Skirkite du procentus gyventojø pajamø mokesèioLietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjungai

Mielieji,Noriu dar kartà padëkoti uþ jûsø

aktyvø darbà ir visokeriopà paramàLietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniøsàjungai. Tik paramos ir projektø, ku-riuose dalyvaujame, dëka galime vyk-dyti veiklà: organizuoti renginius, sta-tyti ar atstatyti paminklus, bunkerius,leisti knygas, organizuoti konferenci-jas, seminarus, minëjimus.

Jûs ir jûsø artimieji, deklaruodamipajamas iki geguþës 1 dienos, turi ga-limybæ 2 procentus gyventojø pajamømokesèio (GPM) paramà skirtiLPKTS ar konkreèiam LPKTS filialui.

Norëdami skirti 2 procentus GPMparamà LPKTS, galite tai padaryti pri-sijungæ prie elektroninës ban-kininkystës, uþpildæ praðymo formà(FR0512) bei áraðæ mûsø rekvizitus:

Lietuvos politiniø kaliniø ir tremti-niø sàjunga

Laisvës al. 39, KaunasÁmonës kodas 300032645PVM mokëtojo kodas

LT100001097819

arba pasirinktam LPKTS filialui:Lietuvos politiniø kaliniø ir tremti-

niø sàjungos (áraðyti miestà) filialas.

Ðie 2 procentai GPM jums papildo-mai nieko nekainuoja, nes jie skiriamiið jûsø jau sumokëto gyventojø pajamømokesèio, kuris, nepaskirtas konkre-èiai organizacijai, liks biudþete.

LPKTS valdybos pirmininkëRasa DUOBAITË-

BUMBULIENË

Balandþio 25 dienà po rekonstruk-cijos darbà pradëjo LPKTS patriotiniøleidiniø knygynëlis. Á jo atidarymoðventæ susirinko þmonës, gerbiantys is-torinæ atmintá ir besidomintys ja, taippat bièiuliai ið giminingø arba kaimy-nystëje esanèiø organizacijø: Lietuvossàjûdþio Kauno skyriaus, Lietuvos ðau-liø sàjungos, Kauno miesto savivaldy-bës tarybos, Pasaulio lietuviø centro,Kauno águlos karininkø ramovës, Lie-tuvos moterø lygos Kauno skyriaus irkitø. Atidarymo ceremonija pradëtanuo simbolinës juostelës perkirpimo –ði garbë patikëta LPKTS pirmininkuidr. Gvidui Rutkauskui. Knygynëlá pa-ðventino J.E. Kauno arkivyskupas eme-ritas Sigitas Tamkevièius, nuolatinebendryste glaudþiai susijæs su LPKTSir knygynëlio leidiniuose atspindimaskaudþia istorijos dalimi – tremtimi, la-geriais, Laisvës kovomis.

Knygynëlio atnaujinimo projektà,kuris sulaukë puikiø apsilankiusiøjøvertinimø, neatlygintinai sukûrë archi-tektas Aidas Bumbulis. Jau iðskirtineknygynëlio detale tapo samanø þalu-mos, simbolizuojanèios Laisvës kovo-

Duris atvërë LPKTS knygynëlistojus, arka, kurioje puikuojasi LPKTSlogotipas su ðirdimi, kryþiumi ir gedi-minaièiø stulpais bei plazdanèia tris-palve ir uþraðytu partizano VaclovoVoverio-Þaibo moto: „Gyvenk taip,tarsi nuo tavæs vieno priklausytø visosLietuvos likimas“.

Kaip sakë LPKTS valdybos pirmi-ninkë Rasa Duobaitë-Bumbulienë,„norëjosi aiðkios, trumpos frazës, ku-ri galëtø ákvëpti jaunàjà kartà ir padë-tø geriau suprasti Laisvës kovotojø pa-siryþimà, o Laisvës kovø amþininkamsdar kartà primintø, jog jie be galo svar-bûs ir dabartinëje Lietuvoje“, o po tojuokaudama pasidþiaugë, jog „ði arkaðiuo metu populiariausia vieta Kaunepasidaryti asmenukæ“.

Knygynëlyje prekiaujama visomisLPKTS iðleistomis knygomis, kuriø ti-raþas dar nebaigtas, taip pat Lietuvosgyventojø genocido ir rezistencijos ty-rimo centro leidiniais, Pasaulio lietu-viø centro ir kitø leidyklø bei autoriø(A.Anuðausko, E.Kuckailio ir kitø)kûriniais bei stiklo menininkës IevosRem tautine atributika.

Maloniai kvieèiame autorius ir lei-

dyklas bendradarbiauti konsignacijospagrindais (kreiptis el.paðtu:lpkts@lpkts.lt, tel. (8 37) 323214).Taip pat ieðkome þmogaus, besidomin-èio knygomis, mëgstanèio bendrauti ir

norinèio dirbti knygynëlyje (kreiptistel. 8 614 85117). Knygynëlis dirbadarbo dienomis 11–16 val. Kvieèia-me apsilankyti.

„Tremtinio“ inf.

* *

Nr. 16(1230)

2017 m. balandþio 28 d.LIETUVOS POLITINIØ KALINIØ IR TREMTINIØ SÀJUNGOS SAVAITRAÐTIS

Eina nuo 1988 m. spalio 28 d. LPKTS puslapis internete: http://www.lpkts.lt

22222 2017 m. balandþio 28 d.Nr. 16 (1230) Tremtinys

Balandþio 20 dienà, Kaune, LPKTSbûstinës salëje ávyko Lietuvos politiniøkaliniø ir tremtiniø sàjungos Kauno fi-lialo ataskaitinë konferencija.

Konferencijos pradþià paskelbëLPKTS Kauno filialo valdybos pirmi-ninkas Juozas Savickas. Sugiedojus Lie-tuvos valstybës himnà, tylos minute pa-gerbiami negráþæ ið tremties, þuvæ lage-riuose uþ Lietuvos laisvæ ir nepriklau-somybæ bei iðëjusieji Amþinybën.

Konferencijai pirmininkavo JuozasSavickas ir valdybos pirmininko pava-duotoja Jûratë Antulevièienë. Sekre-toriavo valdybos narë Graþina ElenaDaukðienë. Patvirtinta konferencijosdarbotvarkë ir reglamentas.

Konferencijoje dalyvavo LPKTSpirmininkas dr. Gvidas Rutkauskas,LPKTS valdybos pirmininkë RasaDuobaitë-Bumbulienë, LPKTS tary-bos pirmininkë Vincë Vaidevutë Mar-gevièienë, Kauno miesto savivaldybëstarybos narë Loreta Kudarienë,LPKTS Kauno filialo narys prof. Ari-mantas Dumèius, Kauno skyriaus Mo-terø lygos pirmininkë Meilutë Asana-vièienë, LPKT bendrijos atstovas Ro-mualdas Zubinas ir kiti.

Pirmajam suteiktas þodis LPKTSpirmininkui G. Rutkauskui. Jis pasvei-kino delegatus su ðv. Velykomis, palin-këjo sëkmës darbuose, susivienyti ir ne-likti abejingiems buvusiø tremtiniø gero-

LPKTS Kauno filialo ataskaitinë konferencijavei. Paminëjo Lukiðkiø aikðtës Vilniu-je rekonstrukcijos darbus, kurie strin-ga, nes trûksta lëðø. Pakvietë stoti áLPKTS Kauno filialà naujus narius.

LPKTS valdybos pirmininkëR. Duobaitë-Bumbulienë pasveikinusisusirinkusiuosius praneðë apie ruoðia-mus renginius. Apgailestavo, kad Kau-no miesto savivaldybë atsisako skirtiautobusà mûsø nariams nuvykti á ren-ginius, ypaè – á sàskrydá Ariogaloje „SuLietuva ðirdy“, nors kitos Lietuvos sa-vivaldybës skiria transportà.

Kauno skyriaus Moterø lygos pir-mininkë M. Asanavièienë pasidþiaugëKauno filialo nariø ruoðiamais rengi-niais, ið kuriø matyti, kad mûsø praei-tis, jos istorija neiðnyks, nes tai, kas vy-ko, neturi pasikartoti.

Sveikinimo þodþius tarë Kaunomiesto savivaldybës tarybos narëL. Kudarienë, LPKTS tarybos pirminin-kë, Kauno filialo narë V. V. Margevièie-në, R. Zubinas, prof. A. Dumèius.

Nuostabiai skambëjo J. Cinausko,A. Paulavièiaus ir kitø eilëraðèiai, skai-tomi prof. A. Dumèiaus.

Valdybos pirmininkas J. Savickasmetinëje ataskaitoje minëjo apie orga-nizuotus valstybiniø ðvenèiø minëji-mus, kuriø per metus ávyko nemaþai,apie dalyvavimà þygiuose partizanøtakais, minëjime Rumðiðkëse priejurtos, sàskrydyje Ariogaloje „Su

Lietuva ðirdy“. Per ataskaitiná laikotar-pá uþ sàþiningà darbà, renginiø orga-nizavimà, patriotiná jaunimo ugdymà,tremties ir rezistencijos istorijos puo-selëjimà Kauno filialo nariai buvoapdovanoti þymenimis „Uþ nuopelnusLietuvai“ ir padëkomis.

Revizijos komisijos pirmininkë DaliaTiðkienë pateikë iðsamià Revizijos komi-sijos ataskaità. Etikos ir procedûrø ko-misijos ataskaità pateikë pirmininkasVytautas Guliokas. Per ataskaitiná lai-kotarpá paþeidimø ar skundø nebuvo.

Jûratë Antulevièienë kalbëjo apielabai svarbius visuomeninei organi-zacijai iðkeltus uþdavinius, koks svar-

bus yra nario mokestis.Priminë, kad 2 procentus pajamø

mokesèio Kauno filialui galima per-vesti iki geguþës 2 dienos. Pakvietëprenumeruoti LPKTS leidþiamà laik-raðtá „Tremtinys“, kurio metinë pre-numerata 28 eurai.

Baigdama J. Antulevièienë palinkë-jo ðirdyse pajusti pavasará, kad stiprë-tø atjauta, supratimas ir nuoðirdumas,bûtume stiprûs dvasia, tikëjimu ir vil-timi, bûtume vieningi. Neskirstytumevieni kitø á kaþkokias kategorijas, ne-pamirðtume pagarbos. Tada ir mûsø vi-suomeninë organizacija bus stipri.

Jûratë ANTULEVIÈIENË

Praëjusá savaitgalá posëdþiavo TS-LKD Politiniø kaliniø ir tremtiniø frak-cijos taryba, kurios darbotvarkës svar-biausi klausimai – PKTF tarybos pir-mininko ir naujos valdybos rinkimai.Tarybos nariai turëjo galimybæ rinktispirmininkà ið trijø kandidatø: LR Sei-mo nario Manto Adomëno, LPKTS val-dybos pirmininkës Rasos Duobaitës-Bumbulienës ir Donato Jankausko (Liu-tauras Kazlavickas ir Vincë VaidevutëMargevièienë atsisakë kandidatuoti,nors buvo pasiûlyti ne vieno skyriaus).

„Kà bepasirinktumëte, visi pasirin-kimai geri, dirbsime kartu. Svarbu tin-kamai atstovauti mûsø bendruomenei,esame darni komanda“, – prisistatyda-mas kalbëjo M.Adomënas. Surinkæsdaugiausiai balsø, jis ir tapo PKTF ta-

Esame darni komandarybos pirmininku.

Tarybos posëdyje turëjome ir sve-èiø. Tarybai gero darbo linkëjo naujo-ji TS-LKD partijos vykdomoji sekre-torë Aistë Gedvilienë. Ji kalbëjo apiesudëtingà porinkiminá laikotarpá, arti-miausias veiklas, siûlë atsisakyti kas-metinio vasaros sàskrydþio, nes kità-met TS-LKD partijos 25-metis.

PKTF valdybos nariai buvo renka-mi slaptu balsavimu ið kandidatø sàra-ðo. Kandidatus per valdybos nustatytàterminà siûlë PKTF pirmininkas, tary-bos nariai, skyriai. Naujai iðrinkti á val-dybà nariai: Mantas Adomënas (Vil-nius), Arvydas Anuðauskas (Vilnius),Jûratë Antulevièienë (Kaunas), Arû-nas Barbðys (Klaipëda), Rasa Duobai-të-Bumbulienë (Kaunas), Juoza Yla

(Kaunas), Donatas Jankauskas (Kau-no r.), Povilas Jakuèionis (Vilnius),Loreta Kalnikaitë (Ðilalë), GabrieliusLandsbergis (Vilnius), Vincë Vaidevu-të Margevièienë (Kaunas), PetrasMusteikis (Vilnius), Gvidas Rutkaus-kas (Kauno r.), Juozas Savickas (Kau-nas), Juozas Stanënas (Grigiðkës), Ed-vardas Stronèikas (Vilnius). PKTF sek-retore patvirtinta Ona Tamoðaitienë.

Kitas ne maþiau svarbus klausimas– PKTF statuto tikslinimas. Ðiam dar-bui atlikti sudaryta darbo grupë: P.Ja-kuèionis, V.Mickus, J.Stanënas, O.Ta-moðaitienë, M.Adomënas, E.Stronèi-kas, P.Musteikis, D.Jankauskas irV.Haase. Nutarta pasiûlymus dëlástatø iki rugsëjo 1 dienos siøsti O.Tamoðaitienei.

PKTF tarybos posëdyje, be ðiø svar-biø rinkimø klausimø, politines aktu-alijas apþvelgë ir á klausimus atsakë LRSeimo nariai: A.Anuðauskas, TS-LKDPKTF pirmininkë R.Morkûnaitë-Mi-kulënienë, M.Adomënas. Tarybos na-riams labai rûpëjo dvigubos pilietybësklausimas, nelietuviðkø raidþiø raðybaasmenvardþiuose ir kiti klausimai. El-vyros Valiukaitës siûlymas, kad PKTFpriimtø politiná sprendimà, jog paso pir-mame puslapyje pavardës bûtø raðomostik valstybine kalba, o antrame puslapy-je pagal pageidavimà, liko neiðgirstas.

Naujai iðrinkti PKTF valdybos na-riai, pasibaigus tarybos posëdþiui, tæ-së darbà ir iðsirinko valdybos pirminin-kà. Juo iðrinktas Donatas Jankauskas.

Audronë KAMINSKIENË

Pirmiausia apie Jurgos Tvaskienësstraipsná „Po R. Karbauskio sparnu –þydus þeidþiantys tekstai“ (Lietuvosþinios“, 2017-03-18), kuriame raðomaapie sovietinës partizanës Fanios Bran-covskajos veiklà. Gal jaunesniems reikiapriminti, kad to meto Lietuvos gyvento-jai vadinamuosius sovietø partizanus va-dino tiesiog banditais. Jie ne tiek kovojosu naciø valdþia, kiek terorizavo kaimogyventojus, atimdavo gyvulius ir mais-to produktus, þudë þmones, degino kai-mus. Akivaizdþiausias teroro pavyzdysKaniûkø kaimo gyventojø þudynës irviso kaimo sudeginimas. Kas pagaltarptautinæ teisæ laikytina nusikaltimuþmoniðkumui ar karo nusikaltimu. To-kiø nusikaltimø Rytø ir Ðiaurës Lietu-voje buvo ne vienas ir ne du.

Kalbëti reiktø ne apie vienà asme-

Apie Kaniûkø kaimo gyventojø ir þydø þudynesná, bet apie visus baudþiamojo bûrionarius, tuos, kurie gyvuliðkai tyèiojosiið uþmuðtø Kaniûkø kaimo gyventojøkûnø, sakydami: „Ðe tau uþ nuþudytusmano tëvà, motinà, seserá, brolá...“ Lygtie þemdirbiai bûtø kalti dël getuose na-ciø nuþudytø þmoniø. Ir neatsiradokam tø „marodieriø“ sudrausti. Svei-ko proto þmonëms tokie veiksmai ne-suvokiami. Taèiau apie tai raðë ne ko-kie nors naciø kolaborantai, o patys ak-cijos dalyviai savo prisiminimuose, ið-leistuose Vakaruose. Tai primena rau-donosios armijos nusikaltimus þmonið-kumui Rytprûsiuose.

LGGRTC, Arvydas Anuðauskas irKaniûkø kaimo þudyniø bylà pradëjætirti prokurorai tvirtina, kad F. Bran-covskaja þudynëse nedalyvavo, buvo„kaþkur kitur“. Istorikas A. Anuðaus-

kas tikina, kad tada moterims ir nepil-nameèiams ginklai nebuvo duodami iroperacijose jie nedalyvaudavo, betnuotraukose juk jie visi su ginklais (irMarytë Melnikaitë taip pat). Ir uþ kàtada jiems kabinami ordinai ir medaliai,jei jie operacijose nedalyvavo? Tebëraatviras klausimas, kodël þydø organi-zacijoms sukëlus didelá tarptautináskandalà dël F. Brancovskajos, proku-rorai, nebaigæ tyrimo, já nutraukë? Galiðsiaiðkinus visas aplinkybes, bûtø ið-aiðkinti tikrieji þudikai ir nekiltø dau-giau abejoniø, jog byla nutraukta dëlpolitikø spaudimo.

Visus Kaniûkø kaimo þmones: vy-rus, moteris, vaikus ir senelius, nuþu-dë, jø turtà sunaikino arba pasisavinotrobesius sudegino keli sovietiniø „par-tizanø“ bûriai, o su jais ir þydø bûrys

„Kerðytojas“, gavæ ásakymà „Naikintiviskà, kas juda“ 1944 metø sausio 29dienà (Irena Tumavièiûtë „Naikintiviskà, kas juda“, „Karðtas komenta-ras“, 2015-02-13–27).

Galima suprasti „Ûkininko patarë-jo“ vyriausiàjá redaktoriø Vytená Ne-verdauskà, sakantá, kad „kai þydai kal-ba apie lietuvius kaip þydðaudþiø tau-tà – jiems nieko. Jie nebaudþiami galivisà mûsø tautà vadinti þydðaudþiais, ojeigu mes ávardijome konkreèius atve-jus, tai jau kalti, ar ne?“ (Juk ir Efrai-mas Zurofas persona non grata Lietu-voje paskelbtas nebuvo, nors vieðaiskleidë iðgalvotus ðmeiþtus: esà Euro-pos èempionai Lietuvos krepðinio rink-tinës nariai norëjæ ðaudyti þydus ir ki-tokias nebûtas ðlykðtynes.)

(keliama á 6 psl.)

333332017 m. balandþio 28 d. Nr. 16 (1230)TremtinysÁvykiai, komentarai

Ar pamenate, kaip buvo ðaipomasiir tyèiojamasi ið Tëvynës sàjungos at-stovø, kai ðie prabildavo apie Rusijos„minkðtàsias galias“, apie ðios valsty-bës specialiøjø tarnybø pastangas ap-raizgyti savo voratinkliais ne tik mûsø,bet ir Vakarø valstybiø politikus? „Ru-sai puola“ – þvengdami „oponentai“pirðtais rodë á susirûpinusius A. Kubi-liø, R. Juknevièienæ... Kas buvo teisus,parodë laikas – ðiandien retas iðdrástajuokauti „rusai puola“ tema, o tie, ku-rie kaþkada ðaipësi, bando „pakeistiplokðtelæ“ palikdami tà patá motyvà: at-seit „nereikia gàsdinti karu, niekasmums negrasina“. Su tokiais Rusijosátakos agentais ginèytis beprasmiðka,bet juos ásidëmëti verta – kad þinotu-me, kieno interesams jie atstovauja.Deja, þmoniø atmintis trumpa, arbatrukdo ágimtas „þemaþiûriðkumas“:pastarosiomis dienomis ëmë aiðkëtiMindaugo Basèio vaidmuo þlugdantLietuvos energetinæ nepriklausomybæ,

Klampûs Rusijos voratinkliaio ðiame kontekste vertindami visos so-cialdemokratø partijos veiklà, suvokia-me ir apgailëtinà Lietuvos rinkëjø, ið-tisus deðimtmeèius rinkusiø ðià Lietu-vai kenkusià partijà á valdþià, naivumà.

Bet nebûkime tokie grieþti sau – netik pas mus, bet ir senbuvëse EuroposSàjungos ðalyse rusø agentûra darbuo-jasi, kad ten atsirastø basèiø. Ðtai kàapie paskutinæ Europos Tarybos Parla-mentinæ Asamblëjà (ETPA) pasakojaTS-LKD partijos narys Kæstutis Ma-siulis savo „Facebook“ paskyroje.

Pasak jo, Strasbûre prasidëjusi ET-PA buvo ypatinga vien tuo, kad prasi-dëjo didþiausiu skandalu – pasirodo,Asamblëjos prezidentas, Ispanijos se-natorius Pedro Agramuntas, kartu sukitais 20 parlamentarø ið Ispanijos,Belgijos, Italijos, Èekijos, Serbijos2017 metø vasará buvo nuvykæs á Ru-sijà, o ið ten su Rusijos parlamentaraisbei diplomatais Rusijos karo lëktuvunukako á Sirijà, pas patá Baðarà al-Asa-

dà... „Ávairiø ðaliø parlamentarai, ku-rie ir sudaro Parlamentinæ Asamblëjà,pasmerkë ðá vizità, o dabar mes pirmàkartà susirinkome á sesijà. Jos pradþio-je kilo karðti debatai. Jø metu kalbëjauir að. Pareiðkiau, kad Agramuntas to-liau nebegali likti savo poste, kad jis në-ra nei mano, nei Europos demokratið-kai rinktø parlamentø atstovybiø atsto-vas. Taip pat pareiðkiau, kad jis nebe-gali bûti laikomas ir Europos liaudiespartijos (taip vadinasi konservatoriøfrakcija èia ir apskritai Europos ins-titucijose) atstovu. Jis savo vertybë-mis atsistojo ðalia Putino ir suteikëprogà jam bandyti legitimizuoti Ru-sijos invazijà ir al-Asado nusikalti-mus, ir to negalima pateisinti jokio-mis tariamomis klaidomis ar prisi-dengti naivumu, kà jis bando daryti,“– pasakoja K. Masiulis.

Mûsø parlamentaras sulaukë Euro-pos parlamentø atstovø plojimø, taèiaukartu su bendraminèiais jam nepavyko

iðsireikalauti balsavimo dël pasitikëji-mo P. Agramuntu: tam buvo reikalin-ga surinkti dviejø treèdaliø daugumà,deja, pritrûko keturiø balsø, nes kai kassusilaikë, o pagal skaièiavimo tvarkàsusilaikiusieji neáskaièiuojami visai(pas mus áprasta susilaikiusius priskirtiprie balsavusiø prieð). Taigi bent kolkas ETPA lieka vadovauti þmogus, ku-riam neaiðku, kokià átakà ir kokiais bû-dais padarë Rusijos „diplomatai“.

Tai tik vienas pavyzdys, kaip veikiaRusijos „diplomatija“, siekdama dary-ti átakà Vakarø politikams. Þinoma,pas mus atsiras teigianèiøjø, kad visa ESvirðûnëlë susikompromitavusi dël ne-aiðkiø ryðiø su Rusijos specialiosiomistarnybomis, todël, girdi, neverta jomispasitikëti. Kà gi – tai irgi rezultatas Ru-sijos naudai: jei ES pareigûnas dirbs nejai, tai bent jau juo nepasitikës jo atsto-vaujami ES pilieèiai. Kaip sakoma,skaldyk ir valdyk.

Gintaras MARKEVIÈIUS

Jau kuris laikas stebime savotiðkàLietuvos komunistø partijos – Lietu-vos demokratinës darbo partijos – Lie-tuvos socialdemokratø partijos agoni-jà. Atrodo, kad ji palengva praranda vi-sagalybës pozicijas, kuriose karaliavobe konkurencijos iðtisus atkurtos Lie-tuvos nepriklausomybës metus. Netnebûdama Seimo valdanèiàja dauguma,komunistiniø nomenklatûrininkø par-tija nepaleido ið rankø valdþios vadþiø,veikdama per valstybines ámones, persavivaldybes (juk ne paslaptis, kokiaipartijai priklauso dauguma minëtø ins-titucijø vadovø) ir per partinius patikë-tinius (kas galëtø paneigti, kad tai në-ra senieji kagëbistiniai ryðiai?). Tad kasgi nutiko, kad partija ëmë „skæsti“,nors net ketverius metus – iki pernai ru-dená vykusiø rinkimø – buvo Seimo irVyriausybës ðeimininkai? Ar krizë Lie-tuvà buvo uþgriuvusi, ar dar kokios ne-gandos? Pasirodo, nieko panaðaus ne-buvo... Bet 2016 metais Seimo rinki-mus partija triuðkinamai pralaimëjo,tiesa, jai rinkimø nugalëtojai R. Kar-bauskio „valstieèiai“ numetë gelbëji-mosi ratà – priëmë á koalicijà. Nepai-sant to, partija ëmë gesti, lyg lempa, pa-sibaigus þibalui. Ir ðtai èia prisimeniIgorio Bunièiaus knygà „Partijos auk-sas“. Joje autorius pateikia áþvalgø irapie Gorbaèiovà, kuris buvo ne ðiaip

Ar naujas pirmininkas iðgelbës neonomenklatûrininkø partijà?reformatorius ar griovëjas (kaip mëgs-ta já ávardinti senoji komunistø gvardi-ja), bet apdairus kapitonas, iðplukdæsskæstantá bolðevikø laivà su visais tur-tais. Finalas buvo paradoksalus: neli-ko nei bolðevikø partijos, nei partijos,t. y. valsybës, aukso. Nei valstybës, ku-rià ji buvo surentusi. Bet tai nereiðkë,jog bolðevikai apskritai praþuvo. Ne, jie(bolðevikai) tiesiog mutavo.

Ar ne tuo keliu eina ir mûsø buvu-sioji Lietuvos komunistø partija? Jukjau viskas prichvatizuota, „europiniai“pinigai kiek ámanoma perpompuoti ánuosavas kiðenes, á svarbius postus val-dþioje prakiðti savi þmonës ir palikuo-nys... kà daugiau veikti valdþioje? Kaipdar kitaip paaiðkinti, kodël uþleidþia-ma valdþia? Ir demonstratyvûs parti-jos pirmininko rinkimai tebuvo masa-las þmonëms, neva, LSDP keièiasi, at-sinaujina. Tiesà sakant, keisti tai rinki-mai – pagal konservatoriø (TS-LKD)partijos pavyzdá – visuotiniai. Ir kan-didatai parinkti panaðûs – jauni. Tiesa,skirtumas tarp jø esminis: MindaugasSinkevièius yra socialdemokrato Ri-manto Sinkevièiaus, buvusio susisieki-mo ministro sûnus, o Gintautas Paluc-kas – kaþkada buvæs... Jaunøjø konser-vatoriø lygos narys!

Taigi praëjusá savaitgalá ávyko ant-rasis rinkimø turas, kuriame paaiðkë-

jo, kas plukdys skæstantá LSDP laivà áateitá. Preliminariais duomenimis,LSDP pirmininko rinkimus laimëjoGintautas Paluckas (5190 balsø); jokonkurentas Mindaugas Sinkevièiussurinko 4781 (skirtumas 409). Antra-jame ture dalyvavo 10 024 LSDP na-riø (49,17 proc.). Galutiniai rezultataibus paskelbti iki geguþës 2 dienos. Sa-vo darbà naujasis LSDP pirmininkaspradës geguþës 6 dienà per LSDPXXXV suvaþiavimà.

Kaip manote, kurá kandidatà rëmësenoji gvardija? Mindaugà Sinkevièiø,be abejo. Jam paramà pareiðkë euro-parlamentaras Zigmantas Balèytis, pa-reiðkæs, kad „Að balsuosiu uþ Mindau-gà. Kodël? Jo pasisakymuose mataudaugiau noro veikti komandoje. Dau-giau siekio vienyti, o ne skaldyti ar ka-poti galvas mediniais kardeliais dar ne-pasibaigus rinkimams. Net daugiau po-litinës iðminties, kurios reikia ir reikëslabiau, nei revoliucingø ir skambiø pa-reiðkimø.“ Perskaitæs toká senosiosgvardijos áþymaus atstovo pareiðkimà,pagalvoji: partija vis dëlto iðsirinkoþmogø, mëgstantá kapoti galvas medi-niais kardeliais, neturintá politinës ið-minties ir tesugebantá laidyti revoliuci-nius lozungus? Laukia ádomûs laikai!

Beje, Kæstutis Masiulis socialiniametinkle „Facebook“ pasidalijo ádomia

áþvalga apie naujà átampà tarp social-demokratø ir „valstieèiø“, nes paaiðkë-jo, jog premjeras neketina artimiausiumetu susitikti su naujuoju socdemø pir-mininku: „Socialdemokratø pirminin-ko pasikeitimø S. Skvernelis, berods,nenori pripaþinti. O gal jis, jausdamasátampà tarp socdemø frakcijos Seimeir naujojo partijos vadovo, naudojasisituacija ir socdemø senbuviams pade-da parodyti Paluckui jo „tikràjà vietà“?Palucko padëtis tikrai tragikomiðka.Aiðku, pasiekti greità pergalæ ultima-tumais ir greitu konflikto su socdemøkentaurais eskalavimu Paluckui varguar pavyks. O savo deklaracijomis apieþiaurius partijos senoliø valymus jis tailyg ir prisiþadëjo. Prisiþadëjo valymus,o dabar tenka ieðkoti bendradarbiavi-mo su jais bûdø. Reputacijà sunku su-sikurti, bet dar sunkiau, jei visi matysvis labiau bereikðmá partijos pirminin-kà, kurio niekas nepastebi, kurio nie-kas neklauso, kuriam net premjeras ne-randa penkiolikos minuèiø arbatai, ku-ris gàsdina koalicijos griovimu, bet ku-rio negirdi jo paties frakcija.“

O kur dar M. Basèio demaskavi-mas, kaip, kalbant be uþuolankø, ru-sø átakos agento? Dievaþi, bus ádomustebëti „socialdemokratijos“ Lietu-voje raidà.

Gintaras MARKEVIÈIUS

Septynios institucijos: Specialiøjøtyrimø tarnyba (STT), Generalinë pro-kuratûra (GP), Finansiniø nusikaltimøtyrimo tarnyba prie Vidaus reikalø mi-nisterijos (FNTT), Valstybinë mokes-èiø inspekcija prie Finansø ministeri-jos (VMI), Muitinës departamentasprie Finansø ministerijos (MD), Poli-cijos departamentas prie Vidaus reika-lø ministerijos (PD) ir Vieðøjø pirkimøtarnyba (VPT) pasiraðë susitarimà dëlbendradarbiavimo atskleidþiant uþsie-

Institucijos vienijasi atskleidþiant uþsieniopareigûnø papirkinëjimà

nio pareigûnø papirkimo, sudaranttarptautinius verslo sandorius, atvejus.

Susitarimas buvo sudarytas atsiþvel-giant á vienà svarbiausiø valstybës pri-oritetø artimiausiu laikotarpiu – narys-tæ Ekonominio bendradarbiavimo irplëtros organizacijoje (EBPO).

Valstybë, siekianti tapti visateiseEBPO nare, turi prisijungti prie EBPOKonvencijos dël kovos su uþsienio pa-reigûnø papirkimu, sudarant tarptau-tinius verslo sandorius. Siekdamos pri-

sijungti prie ðios Konvencijos, valsty-bës turi pademonstruoti ne tik politi-næ valià, bet ir gebëjimà glaudþiai ben-dradarbiauti atskleidþiant uþsienio pa-reigûnø papirkimo atvejus ir patrauk-ti atsakomybën kaltus asmenis.

„Bendradarbiavimas, siekiant at-skleisti korupcinio pobûdþio nusikals-tamas veikas, ypaè – nusikalstamas vei-kas su tarptautiniu elementu, yra bû-tinas. Reikðmingos informacijos keiti-masis leidþia identifikuoti galimo uþ-

sienio pareigûnø papirkimo atvejus irimtis tolesniø veiksmø jiems atskleis-ti“, – sako STT direktorius Saulius Ur-banavièius.

Institucijos susitarë bendradar-biauti, keistis informacija, reikðmingauþsienio pareigûnø papirkimo atvejamsatskleisti ir iðaiðkinti, teikti viena kitaivisokeriopà pagalbà, STT siekiant at-skleisti ir iðaiðkinti uþsienio pareigûnøpapirkimo atvejus.

STT inf.

44444 2017 m. balandþio 28 d.Nr. 16 (1230) Tremtinys

SveikinameSveikinameSveikinameSveikinameSveikinameNaujos knygos

Uþsiprenumeruokite„Tremtiná“ Prenumerata priimama bet kuriame „Lietuvos paðto“, „PayPost“ skyriuje, per „Lietuvos paðto“ laiðkininkà, paskambinus

informacijos tel. 8 700 55 400, internetuwww.prenumeruok.lt.

Laikraðtis iðeina 4 kartus per mënesá.Prenumeratos indeksas 0117. Kaina:

1 mën. – 2,45, 3 mën. – 7,34, 6 mën. – 14,69 Eur.

Garbingo jubiliejaus proga nuoðirdþiai sveikiname balandþio mënesá gi-musius buvusius tremtinius:

Albinà VALIUKÀ – 90-ojo,Stasæ MINKEVIÈIENÆ – 65-ojo,Verutæ BULKIENÆ ir Vidà MAKUTËNAITÆ-PAUKÐTIENÆ – 60-ojo.Linkime geros sveikatos, visokeriopos sëkmës ir Aukðèiausiojo palaimos.

LPKTS Rokiðkio filialas

„Skaitantys apie ginkluotà pasiprie-ðinimà 1944–1953 metais, kai prade-dama kalbëti apie didþiàsias iðdavystes,ið karto prisimena vienà pavardæ – Mar-kulis,“ – tai pirmosios eilutës ið nese-niai pasirodþiusios Seimo nario, isto-riko dr. Arvydo Anuðausko knygos „Ið-davystë. Markulio dienoraðèiai“ pra-tarmës.

Knygos autorius su buvusiais trem-tiniais, politiniais kaliniais, miesto sve-èiais balandþio 21 dienà susitikoLPKTS salëje ir pristatë naujausià sa-vo knygà. Paklaustas, kaip gimë idëjaiðleisti knygà apie iðdavikà, A. Anu-ðauskas sakë: „Legendomis apipintiJ.Markulio laiðkai ir dienoraðèiai, gy-vø liudininkø þodþiai apie J.Markuliovaidmená rezistencinëje kovoje padë-jo iðsamiau atskleisti pokario metø ko-vø reikðmæ ir iðdavysèiø pasekmëje pa-tirtas netektis,“ – sakë knygos autorius.

Nuosekliai susipaþástame su svar-biausiais Juozo Albino Markulio gyve-nimo periodais – nuo vaikystës iki mir-ties. Tiems, kas nedalyvavo ðios knygospristatyme, pateikiame joje iðdëstytusA. Markulio gyvenimo faktus.

Trumpa biografijaJuozas Albinas Markulis gimë 1913

metø kovo 1 dienà Pitsburge, Pensilva-nijos valstijoje, JAV. Tëvai ten gyvenoieðkodami geresnio uþdarbio. Tëvasdirbo anglies ðachtose. Jam mirus, mo-tina Ona Bugënaitë gráþo á Lietuvà. Juo-zas Markulis mokësi Ukmergës gimna-zijoje, vëliau – Marijampolës marijonøgimnazijoje. Vaikinas norëjo mokytis,tad jam niekas netrukdë stoti á Kaunometropolijos kunigø seminarijà. Baigæsaukðtàsias teologijos studijas ir gavæsKauno metropolijos kunigø seminari-jos atestatà ástojo á Vytauto Didþiojouniversiteto Teologijos-filosofijos fa-kultetà. Vedë Aldonà Januðkevièiûtæ,abu susilaukë dukters Jolantos ir sû-naus Zigfrido Igno.

Ástojæs á Vytauto Didþiojo universi-teto Medicinos fakultetà, sëkmingaisiekë pasirinktos specialybës þiniø.Paðauktas tarnybai á Lietuvos kariuo-menæ, ástojo á karo mokyklà aspirantu.Baigæs aspirantø kursà gavo jaunesnio-jo leitenanto laipsná. Ástojo á Ðauliø sà-jungà, tapo KAM stipendininku Medi-cinos fakultete. Ágijæs medicinos gydy-tojo laipsná J.Markulis dirbo Vilniausuniversiteto Matematikos-gamtos fa-kultete Þmogaus anatomijos katedrosjaunesniuoju asistentu. Vokieèiø oku-pacijos metais uþdarius Vilniaus uni-versitetà J.Markulis ásidarbino Uk-mergëje – apskrities sveikatos valdybo-je, vyriausiuoju sanitarijos epidemiolo-gijos inspektoriumi. Antrajam pasau-liniam karui baigiantis dirbo Utenoje,apskrities gydytoju.

Permainos pakeitë paþiûrasNuo 1944-øjø J.Markulis dirbo Lie-

tuvos SSR Sveikatos apsaugos liaudieskomisariate vyriausiuoju sanitarijosinspektoriumi, vëliau – Vilniaus uni-

Knygos sutiktuvësdalyvaujant autoriui

versiteto Medicinos fakulteto Anato-mijos katedros laikinuoju vedëju ir vyr.dëstytoju, Medicinos fakulteto antruo-ju prodekanu.

1945 metais J. Markulis pasuka ki-tu keliu. Jis uþverbuojamas kaip agen-tas, suteikiant slapyvardá „Àþuolas“.Tarp rezistencijos dalyviø jis prisista-tinëjo „Erelio“ slapyvardþiu, vëliau jøturëjo ne vienà – „Noreika“, „Naruta-vièius“ ir kt. MGB rûpesèiu 1948 me-tais J.Markulis iðsiunèiamas á Lening-radà, á SSRS Mokslø akademijos I.Pa-vlovo fiziologijos institutà raðyti diser-tacijos. Apsigynæs disertacijà 1954 me-tais J.Markulis gráþo á Lietuvà.

Lietuvoje J. Markulis, kaip Sveika-tos apsaugos ministerijos Teismo me-dicinos ekspertizës biuro vedëjas, bu-vo átrauktas á specialias teismo medici-nos ekspertø komisijas, kurios tyrinë-jo partizanø masiniø þudyniø vietas –Kauno, Lazdijø, Skuodo, Ukmergës,Joniðkio ir kitose vietovëse. Apsigynëmedicinos mokslø daktaro disertacijà.

Visà ðá laikotarpá pasiþymëjo plaèiamoksline veikla, iðleido „Teismo me-dicinos“ vadovëlá, gavo profesoriauspedagoginá laipsná, dirbo Vilnius uni-versiteto Patologinës fiziologijos iranatomijos katedros vedëju. Uþ akty-vià veiklà apdovanotas medaliais, pa-siþymëjimo þenklais, J. Markuliui bu-vo suteiktas nusipelniusio kultûros vei-këjo garbës vardas. Mirë 1987 metaisVilniuje.

Dvigubas gyvenimasKnygoje „Iðdavystë. Markulio die-

noraðèiai“ iðryðkinti pagrindiniai ðioþmogaus bruoþai, asmeninës nuostatosir gyvenimo bûdas bei filosofinis màs-tymas, pagrástas dualizmu. Filosofijosmokslas tai ávardija kaip teorijà, pripa-þástanèià pasaulio pagrindu dviejø, vie-nas nuo kito nepriklausomø pradø(materijos ir dvasios) buvimà. Papras-èiau tariant tai – dvilypumas. Knygojeraðoma, jog J.Markulis, Lietuvoje ási-tvirtinus sovietø valdþiai, pradëjo vie-ðai demonstruoti lojalumà jai, ir ne tikvieðuose pasisakymuose, bet ir savolaiðkuose. Jo laiðkas þmonai tai patvir-

tina: „Miela kurti, ieðkoti,degti tuo, kas plëðia tam-sos debesis. Gana prieta-rø, gana veltëdþiø! Tary-bø liaudis þengia, kaip plie-no gretos ir jø niekas nesu-stabdys. Tarybø Lietuvaidirbti – man didi laimë, irdidus dþiaugsmas.“

Kad J.Markulis gyvenodvigubà gyvenimà liudijajo ugningi laiðkai ginkluo-tos rezistencijos vadams irtuo paèiu partizanø vadøiðdavystës. Dalyvaudamasrezistencijos vadø pasitari-muose, jø sueigose J.Mar-kulis kalbëjo: „Vyramskuo maþiausiai rodytis vie-ðumoje, nevartoti be rei-kalo ginklo, nesilankyti va-karuðkose, vestuvëse, lai-kytis kiek galint ramiau,kad jaustøsi vyrø sumaþë-jimas.“ Rezistencijos da-lyviø rodymasis vieðosevietose erzino MGB, nes tai rodë gy-ventojams sovietø valdþios silpnumàkaimuose.

Savo „patarimais“ jis dalyvauja po-kario rezistencijos gyvenime, jis – uo-lus MGB patarëjas, parankus „strate-gas“. Perskaièius laiðkuose iðdëstytasjo paþiûras be jokios maskuotës ir tuð-èiaþodþiavimø, supranti ðio þmogauspasaulëþiûrà be pagraþinimø ir uþslëp-tø minèiø. „Kas nepametë galvoje pro-to, tas ëjo á Tiesà ir liko gyvas, liko Lie-tuvoje, baigë mokslus, dirba ir ðiandie-nà neða naudà liaudþiai, Lietuvai. Kasklausë melo, sekë melo taku, tas þuvo,nuvyto, jø kraujas neatneðë Lietuvainaudos, jø aukos buvo betikslës, be-prasmës, neðanèios naudà vien tik tû-lø niekðø saujelei.“

Knygos gimimasÁ klausimà, kaip gimë idëja paraðyti

ðià knygà A.Anuðauskas atsakë iðsa-miai: „Tokia mintis seniai kirbëjo gal-voje, taèiau sklido gandai, kad J.Mar-kulio laiðkai ir dienoraðèiai dingæ ir tailaikinai sustabdë imtis ðio darbo. Pasi-rodþiusios publikacijos (1994–2007),atskleidusios J.Markulio, kaip agento,

veiklà, paskatino imtis plunksnos. Pa-sinaudojæs J.Lukðos-Daumanto kny-gos „Partizanai“ iðtraukomis, N.Gað-kaitës-Þemaitienës, istoriko KæstuèioKasparo, Liûto Mickûno, Antano Bu-loto, Stanislovo Abromavièiaus ir ki-tø darbais, paanalizavæs Lietuvos Ypa-tingajame archyve laikomas bylasëmiausi darbo nedvejodamas, kad buskokiø spragø. Ypaè daug vertingos in-formacijos gavau susipaþinæs su A.Zas-kevièiaus, J.Deksnio ir O.Trakimaitësbylomis.“

Kai 2011 metais naujais dokumen-tais pasipildë Lietuvos Ypatingasis ar-chyvas, jame atsirado ir J. Markuliodienoraðèiai. Tie keli tûkstanèiai doku-mentø, ið JAV gauti J.Markulio raðytilaiðkai ir adresatø atsakymai á juos su-dëliojo visus akcentus bûsimos knygosnaudai. Padëjo ir asmeniniai pokalbiaisu paþinojusiais J. Markulá, su jo arti-maisiais. „Tada neliko nieko kito, tiksësti ir paraðyti. Palyginti ðis darbasdaug laiko neatëmë. Porà gerø savai-èiø“, – sakë A.Anuðauskas.

Auðra ÐUOPYTËRasos Duobaitës-Bumbulienës nuo-traukoje – dr. Arvydas Anuðauskas

555552017 m. balandþio 28 d. Nr. 16 (1230)Tremtinys

Kaune gyvenantis Antanas Ðpoke-vièius pasakoja, kad jo seneliai Kazi-mieras ir Ona (Povilionytë) Ðpokevi-èiai gyveno Gudgaliø kaime, Vaðkøvalsèiuje (dabar – Pasvalio rajonas),turëjo 31 ha ûká. Kazimieras su pirmà-ja þmona Elþbieta (Samolionyte) susi-laukë dukrø Kazimieros ir Anelijos, jaigimdant mirus, vedë antrà kartà. SuOna turëjo aðtuonis vaikus: Agotà, Te-odorà, Kazimierà, Jonà, Elþbietà, Le-onà, Liudvikà ir Antanà. Ir Ona mirëgimdydama Antanukà. Dar prieð Pir-màjá pasauliná karà Anelijà pusbroliaipasiëmë á Amerikà, ten ji uþaugo, iðte-këjo uþ P. Visokavièiaus, uþaugino dvidukras ir sûnø. Senelis mirë 1917 me-tais nuo plauèiø uþdegimo, tad ûkyje li-ko vieni vaikai. Tiesa, Kazimierai bu-vo jau 29-eri, taèiau Antanukas buvotik dvejø metukø.

Kazimieras Ðpokevièius (1898–1971), bûdamas penkiolikos metø, bu-vo vokieèiø kartu su kitais iðveþtas áSkrundà, ten su rusø belaisviais tiesëgeleþinkelá á Liepojà. Taip nusilpo, kadvisiðkai iðsekæs pakliuvo á ligoninæ. Vi-sa laimë, vyras susiprato papirkti tuos,nuo kuriø priklausë jo gyvybë: atidavëgydytojui penkis auksinius, kuriuos të-tis buvo ásiuvæs á marðkinius kritiniamatvejui... Ûkyje tvarkësi vyriausios se-serys Agota, Teodora, Anelija. Gráþæsûkininkavo ir Kazimieras. 1919 metø Lie-tuvos kariuomenës savanoris, vijo bolðe-vikus iki Daugpilio. Vedë Agotà Gudai-tæ (1909–2004) ið Tetervinø kaimo,augino keturis vaikus: Antanà, gimusá1936 metais, Genovaitæ, gimusià 1937metais, Onutæ, gimusià 1941 metais, irjaunëlæ Laimutæ, gimusià 1942 metais.1949 metø kovo 25-àjà penktà valandàryte ið Birþø apskrities Vaðkø valsèiausGudgaliø kaimo buvo iðtremti á Sibirà.

Ðioje ûkininkø ðeimoje iðkilo ir kitiLietuvos patriotai.

Jonas Ðpokevièius (1901–1941)mokësi Jelgavos ir Panevëþio gimnazi-jose, 1920 metais iðvyko á Kaunà, stu-dijavo Karo mokykloje. Jà baigæs, tar-navo 4-ame pëstininkø pulke, vëliaukaro aviacijoje. Á atsargà iðëjo 1934metais, bûdamas majoru. 1936 metaisëjo Nuolatinio lëktuvø tikrinimo komi-sijos pirmininko pareigas, greitai pa-skirtas Orinio susisiekimo inspekto-riumi. Ðias pareigas uþëmë iki pat 1940metø sovietø okupacijos. Liepos 14dienà Jonas Ðpokevièius buvo suimtasir kalintas Kaune, karui prasidëjus ið-veþtas Minskà, o ið ten iðvarytas á Èer-venæ, kur buvo suðaudytas.

Leonas Ðpokevièius (1906–1976) –karo aviacijos mechanikas, Lietuvoskariuomenës puskarininkis, dirbo Fre-doje. Ilgametis Vytauto Didþiojo uni-versiteto ir Kauno politichnikos insti-tuto techninis darbuotojas.

Liudvikas Ðpokevièius (1910–1991) baigë Panevëþio mokytojø semi-narijà, atsargos karininkø kursus, mo-kytojavo Kupiðkyje, Panevëþyje, buvoBirþø apskrities mokyklø inspektoriu-mi. Tuo metu mokyklose buvo dëme-sys kreipiamas á mokiniø tautiðkumo irvalstybingumo ugdymà. Dalyvavo1941 metø birþelio 23-iosios sukilime,o 1944 metais, artëjant frontui, su bro-

Skaudi giminës istorijaliu Antanu pasitraukë á Vakarus. Ap-sigyveno JAV, ten ir mirë.

Antanas Ðpokevièius (1915–1993)buvo Lietuvos kariuomenës leitenan-tas, lakûnas. Susilietuvino pavardæ irtapo Antanu Ðpoku (jo vaikaitë yra ba-lerina Eglë Ðpokaitë). Baigë Birþø gim-nazijà, o 1936 metais – Karo mokyklà(XVIII laida), buvo suteiktas pëstinin-kø jaunesniojo leitenanto laipsnis, pa-skirtas á 8-àjá pëstininkø pulkà. 1938metais komandiruotas á Karo aviaci-jos mokyklos oro þvalgø kursus gink-lø rûðiø karininkams. Po metø paskir-tas 3-ios (bomboneðiø) aviacijos gru-pës 1-os bomboneðiø eskadrilës karolakûnu þvalgu, vëliau – eskadrilës tech-nikos karininku (II eilës karo lakûnas).Sovietø sàjungai okupavus Lietuvà irlikviduojant Lietuvos kariuomenæ pa-skirtas jaunesniuoju lakûnu þvalgu.Pasitraukæs á Vakarus, vëliau emigra-vo á Australijà. Ten ir mirë.

Antano Ðpokevièiaus atsiminimaiTrëmikai pasakë, kad esame tremia-

mi á Tolimuosius Rytus, Sibirà. Liepë su-sikrauti daiktus ir per porà valandø pa-siruoðti. Su dviem kaimynø ðeimomis va-þiavome á Panevëþio geleþinkelio stotá tri-mis veþimais. Kelias buvo ðlapias, tad prieUstukio tilto per Mûðà perkraustë á sunk-veþimá. Panevëþyje ákëlë á vagonus.

Balandþio 19 dienà iðlaipino Irkuts-ko srityje, Taiðeto rajone, Sujetichosgyvenvietëje (dabar – Biriusinskas).Apgyvendino buvusiuose kaliniø lage-rio barakuose, uþ dviejø kilometrø nuoSujetichos buvusioje gyvenvietëje. Trem-tiniai dirbo naujø namø statyboje, plyti-nëje, statë Hidrolizës gamyklà. Vëliauèia ir dirbo: ið medþio atliekø, pjuvenøgamino spirità, paðarines mieles.

Tëtis ir mama dirbo plytinës staty-boje: su lauþtuvais kasë þemæ. Kai të-tis nuo perðalimo susirgo reumatu, jáádarbino veþiku, paskui – sargu. Vëliauabu perkëlë dirbti á minëtà gamyklà. Dir-bo anglies sandëlyje, smulkino jà prieð pa-duodant á krosnis elektros stotyje, ið-kraudavo anglies vagonus, daugiausiainaktimis. Darbas buvo paiðinas ir sun-kus, nes iðkrauti vagonus reikëdavo grei-tai, kad nebûtø prastovø. Kol triûsë sta-tybose, tëtis parsineðdavo namo lentga-liø, vakarais gamindavome rëèkutes, ku-biliukus kopûstams. Gaminius pirkdavovietiniai þmonës. Vaþiuodavome su ro-gutëmis juos pardavinëti á turgø. Taipprisidurdavome pragyvenimui.

Ið pradþiø kelis metus gyvenome la-bai sunkiai, taèiau vëliau pradëjomegauti siuntiniø ið Lietuvos. Vienas ki-tas giminaitis suðelpdavo maistu, dra-buþiais.

Sesutës Genutë ir Onutë pradëjolankyti mokyklà, po metø mokytis pra-dëjo ir Laimutë. Að, trylikametis, tu-rëjau dirbti. Tokiø dirbanèiø maþame-èiø, kaip að, buvo ir daugiau. Pirmiau-siai plytinës statyboje mokiausi tinkuo-ti. Kai ásteigë profesinæ technikos mo-kyklà dailidës, staliaus, mûrininko spe-cialybei ásigyti, mûsø jau nepriëmë, esàdarbo iðmokome statybose. Be to, sta-tybose perðalau, susirgau tuberkulio-ze, paþandëje atsirado guzø. Jie pra-kiurdavo ir bëgdavo skystis. Kelis me-

tus vargau, gëriau þuvies taukus. Sako,liga buvo dël pusbadþio gyvenimo. Kainuëjau praðytis darbo, virðininkas ma-næs paklausë, kodël nesimokau? Atsa-kiau, kad neturime kà valgyti. Tada ma-næs pasigailëjo, nors darbo vaikams nevisada bûdavo. Paskyrë á elektrinæ ma-ðinisto mokiniu, bet po poros savaièiøsusirgau ir paguldë á ligoninæ.

1951 metø vasarà kartu barake gy-venantis Leonas Ðimoliûnas ið Gusto-niø kaimo Joniðkëlio valsèiuje, iðtrem-tas tik su tëvu, papraðë brigadininko,kad mane, penkiolikmetá, priimtø á bri-gadà. Ásidarbinau armatûrininku mo-kiniu: gaminome gelþbetonio karkasus,lankstëme vielas ir strypus Hidrolizësgamyklos statybai. Kai statybai reikë-jo medienos, nuveþë mus keliems më-nesiams miðko darbams. Po Stalinomirties viskas ðiek tiek pagerëjo. 1957metais baigiau vairuotojø kursus ir ási-darbinau Hidrolizës gamykloje.

Genutë nesimokë, o nuëjo tarnautipas rusø inþinieriø, priþiûrëjo jø vaikus.Ten jà maitino, dar ir koká rublá pridë-davo. Tai ðiek tiek palengvino mûsø gy-venimà. Kai pastatë gamyklà, nuëjodirbti prie pjuvenø transportavimo iðmiðko á cechà. Tëtis pradëjo sirgti reu-matu, dirbti nebegalëjo.

1956 metais, kai vaikus, gimusiuspo 1938 metø, reabilitavo, mama su-manë bëgti á Lietuvà, nes pervargo ir la-bai ilgëjosi namø. Liepà paruoðë kelio-nei Onutæ su Laimute, kartu pasiëmëir kaimynës Ðimkûnienës dukrà Apo-lonijà. Palydëjau jas dvylika kilometrøiki Taiðeto ir ásodinau á traukiná Cha-barovskas–Maskva. Jos laimingai pa-siekë Lietuvà, mama su dukromis ap-sigyveno mûsø apleistuose namuose.Nors juose gyveno Povilionienë sudviem vaikais ið Titkoniø kaimo, mo-teris mamai uþleido kambará. Mûsø se-sutës gyveno pas skirtingus giminai-èius, mama daþnai lankydavosi pas se-será Onà Gudaitæ Danyliðkyje, uþ Krin-èino, ar brolá Steponà Gudà. SamdësiLatvijoje ravëti laukus. Neþinojo, jogKGB jos ieðko uþ pabëgimà ið tremties.Á Linkuvos rajonà atëjo raðtas ið Irkuts-ko KGB, kad jà surastø ir gràþintø á Ir-kutsko kalëjimà. Visa laimë, kad nes-pëjo, nes 1958 metais ðeima gavo lei-dimà gráþti á Lietuvà.

Mama su Genute dirbo Titkoniøkolûkyje „Tarybinis þodis“, mums lei-

do iðsipirkti savo namà. Genutë melþëkarves uþ save ir mamà, paskui iðtekë-jo uþ tremtinio Bronislovo Veckos, su-silaukë dviejø sûnø ir dukros, turi anû-kø. Vienas sûnus – Valdas – ûkininkau-ja, kitas – Bronius – dirba Pasvalyjegaisrininku. Dukra Margarita Petraus-kienë gyvena Pasvalyje.

Onutë mokësi Vaðkø vakarinëjemokykloje, buvusioje uþ ðeðiø kilomet-rø, neakivaizdiniu bûdu baigë Joniðkë-lio þemës ûkio technikumà, tapo agro-nome, ekonomiste, dirbo sandëlininke,brigadininke. Iðtekëjo uþ mechaniza-toriaus Antano Kutros, pasistatë Vað-kuose namelá.

Laimutë baigë Vaðkø vidurinæ mo-kyklà ir Vilniaus finansø technikumà,dirbo Panevëþyje buhaltere ir Pasvaliomokesèiø inspekcijoje. Iðtekëjo uþ Jo-no Zigmanto, uþaugino sûnø Gintaràir dukrà Deimantæ Songailienæ, turiproanûkiø.

Tëvelis ið tremties gráþo bûdamasinvalidu. Kelionë á Lietuvà buvo sun-ki, nes jis nevaikðèiojo: stotyse já neðio-jau ant nugaros, tampiau ið vagono á va-gonà. Lietuvoje irgi nevaikðèiojo, já pri-þiûrëjo mama su Onute. Tëvelis mirëdar 1971 metais, palaidotas Skrebotið-kiø kapinaitëse. Mama mirë 2004 me-tais, sulaukusi 96-eriø. 1986 metaismûsø sodybà Gudgaliuose nugriovëmelioratoriai.

Mano gyvenimas po tremties irgibuvo nelengvas. Vairuotojo darbo ko-lûkyje nedavë, siûlë eiti dirbti plûgøprie traktoriaus prikabinëtoju. Manodraugas ir tolimas giminaitis Felicijo-nas Danuðaitis dirbo Adompolës ma-ðinø-traktoriø stotyje vairuotoju. Pri-praðë direktoriaus ruso Muraðkos pri-imti ten dirbti ir mane. Taip ið pradþiøásidarbinau degalø iðveþiotoju, apsigy-venau laikinai pas draugà. Kurá laikàdirbau Latvijoje, paskui vël gráþau á Lie-tuvà, ásikûriau Pasvalyje, 1964 metaisiðvaþiavau gyventi á Kaunà. 1971 me-tais vedþiau tremtinæ Danutæ Matuse-vièiûtæ. Uþauginome dukras Birutæ irRasà. Birutë Brasiûnienë yra gydyto-ja, kaip ir jos vyras, augina sûnus Jus-tinà ir Adomà, dabar gyvena Prancû-zijoje. Rasa Daukantienë baigë VDU,tæsë mokslus Braitone, Anglijoje, dir-ba Briuselyje Europos Komisijoje Eko-nomikos skyriuje.

Stanislovas ABROMAVIÈIUS

Vakarykðèiai tremties vaikai: Kazys Stuogis, Antanas Ðpokevièius, FelicijonasDanuðaitis, 1956 metai

66666 2017 m. balandþio 28 d.Nr. 16 (1230) Tremtinys

(atkelta ið 2 psl.)Vytautas Landsbergis „Delfi.lt“

straipsnyje „Du broliukai urëdai“(2017-04-08) raðo, kaip apie savo kny-gà pasakoja Christophas Dieckmanas.Jo tema ne apie Lietuvos, o apie mûsøþydø istorijà ir tik apie Holokaustà. Jisraðo: „Iki naciø atëjimo pogromø Lie-tuvoje nebuvo. Bet vokieèiai surado lie-tuviø, sutikusiø organizuoti pirmuosiuspogromus Kaune. Dar vokieèiø nebu-vo, o lietuviai þydus jau ðaudë“. (Jie bu-vo naciø atsiøsti Tilþës gestapo nariai,gali bûti, kad ir lietuviai. Galimai pana-ðiu bûdu pirmiausia visose pasienio suVokietija teritorijose buvo ðaudomiþydai. Todël Lietuvos teisësaugai perdaugelá metø nepavyko nustatyti jøtapatybës.) „Kalti vokieèiai, be jø po-gromø nebûtø buvæ. Beveik visi pa-skelbti kolaborantais buvo patrioti-niai etniniai nacionalistai“. Ið inter-viu atrodo, kad vokieèiai þydø neþu-dë, tik inicijavo. Ch. Dieckmanas su-

Apie Kaniûkø kaimo gyventojø ir þydø þudynes

Nijolë Emilija Smolskienë1940–2017

Gimë Seredþiaus valsè. Burbiðkiø k. 1948 m. kartu su tëvaisAntanu ir Emilija Dubinskais buvo iðtremta á Igarkà. 1959 m. grá-þo á Lietuvà. Sukûrë ðeimà, dirbo Kauno P. Ziberto ðilko kom-binate. Gyveno Kauno r. Raudondvaryje.

Artimieji

Alfredas Manovas1943–2017

Gimë Radviliðkio r. Diktariðkës k. ûkininkø ðeimoje. 1945 m.kartu su tëvais buvo iðtremtas á Tadþikistanà be teisës gráþti á Lie-tuvà. Kentë badà, nepakeliamà karðtá medvilnës plantacijose.Tremtyje baigë vidurinæ mokyklà. 1974 m. gráþo á Lietuvà, apsi-gyveno Ðaukote pas gimines, dirbo elektriku, vëliau ûkininkavoÐiauliø r. Sukûrë ðeimà. 1991 m. sausá gynë parlamentà. 1997 m.ástojo á LPKTS Ðiauliø filialà, buvo aktyvus filialo tarybos narys.Paraðë knygà „Þilojo Vachðo vergai“.

Palaidotas Ðiauliø Donelaièio kapinëse.Uþjauèiame ðeimà, brolá Eduardà.

LPKTS Ðiauliø filialas

ILSËKITËS RAMYBËJE

Romualdas Antanas Tupalskis1938–2017

Gimë Rokiðkio r. Obeliø apyl. Kraðtø k. ûkininkø ðeimoje.1948 m. ðeima su trimis maþameèiais sûnumis iðtremta á Kras-nojarsko kr. Kazaèinsko r. Belokopitovkos k. miðko pramonësûká, vëliau ðeima perkelta á Zacharovkos k. Romualdas proftech-nikos mokykloje ágijo traktorininko ir elektrinës gervës darbi-ninko specialybes. Dirbo traktorininku. 1958 m. paðauktas tar-nauti á sovietinæ kariuomenæ. Á Lietuvà gráþo 1961 m., bet ásidar-binti negalëjo. Vëliau dirbo RTS, KMK, naftos bazëje sandëli-ninku. Buvo darbðtus, kantrus, rûpestingas. Palaidotas Rokiðkio Kalneliðkiø kapinëse. Nuoðirdþiai uþjauèiame þmonà Valentinà, sûnus Valdà ir Al-gimantà, seserá Vandà, brolius Vaclovà ir Steponà, artimuosius.

LPKTS Rokiðkio filialas

Joana Karbauskaitë1935–2017

Gimë Ðilalës r. Bokðtø k. daugiavaikëje ûkininkø ðeimoje, tu-rëjo penkis brolius ir keturias seseris. Vyresnieji jau gyveno at-skirai, sukûræ ðeimas, broliai iðblaðkyti po Sibiro lagerius, kai 1951m. rugsëjo 20 d. èekistai apsupo Karbauskø namus. Joanai pasi-sekë pabëgti nuo trëmëjø ir ilgà laikà teko slapstytis. Tëvus, broláir dvi seseris iðtrëmë á Sibirà. Ðeimai gráþus á Lietuvà, Joana suseserimis ir broliu apsigyveno Ðilutëje. Dirbo visuomeninio mai-tinimo ámonëse.

Palaidota Ðilutës kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame seseris ir brolá su ðeimomis, gimines,

artimuosius.LPKTS Ðilutës filialas

tapatina tautà su þudikais. Esà Lietu-vos katalikø baþnyèia nieko nedarë.Vyskupø konferencija tik svarstë, kàdaryti su apsikrikðtijusiø þydø turtu!?Visuomenë tylëjo – nieko nedarë! (Ta-da tylëjo visa naciø okupuota Europa.Ið tikro vyskupai, kunigai ir visuome-në netylëjo. Jie þydus gelbëjo, raðë pro-testus ir peticijas naciø „Ostkomisa-rams“ ir á Berlynà. Dël to ne vienas nu-kentëjo, buvo pasiøsti á Ðtuthofo lage-rius. Kaip tik daugiausia þydø iðgelbë-jo kunigai. Ir tûkstanèiai ðeimø, rizi-kuodamos savo gyvybe, padëjo þydamsir juos gelbëjo. Tokia buvo tiesa.) Ir ci-niðko melo virðûnë: „Lietuviai pasirin-ko faðizmà, visi ið to pasipelnë“!? V.Landsbergis konstatavo: „Pernelygkvepia ru., lenda instrukcija“. (Kandusir tikslus prof. V. Landsbergio stilius.Tikrai Ch. Dieckmanas þemina Lietu-và naudodamas V. Putino retorikà.Gal tas ir apmokëjo? Gal ir pasipel-në tas tûkstantis galvaþudþiø, kurie

20 amþius – didþiuliø netekèiø am-þius, taèiau ar neprarandam atminties?Gal sparèiai bëgantis laikas yra iðsiva-davimas nuo praeities naðtos? Kaiptuomet vertinti atmintá? Ar sugebësimapginti taikà, kupini baisiø netolimospraeities prisiminimø? O gal, norintuþtikrinti santarvæ, reikia nuolat rûpin-tis ir skatinti atminties kultûrà? Esameápareigoti, remiantis mûsø paveldëto-mis ir ágytomis galimybëmis, kurti taikøir teisingà pasaulá. Vardan to turime þi-noti apie praëjusiame amþiuje, vadovau-jantis komunistine ideologija, padarytusnusikaltimus, ir juos teisiðkai ávertinti.

Daugelis tautø patyrë, kad nacizmasir komunizmas – tai badas, lageriai, ka-lëjimai ir þudynës... Nacizmas nusine-ðë apie 25, o komunizmas apie 100 mi-lijonø þmoniø gyvybiø. Nacizmas, pra-laimëjus Antràjá pasauliná karà, þlugo,o kaltininkai ávardyti. To nepatyrusikomunistinë ideologija daugelyje vals-tybiø prarado savo pozicijas, taèiau ne-iðnyko. Ðiandien yra daug poþymiø,kad ði ideologija, persikrikðtijusi kitaisvardais, atsigauna. Vis sparèiau atslen-ka niûrûs ir grësmingi debesys.

Komunizmo nusikaltimø ávertini-mo idëja jau seniai sklando þmoniø irtautø sàmonëje, ypaè tø tautø, kurios„iðmoko“ raudonojo genocido pamo-kas. Suprantama ir tai, kas ávyko, – neg-ráþtama, taèiau þinotina ir siektina, kaddaugiau tai nesikartotø. Todël griovimoideologijai bûtina sukurti nepakantumoatmosferà, sukurti tokias prevencinespriemones, kad bûtø uþkirstas kelias josrestauravimui. Bûtina, kad valstybiø vy-riausybës ir parlamentai sukurtø tokiàteisinæ aplinkà, kad ði ideologija bûtøpasmerkta, o nusikaltæ asmenys ávar-dinti ir persekiojami netaikant senaties.Jeigu neávertinsime ávykdytø nusikal-timø ir jø pasekmiø, vetrem ferendo injuriam invites novam (pakæsdami senàskriaudà, sulauksime naujos).

Lietuvos keturios visuomeninës or-ganizacijos, jungianèios buvusius trem-

„Iðpaþintis“ dëlantikomunistinio tribunolo

tinius, GULAGo kalinius, Laisvës ko-vø dalyvius, 2000 metais surengë tarp-tautiná „Komunizmo nusikaltimamsvertinti“ kongresà ir Visuomeniná tri-bunolà. Tribunolas teisiðkai ávertinopadarytus nusikaltimus, ávardijo nusi-kalstamas struktûras ir paskelbë nuo-sprendá. Tarptautinis kongresas vykoVilniuje 2000 metø birþelio 12–14 die-nomis, praneðimus skaitë 25 valstybiøistorikai, teisininkai, politikai ir visuo-menës veikëjai. Lygiagreèiai vyko irTarptautinio visuomeninio tribunoloposëdþiai. Tribunolui kaltinamuosiusaktus pateikë penkiolika valstybiø. Tri-bunolas, gavæs daug kaltinamosios me-dþiagos, neturëjo galimybës per trum-pà laikà kruopðèiai jà iðnagrinëti, todëlnutarta darbà tæsti kitoje sesijoje, kurivyko rugsëjo 4–8 dienomis.

Þmonës nuolat domëjosi ðiø rengi-niø eiga, visuomet salës buvo perpildy-tos, ir ne visi, norintys patekti, turëjotokià galimybæ.

Kongreso ir Visuomeninio tribuno-lo medþiaga iðleista 2000 egzemplioriøtiraþu knygose „Antikomunistinis kong-resas ir tribunolo procesas“ atskirai lie-tuviø ir anglø kalbomis ir „Vilniaus tri-bunolo nuosprendis“. Organizacinis ko-mitetas kreipësi á Jungtiniø Tautø orga-nizacijà, pasaulio valstybiø parlamentusir vyriausybes bei á tarptautines ir pasau-lio visuomenines organizacijas dël tarp-tautinio komunizmo ir komunistiniønusikaltëliø teismo ásteigimo, priëmëkelis kitus reikðmingus dokumentus.

Lietuvos visuomeninës organizacijospirmos Europoje ágyvendino toká suma-nymà, atliko didþiulá darbà, atkuriantistorinæ tiesà ir teisingumà, atsklei-dþiant komunistinës ideologijos esmæ,padarytus nusikaltimus. Bet kas ið to...

Po ilgos 16 metø tylos pirmà kartàþiniasklaidoje pasirodë iðrinktøjø á ða-lies valdymà ir teisës profesoriaus „ið-paþintis“, kartu tai ir savotiðkas primi-nimas apie kaþkada vykusá tribunolà.

(keliama á 7 psl.)

dalyvavo ar vykdë þydø egzekucijas.Bet vargu ar rastøsi dabar vienas kitasið jø gyvi. Visus juos Vieðpats nubau-dë. Ir tie sugrobti turtai praþuvo.)

Manau, kad „Delfi.lt“ (2017-03-27) „pasimovë“ ant V. Putino propa-gandos kabliuko, suteikdama vietosChristopho Dieckmano interviu. Irtaip buvo vieðai paskleista rusiðka pro-paganda. Jis pasakojo apie savo labaistorà knygà ir kad rinkæs jai duomenisið naciø ir bolðevikø archyvø. Tik áLGGRTC jis nesikreipë. Jam nereikë-jo pozityvo apie lietuvius ir Lietuvà.

Verta apþvelgti dar vienà straipsnáAro Lukðo „Kruvini miesteliø akme-nys“ („Lietuvos þinios“, 2016-09-23),kuriame autorius raðo, kad þydø þudy-nes organizavo, joms vadovavo ir vyk-dë vokieèiø karo komendantai, naciøsaugumo policijos ir SD operatyviniaibûriai. Vëliau prisidëjo lietuviø polici-ja ir aktyvistai – „baltaraiðèiai“.

Dienraðtis „Á laisvæ“ (1941-04-24)

dël savavaliðkø ðaudymø raðë: „Grieþ-tai draudþiama patiems vykdyti teis-mà...“ SD karininkas A operatyvinësgrupës vadas Francas Walteris Stahec-keris Berlynui raðë, kad ið pradþiø jieveikë uþkulisiuose, tarytum iniciatyvabûtø buvusi vietiniø gyventojø – „bal-taraiðèiø“. Esà taip patogiau dël Vokie-tijos gyventojø nuomonës. Ostlandovyriausiasis komisaras HinrichasLohsë oficialiai paskelbë „Laikinà-sias elgimosi su þydais Ostlando te-ritorijoje nuostatas“ tik 1941 metørugpjûèio 13 dienà. Jos galiojo Lietu-voje, Latvijoje, Estijoje ir Baltarusijo-je. (Tuos laikus ir ávykius atsimenan-tys þmonës þino, kad dalis „baltaraið-èiø“, atsiradæ po to, kai vermachtasáþengë á Lietuvà, buvo ne sukilëliai, osau naudos ieðkojæ prisiplakëliai. Jie irterðë sukilëliø vardà.)

Pastaba: tekstai skliausteliuose yraðio straipsnio autoriaus nuomonë.

Dr. Povilas JAKUÈIONIS

777772017 m. balandþio 28 d. Nr. 16 (1230)Tremtinys

Redakcija pasilieka teisæ trumpinti ir redaguoti straipsnius, rankraðèiai negràþinami. Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su autoriaus nuomone.

Adresas: Laisvës al. 39, 44309 Kaunas, tel. (8 37) 323 204El. p. tremtinys.redakcija@gmail.com

Tremtinys

Kaina 0,61 euro

Leidëjas Lietuvos politiniøkaliniø ir tremtiniø sàjunga

Projektus „Lietuvos Laisvës kovø, tremties ir tautosnetekèiø atspindþiai“ ir „Istorija be „baltø dëmiø“ remia

Ámonës kodas 300032645Ats. sàsk. Nr. LT18 7044 0600 0425 8365, AB „SEB“ bankas

2 spaudos lankaiTiraþas 1840 egz.

Spausdino spaustuvëUAB „Morkûnas ir Ko“,Draugystës g. 17, Kaunas

ISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509X Redaktorë Jolita NavickienëRedakcija: Audronë Kaminskienë, Vesta MilerienëMaketavo Ignas Navickas

www.lpkts.lt

Skelbimai

ILSËKITËS RAMYBËJE

Balandþio 28 d. (penkta-diená) 15 val. Druskininkø„Dainavos“ mokymo centrokonferencijø salëje (Maironiog. 22) paminësime Druskinin-kø rezistencijos ir tremtiesmuziejaus ákûrimo ir veiklos20-metá.

Kvieèiame dalyvauti.

Kazimieras Mataitis1942–2017

Gimë Radviliðkio r. Kauliniø k. 1949 m. ðei-ma iðtremta á Irkutsko sr. Tulûnà. Á Lietuvà grá-þo 1953 m. Apsigyveno Radviliðkio r. KalnoGraþionyse, vëliau Radviliðkio mieste. Sukûrëðeimà, uþaugino du sûnus.

Palaidotas Radviliðkio kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame ðeimà ir artimuosius.

LPKTS Radviliðkio filialas

Anicetas Èelutka1943–2017

Gimë Ðiauliø aps. Pakruojo valsè. Vismantøk. 1951 m. ðeima iðtremta á Irkutsko sr. Zalarins-ko r. Á Lietuvà gráþo 1958 m. Apsigyveno Rad-viliðkyje, uþaugino sûnø ir dukterá.

Palaidotas Radviliðkio kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame ðeimà ir artimuosius.

LPKTS Radviliðkio filialas

Karolina Demikytë1926–2017

Gimë Ðilutës r. Ðvëkðnos miestelyje. 1946 m. ðeimà iðtrëmë áSverdlovsko sr. Severouralsko r. Èeremuchovo gyvenvietæ. Tëvai mi-rë Sibire. 1959 m. Karolina su broliu ir seserimi gráþo á Lietuvà. Ap-sigyveno Ðvëkðnoje. Dirbo Ðilutës miðkø ûkyje, Saugø medienos ap-dirbimo padalinyje buhaltere.

Palaidota Ðvëkðnos kapinëse. Nuoðirdþiai uþjauèiame giminesir artimuosius.

LPKTS Ðilutës filialas

Cecilija Dirðkutë-Èepliauskienë1933–2017

Gimë Tauragës r. Vilaièiø k. Augo tik su ma-ma Cecilija. 1949 m. iðtremta á Irkutsko sr. Teniðtekëjo uþ tremtinio Prano Èepliausko. Susilau-kë dviejø dukterø. 1961 m. gráþo á Lietuvà gimësûnus Vladas. Dirbo siuvëja, darþelio auklyte, vë-liau – skaièiavimo maðinø elementø gamykloje.Buvo darbðti, mylinti, bendraujanti.

Palaidota senosiose Tauragës kapinëse.LPKTS Tauragës filialas

Bronislava Bukauskaitë1929–2017

Gimë Ðilutës r. Balandiðkiø k. ûkininkø ðei-moje. Prasidëjus trëmimams ðeima slapstësi.1952 m. enkavedistai aptiko besislapstanèius iriðtrëmë á Krasnojarsko kr. Niþnij Inguðo r. Bro-lis vargo lageriuose. Ðeima sunkiai dirbo geleþin-kelio remonto darbus. Á Lietuvà gráþo 1958 m.,bet namø neberado, apsigyveno Ðilutëje.

Palaidota senosiose Ðilutës kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame seserá Ksaverà su ðei-

ma, gimines ir artimuosius.LPKTS Ðilutës filialas

Geguþës 17 d. (treèiadie-ná) 17 val. Lietuvos MoksløAkademijos Didþiojoje posë-dþiø salëje ávyks Lietuvos Sà-jûdþio Vilniaus skyriaus ata-skaitinis susirinkimas.

Registracija nuo 16 val.Kvieèiame dalyvauti.

Balandþio 30 d. (sekmadiená) 10 val. Rokiðkio Ðv. Mato baþ-nyèioje bus aukojamos ðv. Miðios uþ gyvus ir mirusius tremti-nius, politinius kalinius ir partizanus. Po pamaldø Parapijos na-muose (Nepriklausomybës a. 4) ávyks visuotinis susirinkimas.Koncertuos buvusiø tremtiniø choras „Vëtrungë“, pabendrau-sime prie arbatos puodelio, sumokësime nario mokestá. Kvie-èiame dalyvauti.

Kvieèiame apsilankyti at-naujintame Lietuvos politiniøkaliniø ir tremtiniø sàjungosPatriotiniø leidiniø knygynëly-je (Laisvës al. 39, Kaune).Knygynëlis dirba darbo dieno-mis 11–16 val.

Geguþës 5 d. (penktadie-ná) 10 val. Ðiauliø Ginkûnø ka-piniø tremtiniø sektoriuje or-ganizuojamas pavasarinis ka-piniø tvarkymas. Bus atveþtajuodþemio. Turëkite darbinespirðtines, maiðelius juodþe-miui neðti.

(atkelta ið 6 psl.)Ið Kazio Kazakevièiaus

straipsnio „Prisiminë komu-nizmo nusikaltimø tribuno-là“ („Lietuvos þinios“, 2017-02-24) suþinome, kad dar2015 metø rugpjûèio 23 dienàbuvæs Lietuvos Teisingumoministras Juozas Bernatoniskartu su kitø septyniø valstybiøkolegomis Taline pritarë idëjaiiðtirti komunizmo nusikalti-mus ir siekti teisinio jø áverti-nimo. Pritarë, palinkèiojo gal-va, ir viskas (!). Daugiau nie-kas nieko neþino, ir tai patvir-tino buvæs tos paèios Vyriau-sybës narys Juozas Olekas,„nedaug þinantis apie ketini-mus steigti minëtà tribunolà,todël savo nuomonës iðsaky-ti negali“. Perðasi palygini-mas, – arklys pievoje stovë-damas nuolat pritardamas kin-kuoja galva, – tik niekas neþi-no, kà tas galvoja ir kam prita-ria, o kai reikia arti þemæ, ið ðo-nø jam uþdeda akidangèius,kad judëtø viena kryptimi ir ne-sidairytø. Kas uþdeda tuos aki-dangèius, þino, kà daro. Tur-bût kitaip ir negalëjo bûti at-ëjus ið anø „gerø“ laikø – lygir pritariama naujoms per-mainoms, naujoms idëjoms,bet slenkama senuoju tempu irsena vaga. Kaip ten bebûtø, pra-ëjo 1,5 metø po pritarimo, apietai Estija priminë Lietuvai, „ta-èiau aiðkios nuomonës ðiuoklausimu mûsø ðalis neturi“.

Susipaþinus su straipsnyjekalbintais LRS nariais ir teisësprofesoriaus mintimis, kylaabejonës, ar mûsø ðalies nuo-monë atsiras greitu laiku. Taip,Seimo valdanèiosios daugu-mos Uþsienio reikalø komi-

„Iðpaþintis“ dël antikomunistiniotribunolo

teto pirmininko J. Bernato-nio pavaduotojas EgidijusVareikis sutinka, kad „Ko-munizmo nusikaltimai tikraidar neatskleisti“, o naciø nusi-kaltimus aiðkinamasi intensy-viai ávairiose valstybëse ir þe-mynuose. Jis paminëjo, kadir jo ðeima nukentëjo nuo ko-munizmo, bet neþino, kas tei-së, uþ kà teisë ir prisipaþino:„Man tai gyventi netrukdo,bet suþinoti norëèiau“.

Seimo opozicinës Liberaløfrakcijos narys Arûnas Gelû-nas neslëpë abejoniø, ar tikraireikëtø tokio tribunolo. Pripa-þindamas, kad ðaltojo karo me-tais tautos patyrë „siaubingasrepresijas“, A.Gelûnas reto-riðkai klausia: „Ar dabar yra is-toriðkai sëkmingas momentastokiai institucijai kurti, kai Ru-sija þvangina ginklais“. Norë-tøsi taip pat retoriðkai paklaus-ti buvusio kultûros ministro, odabar Seimo nario, – kada tu-rëtø ateiti tas istoriðkai sëk-mingas laikas, ir kokie turëtøbûti kaimynai, kad galëtumekalbëti apie nusikaltimus irávardyti nusikaltëlius. Susida-ro áspûdis, kad A. Gelûnas perklaidà pateko á Pasiprieðinimookupaciniams reþimams daly-viø ir nuo okupacijø nukentë-jusiø asmenø teisiø ir reikaløkomisijà, kurios misija aiðkiaiprieðinga jo mintims.

Nustebino Mykolo Rome-rio universiteto TarptautinësEuropos Sàjungos teisës insti-tuto prof. Justino Þilinsko pas-tabos, neva represijø vykdyto-jø gyvøjø belikæ maþai, esà, Bal-tijos ðalis domina tik staliniz-mo tyrimai, o minëta instituci-ja (tribunolas) reikalinga tik

Èekoslovakijos ir Vengrijosávykiams tirti.

Þinome, kad nusikaltimaiþmonijai ir þmoniðkumui turibûti tiriami, o nusikaltæ asme-nys ávardyti, ir jø nusikaltimaiávertinti netaikant senaties.Teiginys, kad Baltijos ðalys su-interesuotos tik stalinizmo ty-rimais, neatitinka tikrovës.Chruðèiovo, Breþnevo ir And-ropovo laikais kitaminèiamsbuvo steigiamos psichiatrinësligoninës, disidentai sodinamiá kalëjimus, varþoma tikëjimolaisvë, kunigai atsidurdavo la-geriuose ir taip toliau.

Èekoslovakijos ir Vengri-jos ávykius taip pat bûtina iðtir-ti, teisiðkai ávertinti bei ávardytinusikaltusius asmenis, todëlprieð pusantrø metø TalineÈekoslovakijos ir Vengrijosuþsienio reikalø ministrai taippat pritarë Tarptautinio Tribu-nolo steigimo iniciatyvai.

Malonu, kad prof. J. Þi-linskas susipaþino su Tribuno-lo kaltinamàja iðvada ir teisin-gai jà pateikë skaitytojams.Manome, kad visos Kongresoir Tribunolo iðleistos knygos,(kuriø jau neámanoma gauti)skirtos siauresniam specialis-tø ratui, todël jos negali kon-kuruoti su bestseleriais – ma-sinio vartojimo produktu.

Visuomenine iniciatyva su-rengti unikalûs renginiai ir, beabejonës, medþiaga, iðleistalietuviø ir anglø kalbomis, tu-ri iðliekamàjà vertæ. Estijaiperëmus iniciatyvà, tikimës,kad ði patirtis pasitarnausTarptautiniam, valstybiø lyg-menyje, antikomunistiniamtribunolui surengti.

Vytas MILIAUSKAS

Geguþës 14 d. (sekmadiená) 15 val. Klaipëdos r. Veivirþë-nø sen. Ðarkiðkiø miðkelyje, prie ðv. Marijos skulptûros bus au-kojamos ðv. Miðios Kariuomenës ir visuomenës vienybës ir par-tizanø pagerbimo dienos proga. Po ðv. Miðiø vyks renginys „At-mink tà laikà“.

Maloniai kvieèiame dalyvauti.

88888 2017 m. balandþio 28 d.Nr. 16 (1230) Tremtinys

1947 metø vasario 18 dienà Tauroapygardos Vytauto rinktinës kovotojailegendinis Kazimieras Pyplys-Maþytisir Anelë Senkutë-Puðelë ávykdë paðë-lusiai dràsià Marijampolës aukðtøjøokupacinës administracijos virðininkølikvidavimo operacijà, vadinamà „Bly-nø balium“. Þuvo partijos apskritieskomiteto pirmasis sekretorius Stepo-nas Bakevièius, MVD apskrities pasøskyriaus virðininkas þydø kilmës BorisGureviè, Marijampolës valsèiaus vyk-domojo komiteto pirmininkas BroniusJasiûnas, jo pavaduotojas EdvardasFrankas ir komjaunuolë Ona Karvely-të, MVD apskrities keliø skyriaus bu-halteris Juozas Taraila, muzikantas,buvo suþeistas.

LSSR valstybës saugumo ministrasJefimovas apie ðá ávyká praneðë A. Snieè-kui, M. Gedvilui, J. Paleckiui, J. Barta-ðiûnui ir P. Vetrovui. Ávykiui tirti buvosudaryta MGB operatyvinë grupë.

Balandþio 27 dienà MGB operaty-vinë grupë Gulbiniðkiø kaime (Mari-jampolës apskritis), iðdavikui prane-ðus, Ðtreimikiø sodyboje aptiko Tauroapygardos Vytauto rinktinës ðtabobunkerá, vadinamà Seklyèia. Jame bu-

Ðtabo þûtisvo ðtabo maðininkë, þvalgybos virðinin-kë Anelë Senkutë-Puðelë, Vytautorinktinës ðtabo virðininkas, vado Vy-tauto Gavëno-Vampyro pavaduotojasVytautas Vabalas-Kunigaikðtis, gimæs1919 metais Lazdijø valsèiaus Gripa-kalio kaime, ir operatyvinio bei globosskyriaus virðininkas Antanas Peèiulis-Baritonas, gimæs 1923 metais Sangrû-dos valsèiaus Mockø kaime. Beje, Ba-ritonas tø metø kovà dalyvavo Buktospasaloje, kurioje kovotojai sunaikino21 Liudvinavo stribà.

Apsupti partizanai sunaikino ðtabodokumentus ir susisprogdino. Jø kûnaibuvo uþkasti uþ senøjø Marijampolëskapiniø. Dabar ten Ramybës laukas suaukðtomis sakralinëmis medþio skulp-tûromis ir Neþinomo partizano kapu.

Apie neeilinës dràsos partizanæAnelæ Senkutæ-Puðelæ. Ji gimë 1922metais Kazliðkiø kaime (Ðunskø vals-èius, Marijampolës apskritis). Vykdy-dama Vytauto rinktinës vado Vyto Ga-vëno-Vampyro uþduotá, apsimesdamasovietø valdþios ðalininke, ásidarbinoMarijampolëje socialinio aprûpinimoskyriaus vyr. buhaltere. Jos tikslas bu-vo pelnyti aukðto rango kolaborantø

pasitikëjimà ir sukviesti juos á pobûvá,kur jie turëjo bûti sunaikinti.

Sumanymas pavyko. Á pobûvá, tiesa,neatvyko þiaurusis, labiausiai nekenèia-mas tardytojas þydø kilmës AronasGreisas. Puðelë pasiryþo atkerðyti uþþuvusá brolá partizanà Jonà- Giedrulá,Vytauto rinktinës karo lauko prokuro-rà, þuvusá ðturmuojant 1946 metø rug-

sëjo 21 dienà Giþø (Vilkaviðkio apskri-tis) stribelnyèià.

Paminklà Vytauto rinktinës ðtaboþûties vietoje Gulbiniðkiø kaime (Ma-rijampolës savivaldybë) 1997 metø ba-landþio 27 dienà pastatë ðauliai JuliusNevulis ir Algimantas Leleðius. Pa-ðventino kunigas Ignas Plioraitis.

Algimantas LELEÐIUS

Tauragës kraðto muziejaus Tremti-niø ir politiniø kaliniø kanèiø namai ið-siskiria ið kitø muziejø ne tik unika-liomis ekspozicijomis, bet ir savo vie-ta – muziejus ásikûræs istoriniamepastate, kuriame anksèiau veikëNKVD bûstinë. Muziejuje yra áreng-ta moderni Rezistencijos ekspozici-ja su kamera, karceriu, tardytojo ka-binetu bei partizanø bunkeriu. Ka-meroje lankytojas gali iðgirsti ir pa-tirti tai, kà jautë ir iðgyveno èia kalëjæþmonës, iðvysti, kokiomis sàlygomisbuvo laikomi kaliniai. Tardytojo ka-binete visi norintieji gali pajusti tar-dymo siaubà, akis á aká susidurti suenkavedistu, o árengtame partizanøbunkeryje – susipaþinti su partizanøbuitimi, gyvenimo sàlygomis.

Muziejus atviras naujovëms. Dar vi-

Tauragës Tremtiniø ir politiniø kaliniø kanèiø namuose –moderniosios technologijos

sai neseniai Rezis-tencijos ekspozicijapasipildë trimistrumpametraþiaisfilmais apie partiza-nø prisiminimus beinauju objektu – vir-tualios realybës aki-niais. Nuo ðiol muzie-jaus lankytojai galësne tik iðgirsti apie par-tizaniná pasiprieðini-mà, iðvysti unikaliuseksponatus, bet irpasinëræ á virtualiàrealybæ patys pajus-ti partizaninio gyve-nimo kasdienybæ.

Tauragës kraðtomuziejaus inf.

Taip sutapo, kad panaðiu laiku die-nos ðviesà iðvydo raðytojo StanislovoAbromavièiaus sudaryta „Tremtiesvaikai. Treèioji knyga“ ir LPKTS Uk-mergës filialo iðleista knygelë „Viltissugráþti“, skirta Ukmergëje gyvenan-tiems buvusiems tremtiniams, politi-niams kaliniams, jø vaikams, vaikai-èiams ir ateities kartoms.

Puiku, kad raðytojas S. Abromavi-èius ëmësi didelio ir atsakingo darbo á di-dþiulæ Lietuvos iðtremtø vaikø epopëjàapjungdamas visos Lietuvos þmoniø,ypaè vaikø, tragiðkus iðgyvenimus skau-dþiausiais Lietuvos istorijos metais.

„Greitu laiku bus sudaryta ir ketvir-toji dalis“, – teigë S. Abromavièius perknygos pristatymà Kaune. „Tremtiesvaikai. Treèioje knygoje“ tæsiamas pa-sakojimas apie vaikus, kuriø vaikystæapkartino baisi kelionë su niekuo ne-

Praeities iðtrinti nevaliaprasikaltusiais tëvais, broliais, seseri-mis, seneliais á gyvenimui visiðkai ne-tinkamas Sibiro vietas.

Manoma, kad vagonuose gimë apiepenkis ðimtus vaikø. Veþami á tremtápirmiausia mirë vaikai, senyvo amþiausþmonës, nëðèios moterys, eðelonuosegimæ kûdikiai. Nors nuo tø ðiurpiø die-nø prabëgo daugiau nei 70 metø, betpatirta fizinë ir moralinë skriauda per-sekioja mus ir ðiandien.

Ar galima pamirðti alkanà vaikystæ,sutryptà jaunystæ, mamos kanèias ir aða-ras, patirtà paþeminimà, bauginimus irðaltá, mirðtanèiuosius ið bado? Niekada.Teþino Dievas, kiek liko ten ir po ðiai die-nai aplûþusiø mediniø kryþiø, apverkian-èiø be laiko iðëjusiøjø kapelius...

Treèioje „Tremties vaikai“ dalyjepatalpinti ir ukmergiðkiø Algytës Tra-kimavièiûtës-Kirvelienës, Aleksandro

Graþio, Tamaros Petrosjan-Reingard-tienës prisiminimai.

Ukmergiðkiø iðleistos knygos „Vil-tis sugráþti“ pristatyme dalyvavo daugsveèiø ið Ðirvintø, Lentvario, Vilniaus,Kauno tarybos.

Labai gaila, nors buvo kviesti, neda-lyvavo joks Ukmergës valdþios atsto-vas. Tikriausiai ne visiems istorinë at-mintis svarbi.

Lietuvos gyventojø genocido ir re-zistencijos tyrimo centro duomenimis,1941–1952 metais ið Ukmergës rajo-no iðveþta 2278 þmonës, daugiausia áAltajaus kraðtà, Jakutijà, Krasnojars-ko kraðtà, Tiumenæ, Igarkà, Irkutskà,Chabarovskà, Tomsko sritá.

Baisius gyvenimo universitetuspraëjome mes, ledo vaikai. Kas atveþ-ti su tëvais, kas gimæ nesvetingoje pla-èioje Sibiro þemëje, alsuojanèioje

kanèiomis ir mirtimi. Bet tikëjimas,meilë ir viltis visada teikia þmoguistiprybës, ir ta kanèia tampa jau ne to-kia baisi. Gyvenimas dël kitø suteikiamums dþiaugsmo ir palaimos.

Praeities iðtrinti nevalia, bet mesprivalome perduoti þinias apie patirtaskanèias ateinanèioms kartoms vien dëlto, kad tai niekada daugiau nepasikar-totø. Bûkime verti þuvusiø Lietuvospartizanø, nukankintø kalëjimuose,negráþusiø ið tremties mûsø tëvø, sene-liø, broliø, seserø atminimo.

Renginyje koncertavo Ukmergëskultûros centro miðrus choras„Tremtinys“, Ukmergës kultûroscentro moterø vokalinis ansamblis„Lyra“, Ðirvintø rajono Anciûnø ka-pela ir Ukmergës miesto muzikosmokyklos atlikëjai.

Tamara REINGARDTIENË