1 TEMA. ADMINISTRACINIO PROCESO SAMPRATA IR RYSTeisinio proceso samprata ir rys

Procesas reikinio vystimosi eiga (pvz. Gali bti fizikinis, cheminis, ekonominis ir t.t) Procesai: Valdomi (Procesai, kuriems galima daryti tikslingai krypting poveik, nukreipiant j eig norima linkme) Nevaldomi (Procesai, pasiymintys stichiniu poveikiu, pvz. Ugnikalnio isiverimas, ems drebjimas. megus iuose procesuose takos neturi)

Nuo bendrosios proceso svokos pereinant prie teisinio proceso sampratos, btina atskleisti socialinio proceso kategorij.Socialiniai procesai t.y. procesai, kuriuose dalyvauja mons jie vyksta visuomenje. Tai civilizacijos, gamybiniai, ekonominiai, darbo, teisiniai ir kiti panas procesai. Socialiniai procesai veikia teiskr.

Teisinis procesas - tai smoninga, tikslinga veikla. Jo bruoai: pasireikia teiss normos taikymu arba kitokiais veiksmais, kurie utikrina teiss normos gyvendinim. Pvz.: licencijos verstis tam tikra kine komercine veikla idavimas; jos metu vieosios valdios subjektai gyvendina valdios galiojimus skirta pasiekti konkret teisin rezultat, pvz. isprsti konkrei individuali byl ar kitok konkret klausim, kuri isprendimas sukelia atitinkamas teisines pasekmes; jos pradia, tarpiniai etapai ir pabaiga daniausiai fiksuojami oficialiais procesiniais dokumentais (administracini byl teisena); yra reglamentuota procesinmis teisinmis normomis; jos metu kyla procesiniai teisiniai santykiai.

Proceso plaioji ir siauroji samprata: Siauroji samprata. Procesas suvokiamas kaip jurisdikcin kompeteting valstybini institucij ir pareign veikla sprendiant teisinius ginus dl asmens saugumo ir traukiant kaltus asmenis teisinn atsakomybn. Reguliaciniai teisiniai santykiai iuo atveju nra teisinio proceso dalyku. Plaioji samprata. Teisinis procesas suvokiamas kaip kompeteting valstybini institucij ir pareign, o taip pat kit teiss subjekt veikla taikant visas teisines valdios gyvendinimo ir organizacins veiklos formas sprendiant tam tikras teisines bylas.

Teisinio proceso stadija dinamika, slyginai udara visuma teisikai tvirtint bd, metod, form, ireikiani arba nulemiani grietus ir nenukrypstamus procesinius reikalavimus, atspindinius procesins veiklos erdvs ir laiko aspektus, bei utikrinanius login funkcin sek atliekant konkreius veiksmus, nukreiptus galutiniam, materialiai slygoto teisinio procesinio rezultato pasiekimui, vykdym.

Teisinio proceso stadijos:1) faktini bylos aplinkybi nustatymas, prie kurio priskiriami veiksmai, susij su faktini duomen analize, j pilnumo ir pakankamumo rodymu;2) teiss normos atranka ir analiz, kur veiksmai yra susij su teiss normos analize, jos teisins galios nustatymu ir t.t.;3) bylos inagrinjimas, ireiktas tam tikrame teisiniame akte.

i trij teisinio proceso stadij iskyrimas bendru teoriniu aspektu yra bandymas apibendrinti visus teisinius procesus, iskiriant j sudedamsias dalis stadijas.

Teisinio proceso rys pagal akas: Administracinis procesas Civilinis procesas Baudiamasis procesas Konstitucinis procesasTeisinio proceso rys:1. Legislatyvinis (Apima statym ir postatimini akt leidybos funkcijos gyvendinim)2. Teiss gyvendinimo procesas (is procesas paprastai gyvendinamas teiss subjekt nuoira, nepanaudojant valstybins valdios prievartos subjektini teisi turtojui):a. Steigimo procesas (suinteresuot subjekt veikla formuojant pelno ir nepelno siekianias organizacijas, reikalingas gyvendinti savo teises ir teistus interesus)b. Rinkim procesas kaip savarankika piliei veikla ikeliant kandidatus, atliekant vykdant rinkimin kampanij ir pan.c. Sutari sudarymo procesas (fizini ir juridini asmen veikla sudarant vairias civilines ir administracines sutartis)3. Teiss taikymo procesas ( kompetenting institucij ir pareign veikla, gyvendinant vieojo administravimo funkcijas ir priimant statymu nustatyta tvarka sprendimus konkreiose teisinse bylose, nagrinjamose fiziniams ir juridiniams asmenims gyvendinant savo teises ir pareigas, taip pat traukiant juos teisinn atsakomybn. Teiss taikymo procese svarbus vaidmuo skiriamas specialiai galiotiems subjektams, suteikiant ribot kit proceso dalyvi nuoir.)

Administracinio proceso teiss samprata ir sistema

Administracinio proceso specifiniai poymiai : 1) tai valdinga, tikslinga vykdomosios valdios subjekt veikla;2) i veikla yra skirta btent sprsti vykdomajai valdiai pavestus klausimus laikantis statymo reikalavim. Kitaip tariant, tai postatymin veikla;3) pagrindinis tokios veiklos rezultatas valdymo aktas;4) i veikla reglamentuojama administracinio proceso teiss normomis, kurios nebtinai turi bti atskirame teiss akte;5) administraciniai procesai yra iorikai paprastesni (daniausiai nra rungtynikumo, pavyzdiui, keli policininkas sura nutarim skirti nuobaud privalai mokti; bylos danai gali bti nagrinjamos nedalyvaujant aliai);

Siauroji ir plaioji administracinio proceso samprata:1) Siauroji prasm (jurisdikcin). Sietina su teisiniu gino isprendimu. Jei nra gino nra ir proceso, yra tik administraciniai procedriniai teisiniai santykiai. Skiriamos dvi jurisdikcinio proceso formos: 1) vykdomos teismine tvarka; 2) vykdomos neteisimine (ikiteismine) tvarka.2) Plaioji prasm. Administracinis procesas tai kompeteting valstybs institucij, staig, pareign ar valstybs tarnautoj, turini valdios galiojimus, veikla, atliekama teiss norm reglamentuota teisine forma, skirta sprsti vieojo administravimo srityje kylantiems klausimams, kurios metu taikomos teiss normos arba kitaip utikrinamas j gyvendinimas, o priimti sprendimai sukelia asmenims konkreius teisinius padarinius. Kitaip tariant, siauroji prasm + procedros, kuri tvark nustato teiss aktai (pvz. Notarins palsaugos, ginklo idavimo tvarka).Administracinio proceso sistema:

Socialiniai pokyiai, takojantys administracinio proceso teis.

Socialiniai pokyiai bet koks stebimo socialinio objekto charakteristikos (taip pat ir administracins teiss) pakitimas. Socialiniai pokyiai suprantami kaip socialinio objekto bkls pasikeitimas, visuomens ekonomins formacijos kaita, esmin visuomens organizacijos, jos institut, socialini struktr form, savybi keitimas ar kitimas, nustatyt socialins elgsenos pavyzdi kaita, atnaujinimas ir institucini form vairovs augimas ir kt.

Socialini pokyi esm Pagerinti administracins teiss, kaip teiss akos, funkcinius gebjimus prisitaikyti prie kokybikai naujos ir kintanios aplinkos. Pakeisti mokslinink, statym ir kit teiss akt rengj, politik, administracins teiss normas taikani subjekt elgsen.

Socialini pokyi taka administracinei teisei Socialiniai pokyiai administracin teis neivengiamai veikia savo visuomenins patirties permimo ritmu. Administracin teis, turdama veiksmingai suspti kartu su visuomens pasikeitimais, atspindti socialins tikrovs kait, turi pasitelkti visus socialini tyrim metodus, gautaisiais duomenimis paaikinti kaip gyvendinama, konkreiame visuomens raidos etape, utikrinti teiss virenybs principo (teisinio tikrumo, teist lkesi, teisinio saugumo) funkcionavim.

Valstybs ir asmens santykis Santykis valstyb ir asmuo tampa vienu i svarbiausi vertinimo kriterij, nustatant io santykio dalyvi kintant teisin status, vaidmens administraciniame procese pozicij. mogaus atvilgiu sprendimus priima ne tik vieojo administravimo subjektai, bet ir subjektai, atstovaujantys valstybei, priimantys sprendimus ir taip dalyvaujantys administracini teiss paeidim teisenoje.

Administracinio proceso rys ir poreikis skirstyti administracin proces atskiras ris

Administracinius procesus galima klasifikuoti vairiais pagrindais. Pirmiausiai, galima iskirti dvi dideles administracinio proceso rys: administracin tvarkomj ir administracins saugos (administracinio saugumo utikrinimo). Taiau paprastai iskiriama daugiau administracinio proceso ri.

1) bendrasis valstybinio valdymo (vieojo administravimo) gyvendinimo procesas (administracin procedra), kurio ribose santykinai iskirtini: licencij ir leidim idavimas; valdymo srities teisini veiklos form gyvendinimas [teiss taikymo procesas]; steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo teisena; planavimo akt rengimas (strateginiai, operatyviniai ir kitokie planai); piliei ir tarnautoj subjektini teisi gyvendinimas valdymo srityje; administracini sutari (sandori) sudarymas; kit teisikai reikming veiksm atlikimas (teisin reikm turini fakt registravimas, teisini dokument suraymas ir idavimas ir t.t.); statym projekt rengimas, o taip pat valdymo srities teiss akt leidyba; valdymo srities teiss akt laikymosi kontrols ir prieiros procesas; ratvedybos procedros; valdymo srities kontrols teisins formos gyvendinimas; valdymo srities teisini dokument suraymas; administracini teisini rim gyvendinimo procedros;2) tarnybini nuobaud taikymo procesas; 3) administracins prievartos priemoni taikymo procesas administracins teiss paeidim byl nagrinjimo procesas; kit administracins prievartos priemoni taikymo procesas;4) valstybinio valdymo srities teiss akt ir veiksm teistumo patikrinimo procesas (administracin justicija).

Administracin teisena: samprata ir santykis su administraciniu procesu

procesin teisen sudaro trys tarpusavyje susij elementai: 1) procesiniai teisiniai santykiai; 2) procesinis rodinjimas; 3) procesiniai aktai dokumentai.

procesin teisena tai pagrindinis teisinio proceso elementas, susidedantis i sistemini darini ir tarpusavyje susijusi bei vienas kit slygojani veiksm, kurie:1. Sudaro tam tikr procesini teisini santyki visum, susijusi su materialiniais teisiniais santykiais;2. Reikalauja nustatyti faktinius duomenis bei argumentuoti visas aplinkybes nagrinjamoje byloje;3. Slygoja btinyb tvirtinti ir oficialiai forminti gautus procesinius rezultatus atitinkamais aktais dokumentais.Galima teigti, jog teisena bendrja prasme suprantama kaip konkretaus proceso dalis, visos procesins sistemos ris, tvarkinga procesini veiksm seka, kurioje siekiama subjektini teisi gynimo ir teisini pasekmi gyvendinimo.Taigi, apibendrinant galima pasakyti, jog administracinis procesas ir administracin teisena santykiauja kaip visuma ir dalis. Teisena yra proceso dalis, o procesas teisen visuma. Kiekvienoje administracinio procose dalyje galima iskirti kelet teisen.Administracins teisenos ir administracinio proceso santykis: Teisena - siauresn svoka (vienari veiksm, gin sprendimo arba nagrinjimo procesas); administracinis procesas gali bti apibdinamas ir kaip administracinio proceso teiss norm reglamentuota vykdomosios valdios institucij, staig, pareign, kit valstybs tarnautoj veikla, pasinaudojus jiems suteikta kompetencija priimant valdymo srities teiss aktus ir kontroliuojant bei priirint j gyvendinim, nagrinjant ir isprendiant vairaus pobdio individualias administracines bylas, kurios atsiranda valstybs valdymo srityje, vykdomajai valdiai gyvendinant savo udavinius ir funkcijasAdministracinio proceso kategorij - administracin procedra, administracin jurisdikcija ir administracin justicija - samprata ir turinys

Administracin procedra:Kategorijos administracin procedra ir administracinis procesas daniausiai vartojamos kaip sinonimai apibdinti t pat reikin; svoka administracin procedra gali bti vartojama tam tikram dinaminiam administracinio proceso aspektui pabrti. Tai reikia, kad vairios procedros atliekamos ir rengiant bei priimant administraciniu aktus bei administracines sutartis, ir atliekant j laikymosi kontrol bei prieir, ir taikant administracins prievartos priemones, ir nagrinjant administracinius ginus.

Administracin jurisdikcija:1. galioto valstybins valdios, pareigno, statymu sureguliuota veikla nagrinjant individualias administracines bylas (ginus), susijusias su administraciniu teisiniu pilieio arba nevalstybins organizacijos su valstybiniu organu (jo pareignu) gyvendinant iam organui vykdomj valdi. 2. statymu sureguliuota galioto organo, pareigno veikla nagrinjant administracinio teiss paeidimo bylas ir taikant administracins atsakomybs priemones.

Administracin justicija:Pagrindinis administracins justicijos tikslas konflikt tarp asmen ir valstybinio valdymo institucij sureguliavimas. Administracin justicija speciali teismini ar kvaziteismini organ sistema, kurios pagrindinis udavinys yra administracijos (vykdomosios valdios institucij) veiksm ir sprendim teistumo kontrol, nagrinjant asmen ir organizacij skundus ir praymus dl j paeist teisi ir teist interes. Terminas justicija (lot. justitia) traktuojamas kaip teisingumas bei teistumas. Administracin justicija speciali teismini organ arba kit institucij, kontroliuojani vykdomosios valdios veiksm ir sprendim teistum, nagrinjant piliei arba organizacij skundus dl j teisi ir teist interes paeidim, sistema.

Teiss aktai, reglamentuojantys administracin proces, j rys

1. statymai. Administracinio proceso teisei svarbiausi statymai: Lietuvos Respublikos administracini byl teisenos statymas, Lietuvos Respublikos administracini teism steigimo statymas, Lietuvos Respublikos administracini gin komisij statymas, Lietuvos Respublikos administracini teiss paeidim kodeksas, Lietuvos Respublikos valstybs tarnybos statymas, Lietuvos Respublikos vieojo administravimo statymas, Lietuvos Respublikos mokesi administravimo statymas ir kt.2. Postatyminiai teiss aktai. Tai yra pagrindinis (gausiausias) administracinio proceso teiss altinis. i akt yra labai daug. Tai Vyriausybs, ministr, savivaldybi, apskrii institucij priimami teiss aktai. Visi postatyminiai teiss aktai yra administracinio proceso teiss aktai, nes tai valdymo aktai, kuriais realizuojamos statymo normos.3. Tarptautins teiss normos. Tarptautin sutartis tarptautins teiss princip ir norm reglamentuotas susitarimas, kur ratu sudaro Lietuvos Respublika su usienio valstybmis ir tarptautinmis organizacijomis (ministerij ar Vyriausybs staig bei kit valstybs institucij vardu ir pagal j kompetencij sudaromi su atitinkamomis usienio valstybi ar organizacij institucijomis susitarimai nra LR tarptautins sutartys). 4. Europos Sjungos teis. Lietuvos Respublikai tapus ios tarptautins organizacijos nare, vis svarbesn vaidmen gauna ES teiss aktai. ES teis susideda i pirmins (steigiamj sutari) ir antrins teiss (steigiamj sutari pagrindu priimtos teiss). ES antrins teiss aktai: reglamentai (privalomi visa apimtimi), direktyvos (suformuluoja privalomus udavinius ir tikslus valstybms narms), sprendimai (priimami konkreiu klausimu, privalomi tik tiems, kam jis skirtas), rekomendacijos ir ivados (neprivalomi).5. Konstitucinio Teismo aktai. Konstitucinis Teismas sprendia, ar statymai ir kiti Seimo aktai neprietarauja Konstitucijai, taip pat ar Respublikos Prezidento ir Vyriausybs aktai - neprietarauja Konstitucijai arba statymams. Konstitucinio Teimos nutarimai yra svarbus kiekvienos teiss akos, tame tarpe ir administracinio proceso teiss altinis.6. Teism praktika. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienod administracini teism praktik, aikinant ir taikant statymus bei kitus teiss aktus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas trejopai formuoj teism praktik, t.y. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skelbia plenarins sesijos priimtus sprendimus, nutarimus ir nutartis, taip pat trij teisj kolegij ir iplstini penki teisj kolegij priimtus sprendimus, nutarimus ir nutartis, bei visus sprendimus dl normini administracini akt teistumo. Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analizuoja administracini teism praktik statym ir kit teiss akt taikymo klausimais ir teikia rekomendacinius iaikinimus, o susipaindamas su administracini teism praktika bei kitomis formomis gali konsultuoti i teism teisjus statym ir kit teiss akt aikinimo bei taikymo klausimais. 7. Teisiniai paproiai tai elgesio taisykls, susikrusios per ilg laik j taikant. Sankcionuota valstybs i taisykl tampa teisiniu paproiu, kartu ir teiss altiniu. Pagrindiniai teisinio paproio bruoai yra jo universalumas, ilgaamikumas bei atitiktis morals normoms ir viejai tvarkai.8. Teiss doktrina tai pozityviosios teiss interpretacija ir teism praktikos analiz vadovliuose, publikacijose, straipsniuose ir kituose mokslo darbuose.

3 TEMA. Administracins prievartos priemoni taikymo procesas

3.1 Administracins prievartos priemoni taikymo proceso samprata ir rys

Administracin teisin prievarta - tai savarankika valstybs teisins prievartos ris, kuri sudaro administracins teiss normomis nustatytos tam tikros teisinio, psichinio, fizinio, turtinio ar organizacinio poveikio priemons, kurias taikydami vykdomosios valdios subjektai siekia paveikti mogaus smon ir elges, jam padarius neteist veik ar kilus objektyviai galimoms tam tikroms nepalankioms vieojo ir asmens saugumo utikrinimo aplinkybms, kai btina ukirsti keli neteistos veikos padarym slygojantiems veiksniams.Administracins prievartos priemoni rys:

ADMINISTRACINS PREVENCINS PRIEMONS. Jos yra dvejopos:a) taikomos kai teiss paeidimas dar nepadarytas, bet siekiama i anksto ukirsti jam ar jo padariniams keli.b) taikomos ypatingomis aplinkybmis stichini nelaimi, gaisr, epidemij, katastrof ir panaiais atvejais.

ADMINISTRACINS KARDOMOSIOS PRIEMONS. Tai tokios administracins prievartos priemons, kurios naudojamos tuomet, kai daromas ar tiriamas paeidimas, sprendiamas administracins atsakomybs klausimas. ios administracins prievartos priemoni grups taikymo pagrindiniai tikslai yra paalinti visuomenei grsiant tiesiogin pavoj nutraukti darom teiss paeidim, sudaryti slygas, utikrinanias teiss paeidimo ityrim bei paeidjo patraukim administracinn atsakomybn. Administracins kardomosios priemons gali bti: 1. BENDROSIOS,2. SPECIALIOSIOS,3. PROCESINS (tai administracini teiss paeidim byl teisenos utikrinimo priemons. Jos taikomos tik statym tiesiogiai numatytais atvejais, siekiant ukirsti keli administraciniams teiss paeidimams, surayti protokolams, utikrinti, kad bt laiku ir teisingai nagrinjamos bylos ir vykdomi nutarimai administracini teiss paeidim bylose.) ADMINISTARCINS ATSAKOMYBS TAIKYMAS

Administracini kardomj priemoni poymiai: 1) taikomos nusiengimo padarymo vietoje 2) nra baudiamojo pobdio 3)taikomos operatyviai 4) gali bti taikomos ir nepakaltinamiems asmenims, nesulaukusiems 16m ir kt.Teisinio proceso bruoai: 1) smoninga, tikslinga veikla 2) veikla, pasireikianti teiss norm taikymu arba kitokiais veiksmais, utikrinaniais teiss norm gyvendinim 3) veikla, kurios metu teiss valdios subjektai gyvendina valdios galiojimus 4) veikla, skirta pasiekti konkret teisin rezultat 5)veikla, kurios pradia tarpins stadijos ir etapai, bei pabaiga daniausiai fiksuojama oficialiais teisiniais dokumentais 6) daugiau ar maiau teisikai reglamentuota veikla 7) veikla, kurios metu kyla procesiniai teisiniai santykiai .Proceso teiss normos reglamentuoja: 1) kokius veikmus ir kokiu lygiu turi atlikti kompetetingi subjektai 2) idstomi principai ir normos 3) apibriami proceso santyki subjektai, j teiss ir pareigos 4) byl inybikum 5) proceso veikm terminus 6) rodymus 7) dokumentus, kaip juose fiksuojami rodymai 8) vairaus poveikio priemones 9) nuostoli atlyginimo tvark.Teisinius procesus galima skirstyti akiniu pobdiu: 1) konstitucinis procesas ( konstitucini valstybs valdios teiss akt kontrol) 2) civilinis procesas 3) baudiamasis procesas 4) administracinis procesas

3.2. Administracins atsakomybs esm ir paskirtis

Administracin atsakomyb yra savarankika teisins atsakomybs ris, taikoma administracinio proceso teiss norm nustatyta tvarka administracins teiss paeidimus padariusiems fiziniams ir juridiniams asmenims, skiriant jiems statym numatytas nuobaudas, kuriomis siekiama utikrinti teisin tvark.Taikant administracin atsakomyb pagal Administracini teiss paeidim kodeks (ATPK) u didel dal paeidim yra numatyta skirtinga paprasto trauktino atsakomybn asmens ir pareigno atsakomyb. Taigi, administracins teiss paeidim subjektais gali bti tiek paprasti fiziniai asmenys, tiek ir pareignai.

3.3. Administracins teiss paeidim byl teisenos samprata, udaviniai ir pagrindiniai principai

Teisinje literatroje teisena tai procesinmis normomis reglamentuota koki nors valstybini institucij , valstybs pareign veiklos kompetencijai priskirt byl nagrinjimo tvarka.Administracini teiss paeidim byl teisena tai statym nustatyta bei reglamentuojama administracini teiss paeidim byl tyrimo, j nagrinjimo ir administracini nuobaud bei kit administracinio poveikio priemoni taikymo teiss paeidjams proceso tvarka. Atsivelgiant galiojanius statymus ir ireiktas specialioje literatroje kai kuri autori nuomones, galima teigti, kad administracini teiss paeidim byl teisena grindiama iais principais: teistumo; vis piliei lygybs statymui ir institucijai (pareignui), nagrinjaniai administracinio teiss paeidimo byl; objektyvumo; nekaltumo prezumpcijos; teisingum administracini teiss paeidim bylose vykdo tik teismas; teis gynyb; byl procesas vyksta lietuvi kalba; vieumo; operatyvumo.Administracini teiss paeidim byl teisenos udaviniai yra: laiku, visapusikai, pilnutinai ir objektyviai iaikinti kiekvienos bylos aplinkybes, isprsti j tiksliai pagal statymus, utikrinti priimto nutarimo vykdym, taip pat iaikinti prieastis ir slygas, padedanias padaryti administracinius teiss paeidimus, ukirsti keli teiss paeidimams, auklti pilieius, kad jie laikytsi statym, stiprint teistum.3.4. Teiss aktai, reglamentuojantys administracins teiss paeidim byl teisenAdministracini teiss paeidim byl teisenos pagrindus, jos udavinius, pagrindinius principus, procesinius veiksmus, juos atliekanius subjektus, j ir kit asmen, dalyvaujani administracini teiss paeidim bylose, teises ir pareigas nustato Lietuvos Respublikos administracini teiss paeidim kodeksas (toliau ATPK) ir Lietuvos Respublikos administracini byl teisenos statymas.

3.5. Aplinkybs, daranios administracins teiss paeidim byl teisen negalimAdministracinio teiss paeidimo bylos teisena negali bti pradta, o pradtoji turi bti nutraukta iomis aplinkybmis: (ATPK) 1) kai nra administracinio teiss paeidimo vykio ir sudties; 2) kai asmeniui, padariusiam prieing teisei veikim arba neveikim nra sukak eiolikos met amiaus; 3) kai padars prieing teisei veikim arba neveikim asmuo yra nepakaltinamumo bsenoje; 4) kai asmuo veik btinojo reikalingumo arba btinosios ginties atveju; 5) kai priimamas amnestijos aktas, jeigu jis panaikina administracins nuobaudos skyrim; 6) kai panaikinamas administracin atsakomyb nustatantis aktas; 7) kai iki administracinio teiss paeidimo bylos nagrinjimo pasibaigia io kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai; 8) kai dl to paties fakto administracinn atsakomybn patraukto asmens atvilgiu yra priimtas kompetentingo organo (pareigno) nutarimas skirti administracin nuobaud arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio teiss paeidimo byl, taip pat jeigu dl to paeidimo ikelta baudiamoji byla; 9) jeigu mir asmuo, kurio atvilgiu buvo pradta bylos teisena.3.6. Administracins teiss paeidim byl teisenos stadijos ir etapaiSkirtingi autoriai nevienodai skiria administracini teiss paeidim byl teisenos stadijasJos skiriamos atsivelgiant tai, ar paeidjas paskirt baud sumoka gera valia, ar nutarimas nukreipiamas priverstiniam baudos iiekojimui.Autoriai (A. Alechinas, A.Karmolickis, J.Kozlovas, B.Gabriidze, A.G.erniavskis) mano, kad administracini teiss paeidim byl teisena susideda i penki stadij: 1) bylos iklimo; 2) bylos nagrinjimo; 3) nutarimo primimo; 4) nutarimo apskundimo; 5) nutarimo vykdymo.1. Administracinio teiss paeidimo bylos iklimo ir tyrimo stadija: 1.1 bylos iklimo etapas;1.2 faktini bylos aplinkybi nustatymo etapas;1.3 procesinis tyrimo rezultat forminimo etapas;1.4 mediagos perdavimo pagal inybingum etapas.2. Administracinio teiss paeidimo bylos nagrinjimo stadija:2.1 pasiruoimo nagrinti byl etapas;2.2 surinktos mediagos ir bylos aplinkybi analizs etapas, t.y. bylos nagrinjimas i esms;2.3 nutarimo primimo etapas;2.4 nutarimo nuorao teikimo etapas.3. Nutarimo administracinio teiss paeidimo byloje apskundimo stadija: 3.1 skundo padavimo etapas;3.2 nutarimo teistumo ir pagrstumo patikrinimo etapas;3.3 sprendimo dl nutarimo primimo ir paskelbimo etapas.4. Nutarimo vykdymo stadija, t.y. paskirtos administracins nuobaudos vykdymas: 4.1 nutarimo nukreipimo vykdymui etapas;4.2 betarpiko nutarimo vykdymo etapas.3.7. rodymai administracins teiss paeidim byl teisenojerodymai administracinio teiss paeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareignai) statymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teiss paeidimas, ar jo nra, ar dl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinias reikms bylai teisingai isprsti.ie duomenys nustatomi tokiomis priemonmis: administracinio teiss paeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo raais, liudytoj parodymais, nukentjusio ir patraukto administracinn atsakomybn asmens paaikinimais, eksperto ivada, specialisto paaikinimais, daiktiniais rodymais, daikt ir dokument pamimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.I rodym svokos iplaukia dvi btinos jos savybs tai rodym leistinumas ir lieiamumas. rodym leistinumas rodo j tinkamum naudoti rodinjimo procese, todl, kad jie yra gauti teistais metodais i teist altini. Leistinumas kelia rodymams tam tikrus reikalavimus.rodym lieiamumas tai j turinio ir administracinio teiss paeidimo byloje rodintin aplinkybi ar kit duomen, turini reikms teisingai byl isprsti, ryys.Tiesioginiais rodymais pagrindiamas konkretus rodinjimo dalykui priklausantis faktas.Netiesioginiai rodymai tai duomenys, kurie patys savaime nepatvirtina ir nepaneigia rodinjimo dalyku esani aplinkybi, taiau jomis remiantis galima tokias aplinkybes nustatyti.Asmeniniais rodymais vadinami rodymai, kuri altinis yra mogus, ir jo smonje informacija yra ufiksuota ir perduodama odiu arba ratu. Asmeniniais rodymais laikytini duomenys, kil i asmen paaikinim ir parodym, procesini veiksm protokol, laik, pareikim ir pan.Daiktiniais rodymais laikomi rodymai, kuri duomenys ilik materialiuose objektuose.Mirs rodymai yra tokie rodymai, kurie atsiranda i fizinio asmens, taiau informacija apie rodomj fakt fiksuojama daiktuose ar dokumentuose. Miriu rodymu laikytina eksperto ivada, nes duomenys apie rodomj fakt atsiranda eksperto smonje, ir ufiksuojami eksperto ivadoje raytiniame dokumente.

3.8. Administracins teiss paeidim byl teisenos dalyviai, j teiss ir pareigos1. Administracinn atsakomybn traukiamas asmuo:Administracinn atsakomybn traukiamas asmuo turi teis susipainti su bylos mediaga, duoti paaikinimus, pateikti rodymus, pareikti praymus; nagrinjant byl, naudotis teisine advokato ar kito galioto atstovo, turinio auktj teisin universitetin arba jam prilyginam isilavinim, pagalba; kalbti gimtja kalba arba ta kalba, kuri jis moka, ir naudotis vertjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvi kalbos; apsksti nutarim byloje. Pareigos: privalo dalyvauti nagrinjant AT paeidimo byl; jei pagal policijos arba teisjo aukim is asmuo vengia atvykti, policijos pareignas j gali atvesdinti. 2. Nukentjusysis: Nukentjusysis yra asmuo, kuriam administraciniu teiss paeidimu padaryta moralin, fizin ar turtin ala.Nukentjusysis turi teis susipainti su bylos mediaga, duoti paaikinimus, pateikti rodymus, pareikti praymus; nagrinjant byl, naudotis teisine advokato ar kito galioto atstovo, turinio auktj teisin universitetin arba jam prilyginam isilavinim, pagalba; apsksti nutarim administracinio teiss paeidimo byloje. Pareigos: privalo duoti parodymus, jei yra apklausiamas kaip liudytojas.3. statyminiai atstovai: Jeigu administracinn atsakomybn traukiamas asmuo ir nukentjusysis yra nepilnameiai arba dl savo fizini ar psichini trkum negali patys pasinaudoti savo teismis administracini teiss paeidim bylose, j interesams turi teis atstovauti j statyminiai atstovai (tvai, tviai, globotojai, rpintojai).4. galiotas atstovas:galiotu atstovu nagrinjant administracinio teiss paeidimo byl gali bti advokatas ar asmuo, turintis auktj teisin universitetin arba jam prilyginam isilavinim.galiotas atstovas turi teis susipainti su visa bylos mediaga, dalyvauti nagrinjant byl; pareikti praymus; apsksti nutarim byloje.Advokato galiojimai patvirtinami advokat kontoros iduodamu orderiu, o kito galioto atstovo, turinio auktj teisin universitetin arba jam prilyginam isilavinim, notaro patvirtintu galiojimu arba pavedimo sutartimi.5. Liudytojas:Administracinio teiss paeidimo byloje liudytoju gali bti aukiamas bet kuris asmuo, kuriam gali bti inomos kokios nors ioje byloje nustatytinos aplinkybs.Byl nagrinjanio organo (pareigno) aukimu liudytojas privalo atvykti nurodytu laiku, duoti teisingus parodymus; praneti visa, kas jam inoma byloje, ir atsakyti jam duodamus klausimus. Liudytojas, be svarbios prieasties neatvyks duoti parodym, kitaip vengiantis arba atsisakantis duoti parodymus, traukiamas administracinn atsakomybn. Jeigu liudytojas be svarbios prieasties neatvyksta teism, teismas gali priimti nutart j atvesdinti posd.Turi teis: duoti parodymus gimtja kalba, naudotis vertjo paslaugomis, susipainti su savo parodym protokolu, pats surayti parodymus, turti atstov.6. Ekspertas:Ekspert skiria administracinio teiss paeidimo byl nagrinjantis organas (pareignas) tuo atveju, kai reikalingos specialios inios arba kai reikalinga paaikinti pateikt prie protokolo ekspertizs akt. Ekspertas privalo atvykti pagal aukim ir duoti objektyvi ivad jam pateiktais klausimais.Ekspertas turi teis:1) susipainti su bylos mediaga, lieiania ekspertizs dalyk; 2) pareikti praymus, kad jam bt pateikta papildoma mediaga, reikalinga ivadai duoti; 3) administracinio teiss paeidimo byl nagrinjanio organo (pareigno) leidimu duoti traukiamam atsakomybn asmeniui, nukentjusiajam, liudytojams klausimus, lieianius ekspertizs dalyk; 4) dalyvauti nagrinjant byl.7. Vertjas: Vertj skiria administracinio teiss paeidimo byl nagrinjantis organas (pareignas).Vertjas privalo atvykti organo (pareigno) aukimu ir pilnutinai bei tiksliai atlikti jam pavest vertim.Turi teis: gauti atlyginim u darb, kur jis atliko.3.9. Administracins teiss paeidim byl teisenos terminaiAdministracini teiss paeidim bylos nagrinjamos per 15 dien nuo tos dienos, kai turintis teis nagrinti byl organas (pareignas) gauna administracinio teiss paeidimo protokol ir kit bylos mediag. Rajono (miesto) apylinks teismas (apylinks teismo teisjas) administracini teiss paeidim bylas pradeda nagrinti ne vliau kaip per 30 dien nuo administracinio teiss paeidimo protokolo ir bylos gavimo dienos. Teisjas turi taip pasirengti nagrinti byl, kad ji bt inagrinta paprastai per vien teismo posd. Kai pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, iame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaiiuoti i naujo nuo apeliacins instancijos sprendimo siteisjimo dienos. (ATPK)

1.A. teiss paeidimas2.3mn. VADA (paeidimo praneimas)3.6mn. turi bti suraytas ATP protokolas4.per 1 metus turi bti skirta nuobauda

5 tema. Administracins teiss paeidimo bylos nagrinjimas ir apskundimas

1. Institucijos (pareignai), galiotos nagrinti administracins teiss paeidim bylas. 2. Pasiruoimas nagrinti administracins teiss paeidimo byl. 3. Bylos nagrinjimo vieta, tvarka ir terminai. 4. Aplinkybs, iaikintinos nagrinjant administracinio teiss paeidimo byl. 5. Nutarimo administracins teiss paeidimo byloje turinys ir struktra. 6. Nutarim administracins teiss paeidim bylose rys. 7. Nutarimo administracins teiss paeidimo byloje paskelbimas ir jo nuorao teikimas. 8. Nutarimo administracins teiss paeidimo byloje apskundimas ir skundo nagrinjimas. 9. Teismo sprendim rys ir j primimo pasekms.

1. Administracini teiss paeidim bylas nagrinja:1. administracins komisijos prie savivaldybi taryb;2. savivaldybi seninij kaimo vietovse seninai;3. rajon (miest) apylinki teismai (apylinki teism teisjai);4. policija, valstybins inspekcijos, ir kiti LR statym tam galioti organai (pareignai). Gali bti: Valstybs sienos apsaugos tarnyba, FNTT, Valstybins priegaisrins prieiros organai, Jr transporto organai, Valstybin darbo inspekcija ir kt.

2. Pasiruoimo etape isprendiama daug svarbi klausim, kurie turi utikrinti tolesn skming bylos nagrinjim ir galutin jos isprendim, laikantis vis administracins teiss princip. Ruodamasis nagrinti administracinio teiss paeidimo byl, organas (pareignas) iaikina ir isprendia iuos klausimus: 1. ar byla priklauso jo kompetencijai; 2. ar teisingai suraytas protokolas ir kita bylos mediaga; 3. ar praneta asmenims, dalyvaujantiems nagrinjant byl, apie jos nagrinjimo laik ir viet; 4. ar reikalinga papildoma mediaga (jei organas, nagrinjantis byl mato, kad surinkti ne visi rodymai, nepadarytos reikiamos ekspertizs, nra btin dokument, be kuri negalima bylos teisingai isprsti, jis prie praddamas nagrinti byl, turi surinkti trkstam mediag pats, arba grinti j tyrusiam pareignui papildyti); 5. ar tenkintini, ar atmestini atsakomybn traukiamo asmens, nukentjusiojo, j atstov pagal statym, advokat ar kit galiot atstov praymai (praymai gali bti vairs: ikviesti liudytojus, paskirti vertj, atlikti ekspertiz, ireikalauti dokumentus ir kt.).

3. Administracinio teiss paeidimo byla nagrinjama pagal jo padarymo viet, taip pat pagal paeidjo gyvenamj viet arba pagal transporto priemoni skaitos viet, gali bti nagrinjama ir pagal organo (pareigno), galioto nagrinti tam tikras bylas, buvimo viet. Byla nagrinti pradedama paskelbiant kolegialaus organo sudt ar pristatant t byl nagrinjant pareign. Kolegialaus organo posdio pirmininkas ar byl nagrinjantis pareignas paskelbia kokia byla bus nagrinjama, kas traukiamas atsakomybn, iaikina dalyvaujantiesiems j teises bei pareigas, tada paskelbiamas administracinio teiss paeidimo protokolas. Posdyje isprendiami praymai, iklausomi dalyvaujantys asmenys ir itiriami rodymai.Administracini teiss paeidim bylos nagrinjamos per penkiolika dien nuo tos dienos, kai turintis teis nagrinti byl organas (pareignas) gauna administracinio teiss paeidimo protokol ir kit bylos mediag. U kai kuriuos paeidimus numatyti trumpesni bylos nagrinjimo terminai para (pvz. nedidelis chuliganizmas), trys (pvz. susirinkim ir kit masini rengini tvarkos paeidimas), penkios (pvz. smulkusis svetimo turto pagrobimas), septynios (pvz. duj naudojimo norm paeidimas) dienos. Bylos danai neinagrinjamos per nustatytus sutrumpintus terminus ir dl objektyvi prieasi, galima pratsti administracins nuobaudos skyrimo terminus tais atvejais, kai asmuo vengia administracins atsakomybs, neturi nuolatins gyvenamosios vietos, ilgam ivyks ar gyvena usienyje, ilgai serga arba kai dl paeidimo tyrimo arba kit objektyvi prieasi nemanoma nustatytais terminais inagrinti bylos (neilgiau vieneriems metams). Kai pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, terminai pradedami skaiiuoti i naujo nuo apeliacins instancijos sprendimo siteisjimo dienos.

4. Organas ar pareignas, nagrindamas byl, privalo iaikinti: 1. ar buvo padarytas administracinis teiss paeidimas, 2. ar asmuo kaltas jo padarymu, 3. ar jis trauktinas atsakomybn, 4. ar yra atsakomyb lengvinani ar sunkinani aplinkybi, 5. ar padarytas turtinis nuostolis, 6. taip pat iaikinti kitas aplinkybes, turinias reikms bylai teisingai isprsti. Byl nagrinjantis organas (pareignas) turi vertinti rodymus pagal savo vidin sitikinim, pagrst visapusiku, pilnutiniu ir objektyviu vis bylos aplinkybi inagrinjimu, vadovaudamasis statymu ir teisine smone. Pareignas, nagrinjantis administracinio teiss paeidimo byl, turi atsivelgti paeidimo pobd, paeidjo asmenyb, atsakomyb lengvinanias aplinkybes (ne tik nustatytas statym), vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais.

5. Inagrinjs administracinio teiss paeidimo byl, organas (pareignas) priima nutarim byloje. Nutarime turi bti: 1. nutarim primusio organo (pareigno) pavadinimas, 2. bylos nagrinjimo data, 3. inios apie asmen, kurio byla nagrinjama,4. inios apie kitus byloje dalyvaujanius asmenis, 5. bylos nagrinjimo metu nustatyt aplinkybi idstymas ir motyvuotas j vertinimas, 6. ATPK straipsnio, straipsnio dalies ar kito teiss akto, numatanio atsakomyb u paeidim, kurio reikalavimus paeid asmuo, nurodymas, 7. byloje priimtas sprendimas. Nutarimo turin galima suskirstyti tris dalis: 1) angin; 2) apraomj - motyvuojamj; 3) rezoliucin. anginje nutarimo dalyje nurodoma nutarim primusio organo (pareigno) pavadinimas, bylos nagrinjimo data, inios apie asmen, kurio byla nagrinjama. Apraomojoje motyvuojamojoje dalyje idstoma veika, kuri pripastama rodyta, nurodant asmen ir konkreias veikos aplinkybes padarymo viet, laik, bd, kalts pobd, paeidimo motyvus. Idstomi rodymai ir ivados dl nustatyt faktini aplinkybi, priimam sprendim formulavimas ir pagrindimas. Kvalifikuojama veika, nurodant straipsn ir jo dal, nurodomos nustatytos sunkinanios ir lengvinanios aplinkybs, taip pat, kaip sprstina dl paimt daikt bei dokument. Rezoliucinje dalyje nurodomas paeidjo vardas ir pavard, sprendimas dl pripainimo asmen padarius paeidim, numatyt atitinkamame ATPK straipsnyje, jo dalyje, punkte arba kitame teiss akte, paskirtos nuobaudos ris ir dydis, sprendimas dl paimt daikt bei dokument. Nutarime taip pat turi bti nurodyta apskundimo tvarka ir terminai.

6. Nutarim rys:Inagrinjs administracinio teiss paeidimo byl, organas (pareignas) priima vien i nutarim:1. skirti administracin nuobaud;2. nutraukti byl;3. motyvuotai perduoti bylos nagrinjim kitam galiotam nagrinti administracinio teiss paeidimo byl organui (pareignui).

7. Bylos nagrinjimo stadijos paskutinis etapas nutarimo paskelbimas ir nuorao teikimas. Nutarimas skelbiamas tuojau pat, baigus bylos nagrinjim. Nutarimo nuoraas per tris dienas teikiamas arba isiuniamas asmeniui, dl kurio nutarimas priimtas, organui, kurio pareignas sura administracinio teiss paeidimo protokol, taip pat nukentjusiajam. Nutarimo nuoraas teikiamas pasiraytinai. Jeigu nutarimo nuoraas isiuniamas, tai raoma byloje.

8. Organ (pareign) nutarimus administracini teiss paeidim bylose apylinks teismui gali apsksti:1. asmuo, dl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, 2. institucija, kurios pareignas sura administracinio teiss paeidimo protokol, 3. nukentjusysis (ar atstovai). Skundas paduodamas per nutarim administracinio teiss paeidimo byloje primus organ (pareign). Organas (pareignas) per tris dienas, jeigu statymuose nenustatytas kitoks terminas, skund kartu su byla pasiunia atitinkamam apylinks teismui. Skundas dl organo (pareigno) nutarimo administracinio teiss paeidimo byloje gali bti paduotas per dvideimt dien nuo nutarimo primimo dienos. Jeigu is terminas praleistas dl svarbi prieasi, j pareikjo praymu raytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinks teismas. Apylinks teismo nutartis atsisakyti atnaujinti nutarimo administracinio teiss paeidimo byloje apskundimo termin per septynias darbo dienas nuo jos teikimo dienos gali bti skundiama apygardos teismui. Byl apylinks teismas pradeda nagrinti ne vliau kaip per trisdeimt dien nuo administracinio teiss paeidimo bylos gavimo dienos, jeigu kitaip nenustato Lietuvos Respublikos statymai. Inagrinjs byl dl skundo apylinks teismas nutarim (nutart) byloje paskelbia paprastai t pai teismo posdio dien, o sudting byl atvejais ne vliau kaip per deimt dien nuo teismo posdio dienos, pranes nutarimo (nutarties) paskelbimo laik.

9. Inagrinjs byl dl skundo apylinks teismas priima vien i i sprendim:1) palikti nutarim nepakeist ir skundo netenkinti;2) panaikinti nutarim ir byl nutraukti;3) panaikinti nutarim ir paskirti administracin nuobaud remiantis teiss aktu, nustataniu atsakomyb u padaryt teiss paeidim. is sprendimas priimamas tais atvejais, kai teiss paeidimo vykis nekelia abejoni, teiss paeidimo veika rodyta, taiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas statymas. 4) panaikinti nutarim ir grinti byl organui (pareignui), galiotam surayti administracini teiss paeidim protokolus. is sprendimas priimamas tik iimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didels apimties papildom bylos aplinkybi tyrim;5) pakeisti nutarim ir paskirti velnesn nuobaud arba neskirti administracins nuobaudos.2, 3 punktuose numatytais atvejais teismas priima nutarimus, o 1, 4 ir 5 punktuose numatytais atvejais nutartis.Pasekms: jeigu teismas panaikino organo (pareigno) nutarim administracinio teiss paeidimo byloje ir i byl nutrauk:1. grinamos iiekotos pinig sumos, 2. atlygintinai paimti ir konfiskuoti daiktai, 3. panaikinami kiti apribojimai, susij su anksiau priimtu nutarimu. Kai grinti daikto negalima, atlyginama jo vert.Neteistu administracinio areto paskyrimu pilieiui padaryti nuostoliai atlyginami statym nustatyta tvarka.

7 tema. Iki teisminis administracini gin nagrinjimas 7. 1. Administracinio gino samprata.Administraciniai ginai yra tokie teisiniai konfliktai, kurie kyla i vieosios teiss reguliuojam teisini santyki. Administraciniai ginai kyla i administracinio pobdio teisini santyki, kurie pasiymi tuo, jog jie susiklosto valstybs institucij vykdomojoje-tvarkomojoje veikloje, kitaip sakant, administravime. Viena i administracinio teisinio santykio ali, kaip taisykl, yra valstybs vykdomoji institucija arba tokia institucija, kuriai yra suteikti vieojo valdymo ir vidaus administravimo galinimai. Administraciniai ginai apibriami kaip: asmen konfliktai su vieojo administravimo subjektais; konfliktai tarp nepavaldi vienas kitam vieojo administravimo subjekt; tarnautoj ginai su administracija. Tarnybiniais ginais yra laikomi valstybs tarnautoj, turini vieojo administravimo galiojimus, ginai su administracija, susij su tarnautojo statuso gijimu, pasikeitimu ar praradimu ir drausminio poveikio priemoni taikymu, rinkim ginai. Ginu vadinama konkreti skundiama veika, arba procesinis administracinis teisinis santykis, arba procesine tvarka pateiktas reikalavimas, arba aplinkybs, kuriomis pareikjas grindia savo reikalavimus.Iskiriami materialiniai ir procesiniai gino sampratos aspektai: Materialiniu poiriu ginas yra tuomet, kai yra maiausiai dviej asmen prieingi interesai ir skirtingi poiriai. Procesiniu poiriu ginas yra tada, kai kreipiamasi teism pagal tam tikras nustatytas procesines taisykles. 7. 2. Ikiteisminio administracini gin nagrinjimo proceso samprata.Prie kreipiantis administracin teism, vieojo administravimo subjekt priimti individuals teiss aktai ar veiksmai (neveikimas) gali bti, o statym nustatytais atvejais turi bti ginijami kreipiantis iankstinio gin nagrinjimo ne teismo tvarka institucij.Administracinius ginus neteismine tvarka gali nagrinti:1) vieojo administravimo institucijos (remdamosi Vieojo administravimo ir kitais statymais) bei2) specialios administracini gin neteisminio nagrinjimo institucijos administracini gin komisijos, Mokestini gin komisija, kitos komisijos. 7.3. Kvaziteismo samprata ir rys.Teisinje kalboje kvazi terminas yra vartojamas siekiant parodyti, kad vienas dalykas ar reikinys tam tikromis savybmis yra panaus kit dalyk ar reikin, sukuriuo yra lyginamas. Tarp daugelio politinius sprendimus priimani institucij ir tarp tradicini teism yra atsiradusios tam tikros hibridins institucijos, danai vadinamos tribunolais arba komisijomis ir pan., kuriuos ginus sprendia nebtinai vien tik teisjai. Tokios institucijos ne tik atlieka tam tikr administracini gin sprendimo funkcijas, bet savo veikla kartais daro tak valdios veiklos krypties, strategijos formavimui, taip pat atlieka tokias funkcijas kaip vairi leidim, licencij, patent idavimas, patvirtinimas ir aprobavimas. ios institucijos i esms turi arbitro kompetnci: jos gali nagrinti, sprsti ginus ir kartu ios institucijos yra tarsi teismai, nes jos daro tiesiogin tak asmens teisms ir pareigoms.Kvaziteism rys: Pagal uimam padt valstybs institucij sistemoje: susij su vykdomja valdia; parlamentins kontrols staigos. Pagal atliekamas funkcijas: vienintel funkcija yra administracini gin sprendimas; administracini gin sprendimas yra tik viena i daugelio atliekam funkcij. Pagal sprendiam gin pobd: sprendia vis ri administracinius ginus; sprendia tik tam tikros ries ginus. Pagal priimam sprendim pobd: priimami sprendimai yra privalomi visoms staigoms ir pilieiams; priimami rekomendacinio pobdio sprendimai. Pagal sprendimo apskundimo galimyb: rekomendaciniai sprendimai paprastai neskundiami (kita vertus, Seimo kontrolieriaus sprendimai skundiami); privalomi sprendimai gali bti skundiami teismui, auktesniajam kvazi-teismui, atitinkamos srities ministrui; sprendimai neskundiami. Pagal byl nagrinjimo vieum: Bylas nagrinja vieai (dauguma); Bylas nagrinjas udarame posdyje. Pagal sprendimo paskelbim: Skelbia vieai; Viei neskelbiami. Kvaziteismo sudtis: Sudaro profesionals teisininkai; Kit srii specialistai; Mirios; Visuomeniniais pagrindais

7.4. Administracini gin komisijos, j sistema ir kompetencija.Administracinius ginus ne teismo tvarka nagrinja: savivaldybi visuomenins administracini gin komisijos, Vyriausioji administracini gin komisija.

Administracini gin komisij kompetencija : Savivaldybs visuomeninei administracini gin komisijai skundas gali bti paduodamas dl savivaldybs vieojo administravimo subjekt priimt individuali administracini akt ar veiksm (neveikimo). Vyriausiajai administracini gin komisijai gali bti paduotas skundas (praymas) dl individuali administracini akt ar veiksm (neveikimo) vieojo administravimo srityje, kai pareikjas ar atsakovas yra centrinis valstybinio administravimo subjektas. 7.5. Gin administracinje komisijoje nagrinjimo tvarka ir terminai.Skundas (praymas) administracini gin komisijai turi bti paduotas ne vliau kaip:1) per vien mnes nuo: skundiamo administracinio akto paskelbimo arba individualaus akto teikimo ar praneimo apie administracijos (tarnautojo) veiksmus (neveikim) suinteresuotai aliai dienos arba 2) per du mnesius nuo dienos, kai baigiasi reikalavimo vykdymo terminas;3) per du mnesius nuo dienos, kai baigiasi klausimui isprsti nustatytas laikas, kai administracija (tarnautojas) nevykdo savo pareig ar vilkina priimti sprendimAdministracini gin komisijai paduotas skundas (praymas) turi bti ne teismo tvarka inagrintas ir sprendimas dl jo priimtas ne vliau kaip per keturiolika dien nuo skundo gavimo.Prireikus motyvuotu komisijos sprendimu bendras skundo nagrinjimo terminas gali bti pratstas dar keturiolikai dien. 7.6 Administracini gin komisij sprendimai, j vykdymas.Administracini gin komisija sprendim dl gino paprastai priima bendru sutarimu dalyvaujant ne maiau kaip 3 komisijos nariams. Kai bendro sutarimo nra, sprendimas laikomas priimtu, kai u j balsavo dauguma posdyje dalyvavusij.Administracini gin komisija, nagrindama skundus (praymus), nei turtins alos, nei gino ali turt ilaid atlyginimo klausim nesprendia.Administracini gin komisija, inagrinjusi skund (praym) priima vien i i sprendim:1) atmesti skund (praym) kaip nepagrst;2) pareigoti atitinkam administravimo subjekt paalinti padaryt paeidim ar vykdyti kitok komisijos nurodym;3) pareigoti atitinkam administravimo subjekt per komisijos nustatyt laik priimti sprendim dl io subjekto atsisakymo ar vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus;4) nutraukti byl kaip neinybing.Administracini gin komisijos sprendimas isiuniamas vykdyti kit dien po primimo. Vieojo administravimo subjektas privalo sprendim vykdyti per jame nurodyt laik, o jeigu laikas nenurodytas, - per 20 dien nuo sprendimo gavimo dienos. 7.7 Administracini gin komisij sprendim apskundimo tvarka ir terminai. Gino alis, nesutinkanti su administracini gin komisijos sprendimu, turi teis sksti t sprendim administraciniam teismui. administracin teism galima kreipts per 20 dien nuo sprendimo gavimo dienos. Tais atvejais, kai administracini gin komisija ar kita iankstinio gin nagrinjimo ne teismo tvarka institucija nustatytu laiku skundo (praymo) neinagrinja, subjektai skund (praym) dl paeistos teiss gali paduoti administraciniam teismui per du mnesius nuo dienos, iki kurios turjo bti priimtas sprendimas. Apskundus administracini gin komisijos ar kitos iankstinio gin nagrinjimo ne teismo tvarka institucijos sprendim, gino ali procesin padtis nesikeiia. 7.8 Mokestinio gino samprata.Mokestiniai ginai ginai tarp mokesio moktojo (arba mokest iskaiiuojanio asmens) ir mokesio administratoriaus ar jo pareigno dl: mokesio moktojo (mokest iskaiiuojanio asmens) patikrinimo akto, mokesio permokos (skirtumo) grinimo (skaitymo). 7.9 Subjektai, nagrinjantys mokestinius ginus.Ikiteismins mokestinius ginus nagrinjanios institucijos : Vietos mokesi administratorius Mokestini gin komisija Centrinis mokesi administratoriusTeismin stadija sudaro: Vilniaus apygardos administracinis teismas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Ikiteismini mokestinius ginus nagrinjani institucij kompetencija .Centrinis mokesi administratorius nagrinja mokestinius ginus, kurie kyla tarp mokesi moktojo ir vietos mokesi administratoriaus.Mokestini gin komisija nagrinja:1) mokestinius ginus, kylanius tarp mokesi moktojo ir centrinio mokesi administratoriaus;2) mokesi moktojo ir centrinio mokesi administratoriaus mokestinius ginus dl centrinio mokesi administratoriaus sprendim, priimt inagrinjus mokesi moktoj skundus dl vietos mokesi administratoriaus sprendim;3) mokesi moktojo ir centrinio mokesi administratoriaus mokestinius ginus, kai centrinis mokesi administratorius per Mokesi administravimo statymo nustatytus terminus neprim sprendimo dl mokestinio gino. 7.10 Ikiteisminio mokestini gin nagrinjimo tvarka ir terminai.Skundo dl mokestinio gino padavimo terminas: Skundas centriniam mokesi administratoriui turi bti paduodamas ratu ne vliau kaip per 20 dien po to, kai mokesi moktojui buvo teiktas vietos mokesi administratoriaus sprendimas, kur mokesi moktojas skundia.Skundas Mokestini gin komisijai turi bti paduodamas ratu ne vliau kaip per 20 dien: nuo centrinio mokesi administratoriaus skundiamo sprendimo teikimo mokesi moktojui arba nuo termino sprendimui dl mokestinio gino priimti pasibaigimo dienos. Mokesi moktojui, praleidusiam skundo padavimo termin dl prieasi, kurias ikiteismin mokestin gin nagrinjanti institucija pripasta svarbiomis, is terminas mintos institucijos sprendimu gali bti atnaujintas. Kartu su praymu atnaujinti skundo padavimo termin turi bti paduodamas ir skundas, kurio padavimo terminas yra praleistas. Mintas praymas turi bti inagrintas per skundui, paduodamam dl mokestinio gino, inagrinti nustatyt termin.

Skundo dl mokestinio gino nagrinjimas centriniame mokesi administratoriuje: Skundas dl mokestinio gino centriniam mokesi administratoriui paduodamas per vietos mokesi administratori, kurio sprendimas yra skundiamas. Vietos mokesi administratorius gaut mokesi moktojo skund ir jam nagrinti reikiam mediag per 3 darbo dienas privalo nusisti centriniam mokesi administratoriui.Centrinis mokesi administratorius turi priimti sprendim dl skundo dl mokestinio gino per 30 dien nuo jo gavimo dienos . is terminas centrinio mokesi administratoriaus sprendimu gali bti pratstas iki 60 dien , jeigu skundui nagrinti reikia papildomo tyrimo. Apie tai turi bti ratu praneta skund padavusiam mokesi moktojui.Sprendime turi bti nurodyta mokesi moktojo teis apsksti priimt sprendim Mokestini gin komisijai arba teismui ir tokio apskundimo terminai.Skundo dl mokestinio gino nagrinjimas Mokestini gin komisijoje:

Skundas dl mokestinio gino Mokestini gin komisijai paduodamas per centrin mokesi administratori , kuris per 3 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos parengia mokestinio gino byl ir perduoda j Mokestini gin komisijai. Mokesi moktojas ir mokesi administratorius turi teis Mokestini gin komisijoje susipainti su byloje esania mediaga.Mokestini gin komisija sprendim dl skundo dl mokestinio gino priima per 60 dien nuo skundo gavimo dienos. Mokesi moktojo praymu is terminas Mokestini gin komisijos sprendimu gali bti sutrumpinamas iki 30 dien. Apie tai turi bti ratu praneta skund padavusiam mokesi moktojui bei centriniam mokesi administratoriui. 7.11 Kit gin nagrinjimas ikiteisminse institucijose (Seimo kontrolieri staigoje) Seimo kontrolieriai tiria pareikj skundus dl: pareign piktnaudiavimo, biurokratizmo paeidiam mogaus teisi ir laisvi vieojo administravimo srityje.

Seimo kontrolieri su skundu turi teis kreiptis: 1) Pareikjas tiesiogiai jeigu jo skund atitinka dvi slygas: skundas paduodamas dl pareign piktnaudiavimo ar biurokratizmo, jei mano, kad tuo buvo paeistos jo teiss ir laisvs. 2) Pareikjas per Seimo nar jeigu jo skundas atitinka Seimo kontrolieri statymo 14 str. reikalavimus.Tyrim Seimo kontrolierius gali pradti ir savo iniciatyva: jeigu skundas gautas odiu, telefonu arba Seimo kontrolierius pats nustat pareign piktnaudiavimo, biurokratizmo ar kitaip paeist mogaus teisi ir laisvi poymi i visuomens informavimo priemoni bei i kit altini. Skundai paprastai paduodami ratu. Skunde nurodoma:1) adresatas Seimo kontrolieri staiga (Seimo kontrolierius);2) pareikjo vardas, pavard (pavadinimas) ir adresas (buvein);3) skundiam pareign vardai, pavards ir pareigos, institucija ar staiga, kurioje jie dirba;4) skundiamo sprendimo arba skundiamos veikos apibdinimas, jos padarymo laikas ir aplinkybs;5) suformuluotas praymas Seimo kontrolieriui;6) skundo suraymo data ir pareikjo paraas.

8. Administracini teism kompetencija

1. Administracini teism sistema, raida ir vieta Lietuvos Respublikos teism sistemoje.2. Apygardos administracini teism nagrinjamos bylos.3. Vilniaus apygardos administracinio teismo papildoma kompetencija. 4. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetencija. 5. Byl inybingumas ir teismingumas6. Gin dl teismingumo sprendimas.1. Lietuvos teism sistem sudaro bendros kompetencijos ir administraciniai teismai. Administraciniai teismai: apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Yra 5 apygard administraciniai teismai: Vilniaus, Kauno, Klaipdos, iauli ir Panevio apygard administraciniai teismai. Administracini teism raida. 1999-01-14 priimto Teism statymo 9 str. 2 d. buvo nurodyta, kad ,,administracines bylas nagrinja specializuoti administraciniai teismai, turintys i sistem: apygard administraciniai teismai (Vilniaus, Kauno, Klaipdos, Panevio, iauli); Auktesnysis administracinis teismas; Lietuvos apeliacinio teismo Administracini byl skyrius.Buvo priimtas Administracini teism steigimo statymas, kurio 6 str. nustatyta, kad administraciniai teismai pradeda veikti nuo 1999 m. gegus 3 d. buvo du tiek pirmosios instancijos teismai (apygard administraciniai teismai ir Auktesnysis administracinis teismas), tiek apeliacins instancijos teismai (Auktesnysis administracinis teismas ir Apeliacinio teismo Administracini byl skyrius). Nuo 2001 sausio 1 d. sigaliojo Administracini byl teisenos statymo 2, 3, 4, 5, 6 straipsni pakeitimo ir papildymo statymas, kuriuo buvo sukurta nauja dvipakop administracini teism sistema: panaikintas Auktesnysis administracinis teismas ir Lietuvos apeliacinio teismo Administracini byl skyrius, palikti penki apygard teismai ir steigtas vyriausiasis administracinis teismas.2.1 Administraciniai teismai sprendia bylas dl: 1. valstybinio administravimo subjekt: priimt teiss akt ir veiksm teistumo, i subjekt atsisakymo atlikti j kompetencijai priskirtus veiksmus teistumo ir pagrstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus;2. savivaldybi administravimo subjekt priimt akt ir veiksm teistumo, i subjekt atsisakymo atlikti j kompetencijai priskirtus veiksmus teistumo ir pagrstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus;3. alos, atsiradusios dl vieojo administravimo subjekt neteist veiksm, atlyginimo 4. mokesi, kit privalom mokjim, rinkliav sumokjimo, grinimo ar iiekojimo, finansini sankcij taikymo, taip pat dl mokestini gin;5. tarnybini gin, kai viena gino alis yra valstybs ar savivaldybs tarnautojas, turintis vieojo administravimo galiojimus (skaitant pareignus ir staig vadovus);6. Vyriausiosios tarnybins etikos komisijos sprendim ir ios komisijos kreipimsi dl tarnybos santyki su valstybs tarnautojais nutraukimo;7. Seimo kontrolieriaus kreipimosi (pareikimo) dl tarnybos santyki su valstybs tarnautojais nutraukimo;8. gin tarp nepavaldi vienas kitam vieojo administravimo subjekt dl kompetencijos ar statym paeidimo, iskyrus civilinius ginus, priskirtus bendrosios kompetencijos teismams;9. rinkim ir Referendumo statym paeidimo;10. viej staig, moni ir nevyriausybini organizacij, turini vieojo administravimo galiojimus, priimt sprendim ir veiksm vieojo administravimo srityje teistumo, taip pat i subjekt atsisakymo atlikti j kompetencijai priskirtus veiksmus teistumo ir pagrstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus;11. visuomenini organizacij, bendrij, politini partij, politini organizacij ar asociacij priimt bendro pobdio akt teistumo;12. usieniei skund dl atsisakymo iduoti leidim gyventi ar dirbti Lietuvoje ar tokio leidimo panaikinimo, taip pat skund dl pabglio statuso.2.2 Apygardos administracinis teismasTai pirmoji instancija administracinms byloms, nurodytoms 2.1 skyrelyje, kai pareikjas ar atsakovas yra teritorinis valstybinio administravimo ar savivaldybi administravimo subjektas, iskyrus bylas dl: Vyriausiosios tarnybins etikos komisijos sprendim ir ios komisijos kreipimsi dl tarnybos santyki su valstybs tarnautojais nutraukimo; Seimo kontrolieriaus kreipimosi (pareikimo) dl tarnybos santyki su valstybs tarnautojais nutraukimo viej staig, moni ir nevyriausybini organizacij, turini vieojo administravimo galiojimus, priimt sprendim ir veiksm vieojo administravimo srityje teistumo, taip pat i subjekt atsisakymo atlikti j kompetencijai priskirtus veiksmus teistumo ir pagrstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus; visuomenini organizacij, bendrij, politini partij, politini organizacij ar asociacij priimt bendro pobdio akt teistumoNetaikant iankstinio nagrinjimo ne teismo tvarka procedros, apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinja ias bylas:1) dl normini administracini akt, kuriuos prim teritoriniai ar savivaldybi administravimo subjektai, teistumo;2) pagal savivaldybi taryb pareikimus dl j teisi paeidimo, kai atsakovai yra teritoriniai valstybiniai administravimo subjektai;3) pagal Vyriausybs atstovo pareikimus dl vietos savivaldos institucij ir j pareign akt, prietaraujani Konstitucijai ir statymams, dl statym ir Vyriausybs sprendim nevykdymo, dl akt ar veiksm, paeidiani gyventoj ir organizacij teises, teistumo;4) dl alos, atsiradusios dl teritorini valstybinio administravimo subjekt ir savivaldybi administravimo subjekt neteist veiksm, atlyginimo 5) tarnybinius ginus, kai viena gino alis yra valstybs ar savivaldybs tarnautojas, turintis vieojo administravimo galiojimus, iskyrus atvejus, kai pareikjas ar atsakovas yra centrin administravimo institucija, staiga, tarnyba ar jos tarnautojas ir jeigu Valstybs tarnybos statymas nenustato kitokios atitinkam gin sprendimo tvarkos;6) pagal pareikimus, kai kyla ginai tarp nepavaldi vienas kitam vieojo administravimo subjekt dl kompetencijos ar statym paeidimo, iskyrus atvejus, kai viena i gino ali yra centrin administravimo institucija, staiga, tarnyba;7) pagal skundus dl apylinks rinkim komisijos sprendimo arba apylinks referendumo komisijos sprendimo dl rinkj srae ar piliei, turini teis dalyvauti referendume, srae padaryt klaid;

Apygardos administracinis teismas pirmja instancija taip pat nagrinja skundus (praymus) dl savivaldybi visuomenini administracini gin komisij, o statym numatytais atvejais ir dl kit iankstinio gin nagrinjimo ne teismo tvarka institucij priimt sprendim.

3. Vilniaus apygardos administracinio teismo papildoma kompetencija 1. Vilniaus apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija byloms, kai pareikjas ar atsakovas yra centrinis administravimo subjektas, iskyrus bylas dl normini administracini akt, kuriuos prim centriniai valstybinio administravimo subjektai, teistumo, taip pat bylas, nurodytas io statymo 15 straipsnio 1 dalies 12 punkte. Netaikant iankstinio nagrinjimo ne teismo tvarka procedros, Vilniaus apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinja ias bylas:1) dl Seimo kontrolieriaus kreipimosi (pareikimo) dl tarnybos santyki su valstybs tarnautojais nutraukimo;2) pagal savivaldybi taryb pareikimus dl j teisi paeidimo, kai atsakovai yra centriniai valstybinio administravimo subjektai;3) dl alos, atsiradusios dl centrini valstybinio administravimo subjekt neteist veiksm, atlyginimo4) tarnybinius ginus, kai viena gino alis yra valstybs tarnautojas, turintis vieojo administravimo galiojimus, ir kai pareikjas ar atsakovas yra centrin administravimo institucija, tarnyba ar jos tarnautojas, jeigu Valstybs tarnybos statymas nenustato kitokios atitinkam gin sprendimo tvarkos;5) pagal skundus dl Vyriausiosios tarnybins etikos komisijos sprendim ir ios komisijos kreipimsi dl tarnybos santyki su valstybs tarnautojais nutraukimo;6) pagal pareikimus, kai kyla ginai tarp nepavaldi vienas kitam vieojo administravimo subjekt dl kompetencijos ar administracinius santykius reglamentuojani statym paeidimo, o pareikjas ar atsakovas yra centrin administravimo institucija, staiga ar tarnyba;7) pagal usieniei skundus dl atsisakymo iduoti leidim gyventi ar dirbti Lietuvoje ar tokio leidimo panaikinimo, taip pat skundus dl pabglio statuso;8) pagal praymus utikrinti Vyriausiosios administracini gin komisijos sprendim vykdym.3. Vilniaus apygardos administracinis teismas pirmja instancija taip pat nagrinja skundus (praymus) dl Vyriausiosios administracini gin komisijos, Mokestini gin komisijos, o statym numatytais atvejais ir dl kit iankstinio gin nagrinjimo ne teismo tvarka institucij priimt sprendim.

4. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetencija. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra apeliacin instancija byloms, kurias inagrinjo administraciniai teismai kaip pirmosios instancijos teismai. Tai vienintel ir galutin instancija byloms dl normini administracini akt, kuriuos prim centriniai valstybinio administravimo subjektai, teistumo, taip pat bylas dl visuomenini organizacij, bendrij, politini partij, politini organizacij ar asociacij priimt bendro pobdio akt teistumo. Tai galutin instancija byloms pagal skundus dl Vyriausiosios rinkim komisijos sprendim ar neveikimo, iskyrus tuos, kurie priskirti Konstitucinio Teismo kompetencijai. Galutin instancija administracini byl priskyrimo atitinkamiems teismams klausimais.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinja praymus dl proceso atnaujinimo administracinse bylose, kurios ubaigtos siteisjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi.3.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienod administracini teism praktik taikant statymus.4. Bylos teismingumas reikia bylos priskyrim vienam ar kitam teismui. Jei byla priskirima pvz Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tai reikia, kad ji teisminga btent iam teismui. Bylos inybingumas reikia, kad byla ikiteismine tvarka priskirima nagrinti kokiai nors nors komisijai, pvz mokestini gin, tuomet byla inybinga btent jai.Byl priskyrimas teismams. Jeigu sujungiami keli tarpusavyje susij reikalavimai, i kuri vieni priskirtini teismo kompetencijai, o kiti ne teismo institucij kompetencijai, visi reikalavimai turi bti nagrinjami teisme.2. Jeigu yra abejon ar galiojani statym kolizija dl konkretaus gino priskyrimo, ginas nagrinjamas teisme.3. Kai byloje yra keli tarpusavyje susij reikalavimai, i kuri vieni priskirtini Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti kit apygard administraciniams teismams, byla turi bti nagrinjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

6. Kai administraciniam teismui kyla abejoni, ar byla teisminga bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, bylos rinio teismingumo klausimus raytinio proceso tvarka isprendia speciali teisj kolegija, kuri eina Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus pirmininkas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas ir po vien i teism pirminink paskirt teisj.

9 tema. Administracins bylos iklimas teisme ir pasiruoimas j nagrinti.

1. Skundo (praymo) teis

Kam suteikta skundo (praymo) teis? Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teis statym nustatyta tvarka kreiptis teism, kad bt apginta paeista ar ginijama jo teis arba statym saugomas interesas.

Kuo remdamasis administracinis teismas imasi nagrinti administracin byl? 1) pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad bt apginta jo teis arba statym saugomas interesas, skund ar praym;2) pagal statym nustatyt institucij, staig ar j tarnautoj kreipimsi dl kit asmen teisi gynimo;3) pagal prokuroro, administravimo subjekt, valstybs kontrols pareign, kit valstybs institucij, staig, organizacij, tarnyb ar fizini asmen kreipimsi statym nustatytais atvejais dl valstybs ar kit viej interes gynimo;4) pagal vietos savivaldos staig kreipimsi dl savivaldybi teisi vieojo administravimo srityje gynimo;5) statym nustatytais atvejais pagal vieojo administravimo subjekt kreipimsi dl administracini gin sprendimo.Kokia tvarka ir kam paduodamas skundas? statymo numatytais atvejais skundas (praymas) pirmiausia turi bti paduodamas administracini gin komisijai ar kitai iankstinio gin nagrinjimo ne teismo tvarka institucijai, po to skundas gali bti paduodamas ir administraciniam teismui. Kitais atvejais skundas (praymas) gali bti paduodamas pasirinktinai: administracini gin komisijai arba tiesiogiai administraciniam teismui.2. Reikalavimai skundui (praymui) Kas nurodoma skunde? 1) komisijos ar teismo, kuriam skundas (praymas) paduodamas, pavadinimas;2) pareikjo vardas, pavard (pavadinimas), asmens kodas (kodas), gyvenamoji vieta (buvein), taip pat atstovo, jeigu jis yra, vardas, pavard ir adresas;3) tarnautojo, kurio veiksmai skundiami, vardas, pavard, asmens kodas (jeigu inomas), pareigos arba institucijos (administravimo subjekto) pavadinimas, buvein;4) treij suinteresuot asmen vardas, pavard (pavadinimas), asmens kodas (kodas, jeigu inomas), gyvenamoji vieta (buvein);5) konkretus skundiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, jo vykdymo (primimo) data;6) aplinkybs, kuriomis pareikjas grindia savo reikalavim, ir tai patvirtinantys rodymai, liudytoj pavards, vardai ir gyvenamosios vietos, kit rodym buvimo vieta;7) pareikjo reikalavimas;8) pridedam dokument sraas;9) skundo (praymo) suraymo vieta ir data.Skund (praym) pasirao pareikjas ar jo atstovas. Prie atstovo paduodamo skundo (praymo) turi bti pridedamas galiojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo galiojimus.3. Kreipimosi administracin teism tvarka ir bylos iklimo procesiniai dokumentai. Kuriam administraciniam teismui paduodamas skundas? Skundas (praymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra vieojo ar vidaus administravimo subjekto, kurio teiss aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundiami, buvein.Gavus teisme skund (praym), administracinio teismo pirmininkas ar teisjas jo primimo klausim isprendia ne vliau kaipper septynias dienas priimdamas nutart.4. Skundo (praymo) pateikimo terminai, praleisto termino atnaujinimas.Kokie yra skundo padavimo administraciniam teismui dl administracini gin komisijos sprendimo terminai? Atitinkamos administracini gin komisijos ar kitos iankstinio gin nagrinjimo ne teismo tvarka institucijos sprendim, priimt inagrinjus administracin gin ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali sksti gino alis, nesutinkanti su i institucij sprendimu. Tokiu atveju administracin teism galima kreiptisper dvideimt dien nuo sprendimogavimodienos.Tais atvejais, kai administracini gin komisija ar kita iankstinio gin nagrinjimo ne teismo tvarka institucija nustatytu laiku skundo (praymo) neinagrinja, asmenys, taip pat kiti vieojo administravimo subjektai, skaitant valstybs ir savivaldybi vieojo administravimo tarnautojus, pareignus ir staig vadovus, kai jie mano, kad j teiss ar statym saugomi interesai yra paeisti, skund (praym) dl paeistos teiss gali paduoti administraciniam teismuiper du mnesius nuo dienos, iki kurios turjo bti priimtas sprendimas.Kokie yra kiti skundo padavimo terminai? per vien mnesnuo skundiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar praneimo apie veiksm (neveikim) teikimo suinteresuotai aliai dienos arba per du mnesiusnuo dienos, kai baigiasi statymo ar kito teiss akto nustatytas reikalavimo vykdymo terminas.Terminai pareikimams, kuriuose praoma itirti normini administracini teiss akt teistum, administraciniam teismui paduoti nenustatomi.Praleisto termino atnaujinimo slygos ir tvarka. Pareikjo praymu administracinis teismas skundo (praymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripainta, kad terminas praleistas dl svarbios prieasties irnra i aplinkybi: skundas (praymas) nenagrintinas teism; byla nepriskirtina tam teismui; pareikjas nesilaik tai byl kategorijai statym nustatytos bylos iankstinio nagrinjimo ne per teism tvarkos; yra siteisjs teismo sprendimas, priimtas dl gino tarp t pai ali, dl to paties dalyko ir tuo paiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareikjo atsisakym nuo skundo (praymo); teismo inioje yra byla dl gino tarp t pai ali, dl to paties dalyko ir tuo paiu pagrindu;skund (praym) paduoda neveiksnus asmuo; skund (praym) suinteresuoto asmens vardu paduoda negaliotas vesti byl asmuo.Prayme atnaujinti termin nurodomos termino praleidimo prieastys ir pateikiami praleidimo prieastis patvirtinantys rodymai. Kartu su praymu atnaujinti termin administraciniam teismui turi bti paduotas skundas (praymas).Praym atnaujinti termin skundui (praymui) paduoti inagrinja teismo pirmininkas, teisjas ar teismo pirmininko sudaryta teisj kolegija raytinio proceso tvarkaper deimt diennuo praymo teismui su prieastis patvirtinaniais rodymais pateikimo. Dl nutarties, kuria atsisakoma atnaujinti praleist termin skundui (praymui) paduoti, pareikjas gali duoti atskirj skundTeismo ilaidos ir j atlyginimas. yminis mokestis. Skundai (praymai) administraciniuose teismuose priimami ir nagrinjami tik po to, kai sumokamas yminis mokestis, kur sudaro 100 lit u kiekvien skund (praym), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavim, arba 50 lit u apeliacin skund dl teismo sprendimo. Admin. Teismas gali ir atleisti nuo mokesi.5. Pasiruoimas administracins bylos Pasiruoimo teisminiam nagrinjimui esm vis ali reikalavim ir atsikirtim, aplinkybi ir jas pagrindiani rodym nurodymas ir pateikimas, taip pat teismui kylani neaikum alinimas gyvendinant savo pareig iaikinti.Trys pagrindines teisminio nagrinjimo dalys:1. angin (jos tikslas sudaryti teismui slygas i pat pradi nukreipti gino nagrinjim tinkama linkme, kartu ivengiant alutini, antraeili klausim nagrinjimo, ir sudaryti palankias slygas tinkamai pasirinkti geriausi pasirengimo teisminiam nagrinjimui form);2. pagrindin (jos tikslas galutinai isiaikinti ali nuomon ginijamais klausimais, atskleisti turimus rodymus ir paalinti teismui kylanius neaikumus gyvendinant savo pareig iaikinti);3. baigiamoji (jos tikslas tvirtinti procesinius rezultatus, kuri pasiekta pagrindinje dalyje, t. y. galutinai apibrti ir procesine tvarka tvirtinti ali nuomon ginijamais klausimais).

10 tema : Administracins bylos nagrinjimas pirmosios instancijos administraciniame teisme

Bylos skyrimo nagrinti teismo posdyje tvarkaTeismo pirmininkas ar teisjas, nutartimi prims skund (praym), prireikus isprendia iuos btinus pasiruoimo bylos nagrinjimui teisme klausimus:1) imasi priemoni reikalavimui utikrinti;2) pareigoja pareikj pateikti rodymus ar pateikti papildom paaikinim ratu dl keliam reikalavim ir nustato vykdymo termin;3) isiunia treiajam suinteresuotam asmeniui bei atsakovui skundo (praymo) nuoraus ir pareikalauja i atsakovo per nurodyt termin, bet ne vliau kaip per keturiolika dien, ratu pateikti teismui atsiliepim;4) ali praymu ireikalauja rodymus, kuri alys negali gauti, arba iduoda liudijim tiems rodymams gauti;5) nusprendia dl specialist ikvietimo ar ekspertizs darymo;6) atlieka kitus veiksmus, reikalingus pasiruoiant nagrinti byl.Nutartis, reikalingas pasiruoti bylos nagrinjimui teisme, teismo pirmininkas ar teisjas priima nepranes proceso dalyviams, iskyrus atvejus, kai sprendiamas ekspertizs skyrimo klausimas.Teisjo reikalaujama mediaga ar dokumentai turi bti perduoti teismui ne vliau kaip per tris darbo dienas, jeigu teisjas nenustato kito termino.Laikydamas, kad nra klii bylai nagrinti, teisjas silo teismo pirmininkui skirti byl nagrinti teismo posdyje. Pirmininko priimtoje nutartyje nurodoma:1) kolegijos sudtis, jos pirmininkas;2) posdio laikas ir vieta;3) pavedimas isisti aukimus dalyvaujantiems byloje asmenims arba kitaip praneti apie posd;4) pavedimas isisti atsakovams ar tretiesiems suinteresuotiems asmenims skundo (praymo) nuoraus ir kitus dokumentus, jeigu jie nebuvo isisti ruoiantis byl nagrinti;5) kiti pavedimai, btini bylai inagrinti laiku.Teismo posdi ir teisj kolegij rys1 teisjas: dl turtins ar neturtins alos, tarnybini gin, rinkimo ir referendum statymo paeidimo (iskyrus: iskyrus skundus dl apylinks teismo nutarim administracini teiss paeidim bylose)3-ij teisj kolegija: visas kitas bylas. Taip pat teismo pirmininko nutartimi tam tikras bylas, kurios prastai taikomas vienasmenis nagrinjimas.Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bylas nagrinja trij teisj kolegija. Sudtingoms byloms nagrinti teismo pirmininko iniciatyva ar kolegijos silymu gali bti sudaroma iplstin penki teisj kolegija arba byla gali bti perduota nagrinti teismo plenarinei sesijai .Teisj kolegijos sudt sudaro, jos pirminink ir teisj pranej skiria administracinio teismo pirmininkas.

Teismo posdio tvarka1. teismo tvarkdarys ar teismo posdio sekretorius paskelbia: Teismas eina, praom stoti.2. Teismo posd pradeda posdio pirmininkas ir pranea, kokia byla bus nagrinjama3. Sekretorius pranea, kas atvyko posd ir kas ne. Patikrinamos tapatybs, teismas nusprendia ar gali pradti nagrinti byl be neatvykusij.4. Teismo posdio pirmininkas paskelbia teismo sudt, iaikina procesines teises ir pareigas5. Jeigu teismo posdyje dalyvauja vertjas, specialistas ar ekspertas, posdio pirmininkas iaikina j pareigas ir administracin bei baudiamj atsakomyb6. Bylos nagrinjimas i esms pradedamas teisjo praneimu, kuriame nurodomas gino dalykas, pagrindai, gino ribos bei kitos esmins bylos aplinkybs7. Po to odis suteikiamas pareikjui (pareikjams), atsakovui (atsakovams), treiajam suinteresuotam asmeniui (asmenims) ir (ar) j atstovams8. iklausomi liudytoj parodymai, specialist paaikinimai ir ekspert ivados, apirimi daiktiniai rodymai, paskelbiami raytiniai rodymai.9. Pasisakiusios alys (j atstovai) dar kart gali pasinaudoti replikos teise.10. Jeigu teismini gin metu paaikja nauj aplinkybi, kurias reikia itirti, teismas gali priimti nutart atnaujinti bylos nagrinjim i esms.11. Po teismini gin teismas ieina pasitarim kambar priimti sprendimo (nutarimo, nutarties). Apie tai posdio pirmininkas paskelbia esantiesiems posdi saljeAdministracins bylos proceso alys ir dalyviai, j teiss ir pareigosAdministracins bylos proceso dalyviais laikomi (ABT 48 str.):1. Administracins bylos proceso alys:1.1. administracins bylos (gino) alys:1.1.1. pareikjas.1.1.2. atsakovas,1.2. tretieji suinteresuoti asmenys (t. y. tie, kuri teisms ar pareigoms bylos isprendimas gali turti takos).2. Administracins bylos proceso ali atstovai,3. Prokuroras, administravimo subjektas, valstybs institucija, staiga, organizacija, tarnyba ir fiziniai asmenys, ginantys valstybs, savivaldybs ir asmen teises.Pareikju gali bti:1. Kiekvienas suinteresuotas subjektas.2. Prokuroras, administravimo subjektas, valstybs institucija, staiga, organizacija, tarnyba ir fiziniai asmenys, ginantys valstybs, savivaldybs ir asmen teises.Pareikjas turi teis: teisme susipainti su byloje esaniais dokumentais, kita mediaga, teismo (teisjo) leidimu, savo lomis daryti j kopijas bei iraus, atsiimti skund (praym) iki jo primimo, tikslinti ir pakeisti skundo (praymo) pagrind ar dalyk atsisakyti skundo (praymo) bet kurioje bylos nagrinjimo stadijoje iki teismui ieinant pasitarim kambar. pareikti nualinimus ir praymus, teikti rodymus, dalyvauti tiriant rodymus, uduoti klausim kitiems proceso dalyviams, liudytojams, specialistams ir ekspertams, duoti paaikinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prietarauti kit proceso dalyvi praymams, argumentams ir samprotavimams, prayti teismo priimti nutart dl bylos mediagos nevieinimo, gauti teismo sprendim, nutarim ar nutari, kuriais isprendiama byla, nuoraus, apsksti teismo sprendimus, nutarimus bei nutartis ir Atsakovo teiss: teisme susipainti su byloje esaniais dokumentais, kita mediaga, teismo (teisjo) leidimu, savo lomis daryti j kopijas bei iraus, pareikti nualinimus ir praymus, teikti rodymus, dalyvauti tiriant rodymus, uduoti klausim kitiems proceso dalyviams, liudytojams, specialistams ir ekspertams, duoti paaikinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prietarauti kit proceso dalyvi praymams, argumentams ir samprotavimams, prayti teismo priimti nutart dl bylos mediagos nevieinimo, gauti teismo sprendim, nutarim ar nutari, kuriais isprendiama byla, nuoraus, apsksti teismo sprendimus, nutarimus bei nutartis ir naudotis kitomis ABT numatytomis teismis.Tais atvejais, kai viena i proceso ali pasitraukia i bylos (asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga, institucijos ar organizacijos reorganizavimas arba likvidavimas, reikalavimo perleidimas), teismas privalo t al pakeisti jos teisi permju. Teisi permimas galimas bet kurioje proceso stadijoje.Teisi permjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo dalyvavimo, yra privalomi tiek, kiek jie bt buv privalomi tam asmeniui, vietoj kurio dalyvauja teisi permjas.Treij suinteresuot asmen teiss: teisme susipainti su byloje esaniais dokumentais, kita mediaga, teismo (teisjo) leidimu, savo lomis daryti j kopijas bei iraus, pareikti nualinimus ir praymus, teikti rodymus, dalyvauti tiriant rodymus, uduoti klausim kitiems proceso dalyviams, liudytojams, specialistams ir ekspertams, duoti paaikinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prietarauti kit proceso dalyvi praymams, argumentams ir samprotavimams, prayti teismo priimti nutart dl bylos mediagos nevieinimo, gauti teismo sprendim, nutarim ar nutari, kuriais isprendiama byla, nuoraus, apsksti teismo sprendimus, nutarimus bei nutartis irNetinkamos alies pakeitimas tinkamaJei teismas, nagrindamas byl nustato, kad skundas (praymas) paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teis, arba netinkamam atsakovui, tai turi teis pareikjo sutikimu juos pakeisti tinkamu pareikju arba atsakovu. Jeigu pareikjas nesutinka, teismas nagrinja byl i esms, o teismo ikviesti asmenys dalyvauja bylos procese treij suinteresuot asmen teismis.Atstovavimo administraciniame teisme svoka ir rysProceso alys savo interesus teisme gali ginti paios arba per atstovus. Paios alies dalyvavimas byloje neatima i jos teiss turti ioje byloje atstov. Valstybs institucijos, staigos, tarnybos turi teis pasitelkti suinteresuot auktesni valstybs institucij atstov.Atstovai yra klasifikuojami atstovus pagal statym ir atstovus pagal pavedim (galiotuosius).Atstovais pagal statym laikomi: tvai, tviai, globjai, rpintojai, jeigu proceso alis yra nepilnametis ar negalus asmuo, atitinkam institucij, staig, tarnyb, moni, organizacij vadovai, statym ar kit teiss akt numatytais atvejais ir kiti darbuotojai, veikiantys nevirydami galiojim, suteikt remiantis statymu ar kitais teiss aktais. ie asmenys pateikia teismui dokumentus, patvirtinanius j pareigas. nutart prims teisjas (arba teisj kolegijos pirmininkas), kai administracin teism kreipiasi teismas..galiotais atstovais (pagal pavedim) teisme paprastai bna advokatai. Advokato arba advokato padjjo galiojimai patvirtinami advokato arba advokato padjjo orderiu arba su klientu pasirayta sutartimi. Kit atstov galiojimai turi bti nurodyti galiojime, iduotame ir formintame Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.Atstovo procesin teisin padtisAtstovai pagal statym atlieka atstovaujamj vardu visus procesinius veiksmus, kuriuos atlikti teis priklauso atstovaujamiesiems; kartu ia taikomi apribojimai, kuriuos numato statymas. Atstovai pagal statym gali pavesti byl vesti teisme kitam asmeniui, j pasirinktam atstovu.Atstovo pagal pavedim galiojimas vesti teisme byl suteikia atstovui teis atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, iskyrus:1) bylos perdavim kitam teismui ar institucijai;2) visik ar dalin skundo (praymo) reikalavim atsisakym;3) skundo (praymo) reikalavim pripainim;4) skundo (praymo) pagrindo ar dalyko pakeitim;5) teismo sprendimo ar nutarties apskundim;6) galiojim perdavim kitam asmeniui (per galiojim);7) vykdomojo rato gavim ir jo pateikim iiekoti;8) priteist pinig gavim.Advokatai (advokato padjjai) administracins bylos proceseBtina paminti Advokatros statymo 25 str. nustatytus advokato veiklos apribojimus: Advokatas neturi teiss bti atstovu ar gynju byloje, ikeltoje jo tvams (tviams), sutuoktiniui (partneriui), vaikams (vaikiams), broliams ir seserims. Advokatas, kuris yra ar buvo byloje vienos alies atstovas arba gynjas, negali bti ioje byloje kitos alies atstovu ar gynju. Advokatas negali bti atstovu ar gynju byloje, kurioje jis dalyvavo kaip teisjas, arbitras, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareignas, privatus kaltintojas. Advokatas negali bti atstovu ar gynju teisme ar ikiteisminio tyrimo staigose, kuriose teisjais ar ikiteisminio tyrimo pareignais dirba jo sutuoktinis (partneris), vaikai (vaikiai), tvai (tviai), broliai, seserys. Advokat tarybos pirmininkas, advokat tarybos pirmininko pavaduotojas, jei u darb einant ias pareigas yra nustatytas atlyginimas, negali bti atstovu ar gynju teisme, ikiteisminio tyrimo staigose, valstybs ar savivaldybi institucijose bei staigose.Advokato padjjas yra fizinis asmuo, kuris yra raytas Lietuvos advokat padjj sra ir rengiasi advokato veiklai. Advokato padjjas turi visas Advokatros statyme numatytas advokato teises ir pareigas, iskyrus naryst Lietuvos advokatroje bei proceso statymuose nustatytus apribojimus. Advokato padjjas turi teis atstovauti kliento interesams teismuose tik tuo atveju, kai yra raytinis advokato (praktikos vadovo) leidimas atstovauti konkreioje byloje, o kitose institucijose raytiniu advokato (praktikos vadovo) sutikimu. Advokato padjjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir ne anksiau kaip po vieneri met nuo advokato padjjo praktikos pradios.Advokatas, vykdydamas advokato veikl, turi teis: 1) gauti i valstybs ir savivaldybi institucij veiksmingoms teisinms paslaugoms teikti reikaling valstybs ir savivaldybi institucij turim ar kontroliuojam informacij ar motyvuot atsisakym j teikti2) savarankikai rinkti teisinms paslaugoms teikti reikalingus duomenis, kuriuos advokatas gali gauti nesinaudodamas procesinmis prievartos priemonmis3) susipainti su teism ir kit institucij, nagrinjani ginus ir skundus, praktika, taip pat ir su priimtais siteisjusiais teism sprendimais, nuosprendiais, nutartimis ir byl mediaga. 4) daryti bylos, kurioje jis yra atstovas ar gynjas, dokument kopijas, iskyrus bylas, kurios nagrintinos udarame teismo posdyje;5) tvirtinti bylai nagrinti teisme reikaling raytini rodym nuoraus. 6) naudotis kitomis statym numatytomis teismis, susijusiomis su advokato veikla.Advokato veiklos garantijos. Advokatas negali bti aukiamas kaip liudytojas ar teikti paaikinimus dl aplinkybi, kurias suinojo atlikdamas savo profesines pareigas. Atliekantys savo profesines pareigasadvokatai negali bti tapatinami su savo klientais ir j bylomis. rodymai administracini byl nagrinjimo procese ir j rysrodymai administracinje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti byl nagrinjanio teismo ir kuriais remdamasis teismas statym nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybs, pagrindianios proceso ali reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybs, turinios reikms bylai teisingai isprsti, arba kad j nra.Minti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonmis: proceso ali ir j atstov paaikinimais, liudytoj parodymais, specialist paaikinimais ir ekspert ivadomis, daiktiniais rodymais, dokumentais, kitais raytiniais, garso bei vaizdo rodymais.rodymus pateikia proceso alys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasilyti mintiems asmenims pateikti papildom rodym arba i asmen praymu ar savo iniciatyva ireikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti i pareign paaikinim.statym nustatyta tvarka surinkt ir ufiksuot rodym rodomoji galia ilieka visose proceso stadijose ir jie i naujo paprastai neperirimi.Administracinio teismo priimami procesiniai sprendimai, j paskelbimas ir teikimas (isiuntimas) alimsAdministracinis teismas sprendim dl i esms inagrintos bylos priima pasitarim kambaryje teisj bals dauguma.. Priimdamas sprendim, administracinis teismas vertina itirtus teismo posdyje rodymus, konstatuoja, kurios aplinkybs, turinios bylai esmins reikms, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris statymas turi bti taikomas ioje byloje ir ar skundas (praymas) yra tenkintinas. Inagrinjs byl, administracinis teismas priima vien i i sprendim:1) atmesti skund (praym) kaip nepagrst;2) patenkinti skund (praym) ir panaikinti skundiam akt (ar jo dal) arba pareigoti atitinkam administravimo subjekt paalinti padaryt paeidim ar vykdyti kitok teismo patvarkym;3) patenkinti skund (praym) ir pareigoti savivaldybi administravimo subjekt atitinkamai gyvendinti statym, vykdyti Vyriausybs nutarim ar kit teiss akt;4) patenkinti skund ir isprsti gin kitu statym numatytu bdu;5) patenkinti skund (praym) ir priteisti atlyginti turtin ar moralin al fiziniam asmeniui ar organizacijai, padaryt valstybs ar vietos savivaldos institucij, staig, tarnyb bei j tarnautoj, einani tarnybines pareigas, neteistais veiksmais ar neveikimu vieojo administravimo srityje Per tris dienas nuo sprendimo suraymo dienos bylos alims ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims, kurie nedalyvavo teismo posdyje, isiuniami administracinio teismo sprendimo nuoraai. Esant raytiniam praymui, sprendimo nuoraai isiuniami ir posdyje dalyvavusioms proceso alims.Teismo nutartysPirmosios instancijos teismas atskirais klausimais, kuri byla neisprendia i esms, priima nutartis. Jas pasirao visi posdyje dalyvav teisjai.Isprends nesudtingus klausimus, teismas gali priimti nutart pasitars vietoje, neieidamas pasitarim kambar. Tokia nutartis raoma teismo posdio protokol.Nutartyje turi bti nurodoma: 1) nutarties primimo laikas ir vieta;2) teismo pavadinimas, teismo sudtis, taip pat teismo posdio sekretorius, jeigu nutartis priimama odinio proceso tvarka;3) proceso dalyviai ir gino dalykas;4) klausimas, kuriuo priimama nutartis;5) motyvai, kuriais teismas prijo savo ivadas, ir statymai, kuriais teismas vadovavosi;6) teismo nutarimas;7) nutarties apskundimo tvarka ir terminas.Nutartyje, kuri teismas priima neieidamas pasitarim kambar, turi bti duomenys, ivardyti 4, 5 ir 6 punktuose.Nutari isiuntimas proceso alims : Bylos alims ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims, neatvykusiems teismo posd, isiuniami teismo nutarties nutraukti ar sustabdyti byl, palikti skund (praym) nenagrint ar perduoti byl pagal jos priskirtinum atitinkamam teismui nuoraai. Nutarties nuoraai isiuniami ne vliau kaip per tris dienas nuo nutarties primimo dienos. Atskirosios nutartys : Jeigu teismas, nagrindamas administracin byl, padaro ivad, kad pareignai, institucijos, staigos, mons, organizacijos bei asmenys paeid statymus ar kitus teiss aktus, tai priima atskirj nutart, kurioje nurodo padarytus paeidimus ir nusiunia j atitinkamoms vieojo administravimo institucijoms, moni, staig, organizacij vadovams.Teismo veiksmai, kai nagrinjant administracin byl nustatomi nusikalstamos veikos poymiai: Jeigu nagrindamas administracin byl teismas nustato proceso alies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos poymi, apie tai pranea prokurorui. iais atvejais teismas, atsivelgdamas bylos aplinkybes, arba inagrinja administracin byl i esms, arba sustabdo byl, jeigu negalima jos inagrinti, kol bus isprsta baudiamoji byla.

11 TEMA. ADMINISTRACINIS PROCESAS ANTROSIOS INSTANCIJOS ADMINISTRACINIAME TEISME

Pirmojoj instansijoj priimti sprendimai apeliacine tvarka gali bti skundiami per 14 d. nuo sprendimo paskelbimo (ABT 127 str. 1 d.). Apeliacin skund gali paduoti visi proceso dalyviai.Jeigu terminas praleidiamas, apelianto praymu gali bti atnaujinamas (jeigu pripainta, kad dl svarbios prieasties).Apeliaciniai skundai paduodami dviem bdais:1) tiesiog apeliacins instancijos teismui, arba2) per teism, kurio sprendimas, nutarimas ar nutartis yra skundiamas.Gavs skund apeliacins instansijos teismas: ireikalauja administracin byl sprendia skundo primimo klausim*taip pat skundo klausimas gali bti perduotas pirmos instansijos teisimui kurio priimtas aktas yra skundiamas.Paduodami raytin praym prie apeliacinio skundo gali prisidti ir kiti asmenys, turintys teis paduoti apeliacin skund (pvz. Kiti byloje traukti subjektai). Tai jie turi padaryti iki bylos nagrinjimo i esms pradios.iuo atveju yminis mokestis neimamas. Negalima pareikti savarankik reikalavim ir apsksto sprendimo pakeitimo ar naikinimo pagrind. Jei skundas nepriimamas, pareikimas dl prisidjimo laikomas nepaduotu ir grinamas j padavusiam asmeniui.

Iki baigiamj kalb galima skundo atsisakyti: Raytinis pareikimas pridedamas prie bylos odinis pareikimas raomas posdio protokol ir apelianto pasiraomas. Jei prie skundo neprisidjo kiti asmenys, teismas nutartimi apeliacin proces nutraukia. Dalyviai apie tai informuojami.Apeliaciniame skunde nurodoma (ABT 130 str.):1) teismo, kuriam adresuojamas skundas, pavadinimas;2) apelianto pavadinimas ir adresas;3) kit proceso dalyvi, iskyrus ali ir treij suinteresuot asmen atstovus, pavadinimai ir adresai;4) skundiamas sprendimas ir teismas, prims t sprendim