ValstybesValdymoUzkulisiai

UDK 323(474.5) Ma 647

SKIRIU VISIEMS LIETUVOS MONMS

ISBN 978-9955-871-08-8

Algimantas Matuleviius, 2008 Leidykla Algarv, 2008

Vietoj VADO

Per savo gyvenim patiriame vairiausi dalyk. Vien svarb ir reikm suprantame tuoj pat, kitus vertina tik laikas. Vieni bgant laikui nublanksta arba usimirta, kiti, anksiau nepastebti, irykja ir suiba visomis vaivorykts spalvomis ir atspalviais. Ir mogaus gyvenimas nra vien tik gera ar bloga, vien malonumai ar vargai. Jis kur kas sudtingesnis, vykiai, ypa poelgiai, susipina ir nra paprasta juos i karto suprasti ar atrinkti, kas gera, o kas bloga, kas gerietis, kas blogietis, kaip mgdavome skirstyti vaikystje. Matyt, mons, kaip ir tautos, vystosi pagal tam tikrus dsningumus ir logik, turi savus istorinius vingius. Manau, kad XXI a. gali atskleisti daugel gamtos ir ms vystymosi slpini. Tik kain ar sugebsime rasti visus mus tenkinanius atsakymus tarsi ir paprastus klausimus, kodl mons bendrauja taip sudtingai ir sunkiai suvokiamai, jog neivengiamai kyla karai, suvei nesantaika, tvyro tampa, sta mons. Vardan ko visa tai? Nors ki prigalvota daug: ir vardan Tvyns, ir vardan Laisvs, ir vardan Demokratijos Tik kartais atrodo, jog visa tai tik graiai pakuotas MELAS. Kirinama, udoma, naikinama ir prievartaujama tik emiausiems mogaus instinktams patenkinti: noro valdyti kitus, t. y. vardan VALDIOS, noro kuo daugiau turti, t. y. GOBUMO ir TURTO, noro itvirkauti, t. y. elgtis taip, kaip nesielgia jokie kiti gyvi padarai ioje emje. Taiau ia kaip tik ikyla vienintelis klausimas: kuri akimirk taip besielgdamas mogus nustoja buvs MOGUMI, t. y. mstaniu, socialiu ir atsakingu asmeniu (individu) ir tampa tik grybi, nesvarbu, kaip gaut, naudotoju, t. y. nebesocialia btybe. klausim atsakyti nesunku. Sunku taip sutvarkyti moni bendruomens gyvenim, kad visi elgtsi kaip MONS. Gaila taiau dalis bendruomens lyderi gyj valdi, ja piktnaudiauja. Apie tai vengiama pasakyti garsiai, nes ms baim jau tapo gyvenimo bdu. Bijojome caro, bijojome soviet, visko bijome ir nepriklausomoje Lietuvoje. Tad apie koki laisv, apie koki bendruomen

6

VALSTYBS VALDYMO UKULISIAI

galime kalbti? Ar neatsitiko taip, kad savo noru leidome mus visus kaip avi band atvesti nauj baudiav, kuri vadinasi demokratija ir laisvja rinka? Ar nevyko banali ir paprasta apgavyst, o mes ir toliau tikims, kad atsiras geras dd ir visk sutvarkys. Niekas ir nieko u mus nedarys. Tik patys savyje surad drsos ir nordami gyventi kaip ir pridera mogui, tai yra laisvai susitar, nusimesime baudiav ir ivarysime tuos, kurie mus daro baudiauninkais. Nors iais laikais knygos nra madingos, taiau manau, kad ne veltui stengiausi surinkti, sugrupuoti ir aprayti tokio bandymo isilaisvinti i baudiavos vien i epizod. Manau, ms alies gyvenime tai yra vienas i esmini dalyk. is mano krinys nepretenduoja tobulyb. Tai yra paprastas, bet gausia dokumentine ir raytine mediaga pagrstas apmstymas apie vykius, j pasekmes ir galimus tolesnius veiksmus. Mano siekis kuo suprantamiau paaikinti monms, kas devynioliktais nepriklausomybs metais vyksta ms Tvynje. Parodyti, kad pas mus yra dor, sining moni, pasiryusi sukilti prie mums primest XXI amiaus apgauls, melo, cinizmo ir vagysi sistem, t. y. iuolaikin vergov ir, pasibeldus Js protus bei irdis, tiesiog paprastai pasakyti: ,,Mes visi galime gyventi graiau ir geriau, jeigu vieningai pasakysime NE mus dabar engianiam klanui. Jei nors keli tkstaniai supras mano siekius, mes laimsime, nes vliau jie, tai suprat, perduos kitiems. Manau, jog vardan io tikslo verta aukoti savo laik, sveikat ir ramyb, tik negalima aukoti gyvenimo, nes tada niekai laimt, o jie tik to ir laukia. Mano ir mano koleg atliekamo tyrimo metu ir dabar gauname laik ir odini paraginim netylti, kelti visk vieum, o bendraudami su Lietuvos monmis sitikinome, kad negalima taikstytis su esama situacija, kad privalome j i esms keisti. Savo knygoje nesiekiau chronologikai pateikti vyki arba isami atsakym. To nesiekiau, nes to nemanoma padaryti. Knygoje pateikiu daugyb dokument, liudijim ir faktins mediagos, tuo bandau padaryti kelet valg bei galim veiksm scenarij ir siekiu vienintelio tikslo kad Lietuvos ir jos moni LIKIMUI likt kuo maiau abejing. Nuoirdiai dkoju visiems, kurie paskatino, padjo parengti ir ileisti leidin. Dkoju u supratim, palaikym ir nuoirdum, kuriuos jauiau vis laik.

Mes ir ms aplinka

Gyvenime sunku rinktis. Man tai daryti teko labai retai. Gyvenimas, o gal likimas taip sutvark, kad turjau dvi galimybes: pasiduot ir plaukt pasroviui arba bandyti kapanotis. Neinau, ar Auktesnij jg buvo lemta, ar tai tiesiog sutapimas, bet du pagrindiniai dalykai, kuriais vadovavausi gyvendamas, nenuvyl tai tiesos sakymas ir darbtumas. Viso to, manau, ne imokstame, o nuo ma dien gauname i Tv. Mus, pokario vaikus, grdino sunkus pokario gyvenimas, nepritekliai ir skurdas. Visi augome skurdiai, nors buvome pavalg, bet saikingai, ir rengms kukliai. Taiau vienas ypatingas bruoas mus jung visi turtine, arba socialine padtimi, buvome vienodi. Gerai prisimenu savo didiul nor mokytis, nes ir Tveliai sak, ir patys tuo buvome sitikin, kad vien isimokslin galsime itrkti i sunkios fizinio darbo rutinos, kuri alina ir bukina mog, veria j ne augti kaip asmenybei, o pamau degraduoti. Jokiu bdu neniekinu vairi profesij moni. moni bendruomenje nuo seniausi laik darbai dalijami pagal sugebjimus. Visuomet gerbiau ir gerbiu kiekvienos profesijos mog. Svarbiausia, kad be amato, verslo ar profesinio pasirengimo, kaip dabar madinga sakyti, pirmiausia matytume mog, tai yra asmenyb, kuri, be profesini gdi, dar turt prigimtini bendramogikj savybi. Kad ir koks didelis virininkas ar turtuolis bt, pirmiausia bt paprastas, pasiekiamas, iklausantis ir suprantantis, mokt su kiekvienu bendrauti nuoirdiai, nebt pasipts, arogantikas. Ir svarbiausia ilikt padorus ir doras. Mes, pamenu, anais, dabar labai koneveikiamais laikais, juokaudavom, kad dabartini gyvenim apraym analoguose kadr skaitos lapuose penktame punkte reikia rayti ne mogaus tautyb, kaip bdavo nurodoma, o tai, ar mogus padorus, ar ne. Nuo t laik prabgo pora deimtmei, bet, manau, iandien i problema yra dar aktualesn. Tautyb, ras, o danai ir religi-

8


j, mes gauname i Tv, o pirm dviej negalime rinktis, nes tai ne nuo ms priklauso. Taiau padorumas tai jau visikai ms asmeninio apsisprendimo rezultatas. Manau, jog btent ia ir slypi ms religijos, tikjimo esm, nes ventajame Rate yra pasakyta, kad Dievas sukr laisv mog ir tik nuo jo apsisprendimo bei poelgi priklauso, koks jis bus: ar liuas, kuriam skraidyti neleista, ar, nors ir maas, bet padorus pauktelis, kuris siekia pakilti gra mlyn ms brangios Tvyns dang. Esu giliai sitikins, kad iandien Lietuvos valstybs tarnyboje kaip niekad trksta btent padori, drsi moni. Per daug priviso vairaus plauko prisiplakli, nevykli, ipuikli, kurie, inaudodami didiul ms maos, bet neipasakytai darbios TAUTOS potencial, parazituoja ant jos kno kaip tos kraujasiurbs musels. Nebt didel problema, jeigu iuos veikjus parazitus btume naikin lerv stadijoje. Bet dl per didels tolerancijos ir draugikumo leidome jiems isiristi, iaugti, pripampti ms kraujo ir susiplakti grupes klanus. Btent dabar ir prasidjo j tikroji agresija. Agresija prie padorum. Jie bijo padorumo, nes padorumas tokiems veikjams yra tarsi nuodas. Jie gali gyventi tik melo, apgavysi, intrig line, todl iandien jiems priimtina terp, kurioje jie ne tik gerai jauiasi, bet ir skmingai dauginasi, stengiasi tokia paversti vis valstyb. Jau daugeliui teigta, kad kitaip ir bti negali. Tik toks gyvenimo bdas yra vienintelis manomas Lietuvoje. Taiau, ai Dievui, vis daugiau moni pradeda suprasti, kad lietuvi tauta, nebdama kakuo geresn u kitas, nra ir blogesn. Ir iems liuams, susibrusiems klikas ir bandantiems valstyb padaryti vidurami feodaline nuosavybe, bus duotas deramas atsakas. Nemaai moni ima suprasti, kad niekas ir niekam nesuteik teiss ms vis mulkinti, cinikai apgaudinti, meluoti, apvogti ir dar drsti teigti, kad tai vardan demokratijos ir kad tokios btent ir esanios vakarietikosios vertybs. Didiausia nesmon ir cinikumo virn, kai visiems gerai inomi, apsivog ir apsimelav veikjai Artras Zuokas, dar inomas Abonento pravarde, ir Viktoras Uspaskichas, inomas kaip svarsikas, bando vieai postringauti apie vertybes. A vos irdies smgio negavau igirds, kad Artro Zuoko elgesys ess vakarietikas, o Uspaskicho rytietikas. Didesns eklektikos, melo ir cinizmo dar nesu girdjs ir, duok


9

Dieve, gal neigirsiu. Pono Artro Zuoko vakarietika orientacija irykjo, kai ne vien u graias akis, proteguodamas firm Rubicon, Vilniaus centre tiesiog atidav jiems 60 ha ems ir i to ie usidirbo ne maiau kaip 1 milijard lit, o kur dar kiti labai skaidrs projektai, vykdyti iam ponui vadovaujant Vilniaus miestui. U tai, kad neteistai isirinko ir, suprask, neteistai 4 metus vadovavo Vilniui, nuteis teismas. is ponas yra ne tik Abonentas, bet ir nusikaltlis, nes teismo sprendimas sigaliojo. Jo draugas Viktoras Uspaskichas, kartu su Artru Paulausku adjs vis Lietuv padaryti rojumi emje, deja Kiek yra inoma, u nelegali prekyb dujomis Lietuvos biudet i aretuotos Jangilos sskaitos turjo bti atiduota ne maiau kaip 270 milijon lit. U tai, kad savo Vikondos prekybos tinkl pardav u 1 doler per oforin kompanij, kurios tinklas buvo Lietuvoje, ir nesumokjo milijon lit mokesi, bet tuomet buvo Artro Paulausko draugas, rmjas ir Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas, Uspaskichas nebuvo net pabartas. Toliau niekieno nestabdomas nelegaliais pinigais, gautais i usienio, bands pakeisti Lietuvos valstybin santvark, u ES l skirstym gavs atkatus, iandien su Artru Paulausku, Artru Zuoku bei Kazimira Prunskiene ir dar keliais valdo ir toliau ruoiasi valdyti ms Lietuv. Tad perasi logika ivada, jog teisingumo ministras Petras Baguka teisingai daro, kad naikina Lukiki kaljim, nes pagrindiniai nusikaltliai sikurs visikai alia Lukiki LR Seimo rmuose. O kas gali paneigti, kad to mes ir nusipelnome savo tyljimu ir prisitaiklikumu? Pairkime reitingus, kaip tauta myli mano mintus ir jiems pataikaujanius didvyrius. Apie tai prie kelet met savo knygoje ir atskiruose straipsniuose mus spjo viesios atminties profesorius Rolandas Pavilionis.

10


Melas, arba pirmas naujametinis laikas fariziejams(Profesorius, akademikas, filosofas, buvs Seimo, Europos parlamento narys Rolandas Pavilionis. Atspausdinta laikratyje Respublika, 2006 m. sausio 7 d.)

Kai sdau rayti laik, pagalvojau, kad pats Dangus mums Lietuv pasiunt prezidentin skandal. Per daugyb met kauptas ir susikaups MELAS negaljo kitaip pratrkti. Kur tuomet bt pasidj legionai per tuos metus prinokusi fariziej, tautos vedli ir mokytoj politik, politolog, urnalist, intelektual? Kas mus, vargus, paklydlius, unauj, gaivalus, bt apviet, nurod TIESOS keli, jei ne fariziejai? Tai kodl dabar taip ant j irstame? Kodl juos, ms vedlius ir mokytojus, ms rabi i savo banyios ivaryti norime? Gal todl, kad prezidentinis skandalas duoda ret prog apsivalyti nuo MELO ir nuo fariziej? Nuo t, kurie trylika met mums, paklydliams, unaujai, gaivalams, melavo ms pai gyvenimus ir sak, kad juoda tai balta? Kad Lietuvoje nra ir niekada nebuvo parsidavusi politik, politolog, urnalist, intelektual. Kad korupcija tik Afrikoje, Lotyn Amerikoje ir dar Brazilijoje. Kad visi Lietuvos prezidentai, seim pirmininkai, premjerai, ministrai, teisjai, prokurorai, komisarai vars kaip kristalai. Kad niekas niekada nemelavo nei dl Maiiagalos, nei dl bank, nei dl Williams, nei dl lepei, nei dl naftos mokesi. Nei dl atuoni imt nauj lietuvi, ne, ne t, kurie lietuviai, tik nevariai turtingi, o t, iimtini, kuriems Lietuvos pilietyb suteikta u ypatingus nuopelnus valstybei. Ypa vaikams, j tetoms ir tarptautiniams recidyvistams. Ne, toki dalyk, tokio MELO Lietuvoje niekada nebuvo. Nes Lietuvoje trylika met klestjo demokratija ir teisingumas. Ir visi visuomet buvo lygs prie statymus ir Konstitucij. Ir niekas niekuomet nemai privai ir vie interes. J net nereikjo maiyti, nes jie visuomet sutapdavo. Ypa prezidentams, premjerams, ministrams, teisjams, prokurorams, muitininkams ir komisarams, ir niekas niekada dl to neskaiiavo nei nuostoli, nei alos valstybei. Nes j nebuvo. Pagaliau


11

argi kada nors kas nors dl j skundsi? Kreipsi Konstitucin Teism? Arba Strasbr? inoma, ne. Nes kaip teisingai mums, neimanliams, gaivalams, aikina profesor Birmontien tai visai ne mogaus teisi reikalas. Ne Lietuvos mogaus teisi reikalas. Nes Lietuvoje jau trylika met klesti demokratija ir teisingumas. O mogaus teisi daugiau negu moni. Nes moni dl to, kad klesti demokratija ir teisingumas ir, savaime aiku, gerja gyvenimas, Lietuvoje natraliai maja. Tai reikia, kad kaip taip pat teisingai aikina Laisvosios rinkos institutas pasiliekani arba iliekani Lietuvoje gyvenimas savaime gerja. Ir todl jiems tenka dar daugiau demokratijos ir teisingumo. Viskas dsninga. Arba, kaip sako Premjeras (A. Brazauskas), vsio zakonno. Arba, kaip sako buvs Prezidentas (V. Adamkus), dingl belz. Tiesa, dar lieka apie milijonas skurstani. T, kurie nemato, i tikrj nenori aliai matyti, kaip klesti demokratija ir teisingumas ir kaip gerja j gyvenimas. T, gaival, kaip teisingai sako Kubilius ir intelektualai, t nuli, nieko nereikiani nuli, kuriems, reikia manyt, uteks sveiko proto bent atsivilkti iki balsadi ir teisingai balsuoti u nauj ir teising, teisingai parinkt Prezident, u visus teisingai parinktus kandidatus Europarlament ir nauj Seim. Kad Lietuvoje galutinai laimt ir sitvirtint demokratija ir teisingumas. Ir kad daugiau niekada niekam, ypa gaivalams, nekilt noro nei protestuoti, nei kreiptis paprast ar pat Konstitucin Teism. Nes Konstitucinis Teismas, kaip teisingai aikina profesor Birmontien, neturi nieko bendra su mogaus teismis. Jis nagrinja tik tai, ar Lietuvos statymai, Prezidento dekretai ir panas teiss aktai neprietarauja Konstitucijai. Jei paaikja, kad prietarauja, jie nebegalioja. Ms alyje, kurioje visuomet klestjo ir klesti teisingumas ir demokratija ir nuolat gerja gyvenimas, toki prietaraujani Konstitucijai statym ar teiss akt per trylika met beveik nebuvo, nebent koks vienas kitas imtas. Taiau kaip tik dl to, kad Lietuvoje visuomet klestjo demokratija ir teisingumas, n vienas Seimo Pirmininkas, n vienas Prezidentas, n vienas Premjeras, pasiras tokius iek tiek neteisingus statymus, dl to neatsistatydino ir iuktu negaljo bti atstatydintas. Ir, inoma, niekas dl to neskaiiavo alos ir nuostoli valstybei. Nes jokios alos ir nuostoli nebuvo

12


ir negaljo bti. Nes, kaip teisingai sako Premjeras (A. Brazauskas), viskas buvo zakonno, arba anglikai dingl belz. Tiesa, kaip tik todl, kad Lietuvoje ir dabar klesti demokratija ir teisingumas (t patvirtina Vakar spauda, o tai mums svarbiausia), ms Konstitucinis Teismas ne tik nagrinjo, ar Prezidento dekretas neprietarauja Konstitucijai, bet ir labai giliai sigilino pat prezidentin skandal. Ir nustat, kad ne tik dekretas prietarauja Konstitucijai, o Prezidentas, ne taip, kaip buv prezidentai, nebuvo visiems lygus ir teisingas. Konstitucinis Teismas papildomai nustat dar du net mus, gaivalus, sukrtusius dalykus. Pirma, paaikjo, kad, kai mes buvome okupuoti, tie, kurie uoliausiai ar pagal pareigas tarnavo okupacijai CK sekretoriai, prokurorai, urnalistai, komisarai, taip pat intelektualai, yra labiausiai nusipeln Lietuvai ir Lietuvos pilietybei. Taip pat ir tie, kurie dst arba studijavo okupacin teis, o dabar, remdamiesi anais diplomais, labai teisingai vykdo teisingum. Taigi nuo iol Konstitucinis Teismas ne taip, kaip iki iol, nesitenkins vien kakoki smulki prietaravim tarp statym ir konstitucijos iekojimu, o velgs giliau, iki pat akn, iki pai subjektyviausi aplinkybi ir veiks, kaip dera teisingai ir demokratikai valstybei, kaip politinis, arba karo tribunolas. Ir visai nesvarbu, kad bus prieita iki absurdo: kiek ne toki, o mokslo atradim padaryta atsispyrus nuo absurdo! Vsio zakonno ir dingl belz! Tuo labiau kad kartu padarytas ir kitas atradimas. Paaikjo, kad visai ne taip, kaip iki iol galvota Vakaruose, ypa Europos Sjungoje, ms Konstitucinis Teismas nuo iol riuos vis valstybi pilietybes pagal j vert. Kaip paskelbta, lietuvika nuo iol bus pati aukiausia. Pasirinksi kit, bsi deportuotas. Vsio zakonno ir dingl belz! Ir visai nesvarbu, kaip ten, Europos Sjungoje, k jie ten Strasbre prisigalvoja. ia Lietuva. ia klesti demokratija ir teisingumas. Ir, kaip teisingai sako Seimo Pirmininkas (A. Paulauskas), ia ne komentuoti, o vykdyti reikia. Komentuosite Europos Sjungoje. Nuo i met gegus 1-osios. Ne anksiau. O Lietuvoje iki tol reikia teisingai ubaigti Prezidento apkalt: rodyti visas eias Prezidento kaltes. Teisingoje ir demokratinje valstybje tas tikrai bus padaryta. Laiku ir gerai. Kaip jau rod Konstitucinis Teismas.


13

Ir labai teisingai sako ms hierarchai, kad iuktu be leidimo cituoti v. Rat. Nes jei kiekvienas gaivalas, kiekvienas nulis prads kartoti Kodl gi matai krisl savo brolio akyje, o nepastebi rsto savojoje?!, jis, aiku, padarys didel politin klaid. Ir tikrai ji neliks nepastebta Konstitucinio Teismo. O gaivalas bus deportuotas. Duok Dieve, jei Vakarus. Nes rst, kyani ne tik i aki, bet ir i aus, ir ypa i kieni, per trylika met Lietuvoje pridygo kaip sename pagoni mike. Bet kaip tik todl ir btina apsivalyti. Bent pamginti. Ivalyti rstais uverst mik seniausias ir tauriausias lietuvio darbas. J ypa mgsta ir auniai atlieka gaivalai. Jie juk juodadarbiai. Miko sanitarai. Jie irauna ir pernea bet kokius rstus. Jie pernea visk, iskyrus mel ir fariziejus. Nes jie kakaip savaime supranta demokratij ir teisingum. Toks spdis, kad teisingai.

Kaip tai aktualiai skamba ir iandien. Ities LR Prezidento Rolando Pakso apkalta pagal tada kalbjusius jos vykdytojus turjo tapti apsivalymo ir nauj padori standart politikoje taikymo etalonu. Jeigu imtume vadovautis ta deklaruota logika, tai jau seniai nebe laikraiuose arba TV ekranuose, o truput kitose staigose turt muoti pon A. Zuoko, V. Uspaskicho, A. Paulausko, D. Janukos, A. Pociaus, G. Kirkilo ir j chebryi veidai. Lietuvoje neturt teiss egzistuoti ir jau seniai bt udaryti kaip kenkiantys valstybei tokie leidiniai kaip Lietuvos rytas arba TV3 ini tarnyba. Visuomens gyvenime bt pasmerkti ar umirti tokie veikjai kaip A. Siauruseviius, A. Matonis, D. Dabainskas, D. Jurgeleviius ir juos panas. Taiau, deja, jie iandien ne tik visur pirmauja, bet ir mus valdo pagal j klano sugalvotas taisykles. K gi, dabar j laikas. Lietuva kol kas kantri. Bet ar ta kantryb begalin? Man gyvenime pasisek: nepaisant ideologini sistem, tuo metu valdiusi, turjau gerus Tvus ir protingus vadovus. Pasaulio iminties semiams i knyg ir kit informacijos saugojimo sistem. Taiau labiausiai stringa gyvas, laiku ir vietoje, geranorikai itartas odis. Manau, jokiame universitete (o moksl man teko paragauti nemaai), niekas neimokys padorumo, pasitikjimo, pagarbos vyresniam, apskritai mogiko, nuoirdaus bendravimo. Pamenu viesios atminties Ttis man, paaugliui,

14


ne kart yra saks, kad nebna visikai blog taut, tik bna blog arba niekik pavieni j atstov. Turiu pasakyti, kad Ttis buvo didiulis Lietuvos patriotas ir giliai tikintis mogus. Bet nei viena, nei kita nesutrukd jam skiepyti mums, savo vaikams, normalaus poirio ir pagarbos kitatauiams, o ypa rusams ir lenkams, su kuriais, atvykus gyventi (man buvo 10 met) prie Vilniaus, teko daug bendrauti. Ir vlesniais laikais, kai pats vadovavau daugiatkstantiniams kolektyvams (gamybiniame susivienijime Neringa, kur generalinio direktoriaus pareigas jau 11 met, dirbo daugiau kaip 3000 moni), dirbo vairi tautybi mons. Arba buvusio mano vadovo, t laik LSSR ministr tarybos pirmininko Vytauto Sakalausko pastebjimai apie pasitikjim. Jo odiais, pavesti gali tik kart, nes (su pasitikjimu) ia kaip su elektros lempute perdega tik vien kart ir nebesutaisysi. Arba buvusio t laik inteligento, nors ir partinio darbuotojo, Antano Rimdiaus valgos, pastos 24meio besiformuojanioje sampratoje apie pasaul ir gyvenim. Pamenu, paruoiau vieno dokumento projekt ir aptariant j A. Rimdius klausia, ar mano giminje nebuvo grafo. A nustebau, prie ko ia tai? Jis paaikino, jog mano vienas sakinys tekste sudaro pus puslapio, o taip raydavo tik grafas Levas Tolstojus. Be to, jis sau leisdavo nam kortomis praloti. Kadangi a nei esu grafas, nei turiu nam, teks imokti rayti aikiai. Dar ir dabar pamenu pokalbius apie btinyb mokytis abstrakiai mstyti, stengtis suvokti paslpt reikini esm ir pan. Pamokomi buvo ir dar keli emocikai stiprs gyvenimiki epizodai. Man dirbant Vilniaus miesto komjaunimo komiteto pirmuoju sekretoriumi, tekdavo daug organizuoti rengini, nemaai pasisakyti, bendrauti su to meto aukta valdia. Pamenu, suorganizavome ventin koncert, tuomet dar naujuose Vilniaus sporto rmuose, skirt kit dien vyksianiam Lietuvos komjaunimo suvaiavimui. Pirmoje dalyje atidavme duokl partinei ideologijai aktorius A. Rosenas net V. Lenin suvaidino. Utat antroje, kur kas ilgesnje koncertavo maestro V. Kernagis. Jaunimui labai patiko. O a vliau gavau pylos i tuometinio pirmojo Ministr Tarybos pirmininko pavaduotojo K. Kairio, kodl taip neatsakingai pasielgiau. Nes, jo manymu, tai buvo ne sovietinis menas. Bet mes, jauni, galvojome savaip ir nebijojome to meto galingj. Paprietaravau, kad jaunimas turi bti iuolaikikas, ir man pritar aukiau mintas A. Rimdius. Jis, mano nuo-


15

stabai, palaik mane ir gine su visiems inomu Lionginu epeiu, tuo metu buvusiu komunist partijos ideologu, kai reikjo ibarti Kauno miesto komjaunimo aktyvistus, jog ie vainjo po lietuvikas pilis Baltarusijoje. Partijos ideologas, vliau atgims su Sjdiu, tada mane norjo priversti, kad a kolegas pasmerkiau kaip buruazins ideologijos ir nacionalizmo propaguotojus, bet a su tokia nuomone visikai nesutikau. Plaiau iomis temomis nebekalbsiu, tik norjau keliais pavyzdiais parodyti, kad esant bet kokiai santvarkai ir bet kuriais istoriniais laikais bendramogikumo pamokos formuoja jauno mogaus pozicij, kuri ilgainiui tik usigrdina ir susiformuoja tam tikrus principus. Todl man buvo natralu, inoma, iek tiek jaudinantis, 1990-j pradioje (sausio mn.) kalbant su SSRS Prezidentu, TSKP Generaliniu sekretoriumi Michailu Gorbaiovu, pareikti, kad Lietuva nusipeln nepriklausomybs. domu tai, kad is pasisakymas buvo transliuotas ir per Lietuvos, ir per Sjungos televizij, todl gavau daug palaikani ir daug smerkiani atsiliepim bei paklausim, ar nebijau pasekmi. Nesijauiau ess nei koks iskirtinis drsuolis, nei didvyris. Tuomet buvo toks laikas, reikjo apsisprsti, su kuo a: su Lietuva ir jos monmis, ar prie j. Man toki klausim nekilo, viskas buvo natralu ir suvokiama, atj i vaikysts, i Tv ir i viso gyvenimo. Tai ir buvo gyvenimas. Manau, jog tik patys pergyven t laik panai bsen ir smoningai, kaip ir a, be joki svarstym, kas geriau, nuj su Lietuva, supras, kok emocin ir dvasin ok patyriau, kai po atuoniolikos nepriklausomybs met, atlikdamas savo pilietin pareig kaip tautos irinktas atstovas, buvau sav tautiei raginamas iduoti savo sitikinimus, iduoti sausio 13-osios uvusiuosius, iduoti Lietuv. Idavyst tai nebtinai karini paslapi pardavimas prieui. Idavyst bus ir tada, kai, prisidengdamas kompromisais, usimerki prie negeroves, prie netvark, prie padorum ir vietoje to, kad tai sustabdytum, leidi tam toliau veti, ir tai vliau gali tapti realia Tvyns idavyste. Nesitikjau tokio masto poveikio ir spaudimo, kur patyriau, kai teko, tapus LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku, vadovauti Valstybs saugumo departamento veiklos parlamentiniam tyrimui. proces sukl tragika nelaim Lietuvos saugumo karininko V. Pocino tis Breste (Baltarusijoje). Vlesns rezonansins visuo-

16


mens reakcijos virto kur kas platesniu tyrimu, ne tik VSD veiklos, ir irykino tam tikrus procesus, vykstanius valstybje. Bet svarbiausia, k supratome kartu su palaikiusiaisiais kolegomis, kad takoskyra tarp padorumo ir niekikumo ms valstybje nyksta ir kad niekai ima vir. Todl niekai niekada nesupras ir neatleis tokiems kaip a, parodiusiems drs ir prabilusiems apie valstyb itikus paralyi bei aukiausi alies pareign parsidavlikum ir esmini Lietuvos moni interes pamynim.

NSGK tyrimas nustat tikrsias V. Pocino isiuntimo prieastis

Po ios tragikos ties alyje irykjo takoskyra tarp politik ir piliei bei iniasklaidos: vieni palaik, kad reikia tirti ir isiaikinti, kas atsitiko, o kiti isterikai m bet kokiems tyrimams prieintis. Ypa iame kontekste bulvariniais rainiais ir prieikumu pasireik dienratis Lietuvos rytas ir TV3 ini tarnyba, vadovaujama Jolantos Butkeviiens. Net neleidus prokurorams ir ms komitetui isiaikinti ir pradti tyrim, ie informacijos kanalai, remdamiesi tarsi gerai informuotais altiniais, ima skelbti, kad V. Pocinas gr, o prisigrs stojosi devintame viebuio aukte ant palangs, nordamas nusilapinti, ir netyia ikrito. i versija, dabar jau aiku, buvo sukurta buvusio VSD generalinio direktoriaus A. Pociaus kabinete, kai Lietuvos ryto urnalist B. Vyniauskait ten isdjo nuo 19 val. vakaro iki kitos dienos 2 val. ryto, ir po dienos ispausdinta Lietuvos ryte. Apie tai NSGK liudijo pareignai.

18


ITRAUKA I NACIONALINIO SAUGUMO IR GYNYBOS KOMITETO VALSTYBS SAUGUMO DEPARTAMENTO VEIKLOS PARLAMENTINIO TYRIMO 2006 M. SPALIO 26 D. POSDIO NR.PT-15 STENOGRAMOS:*

Sutartiniai ymjimai: KL. kalba arba klausia Seimo narys ATS. kalba arba atsako parlamentarams liudijs asmuo. Pastaba. Kad pareignai nebt persekiojami, todl nra pavardi. [ ... ] praleistas posdio stenogramos tekstas, kuris nevieinamas. ( ... ) dl nekokybiko garso rao neiifruojami odiai. KL. Sakykite, ar js budjimo metu, jau praktikai po darbo valand ar kaip ia suformuluoti, Saugumo departamente lanksi kokie nors urnalistai? ATS. Buvo toki atvej. KL. Gal galite pasakyti, pas k jie lanksi? ATS. Buvo pas direktori, maiau pas direktori bdavo urnalistai, po darbo valand dar bdavo, kad ir Makauskas (VSD atstovas spaudai) bendraudavo su urnalistais, o konkreiai, bdavo, ateidavo ir pas direktori. KL. Sakykite, kai vyko ta visa nemaloni Pocino istorija, leiskite taip apibdinti, js tomis dienomis budjote? ATS. A buddavau, mes budime kas ketvirt par ( ... ) KL. Ar tuo metu buvo toks atvejis, kad kokia nors urnalist bt atjusi departament kurio nors i vadov, ar Makausko, ar generalinio, kvietimu ir ibuvus ten pakankamai ilgai, kitaip sakant, atjus vien par, o ijus jau kit par? ATS. Buvo. KL. Gal galite smulkiau apie tai papasakoti, kada, kas, pas k? ATS. Tada a budjau ir, atrodo, kad septint valand atjo Lietuvos ryto urnalist Vyniauskait. KL. 7 valand vakaro? ATS. Vakaro. Atjo urnalist Vyniauskait, generalinis direktorius paskambino, spjo, kad ateis urnalist, ir nurod palydti iki jo kabineto. Ir ji atjo, ir mes j palydjome. KL. Gal dien atsimenate? Reikt js budjimo grafik pairti.* Knygoje panaudotos tik islaptintos ir vieai skelbtos stenogram itraukos. Aut. pastaba.


19

ATS. Reikia pairti budtoj knyg. Budtoj knygoje yra paminta, yra raas, kada ji atjo ir kada ijo. KL. Valandos ymimos? ATS. Taip. KL. Kada ji ijo? Apytikriai. ATS. A dabar neatsimenu. Ta prasme, kakur labai vlai, jau buvo nakt, antr, trei valand. KL. Sakykite ( ... ) KL. Nuo 7 vakaro iki kakur antros nakties? ATS. Panaiai. KL. Sakykite, ar tokie atvejai, kad urnalistai lankytsi pas departamento pareignus jau praktikai po darbo, ir tok neapibrt laik bendraut, negaliu pasakyti kaip, ar ia yra tokia praktika, ar ia toks iskirtinis atvejis? ATS. A to neinau. KL. Per js budjim ar ia vienintelis toks atvejis, ar dar toki buvo? ATS. Ateidavo t urnalist, bet kad taip ilgai sdt, tai nebdavo. Bdavo, kad iki 22.00 valandos prasdi, bet tai nestebindavo. [ ... ] KL. Ir apie t urnalists apsilankym po to esate pasakojs kam nors? ATS. Apie urnalists apsilankym? KL. Taip. Naktin. ATS. Taip, a esu minjs, tuomet dar dirbau valdyboje, ir pas mane buvo skyriaus virininkas Vardenis Pavardenis, ir kada a buvau komandiruotas [ ... ] skyri, jis visada paklausdavo, kaip sekasi ir panaiai ir a (...) Btent po Pocino ties prasidjo urnalist jimas, filmavimas to departamento paties fasado, jimo, pareign filmavimo. Ir a jam pasiskundiau, sakau, labai temptas reimas, sunku dirbti, nes ir vakarais tenka labai dmiai stebti. Direktorius arba (Negirdti) urnalist naktimis vaikto, ir Vyniauskait buvo atjusi. KL. Js Vyniauskait pastate? ATS. Asmenikai ne, bet a inau ( ... ) KL. Sakykite, o daugiau js budjimo metu, ypa po Pocino ties, tampos, tuo metu vis daugiau urnalist koki nors lankydavosi? ATS. Kaip a jau minjau, t urnalist ten bdavo labai daug. KL. A turiu galvoje pas direktori. (Balsai, negirdti)

20


ATS. Neatsimenu. [ ... ] KL. Atsipraau, umirau vien klausim. Jeigu galima, js nepastebjote, kokiu madaug momentu iniasklaidoje, kokie buvo svarbs dalykai spausdinami, ar nebuvo tos urnalists straipsni po to ispausdint Lietuvos ryte, po to apsilankymo, koki nors nekrito jums ak? ATS. inoma, krito. KL. Tai praom pasakyti. ATS. Po to apsilankymo ir buvo straipsnis dl pono Pocino santyki su kita moterim. Atsirado straipsnis. KL. Po kiek laiko galima ( ... ) ATS. etadien pasirod, man atrodo. KL. O tas apsilankymas kada buvo? ATS. A neinau, bet t savait, po to buvo etadienis, kada buvo tie visi straipsniai, atrodo (... ) ( ... ) O kas per straipsnis?.. KL. Apie santykius su kita moterim.

ITRAUKA I NACIONALINIO SAUGUMO IR GYNYBOS KOMITETO VALSTYBS SAUGUMO DEPARTAMENTO VEIKLOS PARLAMENTINIO TYRIMO 2006 M. LAPKRIIO 17 D. POSDIO NR. PT-21 STENOGRAMOS:

[ ... ] KL. Dkui. Bet a, kaip ir per ms apklausos pradi, labai praysiu tiksliai ir be literatr. Praau pasakyti, ar js galite atkartoti savo naktinio pokalbio su urnaliste Vyniauskaite turin? A. POCIUS. (Buvs VSD generalinis direktorius) (Juokiasi) Na, js (...) A galiau atkartoti t klausim. Bet jeigu jau labai yra domu, tai paklauskite paios urnalists. Tai buvo visikai kiti klausimai. KL. Jeigu reiks, paklausime. A klausiu dabar js, ar js galite atkartoti? Ir tada prie to paties. A. POCIUS. Tai nebuvo naktinis. KL. Tarp kitko, naktinis ar nenaktinis. Mes esame papra tiksli doku-


21

mentuot duomen, seniai papra, iki iol negav. Bt malonu, kad jie pasiekt komitet nepasibaigus tyrimui. Tada prie to paties, kiek toki dar naktini pokalbi su kitais urnalistais js praktikoje yra? A. POCIUS. Naktini pokalbi su urnalistais a ( ... ) KL. Ne darbo valand metu. A. POCIUS. I tikrj buvo toks atvejis ir ne vienas tas atvejis. Ir su vairiausiais urnalistais, kai jie primygtinai prao susitikti. ia yra visikai normalu KL. Ne, direktoriau, bkite geras. Kadangi jau specifinis klausimas, patiksliname labai tiksliai. An kart mes truput lietme. Js jau pasakte, kad ponia Vyniauskait pas jus buvo. Bet pas mus buvo liudijimas ne vieno mogaus, kad buvo nuo septintos iki antros valandos nakties. A irgi pakliau antak, manau, iki antros, taip direktorius vargas ilgai dirbo. Bet js patikslinote, kad tai buvo nuo atuntos ir ne taip ilgai. Tai bkite geras, dabar tiksliau visk pasakykite. A. POCIUS. Taip. Buvo i tikrj, ji prasi primimo, prasi anksiau, prasi trei ar ketvirt valand. Deja, a negaljau priimti per t laik. Ir a sutariau, jeigu jai, urnalistei, yra priimtina atunt valand, tai gerai, a bsiu jau pabaigs darbus, ir atunt valand gali ateiti. Klausimas, jos atjimo tikslas buvo apskritai dl galimybi gauti interviu kai kuriais klausimais. Tie interviu klausimai buvo aptariami su manimi. Buvo kalbama apie tai, btent dl bsimo interviu, vliau jis pasirod. Jis buvo laikratyje. Tai tas tikslas ir buvo.

VSD vadovybs nepador, cinik ir grub elges velionio V. Pocino atvilgiu parodo ir VSD generalinio direktoriaus pavaduotojo (nesuprantama, kodl dar dirbanio) D. Jurgeleviiaus pasisakymai Lietuvos ryto grupei priklausaniame urnale Ekstra.

22


Nesiknaisiokite po kaulusI pokalbio su VSD direktoriaus pavaduotoju Dariumi Jurgeleviiumi: Yra daug visokiausi detali. Ir jei toliau vyks visas is knaisiojimasis po tuos kaulus, ten ils toki moment, kurie garbs visam itam reikalui tikrai neprids. Galvoju, kad kakas nori padaryti sau didiul ou, bet rezultatas, manau, bus nuviliantis. Deja. K js turite galvoje? Pamatysit Vien tai, kad VSD vadovyb neapgyn uvusio V. Pocino nuo meito, jau suponuoja j veiksmus ir vengim tirti dalyk. Matyt, tai logika, jeigu vertinsime, kas iki iol tebedirba VSD generalinio direktoriaus pavaduotojais. Tebesidarbuoja Dainius Dabainskas, igarsjs kaip Turniki koted skandalo vienas i heroj, ir jau mintas Darius Jurgeleviius, kurio pairos 1987-j valdiai buvo net per daug lojalios. Rimantas Varnauskas savaitratyje Ekstra, 2006-12-11 straipsnyje D. Jurgeleviius: gyvenimas ant teistumo ribos ra: Po Valstybs saugumo departamento (VSD) pareigno ir diplomato Vytauto Pocino ties atliktas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimas visuomenei atskleid ne tik skandalingus ios painios istorijos aspektus ir intrigas VSD viduje, bet paliko ir ne maiau neatsakyt klausim. Ekstra paband vilgtelti jauno ir perspektyvaus diplomato, prie dvejus metus perjusio i diplomatins slaptj tarnyb, VSD generalinio direktoriaus pavaduotojo Dariaus Jurgeleviiaus stulbinam karjer. Nuo pramogins radijo stoties laid vedjo iki vienos svarbiausi slaptj tarnyb vadovo. Juolab kad i pavard yra viena i nedaugelio, kuri minima slaptinto tyrimo ataskaitoje. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ivadose apie D. Jurgelevii sakoma: Komitetui kelia abejoni VSD generalinio direktoriaus pavaduotojo D. Jurgeleviiaus perklimo i Usienio reikal ministerijos sekretoriaus VSD generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigas teistumas ir tikslai, kai to nenumat tuo metu galiojantys teiss aktai, taip pat jam mokamo priedo u diplomatin rang teistumas.


23

Neatsakyt klausim lieka pakankamai suinojus, jog 1987 metais, kai laikraio Komjaunimo tiesa (1987 09 02) rubrikoje Laikas ir tavo pozicija buvo kone kasdien smerkiami pirmojo vieo antisovietinio mitingo, vykusio prie A. Mickeviiaus paminklo, dalyviai, D. Jurgeleviius buvo vienas i t, kurie atsiliep partijos ir tarybins vyriausybs raginim pasmerkti imperialist umaias: Noriu ir a pasidalyti mintimis apie rugpjio 23-iosios sueig ra Vilniaus valstybinio V Kapsuko universiteto Teiss fakulteto studentas Da. rius Jurgeleviius. Demonstracija pati didiausia veidmainyst. Tai Vakar masins informacijos priemoni darbas. Taiau pagrindinis akcijos tikslas apjuodinti ms persitvarkymo politik ir vien jos pusi vieum. Vakaruose tikjosi, jog vadinamieji kovotojai u Lietuvos laisv susidurs su milicijos kordonais, juos aretuos, gal nuteis. ito nebuvo! Niekas nelaik u rank moni, j nevaik, nekio milicijos mainas. To tikrai nesitikjo Vakar masins informacijos reporteriai. Kur tai matyta, kad Taryb Sjungoje vykt antitarybin akcija? Manom, tokios mintys upldo juos, kai jie pamat visa tai. Bet dar labiau jie nulido, kai paaikjo liaudis nepritaria Vakar pakalik kalboms. Tai liudijo ir negausus susirinkusij skaiius. Taigi vieumo politika, kuri dabar yra ms gyvenimo kasdienyb, rod savo privalumus ir jg. Ekstra, pradjusi domtis D. Jurgeleviiaus biografija, susidr su netiktais sunkumais: Nei buvusi darboviet Usienio reikal ministerija, nei dabartin VSD nepateik, regis, paprasiausio dalyko D. Jurgeleviiaus gyvenimo apraymo. Ne maiau keista, kad apie buvus bendramoksl atsisak kalbti beveik visi, kuriuos buvo kreiptasi. Vienintelis studij laik mokslo draugas sutiko anonimikai apibdinti D. Jurgelevii. Studij metais jis tikrai nebuvo sjdininkas. Tuo metu, kai krme pirmsias Sjdio grupes, jis sukosi su komjaunimu ir profsjungomis. Buvo vadinamasis aktyvistas, taiau ne i primityviai raudon ar idjini, sak buvs D. Jurgeleviiaus moksladraugis. Gal tai padjo staigiai iversti kail buvs aktyvistas greitai kop URM karjeros laiptais, o vliau net tapo vienu VSD vadov. Taiau, keista, nei URM, nei VSD niekada neukliuvo D. Jurgeleviiaus kovos su kovotojais u Lietuvos laisv. Negana to, vienas specialij tarnyb karininkas Ekstrai tvirtino, jog Ypatingajame archyve esaniuose KGB registracijos

24


urnaluose ess raas apie D. Jurgeleviiaus kandidato verbuoti KGB byl. Taip pat sklidusios kalbos apie D. Jurgeleviiaus vieneri met studijas Rusijoje po Vilniaus universiteto baigimo. Taiau ios informacijos, skiriant D. Jurgelevii vienu VSD vadov, niekas netikrino tai pats skandalingiausias faktas, patvirtinantis, kad kadr atranka VSD kiauras rtis. Todl VSD ir URM gali vadovauti KGB rezervistai. Akivaizdu, kad, VSD atjus ne sjdininkui D. Jurgeleviiui, sjdininko V Pocino likimas buvo i . anksto nulemtas. D. Jurgeleviiaus studij laik biiulius stebino tai, kad labai socialiai aktyvus ir gabus URM pareignas, svariai prisidjs prie Konsulinio ir Teiss departament teisins bazs krimo, niekada nra kaip diplomatas vaiavs usien. Tai mums buvo paradoksas, nes vienintel iimtis D. Jurgeleviiaus kelion su ESBO misija Moldov. Sunku pasakyti, kodl jis atsidr negausiame srae diplomat, kurie nevaiavo usien? Gal tai tipao reikalas, gal kiti, maai kam inomi niuansai? Gal jam tiesiog patiko turti tak URM (o jis j turjo), kurioje vyko institucijos krimas ir nuolatin kaita? svarst biiulis.

Matyt, bijodama, kad bus iaikintos tikrosios V. Pocino isiuntimo aplinkybs, VSD vadovyb veng LR Seimo parlamentinio tyrimo ir mobilizavo visas jgas, kad tokio nebt.

ITRAUKA I NACIONALINIO SAUGUMO IR GYNYBOS KOMITETO VALSTYBS SAUGUMO DEPARTAMENTO VEIKLOS PARLAMENTINIO TYRIMO 2006 M. LAPKRIIO 10 D. POSDIO NR. PT-19 STENOGRAMOS:

KL. Po Vytauto Pocino ties js bendravote su politikais. A noriu paklausti, kok konkreiai pavedim, jeigu tai ne js paties iniciatyva buvo () (Paaliniai garsai, negirdti) su A.Kubiliumi, galbt js pasakysite ir su kuriais kitais politikais tuo klausimu bendravote. Jeigu tai nebuvo js paties iniciatyva, tai kok pavedim, kaip suformuluotas tas pavedimas jums buvo ir koks tikslas buvo, ir kas t pavedim dav?


25

ATS. Tuo metu, kai uvo Vytautas Pocinas, i tikrj buvo susikrs toks labai nepalankus emocinis fonas, buvo labai daug ipuoli prie departament, galbt ne ipuoli, o tiesiog svarstym apie departament, apie amin atils Vytauto Pocino isiuntim, apie visokias kitokias aplinkybes. Ir pasikalbjus su departamento vadovybe buvo nusprsta, kad bt tikslinga pakalbti su galbt tuo metu labiausiai tuos klausimus kelianiais monmis, su viena politine partija. Ir a aplankiau, pasipraiau tokio privataus pokalbio su Seimo nariu A. Kubiliumi, taip pat su Seimo nare R.Jukneviiene. Su Seimo nariu A.Kubiliumi kalbjoms, kaip jam atrodo ta situacija, kaip galima j bt sprsti, kad neperaugt dar didesn kriz, jau besiformuojani kriz, tam tikra ir konsultacij forma. Su juo kalbjoms, kaip jam atrodyt, kaip t bt geriau padaryti. I tikrj gavau i jo patarim, verting patarim, kad bet kokiu atveju, kad ir kaip ten bt, bet reikalinga VSD vadovybei kreiptis komitet ir pradti parlamentin tyrim, kad bet kokie viei pareikimai itos problemos neisprs. Tokia buvo ms pokalbio esm. Vliau a aplankiau Seimo nar R.Jukneviien, taip pat klausiau nuomons, kaip atrodo situacija. Taip pat sakiau, kad yra nevienareikm informacija, kad kakaip reikt baigti labai subtiliai i tos situacijos bandyti ieiti. KL. I js t uuomin politikams, taip velniai sakykime, matyt, galima daryti ivad, tai i vie politik pareikim inoma, kad js jau kit dien po ties ar antr dien turjote informacij apie ties aplinkybes. Tai taip pat buvo departamento vadovybs pavedimas informuoti politikus apie t informacij? ATS. Taip, ireikti tam tikras, tos tokios prietaringos informacijos () tam tikr prietaring informacij, ateinani perduoti, kad galbt ne viskas taip yra, kaip apraoma spaudoje, kaip yra pateikiama, kokios versijos yra. Kuo atsargiau elgtis su ta informacija, kad apsaugot velionio Pocino asmen. KL. Bet tos informacijos visuomen net ir neinojo. Dabar antras klausimas kiek al. Su kokiais politikais, frakcijomis js esate tuo klausimu bendravs dar po to i karto? KL. I karto po to nesu bendravs daugiau su jokia frakcija, nei politikais, nei frakcijom. Dl to, kad toliau buvo vadovybs ingsniai, kiek man

26


inoma, generalinis direktorius kreipsi komiteto pirminink su iniciatyva pradti tyrim komitete, lyg ir nebebuvo poreikio kakaip privaiai kalbtis ir informuoti. KL. Ai. Praau pasakyti, noriu patikslinti, ko klaus. Js sakte, po pokalbio su vadovybe. Pokalbis kieno iniciatyva, ar vadovyb jus pasikviet, ar js pats, jausdamas pareig, aplankte j? ATS. Ne, akivaizdu, kad vyko pokalbis vadovybs iniciatyva. A negaliu pagal savo pareigas inicijuoti toki dalyk. KL. To pokalbio metu jie ar jis, turima omeny su vadovu js kalbjote, su generaliniu direktorium? Ar pokalbis buvo tik tarp js, ar buvo dar kas nors i pavaduotoj? Jeigu buvo, tai kas buvo? ATS. Buvo ir vadovas, ir vienas i pavaduotoj. KL. Gal galite nurodyti kuris? ATS. Buvo Dainius Dabainskas. KL. Praau pasakyti, jau antrj dien vizito metu js atskleidte vien i versij, kuri, tiktina, turiu omeny lapinimsi nuo palangs, kuri galjo bti inoma nebent prokuratrai, kuri tiesiogiai dalyvavo tyrime kartu su baltarusiais. Saugumo departamentas tokiame tyrime turbt nedalyvavo ir t versij negaljo inoti, arba prokuratra buvo jums it informacij perdavusi. Praau pasakyti, ar t informacij js perdavte politikams vadovo nurodymu? Apskritai, kaip ta informacija jus pasiek, kodl js j perdavte ir koki js j perdavte? ATS. I kur ta informacija buvo gauta, a tikrai negaliau komentuoti, nes tikrai neinau. Vienas dalykas, a buvau grs tik i atostog ir tai man buvo gana nelauktas dalykas. A visikai neinojau bendro konteksto. Tas aplinkybes a i tikrj igirdau i vadovo (A. Pociaus aut. past.) ir, kaip sakiau, kad t visoki versij bta, ir viena i t, sakykime, kurias a perdaviau, tai buvo man pateikta vadovybs. KL. Js patikslinkit t informacij, js pasakte, kad, kiek jums inoma, jis kreipsi departamento vadovus, komiteto pirminink, taip? ATS. Taip. KL. Su silymu pradti parlamentin tyrim? I kur jums tai inoma, ir kada tai buvo? ATS. Dabar a tikslios datos tikrai negaliau pasakyti, bet tai buvo galbt savaits eigoje ar ()


27

KL. Tiksliau galima? Tai ieit, po js pokalbi su ponu A.Kubiliumi ir su ponia R.Jukneviiene? ATS. Taip, nes i tikrj () KL. I kur js it inote, patikslinkite? Kas jums it pasak? ATS. A tiksliai neinau, ar komiteto pirmininkas skambino, ar skambino generalinis direktorius, dl to a negaliu pasakyti. Tik inau, kad direktorius pasak, kad pradti ir padaryti ingsniai, kad vykt parlamentinis nagrinjimas. KL. A atsipraau, nusiypsojau, paaikinsiu kodl. Mus lyg ir kaltina, kad mes tyrim pradjome. Dabar pasirodo, kad VSD pats papra, tai man patinkanti informacija. Ai. KL. Jeigu tiksliau, tai tada klausimas irgi yra. Vis dlto kas skambino ir kas k pradjo? ATS. Kakas kakam skambino, gal ir varpais, bet tyrimas pradtas. KL. Ne, buvo komiteto posdis. Posdis buvo dar neprasidjus sesijai. KL. A visk supratau, bet a klausiau pono Pavardenio, i kur jis t informacij gavo. KL. Ar galite patikslinti, ar js tuo metu atostogavote ir buvote ikviestas i atostog, ar jau baigsi js atostogos, ir js atjote darb? ATS. Buvau ikviestas. KL. Specialiai dl t dalyk? Kas konkreiai pasak jums apie detales, moteris, prostitutes, klofelin, lapimo pdsakus tai, k tada man sakte? ATS. A sakiau, kad dalyvavo du mons ir a i j () KL. Abu apie tai kalbjo ar vienas i j? ATS. inote, dabar a net negaliu pasakyti, kuris. Tiktai pokalbis toks buvo man netiktas, ir a negaliau atsiminti vis detali, kas kokias detales sak. Nors Seime ir komitete buvo abejoni, taiau daugumos komiteto nari poiris nulm ir LR Seimo nutarimu buvo pavesta NSGK atlikti Valstybs saugumo departamento veiklos parlamentin tyrim.

28


LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS NUTARIMAS DL PAVEDIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NACIONALINIO SAUGUMO IR GYNYBOS KOMITETUI ATLIKTI VALSTYBS SAUGUMO DEPARTAMENTO VEIKLOS PARLAMENTIN TYRIM 2006 m. rugsjo 28 d. Nr. X-823Vilnius Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 49 straipsnio 9 punktu ir 56 straipsnio 1 ir 4 dalimis, n u t a r i a : 1 straipsnis. Pavesti Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (toliau Komitetas) atlikti Valstybs saugumo departamento veiklos parlamentin tyrim. 2 straipsnis. Pavesti Komitetui itirti ir nustatyti: 1) kaip vyksta Valstybs saugumo departamento reorganizavimas ir strategijos gyvendinimas; 2) kokia yra Valstybs saugumo departamento personalo valdymo politika, moralinis klimatas Valstybs saugumo departamente; 3) Vytauto Pocino perklimo i Valstybs saugumo departamento valdybos virininko pareig Lietuvos Respublikos konsulat Gardine prieastis ir aplinkybes; 4) ar yra Valstybs saugumo departamento pareign politizavimo problema; 5) tarnybins informacijos neteisto atskleidimo problem; 6) kokie Valstybs saugumo departamento santykiai su kitomis valstybs institucijomis; 7) ar tikslinga tobulinti Valstybs saugumo departamento veiklos teisin reglamentavim; 8) kokia informacija yra sukaupta arba parengta Valstybs saugumo departamente 20042006 metais dl aukt valstybs pareign galim korupcini ryi arba dl usienio ali institucij, staig, asmen galimos takos jiems; 9) galim politik, verslo ar kit interes grupi tak Valstybs saugumo departamento pareign veiklai ir j sprendimams. 3 straipsnis. Pavesti Komitetui parlamentinio tyrimo ivad Seimui pateikti iki 2006 m. gruodio 1 d. SEIMO PIRMININKAS VIKTORAS MUNTIANAS


29

Noriu apibendrindamas pasakyti, kad man iki iol nesuvokiama nemonika to laiko ir dabartins VSD vadovybs pozicija: kodl vieai nebuvo atsiribota ir nebuvo pasmerkti visi prasimanymai bei purvinas uvusio pareigno V. Pocino meiimas, kaip dabar inome, valstybinink klanui itikimoje iniasklaidoje? To nepadar VSD vadovai, to iki iol nepadar Generalin prokuratra, to nepadar ir LR Prezidentas V. Adamkus bei premjeras G. Kirkilas jie vieai neatsiribojo ir nepasmerk meiik. Ir neatsipra V. Pocino eimos bei artimj. Ko ie ponai bijo? Taikliai tai apibdinta dienratyje Lietuvos inios.

U k apdovanojimas?(Lietuvos inios, 2007-08-23) L. Pocinien neabejoja nuudymo versija:

Pradiai utekt labai nedidelio dalyko gal prezidentas galt atsakyti, u k apdovanojo Vytaut Vyio kryiaus ordino Komandoro kryiumi? Tada ir paaikt, kad u tai, u k jis buvo igrstas i saugumo! O toliau turt sekti logiki veiksmai. Juk negali tie mons, kurie su juo susidorojo, ir toliau eiti atsaking valstybs pareig. Juk tai valstybin izofrenija, kaip dar kitaip pavadinti? Viena ranka teikia apdovanojimus, o kita maloniai glosto nenaudlius. Atsipraau, bet tokie dalykai negali ir neturi vykti. Kai buvo teikiamas apdovanojimas, turjau tam tikros vilties, jog i istorija bus objektyviai itirta, taiau vis labiau darosi spdis, kad juo norta paprasiausiai nutildyti. Neturiu galutins nuomons ir dl premjero sudarytos komisijos. Tie garbingi nariai lyg ir turt neleisti nutylti, kita vertus, ar tai nebus informacijos iplovimas. Pati vis dlto biau linkusi pereiti vis lietuvik juridin procedr. Juk komisijoje yra ir garbing moni, ir toki, kurie visk raportuos tam paiam A. Janukai. O nutyljim dar lik labai daug, nes visikai nevertintos tyrimui svarbios detals. Man asmenikai nekyla joki abejoni, jog tai buvo nuudymas. Laukiu ir viliuosi, kad teissauga gal gale atliks savo darb. Juk jei negali patraukti atsakomybn kaltojo, jei tiksliai neinai, kas jis yra, dar

30


nereikia, kad tai ne nuudymas. Man teisininkai aikino, jog tokio negrabaus tyrimo, kok atliko ms prokurorai, seniai nra mat. Aukiausi valstybs pareignai dievaijasi, kad viskas bus itirta, kad tai j garbs reikalas, bet kaip galima k nors itirti, kai egzistuoja ta vadinamoji krugovaja poruka, kai pareignai dengia vieni kit juodus darbus. Ieitis gal bt pasitelkti tarptautinius ekspertus. Jiems Lietuvoje nra ko bijoti, jie bt nepaveikiami. Manau, premjerui reikt ne komisijas kurti, o apsiirti, kas pas j, aplink j dirba. O pavojai, apie kuriuos nekjo Vytautas, niekur nedingo. Bet kalbk nekalbjs, niekas tai nekreipia dmesio. Kuriant komisijas tikimasi laimti papildom savait, mnes, o iuo atveju svarbios ne tik dienos, bet ir valandos.

Siekta susidoroti(Lietuvos inios, 2007-08-23) Seimo NSGK pirmininkas A. Matuleviius:

Jo tyrim, analizuojani Rusijos grsmes Lietuvai, kakodl neprireik VSD vadovybei. Kai Seimo NSGK pradjo isamiai narplioti visas karininko ties aplinkybes, paaikjo dar daugiau keist dalyk. Akivaizdu, kad po V. Pocino mirties spaudoje pradta negrai kampanija, atseit, jis pats ikrito pro lang. N per nago juodym netikiu ia versija. Esu tvirtai sitikins, jog V. Pocinas smoningai istumtas i VSD. Ir netikiu, kad dl mirties kaltas pats. Tuometinis VSD vadovas A. Pocius kakodl vieai nepasipiktino V. Pocino garb ir orum meiianiomis publikacijomis. Nepadar vie pareikim, jog Baltarusijos pateikta versija kelia daug tarim. Tok elges galima pavadinti itin negarbingu. Baltarusijoje nuudytas buvs VSD pulkininkas Vytautas Pocinas, atsakydamas vieno smalsaus urnalisto privat klausim, kas vienija iuos skirtingus mones (VSD, URM, Prezidentra), atsak: ydrumas ir kagbizmas. Laisvame laikratyje 2007 m. liepos 1327 d. ispausdinti doms pastebjimai: Labai gali bti, kad VSD, URM ir Prezidentr sieja nematoma ydroji linija. Kodl VSD taip mei savo nuudyt pulkinink V. Poci-


31

n? Juk btent po to, kai Lietuvos ryto urnalist Birut Vyniauskait prasdjo pas VSD bos A. Poci daugiau nei keturias valandas, Lietuvos ryte atsirado didiulis rainys apie tai, kad V. Pocinas uvo girtas, besilapinantis pro devinto aukto lang. Toki ikryplik fantazij gali turti tik ne visai normalios psichikos ar seksualins orientacijos mons. Galbt Lietuvos ryto vyr. redaktorius G. Vainauskas taip pat priklauso tam garsiajam klubui, nes jo leidinys nuolat mei nuudytj V. Pocin? Laisvas laikratis teisme rod, kad buvs VSD vadovas A. Pocius yra meiikas, apmeis Laisvo laikraio redaktori neva palaikomais ryiais su KGB karininkais. Pats VSD atstovas teisme pripaino, kad joki rodym, pagrindiani tokius A. Pociaus i Seimo tribnos mestus kaltinimus Laisvam laikraiui, VSD neturi, taiau atkakliai vilkino ia byl deimt mnesi, vis addami juos pateikti. Jeigu net A. Pocius vieai drsta meiti Laisv laikrat, k tuomet jis sugeba nurodyti savo parankiniams? Ten pat perspausdintas i Lietuvos ini Valdo Vasiliausko straipsnis:

Brestas, rugpjio 23-ioji: versijaVytautas Pocinas, ijs i lifto, ikart susidr su budinia moterimi, kuri sveikindamasi sunkiai atsispyr proiui karikai sudauti kulniukais. Tokia Inturist sistemos specifika, kuri kur kas geriau imano kadrinis Inturist darbuotojas, buvs prezidento Valdo Adamkaus patarjas ir bsimas Lietuvos ambasadorius Baltarusijoje Edminas Bagdonas. Viebuio administracija teisinosi dideliu svei antpldiu, kad Lietuvos diplomatus kurdino paskutiniame aukte, nors anksiau to niekad nedarydavo. Atsirakins 909 kambar, Vytautas sustingo tarpduryje kambarys pulkininkui labai nepatiko: kampinis, prie pat avarinio ijimo, vienintelis trivris langas vidin kiem, kuriame grsmingai styrojo tuti statybinink pastoliai. Vytautas net neprisiliet prie tvarkingai paklotos lovos jis paadjs t pat vakar i Bresto grti Lietuv. Todl tame paiame aukte tolliau, 912 kambaryje, apsigyvenusiam vairuotojui liep i mainos net nekraustyti daikt.

32


Taiau kai Lietuvos diplomatai Ukrainos konsulato rengtame primime prasitar, jog ketina t pat vakar grti Vilni, kilo nepastebimas smyis, lyg lugt koks scenarijus. mai prie Vytauto ir konsulo Dainiaus Trinkno priskreto tenyktis urnalistas, neabejotinai Baltarusijos KGB agentas, ir primygtinai sil rytoj ryt daryti interviu. Planai keiiasi, teks nakvoti Breste, diplomatai papra vairuotojo i automobilio bagains suneti daiktus. V. Pocinas inojo, kodl jis itremtas Baltarusij, u paym apie projekt 2K ir kitus senus tyrimus, kur per giliai ugrieb. Taiau jis neinojo, kodl apgyvendintas Bresto Inturist viebuio 909 kambaryje. Vilniuje jau plaiai pasklids V. Pocino, pasipiktinusio susidorojimu su jo bendraygiu Valstybs saugumo karininku Raimundu Burkovskiu, paadas: ... Daugiau netylsiu ir padarysiu, kad visi visk inot. V. Pocinas i tikrj buvo prarads kantryb ir bet kok atsargum, umirs, jog buvusiems Valstybs saugumo departamento darbuotojams ir konsulat pareignams jo buvusios darboviets pirmoji Dainiaus Dabainsko vadovaujama valdyba taiko aktyvias operatyvines priemones, taip pat nuolatin telefono pokalbi klausymsi. Buvo akivaizdu, kad V.Pocinas identifikavo vis Lietuv apraizgius klan. Taip pat spriai yrsi prie naujausios klano aferos: pinig, skirt Baltarusijos prezidento rinkimams ir demokratijai remti, vagysts, savaitgaliais rengdamas puotas pasienyje (Druskininkuose), klanas tyiodavosi i kvail amerikon. V. Pocinas keliskart dl to vaiavo Klaipd, ypa geros nuotaikos gro paskutin kart. Kadangi i pinig srauto permimas buvo bendra su Baltarusijos KGB operacija, tokiomis pat bendromis pastangomis buvo likviduotas ir pavojingas liudininkas. Ypa klano nir sukl V. Pocino atsakymas vieno smalsaus urnalisto privat klausim: kas vienija iuos skirtingus mones? ydrumas ir kagbizmas, atsak Vytautas, primindamas Kembrido penketuko istorij. Gal todl kertas pulkininkui buvo ruoiamas pasitelkus vis ikrypli vaizduot, nekreipiant dmesio logik ir sveik prot. Atgabenant senus moterikus paltus, lyg kaim, o ne svetim valstyb. Ir paskui platinant visikai absurdikas fantazijas, kad girtas karininkas lapinosi pro lang ir ikrito. Kuo lykiau tuo geriau. Antroji


33

operacijos faz aukos meitas ir kompromitavimas buvo ne maiau svarbi nei pirmoji likvidavimas. Taiau planas per plauk vos nelugo trys lietuviai kaip mrai n nepusjo brendio butelio, apie girtum negaljo bti n kalbos. Taiau ekspertizs promilms uteko. Paskutin akimirk ekspertizs vieta dl neinom prieasi buvo pasirinkta kita: Viena buvo pakeista finliandizuotu (Kremliaus valdomu) Helsinkiu. Jaunas Generalins prokuratros prokuroras Justas Laucius, svajojantis apie karjer, nenukrypo nuo nubrto kurso, vedusio prie nelaimingo atsitikimo versijos. Byloje teigiama, kad budtoja nusileidusi iki pirmo aukto deimiai minui. Net sportinink senu ltu liftu nebt taip greitai apsisukusi. Jie, atj ir ij pro avarines duris, maiausiai turjo pus valandos. V. Pocino siela mat, kaip jo nebylus knas nulautu kaklu skrieja pro lang ir dingsta tamsoje. Toliau tyla. Taiau V. Pocinas savo krauju nubr tikrj Lietuvos politins korupcijos emlap su klano uvaldytomis valstybs institucijomis. Jeigu klano nariai politinio elito, specialij tarnyb suformuoto perestroikos metais nariai u rankos nutveriami vienoje institucijoje, jie keliauja kit. I Prezidentros persikrausto Valstybs saugumo departament arba diplomatin tarnyb, kaip Turniki skandalo herojai. Prie Prezidentros, Usienio reikal ministerijos, Valstybs saugumo departamento, Tarptautini santyki ir politikos moksl instituto pridr Konstitucin, Vyriausij administracin teismus ir pamatysime t emlap, kur ketino pateikti V. Pocinas. Pulkininkas savo od itesjo: visi visk suinojo. Klanas ivilktas dienos vies.

Pradjus komiteto tyrim, kuriam man teko vadovauti, VSD vadovybs pozicija nuo pat pradi buvo prieika NSGK atvilgiu. To nebt vyk, jeigu parlamentinis tyrimas nebt susidrs su nematyta netvarka specialioje tarnyboje (VSD) ir pradjusiomis rykti labai blogomis tendencijomis valstybs gyvenime. Mes nuo pradi nesusigaudme. Tik vliau supratome, kad VSD pareignai nustato pavojingas alies nacionaliniam saugumui tendencijas. Apie tai signalizuoja savo vadovams. O ie tai toleruoja ir net dangsto. ie procesai anksiau ar vliau turjo

34


prasiverti vieum. Bet jei tai bt vyk vliau, pasekms bt dar iauresns. I ms tyrimo mediagos matyti, kokios skandalingai pavojingos valstybs institucij uvaldymo tendencijos alyje ir didiulis io uvaldymo mastas egzistuoja jau daugel met.

ITRAUKA I NACIONALINIO SAUGUMO IR GYNYBOS KOMITETO VALSTYBS SAUGUMO DEPARTAMENTO VEIKLOS PARLAMENTINIO TYRIMO 2006 M. SPALIO 09 D. POSDIO NR. PT-6 STENOGRAMOS:

[ ... ] KL. A dabar norjau paklausti. Sakykite, ar js valdybos darb, funkcijas eina schemos, kurios yra suformuluotos tame vadinamame 8 ms parlamentinio tyrimo nuostat punkte, tai yra, ar yra kaupiama, ar yra rengiama, ar yra tiriama, ar esate susidr, susiduriate su galimais valstybs pareign korupciniais ryiais, arba dl usienio ali institucij, staig ir asmen galimos takos jiems? ATS. Be jokios abejons. Valdybos viena i funkcij yra tirti, galbt korupcija neeina funkcijas, bet taka kit valstybi Lietuvos vidaus ir iors gyvenimui, politiniams procesams, kit valstybi kaip institucij ir tarp j per specialisias tarnybas, tokie procesai yra tiriami. KL. Tada pasakykite, ar js esate pareng Valstybs saugumo departamento vadovybei, a taip suprantu, js rengiate informacij, paymas ir perduodate vadovybei. Ar esate pareng paymas ar kokius perdavt duomenis dl dalyk, susijusi su tuo, kas ir iniasklaidoje dabar yra raoma, su Dujotekana, su Rimantu Stoniu, su jo ryiais arba ios mons ryiais su auktais valstybs pareignais? ATS. Taip, toki paym esame pareng departamento vadovybei. Nemaai toki paym, mes kakur gal vien dvi paymas per mnes, jeigu irtume per (...) metus. KL. Ar galite pasakyti, ar js dalyvaujate tame procese? ATS. Mes parengme t informacij, ta informacija yra jau aprobuota ir tai nra grynai operatyvin informacija, yra aprobuota informacija apie vykstanius procesus, apie atskirus asmenis ir jos, tos paymos paskirtis fakti-


35

kai, kad bt su ja supaindinti valstybs vadovai. Paprasiausiai departamento vadovas nustato, jis nusprendia, ar supaindinti, ar nesupaindinti, kaip supaindinti. Galbt dar kitas padalinys tuo klausimu dirba, galbt atiduodama ta mediaga kitur, apibendrinama. Kur ji nueina paskui, ne visada mums duoda pavedim, kad mes parengtume tos paymos pagrindu, praktikai, kad tik adresat pakeist kakam i vadov. KL. Ar galima tada i js to atsakymo dabar, gal galite pasakyti, ar jums inoma tolesn eiga, ta prasme, ar js gaunate kok grtam ry, ar su jumis tariamasi, ar js esate informuojami, kokia yra tvarka? ATS. Sakiau, ms pagrindas yra surinkti informacij ir pateikti t informacij vadovams, kad jie priimt kakokius sprendimus. Kokie sprendimai priimami ar nepriimami, kaip jie priimami, mes apie tai nesam informuojami, ne visada esam informuojami. Kai kada tos paymos pas mus grta su direktoriaus rezoliucija, kad reikia papildomai kak patikrinti ar dar kak. O kartais paprasiausiai direktorius susipasta ir ji grta, kit kart negrta. KL. Gal galite, kiek jums leidia, nes js sakote, kad ten operatyvins informacijos nra, js esate specialistai, inote, kaip t operatyvin informacij padt on ir kaip apibendrintai pateikti. Mes nortume, a noriau bent, kad js pateiktumte iek tiek informacijos, kokius aukiausius pareignus ir Dujotekanos ryius esate nustat ir apie tai papasakotumte. ATS. A nesakau, kad tai nra operatyvins informacijos. Ta payma apdorota, aprobuota ir sujungta su vairia informacija, taip pat ir su viea informacija, ir padaryta tokia galutin payma, kuri jau gali bti pateikta, jos pagrindu pateikta informacija valstybs vadovams. U tai ten gilintis visk, k js paminjote prie tai klausdama, ir Dujotekana, ir Stonys, ir korupciniai ryiai, ir Rusijos taka Lietuvos vieniems ar kitiems procesams, visa tai tose paymose yra. A paprasiausiai galiau jums pasakyti t paym numerius ir js galtumte statymo nustatyta tvarka su jomis susipainti. KL. Labai gerai. Jeigu galite, pasakykite, vyksta raas, bus lengviau, nereiks dvigubo darbo daryti. ATS. Diktuoti? 2006 m. sausio 29 d. payma Dl Rusijos interes sigyjant Maeiki naftos akcijas (Nr. 02-09)-19-194S. Kita. 2006 m. vasario 13 d. payma Dl Rusijos interes sigyjant Maeiki naftos akcijas (Nr. 02-05)-19-350.

36


2006 m. kovo 16 d. payma Dl pretendent sigyti Maeiki naftos akcijas (Nr. 02-05)-19-568R. KL. ia paymos js valdybos? ATS. Ms valdybos, kurios buvo pateiktos vadovybei. Ir ne tos, kurios (Negirdti), o kurios 2006 m. gegus 11 d. payma Dl Maeiki naftos akcij sigijimo (Nr. 02-05)-19-950S. Kita. 2006 m. rugsjo 11 d. payma Dl Vytauto Nauduo skyrimo kio viceministru aplinkybi (Nr. 02-05)-19-1946S. 2006 m. birelio 21 d. payma Dl naujos koalicijos Seime formavimo (Nr. 02-05)-19-1267S. 2006 m. liepos 27 d. payma Dl Seimo nars A. Staponkiens (Nr. 02-05)-19-1550S. 2006 m. vasario 28 d. payma Dl Lietuvos geleinkeli liberalizavimo (Nr. 02-05)-19-256S. 2006 m. liepos 28 d. payma Dl Seimo nario V Orechovo (Nr. 02. 05)-19-1563S. Ir paskutin. Priepaskutin. 2006 m. rugsjo 15 d. payma Dl Lietuvos Respublikos garbs konsulo Kipre skyrimo (Nr. 02-05)-19-2030S. Ir paskutin. 2006 m. rugsjo 15 d. payma Dl konflikto Kauno termofikacinje elektrinje (Nr. 02-05)-19-2043S. itoje paskutinje paymoje ia faktikai beveik viskas js klausim, apskritai itose paymose rastumte visus atsakymus jums rpimus klausimus. KL. Mano toks pirmas klausimas bt. Ieinant i ms tyrimo klausimyno, tiesiog nortsi js nuomons, paties, kaip darbuotojo ir vadovo. Kaip pas jus yra danai rengiami bendri pasitarimai su valdyb virininkais, ir ar apskritai tokie rengiami, iskyrus kolegijos posdius. Nors minjote, kad kolegija vyksta retokai. Pas generalin direktori. Kaip dirbama ir ar yra sistema, kad js susitikim danumas su generaliniu direktorium, jums norint, ar jis kvieia, yra kakokia sistema, ir kaip js dirbate su generalinio direktoriaus pavaduotojais, kurie kuruoja js sritis, vlgi, ar yra susitikim sistema, nes kuruoja ne vien valdyb ir panaiai. Man tiesiog nortsi trumpai t darbo sistem, kaip vadovyb kontaktuoja su jumis, kaip js atsakote tuos klausimus, ar siklausoma js nuomon, ar nesiklausoma, ar argu-


37

mentuojama, jeigu nesiklausoma t nuomon, ir panaiai. Tai vienas blokas bt, a paskui dar uduosiu, po to, kai atsakysite it. Santykiai su vadovybe, darbo organizavimas. ATS. Man atrodo, kad visos problemos departamente ir kyla dl vadybos sprag, nes darbo organizavim Darbas vyksta spontanikai, vieni daro t, kiti t ir tos centralizacijos, tos informacijos jimo vien tak, manau, kad nra. Netgi, kiek a inau, negaliu labai ia komentuoti, galbt pavaduotojas Tekorius paskui pasakyt, bet netgi tarp departamento direktoriaus pavaduotoj nra suderinamumo, gali bti atliekami tie patys operatyviniai veiksmai vieno objekto atvilgiu ir apie tai nra inoma. Toki dalyk yra, kad vieno objekto atvilgiu galbt gali dirbti ir trys valdybos. Neinau kodl, paprasiausiai tai yra vadybos spraga ir jeigu operatyvini padalini valdyb vadovai nesusirenka bendr susirinkim, kur bt galima tai aptarti ir nusprsti () KL. Nebna toki bendr? ATS. Manykime, kad nebna. Vienas ir paskutinis tai buvo, kada dl Vilniaus apygardos panaikinimo, bet buvo tik keli operatyvini padalini darbuotojai surinkti, kurie ia Vilniuje yra, iaip tai tokio dalyko, sakyiau () KL. Kiek tssi ta situacija? KL. Gerai. Kiek laiko. Prie ano direktoriaus, a jauiu, tai visiems ant lieuvio galo, ar bdavo ta sistema, ar irgi nebuvo tos sistemos, susitikim, pasitarim? Js seniai dirbate, ia sudting klausim uduodu, bet jeigu galite. Norisi mums suprasti, js specifika savotika. ATS. Dabar yra treias direktorius, prie kurio a dirbu, bet, sakyiau, jeigu vaizdingiau bt. Buvo tie klausimai labai gerai organizuoti prie J.Jurgelio, mons jau prie to buvo priprat, pasikeit direktoriai, atjo M.Laurinkus, tai dar daugiau galbt netgi darbuotoj iniciatyva, bet kakas vyko, bet jau jo retyn. Paskui prie A.Pociaus tas dalykas nublso. KL. Gerai. A tada tsiu toliau. Kokia yra nustatyta, kakokie reglamentai, gal paskutinis skandalas oponuoja mano it klausim, bet tai buvo ir anksiau, dl diplomat, kurie dirba neger darb ms valstybs atvilgiu, turiu omeny gali bti tarimai, kad dirba kitoms spec. tarnyboms, prieikoms. Ar yra fiksuota, nereikia atskleisti, bet ar yra fiksuota, Rusijoje jau vien kart buvo fiksuota, dabar vl kyla triukmas. Bet i kit diplomatini

38


tarnyb, kad dirbt kitoms spec. tarnyboms, ar buvo fiksuoti tokie atvejai, nes triukm visuomen ir ms ausys to nepasiek, kas baigsi isiuntimu, nebuvo? Ar su tokiais dalykais neteko susidurti? Ir apskritai, ar yra itie dalykai reglamentuoti, ar tai vyksta kakaip spontanikai, ar tai nra susiejama su tam tikra politine konjunktra, valstybini santyki, ar js tai darote grynai savo specifikos rmuose ir paskui formuojate vadovyb? ATS. Mes tai darome ms postatymini akt nustatyta tvarka, yra padaliniai, kurie tik tuo ir usiima, tiria ambasadose dirbanius darbuotojus, tikslu nustatyti, ar tie darbuotojai nevykdo valgybins veiklos, ia yra j pagrindinis darbas ir tas darbas dirbamas. Jeigu a teisingai supratau i js klausimo, ar kit valdyb? [ ... ] KL. Supratome. Tada dar vienas, paskutinis klausimas. Seime, pavasarinje sesijoje, vyko labai toks, gal neprisimena kolegos, atkreip dmes, pakankamai temptas svarstymas dl geleinkelio () js paminjote ir paym. Tai jeigu toje paymoje yra idstyta, tai mes j gausime, susipainsime, galite daug ir nesiplsti. Bet mano ausis buvo pasieks toks dalykas, kad po tuo liberalizavimu slpsi i tikrj labai rimti kslai ms valstybs nenaudai, turint omeny, kad galutinai sunaikinti Klaipdos uost, kaip tok, krovini perveimo, o praktikai liberalizuoti atak Kaliningrad, kuri privatizuot ir ji pereit Rusijos rankas. Tai ar i tikrj ia yra tiesos? ATS. Pagal ms t mediag, taip ir matosi, toki mes darome, kad turjo bti () panai mon, kaip dabar yra Dujotekana, kuri yra rusiko kapitalo mon ir negali paimti savo rankas viso ito tranzito klausimo ir krovini gabenimo, ir visas pelnas Ta mon yra steigta, jai dabar vadovauja fiktyviai, pusiau fiktyviai, kaip vadovas skaitosi Stonio snus, kiek inau, ji licencij iandien yra gavusi. Bet kadangi Seime yra priimtos atitinkamos pataisos, tai () KL. Nenaudingos. Ai. KL. Ai. ia, matyt, departamento rengtos paymos mums svarbios, reikt susipainti su 20042005 m. paymomis, a manyiau, kas ir ms nutarime parayta. Taip pat (...) matyt, svarbs () paskutiniai 23 metai. Tai turbt tai ir padarykime. Dabar dl galimos takos js valdybos darb srityje, dl galimos takos departamento pareignams, ar buvo nustatyta, ar atkreiptas dmesys kokius nors atvejus tokius, ar yra buv darbe bandymai


39

pasiekti ne valstybs pareignus, o tiesiogiai. Vienas klausimas. Ir antras. Tai gal pirma it, jeigu galite. ATS. it a nesigilinsiu atsakyti, tik paprasiausiai pasakysiu, viena payma, kuri paminjau dl konflikto Kauno termofikacinje elektrinje. Man atrodo, itoje paymoje jums duos atsakymus visus klausimus. [ ... ] KL. Ar jums yra inoma apie nesankcionuotos informacijos i VSD nutekjim verslo ir iniasklaidos sferas? ATS. Neinoma. KL. Tada antrasis klausimas. Dl to garsiojo laikraio ir to fazanyno js sakte, kad vadovai jums paskambino ir liep baigti t tyrim, ir t informacij slaptino. Js manymu, kaip ta slapta informacija galjo patekti Laisv laikrat. ATS. Nesivaizduoju. Tik galiau () KL. Bet ji konfidenciali ar ne? Kitaip tariant, slapta ar neslapta informacija ten atsidr? ATS. Slapta. KL. Tai dabar noriu klausti. Kadangi paym, kurias js ivardinote, nematme, bet kad suprastume princip, tai keliais trichais. Js iniciatyva daryti paymas dl tam tikr politini proces Lietuvoje, kaip js paminjote, dl nauj kakoki koalicij, ar tai kakas nurod i vadovybs? ATS. Ne. Ms pareiga yra parengti ir supaindinti departamento vadovus, kad jie priimt vien ar kit sprendim arba informuot kak. KL. Js dl vis politini proces, kurie vyksta Seime, rengiate paymas? ATS. Ne, ne, kurie vyksta Seime, js gal neteisingai mane supratote dl koalicijos. Viskas, kas vyksta verslo struktrose, ir lieiamas klausimas. KL. Atsipraau, dl naujos koalicijos formavimo 2006 m. ir t.t. ATS. Taip. Kurioje dalyvauja galbt kakokie verslo atstovai ar dar kakas. KL. Dabar priepaskutinis klausimas. Praau pasakyti, js pats paminjote gana principingai dl Liustracijos statymo paeidimo ir tuos visus procesus. Ar js informavote dabartin VSD vadov? ATS. Taip, beveik i karto, kai jis pradjo vadovauti. KL. Kokia forma tas informavimas yra, ratikai, raportas?

40


ATS. Tai buvo darbo grups vadovo kabinete, buvo parodyta visa mediaga, buvo pasakyta, kad yra ta problema, ratikai neinformuota. KL. O tai galt bti kakokiam js komisijos protokole? Nemanote taip? Aiku. Ir paskutinis klausimas. Kadangi Vytaut Pocin, be abejo, gerai painojote, daug met dirbote, kartu vos ne bendraygiai. Tai js gal apibdinkite j kaip darbuotoj, kaip vadov, nes jis tikrai kilo dideliais karjeros laiptais, auktais. Toliau, jo perklim Gardin, ir toliau bnant Gardine, ar jums teko su juo bendrauti? Tai tiek. ATS. A galiu apibdinti teigiamai, kiek a j painojau. Dl jo isiuntimo aplinkybi neinau, nes ms darbai skiriasi ir tokie, neinau, esminiai dalykai buvo. Kakada a su juo, sakau, Vytai, kaip tau sekasi? [ ... ] [ ... ] Nieko, sako, viskas normaliai, viskas gerai. Tai ia buvo paioje pradioje, paskui mes apie tai nekalbjome. Jis sprend savo klausimus, a sprendiau savo klausimus. Ir dar jis, kai dirbo departamente, bet dar nebuvo gavs pasilymo vykti Gruzij, paskui Baltarusij. Kiek inau, Gruzijos jis atsisak, jam buvo pasilyta vykti Gruzij, bet jis atsisak. Dar kakaip esam kalbj, neinau, toks jo nuogstavimas, nenuogstavimas. Toje vietoje, supranti, kad departament, gal Jurgelevii, tai tuo ir baigsi. KL. Vis tiek js puikiai, kaip virininkas, ar js inojote, tarkim, apie nesusipratimus arba trintis valdyboje, kai V .Pocinas tapo valdybos virininku? ATS. Detali tikrai neinojau. inojau, kad tai buvo, VARDENIS PAVARDENIS, kuris iaip pradjo dirbti pas mus valdyboje. PAVARDENIS j papra, kad pereit pas j valdyb, kaip geras darbuotojas, kiek atsimenu, atrodo, kad taip. Ir a tikrai tam neprietaravau, nors gaila buvo, kaip gero darbuotojo, nes mogus turjo augti, kilti karjeroje. Jis paskui perjo, kakur laik buvo viskas gerai, o pakui Jis man niekada nesiguod, nesak, nors departamente ir susitikdavome, kad yra tokios trinties, it inojau, bet konkreiai detali neinojau. Po to konflikto isprendimo jis gro antr valdyb. KL. Dabar dl Js iek tiek usiminte apie tamp kolektyve, be abejo, kad ne paslaptis, bent jau kai kuriems ms komiteto nariams, apie tam tikr nesutarim arba kov (Prasta rao kokyb, negirdti) vadovybje () Teko girdti, kad buvo tam tikri projektai atneti Seim, ne taip seniai, kai buvo galima apriboti galimybes arba sumainti galias vieno i pavaduotoj, galbt ir atleidimo tvark. Buvo ir gand, ir tam tikr konkrei ingsni.


41

Tai noriu paklausti, ar tai yra asmeninio pobdio nesutarimai, ar tai yra nesutarimai dl strategini dalyk vadovybje? Js nuomon, toks pirmas klausimas. ATS. Neturiu net nuomons, neinau, kad tokie procesai vyksta. KL. Tai vadovybje tarp pavaduotoj visika darna? ATS. Ne. Paprasiausiai jie gal nebendrauja tarpusavy. Man taip atrodo. KL. Tai tada patikslinsiu. Tai, kad pavaduotojai, kad vadovybje nra normalaus bendravimo ir nra koordinavimo darbo ar, js manymu, normalu, ar ne? ATS. Aiku, nenormalu. KL. Kitas klausimas bt, vlgi liest klimat kolektyve. A beveik visiems apklausiamiems uduodu. Js nuomone, rezervist skandalas departamento darbo, js usiminte, kaip atsiliep js valdybos darbui, tai yra, kad sunkiau, sudtingiau (...) Tiksliau, bendradarbius surasti, nes kyla tam tikr problem. Taiau bendra atmosfera tarp darbuotoj paliet ikil faktai rezervo, ar neturjo tokios didels takos? ATS. Manau, kad kakiek yra, bet tarp darbuotoj nra. KL. Dl paym cirkuliavimo. Arba, tiksliau, paym kelio, yra problema, kad vienu ar kitu bdu viena ar kita payma atsiduria iniasklaidoje. A dabar nekalbsiu ir neklausiu apie tuos atvejus, kai su vadovybs inia tas vyksta, ta prasme, priimamas sprendimas, kad tokiu bdu ukardinta, prevencij atlikti ir atiduodama spaudai. Taiau yra ir kiti atvejai, ir dabar tie neteisti, sakykim, nutekinimai paym. Js manymu, ta tvarka, kuri dabar funkcionuoja, ji gera ar j reikia tobulinti, gal net turjote pasilym, arba dabar turite pasilym, kaip tai tobulinti? Nes a taip sivaizduoju, kad payma keliauja ne per vienas rankas, j nea ir tie, kurie neturt matyti t paym. Ta prasme, daug tarpini asmen yra. Papasakokite, kaip tos paymos pasiekia direktoriaus stal ir kaip jos grta atgal. ATS. Nesakyiau, kad tarpini asmen bna daug. Dirbo operatyviniai darbuotojai, operatyvin informacija iuo metu susitelk skyriuje, kur yra analizuojama ne tik operatyvin informacija, ir viea informacija, ir viskas, ir i t vis problem, i t tyrim, dar kakokia, netgi kai rengiama payma, tai ten nesimato, ar yra kakokie tyrimai. Paprasiausiai tai yra valdyboje gauta informacija, pagal kuri galima daryti tokias ivadas ar prielaidas ar dar kakaip. Ji ten paruoiama, pateikiama man, kaip vadovui, a j pa-

42


skaitau, pairiu, pasiraau. Uregistruoju ir neu arba tiesiai direktoriui, arba kuruojaniam pavaduotojui. KL. Kadangi paminjote Prezidento patarj korpus, mane taip pat domint, kiek jums inoma, kiek susidrs esate, gal jums vertinimus sunku bt pateikti. Bet vis dlto, jeigu galite, ta grandis, labai svarbi, Valstybs saugumo departamento, js pateikiama informacija, ryys su Prezidento patarjais, nes ir tiek tiesiogiai su Prezidentu nemanoma palaikyti t dalyk, ryio, ir mane domint btent Albino Janukos, kaip nacionalinio saugumo patarjo, k galit pasakyti, tuo metu, kai jis buvo Prezidento patarju, ir su Usienio reikal ministerija, nes vis tiek kontrvalgyba, Rusija, visi kiti dalykai, natralus, turi bti labai glaudus ir normalus kontaktas. Js pastebjimai, vertinimai? ATS. Su Usienio reikal ministerija, tai pas mus taip, kaip ir objektais, mes daugma pasiskirst, plaiai kontaktuoja kita valdyba, ms valdyba ne. Kaip js pasakte dl patarjo Janukos, nelabai inau, kaip komentuoti, galiu tik pasakyti tok vien fakt, kurio negaliu nei rodyti, nei nieko pasakyti, bet kokia taka, jeigu turi kakoki tak. Kai buvo tas pats pirmas rezervo skandalas, man reikjo parengti praneim visuomenei apskritai, kad rezervo karininko klausimas nra statymas, jo nenumato svarstyti Ir a t praneim parengiau, atneiau, kaip Paruoiau, kaip Liustracijos komisijos pirmininkas, bet atneiau kaip statutinis pareignas, parodiau direktoriui, kad tok pareikim esu parengs, jis paskambino vyriausybiniu telefonu, telefonu skaito mano praneim ir tik viena fraz buvo pataisyta, kuri faktikai buvo viena i prieasi, kad a paskui atsistatydinau i tos komisijos pirminink. Tame praneime a buvau ras, kad a, kaip komisijos pirmininkas, manau, kad taip ir taip, ir pasiraau. O tas mogus, su kuriuo direktorius kalbjo (vyriausybinio telefono langelyje deg pavard A. Januka), tas mogus direktoriui liep pataisyti: komisija, pasirao komisija. Kit dien, kai atjau, surinkau komisij, gavau komisij () Tada nuo tos dienos prasidjo dideli nesutarimai, kad a komisijos vardu darau praneimus ir t.t., ir t.t., ir ia buvo vienas i mano kabliuk, kada a nusprendiau () KL. Mano klausimas toks gal ir sudtingas, bet js labai atvirai ir gerai kalbate ir gaila, gal i tikrj, kad tas pokalbis truput pavluotas, gal kai kuri bd ir maiau bt, jeigu gyvenimas bt mus suveds anksiau. Bet geriau vliau, negu niekada. Man vis laik, a pasakysiu, kad jums leng-


43

viau bt atsakyti. Man vis laik bdavo keista, kada i Usienio reikal ministerijos viceministr ponas Jurgeleviius ieina Saugumo generalinio direktoriaus pavaduotojus. I tokio posto, jeigu mogus eit saugumo vadus, tai a suprasiau, bet irgi keistai atrodyt, nes absoliuiai visikai svetimos sritys. Dabar, kada mes jau usiimame ir aikinams tuos dalykus truput, tai absoliuiai nesuprantama jo kuravimo sfera, kaip direktoriaus pavaduotojo, nes jis t valdyb kuruoja, dar kai kuriuos reikalus. Ar js, tiek met, seniai dirbdamas irgi kaip departamento direktorius, ar jums neatrod keista, toks dalykas, paskyrimas Jurgeleviiaus ir pavedimas kuruoti toki atsaking srit, kurioje absoliuiai mogus neturi jokios patirties? ATS. Tai gal ir keista. [ ... ] KL. O ar yra ta darbo sistema, kada js gaut informacij patikrinate ar ta informacija galima tikti, kuri js teikiate vadovybei, ir t.t., nes priimami labai svarbs sprendimai. Tai ar vertinama darbo praktikoje informacija u gryn pinig, imtaprocentin ir js dedate paymas, ar yra dar kart patikrinama? ATS. Btinai. KL. Tai js paymas savo, kurias (Tyliai kalba, negirdti). Kaip js vertinate jas? Ar tai yra jau galutins patikrintos paymos, ar tai yra pilnai i apdorotos ir tvirtos. Ar js raote? ATS. Patikimumo lyg taip. KL. Kaip js vertinte tas paymas, kurias () ATS. Kad tose paymose informacija atitinka tikrov, tai, sakyiau, yra daugiau negu 90 procent. I kitos puss, mes t paym teikiam ne teisjui, ne teismui, ne prokurorui, o teikiam specialiosios tarnybos direktoriui, kuris dar gali nurodyti, kad reikt atlikti kakokius veiksmus, jeigu kakas neaiku, bet tos paymos yra suraytos tokios mediagos pagrindu, man atrodo, tenai paliesti nelabai yra k () KL. Vadinasi, patikrintos, pakankamai i patikim altini. [ ... ] KL. Gal ia mes rasime atsakym ir perskait js paymas. Bet vis dlto, kadangi ir spaudoje labai daug yra rayta apie Janukos, Jurgeleviiaus galim tak privatizuojant Maeiki naft, 2K reikalai ir panaiai, ar yra js paymose tai minima, ar tie dalykai kaip nors yra?

44


ATS. Visa tai yra tose paymose, nes ms valdybos nra tiesiogin funkcija ekonomini proces tyrimas arba korupcijos atvejai. Tyrimai pradedami, itas konkreiai tyrimas, kuris susijs su Dujotekana ir Stoniu, buvo pradtas labai rimtu, kontrvalgybiniu signalu, tikrai labai rimtu, kai usienio pilietis verbavo auktas pareigas uimanius ms pareignus, mes pradjome tirti t piliet ir paskui i to pilieio ijom ir ant Stonio, ir ant visko, tai yra pasekm ms atliekamo tyrimo. Bet paskui, kada buvo tiriami Stonio ryiai ir jo darbai, tai tuos klausimus ir apie 2K, ir apie vis tak, rasite tose paymose. Todl a sakau, man neverta kartotis. Jeigu kilt klausim kakoki, paskui bt galima ()

ITRAUKA I NACIONALINIO SAUGUMO IR GYNYBOS KOMITETO VALSTYBS SAUGUMO DEPARTAMENTO VEIKLOS PARLAMENTINIO TYRIMO 2006 M. SPALIO 20 D. POSDIO NR. PT-11 STENOGRAMOS:

[ ... ] KL. Dkui. A pratsiu. Kaip ta mediaga susijusi su tom minimom paymom. Tai dalis tos mediagos yra mums vardintose arba ms pareikalautose paymose, taip? Ar js kaip pavyzd pateikte? ATS. A kaip pavyzd pateikiau tai, kad tai yra tas pats tyrimas, kuris tsiasi. Ir dar, jeigu apie tyrim, tai a pasakysiu taip. 2000 m. i vienos valstybs specialij tarnyb per ekspert susitikim jie mums pasak vien i Rusijos moni, kuri, j manymu, gali kelti grsm. A gavau nurodym pradti domtis ia Rusijos mone ir mons filialais Lietuvoje. Tyrimui mediagos mums nepakako tuo metu. 2001 metais vienas tuo metu auktas valstybs pareignas per buvus ms bendradarb kreipsi mus. A buvau paskirtas susitikimui su tuo valstybs pareignu. Pareignas paaikino, kad vieno Rusijos pilieio, ne diplomato, vieno pilieio veiksmai jo atvilgiu kelia tarimus. Nuo to prasidjo tie tyrimai, jie tsiasi. Atsirado vieni ryiai to mogaus, atsirado kiti. Mes pradjome tyrim ne i karto, kai tas mogus, tas pareignas mums papasakojo, o tik udokumentav vliau su ito mogaus pagalba klausimus, kuriuose pagal jo status ir jo pateiktus apie save duomenis, jokiais bdais jokius rmus netilpo, nes tai buvo klausimai tuo metu eurointegracija, duomen bazs, kokie duomenys ir t.t. Nuo to prasidjo tyri-


45

mas. Toliau a, kadangi galiu nukentti, kaip matau, tai a toliau jums nieko negaliu pasakoti. Bet tai yra tyrimas, kuris prasidjo (Negirdti) buvo 20002001 metai. Kaip ten kito bylos viduj, tai yra formalus tvarkymas pagal vidines instrukcijas. Nes, sakysime, jeigu js tikrintumte kakokiu bdu, tai js atrastumte, kad ten yra ne viena byla, kelios, kad tai yra formalus tvarkymas. KL. A tik patikslinti noriu. K js turite omeny sakydamas nukenttumt? ATS. Laikraiai rao, a skaitau laikraius. KL. Turite nemalonum, ta prasme? Ar taip galima suprasti? ATS. A manau. A nenoriu atskleisti operatyvini duomen. [ ... ] KL. Tai, k js pradjot dl pono Uspaskicho, tos komisijos, ir pateikus tam tikr operatyvin mediag, kur buvo tam tikros pasekms, tai nra precedentas, kai mes dabar praom t minim paym. A pasitikslint noriu. Ms praymas yra visikai teistas, kur yra vardytos tos numeruotos paymos, ir mes nereikalaujame bylos mediagos, pagal kuri yra parengtos paymos. Mes to nereikalaujame. Bet reikalauti paym savo tyrimo eigai yra btinas mums dalykas. Tada paskutinis prie to paties. ia minjote, ar negali bti toks dalykas, nes js t minjote, vien klausim atsakte praeit kart, stenogramose yra. Ar nra dl to toks nenoras neduoti t paym, neskaitant kai kuri pavardi taking, nes tai siejasi su kai kuriais departamento pareignais? ATS. A sakiau ( ... ) KL. A noriu pasitikslinti. ATS. A sakiau, ir kai gerbi savo vyriausi vadov, tai tenka (negirdti) rodyt faktus ir panaiai. Taip, a rodyti ir tos bylos mediagos pagrindu nerodyta, bet mes esame, esu buvs operatyvininkas, analitikas ir a pasakysiu, kad tos prielaidos, kurios sek i eils, eils duomen, jos yra tiek negraios ir kuo toliau, tuo gaunasi taip. Toliau sakymai, kad mes kakaip realizuosime t byl ir panaiai. A noriu dar kart pasikartoti, kad tai nra operatyvinis tyrimas kriminaline prasme. Kad tai yra kontrvalgybinis tyrimas. Mes tyrme tak kitos valstybs ir panaiai. Kaip mes j ubaigsim, a neinau, kaip j ubaigti. Ir ar tai sveika bt, kai aukiausi valstybs vadov ar dar kakieno atvilgiu reikt vykdyti tai, k mes nuteisime, Seimo

46


narius ar kitus pareignus? Kokia mes valstyb, kas turi inoti, k daryti. A liudijau todl, kad a manau, kad kak reikia daryti. Ir daugiau nieko. Js esate tautos irinkti nariai, js esate komitetas, jums ir sprsti. Statute pas mus parayta, jeigu nesutinki su kakokiu savo virininko sakymu, tai eini pas auktesn virinink. O jeigu neturi kur eiti, tai eik (negirdti) A negaliu eiti, nes a padarysiu Ir prarasiu darb, mgstam darb ir t.t. A todl liudiju, js klausiate, a atsakau. KL. Noriu patikslinti, jeigu galima. Jeigu js einate iki aukiausiojo pareigno, js aukiausias pareignas yra generalinis direktorius, i tikrj, ir jeigu nesisprendia, tai js kur paskui galite eiti? A neatsimenu atmintinai statuto. Kur eiti? (Balsai, negirdti) Tai, ko gero, yra spraga. ATS. A matau. Bet a noriu dar k pasakyti, kad a ir bent byloje rodym nra. Mes susiduriame su kitos valstybs specialiosiomis tarnybomis, kaip a manau ir esu sitikins. Ir jei tie mons veik konspiratyviai, nei telefonais, nei niekuo, nei kitais dalykais nepagausi. Ir jeigu reikalai dliojami, kaip sakoma, stumdomi Maskvoje, tai atleiskite, gal Jungtini Valstij specialiosios tarnybos sugebt surinkti rodymus, kuriuos galtume nusineti teism. Ai. KL. Kada js pasakte paioje pradioje, ia dl t paym (neaikiai kalba) vertinimas. Js pasakte pirm kart, kad tas paymas bt galima atitinkamai pateikti, kaip a supratau paioje pradioje, kakaip imus ta prasme, kad neatskleist tos metodikos, ar kakaip, taip a supratau. Paskui Boguio klausim js pasakte, kad t pilnai galima pateikti, nelieiant js darbo specifikos, kuri yra. Tai galutinis atsakymas, ar jas pilnas, js manymu, galima taip, kaip yra, dedi ant stalo, ar js, kaip analitikas, jas pairsite. Kaip? Boguis taip atsak, kaip tiksliai. Kad mums inoti tiksliai, kaip, js nuomone, kuris ra tas paymas, kuris ino. ATS. Kadangi maiau tos inybins komisijos, iaip tai nebuvau supaindintas su ivadomis, bet maiau, sakysim, vienas i priekait buvo toks. Mes paymoje raome Vyriausyb. Vienoje i paym, teikdami kak. Ir tai buvo pripaintas kaip didiausias trkumas, kuris neatitinka. Todl, kad i tikrj ten ne visiems Vyriausybs nariams ir panaiai. Tai buvo keletas toki asmen, negalima Vyriausybei rayti. Manau, jeigu mes pateikintume Prezidentui, galbt tada tikrai ivardintume pavardes, o ne pasakytume kolegial organ. Tai tokie bt pakeitimai.


47

[ ... ] KL. Mums yra pasakyta ir vieai, ir visuomenei yra pasakyta, kad jeigu bus pateikta tam tikra, na, ta, apie kuri mes kalbame, mediaga, pasirinktin departamento vidaus darbin mediaga, kuri yra vykdom tyrim dalis, kad tai sukelt neprognozuojam, neigiam rezultat t tyrim eigai. Ar tikrai, jeigu bt mintos paymos pateiktos komitetui, tai sukelt neprognozuojam neigiam rezultat t tyrim eigai, ar atvirkiai? ATS. Skamba pilni laikraiai ir spauda. Mes spaud neneme. KL. A labai atsipraau. A patikslinu. Iki to, atsiribokim nuo to, kas vyksta spaudoje. Grynai dabar t, k mes prame, kai nebuvo spaudoje, vis savait prame, o spaud viskas ijo, suprantame visi po to, kai VSD vadovas Seim laiku kreipsi, visi tie dalykai, niuansai. Dabar jeigu nebt t vis laik, vis kit dalyk, vyksta ginas, nieko nra spaudoje, ar tai, kad js parengtos paymos vadovybei bt pateiktos komitetui, tirianiam VSD veikl, ar tai sukelt neprognozuojam neigiam rezultat tyrim, kuriuos js atliekate, eigai? ATS. Jeigu komiteto nariai kakur inet i i rm vieum, tai atitinkamai kakas priimt tam tikrus sprendimus. Tai yra tie asmenys, kuriuos tiria. Bet a sakau, i spaudos jau jie ino, ir atitinkamus veiksmus darys. Be to, taktikai, bet kuriems dalykams tose paymose nra, kas k klaus, kur kas k sek, ir panaiai, ir panaiai. Tose paymose to nra. KL. Gal kaip tik susipainimas padt, o ne pakenkt. Ne taip galima suprasti. ATS. A jau sakiau, kad, mano giliu sitikinimu, turt kakas sprsti tuos klausimus. KL. Praau pasakyti, js praeit kart mums labai aikiai apiforminote, kaip js vadinate tokias paymas. Tai yra toks specifinis odis adaptuotos, kuris apibendrintai reikia, kad jos negali padaryti alos, taip suraytos nepadaryt alos kokiems nors tyrimams Ar a teisingai supratau? ATS. Taip. KL. Ai. Tada praau pasakyti, kai js rengiate tokio pobdio paymas savo vadovams, tai tikits ir raote ten taip, k manote reikalingu anksiau ar vliau, kad apie tai bt informuoti auktesni vadovai, valstybs vadovai, kad tai jie inot, kaip js t termin turite, neivengiamai btina ar btina inoti? Kad tai jiems btina inoti. Ir kaip matote, kad atjus iki

48


js auktesnio virininko vien kart, antr, trei kart, tai, kas, js poiriu, btina inoti valstybs vadovams, jiems yra neinoma. Ir dl t prieasi jie, darydami sprendimus, galbt gali suklysti, sakykime taip. A teisingai supratau js motyvus, kodl js mums pasakte apie toki dokument egzistavim? ATS. Taip. [ ... ] KL. Besiklausantis kilo man toks klausimas. pai technologij, viduje, kuri susiklosiusi pas jus. Buvo tos paymos, jos buvo pateiktos virininkams. Ar js galtumte patikslinti, kiek supratau, jos ir sugrta su tam tikrom pastabom, kaip js minjote dl Vyriausybs, dl kit dalyk, pas jus. Tai kiek t paym yra grinta jums su kokiomis nors rezoliucijomis arba be rezoliucij, su pastabom, kur js toliau dirbate? Ir kiek t paym yra, kurios jau negro, jos, sakykime, pas generalin direktori yra ir t.t. Kitaip sakant, kiek galjo bti j realizuota, o kiek dar paym js dabar dirbate ir tsiate tyrimus toliau? Tai vienas mano klausimas. ATS. Tiksli skaii tai a jums nepasakysiu. Kaip ir praeit kart minjau, ant kai kuri bdavo rezoliucijos, kitos be rezoliucij. Galbt bsiu netikslus, bet kai kurios negrdavo, jos galbt perduotos kitam padaliniui, a neinau, vadovas nusprendia. KL. Tarp j yra tstini, kur js vedate tyrimus? Tos paymos, js supaindinote vadovyb, js supainote su tyrimo eiga, js prielaidas darote kakokias. Tai jos dar sugro, ir js dar t paym pagrindu vedate tstinius tyrimus, ar atiduodate ir jau js pradjote visikai naujus tyrimus? ATS. Ne. KL. Ne? ATS. Tas tyrimas kaip tsiasi, taip tsiasi, tik problema, kad mes byl neturime. Nes jos kaip penktadien buvo paliktas, bet jos negro valdyb. KL. penktadien? ATS. Praeit. A jums sakau, nenoriu suklaidinti, bet kai kurios grta, kitas galbt kit padalin persiunia, naujai kak pradeda. klausim a negaliu atsakyti. Bet tas tyrimas, sakau, kontrvalgybinis tyrimas tai visur tos srities specialistai pasakyt, kad tai ne visada usibaigia ikiteisminiais tyrimais. Tam buvo rengtas ir statymo projektas, ir panaiai.


49

[ ... ] KL. A noriau igirsti grynai js nuomon. Kodl, js manymu, VSD generalinis direktorius nenori pateikti komitetui paym, ms reikalaujam? ATS. Manau, tai jis (negirdti), mano nuomon kodl. Todl tos paymos raomos, jeigu tokios oficialios pareigos, neskaitant operatyvini praneim, mes pradjome rayti oficialias paymas direktoriui, jeigu jos eina registruotos, tuomet, kai supaindinam direktori su aktualiom visom tom temom nacionalinio saugumo klausimais, informacij pateikdavome, informacinius, operatyvinius praneimus, jis paskaitydavo ir grindavo. Nei k daryti, nei kaip daryti. Ms manymu, kad tikrai tai lieia valstybs interesus, ir apie tai turi bti informuojami valstybs vadovai, kad priimt kakokius sprendimus, reaguot tas tendencijas, kokios vyksta. Ir todl pradjome rayti paymas direktoriui, kurios buvo uregistruotos ir kurias direktorius vienaip ar kitaip turjo reaguoti ir priimti sprendim. Taiau nuo pat 2005 met pabaigos iki iol, kiek inau, n viena i payma, kuri tikrai yra aktuali ms energetikos sektoriui, kit valstybi, galbt verslo koki nors interes takai ms pilieiams, valdios atstovams, kitiems pareignams, tai yra svarbu. Ir pradjome rayti ratus, tikdamiesi, kad tos paymos pasieks t

Documents

ValstybesValdymoUzkulisiai