Mokslinis tiriamasis darbas

1

Mokslinis tiriamasis darbas

Dr. Romas Prakapas

[email protected]

2007.10.18

dr. Romas Prakapas22

Kurso tikslas ir uždaviniai

� Ugdyti mokslinio tyrimo įgūdžius ir

kompetencijas

– Formuoti mokslinius ir pažintinius interesus,

mokslinio, kūrybinio mąstymo pagrindus

– Lavinti mokslinių problemų paieškų, sprendimų ir

veiklos geb÷jimus

– Ugdyti tiriamojo darbo kompetenciją

– Ugdyti mokslinio, kritiško, kūrybinio mąstymo

kompetenciją

2007.10.18


Vertinimas

� Tyrimo (būsimo magistro darbo tema)

programa (50%)

� Testas (50%)

2007.10.18


Kurso turinys

� Mokslas kaip vertyb÷

� Kūrybinis mąstymas moksliniame darbe

� Moksliniai tyrimai aukštojoje mokykloje

� Mokslinio tyrimo metodologija

� Mokslinio tyrimo plano ir programos parengimas

� Empiriniai tyrimo metodai

� Statistin÷ duomenų analiz÷

� Mokslinio darbo etika

2007.10.18


Mokslinio tyrimo planas

� Aktualumas� Ištirtumas� Problema� Objektas� Hipotez÷� Tikslas ir uždaviniai� Tyrimo charakteristika� Pagrindin÷s sąvokos� Pagrindin÷ literatūra

2007.10.18


Rekomenduotina literatūra

� Bitinas B. Edukologinis tyrimas: sistema ir procesas. – Vilnius: Kronta, 2006

� Degutis M. Socialinių tyrimų metodologija. – Kaunas: Naujasis lankas, 1999.

� Guščinskien÷ J. Taikomoji sociologija: mokomoji knyga. – Kaunas: Technologija, 2004.

� Kardelis K. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. – Kaunas: Judex, 2002.

� Luobikien÷ I. Sociologinių tyrimų metodika. – Kaunas: Technologija, 2005.

� Merkys G. Pedagoginio tyrimo metodologijos pradmenys. – Šiauliai, 1995.

� Rudzkien÷ V. Socialin÷ statistika. Vilnius: MRU leidybos centras, 2005.

� Tidikis R. Socialinių mokslų tyrimų metodologija. – Vilnius: LTU, 2003.

� Tidikis R., Pečkaitis J. S., Šedbaras S. Magistrantų baigiamųjų darbųrengimas ir gynimas. – Vilnius: LTU, 2003.

2007.10.18


Mokslas, anot G. Merkio, kaip daugiamatis procesas pasireiškia:

� Žinių, teorijų, faktų, hipotezių sistema� Login÷ sistema� Metodų ir tyrimo procedūrų sistema� Genetiniu (besivystančiu) procesu� Atradimu ir euristika� Mokslo institucijų ir organizacijų sistema� Darbo pasidalinimo momentu visuomen÷je� Profesine veikla ir profesine bendruomene� Kultūra� Ideologija, magija� Technologinio progreso veiksniu� Autoritarine ir konservatyvia institucija� Etc.

2007.10.18


Mokslo klasifikacija

� Antika– Gamta (fizika)– Visuomen÷ (etika)– Mąstymas (logika)

� Renesansas– Septem artes

liberales� Atmintis (istorija)� Vaizduot÷ (poezija)� Išmintis (filosofija)

� Naujausieji laikai– Abstraktūs, konkretūs

ir tarpiniai (Spenser)– Formalūs ir realūs

(Wundt)

� Šiandiena– ŠM ministro 1998 m.

sausio 9 d. įsakymas Nr. 30 “D÷l mokslo sričių, krypčių ir šakųklasifikacijos”

2007.10.18


Mokslo klasifikacija

� Humanitariniai mokslai H 000� Socialiniai mokslai S 000

– Teis÷ S 01– Politologija S 02– Vadyba ir administravimas S 03– Ekonomika S 04– Sociologija S 05– Psichologija S 06– Edukologija S 07

� Fiziniai mokslai P 000� Biomedicinos mokslai B 000� Technologijos mokslai T 000

2007.10.18


Alternatyvūs “mokslai”

� Patologinis “mokslas”– Žmonių, įsitikinusių, kad kuria “tikrąjį” mokslą, užsi÷mimas,

tačiau esančių savo liguistų fantazijų ir iliuzijų nelaisv÷je

� Pseudomokslas– Bandymas įrodyti teiginį, naudojantis nemoksliniais metodais– Astrologija, “mokslas” apie paranormalius reiškinius ir pan.

� Scientizmas– Per didelis tik÷jimas mokslo j÷ga, pasireiškiančia “mokslinių”

modelių taikymu ir receptais nemokslin÷ms kultūros sritims

� Kvazimokslas– Grynai socialinis, kolektyvinis reiškinys, egzistuojantis tik

mokslin÷je bendrijoje, be to, organizuotoje (totalitarin÷se šalyse)

2007.10.18


Metodologin÷s teis÷tyros ištakos

� Teis÷s mokslų metodologija apibr÷žtina kaip mokslin÷s teisin÷s mąstysenos principųvisuma ir jos esm÷ – aktyvus kūrybinis pradas, kurio d÷ka pažįstama teis÷– Pozityvioji metodologija

– Racionalioji metodologija

– Sociologin÷ metodologija

– Psichologin÷ metodologija © R. Pilčiauskas, 1994

2007.10.18


Pozityvioji metodologija

� Teis÷ suvokiama kaip teis÷s normų

visuma, objektyviai išreiškiama

valstyb÷s priimtuose aktuose

� Naudojami daugiausiai empiriniai

pažinimo metodai

� Teis÷s teorija

2007.10.18


Racionalioji metodologija

� Teis÷ suvokiama kaip racionalus

darinys, kildinamas iš žmonijos

prigimties, proto, dvasios ir pan.

� Naudojami daugiausiai racionalūs

tyrimo metodai

� Teis÷s filosofija

2007.10.18


Sociologin÷ metodologija

� Teis÷ suvokiama kaip egzistuojanti

realiuose žmonių tarpusavio

santykiuose

� Naudojami dažniausiai sociologiniai

tyrimo metodai

� Teis÷s sociologija

2007.10.18


Psichologin÷ metodologija

� Teis÷ suvokiama kaip individualus

emocinis – psichinis išgyvenimas

� Naudojami dažniausiai psichologiniai,

iracionalūs pažinimo metodai

� Teis÷s psichologija

2007.10.18


Pažinimo samprata ir elementai

� Pažinimas yra žmogaus santykis su tikrove

� Pažinimą nagrin÷ja gnoseologija (gr. gnosis –

žinojimas)

� Pažinimo tikslas – pasiekti objektyvią tiesą

Pažinimo subjektas(1)

Pažinimo objektas(2)

santykis(3)

2007.10.18


Mokslinio tyrimo uždaviniai

� Aprašymas

� Mokslinis argumentavimas

� Prognozavimas

2007.10.18


Mokslin÷ problema

Kas? Kod÷l? Kaip?

Lygmuo

Sąlygos

2007.10.18


Mokslin÷s problemos formulavimo sąlygos

� Ankstesniųjų problemos sprendinių kritin÷

analiz÷

� Problemos pagrindinių parametrų išskyrimas

� Galimų problemos sprendinių analiz÷

� Problemos kompleksiškumo analiz÷

� Problemos formulavimo korektiškumas

2007.10.18


Mokslin÷s problemos formulavimo dažniausios klaidos

� Mokslin÷ problema neformuluojama, t.y. neišryškinamas

klausimas, į kurį moksliniu tyrimu siekiama atsakyti

� Formuluojama pernelyg bendra problema, kuri gali būti

išspręsta tik kompleksiniu tyrimu arba daugeliu nuoseklių bei

lygiagrečių tyrimų

� Tyrimo problema neaktuali moksliniu ar socialiniu atžvilgiu

� Problema parenkama ne pagal tyr÷jo galimybes

� Dirbtinai susiejamos dvi ar kelios problemos

MOKSLINMOKSLINöö PROBLEMA IPROBLEMA I ŠŠREIREIŠŠKIAMA TYRIMO TEMOS PAVIDALUKIAMA TYRIMO TEMOS PAVIDALU

2007.10.18


Hipotez÷

� Hipotezę turi būti įmanoma patikrinti� Hipotez÷ turi būti paprasta� Hipotez÷ paprastesn÷ kai turi mažiau

prielaidų� Hipotez÷s pagrindu tur÷tų būti galima

prognozuoti naujus faktus � Hipotez÷ms negali daryti įtakos tyr÷jo

vertybin÷s nuostatos

2007.10.18


Mokslinio tyrimo prielaidos

� Objektyvumas

� Pakartojamumas

� Determinuotumas

2007.10.18


Dažniausiai moksliniuose tyrimuose daromos klaidos

� Dažnai pradedamas tyrimas pilnai nesusipažinus su tos srities literatūra

� Bet kaip padaryta atranka� Bloga šalutinių faktorių kontrol÷� Neatliekamas žvalgomasis tyrimas� Nepatikrinama, ar tikrai nepriklausomojo kintamojo lygiai

buvo skirtingi� Prieš statistiškai tikrinant hipotezes, nepažiūrima, ar n÷ra

duomenų suvedimo klaidų SPSS programoje ir kt. � Klaidingas duomenų interpretavimas� Vengimas daryti išvadas� Daromos išvados, kurios n÷ra patvirtintos duomenimis

2007.10.18


Filosofin÷s tyrimų koncepcijos

� Pozityvizmas (lot. – teigiamas, pagrįstas)– Filosofin÷ kryptis, teigianti, kad tikrasis pažinimas yra tik

mokslas ir steb÷jimas– Pripažįsta tik formaliosios logikos, matematikos teiginius ir

atmeta metafizinio pasaulio egzistavimą– Pradininkas Auguste Comte

� Hermeneutika (gr. – aiškinu, d÷stau)– Filosofin÷ kryptis, nagrin÷janti fenomenus kaip suvokimo

objektus, bandanti ištirti, kaip žmon÷s mąsto bei aiškina aplinkinį pasaulį

– Atmeta bet kokią išankstinę nuomonę arba sprendimą apie pažinimo objektą

– Pradininkas Edmundas Husserlis

2007.10.18


Tyrimo tipas

� Kiekybinis– Problema– Hipotez÷– Tyrimo dizainas– Matavimas– Duomenų

rinkimas– Duomenų

analiz÷– Apibendrinimas

� Kokybinis– Vietos ir tiriamųjų

pasirinkimas– Tyrin÷tojo vaidmuo, abipus÷

sąveika, etin÷s problemos– Tyrimo strategijos;– Duomenų rinkimų technikos– Duomenų aprašymas,

tvarkymas– Duomenų analiz÷s strategijos– Rezultatai, ataskaita

2007.10.18


Kiekybin÷ metodologija

� Socialin÷ tikrov÷ suprantama kaip objektyvi, pozityvi bei d÷sninga, nepriklausoma nuo individo

� Žmonijos egzistavimas sąlygotas socialinio pasaulio tokiu pat būdu kaip ir gamtos pasaulis

� Faktai turi būti fiksuojami objektyviai, neutraliai, atsietai nuo vertinimų

� Aiškinimas yra apribotas reiškinio nustatymo ir suformuotas iš empirinių faktų

� Gamtos ir socialiniai mokslai turi bendrus loginius ir metodologinius pagrindus

� Login÷ teorijos forma – dedukcija

2007.10.18


Kokybin÷ metodologija

� Socialinis pasaulis n÷ra atskirtas nuo žmogiškos sąmon÷s ribų� Socialinis pasaulis sąmoningai konstruojamas� Socialin÷ tikrov÷ nuolat kinta� Žmon÷s kuria sud÷tingas reikšmių sistemas socialin÷s

sąveikos d÷ka� Modeliai atsiranda iš tarpusavyje susietų reikšmių sistemų� Socialiniai mokslai negali būti nevertinantys� Vertinimas savaime įsiterpia į socialinį pažinimą� Tyr÷jas ir tiriamieji suvokiami kaip du vienodai svarbūs tos

pačios situacijos elementai� Socialinei tikrovei netinka tie patys kaip gamtos mokslų

metodai� Aiškinant tikrovę siekiama ne matuoti, bet suprasti� Login÷ teorijos forma – indukcija

2007.10.18


Duomenų rinkimo metodai

� Teoriniai

– Abstrakcija

– Analogija

– Apibendrinimas

– Lyginimas

– Modeliavimas

– ..............................

� Empiriniai

– Anketavimas

– Diskusin÷ grup÷

– Dokumentų analiz÷

– Interviu

– Steb÷jimas

– ...........................

2007.10.18


Abstrakcija (lot. – atsitraukimas)

� Atitrūkimas pažinimo procese nuo neesminiųnagrin÷jamo reiškinio dalykų, siekiant susikoncentruoti ties pagrindiniais, esminiais jo bruožais, atskleisti jų esmę

� Abstrahavimu sukuriami apibendrinti mąstymo produktai (sąvokos, modeliai, teorijos, klasifikacijos, kategorijos, principai, etc.)

2007.10.18


Analogija (gr.– panašumas, atitikimas)

� Mąstymo metodas, kai tarp reiškinių ar daiktų ieškoma

panašių požymių, padedančių juos lyginti ir suprasti,

arba pagal panašius požymius atrasti naujus daiktus ar

reiškiniu

� Analogija dažniausiai yra hipotezių kūrimo prielaida

� Analogija teis÷je paprastai suprantama kaip konkrečios

pad÷ties faktinių ir teisinių panašumų lyginimas

2007.10.18


Apibendrinimas

� Mąstymo operacija ir produktas, tikrov÷s reiškiniųbendrųjų, esminių požymių ir savybių atspind÷jimas

� Per÷jimas nuo siauresnių sąvokų ir teiginių prie platesnių, nusakant bendruosius teiginius, d÷sningumus, principus

� Paprasčiausias apibendrinimas – objektų jungimas, grupavimas pagal tam tikrą atsitiktinį požymį

� Darbe dažniausiai apibendrinama literatūra, tyrimas, daromos išvados

2007.10.18


Lyginimas

� Sociologinis tyrimas, kai derinama informacija, gauta

– Įvairiais istorinio vystymosi laikotarpiais

– Įvairių socialinių sistemų (institutų, grupių, etc.)

– Skirtingų autorių ar tyrimo kolektyvų

– Įvairiais rinkimo ar matavimo metodais

� Tai mintinis realių ir idealių objektų gretinimas ir vertinimas

� Leidžia gauti informaciją apie objektą jo specialiai netyrin÷jant

2007.10.18


Modeliavimas

� Tai tam tikrų objektų, objektų sistemų arba procesųsantykių ir elgsenos atskleidimas sudarant ir tyrin÷jant modelius

� Tai vienas iš pagrindinių kriminologin÷s nusikalstamumo prognoz÷s metodų, įgyvendinamas sudarant nusikalstamumo dinamikos matematiniųformulių sistemą

� Kriminologijoje modeliavimas savo pažintin÷mis galimyb÷mis prilygsta eksperimentui

2007.10.18


Anketin÷ apklausa

� PRIVALUMAI– Didesnis anonimiškumo

laipsnis

– Aukštas užpildymo procentas

– Lengva užrašyti ir analizuoti

– Pigus metodas

– Nedidel÷ interviuotojoįtaka

– .................................

� TRŪKUMAI– Ne visada respondentai

atsako į visus klausimus

– Norint atlikti pilnąanalizę, reikia specifiniųžinių

– Uždaruose klausimuose sunku numatyti visus atsakymus

– Atvirus klausimus sunku koduoti

– ..................................

2007.10.18


Diskusin÷ grup÷

� PRIVALUMAI– Socialiai orientuotas

bendravimas– Tyrimo rezultatai greitai

gaunami– Santykinai pigus

metodas– Pakankamai lankstus

metodas– Naudingas kiekybinei

informacijai pagilinti– .................................

� TRŪKUMAI

– Dalyvių įtaka vienas

kitam

– Sunkiai analizuojami

duomenys

– Reikalingas

nepriklausomas ir

kvalifikuotas

moderatorius

– ..................................

2007.10.18


Dokumentų analiz÷

� PRIVALUMAI– Galimyb÷ tyrin÷ti

nebeesamus įvykius– Minimali tyr÷jo įtaka– Sąlyginai nebrangus

metodas– Tyrimo trukm÷ neįtakoja

rezultatų– Dauguma dokumentų

parašyti profesionalų– .................................

� TRŪKUMAI– Dokumentų šališkumas

– vienalaikiai, užsakyti, sensacingi, atrinkti

– Prieinamumo stoka– Rašytinių dokumentų

įvairov÷– Kodavimo sunkumai– Duomenų palyginimo

sunkumai– .................................

2007.10.18


Interviu

� PRIVALUMAI

– Galima paaiškinti klausimo esmę

– Nebus praleisti nepatogūs klausimai

– Natūralios sąlygos, natūralus bendravimas

– Galima kaitalioti klausimus

– .................................

� TRŪKUMAI– Subjektyvi interviuotojo

įtaka

– Brangus metodas

– Reikia daug laiko

– Reikalingas tyr÷jas išmanantis tiriamąproblemą

– Sunku apdoroti duomenis

– ..................................

2007.10.18


Steb÷jimas

� PRIVALUMAI

– Kompleksinis tyrimas

– Duomenys gilūs,

išsamūs

– Mažai juntama steb÷tojo

įtaka

– Surenkama daug

naudingos informacijos

– .................................

� TRŪKUMAI– Turi būti tinkama

atranka

– Nemažos laiko sąnaudos

– Egzistuoja subjektyvi tyr÷jo interpretacijos galimyb÷

– Sud÷tinga duomenųanaliz÷

– Etin÷s problemos

– ..................................

2007.10.18


Tiriamųjų atrankos

� Netikimybin÷s

– Tikslin÷ atranka

� Tikimybin÷s

– Paprasta atsitiktin÷

– Sistemin÷ atranka

– Stratifikuota atranka

2007.10.18


Imties dydis

400350333286222Imtis

virš100 000

300020001000500Generalin÷visuma

N

n1

1

2+∆

=n – imties atrankos dydis

N – generalin÷ aib÷

∆ – imties reprezentatyvumo paklaida (∆ = 0,05)

2007.10.18


Duomenų analiz÷

� Atliekant duomenų analizę svarbu:

– Analizuoti duomenis viso tyrimo kontekste

– Išmatuoti dviejų ar daugiau kintamųjų (atsakymų

variantų) priklausomybę

– Atkreipti d÷mesį kiek respondentų neatsak÷ į

klausimą arba pasirinko atsakymo variantą “kita”,

“nežinau” arba neturiu “nuomon÷s”

2007.10.18


Statistin÷s analiz÷s tikslas

� Apibendrintų duomenų gavimas ir

siekimas atskleisti reiškinių bendrąsias

savybes pagal tam tikrus kintamuosius

2007.10.18


Aprašomoji statistika

� Padeda patogiai, apibendrintai ir

suprantamai aprašyti didelius duomenų

kiekius (dažnių pasiskirstymas; grafikai

ir pan.)

2007.10.18


Statistiniai terminai

� Būkl÷s (esamos pad÷ties) aprašymuose vartojami terminai– Vidurkis (žymimas M arba X) – rodo aritmetinį

vidurkį

– Mediana (Mdn arba Md) – vidurin÷ reikšm÷, dalijanti visas kintamojo reikšmes į dvi lygias dalis

– Moda (Mo) – dažniausiai pasitaikanti reikšm÷

– Standartinis nuokrypis (SD) – rodo nukrypimą nuo vidurkio reikšmių eil÷je

2007.10.18



� Lyginamuosiuose aprašymuose vartojami terminai– Chi kvadratu kriterijus (χ2) – procedūra, naudojama

skirtumų reikšmingumui nustatyti, kai duomenys yra kategorinio pobūdžio

– Dispersin÷ analiz÷ (ANOVA) – procedūra, kuria nustatomas skirtumų tarp duomenų, gautų iš dviejųar daugiau tiriamųjų grupių, vidurkiųreikšmingumas; taip pat naudojama keleto kintamųjų tarpusavio sąveikai nustatyti

2007.10.18



� Koreliacinių tyrimų aprašymuose vartojami terminai– Koreliacija – ryšys tarp dviejų ar daugiau kintamųjų,

kuriam esant individų pad÷tis vieno kintamojo atžvilgiu yra linkusi atitikti panašią arba atvirkštinępad÷tį kito kintamojo atžvilgiu

– Pirsono (Pearson) koreliacijos koeficientas (r) –dešimtainis skaičius, parodantis koreliacinio ryšio stiprumą: beveik visuomet yra dešimtain÷ trupmena ir gali keistis nuo 0, kuris parodo ryšio nebuvimą, iki 1,0 arba -1,0, kurie abu parodo tobulus ryšius (teigiami ir neigiami ženklai parodo tik koreliacijos kryptį)

2007.10.18


χ2222

� Hipotez÷: Studentai ne visus dalykus mokosi vienodai

� χ2=13,4, p<0,01, t.y. hipotez÷ pasitvirtino

13,4χ2=

0,44-2108(***)

8,18191019(**)

4,949-7103(*)

(o-e)2/e(o-e)2(o-e)/eLaukti rezultatai

Gauti rezultataiDalykas

χ2=∑ (o-e)2

e

2007.10.18


Chi kvadratu kriterijaus lentel÷

23,20918,30710

21,66616,9199

20,09015,5078

18,47514,0677

16,81212,5926

15,08611,0705

13,2779,4884

11,3457,8153

9,2105,9912

6,6353,8411

p<0,01p<0,05Laisv÷s laipsnis (df)

2007.10.18


Statistinis reikšmingumas (p)

� Reikšmingumo kriterijus padeda nuspręsti, ar

tiriamojoje grup÷je gautas rezultatas būdingas ir

populiacijai

� Reikšmingumo kriterijus labai patikimai parodo, kad

rezultatas neatsirado d÷l paklaidos, padarytos

parenkant tiriamąją grupę

� p<0,05 – tai reiškia, kad yra vidutiniškai tik 5 proc.

tikimyb÷, kad tam tikro parametro rezultatas atsirado

d÷l tiriamosios grup÷s parinkimo paklaidų

2007.10.18


(r) koeficiento reikšmingumo lentel÷

0,7080,57610

0,7350,6029

0,7650,6328

0,7980,6667

0,8340,7076

0,8740,7545

0,9170,8114

0,9590,8783

0,9900,9502

1,0000,9971

p<0,01p<0,05Laisv÷s laipsnis (df)

2007.10.18


Kokiu tikslu naudojama statistika?

� Apibendrinti duomenis ir atskleisti, kas grup÷je yra tipiška ir kas netipiška

� Parodyti santykinę individų pad÷tį grup÷je� Parodyti ryšius tarp kintamųjų� Parodyti panašumus ir skirtumus tarp grupių� Nustatyti paklaidą, kuri atsirado parenkant

tiriamųjų grupę� Patikrinti rezultatų reikšmingumą� Daryti išvadas apie populiaciją

2007.10.18


Skalių tipai statistikoje

�Tipiniai skal÷s pvz.:– Žmonių skirstymas pagal

lytį, tautybę, pareigas– Bibliotekos leidinių

suskirstymas pagal tipą� Grožin÷� Enciklopedin÷� Periodin÷ literatūra

�Statistin÷s procedūros ribotos

– Dažnių ir kontingencijosskaičiavimai

�Kokybinio matavimo (klasifikavimo) skal÷, kur skaičiai neturi jokios algebrin÷s prasm÷s�Objektams priskiriami skaičiai yra grynai susitarimo reikalas�Skaičių priskyrimo objektams tvarka gal÷tų būti bet kaip keičiama, o patys skaičiai išpricipo gali būti pakeisti kriptogramomis, spalvomis ir pan.

PavadinimPavadinimųų((nominalinnominalin÷÷) )

skalskal÷÷

PASTABOSPASTABOSAPIBAPIBŪŪDINIMASDINIMASSKALSKALööS TIPASS TIPAS

2007.10.18



�Pinigai, antropometriniaiduomenys ir kt. �Leidžiamos visos matematin÷s-statistin÷s operacijos

Tai - intervalų skal÷, kurios absoliutinis nulis yra žinomas

AbsoliutinAbsoliutin ÷÷((ratioratio ) skal) skal÷÷

PVZ.:�Mokykliniai pažymiai, ekspertiniai įverčiai ir pan. �Neparametrin÷s statistikos metodai�Vidurkio ir sklaidos matųskaičiavimas problemiškas

Kiekybinio matavimo atmaina, kur objektai pagal matuojamo požymio raiškos laipsnįsuranguojami (did÷jimo arba maž÷jimo tvarka), ignoruojantlygių atstumų tarp rangųreikalavimą

EiliEili šškumkumųų((ranginrangin÷÷, ,

ordinalinordinalin ÷÷) skal) skal÷÷


2007.10.18



PVZ.:�Celsijaus ir Farenheito skal÷s, intelekto IQ-skal÷ ir kt. �Intervalai tarp skal÷s padalųlygūs, tačiau skal÷s absoliutus nulis nežinomas arba įvedamas konvento pagrindu �Leistinos visos matematin÷s-statistin÷s operacijos, išskyrus santykio skaičiavimą

Kiekybinio matavimo atmaina, kur objektai pagal matuojamo požymio raiškos laipsnįsuranguojami (did÷jimo arba maž÷jimo tvarka) lygiais intervalais tarp skal÷s padalų, kuomet absoliutus skal÷s nulis lieka nežinomas

IntervalInterval ųų skalskal÷÷


55

Mokslinis tiriamasis darbas

Literatūros sąrašas ir korektiškas jos citavimas

2007.10.18


Literatūros paieška

1. Nueiti į biblioteką (MRU, M.Mažvydo, Mokslųakademijos ar panašią į šias) ir ten ieškoti reikiamos literatūros

2. Pasinaudoti min÷tų bibliotekų elektroniniais resursais esančiais internete� http://www.mruni.eu/lt/padaliniai/biblioteka/nauji

enos/

� http://www.lnb.lt/

� http://www.mab.lt/

2007.10.18


Duomenų baz÷s

2007.10.18


2007.10.18


EBSCO duomenų baz÷

2007.10.18


2007.10.18


2007.10.18


2007.10.18


Literatūros aprašas (1)

� Thornton, C.M. (2001). Using Children’s Literature to Help the

Grieving Child. [žiūr÷ta 2004-06-07]. Prieiga per internetą:

<http://kahuna.merrimack.edu/cthornton/htm>

� Šerkšnas, A. (1939). Mokyklin÷ bendruomen÷. Kaunas: “Šviesa”.

� Tunnicliffe, R., Briggs, D. (1997). Introducing a bereavement support

program in ICU. Nursing Standard. Vol. 11 (47).

� Podgórecki, J. (2004). Empathy in Social Communication.

Pedagogika, Nr. 70. Vilnius: VPU leidykla.

� Podgórecki, J. (2004a). Empathy in Social Communication.

Pedagogika, Nr. 71. Vilnius: VPU leidykla.

2007.10.18


Literatūros aprašas (2)

� Bitinas B., Juodaityt÷ A., Rupšien÷ L. Vaikų ir paauglių

delinkventumo teritorinis monitoringas : aprašas ir taikymo

rekomendacijos. - Klaip÷da : KU l-kla, 1998. - 43 p.

� Okenson A. Strengh in Numbers: Library Consortia in the Electronic

Age // Les Consortiums Documentaires. - [žiūr÷ta 2002-04-09]. -

Internete:

<http://www.idt.fr/idt/pages_fra/actes/actes2000/page3.htm>

� Žadeikait÷ L. Veränderungstendenzen in der Allgemeinbildung //

Litauische Gespräche zur Pädagogik II : Staat und Schule. -

Frankfurt am Main, 2000, p. 127-133.

2007.10.18


Literatūros citavimas tekste (1)

� Kaip teigia L. Goldman (2001), smurtas prieš vaikus gali pasireikšti ne vien fizine agresija, tačiau ir psichologiniu spaudimu.

� Vaikų fizin÷ agresija yra vienas iš būdų parodyti save bei atkreipti kitų žmonių d÷mesį (Kuhn, 1999).

� Pasak A. Maslow (2005), poreikiai yra žmogaus elgesio stimulas (pagal Žukauskien÷, 2006).

� Pasak A. Maslow (2005), poreikiai yra “žmogaus elgesio stimulas” (cit. pagal Žukauskien÷, 2006, p. 13).

� Anot R. Pociūt÷s (1999a), vaikų neigiamos emocijos dažniausiai kyla d÷l kitų žmonių nehumaniško elgesio su jais.

� Tuo tarpu B. Bitinas (2004, p. 56) teigia, jog aukl÷jimas yra “aukščiausia ugdymo forma”.

2007.10.18



� N. Vuckovi-Sahovic pabr÷žia, kad ypatinga vaiko pad÷tis suvokiama net ir nesant vaikyst÷s apibr÷žimui <...>17

17 Vuckovic-Sachovic. N. The Rights of the Child andInternational Law //http://yu.cpd.org.yu/dokumenti/nvs_rights_summary.PDF; prisijungimo laikas: 2004-06-22.

2007.10.18



Užsienio valstybių teis÷s moksle ikisutartinių teisinių santykių tyrimai yra gausesni [5, p.15-17]. Mokslinių darbų yra ir konkrečiai preliminariųjų nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarčiųtema. Būtent pastarosios sutartys yra analizuojamos Pensilvanijosuniversiteto (JAV) profesor÷s Georgette C. Poindexter darbe [2], kuriame aptariami nekilnojamojo turto sandoriuose JAV naudojamųneįpareigojančių ikisutartinių dokumentų ir preliminariųjųnekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutarčių skirtumai, taip pat analizuojamos preliminariųjų sutarčių būtinosios sąlygos; Jeffrey L. Hess, Richard D. Himberger publikacijoje [11], išsamiai aptariamos būtinosios preliminariųjų nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarčių sąlygos JAV; analogiška ir Alexander Hamilton studijoje [24] bei daugelyje kitų publikacijų [12; 18; 31].

Documents

Mokslinis tiriamasis darbas