www.sokvadoveliai.lt

Apsilankyk www.knyguklubas.lt Rasi naujausi knyg Suinosi, k skaito tavo bendraamiai Dalyvausi diskusijose

Serijos ok vadovlio Biologija komplekt VII klasei sudaro:. Vadovlis. Pirmoji knyga. Antroji knyga . Pratyb ssiuviniai. Pirmasis ssiuvinis. Antrasis ssiuvinis . Mokytojo knyga

Biologija 7Vadovlis. Pirmoji knyga

Kstutis Grinkeviius, Jrat Mikuleviit,Margarita Purlien, Laima Firstova

TurinysApie vadovl 4Ko mokms etoje klasje 6K tiria biologija 81 skyrius. Nuo lstels iki organizmo 10 1. Lstels prilygsta stebuklui 12 2. Lstels membranos veikla 14 3. Lstels organizme dirba ivien 16 4. alij lsteli veikla 18 5. Kaip lstels apsirpina energija 20 6. Gyvosios gamtos karalysts 22 7. Kaip klasifikuoti ir atpainti organizmus 24 8. Rys kinta 28 Apibendrinkime 32 sivertinkite, kaip seksi atlikti uduotis 34 sivertinkite, kaip seksi mokytis 35 Maais ingsneliais dideli atradim link 362 skyrius. Paprasiausios sandaros organizmai 38 1. Virusai tarpininkai tarp negyvojo ir gyvojo pasaulio 40 2. Nematomas bakterij pasaulis 42 3. Pirmuonys vienalsiai protistai 44 4. Dumbliai vienalsiai ir daugialsiai protistai 46 5. Paprastos sandaros grybai 48 6. Kepurtieji grybai 50 7. Kerp grybo ir dumblio sugyvenimas 52 Apibendrinkime 54 sivertinkite, kaip seksi atlikti uduotis 56 sivertinkite, kaip seksi mokytis 57 Maais ingsneliais dideli atradim link 583 skyrius. Augalai alia ems spalva 60 1. Augal pasaulyje paprasiausios yra samanos 62 2. Sporiniai induoiai turi apytakos indus 64 3. Plikaskliai brandina sklas, bet neydi 66 4. Gaubtaskliai tobuliausi augalai 68 5. Augal raidos laipteliai 70 Apibendrinkime 72 sivertinkite, kaip seksi atlikti uduotis 74 sivertinkite, kaip seksi mokytis 75 Maais ingsneliais dideli atradim link 76Mokymosi ingsniai 78 Kaip pasirengti diskusijai ir joje dalyvauti 78 Kaip parengti ir pateikti pristatym 80 Kaip iekoti informacijos vairiuose altiniuose ir j rinkti 82odynlis 84

33

NUO LSTELS IKI ORGANIZMO

1 skyrius

KAS bus js mokymosi objektas?

Lstel vis gyvj btybi statybin mediaga. Kaip i plyt pastatytas namas, taip i lsteli sudarytas organizmas.

KO mokysits?

Apibdinti augal ir gyvn lsteli sandar bei funkcijas organizme.

Nurodyti, kokias karalystes suskirstyti visi ems organizmai. Paaikinti, kaip keitsi emje organizmai, prisitaikydami prie

gyvenamosios aplinkos slyg.

KAM reikia ini apie lsteles?

Juk domu suinoti, i kur pastovjusiose alij darovi salotose atsiranda vandens ir kodl jos paios suvysta? Arba i kur tavo rankoje energija, leidianti pajudinti ar pastumti kamuoliuk?

K ypatinga veiksite per pamokas ir namuose?

Gaminsite lsteli modelius, ruoite lsteli, audini preparatus, atliksite bandymus su virtomis ir aliomis bulvmis. Gal teks net apsilankyti mike, surasti papart ar saman ir pasigaminti mikropasaul stiklainyje. Taip pat galsite pasijusti es dobil inovai ir nustatyti, kokios j rys auga aplink js mokykl ar namus.

KUO lstels ypatingos?

Jose yra daugyb sudting struktr, kurios atlieka skirtingus darbus, ir nuo kiekvienos struktros darbo priklauso visos lstels veikla. Dl lsteli veiklos mes einame, sdime, raome, skaitome ir t. t. Viskas, k darome, priklauso nuo t mayi organizm sudarani plyt.

KUR iekoti lsteli?

I j sudaryta visa gyvyb tiek vienalsiai, tiek daugialsiai organizmai. Tiktai lstels yra labai maos, todl nordami jas pamatyti tursite naudotis mikroskopu.

Iorin membrana Vidins

membranos raukls

Vidinmembrana

Kaip pastatas susideda i plyt, taip kiekviena gyva btyb i ls-teli. Tiktai vieni organizmai, kaip antai bakterijos, sudaryti i vienos lstels, o kiti, pavyzdiui, augalai ar gyvnai, i milijon ir netgi milijard. Vis organizm lsteli sandara yra labai panai.

Augalo ir gyvno lsteles dengia plzmin membran, kuri re-guliuoja vandens, duj ir kit mediag judjim lstel ir i jos. Augalins lstels dar turi tvirt sienl, kuri joms suteikia form ir apsaugo. Vis lsteli vidus pripildytas pusiau skystos, tsios terps citoplzmos. Joje kaupiamos maisto mediagos, vyksta svarbios reak-cijos, yra lstels branduolys ir organels. Organls tai vairios ci-toplazmos struktros, kurios atlieka tam tikras funkcijas. Pavyzdiui, mitochndrijose i organini mediag ilaisvinama energija, reika-linga visai lstels veiklai. Skirtingai nei gyvn, augal lstelse dar yra rykiai ali organeli chloroplst, kuriuose vyksta fotosintez. Vanden, vairi mediag atsargas, augalinius daus ir netgi nuodin-gsias mediagas augalai kaupia didelje centrnje vakulje. Nuo vakuolse esani daomj mediag priklauso daugelio j ied, nunokusi vaisi, o kartais ir lap spalva. Nuodingosios mediagos augalams padeda apsisaugoti nuo jais mintani gyvn. Gyvninse lstelse toki vakuoli nra (1.1 pav.).

Visa informacija apie organizm yra sukaupta chromosmose, kurios susitelkusios lstels branduolyje. Branduol turi visi organiz-mai, iskyrus bakterijas, todl i chromosomos isidsiusios tiesiog citoplazmoje.

Lstels prilygsta stebuklui

Netrukus

. Palyginsime augalo ir gyvno lsteles.. Imoksime atpainti i lsteli organeles.

Dirbkite grupelmis. Vieni gamin-kite augalins lstels model, kiti gyvnins. Tam naudokite vairias mediagas (gamtines, popie-ri, plastilin). Modeliuoti galite ir pasitelkdami kompiuterines techno-logijas. Modelius pristatykite klasje. Palyginkite augalin ir gyvnin lsteles.

Uduotis

1.1 pav. Augalin lstel (a), gyvnin lstel (b) Nors visos lstels labai panaios sandaros, bet dauguma j atrodo

skirtingai. Taip yra todl, kad jos organizme atlieka nevienodus dar-bus, pavyzdiui, etoje klasje js stebt burnos gleivins ir svog-no plvels lsteli funkcija apsaugin.

ba

Branduolys

Chromosomos

Mitochondrija

Citoplazma

Chloroplastas

Centrin vakuol

Sienel

Plazmin membrana

12

1

Ivardykite augalo ir gyvno lstels dalis bei organeles. Nurodykite, kokias funkcijas jos atlieka.

Kai js valgote apelsin, obuol ar kit vaisi, danai trykta sultys. Kuriose lstels dalyse jos yra susikaupusios?

Gyvnines lsteles dengia tik membrana, o augalines ir tvirta siene-l. Kuo is skirtumas yra svarbus augalams?

Klausimai ir uduotys

Dirbkite poromis. Pagal 1.3 paveiks-l paruokite elodjos arba samanos lapelio ir gyvno (pvz., jauio) rau-mens plonos nuopjovos preparatus. Juos stebkite pro mikroskop, at-painkite organeles. Lsteles, kurias matote, nupiekite pratyb ssiu-vinyje. Palyginkite j sandar ir suformuluokite ivadas.

Praktikos darbas

odynlis

. Chromosom. Plzmin membran. Sienl. Citoplazm. Mitochndrija. Organl. Chloroplstas. Centrn vakul

1665 metais mokslininkas R. Hukas pa-mat, kad pro mikroskop jo stebimas objektas (svogno luktas, samanos lapelis) yra sudarytas i atskir beveik vienodo dydio plyteli, narveli ar akeli, kurias pavadino lstelmis. Deja, mikroskopai tada buvo dar labai netobuli, todl tyrjas galjo pamatyti tik lsteles dengiani sienel.

Tai domu

Tirdami svogno plvels lsteles, jose nematte augalams bdin-g organeli chloroplast. ias organeles visai nesunkiai galite pa-matyti pro mikroskop stebdami elodjos lapelio preparat. Kaip j pasigaminti, parodyta 1.3 paveiksle. Elodjos lstels vykdo fotosin-tez, todl jose chloroplast gausu (1.2 pav., a). Stebdami k tik nu-skint lapel, galite pamatyti ir ratu judanius chloroplastus. Tai vyks-ta nuolat judant citoplazmai. Tokiu bdu lstelje keliauja vairios maisto mediagos ir joje itirpusios dujos. Kitokia yra gyvno lstel. Apirdami raumenini lsteli preparat, pamatysite, kad ios ls-tels yra ilgos, ruouotos, cilindro formos ir turi daug branduoli. Jos geba susitraukti, todl gyvnai gali judti (1.2 pav., b).

1. Ant objektinio stiklelio ulainkite la vandens. 2. Atriu peiliuku atpjaukite plon raumens sluoksn. 3. J dkite vandens la ant objektinio stiklelio ir ilyginkite adata.4. Atsargiai udenkite dengiamuoju stikleliu.5. Paruot mikropreparat padkite ant mikroskopo objektinio stalelio.

1.3 pav. Elodjos lapelio (a) ir jauio raumens nuopjovos (b) preparat ruoimas

1.2 pav. Augalo lapo lstel (a), rau-menin lstel (b)

a

b

a b

1. Ant objektinio stiklelio ulainkite la vandens. 2. j dkite elodjos lapel.3. Atsargiai udenkite dengiamuoju stikleliu.4. Paruot mikropreparat padkite ant mikroskopo objektinio stalelio.

13

N U O L S T E L S I K I O R G A N I Z M O 1 s k y r i u s

Plazmin membrana, irint pro mokyklin mikroskop, atrodo kaip paprasiausia linija. Taiau, jeigu pairtume pro daug daugiau kart didinant elektronin mikroskop, pamatytume, kad ji pasiymi sudtinga sandara ir atlieka labai svarbi funkcij pro i membran keliauja mediagos lstel ir i jos. Vienas mediagas ji praleidia, kit ne, vienos (pavyzdiui, deguonis, anglies dioksidas ir vanduo)pereina gana laisvai, lstelei neeikvojant energijos, kitoms perneti ji naudoja energij.

Js jau inote, kad visos mediagos, sudaranios tiek gyvuosius, tiek negyvuosius gamtos objektus, susideda i smulkesni daleli molkuli. Molekuls dujose ar skystyje nuolat juda. 2.1 paveiksle matote, kas vyksta, kai vanden merkiamas dauose palaikytas tep-tuko epetlis. is procesas vadinamas difzija. Tai molekuli jud-jimas i didesns j koncentracijos vietos maesns link. iuo atveju da molekuls judjo ten, kur j yra maiau, ir tolygiai pasiskirst po ind. Inde vanduo nusida viena spalva. Panaus procesas vyksta ir organizmuose. Tiktai ia dar yra klitis pusiau laidi membrana, regu-liuojanti mediag judjim lstel ir i jos. Tokiu bdu pro plazmin membran i plaui deguonis patenka krauj, nes jo koncentracija ia bna maesn, o anglies dioksidas keliauja i kraujo maesns jo koncentracijos plauiuose