Ugdymo turinio planavimas

SEMINARO PLANASPamoka iuolaikin pamoka? iuolaikin pamoka, jos planavimas PAMOKOS PLANAVIMO PRINCIPAI IR YPATUMAI.NUO PLANO IKI PAMOKOS REZULTATO. KOKIA TURI BTI MOKYMO IR MOKYMOSI STRATEGIJAPASIRINKTOS SUPLANUOTOS PAMOKOS REFLEKSIJA (DARBAS GRUPSE).

Seminaro dalyvi lkesiaiPasakykite Jums svarbiausi aspekt, kur reikt aptartiArgumentuokite, kodl apie tai reikt kalbtis

UDUOTIS GRUPMSKas yra GERA mokykla/gera pamoka? Pareflektuokime i svok

Mokymosi bndradarbiaujant metodas - (padkliukas)

Individualus darbas-parao savo mintis lapo kampe ir pasiraoGrupinis darbas-grups nariai aptaria uraus ir susitaria dl atsakym ir rezultat, kuriuos kaip bendr rezultat rao viduriniajame laukelyje. Visi pasirao.Pristatymas- grups pristato savo rezultatus.

Individuals uraaiGrups rezultatas 5 geros pamokos bruoai

Siaurja ir plaija prasme suprantamas ugdymo planavimas Dar neretai vietime planavimas suprantamas tik kaip plan raymas. iuolaikinje vadyboje planavimo svoka aikinama plaiau kaip procesas. Planavimo procese iskiriami ie svarbiausi ingsniai:planavimo konteksto (situacijos) supratimas;priemoni tikslui pasiekti planavimas ir itekli numatymas;suplanuot priemoni gyvendinimas;suplanuot priemoni gyvendinimo stebsena;vertinimas ir analiz.Suprantama, kad pernelyg didelis, betikslis planavimo formalizavimas atima daug laiko ir maina mokytoj motyvacij.

Planavimas Mokytojas valdo mokymosi proces:bet kuriuo momentu esate pasireng kai k pridti, kai k ibraukti i savo plano, o jei reikia ir visikai pakeisti kurs.

Planavimo procesasPlanavimo procesas svarbesnis nei pats planas, labai svarbs metodiniai susitarimaiPlanuoti tai reikia nustatyti tikslus, apgalvoti, kas yra svarbiausia ir sudaryti kelions marrut.

Planavimas tai darbo apgalvojimasPlanuojant mokym (diegus atnaujintas bendrsias programas) reiks nuolat apgalvoti ir modeliuoti ne tik ini perteikim, bet ir gebjim bei nuostat ugdym.Formaliai parengti planai ne visada bus btini. Daugeliu atvej uteks, kad mokytojas turt tegul ir neurayt (ar nepilnai aprayt), bet gerai apgalvot savo numatom veiksm scenarij, kad jis mokt isikelti tarpinius tikslus ir sivertinti paang.Taiau, jei mokytojas nebus (nei ratu, nei mintyse) susiplanavs savo darbo (kurso, mokymo etapo, pamokos) su konkreiais mokiniais, tai ger rezultat tiktis bus sunku.

PAMOKOS plano raymas?Jeigu neturite plano, vadinasi, suplanavote nesekmG.Petty

Planavimas taiDarbo perspektyvos numatymas, tai i esms ruoimasis darbui: met, savaits, pamokos.Svarbi mokytojo darbo dalis.Nuoroda ne k reikia ieiti, o ko reikia pasiekti.Svarbi efektyvaus darbo grandis.

Planuojant btinaGalvoti apie mokini mokymsi,imokim,t.y. Kaip juos traukti smoning mokymsi, o ne tik dalyko imokim

Planavimas

Mokytojai planuoja kiekvien mokymo irmokymosi etap (pamok ar ilgesn laikotarp):* atsivelgdamas tai, ko moksleiviai jau yra pasiek, formuluoja aikius mokymosi tikslus ir udavinius moksleiviui individualiai, grupms ar klasei;

laikosi Bendrj program;* atsivelgia papildomus savo mokyklos ar individualius tikslus, turimus iteklius, mokymo ir mokymosi slygas.* tiksliai ir aikiai formuluoja mokymosi tikslus bei udavinius, kad juos suprast moksleiviai, j tvai ir kiti mokytojai.

Mokytojas planuoja ugdymo proces taip, kad jis bt naudingas tiek rengiantis pamokoms, tiek jas pravedant.

Jis koreguoja savo planus, priklausomai nuo klass mokini ini lygio. Derina pamok, apmsto kur jis gals lavinti ar ugdyti gdius, reikalingus vienam ar kitam gebjimui formuoti.

Geras mokymosi planasSudaro galimybes susikoncentruoti rezultatusSuteikia pasitikjimoLeidia pasireikti krybinms mintimsNeatmeta galimybs t pasiymti, keisti, papildytiTeikia pamokai struktr ir darnumTeikia konkret pamokos vaizdTeikia mokytojui organizuotumo jausmTeikia nuolatin informacij apie pamokas-kas,kada,kaip?

IUOLAIKINIO MOKYTOJO VAIDMUOMediag sieti su gyvenimu, mokini patirtimi.Individualizuoti uduotis.Mokyti mokinius sivertinti savo veikl ir pasiekimus.Tolimesn planavim sieti su mokini paanga ir pasiektais rezultatais.

K daryti?Tikrinti, ar vaikai supranta ,,kodlleisti mokiniams samprotauti, ne tik ,,atgamintiStebti, vertinti, analizuoti kaip (o ne ar) mokiniai atsimena ir supranta

K planuojame: pamokas? mokymsi? mogui nepakanka kaupti inias, reikia mokti i j gauti palkanas. J. V. Get Mokymo(si) programa metamsPlanas: ko siekiame (udaviniai)? K turime daryti, kad tai pasiektume(veiklos)?sivertiname k turtume daryti kitaip?Vertiname: kaip pasiekme, i kur inome?

Veiklos organizavimasvertinimasMokymo turinio parinkimasplanavimasPadties analizPadties analiz

Ugdymo turinys apimamokini turim patirt, mokymo programas, mokymo ir mokymosi metodus, kontekst, mokini pasiekim ir paangos vertinimo bdus, mokymo(si) priemones. (Ugdymo turinio formavimo, vertinimo, atnaujinimo ir diegimo strategia. 2007-05-23. Nr. ISAK-970)

Uduotis. Pasitikrinkime... Stratuliojo, o karkai vilniPluko ir pradulo daryje.Visi tilai buvo matilniIr kevi magutai luko ja.Atsakykite klausimus:1. K karkai veik daryje?2. Kaip apibdintumte tilus?3. K galtumte papasakoti apie kevus magutus?4. Ar mokiniams btina suvokti mediag, kad atsakyt emesniojo lygio klausimus, kurie tiesiogiai susij su duotu tekstu?

inios, suvokimas, sintez, analiz, vertinimasStratuliojo, o karkai vilniPluko ir pradulo daryje.Visi tilai buvo matilniIr kevi magutai luko ja.

K karkai veik daryje? (galima atsakyti, nors ir nesupranti - inios) 2. Kaip apibdintumte tilus? (galima atsakyti, nors ir nesupranti - suvokimas) 3. K galtumte pasakyti apie kevus magutus? (galima atsakyti, nors ir nesupranti - suvokimas) 4. Ar mokiniams btina suvokti mediag, kad atsakyt emesniojo lygio klausimus, kurie tiesiogiai susij su duotu tekstu? NE!5. Kodl tilai buvo matilni? (neatsakysi, nes tai reikalauja analizs) 6. Ar kev magut elgesys dav naudos? Kodl? (neatsakysi, nes tai reikalauja vertinimo)

Bloomo taksonomija (1956)inios informacijos gavimasSupratimas apibendrina savais odiaisPritaikymas inios abstraktinamosAnaliz - detali ssajos ir sisteminimasSintez nauj ini struktr generavimas- ankstesns patirties dali sujungimas su nauja mediagaVertinimas- ini vertingumo nustatymasKurio lygmens pagal Bloomo taksonomij yra 1, 2, 3, 4 ir 5 klausimai?

Praddamas planuoti pamok mokytojas turt sau kelti tris klausimus:

Kur mano mokiniai eina? Kaip jie ten nusigaus? Kaip a inosiu, kad jei jau ten?

PAMOK PLANAVIMASMokytojas, remdamasis bendrosiomis programomis numato savo mokini gebjim ugdym , atsivelgiant j amiaus ypatumus, poreikius ir interesus.

Svarbu remtis mokini jau turimomis iniomis ir mokymosi patirtimiPritaikant ugdymo turin individualiai mokiniui ar mokini grupei nustatomos jau turimos inios ir supratimas bei mokymosi patirtis:mokiniams duodama daugiau praktini darbmokiniai papraomi pasidalinti turima patirtimi vienas su kituuduodami klausimaiteikiama informacijaskiriamas grups lyderio vaidmuoiekoma informacijos bendruomenje ir eimoje

PlanavimasLinijinis planavimas (ugdymo tikslas, turinys, pedagogas, metodai, priemons, mokinys, rezultatai)iuolaikikas ciklinis planavimas, jungiantis tiksl klimo ir vertinimo etapus.

Ciklinis planavimasVertinimasPadties analizTiksl ir udavini formulavimasUgdymo turinio parinkimasMetod parinkimas, veiklos organizavimas

MOKYMO IR MOKYMOSI PROCESAS MOKYTOJO VAIDMUO Padties analiz

Kokie yra mokini poreikiai?Kokie tikslai ir udaviniai keliami valstybiniuose dokumentuose?Kokie mokyklos tikslai ir prioritetai?Kokie yra individuals mokytojo tikslai?

Analizuoja

Tiksl ir udavini formulavimas

Kokios vertybins nuostatos formuotinos?Kokie gebjimai ugdytini?K mokiniai turi inoti ir suprasti?Kas ir kaip bus vertinama?

Formuluoja, konkretina

MOKYMO IR MOKYMOSI PROCESAS MOKYTOJO VAIDMUO

Metod parinkimas, veiklos organizavimas

Kaip bus skatinamas mokini aktyvumas?Kaip mokiniai kontroliuos savo mokymsi, koki strategij mokysis?Kokios bus sudarytos galimybs mokytis bendradarbiaujant?

Organizuoja,moderuoja,nukreipia,stebi, vertina

MOKYMO IR MOKYMOSI PROCESAS MOKYTOJO VAIDMUO

VertinimasAr buvo pasiekti usibrti udaviniai: kokie yra mokini pasiekimai lyginant su programose numatytais?Ar efektyvus buvo mokymas ir mokymasis?Koki informacij tai suteikia tolesniam mokinio mokymuisi ir mokytojo sprendimams?Stebi, aptaria, daro ivadas, priima sprendimus

MOKYMO IR MOKYMOSI PROCESAS MOKYTOJO VAIDMUO

I Bendrj programUgdymo procese svarbu pakankamai dmesio skirti visiems ugdymo proceso etapams: planavimui, organizavimui ir vertinimui.

IUOLAIKINIO MOKYTOJO VAIDMUONe parayti plan, o kartu su mokiniu planuoti veikl.Ugdyti kompetencijas - vertybines nuostatas,.Nuo mokymo vesti mokinius prie mokymosi.

KOMPETENCIJOS iniosgdiainuostatos

Kompetencija apibdinama kaip tam tikros srities ini, gebjim ir nuostat visuma rodytas sugebjimas atlikti uduotis, veiksmus pagal sutartus reikalavimus

(2006 m. gruodio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija dl bendrj vis gyvenim trunkanio mokymosi gebjim (OL 2006 L 394, p. 10)).

Mokytojui planavimas - bdas organizuoti mokymsi

Karo strategai sako:Visada turk kruopt plan ir prireikus pasinaudok juo

Ugdymo procese mokinys centre G.Petty MOKINYS VEIKIA BANDO MOKINYS PRITAIKO PERVELGIA GAUNA GRTAMJ RYMOKINYS PRITAIKO

MOKINYS IMOKSTA

Nuo temos plano prie pamokos plano

K mokiniai privalo inoti?K mokiniai privalo suprasti?Ko mokiniai privalo imokti?Kokie gdiai privalo bti lavinami?

Pamokos (atvarto) komponeni galimas isidstymas laikeVisas pamokos laikas

vadin dalis Mediagos pateikimas

Taikymas (mokini praktikavimas

Apvalga vertinimas-refleksija

Pamokos planas ingsnis po ingsnio Sarah Lane (2006)

Pradia 12 min. Vidurys Grtamasis ryysPabaiga 8 min.

Pagrindin informacija

Aktyvus mokymas/is, kai mokinys traukiamas mokymosi proces

Informacijos tvirtinimas

BET KURIOS PAMOKOS STRUKTR GALIMA APIBDINTI TAIP: G.PETTY

PRADIA. PRIMENAMA ANKSTESNI TEM MADIAGA IR MOKINIAI NUKREIPIAMI IOS PAMOKOS LINK (ISIAIKINAMAS PAMOKOS TIKSLAS AR UDAVINIAI).VIDURYS. PRISTATOMA PAGRINDIN UDUOTIS. JEIGU NORIMA IMOKYTI KOKIO NORS KONKRETAUS GDIO, MOKINIAMS PATEIKIAMI BTINI PAAIKINIMAI IR PARODOMA, KAIP DARYTI.PABAIGA. IDSTYTI DALYKAI AIKS, PARENGTA IR GALBT USIRAYTA J SANTRAUKA. DUOTA KRYPTIS KITAI PAMOKAI.

STRUKTRUOTI PAMOK GALIMA PPP BDU.G.PETTYPATEIKTI PRITAIKYTI PERVELGTIPIRMIAUSIA MOKINIUS SUPAINDINAME SU NAUJA MEDIAGA;MOKINIAI BANDO J PRITAIKYTI;KARTU SU MOKINIAIS PERVELGIATE DALYKUS, KURI JIE IMOKOVISI TRYS ELEMENTAI BTINI, PAPRASTAI PRIE J SUSTOJAMA DAUG KART.

vadin dalisTuri orientuoti mokinius, motyvuoti, parengti juos mokymuisi (pamokos udaviniams pasiekti)Galima:prisiminti tai, ko ir kaip buvo mokoma praeitoje pamokoje;prisiminti kitus susijusius mokymosi rezultatus;tikinamai apvelgti naud, btinum ir veikiamum to, ko bus mokomasi;pabandyti struktruoti tai, ko bus mokomasi.Joje ikeliami (ar sutariami su mokiniais) viliojantys, doms mokymosi tikslai.

Mediagos pateikimasNaujos mediagos pristatymas (idstoma ir paaikinama, arba pristatoma kitu bdu).Pademonstruojami praktiniai ir mstymo gebjimai, pvz., kaip naudoti taisykles, formules, rankius ir pan. Pabriami ir procesai, ir rezultatai. Mokiniai gali nagrinti gero darbo pavyzdius. Tipins mokymo strategijos pasakojimas, demonstravimas, pavyzdi nagrinjimas, klausinjimas, informacijos iekojimas.Grtamasis ryys mokiniams ir mokytojui tarpusavio klausinjimas, diskusijos, mokinio demonstravimas ir klass aptarimas.

Taikymas (mokini praktikavimosi planas)Mokiniai dirba, siekdami savo patrauklaus ir domaus tikslo. Atliekant uduotis reikia pritaikyti inias, teorij, gebjimus ir t.t. (tai, kas buvo pateikta). Tai veria mokinius ne tik siminti, bet ir mstyti (sprsti udavinius, priimti sprendimus, daryti konkreius objektus).Tipins mokymo strategijos praktins uduotys, atvej nagrinjimas grupse, pratimai, klausimai, pratim atlikimas, rainiai, klass diskusijos, sprendimai, mokini pristatymai, kritikas pavyzdi vertinimas ir t.t.

Grtamasis ryys mokiniams ir mokytojui:ne btinai atskira veikla;gali bti labiau sivertinimas, nei vertinimas;mokiniai informuojami, kas gerai ir kas blogai, teikiama parama tam, kam sunku, tikrinamas dmesys darbui, kokyb, elgesys ir t.t.

Grtamasis ryys mokiniams ir mokytojui:klausimai ir atsakymai mokinio ir mokini dialoge;sunkum aptarimas;draug ir savs sivertinimas.

Apgalvoti:tinkamas vertinimo sistemas (metodai, principai, kriterijai)vertinimas turt stiprinti mokinio pasitikjim savimi, skatinti mokini mokymosi motyvacij

Refleksija/vertinimas:

Refleksija:

Svarbiausi pamokos plano elementaiPamokos temaPamokos (mokymo) udaviniaiPlanuojami mokymosi rezultatai vadin dalisMediagos pateikimasTaikymas (mokini praktikavimosi planas)Apvalga (refleksija) ir vertinimasIndividualizavimas ir turinio integravimas

Pamokos temaTurt:Gerai atspindti tai, ko bus mokoma (si) pamokos metuAtskleisti pamokos vertingum (BP poiriu)Parodyti pamokos btinum (BP poiriu)

Tiksl niekada nepasieksime, jeigu labai aikiai nesivaizduosime, kokie jie yra (Geoffrey Petty)

TIKSLAI NURODO KRYPT, BET NEPAAIKINA, KAIP PATEKTI, O IR NEPRANEA, KAD JAU ESATE TEN, KUR NORJOTE BTIUDAVINIAI TIKSLIAI APIBRIA MOKINIO VEIKL, KURI GALIMA STEBTI, SUTELKIA DMES TAI, K MOKINYS PO TOKIO MOKYMO GEBS ATLIKTI, IR MAIAU DMESIO SKIRIA TAM, K DARO MOKYTOJAS.

Pamokos esm...Teisingai suformuluotas pamokos udavinys nukreiptas rezultat, kuris pasiekiamas pamokoje.

Pamokos udavinys(iai)...Mokymosi udaviniai - nusakomi konkreiais, pamatuojamais teiginiais, rodaniais laukiamus mokini mokymosi rezultatus artimiausiu metu (pamokoje).

Planuoti pamok tai menas, ne mokslas; nra jokios apibrtos idealios pamokos, kuri bt skirta gyvendinti bet kuriems tikslams. G.PettyPamok reikia suplanuoti taip, kad bt gyvendinti usibrti udaviniai;Pamokos udavinys turi bti aikus mokiniams;

Geras mokymosi udavinys

nukreipia mokym; suprantamas mokiniams; leidia sprsti apie pamokos skm.Jeigu mokytojas skiria laiko mokymosi udavini isiaikinimui klasje, mokiniai:pozityviau velgia mokymsi;labiau pasitiki savimi;supranta mokymosi prasmingum.

Pamoka turi turti login struktr;

Reikia pasitelkti vairi mokymo metod ir skirti vairi uduoi;Planas turi bti tinkamas konkretiems mokiniams;Jei tik manoma, mokytojo dstym odiu reikt iliustruoti vaizdinmis priemonmis;

Pamokos planavimasSvarbiau tai, ko mokiniai mokosi, o ne koks metodas taikomas. Pasirpinkite, kad metodas atitikt mokymosi tikslus.Svarbu, ne konkretus metodas, o mokinio mstymas. Mokiniai gali prasti formaliai atlikti taikom metod. Metodas turi skatinti mstyti.Metod pritaikykite savo mokini reikmms. Venkite aklai taikyti formules, kad neileistumte i aki mokymosi.

Planuojami mokymosi rezultataiaiks;tiesiogiai imatuojami (pamokos pabaigoje);labiau susij su trumpalaikiais pamokos udaviniais.

Mokymo(si) udaviniai ir vertinimasVertinimas mokant, informacijos rinkimas ir fiksavimas:K a jau inau apie mokinius?Kaip galiau suinoti daugiau?K turiu ufiksuoti kaip reikming paang?Kaip a fiksuoju vertinimo informacij? Kur esam dabar?Kur norime bti?

Vertinimo informacijos analizavimas: K mokiniai ino ir supranta? K jie gali padaryti?K mokiniai patys mano apie savo darb?

Vertinimo informacijos panaudojimas,Sprendimai:Kas turi inoti i informacij?Kokios ji turt bti formos?Kaip danai teikiama?Vertinimo planavimas:Ko a noriu, kad mokiniai imokt?Kaip jie to imoks?Kaip a suinosiu, ar jie to imoko?

KONKRETS MOKYMOSI TIKSLAI AR UDAVINIAI TURT BTI PAGAL R.I.ARENDSKONKREIAI NUSAKANTYS, K IR PER KIEK LAIKO MOKINIAI IMOKS DARYTI;URAYTI TAIP, KAD GALIMA BT PATIKRINTI, AR TIKSLAS/UDAVINYS JAU PASIEKTAS;GERIAUSIA TRUMPALAIKIAI;SUFORMULUOTI MOKYTOJO TAIP, KAD ATITIKT TURIMUS ALTINIUS IR MOKYTOJO BEI MOKINI POREIKIUS;(NEBTINAI) NUSAKYTI SLYGAS, KURIOMIS TIKSLAS/UDAVINYS TURI BTI PASIEKTAS IR/AR KAS LAIKOMA VYKDYTA UDUOTIMI, PVZ., PANAUDOKITE LENTELS DUOMENIS IR NUBRAIYKITE DIAGRAM, PATEIKITE IVAD,NURODYKITE 2-3 PRIEASTIS.

Ar udaviniaisuformuluoti i mokinio pozicijos?reals, ar manoma j pasiekti per numatyt laik?pamatuojami (venkite odi suvokti, suprasti, nes jie nra pakankamai konkrets - mokiniai gali nesuprasti, ko i j tikimasi, o jums sunku nusprsti, ar udavinys gyvendintas)?dera su mokymo ir mokymosi veiklomis ir vertinimu?inomi ir suprantami mokiniams?

Mokymosi udaviniai padeda susitarti mokytojui su mokiniais dl pamokos sieki ir laukiam rezultat, traukia mokinius vertinim

Udaviniuose numatoma, kaip mokiniai parodys rezultat - inias, supratim, gebjim, nuostatas: pasinaudodami jutimo organais sugrupuoti pateiktas vairias atliekas - gdis, gebjimasnurodyti, kad kai kurios mediagos yra blizgios ir pagal tai gali bti grupuojamos iniospaaikinti, kad kai kurios mediagos turi savyb atspindti vies supratimas

Pamokoje keliami mokymosi udaviniaiMokymosi udaviniai - ketinimai nusakomi konkreiai, pamatuojamais teiginiais, rodaniais, laukiamus mokini mokymosi rezultatus artimiausiu metu (pamokoje)

Naudodamasis emlapiu mokinys gebs ivardinti ir parodyti visas Europos sjungos valstybes

Slyga - naudodamasis emlapiu Veikla - ivardinti ir parodyti Kriterijus - visas

Mokymosi udaviniaiMokymosi udavini komponentai:

Atlikimas (veikla)- k mokiniai gebs padaryti; svarbiausias ketinimas.

Kokiomis slygomis (slyga)- tinkamas kontekstas.

Kokiais kriterijais bus remiamasi vertinant (kriterijus)- su kokiu standartu lyginti skm.

Pamokos udaviniai

Pakomentuokite pamok udavinius (praktinis darbelis grupms) Nurodykite udavini komponentusAtlikimas (veikla)Kokiomis slygomis (slyga)Kokiais kriterijais bus remiamasi vertinant (kriterijus)-

UDAVINI PAVYZDIAIRengdamiesi grups pristatymui, moksleiviai pasidalins vaidmenimis atsivelgdami kiekvieno grups nario sugebjimus.Naudodami plakat mediag mokiniai riliai papasakos apie mitologinius veikjus sakmse, atskleisdami bdingiausius 5 bruous.Naudodamiesi periodine element lentele teisingai nustatys 5 element atom sandar. Aptars darbo skm.

UDAVINI PAVYZDIAIPagal duot model moksleiviai moks sukurti pasakojim, atsivelgdami adresat ir komunikacin situacij.

Skaitydami neinom prozos tekst, moksleiviai moks isamiai apibdinti pagrindin veikj (veikjus). 8 sakiniais mokiniai gebs atskleisti K.Bradno eilratyje Labanakt balt mitologijos atspindius

Apraant laukiamus mokymosi rezultatus numatoma, kaip mokinys parodys, kad imokoVartojami mokinio veikl parodantys veiksmaodiai:

Tokie veiksmaodiai vartojami ir formuluojant artimuosius mokymosi tikslus, pvz., pamokos mokymosi udavinius

AnalizuotiArgumentuotiVertintiPalygintiNurodyti/ParodytiPateikti pavyzdiPrognozuotiApibdintiAptartiPagamintiItirtiPaaikintiNustatytiIliustruotiPateisintiSuplanuotiPerirtiApibendrintiAtliktiPadaryti ivad

Vertinimas: neformalus (is vertinimas neformalizuojamas ir nefiksuojamas, tai mokini padrsinimas, paskatinimas, isakomos konstruktyvios pastabos). Kontroliniais darbais mokiniai vertinami balais nuo 1-10, o diagnostiniu testu siekiama isiaikinti mokinio pasiekimus ir padaryt paang baigus tem ar kurso dal, kad bt galima numatyti tolesnio mokymosi galimybes, suteikti pagalb veikiant sunkumus. Diagnostinis testas daniausiai nevertinamas. Taikomas ir kriterinis vertinimas u mokinio veikl ir jos pasiekimus.

GALIMI VERTINIMO BDAIDiagnostin vertinim, kuriuo siekiama isiaikinti mokini mokymosi galimybes ir spragas, suteikti pagalb bei numatyti tolesnius mokymosi ingsnius (testai, kontroliniai, savarankiki ir krybiniai, projektiniai darbai).Kaupiamj vertinim.Formuojamj vertinim odiu (mokinio paanga neformaliai lyginama su jo paties rezultatais).Mokinio sivertinim.Kaupiamoji vertinimo sistema sudaro galimyb vaikui pasirinkti, k ir kada mokytis. Vaikas ugdomas kaip asmenyb, ne tik paklstanti kit valiai, bet ir galinti sprsti pati. Tokie vaikai krybikesni, labiau pasitiki savimi, gali atsispirti neigiamai bendraami takai. Kaupiamojo vertinimo tikslas didinti mokymosi motyvacij ir mokymosi kompetencij.

Pamokos vertinimasKokios veiklos mokiniams patikoKada sunku buvo ilaikyti mokini dmes/motyvacijAr mokymas pakankamai diferencijuotasAr mokymosi altiniai panaudoti tikslingai ir efektyviaiK galima buvo padaryti geriauKas buvo veiksminga/neveiksmingaPasinaudokite koleg pagalba: pakvieskite stebti pamok ir j aptarkite

Individualizavimas ir diferencijavimas

Tarpdalykin integracijaMokini praktin veiklaProjektinis darbasIniciatyvaKrybikumasSavarankikumasIndividualumas Kompetencij ugdymas

Ugdymo individualizavimas ir diferencijavimas

Mokiniai skiriasi fizine, emocine, socialine brandaMokiniai turi skirting sugebjim, gdi, kultrins patirtiesMokiniai skirtingai daro paangMokiniai mokosi skirtingais stiliaisKodl reikia individualizuoti ir diferencijuoti mokym?

Diferencijavimas - ugdymo turinio pritaikymas skirtingiems klass mokini sugebjim lygiams, poreikiamskad kiekvienas pagal savo igales, pasiekt kuo geresni rezultatUgdymo diferencijavimas

Diferencijavimas

Diferencijavimas yra individualaus poirio mokym realizavimas: mokini skirstymas didesnes ar maesnes grupes, keliant jose skirtingus mokymosi tikslus, taikant skirtingus metodus, priemones ir pan.

Pritaikomi pagrindiniai ugdymo turinio elementai Mokymo turinysMokymo ir mokymosi metodaiVertinimo bdai Diferencijuojama Suskirstant klass mokinius grupes pagal sugebjim lygSuskirstant mokinius mirias vairi gebjim grupes, kuriosedaugiau gebantys mokiniai padeda maiau patyrusiems

Mokini patirtis yra skirtinga, nes skiriasi j takoj aplinkos ir asmeniniai veiksniaiMokiniai skiriasi pagal PoreikiusSugebjimusInteresusPolinkiusMokymosi stilius.

visus iuos skirtumus mokytojas gali atsivelgti.

Visos klass mokymas

Visi klass mokiniai mokosi t pat dalyk madaug tuo paiu metu ir tuo paiu greiiu. Beveik visada mokykloje mokoma tokiu bdu. Toks mokymo bdas nepakankamai lankstus, kad galima bt atsivelgti skirting mokini patirt, gebjimus, poreikius ar trokimus.Gali sumati mokymosi motyvacija.

**Apie mokini motyvacijPotraukis mokytis yra toks pat stiprus kaip ir lytinis potraukis. Jis atsiranda anksiau ir ilieka ilgiau.Senge cituoja antropolog Edward T. Hall (E.T. Holas)(1988) knygojePeter M. Senge, Nelda Cambron-McCabe, Timothy Lucas, Bryan Smith, Janis Dutton, Art Kleiner BESIMOKANTI MOKYKLA2008 m.

Visi to paties amiaus mokiniai tuo paiu metu, mokomi to paties mokytojo, toje paioje patalpoje tomis paiomis priemonmis turi taip pat gerai pasiekti t pat tiksl.

*O galbt tokios?Savarankikas mokymasis mokymosi aplinkojeBiurgleno mokykla, veicarija, Ciuricho kantonas (62 mokiniai 4 mokytojai)

SEMINARO REFLEKSIJA

Kas svarbiausia iuolaikinje pamokoje?.......................................................................................................................

iuolaikin pamokaPamoka- tai planingai organizuota, reglamentuota tam tikr dokument mokytojo ir ugdytini veikla.Pamoka- mokytojo ir mokini kryba.Pamoka- mokymo(-si) procesas.Pamoka- inios- veikla- rezultatas.Pamoka- ugdymo turinio konkretinimas mokykloje (!!!).

Gera pamoka(pagal Alan Beckley)Suformuluoti mokymosi udaviniaiMokytojas gerai imano dalykMokytojas yra savo dalyko entuziastasTaikomi tinkami mokymo metodai ir mokymosi strategijosPamokoje skatinamas savarankikas mokymasDetalus, konstruktyvus ir laiku suteiktas grtamasis ryys

20-80 taisykl(G. Petty)Dvideimt procent to, k darome, lemia 80 procent rezultato, todl dirbkime ne sunkiau, o sumaniau, susitelkdami tuos veiksnius, kurie lemia rezultatus.

ypsokits ir gysite draug!

Raukykits ir gysite raukli!

Kam gyvename, jei ne tam,

kad pasaul padarytume iek tiek palankesn vienas kitam.

Ai, U DMES

**O mes sakome, kad vaikai yra nemotyvuoti. Jie nenori mokytis, jie tiesiog nieko nenori... Ar tik ms vaikai? Tik Lietuvoj?? ****