2019 m. liepos 2 d. Nr. 495

Ðá puslapá remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

GYVIEJI ARCHYVAI

Èia 1944 m. birþelio 24 d.sovietiniø partizanø bûrys, va-dovaujamas Ivano Filinovo,nukankino ir nuþudë keturio-lika ávairaus amþiaus kaimovyrø, sudegino beveik pusækaimo sodybø. Èia tebegyve-nantys þmonës pagarbiai puo-selëja savo kaimo istorijà, otuo paèiu seneliø ir tëvø atmi-nimà. Prieð septyniasdeðimtpenkerius metus Joniniø die-nà Musteikos kaime ávykusiàtragedijà liudija kaimo galeAtgimimo pradþioje pastaty-tas koplytstulpis su liûdinèiuRûpintojëliu ir lentelëje áraðy-tais þodþiais: „Broliai, JëzausKristaus vardu maldauju Jus,kad visi vienaip sutartumëte,kad bûtumëte vienos dvasiosir vienos minties“. Musteikið-kiai èia susirenka pasimelsti uþnekaltai nuþudytus savo arti-muosius, gimines, kaimynus.

Ðiemet prisimintas ir kitastragiðkas ávykis, kuomet neto-li kaimo 1947 metø vasarà nuosovietiniø stribø kulkø þuvoLietuvos partizanai ViktorasPetrûnas– Viktoras ir Marcin-koniø bataliono vadas Edvar-das Juknaitis–Juozaitis. Jiemsmiðke ðalia kaimo pastatytaskryþius.

Minint tragedijos metines,Kabeliø parapijos baþnyèiojekunigas Povilas Paukðtë auko-jo Ðv. Miðias uþ nuþudytusMusteikos vyrus, kaimo þmo-nes bei þuvusius partizanus, omusteikiðkiai ant jø kapø uþ-degë þvakutes. Vëliau visi,kam brangi Musteikos praei-tis, rinkosi bendrai maldai prie

Minint Musteikos tragedijos 75–àsias metinesÐimtameèiuose puðynuose skendintis etnografinis

Musteikos kaimelis paþenklintas tragiðkais istorijosáspaudais – karo ir pokario baisumai neaplenkë netir ðio paèiame Lietuvos pakraðtyje visai ðalia sienossu Baltarusija esanèio kaimo

naujojo kryþiaus. Kunigas Po-vilas Paukðtë já paðventino, omusteikiðkiai pasimeldë ir su-giedojo giesmæ. Jis pastatytasvietoj senojo supuvusio kry-þiaus. Kryþiø padarë 2018 m.Darþeliø kaime vykusio kryþ-dirbiø plenero „Meistrai ir pa-meistriai. Kryþdirbystë Dzûki-joje“ dalyviai Artûras Janic-kas, Andrius Kaziukonis irSaulius Lapmickas, o pastatëkaimo vyrai. Jo atstatymà ini-cijavæs musteikiðkis RomasNorkûnas papasakojo, kadpirmasis kryþius ðioje vietojebuvo pastatytas sovietmeèiu.Ðalia kryþiaus uþraðyti ðviesausatminimo musteikiðkio PranoKilminavièiaus, kuris veþë nu-ðautus partizanus, prisimini-mai. „Kur palei senø keliø sto-vi sugruvis kryþus, tai já uþ rus-kiø pastatë. Tá pamuðë ruskiaipartizanus, du nuðovë, dar aðjuos parveþau tuos partizanus,vienas suþaistas pabëgo. Bu-vo tokis Ruseckas, jam liepëpartizanai padaryt kruþalá ir tápastatë… Ty buvo uogynas,jiej tan uogynan buvo pasgulá,uogavá, ir rusai ajo nug garni-zono ir juos uþajo, vienø nu-ðovë anta kalnëlio, kitø, kapbëgo, tai raistan. Ruskiai ne-nugrovë kryþaus: neþinojo,kokiu dalyku pastacyta“.

Musteikiðkë Onutë Grigai-të padëkojo visiems prisidëju-siems prie kryþiaus statybos irpasidþiaugë, kad kaimo þmo-nës geranoriðki ir susitelkæ –vieni tvorelæ sukalë, kiti àþuo-lø vainikà nupynë, pasiuvo pri-juostëlæ, kuria pagal dzûkø pa-

proèius papuoðë naujàjá kry-þiø.

Vëliau visi tylûs ir susikau-pæ susirinko prie koplytstul-pio, èia sugiedojo himnà.„Tragedija apsprendë ir kaimolikimà, juk suðaudytøjø ðeimosdaug kentëjo. Ðios iðkentëju-sios kartos palikti þodþiaimums tarsi malda, turime ájuos ásiklausyti“, – sakë O. Gri-gaitë.

Buvusioje Musteikos mo-kykloje jautriais prisimini-mais, kuriuos pavadino áspau-dais, pasidalijo Musteikos kai-mo dukra, dabar Varënoje gy-venanti mokytoja Jaunuta Ju-lija Kavaliauskienë. Jos tëve-lis Mikas Ilkevièius buvo vie-nas ið nuþudytø Musteikos kai-mo vyrø. Ji su amþina gëla bal-

se pasakojo, kadiki ðiol atsimenair jauèia karsto,kuriame gulëjojos nuþudytas të-velis, briaunà, kaiji, penkeriø metøvaikas, sëdëjo ve-þimo gale ir lydë-jo já á amþinà ke-lionæ. Ji visiemssusirinkusiemsjautriai priminëseptyniasdeðimtpenkeriø metøsenumo kaimoávykius. Tarsi pa-suko laiko ratàatgal ir nupûtëuþmarðties dul-kes nuo negyjan-èios þaizdos.

„Pirmas áspau-das buvo manotëvo laiðkas, raðy-tas, kai gimiau…Antras áspaudas– tø baisiø 1944metø birþelio 24diena, kai tëvaiiðvaþiavo parveþ-

ti þolës, o gráþtant juos sulai-kë… Treèias áspaudas, kai ke-turiolika veþimø iðsirikiavo sugrabais, su mama ëjau nuo su-degusiø namø iki trijø kryþiø.Buvau penkiø metø vaikas,pavargau, tada mane pasodi-no veþimo gale ðalia karsto irvisà kelià iki kapiniø jauèiaukarsto dangtá. Patikëkit, ðitàkarsto dangtá jauèiu iki ðiol…Prisimenu pagrindinius tëvoprincipus: „Að niekam niekoblogo nepadariau…“. Aèiû vi-siems, kurie padëjote iðgyven-ti. Atmintis yra gyva. Kai gráþ-tu á kaimà per Jonines, vël vis-kas atgyja… Neþinau, ið kurmano mama turëjo tiek stip-rybës, kad pasisëmusi kibiràvandens, dar bëgo á namus irið pelenø iðtraukë drobës rie-timà, juodà skarà. Jie iki ðiolmano namuose – praeities liu-dininkai… Ðiandien kaip tes-tamentà laikau ðità mano se-nelës austà ir mamos ið pele-nø iðtrauktà drobës rietimà irdovanoju já Musteikos kai-mui…“, – jautriai kalbëjo J.Kavaliauskienë.

Kryþiaus meistrui SauliuiLampickui ir mokytojai Juli-jai Kavaliauskienei iðsakytanuoðirdþiausia padëka ir do-vanø áteikta po kepalà nami-nës duonos, keptos Astos Þû-kaitës.

Buvo paminëti visi, ðventàJoniniø dienà tragiðkai ir am-þinai palikæ gimtàjà Musteikoskaimo þemæ, savo namus ir ar-timus, brangius þmones. Se-nieji musteikiðkiai prisimena,kad tàdien iðauðo graþus Jo-niniø rytas. Kiekvienas já pasi-tiko savaip: kas ruoðësi á mið-kà samanø, kas dalgá plakëGudo ðalin pasipjauti ðieno.Po buities darbø musteikiðkiairengësi á baþnyèià. Prieð pat vi-durdiená kaimà uþpuolë arkliøkinkiniais atvaþiavæ ginkluoti

vyrai. Dauguma kalbëjo rusið-kai, bet buvo girdëti ir lietu-viðka ðnekta. Kotovskio bûrioraudonieji partizanai kaimoþmones ið trobø suvarë á kai-mo vidurá prie Trijø kryþiø irsuguldë. Tada ið minios rinkovyrus ir varë á Prano Tamule-vièiaus namus. Devynis vyrus,iðpjaustæ kelniø sagas, suriðærankas, tyèiodamiesi varë perkaimà á kaimo pakraðtá, kaipkaimo þmonës vadina, „antBogno“ ir suðaudë. 69 m.Averkà Martynà, 19 m. Vytau-tà Gaidá, 21 m. kurènebylá Jo-nà Grigà, 26 m. mokytojà Ka-rolá Ilkaitá, 43 m. Petrà Svirs-kà, 65 m. Jonà Tamulevièiø irdu jo sûnus: 26 m. Domà ir 14m. Petrà, 75 m. Ðimà Tamule-vièiø. Suþeistas 40 m. VladasTiðkevièius sudegë savo pir-kioje. Egzekucija tæsësi visàdienà. Uþ kaimo stovintys sar-gybiniai sulaikë á kaimà gráþ-tanèius vyrus, uþdarë PetroVolungevièiaus vienkiemyje,iðlaikë visà dienà, o vakare su-klupdë ir suðaudë tris vyrus: 57m. Mikà Gaidá, 35 m. Mikà Il-kevièiø, 26 m. Petrà Gaidá.Kaimo þmonës po keleto tra-gedijos dienø miðke rado nu-kankintà Martyno Averkos sû-nø 41 m. Averkà Kostà. Tuð-èias kaimo sodybas baudëjaiapiplëðë: rinko drabuþius, dro-bes, veltinius, maistà, viskàkrovësi á veþimus, iðsivarë gy-vulius. Pabaigæ plëðti, padegëPetro Svirsko, Miko Ilkevi-èiaus, Edvardo Sakavièiaus,Juozo Grikevièius, Jono Gai-dþio sodybas. Nuo jø uþside-gë ir kitos.

Seniausias musteikiðkis, de-vyniasdeðimetis Zaliauskas sa-kë, kad seniausi kaimo þmo-nës ir dabar prisimena, kokssiaubas ir neþinomybë trage-dijos dienà ir po jos tvyrojokaime. Þuvusiøjø nebuvo net

kur paðarvoti, nes namai bu-vo pelenais pavirtæ, tad ðarvo-jo iðlikusiose pirkiose po ke-letà. Kaip ðiandien jie atsime-na ilgà ir graudþià keturiolikosveþimø su karstais procesijà,kuri ið Musteikos kaimo lëtai,per rugiø laukus, per vasarojøsu garsiausiomis kitus kaimuspasiekusiomis naðliø ir naðlai-èiø raudomis vaþiavo á Kabe-liø baþnyèià ir kapines.

Nei prieð septyniasdeðimtpenkerius metus, nei dabar jienesupranta ir neþino, uþ kà irkodël buvo nuþudyti nekaltinuoðalaus kaimo vyrai, sude-gintos sodybos. Ðiam klausi-mui atsakymo nëra. Mustei-kiðkiai apgailestauja, kad so-vietiniais laikais ði tragedijabuvo nutylima. Net patys au-kø artimieji bijojo apie tai pa-sakoti, kad nesulauktø kerðto.Per tà laikà, deja, á Amþinybæiðkeliavo dauguma tø dienøávykiø liudininkø. Kaimo þmo-nës sako, kad tie nuþudyti vy-rai – jø seneliai, tëvai, broliai,kaimynai – visada gyvi atmin-tyje, jie nematomi sugráþtadrauge pabûti á tà vietà, kurbuvo nekaltai nuþudyti…

Gera matyti, kad iki ðiolmusteikiðkiø atmintis ir pagar-ba þuvusiems neiðblëso, kad irjaunoji kaimo karta bei nau-jai besikuriantys gyventojaipagarbiai laikosi kaimo tradi-cijø. Kad minëjimo dienà visisusirinko pasimelsti ir atmin-ti. Kad galëjo ragauti kaimomoterø iðkeptos naminës duo-nos, sûrio, medaus, giros, da-lintis gerumu. Ir kalbëti apiekaimo praeitá, kuri visiems yravienodai skaudi.

Rûta AVERKIENËVarënos rajono

savivaldybës administracijosBendrojo skyriaus

vyr. specialistëMusteikos kryþiø ðventina kunigas Povilas Paukðtë

Renginio dalyviai