1. {vadas

Daugumos kandidati^ [ Lietuvos Respublikos savivaldy-biii tarybas, Seim^ ar kandidatij, [ Lietuvos Respublikos Pre-zidentus rinkimii programos, agitacine veikla, [vaizdziai bu-vo uztektinai panasus, bet vieni laimejo, o kiti ne. Turedami daug panasumii kandidatai is esmes skiriasi rinkejii demesiu jiems. Taigi rinkimine kampanija visada yra veikla, nukreip-ta i rinkejo demesio, sirapatijn ar pasitikejimo uzkariavim^. Tai vienintelis kelias laimeti rinkimus, jei neskaiciuosime ne-legaliq ir visuomenes priiratas norraas neigianciii rinkimines kovos priemoniii.

Jeigu jus tikrai norite laimeti rinkimus, si knygele jums pades. Cia nerasite ideologinio-moralinio politikos pateisi-nimo, cia atrasite taisykles, analogus bei technikas, kurios politikoje yra nepriklausomai nuo kandidatu ar rinkejn, noro bei supratimo, kaip turetiibuti. Visas rinkiminis procesas yra traktuojamas kaip vientisas ir nuoseklus technologinis pro­cesas, kur gamybos objektas yra politine valdzia ir jos uzka-riavimas. As s^moningai apeisiu daugeli problemit, dazniau-siai sietinn su teisiniais ar politiniais rinkiminio proceso as-Pektais. Tiesiog priimkime esam^ politinQ situacij^ Lietuvo-je kaip duot% su susiklosciusia politine sistema, socialiniu-kul-turiniu lygiu bei tokia visuomenes morale, kokia pasireiskia kasdieniame gyvenime. Taigi traktuokime Lietuvos politinq

Rinkiminio technologijn jvadas

visuomen^ kaip tranzitinq, pereinanci^ is totalitarines [ de-mokratin^, su visais jai budingais abieJH sistemii elementais, pasireiskianciais netikeciausiu budu ir netiketu laiku. Taip pat ir rinkiminese kampanijose.

Rinkiminiit politiniii technologijuproblemos iskelimas ir svarstymas reiskia, kad politiniai procesai Lietuvoje traktuo-jami naujausiii metodikii lygiu. Politiniii technologijii termi-nas daznai siejamas su politinemis apgavystemis. Be jokios abejones, galima taip pamanyti ar padaryti toki^ isvad^ ta­ciau politines technologijos daugiau susietos su politikos pro­ceso dalyviit aptamavimu. Taip pat kaip kepejas mus aptar-nauja kepdamas [vairius duonos gaminius ir organizuodamas pastovii savo produkcijos tiekim^mums, taip ir politinis tech-nologas teikia mums konkrecias paslaugas konkrecioje poli-tiniij. interest srityje.

Mes galime ivairiai aiskinti politik^, ir rinkimii tikslus bei j i i reiksm^ demokratijai, taciau realii jos supratim^^ nulems musii veiklos budai, turinys ir tikslai. Rinkimines technolo­gijos tampa neisvengiama siuolaikinio politinio-rinkiminio proceso dalimi. Pazinti jas, klasifikuoti ir ivertinti - reiskia sustiprinti demokratiniii visuomenes galimybiij. sans^.

Nenoreciau, kad skaitytojui susidaryti^vaizdas, jog tech­nologijos gali visk^. Taip pat nenoriu, kad hut\\, jog nera prasmes kalbeti apie rinkimines technologijas. Ta­ciau svarbu, kad perskaicius si^ knyg^, tapti^ aisku, jog, be specialiqjii technologijij., daug svarbiau yra technologinis poziuris t rinkiminiii kampanijn organizavim^, kurio turini sudaro:

• marketingo technologijos - politines rinkos segmenta-vimas, efektingiausiii reklamos priemoniii nustatymas;

6

Ivadas

• sociologija - reiksmingiausiq kiekvienam segmentui rinkiminiii problemij. nustatymas;

• psichologija - priimtiniausio rinkiminio ivaizdzio at-radimas, sukurimas ir jo palaikymas;

• viesieji rysiai - s^rysio su zmonemis atradimas; • menedzmentas - sistemos suderinimas taip, kad j i

veiktii. Rinkimij, problema Lietuvoje, kaip ir visame posocialisti-

niame pasaulyje, pirmiausia yra politinio zmogaus formavi-mosi problema. Socializmo laikais eiliniam pilieciui nerei-kejo, 0 daznai net buvo pavojinga svarstyti, kuo geras ar blo-gas renkamas kandidatas, tada piliecio rinkiminis veiksmas buvo mobilizacinio pobudzio - privalu buvo nustatytu laiku nueiti ir balsuoti uz reikiam^ kandidat^. Dabar daugelis rin­kejo yra pakliuvQ {sudeting^ situacij^^ del nesugebejimo buti iki galo savarankiski renkantis kandidat^ irjq problema daz-niausiai yra ne issiaiskinti, kuris is kandidatuojanciiyn jam tinkamiausias, o surasti autoritet^, kuris patartii, uz k^ bal­suoti, 0 dar geriau - lieptii, kaip kunigas is sakyklos.

Suprasdamas, kad politinius reiskinius geriausia tirti per JUpriezastinius rysius, vis delto bandysiu tiesiog aprasyti rin­kimines technologijas ir pasistengsiu, kick tai [manoma, ne-nusileisti iki instruktazo lygmens. Juolab, ir nemanau, kad galima buti^ k^ nors instruktuoti neakivaizdiniu budu. Apsk-ritai cia bus galima rasti pavyzdziii, kaip tai vyksta kitur, ar-ba desningumii- kaip tai turetii vykti, susidarius atitinkamai situacijai.

Taciau politinis gyvenimas toks dinamiskas, veiksnii^, daranciii itak^ politiniams, rinkiminiams procesams visada yra tick daug, kad kartais, isoriskai zvelgiant, toje pacioje

7

Rinkiminin technologijn [vadas

situacijoje, panaudojus ipras^ metod^ mes visiskai nega-lime tiketis panasiij. ir prognozuojamii rezulatq. Siandien jau niekas neabejoja, kad politikoje, lyginant ar veikiant pa-gal analogij^ dazniau klystama, nei pasiekiama teigiamii rezultatii.

Taigi si knygele nera nei universalis instrukcijii rinkinys, nei grieztii rinkimines technikos taisykliii s^vadas, tai tiesiog bandymas susisteminti ivairias rinkimines situacijas bei pa-vyzdzius. Manau, kad si knygele leis geriau pazinti technolo-ginQ rinkimii pus^ ir duos naudos musij, politinin partijs rin­kiminiams stabams, politikams bei politika besidomintiems pilieciams.

Noreciau isskirti teisini rinkimines kampanijos aspekt^. Juridiskai technologijos, nukreiptos [ kandidato neigiamo ivaizdzio griovims}. ir teigiamij. nuostatii jo atzvilgiu forma-vim^, yra vienas is galimii ir tam tikruose remuose leistinii agitacijos budii. Demokratijos s^lygomis is principo svarbu, kad bet kokia informacija, teigiama ar neigiama, jei j i yra tikra, privalo tureti gahmyb^ buti paskleista ir rinkejii isgirs-ta ar pamatyta. Vadinasi, ir neigiama, ir kompromituojanti informacija yra legitimine ir leistina. Kitas dalykas, kad kiek-viena is konkuruojanciii pusiq linkusi isplesti leistinos infor-macijos srauto ribas konkurenti^ atzvilgiu ir susiaurinti leisti­nos informacijos sraut^ savo atzvilgiu. Taigi rinkiminiit kam­panija pradzioje visada prognozuojami gincai del teisetumo ar moralumo agitacineje rinkimii kampanijoje. Tokiais gin-cais privaletii uzsiimti kandidato teisininkai, nes paties kan­didato itraukimas i jam neplanuot^ ginc^ del pries jj . panau-dotos informacijos paprasciausiai gali buti sudedamoji prie-sininko rinkimines kampanijos dalis.

8

Ivadas

Nesiekdamas originalumo, atvirksciai, manydamas, kad kitu patirtis tik sustiprins sios knygos vertq, intensyviai nau-dojausi keliomis uzsienio autoriit knygomis, ypac rusq bei prancuzii. Pagrindinemis tapo sios knygos: ,JCompleksnaja technologija provedenija effektivnoj izbiratelnoj kampaniji vRossijskom regione", Kudinov irkiti; „Strategiceskije dok-ladt. Fond effektivnoj politiki; „La bataille des images", J . M. Cotteret et G. Mermet; „Presidentielle: Regards sur les discours televises"'. Groupe Saint-Cloud; ,J'sychologie de la publicite et de la propagande", R. Mucchielli.