Uþ savaitës visi suguþësime á Ariogalà, 23 kartà susitik-sime Dubysos slënyje.

Siekdama padëti LPKTS filialø nariams atvykti á sàskrydá„Su Lietuva ðirdy“ Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sà-jungos vadovybë dar vasario 26 dienà visø savivaldybiø me-rams ir administracijø vadovams iðsiuntinëjo raðtus, praðy-dama skirti transportà, o liepos 10 dienà tokius raðtus iðsiuntëpakartotinai.

Gerbiami LPKTS filialø pirmininkai, dël transporto ke-lionei á Ariogaloje vyksiantá sàskrydá praðome kreiptis á sa-vivaldybes.

Nuo 8.30 val. prie Ariogalos gimnazijos (Vytauto g. 94)ir Ariogalos Ðv. Arkangelo Mykolo baþnyèios (D. Rudzins-ko g. 2) vyks sàskrydþio dalyviø registracija. Uþsiregistravu-sieji gaus ðventës lankstinukus.

Nuo 9 val. iki 10 val. nuo Ariogalos gimnazijos du mik-roautobusai veð á Dubysos slëná negalinèiuosius dalyvauti ei-senoje, o nuo 16 val. iki 17 val. – parveð atgal.

Prieð 80 metø, 1933-øjøliepos 15-àjà, Lietuvos lakû-nai Steponas Darius ir StasysGirënas, garsieji „Lituanica“pilotai, be nusileidimo skridæ

37 valandas 11 minu-èiø, áveikë 6 411 kilo-metrø. Tai buvo antrastuo metu skrydþio benusileidimo pasiekimasaviacijos pasaulyje, áë-jæs á transatlantiniøskrydþiø istorijà.

MinëjimaiLenkijoje

Liepos 14 dienàS.Dariaus ir S.Girënoskrydþio metinës pami-nëtos Lenkijoje: Ðèeci-ne, Pðèelnike ir Mysli-buþe. Minëjimuose da-lyvavo Lietuvos Res-

publikos Prezidentë DaliaGrybauskaitë, kraðto apsau-gos ministras Juozas Olekas,Lietuvos kariuomenës vadasgenerolas leitenantas Arvy-

das Pocius, kitø ministerijø,kariuomenës atstovai.

Pagerbiant Lietuvos lakû-nus Ðèecine Ðv. Jokûbo kated-roje buvo aukojamos ðv. Mi-

ðios, prie S. Dariaus irS. Girëno atminimo len-tos Lietuvos vadovybëpadëjo gëliø. PrezidentëDalia Grybauskaitë áteikëpadëkos raðtus dvylikaiLenkijos pilieèiø, popu-liarinanèiø S. Dariaus irS. Girëno vardà ir puose-lëjanèiø lakûnø atminimà.

Pðèelniko miðke, ku-riame suduþo garsioji„Lituanica“, á Garbëssargybà prie S. Dariausir S. Girëno paminklostojo Lietuvos kariuo-menës Garbës sargyboskuopos kariai.

Tai mano misija!Labdaros ir paramos fon-

das „Jauniems“ rengia jauni-mo pilietiðkumo ir patriotið-kumo ugdymo projektà „Mi-sija Sibiras“. Nuo projektovykdymo pradþios lietuviøtremties ir ákalinimo vietoseSibire jau apsilankë vienuoli-ka jaunimo ekspedicijø, su-tvarkiusiø apie 90 lietuviðkøkapiniø ir susitikusiø su tengyvenanèiais lietuviais.

Projekto idëja gimë dar2005 metais Lietuvos jauni-mo organizacijø tarybosAsamblëjoje priëmus rezo-liucijà dël jaunimo patriotið-kumo. Ðioje rezoliucijoje tei-giama, jog Lietuvos jauni-mas yra patriotiðkas, tik pat-riotiðkumà jis suvokia ki-

taip, nei prieð tai buvusioskartos, todël jam nëra gali-mybiø já parodyti visuome-nei suprantamomis „tradici-nëmis“ priemonëmis. Tai irpaskatino imtis tokios jau-nimo iniciatyvos.

2013 metøekspedicija

Ðiø metø projekto „Misi-ja Sibiras’13“ dalyviai iðvykoá ekspedicijà Tiumenës srity-je. Tai vienos ið Rusijos Fede-racijos srities centras ir mies-tas Vakarø Sibire, abipus Tû-ros, prie Transsibiro geleþin-kelio. Tai vienas seniausiø Si-biro miestø, stambus pramo-nës centras. Tiumenë ákurta1586 metais totoriø miestoÈingi Tûros vietoje. 17 am-

þiuje per mies-tà ëjo preky-bos kelias á Ki-nijà. 18 am-þiaus pabaigo-je ir 19 amþiu-je veikë kali-niø persiunti-mo kalëjimas;tarp kaliniøbuvo 1794,1 8 3 0 – 1 8 3 1 ,1863 metø su-kilimø daly-viø, knygne-ðiø. Èia kalëjoir 1863 metøsukilimo dalyvis poetas JuliusAnusavièius. 1946 metais áTiumenës sritá buvo atitrem-ta estø, lenkø, kelios lietuviøðeimos. 1947 metø gruodá at-

S. Dariaus ir S. Girëno memorialas Kauno Ðanèiø kariø kapinëse

Lakûnø atminimà pagerbë valdþios atstovaiZenono Ðiauèiulio nuotr.Zenono Ðiauèiulio nuotr.

(keliama á 7 psl.)

veþta dar apie 80 lietuviø ðei-mø ið buvusiø Pagëgiø, Ðilu-tës, Klaipëdos, Ðiauliø, Tel-ðiø, Marijampolës, Vilkavið-kio, Kauno apskrièiø. Trem-

tiniai dirbo statybose, elekt-rinëje, plytinëje. Po penkiømetø lietuviams leista griþti átëvynæ.

LPKTS valdybos pirmininkas Edvardas Stronèikas „Misija Sibiras“atstovui áteikë suvenyriná LPKTS ðalikà Monikos Dovidaitës nuotr.

(keliama á 2 psl.)

(keliama á 8 psl.)

* *

Kvieèiame á sàskrydá„Su Lietuva ðirdy“

Paminëtos S. Dariaus ir S. Girënoskrydþio per Atlantà 80-osios metinës

Iðlydëta „Misija Sibiras“

Nr. 28(1050)

2013 m. liepos 26 d.LIETUVOS POLITINIØ KALINIØ IR TREMTINIØ SÀJUNGOS SAVAITRAÐTIS

Eina nuo 1988 m. spalio 28 d.

22013 m. liepos 26 d. Nr. 28 (1050)TremtinysIðlydëta „Misija Sibiras“

Penktajame–ðeðtajamedeðimtmetyje Tiumenëje vei-kë koncentracijos stovykla(kaliniai dirbo pramonës ámo-nëse krovëjais), miesto apy-linkëse – didelë pataisos dar-bø kolonija.

Projekto tikslai: puoselë-ti istorinæ atmintá bei jauni-mo patriotiðkumà; skatintikartø dialogà ir tarpusavio su-pratimà ypaè aktualiais Lie-tuvos naujausiøjø laikø isto-rijos klausimais; formuoti tei-giamà patriotiðko ir pilietiðkojaunimo ávaizdá visuomenëje;prisiminti ir pagerbti þuvu-siuosius bei nukentëjusiuo-sius nuo vieno juodþiausiø 20amþiaus Lietuvos istorijospuslapiø; visuomenei primin-ti, kad Sibiras – tai ne tik Ru-sijos teritorija, bet labai platisàvoka–metafora, talpinantisavyje ir kitas ðiuolaikiniøNVS valstybiø teritorijas, ákurias buvo tremiami þmo-nës; áamþinti Tiumenës sri-tyje (Rusijos Federacijoje)kalëjusiø tautieèiø atmini-mà, pagal galimybes ðioje te-ritorijoje sutvarkyti lietuviøtremtiniø kapus; susitikti sulietuviais, vis dar gyvenan-

èiais Sibire. (ðaltinis: http://www.misijasibiras.lt/2013)

IðlydëtuvësJau dvyliktosios ekspedi-

cijos „Misija Sibiras‘13“ pen-kiolikos vaikinø ir merginøgrupë ið Vilniaus geleþinkeliostoties á Rusijos FederacijosTiumenës sritá buvo iðkilmin-gai iðlydëta liepos 17-àjà – Pa-saulio lietuviø vienybës dienà.Ðios ekspedicijos vadovas –þinomas ir patyræs keliautojas,fotografas ir operatorius, „gy-voji Sibiro enciklopedija“ –Gintautas Alekna ekspedici-jos grupæ pasitiks jau Sibire.

Iðlydëti ekspedicijos daly-vius atvyko politikai: Euro-pos Parlamento nariai – ðioprojekto globëjas prof. Vy-tautas Landsbergis, RadvilëMorkûnaitë-Mikulënienë;Seimo nariai – Donatas Jan-kauskas, Paulius Saudargas,Kazys Starkevièius, kraðtoapsaugos ministras JuozasOlekas, uþsienio reikalø mi-nistras Linas Linkevièius,Seimo kancleris Jonas Mile-rius.

Kalbëjæ politikai nuoðir-dþiai linkëjo jauniesiems Lie-tuvos pasiuntiniams gerai

LPKTS valdybos posëdyje

ávykdyti misijà, laimingai su-gráþti á Tëvynæ. Iðvykstantie-siems jie perdavë dovanø irsuvenyrø – vëliavø, gintarø,knygø apie tremtá, þenkleliøsu Lietuvos simbolika, duo-nos ryðulëliø.

Ðiose iðlydëtuvëse dalyva-vo ir LPKTS valdybos pirmi-ninkas Edvardas Stronèikas.Savo trumpoje kalboje jis pa-þymëjo, kad Lietuvos politi-niø kaliniø ir tremtiniø sàjun-ga, ðiais metais ðvenèianti sa-vo veiklos 25 metø jubiliejø,jau daugybæ metø vykdo svar-bias misijas – rezistencijos irtremties atminimo áamþini-mo, jaunimo ugdymo pilieti-ne, tautine ir patriotine dva-sia, ir kad panaðià misijà vyk-do ir „Misija Sibiras“. Palin-këjæs, kad ekspedicijà Sibi-ro ðiaurëje lydëtø gimtinësðiluma, áteikë suvenyrináLPKTS ðalikà.

Misijos dalyviai á Lietuvàplanuoja gráþti rugpjûèio 1dienà. Jos dalyviø mes lauk-sime ir rugpjûèio 2–3 die-nomis Ariogaloje vyksian-èiame sàskrydyje „Su Lietu-va ðirdy“.

„Tremtinio“ inf.

Liepos 20 dienà (ðeðtadie-ná) Lietuvos politiniø kaliniøir tremtiniø sàjungos buvei-nëje ávyko LPKTS valdybosposëdis. Veiklà apþvelgë val-dybos pirmininkas Edvar-das Stronèikas. Jis pasi-dþiaugë, kad Vyriausybëskanceliarija gerai ávertinoprojekto vykdymà.

LPKTS valdybos pirmi-ninko pavaduotoja JûratëMarcinkevièienë sakë, kadLPKTS priklausanèio pastatoPutvinskio g. 37, Kaune, deta-lusis planas jau parengtas.

LPKTS pirmininkas dr.Povilas Jakuèionis kreipësi ávaldybos narius ir posëdyjedalyvavusius LPKTS apskri-èiø koordinatorius, kad jie pa-ragintø filialø pirmininkusbendradarbiauti su miðkøurëdijomis ar vietos savival-dybëmis dël partizanø bun-keriø atstatymo bei jø aplin-kos sutvarkymo, nes Genera-linë miðkø urëdija yra Vyriau-sybei pasiþadëjusi tvarkytibunkeriø vietas, árengti priva-þiavimus.

P. Jakuèionis atkreipë dë-mesá, kad senokai buvo su-rengtas LPKTS tarybos posë-dis. Yra nemaþai svarstytinøklausimø, tarp jø ir susijun-gimas su LPKT bendrija –dël susijungimo gali spræstitik filialai. Nutarta LPKTStarybos posëdá surengti rug-sëjo 7 dienà.

LPKTS pirmininkas in-formavo, kad ðiais metais be„Laiko atodangø“ 2-osios da-lies bus iðleista dar viena kny-ga „LPKTS pareiðkimai, re-zoliucijos“. Joje jus publi-kuojami visi per 25 metus ið-platinti LPKTS dokumentai.

P. Jakuèionis taip pat pri-statë „Kultûros barø“ iðleis-tà Eglës Marcinkevièiûtës-Vittig knygà „Nacionalinësetikos griuvësiai, arba kaipnuþudyti valstybæ jos intelek-tualø rankomis“. Ðio leidinio100 egzemplioriø LPKTS ga-lës ásigyti uþ pusæ kainos.

Valdybos pirmininkas ap-tarë pasiruoðimà sàskrydþiui„Su Lietuva ðirdy“. Jis dþiau-gësi, kad AB „Kauno vande-nys“ geranoriðkai sutiko sà-skrydþiui paskolinti didelësgalios elektros generatoriø.Jis taip pat informavo, kad sà-skrydyje bus teikiamos priim-ti keturios rezoliucijos, kuriøtekstai dar koreguojami.

E. Stronèikas papasakojo,kaip ruoðiami LPKTS 25-me-èio ðventei: ieðkoma rëmëjø,rengiamos knygos, parodos,kita vaizdinë medþiaga.

LPKTS atsakingoji sek-retorë Ona Tamoðaitienë in-formavo, kad þygis „Didþio-sios Kovos apygardos parti-zanø takais“ ávyks rugsëjo14 dienà.

Kità valdybos posëdá nu-spræsta rengti rugpjûèio 17

dienà Anykðèiuose. Dienàprieð posëdá, tai yra, rugpjû-èio 16-àjà, ðiame mieste vyksLPKTS Anykðèiø filialo or-ganizuota sveikatos geroveiskirta konferencija, kuriojedalyvauti pakviesti Sveikatosapsaugos, Socialinës apsau-gos ir darbo ministerijø, Sei-mo sveikatos reikalø komite-to atstovai.

LPKTS Vilniaus apskri-ties koordinatorius JuozasStanënas informavo apie Gri-giðkiø, Elektrënø, Ignalinos,Lentvario, Ðalèininkø, Ðir-vintø, Ðvenèioniø, Trakø irUkmergës filialø bei Vilniausskyriaus veiklà ir bûklæ. Jispagailestavo, kad tik Ignali-nos, Ukmergës filialai ir Vil-niaus skyrius registruoti Re-gistrø centre. Kai kurie filia-lai realiai neegzistuoja.

LPKTS þymenis „Uþ nuo-pelnus Lietuvai“ nutarta skir-ti ðiems LPKTS Panevëþio fi-lialo nariams: Genei DanuteiRozenbergei – 1-ojo laipsnio,Reginai Pleðkienei – 2-ojo,Onai Auðrai Banevièienei,Marijonui Mincei, KaziuiDûdai – 3-iojo laipsnio.

LPKTS Ðiauliø filialo pir-mininkë Valerija Jokubaus-kienë padëkojo Telðiø ap-skrities koordinatoriui Fe-liksui Ðukðteriui uþ aktyviàir buvusius tremtinius subu-rianèià veiklà.

„Tremtinio“ inf.

(atkelta ið 1 psl.)

Viena ið karðèiausiø ðiødienø aktualijø – liepos 1 die-nos Konstitucinio Teismo(KT) nutarimas, skelbiantis,kad valstybës tarnautojø ir tei-sëjø algos ið dalies sumaþintosneteisëtai ir nuo spalio mëne-sio tai turëtø bûti iðtaisyta.

„Teisinis reguliavimas,kuriuo dël ekonomikos kri-zës sumaþinti valstybës tar-nautojø ir teisëjø pareiginësalgos (atlyginimo) koeficien-tai, valstybës tarnautojø prie-dø uþ kvalifikacines klases,statutiniø valstybës tarnauto-jø priedø uþ kvalifikacineskategorijas dydþiai, prieðta-rauja Konstitucijoje átvirtin-tai teisei gauti teisingà apmo-këjimà uþ darbà, konstituci-niam teisinës valstybës princi-pui, o teisëjø atlyginimø suma-þinimà nustatantis teisinis re-guliavimas – ir teisëjo bei teis-mø nepriklausomumo princi-pui“, – teigiama KT praneðimespaudai. NeprieðtaravusiuKonstitucijai pripaþintas ásta-tymas, kuriuo 2009 metø vidu-ryje sumaþintas bazinis dydis,taikomas teisëjø, valstybës pa-reigûnø ir valstybës tarnauto-jø atlyginimams apskaièiuoti.

Èia taip pat tvirtinama,kad ástatymø leidëjas privalonustatyti asmenø patirtø pra-radimø kompensavimo me-chanizmà, kad valstybë perprotingà laikotarpá teisingai –tiek, kiek patirtieji praradi-mai buvo neproporcingi, –juos kompensuotø.

Nors Seimo plenariniaiposëdþiai dabar nevyksta, oMinistras pirmininkas ketinaatostogauti, á ðá KT verdiktàsureaguota labai atsakingai.Juk kalba sukasi apie valdi-ninkø ir teisëjø atlyginimus!

Vardan teisingumo reikë-tø priminti ir 2012 metø va-sario 6 dienos KT nutarimà,kuriuo buvo ávertintos kitøástatymø nuostatos, kuriomisbuvo sumaþintos pensijos dir-bantiems pensininkams, taippat ir valstybiniø pensijø mak-simalaus dydþio riba.

Pagal ðá KT nutarimà, vals-tybëje susidarius itin sunkiaiekonominei, finansinei padë-èiai, paskirtos ir mokamos pen-sijos gali bûti maþinamos, ta-èiau tai darant privalu paisytikonstituciniø lygiateisiðkumo,proporcingumo principø, nu-statyti tolygø, nediskriminaci-ná pensijø maþinimo mastà, osumaþintos pensijos galëjobûti mokamos tik laikinai,numaèius dël pensijø sumaþi-nimo susidariusiø praradimøkompensavimo mechanizmà.

Kas lieèia Valstybiniø pen-sijø ástatyme numatytø Lietu-vos Respublikos 1-ojo ir 2-ojo laipsnio nukentëjusiøjøasmenø, pareigûnø ir kariøbei mokslininkø valstybines

pensijas, jø sumaþinimas taippat buvo pripaþintas prieðta-raujanèiu Konstitucijai.

Turbût nereikia priminti,kad valstybinës 1-ojo ir 2-ojolaipsnio pensijos bei nukentë-jusiøjø asmenø pensijos bu-vusiems politiniams kali-niams ir tremtiniams taip ir li-ko neatkurtos – jø atkûrimaspraëjusiø metø pabaigoje buvopaaukotas vardan minimalausatlyginimo padidinimo.

Kol kas ið valdanèiøjø pu-sës nieko nekalbama ir apiesumaþintø valstybiniø socia-linio draudimo pensijø kom-pensavimà. Ðtai Lietuvos pen-sininkø reikalø taryba prieSocialinës apsaugos ir darboministerijos birþelio 12 dienàá visus aukðèiausius ðalies va-dovus kreipësi klausdama,kada bus kompensuotos pen-sijos: „LR valdþia dabartiniumetu dël sumaþintø valstybi-niø socialinio draudimo pen-sijø, kurios buvo mokamosekonomikos krizës metais(2009–2011), yra skolingaðalies pensininkams 1 115 mi-lijonø litø. Apmaudu, kadskola ne tik negràþinama, betpensijø kompensavimo juri-dinë bazë, kaip to reikalaujaekonomikai atsigaunant pa-darytas Konstitucinio Teis-mo priimtø sprendimø ápa-reigojimas, neparengta ikiðiolei ir net nerengiama. Lie-tuvos pensininkø reikalø ta-ryba, atsiþvelgdama á Lietu-vos pensininkø nerimà dël su-maþintø valstybiniø sociali-nio draudimo pensijø kom-pensavimo sprendimo vilki-nimo, Tarybos posëdþiuosevien ðiais metais jau du kartussvarstë ðá klausimà“.

Toliau kreipimesi yra aið-kinama, kad Socialinës ap-saugos ir darbo ministerijaLietuvos pensininkø reikaløtarybos posëdþiuose infor-mavo, kad ðis klausimas yrasprendþiamas aukðèiausiupolitiniu lygmeniu. Ministeri-jos specialistai taip pat infor-mavo, kad ðiuo klausimu jo-kie teisës aktai dabartiniu me-tu nerengiami. Buvo pasaky-ta tik tiek, kad turimomis mi-nisterijos þiniomis ðio klausi-mo sprendimai bus priima-mai 2013 metø ketvirtameketvirtyje.

Vis tik apibendrinant val-dþios poþiûrá á du minimus KTnutarimus, su ironija reikiapripaþinti, kad operatyvus irkonkretus dëmesys KT nuta-rimui, kuriuo raginama grà-þinti sumaþintus valstybëspolitikø, tarnautojø ir teisëjøatlyginimus bei numatyti jøpatirtø nuostoliø kompensa-vimà, pirmauja prieð senatvëspensininkø patirtø nuostoliøkompensavimà.

Dviveidystë teisinëjeLietuvoje: vieniems tuoj pat,

kitiems – kada nors

(keliama á 7 psl.)

3 2013 m. liepos 26 d.Nr. 28 (1050) TremtinysÁvykiai, komentarai

Tikrai nesumeluosiu saky-damas, kad retas vidutinio irvyresnio amþiaus tautietis ne-atsimena garsiai nuskambëju-siø „Sekundës“ banko, hol-dingø aferø, teisëtvarkos var-gais negalais prièiuptø aferis-tø staðaièiø ir petrikø. Tarptø laikø ir dabarties skirtumastik vienas – anø laikø aferis-tams neuþteko sumanumoprasibrauti á politikà (o galjie dar buvo nereikalingi?).O ðiandien matome daugybæprieðtaringos reputacijosþmoniø, nardanèiø aukðtuo-se politikos sluoksniuose.Gal ir nebûtø sunku suprastijø tikslus, taèiau ðiandieniniaiveikëjai gudrûs – nestokoda-mi neþinia kokiu bûdu ágytøpinigø jie geba manipuliuotivisuomenës nuomone, prasi-brauti á aukðèiausià valdþià irjoje iðlikti. Baisiausia, kad to-kiems tipams veðëti padedaþmoniø naivumas ir nenuovo-kumas. Na, ir „artimojo uþsie-nio“ suinteresuotumas nesta-bilia politine situacija mûsøvalstybëje. Beje, tos „artimo-jo uþsienio“ valstybës fil-muose, kurie knibþdëteknibþda mûsø televizijø ekra-nuose, tokiems veikëjams pri-skiriamas bukø, þiauriø, jokiømoraliniø skrupulø nejau-èianèiø, taèiau pinigais apte-kusiø „naujøjø rusø“ vaid-muo. Neatpaþástate? Ne-nuostabu – mûsiðkis veikë-jas nëra tiesmukiðkas kon-kurentø galabintojas ir pri-mityvus narkotikø dileris.Jis ákopë á politinës valdþiosaukðtumas, iðplaukë á tarp-tautinius vandenis ir panau-dojo savo padëtá milijonamskrautis bei mulkinti Lietu-vos valstybæ. Ir vis dëlto Vik-toras Uspaskichas priëjoliepto galà. Tiesa, garanti-jos, kad jis nusivers nuo liep-to, nëra – V. Uspaskichas irjo bendrai dar turi teisæ kreip-tis á Apeliaciná teismà.

Vilniaus apygardos teismokolegija, vadovaujama teisë-jos Daivos Pranytës-Zaliec-kienës, dël apgaulingos Dar-bo partijos buhalterijos tvar-kymo ir beveik keturiø mili-jonø litø mokestiniø prievoliøvengimo kaltais pripaþinoDarbo partijos savininkà Vik-torà Uspaskichà, jo bendri-ninkæ Vitalijà Vonþutaitæ,partijos finansininkæ MarinàLiutkevièienæ ir partietá Vy-tautà Gabðá. Po ávairiø „susir-gimø“, praðymø ir reikalavi-mø, po Seimo nario ir euro-parlamentaro mandatø prie-dangø panaikinimo teismuipagaliau pavyko iðnagrinëtibylos medþiagà ir priimti nuo-

sprendá – teisëjø kolegija nu-sprendë V. Uspaskichui skir-ti 190 MGL dydþio baudà irgalutinæ ketveriø metø laisvësatëmimo bausmæ, jà atliekantpataisos namuose. V. Vonþu-taitæ teismas pripaþino kaltair skyrë 180 MGL dydþiobaudà ir trejø metø bausmæ,jà atliekant pataisos namuo-se. V. Gapðiui skirta 35 750litø bauda. Darbo partijos fi-nansininkei M. Liutkevièie-nei skirta 20 tûkstanèiø litøbauda, o dël mokesèiø vengi-mo ji privalës atlikti vieneriømetø laisvës atëmimo baus-mæ pataisos namuose.

Teismui uþteko árodymø,kad Darbo partija 2004–2006 metais gaudavo paja-mas, kurios nebuvo deklaruo-jamos ir buvo slepiamos nuoatitinkamø valstybiniø insti-tucijø. Per ðá laikotarpá Dar-bo partija gavo apie 24 mili-jonus litø pajamø, kurios bu-vo nuslëptos vengiant sumo-këti mokesèius, nuslëptos ir23 milijonus siekianèios iðlai-dos. Þinoma, paslaptyje likoir tikrieji Darbo partijos rë-mëjai ir finansuotojai. O gai-la – galbût paaiðkëtø, kad tierëmëjai – „artimajame uþ-sienyje“. Juk ne ðiaip sau tenV. Uspaskichas randa prie-globstá, matyt, ir po teismoverdikto á Rusijà jis iðvyko ne-atsitiktinai.

Norint suprasti V. Uspas-kicho atvejá, verta prisimintijo praeitá. 2004 metais þurna-le „Ekstra“ (Nr. 47) Arnol-das Lukoðius paklausë: „Kasjûs, Viktorai Uspaskichai?“Vakarietiðkos demokratijosvalstybëse toks straipsnis bû-tø sukëlæs sprogusios bom-bos efektà, deja, pas mus jisatgarsio nesukëlë, kita vertus,to ir reikëjo tikëtis valdant so-cialdemokratams. Kas gi ta-me straipsnyje buvo tokiosensacingo? Ogi V. Uspas-kicho stebëtinai greito pra-turtëjimo ir politinës sëkmësistorija. Á Lietuvà ðis trakto-rininkas, ðaltkalvis suvirinto-jas atvyko 1985 metais, vëliaubuvo iðsiøstas á Suomijà, o1987 metais apsigyveno Kë-dainiuose su þmona baltaru-se. 1988 metais ástojo á Mask-vos Plechanovo liaudies ûkioinstitutà, taèiau jo nebaigë(aukðtàjá iðsilavinimà jis ágijo(kas dabar iðdrástø pasakyti,kokiu bûdu?) 1999 metaisLietuvoje). 1991 metais Lie-tuvos pilieèiu V. Uspaskichastapo vedæs lietuvaitæ JolantàBlaþytæ, prieð tai ákalbëjæs sky-ryboms savo pirmàjà þmonà,kurià iðsiuntë á Þlobinà (ta-èiau jà ir vaikus remia mate-

rialiai). Verslà ðis bûsimasisLietuvos pilietis pradëjo1990 metais, prekiaudamassmulkia dujø áranga. Taèiausekësi prastai, 1993 metaisbendrovë buvo likviduota.1991 metais atidarë parduo-tuvæ, taèiau ji taip pat nepada-rë jo turtuoliu (1995 metaisbuvo likviduota). 1993 me-tais V. Uspaskichas Këdai-niuose tapo þinomu: per tar-pininkus ásigijo centriná Kë-dainiø kinoteatrà su pustre-èio tûkstanèio kvadratiniømetrø sklypu. Po kapitalinioremonto kinoteatras virto di-dþiuliu prekybos centru.1993–1994 metais prasidëjo„Vikondos“ koncerno era.Ádomus sutapimas – 1993 me-tais prasidëjo „Vikondos“ irinvesticinës finansinës ben-drovës „Nektura“ kova dëlátakos Këdainiuose, kuri bai-gësi „Nekturos“ prezidentoE. Kuèinsko nuþudymu ir di-dþiosios dalies „Nekturos“darbuotojø perëjimu á „Vi-kondà“. Na, tuos laikus iðgy-venæ þmonës tikrai prisimena,kad neaiðkios reputacijosverslininkø nuþudymai buvoáprastas reikalas, tad nenuo-stabu, kad ir V. Uspaskichassaugojo savo gyvybæ – tuo rû-pinosi buvæs KGB Këdainiøposkyrio virðininkas papulki-ninkis Jurijus Kudreðovas.

1994 metø lapkritá „Vi-konda“ Lietuvoje pradëjopardavinëti „Gazpromo“gamtines dujas, uþ jas ðiamRusijos tiekëjui atsiskaityda-ma prekëmis ir statybos pa-slaugomis. Ádomu tai, kad tik„Vikondos“ antrinëms mësosperdirbimo ámonëms Rusijabe trikdþiø davë licencijasáveþti Rusijon savo produkci-jà, o kitos kur kas didesnësLietuvos mësos perdirbimoámonës tokiø licencijø nega-vo. Per trejus metus „Vikon-da“ ir Lietuvos–Rusijos ámo-në „Stella Vitae“, ið kurios vë-liau „iðsirutuliojo“ „Dujote-kana“, tapo Rusijos dujø tie-kimo monopolininkëmis.

Pasak straipsnio autoriausA. Lukoðiaus, „Vikondai“,norinèiai ásitvirtinti Lietuvosekonomikoje, reikëjo dideliøfinansiniø injekcijø. Jos atë-jo doleriais ið dviejø vokieèiøir amerikieèiø firmø – ðeðimilijonai JAV doleriø 1995metais buvo pervesta á asme-ninæ V. Uspaskicho sàskaitàLVKB Këdainiø skyriuje. Ta-èiau dar ádomesnë yra taismetais ákurtos „Jangila Incor-porated“ veikla: birþelá Di-dþiosios Britanijos Mergeliøsalose tokiu pavadinimu áre-gistruota neapmokestinamoji

kompanija finansiniø opera-cijø priedangai. Jos preziden-tu paskiriamas Erlandas Pet-rûnas. Jo biografija irgi vertadëmesio – gimæs 1963 me-tais, po mokslø Vilniaus K.M. Èiurlionio menø mokyk-loje buvo iðsiøstas á Italijà, iðkur 1986 metais persikraus-të á JAV. 1993 metais parvy-ko á Lietuvà V. Uspaskichokvietimu, su kuriuo jis teigëesàs paþástamas nuo 1986metø. Kaip sovietmeèiu me-no mokyklos absolventas at-sidûrë Italijoje ir paskui JAV,kaip 1986 metais jis susipaþi-no su traktorininku, ðaltkal-viu suvirintoju – kitas klausi-mas, taèiau „Jangila Incorpo-rated“, pasak A. Lukoðiaus,veikë ðtai kà: „Po to, kai „Vi-konda“ su „Gazprom“ atsi-skaitydavo prekëmis ir pa-slaugomis, „Lietuvos dujos“ir „Stella Vitae“ atsiskaityda-vo su „Vikonda“ JAV dole-riais uþ dujas, taèiau piniguspervesdavo koncerno neap-mokestinamajai ámonei „Jan-gila“, kuri „Gazprom“ nuro-dymu pinigus iðskirstydavopo ávairiø ðaliø bankus. Dalispinigø gráþdavo „Vikondai“ irkoncerno antrinëms ámo-nëms. Dël nuslëptø „Jangi-los“ 270 milijonø litø mokes-èiø Panevëþio apygardosprokuratûra buvo iðkëlusibaudþiamàjà bylà, taèiau tei-sëjas, remdamasis faktu, kadE. Petrûnas neregistruotasLietuvoje, pripaþino bylà Lie-tuvos teismui neteisminga“.Taip „Vikondos“ koncernas,sukûræs struktûrà didelës ap-imties tarptautinëms finansi-nëms operacijoms vykdyti irlegalizavæs dideles sumas,pradëjo dalyvauti politinia-me gyvenime. Pirmiausia jisperëmë visà valdþià Këdai-niø savivaldybëje, paskui pa-siekë Seimà.

Straipsnio pabaigojeA. Lukoðius pateikë tokià ið-vadà: „Koncerno „Vikonda“struktûra skirta tarptauti-nëms finansø operacijoms,panaudojant tarpines firmasir bankus pervesti pinigus áuþsienio bankus, nuslepianttikràjà pinigø kilmæ ir savinin-kus. Koncernas daro poveikápolitiniams ir ekonominiamsprocesams – ið pradþiø vienoregiono, o po ðiø Seimo rinki-mø (2004 metais – red. past.)ir visos valstybës mastu. Pa-grindinë „Vikondos“ veiklossritis ið pradþiø buvo energe-tikos iðtekliø pirkimo ir par-davimo operacijos. Remian-tis pasauline praktika, galimatvirtinti, kad Rusijos specia-liøjø tarnybø priedangos or-

ganizacijos daugiausia uþsii-ma strateginiø þaliavø irenergetikos iðtekliø pirkimoir pardavimo operacijomis,kurios leidþia per trumpiau-sià laikà be dideliø investici-jø ir sudëtingø technologijøgauti didþiausià pelnà ir su-kaupti milþiniðkà kapitalà,bûtinà valdyti vienos ar kitosðalies politinius procesus“.

2004 metais V. Uspas-kichas, atëjæs á politikà, kaipnaujos Darbo partijos vadas,tapo ûkio ministru ir ëmë saunaudinga linkme kreipti ESlëðas. Èia jis persistengë, to-dël 2005 metais teko atsisvei-kinti su ministro portfeliu.Bet ið politikos jis nedingo –labai jau patogu pasirodë ma-chinacijas dengti politikosskraiste. Deja, dar 2004 me-tø rudená Valstybës saugumodepartamentas ëmë domëtispartijos juodosios buhalteri-jos reikaliukais – juk nenu-slëpsi taip lengvai daugiau neidvideðimties milijonø. Kuobaigësi VSD smalsumas – þi-nome. Negana to, ramø„verslo be mokesèiø“ gyveni-mà sudrumstë nepaklusniámonës darbuotoja DaliaBudrevièienë, pavieðinusá„vokeliø“ istorijà ir sukëlusidarbieèiø savininkui labai ne-malonø sàmoningos visuo-menës ir mokesèiø instituci-jø smalsumà.

Taigi linksmasis vyrukas,mëgæs tyèiotis ið visø, kas tikjam nepatiko, dabar turës pri-tilti. O gal ir visam laikui dingsið mûsø padangës – galbût ðákartà nebenorës gráþti ið Ru-sijos, kurioje vienà kartà jauslëpësi nuo mûsø teisëtvar-kos institucijø. O kaip dëlbausmës, paklausite? Neþi-nia, nes Rusija nusikaltëliøneiðduoda Lietuvai. (Ádomu –kodël?)

Kai kuriuos dalykus, apiekuriuos A. Lukoðius „Ekst-roje“ raðë prieð devyneriusmetus, ðiandien galime ver-tinti kitaip, taèiau V. Uspas-kicho vaidmuo mûsø ðaliespolitiniame gyvenime galuti-nai paaiðkëjo – jo veikla, nes-varbu, politinë ar verslo, tapopolitinio nestabilumo ðalyjegarantu. Bûtø naivu tikëtis,kad visiems V. Uspaskichogerbëjams atsivers akys ir jiesupras, kokiam veikëjui talki-no ir kiek tai kainavo ir darkainuos mûsø valstybei. Lai-më, Vilniaus apygardos teis-mo sprendimas ðiek tiek iðkli-bino „uspaskichinio verslo“modelio pamatus, o tai nau-dinga mûsø ðaliai.

GintarasMARKEVIÈIUS

Juodojoje buhalterijoje baltø dëmiø nebûna

42013 m. liepos 26 d. Nr. 28 (1050)TremtinysJuodàjá vaikystës birþelá prisimenant...Pabaiga. Pradþia Nr. 27

Uþaugau, iðkenèiau visusvargus, suprantu ir priimu gy-venimà su visomis jo spalvo-mis – sudëtingà ir nelengvà.Taèiau vienintelio dalyko irðiandien negalima suprasti,nei politikø iðmintimi paaið-kinti. Ar nesusirgæs visas pa-saulis, jeigu iki ðiol atvirai irgrieþtai nepasmerkë tø „ðvie-sios komunizmo ateities“ kû-rëjø, kurie þudë, trëmë ir kan-kino okupuotø valstybiø vy-rus ir moteris, kas visam lai-kui suþeidë trapø vaikystëspasaulá? Netikiu, jog kadanors bus pasmerkti kartu sukaltininkais ir smurto vykdy-tojai. Netikiu, kad siaubingostrëmimø akcijos vykdytojaivaikø akyse iðvydo pasmerki-mà ir neapykantà ar pajuto gi-lø dvasiná vaikystës pasiprie-ðinimà vergo daliai? To nega-lës atleisti kartø kartos!“

Kà atsakyti dabar á susi-kaupusá jau moèiutës Lidi-jos klausimà, kai politiniamepasaulio gyvenime tiek daugmelo?

Dar minutëlæ patylëjus,prisiminkime vaikystæ trem-tyje: Syktyvkare abu su bro-liuku susirgome. Netrukus irmama atgulë. Visi smarkiaividuriavome, temperatûra –aukðèiausia. Patekome á ligo-ninæ, ið kurios po dviejø savai-èiø iðëjome visiðkai iðsekæ, be-jëgiai. Mus nuveþë á Dyrnovoplytinës gyvenvietæ ir sugrû-do kaip daiktus valgyklon antgrindø. Sirgo ir daugiau trem-tiniø moterø ir vaikø. Paskuiiðskirstë á senus, sukaltus iðlentø, vienaukðèius barakus.Maþas kambarëlis: kampeskarda dengta plyta, kuri sun-kiai paðildydavo vëjø prapu-èiamà barakà. Viename su-kaltame ið lentø gulte turë-jome tilpti trise. Kitame kam-barëlio kampe – maþas stale-lis. Iðkart uþpuolë gausybëblakiø ir kitokiø parazitø.Dar nespëjusià po ligos atgau-ti jëgø mamà ir kitas, net se-nas, sirguliuojanèias, alkanastremtines iðgabeno ir paskirs-të po darbo vietas. Mama py-në tinklus, ëjo rinkti á miðkàþabarø ðluotoms, plytinëjestumdë plytø prikrautus va-gonëlius. Gal po metø vienalietuvë parûpino mamai dar-bà plytinës raðtinëje. Tuometu ten labai trûko raðtingøþmoniø, o mama gerai mokë-jo rusø kalbà ir turëjo finan-sininkës specialybæ. Beje, val-dininkai tremtiniø nepageida-vo. Vyrai buvo iðveþti á sun-kiøjø darbø lagerius, o mote-rys su vaikais jiems buvo tie-siog nenaudingos. Bet buhal-teris, kuris priëmë mamàdirbti, pasirodë esàs malo-nus, kultûringas þmogus.

Pastebëjome, kad vieti-niai gyventojai komiai ne-mëgo rusø ir vadindavo juostiesiog „ðpana“. Jie vis klau-sinëdavo tremtiniø, uþ kàmus iðveþë ið namø? Kas mestokie? Kà blogo padarëme?Á visus klausimus atsakë lai-

kas ir tremtiniø darbas.Mama dirbdavo nuo ryto

iki vakaro, o mudu su broliu-ku tuo metu bûdavome vaikødarþelyje. Kankino nuolatinisalkis. Vëlø rudená ir pavasarátremtiniai eidavo á laukusrinkti suðalusiø bulviø. Pasi-rinkæ ir sutrynæ kepdavo jasant geleþinës krosnies. Valgytijas buvo neámanoma. Mamaslëpë nuo mûsø aðaras akyse.Ir vienà po kito keitë atsiveþ-

tus drabuþius á lajaus lëkðtæar maiðelá aviþø, kuriasgrûsdavo ir, nupûtusi sële-nas, virdavo buizà. Mes, vai-kai, dar ðá tà pavalgyti gau-davome darþelyje.

Atëjus 1942 metø pavasa-riui abu su broliu vël susirgo-me. Brolá iðveþë á vienà ligo-ninæ, mane á kità. SapnavauTadukà, regëjau – einameabu per þydinèià pievà... Sap-ne buvau laiminga: savo na-muose, mûsø pievose... O ki-tà rytà mama pasakë, kadbroliukas ligoninëje mirë.Verkiau... Skaudþiai gëlëklausimas: uþ kà, kodël turë-jo mirti brolis ir daug kitø vai-kø? Tada dar nesupratau, kadá vaikiðkà klausimà net suau-gusiems niekas niekada neat-sakys. Mama liûdëjo, jutau –tyliai naktimis verkdavo. Kar-tà pirtyje pamaèiau, kokiamano mamytë sutinusi. Iðgir-dusi moterø kalbas, labai ið-sigandau, – prisimena Lidija.

1944 metais prieð Kalëdassulaukëme pirmos dþiugiosþinutës ið Lietuvos ir gavomepirmà piniginæ perlaidà. Suþi-nojome, kad mano tëtis gy-vas. Atvirlaiðkis buvo paraðy-tas rusø kalba. Mama labai rû-pinosi dël tëvelio likimo ir sa-vo laiðkuose „tarp eiluèiø“bandë pasakyti, kad pasi-trauktø ið namø. Tëvelis apieKalëdas su brolio, kuris tuometu buvo Vokietijoje, sûnu-mi Edmundu iðvyko á Skaud-vilæ. Ten kurá laikà mokytoja-vo, vëliau persikëlë á Pagë-gius. Gaudavome ið jo atvir-laiðkius rusø kalba. Matyt, ki-taip paraðyti laiðkai nebûtømûsø pasiekæ.

Atëjo 1945 metø vasara.

Gavome pirmà siuntinukà irtetos laiðkelá. Nepaisant ge-resniø naujienø, mama jautë-si vis blogiau, daþniau sirgu-liavo. Netruko ateiti nelaimë:1946 metø kovo 30 dienà ma-mytë mirë.

Netekti motinos – vaikuididþiausias skausmas. Ma-mos mirties liudijime buvouþraðyta: III laipsnio distro-fija. Po „lengvu“ melu paslëp-tas baisiausias þodis – badas!

Þinau, kad mama, kol tik ga-lëjo, viskà atidavë mudviemsu broliuku, nuskriausdamasave, kæsdama alká. Kol ma-ma sirgo ir po jos mirtiesmane globojo tremtinë iðLietuvos mokytoja Magda-lena Kedienë, gyvenusi tamepaèiame barake.

Vienà dienà ji pasakë: „Ta-ve atvaþiuos pasiimti ir parveþtiá Lietuvà“. Taèiau kas atva-þiuos, nesakë. O buvo taip,Pagëgiø apskrities Ðvietimoskyriaus vedëjas Ðaulys ir ma-no tëtis kartu rûpinosi, kadbûtø leista parsiveþti ið Komi-jos ten likusius naðlaièius. Jiekreipësi á Justà Palecká praðy-dami gràþinti á Lietuvà naðlai-èius: Ðiaulienës sesers vaikusJuðkevièiukus ir Lidijà Mons-tavièiûtæ.

Á planuojamà kelionæ kar-tu su tëèiu vyko ir jai oficia-liai vadovauti buvo sutarta sujaunos mokytojos MarcelijusIgnatavièius, nes tëèiui vie-nam vykti á Komijà bûtø buvæpavojinga. Juk galëjo iðaiðkë-ti, kad jis yra iðsislapstæs nuotremties. Taèiau faktiðku ke-lionës vadovu buvo PetrasMonstavièius.

Mane vis dar globojo mo-kytoja M.Kedienë. Ir ðtai at-ëjo þinia, kad pagaliau gautasLiaudies Komisarø Tarybospirmininko M. Gedvilo ir Lie-tuvos SSR Aukðèiausios Ta-rybos pirmininko Justo Pa-leckio patvirtintas ðeðiolikosvaikø sàraðas, kuriuos reikë-jo parveþti ið Komijos SSR.Ekspedicijos vadovui buvoskirta komandiruotë ir pini-gai. Nekantriai laukëme tosdienos! Kadangi tëvelis ren-gësi á kelionæ per daug nesi-

garsindamas, tai man ir nebu-vo sakoma, kas atvyksta ma-næs pasiimti. Tik buvo pasa-kyta, niekam apie tai nesigir-ti ir neprasitarti.

Pagaliau atëjo taip ilgailaukta diena! Vis dar neþino-jau, kad atvaþiuos tëvelis. Tiktikëjau ir laukiau, laukiau!.. Irjis atvaþiavo. Áëjo á kambará,pasisveikino ir paklausë: „Arpaþásti mane?“ Ðûktelëjau sunuostaba: „Tëvelis!“ Paþi-nau, nors atminty buvo iðli-kæs kitoks tëèio vaizdas, visainepanaðus á atvykusio. Jis bu-vo apsirengæs kariðko kirpi-mo milo ðvarku, koká tuometvadindavo „stalinuvke“, gali-fë kelnëmis ir avëjo sunkiaisauliniais batais. O mano min-tyse tëvelis visada buvo apsi-rengæs pilku kostiumu ir ran-kose laikantis tarpukariu ma-dingà lazdelæ. Tëvelis apkabi-no, apglëbë mane. Pasëdëju-si jam ant keliø staiga iðbëgauá kiemà. Labai skubëjau pa-sigirti: Tëtis atvaþiavo! Iðpaskos iðëjusi Kedienës duk-të Laima pakvietë sugráþti ákambarëlá. Tada tëvelis pa-klausë manæs, ar nepasakiau,nepasigyriau kam nors? Iðsi-gandusi neprisipaþinau, kadjau pasigyriau pirmam praei-viui. O paskui visà savaitæ bi-jojau ir jaudinausi, ar neatsi-tiks kas nors blogo.

Naðlaièiø namø vadovaipasiûlë paimti ið globos namøvisus naðlaièius lietuviukus irnet skyrë jiems sausà daviná.Vadovas sutiko parveþti dau-giau vaikø, negu buvo leistasàraðe, ir dar keletà, kuriuosparveþti praðë patys tëvai.Nepabûgo! Komijos valdþiosatstovai taip pat ðito sàraðonepaisë ir netikrino. Tokiubûdu Petrui Monstavièiui suMarcelijumi Ignatavièiumiteko veþti á Lietuvà vietoje ðe-ðiolikos net 36 vaikus. Kelio-nës metu turëjo daug rûpes-èiø, kaip juos pamaitinti, neskelionë labai uþtruko.

„Pagaliau atëjo ilgiausiailaukta diena: gráþtame á savonamus! Á laivà vaikus nuvedëmano tëvelis. Liepë visiemsdrausmingai eiti bûriu, o lai-ve greitai iðsiskirstyti kas kur,apsidairyti, paskui pasklistipo visà laivà. Kai iðplauksime,buvo ásakyta vël visiems susi-rinkti pas vadovà.

Plaukëme namo! Buvolinksma, ádomu, dþiugu.Smalsiai apþiûrinëjome laivà.Tik iðlipus ir pasiekus geleþin-kelio stotá, gyvuliniai vago-nai priminë buvusià baimæ...Toliau á Lietuvà keliavometokiuose pat gyvuliniuosevagonuose, kaip ir á tremtá1941 metais.

Lietuvoje mus priglaudëVilniaus pirmieji vaikø namai.Maloniai sutiko, pamaitino,nusiprausëme. Mus aprengëdrabuþëliais, labdaros bûdugautais ið amerikieèiø. Nu-dþiugau gavusi graþø raudo-nà paltukà.

Direktorë Vyðniauskaitëmûsø ilgai nelaikë, pasisten-gë kuo skubiau atvykëlius ið-dalyti giminëms.

Að jau Lietuvoje! Tik sa-vø namuèiø mes jau neturëjo-me. Gyvenau su tëèiu Pagë-giuose. Prieð pat mokslo me-tø pradþià tëtis persikëlë gy-venti á Kaunà, nes pajuto, kadsaugumas juo domisi. Iðvykojis slëpdamasis, kad kas norsneatpaþintø bëglio ið areðti-nës ir nepaskøstø saugumui.

Vëliau uþ dràsà parveþtidvigubai daugiau vaikø, neibuvo leista, ðios misijos ofi-cialiam vadovui MarcelijuiIgnatavièiui teko aiðkintissaugume.

Tëtis jau gyveno Kaune.Jam teko keisti profesijà, to-dël dirbo ir mokësi. 1955 me-tais baigë Kauno veterinari-jos akademijà ir ágijo zootech-niko specialybæ. Jis þinojo,kad teisininko ateitis beteisë-je valstybëje – ne jam. Bet tvir-tai tikëjo, kad Lietuva atkursnepriklausomybæ, aiðkindavoman amþinas tiesas: jokia val-dþia, net ir stipriausia impe-rija – ne amþina! Istorija pa-rodo, kad þlugo ir labai galin-gos valstybës, kurios savovieðpatavimà áteisino jëga.

Greitai á Kaunà atsikëlëgyventi ir tëvelio sesers ðei-ma, nepanorusi savo gyveni-mo kaime susieti su kolûkinesantvarka. Gyvenome vienikitus paremdami, padëdami.

Esu dëkinga tëèiui uþ rû-pestá, iðugdytà pareigos ir pa-garbos þmogui jausmà, tikë-jimà ateitimi. Daþnai pagal-voju: kas ið mûsø, naðlaièiaislikusiø vaikø, bûtø uþaugæ?Kà skirtø likimas svetimojeðalyje, jeigu niekas mumis ne-bûtø pasirûpinæs? Mes, likænaðlaièiais, tada neþinojome,kokiais þodþiais iðsakyti Të-vynës ir namø ilgesá. Tik lau-këme dienos, kada sugráðimeá savo kraðtà.“

Lidija Monstavièiûtë-Se-maðkienë dabar jau garbausamþiaus mama ir moèiutë. Sutokia pat meile, kokià patyrëið tëvø ir nelaimëje jà globo-jusiø þmoniø, ji perdavë vai-kams tylø dþiaugsmà, puose-lëjo jø tvirtà tikëjimà, kad sëk-më ir graþios viltys gimsta pogimtinës namø stogu. Mamair moèiutë Lidija tarytum ty-lø priesakà perdavë vaikamstyrà, ðventà ðeimos pagarbà.Vaikai dirba Lietuvai. Tegultaip ir bûna: kada visiems sun-ku, Tëvynëje labiausiai rei-kia meilës þmogui ir pasiau-kojimo. Gimtinei reikia ðei-mos, neiðblaðkytos po visàpasaulá! O ji pati, nepaisyda-ma tekusiø sunkiø likimo ið-bandymø vaikystëje, laimin-ga tuo, kad vaikai ir vaikai-èiai yra ðalia.

Pagal LidijosMONSTAVIÈIÛTËS-

SEMAÐKIENËSprisiminimus parengë

Janina SEMAÐKAITË

Lidija su vyru Alvydu Semaðka prie Petro Monstavièiausportreto

5 2013 m. liepos 26 d.Nr. 28 (1050) Tremtinys

SveikinameSveikinameSveikinameSveikinameSveikinameLai metø naðta Jums nebûna sunki,Lai niekad negæsta vilties kibirkðtis.Geros sveikatos ir Dievo palaimos garbingo 85-ojo gim-

tadienio proga linkime Vaclovui GLADKAUSKUI.LPKTS Jurbarko filialas

* * *85-ojo jubiliejaus proga nuoðirdþiai sveikiname buvu-

sius politinius kalinius Aleksandrà ir Algirdà ÈIURLIUS.

Prisiðaukti tautà ne kiekvienas gali,Jûs protëviø dvasia vis ðaukët jàSu raudomis ramuniø ir berþeliø,Su Laisvës paukðtës giesme ðirdyje.

Ið priðaukët – baþnyèiø bokðtai spindi,Laisvës ðviesa tirpdo tremties ledus.Iðnyko prieblandø klastingi vingiai –Vergais jau þmonës niekada nebus.

(Janina Marcinkevièienë)Bûkite laimingi, nugalëjæ Magadano vargus. Telydi

Jus Aukðèiausiojo palaima.LPKS Kauno skyrius

* * *Aèiû uþ triûsà,Uþ meilæ, uþ laikà,Mums dovanotasDienas ir mintis.

Sveikatos, mieloji,Tau linkime ir dþiaugsmo!Laiminga laiPlaka ðirdis!

80-ojo jubiliejaus proga sveikinameCecilijà DIRÐKUTÆ-ÈEPLIAUSKIENÆ,buvusià Irkutsko sr. Taiðeto r. Bodaibo tremtinæ.

Ðeima* * *

Garbingo 80-ojo jubiliejaus progasveikiname LPKTS Kauno filialo naræAdelæ KANIAUSKIENÆ. Linkime Dievo palaimos, geros svei-katos, sëkmës, graþiø ir prasmingø gyve-nimo metø.

LPKTS Kauno filialas

SveikinameSveikinameSveikinameSveikinameSveikinameJuk þinai – nebegráð atgalios, kas praeina,Negali nei sustot, nei palaukt negali.Gal gerai, jog atrodo, kad metai praeina,O gyvenimas lieka dar vis ateity.Nuoðirdþiai sveikiname liepos mënesá gimtadiená ðven-

tusius LPKTS Rokiðkio filialo narius: 85-ojo jubiliejausproga – Verà TUPALSKIENÆ, 80-ojo – Elenà BUTËNIE-NÆ-PRAKOPIENÆ, Jadvygà MAÞEIKIENÆ, BirutæSKARDÞIUKIENÆ, Jonà VOGULÁ, 75-ojo – AntanàSMALSKÁ, Romualdà TUPALSKÁ, 70-ojo Algirdà An-tanà LABAKOJÁ.

Linkime kasdieninës laimës, sveikatos ir Dievo palaimos.* * *

80-ojo jubiliejaus proga svei-kiname buvusá Irkutsko sr. Zi-mos r. C.Chazano tremtiná,LPKTS Tauragës filialo tarybosnará Juozà BERNECKÁ.

Tegul visos dienos dovanojaJums dþiaugsmo,

Te niekada nepavargstaJûsø rankos.

Tegul bëgantys metai atneðaJums geros sveikatos,

Laimës valandø,Dievo palaimos.

LPKTS Tauragës filialas* * *

Garbingo 80-ojo jubiliejaus proga nuoðirdþiai sveikina-me Stanislovà BIDVÀ, Lietuvos ðauliø sàjungos Telðiø ap-skrities Þemaitijos ðauliø 8-osios rinktinës nará, Lietuvoslaisvës armijos kariø ir rëmëjø sàjungos nará, buvusá Ko-mijos tremtiná. Linkime geros sveikatos, ilgø gyvenimo me-tø, visada lydinèios sëkmës.

Lietuvos laisvës armijos kariø ir rëmëjø sàjunga* * *

Graþios 75 metø sukakties proga sveikiname buvusiàtremtinæ Nijolæ NORKIENÆ ir 55 metø gimtadienio pro-ga – jos dukterá, tremtyje gimusià Reginà NACIENÆ.

Tegu þiedai iðpuoð kiekvienà ðventæ,Te veidus puoðia ðypsena.Tegu krûtiniø dþiaugsmas neaplenkia,Ir laimë nesibaigia niekada.Sveikatos Jums ir ilgiausiø metø.

LPKTS Tauragës filialas* * *

Garbingo 75-ojo jubiliejaus proga sveikiname LPKTSAlytaus filialo tarybos nará Petrà POTELIÛNÀ.

O laikas slenka. Sidabrinës gijos,Uþpusto, panaikina praeitin takus.Bûk tvirtu àþuolu, kuris ðalnø nebijo,Sukviesk prie þidinio senus draugus.

LPKTS Alytaus filialas* * *

70-ojo jubiliejaus proga sveikiname Marijà DanutæIBENIENÆ. Linkime stiprios sveikatos, prasmingø gyve-nimo metø, asmeninës laimës ir Dievo palaimos.

LPKTS Kauno filialas* * *

Garbingo 70-ojo jubiliejausproga nuoðirdþiai sveikinameAlgirdà MONTVIDÀ, paskuti-nio Þemaièiø apygardos vadoVlado Montvydo-Þemaièio sû-nø, Klaipëdos apskrities jûrø ðau-liø 3-iosios rinktinës Palangos 6-osios kuopos nará, Lietuvos lais-vës armijos kariø ir rëmëjø sà-jungos tarybos nará. Linkime,kad visada lydëtø sëkmë, kad ne-apleistø sveikata ir iðtvermë.

Lietuvos laisvës armijos kariø ir rëmëjø sàjunga* * *

Buvusiam partizanui, aktyviam antisovietinio pasiprie-ðinimo dalyviui Henrikui KLIMAÐAUSKUI Valstybës die-nos proga Prezidentë áteikë Vyèio Kryþiaus ordino Rite-rio kryþiø. Nuoðirdþiai sveikiname ir linkime sveikatos,stiprybës ir kûrybiðkumo.

LPKTS valdyba

AplankëmeVilniø

Liepos 13 dienà LPKTSUkmergës filialo nariai vieðë-jo Vilniuje. Aplankë Genoci-do aukø muziejø, Tuskulënømemorialiná kompleksà ir jameesantá kolumbariumà – sovie-tinio totalitarinio reþimo aukøamþinojo poilsio vietà.

Genocido aukø muziejujejautëmës lyg nukeliavæ atgal50–70 metø ir vël susidûræ susovietø agresijos faktais. Pas-tato rûsyje iðlikæs atviras se-nas kalëjimas, ásteigtas 1940metais (beje, iðlikæs ið esmësnepasikeitæs). Jame buvo ka-linami kovotojai uþ þmogausteises ir disidentai.

Pirmame ir antrame aukð-tuose – muziejaus ekspozici-jos. Èia eksponuojami þemë-lapiai, nuotraukos ir doku-mentai, bylojantys apie parti-zaniná karà (1944–1953metais), atspindintys sovieti-næ baudimo sistemà, darbà irkaliniø gyvenimo sàlygas la-geriuose. Stenduose iðvydo-me ir savo tremties vietas, netdraugø nuotraukø.

Garbaus amþiaus þmonësneslëpë, jog lankydami ðiasekspozicijas jautë stipresnáðirdies plakimà, galvos svai-gulá, akyse kaupësi aðaros.Ðios patalpos skleidþia nega-tyvià energijà. Ne veltui sako-ma, kad ten, kur buvo þudo-mi þmones, mirties auðra darilgai persekios þmones.

Iðvykà tæsëme Tuskulënømemorialiniame parke. Pa-reigûnai, kunigai, nacionali-nio pasiprieðinimo lyderiai(15 skirtingø tautybiø) – visibuvo laikomi KGB kalëji-muose, giliai po þeme esan-èiuose tamsiuose rûsiuose irèia þiauriai kankinami bei þu-domi, vëliau slapta palaidoja-mi ðio parko teritorijoje.Vykdant archeologinius tyri-nëjimus rasti þmoniø palaikaibyloja apie baisius, neþmonið-kus sovietø veiksmus, kuriøbuvo imtasi, siekiant ágyven-dinti sovietinio genocido pla-nus. Daugiau nei 700 sovie-tinio saugumo nuþudytø au-kø perlaidota TuskulënøRimties parko kolumbariu-me. Ið jø tik 55 asmenys iden-tifikuoti. Kolumbariumà puo-ðianèios mozaikos, sukurtosmenininko Gitenio Umbra-so, simbolizuoja likimà, laimæir laisvæ.

Kelionæ tæsëme Europosgeografiniame centre. 1989metais Prancûzijos naciona-linio geografijos institutomokslininkai nustatë, kadEuropos geografinis centrasyra Lietuvoje, uþ 26 kilomet-rø á ðiauræ nuo Vilniaus. Ðácentrà puoðia garsaus lietuviøskulptoriaus Gedimino Jo-kûbonio kompozicija, skir-ta Lietuvos ástojimui á ESpaþymëti, – balto granitokolona, kurios virðø juosiaþvaigþdþiø karûna. Visi iðvy-kos dalyviai ásiamþinome

bendroje nuotraukoje.Paskutinë keliones stote-

lë – Kernavëje, pirmojojeLietuvos sostinëje, kur glû-di senoji mûsø tautos istori-ja. Pasivaikðèiojæ po Kerna-vës teritorijà, pasiþvalgæ nuoklebonijos bokðto, pavargæ,bet kupini áspûdþiø, sugráþo-me á autobusà ir pajudëjomenamø link.

Lietuvos istorija raðëskaudþias ir liûdnas datas,bet mûsø tëvynë, kaip ir mes,nepalûþo, iðliko laisva ir tvir-ta. Mus, buvusius politiniuskalinius ir tremtinius, tik vil-tis nuramina. Tikimës, jogðiuos muziejus lanko ir lankysjaunimas ir tie, kuriems svar-bi mûsø praeitis.LPKTS Ukmergës filialo inf.

LPKTS Ukmergës filialo nariai Europos geografiniame centre

62013 m. liepos 26 d. Nr. 28 (1050)TremtinysVytautas ÐVAGÞDYS,

Norilsko Gorlago politiniø kaliniø sukilimo dalyvis

Prisiminimai po 60 metøTaip ir buvo. Visi priþiûrë-tojai apleido zonà. Kità dienànë vienas kalinys neiðëjo ádarbà, o dirbusieji naktinëjepamainoje, ið ryto negráþo ázonà. Nuo tol nakèiai bara-kai jau nebuvo rakinami. Ki-tà dienà prasidëjo derybostarp kaliniø ágalioto komite-to ir lagerio administracijos.Kaip ir buvo tikëtasi, virði-ninkai kalbëjo „virðininkið-ku“ balsu ir tai sudarë „katësir pelës“ þaidimo vaizdà. Ka-liniai atsisakë kalbëtis su lage-rio administracija, pareikala-vo iðkviesti komisijà ið Mask-vos, kurioje bûtø Komunistøpartijos Centro komiteto at-stovai.

Èia bûtina pasakyti, kadtuoj pat mûsø akcijà parëmë6-os Gorlago zonos kalinësmoterys. Ta zona buvo artimûsø. Sukilimo dvasia persi-këlë á 4-à zonà, kurios kaliniaidirbo kartu su mumis miestostatyboje. O taip pat prisijun-gë 1-a zona, kurios kaliniaidirbo rûdos kasykloje ir 2-azona – angliakasiai Kajerka-ne. Vëliau sukilo ir 3-ia kator-gininkø zona. Tad visasGorlagas, visos ðeðios zonos,daugiau nei 30 tûkstanèiø po-litiniø kaliniø, gindami savoteises ir gyvybæ, atsisakë vyk-dyti Gorlago virðininkø nuro-dymus, pareikðdami, kad kal-bësis tik su kompetentingaisatstovais ið Maskvos.

Virðininkai„veikia“

Lagerio administracijaëmësi „darbø“. Pirmiausia,

kai kuriose vietose perkirpospygliuotos vielos aptvarà irper garsiakalbá paskelbë: „Vi-si kaliniai, kurie nenori daly-vauti sukilime, kvieèiami iðei-ti ið zonos“. Be abejo, tokiøbuvo, kurie nepritarë sukili-mui; tie iðëjo laisvai per var-tus ir niekas jiems netrukdë.Antra, netoli zonos vartø, bu-vo pastatyti stalai, uþ kuriøsusitikdavo derybininkai.Ketvirtà ar penktà derybø die-nà dalyvavo netgi generolas.Pastiprinimui atvaþiavo ug-niagesiø maðina ir pasijungëvandens þarnas.

Taip prasidëjo eilinës de-rybos. Jø metu, lyg niekuo dë-ti, á zonà, paeiliui, pamaþu su-ëjo, sakyèiau, apie 200NKVD karininkø. Tyliai pri-slinko prie 5-o barako ir aps-tojo já, lyg atkirsdami nuo vi-sos zonos. Keliolika karinin-kø suëjo á barakà ir pareika-lavo visø jame esanèiø kali-niø, susirinkti daiktus ir sku-biai iðeiti ið zonos.

Penktas barakas buvo di-delis, jame gyveno maþiausiai400–500 kaliniø. Be abejo,jie pakluso ir, kas su daik-tais, kas be daiktø, ið barakoiðëjo. Lauke kilo sumaiðtis irtuoj pat ið zonos subëgo galtûkstantis kaliniø. Tokiu bû-du tie karininkëliai pateko ávisiðkà kaliniø apsuptá. Kari-ninkams buvo pasakyta pa-maþu, atsargiai eiti ten, iðkur atëjo. Taip ásibrovëliaikaliniø apsuptyje „iðkilmin-

gai“ buvo iðlydëti „namuèio“.Kaþkas ið kaliniø supjaus-

të ugniagesiø prijungtas van-dens þarnas. Kilo sumaiðtis irvël derybos nutrûko. Virði-ninkams dar kartà buvo pasa-kyta, kad derybos bus gali-mos tik su Maskvos valdþiosatstovais, kurie turës tam ága-liojimus.

Kaliniø laikysenasukilimo metu

Kaliniø buvo susitarta irvisi buvo áspëti sukilimo me-tu elgtis ramiai, nepasiduotiprovokacijoms, nesukeltismurtiniø veiksmø, kad nebû-tø jokiø prieðvalstybiniø irprieð Komunistø partijà nu-kreiptø pareiðkimø ir t.t. Tu-rëjome elgtis taip, kad nesu-teiktume galimybës apkaltintiir panaudoti prieð mus gink-là. Virð kai kuriø barakø bu-vo iðkeltos juodos, raudono-mis juostomis perriðtos, vëlia-vos ir plakatai, kvieèiantys pa-laikyti kaliniø sukilimà uþ ka-liniø teises. Mes reikalavomeMaskvos atstovø, kad nu-trauktø vietiniø Gorlago vir-ðininkø savivalæ.

Atvaþiavo komisijaið Maskvos

Turbût kitos iðeities nebu-vo ir vietinë Gorlago valdþiaiðkvietë kaliniø pareikalautàkomisijà ið Maskvos. Jie atva-þiavo gana greitai. Elgësi ra-miai, be priekaiðtø. Kaliniø

Tæsinys.Pradþia Nr. 27

pateiktus klausimus sprendëkonkreèiai ir iðsamiai. Tuojaupat buvo iðspræsta: leisti nu-imti nuo drabuþiø ir asmeni-niø daiktø „asmeninius“ nu-merius, neuþrakinëti nakti-mis barakø; leisti neribotaisusiraðinëti su artimaisiais irgauti ið jø siuntinius; ið da-lies uþ darbà mokëti pini-gais; leisti pasimatymus suartimaisiais; nepersekiotisukilimo aktyvistø ir kaliniøkomiteto nariø; teisti ðau-dþiusá á kalinius serþantà. Oklausimus dël bylø ir baus-miø perþiûrëjimo jie paþa-dëjo, jog perduos aukðtesneivaldþiai Maskvoje.

Kaliniai ásipareigojo nu-traukti sukilimà ir tæsti darbà.Susitvarkymui buvo leista po-ra dienø neiti á darbà.

Tragiðka sukilimobaigtis

Iðvaþiavus Maskvos komi-sijai, mûsø 5-os zonos virði-ninkai paskelbë 5-os zonosnaikinimà, nes per daug pri-artëjo miesto gyvenamøjø na-mø statyba. Mus visus perve-dë á 4-à zonà, kuri buvo maþ-daug uþ 1,5 kilometro nuomûsø zonos. Per tundrà iðsta-të sargybà, padarë laisvà ke-lià, kuriuo mes turëjo laisvaijudëti ir mes, pirma kolona,pajudëjome. Nepriëjus 4-oszonos, uþ kalvelës tundroje,mus pasitiko „kaip baliuje“iðstatyti stalai, uþ jø sëdëjo

virðininkai ir pradëjo pagalsàraðus mus tikrinti, nu-kreipdami kà á kairæ, kà á de-ðinæ, kà tiesiai.

Bet èekistai vël „praðovë“ –5-oje zonoje buvo dviejøaukðtø barakas, o nuo jo sto-go ir pro stoglangius buvomatomas visas kelias, kurámes turëjome nueiti, ir liku-sieji zonoje matë, kad mus su-stabdë, kad mus skirsto, kopagal susitarimà lagerio val-dþia negalëjo daryti.

Likusieji 5-e zonoje tuojaupat virðininkams pareiðkë,kad dël vykdymø paþeidimødaugiau niekas ið zonos nie-kur neis. Kilo sàmyðis, viskasprasidëjo ið naujo, vël sukili-mas. Mûsø „rûðiuotojai“ tuojpat nutraukë savo veiksmus,o mus visus suvarë á 4-à zonà.Visas derybø darbas liko su-gadintas ir vël dël to kalti mû-sø virðininkai.

Vietinë valdþia, nerasda-ma kitos iðeities, liko iðtikimabolðevikø idealams, nuspren-dë panaudoti ginklus. 1953metø birþelio 29-osios naktáNKVD kareiviai, gavæ savovadø ásakymà, ðaudydami ákalinius, ásiverþë á 5-à zonà irtokiu bûdu privertë nutrauk-ti sukilimà.

Þiauriai muðant lazdomisir kareiviðkais kastuvëliais,buvo numalðintas sukilimas6-oje moterø zonoje. Pasku-tinius, jau rugpjûtá, suðaudë3-ioje katorgininkø zonoje.Tik taip „tarybø“ valdþia su-gebëjo iðspræsti jø paèiø ið-provokuotà politiniø kaliniøsukilimà Norilsko Gorlage.

Liepos 16 dienà Ðiauliø fi-lialo tarybà su didele ramuniøpuokðte pasitiko telðið-kiai. Apsilankæ Telðiøfilialo bûstinëje ir apsi-keitæ suvenyrais iðsku-bëjome á ekskursijà, ku-rioje pamatëme miestopuoðmenas ir suþinojo-me daugybæ ádomiø fak-tø: skulptûroje „Þemai-tijos gaublys“ paþymë-tos vietos atitinka realøþemëlapá, o Telðiai, kaipir Roma, stovi ant sep-tyniø kalvø. Skulptûra„Þemaitijos legendos“,vaizduojanti þemaitu-kus ir meðkiukus ant nu-garos neðanèià meðkà –Þemaitijos motinà, pri-mena liaudyje vis dar gy-vas legendas apie meðkas, pa-dedanèias þemaièiams augin-ti ir auklëti vaikus. Ðvelniaipatrynus ðiai meðkai nosá ga-lima tikëtis gerø norø iðsipil-dymo.

Ákopæ á Insulos kalvà, ku-rios ðlaità saugo „DidþiojiÞemaièiø siena“, pamatëme

didingà Ðv. Antano Paduvie-èio katedrà. Katedros vartuo-se meniðkai pavaizduota Þe-maitijos istorija, o aikðtëjeesanèiuose reljefuose pra-smingais þenklais ir lakonið-komis meninëmis priemonë-mis áprasmintos þmogiðko-sios bûties nuostatos, tokios,

kaip: „Gyvenk tiesoje“,„Þmogus þmogui“, „Þemëjedaug dangaus“...

Vëliau nuvykome á buvu-sio tremtinio Karolio Kaz-lausko sodybà. Ten tikraidaug dangaus, nes gyvenatokie geri, taurios ðirdiesþmonës. Ðeðiø hektarø skly-

LPKTS Ðiauliø ir Telðiø filialø tarybos nariai buvusio tremtinio Karolio Kazlausko sodyboje

Þemëje daug dangaus

pas paverstas rojumi þemë-je – gëlës, gëlës ir vejos. Vis-kas priþiûrëta, iðpuoselëta.Namø ðeimininkai uþauginodu savo vaikus ir tris sveti-mas mergaites. Visi jau su-augæ, baigæ mokslus. Ðiuometu Kazlauskai augina dunaðlaièius broliukus. Ir ið

kur tiek gerumo, tiek ðirdiesðilumos...

Bendravimas èiaprasidëjo Lietuvos him-nu ir tylos minute. Vë-liau dalijomës prisimi-nimais, vaiðinomës,klausëmës ðeimininkomamos, einanèios de-vintà deðimtá, sukurtøeilëraðèiø. Dieviðkadvasia pleveno tarp mû-sø, nes visur tvyrojo be-galinis nuoðirdumas.Kieme uþtraukëme dai-nà „Þemëj Lietuvos“,ásiamþinome nuotrau-koje. Traukiniu gráþænamo buvome laimingi,mums visiems uþaugogerumo sparnai.

Dëkojame LPKTSTelðiø filialo pirmininkeiReginai Chmieliauskienei irvisiems filialo tarybos na-riams uþ nuoðirdumà ir pa-rodytà dëmesá. TelaiminaAukðèiausiasis Jus ir Jûsødarbus!

ValerijaJOKUBAUSKIENË

(Bus daugiau)

Eduardo Manovo nuotr.Eduardo Manovo nuotr.

7 2013 m. liepos 26 d.Nr. 28 (1050) Tremtinys

Redakcija pasilieka teisæ trumpinti ir redaguoti straipsnius, rankraðèiai negràþinami.

Mûsø adresas: Laisvës al. 39,LT-44309, Kaunas, tel. (8 37)323 204, faksas (8 37) 323 214.Indeksas 0117. El. paðtas:tremtinys@zebra.lt

ISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509X

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su autoriaus nuomone.

Tremtinys

Kaina 2 Lt

Leidëjas LPKTS

Projektà „Lietuvos Laisvës kovø, tremties ir tautosnetekèiø atspindþiai“ remia

LPKTS puslapis internete: http://www.lpkts.ltÁmonës kodas 3000 32645. Ats./sàsk. Nr.LT18 70440600 0425 8365, AB „SEB“ bankas.

Spausdino spaustuvë UAB„Rinkos aikðtë“, Josvainiø g. 41,Këdainiai Ofsetinë spauda 2 sp. lankai.

Tiraþas 2370. Uþs. Nr.

ILSËKITËS RAMYBËJE

RedaktorëJolita Navickienë Redakcija:Dalia Maciukevièienë,Vesta Milerienë,Rasa Duobaitë-Bumbulienë

S k e l b i m a i

Uþsiprenumeruokite„Tremtiná“!

„Lietuvos paðto“ skyriuose ir internetu prenumera-ta.post.lt galite uþsiprenumeruoti savaitraðtá „Tremtinys“.Prenumerata priimama iki kiekvieno mënesio 22 dienos.

Prenumeratos indeksas 0117, kaina: 1 mën. – 8,16 Lt,3 mën. – 24,48 Lt, 6 mën. – 48,96 Lt.

Dëkojame skaitytojams.

Liepos 28 d. (sekmadiená) 12 val. Kazlø Rûdos baþnyèio-je bus aukojamos ðv. Miðios uþ 1941–1945 m. þuvusius Lie-tuvos savisaugos daliniø karius.

13.30 val. senosiose Raèyliðkës kaimo kapinëse bus pa-ðventintas paminklinis kryþius.

Vaþiuoti: senuoju keliu Àþuolø Bûdos link 9 kilometrus.

Dëmesio!Buvusius politinius kalinius, tremtinius, Laisvës kovø da-

lyvius su ðeimomis kvieèiame dalyvauti spalio 12 d. (ðeðta-diená) Kauno sporto halëje (Perkûno al. 5) ávyksianèioje ju-biliejinëje 25-meèio ðventëje.

Praðome visus buvusius politinius kalinius, tremtinius,Laisvës kovø dalyvius, dalyvavusius 1988 metais Kauno spor-to halëje vykusiame pirmajame suvaþiavime, pareikðti apieapsisprendimà dalyvauti ðiemet vyksianèioje ðventëje ir uþsire-gistruoti LPKTS filialø bûstinëse (pagal gyvenamàjà vietà).

LPKTS valdyba

Jadvyga Ðabanaitë-Ginèienë1923–2013

Gimë Ðiauliø aps. Kurðënø valsè. Rau-dënø k. gausioje ûkininkø ðeimoje. Jaunys-tëje iðtekëjo. 1948 m. su ðeima iðtremta áBuriatijos Mongolijà – Zaigrajevo r. Ilkosk. Kolûkyje dirbo ávairius darbus. Trem-tyje susilaukë sûnaus Vytauto. 1958 m. grá-þo á Lietuvà, apsigyveno Raudënuose, dir-

bo kolûkyje. Vëliau persikëlë gyventi á Kurðënus, dirbo keliø val-dyboje. Buvo aktyvi LPKTS Kurðënø filialo ir tremtiniø choro„Tremties varpai“ narë.

Palaidota Raudënø kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame sûnø su ðeima, gimines ir artimuo-

sius.LPKTS Kurðënø filialas

Jonas Kuðlys1923–2013

Gimë Raseiniø r. Liauberiðkës k.Baigë Raseiniø gimnazijà. 1942 m. su-situokë su Anastazija Meðkauskaite.Dirbo mokytoju Ðimkaièiø, Betygalosmokyklose. Ásitraukë á pogrindinæ veik-là – platino atsiðaukimus, palaikë ry-ðius su partizanais. 1948 m. areðtuotasir nuteistas 25 m. Þmona su keturiaismaþameèiais vaikais buvo átraukta átremiamøjø sàraðus, bet represijø iðvengë. Jonas kalëjo KomijosIntos lageriuose. 1957 m. iðleistas be teisës gyventi Lietuvoje. Tadajo ðeima atsikëlë gyventi á Intà. 1968 m. gráþo á Lietuvà. Apsigy-veno Ðiauliø r. Ginkûnø kaime. Dirbo Ginkûnø ûkyje buhalte-riu, vëliau – sandëlininku. Buvo tolerantiðkas, darbðtus ir sàþi-ningas þmogus.

Palaidotas Ðiauliø Ginkûnø kapiniø tremtiniø sektoriuje.Nuoðirdþiai uþjauèiame dukteris su ðeimomis, artimuosius.

LPKTS Ðiauliø filialas

Sàskrydþio „Su Lietuvaðirdy“ programa

Rugpjûèio 2 d. (penkta-dienis),

Jaunimo diena:11 val. jaunøjø ðauliø,

skautø varþytuvës;15 val. programa mergi-

noms ir vaikinams „Amatøerdvë“;

LPKTS 25 metø veiklosparoda;

19.30 val. video paskaita

Kvieèiame á sàskrydá „Su Lietuva ðirdy“apie partizanø kovas.

Karo istorijos klubo„Grenadierius“ programa(partizanø stovykla, mûðioinscenizacija);

Susitikimai ir pokalbiai subuvusiais partizanais, ryðinin-kais, tremtiniais prie lauþo.

Rugpjûèio 3 d. (ðeðta-dienis),

Susitikimø diena:9.30 val. Lietuvos kariuo-

menës puèiamøjø orkestroprograma (Ariogaloje, Vy-tauto gatvëje);

10 val. ðventinë eisenanuo Ariogalos parapijos baþ-nyèios á Dubysos slëná; 11 val. ðv. Miðias Duby-sos slënyje aukos arkivysku-pas Sigitas Tamkevièius; 13 val. jungtinio buvusiøtremtiniø ir politiniø kaliniøchoro dainø koncertas; 14.30 val. ðventinë popie-të. Koncertuos Dzûkijosbardas Albertas Antanavi-èius ir grupë „Kitava“; 19 val. vakaronë jaunimui sugrupëmis „Skylë“ ir „Kitava“.

(atkelta ið 1 psl.)

Rugpjûèio 3 d. (ðeðtadiená) 15 val. Raseiniø r. Ariogalossen. Pagynëvio k. bus ðventinamas paminklinis kryþius Pagy-nëvio ir kaimyniniø kaimø partizanø, þuvusiøjø uþ Lietuvoslaisvæ atminimui. Bus pristatyta knyga „Kai Gynëvë raudojokrauju“, vaiðinsimës etnografinëmis 1944–1950 metø kaimið-komis vaiðëmis.

Vaþiuokite senuoju Þemaièiø keliu pro Ariogalà. Priva-þiavæ nuorodà „Negirva“ sukite nurodyta kryptimi, vaþiuo-kite tiesiai iki Ðliuþiø kaimo – ten bus rodyklës arba lauks or-ganizatoriai. Paminklinio kryþiaus koordinatës (WGS):55.2944, 23.5912

Maloniai kvieèiame dalyvauti.

Pirmyn uþ Dievàir Tëvynæ!

Lietuvai iðkyla vis nauji pavojai... Daugelis jà ðmeiþia Lie-tuvoje ir uþsienyje. Trimituoja, kad Lietuvoje nëra jokiø ma-þumø laisvës. Dabartinis gyvenimas liudija, kad ideologinësmaþumos ir nusikaltëliai Lietuvoje turëjo daugiausiai laisvës...

Liepos 27 dienà, kada iðtvirkæ gëjai siaus Vilniuje, eikimeá savo baþnyèias (daugiau ðiuo metu mes nieko negalime pa-daryti) ir tà laikà praleiskime maldoje. Melskimës ir giedo-kime giesmes. O jei neleis á baþnyèias, melskimës ðventoriu-je. Melskimës ir uþ Lietuvos valdþià, kad gintø Dievà ir Lie-tuvà, o negalëdami to padaryti uþleistø vietà dràsesniems.

Mons. Alfonsas SVARINSKAS

Dëmesio!Kitas „Tremtinio“ numeris iðeis rugpjûèio 9 dienà.

Jau nekalbant apie valstybi-nes pensijas gaunanèiøjø lygiaitokià pat teisæ gauti atkurtaspensijas, kaip ir valdininkamsbei teisëjams, atlyginimus. Betko gi èia stebëtis: negi politi-kams ir valstybës tarnautojamspristigs politinës valios atkurtisavo paèiø sumaþintus atlygini-mus? Arba kitaip sakant, negipolitikai ir valstybës tarnauto-jai suras politinës valios pirmaágyvendinti 2012 metø KT nu-tarimà ir pirmiau atkurti vals-tybines pensijas bei kompen-suoti praradimus senatvës pen-sininkams?

Taigi nors gyvename lyg irteisinëje valstybëje ir KT nu-tarimai turëtø galioti visiemsvienodai, realiame gyvenimetaip nëra: vieniems Lietuvo-je KT nutarimai veikia, o kitigali ir palaukti.

Ingrida VËGELYTË

Dviveidystë teisinëjeLietuvoje: vieniemstuoj pat, kitiems –

kada nors(atkelta ið 2 psl.)

82013 m. liepos 26 d. Nr. 28 (1050)Tremtinys

mLiepos 29–rugpjûèio 4 d.

Televizijos programa

LRT LRT kultûraPirmadienis, liepos 29 d.

6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Kobra 11“ (k.).10.00 Myliø Amerika. 10.45 Þingsnis po þingsnio.11.00 Pasaulio plaukimo èempionatas. Atrankosvarþybos. 13.00 Ryto suktinis su Z.Kelmickaite.14.00 Þinios. 14.20 Laba diena, Lietuva. 15.00 LRTradijo þinios. 15.10 „Kobra 11“. Ser. 16.20 Fut-bolas. UEFA U-19 èempionatas. Pusfinalis.18.30 Ðiandien. 19.00 Pasaulio plaukimo èem-pionatas. Pusfinaliai. Finalai. 20.25 Perlas. 20.30Panorama. 21.00 Futbolas. UEFA U-19 èem-pionatas. Pusfinalis. Pertr.- 22.00 Perlas. 23.05Vakaro þinios. 23.20 „Puaro“. Ser.

Antradienis, liepos 30 d. 6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Kobra 11“ (k.).10.00 Myliø Amerika. 10.45 Þingsnis po þingsnio.11.00 LRT vasaros studija. 12.00 „Namelis pre-rijose“. Ser. 13.00 Bëdø turgus (k.). 14.00 Þinios.14.20 Laba diena, Lietuva. 15.00 LRT radijo þi-nios. 15.10 „Puaro“. Ser. 17.15 „Kobra 11“. Ser.18.15 Ðiandien. 18.50 Pasaulio plaukimo èem-pionatas. Pusfinaliai. Finalai. 20.25 Perlas. 20.30Panorama. 21.00 „Rojus Lietuvoj“. Ser. 21.30Emigrantai. Pertr.- 22.00 Perlas. 22.30 Nacio-nalinë paieðkø tarnyba. 23.45 Vakaro þinios.0.00 „Puaro“ (k.).

Treèiadienis, liepos 31 d. 6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Kobra 11“ (k.).10.00 Myliø Amerika. 10.45 Þingsnis po þingsnio.11.00 LRT vasaros studija. 12.00 „Namelis pre-rijose“. Ser. 13.00 Bëdø turgus (k.). 14.00 Þi-nios. 14.20 Laba diena, Lietuva. 15.00 LRT ra-dijo þinios. 15.10 „Puaro“. Ser. 17.15 „Kobra11“. Ser. 18.15 Ðiandien. 18.50 Pasaulio plau-kimo èempionatas. Pusfinaliai. Finalai. 20.25Perlas. 20.30 Panorama. 21.00 „Rojus Lietu-voj“. Ser. 21.30 Áþvalgos. Pertr.- 22.00 Perlas.22.30 KINFO. 23.00 „Á gamtà“. Dok. 23.30 Va-karo þinios. 23.45 „Puaro“ (k.).

Ketvirtadienis, rugpjûèio 1 d. 6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Kobra 11“ (k.).10.00 Myliø Amerika. 10.45 Þingsnis po þingsnio.11.00 Pasaulio plaukimo èempionatas. Atrankosvarþybos. 13.00 Emigrantai (k.). 14.00 Þinios.14.20 Laba diena, Lietuva. 15.00 LRT radijo þi-nios. 15.10 „Puaro“. Ser. 17.15 „Kobra 11“. Ser.18.15 Ðiandien. 18.50 Pasaulio plaukimo èem-pionatas. Pusfinaliai. Finalai. 20.25 Perlas. 20.30Panorama. 21.00 „Rojus Lietuvoj“. Ser. 21.35Futbolas. UEFA U-19 èempionatas. Finalas.Pertr.- 22.00 Perlas. 23.45 Vakaro þinios. 0.00„Puaro“ (k.).

Penktadienis, rugpjûèio 2 d. 6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Kobra 11“ (k.).10.00 Myliø Amerika. 10.45 Þingsnis po þingsnio.11.00 LRT vasaros studija. 12.00 „Namelis pre-rijose“. Ser. 13.00 Emigrantai (k.). 14.00 Þinios.14.20 Laba diena, Lietuva. 15.00 LRT radijo þi-nios. 15.10 „Puaro“. Ser. 17.15 „Kobra 11“. Ser.18.15 Ðiandien. 18.50 Pasaulio plaukimo èem-pionatas. Pusfinaliai. Finalai. 20.25 Perlas. 20.30Panorama. 21.00 Duokim garo ! Pertr.- 22.00Perlas. 23.00 „Puaro“ (k.). 1.00 Bardø festiva-lis „Akacijø alëja 2013“.

Ðeðtadienis, rugpjûèio 3 d. 6.00 Stilius. Namai. 6.35 Stilius. Veidai. 7.15 Na-cionalinë paieðkø tarnyba (k.). 8.30 Gimtoji þe-më. 9.00 Animacija. 10.00 Gustavo enciklopedi-ja. 10.30 Keliaujantiems lëtai su M.Starkumi. 11.00Pasaulio plaukimo èempionatas. Atrankos var-þybos. 13.00 „Chirurgijos istorija. Kraujuojanèiosðirdys“. Dok. 13.55 Futbolas. SMScredit.lt A Ly-ga. „Atlantas“–„Ðiauliai“. 16.00 Þinios. 16.10Sveikinimø koncertas. 19.00 Pasaulio plaukimoèempionatas. Pusfinaliai. Finalai. 20.25 Perlas.20.30 Panorama. 21.00 Jûros ðventë 2013. 23.00„Kryþminë ugnis“. Prancûzija. 2008. Trileris.

Sekmadienis, rugpjûèio 4 d. 6.00 Emigrantai. 7.00 Ryto suktinis su Z.Kel-mickaite (k.). 8.00 Giriø horizontai. 8.30 Kaimoakademija. 9.00 Animacija. 10.00 Gustavo encik-lopedija. 10.30 Lietuvos tûkstantmeèio vaikai.12.00 Tuk tuk Indija. 13.00 Iðkilmingø ðv. Miðiøtransliacija ið Telðiø. 14.45 Klausimëlis.lt. 15.00„Indijos laukinës gamtos paslaptys. Drambliø ka-ralystë“. Dok. 16.00 Þinios. 16.10 Afrika.Lt. 17.15Lietuva – jûrinë valstybë. 17.45 Septynios Kaunodienos. 18.30 Turizmo vietovës pritaikytos vi-siems. 19.00 Pasaulio plaukimo èempionatas.Pusfinaliai. Finalai. 20.30 Panorama. 20.45 Sa-vaitë. 21.15 „Apsiðaukëliø orkestras“. Muz. ko-medija. 2009. Prancûzija, Italija, Rumunija.23.35 Jûros ðventë 2013 (k.).

Pirmadienis 8.00 Gustavo enciklopedija. 8.30 Keliaukim! 9.00 Labas rytas, Lie-tuva (k.). 11.30 Didysis metø koncertas (k.). 13.30 Kai að maþas bu-vau (k.). 14.15 Pasaulio plaukimo èempionatas. Atrankos varþybos(k.). 16.15 Þinios (k.). 16.35 Laba diena, Lietuva (k.). 17.15 Vizijosir tikrovë. Vilniaus vyskupas kunigaikðtis Ignas Jokûbas Masalskis.18.00 Kultûrø kryþkelë. Trembita. 18.15 Sveèiø ekspresas. 18.45 Mû-sø miesteliai. Naujamiestis. Berèiûnai. 19.35 „Jono Griciaus mono-logai“. 2011. Dok.f. 20.20 „Paskutinë atostogø diena“. 1964. Dra-ma. 21.23 Renomë. Vakaras Griciø namuose. 22.15 „Kruizas“. Ko-medija. 2011. Prancûzija. 0.00 Panorama (k.). 0.30 Pasaulio plau-kimo èempionatas. Pusfinaliai. Finalai (k.).

Antradienis 8.00 Tele bim-bam. 8.30 Laiko þenklai (k.). 9.00 Labas rytas, Lie-tuva (k.). 11.30 Þ.Noreikienës jubiliejinis vakaras „Tik jums“ (k.).13.00 Europos vidury (k.). 13.30 Pagauk kampà (k.). 14.00 Mûsø mies-teliai. Naujamiestis. Berèiûnai. 14.50 Vizijos ir tikrovë (k.). 15.20 Kul-tûra. Kompozitorë R.Ðerkðnytë. 15.30 „Jono Griciaus monologai“(k.). 16.15 Þinios (k.). 16.35 Laba diena, Lietuva (k.). 17.15 Kelionëá bûtàjá laikà. Dirigentas M.Bukða. 18.00 Kultûrø kryþkelë. Vilniausalbumas. 18.15 Gimtoji þemë. 18.45 Septynios Kauno dienos. 19.30Maþosios Lietuvos leidyklos. 20.15 „Ðnipai“. Ser. 21.10 „Apie tei-sæ“. Dok. 21.20 Prisiminkime. Dainos jûros tema. 21.30 „Raudon-medþio rojus“. Ser. 22.35 Kamerinës muzikos koncertas „Penkiosmelodijos rudeniui“. 23.00 Pasaulio dokumentika. 0.00 Panorama(k.). 0.30 Pasaulio plaukimo èempionatas. Pusfinaliai. Finalai (k.).

Treèiadienis 8.00 Animacija. 8.30 Gimtoji þemë. 9.00 Labas rytas, Lietuva (k.).11.30 „Keliaujantys namø dailintojai“ (k.). 12.30 Misijos Baltijos jû-ros regione. (k.). 13.00 „Apie teisæ“ (k.). 13.05 Prisiminkime (k.).13.15 „Ðnipai“ (k.). 14.10 Renomë. Vakaras Griciø namuose (k.).15.05 Vaikø ir jaunimo dþiazo dainø ðventë „Jaunoji dþiazo banga“(k.). 16.15 Þinios (k.). 16.35 Laba diena, Lietuva (k.). 17.15 Laikoportretai. Seserys. Dailininkës Eglë ir Ieva Babilaitës. 18.00 Kultûrøkryþkelë. Rusø gatvë. 18.15 Giriø horizontai. 18.45 Emigrantai. 19.30„Medininkai. Nebaigta byla“. 1996. Dok.f. 20.15 Liaudies kinas.„Þaizdos þemës mûsø“. 1971. Vaid.f. 21.50 Kultûra (k.). 22.00 Elitokinas: „Undinë“. Drama. 2007. Rusija. 0.00 Panorama (k.). 0.30 Pa-saulio plaukimo èempionatas. Pusfinaliai. Finalai (k.).

Ketvirtadienis 8.00 Gustavo enciklopedija. 8.30 Giriø horizontai. 9.00 Labas ry-tas, Lietuva (k.). 11.30 Maþosios Lietuvos leidyklos (k.). 12.15 Laikoþenklai (k.). 12.45 Vizijos ir tikrovë (k.). 13.30 Kelionë á bûtàjá laikà(k.). 14.15 Pasaulio plaukimo èempionatas. Atrankos varþybos (k.).16.15 Þinios (k.). 16.35 Laba diena, Lietuva (k.). 17.15 Be pykèio.18.00 Kultûrø kryþkelë. Menora. 18.15 Kaimo akademija. 18.45 Asis-tentas vienai dienai. 19.30 Netradicinës pamokos. 20.15 Tarptau-tinis menø èempionatas „ART-O-THLON“. 21.30 KINFO. 21.55LNOBT spektaklis. Baletas „Vasarvidþio nakties sapnas“. 23.15 Lie-tuviø dokumentika. „Domeikos sindromas“. 0.00 Panorama (k.).0.30 Pasaulio plaukimo èempionatas. Pusfinaliai. Finalai (k.).

Penktadienis 8.00 Animacija. 8.30 Kaimo akademija. 9.00 Labas rytas, Lietuva(k.). 11.30 Asistentas vienai dienai (k.). 12.15 Netradicinës pamo-kos (k.). 13.00 Tarptautinis menø èempionatas „ART-O-THLON“(k.). 14.15 „Rumba, valsas ir jaunystë“. 1988. Muz.f. 14.45 Laiko por-tretai (k.). 15.30 Be pykèio (k.). 16.15 Þinios (k.). 16.35 Laba diena,Lietuva (k.). 17.15 Bûtovës slëpiniai. Lietuva Ukrainoje. LDK pilys.18.00 Kultûrø kryþkelë. Vilniaus sàsiuvinis. 18.15 Keliaukim! 18.45Kai að maþas buvau. 19.25 G. Rossini operø ir opereèiø uvertiûrosir arijos. 21.10 Kultûra. Kompozitorius Ð.Nakas. 21.30 Europos vi-dury. 22.00 Misijos Baltijos jûros regione. Kankinystës. 22.30 Pa-gauk kampà. 23.00 Dþiazo vakaras. „Estonian Police & Border Gu-ard Orchestra“. 0.00 Panorama (k.). 0.30 Pasaulio plaukimo èem-pionatas. Pusfinaliai. Finalai (k.).

Ðeðtadienis 8.00 Trembita (k.). 8.15 Vilniaus albumas (k.). 8.30 Rusø gatvë (k.).8.45 Menora (k.). 9.00 Vilniaus sàsiuvinis (k.). 9.15 Krikðèionio þo-dis (k.). 9.30 Kelias. 9.45 Misijos Baltijos jûros regione (k.). 10.15Giriø horizontai. 10.45 Emigrantai. 11.30 Amþinai graþi suknelë.12.00 Keistuoliø teatro spektaklis „Zuikio paveikslëliai“. 12.35 G.Rossini operø ir opereèiø uvertiûros ir arijos (k.). 14.15 Pasaulioplaukimo èempionatas. Atrankos varþybos (k.). 16.15 Europos vi-dury (k.). 16.50 Ðventadienio mintys. 17.20 „Raudonmedþio rojus“(k.). 18.20 Muzika gyvai. Kauno valstybinio choro meno vadovo irvyr. dirigento P.Bingelio jubiliejinis koncertas. 19.50 Raðytojø klu-be. V. Sirijos Giros 100-osioms gimimo metinëms. Atminimo va-karas. 21.40 „Vilties misija“. Dok.f. 22.35 KINFO. 23.00 Panorama(k.). 23.30 „Chirurgijos istorija. Kraujuojanèios ðirdys “. Dok. 0.25Pasaulio plaukimo èempionatas. Pusfinaliai. Finalai (k.).

Sekmadienis 8.00 TV spektaklis „Gintarai sultonaitës karûnai“. 10.15 „Medi-ninkai. Nebaigta byla“ (k.). 11.00 Mûsø miesteliai. Marcinkonys. 11.50Tele bim- bam simfonija. 13.00 Liaudies kinas. „Þaizdos þemës mû-sø“ (k.). 14.30 Baletas „Vasarvidþio nakties sapnas“ (k.). 15.50 „Vil-ties misija“ (k.). 16.45 Laiko þenklai. Tarybinë nomenklatûra ir A.Snieèkus. 17.15 Lietuviø dokumentika (k.). 18.00 Muzikos istorijos.18.50 Amþiø ðeðëliuose. J. Pilsudskis. 19.29 Maþosios Lietuvos lei-dyklos (k.). 20.10 Vakaro autografas. Kino operatorius J.Gricius.21.00 LRT OPUS ORE. Grupës „Kurak“ koncertas. 22.00 „Indi-jos laukinës gamtos paslaptys. Drambliø karalystë“. Dok. 22.50 Kul-tûra (k.). 23.00 Panorama (k.). 23.15 „Kryþminë ugnis“. Prancûzija.2008. Trileris. 0.50 Plaukimo èempionatas. Pusfinaliai. Finalai (k.).

Paminëtos S. Dariausir S. Girëno skrydþio perAtlantà 80-osios metinës

Prie paminklo vykusiameS. Dariaus ir S. Girëno skry-dþio per Atlantà 80-øjø me-tiniø minëjime kalbëjo LRPrezidentë Dalia Grybaus-kaitë. Jos teigimu, vieni pir-møjø perskridæ Atlanto van-denynà ir taip nutiesæ tiltà iðEuropos á Amerikà, mûsø la-kûnai kartu sujungë ir visopasaulio lietuvius.

„Atlanto nugalëtojø þyg-darbis maþà tautà pavertë di-dele tauta. Narsiø lakûnøskrydþio atminimas amþinaijungs mûsø ðalies istorijà sujos dabartimi ir ateitimi. Lin-kiu, kad ðis istorinis ávykisákvëptø Lietuvà imtis jà gar-sinanèiø þygiø,“ – teigë ðaliesvadovë.

Nedideliu lëktuvu áveikæAtlanto vandenynà ir patekæá aviacijos istorijà, prieð 80metø S. Darius ir S. Girënasvisam pasauliui praneðë apieLietuvà. Prezidentës teigi-mu, „Lituanicos“ skrydis bu-vo dràsos, atsidavimo ir mei-lës Tëvynei iðraiðka.

D. Grybauskaitë iðlydëjotradicinio bëgimo „Soldi-nas–Kaunas“ dalyvius, kuriebëgo 800 kilometrø – atstu-mà, kurio pritrûko S. Dariuiir S. Girënui iki tikslo.

Minëjime grojo Lietuvoskariuomenës Kariniø oro pa-jëgø orkestras, MyslibuþoDariaus ir Girëno gimnazi-jos ir Punsko moksleiviai at-liko meninæ programà.

Myslibuþo miestelyje,S. Dariaus ir S. Girëno skve-relyje, prie koplytëlës, ku-rioje po lëktuvo katastrofosbuvo paðarvoti lakûnø palai-kai, prieð pargabenant juos áLietuvà, prie paminklinio ak-mens Lietuvos didvyriamsatminti iððautos pagarbos iratminimo salvës.

Baigta tvarkyti paminklo

Dariui ir GirënuiKaune aplinka

Skulptoriaus Juozo Ðli-vinsko ir inþinieriaus Kæstu-èio Linkaus sukurtas ir iðbronzos nuliedintas S.Da-riaus ir S.Girëno paminklasKaune, prie Sporto halës, bu-vo pastatytas ir Kauno arki-vyskupo metropolito SigitoTamkevièiaus paðventintas1993 metais skrydþio 60-øjømetiniø proga.

20 metø paminklo aplin-ka nebuvo iki galo sutvarky-ta. Ðiemet kelias savaites plu-ðæ darbininkai baigë S. Da-

riaus ir S. Girëno paminkloir jo aplinkos tvarkymo dar-bus: nuvalë ið bronzos nulie-tà paminklà bei ant jo esan-èius uþraðus, sutvarkë priepaminklo esantá grindiná, ap-link paminklà iðliejo betoni-næ dangà, árengë papildomusproþektorius, kurie tamsiuparos metu apðvies pamink-là, netoli paminklo árengë 15naujø suoliukø, nugenëjogreta auganèius medþius.

Aviacijos ðventëLiepos 20 dienà Kauno

S. Dariaus ir S. Girëno aero-drome ávyko aviacijos ðventë,skirta Stepono Dariaus ir Sta-sio Girëno skrydþio per Atlan-tà 80-osioms metinëms. Jo-je dalyvavo geriausi Lietu-vos ir Baltijos ðaliø aviato-riai. Þiûrovai groþëjosi para-sparniø, skraidykliø, sklandy-tuvø, lengvøjø ir ultralengvø-jø lëktuvø pasirodymais, aplo-dismentais ir dþiugiais ðûks-niais pasitiko legendinio lëktu-vo „Lituanica“ kopijos skrydá.

Po „Lituanicos“ pasiro-dymo aerodrome buvo ati-dengtas S.Dariaus ir S.Girë-no atminimui skirtas memo-rialinis akmuo. Atidengimoceremonijoje dalyvavo Lie-tuvos kariuomenës Garbëskuopa, ministras pirminin-kas Algirdas Butkevièius,Kauno miesto meras And-rius Kupèinskas.

Aerodrome visà dienàveikë karinës ir aviacinëstechnikos paroda. Jos metuðventës sveèiai galëjo pasi-groþëti bei apþiûrëti Kariniøoro pajëgø orlaivius ir valsty-binës sienos apsaugos sraig-tasparnius. Renginio metubuvo pristatytas pirmasis lie-tuviðkas kosminis palydovas.

Ðventæ vainikavo koncer-tas „Perkûno sakmiø þygisper Lietuvà“, kuriame pasi-rodë patriotinio roko grupë„Thundertale“, puèiamøjøorkestras, choras ir solistai.

„Tremtinio“ inf.

(atkelta ið 1 psl.)