Aplinkos tarša Ekologinės avarijos ir

jų padariniaiDarbą atliko:Emilija Dryžaitė

Tarša arba teršimas – medžiagų, preparatų, organizmų ar jų mišinių išmetimas į aplinką kaip žmonių veiklos rezultatas, savo pasekmėmis neigiamai veikiantis žmogaus gyvenimo kokybę ar ekosistemas.

Tarša – kas tai ?

Fizinė taršaBiologinė tarša

Cheminė tarša

Tarša skirstoma

Užkrėsta mikro-organizmais, parazi-tinių kirmėlių kiau-šinėliais.

Triukšmas, vibracija, elektromagnetiniai laukai

Cheminės medžiagos, jų junginiai ir mišiniai, kurie viršijus tam tikrą koncentraciją ar poveikio trukmę, daro ar gali daryti neigiamą poveikį žmonėms ir kitiems gyviems organizmams

Visi aplinkos taršos šaltiniai pagal jų kilmę gali būti

suskirstomi į:

Taršos šaltinių skirstymas

Gamtinius Antropogeninius(žmogaus pakeistus).

Oro teršalai gali būti kietųjų dalelių arba dujinio pavidalo. Dauguma – kancerogeninės medžiagos. Žmonės, kurie kvėpuoja šiomis nuodingomis dalelėmis, gali susirgti astma, be to žalojama reprodukcinė sistema.

Tačiau oro teršalų toksinai veikia ne tik žmones. Kai kurie toksinai – tokie kaip gyvsidabris, nusėda ant augalų ir patenka į vandens šaltinius, kuriuos vartoja gyvūnai.

Oro tarša

Transpoto priemonių tarša miestuose - didžiausia. To kaltininkai,oro teršėjai, automobilių vidaus degimo varikliai.

Transpoto priemonių tarša

Autotransporto tarša šiuo metu sudaro apie 70-80% visos oro taršos visuose didžiuosiuose miestuose.

Vandens tarša

Vanduo – gyvybės šaltinis, tačiau jo gyvybė vis blėsta. Dėl žemės ūkio nuotekų, netoli esančių kasyklų, atliekų perdirbimo įrenginių ir industrinių atliekų, kuriomis atsikratoma netinkamose vietose vanduo užteršiamas labai greitai. Pavojingiausi mums teršalai - cheminiai tirpalai, pesticidai, radis ir arsenas. Tokio tipo teršalai žmonėms gali sukelti ilgalaikes sveikatos problemas. O patekus į gamtą gyvūnai ir augalai gali net žūti.

Per pastaruosius metus daugiau kaip 50 proc. sumažėjo pagrindinių teršalų, patenkančių į paviršinio vandens telkinius.

Tačiau tik 40 proc. nuotekų išvaloma iki nustatytų normų, nes daugelis užteršto vandens nuotekų valymo įrenginių yra fiziškai ir morališkai pasenę.

DIRBSIUUŽ

ŠVARŲ

VANDENĮ

ŠiukšlinimasĮ šiukšles ne tik bjauru žiūrėti, bet jos ir pavojingos. Dažniausiai jos susideda iš plastiko, metalo ar stiklo – medžiagų, kurios aplinkoje ilgai nesuyra.

DAUGIAUANGLIES ?!Žmonės, o

ypač vaikai, gali rimtai susižeisti dėl ne vietoj numesto sudužusio butelio ar surūdijusio metalo gabalo

Šiukšlinimas – mirtinai pavojingas gamtai.Gatvių šiukšlės nubėga į kanalizaciją, vandentakius ir galiausiai pakliūna į vandenyną. Kai kurios šiukšlės po to išmetamos į pakrantes. Kitos – lieka vandenyje, keldamos mirtiną pavojų faunai ir florai. Šiukšlių raizgalynėje įsipainioję gyvūnai žūsta, o smalsūs gyvūnai, nuriję šiukšlę, gali numirti iš bado, jei svetimkūnis užblokuoja virškinamąjį traktą.

Kitos – lieka vandenyje, keldamos mirtiną pavojų faunai ir florai. Šiukšlių raizgalynėje įsipainioję

gyvūnai žūsta, o smalsūs gyvūnai, nuriję šiukšlę, gali numirti iš bado, jei svetimkūnis užblokuoja virškinamąjį traktą.

Pagrindinės priežastys, sukeliančios ekologines avarijas, – saugos taisyklių nesilaikymas, įmonių personalo neatsakingumas, bereikalingas taupumas, informacijos slėpimas ir kt.

Pagrindinės ekologinių avarijų priežastys

EKOLOGINĖBOMBA !!!

Ką kiekvienas iš mūsų gali padaryti, kad ekologinė nelaimė neįvyktų ar jos padariniai būtų kuo mažesni? Pastebėjus ekologinės avarijos požymius kuo skubiausiai pranešti specialiosioms tarnyboms ar suaugusiems asmenims.

Ką daryti ?

NESIARTINTI

VISADA SAKAI KAD : ,, KIEKVIENĄ KARTĄ PAIMDAMAS KAŽKĄ IŠ ŽEMĖS, PRIVALAI JAI KAŽKĄ IR ATDUOTI ...’’

Apibendrinimas

Taigi, kaip pastebėjote, ekologinių avarijų yra įvairių. Vienų padariniai pražūtingi, kitų ne. Tačiau vistiek kiek įmanydami turime stengtis tausoti žemę, jos turtus ir jausti pareigą atsakant už jos ir mūsų ateitį.

http://grynas.delfi.lt/aplinka/kokia-zala-daro-tarsa.d?id=56830077#ixzz3LVt4F0oS

Lt.wikipedia.org

Šaltiniai

http://burys01.mw.lt/Ekologines%20Avarijos