvau-

davo tėtis. „Užaugau trasoje, lankyda-vausi tėčio treniruotėse. Šiaip pane-lės mėgsta kitokius dalykus, o mano aistra – mašinos, motociklai, kartin-gai, technika. Paauglystėje ne dažai ir sijonai rūpėjo“, – aistros vyriškam sportui neslepia E.Kuznecova.

Kaunietė, kaip ji pati sako, jau gali daug ką pati suremontuoti, pa-taisyti. Tačiau visko ralyje pats juk nepadarysi. „Ralistas dirba savo dar-

bą, mechanikas, treneris – turi savo atsakingus darbus. Visi esame ko-manda ir kiekvienas narys yra svar-bus“, – pabrėžia sportininkė.

„Augau trasose ir garažuose, tad labai puikiai nusimanau apie maši-nas. Būdavau tarp autoralio spor-tininkų. Viską matydavau ir man tai buvo labai įdomu. Nuo praeitų metų gruodžio ir pati pradėjau da-lyvauti čempio natuose“, – pasakojo kaunietė.

Pirmų savo varžybų Erika nie-kada nepamirš. „Vykau į varžybas palaikyti draugų. Galvojau tiesiog pasižiūrėti, o tas pasižiūrėjimas bai-gėsi tuo, kad kai atvažiavome, išgir-dau: „Na, sėsk.“ Žodžiu, tiesiai į var-žybas! Pirmas pabandymas baigėsi antra vieta“, – savo netikėtą debiutą kartinge prisiminė besišypsanti ir vietoje nenustygstanti kaunietė.

Moterų varžybose nedalyvautų

Erikos teigimu, pradžia buvo la-bai smagi, nes visi pastebėjo gerus naujokės rezultatus, o tai vedė mote-rį į priekį. Kartingų čempionatų su-vestinėse Erika – vienintelė moteris, tačiau kaunietės tai negąsdina. „Bal-

tijos šalių čempionatuose esame jau trys“, – atkerta greičio mėgėja.

Paklausta, ar gerai jaučiasi vyriš-koje kompanijoje, Erika sako, kad stipresni sportininkai duoda stimulo stengtis ir eiti į priekį. „Jei būtų orga-nizuojamos tik moterų varžybos, aš nevažiuočiau. Tarp merginų tobulėti būtų sunkiau. Visada važiuoti nori-si su stipresniais. Nenorėčiau ir tarp naujokų būti – save matau tik tarp ge-riausių, kad būtų ką vytis. Bet kokiu atveju norisi vis geresnių rezultatų“, – linksmai kalbėjo E.Kuznecova.

Tačiau aktyvią moterį ne visada lydi sėkmė. Birželio pabaigoje vyku-siose varžybose Kandavoje (Latvija) ir rugsėjo pradžioje Aukštadvaryje Eriką pavedė technika. „Kandavoje pame-čiau grandines, žvaigždes, todėl važia-vau be treniruočių. Latvijoje man buvo nauja trasa, važiavimas buvo sunkus, tačiau sugebėjau tarp 12 dalyvių pir-mame važiavime būti 6-a, o antrame – 9-a. Aukštadvaryje vėl pamečiau gran-dinę, susitrenkiau šoną – nepasiekiau jokių rezultatų, tačiau varžybas vis tiek baigiau“, – ne geriausias varžybas pri-siminė moteris.

Erika kol kas dalyvauja Lietuvos ir Baltijos šalių čempionatuose, tačiau kai tik geriau seksis, ją pamatysime ir

didesnio masto tarptautinėse varžy-bose. „Europos čempionate dar neda-lyvauju, kol kas užtenka Baltijos šalių varžybų“, – kuklinosi E.Kuznecova.

Paklausta, kaip sekasi Baltijos ša-lių čempionate, Erika pabrėžia, kad tai jos pirmas sportinis sezonas. „Po truputį kylu į viršų“, – sako moteris, čempionato reitinge iš 29 dalyvių už-imanti 24 vietą. Lenktynininkų sąraše tik dvi moterys.

Trūksta rėmėjų ir populiarumo

Erika neslepia, kad treniruotis Lietuvoje sunku. „Dauguma kar-tingo lenktynininkų yra iš Kauno, tačiau mes neturime tam tinkamos trasos, tad tenka važiuoti į Smalinin-kus, Aukštadvarį arba Vilnių. Labai reikėtų tinkamos trasos Kaune ar ša-lia jo“, – tikino sportininkė.

Moteris sakė, kad pragyventi iš kartingų Lietuvoje būtų labai sunku. „Tai brangus sportas. Reikėtų dau-giau populiarumo, daugiau rėmė-jų, geresnių sąlygų tam sportui, nes mes (Lietuvos sportininkai) neturi-me geros trasos. Nemuno trasa jau nebeatitinka reikalavimų“, – kliūtis šio sporto plėtrai mūsų šalyje vardi-jo E.Kuznecova.

Paklausta, kodėl vis tiek užsiima kartingais, Erika sako, kad tai jos aistra, hobis ir tiesiog geras sportas. „Smagu susipažinti ir bendrauti su žmonėmis, kurie susirenka vedami aistros greičiui. Vien tik lenktyni-ninkų į čempionatus atvažiuoja apie 120, o kur dar aptarnaujantis per-sonalas! Visą savaitgalį būna daug ta pačia „liga“ sergančių žmonių“, – kalbėjo Erika. Pasak jos, čempionatas nėra tik lenktynės – tai ir stovyklavi-mas, koncertai, įvairūs renginiai.

Šiuo metu Lietuvos kartingo fe-deracijai priklauso 15 narių, tarp jų ir Kauno „Ms kart“, kuriame treni-ruojasi nuolat aktyvi ir besišypsanti Erika Kuznecova.

Kaunietės aistra technikai ir kartingui

Per artimiausius trejus metus Vyriausybė eismo saugai Lietuvoje gerinti numato skirti 116,5 mln. Lt. Trečiadienį aptartos priemonės, kuriomis bus siekiama Valstybinė-je saugaus eismo programoje ke-liamo strateginio tikslo – gerinant saugaus eismo būklę pasiekti, kad pagal žuvusių eismo dalyvių skai-čių, tenkantį 1 mln. šalies gyven-tojų, Lietuva atsidurtų tarp 10 ge-riausiais rezultatais pasižyminčių Europos Sąjungos valstybių.

Tai bus pasiekta, jei per metus milijonui šalies gyventojų teks ne daugiau kaip 60 žuvusiųjų keliuose. 2010 m. milijonui gyventojų Lietu-voje teko 92 keliuose žuvę žmonės.

Tarpinstituciniame veiklos plane itin daug dėmesio skiriama eismo da-lyvių elgesiui keliuose gerinti, saugių kelių plėtrai, transporto priemonių parko būklei gerinti, šiuolaikiškų in-formacinių technologijų plėtrai.

Eismo dalyvių elgesiui keliuose ge-rinti numatomos įvairios švietėjiškos ir kontrolės priemonės. Planuojama švietimo įstaigose ugdyti vaikų sau-gaus eismo kultūros įgūdžius, gerinti vairuotojų mokymo kokybę ir saugaus

eismo specialistų, mokytojų rengimą bei jų kvalifi kacijos kėlimą.

Siekiant užkirsti kelią pavojin-gam ir chuliganiškam elgesiui ke-liuose, leistino greičio viršijimui ar vairavimui neblaiviam, bus organi-zuojama eismo dalyvių kontrolė. Taip pat numatoma kontroliuoti, ar naudojami atšvaitai ir kitos eis-mo saugos priemonės, ar laikomasi vairavimo ir poilsio režimo.

Didinant kelių saugą bus rūpina-masi kelių infrastruktūros saugumu pėstiesiems, dviratininkams, vairuoto-jams ir keleiviams, vykdoma kelių inf-rastruktūros saugumo kontrolė, bus siekiama valdyti važiavimo greitį.

Siekiant pagerinti transporto prie-monių parko būklę bus didinamas transporto priemonių saugumas, atlie-kama transporto priemonių techninės būklės kontrolė ir didinamas sauges-nių automobilių skaičius. Taip pat bus suteikiama greita ir kokybiška pirmoji pagalba eismo dalyviams, tobulinamas gelbėjimo tarnybų ir medicinos tarny-bų darbas keliuose.

Daug dėmesio bus skiriama ir šiuolaikiškų informacinių technologi-jų plėtrai. Numatoma tobulinti eismo duomenų rinkimą ir valdymą, plėtoti intelektines transporto sistemas.

VL, Susisiekimo ministerijos, Eltos inf.

Milijonai eismo saugai gerinti

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Pasak 29 metų pradedančios sportininkės, meilė technikai atsirado lankantis varžybose, kuriose dalyvaudavo tėtis. Asmeninio archyvo nuotraukos

Erika kol kas dalyvauja Lietuvos ir Baltijos šalių čempionatuose, tačiau kai tik geriau seksis, ją pamatysime ir didesnio masto tarptautinėse varžybose.

Negydomo peršalimo pasekmės

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis

11 p.

Romantiška kelionė į kitą Baltijos krantą

19 p.

Sodyba

Nesureikšmina nieko, išskyrus gyvenimąAukšta kakta, mąslios akys, inteligentiška veido išraiš-ka, skylėti džinsai. Tačiau šį simpatišką vyriškį sekio-ja visa šutvė antipatiškų ar šiaip trenktų personažų – Budulis, Česlovas, Filadel-fi jus, Mauzeris ir kt. Visi jie tikina, kad šis aukštas blon-dinas 46 dydžio batais yra jų gimdytojas. Išsiginti tė-vystės Rimui Šapauskui bus sunku, DNR tyrimas liudytų jo nenaudai.

Rūta Klišytė

Ar gali būti kelionė į Švedijos sostinę šalta Baltija smagi ir įsimintina? Jeigu plauki keltu „Romantika“, ir dar su muzikabei šokiais pernakt – tada taip!Tuo galima įsitikinti „Tallink ES group“ rengiamose tokiose išvykose.

Rūta Klišytė

SveikataLietuviai nenoriai keičia mitybą

21 p.21 p.

7 p.

Gyvenantieji mieste pir-menybę teikia produktų skoniui, kaime – kainai.

Almutė Blaževičiūtė

Sergantieji lėtinėmis ligomis, ypač vyresnio amžiaus žmonės, į peršalimą neturėtų numoti ranka.

Daiva Šalc

Vien tik durys nuo vagių neapsaugo

7 p.

Laukujės durys daug ką gali pasakyti apie už jų gyvenančius namo šeimininkus. Kinai tiki, kad didžioji dalis energijos į namus patenka pro duris, tad jų negalima montuoti bet kaip ir bet kokių.

Rapolas Tamošiūnas

Antram gyvenimui prikeltas senelių namasGražiai tvarkomos sodybos ir norėdamas nepaslėpsi.

Nijolė Baronienė