LIETUVOS AUKTOJI JREIVYSTS MOKYKLALAIV ENERGETIKOS KATEDRA

12. BALTIJOS JROS UTERTUMO PROBLEMOS IR J SPRENDIMO BDAISAVARANKIKAS DARBASDarbo autorius:

Darbo vadovas:Lekt. G. Maslauskait

TURINYSvadas11poveiki baltijos jros aplinkai apvalga21.1Upi atneami teralai21.2Eutrofikacija31.3Laivybos keliamos problemos41.3.1Pagrindiniai tikslai41.4Tara cheminmis mediagomis51.5Radiacin tara62utertumo baltijos jroje mainimo bdai92.1Tinkl alinimas92.2HELCOM Baltijos jros regiono strategija (Baltic Sea Action Plan)102.2.1Maistingj daleli mainimo schema (Nutrient reduction scheme)102.2.2Laivyba112.3Nykstani ri reprodukcija12Ivados13Literatra14

Klaipda 2014vadasBaltijos jra yra jauniausia jra pasaulyje su viena i unikaliausi jrini ekosistem emje.Taip yra dl to, kad Baltijos jros vanduo yra tik apysris, druskingumas svyruoja nuo 0,3 % iki 1,7 %,o kai kuriose lagnose ir visai glas. Nors i jra pasiymi gana didele biologine vairove, vis dlto dauguma ri yra nykstanios. Baltijos jros baseinas yra labai didelis, uima daugiau kaip 1,72 mln. km2, taip pat yra tankiai apgyvendintas, daug intensyvios ekonomins veiklos teritorij, tad ir jra visais atvilgiais yra intensyviai eksploatuojama. Su Baltijos jra ribojasi Danija, vedija, Suomija, Rusija, Estija, Latvija,Baltijos jra kenia nuo daugybs problem. Pagrindinmis vardijamos tokios kaip uv igaudymai, naftos isiliejimai, radiacin tara, tara i kranto, o viena didiausi eutrofikacija, vykstanti dl per didelio patenkani maistini mediag - fosforo ir azoto jungini kiekio. Labai svarbu kreipti dmes sudting situacij Baltijos jros regione ir imtis atitinkam priemoni tarai sumainti. Tuo tikslu aplinkos apsaug reguliuoja daugelis tarptautini konvencij, kuri svarbiausia MARPOL 73/78, iimtinai reguliuojanti aplinkos apsaug nuo terimo i laivo. Lietuvai didiausi reikm turi viena i regionini konvencij Baltijos jros rajono aplinkos apsaugos konvencija HELCOM-92.

Darbo problema Baltijos Jros tara, siekiai tai sumainti.Darbo tikslas Ianalizuoti pagrindinius terjus ar teralus ir pateikti j mainimo bdus.Darbo udaviniai tikslui pasiekti:1. Ianalizuoti Baltijos jros regiono pagrindinius taros altinius.2. Isiaikinti naudojamus HELCOM taros mainimo bdus.3. Pateikti su HELCOM nesusijusius taros mainimo bdus.

poveiki baltijos jros aplinkai apvalgaUpi atneami teralai Baltijos jr teka apie 200 upi, kurios vidutinikai per metus atnea 400-500 km3 glo vandens. I iaurs jros Baltij per metus vidutinikai prasiskverbia nuo 200 iki 1200 km3 vandens, o i Baltijos iaurs jr - apie 1200-1700 km3.I gretim valstybi patenka daug vandenyje itirpusi pesticid, fosforo ir azoto jungini. Tam, kad tara iose upse bt sumainta, miestai, sikr alia j, turi gyvendinti nuotek valymo direktyvas, modernizuoti nuotek tinklus bei j valymo renginius. alia miest ir u j, turt bti rengti nitratus, fosfor bei kitas pavojingas mediagas automatikai registruojantys davikliai - taip lengviau galima nustatyti i kur sklinda tara ir svarbiausia - laiku j sustabdyti. Miestui ar aliai - ypa tai galioja Europos sjungos valstybms - negyvendinus i reikalavim tret bti skirtos nuobaudos. Tarkime, ES paramos sustabdymas tam tikram laikui.Tai trt bti taikoma ir kininkams, kurie naudoja netinkamas tras ar pesticidus. inoma, iuos vandenvalos projektus trt finansuoti Europos sjunga. Taiau reiktu nepamirti, kad be ES valstybi, esani aplink Baltija, yra ir Rusija, kuri savo atvilgiu yra viena i pagrindini Baltijos jros terj. Ignoruojant Kaliningrado srit, kuri savo ruotu nra toks didelis terejas, visas dmesys turet bti skiriamas Sank-Peterburgui, kur net 30 proc. miesto nuotek per upes iteka tiesiai Baltij. Kadangi Rusija nra ES nar, ji nepatiria jokio iorinio spaudimo ir teigia valymo rengini atnaujinimui neturinti l. iuo atvilgiu ES netrt bti tokia pasyvi. Bt galim pagelbti Rusijai modernizuoti Sankt-Peterburgo valymo renginius, skirti dal l bei mokslin bagaa.

EutrofikacijaAnksiau buvs varus Baltijos jros vanduo per paskutin imtmet tapo stipriai eutrofikuotas, perpildytas maistingomis mediagomis. Tai rimta problema ne tik jros ekosistemai bet ir Pabalio gyventojams.Pagrindins maistingos mediagos, skatinanios eutrofikacij, yra fosforas ir azotas. Dl moni kins veiklos natralus azoto ir fosforo kiekis Baltijos jroje smarkiai padidjo. Dabar jra turi keturis kartus didesn azoto ir atuonis kartus didesn fosforo kiek, lyginant su 1900 metais, o pakrants vandenys ydi 30-40 kart daniau nei XX a. pradioje.ios mediagos fosfat ir nitrat pavidalu skatina fotosintezs proces, kurio metu susidaro biomas. Eutrofikacija yra reikinys, kai dl per didelio maistini mediag kiekio vandenyje pernelyg ivei dumbliai ir kita augmenija, sutrinka organizm pusiausvyra.Eutrofikacijos metu vandens telkiniuose sumaja vandens skaidrumas, susidariusi fitoplanktono biomas yra puikus substratas bakterij dauginimuisi, o kai kurios dumbli rys yra netgi toksikos. Vliau seka kiti procesai - biomass puvimas, sieros vandenilio ir kit teriani vanden mediag susidarymas. Dl to masikai dsta uvys bei kiti vandens organizmai, monms kyla pavojus usikrsti variomis ligomis.Apie 80% maistini mediag Baltijos jr suteka upmis ir tiesiogiai i supani teritorij. Pagrindiniai maistini mediag altiniai yra ems kis ir buitiniai nutekamieji vandenys. Nors maistini mediag prietaka Baltijos jr paskutiniais metais iek tiek sumajo, eutrofikacijos poymi nesumajo.Baltijos ali vyriausybs patvirtino, kad eutrofikacija yra viena pagrindini Baltijos jros problem ir sipareigojo mainti tar maistinmis mediagomis. Vienas i Helsinkio komisijos HELCOM parengto ir Baltijos ali aplinkos ministr patvirtinto Baltijos jros veiksm plano pagrindini tiksl yra 42% sumainti fosforo prietak Baltijos jr ir 18% azoto, taiau tikslui pasiekti numatytos priemons kol kas yra per silpnos arba j gyvendinimas stringa.

Laivybos keliamos problemosVienas i strategini HELCOM tiksl yra pasiekti aplinkai draugik laivybos lyg Baltijos jroje. Privalu paminti, kad dl to jog laivyba yra tarptautinio pobdio, ji yra reguliojama globaliai bendros organizacijos rmuose, pagrinde tarptautins jr organizacijos (IMO). Baltijos jra yra viena labiausiai laivuojama vietov pasaulyje. Tiek laiv skaiius, tiek j dydis, ypa naftos tankeri didjo per pastaruosius metus, tokios tendencijos prognozuojamos ir toliau. is laiv eismas turi naviguoti siaurais ssiauriais ir sekliais vandenimis, nem met dal apklotais ledu, kas daro Baltijos jr sudtingai naviguojama, kartu sudarydama didesnes jros keli susidrimo vietas, kas padidina avarijos rizika. Pagrindinius negatyvius laivybos aspektus sudaro: oro tara varikli ikritomis, nelegals ir avariniai naftos ir jos produkt isiliejimai, pavojing mediag ir kit teral patekimas aplink, nevietini ri patekimas jros biosfer per laiv balastinius vandenis ir korpusus.

Pagrindiniai tikslaiBuvo nutarta pasiekti atuonis pagrindinius punktus siekiant sumainti tar i laivybos sektoriaus: Sustiprinti tarptauninius reikalavimus ir monitoring neleistiniems imetimams. Saug laivybos vystim be nenumatyt avarij. Efektyv nelaiming viki nustatym ir likvidavim. Minimal nutekamj vanden imetim i laiv. Ukirsti kelia nevietinms rims patekti biosfer per laivus. Minimali oro tar i laiv. Nulinius imetimus i platform. Griet monitoring platform veiklai.

Tara cheminmis mediagomisKita aktuali problema - pavojingosios mediagos. Nors per pastaruosius 2030 met i mediag imetimai gerokai sumajo (kadmio 46 %., gyvsidabrio 62 %., vino 61 %), taiau j koncentracijos Baltijoje tebra 20 kart didesns nei iaurs Atlante. Sugaunama uv, kuriose sunkij metal ar dioksin koncentracijos virija leistinas normas. Jros dugne yra visikos mirties zon kur taros koncentracija tokia didel, kad ten neigyvena joks gyvas organizmas. Tai pripasta ekspertai, jau daugel met tyrinjantys Baltijos dugn ir suteik iai jrai ypatingai jautrios tarai jros status. Jie paymi, kad imtai tkst.t cheminio ginklo yra ibarstyta visame Baltijos jros dugne. Netgi Vokietijos ir Rusijos ekspertai yra pripain, kad cheminio ginklo nemanoma ikelti, jo nepaadinus. Baltijos jra dl neatsakingos mogaus veiklos yra tapusi didiuliu cheminio ginklo kapinynu. Baltijos jr patenka dideli pesticid kiekiai, kurie naudojami kovai su piktolmis ir ems kio kenkjais. Pesticidai patenka Baltijos jr su ems kio gamybos, o polichlorintibifenilai su pramons, ypa elektrotechnikos, kurioje jie naudojami kaip transformatoriniai tepalai, su kai kuri da gamybos nuotekomis. Didiausias PCB altinis nutekamieji kanalizacijos vandenys. Kaip pesticidai, taip ir PCB gali patekti vanden per atmosfer. i mediag koncentracija Baltijos jroje nepastovi kinta nuo deimtj iki keli tkst. ng/g.

Radiacin taraKartu su mintaisiais teralais ir sunkiaisiais metalais jr vandenyje egzistuoja dirbtins kilms radionuklidai. Pagrindinis Baltijos jros radioaktyviosios taros altinis 6-ojo ir 7-ojo deimtmeio pradioje buvo atominio ginklo bandymai atmosferoje ir j pasekms globalins ikritos. Pavojingiausi Baltijos jroje yra ilgaamiai radionuklidai 137Cs ir 90Sr, kuri skilimo pusamis apie 30 met. Baltijos jros savivala nuo dirbtini radionuklid prasidjo 1963 metais. Tais metais TSRS, JAV ir Didioji Britanija Maskvoje pasira Tarptautin sutart dl atominio ginklo bandym atmosferoje, po vandeniu ir kosmose nutraukimo. Retkariais radioaktyvioji jros tara diddavo dl nepasiraiusi ios sutarties Kinijos ir Pranczijos atominio ginklo bandym. Ilgainiui tarp atmosferos ir hidrosferos nusistovjo radioaktyvioji pusiausvyra ir Baltijos jros savivala vyko dl natrali proces. is procesas liovsi po 1986 m. balandio 26 d. vykusios ernobylio atomins elektrins avarijos. Baltijos jra gavo papildom radioaktyvij apkrov - j pateko dideli vairi radionuklid kiekiai, kuri dauguma greitai suskilo. Didiausias Baltijos jros terjas po ernobylio AE avarijos tapo radionuklidas 137Cs. Kitas ilgaamis radionuklidas 90Sr beveik nedalyvavo atmosferinje pernaoje i ernobylio. Radionuklido 137Cs koncentracija paviriniame vandenyje vidutinikai iaugo daugiau nei deimteriopai buvusio radioaktyviojo fono atvilgiu, kur suformavo globalins ikritos. VGTU Branduolins hidrofizikos laboratorijos duomenimis, iki ernobylio AE avarijos vidutin radionuklido 137Cs koncentracija Baltijos jros paviriniame vandenyje buvo 20 Bq/m3. Netolygiai pasiskirsiusios io radionuklido ikritos Baltijos jros paviriuje sukr nevienalyt radionuklido 137Cs koncentracijos lauko struktr Ilgainiui paviriniame vandenyje io radionuklido koncentracija isilygino ir 1989 m. jos vidutin reikm buvo apie 150 Bq/m3. Vlesniu laikotarpiu (po mintos avarijos), pradedant 1990 metais, radionuklid lygiai maiste, skaitant ir uvis i Baltijos jros, aptikti labai nedideli, o pagrindiniuose maisto produktuose nesiekia 15 Bq/kg gryno svorio. Leistinas lygis vienam i daugiausiai aplink patekusi dirbtins kilms radionuklid ceziui (Cs137) maiste yra lygus 600 Bq/kg, kdiki maiste ir piene 370 Bq/kg. Minto radionuklido kiekis uvyse i alies eer ir upi yra toks pat, kaip ir uvyse i Baltijos jros ir per pastaruosius dvideimt met nra virijs 15 Bq/kg. Todl teigti, kad Baltijos jroje sugaut uv negalima valgyti dl jose esani radioaktyvij mediag, yra visuomens klaidinimas. Radiacins saugos poiriu tiek uvys, tiek visas alyje naudojamas maistas neturi ymesns takos gyventoj apvitai. Radionuklid kiekiai atvir telkini, skaitant Baltijos jr, vandenyje bei dugno nuosdose yra mai, todl baimintis dl galimos apvitos maudantis ar vaiktant pajriu tikrai nra pagrindo. Reikia pabrti, kad dirbtins kilms radionuklidai ne tik daro al aplinkai, bet, kad ir kaip paradoksalu, teigiamai atsiliepia mokslo pltrai. Pavyzdiui, susidaro unikali galimyb tirti globalinius hidrofizinius procesus jroje. Antra vertus apskaiiuota, kad Baltijos jra visai isivalys nuo ernobylinio radiocezio tik 2020 metais. Tik tada radioaktyvioji tara pasieks globalini ikrit sudaryt fon ir tik tuo atveju, jei Baltijos jr nepateks papildomi dirbtini radionuklid kiekiai. inoma, kad Baltijos jroje buvo oficialiai teisintos kelios radioaktyvij atliek laidojimo vietos Neatmetama galimyb, kad papildomi radiocezio kiekiai vandenyje gali patekti ir i ten. Juodojoje jroje, kur pateko apytiksliai toks pat radionuklido 137Cs kiekis savivala nuo ernobylinio radionuklido 137Cs paviriniame vandenyje pasibaig 1991 metais. is palyginimas rodo, kokia jautri atropogeniniam poveikiui yra Baltijos jra. Baltijos jros pavirini vanden savivalos trukm 6-7 kartus ilgesn nei Juodojoje jroje. Nereikia pamirti, kad Baltijos jros dugne guli konteineriai su nuodingomis mediagomis. Jie buvo paskandinti po Antrojo pasaulinio karo. Jei ios toksikos mediagos pateks vanden, tai jros savivala nuo j tikriausiai utruks taip pat ilgai, kaip ir nuo radionuklido 137Cs, t.y. apie 3035 metus. Baltijos jr pateko radionuklidai dl branduolins energetikos objekt veiklos ar avarij jose, yra tiesa, tiesiog alia io fakto konstatavimo btina paminti, kad tai vyksta ne tik Baltijos jros regione, bet ir kit jr ar upi teritorijose, tokie procesai vyksta visame pasaulyje. Taiau imetimai aplink i normaliu reimu veikiani branduolins energetikos objekt yra grietai reglamentuoti tarptautiniu mastu. Leidiami imetim lygiai reguliuojami vertinus poveik gyventoj sveikatai, siekiant utikrinti gyventoj saug nuo alingo jonizuojaniosios spinduliuots poveikio. Nei Lietuva, nei kitos su Baltijos jra besiribojanios valstybs nra iimtis, o visa objekt, susijusi su radioaktyviosiomis mediagomis (atomins elektrins, panaudot branduolinio kuro tvarkymo renginiai, radioaktyvij atliek saugyklos ir kt.), veikla yra grietai reglamentuota ir nuolat stebima gyventoj radiacinei saugai utikrinti. Jokia i objekt veikla yra neleistina neturint atitinkam leidim veiklai, kuriai vykdyti reikalingi dokumentai iduodami tik kvalifikuotiems ekspertams vertinus ir nustaius j atitikt reglamentuotiems reikalavimams. i nuostata taikoma ir radioaktyvij atliek saugojimui, kai saugykloje laikomos mediagos privalo bti sutvarkytos ir saugomos taip, kad nesklist aplink. Neirint tai, kad radiacins saugos poiriu visi jonizuojaniosios spinduliuots altinius naudojantys objektai privalo atitikti radiacins saugos reikalavimus, objekt veikla yra priirima nuolatini inspekcini patikrinim metu. Vis aukiau ivardint objekt aplink imetam radionuklid kiekiai (dl technini objekt veiklos slyg) yra matuojami, vertinama apvita gyventojams, gaunama dl radionuklid patekimo aplink. Lietuvoje, kaip ir visose Europos Bendrijos valstybse, vykdoma nuolatin radionuklid aplinkoje stebsena. Tai yra Bendrijos ali nari prievol EURATOM sutartis nusako, kad kiekviena alis privalo nuolat vertinti radionuklidus aplinkoje ir su aplinka susijusiuose objektuose (maiste, geriamajame vandenyje, ore, upi, eer vandenyje, vandens telkini dugno nuosdose, augaluose) ir teikti informacij apie radionuklid lygius atskiruose aplinkos komponentuose kitoms alims narms. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro patvirtint tvark, nuolat tiriami tiek maisto produktai (tame tarpe ir uvys i Baltijos jros), geriamasis vanduo ir miko grybai, tiek matuojami radionuklidai ore, atmosferiniuose krituliuose, upi, eer, Baltijos jros vandenyje ir dugno nuosdose. Sveikatos apsaugos ministerijos galiotas Radiacins saugos centras prisideda prie rizikos veiksni takos sveikatai vertinimo atlikdamas jonizuojaniosios spinduliuots slygotos apvitos gyventojams vertinim ir stebsen. Per stebsenos laikotarp o tokia stebsena vykdoma Lietuvoje nuo 1965 met didesni radionuklid aktyvumai nustatyti tik 1986 metais, kai vyko avarija ernobylio atominje elektrinje ir atmosferos frontai atne tar ms alies teritorij. Taiau tokie lygiai iliko tik metus, vliau, dl radioaktyvij mediag skilimo ir migracijos proces aplinkoje, ymiai sumajo ir toliau nuolat maja. Btina paminti, kad kasmet ne tik Lietuva stebi radionuklid kiekius Baltijos jros aplinkoje. Tarptautiniai susitarimai tarp Baltijos jros regiono valstybi pareigoja visas Baltijos jros regiono alis papildomai stebti jrin aplink. Tokiu tikslu dirba HELCOM projekto specialistai, kurie nuolat atlieka vairius tyrimus bei keiiasi informacija apie Baltijos jros tar radionuklidais. Bendra i tyrim ivada nerodo kokios nors grsms regiono gyventojams dl radionuklid Baltijos jroje.

utertumo baltijos jroje mainimo bdaiTinkl alinimasLietuvos gamtos fondas kartu su Pasaulio gamtos fondu Lenkijoje (toliau WWF Lenkija) gyvendina projekt, kurio metu i alims priklausani teritorini vanden Baltijos jroje traukiami paskend vej tinklai.Tinkl traukimas i Baltijos jros Lenkijoje vykdomas jau antrus metus i eils. Lietuvoje tokia jros valymo akcija, remiantis WWF Lenkija patirtimi, gyvendinama pirmkart.Pamesta vejybin ranga renkama nuo jros dugno, taip pat nuo nuskendusi laiv liekan. Planuojama nurinkti tinklus nuo dviej nuskendusi laiv Lenkijoje ir dviej Lietuvoje. Projekto metu i viso ketinama itraukti 20 ton paskendusi tinkl: 14 ton Lenkijoje ir 6 tonas Lietuvoje. Mokslininkai tinklus imatuos, nustatys, i koki mediag jie padaryti, jei manoma, vertins, kada jie buvo prarasti, kiek ir kokios uvies juos yra kliuv. Galiausiai visus tinklus planuojama atiduoti perdirbti. Be i veikl taip pat numatyta sukurti speciali duomen baz internete, kur vejai galt praneti apie prarastus tinklus.Tinklai jroje lieka dl vairi prieasi. Danai jie audr metu nuneami vandens srovi arba yra tyia imetami vej, kai susidvi. Neretai jie ukabinami bei supjaustomi laiv sraigt ir vliau taip pat nusksta. Baltijos jroje kasmet prarandama nuo 5500 iki 10000 iaunini tinkl ir tral.Jros dugne ar ant laiv liekan nuskend tinklai ilgainiui apauga dumbliais ir tampa savotikomis mklomis. ie tinklai netiesiogine prasme ir toliau vejoja. juos kliva uvys (daugiausia jaunos menks), paukiai, jr induoliai. Remiantis mokslinmis studijomis, pamest tinkl gaudymo efektyvumas per pirmus tris mnesius sumaja iki 20 proc., po 27 mnesi jis vis dar sieka apie 6 proc.domu ir tai, kad skaiiuojant uv mirtingum tinkl mkl sugaut uv neatsivelgiama. Dl ios prieasties itekli vertinimas tampa maiau tikslus, o nuo paskaiiuot mirtingumo veri vliau priklauso alims ir vejams skiriamos kvotos.Projekt finansuoja vedijoje steigtas fondas Baltic Sea 2020. Bendra projekto Lenkijoje ir Lietuvoje vert 1287 tkst. lit. Baltijos jros valymo darbai Lietuvai priklausaniuose teritoriniuose vandenyse kainuos 517 tkst. lit. Projektas vykdomas iki 2013 m. kovo.

HELCOM Baltijos jros regiono strategija (Baltic Sea Action Plan)HELCOM Baltic Sea Action Plan (BSAP) tai ambicinga programa siekianti atstatyti geras ekologines slygas Baltijos jroje iki 2021 met. i program, 2007 metais, priem visos pakrants valstybs. Tai yra svarbus ingsnis platesni ir efektyvesni veiksni link, siekiant sustabdyti tolimesn vandens aplinkos nykim dl mogaus veiklos. Kartu planas suteikia stipr pagrind HELCOM veiklai. is planas remiasi naujiausiais moksliniais duomenimis ir inovatyviais valdymo bdais. Maistingj daleli mainimo schema (Nutrient reduction scheme)HELCOM Maistingj daleli mainimo schema, tai regioninio masto poiris, jog reikia dalintis uduotimi, kad bt pasiektas ubrtas tikslas - Baltijos jra be eutrofikacijos problemos. is planas pateiktas ir priimtas 2007 HELCOM Baltic Sea Action Plan. Tuo metu alys sutiko su nustatytais tikslais sumainti maistingj daleli kiek patenkani jr. Taip pat nutar, jog btina harmoningai tikslinti naujiausiais duomenimis ir modeliuoti vairius galimus scenarijus. Tikslinimo procesas prasidjo 2008 ir buvo pabaigtas 2013. Maistingj daleli mainimo schem sudaro du pagrindiniai punktai: Maksimals leidiami maistingj daleli imetimo kiekiai. Rodantys maksimalius azoto ir fosforo kiekius, kurie gali patekti per vanden ar or Baltijos jr. Nesiekiant i nustatyt norm, eutrofikacijos procesas jroje nutrkt. Kiekvienai valstybei nustatytos kvotos, kiek joms privalu sumainti imetam maistingj daleli aplink kiek, lyginant su 1997 2003 met statistika. HELCOM 2007 metais nustat, jog kad bt pasiektas varios aplinkos statusas, per metus baltijos jr turi patekti ne daugiau 21,000 ton fosforo jungini ir ne daugiau 600,000 ton azoto. Kiekvienais metais, imetam daleli kiekis privalo sumati 15,000 ton fosforo junginiais ir 135,000 ton azoto junginiais. Norint pasiekti varaus vandens (Clear water) status.

LaivybaLaivyba irgi yra nemas maistingj daleli altinis Baltijos jroje. Kadangi laivininkyste Baltijos jroje vykdo n vien alys HELCOM nars, todl poveikis kur gal i komisija daryti yra limituotas. Todl HELCOM vis pirmiausia daro stipri tak Tarptautinei jr organizacijai (IMO) siekiant sumainti laivybos keliam oro tar iame regione. HELCOM alys sukr bendr silyma Tarptautinei jr organizacijai, derinti IV MARPOL 73/78 pried ir vardinti Baltijos jr kaip specialij poreiki zon dl imetamj teral kiekio i keleivini laiv. is silymas buvo priimtas 61-ojo Tarptautins jr organizacijos Jr aplinkos apsaugos komiteto susirinkimo 2011 met Liepos mnes.Keleiviniai laivai plaukiantys Baltijos jros specialij poreiki zonoje privals nutekamuosius vandenis ivalyti nuo maistingj daleli laive arba pristatyti jas artimiausi uost su nutekamj vanden valymo renginiais. Naujieji reikalavimai prads galioti kai Baltijos jros alys prane Tarptautinei jr organizacijai apie atitinkamus nutekamj vanden alinimo renginius keleivinuose uostuose.

Nykstani ri reprodukcijaNorint isaugoti uvis, pirmiausia reikia saugoti supani aplink ir tuos gyvnus bei augalus, be kuri jos negals egzistuoti. Taigi btina atkurti ekologin pusiausvyr, pasiekti, kad visos gamtos sistemos funkcionuot normaliai ir kartu organizmams bt sudarytos palankios ekologins slygos. Mes negalime isaugoti pavieni organizm, nesudar slyg gyventi bendrijoms. Analizuojant verting uv ri populiacij iteklius vidaus vandenyse ir rengiant t itekli racionalaus panaudojimo rekomendacijas, galimi 2 poveikio variantai: per uv bendrijas ir per atskiros ries populiacijas. Bendrij tyrimai turi didels reikms praktikjai ekologijai, nes inoma, jog uv populiacijos natraliuose vandenyse gyvena ne izoliuotos, o glaudiai susijusios su kit ri populiacijomis. Todl kai norima padidinti arba sumainti kurios nors ries skaitlingum, daniausiai geriau modifikuoti vis bendrij negu tiesiogiai veikti mus dominani r. Lietuvos upse pagrindin uv bendrij dal sudaro menkaverts rys, kurios konkuruoja su vertingomis rimis dl maisto itekli, danai pastarj ikrai ir lervuts tampa j maistu. Taigi jos neigiamai veikia verting uv skaitlingum, ymiai sumaina vandens baseino produktyvum.Dar vienas svarbus aspektas, stengiantis isaugoti Baltijos jr - veisti esanios biologins vairovs nykstanias ris nelaisvje ir vliau jomis papildyti laisvje esanias bendrijas. Taip pat plsti saugotin ri sra, bei didinti baudas u aplinkos apsaugos taisykli nesilaikym. Mainti leidiamos suvejoti uvies kvotas, tose vietose, kur yra nykstani ri, arba mai j spieiai. Ret ri uv apsaugos ir pagausinimo Lietuvos vidaus vandenyse priemons bei verslo perspektyvos:prie pat nert, kasmet numelioruoti ne maiau kaip 8 ha nertaviei upse ir apsaugoti reproduktorius j nerto metu;ventosios upje ties Kavarsko utvanka, Minijos upje ties Gargdais rengti uv prajimo takus i esms sprsti dirbtinio iobrio veisimo bei uvivaisos mons statybos klausim, tinkamiausia vieta i moni statybai bt Minijos arba Jros upi baseinai.

IvadosSukaupti ir apvelgti duomenys rodo, kad Baltijos jros regiono tara yra ypa svarbus klausimas ne vien alims esanioms iame regione. Nes nuo to gali priklausyti tolimesnis regiono vystimasis, o to pasekoje ir ekonomin pltra, kuri takoja ir kit, ekonominiais ryiais susijusi ali, bkl.Nelieka abjons, jog visos ankiau ivardintos taros prieastys yra ypatingai svarios. Todl privalu ikelti atitinkamus tikslus. Tai geriausiai daro HELCOM konvencija, kuri kaip pagrindin Baltijos regiono problem ikeli eutrofikacij. Taiau apvelgia ir kitas kylanias svarbias ekologines problemas.Galiausiai suprantame, jog ikeltos ekologin taros problemos paios negali isisprsti. Todl svarbu yra paruoti atitinkam strategin plan, kuris punktais iskirstyt efektyvius bdus Baltijos regiono tarai ir ekologinei bsenai gerinti. Tai geriausiai atlieka HELCOM Baltijos jros regiono strategija (Baltic Sea Action Plan), kuri grietais reglamentais nurodo koki ingsni privaloma imtis siekiant isaugoti Baltijos jros unikalum. Taiau tai nra vienintelis bdas padti regiono biosferai, svarbu yra inoti, jog visos jgos yra ms rankose. Todl regiono varinimas yra kiekvieno ia gyvenanio mogaus pareiga ateities kartoms.Literatra1. http://www.asu.lt/nm/l-projektas/-Aplinkos_tarsa/3.html2. http://www.technologijos.lt/n/mokslas/gamta_ir_biologija/S-13982/straipsnis/Baltijos-jros-tarsa-radionuklidais:-tarp-gandu-ir-faktu?l=2&p=13. A. Voipio The Baltic Sea4. http://www.jstor.org/discover/10.2307/4313603?uid=3738480&uid=2&uid=4&sid=211046148718315. http://helcom.fi/6. Fifth Baltic Sea Pollution Load Compilation (PLC-5) Seppo Knuuttila (PLC-5 Project Manager), Lars M. Svendsen, Hkan Staaf, Pekka Kotilainen, Susanne Boutrup, MinnaPyhl and Mikhail Durkin7. http://wwf.panda.org/what_we_do/where_we_work/baltic/8. Lietuvos baltijos jros aplinkos bkl: preliminarus vertinimas. Sergej Olenin, Darius Daunys, Martynas Buas, Ingrida Bagdanaviit.9. http://www.achema.lt/baltijos-juros-issaugojimo-programa10. http://www.glis.lt/?pid=13414