Tremties istorija gyva. Jà liudija netik buvusiø Sibiro tremtiniø pasakojimai,bet ir uþraðyti prisiminimai. 1948 metaisið mûsø rajono á Krasnojarsko kraðtà,Bolturinà, iðtremtø ðeimø palikimas ki-toms kartoms sugulë á knygà „Èia susi-bëgo mûsø keliai“. Gargþduose susitikælikimo suartinti Bolturino tremtiniai darkartà pasinërë á prisiminimus.

Bolturino tremtiniai vos ne kasmetrenkasi Gargþduose prisiminti tai, kaspatirta ir iðgyventa Sibire nuo 1948metø. Susitikimai tradiciðkai praside-da ðv. Miðiomis Gargþdø Ðv. arkange-lo Mykolo baþnyèioje, skirtomis vi-siems tremtiniams: ir negráþusiems iðSibiro, ir Amþinojo poilsio atgulusiemsgimtojoje þemëje.

Pirmieji trëmimai Lietuvoje prasi-dëjo 1941 metø birþelio 14 dienà. Da-bar jà minime kaip Gedulo ir vilties die-nà. 1948 metø geguþës 22 diena tapolemtinga 40 tûkstanèiø lietuviø. „Prieð65 metus, 1951 metø spalio 2–3 dieno-mis, ið Lietuvos buvo iðtremta daugiaukaip 16 tûkstanèiø þmoniø, tarp jø apie5 tûkstanèiai vaikø. Daugiausia jø pa-teko á Krasnojarsko kraðtà. Ið Klaipë-dos rajono tuomet buvo iðtremta apie100 þmoniø“, – skaudþios tautos isto-rijos faktus susirinkusiesiems priminëLietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniøsàjungos Klaipëdos rajono filialo val-dybos pirmininkas Jonas Ðatkus.

Gargþdø senajame parke prie kry-þiaus Tautos skausmui atminti buvætremtiniai ir jø palikuonys uþdegë þva-

Bolturino tremtinius susiejo likimaskeles ir dar kartà susitelkë maldai. Jukbûtent tikëjimas lietuviams padëjo ið-saugoti sugráþimo á Tëvynæ viltá. Jà puo-selëti 121 lietuviø ðeimai Bolturine pa-dëjo kunigas Petras Lygnugaris, tuo-kæs, krikðtijæs, laidojæs, meldæsis su vi-sais, aukojæs ðv. Miðias barakuose irmaþyèiuose kambarëliuose.

Brangindami buvimo kartu akimir-kas buvæ Bolturino tremtiniai ir jø ðei-mø nariai, susirinkæ „Lijo“ konferenci-jø salëje, tà popietæ niekur neskubëjo.

Tylos minutë, graudulio aðara, su-sitikimø dþiaugsmas, nuostaba, iðgir-dus minimus artimiausiø þmoniø var-dus – viskas pynësi susibûrus prie sta-lo, kurá palaimino Gargþdø Ðv. arkan-gelo Mykolo parapijos kunigas Dona-tas Þukauskas. Lapiø pagrindinës mo-kyklos moksleiviø ir mokytojø pareng-ta meninë kompozicija suþadino paèiusskaudþiausius tremtiniø prisiminimus,bet suteikë viltá, kad tautos istorija ið-liks gyva, jei jà puoselës jaunimas.

Prieð akis ekrane slinko Krasnojars-ko kraðto, rûsèiai pasitikusio lietuviustremtinius prieð keliasdeðimt metø,vaizdai, ten gyvenanèiø þmoniø prisi-minimai ir 2008 metais Bolturinà, prieðjá uþtvindant, aplankiusiø J. Ðatkaus irDonato Lengvino uþfiksuoti kadrai, ly-dimi pasakojimø.

„Ið tremties mûsø ðeima gráþo 1957metais, o 1982 metais á Bolturinà va-þiavau su þmona, norëdamas jai paro-dyti tas vietas, aplankyti lietuviø kapi-nes“, – graudinosi Juozas Martinkus,

tremtá paþinæs vaiko akimis ir vaiko ðir-dimi patyræs sesuèiø gimimà ir vienosvos gimusios netektá.

Ið Laigiø kaimo 1948 metais iðtrem-ta 6 asmenø Genèø ðeima, kuri netru-kus turëjo dar pagausëti, neteko tëvo.„O po dviejø dienø gimë brolis. Mamabuvo ligoninëje, o mes, dukros, neðëmelaidoti tëvà“, – prisiminë Jadvyga, kar-tu su seserimis Albina, Jovita, Genovai-te ir broliu Albinu iðpildþiusi mamai duo-tà paþadà tëvo palaikus parveþti á Lie-tuvà. Jie 1989 metais atgulë Veivirþënøkapinëse. Pirmà kartà po tremties dviseserys Bolturinà aplankë 1976 metais

Vokietijoje su ðeima gyvenanti bu-

vusi tremtinë Erna Preikðaitë-Kem Bol-turinà, kur liko sesers palaikai, aplan-kë irgi dukart – 2009 ir 2011 metais.O jei rastø bendraminèiø, vyktø ir darkartà. Ið kelioniø ji parveþë ekspona-tø, kurie saugomi Priekulës laisvës ko-vø ir tremties muziejuje.

Á knygà „Èia susibëgo mûsø keliai“sugulë tik dalis tremtiniø prisiminimø irnuotraukø. „Emilijos Uktverienës atliktasdarbas – surinkti ir iðleisti knygà-albumà –vertas pagarbos. Tai liks mûsø vaikamsir vaikaièiams“, – ásitikinæ buvæ Bolturi-no tremtiniai, tapæ artimi toli nuo tëvy-nës ir nepraradæ artumo sugráþæ namo.

Laima ÐVEISTRYTË

Lapkrièio 14 dienà pradëjo dirbtinaujai iðrinktas Seimas. 82 ið jø naujo-kai. Nors vos ne pusë jø yra buvæ savi-valdybiø tarybø nariais, vis tiktai Sei-me ir darbas, ir tvarka kitokia. Jie ma-þiausiai pusæ metø turës stebëti ir mo-kytis. Bus vargo frakcijø vadovams,ypaè LVÞS vadovui R. Karbauskiui,kuris, dvi Seimo kadencijas praleidæs,bus primirðæs tvarkà ir pareigas. Jamreikës „diriguoti“ nemokanèiø grotimuzikantø orkestrui. Kad tik neatsitik-tø taip, kaip Bremeno miesto muzikan-tams. Neverta dþiaugtis, kad daug Sei-me jaunø ir naujø veidø. Juk èia ne te-atro scena. Liaudies patarlës sako: „Se-nas jautis vagos negadina“ ir „Uþ vie-nà muðtà du nemuðtus duoda“. Valstie-èiai tà turëtø suprasti. Kol kas disku-sijose dalyvauja tik senbuviai, o naujo-kai tik balsuoja. Seimo senbuviai dirbs,kaip moka ir kaip ápratæ. Kiti pratæ vi-sai nedirbti. Taigi per 100 dienø jokiøpokyèiø ið Seimo neverta ir laukti.

Vyriausybëje panaðus „vaizdialis“.Daug ministrø tokio ar panaðaus dar-bo nëra dirbæ. Negi juos S. Skvernelisuþ rankuèiø vedþios? Pirmomis savai-

100 dienø pokyèiø belaukianttëmis ir mënesiais pasipils kurioziðkøkalbø ir veiksmø. Bus kuo gardþiuotisþiniasklaidai.

Þmonës nori permainø, jiems ágri-so neveiksminga kriminalinës koalici-jos veikla. Jie balsuodami pamirðo se-nà palinkëjimà: „Nelinkiu tau gyventipermainø metais“. Tokiu metu visadareikia iðgyventi krizæ, ir ne visada taibaigiasi gyvenimo pagerëjimu. Geriau-sias to pavyzdys bûtø Graikija.

Kita vertus, Lietuva ne iðimtis. Po-kyèiai pasaulyje ir Europoje vyksta jaukurá laikà. Kai kur jie atneða taikà ir ra-mybæ, kaip Kolumbijoje, kitur baigia-si blogai, ar skæsta neþinomybëje, kaipD. Trumpo pergalë Amerikoje ar netnauja tvarka diegiama represijomis,kaip Naujoje Zelandijoje ar Turkijoje,kur prezidentas Erdoganas bando at-kurti Osmanø imperijos galybæ. Ne vel-tui jis pradeda draugauti su V. Putinu,kuris trokðta atkurti SSRS.

Europoje nauji rinkimai ir referen-dumai krypsta á dezintegracijà ir palan-kumà Kremliui. Moldavijoje ir Bulga-rijoje iðrinkti prorusiðki prezidentai.Serbijos politika linksta Rusijos link.

Labai susvyravo Juodkalnija. Panaðiosnuotaikos Vengrijos vyriausybëje. Eu-ropos Sàjungoje vyksta ne vienijimosi,bet skilimø procesai. Anglija kankina-si su savo „Brexit“ referendumo rezul-tatais. Ðkotija ir Ðiaurës Airija grasinanuo jos atsiskirti. Nerimsta Kataloni-ja ir Ðiaurës Italija. Prieð Briuselio biu-rokratø diktatà maiðtauja Vyðegradoðalys. Dël viso to dþiaugiasi tik vienasKremlius, jo politikos tikslas – „Skal-dyk ir valdyk“ – tampa realiai pasiekia-mu. Tai gàsdina ne tik Baltijos ðalis, betir visà Rytø Europà.

Ðie maiðtavimai vyksta lyg ir prieðsavus biurokratus, bet turi ir naciona-linio orumo bei demokratijos stokospaèioje ES pobûdá. Kyla naujos nacio-nalistinës jëgos paèioje ES citadelëje –Prancûzijoje ir Vokietijoje.

Vytautas Pleèkaitis mano, kad iðrin-kus D. Trumpà prezidentu, Amerikakeisis, o kartu su ja ir visas Vakarø ci-vilizacijos pasaulis. Pirmiausia Europa.Tik mums dël to gal nereikëtø per daugjaudintis, nes mums tautiðkumas nesvetimas, o ir D. Trumpas kai kuriø vi-suomenei nepriimtinø nuostatø, kaip

NATO menkinimo ar jau ásigaliojusiøtarptautiniø sutarèiø keitimo, atsisako.Jis kaip tik ðiuo metu keièia keturistûkstanèius aukðtø B. Obamos parei-gûnø respublikonais. O ðie yra palan-kûs Lietuvai ir kitoms Baltijos ðalimsir V. Putino nelaiko vertu pasitikëjimo.Respublikonø dominuojami Atstovørûmai ir Senatas pajëgs sutramdyti D.Trumpo nukrypimus nuo solidþios po-litikos, kaip kad bûdavo Amerikojetramdomi laukiniai mustangai. Bet Eu-ropa ir Lietuva turës labiau rûpintis sa-vo gynyba ir skirti tam daugiau lëðø,kas maþins galimybes rûpintis sociali-ne pilieèiø apsauga.

Gráþkime prie Lietuvos reikalø. Pra-dëjus dirbti naujam Seimui, iðrinktasSeimo pirmininkas ir jo pavaduotojai,formuojami komitetai ir komisijos. Ko-mitetø pirmininkais iðrinktø daugumayra A. Stulginskio universiteto auklë-tiniai. Jie þemës ûkio profesionalai, okà nutuokia kitose svarbiose srityse, tiklaikas parodys. Laukiama Vyriausybësprogramos ir S. Skvernelio patvirtini-mo premjero pareigoms.

(keliama á 2 psl.)

* *

Nr. 44(1210)

2016 m. lapkrièio 25 d.LIETUVOS POLITINIØ KALINIØ IR TREMTINIØ SÀJUNGOS SAVAITRAÐTIS

Eina nuo 1988 m. spalio 28 d. LPKTS puslapis internete: http://www.lpkts.lt

22222 2016 m. lapkrièio 25 d.Nr. 44 (1210) Tremtinys

(atkelta ið 1 psl.)Nepraëjus 100 dienø po rinkimø,

þurnalistai, politologai, opozicija ir netpartneriai socdemai aðtriai kritikuoja„valstieèius“ uþ jø lyderiø kalbas ir ke-tinimus, prasilenkianèius su rinkimøpaþadais. Aiðkëja, kad mokesèiai prak-tiðkai bus didinami, pensijø fondai nai-kinami, o jø sukauptos lëðos gràþina-mos á „Sodrà“. Seime ne visada laiko-masi Statuto nustatytø procedûrø, betpaleidþiamas balsavimo buldozeris,kas ne maloniai primena LDDP ir kri-minalinës koalicijos valdymo metus.Panaikintas visuomenei labai reikalin-gas Informacinës visuomenës plëtroskomitetas, o sukurtas naujas, asmenið-kai R. Karbauskiui reikalingas, Kultû-ros komitetas. Atimama ið Seimo na-riø galimybë daþnai lankytis pas savorinkëjus. S. Skvernelis net prasitarë,kad jiems svarbûs tik tie þmonës, ku-rie uþ juos balsavo (visi kiti lyg jau ir ne-be þmonës?). Visa tai daroma be vie-ðø diskusijø, be pasitarimø su visuome-ne ( kaip daug kartø tai buvo þadëta)ypatingos skubos tvarka. Dirbama ikipusiaunakèio. Uþ kà aðtriai buvo kri-

100 dienø pokyèiø belaukianttikuojami konservatoriai, skubëjæ gel-bëti Lietuvà nuo pasaulinës krizës pa-dariniø. Visi supranta, kad tai labaiskirtingi dalykai. Dël to ir kritika yrasavalaikë ir konstruktyvi.

Valstieèiai þada maþinti valdininkøskaièiø, R. Karbauskio þodþiais, gal pokelias deðimtis procentø. Nors valdi-ninkø tikrai per daug, bet turësimedaug bedarbiø, nepatenkintø nauja val-dþia. Prezidentë, teikdama Seimui S.Skvernelio kandidatûrà, paþymëjo, kadþmonës ið naujos valdþios tikisi socia-linio saugumo didinimo ir atskirtiesmaþinimo, subalansuoto Darbo kodek-so ir verslo skaidrumo, energetinio sau-gumo ir tvarios finansø politikos. Lin-këjo valdyti ðalá skaidriai, skaidrinti vie-ðuosius pirkimus, kovoti su korupcijair pertvarkyti valstybës ámones, per-tvarkyti ðvietimo sistemà, atremti ge-opolitinius iððûkius ir stiprinti diploma-tinius ryðius. Maþinti atotrûká tarp val-dþios ir pilieèiø, girdëti ir suprasti þmo-niø lûkesèius. Ir visu tuo pateisinti rin-këjø lûkesèius, kad prieð kitus rinkimusvël nereikëtø ieðkoti „gelbëtojø“.

Ið tikrøjø tuose palinkëjimuose pa-

sakytos bene svarbiausios spræstinosðalies problemos. Jos yra seniai þino-mos ir ne kartà kartotos. Rodos, imkir vykdyk. Bet kojà vis pakiða politinësvalios stoka (nesutaria koalicijø part-neriai dël vykdytinø priemoniø) ir lë-ðø stoka, nes visos permainos brangiaikainuoja. Bus problemø ir su 2017 me-tø biudþetu. ES Komisija jau áspëjo Lie-tuvà, kad deficitas virðija leistinas ri-bas. Be to, R. Karbauskis kuria naujasproblemas. Jis norëtø surengti kelis re-ferendumus ir abejotinais pakeitimaisgali sujaukti Lietuvos RespublikosKonstitucijà, kuri jau daug metø sau-go valstybæ ir jos pilieèiø teises ir lais-ves. Teisininkai pastebi, kad kai ku-rie Konstitucijos keitimai gali pasi-tarnauti Kremliaus siekiams darytiátakà valstybës uþvaldymui. O tai jaulabai pavojinga!

Aèiû Dievui, Seimo darbe ðiomisdienomis tokio pavojaus neáþvelgia-ma. Seimas vienbalsiai priëmë opozi-cijos inicijuotà rezoliucijà „Dël Lie-tuvos Respublikos uþsienio, saugumoir gynybos nuoseklumo ir tæstinumo2016–2020 metais“. Tai reikðmingas ir

viltá stiprinantis þingsnis. Ásipareigotanuo 2018 metø skirti du procentus nuoðalies BVP kraðto apsaugai. Uþtik-rinti kompleksiná poþiûrá á saugumàir gynybà, ir á nekonvenciná pavojø.Didinti ir stiprinti ðauktiniø kariuo-menæ. S. Skvernelis þada stabdytiemigracijà, gelbëti kritiðkà demogra-finæ situacijà, ypatingà dëmesá ski-riant ðeimoms, auginanèioms vaikus,ir gaivinti kaimà, kaip tautos gyvybin-gumo pamatà.

Kol kas visa tai yra tik geri þodþiai,kuriø ir anksèiau esame ne kartà girdë-jæ. Jei jie ir liktø tik þodþiais, bûtø ei-linis kartus nusivylimas. Tikëkimës,kad nors dalis tø þodþiø virs darbais.Turime buvusá policininkà merà, ir Aly-taus þmonës juo patenkinti. Turësimeir policininkà premjerà. Ar juo nenu-sivilsime, priklauso tik nuo jo bûsimødarbø. Bet vienas reikalas pagrástai ne-ramina, kad visose valdanèiøjø kalbo-se ir paþaduose girdime tik pokyèius,o taip seniai laukiamo proverþio nei gir-dëti, nei matyti.

Dr. Povilas JAKUÈIONIS,LPKTS Garbës pirmininkas

Lietuvos politiniø kaliniø ir trem-tiniø sàjungos, Lietuvos politiniø ka-liniø ir tremtiniø bendrijos, Lietuvospolitiniø kaliniø sàjungos, Lietuvoslaisvës kovotojø sàjungos, Brolijos,,Laptevieèiai“ vadovai kreipësi á Lie-tuvos nacionalinio muziejaus direkto-ræ Birutæ Kulnytæ ir J. E. arkivyskupàGintarà Gruðà su praðymu restau-ruotà Ðvè. Dievo Motinos Marijosskulptûrà pastatyti Vilniaus arkika-tedros bazilikos Tremtiniø koplyèio-je. Atsakymo dar laukiama.

„Tremtinio“ skaitytojams pateikia-me kreipimosi tekstà:

„1956 metais lietuviø tremtiniø ka-pinëse greta Kobriko gyvenvietës

Baigiama restauruoti Kobriko Madona(Mansko r. Krasnojarsko kr.) buvo pas-tatyta Ðvè. Dievo Motinos Marijos sta-tula, ikonografijoje vadinama Ðvè. Ma-rija Maloningàja, þmoniø pramintaKobriko Madona. Tai þmogaus ûgioskulptûra. Jà iðdroþë buvæs politiniskalinys ir tremtinys Jonas Maldutis,kuris kalëjo 10 metø lageryje, vëliau at-vyko á Kobrikà pas èia iðtremtà ðeimà.J. Maldutis skulptûrà kûrë remdama-sis nedideliu ðventu paveikslëliu, kuria-me buvo pavaizduota Ðvè. Marija Ma-loningoji. Skulptûrà kapinëse lankyda-vo lietuviai, prie jos meldësi, ilgainiuiji ágijo didelæ sakralinæ átaigà. Pasibai-gus tremèiai ir lietuviams iðvaþiavus iðKobriko, skulptûra neliko uþmirðta, jà

lankë ir prie jos meldësi vietiniai þmo-nës. Tarp jø sklido pasakojimai apie pomaldø prie ðios Ðvè. Dievo Motinos Ma-rijos skulptûros patirtas malones. Skulp-tûros sakraliniu poveikiu galima paaið-kinti ir tai, kad iðnykus Kobriko gyven-vietei, lietuviø kapinëse imta laidoti ap-linkiniø kaimø gyventojø palaikus, norskaimuose yra ir savos kapinës.

Ðvè. Dievo Motinos Marijos skulp-tûra kapinëse dël gamtos poveikiosmarkiai sunyko, jai grësë griûtis. 2010metais ji demontuota, parveþta á Lie-tuvà ir atiduota Lietuvos nacionali-niam muziejui konservavimui ir res-tauravimui. Vietoje jos Kobriko ka-pinëse pastatyta Vilniuje ið àþuolo ið-

droþta skulptûros kopija, kurià pa-ðventino Krasnojarsko katalikø para-pijos kunigas.

2016 metais minëdami pirmøjø ma-siniø trëmimø 75-àsias metines, trem-tiniai nutarë kreiptis á Lietuvos nacio-naliná muziejø ir J. E. arkivyskupàGintarà Gruðà su praðymu restau-ruotà Ðvè. Dievo Motinos Marijosskulptûrà pastatyti Vilniaus arkika-tedros bazilikos Tremtiniø koplyèio-je. Manome, kad sakralinëmis galio-mis Sibire garsëjusi skulptûra koplyèiosmaldininkams liudys apie tai, kokiasvarbi ir tvirta gyvenimo atrama trem-tiniams buvo tikëjimas Dievu ir Ðvè.Dievo Motina Marija.“

Istorija be „baltø dëmiø“

LSSR gyventojø legalûs iðvykimai áuþsiená prasidëjo ðeðtajame deðimtme-tyje, SSRS pasiraðius tarptautines turiz-mo, kultûriniø ryðiø ir kitokias sutartis suVakarø ðalimis. Anksèiau pasitaikë tikvienetiniai legalûs lietuviø iðvykimai á Va-karus ir tik su konkreèiais reikalais. Ðtai1952 metais boksininkas Algirdas Ðoci-kas vyko á Ðvedijà, kurioje vieðëdamas,pasak saugumo, ðmeiþë sovietinæ tikro-væ, susitiko su lietuviø emigrantais. To-dël turëjo bûti sugrieþtinta sportininkokontrolë per kitas iðvykas á uþsiená.

Kaip ir atvykstantieji, taip ir iðvyks-tantieji buvo kontroliuojami ávairiø so-vietiniø struktûrø. Norintieji iðvyktipirmiausia privalëjo turëti teigiamascharakteristikas, po to juos tikrino ko-misijos prie LSSR MT, kuriose visadabuvo ir saugumo atstovas. Mokslo irkultûros darbuotojus tikrino ir LKPCK komisija, ásteigta aðtuntojo deðimt-meèio pradþioje. Jei buvo vykstama þi-nybiniu ar organizuoto turizmo kana-lu, ðiai komisijai turëdavo pristatyti ati-

Kaip KGB kontroliavo iðvykstanèiuosius ið SSRStinkamus dokumentus. Ne visi ðiuos pa-tikrinimus pereidavo. Vien 1972 me-tais 1200 þmoniø neleista apsilankytikapitalistinëse ðalyse, nes bijota, kad ið-vykæs á uþsiená asmuo, pasijutæs laisvas,gali reikðti savo nuomonæ ar ið viso neg-ráþti atgal. Nuo tokiø poelgiø neapsi-saugota, todël LKP CK, pabrëþdamasmintá apie neatsakingai duodamas cha-rakteristikas, teigë: „Á uþsiená kartaisiðvaþiuoja atsitiktiniai, moraliai netvirtiasmenys, atneðantys savo nederamu el-gesiu politinæ þalà mûsø ðaliai“. Ana-logiðkai samprotavo KGB, kuri teigë,jog kai kurie asmenys, vieðintys uþsie-nyje, elgësi neleistinai, gyrë kapitalisti-næ tvarkà, o taip nutikdavo dël to, kad ið-vykdavo „politiðkai nebrandûs“ ir „mo-raliai nepastovûs“. Tokie asmenys nu-krypdavo nuo elgesio normø, pavirðuti-niðkai vertindavo padëtá, nebûdavo bud-rûs. Net vykstant á socialistines ðalis bu-vo reikalaujama komisijø nepraleistiasmenø „su þemais moraliniais duome-nimis“, linkstanèiø á alkoholá, spekulia-

cijà. KGB daugiau kiðdavosi, kai bûda-vo iðduodami leidimai keliauti privaèiai.Specialiu atvykstanèiøjø ir iðvykstanèiøjøpatikrinimu uþsiëmë LSSR KGB 10-asis skyrius. KGB deklaratyviai teigësiekianti apsaugoti iðvykstanèiuosius,kurie galëjo patekti á prieðininko spec.tarnybø átakà, bûti antisovietiðkai „apdir-bami“, kuriems galëjo bûti siûloma neg-ráþti atgal. Anot saugumo, dalis lietuviøiðeivijos atstovø darë tokius veiksmus.Prieð sovietinius turistus veikta ir socia-listinëse ðalyse, nes ten atvykdavo prie-ðininko þvalgybos organø, ideologiniøcentrø, antisovietiniø emigraciniø irkitø organizacijø „þvalgai“, „agentai“ ir„emisarai“, prisidengæ turistais, iðnaudo-davo kontaktus su sovietø turistais, gau-dami politinio, ekonominio, karinio po-bûdþio þvalgybinës informacijos.

Kai kurie asmenys iðvykdavo á uþ-siená visam laikui ten gyventi, kiti – átrumpesnes ar ilgesnes komandiruotes,treti – tik trumpam pavieðëti pas gimi-nes. Kiekvienoje ðiø þmoniø grupëje

saugumas verbuodavo savo agentus,siekdamas ne tik juos paèius kontro-liuoti, bet per juos daryti átakà kitiemsasmenims. Daþniausiai ðia kryptimidirbdavo 1 skyrius, kuriam rinkti ir tik-rinti agentus padëdavo miestø ir rajo-nø skyriai. Be to, veikë ir kontrþvalgy-bos padaliniai, siøsdami savo slaptuo-sius bendradarbius á uþsiená.

Ilgesnëms komandiruotëms á uþsie-ná iðvykdavo SSRS ambasadø darbuo-tojai, þurnalistai, tarp jø neretas turë-jo tiesioginiø sàsajø su saugumu ir pri-valëjo dirbti su lietuviø iðeivija, taèiau,kaip sovietø valdþios atstovai, neturë-jo pasitikëjimo tarp emigrantø, iðsky-rus „paþangiuosius“. Ðtai lietuviø diplo-matas Anicetas Simutis apie vienà sovie-tiná þurnalistà raðë: „Kiekvienu atvejumatyti, kad tai patikimas sovietinës þval-gybos narys, kuris agresyviai lankosi lie-tuviø sambûriuose“. Kad pridengtø tik-ruosius agentø tikslus, KGB reikëjo kurtiátikinanèias ir patrauklias legendas.

(keliama á 6 psl.)

333332016 m. lapkrièio 25 d. Nr. 44 (1210)TremtinysÁvykiai, komentarai

Ko tik neprisiklausëme per JAVprezidento rinkimø kampanijà... Hila-ri Klinton ir Donaldas Trumpas plie-kë vienas kità, negailëdami niekadaanksèiau prezidentø rinkimuose negir-dëtø epitetø. Nenuostabu, kad pasku-tiniuose debatuose jie vienas kitam netrankos neiðtiesë. Bet vos tik rinkimaibaigësi, buvæ konkurentai apsikeitë pa-dëkomis ir sveikinimais. Tai yra Ame-rika – tik taip galima paaiðkinti tokámums sunkiai suvokiamà virsmà. Netbebaigianèio prezidentauti BarakoObamos, taip menkinusio Trumpà,draugiðkas pokalbis su rinkimus lai-mëjusiuoju ir kvietimas amerikieèius

Rinkimai baigësi, rietenø kaip nebûtabaigti rinkiminá susiprieðinimà, atro-dë neátikëtinas.

Deja, Trumpo iðsakyti þodþiai pasë-jo nemaþai nerimo dël saugumo – jukjis sakë, jog negins NATO nariø, jei jospaèios neskiria pasiþadëtø lëðø gyny-bai. Dar labiau sutrikdë jo demonstruo-jamas pritarimas Putino veiksmamsArtimuosiuose Rytuose. Nors su Lie-tuva tiesiogiai tai nesusijæ, bet buvo su-abejota ir jo nuostatomis dël demokra-tiniø vertybiø.

Vis dëlto panikuoti nëra reikalo:kaip teigia mûsø tautieèiai, gyvenantysJAV, tos Trumpo kalbos tebuvo rekla-minis ðou, siekiant pritraukti kuo dau-

giau dëmesio, o JAV jau yra iðgyvenu-si Pilietiná karà (1861–1865) ir ðios ða-lies visuomenë puikiai iðmoko jo pamo-kas (Pilietinio karo istorijai mokyklo-se skiriamas ypatingas dëmesys), tadmanyti, kad JAV visuomenæ suskaldëpastarieji prezidento rinkimai, bûtønetiesa. Taigi ávairiose þiniasklaidospriemonëse minimos protesto prieðTrumpo iðrinkimà prezidentu de-monstracijos JAV miestuose tëra eili-nis kairiøjø patriukðmavimas.

Rusija kol kas vaizduoja pasitenki-nimà dël Trumpo pergalës, reikðdama vil-tis, kad su naujuoju JAV prezidentu pa-vyks „atðiltinti“ dviejø didþiøjø valstybiø

santykius. Taèiau neteko iðgirsti Trum-po atsakymo, kad jis pritartø, jog tai„dvi didþiosios valstybës“ – tokios, kaiptà didumà supranta Putinas...

Kaþin, ar nepaaiðkës anksèiau nei2017 metø sausio 20 dienà (kai D.Trumpas bus inauguruotas á JungtiniøValstijø prezidentus), kà apie Rusijà iðtikrøjø galvoja Trumpas, per rinkimøkampanijà pareiðkæs, jog reikia numuð-ti rusø orlaivius, jei jie priskrenda perarti amerikieèiø karo laivø. O kol kasLietuvoje vyksta tarptautinës karinëspratybos, kuriose aktyviai dalyvaujaJAV kariai. Tai irgi iðraiðkingas faktas.

Gintaras MARKEVIÈIUS

Apie keturi tûkstanèiai sàjunginin-kø pajëgø kariø ið 11 NATO ðaliø pla-nuoja ir vykdo gynybos ir puolimo ope-racijas, treniruosis atlikti þygio, susitel-kimo rajono uþëmimo, kovinës para-mos ir kitas uþduotis pratybose „Ge-leþinis kardas 2016“ lapkrièio 20–gruodþio 2 dienomis Lietuvoje.

Lietuvoje – tarptautinës pratybos „Geleþinis kardas 2016“Kartu ðiose pratybose stiprinama

bendrø veiksmø sàveika su NATO sà-jungininkais, taip pat treniruojasi vyk-dyti ávairias operacijas apgyvendinto-je vietovëje.

„Ateityje kariuomenë susidurs suðiuo metu dar neþinomais iððûkiais, to-dël gebëjimas greitai prisitaikyti prie

naujos situacijos yra gyvybiðkai svar-bus ir tam reikia ruoðti karius ir ðtabus.Greita ir efektyvi visø teritorijoje esan-èiø padaliniø reakcija á konvencinio ka-ro grësmes – yra vienas pagrindiniø ðiøpratybø uþdaviniø“, – sakë Sausumospajëgø vadas brigados generolas Val-demaras Rupðys.

Pratybos vyksta lapkrièio 20–gruo-dþio 2 dienomis vienu metu Gaiþiûnøir Generolo Silvestro Þukausko poli-gonuose. Jose dalyvauja kariai ið Esti-jos, Latvijos, Jungtiniø Amerikos Vals-tijø, Jungtinës Karalystës, Kanados,Lenkijos, Liuksemburgo, Rumunijos,Slovënijos, Vokietijos ir Lietuvos.

Respublikos Prezidentë Dalia Gry-bauskaitë, vadovaudamasi Konstituci-jos 84 straipsnio 8 punktu, Seimui pa-teikë Sauliaus Skvernelio kandidatûràá Lietuvos Respublikos Ministro pir-mininko pareigas.

„Valdanèioji dauguma jau sufor-muota. Saulius Skvernelis sulaukë di-dþiulio visuomenës pasitikëjimo bal-suojant ir reitinguojant kandidatus ánaujàjá Seimà. Ministro pirmininkoatsakomybë – matyti viskà ir rûpin-tis visais. Atliepti ten, kur opiausia, kurlabiausiai reikia permainø. Surasti ge-riausià balansà tarp visuomenës lû-kesèiø ir norø bei valstybës galimybiø.Visi sprendimai turës bûti pagrásti at-sakinga politika. Tokio poþiûrio tikisiLietuvos þmonës. Tai – didelis pasiti-këjimo kreditas, kurá teks pateisinti.Iððûkiø bus daug, taèiau juos áveiktiturëtø padëti patirtis, sukaupta vado-

Saulius Skvernelis – kandidatas á Ministro pirmininko pareigasvaujant Policijos departamentui irdirbant 16-osios Vyriausybës sudëty-je“, – sakë D. Grybauskaitë.

Prisistatydamas Seimo nariams S.Skvernelis paþymëjo, kad, nepaisantpasiekimø, nemaþa dalis Lietuvos gy-ventojø savo ðalyje nesijauèia laimingi:„Koalicija yra tvirtai ásitikinusi, kadþmogus jaustøsi laimingas ir orus, kadvalstybë bûtø stipri, bendro gyvenimorûmas turi bûti renèiamas átvirtinantpamatiná gërá: saugant valstybës nepri-klausomybæ, individo gyvybæ ir sveika-tà, puoselëjant darnià ðeimà ir ben-druomenæ, kuriant darnià ekonominæir politinæ aplinkà“.

Kalbëdamas ið Seimo posëdþiø sa-lës tribûnos, S. Skvernelis iðskyrë pa-grindinius prioritetus: iððûkiai demog-rafijos srityje, socialinës atskirties irskurdo maþinimas, ðvietimo sistemospertvarka, regionø stiprinimas.

Kandidatas á Ministrus pirminin-kus prisipaþino esàs komandinio dar-bo ðalininkas, pirmenybæ teikiantissocialiniam dialogui, o ne konflikti-niam problemø sprendimo bûdui:„Esu ryþtingø sprendimø ir pokyèiøðalininkas. Taèiau ryþtas – tai ne fana-tizmas, pokyèiai – ne radikalizmas irrevoliucijos. Tvirtai tikiu, kad tik lais-vas, kritiðkai màstantis ir kuriantis

þmogus gali bûti pokyèiø architektu,dràsus ir ryþtingas – jø ágyvendinto-ju. Noriu suburti dràsià, vieningà,kompetentingà, skaidrià ir atsakingàpokyèiø Vyriausybæ“.

Lapkrièio 22 dienà Seimas pritarëSauliaus Skvernelio kandidatûraipremjero pareigoms. „Uþ“ balsavo 90Seimo nariø, „prieð“ – 4, susilaikë – 33.

Parengë Gintaras MARKEVIÈIUS

Seimas lapkrièio 17 dienos posëdy-je priëmë rezoliucijà dël strateginësLietuvos ir Jungtiniø Amerikos Vals-tijø partnerystës. Priimtame dokumen-te paþymima, kad Lietuva ásipareigojaatsakingai narystei NATO, stiprinda-ma savo gynybà, didindama jos finan-savimà, kad jau 2018 metais bûtø pa-siekta maþiausiai 2 procentai BVP.

Priimta rezoliucija dël strateginës Lietuvos ir JAV partnerystësSeimas atkreipia dëmesá á tai, kad

JAV lyderystë ir ásitraukimas Europojeyra þemyno saugumo ir klestëjimo pa-matas, todël Lietuva kartu su JAV yrapasirengusi toliau stiprinti transatlan-tinius ryðius, áskaitant laisvës ir de-mokratijos principø puoselëjimà,NATO matomumo ir karinio atgra-symo priemoniø Vidurio ir Rytø Eu-

ropoje stiprinimà, abipusiðkai naudin-gos laisvosios prekybos erdvës sukûri-mà, strateginiø projektø ekonomikos,energetikos, saugumo bei kitose srity-se vystymà.

Rezoliucijoje pabrëþiama, kadSeimas yra pasirengæs skatinti glau-desná Lietuvos ir JAV dviðalá bendra-darbiavimà politiniø partijø, taip pat

verslo, akademiniu, ávairiø srièiø eks-pertiniu lygmenimis. Seimas pabrë-þia, kad Lietuva buvo, yra ir iðliks pa-tikima JAV partnerë Europoje ir Bal-tijos jûros regione.

Uþ tai numatanèià Seimo rezo-liucijà balsavo 116 Seimo nariø,balsavusiø „prieð“ ir susilaikiusiønebuvo.

Seimas lapkrièio 17 dienos posëdy-je priëmë rezoliucijà dël padëties Uk-rainoje ir sankcijø Rusijos Federacijai.Priimtu dokumentu Seimas tvirtai re-mia Ukrainos suverenitetà, nepriklau-somybæ ir jos teritorijos vientisumà irragina ES valstybes nares pratæsti sank-cijas Rusijos Federacijai tol, kol bus vi-siðkai ágyvendinti Minsko susitarimai.

Rezoliucijoje pabrëþiama, kad es-

Raginama pratæsti sankcijas Rusijos Federacijaiminë sàlyga atkurti taikà ir stabilumà ry-tinëje Ukrainos dalyje yra visiðkas Mins-ko susitarimø ágyvendinimas, pirmiau-sia uþtikrinant realias paliaubas ir ne-valstybiniø pajëgø iðvedimà ið Ukrainosteritorijos, taip pat pripaþástama, kadbet kokie bandymai ðiuo metu ðvelnin-ti ar panaikinti sankcijas Rusijos Fede-racijai paskatintø agresyvià Rusijos po-litikà ir padidintø grësmæ Ukrainos,

Lietuvos ir visos Europos saugumui.Seimas pakvietë ES kaip galima grei-

èiau nustatyti bevizá reþimà Ukrainai irGruzijai ir skatina Ukrainà ryþtingai ko-voti su korupcija, tæsti demokratijos plët-ros, teisinës valstybës kûrimo ir kitas ða-liai modernizuoti bûtinas reformas.

2016 metø gruodþio 15–16 dieno-mis vyksianèioje Europos Vadovø Ta-ryboje bus keliamas sankcijø Rusijai

pratæsimo klausimas. Seimo priimtamedokumente pabrëþiama Ukrainos ir ki-tø ES Rytø partnerystës programojedalyvaujanèiø valstybiø strateginë svar-ba Europos Sàjungai ir poreikis uþtik-rinti ðios programos tæstinumà, stipri-nimà ir tolesná ágyvendinimà.

Uþ ðià Seimo rezoliucijà balsavo105 Seimo nariai, prieð balsavusiø ne-buvo, susilaikë vienas parlamentaras.

Uþsiprenumeruokite „Tremtiná“ 2017 metamsPrenumerata priimama iki gruodþio 20 d. bet kuriame

„Lietuvos paðto“, „Pay Post“ skyriuje, per „Lietuvos paðto“laiðkininkà, paskambinus informacijos tel. 8 700 55 400,

internetu www.prenumeruok.lt.Laikraðtis iðeina 4 kartus per mënesá.Prenumeratos indeksas 0117. Kaina:

1 mën. – 2,45, 3 mën. – 7,34,6 mën. – 14,69, 12 mën. – 29,38 Eur.

44444 2016 m. lapkrièio 25 d.Nr. 44 (1210) Tremtinys

SveikinameSveikinameSveikinameSveikinameSveikinameGarbingos 95 metø sukakties proga nuoðirdþiai sveikiname Leokadijà

ZIENIÛTÆ. Deðimt graþiausiø jaunystës metø, ákalintø Kolymos lageriuo-se – tai didelë kaina dël mûsø Tëvynës laisvës, kuria pasidalinote su Lie-tuvos kankiniais.

Sukakties proga linkime geros sveikatos, o Lietuvos jaunimà teákvepiaJûsø ir bendraþygiø pasiaukojimo ir Tëvynës meilës pavyzdys.

Lietuvos politiniø kaliniø bendrija „Kolyma“

65-ojo gimtadienio proga sveikiname LPKTS Rokiðkio filialo naræMarijà BARONIENÆ. Linkime sveikatos, dþiaugsmo, sëkmës, Ðvè. Mari-jos globos.

LPKTS Rokiðkio filialas

75-ojo jubiliejaus proga nuoðirdþiai sveikiname Onutæ LIUTKAUS-KIENÆ, buvusià tremtinæ, aktyvià LPKTS Alytaus filialo tarybos naræ, geràfilialo renginiø organizatoræ. Linkime stiprios sveikatos, daug graþiø ir pra-smingø dienø.

Tegul ðirdies dosnumas neiðsenka,Veide negæsta ðypsena ðilta,Lai laimë ir sëkmë tau tiesia rankà,Ir niekad neapleidþia sveikata!

LPKTS Alytaus filialas

Baigiantis Gailestingumojubiliejiniams metams, lapkri-èio 6 dienà, po vakariniø ðv.Miðiø, Kauno Kristaus Prisi-këlimo bazilikos Konferenci-jø salëje ávyko Ðiauliø vysku-po Eugenijaus Bartulio 2017metø kalendoriaus pristaty-mas.

Þvilgterëkime á vyskupoasmenybæ, jo nueità gyvenimokelià. Jis gimë daugiavaikëjeðeimoje, 1968 metais baigëKauno 7-àjà vidurinæ mokyk-là, dabar turinèià Ðanèiø mo-kyklos-daugiafunkcio centrovardà. Dvejus metus praleidosovietinëje kariuomenëje, ku-rioje stengësi brandinti jaumokykliniame suole prakti-kuotà fotografijos menà. Jaus-damas savo paðaukimà dvasi-niam gyvenimui, penkeriusmetus studijavo Kauno kuni-gø seminarijoje. 1976 metaisáðventintas á kunigus. Deðimtmetø vikaravo ávairiose Lietuvos vie-tose. Paskutinë jo, kaip vikaro pareigy-bë, buvo susijusi su Kauno arkikated-ra bazilika. Trejus metus klebonavoDeltuvos ir Bukoniø parapijose. Vi-sur skleisdamas didelæ meilæ ir gyvo-jo tikëjimo þodá, pasiþymëjo dideliustropumu, darbðtumu ir atidumuþmonëms. Stengësi ne tik graþinti sa-vo tarnystës vietø baþnyèias, bet sa-vo atliekamø kilniø darbø pavyzdþiustiprinti ir paèios Baþnyèios dvasi-nius pamatus.

Atgimstant Lietuvai, lankantysKauno katedrà labai nudþiugo, kad jømylimas kunigas Eugenijus 1989 me-tais vël sugráþo á ðià ðventovæ – á Kated-ros administratoriaus ir Kauno arkivys-kupijos kurijos kanclerio pareigas.1995 metais tapo Kauno Kristaus Pri-sikëlimo parapijos klebonu. Kaip jamáprasta, stropiai rûpinosi baþnyèios at-statymo darbais, dëstë Kauno kunigøseminarijoje, buvo joje studijuojanèiøklierikø dvasios vadovu. Èia buvo pas-tebëtas ne tik administracinis, bet ir jopedagoginis talentas – 1996 metais pa-skirtas Kauno tarpdiecezinës kunigøseminarijos rektoriumi.

Su kunigu Eugenijum Bartuliu su-sipaþinau, kai jis kunigavo Kauno ar-kikatedroje bazilikoje. Su jaunimobûreliu teko bûti ir Deltuvoje. Tadakiek netikëtas susitikimas ávykomiestelio Ðvè. Trejybës baþnyèioje: josklebonas E. Bartulis, uþlipæs ant pas-toliø, pats apsitaðkæs daþais, restaura-vo ðoniná altoriø, graþino ðventovæ.Paskui ávyko nuoðirdus pokalbis. Kal-bëjomës apie baþnyèios ir miestelio is-torijà, prisiminëme èia buvusius knyg-neðius, Lietuvos kariuomenës artile-rijos pradþià. (2013 metais ant Del-tuvos senosios klebonijos pastato ati-dengta atminimo lenta, kurioje áam-þintas pirmasis Lietuvos kariuome-nës artilerijos ðûvis 1919 metais, ko-vojant su ásiverþusia á Lietuvà bolðe-vikø kariuomene.)

Vadovaujami kunigo EugenijausBartulio, dalyvavome iðskleidæ savoTrispalvæ ir tarptautiniame beveik ðim-

Kûrybinio polëkio vyskupas

to kilometrø tris dienas trukusiame pi-ligriminiame þygyje ið Paryþiaus Die-vo Motinos katedros á Ðatro miesto ka-tedrà. Joje saugoma pasaulio krikðèio-nims brangi relikvija: Dievo MotinosÐvè. Mergelës Marijos apsiaustas. Ðat-ro katedra – tai vienas didingiausiø re-liginiø statiniø Europoje. Ðventovëdël skulptûrø ir vitraþø gausos vadi-nama Prancûzijos akropoliu. Ðios ne-lengvos kelionës metu matëme savovadovo spinduliuojanèià energijà, ju-tome jo atidumà, draugiðkà paprastu-mà bei nuoðirdumà.

1997 metø geguþës 28 dienà kuni-gas Eugenijus Bartulis nominuotas vys-kupu. Birþelio 29 dienà jo konsekra-cijà sveikino tikinèiøjø prisirinkusipilnutëlë Kauno arkikatedra bazili-ka. Naujasis vyskupas buvo paskirtaspirmuoju popieþiaus Jono Pauliaus IInaujai ásteigtos Ðiauliø vyskupijos vys-kupu. Savo vyskupiðkame herbe ásira-ðë: „Gaudete semper in Domino“. Taireikðtø, kad visuomet reikia dþiaug-tis Vieðpaèiu. Ðiais þodþiais vyskupasEugenijus Bartulis ir vadovaujasi sa-vo dvasinio gyvenimo kelyje. Matantjo prakilnius darbus, jo nuoðirdauspaprastumo uþkreèianèià ðypsenà neveltui daþnas já vadina dþiaugsmo vys-kupu, skleidþianèiu savo ðirdies geru-mo ðviesà ir besidþiaugiantá kitø tei-kiama ðviesa.

Ðiauliuose vyskupas atnaujino sa-vo buveinës ðventovæ – katedrà. Ka-tedrà jis stengiasi statyti ir þmoniøðirdyse. Jo iniciatyva ákurti vyskupi-jos Jaunimo, Katechetikos ir Ðeimoscentrai, su malda bei giesmëmis ren-giami pësèiomis piligriminiai þygiai áKryþiø kalnà, á Tytuvënus ir Ðiluvà.Vyskupo Eugenijaus Bartulio aktyviveikla reiðkësi jam bûnant ir Lietuvoskaro pajëgø ordinaru. 1999 metais vys-kupas iðrinktas Lietuvos VyskupøKonferencijos nuolatinës tarybos na-riu, palaiko glaudø ryðá su Ðiauliø uni-versitetu. Jo pastangomis universite-te áteisinta kapeliono pareigybë, pra-dëta dëstyti nauja disciplina – meni-nis ugdymas ir tikyba. Universiteto

senatas, ávertinæs vyskupo nuopelnus,2015 metais suteikë jam Ðiauliø uni-versiteto garbës daktaro vardà. Nuo2007 metø jis yra ir Ðiauliø miestoGarbës pilietis.

Nepaisant didelio pareigø krûvio,vyskupas Eugenijus Bartulis nuolatbendrauja su þmonëmis, mëgsta ke-liones, sportà, fotografijà. Jis nuo2007 metø leidþia teminius krikðèio-niðkos krypties savo darytø nuotrau-kø kalendorius, reikalaujanèius turëtine tik meniná skoná, bet ir leidybinænuovokà. Ðias savybes jis tikrai turi. Pir-masis jo kalendorius vadinosi „KryþiaiEuropos kalnuose“. 2017 metø kalen-dorius pavadintas „Iðganytojo relik-vijos“. Ðis pavadinimas ir nusako joturiná, kurá paryðkina prie nuotraukøpridëtos evangelistø Jono, Luko,Morkaus ir Mato raðiniø citatos. Ka-lendoriaus virðelá puoðia Iðganytojoveido relikvijos, saugomos ItalijosÐvè. Veido bazilikoje. Tai skarelë suJëzaus atspaudu, atsiradusiu Kristausprisikëlimo metu, jam gulint kape. Ðinuotrauka padidinta lapkrièio mëne-sio kalendoriaus lape, cituojant evan-gelisto Jono evangelijos 20-ojo skirs-nio iðtraukà: „Jis áëjo á rûsá ir mato pa-liktas drobules ir skarà, buvusià antJëzaus galvos [...].“ Kalendoriuje pa-teiktos Turino drobulës, ÐventosiosTaurës, kurià kanèios iðvakarëse sa-vo rankose laikæs Iðganytojas, Vi-nies, kuria prie kryþiaus buvo prikal-tas Jëzus (pasak 4 amþiuje raðiusiø au-toriø, ðv. Elena radusi ne tik kryþiausliekanas, bet ir vinis, kuriomis prie kry-þiaus buvo prikaltas Jëzus) bei kitos Ið-ganytojo iðlikusiø istoriniø relikvijønuotraukos. Jos yra padarytos labaisubtiliai, su didele meile. Daug kamðios iðlikusios Kristaus relikvijos nebu-vo þinomos, dabar jos ne vienam pra-plës paþintiná akiratá, gal ir sustiprinstikëjimà. Kalendoriaus vertæ didina ja-me pateiktos oficialios valstybinës irreliginës ðventës, Baþnyèioje minimosásimintinos dienos, su ðventaisiais su-sijæ vardadieniai. Bûtø gerai, kad ki-tame kalendoriuje rastume paþymë-

tus nors svarbiausius ir tautinius var-dus. Pavyzdþiui, Vytautas susijæs ir suLietuvos krikðtu, jo motina Birutë –tautinë legenda... Rugsëjo 8-oji turë-tø þymëti ne tik Ðvè. Mergelës Mari-jos gimimo, bet ir Vytauto Didþiojokarûnavimo bei Padëkos dienà (1991metø rugsëjo 8 dienà Ðiluvoje kardi-nolas Vincentas Sladkevièius ir LRSeimo Pirmininkas Vytautas Lands-bergis, dëkodami Dievui uþ Lietuvoslaisvæ, pasiraðë Lietuvos paaukojimoÐvè. Mergelei Marijai aktà). Gal tu-rëtø bûti paþymëtos ir Laisvës gynë-jø (sausio 13), Gedulo ir vilties (bir-þelio 14), Juodojo kaspino ir Baltijoskelio (rugpjûèio 23), Konstitucijos(spalio 25) bei Lietuvos kariuomenës(lapkrièio 23) dienos. Þinoma, tai tikpageidavimo pastabëlës, jokiu bûdunesumenkinanèios ðio kalendoriausaktualumo bei kokybës.

Norinèiøjø susitikti su vyskupu,pristatant jo naujàjá kalendoriø, pri-sirinko pilnutëlë Kauno Kristaus Pri-sikëlimo bazilikos konferencijø salë.Kalbëjæs kalendoriaus autorius vys-kupas E. Bartulis kalbëjo apie ðio ka-lendoriaus iðleidimo sumanymo ap-linkybes, apie jo turiná, pasidþiaugëèia atëjusiø þmoniø gausa, kvietë at-naujinti savo ðirdis, kad visi galëtumedþiaugtis bûdami Kristaus vaikai. Su-sirinkusiems savo giesmëmis ir poe-zijos posmais prabilo Kauno sakrali-nës muzikos mokyklos ákûrëjos, þino-mos chorvedës ir pedagogës NijolësJautakienës naujai suburtas ið savobuvusiø mokiniø vokalinis ansamblis„Pastoralë“, radæs prieglobstá ðiosbazilikos erdvëje.

Ðis susitikimas buvo lyg dvasiniopakylëjimo ir krikðèioniðkos vienybësðventë. Baigiantis jai, vyskupas, pa-laiminæs visus, palinkëjo ir Dievo lai-minamø 2017 metø. O mes vyskupuiEugenijui Bartuliui taip pat linkimeDievo palaimos, kuo geriausios svei-katos, daug graþiø tolimesniø kûry-biniø darbø, puoðiant Lietuvà dvasi-nio atgimimo þiedais.

Zigmas TAMAKAUSKAS

555552016 m. lapkrièio 25 d. Nr. 44 (1210)Tremtinys

LPKTS Këdainiø filialo pirminin-kas Jonas Ðleþevièius atneðë á redak-cijà Broniaus VASILIAUSKO prisi-minimø sàsiuviná, raðytà 1974 metais.Skaitytojams pateikiame ðiø prisimi-nimø fragmentus.

Gimiau 1900 metø vasario 18 die-nà Zarasø apskrities Antazavës vals-èiaus Butiðkiø kaime, Prano Vasiliaus-ko ir Anastazijos Prasceniûtës ðeimo-je. Tëvas kaimo rëþiuose turëjo apie 4 de-ðimtines þemës. Ðeimà sudarë 10 asme-nø – seneliai, tëvai, keturi sûnûs ir dvidukterys. Tokiai ðeimai reikëdavo nema-þai duonos. Savos uþtekdavo vos ikiNaujøjø metø, vëliau pirkdavome ið uþ-darbio – dengdavome ðiaudais ûkininkøtrobesiø stogus. Að nuo septyneriø me-tø ganydavau þàsis, o nuo devyneriø –piemenaudavau pas ûkininkus. Þiemo-mis lankydavau pradþios mokyklà.

Mokyklà pradëjau lankyti 1908 me-tais ir baigiau 1912 metais. Kadangi ne-buvo lëðø toliau mokytis, mokytojoA. Ðlekio rekomenduotas buvau priim-tas á valsèiaus raðtinæ mokiniu. Pasimo-kæs keturis mënesius pradëjau dirbtiraðtininku.

Nuo 1922 metø rugsëjo pradëjaudirbti revizoriaus padëjëju valstybëskontrolëje, Kraðto apsaugos departa-mente iki 1923 metø sausio. Vëliau bu-vau paskirtas Antazavës valsèiaus sek-retoriumi ir savarankiðkai tvarkiau var-totojø kooperatyvo reikalus.

Darbas Vilniaus kraðte1939 metø spalá Sovietø sàjunga grà-

þino Lietuvai iðvaduotà ið lenkø oku-pacijos Vilniø ir jo kraðtà. Miestui irkraðtui administruoti reikëjo nemaþaiávairiø pareigûnø. Patriotiniø jausmøvedamas pareiðkiau norà vykti á kokánors valsèiø sekretoriaus ir kitoms vi-

Mano gyvenimo istorijasuomeninëms pareigoms.

Buvau komandiruotas á Dûkðtà ir1939 metø spalio 27 dienà iðvykau á pa-skyrimo vietà, kur man Ðvenèionëliøapskrities virðininkas Kalendra pave-dë surasti ir pristatyti jam tinkamà þmo-gø á valsèiaus virðaièius. Kadangi Dûkð-te ir jo apylinkëse nieko nepaþinojau,tai man nieko kito neliko, kaip kreip-tis á parapijos klebonà kunigà J. Vaièiû-nà (Petro Vaièiûno brolá), kad jis, kaipgerai þinantis savo parapijieèius, patar-tø, kuris ið jø tiktø bûti valsèiaus virðai-èiu. Klebonas nedvejodamas pasiûlëJustinà Jakutá, vidutiná ûkininkà, geràlietuvá, dorà þmogø, apie 50 metø, ta-èiau maþai raðtingà. Neturëdamas ið korinktis, Justinà Jakutá pristaèiau ap-skrities virðininkui. Tada jau prasidë-jo normalus valsèiaus darbas.

Dûkðto valsèius buvo gana didelis,turëjo apie 12 tûkstanèiø gyventojø. Ájo ribas áëjo Pimðës ir Gaidës mieste-liai, buvo penkios katalikø parapijos irviena sentikiø. Ið vietiniø gyventojø su-siradau penkis raðtininkus.

Antroje lapkrièio pusëje Vilniauskraðto gyventojams pradëjo iðduotinaujus vidaus pasus, kartu sulietuvi-nant sulenkintas pavardes ir jas áraðantá pasus. Pavardþiø sutvarkymui ið Kau-no atvyko keletas kalbininkø.

Netikëtas suëmimas1940 metø birþelá á Dûkðtà áþengë

sovietø armija. Dûkðto þydai organi-zuotai iðëjo jos pasitikti. Kariai jiemsdalydavo gabalus duonos, ðie noriaiëmë, valgë ir gyrë, kad tokios skaniosduonos seniai nebuvo valgæ.

Liepos 12-osios naktá, apie pirmàvalandà, pro langà, prie kurio að mie-gojau, vietos policininkas Dûdënas ið-budino mane ir papraðë atidaryti duris.

Norás rimtai pasikalbëti. Nieko bloganeátardamas atidariau duris, o tada pa-maèiau penkis vyrus – policininkà Dû-dënà ir keturis ginkluotus nepaþásta-mus barzdoèius. Jiems suëjus, vienaspateikë man Zarasø apskrities Saugu-mo virðininko Kuzmos pasiraðytà kra-tos orderá. Nuodugniai iðkratæ manobutà, jø dideliam nustebimui, nieko ne-rado. Kratai pasibaigus, pasiûlë kartunueiti á policijos nuovadà suraðyti pro-tokolà. Nieko blogo neátariau, juo la-biau kad nieko ir nerado. Lauke aps-tojo mane po du ðonuose, o policinin-kas Dûdënas ið uþ nugaros, visi atstatæðautuvus. Tik tada supratau, kad ma-ne laiko baisiu nusikaltëliu .

Policijos nuovados virðininkas sura-ðë kratos protokolà, visi pasiraðë ir tieketuri barzdoèiai mane iðvedë. Ásodinoá automobilá, kuriuo jie buvo atvaþiavæ iðZarasø ir nuveþë á Salako miestelá, poli-cijos nuovadà, kur budëjo policininkasBronius Masionis, anksèiau keletà me-tø Antazavës valsèiuje dirbæs raðtininku.Atveþusieji paliko mane Masionio þinio-je, o patys nuëjo pas Salako valsèiaus vir-ðaitá Pranà Steponaitá daryti kratos.

Likæs policininko Masionio þiniojejauèiausi visiðkai laisvai, net porà kar-tø buvau iðëjæs laukan ir jei bûèiau no-rëjæs, galëjau pabëgti, taèiau tokia min-tis á galvà neatëjo. Kam bëgti, jeigu ne-sijauèiau prasikaltæs.

Iðëjæs treèià kartà á laukà, pamaèiauatvedant Pranà Steponaitá, buvusá tau-tininkø apylinkës pirmininkà, su mai-ðu tautininkø bylø. Steponaitis vieno-je rankoje neðë maiðà, kitoje – kojines,nes buvo basnirèia ásispyræs á batus irbe galo nusiminæs. Abu susodino á au-tomobilá ir nuveþë á Zarasø areðtinæ.

1940 metø liepos 12 dienà mus pen-kis: Zarasø apskrities pradþios mokyk-

lø inspektoriø Jonà Samà, Zarasø pra-dþios mokyklos vedëjà Jonà Griponá,Salako valsèiaus virðaitá Pranà Stepo-naitá, Antazavës valsèiaus virðaitá Mo-tiejø Gerèá ir mane, su sargyba nuveþëá Utenos kalëjimà.

Nuosprendis kalëjime1940 metø gruodþio 24 dienà, Kû-

èiø vakarà, mane iðvedë ið kameros pastardytojà á pirmàjá kalëjimo aukðtà, spe-cialiàjà kamerà. Tardytojas pasirodëesàs lietuvis, Ubeika ið Kraðtø kaimo,Dusetø valsèiaus. Jis á mane kreipësi ru-sø kalba. Matydamas, kad jis lietuvis, pa-sakiau, kad rusiðkai prastai kalbu, todëlmums bus sunku susikalbëti. Ubeika at-sakë þinàs, jog galiu rusiðkai laisvai kal-bëti, bet jei nenoriu, gali pakviesti ver-tëjà. Kad ir nenoromis, teko sutikti sutautieèiu kalbëti rusiðkai.

Tardytojas Ubeika kaltino mane va-dovavimu tautininkø apylinkei, buvusðauliø bûrio ir jo valdybos nariu. Atsa-kiau, kad Lietuvos valstybë – nepri-klausoma, pripaþinta visø pasauliovalstybiø, tarp jø ir Sovietø sàjungos,todël að vadovavausi tos valstybës ásta-tymais ir jiems nebuvau nusiþengæs.

1941 metø geguþës viduryje, prabu-vus kalëjime 10 mënesiø, po vienà suvisais savo daiktais iðvedë ið kameros.Pirmojo aukðto specialiojoje kamero-je kalëjimo virðininkas Èipkus kiekvie-nam paskelbë Ypatingojo pasitarimonutarimà. Visi, pasiraðæ ir nepasiraðæ tar-dymo protokolà, vienodai nusikaltæ –neva buvome pavojingi to meto áveda-mai naujai tvarkai, baudþiami aðtuone-riems metams pataisos darbø lagerio.

(bus daugiau)Broniaus VASILIAUSKO

prisiminimus spaudai paruoðëVesta MILERIENË

Igliauka – vienas ið didesniø baþnyt-kaimiø rytinëje Marijampolës rajonodalyje. Ðalia jo – Gudeliai, Igliðkëliai,Patilèiai, Daukðiai, su kuriais konku-ravo dël valsèiaus (apylinkës) administ-racinio centro vietos. Tik 1968 metaisIgliauka tapo apylinkës centru. Dabar– seniûnijos centras. Gyvenvietës akcen-tas – Ðv. Kazimiero parapijos baþnyèia irkeli daugiaaukðèiai, pastatyti sovietme-èiu darbininkams, kai nuo 1958 metø Pa-liø pelkëje pradëtos kasti durpës. Da-bartinë mûrinë neogotikinio stiliausbaþnyèia pastatyta 1884 metais, taèiauper karus labai nukentëjusi.

Ið Igliaukos kilusi dailininkë JuzëKatiliûtë (1916–2009), kuri su vyruskulptoriumi Gabrieliu Staniuliu pasi-traukë á Vakarus, klajojo per pabëgë-liø stovyklas, o didþiàjà dalá savo gyve-nimo praleido Þenevoje. Beje, gruodþio3-àjà paminësime jos ðimtmetá. Ilgëjo-si Lietuvos, taèiau á tëviðkæ keliai buvoatkirsti. Anot kun. Bernardo Belicko,gilusis sovietmetis mus atkirto nuo ti-këjimo, paèios tautos savasties, nepri-klausomo, laisvo iðreiðkimo tikrøjø të-vø ir protëviø ádiegtø tiesos vertybiø.

1971–1976 metais Igliaukos klebo-nu buvo mons. Alfonsas Svarinskas.Nuo 1972 metø bendradarbiavo po-

Okupacijos metai Igliaukojegrindiniame leidinyje „LietuvosKatalikø Baþnyèios Kronika“, Sibirolageriø kalinys. Iki ðiol apie ðá Lietuvospatriotà Igliaukoje sklinda legendos.

Apylinkës þmonës gali didþiuotis ma-siðku pasiprieðinimu sovietinei okupaci-jai 1944–1953 metais. Igliaukoje, Ðvent-ragyje, Daukðiuose pastatyti paminklaiþuvusiesiems uþ Lietuvos laisvæ.

Miestelio paminklaiAplankyti Igliaukos, ten gyvenanèiø

þmoniø, menanèiø pokario pasiprieði-nimo ávykius, sovietmetá, dalyvavusiustoje veikloje, vykstame su Vytautu Raè-kausku, gimusiu miestelio pakraðtyje,netoli Iglës eþerëlio, kuris dabar pa-verstas graþia poilsio zona. Èia tæsësiVytauto seneliø Cëpliø þemë. Tai jis„Tremtinio“ savaitraðèiui papasakojosavo giminës ir pokario ávykiø tamekraðte peripetijas (þr. „Pokaris Igliau-koje“, 2016-10-28 Nr. 40). Tëveliaiûkininkavo 17 hektarø ûkyje, auginogyvulius, turëjo arkliná manieþà, ðie-napjovæ, augino bites...

Pirmiausiai atvërëme senosios baþ-nyèios duris, kad pamatytume Vytau-to senelio Jono Raèiukaièio (1868–1959), baþnyèiø dekoratoriaus ir me-dþio meistro, meno kûrinius: iðdroþi-

nëtà sakyklà ir ornamentuotus suo-lus. Sako, sakyklos nebaigæs, taidarbø ëmæsis vietos dailidë Navic-kas, kurio darbu meistras buvo ne-patenkintas.

Prie baþnyèios puikuojasi pa-minklas þuvusiems uþ LietuvosNepriklausomybæ, pastatytas dar1928 metais. Greta lentelë infor-muoja, kad sovietiniai aktyvistai já1963 metais nugriovë, 1989 metaisatstatytas. Prie paminklo atstaty-mo daugiausia prisidëjo J.Antana-vièius, V.Ðatavièius, Vitas Akelai-tis... Greta istorinës relikvijos – pa-minklinë lenta 1945 metø balan-dþio 13 dienà sovietø nuþudytiemsnekaltiems apylinkës þmonëms,besislapstantiems nuo ðaukimo ákariuomenæ, atminti. Iðkalta 21 þu-vusiojo pavardë. Krenta á akis tai,kad kai kurie jø á sovietinæ kariuo-menæ netiko: ðtai Antanui Kamèai-èiui buvo 70, Antanui Alaburdai 45-eri, o Vincas Grimalauskas teturëjoseptyniolika…

Prie ðventoriaus – paminklas èia þu-vusiam partizanø bûrio vadui VituiNaujokui-Jupiteriui. Èia sutiktas mo-kytojas Antanas Brusokas aprodë vie-tà, pavadintà „Kryþeliø kalneliu“, kur

þmonës palieka kryþelius, uþdega þva-kutes þuvusiems Tëvynës gynëjams.Parapijos klebonas Remigijus Macei-na dþiaugësi ðia mokytojo idëja, kurisne tik jau daugiau kaip trisdeðimtá me-tø draugauja su medþiu, bet yra iðug-dæs didelá bûrá jaunøjø kûrëjø.

(keliama á 8 psl.)

Igliauka. Kryþeliø kalnelis

66666 2016 m. lapkrièio 25 d.Nr. 44 (1210) Tremtinys

(atkelta ið 2 psl.)Istoriniu aspektu aktualu paanali-

zuoti uþduotis, KGB skirtas uþverbuo-tiems þmonëms, iðvykstantiems gyven-ti á uþsiená. Saugumas, naudodamasisþmogaus siekiu iðvykti gyventi á uþsie-ná, rinko kandidatus, kuriuos galimabûtø iðleisti. Pastariesiems kelti atitin-kami reikalavimai. Ðtai 1976 metaisagentams, siunèiamiems á Vakarø Vo-kietijà per Lenkijà, tokie reikalavimai:24–35 metø, be iðraiðkingø iðorës po-þymiø, gabûs mokytis kalbas, viengun-giai ar tik turintys porà, be vaikø. Su-kûrus jiems legendas, agentai pradëda-vo gyventi ne savo gyvenimus. Taèiau,jei þmogus pats norëjo iðvykti arba bu-vo gavæs kvietimà atvykti gyventi á sve-timà ðalá, juos irgi stengtasi nukreiptidirbti prieð lietuviø iðeivijà ir kitomiskryptimis.

1968 metais á JAV iðsiøstas agentas„Vitas“ turëjo slaptà uþduotá – iðaiðkin-ti ,,Santaros–Ðviesos“ ryðius su ameri-kieèiø þvalgyba, praktinæ ,,kenkëjiðkàveiklà“ prieð LSSR, taip pat tyrinëti fe-deracijos narius ir kitus emigrantus.1969 metais paðto kanalu ið agentogautas praneðimas, kad ástojo á organi-zacijà ir nustatë plaèius ryðius su orga-nizacijos dalyviais. Saugumas savoruoþtu ið patikimø asmenø gavo þiniø,kad „Vitas“ ,,savo ásitikinimu lieka ta-rybinëse pozicijose, labai iðgyvena ið-

Kaip KGB kontroliavo iðvykstanèiuosius ið SSRSsiskyrimà su Tëvyne“. Vëliau daug kar-tø planuota su juo susitikti ir suderintiuþduotis bei tolimesnio ryðio galimy-bes. 1976 metais savais kanalais suþi-nota, kad pasiøstasis agentas dirba vie-name JAV universitete, palaiko ryðiussu organizacijos vadovais, ágijo jø pa-sitikëjimà. Tik KGB bendradarbiavi-mo su juo nebûta, nes, atsidûræs JAV,agentas nevykdë uþduoties, atvirkðèiai,nutraukë ryðius su sovietø saugumu.Tai buvo visiðka KGB darbo nesëkmë.Vëliau buvæs agentas pats tapo saugu-mo operatyvinio tyrimo objektu„Uèionyj“ („Mokslininkas“). Ðioje si-tuacijoje KGB buvo teisingai nuspëju-si, kad bus nesunku ásilieti á organiza-cijà be organizacijos, bet nenumatë,kad pasiøstas þmogus nedirbs paskir-to darbo. Tai nebuvo vienintelis toks„agento su uþduotimi“ siuntimo á Va-karus atvejis. 1976 metais emigracijoskanalu planuota iðvesti LSSR aukðto-sios mokyklos dëstytojà – agentà „Jû-ratë“ gyventi pas tëvà Kanadoje, sie-kiant per federacijà ,,Santara–Ðviesa“pakiðti slaptàjá bendradarbá JAV spe-cialiosioms tarnyboms. Numatytasveiksmas realizuotas 1977 metais. Yraduomenø, kad agentas kurá laikà dirboteikdamas informacijà, bet tolimesnisjo likimas neaiðkus. KGB dokumen-tuose rasta þiniø, kad 1968 metais pastëvà á JAV norëta iðsiøsti agentà „Ri-

mas“, kurio uþduotis – ásilieti á ,,San-tarà–Ðviesà“, iðsiaiðkinti jos ryðá su spe-cialiosiomis tarnybomis, taip pat,,praktinæ kenkëjiðkà veiklà“ prieðLSSR. Reikia manyti, kad ðiuo atvejusaugumieèiø susipainiota, bûtent, ata-skaitose agentas „Vitas“ pavadintasagentu „Rimas“. Mat abiejø agentøbiografiniai duomenys labai panaðûs irviskas vyko tais paèiais metais. 1987metais á JAV iðsiøstas agentas „Antra-dienis“, su kuriuo KGB stengësi palai-kyti ryðius, bet apie konkretø jo darbàþiniø nerasta. Agentai siøsti ne tik áJAV, bet ir á Europos valstybes. 1984metais po vedybø á Ðvedijà iðvyko gy-venti agentë ,,Basia“. Nutarta kontak-tà su ja palaikyti, kai ði lankysis pas gi-mines Lietuvoje. Daugiau apie jà nie-ko neþinoma. Galima spëti, kad nu-siøsta agentë nesiëmë aktyvaus darbo.

Daþniausiai KGB iðleisdavo savoagentus á uþsienio ðalis trumpesniamlaikui – vienam ar keliems mënesiams.Tokia veikla uþsiiminëjo praktiðkai visicentriniai ir periferiniai LSSR KGBpadaliniai, turëjæ sàsajø su darbu uþsie-nyje. Renkant duomenis apie iðeivijà,bandyta naudotis agentais, kandidataisverbavimui ar „patikimais“ asmenimis,kurie ávairiø delegacijø sudëtyje ar pri-vaèiai iðvykdavo á uþsiená. Agentais bû-davo ir kai kurie asmenys, kurie vyk-davo á mokslines staþuotes. KGB ver-

buodavo tuos pilieèius, kurie pakliûda-vo á sàlyginæ kategorijà, „galinèià vyk-dyti þvalgybà uþsienyje“. 1963 metaisuþverbuota 18 tokiø agentø, 1968 me-tais – 21, 1970 metais – 44 „galintysdirbti uþsienyje“.

Siunèiamaisiais su slapta uþduotimigalëjo tapti uþverbuoti eiliniai LSSRpilieèiai, bet ne maþesnë jø dalis buvoávairiø mokslo ðakø atstovai ar kultû-ros darbuotojai. Pastarieji turëjo dau-giau galimybiø veikti uþsienyje, nes jøatvykimas sulaukdavo didesnio lietuviøemigrantø dëmesio. Aðtuntajame de-ðimtmetyje kiekvienais metais iðvykda-vo deðimtys tokiø slaptø KGB bendra-darbiø á uþsiená. Tik ataskaitose juos ið-skirdavo pagal dvi kategorijas: vykstan-tys su „þvalgybinëmis“ ar „kontrþval-gybinëmis“ uþduotimis. Teoriðkai to-kius darbo skirtumus galima paaiðkin-ti, bet praktiðkai skirtumø ir nebûda-vo. Siunèiami su þvalgybine uþduotimidaþniausiai dirbo pagal lietuviø emig-racijos „linijà“, bet vykstanèiø sukontrþvalgybine uþduotimi tyrimoobjektas nebûtinai buvo lietuviø iðei-vija (pavyzdþiui, kai kurie agentai vy-ko á pasaulio ðalis, kur nebuvo dides-nës lietuviø bendruomenës). Agen-tai, pasiliekantys uþsienyje ilgesniamlaikui, palaikydavo ryðius su KGB re-zidentûromis.

(bus daugiau)Dr. Darius JUODIS

Lapkrièio 15 dienà Ledos kapinëseAnapilin palydëjome buvusià politinækalinæ, nuoðirdþià Lietuvos patriotæBirutæ Jackuvienæ, kuriai teko iðgyventisunkià daugelio tautieèiø dalià. Nuteis-ta pagal sovietiná 58 straipsná 1951–1956 metais kalëjo Kuibyðevo ir Mo-lotovo srièiø mirties lageriuose, dirboBelomoro kanalo statyboje. Tik su Die-vo palaima jai pavyko iðvengti mirtiesir gráþti á Tëvynæ.

1951 metais naivi devyniolikmetëgimnazistë savo laiðke paþástamam pa-raðë, kad „Neamþinas visø tautø tëvasir po jo mirties namo sugráð brolis“ (josbrolis – Prisikëlimo apygardos vadoLeonardo Grigonio-Uþpalio ryðinin-kas Kæstutis Bersënas-Stirniukas tuo

Iðlydëjus Birutæ Jackuvienæmetu kalëjo Norilsko lageryje). Ðiø þo-dþiø sovietiniams saugumieèiams pa-kako Birutæ apkaltinti pasikësinimu áSSRS vadovà Josifà Stalinà, pasikësi-nimo ruoðimà ir ryðiø su „nacionalis-tinëmis gaujomis“ palaikymà.

1991 metø rugpjûèio 19 dienàMaskvoje prasidëjus puèui, á Ðauliø sà-jungos bûstinës kiemà ávaþiavo sovie-tiniø desantininkø sunkveþimis su uþ-raðu „Liudi“. Këbule uþ uþtrauktobrezento matësi keliolika automataisginkluotø desantininkø. Ið kabinos ið-lipæ du karininkai (kapitonas ir vyr.leitenantas) áëjo á ðauliø ðtabà ir pa-reiðkë Kauno sovietinës karinës águ-los vado ultimatumà: „Iki 15 valandospalikti bûstinæ. Prieðingu atveju bûsti-

në bus uþimta jëga“. Jëgos buvo nely-gios, todël nutarëme paklusti. Nors ðta-bas ir buvo vaizdþiai uþrakintas didþiu-le spyna ir uþdëtas tuo metu populia-rus plakatas „Laisvës nenuþudysi!“,visà puèo laikotarpá su Albinu Èap-liku pratûnojome uþrakinti ðtabe –telefoninio ryðio palaikymui su ðau-liø daliniais. Tuo metu buvau LÐS va-do pavaduotojas. Buvo vasaros metasir dauguma Ðauliø sàjungos ðtabo pa-reigûnø (tarp jø ir LÐS vadas Gedimi-nas Jankus) atostogavo ir buvo iðvykæið Kauno. Po ultimatumo paskelbimoteko greitai sugalvoti, kur iðveþti LÐSðtabo dokumentus, sàraðus, vëliavas,seifà su pinigais, uniformas ir kità tur-tà. Pas save negalëjau, nes dar nuo

LÐS atkûrimo laikotarpio buvau so-vietinio KGB taikiklyje. Ðovë mintisviskà iðveþti pas þmonos krikðto ma-mà Birutæ Jackuvienæ, gyvenusiànuosavame name Sargënuose. Pa-skambinæs paklausiau, ar galime josgaraþe paslëpti Ðauliø sàjungos doku-mentus ir turtà. Ji nedvejodama su-tiko. Garaþo duobëje paslëpæ visà at-veþtà turtà ir dokumentus, duobæ uþ-statëme senutëliu „Moskvièiumi“.Atsisveikindama Birutë su aðaromisakyse pratarë: „Dievuliau, Dievuliau,nejaugi vël veð á Sibirà. Staseli, dary-kit viskà, kad tai nepasikartotø. Ko-vokite.“ Perþegnojo ir delnais uþsi-dengë aðaromis pasruvusias akis.

Stasys IGNATAVIÈIUS

Lapkrièio 29 dienà sukanka 59 me-tai nuo Adolfo Ramanausko-Vanago,Lietuvos laisvës kovos Sàjûdþio(LLKS) gynybos pajëgø vado, ëjusioLLKS tarybos prezidiumo pirmininkopareigas, Deklaracijos signataro, dimi-sijos brigados generolo, suðaudymo.

KGB sadistai taip paslëpë mano Të-velio palaikus, kad iki ðiø dienø nega-liu jø surasti.

Artëjant lapkrièio 29-ajai gavaujautrø laiðkà, kuriuo (su autorës su-tikimu) norëèiau pasidalyti su,,Tremtinio“ skaitytojais, taip pat no-rëèiau padëkoti visiems þmonëms, iðkuriø patyriau atjautà, supratimà iratminties ðviesà.Pagarbiai,

Auksutë RAMANAUSKAITË-SKOKAUSKIENË

Adolfo Ramanausko-Vanago atminimuiNeieðkok mano kapo,

dukrele...(Adolfo Ramanausko-Vanago laiðkasdukteriai Auksutei, lig ðiol tebeieðkan-èiai Tëvo kapo)

Neieðkok mano kapo, dukrele,Mano kapas – visa Lietuva:Jis ir èia, kur prie vieðkelio senoRymo kryþiaus auka atvira,Jis ir èia, kur kepurëm jurginøMoja dzûkø sodybø kiemai,Kur sûduviø laukai smaragdiniaisUþsikloja rugiø kilimais...

Mano kapas – prie þalio puðyno,Kur gegutë skaièiuoja metus,Mano kapas èia –

pelkiø maurynuos,Ak, iðkëlë þalius jie lapus,Ant jø spanguoliø sirpsta raudonis –

Lyg pralieto mûs kraujo laðai.Mano kapas – tas þydintis klonis,Vainikus ten dar pina vaikai.

Mano kapas – Dzûkijos puðyne,Mano kapas – ir Kryþiø kalne,Mano kapas – kalne Gedimino,Kampo gatvëj, þaliajam Kaune.– – – – – – – – – – – – – – –

Pasimelsk, kad daugiau negimdytøMûsø þemë jokiø urbonøAr raslanø, duðanskiø – sadistø,Nepaspringstanèiø jûroj kraujø.

Jie iðþudë, bet nenugalëjo!Mûs auka nebeprasmë, dukryt, –Ðtai Trispalvë vël plaikstosi vëjy,Mûs lemtis tepadës jà laikytVirð ðviesiausiø gyvenimø jûsø,Virð mûs upiø, miðkø, eþerø...Jeigu mes ðirdyse jûsø bûsim –

Ðvyturiø nereikës jums kitø.

Suþydës mûs ðvenèiausia þemelëLLKS svajoniø spalva –Neieðkok mano kapo, dukrele,Mano kapas – visa Lietuva...

2016 m. lapkritisElvyra VALAITIENË

777772016 m. lapkrièio 25 d. Nr. 44 (1210)Tremtinys

Redakcija pasilieka teisæ trumpinti ir redaguoti straipsnius, rankraðèiai negràþinami. Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su autoriaus nuomone.

Adresas: Laisvës al. 39, 44309 Kaunas, tel. (8 37) 323 204El. p. tremtinys.redakcija@gmail.com

Tremtinys

Kaina 0,60 euro

Leidëjas Lietuvos politiniøkaliniø ir tremtiniø sàjunga

Projektus „Lietuvos Laisvës kovø, tremtiesir tautos netekèiø atspindþiai“ ir „Istorijabe „baltø dëmiø“ remia

Ámonës kodas 300032645Ats. sàsk. Nr. LT18 7044 0600 0425 8365, AB „SEB“ bankas

2 spaudos lankaiTiraþas 2000 egz.

Spausdino spaustuvëUAB „Morkûnas ir Ko“,Draugystës g. 17, Kaunas

ISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509X Redaktorë Jolita NavickienëRedakcija: Audronë Kaminskienë, Vesta MilerienëMaketavo Ignas Navickas

www.lpkts.lt

Skelbimai

Uþjauèiame

ILSËKITËS RAMYBËJEPro memoriaJuozas Artûras Flikaitis

gimë 1933 m. rugsëjo 18 d.Kudirkos Naumiestyje, Ða-kiø apskrityje, kalvio ðeimo-je. 1944 m. baigë KudirkosNaumiesèio pradþios mo-kyklos keturis skyrius.

Liepà ðeima evakuota áVokietijos administruojamàPomeranijà. Ten tëvas dirbomiðko darbus. Á KudirkosNaumiestá ðeima gráþo 1945m. balandá.

Artûras pradëjo lankytividurinæ mokyklà. Besimo-kydamas ástojo á LLA, KazioKavaliûno vadovaujamà po-grindinæ organizacijà „Lais-vës varpas“, platino spaudàbei atsiðaukimus, rinko infor-macijà. Teko atlikti ir pavo-jingas uþduotis. 1951 m. gru-pei jaunuoliø buvo pavesta ið-kelti trispalvæ Vasario 16-osios proga, arba ið saugo-mos þemës ûkio valdybos„pasiskolinti“ raðomàjà ma-ðinëlæ. Uþduotis ávykdë, betpo mënesio buvo iðduotas,kartu su kitais buvo suimtasir nuteistas 10 metø kalëti.Kalëjo Sverdlovsko sritiesIvdelio lagerio Pietinës Tali-cos lageriniame punkte, kir-to miðkà. Po Stalino mirtiesperþiûrëjus bylà, ið lagerio ið-leido, bet karinis komisaria-tas nukreipë á darbo batalio-nà tiesti geleþinkelio.

Gráþæs á Lietuvà, dirbostatyboje, melioracijoje irmokësi vakarinëje KudirkosNaumiesèio vidurinëje mo-kykloje. 1959 m. mëgino stotiá KPI, bet jo nepriëmë, norsstojamuosius egzaminus ið-laikë iðskirtinai gerai. BaigëKauno technikos mokyklàNr. 2. Vëliau ástojo á KPI va-kariná skyriø ir 1971 m. bai-gë, ágydamas inþinieriaus –elektriko specialybæ. Vilniu-je dirbo pedagoginá darbà,Stakliø institute inþinieriumiprojektuotoju ir Termoizo-liacijos institute vyriausiuo-ju energetiku.

Prasidëjus Atgimimui,1988 m. liepos 4 d. Termoi-zoliacijos institute ákurta Sà-jûdþio grupë. A. Flikaitis ið-

Juozas Artûras Flikaitis1933-2016

rinktas tarybos pirmininko pa-vaduotoju, vëliau – pirminin-ku. Aktyviai dalyvavo Sàjûdþioinstitutø koordinacinëje tary-boje. Instituto sàjûdininkaisaugojo Seimo rûmus, televizi-jos bokðtà, platino spaudà irdalyvavo reginiuose.

1990 m. prisidëjo organi-zuojant LPKS (Lietuvos poli-tiniø kaliniø sàjungos) steigia-màjá suvaþiavimà. A. Flikaitisbuvo nuolat renkamas á tarybàir prezidiumà. Jam teko dar-buotis iþdininku, Etikos komi-sijos pirmininko pavaduotoju,vëliau jos pirmininku, buvoprezidiumo pirmininko pava-duotojas. Nuo 2010 m. balan-dþio A. Flikaitis – Lietuvos po-litiniø kaliniø sàjungos pirmi-ninkas.

Nuo 1995 m. nuolat renka-mas á Lietuvos politiniø kaliniøir tremtiniø bendrijos valdy-bos ir tarybos sudëtá.

1997–2000 m. dirbo LRSeimo komisijø sekretoriatopatarëju, Antano NapoleonoStasiðkio vadovaujamoje Pasi-prieðinimo okupaciniams reþi-mams dalyviø ir nuo okupacijønukentëjusiø asmenø teisiø irreikalø komisijoje, 2001–2004m. Lietuvos gyventojø genoci-do ir rezistencijos tyrimo cent-ro vyriausiuoju specialistu – Pa-siprieðinimo dalyviø (rezisten-tø) teisiø komisijos pirmininkopavaduotoju. Ðioje komisijoje ikipat mirties dirbo visuomeni-niais pagrindais.

Vienas ið ásimintinø ir turin-èiø iðliekamàjà vertæ ir bendra-minèiø darbø yra Èervenës(Baltarusija) paminklo nuþu-dytiems Lietuvos kariams at-minti pastatymas.

1997 m. A. Flikaitis iðrink-tas organizacinio komiteto, at-stovaujanèio Lietuvos ketu-rioms giminingoms visuome-ninëms organizacijoms(LPKTB, LPKTS, LPKS,LLKS), nariu. Ðios jungtinësorganizacinës struktûros pa-grindinis tikslas – rinkti fakti-næ istorinæ medþiagà ir skleis-ti pasauliui informacijà apiekomunistiniø reþimø þmonijaiir þmoniðkumui padarytus nu-

sikaltimus. Organizacinis ko-mitetas 1997 m. Vilniuje su-rengë mokslinæ konferencijà„Komunistinis genocidas Lie-tuvoje“, 2000 m. Vilniuje su-rengë tarptautiná kongresà„Komunizmo nusikaltimøávertinimas“ ir Tarptautiná Vil-niaus visuomeniná tribunolà,2005 m. Vilniuje surengë tarp-tautinæ mokslinæ konferencijà„Vilnius 2005“, 2007 m. suren-gë tarptautinæ akcijà „Komu-nizmà – á tarptautiná tribuno-là“, 2010 m. Vilniuje surengëtarptautinæ mokslinæ konfe-rencijà „Komunizmo ðmëklair nusikaltimai“.

Visi ðie organizacinio ko-miteto, kuriame aktyviai dir-bo A. Flikaitis, ágyvendintiprojektai turi iðliekamàjà ver-tæ ir neabejotinai pasitarnausateities kartoms, kaip preven-cinës priemonës, siekiant,kad komunistinë ideologijaneturëtø galimybës gyvuoti.

A. Flikaitis apdovanotasordino „Uþ nuopelnus Lietu-vai“ medaliu (2007), Lietu-vos politiniø kaliniø ir trem-tiniø bendrijos aukðèiausiuapdovanojimu „Viltiesþvaigþdë“ (2010), daugeliovalstybiniø ir visuomeniniøorganizacijø garbës ir padë-kos raðtais.

Liûdime kartu su dideleGulago kaliniø, Laisvës kovødalyviø bei tremtiniø ben-druomene, netekæ nuoðir-daus patrioto, draugo, kole-gos, ir nuoðirdþiai uþjauèiameþmonà Graþinà ir visus arti-muosius.

LPKTB valdyba

Dël Lietuvos politiniø kaliniø sàjungos pirmininko JuozoArtûro Flikaièio mirties uþjauèiame þmonà ir artimuosius.

LPKTS Vilniaus skyriaus nariai

Mirus Laisvës kovø dalyviui, Pasiprieðinimo dalyviø (re-zistentø) teisiø komisijos nariui Juozui Artûrui Flikaièiui, uþ-jauèiame þmonà Graþinà, dukterá Jûratæ su ðeima.

Pasiprieðinimo dalyviø (rezistentø) teisiø komisija

Mirus Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø bendrijosvaldybos nariui Juozui Artûrui Flikaièiui, nuoðirdþiai uþ-jauèiame jo ðeimà ir artimuosius.

Igarkos tremtiniø brolija

Dël ilgameèio Lietuvos politiniø kaliniø sàjungos pirminin-ko, politinio kalinio Juozo Artûro Flikaièio mirties nuoðirdþiaiuþjauèiame artimuosius ir bendraþygius.

Lietuvos politiniø kaliniø sàjunga

Mirus Lietuvos politiniø kaliniø sàjungos pirmininkui Juo-zui Artûrui Flikaièiui, nuoðirdþiai uþjauèiame artimuosius irbendraþygius.

LPKTS pirmininkas Gvidas Rutkauskas,LPKTS valdyba

PadëkaNuoðirdþiai dëkojame visoms organizacijoms, bièiuliams, draugams ir artimiesiems, uþjau-

tusiems ir padëjusiems sunkià netekties valandà, staiga mirus Laisvës kovø dalyviui, politiniamkaliniui Artûrui Flikaièiui.

Dëkoja þmona Graþina, duktë Jûratë, giminës ir artimieji

Gruodþio 17 d. (ðeðtadiená) Kaune minësime Lietuvos lais-vës armijos 75-àsias metines.

11 val. gëliø padëjimas prie paminklo Lietuvos laisvës armi-jai Kazio Veverskio þûties vietoje, Raudondvaryje, prie buvu-sio senojo tilto per Nevëþio upæ.

12 val. ðv. Miðios uþ þuvusius Lietuvos kovotojusKauno ðv.arkangelo Mykolo baþnyèioje.

13 val. minëjimas Kauno águlos karininkø ramovëje (A. Mic-kevièiaus g. 19).

Gruodþio 5 d. (pirmadiená) 15 val. LPKTS salëje (Laisvësal. 39, Kaune) vyks popietë „Sveikai gyventi ir ilgai nesenti“.Popietëje praneðimà skaitys ir praktiniais patarimais pasidalinsbiomedicinos mokslø daktarë Kristina Visagurskienë, Kaunojungtinis sveikatos klubas.

Vanda Burdulienë1931–2016

Gimë Kelmës r. Þeberiø k. ûkininkø ðeimoje, au-go du broliai ir dvi seserys. Mokësi Telðiø mokytojøseminarijoje. 1951 m. kartu su ðeima iðtremta á Kras-nojarsko kr. Balachtos r. Ten susipaþino su 1949 m.tremtiniu Antanu Burduliu, 1957 m. sukûrë ðeimà.1958 m. gráþo á Lietuvà. Apsigyveno Kalvarijoje. Uþ-augino sûnø. Dirbo siuvëja. Labai mëgo dainà. Jai te-ko dalyvauti ir moksleiviø dainø ðventëje 1946 m.Vilniuje. Dainavo Kalvarijos buvusiø tremtiniø cho-re. Dalyvavo visose tremtiniø dainø ir respublikinëse dainø ðventëse.Buvo aktyvi LPKTS Marijampolës filialo narë.

Uþjauèiame ðeimà ir artimuosius.LPKTS Marijampolës filialas

Alvyra Valiûnaitë-Kanaukienë1928–2016

Gimë Birþø r. Juodeiðiø k. 1948 m. su tëvais,broliu ir seserimi iðtremta á Irkutsko sr. Èerem-chovà. 1958 m. gráþo á Lietuvà, apsigyveno Kaune.Dirbo Kauno infekcinëje ligoninëje medicinos se-serimi. Nuo 1991 m. LPKTS Kauno filialo narë.

Palaidota Birþø r. Pabirþës kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame gimines ir artimuosius.

LPKTS Kauno filialas

88888 2016 m. lapkrièio 25 d.Nr. 44 (1210) Tremtinys

Lapkrièio 12 dienà, Kauno jaunimoturizmo centro iniciatyva, pakeliauti“Partizanø takais” á Druskininkø re-zistencijos ir tremties muziejø, lydi-mi penkiø mokytojø, atvyko 30 penk-tø-dvyliktø klasiø moksleiviø ið ketu-riø Kauno mokyklø. Dël ekskursijosbuvo susitarta prieð geras dvi savaites.Artëjant numatytai ekskursijos dienai,netikëtai pasikeitë orai: sniegas, ðlapd-riba, keliuose plikledis. Pradëjau abe-joti, ar tai neiðgàsdins kaunieèiø, taèiauekskursijos iðvakarëse jie patvirtino,kad atvaþiuos.

Gamta uþ ryþtà jiems atsidëkojo irpadovanojo graþià dienà: neðaltà, bekrituliø ir net saulëtà.. Taip netikëtaikaunieèiai tapo ekskursijos þiemos sà-lygomis dalyviais. Susipaþinæ sumuziejaus ekspozicijomis iðvykome áautentiðkai atstatytà partizanø bun-kerá Ratnyèios upelio ðlaite. Kadan-gi kaunieèiai atvaþiavo 50-ies vietø

Kaunieèius suþavëjo þiemos miðko vaizdaidideliu autobusu, privaþiavus miðkokeliukà, teko iðlipti ir apie 3 kilomet-rus keliauti pësèiomis. Dideliø auto-busø vairuotojai vaþiuoti miðko ke-liais atsisako net vasaros metu. Ta-èiau kelionë pësèiomis neprailgo –visus suþavëjo nuostabûs þiemos mið-ko vaizdai, ypaè emocijas reiðkë jau-nesnieji ekskursantai.

Kai pasiekëme bunkerá, visi surim-tëjo. Iðkilo nemaþai naujø klausimøapie partizanø gyvenimà, kovas ir bui-tá þiemos sàlygomis. Teko daug pasa-koti, atsakinëti á klausimus, o jø bu-vo paèiø ávairiausiø. Ekskursijamoksleiviai liko patenkinti, á autobu-sà sugráþo þvalûs ir geros nuotaikos.

Dël blogos ir neprognozuojamosmiðko keliø bûklës mes ekskursijø þie-mos metu neorganizuojame. Be kau-nieèiø, ekskursijoje þiemà dalyvavotik Karalienës Mortos mokyklos mo-kinukai ir mokytojai. Nors ið pradþiø

buvo iðkilæ ðiokiø tokiø nesklandu-mø, iðvyka jie taip pat liko labai pa-tenkinti.

Belieka tikëtis, kad miðko keliøproblema su laiku bus iðspræsta, ir

mes þymiai daþniau galësime ne tikprisiliesti prie unikalios gyvosios is-torijos, bet ir groþëtis nuostabiaisDzûkijos þiemos miðkø vaizdais.

Gintautas KAZLAUSKAS

(atkelta ið 5 psl.)

Þymûs ðio kraðto þmonësÐlapdriba. Vaþinëjam po seniûnijos

kaimus, kur pokaryje vyko mûðiai, þu-vo Lietuvos partizanai. Apylinkës jaugerokai iðtuðtëjusios, tik iðlikæ medþiøgojeliai byloja apie kaþkada èia buvuságyvenimà, sodybas, kuriose augo Lie-tuvos patriotai. Ðiuose kraðtuose gimë,augo ir partizanavo Vytauto Raèkaus-ko paþástami: Jonas ir Antanas Akelai-èiai, mamos Petronëlës (1909–1956)brolis Justinas Raèiukaitis, jo draugasVitas Vaicekauskas. Privaþiuojamgriová, kur, pasak Vytauto Raèkausko,Kaune þinomos Jiesios upës pradþia.Aplink iðlyginti laukai, sodybø nelikæ.Mano paðnekovui tokie vaizdai yra tar-si jo skausmas, nes èia bëgiota, vaikð-èiota pas draugus. Dabar tai Lietuvos„gelbëtojo” R. Karbauskio pusvelèiuisupirkti þemës plotai.

Varnupiø kaime gimë, èia suimtas irsuðaudytas Sigitas Jankauskas-Keleivis(1928–1952) tik metus partizanavæsDeðinio tëvonijoje, Dambruvkoje –Antanas Petraitis-Povas (1928–1949), suimtas ir nuteistas ilgus metuskalëti, kartu þuvæ broliai Popieros –Kazys-Geguþis (1931–1952) ir Bro-

Okupacijos metai Igliaukoje

nius-Meðka (1933–1952).Daugumos mûsø ðaknys iðplaukia ið

kaimø ir vienkiemiø. Igliauka yra iðau-ginusi daug ádomiø þmoniø. Zomèinëskaime gimusio poeto Anzelmo Matu-èio tëviðkë – istorijos paminklas. Poe-to vardu pavadinta ir Igliaukos mokyk-la. Su juo Igliaukoje kartu mokësi Vy-tauto Raèkausko motinos Petronëlës

brolis JustinasR a è i u k a i t i s .Plyniø kaimegimë vyskupasV. Brizgys, iððio kraðto kilæsir visuomenësveikëjas kuni-gas L. Vaice-kauskas. Pa-margiø kaimoJ. Adomaièiosodyboje yraáspûdinga ðioakmenoriauskûriniø ekspo-zicija. Seniûni-joje esanti M.Bazevièiaus so-dyba pripaþintaarchitektûros

paminklu. Varnupiø piliakalnis –vienas graþiausiø ðiame kraðte,datuojamas I tûkst. pr. Kristø. Ma-noma, kad pirmojo lietuviðko isto-rinio romano „Algimantas“ auto-rius Vincas Pietaris ásivaizdavo bû-tent èia stovinèià Norkûno pilá.

Vertingas radinys...Gûdus sovietmetis, 1974-ie-

ji. Vytautas Raèkauskas jau gyve-no Kaune, Ðanèiuose, Kranto alë-joje. Grupë gyventojø statësidviejø deðimèiø vietø kooperati-nius garaþus. Iðkasë rûsius, turë-jo nugriauti ðalia esantá senà Tra-nauskø ûkiná pastatà. Ardant pa-lëpæ, pabiro kelios senos knygos.Viena ið jø atkreipë keliø vyrø dë-mesá. Tai buvo pageltusiais virðe-liais, drëgmës paliestas leidinys„Lietuviø archyvas. Bolðevizmometai“. Ðalia Vytauto buvusiampartiniam aktyvistui JeronimuiZabelavièiui pradëjo drebëti ran-kos, siûlë paskubomis knygà su-naikinti, nes jei saugumas ras, taijuos pasodins. Vytautas pasiëmë jà,pasikiðo po ðvarku ir pasakë, kad jisnuspræs, kaip pasielgti. Perskaitæs knygosmetrikà suprato, kad tai 1942 metø Stu-dijø biuro leidinys apie tautos iðdavi-kus, atneðusius Lietuvai saulæ ið rytø,okupacijà, sovietø barbariðkumà, nai-kinant mûsø tautà. Suprato, kad jos lai-kymas gali nublokðti á tolimà Sibirà, ta-èiau parsineðë namo, susirado spaustu-vininkà, kuris uþdëjo naujà virðelá, ant ku-rio raudonu raðalu uþraðë: „Vytauto Raè-kausko, Kaunas, 1974 metais gauta“.

Þinoma, apie okupantø barbarið-kumus vyras þinojo, taèiau iðstudijavusknygà, tarsi ið naujo atsivërë akys.A.Merkelio darbas apie 1941 metøbirþelio þudynes Petraðiûnuose, Kre-tingoje, Telðiuose, Raseiniuose, Zara-suose, Rokiðkyje, Ukmergëje, Pravie-niðkiø priverèiamøjø darbø kalëjime,vyskupo J. Brizio ir kunigo A. Biliûnostudijos apie Katalikø baþnyèià po bol-ðevizmo jungu, pagaliau masinë trem-tis á Sibirà. Darbai pagrásti dokumen-

Vytautas Raèkauskas, 1962 metai

Vytauto Raèkausko iðsaugotos knygos „Lie-tuviø archyvas. Bolðevizmo metai“ virðelis

Kranto alëja Kaune, Tranauskø ûkio pastatas, kur rasta knyga

tø kopijomis. Atskiri skyriai pasakojoapie Lietuvos ûkio sunaikinimà, okupan-tø primestus nepakeliamus mokesèiusûkininkams, sovietiniø kolchozø skurdà,mûsø tautos iðdavikus, atneðusius á Lie-tuvà Stalino „saulæ“. Davë paskaityti jàpatikimiems draugams Antanui Cëplai,Alfonsui Jasiukaièiui, Vytautui Mikai...

Vytautas Raèkauskas – jau bebai-giantis aðtuntà deðimtá, taèiau ener-gijos, sumanumo, iniciatyvos jam ga-lëtø pavydëti ir jaunesnieji. Su þmo-na Eugenija á gyvenimà iðleido sûnusKæstutá ir Dariø, dukrà Rûtà. Bitinin-kystë ðiandien yra Vytauto ir jo sûnø uþ-siëmimas. Zapyðkyje jie turi didelá bity-nà, prekiauja ne tik medumi, bet ir þie-dadulkëmis, bièiø pieneliu, pikiu, vaðku.Tiesa, didþioji dalis medaus iðkeliauja áVokietijà. Dukra Rûta Sondienë yra ðei-mos gydytoja ir dirba Eþerëlyje.

(bus daugiau)Stanislovas ABROMAVIÈIUS