• Papildomų nacionalinių tiesiogi-nių išmokų suma už 2012-uosius yra nedidelė, tačiau paskirstoma netoly-giai. Tai kelia nerimą ūkininkams.

• Praėjusį savaitgalį Širvintų rajone, Prienų kaime, vyko arimo varžybos, kuriose susirinkusieji galėjo pamatyti, kaip turi atrodyti gerai išarta dirva, palyginti įvairių plūgų, traktorių galimybes, pasi-semti patirties.

• Janinai Vaizgielienei – 73-eji. Jos vyrui – 13 metų mažiau. „Taip ir turi būti. Nejaučiu amžiaus skirtumo“, – sakė jaunatviškos išvaizdos, energi-jos, charizmos nestokojanti moteris. Janina giliai tikinti, tačiau šis gėris nenusileido iš dangaus per dieną.

• Garsių medikų ir sveikuolių receptai padeda sveikti ar nesu-sirgti.

Šiandien skaitykite:

Šeštadienį VL su priedais:ŠeštadienisSodybaSveikata

Albinas ČaplikasVL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Beveik ketverius metus ūki-ninkas ieško 174 tonų dingusių kviet rugių. Regis, ne adata šieno kupetoje, bet rasti nepavyksta. O grūdų supirkimo bendrovės va-dovas tikina, kad ūkininkas jų ir neras, nes ieško ne grūdų, o juo-dos katės tamsiame kambaryje. Skirtingus sprendimus priėmusių teismų karuselė sustojo, kai Aukš-

čiausiasis Teismas atmetė kasacinį ūkininko skundą. Dabar ūkininkas griebėsi paskutinio šiaudo – krei-pėsi pagalbos į prokurorus.

Ūkis plėtėsi, skolos mažėjo

Ketverius metus (iki 2009 m. lie-pos 27 d.) Pasvalio rajone ūkinin-kaujančio Virgilijaus Navalinsko ir UAB „Scandagra“ bendradarbiavi-mas buvo bene pavyzdinis.

Nukelta į 3 p.

2013-aisiais dvidešimtiesmetų įkopimo į 8 848 mEveresto viršūnę jubiliejų švęs alpinistas Vladas Vitkauskas. Jis pirmas čiaiškėlė Lietuvos trispalvę.

Jau įprasta, kad, naftos kainoms krentant, degalinėse neskubama mažinti degalų kainų. Ir atvirkščiai, kai naftos kainos kyla, verslininkai jau kitą dieną didina degalų kainas, nors neretai naujai įsigyti degalai atvežami tik po kelių dienų. Tai vyksta ir dabar.

Apie tai – 6 p. Apie tai – 4 p.

Petro Malūko nuotrauka

ŪKININKŲ ŽINIOS, 9 p.

ŪKININKŲ ŽINIOS, 9 p.

Prokurorai ieškos dingusių kvietrugių

Vida TavorienėVL žurnalistė

Saulės jėgainių statytojams – pats karštymetis. Lietuvoje kyla dešimtys ar šimtai naujų saulės jė-gainių. Tiesa, dauguma jų yra mažo galingumo – 30 kilovatų (kW).

Pasitelkti saulę elektros ener-gijos gamybai skatina gerokai di-desnis nei kitų alternatyviosios energijos rūšių supirkimo tari-fas, tačiau projektų įgyvendini-mą stabdo gausybė biurokratinių formalumų.

Saldainis tik pirmiems statytojams?

„Mažą 30 kW jėgainę pastatome per savaitę, o popierius tvarkyti rei-kia pusmetį. Tokia jau lietuviška tvar-ka“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė Lie-tuvos saulės energetikos asociacijos prezidentas Edmundas Žilinskas.

Daugybė verslininkų ir ūkinin-kų skuba dar šiemet įsirengti saulės jėgaines. Tikėtina, kad kitais me-tais bus nustatytas mažesnis sau-lės pagamintos elektros energijos tarifas. Šiemet iki 30 kW jėgainių pagaminta elektros energija su-perkama po 1,44 Lt už kWh, per-nai tarifas buvo dar palankesnis – 1,63 Lt už kWh.

Siekiant skatinti ir remti atsinau-jinančių energijos išteklių naudoji-mą nustatyti fi ksuoti tarifai galioja 12 metų.

Nukelta į 2 p.

Ūkininkas UAB „Scandagra“ pateikė 283 t kvietrugių po 290 Lt už toną, taigi iš viso už 82 171 Lt. O tai reiškė, kad V.Navalinskas pagaliau išbrido iš skolų.

fotodiena.lt nuotrauka

Saulės jėgainių statybų karštligė

2012 m. birželio 20 d., trečiadienis • Nr. 49 (9172) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 1,89 Lt

Verslininkai ir ūkininkai skuba dar šiemet pažaboti saulės energiją, nes kitais metais gali būti sumažintos saulės jėgainėse paga-mintos elektros energijos supirkimo kainos.

Beribis grūdų supirkėjų bendrovės ir ūkininko pasitikėjimas baigėsi abipusiais kaltinimais ir beveik trejus metus trukusia teismų karusele.

MOTERS PASAULIS, 15 p.

MOTERS PASAULIS, 16 p.

2 2012 m. birželio 20 d. • Nr. 49 (9172)Valstiečių laikraštis

Atkelta iš 1 p.

Saulės jėgainių statytojai mano, kad superkamos saulės pagamintos elektros energijos tarifai bus suma-žinti. Kitų Europos šalių patirtis rodo, kad saldainis bus duotas tik pirmiems saulės jėgainių statytojams.

„Kad būtų išjudinta rinka, ir An-glijoje, ir Vokietijoje, ir kitose šalyse iš pradžių buvo nustatyti palankūs tarifai. Vėliau šių šalių valdžia masi-niu reiškiniu virtusią saulės jėgainių parkų plėtrą ėmė stabdyti mažinda-ma elektros supirkimo kainas. To-kių pačių priemonių galima tikėtis ir mūsų šalyje“, – samprotavo saulės jėgaines statančios bendrovės direk-torius Rolandas Juraška.

Procedūros užtrunka net pusmetį

Saulės jėgainių statytojai sako, kad vos spėja suktis. Vieniems klien tams jau įrenginėja kolektorius, kitiems padeda įveikti biurokratines procedūras gaunant leidimus. Ne mažiau yra ir besidominčiųjų bei dar svarstančiųjų, ar suskubti šie-met pažaboti saulės energiją. „Sau-lės jėgainės dabar itin populiarios.

Darbo mums tikrai labai daug. Kiek bus spėta įgyvendinti projektų, pa-aiškės metų pabaigoje. Tačiau saulės jėgainėse pagaminta elektros ener-gija sudarys menką dalį rinkos“, – tvirtino E.Žilinskas.

R.Juraška teigė, kad jo vadovauja-ma bendrovė sutartis pasirašiusi jau su 100 klientų. Dar daugiau yra be-sidominčiųjų saulės energetikos pro-jektais. „Po mėnesio kito gali būti dar didesnis antplūdis“, – augantį susi-domėjimą komentavo jis. Pasak sau-lės modulius instaliuojančios įmonės vadovo, saulės energetikos plėtros ga-limybės Lietuvoje dabar bene palan-kiausios Europoje. Investuoti skatina gana aukšti saulės jėgainėse pagamin-tos elektros energijos tarifai ir kritu-sios saulės kolektorių kainos.

„Aišku, labai gaišina tai, kad net pusmetį tenka vaikščioti po įvairias instancijas, kol gaunami visi leidimai jėgainių statybai“, – teigė R.Juraška.

Saulės jėgainių statytojai pabrė-žia, kad įgyvendindami šios rūšies energetikos projektus patiria ir kre-ditavimo sunkumų. Anot jo, ban-kai tik dabar pradeda galvoti apie paskolas šiai veiklai ir kreditavimo

sąlygas, nors tam buvo galima jau anksčiau pasiruošti.

Saulės energetika domisi ūkininkai

Anykštėnas Vilius Juodelis dar ne-prasidėjus saulės jėgainių statymo bu-mui ryžosi įgyvendinti alternatyvios energijos gamybos projektą. Jis buvo pirmas Anykščių krašte, šių metų pra-džioje į darbą paleidęs saulės kolekto-rius, kurie per metus gali pagaminti iki 99 tūkst. kWh elektros energijos.

V.Juodelio pavyzdys įkvėpė ir kai-mynus. „Aplink kyla dar šešios saulės jėgainės. Vieną jų stato ir mano sū-nus, iš Airijos grįžęs namo ūkinin-

kauti. Jis ir mane paskatino imtis šio projekto“, – pasakojo vyras.

Saulės jėgainės statyboms jis siekė europinės paramos, tačiau jos negavo.

Nacionalinė mokėjimo agentūra at-metė beveik visus saulės ir vėjo jėgainių statybos projektus, teiktus pagal Kai-mo plėtros 2007–2013 m. programą.

„Sako, kad reikia rinktis: arba fi k-suotas tarifas, arba parama. Kitaip esą bus dvigubas rėmimas. Tačiau pagal kitas programas galima ir parama, ir palanki kaina. Kai projektą teikėme, buvo vienos sąlygos, o kai jas išpildėme, atsirado kitos“, – pasakojo į valdininkų spąstus patekęs anykštėnas.

Saulės energijos gamyba susido-mėjo ir kaimyninio Kupiškio rajono ūkininkai. „Sąlygos geros, kodėl ne-pabandžius ir alternatyvios veiklos. Dabar konsultuojamės su jėgainių statytojais, skaičiuojame. Jei pavyktų šiemet pastatyti, galima surizikuoti. O jei nespėtume, būtų bergždžias vargas“, – svarstė Lietuvos ūkininkų sąjungos Kupiškio skyriaus vadovas Antanas Dobrovolskis.

Jėgainę galima įsirengti sode

Lietuvoje dabar daugiausia pro-jektuojama ir statoma mažų 30 kW galingumo saulės jėgainių. Pasak Lietuvos saulės energetikos asocia-cijos prezidento E.Žilinsko, dides-nės galios jėgainių atsisakoma dėl įvairių biurokratinių vingrybių.

Didesnės nei 30 kW galios jėgai-nėse pagamintai elektros energijai šiais metais nustatyta mažesnė kai-

na – 1,33 ir 1,04 Lt už kWh. Todėl kai kurie užsakovai įsirenginėja po kelias nedideles saulės jėgaines.

Investicijų dydis priklauso nuo to, kur saulės jėgainė statoma: ant stogo ar ant žemės, taip pat nuo įrangos ga-mintojo. R.Juraška tvirtino, kad esant dabartiniams tarifams iš 30 kW galin-gumo jėgainės per metus galima gauti apie 40 tūkst. Lt grynų pajamų, o in-vesticijos atsiperka per 4–5 metus.

Ant žemės statomai 30 kW ga-lingumo jėgainei reikia 5 arų ploto, tad ją galima įsirengti ir sode. Už-sakovai dažniau ir renkasi tokias jė-gaines. Mat norint sumontuoti ko-lektorių ant stogo reikia atitinkamo jo pasvirimo kampo ir ploto.

Aktualijos

Saulės jėgainių statybų karštligė Kur valstybės prioritetai?Artūras Skardžius, Lietuvos at-sinaujinančių išteklių energetikos asociacijos prezidentas

Valstybė turėtų nustatyti priori-tetus, kur panaudoti už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (VIAP) surinktas lėšas (jos skirtos Nacionalinėje energetikos strategi-joje numatomiems šaliai svarbiems objektams fi nansuoti): remti ato-minę elektrinę, mokėti brangiai už dujas ar skatinti saulės, vėjo ar kitą atsinaujinančių išteklių energeti-ką. Dabar didžioji šių lėšų dalis ten-ka Lietuvos elektrinei. Pabrėžtina, kad žaliosios energijos projektai re-miami tik tol, kol atsiperka investi-cijos. Šiandien nustatytas laikas – 12 metų. Kai atsiperka investicijos, saulės, vėjo energija tampa pigiau-sia. Gaila, kad kaip paskirstyti VIAP lėšas, sprendžia tik ministras Arvy-das Sekmokas.

Populiariausios mažos jėgainėsErnestas Naprys, skirstomųjų tin-klų bendrovės LESTO atstovas ry-šiams su visuomene

2012 m. pirmo ketvirčio pabai-goje prie skirstomųjų tinklų buvo prijungtos 37 saulės elektrinės, ku-rių generuojama galia siekė 1,138 megavato (MW). Per praeitus me-tus ir pirmą šių metų ketvirtį iš-ankstiniai reikalavimai išduoti 788 saulės elektrinėms, o prisijungimo prie tinklų leidimai suteikti 215 sau-lės jėgainių.

2011 m. pabaigoje bendrovei LESTO elektrą pardavė 23 saulės elektrinės, bendra jų instaliuota galia siekia 0,8 MW. Pernai sau-lės jėgainėse pagaminta ir į tin-klą patiekta 75 000 kWh elektros energijos. Daugiausia prijungta 30 kW galios jėgainių. Dviejų pri-jungtų saulės elektrinių galia sie-kia po 100 kW, dar vienos – 99 kW. Šiuo metu derinama sutartis dėl 2 MW saulės elektrinės prijungimo Trakų rajone.

Saulės elektrinės prijungimo prie tinklų procesas yra sudėtin-gas ir kiekvienu atveju vis kitoks. Jėgainėms, kurių galia siekia iki 30 kW, taikoma supaprastinta jungi-mo tvarka.

Saulės jėgainių statytojai pabrėžia, kad įgyvendindami šios rūšies energetikos projektus patiria ir kreditavimo sunkumų. Bankai tik dabar pradeda galvoti apie paskolas šiai veiklai. Eltos nuotrauka

Saulės jėgainių statytojai mano, kad superkamos saulės pagamintos elektros energijos tarifai bus sumažinti. Kitų Europos šalių patirtis rodo, kad saldainis bus duotas tik pirmiems saulės jėgainių statytojams.

Parlamentarams svarstant Lie-tuvos nacionalinę energetinės ne-priklausomybės strategiją, Atsi-naujinančių išteklių energetikos konfederacija siūlo nustatyti kon-kretų ir aiškų tikslą iki 2050 m. Lietuvai pereiti prie energetikos, kurioje vyrautų atsinaujinantys energijos šaltiniai.

Seimas raginamas numatyti kon-krečius tam reikalingus žingsnius jau iki 2020 m., kaip tai daro kitos ES ša-lys, kurių gamtinė geografi nė padėtis yra panaši. Be to, tai atitiktų ES ener-getikos ūkio plėtros tendencijas.

„Siūlome nubrėžti aiškią ir nedvi-prasmišką strategiją, kaip Lietuva ska-tins technologijas, kurios padėtų tau-piau vartoti energiją, o didžiąją jos dalį gaminti iš vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių. Taip pat siūlome efektyviau panaudoti turimą techno-loginį potencialą ir energetinius ryšius su visomis kaimyninėmis valstybėmis, užtikrinančius atviros rinkos egzistavi-mą ir energijos tiekimo diversifi kavi-mą. Kviečiame į energetikos vystymąsi žiūrėti plačiau, įvertinant jos poveikį il-galaikei šalies ekonomikos raidai ir at-sižvelgiant į visuminę naudą (ar grės-

mes) valstybei“, – rašoma kreipimesi į Seimo narius. Lietuvai kasmet reikia apie 20 teravatvalandžių (TWh) šilu-mos (centralizuotai tiekiamos šilumos daugiabučiams namams ir viešosios paskirties pastatams šildyti, individu-aliems namams, pramonės ir žemės ūkio objektų patalpoms šildyti); apie 10 TWh elektros energijos.

Konfederacijos skaičiavimais, vie-tinių energijos šaltinių bendras me-tinis potencialas yra apie 40 TWh, o tai gerokai viršija bendrąjį šilumos ir elektros energijos poreikį.

Eltos inf.

Ragina atsigręžti į atsinaujinančius energijos šaltinius

VL archyvo nuotrauka

32012 m. birželio 20 d. • Nr. 49 (9172)Valstiečių laikraštis

Atkelta iš 1 p.

Štai 2007 m. rugpjūčio mėnesį bendrovė ūkininkui pagal pirkimo–pardavimo sutartį nupirko trąšų, sėk-lų, agrocheminių preparatų ir kitų įvairių prekių už 176 tūkst. Lt. Ūkis plėtėsi, todėl per pusantrų metų ūkininkas nesugebėjo grąžinti pa-skolos, tačiau be didelių priekaiš-tų sutartis buvo pratęsta. Skola iki 55,2 tūkst. Lt sumažėjo po ketu-rių mėnesių, kai ūkininkas bendro-vei pardavė 389,7 tonos kvietru-gių. Tada ūkininkas iš bendrovės dar pasiskolino įvairių prekių už 26,4 tūkst. Lt, todėl skola vėl išaugo iki 84,6 tūkst. Lt.

2009-ųjų derlius buvo geras. „Vi-dutinis derlius šalyje siekė 3,9 tonos iš 1 ha, o mano plotuose užderėjo net apie 7 tonas iš 1 ha. Pagal mano skaičiavimus, pagaliau galėjau grą-žinti visas skolas ir dar uždirbti pel-no“, – pasakojo V.Navalinskas. Ta-čiau ūkininkas džiaugėsi per anksti.

Susitarimas buvo žodinis

2009 m. birželio ir liepos mėne-siais ūkininkas savo nuolatinei ir vie-nintelei partnerei UAB „Scandagra“ pradėjo tiekti gerai užderėjusius kviet-rugius. Kaip pasakojo V.Navalinskas, vyravo abipusis pasitikėjimas, todėl susitarimas buvo žodinis. Įsidėmėki-me – susitarimas buvo žodinis.

Ūkininkas savo samdytu transpor-tu vežė grūdus į UAB „Scandagra“ nuomojamus sandėlius vieną mašiną po kitos. Nuveža, iškrauna grūdus ir vėl veža. Nei sveria, nei važtaraščių, kad atvežta tiek ir tiek grūdų, niekas neišrašo. Visiškas pasitikėjimas.

„Truputį abejojau, bet kitos išeities neturėjau, nes UAB „Buliukų augini-

mas“ sandėliuose, kuriuos nuomojo UAB „Scandagra“, svarstyklių ne-buvo. Man sakė – nėra reikalo sver-ti kitur ir mokėti pinigus, nes šiuose sandėliuose bus laikomi tik mano grūdai. Taigi nuvežiau ir palikau“, – bandė prisiminti V.Navalinskas.

Liepos 7 d. UAB „Scandagra“ atstovė Dovilė Kuprytė ūkininkui išdavė PVM sąskaitą faktūrą (se-

rija GRKD0476), kurioje parašy-ta, kad ūkininkas pateikė 283 tonas kvietrugių po 290 Lt už toną, taigi iš viso už 82 171 Lt. O tai reiškė, kad V.Navalinskas pagaliau išbrido

iš skolų. Tačiau ne veltui sakoma: ne-peršokęs griovio, nesakyk „op“.

Atsiprašė už „nepatogumus“

Pirmasis pavojaus signalas ūkinin-ką pasiekė po dviejų savaičių, kai UAB „Scandagra“ vadybininkė užsiminė, kad V.Navalinskas bendrovei liko

skolingas. Dar po savaitės apie skolą ūkininkui priminė UAB „Scandagra“ direktorius Julius Puodžiuvėlis. „Pa-maniau, kad jie juokauja arba suklydo, tikinau, kad su bendrove esu atsiskai-tęs“, – prisiminė V.Navalinskas.

Tačiau grūdų supirkėjai nejuokavo. Netrukus ūkininką pasiekė trumpas, bet kaip žaibo kirtis skaudus laiškas, kuriame UAB „Scandagra“ adminis-tratorė Jolita Aksenavičiūtė atsiprašė ūkininko už nepatogumus ir pranešė, kad sąskaita jam buvo išrašyta klai-dingai, t. y. joje nurodytas neteisingas kvietrugių kiekis. Kartu buvo pridėta ir nauja sąskaita, kurioje iš 283 tonų teliko 109 tonos kvietrugių. Taigi skir-tumas (su PVM) – net 60 054 Lt. Kur dingo 174 tonos kvietrugių?

„Tai bent „nepatogumas“. Bet aš turiu dokumentus, kad sumokėjau už

transportą. Juk tos mašinos tuščios nevažiavo“, – aiškino ūkininkas.

Ar yra liudininkų? Juk turėjo ma-tyti sandėlio darbuotojai. Gal ir yra, bet jie tyli. Kita vertus, jie negalėtų patikinti, kad mašinos vežė grūdus būtent iš V.Navalinsko ūkio. UAB „Scandagra“ taip ir aiškina – į san-dėlius 174 tonas grūdų pristatė kitas ūkininkas. Ir pateikė tokią pačią sąs-kaitą faktūrą. Taigi laikomasi versi-jos, kad V.Navalinskas nevežė kviet-rugių. Nevežė ir viskas. Nei vežė, nei svėrė. Nėra jokių dokumentų.

Kreipėsi į prokuratūrą

UAB „Scandagra“ direktorius Julius Puodžiuvėlis sako nenorintis net prisiminti šios istorijos. „Papras-tai kai tariamės, tai susitariame. Aš asmeniškai su ūkininku buvau su-sitikęs gal 10 kartų, siūliau pasira-šyti taikos sutartį, išspręsti šią prob-lemą, tačiau jis manęs negirdėjo. Į teismą kreipėmės tik tada, kai supra-tome, kad susitarti nebepavyks. Ga-liu patikinti, kad susitarus nuostoliai V.Navalinskui būtų mažesni, nei bus dabar“, – pasakojo J.Puodžiuvėlis.

Teismų karuselė prasidėjo nuo Pasvalio rajono apylinkės teismo, kuris priėmė UAB „Scandagra“ pa-lankų sprendimą. Po to Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas priė-mė ūkininkui palankesnį sprendimą, t. y. iš ūkininko priteisė 25 559 Lt skolą bendrovei „Scandagra“, o rei-kalavimą priteisti 60 054 Lt atme-tė. Po dviejų mėnesių „Scandagra“ Vilniaus apygardos teismui patei-kė apeliacinį skundą. Šis teismas šių metų sausio 31 d. panaikino galutinį Vilnius miesto 2-ojo apylinkės teis-mo sprendimą ir priėmė naują, ku-riame teigiama, kad ūkininkas ben-drovei liko skolingas 85 614 Lt.

Ūkininkas dar bandė Aukščiausia-jam Teismui teikti kasacinį skundą, ta-čiau šis jo nepriėmė. Dabar ūkininkas griebėsi paskutinio šiaudo – pateikė pareiškimą Pasvalio rajono apylinkės prokuratūrai dėl galimo sukčiavimo ir dokumentų klastojimo. Ūkininkas prašo, kad prokuratūra išsiaiškintų ir nustatytų, kur dingo iš jo ūkio išvež-tos 174 tonos kvietrugių, kurių vertė

tuo metu, t. y. 2009 m. vasarą, buvo 50 460 Lt.

Pasimokė iš klaidų

Ko iš šios istorijos pasimokė abi pusės? „Bandai daryti išvadas, ta-čiau gyvenimas yra toks, kad vėl ir vėl darai tas pačias klaidas. Pavyz-džiui, negali nepadėti ūkininkams: juk ir jų, ir mūsų verslas yra tas pats. Jiems reikia mūsų, o mums – jų. To-dėl skoliname, teikiame daug pas-laugų, padedame, kiek galime, ir to-liau taip bus. Negaliu į kiekvieną ūkininką žiūrėti įtariai ir svarstyti: apgaus jis mane ar neapgaus. Taip svarstydamas negalėčiau dirbti“, – sakė J.Puodžiuvėlis.

Tačiau UAB „Scandagra“ direk-torius sakė dar kartą priminsiąs savo

įmonės vadybininkams atidžiau pa-siaiškinti, su kokiais konkrečiais žmonėmis dirba. Ne paslaptis, kad kiekviena kompanija Lietuvoje turi vadinamąjį juodąjį sąrašą, į kurį įtrau-kia ne tik susitarimų nevykdančius, bet ir pernelyg atkaklius ūkininkus. Su tokiais reikia dirbti labai atsargiai. Nors ūkininkas V.Navalinskas dar nenuleido rankų ir tikisi palankaus galutinio sprendimo, ši istorija jam taip pat padidins patirties kraitį. „Ži-nau, kad padariau klaidą pasitikėda-mas grūdų supirkėjais. Reikėjo grūdus sverti ir reikalauti dokumentų. Buvo negera nuojauta, bet ją vijau šalin ir skaudžiai suklydau“, – padarė išvadą V.Navalinskas.

Aktualijos

Prokurorai ieškos dingusių kvietrugių

Ūkininką pasiekė trumpas, bet kaip žaibo kirtis skaudus laiškas, kuria-me grūdų supirkėjai atsiprašė už patiriamus nepatogumus ir pateikė sąskaitą faktūrą, kurioje nurodė 174 tonomis mažesnį grūdų kiekį.

Žemdirbiams trūksta vienybėsVytautas Augustanavičius, Lietu-vos ūkininkų sąjungos Marijampo-lės skyriaus pirmininkas

Konfl iktų tarp ūkininkų ir grūdų supirkėjų buvo, yra ir bus tol, kol nebus peržiūrėti ūkininkams nepa-lankūs standartai. Lietuvos ūkinin-kų sąjungos posėdžiuose ne kar-tą kalbėjome apie tai ir negavome atsakymo, kodėl Lietuvoje žemės ūkio produktų standartai dažnai būna aukštesni nei Vakarų Europos šalyse. Kam naudinga tokia padė-tis? Tik ne ūkininkams, patirian-tiems didelių nuostolių.

Kita bėda, kad ūkininkai neturi svarstyklių, negali patys pasverti vežamų parduoti grūdų, tai žino-dami supirkėjai gali gudrauti. Žino-ma, už rankos nepagavę negalime kaltinti. Kokia išeitis? Ji vieninte-lė – žemdirbiai turi kooperuotis. Tik kooperatyvai gali apginti žem-dirbių interesus. Tačiau ūkininkams trūksta vienybės.

Derlius išauga įsigijus svarstyklesRomas Majauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas

Mano derlius išaugo, kai įsigi-jau svarstykles. Kol jų neturėjau ir negalėdavau pasitikrinti grūdų svorio, tol patirdavau nuostolių. Manau, kad kiekvienas ūkininkas galėtų patvirtinti mano spėjimus. Be to, daug supirkėjų naudojasi elevatorių paslaugomis, o šie taip pat nori uždirbti papildomai. Kuo daugiau tarpininkų, tuo daugiau nuostolių patiria ūkininkas. Štai prisimenu atvejį, kai ūkininkai už-tiko svėrimo metu svarstykles „re-guliuojančius“ elevatorių darbinin-kus. Ten buvo jų darbo vieta.

Kokia išeitis? Prašykite pagal-bos svarstykles turinčių kaimynų. Bent kartą pasverkite transporto priemonę ir nors vieną pakrautą grūdais. Tada nors apytiksliai žino-site, koks turėtų būti svoris.

Ūkininkas savo samdytu transportu vežė grūdus į nuomojamus sandėlius vieną mašiną po kitos. Nei sverė, nei važtaraščių, kad atvežta tiek ir tiek grūdų, niekas neišrašė. Visiškas pasitikėjimas. Martyno Vidzbelio nuotrauka

V.Navalinskas prašo, kad Pasvalio rajono apylinkės prokuratūra išsiaiškintų bei nustatytų, kur dingo iš jo ūkio išvežtos 174 t kvietrugių. Albino Čapliko nuotrauka

Jaunatis.Saulė teka 4.42, leidžiasi 22.00.

RytojŠiandien

Šiandien po pietų pajūryje ir Vakarų Lietuvoje trumpai palis, galima perkūni-ja. Pūs nestiprus vakarų, šiaurės vakarų vėjas. Oro temperatūra naktį bus 6–11, dieną – 19–24 laipsniai šilumos. Truputį vėsiau bus tik pajūryje.

Ketvirtadienį šalį pasieks dar vienas nedidelis ciklonas, jau naktį prasidėjęs lietus tęsis ir dieną. Pūs gūsingas rytų, šiaurės rytų vėjas. Oro temperatūra naktį bus 7–12, dieną – 17–22 laipsniai šilumos.

Penktadienį lietūs ims trauktis, trumpai palis tik vietomis. Toliau pūs nestiprus rytų vėjas. Oro temperatūra naktį bus 9–14, dieną – 19–24 laipsniai šilumos.

orai.lt, VL inf.

PorytDieną: +19 +24o

Naktį: +6 +11o

Dieną: +17 +22o Dieną: +19 +24o

Naktį: +9 +14oNaktį: +7 +12o

4 2012 m. birželio 20 d. • Nr. 49 (9172)Valstiečių laikraštis

Siūlomi pakeitimai panašūs į darbo sąlygas BaltarusijojeKristina Krupavičienė, profesinės sąjungos „Solidarumas“ tarptauti-nė sekretorė

Jei tos pataisos įsigalios, tai labai pablogins bendrą situaciją darbo rin-koje. Dar labiau padidės emigracija ir tai bus smūgis mūsų ekonomikai. Jei bus terminuotosios darbo sutar-tys, žmonės neturės jokių garantijų. Visoje Europoje pagal terminuotą-sias darbo sutartis dirbama tik Bal-tarusijoje. Dirbdami šitaip, nebūsime tikri dėl rytojaus, nežinosime, kada mus atleis. Net bankininkai kalba, kad, dirbdami pagal terminuotąsias sutartis, jaunuoliai neims paskolų, nes jie neturės jokios garantijos dėl atei-ties. Be to, ir išeitinės kompensacijos siūlomos juokingai mažos: atidirbę šešerius metus vienoje įmonėje, išei-dami gausime kompensaciją tik už mėnesį! Gėdingas ir premjero An-driaus Kubiliaus pasiūlymas profesi-nėms sąjungoms: jei šios pritars pa-taisoms, minimalus atlyginimas bus padidintas nuo 800 iki 900 Lt. Mi-nimalus atlyginimas ir taip turi būti padidintas be jokių išlygų! Vyriausy-bės svarstomos pataisos eilinius dar-buotojus pavers beteisiais darbdavių vergais ir skatins juos išnaudoti.

Toks pasiūlymas didintų valstybės išlaidasAlgirdas Sysas, Seimo socialdemo-kratų frakcijos, Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys

Valdžios planai liberalizuoti dar-bo santykius gali papiktinti maždaug 1,4 mln. šalies dirbančiųjų ir dar la-biau pabloginti jų padėtį. Visos kitos Europos Sąjungos šalys eina kitu ke-liu – ilgina laikotarpį, per kurį galima gauti bedarbio pašalpą, bei trumpi-na darbo laiką. Šiomis Darbo ko-dekso pataisomis tikrai nesiekiama suteikti darbuotojui galimybių tar-tis su darbdaviu, žaidžiama tik į vie-nus vartus. Darbuotojas, kuris yra silpnesnė grandis, patenka į dar sun-kesnę padėtį. Tai ne tik pataikavimas stambiajam verslui. Toliau siekiama įtvirtinti pasenusį požiūrį į darbuo-toją kaip į „darbinį arklį“. Įteisinus šias Darbo kodekso pataisas, bus įteisintas darbdavių savavaliavimas. Netgi šiuo metu, galiojant dabarti-nėms Darbo kodekso nuostatoms, Valstybinė darbo inspekcija fi ksuoja vis daugiau pažeidimų. Demokrati-nėse ir laisvose šalyse veiksmingai ginamos gyvūnų teisės, o Lietuvoje konservatorių Vyriausybė darbo są-lygas žmonėms siekia padaryti blo-gesnes nei darbiniams gyvuliams.

Aktualijos

Ant politinių svarstyklių

Stambieji verslininkai valdžiai nurodė liberalizuoti darbo rinką?

Trišalėje taryboje socialiniams partneriams dėl daugelio Darbo kodekso pataisų nesusitarus, Vyriausybė imasi iniciatyvos Seimui teikti visus jos numatytus Darbo kodekso pataisymus.

Pataisomis siūloma nustatyti 20 darbo dienų vidutinę kasmetinių atostogų trukmę, o šiuo metu tokių atostogų trukmė yra 28 kalen-dorinės dienos. Taip pat ketinama įteisinti galimybę sudaryti termi-nuotąsias darbo sutartis nuolatiniam darbui. Jas būtų galima suda-ryti dvejiems metams su galimybe pratęsti dar du kartus ir ne ilgiau kaip dar dvejus metus. Jei būtų norima pratęsti daugiau, tokia sutartis taptų neterminuota. Taip pat siūloma apie atleidimą iš darbo pranešti ne prieš keturis, o tik prieš tris mėnesius. Didžiausią išeitinių išmokų dydį, kuris dabar yra 6 vidutiniai mėnesio atlyginimai, siūloma ma-žinti iki 4 vidutinių mėnesio atlyginimų. Kodekse siūloma atsisakyti darbo sutarčių registravimo žurnalų, privalomo atsiskaitymo lape-lių įteikimo. Su tokiais pasiūlymais kategoriškai nesutinka profesinės sąjungos. Dauguma gatvėje kalbintų tautiečių mano, kad darbo rin-kos liberalizavimu suinteresuoti stambieji verslininkai, norintys dar daugiau užsidirbti, o darbuotojus paversti beteisiais.

Albinas ČaplikasVL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Jau įprasta, kad naftos kai-noms krentant, degalinėse ne-skubama mažinti degalų kainų. Ir atvirkščiai, kai naftos kainos kyla, verslininkai jau kitą dieną didina degalų kainas, nors ne-retai naujai įsigyti degalai at-vežami tik po kelių dienų. Tai vyksta ir dabar, kai pasaulinėje rinkoje naftos kaina nukrito že-miau 100 dolerių už barelį ribos, o degalų kainos mažėja ne taip sparčiai. Tačiau Konkurencijos taryba šį labai svarbų laikotar-pį pramiegojo.

Didėja marža

Pavasarį degalų kainos sušoko tokį kadrilį, kad gegužę eksper-tai visai rimtai prognozavo, jog iki metų pabaigos benzino A-95 kai-na netrukus pasieks 6 ar net 7 Lt už litrą. Daugelis vairuotojų rimtai svarstė apie galimybę asmeninius automobilius naudoti tik būtiniau-siais atvejais.

Lietuvos naftos produktų preky-bos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius tik skėsčiojo ranko-mis: „Lietuvoje išgaunama nafta ne-daro įtakos degalų kainai, kaip ir ne-daro įtakos iš Rusijos įvežama nafta. Degalų kainos pirmiausia priklauso nuo naftos kainos pasaulinėje rin-koje.“ Visuomenės dėmesys dega-lų pardavėjams padidėjo, kai degalų kainos buvo pasiekusios rekordines ribas. Tada degalinių tinklus tikrinusi Konkurencijos taryba mums prane-šė, kad degalinės susimažino veiklos maržą iki 3–4 proc. benzino kainos.

Kodėl Konkurencijos taryba miega dabar? Ne paslaptis, kad kaip tik dabar, kai naftos kaina pasauli-

nėje rinkoje krenta, nesąžiningiems degalų pardavėjams atsiranda dau-giau galimybių uždirbti. Tokią mintį mums pakuždėjo degalais prekiau-jančios vienos smulkios bendrovės atstovas. Jo žiniomis, kaip tik kren-tant, o ne augant degalų kainai, de-galinės maržą neretai pakelia net iki 10–15 proc. Tačiau niekas to nepa-stebi, nes degalai pinga.

Lietuvoje taikoma degalų kaino-dara yra sudėtinga. Tai rodo atvejai, kai degalų kainos degalinėse nere-tai keičiamos kelis kartus per die-ną, nors naujų degalų neatvežama. Šio kuriozo niekas negali svariai paaiškinti. Tikinimas, jog vyksta mažmenininkų karai, yra nerim-tas. Tačiau atsiranda galimybė pa-siteisinti, kai Konkurencijos taryba nutveria už rankos. Štai L.Vosylius, komentuodamas Finansų ministe-rijos stebėsenos rezultatus, pareiškė: „Iš tiesų kainos yra keičiamos kelis kartus per parą. Jei Finansų minis-terijos atstovai pasižiūrėjo į kainas 8 val. ryto, tai jiems gal ir pasirodė, kad kainos nepakitusios. Nemanau, kad ministerija galėjo taip greitai atlikti tokį tyrimą.“

Pigios ar brangios naftoslaikai baigiasi?

Per pastarąsias dvi savaites naf-tos kaina pasaulinėje rinkoje nukri-to žemiau 100 dolerių už barelį ri-bos. Seniai to nebuvo. Ar tai – tik laikinas reiškinys, ar tik štilis prieš audrą? Į šį klausimą mums niekas neatsakys. Kokios bus pasekmės? Įgysime patirties.

Štai Lietuvos statistikos depar-tamentas praneša, kad dėl pingan-čios naftos, taigi ir degalų, tikėtina, mažės ne tik transporto grupės kai-nos, bet ir pigs maisto produktai bei nealkoholiniai gėrimai. Kitų prekių ir paslaugų grupių kainos, tikėtina,

reikšmingai nepasikeis. Tačiau ana-litikai prognozuodami ne veltui var-toja žodelį „tikėtina“. Pavartykime balandžio ar net gegužės mėnesiais išleistus laikraščius ir pamatysime, kad net labai įtakingi ekspertai vie-nodai prognozavo naftos kainų au-gimą. Išvados dažnai būdavo vai-nikuojamos liūdna pranašyste, kad pigios naftos laikai baigiasi. Šią sa-vaitę analitikai tyli. Laukia. Nedrą-su pareikšti, kad baigiasi ne pigios, o brangios naftos laikai.

Kas galėjo pamanyti, kad per mė-nesį padėtis pasaulinėje rinkoje pa-sikeis iš esmės. Niekas. Beje, apie naftos brangimo prognozes su sun-kiai slepiamu pasitenkinimu kovo pabaigoje kalbėjo Rusijos valdžios atstovai. Jiems naftos čiulptukas yra gyvybiškai svarbus. Todėl netrūko prognozių, kad jau šįmet naftos kai-na bus net 150 dolerių už barelį. Štai Rusijos vicepremjeras Igoris Sečinas kovo mėnesį su šypsenėle citavo eks-pertų išvadas, kad naftos kainos pa-prastai pakyla du kartus per metus, o artimiausio kainų pakilimo laukiama šių metų gegužės pabaigoje. Ir kaina balandžio mėnesį tikrai šovė į viršų. Bet vėliau paaiškėjo, kad taip įvy-ko tik todėl, kad išgirdę prognozes naftininkai kainą pakėlė nesulaukę tikrų pokyčių rinkoje.

Apie Rusijos rinkos realybę mums daugiau pasako faktas, kad šioje šalyje tėra 28 naftos perdirbi-mo įmonės. Palyginkime: Kinijo-je veikia apie 100, o JAV – net 150 naftos perdirbimo įmonių. Be to, pa-galiau paaiškėjo, kodėl Rusijoje jos pastatytos ne ten, kur labiausiai rei-kia šalies ekonomikai, – jos statytos pirmiausia planuojant karinių dali-nių aprūpinimą degalais. Taigi dabar galima nesunkiai sužinoti, kur Rusi-joje yra karinių apygardų centrai.

Bevaisės OPEC pastangos

Krintančios naftos kainos kelia rūpesčių OPEC šalims, kuriose iš-gaunama apie 40 proc. visos išgau-namos naftos. OPEC šalyse (Saudo Arabijoje, JAE, Katare, Irane, Irake, Kuveite, Libijoje, Alžyre, Angoloje, Nigerijoje, Venesueloje ir Ekvadore) gegužės mėnesį per parą buvo išgau-nama 31,86 mln. barelių naftos per parą, šiek tiek daugiau, nei buvo su-sitarta. Praėjusią savaitę OPEC šalių atstovai susirinko Vienoje ir susitarė nedidinti buvusios naftos gavybos kvotos, t. y. 30 mln. barelių per parą. Tikėtasi, kad šis sprendimas sustab-dys naftos pigimą, tačiau pasaulinė rinka sureagavo labai silpnai.

Šveicarijos investicijų banko „Credit Suisse“ analitikai padarė drąsiausią prognozę: užsitęsus kri-zei Europos Sąjungoje, jau šįmet „Brend“ markės naftos kaina gali kristi iki 50 dolerių už barelį. Ki-tas OPEC susitikimas planuoja-mas gruodžio mėnesį. Tiesa, pradė-jus pildytis „Credit Suisse“ analitikų prognozėms, susitikimas gali būti surengtas ir anksčiau.

Mažėjant benzino kainoms degalinės uždirba daugiauLietuvoje taikoma degalų kainodara yra sudėtinga. Tai rodoatvejai, kai degalų kainos degalinėse neretai keičiamos kelis kartus per dieną, nors naujų degalų verslininkai neatsiveža.

Dėl pingančios naftos, taigi ir degalų, tikėtina, mažės ne tik transporto paslaugų kainos, bet ir pigs maisto produktai bei nealkoholiniai gėrimai.

Degalų kainos mažėja lėčiau, nei pinga nafta pasaulinėje rinkoje.Martyno Vidzbelio nuotrauka

Vyriausybė Trišalei tarybai teikia siūlymą pritarti minimalaus mėne-sio atlyginimo (MMA) didinimui iki 850 Lt nuo šių metų liepos 1 d. Pasak premjero Andriaus Kubiliaus, sprendi-mas dėl MMA didinimo yra socialinių partnerių Trišalėje taryboje rankose. „Trišalė taryba turi galimybę pritar-ti atsakingam ir racionaliam MMA didinimui, ir būtų gaila, jei socialiniai partneriai blokuotų realų MMA didi-

nimą jau nuo liepos 1 d. siekdami vien tik populistinių ir neatsakingų tiks-lų“, – pirmadienį Ministro Pirmininko spaudos tarnybos išplatintame praneši-me cituojamas A.Kubilius. Profesinės sąjungos MMA iki 900 Lt siūlo kelti jau nuo liepos, o Vyriausybė pasisa-ko už laipsnišką MMA kėlimą dviem etapais – iki 850 Lt nuo liepos 1 d. ir iki 900 Lt nuo 2013 m. sausio 1 d.

Eltos inf.

Trišalė taryba raginama pritarti MMA didinimui

52012 m. birželio 20 d. • Nr. 49 (9172)Valstiečių laikraštis ES parama

(Užs. 327)

Lina Jauniškė

Vasara – aktyviausias metas kaimo turizmo sodybų šeiminin-kams, ypač kai kaimo turizmo po-puliarumas Lietuvoje auga. Ne-mažai prie šio augimo prisidėjo ir Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos įgyvendinimas, kurios priemonėmis naudodamiesi verslininkai siūlo vis didesnę kai-mo turizmo paslaugų įvairovę ir pritraukia vis daugiau poilsiautojų tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio. Va-sarotojai kasmet gali įsitikinti, kad šioje verslo srityje vyksta akivaiz-dūs pokyčiai, susiję su inovacijo-mis, sėkmingu bendradarbiavimu, tradicijų puoselėjimu, o sodybų šei-mininkai mato dideles šio verslo plėtros galimybes.

Poilsiautojų Lietuvos kaime daugėja

Lietuvos kaimo turizmui, kurio narius jungia Lietuvos kaimo turizmo asociacija (LKTA), ši vasara – jau pen-kiolikta aktyvaus darbo vasara. Spar-čiai besivystantis Lietuvos kaimo turiz-mas ir šį sezoną poilsiautojams žada puikų poilsį, mėgaujantis kaimo teikia-mais malonumais – grynu oru, gam-tos prieglobsčiu, tradiciniais ir naujais poilsio būdais.

Nacionalinės turizmo informacijos sistemos duomenimis, kaimo turiz-mo sodybų skaičius Lietuvoje kasmet auga. Poilsiautojų, norinčių ilsėtis kai-mo prieglobstyje, taip pat vis daugiau.

Išankstiniais Lietuvos statistikos depar-tamento duomenimis, 2011 m. kaimo turizmo sodybose ilsėjosi 11 proc. dau-giau poilsiautojų nei 2010 m. Pernai Lietuvos kaimo turizmo sodybas ap-lankė daugiau nei 250 tūkst. poilsiau-tojų, iš jų per 20 tūkst. – svečiai iš Len-kijos, Rusijos, Vokietijos ir Latvijos.

Tikimasi, kad šiemet susidomėjimas poilsiu kaimo turizmo sodybose išliks toks pat didelis, kaip ir pernai. Pasak LKTA prezidento L.Žabaliūno, metų pradžia ne visoms sodyboms buvo vie-noda. Vienoms sumažėjo verslo įmonių renginių, o kitos džiaugėsi kaip nieka-da geru rezultatu ne sezono metu. Vis dėlto didžiausią lankytojų srautą kaimo turizmo atstovai pasiruošę priimti va-saros sezonu, kuris ką tik prasidėjo.

Nevaržomiems sumanymams įgyvendinti – Europos parama

Kaimo turizmas yra augantis eko-nominės veiklos sektorius, suteikian-tis galimybę žemės ūkiu užsiiman-tiems asmenims įvairinti ekonominę veiklą, susikurti papildomą pajamų šaltinį, didinti kaimo gyventojų užim-tumą, verslumą. Kad visa tai būtų pa-naudota ir teiktų visapusišką naudą, būtina plėsti paslaugų pasiūlą, gerinti jau teikiamų paslaugų kokybę. Be to, šiandieninėje verslo aplinkoje, kurio-je vyrauja konkurencija, būtina žengti koja kojon su besikeičiančios visuo-menės poreikiais. Visa tai reikalauja daug darbo, laiko ir, žinoma, lėšų.

Lietuvos kaimo turizmo puoselė-tojai nestokoja energijos, idėjų ir išra-dingumo, plėtodami ir tobulindami šį verslą, o sumanymus įgyvendinti pa-deda ir Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programoje numatytos prie-monės, skirtos kaimo turizmo plėtrai.

Pagal priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ gali būti remiamos dvi veiklos sritys – kaimo turizmo ska-tinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose, bei turistinių stovy-klų kaimo vietovėse įkūrimas ir plėtra (išskyrus miško vietoves).

Prašantys paramos pagal 1-ąją veik los sritį „Kaimo turizmo skatini-mas, įskaitant amatų plėtrą kaimo tu-rizmo sodybose“ pagal supaprastintą tvarką gali tikėtis iki 150 tūkst. Lt, o di-džiajam projektui gali būti skiriama iki 690 tūkst. 560 Lt paramos. Pagal 2-ąją veiklos sritį „Turistinių stovyklų kaimo vietovėse įkūrimas ir plėtra (išskyrus miško vietoves)“ – iki 207 tūkst. 168 Lt paramos, o jei prašoma pagal supa-prastintą tvarką – iki 75 tūkst. Lt.

2012 m. balandžio mėnesio duo-menimis, pagal priemonę „Kaimo tu-rizmo veiklos skatinimas“ pasirašy-tos 234 sutartys ir išmokėta daugiau nei 37 tūkst. Lt paramos.

Kaimo turizmo sodybose – naujos poilsio formos

Kaimo turizmą, kaip ir kiekvieną kitą verslo šaką, veikia išorinė aplin-ka. Šiandieninis verslas neįsivaizduoja-mas be efektyvaus bendradarbiavimo, partnerystės ryšių. Lietuvos kaimo tu-rizmo atstovai šiandien daug dėmesio skiria kaimo turizmo paslaugų ekspor-tui į Rusijos rinką, tikimasi sulaukti vis daugiau svečių ir iš kitų šalių – Dani-jos, Vokietijos, JAV, Izraelio. Lietuvoje užsienio svečiai randa ramų gamtos prieglobstį, gryną orą, palankias kai-nas ir paslaugų įvairovę.

Be to, plėtojant kaimo turizmą, stengiamasi puoselėti ir saugoti pa-veldą, natūralią gamtą, siekti įvairinti alternatyvias veiklas ir taikyti inovaci-

jas, kuriant darnios veiklos principais grindžiamas paslaugas, ir gauti dau-giau pajamų ateityje.

Ieškodami būdų šiems siekiams įgyvendinti, kaimo turizmo sodybų šeimininkai atranda naujų idėjų, o po-ilsiautojai kaime kone kasmet sulaukia naujų pramogų, poilsio galimybių.

Atostogaujant kaimo turizmo sody-bose šiandien galima poilsį derinti su tradicijų, kulinarinio paveldo pažinimu, sveikatinimo iniciatyvomis. Prisirinkti laukuose ar miškuose augančių vaista-žolių ir jas čia pat per parą išsidžiovinti, pasimėgauti pirtimis, kuriose galima išsiperti taip pat pačių surinktomis ir surištomis vantomis, pakvėpuoti bi-čių avilio skleidžiamu vaško aromatu, stikliniame avilyje stebėti bičių gyveni-mą – tai tik keletas pavyzdžių, kaip ga-lima paįvairinti poilsį Lietuvos kaime.

Kaimo turizmas yra augantis ekonominės veiklos sektorius, suteikiantis galimybę žemės ūkiu užsiimantiems asme-nims įvairinti ekonominę veiklą, susikurti papildomą pajamų šaltinį, didinti kaimo gyventojų užimtumą, verslumą.

ŽŪM archyvo nuotrauka

Naujas kaimo turizmo sezonas – Naujas kaimo turizmo sezonas – naujos poilsio formosnaujos poilsio formos

(Užs. 341)

Vakar Seimas po balsavimo pritarė Atominės elektrinės įsta-tymo pakeitimo projektui. Šis pritarimas reiškia, kad Visagi-no AE projektas gali būti vyk-domas toliau.

Vieningai už projektą balsavo valdantieji: Tėvynės sąjungos-Lie-tuvos krikščionių demokratų, Libe-ralų ir centro sąjungos bei Liberalų sąjūdžio frakcijų nariai.

Projektą palaikė ir dauguma opozicinės Darbo partijos narių. O dauguma Tvarkos ir teisingu-mo partijos frakcijos narių, mišrios Seimo narių grupės narių, taip pat visi Krikščionių partijos ir Social-demokratų partijos frakcijos nariai balsavo prieš arba susilaikė.

Krikščionių partijos frakcijos prašymu, kuriam balsuodami pri-tarė Seimo nariai, iki projekto priė-mimo Antikorupcijos komisija turės pateikti projekto vertinimą antiko-rupcijos požiūriu.

Seimo dar laukia balsavimas dėl koncesijos sutarties su „Hitachi“ pa-tvirtinimo. Galutinis balsavimas dėl įstatymo pataisų, reikalingų Visa-gino AE statyti, numatytas ketvir-tadienį.

Visagino AE projekto vertė – 17 mlrd. Lt. Lietuvos dalis su-darys apie 6 mlrd. Lt. Planuoja-ma, kad jėgainės statybos prasidės 2015 m., o veikti elektrinė pradės 2020–2021 m.

Eltos inf.

Pritarė Visagino AE projektui

Eltos nuotrauka

Jeigu mokesčių mokėtojai sutin-ka prisidėti prie apkarpytų pensijų kompensavimo, Vyriausybė tam ne-prieštarauja, teigė premjeras Andrius Kubilius, komentuodamas Konstitu-cinio Teismo (KT) nagrinėjamą bylą dėl Pensijų sistemos reformos įstaty-mo nuostatų konstitucingumo.

„Jūs sutinkate prisidėti? Iš kokių pi-nigų tai galima padaryti? Kas turi tą aruodą pinigų, iš kurio visiems viską būtų galima kompensuoti? Jeigu mo-kesčių mokėtojai sutinka prisidėti prie kompensavimo kam nors, tai mes tam neprieštaraujame“, – pirmadienį po Vy-riausybės pasitarimo sakė A.Kubilius.

Premjeras pabrėžė, kad tai yra mokesčių mokėtojų pinigai, tačiau teks paklusti KT sprendimui.

„Tai yra mokesčių mokėtojų pini-gai, ir jų turime tiek, kiek turime. Ir tada reikia galvoti, kaip juos panaudoti. Jei bus priimtas sprendimas (Konsti-tucinio Teismo – Eltos past.), kad da-bartinė karta nori gyventi geriau savo vaikų ir anūkų sąskaita, tai bus priimti tokie sprendimai“, – sakė A.Kubilius.

Pirmadienį TK pradėjo nagrinėti bylą dėl Pensijų sistemos reformos įstatymo nuostatų, pagal kurias nuo 2009 m. nustatytas sumažintas vals-tybinio pensijų socialinio draudimo įmokos dalies, kaupiamos dalyvio asmeninėje pensijų sąskaitoje, dydis ir nenustatytas sumažintų kaupia-mųjų pensijų įmokų kompensavimo mechanizmas, konstitucingumo.

Eltos inf.

Ar sutinkate prisidėti prie kompensavimo?

6 2012 m. birželio 20 d. • Nr. 49 (9172)Valstiečių laikraštisMūsų svetainė

Marius EidukonisVL žurnalistas, marius.eidukonis@valstietis.lt

Kitąmet gegužės 29-ąją sukaks 60 metų, kai žmogus pirmą kar-tą pasiekė aukščiausią pasaulio viršukalnę – Džomolungmą arba Everestą. 2013-aisiais dvide-šimties metų įkopimo į 8 848 mviršūnę jubiliejų švęs alpinistas Vladas Vitkauskas. Jis pirmas čia iškėlė Lietuvos trispalvę.

Iš kur atsirado meilė kalnams?Patys tikriausi dalykai ateina iš

vaikystės. Tuo metu nepraleisdavme tiek laiko prie įvairių ekranų, kaip yra dabar, todėl dažniausiai būda-vome gamtoje. Kai padaręs namų darbus ištrūkdavau į lauką, su drau-gais klajodavau po apylinkių kalvas ir miškelius, braidydavau po upe-lius. Mano vaikystė prabėgo gamtos glėbyje. Susidomėjimą nepažintais kraštais, meilę kelionėms ir kalnams pažadino ir knygos. Būdamas pen-kerių jau gerai skaičiau, to mokiausi vis žvilgčiodamas per vyresnio bro-lio, ruošiančio pamokas, petį. Skai-čiau ir pasakas, ir nuotykių istori-jas, ir pasakojimus apie indėnus. Be abejo, žavėjo fantastika, „Drąsiųjų kelių“ ir įvairių kitų kelionių seri-jų knygos. Perskaičiau ir Edmundo Hillario bei Tenzingo Norgay’aus, pirmųjų įkopusių į Everestą, kny-gą „Sniegynų tigras“. Vėliau daug sportavau, tačiau persitempiau dirb-damas, tad aktyvų sportą teko pa-miršti. Studijuodamas tuometinia-me Kauno politechnikos institute prisijungiau prie studentų turizmo būrelio ir taip „užkibau“. Savaitga-liais keliaudavome po Lietuvą, o pirma „tikra“ kelionė buvo į Tian Šanio kalnus. Kuo toliau, tuo labiau kalnai mane traukė, tačiau apie Eve-restą tuomet net nepagalvodavau, nes buvome „sovietmečio maiše“.

Tačiau „sovietinis maišas“ ply-šo ir tokia galimybė atsirado...

Lietuvos nepriklausomybė buvo būtina sąlyga, kad galėčiau kop-ti į aukščiausią pasaulio viršūnę. Be to, 1992–1993-iaisiais šalyje buvo

daug nevilties, tamsių dalykų, tad man buvo svarbu, kad žmonės pa-justų, jog gyvenime labai daug kas priklauso nuo mūsų pačių. Tikėjau tuo, ką darau. Prisimindamas savo kelionę 1993-iaisiais į Everestą ga-

liu pasakyti, kad niekas tokiomis be-viltiškomis sąlygomis nekopė ir ne-kops. Bet iki 1993-iųjų aš jau buvau sukaupęs 10 metų kalnų kelionių ir 10 metų alpinizmo patirtį, įkopęs į beveik visas aukščiausias SSRS kal-nų viršūnes. Kelionė į Everestą atrodė tarsi skrydis į kitą planetą. Joje reikėjo būti pasirengus viskam – ir tam, ko gali tikėtis, ir ko ne. Nepakanka pri-sikrauti virvių, siūlų, adatų ir džiūvė-sių su kruopomis. Reikia pažinti save, gamtą ir kalnus. Tačiau svarbiausia buvo Tikėjimas.

Kaip rengėtės kopti ant pasau-lio stogo?

Kalnų pasaulis ne tik labai platus, jame viskas keičiasi ir priklausomai nuo aukščio, kuriame esi. Aukštumi-nis alpinizmas, kaip dauguma supran-

ta, nėra vien tik užkopimas siena ar kažkokiais ledais. Himalajų kalnus, kurių aukštis – kone devyni kilomet-rai, galima pavadinti artimu kosmosu. Keliaujant į tokius kalnus pagrindinis tikslas turi būti nenumirti ir sugrįžti. Sunkiausias išmėginimas, kuris lau-kia tokiuose kalnuose, – sugebėjimas prisitaikyti prie beveik beorės erdvės. Net ir tie, kurie pasiekia magišką 8 kilometrų ribą (ji dažnai vadinama mirties zona), negali išlikti gyvi ilgiau, nei jiems duota. Kopdamas į aukštus kalnus turi labai gerai suprasti, kad

pagrindinis tikslas yra prisitaikymas. Ir visuomet, prieš kopiant į tokią vir-šūnę, savęs reikia paklausti, ar aš galiu prisitaikyti. O kad galėtum, turi pa-žinti kalnus ir gamtą iš menkiausių ženklų: temperatūros, dangaus, vėjų. Turi sugebėti perskaityti tą informa-ciją, kurią tau pateikia gamta. Be to, labai svarbu gerai pažinti save. Pasie-kus 8 kilometrų ribą, perpus sumažė-ja oro, kartu ir deguonies slėgis, taigi miršta smegenų ląstelės, jautiesi tarsi koks trečios stadijos vėžininkas ir tuo-met gali pasikliauti tik savo instink-tais. Jie turi būti išlavinti, kad nedary-tum klaidų ne tik statydamas koją, bet ir rinkdamasis maršrutą, žygio laiką, kiek ir ką valgyti.

Aštuonių kilometrų aukštyje stinga deguonies gyvybei palai-kyti, tačiau yra tokių, kurie viršū-nę pasiekė ir be papildomų deguo-nies balionų.

Supratau, kad ir aš į viršūnę galė-jau užkopti be papildomo deguonies, tačiau jo ir taip sunaudojau trigubai mažiau negu įprasta. Apskritai ma-nau, kad apie 90 procentų pasiekusių-jų viršūnę negali sakyti, kad įkopė į ją. Turtingas žmogus dabar gali pakloti milijoną dolerių ir kopdamas į viršūnę niekuo nebesirūpinti. Nereikia ir mi-lijono, kad jam būtų prinešta pakan-kamai deguonies ir maisto, pastatytos palapinės nakvynei, paruošti drabu-

žiai su nurodymais, kuriuos kada vilk-tis. Žinoma, net ir tokiu atveju įkopti į viršūnę reikia pastangų, tačiau yra labai didelis skirtumas, kokiomis sąlygomis kopi. Įkopimas į kalną be papildomo deguonies pradžioje buvo didžiulė sen-sacija. Manau, kad įkopti į kalną be pa-pildomo deguonies turi būti lemta, nes su gamta, su Kūrėju nepasigalynėsi.

Tačiau žmonės galynėjasi. Per beveik 60 metų viršūnės nepa-siekė, įvairiais duomenimis, iki 200 alpinistų. Kalbama, kad to-kiems nelaimėliams nepadeda net pro šalį kopiantys kiti alpinistai.

Viską gadina į kalnus atėję „dideli pinigai“, kai viršūnę pasiekti bando-ma dėl pinigų ar už pinigus, ar dėl pasipuikavimo. Tačiau tai nėra kal-nų šešėlis ar tikrųjų viršūnių žmonių šešėlis, tai – civilizacijos šešėlis, kurį mes nešame, siekdami to, kas mums nepriklauso, arba to, kam esame ne-subrendę. Didžiuliuose aukščiuose, pasiekus minėtą mirties zoną, są-lygos būna tokios, kad atsakomy-bę pirmiausia turi prisiimti pats ir nesitikėti, kad tau kas nors padės ar išgelbės nuo mirties. Tokiuose kal-nuose galioja tik tai, kas tikra, – am-žini dėsniai. O pagal juos žmonėms tokiame aukštyje būti neskirta. Jei-gu mes ten lendame, turime atsakyti patys už save. Kaip negalime laukti pagalbos iš kito, negalime ir tikėtis, kad įstengsime padėti jam. Tačiau to, ką patiriame kalnuose – pasiaukoji-mo, bendrystės, savitarpio pagalbos, kasdienybėje nerastume.

Ar įveikus tokias aukštumas, kai pasaulis atsiranda po tavo kojomis, nekyla klausimas: o kas toliau?

Kol nesugrįžti į stovyklą ir neat-sitoki, negalvoji apie kitas viršūnes. Ir pasiekęs viršūnę daug džiaugsmo nejauti. Nuotrauka, kurioje aš – Eve-resto viršūnėje su iškelta ranka, tik rai graži, tačiau ta ranka pakelta ne pa-sisveikinimui, o tam, kad būdamas be kaukės nenušalčiau veido. Viršūnėje gali spausti iki 50 laipsnių šaltis ir svi-linti uraganiniai vėjai. Nusileidęs nuo aukščiausios viršukalnės svarsčiau, kas laukia toliau. Ėmiau manyti, jog ga-liu įveikti bet kurią viršūnę, tačiau pa-saulyje yra tiek kalnų ir viršūnių, kad į juos visus neįkopsi. Tada supranti, kad nesvarbu, į kiek viršūnių įkopei, daug svarbiau yra įveikti gyvenimiškas viršū-nes. Bet kiekvieno mintys yra kitokios. Džiaugiuosi, kad, įkopęs į Everestą, nebekopdavau tik tam, kad įkopčiau. Visuomet svarbiausia būdavo prasmė arba idėja ar kultūrinė ekspedicija.

Gyvenimas panašus į kalnus – kopimas aukštyn, nusileidimas že-myn ir vėl tas pats. Sunkiau lipti ar leistis?

Žemesniuose kalnuose nusileidi-mas, be abejo, yra lengvesnė kopimo dalis. Iš aukščiausiųjų nusileisti lemta ne kiekvienam. To reikia neužmiršti kopiant į viršūnę. Privalai jausti, ar ga-lėsi sugrįžti ir laiku pasukti atgal, net jeigu iki viršūnės telieka keliasdešimt metrų. Taip nutinka todėl, kad būni išsekęs. Atsiranda daug daugiau rizi-kos, kad pastatysi ne taip koją, ištiesi ranką ir atliksi ne tokį judesį. Labai svarbu iki sutemų grįžti į palapinę, nes iki tamsos nepasiekęs palapinės saulės daugiau nebepamatysi.

Nusileidęs iš Everesto nesilio-vėte darbais garsinti Lietuvą.

Kai 1993-iaisiais įkopiau į Eve-restą, buvau vienas iš maždaug tris-dešimties valstybių alpinistų, pasie-kusių aukščiausią pasaulio viršūnę. Bet dar svarbiau, kai nepraėjus nė trejiems metams ta Evereste iškelta Lietuvos vėliava jau buvo apkeliavu-si aukščiausias visų žemynų viršu-kalnes. Aš buvau aštuntos valstybės žmogus, įkopęs į aukščiausias visų žemynų viršukalnes. Lietuva pateko tarp tokių šalių kaip JAV, Vokietija, Italija, Didžioji Britanija, Japonija, Kanada ir Naujoji Zelandija. Dar ir dabar, kai važiuoju į susitikimus, skaitau paskaitas, vedu seminarus, tą vėliavą vežuosi su savimi, kad žmo-nės galėtų prie jos prisiliesti.

Tikri dalykai išryškėja tik užkopus į aukščiausias pasaulio viršūnes

V.Vitkauskas – pirmasis lietuvis, įkopęs į aukščiausią pasaulio viršūnę.Martyno Vidzbelio nuotrauka

Vladas Vitkauskas – vienas iš nedaugelio alpinistų, įkopusių į aukščiausias visų žemynų vir-šukalnes ir jose iškėlęs tą pačią valstybės vėliavą. 1993 m. gegužės 10 d. – Everes-tas (8848 m, Eurazija) 1993 m. rugpjūčio 4 d. – Elbrusas (5642 m, Kaukazas) 1994 m. birželio 12 d. – Makinlis (6194 m, Šiaurės Amerika) 1994 m. gruodžio 5 d. – Vinsonas (4897 m, Antarktida) 1995 m. vasario 5 d.– Kiliman-džaras (5895 m, Afrika) 1995 m. liepos 16 d. – Monbla-nas (4807 m, Europa) 1995 m. lapkričio 2 d. – Kosčiuš-kos kalnas (2228 m, Australija) 1996 m. vasario 25 d. – Akonka-gva (6959 m, Pietų Amerika) Alpinistas taip pat surengė kultū-rinę ekspediciją „Ignotui Domei-kai – 200“ į Čilę ir Andų kalnus. Taip pat V.Vitkauskas yra įkopęs ir į aukščiausią pasaulio ugnikal-nį – Ochos del Salado (Čilė).

Pasaulyje yra tiek kalnų ir viršūnių, kad jų visų neišvaikščiosi, ir supranti, kad ne taip jau ir svarbu, į kiek viršūnių įkopei.

Kopdamas į aukštus kalnus turi labai gerai suprasti, kad svarbiausias tikslas yra prisitaikymas.Asmeninio archyvo nuotraukos

Ofi cialūs Lietuvos ir Europos Bendrijos santykiai ir bendra-darbiavimas prasidėjo 1991 m. rugpjūčio 27 d., kai Europos Bendrija (ES pirmtakė) nusprendė pripažinti Lietuvos nepri-klausomybę. 2003 m. balandžio 16 d. Atėnuose Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas ir užsienio reikalų minis-tras Antanas Valionis pasirašė stojimo į ES sutartį. Lietuvos Respublikos piliečiai referendume, vykusiame 2003 m. ge-gužės 10–11 d., pritarė Lietuvos stojimui į ES (už narystę ES pasisakė net 91,07 proc. balsavusių piliečių). 2004 m. gegužės 1 d. Lietuva tapo viena iš 25 visateisių ES valstybių narių. Šiuo metu Bendrijoje yra 27 šalys. Lietuva ES para-mą gauna jau nuo 1991 m., dar prieš tapdama nare. Šiuo metu daugiausia lėšų skiriama šalies infrastruktūrai gerinti (keliams, pastatams renovuoti, atstatyti) bei žemės ūkiui. Tačiau britai žada rengti referendumą.

Ūkininkų žiniosKitus straipsnius skaitykite laikraštyje

9 psl.

Praėjusį savaitgalį Širvintų rajone, Prienų kaime, vyko arimo varžybos, kuriose visi susirinkusieji galėjo pamatyti, kaip turi atrodyti gerai išarta dirva, palyginti įvairių plūgų, traktorių galimybes, pasisemti patirties.

Jolita Žurauskienė

9 psl.

Arimo meistriškumo pamokos

Moters pasaulis

15 psl.

Pabėgusi nuo ligų gydytoja

16 psl.

Stiprus kaip plienas, švarus kaip krištolas

Ką davė ES ir ar buvo verta Lietuvai į ją stoti?

Papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų suma už 2012-uosius yra nedi-delė, tačiau paskirstoma netolygiai. Tai kelia nerimą ūkininkams.

Albinas Čaplikas

Janinai Vaizgielienei – 73-eji. Jos vyrui – 13 metų ma-žiau. „Taip ir turi būti. Ne-jaučiu amžiaus skirtumo“, – sakė jaunatviškos išvaiz-dos, energijos, charizmosnestokojanti moteris. Ja-nina giliai tikinti, tačiau šis gėris nenusileido iš dan-gaus per dieną.

Garsių medikų ir sveikuo-lių sukurti receptai padeda sveikti ar nesusirgti.

Daiva Čiapaitė

Valstybės paramos lėšas Valstybės paramos lėšas dalysis prie apskritojo stalodalysis prie apskritojo stalo

8 psl.

Nuo statinės Užsienyje

19 psl.

Graikų pasirinkimas nepalaidos euro

Globali ekonomikos krizė išvengė blogiausio scena-rijaus – graikai sekmadie-nį parlamento rinkimuose balsus atidavė proeuropie-tiškiems konservatoriams.Sakysite, na, ir kas čia to-kio? Tačiau padariniai, jei graikai būtų išsirinkę kai-riuosius radikalus ir naci-onalistus, būtų tragiški ne tik Graikijai, bet ir visai Eu-ropai.

Vismantas Žuklevičius