2014 m. liepos 15 d. Nr. 525

GYVIEJI ARCHYVAI

Ðá puslapá remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

Iðraiðkingiausi ir daþniausiai pastebimi þiau-raus ir negailestingo karo þenklai Lietuvoje -Pirmojo pasaulinio karo vokieèiø kariø masi-nës kapvietës, kuriø vien Alytaus apskrityje ga-lima suskaièiuoti gerà deðimtá. Didþiausios jø –Glûke, Vergakiemyje, Merkinëje, Èesukuose,Randiðkëje, Mergalaukyje. Bûta jø ir Alytuje.Kiekvienose jø – deðimtys kryþiø, ðimtai palai-dojimø. O kiek dar pavieniø ar neþinomø ka-pavieèiø, kuriose palaidota vienas, du, penki ardeðimtys kariø (pvz., Ðeðtokai, Kapèiamiestis,Kalviai). Sakyti, kad tai vien vokieèiø kariø ka-pai, bûtø netikslu. Kai kuriose jø, pagal liudiji-mus, rusø kariø palaidota daugiau negu vokie-èiø. O palaidojo patys vokieèiai, nedarydamiskirtumo, rusas ar tautietis. XX a. treèiajamedeðimtmetyje Vokietijos valdþia kapavietes su-tvarkë – samdë lietuvius, liejo betoninius kry-þius. Ant betoniniø kryþiø buvo iðraiþyti þuvu-siøjø vardai ir pavardës, karinis laipsnis, þuvi-mo metai, priklausomybë daliniui. Daugumojedidesniø kapiniø bûdavo pastatytas didelis ma-syvus kryþius. Savitumu gal iðsiskiria tik Verga-kiemio kapavietë, kurioje kryþeliø nëra, tik dvi

pylime ámûrytos ðimtus kritusiøjø liudijanèios memorialinës lentos. Kapavietës aplinku-moje ariami laukai liudija didelá keistumà - kaþkada èia vyko dideli susirëmimai...

Vienos intensyviausiø Pirmojo pasaulinio karo kovø vyko Merkinës apylinkëse. Tai liu-dija vos 2 km atstumu viena nuo kitos esanèios Pirmojo pasaulinio karo kariø kapinësnetoli Merkinës ir Èesukø kaimo miðke. Jeigu pirmosios þinomos dël savo vietos ðaliaeþerëliø „Mergeliø akelës“ ir kelio Merkinë-Vilnius, tai apie kitas – retas begirdëjæs. Ge-riausiai jas þino Èesukø k. þmonës. Praëjusià vasarà Klaipëdoje gyvenantis, bet Èesukuosevasaras leidþiantis Algimantas Kvaraciejus á Merkinës muziejø atneðë savo dëdës, tarpu-kario Lietuvoje policininku tarnavusio nuo Èesukø k. kilusio Juozo Kvaraciejaus1 prisimi-nimus, kuriuos ðis raðë slapstydamasis nuo sovietø po Antrojo pasaulinio karo. Viena iðprisiminimø daliø skirta Pirmajam pasauliniam karui, iðgyvenimams, kuriuos patyrë jis irjo ðeima, gyvendami kitapus Merkio nuo Merkinës – Èesukuose. Vaiko iðgyvenimai apra-ðyti praëjus 27 metams nuo ávykiø.

Apie Pirmàjá pasauliná karà:kà matë ir uþraðë J. Kvaraciejus

Ðiemet vasarà visame pasaulyje minima tragiðka Pirmojo pasaulinio karopradþios 1914 m. 100 metø sukaktis. Karas, kuris tæsësi iki pat 1918 m.pabaigos, nusineðë daugiau kaip 10 mln. þmoniø gyvybiø, suþeistø ir su-luoðintø liko daugiau nei 20 milijonø

J. Kvaraciejus

1 J. Kvaraciejus gimë 1908 m. Èesukø k., mokësi Merkinës pradþios mokykloje, Merkinës gimnazijoje, 1926m. ástojo á Alytaus gimnazijà. Tarnavo Didþiojo Lietuvos kunigaikðèio Algirdo 2-ajame pulke. 1930 m. paskir-tas á Karo sanitarijos puskarininkiø mokyklà Kaune. Èia iðlaikë egzaminus ir gavo karo sanitarijos jaunesniojopuskarininkio laipsná. Tais paèiais metais perkeltas á Karo policijos mokyklà, kur atliko gydytojo pareigas.Vëliau perkeltas á husarø pulkà. 1932 m. pradþioje priimtas á pasienio policijos tarnybà Trakø bare. Po trijøsavaièiø savo noru perëjo á vidaus policijà. Tam reikalui ástojo á Kauno policininkø mokyklà. Po mokslø poli-cininku tarnavo Þieþmariuose, Alytuje. 1934 m. paaukðtintas ir paskirtas Nemunaièio policijos punkto vedëjuprie Alovës nuovados. 1935 m. perkeltas á Pivaðiûnø policijos punktà. 1938 m. paskirtas á Policininkø mokyklàKaune á pagrindinæ valdininkø XXIII laidà. Atgavus Vilniaus kraðtà, 1939 m. rugsëjo 27 d. paskirtas á Rûdiðkiønuovadà. 1940 m. vasario 16 d. paaukðtintas á vachmistrus ir paskirtas á Eiðiðkiø nuovadà. 1940 m. sovietamsokupavus Lietuvà, ið tarnybos atleistas kaip liaudies ir santvarkos prieðas. Vokieèiø okupacijos metais vietosgyventojø buvo iðrinktas Merkinës nuovados virðininku. 1941 m. rugpjûèio 1 d. perkeltas á I Varënà nuovadosvirðininku. 1942 m. vasario 20 d. vël buvo perkeltas á Butrimonis. Prasidëjus antrai sovietinei okupacijai, nuopersekiojimo slapstësi, palaikë ryðius su partizanais, þuvo neaiðkiomis aplinkybëmis 1948 m.

Vokieèiø kariø kapinës Mergalaukyje, Alytaus r. (M. Èerniausko nuotr., 2010 m.)

Èesukø k. vokieèiø kariø kapinës (Algimanto Èerniausko nuotr.)

Vokieèiø kariø kapinës Vergakiemio k., Alytaus r. (M. Èerniausko nuotr., 2010 m.)

Pirmojo pasaulinio karometu turëjau apie 6 metusamþiaus. Prisimenu, kaip1914 m. vasarà þmonës kal-bëjo, kad bus karas. Tais pa-èiais metais rugpjûèio mën.pabaigoje kilo karas. Rusai,traukdamiesi ið Merkinës,padegë Nemuno tiltà. Ma-èiau, kaip kareiviai veþë anttilto ðiaudus ir apipylæ þiba-lu uþdegë. Deganèio tiltodalys ðnypðdamos krito áupæ. Buvo nejauku, ypaè bi-jojo mano senelë. Ji pagami-no daugiau maisto, viskà su-sikraustë á ryðulius ir iðvyko-me ið namø uþ 3 km á miðkàprie Paðilingës kaimo. Iðvyk-dami pasiëmë du arklius,karves ir avis. Gyvulius pri-riðo prie medþiø. Kiaulespaliko namie. Senelis iðvyki-mui ið namø prieðinosi ir na-mie liko vienas. Kiti kaimy-nai taip pat iðvyko kartu á tàpatá miðkà. Tëvelis mums ið-kasë du apkasus. Viename

Prisiminimai apie Pirmàjá pasauliná karà

buvo mama, að ir broliai Pet-ras ir Vaitiekus. Petras turë-jo apie 4 metus, o Vaitiekus– 2 metus. Antrame apkasebuvo senelë su maisto pro-duktais. Ji buvo apsidengu-si pagalviais, nes sakydavo,kad per pagalvá nereikës ku-lipkos. Tëvelis priþiûrëjomiðke gyvulius.

Jau pasigirdo pirmiejiðautuvø ðûviai. Mûsø kaimebuvo kazokø bûrys. Jie antmûsø kalno nusineðë valtis,jas apkasë ir pasidarë sauapkasus. Vokieèiai priartëjoprie Merkinës. Apie 30 vo-kieèiø valtimis persikëlëprie mûs kaimo per Nemu-nà. Tuo laiku rusai (kazokai)virë kiauðinius pas Janavi-èiø. Iðgirdæ, kad vokieèiaikeliasi per Nemunà, kiauði-nius sudëjo á kepures ir bë-go á apkasus. Vienas ið bai-mës net kardà pamirðo. Per-sikëlæ vokieèiai visi buvo gir-ti, jie ðaukë: „Ura.“ Prasidë-

jo su rusais susiðaudymas.Pirmieji persikëlæ per Ne-munà vokieèiai þuvo. Tikvienas suþeistas vokietysálindo pas Janavièiø Ignàkiaulinykan, bet ir èia já ru-sai surado ir uþ apykaklëspusgyvá nutempë kalnan.

Staiga uþplûdo daug vo-kieèiø. Jie persikëlë per Ne-munà ir, ðaukdami „ura“,slinko pirmyn. Rusai pradë-jo bëgti. Frontas susiforma-vo kaip tik tame paèiamemiðke, kur buvome apsisto-jæ. Rusai iðsikasë apkasus irnorëjo atsilaikyti. Tris die-nas ðioje vietoje virë smar-kios kautynës. Ið apkaso neigalvos negalima buvo iðkið-ti. Dienà ir naktá be persto-jo ðaudë ið ávairiø rûðiø gin-klø. Dienà nuo parako dû-mø buvo tamsu ir jautësikvapas. Pririðti prie medþiøgyvuliai atitrûkæ pabëgo, gikitus suðaudë. Naktá sutrumpomis pertraukomis

ðvietë proþektoriai. Rusaikareiviai pradëjo lásti ir ámûsø apkasus. Suþinojæ,kad pas senelæ yra paltis la-ðiniø, vis eidavo atsipjauti.Senelë kaip mirusi sëdëjo irnieko rusams nesakë. Gir-dëjosi suþeistøjø aimanavi-mai ir ðauksmai, beieðkantsavo komandieriø.

Að su broliu Petru, sëdë-dami apkase, þiûrëdavom ávirðø. Að sakydavau, kad ma-tau lekianèià kulipkà. BrolisPetras irgi sakydavo, kad irjis mato. Ginèijau, kad jis ku-lipkos nemato ir taip besi-ginèydami susipeðdavom.Ðaudymas kiek aprimo. Ið-

lindome ið apkasø, nes norë-jome valgyti. Prie mûsø ap-kaso ant apaèios briaunosgulëjo nauja didelë sviedinioskeveldra. Po trumpos per-traukos vël pradëjo ðaudyti,net medþiø ðakos krito ap-link apkasus. Vël smukomeá apkasà. Mama pasigedobrolio Petro. Nors já ðaukë irkiek aprimus ðaudymui ieð-kojo, bet nerado. Taip pat irtëvelis su senele ieðkojo, betveltui. Ir neþinia, kur jis din-go, ar já kas uþmuðë, ar pasi-ëmë kareiviai. Mama buvoiðbalusi, susijaudinusi, jos lû-pos nuolat judëjo, ji poteria-vo. Maþdaug po 4 valandø

atsirado ir dingæs brolis Pet-ras. Jis vienas, turëdamas 4metus amþiaus, per frontànuvyko á namus ir vël sëk-mingai gráþo. Visi negalëjoatsistebëti, kaip jo nenuðovë.Klausëme, kur jis buvo, pa-reiðkë, kad norëjæs valgyti,tai buvo nuëjæs á namus.Klausiamas, ar jam nieko ne-darë kareiviai, sakë, kadkaþkà kalbëjo jam, bet jis ne-supratæs jø kalbos ir ëjæs to-liau.

Bus daugiau

ParengëMindaugas

ÈERNIAUSKAS

Ið Juozo Kvaraciejaus autobiografijos