KONSTITUCINĖ JURISPRUDENCIJA · LIEPA–RUGSĖJIS ISSN 1822-4520 2013. KONSTITUCINĖ JURISPRUDENCIJA Lietuvos RespubLikos konstitucinio teismo biuLetenis nr. 3 (31) LIEPA–RUGSĖJIS

KONSTITUCINĖ JURISPRUDENCIJA

LIETUvOS RESPUbLIKOS KONSTITUCINIO TEISmObIULETENIS

www.lrkt.lt

Nr. 3(31)

KONSTITUCINIO TEISMO NUTARIMAIKONSTITUCINIO TEISMO SPRENDIMAI

PRIIMTI NAGRINĖTI PRAŠYMAIMOKSLINIAI STRAIPSNIAI

VENECIJOS KOMISIJOJEKONSTITUCINIO TEISMO KRONIKA

INFORMACIJA APIE KONSTITUCINĖS TEISĖS LITERATŪRĄ

KO

NST

ITU

CIN

Ė J

UR

ISPR

UD

ENC

IJA

20

13

◆

LIE

PA–R

UG

SĖJI

S

Nr. 3 (31)LIEPA–RUGSĖJIS

2013ISSN 1822-4520

KONSTITUCINĖ JURISPRUDENCIJA

Lietuvos RespubLikos konstitucinio teismobiuLetenis

nr. 3 (31)LIEPA–RUGSĖJIS

2013

vilnius

issn 1822-4520

Redakcinė kolegija

PirmininkėToma Birmontienė

Pirmininko pavaduotojasKęstutis Jankauskas

Nariai:Egidijus ŠileikisRima MekaitėValdonė Zubkienė

Redakcijos adresas:Lietuvos Respublikos konstitucinis teismasGedimino pr. 36, Lt-01104 vilniustelefonas (8 5) 212 6043el. paštas [email protected] adresas http://www.lrkt.lt

visos leidinio leidybos teisės saugomos. Šis leidinys arba kuri nors jo dalis, išskyrus Lietuvos Respublikos konstitucinio teismo aktus, negali būti dauginama, taisoma ar kitu būdu platinama be leidėjo sutikimo.

© Lietuvos Respublikos konstitucinis teismas, 2013

5

TURINYS

93

163

189

200

204

207

212

216224240

264

KONSTITUCINIO TEISMO NUTARIMAI

Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valsty-bės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos konstitucijai, 2013 m. liepos 1 d.

Dėl Lietuvos Respublikos bankų įstatymo, Lietuvos Respublikos įmonių bankro-to įstatymo, Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo, Lietuvos Res-publikos administracinių bylų teisenos įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso kai kurių nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos konstitucijai, 2013 m. liepos 5 d.

Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ (2002 m. spalio 21 d. redakcija) patvirtintos valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertišku-mo nustatymo metodikos 4 punkto (2002 m. spalio 21 d. redakcija) nuostatos atitikties Lietuvos Respublikos konstitucijai, Lietuvos Respublikos piliečių nuo-savybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (1997 m. liepos 1 d. redakcija) 16 straipsnio 2 daliai, 2013 m. rugsėjo 11 d.

KONSTITUCINIO TEISMO SPRENDIMAI

Dėl Lietuvos Respublikos konstitucinio teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimo kai kurių nuostatų išaiškinimo, 2013 m. liepos 3 d.

Dėl teisenos byloje pagal pareiškėjo – Lietuvos Respublikos seimo narių grupės prašymą nr. 1b-14/2010 ištirti Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 15 straipsnio (2008 m. liepos 1 d. re-dakcija) atitiktį Lietuvos Respublikos konstitucijai nutraukimo, 2013 m. liepos 5 d.

Dėl teisenos byloje pagal pareiškėjo – Lietuvos Respublikos seimo narių grupės prašymą nr. 1b-56/2011 ištirti Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 15 straipsnio (2008 m. liepos 1 d. re-dakcija) atitiktį Lietuvos Respublikos konstitucijai nutraukimo, 2013 m. liepos 5 d.

Dėl pareiškėjo – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymo ištirti, ar Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 11 punktas neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, 2013 m. rugpjūčio 27 d.

PRIIMTI NAGRINĖTI PRAŠYMAI

2013 m. liepos 1 d.–rugsėjo 30 d. konstituciniame teisme priimti nagrinėti pra-šymai

MOKSLINIAI STRAIPSNIAI

Dr. Stasys Stačiokas. europos konstitucijų eros pradžia Lietuvoje

Prof. dr. Johannes Masing. 1791 metų konstitucija

Prof. dr. Toma Birmontienė. konstitucinės teismų nepriklausomumo doktrinos bruožai

VENECIJOS KOMISIJOJE

venecijos komisijos veiklos apžvalga. 2013 m. liepos 1 d.–rugsėjo 30 d.

KONSTITUCINIO TEISMO KRONIKA

INFORMACIJA APIE KONSTITUCINĖS TEISĖS LITERATŪRĄ

nauja konstitucinės teisės literatūra konstitucinio teismo bibliotekoje

268266

KONSTITUCINIO TEISMO NUTARIMAI

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

NUTARIMASDĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMŲ NUOSTATŲ, KURIOMIS

NUSTATYTI SUMAŽINTI VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ IR TEISĖJŲ ATLYGINIMAI VALSTYBĖJE SUSIDARIUS ITIN SUNKIAI EKONOMINEI,

FINANSINEI PADĖČIAI, ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

2013 m. liepos 1 d.Vilnius

Lietuvos Respublikos konstitucinis teismas, susidedantis iš konstitucinio teis-mo teisėjų egidijaus bieliūno, tomos birmontienės, prano kuconio, Gedimino me-sonio, Ramutės Ruškytės, egidijaus Šileikio, Algirdo taminsko, Romualdo kęstučio urbaičio, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Daivai pitrėnaitei,dalyvaujant pareiškėjų – vilniaus apygardos administracinio teismo atstovui tei-

sėjui ernestui spruogiui, vilniaus miesto apylinkės teismo atstovams teisėjams Rūtai petkuvienei, Andriui verikui,

remdamasis Lietuvos Respublikos konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Res-publikos konstitucinio teismo įstatymo 1 straipsniu, viešame teismo posėdyje 2013 m. birželio 18 d. išnagrinėjo konstitucinės justicijos bylą nr. 125/2010-26/2011-21/ 2012-6/2013-8/2013-10/2013 pagal:

1) pareiškėjo – vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą nr. 1b-138/2010 ištirti, ar Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakei-timo įstatymas (2009 m. balandžio 23 d. redakcija), Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymas (2009 m. liepos 17 d. redakcija), Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymas (2009 m. liepos 17 d. redakcija) tiek, kiek juose nustatytas skir-tingas valstybės tarnautojų atlyginimų mažinimo mastas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, konstituci-niam teisinės valstybės principui;

2) pareiškėjo – vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą nr. 1b-26/2011 ištirti, ar Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pa-keitimo įstatymo (2009 m. balandžio 28 d. redakcija) 1 straipsnis tiek, kiek jame

2013 m. liepos 1 d. nutarimas ◆6

nustatytas apylinkių teismų teisėjų pareiginės algos koeficientas 12,5, neprieštaravo, o Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstaty-mo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 1 straipsnis tiek, kiek jame nustatyta, kad valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. yra 450 litų, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 1 straipsnis tiek, kiek jame nustatytas apylinkių teismų teisėjų pareiginės algos koeficientas 11,56, neprieš-tarauja Lietuvos Respublikos konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 109 straipsnio 2 da-liai, konstituciniam teisinės valstybės principui;

3) pareiškėjo – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą nr. 1b-38/2012 ištirti, ar Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija), 1 priedas (2009 m. liepos 17 d. redakcija) ne-prieštarauja Lietuvos Respublikos konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;

4) pareiškėjo – vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą nr. 1b-10/2013 ištirti, ar:

– Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valsty-bės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 1 straipsnis tiek, kiek jame nustatyta, kad valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valsty-bės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. yra 450 litų, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstaty-mo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. balandžio 28 d. redakcija) 1 straipsnis tiek, kiek jame nustatytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų pareiginės al-gos koeficientas 16,46, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pa-keitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 1 straipsnis tiek, kiek jame nustatytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų pareiginės algos koeficientas 15,23, neprieštarauja (neprieštaravo) Lietuvos Respublikos konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui,

– Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstaty-mo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas (2010 m. birželio 30 d. redakcija) neprieštara-vo Lietuvos Respublikos konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;


– Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. balandžio 28 d. redakcija) 1 straipsnis tiek, kiek jame nustatytas apygardos administracinių teismų teisėjų pareiginės algos koeficientas 15,14, Lietuvos Respub-likos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d.

◆ DĖL VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ IR TEISĖJŲ ATLYGINIMŲ MAŽINIMO 7

redakcija) 1 straipsnis tiek, kiek jame nustatytas apygardos administracinių teismų teisėjų pareiginės algos koeficientas 14, neprieštarauja (neprieštaravo) Lietuvos Res-publikos konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui,

– Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymai (2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos), Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymai (2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) neprieštarauja (neprieštaravo) Lie-tuvos Respublikos konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 23 straipsnio 1 daliai, 48 straips-nio 1 daliai, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;


– Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valsty-bės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 1 straipsnis tiek, kiek jame nustatyta, kad valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir vals-tybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. yra 450 litų, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. balandžio 28 d. redakcija) 1 straips-nis tiek, kiek jame nustatytas apygardos administracinių teismų teisėjų pareiginės algos koeficientas 15,14, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 1 straipsnis tiek, kiek jame nusta-tytas apygardos administracinių teismų teisėjų pareiginės algos koeficientas 14, ne-prieštarauja (neprieštaravo) Lietuvos Respublikos konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui,

– Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymai (2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos), Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymai (2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) neprieštarauja (neprieštaravo) Lie-tuvos Respublikos konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 23 straipsnio 1 daliai, 48 straips-nio 1 daliai, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

konstitucinio teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimu šie prašymai sujungti į vieną bylą.

konstitucinis teismasnustatė:

I

1. pareiškėjai – vilniaus apygardos administracinis teismas savo prašymą nr. 1b-138/2010 dėl valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo (2009 m.


balandžio 23 d. redakcija), valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pa-keitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija), specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija), Lietuvos vyriausia-sis administracinis teismas savo prašymą nr. 1b-38/2012 dėl valstybės tarnybos įsta-tymo 25 straipsnio 3 dalies (2009 m. liepos 17 d. redakcija), 1 priedo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) atitikties konstitucijai grindžia šiais teisiniais motyvais.

1.1. seimui priėmus valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymą (2009 m. balandžio 23 d. redakcija), nuo 2009 m. gegužės 1 d. sumažinti pareiginės algos koeficientai aukštesnių nei 14 kategorijų valstybės tarnautojams (inter alia sta-tutiniams). seimui priėmus valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pa-keitimo įstatymą (2009 m. liepos 17 d. redakcija), specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymą (2009 m. liepos 17 d. redakcija), nuo 2009 m. rug-pjūčio 1 d. dar kartą sumažinti pareiginės algos koeficientai, šį kartą – aukštesnių nei 10 kategorijų valstybės tarnautojams (inter alia statutiniams), taip pat sumažinti prie-dai už kvalifikacinę klasę, o specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams – už kvalifika-cinę kategoriją.

pareiškėjas – vilniaus apygardos administracinis teismas (prašymas nr. 1b-138/2010) teigia, kad pareiginės algos koeficientai neproporcingai sumažinti ne vieniems biudžetiniams metams, o ilgesniam laikui ir tik aukštesnes pareigybių ka-tegorijas turintiems valstybės tarnautojams (inter alia statutiniams); nustatytas skir-tingas iš valstybės biudžeto finansuojamų institucijų valstybės tarnautojų (inter alia statutinių) atlyginimų mažinimo mastas; mažinimas vykdytas biudžetinių metų vidu-ryje. Labiausiai kvalifikuotiems ir ilgiausiai dirbantiems specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams darbo užmokestis sumažintas dar 10–15 proc. (atsižvelgiant į kvalifika-cinę kategoriją) daugiau negu kitiems iš valstybės biudžeto lėšų darbo užmokestį gau-nantiems valstybės tarnautojams (inter alia statutiniams), nes priedas už kvalifikacinę kategoriją apskaičiuojamas nuo pareiginės algos. taip ginčijamais įstatymais nustatant valstybės tarnautojų darbo užmokestį buvo pažeisti teisėtų lūkesčių, asmenų lygybės įstatymui, proporcingumo ir sąžiningumo principai. esant sunkiai ekonominei, finan-sinei valstybės padėčiai valstybės tarnautojų atlyginimų mažinimas būtų objektyviai pateisinamas, jei jis būtų vykdomas taikant vienodą kriterijų (pavyzdžiui, būtų maži-namas bazinis dydis, nuo kurio skaičiuojamos pareiginės algos).

1.2. pareiškėjas – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (prašymas nr. 1b-38/2012) pažymi, kad, seimui 2009 m. liepos 17 d. priėmus valstybės tarnybos įsta-tymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymą, jo 1 straipsniu pakeista valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatytu teisiniu reguliavimu su-mažintas valstybės tarnautojų, turinčių tam tikrą kvalifikacinę klasę, darbo užmo-kestis, nors kvalifikacinės klasės neturinčių valstybės tarnautojų darbo užmokestis atitinkamu dydžiu nebuvo mažinamas. be to, kvalifikacinę klasę turinčių valstybės tarnautojų priedai už atitinkamą kvalifikacinę klasę sumažinti ne tuo pačiu procenti-niu dydžiu – priedas už pirmą kvalifikacinę klasę sumažėjo 40 proc. (nuo 50 proc. iki


30 proc. pareiginės algos), o priedai už antrą ir trečią kvalifikacinę klasę – po 33 proc. (atitinkamai nuo 30 iki 20 proc. ir nuo 15 iki 10 proc. pareiginės algos). taigi valsty-bės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje (2009 m. liepos 17 d. redakcija) nustatytu teisiniu reguliavimu valstybės tarnautojų darbo užmokestis dėl sunkios ekonominės, finansinės valstybės padėties susidarymo sumažintas nevienodai, nesilaikant iki jos susidarymo buvusių skirtingų kategorijų valstybės tarnautojų atlyginimų dydžių pro-porcijų, atsižvelgiant ne į visą gaunamą darbo užmokestį, o tik į atskiras valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamąsias dalis; buvo mažinamas tik dalies (t. y. tu-rinčių kvalifikacinę klasę) valstybės tarnautojų darbo užmokestis.

pareiškėjas – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (prašymas nr. 1b-38/2012) taip pat pažymi, kad įstatymų leidėjas, priėmęs valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymą, sumažino 11–20 valstybės tarnautojų pareigybių kategorijų pareiginės algos koeficientus, nors 1–10 valstybės tarnautojų kategorijų pareiginės algos koeficientai nebuvo keičiami. skirtingų valstybės tarnau-tojų kategorijų pareiginės algos koeficientai sumažinti ne tuo pačiu procentiniu dy-džiu (pavyzdžiui, 11 kategorijos pareiginės algos koeficientas buvo sumažintas apie 0,6 proc. (nuo 5,2 iki 5,17), 13 kategorijos – apie 1,6 proc. (nuo 6,3 iki 6,2), 20 kate-gorijos – apie 7,6 proc. (nuo 11,4 iki 10,54). taigi valstybės tarnautojų darbo užmo-kestis valstybės tarnybos įstatymo 1 priede (2009 m. liepos 17 d. redakcija) nustatytu teisiniu reguliavimu dėl sunkios ekonominės, finansinės valstybės padėties susidary-mo sumažintas tik tam tikroms valstybės tarnautojų kategorijoms, jis sumažintas ne-vienodai, neišlaikant iki sunkios finansinės, ekonominės valstybės padėties buvusių skirtingų kategorijų valstybės tarnautojų atlyginimų dydžių proporcijų.

1.3. konstitucinis valstybės tarnybos institutas implikuoja tam tikrą hierarchi-nę valstybės tarnautojų sistemą ir diferencijuotus tarnautojams mokamų atlyginimų dydžius. valstybės tarnautojų atlyginimų dydžių skirtumų proporcijos priklauso nuo daugelio objektyvių valstybės tarnybos ypatumų, kaip antai: valstybės institucijai pri-skirtų atitinkamų funkcijų pobūdžio, valstybės tarnautojui pavestų funkcijų sudėtin-gumo ir apimties, jam tenkančios atsakomybės už tų funkcijų vykdymą, užimamų pareigybių ypatumų, valstybės tarnautojo profesinio lygio, kvalifikacijos ir pan.

Ginčijamu teisiniu reguliavimu valstybės tarnautojų atlyginimai esant sunkiai ekonominei, finansinei valstybės padėčiai sumažinti neproporcingai, inter alia atlie-kančio sudėtingą darbą aukštos kvalifikacijos valstybės tarnautojo atlyginimo dydis priartintas prie dydžio to tarnautojo, kuris dirba mažiau sudėtingą ar žemesnės kva-lifikacijos darbą; mažinant tam tikrų grupių valstybės tarnautojų atlyginimus buvo atsižvelgta ne į visą gaunamą darbo užmokestį, o tik į atskiras valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamąsias dalis. taip buvo nukrypta nuo konstitucinės vals-tybės tarnybos sampratos, paneigti konstituciniai proporcingumo, lygiateisiškumo, teisingumo principai, pažeista konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta žmogaus teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą, sudarytos teisinės prielaidos pažeisti kons-titucijos 23 straipsnyje įtvirtintą teisę į nuosavybę.


1.4. pareiškėjų abejonės dėl ginčijamų įstatymų nuostatų atitikties konstituci-jai taip pat grindžiamos oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, inter alia tuo, kad valstybės tarnautojų atlyginimų mažinimas galimas tik išimtiniais atvejais ir tik jei tai yra būtina siekiant apsaugoti kitas konstitucijoje įtvirtintas vertybes; tačiau net ir tokiais išimtiniais atvejais apmokėjimas už darbą negali būti mažinamas pažei-džiant konstitucijoje įtvirtintą asmens ir visuomenės interesų pusiausvyrą; apmokė-jimas už darbą negali būti mažinamas tik atskiroms darbuotojų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, kategorijoms, apmokėjimo už darbą mažinimas turi atitikti konstitucinį proporcingumo principą; įstatymų leidė-jas, dėl valstybėje susiklosčiusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties pri-imdamas sprendimą mažinti iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų finansuojamų institucijų pareigūnų ir kitų valstybės tarnautojų (darbuotojų) atlyginimą už darbą, turi būti įsitikinęs, jog valstybės ekonominė, finansinė padėtis iš tiesų yra tokia sun-ki, kad dėl to būtina mažinti minėtų pareigūnų ir valstybės tarnautojų (darbuotojų) atlyginimą už darbą.

2. pareiškėjai – vilniaus apygardos administracinis teismas (prašymas nr. 1b-26/2011) ir vilniaus miesto apylinkės teismas (prašymai nr. 1b-10/2013, 1b-15/2013) savo abejones dėl valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnau-tojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 1 straipsnio atitikties konstitucijai grindžia šiais teisiniais motyvais.

valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakei-timo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 1 straipsnis pagal jo priėmimo tvar-ką nedera su teisėjų atlyginimų įstatymo 3 straipsniu, kuriame įtvirtinta, kad teisėjų atlyginimų skaičiavimui taikomas atlyginimo ir pareiginės algos bazinis dydis, kurį ateinantiems metams vyriausybės teikimu, įvertinus teisėjams atstovaujančių orga-nizacijų pasiūlymus, praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant naciona-linį vartotojų kainų indeksą) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką, tvirtina seimas iki seimo pavasa-rio sesijos pabaigos; tvirtinamas naujas bazinis dydis negali būti mažesnis už esamą bazinį dydį, išskyrus atvejus, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansi-nė būklė. tačiau ginčijamu valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valsty-bės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymu patvirtintas bazinis dydis nuo 2009 m. rug-pjūčio 1 d., o ne ateinantiems – 2010 – metams. Įstatymų leidėjas privalo laikytis ne tik konstitucijos, bet ir įstatymų, kuriuose numatomos teisėkūros procedūros. Gin-čijamu teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas nepaisė konstitucinio imperatyvo leis-ti įstatymus įstatymų nustatyta tvarka (pagal teisėjų atlyginimų įstatymo 3 straipsnį) ir pažeidė konstitucinį teisinės valstybės principą, taip pat konstitucijos 5 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad valdžios galias riboja konstitucija. teisėjų atlyginimus


mažinant nesilaikant procedūrų yra daroma įtaka teisėjų nepriklausomumui, taigi pažeidžiama konstitucijos 109 straipsnio 2 dalis, pagal kurią teisėjas ir teismai, vyk-dydami teisingumą, yra nepriklausomi.

3. pareiškėjai – vilniaus apygardos administracinis teismas (prašymas nr. 1b-26/2011) ir vilniaus miesto apylinkės teismas (prašymai nr. 1b-10/2013, 1b-13/2013, 1b-15/2013) savo abejones dėl teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įsta-tymo (2009 m. balandžio 28 d., 2009 m. liepos 17 d. redakcijos) 1 straipsnio atitikties konstitucijai grindžia šiais teisiniais motyvais.

Ginčijamais teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymų (2009 m. balandžio 28 d., 2009 m. liepos 17 d. redakcijos) 1 straipsniais sumažinti teisėjų pa-reiginės algos koeficientai. teisėjų atlyginimų įstatymo 3 straipsnyje nėra numatyta galimybė mažinti teisėjų atlyginimus keičiant teisėjų atlyginimų koeficientus, o įtvir-tinta galimybė nustatytąja tvarka mažinti tik bazinį dydį. Šitaip seimas, viršydamas savo galias, neteisėtai nesilaikydamas konstitucinio imperatyvo leisti įstatymus tik įstatymų nustatyta tvarka, pažeidė teisėjų socialines garantijas (atlyginimą).

teisėjų atlyginimų mažinimas nesilaikant procedūrų daro įtaką teisėjų nepri-klausomumui. teisėjo atlyginimo ir kitų socialinių (materialinių) garantijų kons-titucinės apsaugos imperatyvas kyla iš konstitucijos, inter alia jos 109 straipsnyje įtvirtinto teisėjo ir teismų nepriklausomumo principo, kuriuo siekiama teisingumą vykdančius teisėjus apsaugoti tiek nuo įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios val-džios poveikio, tiek nuo kitų valdžios įstaigų ir pareigūnų, politinių ir visuomeninių organizacijų, komercinių ūkinių struktūrų, juridinių ir fizinių asmenų įtakos; teisėjų atlyginimai turi būti nustatomi įstatymu, jų dydžiai, kaip ir teisėjams nustatytos ma-terialinės bei socialinės garantijos, turi būti tokie, kad atitiktų teisėjo konstitucinį sta-tusą ir jo orumą; bet kokie mėginimai mažinti teisėjo atlyginimą ar kitas socialines (materialines) garantijas arba teismų finansavimo ribojimas yra traktuotini kaip kė-sinimasis į teisėjo ir teismų nepriklausomumą.

4. pareiškėjai – vilniaus miesto apylinkės teismas (prašymai nr. 1b-10/2013, 1b-15/2013) savo abejones dėl teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstaty-mo 2 straipsnio pakeitimo įstatymų (2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos), teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymų (2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos), vilniaus miesto apylinkės teismas (prašy-mas nr. 1b-13/2013) – dėl teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo (2010 m. birželio 30 d. redakcija) atitikties konstitu-cijai grindžia šiais teisiniais motyvais.

mažinti teisėjų atlyginimus galima tik tada, kai valstybėje susiklosto itin sun-ki ekonominė, finansinė padėtis, ir juos mažinti galima tik laikinai, todėl gerėjant valstybės ekonominiams rodikliams teisėjai turėjo teisėtą lūkestį gauti atlyginimą, buvusį iki ekonomikos krizės. nors valstybės ekonominiai rodikliai gerėjo, teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymais


(2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakci-jos) kiekvienais metais buvo pratęsiamas teisėjų atlyginimo ir pareiginės algos ko-eficientų sumažinimas, o teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymais (2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) buvo atidedamas iki ekonomikos krizės buvusių teisėjų atlyginimo ir pareiginės algos koeficientų galiojimas, todėl pažeista konstitu-cijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisėjų teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą, kuri ginama ir garantuojama kaip nuosavybės teisė pagal konstitucijos 23 straipsnį. pratęsiant sumažintų teisėjų atlyginimų dydžių galiojimą nebuvo paisoma konsti-tucinio teismo jurisprudencijoje nurodyto tokio pobūdžio įstatymų laikinumo, to-dėl pažeista konstitucijos 5 straipsnio 2 dalies nuostata, kad valdžios galias riboja konstitucija, nes įstatymų leidėjas nepaisė konstitucinio imperatyvo leisti įstatymus įstatymų nustatyta tvarka.

II

1. Rengiant bylą konstitucinio teismo posėdžiui gauti suinteresuoto asmens – seimo atstovų seimo nario Rimanto Jono Dagio (atstovaujančio suinteresuotam as-meniui – seimui bylos dalyje pagal pareiškėjo – vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą nr. 1b-26/2011) ir seimo narės vincės vaidevutės margevičienės (atstovaujančios suinteresuotam asmeniui – seimui bylos dalyje pagal pareiškėjo – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą nr. 1b-38/2012) rašytiniai pa-aiškinimai, kuriuose teigiama, kad ginčijamas teisinis reguliavimas neprieštarauja konstitucijai. suinteresuoto asmens – seimo atstovas Arvydas vidžiūnas (atstovau-jantis suinteresuotam asmeniui – seimui bylos dalyje pagal pareiškėjo – vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą nr. 1b-138/2010) rašytinių paaiškini-mų nepateikė.

2. suinteresuoto asmens – seimo atstovo R. J. Dagio pozicija dėl pareiškėjo – vil-niaus apygardos administracinio teismo prašymo nr. 1b-26/2011 grindžiama šiais argumentais.

2.1. teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymas (2009 m. balan-džio 28 d. redakcija) priimtas sunkėjant ekonominei ir finansinei šalies situacijai, įgyvendinant penkioliktosios Lietuvos Respublikos vyriausybės veiklos programo-je numatytą krizės įveikimo planą, kuriuo siekta sumažinti valstybės biudžeto asi-gnavimus darbo užmokesčiui ir stabilizuoti valstybės finansų sistemą, racionaliau naudoti valstybės lėšas. Šiuo įstatymu sumažinus teisėjų atlyginimų pareiginės al-gos koeficientus, buvo sumažintos valstybės biudžeto išlaidos. teisėjų atlyginimo koeficientų mažinimas atitiko numatomo valstybės tarnautojų pareiginės algos ko-eficientų mažinimo proporcijas, todėl buvo išlaikyta darbo užmokesčio pusiausvyra tarp asmenų, kuriems nustatytas mažiau palankus teisinis reguliavimas, teisių ir tei-sėtų interesų bei visuomenės ir valstybės interesų, taigi buvo paisoma proporcingu-mo principo reikalavimų.


2.2. 2009 metais taikomas pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis buvo nusta-tytas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymu ir sudarė 475 litus. Ginčijamu valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pa-reiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymu (2009 m. liepos 17 d. redakcija) nustatytas 450 litų bazinis dydis. Šis įstatymas turėjo įtakos 2009 metų valstybės biudžeto išlaidų dydžiui.

teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymas (2009 m. balandžio 28 d. redakcija) ir valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tar-nautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas (2009 m. liepos 17 d. redakcija) turėtų būti vertina-mi kaip vienas bendras valstybės fiskalinis sprendimas: seimas, priimdamas ginčija-mus įstatymus, įgyvendino fiskalinę politiką, kuria buvo siekta užtikrinti valstybės finansų stabilizavimą ir sušvelninti ekonomikos krizės padarinius. toks fiskalinis sprendimas užtikrina įstatymų darną ir galimybę juos sklandžiai taikyti, realiai, o ne formaliai vykdyti fiskalinę visuomenės poreikius tenkinančią valstybės politiką. to-kiu teisiškai reikšmingų veiksmų deriniu ginami visos visuomenės, kartu ir kiekvie-no jos nario, teisėti interesai.

3. suinteresuoto asmens – seimo atstovės seimo narės v. v. margevičienės po-zicija dėl pareiškėjo – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymo nr. 1b-38/2012 grindžiama šiais argumentais.

3.1. valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo tikslas – atsižvelgiant į tuometines valstybės biudžeto finansines galimybes, laikinai (iki 2010 m. gruodžio 31 d.) sumažinti valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje nustatytų priedų už kvalifikacinę klasę dydžius bei šio įstatymo 1 priede nu-statytus 11–20 valstybės tarnautojų kategorijų pareiginės algos koeficientus.

valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. buvo nustatyta, kad priedas už trečią kvalifikacinę klasę sudaro 15 proc. pareiginės algos, už antrą kvalifikacinę klasę – 30 proc. pareiginės algos, už pirmą kvalifikaci-nę klasę – 50 proc. pareiginės algos. valstybės tarnybos įstatymo 1 priede (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) buvę nustatyti valstybės tarnautojų pareiginės algos koefi-cientai neatitiko tuometinių valstybės biudžeto finansinių galimybių. priėmus vals-tybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymą ir sumažinus valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus bei priedus už kvalifikacinę klasę, sumažintos valstybės biudžeto išlaidos.

3.2. siekiant įveikti ekonomikos krizę, stabilizuoti valstybės finansų sistemą, su-mažinti valstybės biudžeto asignavimus darbo užmokesčiui, 2009 m. liepos 17 d. priimtas ne tik valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įsta-tymas, bet ir kiti įstatymai, reguliuojantys valstybės tarnautojų, teisėjų, prokurorų, valstybės politikų ir pareigūnų darbo apmokėjimą: Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atly-


ginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įsta-tymas, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento statuto 43 straipsnio pakeitimo įstatymas, Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymas, Lietuvos Respublikos Antrojo operatyvinių tarny-bų departamento prie krašto apsaugos ministerijos statuto 32 straipsnio pakeitimo įstatymas, Lietuvos Respublikos tarnybos kalėjimų departamente prie Lietuvos Res-publikos teisingumo ministerijos statuto 42 straipsnio pakeitimo įstatymas, Lietuvos Respublikos tarnybos kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymas.

Šiuose įstatymuose nustatytas mokamų atlyginimų koeficientų bei priedų už kvalifikacinę klasę ar kvalifikacinę kategoriją mažinimas laikantis taisyklės, kad už aukštesnę kvalifikacinę klasę ar kategoriją mokamas priedas būtų didesnis, nei moka-mas už žemesnę kvalifikacinę klasę ar kategoriją. tokios pačios taisyklės laikytasi nu-statant ir pareiginės algos koeficientus. taigi šiuo teisiniu reguliavimu buvo išlaikytas skirtumas tarp aukštesnei ir žemesnei kategorijai taikytinų koeficientų. teikiant gin-čijamus įstatymo pakeitimus atsižvelgta į konstitucinio teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimą, kuriame pažymėta, kad įstatymų leidėjas turi teisę sumažinti atlyginimus tik įstatymu ir tik laikinai, tačiau laikydamasis proporcingumo principo reikalavimų; buvo išlaikyta darbo užmokesčio pusiausvyra tarp asmenų, kuriems nustatytas ma-žiau palankus teisinis reguliavimas, teisių ir teisėtų interesų bei visuomenės ir valsty-bės interesų, taigi buvo paisoma proporcingumo principo reikalavimų.

4. suinteresuoto asmens – seimo atstovai seimo nariai R. J. Dagys ir v. v. mar-gevičienė pažymėjo, kad teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymas (2009 m. liepos 17 d. redakcija), valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymas (2009 m. liepos 17 d. redakcija), valstybės politikų, teisėjų, vals-tybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas (2009 m. liepos 17 d. redakcija) priimti derinant juose nustatytus išlaidų dydžius su Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtini-mo įstatymo 1, 2, 3, 4, 7, 8, 10 straipsnių ir 1, 3, 4, 5, 10, 11 priedėlių pakeitimo įsta-tymo nuostatomis.

seimo atstovai pabrėžė, kad konstitucinis teismas yra konstatavęs, jog seimas yra saistomas ne tik konstitucijos, bet ir savo paties priimtų įstatymų. taigi svarsty-damas ir tvirtindamas valstybės biudžeto projektą seimas privalo vadovautis tais įsta-tymais, kurie suponuoja tam tikrą numatomų valstybės pajamų ir išlaidų dydį, t. y. mokesčių ir kitais įstatymais, sudarančiais prielaidas planuoti ir surinkti valstybės biudžeto pajamas, taip pat įvairiais įstatymais, lemiančiais valstybės finansinius įsipa-reigojimus ir atitinkamas planuojamas valstybės biudžeto išlaidas. pagal konstituciją įstatymų leidėjas, išleisdamas įstatymą ar kitą teisės aktą, kuriam įgyvendinti reika-lingos lėšos, turi numatyti tokiam įstatymui ar kitam teisės aktui įgyvendinti būtinas lėšas; pagal konstituciją įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai


išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet to-kių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai.

suinteresuoto asmens atstovai savo poziciją grindė oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, jog iš konstitucinės valstybės biudžeto sampratos, konstitu-cinio atsakingo valdymo principo kyla tai, kad valstybės biudžetas turi būti realus, jame numatytos pajamos ir išlaidos turi būti pagrįstos visuomenės ir valstybės reik-mių bei galimybių įvertinimu, kad konstitucinis atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės imperatyvas, būtinumas užtikrinti konstitucines asmens teises ir laisves bei apsaugoti kitas konstitucijoje įtvirtintas vertybes suponuoja vyriausybės pareigą rengiant valstybės biudžeto projektą ir seimo pareigą svarstant bei tvirtinant valsty-bės biudžetą atsižvelgti į konstitucijoje įtvirtintas valstybės funkcijas, į esamą ekono-minę ir socialinę padėtį, į visuomenės ir valstybės poreikius bei galimybes, į turimus ir numatomus gauti finansinius išteklius bei valstybės įsipareigojimus (inter alia tarp-tautinius), kitus svarbius veiksnius.

suinteresuoto asmens – seimo atstovai taip pat pažymėjo, kad konstitucinis teis-mas, 2013 m. vasario 15 d. nutarime įvertinęs įstatymų, turėjusių įtakos 2009 metų valstybės biudžeto pajamų dydžiui, atitiktį konstitucijai, konstatavo, jog seimas pri-ėmė įstatymus reaguodamas į valstybėje dėl ekonomikos krizės susiklosčiusią padėtį ir siekdamas užtikrinti svarbų viešąjį interesą – garantuoti viešųjų finansų stabilumą ir neleisti susidaryti pernelyg dideliam biudžeto deficitui. todėl šiam konstituciškai svarbiam tikslui įgyvendinti priimti pareiškėjų – vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ginčijami įstatymai konstitu-cijai neprieštaravo.

III

Rengiant bylą teisminiam nagrinėjimui gautas Lietuvos Respublikos finansų mi-nistro Rimanto Šadžiaus 2013 m. balandžio 26 d. raštas nr. (2.34-02)-5k-1308152)-6k-1303965 „Dėl informacijos konstitucinės justicijos byloje“, kuriame nurodyta, kad nuo 2009 m. gegužės 1 d. diferencijuotai (nuo 2 iki 12 proc.) sumažinti valsty-bės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientai ir valstybės tar-nautojų (15–20 kategorijos) pareiginės algos koeficientai; dėl šių priemonių valstybės biudžete 2009 metais sutaupyta apie 11 mln. litų (įskaitant socialinio draudimo įmo-kas). nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. diferencijuotai (nuo 0,58 iki 10 proc.) sumažinti valstybės politikų, valstybės pareigūnų, teisėjų pareiginės algos koeficientai ir valsty-bės tarnautojų (11–20 kategorijos) pareiginės algos koeficientai bei sumažinti valsty-bės tarnautojams mokamų priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai; dėl šių priemonių valstybės biudžete 2009 metais sutaupyta apie 40 mln. litų (įskaitant socialinio drau-dimo įmokas). kiekvienais paskesniais metais (įskaitant ir 2013 metus) dėl visų šių sumažinimų valstybės biudžete sutaupoma apie 112 mln. litų.

Šiame finansų ministro R. Šadžiaus rašte taip pat pažymėta, kad, siekiant per metus sutaupyti 112 mln. litų valstybės biudžeto lėšų, minėtų kategorijų darbuoto-


jų darbo metinį užmokesčio fondą būtų reikėję tolygiai mažinti: 2009 metais – apie 2 proc. (darbo užmokesčio mažinimas vyko etapais), kiekvienais paskesniais me-tais – apie 4,5 proc.

Rengiant bylą teisminiam nagrinėjimui apklaustos specialistės – Lietuvos Res-publikos finansų ministerijos biudžeto departamento Švietimo, kultūros ir socialinių sektorių skyriaus vedėja vida Žagūnienė ir Finansų ministerijos biudžeto departa-mento valstybės valdymo ir apsaugos sektorių skyriaus vedėja irena Džervienė. Jos patvirtino minėtame finansų ministro R. Šadžiaus 2013 m. balandžio 26 d. rašte „Dėl informacijos konstitucinės justicijos byloje“ nurodytus duomenis, kad, siekiant su-taupyti tokią pačią 112 mln. litų valstybės biudžeto lėšų per metus sumą, kuri buvo sutaupyta dėl minėtų valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tar-nautojų (išskyrus karius) atlyginimų sumažinimo priemonių, būtų reikėję valstybės politikų, valstybės pareigūnų, teisėjų ir valstybės tarnautojų atlyginimus tolygiai (ne-diferencijuotai) mažinti: 2009 metais – 2 proc. ir 2010–2013 metais – 4,5 proc.

IV

1. konstitucinio teismo posėdyje pareiškėjų – vilniaus apygardos administraci-nio teismo atstovas teisėjas e. spruogis, vilniaus miesto apylinkės teismo atstovai tei-sėjai R. petkuvienė ir A. verikas iš esmės pakartojo pareiškėjų prašymuose išdėstytus argumentus, atsakė į konstitucinio teismo teisėjų klausimus.

2. suinteresuoto asmens – seimo atstovai seimo nariai A. vidžiūnas, v. v. mar-gevičienė ir R. J. Dagys į konstitucinio teismo posėdį neatvyko, šaukimai į posėdį jiems buvo įteikti.

konstitucinis teismaskonstatuoja:

I

1. Šioje konstitucinės justicijos byloje ginčijama įstatymų nuostatų, kuriomis nu-statyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitiktis konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 23 straipsniui, 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmo-gus turi teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

2. nors pareiškėjas – vilniaus apygardos administracinis teismas (prašymas nr. 1b-138/2010) prašo ištirti valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstaty-mo (2009 m. balandžio 23 d. redakcija), valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija), specialiųjų tyrimų tar-nybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) ati-tiktį konstitucijai, iš prašyme išdėstytų argumentų matyti, kad pareiškėjas abejoja valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, įsigalioju-si 2009 m. gegužės 1 d., 2009 m. liepos 17 d. redakcija), specialiųjų tyrimų tarnybos


statuto 30 straipsnio 4 dalies (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rug-pjūčio 1 d.) atitiktimi konstitucijai.

3. nors pareiškėjas – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (prašymas nr. 1b-38/2012) prašo ištirti inter alia valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalies (2009 m. liepos 17 d. redakcija) atitiktį konstitucijai, iš prašyme išdėsty-tų argumentų matyti, kad pareiškėjas abejoja inter alia valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalies (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.) atitiktimi konstitucijai.

4. nors pareiškėjai – vilniaus apygardos administracinis teismas (prašymas nr. 1b-26/2011), vilniaus miesto apylinkės teismas (prašymai nr. 1b-10/2013, 1b-13/2013, 1b-15/2013) prašo ištirti inter alia teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pa-keitimo įstatymo (2009 m. balandžio 28 d. redakcija) 1 straipsnio, teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 1 straipsnio atitiktį konstitucijai, iš prašymuose išdėstytų argumentų matyti, kad pareiškėjai abe-joja teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio (2009 m. balandžio 28 d. redakcija, įsiga-liojusi 2009 m. gegužės 1 d., 2009 m. liepos 17 d. redakcija) atitiktimi konstitucijai.

5. nors pareiškėjas – vilniaus miesto apylinkės teismas prašo ištirti inter alia teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymų (2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. re-dakcijos) atitiktį konstitucijai, iš prašymuose išdėstytų argumentų matyti, kad pa-reiškėjas abejoja teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 2 straipsnio (2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) atitiktimi konstitucijai.

6. nors pareiškėjas – vilniaus miesto apylinkės teismas (išskyrus prašymą nr. 1b-10/2013) prašo ištirti inter alia teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įsta-tymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymų (2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) atitiktį konstitucijai, iš prašymuose išdėstytų ar-gumentų matyti, kad pareiškėjas abejoja teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pa-keitimo įstatymo (2009 m. balandžio 28 d. redakcija) 3 straipsnio 2 dalies (2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) atitiktimi konstitucijai.

7. nors pareiškėjai – vilniaus apygardos administracinis teismas, Lietuvos vy-riausiasis administracinis teismas, vilniaus miesto apylinkės teismas prašo ištirti gin-čijamų įstatymų atitiktį inter alia konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai, iš prašymuose išdėstytų argumentų matyti, kad pareiškėjai abejoja šių įstatymų atitiktimi konstitu-cijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus turi teisę gauti tei-singą apmokėjimą už darbą“.

8. iš pareiškėjų – vilniaus apygardos administracinio teismo (prašymas nr. 1b-26/2011) ir vilniaus miesto apylinkės teismo (prašymai nr.1b-10/2013, 1b-15/2013) prašymuose išdėstytų argumentų matyti, kad ginčydami valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dy-


džio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 1 straipsnį, jie prašo ištirti šio straipsnio atitiktį konstitucijai tiek, kiek jame teisėjams nustatytas laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. taikomas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) 450 litų bazinis dydis.

9. taigi šioje konstitucinės justicijos byloje pareiškėjai ginčija: – valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, įsi-

galiojusi 2009 m. gegužės 1 d., 2009 m. liepos 17 d. redakcija) tiek, kiek jame nustaty-tas skirtingas valstybės tarnautojų atlyginimų mažinimo mastas, atitiktį konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalies (2009 m. liepos 17 d. redak-cija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.) atitiktį konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio 4 dalies (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.) tiek, kiek joje nustatytas skirtingas vals-tybės tarnautojų atlyginimų mažinimo mastas, atitiktį konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio (2009 m. balandžio 28 d. redakcija, įsi-galiojusi 2009 m. gegužės 1 d.) tiek, kiek jame nustatytas apylinkių teismų teisėjų pa-reiginės algos koeficientas 12,5, apygardos administracinių teismų teisėjų pareiginės algos koeficientas 15,14, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų pareigi-nės algos koeficientas 16,46, atitiktį konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio (2009 m. liepos 17 d. redakcija) tiek, kiek jame nustatytas apylinkių teismų teisėjų pareiginės algos koeficientas 11,56, apygardos administracinių teismų teisėjų pareiginės algos koeficientas 14, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų pareiginės algos koeficientas 15,23, atitiktį konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų parei-ginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 1 straipsnio tiek, kiek jame tei-sėjams nustatytas laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. taikomas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų parei-ginės algos (atlyginimo) 450 litų bazinis dydis, atitiktį konstitucijos 5 straipsnio 2 da-liai, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. balan-džio 28 d. redakcija) 3 straipsnio 2 dalies (2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) atitiktį konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai,


23 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, 109 straipsnio 2 daliai, konstituci-niam teisinės valstybės principui;

– teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 2 straipsnio (2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruo-džio 20 d. redakcijos) atitiktį konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 23 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingą ap-mokėjimą už darbą“, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

II

1. kaip žinoma, dėl ekonomikos krizės 2008 metų antroje pusėje Lietuvo-je susiklostė itin sunki ekonominė, finansinė padėtis. penkioliktosios vyriausybės prog ramoje konstatuota, kad „Lietuva atsidūrė ekonominėje krizėje“, ir numatytas svarbiausias artimiausio laikotarpio uždavinys – ekonomikos krizės ir jos pasekmių suvaldymas (1 dalis).

2. siekdamas sumažinti valstybės biudžeto asignavimus darbo užmokesčiui ir stabilizuoti valstybės finansų sistemą, seimas priėmė keletą įstatymų, susijusių su iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų finansuojamų institucijų pareigūnų ir kitų vals-tybės tarnautojų (darbuotojų), teisėjų, valstybės politikų atlyginimo už darbą mažini-mu. iš pareiškėjų prašymuose nurodytų argumentų matyti, kad jie ginčija kai kurių iš šių įstatymų (kai kurių jų nuostatų) atitiktį konstitucijai inter alia atlyginimo už dar-bą mažinimo proporcingumo aspektu: kaip minėta, pareiškėjai teigia, kad dėl sun-kios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje atlyginimas sumažintas tik tam tikroms valstybės tarnautojų kategorijoms, jis sumažintas nevienodai, neišlai-kant iki sunkios finansinės, ekonominės padėties susidarymo buvusių skirtingų kate-gorijų valstybės tarnautojų atlyginimų dydžių proporcijų; atliekančio sudėtingą darbą aukštos kvalifikacijos valstybės tarnautojo atlyginimo dydis priartintas prie to, kuris dirba mažiau sudėtingą ar žemesnės kvalifikacijos darbą; mažinant tam tikrų grupių valstybės tarnautojų atlyginimus buvo atsižvelgta ne į visą gaunamą darbo užmokestį, o tik į atskiras valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamąsias dalis.

pažymėtina, kad, siekiant įvertinti pareiškėjų argumentų pagrįstumą, būtina at-sižvelgti į visuminį teisinį reguliavimą, kuriuo buvo mažinami visų valstybės valdžią (įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę) vykdančių institucijų pareigūnų, vals-tybės tarnautojų, t. y. pagal galiojantį teisinį reguliavimą – valstybės politikų ir parei-gūnų, teisėjų, valstybės tarnautojų, atlyginimai.

III

1. minėta, kad šioje konstitucinės justicijos byloje pareiškėjai ginčija inter alia valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės al-gos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakei-timo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 1 straipsnio tiek, kiek jame teisėjams nustatytas laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. taiko-


mas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) 450 litų bazinis dydis, atitiktį konstitucijai.

2. iki dėl ekonomikos krizės 2008 metų antroje pusėje valstybėje susiklostant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, 2008 metams nustatytas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinis dydis (to-liau – ir bazinis dydis) buvo 490 litų (Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinio dydžio, taiko-mo 2008 metais, įstatymo 3 straipsnis). Šiuo įstatymu nustatytas bazinis dydis buvo taikomas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų parei-ginėms algoms ir karių tarnybiniams atlyginimams bei kitoms teisės aktais nustaty-toms išmokoms apskaičiuoti 2008 metais (2 straipsnis).

3. Atsižvelgiant į 2008 metų antroje pusėje valstybėje susiklosčiusią itin sunkią ekonominę, finansinę padėtį bei įgyvendinant penkioliktosios vyriausybės veiklos programos, patvirtintos seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu, ii dalies „krizės įvei-kimo planas“ nuostatas, 2008 m. gruodžio 19 d. buvo priimtas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) ba-zinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymas. pagal šio įstatymo 2 straipsnį šiuo įsta-tymu nustatytas bazinis dydis taikomas valstybės politikų, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų pareiginėms algoms, konstitucinio teismo teisėjų atlyginimams ir karių tarnybiniams atlygini-mams bei kitoms teisės aktais nustatytoms išmokoms apskaičiuoti 2009 metais. Šio įstatymo 3 straipsnyje buvo nustatytas 475 litų bazinis dydis.

taigi valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pa-reiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymu nustaty-tas bazinis dydis buvo 15 litų mažesnis negu bazinis dydis, taikytas 2008 metais pagal valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės al-gos bazinio dydžio, taikomo 2008 metais, įstatymą. 475 litų bazinis dydis turėjo būti taikomas visais 2009 metais.

4. seimas 2009 m. liepos 17 d. priėmė valstybės politikų, teisėjų, valstybės pa-reigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taiko-mo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį 2009 m. liepos 31 d. Šio įstatymo 1 straipsniu buvo inter alia nustatyta, kad nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. bazinis dydis yra 450 litų. iš šio įstatymo projekto aiš-kinamojo rašto matyti, kad įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į susidariusią valstybės ir savivaldybių biudžetų padėtį ir įgyvendinant penkioliktosios vyriausy-bės veiklos programos, patvirtintos seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu, ii dalies „krizės įveikimo planas“ nuostatas.

taigi valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pa-reiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsniu 2009 metais taikomas bazinis dydis laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. buvo sumažintas nuo 475 iki 450 litų,


t. y. 25 litais. palyginus šį bazinį dydį su nustatytuoju 2008 metams iki valstybėje susi-klostant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai (490 litai) matyti, jis yra mažes-nis 40 litų (8,16 proc.). vadinasi, pagal valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 me-tais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsnį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. valstybės politikų, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų pareiginės algos, konstitucinio teismo teisėjų atlygini-mai ir karių tarnybiniai atlyginimai, vertinant procentais (neatsižvelgiant į kitų dydžių pokyčius), sumažinti vienodu mastu (proporcingai) – 8,16 proc., palyginti su pareigi-nėmis algomis (atlyginimais), nustatytomis pagal bazinį dydį 2008 metais iki valstybė-je susiklostant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, ir tam pačiam laikotarpiui.

5. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad valstybės politi-kų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo nuostatos aiškintinos kartu su teisė-jų atlyginimų įstatymo (2008 m. lapkričio 6 d. redakcija) 3 straipsniu (2008 m. gruo-džio 19 d. redakcija), kuriame nustatyta:

„teisėjų atlyginimų skaičiavimui taikomas atlyginimo ir pareiginės algos bazinis dydis (toliau – bazinis dydis), kurį ateinantiems metams Lietuvos Respublikos vyriau-sybės teikimu, įvertinus teisėjams atstovaujančių organizacijų pasiūlymus, praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį tu-rinčių veiksnių įtaką, tvirtina Lietuvos Respublikos seimas iki seimo pavasario sesijos pabaigos. tvirtinamas naujas bazinis dydis negali būti mažesnis už esamą bazinį dydį, išskyrus atvejus, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė.“

taigi teisėjų atlyginimų įstatymo (2008 m. lapkričio 6 d. redakcija) 3 straipsny-je (2008 m. gruodžio 19 d. redakcija) inter alia nustatyta, kad teisėjų atlyginimų skai-čiavimui taikomas bazinis dydis turi būti tvirtinamas tik ateinantiems metams, taip pat tai, kad tvirtinamas naujas bazinis dydis gali būti mažesnis už esamą bazinį dydį tik tuo atveju, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė. vadi-nasi, šiame straipsnyje nenustatyta, kad iš esmės pablogėjus valstybės ekonominei ir finansinei būklei teisėjų atlyginimų skaičiavimui taikomas bazinis dydis gali būti ma-žinamas einamaisiais metais. pažymėtina, kad šio straipsnio nuostatos nuo 2008 m. gruodžio 19 d. nebuvo keičiamos ir galioja iki šiol.

6. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste paminėtina, kad Lietuvos Respub-likos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2010 metais, įstatymu, priimtu 2009 m. gruodžio 2 d., Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2011 me-tais, įstatymu, priimtu 2010 m. birželio 30 d., Lietuvos Respublikos valstybės politi-kų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2012 metais, įstatymu, priimtu 2011 m. lapkričio 29 d., ir


Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tar-nautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2013 metais, įstatymu, priimtu 2012 m. gruodžio 20 d., 2010–2013 metais bazinis dydis nebuvo keičiamas, palyginti su nustatytuoju laikotarpiui nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruo-džio 31 d., t. y. išliko 450 litų. pažymėtina, kad minėti įstatymai nėra šios konstituci-nės justicijos bylos tyrimo dalykas.

IV

1. minėta, kad šioje konstitucinės justicijos byloje pareiškėjai ginčija inter alia valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, įsigalio-jusi 2009 m. gegužės 1 d., 2009 m. liepos 17 d. redakcija) tiek, kiek jame nustatytas skirtingas valstybės tarnautojų atlyginimų mažinimo mastas, valstybės tarnybos įsta-tymo 25 straipsnio 3 dalies (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rug-pjūčio 1 d.) atitiktį konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konsti-tuciniam teisinės valstybės principui.

2. Ginčijamame valstybės tarnybos įstatymo 1 priede (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d., 2009 m. liepos 17 d. redakcija) nustaty-tos valstybės tarnautojų pareigybių kategorijos ir jas atitinkantys pareiginės algos ko-eficientai. Ginčijamoje valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.) nustatyti priedų už kvalifi-kacinę klasę dydžiai, išreikšti pareiginės algos procentais.

2.1. Šiame kontekste pažymėtina, jog valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. ba-landžio 23 d. redakcija) 23 straipsnio (2008 m. gruodžio 9 d. redakcija) 1 dalyje nu-statyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai, priemokos, apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalan-dinį darbą ir budėjimą.

valstybės tarnybos įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redak-cija) nustatyta, kad valstybės tarnautojų pareigybės skirstomos į 20 kategorijų: aukš-čiausia yra 20 kategorija, žemiausia – 1 kategorija, o šio straipsnio 1 dalyje (2003 m. spalio 7 d. redakcija) nustatyta, kad valstybės tarnautojų pareigybės yra trijų lygių (A lygio – pareigybės, kurioms būtinas aukštasis universitetinis arba jam prilygin-tas išsilavinimas; b lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštasis neuniversitetinis išsilavinimas arba aukštesnysis išsilavinimas, arba iki 1995 metų įgytas specialusis vidurinis išsilavinimas; c lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas ir įgyta profesinė kvalifikacija). pagal vals-tybės tarnybos įstatymo 8 straipsnį valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašą, šių pareigybių kategorijas ir lygius nustato šio įstatymo 3 priedas (1 dalis (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija); valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių ka-tegorijos nustatomos atsižvelgiant į grupę, kuriai priskirta valstybės ar savivaldybių institucija ar įstaiga; kriterijus, kuriais vadovaujantis valstybės ir savivaldybių institu-


cijos ir įstai gos skirstomos į grupes, nustato šio įstatymo 2 priedas (3 dalis (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija). iš šių valstybės tarnybos įstatymo priedų matyti, kad vals-tybės tarnautojų pareigybių kategorijos priklauso nuo valstybės ir savivaldybių ins-titucijų ar įstaigų veiklos pobūdžio, jų veiklos ir sprendimų galiojimo atitinkamoje teritorijoje ribų bei santykių su pavaldžiais ir nepavaldžiais subjektais, taip pat valsty-bės tarnautojų pareigybių kategorijoms nustatyti skirtingi pareigybių lygio reikalavi-mai, susiję su būtinu šioms pareigybėms užimti išsilavinimu.

pagal valstybės tarnybos įstatymo 24 straipsnio 2 dalį (2008 m. gruodžio 19 d. re-dakcija) pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficien tą; koks koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato šio įstatymo 1 priedas; pareiginės algos koeficiento vienetas yra valstybės tarnautojų pareiginės al-gos bazinis dydis.

valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami priedai už kvalifika-cinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją. valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 6 dalyje (2002 m. liepos 5 d. redakcija) nustatyta, kad priedai už laipsnį arba tar-nybinį rangą ir kvalifikacinę kategoriją gali būti mokami tik statutiniams valstybės tarnautojams statutuose nustatyta tvarka; priedas už kvalifikacinę klasę nemokamas statutiniams valstybės tarnautojams, išskyrus valstybės tarnautojus, kurių tarnybą reg lamentuoja Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymas. valstybės tar-nybos įstatymo 25 straipsnio 5 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) taip pat nu-statyta, kad inter alia priedas už kvalifikacinę klasę nemokamas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams.

2.2. taigi pagal valstybės tarnybos įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą valsty-bės tarnautojo darbo užmokesčio pagrindinę dalį sudaro pareiginė alga, kurios dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 1 priede atitinkamai valstybės tarnautojo parei-gybės kategorijai nustatytą pareiginės algos koeficientą; valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalis yra pareiginės algos procentais išreikštas priedas už kvalifikacinę klasę, kuris nėra mokamas statutiniams valstybės tarnautojams (išskyrus valstybės tarnautojus, kurių tarnybą reglamentuoja Diplomatinės tarnybos įstatymas), taip pat politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams.

3. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad taikytos kelios valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų, karių darbo už-mokesčio (atlyginimų) mažinimo priemonės. visų pirma sumažintas bazinis dydis, tai-komas skaičiuojant šių asmenų darbo užmokestį (atlyginimus). kaip minėta, tai buvo padaryta 2008 m. gruodžio 19 d. priimtu valstybės politikų, teisėjų, valstybės parei-gūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymu, taip pat valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valsty-bės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įsta-tymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymu. Šiais įstatymais buvo nustatytas toks valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlygini-


mo) bazinis dydis: nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 31 d. – 475 litai, o nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. – 450 litų. taip pat minėta, kad 2010–2013 metais bazinis dydis nebuvo keičiamas, palyginti su nustatytuoju laikotarpiui nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., t. y. išliko 450 litų.

minėta ir tai, kad pagal valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valsty-bės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įsta-tymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsnį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. valstybės politikų, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų pareiginės algos, konstitucinio teismo teisėjų atlyginimai ir karių tarnybiniai atlyginimai, vertinant procentais (neatsižvelgiant į kitų dydžių pokyčius), sumažinti vienodu mastu (proporcingai) – 8,16 proc., palyginti su pareiginėmis algo-mis (atlyginimais), nustatytomis pagal bazinį dydį 2008 metais iki valstybėje susiklos-tant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, ir tam pačiam laikotarpiui.

4. pareiškėjų ginčijamu teisiniu reguliavimu, nustatytu valstybės tarnybos įsta-tymo 1 priede (2009 m. balandžio 23 d., 2009 m. liepos 17 d. redakcijos), nustatyta papildoma valstybės tarnautojų darbo užmokesčio mažinimo priemonė – pareiginės algos koeficientų mažinimas, kuris taikytas du kartus.

4.1. iki šios priemonės – pareiginės algos koeficientų mažinimo – taikymo (nuo 2009 m. gegužės 1 d.) galiojo valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas „Lietuvos Res-publikos valstybės tarnautojų pareigybių kategorijos ir pareiginių algų koeficientai“ (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija), kuriame buvo nustatyti pareiginės algos koeficien-tai atskiroms pareigybių kategorijoms: 1 kategorijai – 3,0, 2 – 3,2, 3 – 3,4, 4 – 3,6, 5 – 3,8, 6 – 4,0, 7 – 4,2, 8 – 4,4, 9 – 4,6, 10 – 4,8, 11 – 5,2, 12 – 5,7, 13 – 6,3, 14 – 7,0, 15 – 7,8, 16 – 8,7, 17 – 9,7, 18 – 10,8, 19 – 11,9, 20 – 13,0.

4.2. seimas 2009 m. balandžio 23 d. priėmė valstybės tarnybos įstatymo 1 prie-do pakeitimo įstatymą, kurio 1 straipsniu (įsigaliojusiu 2009 m. gegužės 1 d.) pa-keitė valstybės tarnybos įstatymo 1 priedą ir sumažino 15–20 kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus: 15 kategorijos valstybės tarnautojų parei-ginės algos koeficientas sumažintas nuo 7,8 iki 7,6; 16 kategorijos – nuo 8,7 iki 8,4; 17 kategorijos – nuo 9,7 iki 9,1; 18 kategorijos – nuo 10,8 iki 9,9; 19 kategorijos – nuo 11,9 iki 10,7; 20 kategorijos – nuo 13,0 iki 11,4. kitų valstybės tarnautojų pareigybių kategorijų (1–14) pareiginės algos koeficientai minėtu įstatymu mažinami nebuvo. iš šio įstatymo projekto aiškinamojo rašto matyti, kad įstatymo projektas parengtas sunkėjant ekonominei ir finansinei šalies situacijai, įgyvendinant penkioliktosios vy-riausybės veiklos programos, kuriai pritarta seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu nr. Xi-52, ii dalyje numatytą krizės įveikimo planą, kuriuo buvo siekta sumažinti valstybės biudžeto asignavimus darbo užmokesčiui ir stabilizuoti valstybės finansų sistemą, racionaliau naudoti valstybės lėšas.

4.3. seimas 2009 m. liepos 17 d. priėmė valstybės tarnybos įstatymo 25 straips-nio ir 1 priedo pakeitimo įstatymą, kurio 3 straipsniu (įsigaliojusiu 2009 m. rugpjū-čio 1 d.) pakeitė valstybės tarnybos įstatymo 1 priedą ir sumažino 11 ir aukštesnių


kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus: 11 kategorijos valsty-bės tarnautojų pareiginės algos koeficientas sumažintas nuo 5,2 iki 5,17; 12 kategori-jos – nuo 5,7 iki 5,64; 13 kategorijos – nuo 6,3 iki 6,2; 14 kategorijos – nuo 7,0 iki 6,86; 15 kategorijos – nuo 7,6 iki 7,41; 16 kategorijos – nuo 8,4 iki 8,1; 17 kategorijos – nuo 9,1 iki 8,69; 18 kategorijos – nuo 9,9 iki 9,35; 19 kategorijos – nuo 10,7 iki 10; 20 ka-tegorijos – nuo 11,4 iki 10,54. kitų valstybės tarnautojų pareigybių kategorijų (1–10) pareiginės algos koeficientai mažinami nebuvo. iš šio įstatymo projekto aiškinamojo rašto matyti, kad įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į sunkią valstybės ekono-minę padėtį, taip pat įgyvendinant penkioliktosios vyriausybės veiklos programos, kuriai seimas pritarė 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu nr. Xi-52, ii dalies „krizės įvei-kimo planas“ nuostatas ir siekiant sumažinti valstybės biudžeto asignavimus darbo užmokesčiui ir stabilizuoti valstybės finansų sistemą.

4.4. Apibendrinant teisinį reguliavimą, kuriuo sumažinti valstybės tarnautojų pa-reiginės algos koeficientai, pažymėtina, kad nuo 2009 m. gegužės 1 d. sumažinti 15 ir aukštesnių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, o nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 11 ir aukštesnių kategorijų, tarp jų – 15 ir aukštesnių kategorijų – antrą kartą. toliau pateikiamoje lentelėje matyti, kaip, priėmus valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymą (2009 m. balandžio 23 d. redakcija) ir valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymą (2009 m. liepos 17 d. redakcija), sumažėjo 11–20 valstybės tarnautojų kategorijų pareiginės algos koeficientai:

parei-gybių

katego-rija

pareiginės algos koefi-cientai iki jų mažinimo priemonių

taikymo (valstybės

tarnybos įsta-tymo 1 priedas

(2007 m. gruodžio 4 d.

redakcija)

pareiginės algos koefi-cientai nuo

2009 m. gegu-žės 1 d.

(valstybės tarnybos įsta-

tymo 1 priedas (2009 m. ba-landžio 23 d.

redakcija)

pareiginės algos koefi-cientų maži-nimo mastas nuo 2009 m. gegužės 1 d. (procentais, palyginti su valstybės

tarnybos įsta-tymo 1 priedu


redakcija)

pareiginės algos koefi-cientai nuo

2009 m. rug-pjūčio 1 d.(valstybės

tarnybos įsta-tymo 1 priedas

(2009 m. liepos 17 d. redakcija)

pareiginės algos koefi-cientų maži-nimo mastas nuo 2009 m.

rugpjūčio 1 d. (procentais, palyginti su valstybės

tarnybos įsta-tymo 1 priedu (2009 m. ba-landžio 23 d.

redakcija)

bendras pa-reiginės algos

koeficientų mažinimo

mastas (koefi-ciento viene-tais, palyginti su valstybės



redakcija)

bendras pa-reiginės algos

koeficientų mažinimo

mastas (procentais, palyginti su valstybės



redakcija)

11 5,2 5,2 (nekito) nesumažėjo 5,17 –0,58 –0,03 –0,58



14 7,0 7,0 (nekito) nesumažėjo 6,86 –2 –0,14 –2

15 7,8 7,6 –2,56 7,41 –2,5 –0,39 –5

16 8,7 8,4 –3,45 8,1 –3,57 –0,6 –6,9

17 9,7 9,1 –6,19 8,69 –4,51 –1,01 –10,41

18 10,8 9,9 –8,33 9,35 –5,56 –1,45 –13,43

19 11,9 10,7 –10,08 10 –6,54 –1,9 –15,97

20 13 11,4 –12,31 10,54 –7,54 –2,46 –18,92

taigi ginčijamu teisiniu reguliavimu, nustatytu valstybės tarnybos įstatymo 1 priedu (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d.), kuriuo


nustatyti sumažinti pareiginės algos koeficientai 15–20 pareigybių kategorijų valsty-bės tarnautojams, ir valstybės tarnybos įstatymo 1 priedu (2009 m. liepos 17 d. re-dakcija), kuriuo nustatyti sumažinti pareiginės algos koeficientai 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojams:

– sumažinti tik aukštesnių kategorijų (11–20) pareigybių valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, t. y. nesumažinti 1–10 kategorijų valstybės tarnautojų pareigybių pareiginės algos koeficientai;

– 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojams jų pareiginės algos koefi-cientų mažinimo priemonės buvo taikytos nevienodai: 11–14 kategorijų valstybės tarnautojams pareiginės algos koeficientai sumažinti vieną kartą, o 15–20 kategorijų valstybės tarnautojams ši priemonė taikyta du kartus;

– 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojams jų pareiginės algos koefi-cientai mažinti skirtingu mastu, vertinant procentais: nuo 0,58 proc. 11 kategorijos valstybės tarnautojams iki 18,92 proc. 20 kategorijos valstybės tarnautojams;

– 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientų mažinimo skirtingas mastas, vertinant procentais, priklausė nuo pareigybių katego-rijų vietos jų sistemoje: kuo aukštesnė pareigybės kategorija (t. y. kuo sudėtingesnes ir atsakingesnes funkcijas priklauso atlikti atitinkamos pareigybės kategorijos valsty-bės tarnautojui ir kuo didesni profesiniai reikalavimai, inter alia būtino išsilavinimo lygio, jam yra keliami), tuo didesnis šiai pareigybei nustatyto pareiginės algos koefi-ciento mažinimo mastas.

4.5. pažymėtina, kad valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pa-keitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 4 straipsnio 3 dalyje nustatyto tei-sinio reguliavimo, kuriuo nustatytas sumažintų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientų galiojimo laikas, valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymų (2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) 1 straipsnių 2 dalimis buvo tris kartus pratęstas. sumažintus valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus nu-statantis teisinis reguliavimas galioja iki šiol.

taip pat pažymėtina, kad valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įsta-tymo (2009 m. balandžio 23 d. redakcija) 3 straipsnio 2 dalyje buvo (ir yra) numaty-ta vėl taikyti iki 2009 m. balandžio 30 d. galiojusius valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus, tačiau šio teisinio reguliavimo įsigaliojimas valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymais (2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) buvo tris kartus atidėtas.

5. pareiškėjų ginčijamoje valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.) nustatytu teisiniu reguliavimu, be pareiginės algos koeficientų mažinimo, yra taikoma kita papildoma valstybės tarnautojų darbo užmokesčio mažinimo priemonė – priedų už kvalifikaci-nę klasę mažinimas.

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=377442http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=377442


5.1. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip minėta, valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalis yra pareiginės algos procentais išreikštas priedas už kvalifikacinę klasę, kuris nėra mokamas statutiniams valstybės tarnautojams (išskyrus valstybės tarnautojus, kurių tarnybą reglamentuoja Diplomatinės tarnybos įstatymas), taip pat politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams.

valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. re-dakcija) nustatyta, kad kvalifikacinė klasė yra tam tikros kategorijos valstybės tar-nautojo kvalifikacijos lygmuo. pagal valstybės tarnybos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) valstybės tarnautojų kvalifikacinės klasės yra trys: aukščiausia yra pirma, žemiausia – trečia kvalifikacinė klasė. pagal valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnį „valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimas“ valstybės tarnautojams kvalifikacinės klasės (ir žemesnės, ir aukštesnės) suteikiamos atsižvelgiant į jų tarnybinės veiklos vertinimą.

valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnyje (2012 m. birželio 5 d. redakcija) nu-statyta, kad įstaigos vadovo ir karjeros valstybės tarnautojo, einančio valstybės ar sa-vivaldybės institucijos ar įstaigos administracijos ar struktūrinio padalinio vadovo pareigas, tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kiekvienais metais nustatytąja tvarka įvertinti jo kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkci-jas ir pasiektus rezultatus vykdant atitinkamai jo vadovaujamai valstybės ar savival-dybės institucijai ar įstaigai arba vadovaujamam įstaigos padaliniui suformuluotas užduotis (2 dalis); kitų karjeros valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos ir pakaitinių valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kiekvienais metais nu-statytąja tvarka įvertinti jų gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkci-jas ir jų kvalifikaciją bei pasiektus rezultatus vykdant jiems suformuluotas užduotis (3 dalis). pagal inter alia valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 14 dalies 1 punk-te (2012 m. birželio 5 d. redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą valstybės tarnauto-jo tarnybinę veiklą įvertinus labai gerai, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui siūloma suteikti valstybės tarnautojui trečią arba nuosekliai aukštes-nę kvalifikacinę klasę. o pagal inter alia valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 17 dalies 1 punkte (2005 m. gruodžio 22 d. redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertinus patenkinamai, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui siūloma suteikti valstybės tarnautojui nuosekliai že-mesnę kvalifikacinę klasę arba panaikinti jo turimą trečią kvalifikacinę klasę ir to-bulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją.

taigi pagal valstybės tarnybos įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą kvalifikaci-nės klasės gali būti suteikiamos visų pareigybių kategorijų karjeros valstybės tarnau-tojams, įstaigų vadovams (išskyrus paskirtuosius politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu), valstybės tarnautojams, kurių tarnybą reglamentuoja Diplomatinės tarny-bos įstatymas. kvalifikacinė klasė parodo valstybės tarnautojo kvalifikacinį lygmenį ir yra suteikiama įvertinus jo kvalifikaciją ir gebėjimus tarnybinės veiklos vertinimo būdu. pirma kvalifikacinė klasė gali būti suteikiama aukščiausios kvalifikacijos vals-


tybės tarnautojams, kurių veikla nuosekliai yra vertinama labai gerai, antra ir trečia – žemesnės kvalifikacijos ar patirties valstybės tarnautojams. Žemiausios kvalifikacijos ar mažiausiai patirties valstybės tarnyboje turintiems valstybės tarnautojams kvalifi-kacinės klasės gali būti nesuteikiamos.

5.2. iki minėtos priemonės – priedų už kvalifikacinę klasę mažinimo valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) buvo nu-statyta, kad priedas už trečią kvalifikacinę klasę sudaro 15 proc. pareiginės algos, už antrą kvalifikacinę klasę – 30 proc. ir už pirmą kvalifikacinę klasę – 50 proc.

5.3. seimas 2009 m. liepos 17 d. priėmė valstybės tarnybos įstatymo 25 straips-nio ir 1 priedo pakeitimo įstatymą, kurio 1 straipsniu (įsigaliojusiu 2009 m. rugpjūčio 1 d.) pakeitus valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalį sumažinti priedai už kvalifikacinę klasę: priedas už trečią kvalifikacinę klasę – nuo 15 iki 10 proc., už ant-rą kvalifikacinę klasę – nuo 30 iki 20 proc., už pirmą kvalifikacinę klasę – nuo 50 iki 30 proc. pareiginės algos dydžio. kaip minėta, iš šio įstatymo projekto aiškinamojo rašto matyti, kad įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į sunkią valstybės ekono-minę padėtį, taip pat įgyvendinant penkioliktosios vyriausybės veiklos programos, kuriai seimas pritarė 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu nr. Xi-52, ii dalies „krizės įvei-kimo planas“ nuostatas ir siekiant sumažinti valstybės biudžeto asignavimus darbo užmokesčiui ir stabilizuoti valstybės finansų sistemą.

pagal valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 2 straipsnyje, 4 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį re-guliavimą sumažinti priedai už kvalifikacinę klasę turėjo galioti laikinai – iki 2010 m. gruodžio 31 d., o 2011 m. sausio 1 d. turėjo įsigalioti anksčiau taikyti didesni priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai.

taigi pagal ginčijamą valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.) nustatytą teisinį reguliavimą priedai už kvalifikacinę klasę sumažinti diferencijuotai: priedas už pirmą kvalifika-cinę klasę sumažintas 40 proc., už antrą ir trečią kvalifikacinę klasę – po 33,33 proc. (nevertinant pareiginės algos pokyčių).

Apibendrinant ginčijamą valstybės tarnautojų priedų už kvalifikacinę klasę, ku-rie yra valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamoji dalis ir išreiškiami pa-reiginės algos procentais, mažinimą nustatantį teisinį reguliavimą pažymėtina, kad priedų už kvalifikacinę klasę mažinimas turėjo tokią įtaką viso valstybės tarnautojų atlyginimo (neatsižvelgiant į kitus negu priedas už kvalifikacinę klasę galimus prie-dus ir priemokas, taip pat nevertinant bazinio dydžio ir (arba) pareiginės algos koefi-cientų pokyčio) mažinimui:

– valstybės tarnautojams, turintiems pirmą kvalifikacinę klasę, priedą už ją su-mažinus nuo 50 iki 30 proc. pareiginės algos, dėl to atlyginimas sumažėjo 13,33 proc.; taikant šią priemonę, skirtumas tarp tos pačios pareigybės kategorijos valstybės tar-nautojų, turinčių pirmą ir antrą kvalifikacinę klasę, atlyginimų sumažėjo nuo 15,38 iki 8,33 proc. (įvertinus dydį, kuriuo pirmą kvalifikacinę klasę turinčio valstybės


tarnautojo atlyginimas yra didesnis už antrą kvalifikacinę klasę turinčio valstybės tarnautojo atlyginimą), skirtumas tarp tos pačios pareigybės kategorijos valstybės tarnautojų, turinčių pirmą kvalifikacinę klasę ir neturinčių kvalifikacinės klasės, atly-ginimų sumažėjo nuo 50 iki 30 proc. (įvertinus dydį, kuriuo pirmą kvalifikacinę kla-sę turinčio valstybės tarnautojo atlyginimas yra didesnis už neturinčio kvalifikacinės klasės valstybės tarnautojo atlyginimą);

– valstybės tarnautojams, turintiems antrą kvalifikacinę klasę, priedą už ją su-mažinus nuo 30 iki 20 proc. pareiginės algos, dėl to atlyginimas sumažėjo 7,69 proc.; taikant šią priemonę, skirtumas tarp tos pačios pareigybės kategorijos valstybės tar-nautojų, turinčių antrą ir trečią kvalifikacinę klasę, atlyginim

Documents

KONSTITUCINĖ JURISPRUDENCIJA · LIEPA–RUGSĖJIS ISSN 1822-4520 2013. KONSTITUCINĖ JURISPRUDENCIJA Lietuvos RespubLikos konstitucinio teismo biuLetenis nr. 3 (31) LIEPA–RUGSĖJIS