• „Paklauskite manęs dabar, ar noriu būti chirurgas: nenoriu! Nega-liu savęs įsivaizduoti kitoje vietoje, tik scenoje“, – sakė 75-erių sulaukęs Eduardas Kaniava.

• Gyvenantieji kaime kitaip nei miestiečiai jaučia ir mato metų laikų kaitą, žino, ko buvo verta viena ar kita žiema.

• Nėra metų, kad prasidėjus šil-dy mo sezonui nesupleškėtų keli na mai. Gaisrų kyla ir dėl tinkamai neišvalytų kaminų.

• Imunitetą galima palyginti su angelu sargu, saugančiu mūsų orga-nizmą. Tačiau jį reikia nuolat stiprinti. Tai daryti padeda sveika mityba, re-guliarus fi zinis krūvis, žalingų įpročių atsisakymas ir tinkama apranga.

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas

Neatsakingas laukinių gyvū-nų atliekų tvarkymas gali būti pražūtingas: bet kur medžioto-jų numestos žvėrių liekanos gali sukelti infekcijas ir net tapti pa-siutligės židiniais. Veterinarai ir gamtos sergėtojai tvirtina, kad toks gamtos teršimas rodo ben-drą žmonių kultūrą ir jų požiūrį į aplinką.

Ne viskas patenka ant stalo

Šalyje yra apie 900 medžioto-jų būrelių, jungiančių apie 30 tūkst. medžiotojų. Kasmet žvėrių ir paukš-čių sumedžiojama 100 tūkst. 2011–2012 m. medžioklės sezono metu medžiotojai nušovė per 94 tūkst. lau-kinių žvėrių, iš jų daugiausia šernų (33 tūkst.), bebrų (20 tūkst.), stirnų ir lapių (po maždaug 14 tūkst.).

Nukelta į 3 p.

2012 m. spalio 13 d., šeštadienis • Nr. 82 (9205) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

Šiandien skaitykite:

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Ir politikai, ir energetikos ekspertai nesutaria, ar Lietuvai reikalinga atominė elektrinė. Todėl ištarti taip arba ne bus nelengva ir kitiems Lietuvos piliečiams.

ŠEŠTADIENIS, 11 p.

Apie tai – 4 p. Apie tai – 25 p.

Yra ligų, už kurias atsakinga valstybė. Sovietmečiu durnynai buvo pilni sergančių persekiojimo manija, tačiau šiuo metu kliedinčių KGB ten nerasite. Išviešinus slaptuosius KGB archyvus po truputį sveikstame.

Kainų karuselė įsuko ir lietuvišką kiaulieną

Vis daugiau žvėrių ir paukščių nušaunantys medžiotojai ragina valdininkus supaprastinti per griežtą laimikių dorojimo tvarką.

SODYBA, 7 p.

Trečiadienį VL su priedais:Ūkininkų žiniosMoters pasaulis

SODYBA, 7 p.

SVEIKATA, 19 p.

Medžiotojai tampa sąmoningesni?

Dėl brangstančių pašarų ir augančio maisto produktų vartojimo Azijoje, ypač Kinijoje, kyla kiaulienos kainos.

2011 m. už įvairius pažeidimus administracinėn atsakomybėn patrauktas 461 medžiotojas. fotodiena.lt nuotrauka

Vida Tavorienė. Išsamiau skaitykite 2 p.

2 2012 m. spalio 13 d. • Nr. 82 (9205)Valstiečių laikraštis

Vida TavorienėVL žurnalistė

Parduotuvių lentynose netru-kus pasirodys brangesnė kiaulie-na ir jos produktai. Ūkininkams jau dabar brangiau mokama už kiaules, tačiau jie neskuba džiaug-tis po ilgo laiko pakilusiomis su-pirkimo kainomis. Brangstant kiaulienos gamybai ir gausėjant įvairių reikalavimų, kiaulių augin-tojų šalyje mažėja, o vartotojams vis daugiau tenka vokiškos, da-niškos ar lenkiškos produkcijos.

Atsidūrė spąstuose

„Brangimas neišvengiamas – ki-taip šalyje neliks kiaulienos gamy-bos“, – teigė Lietuvos mėsos perdir-bėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius. Mėsos perdirbėjai sako, kad atsidūrė spąstuose: už ža-liavą moka daugiau, o savo produkci-jos branginti negali. „Nuo rugpjūčio Europoje pradėjo stipriai kilti ža-liavų kainos. Žaliavos pabrango vi-dutiniškai apie 20 proc., o perdirbė-jai negali padidinti savo produkcijos kainų, nes su prekybos tinklais trims ar daugiau mėnesių yra susaistyti su-tartimis ir įsipareigojimais“, – aiškino E.Mackevičius.

Anot jo, spalio pabaigoje kiau-lienos kainos turėtų išaugti iki 15 proc. Prognozuojama, kad dėl pakilusių pašarų kainų kiaulie-na dar brangs. Šiemet grūdų tona pabrango maždaug 500–800 Lt, sojų tona – 1 100–1 900 Lt. „Jei augant gamybos sąnaudoms kai-nos nekyla, tuštėja fermos ir ma-žėja pasiūla. Dėl to kiauliena dar labiau pabrangsta“, – tvirtino Lie-tuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas.

Europoje tuštėjakiaulių fermos

Kiaulių augintojai nesidžiaugia išaugusiomis gyvų kiaulių ir skerde-nos supirkimo kainomis. „Viskas ne

kartą brango, pagaliau atėjo metas ir kiaulienai. Tačiau mums, auginto-jams, labiausiai norisi stabilumo – nereikia nei didelių brangimų, nei kritimų“, – sakė bendrovės „Gražio-nių bekonas“ direktorius Edmundas Adomavičius.

Vasarą už gyvų kiaulių kilogra-mą mokėjo 4,5–4,7 Lt, o dabar au-gintojai gauna puse lito daugiau – 5,2 Lt už kilogramą. „Po prasto laikotarpio – kelių mėnesių atokvė-pis. Juk ilgą laiką supirkimo kai-

nos neatitiko kiaulienos gamybos savikainos. Tačiau labai džiaugtis nėra dėl ko, nes pabrangus paša-rams brangs ir kiaulienos gamy-ba“, – tvirtino Lietuvos kiaulių au-gintojų asociacijos vadovas Algis Baravykas.

Anot jo, Europoje sumažėjus kiaulių pasiūlai klostosi palanki si-tuacija rinkoje išlikusiems kiaulių augintojams. Tačiau jų fermos ge-rokai ištuštėjusios.

Lietuvos statistikos departa-mento duomenimis, praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje tebuvo per 790 tūkst. kiaulių. O vidaus rinkos poreikis maždaug dvigubai didesnis. Per 2006–2011 m. kiaulių sumažėjo beveik trečdaliu.

Kiaulių fermos tuštėja visoje Eu-ropos Sąjungoje. Labiausiai – bemaž 10 proc. – kiaulių sumažėjo Lenki-joje, kiek mažiau – Švedijoje, Airijo-je. O štai Didžiojoje Britanijoje iki metų pabaigos kiaulių gali sumažėti net iki 20 proc. Prognozuojama, kad dėl pašarų brangimo ir sumažėjusios kiaulių pasiūlos kitais metais kiaulie-na gali dvigubai pabrangti.

Gyvos kiaulės rieda į Lenkiją

Europoje kiaulienos kainos kyla ir dėl augančio eksporto į Kiniją, Rusiją ir kitur. Tiesa, Lietuvoje išaugintoms gyvoms kiaulėms kol kas uždaryti vartai į Rusiją. Iki pernykščio kiaulių maro protrūkio šalies augintojai į šią šalį išveždavo apie ketvirtadalį kiaulių. Užsivėrus Rusijos rinkai, mūsų ūki-

ninkai daugiau gyvų kiaulių parduoda lenkams ir latviams. „Augintojai ne-siveržia gyvas kiaules žūtbūt parda-vinėti užsienio šalyse. Tačiau mums eksportas svarbus dėl konkurencijos vidaus rinkoje. Perdirbėjai kiek tik nori įsiveža gyvų kiaulių ir mėsos. Jei augintojai neeksportuos, bus visiškai užspausti į kampą ir priversti kiaules pardavinėti pusvelčiui arba bankru-tuos“, – aiškino Lietuvos kiaulių au-gintojų asociacijos vadovas.

Statistikos departamento duomeni-mis, per pirmą šių metų pusmetį į Len-kiją išvežta per 100 tūkst., o į Latviją – apie 32 tūkst. gyvų kiaulių. Į Lietuvą importuota apie 66 tūkst. gyvų kiau-lių – daugiausia iš Danijos, Latvijos, Lenkijos. Šiemet per tą patį laikotarpį kiaulienos importuota apie 31 tūkst. tonų, o eksportuota apie 5 tūkst. tonų. Kiaulienos daugiausia atsivežta iš Len-kijos, Belgijos, Vokietijos ir Olandijos, o išvežta į Rusiją ir Latviją. Kiaulie-nos eksportą į Rusiją riboja muitai. Pa-sak A.Baravyko, Rusijai tapus Pasaulio prekybos organizacijos nare, skerde-nos muitas sumažėjo nuo 75 proc. iki 65 proc., o kvotinei skerdenai muito, kuris anksčiau buvo 15 proc., nebeliko.

Prašo tramdyti prekybininkus

Gamintojai pabrėžia, kad juos šokdina prekybininkai, kuriems esą tenka nepateisinamai didelė dalis mėsos produktų kainoje. Ūkininkai sutinka, kad dėl to nukenčia ir jie, ir perdirbėjai. „Kai prekybos rinkoje susidaro oligopolija, konkurencijos nebelieka. O Lietuvos mėsos pra-monėje konkurencija labai didelė. Perdirbimo įmonės išnaudoja tik 50–60 proc. savo gamybos pajėgu-mų“, – teigė E.Mackevičius.

Pasak Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovo, visos Europos ga-mintojai yra susirūpinę dėl augančios prekybos tinklų įtakos ir galios. „Eu-

ropos mėsos perdirbėjų organizacija Europos Komisijai yra įteikusi raštą, kuriame išreikštas susirūpinimas dėl prekybininkų. Raginama imtis kon-krečių priemonių dėl jų veiksmų. Pre-kybos tinklų spaudimas dėl kainų gali nusmukdyti mėsos gamybos lygį“, – aiškino E.Mackevičius.

Jis teigė, kad mūsų šalies perdir-bėjai dar kenčia dėl nelygiavertės konkurencijos su lenkais. „Dėl pri-dėtinės vertės mokesčio skirtumo mūsų perdirbėjai negali mokėti au-gintojams daugiau nei lenkai. O į Lenkiją gyvų kiaulių išvežama vis

daugiau“, – teigė Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas.

Vieniems draudžia, kitiems – ne

Nuo prekybininkų ir perdirbėjų nepriklauso ekologiškai kiaules au-ginantis Donatas Vaitelis. Jo išau-gintas riestauodeges žmonės perka tiesiai iš ūkio. Tiesa, Kėdainių rajono ūkininkas išaugina nedaug kiaulių – porą šimtų bekonų per metus, tačiau pirkėjų netrūksta. Lauko sąlygomis auginamas riestauodeges miestiečiai užsisako iš anksto, o ūkininkas pa-deda jas nuvežti į skerdyklą.

Anot D.Vaitelio, Lietuvoje galė-jo sėkmingai gyvuoti smulkūs kiau-lių augintojai, jei nebūtų įvesti griež-ti kiaulių skerdimo reikalavimai. Jis įsitikinęs, kad neprotinga smulkiems ūkiams nustatyti tokią pačią, kaip ir stambioms skerdykloms, tvarką. „Jei smulkūs augintojai galėtų ūky-je paskersti kiaules, dabar miestie-čiai kiaulienos pirkti važiuotų ne į prekybos centrus, o į kaimus. Pama-tytų, kaip ūkininkas augina kiaules, žinotų, ką valgo, taigi, nauda būtų ir augintojui, ir vartotojui. Uždraudus ūkyje skersti, smulkieji augintojai iš-nyko“, – samprotavo D.Vaitelis.

Kiaulių augintojas pateikė me-džiotojų būrelių pavyzdį. „Per sezoną vieno būrelio nariai sumedžioja 100–300 šernų. Medžiotojai savo laimi-kį gali doroti lauko sąlygomis, o ūki-ninkams kažkodėl neleidžiama skersti kiaulių ūkyje. Užtektų reikalavimo pa-tikrinti mėsą, laikytis higienos sąlygų ir tinkamai sutvarkyti dorojimo atlie-kas“, – pasakojo gyvulininkystės ūkio savininkas, nepatenkintas sąlygomis, žlugdančiomis smulkius augintojus.

Skaudi rykštė – gausėjantys reikalavimai

Augintojai įsitikinę, kad aplinko-saugos ir gyvūnų gerovės reikalavi-mai – skaudi rykštė kiaulininkystės sektoriui. Nuo kitų metų bus priva-loma laikytis direktyvos, kurioje nu-statyti gyvūnų gerovės reikalavimai. Kiaulėms reikės skirti daugiau ploto, pagerinti apšvietimą ir kt. Kad nauji reikalavimai būtų įgyvendinti, reikia papildomai investuoti arba mažinti kiaulių skaičių. Tai irgi turės įtakos kiaulienos kainai. „Jei norime pasirū-pinti gyvūnų gerove, paisyti aplinko-saugos reikalavimų, turime suprasti, kad visa tai prieš vartotoją atsisuka kitu lazdos galu – produkcija brangs-ta. Ūkininkai privalo laikytis visų są-lygų, dėl kurių kyla gamybos savikai-na“, – teigė A.Baravykas. Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius pareiškė, kad ir žmonių skundai dėl kvapų ne-padeda plėtoti kiaulininkystės.

Aktualijos

47 proc.

Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt.Ne. Nėra iš ko taupyti.

Bandau, bet dažnai tiesiog gyvenu iki kito atlyginimo.Taupyti nesistengiu, bet šiek tiek visada „atsidedu“.

Taip. Taupau ir kaupiu pinigus.

Ar taupote pinigus kokiam nors tikslui?

27 proc.

10 proc.

16 proc.

Delčia.Saulė teka 7.43, leidžiasi 18.27.

RytojŠiandien

Savaitgalyje slėgis pakils ir bent šeštadienį lietaus tikimybė taps nedidelė. Sekmadienį iš vakarų priartės naujas ciklonas, vėl prasidės lietus. Oro temperatūra naktimis svyruos apie 0, daug kur numatomos šalnos. Dienomis bus apie 5–10 laipsnių šilumos.

orai.lt, VL inf.

Dieną: +5 +10°

Naktį: +2 +7°

Dieną: +3 +8°

Naktį: +1 +6°

PorytDieną: +7 +12°

Naktį: +4 +9°

Kainų karuselė įsuko ir lietuvišką kiaulieną

Kiaulių fermos tuštėja visoje Europos Sąjungoje. Labiausiai – bemaž 10 proc. – kiaulių sumažėjo Lenkijoje, kiek mažiau – Švedijoje, Airijoje.

Nuo kitų metų kiaulių augintojams bus privaloma laikytis direktyvos, kurioje nustatyti gyvūnų gerovės reikalavimai. fotodiena.lt nuotrauka

(Užs. 556)

32012 m. spalio 13 d. • Nr. 82 (9205)Valstiečių laikraštis

Atkelta iš 1 p.

Iš paukščių medžiotojų taikiniais dažniausiai tapdavo didžiosios antys (sumedžiota 13 tūkst.).

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduoto-jas Eugenijus Tijušas mėgina iš-sklaidyti mitą, esą civilizuotame pasaulyje seniai nemedžiojama. „Vien Europos Sąjungoje yra per 7 milijonus medžiotojų, o Lietu-vos medžiotojai – tik lašelis jūro-je, – tikino jis. – Bet atsižvelgiant į gyventojų skaičių pagal medžioto-jų skaičių procentais mes lenkiame Lenkiją.“ Kaimyninėje šalyje yra iki 100 tūkst. medžiotojų.

Ir vis dėlto ne visi laimikiai pa-tenka ant pietų stalo. Kai kurie iš jų tampa trofėjais, kuriais medžiotojai didžiuojasi tarptautinėse parodose arba namuose prieš svečius. Tačiau tai, kas lieka po žvėrių ir paukščių apdorojimo, tampa didele problema. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai ne kartą atkreipė dėmesį į neatsakingą medžiotojų požiūrį, kai jie bet kur išmeta žvėrių liekanas.

Duobių niekas netikrina

Nustatyta tvarka kiekvienas me-džiotojų būrelis prieš medžioklės sezoną privalo gauti licenciją iš aplinkosaugininkų. Ji būreliui ne-suteikiama tol, kol pastarasis savo medžioklės plotuose neįrengia pir-minės gyvūnų apdorojimo aikštelės. „Jos įrengiamos aukštesnėse vieto-se, kad jų neapsemtų polaidžio ar lietaus vanduo“, – aiškino VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pavaduotoja Kristi-na Stakytė. Ne mažesnės kaip 1 aro ploto aikštelės turi būti apjuostos 20 cm gylio ir 20 cm pločio grio-veliu bei aptvertos. Duobės gy-lis negali būti mažesnis nei 3 m, o jos sienas būtina sutvirtinti. Duobė turi būti sandariai uždaryta, kad jos neiškapstytų kiti žvėrys.

Sumedžiotus žvėris nedelsiant reikia apdoroti šiose aikštelėse, ta-čiau medžiotojai kartais šios nuos-tatos nesilaiko. „Kai išbūni keturias valandas bokštelyje spaudžiant 20 laipsnių šaltukui, ne visada skubi doroti žvėrį. Tie reikalavimai ne vi-sada atitinka realybę“, – teigė vieno medžiotojų būrelio narys.

VMVT vyr. veterinarijos gydy-tojas Jonas Stanius tikino, kad šie-met veterinarai tikrino 795 atliekų tvarkymo aikšteles ir iš jų 2 aikš-

telėms (Elektrėnų bei Šalčininkų rajonuose) nebuvo išduoti tinka-mumo naudoti aktai. Dar 9 aikš-telėse buvo pareikalauta ištaisyti trūkumus.

Medžioklė – ne girtuoklių užsiėmimas

Kalbėdamas apie laukinių žvė-rių paplitimą, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pa-vaduotojas Eugenijus Tijušas teigė, kad šiuo metu stirninų populiacija yra didžiausia per visą šalies istori-ją. „Nepaprastai išaugo ir briedžių populiacija, turime ir daug bebrų,

lapių“, – pasakojo jis. E.Tijušas iro-nizavo dalies visuomenės požiūrį į medžiotojus: „Vis dar pasitaiko įsi-tikinusiųjų, kad medžioklė – vyrų, mėgstančių taurelę, užsiėmimas prasimanyti mėsos.“

Pažeidimų daugėja

Tačiau medžiotojus kur kas griež-čiau kontroliuojantys aplinkosaugi-ninkai pabrėžė, kad medžiotojų pa-darytų pažeidimų nemažėja.

Iš įdomesnių 2012 m. įvykių Aplinkos ministerija išskyrė rug-pjūčio 29 d. nutikimą. Tos dienos rytą Tauragės r. aplinkosaugininkai Šakviečio kaime, pamiškės pievoje, rado 4 nušautas stirnas. Palaukę pa-saloje jie po kelių valandų kartu su policija sulaikė nenaudėlius su lai-mikiu. Per kratas įtariamųjų namuo-se buvo rasta išdirbtas lūšies kailis, kaukolė ir du žvejybos tinklai.

Balandžio 12 d. vakare Vilniaus pareigūnai kelkraštyje pastebėjo vi-sureigį „Mitsubishi Pajero Sport“, sukėlusį įtarimą, nes jo salone buvo medžioklinis šuo. Inspektoriai Ne-ries pakrantėje sučiupo žmogų, me-džiojusį draudžiamu įrankiu – lan-ku su trimis strėlėmis. Lanko jis nespėjo įmesti į upę. Greita parei-gūnų reakcija padėjo išsaugoti įkal-čius. Vėliau vilnietis prisipažino, kad yra medžiotojas ir tykojo bebro, bet taip ir nespėjo jo sumedžioti.

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2011 m. už įvairius pažeidimus administracinėn atsako-mybėn patrauktas 461 asmuo, iš jų

88 – už šiurkščius pažeidimus. Per pirmą šių metų pusmetį jau buvo nubausti 273 medžiotojai, iš kurių 70 padarė šiurkščius pažeidimus.

Siūlo supaprastinti reikalavimus

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduoto-jas E.Tijušas sakė, kad po truputį mūsų šalies medžiotojai tampa są-moningesni. „Prieš kelis dešimtme-čius Lietuvoje buvo beveik išnykę briedžiai, elniai ir bebrai, bet visų mūsų pastangomis šių žvėrių popu-liacijos atsikūrė“, – pasakojo jis.

E.Tijušo teigimu, Lietuva turi išnaudoti medžioklės teikiamą nau-dą. „Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijo-je, Austrijoje, Švedijoje – visur ra-site dešrelių iš briedienos. Rasite ir tetervinų ar laukinių ančių kepsnių Škotijoje“, – tvirtino jis. Pašneko-vas įsitikinęs, kad medžiotojas vi-sada sumedžioja daugiau, nei pats gali suvartoti, įskaitant ir visą me-džiotojo šeimą bei artimiausias gi-mines. „Pavyzdžiui, mano pažįsta-mas vokietis per sezoną sumedžioja 40 šernų, o šerniena aprūpina bun-desvero kariuomenę. Bet paban-dykite tai padaryti pas mus – tuoj prasidės sertifi katai, veterinarai, pa-tikrinimai“, – kontrolės sistemą kri-tikavo E.Tijušas. Jis tikino, kad Lie-tuva – vienintelė Europoje valstybė, taip griežtai reglamentuojanti žvė-rių atliekų tvarkymą, kai „Europoje šias atliekas pagal paskirtį sunau-doja gamta“.

Aktualijos

(Užs. 549)

Gedimino Stanišausko nuotrauka

Gyvena šia dienaVidas Silvestravičius, „Medžiotojų sostinė“ savininkas

Deja, sovietmečio laikų medžio-tojai vis dar sudaro daugumą. Žino-ma, jų vietą sėkmingai užima nau-jieji lietuviai, iš medžioklės mėginan-tys daryti atrakciją. Vadinasi, kad iš visų panašių visuomeninių bendruo-menių kaita medžiotojų klubuose vyksta lėčiausiai. Nors žvėrių po-puliacijos per pastarąjį dešimtmetį atsikūrė, vis dėlto didžiausias nuo-pelnas – ūkininkų. Juk jų laukuose šeriami šernai, o medžiotojų klu-bai jiems neatlygina padarytos ža-los. Jei pasidomėtumėte, kokios tos kompensacijos, įsitikintumėte, kad Lietuvos mastu jos prilygsta vieno Lenkijos medžiotojų klubo sumo-kamai kompensacijai. Mūsų šalies medžiotojų klubai už medžioklės plotų nuomą valstybei sumoka tik 0,35 Lt už ha (nors rinkos kaina – iki 10 Lt už ha). Galima medžioti kiek nori šernų (panaikintos licencijos) ir dar visokių gyvių, mokant tik 8–16 Lt mėnesinį klubo nario mokes-tį. Tada ir atsakymas aiškus – kam pardavinėti mėsą supirkėjams, jei ta mėsa galima pašerti šunis. Kam elnių medžioti kviestis užsienio me-džiotojus, kurie už medžioklę sumo-kėtų dešimtis tūkstančių eurų, jei sumedžiotą elnią galima trise pasi-dalyti ir dar ragų pakaba išeis san-dėliuke? Vokietis, sumedžiojantis 40 šernų, yra vargšas – turi ir valstybei mokesčius sumokėti, ir savininkams už medžioklę jų žemėse nelikti sko-lingas. Mūsų šalis juk turtinga. Mes žvėriena šuniukus šeriame... Kas dėl veterinarijos, tai čia vėl tvarkomasi lietuviškai. O juk skerdienos atliekos turi būti tvarkomos utilizuojant jas atliekų duobėse, nors daugeliu jų galima būtų pašerti lapes ar kitus plėšrūnus, o šerno kailis galėtų mai-tinti šimtus zylučių visą žiemą.

Kai stačiau sodybą, planavau priiminėti joje iš užsienio atvyks-tančius medžiotojus. Iki šiol pas mane kasmet apsistoja iki 15 me-džiotojų. Aplink – puikūs medžiok-lės plotai, pažįstu visus medžiokles organizuojančius žmones Lietuvoje. Deja, nėra noro patiems medžioto-jams organizuoti komercines me-džiokles, nes dabar jie medžioja, sakyčiau, už dyką. Kita priežastis – amžius: dauguma medžiotojų tokio amžiaus, kad apie pasiūlymą su-rengti komercinę medžioklę ir pa-sistatyti higienišką žvėrienos apdo-rojimo aikštelę nė negalvoja, nes gyvena šia diena.

Medžiotojai tampa Medžiotojai tampa sąmoningesni?sąmoningesni?

4 2012 m. spalio 13 d. • Nr. 82 (9205)Valstiečių laikraštis

Rūta KlišytėVL žurnalistė

Ar abejojate savo teise žinoti? Kvailas klausimėlis nepriklausomo-je Lietuvoje! Ši teisė mums nuolat, reikia ar nereikia, primenama, ta-čiau mūsų teisė pasveikti niekam nerūpi. Net mano šeimos gydytojas aiškina, kad savo sveikata aš, kaip ir visi kiti piliečiai, turiu rūpintis pati. Tačiau yra ligų, už kurias yra atsakinga valstybė.

Sovietmečiu tai buvo vialo tekuš-čiaja šizofrenija – sovietų psichiatrų atrasta liga, kuri jų kolegoms Vaka-ruose nebuvo žinoma. Ją diagno-zuodavo tiems, kuriems vaidenda-vosi, kad juos persekioja KGB.

Ir kai Lietuvos gyventojų ge-nocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) pradėjo in-ternete skelbti slaptus archyvi-nius KGB dokumentus, pajutau: rodos, paleng va sveikstu! Duok-die nebeatkrisiu! Tikiuosi, kad ir kiti piliečiai po truputį taisysis. Nušvito viltis, kad mūsų vaikai įgis imunitetą šiai kraupiai ligai, o įgyti jį įmanoma tik sužinojus, kuo kamavosi tėvai, kas prieš lai-ką nuvarė į kapus senelius, o visai

tautai ilgam atėmė amą, gyveni-mo džiaugsmą ir sveiką protą.

Taigi apie ligas, dėl kurių atsa-kinga valstybė. Jau Antonas Če-chovas, buvęs profesionalus gydy-tojas, genialiai aprašė jas garsioje apysakoje „Palata Nr. 6“. Tai buvo tipinės caro laikų pabaigos ligos, o po Spalio revoliucijos vaizdelis jaunos valstybės durnynų palatose ėmė kardinaliai keistis. Brandžiu sovietmečiu jis tapo gan stabilus: „Jus seka KGB? Kliedite. Išrašysi-me jums aminazino... Ak, ir palatos kaimyną seka? Sakot, gyvas nepasi-duosit? Šitam, sesute, dvigubą dozę ir kvieskite sanitarus...“

„KGB sekimo sindromas“ buvo būdingas sovietų režimui, juo be-sikamuojančiųjų buvo pilnos psi-chuškės. Kaip žinia, vaikų ir kvai-lelių lūpomis kalba tiesa, o sielos

ligoniai neretai kliedi apie tai, ką žino visi, tačiau apie ką draudžia-ma prasižioti. Šiuo metu sekamų KGB psichiatrinėse nerasite. Nie-ko nuostabaus: tai, kas buvo slapta, pagaliau tapo vieša.

Susidomėjimas skelbiama me-džiaga, ypač KGB bendradarbių sąrašais, didžiulis: atidaryta sve-tainė lūžo nuo lankytojų spūsties.

Tiesa, iškart atsirado „padorių“ pi-liečių, rėkiančių, kad tai – nedoras kerštas, kad nedera „demonizuoti KGB“, kad ir ten dirbo žmonės, o klysti žmogiška... Kad KGB dokumentų viešinimas pavėlavo 20 metų, kad šaukštai jau popiet, nedera kiršinti tautos ir aitrinti senų žaidų... Manau, kad tokiems dalykams nėra senaties. Žinau, kad tokios žaizdos negydomos pačios neužsitraukia, ir tokios „klaidos“ gula prakeiksmu ant vaikų pečių. O jei kalbėsime apie tautos pado-rumą, tai KGB, anot LGGRTC vadovės Teresės Birutės Buraus-kaitės, būtent jį ir sunaikino. Bi-jau, kad tai rimčiausia minėtos li-gos komplikacija.

Garsiai prabilęs apie tautos ne-galią, už kurią atsakinga valstybė, gali būti neišgirstas. Taip nutiko

profesorės Danutės Gailienės kny-gai „Ką jie mums padarė: Lietuvos gyvenimas traumų psichologijos žvilgsniu“, kuri nebuvo nei pla-čiai aptarta, nei deramai pristaty-ta visuomenei, nors, kaip sako jau pats pavadinimas, tai nėra sausas mokslo veikalas. Anot psichologės D.Gailienės, sugrįžti į sovietinių represijų laikus ją privertė klau-

simas, kodėl Lietuvoje tiek daug savižudybių, taip paplitęs alkoho-lizmas ir kitoks savęs žalojimas, kodėl tiek daug tautiečių serga depresija. Tai buvo pirmas mūsų bandymas įvertinti sovietinio reži-mo išprievartautos tautos traumas. Estų psichologai tai padarė jau se-niau, viešai pripažino, kad jų tau-ta patyrė sunkią traumą, kalbėjo apie tai viešai, ragino nukentėju-siuosius neužsisklęsti, netylėti, nes puikiai suvokė, kad tik po tokio prisipažinimo įmanoma pradėti sveikti. Pavydite estams jų pažan-gos, entuziazmo, gebėjimo tvar-kytis savo valstybėje? Tačiau taip tvarkosi sveikstantys piliečiai!

Taigi toks reikšmingas valsty-bei D.Gailienės darbas (kurį vis dėlto tęsia jos mokiniai, tokie kaip psichologas Evaldas Žukauskas)

liko neįvertintas. O kaip kitaip, jei valdžioje dar gana buvusių tautos prievartautojų? Taip, mūsų tau-ta buvo išprievartauta tikrąja to žodžio prasme: kas tuo abejoja, lai apsilanko interneto svetainėje kgbveikla.lt. Lai perskaito Arvydo Anušausko knygą „KGB Lietuvo-je. Slaptosios veiklos bruožai“. Čia nuodugniai aprašyta, kaip tai buvo

daroma ir kas tai darė. Mūsų tau-tos savijauta vis dar panaši į savi-jautą moters, ilgai ir metodiškai prievartautos užrištomis akimis ir užkimšta burna, kuri nors ir po 20 metų nori sužinoti savo prie-vartautojų vardus. „Padorūs“ pilie-čiai ją ramina: panele, jums vaide-nasi, nieko tokio baisaus nebuvo, gyvenkite ir netrukdykite gyventi kitiems! Kai kas dar priduria, kad ji pati kalta, nes pati palindo, tu-riu omenyje paleckiukus, anot ku-rių, Lietuvoje „savi šaudė į savus“. Šitie tipai traumuoti dar baisiau, nes, gavę ligą iš raudonuoju spaliu infekuotų tėvų ir senelių, nė neži-no, kad sunkiai serga ir kaip ne-grįžtamai ši „raudonukė“ pakerta vyriškumą.

Šiandien psichologai ir psi-chiatrai turi gydyti tautos trau-mos pasekmes. Vienas psichiatras skundėsi, kad jo pacientų psichi-kos patologija tapo skurdi ir vie-noda: vyrauja „balti arkliai“ (al-koholinės psichozės) ir depresija, na, dar kliedesiai apie pasaulio pabaigą. Ir nostalgiškai prisiminė sovietmetį, kai, pasirodo, dirbti buvo kur kas įdomiau: pacientai buvo išsilavinę, apsiskaitę, nere-tai puikiai žaisdavo šachmatais, tarp jų neretai pasitaikydavo žy-mių mokslininkų, rašytojų, po-etų... Visiems šiems „įdomiems pacientams“, tiesa, buvo nustatyta vienoda diagnozė – vialo tekuščia-ja šizofrenija.

O aš nostalgijos nejuntu. Gal dėl to, kad sveikstu, nors būna depresi-jos recidyvų ir kyla noras svaigin-tis, įsivaizduoti, kad Lietuva sveika tarsi kokia Šveicarija... Tikiuosi, ir tai pamažu praeis, nes baisiausia – jau praeityje: nebekliedžiu KGB.

Ačiū Šventajam Tėvui Benedik-tui XVI už šių Tikėjimo metų pa-skelbimą, nes tai puiki proga pagi-linti savo tikėjimą ir susiorientuoti, kaip mums sekasi tikėjimo kelio-nėje. Sekmadienį Vatikane darbą pradėjo Vyskupų Sinodas, skirtas naujajai evangelizacijai. Kelias sa-vaites truksiantis Sinodas susiste-mins, kas apie evangelizaciją jau pasakyta, tikimės išgirsti ir naujų įžvalgų.

Šiandien noriu pasidalyti tik viena įžvalga, kurios negalima už-miršti, jeigu mums rūpi evangeli-zacijos baruose nuveikti tikrai ką nors reikšmingo, o ne tik suorga-nizuoti kokį nors renginį. Pradžios

knygoje pasakojama apie pasaulio ir žmogaus sukūrimą. Dievo kū-ryba įsprausta į šešių dienų, o jei tiksliau – į šešių laikotarpių rė-mus. Dievas sukuria žvaigždes ir planetas, saulę ir žemę, augalus ir paukščius, žuvis, gyvūnus ir gyvu-lius. Kiekvienos kūrybos dienos pabaigoje pabrėžiama: „Ir Dievas matė, kad tai gera.“

Šeštą kūrimo dieną Dievas su-kūrė pirmuosius žmones, įkvė-pė jiems nemirtingą sielą ir pave-dė valdyti žemę. Pradžios knygoje skaitome: „Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą, <...> vyrą ir moterį; sukūrė juos. Dievas juos palaimino, tardamas: „Būkite vai-singi ir dauginkitės, pripildykite žemę ir valdykite ją! Viešpatau-kite ir jūros žuvims, ir padangių paukščiams, ir visiems žemėje ju-dantiems gyvūnams“ (Pr 1, 27–28). Po žmogaus sukūrimo Pradžios knygoje pabrėžta: ir Dievas „matė, kad buvo labai gera“. Ne „gera“, bet „labai gera“. Žmogus buvo apdo-vanotas protu, meile ir laisva valia, sukurtas panašus į patį Dievą. Iš

tikrųjų žmogus buvo Dievo kūry-bos viršūnė. Nuostabiai gražus yra Dievo sukurtas pasaulis. Negalime atsistebėti dangaus žvaigždynais, galaktikomis, bet ne mažiau ste-bina ir šalia mūsų esantis grožis, kad ir čia, Kaune. Tyliai į Baltijos jūrą teka Viliją priglaudęs Nemu-nas, žaliuoja Žaliakalnio ąžuolai, ošia Basanavičiaus parko medžiai, tačiau šio grožio viršūnė yra žmo-gus, kol jo nėra sužeidusi nuodėmė. Ar ne dėl to žmogaus grožio Jėzus kvietė prie savęs vaikus ir grasino

didele bausme, kas tuos mažutėlius papiktintų?

Tačiau tame pačiame pasako-jime apie pasaulio sukūrimą ran-dame ir pasakojimą apie puolusio angelo bandymą įtikinti žmogų negyventi taip, kaip kvietė Die-vas. Šėtonas žalčio balsu suokia, jog Dievas yra pavydus ir žmogus, jo neklausydamas, tapsiąs panašus į patį Dievą. Tačiau velnias nesie-kė žmogaus padaryti laimingo, nes jis pats, praradęs meilę, nekenčia Dievo ir jo kūrybos. Gundytojas negali pakenkti žvaigždynams ir planetoms, todėl bando paniekinti

žmogų ir šitai jam pavyksta. Žmo-gus patiki šėtonu ir labai greitai pa-mato ne pasiekęs laimę, bet einan-tis į susinaikinimą.

Ką nuodėmė padaro žmogaus sieloje, mačiau Kulautuvoje. Sek-madienį šventėme Mišias tarp apanglėjusių sudegintos bažnyčios sienų. Žmonių akys pilnos ašarų, aitrus svilėsių kvapas ir juodos kaip anglis sienos... Tai vaizdas, ką nuo-dėmė padaro žmogaus sielai. Kvie-čiau žmones nesutelkti dėmesio į nusikaltėlį, kurį neapykanta pastū-

mėjo padaryti baisų darbą. Dėmesį reikia sutelkti į nuodėmę, kuri nu-žudo žmogaus širdyje tikėjimą, sąži-nę ir pastumia daryti nusikaltimus.

Mes kiekvieną dieną sutinkame vyrų, dažnai net moterų juodais kaip žemė veidais. Tokius juos padaro al-koholis. Priklausomybė nuo alkoholio ne mažiau baisi kaip gaisras – ji sunai-kina tai, kas žmoguje yra gražiausia, – laisvą valią, protą ir meilę. Tada lieka tik nykus žmogaus paveikslas. Lietu-vos kalėjimai yra perpildyti daugiausia jaunų žmonių. Tenai žmonės nemyli vieni kitų; jie vieniši ir kupini neapy-kantos aplinkai bei žmonėms. Jie pa-

prastai nejaučia savo kaltės ir kaltina tik kitus. Tokius juos padarė nuodė-mė – nuolatinis nusiteikimas Dievui ir jo tvarkai sakyti „ne“.

Šiandieniame Lietuvos gyveni-me gausu pykčio ir nepagarbos vie-ni kitiems. Tie, kurie naršote po internetą, lengvai pastebite, kokios nuotaikos tenai plevena. Straipsniai ir jų komentarai kupini bjauras-ties, nepagarbos žmogui, pilni ne-apykantos mūsų Viešpačiui, mūsų Bažnyčiai ir mūsų ganytojams.

Kaip į nuodėmę atsakė Jėzus Kristus? Jis paėmė nuodėmę ir ją savo kūnu prikalė prie kryžiaus medžio. Tai padarė dieviška meilė, kuri myli net piktadarius.

Matant tai, kas vyksta aplink mus, – deginamos bažnyčios, dau-žomi jų langai, niekinamas mūsų Nukryžiuotasis Viešpats, – gali kil-ti teisėtas pyktis. Tuomet prisimin-kime palaimintąjį Jurgį Matulaitį ir jo šūkį: „Nugalėk blogį gerumu“, t. y. meile. Neapykanta ne kuria, bet neša mirtį. Kuria tik meilė.

Per Tikėjimo metus, saugodamie-si nuodėmės, mes augsime tikėjime ir artėsime prie Dievo. Jeigu sugebė-sime vieną kitą asmenį sulaikyti nuo nuodėmės, tikrai būsime atlikę svar-bų evangelizacijos darbą. Kur nuodė-mė, ten kalbos apie evangelizaciją yra tik tuščias garsas. Mūsų pačių ir kitų evangelizacija prasideda nuo ryžtingo apsisprendimo visur ir visada Dievui sakyti „taip“, o nuodėmei – „ne“.

Komentarai

Savaitės komentaras

Meilės kupina tikėjimo jėgaPradedame švęsti Tikėjimo metus

Kaip į nuodėmę atsakė Dievo sūnus? Jėzus Kristus paėmė nuodėmę ir ją savo kūnu pri-kalė prie kryžiaus medžio. Tai padarė dieviš-ka meilė, kuri myli net visus piktadarius.

Mano teisė pasveikti nuo KGB

Tokiems dalykams nėra senaties. Negydomos tokios žaizdos pačios neuž-sitraukia, tokios „klaidos“ gula prakeiksmu ant vaikų pečių. O jei kalbėsi-me apie tautos padorumą, būtent KGB, anot LGGRTC vadovės Teresės Bi-rutės Burauskaitės, jį ir sunaikino. Tai rimčiausia tautos ligos komplikacija.

Imunitetą galima palyginti su angelu sargu, saugančiu mūsų organizmą. Tai žmogaus organizmo gebėjimas apsisaugoti nuo visko, kas jam genetiškai nepriimtina: mikroorganizmų, virusų, parazitų, persodintų svetimų audinių, ląstelių, baltymų ir kitų genetiškai svetimų medžiagų. Todėl, pasak Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Metodinės pagalbos ir strategijos formavimo skyriaus vedėjos Rūtos Babravičienės, šį mechanizmą reikia nuolat stiprinti.

Dėl imuniteto verta pasistengti

Su kaminu geriau nežaisti

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis

Sodyba

Sveikata

19 p.

7 p.7 p.

19 p.

Gyvenantieji kaime kitaip nei miestiečiaijaučia ir mato metų laikų kaitą, žino,ko buvo verta viena ar kita žiema.

Nijolė Baronienė

Pasaulyje sparčiai daugėja žmonių, nemokančių ar negalinčių džiaugtis gyvenimu. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, depresija visoje planetoje paveikia daugiau nei 350 mln. žmonių. Ofi cialūs skaičiai baugina, tačiau psichiatrai įsitikinę, kad tikroji padėtis yra dar blogesnė, mat dauguma sergančiųjų nesikreipia į gydytojus, nes nemano, kad tai – liga.

Eglė Valionienė

Nėra metų, kad prasidėjusšildymo sezonuinesupleškėtų kelinamai. Gaisrai kyla irdėl tinkamai neišvalytųkaminų.

Rapolas Tamošiūnas

Agronomų sodyboje auga tik rinktiniai augalai

Psichikos ligas reikia atpažinti ir gydyti

Eduardo Kaniavos užgyventas turtas vertinamas skaičiais 75, 54 ir 44: tiek metų sukako, tiek atidavė scenai, tiek pragyveno santuokoje su žmona Barbora. Deklaruoti tokį turtą – ne gėda: jo kilme niekas neabejoja, apmokestinti nesiruošia... Tad atsakydamas į klausimą „Kaip sekasi?“ žymus solistas delikačiai pasigiria: „Ačiū, kuo puikiausiai, nes trūksta laiko...“ Belieka tik pavydėti, nes visą E.Kaniavos laiką suryja dvi nemarios meilės: opera ir Barbora, jo tepalikdamos nebent mylimai operetei.

Rūta Klišytė

11 p.

Eduardo Kaniavos turtai