• Kūrybingai panaudojus galvijų poravimo metodus, galima page-rinti daugelį veislių savybių ir iš to daugiau uždirbti.

• Kai kurie ūkininkai grūdus pardavė rudenį, kiti juos sandė-liuoja. Žemdirbiams šiuo metu svarbiausia, kad nenukentėtų laikomos produkcijos kokybė.

• Išleidote šimtinę megztiniui, kurį padovanojote giminaičiui, o šis jį nukišo į tolimiausią spintos kampą? Tai – nereta situacija.

• Į Vilniaus lietuvių namus su-sirinkę užsienio lietuvių mokyklų mokiniai dalyvavo skaitovų kon-kurse „Mano sapnuose vaikš-tai, Lietuva“, skirtame Maironio 150-osioms gimimo metinėms.

Šiandien skaitykite:

Šeštadienį VL su priedais:ŠeštadienisSodybaBičių avilys

Dėl keletą dienų siautusios pūgos kelininkai nespėjo tinkamai pasirūpinti keliais. Nors informuojama, kad jie nuolat barstomi ir valomi, eismo sąlygos, pasak vairuotojų, itin sudėtingos.

Lietuvos sporto žurnalistai jau išrinko geriausius, jų manymu, metų sportininkus. Šiemet daugiausia laurų pelnė jaunieji Londono vasaros olimpiados medalininkai, užnugaryje palikę vyresnius kolegas.

Apie tai – 4 p. Apie tai – 12 p.

Keliai miškingose vietovėse atitverti, tačiau tamsiuoju paros metu į juos išbėgantys laukiniai gyvūnai dažnai sukelia skaudžias avarijas. VL fotomontažas

ŪKiNiNKų žiNios, 7 p.

2012 m. gruodžio 19 d., trečiadienis • Nr. 101 (9224) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 1,89 Lt

moters pasauLis, 17 p.

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas

Dėl automobilių susidūrimų su žvėrimis keliuose šiemet drau-dimo kompanijų nuostoliai pa-

didėjo maždaug 25 proc., nors policijos departamentas tokių su-sidūrimų užfiksuoja tik maždaug dešimtadaliu daugiau. pareigūnų statistikoje jie vadinami „užva-žiavimais ant gyvūnų“.

Draudiminių įvykių – beveik tūkstantis

„PZU Lietuva“ ekspertai šių metų rudenį ir žiemą fiksuoja dau-giau įvykių, kuriuose avarijų suke-

lia ar automobilius apgadina gyvū-nai. Vien šių metų rudenį išmokos už susidūrimus su gyvūnais išaugo 55 proc., o kita gyvūnų padaryta žala didesnė 2 kartus.

Nukelta į 2 p.

Šalies vairuotojai dėl kelyje pasipainiojusių laukinių gyvūnų šiemet patyrė 2,3 mln. Lt žalą.

ŪKiNiNKų žiNios, 7 p.

Žvėrys sėja ir mirtį, ir nuostolius

tėViŠKės ŠViesa, 13 p.

Ūkininkai tampa Kalėdų seneliaisTyliai, be jokios reklamos Lietuvos žemdirbiai dalijasi savo išaugintomis gėrybėmis su skur-dą ir nepriteklių kenčiančiais vaikais, suaugu-siaisiais, tiesia pagalbos ranką ištikus nelaimei.

Vida TavorienėVL žurnalistė

artėjant bene gražiausiai metų šventei – Kalėdoms, pasipila lab-daros renginių, kuriuose skelbiami

rėmėjų vardai, švysčioja įtakingų asmenų veidai. o kiek Lietuvoje žmonių, kurie tyliai ir be skambių žodžių atveria pinigines, su kitais dalijasi tuo, ką turi?

Nukelta į 3 p. Daugiausia dėmesio vargstančioms šeimoms, vaikams, vienišiems sene-liams skiriama didžiausių švenčių išvakarėse. fotodiena.lt nuotrauka

2 2012 m. gruodžio 19 d. • Nr. 101 (9224) Valstiečių laikraštis

Atkelta iš 1 p.

Net ir žiemą, kai gyvūnų migra-cija nėra tokia intensyvi, draudikai bemaž kasdien gauna pranešimų apie eismo avarijas, kurių kaltinin-kai būna žvėrys.

„Nepaisant intensyvių kelininkų pastangų atitverti kelius miškingo-se vietovėse, tamsiuoju paros metu į kelius išbėga ir smulkūs gyvūnai – kiškiai, lapės, ir stambūs žvėrys – stirnos, briedžiai, šernai. Tamsiame slidžiame kelyje net ir dėl mažo žvėrelio gali kilti rimtas eismo įvy-kis, kai sužalojami žmonės ir suga-dinami automobiliai“, – sakė „PZU Lietuva“ Žalų departamento di-rektorius Modestas Žilionis.

Vien šiemet „PZU Lietuva“ iš-mokėjo kompensacijas 98 atve-jais (iš viso 351,4 tūkst. Lt), o 2011 m. tokių buvo tik 56 (iš viso 220,5 tūkst. Lt). Išmokos atiteko tik apsidraudusiems kasko drau-dimu.

„PZU Lietuva“ nepateikė duo-menų, kiek buvo kompensuota lėšų už šiose avarijose vairuotojų ar ke-leivių patirtus sužalojimus.

Trys didžiausios Lietuvos drau-dimo kompanijos („Lietuvos drau-dimas“, „ERGO Lietuva“ ir „PZU Lietuva“) šiemet užregistravo 820 susidūrimų su gyvūnais, kai vairuotojai buvo apsidraudę kasko draudimu, o bendra atlyginta žala yra 2,3 mln. Lt.

Milijoniniai nuostoliai

Bemaž 4 kartus didesnę išmoką, palyginti su „PZU Lietuva“, vairuo-

tojams, patyrusiems susidūrimų su žvėrimis, šiemet kompensavo „Lie-tuvos draudimo“ bendrovė.

„Palyginti su praėjusiais metais, atlygintų nuostolių suma išaugo 40 proc., užregistruota 25 proc. dau-giau tokių avarijų“, – teigė „Lietuvos draudimo“ Gyventojų draudimo sky-riaus vadovas Andrius Gimbickas.

Per 11 mėnesių „Lietuvos drau-dimas“ tokių avarijų nuostoliams padengti jau išmokėjo 1 mln. 50 tūkst. Lt, užregistruota 420 su-sidūrimų su gyvūnais keliuose.

Per mėnesį avarijose nuo lau-kinių žvėrių nukenčia vidutiniškai 40 „Lietuvos draudimo“ klientų. Draudikai skaičiuoja, kad šiemet iki metų pabaigos avarijose su gyvūnais bus nukentėję beveik 500 bendrovės draudėjų. Jų patirtiems nuostoliams atlyginti reikės 1,2 mln. Lt. Tai-gi, per savaitę įvyksta vidutiniškai 10 avarijų, kurias sukelia į kelią iš-bėgę gyvūnai.

Savo ruožtu bendrovė „ERGO Lietuva“ per 11 šių metų mėne-sių užregistravo 310 žalų, kurias kasko draudimu apsidraudę vai-ruotojai patyrė, susidūrę su žvėri-mis, išbėgusiais į kelią. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotar-

piu, tokių įvykių padaugėjo beveik 30 proc. Žaloms padengti šiemet iš-mokėta daugiau kaip 900 tūkst. Lt, arba 20 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

Vertinant visų trijų draudimo kompanijų duomenis, šiemet jos iš-mokėjo apie 25 proc. daugiau kom-pensacijų nei praėjusiais metais.

Automobilio šviesos apakina žvėris

„Lietuvos draudimo“ ekspertai, išanalizavę bendrovės statistiką, pa-stebi, kad didžiausia tokių avarijų ti-kimybė rudenį ir pavasarį, o Lietu-vos vairuotojai dažniausiai keliuose susiduria su stirnomis. Rudenį rizi-ka susidurti su gyvūnais ypač išauga, nes žvėrys migruoja jiems įprastais takais, kerta magistrales, kelius.

„Automobilio šviesos apakina gyvūnus ir verčia juos elgtis nepro-gnozuojamai“, – aiškino „Lietuvos

draudimo“ Gyventojų draudimo skyriaus vadovas A.Gimbickas.

Lietuvos keliuose dažniausiai avarijas sukelia stirnos (44 proc. tokių avarijų). Pavojingiausia, kai į kelią išeina briedžiai, tokių avarijų nuostolis yra didžiausias.

„Šiemet dėl susidūrimo su briedžiu vidutinė išmoka buvo 7 800 Lt, o rekordinė šių metų iš-moka dėl avarijos susidūrus su lau-kiniu gyvūnu siekė net 27 tūkst. Lt. Šios avarijos metu briedis visiškai suniokojo apynaujės mašinos prie-kį“, – pasakojo A.Gimbickas.

Dažnai partrenkiami ir paprasti šunys. Tokių įvykių metu nuostolis būna apie 1 600 Lt. Jei susiduriama su kiškiu, mašiną suremontuoti at-sieina vidutiniškai 1 300 Lt. Šiemet taip pat užregistruoti susidūrimai su šernais, lapėmis, katėmis ir paukš-čiais, rečiau – bebrais ar naminiais gyvūnais – karvėmis, ožkomis.

„PZU Lietuva“ Žalų departa-mento direktorius M.Žilionis at-kreipė dėmesį, kad gyvūnai tapo drąsesni, mat dažniau priartėja prie triukšmingų kelių ir patenka po au-tomobilių ratais. „Neretai vairuoto-ją suglumina ir avariją sukelia žvė-rys, kurie perbėga kelią prieš pat mašiną, ir susidūrimo pavyksta iš-vengti. Sutrikęs vairuotojas tokiais atvejais gali nesuvaldyti automobi-lio ir nuslysti nuo kelio“, – pasakojo M.Žilionis.

Po susidūrimo su laukiniais žvė-rimis automobiliams dažniausiai prireikia pakeisti buferius, žibintus, groteles, sparnus ir kitas priekinėje automobilio dalyje esančias detales.

Kai kurios draudimo kompani-jos mėgina prisiteisti nuostolius iš valstybės, nes ji esą neužtikrino ke-lio ruožo saugumo. „Per pastaruo-sius dvejus metus esame pateikę iki dešimties tokių ieškinių, bet kol kas jokių kompensacijų mums priteis-ta nebuvo“, – sakė „PZU Lietuva“ komunikacijos vadovė Jovita Aukš-tuolytė-Minderienė.

Mirtinos akistatos su briedžiais

Vis dėlto draudimo kompani-jų statistika neatspindi realios si-tuacijos. Policijos duomenimis, šie-met Lietuvoje užregistruoti net 1 237 eismo įvykiai, į kuriuos pa-teko laukiniai ir naminiai gyvū-nai. Šiose avarijose buvo sužeisti 22 žmonės, nors anksčiau būta atve-jų, kai vairuotojai ar keleiviai patir-davo ir mirtinų traumų.

Iš skaudžiausių įvykių polici-ninkai prisimena 2008 m. lapkričio 12 d., kai apie 19 valandą kelyje Tau-ragė–Eržvilkas–Šimkaičiai automo-bilis „Renault“ susidūrė su briedžiu, išbėgusiu į kelią. Po smūgio mašina nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. Vai-

ruotojas žuvo. Panašus įvykis užre-gistruotas ir 2011 m. gegužės 11 d., kai apie 6 valandą ryto rajoninia-me kelyje Maišiagala–Širvintos 54 metų moters vairuojamas automo-bilis „Opel Astra“ susidūrė su staiga į kelią išbėgusiu briedžiu. Vairuotoja

taip pat žuvo. „Lietuvos policija ne-turi duomenų, kokie gyvūnai daž-niausiai patenka į eismo įvykius, bet galima konstatuoti, kad dažniausiai tai būna šernai, stirnos, briedžiai“, – pasakojo Policijos departamento at-stovas Ramūnas Matonis.

2004–2011 m. mūsų šalyje įvy-ko beveik 8,5 tūkst. tokio pobūdžio avarijų. Jose 11 žmonių žuvo ir 140 sužeista.

Šiemet daugiausia susidūrimų su gyvūnais įvyko Vilniaus mies-to ir rajono keliuose (124), Pa-nevėžio mieste ir rajone (75) bei Rokiškio rajone (70). Kituose ra-jonuose įvykių užregistruota ma-žiau nei 50.

Tyrimai rodo, kad apie 30 proc. vairuotojų atkreipia dėmesį į žen-klus „Laukiniai žvėrys“. Taip pat pa-brėžiama, jog tvoromis atitvertuose kelio ruožuose susidurti su lauki-niu žvėrimi tikimybė yra maždaug 6 kartus mažesnė nei tose vietose, kur tokių tvorų nėra. Lietuvoje nuo žvėrių tvoromis atitverta yra apie 600 km kelių.

Aktualijos

Žvėrys sėja ir mirtį, ir nuostolius

2004–2011 metais mūsų šalyje dėl susidūrimo su laukiniais žvėrimis įvyko beveik 8,5 tūkst. avarijų, kuriose 11 žmonių žuvo ir 140 sužeista. fotodiena.lt nuotrauka

„PZU Lietuva“ ekspertai šių metų rudenį ir žiemą fiksuoja daugiau įvykių, kuriuose avarijų sukelia ar automobilius apgadina gyvūnai. Vien šių metų rudenį išmokos už susidūrimus su gyvūnu šoktelėjo 55 proc., o kita gyvūnų padaryta žala didesnė 2 kartais.

Gyvūnai pasiduoda instinktuiSelemonas Paltanavičius, gamtininkas

Sunku pasakyti, kiek iš tiesų kas-met Lietuvoje po ratais žūsta žvė-rių. Tokios statistikos nėra. Pame-nu, kažkada mėginome suskaičiuo-ti, kiek Lietuvos keliuose žūsta ežių. Nepavyko. Dalijome specialias an-ketas vairuotojams, bet vairuoto-jai jų nepildė. Susidūrimai su šer-no dydžio ir stambesniais gyvū-nais gali būti pavojingi ir pačiam žmogui. Ypač dabar reikia būti ati-diems. Plėšrūnams nepriskiriami gy-vūnai žiemą maisto pradeda ieško-ti vos brėkštant ir tai daro iki 8.00– 8.30 valandos ryto. Vėliau jie aprims-ta, bet vakarop taip pat gana anksti išeina iš įprastų vietų. Rizika susidur-ti su gyvūnu kelyje padidėja ir maž-daug nuo 17 valandos, ji būna ke-lias valandas. Gana anksti, apie 18– 19 valandą, jau galima sutikti ir šer-nų. Žemė dar neįšalusi, todėl šie žvėrys laukuose knisa ražieną. Dalis gyvūnų apie 21–22 valandą grįžta į guolius, o vėliau paryčiui vėl keliauja. Pabrėžtina, kad naktį daugelis žvėrių apskritai nesimaitina, todėl šiuo pa-ros metu vairuotojui reikia būti atsar-gesniam dėl savęs, o ne dėl žvėrių. Briedžiai, elniai ir stirnos gali vaikš-čioti visą dieną. Jų negasdina net žmogaus veikla, pavyzdžiui, miško darbai. Kirtavietėse briedžiai ir stir-nos mėgsta pasmaguriauti nukirstų drebulių žievėmis. Žiemą gerai ne-bent tai, kad dieną sniego fone atpa-žinti į kelią bėgantį žvėrį nėra sudė-tinga, bet vairuotojas turi žinoti, kad, tarkime, stirna, kaip ir kiti žvėrys, pa-matę už 100 m automobilio šviesas, nežino, kaip greitai artėja automo-bilis. Vien todėl gali pasirodyti, kad žvėrys mašinų nebijo. Tačiau po ke-lių sekundžių gyvūnas supranta, kad artėja pavojus, ir, užuot grįžęs į lauką arba mišką, bėga į kelią.

32012 m. gruodžio 19 d. • Nr. 101 (9224) Valstiečių laikraštis

Atkelta iš 1 p.

Vaduoja nuo sniego

Ne vienoje kaimo bendruome-nėje jau susiklosčiusios ilgametės tradicijos, kai ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės remia ne tik bėdai prispaudus, bet ir organizuojant bendruomenių šventes bei kitus renginius. Tačiau daugelis jų ne-linkę garsiai didžiuotis savo labda-ringais darbais. „Dalytis su kitais, padėti – natūralus dalykas, todėl garsiai skelbtis nėra reikalo. Svar-bu, kad turėtume kuo pasidalyti“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė kalbinti ūkininkai.

Pasak seniūnų, dabar daugelyje šalies kampelių didžiausias galvos skausmas – užpustyti keliai, todėl daug kur be ūkininkų pagalbos ne-išsiverčiama. Ne vienas jų, pirkda-mas ūkiui reikiamą techniką, dairosi ir tokios, kuri tiktų ir užsnigtiems ke-liams valyti. Kai reikia vaduoti užpus-tytus kaimus ar vienkiemius, daugelis žemdirbių į pagalbą skuba be atlygio.

„Ūkininkai pluša keliuose. Se-niūnijoms nepakankamai skiria-

ma pinigų keliams valyti, todėl tenka padėti“, – apie svarbiausią rūpestį po sniegingų ir vėjuotų dienų kalbėjo Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos tarybos pir-mininkas Virmantas Ivanauskas. „Dabar mūsų technika stumdo sniegą. Neišvengiame ir gedimų, tad rūpesčių pakanka“, – kolegai antrino Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos vadovas Raimundas Ju-knevičius.

Dalijimasis įkvepia

Ne iš vieno šalies ūkininko ūkio išaugintos ir pagamintos gėrybės keliauja į labdaros valgyklas, pasie-

kia skurstančias, daugiavaikes šei-mas, senelių namus ir kitas socia-lines įstaigas.

Agentūros „SOS vaikai“ Pane-vėžio skyriaus darbuotojams seniai pažįstama Panevėžio rajono ūki-ninkė Milda Mikelionienė. Moteris sako nebeprisimenanti, kiek metų išaugintomis daržovėmis dalijasi su nepriteklių kenčiančiais vaikais. Daržovių augintoja remia ir vietos bendruomenės iniciatyvas, Panevė-

žio sporto klubą, kuriame išugdytos garsios dviratininkės.

„Juk žmogus ne vien pinigais ir materialiniu turtu yra gyvas. Kai pats tvirčiau stovi ant kojų ir dėl duonos kąsnio nesibaimini, norisi, kad ir kitiems būtų gerai. Dalijima-sis ir pagalba kitiems įkvepia. Ne-žinau, kaip jaučiasi tie, kurie gauna paramą, bet man širdyje gera pasi-daro, kai kam nors padedu“, – atvi-rai kalbėjo M.Mikelionienė.

Ūkininkė neatsisako paremti, kai jos prašo daržovių. Tačiau ją ste-bina labdaros organizacijų noras paramai surinkti pinigus. „Kodėl nenori paimti daržovių? Jei daž-niau kreiptųsi į augintojus ir pra-

šytų produkcijos, daugiau žmonių galėtų pamaitinti“, – įsitikinusi M.Mikelionienė.

Remia ir stambūs, ir maži

Dosnūs ir Kėdainių rajone ūki-ninkaujantys stambūs daržininkai. „Saulius Dambrauskas, Vidmantas Kvedaras, Virgilijus Kuprevičius ir kiti augintojai daržovių negaili, ūki-ninkai paremia ir transportu, kitais būdais, – pasakojo V.Ivanauskas. – Kiekvienoje seniūnijoje ne vienas ūkininkas ar žemės ūkio bendro-vė mato savo bendruomenės narių problemas, prisideda prie bendrų švenčių.“

Seniūnijų darbuotojai pastebi, kad atjausti kitus linkę ne tik di-desnių galimybių turintys stambūs ūkininkai. Kalbėdamas apie labda-ringumą, Panevėžio rajono Nau-jamiesčio seniūnijos seniūno pa-vaduotojas Juozas Klioris iškart prisiminė vieną seniūnijos gyven-toją, kuris sugeba iš nedidelio že-mės ploto ir pats pragyventi, ir dar kitus paremti. „Sodo ir daržo gė-rybėmis jis apdalija vaikus, vaišina bendruomenės renginiuose, nuveža

į senelių namus. Tai pavyzdys, kaip tvarkingai dirbant galima pragy-venti iš mažo ūkio ir dar kitus pa-skatinti“, – ūkininką gyrė J.Klioris.

Labdaros nesureikšmina

Anot Lietuvos ūkininkų sąjun-gos Pakruojo rajono skyriaus pir-mininko Alvido Vasiliausko, jų krašte susiklosčiusi tradicija rem-ti ir renginius, ir nepritekliuje gy-venančius bendruomenės narius. „Nesame kokie milijonieriai, kiek išgalime, tiek ir remiame. Kas ko paprašo, stengiamės padėti. Tai – mūsų gyvenimo dalis, todėl to ne-sureikšminame ir neakcentuoja-me“, – sakė ūkininkas.

Daugiausia dėmesio vargs-tančioms šeimoms, vaikams, vie-nišiems seneliams skiriama di-džiausių švenčių išvakarėse. Tada ne vienas ūkininkas tampa Kalė-dų seneliu. „Padedame ir bažny-čiai, ir vietos bendruomenėms. Tai šventes, koncertus paremiame, tai pavežti ką reikia, tai ištikus nelai-mei padėti. Tokią veiklą vykdome ir vykdydime“, – labdarą kaip na-tūralų visuomenės reiškinį vertino A.Vasiliauskas.

R.Juknevičius pastebėjo, kad dėl paramos kreipiamasi tiek į pavie-nius ūkininkus, tiek į juos vienijan-čią organizaciją. Kiek kas suteikia paramos, ūkininkai neskaičiuoja ir nesididžiuoja. Malonu būna, kai labdarą dalijančios organizacijos ar patys paramos prašytojai pa-skambina ir padėkoja. „Kaip or-ganizacija lėšų tam nekaupiame, tačiau labdarą suteikia jos nariai, ūkininkai. Pernai susirinkę svarstė-me, kas parems besigydančius nuo priklausomybės ligų asmenis, kas šventinius pietus mokyklose, kas daugiavaikes šeimas“, – pasakojo Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas.

Skursta dirbantieji

R.Juknevičius įsitikinęs, kad ūkininkas, gamindamas kokybiškus produktus, turi ne tik tausoti gamtą, bet ir matyti vietos bendruomenės rūpesčius. Senoji žmonijos išmin-tis byloja, kad duodančiam sėkmė palankesnė. Tai supranta labdaringa veikla užsiimantys turtingieji.

Ūkininkai sako, kad dalytis ska-tina ir lietuvių tautosaka. „Jei ne-paaukosi, iš tavęs pavogs. Arba kitaip gali patirti netektį. Taigi au-koti verčia ir aukštesniųjų jėgų re-guliuojami dėsniai“, – samprotavo R.Juknevičius.

Gyvenimas regionuose negerėja. Tai rodo statistiniai duomenys. Sta-tistikos departamentas skelbia, kad žemiau skurdo ribos gyvena 30,7 proc. kaimo gyventojų. Lietuvoje 2011 m. skurdo penktadalis gyven-tojų. Palyginti su 2010 m., skurdo ri-zikos lygis mieste sumažėjo 1,5 proc., o kaime padidėjo 2,3 proc.

Labdaros ir paramos fondo „Mais-to bankas“ pernai atlikto tyrimo duo-menimis, didžioji dalis šio fondo pa-ramos gavėjų yra vidutinio darbingo amžiaus Lietuvos gyventojai. Beveik pusės „Maisto banko“ paramos gavė-jų pajamų šaltinis – atlyginimas. Taigi skursta dirbantys žmonės.

Aktualijos

Ūkininkai tampa Kalėdų seneliais

Jaunatis.Saulė teka 8.37, leidžiasi 15.55.

RytojŠiandien

Šiandien debesys vis dar dengs dangų, kris sniegas. Tačiau silpnėjant pietry-čių vėjui jau mažiau pustys. Naktį rytiniuose rajonuose temperatūra nukris iki 15 laipsnių šalčio, o Vakarų Lietuvoje – iki 10 laipsnių šalčio, dieną temperatūra svy-ruos tarp nuo 8 iki 13 laipsnių šalčio.

Ketvirtadienio naktis dar bus debesuota, daug kur truputį pasnigs. Dieną de-besys jau ims retėti, žymesnio sniego nenumatoma. Pietryčių, rytų vėjas dar su-silpnės ir pustyti jau neturėtų. Temperatūra naktį bus nuo 9 iki 14 laipsnių šalčio, dieną temperatūra didesnėje šalies dalyje išliks žemesnė nei 6–11 laipsnių šalčio.

Penktadienį debesų sluoksnis plonės, rasis pragiedrulių. Vėjas nurims. Kai kur dar gali truputį pasnigti. Temperatūra naktį kris iki 10–15 laipsnių šalčio, dieną bus 8–13 laipsnių šalčio.

orai.lt, VL inf.

PorytDieną: -8 -13o

Naktį: -10 -15o

Dieną: -6 -11o Dieną: -8 -13o

Naktį: -10 -15oNaktį: -9 -14o

Pagerėjimo ženklų nesimatoGydytoja Marija Zabulionienė, agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyriaus vadovė

Ir ūkininkai, ir verslininkai – mūsų geradariai. Ūkininkai duo-da bulvių, kitų daržovių tiek, kiek mums reikia. Yra tokių, kurie atveža šonkauliukų sriubai virti. Kaip gerai, kad yra žmonių, kurie mato ir kitus, gali ir nori dalytis. Gaila, bet tokių, kuriems reikia pagalbos, nemažėja. Kol kas gyvenimo pagerėjimo žen-klų nematome. Ne tik nedarbas, bet ir mažos pajamos stumia žmones į skurdą. Baisus dalykas, kai vaikų auginimas mažas pajamas gaunan-čioms šeimos, ypač vienišoms ma-moms, tampa dideliu iššūkiu. Kas mėnesį labdaros valgykloje pamai-tiname apie šešiasdešimt žmonių. Pirmiausia siekiame padėti tiems, kuriems paramos tuo metu labiau-siai reikia. Jei žmones ištiko nelaimė, jie neteko pragyvenimo pajamų, jiems pirmiausia tiesiame pagalbos ranką. Kol susitvarko reikiamus do-kumentus, juos ir pamaitiname, ir sausą davinį duodame.

Kad gyvenimas regionuose negerėja, rodo statistiniai duomenys. Statistikos departamentas skelbia, kad žemiau skurdo ribos gyve-na 30,7 proc. kaimo gyventojų. Bendrai Lietuvoje 2011 m. skur-do penktadalis gyventojų. Palyginti su 2010 m., skurdo rizikos lygis mieste sumažėjo 1,5 proc., o kaime padidėjo 2,3 proc.

„Dalytis su kitais, padėti – natūralus dalykas, todėl garsiai skelbtis nėra reikalo. Svarbu, kad turėtume kuo pasidalyti“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė kalbinti ūkininkai. Martyno Vidzbelio nuotraukos

4 2012 m. gruodžio 19 d. • Nr. 101 (9224) Valstiečių laikraštisAktualijos

Seime ieško prieglobsčio nuo bausmių

Arvydas AnušauskasSeimo narys

Manau, ne. Seimo narį gin-ti teisinis imunitetas turi tik tuo atveju, jei tai tiesiogiai susiję su jo einamomis pareigomis. Jei, tarki-me, prokuratūra kelia bylą, susi-jusią su Seimo nario pareigų vyk-dymu, tada spręsti, ar patraukti parlamentarą atsakomybėn, turi tik Seimas. Tik šiuo atveju matau prasmę dirbti specialiajai Seimo komisijai ir taikyti kitas teisines procedūras, apsaugančias Seimo narį nuo išorinės įtakos, įvairių in-teresų grupuočių spaudimo ir pan.

Bet kokie kiti atvejai – kri-minalinio pobūdžio nusižengi-mai, eismo taisyklių pažeidimai ir pan. – turėtų būti sprendžiami be politikavimo ir operatyviai, kaip numatyta įstatymuose. Nenormalu, pavyzdžiui, kad Seimo nario imu-nitetas neleidžia jo bausti už chuli-ganišką elgesį viršijus greitį keliuose. Tokiu atveju juk viskas aišku. Pasitai-ko, kad jau žurnalistų nufilmuotoje medžiagoje matyti, jog parlamenta-ras neblaivus. Svarstymas Seime – tik laiko gaišimas ir mokesčių mo-kėtojų pinigų švaistymas. Tokios „reklamos“ nereikia nei Seimui, nei parlamentarui, o bylos labai kenkia viso Seimo įvaizdžiui, nes, supran-tama, kelia žmonių pasipiktinimą.

Praėjusioje kadencijoje pasiūliau svarstyti įstatymo projektą, kad su išrinkimu įgytas Seimo nario imu-nitetas nebūtų taikomas atgaline data, t. y. nusikaltimams, kurie buvo padaryti iki išrinkimo į Seimą. To-kiu atveju praėjusios kadencijos Seimas net nebūtų svarstęs, pa-vyzdžiui, A.Lementausko patrau-kimo baudžiamojon atsakomybėn klausimo, nes jis buvo kaltinamas veikla, kurią darė dar būdamas Vil-niaus m. savivaldybės tarybos nariu. Labai gaila, kad mano pasiūlymas nesulaukė pritariančiųjų daugumos.

Dabar matome situaciją, kad kai kurie piliečiai tiesiog ieško legalaus prieglobsčio nuo gresiančių baus-mių. Šiame Seime tokių irgi yra.

Tokia tvarka ne vien Lietuvoje

Aurelija StancikienėSeimo narė

Jokios abejonės, taip. Pirmiau-sia turiu pabrėžti, kad klausimas, turi būti parlamentaras ginamas teisinio imuniteto ar ne, turėtų būti adresuotas Konstitucijos kū-rėjams. Tokia yra demokratijos, parlamentarizmo tvarka.

Seimo nario teisinė neliečia-mybė yra įtvirtinta įstatymu, kad būtų išvengta politinio susido-rojimo su neįtinkančiu Seimo nariu, kai jis tampa, pavyzdžiui, neparankus valdantiesiems. Par-lamente dažnai sprendžiami aš-trūs klausimai, pasitaiko, kad nuo aktyviai besireiškiančio par-lamentaro priklauso, kaip grei-tai bus priimtas abejotinas įsta-tymas.

Teisinis imunitetas parlamen-tarą gelbėtų ne tik nuo susidoroji-mo, bet ir nuo teisminio persekio-jimo, tąsymo po teismus ir buvimo nuolatiniame žiniasklaidos kriti-kos taikinyje.

Kas dėl administracinės teisės pažeidimų, manau, galima svars-tyti, kad imunitetas nuo smulkių pažeidimų negintų, kad parlamen-taro apsauga šiuo atveju negalio-tų. Tačiau nemanau, kad kiekvienu atveju reikėtų keisti įstatymus, de-rinti juos atsižvelgiant į konkrečių asmenų padėtį.

Pavyzdžiui, Darbo partijos bylos kontekstas. Esu įsitikinusi, tais atve-jais, kai byla jau pasiekia teismą, kai jau pakanka kaltės įrodymų pradė-ti procesą teisme, imunitetas turėtų būti panaikintas.

Teismas pats savaime nevyk-do politinio susidorojimo – jis gauna svarstymui prokuratūros ir kitų teisėsaugos institucijų pa-rengtą medžiagą ir sprendžia, pa-kanka pagrindo kaltei įrodyti ar nepakanka.

Prisiminkite, V.Uspaskicho imunitetas buvo panaikintas net Europos Parlamente. Ne vien Lietuvoje yra sąvoka parlamento nario teisinė neliečiamybė.

Ant politinių svarstyklių

Ar Seimo nariai verti teisinio imuniteto?

Labai dažnai pastebima, kad kai kurie piliečiai siekia Seimo nario mandato dar ir todėl, jog jis gali legaliai apsaugoti nuo teisinio persekiojimo. Ar tai teisinga?

Arūnas DaugėlaVL žurnalistas

Nors senoliai pranašavo paly-ginti šiltą žiemą, sinoptikai jau šią savaitę žada speigą.

Kelininkai nespėja

Dėl keletą dienų siautusios pū-gos kelininkai nespėjo pasirūpin-ti keliais. Nors informuojama, kad jie nuolat barstomi ir valomi, eismo sąlygos, pasak vairuotojų, itin sudė-tingos. Net tarptautinės magistralės „Via Baltica“ danga buvo apledėjusi ir užpustyta, o mašinos pirmadienį ja važiavo vos 30 km/val. greičiu.

Nebuvo galima pravažiuoti net 70 proc. kai kurių rajonų kelių. „Vals-tiečių laikraščio“ kalbinti vairuotojai keikė Automobilių kelių direkciją, kuri vis pranešinėjo, kad keliai nuolat valo-mi ir barstomi. Tačiau eismo sąlygos juose buvo itin sudėtingos, net ir mies-tų gatvėse dėl spūsčių buvo chaosas.

Antradienį rajoniniuose keliuose situacija tebebuvo sudėtinga, čia liko užpustytų ir neišvažiuojamų ruožų. Kaip informavo Automobilių kelių direkcija, iš viso Lietuvoje neišvažiuo-jamų ir sunkiai išvažiuojamų rajoni-nių kelių buvo 10 proc., daugiausia Telšių (32 proc.), Kauno (17 proc.) ir Utenos (13 proc.) rajonuose. Liku-sių rajonų keliai padengti prispausto sniego sluoksniu, slidūs. Visoje šalyje rajoniniai keliai valomi.

Pasak Automobilių kelių direkci-jos Kelių priežiūros skyriaus vedėjo Henriko Jurkuvėno, prognozuoja-ma, kad silpstant vėjui ir krituliams, padėtis keliuose šios savaitės pabai-goje pagerės.

Ragino prisijungti gyventojus

Naujasis susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius „Valstiečių laikraščiui“ sakė neabejojąs, kad sa-vivaldybės kiek įmanoma pasirūpins gatvėmis ir vietinės reikšmės keliais. „Taip pat kviečiame miestų ir mies-telių gyventojus nusikasti įvažiavi-mus į kiemus, – sakė jis. – Padėtis sudėtinga, tad raginu seniūnijas pasi-kviesti į pagalbą ūkininkus, turinčius technikos, kad kuo greičiau būtų nu-valyti vietinės reikšmės keliai.“

Tačiau vienos didžiausių seniū-nijų Šilutės rajone – Žemaičių Nau-miesčio – seniūnas Jonas Budreckis „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad ke-lių valymas šiomis dienomis – tarsi Sizifo darbas. „Vakar išleidome ke-letą tūkstančių litų seniūnijos ke-liams valyti, o šiandien viską tenka pradėti iš naujo – padėtis keliuose labai bloga“, – teigė jis.

„Situacija mieste išlieka sudėtin-ga, bet kelininkai pluša nesustodami. Įpareigojome „Kauno švarą“ daugiau dėmesio skirti ne tik gatvėms, bet ir šaligatviams. Norėčiau pagirti sąmo-ningus kauniečius – jie kartu su kai-mynais nusikasė sniegą savo kiemuose ir šaligatvius. Visus miestiečius ragin-čiau pasekti jų pavyzdžiu“, – „Vals-tiečių laikraščiui“ sakė Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.

Automobilių kelių direkcijos duomenimis, šiemet žiemos dar-bams parengta 900 kelių valymo ir barstymo mechanizmų, iš kurių 150 šlapios druskos ir 50 specializuotų smėlio barstytuvų. Visose kelių prie-žiūros mašinose yra įmontuoti GPS įrenginiai, tad technikos judėjimas matomas viename valdymo centre.

Pirmos šalčio aukos

Šaltis praėjusią savaitę nusinešė dviejų gyventojų gyvybes Alytuje ir Vilkaviškyje. Savaitgalį Kaune mir-tinai sušalo žmogus, nuo šalčio keli žmonės taip pat nukentėjo Šiau-liuose ir Panevėžyje.

Kauno greitosios pagalbos medi-kai sekmadienį bandė gelbėti sušalu-sio žmogaus gyvybę, tačiau nepavy-ko, nes apie nukentėjusįjį jie sužinojo per vėlai: kai atvyko greitosios pa-galbos ekipažas, sąmonės netekusio

žmogaus kūno temperatūra siekė 21 laipsnį, o kritine laikoma 27 laips-nių temperatūra. Gydytojų pastangos išgelbėti žmogų buvo nesėkmingos.

Neišvengta gaisrų

Per tris žiemiškas dienas kilo trys itin dideli gaisrai, kuriuose sudegė visas gyventojų turtas, ir keliolika mažesnių. Bendras nuostolis – daugiau nei mili-jonas litų. Tokią žiemiškos savaitės sta-tistiką pateikė „Lietuvos draudimas“.

„Vieno gaisro Marijampolėje nuostoliai bus beveik pusė milijono litų – sudegė namas ir garažas, na-muose buvęs turtas, kitų dviejų gais-rų nuostoliai bus ne mažesni kaip po 200 tūkstančių litų. Visų gaisrų priežastis tiria ekspertai. Tikėtina, kad jie galėjo kilti dėl netvarkingų šildymo sistemų, gedimo elektros instaliacijoje ar kitų priežasčių“, – sakė Audronė Ananevienė, „Lietu-vos draudimo“ Privataus turto drau-dimo rizikos portfelio valdytoja.

Daugiausia gaisrų kyla gruodžio, sausio, vasario ir kovo mėnesiais. At-šalus orams, kasmet padaugėja gais-rų dėl neatsargaus šildymo prietaisų naudojimo, krosnių kūrenimo, ne-tvarkingų kaminų. Tačiau artėjantis švenčių metas – ypač pavojingas, jo metu draudikai fiksuoja itin daug gaisrų, kylančių dėl neatsargaus žmo-nių elgesio su sprogstamaisiais šven-čių atributais.

„Per gaisrus patiriama daugiausia nuostolių, nes per labai trumpą lai-ką sunaikinamas ilgus metus kauptas vertingas turtas. Pastebime, kad šie-met įvyksta daugiau smulkesnių gais-rų: mažėja vidutinis gaisro nuostolis, bet užregistruojama daugiau gaisrų. Nesutvarkytos šildymo sistemos, ne-išvalyti kaminai, netvarkingi buitiniai prietaisai, kurie aktyviai naudojami šaltuoju metų laiku, sukelia daug ne-laimių. Raginame gyventojus prižiū-rėti šildymo prietaisus, elgtis atsargiai, kad nekiltų gaisrų ir būtų išvengta ne tik turto sunaikinimo, bet ir žmonių aukų“, – sakė A.Ananevienė.

Priešgaisrinės apsaugos ir gel-bėjimo departamento duomenimis, per 11 šių metų mėnesių užfiksuota daugiau kaip 10 tūkst. gaisrų. Juose žuvo 126 žmonės. Dažniausia gaisrų priežastis (51,2 proc.) – neatsargus žmonių elgesys.

Žiemos išdaigos ar pasaulio pabaiga

Turėtų atšaltiSinoptikai prognozuoja, kad sa-vaitei įpusėjus krituliai išseks, oras ims vėsti. Savaitgalį plūs-tels dar didesni šalčiai. Pirmadienį šaltukas spaudė iki 7–9 laipsnių, antradienį temperatūra nukrito iki 11 laipsnių šalčio, trečiadienį kai kur prognozuojama 12 laips-nių šalčio, o štai penktadienį ter-mometro stulpeliai vietomis ro-dys 15–17 laipsnių šalčio. Savait-galį, prognozuojama, turėtų dar labiau atšalti.

Vakar rajoniniuose keliuose situacija tebebuvo sudėtinga, čia liko užpustytų ir neišvažiuojamų ruožų.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Ūkininkų žiniosKitus straipsnius skaitykite laikraštyje

7 psl. 7 psl.

Grūdų kokybė – ūkininkų galvos skausmas

Moters pasaulis

17 psl.

Populiarėja rankų darbo dovanos

17 psl.

Išgyvenimus slepia papuošaluose

Tėviškės šviesaAkademiko gyvenimas ir darbai

Pastaruoju metu itin didelį susidomėjimą saulės elektri-nėmis sukėlė gerokai atpi-gusi jų įranga ir aukštos jose pagamintos elektros supir-kimo kainos. Į saulės elektri-nių statybą žvelgiama kaip į alternatyvaus investavimo galimybę.

Arūnas Daugėla

Originalių papuošalų kū-rėja Rasa Bagonienė stebi-na darbštumu. Tris sūnus auginanti moteris rūpinasi jais, prižiūri namus, dirba, bet randa laiko ir kūrybai. Jau trejus metus iš metalo, akmens, gintaro, stiklo, au-dinių ir augalų papuošalus kurianti R.Bagonienė sakė, kad gamta yra didžiausias jos įkvėpimo šaltinis.

Inga Labutytė

12 psl.13 psl.

Lietuvos sporto žurnalistų federacija (LSŽF) jau aštuntą kartą surengtoje savo narių apklausoje išrinko geriausius šalies sportininkus.

Marius Eidukonis

Išleidote šimtinę megz-tiniui, kurį padovanojote giminaičiui, o šis jį nukišo į tolimiausią spintos kam-pą? Tai – nereta situacija.

Dina Sergijenko

Kai kurie ūkininkai grūdus pardavė rudenį, kiti juos san-dėliuoja. Žemdirbiams šiuo metu svarbiausia, kad nenu-kentėtų laikomos produkcijos kokybė.

Jolita Žurauskienė

Lietuvybės pamokos perniek nenueis

Į Vilniaus lietuvių namus susirinkę užsienio lietu-vių mokyklų mokiniai da-lyvavo skaitovų konkurse „Mano sapnuose vaikštai, Lietuva“, skirtame Mairo-nio 150-osioms gimimo metinėms..

Bernardas Šaknys

Neišnaudotos galvijininkystės galimybės

Sportas