Upload
others
View
2
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti
humanitarul mecnierebaTa fakulteti
romanuli filologiis kaTedra
Tamar gagoSiZe
d i s e r t a c i a
politikuri diskursi – msmenelze orientirebuli
fsiqolingvisturi xelovneba
filologiis doqtoris (Ph.D.) akademiuri xarisxis mosapoveblad
warmodgenili disertaciis
2015
1
avtoris stili daculia
sadisertacio naSromi Sesrulebulia ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis
saxelmwifo universitetis humanitarul mecnierebaTa fakultetis romanuli
filologiis kaTedraze
samecniero xelmZRvaneli: qeTevan gabunia
filologiis doqtori, profesori
oficialuri oponentebi: 1. ciuri axvlediani
filologiis mecnierebaTa doqtori, profesori
2. nino qemerteliZe
filologiis mecnierebaTa doqtori, profesori
disertaciis dacva Sedga 2015 wlis 26 seqtembers, 12 saaTze, ivane
javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis humanitarul
mecnierebaTa fakultetis sadisertacio komisiis sxdomaze.
misamarTi: 0179, Tbilisi, i. WavWavaZiს gamz. №36, ivane javaxiSvilis saxelobis
Tbilisis saxelmwifo universitetis V korpusi, 313-e auditoria.
disertaciis gacnoba SeiZleba ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis
saxelmwifo universitetis samecniero biblioTekaSi.
sadisertacio sabWos swavluli mdivani:
filologiis doqtori, e. bJalava
profesori
2
abstraqti
sadisertacio naSromi eZRvneba politikuri diskursis
fsiqolingvisturi kuTxiT Seswavlas, kerZod, ki im enobrivi Tu
sametyvelo erTeulebis da aspeqtebis ganxilvas, romelTa
saSualebiTac diskursis avtori zegavlenas axdens msmeneli
sazogadoebis cnobierebaze.
diskursi msmenelze orientirebuli xelovnebaa. politikuri
diskursi, rogorc lingvistikis sakvlevi fenomeni, warmoadgens rTul
da erTmaneTTan mWidrod dakavSirebul niSanTa sistemas, romelic
miznad isaxvs xalxis masebze zemoqmedebas. igi warmogvidgeba, rogorc
msmenelze orientirebuli lingvisturi da socio-kulturuli niSnebis
erToblioba, romlis analizi, fsiqo-lingvisturi kuTxiT, iZens
Camoyalibebul saxes. diskursis da, maT Soris, politikuri diskursis
specifikebis da miznobriobis Seswavla warmoadgenda mravali
samecniero dargis - maT Soris, lingvistikis da fsiqolingvistikis
sakvlev sferos; amgvarad, warmodgenil naSromSi politikuri
diskursis lingvisturi kvlevis Teoriebi ganxilulia, rogorc
Tanamedrove fsiqolingvistikis ZiriTadi wyaro.
Tanamedrove mecniereba jer ver ayalibebs diskursis da, kerZod,
politikuri diskursis detaluri maxasiaTeblebis amomwurav da
detalur sqemas, romlis garkvul mcdelobas warmoadgens aRniSnuli
samecniero naSromi.
sadisertacio naSromis ZiriTad meTodologiur safuZvlad
aRebulia SeerTebuli Statebis lingvisturi skolebis bazaze meoce
saukunis bolo wlebSi Seqmnili ori Teoria - erTi mxriv, j. lakofisa
da m. jonsonis Teoria konceptualuri metaforis Sesaxeb da meore
mxriv, m. terneris da j. fokonies naSromi, romelic eZRvneba
konceptualur integracias. swored aRniSnuli gamokvlevebis
Sedegebze dayrdnobam da maTma logikurma sinTezma mogvca saSualeba
gangvexila politikuri diskursi axleburi, fsiqolingvisturi
3
speqtris WrilSi da dagvesabuTebina msmenelis rolis utyuaroba
politikuri sityvis Seqmnis da warmoTqmis procesSi. naSromSi
ganxilulia franguli lingvisturi skolis saintereso da novatorul
gamikvlevebic romlebic, uSualod xazs usvamen msmenelis udavo
arsebobas.
fsiqolingvisturi kuTxiT politikuri diskursis Seswavlisas
SemovifargleT cnobili frangi politikosebis Sarl de golis da
nikola sarkozis diskursebis garCeviT. amerikeli lingvistebis mier
Seqmnili ori zemoTxsenebuli Teoriis sinTezis safuZvelze Seqmnili
analizi warmoadgens novatorul sityvas Tanamedrove lingvistikaSi
da fsiqolingvistikaSi, rac SeiZleba saintereso gaxdes ucxoeli
mkvlevarebisTvisac.
• naSromSi ganxilulia Seswavlili sakiTxis istoriuli da
samecniero winapiroba, rac gulisxmobs gansxvavebuli midgomebis,
samecniero Teoriebis Camoyalibebas da analizs, rac dagvexmara
sakvlevi sagnis pluridisciplinarul da mravalwaxnagovan gaazrebaSi;
• pirvelad aRiniSna da gamovlenil iqna universaliebi mocemuli
Temis Sesabamisad da gamoisaxa garkveuli novatoruli Tvalsazrisi.
arsebuli Taviseburebebis ganxilvisa da Catarebuli analizis
safuZvelze, dadginda fsiqolingvistikis doneze politikuri
diskursis samizne sazogadoebis rolis mniSvneloba da aRniSnuli
fenomenis realizebisTvis saWiro lingvisturi erTeulebi da
aspeqtebi;
• Tanamedrove lingvistikis da fsiqolingvistikis sferoebSi ukve
arsebul kvlevebze dayrdnobiT ganzogadebul iqnes miRebuli
Sedegebi;
• dadginda politikuri diskursis lingvistur konstruqciebSi
potenciuri msmenelis an msmeneli sazogadoebis rolis udavo
aqtualoba, rac TvalnaTliv vlindeba sintagmur da azrobriv doneze
garkveuli markerebis da xerxebis arsebobiT.
• pirvelad erTmaneTTan dakavSirebul iqna lingvistikis ori
Tanamedrove Teoria da samecniero analizi Sesrulebul iqna maTi
logikuri sinTezis bazaze.
4
aRniSnuli kvlevis Sedegebis gamoyeneba SesaZlebel iqneba
lingvistikasa da kerZod, fsiqolingvistikaSi momavali kvlevebis
ganxorcielebisTvis. msmenelis rolis Seswavla warmoadgens
mniSvnelovan birTvs diskursis da politikuri diskursis analizis
sakiTxSi. Cvens mier miRebuli Sedegebis ganzogadeba safuZvels
Cauyris Tanamedrove mecnierebaSi novatoruli midgomebis da
Teoriebis gaCenas, rac mnivnelovania Tanamedrove fsiqolingvistikis
ganviTarebisTvis da qarTuli lingvisturi skolis miRwevebis
gafarToeba-popularizaciisTvis.
Résumé
L’ouvrage représente l’étude et l’analyse psycholinguistique du discours politique.
Nous envisageons des éléments et des aspects linguistiques ou langagiers à l’aide desquels
l’orateur peut influencer la conscience de ses auditeurs.
Le discours est un art qui s’oriente directement vers l’auditeur. Le discours politique,
comme un objet d’études scientifiques, se constitue à partir des signes linguistiques qui sont
étroitement liés entre eux et dont l’objectif principal est d’influencer le raisonnement des gens.
C’est une alliance des éléments socioculturels dont l’analyse du point de vue
psycholinguistique lui attribue une image bien définie.
L’actualité: Plusieurs branches de sciences s’intéressent à étudier et à analyser les
différentes approches du discours politique dont la linguistique et la psycholinguistique jouent
les rôles principaux. Dans notre ouvrage les théories des études linguistiques du discours
politique représentent une source importante de la psycholinguistique contemporaine.
De nos jours, les problèmes et les possibilités de leurs solutions sont discutés de la
façon publique. En plus, les solutions finales dépendent de l’avis des auditeurs qui représentent
souvent l’opinion de la société de tout le pays. Pendant les années dernières cet aspect du
discours politique devient de plus en plus attirant pour les médias et les scientifiques de
différents domaines.
5
Il est également à noter qu’il existe toujours les questions qui exigent plus d’attention
et de longues études. Les résolutions des problèmes actuels, à cause de leur caractère cognitif,
dépendent étroitement du domaine de la science rélativement récente – la psycholinguistique.
Par conséquent, la science actuelle ne propose pas de schémas concrets et définitifs pour bien
expliquer les phénomènes du discours politique.
L’actualité de l’ouvrage est également dictée par le nombre pas assez considérable des
études géorgiennes consacré au sujet donné. Dans notre pays le discours politique est surtout
décrit par les sciences politiques, la philosophie, le journalisme. Le temps dernier les linguistes
commencent à s’intéresser à la question, mais le rôle de l’auditoire n’est pas bien toujours
décisivement analysé. Notre ouvrage fait en partie une tentation scientifique qui essaie de
présenter les études réalisées pour mettre en valeur des aspects psycholinguistiques du discours
politique.
Les objectifs et les résultats obtenus:
1. Dans la thèse nous revisons des sources historiques et scientifiques de la
question étudiée ce qui favorise l’analyse multidisciplinaire et variée exposée dans notre
recherche;
2. La synthèse logique et consécutive de ces ouvrages nous ont donné la
possibilité d’étudier le discours politique dans le rayon de la psycholinguistique et de prouver
l’importance du rôle de l’auditeur au cours de sa réalisation. Nous présentons également des
oeuvres scientifiques et des recherches des écoles linguistiques françaises qui font une
importante partie des ouvrages novateurs et récents dans le domaine du linguistique et
psycholinguistique;
3. En nous appuyant sur les théories déjà existantes, nous avons généralisé les
résultats obtenus;
4. Nous avons prouvé l’importance du rôle de l’auditeur dans le discours politique;
5. Nous avons relié deux théories linguistiques et l’analyse se réalise à base de leur
synthèse logique.
La méthodologie de la thèse est basée sur les ouvrages et les études réalisés à la fin du
XX-ème siècle par deux écoles linguistiques des États-Unis. D’un part c’est la théorie de la
métaphore conceptuelle élaborée par les scientifiques J. Lakoff et M. Jonson (Lakoff, George.
Categories and cognitive models. Berkeley cognitive science report N 2. Berkeley: 1982) et de
l’autre part, nous parlerons des recherches de M. Terner et G. Fauconnier (Fauconnier, G.
Mental spaces. Cambridge: 1985) concernant l’intégration conceptuelle.
6
Le caractère novateur: Nous avons présenté les schémas universels et par conséquent,
le point de vue novateur ce qui s’est révelé dans le rôle important et décisif de l’auditeur au
cours du phénomène du discours politique réalisé à l’aide des aspects et éléments linguistiques;
Les résultats obtenus sont généralisés par rapport aux recherches menées au sein des écoles
linguistiques modernes. En utilisant le synthèse de deux théories les plus connues dans le
monde actuel linguistique, nous avons analysé deux discours – le discours de Noël du général
Charles de Gaulle et le discours prononcé par le président de France Nicolas Sarkozy en 2011 à
Tbilissi. Les résultats réçus ont démontré que la cible principale de toutes les paroles politiques
est la société à s’adresser.
Par conséquent, nous trouvons que notre recherche pourrait devenir intéressant pour
les linguistes et les psycholinguistes géorgiens et étrangers.
s a r C e v i
Sesavali ............................................................................................................................................8
Tavi $ 1.
politikuri diskursis Seswavlis Teoriuli winapiroba .............................21
1.1. ritorika da neoritorika .......................................................................................21
1.2. diskursi da misi polisemiuri xasiaTi .......................................................26
7
1.3. teqsti - mkiTxvelze orientirebuli xelovneba .....................................28
1.4. komunikaciuri lingvistika da fsiqolingvistika ................................49
1.5. gamonaTqvamis Teoriebi ............................................................................................53
1.6. pragmatika ........................................................................................................................55
Tavi $ 2.
diskursis analizi...................................................................................................................60
2.1. kognituri lingvistikis sakvanZo aspeqtebi..............................................63
2.1.1. cnobieri anu goneba ............................................................................................65
2.1.2. ena da metyveleba .................................................................................................66
2.1.3. reprezentacia .........................................................................................................68
2.1.4. konceptualiazacia .............................................................................................71
2.1.5. klasifikacia ...........................................................................................................72
2.1.6. aRqma ..............................................................................................................................73
2.2. politikuri diskursis kognituri aspeqtebi .............................................75
2.2.1. diskursi da teqsti ............................................................................................77
2.2.2. ena, rogorc diskursis sabaziso erTeuli ........................................84
2.2.3. diskursis saxeobebi ...........................................................................................87
2.2.4. Janrobrivi Taviseburebebi .............................................................................89
Tavi $ 3.
politikuri diskursi – msmenelze orientirebuli xelovneba .................94
3.1. politikuri diskursis ZiriTadi miznebi ....................................................94
3.2. politikuri koreqtuloba .....................................................................................96
3.3. aRweris specifikebi ...................................................................................................97
3.4. politikuri diskursis kognituri modeli ..............................................102
3.5. metafora da politikuri diskursi ...............................................................105
8
3.5.1. metaforis gamokvleva kognituri lingvistikis kuTxiT ..........108
3.5.2. konceptualuri metafora politikur diskursSi .........................114
3.6. konceptualuri integraciis Teoria .............................................................123
3.7. politikuri diskursis roli saomari konfliqtebis
gadawyvetisas ........................................................................................................................125
3.7.1. konceptualuri metafora - sityvaTSeTanxmebidan
teqstamde ............................................................................................................................126
3.7.2. konceptualuri integracia da misi dinamika Sarl de golis
politikuri diskursis magaliTze ....................................................................138
3.7.3. safrangeTis prezident nikola sarkozis roli saqarTvelo -
oseTis omis mSvidobian gadwyvetaSi ...............................................................144
3.7.4. konceptualuri metafora nikola sarkozis diskursSi ...........146
3.7.5. konceptualuri integracia da misi dinamika nikola sarkozis
politikuri diskursis magaliTze ....................................................................152
daskvna ...............................................................................................................................................169
bibliografia ................................................................................................................................173
Sesavali
sadisertacio naSromi eZRvneba politikuri diskursis
fsiqolingvisturi kuTxiT Seswavlas, kerZod ki, im enobrivi Tu
sametyvelo erTeulebis da aspeqtebis ganxilvas, romelTa
9
saSualebiTac diskursis avtori zegavlenas axdens msmeneli
sazogadoebis cnobierebaze.
diskursi msmenelze orientirebuli xelovnebaa. politikuri
diskursi, rogorc lingvistikis sakvlevi fenomeni, warmoadgens rTul
da erTmaneTTan mWidrod dakavSirebul niSanTa sistemas, romelic
miznad isaxvs xalxis masebze zemoqmedebas. igi warmogvidgeba, rogorc
msmenelze orientirebuli lingvisturi da socio-kulturuli niSnebis
erToblioba, romlis analizi, fsiqo-lingvisturi kuTxiT, iZens
Camoyalibebul saxes. diskursis da, maT Soris, politikuri diskursis
specifikebis da miznobriobis Seswavla warmadgenda mravali
samecniero dargis - maT Soris, lingvistikis da fsiqolingvistikis
sakvlev sferos, amgvarad, warmodgenil naSromSi politikuri
diskursis lingvisturi kvlevis Teoriebi ganxilulia, rogorc
Tanamedrove fsiqolingvistikis ZiriTadi wyaro.
dResdReisobiT arsebuli mravali problemis Tu situaciis
ganxilva mimdinareobs sajarod, ufro metic, maTi saboloo gadawyveta
pirdapirproporciulad ukavSirdeba msmenelis, diskursis adresatis,
anu ama Tu im saxelmwifos moqalaqis interpretirebas da
Tvalsazriss. bolo wlebSi zogadad diskursis aRniSnuli aspeqti
farTod analizdeba rogorc sainformacio saSualebebis, ise
msoflios samecniero wreebis mier. Tumca politikuri diskursis
fenomenTa da aspeqtTa SeswavlaSi isev da isev vlindeba amouxsneli
amocanebi, romelTa gadawyveta, maTi kognituri xasiaTis gamo,
ZiriTadad warmoadgens SedarebiT axali mecnierebis -
fsiqolingvistikis ganxilvis sagans. zemoTqmulidan gamomdinare,
Tanamedrove mecniereba jer ver ayalibebs diskursis da, kerZod,
politikuri diskursis detaluri maxasiaTeblebis amomwurav da
detalur sqemas, romlis garkvul mcdelobas warmoadgens aRniSnuli
samecniero naSromi.
lingvisturi xerxebis da CarCoebis saSualebiT politikosebi
cdiloben sasurveli miznebis miRwevas. enis ZiriTadi aspeqtis
komunikaciis gaTvaliswinebiT, rusi mecnieri e. Seigali aRniSnavs:
,,komunikaciis gareSe SeuZlebelia politikuri sityvis Seqmna. ara erTi
10
mecnieris mtkicebiT, ,,politikis specifikas, sxva samoqmedo
sferoebisgan gansxvavebiT, ayalibebs misi diskursiuli xasiaTi:
mravali politikuri moqmedeba warmoadgens swored enobiv moqmedebas.’’
(Seigali 2000: 17).
dResdReobiT politikuri diskursma SeiZina mkveTrad gamoxatuli
socialuri xasiaTi, ramac gamoiwvia xalxis masiuri CarTuloba
politikur cxovrebaSi da masTan dakavSirebul debatebSi. ,,erTi
politikuri reJimis arseboba.’’ (Seigali 2000:17)
Sesabamisad, gaCnda politikuri sityvis Seswavlis da mkveTrad
Camoyalibebis saWiroeba politkosTa wreebSic. yoveli politikosi,
sasurveli informaciis adresatamde misawodeblad ZiriTadad
mimarTavs politikur diskurss. aqedan gamomdinare, srulebiT
bunebrivia lingvistTa mzardi interesi politikuri diskursis mimarT,
radgan arc erTi politikuri aqtivoba ar arsebobs enis gareSe.
Tavdapirvelad politikas miiCnevdnen, rogorc koleqtiuri
gadawyvetilebebis gamomxatvel fenomens, xalxis masebis erTian
ideologias. dRevandeli midgoma sxvagvaria - igi emsaxureba eris,
sazogadoebis marTvas da garkveul STagonebas.
rogorc ukve aRiniSna, politikuri nebis gamoxatulebisa da
sazogadoebisaTvis gacnobis procesSi umTavres rols ena warmoadgens.
swored enis meSveobiT xdeba nebismieri politikuri qmedebis
momzadeba, ganmarteba, gamarTleba, gakontroleba, Sefaseba, kritika da
sxva. politikuri movlenebisadmi ineteresis gamZafrebidan gamomdinare,
politikosebi sul ufro met yuradRebas uTmoben politikur
diskurss, radgan maT gaazrebuli aqvT enis udidesi roli da Zala,
romelsac Seswevs gavlena moaxdinos xalxis masebze. TavisTavad,
nebismieri saxis aqtivobis momzadeba, gadacema, Sefaseba Tu
gakritikeba enis saSualebiT xdeba. lingvistTa interesis sagania im
enobrivi Taviseburebebisa da saSualebebis dadgena, romlebsac
mimarTaven politikosebi xalxze zemoqmedebisaTvis sasurveli Sedegis
misaRwevad.
11
lingvisturi kuTxiT politikuri diskursis Seswavla
mimdinareobs sametyvelo aqtis aspeqtebis gaTvaliswinebiT,
romelTaganac mTavar adgils ikavebs garkveuli enobrivi sistemis, anu
politikuri enis realizacia. Sesabamisad, mecnierebi ganixilaven
mraval garemoebas, romelic exmareba avtors warmosaTqmeli sityvis
CamoyalibebaSi. aRniSnul garemoebaTa Soris mxedvelobidan ar unda
gamogvrCes istoriul-kulturuli Taviseburebebi, droul-geografiuli
faqtorebi da, rasakvirvelia, politikuri ideologia. samwuxarod,
CamoTvlili aspeqtebis umravlesobis Seswavlam jer ver miiRo
fundamentaluri da Camoyalibebuli saxe.
pirvel rigSi, unda aRiniSnos Tavad fenomenis erTmniSvnelovani
kvalifikaciis ar arseboba.
mecnierTa zogierTi jgufi saubrobs im lingvistur niSanTa
simravleze, romelic gamoiyeneba msmenelze ara rogorc samanipulacio
obieqtze, aramed diskursis ZiriTad subieqtze zemoqmedebis
mosaxdenad. aRniSnuli mimarTuleba, ZiriTadad, ganixileba meoce
saukunis 80-iani da 90-iani wlebis frangul, Sveicariul da rusul
lingvistur skolebSi.
lingvistikis amerikuli skola gvTavazobs ufro zogad, anu
mravlismomcvel midgomas, sadac msmenelze zemoqmedebis garda
ganixileba politikuri diskursis ufro farTo da mravlismomcveli
xasiaTi. lingvistur niSanTa simravle modis damokidebulebaSi enis
kognitur aspeqtebTan da gvTavazobs konceptTa sqematur kavSirebs.
magaliTad, amerikeli lingvistebi j. lakofi, m. jonsoni, m. terneri, j.
fokonie farTod saubroben gansxvavebul mecnierebebTan farTo
kavSirSi myofi lingvistur niSanTa sqematur da urTierTdakavSirebul
xasiaTze, rac isev da isev esazRvreba msmenelis aRqmiT samyaros.
politikuri diskursi izidavs mravali mkvlevaris da mecnieris
yuradRebas. publikaciebis raodenoba, romelic Seiswavlis
politikuri diskursis aqtiur gamoyenebasa da mis masebze moqmedebas,
elvis siswrafiT izrdeba.
12
erTis mxriv, politikuri diskursis mimarT arsebul am interess
vxsniT Cvens TanamedroveobaSi arsebuli sainformacio wyaroebis
simravliT, kompiuteruli teqnikis ganviTarebiT da globalizaciisken
swrafviT. aqtualur cxovrebaSi politikuri gamosvlebi atareben
mniSvnelovan rols xalxis cxovrebis gaumjobesebasa da
CamoyalibebaSi. Sesabamisad, politikosebis mier gamoyenebuli
metaforebi waruSlelad aisaxeba sazogadoebis mexsierebaSi.
meores mxriv, unda aRiniSnos is garemoebac, rom politikuri
diskursisadmi da, maT Soris, politikuri metaforisadmi arsebuli
interesi ganpirobebulia bolo wlebSi Seqmnili mravali samecniero
naSromiT. amerikeli lingvistebis j. lakofisa da m. jonsonis mier
warmodgenilma kvlevebma, romlebic ganixilaven metaforis sakiTxs,
safuZvlianad Secvales damokidebuleba arsebuli fenomenis mimarT.
kognitivizmi gaxda nebismieri metaforis da, maT Soris, politikuri
metaforis, ZiriTadi maxasiaTebeli niSani.
Tanamedrove mecnieruli ganmartebis Tanaxmad, diskursi
warmoadgens raRac konkretuli praqtikis sagnis garSemo codnis
konstruirebas an am saganze msjelobis gzebs: kompleqsi (erToblioba)
ideebis, gamosaxulebebis da praqtikis, romelic dakavSirebulia
garkveul TemasTan, socialur aqtivobasTan an instituticiasTan
sazogadoebaSi. es diskursiuli Camoyalibebuli erTobliobebi,
gansazRvraven ra aris da ra ar aris misaRebi ama Tu im konkretuli
sagnis Tu socialuri aqtivobis Sesaxeb msjelobisas, ra codna aris
aucilebeli da aqtualuri im mocemul konteqstSi da ra tipis
individebi atareben am maxasiaTeblebs. arsebobs bevri msgavseba, magram,
amave dros, gansxvavebebi semiotikursa da diskursiul midgomebs
Soris. erTi mniSvnelovani sxvaoba mdgomareobs imaSi, rom semiotikuri
midgoma ganixilavs warmodgenas da masTan dakavSirebul gamoxatvis
specifikebs. aRniSnul dargs ewodeba ,,poetika’’.
rac Seexeba diskursiul midgomas, igi Seiswavlis reprezentaciis
Sedegebsa da efeqtebs - mis politikas. is ikvlevs ara mxolod rogor
qmnian ena da reprezentacia mniSvnelobas, aramed codnas, romelsac
13
warmoqmnis konkretuli diskursi da romelic ukavSirdeba
Zalauflebas, aregulirebs qcevas, Seadgens an akonstruirebs
identobebs da subieqtebs da gansazRvravs, Tu rogor unda
moiazrebodnen da gamoixatebodnen mocemuli sagnebi. fokusi
diskursiul midgomaSi yovelTvis konkretuli formis istoriul
specifiurobazea an kidev gamoxatvis meqanizmze: ara enaze rogorc
aseTze, aramed konkretul enebze an mniSvnelobebze da Tu rogor
xdeba maTi gamoyeneba mocemul dros da mocemul adgilas (asaTiani
1982:12).
rogorc vxedavT, diskursis warmoebisTvis mecnierebi did
mniSvnelobas aniWeben Semdeg elementebs: diskursis avtori, diskursis
adresati, werilobiTi Tu zepiri teqsti, diskursis dro da adgili.
SevaCeroT Cveni yuradReba bolo or aspeqtze.
diskursis da miT ufro politikuri diskursis SeswavlisTvis,
mniSvnelovania vicodeT, Tu drois ra periods, monakveTs da ra
geografiul adgils moicavs aRniSnuli uwyeba. dro mniSvnelovania
Tavis istoriuli faqtebis simravlis gamo, ama Tu im epoqaSi arsebuli
Sexedulebebis, zne-Cveulebebis gaTvaliswinebiT. ena, rogorc cocxali
organizmi, asaxavs nebismier detals, aspeqts, romelic Cndeba
sazogadoebis azrovnebasa da ideologiaSi. diskursis avtoric,
Sesabamisad ama Tu im istoriuli epoqis mkvidri Svilia da udavod
iyenebs Tavis TanamedroveobisTvis Cveul lingvistur konstruqciebs.
diskursis adgili (qveyana, qalaqi da a. S) aseve metyvelebs ama
Tu im zepiri Tu werilobiTi diskursis Taviseburebebze. aq
mxedvelobaSi unda miviRoT naciis, erovnebis, geografiuli
mdebareobis aspeqti. yvela kargi naratori udavod iTvaliswinebs
msmenelis erovnul Rirebulebebs, mrwamsebs, istoriul memkvidreobas,
adaT-wesebs. igi cdilobs, rom diskursi rac SeiZleba ufro axlobeli
da misaRebi iyos misi ,,mosaubrisTvis’’.
14
yovelive zemoTqmulidan aSkarad vlindeba, rom zogadad
diskursis da maT Soris, politikuri diskursis Seswavla moiTxovs
pluridisciplinarul midgomas. TiToeuli diskursis mecnieruli
Seswavlis da gaanalizebis procesSi erTveba araerTi mecnierebis
dargi.
kognituri lingvistika agreTve aqtiurad interesdeba
gansxvavebuli politikosebis gamosvlebiT da maTSi gamoyenebuli
metaforuli badiT.
agreTve aRiniSneba antikuri ritorikuli xelovnebis
aRorZinebac. mecnierebi safuZvlianad Seiswavlian Zveli ritorebis
gamosvlebs da aRiareben maT dRevandeli politikuri diskursis
utyuar safuZvlad.
amgvarad, SeiZleba iTqvas, rom politikuri diskursi warmoadgens
sami samecniero dargis Seswavlis sagans - kognituri lingvistikis,
diskursis analizisa da ritorikis.
unda aRiniSnos, rom samive mimarTulebas aqtiuri wvlili Seaqvs
metaforis da, maT Soris, politikuri metaforis Seswavlis sferoSi
da xels uwyobs am fenomenis bunebis ufro detalur ganxilvasa da
gagebas.
sadisertacio naSromis problematikis aqtualuroba
yvela zemoTdasaxelebul problemaTa simravlem, sirTulem da
politikur diskursTan dakavSirebulma mudmivma interesma
gansxvavebuli samecniro dargebis da, maT Soris, lingvistikis mxridan
15
ganapiroba sadisertacio naSromis problematikis aqtualuroba, mizani
da meTodologiuri safuZvlebi.
rogorc ukve aRvniSneT, meoce saukunis bolodan iqmneba mravali
gamokvleva, romelic ZiriTadad eZRvneba politikuri diskursis
fsiqolingvisturi kuTxiT Seswavlas. mniSvnelovania msmeneli
sazogadoebis roli, romelic gvevlineba yoveli politikuri
diskursis erT-erT makonstruirebel elementad.
naSromis aqtualurobas ganapirobebs qarTul lingvistikaSi
aRniSnuli sakiTxisadmi miZRvnili Sromebis simwirec. Cvens qveyanaSi
politikuri diskursi, umeteswilad, ganixileba politikuri
mecnierebebis, filosofiis, Jurnalistikis mxridan. marTalia, bolo
wlebSi ukve iqmneba gamokvlevebi da mecnieruli Sromebi, romlebic
uSualod exeba lingvistikis sferos, Tumca, kerZod msmeneli
auditoriis fenomeni naklebadaa Seswavlili. dResdReisobiT
fsiqolingvistika aqtiurad erTveba pluridisciplinaruli
mecnierebebis WrilSi, rac aRniSnul naSroms matebs met
aqtualurobas.
sadisertacio naSromis miznebi da Sedegebi:
• ganxilul iqna Seswavlili sakiTxis istoriuli da samecniero
winapiroba, rac gulisxmobs gansxvavebuli midgomebis, samecniero
16
Teoriebis Camoyalibebas da analizs, rac dagvexmara sakvlevi sagnis
pluridisciplinarul da mravalwaxnagovan gaazrebaSi;
• pirvelad aRiniSna da gamovlenil iqna universaliebi mocemuli
Temis Sesabamisad da gamoisaxa garkveuli novatoruli Tvalsazrisi.
arsebuli Taviseburebebis ganxilvisa da Catarebuli analizis
safuZvelze dadginda fsiqolingvistikis doneze politikuri
diskursis samizne sazogadoebis rolis mniSvneloba da aRniSnuli
fenomenis realizebisTvis saWiro lingvisturi erTeulebi da
aspeqtebi;
• Tanamedrove lingvistikis da fsiqolingvistikis sferoebSi ukve
arsebul kvlevebze dayrdnobiT ganzogadebul iqnes miRebuli
Sedegebi;
• dadginda politikuri diskursis lingvistur konstruqciebSi
potenciuri msmenelis an msmeneli sazogadoebis rolis udavo
aqtualoba, rac TvalnaTliv vlindeba sintagmur da azrobriv doneze
garkveuli markerebis da xerxebis arsebobiT.
• pirvelad erTmaneTTan dakavSirebul iqna lingvistikis ori
Tanamedrove Teoria da samecniero analizi Sesrulebul iqna maTi
logikuri sinTezis bazaze.
aRniSnuli kvlevis Sedegebis gamoyeneba SesaZlebel iqneba
lingvistikasa da kerZod, fsiqolingvistikaSi momavali kvlevebis
ganxorcielebisTvis. msmenelis rolis Seswavla warmoadgens
mniSvnelovan birTvs diskursis da politikuri diskursis analizis
sakiTxSi. Cvens mier miRebuli Sedegebis ganzogadeba safuZvels
Cauyris Tanamedrove mecnierebaSi novatoruli midgomebis da
Teoriebis gaCenas, rac mnivnelovania Tanamedrove fsiqolingvistikis
ganviTarebisTvis da qarTuli lingvisturi skolis miRwevebis
gafarToeba-popularizaciisTvis.
17
naSromis meTodologiuri mxare
sadisertacio naSromis kvlevis obieqtma da mizanma ganapirobes
kvlevis meTodologia. politikuri diskursis da, kerZod, aRniSnul
enobriv fenomenSi msmenelis rolis Seswavla moiTxovs kompleqsur
interdisciplinur midgomas. Sesabamisad, naSromSi ganxilulia
mravali samecniero sfero da arsebuli midgoma - rotorika da neo
rotorika, teqstis analizis Teoriebi, mkiTxvelis / msmenelis rolTan
dakavSirebuli kvlevebi, gamonaTqvamis Teoriebi, pragmatika, zogadad
diskursis da politikuri diskursis analizi kognituri lingvistikis
kuTxiT. Sepirispirebis efeqturad ganxorcielebisa da miRebuli
SedegebiT politikur diskursSi sakvlevi obieqtis funqcionalobis
Taviseburebebis dadgenis saSualeba gaxda or enaSi - frangulsa da
qarTulSi arsebuli lingvisturi aspeqtebi.
Tanamedrove mecnieruli suraTis Sesaqmnelad mivmarTeT qarTveli
da ucxoeli mkvlevarebis Zvel da uaxles gamokvlevebsa da naSromebs.
naSromis sakvlev masalad da literaturad aRebulia dRemde arsebuli
samecniero midgomebi fsiqolingvistikis sferoSi (ferdinand de
sosiuris, emil benvenistis, e. Seigalis, van dikis, JorJ vinios da sxva
mecnierTa mosazrebebi).
ZiriTad meTodologiur safuZvlad aRebulia SeerTebuli
Statebis lingvisturi skolebis bazaze moece saukunis bolo wlebSi
Seqmnili ori Teoria - erTi mxriv, j. lakofisa da m. jonsonis Teoria
konceptualuri metaforis Sesaxeb da meore mxriv, m. terneris da j.
fokonies naSromi, romelic eZRvneba konceptualur integracias.
swored aRniSnuli gamokvlevebis Sedegebze dayrdnobam da maTma
logikurma sinTezma mogvca saSualeba gangvexila politikuri
diskursi axleburi, fsiqolingvisturi speqtris WrilSi da
dagvesabuTebina msmenelis rolis utyuaroba politikuri sityvis
18
Seqmnis da warmoTqmis procesSi. ganxilulia franguli lingvisturi
skolis saintereso da novatorul gamokvlevebic, romlebic, uSualod
xazs usvamen msmenelis udavo arsebobas.
fsiqolingvisturi kuTxiT politikuri diskursis Seswavlisas
SemovifargleT cnobili frangi politikosebis Sarl de golis da
nikola sarkozis diskursebis garCeviT. amerikeli lingvistebis mier
Seqmnili ori zemoTxsenebuli Teoriis sinTezis safuZvelze Seqmnili
analizi warmoadgens novatorul sityvas Tanamedrove lingvistikaSi
da fsiqolingvistikaSi, rac SeiZleba saintereso gaxdes ucxoeli
mkvlevarebisTvisac.
dacvaze warmodgenili iqneba gamokvlevis Semdegi ZiriTadi
debulebebi:
• politikuri diskursis fsiqolingvisturi kuTxiT Seswavlis
istoriuli da samecniero winapiroba;
• diskursSi da politikur diskursSi msmenelis rolis
aqtualobis analizi da dasabuTeba;
• msmenelze orientirebul lingvistur niSanTa sqematuri
warmodgena da maTi konstruirebis gzebi;
• politikuri diskursis kognitur-lingvisturi xasiaTi da
lingvisturi kvlevebis aucilebloba aRniSnuli fenomenis Seswavlis
sferoSi;
• politikuri diskursis kognitur-lingvisturi analizis gzebi,
saSualebebi da msemenelze zegavlebis moxdenis enobrivi teqnika.
19
naSromis aprobacia
dacvaze wardgenili Teoriuli debulebebi da praqtikuli
rekomendaciebi mravalgzis iqna aprobirebuli saerTaSoriso
konferenciebsa da koloqviumebze. naSromis TematikasTan
dakavSirebuli samecniero statiebi 2013-2015 wlebSi gamoqveynebul iqna
humanitaruli mecnierebebis centraluri da aRmosavleT evropis
frankofonuli sadoqtoro kolejis (codfreurcor) mier; 2013 wels iranis
saerTaSoriso lingvistur samecniero JurnalSi; 2014 wels evraziis
pluridisciplinaruli forumis samecniero gamocemaSi; q. Tbilisis
ivane javaxiSvilis sax. saxelmwifo universitetis samecniero
JurnalebSi.
naSromis struqtura
20
Cvens mier warmodgenili disertacia Sedgeba 172 gverdisgan. misi
ZiriTadi nawilebia: Sesavali, sami Tavi, (TiToeuli maTgani Sedgeba
qveTavebisgan), daskvna da bibliografia.
SesavalSi dasabuTebulia Temis arCevani, gansazRvrulia
gamokvlevis sagani, Teoriuli da praqtikuli mnivneloba, ZiriTadi
miznebi. Camoyalibebulia Temis aqtualuroba da naSromis mecnieruli
siaxle.
pirvel TavSi warmodgenilia Catarebuli kvlevisTvis aucilebeli
ZiriTadi Teoriuli cnebebis gansazRvra. ganxilulia is samecniero
midgomebi da tendenciebi, romlebic SeiZleba dasaxeldes Tanamedrove
politikuri diskursis SeswavlasTan dakavSirebul da amosaval
elementebad. naSromSi gansxvavebuli midgomebis ganxilva iwyeba
antikuri ritorikuli xelovnebidan, rasac mosdevs diskursis
polisemiurobis Seswavlis amsaxveli Teoriebi. maT Soris, sainteresoa
mkiTxvelis igive msmenelis rolis ganxilva, romelsac ZiriTadad
efuZneba Tanamedrove diskursis kognituri aspeqtebis Seswavla.
meore TavSi Seswavlili da warmodgenili sakiTxebi pirdapir
ukavSirdeba politikuri diskursis komunikaciuri xasiaTis Seswavlas.
aRniSnuli midgomebi umeteswilad efuZnebian gamonaTqvamis Teoriebs,
pragmatikas da kognitur aspeqtebs, romlebmac safuZveli Cauyares
Tanamedrove mecnierebaSi politikuri diskursis fsiqolingvisturi
kuTxiT Seswavlas.
mesame Tavi eZRvneba Tanamedrove politikuri diskursis ganxilvas
misi kognituri xasiaTis kuTxiT. saubaria zogadad diskursis
saxeobebze da msmenelis rolis mniSvnelobaze, romelic warmoadgens
yvela politikuri diskursis ZiriTad ideologiur samiznes. moyvanili
mosazrebebi efuZneba iseTi mecnierebis da mkvlevarebis namuSevrebs,
rogorebicaa ferdinand de sosiuri, emil benvenisti, e. Seigali, van
diki, JorJ vinio. warmodegenilia TvalsaCino sqemebi, romlebic
TvalnaTliv asaxaven arsebul Teoriebs. sakvlev korpusad SerCeulia
erTis mxriv, amerikeli mecnierebis j. lakofisa da m. jonsonis Teoria
konceptualuri metaforis Sesaxeb, xolo, meore mxriv, m. fokonies da
j. terneris Teoria konceptualuri integraciis Sesaxeb. mosazrebebi
21
gamyarebuli franguli da qarTuli frazeologiuri magaliTebiT da
TvalsaCino sqematuri masaliT. aRniSnul Teoriebs efuZneba
disertaciis kvleva, rac gulisxmobs orive arsebul mosazrebaze
dayrdnobiT politikuri diskursebis ganxilvas da Seswavlas. kvleva
Catarebulia 1942 wlis 24 dekembers londonidan frangi generali
Sarl de golis mier da 2011 wlis oqtombris TveSi saqarTveloSi
safrangeTis prezidentis nikola sarkozis mier warmoTqmul
diskursebze. aRniSnuli diskursebi ganxilulia orive arsebuli
Teoriis kuTxiT da warmoaCens adamianis cnobierze lingvisturi
zemoqmedebis TvalnaTliv magaliTs. agreTve xazgasmulia politikuri
diskursis gadamwyveti da mniSvnelovani roli politikuri
daZabulobis da, maT Soris, saomari konfqliqtebis dros.
daskvnSi Sejerebulia analizis ZiriTadi debulebani. SeiZleba
aRiniSnos, rom Cvens mier Catarebuli kvlevis Sedegebze dadginda, rom
politikuri diskursis ZiriTad mizans warmoadgens msmenelze
zegavlenis moxdena. fsiqolingvistikis Seswavlis sagani Sedgeba sami
ZiriTadi komponentisgan - avtori, teqsti da msmeneli, Tumca
mniSvnelovania politikuri, istoriuli, socialuri, kulturuli,
tradiciuli, drouli, teritoriuli da sxva mravali aspeqtis
gaTvaliswinebac. politikurma diskursma SesaZleblia gadamwyveti
roli iTamaSos qveynis da eris istoriaSi, gadawyvitos konfliqtebi,
SesZinos xalxs Rirebulebebi da miiyvanos konkretulad dasaxul
miznamde. Sarl de golis mier warmoTqmul diskursSi dadebiTi
emociuri foniT datvirTuli lingvisturi elementebi udavod
aRzeveben frangi xalxis suliskveTebas, xolo nikola sarkozis sityva
badebs saqarTvelos mosaxleobaSi Tanadgomis, mxardaWeris da imedis
usasrulo SegrZnebas.
Tavi $ 1.
22
politikuri diskursis Seswavlis Teoriuli
winapiroba
mocemul TavSi warmodgenilia mecnierebis is dargebi, midgomebi
da Teoriebi, romlebic Seadgenen Tanamedrove fsiqolingvistikis,
kerZod ki, msmenelis rolis SeswavliT dainteresebul mis sferos.
rogorc ukve aRvniSneT, dRevandeli lingvistika ganixilavs adresats,
rogorc nebismieri diskursis makonstruirebel erT-erT ZiriTad
elements. saukuneTa manZilze Camoyalibebuli da Seqmnili dargebi
farTod mowmoben aRniSnuli fenomenis utyuar xasiaTs. Tumca unda
aRvniSnoT, rom gansxvavebul TeoriebSi adresats anacvlebs, am
SemTxvevaSi, misi sinonimuri terminebi: auditoria, msmeneli, mkiTxveli
da a.S.
1. 1. ritorika da neoritorika
naSromSi ganxilulia ritorikuli xelovneba, rogorc adamianis,
samyaros da politikuri cxovrebis koncepcia.
frangi lingvistis bertran bufonis azriT, sqematurad, aq
erTmaneTs upirispirdeba ori urTierTdapirispirebuli paradigma -
erTi gaCenili Zvel saberZneTSi, xolo meore Tanamedrove epoqaSi
(Buffon 2002:54). Zveli berZnebi mas ukavSirebdnen ganixilaven sxva
parametrebiT. aristoteles Tanaxmad, ,,ritorika aris politikuri
sityvis xelovneba’’, romlis ZiriTad mizans warmoadgenda ,,sajarod
23
gansaxilveli sakiTxebis marTva’’ da ara mxolod ,,darwmunebis
xelovneba’’, rogorc miaCnia zogierT mkvlevars. Zvel saberZneTSi
ritorikuli xelovneba xorcs asxamda adamianis srulyofasa da
brwyinvalebas. amisTvis sakmarisi ar iyo mxolod goneba (logos), aramed
moiTxoveboda vnebaTa CarTvac (pathos). momxsenebeli agreTve
sTavazobda sasurveli moqmedebis scenars (ethos).
swored es sami faqtori logos, pathos da ethos daedo safuZvlad
Tanamedrove diskursis xelovnebas (Buffon 2002:55).
,,ar SeiZleba, gamoiyos sityva azrisgan,
iseve, rogorc suli sxeulisgan,
raTa sicocxle ar waerTvas arc
erTs, arc - meores. ’’ (ciceroni)
ciceronis am sityvebis gagrZelebaa TiTqos me-20 saukunis didi
frangi moazrovnis, Jan-pol sartris naazrevi, rodesac is
gamonaTqvamis Sesaxeb msjelobs. „winadadeba sityvaTa kombinaciaa, am
sityvebad isini mxolod kombinaciis meSveobiT iqcevian, rasac kargad
grZnoben lingvistebi da fsiqologebi, isini Tvlidnen, rom gaarRvies
wre „metyvelebis moqmedebaSi", _ imisaTvis, rom ilaparako, saWiroa
icode Seni azri... magram rogor unda icode is azri, Tuki is ar
gamoTqvi? maSasadame, ena gvagzavnis azrebisken, azri _ enisken..." (Sartre
1972:16).
egzistencialisti filosofosis es azri gvinda davukavSiroT
axali ritorikis (neoritorikis) problematikas, romelic axal droSi
ase mravalferovani gaxda. tradiciulad ritorika ase ganimarteba:
retorika (berZn.), oratoruli xelovneba, moZRvreba mWevrmetyvelebis,
saoratoro xelovnebis wesebisa da kanonebis Sesaxeb warmoiSva Zvel
saberZneTSi antikuri kulturis dacemamde Zveli w. aR-is me-5
saukuneSi, rogorc mWevrmetyvelebis Teoria. sabolood Camoyalibda Zv.
w. aR-is me-3-me-2 ss-Si. ritorikis pirveli saxelmZRvanelo, romelsac
24
Cvenamde ar mouRwevia, dawerili unda yofiliyo Zv. w. aR-is me-5 s-Si.
mis avtorebad sirakuseli berZnebi koraksi da tesia iTvlebian.
mWevrmetyvelebis xelovnebis safuZvlebis Semdgomi ganviTareba
dakavSirebulia sofistebis, kerZod, isokrates saxelTan, romelmac
mWevrmetyveleba aqcia zogadsaganmanaTleblo sagnad, aristotelem ki
Tavis „ritorikaSi" mecnieruli safuZvlebi Seuqmna mas.
antikuri ritorikis gamoCenili Teoretikosebi iyvnen ciceroni da
kvintiliane. antikuri demokratiuli (polisuri) saberZneTis
dacemasTan erTad (Zv. w. aR-is me-4 s-is dasasruli) ritorikam
Tavdapirveli politikuri xasiaTi dakarga.
me-20 saukunem Tan moitana axali xelovneba, axali filosofia,
romlebmac Seqmnes winapiroba ritorikuli ideebis aRorZinebisaTvis.
me-19 saukunis evropaSi sazogadoebrivi azri orientirebuli iyo
antiritorikaze. Tu am droisTvis ritorika jer kidev rCeboda
umaRlesi filologiuri ganaTlebis sistemaSi, es xdeboda mxolod
inerciiT. gasuli saukunis mecnierebaSi ar moinaxa adgili
ritorikisaTvis. oratoruli xelovneba aRar atarebda profesiul
xasiaTs.
zogadi konteqsti, romelSic aRorZinda ritorika, gaxlavT
formalizmis ganmtkiceba mecnierebasa da xelovnebaSi me-20 saukunis
dasawyisSi. Tumca ferdinand de sosiuri uSualod ar exeboda
ritorikis problematikas, misma ideebma arsebiTi gavlena iqonia
ritorikis interesis gaRvivebaze.
metyvelebis Seswavlis interesma ganapiroba neoritorikis
Camoyalibeba.
axali ritorikis ganviTareba iwyeba 70-iani wlebidan. lieJis
skolis erT-erTi damaarsebeli, diubua, amtkicebs, rom neoritorika
warmoiSva struqturalizmis, semiologiisa da axali kritikis
sazRvarze.
ritorikis Teoriisa da istoriis mkvlevrebi miuTiTeben:
struqturalizmis zogierTi meTodis gamoyenebam neoritorikaSi da
TviTon klasikuri ritorikis sistemurma xasiaTma Seqmna yalbi
STabeWdileba axali ritorikis struqturalisturi xasiaTis Sesaxeb.
25
sinamdvileSi neoritorika Camoyalibda, rogorc struqturalisturi
ideologiis opozicia.
tradiciuli lingvistikis donidan gadasvla metyvelebis
lingvistikaze, rolan bartis mixedviT, es aris gadasvla predikaciis
wminda analizidan referenciuli funqciis ganxilvaze, diskursis
analizze; wina planze iwevs konteqsti, gamonaTqvamis situacia.
simbolos Teoriidan amosvliT ganixilavs neoritorikis
problematikas v. meizerski. igi wers: me-20 saukuneSi simbolos
problema gaxda mTavari sagani mravali diskusiisa, romlebsac
awarmoebdnen filosofiuri skolebi, rogorc hermenetikuli (kasireri,
diltei, haidegeri, gadameri), ise struqturalisturi (baSliari,
derida, rikiori) mimarTulebebisa. mniSvnelovani adgili daikava
simboluri formebis Seswavlam fsiqoanalizis filosofiurad
orientirebul variantebSi da kulturul anTropologiaSi (lakani da
levi-strosi).
unda aRiniSnos, rom ZvelberZnul ritorikul xelovnebas gaaCnda
igive sivrcobriv-drouli niSnulebi, romlebsac ganvixilavT
dRevandeli politikuri diskursis Seswavlis dros. ritoris mier
warmoTqmuli sityva arasdros ar gvauwyebda WeSmarit realobas da ar
gviwinaswarmetyvelebda aucdenel momavals. sityviT gamomsvleli
iTvaliswinebda mraval sivrcobriv, droul da kulturul faqtors da
warmoTqvamda imas, ,,rac unda eTqva mocemul adgilas da mocemul
dros’’ (Buffon, 2002:58). dRevandelobaSic politikuri diskursis
ZiriTad RerZs warmoadgens misi sivrcobriv-drouli ganzomileba.
politikosi aucileblad ganixilavs da iTvaliswinebs mis garSemo
arsebul realobis niuansebs da mxolod maT Sesabamisad auwyebs
saTqmels auditorias.
ritorikuli xelovnebis erT-erT mniSvnelovan elements
warmoadgenda naTqvamis realobasTan mimsgavseba im SemTxvevaSic ki, Tu
igi absoluturad cdeboda simarTlis CarCoebs. ritori yovelTvis
iyenebda iseT mxatvrul xerxebs Tu lingvistur Wrilebs, romlebic
msmenelSi Seqmnidnen utyuari realobis amsaxvel suraTs.
26
bolo drois politikosebis cnobili diskursebi udavod
gamoirCevian realisturi suraTebis SeqmniT, risTvisac ostaturad
irTveba ara erTi lingvisturi Tu mxatvruli aspeqti.
tradiciul ritorikaSi metafora ganixileba rogorc adresatze
zemoqmedebis umTavresi sametyvelo figura. logosis, eTosis da
paTosis klasifikaciis sistemaSi mecnierebi metaforas paToss
miakuTvneben (Buffon 2002:72). swored am ukanasknels ekisreba
sazogadoebasTan marTebuli urTierTobis, masebis STagonebis roli.
paTosis gziT ritori, Cvens SemTxvevaSi ki politikosi axerxebs
msmenelSi gamoiwvios misTvis sasurveli emociebi, romlebic SemdgomSi
gauadvileben sasurveli miznis miRwevis gzas. antikuri samyaros
ritorebis azriT, kargad Camoyalibebuli gamosvla msmenelebSi unda
iwvevdes fsiqologiur-emociur cvlilebebs, srulebiT cvlides mis
ganwyobas arsebuli sakiTxis mimarT, axleburad uyalibebdes
msoflmxedvelobas. aRniSnuli efeqtis misaRebad rogorc Zveli drois
gamoCenili ritorebi, iseve Tanamedrove politikosebi mimarTaven
diskursis xelovnebis xerxebs, romelTagan umTavres adgils ikavebs
metafora.
me-19 saukuneSi antikuri ritorikuli xelovneba gardaisaxeba
sasamarTlo ritorikad, xolo me-20 saukunidan asparezze Semodis
axali termini ,,neo ritorika’’.
me-19 saukunidan ZvelberZnuli ritorika gardaisaxa axal
sasamarTlos ritorikuli xelovnebis formaSi, xolo me-20 saukunem
warmoSva termini ,,neoritorika’’ (Buffon 2002:72). romelic ukve
aerTianebda Tanamedrove diskursis xelovnebis Semswavlel
mecnierebaTa dargebs.
,,neoritorika’’ ukve aerTianebs Tanamedrove lingvistikaSi da,
zogadad, mecnierebaSi, gamosaxul elementebs da aspeqtebs da ubiZgebs
mkvlevarebs axleburad gaanalizon diskursis da maT Soris
politikuri diskursis fenomeni.
27
1. 2. diskursi da misi polisemiuri xasiaTi
ukve gasul saukuneSi ,,diskursi’’ aRiqmeba polisemiur obieqtad.
magaliTad, p. serio mxolod franguli tradiciidan gamomdinare,
gvTavazobs rva komponentisgan Semdgar sias (Sériot 1999:12); anu teqstis
TeoriaSi cneba ,,diskursi’’ mravalmniSvnelovania.
SegviZlia gamovyoT ,,diskursis’’ sami ZiriTadi gansazRvreba,
romelic yalibdeba gansxvavebuli kulturebisa da avtorebis
mosazrebebze:
termini ,,diskursis’’ lingvistur konteqstSi xseneba Cndeba 1952 w.
amerikeli mecnieri z. harisis mier gamoqveynebul statiaSi ,,diskursi-
analizi’’ (Harris 1952:42), Tumca aRniSnul kuTxiT terminis xmareba
damkvidrda mxolod ociode wlis Semdeg.
lingvistikaSi diskursi ganixileba, rogorc ,,metyveleba, teqsti,
dialogi’’, romelic udavod CarTulia sakomunikacio situaciaSi.
amgvari gziT diskursi upirispirdeba teqsts rogorc dinamika
statikas.
frang struqturalistTa da poststruqturalistTa mier
diskursis cnebis danaxva, razec migviTiTebs m. fukos (Foucault 1994:34-
38) da mis TanamoazreTa naSromebi.
mecnierebis TvalsazrisiT, diskursi uTanabrdeba metyvelebis
,,stils’’, ,,maneras’’, anu atarebs individualur niSan-Tvisebebs
(politikuri diskursi, maswavleblis diskursi, mwerlis stili,
diskursi).
aRniSnuli xedva diskurss aniWebs socialur Seferilobas.
mesame xmareba, pirvel rigSi, ukavSirdeba germaneli
filosofosisa da sociologis i. xabermasis saxels (Habermas 1963:62).
diskursi ganixileba ,,idealuri’’ komunikaciis konteqstSi, romelic
savsebiT mowyvetilia arsebul realobas da gaaCnia kritikis,
28
Tvalsazrisis gamoxatvisa da argumentirebis funqcia. SeiZleba iTqvas,
rom am SemTxvevaSi diskursi uTanabrdeba diskusias.
unda aRiniSnos, rom samive CamoTvlili makro gageba mWidrod
ukavSirdeba da avsebs erTi meores.
z. harisis namuSevarma didi gavlena moaxdina frangul
lingvistur skolaze, rac Semdgom gamovlinda 60-iani da 70-iani
wlebis frang mecnierTa naSromebSi. diskursis ,,teqstad’’ aRqma
ganixileba mraval gansxvavebul skolebis naSromebSi, romlebic
aRiareben mis dinamiur da SemoqmedebiT xasiaTsac.
diskursis socialur konteqstSi ganxilva yvela samecniero
naSromis utyuar elements warmoadgens da metyvelebs misi mxatvruli
da lingvisturi aspeqtis aqtualobaze.
bevri mecnieri aseve ganixilavs diskursis siaxloves
,,dialogTan’’. nebismieri teqsti, diskursic udavod gulisxmobs ori
obieqtis - mosaubris (avtoris) da msmenelis (adresatis) arsebobas.
amasTan maTi rolebis datvirTva SeiZleba periodulad Seicvalos
Seqmnili viTarebidan gamomdinare, rac metyvelebs diskursis
,,dialogur’’ xasiaTzec. rodesac diskursi gulisxmobs mxolod
mosaubres, mas monologs vuwodebT, TumcaRa aRniSnul faqti saeWvod
eCveneba mraval mkvlevars.
diskursis cnebas farTod iyenebs araerTi humanitaruli
mecnierebis dargi - lingvistika, literaturaTmcodneoba, semiotika,
sociologia, filosofia, eTnologia, anTropologia da sxv. - da
ganixilavs mas enis funqcionalurobis WrilSi. amasTanave diskursis
Seswavla mimdinareobs misi mravali funqciis ganxilviT, rac kidev
ufro metyvelebs cnebis sirTulesa da Sesaswavl xasiaTsa da
Taviseburebebze.
yovelive zemoTqmulidan gamomdinare, politikuri diskursis da
mis mier SemoTavazebuli sistemebis ganxilvisTvis unda gadavxedoT
teqstis da maT Soris mxatvruli teqstis Seswavlis sferos.
romanuli qveynebis kulturul memkvidreobaSi mravladaa
samecniero Sromebi, romlebic eZRvneba teqstis epikuri elementebis
29
ganxilvas. im garemoebis gamo, rom yoveli teqsti qveteqstad diskurss
gulisxmobs, anu masSi mudmivad figurirebs sami fundamentaluri
elementi - avtori, teqsti, adresati - politikuri diskursis
ganxilvamde da masSi adresatis rolis Seswavlamde unda gadavavloT
Tvali mxatvruli teqstis Seswavlis niuansebs.
1.3. teqsti - mkiTxvelze orientirebuli xelovneba
ukanasknel dromde mecniereba nebismier literaturul qmnilebas
da maT Soris diskurss, ganixilavda rogorc Tavis TavSi Sekrul
imanentur sistemas da awarmoebda teqstis e. w. ,,Signidan’’ gamokvlevas.
amgvarad, uaryofili iyo yvela gareSe faqtoris arseboba da teqsti
aRiqmeboda, rogorc Tavis TavSi Sekruli erTianoba (yaralaSvili
1977:3-4).
aqedan gamomdinare, mkiTxvelis, igive msmenelis roli TiTqmis
ignorirebuli iyo; magram Tu mxedvelobaSi miviRebT im faqts, rom
yoveli teqsti, TavisTavad, gulisxmobs sami udavo elementis -
mTxrobeli, teqsti, msmenelis - arsebobas, davrwmundebiT
zemoTmoyvanili azris siyalbeSi. nebismieri mxatvruli nawarmoebi Tu
ubralod teqsti iqmneba am sami ueWveli komponentis gaTvaliswinebiT,
rasac volfgang kaizeri uwodebs ,,pirvel saTxrob siuJets’’
(yaralaSvili 1977:6).
uSualod politikuri diskursis da masSi msmenelis rolis
mniSvnelobis ganxilvamde gadavxedoT, Tu ra urTierTmimarTebaSi
30
imyofebian mxatvruli nawarmoebi da misi mkiTxveli, radgan mxatvrul
nawarmoebSi mkiTxvelis rolis ganxilva romanisti avtorebis
samyaroSi gvTavazobs samecniero Sromebisa da gamokvlevebis farTo
da saintereso gamas.
literaturuli teqstis aspeqtTa ganxilvisas unda gavavloT
Semdegi paralelebi: literaturuli teqsti, nawarmoebi gaxlavT
garkveuli saxis diskursi; mwerali logikurad gaigivebulia
diskursis avtorTan, xolo mkiTxveli warmoadgens diskursis
adresats.
SemogTavazebT zemoTqmulis amsaxvel sqematur gamosaxulebas:
31
samive struqturuli elementi imyofeba erTmaneTTan mWidro da
logikur damokidebulebaSi, xolo maTi gadakveTis vels mivusadagebT
misaRwev mizans, anu im xats, rac sabolood miiReba am sami
komponentis aqtiuri CarTulobis SemTxvevaSi.
saukuneTa manZilze arsebobda mkiTxvelis ori kategoria: pirveli,
romlisTvisac kiTxva warmoadgens Cveulebriv ,,garTobas’’ da meore,
romelic nebismier teqsts ekideboda da Seiswavlida rogorc
saintereso da dasafiqrebel konstruqcias.
,,garTobisa’’ da ,,Tavis Seqcevis’’ moyvaruli mkiTxveli Tu
msmeneli teqstSi eZebs yoveldRiuri cxovrebidan Tavis daRwevis
saSualebas da miamitad ,,Sedis’’ avtoris mier SemoTavazebul
realobaSi.
aRniSnuli garemoebiT aixsneba is faqti, rom nebismieri
diskursis da, maT Soris, politikuri diskursis STagonebis
efeqturoba SeimCneva iseT masebSi, romelTa inteleqtualuri
koeficienti da gaazrebis unari mniSvnelovnad dabalia. msoflios
istoria mdidaria msgavsi magaliTebiT.
am faqts mowmobs me-20 saukunis bolo wlebSi safrangeTSi
Catarebuli gamokvleva. aRmoCnda, rom Janrulad martivad aRsaqmel
nawarmoebs hyavs meti mkiTxveli, vidre iseT namuSevrebs, romlebic
Rrma dafiqrebas da gaazrebas moiTxovs (Steiner 1997:43).
msgavsi mkiTxveli da msmeneli teqstSi eZebs «une source d’évasion»
(,,gaqcevis saSualebas’’), moiTxovs avtorisgan, romelic xdeba misi
«maître à penser» (,,azrovnebis maswavlebeli’’), rom man gadawyvitos misi
yoveldRiuri problemebi da pasuxi gasces yvela mis SekiTxvas. am
garemoebiT aixsneba is faqtic, rom moralistTa nawarmoebi yvela
epoqaSi sargebloben didi warmatebiT (Steiner 1997:46).
magaliTad, me-13 saukuneSi dawerili Jan de menis ,,vardis romani’’
me-16-e safrangeTSic hpovebs did gamoZaxils. igive SeiZleba iTqvas la
fontenis da molieris nawarmoebebis Sesaxebac.
32
aRniSnul SemTxvevaSi, diskursis adresats mxedvelobidan rCeba
is garemoeba, rom avtormac iseve, rogorc yvela sxva Cveulebrivma
mokvdavma, SeiZleba araswori pasuxi gasces cxovrebis mier dasmul ama
Tu im problemur SekiTxvas; amasTanave, yovelive ganxilulia epoqis,
istoriuli kuTxisa da warmomTqmelis politikuri mrwamsis
TvalsawieriT.
zemoTqmulidan gamomdinare, mosmenis Tu kiTxvis amgvar wess
SeiZleba mohyves arasasurveli Sedegebi, ris ZiriTad da niSandobliv
magaliTs warmoadgens totalitaruli, faSisturi reJimebis mier
xalxis fanatikurad mizanmimarTul masad gadaqceva.
sinamdvileSi teqsti da, miT umetes, diskursi warmoadgens ara
,,garTobis’’ da ,,Tavis Seqcevis’’ saSualebas, aramed igi aris avtorTan
gacxovelebuli gonebrivi dialogi. nebismieri teqstis Seqmnisas,
pirvel rigSi, gaTvaliswinebulia misi potenciuri adresati, romelic
Seisisxlxorcebs, Seavsebs, gaamdidrebs mas da migviyvans konkretul
miznamde.
nawarmoebSi mkiTxvelis arsebobis gardauvaloba ukve SemCneuli
hqondaT me-18 saukunis frang ganmanaTleblebs, rac dasturdeba
volteris Semdegi sityvebiT:
«Les livres les plus utiles sont eux dont les lecteurs font eux-mêmes la moitié».
(Voltaire 1962:202)
(,,mkiTvelebi Tavad Seadgenen yvelaze saWiro wignebis nawils’’)
ganmanaTleblebi uaryofen teqstisadmi yovelgvar daudegar
midgomas. maTi azriT, mkiTxveli nawarmoebs ise unda moekidos,
rogorc Rrmad gaazrebis sagans da Tavisi aqtiuri wvlilic Seitanos
misi srulyofili suraTebis CamoyalibebaSi.
33
ganmanaTlebelTa am koncefciis udavo dasturia me-18 saukunis
frangi mxatvris Jan-batist Sardenis namuSevari «Le lecteur occupé de sa
lecture» (,,kiTxviT garTuli mkiTxveli’’), romelic man daasrula 1734
wlis 11 dekembers. me-20 saukunis ingliseli mecnieris jorj Staineris
mier gakeTebuli aRniSnuli nawarmoebis interpretacia gvexmareba
mkiTxvelis, igive msmenelis rolis mniSvnelobis dadgenaSi. tilos
TiToeuli detali gvesaubreba am rolis udidesi funqcionalurobis
Sesaxeb.
34
daviwyoT mkiTxvelis CacmulobiT. filosofoss acvia
gamosasvleli palto da axuravs bewvis qudi (Steiner 1997:46). palto,
mowiTalo xaverdis saxelo Tu Zvirfasi bewvis qudi metyvelebs
kiTxvis procesis ceremonialurobaze. filosofosi ise emzadeba wignis
wasakiTxad, rogorc cnobili da sasurveli stumris dasaxvedrad.
yoveldRiur an da mouvlel tanisamosSi igi wigns xelSi arc ki
aiRebda!
35
simboluria mkiTxvelis qudic. Tu gadavxedavT berZnul, romaul
da ebraul religiuri ritualebis aRweras, gavigebT, rom wminda
werilebis SexebiT uflebamosili piri maT mxolod TavsaburaviT
uaxlovdeba. mxatvris cnobierebaSi wigni wminda sagania, romlis xelSi
aReba dakavSirebuli unda iyos garkveul ritualebTan. yuradRebidan
ar unda gamogvrCes mkiTxvelis marjvniv mdgomi qviSis saaTi. saaTSi
qviSa dausruleblad miedineba. aseTi dausrulebeli xasiaTi eqneba
nawarmoebis sicocxlesac mkiTxvelis xanmokle da gansazRvrul
cxovrebasTan SedarebiT (Steiner 1997:18).
drois simbolod agreTve gvesaxeba wignis win gabneuli sami
monetac. qveynad yvelaferi materialuri ingreva, ikargeba
usasrulobaSi, wignebi ki marad cocxloben. erT dros Zalauflebis
mqone fuls daukargavs Rirebuleba da me-18 saukuneSi damkvidrebuli
Cvevis Tanaxmad filosofosi maT iyenebs furclebis dasamagreblad.
Jan batist Sardenma filosofosis magidaze daxata batis frTa
da samelne. biblioTekebSi mravlad moiZebneba iseTi wignebi, romelTa
gverdebis mindvrebze an striqonebs Soris asaxulia mkiTxvelTa
uamravi Taobis SeniSvnebi Tu CaniSvnebi. maT mixedviT, SegviZlia
SevadginoT kacobriobis inteleqtis istoria. Sardenis filosofosic
batis frTas udavod iyenebs Tavisi STabeWdilebebis da mosazrebebis
Camosayalibeblad. amgvarad, mxatvari erTmaneTTan aigivebs kiTxvis
process da Semoqmedebas. kiTxva gulisxmobs teqstze pasuxis gacemas
da moiTxovs didi pasuxismgeblobis grZnobas. Staineris azriT,
,,inteleqtualuria’’ is adamiani, romelic kiTxulobs kalmiT xelSi
(Steiner 1997:24).
kiTxvis procesSi aqtiuri TanamSromlobis Sesaxeb gvauwyebs
filosofosis saxis gamometyvelebac, romelSic Cans procesis
Tanmxvedri didi interesi. Sardenma tyuilad ar mohfina sxivi rogorc
gadaSlil wigns, ise mkiTxvelis saxesac. nawarmoebTan urTierTobis
dros, mkiTxveli agnebs ara mxolod qmnilebis dedaazrs, aramed
Seiswavlis da amdidrebs Tavis Sinagan samyarosac.
36
«Bien lire, c’est être lu par ce que nous lisons». (Steiner 1997)
(,,kargad kiTxva niSnavs Tavad iyo wakiTxuli wignis mier’’)
kiTxvis procesSi yuradRebiani mkiTxveli marTlac da
gamudmebiT unda uxmobdes Tavis kognitur SesaZleblobebs. man unda
gaakeTos dadebiTi an uaryofiTi Sefaseba nawarmoebSi asaxul
movlenebze, Seavsos, gaagrZelos, ganavrcos da, SesaZlebelia,
Taviseburi dasasrulic mouZebnos warmodgenil ambavs.
unda aRiniSnos, rom zogierTi avtori gangeb ar asrulebs
nawarmoebs, igi gasaqans aZlevs mkiTxvelis fantazias, intuicias da
mTel rig gonebriv SesaZleblobebs.
kiTxvis procesSi mkiTxvelis roliT Semdgom saukuneebSic
dainteresda ara erTi cnobili mecnieri da mwerali. me-19 saukunis
frangi mwerlebis - stendalis, gi de mopasanis, giustav floberis da
sxvaTa nawarmoebebi warmoadgenen sasurveli mosaubris
gaTvaliswinebis utyuar magaliTs.
avtorebi iziareben im garemoebasac, rom ,,samagaliTo’’ mkiTxveli,
romelic gaiazrebs, Seavsebs da garkveulwilad gardaqmnis maT
nawarmoebebs sakmaod rTuli mosaZebnia.
stendali Tavis cnobil romans ,,parmis savane’’ uZRvnis
mkiTxvelis mcire, magram ,,bednier’’ sazogadoebas:
«To the happy few». (Stendhal 1964:3)
me-20 saukuneSi mravali avtori gvevlineba ara mqadageblad,
aramed mkiTxvelTan megobrulad mosaubre Cveulebriv adamianad.
37
«Je suis un être de dialogue et non point d’affirmation» (,,gaxlavarT dialogis
da ara mtkicebis arseba’’) – wers saukunis dasawyisSi frangi mwerali
andre Jidi (Gide 1897: 23).
xazgasmiT unda aRiniSnos, rom gasuli saukunis 70-ian wlebamde
ori termini - ,,diskursi’’ da ,,teqsti’’ evropul lingvistikaSi atarebda
sinonimur datvirTvas. ,,diskursis analizi’’ (pirvelad z. harisma
ixmara) da teqstis ,,lingvistika’’ germanul terminTan (Tectlinguistik)
erTad, Zalian axlos mdgom, xSirad erTsa da imave enaTmecnierul
sferoebs gamoxatavdnen. principuli gansxvavebis danaxva da
diskursisa da teqstis cnebebis gamijvna dakavSirebulia t. a. van
deikis diskursuli analizis skolasTan. teqstisa da diskursis
diferencireba am wyvilSi situaciis kategoriis SemotaniT (diskursi =
teqsts (+) situacia; teqsti = diskurss (-) situacia) (omiaZe 1998:12) ukve
niSnavda enobrivi komunikaciis Seswavlisadmi farTo midgomas: kvlevis
obieqti xdeboda winadadebaze ufro vrceli metyvelebis monakveTi,
erTi mxriv, xolo meore mxriv, socialur situaciaze maxvildeboda
yuradReba. van deikis ganmartebiT, ,,diskursis namdvili gageba
damokidebulia enis momxmarebelTa cvalebad maxasiaTeblebsa da
konteqstze’’ (deiki 1989:45). teqsti ki gagebuli iyo rogorc
abstraqtuli formaluri konstruqcia, romlis realizacia da
aqtualizacia xdeba diskursSi garkveul sociokulturul
konteqstTan da eqstralingvistur faqtorebTan (adresatis ganwyobani,
azrebi, codnebi, miznebi) mWidro kavSirSi. diskursi gagebulia rogorc
rTuli komunikaciuri movlena da imave dros rogorc winadadebaTa
bmuli mimdevroba, romelTa analizi xdeba lingvisturi kodebis,
freimebis, scenarebis, konteqstis modelebis, socialuri
reprezentaciebis TvalsazrisiT, rac agebs socialur urTierTobasa
da gagebas. amgvarad, van deikma sxvanairad Camoayaliba opozicia
„teqsti - diskursi“, roca teqsti im SesaZleblobaTa abstraqtul
velad warmoadgina, romlebic diskursis sxvadasxva formiT
aqtualizdeba.
38
bevr gamokvlevaSi, romelic funqcionalurad aris orientirebuli,
diskursisa da teqstis dapirispireba xdeba iseTi opoziciuri
kriteriumebis mixedviT, rogoricaa funqciuroba - struqturuloba,
procesi - produqti, dinamikuroba - statikuroba, aqtualuroba -
virtualuroba. Sesabamisad, gansxvavdebian struqturuli teqsti,
rogorc produqti da funqciuri diskursi, rogorc procesi. rogorc
m. makarovi aRniSnavs, am Temis variaciaa teqsti, rogorc abstraqtuli
Teoriuli konstruqti, romelic diskursSi xorcieldeba iseve,
rogorc winadadebis aqtualizacia xdeba gamonaTqvamSi (makarovi 2003:
89).
amgvarad, erT rigSi eqceva winadadeba da teqsti, xolo meoreSi -
gamonaTqvami da diskursi. es bunebrivic aris, radgan gamonaTqvami
winadadebisagan gansxvavdeba, rogorc moculobiT, ise struqturuli,
Sinaarsobrivi da funqciuri TvalsazrisiT. analogiuria mimarTeba
diskurssa da teqsts Sorisac. Tu gaviziarebT, rom winadadeba da
teqsti enis dones ganekuTvneba, xolo gamonaTqvami da diskursi - enis
gamoyenebas, aseT gayofas SeiZleba hqondes azri da meTodologiurad
sasargebloc aRmoCndes (makarovi 2003: 89).
teqstisa da diskursis gansxvavebisTvis, zog gamokvlevaSi
gamoyenebulia opozicia „werilobiTi teqsti - zepiri diskursi“, rac
damaxasiaTebelia enisa da metyvelebis kvlevis formalisturi
midgomisaTvis. amgvari dayofa aviwroebs orive
urTierTdapirispirebuli terminis moculobas. aRniSnuli diqotomiis
safuZvelze zogi mkvlevari gamoyofs diskurs-analizs (romlis
obieqti, maTi azriT, unda iyos mxolod zepiri metyveleba) da
werilobiTi teqstis lingvistikas. magram, rogorc aRniSnaven, aseT
midgomas praqtikuli kvlevisas bevri dabrkoleba xvdeba. magaliTad,
moxseneba SeiZleba erTdroulad ganxiluli iyos rogorc teqsti da,
amasTanave, rogorc sajaro gamosvla, anu komunikaciuri movlena,
Tumca formiT monologuri tradiciuli gagebiT, magram, miuxedavad
39
amisa, savsebiT amsaxveli enobrivi urTierTobis im specifikisa,
romelic mas SeiZleba hqondes qmedebis mocemul tipSi.
diskursis cnebis dakavSirebas mxolod zepir metyvelebasTan
SeiZleba is safuZvelic hqondes, rom diskursi metyvelebis Tanmxleb,
paralingvistur elementebsac Seicavs - sxvadasxva mimikas, Jestebs,
fonaciur saSualebebs, romlebic teqstSi mxolod aRweris gziT
SeiZleba ,,gacocxldes’’ (omiaZe 1998:44).
rogorc vxedavT, mravalgvaria is opoziciebi, romelTa farglebSi
da romelTa meSveobiT cdiloben «diskursis» definiciasa da
diskursis analizis warmarTvas. bevri mkvlevrisTvis naTelia, rom
diskursisa da teqstis mkveTri gamijvna ar aris adekvaturi. Cveni
azriT, Tu es ramde-nadme xerxdeba Teoriul doneze, praqtikuli
kvlevisas aRniSnuli cnebebis aRreva, urTierTCanacvleba TiTqmis
gardauvalia. es Cven gvagonebs sosiuriseuli ,,ena-metyveleba’’
diqotomiasTan dakavSirebul problemebs, romlebic Cndeba xolme aseve
empiriuli kvlevebis sferoSi.
arsebobs Tvalsazrisi, romlis mixedviT, diskursi gagebulia
ufro farTod - rogorc yvelaferi, rac iTqmeba da iwereba, anu
rogorc sametyvelo qmedeba, romelic imave dros warmoadgens enobriv
masalasac bgeriTi Tu grafikuli gamoxatviT. teqsti ki (viwro
mniSvnelobiT) gagebulia rogorc weris meSveobiT fiqsirebuli masala.
amgvarad, terminebi metyveleba da teqsti iqneba maTi gamaerTianebeli
gvarovnuli terminis diskursis mimarT. is, rom aq xazgasmulia
diskursis cnebis ganmazogadebeli buneba, daZleulia is SezRudvebi,
romlebsac uqmnida am cnebas iseTi niSnebi, rogoricaa
monologuroba/dialoguroba; zepiri/werilobiTi, mniSvnelovnad miaCnia
m. makarovs, romelic aRniSnavs, rom diskursis, rogorc gvarovnuli
kategoriis gamoyeneba metyvelebis, teqstisa da dialogis cnebebTan
mimarTebiT, dRes sul ufro xSirad gvxvdeba enaTmecnierul
40
literaturaSi, xolo filosofiur, sociologiursa da fsiqologiur
terminologiaSi igi ukve normad iqca.
diskursis sayuradRebo koncefcias gvTavazobs i. proxorovi, 2004
wels gamosul wignSi ,,sinamdvile. teqsti. diskursi’’. igi ar fiqrobs,
rom teqsti da diskursi erTmaneTTan gvarsaxeobiT mimarTebaSia -
TiToeuli maTgani meoris nawils ar Seadgens. diskursi misTvis ar
aris Sualeduri movlena metyvelebas, urTierTobasa da enobriv qcevas
Soris anu igi ar aris sistemisa da teqstis makavSirebeli rgoli;
aseve is ar aris teqsti eqstralingvistur parametrebTan erTad da
arc teqsti warmoadgens misTvis diskurss am parametrebis gamoklebiT.
i. proxorovi ase msjelobs: ,,Tu isini Tanabradaa ganlagebuli, maTi
da maTi urTierTkavSiris ganxilva SesaZlebelia mxolod ,,zemodan’’,
ganzogadebis ufro maRali donidan, sadac isini Tanabari uflebiT
Sedian...’’ (proxorovi 2004:32). ,,maRla’’ ki mxolod sinamdvilea da
realuri komunikacia masSi. sinamdvileca da komunikaciac diskursis
bevr arsebul definiciaSi Sedis, magram iq es elementebi TiTqos
,,teqstidan da diskursidan’’ modian, Tumca, rogorc mkvlevari fiqrobs,
swored teqsti da diskursi unda ,,Cndebodnen maTgan’’. radgan yoveli
teqsti (werilobiTi Tu zepiri, mxatvruli Tu samecniero da a.S.)
iqmneba im mizniT, rom gaxdes faqti aramarto ,,TavisTvis’’, aramed
faqti ,,sxvebisTvis’’, gaxdes raRac ufro farTo urTierTqmedebis
monawile. ,,urTierTqmedebis mdgomareobis’’ aseTive realuri elementi,
monawilea diskursic - igi am urTierTqmedebidan ,,daibada’’. ramdenadac
komunikacia azrebis, cnobebis, ideebisa da misT. gacvla-gamocvlaa, ama
Tu im Sinaarsis gadacemaa erTi cnobierebidan (koleqtiuri Tu
individualuri) enobrivi niSnebis saSualebiT, maSasadame, arsebobs
informaciis damagrebis raRac saSualeba da raRac saSualeba misi
gadacemisTvis, amasTanave, Tu damagrebis saSualeba mas unda inaxavdes
komunikaciis procesis gareSec, ,,translaciis saSualeba’’ mxolod
komunikaciis mdgomareobaSi xorcieldeba (proxorovi 2004: 33).
i. proxorovs teqstisa da diskursis aRsaniSnavad Semoaqvs termini
figura, romelic ukve arsebobs lingvistikur terminologiaSi -
41
metyvelebis figura, stilistikuri figura da sxv. teqstisa da
diskursis rolisa da adgilis gaTvaliswinebiT komunikaciaSi, teqsts
uwodebs komunikaciis introvertul figuras, diskurss - komunikaciis
eqstravertul figuras.
amgvarad, realuri komunikacia Seicavs sam Seurwymel, magram
ganuyofel Semadgenels: TviT sinamdvilis figuras, romlis sferoSi
da romlis safuZvelzec arsebobs komunikacia da or figuras: teqsts,
romelic uzrunvelyofs mis Sinaarsobriv-enobriv safuZvels
(ramdenadac teqsti enisagan ganuyofelia) da diskurss, romelic
uzrunvelyofs Sinaarsobriv-metyvelebiT safuZvels (sakuTriv
verbalurs - da, Cveulebriv, araverbalur komponentTan erTad) (omiaZe
1998:46).
i. proxorovi gvTavazobs aRniSnuli cnebebis ganmartebebs, sadac
yuradReba gamaxvilebulia „lingvokulturul erTobaze“:
• komunikaciis eqstravertuli figura - diskursi aris garkveuli
lingvokulturuli erTobis warmomadgenelTa komunikaciis Sinaarsis
organizaciisa da gaformebis praqtikis enobriv formaTa erToblioba;
• komunikaciis introvertuli figura - teqsti aris garkveuli
lingvokulturuli erTobis warmomadgenelTa komunikaciis Sinaarsis
organizaciis lingvisturi da eqstralingvisturi organizaciis
wesebis erToblioba;
• komunikaciis materialuri figura - sinamdvile aris mocemuli
lingvokulturuli erTobis warmomadgenelTa komunikaciis
ganxorcielebis materialur pirobaTa erToblioba. (proxorovi 2004:
34-35).
amgvarad, warmodgenil komunikaciis struqturas avtori adarebs
hologramas, radgan misi elementebis, romlebic Seurwymeli da
ganuyofelia erTdroulad, urTierTqmedebis safuZveli isevea
interferencia, rogorc hologramis safuZveli - talRaTa
42
interferencia. sinamdvilis Secvlisas, es cvlilebebi exeba teqstsac
da diskurssac, aZlierebs ra erTis da asustebs ra meoris rols
komunikaciaSi. implicituri (teqsturi) informaciis xarisxis an
moculobis Secvla iwvevs diskursis cvlilebasac; diskursis miznis
Secvlis saWiroeba aZlierebs an asustebs komunikaciis teqstobriv
Semadgenels. informaciis kodirebisa da obieqtTa amocnobisTvis aseve
aucilebelia komunikaciis am sami elementis urTierTkavSiri.
Tu SevajamebT diskursis ganmartebaTa analizis Sedegebs, unda
vTqvaT, rom gamoikveTa sami ZiriTadi midgoma: struqturuli,
funqciuri da struqturul-funqciuri. es ukanaskneli gulisxmobs, rom
diskursi enis gamoyenebis teqstualizebul (bmul) erTeulTa
mTlianobaa, romelic funqciurad aris organizebuli, da ara
,,winadadebaze vrceli enobrivi struqturis’’ izolirebul erTeulTa
martivi nakrebi, rogorc struqturuli (formaluri) orientaciis
ganmartebebSia. rogorc Cans, aRniSnul midgomas ufro emyarebian
Tanamedrove humanitarul mecnierebebSi, sadac diskursi sul ufro
xSirad ganixileba rogorc konkretuli kulturisa da sociumisaTvis
specifikuri realizacia. arsebiTad enobrivi monacemebisa da
enaTmecnieruli meTodebis gamoyenebiT xdeba makrodoneze
sociologiis sxvadasxva mimarTulebaSi sazogadoebriv fenomenTa
kategorizacia enobriv komunikaciasTan mimarTebiT. mikrodoneze ki
swored lingvistikuri midgomebiTaa SesaZlebeli sazogadoebis
socialur-kulturuli dinamikis Seswavla. magaliTad,
eTnofsiqolingvistikaSi, romlis mizania erovnuli enis, rogorc
erovnuli enobriv-mentaluri kompleqsis, funqcionirebis aRwera da
axsna, diskursi gagebulia, rogorc verbalizebuli metyvelebiT-
azrovnebiTi qmedeba, romelic procesisa da Sedegis erTianobis saxiT
warmogvidgeba da romelsac ori plani aqvs: sakuTriv enobrivi da
enobriv-kognitiuri. „diskursi, rogorc procesi, aris gasityvebuli
(verbalizebuli) TviT sinamdvile, xolo, rogorc Sedegi - teqstebis
erToblioba. sxvagvarad rom vTqvaT, diskursis sakuTriv enobrivi
plani dakavSirebulia enasTan, igi sakuTar Tavs gamoxatavs enobrivi
43
saSualebebiT da vlindeba warmoqmnili teqstebis erTobliobiT
(diskursi, rogorc Sedegi). lingvo-kognitiuri plani ukavSirdeba
enobriv cnobierebas, ganapirobebs enobriv saSualebaTa SerCevas,
gavlenas axdens teqstebis warmoqmnasa da aRqmaze. amgvarad, diskursi
aris erTiani organizmi, romelSic erTdroulad xorcieldeba ara
marto enis, aramed enobrivi azrovnebis yvelaze mravalgvari aspeqtebi“
(krasnixi 2002: 10-11).
Cven ki enis kulturologiuri kvlevisTvis mizanSewonilad
migvaCnia diskursis ganmarteba, romlis mixedviTac igi garkveuli
(qarTuli) lingvokulturuli erTobis warmomadgenelTa Soris
komunikaciis Sinaarsis organizaciisa da gaformebis praqtikas
warmoadgens, imis mxedvelobaSi miRebiT, rom TviT diskursis
struqtura ori - lingvisturi da eqstralingvisturi - komponentisagan
aigeba. ukanasknels Seadgens sociokulturuli, pragmatuli,
fsiqologiuri, kognitiuri da sxva faqtorebi. gareenobrivi
faqtorebis gaTvaliswinebis aucileblobas gansazRvravs kulturis
TviT arsic, romlis gamovlenis erT-erTi umaRlesi forma bunebrivi
enaa (omiaZe 1998:46).
me-20 saukunis 20-ian wlebSi mkiTxvelis problema gadaWriT
wamoayenes rusma formalistebmac da erTmaneTs daupirispires
praqtikuli da poeturi ena. maTi azriT, praqtikuli ena yovel sagans
aqcevs movlenad, ris Sedegadac akargvinebs WeSmarit azrs da siRrmes.
poeturi enis meSveobiT ki avtomatizmi iSleba da yvelafers eZleva
Rrma Sinaarsi.
rusi formalistebi mkiTxvelis erT-erT umniSvnelovanes rols
imaSi xedavdnen, rom nawarmoebis kiTxvisas man unda SesZlos saganTa
da movlenaTa miRma danaxva da WeSmariti azris Secnoba.
me-20 saukunis 60-ian wlebSi safrangeTSi iqmneba mravali
gamokvleva mxatvruli komunikaciis - avtoris da mkiTxvelis
urTierTobis Sesaxeb. nawarmoebis SeswavlaSi aqtiurad irTveba
mravali mecniereba - lingvistika, semantika, stilistika,
leqsikologia, gramatika, enaTmecniereba da a. S. iwyeba teqstis
44
CarCoebis gafarToeba, Sesaswavl obieqtTan mravalmxrivi midgomis
mcdeloba. teqstis Seswavlis procesSi ixmoben iseT dargebsac,
rogoricaa filosofia, fsiqologia, sociologia, istoria da sxv.
aRniSnuli periodidan moyolebuli gansakuTrebuli popularobiT
sargeblobs teqstis analizi misi kognituri aRqmidan gamomdinare,
romelsac safrangeTSi hyavs mravali mimdevari.
frangi mecnieri rolan barti mkiTxvels Tvlis teqstualuri
samyaros utyuar Semadgenel nawilad. misi azriT, nawarmoebis Seqmnis
procesSi avtori gamudmebiT imyofeba sasurveli mkiTxvelis ZiebaSi:
,,Tu me siamovnebiT vkiTxulob ama Tu im frazas, ama Tu sityvas,
e. i. maTi Semqmnelic ganicdida siamovnebas. da Tu piriqiT? Tu me,
mwerals msiamovnebs wera, e. i. igivenairad unda isiamovnos
mkiTxvelmac. amitom iZulebuli vxvdebi vipovo Cemi mkiTxveli, Tundac
ar vicode misi adgilmdebareoba.’’ (Barthes 1980:20)
rolan bartis azris gavrcobad gvevlineba miSel biutoris
Tvalsazrisi. igi wers:
,,adamiani yovelTvis im ganzraxviT wers, rom wakiTxul iqnes. me
yovelTvis meTvalyure Tvalis mimarT vwer xolme, Tundac igi Cemi
sakuTari Tvali yofiliyos. TviT weris procesi moicavs mkiTxvel
sazogadoebas.’’ (Butor 1985:18)
italieli mwerali umberto ekoc aRiarebs mkiTxvels epikuri
samyaros umniSvnelovanes elementad (Eco 1996:2-3). mkiTxvelis
rolisadmi miZRvnil naSroms eko sainteresod asaTaurebs: «Lupus in
fabula». aRniSnuli laTinuri sityvaTSeTanxmeba imis Sesaxeb gviambobs,
rom mgeli aris yvela zRapris utyuari personaJi. mgelsa da
mkiTxvels Soris paralelis gavlebiT mecnieri da mwerali mkiTxvels
aRiarebs, rogorc epikuri samyaros erT-erT umniSvnelovanes da
45
sabaziso elements. mgeli tyis binadaria, Sesabamisad, umberto eko
,,tyes’’ warmogvidgens mxatvruli teqstis metaforad.
mkvlevaris azriT, wignis atmosfero mkiTxvelisTvis da
nawarmoebis gmirTaTvis warmoadgens daburul da uRran tyes. adamianis
cnobierebaSi tye iwvevs bundovanebis, gaurkvevlobis, gamosavlis
Ziebis asociaciebs da mas iZulebuls xdis, rom aamuSaos gonebrivi da
inteleqtualuri SesaZleblobebi.
tyis simbolikas vxvdebiT argentineli mwerlis da poetis xorxe
luis borxesis kritikul werilebSic. misi azriT,
,,tye iseTi baRia, sadac yovel gzas mravali ganStoeba aqvs da
maSinac, rodesac bilikebi gamokveTili ar aris, TiToeul mgzavrs
SeuZlia sakuTari gza gaikafos’’.
aqedan gamomdinare, teqstis samyaroSi e. w. ,,xetialis’’ dros
mkiTxveli gamudmebiT imyofeba arCevanis winaSe, Zabavs gonebis
SesaZleblobebs, raTa sabolood daadges misTvis misaReb gzas.
umberto eko Tvlis, rom
,,yoveli teqsti im zarmac mowyobilobas warmoadgens, romelic
mkiTxvelisgan moiTxovs misi sakuTari samuSaos Sesrulebas.’’ (Eco
1996:10-12)
zemoTqmulidan gamomdinare, SegviZlia davaskvnaT, rom teqstTan
urTierTobis procesSi misi adresati, upirveles yovlisa, amuSavebs
sakuTar fantazias, gamWriaxobas da mTel rig kognitur unar-Tvisebebs.
mxedvelobidan ar unda gamogvrCes is garemoebac, rom TiToeuli
adamianis cnobierebaSi zepir Tu werilobiT teqstTan urTierTobis
Sedegad asaxuli xatebi yovelTvis niSandoblivad gansxvavdeba sxva
adamianis mier warmodgenili imave nawarmoebiT gamowveuli
suraTebisgan. aRniSnuli garemoeba gamomdinareobs individis
msoflmxedvelobidan, socialuri fenidan, politikuri mrwamsidan,
46
droul-sivrcobrivi aspeqtebidan da mravali sxva mis gonebaSi
damkvidrebuli kliSedan.
kacTmoyvare mqadageblebi adresats gamudmebiT mouwodeben misi
kognituri unarebis amuSavebisken. moviyvanoT yvelasTvis cnobili
pasaJi antuan de sent-egziuperis nawarmoebidan ,,patara princi’’.
pilotisa da princis SexvedrisTanave maT Soris imarTeba
saintereso dialogi, sadac ucnobi ufliswuli iTxovs cxvris
daxatvas (Saint-Exupéry De 1992:8-10):
«... - Dessine-moi un mouton.
Alors, j’ai dessiné.
Il regarda attentivement, puis:
- Non! Celui-là est déjà très malade. Fais-en un autre.
Je dessinai. Mon ami sourit gentiment, avec indulgence:
- Tu vois bien, ce n’est pas un mouton, c’est un bélier. Il a des cornes...
Je refis donc encore mon dessin. Mais il fut refusé, comme les précédents:
- Celui-là est trop vieux. Je veux un mouton qui vive longtemps.
Alors, faute de patience, comme j’avais hâte de commencer le démontage de mon moteur, je
grifonnai ce dessin-ci.
Et je lançai:
- Ça c’est la caisse. Le mouton que tu veux est dedans.
Mais je fus surpris de voir s’illuminer le visage de mon jeune juge:
- C’est tout à fais comme ça que je le voulais! Crois-tu qu’il faille beaucoup d’herbe à ce
mouton?
- Pourquoi?
- Parce que chez moi tout est petit...
- Ça suffira sûrement. Je t’ai donné un tout petit mouton.
Il pencha sa tête vers le dessin.
- Pas si petit que ça... Tiens! Il s’est endormi...»
47
,,...
damixate cxvari.
mec davxate.
man yuradRebiT Sexeda da:
- es cxvari Zalian avadmyofia. damixate sxva.
mec davxate. Cemma megobarma Tavazianad gamiRima da Semwynarebluri
ieriT miTxra:
- Sen TviTonac xedav, rom es cxvari ki ara, verZia. mas aqvs rqebi...
me kidev erTxel davxate, magram ukanaskneli naxatic iqna uaryofili
danarCenebis msgavsad:
- Zalian moxucia, me minda iseTi cxvari, romelic didxans icocxlebs.
moTmineba aRar myofnida, Tanac meCqareboda Zravis demontaJis dawyeba.
movxaze naxati da mivawode:
- es yuTia. cxvari, romelic Sen ginda am yuTSi zis.
namdvilad gavocdi, rodesac sinaTlis sxivi davinaxe Cemi axalgazrda
mosamarTlis saxeze:
- swored aseTi mindoda! rogor ggonia, bevri balaxi dasWirdeba am
cxvars?
- raSi gainteresebs?
- imitom, rom CemTan yvelaferi pataraa...
- yvelaferic eyofa. me sul patara cxvari mogeci.
igi gadaixara naxatisken.
- arc iseTi patara... Sexede! CaeZina...’’
patara ufliswulma uarhyo mxatvris mier SemoTavazebuli yvela
konkretuli naxati da airCia iseTi, romelmac gasaqani misca mis
warmosaxvasa da fantazias, anu kognitur unar-Cvevebs. avtoris mier
SemoTavazebul konkretuli sagnis gziT adresatma Seqmna xatebis
usasrulo raodenoba: warmodgenili sagnis zoma, mdgomareoba, ieri da
a. S.
48
rogorc ukve aRvniSneT, adresatis cnobierebis mier Seqmnili
suraTebi damokidebulni arian, upirveles yovlisa, mis intuiciaze,
inteleqtze, fsiqologiur mdgomareobaze da sxva mraval aspeqtsa Tu
Tvisebaze.
Tumca Tavis fantaziaSi teqstis adresati mTlad Tavisufali ar
aris. avtori akontrolebs mis SemoqmedebiTobas da mas aZlevs misTvis
sasurvel mimarTulebas. aRniSnuli garemoebis dasturia sxvadasxva
lingvisturi xerxis saSualebiT SemoTavazebuli orientirebi.
dRevandeli mecnierebi zemoTxsenebul orientirebs Soris mTavar
adgilze asaxeleben metaforis fenomens.
teqstis avtori gamudmebiT grZnobs misi potenciuri msmenelis /
mkiTxvelis arsebobas, romlis kognituri unar-Cvevebis wyalobiT
teqsti Seivseba, gamdidrdeba da upasuxebs dasaxul gegmas.
sakuTar warmodgenaSi teqstis adresati qmnis sakuTar, magram
avtoris mier SemoTavazebuli realobis Sesabamis xatebs.
avtori Tavis saTqmels adresats awvdis SeparviT da ara
pirdapiri gziT. amitom adresati unda Seecados, rom e. w. epikur
samyaroSi swori gza gaikvalos da miagnos Caqsovil ideebsa da
miznebs. amgvari damokidebuleba TamaSs gvagonebs, magram iseT TamaSs,
romlis wesebs yovelTvis avtori irCevs.
,,kiTxvis procesi waagavs TamaSs, romlis wesebis arCevans
mkiTxveli uTmobs mwerals’’ - wers umberto eko (Eco 1996:10).
imisaTvis, rom TamaSi Sesdges, saWiroa, rom misi wesebi cnobili
iyos orive mxarisTvis. ,,karg’’ mkiTxvelSi iseTi moTamaSe igulisxmeba,
romelic samagaliTod iTvaliswinebs avtoris mier SemoTavazebul
yvela wess.
magram damtkicebulia, imisaTvis, rom mkiTxvelma ,,sworad’’ da
,,kargad’’ waikiTxos da miagnos nawarmoebSi Cadebul dedaazrs, igi
darwmunebuli unda iyos ambis ,,namdvilobaSi’’. Tavisi kognituri
49
unarebis wyalobiT, mkiTxvelma unda Seqmnas realuris msgavsi
warmosaxviTi samyaro, romlis erT-erTi mTavari personaJi Tavad
gaxdeba.
xazgasmiT unda aRiniSnos, kargad unda gvaxsovdes, rom realuri
da mxatvruli samyaroebi gansxvavebuli cnebebia. teqstis mier
SemoTavazebuli ,,namdviloba’’ araviTar SemTxvevaSi ar gulisxmobs,
rom erTmaneTSi aRvrioT empiriuli da warmosaxviTi samyaroebis
detalebi.
cnobilia, rom am fenomens udavod moyveba bevri arasasurveli da
savalalo Sedegi. magaliTad, adresati SeiZleba aRmoCndes iseTive
mdgomareobaSi, rogorc gustav floberis cnobili personaJi
qalbatoni bovari - qalis mTeli ubedureba gamomdinareobda im
faqtidan, rom igi dReniadag cxovrobda sasiyvarulo romanebis
kiTxvis Sedegad Seqmnil ararealur samyaroSi.
avtoris mxatvruli teqstis realobiT gatacebuli umberto ekos
erT-erTi mkiTxveli aRmoCnda sakmaod sasacilo da uxerxul
mdgomareobaSi. mwerlis romanSi ,,fukos qanqara’’ eSmakTa ceremonialze
mosaswrebad da dasaswrebad, romelic parizSi vosJis moedanze unda
Semdgariyo 23-24 ivlisis Rames, misi personaJi gadakveTs qalaqis
mraval quCas. aRniSnuli epizodis aRwerisTvis mwerals Tavad
ramdenjerme fexiT gauTelavs aRniSnuli gzis monakveTi. ekos survili
iyo, rac SeiZleba detalurad aRenusxa yovelive is, rasac misi
nawarmoebis gmiri xedavda da grZnobda sabediswero Ramis
ganmavlobaSi. romanis gamoqveynebidan ramdenime dRis Semdeg parizis
erT-erT macxovrebels gadauqeqavs 1984 wlis 23, 24 ivliss gamocemuli
Jurnal-gazeTebi da aRmouCenia, rom nawarmoebSi dasaxelebul quCaze
aRniSnul Rames SesamCnevi xanZari yofila.
mkiTxvelma umberto ekos werili miswera, sadac usayvedura imis
gamo, Tu rogor ver SeamCnia es faqti misi romanis personaJma da Tu
SeamCnia, ratom es araa aRwerili nawarmoebSi ( Eco 1996:45).
50
zemoTmoyvanili ambavi gaxlavT teqstis adresatis mier realuri
da mxatvruli samyaroebis erTmaneTSi aRrevis cxoveli magaliTi.
daskvnis saxiT, unda aRiniSnos erTi mniSvnelovani garemoeba.
mxatvruli nawarmoebis, teqstis avtoris ZiriTadi mizanswrafva
mkiTxvelze zemoqmedeba ki ar gaxlavT, aramed igi miiswrafvis masTan
TanamSromlobisken kognituri unar-Cvevebis amuSavebis gziT. amaze
metyvelebs mravali zemoTmoyvanili magaliTi.
amisgan gansxvavebiT, politikuri diskursis mTavari mizania
zegavlenis moxdena, adresatis azris Secvla dasaxuli miznis
sasikeTod da sakmaod xSirad xalxTa masebSi axali ideologiis
Camoyalibebac ki. politikuri diskursi sxartad iyenebs da
iTvaliswinebs adamianis gonebriv iseT ZiriTad monacemebs, rogoricaa
SemoqmedebiToba da warmosaxvis unari. aRsaniSnavia, rom ZiriTadad
politikosi miiswrafvis ara adresatTan TanamSromlobisken, aramed
imisken, rom misi kognitur xatebs misces konkretuli, misTvis
sasurveli mimarTuleba da met-naklebad daTrgunos azris
individualuri da unikaluri xasiaTi. aq avtoris mier Seqmnili
sasurveli samyaro lingvisturi elementebisa da xerxebis saSualebiT
pirdapir ibeWdeba msmenelis cnobierSi da nakleb gasaqans aZlevs mis
fantazias. swored aRniSnuli specifikis gamo mravali mkvlevari,
mecnieri Tu ubralod inteleqtuali mouwodebs xalxs didi gonebrivi
sifxizlisken, romelic man unda gamoiCinos politikuri diskursis
mosmenis dros.
51
1. 4. komunikaciuri lingvistika da fsiqolingvistika
Tanamedrove lingvistikis utyuari wina piroba pirvelad gaCnda
sosiuris semiotikuri koncefciis safuZvelze: ena aris arbitrarul
niSanTa sistema.
sainteresoa qarTveli mecnieris guram lebaniZis namuSevrebi,
sadac mkvlevari aRniSnavs, rom ,,lingvisturi kvlevis sagnad dRes
unda CaiTvalos ara ,,ena, rogorc sistema’’, aramed ,,ena, rogorc
sistema moqmedebaSi’’ (lebaniZe 2004:156).
aRniSnul naSromSi Cven ukve visaubreT imis Taobaze, rom
nebismieri gamonaTqvami Tavis TavSi Seicavs sam utyuar aqtiors:
avtors, teqsts da adresats. Tanamedrove lingvistikam, sxva Seswavlis
sferoebis Tanaxmad, aRiara es koncefcia da statikuri mecnierebidan
gadavida dinamiur safexurze, ris Sedegadac, Tanamedrove mecnierebaSi
ukve saubaria komunikaciuri lingvistikis Sesaxeb.
ena adamianebs Soris komunikaciis damyarebis saSualebas
warmoadgens. Sesabamisad, mxedvelobidan ar unda gamogvrCes misi
pragmatuli anu gamoyenebiTi xasiaTi.
ras SeiZleba davarqvaT gamonaTqvamis pragmatuli mxare?
es gaxlavT swored is mizani, romelsac gamonaTqvamis avtori
aqsovs Tavis gamosvlaSi da mis ganxorcielebas cdilobs adresatze
zemoqmedebis gziT.
moZraoba sintaqtikidan pragmatikisaken da meore mxriv, niSnis
arasruli tipidan iseTi sruli tipisaken, rogoricaa hipoTeturad
teqsti. am ori mimarTulebis gadakveTis wertilSi Seiqmna da
viTardeba is, rasac komunikaciuri lingvistika vuwodeT (lebaniZe
2004:153).
52
Tanamedrove enaTmecnierebaSi komunikaciuri lingvistikis
dominantoba aRiniSneba enobriv niSanSi nominaciuri da komunikaciuri
funqciebis gamijvnasa da gulisxmobs komunikaciuri funqciis
lingvisturi azrovnebis fokusSi moqcevas.
Casaxvis pirvel etapze Tanamedrove komunikaciuri lingvistika
dainteresda metyveli subieqtiT, anu avtoriT. mogvianebiT,
lingvisturi azrovnebis ganviTarebis Sedegad, fundamenturi
mniSvneloba eniWeba ara marto metyvel subieqts aramed, msmenel
subieqtsac anu adresats, romelic warmoadgens gamonaTqvamis ZiriTad
mizans.
teqstisadmi am axleburma lingvisturma midgomam Casaxa uamravi
mimarTuleba da Teoria. unda aRiniSnos, rom Tavis sawyisebSi yvela
Seswavlis aspeqti warmoadgenda calkeuli kvlevis sagans, Tumca
dResdReisobiT SeimCneva maTi urTuerTSerwyma da erT saerTo
mimdinareobad Camoyalibeba, rac, dResdReobiT, gamoisaxa
fsiqolingvistikis sferos saxiT.
Tanamedrove mecnieruli ganmartebiT, fsiqolingvistika aris
enaTmecnierebis da fsiqologiis momijnave disciplina. imisTvis, rom
CavswvdeT ras Seiswavlis is, jer gavarkvioT enasTan dakavSirebul
romel aspeqtebs Seiswavlis calke enaTmecniereba da calke
fsiqologia. faqtia, sinamdvilis erTsa da imave sferos ramdenime
mecniereba SeiZleba ikvlevdes. enas rom CamovSordeT da ubralod
adamianis cneba aviRoT magaliTad, adamians swavlobs fsiqologia,
sociologia, anTropologia, medicina da mecnierebis mravali
gansxvavebuli dargi, magram gansxvaveba imaSia, Tu adamianis romel da
rogor qmedebas, an adamians zogadad ra konteqstSi Seiswavlis
TiToeuli maTgani, isini kvlevis gansxvavebul meTodebs iyeneben,
gansxvavebul instrumentebs, magram asea Tu ise, swavloben adamians.
,,bunebrivi’’ enis Semswavleli mecnierebebia: enaTmecniereba
(lingvistika), fsiqologia, filosofia, anTropologia da a.S.
53
ganvixiloT ori mTavari dargi, rac uSualo kavSirSia
fsiqolongvistikasTan. (es saxelidan gamomdinarec aSkaraa).
lingvistika aris mecniereba enis Sesaxeb, is ikvlevs kavSirebs
sxvadasxva enebs Soris, enis struqturas, misi Seswavlis ZiriTadi
obieqti ki enobrivi niSnebia. fsiqologiis kvlevis sagani aris is,
rasac adamianis ,,Sinagani samyaro’’ hqvia. fsiqologia Seiswavlis
adamianis qcevebs gamowveuls maTi gancdebiT, SemecnebiTi fsiqikuri
procesebis safuZvladmdebare kanonzomierebebs, iqneba es aRqma,
metyveleba, mexsiereba, emocia, Tu sxva. enaTmecnierebi ganasxvaveben
„enas“ da ,,metyvelebas’’. isini erTad ,,sametyvelo qmedebas qmnian’’. ena
socialuri aspeqtia (dakavSirebulia enobriv normebTan) am qmedebis,
metyveleba ki- individualuri. meoce saukuneSi fsiqologia da
enaTmecniereba TiTqos inawilebdnen enis sxvadasxva aspeqtebs. pirveli
swavlobda metyvelebis individualur gamovlinebebs, meore ki- enis
zogad normebs. am gancalkevebis gamo yuradRebis miRma rCeboda
sametyvelo qmedebis fsiqo-fizikuri meqanizmebi, ramac ganapiroba enisa
da metyvelebis kavSirebis ufro kompleqsurad Seswavla.
gaCnda saWiroeba ena ganxiluliyo metyvelebis WrilSi da piriqiT,
amitom aucilebeli gaxda calke dargis arseboba, rac am
Taviseburebebs Seiswavlida da enis fsiqologiur aspeqtebze
gaamaxvilebda yuradRebas. meoce saukunis 50-ian wlebSi
fsiqolingvistika damoukidebeli disciplina gaxda, romelsac
ainteresebda, Tu ra meqanizmebi edo safuZvlad enobrivi
gamonaTqvamebis warmoTqmas da maT gageba-gaazrebis procesebs. am
gansakuTrebul dargs 1954 wels Carlz osgudma fsiqolingvistika
uwoda.
fsiqolingvistika gansakuTrebul yuradRebas uTmobs komunikaciis
procesebis Seswavlas, radgan swored komunikaciisas warmoiqmneba
(producirdeba) is gaziarebuli gamonaTqvamebi, romlis aRqmac
(recepcia) sazogadoebas ar uWirs. e.i. komunikaciis efeqturad
mimdinareobisTvis aucilebelia is niSnebi da simboloebi sityvebis da
replikebis saxiT, rasac adamianebi cvlian saubris procesSi, iyos
54
konkretuli sazogadoebis farglebSi gaziarebuli. (magaliTad, me rom
momiwios saubari adamianTan, romelmac ar icis arc erTi ena, razec me
SemiZlia saubari, mosaubris mier warmoTqmuli sityvebi CemTvis uazro
bgerebi iqneba da piriqiT. misTvisac uazro iqneba is, rasac me veubnebi
qarTulad. Sesabamisad, komunikacia ar Sedgeba! e.i. aucilebelia
saubris dros gaziarebuli iyos enobrivi niSnebi). gamonaTqvamebis da
misi Semadgeneli sityvebis aRqma garkveulwilad damokidebulia
msmenelis/mTqmelis ganwyobazec (Sinagan mdgomareobaze). xSirad,
rodesac seriozuli sakiTxis ganxilvas viwyeb saubris dasawyisSi
vambob xolme, rom me pasuxs vageb TiToeul sityvaze, rasac vityvi,
magram ara imaze, Tu rogor gaigo Cemi naTqvami sxvam. praqtikidan
gamomdinare aucileblad mimaCnia amis aRniSvna, radgan adamianebi
xSirad ise vatrialebT sxvebis naTqvams, rogorc gvsurs. es Sesavali
maZlevs saSualebas xelaxla da ufro gasagebad avuxsna mosaubres is,
rac vTqvi da man arasworad gaigo. fsiqolingvistika Seiswavlis
swored im meqanizmebs da procesebs, romlebic gamonaTqvamebis
warmoqmnas da aRqmas ganapirobebs.
fsiqolingvistika did yuradRebas uTmobs aseve enis aTvisebis
sakiTxs, Tu ra pirobebSi mimdinareobs is, ratom xdeba, rom bavSvebi
ukeT swavloben enebs, vidre ufrosebi, rodis sruldeba enis Seswavla
da a.S.
mecnierebi gansakuTrebiT kamaToben im sakiTxze ena
TanSobili/dabadebidanve adamianSi Cadebuli unaria, Tu SeZenili, iseve
rogorc kiTxvis an qsovis swavla. TiToeuli maTganis dasamtkiceblad
mraval kiTxvazea pasuxi gasacemi. gamovyoT fsiqolingvistikis
ZiriTadi sferoebi:
• enis dauflebis procesis kvleva- ra kanonzomierebebSi xdeba
enis daufleba. ganasxvaveben „sakuTari“ da ucxo enis dauflebas. amave
sferoSi Sedis bilingvizmic, anu orenovneba.
55
• enobrivi codnis kvleva - ra saxiTaa codna mocemuli
cnobierebaSi, danawevrebulia is, Tu erT adgilasaa Tavmoyrili
(lokalizebuli).
• komunikaciis procesis kvleva- komunikaciis safuZvladmdebare
procesebis kvleva. am dros ganasxvaveben receptiul (mosmena, kiTxva),
anu mimReb da produqtiul, anu Semoqmed (wera, metyveleba) procesebs.
aRniSnuli sferoebi mWidrodaa dakavSirebuli erTmaneTTan da
maTi dayofa pirobiTia. erT sferoSi kvlevisas miRebuli Sedegebi sxva
sferoebzec aranakleb informacias iZleva, magram gasaTvaliswinebelia
mkvlevari ra meTodebs iyenebda kvlevisas.
naSromSi mizanSewonilad miviCnieT gangvexila gasul saukuneSi
Camoyalibebuli ZiriTadi Teoriebi da midgomebi.
1.5. gamonaTqvamis Teoriebi
gamonaTqvamis Teoriebis Seqmna da Camoyalibeba ZiriTadad
TariRdeba XX saukunis 60-iani wlebiT. terminis ,,gamonaTqvamis’’
(énonciation) fuZemdeblad miiCneva frangi mecnieri da lingvisti emil
benvenisti. mkvlevarma ganixila da SemogvTavaza gamonaTqvamebis
Seswavlis axleburi, dinamiuri aspeqti da imTaviTve gansazRvra
Tanamedrove enaTmecnierebis sakvlev saganTa nusxa.
benvenistis naSromi ,,zogadi lingvistikis problemebi’’ (benvenisti,
1966) warmoadgens mniSvnelovan gardatexas mTeli arsebuli
enaTmecnierebis istoriaSi.
56
mecnieris Teoriis ZiriTadi xazi efuZneba ,,gamonaTqvamSi
subieqturobis faqtoris’’ arsebobas.
,,gamonaTqvami aris enis funqcionireba individualur aqtSi. ’’
aRniSnuli gamonaTqvamiT frangi mecnieri xazs usvams
gamonaTqvamis axal, individualur xasiaTs anu, sxvanairad rom vTqvaT,
mis komunikaciur aspeqts.
,,gamonaTqvami, rogorc individualuri realizaciis aqti, enasTan
mimarTebaSi SeiZleba ganvsazRvroT, rogorc mikuTvnebis procesi...
magram, rogorc ki piri dgeba metyvelis poziciaSi da enas isakuTrebs,
igi aucileblad gulisxmobs sxvas, rogoric ar unda iyos misi
daswrebis xarisxi, nebismieri gamonaTqvami aris eqsplicituri an
implicituri alokucia’’ (benvenisti 1980:82).
mkvlevari gamohyofs adresatis kategoriebsac. misi azriT,
msmeneli SeiZleba iyos realuri an warmosaxviTi, individualuri an
koleqtiuri. benvenistis azriT, ,,aucilebelia gamovyoT gamonaTqvamis
figuraluri CarCo. rogorc diskursis forma, gamonaTqvami ukavSirdeba
or Tanabrad mniSvnelovan figuras. erTi warmoadgens gamonaTqvamis
wyaros, meore - gamonaTqvamis mizans. es aris dialogis struqtura’’
(benvenisti 1980:85).
sainteresoa, rom frangi mkvlevaris naSromebSi monologic
ganxilulia, rogorc Sinagani dialogi, anu «saubari sakuTar TavTan»,
sadac warmosaxviT adresats kvlav da kvlav uWiravs mniSvnelovani
roli da ganapirobebs monologis, igive dialogis ZiriTad aspeqtebs
da miznebs.
Tumca unda aRiniSnos is faqtic, rom benvenistis gamokvlevebs
hqondaT garkveuli winapiroba. imave saukunis 20-ian wlebSi frangi
lingvisti Sarl bali Tavis naSromebSi aqtiurad xmarobs termins
,,gamonaTqvami’’, rogorc iribi naTqvamis Seswavlis ZiriTad aspeqts.
57
emil benvenistis lingvisturi naSromi warmoadgens mniSvnelovan
biZgs wina saukuneSi gaCenili mravali kvlevis Tu Teoriis Seqmnisadmi.
dResac mravali mkvlevari da, maT Soris, amerikuli lingvistikis
skola efuZneba da Seiswavlis frangi mecnieris mier CamoTvlil
aspeqtebsa da koncefciebs.
1.6. pragmatika
termini pragmatika, rogorc termini gamonaTqvami (énonciation),
lingvistikaSi Semovida mecnierebis sxva dargidan, kerZod ki
filosofidan.
Carlz uiliam morisma 1938 wels pirvelad ixmara aRniSnuli
termini Tavis enaTmecnierul naSromebSi.
lingvisti gvTavazobs niSnis sam ganzomilebian models, sadac
ZiriTad mimarTulebebad asaxelebs sintaqtiksa, semantikas da
pragmatikas.
pragmatikis dasaxelebiT Carlz uiliamma lingvistur niSans
mianiWa gamoyenebiTi, Sesabamisad, sakomunikacio xasiaTi.
pragmatikuli ganzomilebiT, niSani daukavSirda sakomunikacio
aqts.
pragmatikis ganviTarebaSi agreTve udidesi wvlili Seitanes
mecnierebma jon ostinma da Jan-blez grizim.
XX saukuneSi moRvawe amerikelma mkvlevarma ostinma daadgina, rom
ena moicavs moqmedebis funqciasac.
58
mecnierma gamonaTqvamebi, romlebic gamoxataven WeSmaritebas da
sicrue,s miakuTvna gamonaTqvamis umTavres RerZs da isini miiCnia
lingvistur konstantivebad. amerikelam mkvlevarma maT daupirispira
enobriv erTeulTa meore jgufi, romelTac uwoda performativebi.
ostinma performativebi Semdegnairad gansazRvra:
,,performatiuli gamonaTqvami, anu performativi ewodeba iseT
gamonaTqvams, romlis warmoTqma TavisTavad Semdgari garkveuli tipis
qmedebaa’’ (pavo 2003:209).
performatiul zmnebs lingvistikaSi aseve moixsenieben, rogorc
pragmatikul zmnebs. es aris zmnebi, romlebic qmedebas imgvarad
asaxavs, rom qmedeba da qmedebis nominacia erTmaneTs emTxveva. (pavo
2003:209).
aseTi tipis zmnebad ostinma Semdegi enobrivi warmonaqmnebi
miiCnia:
,,sanaZleos vdeb’’,
,,gnaTlav’’,
,,vacxadeb’’,
,,vamtkiceb’’,
,,gniSnav’’,
,,vkrZalav’’,
,,gpirdebi’’ da sxv.
unda aRiniSnos is faqtic, rom j. ostinis azriT, yovelTvis ver
xerxdeba qmedebis ganxorcieleba mxolod warmoTqmuli sityvebis
saSualebiT. lingvistur erTeulebTan SesabamisobaSi unda modiodes
iseTi aspeqtebi, rogoricaa teqstis warmoTqmis adgili, dro, mizezebi,
garemoebebi da mravali sxva araenobrivi cneba. winaaRmdeg SemTxvevaSi,
qmedebis Sesruleba gaxdeba SeuZlebeli.
59
amerikeli mecnieris azriT, pirobebi, romlebic warmoSoben
sakomunikacio aqts da aniWebs warmoTqmul sityvas mis pragmatul
xasiaTs, aris sami tipis:
• lingvisturi - warmoTqmuli unda iyos mkacrad gansazRvruli
lingvisturi formula;
• socialuri - mosaubres unda gaaCndes konkretuli drosa da
adgilis Sesabamisi socialuri statusi;
• fsiqologiuri - metyvelebis fsiqologiuri ganwyoba unda
Sesabamebodes im valdebulebebis tips, romelsac Tavis Tavze iRebs
(pavo 2003:210).
jon ostinis performativi, romelic ZiriTadad gulisxmobs
metyveli subieqtis qmedebas, SegviZlia sqematurad Semdegnairad
warmovadginoT:
60
garda zemoT warmodgenili Teoriisa, ostinma agreTve
SemogvTavaza mosazreba komunikaciuri qmedebis operaciul
struqturasTan dakavSirebiT, romelsac sametyvelo aqtTa Teoria
ewodeba.
aRniSnuli Teoriis Tanaxmad, yvela sametyvelo aqti iyofa sam
mniSvnelovan qveaqtad. esenia: sametyvelo aqtis lokucia, ilokucia da
perlokucia.
61
lokucia
ilokucia
perlokucia
metyveli piris mier
gadmocemuli
Sinaarsi
gamonaTqvamis
mizani, ganzraxva
(dafaruli /
gamoaSkaravebuli)
msmenelis saxiT
gamoxatuli mizani
anu
msmenelis reaqcia
pargmatikaSi aseve sainteresoa grizis Teoria TanamSromlobis
principis Sesaxeb, romelSic warmodgenilia universaluri principebi
da qveprincipebi e. w. maqsimebi, romlebic gagebis procesis
sistematizacias aregulireben.
lingvisti r. grizi gamoyofs saubris oTx maqsimas:
• raodenobis maqsima, romlis mixedviTac saubarSi monawileoba ar
unda iyos saWiroze metad an naklebad informaciuli;
• xarisxis maqsima, romlis mixedviTac gamonaTqvamis avtori ar
ambobs imas, rac misi azriT, simarTles ar Seesabameba, an imas, risi
adekvaturi dasabuTebac ar arsebobs;
• Rirebulebis maqsima, romlis meSveobiTac mosaubre msmenels
esaubreba WeSmaritebebsa da Rirebulebebze;
• ganmsazRvreli maqsima, romlis mixedviTac mosaubre Tavidan
icilebs gaurkvevlobasa da orazrovnebas (pavo 2003:217-218).
rogorc vxedavT, mkvlevari did mniSvnelobas aniWebs adresats
da misi darwmunebis faqtors.
62
yovelive zemoTqmulidan gamomdinare, gasuli saukunis
mkvlevarebma aRmoaCines da Seiswavles gamonaTqvamis pragmatuli anu
gamoyenebiTi mxare. nebismieri gamonaTqvami, teqsti, diskursi,
upirveles yovlisa aris adresatze orientirebuli xelovneba.
aRniSnulma Teoriebma safuZveli Cauyares Cvens TanamedroveobaSi
popularul lingvistur mimdinareobebs da Sesaswavl fenomenebs. maT
Soris ganixileba politikuri diskursis pragmatuli xasiaTic.
63
Tavi $ 2.
diskursis analizi
lingvistikaSi damkvidrebamde, termini diskursi gamoiyeneboda
klasikur filosofiaSi, sadac intuitiuri codnis sapirispirod
iyenebdnen termins - diskursuli codna. pirvelad enaTmecnierebaSi
termini diskursis analizi zeling harisma gamoiyena. man 1952 wels
gamoaqveyna statia ,,diskursis analizi’’, sadac gaanaliza ,,zefrazuli
erTeulebis mimarT gamoyenebul distribuciuli meTodi’’.
harisma statiaSi diskursi iseT zefrazul erTeulad ganixila,
romelic frazaTa erTobliobisagan Sedgeba (pavo 2003:194), ris gamoc,
Tavdapirveli mniSvnelobiT, diskursis analizs teqstis lingvistikis
sinonimad miiCneven.
70-iani wlebis Sua periodidan, miSel fuko warmogvidgens
diskursis Seswavlis axal Tavisebur midgomas, romelic aRniSnul
cnebas ukavSirebs adamianis mier Seqmnil sazogadoebriv- istoriul
sistemebs.
m. fukos azriT, diskursi warmoadgens ,,diskursiuli praqtikis’’
mniSvnelovan nawils da gamomdinareobs adamianis cnobierebis mravali
sferos erTianobidan. igi aerTianebs drois, sivrcis da konkretuli
socialuri garemos anonimur da istoriul determinantebs. fukos
surs xazi gausvas im faqts, rom diskursi ar aris sityvebisa da
gansxvavebuli niSnebis mSrali erTianoba, aramed igi warmoadgens
farTo istoriul-informaciul fons da qmnis mTel ,,diskursis
samyaros’’. diskursis Seswavlis yvela sxva tendenciisgan gansxvavebiT,
fuko eZebs pasuxs Semdeg kiTxvebze:
64
,,ra iyo namdvilad Tqmuli ama Tu im naTqvamSi?’’
,,ratom aqvs adgili aRniSnul gamonaTqvams da ara sxvas mis
adgilze?’’ (Foucault 1994:33-34)
fukos naSromi gaxda mniSvnelovani biZgi igive mimarTulebiT
sxva naSromebis SeqmnisTvis.
frangi mkvlevaris mosazrebaTa gagrZelebas warmoadgens
germaneli mkvlevaris ulrih maasis naSromi, romlic warmoadgens
diskursis Teoriis Semdeg koncefpciebs:
,,yoveli teqsti warmoadgens da gamoxatavs sazogadoebriv
praqtikas, romelic, Tavis mxriv, gansazRvravs mraval sxva teqsts.
amgvari midgomiT teqstis analizi gvesaxeba rogorc socialur-
istoriuli kuTxiT ganxiluli diskursis analizi da aqtiurad
aireklavs mis garSemo arsebul realobas’’ ( Maas 2002:18 ).
sainteresoa XX saukunis 80-ian wlebSi Seqmnili frangi
lingvistis dominik mengenos naSromi saxelwodebiT ,,diskursis
genezisi’’, sadac mkvlevarma diskursi gangvimarta Svidi hipoTezis
demonstrirebiT (Maingueneau 1976:12):
• interdiskursuloba - interdiskursi metia, vidre diskursi. igi
azrobrivad srulyofil mniSvnelobas iRebs mxolod sxva diskursebis
gamaSi CarTvis Sedegad;
• urTierTgavlena - avtonomiurad arc erTi diskursi ar iqmneba.
avtori yovelTvis mimarTavs ukve warmatebuli da cnobili
diskursebis elementebs;
• wesTa sistema- diskursSi aris implicituri Tu eqsplicituri
niSnebi, romelTa saSualebiT yalibdeba diskursis ZiriTadi formebi;
• interdiskursuli kompetencia - ZiriTadad gamomdinareobs im
unarebidan da Tvisebebidan, romlebic gaaCnia diskursis avtors;
• diskursuli praqtika - diskursi ar unda miviCnioT konteqstidan
65
• amovardnil gamonaTqvamTa sistemad, aramed, igi warmoadgens
socialur, kulturul, inteleqtualur da teqnikur garemoSi
ganxorcielebul praqtikas.
• intersemiotikuri praqtika- diskursi unda ganvixiloT, rogorc
ara mxolod gamonaTqvamTa erToblioba, aramed intersemiotikuri
praqtika, romelic CarTulia sxva semiotikur niSanTa sistemaSi.
2002 wels p. Sarodom da d. mengenom gamosces „diskursis
analizis leqsikoni“, sadac aRniSnuli hipoTezebi aris ganxiluli
ukve transformirebuli saxiT.
mecnierebis azriT, diskursi organizaciis TvalsazrisiT
warmoadgens zefrazul erTeuls, anu misi struqtura aucileblad
frazaze did erTeuls unda udrides. diskursi orientirebulia. mas
orientacias aZlevs avtori - metyveli, romelic Tavis diskurss
yovelTvis qmnis garkveuli miznis misaRwevad.
daskvnis saxiT unda iTqvas, rom SeuZlebelia gasuli da Cveni
saukuneebis diskursTan dakavSirebuli yvela Teoriis da naSromis
CamoTvla. aRniSnuli epoqis TiTqmis yvela mecnieri gamudmebiT
cdilobda misi faruli, lingvisturi sqemebis miRma axali, magram
udavod arsebuli fenomenebis aRmoCenas. yvela avtoris gamokvleva
Taviseburad saintereso da Rirebulia. xSirad rTuldeba maT Soris
paralelebis gavleba, Tumc yvela maTganSi vawydebiT erT utyuar
garemoebas - diskursi polisemiuri, interaqtiuli, adresatze /
msmenelze mimarTuli xelovnebaa. misi ZiriTadi mizania winaswar
dasaxuli STabeWdilebis moxdena, rac ukve metyvelebs diskursuli
xelovnebis kognitur xasiaTze.
diskursis analizisadmi miZRvnilma naSromebma Cauyares
mniSvnelovani safuZveli Semdgom wlebSi lingvisturi kuTxiT
Seswavlil da ganviTarebul Teoriebs da samecniero naSromebs,
66
romlebmac kidev erTxel, magram ukve axlebur speqtrSi dagvanaxes
diskursis da, maT Soris, politikuri diskursis sabaziso fenomenebi.
2.1. kognituri lingvistikis sakvanZo aspeqtebi
kognitur lingvistikasTan dakavSirebuli aspeqtebis ganxilvisas
ZiriTad aspeqtebad miCneulia is fenomenebi, romlebic warmoadgenen
erTi saerTo jaWvis erTmaneTTan logikurad da Seqcevadad
dakavSirebul unarebs da movlenebs (Lakoff 1982:98). mxolod maTi
erTmaneTTan permanentuli kavSiris Sedegad miRebuli nimuSi SegviZlia
miviCnioT politikuri diskursis magaliTad. esenia: goneba, igive
cnobieri, ena, reprezentacia, konceptualizacia, kategorizacia, aRqma.
67
cxadia, rom motanili komponentebi ganapirobeben im faqts, rom
zogadad diskursi da, maT Soris, politikuri diskursi aris
mecnierebis mravali dargis Seswavlis sagani. mis fenomenebs
68
ganixilavs rogorc kognituri lingvistika, ise kognituri
fsiqologia, filosofia, cnobierebis Teoria da mravali sxva dargi.
aRniSnul naSromSi Cven SevexebiT diskursis fundamentalur
komponentebs mxolod lingvistur WrilSi (Dijk 1988:37).
2.1.1. cnobieri anu goneba
cneba ,,goneba’’ warmoadgens nebismieri kognituri mecnierebis da,
maT Soris, kognituri lingvistikis sakvanZo erTeuls.
unda aRiniSnos, rom adamianis kognituri unarebis Seswavla
gansakuTrebiT aqtualuri gaxda me-20-e saukunis bolo wlebidan,
rodesac moxda bihevioristuli TeoriasTan aqtiuri dapirispireba
gansxvavebuli dargis mecnierebis mxridan.
rogorc cnobilia, bihevioristuli midgoma globalurad
uaryofda individis nebismier gonebriv SesaZleblobas da igi dahyavda
cxoveluri instiqtebis mqone arsebis doneze. swored bihevioristTa
cdebi da naSromebi gaxda aqtiuri safuZveli da biZgi imisa, rom
lingvistebma da didaqtikosebma daiwyes TavauRebeli muSaoba adamianis
gonebrivi SesaZleblobebis sademonstraciod.
kognituri lingvistika interesdeba Cveni gonebis erTi
konkretuli da mniSvnelovani unariT - konkretuli magaliTebidan
gamomdinare xatTa usasrulo raodenobis SeqmniT.
69
swored aRniSnuli aspeqtzis Sesaxeb gvesaubreba Tanamedrove
lingvistTa umravlesoba da masze dayrdnobiT qmnian da avrcoben
erTmaneTTan dakavSirebul, magram, amave dros, gansxvavebul Teoriebs
(j. lakofi, m. jonsoni, m. terneri, j. fokonie da a. S.). SemdgomSi Cven
ufro detalurad ganvixilavT aRniSnul mecnierTa midgomebs.
2.1.2. ena da metyveleba
ena warmoadgens kognituri lingvistikis ZiriTad cnebas da
mTavar Sesaswavl obieqts.
a. lurias (luria 1998:15) azriT, swored enaa is unari, romelic
ganasxvavebs adamians cxovelTa samyaros sxva warmomadgenlebisgan.
cnobilia, rom istoriulad enis saWiroeba maSin dadga, rodesac
adamianma cxovreba da moRvaweoba daiwyo mravalwevrian sociumSi.
pirvel xanebSi e. w. ena Sedgeboda Jestebisa da gansxvavebuli bgerebis
nakrebisgan, romelTa gamafrTxilebeli xasiaTi ZiriTad SemTxvevaSi,
kargad cnobili iyo jgufis yvela warmomadgenlisTvis.
Semdgomi ganviTarebis etapze enam SeimuSava kodebis sistema,
romelic, umeteswilad, asaxavda moqmedebas an grZnobas. mogvianebiT,
koduri sistema ukve gamoiyeneboda saganTa aRniSvnisTvis da
sabolood, gadaiqca rTuli sintaqsuri kodebisgan Semdgar sistemad.
70
marTebulad migvaCnia mecnier g. xarmanis Tvalsazrisi, romelic
miiCnevs, rom ,,ena kognituri mecnierebis ZiriTadi Temaa. aRniSnuli
faqti, erTis mxriv, imiTaa gamowveuli, rom ena asaxavs adamianis
azrovnebas da cnobiers, igi azris an fiqris gamoxatvis ZiriTadi
saSualebaa, amotomac, enis Seswavla uTanabrdeba cnobierebis analizs.
meores mxriv, enas Tavad SeuZlia imoqmedos cnobierze da gaTvalos
Tu ra azri gaCndeba individis gonebaSi’’ (Harman 1988: 24).
cnobilia, rom ena warmoadgens enaTmecnierebis Seswavlis
saganTa Soris ZiriTad birTvs. igi mravali kodis matarebeli
fenomenia, romelic mkvlevarebs exmareba istoriuli epoqis, eris unar-
Cvevebis, tradiciebis, ideologiis, politikis SeswavlaSi. enis gaCena
pirdapirproporciulia homo sapiens - is gaCenisa.
ena gaxlavT polifunqcionaluri sistema. mis ZiriTad
funqciebad mecnierebi asaxeleben epistemur, kognitur da
sakomunikacio Tvisebebs.
71
enis epistemuri funqcia aris saukuneTa manZilze Camoyalibebuli
da damkvidrebuli xatebis raodenoba, romelic individis gonebaSi
ucvlelad da safuZvlianad aris damkvidrebuli. igi gaxlavT garSemo
arsebuli realobis zusti da ucvleli anabeWdi.
kognituri funcia moicavs adamianis im Tvisebebs, romlebic,
uSualod, ukavSirdebian konkretuli individis gonebis iseT
SesaZleblobebs, rogoricaa gaazreba, msjeloba, Sefaseba,
kreatiuloba, fantazia da sxv.
enis sakomunikacio datvirTva misi socialuri aspeqtia. aq ukve
Tamamad vsaubrobT avtoris, adresatis da diskursis rolebze.
yovelive zemoTqmulidan gamomdinare, ena aris somboloebisa da
niSnebisgan Seqmnili rTuli sistema. swored aRniSnuli garemoeba
ganapirobebs im faqts, rom enis fenomenis SeswavliT interesdeba
mravali mecnierebis dargi.
2.1.3. reprezentacia
kognituri lingvistika aqtiurad interesdeba reprezentaciis
sakiTxiT. aRniSnuli fenomeni, ZiriTadad, efuZneba adamianis iseT
Tvisebebs, rogoricaa gaazreba, fantazia da Semoqmedeba. es gaxlavT
gonebis unari, rom mocemuli enobrivi niSnebis safuZvelze Seqmnas
sruli da gavrcobili suraTi. amis gamo, reprezentacias xSirad
72
ukavSireben semiotikas, sadac sainteresoa lingvisturi erTeulebis da
adamianis gonebrivi SesaZleblobebis urTierTTanamSromloba.
kognituri lingvistikis gaCenis pirvel wlebSi mimdinareobda
cxoveli kamaTi imis Taobaze, Tu ra formiT xorcieldeba
reprezentaciebi adamianis gonebaSi da ra xerxebiT unda aRvweroT
isini. pirvel rigSi, mecnierebi iwyeben reprezentaciebis dalagebas
misi verbalur - warmosaxviTi niSnis safuZvelze.
unda aRvniSnoT, rom mecnierebi, ZiriTadad, reprezentaciebs
yofen or saxeobad. esenia: modaluri, anu reprezentaciebi, romlebic
warmoiqmneba adamianis aRqmis organoebis (mxedveloba, smena, Sexeba,
ynosva da a. S) muSaobis wyalobiT; da amodaluri, anu yvela
reprezentacia, romelic xorcieldeba simboluri da verbaluri gziT.
r. jekendofis azriT (Jackendoff 1992:64-67), es orive saxis reprezentacia
Tamamad SegviZlia gavaerTianoT erT saerTo gonebriv SesaZleblobaSi
da davarqvaT konceptualuri struqturebi (Lakoff 1982:82-88):
73
garda amisa, zogierTi mecnieri ubralod gamohyofs analogiur
reprezentaciebs (Fromkin 1991:71-103). aRniSnuli azri efuZneba im axsnas,
rom radgan ena aris mTeli da srulyofili reprezentaciuli sistema,
mas aqvs unari adamianis cnobierebaSi gamoiwvios mTeli rigi e. w.
konceptebis simravle, romelic met-naklebad zustad asaxavs teqstis
avtoris mier SemoTavazebul realobas. mentaluri reprezentaciebis
erTianobas mkvlevarebi uwodeben mentalur leqsikons, xolo
konceptualuri reprezentaciebis simravles - konceptualur sistemas
an konceptualur models.
74
zemoTqmulidan gamomdinare, reprezentacia moicavs termins
,,koncepti’’ da Sesabamisad, ukavSirdeba enis, Cvens mier dasaxelebul,
Semdeg fenomens - enis konceptualizacias.
2.1.4. konceptualizacia
aRniSnul qvepunqtSi gvsurs ganvixiloT politikuri diskursis
fenomeni - konceptualizacia, romelic farTod Seiswavleba
Tanamedrove lingvistebis mier.
erTis mxriv, sityva koncepti aRniSnavs elements, romelic
gansazRvreba eyrdnoba cnobieris mentalur da fsiqikur niuansebs.
meores mxriv, igive sityva ixmareba imisTvis, rom gamoxatos
adamianis gonebis iseTi unarebis erTeulebi, rogoricaa mexsiereba,
mentaluri leqsikoni, e. w. gonebrivi ena (lingua mentalis) da cnobierSi
asaxuli empiriuli realobis gamomxatveli suraTebi.
lingvistikaSi konceptebis Seswavla sainteresoa imiT, rom maTi
meSveobiT, adamians SeuZlia gonebaSi Seqmnas erTi da konkretuli
samyaro. aRniSnul mosazrebas farTod iyeneben metaforis Seswavlisas
Tanamedrove mecnierebebSi (Fromkin 1991:71-103).
konceptualizaciis magaliTebad mkvlevarebi asaxeleben mraval
unar-Cvevas. pirvel rigSi es gaxlavT adamianis tvinis Tviseba, rom
gafiltros garemodan mowodebuli yvela informacia da misi
klasifikacia moaxdinos konceptebis saxiT. gonebaSi SeRweuli
75
konceptebi ki, Tavis mxriv, ayalibeben mkacrad rafinirebul
konceptualur sistemas.
xSirad konceptualizacias akavSireben Cvens mier aRweril
Semdgom fenomenTan, klasifikaciasTan, radgan mravali mkvlevaris
azriT, swored konceptebs gaaCniaT unari Camoayalibon raime niSnis
safuZvelze gaerTianebuli da gansazRvruli sistemebi.
2.1.5. klasifikacia
qvepunqtis mTavar mizans warmoadgens kognituri lingvistikis
cnebis, klasifikaciis ganxilva.
adamianis genebis aRniSnuli unar-Cveva dRemde Seiswavleba
mecnierebis mravali dargis mier. es gaxlavT Tviseba, rodesac
cnobieri filtravs garemodan miwodebul signalebsa da impulsebs da
anawilebs maT konkretul jgufebSi. mkvlevarebi klasifikaciis unars
Tvlian konceptualizaciidan aRqmamde gardamaval fazad. maTi azriT,
swored klasifikacia logikur CarCoebSi aTavsebs sxvadasxva kuTxiT
mowodebul informacias da gonebas exmareba warmoTqmulis aRqmasa da
sakuTari realobis SeqmnaSi.
76
1.1.6. aRqma
mivceT Tavs ufleba, rom aRqmis fenomeni gonebis yvelaze rTul,
amoucnob da saintereso unarad miviCnioT.
swored aRqmaa, romelis meSveobiTac goneba ayalibebs sakuTar,
magram garSemo realobis mier nakarnaxev samyaros. kognituri
lingvistika yvelaze Zalian interesdeba da swavlobs aRniSnuli
fenomenis sirTuleebs, ganixilavs enobriv aspeqtTan miaxloebul mis
meqanizms, individualuri fantaziiT Seqmnili xatebis da aRqmebis
simravles (romkin 1991:71-103). erTi ram ki udavoa, is, rom adresatis
mier dawerili Tu warmoTqmuli teqstis aRqma-gaazrebaSi erTveba ara
erTi piradi Tu sazogado faqtori, romelTagan enis fenomeni pirvel
da sabaziso adgilze dgas.
77
aRniSnuli sqema imis udavo demonstraciaa, rom diskursis
Semadgenel yvela ZiriTad fenomenTa Soris ena anu, sxvanairad rom
vTqvaT, teqstis lingvisturi CarCo ikavebs fundamentalur adgils,
Tumca ar unda daviviwyoT, rom sxva makonstruirebeli elementebis
gareSec warmoudgeneli iqneboda diskursis Seqmna da misi arseboba.
78
1. 2. politikuri diskursis kognituri aspeqtebi
me-20 saukunis bolo wlebSi gaCenilma axalma multi
disciplinarulma sferom - diskursis analizma mTavari roli iTamaSa
metaforis gvareobis Seswavlis ganviTarebaSi. aRniSnuli mecnierebis
dargis CarCoSi xdeba Seswavla da ganxilva mravali tipis diskursis.
mkvlevarebi muSaoben politikur, sasamarTlo, diplomatiur,
Jurnalistikur, rasistul, Zaladobis, gansxvavebuli politikuri
dajgufebis diskursebze. magaliTebidan naTlad Cans, rom yoveli
diskursis safuZvels SeiZleba warmoadgendes gansxvavebuli
ideologia, Tvalsawieri, kultura, geografiuli adgilmdebareoba,
drouli monakveTi da mravali sxva. TiToeul maTgans ki Seesabameba
misTvis kuTvnili da Cveuli leqsikuri maragi, specifiuri gramatika,
semantika, stilistika anu ,,mTeli gansakuTrebuli samyaro’’. amgvari
kuTxiT danaxuli diskursis cneba enaTesaveba da uaxlovdeba iseT
tradiciul cnebebs, rogoricaa stili da ena (magaliTad, ama Tu im
mwerlis stili, viqtor hiugos ena). mokled rom vTqvaT, politikuri
diskursi sxva araferia, Tu ara zepiri formiT gadmocemuli
imanenturi qmnileba, romelSic moiZebneba nebismieri mxatvruli
nawarmoebisTvis Cveuli elementebi. magaliTad, nebismieri diskursis
iseve, rogorc yvela literaturuli anu mxatvruli nawarmoebis
ZiriTad, fundamentalur elementebad SegviZlia davasaxeloT avtori,
teqsti da msmeneli, igive mkiTxveli.
literaturaTmcodneobis da SedarebiTi lingvistikis garkveuli
gamokvlevebi dagvexmarebian, rom naTlad davinaxoT diskursis es sami
utyuari da sabaziso komponenti.
mravali mkvlevari aRniSnavs, rom politikis SeqmnaSi umTavres
rols TamaSobs ena. marTlac da, SeuZlebelia ar vaRiaroT enis
79
faqtoris udidesi mniSvneloba diplomatiuri molaparakebebis,
politikuri gamosvlebis, partiuli traqtatebis ganxilvis procesSi.
aRniSnuli Seswavla gansakuTrebiT nayofieria, rodesac teqstis
makonstruirebel enobriv fenomens ganvixilavT demokratiuli wyobis
qveynebSi, romelTa mTavar devizs e. w. ,,sityvis Tavisufleba’’
warmoadgens.
msgavsi pirobebis dros teqstis, diskursis avtori aris naklebad
SezRuduli metaforuli Tu azrobrivi sistemebis arCevanSi, mas
Tavisuflad SeuZlia Tavi aaridos ama Tu im ideologiiT nakarnaxev
ukve Sablonad qceul kliSeebs da Seqmnas axali, mkvlevarTa
TvalTaxedviT saintereso kognituri sivrce.
amerikel lingvists horald lasvels msoflios mecnierebi
miiCneven, rogorc politikuri teqstis Seswavlis medroSes.
dasavleTis qveynebSi kargad cnobilia misi msjelobebi imaze, Tu
ramdenadaa diskursis stili damokidebulia arsebul politikur
situaciaze. xSirad ixsenieben mis azrs imis Sesaxeb, Tu zepirma an
werilobiTma teqstma ramdenad SeiZleba wyali Seuyenos qveyanaSi
arsebul politikur wyobasac ki. (Lasswell 1969:12).
80
2.2.1. diskursi da teqsti
mocemuli naSromis zemoTmoyvanil TavebSi aRvniSneT, rom cneba
,,diskursi“ warmoadgens mravali mecnierebis Seswavlis sferos.
aRniSnuli samecniero dargebi xSirad radikaluri gansxvavebiT
xmaroben am termins, amitomac, TanamedroveobaSi rTulia ,,diskursis’’
raime konkretuli erTmniSvnelovani axsna-ganmartebis moZebna.
Cveni naSromis mimarTulebidan gamomdinare, diskurss,
rasakvirvelia, ganvixilavT, rogorc lingvistikis Seswavlis
mniSvnelovan sagans, Tumca, mTlad gverds ver avuvliT sxva
samecniero sferoebsac.
marTalia, rom diskursis fenomenis Seswavlisas, mecnierebi
muSaobas antikuri samyaros namuSevrebiT iwyeben, Tumc terminis
Tanamedrove gageba TariRdeba XX saukunis 60-iani wlebiT, razec ukve
visaubreT.
diskursis arsis ganmartebiTi terminebi da midgomebi icvleboda
da yalibdeboda erTi avtoridan meoremde, wlidan wlamde. magaliTad,
lingvistebis da filosofosebis (benvenisti, serio, van deiki, fuko da
sxv.) namuSevrebSi aSkarad Cans is garemoeba, rom diskursi aris
imdenad mravalferovani da saintereso fenomeni, rom misi Seswavla
SeuZlebelia erTi konkretuli kuTxiT, igi moiTxovs mravalwaxnagovan
da mravaldargobriv ganxilvas.
sainteresoa aRniSnuli terminis laTinuridan Targmani, rac
aRniSnavda ,,kursidan gadaxvevas’’, ,,gaqcevas’’
(http://fr.wikipedia.org/wiki/Analyse_du_discours) da a. S. Tumca, TandaTan sityvis
fizikuri nominacia gadaiqca sametyvelo moqmedebis nominaciad.
evropul lingvistur sivrceSi sityva Tavdapirvelad damkvidrda
franguli enis realobaSi da XIX saukunis Sua xanidan mas
«dialogis», «saubris» sinonimad xmaroben. XIX saukunis bolodan
81
aRniSnuli sityva iZens aqtiur saerTaSoriso xasiaTs da ukve gvxdeba
evropis TiTqmis yvela enaSi (http://fr.wikipedia.org/wiki/Analyse_du_discours).
sainteresoa, rom franguli enis ganmartebiT leqsikonebSi
vxvdebiT sityvis sam ZiriTad ganmartebas (Dictionnaire Le Petit Robert
2012:122):
teqsti, romelic Camoyalibebulia pragmatuli, sociokulturuli,
fsiqologiuri da mravali sxva faqtoris gaTvaliswinebis
safuZvelze;
yoveldRiuri gamoyenebis teqsti;
socialuri moqmedebis mizanmimarTuli fenomeni, romelic xSirad
warmogvidgeba, rogorc xalxis cnobieri meqanizmi (kognituri
midgoma).
ganmartebebSi aseve xSirad vxvdebiT sityvis sinonimur
Tanamimdevrobas:
82
SevTanxmdeT, rom Tavis fuZeSi es leqsikuri erTeulebi
warmoadgenen erT saerTo semantikur vels.
aRniSnul TavSi kidev erTxel ganvixiloT samive gansazRvrebis
rogorc Tanmxvedri, ise Zireuli mniSvneloba:
teqsti - dawerili formiT warmodgenili naazrevi, sadac,
Tanamedrove mecnierTa Tanaxmad, monawileobs sami elementi: teqstis
avtori, teqstis mkiTxveli, dawerili uwyeba;
zepiri gamosvla - msmenelTa auditoriaze orientirebuli dawerili
teqstis zepiri prezentacia, romelsac warmoTqvams sityviT
gamomsvleli;
diskursi - saubari, diskusia, gamosvla, romlic xorcieldeba
avtoris, prezentatoris mier da aucileblad mimarTavs msmenelTa
auditorias (Dictionnaire Le Petit Robert. 2012:37).
Cans, rom rogorc ar unda vecadoT aRniSnul terminebis azrTa
niuansirebas, ver vaRwevT raime gansakuTrebul Sedegs. sxvanairad rom
vTqvaT, Zalian rTulia azrobrivi mniSvnelobis gansxvavebis danaxva.
ufro metic, termini diskursi azrobrivad aerTianebs teqstsac
da zepir gamosvlasac.
Tumca unda aRiniSnos, rom mravali mkvlevari, gansakuTrebiT,
lingvistTa slavuri skola, erTmaneTisgan mkveTrad gamijnavs
diskursis da teqstis cnebebs. maTi azriT, diskursi gulisxmobs Tavad
aqtiur process, romelic uSualod gamoiwvevs msmenelis kognituri
SesaZleblobebis amuSavebas, xolo teqsti warmoadgens aRniSnuli
muSaobis Sedegs.
aqedan gamomdinare, mkvlevarebi gvTavazoben Semdeg sqemas,
romliTac cdiloben dagvanaxon teqstis da diskursis opoziciuri
kriteriumebi:
83
diskursi ≠
teqsti
funqcionaluroba ≠
struqturuloba
dinamika ≠
statika
procesi ≠
Sedegi
aqtualoba ≠
virtualoba
Tavs uflebas mivcemT ar daveTanxmoT m. m. baxtins (Бахтин
1986:121-262) da misi Tanamoazreebis aRniSnul Tvalsazriss.
Cvens naSromSi ara erTxel ganvixileT teqstis is Tavisebureba,
romelsac iTvaliswinebs lingvistikis sferoSi moRvawe zogierTi
mecnieri Tu mkvlevari.
moviyvanoT Cveni azris damamtkicebeli argumentebi:
• nebismieri teqsti iwereba garkveuli miznisTvis;
• teqstis miznis ganxorcielebaSi ZiriTad rols TamaSobs
mkiTxvelis kognituri unar-Tvisebebi, sxvanairad rom vTqvaT,
adresati Tavis fantaziidan, gaazrebidan, ideologiidan da mravali
sxva faqtoridan gamomdinare avsebs da amdidrebs naSroms;
84
• yvela avtori, pirvel rigSi, im ganzraxviT wers, rom iqnes
wakiTxuli, miuxedavad imisa, Tu romel Janrobriv CarCoebs
miekuTvneba misi qmnileba.
imisaTvis, rom ar CaiTvalos, rom Sekruli wredi, romlis
ZiriTadi Semadgeneli rgolebia avtori, Tavad dawerili da mkiTxveli,
mxolod axasiaTebs mxatvrul teqstebs, moviyvanoT, magaliTad,
samecniero teqstis Sablonuri ganmarteba Tanamedrove frangul
kulturaSi:
«Un texte est un ensemble cohérent d’énoncés à dessein communicatif par le biais de
signes. L’adjectif scientifique, à son tour, désigne ce qui appartient ou est relatif à la science
(soit l’ensemble des méthodes et des techniques permettant d’organiser l’information).
Ceci dit, un texte scientifique se base sur l’utilisation du langage scientifique. Il s’agit
d’un type de texte qui fait appel à un langage clair, avec une syntaxe pas trop complexe et des
phrases ordonnées, l’objectif étant que l’information ne soit pas mal interprétée : ces textes
doivent donc être précis.
Pour rédiger un texte scientifique, il faut éviter les termes ambigus afin que le sens des
mots soit univoque, avec un seul signifiant et un seul signifié. Pour ce faire, il faut réduire au
minimum tout genre de subjectivité et miser sur les informations concrètes plutôt que sur les
opinions.
Le but est que le texte scientifique soit compris par n’importe quelle personne
appartenant au groupe-cible auquel il est adressé. Il doit aspirer à l’universalité au moyen
d’une terminologie spécifique tout en permettant d’obtenir des traductions précises et exactes
dans d’autres langues où les interprétations erronées n’y ont pas lieu.
Les textes scientifiques, d’autre part, présentent des énoncés qui font l’objet d’une
vérification importante afin d’assurer que leurs informations sont crédibles et véritables. Ce
genre de texte est généralement produit dans le cadre d’une communauté scientifique dans le
but de communiquer et de démontrer les progrès atteints au cours d’un travail de recherche.
Grâce aux magazines de divulgation scientifique, ces contenus parviennent à un plus grand
nombre de récepteurs bien que ces publications aient plutôt tendance à employer un langage
accessible au lecteur moyen (grand public)» (http://lesdefinitions.fr/texte-scientifique).
85
teqsti aris bmuli da Tanamimdevruli erToblioba, romlis
ZiriTadi mizania, niSanTa gziT, daamkvidros komunikacia. Tavis mxriv,
zedsarTavi saxeli ,,samecniero’’ gansazRvravs mis mikuTvnebas
samecniero sferosadmi (konkretuli meTodebi da teqnikuri midgomebi
saSualebas gvaZleven informaciis organizebulad warmodgenaSi).
samecniero teqsti efuZneba samecniero enas. samecniero ena aris
cxadi, misi sintaqsuri sistema ar unda uyos rTuli da frazebi
xSirad qvewyobili, raTa ar moxdes informaciis cudad gadmocema.
mokled rom vTqvaT, samecniero teqsti unda iyos, rac SeiZleba, zusti.
samecniero teqstis Seqmnis procesSi unda veridoT orazrovan
terminebs. sityva unda atarebdes erT mniSvnelobas, hqondes erTi
mniSvneli da aRmniSvneli. amis misaRwevad, unda uari vTqvaT nebismieri
saxis subieqturobaze da pirad Tvalsazrisze da warmovadginoT
mxolod zusti informaciebi.
sainformacio teqsti mizania, rom igi gaigos gamiznuli jgufis
nebismierma wevrma. misi terminologia unda iyos rac SeiZleba
universaluri xasiaTis da masSi gamoyenebuli sityvebi unda zustad
iTargmnebodes msoflios nebismier enaze.
meores mxriv, samecniero teqsti warmoadgens gancxadebas,
romelSic warmodgenili informacia udavo da utyuaria.
aRniSnuli naSromi, ZiriTadad, samecniero gamokvlevis da
moRwevebis Sedegad iqmneba mecnieruli sazogadoebis wiaRSi.
aRniSnuli teqstebi, ZiriTadad, samecniero Jurnalebis wyalobiT
farTod vrceldeba da Sesabamisad, aris ganxiluli bevri mkiTxvelis
mier. am viTarebis gamo, aRniSnuli teqsti unda iyos gaTvlili
saSualo mkiTxvelze anu farTo sazogadoebaze.
86
moyvanili citireba naTeli magaliTia imisa, Tu ramxela roli
ekisreba mkiTxvelis faqtors samecniero teqstis Seqmnis procesSi.
«Le but est que le texte scientifique soit compris par n’importe quelle personne
appartenant au groupe-cible auquel il est adressé.» (http://lesdefinitions.fr/texte-scientifique)
«Grâce aux magazines de divulgation scientifique, ces contenus parviennent à un plus
grand nombre de récepteurs bien que ces publications aient plutôt tendance à employer un
langage accessible au lecteur moyen (grand public).» (http://lesdefinitions.fr/texte-
scientifique)
aRniSnuli frazebiT ganmartebis avtori imaze gvesaubreba, rom
samecniero teqstis Seqmnisas avtori gamudmebiT unda fiqrobdes Tavis
potenciuri mkiTxvelis Sesaxeb.
daskvnis saxiT gvsurs aRvniSnoT, rom nebismieri teqsti,
ganurCevlad Janris, stilis da mravali sxva faqtorisa da viTarebisa,
pirvel rigSi, aris dialogi avtorsa da adresats Soris. Sesabamisad,
igi xasiaTdeba igive maCveneblebiT, riTac diskursi. yvela werilobiT
dokuments gaaCnia dinamiurobis, aqtualobis, funqciunalurobis da
procesualobis unar-Tvisebebi, romelTa saboloo Camoyalibeba
xorcieldeba mkiTxvelis kognituri meqanizmis daxmarebiTa da aqtiuri
CarTulobiT.
87
2.2.2. ena, rogorc diskursis sabaziso erTeuli
sosiuriseuli diadis ,,ena - metyveleba’’ (Saussure 1982:42)
sapirispirod emil benvenists Tavis naSromSi ,,zogadi lingvistika’’
(Бенвенист 1974:292-300) Semohyavs cnobili triada ,,ena - diskursi -
metyveleba’’. misi azriT, diskursi warmoadgens enis metyvelebaSi
gardasaxvis process, rodesac ,,mosaubre enas iTvisebs’’. es aris
«mravalganStoebiani» sivrce, sadac ,,mosaubre enas aqtiur da cocxal
metyvelebad gardaqmnis’’ (Бенвенист 1974:292-300).
zemoTmoyvanili ori avtoris naSromebidan gamomdinare, cxadia,
rom diskursis Seqmnis Seucvlel da sabaziso erTeulad saxeldeba
ena. swored aRniSnuli viTareba ganapirobebs im garemoebas, rom
diskursi, pirvel rigSi, aris lingvistikis Seswavlis sagani.
mogvianebiT, mecnierebi enas kvlav asaxeleben diskursis da, maT
Soris, politikuri diskursis Semqmnel ZiriTad fenomenad.
mecnieri t. a. van deiki gaxlavT diskursis SeswavlaSi erT-erTi
umniSvnelovanesi mkvlevari. van deikma gaiTvaliswina emil benvenistis
naSromi da diskursi gamoacxada zogaddisciplinaruli Seswavlis
sagnad (Dijk 1988:88-90).
,,diskursi aris sametyvelo dineba, maradiul qmedebaSi myofi
ena, romelic Tavis TavSi moicavs gansxvavebuli epoqebis gulis cemas.
igi iTvaliswinebs komunikaciaSi monawile pirebis da TviT
komunikaciis, fenomenis individualur da socialur Tvisebebs.
diskursi asaxavs rogorc masSi monawile individis, ise mTeli eris
kulturas’’ (Dijk 1988:88-90).
88
aRniSnuli gamonaTqvamiT mkvlevarma farTod gaadida terminis
,,diskursi’’ semantikuri veli da misi Semswavleli mecnierebebis nusxa.
van deikis naSromis wyalobiT, am fenomeniT dainteresda mravali iseTi
mecniereba, rogoricaa sociologia, filosofia, semiotika da mravali
sxv.
mogvianebiT m. fukos Semohyavs termini ,,diskursiuli praqtika’’.
mecnieris azriT, diskursi ar unda ganvixiloT, rogorc Tematuri
erTianoba, aramed igi unda SeviswavloT, rogorc ,,wesebiT TamaSi’’ an
,,konceptebiT manipulirebis xerxi’’.
diskursis multisemantikuri xasiaTis gaTvaliswinebiT, mecnieri
stef slembrouki (Slembroke, Whatis discourseanalysis? URL:
http://www.bank.rug.192) saintereso sias gvTavazobs, sadac
SeZlebisdagvarad cdilobs aRnusxos am fenomenis Semswavleli yvela
mecniereba:
analitikuri
filosofia
o sametyvelo aqtebis Teoria
o informaciis gacvlis principebi
lingvistika
o struqturaluri lingvistika
o stilistika
o teqstis lingvistika
o pragmatika
89
lingvisturi
anTropologia
o eTnografia
o eTnopoetika
o interaqtiuri sociolingvistika
o indeqsacia
o diskursis istoria
postruqturalizmi
semiotika da
kulturologia
o komunikaciuri semiotika da
Teoria
o kultorologia
socialuri Teoria
urTierTobebis
Teoriebi
unda aRiniSnos, rom moyvanili klasifikacia srulyofili ar
aris. masSi ar figurirebs diskursis Semswavleli mravali dargi da
mecniereba. Tumca, SevTanxmdeT, rom diskursiT dainteresebuli yvela
sferos CamoTvla TiTqmis igive iqneboda, rom agvenusxa Tanamedrove
mecnierebaSi arsebuli disciplinebis sakmaod didi raodenoba; Tumc
90
ar unda dagvaviwydes, rom ena rCeba diskursis mTavar da sabaziso
erTeulad.
2.2.3. diskursis saxeobebi
arsebobs diskursis uamravi saxeoba, romelsac erTimeorisagan
ganvasxvavebT garkveuli niSan-Tvisebebis safuZvelze. TiTqmis
SeuZlebelia am yvela saxeobis CamoTvla, Tumca, SevecdebiT
ZiriTadebis warmodgenas:
91
92
aRniSnul siaSi ar aris warmodgenili diskursis kidev sxva
garkveuli saxeobebi, magaliTad, rogoricaa ,,pragmatuli diskursi’’,
romelic Tavis TavSi aerTianebs zemoT CamoTvlili Janrebis mraval
specifikas da detals.
agreTve, SegviZlia erTmaneTisgan gavmijnoT piradi da
instituciuri diskursebi, romelTagan pirvelis uSualo adresats
individi warmoadgens, xolo meore gaTvlilia farTo masebis
yuradRebisTvis da warmogvidgens globalur da universalur
sakiTxebs.
2.2.4. Janrobrivi Taviseburebebi
araerTgzis aRvniSneT, rom Cvens Tanamedrove samyaroSi
diskursis Seswavlam gadainacvla axal, ufro maStabur da
detalizirebul fazaSi. igi aRar ganixileba, rogorc mSrali
statikuri qmnileba, aramed saubaria mis dinamiurobaze, Semoqmedebaze,
SemoqmedebiT xasiaTze, warmodgenis kulturaze, fsiqologiur
niSnulebze da mraval sxva mudmiv moqmedebaSi myof aspeqtze.
Tanamedrove lingvistikac srulad orientirebulia diskursis
kognituri Tvisebebis Seswavlaze da mis mier adresatze mimarTul
xelovnebaze.
aRsaniSnavia, rom lingvistTa Soris yvelaze didi popularobiT
sargeblobs politikuri diskursi, romelic umeteswilad ganixileba
misi kognituri da metakognituri specifikebis WrilSi.
93
Cvens TanamedroveobaSi zogadad politikas ekisreba gadamwyveti
roli qveynebis da sazogadoebis cxovrebaSi. aRniSnuli faqti imiTaa
ganpirobebuli, rom, dResdReobiT, faqtiurad ar arsebobs iseTi
qveyana, romelic sakuTari sazRvrebis farglebSi iketeba da ar
miiswrafvis CaerTos msoflio procesebSi. amgvarad, dgeba qveynebs
Soris diplomatiuri urTierTobebis saWiroeba. Sesabamisad,
diplomatiuri saqmianobac aRmavlobis fazaSia, rac aqtiurad
moiTxovs misi yvela aspeqtis daxvewa-damuSavebas.
mniSvnelovania politikosTa da diplomatTa rolic Tavad
konkretuli qveynis farglebSic. mravali mniSvnelovani RonisZiebis
CatarebisTvis aucilebeli xdeba sazogadoebis TviTSegnebis amaRleba
da misTvis miznobrivi mimarTulebis micema.
politikosebi ar iSureben xerxebs da saSualebebs, rom maRali
efeqturobiT gaataron maTTvis sworad miCneuli programa da
aRniSnul qmedebas, rac SeiZleba ufro umtkivneulo xasiaTi SesZinon.
politikosTa mier sazogadoebis STagonebis yvelaze efeqturi
xerxia politikuri diskursi. misi daxmarebiT, warmomTqmels SeuZlia
dafaros Tavisi ZiriTadi mizanswrafva da xalxs imaze esaubros, rac
ukeTesad Seesabameba konkretul moments, geografiul sivrces, qveynis
kulturas da mocemuli eris ideologias.
politikuri diskursis saxeliT lingvistebi gulisxmoben
romelime erovnuli enis niSanTa erTobliobas, romelic kargad
warmarTavs politikur komunikacias. aq igulisxmeba gansxvavebuli
ideebis propaganda, sazogadoebis emociur fonze zegavlenis moxdena,
xalxis garkveuli jgufis provocireba politikuri qmedebebis
ganxorcielebisTvis, socialur-politikuri gadawyvetilebebis miReba,
gansxvavebuli Tvalsazrisebis dayvana erT saerTo ideamde da a. S.
rusi mecnieris Seigalis azriT (Шейгал 1998:22-29), politikuri
diskursi ar warmoadgens erT raime konkretuli Janris formas, rac
94
gamomdinareobs misi miznebis gansxvavebuli xasiaTidan da
mravalferovnebidan. mkvlevari Tvlis, rom, umTavres SemTxvevaSi,
politikuri gamosvla aris JanrTa da mxatvrul xerxTa erTianoba,
amitomac misi kvleva unda warimarTos diskursTa sxvadasxva saxeobis
urTierTgadakveTis gaTvaliswinebiT.
ganvixiloT ramdenime magaliTi, rodesac politikuri diskursi
efuZneba sxva nebismieri diskursis Janrul formas da Taviseburebebs:
95
unda aRiniSnos is garemoebac, rom rTulia mivakuTvnoT erT
romelime konkretui politikur diskurss erTi romelime konkretuli
Janruli Tavisebureba. nebismieri warmatebuli politikuri diskursis
ganxilvisas, Cven SevTanxmdebiT im garemoebaze, rom politikuri
diskursi warmoadgens mravali Janruli saxeobis urTierTSerevas da,
umeteswilad, Seesabameba Semdeg sqematur suraTs:
96
daskvnis saxiT davZenT, rom politikuri diskursi warmoadgens
struqturulad da lingvisturad sakmaod rTul Sesaswavl obieqts da
misze muSaobis SemTxvevaSi ganxilul unda iqnes ara erTi samecniero
dargis midgomebi da Sefasebebi.
97
Tavi $ 3.
politikuri diskursi - msmenelze orientirebuli
xelovneba
3.1. politikuri diskursis ZiriTadi miznebi
ukve araerTgzis aRvniSneT, rom politikuri diskursis ZiriTad
miznad saxeldeba adresatze zemoqmedeba. am SemTxvevaSi, SegviZlia
Tavisuflad gavavloT paraleli nebismieri formis Tu Janris
teqstTan, dialogTan da Tavad diskursTan.
iqedan gamomdinare, rom yvela avtoris mier Seqmnili teqsti sxva
adamianze an individTa jgufze gaTvliT iwereba, Tamamad SegviZlia
SevafasoT esa Tu is diskursi adresatis mxridan.
adresatis kognitur unar-Cvevebze zemoqmedebisTvis, avtorisTvis
mTavar xerxs warmoadgens ena da mTeli misi sistemuroba. politikosis
metyveleba operirebs simboloebiT, xolo misi warmateba ganisazRvreba
imiT, Tu es simboloebi rogor Seesabamebian sazogadoebis cnobierebas.
politikoss unda SeeZlos Tu romel mxares unda Seexos aRniSnuli
cnobierebis sivrceSi. amave dros, igi unda pasuxobdes samizne jgufis
aqtualur da ZiriTad moTxovnebs. kargi politikuri diskursi udavod
unda moicavdes iseT aspeqtebs, rogoricaa sworad SerCeuli foni,
avtoris da auditoriis molodini, Sefaruli motivebi, Sefaruli
sqemebi, logikuri gadasvlebi, konkretuli epoqis moTxovnilebebi.
98
yovelive zemoTCamoTvlilis sistemaSi mosayvanad gamoiyeneba
kognituri da semantikuri sqemebi, anu enobrivi fenomenebi, romelTa
gziT avtorma unda SesZlos operireba.
mokled rom vTqvaT, politikuri diskursi Seesabameba sqemas,
sadac cocxali enis saSualebiT mimdinareobs faseulobaTa da ideaTa
mimocvlis mudmivad momuSave meqanizmi diskursis avtorsa da mis
adresats Soris:
99
3.2. politikuri koreqtuloba
bolo aTwleulis manZilze xSirad vxdebiT politikuri
diskursis sakiTxTan dakavSirebul axal termins - politikur
koreqtulobas. igi, rogorc yvela zemoT CamoTvlili fenomeni,
lingvisturi mecnierebaTa Seswavlis sagania.
mkvlevarTa azriT, aRniSnuli terminis gaCena, pirvel rigSi,
ukavSirdeba aqtualur saWiroebas, rom adresats marTebulad,
eTikurad da logikurad miewodos saTqmeli.
Tavad termini ,,politikuri koreqtuloba’’ gaCnda XX saukunis
bolos SeerTebul StatebSi (political
correctness:http://www.ourcivilisation.com/pc.htm) da Semdeg moedo mTels
msoflios. jer kidev ar aris dadgenili aRniSnuli terminis pirvelad
xmarebis adgili da garemoeba, magram cxadia, rom es sityvaTSeTanxmeba
did mniSvnelobas atarebs sazogado cnobierebaSi.
SeerTebul StatebSi ,,politikuri koreqtuloba’’ gansakuTrebiT
damkvidrda ganaTlebis sferoSi. qveyana cnobilia Tavisi kulturul-
nacionaluri mravalferovnebiT, anu multikulturalizmiT (cultural
diversity / multiculturalism). swored aRniSnulma garemoebam ganapiroba
ganaTlebis sistemaSi iseTi sqemis Seqmnis saWiroeba, romelic
upasuxebda mravali naciis moTxovnebs da amasTanave, aranairad ar
aisaxeboda maT pirovnul Tavmoyvareobaze.
,,multikulturalizmis’’ mimdevrebi ganixilaven enobrivi prizmis
Seqmnas, romelsac eqneba erTdroulad ori Tavisebureba: pirveli, igi
SesZlebs «eTnocentrizmis» SemuSavebas, xolo meore, igi ar dakargavs
da aireklavs yvela eris kulturas da Taviseburebas.
Tavis fuZeSi ,,eTnocentrizmi’’ gulisxmobs centraluri, yvela
naciis cnobierebisTvis aRqmad enobriv niSanTa sitemas.
100
aRniSnuli enobrivi erTeulebis moZieba namdvilad ar
warmoadgens martiv saqmes, radgan sqemis yoveli erTeuli unda
pasuxobdes mraval kriteriums.
magaliTad, lingvistur doneze, multilingvistebi ganixilaven
saerTaSoriso Sinaarsobrivi kvalifikaciis mqone semantikur nawilebs
(internacionaluri, multileqsikuri da a. S.); aseve cdiloben, rac
SeiZleba martivi frazebis gamoyenebas, romlebic ZiriTadad
moklebulni iqnebian frazeologiur Selamazebebs.
unda aRiniSnos, rom politkoreqtuloba ZiriTadad aris
politologiis, fsiqologiis da mravali sxva momijnave mecnierebis
Seswavlis sagani. lingvistur doneze Cven SegviZlia mxolod misi
ramdenime elementis ganxilva, Tumca, mizanSewonilad miviCnieT mainc
gakvriT SevxebodiT am sakiTxs.
3.3. aRweris specifikebi
politikuri komunikaciis Seswavla ZiriTadad warmoebs
diskursis analizis safuZvelze. Sesabamisad, pirvel rigSi,
mkvlevarebi ganixilaven politikuri diskursis kognitur aspeqtebs,
rac, Tavis mxriv, amartivebs sakiTxis Seswavlas da xsnis fenomenis
mraval enobriv detals.
aRniSnul paragrafSi miznad davisaxeT ganvixiloT da
gavaanalizoT is midgomebi, romlebsac politikuri diskursi iyenebs
aRwerebis SemTxvevaSi.
101
Tanamedrove samecniero dargebSi politikuri diskursis
Seswavla atarebs ufro individualur da pirobiT xasiaTs.
yvelaferi damokidebulia ama Tu im specialistis midgomaze.
Sesabamisad, unda SevecadoT logikur sistemaSi movaqcioT yvela is
meTodi, romelsac politikuri diskursi iyenebs rogorc iaraRs, raTa
aamuSaos adresatis kognituri sistema.
kognituri aspeqtebi qmnian politikuri diskursis Sinagan
sistemas.
kognitur-diskursiuli analizis SemuSavebaSi didi wvlili
miuZRvis mecnier t. a. van deiks (Dijk 1988:101-122) aseve SeiZleba iTqvas,
rom van deikis naSromebi ar kargavs aqtualobas da asaxavs sakiTxis
mniSvnelovan aspeqtebs.
mecnieris azriT, ,,kognitur-diskursiuli analizi aris iseTi
analizi, romelsac SeuZlia Seexos yvela saxis gamonaTqvams,
verbalurs Tu araverbalurs, mTavaria, rom mis samiznes warmoadgendes
sxva individi. diskursi aiZulebs Tavis avtors gadainacvlos sxva
socialur fenaSi, radgan misi enobrivi done unda Seesabamebodes
adresatis socialuri klasis lingvistur sistemebs’’ (Dijk 1988:101-112).
aRniSnuli gamonaTqvamidan gamomdinare, ukve SegviZlia
visaubroT politikuri diskursisTvis damaxasiaTebel araerT
fenomenze Tu aspeqtze.
magaliTad, SegviZlia gamovyoT iseTi sakiTxebi, rogoricaa
mizani, codna, komunikaciis monawilis STagoneba da a. S.
Tavis wignSi ,,ena da xelisufleba’’ (Fairclough 2001:48) mecnieri
norman ferklou aRniSnavs, rom komponenti ,,codna’’ warmoadgens (igi
naSromSi mas xSirad moixseniebs, rogorc «common sense») fuZes
diskursis mravali semantikuri da pragmatuli struqturisa.
magaliTad, implikacia da supopozicia, anu mosaubrisTvis kargad unda
iyos cnobili yvela is faqti, romelic icis misma adresatma. man
winaswar unda gaTvalos, Tu ra mentaluri modelebi Tu socialuri
102
reprezentaciebi SesTavazos mosaubres, raTa diskursma gamoiRos
sasurveli mizani (Fairclough 2001:24).
Tavis mxriv, adresatisTvis cnobili da gasagebi unda iyos
diskursSi Caqsovili implicituri sistema.
mokled rom vTqvaT, politikuri diskursis gansaxorcieleblad
saWiroa orive mxaris kognituri unar-Cvevebis CarTuloba.
mkvlevaris azriT, nebismieri politikuri diskursi waagavs
saerTo xasiaTis aqcias, romelic gavrceldeba mTel rig masebze.
yovelive zemoTqmulidan gamomdinare, politikuri diskursis
strategiis da struqturis Teoria ganixilavs Sesaswavl or dones -
makro da mikro doneebs. makro done warmoaCens diskursis globalur
xasiaTs da mas Seiswavlis saerTo da saerTaSoriso maxasiaTeblebis
mxridan im dros,rodesac misi mikro done atarebs adgilobriv
(geografiuli, kulturili, istoriuli) niSan-Tvisebebs.
doneebis TvalsaCinod warmodgenisTvis mivmarTavT Semdeg sqemas:
103
Tumca mxedvelobidan ar unda gamogvrCes is garemoeba, rom
zemoT moyvanili doneebis yvela komponentiimdenad mWidrod
ukavSirdeba erTimeores. amasTanave, komponenti ,,monawileebi’’
SegviZlia ganvixiloT kidev ufro konkretuli, detaluri da
individis makonstruirebeli elementebis mxridan:
104
politikuri diskursis Seswavlis dros aucileblad unda
ganvixiloT yvela es fuZiseuli komponenti. aRsaniSnavia is
garemoebac, rom saboloo jamSi diskursis yvela Semadgeneli nawili
eyrdnoba wminda lingvistur sqemas.
105
3.4. politikuri diskursis kognituri modeli
sayovelTaod cnobilia, rom politikuri diskursis umTavresi
daniSnuleba zegavlenis moxdenaa. politikosi mravali lingvisturi,
fsiqologiuri Tu ritorikuli xerxiT cdilobs msmenelTa mxridan
sasurveli pasuxis da reagirebis miRebas.
upirveles yovlisa, politikuri diskursis kognituri gaTvla
efuZneba sayovelTaod aRiarebul WeSmaritebebs, romelic adamianis
goneba instiqturad pasuxobs. magaliTad, umartivesi fraza:
,,zamTarSi Zalian civa’’,
logikuri gonebrivi reaqcia -
,,e. i. Tbilad unda CavicvaT’’.
rom mivyveT, msgavsi magaliTebi Cvens realobaSi yovel fexis
nabijze gvxvdeba. umeteswilad, Cven ar vuRrmavdebiT aRniSnul
fenomens.
diskursis avtori, pirvel rigSi, efuZneba msgavs, adamianis
qvecnobierSi gamjdar konkretul replikaze konkretul da
Tanamimdevrul reaqciebs.
aRniSnul TavSi, gvsurs SeZlebisdagvarad warmovadginoT yvela
politikuri diskursisTvis saerTo kognituri modeli da gaviazroT
misi TiToeuli detali.
komunikaciis SemswavlelTaTvis politikuri diskursis
kognituri modelis gaSifvra warmoadgens ZiriTad amocanas.
aRsaniSnavia, rom gansxvavebuli avtorebis namuSevrebSi vxvdebiT
sxvadasxvanair gaSifvras, rac, kidev erTxel metyvelebs politikuri
diskursis saerTo kognituri modelis moZebnis urTules xasiaTze.
106
pirveli modeli SegviZlia davukavSiroT C. s. pirsis da misi
mimdevrebis, magaliTad, lakofis Teoriebs. es gaxlavT sqema, romelic
ZiriTadad, efuZneba mosazrebas konceptualuri metaforis Sesaxeb.
sxvanairad rom vTqvaT, avtori Tavis saTqmels pirdapir am ambobs, igi
iyenebs metaforul konceptebs, anu iseT lingvistur elementebs,
romlebsac SeuZliaT msmenelis gonebaSi sasurveli suraTebis
warmoSoba.
konceptualuri metafora, upirveles yovlisa, isev da isev
efuZneba adamianisTvis nacnob, Sesisxlxorcebul WeSmaritebebs,
romlebzec misi goneba logikurad pasuxobs.
Tavis wignSi ,,diskursis argumentebi’’ («Des Arguments aux discours»)
(Vignaux 1995:199-225) frangi lingvisti JorJ venio am movlenas uwodebs
,,bunebriv logikas’’ («logique naturelle»), rasac asabuTebs Cveni
yoveldRiuri cxovrebidan aRebuli magaliTiT:
«Boire de l’alcool ruine la santé,
Jean boit,
Jean se ruine la santé».
,,alkoholis sma angrevs janmrTelobas,
Jani svams,
Jani ingrevs janmrTelobas’’.
cxadia, rom logikuri jaWvi Cvens gonebaSi TiTqmis
daufiqreblad warmoiqmneba. pirveli da meore winadadebebis
107
warmoTqmisTanave avtors aRar sWirdeba daskvnis gakeTeba, am saqmes mis
nacvlad asrulebs msmenelis goneba.
aseve SegviZlia warmovadginoT SedarebiT rTuli magaliTic,
romelsac TiTqmis yoveldRe vxvdebiT franguli presis furclebze:
« Il faut à tout prix” trouver d’autres sources d’énergie. Or le charbon s’épuise et les
réserves du pétrole sont limitées. Quant à l’énergie solaire, elle n’en est encore qu’au stade
expérimental. L’énergie nucléaire est donc notre seule source d’énergie nouvelle et
immédiatement exploitable» (Vignaux 1995: 202)
,,sxva energiebis mosaZebnad saWiroa ,,CavdoT mTeli Cveni
Zalisxmeva’’. qvanaxSiri iwureba da navTobis maragic limitirebulia.
rac Seexeba mzis energias, is jer kidev Seswavlis stadiaSia. maS,
atomuri energia aris erTaderTi axali energiis wyaro, romlis
gamoyenebac axlave SegviZlia’’.
aRniSnuli nawyvetic Cvens gonebaSi warmoSobs logikur
Tanamimdevrobas da daskvnas, anu dasawyisidanve mkiTxvelis Tu
msmenelis goneba aucileblad miva sasurvel daskvnamde.
mkvlevaris azriT, amgvar xers SeiZleba vuwodoT ,,gulubryvilo
enciklopedizmi» anda ,,ritorikuli terori’’ (L’encyclpédisme naïf, terreur
rhétorique). misi meSveobiT politikuri diskursis avtori moqmedebs
adamianis qvecnobierebaSi Cadebul informaciaze da iwvevs mis
logikur da Tanamimdevrul amotivtivebas.
108
udavoa, rom nebismieri diskursis dros figurirebs
argumentaciis fenomeni. swored argumentacia gaxlavT is xerxi,
romlis saSualebiTac avtori arwmunebs adresats Tavisi azris
utyuarobaSi (Vignaux 1995:205-206) unda aRiniSnos, rom dRevandeli
saswavlo programebic farTod muSaoben mozardis am unaris
CamoyalibebaSi, razec metyvelebs yvela saerTaSoriso kategoriis
gamocdebze azris dasabuTeba-argumentaciisTvis gamoyofili qulebi
(http://www.ciep.fr).
argumentaciis saWiroebas vxedavT dRevandelobis nebismieri,
Tundac mTlad martivi da yoveldRiuri saubrebis drosac
3.5. metafora da politikuri diskursi
politikuri diskursis SemswavlelTaTvis mTavar adgils ikavebs
metaforis fenomeni. swored metaforaa is iaraRi, romlis
saSualebiTac politikosi cdilobs Seqmnas sazogadoebrivi azri,
emociuri foni, romelic Semdgom daexmareba sasurveli miznis
miRwevaSi.
tradiciuli ganmartebiT, ,,metafora’’ berZnuli warmoSobis
sityvaa da niSnavs ,,gadatanas’’. es aris sityva an gamoTqma, romelic
azrs aZlevs gadataniT mniSvnelobas, mimsgavsebis, analogiis an
kontrastis safuZvelze.
mkvlevarebis Seswavlis Sedegad dadginda, rom konkretuli
saxelis warmoTqmisas adamianebs am sagnis amsaxveli sruliad
109
gansxvavebuli suraTebi uCndebaT cnobierebaSi. abstraqtuli arsebiTi
saxelebis gagonebisas situacia kidev ufro rTuldeba da iRebs
SedarebiT bundovan da naklebad amosacnob iersaxes. aRniSnuli
viTareba arTulebs sityva-konceptis erTi ZiriTadi mniSvnelobis
dadgenas. ,,konceptis azris gasagebad saWiro xdeba am enaze
molaparakeTa koleqtiuri cnobierebis analizi _ anu rogori da
rogori mniSvnelobiT iyeneben am sityvas, rogori asociaciebia
dakavSirebuli am sityviT gamoxatul cnebasTan, rogori iyo misi
arqetipuli mniSvneloba, rogor gamoixateba myar sityvaTSexamebebsa da
frazeologizmebSi, agreTve _ literturasa da sasaubro metyvelebaSi’’
(barbaqaZe 2012:35). koncepti aris azris verbaluri gamovlineba, azri ki
iqmneba niSnebis saSualebiT, Cven SegviZlia azrs CavwvdeT mxolod
sityvebis meSveobiT.
mkvlevarebis azriT, fuZiseuli konceptis sworad migneba
damokidebulia mraval iseT aspeqtze, rogoricaa ama Tu im enis
matarebeli enis fsiqologia, kultura, tradiciebi, istoriuli epoqa,
geografiuli mdebareoba da mravali sxv.
imisaTvis, rom ukeTesad davasabuTod aRniSnuli mosazreba,
moviyvanoT qarTuli sityvis ,,ocneba’’ xmarebis da aRqmis magaliTebi.
qarTuli enis ganmartebiTi leqsikonis mixedviT, sityva ,,ocneba’’
ganimarteba Semdegnairad: 1. imis warmodgena, ris ganxorcielebac
sasurvelia; sasiamovno, sanatrel rameze fiqri. 2. gadat. TviT is,
razedac an vizedac ocneboben, ocnebis sagani.
sainteresod ganmartavs sulxan-saba orbeliani ,,ocnebas’’: ,,xolo
ocnebiTi ars Zali usityvelisa sulisa moqmedeba grZnobaTa mier,
romeli saxel-idebis grZnobad, rameTu romeli ara WeSmarit da
arsebiT iyos, cxad ars viTar sagoneblobiT da ocnebiT iqmnebis,
viTarmed ara ra sadme hpovo’’.
sulxan-sabas mixedviT, ocneba aris sulis moqmedeba grZnobaTa
mier, romelic sinamdvileSi ar arsebobs; es ubralod, sulis
110
mdgomareobaa, netari mdgomareoba, magram meocnebe adamianis tragedia
maSin iwyeba, rodesac am or samyaros urevs erTamaneTSi da realobas
ejaxeba. am ganmartebis mixedviT, ocneba da realoba erTi mTelis
nawilebia da iseTive antonimebi, rogorebic: dRe da Rame, ca da miwa,
sizmari da cxadi, romlebic erTmaneTze zemoqmedeben, magram
gansxvavebuli mxareebia. galaktion tabiZe leqsSi ,,ocneba da
sinamdvile’’ ocnebas uwodebs ,,mware gaTiSvas fiqrTa da sinamdviles
Soris’’.
frazeologizmebidan SeiZleba gamovyoT Semdegi variantebi:
,,ocnebas kaci ar mouklavs _ ramdenic ginda iocnebe, mainc ar
axdeba’’;
,,fuWi ocneba _ realur safuZvels moklebuli, ganuxorcielebeli
ocneba’’;
,,ocnebas mieca _ ocneba daiwyo’’;
,,ocnebidan gamoiyvana _ ocneba Seawyvetina’’;
,,ocnebis koSkebs agebs _ gatacebiT ocnebobs Znelad
gansaxorcielebel rameze’’;
,,ocnebis morevSi gadaeSva _ TavdaviwyebiT ocnebobs’’;
,,ocnebis zRvaSi Secura _ Tavdaviwyebam waiRo’’.
agreTve sainteresoa qarTuli sintagmuri gamoTqmebi:
amao ocneba;
tkbili ocneba;
mware ocneba;
ausrulebeli ocneba;
ocnebis gza;
ocnebis bilikebi da a. S.
moyvanili magaliTebidan gamomdinare TvalnaTliv Cans, rom erT
sityvas ,,ocneba’’ adamianis cnobierebaSi SeuZlia gamoiwvios mravali
111
gansxvavebuli xati da forma. aseve unda aRiniSnos, rom gansxvavebuli
epoqebi da personaJebi gvTavazoben sityvis niuansur axsnebs. swored
es viTareba ganapirobebs im faqts, rom nebismieri politikuri
diskursi farTodaa datvirTuli metaforebiT, rac msmenelTa
cnobierebaSi iwvevs gansxvavebuli xatebis da suraTebis simravles.
3.5.1. metaforis gamokvleva kognituri lingvistikis
kuTxiT
rogorc cnobilia, kognturi lingvistika ar warmoadgens erTian
mimarTulebas, romelsac gaaCnia kvlevis konkretuli sagani, koncefcia
da erTferovani kvlevis meTodi. piriqiT, aRniSnul mimarTulebas,
umTavres SemTxvevaSi, ukavSireben yvela sakmaod farTo xasiaTis
samecniero postulats, romelic, garkveulwilad, asaxavs konkretuli
Seswavlis sagans. yoveli mecnieri Tavad gansazRvravs Seswavlis
sagans, masalasa da meTodebs. igi Tavad qmnis Teoriul konstruqciebs
da terminologias, rac, Tavis mxriv, arTulebs arsebuli koncefciebis
SedarebiT Seswavlas.
SeerTebul StatebSi, dResac, lingvistikis sferoTa Soris
pirveli adgili ukavia kognitivizms. jorj lakofi, ronald
langakeri, leonard talmi, Jil fokonie da mravali sxva, gaxlavT
mecnierebi, romlebmac Seqmnes kognituri lingvistikis e. w. ,,oqros
fondi’’. mis simravles ganekuTvneba j. lakofis da m. jonsonis Teoria
konceptualuri metaforis Sesaxeb.
112
jorj lakofma ganixila da Seiswavla inglisur enaSi arsebuli
metaforuli fenomeni, rolis sqema SegviZlia Tamamad mivusadagoT
frangul enasac (http://julien.lecomte.over-blog.com/article-la-discussion-c-est-la-
guerre).
mecnieris azriT, inglisur enaSi arsebuli diskusiis ena aris
,,sabrZolo ena’’ (http://julien.lecomte.over-blog.com/article-la-discussion-c-est-la-
guerre-57487633.html). igi Seecada aexsna, Tu ra TanafardobaSi imyofeba
erTmaneTTan saomari metyveleba (konkretuli, fizikuri cneba) da
argumentacia / diskusia (abstraqtuli cneba).
swored aRniSnuli Seswavlis Sedegad, mecnierma Seqmna da
warmoadgina axali termini ,,konceptualuri metafora’’. am SemTxvevaSi
ar aris saubari martiv metaforebze, anu im magaliTebze, rodesac
erTi sityva gvevlineba meoris aRmniSvnelad. naSromSi amerikeli
mkvlevari ganixilavs SedarebiT rTul, kompleqsur metaforebs.
gamokvlevis Sedegad dadginda, rom, umetes SemTxvevaSi,
abstraqtuli cnebebis gadmocemisa da gansazRvrisTvis diskursis
avtorebi xmaroben fizikuri sagnebis, nacnobi movlenebis an Cveni
aRqmis organoebisTvis Cveuli moqmedebebis da SegrZnebebis aRmniSvnel,
konkretuli datvirTvis mqone leqsikur erTeulebs. sxvanairad rom
vTqvaT, diskursis an Tundac Cveulebrivi diskusiis dros
,,abstraqtuli sferos’’ gamosaxatavad, Cven mivmarTavT nacnob da
SegrZnebad ,,konkretul sferos’’ (Lakoff 2004:64-66).
aRniSnuli Teoriis ufro TvalsaCino axsnisTvis moviyvanoT
ramdenime magaliTi Cveni yoveldRiuri metyvelebidan:
,,Cveni saxlidan zRva or nabijSi mdebareobs’’;
,,am varskvlavs xeliT miwvdebi’’;
,,sixarulisgan mecxre caze yofna’’ da a. S.
113
rogorc vxedavT, ufro konkretuli saxiT warmoCinebisTvis
qarTuli ena paralels avlebs garkveui abstraqtul cnebebsa da
CvenTvis kargad nacnob Jestebs Soris. samive magaliTSi warmodgenilia
Cveni sxeulebrivi aRqmiT dakonkretebuli distanciebi, rac msmenelis
cnobierebaSi badebs sicxadis SegrZnebas.
Tumc unda aRiniSnos, rom arsebobs metaforis sxvadasxva saxeebi,
romelTa magaliTebsac vxvdebiT ganmartebiT leqsikonebSi. maTi
avtorebis azriT, gamoarCeven oTxi tipis metaforas (qarTuli enis
ganmartebiTi leqsikoni. 1986:218):
1. rodesac usulo sagnis Tviseba gadatanilia sulier saganze:
oqros guli, rkinis kaci.
2. sulieri sagnis Tviseba gadatanilia usulo saganze:
,,Cafiqrebula mTawminda’’ (wereTeli 1984:24)
an
,,vin icis mtkvaro ras butbuteb’’ (baraTaSvili 1970:12).
3. usulo sagnis Tviseba gadatanilia usulo saganze:
vercxlis nakaduli, rkinis niaRvari.
4. sulieri sagnis Tviseba gadatanilia sulier saganze:
,,Sen xmelo kaco, warbSekrulo xSirad da mkacro, ... aqimo wylulis
da qadago gazafxulisa’’ (lebaniZe 1950:44).
miuxedavad zemoTCamoTvlili klasifikaciisa, jorj lakofi
yvela metaforis saxes aerTianebs erT saerTo da did jgufSi da
gvesaubreba yvela metaforis utyuar kognitur xasiaTze.
amerikeli mecnieri TvalsaCinoebisTvis gansakuTrebiT gamohyofs
Semdeg sivrcul leqsikur kategoriebs haut, devant, derrière, bas da mohyavs
maTi xmarebis TvalsaCino magaliTebi:
114
Monter dans la hiérarchie.
Gravir les échelons, aller de l'avant
(http://julien.lecomte.over-blog.com/article-la-discussion)
j. lakofis azriT, yvela enis diskursebSi, aRniSnuli xasiaTis
frazebis simravle imiT aixsneba, rom Cveni sazogadoebis wevrebisTvis
cneba ,,zemoT’’ aris dakavSirebuli yvelafer kargTan (kargi da naTeli
momavali, karieruli winsvla, siTbo da a. S.). Sesabamisad, politikuri
gamosvlebisTvis avtorebi uxvad xmaroben simaRleSi asvlasTan
dakavSirebul frazebs.
Cvens naSromSi ukve ganvixileT avtori - mkiTxveli/msmeneli-s
opozicia. jorj lakofi aRniSnuli sqemis komponentebs sxva
terminebiT moixseniebs. radganac mecnieris azriT, nebismieri diskursi
waagavs brZolas, Sesabamisad, masSi figurirebs ori mowinaaRmdege
mxare. maTgan pirvelis movaleobaa daicvas sakuTari poziciebi da
daarwmunos msmenelic.
«Vos affirmations sont indéfendables. Il a attaqué chaque point faible de mon
argumentation. Ses critiques visaient droit au but. J’ai démoli son argumentation. Je n’ai
jamais gagné sur un point avec lui. Tu n’es pas d’accord ? Alors, défends-toi? Si tu utilises
cette stratégie, il va t’écraser. Les arguments qu’il m’a opposés ont tous fait mouche. […]
C’est en ce sens que la métaphore « La discussion c’est la guerre » est l’une de celles
qui, dans notre culture, nous font vivre: elle structure les actes que nous effectuons en
discutant». (http://julien.lecomte.over-blog.com/article-la-discussion)
Tqveni mtkicebulebebisgan Tavis dacva SeuZlebelia. man Seutia
Cemi argumentebis yvela sust wertils. misi kritikuli xedva mizanSi
115
xvdeba. me davangrie misi argumentebi. mis winaaRmdeg brZolaSi
verasdros movigeb. ar xar Tanaxma? icav Tavs? Tu Sen gamoiyeneb am
strategias, ganadgurdebi. Cems winaaRmdeg gamoyenebuli misi
argumentebi Zalian sustia...
swored aRniSnuli viTarebis gamo vixmare metafora ,,diskusia
omia’’. igi erTerTia, romelic gvacocxlebs Cvens droSi: igi hqmnis
aqtebs, romlebsac Cven vaxorcielebT saubrisas.
mkvlevari agreTve gvesaubreba amgvari metaforuli sistemis
mniSvnelovan gavlenaze, romelsac igi axorcielebs adamianis
cnobieris mimarT:
« En nous permettant de fixer notre attention sur un aspect d’un concept (par exemple
les aspects d’une discussion qui rappellent une bataille), un concept métaphorique peut nous
empêcher de percevoir d’autres aspects qui sont incompatibles avec la métaphore (…) nous
pouvons perdre de vue les aspects coopératifs de toute discussion ».
,,Tu Tavs uflebas mivcemT, rom yuradReba gavamaxviloT
konceptis aspeqtze (magaliTad, iseTi diskusiis konceptebze, romelic
gvagonebs brZolas), metaforuli konceptis wyalobiT SegveSleba xeli
sxva aspeqtebis danaxvaSi... Cven ver SevZlebT mTeli saubris mTavari
azris danaxvas.’’
116
kognituri lingvistikis Teoriebs Soris, aRniSnuli naSromi
dResac inarCunebs aqtualobas da did popularobas. misi ZiriTadi
Tezisis Tanaxmad, metaforebi anu tradiciulad mxatvruli xerxebi,
warmoadgenen ,,konceptualuri metaforebis’’ zedapirul manifestaciebs.
konceptualuri metaforebi Cadebulia adamianis aRqmiT sistemaSi da
masSi qmnian xatebs, azrovnebas da qmedebis survils.
j. lakofisa da m. jonsonis wigni eZRvneba swored
konceptualuri metaforis mravalmxriv Seswavlas: ganxilulia maTi
buneba, moqmedebis meqanizmi, tipologia, sistemuroba, fizikuri da
kulturuli faqtorebi da a. S. Sesaswavl masalad ki gamoyenebulia
Cveulebrivi enobrivi, rogorc ,,cocxali’’, ise ,,mkvdari’’ metaforebi,
romlebsac Tanamedrove lingvistika aRar ganixilavs rogorc mxolod
mxatvrul xerxebs (Lakoff 1982:44-62).
unda aRiniSnos, rom mecnierebi e. w. ,,mkvdar’’ metaforebs
ganixilaven, rogorc sazogadoebriv cnobierebaSi myarad gamjdar da
asaxul konceptualur metaforebs.
j. lakofisa da m. jonsonis mixedviT, konceptualuri metaforis
arsi mdgomareobs erTi romelime sagnis an movlenis aRqma-gaazrebaSi
sxva sagnis an movlenis meSveobiT. magaliTad, ,,omi’’-,,dava’’, ,,dro’’-
,,fuli’’, ,,siyvaruli’’ - ,,cxovrebiseuli mogzauroba’’ da sxv.
avtoriseuli axsniT, xdeba gardasaxva ,,wyaros sferos’’ (omi, dro,
siyvaruli) ,,samizne sferoSi’’ (dava, fuli, cxovrebiseuli mogzauroba).
SemdgomSi ki Camoyalibebuli ,,invariantuli hipoTezis’’ Tanaxmad,
wyarosmieri sferos kognituri topologia mxolod nawilobriv
airekleba miznis sferoSi (Lakoff 1982:44-62).
avtorTa mier wamoyenebuli konceptualuri metaforis cneba da
misi analizis meTodika aRmoCnda mniSvnelovnad nayofieri. aRniSnuli
naSromis gamoCenis dRidan mecnierTa sferoSi Seiqmna zemoxsenebuli
sakiTxisadmi miZRvnili uamravi naSromi da gamokvleva.
117
lakofiseuli konceptualuri metaforis Teoriis danergva
pirvelad farTod gamoyenebul iqna 1991 wels, eraySi amerikuli
SeiaraRebuli Zalebis SesvlasTan dakavSirebiT, politikosTa
diskursebis Seswavlisas. aRniSnulma naSromma sagrZnoblad ubiZga
politikuri diskursebis am kuTxiT Seswavlas da lingvistikaSi mis
aqtiur danergvas.
3.5.2. konceptualuri metafora politikur diskursSi
metafora berZnuli warmoSobis sityvaa da aRniSnavs ,,gadatanas’’
anu ,,gadataniT mniSvnelobas’’. termini ,,metafora’’ pirvelad
SemoRebulia aristoteles mier da ukavSirdeba xelovnebis
gansazRvrebas, rogorc realuri cxovrebis mibaZvis saSualebas.
aristotele ambobda:
,,Tu saTqmeli Sedgeba metaforisgan, igi gamocanaa’’ (aristotele
1944:68).
ukve Tavis sawyisebSi metafora gaxldaT xerxi, romlis
meSveobiTac abstraqtuli cneba dadioda konkretul, materialur
gamovlinebamde. aristoteles naazrevSi metafora uTanabrdeboda sxva
mxatvrul xerxebs, magaliTad gazviadebas. mogvianebiT ki man SeiZina
damoukidebeli adgili da gaxda sagani, mravali lingvistisTvis
Seswavlis ZiriTadi sagani.
118
metaforis cneba Tavdapirvelad moicavda martiv
sityvaTSeTanxmebas, xolo SemdgomSi ukve ganixileboda rogorc
winadadeba, gamonaTqvami.
miCneulia, rom metafora efeqturia maSin, rodesac is aris
kognituri TvalsazrisiT damajerebeli da, amasTanave, emociuri
reaqciis gamomwvevi. metaforas aqvs damarwmunebeli Zala, radgan is
Tavis TavSi aerTianebs pragmatikul, kognitur da lingvistur codnas
kulturis, ideologiisa da istoriis gaTvaliswinebiT
(http://semioticsjournal.wordpress.com).
tradiciuli gagebiT aRiarebulia, rom metafora semantikis
sferos miekuTvneba da sruliadac ar aris pragmatikis sakiTxi. s.
levinsonis azriT, ,,nebismieri metaforis mniSvnelovani nawili,
rogorc Cans, moicavs e.w. ,,konotaciur bundovanebas’’, sityvebis
ramdenadme SemTxveviT, da ara ganmsazRvrel maxasiaTeblebs,
referentebis faqtobriv Tvisebebs da, aqedan gamomdinare, zogad
codnas samyaros Sesaxeb. yovelive es ki cdeba semantikis sferos’’
(Levinson 1983:150).
metaforisadmi pragmatikuli midgoma emyareba im mosazrebas, rom
gamonaTqvamis metaforuli Sinaarsi gamomdinareobs ara semantikuri
interpretaciidan, aramed, semantika uzrunvelyofs gamonaTqvamis
pirdapiri/sityvasityviTi mniSvnelobisa Tu tradiciuli Sinaarsis
daxasiaTebas, xolo amis Semdeg, konteqstTan erTad, pragmatikam unda
uzrunvelyos metaforuli interpretacia
(http://semioticsjournal.wordpress.com).
cnobilia j. oruelis uaryofiTi damokidebuleba zogadad
politikis enis mimarT, Tumca sainteresoa misi azri metaforasTan
mimarTebaSi: ,,axlad Seqmnili metafora azrovnebas exmareba vizualuri
xatis aRZvris gziT, maSin, rodesac metafora praqtikulad ,,mkvdaria’’,
faqtobrivad, is gadaiqceva Cveulebriv sityvad da SeiZleba,
gamoiyenebodes ise, rom ar dakargos sicxade. magram metaforis am or
119
klass Sua arsebobs gacveTili metaforebis uzarmazari nagavsayreli,
romlebmac dakarges emociebis aRmZvreli Zala da mxolod imitom
gamoiyeneba, rom adamianebs aTavisuflebs axali frazebis Tavad
SeTxzvis saWiroebisagan’’ (Orwell 1968:150).
s. levinsonis azriT, metaforis interpretacia unda eyrdnobodes
Cvens zogad unar-Tvisebebs, viazrovnoT analogiebiT. p. fridrixi ki
Tvlis, rom ,,metafora aris analogiis mxolod erTi saxeoba da
gacilebiT ufro didi konteqstis analogiuri xerxebisa da
asociaciuri azrovnebis nawili’’ (Friedrich 1986:4). Cveni goneba ergeba
realobas freimebis, metaforebis, stereotipebis, prototipebis
meSveobiT, radgan adamianebi azrovneben swored maTi meSveobiT, rac
xSirad ar jdeba racionalur aqtiur modelSi. metafora aerTebs erTi
sferos ,,freimebs’’ meore sferos ,,freimebTan’’.
enis gamoyeneba politikur diskursSi SeiZleba aRviqvaT, rogorc
konkurencia politikur aqtorTa Soris, romelTac surT sakuTari
samyaros ,,promocireba’’. ,,politika moicavs gansxvavebaTa Sejerebas
diskusiisa da darwmunebis gziT. aqedan gamomdinare, komunikacia
mTavaria politikisTvis’’ (http://semioticsjournal.wordpress.com). cxadia, rom
politikuri aqtivoba ar arsebobs enis gamoyenebis gareSe, xolo enis
gamoyenebas politikur diskursSi aqvs Tavisi gansazRvruli
pragmatikuli daniSnuleba, anu is, Tu ras isaxavs miznad enis esa Tu
is gamoyeneba. politikosTa metyvelebaSi enis (sxvadasxva verbaluri
formulirebebis) mniSvnelovneba aRiarebulia Tavad politikosebis
mier. amitomacaa, rom mikro doneze isini sul ufro met mniSvnelobas
aniWeben enis formulirebis da frazeologiis (e.w. wording and phrasing)
dizains maT winaSe mdgar gamowvevebze saTanadod reagirebisaTvis da
amisTvis, xSirad, profesional speech-maker-ebs da oratorebsac ki
(dRevandeli terminologiiT, PR-s) mimarTaven daxmarebisTvis. mikro
doneze (politikosTa interaqciisas) politikosebi iyeneben sxvadasxva
meTods TavianTi miznis misaRwevad: darwmunebas, racionalur
argumentacias, iracionalur strategias, muqaras, qrTams, manipulacias
120
– nebismier rames, rac maTi azriT, sasurvel Sedegs moitans. yvela am
meTodis warmatebiT gamoyeneba ki gulisxmobs enaSi arsebuli
struqturebis, maT Soris, metaforis, warmatebiT gamoyenebas.
sakvlevi korpusi (rogorc qarTuli, ise franguli) gvaZlevs
SesaZleblobas, gavaanalizoT kolokaciebi, raTa CavwvdeT metaforis
kognitur motivaciasa da eqspresiul konotacias. ,,tradiciuli da
kognituri semantikis pragmatikul midgomebTan gaerTianebiT kidev
ufro naTeli xdeba metaforis mniSvneloba darwmunebis enaSi’’
(http://semioticsjournal.wordpress.com).
politikur diskursSi darwmunebis erT-erTi mTavari instrumenti,
SeiZleba iTqvas, aris metafora, xolo erT-erTi yvelaze sayvareli
Tema politikuri ritorikis mkvlevarTaTvis aris swored imis
gaanalizeba, Tu ratom ver moipova gamarjveba am Tu im kandidatma.
pasuxic mzadaa – imitom, rom sworad ver gamoiyena ritorikuli
xerxebi amomrCevelTa misamxrobad. politikuri kuTxiT, mniSvneloba
aqvs mosaubris/mTqmelis sandoobas. daejereba Tu ara mTqmels,
savaraudod, es mTeli rigi socialur-fsiqologiur garemoebaTa
kompleqsuri jaWvia. imis gamo, rom xSirad fizikuri resursebi,
romlebic mxars umagrebs ama Tu im pragmatikul mizandasaxulebas,
yovelTvis ar aris vizualurad warmodgenili, verbalur komunikacias
sakvanZo mniSvneloba eniWeba politikur diskursSi.
konceptualuri metaforis, rogorc Semdgom gavrcelebuli
terminis SemoReba ekuTvnis kognituri lingvistikis warmomadgenlebs
lakofsa da jonsons. kognituri Teoriis Tanaxmad, romelic
swavlobda adamianis cnobierebaSi informaciis Senaxvisa da
gadamuSavebis sqemebs, realobis klasifikaciis mosaxdenad metafora
saukeTeso xerxia. misi meSveobiT Cven gveZleva saSualeba vifiqroT
raime konkretul sferoze meoris gamoyenebiT.
121
rogorc ukve aRvniSneT, j. lakofi da m. jonsoni konceptualur
metaforas ,,sxeulis’’ anu kognitur metaforas uwodeben. yvela
adamianis pirvel gamocdilebas misi sxeuli warmoadgens. mkvlevarTa
azriT, mxolod sakuTari sxeulidan gamomdinare adamiani iZens
garkveul gamocdilebas. mis sapasuxod fsiqikaSi Camoyalibdeba
warmosaxviT-sqematuri xatebi. SemdgomSi ki maTi gamoyeneba xdeba
abstraqtuli cnebebis gansasazRvrad.
konceptualuri metaforis meSveobiT adamiani axerxebs
abstraqciis gansazRvras sakuTari sxeuli gamocdilebidan.
magaliTisTvis SegviZlia moviyvanoT Semdegi gamoTqmebi:
,,ise Sors, rom Tvalic ver miwvdeba’’ (Zalian Sors)
,,sxvis saqmeSi cxviris Cayofa’’ (sxvis saqmeSi Careva)
,,sakuTari mxrebiT gatana’’ (damoukideblad gakeTeba)
,,yuris dagdeba’’ (mosmena) da mravali sxv.
motanili magaliTebidan naTlad Cans, rom abstraqtuli
realobis gansazRvrisa da dakonkretebisTvis mosaubre iyenebs
sakuTari sxeulisTvis Cveuli da nacnobi Jestebis saxelebs.
«Votre âme est un paysage choisi» (Tqveni suli rCeuli peizaJia);
«Verser des torrents de larmes» (cremlebis CanCqerebis gadmosxma);
«L’oeil d’un homme est une fenêtre» (adamianis Tavali fanjaraa).
Cveni msoflios nebismieri ena aRsavsea msgavsi magaliTebis
auarebeli raodenobiT.
rogorc vxedavT, TiToeuli gamonaTqvami warmoadgens garkveuli
abstraqtuli garemoebis konkretul materialur gansazRvrebas da
122
amasTanave unda aRiniSnos, rom yoveli maTgani emociuri elferis
matarebelia.
konceptualuri metafora Cndeba Cveni yoveldRiuri cxovrebis
nebismier aspeqtSi. igi gansazRvras ara mxolod Cvens urTierTobebs
sazogadoebis sxva warmomadgenlebTan, aramed Cveni fiqris Tu
moqmedebis procesebsac. jorj lakofisa da mark jonsonis wignSi
,,metaforis Tanamedrove Teoria’’, Cven vxedavT Tu ramden metaforas
viyenebT yoveldRiurad ise, rom maT verc ki vamCnevT.
mecnierebs magaliTad mohyavT metafora ,,omis msgavsi dava’’,
saidanac gamomdinareoben iseTi gamoTqmebi, rogoricaa ,,moigo dava’’,
,,mowinaaRmdegis argumentebs miayena dartyma’’. Cvens cnobierebaSi dava,
kamaTi yvelaze xSirad asocirdeba omTan, romelic udavod unda
movigoT. niSandoblivia, rom aRniSnuli cnebebi SegviZlia gamovxatoT
sxva sityvebiTac, Tumca amas TiTqmis versad ver vagnebT.
konceptualur anu kognitur metaforebs aseve xSirad vxvdebiT
rogorc damxmare xerxebs Teoriebis da modelebis gagebisTvis. aseT
SemTxvevaSi yvelaze xSirad vawydebiT Semdeg gamoTqmebs:
,,man gadmoiRo es idea’’;
,,erTi azri meores daukavSira’’ da a. S.
gavixsenoT, rom am winadadebebs sakmaod didi sixSiriT viyenebT
yoveldRiurobaSi, rac imis dasturia, rom nebismieri komunikacia
eyrdnoba metaforebs, rogors saZirkvels.
aRsaniSnavia, rom metaforebi, pirvel rigSi, gansazRvraven
azrovnebis procesebs da ara mxolod enobriv teqnikebs.
konceptualuri metaforebi efuZnebian martivi metaforebis simravles
da lingvisturi kuTxiT gansazRvraven iseT globalur da abstraqtul
cnebebs, rogoricaa kosmosi, dro, moqmedeba da mravali sxv.
123
umetes SemTxvevaSi konceptualuri metaforis mizans warmoadgens
gaSlili da farTo cneba, xolo misi gamoxatvis saSualeba
umeteswilad konkretuli, fizikuri sxeulis gamocdilebidan
gamomdinare gansazRvrebebia. iseT gamoTqmebSi, rogoricaa:
,,drois daTmoba’’;
,,drois gaswreba’’;
,,drois sapirispirod rbola’’.
drois abstraqtuli cneba uTanabrdeba konkretul sarbiels -
gzas. Tumca gansxvavebul mosaubresTan zemoT motanili metaforebi
xSirad emsaxurebian gansxvavebul mizans. zogierT maTganTan es
gamoTqmebi atarebs negatiur elfers, xolo sxvisTvis isini aRniSnaven
warmatebas da dadebiT miRwevebs.
Tanamedrove naSromebSi mecnierebi ganixilaven politikosTa mier
konceptualuri metaforis xmarebis xerxebs, maT enobriv-kulturul
Taviseburebebs da, rasakvirvelia, maT mizans Tu samizne jgufs.
aRiniSneba rom eqstremistuli dajgufebebis politikuri
diskursebi gamoirCeva konceptualuri metaforebis siuxviT. magaliTad,
memarjvene radikalebi gamudmebiT xmaroben avadmyofobebis, mikrobebis
da virTxebis sferoebTan dakavSirebul metaforebs. cnobilia, rom
msgavsi metaforebiT iyo aRsavse faSisturi germaniis liderTa
politikuri diskursebi, sadac hitleri gamodioda mSveleli eqimis
rolSi, romelic xalxs gaaTavisuflebda msgavsi daavadebebisgan.
demokratiisa da ekonomikuri stabilurobis mqone qveynebSi
Warbobs saxlis, ojaxis, bunebis cnebebTan dakavSirebuli metaforebi.
Cvens mier warmodgenili gamokvlevebis sademonstraciod
warmovadgenT nawyvets filmidan ,,usaxelo nabiWvrebi’’, romelic
reJisorma kventin tarantinom gadaiRo 2008 wels.
124
filmis moqmedeba mimdinareobs meore msoflio omis dros
safrangeTSi.
qvemoTmoyvanil nawyvetSi germanelebis jaris warmoSobiT
avstrieli oficeri estumreba frang glexs, romlis ojaxSic evaleba
damaluli ebraelebis povna. glexsa da oficers Soris imarTeba
Semdegi dialogi:
,, (...)
- batono labadid, iciT frangebma ra metsaxeli Semarqves?
- msgavsi raRaceebi ar mainteresebs.
- magram xom iciT, rac Semarqves?
- diax, vici.
- aba, ra Semarqves?
- herci.
- ebraelebze monadire.
- swored asea. vici, ar gindodaT Cemi TandaswrebiT geTqvaT,
heidrixs acofebs praRelebis mier Serqmeuli metsaxeli. ver gavige,
ratom acofebs?! ratom ar moswons metsaxeli jalaTi?! man yvelaferi
gaakeTa imisTvis, rom es metsaxeli daemsaxurebina... me ki, piriqiT, Cemi
araoficialuri tituli Zalian momwons, radgan me is davimsaxure.
germaneli jariskacebis umetesobisgan gansxvavebiT, me SemiZlia
ebraelebiviT viazrovno. amitomac Cemi nadiroba, umeteswilad,
warmatebulia. danarCenebi ki, germanelebiviT azrovneben. ufro swored
ki, germaneli jariskacebiviT irjebian. Tu germanels romelime
mtacebels SevadarebT, arwivis SorsmWvreteli da daundobeli buneba
gagvaxsendeba. ai ebraelebi ki, ufro virTxebs gvanan. fiureri da
gebelsi amas TiTqmis yoveli gamosvlisas aRniSnaven. maTgan
gansxvavebiT, es Sedareba Seuracyofad ar mimaCnia... warmoidgineT
samyaro, romelSic virTxa cxovrobs. kacisadmi mtrulad ganwyobili
125
samyaroa. axla aq virTxam rom gairbinos, Tqven mas mtrulad
SexvdebiT...
- albaT...
- magram virTxas rom TqvenTvis araferi dauSavebia? ras erCiT mas?
- virTxebi ikbinebian da daavadebebs avrceleben.
- marTalia. virTxebma Savi Wiris epidemia gamoiwvies, magram es
didi xnis win moxda. Tu ar vcdebi, igive daavadebebis gamowveva sxva
cxovelebsac SeuZlia, magaliTad, ciyvebs. meTanxmebiT?
- diax.
- magram ciyvebi ufro giyvarT, vidre virTxebi. xom asea?
- diax.
- orive mRrRnelia, mxolod kudebiT gansxvavdebian.
- saintereso mosazrebaa, polkovniko.
- magram es saintereso mosazreba Tqvens damokidebulebas mainc ar
Secvlis. axla aq virTxa rom Semovides, Tqvens SesaniSnav rZes ar
miarTmevT.
- albaT ara.
- asec vfiqrobdi... Tqven isini gezizRebaT, ar iciT ratom, magram
mainc gezizRebaT. axla aseTi rame warmoidgineT: germanelma
jariskacma unda gaCxrikos saxli, sadac, SesaZloa, ebraelebi
imalebodnen... sad eZebs arwivi? - sardafSi, sxvenze, sakuWnaoSi, iq,
sadac TviTon daimaleboda... magram arsebobs uamravi adgili, sadac
arwivi arasdros daimaleba... amitomac fiurerma avstriis alpebidan aq,
safrangeTis mdeloebze gamomgzavna... imitom, rom me vici sad unda
veZebo... me vici, rom Rirsebadakarguli adamiani yvelaferze wava...
SeiZleba mec movwio?
- ra Tqma unda, batono polkovniko(...)’
motanil nawyvetSi reJisorma da scenaristma sworad da
klasikurad warmogvidgines germaneli nacistebisTvis Cveuli
metaforebis panorama: virTxebi, arwivebi, maTTvis damaxasiaTebeli
qmedebebi da a. S.
126
niSandoblivia is garemoebac, rom mxatvruli filmis avtorebi
gvesaubrebian diskursis did gavlenaze, romelsac igi axdens
msmenelze - avstrieli oficris saubris mosmenis Sedegad frangi
glexi gascems mis saxlSi damalul ebraelebs, sakuTari TviTSegnebis
da mrwamsis miuxedavad.
3.6. konceptualuri integraciis Teoria
Teoria konceptualuri metaforis Sesaxeb ar gaxlavT erTaderTi
koncefcia, romelic swavlobs metaforis kognitur xasiaTs. amerikelma
lingvistebma J. fokoniem da m. ternerma SemogvTavazes sakiTxis
alternatiuli ganxilva. maT Seqmnes konceptualuri integraciis
Teoria. maTi TqmiT, j. lakofisa da m. jonsonis mier Seqmnili Teoria
ar gvTavazobs metaforis Tanamimdevrul da Rrma analizs da rom maTi
koncefcia atarebs ufro adekvatur da detalur xasiaTs.
konceptualuri integraciis Teoria warmoadgens adamianis
mentaluri sivrceebis Seswavlis instruments. J. fokonie mentalur
sivrceebs Seusabamebs a, b, c da a. S. logikurad ganlagebul elementebs
da farTod ganixilavs maT Tanxvedrebs. magaliTad, R1 af , R3 dg , R4 ab
da a. S.
amgvari midgoma imis mauwyebelia, rom mentalur sivrceebs
gaaCniaT erTmaneTis Sevsebis da srulyofis unari, riTic warmoiqmneba
kognituri aRqmis modelebi.
aqedan gamomdinare, mentaluri sivrce ar gaxlavT realobis
anarekli, es gaxlavT adamianuri aRqmis suraTi. magaliTad:
127
,,guli wauvida’’;
,,mze miimala’’;
,,safrTxe moaxlovda’’.
fokoniesTvis, iseve rogorc kognituri Teoriis yvela sxva
mimdevarisTvis, ena gare samyaros ukavSirdeba mxolod adamianis
gonebrivi SesaZleblobebis gziT. metaforebi asruleben e. w.
instruqciebis rols, romlebic gvexmarebian ,,mentalur
konstruirebaSi’’ (http://www.ourcivilisation.com/pc.htm).
mecnieri cdilobda aRniSnuli procesis modulirebas swored
zemoxsenebuli mentaluri sivrceebis daxmarebiT (Fauconnier 1985:43).
komunikaciis dros gamudmebiT mimdinareobs mentalur sivrceTa
Canacvleba - gadaadgileba. yoveli axali metaforis gaCenisTanave
warmoiqmneba axali sivrceebis rigi, xolo Zvelebi gadadis ukana
planze, xolo Semdeg isini isev tivtivdebian gonebis zedapirze, anda
avseben axal xatebs. fokonies mixedviT, sivrceebs Soris arsebobs
Semdegi kavSirebi: analogiuri, metaforuli da metonomiuri. xolo
erTi sivrcis meoreSi CarTviT miRebul elements igi uwodebs
,,mSobliur sivrces’’ (parent space) (http://www.ourcivilisation.com/pc.htm).
mentalur sivrceTa Soris arsebul kavSirs mecnierebi J. fokonie
da m. terneri Seiswavlian konceptualuri integraciis, anu blendingis
Teoriis farglebSi.
konceptualuri integraciis ZiriTadi arsi imaSi mdgomareobs,
rom Zveli mentaluri sivrceebis xatebi isaxebian da formirdebian
axal sivrceebSi e. w. ,,blendebSi’’. amasTanave unda aRiniSnos, rom
yoveli axali ,,blendi’’ Zveli mentaluri sivrceebis martivi erTianoba
Tu kavSiri ki ar gaxlavT, aramed igi warmogvidgeba, rogorc
avtonomiuri, sruliad axali elementi. igi hgavs axalSobil bavSvs,
romelsac memkvidreobiT gadmoeca winaprebis genebi da romelic
gamudmebiT iswrafvis gazrdisa da srulyofisken (Fauconnier 1985:67-82).
128
avtorebis Tanaxmad, konceptualuri integracia warmoadgens
adamianis erT-erT umTavres kognitur unars da mniSnelovan rols
TamaSobs mis yoveldRiur azrovnebaSi. igi gamoirCeva dinamiurobiT da
moqnilobiT, mis gareSe ar arsebobs arc erTi naazrevi, diskursi,
debati, daskvna, Sefaseba da a. S.
fokonie da terneri ganixilaven konceptualuri integraciis
(Fauconnier 1985:67-82) meqanizms gansxvavebul masalaSi, rogoricaa
mxatvruli literatura, gamocanebi, andazebi, karikatura, debati da
sxv. axali Teoriis meSveobiT mecnierebi xsnian araerT enaSi
damkvidrebul gramatikul struqturas. aRniSnul midgomaSi mTavar
rols TamaSoben metaforebi.
unda aRiniSnos, rom zemoTCamoTvlili Teoriebis Sepirispirebas
da SedarebiT analizs ar mivyavarT raime konkretul daskvnamde.
calsaxa rCeba is garemoeba, rom metaforis kognituri xasiaTi kvlav
rCeba mkvlevarTaTvis amocanad, romlis raobis gageba-
CamoyalibebisTvis dResdReisobiT muSaobs ara erTi gamoCenili
mecnieri.
Tumca arsebobs erTi utyuari faqti - Tanamedrove lingvistikaSi
metafora aRar ganixileba rogorc mSrali gramatikuli komponentebis
nakrebi, misi kognituri xasiaTi utyuari faqtia, romlis Seqmna-
CamoyalibebaSi monawileobs ara mxolod misi avtori, aramed
msmenelsac ekisreba umniSvnelovanesi roli.
129
3.7. politikuri diskursis roli saomari konfliqtebis
gadawyvetisas
zemoTmoyvanil TavebSi SevecadeT naTlad warmogvedgina da
gangvexila, Tu ramdeniad did zegavlenas axdens zogadad diskursi da,
maT Soris, politikuri diskursi msmenelis TviTSegnebaze,
ideologiasa da ganwyobaze. warmoTqmul sityvas Seswevs didi unari
radikalurad Secvalos misi adresatis fsiqologiuri ganwyoba,
motivacia, dasaxuli mizani da a. S.
swored diskursis am TvisebebiT ganpirobebulia is faqti, rom
politikosebi mas yvelaze xSirad mimarTaven politikurad daZabuli
viTarebis periodSi. aRsaniSnavia is garemoebac, rom Cveni istoriis
mier Semonaxuli yvelaze efeqturi da popularuli politikuri
diskursebi warmoTqmulia omis an sabrZolo viTarebis dros.
safrangeTi da saqarTveloc ar warmoadgenen gamonakliss.
Cven SevecdebiT vaCvenoT, Tu rogori konceptualuri datvirTva
aqvs safrangeTsa da saqarTveloSi arsebuli sabrZolo viTarebebis
dros warmoTqmul frangi, sxvadasxva epoqis ori politikosis - Sarl
de golis da nikola sarkozis mier warmoTqmul diskursebs.
130
3.7.1. konceptualuri metafora - sityvaTSetanxmebidan
teqstamde
Sarl de goli gaxldaT frangi samxedro da saxelmwifo
moRvawe, safrangeTis prezidenti (1958-69). safrangeTSi mas yvelaze
xSirad moixsenieben rogorc ,,generali de goli’’.
omamde man saxeli gaiTqva, rogorc satanko taqtikosma da mZime
teqnikisa da aviaciis koncentrirebulad gamoyenebis momxre strategma.
meore msoflio omis dros iyo Tavisufali safrangeTis moZraobis
lideri da droebiTi mTavrobis meTauri 1944-46 wlebSi. 1958 wels misi
mowodebiT Seiqmna axali mTavroba, man mniSvnelovani wvlili gaiRo
axali konstituciis SeqmnaSi da iyo mexuTe respublikis pirveli
prezidenti 1958-69 wlebSi. misi politikuri ideologia cnobilia,
rogorc golizmi, da man didi gavlena iqonia franguli politikis
Semdgom ganviTarebaze.
meore msoflio omis periodSi safrangeTis teritoriaze
Camoyalibda e. w. ,,winaaRmdegobis moZraoba’’ (la Résistance française).
generali Sarl de goli gaxldaT aRniSnuli partizanuli brZolis
sulisCamdgmeli da xelmZRvaneli. xazgasasmelia is faqti, rom
winaaRmdegobis moZraoba imarTeboda londonidan radio gadacemebis
meSveobiT. cxadia, rom aseT SemTxvevaSi mTavar iaraRs warmoadgens
diskursi. Sarl de goli sistematiurad frang xalxs mimarTavda
radio talRebze. misi diskursebi iyo imdenad mravlismomcveli da
ostaturad Camoyalibebuli, rom Rrmad STaagonebda frangi xalxis
cnobierebas da ideur mrwamsebs.
Sarl de goli gaxldaT Rrmad ganaTlebuli pirovneba, romelic
kargad icnobda da flobda diskursis xelovnebis teqnikas.
fsiqologiuri, ideuri, oratoruli Sefervis garda saintereso da
131
yuradReba misaqcevia aRniSnuli diskursebis lingvisturi mxare.
generali farTod iyenebs franguli enis saukuneobriv simdidres da
enobriv konstruqciebs, idealurad flobs azris CamoyalibebisTvis
aucilebel mxatvrul xerxebs da enobriv niuansebs.
Sarl de golis diskursebi samagaliTo gaxda bevri
politikosisTvis. lingvistebi da sxva dargis mecnierebi dRemde
swavloben da aanalizeben mis gamosvlebs.
de golis politikuri gamosvlebi umravles SemTxvevaSi
metaforuli xasiaTisaa. rogorc sxva politikosebis diskursebSi, aqac
mravlad vxvdebiT metaforis TiTqmis yvela saxeobas.
terminis - konceptualuri metaforis gaCenis Semdeg mecnierebi
ukve ganixilaven da Seiswavlian aRniSnul aspeqtsac.
Cvens naSromSi Tavs uflebas mivcemT SevZinoT metaforas ufro
farTo da mravlismomcveli xasiaTi, anu aRniSnul WrilSi
ganvixilavT mTel teqsts.
1942 wlis 24 dekembers, generalma Sarl de golma londonidan
mimarTa germanelebis mier dapyrobili safrangeTis bavSvebs da
miuloca damdegi Sobis dResaswauli:
«Quel bonheur, mes enfants, de vous parler ce soir de Noël. Oh ! je sais que tout n'est
pas gai, aujourd'hui, pour les enfants de France. Mais je veux, cependant, vous dire des choses
de fierté, de gloire, d'espérance.
Il y avait une fois : la France ! Les nations, vous savez, sont comme des dames, plus
ou moins belles, bonnes et braves. Eh bien ! parmi mesdames les nations, aucune n'a jamais
été plus belle, meilleure, ni plus brave que notre dame la France. Mais la France a une voisine
brutale, rusée, jalouse : l'Allemagne. L'Allemagne, enivrée d'orgueil et de méchanceté, a
voulu, un beau jour, réduire en servitude les nations qui l'entouraient. Au mois d'août 1914,
elle s'est donc lancée à l'attaque.
132
Mais la France a réussi à l'arrêter sur la Marne, puis à Verdun. D'autres grandes
nations, l'Angleterre, l'Amérique, ont eu ainsi le temps d'arriver à la rescousse. Alors,
l'Allemagne, dont le territoire n'était nullement envahi, s'est écroulée tout à coup. Elle s'est
rendue au Maréchal Foch. Elle a demandé pardon. Elle a promis, en pleurant, qu'elle ne le
ferait plus jamais. Il lui restait d'immenses armées intactes, mais il ne s'est pas trouvé un seul
Allemand, pas un seul ! pour tirer même un coup de fusil après la capitulation.
Là-dessus, les nations victorieuses se sont séparées pour aller chacune à ses affaires.
C'est ce qu'attendait l'Allemagne. Profitant de cette naïveté, elle s'est organisée pour de
nouvelles invasions. Bientôt, elle s'est ruée de nouveau sur la France. Et, cette fois, elle a
gagné la bataille.
L'ennemi et ses amis prétendent que c'est bien fait pour notre nation d'avoir été battue.
Mais la nation française, ce sont vos papas, vos mamans, vos frères, vos sœurs. Vous savez
bien, vous, mes enfants, qu'ils ne sont pas coupables. Si notre armée fut battue, ce n'est pas du
tout parce qu'elle manquait de courage, ni de discipline. C'est parce qu'elle manquait d'avions
et de chars. Or, à notre époque, tout se fait avec des machines, et les victoires ne peuvent se
faire qu'avec les avions, les chars, les navires, qui sont les machines de la guerre. Seulement,
malgré cette défaite, il y a toujours des troupes françaises, des navires de guerre et des navires
marchands français, des escadrilles françaises, qui continuent le combat. Je puis même vous
dire qu'il y en a de plus en plus et qu'on parle partout dans le monde de ce qu'ils font pour la
gloire de la France.
Pensez à eux, priez pour eux, car il y a là, je vous assure, de très bons et braves
soldats, marins et aviateurs, qui auront à vous raconter des histoires peu ordinaires quand ils
seront rentrés chez eux. Or, ils sont sûrs d'y rentrer en vainqueurs, car nos alliés, les Anglais et
les Russes, ont maintenant des forces très puissantes, sans compter celles que préparent nos
alliés les Américains. Toutes ces forces, les Allemands n'ont plus le temps de les détruire,
parce que, maintenant, en Angleterre, en Russie, en Amérique, on fabrique d'immenses
quantités d'avions, de chars, de navires. Vous verrez un jour toute cette mécanique écraser les
Allemands découragés et, à mesure qu'ils reculeront sur notre territoire, vous verrez se lever
de nouveau une grande armée française.
133
Mes chers enfants de France, vous avez faim, parce que l'ennemi mange notre pain et
notre viande. Vous avez froid, parce que l'ennemi vole notre bois et notre charbon, vous
souffrez, parce que l'ennemi vous dit et vous fait dire que vous êtes des fils et des filles de
vaincus. Eh bien ! moi, je vais vous faire une promesse, une promesse de Noël. Chers enfants
de France, vous recevrez bientôt une visite, la visite de la Victoire. Ah ! comme elle sera belle,
vous verrez !...»
,,ra bednierebaa, bavSvebo, am Sobis saRamos TqvenTan saubari! oh,
vici, rom safrangeTis bavSvebisTvis dRes yvelaferi mxiarulad ar
aris. Tumca msurs gesaubroT siamayeze, didebasa da imedze.
iyo da ara iyo ra, iyo erTi safrangeTi! iciT, erebi
qalbatonebs, met-naklebad lamaz qalbatonebs gvanan, isini arian
keTilebi da mamacebi! am qalbatonebs Soris yvelaze lamazi, saukeTeso
da mamaci Cveni qalbatoni safrangeTi iyo. magram safrangeTs hyavda
uxeSi, eSmaki da moSurne mezobeli - germania. pativmoyvareobiTa da
borotebiT damTvralma germaniam erT mSvenier dRes gadawyvita
mezobeli erebis damoneba. 1914 wlis agvistoSi is gadavida
Tavdasxmaze.
magram safrangeTma moaxerxa misi jer marnaze, xolo Semdeg
verdenTan gaCereba. amasobaSi sxva didma naciebma-inglisma, amerikam
moaxerxes Cvens gadasarCenad mosvla. maS, germania, romlis
teritoriac ar iyo dapyrobili, uceb Camoingra. man mimarTa marSal
foSs. man moixada bodiSi. tiriliT dado piroba, rom msgavs rames
arasodes gaakeTebda. darCenil uamrav jarebs Soris arc erTi aRar
darCa germanuli, raTa kapitulaciis dros Tofi gaesrola.
134
mere gamarjvebuli naciebi daSordnen da TiToeuli Tavis saqmeze
wavida. swored amas eloda germania. man gamoiyena es gulubryviloba
da daiwyo axali dapyrobebi. sul male is xelaxla daesxa safrangeTs.
da amjerad moigo brZola.
mtrebi da misi megobrebi amtkicebdnen, rom amiT kargi gaukeTes
Cvens nacias. magram franguli nacia Sedgeba Tqveni mamikoebisgan,
dedikoebisgan, Zmebisgan da debisgan. Tqven mSvenivrad iciT, Cemo
bavSvebo, rom isini ar arian damnaSaveebi. Cveni jaris wageba ar aris
gamowveuli imiT, rom maT akldaT simamace an disciplina. maT akldaT
TviTmfrinavebi da tankebi. Cvens droSi yvelaferi keTdeba sabrZolo
manqanebis daxmarebiT, TviTmfrinavebs, tankebs, gemebs, sabrZolo
manqanebs moaqvT gamarjveba. miuxedavad am marcxisa Cven mainc gvyavs
franguli dajgufebebi, franguli sabrZolo da savaWro gemebi,
franguli eskadriliebi, romlebic agrZeleben brZolas. ufro metsac
getyviT, isini dRiTidRe mravldebian da ukve mTeli msoflio
saubrobs safrangeTis didebaze.
ifiqreT maTze, iloceT maTTvis, radganac garwmunebT, rom gvyavs
Zalian kargi da mamaci jariskacebi, mezRvaurebi da aviatorebi,
romlebic uCveulo ambebs mogiyvebian Sin dabrunebisas. isini
darwmunebulni arian, rom dabrundebian gamarjvebulni, radgan Cvens
mokavSireebs - ingliselebs da rusebs axla hyavT Zalian mZlavri
Zalebi, rom aRar vilaparakoT imaze, Tu ras amzadeben Cveni mokavSire
amerikelebi. germanelebs aRar rCebaT dro, rom gaanadguron yvela es
Zala, radganc axla inglisSi, ruseTSi, amerikaSi mzaddeba
TviTmfrinavebis, tankebis, gemebis auracxeli raodenoba. erT mSvenier
dRes Tqven naxavT, Tu rogor gasrisavs mTeli es teqnika
imedgacruebul germanelebs, isini daixevian safrangeTis teritoriidan
da Tqven kvlav ixilavT xelaxla aRmdgar did frangul jars.’’
135
aRniSnuli teqstis ganxilvamde SevecdebiT warmovadginoT
metaforis da, maT Soris, konceptualuri metaforis progresirebis
savaraudo sqema:
136
imisaTvis, rom ukeTesad davinaxoT Sarl de golis mocemuli
diskursis globalurad metaforuli xasiaTi, ganvixiloT teqsti
detalurad.
aucileblad migvaCnia aRvniSnoT: miuxedavad imisa, rom generali
TiTqosda safrangeTis bavSvebs mimarTavs, misi diskursi gankuTvnilia
mTeli franguli erisTvis da Sesabamisad, igi unda ganvixiloT,
rogorc politikosis kargad gaTvlili da gamiznuli gamosvla.
teqsti iwyeba mimarTviT «mes enfants» (Cemo bavSvebo). sityva
,,bavSvis’’ konotacia mravalmxrivia da ar ixmareba mxolod pirdapiri
mniSvnelobiT. yvelaze misi farTo xmareba vlindeba eris, xalxis,
rogorc «qveynis Svilebis» xsenebaSi. «Allons enfants de la patrie» fraziT
iwyeba franguli himnic. aRniSnuli kninobiTi forma mravali simbolos
da ideis matarebelia. aq abstraqtuli qveyana dadis konkretuli
moalerse dedis saxemde, xolo TiToeul moqalaqes saSualeba eZleva
Tavi igrZnos mis erTaderT sayvarel Svilad. Tanac ar unda
dagvaviwydes is faqtic, rom bavSvoba Cveni cxovrebis yvelaze tkbili
periodia da asocirdeba siTbosTan, zrunvasa da siyvarulTan.
amgvari mimarTviT generali ukve badebs mTel rig dadebiT
grZnobebs Tavis msmenelSi.
mimarTvisTvis naratorma airCia gasaocari periodi - Sobis Rame.
yvelasTvis cnobilia, rom Cvens cnobierebaSi es dro asocirdeba
saswaulebTan, survilebisa da ocnebebis axdenasTan. ara mxolod
patarebi, aramed zrdasruli adamianebic Sobis Rames ifiqreben
survilebs da imedi aqvT, rom isini aucileblad auxdebaT. amgvari
drois monakveTis arCeviT Sarl de goli ukve darwmunebulia
msmenelis keTilganwyobasa Tu mis fsiqologiur da ideur
mzadyofnaSi. SemTxveviT ar aris, rom mravali lingvisti did
mniSvnelobas aniWebs diskursis dros, rac mocemul situaciaSi
warmoadgens TvalnaTel magaliTs.
137
Tavis saubris dasawyisSive generali iyenebs iseT sityvebs,
rogoricaa «fierté», «gloire», «espérance». garkveulwilad imedgacruebuli,
damarcxebuli xalxisTvis es imedismomcemi da sulieri ganwyobis
asamaRlebeli gamoTqmebi imTaviTve ganapirobeben msmenelis met
yuradRebas da dadebiT ganwyobas.
Sarl de goli Tavis gamosvlis meore abzacs iwyebs zRapris
Sesavali fraziT - « Il y avait une fois» (iyo da ara iyo ra). aRniSnuli
xerxi ukve aSkarad migvaniSnebs mTeli gamosvlis metaforul xasiaTze.
metaforis tradiciuli ganmarteba aris erTi sagnis, movlenis
meoris saSualebiT warmodgena, xolo konceptualuri metafora
gvesaubreba abstraqtuli, farTo cnebis konkretuli da nacnobi
fizikuri sagniT gamoxatvaze.
mTeli meore msoflio omis mier datrialebul koSmars generali
warmogvidgens zRapris sibrtyis gamoyenebiT, rac, TavisTavad, msmenels
umartivebs mimdinare movlenebis aRqmas da awvdis maT konkretul,
xorcSesxmul iers.
qveynebs Sarl de goli warmoadgens qalbatonebis saxiT da
TiToeul maTgans aniWebs epiTetur maxasiaTeblebs. safrangeTis
mezobel qalbatonze germaniaze igi ambobs:
«Une voisine brutale, rusée, jalouse, enivrée d'orgueil et de méchanceté» (uxeSi,
eSmaki da moSurne mezobeli, damTvrali pativmoyvareobiTa da
borotebiT).
amgvari xerxiT qveyanas eniWeba konkretuli boroti mezoblis
saxe, xolo Tu gaviTvaliswinebT zRapris Tematikas, igi
warmodgenilia, rogorc uaryofiTi personaJi - boroti feria.
sxva qveynebi keTili personaJebi arian, romlebic cdiloben
gadaarCinon da daexmaron ,,mSvenier’’ safrangeTs.
germaniam erT jerze ,,daamona’’ mezobeli qveynebi, Tumca Semdgom
138
«Elle a demandé pardon. Elle a promis, en pleurant, qu'elle ne le ferait plus jamais»
(man moixada bodiSi. tiriliT dado piroba, rom msgavs rames arasodes
gaakeTebda).
aRniSnuli frazac gapirovnebis klasikuri magaliTia. qveynis
mTavrobis wevrebs de goli aerTianebs personaJi germaniis saxeSi,
romelic araa abstraqtuli cneba, aramed konkretuli xorcSesxmuli
arsebis msgavsia, romelsac Zalums tirili da bodiSis moxda.
gamoiyena ra sxvebis ,,gulubryviloba’’, SemdgomSi germania kvlav
daesxa safrangeTs da amjerad qveyana damarcxda.
Sarl de goli ambobs:
«Mais la nation française, ce sont vos papas, vos mamans, vos frères, vos sœurs. Vous
savez bien, vous, mes enfants, qu'ils ne sont pas coupables» (frangi nacia Sedgeba
Tqveni mamikoebisgan, dedikoebisan, Zmebisgan da debisgan. Tqven
mSvenivrad iciT, Cemo bavSvebo, rom isini ar arian damnaSaveebi).
aRniSnuli fraza sakmaod sainteresoa misi lingvisturi kuTxiT.
Tu manamde Sarl de goli gadadioda konkretulidan abstraqtulze, aq
vxvdebiT sawinaaRmdego, uku process. zRapris metaforuli formidan
generali warmogvidgens konkretul, yvela adamianisTvis axloblur
cnebebs. Tumca aRniSnul SemTxvevaSic saqme exeba konceptualur
metaforas.
konceptualuri, anu ,,sxeulebrivi’’ metaforis gansazRvrebidan
gamomdinare, naratorma abstraqtuli, ganzogadebuli cneba unda
warmoadginos yoveldRiuri cxovrebisTvis Cveuli terminebiT,
romlebic dakonkretebuli iqneba fizikuri sxeulisTvis Cveuli
aRqmebiT an JestikulaciiT.
abstraqtuli cnebis - qveynis wardgenas generali axdens
materialuri cnebebiT ,,mamikoebi, dedikoebi, Zmebi da debi’’, Tanac
139
aRniSnul arsebiTebs ixseniebs kuTvnilebiTi zedsarTavis «vos»-s
(Tqveni) TanxlebiT, rac msmenelSi kidev ufro aZlierebs
konkretulobis, sakuTrebis SegrZnebas.
mTeli momdevno abzaci, Sarl de goli gvTavazobs materialuri
cnebebiT gamoxatul konkretualizacias. TiTqosda mowyvetili
zRapris samyaros, igi gvesaubreba sabrZolo teqnikaze, romlis
uqonlobamac gamoiwvia safrangeTis damarcxeba. aq erTmaneTs
upirispirdeba xalxis sulis mowodeba da arsebuli realoba:
«Si notre armée fut battue, ce n'est pas du tout parce qu'elle manquait de courage, ni
de discipline. C'est parce qu'elle manquait d'avions et de chars» (Cveni jaris wageba ar
aris gamowveuli imiT, rom maT aklda simamace an disciplina. maT
aklda TviTmfrinavebi da tankebi).
amgvari dapirispireba kidev erTxel xazs usvams wagebuli naciis
dadebiT mxareebs.
pasaJs generali mainc amTavrebs paTetikuri elferiT «la gloire de la
France» (,,safrangeTis dideba’’), rac TavisTavad msmenelSi garkveuli
naTeli momavlis da imedis Camsaxvelia.
ukve gaCenil imeds diskursis avtori kidev ufro aZlierebs
Semdeg abzacSi - safrangeTis ,,mamaci’’ jariskacebi arian
darwmunebulebi, rom Sin gamarjvebulni dabrundebian, radgan qveynis
mokavSireebi amzadeben iaraRs germaniis dasamarcxeblad.
amgvari argumenti udaod amSvidebs da optimizs matebs msmenels
da Tvalwin warmoudgens paTetizmiT Seferil batalur scenebs. zmna
«écraser» ki Casaxavs sasurveli samagieros gadaxdis imeds.
metaforuli TvalsazrisiT sakmaod sainteresoa Semdegi fraza:
«Mes chers enfants de France, vous avez faim, parce que l'ennemi mange notre pain et
notre viande. Vous avez froid, parce que l'ennemi vole notre bois et notre charbon, vous
140
souffrez, parce que l'ennemi vous dit et vous fait dire que vous êtes des fils et des filles de
vaincus».
aq avtori alegoriulad warmoadgens qveynis macxovreblebis
fizikur mdgomareobas, romelic pirdapirproporciulad asaxavs
xalxis sulier tkivils. Tumca aRsaniSnavia, rom generali sxartad da
moxerxebulad gamoxatavs sakuTar pozicias da mesame piris - germaniis
SemoyvaniT amtkicebs, rom frangi xalxi ar aris wagebuli. xazis gasma
imaze, rom amas swored germania ambobs, azris absurdulobasa da
sicrues usvams xazs (l'ennemi vous dit et vous fait dire que vous êtes des fils et des
filles de vaincus).
aSkarad igrZnoba survili aRniSnuli azris dasrulebis da imis
Tqmis, rom es namdvilad ase ar aris. SeiZleba iTqvas, rom generali
suspensis (suspense) teqnikas mimarTavs, raTa kidev ufro gaaZlieros
frangi xalxis mSvidobiani dasasrulis molodini.
saSobao diskursis bolo nawili waagavs zRapris bednier
dasasruls.
«Eh bien ! moi, je vais vous faire une promesse, une promesse de Noël. Chers enfants
de France, vous recevrez bientôt une visite, la visite de la Victoire. Ah ! comme elle sera belle,
vous verrez !...»
Sarl de goli debs ,,saSobao pirobas’’, rom sul male bavSvebs
,,mSvenieri qalbatoni gamarjveba’’ estumreba.
diskursis bolo dausrulebeli frazaa ,,Tqven naxavT.’’ azri ar
aris dasrulebuli da msmenels utovebs fantaziis Tavisuflebas.
amgvari mxatvruli xerxi xSirad gamoiyeneba literaturul teqstebSi
da mudam iwvevs mkiTxvelSi nawarmoebisadmi ufro did interess.
frangi generlis mizanic es iqneboda.
141
yovelive zemoTqmulidan gamomdinare, naTelia metaforis da maT
Soris, konceptualuri metaforis rolis mniSvneloba politikur
diskursSi. amasTan gasaTvaliswinebelia is garemoeba, rom aRniSnuli
mxatvruli xerxi ar unda ganvixiloT misi xmarebis viwro speqtrSi,
aramed metafora SesaZlebelia moicavdes mTel abzacs an mTlian
teqsts.
konceptualuri metaforis Sesaxeb saubrisas, gansakuTrebiT unda
iqnes ganxiluli misi globaluri xasiaTi da mTliani konteqsti.
mxolod aseTi xasiaTis Seswavlis Sedegad unda ganisazRvros
gamoyenebuli mxatvruli xerxebis raoba da xmarebis specifikebi Tu
datvirTva.
3.7.2. konceptualuri integracia da misi dinamika Sarl
de golis politikuri diskursis magaliTze
rogorc ukve aRvniSneT, amerikelma mecnierebma J. fokoniem da m.
ternerma Seqmnes konceptualuri integraciis Teoria, romelic
warmoadgens adamianis mentaluri sivrceebis Seswavlis instruments.
politikuri diskursebis ganxilvisas, aqtiurad SeiniSneba
aRniSnuli Teoriis dinamika, rac mosaubres saSualebas aZlevs meti
kavlena moaxdinos msmenelze da aRZras Sesabamisimisi reaqcia mis
142
cnobierebaSi. saomari konfliqtebis gadawyvetisas es xerxic
sargrblobs didi efeqturobiT.
ganvixiloT Sarl de golis zemoTmoyvanili diskursi fokoniesa
da terneris mier SemoTavazebuli teqnikis CarTvis gziT.
pirvel rigSi, diskursi unda gavyoT mentaluri sivrceebis,
blendebis gancalkevebis safuZvelze, romlebsac mivuCenT garkveul
numeracias da saxelwodebebs:
blendi $ 1 - nacia - Svili:
Quel bonheur, mes enfants, de vous parler ce soir de Noël. Oh ! je sais que tout n'est pas
gai, aujourd'hui, pour les enfants de France. Mais je veux, cependant, vous dire des choses de
fierté, de gloire, d'espérance.
blendi $ 2 - lamazi safrangeTi:
Il y avait une fois : la France ! Les nations, vous savez, sont comme des dames, plus ou
moins belles, bonnes et braves. Eh bien ! parmi mesdames les nations, aucune n'a jamais été
plus belle, meilleure, ni plus brave que notre dame la France. Mais la France a une voisine
brutale, rusée, jalouse : l'Allemagne. L'Allemagne, enivrée d'orgueil et de méchanceté, a
voulu, un beau jour, réduire en servitude les nations qui l'entouraient. Au mois d'août 1914,
elle s'est donc lancée à l'attaque.
143
blendi $N3 - pirveli gamarjveba:
Mais la France a réuss tres grandes nations, i à l'arrêter sur la Marne, puis à Verdun. D'au
l'Angleterre, l'Amérique, ont eu ainsi le temps d'arriver à la rescousse. Alors, l'Allemagne,
dont le territoire n'était nullement envahi, s'est écroulée tout à coup. Elle s'est rendue au
M aréchal Foch. Elle a demandé pardon. Elle a promis, en pleurant, qu'elle ne le ferait plus
ja mais. Il lui restait d'immenses armées intactes, mais il ne s'est pas trouvé un seul Allemand,
pas un seul ! pour tirer même un coup de fusil après la capitulation.
blendi $N4 - muxanaTi mteri:
Là-dessus, les nations v hacune à ses affaires. ictorieuses se sont séparées pour aller c
C'est ce qu'attendait l'Allemagne. Profitant de cette naïveté, elle s'est organisée pour de
n ouvelles invasions. Bientôt, elle s'est ruée de nouveau sur la France. Et, cette fois, elle a
gagné la bataille.
L'ennemi et ses amis prétenden pour notre nation d'avoir été battue. t que c'est bien fait
blendi $ 5 - nacia - mSobeli :
Mais la nation françai res, vos sœurs. Vous se, ce sont vos papas, vos mamans, vos frè
savez bien, vous, mes enfants, qu'ils ne sont pas coupables.
144
blendi $ 6 - teqnika da ara xalxi:
Si notre armée fut battue, ce n'est pas du tout parce qu'elle manquait de courage, ni de
discipline. C'est parce qu' poque, tout se fait elle manquait d'avions et de chars. Or, à notre é
avec des machines, et les victoires ne peuvent se faire qu'avec les avions, les chars, les
n avires, qui sont les machines de la guerre. Seulement, malgré cette défaite, il y a toujours des
tr s oupes françaises, des navires de guerre et des navires marchands français, des escadrille
françaises, qui continuent le combat.
blendi $ 7 - didebuli safrangeTi:
Je puis même vous dire qu'il y en a de plus en plus et qu'on parle partout dans le monde
de ce qu'ils font pour la gloire de la France.
belndi $ 8 - locva mSobeli qveynisTvis:
Pensez à eux, priez pour eux, car il y a là, je vous assure, de très bons et braves soldats,
marins et aviateurs.
blendi $ 9 - Sin dabruneba:
qui auront à vous raconter des histoires peu ordinaires quand ils seront rentrés chez eux.
145
blendi: $ 10 - megobrebis mxardaWera:
Or, ils sont sûrs d'y rentrer en vainqueurs, r nos alliés, les Anglais et les Russes, ont ca
maintenant des force nos alliés les s très puissantes, sans compter celles que préparent
Américains. Toutes ces forces, les Allemands n'ont plus le temps de les détruire, parce que,
maintenant, en Angleterre, en Russie, en Amérique, on fabrique d'immenses quantités
d'avions, de chars, de navires. Vous verrez un jour toute cette mécanique écraser les
Al er lemands découragés et, à mesure qu'ils reculeront sur notre territoire, vous verrez se lev
de nouveau une grande armée française.
blendi $ 11 - mSieri safrangeTi:
Mes chers enfants de France, vous avez faim, parce que l'ennemi mange notre pain et
notre viande. Vous avez f tre charbon, vous roid, parce que l'ennemi vole notre bois et no
souffrez, parce que l'ennemi vous dit et vous fait dire que vous êtes des fils et des filles de
vaincus.
blendi N$ 12 - safrangeTis gamarjveba:
Eh bien ! moi, je vais vous faire une promesse, une promesse de Noël. Chers enfants de
France, v e. ous recevrez bientôt une visite, la visite de la Victoir
Ah ! comme elle sera belle, vous verrez !...
146
blendebis saxelwodebebis saxiT SevecadeT gamogvecno msmenelis
gonebaSi Camosayalibebeli abstrqtuli xatebis xasiaTi, raSic, Cveni
azriT, mdgomareobs aRniSnuli diskursis mizani. rogorc vxedavT,
suraTebi enacvleba erTi meores, magram dominirebs optimisturi
xasiaTi, anu dadebiTad da imediT datvirTuli konceptebis simravle.
sqematurad aRniSnuli blendebis ganlageba kidev ufro cxadhyobs
Cvens mier SemoTavazebul mosazrebas:
147
148
Sesabamisad, erTmaneTze dalagebiT de golis mier warmodgenili
xatebi optimisturi ganwyobis makonstruirebeli elementebia da
omianobis da globaluri uimedobis periodSi Casaxavs imedis
grZnobas da msmenelSi iwvevs nebismier problemasTan SebrZolebis
survils.
3.7.3. safrangeTis prezident nikola sarkozis roli
saqarTvelo - oseTis omis mSvidobian gadwyvetaSi
2008 wlis agvistoSi daiwyo e. w. ruseT-saqarTvelos omi — aseve
cnobili rogorc 2008 wlis samxreT oseTis omi.
omi daiwyo qarTul jarebsa da rusi samxedroebiT
zurggamagrebul os separatistTa Soris konfliqtiT cxinvalis
regionSi. osuri dasaxlebebis mxridan ramdenime dRis ganmavlobaSi
mimdinare ganuwyveteli saartilerio srolebis Semdeg, 7 agvistos
saqarTvelom samxedro operacia daiwyo qalaq cxinvalis asaRebad.
momdevno dRes ruseTma, romelsac regionSi samSvidoboebi hyavda,
qarTvelTa ieriSis sapasuxod cxinvalis regionSi sakuTari jarebis
qvedanayofebi da mZime teqnika Seiyvana. paralelurad, ruseTma
saqarTvelos sxva regionebis sahaero dabombvac daiwyo. rusebisa da
osebis jarebi qarTvelebs cxinvalis brZolaSi sami dRe ebrZodnen,
149
rac omis yvelaze didi da gadamwyveti brZola iyo. rusulma gemebma
saqarTvelos SavizRvispireTi dablokes da saxmeleTo jarebi da
paraSutistebi gadmosxes dasavleT saqarTveloSi. 9 agvistos rusulma
da afxazurma Zalebma meore fronti gaxsnes kodoris xeobaze
TavdasxmiT da dasavleT saqarTvelos Sida teritoriebSi SeiWrnen.
xuTi dRis mZime brZolebis Semdeg qarTuli jarebi gandevnil iqnen
cxinvalis regionidan da afxazeTidan. rusebis mier okupirebul iqna
qalaqebi foTi da gori, sxva raionebTan erTad.
evrokavSiris Tavmjdomare, safrangeTis prezidentis - nikola
sarkozis SuamdgomlobiT konfliqturma mxareebma 12 agvistos miaRwies
cecxlis Sewyvetis SeTanxmebas, romelsac saqarTvelom TbilisSi 15
agvistos moawera xeli, xolo ruseTma moskovSi — 16 agvistos. 12
agvistos ruseTis prezidentma dimitri medvedevma ukve gasca cecxlis
Sewyvetis brZaneba, Tumca brZolebi umal ar Sewyvetila. SeTanxmebis
xelmoweris Semdeg ruseTma sakuTari jarebis umetesi nawili
samegrelos da Sida qarTlis regionebidan gaiyvana. Tumc amasTanave
buferuli zonebi Seqmna afxazeTisa da samxreT oseTis sazRvrebis
gaswvriv da saTvalTvalo punqtebi datova foTSi, senaksa da perevSi.
2008 wlis 26 agvistos ruseTma samxreT oseTisa da afxazeTis
damoukidebloba cno. ruseTma daasrula gasvla saqarTvelos danarCeni
teritoriebidan 8 oqtombers, Tumca 2009 wlis mdgomareobiT rusuli
jarebis gaZlierebuli garnizonebi rCeba afxazeTsa da samxreT
oseTSi. ramdenime incidenti orive konfliqtur zonaSi kvlavac
xdeboda omis dasrulebidan ramdenime Tvis gasvlis Semdeg.
problemis samSvidobo gadawyvetisken TiTqmis erTxmad mowodebisa
da natosa da ruseTs Soris pirdapiri konfliqtis Tavidan aridebis
garda, saerTaSoriso reaqcia, romelSic evrokavSiri da aSS
dominirebda, xazgasmiT uWers mxars saqarTvelos teritoriul
mTlianobas, xolo arcnobili teritoriebi ki solidarobas ucxadebs
samxreT oseTsa da afxazeTs.
150
3.7.4. konceptualuri metafora nikola sarkozis
diskursSi
2011 wlis oqtombris TveSi safrangeTis prezidentma nikola
sarkozim warmoTqva saqarTvelos moqalaqeebisadmi mimarTuli
diskursi, romliTac Seecada qarTvelebSi optimisturi sul aRzevebas.
aRniSnul diskurss, Sarl de golis diskursis msgavsad, Cven
ganvixilavT Tanamedrove lingvistikaSi arsebuli ori sakvanZo
mimarTulebis – konceptualuri metaforisa da konceptualuri
integraciis Teoriebis gamoyenebiT.
aRniSnul TavSi SevecdebiT warmovadginoT sarkozis diskursSi
arsebuli konceptualuri metaforebis dinamika da teqstualuri
globalizacia, xolo Semdgom gavaanalizebT mis konceptualur
integracias.
nikola sarkozi Tavis sityvas iwyebs Tbili mimarTviT «chers amis»
da imTaviTve gamoxatavs qarTveli erisadmi Tanadgomas da megobrul
damokidebulebas.
diskursis Semdgom monakveTebSic araerTxelaa saubari
safrangeTis mxridan saqarTvelos mxardaWeraze, anu Zlier da
msoflios politikur arenaze myof gavlenian mokavSireze, romelsac
Seswevs Zala daifaros da mxarSi amoudges ,,SedarebiT sust megobars’’.
amgvari Tanadgoma amxvnevebs da aZlierebs msmenelis sulier ganwyobas.
pirvelive abzacSi frangi prezidenti miuTiTebs
TavisuflebisTvis mebrZoli amboxebuli xalxis simravleze, rac,
garkveulwilad, msmenels aniWebs siZlieris da daumarcxeblobis
SegrZneba - emocias («vous étiez des milliers... exprimer votre détermination à sauver
votre indépendance» - ,,Tqven xarT aTasobiT, gamoxateT Tqveni
151
gadawyvetileba da daicaviT damoukidebloba’’ ). eris siZlerebis Tema
SemdgomSic viTardeba, rodesac saubaria omis Sedegad gandevnil
qarTvel patriotebze da maT ricxobriv simravleze («des dizaines de
milliers de vos compatriotes ont été déplacés et sont venus grossir les rangs» - aTi
aTasobiT Tqveni Tanamemamule gadaadgilda da Seavso Tqveni rigebi’’).
msgavsi frazebiT avtori cdilobs daakargvinos adresats am qveyanaze
martoobis SiSi da kidev erTxel xazi gausvas msoflioSi qarTvelebis
an saqarTvelos mxardamWerTa simravles.
TumcaRa unda aRiniSnos, rom qarTveli xalxis ricxobrivi
simravlis gamomxatveli koncepti atarebs antonimur anu, am
SemTxvevaSi, negatiur datvirTvasac. rodesac prezidenti saubrobs
omis Sedegad devnil adamianebis raodenobaze, daSlili ojaxebis
simravleze, warTmeul teritoriaze, saqarTvelos sazRvrebTan mdgomi
mowinaaRmdegis jaris sidideze, igi mainc cdilobs msmenelSi
sifxizlis SenarCunebas arsebuli konfliqtis mimarT da gvaCvenebs
yvela omisadmi Cveul savalalo Sedegebis suraTs.
diskursis dros xSirad gamoyenebuli qveynis Tavisuflebis da
Tavisufali xalxis determinativebi (place de la Liberté, une nation indépendante,
un peuple libre – Tavisuflebis moedani, Tavisufali eri) kidev ufro
aZliereben naciis Tavisuflebis da damoukideblobis TviTSegrZnebas
da, Sesabamisad, amyareben maT fliqologiur ganwyobas arsebuli
problemis mimarT.
ar unda gamogvrCes mxedvelobidan is garemoeba, rom sarkozis
diskursi ideurad mkveTrad gansxvavebulia Cven naSromSi zemoT
warmodgenil Sarl de golis diskursisgan. Tu meore msoflio omis
dros saWiro iyo xalxis sabrZolo ganwyobis aRzeveba, 2008 wels
safrangeTis prezidenti nikola sarkozi qarTvel xalxs mouwodebs
ruseTTan dialogsa da megobruli urTierTobisken, risTvisac mohyavs
metaforuli xasiaTis istoriuli magaliTebi:
152
«La France en a une conscience aussi aiguë, c'est parce que l'Histoire a infligé à la
France les mêmes souffrances et les mêmes injustices... C'est le choix de la volonté qu'ont fait
la France et l'Allemagne après 1945, après trois conflits ravageurs. C'est sur les décombres du
pire conflit que l'humanité ait connu, que Charles de Gaulle et Konrad Adenauer, ont engagé
leurs peuples sur la voie de la réconciliation».
safrangeTis prezidenti saubrobs safrangeTis da ruseTis
saukoneobrivi megobrobis Sesaxeb, rac gvaxsenebs Zvel xalxur
andazas ,,megobris megobari Seni megobaria.’’ aRniSnuli gamonaTqvamebiT
sarkozis surs adresatSi aRmofxvras konfliqtis gagrZelebis
survili da Casaxos SesaZlebeli TanamSromlobis ganwyoba:
«La France considère la Russie comme son amie. Comme un partenaire stratégique, car
nos destins sont mêlés, c'est ensemble, Européens et Russes, que nous assurerons durablement
la prospérité de nos peuples, la stabilité de notre continent. Partenaire et amie, c'est ce que la
Russie devrait être, ou redevenir, pour la Géorgie».
Tavisi STagonebis gaZlierebisTvis da msmenelis dasarwmuneblad
nikola sarkozi mimarTavs argumentaciis xerxs da mohyavs sarwmuno,
gansakuTrebiT qveynis ekonomikur viTarebasTan dakavSirebuli
magaliTebi, romlebic isev da isev gamyarebulia abstraqtuli
ricxobrivi monacemebiT:
«Plusieurs centaines de milliers de vos compatriotes vivent en Russie, et Moscou,
après Tbilissi, est la première ville géorgienne par la population. Vos hommes d'affaires
investissent en Russie, et leurs homologues sont nombreux à venir profiter du dynamisme de
votre économie».
ekonomikis dinamizmze dadebuli fsoni sakmaod maRali
ganacxadia aRniSnuli kuTxiT araganviTarebuli qveynisTvis da,
Sesabamisad, warmoadgens utyuari STagonebis da dinamiuri motivaciis
xerxs. aseve sainteresoa sityva ,,ndobis’’ (la confience) xSiri xmareba.
aRniSnuli konceptis daxmarebiT SesaZlebelia mravali dadebiTi
153
emociis da ganwyobis warmoSoba teqstis adresatSi. ndobaze
dafuZnebuli urTierToba yvelaze myaria da ar iwvevs aranair
uaryofiT Sedegebs. ndobis faqtori adamianis cnobierebaSi iwvevs
dadebiTi emociebis auarebel raodenobas da, Sesabamisad, msmenelis
gonebas mimarTavs diskursis avtoris sasurveli miznisken.
nikola sarkozis mier warmoTqmuli diskursi ar unda aRviqvaT,
rogorc saqarTvelo - ruseTis momavali megobrobis himni. safrangeTis
prezidenti Tvlis, rom aRniSnuli gza saqarTvelos momavalisTvis
warmoadgens sasurvel da momgebian politikas. amis dasturia Cveni
qveynis da evropis, Tu msoflios wamyvan qveynebTan urTierTobis
araerTgzis xazgasma Semdegi metaforebis saSualebiT: êtrès libre d'exprimer
son aspiration, cette aspiration est une chance pour la Géorgie, elle est un catalyseur de toutes
les réformes entreprises (STagonebis gamoxatulebisas Tavisufali, es
STagoneba saqarTvelosTvis Sansia, igi yvela reformis
katalizatoria) da a. S.
«La Géorgie doit être libre d'exprimer son aspiration à rejoindre l'OTAN, si son peuple
le souhaite»;
«La Géorgie doit être libre d'exprimer son aspiration à se rapprocher de l'Union
européenne, et un jour à la rejoindre. Cette aspiration est une chance pour la Géorgie, car elle
est un catalyseur de toutes les réformes entreprises. Au lendemain de cette « révolution des
Roses»;
«Je souhaite que votre jeunesse bénéficie de formations dans le réseau des universités
francophones du monde entier».
xolo Semdgom, argumentirebuli diskursi gadadis uSualod
safrangeT - saqarTvelos saukunovani urTierTobis da megobrobis
ganxilvaze. diskursi Tavdeba sityvebiT: ,,gaumarjos saqarTvelos!’’
154
nikola sarkozis mier warmoTqmuli diskursi, konceptualuri
metaforebis aspeqtis gaTvaliwinebiT, SeiZleba sqematurad
Semdegnairad gavSaloT:
Sejamebis saxiT unda aRvniSnoT, rom nikola sarkozis mier
warmoTqmul aRniSnul diskursSi mravladaa lingvisturi erTeulebi,
romlebic atareben metaforul datvirTvas da warmatebiT emsaxurebian
warmomTqmelis miznis ganxorcielebas. safrangeTis prezidentis
155
warmodgenil gamosvlaSi gamoyenebuli konceptebi ZiriTadad atareben
abstraqtuli cnebebis kategorias da, Sesabamisad, adresatis
cnobierebaSi iwveven gansxvavebul, magram Sinaarsobrivad sinonimur
xatTa simravles, romlebic ubiZgeben optimisturi ganwyobisaken,
mSvidobiani momavlis da msoflios nebismier qveyanasTan megobruli
urTierTobebis damyarebis SesaZleblobebis dadebiTi emociebisken.
2011 wels nikola sarkozis mier TbilisSi warmoTqmuli
diskursi gansxvavdeba meore msoflio omis dros Sarl de golis mier
warmoTqmuli diskursisgan rogorc lingvisturi kuTxiT, aseve
msmeneli xalxisgan misaRebi Sedegis molodiniT.
frangebSi saomari moqmedebebis aRZvris mizniT Sarl de goli
mters aniWebs mravlwaxnagovan uaryofiT metaforuli formebiT
warmodgenil xasiaTs.
misgan gansxvavebiT, nikola sarkozi cdilobs gaaqros qarTvel
msmenelSi mtrisadmi samagieros gadaxdis survili, TumcaRa mouwodebs
da STaagonebs evrokavSirTan TanamSromlobisken.
magram mxedvelobidan ar unda gamogvrCes orive diskursisTvis
damaxasiaTebeli mizanswrafva - adamianebSi naTeli da warmatebuli
momavlis rwmenis Casaxva.
156
3.7.5. konceptualuri integracia da misi dinamika nikola
sarkozis politikuri diskursis magaliTze
aRniSnul TavSi Cven SevecdebiT ganvixiloT SesaZlebeli
blendebis xasiaTi da dinamika nikola sarkozis mier 2011 wlis
oqtomberSi TbilisSi warmoTqmul diskursSi, rac kidev ukeTesad
dagvanaxebs da gamoaaSkaravebs avtoris realur mizanswrafvas da
sasurvel Sedegs. amisaTvis, pirvel rigSi, unda aRmovaCinoT diskursSi
arsebuli gansxvavebul blendebi da mivusadagoT maT asociaciuri
saxelwodebebi:
blendi $ 1 - megobroba:
Chers amis
blendi $ 2 - TavisuflebisTvis mebrZoli xalxi da maTi simravle:
Quand je suis arrivé à Tbilissi... à un peuple libre
157
blendi $ 3 - omis savalalo Sedegebi:
Trois ans ont passé, et si les armes se sont tues... de l'autre côté des lignes de
séparation...
blendi N 4 - safrangeTi - megobari:
La France a été la première à déployer ses gendarmes le long des lignes de séparation...
blendi $ 5 - mSvidobiani molaparakebis SesaZlebloba da misi
momgebianoba:
Plusieurs centaines de milliers de vos compatriotes vivent en Russie, et Moscou, après
Tbilissi, est la première ville géorgienne par la population...
blendi $ 6 - ndoba:
Mais pour rétablir la confiance...
158
blendi $ 7 - ganviTarebul qveynebTan TanamSromloba:
La Géorgie doit être libre d'exprimer son aspiration à rejoindre l'OTAN...
blendi $ 8 - safrangeTis da saqarTvelos saukuneobrivi
megobroba:Enotre la Géorgie et la France, c'est également sur les champs de bataille que des
liens de sang ont été noués...
Tu aRniSnul blendebs mivaniWebT dadebiTi da uaryofiTi
emociuri datvirTvis aspeqts, miviRebT Sendegnair sqematur
gamosaxulebas:
159
rogorc vxedavT, uaryofiTi asociaciebisa da SegrZnebebis
gamomwvevad gvevlineba mxolod erTi blendi, romelic Cvens mier
CamoTvlili sxva Svidi blendis fonze mniSvnelovnad kargavs
uaryofiTi SegrZnebebis da asociaciebis aRmZvrel efeqts.
«Chers amis,
Quand je suis arrivé à Tbilissi, dans la nuit du 12 août 2008, vous étiez des milliers,
devant votre Parlement, pour crier votre colère devant l'outrage qui était fait à votre pays et
exprimer votre détermination à sauver votre indépendance.
Trois ans ont passé, et sur cette place de la Liberté, je suis heureux de pouvoir
m'adresser à une nation indépendante et à un peuple libre !
Trois ans ont passé, et si les armes se sont tues, elles n'ont pas effacé les blessures de la
guerre. Des dizaines de milliers de vos compatriotes ont été déplacés et sont venus grossir les
rangs des centaines de milliers qui avaient été chassés de leurs terres par les conflits
antérieurs.
Des milliers de familles ont été séparées, qui sont depuis empêchées de se retrouver,
de se parler, de s'embrasser, par l'érection d'un mur invisible au sein d'une même nation.
Une partie de votre territoire vous a été enlevée. Cette souffrance reste vive, comme un
membre amputé dont on ressent toujours la présence.
Contre toute logique stratégique, et à rebours des engagements pris, d'importantes
forces militaires restent stationnées à vos portes, de l'autre côté des lignes de séparation.
Chers amis géorgiens,
160
Ces trois ans qui ont passé n'ont rien enlevé à l'engagement de la France à vos côtés.
Rien.
La France a été la première à déployer ses gendarmes le long des lignes de séparation.
Mais la France ne se résigne pas au fait accompli. Et je veux, Monsieur le président, ici,
réaffirmer solennellement, l'attachement de la France, l'attachement de l'Europe à la
souveraineté de la Géorgie, à l'indépendance de la Géorgie, et à l'intégrité territoriale de la
Géorgie.
Je veux réitérer ici mon engagement à veiller à l'application des accords conclus, car
les accords conclus engagent les pays qui ont souscrit, engage Monsieur le président, leur
parole et leur honneur.
Je réaffirme ici, devant vous, le droit du peuple géorgien à définir sa voie, à choisir ses
alliances, et à construire librement son avenir.
Chers amis,
Nous avons pu arrêter la guerre dans l'urgence. Mais arrêter la guerre dans l'urgence ce
n'est pas construire la paix véritable. Plus que toute autre nation, la France mesure le
déchirement que représente pour vous la division forcée de votre pays.
Plus que tout autre pays, la France ressent la douleur de tous ces déplacés, ces
expulsés, ces arrachés à leur terre. Et si la France en a une conscience aussi aiguë, c'est parce
que l'Histoire a infligé à la France les mêmes souffrances et les mêmes injustices.
Mais, comme je le disais ce matin en Arménie, aucun pays, plus que la France, ne sait
qu'il n'est de fracture si grave qui ne puisse être résorbée. C'est le choix de la volonté qu'ont
fait la France et l'Allemagne après 1945, après trois conflits ravageurs. C'est sur les décombres
du pire conflit que l'humanité ait connu, que Charles de Gaulle et Konrad Adenauer, ont
engagé leurs peuples sur la voie de la réconciliation. Et aujourd'hui, l'Europe dont parlait le
président Saakachvili, c'est l'Europe de la France et de l'Allemagne, amis et réconciliés.
161
Et bien je veux vous dire du fond de mon cœur, que c'est la même voie que la Géorgie
et la Russie doivent choisir. Car dans le Caucase pas plus qu'ailleurs dans le monde, il n'y a de
fatalité à la confrontation et à la guerre.
La Géorgie a montré la voie, quand le Président Saakachvili a pris l'engagement
solennel, de ne jamais recourir à la force pour rétablir la souveraineté de la Géorgie sur les
deux provinces qui lui ont été arrachées.
Cet engagement, les autres signataires des accords du 12 août et du 8 septembre 2008
doivent le prendre à leur tour. Chaque pays doit s'engager à cela.Je demande que les
observateurs européens puissent se rendre en Abkhazie et en Ossétie du Sud, pour s'assurer
que les droits des populations y sont scrupuleusement respectés.
Le droit des déplacés à regagner leurs foyers et à retrouver leur terre et pour
commencer, les familles séparées doivent pouvoir se retrouver et se déplacer de part et d'autre
des lignes de séparation.Chaque partie doit continuer de s'engager dans les discussions de
Genève, c'est par le dialogue, par la négociation que l'on dépassera la méfiance.
Des mesures de confiance doivent être prises pour consolider la stabilité.
Monsieur le Président,
Chers amis géorgiens,
La France considère la Russie comme son amie. Comme un partenaire stratégique, car
nos destins sont mêlés, c'est ensemble, Européens et Russes, que nous assurerons durablement
la prospérité de nos peuples, la stabilité de notre continent. Partenaire et amie, c'est ce que la
Russie devrait être, ou redevenir, pour la Géorgie. Vos deux peuples ont subi le même
traumatisme de 70 ans de communisme soviétique.
Tous deux s'en sont relevés et ont retrouvé la maîtrise de leur destin.
162
Plusieurs centaines de milliers de vos compatriotes vivent en Russie, et Moscou, après
Tbilissi, est la première ville géorgienne par la population. Vos hommes d'affaires investissent
en Russie, et leurs homologues sont nombreux à venir profiter du dynamisme de votre
économie.
Mais pour rétablir la confiance, il faut que cesse la rhétorique de confrontation et que
prévale le dialogue. Pour rétablir la confiance, il faut que cessent les intimidations, les
menaces et les tentatives de déstabilisation qui sont proprement inacceptables.
Pour rétablir la confiance, chacun doit admettre que l'Union soviétique n'existe plus,
qu'une politique des sphères d'influence n'a pas vocation à lui succéder. Tout le monde doit
accepter que la Géorgie, ait le droit de définir sa voie et de choisir librement ses amis et ses
alliances.
La Géorgie doit être libre d'exprimer son aspiration à rejoindre l'OTAN, si son peuple
le souhaite. Monsieur le Président, la Géorgie doit être libre d'exprimer son aspiration à se
rapprocher de l'Union européenne, et un jour à la rejoindre. Cette aspiration est une chance
pour la Géorgie, car elle est un catalyseur de toutes les réformes entreprises.Au lendemain de
cette « révolution des Roses » qui a suscité tant d'enthousiasme en France, la société
géorgienne était divisée, votre économie exténuée et tout le pays était en proie au doute.
Il existe encore bien des défis, mais que de chemin parcouru depuis lors.
La distribution du gaz, de l'eau, de l'électricité a été rétablie. Vos routes ont été
refaites; les infrastructures ont été développées. La sécurité a été restaurée et vos
commissariats sont désormais transparents, à l'image de votre police, autrefois parmi les plus
corrompues du monde, qui est aujourd'hui plébiscitée par la population géorgienne unanime.
La richesse de votre pays a été multipliée par dix depuis 2004. La Géorgie est
aujourd'hui un pays attractif et ce n'est pas un hasard si les investissements étrangers y
affluent.
163
Cette stratégie de réformes et d'ouverture est votre meilleure chance pour convaincre
demain Abkhazes et Sud-Ossètes que leur avenir est aux côtés de leurs compatriotes
géorgiens, dans un pays ouvert, plutôt qu'à l'intérieur de pseudo-Etats isolés et vassalisés.
La poursuite de votre stratégie de réforme est aussi votre meilleur atout pour
convaincre l'Union européenne que la Géorgie est européenne et pour le président de la France
que je suis, la Géorgie est européenne par sa culture, par ses choix développement et par ses
valeurs.
Ce rapprochement avec l'Union européenne dépend de vos réformes et de
l'approfondissement de votre démocratie.
Pour ce qui me concerne, quand je suis à Tbilissi, je me sens en Europe et pas ailleurs!
Entre la France et la Géorgie, il y a beaucoup plus que le souvenir de ces journées
terribles d'août 2008.
Il y a 90 ans, après trois années d'indépendance, alors que votre pays s'était doté d'une
constitution démocratique qui reconnaissait aux femmes le droit de vote, c'est en France que
votre jeune gouvernement trouvait refuge, contraint à l'exil par le déferlement des armées
bolchéviques.
C'est en France qu'il continua, au cours des décennies à entretenir la flamme de
l'identité et géorgienne.
Et c'est en terre de France, à Leuville-sur-Orge, que reposent nombre de ces grands
Géorgiens qui, comme Noé Jordania ou Noé Ramishvili, avaient rêvé d'une Géorgie libre, que
vous incarnez aujourd'hui.Je soutiens pleinement le projet d'installer un centre culturel
géorgien dans ce village français devenu pour tous les Géorgiens un lieu de mémoire.
Entre la Géorgie et la France, c'est également sur les champs de bataille que des liens
de sang ont été noués. Vétéran de la bataille de Kéren, de la campagne de Syrie, le Géorgien
164
Dimitri Amilakvari est mort pour la France en héros, lors de la campagne de Libye. Il reste
aujourd'hui une figure légendaire de la Légion étrangère.
Aujourd'hui encore, nos soldats sont côte-à-côte, en Afghanistan.
Sous l'impulsion du Président Saakachvili, la Géorgie a fait le pari audacieux, insensé
disaient même certains alors, d'installer au cœur d'une région pétrifiée par des décennies de
communisme une vraie démocratie et une économie de marché.
Ce pari, la France est fière d'y avoir cru et de l'avoir soutenu.
Nos entreprises vous aideront et demain, nous serons encore à vos côtés pour
développer votre pays.Vous avez engagé une réforme en profondeur de votre système
éducatif. Et après l'ouverture cette année de l'Ecole française du Caucase, la France veut être à
vos côtés pour former vos élites de demain, pour créer de nouveaux ponts entre la France,
l'Europe et la Géorgie...
Au début du siècle dernier, comme en ce mois d'août 2008, c'est dans l'adversité et
dans l'épreuve que la France et la Géorgie se sont retrouvées.
De ces rencontres que l'Histoire nous a imposées est née une amitié profonde entre la
France et la Géorgie.
Je suis venu ici ce soir, sur cette place de la Liberté, pour célébrer cette amitié.
La France sera à vos côtés pour assurer votre indépendance et pour vous rapprocher de
l'Europe.
La France n'est pas un ami d'un jour, elle est un ami pour toujours.
Je suis venu vous assurer que la France, c'est l'amie fidèle sur laquelle la Géorgie peut
compter.Vive la Géorgie!
165
Vive la France!
Vive l'amitié entre nos deux peuples!
Zvirfaso megobrebo,
rodesac me Camovedi TbilisSi 2008 wlis 12 agvistos Rames, Tqven
aTasobiT damxvdiT Tqveni parlamentis Senobis win, raTa gamogexataT
Tqveni qveynis mimarT gamoxatuli gulgriloba da geCvenebinaT myari
gadawyvetileba Tqveni qveynis damoukideblobasTan dakavSirebiT.
sami weli gavida da aq, Tavisuflebis moedanze, gulwrfelad
bednieri gaxlavarT da SemiZlia mivmarTo damoukidebel xalxs.
sami weliwadi gavida, cecxli Sewyda da iaraRis JRaruni aRar
ismis, magram omisgan motanili, sikvdiliTa da tanjviT miyenebuli
iarebi rodi moSuSebula.
aTi aTasobiT Tqveni Tanamemule iZulebuli gaxda, mietovebina
saxl–kari da im Sida konfliqtis Sedegad gamodevnili asobiT–
aTasobiT TanamemamuleTa rigebs Semateboda.
aTasobiT ojaxi gaiyo da mas Semdeg veRar axerxebs Sexvedras,
erTmaneTTan dalaparakebas da maT Soris uxilavi kedeli aRimarTa.
Tqveni teritoriis erTi nawili wagarTves. es iseTive mwvave
tkivilia, rogorc mokveTili kiduri, romlis arsebobasac mainc
grZnob.
166
yovelgvari strategiuli logikis sawinaaRmdegod da nakisri
valdebulebebis ugulvebelyofiT mniSvnelovani samxedro Zalebi
araTu darCa, aramed gaZlierda Tqvens karTan, gamyofi karis gadaRma.
am ganvlilma samma welma veraferi daaklo safrangeTis
CarTulobasa da Tqven gverdiT dgomas. safrangeTma pirvelma ganalaga
Tavisi profesionali Jandarmebi administraciuli sazRvris gaswvriv,
raTa konfliqtis xelaxali eskalacia agvecilebina. magram safrangeTi
miRebul Sedegs ar urigdeba.
me minda sazeimod davadasturo Cveni, safrangeTisa da evropis
mxardaWera Tqveni qveynis, saqarTvelos suverenitetis,
damoukideblobis mimarT.
kvlavac msurs davadasturo Cemi valdebuleba imisa, rom Tvali
vadevno xelSekrulebas, radgan is yvela mxareebs pasuxismgeblobas
akisrebs, batono prezidento.
aq, Tqven winaSe, xelaxla vadastureb qarTveli xalxis arCevans,
TviTon gansazRvros Tavisi gza, airCios mokavSireebi da Tavisuflad
airCios momavali.
Zvirfaso qarTvelo megobrebo, Cven SevZeliT swafad SegveCerebina
omi, magram swrafad omis SeCereba kidev ar niSnavs, rom mSvidoba
davamyareT. WeSmarit mSvidobas mxolod moTminebiTa da
mizandasaxulobiT Tu avaSenebT.
safrangeTi nebismier erze metad acnobierebs Tqveni qveynis mimarT
ganxorcielebuli Zaladobis Sedegad gamowveul tkivils, Zalian mZime
gancdaa separatizmi. safrangeTi nebimier sxva qveyanaze metad grZnobs
yvela saxlidan gamoZevebuli ojaxebisa da miwasmowyvetil pirTa
tkivils. arc erTma qveyanam ar icis iseTi simZafriT, Tu ras niSnavs
167
qveynis gaxleCa. es is arCevania, romelic safrangeTma da germaniam 1945
wels damangreveli kofliqtis Sedegad gaakeTa.
es iyo ori SorsmWvreteli adamianis, Sarl de golis da
adenaueris, mier xalxebs Soris Serigebis gzaze dayeneba. da dRes,
batono saakaSvilo, safrangeTisa da germaniis megobroba gulwrfeli
da mtkicea, isini Serigebuli da daZmobilebuli qveynebi arian.
gulwrfelad minda, saqarTvelosa da ruseTs movuwodo, rom es igive
gzaa, romelsac Tqveni qveynebi unda daadgnen, radgan arc kavkasiaSi da
arc arsad sxvagan, dapirispireba gamosavali araa.
saqarTvelom aCvena Tavisi gza, rodesac prezidentma saakaSvilma
evropuli parmalnetis winaSe sazeimod aiRo valdebuleba, arasodes
gamoeyenebina Zala saqarTvelos orive warTmeul regionSi
saqarTvelos suverenitetis aRsadgenad da 2008 wlis SeTanxmebiT sxva
wevrebmac unda ikisron da igrZnon es valdebuleba. albaT es
bunebrivi svlac unda iyos.
me kidev erTxel moviTxov, rom evropelma damkvirveblebma SeZlon
afxazeTsa da oseTSi Sesvla, raTa darwmundnen, rom iq mosaxleobis
uflebebi daculia.
me kidev erTxel vadastureb, rom iZulebiT gadaadgilebuli
pirebs unda mieceT saSualeba, daubrundnen Tavian saxlebsa da miwas;
rom gayofilma mxareebma SeZlon sazRvris Tavisuflad gadakveTa.
TiToeuli mxare aqtiurad da gulwrfelad unda iyos CarTuli
Jenevis diskusiebSi, radgan mxolod dialogisa da molaparakebebis
gziT SeiZleba undoblobis gadalaxva da mTavari problemebis
gadaWra. miRebuli unda iyos ndobis aRdgenis zomebi stabilurobis
miRwevis mizniT.
168
batono prezidento, Zvirfaso megobrebo, safrangeTi ruseTs Tavis
megobrad miiCnevs. mas strategiul partniorad ganixilavs, radgan Cveni
bedi urTierTdakavSirebulia da Cven erTad, evropelebi da rusebi,
uzrunvelvyofT xalxebis mdgrad keTildReobas. Cveni partniori da
megobari, ai, vinc unda gaxdes ruseTi saqarTvelosTvis. qarTvelma da
rusma xalxma sabWouri komunizmis 70 –wliani erTi da igive travma
gadaitana, magram orivem SeZlo fexze wamodgoma. asobiT, aTasobiT
Tqveni Tanamemamule cxovrobs ruseTSi, xolo moskovSi ki, Tbilisis
Semdeg raodenobrivad yvelaze meti qarTveli cxovrobs. Tqveni
biznesmenebi moskovSi abandeben kapitals. xolo mravali rusi kolega
Camodis aq Tqveni ekonomikis dinamikuri ganviTarebiT rom isargeblos,
raTa isargeblon mravalferovani klimatiT, turizmiT.
ndobis aRsadgenad, dapirispirebis ritorika unda Sewydes da
upirateoba dialogs mieniWos. ndobis aRdgenis mizniT ki saWiroa
dasruldes daSineba, muqara da destabilizaciis mcdeloba. es
absoluturad miuRebelia.
ndobis aRdgenis mizniT TiToeulma unda CaTvalos, rom sabWoTa
kavSiri warsuls Cabarda da rom mas gavlenis sferoebis politika
veranairad ver Caenacvleba. yvelam unda aRiaros is faqti, rom
saqarTvelos, rogorc nebisier sxva qveyanas, ufleba aqvs, gansazRvros
Tavisi gza da Tavisuflad airCios Tavisi megobrebi da mokavSireebi.
saqarTvelom Tavisuflad unda gamoxatos sakuTari miswrafeba, Sevides
natoSi, Tu mis xalxs ase surs.
batono prezidento, saqarTvelo Tavisufalia gamoxatos Tavisi
miswrafeba, SeuerTdes alianss, radgan es miswrafeba aris
saqarTvelosTvis unikaluri Sansi.
vardebis revoluciis meore dRes, romelmac safrangeTSi didi
enTuziazmi gamoiwvia, Tqveni sazogadoeba maSin gayofili iyo, Tqveni
ekonomika iyo Zalian dasustebuli da mTeli qveyana erTgvari eWviT
169
iyo Sepryobili. jer kidev bevri gamowveva arsebobs. magram mainc
ramxela gzaa gavlili mas Semdeg. aRdgenilia qveyanSi gazis, wylisa
da eleqtroenergiis distribucia, SekeTda Tqveni gzebi da ganviTarda
infrastruqtura. qveyanaSi aRdga usafrTxoeba da iseT doneze, rom
Tbiliss kriminalis TvalsazrisiT evropaSi yvelaze dabali
maCveneblebi aqvs. Tqveni policiis ganyofilebebi gamWvirvalea, iseve
rogorc policia, romelic adre msoflioSi yvelaze korumpirebulTa
Soris iyo, rasac dRes saqarTvelos mosaxleobac erTxmad adasturebs.
2004 wlis Semdeg Tqveni qveynis simdidre 10– jer gaizarda.
Sida reformebisa da gaxsnilobis strategia Tqveni qveynis
saukeTeso Sansia, samxreT oseTisa da afxazeTis mosaxleoba
darwmundes, rom maTi momavali aris am Ria qveyanaSi da ara
izolirebul da fsevdo, damonebul qveyanaSi.
am reformebis strategiis gagrZeleba aseve aris Tqveni qveynis
saukeTeso saSualeba, raTa evrokavSiric daarwmunoT, rom saqarTvelo
evropuli qveyanaa.
me, rogorc safrangeTis prezidenti, vacxadeb, rom Tqveni qveyana
Tavisi kulturiT, ganviTarebis arCeviTa da faseulobebiT evropulia
da evrokavSirTan daaxloeba damokidebulia upirveles yovlisa
reformebze da demokratiis gaRrmavebaze. xolo rac Semexeba me,
gulwrfelad getyviT, rom roca TbilisSi vimyofebi, Tavi evropaSi
mgonia.
safrangeTsa da saqarTvelos gacilebiT meti akavSirebs, vidre is
avbediTi 2008 wlis agvistos saSineli dReebisa da Rameebis mogoneba.
rodesac Tqvenma qveyanam miiRo demokratiuli konstitucia,
romelmac qalTa saarCevno xmis ufleba cno, roca Tqvenma axalgazrda
mTavrobam safrangeTSi pova TavSesafari, gaqceoda bolSevikuri armiis
Semosevas.
170
Semdegi aTwleulebis ganmavlobaSi man safrangeTSi saqarTvelos
TviTmyofadobisa da damoukideblobis Zlieri survilis SenarCuneba
moaxerxa safrangeTis miwaze, sadac ganisvenebs mravali didi
qarTveli, romlebic, noe Jordaniasa da noe ramiSvilis msgavsad,
Tavisufal saqarTveloze ocnebobdnen. im saqarTveloze, romelsac
Tqven ganasaxierebT dRes.
me sruliad vuWer mxars qarTuli kulturis centris gaxsnis
proeqts am frangul sofelSi, romelic yvela qarTvelisaTvis
mogonebebis adgilia da damoukideblobisaTvis brZolis simbolod
iqca.
saqarTvelosa da safrangeTs Soris brZolis velebze damyarda
sisxliT naTesauri kavSirebi. qarTveli dimitri amilaxvari 1942 wels
gmirulad daeca libiaSi. igi dResac rCeba ucxouri legionis
legendarul figurad, romelsac safrangeTis siamaye uwodes. Cveni
jariskacebi dResac gverdigverd ibrZvian avRaneTSi, raTa daamarcxon
terorizmi.
Cveni sawarmoebi, firmebi dagexmarebaT ekonomikur aRmavlobaSi da
Cven aq varT, raTa dagexmaroT qveynis ganviTarebaSi.
Tqven wamoiwyeT ganaTlebis sistemis Zireuli reforma. wels
kavkasiis franguli skolis gaxsniT araCveulebriv SenobaSi
safrangeTi Tqven gverdiT iqneba, raTa Camoyalibdes xvalindeli
elita, raTa axali xidebi gaidos safrangeTs, evropasa da
saqarTvelos Soris...
msurs, rom Tqvenma axalgazrdobamac miiRos ganaTleba mTeli
msoflios frankofonuri universitetebis qselSi.
gasuli saukunis dasawyisSi, iseve rogorc 2008 wlis agvistos
TveSi, safrangeTi da saqarTvelo erTmaneTs bedukuRmarTobisa da
171
gansacdelis Jams Sexvdnen erTmaneTs. am Sexvedrebisas Cvens xalxebs
Soris Rrma megobroba damyarda. am saRamos me movedi aq, Tavisuflebis
moedanze, rom am megobrobis zeimSi miviRo monawileoba. movedi, raTa
dagarwmunoT, rom safrangeTi, iseve, rogorc guSin, TqvenTan erTad
iqneba.
Tqven gverdSi iqneba, Tqveni erTguli megobari iqneba, raTa
davuaxlovdeT ufro evropas. safrangeTi Tqveni samudamo erTguli
megobaria, romlis imedic saqarTvelos mudam SeiZleba hqondes.
gauamrjos saqarTvelosa da safrangeTs Soris megobrobas,
gaumarjos am or gmir xalxs.
general Sarl de golis da safrangeTis yofili prezidentis
nikola sarkozis zemoTmoyvanili diskursebis analizis Sedegad,
TvalnaTeli xdeba politikur diskursSi kognituri fenomenis
arsebobis gardauvaloba. orive warmoTqmuli sityvis blendebad
dayofam da Semdgom maTma Sejamebam pozitiuri da negatiuri xasiaTis
mqone detalebad cxadhyofs avtorebis mier dasaxuli miznebi. pirveli
diskursis SemTxvevaSi Cven miviReT dadebiTi da uaryofiTi muxtebis
fardobiToba 10 // 2, xolo meoris SemTxvevaSi - 7 // 1. pozitiuri,
optimisturi xatebis aRmZvreli metaforuli erTeulebis upiratesobiT
ganpirobebulia diskursebis mizani, rac orive magaliTSi warmoadgens
sabrZolo situaciebiT da politikuri daZabulobiT daRlili da
imedgacruebuli xalxis suliskveTebis aRzevebas.
SemTxveviTi ar gaxlavT is faqti, rom Cvens mier moyvanilma
diskursebma iTamaSes gadamwyveti roli mocemul dros, mocemul
adgilas da mocemul politikur situaciaSi - meore msoflio omis
saSinelebiT SeZrwunebuli frangi xalxi kvlav dauRalavad ibrZvis
172
sakuTari qveynis gadasarCenad, xolo saqarTvelo-ruseTis konfliqti
mSvidobianad mTavrdeba qveynis umetesi nawilisTvis.
173
daskvna
sadisertacio naSromis daskvnisTvis mxedvelobaSi unda iqnes
miRebuli Tanamedrome lingvistikis da, maT Soris, fsiqolingvistikis
mzardi interesi politikuri diskursis mimarT. politikuri diskursi
dRevandeli politikuri cxovrebis amosavali da ZiriTadi
mamoZravebeli Zalaa. diskursis da maT Soris, politikuri diskursis
Seswavla moiTxovs pluridisciplinarul midgomas. TiToeuli
diskursis mecnieruli Seswavlis da gaanalizebis procesSi erTveba
araerTi mecnierebis dargi.
naSromSi SevecadeT, rom diskursi gangvexila da Segveswavla,
rogorc msmenelze orientirebuli xelovneba. politikuri diskursi,
rogorc lingvistikis sakvlevi fenomeni, warmoadgens rTul da
erTmaneTTan mWidrod dakavSirebul niSanTa sistemas, romelic miznad
isaxvs xalxis masebze zemoqmedebas. igi warmogvidgeba, rogorc
msmenelze orientirebuli lingvisturi da sociokulturuli niSnebis
erToblioba, romlis analizi, fsiqo-lingvisturi kuTxiT, iZens
Camoyalibebul saxes. diskursis da, maT Soris, politikuri diskursis
specifikebis da miznobriobis Seswavla warmadgenda mravali
samecniero dargis - maT Soris, lingvistikis da fsiqolingvistikis
sakvlev sferos. amgvarad, warmodgenil naSromSi politikuri
diskursis lingvisturi kvlevis Teoriebi ganxilulia, rogorc
Tanamedrove fsiqolingvistikis ZiriTadi wyaro.
politikuri diskursis fenomenTa da aspeqtTa SeswavlaSi isev da
isev vlindeba amouxsneli amocanebi, romelTa gadawyveta, maTi
kognituri xasiaTis gamo, ZiriTadad warmoadgens SedarebiT axali
mecnierebis - fsiqolingvistikis ganxilvis sagans. zemoTqmulidan
gamomdinare, Tanamedrove mecniereba jer ver ayalibebs diskursis da,
kerZod, politikuri diskursis detaluri maxasiaTeblebis amomwurav
174
da detalur sqemas, romlis garkvul mcdelobas warmoadgens
aRniSnuli samecniero naSromi.
Cvens disertaciaSi SevecadeT warmogvedgina sqemebi, romlebic
TvalnaTliv asaxeven arsebul Teoriebs. yvela zemoTdasaxelebul
problemaTa simravlem, sirTulem da politikur diskursTan
dakavSirebulma mudmivma interesma gansxvavebuli samecniero dargebis
da, maT Soris, lingvistikis mxridan ganapiroba sadisertacio
naSromis problematikis aqtualuroba, mizani da meTodologiuri
safuZvlebi.
naSromis aqtualurobas ganapirobebs qarTul lingvistikaSi
aRniSnuli sakiTxisadmi miZRvnili Sromebis simwirec. Cvens qveyanaSi
politikuri diskursi, umeteswilad, ganixileba politikuri
mecnierebebis, filosofiis, Jurnalistikis mxridan. marTalia, bolo
wlebSi ukve iqmneba gamokvlevebi da mecnieruli Sromebi, romlebic
uSualod exeba lingvistikis sferos, Tumca, kerZod msmeneli
auditoriis fenomeni naklebadaa Seswavlili. dResdReisobiT
fsiqolingvistika aqtiurad erTveba pluridisciplinaruli
mecnierebebis WrilSi, rac aRniSnul naSroms matebs met
aqtualurobas.
Cvens mier warmodgenil naSromSi ganxilul iqna politikuri da
zogadad diskursis istoriuli da samecniero winapiroba, rac
gulisxmobs gansxvavebuli midgomebis, samecniero Teoriebis
Camoyalibebas da analizs, rac dagvexmara sakvlevi sagnis
pluridisciplinarul da mravalwaxnagovan gaazrebaSi. pirvelad
aRiniSna da gamovlenil iqna universaliebi mocemuli Temis
Sesabamisad da gamoisaxa garkveuli novatoruli Tvalsazrisi.
arsebuli Taviseburebebis ganxilvisa da Catarebuli analizis
safuZvelze dadginda fsiqolingvistikis doneze politikuri
diskursis samizne sazogadoebis rolis mniSvneloba da aRniSnuli
fenomenis realizebisTvis saWiro lingvisturi erTeulebi da
aspeqtebi.
175
ganxilul da gaanalizebul iqna Tanamedrove lingvistikis da
fsiqolingvistikis sferoebSi ukve arsebul kvlevebze dayrdnobiT
miRebuli Sedegebi, ramac saSualeba mogvca dagvedgina politikuri
diskursis lingvistur konstruqciebSi potenciuri msmenelis an
msmeneli sazogadoebis rolis udavo aqtualoba, rac TvalnaTliv
vlindeba sintagmur da azrobriv doneze garkveuli markerebis da
xerxebis arsebobiT.
naSromis novatorul xasiaTs gansazRvravs is faqti, rom masSi
pirvelad erTmaneTTan dakavSirebul iqna lingvistikis ori
Tanamedrove Teoria - erTi mxriv, j. lakofisa da m. jonsonis Teoria
konceptualuri metaforis Sesaxeb da meore mxriv, m. terneris da j.
fokonies naSromi, romelic eZRvneba konceptualur integracias.
swored aRniSnuli gamokvlevebis Sedegebze dayrdnobam da maTma
logikurma sinTezma mogvca saSualeba gangvexila politikuri
diskursi axleburi, fsiqolingvisturi speqtris WrilSi da
dagvesabuTebina msmenelis rolis utyuaroba politikuri sityvis
Seqmnis da warmoTqmis procesSi. ganxilulia franguli lingvisturi
skolis saintereso da novatoruli gamokvlevebic, romlebic uSualod
xazs usvamen msmenelis udavo arsebobas.
ori zemoTxsenebuli Teoriis sinTezis safuZvelze, cnobili
frangi politikosebis Sarl de golis da nikola sarkozis
diskursebis garCeviT TvalnaTliv gamoCnda politikuri diskursis
ZiriTadi samizne - masmeneli sazogadoeba.
Cvens mier Catarebuli kvleva sainteresoa imiTac, rom misi
Sedegebis gamoyeneba SesaZlebel iqneba lingvistikasa da kerZod,
fsiqolingvistikaSi momavali kvlevebis ganxorcielebisTvis. msmenelis
rolis Seswavla warmoadgens mniSvnelovan birTvs diskursis da
politikuri diskursis analizis sakiTxSi. Cvens mier miRebuli
Sedegebis ganzogadeba safuZvels Cauyris Tanamedrove mecnierebaSi
novatoruli midgomebis da Teoriebis gaCenas, rac mnivnelovania
176
Tanamedrove fsiqolingvistikis ganviTarebisTvis da qarTuli
lingvisturi skolis miRwevebis gafarToeba-popularizaciisTvis.
177
bibliografia
1. aristotele 1964: aristotele. poetika. Tbilisi: 1964.
2. asaTiani 2006: asaTiani, marika. socialur mecnierebaTa centri.
Tbilisi: 2006.
3. atkinsoni 2014: Atkinson, P. Political Correctness.
http://www.ourcivilisation.com/pc.htm
4. baraTaSvili 1970: baraTaSvili, nikoloz. krebuli. Tbilisi: 1970.
5. barbaqaZe 2012: barbaqaZe, c. samyaro semiotikis TvaliT.
Semioticsjournal.wordpress.com. 2012.
6. barti 1980: Barthes, Roland Gérard. Sur la littérature. Presses
universitaires de Grenoble: 1980.
7. barti 1989: Бар ; Поэтитика. Москва: 1989. т. Семиотика
8. baxtini 1986: Бахтин М. М. Формы времени и хронотопа в романе.
Литературно-12. кри та ьи. Москва: 1986. тические с т
9. benvenisti 1974: Бенвенист Э. О субъективности в языке. Общая
лингвистика. Москва: Прогресс, 1974.
10. biutori 1985: Butor, Michel. Matière de rêves: série de cinq
ouvrages. Hachette. Paris: 1985 .
11. bogdanovi 1993: Богданов В.В. Текст и текстовое общение. Москва: СПб,
1993.
12. borxesi 1999: Борхес, Хорхе Луис. Книга вымышленных существ. Москва:
Азбука, 1999.
13. bufoni 2002 n, Bertrand. La parole persuative. : 2002. : Buffo Paris
14. deiki 1989: Ван Дейк Т. А. Язык, познание, коммуникация. Москва: 1989.
15. diki 1988: Dijk, T. A. van. News as discourse. New Jersey: 1988
16. diskursis analizi:
http://fr.wikipedia.org/wiki/Analyse_du_discours
17. diukro 1995: Ducrot, O., Schaeffer, J. M. Nouveau dictionnaire
encyclopédique des sciences du langage. Paris : Seuil, 1995.
178
18. eko 1996: Eco, Umberto. Six promenades dans les bois du roman et
d’ailleurs. Paris: Gallimard, 1996.
19. eleqtronuli leqsikoni 2013: Le dico des définitions.
http://lesdefinitions.fr/texte-scientifique
20. emereni 2002: Eemeren, F. H. Van. Advances in Pragma-Dialectics.
Amsterdam : SicSat; Newport News (Virginia), Vale Press, 2002.
21. ferklu 2001: Fairclough, N. Language and Power. New-York: 2001.
22. fokonie 1985: Fauconnier, G. Mental spaces. Cambridge: 1985.
23. franguli enis swavlebis centri: http://www.ciep.fr
24. frifixi 1986: Friedrich, P. The Language Parallax, Linguistic
Relativism and Poetic Intermediacy, Austin, TX: University of
Texas Press, 1986.
25. fromkini 1991: Fromkin, A. Language and Brain. Cambridge: 1991.
26. fuko 1994: Foucault, Michel. Dits et écrits. Paris: Gallimard,
1994.
27. fuko 1996: Фуко М. Археология знания. Киев: 1996.
28. gri 1996: Gries, R. Diesener, Cambridge: 1996.
29. habermasi 1963: Habermas, Jürgen. Théorie et pratique, titre
original : Theorie und Praxis. Munich: 1963.
30. haimsi 1974: Hymes D. Foundations in Sociolinguistics - an
Ethnographic Approach. Philadelphia. University of Pensilvania
Press, 1974.
31. harisi 1951: Harris, Zellig. Methods in Structural Linguistics,
New-York: 1951.
32. hermani 1988: Harman, George. Cognitive science. Cambridge: 1988.
33. holidei 1978: Halliday M. A. K. Language as social semiotic: The
social interpretation of language and meaning. London: 1978.
34. horgani 1994: Horgan, J. Can science explain consciousness.
Scientific American, 1994.
35. jekendofi 1992: Jackendoff, R. Languages of the mind. Cambridge:
1992.
36. jekendofi 1992: Jackendoff, R. Architecture of the Language
Faculty. Cambridge: 1997.
179
37. Jidi 1997: Gide, Paul Guillaume André. Réflexions sur quelques
points de littérature et de morale, Mercure de France, 1997.
38. jonsoni 1999: Johnson K. Johnson H. Encyclopedic Dictionary of
Applied Linguisti we l Publishers, 1999. cs. Black l
39. kornilova 1998: Корнилова, Е. Н. Риторика — искусство убеждать.
УРАО, 1998.
40. koseriu – 1963: Косериу Э. Синхрония, диахрония и история. Новое в
лингвистике. Москва: 1963.
41. krasnix 2002: Красных В. В. Этнопсихолингвистика и
лингвокультурология. Москва: 2002.
42. lakofi 1982: Lakoff, George. Categories and cognitive models.
Berkeley cognitive science report N 2. Berkeley: 1982.
43. lakofi 2004: Lakoff, George. The Contemporary Theory of Metaphor.
Berkeley: Editorial, 2004.
44. lasveli 1969: Lasswell, Harold Dwight. Political Communication:
Public Language of Political Elites in India and the US. New
York: Konrad Kellen & Jean Lerner, Vintage Books, 1969.
45. lebaniZe 1998: lebaniZe g. anTropocentrizmi da komunikaciuri
lingvistika. Tbilisi: 1998.
46. lebaniZe 2004: lebaniZe, g. komunikaciuri lingvistika. Tbilisi: ena
da kultura, 2004.
47. lekomti 2013: Lecomte, Julien. Discussion c’est la guerre.
http://julien.lecomte.over-blog.com/article-la-discussion-c-est-
la-guerre-57487633.html
48. levinson 1983: Levinson S. C. Pragmatics. Cambridge : Cambridge
University Press,1983.
49. levinsoni 1983: Levinson, S. Pragmatics. Cambridge University Press
miuleri, 1983.
50. luria 1998: luria, a. r. ena da cnobieri. rostovi: feniqsi, 1998.
51. lurua 1950: lebaniZe, murman. leqsebis krebuli. Tbilisi: 1950.
52. maasi 2002: Maas, Ulrich. Linguistic. New-York: Academic, 2002.
180
53. maiari 1974: Maillard, M. Essai de typologie des substituts dia-
phoriques. Supports d'une anaphore et/ou d'une cataphore. Paris:
Langue française, 1974.
54. makarovi 2005: Макаров М. Основы теории дискурса. Москва: 2003.
55. mengeno 1976: Maingueneau, D. Initiation aux methodes de 1'analyse du
discours. Paris: Librarie Hachette, 1976.
56. neretina, ogurcovi 2005: Неретина С. С. Огурцов А. П. Концепт как
возможность постижения смысла. Дискурс Теоретическая культурология.
Москва: 2005.
57. niJaraZe 2010: niJaraZe n. sakomunikacio kompetencia da sintaqsuri
sinonimia, rogorc fsiqolingvisturi problema. quTaisi: akaki
wereTlis saxelmwifo universiteti, 2010.
58. omiaZe 1998: omiaZe T. paralingvistika da metyvelebis Tanmxleb
saSualebaTa aRwera enaSi. ivane javaxiSvilis saxelmw.
universiteti, 1998.
59. onlain leqskoni 2014: http://translate.voov.me/Words
60. orveli 1968: Orwell, George. Politics and the English Language.
London: 1968
61. osgudi 1956: Charles E. Osgood, Method and Theory in Experimental
Psychology. Oxford: 1956.
62. ostini 1970: Austin, J. L. Quand dire, c’est faire. Paris : 1970.
63. pavo 2003: Paveau, M. A., Sarfati, G. E. Les grandes théories de la
linguistique. Paris : Colin, 2003.
64. planteni 2002: Plantin, C. Analyse et critique du discours
argumentatif. Paris : L'Harmattan, 2002.
65. proxorovi 2004: Прохоров Ю. Е. Действительность. Текст. Дискурс.
Москва: 2004.
66. purJuazi 2002: Pougeoise, M. Dictionnaire de rhétorique. Paris :
Armand Colin, 2002.
67. qarTuli enis ganmartebiTi leqsikoni. Tbilisi. 1986.
68. rastie 2001: Rastier, F. Arts et sciences du texte. Paris : PUF, 2001.
69. rebuli 1975: Reboul, O. Le slogan. Paris : PUF, 1975.
181
70. rebuli 1998: Reboul, A. Moeschler, J. Pragmatique du discours.
Paris: Colin, 1998.
71. riuto 2007: Riutort, P. Sociologie de la communication
politique. Paris: La Découverte, 2007.
72. roberi 2012: Dictionnaire Le Petit Robert: 2012
73. robrie 1993: Robrieux, J.J. Éléments de rhétorique et
d’argumentation. Paris: Dunod, 1993.
74. roJdestvenski 2003: Рождественский Ю. В. Философия языка.
Культуроведение и дидактика: Современные проблемы науки о языке.
Москва: 2003.
75. romanova 2001: Романова О. И. Англо-русский словарь полингвистике и
семиотике. Москва: 2001.
76. salmoni 2007: Salmon, C. Storytelling. La machine à fabriquer des
histoires et à formater les esprits. Paris: 2007.
77. samecniero Jurnali 1963: Théorie et pratique, titre original :
Theorie und Praxis. Munich: 1963.
78. samecniero Jurnali 2011: Histoire des Théories de
l’argumentation. Paris: La Découverte, 2011.
79. Sarodo 1971: Charaudeau, P. Cours de linguistique. Paris: Centre de
documentation universitaire, 1971.
80. sartri 1972: Sartre, J. P. L’Être et le Néant.. Paris: Gallimard,
1972.
81. Seigali 1998: Шейгал Е. И. Структура и границы политического дискурса.
Краснодар: 1998.
82. Seigali 2000: Шейгал Е.И. Семиотика политического дискурса.
Монография. Мос л рад: 2000. ква - Во гог
83. Seigali 2000: Шейгал Е.И. Смысловая неопределенность как фактор
политического дискурса. Политический дискурс. Материалы рабочего
совещания-семинар иалог, МГУ, 2000. а. Москва: Д
84. Seigali 2000: Шейгал Е.И. Театральность политического дискурса.
Единицы языка в их функционировании. Саратов: СГАП, 2000.
182
85. Seigali 2002: Шейгал Е.И. Рефлексивы в политической коммуникации.
Теоретическая и а я Воронеж: 2002. прикл дна лингвистика.
86. Seigali 2002: Шейгал Е.И., Арчакова Е.С. Тезаурусные связи и структура
концепта. Язык, коммуникация и социальная среда. Воронеж: 2002.
87. serio 1999: Sériot, Patrick. Structure et Totalité. Les Origines
Intellectuelles du Structuralisme en Europe Centrale et
Orientale. Paris: Presses universitaires de France, 1999.
88. Sevalie 1969: Chevalier, J.-C. Exercices portant sur le fonction-
nement des prfesentatifs. Langue française, Paris: 1969.
89. slimbroki 2000: Slembroke, S. Whatis discourseanalysis? URL:
http://www.bank.rug.192
90. sosiuri 1982: Saussure, Ferdinand de. Définition du concept de
langage. Genève: 1982.
91. Staineri 1997: Steiner, George. Passions impunis. Paris: Gallimard,
1997.
92. stendali 1964: Stendhal. La Chartreuse de Parme. Paris: Flammarion,
1964.
93. vinio 1995: Vignaux, Georges. C.N.R.S. La Revue. n° 15. Hermès, 1995
94. volteri 1962: Voltaire. Dictionnaire philosophique. Paris:
Gallimard, 1962.
95. wereTeli 1984: wereTeli, akaki. krebuli. Tbilisi: ganTiadi, 1984
96. yaralaSvili 1977: yaralaSvili, revaz. wigni da mkiTxveli. Tbilisi:
ganTiadi, 1977.
183