4
Leidþiamas nuo 1973 m. spalio 17 d.; antradieniais 2007 m. kovo 20 d. Nr. 5 (1329) http://www.vtu.lt VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETO DVISAVAITIS LAIKRAÐTIS Kovo 2 d. Lietuvos Respublikos Vy- riausybës rûmuose ávyko 2006 metø Lietuvos mokslo premijos laureato di- plomø teikimo iðkilmës humanitariniø ir socialiniø, fiziniø, biomedicinos ir technologijos mokslø atstovams. T arp apdovanotøjø net ðeði mûsø universiteto mokslininkai. Keliø ka- tedros profesoriai Donatas Èygas ir Al- fredas Laurinavièius pelnë premijas technologijos mokslø eksperimentinës plëtros srityje uþ darbø ciklà „Automo- biliø keliø ir gatviø tiesybos technologijø eksperimentiniai tyrimai ir taikymas“. Jø darbà premijai pristatë VGTU senatas, asociacija „Lietuvos keliai“ ir Lietuvos na- cionalinë veþëjø asociacija „Linava“. LEI profesorius Leonas Vaidotas Að- montas, VGTU Aplinkos apsaugos ka- tedros profesorius Petras Vaitiekûnas ir Hidraulikos katedros profesorius Be- nediktas Èësna buvo apdovanoti uþ fundamentiná ir taikomàjá mokslo dar- bà energetikos srityje. Darbà pristatë Lietuvos energetikos instituto taryba ir VGTU senatas. VGTU Poligrafijos katedros docentas Donatas Jonas Sidaravièius apdova- notas fiziniø mokslø taikomosios veik- los srityje, atliktà kartu su grupe VU mokslininkø ir verslo atstovø. VGTU bei Matematikos ir informati- kos instituto profesorius Albertas Èap- linskas apdovanotas technologijos mokslø srityje uþ fundamentiná darbà programø sistemø inþinerijoje. „Inþinerijos“ inf. Vanda Zubelytë Kovo 9 d. VGTU Architektûros rû- mø Vaizdo konferencijø studijà rin- kosi doktorantai, magistrantai, moks- lo ir studijø institucijø, ámoniø ir or- ganizacijø darbuotojai. Èia vyko 10- osios Lietuvos jaunøjø mokslininkø konferencijos „Mokslas – Lietuvos at- eitis“ plenarinis posëdis. Jame daly- vavo ir skaitë praneðimus áþymûs Lietuvos mokslininkai, ámoniø ir or- ganizacijø vadovai. J aunø veidø plenariniame posëdyje matësi nedaug, dominavo vidutinio amþiaus þmonës, todël sveikindamas susirinkusiuosius VGTU rektorius prof. habil. dr. Romualdas Ginevièius akcen- tavo, kad nedera painioti jaunojo inþi- nieriaus su jaunuoju mokslininku. Pir- muoju tampama vos baigus aukðtàjà mokyklà, tuo tarpu antruoju – tik bë- gant metams. Todël nereikia nuraðyti penkiasdeðimtmeèiø. Septyniasdešimt- metis aktyviai dirbantis statybininkas – retenybë, tuo tarpu 70-meèiø moksli- ninkø vardai gana daþnai garsiai skam- ba pasaulyje. 10-osios jaunøjø mokslininkø konfe- rencijos plenarinis posëdis pasiþymëjo praneðimø turiningumu ir ávairove. Ypaè ádomø praneðimà perskaitë áþy- mus mûsø ðalies mokslininkas, Lietu- vos Mokslo tarybos pirmininkas prof. habil. dr. Eugenijus Butkus, já pavadi- næs „Organinë chemija – Quo vadis“. Mokslininkas pasirinko originalià temà, susietà su inþinerija. Jis vaizdþiai at- skleidë inþineriniø ir molekuliniø struk- tûrø panaðumus. Nacionalinës þemës tarnybos Ka- dastrø ir geodezijos departamento di- rektoriaus Sauliaus Urbano pranešimo tema buvo „Erdvinës informacijos in- frastruktûros vystymas“. Šis jaunas va- dovas yra VGTU absolventas. Puspenk- tø metø dirbæs Prancûzijoje, o dabar sugráþæs á tëvynæ, jis dþiaugiasi ágyta naudinga patirtimi ir savo karjeros per- spektyvomis, kurios, pasak jo, Lietuvoje yra didesnës nei uþsienyje. Praneðëjas kalbëjo apie tai, kad nuo neatmenamø laikø þmonës stengësi MOKSLAS – LIETUVOS ATEITIS geriau sutvarkyti juos supantá pasaulá. Tai ámanoma pasiekti tik gerai já paþás- tant ir turint sukaupus apie mus supan- èià erdvæ pakankamà ávairiø duomenø kieká. Lietuvoje šie duomenys yra ku- riami ir kaupiami. Taèiau iki ðiol nëra vieningos sistemos. Duomenø bazës ið- skaidytos po ávairius kadastrus bei re- gistrus ir nesuderintos tarp þinybø. O ir vartotojai maþai kà þino apie tokiø baziø egzistavimà. Todël buvo nuspræs- ta sukurti vieningà nacionalinæ geog- rafinës informacijos apskaitos sistemà. Jai Sauliaus Urbano pranešime ir bu- vo skirtas didþiausias dëmesys. daugiametes þoles, o vëliau ir komu- nalines atliekas. Pasak Jono Ðimëno, platesnis biokuro panaudojimas padë- tø iðspræsti ne tik Lietuvos energijos, bet ir Kioto problemas. Siemens Enterprise Communications Lietuvos filialo direktorius Rokas Kve- daras kalbëjo apie naujas kryptis tele- komunikacijø srityje. Pasak jo, pasau- lis pereina prie unifikuoto ryšio, ieško- ma naujø technologijø panaudojimo modeliø. Ðioje srityje daug galëtø pa- dëti mokslininkai, dirbdami mobiliøjø technologijø taikymo kryptimi. Lietuvo- je trûksta þmoniø, gebanèiø panaudoti unifikuotas komunikacijas. „Siemens“ kompanijos atstovas taip pat aptarë bendradarbiavimo su mokslininkais ga- limybes bei paramà Lietuvos mokslui. VGTU Maðinø gamybos katedros ve- dëjas prof. habil. dr. Vladas Vekteris nagrinëjo adaptyvumo problemas. Jis perskaitë praneðimà „Adaptyvumas technikoje“. Plenariniame posëdyje buvo kalbama ne tik apie mokslà. Studijø kokybës ver- tinimo centro direktoriaus pavaduotoja, Lietuvos mokslininkø mobilumo centro projekto koordinatorë Aurelija Vileikie- në papasakojo apie tai, kas daroma ða- lyje siekiant padëti mokslininkams jø tarptautinëje veikloje. Ji paþymëjo, kad mokslininkams, kuriuos domina staþuo- tës, konferencijos ar ilgesnës darbo uþ- sienyje galimybës, Mobilumo centras padeda susisiekti su uþsienyje veikian- èiais analogiðkais centrais, kuriø Euro- poje veikia per 200. Centras teikia kon- Arnoldas Šneideris Kovo 9 d. Senato posëdþiø salëje pristatytas VGTU, KTU ir Lietuvos mokslo tarybos globojamas Techni- kos enciklopedijos treèiasis tomas. T echnikos enciklopedijà sudarys 4 tomai; tomo apimtis yra apie 115 lei- dybiniø lankø (apie 720 p.), per 3000 iliustracijø. Tai pirmoji originali Lietuvos technikos ir tiksliøjø mokslø inteligenti- jos rengiama enciklopedija, pagal gali- mybes atskleidþianti sparèiai kintanèio pasaulio ir mûsø ðalies mokslo ir techni- kos raidà, prisidedanti prie praeities tech- nikos pasiekimø, kaip vienos ið dauge- lio kultûros paveldo dalies, iðsaugojimo, skleidþianti lietuviðkøjø technikos ir tiks- liøjø mokslø terminø vartosenà. 1996 m. pradëtas rengti enciklopedi- jos I tomas. Skaitytojà jis pasiekë 2000- aisiais metais, II tomas dienos ðviesà iðvydo 2003 m. Ðiø metø Knygø mugë- je pasirodë jau III tomas. Ketvirtasis to- mas planuojamas iðleisti 2010 m. Turi- ma vilties kaip papildomà tomà iðleisti inþinieriø, konsultantø biografijas. Treèiajame tome – informacija „liaud- perkël“. Èia jau þymiai daugiau iliust- racijø, nesumaþëjo ir lenteliø, diagra- mø – juk svarbus yra pirmasis áspûdis paëmus knygà á rankas. Technikos enciklopedijos pristatyme VGTU dalyvavo Mokslo ir enciklopedi- jø leidybos instituto direktorius R.Karec- kas, Technikos enciklopedijos Redak- toriø tarybos pirmininkas prof. habil. dr. E. K. Zavadskas, pirmininko pavaduo- tojas prof. habil. dr. K. Kriðèiûnas, Tech- nikos enciklopedijos rengimo grupës vedëja I. Valiulienë, moksliniai redakto- riai, iliustravimo ir kartografijos redak- cijos atstovai, universiteto vadovai, dar- buotojai. PRISTATYTAS TECHNIKOS ENCIKLOPEDIJOS III TOMAS Technikos enciklopedijos III tomà pristatant: (ið kairës) R. Kareckas, I. Valiulienë, E. K. Zavadskas, K. Kriðèiûnas. LIETUVOS MOKSLO PREMIJOS IR VGTU MOKSLININKAMS Lietuvos biokuro gamintojø ir tiekëjø asociacijos (LITBIOMA) direktorius Jo- nas Ðimënas pranešime „Biomasës energijos strateginës nuostatos ir gali- mybës“ nagrinëjo biologinio kuro pa- naudojimo galimybes Lietuvoje. Pasak praneðëjo, biokuro nauda gy- ventojams akivaizdi. Jis maþiau terðia aplinkà, paprastas ir patogus naudoti, ir 1,5 karto pigesnis uþ dujas ir 2 kar- tus – uþ mazutà. Taèiau Lietuvoje kol kas galvojama tik apie du energetikos resursus – gamtines dujas ir atominæ energetikà. Nëra tyrimø, kokios galëtø bûti biokuro perspektyvos. Šiuo metu biokuras daugiausiai ga- minamas ið medienos pramonës atlie- kø, pjuvenø, miðko kirtimo atliekø, dur- piø. Ateityje planuojama plaèiau nau- doti ðiaudus, spalius, augalø biomasæ, sultacijas pavieniams mokslininkams ir kolektyvams, bet iðvykø nefinansuoja. Tik gali nurodyti, kur galima bûtø ieð- koti finansavimo ðaltiniø. Perskaityti praneðimai buvo ir turinin- gi, ir ádomûs, todël renginio iniciatoriai ir organizatoriai – Mokslo komiteto pir- mininkas, VGTU rektorius prof. habil. dr. Romualdas Ginevièius, pirmasis prorek- torius prof. habil. dr. Edmundas Zavad- skas, Organizacinio komiteto pirminin- kas, mokslo prorektorius prof. habil. dr. Raimundas Kirvaitis, Mokslo direkcijos direktorius doc. dr. Valentinas Skar- þauskas nusipelno paèiø ðilèiausiø pa- dëkos þodþiø Pranešimai buvo transliuojami per In- ternetà, todël apie mokslo pasiekimus ávairiose gyvenimo srityse turëjo progos išgirsti ir VGTU studentai. Susirinkusiuosius pasveikino VGTU rektorius prof. R. Ginevièius Plenarinis konferencijos posëdis Architektûros rûmuose Alekso Jauniaus nuotr. 2006 m. Lietuvos mokslo premijø laureatai

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETO … · Ji paþymëjo, kad mokslininkams, kuriuos domina staþuo- ... 06T), doc. dr. Mindaugas RI-MEIKA (Vilniaus Gedimino technikos universitetas,

  • Upload
    dodung

  • View
    226

  • Download
    2

Embed Size (px)

Citation preview

Page 1: VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETO … · Ji paþymëjo, kad mokslininkams, kuriuos domina staþuo- ... 06T), doc. dr. Mindaugas RI-MEIKA (Vilniaus Gedimino technikos universitetas,

Leidþiamas nuo 1973 m.

spalio 17 d.; antradieniais

2007 m. kovo 20 d.

Nr. 5 (1329)

http://www.vtu.lt

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETO DVISAVAITIS LAIKRAÐTIS

Kovo 2 d. Lietuvos Respublikos Vy-riausybës rûmuose ávyko 2006 metøLietuvos mokslo premijos laureato di-plomø teikimo iðkilmës humanitariniøir socialiniø, fiziniø, biomedicinos irtechnologijos mokslø atstovams.

Tarp apdovanotøjø net ðeði mûsøuniversiteto mokslininkai. Keliø ka-

tedros profesoriai Donatas Èygas ir Al-fredas Laurinavièius pelnë premijastechnologijos mokslø eksperimentinësplëtros srityje uþ darbø ciklà „Automo-biliø keliø ir gatviø tiesybos technologijøeksperimentiniai tyrimai ir taikymas“. Jødarbà premijai pristatë VGTU senatas,asociacija „Lietuvos keliai“ ir Lietuvos na-cionalinë veþëjø asociacija „Linava“.

LEI profesorius Leonas Vaidotas Að-

montas, VGTU Aplinkos apsaugos ka-tedros profesorius Petras Vaitiekûnasir Hidraulikos katedros profesorius Be-nediktas Èësna buvo apdovanoti uþfundamentiná ir taikomàjá mokslo dar-bà energetikos srityje. Darbà pristatëLietuvos energetikos instituto taryba irVGTU senatas.

VGTU Poligrafijos katedros docentasDonatas Jonas Sidaravièius apdova-notas fiziniø mokslø taikomosios veik-los srityje, atliktà kartu su grupe VUmokslininkø ir verslo atstovø.

VGTU bei Matematikos ir informati-kos instituto profesorius Albertas Èap-linskas apdovanotas technologijosmokslø srityje uþ fundamentiná darbàprogramø sistemø inþinerijoje.

„Inþinerijos“ inf.

Vanda Zubelytë

Kovo 9 d. VGTU Architektûros rû-mø Vaizdo konferencijø studijà rin-kosi doktorantai, magistrantai, moks-lo ir studijø institucijø, ámoniø ir or-ganizacijø darbuotojai. Èia vyko 10-osios Lietuvos jaunøjø mokslininkøkonferencijos „Mokslas – Lietuvos at-eitis“ plenarinis posëdis. Jame daly-vavo ir skaitë praneðimus áþymûsLietuvos mokslininkai, ámoniø ir or-ganizacijø vadovai.

Jaunø veidø plenariniame posëdyjematësi nedaug, dominavo vidutinio

amþiaus þmonës, todël sveikindamassusirinkusiuosius VGTU rektorius prof.habil. dr. Romualdas Ginevièius akcen-tavo, kad nedera painioti jaunojo inþi-nieriaus su jaunuoju mokslininku. Pir-muoju tampama vos baigus aukðtàjàmokyklà, tuo tarpu antruoju – tik bë-gant metams. Todël nereikia nuraðytipenkiasdeðimtmeèiø. Septyniasdešimt-metis aktyviai dirbantis statybininkas –retenybë, tuo tarpu 70-meèiø moksli-ninkø vardai gana daþnai garsiai skam-ba pasaulyje.

10-osios jaunøjø mokslininkø konfe-rencijos plenarinis posëdis pasiþymëjopraneðimø turiningumu ir ávairove.

Ypaè ádomø praneðimà perskaitë áþy-mus mûsø ðalies mokslininkas, Lietu-vos Mokslo tarybos pirmininkas prof.habil. dr. Eugenijus Butkus, já pavadi-næs „Organinë chemija – Quo vadis“.Mokslininkas pasirinko originalià temà,susietà su inþinerija. Jis vaizdþiai at-skleidë inþineriniø ir molekuliniø struk-tûrø panaðumus.

Nacionalinës þemës tarnybos Ka-dastrø ir geodezijos departamento di-rektoriaus Sauliaus Urbano pranešimotema buvo „Erdvinës informacijos in-frastruktûros vystymas“. Šis jaunas va-dovas yra VGTU absolventas. Puspenk-tø metø dirbæs Prancûzijoje, o dabarsugráþæs á tëvynæ, jis dþiaugiasi ágytanaudinga patirtimi ir savo karjeros per-spektyvomis, kurios, pasak jo, Lietuvojeyra didesnës nei uþsienyje.

Praneðëjas kalbëjo apie tai, kad nuoneatmenamø laikø þmonës stengësi

MOKSLAS – LIETUVOS ATEITIS

geriau sutvarkyti juos supantá pasaulá.Tai ámanoma pasiekti tik gerai já paþás-tant ir turint sukaupus apie mus supan-èià erdvæ pakankamà ávairiø duomenøkieká. Lietuvoje šie duomenys yra ku-riami ir kaupiami. Taèiau iki ðiol nëravieningos sistemos. Duomenø bazës ið-skaidytos po ávairius kadastrus bei re-gistrus ir nesuderintos tarp þinybø. Oir vartotojai maþai kà þino apie tokiøbaziø egzistavimà. Todël buvo nuspræs-ta sukurti vieningà nacionalinæ geog-rafinës informacijos apskaitos sistemà.Jai Sauliaus Urbano pranešime ir bu-vo skirtas didþiausias dëmesys.

daugiametes þoles, o vëliau ir komu-nalines atliekas. Pasak Jono Ðimëno,platesnis biokuro panaudojimas padë-tø iðspræsti ne tik Lietuvos energijos,bet ir Kioto problemas.

Siemens Enterprise CommunicationsLietuvos filialo direktorius Rokas Kve-daras kalbëjo apie naujas kryptis tele-komunikacijø srityje. Pasak jo, pasau-lis pereina prie unifikuoto ryšio, ieško-ma naujø technologijø panaudojimomodeliø. Ðioje srityje daug galëtø pa-dëti mokslininkai, dirbdami mobiliøjøtechnologijø taikymo kryptimi. Lietuvo-je trûksta þmoniø, gebanèiø panaudotiunifikuotas komunikacijas. „Siemens“kompanijos atstovas taip pat aptarëbendradarbiavimo su mokslininkais ga-limybes bei paramà Lietuvos mokslui.

VGTU Maðinø gamybos katedros ve-dëjas prof. habil. dr. Vladas Vekterisnagrinëjo adaptyvumo problemas. Jisperskaitë praneðimà „Adaptyvumastechnikoje“.

Plenariniame posëdyje buvo kalbamane tik apie mokslà. Studijø kokybës ver-tinimo centro direktoriaus pavaduotoja,Lietuvos mokslininkø mobilumo centroprojekto koordinatorë Aurelija Vileikie-në papasakojo apie tai, kas daroma ða-lyje siekiant padëti mokslininkams jøtarptautinëje veikloje. Ji paþymëjo, kadmokslininkams, kuriuos domina staþuo-tës, konferencijos ar ilgesnës darbo uþ-sienyje galimybës, Mobilumo centraspadeda susisiekti su uþsienyje veikian-èiais analogiðkais centrais, kuriø Euro-poje veikia per 200. Centras teikia kon-

Arnoldas Šneideris

Kovo 9 d. Senato posëdþiø salëjepristatytas VGTU, KTU ir Lietuvosmokslo tarybos globojamas Techni-kos enciklopedijos treèiasis tomas.

Technikos enciklopedijà sudarys 4tomai; tomo apimtis yra apie 115 lei-

dybiniø lankø (apie 720 p.), per 3000iliustracijø. Tai pirmoji originali Lietuvostechnikos ir tiksliøjø mokslø inteligenti-jos rengiama enciklopedija, pagal gali-mybes atskleidþianti sparèiai kintanèiopasaulio ir mûsø ðalies mokslo ir techni-kos raidà, prisidedanti prie praeities tech-nikos pasiekimø, kaip vienos ið dauge-lio kultûros paveldo dalies, iðsaugojimo,skleidþianti lietuviðkøjø technikos ir tiks-liøjø mokslø terminø vartosenà.

1996 m. pradëtas rengti enciklopedi-jos I tomas. Skaitytojà jis pasiekë 2000-aisiais metais, II tomas dienos ðviesà

iðvydo 2003 m. Ðiø metø Knygø mugë-je pasirodë jau III tomas. Ketvirtasis to-mas planuojamas iðleisti 2010 m. Turi-ma vilties kaip papildomà tomà iðleistiinþinieriø, konsultantø biografijas.

Treèiajame tome – informacija „liaud-perkël“. Èia jau þymiai daugiau iliust-racijø, nesumaþëjo ir lenteliø, diagra-mø – juk svarbus yra pirmasis áspûdispaëmus knygà á rankas.

Technikos enciklopedijos pristatymeVGTU dalyvavo Mokslo ir enciklopedi-jø leidybos instituto direktorius R.Karec-kas, Technikos enciklopedijos Redak-toriø tarybos pirmininkas prof. habil. dr.E. K. Zavadskas, pirmininko pavaduo-tojas prof. habil. dr. K. Kriðèiûnas, Tech-nikos enciklopedijos rengimo grupësvedëja I. Valiulienë, moksliniai redakto-riai, iliustravimo ir kartografijos redak-cijos atstovai, universiteto vadovai, dar-buotojai.

PRISTATYTAS TECHNIKOSENCIKLOPEDIJOS III TOMAS

Technikos enciklopedijos III tomà pristatant: (ið kairës) R. Kareckas, I. Valiulienë, E. K. Zavadskas,K. Kriðèiûnas.

LIETUVOS MOKSLO PREMIJOSIR VGTU MOKSLININKAMS

Lietuvos biokuro gamintojø ir tiekëjøasociacijos (LITBIOMA) direktorius Jo-nas Ðimënas pranešime „Biomasësenergijos strateginës nuostatos ir gali-mybës“ nagrinëjo biologinio kuro pa-naudojimo galimybes Lietuvoje.

Pasak praneðëjo, biokuro nauda gy-ventojams akivaizdi. Jis maþiau terðiaaplinkà, paprastas ir patogus naudoti,ir 1,5 karto pigesnis uþ dujas ir 2 kar-tus – uþ mazutà. Taèiau Lietuvoje kolkas galvojama tik apie du energetikosresursus – gamtines dujas ir atominæenergetikà. Nëra tyrimø, kokios galëtøbûti biokuro perspektyvos.

Šiuo metu biokuras daugiausiai ga-minamas ið medienos pramonës atlie-kø, pjuvenø, miðko kirtimo atliekø, dur-piø. Ateityje planuojama plaèiau nau-doti ðiaudus, spalius, augalø biomasæ,

sultacijas pavieniams mokslininkams irkolektyvams, bet iðvykø nefinansuoja.Tik gali nurodyti, kur galima bûtø ieð-koti finansavimo ðaltiniø.

Perskaityti praneðimai buvo ir turinin-gi, ir ádomûs, todël renginio iniciatoriaiir organizatoriai – Mokslo komiteto pir-mininkas, VGTU rektorius prof. habil. dr.Romualdas Ginevièius, pirmasis prorek-torius prof. habil. dr. Edmundas Zavad-skas, Organizacinio komiteto pirminin-kas, mokslo prorektorius prof. habil. dr.Raimundas Kirvaitis, Mokslo direkcijosdirektorius doc. dr. Valentinas Skar-þauskas nusipelno paèiø ðilèiausiø pa-dëkos þodþiø

Pranešimai buvo transliuojami per In-ternetà, todël apie mokslo pasiekimusávairiose gyvenimo srityse turëjo progosišgirsti ir VGTU studentai.

Susirinkusiuosius pasveikino VGTU rektorius prof. R. Ginevièius

Plenarinis konferencijos posëdis Architektûros rûmuose

Ale

kso J

aunia

us n

uotr

.

2006 m. Lietuvos mokslo premijø laureatai

Page 2: VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETO … · Ji paþymëjo, kad mokslininkams, kuriuos domina staþuo- ... 06T), doc. dr. Mindaugas RI-MEIKA (Vilniaus Gedimino technikos universitetas,

2 Inþinerija, 2007 m. kovo 20 d.

� praneða, kad 2007 m. kovo 23 d.13 val. VGTU Senato posëdþiø salëje

(Saulëtekio al. 11, Vilnius) bus ginama

JONO JAKAIÈIO daktaro disertacija te-

ma: „Miestø architektûros formavimoplitika ir visuomenë ðiuolaikinës de-mokratijos sàlygomis (Vilniaus mies-to pavyzdþiu)“ (humanitariniai mokslai,

menotyra – 03H).

Mokslinis vadovas doc. dr. Eugeni-jus STANIÛNAS (Vilniaus Gedimino

technikos universitetas, humanitariniai

mokslai, menotyra – 03H).

Disertacijos gynimo tarybaPirmininkas prof. habil. dr. Konstan-

tinas JAKOVLEVAS-MATECKIS (Vil-

niaus Gedimino technikos universitetas,

humanitariniai mokslai, menotyra – 03H).

Nariai: prof. habil. dr. Jurgis BUÈAS(Kauno technologijos universitetas, hu-

manitariniai mokslai, menotyra – 03H),

prof. dr. Rimantas BUIVYDAS (Vilniaus

Gedimino technikos universitetas, huma-

nitariniai mokslai, menotyra – 03H), doc.

dr. Jonas GLEMÞA (Vilniaus dailës aka-

demija, humanitariniai mokslai, menoty-

ra – 03H), prof. habil. dr. Borisas MEL-NIKAS (Vilniaus Gedimino technikos

universitetas, socialiniai mokslai, vady-

ba ir administravimas – 03S).

Oponentai: prof. habil. dr. Jurgis VA-NAGAS (Vilniaus Gedimino technikos

universitetas, humanitariniai mokslai,

menotyra – 03H), dr. Rièardas TARAÐ-KEVIÈIUS (Geologijos ir geografijos ins-

titutas, fiziniai mokslai, geologija – 05P).

� praneða, kad 2007 m. kovo 26 d.14 val. VGTU Senato posëdþiø salëje

(Saulëtekio al. 11, Vilnius) bus ginama

TATJANOS GRIGORJEVOS daktaro di-

sertacija tema: „Plieniniø kabamøjø til-tø su standþiais lynais átempiø ir de-formacijø bûvis“ (technologijos moks-

lø sritis, statybos inþinerija – 02T).

Mokslinis vadovas prof. habil. dr.

Ipolitas Zenonas KAMAITIS (Vilniaus

Gedimino technikos universitetas, tech-

nologijos mokslai, statybos inþinerija –

02T).

Disertacijos gynimo tarybaPirmininkas prof. habil. dr. Gintaris

KAKLAUSKAS (Vilniaus Gedimino tech-

nikos universitetas, technologijos moks-

lai, statybos inþinerija – 02T).

Nariai: prof. habil. dr. Jonas BA-REIŠIS (Kauno technologijos universite-

tas, technologijos mokslai, mechanikos

inþinerija – 09T), prof. habil. dr. Audro-nis Kazimieras KVEDARAS (Vilniaus

Gedimino technikos universitetas, tech-

nologijos mokslai, statybos inþinerija –

02T), doc. dr. Þymantas RUDÞIONIS(Kauno technologijos universitetas, tech-

nologijos mokslai, statybos inþinerija –

02T), prof. habil. dr. Edmundas Kazimie-ras ZAVADSKAS (Vilniaus Gedimino

technikos universitetas, technologijos

mokslai, statybos inþinerija – 02T).

Oponentai: doc. dr. Virgaudas PUO-DÞIUKAS (Lietuvos automobiliø keliø di-

rekcija prie Susisiekimo ministerijos,

technologijos mokslai, statybos inþine-

rija – 02T), doc. dr. Antanas ŠAPALAS(Vilniaus Gedimino technikos universite-

tas, technologijos mokslai, statybos in-

þinerija – 02T).

� praneða, kad 2007 m. kovo 27 d.14 val. VGTU Senato posëdþiø salëje

(Saulëtekio al. 11, Vilnius) bus ginama

MICHAIL LITVINENKO daktaro diserta-

cija tema: „Tranzitinio keliø transportopoveikis Lietuvos ûkiui“ (socialiniø

mokslø sritis, ekonomika – 04S).

Mokslinis vadovas prof. habil. dr. Ra-mûnas PALÐAITIS (Vilniaus Gedimino

technikos universitetas, socialiniai moks-

lai, ekonomika – 04S).

Disertacijos gynimo tarybaPirmininkas prof. habil. dr. Aleksan-

dras Vytautas RUTKAUSKAS (Vilniaus

Gedimino technikos universitetas, socia-

liniai mokslai, ekonomika – 04S).

Nariai: prof. habil. dr. Narimantas Ka-zimieras PALIULIS (Vilniaus Gedimino

technikos universitetas, socialiniai moks-

lai, vadyba ir administravimas – 03S),

prof. habil. dr. Borisas MELNIKAS (Vil-

niaus Gedimino technikos universitetas,

socialiniai mokslai, ekonomika – 04S),

doc. dr. Dalë DZEMYDIENË (Mykolo

Romerio universitetas, socialiniai moks-

lai, vadyba ir administravimas – 03S),

doc. dr. Sigitas URBONAVIÈIUS (Vil-

niaus universitetas, socialiniai mokslai,

ekonomika – 04S).

Oponentai: prof. habil. dr. JuozasRUÞEVIÈIUS (Vilniaus universitetas, so-

cialiniai mokslai, vadyba ir administravi-

mas – 03S), doc. dr. Jonas LAZAUS-KAS (Vilniaus Gedimino technikos uni-

versitetas, socialiniai mokslai, ekonomi-

ka – 04S).

� praneða, kad 2007 m. kovo 29 d.10 val. VGTU Senato posëdþiø salëje

(Saulëtekio al. 11, Vilnius) bus ginama

ROMANO SAVICKO daktaro disertacija

tema: „Karðto vandens tiekimo siste-mø pastatuose efektyvumas“ (techno-

logijos mokslø sritis, energetika ir ter-

moinþinerija – 06T).

Mokslinis vadovas prof. habil. dr. Al-fonsas Kazys SKRINSKA (Vilniaus Ge-

dimino technikos universitetas, techno-

logijos mokslai, energetika ir ter-

moinþinerija – 06T).

Disertacijos gynimo tarybaPirmininkas prof. habil. dr. Vytautas

MARTINAITIS (Vilniaus Gedimino tech-

nikos universitetas, technologijos moks-

lai, energetika ir termoinþinerija – 06T).

Nariai: habil. dr. Benediktas ÈËSNA(Lietuvos energetikos institutas, techno-

logijos mokslai, energetika ir termoinþi-

nerija – 06T), doc. dr. Mindaugas RI-MEIKA (Vilniaus Gedimino technikos

universitetas, technologijos mokslai, ap-

linkos inþinerija ir kraðtotvarka – 04T),

doc. dr. Artur ROGOÞA (Vilniaus Gedi-

mino technikos universitetas, technolo-

gijos mokslai, energetika ir termoinþine-

rija – 06T), prof. habil. dr. Povilas Algi-mantas SIRVYDAS (Lietuvos þemës

ûkio universitetas, technologijos moks-

lai, energetika ir termoinþinerija – 06T).

Oponentai: habil. dr. Antanas PE-DIŠIUS (Lietuvos energetikos institutas,

technologijos mokslai, energetika ir ter-

moinþinerija – 06T), prof. dr. EgidijusSaulius JUODIS (Vilniaus Gedimino

technikos universitetas, technologijos

mokslai, energetika ir termoinþinerija –

06T).

� praneða, kad 2007 m. kovo 30 d.10 val. VGTU Senato posëdþiø salëje

(Saulëtekio al. 11, Vilnius) bus ginama

Virginijaus GERDVILIO daktaro diserta-

cija tema: „Ðiuolaikinio gyvenamo bûs-to funkcinë struktûra Lietuvoje“ (hu-

manitariniai mokslai, menotyra – 03H).

Mokslinis vadovas prof. dr. Riman-tas BUIVYDAS (Vilniaus Gedimino tech-

nikos universitetas, humanitariniai moks-

lai, menotyra – 03H).

Disertacijos gynimo tarybaPirmininkas prof. habil. dr. Konstan-

tinas JAKOVLEVAS-MATECKIS (Vil-

niaus Gedimino technikos universitetas,

humanitariniai mokslai, menotyra – 03H).

Nariai: prof. habil. dr. Jurgis VANA-GAS (Vilniaus Gedimino technikos uni-

versitetas, humanitariniai mokslai, meno-

tyra – 03H), prof. habil. dr. VladasSTAUSKAS (Vytauto Didþiojo universi-

tetas, humanitariniai mokslai, menotyra –

03H), doc. dr. Jonas GLEMÞA (Vilniaus

dailës akademija, humanitariniai moks-

lai, menotyra – 03H), doc. dr. Jûratë JU-REVIÈIENË (Vilniaus Gedimino techni-

kos universitetas, humanitariniai moks-

lai, menotyra – 03H).

Oponentai: dr. Vytautas PETRUŠO-NIS (Vilniaus Gedimino technikos uni-

versitetas, humanitariniai mokslai, meno-

tyra – 03H), doc. dr. Kæstutis ZALEC-KIS (Kauno technologijos universitetas,

technologijos mokslai, aplinkos inþineri-

ja ir kraðtotvarka – 04T).

� praneða, kad 2007 m. kovo 30 d.13 val. VGTU Senato posëdþiø salëje

(Saulëtekio al. 11, Vilnius) bus ginama

SALVINIJOS KIRVAITIENËS daktaro di-

sertacija tema: „Miesto ávaizdþio forma-vimo galimybës ir uþdaviniai plëtojantcentro aplinkà“ (humanitariniai mokslai,

menotyra – 03H).

Mokslinis vadovas prof. dr. ZigmasJonas DAUNORA (Vilniaus Gedimino

technikos universitetas, humanitariniai

mokslai, menotyra – 03H).

Disertacijos gynimo tarybaPirmininkas prof. habil. dr. Jurgis VA-

NAGAS (Vilniaus Gedimino technikos

universitetas, humanitariniai mokslai,

menotyra – 03H).

Nariai: prof. dr. Rimantas BUIVYDAS(Vilniaus Gedimino technikos universite-

tas, humanitariniai mokslai, menotyra –

03H), dr. Lolita JABLONSKIENË (Vil-

niaus dailës akademija, humanitariniai

mokslai, menotyra – 03H), prof. habil.

dr. Pranciðkus JUÐKEVIÈIUS (Vilniaus

Gedimino technikos universitetas, tech-

nologijos mokslai, aplinkos inþinerija ir

kraðtotvarka – 04T), dr. Vytautas RUBA-VIÈIUS (Kultûros, filosofijos ir meno ins-

titutas, humanitariniai mokslai, filosofija –

01H).

Oponentai: prof. habil. dr. Algiman-tas MIŠKINIS (Lietuvos mokslø akade-

mija, humanitariniai mokslai, menotyra –

03H), doc. dr. Kæstutis ZALECKIS (Kau-

no technologijos universitetas, techno-

logijos mokslai, aplinkos inþinerija ir

kraðtotvarka – 04T).

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

Daktaro disertacijas galima perþiûrëti Vilniaus Gedimino technikos universiteto bibliotekoje.Rektorius

Su graþiu Jubiliejumi nuoðirdþiai

sveikiname Humanitarinio instituto

Uþsienio kalbø katedros vedëjà

doc. dr.

Laimutæ AlfonsàKITKAUSKIENÆ

Linkime vien dþiaugsmo ir laimës

akimirkø, kurios suteiks energijos

kûrybiniams polëkiams, stiprybës

ateities darbuose, prasmës Jûsø

veiklai, naudingoms idëjoms!

Uþsienio kalbø katedrosbendradarbiai

Arûnë Usonienë

Integracijos ir karjeros direkcija

Kovo 7-àjà prie VGTU Saulëtekiorûmø didþiosios auditorijos ðurmu-lys prasidëjo nuo ankstyvo ryto –universitete tà dienà vyko kasmetisrenginys „VGTU Karjeros dienos2007“. Ðámet renginyje dalyvavo 48ámonës ið Lietuvos bei viena Olan-dijos ámonë. Generalinis renginio rë-mëjas – UAB „Mercuri International“,rëmëjai: UAB „Staltika“, UAB „Vil-niaus rentinys“, AB „Kauno tiltai“,UAB „Edrija“, AB „Lietuvos geleþin-keliai“, AB „Hanner“, UAB „Kortas“;informaciniai rëmëjai: UAB „Omni-tel“, dienraðtis „15 min.“, UAB „As-sociates“ CV.lt, Lietuvos studentølaikraðtis „Savas“, UAB „Verslo þi-nios“, „Grafton recruitment“, laikrað-tis „Studentø era“, UAB „Media Pro“.

Mugës metu ámonës rengë prezen-tacijas studentams, teikë darbo ir

praktikos pasiûlymus. Renginio uþdary-mo vakaras vyko sostinës „New York“klube. Aðtuoniolikai VGTU studentø ge-neralinio rëmëjo UAB „Mercuri Interna-tional“ direktorius S. Pataðius áteikë in-tensyvaus mokymo kursø „Efektyvuspardavimas“ baigimo sertifikatus. Ko-

Rektorate2007 03 14

Posëdis prasidëjo dekanø, pro-rektoriø informacija.

Rektoratas patvirtino socialiniømokslø studijø srities baigiamøjø dar-bø kokybës gerinimo priemoniø pla-nà; svarstyti bendrieji klausimai; ap-tartas Europos struktûriniø fondø pa-ramos ásisavinimas 2005–2006 me-tais ir pasirengimas 2007–2013 me-tø paramai.

Visais svarstytais klausimais Rek-toratas priëmë atitinkamus nutari-mus.

„KARJEROS DIENOS 2007“mandinio darbo gebëjimus, greità orien-tacijà, sumanumà ir, be abejo, ðmaikð-tumà demonstravo 8 komandos, kuriøsudëtyje studentai, ámoniø atstovai ir

Teatro studijos „Palëpë“

reþisieriui

Olegui KESMINUI

jubiliejaus proga linkime

kûrybinës ieðkojimø prasmës

pradëtiems ir brandinamiems

darbams bei lygiausio kelio jiems

ágyvendinti.

Teatro bièiuliai

Vilniaus Gedimino technikos uni-versiteto bendruomenë skaudþià ne-tekties ir liûdesio valandà nuoðirdþiaiuþjauèia VGTU Senato pirmininkàDonatà ÈYGÀ dël mylimos Mamosmirties.

Nuoðirdþiai uþjauèiame VilniausGedimino technikos universiteto Ap-linkos inþinerijos fakulteto dekanàprof. dr. Donatà ÈYGÀ dël mylimosmamytës mirties. Telydi Jus paguo-da ir dvasios ramybë ðià sunkià ne-tekties valandà.

Aplinkos inþinerijos fakultetodarbuotojai

Tragiðkai þuvus vienam paþan-giausiø universiteto studentø, Verslovadybos fakulteto treèiakursiui TaduiSTRECKIUI, Vilniaus Gedimino tech-nikos universiteto bendruomenënuoðirdþiai uþjauèia velionio ðeimàir artimuosius.

dëstytojai. Be prizø neliko në vienas þai-dimø dalyvis – teorinës bei praktinës þi-nios, geras uþduoties sprendimo pasi-rinkimas bei iðradingumas buvo ávertinti

kompetentingos komisijos ir apdovano-ti. „Kitais metais bûtinai rengsime tokárenginá, bet jis bus dar geresnis!“ – VVFIII kurso studentës Alvydës Palaimaitësþodþiai ápareigoja tiek Integracijos ir kar-jeros direkcijà, tiek Studentø atstovybæateityje nelëtinti ágyto pagreièio.

Ale

kso J

aunia

us n

uotr

.Vilniaus Gedimino technikos uni-

versiteto Antano Gustaièio aviacijosinstitutas nuoðirdþiai uþjauèia Sena-to pirmininkà prof. Donatà ÈYGÀ dëlmamos mirties.

Nuoðirdþiai uþjauèiame Senatopirmininkà, Aplinkos inþinerijos fa-kulteto dekanà, profesoriø DonatàÈYGÀ, mirus mylimai mamytei.

Elektronikos fakulteto darbuotojai

Š. m. balandþio 19 d.

(ketvirtadiená) 13.45 val.0307 auditorijoje

Statybos fakulteto Tarybosatvirame posëdyje e. prof. p. dr.

Juozas VALIVONIS

skaitys viešà paskaità

KOMPOZITINËSKONSTRUKCIJOSSTATYBOJE IR JØ

SKAIÈIAVIMO YPATUMAI

Statybos fakulteto Tarybos pirmininkas

Page 3: VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETO … · Ji paþymëjo, kad mokslininkams, kuriuos domina staþuo- ... 06T), doc. dr. Mindaugas RI-MEIKA (Vilniaus Gedimino technikos universitetas,

Inþinerija, 2007 m. kovo 20 d. 3

� „Gedimino klube“ vasario 28 d. VGTU ir Mokslininkø rûmai organizavo doc. dr.Algimanto Nako monografijos „Vilniaus Gedimino technikos universiteto rai-da. 1956–2006 m.“ pristatymà. Vanda Zubelytë

VGTU Statybos fakulteto magist-rantas Giedrius Girskas kartu su sa-vo kolegomis – Kauno technologijosuniversiteto magistrantais Milda Sni-þevièiûte, Dainiumi Janeliûnu ir Gied-riumi Motiejûnu bei Ðiauliø universi-teto magistrantu Laimonu Kumpiu, ta-po pirmaisiais paramos studentamsprogramos „Laurus“ laureatais.

Giedriui Girskui paskirti 6,5 tûkst. Ltuþ darbà „Heterogeniniø miðiniø

savybës ir panaudojimas“.Pasak bendrovës „Philip Morris Bal-

tic“ atstovo Mindaugo Dacio, nugalëjotie, kuriø idëjos jau greitu laiku gali bû-ti pritaikytos ávairiose gyvenimo srityse.Jis tikisi, kad paramos studentams pro-grama padës jauniems paèiø dràsiau-siø idëjø autoriams þengti didelá þings-ná jø ágyvendinimo link.

Iš viso programoje dalyvavo 43 Lie-tuvos aukðtøjø mokyklø magistrantai.

Komisijos, kurià sudarë Lietuvoje ge-rai þinomi verslininkai, mokslininkai, þur-nalistai, sprendimu pirmøjø „Laurus“ lai-mëtojø idëjoms ágyvendinti bus skirtadaugiau nei 26 tûkst. litø.

„Laurus“ paramos programà ásteigëbendrovë „Philip Morris Baltic“ ir aso-ciacija „Investors’ Forum“. Jos tikslas –padëti magistrantams paruoðti kursiniusar baigiamuosius darbus. Parama galibûti panaudota savarankiðkiems moks-liniams tyrimams, apklausoms, giles-nëms profesinës literatûros studijomsviskam, kas, studentø bei jø darbø va-dovø nuomone, padarytø jaunimo aka-deminius darbus geresnius, profesiona-lesnius, o jø rezultatus labiau pritaiko-mus praktikoje.

Parama studentams teikiama du kar-tus per metus. Naujieji „Laurus“ para-mos laimëtojai iðaiðkës ðá pavasará.

� Kovo 1 d., per Studentø atstovybës ataskaitinæ rinkiminæ konferencijà, naujuo-ju SA prezidentu išrinktas Evaldas Kundrotas, Verslo vadybos fakultete ant-rajame kurse studijuojantis ástaigø vadybà. Oficialiai pareigas naujasis prezi-dentas pradës eiti nuo balandþio 20 d.

� Varënos rajono savivaldybës vieðojoje bibliotekoje kovo 15 d. ávyko Varënoskraðto mokslininkø mokslo konferencija „Asmenybë: vystymasis, formavimasis,ugdymas“, skirta akademiko Aleksandro Èyro (1927 20 01) 80-meèiui.

� Merkinës Vinco Krëvës gimnazijoje kovo 16 d. paminëtas akademiko, Vilniausinþinerinio statybos instituto ákûrimo iniciatoriaus, ilgameèio rektoriaus Alek-sandro Èyro 80-meèio jubiliejus, aplankyti Èyrø ðeimos kapai. VGTU atsto-vavo gausus darbuotojø bei dëstytojø bûrys.

� Teatras studija „Palëpë“ kovo 19–27 d. dienomis dalyvaus XIII tarptautiniamestudentø teatrø festivalyje Santjago di Compostela (Ispanija). Bus rodomasR. Brëdberio „Kostiumas“ (reþisierius Olegas Kesminas).

„LAURUS“ PARAMOS PROGRAMOSLAUREATAS – MÛSØ MAGISTRANTAS

Giedrius su rektoriumi bei savo darbo vadovu profesoriumi doc. dr. Albinu Gailiumi

„Philp Morris Baltic“ atstovas Mindaugas Dacys áteikia Giedriui „Laurus“ diplomà

� Kovo 15 dienà ávyko Atvirø durø diena, skirta priëmimui á magistrantûros irspecialiàsias profesines studijas. Dalyvavo fakultetø dekanai, atstovai, gaususbûrys bûsimøjø magistrantø. Pirmasis dokumentø priëmimo á minëtàsias studijasetapas prasidës jau nuo kovo 26 d. Antrasis etapas – nuo liepos 11 d. Visàinformacijà galite rasti VGTU þiniatinklyje http://www.vgtu.lt/studijos/

� Keliø katedros docentas Kæstutis Skerys krepðinio teisëjas, FIBA komisaras,sporto þenkliukø ir pieðtukø kolekcininkas. Apie tai savo skaitytojams papasa-kojo „Respublikos“ priedas „Julius“ (2007 02 17). Atsipraðome gerb. docentouþ praeitame „Inþinerijos“ numeryje ásivëlusià klaidà.

Doc. dr. Dainius Paliulis

Konferencijos organizacinio komiteto

sekretorius

VGTU Aplinkos inþinerijos fakulte-to Aplinkos apsaugos katedra kovo29 d. organizuoja 10-osios Lietuvosjaunøjø mokslininkø konferencijos„Mokslas – Lietuvos ateitis“ Aplinkosapsaugos inþinerijos sekcijos moks-liniø praneðimø skaitymus.

Konferencija skirta skatinti jaunuo-sius mokslininkus pristatyti savo at-

liekamus mokslinius tyrimus, keistis in-formacija, ágyti patirties.

APLINKOS APSAUGOS INÞINERIJOS SEKCIJAJAUNØJØ MOKSLININKØ KONFERENCIJOJE

„MOKSLAS – LIETUVOS ATEITIS“Dël skaitomø praneðimø ávairovës or-

ganizuojami keturi konferencijos pasek-

cijai atmosferos apsaugos, hidrosferos

ir dirvoþemio apsaugos, antropogeni-

nës tarðos poveikio aplinkai tyrimø bei

fizinës aplinkos tarðos. Pasekcijø dar-

bà organizuoja mokslinio konferencijos

komiteto nariai. Prieð prasidedant dar-

bui pasekcijuose rengiamas plenarinis

posëdis, kuriame skaityti praneðimus

kvieèiami ávairiø aplinkos apsaugos sri-

èiø specialistai. Konferencijoje nagrinë-

jamas platus problemø spektras atmos-

feros tarðos maþinimas, aplinkos mo-

nitoringas, atliekø tvarkymas ir kt.

Organizatoriai planuoja iðleisti konfe-

rencijoje perskaitytø praneðimø straips-

niø rinkinius. Geriausi straipsniai, atitin-

kantys moksliniams straipsniams kelia-

mus reikalavimus ir atrinkti þurnalo re-

dakcinës kolegijos posëdyje, bus

spausdinami Aplinkos apsaugos kated-

ros kuruojamame mokslo þurnale „Jour-

nal of environmental engineering and

Landscape Management“.

Kvieèiame visus neabejingus aplin-

kos apsaugos problemoms aktyviai da-

lyvauti rengiamoje konferencijoje.

Konferencija vyks VGTU Aplinkos

inþinerijos fakulteto Aplinkos apsaugos

katedroje (II rûmuose), Saulëtekio al. 11.

Asta Verbickienë

Kovo pradþioje á rankas paëmëme dar spaustuvës daþais kvepianèià bu-vusio „Inþinerijos“ vyr. redaktoriaus, þurnalisto Juliaus Norkevièiaus knygà„Sutiktieji mano kelyje“.

Tai buvo puiki dovana skaitytojams, jau keletà metø laukusiems tokios rinkti-nës. Tai „ádomiausi pasakojimai, prisiminimai... Ðá kartà skaitytojams atiduo-

du pasakojimus apie VGTU mokslininkus, darbuotojus, su kuriais bendravau dau-giau kaip deðimtmetá“. 35 ðios knygos apybraiþos raðytos jø herojams ðvenèiantdidesná ar maþesná jubiliejø, kai kurios paraðytos be jokios progos.

Knygà iðleido leidykla „Gairës“.

„Sutiktieji mano kelyje“

Ale

kso J

aunia

us n

uotr

.

Page 4: VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETO … · Ji paþymëjo, kad mokslininkams, kuriuos domina staþuo- ... 06T), doc. dr. Mindaugas RI-MEIKA (Vilniaus Gedimino technikos universitetas,

4 Inþinerija, 2007 m. kovo 20 d.

SL 342. 1 sp. l. Tiraþas 700 egz.

Spausdino UAB „Baltijos kopija“.

Redakcija:

l. e. p. vyr. redaktorius

Arnoldas Ðneiderisredaktorë Asta Verbickienë

maketuotoja Birutë Bilotienëteksto rinkëja Nijolë Strumilienë

Redakcijos adresas:

Saulëtekio 11, Vilnius, 415 k.

tel. 274 49 37, v. 9937

el. paðtas: [email protected]

A. ŠulinskasTreneris

Vasario 15 d. Ðiauliuose vyko Lie-tuvos Respublikos jaunimo samboimtyniø èempionatas, kuriame daly-vavo ir mûsø imtynininkai. Èempio-no vardà iðkovojo Transporto inþine-rijos fakulteto pirmojo kurso TI-6/1 gr.studentas Viktoras Semionovas.

Raminta Kuktaitë

Vasario 26 d. krepðinio rinktinëbaigë Lietuvos studentø krepðinio ly-gos (LSKL) reguliarøjá sezonà devin-tàja pergale.

Paskutiniame maèe, kuris vyko Vil-niuje, mûsø krepðininkai áveikë KTU

ekipà 90:81. Ðiose varþybose daugiau-siai taðkø (21) mûsø komandai pelnëStatybos fakulteto treèiakursis AndriusFiodorovas (SVA-4/1), 19 taðkø – Sta-tybos fakulteto treèiakursis Tomas Len-

☺ ☺ ☺

Barà paliekantys studentai sako ðeimi-

ninkui:

– Gaila, kad anksèiau pas jus neapsi-

lankëme.

– Jums taip patiko?

– Ne, bet tada mësa gal dar bûtø bu-

vusi ðvieþia.

Vilius BartulisTIF prodekanas

Vasario 23 d. Transporto inþineri-jos fakulteto studentai ir dëstytojaisusitiko su Prancûzijos koncernoAlstom energetikos ir transporto in-frastruktûros, maðinø gamybos ben-drovës vieno ið pasauliniø lyderiøatstovais. Su jos padaliniu AlstomTransport prieð pora metø pasiraðë-me bendradarbiavimo memorandu-mà ketinimø protokolà. O vasariopabaigoje ávyko ðis susitikimas.

Atstovybës Lietuvoje Alstom Powerdirektorius Viktoras Karaliûnas

trumpai pristatë koncerno vykdomusLietuvoje projektus: Alstom yra laimë-jusi azoto iðmetimà maþinanèiø degik-liø ásigijimo ir árengimo konkursà, Als-tom Power Sweden remontuos Kau-no hidroelektrinæ, dalyvauja Lietuvoselektrinës modernizavimo konkurse...Alstom Transport dalyvavo motrisiø,

☺ ☺ ☺

Teismas. Prokuroras rëþia kalbà:

– Teisiamasis ávykdë nusikaltimà – kaip

reta dràsø, sumanø ir iðradingà!

Kaltinamasis:

– Be reikalo taip giriate – visvien, ne-

prisipaþinsiu!

☺ ☺ ☺

– Kodël praleidai paskaità? – profeso-

rius kreipiasi á studentà.

– Sirgau!

– Tai duok gydytojo paþymà.

– Stadione, profesoriau, jø neiðraðinë-

ja!

☺ ☺ ☺

– Man rytoj egzaminas, o að nieko ne-

þinau. Gal knygelæ ar uþraðus paskaityti?

– Tu kà, kvaiða?! – stebisi draugë. –

Geriau iðskalbk savo laimingàjà palaidi-

næ.

☺ ☺ ☺

Maþa mergaitë prieina prie tetos ir

krimsteli suknelës rankovæ.

– Kà tu darai? – nustebusi klausia te-

ta.

– Að tikrinu, ar ji visai be skonio, kaip

kad mama sakë.

POKALBIS APIE TRAMVAJØ

KREPÐININKAIBAIGË REGULIARØJÁSEZONÀ PERGALE

kimas (S-4/3), 14 taðkø – Aplinkos in-þinerijos fakulteto antrakursis JustasPociûnas (CI-5/3). Rezultatyviausias ðiosezono mûsø ekipos þaidëjas Statybosfakulteto treèiojo kurso studentas Mar-tynas Girnius (SVA-4/2).

Dabar krepðinio rinkinë yra ketvirto-je vietoje ir tæs kovas atkrintamosiosevarþybose. Mûsø komanda turi realiusðansus patekti á pusfinalá. Ðio sezonorezultatas yra didelis ðuolis á prieká, jukdvejus metus ið eilës buvome devinto-je vietoje.VGTU krepðinio rinktinë

Tà patá savaitgalá Lie- tuvos karo akade-mijoje vyko Lietuvosaukðtøjø mokyklø dziu-do turnyras, skirtasLietuvos valstybës at-kûrimo dienai. Univer-siteto komanda ðiameturnyre iðkovojo treèià-jà vietà. Komandai at-stovavo: Tomas Meè-kovskis (S-5/4), TomasCimbolas (CI-6/1), Va-dim Kaminskij (GS-06),Povilas Narijauskas(CI-6/2), Andrius Gal-kus (S-3/4), Titas Luk-ðas (CI-5/3).

Vilniaus miesto dziu-do imtyniø jaunimo pir-

menybëse pirmàsias vietas iðkovojoantrakursiai daugkartiniai Respublikosprizininkai Tomas Meèkovskis (S-5/4) irVilma Vertelkaitë (AP-5/1). Antràsias vie-tas iðkovojo pirmojo kurso studentaiTomas Cimbolas (CI-6/1), Vadim Ko-menskij (GS-06) ir antrakursis RamilMustafajev (S-5/5). Treti buvo RolandasKovolevièius (S-5/6) ir Povilas Narijaus-kas (CI-6/2).

Tomas Meèkovskis lokomotyvø pirkimo Lietuvai konkur-suose.

Alstom Transport Verslo vystymo

ðiaurës Europos ðalyse direktorius

Guillaume Le Picart papasakojo apieAlstom Transport vykdomus transpor-to infrastruktûros projektus, Globaliø

transporto sprendimø komercijos direk-torius Vincent Prou – apie „stambausmiesto transporto“ tramvajaus galimy-bes ir privalumus, diegimo kituosemiestuose patirtá.

Apie Vilniui siûlomà tramvajaus marð-rutø projektà galima pasiskaityti Internetehttp://www.tramvajus.lt/lt/techniniaiduo-menys. Projektas turi oponentø, visuo-menei kyla nemaþai klausimø, susitiki-mo dalyviai irgi klausinëjo praneðëjus.Lietuvos nacionalinës UNESCO komi-sijos Programø vadovë Danguolë Rei-kaitë teiravosi apie Alstom patirtá dirbtiUNESCO globojamuose paveldo objek-tuose. Buvæs Seimo narys, þinomas þa-liøjø judëjimo atstovas Jonas Ðimënassiûlë bent dalá marðruto, planuojamàper Senamiestá, „paslëpti“ po þeme,kad netrukdytø kitiems eismo daly-viams, senamiesèio gyventojams, virpe-siai negadintø pastatø. Lietuvos karo

akademijos profesorius AlgimantasAmbrazevièius teigë, kad efektyviau bû-tø diegti Olandijoje ir paèioje Prancûzi-joje naudojamà autotramvajø dviejø ar-ba trijø sekcijø labai manevringà þe-magrindá hibridiná (turintá dujomis mai-tinamà VDV ir elektros variklius ratuo-se) autobusà su automatinio valdymogalimybe.

Gavome informacijos „ið pirmø lû-pø“, susipaþinome su pasaulyje gar-saus koncerno veiklos sritimis, galimy-bëmis, ir Alstom pavadinimas mumsjau nebe „abrakadabra“. Taèiau apietramvajø bûtent Vilniui norëtøsi dau-giau konkreèios informacijos.

Taigi gal dar bus pokalbiø apietramvajø.

G. Le Picart

V. Prou (kairëje) pasakoja apie tramvajaus projektø patirtá kituose miestuose

Ið kairës á deðinæ: V. Prou, V. Karaliûnas, „Vilniaus tramvajaus“ direktorius Jurij Èekuriðvili

STUDENTAIIÐLIKO,NES JUOKËSI

MÛSØ IMTYNININKØPERGALËS

Ale

kso J

aunia

us n

uotr

.