Upload
jurate
View
217
Download
2
Embed Size (px)
DESCRIPTION
Žagarės bendruomenės elektroninis leidinys
Citation preview
Žagarės BalselisĮkurtas 1931 metais Laikraščio data: 2014 m. gruodžio 3 d., Nr. 11(14)
Besibaigiant dar vieniems metams, vėl Jums parengėme „Žagarės balselio“ numerį. Kviečiame
pasidomėti kaip veikia pasikeitusi socialinės paramos tvarka, susipažinti su aktyviai Žagarės kultūriniame
gyvenime dalyvaujančiu mokytoju, choreografu Andriu Petkausku, kuris kviečia visus su vaiko smalsumu
žvelgti į pasaulį. Kaip visada trumpai apžvelgiame įgyvendinamų infrastruktūros projektų eigą bei Žagarės
regioninio parko naujienas. Pristatome Žagarės kultūros centro žiemos renginių ciklą ir naujai planuojamą
tarptautinį meno festivalį!
Taip pat, metams prabėgus, kviečiame siųsti nuotraukas „Žagarės balselio“ fotografijų konkursui 2014!
Malonių skaitinių!
Su meile,Redakcija
Ar gelbsti aritmetinis socialinių problemų sprendimas?
Žinia, nuo šių metų pradžios keitėsi socialinių išmokų mokėjimo tvarka. Už pašalpų skyrimą tapo
atsakinga Joniškio rajono savivaldybės administracija. Jai informaciją renka, bendrauja su klientais ir
pašalpų skyrimo dokumentaciją administruoja socialinio darbo organizatoriai seniūnijose, rekomendacijas
skirti ar neskirti pašalpas teikia kiekvienoje seniūnijoje suburta komisija.
Komisiją sudaro aktyvūs bendruomenės nariai su nepriekaištinga reputacija. Komisijos sprendimas
yra rekomendacinio pobūdžio, galutinį sprendimą priima Joniškio rajono savivaldybės administracijos
Socialinės paramos ir sveikatos skyrius. Tačiau savivaldybė pasitiki komisijos darbu ir beveik visada paramą
skiria pagal teikiamas rekomendacijas, kadangi komisiją sudaro vietos gyventojai, kurie pažįsta
besikreipiančiuosius ir žino jų gyvenimo sąlygas. Tai sumažina galimybę pateikti klaidingus duomenis ir
piktnaudžiauti socialine parama. Žagarės seniūnijoje komisiją sudaro 14 asmenų: 10 seniūnaičių, seniūnas,
socialinio darbo organizatorės ir atstovė iš savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus. Į
seniūnijos komisijos posėdžius kviečiami: ilgalaikiai pašalpų gavėjai; neteisingus duomenis pateikę asmenys
apie savo turimą turtą, pajamas; gavus informaciją iš kitų tarnybų apie tai, kad socialinė pašalpa naudojama
ne pagal paskirtį; sugyventinių slėpimą ir kitais panašiais atvejais.
Asmenys, kreipdamiesi dėl piniginės socialinės paramos (socialinės pašalpos ir kompensacijų), privalo
pateikti teisingus duomenis apie save, bendrai gyvenančius asmenis, gaunamas pajamas ir turimą turtą.
Pateikus neteisingus duomenis, Socialinės paramos ir sveikatos skyrius sustabdo ir neišmoka piniginės
socialinės paramos. Savivaldybės administracija turi teisę tikrinti asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir 1
užimtumą; papildomai apklausti asmenis, tikrinti jų pateiktus dokumentus ir reikalauti papildomų
duomenų; pasitelkti asmenis visuomenei naudingai veiklai; pasitelkti seniūnaičius, bendruomenės narius ir
kitus suinteresuotus asmenis svarstant klausimus dėl socialinės pašalpos skyrimo. Socialiniai darbuotojai
periodiškai tikrina gyvenimo buities sąlygas.
Patvirtinus naująją tvarką, dalis asmenų, anksčiau gavusių socialinę paramą, net nebesikreipė, nes jų
gyvenimo sąlygos buvo ne tokios, kad būtų verti gauti
socialinę paramą.
Ateiti ir stoti prieš keliolikos žmonių komisiją,
apginti prašymo socialinei paramai pagrįstumą, atsakyti į
kylančius klausimus, nėra lengva. Drąsos prireikia, ne
kiekvienas išlaiko tokį išbandymą. Pasitaiko, kad žmonės
nežino kaip elgtis, pasijaučia žeminami, kad turi įrodinėti,
jog tikrai reikia paramos, o kai kurie priima situaciją kaip
teatrą ir toliau tvirtina klaidingus teiginius, keldami
sumaištį ir trikdydami įprastą komisijos darbą. Pasitaiko,
kad reikia pasikviesti įgaliotinį į komisijos posėdžius dėl
konfliktinių, agresyviai nusiteikusių prašytojų.
Socialinės pašalpos gali būti skiriamos pinigine ir nepinigine forma, t. y. maisto prekių kvitais. Tvarka
leidžia skirti nepinigine forma iki 80 proc. visos socialinės pašalpos. Šis būdas pasiteisina remiant šeimas,
kuriose yra asmenų, turinčių priklausomybę alkoholiui, ar asmenis, negebančius tvarkytis asmeninių
finansų. Žagarės seniūnas pastebi, kad šis būdas pasiteisino, nes tie, kam buvo paskirti maisto kvitai,
nebevartoja alkoholio. Šie asmenys žino, kad jei pragers likusią pašalpos dalį (20 proc.) ir nesusimokės
mokesčių, kitą mėnesį pašalpa jiems nebus skiriama. Tai motyvuoja tikslingai naudoti skirtą paramą.
Nuo birželio 1 d. sumažėjo pašalpos dydis ilgalaikiams bedarbiams. Gaunantiems socialinę pašalpą nuo
36 mėnesių iki 48 mėnesių, socialinės pašalpos dydis mažinamas 20 procentų, gaunantiems socialinę
pašalpą nuo 48 mėnesių iki 60 mėnesių – 30 procentų, o gaunantiems socialinę pašalpą ilgiau kaip 60
mėnesių – socialinės pašalpos dydis auginantiems vaiką ar vaikus mažinamas 40 procentų, vienam
gyvenančiam asmeniui ir vaikų neauginantiems asmenims šiuo atveju socialinė pašalpa bendra įstatyme
nustatyta tvarka neskiriama.
Tai jau valstybės politikos siekis mažinti ilgalaikių bedarbių gretas.
Žagarės seniūnijoje vyrauja didelė bedarbystė, tad ir pašalpų gavėjų yra daug. 2013 metais dėl
socialinių pašalpų kreipėsi 200 pareiškėjų (neskaičiuojant šeimos narių) iš Žagarės miesto gyventojų, iš jų
168 ilgalaikiai pašalpų gavėjai. Tais pačiais metais iš kaimo gyventojų kreipėsi - 161 pareiškėjas, iš jų 100
ilgalaikių.
Tuo tarpu 2014 metais iš miesto gyventojų iki lapkričio 25 d. kreipėsi 153 pareiškėjai, iš jų - 133
ilgalaikiai. Iš kaimo gyventojų iki 2014 m. lapkričio 25 d. kreipėsi 80 pareiškėjų, iš jų 62 ilgalaikiai.
Žagarės seniūnijos socialinio darbo organizatorė Irena Čerkauskienė pastebi, kad pareiškėjų mažėjimą
galėjo lemti šios priežastys: dalis pašalpų gavėjų išvyko dirbti ir gyventi į užsienį; dalis per vasarą susirado
2
darbų ir Žagarėje (prie dvaro rūmų renovacijos, vandentiekio ir kanalizacijos tiesimo, miesto aikštės
rekonstravimo darbų; dirbo viešuosius darbus); pareiškėjai turintys dideles skolas už atliekų tvarkymą,
nesugebėjo jų išsimokėti; kai kurie nenori įsileisti komisijos į savo namus; laiku neatlieka visuomenei
naudingos veiklos; kiti savanoriškai atsisako gauti pašalpas (manoma, kad turi nelegalių pajamų).
Paprašius įvardyti naujos socialinės paramos teikimo tvarkos pranašumus, socialinio darbo
organizatorė teigė, kad tvarka sudrausmino, įpareigojo tik kai kuriuos klientus atlikti laiku savo pareigas,
suteikti teisingą informaciją, sudaryti sąlygas patikrinti jų buitį. Iš trūkumų pastebima, kad darbą apsunkina
tai, kad kai kurios tarnybos atlaidžiai žiūri į nelegalų darbą. Pašalpų gavėjai įdarbinami 2 valandoms, o dirba
pilną darbo dieną. Darbdaviai įdarbina tik už minimalią algą, o dalį atlygio moka vokeliuose. Tai sudaro
sąlygas slėpti pajamas ir piktnaudžiauti socialine parama.
Irena Čerkauskienė teigia, kad dauguma gaunančių socialines išmokas neturi motyvacijos nei mokytis,
nei dirbti. Juos tenkina gaunamos pašalpos.
Seniūnas pastebi, kad Žagarėje įsidarbinti sezoniniams darbams pas ūkininkus galimybių apstu, tačiau
ilgalaikiai bedarbiai nesiima šių veiksmų, ir jų socialinė parama mažės. Jei gyventojai būtų suinteresuoti,
galėtų įsidarbinti bent vienam mėnesiui ir tokiu būdu nutrauktų ilgalaikio bedarbio statusą.
Matyti, kad ilgalaikiai bedarbiai yra praradę bet kokią motyvaciją, abejingi savo padėčiai. Piniginės
baudos jų nemotyvuoja, reikalingas gilesnis požiūris į susidariusią situaciją ir būtina ieškoti psichologinės
pagalbos teikimo sprendimų. Vien aritmetika socialinių problemų nesprendžia.
Seniūnas pastebi, kad žmonės ateina dėl socialinės pašalpos ir prašo darbo, jie turi mūrininko,
vairuotojo specialybes, tačiau negeba įsidarbinti.
Turbūt natūralu, kad asmuo, neturintis darbo 7 ar 10 metų, yra praradęs socialinius įgūdžius, su žema
saviverte, abejingas bendram labui. Tokiems asmenims būtina pagalba iš šalies, t. y. psichologinė socialinė
pagalba, padedanti žmonėms išeiti iš apatijos būsenos ir vėl patikėti savimi, ugdyti socialinius įgūdžius.
Lyginant socialinių išmokų dydį su praeitais metais, statistika rajono mastu yra įspūdinga, nes per 2
ketvirčius, sutaupyta apie 1 milijonas litų. Kol kas nėra paskaičiuota detaliai, kurie faktoriai įtakojo
sutaupymus, t.y. kiek sugriežtėjusi socialinės paramos teikimo tvarka, kiek sumažėjusi parama ilgalaikiams
bedarbiams, bendras gyventojų skaičiaus mažėjimas (emigracija) ir pan.
Socialinio darbo organizatoriams darbo netrūksta. Seniūnijos darbuotojai dirba puikiai, atsakingai
rūpinasi socialinės paramos gavėjais, padeda pildyti dokumentus. Į sprendimo procesą įtraukti
bendruomenės nariai daro jį skaidresniu. Pasikeitusi tvarka leido sutaupyti ženklias pinigų sumas, tačiau ar
rezultatas pasiektas?
Iš trūkumų seniūnas mini, kad sumažėjus socialinę paramą gaunančių žmonių skaičiui, mažėja
asmenų, atliekančių viešuosius darbus, tad prastėja bendras miesto gerbūvis, daugiau žmonių emigruoja, t. y.
mažėja gyventojų skaičius. Kaip teigia psichologas Dainius Pūras: „vis pritrūksta suvokimo, kad visuomenėje
visi esame susiję, ir visos pažeidžiamų grupių, kurių teisės ir laisvės pamintos, problemos, anksčiau ar vėliau
bumerangu smogs mums visiems“. Valstybės politikai turėtų imtis priemonių, kaip skatinti miestelių
gyvavimą. Vieni rinkimai keičia kitus, politinės programos keičiasi, tačiau valstybės žvilgsnis giliau į
socialines problemas ar miestelių plėtrą nenukrypsta ir nesiimama iš esmės spręsti situaciją.
3
Žagarė yra viena iš 5 sparčiausiai nykstančių gyvenviečių Lietuvoje, Joniškio rajono mastu
neperspektyvi, nes čia surenkama mažai mokesčių, nėra ekonominės veiklos, tarnauja tik kaip
reprezentacinis rajono veidas. Joniškio rajono savivaldybė išgyvena sunkmetį, turi apie 2 mln. deficito, tad iš
savivaldybės papildomų investicijų ar rėmimo programų sunku tikėtis... Lieka klausimas: kiek gali padėti
pati bendruomenė?
Jūratė Sabaitė
Žvelgti į pasaulį vaiko akimis
Kalbiname aktyvų žagarietį, pedagogą, choreografą, kurį galima sutikti beveik kiekviename renginyje
kaip vedėją, dainininką ar šokėją. Jo pilna kultūrinėje veikloje. Kalbėjomės apie pedagogo darbą, gyvenimo
būdą, Lietuvos dainų ir šokių šventes ir svajones. Kviečiame susipažinti su Andriumi Petkausku.
Kiek metų gyvenate Žagarėje?
Jau bus 14 metų nuo tada, kai
pradėjau čia dirbti. Atvykau iš Kuršėnų. Jau
antri metai, kai gyvenu nuosavame būste.
Anksčiau nepirkau, nes galvojau o gal
pabėgsiu. Kuo toliau, tuo daugiau atsiranda
veiklos ir pažįstamų žmonių. Pradėjau Žagarę
vadinti namais ir supratau, kad greičiausiai
niekur iš čia nevažiuosiu. Galiu vadintis
žagariečiu.
Kodėl ir kaip atvykote į Žagarę?
Atvykau sesers dėka. Ji dirbo
Žagarėje šokių mokytoja, tuo metu ir aš
pradėjau studijuoti tą patį. Vienais metais
seseriai pasiūlė darbą Skaistgirio mokykloje,
o ji rekomendavo mane – tik ką studijas baigsiantį. Pradėjau dirbti Skaistgiryje ir šiek tiek pamokų turėjau
Žagarėje. Vėliau sesuo išvyko į Joniškį, o aš likau Žagarėje.
Patekau čia tam tikrų, palankiai susiklosčiusių aplinkybių dėka. Bet nenorėčiau to vadinti
likimu, nes tikiu, kad patys esame gyvenimo šeimininkai ir priimame sprendimus.
4
Koks buvo pirmas įspūdis atvykus į Žagarę?
Iš pradžių įspūdis buvo įdomus. Nueini į darbą, tada namo, ir tas pats uždaras ratas kasdien.
Labai abejojau, kiek ilgai čia liksiu. Tačiau prisijungiau prie kultūros namų folkloro ansamblio, įsitraukiau į
kultūrinę veiklą, atsirado pažįstamų žmonių, ir pamažu Žagarė tapo sava.
Apie žmones – kokį įspūdį jie paliko – sunku pasakyti, nes iš pradžių jų nepažinojau, jaučiausi
„svetimšalis“ ir tiek.
Kas paskatino likti Žagarėje?
Likti paskatino kultūrinė veikla: dalyvavimas folkloriniame ansamblyje, pradėjau vaidinti,
pasiūlė dainuoti. Ši veikla man labai prie širdies. Meninėje veikloje dalyvauju nuo šešerių metų, todėl savęs
kitaip ir neįsivaizduoju.
Kai pradėjau vaikščioti „plačiau“ nei mokykla-namai, atradau gražią Žagarės gamtą, rūmus
parke. Net džiaugiuosi, kad esu čia. Ir dabar su pasididžiavimu sakau, kad aš iš Žagarės. Gyvenimą
provincijoje matau kaip privalumą. Na, kad ir tai, jog į darbą nueinu per 3 minutes.
Ar galėtumėte išvardinti visas veiklas, kuriose dalyvaujate?
Pagrindinis darbas – tai Žagarės ir Skaistgirio gimnazijose vedamos šokių pamokos ir
užklasinė veikla, darbas Žagarės kultūros centre. Skaistgiryje visuomeniškais pagrindais vadovauju
suaugusiųjų (mokyklos darbuotojų) šokių kolektyvui. Vaidinu Žagarės mėgėjų teatre. Dainuoju solo ir
kolektyve „3 katinai“, vedu renginius. Esu Joniškyje veikiančios jaunimo asociacijos „Jaunimo imperija“
prezidentas bei Jaunimo reikalų tarybos narys. Berods viskas (juokiasi).
Kaip prisijungėte prie jaunimo asociacijos veiklos?
Vedžiau vienus jaunimo apdovanojimus, pradėjau bendradarbiauti su jaunimo reikalų
koordinatore Erika Šivickaite, ir ji man pasiūlė susitikti su veikliu jaunimu, kuris neturi vado. Susitikom,
pasikalbėjom ir nusprendėm įsteigti jaunimo asociaciją. Taip ir tapau asociacijos vadovu, nes jaunimas mane
mėgsta ir pasitiki. Nuolat pasiduodu naujiems pasiūlymams. Sutikau ir čia.
Kurią iš šių veiklų įvardintumėte darbu?
Turbūt oficialų darbą mokyklose ir kultūros centre. Tačiau tai nereiškia, kad jis man
nemalonus. Nėra taip, kad dirbčiau vien dėl pinigų. Bet man šokio srities neužtenka, norisi save išbandyti
kitose srityse.
Esu šokęs Joniškio kultūros centro kolektyve „Ratilis“, tačiau buvo sudėtinga važinėti. Šiuo metu
pašoku kartu su savo kolektyvu Skaistgiryje. Smagu pajudėti.
Kiekvieną vakarą pagalvoju, kad 24 valandų paroje yra per mažai, nes tiek norisi visko
nuveikti... Turiu tokią savybę, kad norisi daug visko patirti ir atrasti. Gal čia būdinga šauliams... Nors iš
prigimties esu toks, kad, jei tik yra galimybė, tiesiog drybsau namuose, skaitau, klausau muzikos, žiūriu
5
filmus ir nieko neveikiu. Bet jei taip nutinka, vakare pradeda graužti sąžinė: ką aš čia dabar darau, yra tiek
dalykų, kuriuos reikia padaryti.
Iš kur imate energijos tokiai plačiai veiklai?
Energijos duoda jaunimas. Būna, žmonės klausia, kodėl tu dar nevedęs ar kodėl visada toks
jaunatviškas. Jiems pusiau juokais sakau: pažiūrėkite, su kuo aš dirbu, kaip man pasenti, jei pas mane į
pasimatymą (į šokių būrelio repeticiją) vienu metu ateina 16 merginų, tad kuriam vaikinui Žagarėje dar gali
būti geriau! Todėl negaliu pasenti. Manęs fiziniai metai neįpareigoja. Dažnai geriau susikalbu su jaunesniais
už save, geriau juos suprantu. Kartais, kai kalbu su bendraamžiais, aš jų nesuprantu, jaučiuosi kaip vaikas,
kaip iš kitos planetos. Nerandame bendros kalbos, nes jų kiti interesai: šeima, vaikai. Tik nežinau, ar tai gerai,
ar blogai. Gal tai natūralu, kol pats neturiu šeimos.
Įdomiausias darbas yra su 1 – 2 klasės mokiniais. Jie atviri, viską sugeria kaip kempinės. Ir
žinoma, tai duoda didžiulę atsakomybę – ką jiems duosi! Tokio amžiaus vaikai labai nuoširdūs, tiesūs –
pasako viską, ką galvoja. Taip pat labai žingeidūs, nori viską išmokti, ką siūlai – viskas įdomu. Tą reikėtų
prisiminti ar išmokti suaugusiems, t. y. pakilti iki vaikų lygio – turėti smalsumo, kasdien norėti sužinoti ką
nors naujo, būti nuoširdžiais ir nesavanaudiškais.
Iš kitos pusės, darbas su vaikais yra varginantis psichologiškai. Eini į pamoką kaip į tiesioginį
eterį, nes turi būti ir psichologu, ir oratoriumi ir aktoriumi, ir nepamiršti, kad esi mokytojas. Mokytojo
darbas yra sunkus, tačiau nepamirškime, jog turime 2 mėnesius atostogų.
Kodėl pasirinkote pedagogiką?
Kai pats buvau mokinys, eidavau į šokių būrelį iki pat mokyklos baigimo, tad kažkaip ir išliko,
kad toje srityje geriausiai save pažįstu.
Kai ruošiausi studijuoti, tuo metu pradėjo atsirasti choreografijos pamokos mokyklose, buvo
paklausa šiai specialybei. Studijuojant mokiausi ne tik choreografijos, bet ir pedagogikos. Galiu būti ir šokių
mokytoju, ir tiesiog choreografu.
Mano sesuo taip pat šokių mokytoja. Tai ir mamos įtaka. Nors ji pati yra įgijusi medicinos
sesers specialybę, visada labai mėgo šokti, net pati svajojo būti šokių mokytoja. Tai tarsi pastūmėjo.
Jei atsitiktų taip, kad netekčiau darbo mokykloje, tikiu, kad rasčiau sričių, kur norėčiau dirbti ir
save realizuoti. Man viskas įdomu.
Kas jums yra šokis?
Gyvenimo būdas. Viena iš dalių, kurios sudaro mano asmenybę.
Ką šokis duoda žmogui?
Šokis – tai bendravimas, džiaugsmas, fizinis judėjimas, reikalingas kūnui, ir, aišku, saviraiška.
Kaip ir bet kuri kita meninė veikla, šokis padaro žmogaus gyvenimą pilnesnį, spalvingesnį. Žmogui
6
neužtenka tik, kad eina į darbą, kad pavalgo, kad pamiega. Visi turime poreikį meninei saviraiškai. Vieni
daugiau, kiti mažiau.
Šokis yra natūrali žmogaus gyvenimo dalis, nes kur bebūtum ir ką beveiktum gyvenime,
anksčiau ar vėliau vis tiek susidursi su šokiu, nes tai yra viena iš žmonių bendravimo formų. Ir šiaip, šokis
daug ko moko, pavyzdžiui, tolerancijos, tarpusavio supratimo. Dabar mokyklose labai akcentuojamas
individualizmas, karjeros siekimas, o šokis dažniausiai yra grupinis dalykas. Šoka kolektyvas, ir tada
nebegalioja „aš“, nes yra „mes“. Tampi atsakingas ne tik už save, bet ir už kitą. Tai ugdo komandinius
įgūdžius, kitaip tariant moko „žaisti komandoje“, tai praverčia gyvenime. Kad žmogus nebūtų egoistas, o
mokėtų gyventi tarpe kitų. Šokis taip pat mokina gerbti kitą. Kai šoki poroje ar komandoje, turi įsiklausyti į
kitą, tapti kantrus dėl bendro tikslo.
Pamokų metu su vyresniais mokiniais daug dirbame su užduotimis. Pavyzdžiui, grupelė
išmoksta folklorinį šokį, jį pademonstruoja ir išmokina likusią klasės dalį šokti. Tai moko atsistoti prieš
auditoriją, moko gebėjimo gyvai komunikuoti, perduoti žinią, praktiškai darbuotis komandoje. Labai
stengiuosi suteikti praktinius įgūdžius ir pateikti šokį kaip gyvenimo sudėtinę dalį tam, kad žmogus augtų
kaip harmoninga asmenybė. Kad žmogus nebūtų asfaltas, kad bręstų visapusiška asmenybė.
Pradėjote kalbėti apie tai, kaip mokote. Ką stengiatės perteikti mokiniams?
Siekiu, kad jie taptų harmoningomis asmenybėmis! Suprantančiomis, kad negalima būti kiaule
gyvenime. Kad šalia kitų svarbių dalykų, jų gyvenime būtų ir šokis. Gali žmogus būti baigęs 3 aukštuosius,
tačiau gali būti paršas elgesyje su aplinkiniais. Tokio žmogaus negerbiu ir jo diplomai man įspūdžio nedaro.
Reikia išmokti harmoningai gyventi toje aplinkoje, kurioje esi. Ir kiekvieną dieną žiūrėti į pasaulį vaiko
akimis, stengtis sužinoti ką nors naujo, ar kažką gero nuveikti. Žvelgti į gyvenimą žingeidžiomis vaiko akimis!
Kiek metų jau dalyvaujate Lietuvos dainų ir šokių šventėse?
Kaip vadovas į Dainų ir šokių šventes vykstu nuo tada, kai pradėjau dirbti. Pradžioje abu su
seserimi vykdavome, vėliau Žagarėje viską perėmiau į savo rankas. Kiek buvo dainų ir šokių švenčių per tuos
metus, visose dalyvauta. Vykstame su merginų kolektyvu iš Žagarės gimnazijos. Ir su Skaistgirio gimnazijos
suaugusiųjų kolektyvu kartą dalyvavome.
Ar vaikai noriai vyksta?
Vaikai labai noriai važiuoja, jiems įdomu, ir tai yra didelė motyvacija. Jei metų pradžioje
pasakai, kad bus atranka, reikia paruošti programą, mokiniai būna labiau motyvuoti. Stengiasi, nes praleisti
savaitę Vilniuje yra „kažkas tokio“, kažkas svarbaus. Jei iš pradžių ir lieka kas abejingas, tai po šventės visi
būna patenkinti.
7
Ką jums reiškia dalyvauti Dainų ir šokių šventėje?
Dainų šventės labai suvienija! Susirenka didžiulė minia žmonių. Pakilus jausmas, džiaugsmas,
patys geriausi ir pozityviausi jausmai. Meno dvasia veikia. Piktas žmogus negali šokti, turi būti su nuotaika,
džiaugsmu.
Dalyvauti Dainų ir šokių šventėje kaip dalyviui yra visai kitoks jausmas, nei būti žiūrovu.
Kuomet pats šoki aikštėje, o šalia šoka dar apie 3000 šokėjų, jauti nenusakomą pakylėjimą ir didelį vienybės
jausmą. Man, kaip vadovui, taip pat būna labai gera tai stebėti. Kai matau savo šokėjus šokančius – atsiperka
visi vargai, pykčiai repeticijų metu, nesutarimai ir panašiai. Apima labai geras jausmas.
Jūsų nuomone, kokia yra Dainų ir šokių švenčių prasmė?
Prasmė – vienybė, visų subūrimas. Šios šventės netgi sovietmečiu padėjo išsaugoti lietuvišką
identitetą, t.y. kuo esame įdomūs pasauliui. Šventės stiprina susitelkimo ir vienybės jausmą. Visi žmonės
save identifikuoja su kuo nors, kas esi. Šventės suteikia jausmą, kad esi šios šalies gyventojas – lietuvis. Turiu
mintyje ne tą lietuvį nacionalistą, o saikingą patriotizmą.
UNESCO įtraukė Dainų ir šokių šventes į pasaulio kultūros paveldą, nes visoje Europoje jos
išnyko, liko tik Baltijos šalyse. Tai rodo, kaip tai mums yra stipru, reikalinga ir autentiška.
Žmogus, kuris bent kartą dalyvavo šioje šventėje kaip dalyvis, visada ateis kaip žiūrovas. Aš
taip manau.
Ar žmonės Žagarėje moka vis dar šokti, dainuoti, ar įsitraukia į kultūrinę veiklą?
... Laikmetis koreguoja. Gal savyje ir turi tai, bet piniginiai nepritekliai yra pirmoje vietoje.
Sudėtinga galvoti apie kažką kitą, kai turi galvoti apie elementarų išgyvenimą. Noras dainuoti, šokti atsiduria
antrame plane. Tai sąlygoja ir vaikų mažėjimas, pavyzdžiui, mokykloje nuo kažkada buvusių 800 iki 300
mokinių. Dėl bendro žmonių skaičiaus mažėjimo, mažiau žmonių yra ir kultūrinėje veikloje.
Buriant kolektyvą, patys žmonės neateina, reikia paraginti, pakviesti. Manau, gal nedrįsta
žmonės. Pagal save galvoju, kad nedrąsu išeiti iš komforto zonos – namų. Tai sakydamas nekaltinu žmonių,
tiesiog manau, kad tam yra priežasčių. Kiek pats bendrauju su žagariečiais, jie tikrai nėra pikti ar niūrūs.
Kokia jūsų svajonė?
(pauzė)... Nugyventi kokybišką ir turiningą gyvenimą! Tokia svajonė. Aš galvoju taip: turėti
pinigų – ką jie tau duos, nori uždirbti – dirbk ir uždirbsi. Pinigai nėra tikslas, tai tik priemonė. Jei turi rankas,
galvą ir širdį, niekada nepražūsi pasaulyje. Būsi kažkam reikalingas.
Esu optimistas su pesimizmo protrūkiais. Būna minučių, kad pagalvoji, kam čia viską darai?
Kam to reikia? Bet tada pasidaro sarmata pačiam prieš save. Spiriu sau į užpakalį ir einu toliau. Sprendžiant
daugelį gyvenimiškų situacijų reikia pradėti nuo savęs. Neieškoti, kas čia kaltas, bet pagalvoti, ką aš pats
padariau, kad būtų geriau... Visada tuo vadovaujuosi. Neseniai perskaičiau knygą apie Steve Jobs‘ą, „Apple“
kompanijos įkūrėją. Esu paveiktas tos knygos ir asmenybės. Žavi tai, kad net ir būdamas verslo pasaulyje, jis
8
sugebėjo į daugelį dalykų žvelgti meniškai ir kūrybiškai. Steve buvo labiau menininkas, nei verslininkas. Tuo
gebėjimu labai žaviuosi.
Ką palinkėtumėte žagariečiams?
Sudėtinga su palinkėjimais... kad mylėtų save, kad mylėtų aplinką, kurioje gyvena, kad tiesiog
būtų žmogiški ir nepamestų savo žmogiškumo!
Ačiū už nuoširdų ir įdomų pokalbį!
Kalbėjosi Jūratė Sabaitė
Nuotrauka iš asmeninio archyvo.
Žagarėje baigti vandentiekio ir nuotekų tinklų tiesimo darbai
Žagarėje vandentiekio ir nuotekų tinklų darbus vykdė UAB „Plungės lagūna“. Nuo 2013 m. birželio 14
d., kuomet buvo paskelbta rangovo vykdomų darbų pradžia, nutiesta vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų
apie 15,21 km. Nutiestų vandentiekio tinklų ilgis siekia 7,27 km, o nuotekų tinklų –7,94 km. Lygiagrečiai
tinklų tiesimo darbams buvo vykdomi ir kiti statybos darbai: statomos nuotekų siurblinės, atstatomos po
trasų paklojimo pažeistos kelio dangos bei aplinka.
Dalis projekto metu vykdytų darbų, kuriuos atliko rangovas UAB „KRS“, oficialiai baigti 2014 m.
gegužės 7 d., pasirašius statybos užbaigimo aktą. Nuo 2013 m. gegužės 9 d. UAB „KRS“ darbus vykdė
Raudondvario, Parko, F. Vaitkaus, Naujojoje, Joniškio, Jaunimo gatvėse. Iš viso šiose gatvėse projekto
įgyvendinimo metu buvo nutiesta 2,434 km vandentiekio tinklų ir 2,429 km buitinių nuotekų tinklų.
UAB „Plungės lagūna“ nutiesė vandentiekio tinklus Taikos, Lauko, P. Cvirkos, Kalno, Brastos, Žemaitės,
Gedimino, Kalkių, Vilniaus, Maironio, Avižonio, S. Dariaus ir S. Girėno, Šiaulių, Kęstučio, Joniškio gatvėse ir
miesto aikštėje, nuotekų tinklus Butlerių, Taikos, Lauko, P. Cvirkos, Kalno, Žemaitės, Gedimino, Kalkių,
Vilniaus, Maironio, Avižonio, S. Dariaus ir s. Girėno, Šiaulių, Kęstučio, Joniškio gatvėse ir Miesto aikštėje,
pastatytos nuotekų siurblinės Žemaitės, S. Dariaus ir S. Girėno gatvėse bei rekonstruota nuotekų siurblinė
Butlerių gatvėje.
Baigiant įgyvendinti projektą išaiškėjo, kad vienas iš Žagarėje esančių daugiabučių namų liko
neįtrauktas į projektą ir jo artimiausiu metu nebuvo planuota prijungti prie nuotekų ir vandentiekio tinklų.
Gyventojai daro prielaidą, kad tokia situacija susiklostė, nes Žagarėje, Joniškio gatvėje buvo du namai,
pažymėti tuo pačiu numeriu 6 (privatus namas ir daugiabutis), o darbų planuose buvo pažymėtas tik vienas
privatus namas Nr. 6 Joniškio gatvėje, todėl iki daugiabučio nebuvo nutiesti vandentiekio ir nuotekų tinklai.
Šiuo metu daugiabučiui namui jau suteiktas kitas numeris (Nr. 4a). Tikrosios priežasties, kodėl 8 butų namui
nebuvo planuota nutiesti tinklus, niekas neįvardino. Paklausus UAB „Joniškio vandenys“, kaip sprendžiama
susidariusi situacija, kai namas, turintis 8 butus, lieka be galimybės prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų
tinklų, gavome atsakymą, kad dėl Joniškio g. 4a namo UAB „Joniškio vandenys“ yra pateikę savivaldybei
9
sąmatą, kiek reikėtų lėšų pratęsti tinklus. Šiuo metu laukiama žinių, ar bus ateinančių metų Joniškio rajono
savivaldybės biudžete tam skirta pinigų.
UAB „Joniškio vandenys“ direktorius Raimundas Tiškevičius informavo, kad prie vandentiekio tinklų
šiuo metu yra prisijungę 17 namų (iš viso turės prisijungti 562), o prie nuotekų tinklų – 18 namų (iš viso
turės prisijungti 564).
Tęsiami Žagarės miesto aikštės prieinamumo didinimo projekto darbai. Joniškio kelių tarnybos
direktorius S. Paukštė informavo, kad jau yra įgyvendinta 70 proc. numatytų darbų. Šiuo metu atliekami
elektros kabelių užkasimo tranšėjose darbai, kurie dėl oro sąlygų nebus baigti šiais metais. 2015 m.
numatyta užbaigti, kaip minėta, elektros kabelių užkasimo tranšėjose darbus, įrengti vaikų žaidimų aikštelę,
automobilių stovėjimo vietas ir atlikti aplinkos tvarkymo darbus, t. y. pasodinti medžius, įrengti želdinius.
Rangos darbų sutarties pabaiga numatyta 2015 m. birželio 1 d.
Žagarės seniūnija iš kelių plėtros programos lėšų įrengė šaligatvius Šiaulių, Vilniaus ir dalyje Kęstučio g. bei
dalyje Miesto aikštės, kuri nebuvo priskirta
prie Miesto aikštės prieinamumo didinimo
projekto.
Šiemet Žagarės seniūnijoje buvo daugiau
išleista lėšų elektros tinklų atnaujinimui ir
tikimasi, kad tai leis taupyti lėšas
eksploatacijai. Per metus Žagarės seniūnijoje
skiriama 54000 Lt apšvietimui, iš jų 23000 Lt
išleisti remontui, 19000Lt apšvietimui ir likę
10000 Lt taip pat bus panaudoti apšvietimui.
Gatvės bus apšviestos iki 22.30 valandos.
Jono Jurevičiaus nuotrauka.
Parengta pagal Žagarės seniūnijos informaciją.
Žagarės regioninio parko naujienos
Pradėtas tiesti pažintinis takas
Jau kitais metais Žagarės apylinkių gyventojai ir svečiai turės unikalią galimybę prisiliesti prie gamtos. 2015
metų sausio pabaigoje planuojama baigti įrengti 4.5 kilometro pažintinį taką per Mūšos tyrelio telmologinį
draustinį.
Keliaujant taku bus galima iš arti pamatyti pelkę, kuria iki šiol išdrįsdavo pasivaikščioti tik gerai vietovę
pažįstantys apylinkių gyventojai, paslaptingą Miknaičių ežerą, pažliugusias plynes su properšomis, daug
10
mažų ežerėlių bei, žinoma, Tyrelio akmenį. Šioje vietovėje taip pat gausu į Raudonąją knygą įtrauktų
paukščių ir augalų, apie kuriuos daugiau sužinoti lankytojai galės stabtelėdami prie take įrengtų stendų.
Raimundo Ginkaus nuotrauka.
Tako įrengimas finansuojamas iš projekto „Saugomų teritorijų tvarkymas”, III etapas.
Kaip pasiekti Mūšos tyrelio pėsčiųjų pažintinį taką. Nuo Žagarės važiuokite link Juodeikių. Pasiekę
Juodeikių sankryžą, sukite į kairę. Už keleto kilometrų pasieksite lauko keliuką dešinėje pusėje, prie kurio
pastatytas regioninio parko informacinis stendas, pristatantis Mūšos tyrelio pelkę. Tuo keliuku pasiekus
mišką, prasideda Mūšos tyrelio pėsčiųjų pažintinis takas.
Lankymas. Lankyti Mūšos tyrelio telmologinį draustinį galima nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1 d.
Žagarės dvaro rūmai bus prieinami visuomenei
Klasicistinio stiliaus Žagarės dvaro rūmai, kuriuos ilgą laiką puoselėjo ir kūrė grafai Zubovai ir Naryškinai,
prisikėlė naujam gyvenimui – šį rugpjūtį baigti dvaro rūmų restauracijos darbai. Visi darbai atlikti laikantis
paveldo restauravimo technologijų, stengtasi išsaugoti tai, kas autentiška, o kas sunyko, buvo pagaminta iš
naujo.
Oficialus Žagarės dvaro rūmų atidarymas numatytas 2015 m. sausio mėnesį, kartu su Kultūros sostinės metų
atidarymu. Rūmuose įsikurs Žagarės regioninio parko direkcija bei Žagarės regioninio parko lankytojų
centras ir Žagarės dvaro rūmai taps prieinami visuomenei.
11
Jono Jurevičiaus nuotrauka.
Primename, kad Žagarės dvaro rūmų restauravimo darbai atlikti iš projektui „Saugomų teritorijų tvarkymas
(II etapas)“ Nr. VP3-1.4-AM-02-V-01-008 skiriamų Europos Regioninės plėtros fondo ir Lietuvos
Respublikos biudžeto lėšų.
Žagarės regioninio parko išskirtinė vertė
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos šių metų birželio mėnesį patvirtino Žagarės
regioninio parko išskirtinės vertės aprašymą. Jame pažymima, kad Žagarės regioninio parko išskirtinumas
svarbus kraštovaizdžio, gyvosios bei negyvosios gamtos, kultūros paveldo bei gyvų tradicijų ir istorijos
aspektais. Svarbiausi akcentai, minimi apraše, yra beveik 8 kilometrų Žagarės ozas, nuo kurio atsiveria
Švėtės slėnis ir Žiemgalės lygumos, Žagarės atodangoje matomi dolomitų sluoksniai, parko teritorijoje
augantis labai retas augalas didžioji astrancija, gyvenantys taurieji elniai, lūšys, vilkai bei labai retos drugių
rūšys, Žagarės dvaro kompleksas, piliakalniai, žagarvyšnės ir garsusis Žagarės vyšnių festivalis, Šiaurės
Lietuvos kleckų šventė bei E. Vaičiulio puodų namas. Atrodo, tikrai turime kuo didžiuotis!
2015: Žagarė – Lietuvos kultūros sostinė
Ateinančiais metais Žagarei atitenka svarbus vaidmuo kultūriniame gyvenime – Žagarė taps Lietuvos
kultūros sostine. Žagarės regioninio parko direkcija kartu su Žagarės ir Joniškio kultūros įstaigomis jau
pradėjo planuoti renginius, kurie reprezentuos Žagarę ne tik Lietuvoje, bet bus orientuoti ir į Europos
kultūros erdvę.
12
Žagarės kultūros metai prasidės
restauruotų Žagarės dvaro rūmų atidarymu
sausio mėnesį. Vienas didžiausių numatytų
renginių – jau tradiciniu tapęs Žagarės
vyšnių festivalis, kuris kitais metais vyks ne
trečiąjį, kaip įprasta, o antrąjį liepos
savaitgalį. Taip pat planuojamas 27 Europos
šalių mažų miestelių Chartijos narių
susitikimas Žagarėje, kuriame dalyvaus po
10 atstovų iš kiekvienos šalies. Žagarė
atstovauja Lietuvą Europos šalių mažų miestelių chartijoje jau nuo 2007 m. Joniškio rajono tarybos
sprendimu, 2015 m. Joniškio rajono Meno šventė bus perkeliama į Žagarę.
Kultūros renginių programa dar ruošiama ir bus pristatyta Žagarės regioninio parko direkcijos tradiciniame
2015 m. kalendoriuje, kuris ir bus skirtas kultūros sostinės metams.
Pagal Žagarės regioninio parko informaciją parengė Simona Kerpiškienė
Žiemos renginių ciklas
Artėja nuostabus švenčių metas - Šv. Kalėdos. Žagarės kultūros centras kartu su jaunimo organizacija
organizuoja Žiemos renginių ciklą, prasidedantį nuo advento laikotarpio, kurio metu rengiami edukaciniai
užsiėmimai „Angelų kalvė“, kurie vyks Lėlių namuose ir bendruomenės „Veidė“ salėje. Kiekvienas atėjęs
turės galimybę pasigaminti savo angelą. Kūrybinės akcijos angelas – laisva, individuali kūrėjo interpretacija.
Angelais bus puošiama ir šventinė miesto eglė.
Kviečiame visus Žagarės miesto ir apylinkių žmones, organizacijas, įstaigas prisidėti įgyvendinant
gražią idėją. Sukurkime šventinę nuotaiką ir savo lange pakabinkime angelą. Tegul kartu su žvakės šviesa
sušils mūsų namai, jausmai ir širdys. Kiekvieną angelą jaunimas įamžins fotografijose. Taip pat bus
organizuojama kalėdinė angelų paroda, kurioje eksponuojami, naudojant įvairiausią techniką, metodus,
būdus gaminti, piešti, lipdyti, megzti, siuvinėti rankų darbo angelai.
Gruodžio 17 dieną, 16 val. vyks tradicinis nykštukų maratonas ir eglutės įžiebimo šventė, kurios metu
Kalėdų senelis apdovanos gražiausių, įdomiausių angelų autorius. Šventę vainikuos spalvingas ugnies teatro
pasirodymas. Miesto angelą sargą įžiebti visus miestelėnus ir miestelio svečius kviečiame gruodžio 24 dieną,
17val. prieš Šv. Mišias Barboros bažnyčios papėdėje. Kalėdinių renginių ciklą pagal projektą „Ant angelo
sparnų gerumas supasi“, vykdo Žagarės kultūros centras kartu su jaunimu, projekto partneriai – asociacija
“Amatų miestelis”, Žagarės seniūnija, Žagarės bendruomenė „Veidė“. Projektą remia Joniškio rajono
savivaldybė, asociacija „Žagariečiai“ ir geros valios žmonės. Informaciniai rėmėjai: laikraštis „Sidabrė“ ir
Joniškio turizmo ir verslo informacijos centras.
Žagarės kultūros centro inf.
13
Žagarė Fringe festivalis 2015
Žagarė Fringe festivalis (trumpinys - ŽFF) skirtas kurti kultūrą Žagarėje ir sudaryti sąlygas vietiniams
gyventojams apglėbti kultūrą, joje dalyvauti bei įkvėpti Žagarėje augančią jaunąją kartą.
Festivalis vyks 2015 metų gegužės antrą savaitgalį, 9 – 10 dienomis, tačiau kviečiame atlikėjus,
muzikus, dailininkus, skulptorius, teatro grupes atvykti reziduoti į Žagarę savaitę prieš, tam kad galėtų kurti
kartu su vietiniais gyventojais, ypatingai su vaikais ir jaunimu.
ŽFF metu įvairios Žagarės miesto erdvės bus užpildytos performansais, teatrų pasirodymais, muzikos
garsais, fotografijų parodomis, miestas pasipuoš meno dirbiniais (grafiti, skulptūros, žemės menas), kuriuos
kuriant dalyvaus vietos jaunimas iš Žagarės gimnazijos.
Terminas Fringe ([fr nd ], liet. pakraštys, šalutinis, riba) kilęs iš posakio „kito festivalio riba (užribis)“ɪ ʒ
arba „Paribio menas“. Fringe festivalių ištakos siekia 1947 m., kuomet Edinburgo mieste aštuonios teatro
grupės liko nepakviestos pasirodyti Edinburgo tarptautiniame festivalyje, kuris buvo inicijuotas tam, kad
praturtintų Europos kultūros gyvenimą po Antrojo pasaulinio karo. Tačiau tai, kad jie nebuvo festivalio
oficialios programos dalimi, nesustabdė atlikėjų - jie tiesiog „nuėjo“ į priekį ir vis tiek surengė savo
pasirodymus. Su kiekvienais metais vis daugiau atlikėjų sekė jų pavyzdžiu ir 1958 m. Edinburgo festivalio
Fringe (liet. užribio) bendruomenė buvo sukurta kaip atsakas, reaguojant į šios didėjančios tendencijos
sėkmę. Taip susiformavo Fringerių judėjimas.
Fringe festivaliai gimsta iš aistros ir sunkaus darbo; iš aistros plėtrai ir siekio sukurti platformą,
kurioje būtų galima pamatyti ir įgyvendinti naujas idėjas bei iniciatyvas. Fringe - lyg savotiškos kibirkštys,
kuriose užgimsta meistriškumo ateitis. Fringe sąlygoja inovatyvumą ir betarpišką bendruomenės įtraukimą.
Daugel Fringe festivalių vyksta Europoje ir visame pasaulyje, mes norime pristatyti Fringe festivalių
dvasią Lietuvoje. Artimiausias Fringe festivalis vyksta Estijoje, Pernu. Lietuvoje kol kas nėra rengiami tokio
pobūdžio festivaliai.
Siekiama, kad ŽFF taptų tarptautiniu (vykstančiu kas 2 metus) festivaliu, suburiančiu įvairių šalių
menininkus bendram veiksmui, kūrybinės patirties dalijimuisi. Tuo tikslu pasirinktas Fringe pavadinimas,
kuris aiškiai atspindėtų festivalio koncepciją ir būtų suprantamas tarptautiniu mastu.
Žagarė 2015 m. bus Lietuvos kultūros sostinė. Pagrindinė Kultūros sostinės 2015 metų programa,
kurią kuria ir įgyvendins Žagarės regioninio parko direkcija, yra skirta pritraukti kultūrą į Žagarę ir čia ją
parodyti. ŽFF yra skirtas kurti kultūrą Žagarėje. ŽFF siekia įkvėpti augančią kartą tapti ateities talentais.
Trumpiau tariant, norime surengti savaitgalio festivalį, kurio metu įvyktų kultūrinis sprogimas! ŽFF papildys
oficialią Kultūros sostinės programą. Tokio pobūdžio reginys bus pirmą kartą rengiamas Lietuvoje.
ŽFF siekia, kad Žagarės bendruomenė turėtų galimybę ne tik stebėti, tačiau aktyviai dalyvauti meno
procese, tiesiogiai bendrauti su profesionaliais menininkais, kad pajaustų kas tai yra kūryba, kaip gimsta
meno kūriniai. Tikimės, kad šis procesas sustiprins gyventojų pasitikėjimo savimi jausmą ir tikėjimą, kad
galima keisti ir kurti supančią aplinką. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad meno kūriniai atlieps aplinką, bus
sudaryta galimybė apmastyti ir reflektuoti, kur mes gyvename, kokia aplinka mus supa ir ką ji mums reiškia.
14
Kviečiame jus palaikyti šį festivalį bei jį paremti. Tik visų mūsų bendrų pastangų dėka Žagarė gali
sužydėti kultūra, o jos gyventojai įgyti galimybę naujai atrasti savo miestą per bendrą kūrybą su
menininkais.
Paramą galite suteikti pervesdami lėšas į Žagarės kultūros centro sąskaitą Nr. L117300010129343441
(nurodant, kad parama skiriama Žagarės Fringe festivaliui). Kiekvienas jūsų įnašas priartins mus prie tikslo!
Prašome perduoti šią žinią savo darbovietėms, pažįstamiems verslininkams ar organizacijoms, kurios
gali paremti Žagarės plėtrą ir augančios kartos ugdymą. Kiekvienas būkime Žagarės ambasadoriumi!
Organizatoriai:
Aida, Diana, Aušra, Rita, Orinta, Edmundas, Inga, Jūratė, Sarah
Žagarės kultūros centras, Žagarės bendruomenė „Veidė“, Lėlių namai, Kaliausių fabrikėlis, Joniškio
Algimanto Raudonikio meno mokyklos Žagarės filialas, Žagarės gimnazija, Žagarės balselis
P
kaimynus vadinkit, „Žagarės balselio“ fotografijų konkursas 2014
Žagarė - nuostabi vieta, kuri savo grožiu patraukia kiekvieno čia besilankančio vaizduotę. Jos
grožis fiksuojamas ne tik atmintyje, bet ir fotografijose. Tokiu būdu išsaugome mus įkvėpusias akimirkas,
fiksuojame sentimentus keliančias vietas, mielus veidus.
Stojus ilgiems žiemos vakarams pats metas peržiūrėti šiais metais fotografijose užfiksuotus Žagarės vaizdus,
atrinkti jums labiausiai patinkančius ir atsiųsti „Žagarės balselio“ fotografijų konkursui.
Kviečiame dalyvauti antrajame Žagarės balselio fotografijų konkurse!
Konkursas skirtas Žagarės gamtai, gyvenimui joje ir jos žmonėms atvaizduoti. Tikslas –
populiarinti Žagarės savitumą, grožį patrauklumą ir vertybes.
Kategorijos:
1. Žagarės gamta
2. Žagarės kultūra ir paveldas
3. Žagarės žmonės
Konkurso terminas 2014 m. gruodžio 3 d. – 2015 m. sausio 31 d.
15
Konkurso taisyklės:
Konkurse gali dalyvauti visi asmenys be išankstinės registracijos ir be apribojimų. Pateiktos
nuotraukos turi atitikti bent vieną iš kategorijų ir būti užfiksuotos Žagarėje 2014 metais.
Kiekvienai kategorijai galima pateikti tik po 1 nuotrauką. Galima pateikti nuotraukas visoms trims
kategorijoms arba tik vienai ar dviem iš jų.
Konkursui gali būti pateikiamos tik skaitmeninių nuotraukų bylos (failai). Vienos nuotraukos dydis
turi būti ne mažesnis nei 1 Mb.
Nuotraukas pašome siųsti el. paštu [email protected] ne vėliau kaip iki 2015 m. sausio 31
d.
Prašome siųsti el. laišku po vieną nuotrauką atskirai, jei ketinate dalyvauti daugiau nei vienoje
kategorijoje.
Siunčiant nuotrauką būtina nurodyti autoriaus vardą ir pavardę, kontaktinius duomenis (telefono
numeris, el. paštas), nuotraukos pavadinimą, laiką, vietą, kas joje vaizduojama ir kt. informaciją
autoriaus nuožiūra.
Asmuo, pateikdamas nuotrauką konkursui, patvirtina, kad yra šios nuotraukos autorius, ir kad yra
gavęs joje esančių asmenų sutikimą šią nuotrauką naudoti konkurse. Už autorinių teisių pažeidimus
pagal galiojančius LR teisės aktus atsako nuotraukas atsiuntę asmenys.
Laikoma, kad konkurso dalyviai sutinka, jog konkursui pateiktos nuotraukos gali būti neatlygintinai
ir be apribojimų naudojamos Žagarei populiarinti.
Nuotraukų vertinimui sudaroma speciali komisija, kurios sudėtyje bus profesionalūs fotografai. Komisijai
vertinti nuotraukos bus pateikiamos nenurodant jų autorių. Iš visų konkursui pateiktų nuotraukų bus
išrinkti trys nugalėtojai, t. y. kiekvienos kategorijos laimėtojas. Vertinimo komisija pasilieka teisę skirti
papildomus apdovanojimus už tam tikrus kriterijus.
Konkurso laimėtojai bus informuoti asmeniškai bei skelbiami „Žagarės balselio“ puslapyje
https://www.facebook.com/zagaresbalselis.
Laimėtojai bus apdovanoti asociacijos „Žagariečiai“ įsteigtais prizais.
ŽAGARĖS BALSELIS
Redakcija:Naujoji g. 15, LT-84326 Žagarė, Joniškio raj.Tel. +370 615 74549 (Jūratė)El. paštas [email protected]
Žagarės balselis 2014 Nr. 11 (14)
16
17