2011 m. spalio 22 d., šeštadienis • Nr. 84 (9103) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

Šiandien VL su priedais:

Šeštadienis• Eglei Špokaitei baletas yra

daugiau nei pūstas baltas sijo-nėlis. Anot jos, baletas turi savo logiką ir verčia žmogų ne tik jausti, bet ir mąstyti.

Sodyba• Vis labiau brangstant pra-

gyvenimui mieste ne vienas tu-rintis vasarnamį sodininkų ben-drijoje susimąsto, gal vertėtų ten apsigyventi nuolat.

Sveikata• Apsinuodijus smalkėmis ne-

valia delsti – deguonies trūkumas pirmiausia pažeidžia smegenis.

• Dažniausiai rotavirusą per-duoda vaikai – jie serga ir sun-kiausiomis šios ligos formomis.

Vida TavorienėVL žurnalistė, vida.tavoriene@valstietis.lt

Melžimo įrangos reikalavimų ir tikrinimo tvarka turėjo įsiga-lioti jau nuo lapkričio 1 d., tačiau dėl ūkininkų protesto ją ketina-

ma dar derinti. Pieno gamintojai nuogąstauja, kad įteisinta nauja prievolė gali tapti įrankiu susido-roti su perdirbėjams neįtikusiais ar nepaklusniais ūkininkais.

Nukelta į 3 p.

Didėja varguolių armijaTrijų didžiųjų Lietuvos miestųgyventojai už šilumą mokabeveik 40 proc. brangiau nei provincijos žmonės.

Gediminas Stanišauskas. Išsamiau skaitykite 2 p.

Raimundo Šuikos nuotrauka

Tikrintojai paskirti prievolei neįsigaliojus

Atstokite nuo žurnalistų!

Krašto apsaugos ministerijoje dirba tiek „propagandistų“, kad jų užtektų bent dviem redakcijoms. Bet kodėl to nedaro kitos minis-terijos? Kodėl jos skelbia šimtus tūkstančių ar net milijonus litų siekiančius viešinimo konkursus, iš kurių maitinasi žiniasklaida?

Trečiadienį VL su priedais:Ūkininkų žiniosTėviškės šviesaMoters pasaulis

Apie tai – 6 p. Apie tai – 4 p.

Žemės ūkio ministerija pieno gamintojams parengė naują reikalavimą – privalomą pieno melžimo įrangos patikrą, o tikrintoją parinko dar nepaskelbusi viešojo konkurso.

Nelegali žvejyba kenkia ir verslui, ir ekonomikai

ES paragino atidžiau žvelgti į vieną iš pagrindinių bendrijos žu-vininkystės politikos tikslų – žuvų išteklių išsaugojimą ateities kar-toms. Akivaizdu, kad norint kuo geriau įgyvendinti šį siekį reikia daugiau dėmesio skirti nelegalios žvejybos kontrolei.

(Užs. 170)

2 2011 m. spalio 22 d. • Nr. 84 (9103)Valstiečių laikraštis

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

Trys didieji Lietuvos miestai yra ir didžiausi kompensacijų už šilumą bei karštą vandenį prašytojai. Išskir-tinai dujas šilumai pagaminti nau-dojantys Vilnius, Kaunas ir Klaipėda šiais metais iš valstybės iždo vien būsto apšildymo kompensacijoms prašo net 35,5 mln. Lt, arba 26 proc. bendros kompensacijų sumos, nu-matytos visiems miestams.

Sąžinę pardavė už 30 sidabrinių

Socialinės apsaugos ir darbo mi-nisterijos (SADM) duomenys rodo, kad šilumos tiekėjai prarado saiką. Šildymo kainos ne tik kasmet di-dėja, bet ir tampa vis didesne našta valstybei.

Kompensacijoms už šildymą SADM šiemet numatė 134,6 mln. Lt, pernai išleista 98,6 mln. Lt, o 2009 m. – tik 65,8 mln. Lt. Lyg sapnas šiomis die-nomis atrodo ir 2008 m. kompensaci-joms skirta suma – vos 38,2 mln. Lt.

Statistika kelia didelį nerimą to-dėl, kad per pastaruosius 10 metų Lietuvoje gyventojų sumažėjo bemaž 500 tūkst., bet kompensacijų porei-kis per pastaruosius ketverius metus (2008–2011 m.) išaugo 3,5 karto.

Suprantama, kad šios lėšos ne-atitenka tiesiogiai gyventojams. Judo sidabriniai byra į šilumos tie-

kėjų sąskaitas. Ypač grobuoniški jų užmojai yra didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune ir Klai-pėdoje), kur centralizuotai tiekiamai šilumai gaminti naudojamos dujos, o ne dvigubai pigesnis biokuras.

Vien Kaune šiemet kompensa-cijų gyventojams poreikis yra 5 kar-tus didesnis nei 2008 m., ne ką ma-žiau atsilieka Klaipėda – 4,8 karto. Šiek tiek mažesnis šuolis užfi ksuotas Vilniuje (3,8 karto), bet sostinėje šių

kompensacijų (dėl didelio gyvento-jų skaičiaus) išmokama daugiausia – 15,8 mln. Lt.

Atsižvelgiant į tai, kad vidutinis kompensacijų poreikis šalyje (įskai-tant ir tris didmiesčius) yra didesnis 3,5 karto, darytina išvada, jog išlai-kytinių mažesniuose miestuose ir miesteliuose mažiau.

Kūrenasi dvigubai pigiau

Lietuvos šilumos tiekėjų asocia-cijos (LŠTA) prezidentas Vytautas Stasiūnas pripažįsta, kad biokurą naudojančių miestų ir miestelių pa-dėtis yra geresnė nei didmiesčių.

„Mokslininkų atlikti skaičiavimai ir šilumos tiekimo įmonių praktika rodo, kad naudoti biokurą centrali-zuotai tiekiamos šilumos gamybos šaltiniuose yra apie 2 kartus pigiau nei brangias gamtines dujas“, – tei-gia V.Stasiūnas.

Pavyzdžiui, plačiausiai biokuras naudojamas Molėtų, Ignalinos ir Šir-vintų savivaldybėse (98–100 proc.). Čia gyventojai už šilumą ir moka mažiau nei kitose Lietuvos vietovė-se. Viena kilovatvalandė vidutiniš-

kai kainuoja tik 19,75 ct, arba beveik 40 proc. pigiau nei vidutiniškai Vil-niuje, Kaune ir Klaipėdoje (vidurkis 27,36 ct už kWh).

Akivaizdu, kad brangumą le-mia didmiesčiuose paplitęs kūreni-mas dujomis, nes iš biokuro išgau-nama šiluma čia sudaro varganus 4,3 proc. (Vilniuje – 11 proc., Kau-ne – 2 proc., o Klaipėdoje – 0 proc.).

Biokuro visiškai nenaudoja Šiau-liai, Pakruojis ir Alytus, todėl čia kilovatvalandė šilumos vidutiniškai kainuoja 30,48 ct.

Kelmėje kompensacijų mažėja 8 proc.

Vyriausybės nutarimu Lietuvoje yra patvirtinta 14 probleminių regio-nų – Druskininkai, Ignalinos, Jonavos, Joniškio, Jurbarko, Pasvalio, Kelmės, Akmenės, Lazdijų, Mažeikių, Rokiš-kio, Skuodo, Šalčininkų ir Švenčionių rajonai (iš viso Lietuvoje yra 60 savi-valdybių). Bet ne visų jų gyventojai moka daugiausia už šildymą.

Antai Ignalinos gyventojams, kaip minėta, šiluma yra viena pi-giausių šalyje, nors čia 1 000 gyven-tojų tenka daugiausia pensininkų.

Mažeikiuose, kur šilumos ūkyje naudojama 60 proc. biokuro, kilovatva-landė tekainuoja 21,53 ct, o Kelmėje, biokuru apsišildančiai 85 proc., vienos kilovatvalandės kaina 23,33 ct.

Nors kompensacijų gavėjų abie-juose rajonuose yra tikrai nemažai, visgi mažesnė šildymo kaina nulėmė ir mažesnį kompensacijų poreikį.

„Būsto šildymo išlaidoms šiemet reikės apie 4,1 mln. Lt“, – tikino Mažeikių savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vyriausioji buhal-terė Danutė Bukontienė.

Palyginti su 2010 m., šiemet Ma-

žeikiams kompensacijų reikės apie 20 proc. daugiau, bet tai niekis, paly-ginti su Vilniumi (kur poreikis auga 49 proc.) arba Klaipėda (84 proc.).

Dar labiau biokuro naudą jaučia Kelmės savivaldybė, kur kompensa-cijų šiemet reikės netgi 8 proc. ma-žiau nei 2010 m.

Niekas nekontroliuoja tarpininkų

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) Ben-drųjų reikalų skyriaus vedėja Lore-ta Kimutytė „Valstiečių laikraščiui“ aiškino, esą šilumos sąskaitos dydį nulemia du veiksniai – šilumos kai-na ir suvartotas kiekis.

„Naudojamo kuro įvairovė šilu-

mos tiekimo sistemoje ir konkuren-cija šilumos gamyboje sumažintų kilovatvalandės kainą“, – neabejoja L.Kimutytė.

Tačiau pašnekovė akcentavo, kad dėl investicijų į šilumos ūkį apsi-sprendžia savivaldybės.

Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja taip pat tikino, kad pagal galiojančius teisės aktus, valstybė negali reguliuo-ti biokuro kainų, nes jas sureguliuoja rinka. „Šilumos tiekėjai skelbia vie-šuosius pirkimus ir sudaro kuro pirki-mo sutartis“, – sakė L.Kimutytė.

Tačiau „Valstiečių laikraštis“ jau anksčiau rašė, kad biokuras, nepaisant pigesnės iš jo pagaminamos šilumos, katilinėms tiekiamas vis dar per dide-lėmis kainomis. Biokurą neretai tie-kia antrinės tų pačių šilumos tiekėjų įmonės, pusdykiai superkančios bio-kurą iš ūkininkų (energetinių augalų augintojų) ir bemaž du kartus bran-giau parduodančios jį katilinėms.

Pasak L.Kimutytės, šią nesąžinin-gą veiklą privalo kontroliuoti Viešųjų pirkimų tarnyba, o ne VKEKK.

Kasmet nesunkiai sutaupytų 650 mln. Lt

Apskaičiuota, jog visapusiškai per-tvarkyti Lietuvos miestų ir miestelių katilines, kad jos naudotų tik biokurą, reikėtų apie 2 mlrd. Lt investicijų. Vien tai gyventojų sąskaitas už šildymą su-mažintų apie 40 proc., o sykiu reikėtų ir mažiau kompensacijų iš valstybės iždo. Pavyzdžiui, dabartinėmis aplin-kybėmis kompensacijų poreikis suma-žėtų apie 50 mln. Lt kasmet.

„Šilumos tiekimo įmonės 2011 m. už dujas sumokės daugiau kaip 1,1 mlrd. Lt, – akcentavo Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos preziden-tas V.Stasiūnas. – Jei šiluma būtų ga-minama tik iš biokuro, kurui įmonės išleistų tik apie 450 mln. Lt, vadinasi, būtų sutaupyta apie 650 mln. Lt per šildymo sezoną.“

Deja, šilumos tiekėjai patys in-vestuoti į šilumos ūkį neskuba. At-rodo, kad to daryti nenori ir kai ku-rios savivaldybės, tikinančios, kad investicijoms tiesiog neturi pinigų.

„Mūsų savivaldybei į tokią katili-nę reikėtų investuoti apie 12 mln. Lt. Iš kur gauti pinigų, kai metinis biu-džetas yra tik 58 mln. Lt, o taupyda-mi savivaldybės lėšas esame priversti eiti nemokamų atostogų, pradedant savivaldybės valytoja ir baigiant ma-nimi“, – sakė Druskininkų rajono meras Ričardas Malinauskas.

Galbūt meras kalba tiesą, ir gal-būt pagrįstai prieš 8 metus visą ši-lumos ūkį savivaldybė 25 metams išnuomojo bendrovei „Litesko“.

Tiesa, kol kas Druskininkų žmonėms šildymas kainuoja be-veik brangiausiai šalyje – 31,69 ct už kWh. Šilumai gaminti naudoja-ma biokuro dalis šiame rajone siekia niekingus 3 proc.

Aktualijos

Didėja varguolių armija

(Užs. 608)

Delčia.Saulė teka 7.56, leidžiasi 18.10.

RytojŠiandien Poryt

Šiandien dieną oras įšils iki 7–12 laipsnių šilumos.Sekmadienį bus be žymesnio lietaus. Žemiausia temperatūra naktį 1–6 laipsniai šilumos,

aukščiausia dieną – 7–12 laipsnių šilumos.Pirmadienio naktį prognozuojama 3–5, dieną – 10–12 laipsnių šiluma. Antradienio naktį

bus 0–3, dieną – 9–11 laipsnių šilumos.Rudeniui persiritus į antrąją pusę ir žvelgiant į Lietuvoje vyravusius orus pirmoje jo dalyje,

skųstis lyg ir nederėtų. Rugsėjis buvo gana saulėtas ir išsiskyrė 1,5–2 laipsnių teigiama tem-peratūros anomalija. Spalio pradžioje pasitaikė kelios dienos, kai oras šilo veik iki 20 laipsnių. Tik antrą mėnesio dešimtadienį prasidėjęs atvėsimas grąžino rudenį į įprastesnes vėžes.

VL, meteo.lt inf.

Dieną: +7 +12°

Naktį: -3 +2°

Dieną: +7 +12° Dieną: +7 +12°

Naktį: 0 +5°Naktį: +1 +6°

Ar pritariate aukštųjų mokyklų sujungimo idėjai?Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt.

11 proc.

Taip, racionalu būtų palikti tik po vieną universitetą Kaune ir Vilniuje.

Ne, nes būtų padaryta didžiulė žala šalies mokslo ir švietimo sistemai.

Neturiu nuomonės.

70 proc.

19 proc.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys rodo, kad šilumos tiekėjai prarado saiką. Šildymo kainos ne tik kasmet didėja, bet ir tampa vis didesne našta valstybei.

Vidutinis kompensacijų poreikis šalyje (įskaitant ir tris didmiesčius) yra didesnis 3,5 karto, tad darytina išvada, kad išlaikytinių mažesniuose miestuose ir miesteliuose mažiau. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

32011 m. spalio 22 d. • Nr. 84 (9103)Valstiečių laikraštis

(Užs. 647)

Aktualijos

Tikrintojai paskirti prievolei neįsigaliojus Atkelta iš 1 p.

Patikrai nepritaria

Žemdirbių savivaldos atstovai tvirtina, kad Žemės ūkio rūmuose (ŽŪR) buvo pranešta, jog ši paslau-ga žemdirbiams bus nemokama, o ją atliks UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“, kuriai metams turėtų būti atseikėta 350 tūkst. Lt Kaimo plėtros 2007–2013 m. programos lėšų.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) skelbia, kad nauja melžimo įran-gos reikalavimų ir tikrinimo tvarka parengta siekiant sumažinti karvių sergamumą mastitu. Dėl šios ligos prastėja pieno kokybė, jis būna už-terštas somatinėmis ląstelėmis. Tvir-tinama, kad šalyje nemažėja atvejų, kai pieno kokybė neatitinka reika-lavimų dėl somatinių ląstelių.

Pieno gamintojai sutinka, kad karvių mastitas – nemaža proble-ma, tačiau naujai tvarkai nepritaria. ŽŪM yra gavusi ŽŪR prezidiumo raštą, kuriame prieštaraujama šios priemonės taikymui.

„Kodėl sumanyta per prievartą tik-rinti melžimo įrangą? Pieno gamin-tojai turi sutartis su melžimo įrangos tiekėjais, kurie tai atlieka. Be to, pieno pardavimo ir supirkimo taisyklėse nu-matyta, kad perdirbėjas gali nepirkti pieno, jeigu jis yra nekokybiškas. Ko-dėl ministerija nori kištis?“ – klausė Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) vadovas Jonas Vilionis.

Žemės ūkio bendrovių asociaci-jos (ŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis mano, kad suma-nymas nepriklausomiems eksper-tams tikrinti melžimo įrangą su-drausmintų pieno melžimo įrangos tiekėjus, kuriems žemdirbiai neretai pažeria priekaištų.

„Tokie reikalavimai būtų neblogas dalykas, tačiau nerimą kelia taisyklė-se numatyta galimybė ūkių melžimo įrangą tikrinti perdirbėjų ar valsty-binių įstaigų užsakymu. Kas galėtų paneigti, kad taip nebus atvertas ke-lias perdirbėjams susidoroti su jiems neįtikusiais pieno gamintojais? Juk pieno kokybė ir sveika banda – ūkio šeimininko reikalas. Primetus kitų valią ūkį galima nuvaryti iki bankro-to“, – samprotavo J.Sviderskis.

Pieno gamintojų neguodžia, kad kol kas melžimo įrangos patikros bus nemokamos. „Nemokamų pietų ne-būna“, – teigė LPGA pirmininko pa-vaduotojas Vytautas Stankevičius.

Laimėtojas – iš anksto

Pieno gamintojus nustebino ir tai, kad dar prieš viešąjį konkursą buvo pranešta, kas tikrins melžimo įrangą. „Rimantas Krasuckis rūmų prezidiu-me pareiškė, kad paslauga pieno ga-mintojams bus nemokama, o ją atlikti parinkta UAB „Gyvulių produktyvu-mo kontrolė“, – sakė J.Vilionis.

„Valstiečių laikraščiui“ ŽŪM Že-mės ir maisto ūkio departamento di-rektorius R.Krasuckis tvirtino, kad bus skelbiamas konkursas, po ku-

rio turėtų paaiškėti, kas teiks Kaimo plėtros 2007–2013 m. programos lė-šomis apmokamas paslaugas.

Vėliau R.Krasuckis pripažino, kad žemdirbiams per anksti pasakė tai, ko nereikėjo garsiai skelbti. „Pa-sakiau daugiau nei reikėjo. „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ – tam tin-kamiausia įmonė. Mano žiniomis, daugiau tokio pobūdžio ir apimties paslaugas teikiančių įmonių nėra. Be to, šią įmonę planuojame atiduo-ti žemdirbių savivaldos žinion“, – neslepė ŽŪM Žemės ir maisto ūkio departamento direktorius.

UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ direktorė Irena Tabakaje-vienė patvirtino, kad bendrovė ren-giasi dalyvauti minėtame konkurse. „Nežinau, ką kalba pieno gaminto-jai. Tam privalomas konkursas. Ar mes laimėsime, paaiškės po konkur-so“, – tvirtino bendrovės vadovė.

R.Krasuckis teigė, kad Melžimo įrangos reikalavimų ir tikrinimo tvar-ka neįsigalios nuo lapkričio pradžios, kaip buvo numatyta projekte.

Grasina nutraukti sutartis

Pieno gamintojai neabejoja, kad konkursas bus formalus dalykas. Anot jų, bendrovė „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ jau esą ėmėsi darbų.

Pasak Biržų rajono ūkininko V.Stankevičiaus, „Gyvulių produkty-vumo kontrolė“ išsiuntinėjo visiems pieno gamintojams, kurių bandas kontroliuoja, įspėjimo laiškus. Juo-se gamintojai raginami atlikti pieno kiekio matavimo priemonių (svarsty-

klių, kuriomis sveriamas kiekvienos karvės pienas) kalibravimą.

„Jei iki šių metų lapkričio 1 d. neatliksite pieno kiekio matavimo priemonių kalibravimo, „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ bus pri-versta nutraukti su jumis sudary-tą gyvulių produktyvumo kontro-lės sutartį“, – rugsėjo viduryje gautą laišką citavo V.Stankevičius.

Laiške primenama, kad pieno kiekio matavimo priemonių kalib-ravimą žemdirbiai gali atlikti ir „Gy-vulių produktyvumo kontrolės“ la-boratorijoje. „Manau, kad pieno gamintojai bus vieningi ir patys nu-trauks tas sutartis. Laikas ūkinin-kams pasakyti savo žodį ir nustoti lankstytis“, – nenuolaidžiauti tikrin-tojų armijai kviečia biržietis.

Pasak V.Stankevičiaus, įvedant ne-priklausomą melžimo įrangos patikrą reikia kelti ir tikrintojų kompetencijos klausimą. „Pernai mūsų ūkyje „Gyvu-lių produktyvumo kontrolė“ tikrino, kaip veikia svarstyklės, kuriomis sve-riamas kiekvienos karvės pienas, ir esą pastebėjo trūkumus. Mūsų iškviesti įrangos tiekėjai dar kartą patikrino

prietaisus ir konstatavo, kad jie vei-kia be priekaištų, pasiteiravo, kokio-mis priemonėmis naudojosi ankstes-ni tikrintojai. Kai mes paaiškinome, melžimo įrangos tiekėjų atstovai nu-stebo“, – pasakojo ūkininkas.

Reikalavimai auga, kainos – atsilieka

V.Stankevičius tvirtino, kad pieno gamintojai yra suinteresuoti jo koky-bės gerinimu, todėl kviečia į ūkius melžimo įrangos tiekėjus ir moka jiems nemažus pinigus. Pieno ūkių savininkai yra įgiję sveikų produk-tų sertifi katus, kurie leidžia tiesiai iš ūkio pieną parduoti ES šalyse, o kai kurių ūkininkų bandos turi sveikos bandos statusą. Tam prireikė nema-žai išlaidų.

„Mes negauname tokių dide-lių išmokų, kaip ES senbuvių šalių ūkininkai, tačiau visus reikalavimus privalome vykdyti. Jei nedidins iš-mokų, nevykdysime ir reikalavimų. Kiek galima krauti ant žemdirbio kupros? Nuo metų pradžios Lietu-voje neliko apie 6 000 pieno gamin-tojų“, – pareiškė J.Vilionis.

Pasak J.Sviderskio, iš pieno ga-mintojų daug reikalaujama, o pieno supirkimo kaina – viena mažiausių ES šalyse.

(Užs. 721)

Netinkamas melžimas susargdina karvesAntonina Greičiuvienė, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Ve-terinarijos sanitarijos skyriaus vy-riausioji specialistė

Tinkama melžimo įrangos eksploataci-ja, melžėjų kvalifi kacija – labai svarbus mastito profi laktikos veiksnys. Žemdir-biai baiminasi, kad ateityje bus nutrauk-tas valstybės fi nansavimas ir tos pa-slaugos bus mokamos. Bet jei dabar yra galimybės, ūkininkai turėtų siekti, kad melžimo įranga būtų patikrinta.

Tikrinti reikėjo jau anksčiauSaulius Tušas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos aka-demijos Josifo Taco melžimo mokymo centro direktorius

Tokios tvarkos reikėjo jau anksčiau, nes nuo to, kaip veikia melžimo įranga, pri-klauso ir pieno kokybė, ir bandos sveika-tingumas. Dabar daug kas tiekia melži-mo įrangą, o ji tikrinama ir vertinama tik stambiuose ūkiuose. Aišku, somati-nių ląstelių kiekiui piene įtakos turi ir gy-vulių laikymo sąlygos, šėrimas.

„Pieno kokybė ir sveika banda – ūkio šei-mininko reikalas“, – sako J.Sviderskis.

Pieno gamintojai sutinka, kad karvių mastitas – nemaža problema, tačiau naujai tvarkai nepritaria. Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

4 2011 m. spalio 22 d. • Nr. 84 (9103)Valstiečių laikraštis

Fariziejai tik vaidino esą teisūs žmonės, todėl Jėzus ne kartą sakė, kad jų teisumas turi rimtų trūkumų. Fari-ziejams reikėjo nusižeminti ir pripažin-ti daromas klaidas, tačiau jie pasirinko kitą kelią – kompromituoti Galilėjos Mokytoją. Fariziejai veidmainiavo, vadino Jėzų tiesiakalbiu, bet jų širdys buvo pilnos klastos. Tai akivaizdžiai apgailėtini tipai, tačiau tokių žmonių netrūksta ir šiandien: į akis jie meili-nasi, o rankoje laiko akmenį.

Jėzus matė fariziejų klastą, todėl paliepė ciesoriui atiduoti mokes-tį, o Dievui – pagarbą. „Atiduokite tad, kas ciesoriaus – ciesoriui, o kas Dievo – Dievui“ (Mt 22, 21). Jėzus aiškiai atskiria dieviškąją ir žmo-giškąją erdves, tačiau tvirtina, kad žmogus privalo gerbti tiek Dievo, tiek žmogaus teisę.

Dievas – pasaulio Kūrėjas – turi aukščiausią valdžią, bet, liepdamas žmogui užvaldyti pasaulį, delegavo jam savo valdžios dalį. Joks žmogus negali peržengti dieviškojo, gauto Apreiškimu, ir prigimtojo Įstatymo, įspausto į jo prigimtį. Dieviškasis ir prigimtinis Įstatymas reikalauja my-

lėti Dievą ir žmogų: tausoti gamtą, gerbti gyvybę, būti teisingam, tiesia-kalbiam ir t. t. Joks žmogus neturi teisės pasisavinti Dievo teisės. Tačiau pasaulio istorijoje daugybė pavyzdžių, kai žmogus panorėdavo būti Dievu.

XX a. paliudijo dvi – nacizmo ir komunizmo – tironijas. Vienu ir kitu atveju buvo reikalaujama visiškai pa-klusti žmonių sukurtai ideologijai. Neklusniuosius negailestingai naiki-no tam tikslui sukurtose dujų kamero-se, konclageriuose ir Gulago pragare. Visa tai jau yra tarsi praeityje, apie ku-rią jaunimas nenoromis mokosi iš is-torijos vadovėlių. Tačiau ši praeitis ne-dingo negrįžtamai ir kvėpuoja mums už nugaros. Tai, ką mes išgyvenome

netolimoje praeityje, yra skausmin-ga milijonų žmonių dabartis Šiaurės Korėjoje, Tibete, Afrikoje ir kt. Tai, ko mes nenorime net prisiminti, mūsų kaimynams yra dabarties tikrovė.

Tačiau ciesorius nedingo ir pas mus, mes su juo irgi susiduriame. Net demokratiniame pasaulyje ma-tome nelemtų reiškinių, kai žmogus bando savintis tai, kas priklauso Die-vui. Pažeidžiamiausia sritis yra šeima ir gyvybė. Ciesorius kėsinasi nusta-tyti, nuo kada pradėtą gyvybę galima

vadinti žmogumi. Jei gimė, sako – tai yra žmogus, jei dar tik ruošiasi išvys-ti pasaulį – dar ne žmogus. Cieso-rius rūpinasi žmonių teisėmis, leis-damas kaliniams gyventi geriau nei visą gyvenimą sąžiningai dirbusie-siems. Ciesorius atmeta prigimtinę teisę, kad šeima – tai vyro ir moters įsipareigojimas vienas kitam ir savo vaikams, ir leidžia, jog tos pačios ly-ties asmenys kurtų šeimas ir jos būtų laikomos lygiateisėmis šeimomis su kitomis. Šis ciesorius, vadinantis save tolerantiškiausiu žmogumi, negali pakęsti, kad krikščionys laikosi mo-ralinių Šv. Rašto nuorodų.

Kaip elgtis krikščioniui, kai jam klastingai sakoma, kad net pats

Kristus pripažino ciesoriaus valdžią ir liepė mokėti mokesčius? Taip, mūsų tikėjimas įpareigoja sąžinin-gai atlikti piliečių pareigas, pavyz-džiui, mokėti mokesčius, kurie yra reikalingi, kad valstybė galėtų nor-maliai funkcionuoti. Tačiau Evan-gelija neįpareigoja paklusti ten, kur valdžia peržengia savo ribas ir nesi-laiko prigimtinio ir dieviškojo Įsta-tymo. Tuomet mes su apaštalu Petru turime sakyti: „Dievo reikia klausyti labiau negu žmonių“ (Apd 5, 29).

Jokia valdžia, jokie konstituciniai teismai negali kištis į žmogaus pri-gimtines teises, nes tai reikštų, kad ciesorius nori užimti Dievo vietą. Šiandien Europa yra išmirštanti. Ir svarbiausia šios tragedijos priežastis – kad ciesorius vis bandė „pagerinti“ Dievo darbus. Jis nuvertino šeimą ir įtikino, kad teisės svarbiau už parei-gas, o malonus ir lengvas gyvenimas – svarbiau už visuomenės gėrį.

Lietuvoje jau tapo norma ne tik kritikuoti, bet ir niekinti kiekvieną, net ir geriausių ketinimų turinčią valdžią. Tikriausiai mes tebenešio-jame okupacinės valdžios patirtį ir nepajėgiame keistis. Žmonės nori gauti geras pensijas ir pašalpas, bet dažnas sukčiauja ir vengia mokė-ti mokesčius. Iš tikrųjų kritikuoti valdžios pareigūnus, jei jie daro ne-apgalvotus sprendimus, ne tik gali-ma, bet ir reikia. Tačiau jeigu mes išsirenkame valdžią, tai, pastebė-dami jos daromas klaidas, bent tu-rėtume gailėtis, kad per rinkimus būname lengvapėdžiai ir renkame gražiai kalbančius artistus bei savo interesus įgyvendinti siekiančius, bet nenorinčius tarnauti Lietuvai. Šiuo atveju būname panašūs į fa-riziejus, kurie buvo dvasiškai akli, todėl nepajėgė matyti savo klaidų ir veidmainystės.

Tepaskatina Dievo žodis kiek-vieną, kad būtume tiesūs ir tiesia-kalbiai, būtume pareigos žmonės, siekiantys ne tik savo, bet ir ben-drojo gėrio. Tik toks pasirinkimas teikia tikrą džiaugsmą ir įprasmina mūsų gyvenimą.

Gediminas Stanišauskas

Akylesni skaitytojai prisimins, kaip krašto apsaugos ministrė Rasa Jukne-vičienė po straipsnio mūsų laikraštyje „Ministerijos biurokratams tūkstančiai, o kariams trupiniai“ apkaltino redak-ciją užsakomąja žurnalistika. Karingą R.Juknevičienės pranešimą spaudai iki šiol galite rasti internete. Primenu ne todėl, kad teisinamės. Tiesiog norisi padėti tašką. Tai štai, žurnalistų etikos inspektorė Zita Zamčikienė 2011 m. balandžio 15 d. paskelbė verdiktą ir vienuolika laikraščio teiginių (ar „nuo-dėmių“, priklausomai nuo to, kas kaip vertina), dėl kurių R.Juknevičienė taip kovojo, buvo patvirtinti kaip teisingi, objektyvūs ir nešališki.

Apie Z.Zamčikienės neobjekty-vumą negali būti nė kalbos. Inspek-torė išlaikoma iš mokesčių mokėtojų pinigų. Kodėl R.Juknevičienė dabar nerėkia visa gerkle nuo Napoleono kalno? Galbūt jai gėda, o gal tiesiog užsispyrimas neleidžia pripažinti savo pačios klaidų, kitaip juk būtų atsiprašiusi. Galiausiai, kiek teko pa-sidomėti, ministrė kone dėl kiekvie-nos kritiškos strėlės neriasi iš kailio

ir kaltina žiniasklaidą. Tad ir stebėtis, matyt, nevertėtų.

Kodėl prisiminiau šią istoriją? Todėl, kad pastaruoju metu vie-šojoje erdvėje lyg iš gausybės rago pilamos pamazgos ant žurnalistų. Girdi, šitie šliužai šantažu, reketu ar kitomis priemonėmis vaikosi vien pinigų. Jie neturi nei sąžinės, nei pa-dorumo, pamynę bet kokius žurna-listinės etikos principus, todėl, girdi, išvis jų nereikia ir visuomenei būtų kur kas geriau, jei tokios žurnalisti-kos Lietuvoje neliktų.

Atsiranda ir dar didesnių demago-gų, siūlančių lentomis apskritai užkal-ti Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto langus. Girdi, ten neišmo-koma taisyklingos rašybos. Tačiau institute jaunuoliams suformuojami

profesiniai pagrindai (per fi losofi nę, istorinę patirtį išaiškinama, kas etiš-ka, o kas ne, kaip rinkti informaciją ir kaip ją pateikti). Visa kita, kaip sako-ma, kiekvienam pagal įgimtus suge-bėjimus ir talentą. Ne visi tampa van gogais arba da vinčiais. Ne visi ir taps dailininkais, bet paveikslus vis tiek ta-pys milijonai žmonių.

Prisimenant R.Juknevičienės is-teriją akivaizdu, kad politikų ir žur-

nalistų santykiai visais laikais Lietuvoje buvo sudėtingi. 1926 m. gruodžio 17 d. tautininkai (vedami Antano Smeto-nos) kartu su karine chunta Lietuvoje įvykdė valstybinį perversmą. Jau kitą dieną Ypatingaisiais valstybės apsau-gos įstatais buvo uždrausta „skleisti žodžiu ar raštu kurstančius prieš esan-čią Lietuvos vyriausybę, kariuomenę ir jos vadovybę gandus (...), be karo cenzūros leidimo spausdinti bet ko-kius viešam naudojimui raštus (...).“

Šios cenzūros padarinys – didelė-mis baudomis (iki 3 000 Lt) nubausti ar į kalėjimą susodinti dešimtys žur-nalistų, tiesiog atlikusių savo pareigą. Karinės propagandos mašina tąsyk mėgino pagerinti kariuomenės įvaiz-dį. Ir visa tai tęsėsi iki pat 1940 m. Kas iš to išėjo? Bolševikai okupavo šalį

be jokio pasipriešinimo. O ką turi-me šiandien? Turime spaudos laisvę ir neturime cenzūros – tai didelis de-mokratijos laimėjimas, pasiektas vi-suomenės, o ne kariuomenės.

Beje, šiandien Krašto apsaugos ministerijoje dirba tiek „propagan-distų“, kad jų užtektų bent dviem redakcijoms. Gerai tai ar blogai, ne man spręsti. Bet kodėl to nedaro ki-tos ministerijos? Kodėl jos skelbia

šimtus tūkstančių ar net milijonus litų siekiančius viešinimo konkursus, iš kurių maitinasi žiniasklaida? Jų ne-būtų, leidinių ir televizijų savininkai nesibičiuliautų su politikais. Juk vie-na priežasčių siūlant pataisas Viešųjų pirkimų įstatymui, kaip tikino prezi-dentūros atstovai, ir buvo valstybiniai viešinimo konkursai žiniasklaidai.

Tačiau skaidrumo (turinio prasme) žiniasklaidoje būtų daugiau tik tuomet, jei savininkai į žiniasklaidą nežvelgtų kaip į įrankį savo interesams tenkinti arba gynybai nuo politinių grupuočių, lemiančių tų savininkų fi nansinius in-teresus. Politikams taip pat laikas susi-vokti, kad sangulavimas su žiniasklaida atneša tik laikiną ramybę, bet jei sieki tik valdžios, o ne atsakomybės visuo-menei, tai, matyt, politikams toks ben-dravimas prie širdies.

Vien todėl politikams, įskaitant ir R.Juknevičienę, norėtųsi pasakyti: „Atstokite nuo žurnalistų!“ Jie dirba

savo darbą, kaip ir kiti žmonės. Eti-nius dalykus išsiaiškins tam sukurtos institucijos, todėl žurnalistų daržan dažnai metami kaltinimai, girdi, JIE VISI TOKIE, neturi pagrindo. Lygiai taip pat, remiantis vos vienu ar dviem pavyzdžiais, galima būtų teigti, kad visi teismai parsidavę, politikai ko-rumpuoti, o verslininkai vagys. Išeitų, kad esame vagių ir aferistų tauta? Bet kur tada mes nueisime, ponai!

Komentarai

Savaitės komentaras

Vyriausiasis redaktoriusStasys Jokūbaitis

Administratorė (8 5) 210 0110

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojaMeilė Taraškevičienė Atsakingasis sekretoriusRobertas Sabaliauskas (8 5) 210 0113

SODYBA, BIČIŲ AVILYS Nijolė Baronienė (8 5) 210 0035

TĖVIŠKĖS ŠVIESA Bernardas Šaknys (8 5) 210 0090

SVEIKATA Daiva Šalc (8 5) 210 0042

ŪKININKŲ ŽINIOS Meilė Taraškevičienė (8 5) 210 0044

MOTERS PASAULIS Eglė Valionienė (8 5) 210 0035

ŠEŠTADIENIS Rūta Klišytė (8 5) 210 0082

PRIEBLANDOS, UŽSIENYJEVismantas Žuklevičius (8 5) 210 0092

SPORTAS, ŽVEJYBAMarius Eidukonis 8 640 256 52

Dizaineriai (8 5) 210 0113

Fotokorespondentas (8 5) 210 0113

KRAŠTO KORESPONDENTAI:

KAUNAS Albinas Čaplikas 8 655 74 524Gediminas Stanišauskas 8 640 19 043Saulius Tvirbutas 8 655 38 128

PANEVĖŽYS Vida Tavorienė 8 615 75 183

KELMĖ Nijolė Petrošiūtė (8 427) 56 797

MŪSŲ AUTORIAI: Algimantas Čekuolis (rašytojas), Jonas Mačiukevičius (rašytojas), Kazys Saja (rašytojas), Sigitas Tamkevičius (arkivyskupas), Tautos fondo (JAV) tarybos pirmininkas Jurgis Valaitis.

REDAKCIJASaltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3, LT-08105 Vilnius. Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110, faksas (8 5) 242 1281.El. paštas redakcija@krastospauda.lt.

SKELBIMAI PRIIMAMI:Vil niuje: Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3 (3 aukš tas), nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 5) 210 0110 (skelbimai@krastospauda.lt). Faks. (8 5) 242 1281. Kaune: Žemalės g. 16, nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 37) 40 93 71 (kaunas@krastospauda.lt). Dėl prenumeratos skambinkite (8 5) 210 0060 (prenumerata@krastospauda.lt) arba nemokamu tel. 8 800 20 090.

Laikraštis leidžiamas nuo 1940 metų. Spaus di na UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, LT-21372 Vievis. Of se ti nė spau da. 8 sp. lan kai. Ti ra žas 28 628 egz. In dek sas 0127; ISSN 1021–4526; užs. Nr. 1300. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Leidėjas – uždaroji akcinė bendrovė

Generalinė direktorė Liudmila Rybnikova

Administratorė (8 5) 210 0110

Reklamapardavimai@krastospauda.lt

Prenumerata ir platinimas (8 5) 210 0060

Buhalterija (8 5) 210 0045Fondas „Kaimo vaikai“ (8 5) 210 0110

Dievas ir ciesorius

Atstokite nuo žurnalistų!

Politikams taip pat laikas susivokti, kad sangulavimas su žiniasklaida atneša tik laikiną ramybę, bet jei sieki tik valdžios, o ne atsakomybės visuomenei, tai, matyt, politikams toks bendravimas prie širdies.

XX a. paliudijo dvi – nacizmo ir komunizmo – tironijas. Vienu ir kitu atveju buvo reikalaujama visiškai paklusti žmonių sukurtai ideologijai.

52011 m. spalio 22 d. • Nr. 84 (9103)Valstiečių laikraštis Aktualijos

Saulius TvirbutasVL žurnalistas, saulius.tvirbutas@valstietis.lt

2005 m. įkurta elektroninė platforma „Farmsubsidy“, kurio-je publikuojama informacija apie ES žemės ūkio subsidijų gavėjus. Pernai Lietuvai skirta ketvirta vie-ta žemės ūkio fi nansinės paramos skirstymo skaidrumo lentelėje.

Žemės ūkio ministras Kazys Star-kevičius aiškino, kad tokią aukštą vietą tarp 27 ES šalių Lietuva užima dėl pastaraisiais metais priimtų nau-jovių teikiant paraiškas gauti ES pa-

ramą. „Pradėjome taikyti daug pa-prastesnes sąlygas nei anksčiau, to-dėl nereikia tarpininkų – ūkininkai jas gali rengti patys, todėl daugiau lėšų lieka žemdirbiams, jie gali patys sek-ti visą paramos procedūrų eigą, kuri skelbiama internete. Visas paramos gavimo procesas dabar daug aiškes-nis“, – kalbėjo ministras.

K.Starkevičius per pastaruosius metus inicijavo daugumą Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. progra-mos paramos įsisavinimo palengvi-nimų, teigiamų pakeitimų.

Supaprastinta paramos adminis-travimo ir gavimo tvarka, kai kurioms

programos priemonėms padidintas paramos intensyvumas, padidintos kai kurių priemonių paramos projek-tui ir laikotarpiui sumos bei kompen-sacinių išmokų dydžiai, numatyti kiti palengvinimai pareiškėjams, susiję su priemonių specifi škumu. Pavyzdžiui, pagal priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ suteikta galimybė priemonėje dalyvauti naujai įsteig-tiems kooperatyvams, panaikinti kai kurie reikalavimai. Vienas jų – inves-tuojantiesiems į pienininkystės sekto-rių pakanka turėti kvotą atitinkančią esamą gamybinį pajėgumą, kai anks-čiau buvo reikalaujama turėti pieno

kvotą, atitinkančią numatomą pajėgu-mą. Žemdirbiams sudaryta galimybė skolintis ne tik iš kredito institucijų, bet ir iš juridinių bei fi zinių asmenų, supa-prastinta skolinimosi tvarka, taip pat pradėta įgyvendinti fi nansų inžinerijos priemonė „Paskolų fondas“.

Šie ministro inicijuoti teigiami po-kyčiai labai prisidėjo prie aktyvesnio europinės paramos panaudojimo, aukštesnio pareiškėjų programos vertinimo, pasitikėjimo jos nauda ir paramos skirstymo skaidrumu.

„Aukšta vieta skaidrumo lentelėje duoda daug naudos Lietuvai – tai ir šalies prestižas, reputacija, o svar-biausia, Lietuva turi daugiau pasi-tikėjimo ir gali gerokai laisviau nu-statyti paramos skirstymo taisykles, mažinti biurokratines kliūtis, o tai leis žemdirbiams dar geriau panaudoti ES paramą“, – teigė K.Starkevičius.

Vadovaujantis Europos Komisijos sprendimu, iki 2009 m. balandžio 30 d. kiekviena šalis turėjo paskelbti iš-samų visų ES žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skirtų išmokų gavėjų sąrašą: kiekvieno paramos gavėjo vardą ir pavardę ar pavadinimą, savivaldy-bę, išmokų sumą.

Tik paskelbus paramos gavėjų sąrašus, Lietuvos skaidrumo reitin-gas nebuvo itin aukštas – ES žemės ūkio fi nansinės paramos skirstymo skaidrumo lentelėje šalis užėmė 20 vietą ir buvo įvertinta 14 proc. balu. Buvo pabrėžta, kad Lietuvos skelbia-mi duomenys yra gana riboti, apima nedidelę dalį gavėjų.

Po nuolatinių konsultacijų ir to-bulinimų (pavyzdžiui, informacinia-me portale paramakaimui.lt buvo patobulinta paieškos sistema), jau po metų Lietuvos reitingas stipriai

šoktelėjo aukštyn ir pasiekė 68 proc. vertinimo žymą žemės ūkio fi nansi-nės paramos skirstymo skaidrumo lentelėje – 2009 m. Lietuva užėmė aukštą 7-ą vietą.

2010 m. Lietuvos fi nansinės para-mos skirstymo skaidrumo reitingas pakilo dar aukščiau – į 4-ą vietą ties 85 proc. vertinimo žyma.

Lietuva – viena skaidriausių skirstant paramą žemdirbiams

ES paramos skirstymo skaidrumo lentelė

Eil. Nr. Valstybė Balas (%)1. Švedija 922. Danija 913. Jungtinė

Karalystė89

4. Lietuva 855. Čekija 746. Estija 747. Belgija 668. Malta 629. Rumunija 58

10. Vengrija 5411. Bulgarija 4912. Latvija 4813. Slovėnija 4814. Lenkija 4715. Austrija 4616. Suomija 4617. Ispanija 4418. Slovakija 4319. Vokietija 4220. Airija 4221. Kipras 3922. Prancūzija 3923. Italija 3524. Nyderlandai 3525. Portugalija 3526. Liuksemburgas 2227. Graikija 25

2010 metais Lietuvos fi nansinės paramos skirstymo skaidrumo reitingas pakilo dar aukščiau – į 4-ą vietą ties 85 proc. vertinimo žyma. Martyno Vidzbelio nuotrauka

6 2011 m. spalio 22 d. • Nr. 84 (9103)Valstiečių laikraštisŽvejyba

Marius Eidukonismarius.eidukonis@valstietis.lt

Akivaizdu, kad norint kuo ge-riau įgyvendinti šį siekį reikia daugiau dėmesio skirti nelegalios žvejybos kontrolei. Teigiama, kad per metus nelegaliais būdais pa-saulyje sužvejojama apie 26 mln. t žuvų, o tai kone 15 proc. viso su-gaunamo laimikio.

Pažeidėjų nestinga

Aplinkos apsaugos agentūros Gy-vūnijos naudojimo kontrolės skyriaus

vedėjas Kęstutis Motiekaitis „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad pernai užfi ksuo-ta apie 15–17 tūkst. aplinkos apsau-gos pažeidimų, iš jų apie 5 tūkst. – gyvosios gamtos apsaugos taisyklių pažeidimai. „Dažniausiai gyvosios gamtos apsaugos taisykles pažeidžia žvejai – 85 procentai. Kasmet išaiški-name apie 4 tūkstančius žvejų mėgė-jų, pažeidusių šias taisykles, tačiau tikrą skaičių labai sunku pasakyti“, – tvirtino K.Motiekaitis. Pasak jo, per metus už-fi ksuojama nuo 100 iki 200 verslinės žuvininkystės pažeidimų.

„Pernai žvejai mėgėjai padarė apie 1 000 šiurkščių taisyklių pažeidimų –

žvejojo su tinklais ir žeberklais, iš-aiškintas ir atvejis, kai buvo žvejo-jama su elektros srove. Už tai gresia ir baudžiamoji atsakomybė“, – tvir-tino aplinkosaugininkas. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, daugiausia pažeidimų išaiškinama Kuršių mariose, Nemuno žemupyje ir Kauno mariose.

Gajus brakonieriavimas

Tai, kad sunku nusakyti nelegalios žvejybos mastą, patvirtino ir Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos depar-tamento direktorius Laimutis Budrys.

„Tikslių skaičių tikrai pasakyti negali-me, tačiau vertinant Europos Sąjun-gos mastu nesame nei prie pradžios, nei prie pabaigos, o kažkur per vidu-riuką“, – sakė Aplinkos ministerijos atstovas. „Nelegali žvejyba neturėtų būti toleruojama. Kalbu ne tik apie verslinę, bet ir apie mėgėjišką. Mėgė-jiškas brakonieriavimas dar gajus ir pas mus. Tarkime, Vokietijoje ar Didžio-joje Britanijoje apie nelegalią mėgėjiš-ką žvejybą kalbos net ir būti negali“, – teigė Gamtos apsaugos departamento direktorius. Jis nelegalią žvejybą prily-gino šešėlinei ekonomikai, kuri daro žalą valstybei, tačiau labiausiai žaloja-ma gamta. „Nelegali žvejyba – smū-gis ne tik žvejybos verslui, bet ir šalies ekonomikai“, – įsitikinęs L.Budrys. Nelegaliai žvejybai naudojami įrankiai ir metodai, anot pašnekovo, taip pat žvejybos laikas (pavyzdžiui, žvejojama neršto metu) daro žalą ne tik gaudo-mai žuvų rūšiai, tačiau ir kitoms.

Griežta kontrolė

Žuvininkystės tarnybos prie Že-mės ūkio ministerijos atstovas Vaclo-vas Petkus teigė, kad didelio masto nelegalios verslinės žvejybos Lietu-voje tikrai nėra. Pasak atstovo, tai le-mia ir nedidelis mūsų žvejybinis lai-vynas. „Iš viso turime tik 14 įmonių, kurios žvejoja Baltijos jūroje. Tai – 35 laivai, o priekrantėje žvejybą vykdo 56 smulkesnės įmonės. Tad manome, kad šias įmones mums pavyksta neblogai kontroliuoti“, – sakė V.Petkus. Anot paš nekovo, visa į Lietuvos rinką pa-tenkanti žuvis pereina tris patikros etapus: iškrovimo, žvejybos ir prekybos patikrinimą. „Mūsų specialistai skai-čiuoja, kiek žuvies pateikiama į preky-bą ir kiek parduodama“, – sakė Žuvi-ninkystės tarnybos atstovas. Jis teigė, kad visi jūroje esantys laivai turi ir pa-lydovinę sistemą, tad jie visuomet ste-bimi, matoma, kokiuose žvejybiniuose plotuose jie yra. V.Petkus užtikrino, kad Lietuvos specialistus tikrinusios

Europos Sąjungos tarnybos priekaištų neturėjo. „ES skiria itin daug dėmesio nelegalios žvejybos kontrolei. Mums jie priekaištų niekuomet neturėjo, o kolegos iš Latvijos mūsų patikros sis-temą laiko daug griežtesne nei jų ša-lyje“, – teigė V.Petkus.

Ištekliai – visų bendras reikalas

Komentuodamas ES siekį išsau-goti žuvų išteklius ateities kartoms Aplinkos ministerijos Gamtos ap-saugos departamento direktorius L.Budrys teigė, kad čia nekalbama apie tai, jog vienos ar kitos rūšies žu-vys gali visai išnykti, tačiau siekiama apsaugoti žuvų populiacijas. „Visi ge-rai žinome ir mėgstame ungurį. Vyres-ni žmonės dar ir dabar atsimena, kaip stiklinius ungurius specialiai įveisinė-jome vandens telkiniuose. Ungurys – žuvis, kuri migruoja dideliais atstu-mais, tad jos išgyvenimui įtakos turi daug šalių. Vienu metu Vakarų Eu-ropoje unguriai buvo naudojami, kaip trąša, o dabar jie įrašyti į „Nykstančių laukinės faunos ir fl oros rūšių tarp-tautinės prekybos konvenciją“. Taigi dabar ungurys saugomas visose ko-venciją pasirašiusiose šalyse. Vadinasi, mes tam tikrose vietose ribojame šios žuvies verslinę žuvininkystę, kitaip or-ganizuojame ir vandens telkinių įžuvi-nimą šios rūšies žuvimi. Ir tokių žuvų rūšių kaip ungurys yra daug“,– pasa-kojo L.Budrys.

Aplinkos apsaugos agentūros Gyvū-nijos naudojimo kontrolės skyriaus ve-dėjas K.Motiekaitis teigė, kad Lietuvoje inspektoriai rengia reidus, kuriais siekia ne tik bausti pažeidėjus, bet ir užkirsti kelią galimam brakonieriavimui. Ins-pektoriai taip pat atlieka ir aiškinamąjį darbą, stengiasi informuoti visuome-nę. „Aplinkos apsaugos specialistams padeda ir neetatiniai aplinkos apsau-gos inspektoriai. Jų Lietuvoje yra apie 500. Jie padeda vykdyti aplinkosaugos kontrolę“, – sakė K.Motiekaitis.

Nelegali žvejyba kenkia ir verslui, ir ekonomikai

ES paragino atidžiau žvelgti į vieną iš pagrindinių bendrijos žuvinin-kystės politikos tikslų – žuvų išteklių išsaugojimą ateities kartoms.

Marius Eidukonismarius.eidukonis@valstietis.lt

Spalio 17–23 dienomis vyks-ta Europos ryklių savaitė, kurią, siekdamas atkreipti dėmesį į bea-todairišką ryklių naikinimą, su-rengė „Ryklių aljansas“.

Šiam visuomeniniam judėjimui priklauso daug mokslo, gamtos ir tu-rizmo organizacijų, kurios atsakingus Europos Sąjungos asmenis ragina atidžiau žvelgti į šią problemą. Pa-sak Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto daktaro Martyno Bučo, per pastaruosius du dešimtmečius ryklių populiacija itin sumažėjo.

„Ryklių gaudymo masto neregu-liuoja jokie įstatymai. O jų mėsos ir pelekų, iš kurių verdamos sriubos, pa-klausa nemažėja. Todėl kai kurioms rūšims gali grėsti išnykimas, nes ryk-lių reprodukcija yra labai lėta. Jų pa-telės nėštumas trunka beveik dvejus metus, taigi tokios organizacijos kaip „Ryklių aljansas“ siekia, kad ryklių sugavimas būtų reglamentuojamas įstatymais ir būtų nustatyta jų popu-liacijų būklė“, – sakė M.Bučas.

Mokslų daktaras teigė, kad ir Balti-jos jūroje šios rūšies žuvų yra, tačiau jos plaukioja arčiau Danijos, Norvegijos ir

Vokietijos krantų, nes šalia mūsų kran-tų jūros vanduo yra per daug druskin-gas. „Pasitaiko retų išimčių, kai rykliai atplaukia ir iki mūsų krantų. Pamenu, kai į latvių tinklus pateko ryklinių šei-mos žuvis. Taip atsitinka dėl pasikei-tusių vėjų ar jūros srovių“, – prisimi-nė M.Bučas. Pasak jo, bijoti nederėtų,

nes žmogaus jie sąmoningai nepuola. „Žmonės ryklių bijoti pradeda vien to-dėl, kad nežino, kokia tai žuvis. Taigi dažnai ir vyrauja nuomonė, kad kas čia tokio, jeigu tuos ryklius naikina. Gam-toje viskas yra susiję. Mes net nepa-galvojame, kad išnykus rykliams gali išnykti ir kai kurios kitos žuvų rūšys, o tai būtų netektis verslinei žuvininkys-tei“, – apie ryklius kalbėjo Klaipėdos universiteto mokslų daktaras.

M.Bučas juokaudamas teigė, kad pavojingiausi – baltieji rykliai. Jie bang lentininkus užpuola todėl, kad palaiko juos ruoniais ir mėgina para-gauti. „Dažnai fi lmuose ar realybėje matome, kaip rykliai užpuola ban-glentininkus. Taip būna todėl, kad jie plaukia banglente ir būna su lastais, ryklys juos palaiko ruoniu. Aišku, tai kartais labai skaudžiai pasibaigia, ta-čiau rykliai tikrai akivaizdžiai žmo-gaus taikiniu nesirenka. Jų racioną sudaro žuvys ir ruoniai“, – kalbėjo M.Bučas. Pasak pašnekovo, didžiau-sią baimę rykliams įskiepijo tokie fi l-mai kaip „Nasrai“, „Gyli žydra jūra“ ar kiti, tačiau, M.Bučo teigimu, tai tik fantazijos, o visi rimti mokslininkai jau seniai bando informuoti visuome-nę, kad rykliai nėra tokie pavojingi.

Ryklių mėsa naudojama europie-tiškoje virtuvėje, o Azijoje labai po-puliari ryklių pelekų sriuba. Ko gero, jei žinotų, kad pagavus ryklį pelekai nupjaunami jam dar gyvam, o paskui jis vėl paleidžiamas į jūrą lėtai mirti, ši sriuba nebūtų tokia skani.

Šiais metais akcija „Lašiša“, kuri Aplinkos apsaugos agentūros, o prieš tai Valstybinės aplinkos apsaugos ins-pekcijos buvo rengiama nuo 2002 m., respublikoje nebevyks. Pasak Aplin-kos apsaugos agentūros Gyvūnijos naudojimo kontrolės skyriaus ve-dėjo Kęstučio Motiekaičio, akcijos respub likos mastu nuspręsta nedaryti todėl, kad manoma, jog lašišų ištek-liai jau atsikūrė. Anksčiau į pagal-bą rengiant šią akciją aplinkosaugi-ninkai pasitelkdavo ir policininkus, karius, sienos apsaugos tarnybos pa-reigūnus, neetatinius aplinkos apsau-gos inspektorius. „Ši akcija per tuos metus padarė tikrai nemenką indėlį. Iškelta baudžiamųjų bylų dėl pažei-dimų, tačiau tai, kad šiemet nerengia-mos akcijos visoje respublikoje, ne-reiškia, jog nevykdysime prevencijos.

Kiek vieno regiono aplinkos apsaugos agentūros biuras yra atsakingas už savo teritoriją ir joje vykdys kontro-lę“, – sakė K.Motiekaitis. Pasak jo, praėjusiais metais buvo nustatyta apie 300 pažeidimų. Aplinkosaugininkas sakė, kad lašišas ir šlakius iki spalio 15-osios buvo galima žvejoti įsigijus leidimus. „Turint leidimą, kuris kai-nuoja 50 litų, galima sužvejoti vie-ną lašišą arba šlakį, o dabar jau pra-sidėjo šių žuvų nerštas, tad lašišinių žuvų gaudymas draudžiamas. Žvejys, pagavęs šias žuvis, iškart turėtų jas paleisti“, – pasakojo K.Motiekaitis. Specialistas taip pat tvirtina, kad tie, kurie nusiperka 50 litų kainuojančias licencijas, yra rimti žvejai ir aplinko-saugininkai, todėl tikisi, jog pastebėję daromą pažeidimą jam sutrukdys.

VL inf.

Prasidėjo lašišų nerštasPirmą kartą nuo Pirmą kartą nuo 2002 m. neberengiama 2002 m. neberengiama akcija „Lašiša“.akcija „Lašiša“.

gamta.lt nuotrauka

Rykliai savo taikiniu žmogaus nesirenka

VL archyvo nuotrauka

Martyno Vidzbelio ir Raimundo Šuikos nuotraukos

Rimti mokslininkai jau seniai bando informuoti visuomenę, kad rykliai nėra tokie pavojingi.

Smalkės gyvybę pasiglemžia akimirksniu

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis

11 p.

Tajų žemei baisūs tik potvyniai

19 p.

Sodyba

Baleto logika Eglės gyvenimeŠi brandi moteris ir be baleri-nos sijonėlio atrodo įspūdingai. Pasitikinti savimi, kalbanti atvi-rai, be apsimestinio kuklumo, daiktus vaidinanti tikraisiais vardais, ji drįsta pavadinti save išmintinga. „Baletas man – ne tik profesija, tai gyvenimas, o šis vis dar tęsiasi“, – nutraukia mėginimus išprovokuoti pa-kalbėti apie aukas, nuoskau-das. Eglei Špokaitei baletas yra daugiau nei pūstas baltas sijonėlis. Anot jos, baletas turi savo logiką ir verčia žmogų ne tik jausti, bet ir mąstyti.

Rūta Klišytė

Šioje tolimoje šalyje neįma-noma sušalti ar numirti iš bado, o paskęsti – galima. Tailande šiuo metų laiku tu-rėtų būti karšta ir sausa, ta-čiau pietinėse provincijose jau visą mėnesį nesiliauja smarkios liūtys. Užtvindyta maždaug trečdalis šalies te-ritorijos, nukentėjo arti mi-lijono žmonių. Tokio masto potvynio nebuvo jau kelis dešimtmečius.

Rūta Klišytė

SveikataKrapštukais ausųgeriau nevalyti

25 p.23 p.

7 p.

Nors siera apsaugo nuo bakterijų, kai kuriaisatvejais ji pati gali būti nusiskundimų priežasti-mi.

Almutė Blaževičiūtė

Apsinuodijus smalkėmis nevalia delsti – deguonies trūkumas pirmiausia pažeidžia smegenis.

Daiva Šalc

Chrizantemos tinka ne vien kapams puošti

7 p.

Ruduo – nedėkingas metas gėlių augintojams. Tačiau krentant lapams mūsų namų aplinką gali papuošti trumpų dienų gėlės chrizantemos.

Vijolė Aguonaitė

Sodininkų bendrijoje verda aistros dėl valdžios ir pinigųVis labiau brangstant pragyvenimui mieste ne vienas turintis vasarnamį sodininkų bendrijoje susimąsto, gal vertėtų ten apsigyventi nuolat.

Nijolė Baronienė