1
2018 m. kovo 6 d. Nr. 18 5 GYVIEJI ARCHYVAI Ðá puslapá remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas P rieð 100 metø – 1918 m. kovo 6 d. – gimë legendinis Lietuvos partizanø vadas Adolfas Ra- manauskas-Vanagas, o Sei- mas dar 2017 m. pabaigoje 2018-uosius paskelbë Adol- fo Ramanausko-Vanago me- tais, tad visoje Lietuvoje ta proga vyksta ir dar vyks ávai- rûs renginiai, minëjimai, þy- giai, diskusijos... Padidëjæs susidomëjimas Vanago asmenybe ir gyveni- mu – vienas geriausiø daly- kø, kurie galëjo nutikti Lie- tuvai 2018-aisiais, minint Lie- tuvos valstybës atkûrimo ðimtmetá. Kodël? Pripaþinki- me, tai puiki proga apmàsty- ti ne tik Pirmosios Respubli- kos laikà (1918-1940), bet ir jos skaudø likimà, paþenklin- tà tûkstanèiø tauriø lietuviø krauju, kurie prieðinosi tam, kà Vanagas vadino visos „ci- vilizacijos gëda”. Ta gëda Lietuvoje uþtruko net 50 me- tø. Kaip agresyvi invazinë li- ga, su kuria lietuviai kovojo drastiðkomis priemonëmis 1945-1953 m., vëliau – kitais bûdais, prisilaikydami lovos reþimo... Civilizacijos gëda, pakeitusi rûbà, bet ne sielà, ðiandien uþëmusi dalá Ukrai- nos, naikina Sirijos miestus, terorizuoja pasaulá branduo- liniu ginklu, kiðasi á suvere- niø valstybiø rinkimus, papir- kinëja Vakarø politikus, mul- kina ir plauna smegenis savo bei kitø ðaliø gyventojams per þiniasklaidos priemo- nes... Kas ta ðalis? Neþinau, ar Vanagas yra þvelgæs nuo Merkinës pilia- kalnio. Ramiu, gamtovaiz- dþiu besigërinèiu þvilgsniu dar iki karo. Tikëtina, kad taip. Juk jo gyvenimas susi- jæs ir su Lazdijais, Alytumi, Druskininkais, o Merkinë yra bûtent keliø á ðiuos mies- tus tam tikra kryþkelë. Kita vertus, jeigu þvelgë, tada jis dar nebuvo Vanagas, bet Merkinës piliakalnis visiems suteikia vanago sparnus... Ir tada neabejotinai á akis jam krito tiltas per Nemunà, baþ- nyèia, upës. Tada jis dar ne- ásivaizdavo, kad 1945 m. gruodþio 15 dienà pats asme- niðkai ves á Merkinæ savo ko- vos draugus – á vienà ið mû- ðiø kare po karo. Merkinë Vanago atsimini- muose paminëta daugiausia – apie 130 – kartø; Alytus – apie 100, Daugai – 15, Seiri- jai – 5. Daugiausia gal dël to, kad jo knygoje „Daugel kri- to sûnø... Partizanø gretose“ iðsamiau ir apþvelgta bûtent tas, ávardinkime, pirmasis Vanago kovos kelio laikotar- pis – iki Laisvës Kovø Sàjû- dþio ásteigimo 1949 m. vasa- rio mën. Minaièiuose. Antru ávardinèiau 1949-1953 m. lai- kotarpá, kai Vanagas ëjo LLKS tarybos prezidiumo pirmininko Jono Þemaièio pavaduotojo, o nuo 1950 m. – Sàjûdþio Gynybos pajëgø vado pareigas. 1951 m. Vana- gas ið tuo metu susirgusio Lietuvos vyriausiojo partiza- nø vado Jono Þemaièio pe- rëmë LLKS Tarybos pirmi- ninko ir Ginkluotøjø pajëgø vado pareigas. Treèiu laiko- tarpiu jo kovos kelyje galime ávardinti tyliàjà-pasyviàjà re- zistencijà – laikà nuo 1953 iki 1957 m. Taigi 1945-1949 m. laiko- tarpiu aplink Merkinæ esan- tys miðkai ir juose iðkasti bunkeriai buvo viena ið tø vietoviø, kur buvo organi- zuojamas pogrindinis judëji- mas, kuriamas vieningas ne- matomas frontas prieð oku- pantà, modeliuojama galima tarptautinë situacija bei par- tizanø kovos taktika, tikslai, veikimo bûdas. Tuo galime didþiuotis. Merkinë, kaip ir kiekvienas didesnis miestelis, buvo tarsi nedidelis mordo- ras, gerai saugoma prieðo tvirtovë, ið kurios buvo vyk- domos operacijos prieð par- tizanus, jø rëmëjus, ávairûs teroro iðpuoliai prieð aplin- kiniø kaimø gyventojus. Merkinë buvo riba tarp Mer- kio ir Ðarûno rinktiniø, Mer- kinëje prieðo buvo saugomi Merkio ir Nemuno tiltai. Ne kartà virð miestelio prieðas leido pavojaus raketas Vana- go vadovaujamiems partiza- nams surengus pasalas, nu- kirtus telefono laidus, þeme nutiestus kabelius ar kilus kokiam nenumatytam inci- dentui miestelyje. Vanago kelias – neeilinis. Jis vienas ið nedaugelio tûks- tanèiø gretose tarp gyvøjø ið- liko iki pat aktyvios rezisten- cinës kovos pabaigos. Slaps- tydamasis 1953-1956 m. iki pat suëmimo raðë atsimini- mus... Bûtø negerai, jei ne- bûtø Vanago atsiminimø, Juozo Lukðos-Daumanto „Partizanai uþ geleþinës uþ- dangos“, partizano Liongino Baliukevièiaus-Dzûko die- noraðèio. Tik per jø uþraðy- tas mintis mes geriausiai pa- tiriame ávykiø mastà, trage- dijà, kovojusiø ðirdyse degu- sià laisvës ugná. Be viso to ty- rinëtojø pateikti skaièiai, var- tomø bylø lapai nebylotø mums tiek, kiek byloja kovo- jusiø ir raðiusiøjø palikimas. Ne visi uþraðai iðliko. Antai Vanagas mini, kad Tauro apygardos partizanø gretose kovësi vienas vokietis raðyto- jas, raðæs partizanø kovos is- torijà. Deja, jis þuvo apie 1950-uosius, o jo uþraðø liki- mas neþinomas. Vanago kovos kelias prasi- dëjo 1945 m. pavasará, uþ- mezgus ryðius su Alovës par- tizanais. 1945 m. balandþio mën. A. Ramanauskas palie- ka Alytø ir 25 dienà ástoja á Nemunaièio apylinkëse vei- kiantá partizanø bûrá. Iðren- kamas jo vadu. Netrukus prie jo bûrio jungiasi Masaliðkiø, Nedzingës ir kitø kaimø bû- riai. Pasirenka Vanago slapy- vardá. 1945 m. birþelio 2 d. Vanagas nakties metu priima áspûdingà 140 vyrø priesaikà Nemunaityje. 1945 m. rug- pjûèio 1 d. Nedzingëje jis pir- mà kartà susitinka su Dzûkø grupës ðtabo vadu J. Vitku- mi-Kazimieraièiu. Vanago kuopa jungiasi prie Dzûkø grupës. Vanagas tampa Mer- kinës bataliono vadu. 1945 m. rudená Vanagas paskiria- mas Merkio rinktinës vadu. Nuo 1946 m. geguþës 15- osios eina Dainavos apygar- dos vado pavaduotojo parei- gas. Po Àþuolio þûties Punios ðile 1947 rugpjûèio 11 d. Va- nagas 1947 m. rugsëjo 25 d. iðrenkamas Dainavos apy- gardos partizanø vadu. Mer- kinës batalionas gauna Vana- go grupës pavadinimà. Jau per pirmuosius parti- zaninio karo mënesius Vana- gas prieð mûsø akis atsisklei- dþia kaip labai motyvuotas, sumanus, greit ið kovos drau- gø pasitikëjimo ir pripaþini- mo sulaukiantis lyderis. Vie- nas po kito prie jo vadovau- jamos partizanø grupës ðlie- jasi maþesni junginiai. 1945 m. rugpjûèio 1 d. Nedzingë- je ávykusio pirmojo Juozo Vitkaus-Kazimieraièio ir Va- nago susitikimo metu Kazi- mieraitis jau buvo girdëjæs apie Vanago asmenybæ, pa- siûlë jam jungtis prie savo or- ganizacijos, o Vanago vado- vaujamà kuopà pavadinti Merkinës batalionu. Apie aktyvø bataliono veikimà partizanø vadas vëliau raðys: Apskritai Merkinës batalio- nas visuomet patirdavo dau- giausia partizanø aukø. Èia daugiausia þûdavo, bet dau- giausia ir naujø á partizanø gretas ástodavo. Galima tvir- tinti, kad ðiame Dainavos ða- lies kraðtelyje partizanø buvo gausiausia palyginti net su vi- sa Lietuva.“ Partizanø veikimo bûdas: bûtis miðko broliais, gyveni- mas bunkeriuose, ið èia pla- nuojamos ir vykdomos pasa- los stribams ir sovietø karei- viams, bendruomeniðkø ry- ðiø su vietos gyventojais pa- laikymas, atsiðaukimø ir al- ternatyviø laikraðèiø platini- mas, trukdymai kolektyviniø ûkiø steigimui, balsavimams, grasinimai ir mirties nuosp- rendþiai kolaborantams. Vi- sa tai kliudë atëjûnams, tad ðiame kraðte nuolat smarkiai siautëjo rusø kariðkiai bei stribai. Daugybë partizanø pakliuvo á prieðo spàstus, ðimtai jø, neturëdami pasi- rinkimo, nusiðovë savo laiki- nuosiuose namuose. Kalbëdami apie Vanago autoritetà, pripaþástame, kad, be abejonës, jis já pelnë savo veikimu, ryþtu, pareigin- gumu. Tad neatsitiktinai 1947 m. rugsëjo 25 d. apie dvide- ðimties Dainavos apygardos partizanø vadø susirinkime Vanagas vieningai (iðskyrus vienà balsà) iðrenkamas Dai- navos apygardos (tàkart per- vadinta Kazimieraièio rinkti- ne) vadu. Merkinës batalio- nas eiliniø partizanø spren- dimu pavadinamas Vanago grupe. Vanagas apie tai vë- liau raðë: „Man buvo labai nepatogu, kad Merkinës bata- liono partizanai savo grupës pavadinimu pasirinko mano slapyvardá, nes nesijauèiau, jog to bûèiau nusipelnæs.“ Èia, kaip ir kituose epizoduose, pasireiðkia Vanago santûru- mas ir kuklumas. Labai gra- þus asmenybës bruoþas. Savo atsiminimuose apie 1945 m. gruodþio 15 d. Mer- kinës puolimà, kuriame da- lyvavo net maþdaug 200 Mer- kio ir Ðarûno rinktiniø vyrø, Vanagas ið atminties ávardija 42 puolime dalyvavusius as- menis, nurodydamas jø pa- reigas, þuvimo laikà, jam þi- nomas þûties aplinkybes. Ðis jo dëmesys kovos draugams bei atsiminimuose pateikia- mi jø ir kitø partizanø biog- rafijos, gyvenimo nuotykiai, patirti iðbandymai mums Va- nagà atskleidþia kaip bendra- þygius branginusià asmeny- bæ. Koks buvo tas ir tas par- tizanas, kokios jo savybës, kokie teigiami bruoþai, nei- giamos savybës... Jo paties veiksmai, kad vienas ar kitas partizanas pasitaisytø, nekar- totø klaidø. Tai rodo dëme- singumà, áþvalgumà, vertini- mo pradà jo asmenyje, pa- stangas stiprinti judëjimà ið vidaus. Nors Vanago niekas Tëvu ar Tëvuku niekada ne- vadino (manau, kad dël gan jauno amþiaus), bet jo tëvið- kas rûpestis atsispindi kad ir ið ðios citatos: „Vyrai, kurie naktá nedalyvaudavo þygyje, vakarais ilgai sëdëdavo aplink lauþus ir tyliai ðnekuèiuodavo- si. Nakties metu mëgdavau stebëti stovyklà ið toliau. Kas- kart apimdavo sunkiai nusa- komas jausmas, pasinerdavau mintyse, kuriø èia nesuraðysi.“ Kuo mums imponuoja Va- nago asmenybë? Adolfas Ra- manauskas, kaip ir daugelis kitø á kovà ásitraukusiø lietu- viø, turëjo didelæ svajonæ – susigràþinti Lietuvà, kurià katastrofiðkais mastais naiki- no ir siekë sunaikinti atëjû- nas. Svajonæ – gràþinti Lais- væ ir Laimæ kraðtui, kuriame jis uþaugo ir brendo kaip as- menybë. Analitinis protas, ly- derystë, dràsa, iniciatyvumas, gebëjimas priimti ryþtingus sprendimus, gebëjimas klau- syti ir ásiklausyti, ið to turbût ir mokëjimas perteikti savo mintis, kalbëti argumentais – svarbiausi jo asmenybës bruoþai. Prie jø reiktø pridë- ti meilæ tiesai ir teisingumà. Ðiek tiek ðokiruoja jo atsimi- nimuose apraðomi partizanø teismø, á kuriuos jis áëjo, pri- imti mirties bausmës nuosp- rendþiai netgi artimiausiems bendraþygiams – uþ plëðika- vimà, kitus nusikaltimus. Bet tai tik atskleidþia tà didelá partizanø vadovybës tikslà, apie kurá dienoraðtyje raðë Vanago bendraþygis Dzûkas: „Mûsø visø tikslas yra iðlaiky- ti partizaniná judëjimà toká, kad apie já galëtø atsiliepti tik su pagarba.“ Mûsø visuomenë dar ser- ga, 50 metø trukæs kolekty- vinës savimonës iðvalstybini- mas negali praeiti be pasek- miø. Bet mes galime pasveik- ti. Tai, kad ðie metai yra pa- skelbti Vanago metais – ge- ras þenklas. Mindaugas ÈERNIAUSKAS Merkinës kraðto muziejaus direktorius Istorija ir mano mintys Ðiandien lygiai 100 metø, kai gimë legendinis Lietuvos partizanø vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas Adolfas Ramanauskas-Vanagas 1948 m. Dainavos apygardos vadas A. Ramanauskas-Vanagas, ðtabo nariai ir Vanago grupës (Merki- nës bataliono) partizanai

GYVIEJI ARCHYVAI Istorija ir mano mintysbiblioteka.varena.lt/images/gyvieji archyvai/MK 18-18.pdf5 2018 m. kovo 6 d. Nr. 18 GYVIEJI ARCHYVAI Ðá puslapá remia Spaudos, radijo ir

  • Upload
    others

  • View
    1

  • Download
    0

Embed Size (px)

Citation preview

Page 1: GYVIEJI ARCHYVAI Istorija ir mano mintysbiblioteka.varena.lt/images/gyvieji archyvai/MK 18-18.pdf5 2018 m. kovo 6 d. Nr. 18 GYVIEJI ARCHYVAI Ðá puslapá remia Spaudos, radijo ir

2018 m. kovo 6 d. Nr. 185

GYVIEJI ARCHYVAI

Ðá puslapá remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

Prieð 100 metø – 1918m. kovo 6 d. – gimëlegendinis Lietuvos

partizanø vadas Adolfas Ra-manauskas-Vanagas, o Sei-mas dar 2017 m. pabaigoje2018-uosius paskelbë Adol-fo Ramanausko-Vanago me-tais, tad visoje Lietuvoje taproga vyksta ir dar vyks ávai-rûs renginiai, minëjimai, þy-giai, diskusijos...

Padidëjæs susidomëjimasVanago asmenybe ir gyveni-mu – vienas geriausiø daly-kø, kurie galëjo nutikti Lie-tuvai 2018-aisiais, minint Lie-tuvos valstybës atkûrimoðimtmetá. Kodël? Pripaþinki-me, tai puiki proga apmàsty-ti ne tik Pirmosios Respubli-

kos laikà (1918-1940), bet irjos skaudø likimà, paþenklin-tà tûkstanèiø tauriø lietuviøkrauju, kurie prieðinosi tam,kà Vanagas vadino visos „ci-vilizacijos gëda”. Ta gëdaLietuvoje uþtruko net 50 me-tø. Kaip agresyvi invazinë li-ga, su kuria lietuviai kovojodrastiðkomis priemonëmis1945-1953 m., vëliau – kitaisbûdais, prisilaikydami lovosreþimo... Civilizacijos gëda,pakeitusi rûbà, bet ne sielà,ðiandien uþëmusi dalá Ukrai-nos, naikina Sirijos miestus,terorizuoja pasaulá branduo-liniu ginklu, kiðasi á suvere-niø valstybiø rinkimus, papir-kinëja Vakarø politikus, mul-kina ir plauna smegenis savo

bei kitø ðaliø gyventojamsper þiniasklaidos priemo-nes... Kas ta ðalis?

Neþinau, ar Vanagas yraþvelgæs nuo Merkinës pilia-kalnio. Ramiu, gamtovaiz-dþiu besigërinèiu þvilgsniudar iki karo. Tikëtina, kadtaip. Juk jo gyvenimas susi-jæs ir su Lazdijais, Alytumi,Druskininkais, o Merkinëyra bûtent keliø á ðiuos mies-tus tam tikra kryþkelë. Kitavertus, jeigu þvelgë, tada jisdar nebuvo Vanagas, betMerkinës piliakalnis visiemssuteikia vanago sparnus... Irtada neabejotinai á akis jamkrito tiltas per Nemunà, baþ-nyèia, upës. Tada jis dar ne-ásivaizdavo, kad 1945 m.gruodþio 15 dienà pats asme-niðkai ves á Merkinæ savo ko-vos draugus – á vienà ið mû-ðiø kare po karo.

Merkinë Vanago atsimini-muose paminëta daugiausia– apie 130 – kartø; Alytus –apie 100, Daugai – 15, Seiri-jai – 5. Daugiausia gal dël to,kad jo knygoje „Daugel kri-to sûnø... Partizanø gretose“iðsamiau ir apþvelgta bûtenttas, ávardinkime, pirmasisVanago kovos kelio laikotar-pis – iki Laisvës Kovø Sàjû-dþio ásteigimo 1949 m. vasa-rio mën. Minaièiuose. Antruávardinèiau 1949-1953 m. lai-kotarpá, kai Vanagas ëjoLLKS tarybos prezidiumopirmininko Jono Þemaièiopavaduotojo, o nuo 1950 m.– Sàjûdþio Gynybos pajëgøvado pareigas. 1951 m. Vana-gas ið tuo metu susirgusioLietuvos vyriausiojo partiza-nø vado Jono Þemaièio pe-rëmë LLKS Tarybos pirmi-ninko ir Ginkluotøjø pajëgøvado pareigas. Treèiu laiko-

tarpiu jo kovos kelyje galimeávardinti tyliàjà-pasyviàjà re-zistencijà – laikà nuo 1953 iki1957 m.

Taigi 1945-1949 m. laiko-tarpiu aplink Merkinæ esan-tys miðkai ir juose iðkastibunkeriai buvo viena ið tøvietoviø, kur buvo organi-zuojamas pogrindinis judëji-mas, kuriamas vieningas ne-matomas frontas prieð oku-pantà, modeliuojama galimatarptautinë situacija bei par-tizanø kovos taktika, tikslai,veikimo bûdas. Tuo galimedidþiuotis. Merkinë, kaip irkiekvienas didesnis miestelis,buvo tarsi nedidelis mordo-ras, gerai saugoma prieðotvirtovë, ið kurios buvo vyk-domos operacijos prieð par-tizanus, jø rëmëjus, ávairûsteroro iðpuoliai prieð aplin-kiniø kaimø gyventojus.Merkinë buvo riba tarp Mer-kio ir Ðarûno rinktiniø, Mer-kinëje prieðo buvo saugomiMerkio ir Nemuno tiltai. Nekartà virð miestelio prieðasleido pavojaus raketas Vana-go vadovaujamiems partiza-nams surengus pasalas, nu-kirtus telefono laidus, þemenutiestus kabelius ar kiluskokiam nenumatytam inci-dentui miestelyje.

Vanago kelias – neeilinis.Jis vienas ið nedaugelio tûks-tanèiø gretose tarp gyvøjø ið-liko iki pat aktyvios rezisten-cinës kovos pabaigos. Slaps-tydamasis 1953-1956 m. ikipat suëmimo raðë atsimini-mus... Bûtø negerai, jei ne-bûtø Vanago atsiminimø,Juozo Lukðos-Daumanto„Partizanai uþ geleþinës uþ-dangos“, partizano LionginoBaliukevièiaus-Dzûko die-noraðèio. Tik per jø uþraðy-tas mintis mes geriausiai pa-tiriame ávykiø mastà, trage-dijà, kovojusiø ðirdyse degu-sià laisvës ugná. Be viso to ty-rinëtojø pateikti skaièiai, var-tomø bylø lapai nebylotømums tiek, kiek byloja kovo-jusiø ir raðiusiøjø palikimas.Ne visi uþraðai iðliko. AntaiVanagas mini, kad Tauroapygardos partizanø gretosekovësi vienas vokietis raðyto-jas, raðæs partizanø kovos is-torijà. Deja, jis þuvo apie1950-uosius, o jo uþraðø liki-mas neþinomas.

Vanago kovos kelias prasi-dëjo 1945 m. pavasará, uþ-mezgus ryðius su Alovës par-tizanais. 1945 m. balandþiomën. A. Ramanauskas palie-ka Alytø ir 25 dienà ástoja áNemunaièio apylinkëse vei-kiantá partizanø bûrá. Iðren-kamas jo vadu. Netrukus priejo bûrio jungiasi Masaliðkiø,Nedzingës ir kitø kaimø bû-riai. Pasirenka Vanago slapy-vardá. 1945 m. birþelio 2 d.Vanagas nakties metu priimaáspûdingà 140 vyrø priesaikàNemunaityje. 1945 m. rug-pjûèio 1 d. Nedzingëje jis pir-mà kartà susitinka su Dzûkøgrupës ðtabo vadu J. Vitku-mi-Kazimieraièiu. Vanagokuopa jungiasi prie Dzûkøgrupës. Vanagas tampa Mer-kinës bataliono vadu. 1945

m. rudená Vanagas paskiria-mas Merkio rinktinës vadu.Nuo 1946 m. geguþës 15-osios eina Dainavos apygar-dos vado pavaduotojo parei-gas. Po Àþuolio þûties Puniosðile 1947 rugpjûèio 11 d. Va-nagas 1947 m. rugsëjo 25 d.iðrenkamas Dainavos apy-gardos partizanø vadu. Mer-kinës batalionas gauna Vana-go grupës pavadinimà.

Jau per pirmuosius parti-zaninio karo mënesius Vana-gas prieð mûsø akis atsisklei-dþia kaip labai motyvuotas,sumanus, greit ið kovos drau-gø pasitikëjimo ir pripaþini-mo sulaukiantis lyderis. Vie-nas po kito prie jo vadovau-jamos partizanø grupës ðlie-jasi maþesni junginiai. 1945m. rugpjûèio 1 d. Nedzingë-je ávykusio pirmojo JuozoVitkaus-Kazimieraièio ir Va-nago susitikimo metu Kazi-mieraitis jau buvo girdëjæsapie Vanago asmenybæ, pa-siûlë jam jungtis prie savo or-ganizacijos, o Vanago vado-vaujamà kuopà pavadintiMerkinës batalionu. Apieaktyvø bataliono veikimàpartizanø vadas vëliau raðys:„Apskritai Merkinës batalio-nas visuomet patirdavo dau-giausia partizanø aukø. Èiadaugiausia þûdavo, bet dau-giausia ir naujø á partizanøgretas ástodavo. Galima tvir-tinti, kad ðiame Dainavos ða-lies kraðtelyje partizanø buvogausiausia palyginti net su vi-sa Lietuva.“

Partizanø veikimo bûdas:bûtis miðko broliais, gyveni-mas bunkeriuose, ið èia pla-nuojamos ir vykdomos pasa-los stribams ir sovietø karei-viams, bendruomeniðkø ry-ðiø su vietos gyventojais pa-laikymas, atsiðaukimø ir al-ternatyviø laikraðèiø platini-mas, trukdymai kolektyviniøûkiø steigimui, balsavimams,grasinimai ir mirties nuosp-rendþiai kolaborantams. Vi-sa tai kliudë atëjûnams, tadðiame kraðte nuolat smarkiaisiautëjo rusø kariðkiai beistribai. Daugybë partizanøpakliuvo á prieðo spàstus,ðimtai jø, neturëdami pasi-rinkimo, nusiðovë savo laiki-nuosiuose namuose.

Kalbëdami apie Vanagoautoritetà, pripaþástame,kad, be abejonës, jis já pelnësavo veikimu, ryþtu, pareigin-gumu. Tad neatsitiktinai 1947m. rugsëjo 25 d. apie dvide-ðimties Dainavos apygardospartizanø vadø susirinkimeVanagas vieningai (iðskyrusvienà balsà) iðrenkamas Dai-navos apygardos (tàkart per-vadinta Kazimieraièio rinkti-ne) vadu. Merkinës batalio-nas eiliniø partizanø spren-dimu pavadinamas Vanagogrupe. Vanagas apie tai vë-liau raðë: „Man buvo labainepatogu, kad Merkinës bata-liono partizanai savo grupëspavadinimu pasirinko manoslapyvardá, nes nesijauèiau,jog to bûèiau nusipelnæs.“ Èia,kaip ir kituose epizoduose,pasireiðkia Vanago santûru-mas ir kuklumas. Labai gra-

þus asmenybës bruoþas.Savo atsiminimuose apie

1945 m. gruodþio 15 d. Mer-kinës puolimà, kuriame da-lyvavo net maþdaug 200 Mer-kio ir Ðarûno rinktiniø vyrø,Vanagas ið atminties ávardija42 puolime dalyvavusius as-menis, nurodydamas jø pa-reigas, þuvimo laikà, jam þi-nomas þûties aplinkybes. Ðisjo dëmesys kovos draugamsbei atsiminimuose pateikia-mi jø ir kitø partizanø biog-rafijos, gyvenimo nuotykiai,patirti iðbandymai mums Va-nagà atskleidþia kaip bendra-þygius branginusià asmeny-bæ. Koks buvo tas ir tas par-tizanas, kokios jo savybës,kokie teigiami bruoþai, nei-giamos savybës... Jo patiesveiksmai, kad vienas ar kitaspartizanas pasitaisytø, nekar-totø klaidø. Tai rodo dëme-singumà, áþvalgumà, vertini-mo pradà jo asmenyje, pa-stangas stiprinti judëjimà iðvidaus. Nors Vanago niekasTëvu ar Tëvuku niekada ne-vadino (manau, kad dël ganjauno amþiaus), bet jo tëvið-kas rûpestis atsispindi kad irið ðios citatos: „Vyrai, kurienaktá nedalyvaudavo þygyje,vakarais ilgai sëdëdavo aplinklauþus ir tyliai ðnekuèiuodavo-si. Nakties metu mëgdavaustebëti stovyklà ið toliau. Kas-kart apimdavo sunkiai nusa-komas jausmas, pasinerdavaumintyse, kuriø èia nesuraðysi.“

Kuo mums imponuoja Va-nago asmenybë? Adolfas Ra-manauskas, kaip ir daugeliskitø á kovà ásitraukusiø lietu-viø, turëjo didelæ svajonæ –susigràþinti Lietuvà, kuriàkatastrofiðkais mastais naiki-no ir siekë sunaikinti atëjû-nas. Svajonæ – gràþinti Lais-væ ir Laimæ kraðtui, kuriamejis uþaugo ir brendo kaip as-menybë. Analitinis protas, ly-derystë, dràsa, iniciatyvumas,gebëjimas priimti ryþtingussprendimus, gebëjimas klau-syti ir ásiklausyti, ið to turbûtir mokëjimas perteikti savomintis, kalbëti argumentais –svarbiausi jo asmenybësbruoþai. Prie jø reiktø pridë-ti meilæ tiesai ir teisingumà.Ðiek tiek ðokiruoja jo atsimi-nimuose apraðomi partizanøteismø, á kuriuos jis áëjo, pri-imti mirties bausmës nuosp-rendþiai netgi artimiausiemsbendraþygiams – uþ plëðika-vimà, kitus nusikaltimus. Bettai tik atskleidþia tà didelápartizanø vadovybës tikslà,apie kurá dienoraðtyje raðëVanago bendraþygis Dzûkas:„Mûsø visø tikslas yra iðlaiky-ti partizaniná judëjimà toká,kad apie já galëtø atsiliepti tiksu pagarba.“

Mûsø visuomenë dar ser-ga, 50 metø trukæs kolekty-vinës savimonës iðvalstybini-mas negali praeiti be pasek-miø. Bet mes galime pasveik-ti. Tai, kad ðie metai yra pa-skelbti Vanago metais – ge-ras þenklas.

MindaugasÈERNIAUSKASMerkinës kraðto

muziejaus direktorius

Istorija ir mano mintysÐiandien lygiai 100 metø, kai gimë legendinis Lietuvos partizanø vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas

Adolfas Ramanauskas-Vanagas

1948 m. Dainavos apygardos vadas A. Ramanauskas-Vanagas, ðtabo nariai ir Vanago grupës (Merki-nës bataliono) partizanai