Geštalto principai personalo valdyme – teorija ir praktika

Brigita Kaleckaitėpersonalo valdymo konsultantė ir geštalto terapeutė

Vilnius2016.04.21.

ŠIANDIEN KALBĖSIME APIE...

Įvairių psichoterapijos krypčių taikymą organizacijose;

Geštalto principus ir jų praktinį taikymą įmonėse;

Organizacijos diagnostiką ir intervencijas;

Pokyčių valdymą;

Darbuotojų vertinimą;

Konfliktų sprendimus;

Darbą matricoje ir darbuotojų kompetencijų ugdymą;

Streso valdymą ir darbuotojų motyvaciją;

Darbą grupėse.

Yalom ir Lieberman (1973) studijos rezultatai parodė, kad įmonių ar verslo konsultantai, terapeutai ar psichologai, kurie turi metodologinį ir filosofoninį pagrindą ir juo remiasi savo

darbe, pasiekia geresnių rezultatų dirbdami su kolegomis ar/ir klientais.

Jeigu konsultantas yra charizmatiška asmenybė, tačiau neturi metodo sistemos ir pagrindimo, jam sekasi blogiau. Kodėl? Konsultantas, turintis metodologinę ir vertybinę

sistemą, gali ją perteikti klientui ir klientas gali kažką iš to išmokti ir įprasminti savo gyvenime.

------------------------

E. Nevis knyga “Organizacinis konsultavimas ir geštalto metodas"

Geštalto terapija

Tai humanistinės psichoterapijos kryptis, kurios pagrindą sudaro holistinis požiūris įžmogų. Žmogus susideda iš 5 pagrindinių tarpusavyje susijusių ir sąveikaujančiųdimensijų: fizinės, emocinės, intelektualinės, socialinės ir dvasinės. (S.Ginger)

Geštalto terapija tai yra trys „E“ – egzistencinė, eksperimentinė ir empyrinėpsichoterapijos kryptis. (L.Perls)

Geštalto terapija – per daug gera, kad būtų taikoma tik ligoniams, ji yra skirta„normaliems“ žmonėms. (Fr.Perls)

Geštalto terapija – tai ne technikos ar metodikos, o gyvenimo būdas. Ši terapijos kryptisnenustatinėja diagnozių ir vertina kiekvieno individualumą. Psichoterapeutas pats yrasavo darbo instrumentas. Svarbiausia yra santykis tarp kliento ir psichoterapeuto.Terapeutas dažniausiai gyvena pats pagal geštalto terapijos principus ir yra „gyvaspavyzdys“ savo buvimu.

Fritz Perls

Laura Perls

Paul Goodman

Ralph Hefferline

Isadore From

Paul Weisz

Elliot Shapiro

Geštalto terapijos pagrindinės sąvokos ir tikslai

GT TIKSLAS – savo (arba kliento) sąmoningumo išplėtimas ir gebėjimas prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą ir veiksmus, savistaba ir mokėjimas atpažinti savo elgesio modelius, gebėjimas kievieną dieną kūrybiškai (lanksčiai) prisitaikyti prie aplinkos. Svarbu ne “kodėl?”, o “kaip?”

Sąmoningumas (angl. „awareness“)

Atsakomybė

Kontaktas (dialogas)

Buvimas „čia ir dabar“

Figūra – fonas (poreikiai arba „geštaltai“)

Patyrimo (arba kontakto) ciklas

Pasipriešinimo (arba adaptaciniai mechanizmai)

Uždaryti / neuždaryti geštaltai

Teorija Self (asmenybės teorija)

Žmogus yra procesas, besikeičiantis kiekvieną akimirką.

(vakar jau praėjo, rytojaus dar nėra, yra tik šiandien)

Žmogus yra organizmas. Jam yra būdinga savireguliacija.

Self – tai mūsų unikalus buvimas pasaulyje, kiekvieno gyvenimo stilius ar būdas.

Kiekvieną dieną žmogus sąveikauja su aplinka dviem būdais – kūrybiškai prisitaiko arba naudoja įprastus elgesio modelius.

Self – tai žmogaus buvimas čia ir dabar, parodantis kaip žmogus prisitaiko prie aplinkos šiandien.

FUNKCIJOS SELF

Id – tai mūsų jausmai, emocijos, kūno pojūčiai;

Personality – tai mūsų įsivaizdavimas/žinojimas apie save, mūsų vertybės, istorija ir socialinės rolės;

Ego – tai mūsų gebėjimas priimti sprendimus.

GT tikslas – stebėti, kaip veikia žmogaus (kliento) visos trys funkcijos dabarties momentu, ar nepažeista kuri nors iš funkcijų, kaip žmogus

prisitaiko prie naujos aplinkos.

FIGŪRA - FONAS

POREIKIAI

POREIKIO PATENKINIMO FAZĖS

ELGESIO MODELIAI

Bendravimo ir buvimo pasaulyje mes mokomės nuo pat gimimo, atsiranda mūsų

įprasti pasikartojantys elgesio modeliai, vadinami adaptaciniais (pasipriešinimo)

mechanizmais. Kas tiko kažkada, gali netikti dabar ir mes to galime nepastebėti.

Šie mechanizmai žmogui neatsiranda netyčia. Kažkada toks elgesio būdas buvo

naudingas ir reikalingas, kad išgyventumėme ar prisitaikytumėme prie tam tikrų

gyvenimo sąlygų. Vėliau situacija gali keistis, o įprasti elgesio modeliai išlieka.

Mes išmokstame gyvendami įvairių elgesio modelių, ir dažnai net nesusimąstydami

juos pritaikome visai netinkamose situacijose. Įdomu tai, kad kontakte su aplinka

mes patys naudojame daug pasipriešinimo būdų, kurie mums gadina gyvenimą.

MŪSŲ ĮPROČIAI

Projekcija – tai tam tikrų

bruožų, santykių, jausmų ar

elgesio fragmentų priskyrimas

kitiems žmonėms, kurie iš

tikrųjų priklauso sau pačiam,

bet yra nesuvokiami ir

priskiriami kitam žmogui.

MŪSŲ ĮPROČIAI

Kitas įprotis (mechanizmas) –

retrofleksija. Tai toks elgesio

modelis, kai norime kažką

padaryti ar pasakyti kitam

žmogui, o sulaikome.

Nukreipiame visą energiją į

save arba vėliau į kitą žmogų ar

objektą.

MŪSŲ ĮPROČIAI

Dar vienas elgesio modelis yra

introjektas. Tai toks

mechanizmas, kai mes perimame

įvairias normas, nuostatas,

veikimo ir mąstymo būdus iš

kitų žmonių net nesusimąstę ir

kasdien jais naudojamės.Taip pat

galime naudotis įvairiais

introjektais ir sąmoningai.

MŪSŲ ĮPROČIAI

Dar vienas mechanizmas –

defleksija. Tai yra tiesioginio

patyrimo ar kontakto su kitu

žmogumi vengimas,

nenorėjimas rodyti savo

jausmus ar apie juos kalbėti,

„filosofavimas“, bėgimas į

teorijas.

MŪSŲ ĮPROČIAI

Ir šiandien paskutinis

mechanizmas – konfluencija.

Tai susiliejimas, ribų

išsitrynimas, „mes“, savo

poreikių neaiškumas.

Dar yra daugiau mechanizmų

(egotizmas, profleksija,

desensatizacija...), bet mes jų

šiandien neliesime.

KAIP TAI SUSIJĘ SU ORGANIZACIJA IR PERSONALO VALDYMU?

ORGANIZACIJA = ORGANIZMAS

GEŠTALTO POŽIŪRIS ORGANIZACIJOSE

Organizacija (=organizmas) yra procesas, besikeičiantis kiekvieną akimirką.

(vakar jau praėjo, rytojaus dar nėra, organizacija dirba šiandien)

Self – tai organizacijos (ar žmonių grupės) unikalus egzistavimas pasaulyje (rinkoje),

kiekvienos organizacijos (ar grupės) gyvavimo stilius ir būdas.

Kiekvieną dieną organizacija sąveikauja su aplinka dviem būdais – kūrybiškai

(naujai) arba naudoja įprastus elgesio modelius.

Self – tai organizacijos buvimas čia ir dabar, parodantis kaip organizacija prisitaiko

prie aplinkos šiandien.

GEŠTALTO POŽIŪRIS ORGANIZACIJOSE

Kiekvienos organizacijos Self turi tris funkcijas:

Id – tai mūsų jausmai, emocijos, kūno pojūčiai (įmonėje – bendra atmosfera,

emocijos);

Personality – tai mūsų įsivaizdavimas apie save, mūsų vertybės, istorija ir socialinės

rolės (įmonėje – įmonės istorija, organizacinė kultūra ir įvairūs vaidmenys rinkoje);

Ego – tai mūsų gebėjimas priimti sprendimus (sprendimo priėmimai organizacijoje).

Geštalto konsultanto tikslas organizacijoje – stebėti, kaip funkcionuoja

organizacija kaip vienas organizmas, kaip sąveikauja darbuotojai toje

organizacijoje ir kokius pagrindinius elgesio modelius naudoja.

POREIKIAI

KONTAKTO CIKLAS

ORGANIZACIJOS ATVEJO ANALIZĖ

POKYČIŲVALDYMAS

Geštalto požiūris į pokyčius:

• Organizacija – tai organizmas;

• Bet koks organizmas turi savireguliacijos mechanizmą;

• Kai tam tikras įvykis sutrikdo organizacijos pusiausvyrą, organizacija

nukreipia energiją į balanso atstatymą;

• Pokyčiai – vidinio balanso atstatymas pasikeitus aplinkai;

• Reagavimas įprastu elgesiu veda į sutrikimus, nes organizacija negali

patenkinti poreikių, atsiranda disbalansas;

•

POKYČIŲVALDYMAS

Geštalto požiūris į pokyčius:

• Pokyčiai yra gyvenimo norma;

• Kad pokytis vyktų, reikia susitelkti ties tuo, kas yra, o ne kas turėtų būti;

• Pasipriešinimas pokyčiams – sveiko organizmo rodiklis;

• Pokyčių valdymas – svetima sąvoka geštalto požiūriui.

Pasipriešinimas nėra tik atmetimas.

Pasipriešinimas pokyčiams yra stabilumo užtikrinimas.

Dirbant su pokyčiais svarbu dirbti per poliariškumo prizmę

pokyčiai – stabilumas.

Konsultanto (personalo specialisto ar vadovo) tikslas – padėti įsisąmoninti ir integruoti šiuos du polius.

POKYČIAI

Fenomenologinis metodas (vertiname nevertindami pagal E.Spinelli):

• Suskliaudimas (bracketing)

• Išlyginimas (horizontalisation)

• Aprašymas (description)

• Įsitraukimas (inclusion)

DARBUOTOJŲVERTINIMAS

KITI TAIKYMO ATVEJAI

• Konfliktų valdymas;

• Darbas matricoje ir darbuotojų kompetencijų ugdymas;

• Streso valdymas;

• Motyvacija;

• Darbas grupėse ir projektuose;

• Efektyvūs susirinkimai;

• Mokymasis dirbant ir t.t.

Kodėl geštalto terapija?

Kodėl ne kitos psichoterapijos kryptys?

Visos psichoterapijos ir psichologijos kryptys yra veiksmingos, jeigu jas praktikuoji ir taikai iš pradžių pačiam sau, o paskui – kitiems.

It works if you work. - Laura Huxley

Turite klausimų? Mane lengva rasti virtualioje erdvėje

Brigita Kaleckaitė