• Valdo ir Rasos Kavaliauskų gaminami sūriai neįprasti dėl juose esančio pelėsio. Valdas ilgą laiką gyveno ir dirbo Pran-cūzijoje. Ten jam kilo idėja tokius sūrius spausti ir Lietuvoje.

• Rinkos sąlygomis, norint iš-likti konkurencingiems, teks diegti naujas žemės dirbimo ir sėjos tech-nologijas, tarp kurių – ir neariminis žemės dirbimas.

• Praėjusį savaitgalį šalį ban-dė plauti lietus, tačiau jau gražia tradicija tapusio šeimų festivalio „Čia visa Lietuva“ nesugadino. Į Rumšiškes pramogauti traukė žmonės iš visų šalies kampelių.

• Daugeliui porų pagimdyti ir dorais piliečiais užauginti būrį vaikų atrodo neįveikiama užduotis. Kai kurios nedrįsta tam ryžtis, o Stan-čikams tai padaryti pavyko.

2012 m. gegužės 16 d., trečiadienis • Nr. 39 (9162) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 1,89 Lt

Šiandien skaitykite:

Šeštadienį VL su priedais:ŠeštadienisSodybaSveikata

Vida TavorienėVL žurnalistė

Vieno pažangiausių Lietuvos pieno ūkių, kurį specialistai nu-rodo kaip darnaus ūkininkavimo pavyzdį, karti patirtis iš dalies atspindi viso mūsų šalies gyvu-

lininkystės ūkio padėtį. Ūkinin-kų pastangas investuoti į gamy-bą neretai žlugdo aplinkosaugos reikalavimai ir tada jiems kyla hamletiškų klausimų – uždaryti ūkį ir išpjauti gyvulius ar ban-dyti išlikti?

Nukelta į 3 p.

Didžiausią įtaką žemės ūkio ir maisto produktų kainų šuoliams daro ne rinkos veiksniai, o spekuliantų veikla biržose. Ūkininkai rado išeitį, kaip išvengti ar nors sušvelninti dirbtinai sukeliamo kainų svyravimo poveikį.

Vyriausybės veiklos ataskaita sulaukė politikų kritikos: pasigesta konkretumo ir dėmesio žmonių problemoms. Nedarbą Ministrų kabinetui pavyko sumažinti tik masine emigracija.

Apie tai – 8 p. Apie tai – 4 p.

Teismas ir pristabdytos milijoninės investici-jos – tokia gausių kaimynų skundų ir aplinko-saugininkų dėmesio Biržų rajono ūkininkams Vaidutei ir Vytautui Stankevičiams atomazga.

MOTERS PASAULIS, 15 p.

Garliavoje budintys žmonės Klonio gatvės įvykius vadino tikruoju sąjūdžiu, tikra Lietuva. Autoriaus nuotrauka

ŪKININKŲ ŽINIOS, 9 p.

ŪKININKŲ ŽINIOS, 12 p.

Pieno ūkyje – hamletiški klausimai

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@krastospauda.lt

Klonio gatvėje Garliavoje netyla maldos ir žmonės nepraranda vil-ties, kad antstolė Sonata Vaicekaus-kienė su policija neišsiveš teisėjos Neringos Venckienės globojamos mergaitės. Tačiau teisininkai teigia, kad įvykiai, susiję su mažamete, ne-išvengiamai baigsis L.Stankūnaitei palankia linkme, o Europos Žmo-gaus Teisių Teismas privers Lietu-vos teisėsaugą kuo skubiau grąžinti mergaitę motinai.

Pareiga šaukia grįžti

„Mes – už teisingumą“, „Lietuvos teisėsauga – pedofi lų stogas“. Šie ir panašūs šūkiai puošia Kedžių kie-mą ir jų namų tvorą Klonio gatvėje Garliavoje. Kiekvieną rytą čia renka-si bent keliasdešimt žmonių. Dau-guma jų prie Kedžių namų budi po kovo 23 d. bandymo įvykdyti teismo sprendimą – grąžinti mergaitę jos bio loginei mamai L.Stankūnaitei.

„Ta kovo 23-ioji buvo atskaitos taškas, kai pradėjau nuolat lankytis Klonio gatvėje“, – „Valstiečių laik-raščiui“ tikino Rumšiškėse gyve-nanti Rūta.

Nukelta į 2 p.

MOTERS PASAULIS, 15 p.

Šalies teisėsaugos nesugebėjimas įvykdyti teismo sprendimo ir grąžinti mergaitę Laimutei Stankūnaitei Lietuvai gresia Europos Žmogaus Teisių Teismo sankcijomis.

Gyvulininkystės ūkyje viską sutvarkyti idealiai reikia daug investicijų. Raimundo Šuikos nuotrauka

Strasbūro teismas rengs nutartį dėl Garliavos realybės šou

2 2012 m. gegužės 16 d. • Nr. 39 (9162)Valstiečių laikraštis

Atkelta iš 1 p.

Ji nesureikšmina to, kad už mer-gaitės teises kovojantys žmonės va-dinami „patvoriniais“ ir kitokiais epitetais. Atsiradus menkiausiai ga-limybei, ji skuba į Garliavą. „Dirbu buhaltere, todėl, suprantama, nega-liu visą laiką skirti budėjimui Klonio gatvėje, bet pilietinė pareiga šaukia čia grįžti. Juk ir pati turiu vaikų“, – entuziastingai pasakojo Rūta.

Ji pasiūlė pasirašyti po rengiamu pateikti Seimui įstatymo pataisos pro-jektu, kurį patvirtinus tik nuo vaiko nuomonės priklausytų, su kuo jis nori gyventi – globėjais ar tėvais. Rūtai pa-aiškinome, kad pasirašyti negalime. Ji supratingai linktelėjo galva. „Žinote, visam šitam reikalui turi būti padary-tas galas. Mes privalome apginti mer-gaitę“, – ryžtingai kalbėjo Rūta.

Pirmą kartą mergaitę bandyta pa-imti 2010 m. gegužę, kai Kėdainių r. apylinkės teismas įpareigojo laikiną-ją globėją Neringą Venckienę per-duoti mažametę L.Stankūnaitei. Tada antstoliai nieko nepešė. Šių metų kovo 23 d. policijai ir antstolei S.Vaicekauskienei nepavyko išvežti mergaitės net panaudojus prievartą.

Vadina tikruoju sąjūdžiu

Jau dvejus metus prie Kedžių namų budintis Renaldas Ščiglins-kas sakė, jog darys viską, kad mer-gaitė nebūtų paimta prievarta. „Jei mes matysime, kad mergaitė pati, nesipriešindama išeina iš namų, nie-kas ir nesikiš, nemėgins jos sulai-kyti. Bet dabar yra taip, kad ants-tolė ir policija nori bet kokiomis priemonėmis grąžinti mergaitę L.Stankūnaitei“, – kalbėjo jis.

Būtent šio žmogaus iniciaty-va iš Klonio gatvės vyksta tiesio-

ginės transliacijos internetu per USTREAM svetainę. „Mes norime, kad visi šalies žmonės ir mūsų tau-tiečiai užsienyje pamatytų, kas vyks-ta Lietuvoje. Gindami šią mergaitę,

mes giname kiekvieną vaiką“, – tei-gė R.Ščiglinskas. Pasak jo, pasitikė-jimas teismais yra nulinis. „Gali mus vadinti, kaip nori, net ir „patvoriniais“, bet mes geriau žinome, kas čia vyks-ta, todėl mokame atsiriboti“, – sakė vyriškis. Jis tikino, kad apie 85 proc. Klonio gatvėje budinčių žmonių turi aukštąjį išsilavinimą.

Žmonės čia nakvoja automobi-liuose ir tik dieną grįžta namo nu-siprausti, susitvarkyti. Jie teigia, kad jei kils pavojus – mergaitę bus ban-doma paimti jėga, žmonių susirinks

kelis kartus daugiau. Dar kiti žmonės Klonio gatvės įvykius vadino tikruoju sąjūdžiu, tikra Lietuva. Žmones ypač sukrėtė kovo 23 d. bandymas prievar-ta išvežti mergaitę iš Venckų namų.

Kol „Valstiečių laikraštis“ kalbino žmones Klonio gatvėje, mergaitė su kai kuriais budėtojais žaidė tinkli-nio kamuoliu.

Ir pritaria, ir smerkia

Garsūs šalies teisininkai, moksli-ninkai smerkia asmenis, nevykdančius teismo sprendimo, tačiau supranta budinčių Garliavoje Lietuvos žmonių jausmus. Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mic-kevičius mano, kad pirmiausia reikė-tų paisyti mergaitės interesų. „Ir nors vaikas kol kas nejaučia tiek skausmo, kiek motina (L.Stankūnaitė), vis dėl-to ilgalaikėje perspektyvoje mergaitė skaudžiai išgyvens dabar vykstančius įvykius“, – teigė jis. Pašnekovo teigi-mu, ypač daug problemų jai gali kilti paauglystėje.

„Kalbėdamas apie teismo spren-dimą, turėčiau pasakyti, kad ir aš ne-sutinku su daugeliu teismų spren-dimų. Nesutinku ir šiuo konkrečiu

atveju. Bet jei mes norime gyven-ti civilizuotoje valstybėje, kur egzis-tuoja teisės viršenybė, manau, kad teismo sprendimą privalu įvykdyti ir grąžinti mergaitę motinai“, – įsi-tikinęs H.Mickevčius. Jis neabejo-jo, kad L.Stankūnaitė turi labai daug galimybių pasiekti pergalę Europos Žmogaus Teisių Teisme. Jo nuomone, situaciją apsunkina ir politikavimas. „Gaila, kad politikai pernelyg eska-luoja šią temą, mėgindami įgyti kuo daugiau politinių dividendų. Visa tai nenormalu“, – sakė H.Mickevičius.

Vytauto Didžiojo universiteto Poli-tikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas, profesorius, mokslų daktaras Šarūnas Liekis priminė apie valdan-čiųjų nenuoseklumą, blaškymąsi nuo vienos problemos (ne)sprendimo – red.) prie kitos. „Šiuo metu dabarti-nė valdančioji dauguma mėgina susi-krauti politinį kapitalą, naudodamasi Garliavos įvykiais, nors esama situaci-ja susiklostė būtent jos valdymo metu. Tačiau bandoma pasinaudoti proga ir įgyti populiarumo, prisišliejus prie šios istorijos, bet jos neišsprendžiant ir „pa-mirštant“ kitas valstybės problemas, atsiradusias dabartinių valdančiųjų va-dovavimo laikotarpiu“, – teigė jis.

Kita vertus, Žmogaus teisių stebė-jimo instituto vadovą džiugino, kad Garliavos įvykiai suvienijo žmones ko-vai prieš teisingumo stoką. „Per visus šiuos 20 metų Lietuvoje buvo perne-lyg daug neteisybės, pradedant žemių grąžinimu, pramonės įmonių privati-zavimu ir baigiant upių bei ežerų pa-krančių „prichvatizavimu“. Vien todėl pateisinu tuos žmones, kurie budi Klo-nio gatvėje“, – sakė H.Mickevičius. Jo teigimu, kova už mergaitę prieš pedo-fi lų klaną suvienijo dalį visuomenės.

Įrodymas – vaiko pasakojimai

Mokslininkė Violeta Davoliūtė nuomonę apie situaciją išdėstė viena-me iš prestižinių Europos interneto leidinių opendemocracy.net. „Daugelį mėnesių keli šimtai žmonių organi-zuotai laiko apsuptyje namą, kuriame yra mergaitė. Žmonės įsitikinę, kad mažametė buvo seksualiai tvirkin-ta globalaus pedofi lų klano“, – teigė V.Davoliūtė. Mokslininkės manymu, artėjant Lietuvos pirmininkavimui ES, Lietuvos vidaus problemos gilėja. „Lietuvoje vyrauja teisinė sumaištis, politinė ir moralinė krizė“, – įsitikinusi ji. Mokslininkė taip pat pabrėžė, kad žmones Garliavoje palaiko net dabar-tinė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė, todėl politinis palaikymas „iš viršaus“ neleidžia efektyviai įvykdyti teismo sprendimo už jo įvykdymą atsakin-goms teisėsaugos tarnyboms.

Reziumuodama V.Davoliūtė tei-gė, kad tik fi lmuotas vaiko pasakoji-mas, atrodo, yra svarbiausias įrody-mas. „Pasak psichologų, mergaitė nelinkusi fantazuoti. Tai reiškia, kad arba ji sako tiesą, arba buvo kažkie-no primokyta taip kalbėti. Tačiau dauguma lietuvių šį pasakojimą ver-tina kaip tiesą“, – samprotavo ji.

„Valstiečių laikraštis“ primena, kad vadinamoji pedofi lijos byla prasidėjo 2009 m. spalio 5 d. Kaune. Tada buvo rasti nušauti Kauno apygardos teis-

mo teisėjas Jonas Furmanavičius ir Drąsiaus Kedžio buvusios sugyven-tinės Laimutės Stankūnaitės sesuo Violeta Naruševičienė. Pats Drąsius Kedys, siekęs nubausti pedofi lus, tvir-kinusius jo dukterį, 2010 m. balan-džio 20 d. buvo rastas negyvas Kau-no r. Tų pačių metų birželį nuvirtęs nuo keturračio baloje prigėrė Andrius Ūsas, kuriam buvo pareikšti kaltini-mai tvirkinus mažametę.

Aktualijos

Strasbūro teismas rengs nutartį dėl Garliavos realybės šou

Prieš mergaitę buvo naudojama psichologinė prievartaGintaras Černiauskas, L.Stankūnaitės advokatas

Ne kartą Lietuva pralaimėjo pa-našaus pobūdžio bylas Europos Žmogaus Teisių Teisme. Ir pirmiau-sia atsižvelgdama į EŽTT praktiką L.Stankūnaitė kreipėsi į šį teismą, nes neigiamas pasekmes sukėlė valstybės neteisėtas veikimas arba neveikimas. Šiandien visi specialistai trimituoja, kad buvo pažeistos ne tik mano klientės teisės, bet pirmiausia mergaitės teisės, t. y. pagal Vaiko tei-sių apsaugos konvenciją mergaitės teisė gyventi su biologine motina. Mes matome, kad neteisėtai, netgi klastojant tam tikrus duomenis, vai-kas buvo paimtas iš motinos. Taip pat neteisėtai paskirta vaikui glo-ba. Ir net tada, kai teismas priėmė sprendimą grąžinti vaiką motinai, šis sprendimas nevykdomas. 2010 m. spalį net buvo panaudota fi zinė jėga prieš antstolį, kuris tenorėjo įvykdyti teismo sprendimą. Be to, atitinkami politikų pareiškimai šitoje byloje, kad teismo sprendimo nereikia skubiai vykdyti, taip pat paskatino kreiptis į EŽTT. O kaip turėtų reaguoti papras-tas Lietuvos pilietis, turintis palankų teismo sprendimą, kuris kažkodėl jau dvejus metus nevykdomas? Pra-šoma priteisti 100 tūkst. eurų žala tėra noras už šiuos pinigus atkurti dvasinę vaiko pusiausvyrą, nes tiek laiko prieš mergaitę buvo naudoja-ma psichologinė prievarta.

Byla teisme neužsigulėsEdita Žiobienė, Vaiko teisių apsaugos kontrolierė

Šios konkrečios bylos atveju Vai-ko teisių apsaugos kontrolieriaus įs-taiga kol kas nesulaukė nei įspėjimų, nei kitokios reakcijos iš Europos Są-jungos institucijų. Žinau tik tiek, kad mūsų Vyriausybės atstovė prie Eu-ropos Žmogaus Teisių Teismo ren-gia atsakymą EŽTT ir ši byla turė-tų būti išspręsta artimiausiu metu. Labai tikėtina, kad byla neužsigulės ir vienokį ar kitokį EŽTT sprendimą sužinosime dar iki žiemos.

Mergaitė tetos namuose neatrodė nelaiminga. Gedimino Stanišausko nuotraukos

Kiekvieną rytą prie Kedžių ir Venckų namų susirenka bent keliasdešimt žmonių.

H.Mickevičius: „Nors vaikas nejaučia tiek skausmo, kiek motina, ilgalaikėje perspektyvoje mergaitė skaudžiai išgyvens dabar vykstančius įvykius.“

32012 m. gegužės 16 d. • Nr. 39 (9162)Valstiečių laikraštis

Atkelta iš 1 p.

Konfl iktas persikėlė į teismą

Prieš maždaug 14 metų Biržų ra-jone, Parovėjos seniūnijoje, nuo nulio kurtis ir ūkininkauti pradėję Vaidutė ir Vytautas Stankevičiai net įsivaizduoti negalėjo, kokia karti gali būti gyvuli-ninkystės ūkio duona. Ne tik dėl šios ūkio šakos specifi kos, bet ir dėl nuola-tinio aplinkosaugininkų dėmesio. Vie-name pirmųjų šalies ekologinių pieno ūkių, pelniusių ne vieną pripažinimą ir apdovanojimą, ekologinio ūkinin-kavimo patirties semiasi kolegos už-sieniečiai, rengiamos vasaros stovyklos jaunuoliams iš viso pasaulio. Meniškos prigimties ūkio savininkai svetingai duris atveria kūrybingam jaunimui.

Žemės ūkio specialistai ir moksli-ninkai Stankevičius vertina už pažan-gų ūkininkavimą, veža į jų ūkį svečius, o vietos aplinkosaugininkai, gavę kai-mynų skundų, važiuoja tikrinti jų nu-sižengimų. Vienas iš tokių aplinkosau-gininkų apsilankymų praėjusį pavasarį V.Stankevičiui baigėsi konfl iktu, kuris persikėlė į teismą. Ūkininkas kaltina-mas srutomis aptaškęs, pasipriešinęs bei įžeidęs pareigūnus – Panevėžio re-giono aplinkos apsaugos departamen-to Biržų rajono agentūros vedėją Elo-ną Pipiraitę ir vyriausiąją specialistę Mantę Ramanauskienę. Jos reikalauja atlyginti ir patirtą moralinę žalą.

„Kaimynai rašė skundus, o aplin-kosaugininkai kone kas dieną lankėsi mūsų ūkyje ir ieškojo nusižengimų. Gyvulininkystės ūkyje viską sutvarkyti idealiai tvarkingai reikia labai daug in-vesticijų. Tai ir darome, vykdome visus nurodymus ir reikalavimus. Bet tvar-komės pamažu, nes iškart visko pada-ryti neįmanoma. Juk taip ūkininkau-jama visame pasaulyje. Tačiau dialogo su aplinkosaugininkais mums nepavy-ko rasti, jie atvažiuodavo tik bausti“, – apmaudo neslėpė V.Stankevičius.

Pristabdė investicijas

Biržiečiai sako, kad į ūkio plėtrą ir aplinkosaugą jau investavo ne vieną milijoną litų. Įgyvendinti 5 paramos ir savo lėšomis fi nansuoti projektai. Už tvarkingą ir efektyvų europinių lėšų panaudojimą Stankevičiai gavo žemės ūkio ministro padėką. Ūkininkai pa-rengė naują investicinį projektą, kurio vertė – 5 mln. Lt. Nacionalinė mokė-jimo agentūra patvirtino projektą, jam numatyta 2 mln. Lt ES ir nacionalinio biudžeto parama. Bankas duoda kredi-tą, o Žemės ūkio ir paskolų garantijų fondas suteikia kredito garantiją.

Prieš metus ūkininkai planavo pra-dėti darbus, tačiau dėl konfliktų su aplinkosaugininkais metams pristabdė

investavimą. „Išsigandome, kad su mu-mis norima susidoroti. Paprašėme, kad atidėtų. Dabar turime apsispręsti. Nu-matyta įrengti melžimo robotus, įdiegti pažangiausias mėšlo tvarkymo techno-logijas ir kt. Rengiant šį projektą reikėjo daug leidimų gauti, aplinkosaugininkai puikiai žinojo, kad ruošiamės tiek inves-

tuoti į ūkį, tačiau neatsižvelgė į tai“, – pasakojo ekologinio pieno ūkio savinin-kai, kurie jaučiasi įvaryti į kampą.

Gerų darbų nemato

Ūkininkams apmaudu, kad gamtos sergėtojai nepastebi, kiek jie nuveikė saugodami aplinką. Kurtis ir ūkinin-kauti jie pradėjo Vaidutės iš senelių paveldėtuose 9 ha žemės ir apleistoje bei užterštoje buvusio kolūkio terito-rijoje, kur buvo dažų fabrikas. Ekolo-ginė bomba buvo palikta likimo valiai. Ūkininkai prisiėmė tą naštą ir savaran-kiškai išvežė dažų atliekas, nukasė vir-šutinį žemės sluoksnį. Besitvarkydami atrado artezinį vandens gręžinį, ant ku-rio buvo mėšlo sankaupų. „Viskas atro-dė kaip po karo. Bet ryžomės tvarkytis, nes norėjome gražiai ūkininkauti, kad būtų ir patiems, ir aplinkiniams malo-nu. Jau tada aplinkosaugininkai mus nustebino. Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Biržų rajono

agentūros darbuotojas Artūras Griška perspėjo, kad baus dėl dažais užterštos teritorijos. Mes aiškinome, kad tai ne mūsų padarytos žemės žaizdos“, – pa-sakojo V.Stankevičius.

Biržiečiai apsisprendė kurti ekologi-nį ūkį, kuriam keliami dideli aplinko-saugos reikalavimai. Ūkininkai nenau-

doja nei sintetinių trąšų, nei chemikalų. 2007 m. Stankevičių ūkis pelnė antrą vietą pažangiausio ekologinio ūkio konkurse. Dabar jų ūkis išaugęs: jame – iki 700 ha žemės, fermose laikoma 300 melžiamų karvių, dar bemaž tiek prie-auglio. Ūkyje dirba 30 darbuotojų.

Stankevičių žemėje yra ledynme-čio laikų riedulynas. Tai – nemenkas trukdys ūkininkauti, tačiau biržiečiai vertina ir puoselėja senąjį riedulyną. Biržiečių pieno ūkis priklauso Kitokių ūkių tinklui ir dalyvauja nykstančių

paukščių apsaugos programoje. Šiuo-se ūkiuose ūkininkaujama aplinkai palankiu būdu siekiant atkurti pievų paukščiams tinkamas buveines.

Po palaikymo akcijos skundų nebeliko

Po konfl ikto su aplinkosauginin-kais biržiečių stojo ginti šalies Pieno gamintojų asociacija, Biržų ir aplinki-nių rajonų žemdirbiai, vietos bendruo-menė. Pernai jie suvažiavo į Stankevi-čių ūkį. Į susitikimą atvyko ir žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius bei aplinkos ministras Gediminas Kaz-lauskas. K.Starkevičius pabrėžė, kad žemdirbių skundų dėl perdėtos ins-pektorių kontrolės sulaukiama iš vi-sos Lietuvos. Aplinkos ministras suti-ko, kad pareigūnai pirmiausia turi būti patarėjai, leidžiantys pasitaisyti, o ne skubantys bausti.

Pasak V.Stankevičiaus, po palaiky-mo akcijos ir ministrų apsilankymo vietos aplinkosaugininkai ūkyje nepa-sirodė. „Netikiu, kad per tą laiko nebu-vo kaimynų skundų. Tai tik patvirtina, kad mums buvo rodomas ypatingas dėmesys. Daug pieno gamintojų netu-ri mėšlidžių, nes esant tokioms pieno kainoms neįstengia jų įsirengti. Mūsų ūkyje jos įrengtos. Tačiau susidarė įspū-dis, kad aplinkosaugininkai ne visiems tokie griežti“, – pasakojo tiesaus žodžio nevengiantis ūkininkas.

Panevėžio regiono aplinkos apsau-gos departamento vadovas Valdema-ras Jakštas „Valstiečių laikraštį“ tikino, kad aplinkos ministro apsilankymas biržiečių ūkyje ir inspektorių elgse-na neturi nieko bendro. „Po to nebu-vo skundų, todėl niekas be reikalo ir nevažinėjo pas tuos ūkininkus. Parei-gūnai privalo reaguoti į skundus. Ten konfl iktuojama su kaimynais, kurie skundžia, kad yra teršiama aplinka“, – aiškino V.Jakštas. Anot jo, pagal kon-trolės tvarką, kuri įsigaliojo nuo pra-

eitų metų sausio pradžios, remiantis atitinkamais kriterijais sudaromi me-tiniai patikrinimų planai, kurie viešai skelbiami. Dešimt dienų prieš patikri-nimą įmonė ar ūkis dar įspėjami, kad lankysis inspektorius.

Aktualijos

Pieno ūkyje – hamletiški klausimai

(Užs. 206)

Ūkis europinio lygioAlmonas Gutkauskas, „Tatulos“ programos tarybos pirmininkas

Stankevičių ūkis – vienas pažan-giausių Lietuvos ekologinių ūkių. Esu matęs nemažai Europos ūkių, tad ga-liu sakyti, kad biržiečių ūkininkavimas yra europinio lygio. Kai nori mušti, lazdą visada rasi. Tai būdinga lietuviš-ka istorija. Lietuvos laukai tuštėja, ne-belieka gyvulių. Kur mes nueisime?

Aplinkosaugininkai persistengėVytautas Zurba, Biržų rajono žemdirbių asociacijos vadovas, Biržų rajono savivaldybės ekologas

Labai palaikome Stankevičius, kuriems teko dirbti išskirtinėmis są-lygomis. Sunku suprasti, dėl ko juos taip rėmė prie sienos. Tai aukšto gamybos lygio ūkis, kuriame tvar-komasi remiantis mokslo pagrin-dais. Turime ką parodyti užsienie-čiams – juos drąsiai vežame į tą ūkį, nes žinome, kad maloniai būsime sutikti ir parodysime tvarkingą ūkį. Čia daug lėšų investuota, taip pat ir į aplinkosaugą. Ko reikalaujama, tas padaryta. Mėšlas tvarkomas, vandens gręžinių zonos sutvarky-tos. Ūkininkai neturi nuobaudų nei iš Nacionalinės mokėjimo agentū-ros, nei iš „Ekoagros“. Manau, kad aplinkosaugininkai persistengė.

Meniškos prigimties ūkio savininkai V. ir V.Stankevičiai svetingai duris at-veria kūrybingam jaunimui. Raimundo Šuikos nuotrauka

V.Stankevičius: „Kaimynai rašė skundus, o aplinkosaugininkai kone kas dieną mūsų ūkyje ir ieškojo nusižengimų. Tvarkomės pamažu, nes iškart visko padaryti neįmanoma. Juk taip ūkininkaujama visame pasaulyje. Dia-logo su aplinkosaugininkais nepavyko rasti, jie atvažiuodavo tik bausti.“

Delčia.Saulė teka 5.11, leidžiasi 21.21.

RytojŠiandien

Šiandien slėgis ims kristi. Pradedant vakariniais rajonais prasidės lietus, vie-tomis smarkus, kai kur nugriaudės perkūnija. Pūs vidutinio stiprumo besikeičian-čios krypties vėjas. Oro temperatūra naktį bus 5–10, dieną – 18–23, Rytų Lietu-voje – iki 25 laipsnių šilumos.

Ketvirtadienį ties Lietuva nusidrieks atmosferos frontas, orai bus debesuoti ir lietingi. Pūs gūsingas vakarų, šiaurės vakarų vėjas. Oro temperatūra naktį kris iki 7–12, dieną pakils tik iki 9–14, rytiniuose rajonuose – iki 20 laipsnių šilumos.

Penktadienį vietomis palis, toliau pūs žvarbus šiaurės vakarų vėjas. Oro tem-peratūra naktį bus 4–9, dieną – 12–17 laipsnių šilumos.

orai.lt, VL inf.

PorytDieną: +18 +23o

Naktį: +5 +10o

Dieną: +9 +14o Dieną: +12 +17o

Naktį: +4 +9oNaktį: +7 +12o

4 2012 m. gegužės 16 d. • Nr. 39 (9162)Valstiečių laikraštis

Ataskaitoje pasigedo ir skaičių, ir faktų

Algirdas Butkevičius, Seimo na-rys, Lietuvos socialdemokratų par-tijos pirmininkas

Žodis „ataskaita“ reiškia, kad to-kiame dokumente bus analizuojama, kaip sekėsi įgyvendinti anksčiau tam tikram laikotarpiui Vyriausybės iš-keltus tikslus, kokios priežastys lėmė tai, kad kai kurie įvardyti prioritetai nebuvo įgyvendinti – gal susiklostė nepalankios aplinkybės šalies vidu-je, gal lėmė išoriniai veiksniai: juk savaime suprantama, kad gyvena-me globaliame pasaulyje, kuris mus stipriai veikia. Vyriausybių ataskai-tose paprastai būna daug skaičių ir

faktinės informacijos, ji analizuoja-ma, lyginama įvairiais pjūviais. Tokia yra viso Vakarų pasaulio vyriausybių praktika, o metinės veiklos ataskai-tos būna panašaus formato, nesvarbu, ar jas pateikia Vokietijos, Danijos ar Latvijos vyriausybė.

Tačiau naujausia Lietuvos Vyriau-sybės pateikta metų veiklos ataskaita su tokiais standartais gerokai prasi-lenkė. Skaičių pateikta nedaug, o pri-statymas buvo labai trumpas.

Be to, ataskaitoje giriamasi dar-bais, kurie buvo padaryti ne per pas-kutinius metus, o per trejus su puse metų – to niekaip kitaip nei artėjan-čiais Seimo rinkimais nepaaiškin-si. Žinoma, jei ataskaitose kalbama apie tęstinius projektus, kurie prasi-

dėjo daugiau nei prieš metus, jų pa-minėjimas yra savaime suprantamas, tik svarbu pažymėti, kokie konkretūs darbai buvo atlikti būtent per atas-kaitinį laikotarpį. Tačiau šios išlygos pateiktai metinei ataskaitai pritaiky-ti negalima.

Be to, Lietuvos Vyriausybės veik-los ataskaitoje nebuvo paminėti patys svarbiausi, opiausi klausimai, pavyz-džiui, nedarbas, nepateikta analizė, kuriuose sektoriuose jis didžiausias, kodėl kai kuriuose sektoriuose ma-žėja per lėtai.

Be to, pasigedau išsamesnio pa-aiškinimo apie kitą svarbų klau-simą – viešųjų finansų suvaldy-mą. Lieka neaišku, kodėl teigiama, kad įgyvendinus kokį 18 mlrd. Lt vertės projektą, šalies ekonomi-kai tai bus didžiulė paspirtis, tačiau iš ES biudžeto kasmet gaunami 7 mlrd. Lt nepaskatina ekonomikos neauginant infl iacijos.

Pagaliau nepaminėta, kodėl per-nai iš ES fondų nepanaudota 1,2 mlrd. Lt Juk tai didžiulė suma, ku-rią galima investuoti į infrastruk-tūrą, kur milijardas litų sukuria 5 tūkst. naujų darbo vietų, o kiekvie-na jų netiesiogiai – dar 4–5 dar-bo vietas.

Skeptiškai vertinu ataskaitoje pateiktus pozityvius pokyčius svei-katos apsaugos ir švietimo srityse. Pavyzdžiui, sveikatos apsaugos sri-tyje struktūrinės reformos nėra jau 20 metų, nes viskas, kas iki šiol buvo daroma, – tik reformos imitacija.

Kalbant apie švietimą, reikėtų pa-sakyti, kad gyvename mokyklų už-darymo laikotarpiu, o likusios klasės

tuštėja, nes tėvai su vaikais masiškai išvyksta į užsienį.

Visus šiuos ataskaitoje paminėtus ir nepaminėtus aspektus opozicija iš-nagrinės dar detaliau – artimiausiu metu tikimės parengti detalią lygi-namąją prieš metus iškeltų tikslų ir dabar pateiktų rezultatų analizę ir išsamius vertinimus.

Valdantieji atvirai kariavo su verslu

Artūras Zuokas, Vilniaus meras, visuomeninio judėjimo TAIP (Tėvy-nės atgimimas ir perspektyva) pir-mininkas

Premjero pristatytą Vyriausybės veiklos ataskaitą 10 balų sistemo-je vertinčiau 5 su pliusu. Svarbiausi ataskaitos trūkumai – premjero vado-vavimo problemos. Lietuva galėjo iš-gyventi krizę švelnesnėmis sąlygomis. Ekonomika nebuvo skatinama, kad žmonės galėtų sulaukti geresnių laikų ir įgyvendinti savo idėjas čia, Lietuvo-je, o buvo paprasčiausiai skolinamasi pasaulio rinkose. Valstybės skola iš-augo 3 kartus. Esant tokiai sudėtingai padėčiai, Finansų ministerijos dar-bas yra gana efektyvus. Šiandien kaip niekada Lietuvoje vyrauja biurokra-tizmas. Išaugo biurokratinių reikala-vimų ir procedūrų skaičius. O tai ap-sunkina darbą tiek pačioms valstybės institucijoms, tiek privačiam verslui. Nesumažėjo valdymo aparatas, nors apie tai buvo daug kalbėta. „Saulėly-dis“, kurio vienas iš iniciatorių buvau ir aš, buvo daug žadantis, tačiau rea-liai neįgyvendintas, nes Vyriausybei trūko vadybos gebėjimų. Turime la-

bai suveltą mokesčių sistemą, dėl ko neaiškus rytojus ir į šalį neateina taip laukiamos investicijos. Prarandame didžiųjų investitorių dėmesį. Lietuvos verslas buvo galinga atrama 2008 m. prasidėjus krizei. Deja, palaikymo ir dėmesio verslas nesulaukė – įmonės iškeliamos į Estiją, Olandiją. Katas-trofi škai mažai renovuotų pastatų. Iš Europos gautas fi nansavimas 6 tūks-tančiams pastatų rekonstruoti, tačiau atnaujinti vos 2. Europinės lėšos iki šiol nepanaudotos. Dar vienas trū-kumas pastebimas energetikos sri-tyje. Buvo žadama realiai sumažin-ti priklausomybę nuo dujų ir pereiti prie biokuro. Šiluminėse jėgainėse dujų suvartojimas turėjo mažėti nuo 80 proc. iki 40 proc., pirmenybę tei-kiant biokurui, tačiau santykis yra priešingas – įgyvendinta vos 3,5 proc. pažado. Vyriausybės pateiktos idė-jos yra geros, reikalingos ir prasmin-gos, tačiau įgyvendinimas – nekoks. Didelės vadybos spragos, dėl kurių nepavyko tinkamai suvaldyti minis-trų kabinetų ir įgyvendinti užsibrėžtų tikslų. Daug klausimų kelia ir didieji energetikos projektai. Ar tai – projek-tai, kurie tikrai mums garantuos di-desnę nepriklausomybę? Ar tai – tik didžiulis fi nansinis įsipareigojimas, kad nauda atitektų akcininkams, o paprasti Lietuvos žmonės (vartoto-jai) turėtų apmokėti šitas tariamos ne-priklausomybės sąskaitas? Vyriausy-bė kaip niekada mažai dėmesio skyrė mažesnes pajamas gaunantiems žmo-nėms – galima sakyti, atvirai kariavo su smulkiuoju verslu. Todėl nedar-bą jai pavyko sumažinti vieninteliu būdu – masine emigracija.

Aktualijos

Ant politinių svarstyklių

Kaip vertinate premjero Seimui pristatytą Vyriausybės veiklos ataskaitą?

Vismantas ŽuklevičiusVL žurnalistas, vismantas.zuklevicius@valstietis.lt

Vakar baigėsi praėjusią sa-vaitę prasidėję renginiai, skirti Romo Kalantos, kuris, protes-tuodamas prieš sovietų režimą, 1972-ųjų gegužės 14 d. susidegi-no dėl Lietuvos laisvės, atmini-mui. Daugiausia jų vyko pirma-dienį, kai sukako 40 metų nuo tragiško įvykio, sukėlusio kelias dienas trukusias masines nepa-klusnumo sovietų valdžiai de-monstracijas.

Kvietė prabusti

Liepsnojančiu laisvės fakelu pra-minto jaunuolio žūties vietoje, Kau-no muzikinio teatro sodelyje, sureng-tame minėjime dalyvavo did vyrio brolis Antanas Kalanta, buvę drau-gai, įvykių liudininkai, valdžios ir akademinės bendruomenės atsto-vai. „Mes nenurimome po to 1972-ųjų pavasario, ir jaunimo judėjimas tęsėsi. Aišku, gal svajonėse matėme ne tokią laisvą Lietuvą, kokia ji yra šiandien – tuštėjanti dėl emigracijos, nes nėra valdžios ir žmonių susikal-bėjimo. Bet tikime, jis atsiras, ir jau-

nimas sugrįš į Lietuvą“, – reiškė viltį R.Kalantos brolis.

Istorikas prof. Egidijus Aleksan-dravičius sakė, kad 1972-ųjų pavasario įvykiai Kaune žymėjo tam tikras per-mainas, nes pasikeitė ir kartos, ir mūsų gyvenimai. „Tas ugnies deglas buvo kaip žiežirba susitaikiusiesiems pra-budinti. Romas Kalanta užrašė: „Aš negaliu susitaikyti. Dėl mano mirties kaltinkite valdžią.“ Kalantinės yra ir šiuolaikinio lietuvio prabudimo laikas, nors kažkam gal dar sunku pasirašyti susitaikymo su atmintimi sutartį“, – kalbėjo E.Aleksandravičius. Ano meto maištaujančių hipių atstovas Aleksan-

dras Jegorovas sakė, kad mažai belikę tikrųjų kovotojų, šiandien apie lais-vės kovas šneka tie, kurie tada, kai jos vyko, visai nebuvo gimę, arba tie, kurie niekur nedalyvavo. „Idealiausia būtų, jei čia atstatytų tą patį fontaną, prie kurio mes rinkdavomės. Tai būtų ge-riausias pamink las ir Romui, ir tiems, kurie troško laisvės, apie ją dainavo, dėl jos kovojo“, – sakė A.Jegorovas.

„Bananais“ daužė ir moteris

Kėdainių rajone gyvenantis Juo-zas Ž. anuomet dalyvavo Kaune vyku-siuose protesto renginiuose. „Žmonių pasipiktinimas kilo, kai saugumas ve-lionį tiesiog pagrobė ir greitai palai-dojo. O milžiniškos žmonių minios Vilijampolėje būriavosi, norėdamos atsisveikinti su Romu. Supratę, kad to padaryti negalės, žmonės patraukė į Laisvės alėją“, – 1972-ųjų pavasarį pri-siminė buvęs policijos pareigūnas.

Pasak Lančiūnavos kaime gyvenan-čio vyro, į Laisvės alėją tuomet plūdo bemaž visa Lietuva. „Apie būsimus protestus sužinojau iš grupės draugo, kuris buvo Romo kaimynas. Masės žmonių į Muzikinio teatro sodelį su-sirinko be jokių kvietimų – Kaune tie-siog tvyrojo laisvės oras. Iš Vilniaus ir kitų vietovių jaunimas važiavo trauki-niais. Žinau, kad hipių grupelės buvo atvykusios iš Latvijos ir Estijos“, – pasa-kojo Juozas ir pridūrė, kad nei tuometė milicija, nei paprasti žmonės nebuvo pasiruošę tokiems protestams.

„Milicija tuomet pirmą kartą iš-bandė „bananus“ (juodas gumines lazdas), kuriais daužė ir vaikė pro-

testuojančiuosius. Smūgiai buvo sti-prūs, kliuvo ir moterims. Priluptieji buvo grūdami į specialias milicijos mašinas ir vežami į tą dieną nedirbu-sius Kauno kino teatrus. Ten patekę dar gaudavo į kailį, tačiau dauguma buvo greitai paleisti, – tuometinius įvykius Laisvės alėjoje apžvelgė lan-čiūnaviškis. – Kauniečiai to meto įvykių nepamiršo iki pat Nepriklau-somybės. Ne veltui paskui net po-kalbių taksofonu buvo klausomasi, padaugėjo pat ruliuojančios milicijos pareigūnų.“

Draudė įamžinti atminimą

Romas Kalanta tapo lietuvių disi-dentu, kuris susidegino protestuoda-mas prieš sovietų valdžią Lietuvoje. 19 metų jaunuolis buvo apsiskaitęs, rašė eilėraščius, sportavo, grojo gita-ra, domėjosi hipių judėjimu. Įvykiai Kaune sukėlė LKP ir KGB pareigūnų sumišimą, nes Sovietų Sąjungoje tai buvo pirmas toks incidentas. Gegu-žės 18 d. rengtas laidotuves KGB pri-vertė dviem valandomis paankstinti, kad žmonės nespėtų susirinkti. Tada R.Kalantos namų Panerių gatvėje link traukusi jaunimo minia plūstelėjo į Laisvės alėją. Protesto akcijos dalyviai buvo gaudomi, nukerpami plikai, tar-domi, mušami, atimami jų dokumen-tai, aktyvesni įkalinami. Aštuonerius metus Romo tėvai negalėjo sūnaus kapavietėje pastatyti paminklo – tai buvo uždrausta teigiant, kad liaudies priešas nevertas pagarbos. Paminklas jam Romainių kapinėse iškilo tik po dešimtmečio –1982 m.

Tekste naudota Eltos inf.

Kaune paminėtas R.Kalantos susideginimo 40-metis

Daugiausia renginių, minint 1972-ųjų pavasario įvykius Kaune, surengta Muzikinio teatro sodelyje. Eltos nuotrauka

Praėjusią savaitę Seimo plenariniame posėdyje Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius pristatė Vyriausybės 2011 m. veiklos ataskaitą. Premje-ras teigė matąs keturias pagrindines problemas, kurios spręstos ir kurias toliau reikia spręsti. Ministras Pirmininkas įvardijo šalies ekonomikos ir fi nansų politikos tvarumą, Europos fi nansinės ir kitokios konsolidacijos poreikį, energetinę ir infrastruktūrinę integraciją kaip artimiausio dešim-tmečio svarbiausius politikos prioritetus. Ministro kalbą jau spėjo ir pagir-ti, ir pakritikuoti apžvalgininkai bei visuomenės veikėjai. Kokias įžvalgas premjero kalboje mato politikai?

Ūkininkų žinios

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

9 psl.

Svarbiausias bet kokio žemės dirbimo tikslas – mechaninėmis priemonėmis veikiant dirvą pakeisti jos savybes taip, kad būtų sudarytos optimalios sąlygos kultūriniams augalams augti. Neariminiu žemės dirbimu stengiamasi mažinti gamybos išlaidas, tausoti dirvožemį ir aplinką.

Egidijus ŠarauskisKęstutis Romaneckas

12 psl.

Populiarėja neariminis žemės dirbimas

Moters pasaulis

15 psl.

Rumšiškėse rinkosi šeimos iš visos Lietuvos

16 psl.

Jei duona, tai ruginė

Lietuvos ir Europos krepšininkai išsiaiškino sezono čempionus

Valdas ir Rasa Kavaliauskai augina 4 karves ir 20 ožkų. „Tiek ir užtenka, plėstis neketiname“, – sakė „Sūri-ninkų namų“ šeimininkas. Miškuose paskendusio Varėnos rajono Dar-gužių kaime pamatysite spalvingą nuorodą į „Sūrininkų namus“. Tai prieš metus Kavaliauskų sodybo-je įkurta užeiga, kurioje svečias gali ne tik įsigyti naminių, neįprastų lie-tuvio skoniui sūrių, bet ir paskanau-ti šviežiai pagamintų patiekalų, kaip antai, kiaulpienių salotų.

Vismantas Žuklevičius

Praėjusį savaitgalį šalį ban-dė plauti lietus, tačiau jau gražia tradicija tapusio šei-mų festivalio „Čia visa Lie-tuva“ nesugadino. Į Rum-šiškes pramogauti traukė žmonės iš visų šalies kam-pelių ir užsienio, o orga-nizatoriai atvykėliams do-vanojo daugiau kaip 70 skirtingų pramogų.

Vismantas Žuklevičius

Dažnas mūsų nebeįsivaiz-duojame savo mitybos ra-ciono be duonos ir jos ga-minių. Naujausias tyrimas atskleidė, kad beveik pusė lietuvių duoną valgo kas-dien. Paaiškėjo ir tai, kad 60 proc. šalies gyventojų savo kasdieniam stalui ren-kasi ne kvietinę, o ruginę duoną. Be to, lietuviai jau pamėgo ir ruginę duoną su grūdais.

Pelėsinius sūrius gamina Pelėsinius sūrius gamina ne prasčiau nei prancūzaine prasčiau nei prancūzai

14 psl.

Sportas Užsienyje

Praėjusį savaitgalį visų krep-šinio gerbėjų „darbo grafi -kas“ buvo itin įtemptas. Lie-tuvos krepšinio lygoje (LKL) buvo žaidžiamos paskutinės fi nalo rungtynės, kuriose ie-tis surėmė „Lietuvos rytas“ ir Kauno „Žalgiris“, Europos krepšinio elitas išsirinko ge-riausius Eurolygos varžy-bose, o Turkijoje paaiškė-jo Eurolygos jaunių turnyro nugalėtojai.

Marius Eidukonis

19 psl.

Lietuvos vadovė nuoUkrainos bėdų nenusisuko

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad Ukrai-nos gyventojai kenčia dikta-tūrą ir represijas. ES pareigū-nai ne tik boikotavo Europos šalių vadovų susiti kimą Jal-toje, bet ir teigė nedaly-vausiantys birželį Ukrainoje prasidėsiančiame Europos futbolo čempionate. O Lietu-vos Prezidentė ne tik susitiko su Ukrainos Prezidentu, bet ir ligoninėje aplankė opozicijos lyderę J.Tymošenko.

Vismantas Žuklevičius