1

Nr. 8. 2015 m. birželisLietuvos socialdemokratų partijos

Vilniaus skyriaus naujienlaiškis

Vilniaussocialdemokratas

Vilniaus socialdemokratai diskutavo užsienio politikos klausimais

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pirmadienį (birželio 8 d.) dalyvavo Vilniaus socialdemokratų surengtoje diskusijoje „Užsie-nio politikos aktualijos“, kur aptarė tarptautinius Lietuvos ir užsienio šalių santykius, aktualiausius kelių metų įvykius: Lietuvos pasirengimą pirmininkauti ir pirmininka-vimą ES Tarybai bei Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai, dialogą su visuomene, socialiniais partneriais, nevy-riausybinėmis organizacijomis ir visomis politinėmis jėgomis įgyvendinant šiuos prioritetus ir kt. Diskusijoje taip pat dalyvavo LR Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Benediktas Juodka ir LR Seimo narys, LSDP Vilniaus miesto skyriaus pirmininkas Juras Po-žela. Renginio laikas nepastebimai prabėgo dalykinėje, nuoširdžioje ir betarpiškoje aplinkoje.

2

Lietuva – aktyvi ES valstybė narėLR užsienio reikalų ministras Linas Linkevi-

čius pabrėžė, jog svarbiausios Lietuvos užsienio politikos kryptys yra gilesnė europinė integracija, efektyvus bendradarbiavimas Europos Sąjun-goje ir NATO, geri ir konstruktyvūs santykiai su kaimyninėmis šalimis.

„Santykiai tarp valstybių yra panašūs į santykius tarp žmonių. Galima dalykiškai ir draugiškai bendrauti, kalbėtis, tačiau galima ir moralizuoti, pyktis, nesikalbėti ir t.t“,-sakė Linas Linkevičius.

Užsienio reikalų ministras pabrėžė partne-rystės su ES valstybėmis narėmis stiprinimo būtinybę, užsienio politikos kreipimą visų pirma į aktyvius santykius su Šiaurės Europos ir Baltijos valstybėmis, Lenkija, t. y. šalimis, su kuriomis objektyviai mus sieja bendri politiniai ir ekonomi-niai interesai.

L. Linkevičius atsakė į ypač gausius klau-simus dėl santykių su Rusija, įvykių Ukrainoje. Ministras pabrėžė, kad Lietuva turi būti princi-

pinga dėl Rusijos agresijos Ukrainos atžvilgiu. Pasak Užsienio reikalų ministro L. Linkevičiaus, ES vienybė turėtų būti ta paskata, kuri priverstų Rusiją keisti politiką. ES sankcijos Rusijos atžvil-giu veikia. Lietuvos valstybė turi likti nuosekli bei kantri kovojant su Rusijos vykdoma propaganda.

Diskusijos metu paliestos Baltarusijos pastangos stiprinti nepriklausomybę, bendra-darbiavimo su ES kaimynėmis Ukraina, Gruzija ir Moldova temos.

Linas Linkevičius akcentavo, kad Lietuva ieškos būdų, kaip prisidėti prie Europos Sąjun-gos (ES) ir tarptautinės bendruomenės pastan-gų sprendžiant pabėgėlių migracijos problemą. Jis pabrėžė, kad svarbu ne tik padėti pabėgė-liams, bet ir kovoti su migracijos priežastimis, kurios šiuo metu yra Libijos teritorijoje. Pasak L. Linkevičiaus, šie klausimai turi būti aptarti ir Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje, kurioje iki šių metų dirba Lietuva. „Lietuva neliks nuošalyje sprendžiant migracijos problemą“,-sakė Linas Linkevičius.

Pasak Užsienio reikalų ministro Lino Linke-vičiaus būtina dėti pastangas ir inicijuoti bendrą išorinių sienų kontrolės politiką, siekiant su-stiprinti kovą su nelegalia prekyba žmonėmis, suaktyvinti nelegalios migracijos prevenciją ir kontrolę.

,,Lietuvai reikalinga stipri, solidari, vieninga, konkurencinga ir saugi ES, kalbanti vienu balsu“, -sakė L. Linkevičius.

Diskusijos metu taip pat kalbėtasi apie di-plomatinio darbo tobulinimą, LR užsienio reikalų ministerijos bendradarbiavimą su visuomeninė-mis organizacijomis, apie lietuvių vaikų ir jų tėvų teises Norvegijoje ir kt.

Nuotraukoje: LR užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir LR Seimo narys, LSDP Vil-niaus miesto skyriaus pirmininkas Juras Požela pradeda diskusiją „Užsienio politikos aktualijos“

Aldona Jeleniauskienė

3

Nepakartojamas bičiulių sambūris „Vakar, šiandien ir rytoj“

Birželio 19-os dienos maršrutas ištvermin-giausius, nuoširdžiausius bei ištikimiausius soci-aldemokratų vasaros sąskrydžių gerbėjus vedė tik viena kryptimi – į Trakus. Šį apsisprendimą menkai įtakojo oras (beje, organizatoriai užsakė puikų) ir kiti faktoriai. Tai lėmė nepaaiškinama trauka, puoselėjama tradicija bei vienijanti, ska-tinanti bendravimą ir kiekvienais metais tęsiama sąskrydžio idėja.

Į trijų dienų sąskrydžio teritoriją, įsikūrusią Galvės ežero pakrantėje, kitapus Trakų pilies, pasuko ir Vilniaus socialdemokratų desantas. Jiems šis savaitgalis tapo netikėtumų, išbandymų, staigmenų ir geros nuotaikos laiku.

4

Jaukiai ir patogiai įsikūrę, Vilniaus socialdemokratai, kartu su bičiuliais iš visos Lietuvos, buvo gražiai pasveikinti Seimo Pirmi-ninko pavaduotojo Algirdo Syso bei LSDP Trakų skyriaus pirminin-ko Kęstučio Vilkausko ir jo komandos, vėliau pakviesti dalyvauti programoje. Vilniečiai parengė trumpą, nuotaikingą programėlę apie lygias galimybes „Lygus aš ir lygus tu“, privertusią visus sąs-krydžio dalyvius eiliuotą tekstą skanduoti kartu. Vėliau bičiuliai nuoširdžiai plojo kitų skyrių programoms, bendravo, linksminosi. Apie Vilniaus socialdemokratų patirtus įspūdžius tegul pasakoja nuotraukos.

5

Na, o šeštadienio (birželio 20 d.) rytą pakirdę, žvaliai nusiteikę, visi nekantriai laukė svečių bei sąskry-džio atidarymo į kurį atvyko LSDP partijos pirmininkas, Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, partijų vadovai, Europos Parlamento ir LR Seimo nariai, kiti garbūs svečiai.

„Ačiū, kad esate, kad esame darni ir stipri komanda, ačiū už tai, ką kartu nuveikėme. Sąskrydžiai mums rei-kalingi, kad pabūtume drauge, pasidžiaugtumėme vieni

kitais, o gerai pailsėję vėl kibtume į darbus, kurie mūsų laukia“, -sakė LSDP pirmininkas, Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Pagerbtos socialdemokratų partijos vėliavos, pasidžiaugta dovanomis, nuoširdžiais ir šmaikščiais linkėjimais, kartu sugiedotas Lietuvos himnas.

Vėliau visi aktyviai įsijungė į komandines už-duotis, originalias sportines rungtis (virvės traukimą, rankų lenkimą, šaudymą ir kt.). Įvairios veiklos, atgaivą

suteikiančios maudynės ir masiniai plaukiojimai Galvės ežere, atotrūkis nuo kasdienės rutinos ir pareigų, teigia-ma atmosfera bei puiki sąskrydžio organizacija sukūrė bendrystės jausmą, nepamirštamus prisiminimus ir gerą nuotaiką.

Sąskrydis „Vakar, šiandien ir rytoj“ (nepakartoja-mas nuostabių, linksmų, kūrybingų, išmintingų, sveikos sielos ir kūno savininkų bei gerų draugų vienoje vietoje sambūris) abejingų nepaliko, nuobodžiauti neleido.

6

Vilniaus socialdemokratai su Krašto apsaugos ministru diskutavo apie šalies saugumo ir gynybos politiką

Birželio 22 d. LSDP Vilniaus skyrius organizavo diskusiją su krašto apsaugos minis-tru Juozu Oleku. Diskusijoje aktyviai kalbėta apie Lietuvos saugumui Rusijos keliamas grėsmes, mūsų šalies atsaką į iškylančius iššūkius, šaukinių kariuomenę.

7

Vilniaus socialdemokratai dalyvavo Europos socialistų kongrese Budapešte

Lietuvos socialdemokratų partijos atstovai birželio 12–14 dienomis dalyvavo Europos socialis-tų partijos (PES) kongrese, kuriame buvo surengti debatai temomis Demokratija, Darbas ir augimas, Tarptautiniai ryšiai ir priimtos PES ir visai Europai svarbios rezoliucijas. Kongreso dalyviai diskutavo dėl 2019 m. strategijos įgyvendinimo. Renginio metu taip pat vyko PES pirmininko, pirmininko pavaduotojų rinkimai. Pirmininku buvo perrinktas Bulgarijos atstovas Sergejus Staniševas. Pažy-mėtina, kad Lietuvos delegacija buvo antrą pagal dydį ir pralenkė net Prancūziją, Didžiąją Britaniją, Vokietiją, Italiją ir daugelį kitų. Lietuvos delegacijos branduolį sudarė Vilniaus miesto skyriaus atstovai, kurių PES kongrese buvo keliasdešimt.

8

9

Tyrimas: jei rinkimai vyktų rytoj, juos laimėtų socialdemokratai DELFI užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ gegužės 15-25 dienomis at-likta apklausa parodė, kad partijų populiarumo viršūnėje ir toliau kara-liauja valdantieji socialdemokratai. Jei rinkimai vyktų kitą sekmadienį, už socialdemokratus balsuotų 20,9 proc. respondentų. Tyrimo metu buvo apklausti 1009 respondentai.

Antroje vietoje su 13,2 proc. yra Liberalų sąjū-dis, 10 proc. respondentų nurodė, kad balsuotų už konservatorius. Toliau rikiuojasi „Tvarka ir teisingu-mas“ (7,3 proc.) bei Darbo partija (6,8 proc.).

Klausiami, kuris politikas ar visuomenės veikė-jas būtų tinkamiausias eiti premjero pareigas, 33,5 proc. apklaustųjų įvardijo dabartinį Vyriausybės va-dovą Algirdą Butkevičių. Antroje vietoje liko Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis (5,6 proc.), nuo jo nežymiai atsilieka „tvarkietis“ R. Paksas (5,3 proc.). Respondentai taip pat dažnai minėjo Europos Parla-mento narės Vilijos Blinkevičiūtės (4,2 proc.), Seimo narės Irenos Degutienės (3,9 proc.), europarlamen-taro Antano Guogos (3,2 proc.) pavardes.

„Kada nėra rimtų politinių sukrėtimų, „socde-mai“ išlaiko savo pozicijas. Taip pat akivaizdu, kad

Liberalų sąjūdis, bent kol kas, tampa svarbiausia dešiniąja partija Lietuvoje. Kiek tai bus ilgalaikis procesas – pamatysime, vertinti dar sunku, reikia laiko“, – apklausos rezultatus komentavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplo-matijos fakulteto docentas B. Ivanovas.

B. Ivanovo manymu, artėjant Seimo rinkimams, didžiausia intriga bus dešiniajame flange – ar konservatoriams pavyks išlaikyti lyderystę, ar vis tik liberalai įtvirtins savo rezultatus.

„Bet kokiu atveju, žinoma, „socdemams“ prieš rinkimus dar teks atlaikyti ne vieną smūgį ir jų pozi-cija, manau, dar šiek tiek susvyruos“, – prognozavo pašnekovas.

Delfi.lt

10

Vilnius - antroji Justino Marcinkevičiaus tėviškė

„Visada žemėje per mažai gerų žodžių - mei-lės, tiesos ir dėkingumo žodžių. Mes dažnai taip ir išsiskiriame, nepasakę jų vienas kitam, nusinešame, užgniaužę juos savo širdyse. Praeiname abejingi pro medį, paukštį, pro žydintį rugį ir pro kenčiantį žmogų, tarytum ne vienos žemės broliai, ne vienos saulės vaikai būtumėm“,- rašė Justinas Marcinkevičius. Šie poeto žodžiai, dar jam gyvam esant, buvo tapę mėgiama citata, kurią lyg jausdami kaltę ir dėmesio stoką vienas kitam, dažnai cituodavome.

Tačiau ar bent vienas iš mūsų susimąstėme, kas gi pagimdė šiuos iškilaus poeto žodžius? Gerai pažįstantys poetą Justiną Marcinkevičių teigia, kad jis buvo kuklus žmogus ir išskirtinio dėmesio sau ne-reikalavo. Gal tie žodžiai tik gilus jo atsidūsėjimas ir palinkėjimas mums, dabar jau likusiems šioje žemėje be jo, kad labiau mylėtume ir dažniau atsimintume vieni kitus? Kad gerų žodžių ir darbų žemėje nebus per daug?

Prabėgo ketveri metai, kai šio paprasto, tačiau kartu iškilaus ir išskirtinio talento žmogaus, tautos simbolio, poeto ir dramaturgo, Lietuvos Atgimimo šauklio Justino Marcinkevičiaus nėra su mumis. Poetas išėjo, palikdamas žodžius, gražiai sugulusius į posmelius, į eilėraščius, dažnai tapusius dainomis... Iš jo poemų, dramų ir eilėraščių į mus žvelgia Lie-tuva, Tėvynė dainų ir artojų, kvepia žeme ir duona, girdisi motinos lopšinė ir kūdikio juokas, kažkur neto-liese stūkso didingas Vilnius ir jo Katedra...

Nuotraukoje: J. Marcinkevičius, VU 400 m. jubiliejus, 1979 m./www.vu.lt.

11

„O, Vilniaus ryte, žemuoge saldi ant mūsų stalo...“

Poetas ne kartą yra rašęs apie Vilniaus svarbą, grožį, unikalumą. „Beveik visi mano herojai gyveno, dir-bo, kūrė Vilniuje [...] Vilnius yra antroji mano tėviškė. Jei pirmojoje gavau emocinius pasaulio pažinimo pradus, tai čia – tas pažinimas praturtėjo intelektualiąja patirti-mi“, - yra sakęs viename interviu.

Justinas Marcinkevičius ypač pabrėžė Vilniaus uni-versiteto, knygos svarbą: „Ir dabar man Vilniaus centras – ne Pilis, ne Katedra, o Universitetas. Tartum miestas mieste. Čia aš susidūriau su istorijos ir knygos miestu“.

Iš poemos „Pažinimo medis“, kuri skirta Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejui, dramos „Katedra“, kur veiksmas vyksta senajame Vilniuje, iš poemos „Siena“, kurioje ir vėl kalbama apie Vilnių ir žmogaus gyvenimo kelią, eilėraščių ciklų „Prie istorijos“, „Rudeninė puokštė Vilniui“, kitų eilėraščių ir poeto pasisakymų į mus daž-nai prabyla senasis ir dabartinis Vilnius.

Meilė Vilniui, prasiskleidusi jo kūryboje, nepalieka nė mažiausių abejonių dėl Justino Marcinkevičiaus prieraišumo šiam miestui /O, Vilniaus ryte, žemuoge saldi ant mūsų stalo!/Įsiūbuoto varpo pirmas dūži!/Virš Neries, pro rūką šventos Kotrynos paukštis skrenda/...

Vilniaus socialdemokratas, Europos Sąjungos sveikatos ir maisto saugos komisaras Vytenis Povilas Andriukaitis iškėlė idėją įamžinti Justino Marcinkevi-

čiaus atminimą ir Vilniuje pastatyti jam paminklą. Idėjai pritarta, ją toliau plėtoja partijos bičiuliai.

„2018 metus nutarta paskelbti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metais. Šia proga pastatyti pamin-klą Justinui Marcinkevičiui - valstybės garbės reikalas. Dėl paminklo idėjos ir vietos, kur turėtų stovėti pamin-klas, manytumėme, turėtų spręsti specialistai. O mes, Vilniaus socialdemokratai, kuriems svarbu išreikšti deramą pagarbą Justino Marcinkevičiaus atminimui, inicijuojame, atkreipiame visuomenės dėmesį, telkiame jėgas, aktyviai prisidėdami prie šio klausimo perkėlimo į politinį ir vykdymo lygmenį “,-sakė LR Seimo narys, LSDP Vilniaus miesto skyriaus pirmininkas Juras Pože-la.

Pasak Juro Poželos, Vilniaus socialdemokratai kreipsis į LSDP pirmininką Premjerą Algirdą Butkevičių, prašydami būti šios iniciatyvos globėju, telks visuome-nės, poeto artimųjų, visų geros valios žmonių, pažino-jusių Justiną Marcinkevičių, jėgas, iniciatyvas ir nuomo-nes dėl šios idėjos įgyvendinimo.

Socialdemokratai pradės diskusiją dėl lėšų, vietos ir kūrybinių sprendimų su poeto šeima, Lietuvos rašytojų sąjunga bei visuomene. „Mintis labai graži, rašytojas vertas įamžinimo. Juolab, kad per tiek daug metų vals-tybės kūrimui nusipelniusių žmonių įamžinimo klausi-mais nedaug nuveikta. Tad šią idėją tikrai palaikome, – sakė viename interviu Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas Antanas A. Jonynas.

AtmintisAtminimo ženklų, primenančių Justiną Marcin-

kevičių Vilniuje nėra daug. Klaidžiodami senamiesčio, kurį taip mylėjo Justinas Marcinkevičius, gatvelėmis ir užsukę į Vilniaus universiteto Sarbievijaus kiemelį atrasime 2012 metais liepos 3 dieną poetui atidengtą memorialinę lentą. Lentoje iškaltas poeto bareljefas ir įrašas: „Justinas Marcinkevičius / 1930-2011 / poe-tas, akademikas / Vilniaus universiteto auklėtinis“ bei žodžiai iš poemos „Pažinimo medis“: „Kokia aukšta čia žemė“.

Nematerialųjį paminklą Tautos Dainiui, Vilniaus garbės piliečiui Justinui Marcinkevičiui savo širdyse jau pastatė paprasti Lietuvos žmonės, nuoširdžiai mylėję jį ir jo kūrybą. Koks bus tas materialusis pamin-klas, (kurio idėją inicijuoja Vilniaus socialdemokratai), Žmogui, įdėjusiam savo žodžius į mūsų visų širdis, išmokiusiam pažinti ir pajusti tų žodžių vertę, parodys laikas. Juk tik nuo mūsų priklausys, ar atsiras Vilniuje vieta ir paminklas Poetui, parašiusiam žodžius, kurie niekada nepraras savo prasmės: /Mes vėl atstatom Katedrą/Jūs matot, Ji bus verta ir dievo, ir šio miesto/Bet, broliai mano, šimtąkart svarbiau ir savo širdyse ją atstatyti/.

Aldona Jeleniauskienė

12

Fabriku kūdikių namus vadinantis G. Paluckas: pertvarka palies ir juos

Vicemeras Gintautas Paluckas pritaria naujai Vaikų globos namų pertvarkai: per kelerius metus jų turi nelikti. Jo teigimu, tą padaryti pavyks, jeigu 2016 metų biudžete bus numatytas tinkamas finansavi-mas.

G. Palucko teigimu, Vaikų globos namus reikia pertvarkyti taip, kad vaikų aplinka būtų kuo artimesnė natūraliai bendruomeninei aplinkai.

– Esate pasisakęs apie vaikus, auginamus valdiš-kuose namuose. Kokias jų sistemų ydas matėte ir matote iki dabar?

– Vaikų globos namuose dirba daug geranoriškai nusiteikusių profesionalų, tačiau pati globos sistema orientuota į vaiko „palaikymą“ globos įstaigoje iki

pilnametystės, t.y. 18 metų. O sistemos finansavimo tvarka jos egzistavimą paverčia savitiksliu. Kuo dau-giau globos įstaigoje vaikų, tuo stabilesnis ir dides-nis įstaigos finansavimas. Kuo ilgiau vaikas gyvena globos įstaigoje, tuo lengvesnis gyvenimas pačiai įstaigai. Žinoma, didžioji dalis globos įstaigų darbuo-tojų savo misiją suvokia ir dirba sunkų darbą, tačiau sistema yra ydingai užprogramuota. Šiuo atveju visuomenės ir vaiko interesas yra priešingas susiklos-čiusiai globos praktikai. Paprastai tariant, mes visi turėtume siekti, kad vaikai globos įstaigose atsidurtų kuo rečiau, o būtų ten kuo trumpiau. Dabartinėse įstaigose vaikai neturi santykio ir sąryšio su bendruo-mene, negauna reikalingų psichologinių-socialinių paslaugų, kurios juos įgalintų įveikti jų gyvenimo

13

netektis ir leistų sėkmingai užaugti, susirasti darbą ar pritapti globėjų/įvaikinusių šeimose.

– Ką dirbdamas savivaldybėje jau pradėjote šiuo klausimu daryti ir ką dar planuojate padaryti?

– Šiandien mes jau turime labai aiškų globos įstaigų pertvarkos planą su aiškiai apibrėžtais žings-niais ir veiksmais, kuriuos turime atlikti. Kartu su ministerija dalyvaujame Lietuvos mastu pradėtame globos įstaigų pertvarkymo pilotiniame projekte. Iki metų pabaigos bus baigta Vilniaus Žolyno vaikų globos namų pertvarka (paskutinė šeimyna išsikels į naujus namus Džiaugsmo gatvėje). Eilėje laukia Gilės globos namai. Ten formuojamos 7 šeimynos. 2016 metais tikimės Gilės pertvarkos planą įgyvendinti. Taip pat iki metų pabaigos planuojame įsteigti vaikų turinčių elgesio, emocijų ir prieraišumo sutrikimus Intensyvios korekcijos centrą. Planų daug, o tikslai, lyginant su kitais miestais, tikrai ambicingi.

– Ar pritariate vaikų globos namų pertvarkai – kad per kelerius metus jų turėtų nebelikti visiš-kai. Kodėl?

– Pertvarkai pritariu. Globos namuose vaikai

auga ne bendruomenėje, o, geriausiu atveju, šalia jos. Įgūdžiai gyventi tarp žmonių ir su žmonėmis vystosi sunkiai. Dideliuose globos namuose vaikas tėra mažas sraigtelis ir individualaus dėmesio savo poreikiams sulaukia retai. Dėl šių priežasčių globos įstaigas reikia pertvarkyti taip, kad vaikų aplinka būtų kuo artimesnė natūraliai bendruomeniniai aplinkai.

– Kaip manote, kaip pavyks tai padaryti (kur atsi-durs visi globos namuose augantys vaikai)?

– Manau, kad tai padaryti tikrai pavyks. Globos įstaigų pertvarkymas yra vienas iš didžiausių nau-josios Vilniaus koalicijos prioritetų. Ką daryti – aiš-ku. Tereikia 2016 metų biudžete numatyti tinkamą finansavimą. Kaip jau minėjau, Žolyno globos namų klausimas bus išspręstas jau šiemet. Tuo tarpu Gilės pertvarkai gali prireikti iki 1,1 mln. Eur. Šią sumą priva-lome surasti kitų metų biudžete.

– Per kiek laiko Lietuvoje gali nebelikti vaikų globos namų?

– Miestų ir skirtingų globos įstaigų situacija skiriasi. Vilnius gali sau leisti ir ieško vidinių resursų pertvarkų klausimams spręsti, tačiau didžioji Lietu-

vos dalis yra priklausoma nuo ministerijos planų ir veikimo greičio. Nors ir mes dalyvaujame pilotiniuose ministerijos inicijuotuose projektuose, tačiau esant reikalui procesą galime skubinti naudodami ne vals-tybės, o savo finansinius išteklius. Ką, tiesą sakant, ir darome šiuo metu.– Sutrikusio vystymosi kūdikių namai. Kokias problemas įžvelgiate ten?

– Sutrikusio vystymosi kūdikių namai yra specia-li įstaiga. Šios įstaigos vaikams reikalinga specializuo-ta globos, o neretai ir medicininė priežiūra. Problema yra ta, kad mūsų visuomenė atmeta sergančius ar kitokius žmones. Tai labai jaučiasi, kai galimi globė-jai kreipiasi dėl įvaikinimo. Jei vaikas turi kažkokių sutrikimų, potencialūs įtėviai dažnai atsitraukia. Dėl šios priežasties neįgalūs vaikučiai įvaikinami beveik išskirtinai užsieniečių šeimų.

– Ar teisinga kūdikių namus vadinti sutrikusio vystymosi namais. Kodėl? Ar tai nesuformuoja tam tikro nusistatymo, kad tie vaikai nepilnaverčiai?

– Galbūt pavadinimas ir skamba pernelyg nejau-triai ar biurokratiškai, tačiau jis atspindi realybę. Šiuo metu sveiki naujagimiai į sutrikusio vystymosi kūdikių

14

namus jau praktiškai nepapuola. Ar palikti gyvybės langelyje, ar gimdymo namuose, vaikučiai keliauja į savo potencialias šeimas ir jau ten laukia formalios įvaikinimo procedūros pabaigos.

– Ar reikėtų, Jūsų nuomone, ką nors keisti minė-tuose kūdikių namuose?

– Kūdikių namai, nepaisant jų specialios paskir-ties vis tiek išlieka „fabriku“. Juk ten gyvena iki 90 vaikų iki 4 metukų. Ir nors vaikai prižiūrimi specialistų atskirose grupėse, tačiau aplinka net neprimena na-tūralios, prie kokios mes visi esame pratę. Pertvarka palies ir kūdikių namus, tačiau tikrai ne dėl to, kad tiesiog taip reikia, o dėl to, kad tiems vaikučiams būtų teikiamos tinkamos ir geriausios paslaugos bendruo-menėse, o ne izoliuotose įstaigose. Tam, be jokios abejonės, reikės didesnio individualaus dėmesio vaikui, geresnių bei įvairesnių socialinių bei priežiūros paslaugų. Tačiau kūdikių namų personalas yra pasi-ruošęs pereiti prie naujo darbo modelio ir permainos jų negąsdina. Jie apgailestauja tik dėl vieno – per

mažai naujų, jaunų specialistų renkasi šį sunku bei atsakingą darbą.

– Ar galimybė legaliai gyvybės langeliuose palikti kūdikį nėra lengvesnio kelio pasirinkimas moti-noms? Žinodamos, kad nėra kur arba negalima to daryti, jos bandytų auginti pačios. Ką atsakytu-mėte į tokį argumentą?

– Jei atvirai, taip samprotauti gali tik teoretikai nesusipažinę su realia situacija. Gyvybės langelis gelbėja kūdikių gyvybes. Nenagrinėsiu, kodėl moterys palieka vaikus langeliuose ar gimdymo namuose (tam yra daugybė moralinių, etinių bei medicininių paaiš-kinimų bei priežasčių), tačiau neretai jos grįžta pas savo kūdikius. Net jei ir negrįžta, nauja gyvybė vietą randa šeimose, kurios jos trokšta. Mūsų užduotis – apsaugoti moteris nuo baisiausio sprendimo ir suteik-ti pasirinkimą. O toliau jau prasideda gyvenimas.

Delfi.lt

15

Marius Skarupskas. Bankinio finansavimo alternatyvos: kokios jos ir kam jos reikalingos?

Bankinis finansavimas istoriškai yra vienas iš svar-biausių verslo finansavimo šaltinių Europoje.

Europos Komisijos duomenimis, šiuo metu beveik 70 proc. Europos Sąjungos įmonių yra priklausomos nuo bankų teikiamų paskolų. Lietuvoje bankinės paskolos su-daro apie 64 proc. visų finansinių įsipareigojimų, kuriuos turi prisiėmusios ne finansinę veiklą vykdančios įmonės. JAV situacija visiškai priešinga – šį finansavimo būdą renkasi vos 20 proc. įmonių. Didžioji dalis verslo įmonių, ieškančių finansavimo bankuose, nusivilia. Tai rodo 2014 metų antrąjį pusmetį Lietuvos banko užsakymu atlikta įmonių apklausa – beveik 39 proc. apklaustų mažųjų įmonių nurodė, kad jų prašymai pasiskolinti arba pakeisti esamų įsipareigojimų sąlygas buvo atmesti.

Norint užtikrinti tvaresnį verslo vystymą yra būtinas platesnis finansavimo alternatyvų pasirinkimas ir šioje srityje jau žengti svarbūs žingsniai. Darbo grupė, sudaryta iš Lietuvos banko, Finansų ministerijos ir Ūkio ministeri-jos atstovų, išnagrinėjo teisinę bazę ir būtinus žingsnius tokioms alternatyvoms atsirasti. Tačiau dabar žingsnis po žingsnio išanalizuokime, kam ir kokio alternatyviojo finansavimo reikia ir kas daroma šiuo tikslu. Pradedanty-

16

sis ir rizikingas verslas Netrukus naujoms rizikos kapitalo priemonėms bus skirta papildoma ES struktūrinių fondų injekcija. Ypač didelis dėmesys bus skirtas pradinės stadijos ir inovatyvioms įmonėms, nes 2007–2013 m. investuotos lėšos per rizikos kapitalo priemones leido susikurti rinkai, tačiau dabar rinkos laukia nauji iššūkiai: didesnė fondų, investuojančių į pradinę stadiją, konkuren-cija, rizikingesnės investicijos, daugiau nuosavo kapitalo ir t. t. Išjudinti rinką gali ne tik valstybės lėšos, bet ir alternatyviosios smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimo priemonės, tokios kaip sutelktinis finansavimas (angl. crowdfunding), tarpusavio skolinimasis (angl. peer-to-pe-er) ar akcijų dovanojimas darbuotojams. Tai priemonės, leidžiančios finansuoti rizikingesnes idėjas ar įgyven-dinant idėjas įtraukti daugiau suinteresuotų asmenų. Sutelktinis finansavimas, kaip finansavimo būdas, leidžia sumažinti verslo priklausomybę nuo tradicinių finansavi-mo šaltinių ir suteikia galimybę pasiekti platesnę visuo-menės dalį. Šio alternatyvaus lėšų pritraukimo būdo nau-dą pabrėžia ir Europos Komisija, teigianti, kad sutelktinis finansavimas gali užpildyti bankinio finansavimo nega-linčių gauti jaunų inovatyvių įmonių finansavimo spragą. Lietuvoje jau žengti pirmieji žingsniai siekiant teisiškai reglamentuoti šį investavimo būdą. Pamažu Lietuvos rinkoje įsitvirtina vadinamasis tarpusavio skolinimasis.

Nors teisinis reguliavimas taip pat nėra aiškiai įtvirtintas, o šiuo būdu skolinimas Lietuvoje vyksta tik tarp fizinių as-menų, netolimoje ateityje galimybė fiziniams asmenims skolinti asmenines lėšas įmonėms taip pat turėtų būti aiškiai reglamentuota. Apibendrinant – tiek sutelktinis finansavimas, tiek tarpusavio skolinimasis, kaip finan-savimo šaltinių vystymas, leistų ne tik sumažinti įmonių priklausymą nuo bankinio finansavimo, didintų įmonių finansavimo šaltinių ir priemonių spektrą, bet ir leistų į Lietuvos finansų rinką pritraukti gyventojų privačias santaupas. Nuosekliai augantis vidutinio dydžio verslas Siekiant, kad verslas būtų mažiau priklausomas nuo bankinio finansavimo, būtina skatinti naudotis alterna-tyviais išoriniais finansavimo šaltiniais, ypač pabrėžiant rizikos kapitalo investicijų naudą realizuojant inovatyvias idėjas. Novatoriškos įmonės kartu su investicijomis gali sėkmingai pritraukti rizikos kapitalo fondų valdy-tojų žinias, ryšius ir ilgametę patirtį. Ūkio ministerija, siekdama prisidėti prie rizikos kapitalo rinkos plėtros Lietuvoje, rizikos kapitalo priemonėms yra skyrusi 68 mln. eurų struktūrinių fondų ir grįžusių lėšų, kartu nau-joms rizikos kapitalo priemonėms planuoja skirti dar apie 85 mln. eurų. Atsižvelgiant į griežtėjančias bankų veiklos ir skolinimo sąlygas, dar viena bankinio finansa-vimo alternatyva galėtų būti uždarųjų akcinių bendro-

vių obligacijų išleidimas, kadangi tai sąlyginai pigesnis būdas pasiskolinti ilgesniam terminui, tačiau iš pradžių turi būti sutvarkyta teisinė bazė šiai alternatyvai veikti. Tvirtai ant kojų stovintis ir naujų galimybių ieškantis verslas Europos Sąjungoje veikiančios reguliuojamos rinkos (tradicinės akcijų biržos) dėl griežto regulia-vimo ir aukštų atėjimo į rinką reikalavimų yra labiau prieinamos stambioms, stabilią veiklą vykdančioms įmonėms. Lietuvoje NASDAQ OMX biržų grupė pagal Skandinavijos šalių pavyzdį yra sukūrusi alternatyviąją rinką „First North“. Ji gali padėti nedidelėms, bet greitai augančioms įmonėms maksimaliai išnaudoti verslo finansavimo galimybes ir pritraukti įmonės plėtrai rei-kalingas naujas lėšas, esamiems akcininkams išlaikant įmonės kontrolę. Pavyzdžiui, per akcijų rinką pritraukus investicijų į nuosavą kapitalą, išauga galimybė pasisko-linti iš banko, galima derinti rizikos (privataus) kapitalo ir finansinių investuotojų investicijas. Vis dėlto šiuo metu Lietuvos įmonės nesinaudoja tokia rinka, pirmiausia dėl silpnos investuotojų į šios rinkos įmones bazės ir dėl vis dar ankstyvosios vystymosi stadijos šalies rizikos kapitalo rinkos. Todėl šiuo metu svarstoma galimybė, kaip, naudojantis Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu, būtų galima paskatinti alternatyvios rinkos plėtrą Lietuvoje.

17

Auksė Kontrimienė. Gandrų pamiršti

Pastaruoju laikotarpiu pasiekė labai prieštarin-ga informacija apie Lietuvos demografinę padėtį ir jos perspektyvas. Vienas informacijos šaltinis teigia, kad Lietuvai gresia gandrų antplūdis, t. y. lyginant su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis labiausiai vaikų skaičius turėtų išaugti Lietuvoje. Ši prognozė, kaip dažniausiai ir nutinka su pozityvia informacija didelio susidomėjimo visuomenėje ir žiniasklaidoje nesulaukė.

„Eurostato“ leidinio „Europos jaunimas šiandien“ duomenimis, 2014 m. ES vaikų iki 15 m. amžiaus buvo 10 mln. mažiau nei 1994 m. Per pastaruosius 20 metų procentinė vaikų dalis tarp visų gyventojų sumažėjo visose ES valstybėse narėse, išskyrus Daniją. 2014 m. ES vaikai sudarė 15,6 proc. visų gyventojų (1994 m. – 18,6 proc.), Lietuvoje – 14,6 proc.

Remiantis gyventojų skaičiaus prognozėmis, tiki-masi, kad iki 2050 m., palyginti su 2014 m., žmonių iki 15 m. amžiaus procentinė dalis išaugs 9-iose valsty-bėse narėse. Labiausiai vaikų skaičius turėtų išaugti Lietuvoje (nuo 14,6 proc. 2014 m. iki 16,6 proc. 2050 m., t. y. 2 proc.). Tuo tarpu visoje ES vaikų procentinė dalis 2050 m. turėtų nukristi iki 15,0 proc. (nuo 15,6 proc. 2014 m.).

Tuo tarpu Europos Komisijos prognozė, kad iki 2060 metų mūsų šalyje gyventojų skaičius sumažės 38 procentais, Lietuvoje tuo metu gyvens 1,8 mln. gyventojų, sulaukė didžiulio žiniasklaidos dėmesio, politikų komentarų ir vertinimų. Nors tokią prognozę, kad Lietuva buvo išskirta kaip labiausiai susitrauksianti valstybė ES, sukritikavo „Swedbank“ vyriausiasis eko-

18

nomistas Nerijus Mačiulis įsitikinęs, kad prognozuoda-ma spartų gyventojų mažėjimą Lietuvoje, EK naudojasi klaidingais duomenimis.

O kol analitikai suka savo išmintingas galvas, ar čia rengtis gandrų antplūdžiui ar skambinti pavojaus varpais dėl nykstančios tautos, derėtų prisiminti ir kitus skaičius. O tiksliau tuos, kuriems reikalingas dėmesys čia ir dabar. Lietuvoje yra 106 vaikų globos įstaigos, kuriose 2012 m. pabaigoje augo 4030 vaikų. 499 iš jų – kūdikiai ir vaikai iki trejų metų amžiaus.

Lietuvoje yra 5 sutrikusio vystymosi kūdikių na-mai, 8 valstybiniai vaikų globos namai, 4 vaikų globos namai vaikams su negalia, 55 savivaldybių vaikų glo-bos namai, 13 savivaldybių globos grupių, 21 nevalsty-biniai vaikų globos namai.

Globos namuose gyvenantys vaikai yra aprengti, pamaitinti, tačiau jiems trūksta suaugusiųjų dėmesio, šilumos ir meilės.

Visuomenėje vis dar tvyro klaidingas mitas, kad vai-kams gali pakenkti vienkartinis apsilankymas, epizodinis

dėmesys vaikų namų auklėtiniams: negalima imti ant rankų vaikų namų globotinio, nes pripras, o po to nuolat verks, nes auklėtojoms neužtenka rankų visus juos nuo-lat nešioti... Kaip pasakojo vienų sutrikusio vystymosi kūdikių namų vadovė, mažylių lankymas, bendravimas su jais, dėmesys yra labai sveikintinas dalykas. Todėl globos įstaigose labai laukiami savanoriai, kurie galėtų pabūti, tiesiog pažaisti su mažyliais.

Vyresni nei 7 metų vaikai taip pat laukia savanorių draugų, su kuriais galėtų praleisti savaitgalius, švenčių ar atostogų dienas. Jie jau sugeba suprasti, kad pabu-vimas su suaugusiuoju bus laikinas, bet daugelis iš jų norėtų turėti vyresnįjį draugą, kuris jais rūpintųsi, leistų pasijusti reikalingais, kartu turiningai leistų laisvalaikį. Tokios draugystės dėka vaikas patiria daug džiugių akimirkų ir emocijų, įgyja pasitikėjimą savimi, jaučiasi saugesnis.

Tad tik nuo mūsų priklauso, ar rasime gerumo savyje skirti dėmesio ir laiko tiems, kuriuos jau kartą pamiršo.

19

S. Tichomirovas. Ko reikia Lietuvos rusams?

Praėjusį savaitgalį vilniečių pamėgtas Vingio parkas ūžė nuo Rusijos dienos minėjimo renginio. Esu rusas, bet manęs čia niekas nekvietė, nieko apie šį renginį negirdėjau. Nieko apie jį turbūt ir nebūčiau iš-girdęs, jei ne dešinieji apžvalgininkai nepraleidę progos priminti savo nedideliam, bet ištikimam gerbėjų rateliui apie gerai užsimaskavusią penktąją koloną.

Kaip ir minėjau, esu rusas. Etninis. Niekada nesi-jaučiau dėl to geriau arba blogiau. Geresnis ar pras-tesnis. Niekas niekada man nepriekaištavo, kad mano vardas ir pavardė yra slaviškos kilmės. Niekas nesiūlė važiuoti į Rusiją. Pilietine ir politine prasme, esu grynų gryniausias lietuvis. Moku mokesčius ir turiu pasą su Vyčiu kaip visi etniniai lietuviai, o Kovo 11-ąją žygiuoju su plazdančia lietuviška trispalve per Gedimino pros-pektą. Tautišką giesmę traukdamas visada užsimerkiu ir jaučiu kaip šiurpuliukai per odą bėgioja. Sentimenta-lus patosas? Ne! Tokių kaip aš – dešimtys tūkstančių.

Vieni tarnauja savanoriais kariuomenėje, kiti garsi-na Lietuvos vardą skindami pergales sporto rungtyse arba džiugina kultūros mėgėjus savo kūriniais.

20

Eugenijus Šuklinas, Andrius Mamontovas, Alina Orlova ir šimtai kitų rusų arba rusų kilmės lietuvių dirba, kuria, veikia vardan Tos.

Tačiau visokių yra. Visokių buvo ir praėjusį savait-galį Vingio parke. Ir su niekieno nepripažintos Donbaso Respublikos vėliavomis, ir su KGB pulkininko VVP atvaizdais ant marškinėlių. Asmeniškai man gėda dėl tokių žmonių. Ir nesvarbu, kas jie yra – rusai, lenkai ar lietuviai. Laimė, tokių, nepaisant galingos kaimyninės šalies propagandinės mašinos, buvo (ir, tikiuosi, bus) mažuma.

Bijau suklysti, tačiau, manau, kad jokios realios grėsmės ši mažuma niekam nekelia: didžioji jos dalis yra intelektualiai „skysta“, dezorientuota, mintanti „Russkoje radio“ bei „ORT“ muilu. Ko reikia Lietuvos rusams? To paties kaip ir lietuviams – darbo ir atlygi-nimo, leidžiančio oriai gyventi ir išlaikyti savo vaikus, palankių verslo sąlygų, galimybių leisti savo vaikus į darželius ir mokyklas, saugių ir apšviestų gatvių, saugumo jausmo. Lietuvos rusai nereikalauja jokių

išskirtinių politinių ir socialinių teisų.Niekur nėra skundžiamasi ir valdžios dėmesio trū-

kumu, o būtent jis yra svarbiausias. Buvusi konserva-torių ir liberalų Vyriausybė 2010 m. panaikino Tautinių mažumų ir išeivijos departamentą. Tai buvo politinis gestas, liudijęs dešiniųjų požiūrį į tautines mažumas.

Tačiau skaudžiausia buvo dėl to, kad Lietuvai ne-draugiškų šalių jėgos netruko pasinaudoti atsiradusiu vakuumu. Rytų kaimynė ne tik nuosekliai didino finan-savimą tautinių mažumų organizacijoms, bet ir ėmėsi telkti lenkų ir rusų bendrijas bendriems politiniams projektams. Buvusios Vyriausybės klaidas ištaisė XVI-oji Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė. Praėjusiais metais ministrų kabinetas sutarė dėl Tautinių mažumų departamento prie Vyriausybės steigimo. Veiklą jis pradės jau kitą mėnesį. Tautinėms bendrijoms tokia įstaiga yra ypatingos svarbos klausimas. Ypač toms, kurios nenori turėti jokių sąsajų su Latvių gatve. Tauti-nių bendrijų departamentas gali tapti tikra rakštimi tai pačiai Latvių gatvei.

Be abejo, viskas priklausys nuo jo veiksnumo arba neveiksnumo. Būtina kelti ambicingus tikslus. Kodėl kitais metais nepabandyti iš Rusų dienų organizato-rių gretų išstumti tuos, kurie dergiasi iš Lietuvos? Ar nebūtų verta kurti specialius tautinių mažumų for-matus kaip atsvarą Rusijos kontroliuojamoms orga-nizacijoms? Gal reikia aktyviau telkti tautinių bendrijų lyderius? Gal vertėtų susitelkti ties mažumų jaunimu, kuriam Hario Poterio nuotykiai yra kur kas artimesni už Šuriko nuotykius?

Tikrai tikiu, kad Tautinių bendrijų departamentas imsis ryžtingų sprendimų, ilgalaikėje perspektyvoje lei-siančių sumažinti Latvių gatvės įtaką Lietuvos tautinių mažumų gyvenime.

Sergejus Tichomirovas yra LSDP Vilniaus miesto skyriaus pirmininko pavaduotojas, Lietuvos socialde-mokratinio jaunimo sąjungos vicepirmininkas

Delfi.lt

21

Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos projektui – valstybei svarbaus ekonominio projekto statusas

Vyriausybės pasitarime pirmadienį (birželio 8 d.) iš esmės pritarta, kad Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos ir pritaikymo kongresams, konferencijoms ir kultūriniams rengi-niams projektas būtų pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu, kurio tikslas – įrengti naują kongresų, konferencijų ir kultūrinių renginių centrą, skatinti ir plėtoti dalykinį, konferencinį turizmą, siekiant padidinti Lietuvos konkurencingumą bei žino-mumą bei sudarant sąlygas pritraukti investicijas.

„Viena didžiausių turizmo plėtros ir Lietuvos konkurencingu-mo regione didinimo kliūtis – didelio konferencijų centro nebuvi-mas Vilniuje. Įgyvendinus Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pritai-kymo kongresų centrui valstybei svarbų ekonominį projektą, ne tik bus sutvarkytas Lietuvai istoriniu požiūriu svarbus pastatas, bet ir labai pagerės Lietuvos konkurencingumas verslo turizmo srityje“, – sako Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Vyriausybės sprendimu Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pri-taikymo kongresams, konferencijoms ir kultūriniams renginiams projektą pavedama įgyvendinti centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui – valstybės įmonei Turto bankui, panaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų

Lrv.lt

22

R. Vaitkus. Kuo keisime švietimo reformos molines kojas?

Konservatorių ir liberalų vykdyta švietimo „reforma“ sukūrė tiek problemų, kad jų spren-dimui prireiks ne vienos Seimo ir Vyriausybės kadencijos.

Keistokai atrodo p. Valentino Stundžio pašaipos svarstant Vyriausybės veiklos ataskaitą Seime, neva ši Vyriausybė mažai ką nuveikė, nes „švietimo ir mokslo sistemos juda ant tvirtai pastatytų bėgių ir valdantieji nelabai čia ką galėjo nei padaryti, nei pataisyti“.

Prisiminkime liūdnai pagarsėjusią buvusio švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus mokslo ir studijų sistemos pertvar-ką, kuri davė darbo Konstituciniam teismui. Bene pusšimtis Mokslo ir studijų įstatymo normų buvo pripažintos antikonstitucinėmis: teko keisti naujųjų aukštųjų mokyklų tarybų, liaudyje pašaipiai vadi-namų „sovietų“ formavimo principus, nevalstybinių aukštųjų moky-klų finansavimo „krepšelį“, studentų rotacijos tvarką.

O kur dar politizuotas aukštųjų mokyklų veiklos vertinimas, privertęs neigiamai įvertintas aukštąsias mokyklas varstyti teismų duris.

Maža detalė: aukštosiose mokyklose dabartinės daugumos valdymo metais dvigubai daugiau studijuoja neįgaliųjų, išgelbėjome

23

nuo sunaikinimo agronomų, miškininkų, trenerių, visuomenės sveikatos specialistų rengimą.

Ne ką labiau buvusiai valdžiai ir dabartinei opozicijai sekėsi su bendrojo ugdymo sistema. Net buvęs konservatorių vyriausybės premjeras Andrius Kubilius kreipėsi į dabartinę valdžią prašydamas išsaugoti jo buvusios vidurinės mokyklos statusą – paversti ją dvylikamete gimnazija. Buvusieji užpro-gramavo tiksinčią bombą – jau šiais metais turi nebelikti vidurinių mokyklų.

Deja, ponai konservatoriai ir liberalai, iš jūsų re-formų liko tik šnipštas. Jau nuo pirmųjų šios Vyriau-sybės veiklos dienų nukenksmintas kvailas studentų priėmimo principas – netaikyti valstybės reguliavi-mo priimant į studijų programas. Mes tą iškart pa-keitėme. Dabar valstybės užsakymas formuojamas ne pagal 6, kaip buvo reformos pradžioje 2009 m., o daugiau kaip 20 krypčių. Atlikta absolventų įsidarbi-nimo stebėsena.

Tam prireikė išanalizuoti per 300 tūkst. Sodros duomenų bazės, aukštųjų ir profesinių mokyklų absolventų įrašų, Darbo biržos ir Gyventojų regis-tro duomenis. Prireikė Švietimo įstatymo pataisos. Dabar galime tiksliau pasakyti, kokie studentai buvo

paklausesni, o kurių rengimo apimtis reiktų mažinti. Galėsime tiksliau prognozuoti jų poreikį.

Užsienio ekspertai šiemet įvertino Lietuvos mokslo potencialą – valstybė įgavo svertų formuoti aukštųjų mokyklų veiklos kryptis, išryškinti priorite-tus, sudaryti sąlygas geresniam bendradarbiavimui. Ne nuoga konkurencija tarpusavyje, o bendradarbia-vimas sudaro prielaidas aukštosioms mokykloms siekti gerų rezultatų tarptautinėje mokslo erdvėje.

Ant Vyriausybės stalo – Mokslo ir studijų įstatymo paketas. Įvesime sutartis su aukštosiomis mokyklomis, suteiksime daugiau teisių mokyklų ben-druomenėms, studentams, didinsime jų paramos sistemą, formuosime valstybės užsakymą studentų priėmimui.

Taip, svarstymai užtruko, nes veikiančiame įsta-tyme reikėjo daug ką taisyti, įtikinti partnerius dėl reformos krypčių. Nesame įpratę svarbius strategi-nius dokumentus priiminėti buldozeriu, naktimis.

Pakeista bendrojo lavinimo mokyklų vadovų skyrimo tvarka – buvusi puiki dirva neskaidriems procesams. Kaip kitaip vertinti buvusios tvarkos „šedevrą“ iškart po būsimojo vadovo tinkamumo ver-tinimo sunaikinti visus įrašus. Kad nebūtų apeliacijų,

o jos siekiantis nebeturėtų kuo pasiremti?Tik aklas negali nematyti pokyčių egzaminų

sistemoje, ministerijos pastangų nukreipti kuo dau-giau moksleivių rinktis perspektyvias studijų kryptis. Jau baigiama rengti mokyklos vadovėlių leidybos pertvarka, kuri turės grąžinti privalomą patikrą mo-kyklose.

Parengti Švietimo įstatymo pakeitimai, kurie atvers kelią ne konkuruoti, o jungti mokyklas į di-desnius vienetus. „Mokinio“ krepšelis bus keičiamas „klasės“ krepšeliu – tiksliau ir aiškiau finansuojamos mažos mokyklos, bus mažinama betikslė konku-rencija dėl mokinio, pinigų vaikymasis. Mokyklos sutelks daugiau dėmesio kokybės gerinimui. Startas – jau šiemet, iš pradžių keliose savivaldybėse.

Tad konservatorių ir liberalų švietimo reformos molines kojas keičiame realiais tvirtais pamatais: švietimo prieinamumo, kokybės ir veiksmingumo didinimu.

Rimantas Vaitkus yra socialdemokratas, Vyriau-sybės kanclerio pirmasis pavaduotojas

Delfi.lt

24

Juras Požela - palydėtuvėse į Europos žaidynes BakuLR Seimo narys Juras Požela dalyvavo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto surengtose Lietuvos rinktinės palydėtuvėse į Europos žaidynes Baku (Azerbaidžanas).

25

Juras Požela. Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijoje svarstėme neįgaliųjų sporto problematiką

Birželio 3 d. Seime vyko išplėstinis Jaunimo ir sporto reikalų komisijos posėdis, kuriame buvo svarstomas neįgaliųjų sporto problematikos klausimas. Neretai vis dar pasigendama didesnio skiriamo dėmesio neįgaliems sportininkams.

Posėdyje kalbėjęs Lietuvos parolimpinio komiteto prezidentas Vytautas Kvietkauskas išvardino, jog didžiausi iššūkiai, su kuriais susiduria neįgaliųjų sportas, šiuo metu yra: sporto paslaugų, infrastruktūros pritaikymo neįgalie-siems stygius, neįgaliųjų vaikų sportinio ugdymo proble-ma mokyklose ir ypač jas baigus, netinkamas neįgaliųjų sporto finansavimo modelis, lygių teisių ir galimybių teisės aktuose įtvirtinimo nebuvimas bei neįgaliųjų sporto pro-gramos nebuvimas.

Pasisakydamas posėdyje pabrėžiau, jog šiuo metu didelį nerimą kelia kai kurių savivaldybių požiūris į negalią turinčių žmonių užimtumą per sportą. Privalome sudaryti vienodas sąlygas visiems mūsų šalies sportininkams. Neramina ir tai, jog, pavyzdžiui, per kūno kultūros pamo-kas neįgalūs vaikai yra atleidžiami nuo fizinės veiklos. Tai yra nepateisima, nes vaiko negalia negali būti priežastimi nedalyvauti pamokoje. Turime keisti visuomenės nusista-tymus šiuo atžvilgiu.

Savivaldybėse galima pastebėti didelius netolygu-

mus – vienose jų infrastruktūra išvystyta, kitose nedaro-ma absoliučiai niekas. Turime kalbėti apie visų visuome-ninių objektų ir bendros sporto infrastruktūros pritaikymą visiems, o ne atskirų centrų sportininkams su negalia steigimą.

Nepaisant to, jog pinigai skiriami iš Kūno kultūros ir sporto departamento, Socialinės apsaugos ir darbo mi-nisterijos, savivaldybių, tačiau nėra strategijos ir aiškaus,

visiems suprantamo, matymo. Dėl to atsiranda daug klausimų, pavyzdžiui dėl kontrolės.

Kaip matome, iššūkių, kai kalbame apie neįgaliųjų sportą, tikrai netrūksta. Manau, jog tam, kad šioje srityje pamatytume progresą, turime aiškiai išsianalizuoti situaciją ir apsibrėžti, kur esame šiandien, ir ko iš tikrųjų siekiame – t.y. turėti aiškią strategiją, ką ir kaip darysime, kad ta situacija būtų geresnė ir judėtume pirmyn.

26

Mindaugas Janulionis. Narystė EBPO – dar vienas strateginis Lietuvos interesas

Kol vieni skundžiasi neišnaudotomis galimybėmis ir prarastais metais, socialdemokratai strikes again – birželio 4 dieną Lietuva oficialiai pakviesta pradėti derybas dėl narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO). Tai istorinis pasiekimas, kuris į socialdemokratų vadovavimo istoriją įsirašys šalia tokių pasiekimų kaip stojimo sutarčių į Europos Sąjungą bei NATO, sėkmingo pasiruošimo ir pirminin-kavimo ES Tarybai, Klaipėdos SGD terminalo projekto įgyvendinimo bei euro įvedimo.

Paryžiuje vykusios EBPO Ministrų Tarybos spren-dimas išties džiuginantis – tai atkakliai siektas tikslas, Lietuvos užsienio ir ekonominės politikos strateginis prioritetas. Šiandien EBPO – viena įtakingiausių pa-saulio institucijų, valstybių forumas, kuriam priklauso tik pažangiausios pasaulio ekonomikos – Jungtinės Amerikos Valstijos, Japonija, Šveicarija, Vokietija ir dar trisdešimt šalių nuo šiaurės vakarų iki Azijos pietryčių.

Lietuva, priklausydama šiam ekonomiškai brandžių ir pajėgių valstybių klubui, sustiprins savo ekonomiką, užsitikrins investicinį patrauklumą ir

27

šalies konkurencingumą pasaulio rinkose. Tai sąly-gos nedarbo mažėjimą, darbo užmokesčio augimą, padės apsisaugoti nuo išorinių grėsmių. Be to, EBPO rekomendacijos Lietuvai padės pertvarkyti šalies ūkio sričių valdymo modelį, skatins inovacijų politiką, mažins biurokratines procedūras bei finansinę naštą pradedantiems nuosavą verslą – startup`ams. Kitaip tariant, pagaliau atitiksime aukščiausio lygio tarp-tautinius standartus, kuriuos jau atitinka vis didesniu Lietuvos autoritetu tampanti Estija – EBPO narė nuo 2010 metų.

Lietuva oficialų prašymą tapti organizacijos nare įteikė dar 2002 metais – taip pat vadovaujant social-demokratams. Šešioliktoji Vyriausybė ėmėsi aktyvios veiklos, siekdama įgyvendinti šį užsienio ir ekonominės

politikos prioritetą – sustiprino pasirengimą narystei, skyrė tam daugiau lėšų, pradėjo intensyvų diplomatinį darbą. EBPO Ministrų Tarybai priėmus Lietuvai palan-kų sprendimą, dabar prasidės 2–3 metus truksiantis stojimo derybų procesas – reikės atitinkamus teisės aktus suderinti su EBPO šalių teisės aktais, ratifikuoti EBPO Konvenciją. Artėjant 2016 metų Seimo rinki-mams, nesinorėtų, jog šį atsakingai ir tikslingai pradėtą darbą perimtų Lietuvos ekonomiką 2008–2012 metais „nuvairavę“ dešinieji. Politinis šalies stabilumas – taip pat vienas iš veiksnių, galinčių sąlygoti derybų greitį ir sėkmę.

1961 metais JAV ir Kanadai prisijungus prie Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacijos, vienijusios Europos šalis bendram tikslui – atstatyti

po Antrojo pasaulinio karo sugriautą ekonomiką, buvo įkurta Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organi-zacija, kurios būstinė – Paryžiuje. Šiandien EBPO – tai forumas, kuriame valstybių narių ekspertai diskutuoja, dalijasi patirtimi bei plėtoja naujas ekonominės bei socialinės politikos gaires, kurios vėliau perkeliamos į kasdieninį žmonių gyvenimą. Šiuo metu EBPO priklau-so 34 valstybės. Dėl narystės organizacijoje derasi Ko-lumbija, Latvija ir Rusija. Nuo birželio 4 dienos derybas pradės ir Lietuva bei Kosta Rika.

Mindaugas Janulionis yra LSDJS tarptautinių ryšių sekretorius, LSDJS Vilniaus miesto skyriaus

pirmininkas

Prieš pradedant interviu, mintyse kirbėjo kažkur perskaityta frazė, kad kultūros politika priklauso nuo politi-kų kultūringumo. Jeigu taip, tai kokia politikų misija kultūros lauke? Stebėti, padėti, o gal iš viso nesikišti? Ar LSDP Vilniaus miesto skyriaus komisijos bus tas politinis darinys, galintis įtakoti vie-ną ar kitą Vilniaus miesto segmentą, o, ypač, kultūrą? Gražų birželio 3 dienos vakarą, ką tik pasibaigus pirmajam 2015-2017 m. kadencijos Vilniaus m. sk. Kultūros ir istorinio paveldo komisi-jos posėdžiui, apie nuotaikas, planus ir ateities perspektyvas jaukiame sena-miesčio skverelyje susėdome pasi-kalbėti su komisijos pirmininke Rene Jakubėnaite.

Žvelgiant į Kultūros ir istorinio paveldo

komisijos veiksmų planą 2015-2017 m. matyti, kad į jį įtrauktas nemažas sąra-šas priemonių. Kurie darbai, vis tik, bus

svarbiausieji?

Šiuo metu Kultūros ir istorinio paveldo komisija jungia 22 įvairių sričių kultūros darbuotojus profesionalus. Visų komisijos narių vienokia ar ki-tokia patirtis kultūros lauke bei kom-petencija leidžia Vilnių suvokti, kaip visumą, atvirą naujovėms, tačiau atidų kasdieniniam gyvenimo pulsui. Su-prantame, kad vilniečių akimis žiūrint, sostinei vis dar trūksta dinamikos, kultūros pajėgų bei publikos aktyvumo, kurie verstų miestą būti gyvybingu ištisus metus. O gal Vilniuje vyksta daugiau procesų, negu žmonės žino? O gal sutelkti ir išjudinti pakanka vien tik geros idėjos ir geranoriškumo? Štai

Kultūros ir istorinio paveldo komisija: Vilnius – atviras naujovėms ir atidus sostinės gyvenimo pulsui

Nuotraukoje: LSDP Vilniaus miesto skyriaus kultūros ir istorinio paveldo komisijos pirmininkė Renė Jakubėnaitė

29

Gatvės muzikos šventė suvienijo visus vilnie-čius ir netikėtai paliko bendrystės ir jaukumo įspūdį.

Į šiuos ir kitus klausimus komisijoje teks atsakyti ne tik patiems sau. Esame Vilniaus miesto valdančiojoje daugumoje. Turime sude-rinti supratimus, įžvalgas ir veiksmus su Koalici-jos partneriais. Užsibrėžėme įgyvendinti rimtą priemonę – Apskrito stalo diskusiją su Ateities koalicijos Vilniaus mieste partneriais. Diskusi-jos metu tikimės susitikti su 5 partijų (Liberalų sąjūdžio, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), Lietuvos socialdemokra-tų (LSDP), „Tvarka ir teisingumas“ bei „Lietuvos sąrašo“) kultūros atstovais ir nuoširdžiai šnekėtis ne tik apie Programos ir pasirašytos sutarties (kultūros dalies) įgyvendinimo priemones, bet ir apie tai, ką galime bendromis jėgomis, planingai ir sistemiškai nuveikti. Derinsime nuomones,

keisimės įžvalgomis. Tai bus dar vienas žings-nis siekiant platesnio požiūrio į kultūrą ir darbą komandoje.

Be jokios abejonės mums rūpi ir rūpės Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos (kultūros dalies) ir Kultūros įstaigų investicinės programos ir modernizavimo programos vyk-dymas, kultūros darbuotojų darbo užmokesčio didinimo, kultūros įstaigų tinklo ir struktūros klausimai, domėsimės kaip gyvena didžiausio-sios Vilniaus miesto kultūros įstaigos, kalbėsi-mės su jų vadovais.

Jau pirmajame komisijos posėdyje nuta-rėme kreiptis į mūsų (LSDP) frakciją Vilniaus miesto taryboje bei jos seniūną Marių Skarups-ką su pasiūlymais dėl savivaldybės adminis-tracijos struktūros pertvarkymo. Kultūros ir istorinio paveldo komisija, atsakingai įvertinusi ir išanalizavusi situaciją, savivaldybės adminis-

tracijos Kultūros skyriaus veiklą, kuruojamas sritis ir funkcijas, gerai žinodama kultūros įstaigų tinklą Vilniaus mieste, prašo LSDP frakcijos narių nepalaikyti Kultūros ir Sporto skyrių sujungimo.

Numatytų darbų virtinėje laukia „Naujasis Lietuvos kultūros politikos modelio“ projektas. Kultūros bendruomenėje dėl šio įstatymo reika-lingumo vyrauja įvairių nuomonių. Būtina ramiai prie pasiūlymų prisėsti, diskutuoti, tai nelengvas procesas.

Bendrausime ir bendradarbiausime su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Švieti-mo, kultūros ir sporto komitetu, LSDP kultūros komitetu, aktyviai dalyvausime visuomeninės Kultūros komisijos prie Vilniaus miesto savival-dybės tarybos darbe, visais, kurie turi pasiūlymų ir gerų idėjų.

Jūsų komisijos darbų sąraše matau netradicinę, tačiau išskirtinai svarbią priemonę – socialinės

30

atskirties mažinimą ir kultūros paslaugų priar-tinimą vilniečiams, turintiems klausos negalią. Paaiškinkite plačiau sumanymo esmę.

Reikia, kad vieną kartą visi gerai suvoktume, jog kultūra – vienas esminių traukos sektorių, atveriantis daugybę įvairių galimybių kitoms gyvenimo sritims, įtraukiantis į veiksmą įvairias visuomenės grupes, neįgaliuosius, įsukantis į kultūrinį gyvenimą ir tuos, kurie iki tol nebuvo jo dalyviai, dėl vienokių ar kitokių priežasčių buvo atskirti.

LSDP Vilniaus miesto skyriaus Kultūros ir istorinio paveldo komisija inicijuos susitikimą su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir kurčiųjų bendruomenės atstovais bei sieks galimo Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus apskrities gestų kalbos vertėjų centro bendra-darbiavimo sutarties pasirašymo, kurią įgyvendi-nus suaktyvėtų kultūros paslaugų priartinimas kurtiesiems, t. y. didžiausieji ir reikšmingiausieji sostinės renginiai būtų suprantami ir kurtie-

siems, jie planingai būtų verčiami į gestų kalbą. Jaučiu, kad šis darbas nebus lengvas, teks daug aiškinti, įtikinėti, jungti iniciatyvas ir pajėgas.

LSDP Vilniaus miesto skyriaus prezidiumas patvirtino nuolatinę Kultūros ir istorinio pavel-do komisiją (anksčiau buvo Kultūros komisija), tuo lyg ir išplėsdamas jos kompetencijos ribas ir pabrėždamas Vilniaus miesto istorinio paveldo

svarbą. Ką planuojate nuveikti šioje srityje?

Kur jau kur, o istorinės atminties, paveldo srityje darbo užteks visiems. Turime kompe-tentingų bičiulių, daugelį metų kantriai ir tyliai besidarbuojančių šioje sferoje, kalbėsimės ir veiksime kartu.

Kartu su visa tauta bei kultūros bendruo-mene pradėjome svarstyti, ką galime pasiūlyti Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio proga. Siūlyčiau, kad būtų įgyvendinta partijos XXXIII suvažiavime Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, Europarlamentaro Vytenio Andriukai-

čio iškelta idėja pastatyti Vilniuje paminklą iški-liam Lietuvos laisvės šaukliui, vienam garsiausių Lietuvos poetų Justinui Marcinkevičiui. Juk ir pa-ties J. Marcinkevičiaus kūrybos ir veiklos moty-vas bei visas jo gyvenimas buvo skirtas tautos ir jos kultūros išlikimui. Taip pat norėtume toliau tęsti diskusiją – įgyvendinti J. Basanavičiaus idėją, kurią rėmė ir M. K. Čiurlionis, – Tauro kalną ir įkurti Tautos namus, šiuolaikiškai pavadintus daugiafunkciniu kultūros centru su koncertų ir teatrų salėmis bei istorinės atminties galerija.

Kultūros ir istorinio paveldo komisijos pri-gimtis, taigi ir darbų motyvai, tarsi politiniai, bet, vis dėlto, turėsime progą matyti ir išgirsti puikios muzikos, bičiulių poezijos ir kitos kūrybos?

Taip. Sieksime plačiau pristatyti bičiulių kūrybą. Matome galimybę įtraukti juos į mūsų bičiulių, dirbančių įvairiose kultūros ir meno įstai-gose, organizuojamus vakarus. Kai ką nuveiksi-me ir atskirai, planuojame keletą mūsų bičiulių

31

kūrybos vakarų. Vienas iš jų-poezijos vakaras „Su meile – Lietuvai“ Vilniaus Rotušėje.

Norėtųsi Jums užduoti provokacinį klausimą. Kas „užveda“ komisijoje dirbančius bičiulius, kaip

sekasi juos motyvuoti?

Uždavėte opų klausimą. Ne tik politikoje, bet ir gyvenime dažnai atsitinka taip, kad savo veikla ir prisirišimu įrodę kompetenciją, ne visi ir ne visada lieka pastebėti arba atsiduria trokštamoje vietoje. Gali turėti idėjų, būti darbštus, kūrybin-gas, tačiau pastebėtas bus tas, kuris greitesnis (juokiasi).

Esame pasiryžę ir šioje srityje dirbti, numa-tėme viduje aptarti ir Vilniaus miesto skyriaus vadovybei teikti galimus mūsų kandidatus 2016 m. rinkimuose į LR Seimą (sąrašą) bei 2018 m. rinkimuose į Vilniaus miesto savivaldybę. Laikas lekia, rinkimus gena rinkimai. Turime numatyti

žmones, tinkančius ir galinčius siekti politinės karjeros, tikrus kultūrininkus pagal pašaukimą ir išsilavinimą, perėjusius ugnį ir vandenį plačiąja prasme, išmanančius kultūros politiką ir vady-bą, jos dėsnius, aktyvius ir darbščius. Manau, kad tokių bičiulių yra, jų veikla turėtų būti labiau matoma ir girdima, aktyviau remiama. Teisinga ir sąžininga atranka yra motyvacijos dalis.

Be to, ,,užveda“ buvimas kartu, ginčai var-dan reikalo ir t.t. Žiūrint, kas ko siekia ir kokių tikslų vedinas atėjo į Kultūros ir istorinio paveldo komisiją.

Jūsų kadencija užimant komisijos pirmininkės pareigas-jau trečioji. Ar tikite Kultūros ir kultūros paveldo komisijos tęstinumu ateityje? Jeigu taip –

kas, kokie ženklai jums labiausiai teikia vilties?

Visko buvo. Kartais atrodydavo, kad suka-mės kaip voverės užburtame rate, kad dirbame

uždarai, kad mūsų darbų niekas nepastebi, kartais ir patys bičiuliai nematydavo darbo komisijoje prasmės… Dabar galvoju, kad tai buvo nusivylimo minutės, tokių būna kiekvienam žmogui. Šiandien Vilniaus miesto skyriuje matau teigiamų pokyčių, daug vidinės ir išorinės komu-nikacijos, pagarbos minčiai ir nuomonei. Todėl tikiu, kad Kultūros ir istorinio paveldo komisijoje galima bus daug nuveikti miesto, kuriame mes visi gyvename labui, dirbant surasti save, reali-zuoti savo mintis ir siekius. O tada jau, žinoma, būti ir pastebėtam.

Dėkoju už pokalbį. Linkiu gražių darbų sėkmingo

realizavimo.

Kalbėjosi Aldona Jeleniauskienė, LSDP Vilniaus miesto skyriaus tarybos narė, Žurnalistų

grupės pirmininko pavaduotoja

32

V. Vaitiekūnaitė. Visi vaikai skirtingi, visi vaikai kitokie – visi vaikai lygūs

Neseniai praėjo Vaikų gynimo diena. Tai primini-mas visuomenei apie būtinybę saugoti ir gerbti vaikų teises. Deja, Lietuvoje vaikai neretai dar tebėra laikomi antraeiliais žmonėmis, o jų poreikiai – mažiau svarbes-niais nei suaugusiųjų.

Taip pat dažnai laikomasi konservatyvios tradici-nės nuostatos, kad vaikai savaime neturi jokių teisių, tik tas teises, kurias jiems savo nuožiūra suteikia suau-gusieji, o vaikams suaugusiųjų priskirtos pareigos yra savaime suprantamos, kaip ir privalomas paklusimas paliepimams. Tačiau taip neturėtų būti, nes vaikai sil-pnesni nei suaugusieji ir nuo jų priklausomi materialiai ir emociškai.

Toks itin konservatyvus visuomenės požiūris – jei silpnesnis, tai turi mažiau teisių – ypač neigiamai paliečia kitokius vaikus, arba vaikus, įvardijamus kaip turinčius specialiųjų poreikių. Tai – vaikai, turintys fizinę negalią (raumenų distrofiją, išsėtinę sklerozę, lėtinę astmą, epilepsiją ir kt.), vystymosi sutrikimų (dauno sin-dromą, autizmą, disleksiją, suvokimo sutrikimus ir kt.), elgesio ir emocijų raiškos sutrikimų (dėmesio sutelkimo ar nepaklusnumo sutrikimai ir kt.), sensorinių sutrikimų

33

(aklumą, silpnaregystę, kurtumą, klausos sutrikimus ir kt.).

Šiems vaikams bene kasdien reikia įvairių spe-cialistų pagalbos: logopedo, specialiojo pedagogo intelekto, emocijų, elgesio, socialinės raidos ir kt. sutrikimams, tiflopedagogo (regos sutrikių) ar surdo-pedagogo (klausos sutrikimų) ir kt.

Lietuvoje tokiems vaikučiams dar labai daug ko trūksta. Valstybė dažnai nepadeda tėvams, auginan-tiems vaikus su specialiais poreikiais. Pavyzdžiui, tėveliai, turintys vaikų su dauno sindromu, pasakoja, kad, nors šiems „saulės“ vaikučiams reikia labai daug priežiūros ir ypatingo dėmesio jų ugdymui, tačiau

jų tėveliams net nepriklauso nedarbingumo lapelis, slaugant vaiką sanatorinėje reabilitacijoje, o negalios neturinčių vaikučių tėveliai po ūmios ligos sanatorinei reabilitacijai visada gauna nedarbingumo pažymėjimą. Dažnai vienas šeimos narys turi atsisakyti darbo, kad galėtų rūpintis vaikeliu, o už tai negauna iš valstybės jokios paramos...

Sveikatos apsaugos ministerija šiemet pakeitė Vai-kų sveikatos tikrinimo tvarką, kuri nustato privalomų profilaktinių vaikų sveikatos bei ankstyvojo amžiaus vaikų (iki 4 metų) psichomotorinės raidos tikrinimo reikalavimus. Lietuvoje bus privalomai profilaktiškai tikrinama ne tik vaiko fizinė sveikatos būklė, bet ir psi-

chomotorinė raida visų vaikų nuo 3 mėnesių amžiaus. Taip bus galima nustatyti vaiko raidos sutrikimus kuo anksčiau – tuo šie vaikai turės daugiau galimybių gyvenime.

Galimybė anksčiau nustatyti diagnozę – labai svarbi, tačiau iki šiol specialistų paslaugų valstybė Lie-tuvoje apmoka itin mažai, todėl, jei tėveliai nori, kad jų vaikai, turintys raidos sutrikimų, sparčiau vytųsi savo bendraamžius, patys turi investuoti ypač daug.

Vilma Vaitiekūnaitė yra LSDP Vilniaus miesto skyriaus Lygių galimybių ir žmogaus teisių komisijos

pirmininkė

34

Pradedama diegti daugiau nei dešimtmetį rengta e. sveikatos sistema

Lietuvos gydymo įstaigose iki metų pabaigos ketinama baigti diegti daugiau nei dešimtmetį rengtą e. sveikatos sistemą, kuri leis nuotoliniu būdu patikrinti paciento ligos istoriją, išrašyti elektroninius receptus ir keistis informacija gydymo įstaigoms.

Pirmuoju etapu prie šios sistemos iki lapkričio pradžios ketina prisijungti 176 valstybinės gydymo įstaigos, apie 4 tūkst. šalies vaistinių.

„Nuo šiandien visos gydymo įstaigos palaipsniui, iki rugpjūčio 31 dienos, turės pervesti visą turimą informaciją. Nuo lapkričio 2 dienos bus privalu pateikti elektroninius vaistų receptus, t. y. nebeliks tų skundų, kad receptai išrašyti neaiškiai, neperskaitomai, kaip ir nukreipimai, kurie taipogi bus paciento ligos istorijoje“, – Vilniaus klinikinėje ligoninėje pristatydama projektą sakė sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiū-tė.

Anot jos, antrasis etapas, kurio metu prie sistemos prisijungs likusios valstybinės gydymo įstaigos, bus pradėtas lapkričio 2-ąją.

35

„Jei viskas eis taip, kaip suplanuota, 2018-aisiais net ambulatorijos ar slaugytojos seniūnijose dirbs su šia sistema. Nors pesimistai sako, kad visiškai įvestos elektroninės sveikatos sistemos Europos Sąjungos valstybėse ir JAV nėra. Gal būsime pirmi, kurie išgar-sinsime Lietuvą, nes ir Estija, ir Latvija yra susidomėju-si mūsų pasiekimais“, – sakė ministrė.

Ministrės patarėjas e. sveikatos projektui Arvydas Skorupskas tvirtino, kad iki lapkričio 2-osios prie siste-mos bus prijungtos visos didžiausios šalies įstaigos, kurios apima du trečdalius Lietuvoje teikiamų gydymo paslaugų – tai bus pereinamasis laikotarpis, kuris leis priprasti prie sistemos medikams, farmacininkams ir pacientams.

Pasak jo, be paciento leidimo duomenys negalės būti perduodami kitoms įstaigoms – juos matys tik tie gydytojai, pas kuriuos pacientas registruosis bei duos sutikimą.

„Visi gydytojai, kurie Lietuvoje dirba pagal licenciją,

jų yra per 12 tūkstančių, gali matyti jūsų informaciją, bet reikia išpildyti vieną sąlygą, kad jūs pats pareikštu-mėte norą pas tą gydytoją gydytis – pas jį užsiregis-truotumėte, gydytumėtės jo palatoje (...). O kam reikia „užrakinti“ – yra socialiai jautrios ligos, kitos, kurių gal jūs nenorėtumėte atskleisti, kad ja sergate, jūs galite išreikšti savo valią ir be jūsų žinios jos niekas negalės pažiūrėti“, – sakė jis.

Patarėjas sakė, kad sistema leis elektroninėje erdvėje išrašyti receptus nebesilankant pas gydytoją, išrašyti siuntimus pas specialistus, šią informaciją pa-cientas galės pamatyti prisijungęs prie savo paskyros. Gydytojai, jei pacientas sutiks, taip pat galės matyti visą informaciją apie pacientams paskirtus vaistus, įrašus apie buvusius tyrimus, hospitalizaciją ir pan.

Anot jo, planuojama, jog prie sistemos privalomai turės prisijungti ir privačios gydymo įstaigos. Tam esą nėra numatyto termino, tačiau ministerija planuoja, kad visuotinai sistema bus įdiegta 2018-2019 metais.

Perkelinės tik labai svarbią in-formaciją

A. Skarupskas patvirtino, kad iš šiuo metu sukaup-tų pacientų ligos istorijų į sistemą bus perkeliama bus tik labai svarbi informacija.

„Įrašai, kurie apima pastaruosius penkerius metus – tokios gydymo įstaigos, kaip Vilniaus miesto kliniki-nė ligoninė, Santariškių klinikos ir kitos, kurios turėjo sistemas, jos automatiškai perkels. Bet kitos perkels ne visus, tik svarbius duomenis paciento sveikatai šiuo metu. Tai reiškia, jei jūs sergate genetine liga, lėtine liga, kaip bronchinė astma, kraujo spaudimas ar kitos ligos – tie duomenys yra svarbūs, jie bus perkeliami palaipsniui“ – paaiškino ministerijos atstovas.

Projektas įgyvendinamas ES ir Lietuvos biudžeto lėšomis, sistema kainavo per 28 mln. eurų.

Delfi.lt

36

J. Požela. Ar norime gyventi geriau, nieko nekeisdami?

Diskusijos dėl svarstomo naujojo socialinio modelio įgauna vis didesnį pagreitį. Kaip dažnai nutinka, visuomenė pasidalinusi į „už“ ir „prieš“. Tačiau tokios diskusijos yra tik į naudą, keliant dabartinio reglamentavimo problemas ir siū-lant jų sprendimus. Būdamas nuosekliu kairiuoju socialde-mokratu laikausi nuomonės, kad jeigu kaip valstybė, kaip žmonės norime gyventi geriau, pokyčiai yra neišvengiami ir reikalingi.

Vis dar ne iki galo suvokiame, kad gyvename globa-liame pasaulyje, dėl investicijų turime konkuruoti ne tik savo šalies viduje, bet plačiame regione, Europos konti-nente, pagaliau pasauliniame kontekste. Turime suprasti, kad dideles investicijas planuojantis verslas, kuris mokės ir didesnius atlyginimus dirbantiems, visuomet pasvers argumentus, kurioje šalyje tas investicijas daryti. Ir laimės tie, kurie sugebės pasiūlyti geriausias sąlygas.

Jei norime pasiekti ES valstybių senbuvių gerovės

37

lygį, turime siekti realaus žmonių atlyginimų didėjimo. Taigi, privalome skatinti aukštą pridėtinę vertę kuriančius verslus, suteikiant įvairias paramas. Tačiau ne mažiau svarbu atsižvelgti į verslininkų išsakomas pastabas, kas jiems tas investicijas trukdo daryti.

Visų pirma, įvardijami nelankstūs darbo santykiai ir jų reglamentavimas. Mūsų darbo jėga yra apmokestinta per daug – tą pripažįsta visi ekspertai. Vienas iš naujojo socialinio modelio siūlymų – mažinti darbdavio mokamas įmokas, o jų praradimus biudžetui kompensuos ilgalaikėje perspektyvoje atsiradusios įplaukos iš daugiau sukuriamų darbo vietų, didesnių žmonių atlyginimų. Daugiau pinigų – didesnės žmonių galimybės išleisti vidaus vartojimui, daugiau surenkama pridėtinės vertės mokesčio, pilnėja ir valstybės biudžetas.

Laikausi nuomonės, kad esami darbo kodekso reglamentavimai nebeatitinka šiandienos iššūkių. Verslas ir jo pobūdis smarkiai keičiasi. Privalome lanksčiau žvelgti į galimybę susitarti dėl darbo valandų (pvz. programuo-tojams, atliekantiems užsakymus JAV ar Azijos bendro-vėms dažnai tenka dirbti nakties metu dėl skirtingų laiko juostų. Su šiandieniniu darbo santykių reglamentavimu tą padaryti yra labai sudėtinga), įteisinti naujas darbo for-mas, atitinkančias aukštą pridėtinę vertę kuriančių įmonių veiklos specifiką.

Panagrinėjus dabartinį reglamentavimą išryškėjo ir dar viena esminė problema – realiai neveikia darbuotojo apsauga. „Sodros“ duomenimis, praėjusiais metais iš viso nutraukta 565 tūkst. darbo sutarčių. Daugiausia – apie 70 proc. – visų darbo santykių nutrūko darbuotojo prašymu. Tokiu atveju išeinantis iš darbo žmogus negauna jokios išeitinės išmokos, jis nėra niekaip apsaugotas, o dabartinė bedarbio pašalpa nėra adekvati įmokoms – nepaisant to, kad dirbdamas žmogus sumoka daug. Vyriausybė aiškiai parodė norą keisti esamą padėtį, pakeisti žmogui akis muilinantį Darbo kodeksą – siekia, kad darbuotojo apsauga būtų reali.

Siūlomas sprendimas – 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka ir didesnė bedarbio išmoka pirmaisiais mėnesiais. Priėmus šį siūlymą atleidžiamas žmogus realiai taptų socialiai apsaugotas. Darbdavys, pa-tirdamas mažesnius kaštus, bus motyvuotas atsiskaityti su darbuotoju. Sumažėjus naštai darbdavys ryšis įkurti daugiau darbo vietų ir mokėti didesnį atlyginimą. O būtent to mums labiausiai ir reikia.

Ko nerimauja profesinės sąjungos? Darbo sąlygos įmonėse galės būti sureguliuojamos pasirašant kolektyvi-nes sutartis. Tai paskatins ir profesinių sąjungų kūrimąsi, daugės dirbančių asmenų, esančių ir profesinių sąjungų nariais skaičius. Tai padės atsinaujinti ir pačioms orga-

nizacijoms, tapti stipresnėmis ir labiau šiuolaikiškomis, pasiekti realų darbuotojų dalyvavimą valdant įmonę.

Paminėjau tik keletą aspektų. Galima diskutuoti, teikti siūlymus, kas, esu tikras, bus daroma ir po to, kai Vyriausybė apsvarstys projektų paketą. Tačiau norėtųsi mažiau išankstinių stereotipų, daugiau aiškių, motyvuotų argumentų, realių sprendimų, pakeisiančių ekonominę padėtį į gerą.

Ir pabaigai. Statistikos departamentas skelbia, kad Estijoje vidutinis atlyginimas pirmą 2015 metų ketvirtį buvo net 44 proc. didesnis negu mokamas Lietuvoje. Tai labai didelis skirtumas. O paklausus apie šio pasiekimo priežastis, Estijos Ministras Pirmininkas savo interviu labai aiškiai pasakė, kad tai yra tiesioginė jų priimtų darbo rinkos pokyčių sprendimų išdava. Maža to, Estija pirmą kartą pagal “Doing business” daromus reitingus pateko į pasaulio šalių pirmą dvidešimtuką, kur geriausios sąlygos kurti verslą. Ar ir toliau slinksime sąrašo pabaigoje, ar pagaliau ir mes tapsime užsienio investicijų, naujų ir gerai apmokamų darbo vietų šalimi? Jei norime gyventi geriau, nieko nekeisti būtų per didelė prabanga

.Juras Požela, LR Seimo socialdemokratų partijos

frakcijos narys, LSDP Vilniaus miesto skyriaus pirmininkas

38

Vilniaus rotušėje socialdemokratai šventė Lietuvos tautinių bendrijų dieną

LSDP Vilniaus m. skyriaus Tautinių bendrijų komisija dalyvavo Tautinių bendrijų namų ir Tautinių bendrijų tarybos Vilniaus rotušėje gegužės 25 d., pir-madienį, surengtoje Lietuvos tautinių bendrijų dienos šventėje. Renginyje buvo apdovanoti nusipelnę tautinių bendruomenių atstovai ir vyko Balio Dvarionio muzikos mokyklos moksleivių koncertas.

Sostinės socialdemokratų Tautinių bendrijų komisija renginyje savo idėjomis ir bendradarbiavimo pasiūlymais dalijosi su Tautinių bendrijų namų direktore Alvida Gedaminskiene, Tautinių bendrijų tarybos direktore Galina Miškiniene ir įvairių Lietuvos tautinių bendrijų nariais.

Iš socialdemokratų šventiniame minėjime dalyvavo Vilniaus m. skyriaus Tautinių bendrijų komisijos pirmininkas Daniel Žamoit ir jos nariai – Irina Katauskienė, Laima Ašakaitė, Lilija Nefienė ir Morta Vidūnaitė, taip pat – teisin-gumo ministro patarėjas Sergejus Tichomirovas, tarptautinio folkloro festivalio Pokrovskije kolokola“ Lietuvoje vadovė Irena Zacharova, visuomenės ir kultū-ros veikėja Birutė Kurgonienė ir kiti bičiuliai.

Į Lietuvos Respublikos įsimintinų dienų sąrašą Lietuvos tautinių bendrijų diena, kuri minima gegužės 21 d., įtraukta 2013 metais. Šiemet ji buvo minima antrą kartą. LSDP vadovaujamos Vyriausybės iniciatyva 2015 m. liepos 1 d. atkuriamas Tautinių mažumų departamentas, kuris veiks prie Vyriausybės.

LSDP Vilniaus m. Tautinių bendrijų komisijos informacija

39

Ar gyvensime darniai? Savo veiklą pradėjo LSDP Vilniaus miesto skyriaus darnios plėtros komisija

Darni plėtra (vystymasis) – ekonomikoje, sociolo-gijoje, aplinkotyroje ir politologijoje naudojama sąvoka, apimanti metodikas, kuriomis siekiama užtikrinti vysty-mąsi, tenkinantį žmonių gerovę dabartyje nesumažinant žmonių gerovės galimybių ateityje. Taigi, darni plėtra tai yra pagrindinė ilgalaikė visuomenės vystymosi ideologija, kurią sudaro trys lygiaverčiai komponentai- aplinkosauga, ekonominis ir socialinis vystymasis. Terminas „Darnus vystymasis“ buvo paminėtas jau 1972 metais, o svarbes-nis šios politikos formavimas Tarptautiniu lygmeniu vyksta jau nuo 1992 metų, kai Jungtinių Tautų (JT) konferenci-joje buvo priimtas nutarimas įkurti JT Darnaus vystymo komisiją, bei rekomenduota įkurti nacionalines komisijas,

tarybas ar komitetus valstybėse narėse.Taip darnios plėtros politikos įgyvendinimo būtinybė

atsirado ne tik Globaliu, bet ir Nacionaliniu bei Vietiniu lygmeniu. Darnios plėtros (vystymosi) politikos įgyvendini-mo tikslas yra mažinti skurdą, skatinti darną ekonomikoje ir politikoje, nedaryti žalos gamtiniams ištekliams, paten-kinti žmogaus pagrindinius poreikius, įtvirtinti gyvenimo kokybės standartus, kurie leistų ne tik šiuolaikiniam, bet ir ateities žmogui prasmingai gyventi.

Lietuvoje darnios plėtros politikos gairės atsirado apie 2000 metus, o įgyvendinimas prasidėjo 2003 metais, kai buvo patvirtinta pirmoji Nacionalinė Darnaus vystymosi strategija, kuri nuolat atnaujinama.

Pagrindinis Lietuvos darnaus vystymosi siekis – pa-gal ekonominio ir socialinio vystymosi, išteklių naudojimo efektyvumo rodiklius iki 2020 metų pasiekti esamą ES vidurkį, pagal aplinkos taršos rodiklius – neviršyti ES leis-tinų normatyvų, laikytis tarptautinių konvencijų, ribojančių aplinkos taršą ir poveikį pasaulio klimatui, reikalavimų.

Lietuvoje taip pat veikia ir Darnaus vystymosi komi-sija, kuriai vadovauja Ministras Pirmininkas, tačiau ji nuo 2005 metų nebesirenka ir yra neveiksni. Tuo pačiu, 2012 metais buvo patvirtinta Nacionalinė Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, kurioje numatyta ilgalaikė Lietu-vos vizija ir raidos prioritetai bei jų įgyvendinimo kryptys iki 2030 metų. Įkurta Valstybės pažangos Taryba, kuriai

Gegužės 5 dieną LSDP Vilniaus miesto skyriaus prezidiumo po-sėdyje patvirtinta pirmą kartą sudaryta nuolatinė Darnios plėtros komisija. Gegužės 20 dieną įvyko pirmasis posėdis, kurio metu Ko-misijos pirmininkė Loreta Juškaitė pristatė Komisijos reglamentą, veiklos gaires ir dvimetį planą.

40

vadovauja taip pat Ministras Pirmininkas, kurios tikslas yra strategijos įgyvendinimo priežiūra ir rezultatų stebėsena.

Kiek sunkiau darnios plėtros politika yra perkeliama į Vietinį lygmenį-savivaldybes. Dar 2000 metais susirinkusi Nacionalinė darnios plėtros komisija atkreipė dėmesį, kad savivaldybės vaidina ypač svarbų vaidmenį, siekiant dar-nios plėtros tikslų, kadangi didžioji dalis problemų atsiran-da kaip vietinės veiklos pasekmė. Kiekviena savivaldybė buvo paraginta parengti Vietos darbotvarkę 21 (VD21), t.y. veiklos planą užtikrinantį darnios plėtros įgyvendinimą savivaldos lygmenyje.

Kaip sekasi Vilniaus miestui kurti ir įgyvendinti Darnios plėtros principus Vilniaus mieste?

Vilniaus miesto savivaldybė darnios plėtros principus stengiasi integruoti į planavimo dokumentus – Vilniaus miesto bendrąjį planą iki 2015 m. (šiuo metu jis pratęs-tas), Vilniaus miesto strateginį planą 2010-2020 metams ir kitus dokumentus. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus miesto savivaldybė neturi pasitvirtinusi atskiro Darnios plėtros strateginio dokumento, kuriame būtų numatyta aiški vizija ir rodikliai ilgalaikėje perspektyvoje, pvz. iki

2030 metų. Kita problema būtų, kad nėra aiškiai apibrėžto administracinio struktūrinio padalinio, atsakingo už dar-nios plėtros politikos įgyvendinimą ir rezultatų stebėseną, todėl kyla abejonių, kad Vilnius ir neturi aiškios darnios plėtros politikos gairių.

LSDP Vilniaus miesto skyriaus Darnios plėtros komi-sija sudaroma Vilniaus miesto savivaldybės tarybai teikia-miems klausimams nagrinėti ir teikti išvadas bei pasiūly-mus LSDP frakcijai Vilniaus miesto savivaldybės taryboje dėl darnios plėtros principo įgyvendinimo Vilniaus mieste.

Komisija taip pat vykdys švietėjišką veiklą LSDP Vilniaus miesto skyriaus bičiuliams- bus suorganizuoti seminarai, skirti susipažinti su darnios plėtros politikos koncepcija tarptautiniu, nacionaliniu ir vietiniu lygmeniu. Komisijos tikslas yra išanalizuoti darnios plėtros politi-kos taikymą Vilniaus miesto savivaldybės lygmenyje, planavimo dokumentuose, ir identifikuoti administracijos struktūrą, atsakingą už darnios plėtros įgyvendinimą ir stebėseną, teikti siūlymus kaip optimizuoti darnaus vystymosi įgyvendinimą Vilniaus mieste. Komisija sieks pasiūlyti darnios plėtros strategiją Vilniaus miestui, kurioje būtų numatyti ilgalaikiai Vilniaus miesto vystymosi tikslai

(iki 2030 m.) aplinkosaugos, ekonomikos ir socialiniu atžvilgiu.

Taip pat bus svarstoma galimybė ir nauda teikti siūly-mus prisijungti Vilniaus miestui prie Tarptautinių susita-rimų (pvz. Alborgo susitarimų, p.s. šiuo metu iš Lietuvos prisijungė tik Kaunas ir Alytus) ir parengti darnios plėtros koncepciją pagal susitarimą bei parengti Vietos darbo-tvarkę 21, kad būtų užtikrinta tvari ekonomika, visuotinė gerovė ir aplinkos apsauga.

Visuotinė gerovė yra kuriama pagal principą „nuo vie-tinio iki globalaus lygmens“, t.y. nuo mažiausių teritorinių administracinių vienetų- seniūnijų, kur bendruomenės gali išreikšti savo pageidavimus ir siūlymus, iki miestų, regionų ir visos Lietuvos. Todėl darnios plėtros politikos įgyvendi-nimo sėkmė priklauso ne tik nuo valdžios sąmoningumo ir priimamų sprendimų, bet ir nuo kiekvieno gyventojo indėlio į darnų gyvenimo būdą bei pilietinį sąmoningumą.

Loreta Juškaitė, LSDP Vilniaus miesto skyriaus darnios plėtros komisijos pirmininkė

41

Vilniaus bičiuliai agitavo Trakuose

Šeštadienį ( gegužės 23 d.) Lietuvos socialdemo-kratų partijos (LSDP) Vilniaus skyriaus bičiuliai daly-vavo savivaldos rinkimų agitacijos kampanijoje Trakų rajone – pačiame Trakų mieste, Lentvary ir kitose rajono gyvenvietėse.

LSDP Vilniaus m. Pylimo grupė specialiai vyko pa-dėti Trakų rajono, (kuriame vyksta pakartotiniai savival-dybės tarybos ir mero rinkimai), socialdemokratams.

Sekmadienį prie agitacijos kampanijos prisidėjo ir Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos nariai.

42

Naujienlaiškį rengia :

Aldona JeleniauskienėSergejus Tichomirovas

Mums svarbi Jūsų nuomonė, todėl savo pasiūlymus dėl naujienlaiškio turinio galite

pateikti elektroniniu paštu info@lsdpvilnius.lt arba telefonu (8 5) 265 23 11